speialiŲjŲ socialinĖs globos namŲ „tremtiniŲ namai“ … tis/laikrastis... · sveikata –...
TRANSCRIPT
SPEIALIŲJŲ SOCIALINĖS GLOBOS NAMŲ „TREMTINIŲ NAMAI“ LAIKRAŠTIS 2014
Mūsų gyvenimo spalvos
Ateina pavasaris, priberia pamiškėse melsvų žibučių ir išeina, palikdamas nušvitusius
veidus. Daugeliui žmonių pavasaris yra pats nuostabiausias metų laikas. Kiekvieną dieną
saulės spinduliai tampa vis šiltesni, dangiška mėlynė sodresnė. Saulutė žadina kiekvieną
gyvą sutvėrimą ir vėl nori gyventi, džiaugtis, mylėti...
Ateina pavasaris tarsi švelnus vėjelio dvelktelėjimas, priversdamas paburkti medžių
pumpurus.
Ech… Tas pavasaris… Jis užburiantis. Džiaukimės juo tol, kol galim. Pražyskim kaip tos gėlės.
Skleiskim meilę taip, kaip paukšteliai nuoširdžiai dainuoja savo daineles. Būkim pakantesni,
būkim atviri ir nuoširdūs.
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
Mielieji Dainorėliai ir Klausytojai!
Tegul Prisikėlimo ryto aušroje Jus palaimina
gėrio spinduliai, tegul Jūsų širdys prisikelia
drauge su mūsų Viešpačiu, tegul atgimsta
viltys, tegul niekada neišsenka krištolinė
sielos palaimos versmė.
Sveiki sulaukę šv. Velykų!
Užimtumo specialistės Daiva Čičinskienė ir Ieva Lukošaitytė
Mieli gyventojai ir darbuotojai!
Ilgėjomės pavasario, saulės, bundančios gamtos stebuklų. Pirmoji perkūnija jau
atrakino žemę, kuri netrukus džiugins gausybe žiedų. Nuoširdžiai sveikiname Jus su
šventomis Velykomis – Žmogaus, Gamtos ir Gėrio atgimimo švente. Tesušildo Jūsų ir Jūsų
artimųjų širdis šviesus šv. Velykų rytas. Lai Prisikėlimo dvasia atgaivina po sunkių žiemos
rūpesčių, praskaidrina mintis, įkvėpdama geriems darbams, suteikdama naujų dvasinių jėgų
bei sveikatos, tegu įlieja į Jūsų gyvenimą daugiau šviesos, šilumos ir spalvų.
Linksmų šv. Velykų!
Direktorė Jolanta Bielskienė ir direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Ona Ulozienė
Mieli gyventojai ir darbuotojai! Mes linkim iš visos širdies,
kad sieloje gerumo gėlės skleistųs,
kad jėgos vėl atgimtų su gamta,
ir šviesią mintį dar geresnė keistų,
kad duona ir medum kvepėtų Jūs namai,
kad būtų jie užuovėja saugiausia,
kad baltas angelas – dangaus pasiuntinys –
juos saugotų, globotų, neapleistų.
SU ŠV. VELYKOM!
Vyriausioji buhalterė Lina
Buhalterė Vilma
Sekretorė Janina
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
Socialinį darbą dirbančiųjų ataskaita apie laisvalaikio organizavimą 2013 m.
Pasibaigus metams, norisi mintimis sugrįžti ir apžvelgti juos.
Metų pradžią ženklino neeilinė šventė – Tremtinių namų dainos mylėtojų klubo
10 – ies metų jubiliejus ir kompaktinės plokštelės „Leiskit į Tėvynę“ pristatymas
gyventojams, jų artimiesiems bei svečiams iš Vilniaus miesto socialinės paramos centro.
Malonu buvo pasidžiaugti šiuo dainingų gyventojų bei vadovės Daivos Čičinskienės bendro
darbo rezultatu. Ačiū buvusiai darbuotojai Virginijai Miliauskienei, talkinusiai įrašant
kompaktinę plokštelę. Dovanojame ją svečiams, renginių dalyviams, mūsų namams
nusipelniusiems žmonėms. Tremtinių, partizanų dainos pasklido po Lietuvą, iškeliavo į
Australiją, Kanadą, Didžiąją Britaniją, Ispaniją, o kur pateks kartu su knyga „Gyvensime tėvų
žemėje“, galime tik spėlioti.
Beje, šios knygos antrojo tomo pasirodymo su nekantrumu laukėme visi.
Iniciatoriai iš Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos pakvietė Tremtinių namus bendradarbiauti, pasidalinti prisiminimais. Daugiau
kaip trečdalį knygos – net 100 puslapių – užima mūsų gyventojų bei jų šeimų nueito kančių ir
praradimų kelio autentiški liudijimai. Prikalbinti gyventojus atverti širdį, tas istorijas užrašyti,
per trumpą laiką tinkama forma pateikti leidėjams – tai buvo didelis iššūkis darbuotojams,
papildomas darbas šalia savo įprastinio, dažnai atliekamas laisvalaikio sąskaita. Ačiū
visiems prisidėjusiems išsaugant atmintį ir istorinę tiesą. Knygos pristatymas buvo
organizuotas Tuskulėnų rimties parke esančiame muziejuje, dalyvavo knygos sudarytojai,
medžiagos pateikėjai, Vilniaus tremtinių choras „Laisvė“, gausi svečių iš Jakutijos delegacija,
trylika Tremtinių namų atstovų.
Panašios tematikos renginys – paroda „Išsaugota tiesa“ – buvo surengta Seime
Nukentėjusių asmenų komisijos iniciatyva. Jos aplankyti vykome dideliu pulku. Čia buvo
eksponuojami 1944 – 1958 m. partizanų dokumentai ir fotografijos. Nemažas būrys
darbuotojų, norinčių geriau pažinti aplinkybes ir sąlygas, kuriose teko pabuvoti mūsų
globojamiems žmonėms, dalyvavo Seime organizuotoje mokslinėje konferencijoje „Tremties
istorinė ir socialinė atmintis. Gyvenimas po lemties ženklu“. Praeičiai neabejingas
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
Ateitininkų jaunimas žinių pasisemti atvyko pas mus. Susitikime su gyventojais jie diskutavo
tokiomis temomis: „Kaip istorijos žinojimas paveikia tautinę savimonę?“, „Kaip mes galime
savo tautai suteikti vertę ir kaip ją puoselėti?“ ir pan. Pasikeitimas nuomonėmis buvo
naudingas abiems pusėms.
Su dideliu susidomėjimu vykome ir į Valdovų rūmus. Be nuolatinės ekspozicijos
tuo metu turėjome galimybę išvysti Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynelę, atgabentą iš
Sankt Peterburgo valstybinio Ermitažo muziejaus.
Sugrįžkime dar į metų pradžią. „Kalėdinių giesmių valanda“ kvietė pasidžiaugti
šventėmis. Šį laikotarpį užbaigė ir Trijų karalių šventę tradiciškai „papuošė“ tryliktąjį kartą
koncertą mūsų namuose surengęs Vilniaus muzikos mėgėjų orkestras. Dėkojame
muzikantams, jų vadovui Tadui Šileikai už puikią programą bei ilgametę draugystę.
Svečių, dovanojusių koncertus, turėjome nemažai, tai: „Vilniaus Bočių bendrijos“
choras „Ainiai“, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų ramovės folkloro ansamblis
„Vilnelė“, M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio liaudiškos muzikos ansamblis „Giedra“.
Džiaugėmės ir iš toli atvykusiais svečiais – japonų kilmės pianiste Mohiko Beasley Murray iš
Didžiosios Britanijos, Australijos lietuvaitėmis Birute Kymantiene ir Rita Mačiulaitiene -
vokalinio ansamblio „Tembras“ dainininkėmis, Giedra ir Rimantu Paulioniais iš Kanados.
Ypač laukiami vaikų ir jaunimo kolektyvų pasirodymai. Per praėjusius metus
svečiavosi Filaretų pradinės mokyklos, Vilniaus B. Dvariono 10 – metės muzikos mokyklos
moksleiviai, vaikų lopšelio – darželio „Lakštingala“, YAMAHA muzikos mokyklos Pilaitės
klasės, Socialinės globos namų „Gilė“ vaikai. Puikų pasirodymą surengė muzikali
Vaicenavičių šeima. Šventų Kalėdų laukimą paįvairino Vilniaus Licėjaus, Antakalnio
gimnazijos, Vytės Nemunėlio pradinės, M. Daukšos vidurinės mokyklos moksleivių, Vilniaus
pilies „Rotaract“ klubo narių sveikinimai ir dovanėlės gyventojams.
Siekiant palaikyti patriotinę šių namų dvasią, gražiai rengiami ir gyventojų gerai
vertinami iškilių valstybės datų minėjimai: Laisvės gynėjų diena (Sausio 13 – oji), Valstybės
(Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena, Vasario 16 – oji, Kovo 11 – oji, Gedulo ir
Vilties diena, Juodojo kaspino, Lietuvos kariuomenės diena.
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
Mėgstamos religinės ir kalendorinės šventės: Užgavėnės, Šv. Velykos, Motinos
diena, Oninės (vis dar populiariausias moteriškas vardas šiuose namuose yra Ona), Visų
šventųjų diena, Vėlinės, Advento pradžia. Kaip ir kasmet, darbuotojai prieš Vėlines aplankė ir
sutvarkė Anapilin išėjusių gyventojų kapus Karveliškių, Sudervės, Rokantiškių kapinėse,
Pabradėje, nufotografavo ir per minėjimą parodė gyventojams. Jie labai džiaugėsi
neakivaizdine galimybe „aplankyti“ buvusių kaimynų ar bičiulių kapus. Eilėmis ir malda
prisidėjo viešnia Loreta iš „Marijos radijo“. Labai gražiai renginius papildė vaizdinė
medžiaga, kurianti atitinkamą nuotaiką, perteikianti informaciją. Tą naujovę įnešė
užimtumo specialistė Ieva, kūrybingai ir įtaigiai ruošianti renginius nuo spalio mėnesio
pradžios.
Tremtinių namuose tęsiame tradiciją supažindinti gyventojus su kitų tautų
kultūra, ugdyti toleranciją. Mykolo Riomerio universiteto studentai vaizdais, muzika, šokiu,
tautiniais drabužiais, nacionaliniais patiekalais pristatė savo šalis: Nigeriją, Turkiją,
Pakistaną. Tris mėnesius savanorėmis dirbusios ispanės susipažino ir susidraugavo su
gyventojais, aktyviai talkino organizuojant gyventojų kasdienio užimtumo veiklą, o
viešnagės pabaigoje kūrybingai ir įdomiai supažindino su savo šalies – Ispanijos – kultūra.
Maltos ordino savanoriai yra nuolatiniai mūsų gyventojų bičiuliai. Jie ne tik
lankė gyventojus Tremtinių namuose, bendravo su jais, bet ir nusivežė į Maltos ordino
senjorų klubo susitikimus, kuriuose balandžio ir gegužės mėnesiais pabuvojo 9 gyventojai.
Dar apie vieną tęstinį projektą. Prieš keletą metų užsimezgė draugystė su LIJOT
organizacija, kurios dėka pradėtos rengti ekspedicijos „Misija Sibiras“. Rengiantis vykti į
tremties vietas, misijos dalyviai atvyksta pabendrauti su tose vietovėse tremtyje buvusiais
mūsų gyventojais. Metų pradžioje apsilankė Chakasijoje 2012 m. pabuvojusi jaunimo grupė.
Jų įspūdžių ypač laukė Rozalija Chaleckaitė, tame krašte praleidusi dešimt metų. 2013 m.
misijos dalyviai įdėmiai klausėsi Stasės Bagušauskaitės pasakojimo apie gyvenimą Tiumenės
srityje. Jiems išvykus į ekspediciją, gyventojus informavome apie kelionės eigą, lankomas
vietas, tvarkomas kapines. Labai laukėme sugrįžtančių su kelionės įspūdžiais ir
fotografijomis, tad kitas susitikimas buvo dar šiltesnis ir malonesnis, kaip su gerais
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
pažįstamais. Panašiais išgyvenimais ir kelionės įspūdžiais dalinosi, fotografijas rodė
Arkikatedros kunigas Saulius Bužauskas, apsilankęs Vorkutos ir Intos apylinkėse.
Po Sibirą keliavo ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Šiaulių skyriaus
pirmininkė Elzbieta Bagdonienė. Ji surengė fotografijų parodą „Kelionė vaikystės takais.
Sibiras: Krasnojarskas, Alzamajus, Irkutskas“ ir pasidalino kelionės įspūdžiais su Tremtinių
namų panašaus likimo žmonėmis. Dar įspūdingesnė fotografijų paroda „Gyvenimo patirtis“
papuošė pirmojo aukšto koridorių. Jos autoriai, jauni fotografai Renata Česnavičienė ir
Gediminas Sadauskas, sugebėjo pažvelgti į mūsų gyventojų sielos vidų, su meile perteikti
gyvenimo džiaugsmą, liūdesį, susimąstymą, įkvėpimą...
Gėrėjomės ir kitų meno sričių atstovų darbais. Dizainerė Rūta Burbulė surengė
tapybos ant šilko parodą „Gyvenimo smulkmenos“, o moksleivis Mykolas Bielskis – vitražo
darbų parodą „Emocijų kepurės“. Akį traukė ir žaismingi mūsų gyventojos Stasės
Bagušauskaitės rankdarbiai, sudėti į ciklą „Drugelių šokis vasarą palydint“.
Pasibaigus vasarai ir atostogų laikui, naujomis jėgomis kibome į darbus. Jau nuo
rugsėjo vidurio gyventojai kviečiami į kasdienio užimtumo veiklą svetainėje. Čia jie, sumaniai
ir išradingai vadovaujami socialinių darbuotojų Violetos, Viktorijos, Esmeraldos, kartu su
užimtumo specialiste Ieva piešia, karpo, lipdo, spalvina, kuria darbelius iš gamtinės
medžiagos, modelino, sūrios tešlos ir net makaronų. Kartu su savanorėmis dekoravo angelus
Vilniaus Rotušėje kasmet organizuojamai labdaros mugei, su būsimomis socialinių
darbuotojų padėjėjomis iš Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro
mokėsi velti vilną, gamino papuošalus. Smagiai padirbėję, „Ryto rato“ mankštoje juda šokio
ritmu, penktadieniais gali atsipūsti muzikos ir poezijos valandėlėse. Viktorijai skambinant
gitara, gyventojai dainuoja savo jaunystės dainas, deklamuoja vaikystėje išmoktus
eilėraščius, dalijasi prisiminimais, bendrauja prie arbatos ar kavos puodelio.
Smalsūs gyventojai pamėgo Viktorijos sumaniai rengiamus Smalsiųjų senjorų
klubo susitikimus. Čia jie susipažino su V. Mykolaičio – Putino, poetės Nijolės Miliauskaitės
gyvenimu ir kūryba, kartu su VU lietuvių filologijos absolvente Agne Bražinskaite apžvelgė
Liūnės Sutemos poeziją. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė Dalia
Pauliukevičiūtė gvildeno temą „Seserystė ir kūryba XIX a“ , Vita Džekčioriūtė pristatė darbą
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
„Elgetavimo tradicija Lietuvos kaimo kultūroje XX a.“. Gyventojai pageidavo dar kartą
prisiminti Vytautą A. Cinauską, pagerbti renginiu „Ir atmintis, ir dabartis“ bei aplankyti jo
kapą Kairėnų kapinėse. Atvirai ir nuoširdžiai apie save ir kūrybą pasakojo kino ir teatro
aktorius Romas Ramanauskas, poetė Ramunė Brundzaitė, rašytoja Aldutė Vakarė,
pristatydama savo poezijos knygą „Kartais Angelas pasirodo“.
Poetė ir gydytoja dietologė, medicinos dr. Laisvūnė Petkevičienė nestokojo
humoro nei skaitydama savo eiles iš naujosios knygos, nei atsakydama į klausimus.
Gyventojai aktyviai domėjosi sveika gyvensena diskusijoje su Lina Pakalniškiene, Vilniaus
kolegijos dėstytoja, paskaitos apie ILGAAMŽIŠKUMĄ lektore, noriai dalyvavo šios kolegijos
studentės Giedrės Baulietaitės prezentacinėje valandėlėje „Sveika mityba ir vartotini
produktai pagyvenusiems žmonėms“. Atsižvelgiant į jų susidomėjimą, nuo rudens
gyventojams pasiūlytos pokalbių ir diskusijų valandėlės „Pirmadienio pokalbiai su...“. Jų
metu: „Gyvenkime sveikiau“ – kvietė vyr. slaugytoja Alina. „Oda – organizmo veidrodis“, „Ar
sveikata – brangiausias mūsų turtas?“ – ieškojo atsakymo „GNLD“ kompanijos atstovai.
Išradingai apie vitaminus pasakojusi dietistė Božena degustacijai pagamino sulčių kokteilių,
kitoje valandėlėje „Viskas apie E“ pateikė daug naudingos informacijos. Gerų žinių
kasdieniniame gyvenime ir Lietuvos bei Vilniaus politinių kalinių bei tremtinių veikloje
ieškojo, surado ir gyventojams pateikė Onutė, kviesdama dažniau pastebėti grožį, gėrį,
teigiamus dalykus mus supančioje aplinkoje.
O tas grožis – čia pat. Koridorius tebepuošia Karoliniškų gimnazijos moksleivių
rankdarbiai, o bibliotekoje akį vilioja vis nauji stendai. Teminiai, skirti Sausio 13 – jai, Vasario
16 – jai, žaismingi ir mieli vaikų darželio „Pasaka“ darbeliai „Žiema“, „Užgavėnės“,
„Pavasario džiaugsmai“, Lietuvos poetų eilės apie pavasarį, Onės Baliukonės eilės apie
rudenį. „Mano valstybės vėliava“ – tai bendros mūsų gyventojų ir studentų iš Nigerijos
veiklos rezultatas. Dar – šventinis Kalėdų ir Naujųjų metų stendas. Kasdien tik dairykis!
…Ir klausyk! Antradieniais ir ketvirtadieniais iš koplyčios sklinda dainos ir
giesmės. Čia repetuoja „Dainos mylėtojų klubo” dainorėliai. Šeštadieniais į koplyčią
susikaupimui ir maldai kviečia šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigas Anžejus. O štai
trečiadienis – tai kino diena. Per praėjusius metus gyventojams parodyti 39 filmai. Čia ir
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
lietuvių kino klasika, ir naujų autorių darbai, dokumentiniai filmai apie tolimus kraštus,
gamtą, gyvūnus, „Misija Sibiras” ekspedicijų kronikos. Į tą skaičių neįeina ankstesnių
renginių įrašai, kuriuos dar ir dar kartą pažiūrėti vis prašo gyventojai.
2013 – ieji metai buvo paskelbti Tarmių metais. Didžiuojamės surengę net
keturias nuostabias šventes, skirtas žemaičiams, dzūkams, aukštaičiams ir suvalkiečiams.
Jose viešėjo garsūs svečiai, išsaugoję ir garsinantys savo tarmes. Tai ansamblio „Tyklė“
vadovė Vitalija Brazaitienė, garsus kardiochirurgas profesorius Giedrius Uždavinys,
etnomuzikologė Toma Grašytė, etnoinstrumentologė Vida Palubinskienė su studente Dovile
Miknaityte, Milda Andriulienė ir kiti mūsų krašto kultūrą puoselėjantys žmonės. Čia ne tik
klausėmės tarmiškai skambėjusių dainų, eilių, mįslių, bet aptarėme papročius ir tradicijas,
tautinius drabužius ir jų skirtumus, ragavome patiekalus, ilgai dalinomės prisiminimais ir
įspūdžiais. Nuoširdžiai dėkojame vadovei Daivai Čičinskienei už ilgametėje kultūrinėje
veikloje sutiktus ir prikalbintus atvykti pas mus tokius įdomius svečius.
Dar paminėsiu akcijas, kuriose dalyvavo mūsų globos namai. Laisvės gynėjų
dienai buvo skirta pilietinė visuotinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Sausio 13 – osios
rytą, pagerbdami žuvusiųjų atminimą, gyventojų kambarių languose, koridoriuose ir
laiptinėse uždegėme atminimo žvakutes. Pavasarį sutikome kartu su Vilniaus statybininkų
mokyklos moksleiviais, dalyvaudami akcijoje „Iškelkime inkilus“. Tremtinių namų aplinkoje
buvo iškelta dešimt dailių namelių grįžtantiems paukščiams. Aplinkos tvarkymo talkoje
„Darom – 2013“ darbuotojai ir gyventojai plušėjo gėlynuose, šlavė takus, grėbė lapus kartu
su praktiką atliekančiais Vilniaus Kolegijos bei Mykolo Riomerio universiteto studentais.
Ne tik bendras darbas, bet ir šventės suburia žmones. Šventų Velykų stalas,
puoštas margučiais, Kūčių stalas, baltai užtiestas per visą koplyčią, viliojo nuostabiais
kvapais, valgių įvairove, stebino valgyklos darbuotojų išradingumu. Ačiū visoms padėjėjoms,
nuo kurių rūpestingumo ir pareigingumo priklauso gyventojų nuotaika visus metus, o
tokiomis dienomis jos turi suktis kaip vijurkai, kad spėtų ir stalą padengti, ir gyventojams
padėtų į koplyčią pėstiems ir važiuotiems (vežimėliuose) susirinkti!
Šventės – tai ne tik Kalėdos ir Velykos. Paminėti garbingi jubiliejai: 90 – metį
šventė keturi gyventojai ir papildė gausų senjorų būrį. Juose jau buvo vienolika gyventojų,
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
trijų iš jų sukaktys išties įspūdingos: 98, 99, 99. Taigi, 2014 – aisiais laukia net du 100 - o
metų jubiliejai. Tai bus sujudimas Tremtinių namuose!
Metų pabaiga buvo kupina bėgimo, skubėjimo, dovanėlių gyventojams ruošimo,
pradėtų darbų užbaigimo. Gausius svečius priiminėjo, namus šventėms puošė Ieva kartu su
Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro moksleiviais. Visą
bendruomenę kūrybai skatino, daug jėgų ir laiko skyrė Esmeralda su kolegėmis, o tos veiklos
rezultatas – atnaujintas Tremtinių namų laikraščio „Mūsų gyvenimo spalvos“ leidimas.
Šiais 2014 – aisiais palinkėsime daugiau jėgų, iniciatyvos, noro „nešti po šapelį“ į bendrą
mūsų darbų aruodą! Jame ne visų darbai matomi, bet visų reikalingi, kad Tremtinių namai
sėkmingai gyvuotų. Vienų darbai sugula skaičiais ar raidėmis į popieriaus lapus, kompiuterių
laikmenas, kitų matuojami nuvažiuotais kilometrais, gyventojų šypsenomis, švara
kambariuose ar ramybe širdy!
Direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams
Ona Ulozienė
Naujiena
2014 m. vasario 16 d.
įvyko Specialiųjų socialinės globos
namų „Tremtinių namai” tarybos
posėdis. Buvo aptarti einamieji globos
namų klausimai bei perrinkta globos
namų taryba. Tarybos pirmininke
išrinkta L. Kaveckienė, pirmininko
pavaduotoja – J. Markevičienė,
sekretorė – V. Vaineikytė. Tarybos
nariai pasidalino veiklos sritimis,
aptarė numatomus darbus: I aukšto
ligonių lankymas: atsakingos L. Kaveckienė ir A. Čepukienė. II aukšto ligonių lankymas.:
atsakingos T. Pleikienė ir J. Markevičienė. III aukšto ligonių lankymas: atsakinga K. G.
Remeikaitė. Gėlių globos namuose ir gėlynų priežiūra: atsakinga G. Mielkienė. Patarnavimai
kunigui bažnytiniais reikalais: atsakinga G. Mielkienė.
Socialinė darbutoja V. Vaineikytė
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
PAVASARIO SPALVOS
Pavasario pranašai gandrai skelbia gamtos budimą. Kristijono Donelaičio žodžiais –
prasideda pavasario linksmybės. Artėja gražiausia pavasario šventė – šv. Velykos.
Nuoširdžiai sveikinu Tremtinių namų gyventojus, šių namų vadovus ir visą kolektyvą,
linkiu gražiai sutikti šventę, linkiu sveikatos ir ištvermės įveikti pasitaikančius sunkumus.
Deja, iš Ukrainos Lietuvą pasiekia žinios, primenančios sovietų okupaciją 1939 –
1940 metais. Tų metų įvykiai skaudžiai palietė daugumą Tremtinių namų gyventojų, jų
šeimų narius, artimuosius. Patirtos gyvenimo žaizdos juntamos iki šių dienų. Gegužės
mėnesį Lietuvoje bus renkamas Respublikos Prezidentas, rinksime ES parlamentarus, kurių
pagrindinė pareiga yra stiprinti sunkiai iškovotą Lietuvos nepriklausomybę, ginti nuo
galimos okupacijos, kelti Lietuvos gyventojų gerbūvį. Sąrašuose turėsime platų pasirinkimą
kandidatų į prezidentus, parlamentarus, tačiau ar visi jie verti pasitikėjimo? Priešrinkiminėse
kalbose išgirsime visko, sunkiai įvykdomų ar neįvykdomų populistinių pažadų: kelti pensijas
ir atlyginimus, nutiesti kelius ar atpiginti šildymą, netgi streikuoti prie Vyriausybės rūmų.
Kviečiu labai rimtai analizuoti kandidatų galimybes, iki rinkimų atliktus jų darbus bei
populistinius pažadus.
Lietuvos Respublikos Prezidentė metiniame pranešime rašė: ,,Asmenybių indėlis
ypač svarbus kuriant brandžią visuomenę, valstybės kultūrą, istorinės atminties politiką ir
pagarbą vienas kitam“. Lietuvos buvusių tremtinių, GULAG‘o kalinių ir Laisvės kovų dalyvių
prisiminimai, knygos, okupantų nusikaltimų liudijimai, susitikimai su jaunimu – tai
reikšmingas indėlis į istorinės atminties lobyną, siekiant ateityje išvengti okupacijos metais
patirto tautos genocido. Lietuvos žmonės gresiančių pavojų akivaizdoje labai palankiai
vertina prezidentės pastangas saugumui užtikrinti, tarptautiniam bendradarbiavimui plėsti,
teisinei valstybei stiprinti. Pranešime įvardinti Lietuvos valstybės strateginiai tikslai ir siekiai,
kuriais privalo rūpintis naujai kadencijai išrinktas Lietuvos Prezidentas. Lietuvos Prezidentas
sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio
politiką.
Gegužės 25 d. rinksime Europarlamentarus, kurie atstovaus Lietuvai, formuojant
ES politiką naujoje kadencijoje. Šiuo metu EP yra 12 parlamentarų, įvairiai reprezentuojančių
Lietuvą. Nesunkiai atpažįstami parlamentarai, siekiantys neliečiamybės nuo teismų už
įtariamus nusikaltimus, šmeižiantys Lietuvą dėl asmeninių ar grupinių interesų, ar, pagaliau,
užsitikrinantys solidų atlyginimą penkerių metų kadencijai. Norėčiau pristatyti jauną, tačiau
jau įgavusią patirties ir nuolat sutinkamą Lietuvos buvusių politinių kalinių ir tremtinių
organizacijų bei jaunimo renginiuose Radvilę Morkūnaitę – Mikulėnienę. Jos pažiūros nuo
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
jaunystės formavosi šeimoje, kurios vertybės yra meilė Lietuvai, žmonėms ir artimui, tautos
kultūros ir paveldo puoselėjimas. Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė –
Mikulėnienė savo veikloje EP ir Lietuvoje nuosekliai siekia saugoti ir skleisti istorinę atmintį
bei prisideda prie informacijos sklaidos. Per savo kadenciją ne kartą kreipėsi į ES ir Lietuvos
institucijas dėl būtinybės skirti daugiau dėmesio istorinės atminties iniciatyvų paramai.
Parlamentarė inicijavo eilę renginių Europos parlamente, iš savo vardo fondo skyrė finansinę
paramą savaitraščiui ,,Tremtinys“, mėnraščiui ,,Varpas“, knygų ,,Lietuviai Arktyje“, ,,25
LPKTS veiklos metai“ , N. Kitkausko ,,Vilniaus arkikatedros požemiai“ ir kitų leidybai, filmų
,,Trispalvis“, ,,Ledo vaikai“, ,,Partizano žmona“ paramai, jaunimo ekspedicijoms ,,Misija
Sibiras“, Ariogaloje vykstantiems sąskrydžiams ir daugeliui kitų renginių. LPKTB, LPKTS ir
kitos giminingos organizacijos pasirengusios remti Radvilės Morkūnaitės – Mikulėnienės
kandidatūrą rinkimuose į Europarlamentą ir kviečia kitus tą daryti.
Visi kartu kurkime gražesnę Lietuvą!
Jonas Puodžius (Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas)
NUMATOMI PAVASARIO RENGINIAI
Balandžio 28 dieną – VšĮ Visuomenės užimtumo centro Atvelykio sveikinimas.
Gegužės 5 dieną – Motinos dienos minėjimas.
Gegužės 10 dieną – Anicetos Skabickienės 100 – asis gimtadienis.
Gegužės 13 dieną – Meilės diena. Deivės Mildos diena.
Gegužės 17 dieną – šunų terapija.
Užimtumo specialistė Ieva Lukošaitytė
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
Pavasaris
Saulutės spindulėlis
Vėl švelniai veidus glosto,
Pavasaris sugrįžta
Prie žalio žemės uosto.
Atjos pavasarėlis –
Žirgai jau pabalnoti –
Jis žada džiaugsmą žmogui
Ir meilę dovanoti.
Kvepės baltutės ievos,
Vėl sužydės alyvos,
Pavasarėliu džiaugsis
Visi, visi kas gyvas.
Parskris margi paukšteliai,
Ir užkukuos gegulė,
Tik nesidžiaugs širdelė
Kur jau kalnely guli.
Ją guos tik debesėliai
Šlamės balti berželiai,
Jie siųs maldas Aukščiausiam
Ir garbins Visagalį.
Pavasarėli žalias,
Širdžių mums negraudinki
Nuo negandų ir skausmo
Mus saugoki ir ginki.
Janina Markevičienė
Mano beržas
Už lango tarsi sargas,
Žaliaakis stovi beržas.
Tas beržas svyruonėlis
Lyg tai mano brolužėlis.
Berže, mano baltuolėli,
Jau čyrena vyturėliai
Tavo aukso žirginėliais
Žaidžia saulės spindulėliai.
Atėjus prie jo ne kartą,
Apglėbus jo liemenį baltą –
Klausysiu kaip šlama šakelėm,
Tas mano gražuolis berželis.
Keičiasi metų laikai,
O po žiemos speigais –
Klony ar po langais
Sužaliuoja broliai beržai.
Levita Kaveckienė
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
Užgavėnės Tremtinių namuose
Šį pavasarį Tremtinių namai pasitiko
labai triukšmingai. Kovo 4 – tosios rytmetį
gyventojai ir darbuotojai rinkosi į kiemą švęsti
Užgavėnių. Pasipuošę kaukėmis ir karūnomis,
persirengę čigonais ir laumėmis, visi būriavosi prie
gardžių blynų kepimo vietos. Kepėjos vos spėjo
suktis prie keptuvių, nes norinčių paragauti gardžių
blynų sukosi gausus būrelis. Juk fone čiulbant paukščiams, medžiuose šokuojant voverėms ir
stuksenant geniams, bulviniai blynai kur kas skanesni!
Viliojančiam kepamų blynų kvapui neatsispyrė ir kaimynystėje gyvenantys. Iš
pradžių nedrąsiai stoviniavę prie tvoros, vėliau kieme besilinksminančių persirengėlių
pakviesti, pieštais ūsais ir skrybėlėmis pasipuošę, mažieji kaimynai kartu su tėveliais žengė į
mūsų kiemą, jungėsi prie šokių aplink laužą, plojo, juokėsi ir šventė kartu.
Papildę pilvus gardėsiais, darbuotojai ir „Dainos mylėtojų klubas“ ragino
susirinkusius pajudėti aplink laužą, kuriame bendromis darbuotojų pastangomis suregzta ir
aprėdyta gyventojos Leonės Jasinskienės rūbeliais jau pleškėjo didžiulė Morė.
Skanduojant „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“ šiais metais žiemos varyti neteko, bet buvo be
galo smagu dainomis ir šokiais sveikinti į kiemą ir širdis atėjusį pavasarį.
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
Šventės kulminacija – drąsiausiųjų šuoliai per
laužą, kuriuos lydėjo plojimai ir šūksniai „Valio“! Ilgai dar
nesinorėjo skirstytis, o pakili nuotaika, šypsenos ir juokas
lydėjo visą dieną.
Laužo likučiai dar ilgai ruseno, o su jais kartu
geso ir praėjusios žiemos vargai, liūdesys ir neišvengiamai
kiekvieną mūsų aplankančios problemos, o užfiksuotose
nuotraukose spindi šypsenos ir blyksi akys, kurios laukia ne
tik atgimstančios gamtos, naujai užgimstančio žiedelio ar
pargrįžusio paukštelio, bet ir tikisi kartu su saule sulaukti dar daug linksmų, sveikų ir
prasmingų dienų.
Labai Ačiū visiems, kurie kūrė šventę, joje dalyvavo ir dalinosi gera nuotaika!
Užimtumo specialistė Ieva Lukošaitytė
Gyvenimo prisiminimų atspindys
Kaip žinome – tame margame gyvenime būna
visko: džiaugsmo, kančių, netekčių, ašarų...
Atsigręžus atgal į gyvenimo praeitį užplūsta įvairūs
prisiminimai. Rodos, laikau rankoje duonos riekę
kvepiančią ajerais. Ir jaučiu burnoj saldžiausią skonį kaip
anais vaikystės laikais.
Gimiau Suvalkijos lygumose netoli Marijampolės
vidutinio ūkininko sodyboje. Šio regiono žemė išaugino
žymius tautos sūnus, kurie nuveikė didelius darbus
Lietuvos garbei. Tai V.Kudirka – mūsų tautos himno
autorius, didelį indelį mūsų tautai palikęs patriarchas
J. Basanavičius, palaimintas J. Matulaitis, kurio vardu pavadinta bažnyčia Vilniuje.
Lakštingalos vardo nusipelnė poetė Salomėja Nėris, kurios eilės dar vaikystėje mane užbūrė,
subtiliai išmokė pajusti poezijos kalbos grožį. Ir aš panorau būti į ją panaši.
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
Vaikystėje laukų atoluose ganydama žąseles sukūriau pirmą eilėraštuką. Prisimenu
dalį jo žodžių:
Atėjo pilkas rudenėlis
Geltonų lapų takučiu.
Palaistęs lauko ramunėlę
Šaltu šaltu lietučiu...
Gal viskas man buvę gerai, nes mokytis galimybė buvo. Smagu buvo gyventi gimtuose
namuose – ypač kai žydi sode vaismedžiai, jų žieduose dūzgia bitutės, prie kelio svyra beržų
šakos, o prie kiemo vartų šlama žalia liepa. Darželyje žydi taurios tulpės, virpa konvalijų
lapeliai, laukuose banguoja vešlūs rugių ir vasarojų plotai. Visa tai buvo neilgai.
Sovietinė okupacija viską apvertė aukštyn kojom. Svetimšaliams mūsų šeima tapo
priešu. Tėvelis visą tarpukario laiką buvo renkamas kaimo seniūnu, nes buvo kaimo
šviesuolis, raštingas, sąmoningas patriotas. Jo du sūnūs išėjo kovoti už Lietuvos laisvę, todėl
tuose namuose gyventi buvo nesaugu.
Mūsų šeimos nariams teko išsibėgioti kas sau...
Aš giminių padedama sunkiomis sąlygomis baigiau gimnaziją. Išlaikiau egzaminus į
aukštąją mokyklą studijuoti literatūrą, bet mandatinė komisija nepriėmė kaip „banditų“
šeimos narės. Tai nesutrukdė dirbti kaimo mokykloje su pradinukais, nes labai trūko
mokytojų. Pradėjusi dirbti tą darbą, įstojau į Kauno mokytojų seminarijos neakivaizdinį
skyrių ir įgijau pedagoginio darbo kvalifikaciją. Ištekėjusi už vyro persikėliau gyventi į miestą.
Ten ilgus metus dirbau vaikų darželyje. Darbas buvo sunkus ir atsakingas, tačiau mano
pomėgis šiam darbui visus sunkumus nugalėjo. Man patikdavo ruošti šventinius renginius.
Malonu buvo matyti vaikų džiugesį ir pastangas pasirodyti savo tėveliams. Didelį įspūdį
visiems paliko viename šventės renginyje pavaizduota pasaka „Mieganti gražuolė“. Aš šį
siužetą gerai prisiminiau, nes aš būdama mokine
vaidinau „karalaitę“.
Dabar, kai likimo ranka mane atvedė į šiuos
Tremtinių namus, dalyvaudama šventiniuose
renginiuose, prisiminiau šį savo darbo „trupinėlį“.
Taigi, pasitarę su draugėmis, užimtumo specialiste
Ieva ir socialine darbuotoja Viktorija, kiek
paįvairinę, inscenizavome šią pasaką savo namų
gyventojams.
Levita Kaveckienė
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
Tarptautinė teatro diena Tremtinių namuose
Be galo džiugu prisiminti dieną, kai ne tik visas pasaulis minėjo tarptautinę
teatro dieną, bet ir Tremtinių namai su trenksmu šią dieną atšventė.
O prasidėjo viskas dar prieš šv. Kalėdas,
kai mūsų namų gyventoja Levita Kaveckienė
pasibeldė į bibliotekos duris ir atsinešė popieriaus
lapą su tekstu ir prisiminimus, kuriuos
papasakojusi pasiūlė sukurti pasirodymą. Labai
smagu, kad šia idėja patikėjo ne tik gyventojai,
bet ir darbuotojai. Idėja iš karto privertė smarkiau
plakti širdį, ir kūrybinis procesas prasidėjo.
Kartą, jau pradėjus repetuoti muzikinę dalį, gyventoja
Janina Markevičienė į repeticiją atėjo su pasiūlymu
praplėsti kūrinį ir pateikė savo kūrybos papildymus,
kurie akimirksniu prigijo ir suteikė pagrindinei
dainuojamajai istorijai daugiau aiškumo. Pagiriamieji
žodžiai taip pat skirti ir socialinei darbuotojai Viktorijai,
kuri šalia savo darbo ir gyvenimo už jo ribų, vis suko
galvą, kaip geriau įkūnyti pagrindinį karalaitės
vaidmenį, ir manau, kad jos atliktos dainos labiausiai atspindėjo mūsų norimą sukurti
nuotaiką. Nuoširdus ačiū kineziterapeutui Viktorui už tai, kad ne tik stengėsi suderinti
sudėtingą savo darbą su vis kintančiu repeticijų grafiku, bet ir už atsakingą požiūrį bei
palaikymą viso proceso metu. Kai premjera jau lipo ant kulnų, o mums trūko vieno
jungiančio personažo, prie mūsų kolektyvo prisijungė socialinė darbuotoja Violeta. Dėkoju
jai už tai, kad labai greitai sugebėjo prisijungti prie jau įsibėgėjusio proceso ir įdėjo labai
daug pastangų, kad jos kuriamas nykštuko personažas būtų gyvas, jautrus ir linksmas. Turiu
pasidžiaugti ir mūsų namuose praktiką atliekančiomis Julija ir Anželika, kurios sutiko mums
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
pagelbėti, atliko joms keliamas užduotis ir nuoširdžiu darbu parodė, kad jauni žmonės gali
atlikti keletą darbų vienu metu.
Žemiausiai lenkiuosi žmonėms, kurie, nepaisant už lango siaučiančių pūgų, savo
planų, pašlijusios sveikatos, besikeičiančiant repeticijų laikui ar kolektyvo sudėčiai, visada
buvo pareigingi, nuoseklūs, lankstūs jaunimo siūlomoms idėjoms, kantrūs ir pozityvūs. Ačiū
Laimutei Rečiūgienei, Julitai Matulaitytei, Jadvygai Jakeliūnienei, Algimantui Bielskiui,
Janinai Markevičienei ir Levitai Kaveckienei.
Dėkui norisi tarti Tremtinių namų vadovybei ir ypatingai direktorei Jolantai
Bielskienei, kuri užsimerkdavo, kai darbuotojai ne visada atliko tiesiogines savo pareigas,
taip pat už tai, kad nuo pirmos sekundės skatino, palaikė ir džiaugėsi kartu.
Kelyje į premjerą mūsų komanda patyrė gausybę išgyvenimų: nuo pasitikėjimo
savimi iki nusivylimo, nuo didelio džiaugsmo, kuomet jauti, kaip po dalelę klijuojasi scenos,
iki akimirkų, kuomet galvoji, jog nepavyks. Repeticijas lydėdavo ne tik juokas, kai reikėjo
sugalvoti, kaip išspręsti vieną ar kitą sceną, bet ir susitelkimas, kai jautėm, kad trūksta labai
nedaug iki gero skambėjimo.
Žmogus vienas kitam yra
didžiausia dovana, todėl labai noriu
pasidžiaugti už kartu praleistas valandas,
kuomet, nepaisant geros ar blogos
nuotaikos, simpatijų ar antipatijų, pakilusio
ar nukritusio spaudimo, mes sugebėjome
nesusipykti, neįsižeisti ir neįžeisti. Kai
premjeros rytą po generalinės repeticijos
mes stovėjome rate susikibę už rankų, aš skaičiau artistams laišką, labai nuoširdžiai tikėjau,
kad visai nesvarbu, kaip prasidės ar pasibaigs pasirodymas, svarbiausia yra tai, kad mes
kartu iki jo atėjom.
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
Rūpestis vieni kitais grimerinėje ir nuo jaudulio drėkstantys rankų delnai rodė,
kad mūsų komanda yra pasiruošusi pasirodymui. Ir premjera įvyko! Žinoma, visada galima
taisyti, tobulinti ir siekti daugiau, bet reikia nepamiršti, kad mūsų trupė tokiam darbui
susibūrė pirmą kartą, kad mes ne profesionalūs aktoriai, režisieriai, apšvietėjai ar kostiumų
dailininkai. Drąsiai sakau, kad mums pavyko ir dar kartą visiems buvusiems šalia,
palaikusiems ir tikėjusiems tariu be galo nuoširdų ačiū už naują, bet labai įdomią ir ypatingą
patirtį, įvairiausių išgyventų jausmų puokštę ir tą pasididžiavimą, kurį jaučiau.
Užimtumo specialistė Ieva Lukošaitytė
Išvyka į Zarasus
Nuaidėjus dainoms, skirtoms
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo
dienai, Tremtinių namų gyventojų ir
darbuotojų kolektyvas išsiruošė kelionėn
į Zarasų socialinės globos namus,
kuriuose vyko kasmetinis koncertas –
konkursas „Grokim ir dainuokim“.
Nors šis koncertas vyksta jau
devyneri metai iš eilės, mūsų namų
kolektyvas pasirodė pirmą kartą ir drąsiai galima sakyti, kad pirmas blynas ne tik, kad
neprisvilo, bet buvo puikiai iškeptas. Šioje Zarasuose vykusioje dainų šventėje dalyvavo
devyni kolektyvai iš Aknystos, Jasiuliškių, Kupiškio, Skemų, Strūnos, Utenos, Visagino ir
Zarasų. Iš viso į koncertą sugužėjo šimtas dvidešimt liaudies muzikos mėgėjų.
Ankstų rytą saulei vis aukščiau kylant dangum, mūsų namų ansamblis
autobusiuke vis kartojo koncertui paruoštas dainas. Lekiant keliu, o už lango keičiantis
lietuviškam laukų peizažui, mes vis bandėme nustumti jaudulį dainuodami ir juokaudami.
Veidų neapleido šypsenos ir nuvykus į Zarasus, nes pavasaris tą dieną nepagailėjo gero oro.
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
Pasiruošimas pasirodymui vyko labai sklandžiai: atlikėjai susikaupę, instrumentai suderinti,
kostiumai paruošti, nuotaika puiki. Šventė prasidėjo vieningu ir skambiu Lietuvos himnu,
tada sveikinimo žodį tarė Zarasų socialinės globos namų direktorius Juozas Stankevičius,
Seimo nario Algimanto Dumbravos padėjėja Regina Račkauskienė, o linksmybes pradėjo
Zarasų socialinės globos namų darbuotojų sušokta kepurinė. Burtų keliu paaiškėjo, kad
konkurse Tremtinių namų kolektyvas pasirodys antrasis, todėl ilgai jaudintis neteko. Pagal
renginio sąlygas kiekvienas kolektyvas turėjo atlikti tris kūrinius: polką, valsą ir sudainuoti
lietuvių kompozitoriaus dainą. Pasirodymus vertino Gintaro Andrijausko pirmininkaujama
vertinimo komisija. Ir pagaliau Tremtinių namai stojo drąsiai ir garsiai! Mes atlikom valso
ritmu skambančią Kazio Bradūno „Keliaujam su daina“, iš lietuvių liaudies skrynios polką
„Per klausučių ulytėlę“ ir Laukų Gėlės „Paimkim Lietuvą visi ant rankų“.
Pasirodymas praėjo puikiai! Atlikėjai stovėjo scenoje kaip vienas kumštis, kaip
labai gerai suderinto instrumento stygos, kaip profesionalai, kurie ne tik žino žodžius, bet ir
jaučia kiekvieno jų reikšmę. Skambant paskutinei mūsų kolektyvo dainai „Paimkim Lietuvą
visi ant rankų“, nuo scenos spinduliuojama muzika skleidė ramybę, tikrumą, pakilumą ir
netgi šiurpais per kūną bėgantį jaudulį. Mūsų ansamblį susirinkusieji pasitiko labai
audringais aplodismentais, o atlikus koncertinę programą, nespėjome priiminėti sveikinimų
ir pagiriamųjų žodžių.
Po visų globos namų pasirodymų, kuomet komisija tarėsi, kurie kolektyvai
labiausiai atitinka rengėjų sugalvotas nominacijas, scenoje – geros nuotaikos užtaisas –
Gintaro Andrijausko vadovaujamos kapelos „Čir vir vyrai“ pasirodymas.
Tremtinių namų kolektyvas gavo tautiškiausio ansamblio titulą, didžiulį šakotį ir
daugybę padėkų. Bet, man rodos, jog svarbiausia tą dieną buvo mūsų kartu išgyventos
akimirkos. Mes buvome tokie vieningi, stiprūs ir labai gražūs!
Užimtumo specialistė Ieva Lukošaitytė
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
PAVASARIO SUKAKTUVININKAI
Sveikiname pavasarį gimusius ir linkime jiems geros sveikatos, laimės, džiaugsmo,
stiprybės, geros nuotaikos bei šviesių vilčių. Tremtinių namų gyventojai ir darbuotojai
2014 metų gegužės 10 dieną 100 – tąjį jubiliejų švenčia ilgametė
Tremtinių namų gyventoja Aniceta Skabickienė. Garbingojo
100 – tojo jubiliejaus proga Anicetą sveikina globos namų
„Tremtinių namai „ darbuotojai ir gyventojai.
Šimtametis ąžuolas prilygsta jėgai,
Kurią nešate savy per amžių.
Jums dainuoja šimtasparniai laiko vėjai.
Sidabrinės rasos veda braidžiot…
Po laukinį vėją, po žvaigždynus,
Po baltųjų gulbių saulėtas dausas,
Po kristalo druską, rausvą vyną
Ir lietuviškos garbės giesmes.
Šimtamyliais batais ėjo Jūs likimas
Ir gyvybės žvaigždę nešė dangūs—
Jūs po Dievo delnu esat gimus
Ir visiems mums Jūsų metai brangūs.
Kovas Teresė Pleikienė
Janina Markevičienė Marija Telksnienė Danutė Zukienė
Jubiliatai Stasė Bagušauskaitė
Bronė Guobienė Balandis
Levita Kaveckienė Genovaitė Valašinienė
Elena Pėkytė Danutė Birutė Kasperavičienė
Algirdas Vorlingas
Gegužė Janina Antonavičiūtė Zinaida Vakulenko Živilė Antanaitienė Pranas Bratkauskas
Anelė Valterienė Elena Jurgutienė
Danutė Ona Šandrikytė Veronika Bugailiškienė
Mykolas Stasys Kaminskas Jubiliatai
Elza Savičiūnaitė
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
Apie Anicetą
Gimiau 1914 m. gegužės 10 d. Panevėžio apskrityje, Ramygalos valsčiuje,
Aukštadvario kaime ūkininkų šeimoje. Baigusi Ramygalos pradinę mokyklą ir Ramygalos
progimnazijos 4 klases, 1929 m. įstojau į Švenčiausios Širdies Kongresijos Mergaičių
Mokytojų Seminariją Kaune, kurią baigiau 1933 m. 1934 m. rugsėjo 1 d. buvau paskirta
dirbti mokytoja į Biržų apskrities, Klausučių pradinę mokyklą. Nuo 1936 m. rugsėjo 1 d.
dirbau Marijampolės apskrities, Sasnavos pradinėje mokykloje. Nuo 1939 m. rugsėjo 1 d. iki
1942 m. vasario 15 d. dirbau Marijampolės Petro Armino pradinėje mokykloje 5 – 6 skyrių
mokytoja.
Atostogaudama su mažu sūneliu Pakruojo apylinkėje, Noreikonių kaime
pragyvenau baisų 1941 m. birželio 14 d. trėmimą ir birželio 22 d. karo pradžią. Vokiečių
okupacijos metais nedirbau. Gyvenome Panevėžyje.
1945 m. sausio 12 d. suėmė mano vyrą atsargos karininką Petrą Skabicką,
dirbantį Pakruojo malūne buhalteriu, ir išvežė į Šiaulių kalėjimą. 1945 m. kovo 13 d. Karinis
Tribunolas nuteisė 10 m. sunkaus režimo lageryje ir 5 m. tremties. Kadangi mano du broliai
partizanavo, tėviškė buvo išdraskyta, mama su vyriausiu broliu ištremti, man su 7 mėnesių
dukrele ir 5 metukų sūnumi teko slapstytis ir gyventi pas gimines įvairiose vietose. Per tą
laikotarpį 1946 m. pateko į saugumo rankas brolis partizanas Kazys. Jį nuteisė 10 m.
sunkaus režimo lageryje ir 10 m. tremties. Kalėjo Archangelsko ir Karagandos lageriuose.
1950 m. liepos 26 d. žuvo jaunėlis brolis partizanas Stasys. Jo atminimas įamžintas
Ramygaloje paminklinėje granito plokštėje. 1951 m. spalio 2 d. į Tomsko sritį ištrėmė seserį
Stapunę Katinienę su vyru ir seserį Antaniną Praniauskienę su vyru ir 7 vaikais. Abi šeimos
buvo partizanų rėmėjos.
Gyvenau tik sielvartu ir baime. Mokytoja dirbti negalėjau, nes su vyru, politiniu
kaliniu, nebuvau išsiskyrusi. 1950 m. sausio 2 d. pavyko įsidarbinti Pakruojo ambulatorijoje,
o vėliau ir Pakruojo ligoninėje medicinos statistike. Priėmė į darbą gydytojas Svilas, pats ką
tik grįžęs iš Solikamsko lagerių. Pakruojo ligoninėje dirbau 42 metus. Visi vyr. gydytojai buvo
labai dori žmonės. 1990 m. paaiškėjo, kad medicinos personalo tarpe buvo daug pabėgusių
nuo trėmimų ir saugumo persekiojamų žmonių.
Mano vyras kalėjo Komijoje Uchtos ir Karlage Balchašo lageriuose. Tremtyje
buvo Kokčetavo srityje. Grįžo į Lietuvą 1956 m. kovo mėn. Visus metus niekas nepriėmė į
darbą, saugumas persekiojo, norėjo užverbuoti. 1990 m. gegužės 12 d. pagal Lietuvos
Respublikos įstatymą reabilituotas. 1941 m. birželio 23 – 28 dienomis mano vyras su
Pakruojo šauliais ginkluoti „lydėjo“ bėgančius rusus.
2003 m. vasario 2 d. pagal Lietuvos gyventojų Genocido ir Rezistencijos Tyrimo
Centro Pasipriešinimo Dalyvių/ Rezistentų Teisių Komisijos nutarimą jam po mirties suteiktas
Kario Savanorio statusas. Pažymėjimas Nr. 5284.
Vyrą palaidojau 1976 m., sūnų Algimantą 1966 m., dukrą Gražiną 1995 m.
Mūsų gyvenimo spalvos 2014
pavasaris
DĖKOJAME NUOLATINIAMS MŪSŲ RĖMĖJAMS!
TALKA Kanados Lietuvių kredito Kooperatyvui, už finansinę paramą.
PALETTI Lietuvos ir Suomijos UAB, už atvirukus;
NEW NORDIC UAB, už vitaminus;
Vilniaus paslaugų ir verslo darbuotojų profesinio rengimo centrui, už paslaugas
teikiamas mūsų gyventojams;
Vilniaus Balio Dvariono 10 – metei muzikos mokyklai, už koncertus;
Tarptautinei Meridiano mokyklai, už koncertus;
Yamaha muziko mokyklai, už koncertus;
Vytės Nemunėlio pradinei mokyklai, už koncertus;
Vaikų socialinės globos namams „GILĖ“, už vaikučių pasirodymus.
Vilniaus muzikos mėgėjų simfoniniam orkestrui, už koncertus.
Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijai, už moksleivių pasirodymus.
Darbuotojams, jų bei gyventojų artimiesiems, remiantiems 2% GPM.
Mielieji Gyventojai!
Labai prašome NEIŠSINEŠTI naujausių laikraščių iš bibliotekos!
Jei jau negalite skaityti bibliotekoje ir peržvelgėte spaudą namuose, būtų labai malonu, jog grąžintumėte laikraščius, kai tik perskaitėte. Naujienas nori sužinoti visi.
Dėkojame už bendradarbiavimą.