1

Lietuvos metų gaminys 2013

2014 Nr. 1 (1)

2 3

Dalius GEDVilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

„Neblogi“ – tokį 2013 m. įvertinimą dažniausiai gali-ma išgirsti iš Lietuvos statybos įmonių. Šalies statybos sektorius, stipriai nukentėjęs nuo ekonominio sunkme-čio, po truputį atsigauna. Kartu pasitinkame ir naujus, tačiau būtinus iššūkius. Šiuo periodu ypatingai išryškė-ja ir kokybės poreikis. Būtent kokybė yra kriterijus, kurį visuomet akcentuoja Lietuvos statybininkų asociacija. LSA, laikydamasi numatytų veiklos krypčių ir tikslų, 2014 m. pasitiks su naujais iššūkiais.

Statybininkai vienijasi ir pasitinka naujus iššūkius

Statybų apimtys ir įmonių konkurencin-gumas

Didėjančios statybų apimtys ir stiprėjantis įmonių-na-rių konkurencingumas – pagrindinė Asociacijos siekia-mybė. Globalinė aplinka verčia prisitaikyti prie pokyčių ir savo rinka laikyti visą ES. Eksporto rodikliai džiugina – pastebimas stabilus augimas.Labai norėtųsi, kad statyba stiprėtų ir šalies viduje, ta-čiau tam reikia pokyčių. Statybų rentabilumo rodiklis – vos 2 procentai. Toks didelis ir svarbus sektorius kaip statybos, turėtų susilaukti didesnio valstybės dėmesio,

juolab, kad gyvybinga statyba gali padėti išspręsti daug socialinių, nedarbo ir kitų problemų. Šiais me-tais pateikėme ir toliau rengiame daugybę pasiūlymų Aplinkos ministerijai, kitoms institucijoms.Toliau siekiame, kad iš pirkimų sistemos kaip pagrin-dinis kriterijus būtų eliminuota mažiausia kaina, o jos vietoje atsirastų ekonominis naudingumas. Nuolat pažymime, kad mažiausia kaina lemia trumpesnį tar-navimo laiką. Kompetentingi specialistai, kokybiškos medžiagos leidžia tikėtis ekonomiškai efektyvių spren-dimų. Vykdome nenutrūkstantį dialogą su Aplinkos ministerija dėl stringančio pastatų modernizavimo proceso. Siekiame, kad būtų sutramdytos pirkimuose laiminčios „vienadienės“ statybos įmonės, kad staty-bos sąnaudų skaičiavimo metodika taptų tobulesnė ir realiai atspindėtų kintančius įkainius.2014 m. taip pat tęsime šių metų darbą, siekdami įrodyti, kad atvirkštinio apmokestinimo PVM mecha-nizmas turi atsirasti Lietuvos statybos sektoriuje. Ma-nome, kad tai padėtų išspręsti daug su apyvartinėmis įmonių lėšomis susijusių problemų.Bendraudami su savo nariais išgirstame daug pastabų dėl veiksnių, trukdančių kokybiškam ir stabiliam staty-bos verslui Lietuvoje. Šios pastabos virsta Asociacijos raštais atsakingoms valstybės institucijoms, argumen-tais dialoguose. Vertinant nagrinėtų klausimų skaičių ir pasiektus re-zultatus, šie metai buvo produktyvūs. Tikimės, kad statybininkų balsas bus išgirstas ir kitais metais.

Saugumas ir atsakomybė2013 m. istorijoje bus pažymėti ir skaudžia nelaime kaimyninėje šalyje. Parduotuvės griūtis Rygoje sukėlė ir kalbas bei dvejones dėl statinių saugumo Lietuvoje. LSA ir kitos sektoriuje dirbančios asociacijos dar prieš šią tragediją kreipėsi į Aplinkos ministeriją ragindamos stabdyti vykdomus pakeitimus statybą reglamen-tuojančiuose teisės aktuose, kurie kėlė grėsmę, kad būtini statinių saugumo rodikliai nebus užtikrinti. Tiek verslas, tiek valdžia turėjo apsispręsti, ką vadiname ypatingu statiniu, kokie reikalavimai jam taikomi ir kokios kvalifikacijos darbuotojai gali dalyvauti tokio-se statybose. Šių metų pabaigoje, panašu, rezultatas buvo pasiektas – į verslo nuomonę buvo įsiklausyta ir skubotai priimti įstatymai yra keičiami.Visų statybos proceso dalyvių atsakomybė ir jos ribos – dar viena svarbus klausimas, kuris tampa vis aktu-alesnis. Jei statinyje išryškėja brokas, kalčiausi lieka paskutinieji proceso dalyviai – statybininkai, o apie esmines klaidas projektuose, nekokybišką priežiū-rą – nekalbama. Šiais metais buvo pradėtas veiksmų derinimas su Draudikų asociacija, Nekilnojamo turto plėtros asociacija, Aplinkos ministerija dėl privalomo

civilinio draudimo įvedimo statybos procese, garanti-nio laikotarpio. Privalomas draudimas turi paskatinti atsakingą visų statybos dalyvių požiūrį į statinio ko-kybę. NT savininkas savo ruožtu jausis saugesnis ir ži-nos, kad patirtos žalos atveju jam bus atlyginta. Jei šis procesas 2014 m. vyks sėkmingai – statybos kokybės kartelė bus ženkliai pakelta.

Vieningas sektoriaus balsasŠių metų pabaiga patvirtino seno ir dažnai girdimo šū-kio „kartu galime daugiau“ teisingumą. LSA prie vieno stalo diskusijai sukvietė daugiau nei 20 kitų statybos sektoriuje veikiančių asocijuotų struktūrų. Buvo priei-ta išvados, kad sektoriaus atstovų balsas bus tvirtas ir reikšmingas suvienijus jėgas, derinant veiksmus ir kei-čiantis informacija. Asociacijų atstovai pradėjo burtis į reguliariai vykstančius susitikimus, informacijos mai-nus vykdo ir bendroje internetinėje erdvėje. Pirmieji suaktyvėjusios komunikacijos rezultatai rodo, kad ben-drus tikslus pasiekti yra lengviau veikiant išvien.Vienijimosi poreikis jaučiamas ir įvertinus didėjantį LSA narių skaičių. Galima teigti, kad išlaikome svarbų Asociacijos vaidmenį ir įmonių pasitikėjimą.

Skaitmeninė statyba2013 m. lapkritį „gimė“ statybos sektoriaus ateičiai ypač svarbus dokumentas – 20-ies asmenų pasirašyta skaitmeninės statybos rezoliucija. Tikimasi, kad rezo-liucija taps gera paskata spartinant procesus, susiju-sius su viso statybos sektoriaus skaitmenine reforma. Technologinės inovacijos, susijusios su statybų infor-maciniu modeliavimu (BIM), turi pakelti visą statybos procesą į aukštesnį efektyvumo ir kokybės lygį, kuriuo jau džiaugiasi šią praktiką sėkmingai įsisavinusios valstybės. Skaitmeninės statybos forumo dalyviai – tai statybos sektoriaus asociacijos, mokslo institucijos, informacinių technologijų bendrovės. Šiame procese dalyvauja ir valdžios institucijos, o tai parodo, kad planuojami pokyčiai svarbūs ir bendram šalies ūkiui. Rezoliucijos signatarai kartu pritarė ir nacionalinio statybos klasifikatoriaus sukūrimui. Suinteresuotos organizacijos priėjo prie bendros išvados, kad šalies statybos sektorius pokyčiams pribrendo ir skaitmeni-zacijos procesas yra būtinas. Ambicingi šios iniciatyvos tikslai susiję su viešųjų pirkimų skaidrumo didinimu, visų statybos pramonės dalyvių kompetencija ir darbo našumu. Valstybės lygmeniu, skaitmeninė statyba gali padėti sutaupyti valstybės lėšas visuomeninių objektų statybos srityje. Projektuotojams tai atvers galimybes dirbti greičiau, be klaidų ir su didesniu pelnu, statyto-jams tai suteiks tikslesnes sąmatas, efektyvesnį resursų valdymą, mažesnę savikainą, didesnį konkurencingu-mą ir pelningumą.Kryptingas darbas siekiant skaitmeninės statybos įve-dimo laukia dar ne vienerius metus.

KompetencijaGeresni įmonių veiklos rezultatai yra neatsiejami nuo visų sričių darbuotojų kompetencijų ugdymo, todėl LSA ypatingą dėmesį skiria darbininkų ir va-dovų mokymams. Praėję metai šiuo atžvilgiu taip pat buvo reikšmingi.Asociacijos vykdytos narių apklausos parodė, kad sąlygos darbui statybos sektoriuje keičiasi ir sudėtin-gėja, o dinamiška rinkos aplinka reikalauja aukštes-nių darbuotojų kompetencijų, naujovių įsisavinimo. Projekto „Statybos sektoriaus vadovų ir darbininkų profesinio meistriškumo ugdymas“ metu įmonių vadovai tobulino žinias resursų valdymo, statybinių projektų, pokyčių rinkoje, įmonės valdymo srityse. Darbininkiškų profesijų atstovai įsisavino speciali-zuotas statybos, suvirinimo technologijas, naujus darbo metodus. Kuriant įmonės konkurencinį pra-našumą svarbūs ir universalūs įgūdžiai, kurie taip pat buvo ugdomi projekto metu: laiko planavimas, streso, įtakos valdymas. Pažinti technologines nau-joves įmonių darbuotojams padėjo programa „IT ir komunikacijų statybos sektoriuje sprendimai“. Nuo 2009 m. mokymo programose dalyvavo 5265 daly-viai (3102 unikalūs).Europos Komisijos finansuojamas projektas „BUILD UP Skills LT“ yra sukoncentruotas ties viena, tačiau ypač aktualia kryptimi – pastatų energiniu efekty-vumu. Lietuva, kaip ir kitos ES narės, turi užtikrinti, kad iki 2020 m. pabaigos visi nauji pastatai bus be-veik nulinės energijos.Svarbiausias pirmojo projekto etapo rezultatas – parengtos ir publikuotos Lietuvos statybų sektoriaus darbininkų kvalifikacijos tobulinimo gairės siekiant 2020 m. energinio efektyvumo tikslų. Taip pat buvo suformuota kvalifikacijų platforma – prie apskrito stalo diskusijai buvo sukviesti daugiau nei 40-ies valdžios, mokslo, verslo organizacijų atstovų, kurių dauguma pritarė parengtoms gairėms. Tai tapo pir-maisiais žingsniai link pagrindinio tikslo – parengti statybos sektoriaus darbininkus statyti energiškai efektyvius pastatus, taip pat juos renovuoti ir efek-tyviai naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.Suinterestuotos organizacijos siekia dalyvauti ir an-trame šio etapo projekte. Projekto tikslas antrame etape – sukurti arti nulinės energijos pastatų staty-bai, eksploatavimui bei atsinaujinančių energetinių šaltinių įrengimui reikiamų kompetencijų įgijimo ir pripažinimo sistemą. Darbininkų kompetencijas planuojama ugdyti įgyvendinant formaliojo ir ne-formaliojo profesinio mokymo programas.Sėkmingai organizacijos veiklai yra būtini kompe-tentingi ir prie rinkos pokyčių prisitaikę darbuotojai, todėl pagalba nariams kompetencijų ugdymo srity-je išlieka viena svarbiausių Asociacijos krypčių.LSA nuotr.

2013 m. galima vertinti kaip reikšmingus ir kryptingus siekiant statybos verslo sąlygų gerinimo. Pasitikdami naujus iššūkius sieksime, kad ir bendras statybininkų įvaizdis visuomenėje stiprėtų, atsikratytų įsisenėjusių stereotipų, o Lietuvos statybos sektorius pasižymėtų skaidrumu, profesionalumu ir kokybe.

Lai Naujieji 2014 metai Jums būna kupini drąsių svajonių, ieškojimų ir atradimų džiaugsmo. Ramirent

Tema

4 5

Baltijos šalyse tai yra pirmas tokio tipo ypatingo sudė-tingumo objektas po Nepriklausomybės atkūrimo. Skysto amoniako talpyklos sandėlio išplėtimo ir statybos montavimo darbai bendrovėje „Lifosa“ vyko beveik me-tus. „Montuotojo“ specialistams buvo iškeltas uždavinys – sumontuoti keturias naujas rutulines skysto amoniako talpas, kurių kiekvienos talpa siekė po 2145 kub. metrų. Darbinė temperatūra talpykloje siekia minus 50ºC. Tad talpyklos sumontuotos iš kriogeniniams įrenginiams skir-to plieno P355NL2, kuris buvo atgabentas iš Italijos. Vienas iš sudėtingiausių uždavinių, montuojant ir suviri-nant rutulio formos talpyklą, yra išvengti deformacijų ir išlaikyti talpyklos geometriją leistinų nukrypimų ribose. Darbai itin sudėtingi, bet bendrovė tai atliko savo jėgo-mis, nes turi būtinos kvalifikacijos darbuotojų. Saugyklą sudaro keturios naujai bendrovės „Montuotojas“ sumontuotos ir dvi iki tol buvusios sferinės talpos, kurių di-ametras – 16000 mm, tūris – 2145 kub. metrų. Kiekvienoje iš izoliuotų talpų laikoma ne daugiau 1000 tonų amoniako. Nors bendras saugyklų tūris yra kur kas didesnis, net 12870 kub. m, tačiau joje, dėl galimo pavojaus, leidžiama laikyti tik 5000 tonų amoniako.Skysto amoniako talpyklas bendrovės specialistai sumon-

tavo atvirame lauke, ant žemės. Amoniako kiekis talpose matuojamas ir kontroliuojamas lygio matavimo prietaisais. Talpose įrengta apsauga nuo viršslėgio. Surenkant keturias skysto amoniako slėgimines talpyklas, „Montuotojo“ specialistai suvirino daugiau negu 1500 metrų aukštos kokybės siūlių, kurių visos buvo patikrintos: suvirini-mo kontrolė atlikta taikant rentgeno ir ultragarso metodus. Pats suvirinimo procesas, montuojant talpas, yra standarti-nis, tačiau procesą sudėtingu daro tai, kad suvirinimo padė-tis visą laiką kinta. Grunto ir gruntinio vandens apsaugai, po visais rezervuarais įrengta bendra betoninė dugninė su prie-duobe, apjuosta metro aukščio betonine atitvara. Į dugninę renkamas vanduo, panaudotas amoniakui neutralizuoti.„Montuotojas“ atliko ir sudėtingų technologijų reika-laujančius darbus, atnaujinant kompresorinę, iškrovimo iš cisternų estakadą bei kitus sandėlio įrengimus. Bevandeninis amoniakas į gamyklą yra atvežamas specialio-se traukinio cisternose, kurių kiekvienoje gali būti nuo 28 iki 42 tonų šios medžiagos. Amoniakui iškrauti naudojama 12 taškų iškrovimo sistema. Amoniakas yra bespalvės stipraus specifinio kvapo dujos, gerai tirpstančios vandenyje. Šios du-jos – lengvesnės už orą, o susimaišiusios su juo gali sprogti net nuo kibirkšties. Įkvėpus amoniako, jis sukelia nudegimus.

„Montuotojas“ pristatė ypatingo sudėtingumo objektą

„Bendrovės „Montuotojas“ gaminiui „Skysto amoniako talpyklos AB „Lifosa“, atsižvelgiant į objekto kompleksiškumą ir sudėtingumą, per trumpą laiką įgyvendintus sudėtingus technologinius sprendimus, panaudotas pažangiausias darbų vykdymo technologijas, kokybę, siū-lome skirti aukso medalį“, – toks buvo vertinimo komisijos verdiktas, apsisprendžiant dėl konkursui pristatyto objekto.

Šių grėsmių žinojimas ir įvertinimas bendrovės specialistams buvo svarbiausias – ir atnaujinant esančią iškrovimo sistemą, ir papildomai įrengiant dar keturis naujus iškrovimo taškus. Iškrovimo sistema nepertraukiamai dirba 365 dienas per metus, 24 valandas per parą, o iškrovimo našumas siekia 1125 t/parą. Daugiausiai per parą gali būti iškrau-namos 32 cisternos. Kaip sakė užsakovo atstovas, AB „Lifosa“ generalinis di-rektorius Jonas Dastikas, amoniako sandėlis yra ypatingo pavojingumo objektas, o rutulinių slėgiminių talpyklų montavimas – labai atsakingas ir sudėtingas darbas. Jis pažymėjo, kad dauguma montavimo darbų buvo labai at-sakingi, reikalaujantys didelio tikslumo ir aukštos kvalifika-cijos specialistų darbo. Įvertinusi šias aplinkybes ir rizikas, AB „Lifosa“ 36 mln. Lt vertės darbus patikėjo „Montuotojui“. AB „Montuotojas“, vadovaujamas generalinio direktoriaus Alfonso Jaro, reputaciją susikūrė profesionaliai atlikdama darbus, kurių vertė siekia dešimtis milijonų litų, o patys objektai įvardinami kaip ypatingai sudėtingi, reikalau-jantys aukštos kvalifikacijos, gebėjimo taikyti sudėtingas technologijas. Per pastaruosius metus bendrovės darbai Lietuvos metų gaminio konkurse pelno aukščiausius ap-dovanojimus. Aukso medaliais nominuota: AB „Amilina“ kationizuoto krakmolo cechas; AB „Achema“ 47 MW koge-neracinė elektrinė „Augustė“; AB „Lifosa“ fosfatų gamybos technologinė linija; AB „Achema“ azoto rūgšties cecho statyba. Agregatas Nr. 9; Metilo eterio gamyklos Klaipėdos LEZ-e statyba ir kt.Šiemet bendrovė „Montuotojas“ didelių įmonių grupėje buvo nominuota ir kaip sėkmingai dirbanti įmonė. Bendrovės nuotr.

„Jeigu jie gaunami, tai gaunami tikrai už išskirtinius produktus“, – sakė LPK prezidentas R.Dargis. Šiemet konkursas išsiskyrė tuo, kad be lyderio pozicijų neužleidžiančio maisto sektoriaus, įmonės pateikė žy-miai daugiau paraiškų mašinų ir įrenginių bei statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupėse. Tokių sektorių paraiškų gausėjimas patvirtina šalies ūkio atsigavimą. Atsiranda sudėtingų gaminių, kaip: technologinės lini-jos, katilai. Pramonė plečiasi, gaminių daugėja, projek-tai įgyvendinami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Maisto pramonės gaminiai užima didelę eksporto dalį, tad natūralu, kad jie dominuoja ir Metų gaminio apdovanojimuose. „Reikia tik džiaugtis, kad gamyklos sustiprėjo, gamina ir eksportuoja daugiau, – sakė LPK prezidentas. – Reikia pastebėti, kad jie ieško naujų pro-duktų, labiau orientuojasi į vartotojo skonį, ieško nišinių produktų, kurie leidžia jiems geriau jaustis, nes laimi pats išmintingiausias ir kūrybingiausias.“ Stipriai auga metalo apdirbimo pramonė, atsiranda vis daugiau metalo apdirbimo gamyklų, kurios yra

Metų gaminio konkurse daugėja sudėtingų gaminių

Gaminių, pelniusių „Lietuvos metų gaminio 2013“ nominaciją, šįkart buvo mažiau. Pasak Lietu-vos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio, taip buvo nuspręsta siekiant didinti šio apdovanojimo prestižą.

rangovinės gamyklos rimtiems užsienio užsakovams Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje. Tai rodo mūsų pramo-nės įvairiapusiškumą. Viena tokių išskirtinių bendrovių yra „Arginta“, kuri tiekia prekes ne tik Europos šalims – Olandijai, Suomijai, Prancūzijai, Šveicarijai – bet ir Brazilijai, Japonijai – nuo transformatorių iki traukinių dalių. Labai svarbu, kad įmonės telkia aplink save kitas įmones, kurdamos klasterius – chemijos, metalo pra-monės, baldų, maisto, tekstilės ir pan. „Mūsų pramonė yra pakankamai gerai diversifikuota, tai rodo ir eksportas. Mes neturime dviejų ar trijų nišinių produktų, mes turime visą eilę gaminių, kuriais galime konkuruoti bent jau su šalimais esančiais kitų šalių ga-mintojais – Lenkijos, Latvijos, Skandinavijos“, – pastebi prezidentas R.Dargis. Statyba yra šaka, reikalaujanti nemažai darbo rankų jėgos. Tačiau naujos technologijos skinasi kelią projek-tavime, statybų valdyme. Naujos technologijos leidžia pereiti prie skaitmeninių statybų, taip paprastinant ir

optimizuojant daugelį procesų, optimizuojant medžia-gų kiekius, šalinant klaidas. Statyba tampa pigesnė. Skaitmeninės statybos principas labai naudingas posta-tybiniame periode, kai pastatus reikia administruoti. In-formacinės technologijos leidžia kur kas greičiau paste-bėti problemas, jas šalinti, efektyviau valdyti energinius procesus. Tai tampa ypač svarbu žinant, kad Lietuvoje didžiausios energijos sąnaudos tenka pastatams – apie 60 proc. „Lietuvos metų gaminys 2013“ apdovanojimus nomi-nantams įteikė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Premjeras apdovanojimų ceremonijoje dėkojo pramo-ninkams ir verslininkams, pabrėždamas, kad jų dėka 2013 m. mūsų šalies ekonomikos plėtra buvo viena di-džiausių Europos Sąjungoje. „Lietuvos metų gaminys – labai garbinga nominacija. Ją gauna ekspertų atrinkti verslo, pramonės lyderiai, tie, be kurių kūrybingumo, iniciatyvos, veržlumo būtų neįsivaizduojamas modernios Lietuvos gyvenimas. Ir tai yra ne tušti žodžiai, nes jie pagrįsti jūsų darbais.“ Kasmetiniame konkurse „Lietuvos metų gaminys” apdovanojimams nominuotos 82 įmonės dešimtyje vertinimo grupių iš 15-os šalies ūkio šakų. Dviejų lygių ekspertų ir įvairioms pramonės ir verslo šakoms ats-tovaujanti komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas, nusprendė skirti 71 aukso ir 11 sidabro medalių įmonių produkcijai ir paslaugoms. LPK nuotr.

Akimirkos iš Sėkmingai dirbančių įmonių apdovanojimo. Iš kairės – Alfonsas Jaras, Antanas Minkevičius. Bendrovės „Montuotojas“ specialistai sumontavo keturias rutulines skysto amoniako talpas, kurių kiekvienos talpa – 2145 kub. metrų.

Nominacijos

Robertas Dargis

6 7

Šiuolaikinis centras – vietoj senų garažųŠio projekto veiklos prasidėjo prieš trejetą metų, kuomet buvo renkamas sklypas, atliekamas techninis ir aplinko-sauginis teritorijos auditas, strateginis pasekmių ir po-veikio aplinkai vertinimas bei inžinerinių dalių detalusis planas. Apleista ir užteršta, 2 400 metalinių garažų teri-torija buvo paversta tinkama vieta statyboms. Vykdant aplinkos tvarkymo darbus buvo nugriauti visi garažai ir jų pamatinės konstrukcijos, išvalytas užterštas gruntas, padaryti teritorijos ekogeologiniai ir užterštumo tyrimai. Iš viso atlikta per 300 000 kub. m grunto darbų. Parengus aikštelę statyboms, Islandijos specialistai parengė archi-tektūrinį 26 500 kv. m „IKEA“ prekybos centro projektą. Pastato projektavimas vyko pasitelkus naujausias 3D technologijas – pastato informacinį modeliavimą.Konkursą statyti šį objektą laimėjo viena didžiausių ir

Įvertino ne tik už gaminį, bet ir už statybų prestižo kėlimą Lietuvoje bei užsienyjeLietuvos sostinėje AB „YIT Kausta“ pastatė pirmąjį Baltijos šalyse daugiau kaip 26,5 tūkst. kv. m ploto Skandinavijos milžinės „IKEA“ prekybos centrą.

moderniausių Suomijos kapitalo statybos bendrovių Lietuvoje AB „YIT Kausta“. Generalinio bendrovės direk-toriaus K.Vanago nuomone, „YIT Kausta“ šį užsakymą gavo ne atsitiktinai. Per 40 metų veikianti bendrovė turi ilgą įgyvendintų projektų sąrašą, užsitarnavo užsakovų pasitikėjimą. Tik prasidėjus „IKEA“ statyboms, 2012 m., bendrovei „YIT Kausta“ buvo skirtas YIT korporacijos apdovanojimas už saugiausią YIT statybvietę, kuria tapo pradėto statyti prekybos centro statybų aikštelė. Konkurso metu buvo vertinama 17 statybos aikštelių, esančių Vidurio ir Rytų Europoje, Baltijos šalyse ir Rusijoje. Statyboms buvo duota kiek daugiau nei metai (nuo 2012 birželio vidurio iki 2013 birželio mėn.). Prekybos centras duris atvėrė laiku ir atitinka visus aukštos koky-bės, darbų saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.

Gaminiams taikė griežtus standartusAB „YIT Kausta“ savo jėgomis sumontavo pastato gelžbe-toninį ir plieninį karkasą bei sumontavo fasadus iš daugia-sluoksnių plokščių, atliko vidaus ir išorės apdailos darbus. Montavimo darbai vyko ne sandėliuojant gaminius staty-bos aikštelėje, bet montuojant juos tiesiai nuo transporto priemonės. Buvo laikomasi griežto darbų vykdymo grafiko.Daliai darbų buvo pasitelkti subrangovai. Visos medžiagos ir gaminiai naujajam prekybos centrui daugiausia buvo tiekiamos iš Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių. Iš lietuviškų medžiagų daugiausiai buvo naudoti gelžbetonio gaminiai ir betonas, apšiltini-mo medžiagos, vėdinimo įranga, langų bei vitrinų stiklai. Kalbant apie medžiagų saugą – prieš statybas Švedi-jos NCS institute „YIT Kausta“ atliko dalies statybinių medžiagų, kaip, pavyzdžiui, fasadinių termopanelių,

specialius tyrimus, užtikrinančius, kad gaminiai atitinka griežtus „IKEA“ standartus“. Fasado spalvos privalėjo būti „IKEA“ prekės ženklų spal-vos: „IKEA blue“ ir „IKEA yelow“ – buvo aiškiai nurodyti jų spalvų kodai pagal tarptautines paletes ir prieš da-žant buvo privaloma gauti „IKEA“ patvirtinimą, kad jos parinktos tinkamai. Specialiai tam reikėjo pasigaminti atskirus pavyzdžius, kurie ir buvo vežami užsakovo eks-pertizei ir patvirtinimui, jos buvo bandomos įvairiomis sąlygomis ir prie skirtingų apšvietimų.

Įrengtos rekordinio pločio durysStatybų metu buvo įrengta 3 369 m vandentiekio tinklų, 673 m buitinių nuotekų , 3 895 m lietaus nuotekų tinklų. Taip pat buvo sumontuotas gana didelio 40 l/s našumo naftos produktų atskirtuvas su smėliagaude ir įrengtos 248 kub. m tūrio lietaus nuotekų filtracinės talpos.Įrenginėjant „IKEA“ iš anksto buvo apgalvota, kaip užtikrinti, kad čia apsipirkę žmonės galėtų patogiai išsinešti baldus – įrengtos rekordinio pločio prekybos centro durys – 4,7 metro. Viena pagrindinių naujovių, susijusių su jo lankytojų ir darbuotojų saugumu, – pirmą kartą prekybos paskirties pastatuose gaisro gesinimui įdiegta ESFR didelio vandens debito purkštukų sistema. Visos mechaninės inžinerinės sistemos, kaip: šildymas, šaldymas, apšvietimas, šaldymo kamerų stebėjimas, ap-saugos kontrolė, buvo suprojektuotos taip, kad visas jas būtų galima valdyti per pastato valdymo sistemą. Šiuo metu pastatas valdomas kaip kompiuteris: esant gedi-mui, pastato valdytojas gauna pranešimą ir situaciją gali suvaldyti nuotoliniu būdu. Aplink prekybos centrą buvo nutiestas 3,48 km ilgio kelias, rekonstruotos dvi ir nutiestos trys naujos gatvės, pastaty-tas 90 metrų ilgio ir 20,25 metro pločio viadukas virš Žir-nių gatvės. Įrenginėjant pastatą, buvo nepamiršta ir apie šeimas. Šalia prekybos centro įrengtos patogios ir šiuolai-kiškos vaikų žaidimo aikštelės bei vaikų žaidimo kambarys.

Išaugino pajamas ir papildė nominacijų sąrašąSpecialistai „IKEA“ prekybos centro pastatą vertina kaip naują šiuolaikinį objektą – modernių inžinerinių sprendimų ir darnios statybos pavyzdį. O pačiai bendrovei „YIT Kausta“ tai yra dar vienas projektas-vizitinė kortelė, pelnęs „Lietuvos metų gaminys 2013“ aukso medalį ir papildęs nominuotų gaminių sąrašą, kuriame yra tokie projektai, kaip: Vilniaus universiteto biblioteka (mokslinės komunikacijos ir informa-cijos centras) Saulėtekio al.9, Vilnius; Žemės ūkio technikos centras Kėdainių r.; gyvenamųjų namų kvartalai „RIVERA“ Raitininkų g., Vilniuje, ir „Aušros namai”, Kaune, Žaliakalnio rajone; prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ Kaune; admi-nistracinis komercinis pastatas Švitrigailos g. 11, Vilniuje.Nominuotas projektas „IKEA“ bendrovei „YIT Kausta“ nemaža dalimi padidino ir finansinius rezultatus. Parda-vimo pajamos 2013 m. I-III ketvirtį augo 54 proc., t. y., nuo 71,8 mln. Lt pernai iki 110,8 mln. Lt šiemet.

Aiškindami sprendimą „IKEA“ statyti Vilniuje, šio švediškų šaknų milžino va-dovai sakė, kad Lietuvos sostinę pasirinko kaip regione pirmaujantį miestą, kurį lengvai pasiekia milijonai žmonių, gyvenančių netoliese. Kaune įsikūrusi bendrovė „YIT Kausta“ prisidėjo prie to, kad „IKEA“ galėtų kurti geresnį kas-dienį gyvenimą daugeliui žmonių, kaip tai ji daro visame pasaulyje.

Bendrovės inf. Leono Garbačausko nuotr.

Pagrindiniai rodikliai:Plieno konstrukcijos 757 t

Betono mišiniai 4925 kub. m

Fasadinės plokštės 9670 kv. m

Stogo danga 15600 kv. m

Pastatui suteikta B energinio naudingumo klasė

InovacijosKaršto vandens paruošimui – ant stogo įrengti saulės kolektoriai.

Pastato architektūros ir pagrin-dinių konstrukcijų projektavimui buvo naudojamos 3D projektavi-mo technologijos.

Efektyviam pastato eksploatavi-mui sukurta ir įdiegta moderni pastato valdymo sistema (PVS), leidžianti objektyviai stebėti pagrindinės pastato inžinerinės įrangos būklę, valdyti jos para-metrus nuotoliniu būdu.

Siekiant efektyviau panaudoti pastato apšvietimui reikalingą energija buvo įdiegta moderni apšvietimo valdymo sistema, kuri užtikrina optimalų apšvie-timą pagal išlanksto numatytą programą arba pagal poreikį. Lauko aikštelės apšvietimui su-montuoti LED tipo ekonomiški šviestuvai, kurių skleidžiamos šviesos intensyvumas parduotu-vės ne darbo metu yra sumažina-mas iki 30 proc.

Darbo vietosStatybų aikštelėje nuolat dirbo apie 150 darbininkų. Didžiausias pasiektas darbininkų skaičius objekte – apie 250.

AB „YIT Kausta“ gaminiui „IKEA prekybos centras Žirnių g. Vilniuje“ skirtas aukso medalis. Vertinimo komisija pažymėjo, kad šis apdovanojimas skirtas už inovatyvius, sudėtingus konstruktyvinius sprendimus, aukštą organizacinę kultūrą, kompleksiškumą, nuola-tinį naujų inovatyvių darbo vietų kūrimą. Vertintojai pastebėjo, kad bendrovė kelia ir statybų šakos prestižą Lietuvoje bei užsienyje.

Apdovanojimą atsiėmė bendrovės generalinis direktorius Kęstutis Vanagas (viduryje). Kairėje – LPK prezidentas R.Dargis, dešinėje – premjeras A.Butkevičius.

LPK nuotr.

Nominacijos Nominacijos

8 9

Abu apdovanotus darbus sieja ypatinga svarba Lietuvai, šalies ekonomikai. Vertindama UAB „Sweco Lietuva“ europinės geležin-kelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo Marijampolė–Šeštokai projektavimą, komisija pažymėjo ne tik projekto svarbą Lietuvos ekonomikai, bet ir projekto unikalumą, išskir-tinumą, inovatyvius, kompleksinius sprendimus, aukštą kokybės lygį bei svarbą ekologijai. Tai sudėtingas valstybinės reikšmės geležinkelio „Rail Baltica“ 33 km atkarpos modernizavimo projektas. Šiame ruože geležinkelio vėžės plotis yra 1520 mm. Nors linija skirta važiuoti iki 120 km/val. greičiu, dėl geležinkelio būklės ir mažo spindulio kreivių greitis daugelyje vietų yra gerokai sumažintas. „Sweco Lietuva“ ir jungtinės veiklos partneriams (Eisenbahn-und Bauplanungsgesellshaft mbH Erfurt bei UAB „Tiltų ekspertų centras“) teko užduotis – šalia senosios vėžės suprojektuoti naują 1435 mm vėžę, kuria keleiviniai traukiniai važiuotų 120 km/val., o krovi-niai – 80 km/val. greičiu – esant 22,5 t apkrovai. Specialis-tams 33 km ruože teko projektuoti ne tik geležinkelio vėžę, bet ir 33 pralaidas, 4 tiltus, 4 viadukus, numatyti daugelio inžinerinių tinklų iškėlimą. Siekiant sumažinti triukšmo poveikį žmonėms, techniniame projekte numatyta net 5,9 km efektyviai triukšmą sugeriančių sienų.„Rengiant „Rail Baltica“ ruožo Marijampolė–Šeštokai techninį projektą dirbo aukščiausios kvalifikacijos, didelę

patirtį turintys šalies inžinieriai ir kitų sričių specialistai, šiuolaikiškos kompiuterinės technologijos, buvo panau-dota geriausia vietos ir tarptautinė projektų valdymo pa-tirtis. Pasiektas rezultatas – įveiktos visos kliūtys ir ofici-aliai gauti suprojektuotos geležinkelio atkarpos leidimai statybai“, – apibendrino „Sweco Lietuva“ prezidentas Ar-tūras Abromavičius. Rekonstravimui jau atrinktos rangos kompanijos ir tęsiami projekte numatyti darbai.

Kitas „Sweco Lietuva“ darbas – suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Visi darbai, įgyvendinant šį projektą, projektuojami ir atliekami vadovaujantis rei-kalavimais, pateiktais poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentuose, kuriuos parengė inžinerinių konsul-tacijų ir projektavimo bendrovė „Sweco Lietuva“, ben-dradarbiaudama su šalies mokslininkais ir įvairių sričių ekspertais. Pagrindinis atlikto PAV tikslas buvo įvertinti ir palyginti dvi vietos alternatyvas ir pasiūlyti tinkamiausią varian-tą; įsitikinti, ar planuojamas SGD terminalas numatyto-je vietoje priimtinas, kokį turės tiesioginį ir netiesioginį poveikį aplinkai, visuomenei, ką daryti, kad šio poveikio būtų galima išvengti ar jį sumažinti. PAV išskirtinis įvertintų objektų masteliu bei vertinimo kompleksiškumu – išanalizuotas ir įvertintas visas ener-getinis kompleksas, kurį sudaro terminalas, dujotiekis ir

Auksas „Sweco Lietuva“ skirtas už valstybinės reikšmės darbusUAB „Sweco Lietuva“ darbai Lietuvos metų gaminio konkurse apdo-vanoti dviem aukso medaliais: už europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo Marijampolė – Šeštokai projektavimo paslaugas ir už su-skystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo ir susijusios infras-truktūros statybos bei eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimą (PAV).

dujų apskaitos stotis. SGD importo terminalas Baltijos valstybėse planuojamas pirmąkart, jo veikla numatoma tiek vandenyje (terminalas), tiek sausumoje (dujotiekis), todėl vertintos gamtinės aplinkos spektras buvo išplės-tas beveik iki maksimumo: nuo poveikio žmonėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms iki žvalgomųjų archeologinių tyrimų.Vertinant poveikį aplinkai buvo taikomos ir tarpvalsty-binės vertinimo ir derinimo procedūros su Latvija, o PAV dokumentai turėjo būti suderinti su daugiau kaip 16 po-veikio aplinkai vertinimo subjektų. Bendrovės specialis-tų ir jiems talkinusių ekspertų komandos parengtos PAV programa ir ataskaita buvo laiku suderintos su visais PAV subjektais, viešai pristatyta ir aptarta su visuome-ne. LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė sprendimą, kad SGD importo terminalo ir susijusios veiklos infrastruktūros objektų statyba bei veikla pietinėje Klaipėdos valstybi-nio jūrų uosto dalyje ties Kiaulės nugaros sala – leistina, kaip ir numatyta PAV.Bendrovės specialistų bei vertinime dalyvavusių eks-pertų atliktas darbas – vienas kompleksiškiausių ir sudėtingiausių tokio pobūdžio projektų per visą nepri-klausomos Lietuvos laikotarpį. Nuotr. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Hoegh LNG

Pastatė natūralaus dydžio fasado konstrukcijų pavyzdį

Vienas aukso medalių pelnytas už Radisson Blu River-side viešbučio fasadų ir kitas konstrukcijas, įgyvendin-tas Geteborge, Švedijoje. Šiam projektui buvo sukurti specialūs sprendimai ir išbandyti Kauno technologijos universiteto mokslinėse laboratorijose. Didžioji dalis fa-sadų buvo įrengti panaudojant gamybos ceche visiškai

„Staticus“ užsienyje įrenginėja išskirtinius fasadus, kurių sprendimai kuriami LietuvojeUAB „Staticus“ 2013 metus palydėjo ypač sėkmingai. Bendrovė buvo ne tik nominuota „Sėkmingai dirbančia įmone“ didelių įmonių grupėje, bet ir pelnė du aukso medalius už projektus, įgyvendintus užsienyje – Švedijoje ir Norvegijoje.

užbaigtas surenkamų elementų konstrukcijas su struk-tūriniu stiklinimu. Bendra įrengtų konstrukcijų apimtis – 6 406 kv. metrai. Rengdamiesi įgyvendinti projektą, bendrovės specialis-tai pirmiausia savo būstinėje pastatė natūralaus dydžio fasado konstrukcijų pavyzdį. Jame buvo parodyti galimi medžiagų derinių variantai ir techniniai sprendimai. Taip pat realiai išbandyti tiek gamybos, tiek montavi-mo procesai. Sukurti sprendiniai buvo išbandyti KTU mokslinėse laboratorijose, ten buvo atlikti konstrukcijų šilumos laidumo, oro ir vandens pralaidumo bandymai. Bandymų rezultatus patvirtino užsakovo pasamdyti konsultantai bei architektai. Lietuvoje buvo pagaminti dideli fasado konstrukcijų elementai, kuriuos transportuojant atviruose sunkve-žimiuose teko dengti specialiais tentais, nes kai kurie elementai netilpo į standartinių išmatavimų vilkikus. Dėl tokio konstrukcinio sprendimo buvo pasiektas itin spartus montavimo tempas. Sumontavus elementus, nebereikėjo atlikti jokių papildomų fasado išorės darbų.Pastatui suteiktas LEED GOLD (darnios statybos) sertifi-katas.Apsispręsdami dėl aukso medalio suteikimo šiam ben-drovės projektui, vertintojai akcentavo inovatyvius, su-dėtingus, unikalius, energiškai efektyvius konstruktyvi-nius sprendimus, aukštą organizacinę kultūrą, nuolatinį naujų inovatyvių darbo vietų kūrimą, svarbą eksportui,

Lietuvos vardo garsinimą. Tokio pat ekspertų vertinimo sulaukė ir antrasis bendrovės „Staticus“ projektas, įgy-vendintas Norvegijoje.

Įrenginėjo didžiausios Norvegijos mokyklos fasadus

Norvegijoje, Osle, bendrovė iš Lietuvos įrengė didžiau-sios Norvegijos mokyklos – 42 300 kv. metų ploto pro-fesinio mokymo centro Kuben Yrkesarena – fasadus ir kitas konstrukcijas. Bendra „Staticus“ darbų apimtis šiame projekte – 24 400 kv. metrai konstrukcijų. Bendrovė suprojektavo, pagami-no ir sumontavo viengubus bei dvigubus aliuminio-stiklo fasadus, apšiltintas sienų konstrukcijas, ventiliuojamus fasadus, aliuminio-stiklo stogus, nemažą dalį vidaus kons-trukcijų, fasadų priežiūros įrangą ir kitas konstrukcijas. Viena sudėtingiausių projekto dalių buvo dvigubi aliu-minio stiklo fasadai. Vidinis fasadas suprojektuotas taip, kad užtikrintų visus šilumos laidumo reikalavimus, tuo tarpu išorinis fasadas projektuojamas taip, kad neu-tralizuotų vėjo apkrovas, apsaugotų nuo saulės. Esant aukštai temperatūrai tarp dviejų fasadų, ją užfiksuoja sumontuoti davikliai ir atsidaro automatinės ventiliaci-nės grotelės, pagamintos iš berėmio stiklo. Fasado apa-čioje vėsus oras patenka į suprojektuotas ertmes ir tada per specialius dulkių filtrus patenka į ertmę tarp fasadų, išstumdamas sušilusį orą per konstrukcijos viršų. Taip pat nemažas iššūkis buvo įrengti stiklinius stogus, kurie atlaikytų 6,4 KN/kv.m sniego apkrovą. Ventiliuoja-mų fasadų apdailai buvo panaudotos kasetės, pagamin-tos iš vario ir cinko skardos. Pauliaus Gasiūno (UAB „Staticus“) nuotr.

Nominacijos Nominacijos

Vienas aukso medalių bendrovės „Staticus“ pelnytas už Radisson Blu Riverside viešbučio fasadų ir kitas konstrukcijas, įgyvendintas Geteborge, Švedijoje; kitas – už Norvegijoje, Osle, įrengtus didžiausios Norvegijos mokyklos (nuotr. apačioje) fasadus ir kitas konstrukcijas.

Bendrovė „Sweco Lietuva“ atlikto PAV, kurio tikslas buvo įvertinti ir palyginti dvi vietos alternatyvas ir pasiūlyti tinkamiausią variantą, kur turėtų būti suskystintų gamtinių dujų importo terminalas.

Užs

. Nr.

003/

13

10 11

2013 m. darbai ir rezultatai UAB „Inžineriai tinklai“ pelnė pripažinimą

1992 metais UAB „Inžineriniai tinklai“ įkurta kaip spe-cializuota įmonė, montuojanti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei su tuo susijusius įrenginius. Per daugiau nei du dešimtmečius UAB „Inžineriniai tinklai“ tapo mo-dernia ir lanksčia statybos įmone, atliekančia įvairius

bendruosius statybos darbus bei specialiuosius vanden-tiekio ir nuotekų tinklų montavimo darbus. Kvalifikuoti, didelę darbo patirtį sukaupę įvairių sričių specialistai, modernus transporto ir statybinių mecha-nizmų parkas, ilgametė veiklos patirtis ir naudojamos naujausios technologijos leidžia užtikrinti nepriekaištin-gą kokybę ir pateisinti pačių reikliausių bendrovės klientų lūkesčius. UAB „Inžineriniai tinklai” yra atestuota Staty-bos produkcijos sertifikavimo centre ir jai suteikta teisė atlikti statinio dalies projektavimo, statinio ir statinio da-lies statybos darbus, kultūros paveldo objektų tvarkybą. Įvertinus 2013 metų įmonės atliktus darbus ir veiklos re-zultatus UAB „Inžineriniai tinklai“ buvo pripažinta kaip „Sėkmingai dirbanti įmonė – 2013“. Bendrovės nuotr.

Nominacijos Nominacijos

Auksas skirtas už aplinkosaugai svarbų projektą

UAB „Kortas” gaminiui – Alytaus dumblo apdorojimo įrenginių statyba – už kompleksiškumą, sudėtingus konstruktyvinius sprendimus, greitį, kokybę, svarbą ekologijai ir Alytaus regionui skirtas aukso medalis.Kaip sakė UAB „Dzūkijos vandenys“ direktorius Rolandas Žakas, įmonei ir Alytui tai yra labai svarbus projektas. Tai yra nauja sudėtinga technologija tiek Lietuvai, tiek Alytui. „Kortas“ projektą įgyvendino už mažesnę kainą negu ko-legos, negu sąmatinė vertė. Todėl, kaip pripažino „Dzūkijos vandenų“ vadovas, jie abejojo sėkme. Tačiau dabar džiau-giasi. Svarbiausia, kad įrenginiai jau apsaugo nuo ekolo-ginės katastrofos grėsmės, nuo taršos Nemuno pakrantes. UAB „Kortas“ įgyvendino dumblo apdorojimo įrenginių komplekso rekonstrukcijos projektą, kuris apėmė naujų statinių statybą ir esamų rekonstrukciją. Technologiniai įrenginiai sumažins dumblo tūrį, nemalonių kvapų sklidi-mą, šiltnamio dujų išsiskyrimą, o apdorotas dumblas ne tik neterš aplinkos, bet sudegintą jį bus galima naudoti kelių statyboje kaip šlaką, o iš biodujų išgautą energi-ją – technologiniam procesui. Įrenginys suprojektuotas kaip nuotekų valymo įrenginiuose susidarančio dumblo utilizavimo sistema: dumblą apdoroti anaerobiniu būdu,

išskyrus dumblo džiovyklą, suprojektuoti užtikrinant dublia-vimą, kad įrenginiai galėtų nepertraukiamai dirbti ir tuomet, kai vienas elementas sugenda arba yra pašalinamas.Katilinėje-kogeneracinėje jėgainėje įrengtas kogenera-torius, kurio elektrinis galingumas – 400 kW (0,4kV), ir vandens šildymo katilas (su gamtines dujas deginančiu moduliaciniu degikliu), kurio galingumas – 1900kW. Ko-generatoriuose gaminama elektros ir šiluminė energija. Patalpų vėdinimui suprojektuotos ir įrengtos mechaninės bei natūralaus oro šalinimo sistemos. Dumblo apdoroji-mo pastato patalpų vėdinimui įrengtos kelios sistemos: mechaninės, natūralaus (deflektoriai) oro šalinimo, natū-ralaus oro pritekėjimo, mechaninės vietinio nutraukimo, mechaninės dūmų šalinimo sistemos. Kogeneracinės jė-gainės patalpose numatytas mechaninis vėdinimas. „Kortas“ yra viena didžiausių statybos kompanijų Aly-tuje, esame vietiniai, pinigai lieka tiems patiems aly-tiškiams. Ir mūsų bendrovės, ir „Korto“ darbuotojai yra kaimynai, draugai, todėl santykiai buvo išties geri“, – pastebėjo UAB „Dzūkijos vandenys“ direktorius R.Žakas. Kalbėdamas apie užsakovo ir rangovo santykius, jis pri-pažino, kad užsakovai siekė gauti daugiau, negu nurody-ta pirkimo sąlygose. Tačiau šie darbiniai klausimai buvo išspręsti be jokių problemų. Dėl to, anot R.Žako, objektą pavyko padaryti geriau, negu jis buvo suprojektuotas, negu buvo numatyta pirkimo dokumentuose. Gindamas mažiausią kainą, jis pažymėjo, kad galima buvo įdiegti ir brangesnę įrangą, tačiau pasirinkus pigesnę, mažiau žinomą įrangą, ji nenuvylė, nes gedimus fiksuoja ir pa-sirinkusieji garsius įrangos tiekėjus, ir mažiau žinomus – paleidimo-derinimo metu tai yra normali praktika. Direktorius R.Žakas pasidžiaugė, kad konkursą laimėjo vietos kompanija, nes pinigai liko Alytuje, kuris dabar išgyvena ne pačius lengviausius laikus.

Bendrovės nuotr.

perdirbtą išdžiovinti, kad jis galėtų būti naudojamas kaip trąša arba deginamas kieto kuro katiluose. Anaerobinio dumblo apdorojimo metu susidariusios biodujos panau-dojamos elektros ir šilumos energijos gamybai kogenera-toriuje. Trūkstamas šiluminės energijos kiekis gaunamas deginant gamtines dujas. Pagaminta elektros energija bus naudojama Alytaus miesto valymo įrenginių reikmėms.Dumblas iš nuotekų valymo įrenginių tankinamas mecha-niniuose tankintuvuose, siurbliais nukreipiamas į buferinę sumaišymo/homogenizavimo rezervuarą, kurio darbinis tūris – apie 1000 kub. m. Jame dumblas gali kauptis iki 5 dienų. Prieš patekdamas į tarpinį sumaišymo rezervuarą perteklinis dumblas apdorojamas mechaniniuose dumblo apdorojimo/homogenizavimo įrenginiuose. Taip padidina-ma biodujų išeiga, dumblo puvimo ir sausinimo procesai.Iš tarpinės talpos dumblas tiekiamas į du pūdytuvus, ku-riuose vykdomas mezofilinis dumblo pūdymas, gaminant biodujas. Dumblo šildymui suprojektuotas dumblas/dumblas šilumokaitis, naudojantis atlikusią atidirbusio dumblo šilumą. Papildomam dumblo šildymui suprojek-tuoti du lygiagretūs dumblas/vanduo šilumokaičiai. Juo-se dumblo šildymui naudojamas termofikacinis vanduo. Pagaminamų biodujų pakaks kogeneratoriuje pagaminti iki 400 kWh elektros energijos per valandą.Dumblą nusausinus centrifugose, jis patenka į džiovyklą arba avarinę saugojimo aikštelę. Džiovykloje išgarina-mas likutinis vanduo – iki 10 proc. drėgmės. Išmetamas džiovyklos oras valomas šlapio tipo cheminio valymo įrenginiuose ir biologiniame filtre. Kiti procesai uždari, kvapai į išorę nepatenka. Visi įrenginiai, išskyrus džiovinto dumblo pakavimo liniją, su-projektuoti ir sumontuoti taip, kad skaičiuotiną dumblo kiekį apdorotų per 22 valandas. Dumblo pakavimo linija skaičiuo-tiną išdžiovinto dumblo kiekį supakuoja per 8 valandas, jai dirbant 5 dienas per savaitę. Visi susiję proceso elementai,

„Grinduva“ – maža, mobili ir sėkmės lydima įmonė

Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ šiemet pelnė Sėkmingai dirban-čios įmonės nominaciją mažų įmonių grupėje. Alytuje įsikūrusiai bendrovei tai nėra atsitiktinumas – šią nominaciją nuo 2005 m. įmonė pelno jau 7-tą kartą.

Antanas Minkevičius. Vieni iš stambiausių objektų, ku-riuose dirbo „Grinduvos“ specialistai, yra Kėdainiuose (PC „Norfa” sandėliai, 40000 kv. m; AB „Lifosa“ gamykla 6000 kv. m), Kaune (UAB „Prekybos miestelis“ Urmas, 20000 kv. m), Vievyje (UAB „Lietuvos Ryto spaustuvė“, 11000 kv. m), Vilniuje (statybinių medžiagų parduotuvė, 9500 kv. m; UAB „Autoverslas“, 12000 kv. m) taip pat Švenčionyse, Utenoje, Lentvaryje, Rietave, Ignalinoje ir kt.Kol vienos įmonės ieško, kuo pakeisti per sunkmetį at-leistus darbuotojus, „Grinduvos“ vadovas A. Minkevičius gali lengvai atsikvėpti: sunkmečio sąlygomis bendrovė sugebėjo išlaikyti darbuotojus, kurie ir padėjo atsitiesti, atsigaunant rinkai. „Sunkmetį mums padėjo įveikti san-taupos, – teigia sėkmingai dirbančios bendrovės vado-vas. – Mes žinome, kad įmonėje būna tai geresnių, tai blogesnių laikotarpių, todėl stengiamės sukaupti finansi-nį rezervą, kurį panaudojame, atėjus sunkesniam laikui.“Kiekvieno „Grinduvos“ darbuotojo išdirbio norma per mėnesį siekia iki 30000 Lt, o atlyginimai – apie 2500 Lt žiemą ir 4000-5000 Lt vasarą. Pasak direktoriaus A.Min-kevičiaus, žmonės žino, kad gaus tiek, kiek užsidirbs. Per 17-ka veiklos metų nebuvo atvejo, kad darbuotojams atlyginimai vėluotų bent vieną dieną.Sunkmečiui likus už nugaros, „Grinduva“ vėl investuoja į technologijas bei naują techniką. Tam kasmet skiriama 200-300 tūkst. litų. Bendrovės nuotr.

atestuoti inžinieriai, profesionalai bet ir ilgametę patirtį turintys žmonės. Bendrovės, dirbančios tik pagal vakarietiškas technolo-gijas, pajėgumai per pamainą leidžia įrengti iki 1500 kv. m betoninių grindų. Specialistai įrenginėja ne tik naujas, bet ir renovuoja senas betonines grindis, apsaugo jas nuo dulkėjimo ir dilimo. Alytuje įsikūrusi įmonė darbuojasi visoje šalyje. „Mes esame maža, tačiau profesionali ir mobili įmonė „ant ratų“, – sako bendrovės direktorius

Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ yra specializuota grindų įrengimo įmonė, kuri visoje Lietuvoje įrenginėja poliuretanines, epoksidines, glaistyto sunkaus betono ir smulkiagrūdžio betono grindis.Absoliuti dauguma darbuotojų įmonėje dirba nuo jos įkūrimo, 1997 m., tad „Grinduvos“ darbuotojai – ne tik

„Mūsų įmonėje vyrauja šeimos atmosfera: visi stengiasi padėti vieni kitiems, kiekvienam rūpi įmonės reikalai“, – sako apie savo žmones direktorius A.Minkevičius.

STATYBOS IR STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ PRAMONĖ:

Skysto amoniako talpyklos AB „Lifosa“ – AB „Montuoto-jas“; ypatingas statinys „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra I etapas. Draugystės stoties kelyno rekonstruk-cija“ – UAB „Hidrostatyba“; Biokuro ir atliekų termofi-kacinė elektrinė FORTUM, Klaipėdoje – AB „Panevėžio statybos trestas”; IXB transporto koridoriaus (Žirnių g.) ir Vilniaus tarptautinio oro uosto jungtis – AB „Kauno tiltai“; gamybinio pastato rekonstrukcija, Vilnius – UAB „Irdaiva“; Radisson Blu Riverside Hotel fasadų ir kitos rekonstrukcijos. Švedija, ir Kuben Yrkesarena fasadų ir kitos rekonstrukcijos. Norvegija – UAB „Staticus“; IKEA prekybos centras Vilniuje – AB „YIT Kausta“; Alytaus dumblo apdorojimo įrenginių statyba, Alytus – UAB „Kortas“; Koncentriniai dūmtraukiai/ortakiai – UAB „Vilpros pramonė“; dolomito atsijų ir skaldos mišiniai – frakcijos: 0-22, 0-32, 0-45 ir 0-56 mm – AB „Klovainių skalda“.

EKOLOGIJOS IR APLINKOSAUGINĖS PRAMONĖ: Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo ir susijusios infrastruktūros statybos bei eksploatacijos po-veikio aplinkai vertinimas (PAV) – UAB „Sweco Lietuva“.

PASLAUGOS: Išmaniosios sankryžos M. K. Čiurlionio g. Kaune projek-tas – UAB „Kelprojektas“ ir UAB „Fima“; europinės gele-žinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo Marijampolė – Šešto-kai projektavimo paslaugos – UAB „Sweco Lietuva“.

MAŠINŲ IR ĮRENGIMŲ PRAMONĖ: Garo katilinė – UAB „Enerstena“; laboratorinė elektrinė krosnis SNOL 8.2/1100 LHM01ir organinių trąšų kratytu-vas OTK 12, (sidabro medalis) židinys – krosnele „Ume-ga-1“ – AB „Umega“; universalus granulinis katilas BIO95 – UAB „Biokaitra“.

nuotr.

Konkurso „Lietuvos metų gaminys 2013“ nominantai. Aukso medaliai

12 13

„Mes kalbame apie naujas technologijas, naujas priemo-nes, bet pas mus ir žmogus jaučiasi užtikrintas: per 15 veiklos metų įmonė niekada nevėlavo mokėti atlyginimų, bendrovė užtikrina saugias darbo sąlygas, statybos objek-tuose įrengtos buitinės patalpos darbuotojams, atokes-niuose objektuose darbuotojams apgyvendinti nuomojami butai“, – sakė A.Čebanauskas. Dirbat arčiau, darbuotojai vežami įmonės transportu: tai yra 3-4 metų autobusai. Bendrovė investuoja ne tik į techniką, kuri atneša tiesioginį pelną, bet ir į žmones. Ir tai pasiteisina. Darbuotojai, kaip vadovams teko girdėti iš užsakovų, su pasididžiavimu sako, kad yra UAB „Plungės lagūna“ žmonės. Sėkmingai dirbančios įmonės vardą pelniusi bendrovė 2013 m. daugiausia, apie 90-95 proc. –atliko naujos statybos darbų. Tai lėmė ir bendrovės darbų specifika. 2013 m. ben-drovė įrenginėjo vandentiekio ir nuotekų tinklus, buitinių nuotekų valyklas, statė dumblo apdorojimo įrenginius Že-maitijos miestuose ir miesteliuose. Modernizavimo buvo mažai, nes pirma, kaip pastebėjo UAB „Plungės lagūna“ ge-neralinis direktorius A.Čebanauskas, reikėjo visa tai įrengti

„Plungės lagūna“ darbuotojai didžiuojasi savo įmone

Žmogus pirmiausia nori būti įvertintas, gauti laiku atlyginimą, sakė UAB „Plungės lagūna“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas, paklaustas apie tai, kaip įmonės darbuotojų yra vertinami pačios ben-drovės apdovanojimai: Sėkmingai dirbančia įmone „Plungės lagūna“ pripažįstama jau šeštą kartą – nuo 2000 m.

miesteliuose, kuriuose iki šiol tokių patogumų nė nebuvo.Bendrovės savininkų nuostata dėl investicijų yra viena-reikšmiška – norint eiti į priekį, būtina investuoti. Būna, kad tam per metus skiriama pusę milijono, bet būna, kad ir 5 mln. Lt, priklausomai nuo finansinių įmonės rodiklių. Nujausdami ateinant krizę, įmonės savininkai susilaikė nuo didesnių investicijų. Tokia politika leido sukaupti apyvar-tinių lėšų, todėl krizė, kaip sakė įmonės vadovas A. Čeba-nauskas, praėjo gana sklandžiai. Buvo laikas, kai reikėjo pirkti naujus ekskavatorius, buldozerius, keičiant senuo-sius; reikėjo įsigyti ir visiškai naujos, modernios įrangos, kaip: trys horizontalaus betranšėjinio gręžimo įrenginiai, asfalto klojimo įrangos komplektas. Ši įranga įmonei sutei-kia naujų galimybių, leidžia būti konkurencingesne rinkoje. Nauja technika įsigyta ne per vienerius metus. „Kad įmonė gyvuotų, tobulėtų, plėtrai reikia skirti 5-7 proc. nuo apyvartos, – sakė generalinis direktorius A. Če-banauskas. – Tačiau šiuo metu tokių galimybių nelabai yra.“ To priežastis – per mažos kainos, o Žemaitijoje įsikū-rusi bendrovė laikosi nuostatos, kad neverta siekti projekto už nerealiai mažą kainą. Naujasis 2014-2020 m. finansinis paramos mechanizmas teikia įmonei vilčių. UAB „Plungės lagūna“ vykdomi darbai apie 90 proc. yra finansuojami iš ES paramos lėšų, todėl projektų neturėtų pritrūkti. „Tik

mus labiausiai neramina mažos kainos nuostata – konkur-suose ir rinkoje“, – sakė A.Čebanauskas. Norint, kad įmonė normaliai veiktų, investuotų, o ne tik įgyvendintų kelis projektus ir tuomet užsidarytų, kainos turi atitikti realią si-tuaciją. Nors sunkmetis liko už nugaros, bet savo sektoriuje – inžineriniai tinklai, nuotekų valyklos ir pan. – ypatingo pakilimo „Plungės lagūna“ dar nepajuto. 2013 m. bendrovė užbaiginėjo projektus, kurie buvo laimėti prieš dvejus-tre-jus metus. Kainos tuo metu nebuvo labai palankios.Laimėję užsakymą, bendrovės darbuotojai kuo daugiau dar-bų stengiasi atlikti savo jėgomis. Subrangovų ieško, kai spau-džia terminai arba reikia atlikti specialiuosius darbus, kurie nėra jų įmonės kompetencija. 2013 m. bendrovės resursai buvo išnaudoti optimaliai. Darbai buvo suplanuoti tinkamai, tad strimgalviais ieškoti papildomų pajėgų neprisireikė.Kalbėdamas apie darbo jėgos problemas, su kuriomis susi-duria daugelis statybų bendrovių, A. Čebanauskas sako, kad jie didelės problemos dėl to nejaučia. Kaita yra, bet įmonės veiklai tai netrukdo – pamainą randa. Kvalifikuotus darbuo-tojus įmonė rengia pati arba juos įgyja bendradarbiaudama su mokslo įstaigomis, kaip Žemaitijos kolegija ir kitomis. Įmonė dalyvauja socialiniuose, švietimo projektuose – tokia yra „Plungės lagūnos“ nuostata. Nes ne vienas praktiką at-likęs studentas tampa įmonės darbuotoju, čia daro karjerą. 2013 m. „Plungės lagūna“ dalyvavo specialioje programoje „South Baltic Training Programme“, kurią vykdant, bendro-vėje praktiką atliko studentai iš Danijos ir Vokietijos. Darbų sauga yra svarbus rodiklis, sprendžiant dėl Sėkmingai dirbančios įmonės nominacijos. „Plungės lagūna“ tam skiria deramą dėmesį. Sykį per metus rengiami saugaus darbo mo-kymai visiems darbuotojams. Su jais bendrauja darbo ins-pektoriai, gaisrininkai, policininkai, medikai. Kad darbuoto-jai nemanytų, jog nelaimės statybose įvyksta kažkur toli nuo jų, nuo Lietuvos, leidžiama informacinė medžiaga, kurioje pateikiama nelaimingų atsitikimų statistika, aprašymai. LPK nuotr.

Vienas iš tokios technologijos panaudojimo pavyz-džių yra 10 MW galios biokuro garo katilinė, skirta UAB „Plungės kooperatinė prekyba“. Ši katilinė pa-gamina apie 47,1 GWh šilumos energijos, per va-landą – iki 15 tonų garo. Visu pajėgumu veikianti ši katilinė per parą sunaudoja apie 430 kub. m kuro. Katilinė gali būti kūrenama smulkinta mediena, miško kirtimo, medienos perdirbimo įmonių atlie-komis, žievių likučiais. Tokio tipo projekto darbai apima statinio projekta-vimą, techninio ir darbo projektų parengimą, įren-ginių gamybos ir tiekimo, objekto statybos, bandy-mo, paleidimo-derinimo ir atidavimo eksploatuoti darbus pagal FIDIC statybos „iki rakto“ principus. Šių, biokuru kūrenamų, garo katilinių projektavi-mo darbus atlieka UAB „Enerstena“ projektavimo komanda, kurioje dirba jauni ir perspektyvūs spe-cialistai, paruošti Lietuvos aukštojo mokslo institu-cijose. Garo katilinių įranga gaminama Lietuvoje, UAB „Enerstena“ gamykloje.Į biokuro katilinę Plungėje buvo investuota 12 mln. Lt. Tokiai investicijai apsisprendusi „Vičiūnų“ įmonių grupė, kuriai priklauso ir UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, planuoja, kad investicijos atsipirks per 4–5 metus. Dujas pakeitusi biokuru, įmonė planuoja kasmet sutaupyti iki 50 proc. ga-mybos sąnaudų. Garas, išgaunamas šioje katilinėje, gali būti pa-naudojamas įvairiems pramonės procesams. Šiuo metu tokia įranga jau įrenginėjama AB „Žemaitijos pienas“ ir AB „Grigiškės“ įmonėse. Planuojama, kad šios katilinės gamyboms procesams skirtą garą pradės tiekti 2014 m. pirmoje pusėje.

Kelią biokurui atveria bendrovė „Enerstena“

UAB „Enerstena“ gaminys – biokuru kūrenama garo katilinė – nominacijoje „Lietuvos metų gaminys 2013“ pelnė auksą.

Lazerių pastatas bendrovei „Irdaiva“ pelnė auksą

UAB „Irdaiva” gaminiui „Gamybinio pastato rekons-trukcija Keramikų g. 2, Vilnius“ už sėkmingai įgy-vendintą šiuolaikinį, kompleksinį lazerių gamybos, sandėliavimo ir laboratorijų komplekso statybos pro-jektą, technologinius energinio efektyvumo didinimo sprendimus, kokybę skirtas aukso medalis. Bendrovės darbai objekte truko metus. Per šį laiką buvo nugriautas senas ir pastatytas naujas daugiaspal-vių femtosekundinių lazerių gamybos, sandėliavimo ir laboratorijų pastatas. Tai yra keturių aukštų, 4065 kv. m modernus surenkamo gelžbetoninio karkaso, sutapdinto stogo konstruktyvo pastatas, atitinkantis aukščiausius gamybos technologijoms keliamus reika-lavimus, su aukščiausios kokybės apdailos medžiago-mis, moderniomis inžinerinėmis sistemomis. Išorės sienas bendrovė „Irdaiva“ surinkinėjo iš tris-luoksnės gelžbetoninės panelės. Vidinės sienos ir per-tvaros – gelžbetoninės ir karkasinės. Statinio išorės apdaila įrengta iš ilgaamžių, atsparių medžiagų.Pastate įrengtas nepriklausomas šilumos punktas su valdymo automatika. Šilumos punktui įrengta atskira šilumos apskaita su distanciniu nuskaitymu. Šildymo prietaisai sistemoje – plieniniai radiatoriai, šildomos grindys, ir oriniai necirkuliaciniai kondicionieriai. Pastate įrengta vandenininė oro kondicionavimo sistema, numatytos atskiros freoninės kondicionavimo sistemos serverinės patalpoms ir tikslios kontrolės įrenginiams. Skaičiuojant šilumos pritekėjimus per langus buvo įver-tinta, kad prie langų išorėje įrengiamos saulės kontrolės priemonės – automatinės išorinės žaliuzės. Įrengtos atskiros atšakos nuo bendro šaltnešio paskirstymo kolek-toriaus administracinėms, gamybinėms patalpoms ir vė-dinimo sistemoms. Pastate pasiektas B klasės energinio efektyvumo lygis. Skaičiuotina energijos sunaudojimo reikšmė –14.77kWh/m2/a. Apie 70 proc. rekonstrukcijai naudotų žaliavų – vietinės. Objekto, kuris priskiriamas ypatingos svarbos statiniams, vertė – 15 mln. litų. Bendrovė „Irdaiva“, kuriai vadovauja generalinis di-rektorius Irmantas Kubilius, šiuo metu dirba apie 240 darbuotojų, per aštuonerius metus įgyvendinta be-veik 400 projektų.

„Klovainių skaldos“ mišiniai reikšmingi kelių statybai

Lietuvos metų gaminio konkurse AB „Klovainių skalda“ dolomito atsijų ir skaldos mišiniai – frakcijos 0-22 mm, 0-32 mm, 0-45 mm ir 0-56 mm nominuoti aukso me-daliu. Komisija, skyrusi aukštą įvertinimą, pažymėjo, kad techniniais duomenimis ir paskirtimi šie mišiniai konkurencingi tiek vidaus, tiek užsienio šalių rinkose. Jie labai reikšmingi Lietuvos kelių statybai.Bendrovės dolomito atsijų ir skaldos mišinių pranašumas, lyginant su kitais analogais, yra iš paruoštų ingredientų preciziškai suformuota sudėtis. Šią mišinių savybę ypač vertina naudotojai – kelių statytojai. Mišiniams gaminti naudojama kompiuterizuota gamybos linija, kuri preciziš-kai dozuoja laboratorijoje ištirtas, plautas dolomito skaldas ir jas du kartus permaišo. Tuo būdu užtikrinama tiksli stan-dartu nustatyta mišinio granuliometrinė sudėtis, homoge-niškumas. Paklaustas, kaip šie mišiniai gali pakeisti keli-ninkų darbą, AB „Klovainių skalda“ generalinis direktorius Vitolis Urmonas paaiškino, kad tokie mišiniai naudojimo vietose lengvai tankinami, reikia mažiau darbo ir energijos sąnaudų, visada gaunamas deklaruojamas rezultatas.AB „Klovainių skalda“ dolomito atsijų ir skaldos miši-niais aprūpina ne tik Lietuvos statybos rinkos dalyvius, bet dalį produkcijos eksportuoja ir į Latviją. Tokiems mišiniams pagaminti neužtenka didelių pa-stangų ir gerų idėjų – reikia šiuolaikinių technologijų. „Per pastarąjį dešimtmetį bendrovė skyrė daug investi-cijų gamybos technologijos tobulinimui, naujų gamybos metodų diegimui ir medžiagų bandymo laboratorijos modernizavimui“, – sakė bendrovės vadovas V.Urmonas.AB „Klovainių skalda“ kompiuterizuota ne tik gamy-bos linija. Naujausios technologijos pritaikytos ir ža-liavai bei pagamintai produkcijai sverti geležinkelio vagonuose bei autotransporto priemonėse. Bendrovėje veikia kokybės valdymo sistema, įdiegta 2001 m. ir atitinka ISO 9001:2008 / LST EN ISO 9001:2008 stan-darto reikalavimus. Įmonės akredituota laboratorija aprū-pinta naujausiais įrenginiais, reikalingais skaldos tyrimams ir kokybės kontrolei. Naujovių diegimas daro tiesioginę įta-ką įmonės konkurencingumui ir kuria pridėtinę vertę. Šios naujovės sudarė galimybes padidinti produkcijos apyvartą bei paklausą ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje.

Nominacijos

Kalbėdamas apie įmonės įvertinimą pelnant Sėkmingai dirbančios įmonės nominaciją, bendrovės generalinis direktorius A.Čebanauskas pastebėjo, kad pirmiausia reikia atiduoti pagarbą žmonėms, iš kurių mokaisi ir kuriuos gerbi. Toks žmogus šioje bendrovėje yra valdybos pirmininkas Almutis Bieliauskas. Jo rankose – nominacija „Sėkmingai dirbanti įmonė“.

Užs

. Nr.

001/

13

14 15

2013 m. – „Lietuvos metų gaminio“ aukso medalis

UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas, vadovau-jamas generalinio direktoriaus Valento Stadalnyko, „Lietuvos metų gaminio 2013“ konkursui pristatė savo gaminį – autodrezina AGRc-1200 su hidrauliniu kranu-manipuliatoriumi ir papildoma įranga bėgių transportavimui, skirta atlikti geležinkelio kelio remon-tinius bei avarinius – atstatomuosius darbus, pakrauti ir iškrauti įrangą, pervežti darbo brigadas, transportuoti platformas su kroviniais ir kt. Pristatyta autodrezina visiškai atitinka ES ir Lietuvos tei-sės aktus, nustatančius privalomus techninius reikalavi-mus autodrezinos mechaninės dalies elementų patva-

UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ –lokomotyvų remonto darbų lyderiai Lietuvoje

manevrinius lokomotyvus ir kelio mašinas, atlieka visų rūšių riedmenų kapitalinius ir einamuosius remonto darbus, taip pat modernizuoja lokomotyvus. Pirmoji Baltijos regione pradėjusi teikti paslaugas, ypa-tingai svarbias ir reikalingas Lietuvos geležinkeliams, bendrovė sėkmingai įgyvendino riedmenų parko atnau-jinimo programą, kurios metu buvo atlikti šilumvežių modernizavimo bei kapitalinio remonto darbai. Ben-drovė per dešimtmetį tapo perspektyvia, šiuolaikiška ir gerai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Įmonės pardavimo pajamos, skaičiuojant nuo veiklos pradžios, 2013 m. birželio mėn. pasiekė daugiau kaip 1 mlrd. litų. Turima gamybinė bazė ir jos pajėgumai bei aukštas dar-buotojų kvalifikacijos lygis sudaro sąlygas ne tik visiškai patenkinti visus AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikius lokomotyvų parko atnaujinimui ir remontui, bet taip pat leidžia toliau didinti įmonės naujų gaminių (įvairių modifikacijų lokomotyvų) asortimentą ir gamybą. Ilgalaikis ir sėkmingas bendradarbiavimas su patikimais verslo partneriais, bendrovės parduoti gaminiai užsie-nio rinkose ir šių gaminių teigiamas įvertinimas leidžia UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depui sėkmingai skintis kelią ir užsienio rinkose. Teikiamų paslaugų pobūdis ir profesionalus požiūris į atliekamą darbą bei sėkmingi 2013 m. rezultatai leido UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depui metus baigti ir pelnius „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominaciją didelių įmonių grupėje. LPK ir bendrovės nuotr.

rumui, stabdžių sistemai, sumontuotai elektros įrangai, automatinio reguliavimo ir valdymo sistemai, saugos prietaisams, signalizacijos ir ryšio įrenginiams, elektros apsaugai, sanitariniam-higieniniam bei ergonomikos lygiui, gaisrinei ir ekologinei apsaugai. Šis gaminys bendrovei pelnė „Lietuvos metų gaminio 2013“ aukso medalį mašinų ir įrengimų pramonės grupėje.

Dešimties metų sėkminga patirtis geležinkelių versle

Pertvarkius AB „Lietuvos geležinkeliai” Vilniaus lokomo-tyvų depą į du padalinius, 2003 m. spalio 1 d. buvo įkurta antrinė įmonė UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas. Pertvarkymas buvo atliktas remiantis ES teisės aktų ke-liamais reikalavimais, kuriais buvo siekiama valstybėse narėse pertvarkyti riedmenų ūkį, atskiriant eksploataci-nę veiklą nuo riedmenų remonto darbų, sparčiau įdiegti naują techniką ir sukurti modernią riedmenų remonto bazę. UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas, kurio pagrindinis teikiamų paslaugų užsakovas yra AB „Lie-tuvos geležinkeliai“, šiandien sėkmingai gamina naujus

UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas generalinio direktoriaus Valento Stadalnyko rankose – „Lietuvos metų gaminio 2013“ aukso medalis, pelnytas už autodreziną AGRc-1200.

Pasak bendrovės vadovo Valdo Kumpio, didžiausias ben-drovės pranašumas – specializacija pasirinktoje veiklos srityje. Nuo pat įsikūrimo pradžios, 1996 m., bendrovė rinkoje žinoma kaip pramoninės ir visuomeninės paskir-ties statinių generalinis rangovas, savo metalo gaminių gamybos ceche gamina metalo konstrukcijas, montuoja ir remontuoja technologinius vamzdynus bei įrenginius, įgy-vendina sudėtingus ir aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Specializacija sudarė galimybes išsiugdyti būtinos kvalifikacijos specialistų, sukaupti didžiulę patirtį. Įmonei suteikti: kokybės vadybos standartas EN ISO 9001, aplinko-saugos standartas EN ISO 14001, bendro naudojimo plieno konstrukcijų ir elementų gamybos kontrolės sertifikatai EN 1090-1 ir 1090-2 (sudėtingumo klasė EXC3), suvirinimo darbų kokybės standartas ISO 3834-3, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standartas OHSAS 18001 ir kt. 2013 m. bendrovė į metalo konstrukcijų gamybos sritį investavo per 2 mln. Lt. Padarytos investicijos padidino bendrovės konkurencingumą metalo konstrukcijų ir kitų gaminių gamybos srityje. Buvo nupirktos didelio storio metalo valcavimo staklės, metalo pjaustymo staklės, metalo briaunų lenkimo staklės, plieno lakštų karpymo giljotininės staklės, automatinės metalo valymo staklės, automatinė pjaustymo ir gręžimo sistema, didelės kelia-

mosios galios kranai ir kt. Įsigyti įrengimai buvo naudo-jami gaminant metalo gaminius statomiems AB „Klai-pėdos nafta“ naftos produktų rezervuarams, kuriems sumontuoti buvo pagaminta apie 1400 tonų gaminių. Įsigyta įranga leido išplėsti teikiamų paslaugų spektrą, dabar įmonė pajėgi gaminti ypač didelių gabaritų ir svorio gaminius. Šiuo metu bendrovė gamina metalinius tiltus, estakadas, dūmtraukių vamzdynus. Bendrovė per mėnesį pagamina per 400 tonų metalo gaminių.Didžiausi ir svarbiausi 2013 m. „Rudesta“ projektai buvo: AB „Klaipėdos nafta“, kur pagamintos ir sumontuotos dvi po 32250 kub. m naftos produktų talpyklos; AB „Amilina“ sirupų gamybos cecho statyba; „RIMI“ prekybos centras Mažeikiuo-se; UAB „VOLVO Lietuva“ sunkvežimių aptarnavimo centras Klaipėdoje. Ilgamečiams savo partneriams AB „ORLEN Lie-tuva“ atliko statybinius-konstrukcinius Visbrekingo likučio vakuuminės rektifikacijos bloko statybos darbus ir kt. Kaip ir ankstesniais metais, UAB „Rudesta“ tęsė bendradarbiavimą su Latvijos SIA „CEMEX“, kur atliko cemento gamyklos tech-nologinių ortakių tinklo rekonstrukcijos darbus. Bendrovė darbavosi ir Norvegijoje – pagamino ir sumontavo du rezer-vuarus. Nors šis projektas nebuvo didelis, bet bendrovei jis yra svarbus ir sėkmingas žingsnis, žengiant į užsienio rinkas. Šiemet bendrovėje vidutiniškai dirbo 220 darbuotojų, t.

UAB „Rudesta“ – sėkmingai dirbanti įmonėMažeikiuose įsikūrusi UAB „Rudesta“ pelnė Sėkmingai dirbančios įmonės nominaciją vidutinių įmonių grupėje. UAB „Rudesta“ 2013 m. pasiekė didžiausią apyvartą per visą 17 metų veiklos laikotarpį. Staty-bos piko metu, 2008 m., bendrovės apyvarta buvo 47,6 mln. Lt, o 2013 m. apyvarta perkops 60 mln. litų. „Rudesta“ nominaciją „Sėkmingai dirbanti įmonė“ pelno antrus metus iš eilės.

y., 25 daugiau nei pernai. Didžiąją dalį naujų specialistų sudarė suvirintojai, montuotojai, kurių dauguma buvo įdarbinti padidinus metalo cecho gamybos apimtis mi-nėtam AB „Klaipėdos nafta“ objektui.„Įmonėje darbuotojai skatinami kelti darbo našumą, darbuotojams sudaromos galimybės gauti konkuren-cingą atlyginimą, atitinkantį darbo rezultatus bei turimą kvalifikaciją. Bendrovė niekada nesiskundė kvalifikuotų darbuotojų stygiumi, nemaža dalis darbuotojų įmonėje dirba gerokai daugiau negu 10 metų“, – sako sėkmingai dirbančios įmonės vadovas Valdas Kumpys. Bendrovės nuotr.

AB „Klaipėdos nafta“ bendrovė „Rudesta“ pagamino ir sumontavo dvi po 32250 m3 naftos produktų talpyklas.

AB „Klaipėdos nafta“, naftos produktų talpos

„Rimi“ prekybos centras Mažeikiuose

Nominacijos

Užs

. Nr.

007/

13

16 17

UAB „Bodesa“, vadovaujama Rolando Gabrielaičio, vėl, jau trečią kartą, pripažinta sėkmingai dirbančia įmone.

Per 18 gyvavimo metų iš nedidelės gamybinės stiklo pa-ketų įmonės UAB „Bodesa“ tapo įmone, gerai žinoma ne tik Šiaulių regione, bet ir visoje Lietuvoje, bei Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje. Šiuo metu „Bodesa“ yra įmonė, turin-ti keturis padalinius. Bendrovė, vadovaujama Rolando Gabrielaičio, to pasiekė nuolat investuodama į plėtrą.Pagrindinė „Bodesa“ veikla – stiklo paketų gamyba, iš ku-rios bendrovė gauna apie 70 proc. visų pajamų. Stiklo pa-ketai gaminami naudojant modernius įrengimus: įdiegtas kompiuterizuotas ir pilnai automatizuotas ,,HEGLA“ stiklo raižymo stalas, 2008 m. įsigyta nauja, visiškai automati-zuota, kompiuterine sistema valdoma „LISEC“ stiklo paketų gamybos linija. Įmonė dėmesį skiria naujiems, moderniems įrenginiams, kad būtų maksimaliai sumažintas „žmogiška-sis faktorius“ ir gaminami kuo aukštesnės kokybės gami-niai. 2012 m. bendrovė įsigijo naują automatizuotą stiklo paketų gamybos liniją. Šios investicijos padidino gamybos apimtis, darbo našumą. Tai leidžia įmonei stiprinti savo pozicijas rinkose. Šiuo metu UAB „Bodesa“ stiklo paketus eksportuoja į Estiją, Latviją, Lenkiją. Per įmonės partnerius

Šiauliečių sėkmę lėmė gebėjimas atliepti rinkos poreikiams

UAB „Bodesa“ jau trečius metus iš eilės pelno Sėkmingai dirban-čios įmonės nominaciją vidutinių įmonių grupėje.

Estijoje, Latvijoje „Bodesa“ gaminama produkcija pasiekia į Skandinavijos šalis, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Šveicariją, daugelį kitų šalių. Pajamos iš eksporto sudaro apie 75 proc. stiklo paketų gamybos padalinio pajamų.Šiaulių regione daugiau nei 10 metų labai gerai žinoma UAB „Bodesa“ veikla – prekyba plastikiniais langais ir durimis, plastikinių langų gamyba, montavimas, bal-konų stiklinimas ir pan. Užsakymai priimami 3 prekybos taškuose Šiauliuose (Basanavičiaus g. 166, Dubijos g. 3) ir Kuršėnuose (Pavenčio g. 1). PVC padalinio veikla neapsiriboja mažmeniniais užsakymais – aktyviai dalyvaujama valstybiniuose ir privačiuose konkur-suose visoje Lietuvoje dėl langų ir durų pardavimo bei montavimo mokyklose, darželiuose, daugiabučiuose namuose, sanatorijose ir kt. UAB „Bodesa“ dirba aukš-tos kvalifikacijos pardavimų vadybininkai, padedantys užsakovams rasti geriausius sprendimus statomuose, renovuojamuose pastatuose, o atestuoti ir ilgametę darbo patirtį turintys montuotojai užtikrina aukšta PVC gaminių montavimo kokybę.

Aliuminio konstrukcijų gamyba, tapusi atskiru pada-liniu, pradėta 2007 m. Pradžia buvo aliuminio profilių balkonų gamyba. Pastebėjus, kad aliuminio konstrukci-jų rinka Lietuvoje ir užsienyje auga, nutarta investuoti į šios veiklos plėtrą. Dabar iš aliuminio profilių projektuo-jami, gaminami ir montuojami langai, lauko ir vidaus durys, pertvaros, fasadai, oranžerijos, žiemos sodai, vitrinos, stiklinami balkonai. Aliuminio konstrukcijų gamybos padalinio veikla siejama ir su vietos rinka, ir su eksportu.Statybų padalinys įkurtas 2007 m. pabaigoje, Lietuvoje pradėjus aktyvėti renovacijai. Pagrindinė statybų padali-nio veiklos kryptis – daugiabučių, visuomeninės paskir-ties pastatų apšiltinimas ir remontas (fasadų ir stogų šil-tinimas, laiptinių remontas, angokraščių apdaila ir t.t.), atliekami bendrastatybiniai bei vidaus apdailos darbai. Per veiklos istoriją padalinys renovavo daugiau nei 20 pastatų bei atliko daug kitų darbų. Padalinys rinkoje iš-siskiria aukštos kokybės darbais už konkurencingą kainą.„Vienas didžiausių UAB „Bodesa“ turtų – aukštos kva-lifikacijos darbuotojai, todėl kiekvienais metais įmonė skiria lėšų kvalifikacijos kėlimui ir tobulinimuisi“, – sako bendrovės vadovas R.Gabrielaitis. Nuolat investuodama į darbuotojus bei modernią ir naujovišką įrangą UAB „Bodesa“ siekia užsakovams pateikti aukščiausios koky-bės gaminius ir geriausią aptarnavimą už konkurencin-gas kainas. LPK ir bendrovės nuotr.

2013 m. rugpjūčio pabaigoje Kaune pradėjo veikti pir-moji Lietuvoje prioritetą viešajam transportui teikianti išmanioji sankryža, kurios projektą rengė UAB „Kelpro-jektas“ ir UAB „Fima“. Sankryžos modernizavimo metu buvo išspręstas vienas iš sudėtingiausių iškeltų uždavinių – saugus viešojo transporto apsisukimas prie geležinkelio stoties. Šioje vietoje dabar yra įrengta inovatyvi RFID technologija, paremta viešojo transporto prioriteto sistema, bevielė-

Apdovanojimas skirtas UAB „Kelprojekto“ ir UAB „Fima“ išmaniajai sankryžai

UAB „Vilpros pramonė“ koncentrinis dūmtraukis – „Lietuvos metų gaminys 2013“

mis technologijomis identifikuojanti viešąjį transportą, tuo pačiu sustabdanti kitus transporto srautus ir sutei-kianti viešajam transportui prioritetą. Naujai įrengta moderni šviesoforų sistema ir efektyvūs sankryžos re-konstravimo darbai padėjo suderinti bendrojo ir viešojo transporto bei pėsčiųjų judėjimo srautus. Už šio projekto įgyvendinimą panaudojant inovatyvias technologijas ir efektyvius sprendimus, projekto svar-bą saugai ir ekologijai bei atliktų darbų kokybę UAB „Kelprojektas“ ir UAB „Fima“ pelnė „Lietuvos metų ga-minio 2013“ aukso medalį.

Bendrovės nuotr.

Norėdama išplėsti gaminamos produkcijos asortimentą bei patenkinti klientų poreikius UAB „Vilpros pramonė“ 2013 me-tais pradėjo gaminti dar vieną naują sistemą – koncentrinius dūmtraukius/ortakius. Gaminys skirtas pašalinti degimo pro-duktus iš šildymo įrenginių, kuriuose deginamos dujos arba skystas kuras, ir tiekti jiems orą. UAB „Vilpros pramonė“ pro-gnozuoja, kad šis gaminys kartu su kitais eksportuojamais ga-miniais ras plačią nišą daugelio šalių statybos rinkoje. Vidaus rinkoje gaminys jau sėkmingai konkuruoja su vokiečių, lenkų ir kitų šalių tokio tipo gaminiais. Pradėtus gaminti koncentri-nius dūmtraukius/ortakius lyginant su užsienyje gaminamais analogiškais produktais, UAB „Vilpros pramonė“ gaminio pra-našumas yra tas, kad sudaro galimybę kompleksiškai spręsti degimo produktų pašalinimą tiek vienbučiuose, tiek daugia-bučiuose namuose. Be to, koncentrinis dūmtraukis veikia kaip šilumos rekuperatorius ir gali būti montuojamas pastato vidu-je arba esamuose plytų ar betono dūmų šalinimo kanaluose. Už šį gaminį UAB „Vilpros pramonė“ laimėjo „Lietuvos metų gaminio 2013“ aukso medalį.

Bendrovės iliustr.

Nominacijos

Statyba, statybos pramonė

MAŽŲ ĮMONIŲ GRUPĖJE:Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“UAB „Milsa“

VIDUTINIŲ ĮMONIŲ GRUPĖJE:UAB „Inžineriniai tinklai“AB „Požeminiai darbai“UAB „Bodesa“UAB „Rudesta“UAB „Kauno energetikos remontas“AB „Eurovia Lietuva“

DIDELIŲ ĮMONIŲ GRUPĖJE:

AB „Montuotojas“UAB „Plungės lagūna“AB „Lietuvos geležinkeliai“UAB „Staticus“UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“UAB „Iremas“AB „Umega“

„Sėkmingai dirbančių įmonių 2013“ nominacijos laureatai

Užs

. Nr.

006/

13

Nominacija „Sėkmingai dirbanti įmonė“ įsteigta 1999 metais. Siekdama pagerbti ir parodyti visuomenei sėkmin-gai Lietuvoje kuriančias ir vys-tančias verslą įmones, gabius jų vadovus ir specialistus, Lietuvos pramonininkų kon-federacija kasmet nominuoja gerai dirbančias įmones. Lietuvos pramonininkų konfe-deracija šiuo renginiu siekia parodyti Lietuvos verslo įmo-nes, kurios daro didelę įtaką Lietuvos ūkio raidai.

18 19

Elektrinė patenkina apie 40 proc. Klaipėdos šilumos poreikio

Lietuvos Pramoninkų konfederacija apdovanojo AB „Panevėžio staty-bos trestas“ Lietuvos metų gaminio aukso medaliu už Biokuro ir atliekų termofikacinės elektrinės „Fortum“ statybą Klaipėdoje.

35 metrų pločio ir 24 metrų aukščio biomasės ir atliekų bunkerio betonavimas. Vien pasiruošimas betonavimui užtrūko mėnesį. Darbai buvo vykdomi pasitelkus moderniausias švediškas slenkančių kloji-nių technologijas ir tęsėsi 30 dienų be pertraukų, o kasdien prie betonavimo darbų dirbo net 350 dar-bininkų trimis pamainomis. Slenkantys klojiniai per dieną vidutiniškai pakildavo po 80cm, o bunkerio betonavimui viso buvo sunaudoti 2252 kub. m beto-no, 700 tonų armatūros ir 36 000 armatūros movinių jungčių. Įrengiant kuro priėmimo bunkerio pamatus problemų kėlė aukšti gruntiniai vandenys. Siekiant išvengti tiesioginio jų poveikio betono konstrukci-joms, pamatai buvo apklijuoti hidroizoliacinėmis medžiagomis. Jėgainės elektrinė galia siekia 20 MW, o šiluminė galia – 50 MW. Dar 13 MW šiluminės galios žiemos metu bus gaunama iš išeinančių dūmų, panaudo-jant kondensatorių. Per metus jėgainė pagamina apie 120 GWh elektros energijos ir 400 GWh šilumos energijos. Jėgainė veikia ištisus metus su trumpais sustojimais eiliniams techniniams aptarnavimams atlikti.

Bendrovės nuotr.

Dalia JuočErytė

Į šiuos klausimus buvo ieškoma atsakymų pusantros valandos trukusiame pokalbyje. Pateikiame keletą es-minių jo fragmentų.

Konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius:

Atsinaujinanti energetika – greičiausiai besivystanti energetikos rūšis pasaulyje. Kai kuriose srityse pasiekia-mas 15 proc. per metus energijos gamybos savikainos kritimas. Visa tai vyksta dėl itin didelių investicijų į šių technologijų tobulinimą, pvz.:. JAV pastaraisiais metais iš visų energetikos patentų 80 proc. išduota atradi-mams, susijusiems su atsinaujinančia energetika. Nors Lietuvoje iš atsinaujinančių išteklių gaminama energija jau kuris laikas yra pigiausia energija, gami-nama Lietuvoje, tiek elektros (tarifas vėjo energijai yra

Ieško kelių kuo plačiau Lietuvoje naudoti atsinaujinančią energijąLietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija metų pabaigoje susitiko su Lietuvos Ministru Pirmininku Algirdu Butke-vičiumi. Kaip ši pasaulyje sparčiai į priekį žengianti energetikos sritis vystosi Lietuvoje? Kas padaryta, o svarbiausia, ką būtų galima pa-daryti, jei realiam gamtos išteklių potencialui skersai kelio nestotų dirbtinės popierinės kliūtys?

24 ct/kwh), tiek ir šilumos sektoriuje (miestų, kurių katilinės naudoja biomasę, gyventojai už šilumą moka apie 20 ct/kWh), bet visuomenės požiūris dar gerokai atsilieka, nepaslanki ir teisinė bazė. Todėl 2012 m. ba-landžio mėnesį buvo įkurta Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (toliau – LAIEK). Jos veikloje dalyvauja 14 Lietuvoje registruotų asociacijų, tikrieji nariai – 5 didžiausios asociacijos.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas:

Biomasės energetikos vystymas yra susijęs su biokuro nau-dojimo šilumos bei elektros gamybai didinimu ir tuo pat metu biokuro pasiūlos tolygiu augimu. Naujuoju ES finan-siniu laikotarpiu (2014 – 2020 m.) reikėtų sukurti atskirų ministerijų (Aplinkos, Energetikos, Švietimo ir mokslo, Ūkio ir Žemės ūkio) struktūrinės paramos biomasės energetikos sričiai skirstymo programas. Šios programos padėtų skatin-

ti visas su biokuru susijusias sritis – nuo energetinių plan-tacijų auginimo, kogeneracinių biokuro katilinių plėtojimo iki mokslininkų, ieškančių efektyvesnių technologijų, finansavimo. Taip pat būtina surasti optimalų bendradar-biavimo modelį tarp viešojo ir privataus kapitalo.

Lietuvos biodujų asociacijos narys Antanas Pranculis:

Biodujų energetika sprendžia atliekų utilizavimo, aplinko-saugos (kvapų panaikinimas, CO2 išskyrimo mažinimas ir kt.), darbo vietų kaimo vietovėse kūrimo problemas. Kartu kogeneracijos būdu yra pagaminama elektros energija ir ši-luma arba biometano dujos. Pagrindinė kliūtis, neleidžian-ti vystytis šiai perspektyviai sričiai pagal turimą potencialą – nuolat kaitaliojamos finansinio rėmimo taisyklės.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys:

Vėjo energetika – alternatyva gaminti elektros ener-giją šalyje, neturinčioje jokių iškastinio kuro natūralių išteklių. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta suminė vėjo elektrinių instaliuota galia – 500 MW. Šiuo metu jau yra įrengta 270 MW, dar virš 200 MW – išdalinta per VKEKK organizuotus aukcionus ir šiuo metu įrenginėjama. Leidimai „išsemti“, o vėjo po-tencialas – anaiptol. Taip pat turi būti ruošiama teisinė bazė vėjo energetikos plėtrai Baltijos jūroje. Sudėjus visą sausumos ir jūros vėjo potenciją galima pagaminti pusę visų Lietuvos poreikių atitinkantį elektros energijos kiekį.

Fotoelektros technologijų ir verslo asociaci-jos valdybos narys Vidmantas Janulevičius:

Saulės energetikos srityje siūloma pereiti prie visiškai naujos Lietuvoje ir pasiteisinusios užsienio šalyse dvipu-sės apskaitos sistemos. Pagal dvipusės apskaitos sistemą saulės elektrinės savininkas galėtų pagamintą elektrą, kai nėra jos vartojimo vietoje poreikio, atiduoti į tinklą, o vėliau, poreikiui išaugus virš gamybos apimties, atsiimti anksčiau į tinklą patiektą elektros energijos kiekį iš tinklo.

Atsinaujinančios energetikos gamintojų asociacijos prezidentas Ruslanas Sklepovič:Ką reiktų daryti, kad atsinaujinančios energetikos vys-tymas pasiektų pažangiausius pasaulio standartus? Tobulinti teisinę bazę, įtraukiant į jos rengimą atsinau-jinančios energetikos specialistus, skatinti investicijas į naujausias technologijas bei sukurti viešąjį atsinau-jinančios energetikos skatinimo fondą, taip išplečiant atsinaujinančios energetikos savininkų būrį Lietuvoje.Pokalbio metu į daugelį klausimų buvo ieškota bendrų atsakymų, Ministras Pirmininkas nesidrovėdamas prisi-pažino, jog kai kurių faktų net nežinojo ir dabar daug ką spręsti galės turėdamas įvairiapusę informaciją.Sauliaus Pikšrio nuotr.

AB „Požeminiai darbai“ – sėkmingai dirbanti įmonė septintus metus iš eilės

darbai“ nuolat investuoja į pažangiausias technologijas, racionaliausius inžinerinius sprendimus, sistemingą darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą bei saugias darbo sąlygas. Savo nuosekliu ir kokybišku darbu įmonė įrodė, kad yra verta „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominaci-jos net septintus metus iš eilės.Jos sėkmės raktas – vieningas bendraminčių kolekty-vas, sudarytas iš savo srities profesionalų, kurie nau-juose iššūkiuose mato galimybes, o ne sunkumus, todėl įmonėje ypatingai vertinamas kiekvienas darbuotojas.„Džiaugiuosi, kad jau septintus metus iš eilės AB „Po-žeminiai darbai“ pelno „Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimą. Kaip ir kiekvienais metais, apdovanotos įmonės buvo vertinamos pagal veiklos apimtis, metinį pelną, kokybės rodiklius, kitus kriterijus. Šis apdovano-jimas tik dar kartą patvirtino, kad aukštai mūsų pačių iškelta kokybės kartelė bei darnus viso kolektyvo darbas lemia puikius įmonės rezultatus. Dabar tereikia ir toliau kryptingai dirbti, kad pateisintume AB „Požeminiai dar-bai“, kaip patikimo, sėkmingo ir atsakingo partnerio reputaciją“, – sakė AB „Požeminiai darbai“ generalinis direktorius Raimondas Baikštys. Bendrovės nuotr.

Viena didžiausių nuotekų ir vandentiekių tinklų renova-ciją atliekančių kompanijų Lietuvoje – AB „Požeminiai darbai“ taip pat specializuojasi statydama vanden-tvarkos ir šilumos tiekimo objektus, įrengdama bei už-darinėdama sąvartynus, statydama gyvenamuosius ir negyvenamuosius objektus.1980-aisiais veiklą pradėjusi bendrovė statybų projektus vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. AB „Požeminiai

AB „Požeminiai darbai“ sėkmės raktas – vieningas ben-draminčių kolektyvas, kuriame dirba savo srities profe-sionalai, naujuose iššūkiuose matantys ne sunkumus, o naujas galimybes.

Biokuro ir atliekų termofikacinės elektrinės paga-minta šiluminė energija patenkina apie 40 proc. Klaipėdos šilumos poreikio. 2013 m. AB „Panevėžio statybos trestas“ sėkmingai baigė darbus Klaipėdos termofikacinėje elektrinė-je, o gegužės 15 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Suomijos Respublikos prezidentas Sauli Niinistö iškilmingai atidarė naująją „Fortum“ termofikacinę elektrinę. Šios elektrinės statybos prasidėjo dar 2011 m., o jai pastatyti prireikė apie 1,2 milijono darbo valandų (arba 750 žmogaus metų). AB „Panevėžio statybos trestas“ buvo vienas iš darbų rangovų, kuris padėjo įgyvendinti šį unikalų projektą. Ši biokurą ir nepavo-jingas buitines atliekas deginanti jėgainė – pirmoji tokio pobūdžio jėgainė ne tik Lietuvoje, bet ir Balti-jos šalyse. Darbai vykdyti keliais etapais. PST patikėti nulinio ciklo darbai – pamatų ir lauko inžinerinių tinklų bei kelio pagrindų įrengimas, masyviojo gelžbe-tonio įrengimo darbai – biomasės ir atliekų bun-kerio įrengimas, fasado įrengimo darbai, apdailos darbai. Sudėtingiausia šio projekto dalis – 50 metrų ilgio,

Nominacijos Energetika

Užs

. Nr.

002/

13

20 21

GEnė DrunGiliEnė

„Nors oficialių išvadų pastato griūties Rygoje priežas-tis tirianti ekspertų komisija dar nepaskelbė, jos nariai žiniasklaidai nurodė pagrindinę priežastį – konstruk-cijų eksploatacinių savybių nepakankamumą, kai pastato stogas buvo papildomai apkrautas. Taigi labai svarbu, kad remonto, rekonstravimo darbai naudoja-mame pastate nepakenktų šio pastato mechaniniam atsparumui ir pastovumui“, – sakė Statybos inspekci-jos viršininkė Laura Nalivaikienė.

Prastėja projektų kokybėViešojoje erdvėje pasigirdo kalbų, kad tragedija La-tvijoje įvyko ir dėl netinkamai pasirinktų tvirtinimo varžtų, ir dėl projektavimo klaidų. Inžinerinių kon-sultacijų ir projektavimo bendrovės „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius, paklaustas apie Lietuvoje realizuojamų projektų kokybę, prabilo apie

projektavimo įmonių atestaciją, kuri buvo panaikinta prieš dvejus metus. „Šiuo metu projektuoti gali bet kuri bendrovė, kuri neseniai ar ką tik įdarbino keletą atestuotų inžinierių, – sakė jis. – Tenka nemažai ben-drauti su statybinių organizacijų, projektų ekspertizę atliekančių įmonių vadovais. Jų nuomonė gana kate-goriška – projektavimo darbų kokybė labai suprastė-jo.“ Gerai, jog rinkoje dar dirba ir aukštą kvalifikaciją turinčios projektavimo bendrovės, kurios savo patirtį kaupė metų metais, kurios geba užsakovams pasiūlyti tvarius inžinerinius sprendimus, tačiau susiformavusi praktika, naujos tendencijos, pasak A.Abromavičiaus, neleidžia į ateitį žvelgti optimistiškai. „Sweco Lietuva“ vadovo A.Abromavičiaus žodžiais, prastėjančią projektų kokybę lemia ir mažiausios kainos tradicija, atėjusi iš viešųjų pirkimų. Statybinės organizacijos, rinkdamosi inžinierius projektuotojus, taip pat žaidžia mažiausios kainos konkursus. „Įsta-

tymai to nereikalauja, tačiau ir statybininkams reikia konkuruoti pagal mažiausią kainą. Tada ir projektuo-tojai turi būti pigiausi. O tada labai stebimasi, kad pro-jektų kokybė labai prastėja, – sakė A.Abromavičius. – Projektavimo darbų sąnaudos statybos projekto apimtyje tesudaro 3-5 proc. Tačiau padarytos klaidos gali lemti dešimtimis kartų didesnius nuostolius. Sta-tytojams kitos pasekmės – neracionalūs inžineriniai sprendimai per 10-30 metų statinio eksploatacijos laikotarpį gali lemti dešimtimis kartų projektavimo darbų vertę viršijančias sąnaudas. Visa bėda, kad tai suvokiama, kai jau šaukštai būna po pietų.“

Aplinkos ministras „uždarė biznį“Aplinkos ministerija laukia oficialių „Maximos“ trage-dijos Latvijoje išvadų. Įvardinus šias priežastis, pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, būtų verta pa-tikrinti, ar ir pas mus nesama tokių pat prielaidų. Aplinkos ministerija sudarė darbo grupę, kuri per-žiūrėjo galiojančią statinių projektavimo, projektų tikrinimo, statybos leidimų išdavimų tvarką, statinių savininkų ir naudotojų atsakomybę ir pareigas, staty-bos darbų naudojamuose statiniuose vykdymo tvarką, reikalui esant, bus teikiami pasiūlymai tobulinti regla-mentuojančius teisės aktus.

„Pas mus, pasinaudojant šia nelaime, kai kas pradėjo politikuoti, kai kas pradėjo bandyti apginti savo ekono-minius interesus. Tokie dalykai garbės nedaro“, – kalbė-jo ministras. Jo žodžiais, didžiosios statybų bendrovės nepatenkintos dėl ypatingų statinių sąrašo. Iki šiol į tokį sąrašą patekdavo praktiškai visi statiniai, išskyrus nedi-delius gyvenamuosius pastatus, jeigu juose nėra lifto. Pagal galiojančius teisės aktus, ypatingus statinius gali statyti tik įmonės, turinčios specialius atestatus, kuriuos įsigyti ir brangu, ir sudėtinga, nes reikia įveikti daugelį reikalavimų. „Grupė didžiųjų statybinių organizacijų, kurios įsigijo tuos leidimus, laimėdavo visus konkursus, kadangi visi pastatai – ypatingos svarbos. Tada realiems darbams persamdydavo subrangovines įmones, kurios tokio leidimo neturėdavo. Kitaip sakant – iš to darydavo biznį, – sakė ministras V.Mazuronis. – Šitas tęstis negali ir šito nebus. Todėl mes pakeitėme sąrašą.“ Pakoregavus statybos techninį reglamentą „Ypatingi statiniai“, šiai kategorijai priskirti statiniai, susiję su pavojingomis medžiagomis; visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna dau-giau kaip 100 žmonių; daugiau kaip 5 aukštų daugia-bučiai gyvenamieji namai; kultūros paveldo statiniai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statiniai. Pakeisti ir papildyti ir ypatingų pastatų pris-kyrimo rodikliai: aukštingumas (20 m ir aukštesni), projektuojamų konstrukcijų sudėtingumas, konsolinių ir kitų pastato dalių laikančiosios konstrukcijos. Prie ypatingų statinių kategorijos priskiriami pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos ilgesnės kaip 12 m, pastato bendras plotas didesnis kaip 2 000 kv. m.

Žada stipresnę kontrolęVerslas reikalauja liberalesnių įstatymų, mažesnės kontrolės. Iki tragedijos tai atrodė priimtina, tačiau dabar visuomenė, matyt, tokiems pokyčiams nepri-tartų. Kaip patvirtino Statybos inspekcijos viršininkė L.Nalivaikienė, statybos valstybinė priežiūra stiprės: to Inspekcija sieks ir teisinio reguliavimo srityje, ir sta-tybvietėse. „Visuomenė sunerimusi ir tai suprantama – net ir vieno žmogaus gyvybė yra per didelė kaina už kažkuriame statybos proceso etape padarytą klai-dą, – sakė L.Nalivaikienė. – Manau, kad ūkio subjektai labiausiai suinteresuoti, kad jų sėkmingas verslas per akimirką nepavirstų griuvėsių krūva, ir tikiu, kad dau-gelis anksčiau maniusių kitaip, dabar daug atsargiau pasisakys apie per griežtą kontrolę.“Po griūties Latvijoje Valstybinė darbo inspekcija pa-pildomai neplanine tvarka patikrino prekybos tinklų pasirengimą tinkamai organizuoti veiksmus avarijų atveju. Jei verslas rūpinsis savo darbuotojų saugumu tik tiek, kad bijos darbo inspektorių arba dėl teisės aktų reikalavimo, pasak vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo Arūno Lupeikos, atsitiks dar ne viena nelaimė.

„25 proc. žuvusiųjų ar sunkiai sužalotų darbe sudaro statybininkai, 70 proc. sunkiai ar mirtinai nukentė-jusių neblaivių darbuotojų – statybininkai, 80 proc. atvejų, kai inspektoriai pareikalavo sustabdyti darbus esant tiesioginei grėsmei darbuotojų gyvybei – staty-bvietėse. Ir visą šią statistiką „sukuria“ statybos sekto-rius, kurio ūkio subjektai ir darbuotojai sudaro 7 proc. šalies ūkio. Yra apie ką pamąstyti?“ – nelinksmą sta-tistiką įvardino A.Lupeika. Birželį-spalį Darbo inspek-cijai tikrino, kaip statybvietėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Pažeidimams pašalin-ti surašyti ir darbdaviams įteikti 153 reikalavimai; 17 atvejų darbai buvo sustabdyti dėl tiesioginės grėsmės darbuotojų gyvybei. Verslui atstovaujantis A.Abromavičius sako, kad ab-soliutaus liberalizmo negali būti. „Negalima leisti, kad projektavimas taptų viena iš ruletės atmainų, kai bus žaidžiama žmonių gyvybėmis, spėliojant, ar ką tik pastatytas statinys sugrius ar ne, kadangi pro-jektavo „kažkokia tai“ kompanija. Inžinerinė veikla neatsiejama nuo didelės atsakomybės. Juk ne visoms ligoninėms, pavyzdžiui, leidžiama atlikti sudėtingas operacijas ar procedūras. Tam reikia kvalifikuoto per-sonalo, tinkamos įrangos, tokios veiklos organizavimo patirties, – sako A.Abromavičius. – Manau, jog savo tikrąją prasmę ir vietą turi atgauti projektų ekspertizė. Šiuo metu ekspertinių organizacijų veikla yra atestuo-jama. Aš už tai, kad ekspertizę vykdančios bendrovės taptų labiau kompleksiškos, turinčios bent 80-90 proc. reikalingų etatinių specialistų.“ Nereta praktika, kai vienas ekspertas dirba 2-4 organizacijose, taip padė-damas joms pagrįsti bendrovių kompetenciją atesta-tui gauti.

Pašnekovų nuotr.

Aktualus komentaras Aktualus komentaras

„Maximos“ tragedija Latvijoje keičia ne tik požiūrį, bet ir reglamentus Lietuvoje

Arūnas Lupeika: „Statybvietės – vienas iš pagrindinių VDI prioritetų darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo teisės pažeidimų prevencijos prasme. Rengiami prevenciniai sta-tybviečių tikrinimai. Su evakavimu susiję klausimai įtraukti į kontro-linius įmonių tikrinimo klausimy-nus; evakavimui skirtas skirsnis ir darbuotojų saugos būklės įmonėje deklaravimo klausimyne.“

Artūras Abromavičius: „Išlaikyti aukštą profesinį ir techninį lygį darosi sunkiau. Konkursuose tenka siūlyti beveik neadekvačias darbo sąnaudoms kainas, bet tų kainų ilgainiui nebepakaks geriems specialistams išlaikyti, investuoti į šiuolaikišką kompiu-terinę ir programinę įrangą. Tai reiškia, kad pati valstybė pradeda prarasti inžinerinę kompetenciją.“

Laura Nalivaikienė: „Statybos dalyvių veiklos patikrinimai atliekami pagal viešai paskelb-tus kontrolinius klausimynus, todėl galima iš anksto susipa-žinti su tikrinamais aspektais ir pasiruošti. Inspekcija taiko ir konsultavimo praktiką. Todėl norintys gali gauti visą reikalin-gą informaciją ir veikti nepažeis-dami teisės aktų reikalavimų.“

Reaguodama į tragišką įvykį kaimyninėje šalyje, Valstybinė terito-rijų planavimo ir statybos inspekcija atliko didžiųjų prekybos pas-tatų apžiūras, siekdama nustatyti, ar juose nevykdomi statybos darbai, ar tai daroma vadovaujantis projektais. Nerimą keliančių situacijų kol kas neaptikta.

LSA prezidentas Dalius GEDVILAS:„Nerimą dėl pastatų saugumo Lietuvoje kelia prasta statinių priežiūros kokybė. Po tragedijos Rygoje pulta akty-viai tikrinti tiek statomus, tiek jau pastatytus stati-nius. LSA laikosi nuomonės, kad tokios patikros turi būti vykdomos metodiškai, o ne tik įvykus nelaimei, stresinėje aplinkoje. Manome, kad visame statybos procese turi atsirasti privalomas draudimas. Tai įvestų daugiau tvarkos ir atsakingumo.

Statybų techninė priežiūra yra būtina. Liberalu-mas gerai, kai kalbame apie biurokratijos mažini-mą, tačiau esminiai, kokybiški priežiūros procesai turi išlikti. Techniniai reikalavimai pastatams taip neturi būti mažinami. Apie tai valdžios institu-cijoms kalbėjome dar prieš tragediją. Lietuvos statybos sektoriaus asociacijos pareiškė vieningą nuomonę šiais klausimais ir panašu, kad į mūsų pastabas pradedama atsižvelgti.

Lietuvos pirkimų sistemoje įsigalėjusi mažiausios kainos kriterijaus viršenybė negailestingai užgožia kokybę. Statant namą yra samdomi patys pigiausi projektuotojai, pigiausi techniniai prižiūrėtojai ir pigiausi statybininkai. O rezultato laukiama gero – kokybiško, saugaus statinio. Naudojamos statybinės medžiagos taip pat pigiausios, o tai ženkliai trumpina tarnavimo laiką. Pirkimų sistemoje kaip pagrindinis kriterijus turi įsivyrauti ekonominis naudingumas.“

nuotr..

22 23

GEnė DrunGiliEnė, STATYBUNAUJIENOS.LT vyr. redaktorė

Metų pradžioje, bendradarbiaujant su Lietuvos statybi-ninkų asociacija, startuos naujas portalas statybų, sta-tybos pramonės, aplinkos ir susijusio verslo bei mokslo atstovams; žmonėms, besidomintiems statyba ir jos produktais – STATYBUNAUJIENOS.LT. Projekto idėja – sukurti profesionalų ekspertinį statybų ir susijusio verslo naujienų portalą, pateikti statybos – kaip verslo ir ūkio šakos – pulsą: analizuojant situacijas, pateikiant tendencijas, diskutuojant, įtraukiant specia-listus, akademinę bendruomenę, valdžios – įstatymus leidžiančios ir vykdomosios – atstovus, visuomenę.

Savaitės tema suteikia analizės, nuomonės formavimo galimybes

Viena svarbiausių portalo rubrikų bus „Savaitės tema“. Pasirinktą aktualiją, problemą, tendenciją, įvykį nagrinė-sime visą savaitę įvairiais pjūviais, kalbindami susijusius asmenis, specialistus, pareigūnus, įmonių vadovus, atsa-kingus asmenis – kasdien parengdami po publikaciją, kuri į nagrinėjamą klausimą pažvelgtų vis kitu kampu, apie tai kalbėtų skirtingi žmonės. Temą baigsime apibendrindami savaitės publikacijas. Temos bendraautoriumi galės tapti kiekvienas portalo skaitytojas, savo nuomonę išsakyda-mas, klausdamas arba tiesiog replikuodamas komentaruo-se – tokia galimybė numatyta po visomis publikacijomis. Susitikimų su įmonių savininkais, vadovais, specialis-tais metu tenka girdėti ir įdomių nuomonių, ir kritikos tam tikrų statybos ir susijusių veiklų atžvilgiu, netikėtų sprendimų, požiūrio taškų arba tiesiog girdėti vadovų mintis apie kasdienę veiklą. Pasidalinti tokiomis minti-mis skirta rubrika „Aktualus komentaras“, kuriame mie-lai laukiame jūsų tekstų. Šioje rubrikoje skatinsime savo nuomone dalintis ir politikus, ir atskirų sričių ekspertus – kiekvieną, kuris dalijasi savo nuomone su skaitytojais.

Vienas informacijos kanalas taupo laiką„Naujienų“ rubrikoje rasite einamąją informaciją. Rubri-ka „Bendrovėse“ skirta įmonių veiklai apžvelgti.

Kaip žurnalistei tenka susidurti su problema, kaip grei-tai ir vienoje vietoje rasti informaciją apie renginius, susijusius su statyba, aplinka, kitomis susijusiomis sri-timis. Tokio informacijos kanalo nėra. STATYBUNAUJIE-NOS.LT dirbs siekiant užpildyti šią nišą: visus susijusius renginius skelbti viename kanale. Įmonės ir visi, kurie domisi šiomis šakomis, turės galimybę skelbti ir ieškoti renginių vienoje vietoje. Portale bus rubrikų, kuriose pateiksime informaciją apie infrastruktūrą, aplinkos klausimus, ekologiją, darnią plėtrą, statybos teisę, saugų darbą, finansus, vadybą, rinkas, publikuosime darbo skelbimus ir pan.

Miestietis nori dalyvautiNors verslo žmonės sako, kad jiems reikalingas infor-macijos kanalas, kuriame galėtų kalbėtis, diskutuoti su kolegomis, tačiau nori būti matomi, girdimi ir pla-čiosios bendruomenės. Portalo kūrėjai laikosi tokios pat nuostatos. Todėl atsirado rubrika „Miestiečiai“. Dauguma Lietuvos žmonių gyvena miestuose, dau-guma kuriasi daugiabučiuose namuose, jie yra labiau išprusę, linkę ne tik klausti, bet ir diskutuoti. Iš to at-siranda poreikis sukurti erdvę, kur toks žmogus rastų informaciją jam aktualiais klausimais. Daugiabučio gyventojui aktualu apsiginti nuo triukšmaujančio kaimyno, garsios muzikos, nuo kvapų, sklindančių per ventiliacijos angas. Tai yra galimybė suvesti pokalbiui suinteresuotas puses, naudos gaunant abiem pusėm. Šią vasarą buvo pristatyti tyrimai, kurių metu buvo apklausta tūkstančiai žmonių iš įvairių pasaulio šalių. Daugiau negu pusė vartotojų tikisi, kad verslininkai pasiteiraus apie jų poreikius. Deja, išklausyti pasijuto tik 10 proc. respondentų. 40 proc. apklaustųjų teigė norintys kalbėtis su prekių ženklų atstovais, papasakoti savo įspūdžius ir tikisi sulaukti atsakymų į užduodamus klausimus. STATYBUNAUJIENOS.LT kaip tik ir siūlo tokią galimybę, suteikia formatą, kuriame tai daryti efekty-viausiai. Miestiečiui svarbi ir infrastruktūra, nes jam ne tas pats, kurioje miesto vietoje statomas namas, kaip jis orien-tuojamas gatvių, pasaulio šalių atžvilgiu; jam svarbu, ką, kodėl ir kaip daro namo administratoriai.

Aišku, ką sakyti, – nes žinau, kas skaitysTaigi į portalą buriamos tikslinės grupės. Skaitytojas žinos, kur ieškoti informacijos apie statybą, aplinką, ekologiją, susijusias šakas, o paslaugos teikėjas ar pro-dukto pardavėjas tiksliai žinos, kad apie jo pasiūlymus sužinos tie, kuriems tikrai to reikia, kuriems svarbu apie tai žinoti. Visa statybų ir susijusio verslo informacija – viename portale. Vienas informacijos kanalas sužinoti, diskutuoti, išsakyti nuomonę, komentuoti, analizuoti, informuoti apie savo įmonės veiklą, paslaugas, produk-tus. Tikslinė auditorija, tikslinis vartotojas. Visuomenei, galutiniams vartotojams svarbu sužinoti profesionalią ekspertinę nuomonę renkantis paslaugas ir jų teikėjus, įsigyjant statybos, NT ar susijusių verslų produktus.

Tokiu būdu formuojama ekspertinė statybų ir susijusio verslo nuomonė. Tai svarbu, nes nepatikli bendruomenė klausia specialistų, nuomonės lyderių.

Pasiūlymų pakete – leidiniai, diskusijos, renginiai, kuriantys pridėtinę vertę

STATYBUNAUJIENOS.LT kuria ir vadinamuosius antrinius portalo produktus.Keletą kartų per metus jus pasieks ir spausdinti progi-niai leidiniai, skirti Lietuvos metų gaminio konkursui, sėkmingai dirbančioms įmonėms pristatyti, Statybinin-kų dienos proga, „Resta“, kt.

STATYBUNAUJIENOS.LT diskusijose bus analizuojami aktualūs klausimai, aptariamos problemos, dalyvaujant sprendimų galią turintiems asmenims – ministerijų, Vyriausybės, Seimo nariams, ekspertams, akademinei bendruomenei. Portalo kūrėjų planuose – rengti susi-tikimus su žinomais savo srities specialistais, kaip, pvz.:, finansų patarėjai, ekspertai, viešųjų ryšių specialistai, ir pan., bei atsakingais pareigūnais, kuriuos svarbu išgirs-ti, paklausti verslo žmonėms.

Taigi netrukus, bendradarbiaujant su Lietuvos statybi-ninkų asociacija ir statybų bei susijusio verslo bendruo-mene, startuos naujas statybų tematikos portalas. Jo išskirtinumas: visa susijusi informacija – vienoje vietoje.

Naujienų portalas formuos ekspertinę nuomonę

Klausimas

Mindaugas STATULEVIČIUS, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius

Praeinantys metai NT rinkai buvo atsargiai optimisti-niai – pasiektas simbolinis ikikrizinis sandorių skaičius, kainų kreivė stabilizavosi. Tai lemia augantys pirkėjų lūkesčiai, tikėjimas ekonomikos stabilumu. Nuosekliai ir natūraliai kyla reikalavimai ir plėtotojams, statybų kokybei, pastatų energinėms savybėms.Šiai metais pasiektas ir dar vienas simbolinis žingsnis – priimtas kelerius metus svarstytas naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas, kuris, tikimasi, ne tik supaprastins ir ženkliai supaprastins planavimą, bet ir turėtų dar pakylėti Lietuvą reitinguose, kurie vertina patrauklumą investicijoms ir verslui.Kitais metais tikimės teigiamų pokyčių ir tvarkos nekil-nojamojo turto apmokestinimo sistemoje, statybos dar-bų garantijų ir draudimo klausimo sprendimo, tai leistų užtikrinti atsakingą projektų plėtojimą, vadovaujantis gerąja vakarų šalių praktika, bei apsaugoti vartotojus.

Kokie 2013 m. buvo Jūsų įmonei, organizacijai ir Jums, kaip vadovui?

sarį naujai pastatėm trijų iksų „Maximą“ Trakų Vokėje. Skaičiavom, mokėmės, todėl ir nemažai tobulėjome.Esame pastatę nemažai „Maximos“ pastatų, todėl, žinoma, dėl tragedijos, kuomet Latvijoje sugriuvo pastatas, kuriame buvo įsikūręs šio ženklo prekybos centras, labai nesmagu – juk netinkamame kontekste nuskambėjo ir Lietuvos vardas. Nors atsakomybė gula ne ant vienų pečių. Gaila, kad šie įvykiai gali pristabdyti parduotuvių tinklo plėtrą, nes sta-tybininkams tai yra rimtas užsakovas. „Maximos“ prekybos centrų esame pastatę ne vieną, senesnius remontuojame. Esu statybininkas ir sakau – mes darome visa, kad broko nebūtų. Nes brokas pastato konstruktyve – tai sutarties pasirašymas su velniu. O klaidų gali pasitaikyti: konstrukto-rius gali ne taip suskaičiuoti, projektuotojas suprojektuoti. Statybininkas – įgyvendina tai, kas buvo suprojektuota. Manau, kad ir Latvijos atveju statybininkų kaltės nėra. Mes „muzikos“ nekuriame, mes tik „atliekame kūrinį“.Visi bendrovės gamybos pajėgumai panaudoti. Didelės ba-zės neturime – daugiau valdome projektus. Turime specialią dalį apdailai atlikti – šiuo pajėgumus pilnai panaudojame. Šie metai man, kaip vadovui, buvo sėkmingi – tiek dar-binėje veikloje, tiek dėl sveikatos, apvesdinau vyresnėlį, vidurinėlis išvyksta studijuoti magistrantūros į Švediją, 15-metis jaunėlis savo amžiaus grupėje žaidžia Kupiškio rinktinėje krepšinį. Taigi kodėl man nesidžiaugti.

tais, rinkodarai, taip pat naujų bei talentingų darbuotojų ugdymui. Kaip ir kiekviename versle, taip ir statybų versle, pagrindinis turtas yra santykiai su klientais bei darbuotojais. Neabejotinai, šioms sritims skirsime didžiausią dėmesį.

Julius GENDVILIS, statybos kompanijos „Mitnija“ generalinis direktorius

2013 m. mūsų statybos kompanijai buvo ypatingai sėkmin-gi. Įgyvendinę vidinius pokyčius, sustiprėjome, į komandą priėmėme dešimtis jaunų ir talentingų specialistų, taip pat dar labiau sustiprinome klientų pasitikėjimą mūsų ben-drove. Dėl šių priežasčių mums pavyko laimėti daug naujų užsakymų – šiuo metu savo užsakymų portfelyje turime statybos projektų, kurių bendra vertė siekia beveik 500 mln. litų, o 2013 m. apyvarta siekė 190 mln. litų. Tiek aš, tiek visa mano komanda dirbome daug, nes turėjome aiškią viziją ir ambicijų sustiprėti bei sugrįžti į didžiausių šalies statybos kompanijų viršūnę. Džiaugiuosi, kad mums tai pavyko. 2014 m. laukia kiti iššūkiai. Turėsime toliau stiprinti vidinius procesus, dar daugiau dėmesio skirti santykiams su klien-

Jonas MARCIŠAUSKAS, UAB „Dailista“ direktorius (Kupiškis)

Šie metai buvo pakankamai geri ir sėkmingi. Atrodo, kad darbų, palyginus apyvartas, padarėm panašiai tiek pat, kiek ir pernai. Turime naują projektų vadovą, aukštesnę kvalifi-kaciją įgijo du statybos darbų vadovai. Dirbame renovuoda-mi ir statydami, nepraradome kvalifikacijos įrenginėdami prekybos centrus: Vilniuje atnaujinome centrinę universali-nę parduotuvę, atnaujinome kelių „Maximų“ patalpas. Nemažai pasidarbavome savo, Kupiškio rajone, – Suba-čiaus miestelyje modernizavom kultūros namus; baigia-me Kupiškio gimnaziją, Kupiškio kultūros namus. Pava-

Audronė ENDRIUKAITYTĖ, UAB „Paroc“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Europai ir Baltijos šalims

2013-ieji, tai – iššūkių, tobulėjimo ir kūrybos metai. Išties jaučiame Lietuvos rinkos atsigavimą ir tolimesnį jos augimą. Individualių namų savininkai yra ypač su-sidomėję energiškai efektyvia statyba ir noriai renkasi sprendimus, padedančius tai pasiekti.Bendrovei „Paroc“ 2013 m. buvo sėkmingi – pardavimai didėjo, eksportas taip pat augo. Be to, pristatėme rinkai naujus gaminius ir sprendinius, kurie susilaukė rinkos pri-pažinimo, pavyzdžiui, „PAROC® Cortex One™“. Atsižvelg-dami į rinkos poreikius, atnaujinome CAD brėžinius ir pa-pildėme juos energiškai efektyvių pastatų sprendimais, pristatėme rinkoje ŠVOK vamzdynų ir ortakių izoliacinius gaminius su nauja danga „PAROC GreyCoat“. Mūsų edu-kaciniai seminarai ir dalyvių skaičius juose buvo didžiausi per visą veiklos istoriją. Tai byloja apie tai, jog mūsų ži-nios, vykdomi tarptautiniai projektai ir patirtis yra svarbi tiek statybininkams, tiek NT plėtotojams, tiek projektuo-tojams.Visai „Paroc Group“ praėję metai taip pat buvo sėkmin-gi – užbaigta viena dalis ilgalaikio investicinio projekto Rusijoje, ten gruodžio pradžioje atidaryta nauja „Paroc“ gamykla. Švedijoje ir Suomijoje kompanija sėkmingai vykdo energiškai efektyvios individulių namų renovacijos projektą „renZERO™“. Plačiau šį projektą pristatysime arti-miausiuose „Paroc“ seminaruose ir parodoje RESTA 2014.2013 m. buvo didelių pokyčių metai ir man asmeniškai. Dabar esu atsakinga už komunikaciją ir rinkodarą Bal-tijos šalyse, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose Centrinės Eu-ropos šalyse bei Jungtinėje Karalystėje. Naujos pareigos – tai atsakomybė ir didelis iššūkis, reikalaujantis daug laiko, žinių ir profesionalumo. Noriu visus skaitytojus pasveikinti su Naujaisiais metais ir palinkėti sėkmės kūrybingoje statybininko veikloje.

Naujienos

24 25UAB „SISTELA“Žalgirio g. 88, LT-09303, Vilnius

STATYBŲ SĄMATOS, NORMATYVAI, KAINYNAI, PROGRAMOS

www.sistela.ltTel.: (8 5) 275 2645, 275 2352, 275 2200, 275 5084E.p.: info@sistela.lt, normatyvai@sistela.lt

Šiame įstatyme yra dešimtys pakeitimų, kurie palen-gvins, pagreitins, supaprastins teritorijų planavimo dar-bus, leis gyventojams ir verslui lengviau statyti gyvena-muosius pastatus. Dviem – ketveriais metais sutrumpėjo visos projektavimo procedūros, gyventojams ir verslui statyti gyvenamuosius namus tapo daug paprasčiau. Naujasis įstatymas sumažino biurokratinius kliudžius gyventojams statytis gyvenamuosius namus. Siekiant gerinti investicinę aplinką, atsisakyta planavimo parei-gos sklypo plėtotojui. Gyventojams ir verslininkams, no-rintiems vykdyti statybas žemės sklype, pakaks parengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, o pareiga rengti užstatymo planus numatyta savival-dybėms. Kol savivaldybė neparengia vietovės lygmens kompleksinio planavimo dokumentų, statybą leidžian-tys dokumentai išduodami vadovaujantis savivaldybės kompleksinio plano (bendrojo plano) sprendiniais. Tokiu būdu sklypo plėtotojui neužkraunama pareiga

Teritorijų planavimas – paprasčiau ir greičiau

rengti ir finansuoti teritorijų planavimo darbus.Gyventojams ir verslui sudarytos sąlygos lengviau pasi-keisti žemės naudojimo pagrindinę paskirtį ar būdą, per-tvarkyti sklypų ribas. Paprastesne tvarka bus atliekamas ir specialiųjų žemės ir miško sąlygų nustatymas ar keitimas. Atsisakoma nepasiteisinusio sklypinio planavimo prin-cipo, kai vienam sklypui būdavo rengiamas detalusis planas, todėl nuo šiol mažiausia planuojama teritorija bus kvartalas. Kvartalinis planavimas suteiks galimybę kompleksiškai spręsti teritorijos tvarkymo galimybes.Pakeistas Teritorijų planavimo įstatymas sumažina ir korup-cijos galimybes. „Jeigu, pavyzdžiui, vyriausiasis architektas nepatvirtina kokio nors dokumento, Statybos inspekcija gali patikrinti ir nustačiusi, kad dokumento netvirtinti nebuvo pagrindo, pati jį patvirtina ir baudžia tą, kuris to nepadarė, – sakė D.Matonienė. – Atsiranda personalinė atsakomybė. Tai yra nauda gyventojams ir investuotojams.“Aplinkos ministerija įsteigė informacinį numerį, kuriame specialistai konsultuos apie pasikeitimus ir siūlys, kaip iš-spręsti sunkumus. Informacinio telefono numeris: 8 646 67920. Darbo laikas: 9–18 val. Gyventojus konsultuos Aplinkos ministerijos specialistai. Klausimus taip pat vi-suomet galima siųsti elektroniniu paštu info@am.lt.Užtikrinant visuomenės interesus, numatyta galimybė visuomenei susipažinti ir stebėti teritorijų planavimo pro-cesą elektroninėje erdvėje. Šiam tikslui jau kuriama Lietu-vos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinė sistema. Žmonės į teritorijų planavimo pro-cesus galės įsitraukti jau nuo pat pradžių ir viso planavimo metu „kontroliuoti“, kaip vyksta dokumento rengimas.Spalio mėn. paskelbtame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2014“, vertinančiame verslo sąlygas 189 pa-saulio valstybėse, Lietuva iš 27 vietos pakilo į 17 vietą. Lietuvai pavyko pagerinti daugiau kaip pusę „Doing Bu-siness“ rodiklių. Tyrime nurodyta, kad statybos leidimų gavimo srityje Lietuva pakilo iš 48 į 39 vietą. AM nuotr.

Metų pabaigoje LR Seime įregistruotos Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma užtikrinti deramą buitinių šilumos vartotojų teisių apsaugą įsirengiant individualią suvartotos šilumos energijos apskaitą. Pataisą įregistravo įvairių frakcijų parlamentarai: Al-gimantas Salamakinas, Raimundas Paliukas, Eligijus Masiulis, Povilas Urbšys ir Agnė Bilotaitė. „Kasmet prasidėjus šildymo sezonui, gyventojams di-džiausią galvos skausmą kelia būtent šildymo sąskai-tos, todėl manau, kad įtvirtinus individualią šilumos apskaitą butuose, sistema taptų ne tik skaidresnė, bet ir efektyvesnė bei pigesnė. Priėmus tokį įstatymą, nebeliktų prielaidų „šildyti orą“, o šilumos tiekėjams teikti išpūstas sąskaitas gyventojams“, – sakė LR Sei-mo narys, konservatorius Paulius Saudargas.Taip pat pateiktas ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (mo-dernizuoti) įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo sie-kiama, kad būtų įtvirtinta viena iš efektyvaus energijos vartojimo priemonių modernizuojamuose daugiabu-čiuose namuose, – privaloma individuali modernizuo-jamo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų suvarto-tos šilumos energijos apskaitos ir reguliavimo sistema. Daugiabučių namų modernizavimas, anot P.Saudargo, sulauktų dar didesnio efektyvumo, jei gyventojai po renovacijos turėtų individualios šilumos apskaitos ga-limybę ir dėl to – mažesnes šildymo sąskaitas. Verta paminėti, kad Lietuvos gyventojai savo daugiabu-čiuose seniai yra įsirengę dujų, elektros, šalto bei karšto vandens skaitliukus ir atsiskaito būtent už suvartotą kiekį, todėl individualios šilumos apskaitos skaitikliai nebūtų visiškai naujas dalykas. „Kiekvienas šilumos vartotojas būtų suinteresuotas už šilumą mokėti ma-žiau, tuo pačiu neišleisti šilumos „į lauką“, kitaip tariant, kaimynui, kuris mėgsta gyventi šilčiau, bus paprasčiau reguliuotis atsisukant daugiau šilumos, o mėgstantiems gyventi vėsiau, ar tarkim, tiems, į kurių buto pusę šviečia saulė ir natūraliai prišyla, būtų galima atsisukti mažiau šilumos“, – sakė parlamentaras P.Saudargas. Nuotr. pašnekovo

LR Seimo narys Paulius Saudargas

Įstatymo pataisos sudarys sąlygas individualiai šilumos apskaitai

„Vienas dažniausių gyventojų „pasiteisinimų“, kodėl jie nerūšiuoja, o kas man iš to? Iš tiesų finansinių ir kitokių skatinamųjų priemonių nebuvimas nepade-da gyventojų skatinti rūšiuoti, todėl šiemet buvo parengta nauja įmokų už atliekų tvarkymą metodi-ka, kurią jau patvirtino Vyriausybė“, – sakė aplinkos viceministras Almantas Petkus. Metodikos įgyvendinimas – savivaldybių preroga-tyva ir jos jau pradėjo atlikti namų darbus. Jau 2014 m. gyventojai, kurie rūšiuoja atliekas, už atliekų tvarkymą mokės mažiau, nei tie, kurie nerūšiuoja. Tačiau koks bus kainų skirtumas tarp rūšiuotų ir nerūšiuotų atliekų, kaip sakė viceministras, pasa-kyti neįmanoma. Kainos skirtumą lems kiekvienos savivaldybės sprendimai, situacija, nes visos savi-valdybės naudoja labai skirtingas atliekų tvarky-mo sistemas, skirtingas geografinis išsidėstymas. Tačiau naujame atliekų tvarkymo plane 2014-2020 metams nustatyta, kad mokestis už atliekų tvarky-mą negali viršyti 1 proc. vidutinių metinių gyven-tojų pajamų.Tikimasi, kad per metus Savivaldybių parengtos tai-syklės turi pradėti veikti. AM nuotr.

„Darbų bus daug, tačiau statybiniai pajėgumai šiuo metu yra rizika“, – pastebėjo viceministrė Daiva Matonienė, metinėje spaudos konferencijoje kalbėdama apie dau-giabučių gyvenamųjų namų renovaciją. Nuo 2013 metų pradžios iki pabaigos renovacijai buvo pritarę 868 dau-giabučių gyventojai, iš jų 166 namai pradėję renovacijos darbus, 125 daugiabučiams atnaujinti vyksta rangos darbų pirkimai, 162 namai yra gavę banko finansavimą. „Vertinant šiuos rezultatus viso Programos įgyvendinimo laikotarpio kontekste, 2013 metus galima vadinti renova-cijos lūžio metais. Pasiūlytas naujas daugiabučių atnauji-nimo modelis, patobulinta teisinė aplinka, sukurti nauji finansiniai instrumentai užtikrina ne atsitiktinai per me-tus šoktelėjusį renovuotų namų skaičių, bet sistemingą ir ilgalaikį šalies renovacijos procesą,“ – tvirtino aplinkos vi-ceministrė. Ministerija mano, kad po 3 – 4 mėn. Lietuvoje vienu metu bus renovuojama 500 – 600 daugiabučių. Įvertinus pernai pasiūlyto naujo renovacijos modelio sė-kmę, liepos mėnesį buvo paskelbtas antras renovacijos etapas, kurio metu šalies savivaldybės buvo kviečiamos teikti paraiškas nepatekusių į pirmąjį etapą ir naujai atrink-tų daugiabučių atnaujinimui. Antrajame renovacijos etape išreiškė norą dalyvauti 58 savivaldybės, kurių sąrašuose 1683 namai, t.y. dvigubai daugiau nei pirmajame. Dabartinė Daugiabučių namų atnaujinimo programa įgy-vendinama nuo 2005 metų. Per beveik devynerius Pro-gramos gyvavimo metus šalyje renovuota 500 namų. AM iliustr.

Valstybinės įmonėms miškų urėdijoms Aplinkos ministerija nurodė nuo 2014 metų įsitraukti į biokuro gamybos rinką: tai padidins konkurenciją biokuro rinkoje ir išplės miškų teikiamą naudą vi-suomenei, neaukojant dėl to ekologinių perspek-tyvų.Kaip sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuro-nis, dėl tokio potvarkio labiausiai sunerimo didieji biokuro gamintojai. „Bet manau, kad Lietuvos gy-ventojai gali būti ramūs, todėl kad tai padės nusta-tyti realią biokuro kainą ir per biokuro kainą dirbti-nai nebebus galima užkėlinėti šilumos kainos. Taigi tendencijos yra labai geros“, – sakė ministras. 2013 metų liepos mėn. įstatymo pakeitimai energetikos įmonėms nustatė prievolę dalį biokuro elektros ir (ar) šilumos energijos gamybai įsigyti energijos išteklių biržoje: 2014 metais – ne mažiau kaip 10 procentų, 2015 metais – ne mažiau kaip 30 procen-tų, 2016 metais ir vėlesniais metais – ne mažiau kaip 50 procentų.„Tas žaidimėlis, kai patys pirko iš savų užsikeldami kainas, turėtų po truputėlį baigtis“, – kalbėjo minis-tras V.Mazuronis. AM foto

Rūšiuotos atliekos gyventojams kainuos pigiau

Žaboja biokuro pirkimus „savų iš savų“

Nuo 2014 metų įsigalioja naujas Teritorijų planavimo įstatymas. Jis keičia 10 metų veikusį doku-mentą, kurį kritikavo visi – tiek gyventojai, tiek specialistai, tiek investuotojai.

Aplinkos viceministrė D.Matonienė

Renovacijai gali pritrūkti statybininkų

Aplinkos viceministras A.Petkus Aplinkos ministras V.Mazuronis

2009

37

2010

78

2011

81

2012

37

2013

192

125

162

415

Renovacija 2009-2013 m.

Renovuotų / renovuojamų namų skaičiusVykstantys rangos darbų konkursai (n. sk.)Bankai, pritarę finansavimui (n. sk.)Gyventojai, pritarę renovacijai (n.sk.)

NaujienosNaujienos

Lietuvos metų gaminys 2013

Tai yra rengiamo portalo STATYBUNAUJIENOS.LT leidinys, skirtas Lietuvos pramonininkų organizuojamiems konkursams „Lietuvos metų gaminys“ ir „Sėkmingai dirbanti įmonė“ pristatyti. Leidinys platinamas nemokamai.Leidėjas – VšĮ „Propagandos ministerija“.

Vyr. redaktorė Genė Drungilienė, mob. 8 640 20132, gene.drungiliene@statybunaujienos.ltReklamos skyrius – mob. 8 672 60123Maketavo Petras UrmanavičiusSpaudė UAB „Spalvų slėnis“, Geležinio Vilko g. 2, VilniusTekstai įmonių ir STATYBUNAUJIENOS.LTLeidėjas neatsako už reklamų turinį.Leidinys bus pasiekiamas ir portale STATYBUNAUJIENOS.LTViršelyje Pauliaus Gasiūno nuotr. (UAB „Staticus“ įrengti Radisson Blu Riverside (Švedija) viešbučio fasadai)

26 27

„Dėl visų regioninei plėtrai 2014–2020 m. skiriamų lėšų, konkrečių priemonių, planuojamų rezultatų tebevyksta diskusijos su ministerijomis, derinama su Europos Komisija 2014–2020 m. struktūrinės pa-ramos veiksmų programa, – sakė VRM Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys. – Vidaus reikalų ministerija parengė ir derina su ministerijomis „Regioninės plėtros“ tarpinstitucinį veiklos planą.“ Preliminariai suderinti asignavimai, kurie bus paskirstomi regionų projektų planavimo būdu, arba skiriami integruotoms teritorijų vystymo programoms įgyvendinti, siekia 3,41 mlrd. litų.

Įvardintos pagrindinės investavimo sritys ir lėšos

Pagrindinės investavimo sritys, remiamos iš ES struk-tūrinių fondų, yra kelios. Didžioji lėšų dalis bus skirta miestų infrastruktūros kompleksiškam atnaujinimui (URBAN) – 902 mln. litų. Iš jų 500 mln. litų atiteks penkiems didiesiems miestams. Aplinkosaugai, vie-šųjų pastatų modernizavimui, kraštovaizdžio tvar-kymui, antrinių žaliavų surinkimo sistemos plėtrai, vandentvarkai numatyta 817 mln. litų. Investicijoms transportui ir darniam judumui skirta 437 mln. litų. Dar 360 mln. litų numatoma skirti bendrojo, nefor-malaus švietimo ir ikimokyklinio ugdymo infrastruk-tūrai. Kaimo vietovių infrastruktūros modernizavi-mui numatyta suma – 322 mln. litų (133 mln. litų – iš Europos žemės ūkio fondo. Naujuoju finansiniu laikotarpiu socialiniam būstui skirta 194 mln. litų.

Penkiolika programų – 10-yje regionų„2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu Vidaus rei-kalų ministerija atsakys už Integruotųjų teritorinių investicijų instrumento koordinavimą. Lietuvoje šis instrumentas taikomas remiant tvarios miestų plėtros veiksmus, – sakė A.Plikšnys. – Tai reiškia, kad bus rengiamos ir įgyvendinamos integruotos teritorijų vystymo programos išskirtoms tikslinėms teritorijoms – miestams, t.y., apie 20 savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, arba apibrėžtoms di-džiųjų miestų dalims: pasirinktos septynios teritorijos, turinčios po 20-40 tūkst. gyventojų, bei su jomis susie-toms teritorijoms.“ Bus įgyvendinama 15 programų – 10-yje regionų, apimant mažus ir vidutinius miestus, ir penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Kiekvienai integruotai teritorijos vystymo programai bus nustatyti kompleksiniai miestų socialinio ir eko-nominio atgaivinimo projektai (URBAN tipo projektai), atskirų sektorių priemonės (aplinkosaugos, transporto, švietimo ir kt.), taip pat teikiama parama bendruome-nių kartu su vietos valdžia ir verslu įgyvendinamoms vietos plėtros strategijoms (bendruomenės inicijuoja-mai vietos plėtrai).

Apie 50 mln. litų – „minkštosioms“ veikloms

Vidaus reikalų ministerija administruos ES struktūrinių ir investavimo fondų priemones, pagal kurias remiami kom-pleksiniai (URBAN) projektai. Pagal juos gali būti atlikta apleistų teritorijų konversija, buvusių didelių pramonės ar karinių objektų pritaikymas mažiems ir vidutiniams vers-lams, bendruomenėms, viešosioms paslaugoms; pertvar-komos ir atnaujinamos viešosios erdvės – pėsčiųjų gatvės, aikštės, skverai, parkai; renovuojami gyvenamieji kvarta-lai – sutvarkomos žaliosios erdvės, automobilių stovėjimo aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės ir pan.„Bendruomenės inicijuojamai vietos plėtrai miestų vie-tovėse parama skiriama iš Europos socialinio fondo, t. y., apie 50 mln. litų, „minkštosioms“ veikloms, skirtoms socialinės atskirties ir užimtumo problemoms spręsti“, – sakė Regioninės politikos departamento direktorius A.Plikšnys.

Baigiantis metams – lėšos socialiniam būstui ir infrastruktūrai

Baigiantis metams, Vidaus reikalų ministerija skyrė Eu-ropos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų infrastruktūrai gerinti ir socialiniams būstams įrengti. Zarasų rajone esančiame Avilių II kaime už 529 tūkst. Lt planuojama rekonstruoti kultūros namų ir bibliotekos pastatą, įku-riant daugiafunkcinį centrą ir pritaikant jį bendruome-nės poreikiams. Taip pat planuojama sutvarkyti šio pas-tato aplinką, įrengti laisvalaikio ir sporto infrastruktūrą. Papildomas 425 tūkst. litų Europos Sąjungos struktūri-nių fondų finansavimas skirtas socialinio būsto plėtros projektui Jonavos mieste. Daugiaaukščiame name bus įrengti 28 šiuolaikinius reikalavimus atitinkantys socia-liniai būstai bei atlikti pastato apšiltinimo darbai. Įreng-tuose butuose planuojama apgyvendinti 70 asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą.

Didžioji lėšų dalis bus skirta kompleksiškam miestų infrastruktūros atnaujinimui

Doc. Dr. Jonas JaKatis,

VGTU Architektūros fakulteto Dizaino katedros vedėjas

2013 m. įkurta Dizaino katedra įgalina integruoti VGTU technologijos mokslų ir studijų potencialą (taikomųjų mokslų sritis) ir menų (taikomieji menai) studijas, ab-solventams po ketverių metų studijų suteikiant dvigubą inžinerinio projektavimo ir pramoninio dizaino bakalau-ro kvalifikacinį laipsnį.

Studentai orientuojami dirbti rinkojeLavinant studentų įgūdžius, diegiamos 3D projektavimo technologijos. Studijų programoje naudojama pasauly-je žinoma dizaino projektavimo sistemų „SolidWorks" programinė įranga. Kalbėdamas apie studijų programos ypatumus, VGTU Architektūros fakulteto dekanas prof. R.Buivydas pastebi, kad „dizaino ir šios srities specialis-tų rengimas buvo suprantamas gana siaurai, pagrindinė spraga – inžinerinio išsilavinimo tradicijų praradimas. Atsižvelgdami į Lietuvos pramonininkų konfederacijos pastabas ir pažangią užsienio patirtį, dizaineriams su-teiksime kompleksinių meno, verslo ir inžinerijos žinių, kurios reikalingos industrinių produktų gamybai“. Įgyvendinant VGTU naująją studijų programą, pramonės estetinio projektavimo dvasia pradėti rengti plataus pro-filio pramonės gaminių inžinieriai dizaineriai. Jie įgis ge-bėjimų ne tik kurti gaminio formos idėją, bet ir suderinti jo funkciją, mechaninius objekto veikimo ypatumus. Stu-dentai gebės analizuoti ir pritaikyti jau sukurtus prototi-pus. Naudojant novatoriškus mokymų metodus ir šiuolai-kiškas priemones studentai orientuojami dirbti rinkoje. Pramonės gaminių dizaino studijų programoje diegiami nauji probleminio mokymo ir tęstinio kompleksinio pro-jektavimo metodai. Taikant juos ne tik skatinama semtis fundamentaliųjų mokslų žinių, bet ir formuojami pieši-mo, spalvotyros, kompozicijos, modeliavimo, konstravi-mo bei daugelio kitų meninių bei praktinių įgūdžių.

Bendradarbiauja su versluVGTU Dizaino katedra savo būsimus absolventus regi kaip konkurencingus, aukštos kvalifikacijos, kūrybingus ir išra-dingus pramonės gaminių dizaino kūrėjus. Katedra siekia jaunus specialistus sėkmingai ir tikslingai integruoti į ga-mybos darbo rinką. Siekiama bendradarbiauti su įvairių pramonės sričių įmonėmis, miestų ir kraštovaizdžio plana-vimo organizacijomis, galerijomis, savivaldos institucijomis bei bendruomenėmis. VGTU, kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) narys, įgyvendindamas šią studijų programą, pakvietė LPK narius – verslo organizacijas – įvairiomis formomis plėtoti partnerystės ryšius su Dizaino katedra ir ypač studentų integravimo į gamybinę aplinką srityje. Studijose ir praktinės veiklos procese siekiama pa-siūlyti novatoriškų pramoniniu būdu gaminamos produkci-jos idėjų, sukurti praktiškai pritaikomų modelių ir gaminti realiai pritaikomus, mechaniškai funkcionuojančius gami-nius, gilintis į teisinę pramonės gaminių dizaino aplinką. Partnerystės ir bendradarbiavimo tikslas – formuoti ilgalaikius abiem pusėms naudingus, sinergiškai vei-kiančius partnerystės ryšius, padėsiančius įgyvendinti individualizuotus partnerystės dalyvių uždavinius pra-monės gaminių dizaino srityje. Vertinant svarstomus 2014–2020 m. ES paramos prioritetus dėl mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir naujovių ska-tinimo, pagrindinis Lietuvos tikslas – plėsti konkurencingų ne tik vietos, bet ir pasaulinės rinkos pramonės gaminių kūrėjus bei gamintojus. Savito pramonės gaminių dizaino vaidmuo akivaizdus siekiant išlaikyti nacionalinį tapatumą, užtikrinti etnokultūros tęstinumo tradicijas, tuo pačiu amortizuojant šiuolaikinio žmogaus kuriamos kosmopolitinės aplinkos įtaką.

Dizainas ir plėtra teikia konkurencinio pranašumo

Dizaino kokybės, kaip konkurencinio šalių ekonomikos veiksnio, aktualiją rodo daugelio pasaulio valstybių patirtis. Didžiosios Britanijos dizaino tarybos teigimu, dizaino projek-

tų investicijos atsiperka vidutiniškai per 20 mėn. Prancūzijos ekonomikos, finansų ir pramonės ministerijos duomenimis, šalies smulkiojo ir vidutinio verslo kompanijų investicijos, neviršijančios 50 000 eurų, į dizainą 60 proc. atvejų atsiperka mažiau kaip per dvejus metus. Didžiosios Britanijos pramo-nės konfederacijos 2008 m. atlikto tyrimo duomenimis, 55 proc. kompanijų dizainą ir plėtrą per 5 artimiausius metus mato kaip pagrindinį konkurencinio pranašumo šaltinį.Tyrimų duomenys rodo, kad, pavyzdžiui, Suomijoje 2000 m. įtvirtinta strategija 2010 m. pasiekti, kad 50 proc. suomių kompanijų naudotųsi profesionaliu dizainu kaip sudėtine verslo operacijų dalimi, išpildyta su kaupu. Šiuo siekiu akcentuotas ypatingas šalies įvaizdžio, kultūros ir nacionalinio identiteto svarbos klausimas. Danijos dizaino politikoje pabrėžti gerovės siekimo, konkurencingumo, darbo vietų kūrimo aspektai, Švedijoje siekiama prioritetų pagerinti gyvenimo kokybę, Norvegijos dizaino politikos siekiai – padidinti uždarbį užtikrinant rinkos plėtra. Pie-tų Korėja savo dizaino politiką siejo su tuo, kad 2010 m. dizaino veikla sudarytų 3 proc. BVP. Kinijoje dizaino veikla suprantama kaip priemonė pramonei augimui spartinti. Lietuvos dizaino politika kitų šalių patirties kontekste – de-zintegruota kaip atskirų dizaino veiklos sričių mažai koordi-nuotas veikimas. Dabar bene sparčiausiai plėtojamos dizai-no srities – interjero, baldų dizaino Lietuvai, akivaizdu, per maža. Pripažįstant, kad ir Lietuvoje dizaino politika turės įgyti prioritetinę ūkinės veiklos padėtį, ją būtina orientuoti link aiškaus šalies prekės ženklo, identifikuojančio lietuviš-ko gaminio dizaino pristatymą tarptautinėse rinkose. Ypač svarbu konkurencingumui vertinti naudoti ir kokybinius rodiklius, tarp kurių minėtini - produkcijos kokybė, klientų aptarnavimo lygis, produkcijos realizavimo galimybės, pro-duktų dizainas, žmogiškasis kapitalas ir kiti.

VGTU pradėti rengti plataus profilio pramonės gaminių inžinieriai dizaineriai

Brno technologijos universiteto studentų kūrybiniai darbai. Autoriaus nuotr.

Reaguojant į pasaulinės rinkos daiktinės aplinkos formavimo tenden-cijas, 2013 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Archi-tektūros fakultetas pasiūlė naują Pramonės gaminių dizaino studijų programą. Architektūros fakultetas iki šiol žinomas kaip didžiausia šalyje architektūros mokykla.

Naujuoju finansiniu laikotarpiu integruotoms teritorijų vystymo pro-gramoms įgyvendinti bus skirta 3,41 mlrd. litų. Didžioji dalis – apie 95 proc. – šios paramos skiriama investicinėms, infrastruktūrinėms, priemonėms.

Dr. Jonas Jakaitis. Asm. archyvo nuotr.

Naujienos

„Mitnija“ baigė įgyvendinti vieną reikšmingiausių pro-jektų Kaune – beveik 30 mln. litų (be PVM) vertės Lietu-vos sveikatos mokslų universiteto „Santakos“ slėnio Nau-jausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro statybą. Nuo 2014 m. pradžios daugiau nei 11 000 kv. m. pirmaja-me tokio pobūdžio centre Lietuvoje po vienu stogu įsikurs mokslininkai ir kiti tyrėjai, dėstytojai, studentai. „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos tech-nologijų centre, kurio statybos finansuotos bendromis Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir Lietuvos Respu-blikos biudžeto lėšomis, įrengti mokslininkų ir dėstytojų kabinetai, įvairios laboratorijos, auditorijos, mokomoji vaistinė, taip pat atskiros erdvės posėdžiams ir kitai veiklai. „Mitnijos“ generalinis direktorius Julius Gendvilis teigia, kad bendrovė didžiuojasi prisidėjusi prie Lietuvos mokslo plėtros ir istorijos kūrimo. „Mūsų pastatytame integruota-me studijų, mokslo ir verslo centre bus atliekami farma-cijos ir sveikatos mokslų tyrimai, eksperimentai, kuriami nauji medikamentai. Supratome savo atsakomybę statant tokį objektą. Todėl mūsų įmonė, kaip šio projekto genera-linė rangovė, turėjo kokybiškai atlikti ne tik savo jėgomis atliekamus statybos darbus, bet ir profesionaliai valdyti dešimtis skirtingų subrangovų bei tiekėjų. Mums garbė, kad esamos ir būsimos Lietuvos mokslininkų, dėstytojų, studentų kartos dirbs ir kurs „Mitnijos“ statytame centre“.„Mitnijos“ statybų direktorius Valentinas Cilcius pažymi, kad „Santakos“ slėnio projektas sudėtingas savo specifiniais in-žineriniais, konstrukciniais ir architektūriniais sprendimais. „Šiame ypatingame pastate įrengtos laboratorijos, kuriose prie darbo stalų sumontuotas dujų tinklas, kurį sudaro gam-tinės dujos, suspaustas oras, vakuumas, azotas, deguonis, helis bei angliarūgštė. Siekiant užtikrinti kokybišką visų inžinerinių sistemų valdymą, centre sumontuota automa-tizuota pastato inžinerinių sistemų valdymo sistema (PVS). Reaguodama į lauko oro sąlygas, PVS reguliuoja patalpų vė-dinimą, šildymą, šaldymą atskirose pastato erdvėse, ir tokiu būdu taupo energiją“, – teigia Valentinas Cilcius. „Mitnijos“ statybų direktorius džiaugiasi, kad pastato išorės apdailai naudotos kokybiškos medžiagos. Tai kasetinė kom-pozicinių aliuminio plokščių fasadų sistema, užtikrinanti vientisą ir estetišką fasado vaizdą bei jo ilgaamžiškumą, taip pat stiklo vitrinos bei tamsiai pilkos bei raudonos pakabina-mos keramikinės plytelės. Šios medžiagos pasirinktos ne tik siekiant geriausiai atskleisti architektų sumanymus, bet ir dėl medžiagų patvarumo, ilgaamžiškumo bei funkcionalumo. Bendrovės inf. ir nuotr.

Pastatė naują technologijų centrą

28