{ZANGA

<^ Sveiki, as esu Ogas Mandinas. Kai kurie mano prisiminimai labai ryskus. Ypac gerai prisimenu

savo motin^ raudonplauk^ air?. Ji svajojo, kad vien^ dien^ tapsiu rasytoju.

„Busi ne siaip rasytojas, o didis rasytojas!" - vis kalbedavo j i -

Patikejau jos svajone, nors dauguma mano amziaus vaiku nemegsta, kai tevai kaip nors ima planuoti }\. Ideja buvo grazi... Garsus rasytojas. Taip! Mama pradejo man skaityti visai rimtas knygas, kai dar nejau [ mokykl^ o as parasydavau koki trumps atseit apsakymuk^ ir duodavau jai [vertinti.

Veliau, kai jau mokiausi vyresnese klasese, redagavau mokyklos laikrasti ir planavau studijuoti Misurio universitete, nes ten, kaip buvo sakoma, geriausiai visoje salyje deste zumalistik^^.

Paskui motina mire. Ji virtuveje taise man pietus ir staiga griuvo negyva. Buvo praejusios sesios savaites nuo dienos, kai baigiau mokykl^^.

Sunku buvo susitaikyti su netektimi. Uzuot 1940-ijjit rudeni stoj^s i universitete nuejau dirbti [ popieriaus gamykl^ o 1942-aisiais buvau pasauktas [ karines oro pajegas. Po meti^jau pilotavau bombonesi B-24 Liberator. Karo metais is viso atlikau trisdesimt du kovinius skrydzius [ Vokietij^

Pasibaigus karui, grizau [ Jungtines Valstijas ir is karto pama­ciau, kaip sunku rasti darb^buvusiems bombonesiii pilotams, ypac jei jie baig? tik vidurin?. Kelis menesius blaskiausi, kol pagaliau isidarbinau draudimo kompanijoje, o kiek veliau vedziau merging savo prieskariniii laiki^ draug§.

Kit^ desimtmeti gyvenome tarytum pragare - as, j i ir likimo dovanota musij, miela dukryte. Kad ir kaip neriausi is kailio steng-

D I D Z I A U S I A S P A S A U L I O P R E K E I V I S I 13

damasis parduoti kuo daugiau draudimo polisii, mes sulig kiekviena diena vis giliau grimzdome [ skolas. O as emiau elgtis taip, kaip elgiasi daugelis gyvenimu nepatenkintii zmoniii- pradejau gerti.

Po sunkios darbo dienos vis uzbegdavau i bar^ Ramindavau save, kad bent gurksnelio tikrai nusipelniau. Paskui buvo du gurksneliai, keturi, sesi... gali^gale zmona negaledama sito kenteti pasieme dukrel? ir isejo.

Kitus dvejus metus prisimenu blankiai. Blaskiausi po sali savo senuciu fordu, dirbau visokius darbus ir geriau pigi^ vyn^ Nusi-leidau i pati pragaro dugn^̂ .

Vien^ atsiaurii ir nepamirstam^ ziemos ryt^ Klivlende stabte-lejau prie apsiurusio lombardo ir vitrinoje pamaciau parduodam^ pistolet^ ~ tik 29 doleriai. Jkisau rank^ kisenen ir issitraukiau tris banknotus po 10 dolerii^ (tai buvo visutelis mano turtas). „Pagaliau problemos baigsis, - tariau sau. - Dar nusipirksiu soviniij, grisiu i savo apgailetin^^kambariuksti, [remsiu vamzdi i smilkini... ir niekad daugiau veidrodyje neisvysiu to nevykelio fizionomijos."

Kas ivyko toliau, prisimenu neaiskiai. Dabar kartais juokauda-mas sakau, kad man anuomet netgi neuzteko dr^sos susitvarkyti su savimi. Zodziu, ginklo nenusipirkau... Krintant snaigems, apsisukau ir nuejau sau. Zingsniavau, kol atsiduriau viesojoje bibliotekoje. Is lapkricio salcio [smukau i maloni^ silum^

Klaidziojau tarp knygit ir pagaliau sustojau ties lentyna, kurioje buvo isrikiuoti darbai apie saviugd^ ir motyvacij^ Issirinkau kelis tomelius, susiradau skaitykloje viet^ir pradejau ieskoti atsakymii i kelis rupimus klausimus. Kur as suklydau? Ar man gana viduri-nio issilavinimo? Ar dar galiu ko nors tiketis? O kaip alkoholis? Gal dar ne velu mesti? O gal jau esu pasmerktas gyventi asaringt^ nevykelio gyvenim^?

Sis apsilankymas bibliotekoje buvo pirmasis is daugelio... Skersai isilgai vazinedamas po salt perskaiciau simtus knygu apie sekm?. Pamazu atjunkau nuo alkoholio. O kart^ Konkordo miesto bibliotekoje paemiau i rankas zinomj^ V. Klement Stouno kyg^ Pozityvi nuostata ir sekme (W. Clement Stone, Success Through a Positive Mental Attitude). Po to [vykio mano gyvenimas pasikeite visiems laikams.

14 I D I D Z I O J I O G M A N D I N O T R I I , 0 G I J A

Stouno sekmes filosofija man padare nepaprast^ [spudi. Ypac atmintyje istrigo teiginys, kad noredami pasiekti dideli tiksl^ tu-rime sumoketi atitinkam^ kain^.. Nusprendziau si zmogi^ rasti. Ant knygos virselio buvo nurodyta, jog V. Klement Stounas yra vienos stambios draudimo kompanijos prezidentas. Kompanija vadinosi Combined Insurance Company of America. Kiek pa-ieskoj^s, Bostone radau jos filial^, ir padaviau prasym^ del darbo pardavimo skyriuje. Beveik tuo pat metu sutikau labai simpatisk^ moteri; j i , pasirode, apie mane buvo kur kas geresnes nuomones nei as pats. Netrukus mes susituokeme, o Stouno kompanija mane, trisdesimt dvejij meti^ nevykeli, prieme i darb^ Tais paciais metais mane paaukstino - emiau vadovauti draudikams, aptamaujantiems didel? ir salt^ siaurin? Meino valstijos dali. Is karto pasikvieciau i pagalb^biirijaunn fermeriii, mes visi persiememe Stouno filosofija ir pradejome musti kompanijos pardavimo rekordus.

Paskui pasiemiau savait? atostog^ ir issinuomojau spausdini-mo masinel?. Sirdyje vis dar buvo gyva svajone tapti rasytoju. Aprasiau savo patirti, kaip organizuoti draudimo veikl^ zemes ukio rajonuose, paskui kuo tvarkingiau rasini perspausdinau ir issiunciau i centring kompanijos bustin? Cikagoje. Meldziausi, kad ten kas nors gali^ gale suprasti^, koki talentq. jie laiko nukis§ i atoki^ Meino valstij^

Ir jie suprato! Greitai as, Bete ir musii neseniai gim^s siinelis jau keliavome i Cikag^ Mane paskyre i reklamos skyriii, o mano uzduotis dabar buvo rasyti informacinius kompanijos biuletenius. Pagaliau... pagaliau galejau rasytil

Stounas leido nedideli zurnal^ Success Unlimited („Neribota sekme") - jis buvo skirtas kompanijos darbuotojams ir akci-ninkams. Ir stai kai to leidinuko redaktorius isejo i pensij^ as gan izuliai pasisiuliau i jo viet^ nors apie zurnalii redaktoriaus darb^ nieko nenutuokiau. O Stounas (mes jau buvome artimai susipazin?) ne tik patikejo man si^ uzduoti - jis pavede man atlikti misije

Turejau is kompanijos vidaus leidinio padaryti nacionalini zur-nal^ Man buvo duota visiska veiksmii laisve, kad tik tas tikslas butii pasiektas. Per kitd^ desimtmeti redakcijos personalas isaugo

D I D Z I A U S I A S P A S A U L I O P R E K E I V I S 15

nuo dvieJ4 iki sesiasdesimt dviejn darbuotojii, o musit zurnalo tirazas pasieke ketvirti milijono egzempliorin!

Praejus keliems menesiams po to, kai tapau redaktoriumi, mums skubiai prireike straipsnio naujam zurnalo numeriui. Kadangi buvau didelis golfo gerbejas, tai sukurpiau rasini apie garsi^ golfinink^ Ben^ Hogan^ (Ben Hogan), tiksliau, apie tai, kaip jis atsigavo po automobilio avarijos ir nepaisydamas prognozii^, kad negales net vaikscioti, laimejo atvir^i salies cempionat^!

Isspausdinau t^ pasakojim^ Success Unlimited zurnale... o tada prasidejo! Netrukus gavau laisk^ is vienos Niujorko leidy-klos - toki laisk^ apie koki dauguma rasytoju gali tik pasvajoti. Laisko autoriui es^ labai patik^s mano straipsnis apie Hogan^^ ir jis tikis mano talentu. Zodziu, jis pranese, kad jei nutarciau pa-rasyti knyg^ jo leidykla mielai j ^ isleistii. Prabego astuoniolika menesii^. Mes isleidome plonyt? knygel? pavadinimu Didziausias pasaulio prekeivis. Tada apie toki Og^ Mandin^ niekas nieko ne-zinojo. Knygeles tirazas buvo kuklus - 5000 egzemplioriii, kiek atsimenu. Stai cia isikiso likimas. Prekeivi perskaite Ricardas Devosas (Richard DeVos), garsios Amway kompanijos ikurejas. Ir kalbedamas kompanijos darbuotojii suvaziavime jis pasake, kad t^ knygel?, kuri^ parase zmogus, idomiu vardu Ogas Mandinas, vertetii perskaityti visiems.

Ricardo Devoso rekomendacija knyg^ labai isgarsino. Leidykla pakartojo tiraz^ paskui pakartojo dar kart^ paskui dar... Per dvejus metus buvo parduota 350 000 Didziausio pasaulio prekeivio eg-zemplioriii, ir tada Bantam Books leidykla nupirko is man^s teis? leisti knyg^minkstais virseliais. Kai jie sumokejo, net nepatikejau, jog pasaulyje apskritai esama tick pinigu.

Net dabar, kai nuo pirmojo knygos leidimo dienos prabego daugiau nei trisdesimt metii, kas menesi parduodama per 100 000 jos egzemplioriii minkstais virseliais!

Jau daug metu, kas savait? gaunu bent po simt^ laiski;, kuriuose skaitytojai dekoja man uz Didziausiq pasaulio prekeivi Jie, be to, raso, kaip si knyga pakeite ar netgi isgelbejo j i i gyvenimus. Nuostabu, kad man yra paras? nemazai garsiii verslininkii, sporti-ninkii ir pramogu industrijos atstovii. Atsakau i kiekvien^ laisk^

16 I D I D Z I O J I OCl M A N D I N O T R I L 0 ( i I J A

taciau j i i autoriii vardu, suprantama, neskelbiu ^ gerbiu zmoniii privatum^

Esu laimingas! Mano mylimos mamos tarp gyviyu nera jau daugiau kaip pus?

amziaus. Jei yra rojus, tai man [domu, ar j i mato dabar savo sunq ir ar didziuojasi jo sekme. Tikiuosi, taip...

O dabar leiskite jums pristatyti... Didziausiq pasaulio prekeivi

I

Hafidas ilgai stovejo priesais bronzini veidrodi ir nuslifuotame metale tyrinejo savo atvaizd^ „Tik akys liko jaunos", - atsiduso, nusisuko ir neskubedamas nuzingsniavo marmurinemis grindimis. Jis letai zenge pro juodojo onikso kolonas, kurios reme sidabru ir auksu puostas lubas, sunkiai vilkdamas kojas pralingavo pro kipariso ir dramblio kaulo stalus.

Sienos buvo dekoruotos vezlio kiauto papuosalais, puostos brangakmeniais, aplink blizgejo brokatas - puosyba buvo neprie-kaistinga.

Bronziniuose induose rymojo palmes, salia ciurleno gipsini^ nimfii apsuptas fontanas, trauke aki geliii vazos, puostos branga­kmeniais. Ne vienas Hafido rumii svecias nebutii suabejoj?s, kad seimininkas - be galo turtingas zmogus.

Hafidas praejo pro vidini sod^ ir [zenge { sandeli, kurio ilgis buvo gal penki simtai zingsniii. Prie pat durii stoviniavo Erazmas, jo vyriausiasis izdininkas.

- Sveikinu jus, pone. Hafidas linktelejo ir toliau ejo tyledamas. Erazmas nuseke is

paskos, j i degino smalsumas, kodel seimininkas paskyre susitikim^ kaip tik cia.

Hafidas stabtelejo paziureti, kaip tamai iskrauna prekes is ve-zimii, nesa jas vidun, deda ant stalii ir tikrina.

Cia buvo maisai su vilna ir linais, pergamento ritiniai, indai su medumi, statinaites su aliejumi, kilimai ir stiklas, figos ir riesutai, ir balzamas, - viskas is Mazosios Azijos; audiniai ir vaistai - is Palmyros; gvazdikeliai, cinamonas ir brangieji ak-menys - is Arabijos; grudai, papirusai, granitas, alebastras ir bazaltas - is Egipto; gobelenai - is Babilono; paveikslai - is Romos, o is Graikijos - statulos. Ore sklande balzami^ aromatas.