specialybių metodika

Leidimą parėmė

LR Švietimo ir mokslo ministerija

Specialybių sistema

LS jaunimo programos skyrius

2009 m.

2

TURINYS

KAS TOS SPECIALYBĖS? ..................................................................................................... 2

SPECIALYBIŲ SISTEMA: VIZIJA ........................................................................................ 2

SPECIALYBIŲ SISTEMOS PRISTATYMAS ORGANIZACIJOS NARIAMS .................... 4

SPECIALYBIŲ EMBLEMOS .................................................................................................. 4

SPECIALYBĖS INSTRUKTORIUS ........................................................................................ 4

SPECIALYBĖS: REIKALAVIMAI ......................................................................................... 5

BENDROSIOS METODINĖS PASTABOS .......................................................................... 17

METODINĖS PASTABOS PAGAL AMŽIAUS GRUPES .................................................. 19

METODINĖ SPECIALYBIŲ MEDŽIAGA ........................................................................... 21

ASTRONOMO specialybė .......................................................................................... 21

ŽYGEIVIO specialybė ................................................................................................ 26

PELKIŲ ŽVĖRIES specialybė ................................................................................... 30

VIRĖJO specialybė ..................................................................................................... 34

PIRMOSIOS PAGALBOS specialybė ....................................................................... 38

FOLKLORISTO specialybė ........................................................................................ 43

LAUŽAVEDŽIO specialybė ……………………...................................................... 47

ŽALIOSIOS ENERGETIKOS ŽINOVO specialybė ................................................. 49

PRIEDAS: specialybių emblemos ......................................................................................… 53

3

KAS TOS SPECIALYBĖS?

Skautiškos specialybės – tai užsiėmimai, kurių tikslas yra įgyti teorinių ir praktinių pasirinktos srities žinių. Specialybę įgyti, atlikdamas reikalavimuose nurodytas užduotis, gali kiekvienas Lietuvos skautijos jaunimo programos dalyvis.

Specialybių pritaikymas skautavime yra labai platus. Viena pagrindinių paskirčių yra padėti skautams išbandyti save įvairiose veiklose, taip suteikiant jiems ne tik gyvenimiškos patirties, įvairių įgūdžių, bet ir padedant apsispręsti dėl ateities profesijos.

Kuo įvairesnis specialybių pasirinkimas, tuo lengviau jas pritaikyti kiekvieno skauto individualiems pomėgiams. Palaipsniui laikydamasis vis sudėtingesnes, baigęs jaunimo programą skautas bus išbandęs daug įvairių specialybių, žinos savo stipriąsias ir silpnąsias savybes – galės tęsti savarankišką asmeninį tobulėjimą.

SPECIALYBIŲ SISTEMA: VIZIJA

Šių, pirmųjų, specialybių pagrindu bus kuriama visa skautiškų specialybių sistema. Tam, kad sistema veiktų efektyviai ir atitiktų kiekvieno skauto poreikius, ji turi būti ir labai lanksti, ir turėti tam tikrus rėmus. Iš daugybės specialybių skirstymo, rūšiavimo ir klasifikavimo variantų galiausiai pasirinkta skėtinė sistema. Kiekviena specialybė pagal savo pobūdį priklausys vienam arba keliems skėčiams. Pavyzdžiui, menininko specialybių skėtis gali apimti keramiko, dailininko, emblemų kūrėjo, dainininko, drožinėtojo specialybes. O, pavyzdžiui, dainininko specialybė gali būti ir laužavedžio skėčio dalimi kartu su pasakotojo, laužakurio, artisto, režisieriaus specialybėmis. Kol kas skėčiai didelės reikšmės paprastam skautui neturės – tai daugiau pagalba patiems specialybių kūrėjams. Vėliau skautas, išsilaikęs penkias ar kitokį fiksuotą skaičių vieno skėčio specialybių, galės gauti jas vienijančią skėčio emblemą.

Greta oficialiųjų, Specialybių komandos sukurtų ir Tarybos patvirtintų specialybių, egzistuos ir vienetinės – pačių skautų sukurtos. Patyrę skautai pagal dabartinę patyrimo laipsnių programą turėtų naudoti tokias savos kūrybos specialybes, tačiau tai ne visada pavyksta. Tikimasi, kad įgiję kelias oficialias specialybes ir galėdami konsultuotis su Jaunimo programos skyriumi, jie drąsiau kurs savo svajonių specialybes. Geriausios iš jų bus tobulinamos ir įtraukiamos į oficialiųjų sąrašą – tai galimybė patyrusiems skautams prisidėti prie specialybių sistemos tobulinimo.

Siekiant paskatinti specialybių kūrimą, bus imamasi kelių skirtingų priemonių. Pirma, bus koreguojama patyrusių skautų patyrimo laipsnių programa – konkretizuojama, jog dalis privalomų įgyti specialybių turi būti iš oficialiųjų sąrašo, o dalis – pačių sukurtos. Antra, planuojama reguliariai rengti Originaliausios skautiškos specialybės konkursą, kuriam bus galima teikti savo sukurtų ir išsilaikytų specialybių aprašymus. Taip pat yra numatyta galimybė rengti Vasaros akademijas – stovyklas, kuriose skautai galės visą savaitę laikytis pasirinktas specialybes bei Specialybių olimpiadas, kuriose skautai varžytųsi dėl geriausio pirmosios pagalbos žinovo, virėjo ir kitų sričių „titulų“.

4

SPECIALYBIŲ SISTEMOS PRISTATYMAS ORGANIZACIJOS NARIAMS

2008 m. Tautinės stovyklos metu vienas iš Specialybių kaimelio tikslų – sukelti susidomėjimą specialybėmis – buvo pasiektas Tiek prieš šią stovyklą, tiek po jos Specialybių komandos nariai žinią apie savo darbą skleidė ir bendraudami su organizacijos nariais įvairių renginių metu, ir pasitelkę skautatinklį. Ateityje planuojama ir toliau visą dėmesį sutelkti į šias tris sritis:

1) Konkrečiai specialybėms skirti renginiai (originaliausios specialybės rinkimai, Vasaros akademijos ir Specialybių olimpiados).

2) Įvairūs organizacijos renginiai (pradedant vienetų stovyklomis ir baigiant nacionaliniais renginiais).

3) Skautatinklis. Planuojame čia talpinti visą su specialybėmis susijusią medžiagą.

SPECIALYBIŲ EMBLEMOS

Skautas, įgijęs specialybę, galės ant uniformos prisisiūti specialybės ženkliuką. Tai – 2,5 cm skersmens apskritimas, siuvamas ant dešinės uniformos rankovės. Apskritimo centre pavaizduotas specialybės simbolis. Emblemos apvadas atitinka amžiaus grupę, t. y. jaunesniųjų skautų – oranžinis, skautų – geltonas, pat. skautų – vyšninis. Instruktorių emblemos turi žalią apvadą. (Emblemų pavyzdžiai pridedami)

SPECIALYBĖS INSTRUKTORIUS

Specialybės instruktoriaus emblema rodo, jog vadovas yra konkrečios specialybės žinovas. Pirmaisiais metais norintys gauti šią specialybę turėtų kreiptis į Jaunimo programos skyrių. Ateityje, specialybėms išpopuliarėjus, planuojama instruktoriaus specialybę skirti tik skautams, atitinkantiems konkrečius reikalavimus. Taip pat, keliant specialybių įgijimo kokybę, vėliau jas bus galima įgyti tik su instruktoriaus žinia.

5

SPECIALYBĖS: REIKALAVIMAI

ASTRONOMO specialybė

Jaunesnieji skautai

Teorinė dalis

1. Paaiškina, kodėl būna diena ir naktis. 2. Žino, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o Mėnulis – aplink Žemę ir kiek laiko tai

užtrunka. 3. Žino, kokią žalą žmogui gali padaryti saulės spinduliai, kodėl negalima žiūrėti tiesiai į

saulę. 4. Paaiškina, kada ir kodėl geriausia stebėti naktinį dangų. 5. Išvardina Saulės sistemos planetas ir bent 5 žvaigždynų pavadinimus.

Praktinė dalis

1. Papasakoja bent 3 lietuvių liaudies mitus apie dangaus kūnus ir Žemę. Vieną jų nupiešia, suvaidina kartu su gauja.

2. Moka ir padainuoja bent 3 liaudies dainas, kuriose būtų minimos žvaigždės, mėnulis arba saulė.

3. Su gauja stebi naktinį dangų. 4. Naktiniame danguje parodo Didžiuosius ir Mažuosius Grįžulo Ratus, Šiaurinę

žvaigždę. 5. Visą dieną stebi saulės judėjimą dangumi. 6. Mėnesį stebi mėnulį (kartą per savaitę). 7. Veda dangaus kūnų stebėjimo dienoraštį, kuriame aprašo (nupiešia) savo stebėjimus.


Skautai

Teorinė dalis

1. Žino apie Galileo Galilėjų, Mikalojų Koperniką, jų išradimus. 2. Žino teleskopo veikimo principą. 3. Žino Saulės sistemos planetų charakteristikas. 4. Apibūdina, kas yra žvaigždės, meteorai, meteoritai, asteroidai ir kometos. 5. Žino, kodėl vyksta saulės ir mėnulio užtemimai.

Praktinė dalis

1. Padaro Saulės sistemos modelį. 2. Per pusę metų atlieka bent 5 dangaus stebėjimus, juos aprašo dienoraštyje. 3. Papasakoja bent 3 skirtingų pasaulio tautų mitus apie dangaus kūnus. Vieną jų

nupiešia arba suvaidina su skiltimi. 4. Vadovauja skilčiai naktinio žygio metu ir išmoko rasti šiaurę pagal dangaus kūnus.

6

5. Naktiniame danguje parodo Oriono, Kasiopėjos, Lyros, Drakono ir Sietyno žvaigždynus.


Patyrę skautai

Teorinė dalis

1. Žino pagrindinius astronominius matavimo prietaisus ir jų veikimo principus. 2. Žino apie astronomijos mokslo raidą nuo seniausių laikų iki dabar, gali išskirti

pagrindinius etapus ir svarbiausius įvykius. 3. Žino apie žvaigždžių susidarymą, raidą, sandarą. 4. Domisi astronomijos mokslo naujienomis, gali pristatyti naujausius kosmoso

atradimus. 5. Papasakoja apie senovės baltų astronomijos žinias, pirmąsias observatorijas.

Praktinė dalis:

1. Praktiškai susipažįsta su teleskopu. 2. Moka orientuotis pagal dangaus kūnus įvairiu paros metu. 3. Pasidaro saulės laikrodį ir moka juo naudotis. 4. Stebėdamas dangų sudaro žvaigždėlapį ir jame pažymi pagrindinius žvaigždynus (bent

10). 5. Vienete pristato projektą pasirinkta astronomijos tema.

ŽYGEIVIO specialybė

Jaunesnieji skautai

Teorija

1. Žino, kas svarbu ruošiantis žygiui. 2. Žino, kaip ir kur paruošti laužavietę ir kaip susikurti laužą 3. Žino, kokios miško žolės (vaistažolės) tinka arbatai virti. 4. Žino, kaip reikia elgtis gamtoje. 5. Žino, kaip pasiruošti vietą nakvynei. 6. Žino, kaip saugiai elgtis žygio metu.

Praktika

1. Susideda kuprinę taip, kad ją būtų patogu nešti. 2. Susiranda malkų ir užsikuria laužą, išsiverda arbatos ar kakavos, pasidaro salotų ir

sumuštinių. 3. Stebi gamtą ir gali pasakyti, kokie augalai mėgsta drėgmę, pagal tai spręsdamas, kur

galima apsistoti. 4. Su gaujos nariais pasistato palapinę ir pasiruošia miegui taip, kad naktį nesušaltų. 5. Saugiai elgiasi su peiliu ir kirviu, moka užgesinti laužą, esant būtinybei suteikti

elementarią pirmąją pagalbą. Laikosi asmens higienos taisyklių.

7


Skautai

Teorija:

1. Žino, kokią aprangą ir avalynę reikia turėti žygyje įvairiais metų laikais ir skirtingomis oro sąlygomis.

2. Žino, kokį inventorių reikia pasiimti į stovyklą ir žygį. 3. Žino, kaip pasidaryti paprasčiausius ir būtiniausius reikmenis naudojantis išmoktais

mazgais, kilpomis ir surišimais. 4. Žino, kokių asmeninių medikamentų jam reikia. 5. Žino, kaip suteikti pirmąją pagalbą bei kokių veiksmų imtis konkrečiu atveju, ką reikia

daryti, kad žygyje nesusirgtum ir kaip svarbu laikytis higienos taisyklių. 6. Moka naudotis kompasu ir skaityti žemėlapius. Moka sudaryti žemėlapį, geba rasti

pasaulio šalis pagal saulę, žvaigždes, kompasą ir medžius. Žino, kaip rasti kelią ir ką daryti pasiklydus.

7. Žino, kaip ir kokioje vietoje geriausia įsirengti stovyklavietę.

Praktika:

1. Žino žygeivio, iškylautojo ir stovyklautojo taisyklės, gali jų pamokyti kitus. Taisykles taiko žygyje ar stovykloje.

2. Moka suteikti pirmąją pagalbą bei gali imtis būtiniausių veiksmų. Moka pasirūpinti savimi ir draugais, bintuoti žaizdas, pasidaryti įtvarus, neštuvus ir jais transportuoti nukentėjusįjį. Laikosi asmens ir bendrosios higienos taisyklių.

3. Suriša ir žino, kur geriausiai naudoti piemenų, tikrąjį (gerąjį), žvejų, pririšimo, paprastąjį mazgus; dailidės, palapinės ir ąsos kilpas, gubinį, kryžminį ir įžambųjį surišimus. Pritaiko juos pionerijos darbuose: pasidaro laužavietės įrangą, prausyklą, pakabas ir kitus statinius.

4. Pasidaro stovyklavietės ir jos aplinkos žemėlapį pagal mastelį, nupaišo žygio maršrutą, naudojasi kompasu ir žemėlapiu. Randa pasaulio šalis pagal saulę, medžius, žvaigždes, Pasidaro saulės laikrodį.

5. Įkuria stovyklavietę, moka apsaugoti maistą, kad ilgiau liktų šviežias ir neapniktų vabzdžiai ar gyvūnai. Pasigamina maisto sau ir kitiems stovyklautojams.


Patyrę skautai

Teorija:

1. Žino, kokiais principais remiantis sudaromas žygio maršrutas. 2. Moka sudaryti dienos ir viso žygio valgiaraštį. Moka apskaičiuoti, kiek ir kokių

produktų reikia pasiimti į žygį. 3. Žino, ką būtina pasiimti į žygį. Moka apskaičiuoti būtinas išlaidas. 4. Surenka informaciją apie žygio maršrutą ir žygio metu ją pateikia dalyviams. 5. Moka apibendrinti ir aprašyti žygio eigą, pažymėdamas pliusus ir minusus bei

duodamas rekomendacijas kitiems.

8

Praktika:

1. Orientuojasi aplinkoje, veda grupę skautų vadovaudamasis žemėlapiu ir kompasu, derina ėjimo ir poilsio laiką.

2. Sugeba užkurti laužą bet kokiomis sąlygomis ir paruošti maisto visai grupei. 3. Moka ir gali paaiškinti, kaip reikia susikrauti kuprinę. Paskirsto bendrą inventorių ir

maistą žygio dalyviams. 4. Žygio metu pats pateikia informaciją apie lankomus objektus. Duoda užduotis žygio

dalyviams prieš žygį ir žygio metu. Paskiria gerąjį darbelį, naudingą to krašto bendruomenei.

5. Su žygio dalyviais internete pateikia žygio aprašymą su nuotraukomis, maršruto žemėlapį ir rekomendacijas kitam žygiui.

PELKIŲ ŽVĖRIES specialybė

Jaunesnieji skautai

Teorija

1. Žino, kas yra pelkė. 2. Žino, kokios didžiausios pelkės krašte, kuriame skautauja. 3. Moka papasakoti bent apie 3 gyvūnus, gyvenančius pelkėse. 4. Moka papasakoti bent apie 3 augalus, augančius pelkėse. 5. Žino, kokių uogų/augalų negalima valgyti.

Praktika

1. Pasiruošia purvo trasai (daiktai, rūbai, batai). 2. Pereina bent vieną stovyklinę purvo trasą. 3. Sudalyvauja bent vienoje pažintinėje ekskursijoje per pelkes arba po rezervatą. 4. Papasakoja arba su gauja suvaidina pasaką, sakmę ar legendą, kurioje minima pelkė ir

pelkių veikėjai. 5. Nupiešia vieną Lietuvos pelkėse gyvenantį, bet nykstantį augalą arba gyvūną.


Skautai

Teorija

1. Žino didžiausias Lietuvos pelkes bei jų ypatybes, gali jas parodyti žemėlapyje. 2. Žino, kokie pavojingi augalai ir gyvūnai aptinkami pelkėse. 3. Moka paaiškinti pelkių reikšmę ekosistemai. 4. Žino, kaip gelbėtis įkritus į raistą ir kaip gelbėti kitus.

9

5. Žino, kokie sužeidimai galimi žygyje pelkėta vietove ir kaip jų atveju suteikti pirmąją pagalbą.

Praktika

1. Sueigoje pristato bent vieną augalą ar gyvūną, įtrauktą į Raudonąją knygą. 2. Moka suteikti pirmąją pagalbą nutrynus kojas, įgėlus gyvatei, sugėlus vabzdžiams,

įsisiurbus siurbėlei, moka dezinfekuoti ir sutvarstyti smulkias žaizdas. 3. Padeda įrengti purvo trasą. 4. Sudalyvauja bent vienos paros žygyje (su nakvyne) pelkėta vietove. 5. Įrengia prausyklą.


Patyrę skautai

Teorija

1. Žino didžiausius pasaulio pelkynus bei jų ypatybes 2. Papasakoja, kaip susidaro pelkės. 3. Papasakoja apie tai, kaip senovėje lietuviai panaudodavo pelkes kovodami su priešais,

kaip pavyzdį įvardija bent vieną mūšį. 4. Papasakoja apie kūlgrindų rūšis, žino, kur Lietuvoje yra kūlgrindų. 5. Papasakoja apie pelkes lietuvių tautosakoje – ypatybes, jų gyventojus.

Praktika

1. Bent vieną kartą stovykloje paruošia saugią ir ekologišką purvo trasą. 2. Praveda sueigą jaunesniesiems skautams arba skautams viena iš temų, jiems reikalingų

norint įgyti šią specialybę 3. Pastato tiltą per pelkę, o nesant tam galimybių – per upelį, vandens kanalą ir pan. Arba

įrengia kūlgrindą arba lieptą. 4. Suorganizuoja ir su vadovo priežiūra praveda žygį pelkėta vietove jaunesniesiems

skautams. 5. Sudalyvauja mažiausiai dviejų dienų žygyje per pelkes.

VIRĖJO specialybė

Jaunesnieji skautai

Teorinė dalis:

1. Žino saugaus elgesio su laužu taisykles. 2. Moka saugiai naudotis peiliu bei kirviu. 3. Žino pagrindines higienos virtuvėje taisykles.

10

4. Žino, kaip patiekti valgius į stalą ir kaip elgtis valgant. 5. Žino, koks maistas yra sveikas ir koks ne. Išvardina bent po keletą pavyzdžių.

Praktinė dalis:

1. Sukuria laužą. 2. Pagamina vaisių ar daržovių salotas. 3. Išverda ir paruošia arbatą ir kakavą. 4. Iškepa skautišką duonelę, sausainius ir blynus. 5. Visada išsiplauna savo indus.

VIRĖJO specialybė

Skautai

Teorinė dalis:

1. Moka išrinkti vietą stovyklos virtuvei. 2. Žino, kaip tinkamai stovykloje gaminti maistą. 3. Papasakoja apie higieną virtuvėje. 4. Žino, kiek ilgai įvairūs produktai išsilaiko nesugedę stovyklos sąlygomis ir kokį

vandenį galima naudoti gėrimui ir virimui. 5. Papasakoja apie sveiką mitybą (mitybos piramidė).

Praktinė dalis:

1. Pastato pačius reikalingiausius virtuvės įrenginius. 2. Parodo, kaip reikia taisyklingai padengti stalą, paduoti valgius į stalą ir kaip elgtis

valgant. 3. Pažįsta pagrindinius valgomuosius augalus (grybus, uogas). 4. Turi receptų knygelę ir į ją surenka bent 5 receptus. 5. Sudaro 3 dienų stovyklos valgiaraštį savo skilčiai. 6. Sau ir savo skilčiai pagamina pietus ir desertą.

VIRĖJO specialybė

Patyrę skautai

Teorinė dalis:

1. Paaiškina, kaip reikia dezinfekuoti gėrimui ir virimui naudojamą vandenį, kaip ir kur jį laikyti iškyloje ar stovykloje.

2. Žino, kaip ilgai įvairūs produktai išsilaiko nesugedę stovyklos sąlygomis. Paaiškina, kaip įrengti stovyklinį šaldytuvą, maisto sandėlį ir kaip apsaugoti maistą nuo vabzdžių.

11

3. Turi brėžinių ar iliustracijų, parodančių bent 5 būdus, kaip gamtoje kepti, virti be indų. Paaiškina, kaip užkurti ugnį lietui lyjant ar sudrėkus žemei.

4. Papasakoja apie tradicinius lietuvių patiekalus. 5. Paruošia virtuvės inventoriaus sąrašą draugovės stovyklai. 6. Žino pagrindinius virtuvės įrankius ir moka jais naudotis. 7. Žino maisto kokybės kriterijus 8. Žino, kaip pagaminti pomidorų padažą ir majonezą. 9. Žino, kuo skiriasi lietuvių nacionalinė virtuvė nuo kitų tautų virtuvių. 10. Žino, kokios prieskoninės žolelės auga skirtingose vietovėse.

Praktinė dalis:

1. Išrenka tinkamą vietą stovyklos virtuvei ir joje įrengia: lauželį virimui ir kepimui; vandens rezervuarą; malkinę; sausduobę ir šlapduobę.

2. Tvirtai ir saugiai supakuoja virtuvės inventorių draugovės stovyklai. 3. Sudaro savaitės stovyklos meniu savo skilčiai. 4. Pagamina kelis tradicinius lietuvių patiekalus. 5. Sau ir savo skilčiai pagamina pusryčius ir trijų patiekalų pietus (sriuba, pagrindinis

patiekalas, desertas).

PIRMOSIOS PAGALBOS specialybė

Jaunesnieji skautai

1. Supranta ir atpažįsta namuose, gatvėje, gamtoje tykančius pavojus, žino, kaip jų išvengti.

2. Žino, kokių veiksmų imtis įvykus nelaimei. 3. Žino pagalbos telefonų numeriu. 4. Žino, kaip išvengti apsinuodijimo maistu. 5. Žino, kas yra pirmosios pagalbos vaistinėlė, kur jos ieškoti ir kam naudojami joje

esantys daiktai. 6. Moka sustabdyti nestiprų kraujavimą. 7. Moka sustabdyti stiprų kraujavimą. 8. Moka pagelbėti nusideginus/apsiplikius. 9. Moka atlaisvinti kvėpavimo takus ir tinkamai paguldyti nukentėjusįjį.


Skautai

1. Žino, kaip elgtis įvykus nelaimei. 2. Žino pagalbos telefonų numerius ir kokiu atveju jais kreiptis. 3. Moka pagelbėti sąmonės netekusiam žmogui: atlaisvinti kvėpavimo takus, tinkamai

paguldyti nukentėjusįjį, gaivinti.

12

4. Moka sustabdyti stiprų kraujavimą. 5. Moka pagelbėti nusideginus/apsiplikius. 6. Atpažįsta perkaitimą/nudegimą saulėje, moka gaivinti perkaitusį žmogų. 7. Moka suteikti pagalbą sušalusiam. 8. Moka atpažinti galimą lūžį, moka imobilizuoti lūžusią galūnę ar kūno dalį, žino, kaip

elgtis įtariant stuburo lūžį. 9. Atpažįsta šoko simptomus ir moka suteikti pagalbą. 10. Moka suteikti pagalbą užspringus.


Patyrę skautai

1. Žino, kaip elgtis įvykus nelaimei. 2. Žino pagalbos telefonų numerius ir kokiu atveju jais kreiptis. 3. Moka suteikti pagalbą žmogui be sąmonės: žino, kaip atlaisvinti kvėpavimo takus,

moka gaivinti tiek vaiką, tiek suaugusį žmogų, moka tinkamai paguldyti nukentėjusįjį. 4. Moka sustabdyti mažą/didelį kraujavimą, tvarstyti atviras žaizdas. 5. Žino, kaip elgtis nusideginus/apsiplikius. 6. Žino, kaip atpažinti perkaitimą saulėje, kaip gaivinti perkaitusį žmogų, kaip suteikti

pagalbą išsekusiam. 7. Žino, kaip suteiti pagalbą sušalusiam. 8. Atpažįsta šoko simptomus ir žino, kaip suteikti pagalbą. 9. Žino, kaip suteikti pagalbą užspringus. 10. Žino, kokios medicininės procedūros reikalingos sergantiesiems astma bei epilepsija,

kaip elgtis ištikus astmos ar epilepsijos priepuoliui. 11. Žino širdies infarkto simptomus, moka suteikti pagalbą širdies infarkto atveju. 12. Moka sutvarstyti galvos žaizdas. 13. Moka suteikti pagalbą esant/įtariant stuburo traumas. 14. Žino lūžių tipus, moka imobilizuoti lūžusią galūnę/kūno dalį. 15. Žino, ką daryti įsisiurbus erkei. Žino meningito ir encefalito požymius, kaip į juos

reaguoti.

FOLKLORISTO specialybė

Jaunesnieji skautai

Teorinė dalis

1. Žino etnografinius Lietuvos regionus. 2. Žino kelis pagrindinius etnografinius muzikos instrumentus. 3. Žino pagrindines kalendorines ir religines šventes bei esminius jų bruožus. 4. Žino pagrindinius baltiškosios mitologijos personažus. 5. Žino savo regiono tautinio kostiumo bent vieną skiriamąjį bruožą.

13

6. Žino bent 3 savo regiono senosios buities įrankius/rakandus. 7. Žino bent 3 savo regionui būdingus patiekalus.

Praktinė dalis

1. Padainuoja bent 2 savo regiono dainas. 2. Pašoka bent 2 savo regiono šokius/ratelius. 3. Praveda bent 2 savo regiono žaidimus. 4. Paseka bent 2 pasakas/sakmes/padavimus. 5. Pagamina vieną savo regiono patiekalą. 6. Pagamina bent 1 rankdarbį (pvz.: kalėdinę žvaigždę iš šiaudų; Užgavėnių kaukę;

karpinių, margučių ar kt.).


Skautai

Teorinė dalis

1. Žino etnografinius Lietuvos regionus ir jų geografines ribas. 2. Žino dažniausiai naudojamus folklorinius muzikos instrumentus. 3. Žino pagrindines senovės lietuvių kalendorines ir religines šventes, jų papročius,

suvokia jų prasmę. 4. Žino savo regiono tautinio kostiumo būtinąsias dalis. 5. Žino baltiškosios mitologijos pagrindinius personažus bei jų globojamas sritis. 6. Žino savo regiono sodybos pastatų pavadinimus ir jų paskirtį. 7. Žino bent po 2 savo regiono senosios buities įrankius, rykus, rakandus, padargus bei

gali paaiškinti, kam jie buvo naudojami. 8. Žino bent 3 savo regiono piliakalnius ar istorines vietas. 9. Žino bent po 3 savo regiono kalendorinių švenčių tipinius patiekalus. 10. Žino bent 3 liaudies medicinoje naudojamus vaistinius augalus.

Praktinė dalis

1. Padainuoja bent 4 savo regiono dainas. 2. Pašoka bent 4 savo regiono šokius/ratelius. 3. Praveda bent 4 savo regiono žaidimus. 4. Papasakoja bent 4 savo regiono padavimus, sakmes ar pasakas. 5. Užmina bent 4 minkles ar mįsles. 6. Pasako bent po 4 patarles, priežodžius, skaičiuotes. 7. Su vadovų pagalba praveda folklorinę popietę skilčiai. 8. Pagamina bent po 1 būdingą patiekalą pagrindinėms kalendorinėms šventėms. 9. Pagamina bent 3 rankdarbius (kalėdiniai ar velykiniai papuošalai iš šiaudų, Užgavėnių

kaukės, margučiai, medžio drožiniai ar gaminiai, dirbiniai iš metalo, molio, skardos, akmens, karpiniai, mezginiai, nėriniai, siuviniai, juostos ar kt.).

14


Patyrę skautai

Teorinė dalis

1. Žino visas teorines dalis, kurių reikalaujama jaunesniųjų skautų bei skautų folkloristo specialybei įgyti.

2. Žino kaimyninių Lietuvos šalių folkloro pagrindinius skiriamuosius bruožus, apie vienos kaimyninės šalies folklorą gali papasakoti plačiau.

3. Žino senovės lietuvių kalendorinių ir religinių švenčių, jų papročių regioninius skirtumus.

4. Žino Lietuvos etnografinių regionų tautinių kostiumų ypatumus bei regioninius skirtumus.

5. Žino baltiškosios tradicijos, t. y. mitologijos, pasaulėžiūros, tikėjimo, papročių, pagrindus.

6. Žino folkloro rinkimo, surinktos folklorinės medžiagos šifravimo bei archyvavimo principus.

7. Žino, kur ir kaip ieškoti reikiamos informacijos etnologijos ar folkloristikos klausimais.

8. Turi savo domėjimosi sritį bei turi sukaupęs tos srities specifinių žinių, kuriomis gali pasidalinti su kitais.

Praktinė dalis

1. Atlieka reikalavimus, keliamus jaunesniesiems skautams bei skautams. 2. Turi savo domėjimosi sritį bei yra labiau išlavinęs tam tikrą gebėjimą (dainavimą,

grojimą, amato, papročių išmanymą, folkloro rinkimą ar kt), kurį praktiškai panaudoja skautiškoje veikloje.

3. Produktyviai bendradarbiauja organizuodamas bei pravesdamas kalendorinę šventę ar folklorinį renginį skautiškoje stovykloje.

4. Praveda bent 2 mokomuosius teorinius ar praktinius renginius jaunesniesiems skautams ar skautams etnologinėmis temomis.

LAUŽAVEDŽIO specialybė

Jaunesnieji skautai

Teorinė dalis

1. Žino laužo etapus (pradžia, kulminacija, pabaiga). 2. Žino, kaip pasirinkti dainas pagal tematiką, progą ir pan. 3. Žino, kaip reikia uždegti laužą.

Praktinė dalis

1. Padainuoja bent 2 dainas.

15

2. Sušunka savo sugalvotą šūkį. 3. Praveda laužą savo gaujai. 4. Padeklamuoja eilėraštį. 5. Išmoko gaują naujo žaidimo.


Skautai

Teorinė dalis

1. Žino laužų krovimo būdus. 2. Žino dažniausiai naudojamus folklorinius muzikos instrumentus. 3. Žino, kaip palaikyti drausmę laužo metu.

Praktinė dalis

1. Pristato naują dainą, žaidimą ir šūkį savo draugovei. 2. Parengia laužo scenarijų stovyklos atidarymui. 3. Praveda bent 2 laužus savo draugovei. 4. Išmoko savo skiltį lietuvių liaudies šokio. 5. Padeda savo skilčiai paruošti pasirodymą laužui.


Patyrę skautai

Teorinė dalis

1. Žino, kaip sudaromi laužų scenarijai, kokie jie gali būti ir kada naudojami. 2. Žino, koks turėtų būti puikus laužavedys. 3. Yra baigęs laužavedžių kursus.

Praktinė dalis

1. Praveda bent 2 laužus stovyklos metu. 2. Parengia laužo scenarijų tūkstančiui žmonių. 3. Laužo metu papasakoja bent 15 min. trukmės pasaką ar istoriją. 4. Groja muzikiniu instrumentu.

16

ŽALIOSIOS ENERGETIKOS ŽINOVO specialybė

Patyrę skautai

Teorinė dalis

1. Žino ir gali papasakoti apie atsinaujinantį ir iškastinį kurą. 2. Žino ir gali papasakoti apie globalinį atšilimą. 3. Žino ir gali papasakoti apie elektros energiją. 4. Žino ir gali papasakoti apie saulės energiją. 5. Žino ir gali papasakoti apie vėjo energiją. 6. Žino ir gali papasakoti apie „juodojąją“ energetiką. 7. Žino ir gali papasakoti apie energijos tausojimą.

Praktinė dalis (pasirinkti 5)

1. Pagamina saulės dėžę. 2. Pagamina veikiantį vėjo jėgainės modelį. 3. Pagamina veikiantį hidrojėgainės modelį. 4. Pagamina dviračio pedalais sukamą elektrinę. 5. Sukuria energetinius modelius, naudodamas tam tinkančius konstruktorius. 6. Stovyklos metu aptarnauja veikiančią mažesnę ar didesnę saulės elektrinę. 7. Nupiešia, nubraižo, suprojektuoja, aprašo ar kitaip pavaizduoja savo ateities žaliuosius

namus. 8. Atlieka namų, mokyklos, skautų namo ar kitos energetinės sistemos modernizavimo

studiją. 9. Palygina elektrinį arbatinuką ir arbatinuką ant dujinės viryklės. 10. Papasakoja apie rinkoje esančius elektromobilius. 11. Parengia fotografijų parodą „Taršos šaltiniai“. 12. Sukuria plakatą specialybės tematika. 13. Surengia diskusiją su skautais, tėvais, draugais, bendramoksliais, kaimynais,

siekdamas skleisti žaliosios energetikos idėjas.

17

BENDROSIOS METODINĖS PASTABOS

Specialybių sistema pakankamai lanksti, kad kiekvienas vienetas galėtų ją prisitaikyti pagal savo poreikius ir galimybes. Dėl to nereikėtų šių metodinių reikalavimų laikyti vieninteliais teisingais. Visų pirma vadovas su skautais turėtų aptarti visą specialybės įgijimo procesą, sugalvoti visiems priimtinus reikalavimų atlikimo būdus ir tik tada, esant reikalui, papildyti sudarytą planą čia pateikiamomis rekomendacijomis.

„Nei vieno skauto be pareigų!“ Kiekvienas skilties narys turi joje konkrečias pareigas. Natūralu, jog skilties virėjas turi virėjo specialybę, tačiau neprivalu visai skilčiai ją įgyti. kiekvienas skilties narys turėtų gilintis į skirtingas specialybes ir siekti tapti jų profesionalu. Taip skautai ne tik galės veikti, kas jiems įdomiausia, bet ir neliks visiškai žali tose specialybėse, kurių nespės įgyti – su jų pagrindais juos supažindins skilties broliai ir sesės.

Žinoma, vadovui koordinuoti specialybes, kai kiekvienas skautas siekia vis kitos, yra sunkiau nei į vieną specialybę besigilinanti skautų grupė. Dėl to pravartu vienu metu specialybinius užsiėmimus vesti visai draugovei ar netgi kraštui, bet tai reikalauja glaudaus vadovų bendradarbiavimo.

Specialybes įgyti galima ir stovyklų, ir sueigų metu, tačiau geriausia teorinę dalį išmokti sueigų metu, o žygyje ar stovykloje – praktinę. Galima daryti specialius žygius, skirtus būtent specialybių įgijimui.

Nepriklausomai nuo pasirinktų specialybių laikymosi būdų, ši veikla būtinai turi turėti aiškius vykdymo etapus:

ĮŽANGA. Skautas, nepriklausomai nuo amžiaus, turėtų pats pasirinkti norimą specialybę. Vadovas, gerai žinodamas kiekvieno vieneto nario individualias savybes bei gabumus, gali pasiūlyti konkrečią specialybę ar padrąsinti mažiau savimi pasitikintį skautą išbandyti jėgas net tose srityse, kuriose, atrodytų, jis visiškai neturi gabumų. Šiame etape skautai su vadovu turi detaliai susitarti dėl to, kaip įgis specialybę, kiek laiko tam skirs ir kaip atrodys kiekvienas specialybės etapas.

SPECIALYBĖS ĮGIJIMAS. Tai pagrindinė specialybės dalis, kuriai turi būti skirta daugiausiai dėmesio. Specialybes sudaro teorinė ir praktinė dalys, tačiau jos neturėtų būti labai atskirtos. Ypač reikėtų vengti ilgų paskaitų bei pamokos stiliaus sueigų. Teorinę medžiagą geriausia įsisavinti per praktines užduotis, įvairius žaidimus. Vadovas turi vengti tiesiog išdėstyti medžiagą, skirti užduotis ir jas atlikus viską patikrinti. Net jaunesnieji skautai tėvelių padedami namuose gali pasiruošti papasakoti apie kokią mažą specialybės dalelę. Vyresnieji gali teorinę medžiagą rinkti grupelėmis ir patys sugalvoti, kaip įdomiai ją pristatyti savo broliams ir sesėms. Papasakoti apie sudėtingesnius dalykus galima pasikviesti daug išmanantį svečią ar tą specialybę jau turintį vyresnį skautą. Praktinės užduotys taip pat turi būti pateikiamos kuo išradingiau ir įdomiau. Vienas jų skautai turėtų atlikti individualiai, kitas grupelėse – tam, kad mokytųsi dirbti ir kartu, ir atskirai.

18

SPECIALYBĖS APTARIMAS. Specialybės įgijimas neturėtų atrodyti kaip egzaminas, atsakinėjimas ar kontrolinis darbas. Svarbiausia, kad skautas aktyviai dalyvautų visose veiklose ir rodytų savo iniciatyvą. Labai svarbu žinoti, kaip pats skautas vertina savo darbą specialybės užsiėmimų metu bei įgytas žinias. Dėl to po šio etapo būtina visiems aptarti išmoktus dalykus, atliktas užduotis ir skautų savijautą. Esant reikalui, vadovas turėtų su skautu pabendrauti ir individualiai.

SPECIALYBĖS PRISTATYMAS. Kad specialybė būtų įgyta, ją reikia pristatyti kitiems. Tai dar viena proga kiekvienam skautui pasireikšti ir kaip asmenybei, ir kaip komandos daliai. Skautai, vadovo padedami, turėtų patys išsirinkti auditoriją, kuriai pristatys savo specialybę ir būdą, kuriuo tai padarys. Specialybę galima pristatinėti kitiems skautams – draugovėje, tunte ar krašte; tėveliams; skautai ir patyrę skautai neturėtų bijoti surengti pristatymo neskautams. Būdų specialybės pristatymui gali būti įvairių – laužavedžiai gali visus pakviesti į teminį koncertą, virėjai – surengti konferenciją tema „Ar skautų stovyklose skatinama sveika mityba?“, astronomai – ekskursiją po visatą erdvėlaiviu „Zeta 395–Žemė“; žaliosios energetikos žinovai – išleisti laikraštį „Žaliasis skautas“ ir t. t.

Pristačius specialybę reikėtų aptarti visą rengimosi pristatymui etapą. Būtų puiku, jei įspūdžiai apie pristatymą pasiektų ir kitų vienetų skautus skautatinklio ar kitų priemonių pagalba.

PABAIGA. Tam, kad specialybė būtų tinkamai pabaigta ir skautai norėtų tuoj pat užsiimti kita, būtina šventė. Jos metu gali būti įteiktos specialybės emblemos, o skautai visi kartu gali prisiminti smagiausias specialybės užsiėmimų akimirkas bei tiesiog pabūti kartu.

19

METODINĖS PASTABOS PAGAL AMŽIAUS GRUPES

Lietuvos skautijoje jaunimo programa į skirtingas grandis suskirstyta ne atsitiktinai, o remiantis vaiko raidos etapais ir amžiaus grupių specifika. Vadovas, pakankamai ilgai dirbantis su viena amžiaus grupe, žino jos ypatumus, tačiau čia bus priminta keletas pagrindinių gairių, kuriomis reikėtų vadovautis.

JAUNESNIEJI SKAUTAI

Jaunesniesiems skautams sunku ilgiau išlaikyti dėmesį ar nusėdėti vienoje vietoje. Užtat jie labai imlūs informacijai, mėgsta įvairias istorijas ir ypač gerai „beždžioniauja“ – pamėgdžioja savo vadovą. Visi specialybės užsiėmimai turėtų vykti žaidimo forma – tarsi tai būtų naujų žemių užkariavimas. Vadovas čia – paslaptingas žynys, sekantis įdomias istorijas, žinantis daugybę keisčiausių dalykų ir galintis parodyti smagių žaidimų.

Jaunesnieji skautai dažnai labai nori parodyti savo savarankiškumą, tad reikėtų leisti visų pirma jiems patiems pabandyti atrasti geriausią užduoties įveikimo būdą. Tik išblėsus pirmajam entuziazmui, vadovas turėtų parodyti sprendimo variantą arba pats įsitraukti į sprendimo ieškojimą, kad atsakymas būtų rastas drauge.

Tokio amžiaus skautai smalsumo dėka dažniausiai jau žino daugybę įdomių dalykų, kuriuos išgirdo mokykloje, iš tėvelių ar matė televizijos laidoje. Vadovas turėtų skatinti kiekvieną jų atsiskleisti ir padrąsinti papasakoti tai, ką žino. Jaunesnieji skautai dažnai drąsiau už vyresnius vaidina, taip pat mėgsta piešti; tad vietoj to, kad atpasakotų vadovui išgirstą informaciją, jie gali ją suvaidinti ar nupiešti.

SKAUTAI

Skautai į specialybių laikymąsi jau žiūri rimčiau ir gali netgi įsižeisti, jei vadovas norės su jais žaisti kaip su „mažais vaikais“. Dėl to reikėtų aiškiai parodyti, kad dėl jų amžiaus iš jų ir reikalaujama daugiau. Didžiąją dalį užduočių jie jau gali atlikti patys, individualiai ar grupelėmis susirinkti reikiamą medžiagą ir mokytis ją pristatyti kitiems. Vadovas čia turėtų elgtis ypač apdairiai ir stengtis specialybės laikymosi metu padėti skautams ne tik įgyti naujų srities žinių, bet ir sudaryti jiems galimybes lavinti silpnąsias savo vietas.

Būtina sąlyga skauto specialybei įgyti – turi būti atliktos ir jaunesniųjų skautų specialybės užduotys. Skautui, turinčiam pasirinktos srities jaunesniojo skauto specialybę, pakanka pakartoti teorines žinias. Jei skautui tai pirma pažintis su specialybe, jam reikėtų peržvelgti jaunesniųjų skautų programą detaliau, tačiau tai turėtų būti įtraukta į bendrus specialybės užsiėmimus, nes visos žinios yra tarpusavyje susijusios.

Būtų puiku, jei skautai gautų progą apsilankyti svečiuose pas jaunesniuosius skautus ir jiems papasakotų tai, ką moka, pravestų vieną kitą žaidimą ar tiesiog pabendrautų. Jaunesniesiems skautams tai bus puiki motyvacija ir pavyzdys, o skautams – proga pasijausti dideliais ir pasimokyti globoti jaunesnius savo brolius ir seses.

20

PATYRĘ SKAUTAI

Šios amžiaus grupės skautams vadovo priežiūros beveik nebereikia. Daugelį specialybių jie pajėgūs įgyti savo jėgomis, iš vadovo gaudami tik palaikymą ir patarimus srityse, kuriose patiems patyrusiems skautams dar trūksta patirties. Visgi būtent patyrusių skautų grupei ypatingai svarbūs visų specialybės etapų aptarimai, kuriuose vadovas turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį. Vadovas turėtų visiškai pasitikėti skautais ir sudaryti jiems galimybę laisvai veikti, tačiau tuo pačiu metu ir švelniai daryti įtaką procesui, kad jis netaptų tik smagiu laiko praleidimu būnant drauge, o atneštų kuo daugiau naudos.

Patyrusių skautų užduotis pristatymo metu yra įtikinti ne tik vadovą, bet ir visą auditoriją, kad jie yra verti specialybės. Čia ne tiek svarbu, kaip gerai skautas įsisavino teorinę medžiagą, kiek jo iniciatyvumas ir gebėjimas kūrybingai pritaikyti įgytas žinias.

Patyrę skautai turi nepamiršti, kad jie – pavyzdys kitiems skautams, tad būtų šaunu, jei gautų progų pravesti sueigą, žaidimą ar kaip kitaip pabendrauti su jaunesniais. Stovyklų ir įvairių renginių metu vadovas turėtų paskatinti skautus pritaikyti savo specialybės žinias padedant artimui – būnant savanoriu pirmosios pagalbos punkte, padedant virtuvėje, pravedant skautoramos dalį ar skautišką laužą. Skautas turėtų suprasti, kad jo žinios ir įgūdžiai yra naudingi ne tik jam, bet ir aplinkiniams. Draugovės sueigos metu galima padiskutuoti apie tai, kaip specialybės padeda laikytis įžodžio ir skauto priesakų.

METODINĖ SPECIALYBIŲ MEDŽIAGA


Astronomo specialybė – puiki proga įdėmiau pažvelgti į dangų, nuolat matomus dangaus kūnus bei tai, kas slypi už jų. Laikydamiesi šią specialybę skautai išmoks orientuotis pagal dangaus kūnus, pažins juos ir labiau įsigilins į etnokosmologijos bei astronomijos reikšmę lietuvių tradicijoms ir bendrai mokslo raidai pasaulyje.

DANGAUS STEBĖTOJAS (jaunesnysis skautas)

Išsilaikęs šią specialybę jaunesnysis skautas supranta pagrindinius astronomijos dėsnius ir gali atlikti paprastus dangaus stebėjimus.

TEORINĖ DALIS

1. Paaiškina, kodėl būna diena ir naktis. 2. Žino, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o Mėnulis – aplink Žemę ir kiek laiko tai

užtrunka. 3. Žino, kokią žalą žmogui gali padaryti saulės spinduliai, kodėl negalima žiūrėti

tiesiai į saulę. 4. Paaiškina, kada ir kodėl geriausia stebėti naktinį dangų. 5. Išvardina Saulės sistemos planetas ir bent 5 žvaigždynų pavadinimus.

PRAKTINĖ DALIS

1. Papasakoja bent 3 lietuvių liaudies mitus apie dangaus kūnus ir Žemę. Vieną jų nupiešia, suvaidina kartu su savo gauja.

Vadovas mitų pagalba gali papasakoti jaunesniesiems skautams apie dangaus kūnus, jų atsiradimą. Taip pat mitus galima pasakoti vietoje kasdienės pasakos stovyklos metu. Jaunesnieji skautai gali iš karto arba šiek tiek vėliau pabandyti juos prisiminti ir papasakoti savo gaujos draugams. Vėliau galima išsirinkti vieną visiems labiausiai patikusį mitą ir sukurti trumpą spektaklį jo motyvais. Galima eiti pas ką nors į svečius arba pasikviesti ką nors į savo pastovyklę (jei specialybę laikosi stovykloje), sueigą. Iš visos gaujos piešinių galima surengti mažą parodą.

2. Moka ir padainuoja bent 3 liaudies dainas, kuriose būtų minimos žvaigždės, mėnulis arba saulė.

21

22

Dainas galima įtraukti į pasirodymo, kuriame vaidinamas mitas, programą arba dainuoti prie gaujos (visos stovyklos) laužo. Svarbu, kad sykį išmoktos ir padainuotos dainos nebūtų pamirštos – jas ir toliau reikia stengtis dainuoti įvairiomis progomis. Vadovas turėtų ne tik parinkti paprastų ir smagiai dainuojamų dainų, bet ir išaiškinti vaikams jų žodžių reikšmę.

3. Su gauja stebi naktinį dangų.

Naktinį dangų geriausia stebėti stovyklos ar žygio metu. Rekomenduotina, kad veikla nesibaigtų vėliau kaip 23.00 val. Draugovės žygio metu galima miegoti po atviru dangumi – tada žvaigždės stebimos įsirangius miegmaišiuose ir geriant kakavą. Pažinimą galima ir teatralizuoti – vadovas ar kitas vyresnis skautas gali persirengti žyniu, astronomu, ateiviu, Mažuoju Princu ir papasakoti vilkiukams savo kelionės po žvaigždes ar kitą istoriją. Taigi dangaus stebėjimas turėtų būti įvilktas į istoriją, kuri tęstųsi ilgiau – tai gali būti puiki teminės dienos ar vakaro kulminacija. Stebint dangų galima parodyti ne tik mėnulį ir pagrindinius žvaigždynus, bet ir pasistengti surasti bent vieną palydovą, pamatyti krentančią žvaigždę (jei stebėjimas vyksta rugpjūtį), taip pat padiskutuoti apie gyvybės visatoje paieškas. Patys vilkiukai vadovo paraginti gali papasakoti vieni kitiems per televiziją matytus ar knygose skaitytus įdomius dalykus.

4. Naktiniame danguje parodo Didžiuosius ir Mažuosius Grįžulo Ratus, Šiaurinę žvaigždę.

Šiuos dangaus kūnus jaunesnysis skautas ima pažinti dangaus stebėjimo metu. Vadovas turėtų ne tik parodyti objektus, bet ir papasakoti, kodėl jie vadinasi būtent taip, kokiomis legendomis bei mitais yra apipinti ir kaip jų dėka galima naktį rasti reikiamą kryptį.

5. Visą dieną stebi saulės judėjimą dangumi.

Šis bandymas – labai įdomus, tačiau vadovas turi nuolat stebėti jo eigą ir užsižaidusiam vilkiukui laikas nuo laiko priminti pasižiūrėti, kiek saulė pasislinko. Paprasčiausias būdas saulės kelio stebėjimui – įkasto į žemę kuolo šešėlio žymėjimas. Vaikai gali pasiskirstyti eiliškumą ir kas valandą pažymėti šešėlio vietą žemėje mažesniu pagaliuku ar kaip kitaip. Dienos pabaigoje būtinai reikėtų visiems kartu aptarti bandymą. Vadovas gali jo išvadas susieti su teorijos punktu Nr. 2.

6. Mėnesį stebi mėnulį (kartą per savaitę).

Šio stebėjimo tikslas – pamatyti, kaip keičiasi mėnulio fazės. Sutartą dieną vilkiukai gali nupiešti danguje matomo mėnulio formą ir vėliau, susitikę sueigoje, palyginti piešinius, kartu su vadovu rasti tinkamą pavadinimą mėnulio fazei. Vėliau visus piešinius galima sudėlioti iš eilės ir aptarti, kaip per mėnesį keitėsi mėnulis.

7. Veda dangaus kūnų stebėjimo dienoraštį, kuriame aprašo (nupiešia) savo stebėjimus.

Jaunesnysis skautas, įsigijęs sąsiuvinį kietais viršeliais, gali pradėti vesti savo užrašus, kuriuos tęstų ir tapęs skautu.

23

JAUNASIS ASTRONOMAS (skautas)

Turi dangaus stebėtojo specialybę. Pildo stebėjimų dienoraštį.

TEORINĖ DALIS

1. Žino apie Galileo Galilėjų, Mikalojų Koperniką, jų išradimus. 2. Žino teleskopo veikimo principą. 3. Žino Saulės sistemos planetų charakteristikas. 4. Apibūdina, kas yra žvaigždės, meteorai, meteoritai, asteroidai ir kometos. 5. Žino, kodėl vyksta saulės ir mėnulio užtemimai.

PRAKTINĖ DALIS

1. Padaro Saulės sistemos modelį.

Modelį galima gaminti ir stovykloje, ir sueigos metu iš pačių įvairiausių medžiagų. Skautai prieš tai gali patys aptarti, kokių priemonių jiems reikės ir vėliau jas susirinkti. Pagamintu modeliu galima papuošti skautų būklą arba padovanoti jį jaunesniems skautams, kartu papasakojant apie Saulės sistemą.

2. Per pusę metų atlieka bent 5 dangaus stebėjimus, juos aprašo dienoraštyje.

Skautas, jau besilaikydamas dangaus stebėtojo specialybę, atlieka 3 skirtingus dangaus stebėjimus. Dabar galima juos pakartoti susigalvojus sudėtingesnių užduočių. Padedant vadovui reikėtų pasidomėti, ar artimiausiu metu nevyks saulės/ mėnulio užtemimas, meteoritų lietūs, kometos pasirodymas ar kiti reti astronominiai reiškiniai.

3. Papasakoja bent 3 skirtingų pasaulio tautų mitus apie dangaus kūnus. Vieną jų nupiešia arba suvaidina su skiltimi.

Mitus galima papasakoti savo skilties nariams arba jaunesniesiems skautams. Skiltis savo vaidinimą, taip pat kaip ir jaunesnieji skautai, gali parodyti kitiems broliams ir sesėms arba tėveliams stovyklos laužo ar ypatingos sueigos metu.

4. Vadovauja skilčiai naktinio žygio metu ir išmoko rasti šiaurę pagal dangaus kūnus.

Naktinis žygis – orientacinio žaidimo arba kokia kita forma – turi būti parengtas vadovo. Vadovas turi lydėti skiltį ir žygio metu, tačiau stengtis kuo mažiau padėti specialybę besilaikančiajam. Vėliau visa skiltis turėtų aptarti žygį.

5. Naktiniame danguje parodo Oriono, Kasiopėjos, Lyros, Drakono ir Sietyno žvaigždynus.

24

Vadovas šiuos žvaigždynus parodo naktinio dangaus stebėjimo ar skilties žygio metu. Skautas turėtų išmokti juos rasti savarankiškai ir gebėti parodyti savo skilties, draugovės nariams arba jaunesniesiems skautams.

ASTRONOMAS (patyręs skautas)

Turi jaunojo astronomo specialybę. Reguliariai atlieka dangaus stebėjimus.

TEORINĖ DALIS

1. Žino pagrindinius astronominius matavimo prietaisus ir jų veikimo principus. 2. Žino apie astronomijos mokslo raidą nuo seniausių laikų iki dabar, gali išskirti

pagrindinius etapus ir svarbiausius įvykius. 3. Žino apie žvaigždžių susidarymą, raidą, sandarą. 4. Domisi astronomijos mokslo naujienomis, gali pristatyti naujausius kosmoso

atradimus. 5. Papasakoja apie senovės baltų astronomijos žinias, pirmąsias observatorijas.

PRAKTINĖ DALIS:

1. Praktiškai susipažįsta su teleskopu

Kiekvienoje apylinkėje įmanoma rasti besidominčių astronomija ir mielai sutiksiančių pademonstruoti savo teleskopą ir jo veikimo principą. Esant galimybei būtų puiku, kad patyręs skautas apsilankytų Lietuvos etnokosmologijos muziejuje (Kulionių k., Molėtų r.).

2. Moka orientuotis pagal dangaus kūnus įvairiu paros metu.

Geriausiai tokias žinias galima parodyti kelių parų žygio metu. Patyręs skautas turėtų mokėti pagal saulę, mėnulį ir žvaigždžes ne tik rasti pasaulio kryptis, bet ir apytikriai spėti laiką. Šių dalykų žygio metu turi pamokyti ir savo skilties ar draugovės narius.

3. Pasidaro saulės laikrodį ir moka juo naudotis.

Paprastą saulės laikrodį patyręs skautas jau yra daręs laikydamasis dangaus stebėtojo specialybę. Norėdamas gauti astronomo specialybę, jis turėtų pasidomėti tikslesniais ir sudėtingesniais saulės laikrodžių modeliais bei pagaminti vieną jų. Laikrodį gaminti galima savaitės trukmės vasaros stovykloje, kad būtų pakankamai laiko kasdien stebėti ir įsitikinti jo tikslumu.

4. Stebėdamas dangų sudaro žvaigždėlapį ir jame pažymi pagrindinius žvaigždynus (bent 10).

Jau išsilaikęs jaunojo astronomo specialybę skautas pažįsta bent 7 žvaigždynus, tad šios užduoties esmė – patyrusio skauto išradingumas pasirenkant žvaigždėlapio sudarymo būdą bei gebėjimas tiksliai atvaizduoti žvaigždynų išsidėstymą.

25

5. Vienete pristato projektą pasirinkta astronomijos tema.

Patyręs skautas pats pasirenka su astronomija susijusią temą (nebūtinai iš pateikto sąrašo) ir pagal ją parengia projektą. Formą taip pat reikia sugalvoti pačiam – galima surengti inscenizuotą mokslinę konferenciją, debatus, sukurti trumpą filmuką ir pan. Projektas turi būti pristatytas ir aptartas draugovėje.

Temos diskusijoms/ projektams:

1. Lietuvių liaudies kosmologijos žinios; 2. Lietuviškų žvaigždynų pavadinimų kilmė ir ypatybės; 3. Astronomijos mokslo pasiekimai ir ateities perspektyvos; 4. Mėnulio poveikis žmogui; 5. Žymiausi astronomai ir jų atradimų svarba; 6. Saulės ir mėnulio kalendoriai, jų pritaikymas šių dienų pasaulyje; 7. Senovės dangaus stebyklos; 8. Senovės lietuvių zodiakas; 9. Nežemiškos civilizacijos – pasaka ar realybė?

26


Moto: Nei vieno žygio be tikslo!

Tikslas: Pažinti gimtąjį kraštą nuo savo namų slenksčio.

Žygeivis turi mokėti užkurti laužą, paruošti maistą, suteikti pirmąją pagalbą ir dar daug kitų dalykų. Taigi išlaikytos virėjo ir pirmosios pagalbos specialybės praverstų. Turint šias specialybes, būtų lengviau įgyjama žygeivio specialybė.

Jaunesnieji skautai

Žygis – tai galimybė pabūti su draugais, išbandyti save, geriau pažinti gyvąją gamtą ir susipažinti su gamtoje vykstančiais reiškiniais, išmokti susikrauti daiktus į kuprinę, nakvoti palapinėje ir dar daug daug visko.

Pirmieji žygiai 7–10 m. skautams turėtų trukti pusdienį ar vos ilgiau ir tai greičiau vadintina iškylomis. Pirmoje iškyloje žygiavimas turėtų trukti ne ilgiau kaip porą valandų su ilgomis pertraukomis žaidimams, maisto ruošimui ir valgymui, maudymuisi ir pan. Įgijus šiokią tokią patirtį galimi žygiai su nakvyne, per dieną nueinant ne daugiau kaip 10 km. Daugiadieniai žygiai pėsčiomis – nerekomenduojami. Vadovų turi būti ne mažiau kaip du, vienas einantis priekyje, kitas – gale grupės.

Įgyti žygeivio specialybę vadovas siūlo žinodamas vilkiuko galimybes ir poreikius. Teorinės žinios pateikiamos kartu su praktika taikant žaidybinius elementus, rengiant viktorinas ar konkursus bei pateikiant įdomias užduotis.

TEORINĖ DALIS:

1. Žino, kas svarbu ruošiantis žygiui.

Kuprinė ir apranga: žino, kokius rūbus ir avalynę reikia pasiimti, ką būtina įsidėti į kuprinę ir kaip ją susikrauti.

2. Žino, kaip ir kur paruošti laužavietę ir kaip susikurti laužą.

3. Žino, kokios miško žolės (vaistažolės) tinka arbatai virti.

4. Žino, kaip reikia elgtis gamtoje.

Gamtosauga: žino, kodėl negalima gąsdinti gyvūnų, skainioti, plėšyti augalų ir pan.

5. Žino, kaip pasiruošti vietą nakvynei.

Nakvynė: žino, kur ir kaip statyti palapinę, kaip pasiruošti nakvynei, kad nesušaltų naktį.

6. Žino, kaip saugiai elgtis žygio metu.

Sauga: žino, kaip elgtis miške ir prie vandens telkinių, žino, kaip elgtis su ugnimi, peiliu ir kirviu.

27

PRAKTINĖ DALIS:

1. Susideda kuprinę taip, kad ją būtų patogu nešti. 2. Susiranda malkų ir užsikuria laužą, išsiverda arbatos ar kakavos, pasidaro salotų

ir sumuštinių. 3. Stebi gamtą ir gali pasakyti, kokie augalai mėgsta drėgmę, pagal tai spręsdamas,

kur galima apsistoti. 4. Su gaujos nariais pasistato palapinę ir pasiruošia miegui taip, kad naktį

nesušaltų. 5. Saugiai elgiasi su peiliu ir kirviu, moka užgesinti laužą, esant būtinybei suteikti

elementarią pirmąją pagalbą. Laikosi asmens higienos taisyklių.

Skautai

Skautai privalo žinoti ta, ką jau žino jaunesnieji skautai, ir turimas žinias bei gebėjimus gilinti.

Skautai per dieną gali nueiti iki 15 km. Išimtis – piligriminis žygis. Planuojant daugiadienį žygį su 13–14 m. skautais nerekomenduojamas ilgesnis nei 6 dienų ir daugiau kaip 75 km bendro maršruto ilgio žygis. Skautai iki 13 m. gali keliauti tik pėsčiomis, išskyrus tuos atvejus, kai yra daugiau suaugusiųjų, pvz., valtyje turi būti bent po vieną suaugusįjį. Nuo 14 m. keliavimo būdai neribojami.

TEORINĖ DALIS:

1. Žino, kokią aprangą ir avalynę reikia turėti žygyje įvairiais metų laikais ir skirtingomis oro sąlygomis.

2. Žino, kokį inventorių reikia pasiimti į stovyklą ir žygį. 3. Žino, kaip pasidaryti paprasčiausius ir būtiniausius reikmenis naudojantis

išmoktais mazgais, kilpomis ir surišimais. 4. Žino, kokių asmeninių medikamentų jam reikia. 5. Žino, kaip suteikti pirmąją pagalbą bei kokių veiksmų imtis konkrečiu atveju, ką

reikia daryti, kad žygyje nesusirgtum ir kaip svarbu laikytis higienos taisyklių. 6. Moka naudotis kompasu ir skaityti žemėlapius. Moka sudaryti žemėlapį, geba

rasti pasaulio šalis pagal saulę, žvaigždes, kompasą ir medžius. Žino, kaip rasti kelią ir ką daryti pasiklydus.

7. Žino, kaip ir kokioje vietoje geriausia įsirengti stovyklavietę.

PRAKTINĖ DALIS:

1. Žino žygeivio, iškylautojo ir stovyklautojo taisykles, gali jų pamokyti kitus. Taisykles taiko žygyje ar stovykloje.

2. Moka suteikti pirmąją pagalbą bei gali imtis būtiniausių veiksmų. Moka pasirūpinti savimi ir draugais, bintuoti žaizdas, pasidaryti įtvarus, neštuvus ir jais transportuoti nukentėjusįjį. Laikosi asmens ir bendrosios higienos taisyklių.

3. Suriša ir žino, kur geriausia naudoti piemenų, tikrąjį (gerąjį), žvejų, pririšimo, paprastąjį mazgus; dailidės, palapinės ir ąsos kilpas, gubinį, kryžminį ir įžambųjį

28

surišimus. Pritaiko juos pionerijos darbuose: pasidaro laužavietės įrangą, prausyklą, pakabas ir kitus statinius.

4. Pasidaro stovyklavietės ir jos aplinkos žemėlapį pagal mastelį, nupaišo žygio maršrutą, naudojasi kompasu ir žemėlapiu. Randa pasaulio šalis pagal saulę, medžius, žvaigždes. Pasidaro saulės laikrodį.

5. Įkuria stovyklavietę, moka apsaugoti maistą, kad ilgiau liktų šviežias ir neapniktų vabzdžiai ar gyvūnai. Pagamina maistą sau ir kitiems stovyklautojams.

Patyrę skautai

Patyrę skautai turi mokėti viską, ką moka jaunesni, privalo gilinti savo žinias ir gebėjimus.

Uždaviniai:

1. Siekti, kad kiekvienas patyręs skautas sugebėtų suorganizuoti žygį ir nebijotų imtis atsakomybės jam vadovauti.

2. Geriau pažinti krašto istoriją, tradicijas bei tautosaką ir jas skleisti. 3. Ugdyti ištvermę ir grūdintis. 4. Skatinti žygio dalyvių toleranciją, pakantumą vieni kitiems ir aplinkiniams. 5. Skleisti informaciją apie skautus šalies gyventojams.

TEORINĖ DALIS:

1. Žino, kokiais principais remiantis sudaromas žygio maršrutas. 2. Moka sudaryti dienos ir viso žygio valgiaraštį. Moka apskaičiuoti, kiek ir kokių

produktų reikia pasiimti į žygį. 3. Žino, ką būtina pasiimti į žygį. Moka apskaičiuoti būtinas išlaidas. 4. Surenka informaciją apie žygio maršrutą ir žygio metu ją pateikia dalyviams. 5. Moka apibendrinti ir aprašyti žygio eigą, pažymėdamas pliusus ir minusus bei

duodamas rekomendacijas kitiems.

PRAKTINĖ DALIS

1. Orientuojasi aplinkoje, veda grupę skautų vadovaudamasis žemėlapiu ir kompasu, derina ėjimo ir poilsio laiką.

2. Sugeba užkurti laužą bet kokiomis sąlygomis ir paruošti maisto visai grupei. 3. Moka ir gali paaiškinti, kaip reikia susikrauti kuprinę. Paskirsto bendrą

inventorių ir maistą žygio dalyviams. 4. Žygio metu pats pateikia informaciją apie lankomus objektus. Duoda užduotis

žygio dalyviams prieš žygį ir žygio metu. Paskiria gerąjį darbelį, naudingą to krašto bendruomenei.

5. Su žygio dalyviais internete pateikia žygio aprašymą su nuotraukomis, maršruto žemėlapį ir rekomendacijas kitam žygiui.

29

R e k o m e n d a c i j o s:

1. Maršruto paruošimas. 2. Patarimai maistininkui. 3. Grupės inventorius. 4. Informacijos rinkimas.

Nuorodos:

http://www.musupaveldas.lt/lt

http://www.piliakalniai.lt/index.php


5. Išlaidų apskaičiavimas. 6. Pareigų paskirstymas. 7. Kad nebūtų liūdna. 8. Kaip susidėti kuprinę.

Kuprinė turi būti talpi, lengva ir patogi. Prie nugaros reikia dėti minkštus daiktus, apačioje – sunkesnius, viršuje – lengvesnius. Į išorines kišenes talpinti daiktus, kurių gali prireikti trumpam sustojimui (prausimosi reikmenis, puodelį, maistą). Kuprinę krauti ne į storį, bet į aukštį ir į plotį. Aštrūs daiktai turi būti supakuoti atskirai, patartina specialiuose dėkluose arba odiniuose maišeliuose.

9. Kaip sukurti laužtą. 10. Kaip nesušalti naktį.

Ž y g i o p o b ū d i s:

1. Pėsčiųjų 2. Dviračių 3. Vandens 4. Slidžių 5. Ištvermės 6. Piligriminis

http://www.musupaveldas.lt/lt



30


Ši specialybė turi skatinti skautus pažinti Lietuvos pelkių augaliją ir gyvūniją, suprasti pelkių reikšmę ekosistemoje. Esminiai pelkių žvėries specialybės bruožai – mokymasis dirbti kartu, stipri nuotykių dvasia bei ...daug purvo.

„Pelkėmis vadinami nuolatos užmirkę žemės paviršiaus plotai, kuriuos dengia storesnis nei 30 cm durpių sluoksnis. Plotai, kuriuose durpių sluoksnis plonesnis, vadinami supelkėjusiomis žemėmis. Pastaruoju metu plačiai vartojamas terminas šlapžemės, šlapynės. Plačiąja prasme šlapžemės apima plotus nuo šlapių ariamų laukų iki makrofitais užaugusių ežerų atabradų. Tačiau šlapžemės, kuriose susikaupęs storesnis ar plonesnis durpių sluoksnis, atitinka aptartą pelkių ir supelkėjusių žemių sampratą.“

Šios specialybės aprašyme žodis pelkė naudojamas plačiąja prasme, t.y. atliekant praktines užduotis pelkėmis bus galima laikyti ir supelkėjusias žemes bei šlapžemes. Žinoma, jei jaunesnieji skautai dar gali eiti į žygį per šlapžemes ar tiesiog po lietaus apsemtas pievas, patyrę skautai turėtų išbandyti save supelkėjusiose žemėse ar tikrose pelkėse.

Susipažinimas su pelkėmis bei jų įveikimas turėtų būti nelabai lengvas, bet labai smagus iššūkis. Kai kurios praktinės užduotys, pvz., žygis per pelkes, turėtų išugdyti skautų bendrumo bei atsakomybės už save bei komandą jausmą, gebėjimą susikoncentruoti ir priimti sprendimus kritiškose situacijose, taip pat ši specialybė ugdo draugiškumą, stiprybę, vienybės jausmą bei savitarpio supratimą. Tinkamai įgyvendinta praktinė dalis sudarys prielaidas skautams susidraugauti bei išlaikyti užmegztus ryšius. Kur geri draugai – ten daug gerų naujų idėjų. Taip pat praktinė specialybės dalis padės išmokyti skautus pasiruošti žygiui per pelkėtas vietas, nebijoti purvo. Užduotys, žygiai ekstremalesnėmis nei įprasta sąlygomis sukurs nuotykių atmosferą.

Svarbu! Lietuvoje saugoma 48 tūkst. ha pelkių. Prieš ruošdamiesi į žygį išsiaiškinkite, ar jūsų žygio trasa neina per valstybės saugomas zonas! Šių zonų apsaugos reglamentus galite rasti LR aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt → Teisinė informacija → Teisės aktų paieška → ... Tačiau visų geriausia – susiekti su regioninio ar nacionalinio parko direkcija.

PELKIŲ UODAS (jaunesnysis skautas)

TEORINĖ DALIS:

1. Žino, kas yra pelkė. 2. Žino, kokios didžiausios pelkės krašte, kuriame skautauja. 3. Moka papasakoti bent apie 3 gyvūnus, gyvenančius pelkėse. 4. Moka papasakoti bent apie 3 augalus, augančius pelkėse. 5. Žino, kokių uogų/augalų negalima valgyti.

PRAKTINĖ DALIS:

1. Pasiruošia purvo trasai (daiktai, rūbai, batai).

http://www.am.lt/

31

2. Pereina bent vieną stovyklinę purvo trasą. 3. Sudalyvauja bent vienoje pažintinėje ekskursijoje per pelkes arba po rezervatą.

Pagrindinis ekskursijos tikslas – susipažinti su pelkės augmenija ir gyvūnija, pabūti gamtoje. Tinka ekskursijos pažintiniais takais, gali būti ekskursija su gidu.

4. Papasakoja arba su gauja suvaidina pasaką, sakmę ar legendą, kurioje minima pelkė ir pelkių veikėjai.

Pasakojimas turi būti lietuvių liaudies. Suvaidinti galima per sueigą ar stovykloje/žygyje per vakaro laužą. Vadovas galėtų surengti pasakojimų vakarą.

5. Nupiešia vieną Lietuvos pelkėse gyvenantį, bet nykstantį augalą arba gyvūną.

PELKIŲ DRIEŽAS (skautas)

TEORINĖ DALIS:

1. Žino didžiausias Lietuvos pelkes bei jų ypatybes, gali jas parodyti žemėlapyje. 2. Žino, kokie pavojingi augalai ir gyvūnai aptinkami pelkėse. 3. Moka paaiškinti pelkių reikšmę ekosistemai. 4. Žino, kaip gelbėtis įkritus į raistą ir kaip gelbėti kitus. 5. Žino, kokie sužeidimai galimi žygyje pelkėta vietove ir kaip jų atveju suteikti

pirmąją pagalbą.

PRAKTINĖ DALIS:

1. Sueigoje pristato bent vieną augalą ar gyvūną, įtrauktą į Raudonąją knygą.

Šį punktą galima suderinti su jaunesniųjų skautų praktinių užduočių punktu Nr. 5.

2. Moka suteikti pirmąją pagalbą nutrynus kojas, įgėlus gyvatei, sugėlus vabzdžiams, įsisiurbus siurbėlei, moka dezinfekuoti ir sutvarstyti smulkias žaizdas.

3. Padeda įrengti purvo trasą. 4. Sudalyvauja bent vienos paros žygyje (su nakvyne) pelkėta vietove.

Žygį su vadovo priežiūra gali paruošti patys skautai, patyrę skautai arba pats vadovas.

5. Įrengia prausyklą.

Geriausia šią užduotį atlikti stovykloje, keliese. Prausykla turi būti saugi, funkcionali, ilgalaikė. Jei stovyklos prausykla ruošiama švarioje, neapaugusioje ežero ar upės pakrantėje, pagrindinės užduotys apima pioneriją (stalelis, rankšluosčių kabykla, vieta dantims valytis ir pan.). Tačiau jei priėjimas prie vandens prastas, pakrantė drėgna, stati ar apaugusi vandens

32

augmenija, pagrindinis darbas – patogaus priėjimo prie vandens paruošimas. Šiuo atveju pionerijos užduočių galima ir nebeskirti.

PELKIŲ ŽVĖRIS (patyręs skautas)

TEORINĖ DALIS:

1. Žino didžiausius pasaulio pelkynus bei jų ypatybes 2. Papasakoja, kaip susidaro pelkės. 3. Papasakoja apie tai, kaip senovėje lietuviai panaudodavo pelkes kovodami su

priešais, kaip pavyzdį įvardija bent vieną mūšį.

Nėra sunku papasakoti, kad lengvai vilkėdami lietuviai įviliodavo šarvuotus priešus į pelkes, kur pastarieji paskęsdavo. Patyręs skautas turi labiau įsigilinti – žinoti, kokiais laikais ir kokiose vietovėse ši taktika buvo naudojama, prieš ką lietuviai tuo metu kariavo. Pasakojant apie mūšį, turi būti atskleistos to mūšio aplinkybės, istorinis kontekstas bei pergalės (ar pralaimėjimo) pasekmės.

4. Papasakoja apie kūlgrindų rūšis, žino, kur Lietuvoje yra kūlgrindų. 5. Papasakoja apie pelkes lietuvių tautosakoje – ypatybes, jų gyventojus.

Šį teorinį punktą galima atsiskaityti žygio metu, pasakojant prie laužo, suruošus vaidinimą ar pan. Reikėtų žinoti ne tik kokie gyviai, būtybės įsivaizduota gyvenę pelkėse, bet ir ką jie veikę, kokie jų bruožai buvę. Reikia mokėti papasakoti bent vieną padavimą, legendą ar pasaką, kur veikia pelkių veikėjas arba pasakojama, kaip atsirado viena ar kita pelkė.

PRAKTINĖ DALIS:

1. Bent vieną kartą stovykloje paruošia saugią ir ekologišką purvo trasą.

Ekologiška purvo trasa turėtų būti paruošta nenaudojant celofano, indų ploviklio, taip pat nenaudojant / mažiau naudojant sintetinių virvių ar kt. sintetinių medžiagų, kurių po purvo trasos nebegalima panaudoti arba kurias sunku surinkti.

2. Praveda sueigą jaunesniesiems skautams arba skautams viena iš temų, jiems reikalingų norint įgyti šią specialybę.

Sueiga turėtų išsamiai atskleisti vieną iš pelkių uodo ar pelkių driežo specialybėms įgyti reikalingų teorinių temų – taip, kad jaunesniajam skautui ar skautui gautos informacijos pakaktų teoriniam punktui įsisavinti.

3. Pastato tiltą per pelkę, o nesant tam galimybių – per upelį, vandens kanalą ir pan. Arba įrengia kūlgrindą arba lieptą.

33

Šią užduotį turėtų atlikti visa skiltis kartu. Statiniai turi būti saugūs, patvarūs, pastatyti praktiniam naudojimui. T. y. statiniai neturėtų būti statomi vien tam, kad būtų įvykdytas šis punktas. Paruoštas statinys turi duoti ilgalaikės praktinės naudos. Labai svarbi tinkama vadovo priežiūra, kad darbas būtų atliktas kruopščiai ir tvarkingai. Jei ant pabaigto tiltelio, liepto galite užlipęs pašokinėti ir jaučiatės saugus, darbas atliktas gerai.

Įrengiant kūlgrindą, ji turi būti pakankamai ilga ir tikrai drėgnoje vietoje (t. y. negalima statyti kūlgrindos skersai griovio, kurį galima peršokti ir pan.). Geriausia kūlgrindą rengti prie ežero, nuo vandens augmenija apaugusių pakrančių 10–15 m. link kranto, sausumos ruožo/salos.

Atlikdama šį punktą komanda turėtų užtrukti ne mažiau nei dieną.

4. Suorganizuoja ir su vadovo priežiūra praveda žygį pelkėta vietove jaunesniesiems skautams.

Alternatyvos: žygį galima pravesti skautams arba patyrusiems skautams.

Tai gali būti ir grupinė užduotis. Ji reikalauja iš vadovo daugiau dėmesio nei ruošiantis paprastam žygiui. Būtina iš anksto išsiaiškinti būsimo žygio detales, išnagrinėti žemėlapį, išsiaiškinti galimas kliūtis, užtikrinti saugumą. Ypač kruopščiai ruošti žygį jaunesniesiems skautams.

5. Sudalyvauja mažiausiai dviejų dienų žygyje per pelkes.

Į šį žygį turi eiti tik patyrę skautai ar vyresni. Žygį suplanuoti gali ir vadovas, ir patys patyrę skautai.

VIRĖJO specialybė

Jaunesnieji skautai

TEORINĖ DALIS:

1. Žino saugaus elgesio su laužu taisykles. 2. Moka saugiai naudotis peiliu bei kirviu. 3. Žino pagrindines higienos virtuvėje taisykles. 4. Žino, kaip patiekti valgius į stalą ir kaip elgtis valgant. 5. Žino, koks maistas yra sveikas ir koks ne. Išvardina bent po keletą pavyzdžių.

PRAKTINĖ DALIS:

1. Sukuria laužą. 2. Pagamina vaisių ar daržovių salotas. 3. Išverda ir paruošia arbatą ir kakavą. 4. Iškepa skautišką duonelę, sausainius ir blynus. 5. Visada išsiplauna savo indus.

Kiekvieną patiekalą jaunesnysis skautas gamina kartu su vadovu. Taip pat siūloma specialybės laikymosi metu gaujoje pravesti pašnekesius šiomis temomis:

1. Kokie patiekalai man labiausiai patinka ir kodėl? 2. Mano svajonių patiekalas, kurį norėčiau išmokti pats pasigaminti. 3. Kodėl pasakose burtininkės namelis – iš meduolių? 4. Pristatyti gaujai vienos dienos stovyklos meniu (individualiai arba grupėmis). Kartu su

visais įvertinti maistingumą, skonį ir kainą. 5. Stalo serviravimas išsirinktai šventei. (Būtų įdomu ir naudinga viską aptarus pažaisti

restoraną ir leisti serviruoti stalą patiems.) 6. Kaip atpažinti, kada maistas yra visiškai išviręs?

Skautai

TEORINĖ DALIS:

1. Moka išrinkti vietą stovyklos virtuvei. 2. Žino, kaip tinkamai stovykloje gaminti maistą. 3. Papasakoja apie higieną virtuvėje. 4. Žino, kiek ilgai įvairūs produktai išsilaiko nesugedę stovyklos sąlygomis ir kokį

vandenį galima naudoti gėrimui ir virimui. 5. Papasakoja apie sveiką mitybą (mitybos piramidė).

34

35

PRAKTINĖ DALIS:

1. Pastato pačius reikalingiausius virtuvės įrenginius. 2. Parodo, kaip reikia taisyklingai padengti stalą, paduoti valgius į stalą ir kaip

elgtis valgant. 3. Pažįsta pagrindinius valgomuosius augalus (grybus, uogas). 4. Turi receptų knygelę ir į ją surenka bent 5 receptus. 5. Sudaro 3 dienų stovyklos valgiaraštį savo skilčiai. 6. Sau ir savo skilčiai pagamina pietus ir desertą.

Temos diskusijoms:

1. Etiketas prie stalo. Kas tai? 2. Ką darytum patekęs į negyvenamą salą, kurioje nepažįsti nei augalų, nei grybų? 3. Kokius metodus pasitelkęs apskaičiuotum produkto maistinę vertę? 4. Kaip pasverti be svarstyklių? 5. Kodėl naudinga valgyti kuo įvairesnį maistą? 6. Kodėl jūros vanduo nėra tinkamas gerti? Kaip galima jį padaryti tinkamu gėrimui? 7. Virėjo funkcijos stovykloje. 8. Valgiai lietuvių liaudies pasakose ir patarlėse. 9. Ar tikrai cepelinai yra Lietuvos nacionalinis patiekalas? (Įvairių žmonių nuomonių

pristatymai.)

Patyrę skautai

Virėjas – patyręs skautas, kuris domisi kulinarija, mėgsta gaminti namų aplinkoje, taip pat norėtų pasitarnauti ir skautiškose stovyklose bei išmokti šio to naujo. Specialybę sudaro trys dalys, kurių vienas galima atlikti namie (po to pristatant kitiems skautams), kitas sueigų ar stovyklų metu. Pateikti metodai yra tik pavyzdžiai ir kiekvienas skautas turėtų pats pasirinkti priimtiniausią būdą. Labai svarbu aptarti su skautais, kaip vienos ar kitos žinios gali jiems praversti skautavime. Vis dėl to pagrindinis specialybės tikslas – plėsti patyrusių skautų akiratį ir skatinti žingeidumą bei motyvaciją.

Patyręs skautas pats turėtų pasirinkti auditoriją ir atsižvelgdamas į jos amžių, interesus, sugalvoti, kaip įdomiai pristatyti medžiagą. Jei yra galimybė, skautas turėtų apsilankyti Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse amatų dieną, kad galėtų paragauti namų gamybos duonos ar sūrio, sužinoti jų receptus. Rekomenduotinos knygos: Viljam V. Pochliobkin „Geros virtuvės paslaptys. Įdomioji kulinarija“ ir „Prieskoniai ir pagardai“ (autorius – tarptautinį pripažinimą pelnęs rusų kulinarijos meno, kulinarijos istorijos, teorijos ir praktikos specialistas; knygų stilius – lengvas, pagaulus).

Teorinės dalies pateikimas turi būti gerai apgalvotas, antraip sausi faktai sumažins susidomėjimą virėjo specialybe.

TEORINĖ DALIS:

36

1. Paaiškina, kaip reikia dezinfekuoti gėrimui ir virimui naudojamą vandenį, kaip ir kur jį laikyti iškyloje ar stovykloje.

2. Žino, kaip ilgai įvairūs produktai išsilaiko nesugedę stovyklos sąlygomis. Paaiškina, kaip įrengti stovyklinį šaldytuvą, maisto sandėlį ir kaip apsaugoti maistą nuo vabzdžių.

3. Turi brėžinių ar iliustracijų, parodančių bent 5 būdus, kaip gamtoje kepti, virti be indų. Paaiškina, kaip užkurti ugnį lietui lyjant ar sudrėkus žemei.

4. Papasakoja apie tradicinius lietuvių patiekalus. 5. Paruošia virtuvės inventoriaus sąrašą draugovės stovyklai. 6. Žino pagrindinius virtuvės įrankius ir moka jais naudotis.

a. Kuo skiriasi paprastasis puodas nuo greitpuodžio? b. Kokiame puode kokius maisto produktus reikia ruošti? c. Kaip juos reikia prižiūrėti ir laikyti?

7. Žino maisto kokybės kriterijus:

a. Koks maistas yra kokybiškas; b. Kas turi įtakos maisto kokybei; c. Kaip kokybiškai pagaminti patiekalą.

8. Žino kaip pagaminti:

a. Pomidorų padažą; b. Majonezą.

9. Žino kuo skiriasi lietuvių nacionalinė virtuvė nuo kitų tautų virtuvių:

a. Rusų; b. Prancūzų; c. Anglų; d. Skandinavų; e. Austrų; f. Gruzinų; g. Armėnų; h. Indėnų; i. Kinų.

(pasirinkti kelias šalis)

5. Žino kokios prieskoninės žolės auga skirtingose vietovėse:

a. Pievose; b. Miškuose; c. Pelkėse; d. Senelės darže; e. Lietuvoje.

37

PRAKTINĖ DALIS:

1. Išrenka tinkamą vietą stovyklos virtuvei ir joje įrengia: lauželį virimui ir kepimui; vandens rezervuarą; malkinę; sausduobę ir šlapduobę.

2. Tvirtai ir saugiai supakuoja virtuvės inventorių draugovės stovyklai. 3. Sudaro savaitės stovyklos meniu savo skilčiai. 4. Pagamina kelis tradicinius lietuvių patiekalus. 5. Sau ir savo skilčiai pagamina pusryčius ir trijų patiekalų pietus (sriuba,

pagrindinis patiekalas, desertas).

TEMOS DISKUSIJOMS / PROJEKTAMS:

1. Lietuvių nacionalinės virtuvės ypatumai. 2. Stovyklų maisto ypatumai. 3. Paskaičiuokime, kiek ir ko suvalgome per dieną. 4. Maistinė vertė – kas tai? 5. Tais laikais, kai nebuvo šaldytuvų... 6. Maisto apdirbimo galimybės ir ypatumai (rūkymas, šaldymas ir pan.) šiais laikais ir

prieš 100 metų. 7. Kamaros paskirtis senovės lietuvių sodyboje. 8. Suspausti sūrį – tai ne juokas. 9. Akmeniniai indai, jų specifika, paplitimo sritis ir pan. 10. Grūdinių kultūrų ypatybės. 11. Tradicinė lietuviška duona. 12. Žymiausi šių dienų kulinarai. 13. Senovės lietuvių ubladės ir kitos krosnys valgiams gaminti.


Jaunesnieji skautai

1. Supranta ir atpažįsta namuose, gatvėje, gamtoje tykančius pavojus, žino, kaip jų išvengti.

Jaunesnieji skautai turi žinoti, kokie gali nutikti nelaimingi atsitikimai, kas juos gali sukelti, kaip elgtis, kad jie neįvyktų. Vadovas gali pasiūlyti jaunesniesiems skautams patiems išvardyti ar žaidimo metu „atrasti“ tykančius pavojus, pavyzdžiui, mokantis, kaip elgtis su aštriais daiktais, kaip išvengti nudegimo ir perkaitimo, vabzdžių įkandimų ir pan.

2. Žino, kokių veiksmų imtis įvykus nelaimei.

Jaunesnieji skautai turi suprasti, kad svarbiausia yra neišsigąsti, nes kitaip negalės nukentėjusiam draugui nei padėti, nei pranešti suaugusiesiems. Jiems pakanka žinoti pagrindinius dalykus, nurodytus praktinėje dalyje. Svarbiausia yra pabrėžti, kad jaunesniojo skauto pareiga – pranešti apie įvykį suaugusiesiems.

3. Žino pagalbos telefonų numerius.

Jaunesnieji skautai turi žinoti, kaip susisiekti su gaisrine, policija, greitąja pagalba ir kaip perduoti jiems reikalingą informaciją: kas ir kur atsitiko, savo vardą bei pavardę.

4. Žino, kaip išvengti apsinuodijimo maistu.

Jaunesnieji skautai turi suprasti, kad negalima valgyti sugedusio maisto, atpažinti, kada maistas nebetinkamas. Taip pat skirti valgomuosius/ nuodingus grybus, uogas.

5. Žino, kas yra pirmosios pagalbos vaistinėlė, kur jos ieškoti ir kam naudojami joje esantys daiktai.

Vadovas turi supažindinti jaunesniuosius skautus su pirmosios pagalbos vaistinėle, kartu su jais išsiaiškinti, kaip ir kur ji turi būti laikoma. Galima pasiūlyti vaikams susidėti savo vaistinėlę, kuri pagelbėtų skirtingose situacijose: ilgai žaidus saulėje ir nudegus, žygiavus avint naujus batus ir nusitrynus pūslę, nukritus nuo dviračio.

6. Moka sustabdyti nestiprų kraujavimą.

Jaunesnieji skautai turi žinoti, kad žaizda turi būti švari, mokėti ją dezinfekuoti, taip pat sutvarstyti nedideles žaizdas, žinoti, kaip sustabdyti kraujavimą iš nosies.

7. Moka sustabdyti stiprų kraujavimą.

Jaunesnieji skautai turi suprasti, kuo skiriasi nestiprus/stiprus kraujavimas ir kaip pastarąjį kuo skubiau sustabdyti, kad žmogus nenukraujuotų.

38

39

8. Moka pagelbėti nusideginus/apsiplikius.

Jaunesnieji skautai turi žinoti, kad svarbiausia žaizdą šaldyti tekančiu šaltu vandeniu ar ledu ir kuo greičiau pranešti suaugusiajam.

9. Moka atlaisvinti kvėpavimo takus ir tinkamai paguldyti nukentėjusįjį.

Jaunesnieji skautai turi žinoti, jog nepraradusį sąmonės žmogų pakanka patogiai paguldyti ir apkloti. Jei žmogus be sąmonės, jaunesnysis skautas turi mokėti paguldyti jį saugia poza ant šono – kad neužspringtų.

METODINIAI PATARIMAI

Besilaikantys specialybę jaunesnieji skautai turėtų mokytis net tik aprišti, užklijuoti, dezinfenkuoti žaizdą, bet ir suprasti, kodėl reikia vienaip ar kitaip elgtis. Vilkiukas turi suvokti, kad teikiant pirmąją pagalbą svarbiausias yra jo paties saugumas; vadovas turi paaiškinti, kokiais atvejais negalima liestis prie nukentėjusio žmogaus, o kuo greičiau pranešti suaugusiesiems (pvz., jei žmogus nutrenktas elektros, prispaustas medžio ir pan.). Jei vadovui trūksta žinių, jis turėtų kreiptis pagalbos į specialistus, tačiau nereikėtų pamiršti, kad su jaunesniaisiais skautais vadovas pats gali kūrybingai aptarti, sakykim, tykančius pavojus – nuodinguosius augalus ir grybus, kaip elgtis su aštriais daiktais, kaip išvengti nusideginimo, perkaitimo ir pan. Vadovas turi nepamiršti pabrėžti, kad svarbiausia vaiko užduotis – pranešti apie nelaimę suaugusiesiems.

Paprasčiausias, tačiau geriausiai veikiantis metodas – įvairios situacijos, kur jaunesnieji skautai turi suteikti pagalbą draugui, atpažinti galimas grėsmes, „paskambinti“ teisingu telefono numeriu ir suteikti informaciją apie sužeistąjį, taip pat rekomenduotini atminties („teisinga – neteisinga“) žaidimai.

Skautai

1. Žino, kaip elgtis įvykus nelaimei.

Įvykus nelaimei skautas turi mokėti susivaldyti, neišsigąsti ir įvertinti situaciją, mokėti nuraminti nukentėjusįjį, jei šis išsigandęs, žinoti pagrindinius pagalbos teikimo veiksmus. Skautas visada turi pasirūpinti savo paties saugumu, nes pats susižeidęs jis pagalbos suteikti negalės.

2. Žino pagalbos telefonų numerius ir kokiu atveju jais kreiptis.

Skautas, paskambinęs pagalbos numeriu, turi mokėti informatyviai ir trumpai perduoti pagrindinius faktus. Jei skautas yra vienas, jis pirmiausia turi susisiekti su atitinkamomis tarnybomis, tuomet teikti pagalbą.

40

3. Moka pagelbėti sąmonės netekusiam žmogui: atlaisvinti kvėpavimo takus, tinkamai paguldyti nukentėjusįjį, gaivinti.

Skautas turi mokėti patikrinti, ar žmogus, esantis be sąmonės, kvėpuoja, užčiuopti pulsą; mokėti paguldyti jį saugia poza ant šono, kad neužspringtų; atpažinti, kuomet žmogų reikia gaivinti ir mokėti atlikti dirbtinį kvėpavimą bei širdies masažą.

4. Moka sustabdyti stiprų kraujavimą.

Skautas turi žinoti, kuo skiriasi kapiliarinis, veninis ir arterinis kraujavimas, mokėti sustabdyti kiekvieną iš jų. Taip pat žinoti, kaip išvengti infekcijos ir šoko.

5. Moka pagelbėti nusideginus/apsiplikius.

Skautas turi žinoti, kaip atšaldyti nudegusią vietą, kaip sutvarstyti žaizdą ir kokiu atveju kuo skubiau reikia kreiptis pagalbos.

6. Atpažįsta perkaitimą/nudegimą saulėje, moka gaivinti perkaitusį žmogų.

Skautas turi žinoti, kaip apsisaugoti nuo perkaitimo ar nudegimo saulėje, mokėti pagelbėti perkaitusiam žmogui, jei reikia – gaivinti.

7. Moka suteiti pagalbą sušalusiam.

Skautas turi žinoti, kaip apsisaugoti nuo sušalimo/nušalimo, kaip pagelbėti sušalusiajam: kaip sustabdyti krintančią kūno temperatūrą, sušildyti žmogų ir kokiais atvejais nedelsiant kreiptis pagalbos.

8. Moka atpažinti galimą lūžį, moka imobilizuoti lūžusią galūnę ar kūno dalį, žino, kaip elgtis įtariant stuburo lūžį.

Skautas turi mokėti atpažinti galimą lūžį, žinoti lūžių tipus bei kaip, esant reikalui, sutvirtinti lūžusią ranką/koją/pirštą. Taip pat skautas turi suvokti, kad negalima judinti nukentėjusiojo, jei įtariamas stuburo lūžis.

9. Atpažįsta šoko simptomus ir moka suteikti pagalbą.

Skautas turi žinoti, kas yra šokas, kaip jį atpažinti ir kokią pagalbą suteikti esant jo požymiams.

10. Moka suteikti pagalbą užspringus.

Skautas turi mokėti pašalinti daiktą/maistą ar kitka, kuo užspringo žmogus; žinoti, kaip padėti vaikui ir kaip suaugusiajam.

41


Skautams gali būti sunku susieti informaciją, gautą mokantis pirmosios pagalbos, su jų turimu elementariu supratimu apie žmogaus kūną ir pagrindines jo fiziologines funkcijas. Be to, atmintinai išmokti pagalbos teikimo būdai, įvykus nelaimei, susijaudinus ar išsigandus, dažniausiai kaipmat išgaruoja iš galvos. Todėl patartina pradėti nuo supažindinimo su žmogaus kūnu, pagrindinėmis fiziologinėmis jo funkcijomis (kvėpavimo sistema, virškinimo sistema, kraujotakos sistema), kurias skautai galėtų susieti su savo kūnu. Tai neturėtų virsti anatomijos pamokėle, nes greit pabos! Pavyzdžiui, galima aptarti širdies ir kraujotakos sistemą diskutuojant: „Ką daro širdis, kai tu greitai bėgi?“, „Kodėl žmogus nualpsta?“, „Kodėl žmones ištinka širdies priepuoliai?“, „Kas atsitinka lūžus kojai?“ Keliant tokius ir panašius klausimus skautams galima suprantamiau ir paprasčiau paaiškinti kiekvienos iš minėtų sistemų reikšmę žmogaus sveikatai ir kaip jos pažeidžiamos įvykus nelaimei. Skautai turi suvokti, kokie pasikeitimai vyksta žmogaus kūne susižeidus/apsinuodijus/apsiplikius ir pan. bei žinoti kokių priemonių imtis.

Patyrę skautai

1. Žino, kaip elgtis įvykus nelaimei. 2. Žino pagalbos telefonus ir kokiu atveju jais kreiptis. 3. Moka suteikti pagalbą žmogui be sąmonės: žino, kaip atlaisvinti kvėpavimo

takus, moka gaivinti tiek vaiką, tiek suaugusį žmogų, moka tinkamai paguldyti nukentėjusįjį.

4. Moka sustabdyti mažą/didelį kraujavimą, tvarstyti atviras žaizdas. 5. Žino, kaip elgtis nusideginus/apsiplikius. 6. Žino, kaip atpažinti perkaitimą saulėje, kaip gaivinti perkaitusį žmogų, kaip

suteikti pagalbą išsekusiam. 7. Žino, kaip suteiti pagalbą sušalusiam. 8. Atpažįsta šoko simptomus ir žino, kaip suteikti pagalbą. 9. Žino, kaip suteikti pagalbą užspringus. 10. Žino, kokios medicininės procedūros reikalingos sergantiesiems astma bei

epilepsija, kaip elgtis ištikus astmos ar epilepsijos priepuoliui. 11. Žino širdies infarkto simptomus, moka suteikti pagalbą širdies infarkto atveju. 12. Moka sutvarstyti galvos žaizdas. 13. Moka suteikti pagalbą esant/įtariant stuburo traumas. 14. Žino lūžių tipus, moka imobilizuoti lūžusią galūnę/kūno dalį. 15. Žino, ką daryti įsisiurbus erkei. Žino meningito ir encefalito požymius, kaip į juos

reaguoti.


Patyrę skautai, išsilaikę pirmosios pagalbos specialybę, turi gebėti teisingai įvertinti situaciją, ryžtingai ir nesiblaškydami suteikti pirmąją pagalbą, nuraminti nukentėjusįjį. Mokant specifinių dalykų, vadovui gali prireikti kvalifikuotų medikų pagalbos. Reikėtų nepamiršti, kad įgytas žinias lengviau įsiminti ir nuolat atnaujinti mokant jaunesnius seses ir brolius.

42

Patyrę skautai gali sugalvoti įvairių iniciatyvų, padėsiančių jiems išsiugdyti dar daugiau įgūdžių, pavyzdžiui:

tapti savanoriais stovyklos medicinos punkte, būti atsakingiems už pirmosios pagalbos teikimą žygio metu;

suvaidinti incidentą jaunesniesiems skautams ir vėliau su jais išsiaiškinti, ar teisingai buvo suteikta pagalba;

sudaryti linksmą ir pamokantį pirmosios pagalbos vadovą ir kt.

NAUDINGOS NUORODOS:

Lietuvių kalba:

http://www.kmu.lt/emed/pmp/: pirmosios medicinos pagalbos teikimo pagrindai ir taisyklės, patvirtintos LR Sveikatos apsaugos ministerijos.

http://www.redcross.lt/: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

http://www.acls.kmu.lt/courses.php: Krizių valdymo centro tinklalapis, kur galima užsisakyti pirmosios pagalbos kursus.

Anglų kalba:

http://www.bsatroop680.org/Documents/firstaid.pdf: pirmosios pagalbos vadovas.

http://web.ukonline.co.uk/scoutnotebook/first-aid/index.html: galima rasti įvairių metodų, kaip mokytis pirmosios pagalbos.

http://www.epilogsys.com/ScoutingWeb/Training/FirstAid.htm: skautų tinklalapis apie pirmąją pagalbą; galima rasti idėjų sueigoms, žaidimų.

http://www.kmu.lt/emed/pmp/

http://www.redcross.lt/

http://www.acls.kmu.lt/courses.php

http://www.bsatroop680.org/Documents/firstaid.pdf

http://web.ukonline.co.uk/scoutnotebook/first-aid/index.html

http://www.epilogsys.com/ScoutingWeb/Training/FirstAid.htm

43


Jaunesnieji skautai

TEORINĖ DALIS

1. Žino etnografinius Lietuvos regionus. 2. Žino kelis pagrindinius etnografinius muzikos instrumentus. 3. Žino pagrindines kalendorines ir religines šventes bei jų esminius bruožus. 4. Žino pagrindinius baltiškosios mitologijos personažus. 5. Žino savo regiono tautinio kostiumo bent vieną skiriamąjį bruožą. 6. Žino bent 3 savo regiono senosios buities įrankius/rakandus. 7. Žino bent 3 savo regionui būdingus patiekalus.

PRAKTINĖ DALIS

1. Padainuoja bent 2 savo regiono dainas. 2. Pašoka bent 2 savo regiono šokius/ratelius. 3. Praveda bent 2 savo regiono žaidimus. 4. Paseka bent 2 pasakas/sakmes/padavimus. 5. Pagamina vieną savo regiono patiekalą. 6. Pagamina bent 1 rankdarbį ( pvz.: kalėdinę žvaigždę iš šiaudų; Užgavėnių kaukę;

karpinių, margučių ar kt.).

Skautai

TEORINĖ DALIS

1. Žino etnografinius Lietuvos regionus ir jų geografines ribas. 2. Žino dažniausiai naudojamus folklorinius muzikos instrumentus. 3. Žino pagrindines senovės lietuvių kalendorines ir religines šventes, jų papročius,

suvokia jų prasmę. 4. Žino savo regiono tautinio kostiumo būtinąsias dalis. 5. Žino baltiškosios mitologijos pagrindinius personažus bei jų globojamas sritis. 6. Žino savo regiono sodybos pastatų pavadinimus ir jų paskirtį. 7. Žino bent po 2 savo regiono senosios buities įrankius, rykus, rakandus, padargus

bei gali paaiškinti, kam jie buvo naudojami. 8. Žino bent 3 savo regiono piliakalnius ar istorines vietas. 9. Žino bent po 3 savo regiono kalendorinių švenčių tipinius patiekalus. 10. Žino bent 3 liaudies medicinoje naudojamus vaistinius augalus.

PRAKTINĖ DALIS

1. Padainuoja bent 4 savo regiono dainas. 2. Pašoka bent 4 savo regiono šokius/ratelius. 3. Praveda bent 4 savo regiono žaidimus.

44

4. Papasakoja bent 4 savo regiono padavimus, sakmes ar pasakas. 5. Užmina bent 4 minkles ar mįsles. 6. Pasako bent po 4 patarles, priežodžius, skaičiuotes. 7. Su vadovų pagalba praveda folklorinę popietę skilčiai. 8. Pagamina bent po 1 būdingą patiekalą pagrindinėms kalendorinėms šventėms. 9. Pagamina bent 3 rankdarbius (kalėdiniai ar velykiniai papuošalai iš šiaudų,

Užgavėnių kaukės, margučiai, medžio drožiniai ar gaminiai, dirbiniai iš metalo, molio, skardos, akmens, karpiniai, mezginiai, nėriniai, siuviniai, juostos ar kt.).

Patyrę skautai

Folkloristas – patyręs skautas, kuris domisi tėvynės bei tautos istorija, liaudies kultūra, mėgsta liaudies muziką ir meną, domisi buvusiomis bei esamomis tradicijomis, jų ištakomis bei plėtojimu, vis nori sužinoti ir išmokti kažką naujo bei panaudoti savo žinias ir įgūdžius skautiškose stovyklose ar kitoje veikloje. Specialybę sudaro dvi dalys – teorinė ir praktinė. Vienas dalis galima atlikti savarankiškai ar su kitų pagalba (po to pristatant kitiems skautams), kitas – realizuoti sueigų ar stovyklų metu. Pateikti reikalavimai yra tik esminės gairės, todėl kiekvienas vadovas turėtų pasiūlyti skautui folkloristui ir pačiam aktyviai rinktis priimtiniausią asmeninės išraiškos būdą. Labai svarbu aptarti, kaip vienos ar kitos žinios, mokėjimai ar įgūdžiai gali praversti skautaujant ar veikiant kitose srityse. Pagrindinis specialybės tikslas – plėsti akiratį, žadinti tautinę savimonę, stiprinti asmeninio vertingumo jausmą, skatinti žingeidumą.

Patyręs skautas pats turėtų pasirinkti auditoriją savo švietėjiškai veiklai ir atsižvelgdamas į jos amžių, interesus, sugalvoti, kaip įdomiai pristatyti medžiagą. Jei yra galimybė, dalyvavimas folklorinio ansamblio ar kraštotyros būrelio/klubo, amatų būrelio, tautinės muzikos ar šokių kolektyvo veikloje būtų privalumas. Tačiau ir nesant tokioms galimybėms patyręs skautas, vedamas asmeninės iniciatyvos, galėtų rasti būdų tobulėti bei kūrybingai tarnauti Dievui, Tėvynei ir Artimui.

TEORINĖ DALIS

1. Žino visas teorines dalis, kurių reikalaujama jaunesniųjų skautų bei skautų folkloristo specialybei įgyti.

2. Žino kaimyninių Lietuvos šalių folkloro pagrindinius skiriamuosius bruožus, apie vienos kaimyninės šalies folklorą gali papasakoti plačiau.

3. Žino senovės lietuvių kalendorinių ir religinių švenčių, jų papročių regioninius skirtumus.

4. Žino Lietuvos etnografinių regionų tautinių kostiumų ypatumus bei regioninius skirtumus.

5. Žino baltiškosios tradicijos, t. y. mitologijos, pasaulėžiūros, tikėjimo, papročių, pagrindus.

6. Žino folkloro rinkimo, surinktos folklorinės medžiagos šifravimo bei archyvavimo principus.

7. Žino, kur ir kaip ieškoti reikiamos informacijos etnologijos ar folkloristikos klausimais.

45

8. Turi savo domėjimosi sritį bei turi sukaupęs tos srities specifinių žinių, kuriomis gali pasidalinti su kitais.

PRAKTINĖ DALIS

1. Atlieka reikalavimus, keliamus jaunesniesiems skautams bei skautams. 2. Turi savo domėjimosi sritį bei yra labiau išlavinęs tam tikrą gebėjimą

(dainavimą, grojimą, amato, papročių išmanymą, folkloro rinkimą ar kt.), kurį praktiškai panaudoja skautiškoje veikloje.

3. Produktyviai bendradarbiauja organizuodamas bei pravesdamas kalendorinę šventę ar folklorinį renginį skautiškoje stovykloje.

4. Praveda bent 2 mokomuosius teorinius ar praktinius renginius jaunesniesiems skautams ar skautams etnologinėmis temomis.

Bendrieji nurodymai, kaip padėti skautui siekti folkloristo specialybės

1. Pageidautina, kad pats vadovas mėgtų liaudies kultūrą. 2. Vadovas galėtų patarti ieškoti teorinės medžiagos:

mokyklos bibliotekoje; mokyklos muziejuje; artimiausiame kraštotyros muziejuje; internete:

www.romuva.lt

http://prusai.org

www.etnokultura.lt (Lietuvių etninės veiklos draugija)

www.etno.lt (Vilniaus etninės kultūros centras)

www.etnocentras.lt (Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras)

www.pajauta.puslapiai.lt

www.muziejai.lt

www.cosmos.lt (Lietuvos etnokosmologijos muziejus)

www.moleturomuva.visiems.lt

http://muziejus.moletai.lt/sodyba.html

www.muziejus.moletai.lt

www.tautinisforumas.visiems.lt

http://www.romuva.lt/

http://prusai.org/

http://www.etnokultura.lt/

http://www.etno.lt/

http://www.etnocentras.lt/

http://www.pajauta.puslapiai.lt/

http://www.muziejai.lt/

http://www.cosmos.lt/

http://moleturomuva.visiems.lt/

http://muziejus.moletai.lt/sodyba.html

http://www.muziejus.moletai.lt/

http://tautinisforumas.visiems.lt/

46

www.aruodai.lt

www.vydija.puslapiai.lt

www.salyj-kelio-jovaras.ten.lt

www.kevc.lt

www.aukuras.lt

www.samogitia.mch.mii.lt (apie Žemaitiją)

www.rekonstrukcija.lt

3. Vadovas galėtų inicijuoti kalendorinių ir kitokių švenčių šventimą, įtraukdamas skautus, duodamas jiems konkrečias pagal amžių atitinkamas ir įdomias užduotis;

4. Vadovas galėtų paieškoti kontaktų su folkloro ansambliais ar kraštotyrinėmis jaunimo organizacijomis, kur skautai galėtų išsamiau susipažinti su specialybės specifika.

http://www.aruodai.lt/

http://www.vydija.puslapiai.lt/

http://www.salyj-kelio-jovaras.ten.lt/

http://www.kevc.lt/

http://www.aukuras.lt/

http://samogitia.mch.mii.lt/

http://www.rekonstrukcija.lt/


Jaunesnieji skautai

TEORINĖ DALIS

1. Žino laužo etapus (pradžia, kulminacija, pabaiga). 2. Žino, kaip pasirinkti dainas pagal tematika, progą ir pan. 3. Žino, kaip reikia uždegti laužą.

PRAKTINĖ DALIS

1. Padainuoja bent 2 dainas. 2. Sušunka savo sugalvotą šūkį. 3. Praveda laužą savo gaujai. 4. Padeklamuoja eilėraštį. 5. Išmoko gaują naujo žaidimo.

Skautai

TEORINĖ DALIS

1. Žino laužų krovimo būdus. 2. Žino dažniausiai naudojamus folklorinius muzikos instrumentus. 3. Žino, kaip palaikyti drausmę laužo metu.

PRAKTINĖ DALIS

1. Pristato naują dainą, žaidimą ir šūkį savo draugovei. 2. Parengia laužo scenarijų stovyklos atidarymui. 3. Praveda bent 2 laužus savo draugovei. 4. Išmoko savo skiltį lietuvių liaudies šokio. 5. Padeda savo skilčiai paruošti pasirodymą laužui.

Patyrę skautai

TEORINĖ DALIS

1. Žino, kaip sudaromi laužų scenarijai, kokie jie gali būti ir kada naudojami. 2. Žino, koks turėtų būti puikus laužavedys. 3. Yra baigęs laužavedžių kursus.

PRAKTINĖ DALIS

1. Praveda bent 2 laužus stovyklos metu.

47

48

2. Parengia laužo scenarijų tūkstančiui žmonių. 3. Laužo metu papasakoja bent 15 min. trukmės pasaką ar istoriją. 4. Groja muzikiniu instrumentu.

BENDRIEJI NURODYMAI, kaip padėti siekti laužavedžio specialybės

1. Skautai ir patyrę skautai savo žiniomis ir patirtimi pasidalija su jaunesniais skautais. 2. Skautai turi žinoti visus dalykus, kurių reikalaujama jaunesniųjų skautų laužavedžio

specialybei įgyti. 3. Patyrę skautai turi žinoti visus dalykus, kurių reikalaujama jaunesniųjų skautų bei

skautų laužavedžio specialybei įgyti. 4. Laužavedys turi nuolat pildyti savo užrašus, juose užsirašyti kiekvieną kilusią mintį,

naujai išmoktą dainą, šūkį ar žaidimą. Patariama rinkti temas pasirodymams, ieškoti pasakojimų ar kurti juos patiems. Naudojantis tokiais užrašais bus žymiai lengviau pasiruošti laužo vedimui.

5. Vadovas pats gali pasiūlyti laužo temą arba parinkti kalendorinę šventę, kuriai reikėtų pritaikyti visą laužo programą.

6. Rekomenduojama literatūra: Saulaitis A., S. J. Stovyklų vakarai. – Lietuvių skautų brolija, 1968.

Laužavedys – ne scenos žvaigždė. Tai skautas, turintis gabumų patraukti dalyvių dėmesį ir įtraukti juos į programą arba išgauti jų reakciją. Jis rimtai žiūri į savo uždavinį ir supranta atsakomybę už visus dalykus prie laužo – už skautus, kurie vėliau sklis į vietoves ir gyvenimą, – todėl žino, kad visa tai turi būti skautiška.


Aprašymas vadovams. Ši specialybė skirta besidomintiems atsinaujinančiais energijos šaltiniais, turintiems potraukį konstravimui, techninei kūrybai, neabejingiems gamtosaugos problemoms. Skautai, įgiję šią specialybę, žinos skirtumus tarp atsinaujinančio ir neatsinaujinančio kuro, išmanys glaudžiai su energetika susijusias užterštumo problemas bei kaip galima išgauti energiją ir kaip išmintingai ją naudoti.

Kvietimas skautams. Ar matei kada dūmus, kylančius iš aukšto elektrinės kamino? Ar jautei, kaip nemaloniai kutena ir sausina plaučius dyzelio dūmai? Tau juk ne vis vien? Atkreipei dėmesį į padangėje šviečiančią saulę ir supratai, kad ji ne tik šviečia, šildo, bet gali atlikti ir daugiau darbų? Norėtum suprasti, kas tai yra energija ir iš kur ji atsiranda? Norėtum ir pats ką nors sukonstruoti? Tuomet tavo kelias – į skautišką žaliosios energetikos specialybę! TEORINĖ DALIS Specialybės vadovas turėtų perteikti žaliosios energetikos sampratą, idėjas, energijos tausojimo filosofiją, tuo paskatindamas specialybės klausytojus toliau individualiai domėtis žaliąja energetika. Turėtų būti išdėstoma didžioji dalis punktuose pateiktų teorinių klausimų.

1. Žino ir gali papasakoti apie atsinaujinantį ir iškastinį kurą.

a. Iškastinis kuras. Jo tipai ir fizinės savybės. b. Atsinaujinanti energija. Tipai ir savybės. c. Nuo kada ir kuris kuras buvo pradėtas naudoti. Kuro susidarymo trukmė.

2. Žino ir gali papasakoti apie globalinį atšilimą.

a. Šiltnamio efektas. Efektyvus jo išnaudojimas (tikras šiltnamis). b. Susidarymo priežastys ir pasekmės. Filmo: „An Inconvenient Truth“ peržiūra.

3. Žino ir gali papasakoti apie elektros energiją.

a. Diskusinis klausimas: ar tai žalioji energija? b. Elektros perdavimo būdai. Kaip ji pasiekia namus? Kur naudojama? c. Omo dėsnis (I=U/R) ir elektros energijos paralelė su šilumos energija ir skysčių

vamzdynais. d. Kur namie naudojama elektros energija? e. Energijos (ne tik elektros) matavimo vienetai ir jų tarpusavio ryšys. f. Elektromobilis, elektromopedas, elektrodviratis. Ar jie teršia aplinką? Kuri iš

esamų transporto priemonių mažiausiai teršia aplinką. Filmo: „Who killed the electric car“ peržiūra.

4. Žino ir gali papasakoti apie saulės energiją.

49a. Saulės energijos susidarymas. Procesai vykstantys saulėje.

50

b. Giedrą dieną žemės paviršių pasiekianti saulės energija. Saulėtų dienų (valandų) kiekis Lietuvoje.

c. Saulės energijos naudojimo būdai. d. Fotoelektros efektas. Saulės elektrinių tipai. Saulės elektros sistemos

(generuojanti, kaupimo, keitimo ir kt. grandys) veikimo principas. Galimybės ją sujungti su kitais energijos šaltiniais.

e. Apšvietimo ir apšildymo būdai naudojant saulės energiją. f. Saulės šilumos panaudojimas maisto šildymui, virimui. Saulės dėžės prototipas,

parabolinis saulės spindulių koncentratorius. Parabolės brėžimas namų sąlygomis.

5. Žino ir gali papasakoti apie vėjo energiją.

a. Vėjo susidarymas ir jo ryšys su saule. b. Vėjo energijos ištekliai Lietuvoje. c. Vėjo elektrinių tipai. Sparnų tipai. Malūnai. d. Vėjo energijos priklausomybė nuo vėjo greičio. Vėjo greičiai. e. Vėjo greičio priklausomybė nuo vietos ir nuo aukščio.

6. Žino ir gali papasakoti apie „juodąją“ energetiką.

a. Atliekų susidarymas gaminant energiją. Tarša sklindanti nuo energetikos objektų.

b. Energijos kiekis, reikalingas pramonei. Gaminio ciklas – nuo žaliavos iki sąvartyno.

c. Vartojimo kultūra. Jos minusai ir pliusai. Filmo „Story of stuff“ peržiūra (www.storryofstuff.com).

d. Šviesos, garso ir elektromagnetinė tarša. e. Atliekų rūšiavimo nauda. f. Sutaupyta energija ir sutaupytos žaliavos. Sutaupyta energija – tas pats, kas

pagaminta – pati švariausia! – energija.

7. Žino ir gali papasakoti apie energijos tausojimą.

a. Termoso veikimo principas. b. Šilumos nuostolių mažinimas. Pastatų šiltinimas. c. Šiaudiniai namai. d. Pasyvūs namai. e. Elektros energijos tausojimas.

PRAKTINĖ DALIS

Tai svarbiausia specialybės dalis, padedanti lengvai įsiminti gautas teorines žinias, paskatinanti ieškoti atsakymų į praktikos, bandymų metu iškilusius klausimus. Užduotys skautams turi būti sugalvotos įdomios, ypač skatinama pačių iniciatyva.

Visos užduotys turi būti atliktos laiku, kruopščiai. Sukonstruoti energetiniai įrenginiai turi veikti. Savo darbą reikia suprasti, mokėti paaiškinti, kaip ir kodėl jie veikia ar neveikia. Atliktą darbą reikia pristatyti vadovui, kitiems skautams, tėvams.

Visas praktines užduotis galima atlikti ir individualiai, ir dirbant komandoje.

http://www.storryofstuff.com/

51

Pateiktos užduotys tėra pavyzdžiai, jas galima pakeisti kitomis. Sugalvojus naują užduotį reikia suformuluoti jai reikalavimus bei informuoti specialybės vadovą. Taip ja būtų papildyta metodika ir įdomios užduotys pasiektų kuo daugiau skautų.

Patyrusiam skautui reikia atlikti bent penkias praktines užduotis.

PRAKTINIŲ UŽDUOČIŲ pavyzdžiai

1. Saulės dėžė. Skirta maisto šildymui ar virimui. Gali būti pakeista saulės spindulių koncentratoriumi ar panašiu įrenginiu.

2. Veikiantis vėjo jėgainės modelis. Tai neturėtų būti vėtrungė, jis turėtų atlikti kokį nors naudingą darbą, pvz., gaminti elektrą, pumpuoti vandenį, kelti krovinį, šviesti. Būtinai reikia paaiškinti, kaip ir kodėl tai veikia ar neveikia. Jėgainės modelis padėtų stebėti vėjo energijos potencialą, praktiškai pamatyti energijos priklausomybę nuo vėjo greičio. Suvokti naudingumo koeficiento ribas. Būtina aplankyti vėjo malūną (muziejų). Išsiaiškinti malūno veikimo principus ir reguliavimą.

3. Veikiantis hidrojėgainės modelis. Modelis turėtų gebėti atlikti naudingą darbą. Kadangi modelį sunku (bet įmanoma) pagaminti ant tikros upės, tad vandens tekėjimą galima įvairiais būdais imituoti. Būtina aplankyti vandens malūną (muziejų). Išsiaiškinti malūno veikimo principus ir reguliavimą.

4. Dviračio pedalais sukama elektrinė. Turėtų būti galimybė nusigabenti ją į stovyklą. Reikia, kad visi norintys paminti pedalus galėtų išbandyti žmogaus jėgomis varomą elektrinę. Elektrinei būtinas energijos imtuvas, pvz., elektros lemputė, akumuliatorius su matavimo prietaisais ir pan. Dirbant komandoje galima šį projektą ištobulinti ir prie jo prijungti akumuliatorių įkroviklį, akumuliatorių ir kitą įrangą.

5. Energetiniams modeliams kurti galima naudoti tam tinkančius konstruktorius.

6. Stovyklos metu aptarnauti veikiančią mažesnę ar didesnę saulės elektrinę. Atlikti reikiamus matavimus ir stebėjimus. Įjungti ir išjungti stovyklos apšvietimą ir kt. Žinoti, kokios srovės ir/ar įtampos vertės yra pavojingos konkrečiai aparatūrai. Tai būdas pažinti matavimo prietaisus, paaiškinti, ką jie rodo ir ką reiškia tie dydžiai.

7. Nupiešti, nubraižyti, suprojektuoti, aprašyti ar kitaip pavaizduoti savo ateities žaliuosius namus.

8. Namų, mokyklos, skautų namo ar kt. energetinės sistemos modernizavimo studija. Užtektų aprašyti naudojamas šildymo sistemas, sunaudojamą kuro kiekį, jo kainą. Įvertinti, langų, sienų, stogo, rūsio, durų būklę. Pateikti modernizavimo pasiūlymą. Išnagrinėti naudojamus energijos prietaisus, įvertinti jų ekonomiškumą.

9. Elektrinio arbatinuko ir arbatinuko ant dujinės viryklės palyginimas. Išmatuoti, aprašyti ir pateikti rezultatus. Išsiaiškinti, kuriuo būdu šildant vandenį sunaudojama daugiau pirminio kuro, kuris šildymo būdas brangesnis.

10. Elektromobiliai rinkoje. Surasti informaciją apie parduodamus elektromobilius, sužinoti jų kainą.

11. Fotografijų paroda „Taršos šaltiniai“. Nufotografuoti, atspausdinti ir surengti parodą. Aptarti pastebėtus šviesos, garso, elektromagnetinės taršos šaltinius.

52

12. Plakato kūrimas. Termoso veikimo principo ar kitokio plakato sukūrimas ir pagaminimas. Plakatą palikti žaliosios energetikos specialybės priemonių fondui kaip vaizdinę priemonę.

13. Diskusija su skautais, tėvais, draugais, bendramoksliais, kaimynais siekiant plėsti žaliosios energetikos idėjas, taip pat sužinoti, ką kiti apie tai žino. Papasakoti apie tai specialybės vadovui.

TEMOS DISKUSIJOMS/PROJEKTAMS.

Tai papildoma informacija, kurią pageidautina aptarti grupėje. Išklausyti patyrusių skautų nuomones, jei jos klaidingos – pataisyti.

1. Bioenergija.

a. Kilmė. Sudėtis. b. Naudojimo galimybės. c. Malkos. d. Sąvartyno dujos. e. Veikiantys projektai.

2. Hidroenergija.

a. Energijos atsiradimas upėje. b. Vandens srauto greičio pasiskirstymas upės skersiniame pjūvyje. c. Aplinkosauga. Žuvitakiai. Laivyba.

3. Geoterminė energija ir šilumos siurbliai.

a. Šaldytuvo–šilumos siurblio veikimo principas. Naudingumo koeficientas. b. Schema. c. Šaldymo agentai. Aplinkosauga.

4. Žmogaus energija.

a. Fizinis ir emocinis nuovargis. b. Žmogaus jėgų švaistymas. Kompiuteriniai žaidimai, internetiniai forumai,

pokalbių portalai. c. Varginantys, trikdantys veiksniai. d. „Erdvės tarša“. Keiksmažodžiai.

IV. Metodikoje paminėta teorija ir praktika – tai tik būdai draugauti su žaliąja gamta. Vadovas turėtų savo pavyzdžiu rodyti pagarbą gamtai ir tausoti jos išteklius.

PRIEDAS: Specialybių emblemos

ASTRONOMO specialybė:

VIRĖJO specialybė




53