Žurnalas sėkmingam verslui BIRŽELIS I 2014

Sunkumuose visada slypi galimybės.

/Albertas Einsteinas/

TURI

NYS

STaTYbaStatybinių įrankių pasirinkimas: svarbiausia kokybė 20Kokybiški įrankiai – minimalus vibracijos poveikis 24SOS: Lietuvai trūksta statybų srities specialistų 27Elektronikos fakultete gimsta nauji inžineriniai sprendimai 30Kodėl reikia rinktis statybos inžinerijos studijas? 32Skaitmeninė statyba: naudinga visiems statybos projekto dalyviams 343 klausimai BIM programinę įrangą ArchiCAD atstovaujančiai UAB „Design Solutions“ 38Išmaniųjų tinklų link 40Skaitmeninių statybų sėkmės formulė 42„Puuvilla“ – prekybos centras, pastatytas naudojant BIM 44Langų angokraščių modernizavimo variantai 48Sandarūs langai – šiluma be nuostolių 50 Įspūdžiai iš parodos „RESTA 2014“ – įkvėpimas visiems metams 52

INŽINERIJa„Thermo Fisher Scientific Baltics“ pastatas – šviesus ir dalykiškas 54Švarių patalpų technologija – modernėjančio pasaulio būtinybė 64Sprendimai švariam orui 72Priemonė energijai sutaupyti 73Alternatyvių energijos šaltinių naudojimo bei išorinių pastatų atitvarų Lietuvoje modernizacijos galimybių apžvalga 74

Atgimusi praeitis 4Plūduriuojančių miestų kūrėjas Koenas Olthuisas: „Žaluma yra gerai, bet vandens žydrynė – dar geriau“ 10Nuotykių architektūra – pramogai ir verslui 16Miesto kraštovaizdžio architektūra 17Reikalinga dovana 18

aRCHITEKTŪRa

REdaKCIJOS ŽOdIS

Žurnalas STRUCTUmISSN 2335-2116

LEIdĖJaS UAB „S MEDIA GROUP“Smolensko g. 10D-38,LT-03201 VilniusTelefonas +370 5 272 3811Faksas +370 5 272 4241Mob. telefonas +370 620 55 199

dIREKTORĖIGNĖ DAUSEVIČIŪTĖ

VYR. REdaKTORĖJURGA GRIGIENĖEl. paštas jurga@smediagroup.lt

TEKSTų aUTORIaI:JURGITA SILIŪNIENĖGIEDRĖ BALČIŪTĖJURGA GRIGIENĖRŪTA GERULYTĖIEVA ČIVINSKAITĖROMA RINKEVIČIENĖŠARŪNAS PAULIKASDAINIUS DURISRAIMONDAS POMARNACKIALGIRDAS JUOZAPAITISJONAS ŠAPARAUSKASJONAS JAKAITISDARIUS DRUKTAINIS

2014 birželis

NUOTRaUKų aUTORIaI:PIETERIS KERSASIGORIS RADANOVIČIUSIRMANTAS GELŪNASDARIUS PETRULAITIS

KaLbOS STILIUS IR KOREKTŪRaVŠĮ KALBOS IR KOMUNIKACIJOS CENTRASwww.kkc.lt

REKLamOS SKYRIUS Telefonas +370 5 272 3811

dIzaINaSVILIJA AVIŽINYTĖ

paRENgImaS SpaUdaIUAB „S MEDIA GROUP“

SpaUSdINOUAB „BALTO PRINT“

Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

© UAB „S Media Group“, 2014© STRUCTUM, 2014

ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI

ELEKTRONINĘ ŽURNALO VERSIJĄ GALITE SKAITYTI

www.structum.lt

At skubanti vasara mums pažėrė rieškučias saulėtų dienų, bet kartu atėmė daug brangaus laiko. Tuo netrukome įsitikinti bendraudami su visais staty-bų sektoriaus atstovais. „Rytoj“ virsdavo „kita savaite“, kita savaitė – „tiek to, nukelkime kitam mėnesiui“. Bet dėl to tikrai nematome reikalo nerimauti, nes tai reiškia tik viena – visi turime krūvą darbų ir užsakymų! Kas gali būti geriau?! Na, nebent komandos pastiprinimas tikrais profesionalais.

Pripažinkime, Lietuvai verkiant trūksta ne tik kvalifi kuotų darbininkų – statybininkų, mūrininkų, suvirintojų, šaltkalvių ir kitų, kurie, ieškodami geresnio uždarbio, išvyko dirbti svetur, bet juntama ir aukštos kvalifi ka-cijos specialistų – architektų, inžinierių, projektuotojų – stoka. Akivaiz-dus paradoksas – nors specialistų trūksta, o inžinierių ir kitų šios srities darbuotojų algos šoktelėjo kone iki debesų, norinčiųjų studijuoti šiuos mokslus vis dar labai mažai. Juolab kad baigus šios krypties studijas atsiveria didelės galimybės – inžinerinius mokslus baigęs specialistas pagal Lietuvos statistiką gamybinėse ir kito profi lio įmonėse ar verslo bendrovėse dažnai tampa ne tik samdomu darbuotoju, bet ir darbo vietų kūrėju. Šiemet, tikimasi, situacija pagerės, nes daugiausia valsty-bės lėšų – daugiau nei trečdalis visos sumos – skiriama technologijos mokslų specialistams rengti.

Šiame numeryje rasite vertingos informacijos apie galimybes užsiau-ginti puikių specialistų ir kelti savo kvalifi kaciją.

4

Arch i tektūrA

aTgImUSIpRaEITIS

4

Jurga grigienė

Šis renovacijos projektas 1960-ųjų vilą pavertė šiuolaikišku še-šių gyvenamųjų apartamentų kompleksu su originaliu fasadu.

projekto pagrindas – idėja naujai panaudoti prieš daugiau nei 40 metų pastatyto namo erdves, iš jų sukuriant gyvenamą plotą kiekvienam šeimos nariui atskirai, tačiau laikantis sąlygos, kad bus išsaugota pastato esmė – stengiamasi atlikti kuo mažiau

pakeitimų ir išsaugoti originalias detales, ku-rios turės būti integruotos į nau-

jąjį projektą.

5

Arch i tektūrA

„CRAFT Arquitectos“ nuotr.

aRCHITEKTaI„CRAFT Arquitectos“

VIETOVĖNaukalpanas, Meksika

bENdRaaUTORIaIAlan Rahmane Azar, Michelle Cadena, „Solt Studio“

pLOTaS1 000 m2

mETaI2011 m.

pJŪVIaI

5

6

Arch i tektūrA

Vienas svarbiausių veiksnių kuriant dizainą – tai, kokioje vietoje stovi pastatas. Šiuo atveju tai yra vasarvietė, nuo kurios neatsiejamas nenutrūkstamas eismas ir kuri vizu-aliai vainikuoja keletą alėjų. Dėl šios priežasties neišven-giama didelio triukšmo, privatumas ribotas, o oro srovė tiesiogiai veikia pagrindinį namo fasadą. Be to, objektas žvelgia į pietų pusę – vasarą tai gresia perkaitimu.

Viena pirminių užduočių architektams buvo pasirūpinti aplinkosauga. Reikėjo sukurti pereinamąją erdvę tarp privačių ir viešų erdvių, nesugriaunant jų ryšio – tai su-švelnina aplinkosaugos grėsmes.

Šis tikslas buvo pasiektas pasitelkiant dvigubą fasado dizainą, kuriam buvo naudojamas bronzinis stiklas „Re-flecta“. Taip sumanyta atverti vaizdą į lauką ir apriboti vi-dines erdves, padidinti privatumą. Be to, naudotos kva-drato formos angos sušvelnina tiesioginį vėjo poveikį, leidžia vėjui cirkuliuoti, tiesiogiai neveikdamos vidinio fasado, ir padeda filtruoti saulės spindulius (tai leidžia pasiekti optimalią temperatūrą). Šio dizaino išskirtinis bruožas – išorinis triukšmas slopinamas, bet lauko gar-sai nėra izoliuojami visiškai. Buvo įrengtos pereinamo-sios terasos, sujungiančios abu kontekstus ir prieina-mos tik iš privačių terasų. 6

7

Arch i tektūrA

8

Arch i tektūrA

pLaNaS

8

9

Arch i tektūrA

Interjeras įkūnija visus programos niuansus. Projekto idė-ja buvo sukurti naujas erdves pasitelkiant esamą mode-lį ir paisant išorės ribų, taip suteikiant kiekvienai erdvės daliai laisvės. Vienintelis rimtas pokytis – išgriauta siena. Taip susiformavo du atskiri tiltų jungiami blokai, o to re-zultatas – vidinis sodas, atliekantis vestibiulio funkciją ir sujungiantis uždarus kambarius. Taip įleidžiama daugiau šviesos, geriau vėdinamos patalpos. Interjeras savo spal-vomis atspindi aplinkinį ritmą ir harmoniją – chiaroscuro apšvietimo technika žaidžia su šviesa, sukurdama žemo intensyvumo kontrastą su lauko šviesa, taip suteikiama galimybė įvairiapusiškai patirti erdvę, kurioje esate.

9

10

aRCH I TEKTŪRa

10

Jurgita siliūnienė

gyvenimas ant vandens daugumai vis dar atrodo kaip futuristinė idėja, o architektūriniai sprendimai neretai primena vaizdus iš fantastikos sri-ties. Olandų architekto Koeno Olthui-so kuriami plūduriuojantys miestai, viešbučių ir pramogų kompleksai, pramoniniai rajonai ir vandens sodai ne tik prikausto dėmesį, bet ir žadina smalsumą – ar tai mūsų architektūrinė ateitis? archi-

pLŪdURIUOJaNčIų mIESTų KŪRĖJaS KOENaS OLTHUISaS: „Žaluma yra gerai, bet vandens žydrynė – dar geriau“

tektas pripažįsta, kad gyvenimo ant vandens idėja jam kilo ne atsitiktinai, o siekiant spręsti gyvenamojo ploto, klimato kaitos ir ekologines proble-mas. Inovatorius įsitikinęs, kad gyve-nimas ant vandens niekuo nesiskiria nuo gyvenimo sausumoje, ir tiki, kad ateityje miestai ant vandens taps

kasdienybe. Jūsų dėmesiui – išskir-tinis architekto interviu žurnalui

„Structum“.

10

„Greenstar“ – plaukiojantis viešbutis ir konferencijų centras, Maldyvai. Žalios spalvos žvaigždės formos pastatas simbolizuoja novatorišką maršrutą kovai su klimato kaita. Tikimasi, kad tai bus populiariausia vieta konferencijoms apie klimato kaitą, vandens išteklių valdymą ir tvarumą. Architektas K. Olthuisas, „Waterstudio.NL“. Kūrėjas „Dutch Docklands“.

11

aRCH I TEKTŪRa

aRCHITEKTŪRINIaI SpRENdImaI aNT VaNdENS NĖRa įpRaSTI IR KaSdIENIŠKI, Tad KOKIOS KLIENTų IR KOLEgų REaKCIJOS SULaUKIa JŪSų pROJEKTaI? Gyvename laikais, kai technologiškai beveik viskas yra įmanoma. Mes naudojame įprastas ir laiko patikrintas technologijas, kurios jau seniai taikomos projektuojant plūduriuojančias naftos platformas ar didelius kruizinius laivus.

Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriame šiandien, – tai žmonių, tiek klientų, tiek valstybinių institucijų, mąsty-mas ir supratimas apie gyvenimą ant vandens. Manau, kad ateityje plaukiojantys pastatai ar net plaukiojantys miestai bus kasdienybė ir nedaug skirsis nuo įprastų miestų, prie kokių esame įpratę šiandien.

Žinoma, taip pat svarbu užtikrinti, kad plaukiojantys pastatai turėtų tą patį komforto lygį ir kainuotų tiek pat, kaip ir pastatai ant žemės. Vienintelis tokių archi-tektūrinių sprendimų skirtumas – plūduriuojantis pa-grindas, sudarytas iš plūduriuojančių platformų jun-ginio, kurį prireikus galima praplėsti, prijungiant pa-pildomas platformas. Tai mes vadiname „City apps“ – plūduriuojančių miestų komponentais. Tai gali būti papildomas stadionas, golfo aikštynas, naujas namų kvartalas arba nauji keliai.

Naudojant „City apps“ plaukiojantį miestą galima transformuoti ir pritaikyti pagal gyventojų poreikius. Tokie architektūriniai sprendimai labai tinka prie van-dens įsikūrusioms bendruomenėms, yra mėgstami sa-lynų kurortuose, be to, tai puiki galimybė tankiai apgy-vendintoms teritorijoms, pavyzdžiui, Kinijoje.

KOENaS OLTHUISaS (g. 1971)

Olandų architektas. Studijavo architektūrą ir pramo-ninį dizainą Delfto technologijų universitete. Archi-tektūros įmonės „Waterstudio.NL“ (įkurta 2002 m.), kurios specializacija – plūduriuojančių konstrukcijų ir miestų ant vandens projektavimas, vadovas.

2007 m. žurnalo „Time“ skelbtame įtakingiausių žmonių pasaulyje sąraše buvo 122 vietoje, be to, Prancūzijos žurnalas „Terra Eco“ 2011 m. jį įtraukė į „žaliųjų“ asmenų, kurie pakeis pasaulį, šimtuką.

Vadovaujasi posakiu: „Tvari ateitis glūdi anapus kranto!“

KOKIa bUVO JŪSų IdĖJOS įgYVENdINImO pRadŽIa?Jaunystėje mane labai žavėjo Olandijos kraštovaizdis, šalies vandens ir žemės struktūra. Tuo metu gyvenimas ant vandens buvo įmanomas tik specialiai tam pritaiky-tuose laivuose. Taigi siekdamas įgyvendinti savo idėją – apgyvendinti žmones ant vandens – 2002 m. pabaigoje įkūriau pirmąją pasaulyje miestų ant vandens architek-tūros įmonę „Waterstudio.NL“.

Esu šios rinkos pradininkas, tad teko įdėti nemažai pa-stangų, norint pakeisti plačiosios visuomenės suvokimą apie gyvenimą ant vandens.

aR gYVENImaS aNT VaNdENS TURI TRadICIJų?Olandijoje žmonės ant vandens gyvena jau daugiau nei 100 metų – čia yra įprastų laivinių namų, kurie plaukioja upėmis, miestų kanalais.

KUO SKIRIaSI aRCHITEKTŪRa aNT ŽEmĖS IR aNT VaNdENS?Vienintelis dalykas, kuris ski-riasi nuo sausumos, – plū-duriuojantis pagrindas. Taip pat, jei namai sta-tomi ant jūros pavir-šiaus, naudojamos sūriam vandeniui atsparios me-džiagos.

KIEK IR KOKIų pROJEKTų ESaTE įgYVENdINĘS?Įgyvendiname savo sprendimus visame pasaulyje – Maldyvuose, JAV, Indijoje. Nyderlan-duose jau pasta-tėme daugiau nei šimtą plūduriuo-jančių namų ir pastatų. Šiuo metu įgyven-diname ypatingą projektą – nedidelio biudžeto būsto spren-dinius lūšnynų bendruomenėms.

11

12

Arch i tektūrA

Milijonai žmonių gyvena lūšnynuose prie vandens, jiems kyla nuolatinė potvynių ir cu-namių grėsmė, tad mūsų tikslas, naudojant plaukiojančių namų architektūrinius spren-dimus, padėti žmonėms susikurti tokį būstą, kuris nebūtų suniokojamas gamtos stichijų.

TačIaU aR SaUgUS TOKS bŪSTaS aNT VaNdENS, Ypač TURINT OmENYJE, Kad JŪROS LYgIS KYLa?Taip, kai kyla jūros lygis, saugiausia vieta ir yra ant vandens.

12

Vila „De Hoef“. Apsupta žemės iš trijų pusių, ši plūduriuojanti vila atrodo kaip sausumos namas ant kranto, tačiau yra įrengta ant vandens ir atspari vandens lygio svyravimams iki 30 cm. Architektas K. Olthuisas, „Waterstudio.NL“ Pieterio Kerso nuotrauka.

Gyvename laikais, kai technologiškai beveik viskas yra įmanoma. Mes naudojame įprastas ir laiko patikrintas technologijas, kurios jau seniai taikomos projektuojant plūduriuojančias naftos platformas ar didelius kruizinius laivus.

Kruizinių laivų terminalas – revoliucinė plūduriuojančio 700 m2 trikampio koncepcija. Erdvės užtenka vienu metu priimti tris didžiausius pasaulyje kruizinius laivus. Plaukiojantis terminalas nuo kranto matomas kaip elegantiška skulptūra. Kūrėjai K. Olthuisas, „Waterstudio.NL“, ir „Dutch Docklands“.

13

Arch i tektūrA

KOKIą įTaKą mIESTaI aNT VaNdENS TURĖS aRCHITEKTŪROS TRadICIJOmS?Tai niekaip nepakeis pačios architektūros, tik pakeis mūsų mąstymą apie miestus, gyvenamąjį ar pramoninį būstą.

Šiuolaikiniai dizaineriai yra klimato kaitos karta, tad turėtų pradėti mąstyti apie dinamiškas, o ne statiškas statybų konstrukcijas.

aR ŠI aRCHITEKTŪRa YRa NEKENKSmINga gamTaI?Mums labai svarbus ekologinis tvarumas. Ant vandens galime išgauti tvarią saulės energiją, be to, nenaudo-jamus namus lengva perkelti į kitą vietą. Palyginkite – ant žemės stovintys nenaudojami, griūvantys pastatai metų metus niekieno neprižiūrimi darko kraštovaizdį ar miesto architektūrą.

Vanduo mums suteikia unikalią galimybę kurti tvarias technologijas, taigi žaluma yra gerai, bet vandens žy-drynė – dar geriau!

13

„Jūros medis“ – plaukiojantis statinys, skirtas toms vietovėms, kur itin trūksta gyvūnijos. Jis sudarytas iš daug žalumos sluoksnių, kuriuose įkurtos buveinės tik gyvūnams. Ši struktūra nėra prieinama žmogui, ji pastatyta pagal technologiją, panašią į naftos saugyklų bokštus, kuriuos galima rasti atvirose jūrose. Architektas K. Olthuisas, „Waterstudio.NL“.

14

Arch i tektūrA

14

Stiklinis tunelis į plaukiojantį golfo aikštyną, Maldyvai. Dizainą kūrė architektas K. Olthuisas, „Waterstudio.NL“. Kūrėjas „Dutch Docklands.

Apartamentai „Imperial Maldivian“ Maldyvuose. Architektas K. Olthuisas, „Waterstudio.NL“. Kūrėjas „Dutch Docklands“.

15

Arch i tektūrA

15

„Amillarah“ – plaukiojančios privačios salos, Maldyvai. Architektas K. Olthuisas, „Waterstudio.NL“. Kūrėjas „Dutch Docklands“.

Pirmasis pasaulyje plaukiojantis golfo aikštynas, Maldyvai. Dizainą kūrė architektas K. Olthuisas, „Waterstudio.NL“. Kūrėjas „Dutch Docklands.

„Greenstar“ – plaukiojantis viešbutis ir konferencijų centras, netoliese – restoranas, Maldyvai. Architektas K. Olthuisas, „Waterstudio.NL“. Kūrėjas „Dutch Docklands“.

„Vandenyno gėlė“ – novatoriškas projektas, sukurtas remiantis tipiškos Maldyvų gėlės vaizdu, yra pirmasis iš penkių įspūdingų projektų Maldyvuose. Architektas K. Olthuisas, „Waterstudio.NL“. Kūrėjas „Dutch Docklands“.

16

aRCH I TEKTŪRa

NUOTYKIų aRCHITEKTŪRa – pRamOgaI IRVERSLUIpOpULIaRUmaS aUgaLietuvoje šiuo metu yra apie 18 nuotykių parkų, siūlan-čių virvines laipynes medžiuose. Nemažas skaičius pa-tvirtina neblėstantį pramogos populiarumą. Pradininke laikomoje Prancūzijoje tenka iki 0,3 nuotykių parko 10 tūkst. gyventojų, o Lietuvoje šis skaičius sudaro tik 0,06. Priežastis paprasta – laipiojimas virš žemės patrauklus ir propaguojantiesiems sportišką gyvenimo būdą, ir vai-kams, ir mažiau aktyviems lankytojams. Laipiojantieji tarp medžių 2–17 m aukštyje įrengtais atrakcionais ne tik nugali aukščio baimę, bet ir kilsteli pasitikėjimą savimi – lynais įveikę iš pirmo žvilgsnio neįveikiamas kliūtis stipri-na raumenis ir pusiausvyrą, patiria ryškių emocijų. Atlikti tyrimai parodė, kad per valandą intensyvaus laipiojimo medžiuose sudeginamų kalorijų skaičius prilygsta spar-čiam bėgimui.

LaIpYNĖS – pRIdĖTINĖ VERTĖ KLIENTUI Įmonė „UNO Parks“, nuo 2009 m. teikianti laipynių ir me-džio konstrukcijų projektavimo, įrengimo ir priežiūros paslaugas, pirmoji Lietuvoje pasiūlė nuotykių parkų at-rakcijas perkelti ir į mažesnes namų ar verslo erdves.

Įmonės verslo klientai netruko įsitikinti nauda: populia-rus šeimos restoranas Vilniuje savo klientams kasmet

UAB „UNO Parks“Jakšto g. 7, VilniusTel. +370 601 92 282El. p. aiste@unoparks.ltwww.unoparks.eu

pasiūlo naujų laipynių vaikų lauko aikštelėje ir džiaugiasi gerokai išaugusiu klientų srautu.

Įrengusi nedidelį vidaus nuotykių parką ant originalios klijuotos medienos polių konstrukcijos viename didžiau-sių Lietuvos prekybos ir pramogų centrų, įmonė „UNO Parks“ sulaukė užsienio verslininkų susidomėjimo, o tai atskleidė nemažą tokio pobūdžio projektų poreikį. Tuo įmonės atstovai įsitikino pradėję kasmet dalyvauti tarp-tautinėse pramogų parkų parodose.

Įmonės darbų pavyzdžiai varijuoja nuo laipynių rengi-niams (vestuvėms, įmonių kolektyvų suvažiavimams, muzikos festivaliams, miestų šventėms, muzikos klu-bams) iki mažosios medžio architektūros sodyboms, vie-šųjų erdvių infrastruktūros projektų.

Išradingą vandeniui atsparaus medžio konstrukcijų nau-dojimą (ne tik pirtyse) įrodė puikiai įvertintas vaikų erdvės projektas vandens parke Druskininkuose. Jame, beje, pri-taikytas ir rankomis pintas įspūdingo dydžio tinklas.

Šiais metais trijų trasų nuotykių parką Ignalinos viešbu-čiui įmonės komanda įrengė vos per 22 dienas. Kiekviena laipynių erdvė projektuojama individualiai pagal užsako-vo poreikius, būsimus pramogautojus, geriausiai išnau-dojant net ir mažiausią plotą, pasiūlant konkretų verslo modelį ir rinkodaros sprendimus. Kiekviena kliūtis ar pra-moga yra originaliai gaminama, nenaudojama atsivežti-nių modulių.

pROfESIONaLUmaS LEmIa SaUgUmąBet kuriai pramoginei aktyvaus laisvalaikio struktūrai reikia atidaus konstrukcinio pasiruošimo, patirties mon-tuojant ir tinkamo medžiagų parinkimo. Neapgalvota detalė gali lemti ne tik sugadintą nuotaiką, bet ir pramo-gą teikiančios įmonės reputaciją. Būtent dėl šios priežas-ties įmonė atsisako užsakymų, kai norima įsigyti atskiras atrakcijų dalis, bet neužsakoma jų įrengimo paslaugos. Pavyzdžiui, atsiranda klientų, kurie įsigiję tik medžiagų ir alpinistinės įrangos klaidingai tikisi sutaupyti įsitempda-mi lyną virš vandens telkinio patys.

Įrenginių priežiūra ir garantija suteikiama kiekvienam įmonės projektui, o konkurencingą kainodarą lemia op-timaliai valdomas procesas – nuo pirminės konsultacijos iki išbaigtos, nuotykiais verslą ar namus papildančios šiuolaikiškos medžio konstrukcijos.

16

17

Arch i tektūrA

mIESTO KRaŠTOVaIzdŽIO aRCHITEKTŪRa

KONSTANTINAS JAKOVLEVAS-MATECKIS, knygos autorius

Doc. dr. Jonas Jakaitis

Vilniaus gedimino technikos universiteto (VgTU) leidy-kla „Technika“ 2014 m. pradžioje išleido kraštovaizdžio architektų profesinės ir akademinės bendruomenės nekantriai lauktą VgTU profesoriaus, habilituoto dak-taro, miestų statybos katedros emerito Konstantino Jakovlevo-mateckio parengtą monografijos „mies-to kraštovaizdžio architektūra“ III tomą. Tai solidus (348 p.), gausus iliustracijų, įdomus ir vertingas krašto-vaizdžio architektūrai skirtas menotyrinis mokslo dar-bas. Tritomio I tomas „miesto kraštovaizdžio architek-tūros raida ir teorijos pagrindai“ buvo išleistas 2008 m., II tomas „Želdiniai ir jų komponavimo principai“ – 2003 m., o papildyta laida – 2011 metais. Reikia atkreip-ti dėmesį į tai, kad tritomio III tomas „miesto kraštovaiz-džio architektūros objektų formavimo principai“ vaini-kavo profesoriaus 60 metų aktyvios mokslinės, peda-goginės, praktinės veiklos sukaktį. Sveikatos Jums, pro-fesoriau, ir tegul dar Jūsų parkeryje nedžiūsta rašalas...

Reikia pažymėti, kad monografijoje išnagrinėta miesto kraštovaizdžio architektūros samprata, objektų tipologi-ja, sistemiškai pateikti miesto kraštovaizdžio architektūros objektų ir daiktinės aplinkos elementų formavimo teoriniai ir meniniai principai, įvertinti naujausi pasaulio ir Lietuvos kraštovaizdžio architektūros mokslo bei praktikos laimė-jimai, atskleisti objektų projektavimo ypatumai, stilistikos kaita kartų kaitos procese. Pasak autoriaus, knyga skirta ar-chitektūros, kraštovaizdžio architektūros, miestų planavimo ir miestotvarkos bei miesto dizaino krypčių mokslininkams. Ji gali būti naudojama kaip mokslinių žinių šaltinis magis-trantūros ir doktorantūros studijose, taip pat projektuotojų, dirbančių šioje srityje, darbuose. Tačiau neabejotinai ji savo

fundamentalumu, aktua-lumu pranoksta nūdieną ir tampa svarbia ateities knyga ne tik akademinei bendruomenei, bet ir pla-čiajai visuomenei, visų lygių valstybės valdymo institu-cijų vadovams bei specia-listams. Ir tai dėsninga, nes šiandien urbanizuotose vietovėse gyvena daugiau kaip du trečdaliai Europos gyventojų. Lietuvos mies-tuose taip pat gyvena 67 % šalies žmonių. Todėl būtent čia kyla daugiausia su tarša, nepakankama gyvenimo kokybe, suniveliuota gyvenamąja erdve, saugumu, segregacija ar skurdu susijusių problemų. Tačiau miestuose ir greičiau randami problemų sprendimų būdai, taikant miesto kraštovaizdžio formavimo priemones, inovatyvius viešųjų erdvių ir želdynų projektavimo princi-pus, kurie išnagrinėti per miesto aikščių ir skverų, pėsčiųjų gatvių ir zonų, miesto poilsio, vaikų ir pramogų parkų pro-jektavimo procesus, pateikiant jų kūrimo principus. Kom-pleksiškumas, tarpdalykiškumas yra išskirtinis knygos bruo-žas. Autorius kalba ne apskritai apie miesto kraštovaizdžio architektūrą, bet ją sieja su konkrečiu adresatu – konkrečia struktūruota teritorija ir žmogaus veikla bei poreikiais joje. Autoriui vienodai svarbu ir gyvenamosios, ir visuomeninės, ir pramoninės, ir rekreacinės aplinkos kokybė. Taigi daug dėmesio skiriama tarpdalykinės integracijos, kompleksinių sprendimų paieškos problematikai spręsti. Šia prasme leidi-nys ne tik laiku pasirodė, bet ir yra labai prasmingas.

Itin svarbu, kad knyga koncentruota, parašyta aiškia ir suprantama profesoriui būdinga lietuvių kalba, logiškai argumentuotas medžiagos dėstymas. Vaizdinės medžia-gos įtaigus pateikimas ir aukštas knygos dizaino lygis rodo profesoriaus ir VGTU leidyklos „Technika“ kolektyvo glaudaus bendradarbiavimo rezultatą.

Prof. K.  Jakovlevo-Mateckio monografija yra vertingas daugiametės autoriaus mokslinės, pedagoginės ir prakti-nės patirties kraštovaizdžio formavimo srityje apibendri-nimas. Tai yra pirmoji tokios apimties originali mokslinė monografija, naujai ir sistemiškai pateikianti Lietuvos kraštovaizdžio architektūros, kaip atskiros architektūros mokslo krypties, teorinius bei meninius principus.

Knyga

18

aRCH I TEKTŪRa

Visą balandį „Structum“ kvietė nemokamai užsiprenumeruoti žurnalo elek-troninę versiją ir laimėti prabangų unitazą „Villeroy & boch“. Vertingas prizas ištraukus burtus atiteko mariui Vitauskui.

REIKaLINgadOVaNa

Laimėtojui atiteko pakabinamas unitazas „Villeroy & Boch: Subway 2.0“ su funkcija „Direct Flush“. Tiesiai tekančio vandens srautu nuplaunamas „Villeroy & Boch“ pakabinamas unitazas „Subway 2.0“ atitinka naują higienos standartą. Šie unitazai neturi įprastos vandeniui tekėti skirtos briaunos, jiems nepriekaištingai nuplauti užtenka vos 3 arba 4,5 litro vandens. Kadangi visas unitazo vidus glazūruotas, jį išvalyti galima ypač greitai, lengvai ir steriliai. Idealus kokybės ir dizaino santykis kiekvieno namams.

Atvykęs atsiimti prizo laimėtojas M. Vitauskas pasakojo, kad buvo labai nustebęs gavęs šią malonią žinią. Mat vy-riškio pavardė buvo išrinkta iš užsiregistravusiųjų paro-dos „Resta“ metu.

„Visada dalyvauju šioje parodoje, tačiau šiemet į ją vyko tik kolegos. Būtent jie ir užregistravo mane šioje akcijoje“, – šypsojosi Marius, dirbantis UAB „Vidara“ Kauno prekybos

skyriaus vadovu. Džiugu, kad jam nereikės sukti galvos, kaip panaudoti prizą: „Kaip tik įsirenginėju namus, todėl „Villeroy & Boch“ naujos kartos unitazas juose tikrai ras savo vietą.“

Vyriškį su laimėjimu sveikino „Structum“ direktorė Ignė Dausevičiūtė, žurnalo vyr. redaktorė Jurga Grigienė ir „Vil-leroy & Boch Gustavsberg“ Baltijos šalių rinkodaros vado-vė Jurga Dabulevičiūtė.

Igorio Radanovičiaus nuotrauka

18

20

Stat yba

STaTYbINIų įRaNKIų paSIRINKImaS:SVaRbIaUSIa KOKYbĖJurgita siliūnienė

Nors vartotojus gina įsta-tymai ir įsigijus nekoky-bišką prekę galima at-gauti pinigus ar pasikeisti į naują gaminį, neabejotinai to-kia situacija sugadina nuotaiką, atima laiko ir jėgų, o jeigu tai neati-dėliotinai darbui reikalingas įrankis – rizikuojama pra-rasti klientą. dažnai girdi-mas posakis, kad „šykštus moka du kartus“, tad kaip išsirinkti darbo įrankius ir neprašauti pro šalį nei dėl kai-nos, nei dėl kokybės?

Vartotojų teises ginantys įstatymai numato, kad įsigijęs netinkamos kokybės prekę varto-tojas turi teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybes preke arba atitinkamai suma-žinti prekės kainą, per protingą terminą neatlygin-tinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti vartotojo išlaidas prekės trūkumams pašalinti, jeigu to neatliko pardavėjas. Vartotojas taip pat turi teisę vienašališkai nutraukti pirkimo ir pardavimo sutartį, pareikalauti grą-

21

Stat yba

žinti už prekę sumokėtus pinigus. Tačiau, kaip žinia, tam rei-kia nemažai laiko ir nervų, todėl verta žinoti, kaip išsi-

rinkti kokybiškus gaminius. Niekam ne paslaptis, kad prekės įsigijimą neretai sąlygoja jos kaina, o ne

patvarumas, ilgalaikiškumas ar patogumas. Pa-sak specialistų, toks požiūris verslui klaidingas,

nes taupumas, renkantis įrankius, ne visada atsiperka.

gaRaNTIJOS – bŪTINOSUAB „Elremta“, tiekiančios įrankius savo sri-ties profesionalams, direktorius Darius Mi-

liauskas teigia, kad renkantis įrankius, labai yra svarbu kainos ir kokybės santykis. „Paprastai

aukštą įrankio kainą lemia medžiagų, naudojamų jo gamybai, kaina. Kai kurie gaminto-jai, siekdami daugiau uždirbti ar tie-siog atpiginti savo gaminį, pasirenka

pigias medžiagas ar pigią mažai kvalifikuo-tą darbo jėgą. Tačiau jų sėkmė būna trumpa-

laikė. Vartotojai greitai nusivilia pigiais nekokybiš-kais įrankiais. Šiuo metu dauguma gamintojų

reaguoja į rinką ir kokybiškų įrankių galima įsigyti su didele nuolaida, bet dažniau-

siai labai maža kaina yra nekokybiško įrankio rodiklis. Geras įrankis, kaip ir

geras automobilis, pigiai neparduo-damas“, – sako D. Miliauskas. Jo tei-

gimu, siekiant įsigyti kokybišką prekę, reikėtų tai daryti specializuotose parduo-

tuvėse, kur įrankių ekspertai padės pasirinkti kokybišką, profesionalui tinkamą įrankį.

„Mes sakome, kad blogų įrankių nėra, yra tinkami ir netinkami įrankiai. Įrankių parda-vėjo specialisto pareiga – išsiaiškinti kliento poreikius ir lūkesčius, pasiūlyti optimalų

variantą. Kokybišką ir originalų įrankį galima nusipirkti tik iš profesionalių įrankių pardavėjų, kurie suteikia ir

vykdo garantinius įsipareigojimus, paaiškina eksploatacinius ypatumus. Pirk-dami turguje ir iš privačių asmenų galite įsigyti klastočių arba tiesiog vogtų

įrankių“, – teigia D. Miliauskas.

UAB „Elremta“ prekiauja tik kokybiškais profesionalų įran-kiais ir savo klientams siūlo gerai žinomus prekių ženklus

„Bosch“, „Makita“, „Dewalt“, REMS ir kt.

„Mūsų šūkis – „Profesionalūs įrankiai iš pro-fesionalų, profesionalams“ – puikiai at-spindi mūsų filosofiją. Rinkoje esame jau

17 metų, todėl turime sukaupę daug patir-ties ir įžvalgos siūlydami tinkamus įrankius

savo klientams. Mes labai atidžiai formuojame prekių ekspoziciją, turėdami itin didelę specia-

lizuotų įrankių nomenklatūrą, galime patenkinti ir reikliausio kliento poreikius. O ne laiku sugedus

22

Stat yba

įrankiui, operatyviai suremontuojame arba suteikiame pa-kaitinį“, – įmonės pranašumus vardija jos vadovas.

UAB „Elremta“ serviso tarnyba pajėgi atlikti iki 30 remon-tų per pamainą ir teikia klientams reikalingų papildomų paslaugų – trumpalaikės bei ilgalaikės įrankių nuomos, įrankių akumuliatorinių baterijų atnaujinimo, deimantinių gręžimo karūnų restauravimo, elektrinių įrankių elektrinio saugumo patikrinimo ir sertifikato išdavimo bei kitas.

pROfESIONaLų įRaNKIamS – aUKŠTI KOKYbĖS REIKaLaVImaIĮrankių centrų „Stokker“ produkto specialistas Sergejus Kudriašovas sako, kad renkantis įrankį labai svarbu nu-spręsti, kokiu tikslu įrankį naudosite ir ar jis bus naudoja-mas profesionalo, ar mėgėjo. Pasak S. Kudriašovo, įrankių rinką galima suskirstyti į tris dideles grupes.

Namų meistro įrankiai (angl. DIY tools) – daugybės gamintojų pavadinimų, įrankiai nebrangūs, nedidelės galios, mechaninės dalys dažnai būna plastikinės, daž-nai neturi elektroninių ar mechaninių variklio ar pavaros apsaugos sistemų, be raktais keičiamų priedų, nedidelės talpos akumuliatorinės baterijos (1,3 Ah, 1,5 Ah, 2,0 Ah). Įrankiai netinka ilgalaikiams ir dideliems krūviams, našu-mas žemas. Jų galima įsigyti prekybos centruose. Pagrin-dinė paskirtis – „namų darbai“.

įrankiai profesionalams – ribotas gamintojų pasirinki-mas, įrankiai brangūs, nes juose įdiegtos įvairios variklio, pavaros, akumuliatorinių baterijų apsaugos sistemos, elek-troninės sistemos, palaikančios pastovius variklio sūkius, naudojami be raktų keičiami priedai (griebtuvai, veržlės, apsaugos nuo dulkių ir pan.), didelės talpos akumuliato-rinės baterijos (4,0 Ah, 5,2 Ah). Jie galingi ir našūs. Mecha-ninės dalys (pavyzdžiui, pavaros dantračiai) gaminamos tik iš metalo, pavaros korpusai – iš aliuminio ar magnio (lengvas metalas su geromis šilumos laidumo savybėmis).

Įrankiai pritaikyti ilgalaikiams krūviams, sunkioms darbo sąlygoms (smėlis, metalo, medžio dulkės ir pan.). Tinkamai naudojant ir prižiūrint, yra ilgalaikiai ir patikimi. Galima įsi-gyti tik specializuotuose prekybos salonuose.

pramoniniai įrankiai – naudojami pramoninėje gamy-boje, labai ribotas gamintojų skaičius. Labai brangūs. Gana paprasti, tačiau ilgalaikiai, itin galingi ir našūs.

„Statybininkas, stalius, elektrikas, metalo konstrukcijų montuotojas, šaltkalvis arba įmonės, kurioje dirba šių pro-fesijų atstovai, vadovas turėtų rinktis tik profesionalams skirtus įrankius, nes tai yra jų pagrindinė darbo priemonė. Jai keliami ypač aukšti kokybės reikalavimai, tad tikėtis, kad prekė kainuos pigiai, būtų naivu. Įrankių patarčiau įsigyti specializuotuose įrankių prekybos salonuose. Juo-se galima gauti kvalifikuotą pagalbą ir informaciją apie įrankių technines galimybes, naudojimo sritis, tinkamus priedus, papildomas paslaugas. „Stokker“ įrankių preky-bos centrai siūlo unikalias paslaugas, pavyzdžiui, „Metabo“ įrankių remonto draudimą. Įmonėms, gamykloms ir orga-nizacijoms suteikiame kvalifikuotą pagalbą teisingai pasi-renkant reikalingus darbui įrankius, atvykdami į darbo vie-tą su demonstraciniu automobiliu, kuriame yra naujausi elektriniai ir akumuliatoriniai įrankiai. Suteikiame galimy-bę juos išbandyti realiomis darbo sąlygomis, parenkame geriausiai darbui tinkamus priedus“, – sako specialistas.

S. Kudriašovas įsitikinęs, kad taip pat labai svarbu pasi-rinkti patikimą įrankių tiekėją, kuris ne tik teikia garan-tijas, bet ir nuolat domisi naujovėmis, siūlo klientams išskirtinės kokybės gaminius: „Visada smagu, kai naujo-vėmis galime nudžiuginti savo klientus. Liepos mėnesį prekybos centruose „Stokker“ jau pasirodys naujo mo-delio „Metabo“ kampiniai šlifuokliai su naujais didesnės galios „Metabo Marathon“ varikliais, atnaujinta variklio aušinimo sistema ir ergonomišku korpusu.“

w w w. s t a k i . l t

Didžiausias ąžuolinių grindų pasirinkimas:parketlentės;grindinės lentos;„top-lag“ grindys.

Tvirtos, ilgalaikės, akį traukianti apdaila ir išskirtinės spalvos!

gRINdYS „LITUbEL STaKI paRKET“ – pRabaNga IR ELEgaNCIJa JŪSų NamamS!

UAB „Plankmara“, Gamyklos adresas: Užusalių k., LT-55333 Jonavos r., mob. +370 614 80 016, el. p. info@staki.lt

23

Stat yba

24

Stat yba

KOKYbIŠKI įRaNKIaI – mINImaLUS VIbRaCIJOS pOVEIKIS

Lietuvoje požiūris į darbo saugumą palaipsniui tampa vis labiau vakarietiškas. baziniai saugaus darbo ele-mentai, tokie kaip darbas su šalmu, tinkama avalynė ir

drabužiai, apsauga nuo kritimų dirbantiems aukštai, tampa jau savaime suprantami. Sudėtingesni sau-

gaus darbo klausimai sprendžiami įvairiai. Tačiau vis dar labai daug priklauso ne tik nuo darbdavio, bet ir darbuotojo sąmoningumo, požiūrio į savo sveikatą. pavyzdžiui, jau tampa norma, kad suvi-rintojams darbdaviai parūpina kvėpavimo takų

saugos priemones ne tik dėl to, kad tai nustatyta įstatymais, bet ir todėl, kad daugybė suvirintojų, pa-dirbėję užsienyje ir grįžę į Lietuvą, reikalauja tokio pat darbo saugos lygio. Vis dėlto darbo įrankių sukeliama vibracija ir jos poveikis darbuotojų sveikatai kol kas

daugumai dar yra tikra terra incognita.

Dažnai renkantis elektrinius įrankius didžiausias dėmesys kreipiamas į įrankio technines charakteristikas, kainą, garan-tinę ir pogarantinę priežiūrą, tačiau dar retai pasitaiko, kad meistrai ar įmonių darbuotojai, atsakingi už įrankių pirkimą, teirautųsi apie įrankio vibracijos intensyvumo koeficientus ir naudojamus sprendimus įrankių vibracijos poveikiui mažinti.

O tai turėtų būti ypač svarbu, nes jei įrankis yra darbo prie-monė, jis naudojamas ilgas valandas penkias dienas per savaitę. Todėl neišvengiamai teks susidurti su vibracijos keliamu poveikiu darbuotojų sveikatai. Ilgalaikės vibraci-jos poveikis pasireiškia kraujotakos, neurologiniais, rau-menų ir kaulų sutrikimais. Geriausiai žinomas kraujotakos sutrikimas – vibracijos sukeltas pirštų pabalimas. Tai laiki-nas pirštų kraujo apytakos sutrikimas. Iš pradžių pabalimas apima vieno arba daugiau pirštų galiukus, bet, vibracijos poveikiui tęsiantis, pabalimas gali išplisti per visą pirštą. Kai kraujas grįžta į pirštus, jie parausta, paprastai juos ima skaudėti. Jei vibracijos poveikis tęsiasi, pabalimas dažnėja ir apima vis daugiau pirštų. Pabalus pirštams, darbuotojai gali jų nejausti, pirštai netenka vikrumo, todėl gali nuken-tėti darbo veikla, atsiranda nelaimingų atsitikimų, per ku-riuos galima sunkiai susižaloti, pavojus.

ES direktyva 2002/44/EB („Vibracijos direktyva“) įparei-goja darbdavius užtikrinti, kad rankas veikiančios vibra-cijos keliami pavojai būtų kiek įmanoma mažesni. Elek-trinių įrankių gamintojai, importuotojai ir tiekėjai privalo pateikti informaciją apie rankas veikiančios vibracijos intensyvumą. Ši informacija turėtų būti nurodyta kartu su informacija arba instrukcijomis, kurios pateikiamos su elektriniu įrankiu (direktyva 2006/42/EB). Renkantis įran-kį, svarbu įsitikinti, kad ši informacija yra pateikta, nes, atsižvelgiant į vibracijos intensyvumo reikšmę, gali būti ribojama darbo įrankiu trukmė.

„Vibracijos direktyvoje“ nustatyta kasdienio vibracijos poveikio veikimo vertė, kurią viršijus reikalaujama, kad darbdaviai kontroliuotų darbuotojų rankas veikiančios vibracijos keliamus pavojus, ir poveikio ribinė vertė, ku-rios negalima viršyti. Kasdienio poveikio vertė yra lygi 2,5 m/s², tai santykinai saugi riba, kai su įrankiu galima dirbti aštuonias darbo valandas ir vibracijos poveikis yra mini-malus. Kuo didesnis įrankio vibracijos intensyvumo rodi-klis, tuo didesnis vibracijos poveikis sveikatai. Kasdienio poveikio ribinė vertė – 5 m/s². Tai kritinė dienos darbo reikšmė, kuri neturėtų būti viršijama. Kad būtų akivaiz-

25

Stat yba

džiai nepakenkta darbuotojo sveikatai, darbo laikas su tokiu įrankiu turi būti ribojamas.

Darbo laiko trukmės priklausomybė nuo įrankio vibraci-jos intensyvumo koeficiento pavaizduota toliau pateik-tame 1 grafike.

Pateiksime paprastą pavyzdį. Du šaltkalviai dirba su to-kios pačios galios (1  400  W) skirtingų gamintojų kam-piniais šlifuokliais. Pirmasis šaltkalvis dirba su kampiniu šlifuokliu, kurio deklaruotas vibracijos intensyvumas (pa-teiktas gamintojo įrankio naudojimosi instrukcijoje) – 3,5 m/s². Antrasis – su kampiniu šlifuokliu, kurio vibracijos in-tensyvumas – 7,5 m/s². Po keturių darbo valandų antrasis šaltkalvis turės nutraukti darbą, nes kasdienės vibracijos poveikio koeficientas viršys ribinę reikšmę (5 m/s²). Pir-masis šaltkalvis galės dirbti toliau, nes po keturių darbo valandų jam tenkantis vibracijos koeficientas neviršys saugios reikšmės (2,5 m/s2).

Vokietijos elektrinių įrankių gamintojas „Metabowerke GmbH“ skiria ypatingą dėmesį neigiamam vibracijos po-veikio mažinimui. Didžiausios pergalės, kovojant su vibra-cija, pasiektos kuriant kampinius šlifuoklius. Geriausias pa-vyzdys – „Metabo“ kampinis šlifuoklis „WEA 14-125 Plius“. Tai galingas (1 400 W) kampinis šlifuokis, turintis pjovimo / šlifavimo diskų balansavimo sistemą „Autobalancer“.

Ši automatinė sistema sumažina vibracijas, kurių prie-žastis – pjovimo / šlifavimo diskų disbalansas. Pjovimo / šlifavimo diskai nėra idealiai subalansuoti, ne visi diskai tolygiai dėvisi, todėl diskas darbo metu (disko sūkiai sie-kia 10  500 rpm) virpa. Disko automatinio balansavimo sistema sumažina disko virpesius daugiau nei 50 % (pa-gal EN 60745). Ši sistema leidžia pasiekti, kad kampinio šlifuoklio „Metabo WEA 14-125 Plius“ deklaruojamas vi-bracijos intensyvumas būtų tik 3,5 m/s², kai analogiškų kitų gamintojų kampinių šlifuoklių vibracijos intensy-

vumas yra 7,5 m/s². „Metabo WEA 14-125 Plius“ galima dirbti visą darbo dieną, patiriant tik minimalią vibracijos žalą sveikatai, nes kasdienis vibracijos poveikis (3,6 m/s2) nežymiai viršys santykinai saugią ribą (2,5 m/s2).

Vibracijos sumažinimas yra svarbus dėl kelių papildomų priežasčių. Pirma, tai teigiamai veikia įrankio ilgalaikiš-kumą. Lėčiau dėvisi mechaninės įrankio dalys – pavaros dantračiai, guoliai, angliniai šepetėliai, variklio kolektorius, laidai. Antra, sumažėja pjovimo  / šlifavimo diskų išeiga, padidėja darbo efektyvumas, mažėja gamybos sąnaudos. Švedų bendrovė „SlipNaxos“ (didžiausias šlifavimo diskų gamintojas Šiaurės Europoje) atliko tyrimus, kaip pjovi-mo / šlifavimo diskų balansavimo sistema prailgina tokių diskų eksploatavimo laiką. Gauti rezultatai – toliau pateik-tame 2 grafike .

Praktiškai šlifavimo diskas, naudojamas su kampiniu šlifuo-kliu be disko balansavimo sistemos, apytiksliai per 30 min. visiškai susidėvi ir nušlifuoja apie 610 g metalo. Toks pat šli-favimo diskas, naudojamas su tokios pat galios kampiniu šlifuokliu, kuriame yra sistema „Autobalancer“, susidėvi per 90 min. ir nušlifuoja 1 450 g metalo.

Deja, žalingas vibracijos poveikis yra neatsiejama dar-bo su įrankiais problema. Elektrinių įrankių gamintojas „Metabowerke GmbH“ skiria daug dėmesio šiai proble-mai, siekdamas kuo daugiau sumažinti žalingą vibracijos poveikį darbuotojo sveikatai, o „Metabo“ įrankiai atitinka griežčiausius šiuolaikinius darbo saugos reikalavimus.

Rinkdamiesi įrankius, pasikonsultuokite su pardavimo specialistais ir įsitikinkite, kad įrankis atitinka darbo saugos reikalavimus. Tai leis jums užtikrinti darbuotojų saugą, padidins darbo efektyvu-mą ir sumažins gaminių savikainą.

1 grafikas. 2 grafikas.

25www.metabo.ltwww.stokker.lt

27

Stat yba

LIETUVaI TRŪKSTaSTaTYbų SRITIES SpECIaLISTų

Jurgita siliūnienė

Verslas atvirai pripažįsta – atėjo gerų specialistų deficito laikai. paradoksalu, tačiau trūksta geriausiai apmokamų darbuotojų. Ne vienos stambios bendrovės vadovas viešai deklaravo, kad priimtų į dar-bą specialistą ir jam sutiktų mo-kėti „europinį“ kelių tūkstančių atlygį, bet čia pat pripažino, kad samdyti... tiesiog nėra ką. O valstybė, atsižvelgdama į kriti-nę situaciją, skatina jaunimą rinktis paklausias specia-lybes ir didina techno-loginių bei inžinerinių mokslų finansavimą.

SpECIaLISTų IEŠKO SU ŽIbURIULietuvai verkiant trūksta ne tik kva-lifikuotų darbinin-kų – statybininkų, mūrininkų, suvi-rintojų, šaltkalvių ir kitų, kurie, ieško-dami geresnio už-darbio, išvyko dirbti svetur, bet juntamas ir aukštos kvalifikacijos specialistų – architek-tų, inžinierių, projek-tuotojų – trūkumas. Verslininkai skun-džiasi, kad aukštos kvalifikacijos darbuo-tojų reikia ieškoti su žiburiu arba samdytis specialistus iš užsienio.

27

28

Stat yba

Lietuvos darbo biržos įsidarbinimo galimybių barometro 2014 m. duomenimis, dideles įsidarbinimo galimybes turi statybos inžinieriai, plataus profilio statybininkai ir kiti šios srities specialistai.

„Krizės laikotarpiu nemaža dalis statybos specialistų įsi-darbino kitose srityse. Apskritai kalbant apie inžinerines specialybes, ne vienus metus stebima tendencija, kad abiturientai labiau linkę rinktis lengvesnes ir populiares-nes specialybes iš socialinės srities, o ne inžinerines, ku-rias studijuoti sunkiau.

Šiuo metu gerėjant ekonominei situacijai, matyt, darb-daviai vėl pasigenda darbo rinkoje inžinierių, architektų, tačiau aukštos kvalifikacijos specialistų taip greitai neat-siranda ir, be abejo, darbdaviai turėtų aktyviau dalyvauti

2013 m. daRbO bIRŽOJE bUVO įREgISTRUOTa abSOLVENTų, baIgUSIų ŠIaS STUdIJų pROgRamaSArchitektūra 39

Civilinė inžinerija 1

Statybos inžinerija 138

Statybos konstrukcijos ir technologija 2

Statybos technologijos ir valdymas 18

Statybų technologijos 1

darbo rinkos procesuose, ypač inicijuodami konkrečios darbo jėgos, šiuo atveju inžinerijos specialistų, rengi-mą“, – sako Milda Jankauskienė, Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė.

TECHNOLOgINIaI mOKSLaI – NEpOpULIaRŪSAkivaizdus paradoksas – nors specialistų trūksta, o inži-nierių ir kitų šios srities darbuotojų algos šoktelėjo kone iki debesų, norinčiųjų studijuoti šiuos mokslus vis dar yra labai mažai. Juolab kad baigus šios krypties studijas at-siveria didelės galimybės – inžinerinius mokslus baigęs specialistas pagal Lietuvos statistiką gamybinėse ir kito profilio įmonėse ar verslo bendrovėse dažnai tampa ne tik samdomu darbuotoju, bet ir darbo vietų kūrėju. LAMA BPO duomenimis, technologinės studijos nepatenka į populiariausiųjų dešimtuką, o per pastaruosius metus stojančiųjų į šios krypties specialybes gerokai sumažė-jo. Pedagogai dėl to linkę kaltinti ne tik lengvesnį kelią ir mažiau sudėtingus mokslus pasirenkančius jaunuolius, bet ir valdžią, kuri neužtikrina, kad būtų paruošiami ne būsimi bedarbiai, o deficitinių, graibstyte graibstomų profesijų atstovai. Situaciją galimai apsunkina ir tai, kad iki šiol valstybė skyrė per mažai lėšų šių specialybių spe-cialistams rengti, nes technologijos mokslų studijos kai-nuoja brangiai, pavyzdžiui, dukart daugiau už socialinių mokslų.

29

STaT yBa

VšĮ VILNIAUS STATYBININKŲ RENGIMO CENTRE

Akredituota vidurinio ugdymo programa, teikiama gimnazijos skyriuje.

Mokiniams, baigusiems tautinių mažumų mokyklas (lenkų, rusų), suteikiama galimybė toliau mokytis gimtosios kalbos (lenkų, rusų). Centre vyksta tęstinis profesinis mokymas ir kvali� kacijos tobulinimas pagal formaliojo bei neformaliojo mokymo programas.

Gyvenimo ir mokymosi sąlygos: šiuolaikiškos klasės ir dirbtuvės;darbo drabužiai ir įrankiai;stipendija, valgykla;du puikiai įrengti bendrabučiai.

Vilniaus statybininkų rengimo centras taip pat teikia suaugusiųjų profesinio mokymo ir kvali� kacijos tobulinimo paslaugasProgramos: apdailininko, apskaitininko padėjėjo, baldų apmušėjo, baldžiaus, betonuotojo, dailidės, darbininko, dirbančio aukštalipio darbus, dažytojo, � oristo, � oristo ir gėlių pardavėjo, interjero dažytojo, kompiuterių operatoriaus, krosnininko, krovinių kabinėtojo, medienos apdirbimo staklininko, mūrininko, pastatų apšiltintojo, plytelių klojėjo, sekretoriaus, sienų dažytojo ir dekoratoriaus, staliaus, stogdengio, smulkaus verslo paslaugų teikėjo, tinkuotojo.

Baigusiems 12 klasių:santechniko;elektros montuotojo. Mokymosi trukmė – 1 metai.

apdailininko (statybininko);aplinkotvarkos darbuotojo;baldžiaus;staliaus;mūrininko ir betonuotojo. Mokymosi trukmė – 1 metai.

nekilnojamojo turto agento;statybos verslo paslaugų teikėjo. Mokymosi trukmė – 2 metai.

dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojo.

Mokymosi trukmė – 1,5 metų.

Baigusiems 10 klasių:pastatų inžinerinės įrangos

montuotojo. Mokymosi trukmė – 3 metai.

apdailininko (statybininko);aplinkotvarkos darbuotojo;baldžiaus;dekoratyvinio apželdinimo verslo

darbuotojo;nekilnojamojo turto agento;staliaus;statybos verslo paslaugų teikėjo. Mokymosi trukmė – 3 metai.

Baigusiems 9 klases:apdailininko (statybininko). Mokymosi trukmė – 3 metai.

2014–2015 m. naujoje mokymo bazėje planuojama siūlyti šias programas

galite įgyti specialybę, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą

Fabijoniškių skyrius:Ateities g. 28, LT-06329 VilniusTel. +370 5 271 2300Faks. +370 5 271 2300El. p. ateities28@vsrc.lt

Viršuliškių skyrius:Laisvės pr. 53, LT-07191 VilniusTel. +370 5 242 3581Faks. +370 5 240 7079El. p. info@vsrc.lt

Mokinius, baigusius 8 klases, priimame į I gimnazijos klasę (9 kl.).

www.vsrc.lt

dIdINS STUdIJų fINaNSaVImąŠiemet, tikimasi, situacija pagerės, nes daugiausia vals-tybės lėšų – daugiau nei trečdalis visos sumos – skiriama technologijos mokslų specialistams rengti.

Iš pirmakursių studijoms universitetuose numatytų lėšų technologijos mokslams teks 5,3 mln. litų, biomedicinos mokslams – 2,8 mln. litų, fi ziniams mokslams – 2,7 mln. litų, socialiniams mokslams – 3,5 mln. litų, humanitari-niams – 1,8 mln. litų, meno studijoms – 1,5 mln. litų.

Pirmakursiams priimti kolegijose numatyta skirti: tech-nologijos mokslams – 4,3 mln. litų, humanitariniams mokslams – 120 tūkst. litų, meno studijoms – 542 tūkst. litų, socialiniams mokslams – 2,4 mln. litų, fi ziniams mokslams – 322 tūkst. litų, biomedicinos mokslams – 2,4 mln. litų.

„2014 m. pirmą kartą per penkerius metus priėmimo į aukštąsias mokyklas finansavimas nemažinamas, – sako švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vait-kus. – Nors abiturientų, palyginti su pernai, šiemet mažėja 5 %, studijoms skiriamos lėšos išlieka tokios pačios, tad galimybė įstoti į valstybės finansuojamą vietą didėja.“

Pagal Vyriausybės patvirtintą nutarimą dėl 2014 m. vals-tybės fi nansavimo paskirstymo studijoms, fi nansavimas

proporcingai, palyginti su abiturientų skaičiumi, didėja visoms sritims, išskyrus socialinius mokslus, kuriems ski-riamos lėšos mažinamos, atsižvelgiant į specialistų, tokių kaip verslo ir vadybos, ekonomikos, teisės, perteklių dar-bo rinkoje.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, dėmesys šiemet dar labiau didinamas fi ziniams, biomedicinos ir techno-logijos mokslams, ypač informacinių technologijų ir že-mės ūkio studijoms.

Rengiant preliminarų valstybės finansuojamų studi-jų vietų paskirstymą, kaip ir pernai, išlaikomas dides-nis krypčių grupių skaičius universitetuose, kad būtų galima užtikrinti valstybei ir darbo rinkai reikalingų specialistų rengimą. Taip sudaromos sąlygos daugiau studentų priimti į žemės ūkio, visuomenės saugumo, sporto, visuomenės sveikatos, slaugos bei inžinerijos specialybes.

Preliminariai skaičiuojama, kad 2014 m. valstybės fi nan-savimą iš viso gaus apie 15,5 tūkst. studentų. Dar dides-nis dėmesys nei pernai 2014 m. skiriamas valstybės ūkiui reikalingoms specialybėms, į kurias priimtieji pasirašys sutartis su būsimais darbdaviais. Švietimo ir mokslo mi-nisterija numato gerokai padidinti tikslinio studijų fi nan-savimo lėšas.

pER paSTaRUOSIUS dVEJUS mETUS STaTYbų SRITIES SpECIaLISTų bEdaRbIų įREgISTRUOJama maŽIaU, O LaISVų daRbO VIETų – daUgIaU

bedarbių Laisvų darbo vietų2012 m. 2013 m. 2014 m.

1–4 mėn.2012 m. 2013 m. 2014 m.

1–4 mėn.

Architektai, miestų ir kelių projektuotojai 464 357 33 282 717 47

Civilinės statybos inžinieriai 921 632 126 309 503 122

Statybos inžinerijos technikai 155 73 12 177 203 19

30

Stat yba

roma rinkeViČienė, elektronikos fakulteto dekanė. Šarūnas Paulikas, studijų prodekanasDainius uDris, mokslo prodekanas. raimonDas PomarnaCki, antrosios pakopos studijų prodekanas

Šiuolaikiniame pasaulyje sunku įsivaizduoti gyvenimą be elektronikos. Iš-manieji įrenginiai ir sistemos, internetas, elektroninis paštas tapo neatsieja-ma mūsų gyvenimo dalimi. Vilniaus gedimino technikos universiteto (VgTU) Elektronikos fakulteto (Ef) įdirbis ir patirtis, ruošiant tokių specialybių stu-dentus, įgyvendinant naujus projektus ir diegiant mokslo naujoves, – vienas didžiausių šalyje.

ELEKTRONIKOS faKULTETE gImSTaNaUJI INŽINERINIaISpRENdImaI

Elektronikos fakulteto absolventai sėkmingai dirba įvairiose elektros, elektronikos ir informatikos sektorių įmonėse.

NUOLaTINĖS STUdIJOS aUTOmaTIKa – studijų programa, pagal kurią ren-giami elektros inžinerijos bakalaurai, išmanantys naujausias elektros ir elektronikos inžinerijos techno-logijas, automatikos plėtros tendencijas, jų sistemų projektavimo principus, mokantys naudoti kompiu-terius technologiniams procesams ir įrenginiams val-dyti, automatizuotam projektavimui, gebantys kurti automatizuotas sistemas, jų funkcinius įtaisus, pasta-tų elektros sistemas.

TELEKOmUNIKaCIJų INŽINERIJa – studijų programa, skirta norintiesiems dirbti inžinieriais arba technologijų vadybininkais telekomunikacijų įmonėse, tapti mobiliojo ryšio, interneto, socialinių tinklų ir panašių paslaugų tei-kimo specialistais. Studentai mokomi dirbti su tokiomis ateities technologijomis, kaip „debesų tinklai“, „daiktų internetas“, ir kurti programas mobiliesiems įrenginiams. Neužmirštami ir telekomunikacinių technologijų pagrin-dai – tinklų ir sistemų planavimas, projektavimas, jų val-dymas ir eksploatavimas.

STUdIJOS ELEKTRONIKOS faKULTETEVGTU EF nuolat stebi rinkos tendencijas, nes tai ypač svarbu, siekiant parengti studentus, gebančius įsidarbin-ti, dirbti kokybiškai ir reaguoti į pokyčius. Greitai kintan-čios technologijos ir specialistų paklausa VGTU EF skati-na neatsilikti ir numatyti kelis žingsnius į priekį.

Prieš porą metų vykdant ES finansuojamą projektą Elek-tronikos fakultete iš esmės buvo atnaujintos visos studijų programos. Užtikrinta, kad mokymo proceso metu būtų atsižvelgiama į besimokančiojo siekius, rezultatus ir gali-mybes. Tai leidžia studentams ne tik įgyti vertingų šiuo-laikiškų žinių bei įgūdžių, bet ir atveria jiems kelius tęsti mokslus ar profesinę karjerą bet kurioje ES šalyje. Studi-jose taikomi pažangūs mokymo metodai, įdiegtos ino-vatyvios mokymo priemonės – modernios laboratorijos ir šiuolaikinė programinė įranga, auditorijos aprūpintos šiuolaikinėmis vizualizavimo priemonėmis.

Šiuo metu vykdomos penkios pirmosios ir penkios antro-sios studijų pakopų studijų programos, pagal kurias ren-giami net 26 specializacijų specialistai. Visos studijų pro-gramos buvo atestuotos tarptautinės komisijos. Studijos vyksta lietuvių ir anglų kalbomis, siūlomos nuolatinė ir ištęstinė nuotolinė studijų formos.

31

Stat yba

ELEKTRONIKOS INŽINERIJa – studijų programa, pagal kurią ruošiami elektronikos specialistai, suprantantys, kaip veikia naujausi elektronikos įtaisai. Studentai mo-komi automatizuotai projektuoti ir kurti elektronikos įtaisus bei integruotas mikroelektronines ir nanoelek-tronines sistemas, kurti integrinių grandynų lustus, val-diklius ir kitus elektroninius įtaisus bei programas įterp-tinėms sistemoms.

INfORmaCINIų SISTEmų INŽINERIJa – informatikos bakalaurus ruošianti studijų programa. Baigusieji studi-jas žinos, kaip kuriamos programos, skirtos informacijai iš vaizdo kamerų, mikrofonų, skaitytuvų ir įvairiausių ju-tiklių rinkti, kaip šią informaciją galima pritaikyti kuriant automatizuotas patikros, matavimo, gamybos, valdymo sistemas. Studijų metu įgyjamos žinios apie naujas inter-netines technologijas ir tai, kaip jos gali būti pritaikytos jungiant kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir kitus elektroninius įrenginius.

KOmpIUTERIų INŽINERIJOS studijų metu įgyjama žinių apie naujausias kompiuterių tinklų technologijas, įterpti-nių kompiuterių veikimo principus. Išmokstama projek-tuoti ir programuoti sudėtingus, specializuotos paskir-ties įterptinius kompiuterius. Šioje studijų programoje galima pasirinkti kompiuterių technikos arba įterptinių kompiuterių specializaciją.

Norintiesiems toliau gilinti žinias ir ugdyti tiriamuosius gebėjimus yra skirtos magistrantūros studijos.

papILdOmOS STUdIJOSNuo 2011 m. VGTU Elektronikos fakultete buvo įvestos pa-pildomos kvalifikacijos nesuteikiančios studijos: automa-tikos, kompiuterių inžinerijos, elektronikos inžinerijos bei telekomunikacijų inžinerijos. Šios studijos trunka vienus metus. Jos suteikia galimybę kolegijų ir kitų aukštųjų stu-dijų institucijų absolventams įgyti antrosios pakopos aukš-tąjį universitetinį išsilavinimą, t. y. stoti į VGTU Elektronikos fakulteto siūlomas antrosios pakopos studijų programas.

NERIbOTų gaLImYbIų mETaSElektronikos fakultetas aktyviai dalyvauja tarptautinėse studentų mainų programose: „Erasmus+“, „Backis“, „Pa-nacea“, „Praxis“ ir kt. Taip studentams sudaroma galimy-bė studijuoti užsienio universitetuose, atlikti praktiką, dalyvauti trumpalaikėse intensyvių studijų programose „Smart“, „Fuses“, „Active Games“ ir kasmet vykstančiose tarptautinėse vasaros mokyklose „Techninė informatika ir informacinės technologijos“.

Studentų talentų vystymas ir puoselėjimas – tai viena iš strateginių fakulteto užduočių. Iniciatyvių ir kūrybingų dėstytojų vadovaujami studentai ne tik dalyvauja, bet ir laimi tarptautinių projektų varžybose, tokiose kaip „Ro-botų mūšiai“, konkurse „IEEE Xtreme Programming Com-petition“, „Robotų intelekto“ lenktynėse, „CanSat“, raketų ir bepiločių orlaivių konkurse ir kt.

mOKSLEIVIamSElektronikos fakulteto dėstytojai stengiasi populiarinti technines specialybes tarp moksleivių – nuolat dalyvauja atvirų durų renginiuose bei parodose. Kiekvienais metais rengiami užsiėmimai „Tyrėjų naktyse“, kurių metu kartu su moksleiviais konstruojami robotai, skraidyklės ant oro pagalvės, mokomasi programuoti „išmanųjį namą“ ar su-sikurti virtualų pasaulį, susipažįstama su šiuolaikine ryšių įranga bei jos vystymosi istorija.

Nuo 2013 m. rudens organizuojami nemokami užklasi-nės veiklos būreliai vyresniųjų klasių moksleiviams: ro-botų konstravimo, programėlių „Android“ operacinės sistemos mobiliesiems įrenginiams kūrimo bei mažųjų palydovų konstravimo. Į šiuos būrelius kviečiami visi no-rintieji išmokti konstruoti ir programuoti.

mOKSLININKų paRama ŪKIUIElektronikos fakulteto mokslininkai nuolat dalyvauja tarptautiniuose ir nacionalinių mokslo bei kitų programų projektuose, rengia MTEP projektų paraiškas ir priside-da prie ūkio subjektų mokslinių žinių reikalingų proble-mų sprendimo atlikdami darbus, finansuojamus pagal LR ūkio ministerijos priemonę „Inovaciniai čekiai“, bei tie-siogiai vykdydami įmonių užsakytus tyrimus. Pagrindinės užsakomųjų darbų temos yra elektroninių ir mechatroni-nių sistemų gedimų diagnostika, skaitmeninio valdymo sistemų projektavimas ir modernizacija, vaizdams ir gar-sams apdoroti skirtos techninės ir programinės įrangos kūrimas bei taikymas, elektromagnetinės spinduliuotės parametrų matavimai, ryšio ir kompiuterinių tinklų pro-jektavimas, integrinių grandynų modeliavimas, projektavimas ir tyrimas, taip pat atliekamos ekspertizės, mokymai šiomis ir susijusiomis temomis. Visą paslaugų sąrašą galima ras-ti fakulteto tinklalapyje www.el.vgtu.lt.

31

32

Stat yba

KOdĖL REIKIa RINKTIS STaTYbOS INŽINERIJOS STUdIJaS?algirDas JuozaPaitis, Vgtu statybos fakulteto dekanas,

Jonas ŠaParauskas, Vgtu statybos fakulteto prodekanas

Šiuo metu stebimas akivaizdus Lietuvos statybų rinkos pa-kilimas, vis daugiau statoma ir parduodama gyvenamo-sios paskirties nekilnojamojo turto objektų. Ir tai dar ne viskas – naujuose kvartaluose bus statomi darželiai, par-duotuvės, kiti infrastruktūros objektai. Įsibėgėja daugiabu-čių namų atnaujinimo ir modernizavimo procesas. Jo laukia keliasdešimt tūkstančių gyvenamųjų namų visuose Lietu-vos regionuose. Visiems šiems darbams atlikti reikės gau-sybės esamų ir būsimų statybos inžinierių bei technologų.

Statybos inžinierius yra aukštos kvalifikacijos specialistas. Tapti statybos inžinieriumi galima baigus ketverių metų trukmės bakalauro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) ir įgijus statybos inžinerijos arba sta-tybų technologijų bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Toliau tobulintis galima ir magistrantūroje.

VGTU – vienintelis technikos universitetas Baltijos šalyse, patekęs į QS pasaulio universitetų 2012–2013 m. reitin-gą. Pagal tarptautinį „QS Stars“ standartą VGTU studijų, infrastruktūros ir naujovių srityse skirti aukščiausi pen-kių žvaigždučių įvertinimai. Neseniai VGTU gavo šešerių metų trukmės tarptautinę akreditaciją. Tai labai aukštas institucijos įvertinimas, kuris įrodo aukštą mokslo ir stu-dijų kokybę universitete.

VGTU daugiausia siūlo techniškąsias studijas, kurių išta-kos siejamos su Statybos fakultetu. Būsimieji statybos inžinerijos ir statybų technologijų bakalaurai Statybos fakultete studijuoja pagal kelias studijų programas.

Būsimieji statybos inžinerijos studijų programos ab-solventai, konstrukcijų projektuotojai ar pastatų statybos organizatoriai išsamiai išstudijuoja statybinę mechaniką, pastatų ir konstrukcijų projektavimą bei konstravimą. Įdomu tai, kad šioje studijų programoje nuo 1992 m. kasmet po 10 gerus anglų kalbos pagrindus turinčių jau-nuolių priimama į grupę, kur jie visus dalykus nuo pirmo iki paskutinio kurso studijuoja anglų kalba kartu su fakul-

tete besimokančiais užsieniečiais. Tai suteikia galimybę geriau pasirengti studijuoti užsienyje ir praverčia vėliau, jau dirbant. Studijų metu įgytos žinios leidžia studentui sėkmingai darbuotis statybos įmonėse ir organizacijose, pastatų ir statinių projektavimo, geotechninio projekta-vimo bei geotechninių darbų vykdymo bendrovėse, sta-tybos priežiūros ir ekspertinėse įmonėse.

Siekiantieji būti unikalių statinių, tokių kaip tiltai, viadu-kai, bokštai, stiebai, talpyklos, projektuotojai bei statyto-jai renkasi tiltų ir statinių inžinerijos studijų progra-mą. Šios programos studijose daug dėmesio skiriama jau minėtų specialiųjų statinių konstrukcijoms, statinės bei dinaminės elgsenos analizei, projektavimui ir statybai. Šios programos absolventai dirba ne tik specializuoto-se tiltų bei aukštybinių statinių projektavimo ir statybos įmonėse, bet ir pripažintose Lietuvos statybos organiza-cijose statytojais, projektuotojais, priežiūros vadovais ir ekspertais. Įvaldę šiuolaikines Europoje bei pasaulyje tai-komas statinių modeliavimo ir projektavimo kompiuteri-nes programas, įgiję būtinas įvairių statinių projektavimo ir statybos organizavimo žinias, jie turi geras galimybes įsidarbinti Lietuvos bei užsienio šalių tiltų, specialiųjų sta-tinių ir pastatų projektavimo bei statybos įmonėse.

Jaunuoliai, turintys verslininko gyslelę, gali rinktis sta-tybos technologijų ir valdymo studijų programą. Ba-kalaurai, sėkmingai baigę šios programos studijas, gali pradėti praktinę veiklą statybos organizacijose ir įmonėse kaip vadybininkai, ekonomistai, statybviečių meistrai, dar-bų vadovai (vykdytojai). Įgytos žinios leidžia dalyvauti ren-giant technologinius sprendimus, projektus ir dirbti kartu su užsakovais organizuojant ar prižiūrint statybas, o dau-gumai absolventų – ir pradėti savo verslą statybų rinkoje.

Meniškos prigimties jaunuoliams, norintiems perprasti statinių architektūros ir konstrukcijų modeliavimo meną, siūloma architektūros inžinerijos studijų programa.

32

33

Stat yba

Ambicingiems jaunuoliams, besidomintiems nekilno-jamojo turto plėtros projektais, finansais ir investici-jomis, siūlome rinktis nekilnojamojo turto vadybos programą.

gaisrinė sauga – tai unikali studijų programa, skir-ta drąsiems, stipriems ir ištvermingiems jaunuoliams. Gaisrinės saugos specialistų rūpestis – žmonių gyvybės, sveikatos ir visų nuosavybės formų turto apsauga nuo gaisro, avarijų, stichinių nelaimių padarinių likvidavi-mas. Šių specialistų rengimas ir įdarbinimas yra valsty-bės prioritetas, o tai garantuoja, kad toks specialistas visada gaus nuolatinį darbą.

Nuo 2014 m. Statybos fakultetas siūlo naują programą – pastatų inžinerinį valdymą. Ji skirta jaunuoliams, no-rintiems perprasti pastatų sandarą, konstrukcijas, pa-grindines inžinerines sistemas ir jų valdymo subtilybes. Absolventas taps profesionaliu pastatų priežiūros spe-cialistu ir galės dirbti pastatų administravimo įmonėse, savivaldybėse, taip pat statybos įmonėse. Baigę studijų programą absolventai gebės atnaujinti pastatus suteik-dami jiems naują kokybę ir įvertindami energinio nau-dingumo charakteristikas.

Norintieji derinti studijas su praktine veikla gali rinktis naują studijų formą – ištęstines nuotolines studijas. Tai ypač aktualu intensyviai dirbantiems ar užsienyje gyvenantiems studentams. Aukštojo išsilavinimo stu-dentai gali siekti pasitelkę IKT (informacines komuni-kacines technologijas). Studentams suteikiamos išskir-tinės galimybės – studijuoti norimoje vietoje ir norimu laiku.

Dabar keli šimtai VGTU ir kitų aukštųjų mokyklų ab-solventų tęsia studijas magistrantūroje. Studijuojant magistrantūroje, įgyjama aukštesnė akademinė kvalifi-kacija. Pirmiausia semiamasi studijuojamos programos

dalykų žinių. Antrosios pakopos studijos orientuotos į mokslinius tyrimus, ugdomas gebėjimas atlikti ekspe-rimentus, tirti, sisteminti tyrimų rezultatus, juos viešinti mokslinėse konferencijose.

Statybos fakultete studijų kokybę užtikrina gausus mūsų akademinis personalas: trys akademikai, daugiau nei 20 profesorių ir habilituotų daktarų, apie 90 docen-tų, maždaug 40 asistentų ir lektorių. Laboratorijose tal-kininkauja didelis būrys kvalifikuotų specialistų.

Statybos fakultetas turi gerą materialinę bazę studijoms bei moksliniams tyrimams. Neseniai buvo atnaujintos dauguma auditorijų. Jos ne tik suremontuotos, bet ir aprūpintos kompiuteriais bei projektoriais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad yra iš esmės modernizuotos fakulteto laboratorijos, jos apginkluotos modernia, atitinkančia dabarties reikalavimus įranga. Jose sumontuoti šiuo metu geriausi visose Baltijos šalyse įrenginiai.

Visose studijų programose perteikiama Vakarų šalių technikos universitetų patirtis. Fakultetui dalyvaujant programoje „Tempus“, o pastaraisiais metais „Erasmus/MVG (Erasmus+)“, vykdant kitas tarptautines programas ir nuolat palaikant ryšius su užsienio šalių aukštosiomis mokyklomis, pažangūs studentai turi galimybę įvairiam laikotarpiui išvykti į Daniją, Didžiąją Britaniją, Prancūzi-ją, Ispaniją, Portugaliją, Graikiją, Italiją, Suomiją, Švediją, Vokietiją ir kitas šalis studijuoti, atlikti gamybinių prak-tikų ir rengti baigiamuosius darbus. Kasmet pagal mai-nų programą į užsienį išvyksta studijuoti keliasdešimt fakulteto studentų, o mainais į VGTU atvyksta daug kitų šalių universitetų studentų.

Taigi tie, kurie nori, VGTU Statybos fakultete gali įgyti aukšto lygio išsilavinimą. Studijų metu studentų įgytos žinios ir išsiugdyti gebėjimai leidžia sėkmingai dirbti įvairiose srityse.

pIRmOSIOS paKOpOS STUdIJų pROgRama KOLEgIJų abSOLVENTamSStudijų programa mokymosi trukmė (metai) ir formaStatybos technologijos ir valdymas 2 Int

pIRmOSIOS paKOpOS STUdIJų pROgRamų SąRaŠaS

Studijų programa SpecializacijaStudijų trukmė (metais)

Nuolatinės IštęstinėsArchitektūros inžinerija – 4Gaisrinė sauga – 4Nekilnojamojo turto vadyba – 4Statybos inžinerija Geotechnika 4

Statybos konstrukcijos ir projektavimo vadyba 4; 4* 6 (Int)Statybos technologijos ir valdymas Statybos ekonomika ir verslas 4 6 (Int)

Statybos technologijos ir vadyba 4 6 (Int)Tiltų ir statinių inžinerija Transporto statiniai 4

Specialieji statiniai 4Pastatų inžinerinis valdymas – 4 6

Int – studijos organi-zuojamos tokia tvarka: akademiniai užsiėmi-mai vyksta nuotoliniu būdu. Taip pat studen-tai gali bendrauti su dėstytojais virtualioje „Moodle“ aplinkoje. Sesijos metu egza-minai laikomi VGTU patalpose, taip pat yra galimybė kai kuriuos egzaminus laikyti nuo-

toliniu būdu. * Yra galimybė studijuoti anglų kalba.

34

Stat yba

UAB „Markučiai“ vykdytas projektas automobilių stovėjimo aikštelė Linköping, Švedija.

Jurga grigienė, gieDrė BalČiūtė

Skaitmeninės statybos, bIm metodologijos nauda neabejoja beveik niekas, jei tik yra susipažinęs su planuojamais pokyčiais. parodos „RESTa 2014“ metu vykusioje konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2014“ Lietuvos ir užsienio pranešėjai akcentavo švietimo ir visų tikslinių grupių supažindinimo su skai-tmenine statyba svarbą.

SKaITmENINĖ STaTYba: NaUdINga VISIEmS STaTYbOS pROJEKTO daLYVIamS

pOKYčIaI bŪTINIKonferenciją parodos „RESTA“ metu organizavo VšĮ „Skai-tmeninė statyba“, Vilniaus Gedimino technikos universi-tetas (VGTU) ir Lietuvos statybų technologinė platforma. Vien faktas, kad konferencijoje dalyvavo apie 200 klau-sytojų – valstybės institucijų atstovų, statybos sektoriuje veikiančių asociacijų, mokslo iš švietimo atstovų, studen-tų, verslo atstovų, užsienio svečių – leidžia teigti, jog skai-tmeninės statybos aktualumas šiandien yra tikrai didelis.

Konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2014“ buvo pristaty-tas Lietuvos statybos sektoriaus pasirengimas skaitmeni-nės statybos veikloms. Pranešėjai iš Norvegijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos pasakojo apie užsienio patirtį. Buvo pristatyta rengiama galimybių studija apie skaitmeninės statybos įgyvendinimą Lietuvoje ir klasifika-toriaus kūrimo koncepcijos, taip pat vertintos tiek išorinės, tiek vidinės skaitmeninių procesų diegimo perspektyvos.

UAB „Markučiai“ generalinis direktorius Audrius Tulaba ir UAB „Kelprojektas“ generalinio direktoriaus pavaduoto-jas Arvydas Čibirka pristatė sėkmingus pavyzdžius, kaip 3D technologijos jau dabar naudojamos statybos projek-tuose Lietuvoje ir kitose šalyse.

Konferencijos pranešėjai pristatė ir pavyzdžiais iliustravo visą skaitmeninės statybos ir BIM (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) metodolo-gijos teikiamą naudą, tačiau pabrėžė, kad priešakyje laukia didelis darbas, šviečiant tikslines šio proceso grupes apie pokyčių būtinumą. Akcentuota, kad siekiant skaitmeninės statybos principus įvesti nacionaliniu lygiu būtinas aktyvus valstybės valdžios įsitraukimas. Šiuo metu iniciatyvą plėtoja verslą vienijančios asociacijos, mokslas.

Europos Sąjungos valstybės, plėtodamos BIM metodologi-ją, yra pasiekusios skirtingą lygį, bet aišku viena – IT techno-

35

STaT yBa

logijų ir skaitmeninės sta-tybos principų taikymas atneš didžiulių permainų visose valstybės srityse. Tai pakeis daugumos vals-tybės valdymo procesų praktiką, gerokai paveiks fi nansinių, energinių, dar-bo resursų ir kitų išteklių naudojimo ir taupymo politiką.

NaUda NEabEJOJa NIEKaSAnot Lietuvos statybi-ninkų asociacijos prezi-dento Daliaus Gedvilo, atėjo laikas esminiams pokyčiams: „Iš esmės keisis visų statybos sekto-riaus dalyvių gyvenimas, darbo įpročiai. Naujos technologijos leis sumažinti išlaidas, organizuo-jant visus statybos procesus, pagreitinti statybas, leis jas paversti gerokai kokybiškesnėmis. Poky-čius tikrai pajus ir visi šalies gyventojai. Kaip pa-vyzdį galiu pateikti dabar vykstančią renovaciją. Jei dabar jau būtų taikomi skaitmeninės statybos principai – būtų iki minimumo sumažintos klaidų ir nuokrypių atsiradimo galimybės. Be statybos in-formacinio modeliavimo, sunkiai įsivaizduojamos atominės elektrinės, „Rail Baltica“, giliavandenio uosto statybos.“

Statybos procesams naudojamą informaciją norima paversti standartizuotu skaitmeninės formos srautu – nuo užsakovo poreikių ir pro-jektavimo iki statybos ir eksploatacijos. Statinio informacinis modeliavimas – tai statinio skai-tmeninio modeliavimo ir projektavimo procesas, kurio metu kuriama ir valdoma visa statinio in-formacija visais jo gyvavimo ciklo etapais – nuo pirminės idėjos iki nugriovimo. Skaitmeninė statyba jau puikiai veikia užsienio valstybėse.

UAB „Markučiai“ vykdytas projektas IKEA plėtros centras, Älmhult, Švedija.

UAB „Markučiai“ vykdytas projektas Kungsmadskolan mokykla Vaxjo, Švedija.

DALIUS GEDVILAS,Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

UAB „Markučiai“ siūlo šiuo-laikiškus ir patikimus įvairios paskirties pastatų surenka-mųjų konstrukcijų sprendi-mus iš gelžbetonio ir metalo

gaminių bei su tuo susijusias konsultavimo, projektavimo, gamybos, logistikos ir montavimo paslaugas. Pastaruosius porą metų visus projektus UAB „Markučiai“ vykdo BIM pa-grindu. Pastato informacinio modelio duomenis naudoja ne tik projektavimo proceso metu, bet ir ruošdama komercinį pasiūlymą, taip pat gamyboje, logistikoje, statyboje. Tai lei-džia klientui pasiūlyti novatoriškų statybos sprendimų ir pas-laugų, o architektams suteikia galimybę įgyvendinti įvairias architektūrines idėjas.

BIM nauda įmonės tiekimo grandinei ir jos klientams – tiks-lesnis ir kokybiškesnis komercinis pasiūlymas, efektyvesnis projektavimo planavimas, mažesnis brėžinių poreikis, grei-tesnis kilusių klausimų sprendimas, efektyvesnis logistikos ir statybos darbų planavimas bei valdymas.

UAB „Markučiai“ yra vienos didžiausių Baltijos šalyse pre-kinio betono, gelžbetonio, aplinkotvarkos gaminių gamin-tojų grupės „Concretus“ dalis. Įmonė glaudžiai bendradar-biauja su kita grupės įmone UAB „Concretus designers“, tei-kiančia projektavimo paslaugą. Šios įmonės specializacija – gelžbetoninių, plieninių, medinių, mūrinių konstrukcijų projektavimas. Trisdešimties profesionalių projektuotojų komandos kasdienis iššūkis – inovatyvūs ir ambicingi kli-entų architektūriniai projektai bei šių projektų konstrukci-nių sprendimų įgyvendinimas. UAB „Concretus designers“ naudojasi pažangiausiomis skaičiavimo ir trimačio (3D) modeliavimo programomis „SOFiSTiK“ ir „Tekla Structures“. BIM principus sėkmingai taiko ir projektuodama statinius, ir valdydama projektus.

Bim pritaikymo patirtissurenkamųjų gelžbetoniniųkonstrukcijų projektuose

36

Stat yba

Šuolis į naują kokybęSkaitmeninis 3D modeliavimas yra šuolis į kitą, aukštes-nę kokybę. Ne vien dėl to, kad sumažėja klaidų tikimybė, tiksliau suplanuojami statybos darbų etapai ir parenkami geriausi sprendimai. 3D modeliavimas pakeičia darbo kultūrą, informacijos sklaidą ir paskatina įdiegti naujus kokybės vertinimo standartus bei metodus. Tai kelios svarbiausios priežastys, dėl kurių UAB „Baltic Engineers“ jau keleri metai projektuoja erdviniu skaitmeniniu būdu.

„Nemažai investavome, kad kartu su visa mūsų koman-da pradėtume teikti užsakovams aukščiausio lygio pro-jektus. Investuoti į optimalius procesus ir technologijas neabejotinai verta“, – tvirtina UAB „Baltic Engineers“ ge-neralinis direktorius Darius Kvedaras.

Naujajai kokybei užtikrinti prireikė ir specialių įrankių. Todėl įmonė įsidiegė kokybės valdymo ISO standartą ir pradėjo naudoti vieną populiariausių pasaulyje po-veikio aplinkai vertinimo metodų BREEAM (angl. Buil-ding Research Establishment Environmental Assessment Method). Pagal šį metodą pastatai vertinami pagal 10 kategorijų: valdymas, sveikata, gerovė, energetika, transportas, vanduo, medžiagos, šiukšlės, žemės nau-dojimas ir ekologija, tarša ir inovacijos. Kiekviena jų vertinama balais.

Tikimasi, kad pasitelkus 3D erdvinį modeliavimą bei ki-tus BIM įrankius, pastatai bus suprojektuoti taip, kad juos būtų galima sertifikuoti pagal BREEAM metodologiją.

„Naudodami skaitmeninį modeliavimą darbuotojai kruopš-čiau apgalvoja pirminį sprendimą, pasidalija savo inter-pretacijomis, jas patikrina, aptaria atradimus ar pastebėtas klaidas. Toks pirminis kompleksinis požiūris padeda pasiek-ti ir geresnį, ir greitesnį rezultatą“, – džiaugiasi UAB „Baltic Engineers“ Techninių vertinimų skyriaus vadovas Vygantas Žėkas.

Skaitmeninis projektavimas naudingas renkantis tinka-miausias technologijas bei medžiagas.

„Anksčiau projektuotojai rinkdavosi iš populiariausių, jau pasiteisinusių sprendinių. Dabar atsirado milžiniški pro-duktų katalogai ir daug informacijos, todėl popierinis pro-jektavimas pasidarė per sunkus ir neefektyvus“, – teigia V. Žėkas.

D. Kvedaras pastebi, kad pastaruoju metu gerokai didesnį dėmesį kokybei skiria ir užsakovai. Dabar jie daug svarsto, lygina alternatyvius projektus, pageidauja, kad būtų įdieg-tos sistemos, kurios ne tik gerai veiks, bet ir užtikrins mažas energijos sąnaudas. Skaitmeniniame modelyje visa tai daug lengviau peržiūrėti, suplanuoti ir, jeigu reikia, perdaryti.

Gerosios praktikos pavyzdžiais galima laikyti Dani-ją, Didžiąją Britaniją ir kitas valstybes. Skaitmeninės sistemos įdiegimas reiškia, kad visi statybos procesų dalyviai – užsakovas, plėtotojas, projektuotojas, sta-tytojas, valdytojas – įsipareigoja „kalbėti“ viena kalba, t. y. naudoti vienodo tipo duomenis ir brėžinius. Visi kiekvieno projekto duomenys turi būti „įvilkti“ į vie-nodą skaitmeninę formą, įdiegiant statybos objektų trimatį modelį, elektroninį projektą standartizuotai apipavidalinant, viešųjų pirkimų konkursams teikiant elektronines paraiškas.

SKaITmENINĖS STaTYbOS dIEgImaS LIETUVOJE YRa NEIŠVENgIamaS, JEI NORImE:turėti gyvybingą, inovatyvią ir konkurencingą sta-

tybos pramonę;

padidinti visų statybos pramonės dalyvių kompe-tenciją ir darbo našumą;

sukurti glaudesnio ir efektyvesnio bendradarbia-vimo tarp skirtingų statybos pramonės dalyvių galimybes;

dalyvauti tarptautiniuose konkursuose ir varžytis dėl statybos ir projektavimo darbų užsakymų;

pagerinti viešųjų pirkimų skaidrumą;

sutaupyti valstybės lėšų visuomeninių objektų statybos ir eksploatacijos srityje;

padidinti naujų statybos projektų ekonominį po-tencialą.

Statybos procesų skaitmeninimu (skaitmeninės sta-tybos diegimu) siekiama pagerinti statybos efekty-vumą ir kokybę. Visoms statybose dalyvaujančioms įmonėms naudojant vienodus duomenis ir brėžinius, įgyvendinant statybos projektą akivaizdžiai padidėja galimybės išvengti nesusipratimų, defektų ir vėlavimų.

SKaITmENINĖ STaTYba NaUdINga VISIEmS STaTYbOS pROJEKTO daLYVIamS:LR Vyriausybei – nes tai pagerins viešųjų pirkimų

skaidrumą, tikslumą, vertinimą, sumažins viešųjų pirkimų išlaidas, sukurs daugiau naujų darbo vietų;

viešųjų pirkimų subjektams, nekilnojamojo tur-to plėtotojams, privatiems užsakovams – net apie 30 % mažesnė statybos projekto kaina;

statytojams – tikslesnės sąmatos, pinigų srautai, resursų valdymas, mažesnė savikaina, didesnis konkurencingumas ir pelningumas, galimybė da-lyvauti tarptautiniuose statybos projektuose;

projektuotojams – greitesnis projektavimas, mažiau laiko sąnaudų, klaidų, daugiau pelno, galimybė dalyvauti tarptautiniuose statybos projektuose.

37

Stat yba

kuriamas skaitmeninėsstatybos centrasKovo pra džio je pra dė ta skait me ni nės sta ty bos re for ma įsi bė gė ja – sta ty bos spe cia lis tus ruo šian tis VGTU kuria pir mą jį Lie tu vo je Skait me ni nio ir in for ma ci nio mo de-lia vi mo tech no lo gi jų sta ty bo je cent rą. Nau ja sis cent ras skir tas skait me ni nės sta ty bos kom pe ten ci joms ug dyti, ino va ci joms, su si ju sioms su BIM kū ri mu, ska ti ni mu bei per da vi mu rin kos da ly viams. BIM sis te mų plėt ra apima ne tik sta ty bos sek to riaus spe cia lis tus ir ar chi tek tus, bet ir ap lin kos, trans por to, inf rastruk tū ros in ži nie rius, todėl nau ja ja me VGTU Skait me ni nio ir in for ma ci nio mo de lia-vi mo tech no lo gi jų sta ty bos cent re su si burs įvai rių sri čių

moks li nin kai iš sep ty nių uni ver si te to fa kul te tų – Sta ty-bos, Ap lin kos in ži ne ri jos, Ar chi tek tū ros, Trans por to in-ži ne ri jos, Elekt ro ni kos, Me cha ni kos ir Fun da men ti nių moks lų.

„Die gia mos nau jos tech no lo gi nės BIM ino va ci jos pa-di dins sta ty bos pro ce so efek ty vu mą ir ko ky bę. Jos leis daug leng viau val dy ti sta ti nio pro jek tą nuo pir mi nės idė jos iki rea li za ci jos. Tam, kad įvai rios pa tir ties tu rin-tys spe cia lis tai su pras tų šių tech no lo gi jų ga li my bes ir jų tei kia mą naudą, ku ria me spe cia lų cent rą, kuris teiks moks li nes ir prak ti nes pa slau gas ku ria mai Lie tu vos BIM sis te mai, ko or di nuos BIM spe cia lis tų ren gi mo klau si-mus ir kon sul tuos rin kos da ly vius,“ – pa sa ko jo VGTU rek to rius Al fon sas Da niū nas.

SKaITmENINĖ STaTYbaNaUdINga VIEŠaJam SEKTORIUI, NES:sukuria galimybę įgyvendinti potencialiai daugiau

statybos projektų;

CT priemonės pagerina projekto siūlymų vertinimo bazę, t. y. turėdamas projekto 3D modelį užsakovas gali įvertinti projektą, atlikti simuliaciją keisdamas pirmi-

nius projekto reikalavimus ir aplinkybes, taip atsiranda galimybė tobulinti projektą kartu su pareiškėju, prieš pradedant jį įgyvendinti, kad būtų pasiektas optimalus rezultatas;

geresnis viešųjų pirkimų skaidrumas;

paruošiama informacinė nekilnojamojo turto valdy-mo ir priežiūros bazė.

38

STaT yBa

38

1. KOKS bIm TECHNOLOgIJOS NaUdOJImO papLITImaSLIETUVOJE IR UŽSIENIOŠaLYSE?Konferencijos „Skaitmeninė statyba“ metu buvo pateik-ta informacija, kad Lietuvo-je 3D ir BIM technologijas projektui parengti naudoja apie 7 % įmonių, o tų, kurios vadovaujasi BIM standar-tais, yra dar mažiau.

Suomijoje, kur nuo 2002 m. pagal valstybės užsakymą

statomų visuomeninės paskirties pastatų projektams rei-kalaujama taikyti BIM, šių technologijų naudojimas su-daro apie 30 %. Tačiau toks BIM paplitimas neatsirado iš karto. Suomijoje šis rodiklis buvo pasiektas daugiau negu per dešimt metų.

Didžiojoje Britanijoje BIM reikalavimų taikymas ir jų iš-plėtimas taip pat suskirstytas į etapus. Kad ir kaip no-rėtųsi greičiau pasivyti kaimynus, Lietuvoje būtų klaida versti įmones taikyti BIM technologiją tam nepasiruo-šus, skubotai. Turi būti suteiktas protingas laikotarpis pasiruošti – nuo reikalavimų paskelbimo iki jų taikymo pradžios. Esant per mažai įmonių, galinčių nedelsiant taikyti BIM technologiją ir standartus, tai gali iškreip-ti konkurenciją dėl pasiūlos stokos ir sukelti valstybės vykdomų pirkimų kainas.

BIM technologijos taikymas – tai ne tik programinės įran-gos įsigijimas, bet ir darbuotojų mokymai, proceso orga-nizavimo pertvarkymas ir valdymo pokyčių diegimas.

3 KLAUSIMAI bIm pROgRamINĘ įRaNgą aRCHICad aTSTOVaUJaNčIaI Uab „dESIgN SOLUTIONS“

2. aR bIm TECHNOLOgIJOS TaIKYmaS YRa bRaNgUS, aR VERTa TO ImTIS?Neabejotina, kad BIM technologija yra ateitis ir tikrai jos mokytis verta. Būtų teisinga, jeigu reikalavimų dėl BIM taikymo įvedimas būtų suderintas su finansavimo klausimu. Dauguma įmonių prie BIM pereitų lengviau, jeigu galėtų gauti paramą programinei įrangai įsigyti ir mokytis iš Europos Sąjungos fondų ar Lietuvos biu-džeto. Kaina yra skausmingas klausimas. Svarbu, kad rinkdamiesi vartotojai priimtų apgalvotą sprendimą, išbandytų bent dviejų gamintojų programinę įrangą, jos suderinamumą su kitomis partnerių naudojamo-mis ar numatomomis naudoti BIM programomis. Di-džiausią naudą iš BIM gauna užsakovai, todėl jiems taip pat reikia žinoti, ko jie gali tikėtis iš šios techno-logijos. Konferencijoje buvo minėtas net 30 % laiko ir lėšų sutaupymas, tačiau net jeigu jis būtų tik 5 %, vis tiek dėl šių procentų labai verta pasistengti ir kiekvie-nas užsakovas tai patvirtintų.

3. KaIp gaLITE padĖTI įmONĖmS pRadĖTI TaIKYTISKaITmENINĖS STaTYbOS bIm TECHNOLOgIJą?Tikrai galime padėti priimti apgalvotą ir praktiškai pa-tikrintą sprendimą. Galime pasidžiaugti, kad mūsų įmonės atstovaujama BIM technologijos architektūros srityje pradininkės „Graphisoft“ projektavimo progra-minė įranga „ArchiCAD“ jau 30 metų užima lyderio po-zicijas tiek inovacijų, tiek suderinamumo su kitų disci-plinų BIM technologijos programine įranga. Kompanija „Graphisoft“ ne tik yra viena iš IFC formato taikymo ly-derių, bet taip pat ir organizacijos „Open BIM“ steigėja ir aktyvi narė. Galite patys išbandyti „ArchiCAD“, gauti mokomąją medžiagą jos naudojimui bei BIM taikymui visiškai nemokamai, atsisiuntę iš www.myarchicad.com arba per mūsų įmonės UAB „Design Solutions“ svetainę www.designsolutions.lt. Taip pat galime padėti sutau-pyti laiko gaunant reikalingų žinių. Mes organizuojame mokymus, konsultuojame, padedame įmonėms diegti „ArchiCAD“ ir BIM realioje darbinėje aplinkoje, sutei-kiame laikinas licencijas bandomiesiems projektams. Svarbiausia, kad būtų noras eiti pažangos keliu, o būdų kliūtims įveikti rasime.

Kad ir kaip norėtųsi greičiau pasivyti kaimynus, Lietuvoje būtų klaida versti įmones taikyti BIM technologiją tam nepasiruošus, skubotai.

rOMAS VIEŠCHNICKAS,architektas

38

39

STaT yBa

kroViniŲ eksPeDiJaVimasUAB „Aidesta“ krovinių pervežimo ke-liais rinkoje sukasi nuo 2001 metų. Ji viena pirmųjų Vakarų Lietuvoje įmo-nėms ir gyventojams pradėjo teikti smulkias krovinių ekspedijavimo pas-laugas vietiniais maršrutais. Per šį lai-kotarpį įmonė gana įspūdingai išaugo ir gerokai praplėtė teikiamų transpor-to paslaugų sampratą bei kokybę.

Ypatingas dėmesys įmonėje skiriamas kokybiškam ir dėmesingam darbui su klientais: siekiama strateginio ilgalai-kio bendradarbiavimo ir akcentuoja-ma, kad kiekvienas klientas yra svar-bus. Nuolat gerindama teikiamų pas-laugų kokybę UAB „Aidesta“ jau spėjo užsitarnauti gerą vardą.

UAB „Aidesta“ yra įgijusi ilgametę pa-tirtį pristatant krovinius „nuo durų iki durų“, joje gerai išplėtotas klientų aptarnavimo lygis, todėl santykiai su klientais yra efektyvūs. Bendrovės tei-kiamomis ekspedijavimo paslaugomis naudojasi daug žinomų įmonių.

Mūsų, kaip patikimo partnerio, tikslas yra pasiūlyti kokybiškus šiuolaikinės logistikos sprendimus ir padėti Jums įgyti pranašumą prieš konkurentus. UAB „Aidesta“ veikla orientuota į ilga-laikę plėtrą ir augimą logistikos sekto-riuje.

Daugiau informacijos – www.aidesta.lt

Projektas „Bim train“„VGTU, kaip statybos, architektūros ir inžinerijos specialistus ruošianti švietimo įstaiga, yra itin svarbus informacijos apie BIM sklaidos šaltinis. Džiugu, kad šis Lietuvos universitetas yra vienas iš tarptautinio projekto „BIM Train“ dalyvių“, – teigia Donatas Aksomitas, UAB „AGA CAD“ direktorius, statybos inžinierius technologas ir BIM specialistas, konsultuojantis Lietuvos projektavimo, staty-bos ir NT plėtros įmones BIM diegimo klausimais. Įmonė „AGA CAD“ yra Lietu-vos statybininkų asociacijos narė ir viena iš projekto „BIM Train“ partnerių.

Pagrindinis projekto „BIM Train“ tikslas – geriausios BIM taikymo metodi-kos perkėlimas iš Europos šalių, kurios jau turi didelę BIM sistemos taiky-mo patirtį, ir jos adaptavimas Lietuvos rinkai. Projekte dalyvauja trys su statybos pramone susijusios grupės: mokymo įstaigos, statybos pramo-nės verslo atstovai ir IT bendrovės, pirmoms dviem grupėms tiekiančios darbo įrankius (kompiuterines technologijas). Projekto „BIM Train“ daly-viai siekia užtikrinti, kad žinios apie geriausią patirtį pasiektų mokymo įs-taigas, o iš jų – verslo sektorių. Projekte dalyvaujantys VGTU ir Rygos tech-nikos universitetai yra pirmosios aukštojo mokslo įstaigos Baltijos šalyse, kurios gaus naujausią informaciją apie BIM: naudojimo paskirtį, taisykles bei taikymo metodus. Šią patirtį bus galima pritaikyti rengiant studentus.

VGTU Skait me ni nio ir in for ma ci nio mo de lia vi mo tech no lo gi jų sta ty bos centro laukia intensyvus bendradarbiavimas su projekto „BIM Train“ daly-viais. Planuojama, kad projekto rezultatai – sukurta BIM ir integruoto pro-jekto vystymo (IPD) metodika – bus paruošti ir mokymo tikslais taikomi jau nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos.

Šiuo metu projekte dalyvauja verslo įmonė iš Nyderlandų. Ji dalijasi geriausia BIM taikymo praktika savo šalyje, sukurta remiantis Danijos ir Didžiosios Britani-jos patirtimi. Tačiau „BIM Train“ apims ne tik Olandijos patirtį: kitos Europos šalys taip pat kviečiamos prisijungti prie šio projekto. Dėl dalijimosi patirtimi ir bendro BIM metodikos kūrimo deramasi su Suomijos, Lenkijos, Vokietijos, Ispanijos at-stovais, Turkijos universitetas pats kreipėsi pageidaudamas prisijungti prie pro-jekto „BIM Train“. Tad vis daugiau šalių yra suinteresuotos perimti geriausią BIM taikymo patirtį ir išvengti šiuo metu egzistuojančios problemos, kai kiekvienoje šalyje statybos pramonės atstovai BIM suvokia skirtingai. BIM procesai visose ša-lyse turi būti vienodi, kad bet kurios šalies projektuotojai ir statybininkai galėtų dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, naudodami vienodą BIM sistemą. Pro-jektas „BIM Train“ siekia užtikrinti, kad tiek šalies viduje, tiek skirtingose Europos valstybėse projektuotojai ir statytojai šnekėtų viena ir ta pačia kalba.

Pagal skaitmeninės statybos principus pastatyto statinio savininkas visų pirma gaus didesnę kokybę, nes klaidų ir neatitikimų galimybę projektavimo ir staty-bos proceso metu sumažinama iki minimumo. Be to, trumpėja pats procesas, racionaliai naudojamos sąnaudos.

Statinių energinis efektyvumas, o jis dabar ypač aktualus, suskaitmeninus statybos procesą, taps lengviau pasiekiamas.

Statinio valdytojui naudojantis BIM sprendiniais bus lengviau statinį prižiūrėti, valdyti vidinius pastato įrenginių parametrus, modeliuoti interjerą, nustatyti kom-forto parametrus. Daug paprasčiau taps planuoti statinio ar jo dalių atnaujinimą, kai tai bus būtina. Visa informacija taps prieinama skaitmeniniu pavidalu.

40

Stat yba

IŠmaNIųJų TINKLų LINKLietuvos gyventojai ne tik naudos elektros energiją, bet ir ją gamins, o siekda-mi sutaupyti rinksis mo-kėjimo planus, kurie savo gausa nenusileis mobilių-jų operatorių siūlomiems variantams. „Tai – išma-niųjų tinklų ateitis“, – įsiti-kinęs bendrovės „Elgama- Elektronika“ technikos di-rektorius dr. Nerijus Kruopis.

VIzIJa Tampa REaLYbEIšmaniojo tinklo (angl. Smart Grid) idėja jau dešimtmetį įrašyta į karščiausių energeti-

kos ateities projektų dienotvarkę, o pirmasis būtinas žings-nis išmaniųjų tinklų link – išmanioji apskaita (angl. Smart Metering) – tampa labiausiai išsivysčiusių šalių realybe. „Laiko klausimas, kada Lietuvos skirstomųjų tinklų įmonė LESTO pradės taikyti išmaniosios apskaitos sistemas gyven-tojams“, – mano N.  Kruopis. Kaimyninių šalių skirstomojo tinklo operatoriai jau diegia išmaniąją apskaitą. Pavyzdžiui, Lenkijos skirstomųjų tinklų bendrovė „Energa Operator“ įrengė daugiau kaip 100 tūkst. išmaniųjų apskaitos prietai-sų buitiniams vartotojams, Latvijos bendrovė „LatvEnergo“ vykdo 500 išmaniųjų skaitiklių bandomąjį projektą.

„Ateities vizija tampa realybe – IT susijungdamos su energetine sistema suteikia naujų galimybių, kurių nau-dą pajus visi. Prie ryšio tinklų prijungtų elektros skaitiklių duomenys operatyviai atsidurs centrinėje duomenų ba-zėje“, – teigia N. Kruopis.

SIŪLYS mOKĖJImO pLaNUSElektroninių elektros energijos skaitiklių projektavimo ir ga-mybos bendrovės „Elgama-Elektronika“ technikos direkto-riaus teigimu, išmanioji apskaita leis akimirksniu išsiaiškinti, kurie elektros energijos gavėjai įvykus avarijai yra „atkirsti“ nuo tinklo. Šis sprendimas taip pat padės išvengti neleistinų bandymų paveikti elektros skaitiklio darbą, nes tokiais atve-jais į centrinę sistemą bus automatiškai išsiųstas pavojaus pranešimas. Norint atjungti (ar prijungti) vartotoją nuo elek-tros tinklo, elektros bendrovės darbuotojams nebereikės vykti į namus – tai bus atliekama nuotoliniu būdu.

„Dėl tokios valdymo galimybės elektros tiekimo paslau-ga ilgainiui siūlomų planų gausa turėtų supanašėti su

Išmaniųjų technologijų asociacijos vykdomas projektas „Išmaniųjų technologijų klasterio tarptautinio konkurencingumo didinimas“ (Nr. VP2-1.4-ŪM-01-K-01-018) finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Dr. NErIJUS KrUOPIS,bendrovės „Elgama-Elektronika“ technikos direktorius

mobiliojo ryšio paslaugomis. Užsisakykite planą, pagal kurį jūsų elektros suvartojimas piko metu neviršys XX ki-lovatų, ir mokėkite mažiau“, – prognozuoja pašnekovas.

Išmanioji apskaita ne tik leis matyti tikslias išlaidas ir taupy-ti, bet ir pačiam tapti elektros gamintoju. „Išmanieji elektros skaitikliai matuoja tiek vartojamą, tiek sukuriamą elektros energiją, todėl į atitinkamą įrangą (saulės baterijas, vėjo jėgai-nę, elektromobilį) investavęs vartotojas gali tapti gamintoju. Greitai savo automobilį krausime naktimis, kai elektros po-reikis yra žemas, o turimą elektros perteklių iš nenaudojamo automobilio baterijos atiduosime atgal į tinklą piko metu, kai elektros paklausa didžiausia“, – įsitikinęs pašnekovas.

VIENIJaSI į KLaSTERįĮrenginius, atliekančius „ateities“ funkcijas, sėkmingai kuria ir Lietuvos įmonės. Bendrovė „Elgama-Elektronika“ gamina išmaniuosius elektros skaitiklius, kurie abiem kryptimis matuoja energijos srautą, įvairiais ryšio kana-lais perduoda duomenis, valdo apkrovą, praneša apie neleistiną poveikį ir kt. Bendrovės sukurtos išmaniosios apskaitos sistemos buvo įdiegtos Latvijoje, Lenkijoje, Ru-sijoje, Kazachstane vykdytuose projektuose.

„Elgama-Elektronika“ ir kitas išmaniųjų technologijų srityje dirbančias įmones sieja Išmaniųjų technologijų klasteris (ITK). Jo narės šiuo metu yra 10 Lietuvos vers-lo įmonių ir mokslo įstaigų. 2011 m. klasterį subūrė Iš-maniųjų technologijų asociacija (ITA). ITK narius vienija bendra vizija ir siekis kurti inovatyvius produktus išma-niojo namo, miesto, išmaniosios apskaitos bei išmanio-jo tinklo srityse. Svarbiu veiklos prioritetu laikoma žinių apie išmaniųjų technologijų teikiamą naudą sklaida. Šiuo tikslu klasteris rengia konferencijas, susitikimus su kitų įmonių, savivaldos organizacijų atstovais.

„Kviečiame visas panašiai mąstančias įmones jungtis prie mūsų. Klasterio narių partnerystė teikia neabejotiną nau-dą pačių narių veiklai ir prisideda prie šalies ūkio pažan-gos“, – tvirtina ITA prezidentas Gediminas Abartis.

41

Stat yba

archiCad, švenčiantis 30 metų jubiliejų, naujoje programos versijoje pateikia progresyvius sprendimus, kurie išplečia kūrybos proceso ir projekto pateikimo galimybes.

UAB dESIgN SOLUTIONS OFICIALUS KOMPANIJOS gRapHISOfT ATSTOVAS LIETUVOJE. KONSTITUCIJOS PR. 23(C) - 512, 08105 VILNIUS. TEL. +370 5 263 6029, +370 685 60553.WWW.DESIGNSOLUTIONS.LT, WWW.GRAPHISOFT.COM

Pasaulinio lygio maXON Cinema4d grafinis variklis nuo šiol yra integruota ArchiCAD da-lis, leidžianti kurti neįtikėtinai aukštos kokybės fotorealistinius vaizdus. Procesą paleng-

vina kruopščiai pritaikytos apšvietimo parinktys, didelis tekstūrų katalogas, tiesioginė C4D sąsaja, IES šviesos šaltinių pritaikymas ir daugelis kitų profesionalių sprendimų.

archiCad 18 tęsia atvirą BIM politiką, IFC duomenų formato integravimą įtraukiant į projekto informacijos administravimo

procesus. Taip pat, siekiant palengvinti ir supaprastinti pro-jekto valdymo tarp atskirų projektavimo sričių bei projek-

to koordinatorių procesą, ArchiCAD pristato tarpdisciplinionio BIM du-

omenų formatą bCf. Tai atviras duomenų formatas leidžiantis

tekstinius komentarus bei ekrano vaizdų fiksacijas prijungti prie IFC modelio

kaip pastabas. BCF duome-nys integruojami tiesiai į BIM

modelį kaip standartinės Archi-CAD Mark-Up korekcijos.

ArchiCAD 18 pateikiamas naujas, pilnai integruota projekto revizijų valdymo sprendimas Revision Management, kuris

apima visą BIM projekto vykdymo procesą. Šią naujovę gali-ma taikyti tiek 2D, tiek 3D, ar net kombinuotame darbo procese.

ArchiCAD patobulino PDF duomenų formato palaiky-mą. Nuo šiol Adobe PDF nau-dojamas ne tik kaip puikus grafi-nio pateikimo būdas, bet ir kaip su BIM susijusios informacijos pateikimo formatas. pdf-a archyviniame dokumente talpinama atributų in-formacija bei projekto sluoksnių sistema.

aukščiausios klasės vizualizacijos

Tarpdisciplininiai bIm duomenys

atnaujintas pdf palaikymas

Revizijų valdymas

42

STaT yBa

gieDrė BalČiūtė

pastaruoju metu vis dažniau vartojamas terminas bIm (angl. Building Information Modeling), kuris lietuviškai verčiamas kaip statinio arba pastato informacinis mode-liavimas, nors dabar jau tiksliau būtų sakyti – statybos informacinis modeliavimas. Kalbant apie bIm dažniausiai minimas trimatis statinio modeliavimas, komandinis įvairių sričių specialistų – architektų, inžinierių, konstruktorių – darbas, tam tikros programinės įrangos naudojimas. bet visa tai tėra iš vandens kyšanti ledkalnio viršū-nė – maža dalis to, kas iš tiesų sudaro bIm.

SKaITmENINIų STaTYbų SĖKmĖS fORmULĖ

tato atvaizdavimą ir objekto arba objektų intelektą – gebė-jimą susieti atributinę informaciją su grafi niais elementais. Toks grafi nio informacinio modelio suvokimas iki šiol išlieka tikrąja BIM esme.

bENdRadaRbIaVImO IdĖJaTobulėjant programinei įrangai, kai technika leido apdoroti didesnius informacijos kiekius, greičiau dirbti, taip pat kai atsirado galimybė dirbti kompiuterių tinkle, kilo mintis ar-chitektūrinius BIM grafi nio ir informacinio modelio bazinius principus pabandyti pritaikyti kitiems projekto dalyviams: konstruktoriams, inžinerinių sistemų projektuotojams, technologams, sąmatininkams ir kitiems. Taip gimė ben-dradarbiavimo idėja, modelis tapo bendru plėtros objektu visiems projekto dalyviams, kurie turėjo išmokti įkelti infor-maciją į modelį ir pasiimti tai, kas padaryta kitų.

Išsirutuliojo bendro pastato modelio visiems projekto daly-viams idėja, kurią pradėjus įgyvendinti paaiškėjo, kad milži-niškiems informacijos kiekiams apdoroti reikia galingesnio techninio ir programinio lygio. Be to, skirtingų specializacijų projekto dalyviai naudojo sau tinkamas programines įran-gas, o universalios, tinkamos visiems, kaip paaiškėjo, nebu-vo ir, mūsų žiniomis, dar nėra.

„Atsirado suvokimas, kad, norint užtikrinti programinės įrangos, o kartu ir darbo rezultatų su ja suderinimą, reikia iš-mokti bendradarbiauti pagal tam tikras taisykles. Todėl rei-kia tam tikrų priemonių, nes vienos programos ar programi-nės platformos nepakanka. Taip atsirado bendradarbiavimo priemonių tiesioginio ir neutralaus duomenų apsikeitimo formatų programinei įrangai (projekto dalyviams) sukūrimo stadija, kurioje pasaulis dabar ir yra“, – pastebėjo docentas.

Dar anksčiau kilo idėja BIM, kuri yra puiki bendradarbiavi-mo ir projektavimo priemonė bei geras informacijos apie pastato elementus šaltinis, panaudoti statybos, gamybos, pastato eksploatavimo srityje ir taip toliau. Per pastaruosius metus buvo dedamos nuoseklios pastangos BIM technolo-gijoms ištobulinti visam statybos procesui, kad informacija, projektuojant sukaupta intelektualiajame BIM modelyje, galėtų būti kuo išsamiau panaudota kituose objekto gyva-vimo ciklo etapuose – statyboje ir eksploatacijoje.

Taip vis labiau išryškėja BIM, kaip universalaus apibrėžimo – statybos informacinio modeliavimo, bazinė koncepcija, pa-grįsta įgyvendinamo statybos objekto intelektualaus turi-

UAB „In Re“ direktorius, Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto Statybos fakulteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstruk-cijų katedros docentas daktaras Vladimiras Popovas pasa-kojo, kad BIM koncepcija Lietuvoje žinoma jau gana seniai, maždaug nuo 2002–2003 metų. Per tą laiką Lietuvoje įvyk-dytas ne vienas sėkmingas projektas, kai statiniai ir statinių kompleksai buvo suprojektuoti bei pastatyti naudojant BIM technologijas. Su dr. V. Popovu kalbėjomės apie BIM raidos istoriją ir apie statybos informacinio modeliavimo taikymą Lietuvoje.

NUO mOdELIO IKI mOdELIaVImOBIM kompiuterinio projektavimo koncepcijos tyrimai prasi-dėjo prieš kelis dešimtmečius, tačiau ši sąvoka iki šiol vis dar neturi nusistovėjusio apibrėžimo. Akronimu BIM skirtingais laikais buvo žymimi keli ne visai tie patys dalykai. BIM, kaip statinio informacinio modeliavimo apibrėžimo, ribos keitėsi dar nespėjus jų pritaikyti pramonėje.

„Trimačio kompiuterinio modelio panaudojimo inžineri-niam projektavimui idėja gimė, kai atsirado automatizuo-to projektavimo kompiuteriu technologijos. Jau tada šios praktikos ir teorijos plėtotojai tvirtino, kad brėžiniai turi būti kuriami iš trimačio projektuojamo objekto (detalės, mecha-nizmo ar pastato) modelio – virtualaus objekto prototipo, papildyto tam tikru intelektu. Tai reiškia, kad modelio ele-mentams turi būti priskirtos tam tikros realių objektų sa-vybės, per kurias jie pažintų save – pradedant pavadinimu, medžiaga, baigiant asociatyvia informacija apie jo gamybos technologiją, eksploatacines savybes. Pradėjus plėtoti turi-nio modeliavimo technologijas, šios idėjos buvo panaudo-tos statybos srityje“, – aiškino dr. V. Popovas.

Iš pradžių BIM buvo suvokiamas kaip grafi nis informacinis modelis, t. y. grafi ka, suderinta su informacija. Jo pagrin-dinis tikslas buvo pagal esamą modelį sukurti dvimačius vaizdus (brėžinius) ir apskaičiuoti kiekius, išlaikant jų ryšį su modeliu. Vadinasi, jeigu prireiktų kažką pakeisti, šie pokyčiai būtų įvedami ne į brėžinį, o į modelį, kad pavyktų išvengti daugkartinio galimų pokyčių taisymo. Pradžioje BIM buvo vadinamas pastato informaciniu modeliu. Dabar tai būtų tikslinga vadinti statybos informaciniu modeliavimu. Toks terminas ofi cialiai jau vartojamas Lietuvoje ir, pasaulio eks-pertų nuomone, jis tiksliausiai nusako BIM esmę.

Taigi BIM modelio sąvoka apima du pagrindinius objekto požymius: tris dimensijas, kitaip sakant, trimatį grafi nį pas-

42

43

STaT yBa

nio modelio sukūrimu ir su šiuo procesu susijusiu valdymu – statybos objekto planavimo, projektavimo, ekonominio vertinimo, statybos organizavimo, eksploatacijos, rekons-trukcijos ir utilizavimo.

bIm dImENSIJOSKalbant apie BIM minimas ne tik trimatis ar dvimatis mode-lis, bet reikia suvokti ir kitas dimensijas: ką jos reiškia ir kam gali būti panaudotos?

Sekant šiuolaikine BIM koncepcijos paradigma, statinio arba pastato gyvavimo ciklo modeliavimas pasideda pro-jektuojant, kai interaktyvios prieigos režimu projektuotojų komandos kuriamas bendras (integruotas) arba paskirsty-tas (federalizuotas) trimatis pastato modelis, susidedantis iš komponentų (tūrinių parametrinių objektų) – pastato ele-mentų, turinčių visą būtiną ir tinkamai organizuotą, valdyti galimą informaciją. Projekto dalyvių bendro darbo procese formuojamas projektinis pastato BIM modelis (BIM 3D + 2D modelis), kurį sudaro: architektūrinis modelis, konstrukcinis ir inžinerinis (MEP) modeliai.

Statybinis pastato BIM modelis (vadinamasis 4D modelis) nau-dojamas statybų procesams planuoti ir darbų atlikimui valdyti, panaudojant informaciją, sukauptą projektinio modelio (3D) BIM saugykloje. Be to, jo reikia papildomai specifi nei informaci-jai gauti iš rangovo, subrangovų, tiekėjų, gamintojų duomenų bazių apie statomas arba montuojamas statybines konstrukci-jas, pastato elementus ir inžinerines sistemas.

Penkiamačiu (5D) modeliu vadinamas kainos BIM mode-lis. Čia penktoji dimensija yra pinigai. Anot pašnekovo, tai pagal medžiagų ir konstrukcijų kiekius nustatyti statybos ekonominiai rodikliai, gaunami iš projektinio modelio (3D) elementų, kartu su išteklių – darbo jėgos ir mašinų bei me-chanizmų kaina, paskirstyta pagal gamybos laiką ir susieta su gamybos technologijomis iš statybos modelio (4D).

„Sujungus pagal laiką suplanuotą trimatį modelį su ekono-miniais rodikliais, galima numatyti piniginius srautus viso-se statybų stadijose ir dalyse. Medžiagų ir gaminių kainos, sujungtos su parametriniais objektais, bet kuriuo metu, bet kokioje plokštumoje, pagal bet kokį rodiklį leidžia padaryti fi nansinį informacijos pjūvį. Taip sąmatos formavimo pro-cedūra gali būti atlikta bet kurioje projekto stadijoje: kon-ceptualaus, bazinio ir detalaus projekto, statybos vykdymo etapuose ir pasibaigus statybai“, – pasakojo dr. V. Popovas.

Perduotas eksploatuoti BIM pastato modelis gali būti nau-dojamas statiniui valdyti visuose jo gyvavimo ciklo etapuo-se: eksploatacijos, remonto, rekonstrukcijos ir išmontavimo. Eksploatacinis pastato modelis dažnai vadinamas šešiama-čiu (6D) modeliu. Dėl kokybinių rodiklių įvedimo (energinio efektyvumo, gyvenimo komforto, išlaidų optimizavimo kri-terijų įvertinimo) tai yra pastato techninės eksploatavimo sistemos pagrindas, naudojantis BIM projektinį (3D) ir sta-tybos bei kainos (4D ir 5D) modelių informacinius blokus, papildytus informaciniais duomenimis iš pastato priežiūros ir eksploatacijos valdymo procesų srities.

Eksploatacinis pastato modelis skirtas visoms pastato komunikacinėms sistemoms valdyti ir prižiūrėti, pastato

priežiūros išlaidoms planuoti, įrenginių būsenai stebėti ir periodiškai apžiūrėti, kad būtų palaikoma techninė būklė, siekiant užtikrinti būtiną komforto ir pastato energinės pu-siausvyros lygį.

LIETUVOJE bIm – NE NaUJIENaLietuvoje apie BIM daugiausia kalbama dabar, nors šią tech-nologiją UAB „In Re“ su partneriais pradėjo plėtoti dar 2002–2003 metais. Pirmasis Lietuvos objektas, sukurtas pagal BIM technologiją, buvo nedidelis biurų pastatas Klaipėdoje, kurį statė tuometė UAB „Skanska statyba“. Užsakovo pageidavi-mu, į tą palyginti nedidelio pastato modelį buvo suvesta ne tik visa pastato architektūra bei konstrukcijos, bet ir inžine-rinė sistema.

Vėliau, naudojantis projektinio BIM modelio technologijo-mis, buvo ruošiamas Vilniaus savivaldybės projektas, kurio statybai pasibaigus visa išpildomoji projekto dokumenta-cija irgi buvo susieta su modeliu. „Tai nebuvo tikras šešia-mačio BIM pavyzdys, bet daugiau vaizdinė duomenų bazė, kai paspaudus ant tam tikrų objektų buvo galima atidaryti informaciją iš projekto apie elementus, susijusius su pastato dalimi“, – prisiminė dr. V. Popovas.

Neilgai trukus Vilniuje esančiame „MG Valdos“ verslo centre „Verslo trikampis“ buvo pastatytas pastatas „Victoria“. Įmo-nės „Constructus“, kuri susikūrė iš UAB „Skanska statyba“, projekto valdytojų grupė pagal dvimatę dokumentaciją sukūrė erdvinį modelį, kurį panaudojo šio pastato statybai valdyti, t. y. modelį susiejo su grafi ku ir imitavo įvairiausius statybos procesus, valdė statybą, skaičiavo kiekius, tikrino kolizijas ir leido aptikti neatitikimus tarp dvimačio projekto informacijos ir virtualaus trimačio modelio. Anot dr. V. Po-povo, tai buvo beveik keturmatis įsikūnijimas, t. y. statybinis pastato BIM modelis.

„Tame pačiame projekte buvo išbandyta sąmatos sudarymo technologija, kartu su UAB „Statybos ekonominiai skaičia-vimai“ ir UAB „Constructus“ sukūrėme penkiamatį modelio prototipą bendrų statybinių darbų sąmatoms skaičiuoti. 2005 m. šis projektas buvo pristatytas parodoje „Infobalt“ ir „Geriausio lietuviško ITTE produkto“ nominacijoje gavo ap-dovanojimą“, – prisiminė dr. V. Popovas.

Dar vienas efektyvaus statybos valdymo technologijų panaudojimo pavyzdys – gamyklos „Klai-PET“ statybos, kurių projekto plėtotoja buvo UAB „Constructus“. Anot pašnekovo, tai buvo intensyvi statyba, kai objektą teko pastatyti per labai trumpą laiką. Kadangi vienu metu reikėjo valdyti daug statybos procesų, nuspręsta visus juos simuliuoti – pradedant statyba, baigiant įrangos montavimu.

Vėliau prasidėjo ekonominė krizė, pristabdžiusi pažangą statybos industrijoje. Tačiau būtent per krizę atsirado nau-jas požiūris į BIM, nes iškilo būtinybė rasti priemonių, kaip projektuoti ir statyti efektyviau, ekonomiškiau ir išlikti kon-kurencingiems rinkoje.

Apie darbo su BIM sėkmės formulę ir tykančius pavojus bei apie tai, kaip Lietuvai sekasi plėtoti skaitmenines statybas, pa-sakojimas kitame žurnalo „Structum“ numeryje.

44

Stat yba

didžiausias iššūkis prekybos centro „puuvilla“ statybos projekte buvo nema-žas dalyvių skaičius, projekto dydis (100 000 m2), kompleksiškumas ir trumpi terminai. Visų projekto dalių modeliavimas naudojantis bIm pagreitino spren-dimų priėmimą, o tai, be jokių abejonių, padėjo griežtai laikytis tvarkaraščio.

„pUUVILLa“ – pREKYbOS CENTRaS, paSTaTYTaS NaUdOJaNT bIm

nius modelius mes susitvarkėme su viskuo kuo puikiau-siai. Svarbiausias laimėjimas, be jokios abejonės, buvo aktualios informacijos srautas ir prieiga. Dirbant kartu ir pasitelkiant BIM pavyko pagerinti projekto terminus ir iš esmės sumažinti klaidų tikimybę. Mes visi buvome visiš-kai įtraukti“, – teigia direktorius Marko Liimatainenas iš „Porina Puuvilla Oy“, pastato užsakovas.

Anot statybos vadovo Ilmarineno Niina Rajakoski: „BIM modeliavimas yra šiandienos metodas, suteikiantis ga-limybę išvysti aiškią ekonominę ir bendradarbia-vimo naudą. mes nebegalime matyti sa-vęs grįžtančių prie seno darbo būdo.“

VISų pROJEKTO daLYVIų bENdRadaRbIaVImaS – SĖKmĖS gaRaNTaSInformatyvūs ir vaizdūs skaitmeniniai modeliai padėjo projektuotojams, statybininkams ir užsakovams len-gviau susipažinti su informacija ir pasiruošti savo užduo-tims, derinti sprendimus.

„13 projekto dalyvių, kurie buvo įtraukti į prekybos centro „Puuvilla“ pastato informacinį modeliavimą, dirbo naudodami programinę įrangą BIM (angl. Buil-ding Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas), nes būtent to reikalavo projekto užsa-kovas. Užuot dvejoję dėl BIM, rizikos, visi projekto da-lyviai išvydo bIm kitame kontekste – kaip galimybę, netgi reikiamybę, aukštos kokybės rezultatams pa-siekti, – sako Juha-Matti Kujanpää, „Skanska“ projektų vadovas. – BIM modelis užtikrino spartesnį ir saugų sprendimų priėmimo procesą, nes visi projekto daly-viai žvelgė į informaciją apie diskusijų objektą tame pačiame kontekste.“

„Komandinis darbas visada yra iššūkis, bet naudodami pastato informaci-

44

45

Stat yba

SURENKamOJO bETONO gamINIaI – TIESIaI IŠ mOdELIOPastato informacinį modelį galima naudoti betono gami-nių gamybai planuoti ir valdyti. Bendrovės „Parma“ užsa-kymas šiame projekte siekė apie 10 tūkst. atskirų suren-kamojo gelžbetonio vienetų ir jų grupių.

„Buvo atsisakyta tradicinio rankinio darbo, o gamybos planavimas buvo vykdomas perduodant informaciją apie gaminių matmenis, medžiagas ir jų kiekį tiesiogiai iš TEKLA BIM modelio. Turėjome galimybę stebėti ir tvarky-ti gamybą modelyje realiuoju laiku. Spalvos, kurios sim-bolizuoja gaminių statusą modelyje, atitinka tuos pačius gaminius mūsų sistemoje, taigi mums išvis neteko pildyti tradicinių popierinių formų, – teigia projekto vadovas Marko Reuna. – Tai sutaupė mums daugybę laiko tiek atliekant planavimo, tiek gamybos darbus.“

mObILIųJų TECHNOLOgIJų TaIKYmaSMobiliosios technologijos, naujausios technologijos staty-bvietėje, leido komunikuoti, kurti pastabas, prisegti doku-mentus, nuotraukas tiesiog TEKLA BIM modelyje. Buvo labai patogu taip siųsti prisegtą informaciją, komentarus projek-tuotojams arba kitiems projekto dalyviams tiesiai iš statybų aikštelės. „Prekybos centro „Puuvilla“ statybų aikštelėje buvo naudojami planšetiniai kompiuteriai. Tai žymiai pagerino darbų efektyvumą, projektų vadovai turėjo reikiamą pro-jekto informaciją, kol lankėsi statybvietėje“, – sako projekto vadovas Jari Törnqvistas iš „Skanska Talonrakennus Oy“.

BIM – tai ne tik 3D vaizdiniai. Projekte „Puuvilla“ mode-lis buvo naudojamas veiksmams ir darbams koordinuo-ti, komunikacijai, medžiagų kiekiui apskaičiuoti ir ište-kliams planuoti.

Verkių g. 30B, LT-08221 Vilnius Tel. +370 5 203 4333 El. p. info@ibimsolutions.comwww.ibimsolutions.lt 45

47

Stat yba

48

Stat yba

rūta gerulytė

Langai ir durys sudaro didelę dalį pastato fa-sado ploto, tad jų įtaka energijos taupymui yra reikšminga. Šiuolaikinės statybinės ir termoizo-liacinės medžiagos, tin-kamai jas naudojant, ge-rokai sumažina pastato šilumos nuostolius.

Tačiau sandarus būstas dar nereiškia, kad norimas rezultatas yra pasiektas. Kai pastato jungčių izoliacija yra gera, o ventiliacija ir oro kaita nepakanka-ma, bėgant laikui patalpoje kaupia-si drėgmė. Tai sutrikdo montavimo medžiagos (dažnai montažinių putų) šilumos izoliacines savybes (ir tais atvejais, kai putos  yra padengiamos tinku). Dėl tokių priežasčių šiluminė varža sujungimo vietose tarp rėmo ir lango sumažėja. Atsiranda šilumos nuotėkis, padidėja drėgmė. Ne-išvengiamai kaupiasi pelė-sis, ilgainiui pastebime irimo požymių ango-kraščiuose.

LaNgų aNgOKRaŠčIų mOdERNIzaVImO VaRIaNTaI

49

Stat yba

ALBINAS GAILIUS,VGTU Statybinių medžiagų katedros profesorius

priežastys prastam mikroklimatui atsirasti yra šios:

a) langas (profilis, stiklo paketas, netinkamas montavimas);b) ventiliacijos sutrikimai;c) netinkamai parinktos angokraščių izoliacinės medžiagos.

padariniai:

a) drėgmė ir pelėsiai aplink langus, duris;b) atsiradę įtrūkimai apdailoje;c) prastas šilumos ir garso izoliavimas;d) jungčių sandarumo sutrikimai;e) papildomos išlaidos.

Iki šiol neišspręsti modernizuojamų pastatų langų angokraščių šiltinimo ir apdai-los klausimai. Angokraščiai arba tik apdailinami, arba padengiami 30 mm storio akmens vatos plokšte. Kad langų angokraščių šilumos varža, triukšmo izoliacija ir apdaila būtų geros, galimi du langų angokraščių modernizavimo variantai.

antrasis variantas (remiantis gaisrinės saugos taisyklėmis gali-

ma taikyti pastatams iki 26,5 m aukščio, t. y. namams iki 9 aukštų):

pirmasis sluoksnis – 30 mm storio polistire-ninio putplasčio plokštė EPS 70 arba EPS 80 markės, kurios šilumos varža yra 0,79 m2 K/W;

antrasis sluoksnis įrengiamas 3 mm storio iš šilumą ir garsą izoliuojančios kamštinės medienos (CE atitikties sertifikatas UNE EN 13172:2010). Šio sluoksnio šilumos varža yra 0,11 m2 K/W, o suminė abiejų sluoksnių var-ža sudaro 0,90 m2 K/W. Šio sluoksnio paskir-tis – papildomas šilumos ir garso izoliavimas ir įvairios spalvos, tekstūros ilgalaikė pavir-šiaus apdaila.

pirmasis variantas (galima taikyti bet kokio aukštingumo pastatams):

pirmasis sluoksnis – 20 mm storio akmens vatos plokš-tė, kurios šilumos varža yra 0,48  m2  K/W, o europinė degumo klasė, pagal darnųjį standartą EN 13162:2008, yra A1;

antrasis sluoksnis įrengiamas 3 mm storio iš šilumą ir garsą izoliuojančios kamštinės medienos (CE atitikties sertifikatas UNE EN 13172:2010). Šio sluoksnio šilumos varža yra 0,11  m2  K/W, o suminė abiejų sluoksnių var-ža sudaro 0,59  m2  K/W. Šio sluoksnio paskirtis – papil-domas šilumos ir garso izoliavimas bei įvairios spalvos, tekstūros ilgalaikė paviršiaus apdaila. Tai būtų viena iš galimybių suteikti pastatų fasadams geresnę architektū-rinę išvaizdą. Naudojant šią medžiagą paviršius paden-giamas purškimo arba tepimo būdu.

50

STaT yBa

Jurgita siliūnienė

paradoksalu, tačiau aukštus reikalavimus produktui keliantys ir atidžiai lan-gus besirenkantys klientai, išleidžiantys jiems ne vieną tūkstantį litų, ne-retai būna nepatenkinti įsigyta produkcija. Jie skundžiasi, kad langai nea-titinka gamintojų deklaruojamos šilumos izoliacijos ir nepateisina kliento lūkesčių. Tačiau retas jų susimąsto, kad kalti ne langai, o jų montavimo metu padarytos klaidos.

ir šilumą tausojantys langai negarantuos gamintojų deklaruojamos šilumos izoliacijos, sandarumo ir kitų svarbių savybių.

Norint, kad langas netaptų šilumos nuostolių priežas-timi, reikia ne tik rinktis kokybišką langą, bet ir pasirū-pinti daugiasluoksniu langų rėmų montavimu, kuris dar vadinamas šiltuoju montavimu. Šią langų montavimo

Kadangi nepigiai įsigiję langus klientai būna linkę tau-pyti ir mažiau sumokėti už jų montavimą, pasiteisina patarlė – „šykštus moka du kartus“.

Šiuolaikiniai langai gaminami laikantis aukščiausių technologinių standartų, naudojamos aukščiausios kokybės medžiagos, tačiau dėl montavimo metu pa-darytų klaidų net ir aukščiausios kokybės energiją

SaNdaRŪS LaNgaI – ŠILUma bE NUOSTOLIų

51

Stat yba

technologiją galima taikyti ne tik naujai statomuose būstuose, bet ir seniau statytuose namuose, keičiant langus arba taisant langų montavimo klaidas. Taip ga-lima ištaisyti montavimo klaidas net žiemą ir neišimant lango, o visus darbus atlikti iš vidaus – svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas.

daUgIaSLUOKSNIS ŠILTaSIS LaNgų mONTaVImaSDėl klaidų, padarytų montuojant langus, termoizoliaci-nis sluoksnis praranda savo savybes: susidarę šilumos tilteliai tampa keliu šilumai nutekėti į išorę ir dideliems energijos nuostoliams susidaryti. Todėl sandarinimo būdas, kurį pasirenka langą montuojantys darbininkai, turi labai didelę įtaką lango ir sienos jungimosi vietos kokybei. Juk drėgna ir peršalusi termoizoliacinio sluoks-nio struktūra sukuria terminį tiltelį, tad ir sudaro sąlygas prarasti didelį pastato šilumos kiekį.

Sienos ir lango jungimosi vieta yra labai jautri šilumos praradimui ir drėgmės kaupimuisi, todėl jos sandarini-mas yra ypač svarbus. Tinkamas šiltasis langų montavi-mas neleidžia drėgmei patekti į sandarinimo bei staty-bines medžiagas – tai labai sumažina galimybę patal-pose atsirasti pelėsiui. Lango montavimas naudojant tik montavimo putas ir tvirtinimo elementus nėra tinkamas ir geras. Montavimas sluoksniais užtikrina itin patvarų ir

efektyvų langų jungčių sandarumą, vadovaujantis princi-pu „viduje sandariau nei išorėje“.

TRYS ŠILTOJO mONTaVImO SLUOKSNIaITik sausas termoizoliacijos sluoksnis užtikrina šilumos su-laikymą ir garantuoja ilgalaikę apsaugą nuo drėgmės po-veikio ir pelėsio atsiradimo, todėl, norint pasiekti šį tikslą, reikia sukurti tris tarpusavyje susijusius sluoksnius:vidinį sandarinimo sluoksnį;šilumą ir garsą izoliuojantį sluoksnį;išorinį sandarinimo sluoksnį.

Sandarinimas iš pastato vidaus (garui nelaidi juosta) ter-moizoliaciniam sluoksniui sudaro apsauginį ekraną nuo vandens garų ir drėgmės. Vidurinis sluoksnis (monta-vimo putos) atlieka garso ir šilumos izoliacijos funkciją. Sandarinimas iš išorės (garui laidi juosta) saugo nuo drė-gmės iš išorės patekimo į termoizoliacinį sluoksnį, tačiau leidžia pasišalinti vandens garams iš sienos.

„SOUdaL WINdOW SYSTEm“ – ŠILTOJO LaNgų mONTaVImO SISTEma„Soudal Window System“ (SWS) – tai šiltojo montavimo sistema, įrengiama naudojant poliuretano montavimo putas, garo ir hidroizoliacines juostas, savaiminio plėti-mosi juostą ir hermetikus.

52

STaT yBa

Jurgita siliūnienė

daugiau nei 20 metų „RESTa“ yra didžiausia statybų tematikos paroda balti-jos šalyse, skirta statybų verslo profesionalams ir vartotojams, kurie domisi statybomis ir renovacija. akivaizdu, kad tai jau tapo naujų verslo kontaktų, idėjų ir įkvėpimo šaltiniu. parodos metu įgytos žinios, patirtys ir įspūdžiai lydi ištisus metus, verčia ieškoti naujų sprendimų ir būdų pristatyti savo paslau-gas ar produkciją kitąmet.

Irmanto Gelūno nuotraukos.52

įSpŪdŽIaI IŠ paROdOS„RESTa 2014“ –įKVĖpImaSVISIEmS mETamS

Šiemet jau 21-ojoje tarptautinėje statybų ir remonto parodoje „RESTA 2014“ savo įmonių naujienas demonstra-vo 540 dalyvių iš 13 pasaulio šalių: Lietuvos, Austrijos, Balta-rusijos, Didžiosios Britanijos, Čekijos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Turkijos, Ukrainos ir Vokietijos. Paroda užėmė visą „Litexpo“ ekspozicinį plotą – 33 tūkst. m2.

Parodų centro „Litexpo“ vadovas Mindaugas Rutkauskas džiaugėsi, kad paroda kasmet vis auga ir pateisina lan-kytojų lūkesčius. „Matome, kad paroda didėja, stendai gražėja, daugėja dalyvių ir lankytojų. Sulaukėme daugiau dalyvių nei pernai, ploto prasme padidėjome, stendai taip pat didesni, gražesni, o pati paroda turiningesnė“, – sako

M. Rutkauskas. Kaip ir įprasta, šiemet pagrindinė parodos ekspozicijos dalis buvo skirta statybinėms bei apdailos medžiagoms, naujoms technologijoms, šildymo, vėdi-nimo, santechnikos įrangai, elektros instaliacijai. Lauko aikštelėje buvo eksponuojami mediniai ir rąstiniai namai, statybinė technika, įranga, priemonės. Šalia „Žaliosios eks-pozicijos“ įsikūrė įmonės, siūlančios laistymo sistemas, šil-tnamius, žoliapjoves, balkonų bei terasų želdinimo idėjas ir sprendimus, lauko baldus, apšvietimo sistemas, basei-nus, pavėsines, sodo ir mažąją architektūrą. Sodinukų mu-gėje lankytojai galėjo įsigyti ir įvairių želdinių, vienmečių ir daugiamečių gėlių, sodinukų. Parodoje netrūko tiek pro-fesionalams, tiek paprastiems vartotojams skirtų renginių.

53

Stat yba

53

Kasmet renginys pasirenka aktualią šios srities temą, šiemet tai buvo vanduo. Parodoje akcentuotas vandens naudojimas ir tvarkymas namuose bei miestuose – nuo santechnikos, vandens kokybės gerinimo įrangos, vamzdynų iki šulinių, gręžinių, fontanų, inžinerinės struktūros, pakrančių tvarkymo ir vandens telkinių įtraukimo į miestų gyvenimą. „Šių metų parodos tema – vanduo. Tai vanduo lauke, vanduo buityje, jo naudojimas. Parodoje pristatomi gręžiniai, vandens valymo sistemos, specialiai lankytojų pageidavimu sukūrėme milži-nišką 1000 m2 plotą, kurį pavadinome „Žaliąja ekspozicija“. Joje lankytojus supažindinome su lietaus vandens pritaiky-mo galimybėmis, ekologiniais tvenkiniais, želdinimo tenden-cijomis ir madomis, išmaniuoju kompostavimu, sodo takelių įrengimu, balkonų ir terasų, stogų ir sienų želdinimu bei dau-gybe kitų naudingų aplinkotvarkos dalykų“, – sako Indrė Rei-morienė, parodos „RESTA“ projekto vadovė.

Be statybų ir remonto dalies, paroda pristatė ir išmaniųjų namų valdymo sistemas, gyvenamosios aplinkos projek-tavimo, įrengimo ir priežiūros temas, kvietė pasinaudoti nekilnojamojo turto plėtotojų pasiūlymais. Pasak Ūkio ministerijos, 2014 m. pradžioje Lietuvoje veikė daugiau nei 6 tūkst. statybos įmonių, kurios sudarė beveik 9 % visų šalyje veikusių įmonių. Statybų įmonėse 2014 m. pradžioje dirbo daugiau nei 87 tūkst. darbuotojų, arba 10 % šalies veikusiose įmonėse dirbusių darbuotojų.

Tarptautinė statybų ir remonto paroda „RESTA“ – vienin-telė specializuota paroda Baltijos šalyse, pelniusi pasauli-nės parodų verslo asociacijos UFI pripažinimą.

54

Inž Iner I ja

„THERmO fISHER SCIENTIfIC baLTICS“paSTaTaS – ŠVIESUS IR daLYKIŠKaS

54 Dariaus Petrulaičio nuotraukos.

55

Inž Iner I ja

gieDrė BalČiūtė

didžiausia pasaulio bendrovė, siūlanti produktus ir paslaugas mokslui, „Thermo fisher Scientific“ Lietuvoje sparčiai auga, tad, nebeišsitekdama ankstes-nėse patalpose, prieš dvejus metus Vilniuje pastatė naują korpusą – molekulinės biologijos mokslų kompetencijų centrą. čia kuriami ir gaminami molekulinės, baltymų ir ląstelių biologijos produktai, naudojami įvairiose gyvybės mokslų sri-tyse. Naujojo korpuso projektavimas patikėtas patyrusiai „Eventus pro“ projek-tuotojų komandai, o statyba – didelę patirtį turinčiai Lietuvos statybos įmonei Uab „Eikos statyba“.

faKTaI IR SKaIčIaI STaTYbų pRadŽIa

2011 m. birželis STaTYbų pabaIga

2012 m. birželis UŽSaKOVaS

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ gENERaLINIS RaNgOVaS

UAB „Eikos statyba“ pROJEKTUOTOJaI

UAB „Eventus Pro“ bENdRaS NaUJOJO paSTaTO pLOTaS

10 026 m2

paSTaTO aUKŠTIS17 m

STaTINIO TŪRIS49 090 m3

NaUJOS aSfaLTO daNgOS pLOTaS7 300 m2

STOVĖJImO aIKŠTELĖS IR pĖSčIųJų TaKų bETONO TRINKELIų pLOTaS

4 800 m2

VEJOS IR ŽELdINIų pLOTaS3 500 m2

paSTaTO aUKŠTų SKaIčIUS4

VIETų aUTOmObILIamS STaTYTI SKaIčIUS250

bENdRaS LaUKO INŽINERINIų TINKLų ILgIS1 460 m

IŠ VISO INVESTUOTa (statybos ir laboratorijų įrengimas)

41 mln. litų Uab „THERmO fISHER SCIENTIfIC baLTICS“

dirba 430 žmonių, iš jų pusė – naujajame korpuse

paSIdaRĖ pER aNKŠTaBuvusią „Fermento“ įmonę, dabar – UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, 2010 m. įsigijo bendrovė „Thermo Fis-her Scientific“.

Anksčiau bendrovė dirbo patalpose, kurias dalijasi su Vil-niaus universiteto Biotechnologijos institutu. Kadangi UAB „Thermo Fisher Scientific“ Lietuvoje nuolat augo (per ma-žiau nei dešimtmetį ji išaugo kone dukart – nuo 230 žmo-nių 2006 m. iki 430 dabar), nuspręsta pastatyti dar vieną korpusą. „Fiziškai reikėjo naujų patalpų, kad galėtume plėsti savo veiklą ir užtikrintume kokybišką darbo aplinką darbuo-tojams“, – teigė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ infrastruk-tūros ir technikos direktorius Ričardas Pauliukonis.

Pastačius naująjį korpusą, į kurį naujieji savininkai inves-tavo 34 mln. litų, Vilniaus padalinio plotas išsiplėtė iki 15,5 tūkst. m2. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plė-tros centrui statyti bei įrengti buvo gauta ir 7 mln. litų Europos Sąjungos parama.

Į naująjį pastatą, kurį su senuoju sujungė galerija, buvo perkeltas Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras, administracijos padaliniai, vienas gamybos pa-dalinys ir produktų sandėlis.

aNTRaSIS bENdRaS pROJEKTaSTai jau antrasis UAB „Eikos statyba“ projektas, vykdytas su bendrove „Thermo Fisher Scientific“. 2007 m. „Eikos staty-ba“ rekonstravo pastatą ir įrengė kontroliuojamas švarios aplinkos gamybines patalpas.

„Labai džiaugiamės mums suteiktu pasitikėjimu ir an-truoju kartu įgyvendintu projektu. Visai komandai šis projektas buvo iššūkis, nes moksliniams tyrimams ir ga-mybai skirtiems pastatams taikomi atskiri, itin aukšti rei-kalavimai“, – 2012 m., atidarant naująjį pastatą, pasakojo buvęs UAB „Eikos statyba“ direktorius Rytis Ivanauskas.

VIzIJa KELIS KaRTUS KITONors „Thermo Fisher Scientific Baltics“ statinio funkcija yra pramoninė ir jį supa ne itin išraiškingi Aukštųjų Pa-nerių pramonės teritorijos pastatai, jis netapo dar vienu nuobodžiu ir nejaukiu objektu.

55

56

Inž Iner I ja

UAB „Eventus Pro“, kuriai buvo patikėta suprojektuoti pastatą, direktorius, architektas Sigitas Sparnaitis prisi-minė, kaip nuo pirminių eskizų iki pat leidimo statybai gavimo pastato architektūra pamažu kito.

„Pagal pirminę užsakovo užduotį pastatas turėjo būti daugiau kaip perpus mažesnis, t. y. apie 4 tūkst. m2. Ta-čiau jis išaugo į beveik 10 tūkst. m2 statinį. Taip dažnai atsitinka, kai užsakovai turi tik pradinio pastato viziją, o detalizuojant, gilinantis į funkcijas, bendromis jėgo-mis kuriant būsimo pastato gyvenimo scenarijų, ji kinta ploto, tūrio, medžiagiškumo ir kitais aspektais“, – teigė S. Sparnaitis.

UAB „Eventus Pro“ projektuotojų komanda turėjo išsiaiš-kinti visų „Thermo Fisher Scientific“ padalinių poreikius ir naujame projekte įgyvendinti jų lūkesčius. Projekti-nius sprendinius smarkiai lėmė net ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingai atrodžiusios detalės. Taip architektui su generaliniu direktoriumi Algimantu Markausku apta-riant, kaip prireikus surinkti visus įmonės darbuotojus vienoje erdvėje, jau trečiajame projekto variante kilo atrijaus idėja.

Pastato viduryje buvo suprojektuota trijų lygių erdvė – dienos šviesos užlietas, stiklo konstrukcijomis dengtas vi-dinis kiemas. Tai erdvė, jungianti ir vienijanti įvairių skyrių

paSTaTO pJŪVIS

56

57

Inž Iner I ja

ir specialybių darbuotojus, padedanti emocinei komuni-kacijai, sukurianti tam tikrą bendrumo atmosferą.

Pastato projektuotojai paisė užsakovų pageidavimų ir vengė per daug eksperimentuoti, kurdami jo išorę ir vidų.

„Tik dėl geros komunikacijos ir bendradarbiavimo tarp užsakovo ir projektuotojų, pastatas gimė toks, koks jis yra dabar. Kartu su užsakovu išsikėlėme užduotį ne tik įvykdyti visus funkcijos keliamus reikalavimus, bet kartu ir ekonomiškomis priemonėmis suprojektuoti patrauklią bei patogią erdvę darbuotojams, nekenksmingą aplin-kai, savitą veidą turintį pastatą“, – pasakojo architektas.

UŽdUOTIS – įRENgTI ŠVaRIaS paTaLpaSViena iš šio projekto ypatybių, anot UAB „Eikos statyba“ atstovų, – švarių laboratorijų įrengimas. Dalis laboratori-jų turėjo atitikti D klasės ir biologinio saugos lygio (BSL) reikalavimus.

Lietuvoje tik kelios įmonės, tarp jų ir „Eikos statyba“ kartu su partneriais iš užsienio, turi galimybių statyti tokio tipo patal-pas, pritaikytas laboratorijoms, nes tam naudojamos speci-finės statybinės medžiagos, sudėtinga inžinerinė technika bei jos įrengimo būdai, tarp laboratorijų ir gretimų skirtin-gos paskirties patalpų palaikomas slėgių skirtumas , kontro-liuojami kiti patalpų parametrai: temperatūra, drėgmė.

Visi konstrukciniai elementai, naudojami švariose patal-pose, įskaitant ir lubų sistemas, turi atitikti griežčiausius dulkių emisijos reikalavimus.

Švarių patalpų projektą paruošė ir gaminius tiekė didelę projektavimo bei įrengimo patirtį turinti Čekijos įmonė. Visus įrengimo darbus atliko UAB „Eikos statyba“ ir jos samdyti subrangovai.

paSTaTaS SUSKIRSTYTaS į daLIS„Thermo Fisher Scientific Baltics“ pastatas buvo padalytas į dvi dalis: administracinę ir MTEPC (Mokslinių tyrimų ir eks-perimentinės plėtros centro), todėl visa inžinerinė įranga buvo sumontuota atskirai kiekvienai pastato daliai.

Atsižvelgiant į vykdomą veiklą, pastate sumontuota dvi-dešimt viena atskira vėdinimo sistema, kurioms valdyti ir stebėti jų energijos sąnaudų duomenims įrengta BMS sistema. Montuojant ir parenkant įrangą, keltas uždavi-nys, kad eksploatuojant būtų taupomos energijos ir sis-temų priežiūros sąnaudos.

Pastate yra nemažai sprendimų, padedančių sumažinti energijos išlaidas. Pavyzdžiui, visame naujame korpuse įrengtos šildomosios grindys, panaudotos ekonomiškai efektyvios lubinės šildymo plokštės.

Statinyje sumontuotas priverstinis vėdinimas su šildymo ir vėsinimo funkcija. Dalyje laboratorijų yra įdiegta auto-matinio valdymo TROX sklendžių sistema ir oras yra fil-truojamas per HEPA filtrus.

paSTaTą SUdaRO IŠORINIų TRISLUOKSNIų SIENų SU „RECKLI“ faKTŪRa

2 500 m2

VIdINIų VIENaSLUOKSNIų SIENų1 500 m2

COKOLINIų pLOKŠčIų190 m2

KOLONOS134

RĖmSIJĖS246

mOzaIKINIO bETONO LaIpTų ELEmENTaI73

57

58

Inž Iner I ja

paTIKIma VĖdINImO SISTEmaBendrosioms „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemoms UAB „NIT“ tiekė šaldy-mo mašinas su išnešamosiomis aušyklėmis, ventiliato-rinius konvektorius, šaldymo sijas, teninius bei elektro-dinius drėkintuvus ir ventiliatorius. Serverinėms aušinti parinkti tikslios kontrolės oro kondicionieriai.

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ laboratorijoms UAB „NIT“ tiekė korozijai atsparius plastikinius ventiliatorius ir korozijai atsparius plastikinius sprogimui saugius ventiliatorius, oro filtrų sistemą bei švarių patalpų oro valdymo sistemą „La-bcontrol“. Pastaruju sistemu pajungimo, programavimo ir derinimo darbus atliko UAB „NIT“ automatikos specialistai.

„Trox GmbH“ gamintojo „Labcontrol“ valdiklių produktas buvo pasirinktas dėl svarbiausių savo pranašumų. Vienas jų – funkciniai visų valdiklių bandymai, leidžiantys pati-krinti elektroninius modulius bei orą visuose terminaluo-

se esančiuose „Trox“ bandymo ratuose. Valdikliais galima iš anksto nustatyti visus oro srautus ir funkcijas.

Ši sistema yra sertifikuota ir patikima, nes visame pa-saulyje įdiegta daugiau nei 40 tūkst. „Labcontrol“ oro srauto valdiklių.

UAB „NIT“ tiekimo ir rinkodaros vadovas Andrius Gure-vičius pasakojo, kad sistemos „Labcontrol“ turi nemažai ir kitokių pranašumų. Jų oro srauto valdiklius ir priedus paprasta montuoti. Sistemos „Labcontrol“ veikia labai patikimai dėl jose esančios savistabos (angl. self-monito-ring) funkcijos. Kadangi tokios sistemos eksploatavimo išlaidos yra mažos, investicijos gana greitai atsiperka. Be to, sistemas paprasta pritaikyti prie projektinių specifika-cijų ir besikeičiančių naudotojų poreikių – valdiklių kon-figūracija gali būti koreguojama vietoje, galima pritaikyti visus kontrolės parametrus. Specialias funkcijas galima įgyvendinti pasinaudojant įvairiais jungimo variantais.

58

59

Inž Iner I ja

Dėl naudojamų standartizuotų sąsajų sistemą papras-ta prijungti prie aukštesnio lygio pastato valdymo sis-temų – komunikacija per LON bus technologija, sutei-kianti įvairias naudojimo galimybes automatizuojant pastatus ar naudojant įprastinius perdavimo signalus per 0–10 V analoginį signalą.

YpaTINgaS ObJEKTaSUAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ naujojo statinio in-žinerinių (šildymo, oro vėdinimo ir vėsinimo) sistemų bei švarių patalpų inžinerinių sistemų montavimo ir darbo projekto ruošimo (išskyrus švarių patalpų darbo projek-to) darbus atliko UAB „Vėsa ir partneriai“. Kaip pasakojo UAB „Vėsa ir partneriai“ direktorius Tomas Marčiulaitis, užsakovas kėlė aukštus kokybės, projekto atitikimo ir atliekamų darbų terminų reikalavimus.

Visi švarių patalpų įrengimui keliami reikalavimai buvo įvykdyti. Jos buvo sertifikuotos ir pripažintos tinkamomis naudoti. Validaciją atliko švarių patalpų projektą paruo-šusi Čekijos įmonė. Didžiausias iššūkis, anot UAB „Vėsa ir partneriai“ direktoriaus, buvo suderinti korektišką siste-mų automatizavimą. Derinimas vyko su švarių patalpų techninio projekto autoriais iš Čekijos. „Šis objektas yra ypatingas savo sprendiniais, didele apimtimi, paskirtimi ir švarių patalpų reikalavimais. Mums reikėjo įgyvendinti slėgių, mikroklimato, pastovaus veikimo, švaraus oro rei-kalavimus“, – sakė T. Marčiulaitis.

UAB „Vėsa ir partneriai“ jau anksčiau turėjo patirties dir-bant su panašiais objektais. Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninės filiale buvo įrengtas operacinių (švarių patalpų) vėdini-mas ir oro vėsinimas. Taip pat atlikti UAB „Biotechphar-ma“ automatizacijos montavimo darbai.

baNgUOTa SIENų apdaILaYpač daug dėmesio skirta pastato fasadui, apie kurį ar-chitektai su užsakovu diskutavo nuo pat projekto pra-džios, pristatę visą spektrą galimų sprendimo būdų.

Pastatas buvo pastatytas iš surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų, kurias tiekė UAB „Betonika“. Po gana ilgai trukusių analizių, pasitelkus nešališkus konsultantus, vie-ningai nuspręsta pastato fasadams naudoti trisluoksnes gelžbetonio sienines plokštes su dekoratyviniu išoriniu paviršiumi. „Šį sprendimą lėmė ir tai, kad Lietuvoje tu-rime mažiausiai du itin pažangius, pagal vakarietiškus standartus dirbančius šių konstrukcinių sistemų gamin-tojus“, – pasakojo S. Sparnaitis.

Betono plokščių gamybos technologijos leido pasi-naudoti ir ypatinga reljefine paviršiaus apdaila – „Rec-kli“ reljefais. „Galimybės šioje srityje buvo labai dide-lės, tačiau nusprendėme pasirinkti būtent tokį, gana kuklų, didžiųjų plokštumų nedarkantį, bet subtiliai banguotą sienų apdailos raštą, kurį galėjome panau-

TREčIOJO aUKŠTO pLaNaS

59

60

Inž Iner I ja

doti tiek pastato išoriniams fasadams, tiek interjerui“, – prisiminė architektas.

Įrengiant aliuminio ir stiklo fasadą buvo panaudotos „Schüco“ aliuminio profilių sistemos langai su sudvejin-tais rėmais bei varčiomis. Tai suteikė galimybę tarp vi-diniame rėme esančio stiklo paketo ir išoriniame rėme esančio stiklo sumontuoti saulę kontroliuojančias žaliu-zes. Toks sprendimas saulėtomis dienomis padeda efek-tyviai apsaugoti patalpas nuo perkaitimo.

pRIREIKĖ TIKSLUmOPagaminti gelžbetonio konstrukcijas buvo patikėta UAB „Betonika“. Ypač išsiskiriantys gaminiai buvo šviesios ban-guotos trisluoksnės gelžbetonio sienos, kurių reljefui buvo naudojama „Reckli“ faktūra, o norint išgauti šviesią spalvą buvo specialiai sukurtas šviesaus betono mišinys. Tris-luoksnė siena sudaryta iš trijų sluoksnių: vidinio laikančio-jo betono sluoksnio, šiluminės izoliacijos bei mineralinės akmens vatos ir išorinio faktūrinio betono fasado.

Nors UAB „Betonika“ ne pirmą kartą gamina sudėtingus išorinius fasadus, darbas su šiuo objektu buvo itin sudė-tingas. Kadangi fasadas turėjo būti banguotas, visus sie-nų elementus per visą pastato aukštį teko suderinti taip, kad tos bangos sutaptų.

Bendradarbiaujant su „Reckli“ atstovais buvo pritaikytos technologijos, padėjusios šią užduotį įgyvendinti.

„Teko pagaminti 2,5 tūkst. m2 technologiškai sudėtingų gaminių. Reikėjo ne tik sukurti tam tikros sudėties beto-no mišinį, kad jis būtų šviesus, bet ir pasiekti, kad viskas atrodytų kaip viena banga. Todėl kiekvienas elementas turėjo būti labai tiksliai suderintas su kitais, esančiais vir-šuje, apačioje ar šonuose. Tam teko įvaldyti naują tech-nologiją, nors didinti gamybos laiko nebuvo galima. Bet

Akmens vata apšiltintų gelžbetonio plokščių naudojimas statant šiuolaikiškus pastatus turi nemažai pranašumų.

60

61

Inž Iner I ja

mūsų technologai išrado būdą, kaip naudotis specialio-mis fasadų faktūrai sukurti pritaikytomis matricomis, kad padidėtų darbo našumas“, – prisiminė UAB „Betonika“ generalinis direktorius Vytautas Niedvaras.

Užsakovai, pasirinkę UAB „Betonika“, paprašė pateikti vieną pavyzdinį fasado plokštės gaminį, kurį metus laikė lauke, kad sužinotų, kaip jis reaguoja į aplinkos poveikį. Kadangi aplinkos poveikis per tą laiką gaminiui neturėjo jokios įtakos, nuspręsta jį pasirinkti. Tokio pat pašviesin-to cemento faktūrą UAB „Betonika“ panaudojo ir laip-tinėms bei vidinei apdailai. Be to, UAB „Betonika“ šiam projektui pagamino kolonas, rėmsijes, vienasluoksnes sienas, laiptus, laiptatakius bei aikšteles.

Laiptų viršutinis sluoksnis buvo pagamintas iš balto mo-zaikinio betono, kuris buvo įbetonuotas ir į laiptatakius bei aikšteles. Anot UAB „Betonika“ vadovo, toks šlifuotas ir poliruotas laiptų aikštelių paviršius ne tik estetiškas, bet ir praktiškas – mažiau sulaiko dulkes ir yra lengviau valomas.

SpECIaLIOS aKmENS VaTOS pLOKŠTĖSNaujasis „Thermo Fisher Scientific Baltics“ korpusas yra B energinio naudingumo klasės statinys. Jo sienos buvo sumontuotos naudojant surenkamojo gelžbetonio plokš-čių elementus, kuriuose šiltinimo medžiaga – akmens vata „Paroc Cos 5ggt“ yra betoninės sienos elemento viduje.

„Paroc“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Baltijos ša-lims bei Europai mokslų daktarė Audronė Endriukaitytė

Dr. AUDrONė ENDrIUKAITyTė,„Paroc“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Baltijos šalims bei Europai

sakė, kad surenkamųjų gelž-betonio plokščių su akmens vatos šerdimi naudojimas, sta-tant šiuolaikiškus, energiškai efektyvius pastatus, turi daug pranašumų.

„Sienose iš surenkamųjų gelžbetonio plokščių šiltini-mo sluoksnis įrengiamas jau gamykloje, tad savaime su-prantama, kad tai padaroma daug kokybiškiau nei staty-bos aikštelėje. Be to, betonas, kaip medžiaga, yra tankesnis, pavyzdžiui, už mūrą, todėl garso izoliacija name iš tokių atitvarų taip pat yra geresnė. Ir gelžbetonis, ir akmens vata yra nedegūs, tad toks namas tikrai yra saugus“, – aiškino daktarė A. Endriukaitytė.

Surenkamosioms gelžbetonio plokštėms gaminti naudoja-mos specialios, įvairaus storio akmens vatos plokštės „Paroc Cos 5ggt“, sukurtos bendradarbiaujant su Suomijos gelžbe-tonio konstrukcijų gamintojais. Nuo įprastų statybinės izo-liacijos plokščių jos skiriasi tuo, kad ant šių plokščių įrengti skersiniai ir išilginiai grioveliai, t. y. horizontalūs ir vertikalūs kanalai, kurie, sujungti į bendrą sistemą, sukuria mikroven-tiliaciją ir užtikrina efektyvų sienų vėdinimą bei atitvarų

61

62

Inž Iner I ja

ilgalaikiškumą. Gelžbetonio konstrukcijoms skirtos akmens vatos plokštės „Paroc Cos 5ggt“ yra padengtos specialiu stiklo audinio sluoksniu, kuris gelžbetonio plokščių gamybos proceso metu užtikrina vėdinimo griovelių apsaugą nuo betono patekimo.

Statybininkams ir užsakovams surenkamosios gelž-betonio plokštės su akmens vatos šerdimi patrau-klios dar ir tuo, kad tokios medžiagos leidžia supa-prastinti ir pagreitinti statybos procesus. Kadangi šios plokštės jau yra apšiltintos, tokių sienų neberei-kia papildomai šiltinti statybos aikštelėje. Lieka tik susandarinti plokščių sandūras. Taip statybos vietoje mažinamos darbų apimtys, greitėja statybos proce-sai, o kartu išnyksta galimybė padaryti klaidų, įren-giant sandarias, energiškai efektyvias sienas.

Surenkamųjų gelžbetonio plokščių vidinio sluoks-nio paviršius yra lygus, tad vidaus sienų nebereikia tinkuoti, sumažėja šlapiųjų statybos procesų. „Kuo mažiau rankų darbo statybvietėje, tuo mažesnė ir žmogiškosios klaidos rizika bei lengvesnė statybos priežiūra“, – pastebėjo A. Endriukaitytė.

dĖmESYS STOgO daNgaINaujojo „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pastato stogas buvo dengiamas žiemą. Tai šiek tiek apsun-kino stogą dengusios UAB „Baltijos statybos orga-nizacija“ specialistų darbą.

Darbai buvo sudėtingesni ir todėl, kad ant stogo buvo numatyta įrengti įvairius šildymo, šaldymo ir vėdinimo įrenginius. Anot UAB „Baltijos statybos or-ganizacija“ gamybos direktoriaus Nerijaus Bielčiaus, tai, kad visi įrenginiai buvo montuojami uždengus pirmąjį stogo sluoksnį, bet nepadarius viso darbo, sunkino užduotį apsaugoti stogą nuo vandens pra-tekėjimo. Tačiau viską pavyko atlikti kokybiškai.

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ naujasis pasta-tas turi sutapdintą stogą su vidine lietaus vandens nuleidimo sistema. Ant stogo perdangos plokštės buvo sudėtas nuolydį formuojantis polistireninis putplastis. Termoizoliacijai naudotas polistireni-nis putplastis, ant viršaus klota akmens vata ir du sluoksniai bituminės dangos.

„Pasirinkome dangas „Mida Technoelast“, kurių apati-nis sluoksnis storesnis – 4 milimetrų. Šioje dangoje yra didesnis poliesterio kiekis, todėl jos lankstumo, tempi-mo savybės geresnės, taip pat ji atsparesnė atmosferos poveikiui. Manau, kad tai buvo geras sprendimas, nes taip buvo pasirinkta ilgiau naudojama stogo danga, kurios apatiniam sluoksniui analogų Lietuvoje beveik nėra“, – užsakovų pasirinkimą gyrė N. Bielčius.

UAB „Baltijos statybos organizacijos“ darbuotojai taip pat skardino ventiliacines šachtas ir parape-62

63

Inž Iner I ja

tus bei apšiltino ir izoliavo nuo drėgmės didžiulį stoglangį.

apŠILTINO ILgaLaIKIU gamINIUGręžtinių pamatų sprendimai buvo patikėti UAB „Projektana“. „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pastato cokolinėms plokštėms šil-tinti UAB „Betonika“ pasirinko bendrovės „Kauno šilas“ gaminamą polistireninį put-plastį „Šiloporas EPS 100“. Anot UAB „Betoni-ka“ vadovo V. Niedvaro, sprendimą naudoti šį gaminį lėmė tai, kad jis atsparus drėgmei.

„Šiloporas EPS 100“ dažnai naudojamas rū-sio sienų išorinei šilumos izoliacijai bei ap-krautoms grindims su šilumos izoliacija po išlyginamuoju betono sluoksniu. Taip pat šis polistireninis putplastis gali būti naudo-jamas stogams su šilumos izoliacija, ritinine danga apsaugota nuo atmosferos kritulių.

UAB „Kauno šilas“ gaminys „Šiloporas EPS 100“ vertinamas dėl savo ilgalaikiškumo, tvir-tumo, efektyvumo, gebėjimo atlaikyti dideles apkrovas. Tai drėgmės neįgerianti termoizo-liacija. Izoliacinės ir fizikinės šio gaminio savy-bės nekinta per visą naudojimo laikotarpį.

INTERJERaS IŠSISKIRIa daLYKIŠKUmUPastato interjeras išsiskiria ne tik savo komu-nikacine erdve, jau minėtuoju atrijumi, bet ir šviesumu. Nors interjerui skirta nemažai dė-mesio, pirmenybė teikta ne apdailos medžia-gų brangumui, bet jų funkcionalumui.

„Kurdami interjerą, turėjome gana kon-krečiai suformuotą užsakovo užduotį. Jis norėjo, kad vidus būtų šviesus, kuklus, ne-perkrautas, dalykiškas, gal net pabrėžtinai dalykiškas, ir, be abejo, skaidrus. Stengėmės įvykdyti mums keliamus reikalavimus. Taip atsirado šviesių tonų, o minimaliai dekoruo-tos vidinės erdvės buvo suskirstytos stikli-nėmis, pabrėžtinai permatomomis pertva-romis“, – pasakojo architektas.

Dabar tyrimų centras išdėstytas taip, kad visa, kas reikalinga, būtų pasiekiama iš kiekvieno centro taško, o ne viename ilgo koridoriaus gale, kaip buvo anksčiau. Tai padeda pagerinti veiklos efektyvumą.

Pastato vidus buvo padengtas UAB „Savo-lax“ dažais. Buvo naudojami akriliniai, trin-čiai atsparūs ir pralaidūs orui dažai „Vislak“ AVM, akrilinis tinko gruntas „Vislak“, antiko-rozinis metalo gruntas „Vislak GL“ ir greitai džiūstantys metalo dažai „Vislak“.

LabORaTORIJOSE – YpaTINgI ŠVIESTUVaINemažai dėmesio buvo skirta ir pastato ap-švietimui. Vidaus ir išorės apšvietimo pro-jektavimo darbus atliko bei visą įrangą tiekė UAB „Šviesos studija“.

Apšvietimas buvo projektuojamas atsižvel-giant į patalpų paskirtį. Pavyzdžiui, korido-riuose ir bendrosiose erdvėse šviestuvai būna ilgai įjungti. Todėl jie išsiskiria aukštu efektyvumu ir ekonomiška eksploatacija. O kai kuriuose praėjimuose, kur žmonių srau-tas yra nedidelis ir retas, numatyti judesio davikliai, kurie apšvietimą įjungia tik esant reikalui.

Laboratorijose UAB „Šviesos studija“ nu-matė ypatingus į lubas įleidžiamus švies-tuvus su mikroprizmine optine sistema. „Tokia sistema užtikrina, kad nebus nei tiesioginio akinimo, nei atspindžių kom-piuterio ekrane arba popieriniame kata-loge ar žurnale. Esant tokiam apšvietimui, darbo vietos gali būti išdėstytos bet ku-rioje patalpos vietoje, visur užtikrinant tokį pat gerą apšvietimą. Mikroprizminė optinė sistema gerai suderina šešėlius, ku-rie atitinka natūralų apšvietimą esant ap-niukusiai dienai“, – paaiškino UAB „Šviesos studija“ direktorius Andrius Kleiza.

Darbo vietoms apšviesti biuruose buvo pa-rinkti nuleidžiamieji šviestuvai, šviečiantys ir į viršų, ir į apačią. Anot A. Kleizos, toks apšvietimas paaukština patalpas, suteikia vietinį ir bendrąjį apšvietimą, yra efektyvus energetikos požiūriu bei suteikia individua-lumo darbo vietoms.

IŠORĖS apŠVIETImaS NEaKINaUAB „Šviesos studija“ užsakovams pateikė keletą fasado apšvietimo koncepcijų bei išankstinių vizualizacijų. Sprendimas buvo parinktas atsižvelgiant į mažas eksploataci-jos sąnaudas bei pastato solidumą. Šviestu-vais buvo paryškintas pastato kontūras, ap-šviečiant iš apačios. Užsakovai ir architektai norėjo ir aukštos kokybės neakinančio išo-rės apšvietimo bei gražaus dizaino šviestu-vų lauke.

Laukui apšviesti buvo parinkti vokiečių ga-mintojo „Siteco Osram“ šviestuvai „Galaxy“ su netiesioginio atspindžio veidrodine sis-tema „Mirrotec®“. Šie šviestuvai ne tik atitiko keliamus reikalavimus, bet ir tapo puikiais akcentais tiek dieną, tiek naktį.

64

InŽ InER I Ja

Jurgita siliūnienė

Šiuolaikinėms aukšto-sioms technologijoms spar-

čiai žengiant į priekį, reikia ne tik modernios įrangos, bet ir dar-

bo aplinkos, kuriai keliami itin aukšti reikalavimai. griežtai kontroliuojamas

sąlygas užtikrinančiose švariose patalpo-se ypač daug dėmesio skiriama aplinkos temperatūrai, drėgmei, slėgiui ir tam ti-kro dydžio dalelių koncentracijai. Šiuo metu dažniausiai švarios patalpos pri-taikomos puslaidininkių ir kitų elek-troninių komponentų gamybai, taip pat farmacijos ir biotechnologijų pramonėje. be šių sričių, švarių pa-talpų technologija neseniai buvo pradėta taikyti mikro- ir nanosis-temos procesams.

ŠVaRIų paTaLpų TECHNOLOgIJa – mOdERNĖJaNčIO paSaULIO bŪTINYbĖ

64

65

Inž Iner I ja

dangos, ir liejamosios grindys). Grindų danga in-tegruojama su statybinėmis konstrukcijomis (sie-nomis ir pan.). Sujungimo su sienų pertvaromis vietoje naudojamas specialus apvalintas profilis. Pagal poreikį sujungiama su grindų sistemomis (nuotekų trapai ir pan.) Švarioms patalpoms su laminariniu oro srautu arba pagal kitus reikalavi-mus gali būti naudojamos pakeliamosios grindys su perforuotomis metalinėmis plokštėmis (ven-tiliacijos grotelėmis). Po tokiomis grindimis gali būti paslėptos komunikacijos (elektros kabeliai, vamzdžiai ir t. t.). Neperforuotos plokštės turi būti padengtos antistatine PVC danga.

Specialūs oro vėdinimo bei kondicionavimo įren-giniai švariose patalpose užtikrina mikroklimato pa-rametrus (švaros klasė, temperatūra, drėgmė, slėgis, oro srauto greitis). Automatizuotos šildymo, vėdini-mo, oro kondicionavimo sistemos kartu su cirkulia-ciniais filtravimo moduliais užtikrina trijų pakopų oro filtravimą.

Švarių patalpų sandarikliai. Visos sandarinamo-sios medžiagos (tarpinės, sandarikliai, skardinimo, tvirtinimo elementai) turi būti tinkamos švarioms patalpoms. Skardinimo elementai turi būti padengti ta pačia danga kaip ir plokštės, sandarinimo juostos, tarpinės turi atitikti higieninius reikalavimus, sanda-rikliai (silikonai) turi būti netoksiški, tinkami naudoti eksploatavimo temperatūroje ir drėgnoje aplinkoje, išlikti plastiški, nelaidūs vandeniui ir kartu būti atspa-rūs plovimui bei valymui.

ŠVaRIų paTaLpų STaNdaRTIzaVImaSIlgai vienintelis patalpų švarą reglamentuojantis standar-tas buvo JAV FS209E (švarių patalpų ir švarių zonų šva-ros klasės), todėl jis buvo naudojamas visame pasaulyje. 1992 m.

Aplinkos mokslų institutas ir Amerikos nacionalinis stan-dartų institutas (angl. American National Standards Insti-tute, ANSI) teikė ISO sukurti techninį komitetą švarioms patalpoms ir susijusioms kontroliuojamoms erdvėms reglamentuoti (ISO TC 209). ISO užduotis buvo pareng-ti tarptautinį standartą švarių patalpų ir kontroliuojamų erdvių įrenginiams standartizuoti, nustatyti tyrimų me-todus, apibrėžti bandymų ir matavimo būdus siekiant sumažinti užterštumą. Jis susideda iš dviejų pagrindinių dalių: ISO/DIS 14644-1 (ore esančių dalelių klasifikacija) ir ISO/DIS 14644-2 (bandymų ir stebėsenos metodika). Ki-tos dalys apibrėžia švarių patalpų projektavimą, įrengimą bei eksploatavimą.

Pagal ISO 14644-1 standartą patalpų švarumas skirsto-mas į devynias klases (ISO1, ISO2... ISO9), atsižvelgiant į dalelių koncentraciją 1 m³ ir dalelių dydį.

bENdROJI CHaRaKTERISTIKaŠvarios patalpos išsiskiria oro grynumu (mikroorganizmų ir mechaninių dalelių kiekis bei dydis), šiluma, drėgme ir slėgiu. Jos apsaugo žmones ar produktus nuo užteršimo, užtikrina apsaugą nuo dulkių ir sterilumą. Švarias patal-pas sudaro specialūs statybiniai elementai ir mikroklima-to valdymo sistemos.

Švarių patalpų dydis gali būti nuo kelių dešimčių iki tūks-tančių kvadratinių metrų, t. y. juose gali tilpti daugelis technologinių ir analitinių įrenginių.

Švarios patalpos ir jų kokybės parametrai specialioms sri-tims (elektros inžinerija, farmacija, visuomenės sveikata, maisto pramonė, tyrimų institutai ir kt.) nustatyti atitin-kamomis normomis, instrukcijomis.

Švarių patalpų statybinės konstrukcijos atlieka svarbų vaidmenį švarių patalpų technologijoje – jos izoliuoja švarių patalpų kompleksą nuo nekon-troliuojamų (neklasifikuojamų pagal švaros lygį) zonų, apsaugo švarias patalpas nuo išorinės aplin-kos, taip pat formuoja švarių patalpų išorinį vaiz-dą. Statybinėse konstrukcijose slepiamos inžineri-nės komunikacijos (ortakiai, vamzdžiai, kabeliai), kurias sunku išvalyti. Taip papildomai mažinami potencialūs taršos šaltiniai. Statybinės konstruk-cijos turi būti lengvai valomos, plaunamos. Esant poreikiui, jos turi būti atsparios dezinfekavimui ir apdorojimui ultravioletine spinduliuote. Gali būti numatytas ekranuojančių pertvarų naudojimas apsaugai nuo RTG spinduliuotės, ekranuojantis įstiklinimas, ekranuojančios durys su švininiu in-tarpu.

Švarių patalpų lubos gali būti lengvos hermetinės plieninės arba sustiprintos modulinės iš specialių plokščių ir kt. Lubose montuojami šviestuvai, oro paskirstymo įranga (difuzoriai, grotelės, galiniai oro filtravimo įrenginiai ir kt.). Lubose taip pat gali būti montuojami automatinės valdymo sistemos jutikliai, priešgaisrinės signalizacijos davikliai ir pan. Visos jungtys ir tarpai sandarinami specialiu glaistu.

durys ir langai gali būti įvairaus dydžio, stiklinimo sistema „Pharma“ (stiklas vienoje plokštumoje su rėmu ir siena), durys gali turėti guminę tarpinę aplink sąlyčio su stakta perimetrą. Gali turėti šepetį arba gu-minį sandariklį (arba slenkstį) apačioje. Dėl priešgais-rinių reikalavimų gali būti naudojamos priešgaisrinės durys.

grindys švariose patalpose išsiskiria antistati-nėmis, elektrotechninėmis, antibakterinėmis sa-vybėmis, naudojama antistatinė PVC danga (be PVC plytelių, gali būti naudojamos ir ruloninės

66

Inž Iner I ja

ŠVaRIOmS paTaLpOmSįRENgTI REIKIa paTIRTIES IR KOKYbĖSUAB „Fima“ nuo 2009 m. sėkmingai įgyvendina specialių inžinerinių statinių – švarių patalpų – projektus Lietuvoje. 2010 m. bendrovė įrengė II biologinio saugos lygio labo-ratoriją, praplėtusią Nacionalinės visuomenės sveikatos

Griežtai kontroliuojamas sąlygas užtikrinančiose švariose patalpose ypač daug dėmesio skiriama aplinkos temperatūrai, drėgmei, slėgiui ir tam tikro dydžio dalelių koncentracijai. Šiuo metu dažniausiai švarios patalpos pritaikomos puslaidininkių ir kitų elektroninių komponentų gamybai, taip pat farmacijos ir biotechnologijų pramonėje. Be šių sričių, švarių patalpų technologija neseniai buvo pradėta taikyti mikro- ir nanosistemos procesams.

66

priežiūros laboratorijos galimybes – dabar joje galima atlikti tyrimus molekuliniais metodais, tirti ligų sukėlėjų atsparumą antibiotikams ir pan. Kaip generalinė projekto rangovė, „Fima“ pastatė trijų aukštų su mansarda ir rūsiu laboratorinį korpusą, kuris buvo prijungtas prie šalia esan-čio Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros labo-ratorinio korpuso. Pastatyto korpuso konstrukcija – stan-dus monolitinio gelžbetonio karkasas. Pastato techniniai rodikliai: bendras plotas – 911 m2, užstatymo plotas – 225 m2. Laboratorijoje atliekami infekcinių ligų mikrobiolo-ginės diagnostikos, epidemiologinio tipavimo ir atsparumo antimikrobiniams vaistams tyrimai. Laboratorinio korpuso bandymo patalpų aplinka, įranga, apdailos medžiagos ati-tinka BSL 2 biologinės saugos lygio reikalavimus.

TaIKO UNIKaLIUS TECHNOLOgINIUS SpRENdImUS2011 m. įmonė pagal Nacionalinės visuomenės sveika-tos priežiūros laboratorijos užsakymą įrengė III biologi-nio saugos lygio laboratoriją. „Fima“, būdama generalinė projekto rangovė, buvo atsakinga už visus III biologinio saugumo lygio laboratorijos statybos darbus, kurie buvo projektuojami atsižvelgus į Roberto Kocho instituto spe-cialistų, atsakingų už III ir IV biologinio saugumo lygio la-boratorijų priežiūrą, įrengimą ir statybą, rekomendacijas.

Naujai statomame pastate „Fima“ įdiegė apsaugos ir gaisro signalizacijas, įeigos kontrolės ir vaizdo stebėjimo

67

Inž Iner I ja

sistemas, kompiuterinius ir elektros maitinimo tinklus, automatiką ir apšvietimą. Pastate, be bendrų patalpų vė-dinimo sistemos, suprojektuotos ir įrengtos specializuo-tos dviejų laboratorijų vėdinimo sistemos su specializuo-tomis automatikos sistemomis. Laboratorijų patalpose palaikomas neigiamas slėgis (–90 Pa pačioje laboratori-jos patalpoje, –60 Pa tambūre ir –30 Pa aplinkinėse patal-pose), oras filtruojamas specializuotais HEPA filtrais, oro pasikeitimų skaičius – iki 12 kartų per valandą.

Vėdinimo sistemų darbas visiškai automatizuotas – visus parametrus galima stebėti ir valdyti kompiuterizuota sis-tema, taip pat peržiūrėti archyvinius duomenis. Tai pir-moji laboratorija Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, galinti tirti III lygio – vietinius retus – mikroorganizmus, susijusius su žmonijos ligomis. „Fima“ specialistai sėkmin-gai įvykdė visus jiems iškeltus sudėtingus uždavinius: įdiegė dar šalyje netaikytus unikalius technologinius sprendimus, pasiekė, kad laboratorija atitiktų III saugos lygio reikalavimus, kad jos darbuotojams būtų užtikrinta visiškai saugi aplinka bei užkirstas kelias bet kokiam už-kratui patekti į aplinką už laboratorijos ribų.

UAB „Fima“ specialistų įrengta BSL3 laboratorija – tai unikalus kompleksas, kuriame patalpos, pagalbinės sis-temos ir laboratorinė įranga veikia kaip bendra sistema. Įrengus šią laboratoriją, Lietuvos sveikatos apsaugos ins-titucijoms buvo sudarytos sąlygos dalyvauti ES ir kitose tarptautinėse sveikatos apsaugos programose, skirtose infekcinių ligų profilaktikai, prevencijai bei diagnostikai, taip pat atsirado daugiau galimybių plėtoti biomedicinos mokslą, atlikti aukštesnio lygio tyrimus. BSL3 laboratorija kol kas vienintelė Lietuvoje atitinka standarto ISO14644 reikalavimus, tai pirmoji III saugos lygio laboratorija, skir-ta žmonių ligų tyrimams.

įRENgS dIdŽIaUSIą TECHNOLOgINį paSTaTą LIETUVOJE„Fima“ projektas – Vilniaus universiteto Nacionalinis fi-zinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC) – bus didžiausias technologinis pastatas Lietuvoje, kuria-me laboratorijos užims maždaug pusę viso ploto. Dalis šių laboratorijų, kurias įrengs „Fimos“ specialistai, bus ISO5–ISO7 švaros klasės (pagal LST EN 14644 standarto reikalavimus) – tokių laboratorijų Lietuvoje yra vienetai. Vykdydama šį projektą „Fima“ suprojektuos ir įdiegs viso pastato, kuriame bus 250 laboratorinių patalpų, elektro-nines inžinerines sistemas. Be to, „Fima“ įgyvendins vieną svarbiausių projekto uždavinių – visiškai įrengs devynias laboratorijas (beveik 500 m2), kurioms keliami ypač griež-ti reikalavimai (pvz.: triukšmo, vibracijų, mikroklimato, saugos) ir kurios turės atitikti itin aukštos – ISO5, ISO6, ISO7 – švaros klasės laboratorijų reikalavimus (aukščiau-sia švaros klasė – ISO1). Bendrovės specialistai, įrengda-mi šias švarias patalpas, įdiegs visą reikiamą techninę inf-

DMITrIJUS MITENKOVAS,„Fima“ projektų vadovas:

„Fima“ įgyvendins vieną svarbiau-sių projekto uždavinių – visiškai įrengs devynias laboratorijas (be-veik 500 m2), kurioms keliami ypač griežti reikalavimai (pvz.: triukšmo, vibracijų, mikroklimato, saugos ir pan.) ir kurios turės atitikti itin aukštos – ISO5, ISO6, ISO7 – švaros klasės laboratorijų reikalavimus (aukščiausia švaros klasė – ISO1). Bendrovės specialistai, įrengdami šias švarias patalpas, įdiegs visą reikiamą techninę infrastruktūrą: nuo patalpos patalpoje sumonta-vimo iki specializuotų vėdinimo, dejonizuoto vandens tiekimo bei elektroninių sistemų.“

rastruktūrą: nuo patalpos patalpoje sumontavimo iki specializuotų vėdini-mo, dejonizuoto vandens tiekimo bei elektroninių sistemų.

Tokio lygio laboratorinėse patalpose svarbu viskas: apšvietimas, drėgmė, slė-gis, temperatūra, garso ir kita izoliacija, oro švara, čia patenkančio vandens kokybė ir daugelis kitų parametrų, kuriuos leidžia valdyti pažangiausios in-žinerinės sistemos.

„Keliamų reikalavimų griežtumui iliustruoti galėčiau pateikti vėdi-nimo, oro paruošimo ir automatizavimo sistemų, kurias esame suplanavę diegti, pavyzdį. Šio cen-tro švariose patalpose montuosime vėdinimo sistemas bei cirkuliacinius oro filtravimo modulius su trijų pakopų filtravi-mu. Tokie galingi HEPA filtrai leidžia užtikrinti ypač aukštą oro švarą ir jo daž-ną cirkuliaciją patalpose. Dėl laboratorijos darbo spe-cifikos įdiegsime sistemą, kuri užtikrins daugiau nei 30 kartų per valandą oro pasikeitimą švariose patalpose, kai, pavyzdžiui, biuro patalpose reikalaujama tik trijų kar-tų“, – sako „Fimos“ projektų vadovas Dmitrijus Mitenkovas.

„Fima“ taip pat įrengs vietinę šių laboratorijų vandens tie-kimo ir gryninimo sistemą, kuri laboratorijų įrenginiams tieks ypač švarų, II švaros lygio dejonizuotą vandenį. Tam, kad tokiu vandeniu būtų aprūpintos skirtinguose aukš-tuose įsikursiančios laboratorijos, bus tiesiami specialūs vamzdynai, montuojami vandens filtrai.

Visoms mokslo centro laboratorijoms „Fima“ patieks ir sumontuos 150 laboratoriniams tyrimams naudojamų traukos spintų. Šią įrangą reikia specialiai paruošti, nes, atsižvelgiant į atliekamus tyrimus, į ją reikia tiekti dejoni-zuotą vandenį, technologines dujas ir pan.

NUO LazERIų IKI NaNOTECHNOLOgIJųProjekto „Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimas“ mokslinis vadovas prof. Gintaras Valušis pripaži-no, kad tokio centro idėja Lietuvoje kurta ne vienus metus.

68

Inž Iner I ja

apŠVIETImUI – YpaTINgI REIKaLaVImaIAtsižvelgiant į švarios patalpos paskirtį, labai svarbu tin-kamai parinkti objekto patalpos apšvietimą. Apšvietimo sistema turi aukštą apšvietos lygį, mažai akinti, nespin-duliuoti elektromagnetinio lauko. Švarių patalpų apšvie-timas skiriasi priklausomai nuo patalpos naudojimo, jos klasifikacijos ir vėdinimo įrangos lubose.

„Thinklight“ (UAB „Šviesos studija“) turi didelę patirtį įren-giant švarias patalpas: ruošia projektus, parenka ir tiekia apšvietimo įrangą. Įmonės asortimente – įvairaus lygio, kainos ir funkcionalumo šviestuvai, skirti švarioms patal-poms, laboratorijoms, ligoninėms ir poliklinikoms.

„Projektuojant švarių patalpų apšvietimą yra svarbūs du faktoriai: šviestuvas turi būti pilnai hermetiškas, bei pats apšvietimas turi būti aukštos kokybės, pakankamai stiprus, tačiau neakinantis. Mūsų įmonė atlieka šviesotechninius skaičiavimus, pa-renka ir tiekia švarioms ir medinci-nės patalpoms sertifikuotus švies-tuvus atitinknčius ISO 3-9 reikala-

„Kuriamas centras yra didžiausias mokslinis centras Bal-tijos šalyse ir unikalus mokslinėmis temomis: lazerių ir šviesos technologijomis, medžiagotyra ir nanotechnolo-gijomis bei puslaidininkių fizika ir elektronika – Vidurio ir Rytų Europoje. Tad Lietuvos mokslininkai turės šiuolaiki-nę mokslinių tyrimų ir technologijos infrastruktūrą, o tai ne tik padės jiems konkuruoti dėl projektų ir mokslinių užsakymų tarptautinėje mokslo rinkoje, bet ir suteiks naują studijų bei bendradarbiavimo su šalies ir užsienio verslu lygį“, – teigė pašnekovas.

G. Valušio žodžiais, NFTMC – turbūt sudėtingiausias ir unikalus kada nors statytas technologinis pastatas šaly-je, turintis modernų technologinį daugiau kaip 2 000 m2 ploto modulį, skirtą naujoms medžiagoms auginti, cha-rakterizuoti ir apdoroti. „Rengdami nuostatus nebuvome griežti dėl estetinių objekto funkcijų – palikome tai ar-chitektų valiai. Šiuo atveju prioritetu tapo technologinis modulis, jo specifika. Vis dėlto architektai pademonstra-vo neeilinę fantaziją – erdvės suplanuotos labai estetiškai ir įdomiai, neatsižvelgiant į tam tikroms patalpoms tai-komus itin griežtus reikalavimus“, – komentavo mokslinis projekto vadovas.

69

Inž Iner I ja

vimus, hermetiškumo klasę IP65, tvirtumo klasę IK08. Aukštas šviestuvų efektyvumas ir teisingai suprojek-tuotas šviestuvų išdėstymas leidžia pasiekti patalpoms keliamus reikalavimus“, – sako „Thinklight“ vadovas An-drius Kleiza.

bŪTINa įdIEgTI ORO KOKYbĖS KONTROLĖS SISTEmąUAB „Optomeda“, užsiimanti švarių patalpų projek-tavimu, įrengimu, oro kokybės kontrolės matavimu bei patalpų sertifikavimu pagal ISO-14644 ar GMP standartus, tiekia aprangą, baldus, filtrus bei kitą įrangą švarioms patalpoms ir atstovauja pirmau-jančiam oro kokybės kontrolės sistemų gaminto-jui „Lighthouse“.

Įmonės vadovas Juozas Venius sako, kad švarių patalpų įrengimo darbai prasideda nuo projektavimo: „Dažnai bandymas įrengti švaros kambarį tam nepritaikytose patalpose baigiasi didelėmis finansinėmis sąnaudomis arba nesėkme. Norint pasiekti reikiamą švarą, neužten-ka vien patiekti standartuose numatytą oro kiekį ir su-daryti viršslėgį patalpoje. Yra daugybė veiksnių, lemian-čių užterštumą švariose patalpose. Atsižvelgiant į pas-tato šiluminius, dulkėtumo ir oro judėjimo parametrus, svarbu tinkamai parinkti planuojamų įrengti švarių pa-talpų vietą pastate. Be to, labai svarbu apskaičiuoti oro srautus švarioje patalpoje, įvertinant personalo skaičių, kaitą, darbų pobūdį bei naudojamą įrangą ir jos išdėsty-mą. Atsižvelgiant į tai galima parinkti optimalų paduo-

damo oro kiekį, oro srauto

tipą, viršslėgį, HEPA ar ULPA filtrų skaičių bei jų

išdėstymą, taip pasiekiant ekonomiškai naudingiau-

sią variantą. Siekiant nuo-latos išlaikyti pageidaujamą

oro švarą, būtina švariose pa-talpose įdiegti oro kokybės kon-

trolės sistemą.

Atsižvelgiant į keliamus tikslus, pa-talpoje galima įrengti tiesioginę oro

kokybės matavimo sistemą arba atlikti periodinį oro kokybės pa-

rametrų matavimą. Oro pa-rametrų kontrolė leidžia užtikrinti švariose pa-

talpose gaminamos pro-dukcijos kokybę bei su-

mažinti brokuotų gaminių skaičių. Švarios patalpos

taip pat įrengiamos sveika-tos priežiūros įstaigose, kur griežta oro kokybės kontro-lė leidžia sumažinti hospi-talinių infekcijų skaičių.“

aRCHITEKTaI – STaTYbų STUbURaSĮmonės „Eventus Pro“ direktorius, ar-

chitektas Sigitas Sparnai-tis teigia, kad pro-jektuojant švarias

patalpas, archi-tektams tenka nemažas krū-vis: „Valdome

visus projektavi-mo procesus – nuo

pirminio eskizo iki statybos priežiūros ir statinio pri-davimo nuolatinei statybų komisijai.“ „Eventus Pro“ – kvalifikuota projektuotojų komanda, atliekanti ir kon-troliuojanti visos apimties architektūros, konstrukcijų, inžinerijos projektavimo bei statybos vykdymo prie-žiūros darbus. S. Sparnaičio vadovaujama įmonė įgijo patirties projektuodama švarias patalpas dviejuose objektuose – „Thermo Fisher Scientific Inc.“ laboratori-jų, administracinio ir logistikos pastato projektas (pro-jektavimas 2009–2010 m., įgyvendinimas 2011–2012 m.) ir lazerių gamykla, UAB „Šviesos konversija“ gamy-binis pastatas, dalinė rekonstrukcija ir naujas laborato-rijų, logistikos, administracinių patalpų korpusas (pro-jektas 2010–2011 m., įgyvendinimas 2012–2013 m.).

69

70

Inž Iner I ja

VĖdINImO TECHNOLOgIJOS – ŠVaRIų paTaLpų fUNKCIONaLUmO gaRaNTaS Be funkcionalaus ir patikimo vėdinimo sistemų veikimo, švariose patalpose nebūtų įmanoma efektyviai dirbti.

UAB „NIT“ – vėdinimo ir oro kondicionavimo įrangos bei sistemų didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonė – siūlo išskirtinius švarių patalpų vėdinimo sprendimus.

„Didžiausias mūsų įrengtas objektas yra „Thermo Fisher Scientific Baltics“ laboratorijos. Šioms laboratorijoms mes tiekėme „Trox GmbH“ laboratorijų oro valdymo sistemas ir atlikome programavimo bei derinimo darbus. Kaip ir vi-siems projektams, „NIT“ švarioms patalpoms įrengti skyrė maksimalius išteklius, o patirtis, įgyta projekto metu, pa-deda mums transformuoti naujai kylančius klientų porei-kius į inovatyvius sprendimus“, – sako UAB „NIT“ tiekimo ir rinkodaros direktorius Andrius Gurevičius.

Pasak jo, ilgametis UAB „NIT“ partneris „Trox GmbH“, sėkmingai veikia rinkoje jau 15 metų ir atitinka specialius švarių patalpų reikalavimus: „Sistema „Labcontrol“, kuri nuolat pritaikoma prie rinkos reikalavimų, sėkmingai naudojama laboratorijose.“

SVaRbIaUSI „LabCONTROL“ VaLdIKLIų pROdUKTO pRaNaŠUmaIDu visų valdiklių funkciniai bandymai: 1) elektroninių modulių patikrinimas; 2) oro patikrinimas visuose terminaluose esančiuose „Trox“ bandymo ratuose.Išankstinis visų oro srautų ir funkcijų nustatymas vi-

siems valdikliams.Nepriklausomų tyrimo institutų traukos spintų valdi-

klių sertifikavimas pagal EN 14.175 6 dalį.Patirtis, įgyta iš daugiau nei 40 tūkst. įdiegtų „Lab-

control“ oro srauto valdiklių visame pasaulyje.

„Sistema „Easylab“ yra logiškas „Trox“ patirties ir rinkos reikalavimų tęsinys. Ši sistema, turinti dideles galimybes kiekvienai individualiai konfigūracijai, gali patenkinti visus projektinius reikalavimus be papildomo kompli-kuoto valdymo. Su standartizuotais duomenų kabeliais sistemos integravimas yra labai paprastas. Visi veiki-mo scenarijai, kuriuos gali pateikti atskiri naudotojai, gali būti nustatomi tiesiog intuityviai. Jau daugiau nei 50 metų patirtį turinti „Trox GmbH“ ir toliau tobulina savo sistemas“, – sako A. Gurevičius.

SISTEmOS „LabCONTROL“ pRaNaŠUmaIpapRaSTaS ORO SRaUTO VaLdIKLIų IR pRIEdų mONTaVImaSBekontaktė ir „neaprengta“ (angl. wear-free) kiekio in-

dikacija nustato, kad traukos spinta yra atvira.Nenaudojami langų kontaktai.Indikacija visomis kryptimis, kuriomis apsauginis lan-

gas gali būti atidarytas (horizontalus ir vertikalus).Paprastas ir universalus jutiklio montavimas į labora-

torinius baldus.

dIdELIS VEIKImO paTIKImUmaS dĖL SISTEmOJE ESaNčIOS SaVISTabOS (angl. self-monitoring) fUNKCIJOS Pastovaus oro srauto pusiausvyra palaikoma labai trum-po reagavimo laiko ir elektroninių sistemų tinklų.

maŽOS EKSpLOaTaVImO IŠLaIdOS – gREITaS INVESTICINIų SąNaUdų aTSIpIRKImaSEnerginis efektyvumas dėl optimizuoto vėdinimo sis-

temų veikimo.Prisitaikymas prie vyraujančių taikymo sąlygų.Sumažintas darbo režimas su mažesne oro apykaitos

norma: naktinis veikimas, galimybė perjungti režimą.Išmetimo oro srauto apribojimas kiekvienam kamba-

riui, atsižvelgiant į įvairius veiksnius.

71

Inž Iner I ja

Savanorių pr. 151, LT-03150 Vilnius, tel. (8 5) 272 8552, faks. (8 5) 272 8559, el. paštas info@nit.ltTaikos pr. 116, LT-51152 Kaunas, tel. (8 37) 207 905, faks. (8 37) 207 906, el. paštas kaunas@nit.lt

Daugiau informacijos apie vėdinimo ir oro kondicionavimo, šaldymo ir šildymo, drėkinimo ir sausinimo sistemas – www.nit.lt.

papRaSTaS SISTEmOS pRISITaIKYmaS pRIE pROJEKTINIų SpECIfIKaCIJų IR bESIKEIčIaNčIų NaUdOTOJų pOREIKIųValdiklio konfigūracija pagal poreikius gali būti koreguo-jama vietoje:visų kontrolės parametrų pritaikymas;galimybė perjungti oro srauto ar įsiurbimo greičio

matavimą;konfigūruojami vaizdinės ir garsinės signalizacijos pa-

rametrai;specialios funkcijų sąrankos su išorės jungikliais ir

prietaisais.

SpECIaLIų fUNKCIJų įgYVENdINImaS NaUdOJaNTIS įVaIRIaIS JUNgImO VaRIaNTaISCentrinis arba paskirstytas oro srautų perjungimas.Judesio jutiklio integracija žmonių buvimui stebėti

arba sumažintas darbo režimas.Atvirkštinio srauto nustatymas, jei yra įdiegta slėgio

kontrolė.

papRaSTaS SISTEmOS pRIJUNgImaS pRIE aUKŠTESNIO LYgIO paSTaTO VaLdYmO SISTEmųdĖL NaUdOJamų STaNdaRTIzUOTų SąSaJųDidžiausias galimas duomenų iš naudojamų atvirų ir

standartizuotų sistemų skaidrumas.Svarbių sistemų parametrų teikimas standartizuota

forma.Universalios galimybės prijungti kontrolės sistemą

prie centrinės pastato valdymo sistemos.Komunikacija per LON bus technologija, suteikianti įvai-

rias naudojimo galimybes automatizuojant pastatus.Komunikacija naudojant įprastinius perdavimo signa-

lus per 0–10 V analoginį signalą.

ŠVaRaUS ORO TECHNOLOgIJOS – Ypač SVaRbIOS„Kitas mūsų partneris – „Camfil“, pasaulinis oro filtrų ir švaraus oro technologijų gamintojas, užtikrinantis įvai-rų geriausių savo klasėje ir tvarių oro filtravimo gaminių asortimentą bei paslaugas, siūlydamas ilgiausią eksploa-tavimo ciklą, mažiausias veikimo ir priežiūros išlaidas, taip pat didžiausią įmanomą energijos vartojimo efektyvumą. Bendrovė „Camfil“ yra pasaulinė oro filtravimo ir švaraus

oro spren-dimų lyderė, siūlanti visą spek-trą sprendimų, kurie paten-kins net išrankiausių ir aukščiausius reikalavimus keliančių klientų poreikius“, – sako A. Gurevičius.

Vos keletas nesurinktų dalelių ar dujų molekulių gali turėti labai rimtų pasekmių kai kuriems procesams. Įsivaizduo-kite, kiek žalos gali padaryti užterštas oras puslaidininkių, farmacijos produktų gamybos ir kitų precizinių procesų metu. Mikroelektronikos ir farmacijos pramonėje vyksta skirtingi procesai, kuriems reikia įvairių lygių oro valymo. Pasak A. Gurevičiaus, „Camfil“ gali kompetentingai pa-rinkti kiekvienai proceso rūšiai reikiamą sprendimą: „Mes turime visą spektrą filtravimo sprendimų, atitinkančių kliento poreikius. Švaraus oro reikalavimai įvairiuose sek-toriuose skiriasi, tačiau „Camfil“ visuomet pateikia indivi-dualiai pritaikytus filtravimo sprendimus. „Camfil“ siūlo specialią švarių patalpų įrangą, leidžiančią apskaičiuoti gaminio gyvavimo ciklo išlaidas ir švaros klasę skirtingo dizaino patalpoms. Programinė įranga padeda sumažinti energijos sąnaudas ir reguliuoti filtro keitimo dažnumą, o tai leidžia farmacijos pramonei sutaupyti energijos iš-teklių ir sumažinti išlaidas.“

Oro filtravimo procesai ypač svarbūs sveikatos priežiūros įstaigose, nes ore esančių teršalų lygis didina infekcijų plitimo riziką. Jau beveik 50 metų „Camfil“ projektuoja ir gamina oro filtravimo įrenginius ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigoms visuose pagrindiniuose pasaulio regionuose. Oro filtrai užtikrina puikią apsaugą nuo ore tvyrančių ligų sukėlėjų. „Camfil“ sistemos yra skirtos ligo-ninių ir sveikatos priežiūros įstaigų ateities poreikiams patenkinti, nes šiose įstaigose naudojamos modernios technologijos. Bendrovės „Camfil“ sprendimai yra po-puliarūs dėl energijos sąnaudų ir didelio efektyvumo fil-truojant uždaroje sistemoje cirkuliuojantį orą, yra lengvai prižiūrimi ir ilgalaikiai.

72

InŽ InER I Ja

72

SpRENdImaI ŠVaRIam ORUI

„Mitsubishi Electric“ Lietuvoje atstovauja įgaliotoji pardavimų bendrovė UAB „Eko 2šiluma“. Įrangą mon-tuoja tik akredituoti montuotojai. Taip užtikrinama visos grandinės kokybė – nuo gamintojo iki vartotojo, kad pasirinktas gaminys būtų ilgalaikė ir rūpesčių nekelianti investicija.

ORO KONdICIONIERIUS, VaLaNTIS ORąKai norima patalpose išlaikyti švarų orą, prie to gerokai prisideda ir naujausi oro kondicionieriai / šilumos siurbliai, turintys ypač pažangias fi ltrų sistemas. Verta paminėti „Mitsubishi Electric“ gamintojo unikalius MSZ-FH-VEHZ serijos šilumos siurblius kondicionierius, kuriuose įdiegta itin efektyvi keturių fi ltrų sistema „Plasma Quad“. Ši sistema išvalo patalpų orą taip, kad jame nebelieka dulkių, virusų,

REKUpERaCINĖ SISTEmaNe visose patalpose yra galimybė įrengti centralizuotą ortakinę sistemą šviežio oro tiekimui. Tokiu atveju, kaip analogišką alternatyvą, „Mitsubishi Electric“ siūlo mini-rekuperatorių VL-100U-5. Toks itin kompaktiškas, ant sie-nos montuojamas rekuperatorius leidžia sutaupyti apie 80 % energijos.

bakterijų, įvairių alergenų ar kvapų. Taigi tokie šilumos siurbliai ne tik efektyviai šildo ar vėsina patalpas, bet ir iš-valo patalpų orą. Šios serijos įrenginius iš analogiškų pro-duktų rinkoje taip pat išskiria ir įdiegtas aštuonių elementų temperatūrinis jutiklis, kuris užtikrina itin tolygų oro srautų paskirstymą patalpose bei kitas naujas naudingas funkci-jas (energijos taupymo režimas, žmonėms išėjus iš patalpų, oro srauto nukreipimas nuo žmonių ar atvirkščiai ir kt.).

UAB „EKO2ŠILUMA“Tel.: Kaune +370 678 85 584, Vilniuje +370 603 90 004El. p. info@eko2siluma.ltwww.eko2siluma.lt

Oro srautas nukreipiamas nuo žmogaus arba atvirkščiai.

Kai patalpoje nėra žmonių, įjungiamas energijos taupymo režimas.

72

73

InŽ InER I Ja

PRIEMONĖ ENERGIJAI SUTAUPYTIJurgita siliūnienė

Lietuvoje galioja statybos įstatymai, kuriais remiantis, parduodant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą (NT), reikia pateikti energinio naudingumo serti� katą, kuria-me būtų nurodyta, kiek energijos suvartoja pastatas. Tačiau pastatų serti� kavimas toli gražu nėra tik formalumas, atliekant NT sandorius, jis reikalingas siekiant rea-lios naudos – padidinti pastatų energinį efektyvumą.

KaS YRa TaS paSTaTų SERTIfIKaVImaS?UAB Pastatų serti� kavimo biuro vadovas, pastatų serti� kavimo ekspertas, tech-nologijų mokslų daktaras Rolandas Samajauskas sako, kad serti� kuojant pastatus nustatomas esamas energijos sunaudojimas pastate, pasiūlomos energijos taupymo galimybės bei priemonės energijai sutaupyti, įvertinamas pastato energinis naudin-gumas, priskiriant jį vienai iš devynių energinio naudingumo klasių: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G, ir išduodamas pastato energinio naudingumo serti� katas. Aukščiausiąja laikoma A++ klasė apibūdina labai aukštą pastato energijos vartojimo efektyvumą.

R. Samajauskas jau daugiau nei dešimtmetį tikrina pastatų sandarumą ir jų energi-nį naudingumą – nuo didelių prekybos centrų iki individualių gyvenamųjų namų.

„Pagrindinės mūsų įmonės veiklos kryptys – pastatų energinio naudingumo serti� kavimas, statinių šilumos izoliavimo savybių tyrimai. Esame atlikę ne-mažai darbų ir projektų, tad tikimės tapti geriausiais serti� kavimo ir tyrimo paslaugų partneriais Lietuvoje, projektuojant, statant, perkant, parduodant ir eksploatuojant pastatus. Mes turime didelę statybinių medžiagų, gaminių ir pastatų tyrimo, projektavimo ir konsultavimo patirtį. VĮ Statybos produkci-jos serti� kavimo centro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduoti kvali� kacijos atestatai mums suteikia teisę serti� kuoti pastatų energinį nau-dingumą, ruošti energijos vartojimo auditus, vykdyti statinių bendruosius statybos darbus ir bendrąją statinio techninę priežiūrą“, – sako UAB Pastatų serti� kavimo biuro vadovas.

NUO pROJEKTO IKI EKSpLOaTaCIJOSĮmonės specialistai siūlo didelį paslaugų spektrą. „Projektavimo metu siūlome racionalius sprendimus ir siekiame, kad visos statybinės medžiagos ir gaminiai, inžinerinė įranga būtų naudojami optimaliai. Statybos proceso metu sprendžiame medžiagų naudojimo ir gaminių įrengimo klausimus, įvertiname atliktų darbų ko-kybę. Kai perkama ir parduodama – suteikiame išsamią informaciją, leidžiančią būsimiems savininkams ar naudotojams sužinoti apie pastato atitvarų būklę ir pastato energinį naudingumą. Pastato eksploatavimo metu nustatome jo pagrin-dinių atitvarų (sienų, langų, lauko durų bei stogų), šildymo ir karšto vandens ruo-šimo, oro vėdinimo sistemų būklę, pateikiame priemones, mažinančias šildymo ir karšto vandens ruošimo energijos sąnaudas. Kai atnaujinama ir remontuojama, nustatome numatomų remontuoti pastatų būklę, apskaičiuojame ekonomiškai optimalų papildomai apšiltinamų atitvarų termoizoliacinio sluoksnio storį ir lėšų, skirtų atitvarams apšiltinti, atsipirkimo laiką“, – teigia R. Samajauskas.

paSTaTamS KELIamI gRIEŽTI SaNdaRUmO REIKaLaVImaIŠiuo metu naujai statomų pastatų ar pastato dalių energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B. Praėjusiais metais įsigaliojus naujam statybos tech-niniam reglamentui STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavi-mas“, ypatingas dėmesys pradėtas kreipti į pastato sandarumą.

„A, A+ arba A++ energinio naudingumo klasės gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo paskirties pastatai (jų dalys) turi būti suprojektuoti taip, kad jų oro apykaita, išmatuota pagal LST EN 13829:2002 „Šiluminės statinių charakteris-tikos. Pastatų pralaidumo orui nustatymas. Slėgių skirtumo metodas (modi� kuo-tas ISO 9972:1996)“ reikalavimus, esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, neviršytų 0,6 karto per valandą. Reikia paminėti, kad sandarumo reikala-vimai taip pat keliami C ir B energinio naudingumo klasės pastatams. Šių pastatų oro apykaita, esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, turi neviršyti 1,5 karto per valandą“, – teigia R. Samajauskas.

Sandarumo bandymas atliekamas specialia įranga, dirbtinai sukuriant 50 Pa di-desnį arba mažesnį slėgį pastato viduje, nustatoma oro apykaita dėl in� ltracijos ir identi� kuojamos nesandarios atitvarų vietos.

Bandymo įranga montuojama išorinėse pastato duryse. Durys atidaromos pla-čiai, kad neapribotų oro srauto pratekamumo. Surenkamas ir įstatomas meta-linis rėmas vietoj durų varčios su orui nepralaidžiu audeklu, kuriame yra ertmė ventiliatoriui. Ventiliatorius įmontuojamas taip, kad iš patalpos oras būtų šalina-mas, mažinamas patalpos slėgis. Ventiliatorius sandariai įmontuojamas į durų audekle skirtą ertmę. Matuojant pastato sandarumą, atidaromos visos šildomo ploto vidinės durys, o išorinės durys, pastato langai ir orlaidės – uždaromi. Šildymo sistemos su oro padavimu į pastatą turi būti išjungtos. Jei yra židinys, jis turi būti užgesintas, užsandarintas, o iš pakuros išvalyti pelenai. Mechaninė ventiliacija ir oro kondicionavimo sistemos turi būti išjungtos. Bandymo metu nustatoma oro apykaita pastate (kartais per valandą) dėl in� ltracijos, pagal kurią galima spręsti apie pastato sandarumo lygį. Atliekant matavimus žiemos metu, statybos darbų defektams nustatyti naudojamas termovizorius, juo už� ksuojama šalto oro in� ltracija į pastatą per nesandarias vietas. Vasarą naudojami specialūs dūmai, kuriais užpildomas visas pastatas, ir, pastate padidinus slėgį, � ksuojamas dūmų nuotėkis per nesandarias pastato vietas.

73

Pastatų sertifi kavimo biurasEuropos pr. 121, Kaunas

Mob.: +370 615 91 275, +370 656 39 345El. p. info@psb.lt, www.psb.lt

74

Inž Iner I ja

Straipsnyje aptariamos pastatų išorinių aitvarų moderniza-cijos galimybės: šiluminė renovacija, Suomijos fasadų šilti-nimo patirtis, netradicinių šiltinimo medžiagų bei saulės ko-lektorių pritaikymo galimybės.

aLTERNaTYVIų ENERgIJOS ŠaLTINIų NaUdOJImO bEI IŠORINIų paSTaTų aTITVaRųLIETUVOJE mOdERNIzaCIJOSgaLImYbIų apŽVaLga

Dažniausias sprendimas re-novuojant pastatus – išorinių atitvarų šiltinimas. Ypač didelis apšiltintų konstrukcijų storis nėra tikslingas dėl šių prie-žasčių: ekonominių aspektų, ploto sumažėjimo, didesnių transportavimo sąnaudų, ar-chitektūrinių bei technologi-nių apribojimų, todėl skiria-

mas vis didesnis dėmesys netradicinių termoizoliacinių medžiagų naudojimo galimybėms tobulinti. Taip pat dėl išaugusių darnios plėtros standartų reikalavimų vis la-biau populiarėja alternatyvių energijos šaltinių diegimas modernizuojant pastatus (Jelle, 2011).

Taigi straipsnyje iškeliami du tikslai. Pirma, apžvelgti pas-tatų išorinių atitvarų atnaujinimo galimybes, kad būtų galima įvardyti, kokie sprendiniai taikomi šiltinant pas-tatus, koks geriausias konstrukcinis šiltinimo mazgas, kada pasiekiamas optimalus renovacijos efektas, kokia yra užsienio šalių pastatų šiltinimo praktika ir kokios yra perspektyviausios netradicinės termoizoliacinės medžia-gos bei jų pritaikymo pavyzdžiai. Antra, apžvelgti saulės energijos pritaikymo pavyzdžius, modernizuojant pasta-tus, kad būtų galima nustatyti, ar ši alternatyvios energi-jos rūšis yra perspektyvi statybos srityje.

ŠILUmINĖ RENOVaCIJa Ekonominis pastatų renovacijos efektyvumas priklauso nuo energiją taupančių priemonių įgyvendinimo. Pastatų atitvarų šiltinimas yra viena geriausių priemonių, kai pasie-kiamas efektyvus energijos vartojimo lygis (Ginevičius et

al., 2008). Apšiltintos pastato atitvaros sulaiko šilumos pra-tekėjimus. Įrengta šilumos izoliacija, kurią sudaro daugybė mikroskopinių aklinų oro porų, slopina (užkirsdamos kelią oro judėjimui) konvekcinį šilumos perdavimą. Taigi, oras, esantis izoliacinės medžiagos struktūroje, suteikia šiluminį pasipriešinimą (Mohammad et al., 2005). Tinkamai apšiltin-tos pastatų atitvaros lemia padidėjusią pastato vertę, nes šiluminės renovacijos metu atnaujinami ir architektūriniai pastato sprendiniai. Taip pat apšiltinus išorines atitvaras pasiekiama ekonominė nauda, nauda aplinkai, pastato var-totojui ir valstybei, padidėja šilumos komfortiškumas, su-mažėja triukšmo lygis, pastato konstrukcijoms suteikiamas vientisumas, išauga garų kondensacijos apsauga ir apsauga nuo gaisro (Mohammad et al., 2005).

Šilumos izoliacijos dinaminės savybės priklauso nuo įvairių veiksnių: izoliacinės medžiagos vietos šiltinamojoje kons-trukcijoje, termoizoliacinių sluoksnių skaičiaus bei jų kiekio skirtingose konstrukcijos vietose, klimato sąlygų, veiksnių, kurie veikia apšiltintą konstrukciją (Al-Sanea et al., 2011).

Vykdant pastatų atitvarų šiluminę renovaciją, galimi tokie apšiltinimo būdai:

1) iš išorinės šiltinamosios konstrukcijos pusės; 2) iš vidinės šiltinamosios konstrukcijos pusės; 3) užpildant tarpus esančioje konstrukcijoje.

Pirmasis variantas yra populiariausias, šiltinant išorines aitvaras, naudojant plonasluoksnio tinko sistemas bei ap-dailinio mūro ar lakštinės apdailos sluoksnį. Taikant išorinę šiltinimo sistemą, sutvarkomi paviršių defektai, pastatui su-teikiamas naujas architektūrinis vaizdas, išvengiama didelio šilumos tiltelių skaičiaus susidarymo, saugoma saulės per-

DArIUS DrUKTAINIS, VGTU SF Statybos technologijos ir vadybos katedra

74

75

Inž Iner I ja

teklinė ir vidinė sukaupta šiluma, vasaros metu užtikrinama vėsesnė patal-pų temperatūra nei lauke. Tokios sistemos pagrindiniai trūkumai: šiltinimo sistemos ilgalaikiškumas trumpesnis, nei šiltinant kitais dviem būdais dėl klimato poveikių, apdailinis sluoksnis turi būti įrengtas kokybiškai, nes jo pa-grindinė funkcija – termoizoliacinio sluoksnio apsauga (Mohammad et al., 2005).

Antrasis variantas, kai šiltinama iš vidinės pusės, termoizoliacinių medžia-gų parinkimas gali būti įvairesnis nei šiltinant iš išorės. Tačiau taikant šią sistemą atsiranda daug problemų, susijusių su šiltinimo kokybe. Šis metodas dažniausiai naudojamas, kai renovuojamų pastatų fasadų paviršiai yra sudėtingų formų, siekiama išlaikyti fasado autentiš-kumą (kultūros paveldo statiniai), daugiabučių namų gyventojai savarankiškai įrengia šilumos izoliaciją butuose. Pagrindiniai vidaus šilumos izoliacijos sistemų trūkumai yra šilumos tilte-liai, kuriuos pašalinti praktiškai neįmanoma, taip pat tempe-ratūriniai sienų paviršių skirtumai, išorinė sienos pusė nėra apsaugota nuo aplinkos poveikio bei pažeidimų, be to, šil-tinant iš vidaus, sumažėja naudingas gyvenamosios er-dvės plotas bei vandens garo kondensacija termoizo-liacijos sluoksnyje. Taip yra dėl skirtingų temperatūrų, kurios susidaro dėl netinkamo termoizoliacinės medžiagos storio parinkimo bei netinkamos ar ne-įrengtos garo izoliacijos (Pavlik et al., 2009).

Pasirinkus trečiąjį būdą, naudojami kelių kom-ponentų putplasčiai, kurie, įpurkšti į tuštu-mas, sudaro gerų termoizoliacinių savybių putas. Tačiau šis variantas gali būti tik pa-galbinis būdas, atliekant šiluminę reno-vaciją. Oro tarpas dažnai būna netolygus, vietomis, o ypač apačioje, susiaurėja dėl mūro skiedinio netolygumo, taip pat būna įrengti metaliniai ryšiai, kurie yra didžiausi konstrukcijos šilumos tilteliai. Tuštumų už-pildymas dažniausiai naudojamas, siekiant užtikrinti efektyvų konstrukcijos apšiltinimą iš išorės, nes kai šiltinamojoje konstrukcijoje yra tuščias oro tarpas, per vidinę sienos dalį įšilęs oras kyla į viršų ir per įvairias nesanda-rias vietas pastogėje šiluma išsisklaido („Namo šiltinimas iš lauko ar oro tarpo užpildymas“, 2010).

S. A. Al-Sanea (2011) atliko tyrimą Riyadho mieste, kur nagrinėjo apšiltintos sienos cha-rakteristikas, modeliuodamas įvairias termoizo-liacinio sluoksnio vietas sienos konstrukcijoje. Kiekvienu atveju buvo naudojama tokia pati ir to paties storio šiltinimo medžiaga, kad šiluminė varža būtų vienoda. S. A. Al-Sanea įvertinęs visas šiltinimo konfigūracijas pagal tris parametrus (lai-ko tarpas, kai pasiekiama vienoda temperatūra sienos vidaus ir išorės paviršiuje, esant pastoviomis sąlygomis, sienos vidinio paviršiaus temperatūros

75

76

InŽ InER I Ja

1 pav. Fasadiniai skydai („Paroc“, 2012). 2 pav. Modernizacijos eigos vaizdas („Paroc“, 2012).

76

svyravimų amplitudė bei šildymo ir vėdinimo apkrovos) nu-statė, kad geriausi šiltinimo variantai yra, kai siena apšiltinta trim ar dviem sluoksniais skirtingose sienos konstrukcijos vietose (iš išorės, viduryje, vidinėje pusėje) bei vienu iš išorės šilumos izoliacijos sluoksniu. Neefektyviausias šiltinimo bū-das – iš vidinės konstrukcijos pusės. Lyginant efektyviausią mazgą, kai konstrukcija apšiltinta trim vienodais izoliaciniais sluoksniais konstrukcijos išorėje, viduryje bei viduje, su ne-efektyviausia, kai konstrukcija apšiltinta iš vidaus, laikas, kai pasiekiama vienoda vidaus ir išorės temperatūra, geriausios alternatyvos yra du kartus didesnis nei blogiausios, šildymo ir vėdinimo apkrovos yra 20 % mažesnės, o temperatūros svyravimų amplitudė – net 10 kartų žemesnė.

Taigi, remiantis S. A. Al-Saneos atliktu tyrimu, geriausias šiltinimo mazgas yra, kai atitvara apšiltinta trim termoizo-liacinės medžiagos sluoksniais. Vis dėlto siekiant optima-laus modernizacijos efektyvumo turi būti įvertinti ir kiti šio proceso parametrai. Didžiausias konstrukcijų šiltinimo eko-nominis efektas pasiekiamas, kai naudojama optimalaus storio izoliacinė medžiaga. Optimalus šiltinimo medžiagos storis lemia minimalią kainą, kuri apima izoliacinės medžia-gos ir energijos vartojimo per visą pastato gyvavimo ciklą kainą (Ozel, 2011).

Ypač didelio storio izoliaciją naudoti neracionalu. Šilumos nuostoliai mažėja tada, kai izoliacijos storis didėja, o kuro kaina mažėja, kai šilumos nuostoliai taip pat mažėja. Vis dėlto izoliacijos storio didėjimas taip pat didina šiltinimo sistemos kainą. Tačiau yra lūžio taškas, kai kaina tampa op-timali iki tam tikro izoliacijos storio. Pasiekus šį tašką ir toliau didinant termoizoliacinės medžiagos storį, kaina vis auga, o atsipirkimo laikotarpis ilgėja. Šiltinamojoje konstrukcijoje naudojant optimalaus storio izoliacinę medžiagą, šilumos sutaupoma efektyviausiai (Comakli et al., 2003). Tik įverti-nus visus šiltinimo proceso parametrus bei norimą pasiekti galutinį rezultatą, parenkamas optimalus atitvarų šiltinimo sprendinys. Šiam tikslui gali būti taikomi daugiakriterio ver-tinimo metodai.

SUOmIJOS mOdERNIzaCIJOS paTIRTIS Šiuo metu yra gana daug įvairių alternatyvų pastatų mo-dernizacijai. Lietuvoje dažniausiai šiltinant pastatus taikoma plonasluoksnio tinko sistema, o kartais – trisluoksnė vėdi-namoji sistema, kai apdailos sluoksnis įrengiamas iš plytų mūro ar lakštinės apdailos. Vis dėlto užsienio šalys yra su-kaupusios didesnę pastatų renovacijos patirtį, o kai kurie jų renovacijos projektai yra išskirtiniai.

Suomijoje buvo įgyvendintas unikalus modernizacijos pro-jektas, kuriame senas daugiabutis namas po renovacijos tapo pasyviuoju, energiškai efektyviu gyvenamuoju namu. Projektui buvo pasirinktas tipinis keturių aukštų 40 m. senu-mo daugiabutis Ryhimehio miestelyje. Palyginti su Lietuvos stambiaplokščiais pastatais, Suomijoje tokiuose pastatuose jau buvo įrengta šilumos izoliacija, o langai buvo montuo-jami kuo arčiau šio sluoksnio, siekiant sumažinti šilumos tiltelius. Šio pastato sienų modernizacijai buvo naudojami specialūs skydai (1 pav.). Tai – vertikalūs skydai, einantys per visą pastato aukštį, su šilumos izoliaciniu sluoksniu iš „Paroc“ akmens vatos. Jie buvo gaminami gamykloje pagal specialų užsakymą, juose buvo įrengti ortakiai per visą pastato aukš-tį kiekvienam butui atskirai. Taip buvo užtikrintas patikimas pastato patalpų vėdinimas.

Iš viso buvo pagaminti 69 tokie skydai, kiekvieno jų ilgis buvo 12 m, o patys jie buvo unikalių matmenų. Skydų ga-mybai buvo naudojama daugiasluoksnė klijuota mediena. Tarp skydų karkaso tašų buvo įrengiama minkšta akmens vata. Ant vidinės skydų pusės buvo užkaltos medžio drožlių plokštės, o ant išorinės – cementinio plaušo plokštės, nes jos yra laidžios vandens garams. Skyduose buvo įrengta vėdinimo ortakių sistema ir įstatyti langai, kurių vieta su-tapo su senų langų vietomis. Skydai iš išorės papildomai buvo apklijuoti vertikaliai orientuoto plaušo akmens vatos plokštėmis ir įrengtas armavimo sluoksnis. Šie skydai buvo montuojami, tik nudaužius fasado apdailą ir nuėmus seną termoizoliacinį sluoksnį (2 pav.).

77

InŽ InER I Ja

3 pav. Gyvenamieji apartamentai Birmingame, Jungtinė Karalystė („Kalwall panels“, 2013).

4 pav. EnBW biurų pastatas Karlsrūhėje, Vokietija (Enob, 2013).

77

Toks renovacijos būdas lemia spartesnį tempą. Taip pat nau-dojant gamyklose iš anksto pagamintus skydus užtikrinama darbų kokybė, lengviau kontroliuojami vykstantys procesai, nes statybvietėje sumažėja technologinių operacijų. Tačiau turi būti skiriamas didelis dėmesys projektavimo stadijai. Net ir menkiausia klaida tokiame projekte gali turėti dide-lės įtakos („Paroc“, 2012, Lylykangas, 2012). Vis dėlto Lietu-vos statybos rinkoje inovacijoms skiriamas mažas dėmesys ir dažniausiai taikomi daug metų naudojami, jau patikrinti sprendiniai.

NETRadICINĖS ŠILTINImO mEdŽIagOS Netradicinių šiltinimo medžiagų naudojimas šiltinant pasta-tus yra viena iš statybos inovacijos krypčių. Energijos suvar-tojimas pastatų sektoriuje yra opi problema visame pasau-lyje. Kaip jau buvo minėta, pastatų šiltinimas yra pagrindinis šios problemos sprendimo būdas. Siekiant, kad termoizolia-cijos kiekis būtų minimalus, o sistema kaip įmanoma labiau efektyvi, statyboje vis labiau analizuojama netradicinių me-

džiagų pritaikymo galimybė. Perspektyviausios ateities ter-moizoliacinės medžiagos yra aerogeliai, vakuuminės ir dujų izoliacinės plokštės bei fazių kaitos medžiagos (Jelle, 2011).

Aerogeliai – medžiaga, kurią daugiausia sudaro poros. Ae-rogelis yra labai mažo tankio (0,01–0,1 g/cm3), kietosios bū-senos medžiaga, gaunama iš gelio skystus komponentus pakeitus dujomis džiovinimo metu. Dėl itin poringos vidaus struktūros aerogelių šilumines bei akustinės savybės yra la-bai geros (Caps et al., 2008). Struktūrinių aerogelių šilumos laidumas yra 0,013–0,014 (W/(m·K)), esant tam tikram aplin-kos slėgiui. Jų gniuždymo stiprumas yra didelis, tačiau jie yra trapūs dėl mažo tempimo stiprumo. Aerogeliai gali būti gaminami matiniai arba pusiau permatomų medžiagų, to-dėl atsiranda galimybė juos naudoti statyboje. Jie gali būti pritaikomi stiklinių statybos konstrukcijų gamybai: aero-geliniai langai, stoglangiai, švieslangiai, fasadiniai elemen-tai ir pan. (Buratti et al., 2012). 3 pav. pateiktas aerogelinių „Kalwall“ plokščių naudojimas daugiaaukščio gyvenamojo pastato fasadui. Tai kompozitinės daugiasluoksnės plokštės, užpildytos aerogeliais. Šios plokštės gamykloje gaminamos tam tikros konfi gūracijos ir surenkamos kiekvienam pro-jektui atskirai („Kalwall panels“, 2013). Vis dėlto šiuo metu aerogelių skaidrumas bei šviesos sklaida, lemiantį prastą jų perregėjimo kokybę, bei sudėtingas ir brangus gamybos procesas yra pagrindinės kliūtys naudoti juos masiškai (Bu-ratti et al., 2012).

Vakuuminės izoliacinės plokštės (VIP) yra sudarytos iš atvirų akytojo silicio porų, padengtų metalizuotu poli-meriniu laminato sluoksniu. Kai plokštė nauja, jos laidu-mo koefi cientas siekia 0,003–0,004 (W/(m·K)) ir 0,008 m (W/(m·K)) po 25 metų eksploatacijos. Padidėjusį šilumos laidumą lemia vandens garų patekimas į plokštės vidaus turį. Šis neišvengiamas reiškinys yra didžiausias vakuu-minių plokščių trūkumas. Pradurtas paketas sukelia šilu-

78

InŽ InER I Ja

5 pav. Daugiabučio pastato šoninis fasado vaizdas Bylefelde: prieš ir po modernizacijos („Saulės energijos fasadai“, 2011).

78

mos laidumo didėjimą iki maždaug 0,02 (W/(m·K)). Todėl tokių plokščių negalima pjaustyti statybos aikštelėje ar kitaip mechaniškai apdoroti, nes ypač suprastėja jų ko-kybė. VIP yra svarbus gaminys, norint pasiekti pasyviųjų namų ar nulinės emisijos pastatų standartus ir reikala-vimus. Didesnis nei 50 cm šilumos izoliacijos storis nėra pageidautinas, tokio storio pastatų dangoms reikėtų papildomų techninių konstrukcijų, todėl VIP plokštės gali tapti optimaliu sprendimu daugumos pastatų pavir-šiams apšiltinti ateityje tiek šiluminės energijos, tiek eko-nominiu požiūriu (Jelle, 2011).

Fazių kaitos medžiagos (PCM) – tai medžiagos, kurios jas kai-tinant kinta iš kietos būsenos į skystą, taip sugerdamos en-doterminio proceso energiją. Kai aplinkos temperatūra nu-krinta, skystos PCM medžiagos vėl tampa vientisa kieta mase kartu atiduodamos anksčiau egzoterminio proceso metu sugertą šilumą. Toks fazių kaitos ciklas stabilizuoja pastato vidaus temperatūrą ir sumažina šildymo ir vėdinimo sąnau-das. Įvairūs parafi nai yra tipiniai PCM pavyzdžiai, tačiau mažas šiluminis laidumas ir didelės apimties pokytis fazinio virsmo metu riboja jų pritaikymą statyboje (Jelle, 2011). Fazių kaitos medžiagos gali būti pritaikomos įvairiose pastatų konstrukci-jose (fasaduose, jų elementuose, stoguose ir pan.). Užsienio statybos rinkoje prekiaujama įvairiais fazių kaitos medžiagų tinkais, PCM dembliais, kurie gali būti montuojami tarp ter-moizoliacinio ir gipso plokštės sluoksnio pastatų sienose bei lubose, stiklo konstrukcijos, kuriomis gali būti stiklinami fasa-dai, PCM langai, gipso plokštės su parafi nu („On the horizon: building with pase change materials“, 2013). Vienas iš fazių kaitos medžiagų pavyzdžių naudojimo statyboje yra stiklini-mo sistema „GlassX“. Tai langas, kur tarp dviejų stiklo plokščių yra įdedama PCM medžiaga. Esant žemai temperatūrai, ši PCM medžiaga yra kietos būsenos ir langas yra pusskaidris, tačiau padidėjus temperatūrai, PCM tirpsta ir langas tampa skaidrus. Taigi stiklo paketas su PCM saulėtą dieną adsor-buoja, kaupia šilumos energiją, o vėstant ją atiduoda pasta-

tui. Taip pat langai „GlassX“ turi saulės spindulių sklaidymo funkciją. Vasarą jie atspindi saulės spindulius dideliu kampu, o žiemą spinduliai pereina tiesiogiai per langą esant mažam atspindžio kampui. Visi šie pranašumai ypač tinka pasyviųjų bei nulinės energijos namų statybai bei esamų pastatų reno-vacijai. Vis dėto didelė kaina riboja tokių langų naudojimą, tačiau pasaulyje jau yra nemažai šios konstrukcijos pritaiky-mo pavyzdžių įvairiuose pastatuose (4 pav.) („Astounding phase – change Windows“, 2012).

Tradicinės izoliacinės medžiagos yra gana stiprios, lanksčios ir pritaikomos statybvietėse. Tačiau jų šilumos laidumas, palyginti su netradicinėmis termoizoliacinėmis medžiago-mis, gana didelis, todėl šalto klimato sąlygomis pastatams apšiltinti reikia, kad medžiagos sluoksnis būtų storesnis. Re-miantis B. P. Jelle (2011), šiuo metu nėra idealios izoliacinės medžiagos, todėl svarbu atlikti mokslinius tyrimus ir nuolat tobulinti esamas tradicines bei netradicines termoizoliaci-nes medžiagas.

SaULĖS ENERgIJOS pRITaIKYmaS mOdERNIzaCIJaI Modernizuojant pastatus ir norint pasiekti kuo aukštesnę energinę klasę, neapsiribojama vien tik išorinių aitvarų šilti-nimu, taip pat didelis dėmesys skiriamas alternatyviai ener-gijai. Pasaulinės energetikos sektoriuje saulės energija įgau-na vis didesnį pagreitį ir yra viena pagrindinių naudojamų atsinaujinančių energijos šaltinių. Saulės sukuriama energi-ja yra ekologiška bei tausojanti aplinką (Kelly et al., 2011). Europos Sąjunga iki 2020 m. įsipareigojo pasiekti 20 % galu-tinės energijos suvartojimo iš atsinaujinančių energijos šal-tinių. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama saulės energijos gamybos sistemos elementų integracijai į naujai statomus bei renovuojamus pastatus (Aste et al., 2012).

Italijoje buvo įgyvendintas atsinaujinančios energijos pavyz-dinis projektas „Kompleksinis saulės stogas“, kurio metu buvo analizuojamos saulės energijos naudojimo galimybės ant pastato stogo. Renovacijai buvo pasirinktas pastatas Italijos

79

InŽ InER I Ja

LITERaTŪRa1. Al-Sanea, S. A.; Zedan, M. F., 2011. Improving thermal perfor-mance of building walls by optimizing insulation

layer dis-tribution and thickness for same thermal mass, Applied Energy 88: 3113–3124. 2. Anastaselos, D., Giama, E., Papadopoulos, A. M., 2009. An assessment tool for the energy, economic and environ-

mental evaluation of thermal insulation solution, Energy and Build-ings 41: 1165–1171. 3. Aste, N., Adhikari, R. S, Tagliabue, L. Ch., 2012. Solar integrat-ed roof: Electrical and thermal production for a

building renovation, Energy Procedia 30: 1042–1051. 4. Astounding phase – change windows. 2012 [žiūrėta 2013–01–10]. Prieiga per internetą: <http://www.ecogeek.

org/component/content/article/3199-astounding-phase-change-windows>. 5. Buratti, C., Moretti, E., 2012. Experimental performance evalua-tion of aerogel glazing systems, Applied Energy

97: 430–437. 6. Caps, R., Beyrichen, H., Kraus, D., Weismann, S., 2008. Quality control of vacuum insulation panels: Methods of

measuring gas pressure, Vacuum 82: 691–699. 7. Comakli, K., Yuksel, B., 2003. Optimum insulation thickness of external walls for energy saving, Applied Thermal

Engi-neering 23: 473–479. 8. Dombaycı, O. A., 2007. The environmental impact of optimum insulation thickness for external walls of buildings,

Building and Environment 42: 3855–3859. 9. Ginevičius, R., Podvezko, V., Raslanas, S., 2008. Evaluating the alternative solutions of wall insulation by multicri-

teria methods, Journal of Civil Engineering and Management 14(4): 217–226.10. Jelle, B. P., 2013. Traditional, state-of-the-art and future thermal building insulation materials and solutions – Pro-

perties, require-ments and possibilities, Energy and Buildings 43: 2549–2563. 11. Kalwall panels. [žiūrėta 2013–01–10]. Prieiga per internetą: <http://www.kalwall.com/panel.htm>. 12. Kelly, N. A., Gibson T. L., 2011. Increasing the solar photovol-taic energy capture on sunky and cloudy days, Solar

Energy 85: 111–125. 13. Lylykangas, K., 2012. Energy effi ciency upgrade with prefabri-cated fasade elements the Innova project renova-

tion in Sa-turnuksenkatu 2, Riihimaki [žiūrėta 2013–01–10]. Prieiga per internetą: <http://www.paroc.fi /kampan-jat/~/media/Images/Campaigs/Paroc%20Innova/Innova-full-paper.ashx>.

14. Matuska, T., Sourek, B., 2006. Facade solar collectors, Solar Energy 80: 1443–1452. 15. Mohammad, D., Al-Homoud, S., 2005. Performance characteris-tics and practical applications of common buil-

ding thermal insulation materials, Building and Environment 40: 353–366. 16. Namo šiltinimas iš lauko ar oro tarpo užpildymas, 2010. [žiūrėta 2013–01–10]. Prieiga per internetą: <http://www.

ekspetai.lt/oro_tarpo_siltinimas/patarimai/namo_siltinimas_is_lauko_ar_oro_tarpo_uzpildymas>. 17. On the horizon: building with pase change materials, 2013 [žiūrėta 2013–01–10]. Prieiga per internetą: <http://

www.apartmenttherapy.com/on-the-horizon-building-with-p-124682>. 18. Ozel, M., 2011. Thermal performance and optimum insulation thickness of building walls with diff erent structure

materi-als, Applied Thermal Engineering 31: 3854–3863. 19. „Paroc“, 2012. Dvigubai greitesnė renovacija [žiūrėta 2013–01–10]. Prieiga per internetą: <http://www.paroc.lt/~/

media/Files/Brochures/Lithuania/BI-Innova-Renovation-LT.ashx>. 20. Pavlik, Z., Černy, R., 2009. Hygrothermal performance study of an innovative interior thermal insulation system,

Applied Thermal Engineering 29: 194–1946. 21. Saulės energijos fasadai, 2011 [žiūrėta 2013–01–10]. Prieiga per internetą: <http://exterus.lt/naujienos/sau-

les-energijos-fasadai/>. 22. Užšilaitytė, L., Martinaitis, V., 2010. Pastato renovacijos periodiškumo įtaka jo gyvavimo ciklo energijos sąnau-

doms, E-nergetika 56(2): 146–153.

79

IŠVadOS

1. Didžioji dalis senos statybos pastatų didžiausius ši-lumos nuostolius patiria per išorines aitvaras, juos eksploatuojant, išskiriamas trečdalis visų dujų, le-miančių šiltnamio efektą, todėl valstybės prioritetas turi būti jų modernizacija.

2. Didžiausias pastatų modernizacijos efektyvumas bei trumpiausias atsipirkimo laikotarpis pasiekiamas šil-tinant pastato išorines atitvaras. Populiariausias šilti-nimo būdas – termoizoliacijos įrengimas ant išorinės šiltinamosios konstrukcijos pusės.

3. Griežtėjant statybos reikalavimams, susijusiems su alternatyvios energijos naudojimu, efektyvu reno-vuojant pastatus įrengti saulės kolektorius, kurių pagaminta energija kompensuotų dalį pastato su-vartojamos energijos.

4. Norint pasiekti nulinės energijos namų charakteris-tikas, reikalingas didelis kiekis šilumos izoliacijos. Todėl vis dažniau tyrimo objektu tampa netradicinių medžiagų naudojimas statyboje. Aerogeliai, vakuu-minės plokštės ir PCM yra perspektyviausios ateities termoizoliacinės medžiagos.

šiaurėje. Pastatas orientuotas rytų ir vakarų kryptimis, o jo pagrindinis fasadas nukreiptas į pietų pusę. Ant pietinio fa-sado šlaitinio stogo dalies, kurio plotas – 390 m², buvo įrengti saulės energijos gamybos elementai. Pagrindinėje stogo da-lyje buvo įrengti 104 oro šildymo saulės kolektorių moduliai, kurių energija buvo naudojama pastatams šildyti, taip pat buvo įrengti ir 104 vandens šildymo saulės kolektorių mo-duliai karšto vandens gamybai bei 26 mišrieji saulės elemen-tai, kurių pagaminta energija buvo skiriama kitiems pastato mechaniniams įrenginiams (ventiliacijos sistemai ir pan.). Visi saulės stogo elementai buvo sujungti į bendrą stebėsenos sistemą, kad būtų galima rinkti jos veikimo duomenis ir įver-tinti įdiegtų priemonių efektyvumą (Aste et al., 2012).

Remiantis gautais rezultatais, saulės kolektorių sukuriama energija sudarė apie 13 % viso bendro pastato energijos poreikio (oro šildymo kolektorių sukuriama energija sudarė 8 %, vandens šildymo saulės kolektorių – 4 % bei mišriųjų – 1 %). Toks per metus iš atsinaujinančių energijos šaltinių su-kurtas energijos kiekis leidžia mažiau naudoti gamtinių ište-klių. Taip kasmet sutaupoma 11 000 litrų naftos ir sumažina-ma anglies dioksido emisija, jei pastatui reikalinga energija gaunama deginant naftos produktus. Seno pastato stogo modernizacijos bei saulės energijos stogo įrengimo kaina buvo 2 253 Lt/m². Bendra projekto vertė – 87 9191 litas. At-likus ekonominius skaičiavimus, kurių metu buvo įvertintas energijos brangimas, palūkanų norma bei kitos investicinės sąnaudos, gauta, kad tokio projekto atsipirkimo laikotar-pis – 22 metai (Aste et al., 2012).

Saulės kolektoriai taip pat gali būti montuojami ir ant pastatų fasadų. Norint, kad vertikaliai ant fasado sumontuoti saulės kolektoriai pasiektų tokį pat efektyvumą, palyginti su ant sto-go 45 laipsnių kampu sumontuotais kolektoriais, jų plotas turėtų būti padidintas 30 %. Kai kolektoriai montuojami ant pastato fasado, jie gali būti įrengiami tiesiai ant termoizolia-cinio sluoksnio. Nereikalingas joks atskiriamasis sluoksnis. Saulės kolektoriai tampa vientisa konstrukcija su pastato sienomis. Tai turi keletą esminių pranašumų, palyginti su saulės kolektoriais, montuojamais atskirai ant pastato atitva-rų. Šiuo atveju kolektoriai atlieka pastato apsaugos funkciją nuo atmosferos poveikio, pagerinamos atitvarų šiluminės savybės, be to, saulės kolektorių įrengimas ant fasadų yra es-tetiškai patrauklesnis sprendimas, palyginti su ant plokščiųjų stogų sumontuotais kolektoriais (Matuska et al., 2006).

Bylefelde (Vokietija) buvo renovuota 14 senos statybos gyve-namųjų namų. Į 100 mm storio apšiltinimo sluoksnį iš polis-tireno buvo įmontuota po 110 m² terminės saulės energijos kolektorių (iš viso 660 m²). Jie atlieka apšiltinimo funkciją ir kompensuoja apie 50 % pastato šilumos poreikio. 4,5 m plo-čio ir 2,75 m aukščio kolektoriai buvo sumontuoti vienas virš kito ant fasado (5 pav.) („Saulės energijos fasadai“, 2011).

Remiantis užsienio šalių praktika, saulės energija yra po-tenciali alternatyvios energijos rūšis. Vis daugiau pastatų

modernizuojama kompleksiškai, kai šiltinamos ne vien tik atitvaros, bet ir diegiami saulės energijos įrenginiai. Nors užsienio šalyse yra daug tokių projektų pavyzdžių, Lietuvo-je pastatai dar taip nėra modernizuojami. Vienintelis sau-lės jėgainės pavyzdys Lietuvoje – kai ant naujos statybos daugiabučio pastato stogo Vilniuje buvo įrengti saulės ele-mentai, kurių pagaminta energija yra parduodama elektros tinklams, o gautos lėšos naudojamos daugiabučio pastato komunaliniams mokesčiams padengti. Taigi, palyginti su užsienio šalių praktika, Lietuvoje modernizuojant pastatus didžiausias dėmesys skiriamas ekonominei naudai.

4

Arch i tektūrA