Skamba skamba kankliai 2016TurinysApie festivalį.....................................................................................................................................................1

Festivalio istorija...............................................................................................................................................1

Festivalio renginiai 2016...................................................................................................................................2

Darbas meistrą giria. Tautodailės darbų ir kulinarinio paveldo mugė. Kūrybinės dirbtuvės........................2

Oi, tu žirge, žirge. Pasidainavimų vakaras.....................................................................................................2

„Ei, ąžuole“. Koncertuoja folk rook grupė „ATALYJA“...................................................................................3

Šoksva mudu abudu. Polkos ir valso varžytuvės...........................................................................................3

Nakties muzika. Atgimusios dainos...............................................................................................................4

Iš gyvosios versmės. Susitikimas su kaimo dainininkais................................................................................4

Romansų vakaras. Koncertuoja folklore ansambliai „Nalšia“ ir „Arinuška“..................................................4

Sutartinių takas.............................................................................................................................................5

Rimo rimo tūto. Sutartinių vakaras...............................................................................................................5

Negirdėta lietuva. Visų Lietuvos etnografinių regionų liaudies dainas džiazo ritmu atlieka Girmantė ir VRM pučiamųjų orkestras.....................................................................................................................................5

Daunoj, eisim broliai. Tradicinis vyrų dainavimas.........................................................................................5

Slauna mūsų giminėlė...................................................................................................................................6

Grajyk, muzikėla! Tradicinių kapelijų koncertas...........................................................................................6

Čiulba čiulbutis. Vienbalsio (solinio) dainavimo tradicija..............................................................................6

Vėjų marės, medaus upės. Folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“ teatralizuota folkloro programa..................6

„Pirš man iš Danskos“. Koncertas skirtas Liudviko Martyno Rėzos 240 gimimo metinėms..........................6

Eisva musu abudu. Jaunimo folklore grupių koncertas.................................................................................7

Svetukai mano, rygailio!. Festivalio svečių koncertas...................................................................................7

Africa night. Vakarų Afrikos būgnų muzika ir šokiai......................................................................................7

Festivalio kinas. Filmo „Vėjų žemė“ apie nykstančią Šventosios kuršių benduomenę pristatymas..............8

Tradicinių liaudies giesmių valanda..............................................................................................................8

Vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Saulytė 2016“..........................................................................................9

Vaikų ir jaunimo folkloro šventės „Saulytė 2016“ programa....................................................................9

Kaimynėli, svečias būk. Lietuvos etnografinių regionų folkloro ansamblių koncertas................................11

Prašom, svečiai, kieminėt. Tradicinės dainos, šokai, muzika......................................................................11

Jau sutema temela. Baigiamsis festivalio koncertas...................................................................................13

Festivalio užsienio svečiai...............................................................................................................................13

ssk.lt 1

Takamasa Fujima........................................................................................................................................13

TONATSUYTS folkloro teatras (Armėnija)...................................................................................................13

ZEZIGRAD (Italija)........................................................................................................................................14

SAUCĒJAS (Latvija)......................................................................................................................................14

GO’FOTEN (Norvegija)................................................................................................................................14

ŽIDAN PARAZOL (Slovėnija)........................................................................................................................15

BOZHYCHI (Ukraina)...................................................................................................................................15

Apie festivalįŠis festivalis Vilniuje vyksta jau nuo 1973 metų ir yra vienas iš nedaugelio Europoje vykstančių autentiškosios etnomuzikos festivalių.

Būdamas seniausias ir „vyriausias“ folkloro festivalis Lietuvoje jis turėjo ir turi ženklų poveikį visam lietuvių folkloro judėjimui, buvo ir yra ne tik svarbi mūsų etninės kultūros, kuri yra nacionalinės kultūros pamatas, sklaidos bei plėtros dabarties ir istorijos dalis. Sovietmečiu Lietuvos folkloro ansamblių (tuo metu jų buvo per 800) judėjimas, buvo ir viena iš pasipriešinimo nutautinimui bei sovietinei ideologijai formų. Be šio etninės kultūros sąjūdžio nebūtų buvę ir „dainuojančios revoliucijos“...

Per 44 savo gyvavimo metus festivalis tapo metiniais visos Lietuvos folkloro gerbėjų „atlaidais“, suformavo ir savo, kaip etninės kultūros šventės, įvaizdį. Šis festivalis yra ir vienas Lietuvos folkloro ansamblių pasiruošimo Dainų šventėms etapų.

Festivalio renginiai, juose dalyvaujantys apžiūrose atrinkti ansambliai bei atlikėjai, festivalio žiūrovams pateikia vertingiausius folkloro kūrinius, skatina mūsų visuomenės ir festivalio svečių susidomėjimą Lietuvos tradicine kultūra, plečia vietinius ir tarptautinius etnokultūrininkų bendradarbiavimo ryšius, sąlygoja profesionalesnį lietuvių etninės kultūros pristatymą mūsų šalies ir pasaulio visuomenei, turi įtakos ir kultūrinio turizmo vystymosi plėtrai.

Festivalis yra puiki proga mūsų etninės kultūros turtus pristatyti užsienio kolektyvams, dalyvaujantiems festivalyje, bei Vilniaus svečiams.

Festivalio istorijaTikroji festivalio pradžios data buvo atrasta Daivos Čičinskienės, ilgametės prie Vilniaus miesto kultūros valdybos veikusios liaudies muzikos sekcijos sekretorės, asmeniniame archyve, protokolų juodraščiuose. Šios iniciatyvos ėmėsi šviesaus atminimo Eugenija Venskauskaitė, kruopščiai bandžiusi surinkti išsibarsčiusius ir nesusistemintus festivalio istorijos faktus.

Mintis, jog Vilniui reikia liaudiškos instrumentinės muzikos festivalio, sukosi dar Vlado Bartusevičiaus bei kitų to meto žymių kultūros veikėjų galvose. 1973 m. spalio mėnesį Sporto rūmuose vyko liaudiškos muzikos koncertas „Skamba skamba kankliai“. 1974 m. gegužės gale Vilniaus salėse, Kalnų parke surengtam festivaliui šį pavadinimą pasiūlė Petras Juodelė, režisieriumi tapo Vidas Aleksandravičius. Jau pirmuosiuose „Skamba skamba kanklių“ koncertuose be dainų ir šokių ansamblių dalyvavo etnografiniai ansambliai (tiesa, surepetavę jungtinę Laimos Burkšaitienės, tuometinės Vilniaus universiteto folkloro ansamblio vadovės,

ssk.lt 2

globojamą programą; nuo to laiko tebėra populiari anuomet visų folkloro ansamblių dainuota daina „Vidury lauko pušynas augo“). Kurį laiką lygia greta festivalyje dalyvaudavo ir stilizuotą liaudies meną propaguojantys, ir už tradicinės kultūros autentiškumą kovojantys ansambliai.

Tai buvo natūralus priešinimasis sovietinių švenčių, stilizuoto folkloro ir sovietizuotos saviveiklos kultūros niveliavimo ideologijai. 1973-1988 metų laikotarpyje miesto žmonėms buvo labai svarbu vėl grąžinti tikėjimą gimtosios kultūros verte, jos amžinu gyvavimu ir lietuvybės išlikimu. Ir tai pasisekė! Nuo 1979 metų Vilniaus universiteto, Alumnato ir kiti senamiesčio kiemai festivalio metu tampa savotiškais liaudies meno mylėtojų vienkiemiais. Visi atėjusieji gali dainuoti, šokti, šėlti bendrame besilinksminančiųjų sūkuryje. Festivalio koncertai vyksta ir senamiesčio kiemuose, ir koncertų salėse. Kasmet festivalio rengėjai stengiasi įsisavinti, „prisijaukinti“ ir naujas erdves. Taip ilgainiui įsikurta Sereikiškių parke, pamėgta Bernardinų bažnyčios erdvė, kurioje įstabiai pleveno archajiškųjų sutartinių sąskambiai. Akademinio bei Jaunimo dramos teatrų salių erdvės taip pat pakluso senosios muzikos „taisyklėms“.

„Skamba skamba kankliai“ vykdavo (ir tebevyksta) paskutiniąją gegužės savaitę. Festivalio trukmė įvairavo. Iš pradžių - viena diena (sekmadienis), o po to kasmet keisdavosi, plėsdavosi: nuo trijų dienų iki bemaž visą savaitę trunkančio renginio.

Unikalus ir festivalio rengimo būdas. Vilniuje esančių folkloro ansamblių vadovai suneša idėjas, o po to jau nedidelė iniciatyvinė, labiau patyrusių vadovų grupelė galutinai suformuoja festivalio koncepciją. Daug metų šiam festivaliui yra atidavę Aldona Ragevičienė, Zita Kelmickaitė, Jonas Trinkūnas, Daiva Račiūnaitė - Vyčinienė, Evaldas Vyčinas ir visi be išimties buvę, esantys Vilniaus folkloro ansamblių vadovai.

Ilgainiui dainų ir šokių ansambliai, vyravę festivalyje iki 1984 metų natūraliai buvo išstumti labai aktyvaus folkloro ansamblių judėjimo ir tvirtėjančių folkloro ansamblių. Dabar šis festivalis puoselėja tradicinio folkloro kryptį, nors, be abejo, atviras įvairioms inovacijoms.

Festivalio renginiai 2016Programa: http://ssk.lt/lt/renginiai

Darbas meistrą giria. Tautodailės darbų ir kulinarinio paveldo mugė. Kūrybinės dirbtuvės.Gegužės 27-29 d. 12-21 val. S. Daukanto a.

Daukanto a., Liejyklos g. vyksiančioje mugėje dalyvaus per 100 tautodailininkų ir kulinarinio paveldo atstovų iš visos Lietuvos bei užsienio šalių. Meistrai ne tik prekiaus savo rankų darbo gaminiais, bet ir mokys savo amato. Tad mugės metu galėsite: pinti iš vytelių, lipdyti švilpynes, pasigaminti žalvarinį papuošalą, karpyti karpinius, nusivyti juostą, surišti šiaudinį žaisliuką, pasigaminti amuletą iš gintaro ir išbandyti daugelį kitų amatų.

Oi, tu žirge, žirge. Pasidainavimų vakaras Gegužės 26 d., ketvirtadienį, 19:30 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelyje

Pasidainavimų vakaras – jau festivalio “Skamba skamba kankliai” tradicija, jis rengiamas nuo 1989 metų. Vakaro metu Vilniaus folkloro ansambliai dovanoja savo dainas –jas veda, o klausytojai pritardami tampa atlikėjais, susiliedami į vieną folklorinį „chorą“. Šiam vyksmui sklandžiau plėtotis padeda dainynėliai, kuriuose pateikiami dainų tekstai, natos ir metrikos. Taip Pasidainavimų vakaras įgyja ir „materialią“

ssk.lt 3

išliekamąją vertę – patikusias dainas vakaro dalyviai, ansambliai ir jų draugai vieni iš kitų turi galimybę mokytis ir vėliau.

Šiemet Pasidainavimų vakare dalyvauja rekordinis Vilniaus folkloro ansamblių skaičius – 20, o ir dainos ypatingos – vienaip ar kitaip apdainuojančios žirgą, išrokuojančios visokius jo nutikimus ar tik probėgomis apie jį užsimenančios. Kokios ilgos ar trumpos bebūtų tos žirgo „istorijos“, visuomet jose esame mes, su didžiule pagarba šiam nuo senų senovės lietuvio mylimam pagalbininkui, draugui, linksmesnių ar liūdnesnių žygių palydovui.

„Ei, ąžuole“. Koncertuoja folk rook grupė „ATALYJA“Gegužės 26 d., ketvirtadienį, 20:00 val. S. Daukanto a.

Folkroko grupė „Atalyja“ pristato specialiai festivaliui parengtą programą „Ei, ąžuole“ pagal A. Juškos užrašytą dainą. „Tai nauja mūsų daina, kurią sukomponavo ir dainuos Rytis Ambrazevičius,“ – paaiškina grupės narys Eirimas Velička.Didelę dalį programos sudarys nauji, dar neįrašyti kūriniai; kita dalis - gražiausios dainos iš mūsų grupės „klasikinio“ repertuaro. Iš naujų dainų paminėtinos: sutartinės „Čip čipo“ ir „Kūkal rože“, „Atalyja“, mitologinės „Laiminguo“ (skirta deivei Laimai) ir „Mėnuo saulužę vedė“ (pagal L. Rėzą). „Savo programa siekiame atsigręžti į mitologines mūsų savimonės ištakas,“ – teigia grupės atstovas.

„Atalyja“ – žymi lietuvių folkroko grupė, siekianti populiarinti archajinį lietuvių folklorą, senąsias dainas priartinti prie šiuolaikinio klausytojo. Grupės kūrybai būdinga stilistikos įvairovė, turtinga tembrų paletė, savitos, išradingos aranžuotės. Senųjų dainų melodijos praturtinamos roko, džiažo, fanko, bliuzroko, metalo roko, indų muzikos elementais.

Grupės tinklalapis: atalyja.com

Šoksva mudu abudu. Polkos ir valso varžytuvėsJau tradicija tampančios polkos ir kitų tradicinių šokių varžytuvės šiemet rengiamos ketvirtadienį, 21 valandą Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kieme. Įdomiausių, įgūdžių ir meistriškumo reikalaujančių tradicinių šokių varžytuvės, įvairiuose Lietuvos miestuose rengiamos jau nuo 2001 m., pastaruoju metu populiarėja sostinėje. Tad ši svarbi Lietuvos tradicinei kultūrai iniciatyva – grąžinti tradicinius šokius naujam gyvenimui, atrodo, įgauna pagreitį. Praėjusių metų varžytuvių rengėjai įsitikino, jog įvairaus amžiaus bei socialinių grupių Lietuvos žmonės noriai prisideda prie savo krašto, bendruomenės ir šeimos kultūrinių tradicijų gyvavimo, o liaudies šokis yra patrauklus ir lengvai prieinamas laisvalaikio leidimo būdas, teikiantis bendravimo ir vienybės džiaugsmą.

Kodėl prakalbome apie tai, jog kaip tik šiandien aktualu ir svarbu išsaugoti tradicinių šokių atlikimo savitumą? Pirmiausia todėl, kad tai sritis, kurioje nenutrūkęs savaiminis etninės kultūros procesas, kurioje dar stipri ir nepažeista gyvoji tradicija. Apie tai liudija ne tik ekspedicijų, bet ir jau įvykusių varžytuvių patirtis. Nei viename rajone nebuvo išankstinės atrankos į šiuos renginius, juose beveik nedalyvavo folkloro ansamblių šokėjai. Buvo pakviesti visi norintys ir galintys sušokti tradicinę polką, valsą ar kitą populiarų šokį. Ir vyresnio amžiaus žmonių tarpe neatsirado tokių, kurie nesuprastų kokie šokiai turimi galvoje. Kaimo žmonėms dar nereikia specialiai aiškinti, koks polkos žingsnis tradicinis, jų šokimui dar nepadarė įtakos sceninio šokio kolektyvų propaguojami bendraeuropinio modelio žingsniai. Tuo tarpu didžiulė bemaž visų

ssk.lt 4

jaunesnių folkloro ansamblių šokėjų bėda – nemokėjimas šokti „senoviškai“. Dažnai – ir nenoras išmokti, net nesuvokimas, kad nemoka.

Tuo tarpu puoselėtojo akiai – savaip interpretuojamas, tik tam šokėjui būdingas perimtos tradicijos judesys – daug sakantis ir nepaprastai gražus. Kiekvienas toks judesėlis – specifinis, tik Lietuvoje sutinkamas žingsnis, sukinys, vedžiojimas, rankos pakėlimas ar kratymas - tai savotiškos pastangos išreikšti viduje glūdintį nacionalinį charakterį, temperamentą, santūriai saugomą ir per daug viešumoje, kasdieniniame gyvenime nedemonstruojamą. Juk kiekvienas regionas, parapija kadaise turėjo savitą šokimo būdą, o jame dar ryškėjo atskirų šokėjų su savomis improvizacijomis tradicijos rėmuose individualybės. Ir kokia graži ir brangi, kokia trapi, nevertinama ir prarandama šiandien ši nepakartojama šokio polifonija.

Rengdami tradicinių šokių vakarėlius, šventes, varžytuves, tikimės nepakartojamą ir dar gyvybingą mūsų choreografinį paveldą parodyti tikrai nemažam įvairiausio amžiaus žiūrovų skaičiui, filmuoti. Tačiau taip pat tikimės, jog ir kiekvienas žiūrovas - senas ar jaunas - taps aktyviu šventės vyksmo dalyviu, ir visa renginio vieta virs didžiule šokių aikštele, kur smagiai trepsės ir besivaržantys šokėjai, ir žiūrovai.

 Nakties muzika. Atgimusios dainos Gegužės 26 d., ketvirtadienį, 21:00 val. VU Teatro salėje

„Atgimusios dainos“ – koncertas, skirtas atskleisti folklorinio ansamblio “Visi“ „mokytojų“ paveikslus. Jame bus supažindinama su geriausiais dainininkais, iš kurių mokėsi ir dabar besimoko ansambliečiai. Bus demonstruojama fotografijos, video bei garso įrašai. Bus prisiminta folkloro ansamblio „Visi“ ekspedicijos (1980-1990 metai). Jų daugiausiai buvo į Pietų Žemaitiją, tik viena buvo Akmenės rajone, Klykoliuose. Šiose ekspedicijose, kuriose dalyvavo dauguma ansambliečių buvo surasta nemažai labai garsių Žemaitijos dainininkų. Šis vakaras–koncertas tai lyg gyva folkloro laboratorija. Joje bus parodyta kaip dirbo ir dirba, ir kuo gyvena folkloro ansamblis “Visi”.

Pastaruosius du metus, atsivėrus LLTI garso archyvams, ansamblio mokytojais tapo ir prieškaryje užrašyti dainininkai. Jų portretai šiame vakare irgi bus.

Iš gyvosios versmės. Susitikimas su kaimo dainininkaisGegužės 27 d., penktadienį, 17:00 val. Vilniaus dailės akademijoje (Maironio g. 6)

„Iš gyvos versmės" - vakaras skirtas dar vis gyvai autentiškai, tikrajai tradicijai. Į Vilnių su savo krašto dainomis, pasakojimais, vietine tarme atvyksta žmonės jaunystėje dainavę dainas ne vien estetinio pasitenkinimo vedami, bet tradicinėse apeigose. Apeigoje, konkrečioje situacijoje nedainuoti, tiesiog, negalima, nes dar tikėta dainos galia nulemti sėkmę, įtaka derliaus gausumui. Tembro spalvos, metroritmikos ypatumai, tikėjimas dainos galia spinduliuoja miesto mozaikinės postmodernistinės informacinės kultūros žmogui sunkiai pažinius potyrius. Tai bene viena iš paskutinių galimybių pajusti kitą erdvę, praėjusio laiko tėkmę.

Romansų vakaras. Koncertuoja folklore ansambliai „Nalšia“ ir „Arinuška“Gegužės 27 d., penktadienį, 18:00 val. S. Daukanto a.

Gražiausią pavasario mėnesį, žydintį gegužį, miškininkų folkloro ansamblis „Nalšia“ (vadovė Audronė Vakarinienė) vėl dovanoja romansų ir meilės dainų koncertą „...ar prisimeni šią melodiją?“. Jame skambės įvairi praėjusio šimtmečio muzika: nostalgiškas romansas, smagi polkutė, išdaigiškas fokstrotas, žinomų, pamėgtų melodijų „naujoviškesnės“ aranžuotės. Bet ir šioje programoje interpretuojami ir šiuolaikiškiau

ssk.lt 5

išdainuojami romansai išlieka tuo, kuo buvo visada – širdžių daina. „Nalšia“ kviečia ne tik pasiklausyti pamėgtų, laiko patikrintų melodijų, bet ir kartu padainuoti bei pašokti. „Nalšiai“ talkins ir jos bičiulis – profesionalus, kūrybingas atlikėjas Rytas Lingė (fortepijonas). Jo muzikavimas dainų irromansų aranžuotes praturtina naujomis, netikėtomis spalvomis.

Vilniaus rusų folkloro ansamblis savo programą pavadino „Auksinio fondo rusų liaudies romansai ir dainos” Kolektyvo vadovai Irena ir Nikolajus Zacharovai sako, kad nors atliekamų dainų repertuaras keičiasi, programos dvasinis aspektas lieka tas pats – paprasto žmogaus gyvenimas, jo džiaugsmai ir rūpesčiai sudėtinguose istorijos vingiuose. Šį kartą senovinės rusų dainos gurmanai galės mėgautis dvasinių eilių, kazokų tęstinių ir šokių dainų, Lietuvos sentikių lyrikos, vestuvinių ir „stradanija“ žanro dainų grožiu. Daugelio ansamblio gerbėjų prašymu, be abejonės, skambės ir visų jau pamėgti romansai: „Liubo, bratci, liubo“, ‚Zapriagu ja troiku borzyx“, „Ne dlia menia“, „Proleteli te dni zolotyje“ ir daug kitų.

Sutartinių takasGegužės 27 d. 20 val. Bernardinų sodas ir vėl suskambės sutartinėmis! Tai Vilniaus „širdis“, ypatinga vieta, kurioje visi SUTARTINIŲ TAKO dalyviai – ir sutartinių giedotojos, ir skudučiuotojai bei ragų pūtėjai, ir klausytojai ar tiesiog užklydę pasivaikščioti praeiviai – geriausiai pajunta prigimtinę darną su gamta. Sode su gamtos garsais – paukščiu čiulbesiu ir Vilnelės čiurlenimu – darniai susilieja jau patyrusių ir dar tik pradedančių sutartinių giedotojų balsai, į medžių ošimą tarsi įsipina skudučių ir ragų muzika. Nuosekliai einant SUTARTINIŲ TAKU, besidriekiančiu per visą sodą, pamažu atsiskleidžia visa sutartinių muzikos ir šokio įvairovė.

http://ssk.lt/lt/naujienos/111-2016/190-sutartiniu-takas

Rimo rimo tūto. Sutartinių vakarasGegužės 27 d. 21 val. Nacionalinio muziejaus kieme, Gedimino kalno papėdėje visi SUTARTINIŲ TAKO dalyviai sustos į sutartinį ratą.

RIMO RIMO TŪTO – tradicinis sutartinių vakaras, vienijantis ne tik atskirų grupelių sutartinių atlikėjus, bet ir visą gausią sutartines puoselėjančią bendruomenę. Girdėsime giedant, skudučiuojant, kankliuojant ne tik Vilniaus grupes, bet ir svečius iš Ignalinos, Kauno, Kernavės, Panevėžio, Utenos ir kt. Klausytojai kviečiami susėsti ant žolės aplinkui muzikinį vyksmą, atsipalaiduoti ir pasinerti į slėpiningą bei kerintį sutartinių muzikos pasaulį.

Negirdėta lietuva. Visų Lietuvos etnografinių regionų liaudies dainas džiazo ritmu atlieka Girmantė ir VRM pučiamųjų orkestrasGegužės 27 d., penktadienį, 20:30 val. S. Daukanto a.

„Muzika pagauna sielas, užburia jas ir nebepaleidžia jų iš savo srities ne tiek savo dailiškumu, kiek tuo sielai tinkamumu“ – rašė J. Tumas Vaižgantas savo knygoje „Dėdės ir dėdienės“. Iš tiesų, kokia svarbi ir artima lietuvio sielai yra muzika! Dainos skamba kai švenčiame, kai liūdime, net ir kai kenčiame. Dainuodami atėjome į laisvę.Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos orkestras ir atlikėja Girmantė kviečia trumpam sustoti ir įsiklausyti į iki širdies gelmių sujaudinančias lietuvių liaudies dainas. Kartu jie pristato išskirtinį projektą „Negirdėta Lietuva“. Girmantė šiame projekte dalyvauja ne be priežasties – nors dainininkė dažniausiai atlieka populiariąją ir džiazo stiliaus muziką, tačiau tvirtina, jog liaudies dainos jai labai brangios.

ssk.lt 6

Svarbiausias projekto tikslas – parodyti, kad lietuvių liaudies muzika yra nepasenusi, gyvybinga ir artima. Jievaro Jasinskio aranžuotos lietuvių liaudies dainos pasižymi modernumu, lengvais džiazo motyvais. Programoje naujai suskambės gražiausios Lietuvos regionų dainos. Programą paįvairins orkestro atliekami nuotaikingi Valdo Stanaičio, Antano Bujavičiaus Rimanto Giedraičio ir kitų autorių kūriniai.

Daunoj, eisim broliai. Tradicinis vyrų dainavimasGegužės 27 d., penktadienį, 19:00 val. Vilniaus rotušės Didžiojoje salėje

Dainuoja Vilniaus folkloro ansamblių „Jorė“, „Ūla“, „Dijūta“, „Ratilio“, „Intakas“, „Laukis“, „Radasta“, VISI“ vyrai.

Slauna mūsų giminėlėGegužės 27 d., šeštadienį, 12:00 val. S. Daukanto a.

Koncertuos Vilniaus folkloro ansambliai: „Versmė“, „Šaltinėlis“, „Vilnelė“, Vilniaus rusų folkloro ansamblis „ Vėrėja ("Верея"), „Laukis“, „Rasoda“, „Tyklė“, „Vilniaus gija“, „Vija“, „Dijūta“, „Labingis“.

Grajyk, muzikėla! Tradicinių kapelijų koncertasGegužės 27 d., šeštadienį, 15:00 val. S. Daukanto a.

Muzikuos ansamblis „Kauno bandonija“, tradicinės kapelos „Griežikai“ (Vilnius), „Dziedukai“ (Lazdijai), „Sietynėlis“ (Utena), „Muzikontai iš pa Utenas“, „Čir vir vyrai“ (Zarasai), vaikų folkloro ansamblio „Kuršiukai“ instrumentinė grupė (Klaipėda), tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis „Senoliai“ (Klaipėda), tradiciniai Varėnos krašto, Druskininkų, Molėtų muzikantai.

Čiulba čiulbutis. Vienbalsio (solinio) dainavimo tradicijaGegužės 27 d., šeštadienį, 15:00 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje

Šiame koncerte skambės dainos, kurios sudaro didžiąją dalį lietuviško muzikinio folkloro. Šiose dainose išreiškiami patys giliausi žmogaus jausmai. Jos švelnios, lyriškos ir dažniausiai liūdnos, atspindinčios tik joms būdingą nuotaiką ir savitumą. Tekstuose atsispindi gamtos vaizdai, žvėrių ir paukščių gyvenimas. Vokalo ornamentika labai įvairi, jos subtiliai išvingiuojamos, labai emocingos, gana sudėtingo ritmo.

Dalyvaus liaudies dainų atlikėjai: Rytis Ambrazevičius, Rugiaveidė, Dalia Vaicenavičienė ir kiti Vilniaus folkloro ansamblių solistai.

Vėjų marės, medaus upės. Folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“ teatralizuota folkloro programaGegužės 28 d. (šeštadienį) 13.00 val., VU Teatro salėje (Universiteto g. 3)

Pajūryje, „ant pakrašti žemės“, vanduo ir vėjas, žuvys ir milžinai žmogui gyvenimą sukūrė. Čia medaus upės teka, žalčiai vandeniu laimę siunčia, vėjai „svodbas“ kelia, o žmonės žuvų išgalvotas giesmes gieda.

Teatralizuotoje programoje - Pamario krašto gamtos, žmonių būties ir buities paveikslėliai, kuriuose skleidžiasi unikali lietuvininkų pasaulėjauta, savitas gyvenimo būdas. Vėjų ir milžinų pėdsakai, nelengva žvejų šeimos lemtis, jomarko linksmybės, bitininkavimo pamaryje paslaptys, sunkius darbus lydintys pašmaikštavimai, netekties skausmas, vestuviniai džiaugsmai ir bauginanti karo nuojauta – tokia šio krašto žmonių gyvenimo mozaika. Regėsite šeimos apeigų, švenčių, kasdienių ritualų, senųjų darbų, tikėjimų bei papročių atspindžius ir interpretacijas šiandienos žvilgsniu.

ssk.lt 7

Scenarijaus autorė ir režisierė Jolita Vozgirdienė.Programos konsultantai: Rūta Grumadaitė–Pabarčienė, Gintarė Radvilavičiūtė, Dovilė Binkauskaitė

„Pirš man iš Danskos“. Koncertas skirtas Liudviko Martyno Rėzos 240 gimimo metinėms Gegužės 28 d. (šeštadienį) 14.30 val., VU Teatro salėje (Universiteto g. 3)

Šių metų sausio 9 d. sukako 240 metų, kai Kuršių nerijoje gimė Lietuvių raštijos bei pasaulinės lietuvių kultūros puoselėtojas Liudvikas Martynas Rėza (1776-1840). L. M. Rėza laikomas ir vienu žymiausių lietuvių tautosakos mokslo pradininku – jis pirmasis pradėjo sistemingai rinkti lietuvių liaudies dainas ir išleido pirmąjį lietuvių tautosakos rinkinį „Dainos“. Šiame rinkinyje buvo ir pirmoji mokslinė studija apie lietuvių liaudies dainas, skambančias iki šių dienų. L. M.Rėza atrado ir Kristijoną Donelaitį - pirmą kartą išvertė į vokiečių kalbą ir 1818 m. išleido K. Donelaičio „Metus“. 1824 m. pasirodė jo verstos Ezopo pasakėčios.

Pažymėtina, kad L. M. Rėza parengė du lietuviškosios Biblijos leidimus, vokiškai išleido „Lietuviškosios Biblijos istoriją“ ir „Filologines kritines pastabas dėl lietuviškosios Biblijos“. L. M. Rėza buvo dvasininkas ir pedagogas, filologas, publicistas, istorikas ir poetas.

Labiausiai išsimokslinusio XIX a. pradžios lituanisto atminimui skirtą programą „Pirš man iš Danskos“, pristatys Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ (vad. M. Ričkutė ir K. Aponavičiutė).

Programoje skambės L. M. Rėzos surinktos lietuvininkų dainos, pristatomi šokiai, pritariant tam kraštui būdingais muzikos instrumentais.

Koncertą Mažosios Lietuvos tarme ves Akvilė Eglinskaitė.

Eisva musu abudu. Jaunimo folklore grupių koncertasGegužės 27 d., šeštadienį, 16:00 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kieme

„Eisva mudu abudu“ – tai jau ketvirtus metus Tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“ vyksiantis jaunimo folkloro grupių koncertas. Viena iš pagrindinių renginio idėjų – sukurti jaukią ir jaunatvišką erdvę jaunimo folkloro ansambliams susiburti ir kartu džiaugtis lietuvių tradicine muzika.

2016 metai – Bendruomenių metai, tad kviečiame šių metų koncerto dalyvius pagalvoti apie bendrystės, bendruomeniškumo kasdieniniame gyvenime reikšmę, kaip šios bendražmogiškos vertybės atsikleidžia lietuvių tradicinėje kultūroje.

Svetukai mano, rygailio!. Festivalio svečių koncertasGegužės 27 d., šeštadienį, 18:00 val. S. Daukanto a.

Koncertuos folkloro grupės: „Saucejas“ (Latvija), „Tonatsuyts Folk Theater“ (Armėnija), „Zezigrad“ (Italija), „Bozhychi“ (Ukraina), „Židan Parazol“ (Slovėnija), „Go'foten“ (Norvegija).

Africa night. Vakarų Afrikos būgnų muzika ir šokiaiGegužės 27 d., šeštadienį, 21:00 val. S. Daukanto a.

Afrika – karšta ir tranki, uždeganti gerai nuotaikai ir smagiam šėlsmui – atvyksta į Lietuvą gegužės pabaigoje. Gegužės 28 d. vilniečių ir miesto svečių laukia ypatingas potyris – tarptautinio festivalio „Skamba skamba kankliai“ programoje gyvai ant scenos skambėsiantis projektas „Africa Night“!

ssk.lt 8

Pirmą kartą Lietuvoje suskambėjęs pernai su pasaulinio lygio žvaigždėmis iš Vakarų Afrikos, šiemet „Africa night“ žada dar daugiau energijos – į Vilnių sugrįžta tradicinio bene žinomiausio afrikietiško būgno – djembe – virtuozas Babara Bangoura iš Gvinėjos. Charizmatiškąjį atlikėją, pastaruosius kelerius metus graibstomą visame pasaulyje, į Lietuvą atlydės jo perkusininkų komanda – Amara Toure ir Aboubacar Toure – beigvinėjietė šokėja ir dainininkė Fatoumata Yansane. Atlikėjai parodys tai, kas unikalu jų gimtosios šalies muzikinėje kultūroje – gyvai atliekamos muzikos ir energingo tradicinio šokio sintezę, dialogą, kuris suprantamas be žodžių bet kuriame pasaulio kampelyje kiekvienam, besidominčiam autentiškomis Vakarų Afrikos muzikos tradicijomis. O kad Afrika artima lietuviams, ant scenos įrodys šiemet penkerių metų sukaktį minėsianti perkusijos studija „Afrikos būgnai“. Pasak jos įkūrėjo, perkusininko Gedimino Mačiulskio, projektą „Africa night“ verta išvysti vien dėl kitokios kultūros pažinimo bei progos sugriauti stereotipus apie muziką bei svečias šalis:„ Kelionės – turbūt niekas nesiginčys – mus praturtina. Šis vakaras su „Africa night“ bus muzikinė kelionė į daugeliui mitais apipintą žemyną. Koks jis iš tiesų? Ko ten galbūt bijome ir ko nesitikime išvysti? Galbūt vieni išvys egzotiką, o kiti – tokius pačius žmones, tik gimusius labai toli nuo mūsų?“Į vieną projektą susivieniję lietuviai ir gvinėjiečiai atliks tradicinių afrikietiškų ritmų modernias aranžuotes. Skambės tradiciniai Vakarų Afrikos instrumentai: djembe, dunun būgnai, melodingasis balafonas.“Africa night” - muzika neturi ribų, neskiria odos spalvos ir yra atvira skirtingoms kultūroms!

Festivalio kinas. Filmo „Vėjų žemė“ apie nykstančią Šventosios kuršių benduomenę pristatymasGegužės 27 d., sekmadienį, 12:00 val. S. Daukanto a.

„VĖJŲ ŽEMĖ“ – 2015 m. gegužės mėnesį pradėtas kurti meninės dokumentikos filmas apie Šventosios kuršių bendruomenę. Filmo veikėjai – vyriausieji šios bendruomenės nariai, paskutinieji išlikę kuršių palikuonys – Lietuvos pajūrio latviai, kuršininkai ir kuršiai. Dauguma jų – žvejai ar žvejų vaikai. Filmo idėja kilo Palangos kultūros ir jaunimo centrui. Jį kūrė profesionali jaunų žmonių kūrybinė komanda, vizualiųjų menų „Kakava“ nariai ir partneriai.

Tai vizualus pažintinis ir išpažintinis pasakojimas apie kuršių bendruomenę, jos senosios kartos atstovus. Filmas atskleidžia mažai kam bežinomus Šventosios istorijos fragmentus, išryškinančius jos kultūros daugiasluoksniškumą ir ryšį su latviškąja, baltiškąja kultūra. Sykiu tai yra kalbėjimas apie žmogaus ryšį su sava ir svetima kultūra, tauta bei vieta, kurioje gimei ar gyveni. Filmo veiksmas vyksta Lietuvos-Latvijos pasienyje – ribinėje vietoje, kurioje susitinka du skirtingi kraštai, skirtingos jų tradicijos ir žmonės. Kitokie, bet kažkuo vis vien savi ir artimi. Ar įmanoma išlaikyti, perduoti (pra)nykstančios bendruomenės identitetą ir kiek jis yra ar gali būti svarbus ateinančioms kartoms? Gal būtent kuršių palikuonys, Lietuvos pajūrio latviai yra jungiantis baltiškumo dėmuo, lietuvių bei latvių tarpusavio jungtis? Ką reiškia būti latviu lietuvių žemėje? Ar įmanoma būti savu svetimoje žemėje, ar svetima žemė ir jos žmonės gali būti savi?

Filmą kūrė jaunų žmonių kūrybinė komanda, vizualiųjų menų „Kakavos“ nariai, kino ir savo srities profesionalai ir savanoriai.

Režisierius, scenarijaus autorius – Ernestas SamsonasVaizdo operatoriai – Patricijus Petrukonis, Gediminas Šaltenis, Ernestas SamsonasProdiuseriai – Viktorija Jonkutė, Monika Jarulytė, Ieva Kuzmaitė, Simonas NaudžiusFilmo konsultantė, redaktorė – Viktorija JonkutėGarso operatorius – Augustinas Bėkšta

ssk.lt 9

Montažo režisierė – Audinga KučinskaitėKompozitorius – Kyle RaubAsistentė – Danguolė Jankauskaitė

Daugiau informacijos http://vejuzeme.lt/

Tradicinių liaudies giesmių valandaGegužės 27 d., sekmadienį, 14:00 val. Šv. Jonų bažnyčioje

Giedos Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios Tradicinio giedojimo ansamblis „Po skliautu“, vadovė Dalia Vaicenavičienė, taip pat festivalio svečiai: „Saucejas“ (Latvija), vadovė Iveta Tale, „Bozychi“ (Ukraina), vadovai Susanna Karpenko ir Illia Fetysov.

Vilniaus Bernardinų bažnyčios tradicinio giedojimo ansamblis ,,Po skliautu“ gieda eilinių sekmadienių, liturginių švenčių mišių metu, siekia, kad sugrįžtų bendruomeninis giedojimas, taip darniai gaudęs Lietuvos bažnyčiose. Greta žinomų tradicinių giesmių kolektyvas gieda kantičkines giesmes, retesnes skirtinguose Lietuvos regionuose užrašytas įvairių atlikimo būdų – daugiabalses, vienbalses, heterofonines, antifonines giesmes. Bernardinų tradicinio giedojimo ansamblis ,,Po skliautu“ puoselėja liaudiško pamaldumo formas. Kasmet gieda gegužės ir birželio mėnesių tradicinius giedojimus, Didįjį penktadienį - Žemaičių Kalvarijos kalnus, su dideliu noru važiuoja giedoti į Lietuvos bažnytkaimių atlaidus. Ansambliui nuo 2011 m. vadovauja etnomuzikologė dr. Dalia Vaicenavičienė

Vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Saulytė 2016“Gegužės 29 dieną (sekmadienį) 12.00-17.00 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino kieme

Šių metų gegužės 29 dieną jau 24-ąjį kartą sostinėje sušvis Vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Saulytėˮ – vienintelė vaikų folkloro šventė Vilniaus mieste, kuri šiais metais visus sukvies į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemą.

„Saulytėsˮ šventės metu visų atėjusių lauks vaikų ir jaunimo folkloro grupių bei pavienių atlikėjų koncertas, kuriame dalyvaus

folkloro ansambliai iš Vilniaus, Švenčionių, Panevėžio, Klaipėdos, Telšių, Vilniaus tautinių mažumų – rusų bei totorių – vaikų folkloro grupės, taip pat vaikų ir moksleivių konkurso „Tramtatulis-2015ˮ laureatai. 2016-ieji metai paskelbti BENDRUOMENIŲ METAIS, „Saulytė“ tokius metus išgyvena kasmet, juk etninės kultūros reiškinius ilgus šimtmečius ir kuria bendruomenė, o šiandien iš senų klodų užrašytas dainas, šokius atlieka vaikų ir jaunimo bendruomenė.

Šių metų „Saulytės“ šventinės programos naujovė - Lietuvos vaikų ir jaunimo piešinių konkursas „Mano pasaka”. Konkurso tikslas – kūrybiškai interpretuojant ir iliustruojant tradicinę pasaką, skatinti jaunąją kartą domėtis savo krašto tradicine kultūra, plėsti konkurso dalyvių kūrybinės vaizduotės ribas. Lietuvos vaikai (3-18 metų amžiaus) jau nuo balandžio mėnesio pradžios piešė pasaką „Saulės ir mėnulio ginčas“, kurios tekstą bei garsinį pasakos variantą, įskaitytą Veronikos Povilionienės, galėjo rasti Vilniaus etninės kultūros centro puslapyje bei socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje. Sulaukėme virš 200 piešinių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Anglijos, Australijos. Šventės metu vyks piešinių konkurso laureatų piešinių paroda.

Netrūks ir pramogų vaikams. Renginyje bus kviečiama suptis sūpuoklėmis, kartu su tautodailininku - žalvario meistru Stasiu Bagdonavičiumi nusikalti papuošalus iš žalvario, vario, žaisti įvairius lauko žaidimus bei dūkti

ssk.lt 10

kartu su judrius lauko žaidimus vedančia teta. Vaikų kapelijos, muzikantai visus pakvies šokti, linksmintis vakaronėje.

„Saulytėsˮ organizatoriai viliasi, kad šventinę dieną netrūks nei saulės šilumos, nei skambaus vaikų juoko, o renginyje patirtos geros emocijos visus šventės dalyvius lydės ištisus metus.

Vaikų ir jaunimo folkloro šventės „Saulytė 2016“ programaNuo 12.00 val. veikia žaidimų ir tradicinių amatų kiemas. Dalyvauja žalvario papuošalų kalimo meistras, juostų audimo tautodailininkė. Vaikai turi galimybę nusiausti draugystės juostelę, nusikalti sau papuošalus – saulytes (seges), žiedą, apyrankę. Žaidimai: judrūs tradiciniai lauko žaidimai, lauko rungtys, sūpuoklės ir kitos atrakcijos.

Koncerto programa

1. Elzė Vaicenavičiūtė, Gytis Vaicenavičius, Liucija Vaicenavičiūtė, vadovė Dalia Vaicenavičienė.

2. Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos ansamblis "Rugelis", vadovė Jelena Valiulienė.

3. Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Kuršiukai“ instrumentinė grupė, vadovai Alvydas Vozgirdas ir Gabija Kochanskaitė.

4. Panevėžio miesto folkloro ansamblio „Raskila“ vaikų grupė, vadovė Lina Vilienė.

5. Telšių savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Čiučiuruks“, vadovė Rita Macijauskienė.

6. Vilniaus Viršuliškių mokyklos folkloro ansamblis „Viršulis“, vad. Dalia Šmatavičienė.

7. Vilniaus menų mokyklos-darželio „Dainorėliai“ moksleivių folklorinis ansamblis, vadovė Almonė Rakauskienė.

8. Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos folkloro ansamblis „Vyturys“, vadovė Rasa Guželienė.

9. Totorių kultūros centro folkloro ansamblis „Ilsuˮ, vadovai Almira Parmaksizoglu ir Liutauras Milišauskas.

10. Medeinos pradinės mokyklos moksleiviai – (broliukas ir sesutė) Joris ir Gija Jarmalavičiai, vadovė Irma Dobrovolskienė.

11. Vilniaus Balsių pagrindinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Bitinėlis“, vadovė Asta Čepulienė.

12. Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos folkloro studija „Aglija“, vadovas Algirdas Klova.

13. Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos folkloro studija „Jurgelis meistrelis“, vadovės: Darija Juodzevičienė ir Birutė Lašinskienė.

14. Groja Algirdas Klova ir jo mokinys Vidas Bacevičius.

15. Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos jaunimo folklorinis ansamblis "Aušrela", vadovas Kazimieras Pranskus.

16. Vilniaus miesto vaikų folkloro ansamblis „Virvytukai“, vadovė Loreta Sungailienė. Žaidimai su pačiais mažiausiais.

17. Vilniaus Gabijos gimnazijos moksleivių folklorinis ansamblis, vadovė Laima Gorobec.

18. Vilniaus Valdorfo mokyklos moksleivių folkloro ansamblis „Perkūno oželiai“, vadovė Kotryna Macijauskienė.

ssk.lt 11

19. Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centro bei Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokyklos folkloro ansamblio „Arinuška” jaunesniųjų grupės, vadovai Irena ir Nikolajus Zacharovai, pedagogai Arina Zacharova, Irma Fedaravičiūtė, Ingrida Fedaravičiūtė, Viktor Žabrov.

20. Vilniaus Žvėryno gimnazijos folkloro ansamblis „Dolija“, vad. Vilija Vaitkienė. (20 min.)

Vakaronė ~ 16.40 val. (groja koncerte dalyvavę ansambliai)

Kaimynėli, svečias būk. Lietuvos etnografinių regionų folkloro ansamblių koncertasGegužės 27 d., sekmadienį, 14:00 val. S. Daukanto a.

Koncerte dalyvaus visų penkių Lietuvos etnografinių regionų kolektyvai:

Dzūkai – Varėnos rajono Matuizų folklorinis ansamblis „Verbena“ (vad. Daiva Kielienė), Muzikantai: armonikininkas Stasys Junda, smuikininkas Alfredas Klimas, armonikininkas Danielius Taraila, armonikininkas Pranas Ulbinas.

Aukštaičiai - Panevėžio miesto folklorinis ansamblis „Raskila“ (vad. Lina Vilienė),

Suvalkiečiai – Vilkaviškio kultūros centro folklorinis ansamblis „Lankupa“ (vad. Daiva Ambrasaitė),

Žemaičiai – Žemaitijos nacionalinio parko folklorinis ansamblis ,,Platelee“ (vad. Aivaras Alminas),

Mažosios Lietuvos atstovai – Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro folklorinis ansamblis ,,Kuršių Ainiai” (vad. Jolita ir Alvydas Vozgirdai).

Prašom, svečiai, kieminėt. Tradicinės dainos, šokai, muzika. Gegužės 27 d., sekmadienį, 16-18 val. S. Daukanto a.

Vietos: Pilies g., Mokytojų namų kiemelis, Vilniaus universiteto Istorijos, Filosofijos ir A. Mickevičiaus kiemai, K. Sirvydo, S. Moniuškos skverai.

http://goo.gl/kEFlFQ

VU ISTORIJOS FAKULTETO KIEMAS16.00 val. Kauno r. Neveronių folkloro ansamblis VIEŠIA (vad. Jolanta Balnytė)16.20 val. Vilniaus folkloro ansamblis VILNIAUS DZŪKULIAI (vad. Daiva Steponavičienė)16.40 val. Vilniaus folkloro ansamblis MINDRĖ (vad. Rytis Ambrazevičius)17.00 val. Vilniaus folkloro ansamblis INTAKAS (vad. Rytis Ambrazevičius)17.20 val. Vilniaus folkloro ansamblis DIJŪTA (vad. Rūta Žarskienė)17.40 val. Vilniaus folkloro ansamblis VISI (vad. Evaldas Vyčinas)

VU FILOSOFIJOS FAKULTETO KIEMAS16.00 -18.00 val.Kauno folkloro klubas LIKTUŽĖ (vad. Jūratė Svidinskienė); Kauno r. Raudondvario folkloro ansamblis PILIAROŽĖ (vad. Algirdas Svidinskas); Kauno SUTARTINIŲ KLUBAS (vad. Laura Lukenskienė); Kauno r. Vandžiogalos folkloro ansamblis GRIEŽLĖ (vad. Andrius Morkūnas);

ssk.lt 12

Kauno folkloro ansamblis GADULA(vad. Andrius Morkūnas);Kauno sutartinių giedotojų grupė SASUTALAS (vad. Andrius Morkūnas); Vilniaus folkloro ansamblis VARANGĖ (vad. Varsa Zakarienė).

VU A. MICKEVIČIAUS KIEMAS16.00 val. Vilkaviškio kultūros centro folkloro ansamblis LANKUPA (vad. Daiva Ambrasaitė)16.20 val. Vilniaus folkloro ansamblis VILNELĖ (vad. Laima Purlienė)16.40 val. Vilniaus r. folkloro ansamblis VERDENĖ (vad. Rasa Kauzonaitė)17.00 val. Vilniaus folkloro ansamblis ŽELMUO (vad. Dalia Vaicenavičienė)17.20 val. Vilniaus folkloro ansamblis RASODA (vad. Vilma Žukauskienė)17.40 val. Vilniaus folkloro ansamblis ŠALTINIS (vad. Vilma Žukauskienė)

PILIES GATVĖS PRADŽIA16.00 val. Vilniaus folkloro ansamblis SPALGENA (vad. Dalia Mockevičienė)16.20 val. Vilniaus folkloro ansamblis VERSMĖ (vad. Dalia ir Darius Mockevičiai)16.40 val. Panevėžio folkloro ansamblis PAJAUTA (vad. Rima Žostautienė)17.00 val. Utenos folkloro ansambliui SEKLYTĖLA (vad. Dalia Magylienė, Romualdas Mažeika)17.20 val. Vilniaus folkloro ansamblis ŪLA (vad. Janina Bukantaitė)17.40 val. Vilniaus folkloro ansamblis SRAUNA (vad. Toma Grašytė)

PRIE ŠV. JONŲ BAŽNYČIOS16.00 val. Panevėžio folkloro ansamblis RASKILA (vad. Lina Vilienė)16.20 val. Plungės r. Platelių folkloro ansamblis PLATELEE (vad. Aivaras Almintas)16.40 val. Kėdainių r. Krakių folkloro ansamblis ŽIEDUPĖ (vad. Jūratė Gudliauskienė)17.00 val. Vilniaus rusų folkloro ansamblis VERĖJA (vad. Snežana Prokopovič)17.20 val. Vilniaus folkloro ansamblis RATILIO (vad. Milda Ričkutė, Kristina Aponavičiutė)17.40 val. Vilniaus folkloro ansamblis JORĖ (vad. Rūta Aleksiūnienė)

K. SIRVYDO SKVERAS16.00 val. Varėnos rajono Matuizų folkloro ansamblis VERBENA (vad. Daiva Kielienė)16.20 val. Vilniaus folkloro ansamblis RADASTA (vad. Audronė Vakarinienė)16.40 val. Vilniaus folkloro ansamblis SADAUJA (vad. Edita Meškuotienė)17.00 val. Vilniaus folkloro ansamblis NALŠIA (vad. Audronė Vakarinienė)17.20 val. Vilniaus folkloro ansamblis PORINGĖ (vad. Vladas Černiauskas, Audronė Vakarinienė)17.40 val. Vilniaus folkloro ansamblis ŠALTINĖLIS (vad. Marina Bruzgulienė)

VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMŲ KIEMAS 16.40 val. Vilniaus folkloro ansamblis TYKLĖ (vad. Vitalija Brazaitienė)17.00 val. Vilniaus folkloro ansamblis VIRVYTĖ (vad. Loreta Sungailienė)17.20 val. Vilniaus folkloro ansamblis VILNIAUS GIJA (vad. Loreta Stoliarovienė)17.40 val. Vilniaus folkloro ansamblis LABINGIS (vad. Loreta Stoliarovienė)

S. MONIUŠKOS SKVERAS (prie šv. Kotrynos bažnyčios)16.00 val. Ukmergės r. Liaušių folkloro ansamblis IEVUŽĖ (vad. Aldona Četkauskaitė)16.20 val. Marcinkonių etnografinis ansamblis (vad. Rimutė Avižinienė)

ssk.lt 13

16.40 val. Vilniaus folkloro ansamblis KRIVŪLĖ (vad. Jurgita Racevičiūtė)17.00 val. Vilniaus folkloro ansamblis RITINGO (vad. Arvydas Kirda)17.20 val. Vilniaus folkloro ansamblis VIJA (vad. Arvydas Kirda)17.40 val. Vilniaus folkloro ansamblis LAUKIS (vad. Lijana Šarkaitė-Viluma)

S. DAUKANTO AIKŠTĖ17.30 - 18.00 val. Vilniaus vaikų folkloro ansamblis REKETUKAS (vad. Irena Strazdienė)

Jau sutema temela. Baigiamsis festivalio koncertasGegužės 27 d., sekmadienį, 19:00 val. S. Daukanto a.

Dalyvaus Vilniaus folkloro ansambliai ir kapelos –„Reketukas“, „Dolija“, „Virvytė“, „Intakas“, „Ūla“, „Radasta“, „Griežikai“, „Vydraga“, „Arinuška“, „VISI“, „Ratilio“, „Poringė“, „Jorė“, „Nalšia“ ir folkloro ansambliai „Saucejas“ (Latvija), „Židan Parazol“ (Slovėnija), „Go’foten“ (Norvegija), „Zezigrad“ (Italija), „Tonatsuyts Folk Theater“ (Armėnija“, „Bozhychi“ (Ukraina), kabuki ir kitų tradicinių šokių šokėjas Takamasa Fujima (Japonija).

Festivalio užsienio svečiaiTakamasa FujimaTakamasa Fujima yra tradicinio japoniško šokio šokėjas, gimęs 1970 m. Tokijuje. Japonijos Nihon universiteto Menų kolegijoje baigęs dramaturgijos studijas, jis kuria naujo tipo japoniškus tradicinius šokius susijusius su farsu. Nuo 2003 m. jis dalyvauja komerciniuose teatro pasirodymuose. Takamasa Fujima taip pat kuria įvairių televizijos pjesių ir dramų šokių choreografijas. Be to, jis aktyviai dalyvauja užsienio šokių pasirodymuose ir dirbtuvėse. Pastaraisiais metais jis organizavo japoniškų šokių pasirodymus “Japonijos harmonija” Havajuose, Prancūzijoje ir Rusijoje, kuriuos parėmė Japonijos fondas. Festivalio baigiamajame koncerte „Jau sutema temela“ gegužės 29 d. sekmadienį, 19 val. Takamasa Fujima sušoks efektingą kabuki šokį. Kabuki – tradicinis japoniško teatro žanras, žinomas dėl savo ryškių kostiumų ir makiažo, senovinės japonų kalbos bei siužetais, paimtais iš šalies istorijos, klasikinių romanų ir legendų.

TONATSUYTS folkloro teatras (Armėnija)„Tonatsuyts“ susikūrė 2007 m. ir nuo pat grupės veiklos pradžios pagrindinis narius vienijantis tikslas – atgaivinti ir puoselėti armėnų ritualus ir tradicijas, kalendorines šventes, ankstyvąją armėnų tautos muziką ir pristatyti tai visiems besidomintiems ne tik Armėnijoje, tačiau ir visame pasaulyje.

„Tonatsuyts“ folkloro teatro nariai – skirtingo amžiaus armėnai, kurie šiame ansamblyje save išreiškia įvairiais būdais – tradicinės dainos ir šokiai, grojimas muzikavimas tradiciniais instrumentais ar net šešėlių teatro pasirodymai. Folkloro teatras „Tonatsuyts“ įsikūręs ir savo veiklą daugiausia vykdo etnografiniame muziejuje Aštarake, vaizdingame mieste, nutolusiame 20 km nuo Armėnijos sostinės Jerevano.

ssk.lt 14

Į festivalį „Skamba skamba kankliai“ atvyksta „Tonatsuyts“ folkloro teatro branduolys, keturi pagrindiniai nariai – Tamar Hakobyan, Karen Hakobyan, Van Baghramyan ir Hasmik Baghramyan, kurie klausytojams pristatys tradicines armėnų dainas ir šokius, pademonstruos kalendorinių ir šeimos švenčių ritualus, supažindins su tradiciniais armėnų instrumentais – duduku, dūdmaišiu, „shvi“, „pku“.

ZEZIGRAD (Italija) Grupė „Zezigrad“ – tai du italų atlikėjai Novella ir Mario, gyvenantys kurį laiką Lietuvoje. Jie ne tik atlieka

italų liaudies muziką, bet ir vykdo tyrimus, gilinasi į italų liaudies tradicijas, taip pat prisideda prie italų liaudies muzikos, dainų, šokių ir teatro sklaidos. Sukurti grupę juos paskatino natūralus noras nepamiršti savųjų šaknų po to, kai jie emigravo iš Italijos. Taip pat tokiu būdu Novella ir Mario siekia supažindinti lietuvius su tradicine italų muzika, kuri Lietuvoje dar mažai pažįstama, taip suartinti mūsų šalį su Italija. Patys atlikėjai teigia patiriantys džiaugsmą galėdami gilintis į savo gimtosios šalies praeitį per tradicinę muziką ir šokius – tai galimybė patiems suvokti save.

SAUCĒJAS (Latvija)

SAUCĒJAS - Latvijos kultūros akademijos tradicinio dainavimo grupė, įkurta 2003 m. Rygoje. Grupės narius vienija bendras tikslas – mokytis latvių tradicinio dainavimo subtilybių, ypatingą dėmesį skiriant vietinei daugiabalsio dainavimo tradicijai. Grupės repertuaras įvairus, apimantis tiek archajinį burdoninį dainavimą, tiek įspūdingas sėlių regiono dainas „rotašanas“. Unikalus, archajiškas „rotašanų“ skambesys sukuriamas sekundų intervalus derinant su burdonu. Repertuaras formuojamas remiantis archyviniais tradicinio dainavimo įrašais bei pačių surinkta lauko tyrimų medžiaga.

„Saucejas“ dalyvavusi įvairiuose koncertuose ir festivaliuose ne tik Latvijoje, bet ir užsienyje: Austrijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje, Estijoje, Gruzijoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir Lenkijoje. 2012 metais „Saucejas“ gavo Latvijos muzikos įrašų apdovanojimą už geriausią tradicinės muzikos CD "Dziediet, meitas, vokora" sėlių tradicinių dainų rinkinį.

ssk.lt 15

GO’FOTEN (Norvegija)„Go’foten“ - norvegų liaudies šokių grupė, susikūrusi 1996 metais Osle. Kolektyve 22 šokėjai, kuriems vadovauja Idar ir Else Thorstensen’ai. Go’foten programose – ne tik įvairūs norvegų, bet ir kitų Skandinavijos šalių šokiai, kuriuos tradiciniu norvegų Hardanger’io smuiku groja muzikantas Einar Vestrheim’as.

Kolektyvas yra dalyvavęs įvairiuose festivaliuose: Portugalijoje, Austrijoje, Čekijos Respublikoje, Farerų salose, Švedijoje, Danijoje ir Norvegijoje.

ŽIDAN PARAZOL (Slovėnija)Folkloro ansamblis „Židan parazol“ atvyksta iš Slovėnijos sostinės Liublianos. Ansamblio narius vienija ir džiaugsmą teikia tradicinė muzika, šokiai, dainos ir bendras slovėnų tradicijų puoselėjimas. Tai liudija ir ansamblio pavadinimas – „židan“ slovėnų kalba būtent ir reiškia džiaugsmą. „Židan Parozol” ansamblyje yra apie 100 įvairaus amžiaus narių – nuo mažiausių iki vyriausių, kurie savo veiklą vykdo skirtingose grupėse. Į festivalį „Skamba skamba kankliai“ atvyksta 26 ansamblio nariai, kurie klausytojus supažindins su tradicine slovėnų muzika,

dainomis ir šokiais. „Židan parazol“ atlikėjai savo pasirodymų metu vilki atkurtus senovinius slovėnų kostiumus, kurie atspindi centrinės Slovėnijos dalies gyventojų aprangą dar iki Pirmojo pasaulinio karo. Viena ansamblio narių yra išleidusi knygą apie tradicinius slovėnų kostiumus. Tradiciniai slovėnų šokiai, kuriuos demonstruoja atlikėjai, buvo šokami tiek kaimo, tiek miesto gyventojų, daugiausia Liublianoje ir jos priemiestyje. Ansamblis kasmet rengia savo veiklos pristatymo koncertą Liublianoje, taip pat aktyviai Slovėnijos kultūros paveldą pristato ir kitose Europos šalyse, yra dalyvavę folkloro festivaliuose Bulgarijoje, Kroatijoje ir kt.

BOZHYCHI (Ukraina)Folkloro ansamblis iš Ukrainos „Bozhychi“ susikūrė 1999 m. prieš pat Kalėdas, kaip šventinių giesmių giedojimo grupė. Dabartinėje savo veikloje ansamblis pristato Centrinės ir Rytų Ukrainos tradicinę muziką, kūrinius atlikdami autentiška dainavimo maniera. Didžiausias dėmesys skiriamas lyrinėms, humoristinėms dainoms bei religinei vokalinei muzikai. Visas „Bozhychi“ repertuaras yra sudarytas iš etnografinėse ekspedicijose surinktos tautosakos. Ansamblis iš kitų išsiskiria tuo, kad ekspedicijų metu ansamblio nariai nesikoncentruoja į pateikiamos

medžiagos užrašymą, o iš pateikėjų dainavimo ir tekstų mokosi čia pat – klausydami ir dainuodami kartu.

ssk.lt 16

Būtent tai leidžia ne tik perduoti folkloro tradiciją iš kartos į kartą, bet svarbus tampa pats mokymosi ir žinių perdavimo procesas. Ansamblio nariai nesiekia tik atkartoti tradicinio atlikimo, tačiau nuolat praktikuoja improvizacijų technikas, gilinasi į teorines žinias ir kiekvieną kūrinį atskirai. Ansamblio narių nuomone, tai leidžia kas kartą atliekamai dainai suskambėti naujai, taip, kaip ji skambėtų dainuojama pateikėjo. Folkloro ansamblis „Bozhychi“ taip pat domisi ir tradicine instrumentine muzika bei šokiais. Ansamblio nariai yra subūrę tradicinių šokių klubą, kuriame visi norintys ir besidomintys gali išmokti daugiau nei 70 unikalių tradicinių šokių, kurie buvo šokami visoje Ukrainoje.

ssk.lt 17