ŠIAULIŲ UNIVERSITETASNr. 5 (2037) 2012 m. GEGUŽĖS 31 d. Laikraštis

Atgimusiam pučiamųjų orkestrui reikia didesnio Universiteto dėmesio Skaitykite 4 psl.

Ar tikrai studentas – tik potencialus bedarbis?

Skaitykite 3 psl. Skaitykite 8 psl.

Studentas Tadas tęsia futbolininko karjerą Rumunijoje

Nukelta į 2 psl. Nukelta į 8 psl.

Ati da ry da mas kon fe ren ci ją Lie-tu vos stu den tų są jun gos pre zi den tas Dai nius Dik šai tis pa si džiau gė, kad stu den tai ne pa bū go at skleis ti sa vo po žiū rio ak tu a lios pro ble mos – ne są-ži nin gu mo stu di jų me tu – at žvil giu. Jis pa ra gi no vi sų aukš tų jų mo kyk lų at sto vus rim tai nag ri nė ti ir spręs ti šią pro ble mą, for muo ti orien tuo tą į są ži-nin gu mą stu di jų sis te mą.

Pre zi den tui ant ri no ir ki ti kal bė-to jai, pa žy mė da mi, kad aka de mi nis ne są ži nin gu mas – tik la šas ki tų ša lies dar bo rin kos veik lų kon teks te. Kar tu pa žy mė ta, jog aka de mi nė ben druo-me nė yra ta ter pė, ku rio je ga lė tų su-ve šė ti ne pa kan ta ir ne to le ran ci ja ne-są ži nin gu mui, su si for muo ti gar bin-gos, orios veik los tra di ci jos, tu rin čios es mi nį po vei kį vi suo me nei.

Lie tu vos stu den tų są jun gos so cio-lo gi nių ty ri mų ko or di na to rius Mar-ty nas Kriau čiū nas pri sta tė ty ri mo re-zul ta tus. Ap klau so je da ly va vo Lie tu-vos aukš tų jų mo kyk lų 702 ba ka lau ro ir vien ti sų jų stu di jų stu den tai.

Ap skai čiuo tas Lie tu vos aukš tų jų mo kyk lų aka de mi nio są ži nin gu mo in dek sas, ku rį su da ro 5 veiks niai, res pon den tų ver tin ti 4 reikš mių ska-lė je: 1 – vi sai ne pa pli tęs, 2 – la biau ne pa pli tęs, 3 – la biau pa pli tęs, 4 – la-bai pa pli tęs el ge sys. Ne ob jek ty vus ver ti ni mas ga vo vi du ti nį įver ti ni mą – 1,78, fal si fi ka vi mas – 1,92, pla gi-ja vi mas – 2,22, suk čia vi mas vie šų at-si skai ty mų me tu – 2,39, ne tin ka mas sa va ran kiš ko dar bo at li ki mas – 2,41. Iš šių 5 veiks nių su da ry tas aka de mi-nio są ži nin gu mo in dek sas ga vo vi du-ti nį įver ti ni mą – 2,15.

Aka de mi nis są ži nin gu mas – pa ma ti nė ver ty bė

Ge gu žės 23 d. Sei mo Kon sti tu ci jos sa lė je vy ko Lie tu vos stu den tų są jun gos or ga ni zuo ta kon fe ren ci ja „Aka de mi nis są ži nin gu mas ir aukš to jo moks lo ver tė Lie tu vo je“, skir ta šios Są jun gos at lik tam ty ri mui pri sta ty ti ir api ben drin ti. Kon fe ren ci jo je da ly va vo apie 200 Lie tu vos aukš tų jų mo kyk lų stu den tų, dės ty to jų, ad mi nist ra ci jos dar buo to jų.

Po lin kį į ne tin ka mą sa va ran kiš ko dar bo at li ki mą tu ri 75 proc. stu den tų, po lin kį į suk čia vi mą vie šų at si skai-ty mų me tu – 73 proc., fal si fi ka vi mą – 60 proc., pla gi ja vi mą – 44 proc. ap-klau so je da ly va vu sių stu den tų.

Ne są ži nin gų vei kų pa pli ti mas I kur se ko ne dvi gu bai ma žes nis (12 proc.) nei II ir IV kur suo se (23 proc.). III kur se pa pli ti mas di džiau sias – 27 proc. Ta čiau po lin kis į ne są ži nin gu-mą vi suo se kur suo se vir ši ja 50 proc.

Ko le gi jo se ne są ži nin gos vei kos pa pli tu sios la biau, po lin kis į ne są ži-nin gas vei kas stip res nis nei uni ver si-te tuo se.

Es mi nių ne są ži nin gu mo skir tu mų tarp mo kan čių ir ne mo kan čių už stu-di jas stu den tų ne ras ta.

Du treč da liai stu den tų suk čia vi mą įvar di ja kaip ak tu a lią pro ble mą. Dau-gu ma su tin ka, kad aka de mi nis ne są-ži nin gu mas ma ži na di plo mo ver tę, suk čiau da mi stu den tai ken kia sau ir ki tiems.

La biau lin kę suk čiau ti stu den tai kri tiš kiau ver ti na dės ty to jų ir ad mi-nist ra ci jos pa stan gas už kirs ti ke lią aka de mi niam ne są ži nin gu mui nei ma žiau suk čiau ti lin kę stu den tai.

Kaip pa ro dė ty ri mas, net mo ty-vuo ti stu den tai ga li pa si elg ti ne są-ži nin gai, jei tam bus pa lan kios ap-lin ky bės. Tai gi sten gian tis iš veng ti to kių ap lin ky bių ir su da rant vi suo-ti nę ne pa kan tu mo ne są ži nin gu mui at mo sfe rą, ma tyt, ga li ma žy miai su-ma žin ti ne są ži nin gų vei kų pa pli ti mą ir po lin kį.

Dis ku si jo se VU Fi lo so fi jos fa kul-te to So cio lo gi jos ka ted ros ve dė jas

prof. dr. Arū nas Po vi liū nas aka de mi nį są ži nin gu mą trak ta vo kaip ben dros vi-suo me nės kul tū ros su dė-ti nę da lį. Iš tie sų, ma tyt, sun ku uni ver si te tui lik ti ste ri liam ne šva rios ap lin-kos kon teks te. Stu den tų el ge sį su po nuo ja jų ben dra kul tū ra. So cia li nė ter pė ša-ly je la bai įvai ri, to dėl yra stu den tų su la bai ne vie no-da el ge sio ir po lin kių kul-tū ra.

Sei mo na rys dr. Man-tas Ado mė nas ak cen ta vo iš ti ki my bės tie sai ir są ži-nin gu mo reikš mę jau ni mo ug dy mui, jų pa sau lė žiū ros for ma vi mui. Uni ver si te-tuo se dir ba ma su ga biau-siu in te lek tu a liu jau ni mu, to dėl at sa ko my bė di džiu lė. Rei kia at sa kin ges nio ir stu-den tų po žiū rio į pa rei gas, o ne į tei ses. Vien ad mi nist ra-

ci nė mis prie mo nė mis ne są ži nin gu mo ne ga li ma pa nai kin ti. Gal būt mū sų vi-suo me nė kiek pri mir šo nuo vi du ram-žių pro pa guo ja mą aukš to jo moks lo mi si ją: tie sos ieš ko ji mas – tie siau sias ke lias į aka de mi nę sėk mę. Šimt me-čiais uni ver si te tai bu vo vi suo me nei tie sos ir gry nu mo pa vyz dys. Da bar aukš ta jam moks lui ta pus ma si niam, uni ver si te tuo se la biau pa pli to vi suo-me nės po lin kiai ir kul tū ra, uni ver si-te tai pra ra do eli ti nį „dram blio kau lo bokš to“ iš skir ti nu mą, uni ver si te tų veik los kul tū ra la biau ni ve lia vo si su vi suo me nės kul tū ra. Aukš to sioms mo kyk loms ak tu a liu už da vi niu ta po di džių jų aka de mi nių ver ty bių ak cen-ta vi mas ir jų ma si nis pro pa ga vi mas ne tik aka de mi nė se ben druo me nė se, bet ir vi suo me nė je.

Da bar moks las ir stu di jos daž nai su vo kia mi ne kaip to bu lė ji mo bū-das (ar tes li be ra les), ne kaip tie sos ieš ko ji mo ke lias, bet kaip efek ty vi prie mo nė siek ti kar je ros. To dėl šios prie mo nės ne re tai sie kia ma nuo vai-kys tės įvai riais bū dais. Jei moks las ne tam pa gar bin go au gi mo ir to bu lė-ji mo lau ku, tech no lo gi nės ar ad mi-nist ra ci nės prie mo nės ne daug pa dės. Kaip pa vyz dį Sei mo na rys pa žy mė jo, kad tei si nė je vi suo me nė je su žo džio lais vės ir de mo kra tijos tra di ci jo mis sun ku ras ti įsta ty mo straips nį fi r-moms, par duo dan čioms in te lek tu a lų pro duk tą ir pri si den gian čioms kon-sul ta vi mo funk ci ja.

Sei mo na riui ant ri no ir VDU moks lo pro rek to rius Juo zas Au gu tis, pa žy mė jęs, kad aka de mi nė ben druo-me nė nė ra blo giau sia są ži nės at žvil-

LR Sei mas pa tvir ti no LR moks-lo ir stu di jų įsta ty mo pa kei ti mo įsta ty mą. Šiau lių uni ver si te tas ga-na ak ty viai da ly va vo svars tant šio įsta ty mo pa tai sas, tei kė Sei mui kon kre čių šio įsta ty mo straips nių pa kei ti mo pro jek tus. Iš vi so bu vo-me pa tei kę 9 pa siū ly mus, trims iš jų bu vo pri tar ta.

Pa gal šį įsta ty mą ša lies aukš to-sios mo kyk los – ko le gi jos ir uni-ver si te tai – tu ri pa ko re guo ti sa-vo sta tu tus. Po LR Kon sti tu ci nio Teis mo (KT) nu ta ri mo, ku ris bu vo pri im tas 2011 m. gruo džio 22 d., pa aiš kė jo, kad kai ku rios Moks lo ir stu di jų įsta ty mo nuo sta tos, pa gal ku rias bu vo pa reng ti ir pa tvir tin ti aukš tų jų mo kyk lų sta tu tai, prieš-ta rau ja Lie tu vos Res pub li kos Kon-sti tu ci jai. At si žvel giant į KT nu ta-ri mą, Sei me bu vo su da ry ta dar bo gru pė, ren gu si Moks lo ir stu di jų įsta ty mo pa tai sas. Jos pa teik ti pa-kei ti mai Sei me bu vo pa tvir tin ti, to dėl da bar aukš to sios mo kyk los ren gia sta tu tų pa kei ti mus pa gal pri im tą pa tai sy tą įsta ty mą.

Šiau lių uni ver si te tas taip pat ren gia sta tu to pa kei ti mus. Tam yra su da ry ta dar bo gru pė.

Šiuo me tu la bai ak ty viai ben-drau ja me su ki tais uni ver si te tais, da li ja mės pa ste bė ji mais ir pa tir ti-mi, kaip ge riau pa reng ti sta tu tus,

Nau ja sis sta tu tas sieks su stip rin ti Uni ver si te to au to no mi ją

Uni ver si te te su da ry ta dar bo gru pė, ku rį bir že lio mė ne sį se na tui tu rės pa reng ti nau ją Uni ver si te to sta tu to pro jek tą. Pla čiau apie tai pa pra šė me pa pa sa ko ti Uni ver si te to ju ris tę ir dar bo gru pės na rę So na tą Rim dei kie nę.

at si žvel giant į pri im tas įsta ty mo pa tai sas.

Vi siems ak tu a lus klau si mas – uni ver si te tų au to no mi ja. Dar bo gru pė pa ma tė, kad anks tes nis mū-sų sta tu tas tu ri kai ku rių trū ku mų, ne ati ti ki mų ir da bar at si ra do ge ra proga juos iš tai sy ti, pa teik ti nau ją sta tu to re dak ci ją. Reng da mi nau ją sta tu tą mes ne ap si ri bo si me vien tik Moks lo ir stu di jų įsta ty mo pa kei ti-mo įsta ty mo nuo sta tų per kė li mu į sta tu tą, bet dar kar tą ati džiai iš ana-li zuo si me vi sus straips nius. Steng-si mės, kad mū sų sta tu te ne bū tų prieš ta ra vi mų pri im tam įsta ty mui, ta čiau ma no me, kad bū ti na sta tu tą pa pil dy ti nuo sta to mis, stip ri nan čio-mis mū sų Uni ver si te to au to no mi ją. Pa pil dan čios nuo sta tos rei ka lin gos ir tam, kad val dy mas ne bū tų su telk-tas vie no or ga no, t. y. Uni ver si te-to ta ry bos, ran ko se. Siek si me, kad šia me pro ce se ga lė tų ak ty viau da ly-vau ti ir Uni ver si te to ben druo me nė. No rė tu me, kad Uni ver si te tas ne bū-tų už da ra sis te ma, kur val dy mo or-ga nai at ski rai po sė džiau ja ir pri ima spren di mus, o kad bū tų ta ria ma si su ben druo me ne ir bū tų iš girs ta jos nuo mo nė. Pa vyz džiui, nau ja ja me sta tu te siū ly si me įra šy ti nuo sta tą, kad to kį svar bų klau si mą kaip Uni-

Ge gu žės 17–20 die no mis Es pe (Suo mi ja) bu vo su reng-tos XXVIII SELL (Suo mi ja, Es ti ja, Lat vi ja, Lie tu va) stu-den tų spor to žai dy nės. Net 2000 stu den tų spor ti nin kų at sto va vo 86 aukš to sioms mo kyk loms iš 14 ša lių. Šiau-lių uni ver si te to spor ti nin kai žai dy nė se pel nė vie ną auk so, tris si dab ro ir vie ną bron zos ap do va no ji mus.

Auk so me da lį iš ko vo jo šach ma ti nin kė Dei man tė Dau-ly tė (Hu ma ni ta ri nis fak. IV k.). Ki tus me da lius mū sų Uni ver-si te tui iš ko vo jo leng va at le čiai. Si dab ro me da lį 1500 m bė gi mo rung ty je lai mė jo Edu ko lo gi jos fa kul te to ket vir ta kur sis Jus ti-nas Ber žans kis (3.59,00). 200 m dis tan ci jo je ant rą ją vie tą už-ėmė So cia li nių moks lų fa kul te-

Šach ma ti nin kė Dei man tė Dau ly tė – SELL žai dy nių čem pio nė

Nukelta į 2 psl.

Teodoro Tamošiūno nuo tr.

2 psl. 2012 05 31

Atkelta iš 1 p.giu, nes stu den ti ja yra vi suo me nės eli tas. Ži no ma, eli tui ke lia mi ir aukš-čiau sio ly gio rei ka la vi mai.

Švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist rė Ne ri ja Pu ti nai tė iš reiš kė nuo mo nę, kad spren džiant pla gia to pro ble mas la bai daug ga li ma nu veik ti ele men-ta rio mis prie mo nė mis. Ma tyt, pa dė-tų vie ši ni mas ir rei ka la vi mų moks lo dar bams de ta lus aiš ki ni mas. Ma žai dės ty to jai krei pia dė me sio į pla gia-tą. Tai tu ri bū ti aukš to sios mo kyk los po li ti ka: la bai aiš kūs rei ka la vi mai stu den tų moks lo dar bams. Rei kia nu-sta ty ti an ti pla gia to reg la men tą. Stu-den tas daž nai net ne ži no, ko tiks liai ne ga li ma. Tam tik ras da li nis su ta pi-mas lei džia mas moks lo dar buo se. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja ban do vir tu a lio je eLABA sis te mo je dieg ti pla gia to pro gra mas, dau ge lis uni ver-si te tų jau nau do ja si pla gia to pa tik ros ir ana li zės pro gra mo mis. Pla gia to at žvil giu ne tu ri bū ti nei dės ty to jų, nei stu den tų to le ran ci jos. Kiek vie na nau ja tvar ka daž nai pri ima ma kaip iš šū kis. Šiuo me tu vie nas di džiau sių iš šū kių Lie tu vos aukš ta ja me moks le tam pa už duo tis for muo ti dar nią aka-de mi nę ben druo me nę, grin džia mą pa gar ba ir abi pu siu pa si ti kė ji mu, ku-rio pa grin das – są ži nin gu mas ir aukš-čiau sio ly gio mo ra li nės ver ty bės. Di džiau sia baus mė to kio je ter pė je – vie šas pa smer ki mas ir drau ge au to-ri te to vi sam gy ve ni mui pra ra di mas. (Be je, šio straips nio au to riui te ko skai ty ti, kad kan di da tas į JAV pre zi-den tus be vil tiš kai pra lai mė tų rin ki-mus, jei ži niask lai da įro dy tų, jog jis mo kyk los suo le nu si ra ši nė jo.)

Šio straips nio au to rius sa vo pa si-sa ky me pa tei kė du pa pras tus siū ly-mus ne są ži nin gu mui stu di jų pro ce se ma žin ti:

1) liau tis eg za mi ną trak tuo ti kaip įgy tų ži nių pa tik ri ni mo prie mo nę. Eg za mi no me tu, kaip ir re a lia me gy-ve ni me, tu rė tų bū ti lei džia ma nau do-tis vis kuo, ta čiau rei ka lau ja ma įro dy-ti aukš to ly gio ge bė ji mus per trum pą lai ką: spręs ti pro ble mas, pa de monst-ruo ti įgy tas kom pe ten ci jas ir su ma-nu mą at lie kant tai ko mo jo po bū džio

už duo tis, api ben drin ti per se mest rą at lik tus dar bus. Bū tų pui ku, jei eg za-mi nas virs tų šven te, moks lo kon fe-ren ci ja, ku rio je bū tų pa si džiau gia ma pa sie ki mais ir nu veik tais pra smin-gais dar bais (kon kre čiai įgy ven di na-mais), jų svar ba, po vei kiu ap lin kai;

2) gi nant bai gia muo sius dar bus ir ki tas raš tu at lik tas už duo tis, rei kė-tų dau giau kreip ti dė me sį į stu den to de monst ruo ja mus ge bė ji mus ir kom-pe ten ci jas, o ma žiau kon cen truo tis į pa ties dar bo ko ky bę. Dar bas yra tik stu den to pra ne ši mo ir dis ku si jos pa-grin das, ver ti ni mą ga lė tų lem ti pa ties pra ne ši mo ir dis ku si jos ko ky bė. Be to, rei kė tų dau giau rei ka lau ti prak-ti nio dar bo pri tai ky mo, įdie gi mo kon kre čio je or ga ni za ci jo je, stu den to ak ty vu mo: pra ne ši mų kon fe ren ci jo-se, straips nių pub li ka vi mo, ty ri mo re zul ta tų pri sta ty mų tir to se or ga ni za-ci jo se ir kt. Tuo met pla čiau iš ryš kė tų stu den to ge bė ji mai ir kom pe ten ci jos at lik ti ty ri mus bei pa teik ti ty ri mų re-zul ta tus, o iš va das ir siū ly mus įgy-ven din ti prak ti ko je.

Api ben drin da mas dis ku si ją Alek-san dro Stul gins kio uni ver si te to stu-di jų pro rek to rius prof. dr. Jo nas Čap li kas kvie tė vi sus da ly vius kuo pla čiau pa skleis ti ty ri mo re zul ta tus ir kon fe ren ci jos tei gi nius sa vo aka de-mi nė se ben druo me nė se. Aka de mi nio ne są ži nin gu mo pro ble ma yra kom-plek si nė, ta čiau vi sų pa rei ga – siek ti, kad sis te mi nių prie žas čių lik tų kuo ma žiau. Ne są ži nin gu mo prie žas tys glau džiai su si ju sios su ver ty bi niais ir mo ra li niais pa grin dais, o jie ne greit kei čia mi – tam rei kia sis te mi nių prie-mo nių.

Vi si kon fe ren ci jos da ly viai su ti-ko, kad rei kia ak ty viau dirb ti įgy ven-di nant aka de mi nį są ži nin gu mą ir plė-to jant aukš tos mo ra lės ver ty bes. Be abe jo, rei kia plė to ti ir to kio po bū džio ty ri mus, įtrauk ti ir ant ro sios pa ko pos stu den tus, dės ty to jus bei ad mi nist-ra ci jos per so na lą, iš ori nės aukš tų jų mo kyk lų ap lin kos at sto vus.

Te odo ras Ta mo šiū nas,tarp tau ti nių ry šių ir plėt ros

pro rek to rius

Aka de mi nis są ži nin gu mas – pa ma ti nė ver ty bė

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai aukštųjų mokyklų stu-dentams – tai galimybė įgyti dar vieną, karininko, profesiją. Juos baigusiems jaunuoliams bus suteiktas atsargos leitenanto laipsnis, įskaitytas privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas.

Mokymai truks trejus metus. Aukštųjų mokyklų studentai kartą per savaitę mokysis karybos teorijos, kurią taip pat pritaikys ir lauko pratybose, trunkančiose vidutiniškai dvi savaites ir vykstančiose vasaros atostogų metu.

Beje, mokymų metu visi dalyviai bus aprūpinami karine apranga, bus mokama nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija (18,5 Lt per dieną arba būsite aprūpintas maistu), išmokos buitinėms išlaidoms.

Kodėl verta dalyvauti šiuose mo-kymuose?

Juos baigęs tu:

Studente! Nori tapti karininku?Ateik į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus!

• įgysi karininko profesiją ir gausi atsargos leitenanto laipsnį;

• atliksi pareigą savo šaliai – privalomąją pradinę karo tarnybą;

• įgysi galimybę tarnauti ka-riuomenėje ir siekti karininko kar-jeros;

• įrašas apie baigtus mokymus tavo CV gali padėti lengviau įsidarbinti – būsimasis darbdavys įvertins tavo atsakomybę ir disciplinuotumą, mo-kymuose įgytas žinias.

Kas gali pretenduoti į jau-nesniųjų karininkų vadų kursus?

Mokymuose gali dalyvauti tiek vaikinai, tiek merginos, atitinkantys šiuos reikalavimus:

• nuo 18 iki 32 metų amžiaus įskaitytinai;

• neturintys pagrindinio karinio parengimo;

• neteisti už tyčinius nusikaltimus;• pagal sveikatos būklę tinkami

atlikti karo tarnybą.Kur vyks jaunesniųjų karininkų

vadų kursai?• Vilniuje – Generolo Jono

Žemaičio Lietuvos karo akademijoje;• Kaune – Divizijos generolo Stasio

Raštikio Lietuvos kariuo-menės mokykloje;

• Klaipėdoje – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotajame pėstininkų batalio-ne;

• Šiauliuose – Linkaičiuose arba Zoknių kariniame aerodrome.

Ko išmoksi šiuose mokymuose?Pirmais mokymų metais būsi

rengiamas eiliniu kariu, antrais metais – skyriaus vadu (seržantu), trečiais metais – būrio vadu (karininku).

Mokymų metu išmoksi šių dalykų:• suteikti pirmąją pagalbą;• valdyti ginklą;• lengvai orientuotis nepažįstamose

vietovėse – topografi jos žinios pravers bet kokioje kelionėje;

• sustiprėsi fi ziškai, būsi supa-žindintas, kaip toliau fi ziškai tobulėti, galėsi naudotis sporto baze;

• gausi naudingų pedagoginių, psichologinių žinių;

• išmoksi dirbti komandoje ir vadovauti jai;

• išmoksi karo inžinerijos, susi-pažinsi su sprogstamaisiais užtaisais;

• mokysies taktikos, rikiuotės, dirbti su radijo stotimis, karinio vadovavimo, karo meno istorijos ir kitų karybos disciplinų.

Atrankos į mokymus metu pir-menybė bus teikiama pažangiems stu-dentams, taip pat turintiems karybos žinių, tarnaujantiems Krašto apsaugos savanorių pajėgose, Lietuvos šau-lių sąjungos nariams, olimpiadų laimėtojams, kt.

Kur kreiptis, jei nori dalyvauti?• Užpildyk kandidato anketą

www.karys.lt (nurodydamas, kad nori dalyvauti Jaunesniųjų ka-rininkų vadų mokymuose). Tuomet su tavimi susisieks atsakingi kariai ir aptars sąlygas.

• Arba kreipkis į Krašto apsaugos savanorių pajėgų rink-tinių teritorinį poskyrį (kontaktus rasi čia: http://www.karys.lt/kontaktai.html).

• Arba skambink nemokamu telefonu 8 800 12340, arba kreipkis į Šiaulių universiteto studentų atstovybę (tel. 8 41 393019, II bendrabutis, P. Višinskio g. 15A, Šiauliai).

Krašto apsaugos ministerija atnaujina jaunesniųjų karininkų vadų mokymus aukštųjų mokyklų studentams ir kviečia iki rugpjūčio 1 d. teikti prašymus dalyvauti mokymuose. Kariniai mokymai prasidės rugsėjo mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir, jeigu susidarys 30 studentų grupė, Šiauliuose. Mokymuose gali dalyvauti visų kursų studentai.

ver si te to re or ga ni za vi mas ar lik vi da-vi mas spręs tų ne vien Uni ver si te to ta ry ba, bet sva rų žo dį ga lė tų tar ti ir pa ti aka de mi nė ben druo me nė.

LR Sei me pri im tas Moks lo ir stu-di jų įsta ty mo pa kei ti mo įsta ty mas, mū sų nuo mo ne, ne iš spren dė vi sų pro ble mų, ku rios bu vo nu ro dy tos KT 2011 m. gruo džio 22 d. nu ta ri-me. Mes ir kai ku rie ki ti uni ver si-te tai net gi po jo pa tvir ti ni mo Sei me krei pė mės į Pre zi den tę dėl šio įsta-ty mo nuo sta tų, nu ro dy da mi kai ku-riuos ne ati ti ki mus Kon sti tu ci jai ir pa lik tus kai ku riuos tei si nius prieš-ta ra vi mus. Ga vo me at sa ky mą, kad į pa sta bas at si žvelg ta, ta čiau mi nė tas įsta ty mas bu vo pa si ra šy tas. Mū sų ži-nio mis, yra ren ka mi Sei mo na rių pa-ra šai dėl šia me įsta ty me pa lik tų ne-ati ti ki mų Kon sti tu ci jai ir gal būt vėl bus kreip ta si į KT dėl jų iš aiš ki ni mo. Štai kad ir toks pa vyz dys: Kon sti tu-ci ja ga ran tuo ja aukš to sios mo kyk los au to no mi ją, o mi nė ta me įsta ty me at-si ra do nau ja nuo sta ta: „vals ty bi nių aukš tų jų mo kyk lų veik los prie žiū rą at lie ka Švie ti mo ir moks lo mi nis te-ri ja ir ki tais įsta ty mų ak tais įga lio-tos ins ti tu ci jos ir įstai gos Vy riau-sy bės nu sta ty ta tvar ka.“ Anks čiau šios nuo sta tos įsta ty me ne bu vo. LR Kon sti tu ci jo je nu ro dy ta, kad vals-ty bė vyk do tik mo ky mo ir auk lė ji-mo įstai gų veik los prie žiū rą, ta čiau uni ver si te tai nė ra nei mo ky mo, nei auk lė ji mo įstai gos (ne mo kyk los ar dar že liai). Aukš tų jų mo kyk lų prie-žiū rą at lie ka Vals ty bės kon tro lė, ku ri

vyk do ne tik fi nan si nės veik los, bet ir ki tos veik los ste bė se ną, to dėl, mū-sų nuo mo ne, ŠMM dub liuo ja Vals-ty bės kon tro lės veik lą.

Pri im ta me įsta ty me yra ir ki-tų nuo sta tų, dėl ku rių ati ti ki mo LR Kon sti tu ci jai abe jo ja ne ma ža da lis uni ver si te tų.

Šiuo me tu aukš to sios mo kyk los išgyvena ga na su dė tin gą lai ko tar-pį, trūks ta tei si nio sta bi lu mo. Mū sų ma ny mu, įsta ty mas nė ra to bu las ir gal būt at ei ty je ga li bū ti kei čia mas. Net ir reng da mi nau ją jį sa vo sta tu tą ne sa me ga ran tuo ti, kad po pus me čio ne rei kės jo vėl keis ti. Mū sų ži nio-mis, yra pa reng tas ki tas Moks lo ir stu di jų įsta ty mo va rian tas, ku ris ga li bū ti tei kia mas tvir tin ti Sei me, jei pa-si keis val dan čio ji dau gu ma. Už tek tų po Sei mo rin ki mų nau ja jai val džiai pa keis ti šį įsta ty mą, ir vėl rei kė tų da-ry ti sta tu to pa kei ti mus. Mes ne ga li-me iš veng ti ga li mų po li ti nių pa si kei-ti mų, to dėl mums pro tin giau sia bū tų ne sku bė ti. Ki tos aukš to sios mo kyk-los taip pat lai ko si to kio po žiū rio.

Pa gal da bar ti nį Moks lo ir stu di jų įsta ty mą se na tui su teik tos vi sos ta-ry bos funk ci jos, iš sky rus rek to riaus rin ki mą ir at lei di mą. Se na tas at lie ka ir sta tu to tvir ti ni mo funk ci jas. Tai gi bir že lio mė ne sį se na tui nau ja sis sta-tu to pro jek tas ir bus pa teik tas. Po to, jį su re da ga vus, sta tu tas tu rės bū ti pa-teik tas Sei mui. Ka dan gi ru de nį vyks Sei mo rin ki mai, tai prog no zuo ja me, kad sta tu tas ga lė tų bū ti pa tvir tin tas ge riau siu at ve ju tik spa lio–g ruo džio mėn.

Nau ja sis sta tu tas siekssu stip rin ti Uni ver si te to au to no mi ją

Atkelta iš 1 psl.

Ar ge rai pa žįs ta me sa vo gim-tą jį kraš tą? Ką ga li me apie sa vo gim tą jį mies tą, ra jo ną, jo žmo nes, tra di ci nę kraš to kul tū rą ir jos pa-vel dą pa pa sa ko ti at vy ku siems sve-čiams?

Kad kraš to is to ri ja ne lik tų dau ge liui mū sų bal ta dė mė, „Ver-smės“ lei dyk la lei džia „Lie tu-vos vals čių“ mo nog ra fi jų se ri ją, dau gia to mę lo ka lios is to ri jos en-cik lo pe di ją, prie ku rios ren gi mo kvie čia me pri si dė ti ir Šiau lių uni-ver si te to stu den tus, dok to ran tus, dės ty to jus.

„Lie tu vos vals čių“ mo nog ra fi jų se ri ja – tai ana lo gų Lie tu vo je ir už-sie ny je ne tu rin tys lei di niai apie mies-tų ir mies te lių, kai mų ir vien kie mių, apy lin kių is to ri ją nuo se niau sių lai kų iki šių die nų. Pa reng ta ir iš leis ta 22 „Lie tu vos vals čių“ se ri jos mo nog ra-fi jų, ren gia ma dar 80 kny gų. Lie tu-vos vals ty bės at kū ri mo šimt me čiui pa mi nė ti 2018 m. „Ver smė“ ti ki si iš leis ti šim tą „Lie tu vos vals čių“ mo-nog ra fi jų.

2012 m. va sa rą „Ver smės“ lei dyk-la nu ma to su reng ti 21 kom plek si nę eks pe di ci ją. Jų tiks las – su rink ti pa-pil do mos me džia gos, pa tiks lin ti tu-ri mą me džia gą ir pa ra šy ti straips nius „Ver smės“ lei dyk los ren gia moms „Lie tu vos vals čių” se ri jos mo nog ra-fi joms.

Eks pe di ci jų truk mė – sep ty nios die nos, pail gin tos truk mės eks pe di ci-jų – de šimt die nų.

Eks pe di ci jų ap rū pi ni mas: 1) eks-pe di ci jų da ly viams, su da riu siems su lei dyk la straips nių su kū ri mo au to ri-nes su tar tis, iš mo ka mi dien pi ni giai, mo ka mos ke lio nės iš lai dos nu vyk ti į eks pe di ci jos vie tą ir par vyk ti iš jos;

2) eks pe di ci jų da ly viai ap nak vin-di na mi, pa si rū pi na ma jų mai ti ni mu;

3) eks pe di ci jų da ly viai ap rū pi na-mi dik to fo nais, raš ti nės reik me ni mis, kt. bū ti no mis prie mo nė mis ir me-džia go mis, pa si rū pi na ma trans por tu eks pe di ci jos me tu;

4) eks pe di ci jo se da ly vau ja pro fe-sio na lus fo to gra fas.

Pra leisk va sa rą eks pe di ci jo se!EKS PE DI CI JŲ SĄ RA ŠAS

1) Į Gra žiš kius (Vil ka viš kio r.) 2012 m. bir že lio 11–17 d.

Va do vas An ta nas Ru pei ka, tel. 8614 22614, 837 425415, bu la kai te@gmail.com

2) Į Bart nin kus, Lan ke liš kius (Vil-ka viš kio r.) 2012 m. bir že lio 18–24 d.

Va do vas An ta nas Ru pei ka, tel. 8614 22614, 837 425415, bu la kai te@gmail.com

3) Į Alan tą (Mo lė tų r.) – 2012 m. bir že lio 25 d. – lie pos 1 d.

Va do vas Al fre das Do mi naus kas, tel. 8685 61926, mig la@post.sky net.lt

4) Į Mo sė dį (Skuo do r.) – 2012 m. lie pos 2–8 d.

Va do vas Vir gi li jus Pa jars kas, tel. 8615 50410, vir gi li jus.pa jars kas@gmail.com

5) Į Kel mę (Kel mės r.) – 2012 m. lie pos 9–15 d.

Va do vas Al fon sas Ali jo šius, tel. 8655 74355, al fas@mail.te le2.lt

6) Į Pa ne vė žį (Pa ne vė žio r.) – 2012 m. lie pos 9–15 d.

Va do vė prof. Ri ta Alek nai tė-Bie-liaus kie nė, tel. 8600 10654, ri ta.bie-liaus kie ne@mru ni.eu

7) Į Skuo dą (Skuo do r.) – 2012 m. lie pos 9–15 d.

Va do vas Jo nas Gru šas, tel. 8686 21638, jo nas.gru sas@svb.lt

8) Į Žy gai čius (Tau ra gės r.) 2012 m. lie pos 9–15 d.

Va do vė Zi ta Ja kie nė, tel. 8676 45453, zi ta.ja kie ne@gmail.com

9) Į Pa bra dę (Šven čio nių r.) – 2012 m. lie pos 23–29 d.

Va do vė Lai ma Mar kaus kie nė, tel. 8610 49277, lai ma.mar kaus kie ne@gmail.com

10) Į Ku piš kį (Ku piš kio r.) – 2012 m. lie pos 30 d. – rug pjū čio 5 d.

Va do vė Auš ra Jo nu šy tė, tel. 8612 43635, aus ra muz@gmail.com

11) Į Dūkš tą (Ig na li nos r.) 2012 m. rug pjū čio 13–19 d.

Va do vė Ži vi lė Gu raus kie nė, tel. 8670 59748, zi vi le787@gmail.com

12) Į Pa kruo jį (Pa kruo jo r.) 2012 m. rug sė jo 3–9 d.

Va do vas Vy tau tas Di džpet ris, tel. 8675 12402, 837 714370, vd@ziem-ga la.lt

PA KAR TO TI NĖS EKS PE DI CI JOS

13) Į Drus ki nin kus (Drus ki nin-kų sa vi val dy bė) – 2012 m. bir že lio 18–24 d.

Va do vas dr. Egi di jus Ma žin tas, tel. 8684 64377, ma zint4@yahoo.com

14) Į Pa lan gą (Pa lan gos sa vi val dy-bė) – 2012 m. bir že lio 25 d. – lie pos 4 d.

Va do vas Sta nis lo vas Bal čiū nas, tel. 8699 82161, 2417219, l.svy tu-rys@gmail.com

15) Į Ra sei nius (Ra sei nių r.) – 2012 m. lie pos 2–8 d.

Va do vas dr. Egi di jus Ma žin tas, tel. 8684 64377, ma zint4@yahoo.com

16) Į Bab tus (Kau no r.) 2012 m. lie pos 9–15 d.

Va do vas Da mi jo nas Šniu kas, tel. 8686 44147, 2710757, do mas.sniu-kas@hot mail.lt

17) Į Pa ne mu nį (Ro kiš kio r.) 2012 m. lie pos 10–22 d.

Va do vas Ve nan tas Ma čie kus, tel. 85 2732306, ve nan tas@ver sme.lt

18) Į Kal ta nė nus, La ba no rą, Reš-ku tė nus (Šven čio nių r.) – 2012 m. lie-pos 16–22 d.

Va do vė Da nu tė Gri gie nė, tel. 8689 69244, da nu te.gri gie ne@gmail.com

19) Į Ra my ga lą (Pa ne vė žio r.) – 2012 m. lie pos 30 – rug pjū čio 5 d.

Va do vė Gra ži na Na va lins kie nė, tel. 8683 72688, 2758743, gra zi na.na-va lins kie ne@gmail.com

20) Į Vie vį (Elek trė nų sa vi val dy bė) – 2012 m. lie pos 30 d. – rug pjū čio 5 d.

Va do vas dr. Ri čar das Sko rups kas, tel. 8620 10189, ri car das.sko rups-kas@gf.vu.lt

21) Į Rie ta vą (Rie ta vo sa vi val dy-bė) – 2012 m. rug pjū čio 6–12 d.

Va do vas Vir gi ni jus Jo cys, 8686 55083, vir gi ni jus@ver sme.lt

22) Ar che o lo gi nių ka si nė ji mų eks-pe di ci ja į Jur gio nių (Tra kų r.) apy lin-kė se esan tį ka pi ny ną – 2012 m. rug-pjū čio 13–26 d.

Va do vas dr. Man vy das Vit kū nas, tel. 8685 26294, man vy das.vit ku-nas@gmail.com

Eks pe di ci jų da ly vius pra šo me iš anks to kreip tis į eks pe di ci jų va do vus.

Eks pe di ci jų ko or di na to rė Ži vi lė Dris kiu vie nė, tel. 85 2130623, 8 698 09077, zi vi le@ver sme.ltPet ras Jo nu šas („Ver smės“ leidykla)

3 psl.2012 05 31

Ar tik rai stu den tas – tik po ten cia lus be dar bis?Eg lė MARKEVIČIŪTĖŠa lies ži niask lai da skel bia, kad kas de šim tas jau nas žmo gus ne ga li su ras ti dar bo. Stu den tai

juo kau ja, kad, vos tik ga vus ba ka lau ro di plo mą, rei kia ne pa mirš ti už si re gist ruo ti Dar bo bir žo-je, ka dan gi dar bo vis tiek ne gaus. Ki ti su ne ri mu žval go si į už sie nį, nes ne re tai stu di ja vo tai, ko ne no rė tų dirb ti ar ba kas ne ga ran tuo tų ge ro at ly gi ni mo ir so taus gy ve ni mo. Ko dėl taip yra? Pa-ban dė me pa si do mė ti, ko kia yra si tu a ci ja Šiau lių dar bo rin ko je, ko kio mis nuo tai ko mis gy ve na bai gia mų jų kur sų stu den tai, ku riems iki di plo mo li ko vi sai ne daug.

Ten den ci jos dar bo rin ko jePa si do mė jo me Šiau lių te ri to ri nė je

dar bo bir žo je, ko kia yra si tu a ci ja ša ly-je ir Šiau liuo se, ar tik rai tarp jau ni mo yra tiek daug be dar bių. Į mū sų klau-si mus at sa kė Šiau lių te ri to ri nės dar bo bir žos Dar bo iš tek lių sky riaus Pa slau-gų darb da viams po sky rio ve dė ja Ja ni-na Šiau lie nė.

Pa sak spe cia lis tės, per pas ta ruo-sius tre jus me tus jau ni mo iki 25 m. aukš čiau sias vi du ti nis me ti nis ne dar-bas re gist ruo tas 2010 m. – 8,4 proc., ben dras vi du ti nis me ti nis ne dar bas – 13,8 proc. (aukš čiau sias vy rų – 14,8 proc.). Taip yra vi so je ša ly je.

O kaip yra Šiau lių ap skri ty je? Skai čiai tru pu tė lį ma žes ni nei ša lies vi dur kis. Pra ėju siais me tais bu vo re-gist ruo tas vi du ti nis me ti nis ne dar bas 11,2 proc., jau ni mo iki 25 m. – 6,5 proc. Yra ži no mi ir pir mo jo ket vir čio re zul ta tai: vi du ti nis ne dar bas iš li ko ne pa ki tęs, tarp jau ni mo – su ma žė jo dviem de šim to sio mis pro cen to da li-mis.

Dau gu ma be dar bių ne tu ri pro fe si nio pa si ren gi mo

Ge gu žės 1 die ną Šiau lių te ri to ri-nė je dar bo bir žo je bu vo įre gist ruo ti 2808 jau nuo liai iki 25 m., jie su da rė 12,7 proc. vi sų re gist ruo tų be dar bių. Tai ne ma žas skai čius ly gi nant su stu-di jas bai gian čių jau nuo lių skai čiu mi. Juo la biau kad dau gu ma šių jau nuo lių bu vo įre gist ruo ti nuo me tų pra džios. Be dar bių vai ki nų yra tru pu tė lį dau-giau nei mer gi nų. Gal mer gi noms dar-bą su si ras ti leng viau nei vai ki nams? Be dar bių su aukš tuo ju iš si la vi ni mu yra tik 9 proc. Treč da lis tu ri pro fe si nį iš si la vi ni mą. Li ku si da lis, dau giau nei pu sė, yra bai gę tik vi du ri nę mo kyk lą.

Dar bo pa tir ties sto kaJ. Šiau lie nė mums sa kė, kad nuo

šių me tų pra džios Šiau lių te ri to ri-nė dar bo bir ža pa dė jo įsi dar bin ti 919 be dar bių iki 25 m., į ak ty vios dar bo rin kos po li ti kos prie mo nes orien tuo-ti 223 jau nuo liai, dar 167 jau nuo liai pra dė jo veik lą pa gal ver slo liu di ji mus.

Pa klaus ta, ko dėl jau ni mui taip sun-ku ras ti dar bą, spe cia lis tė at sa kė, kad di džiau sia pro ble ma yra kva li fi ka-ci jos sty gius ar ba dar bo pa tir ties ne-

bu vi mas. „Dau giau nei pu sė jau ni mo – ne kva li fi kuo ti. Jei ir tu ri pro fe si ją, tai ma žai jau nuo lių tu ri dar bo pa tir-ties. Darb da viai ne vi sa da pa si ren gę pri im ti jau nus žmo nes, mo ty vuo da mi jų dar bo pa tir ties sto ka“, – kal bė jo J. Šiau lie nė.

Dar bo pa tir ties sto ka yra kaip už-bur tas ra tas – stu di jas bai gę jau nuo liai ne ga li įgy ti dar bo pa tir ties, nes nie kas jų ne no ri pri im ti į dar bą tik to dėl, kad jie ne tu ri dar bo pa tir ties. Ta čiau spe-cia lis tė at krei pė dė me sį, kad ne re tai ir pa tys jau nuo liai ti ki si tik di de lių at ly-gi ni mų, pa mirš da mi, kad pir miau sia rei kia įdė ti daug dar bo ir pa stan gų, kad ga lė tum ti kė tis įver ti ni mo.

Ti ki si ge ro dar bo iš kar to„Ki ta kliū tis – jau ni mo ge ra nuo-

mo nė apie save, kar tais jie, o ne darb da vys dik tuo ja są ly gas. Rei kė tų stip rin ti part ne rys tę su ver slo įmo nė-mis or ga ni zuo jant moks lei vių prak ti-ką“, – iš ei tį siū lė J. Šiau lie nė.

Tad apie bū si mą kar je rą rei kė tų gal vo ti ne ra šant bai gia mą jį dar bą, o daug anks čiau, net gi prieš ren kan tis stu di jas. Va sa rą ar per atos to gas rei-kia ieš ko ti ga li mos prak ti kos vie tos, ban dy ti sa ve re a li zuo ti ki tais bū dais. Net ir ma žiau sia ak ty vi veik la bū si-mam darb da viui ro dys ki to kį dar buo-to jo pa veiks lą. Nai vu ti kė tis, kad, pa-bai gus bet ko kias, net gi po pu lia riau-sias stu di jas, dar bas bus ga ran tuo tas.

Darb da vys pir miau sia ver ti na dar buo to jo ga li my bes

Pa si kal bė jo me su Šiau liuo se vei-kian čios UAB „Rū ta“ di rek to riu mi Al gir du Gluo du ir pa si do mė jo me, ko kia yra jo, kaip įmo nės va do vo, po zi ci ja jau ni mo įdar bi ni mo klau si-mu. Va do vas at sa kė, kad ver sli nin kai taip pat kaž ka da bu vo stu den tai, to-dėl ži no, ko kie bū na jau nuo liai dar bo kar je ros pra džio je. Ta čiau pir miau sia ver ti na mas kon kre tus as muo, ką jis ge ba, kaip mąs to, kaip ver ti na dar-bą. „Po kal bio pra džio je net gi sun-ku pa sa ky ti, ko ga li ma bū tų ti kė tis iš bū si mo dar buo to jo, kar tais lai kas pa ro do, ką tas ar ki tas dar bi nin kas su ge ba. Jei gu jis iš kar to at ei na su aukš tais rei ka la vi mais, ne tu rė da mas pa tir ties, ta da kam mums toks rei ka-

lin gas? Šiuo me tu mū sų įmo nė ieš ko mar ke tin go spe cia lis to. Va do vau-ja mą dar bą dir ban čių žmo nių kai ta yra mi ni ma li, mū sų di des ni po rei kiai su si ję su pro fe si nio pa ren gi mo sek to-

riu mi“, – kal bė jo A. Gluo das.Pa klaus tas, ar ver sli nin kai bi jo ma-

žai pa tir ties tu rin čių jau nuo lių, mū sų pa šne ko vas ne bu vo nu si tei kęs nei gia-mai. Pa sak jo, jei gu dar bo ieškan tis žmo gus ro do ini cia ty vą, yra im lus in-for ma ci jai, jis pa tir ties įgau ti ga li grei-tai, to dėl bai min tis pri im ti į dar bą to kį žmo gų nė ra pa grin do. Blo giau yra, kai jau nuo lis ne ži no, ko jis no ri, ne pa-ro do sa vo ga li my bių. Aukš to jo moks-lo stu di jos dar ne ga ran tuo ja aukš to pos to įmo nė je, ta čiau, net gi pra dė jus nuo nu lio ir tu rint ži nių ba ga žą, pla-tes nį aki ra tį bei su pra ti mą, ga li ma grei čiau už kop ti kar je ros laip tais. Tik rei kia įti kin ti darb da vį, kad ga li bū ti jam nau din gas.

Stu den tų po žiū risPa kal bi no me ke le tą bai gia mų jų

kur sų stu den tų, ra du sių mi nu tę lai-ko pa si kal bė ti apie at ei ties lū kes čius. Stu den tai pri pa žįs ta, kad ge riau si pa-žy miai di plo mo prie de dar ne ga ran-tuo ja dar bo.

Ta py bos ba ka lau ro di plo mą gau-sian ti Ais tė tei gė, kad stu di ja vo pir-miau sia sau. Stu di jos jai su tei kė pla-tes nį aki ra tį ir su pra ti mą apie me ną. Šias ži nias ji ti ki si pri tai ky ti bū si ma-ja me dar be, ku rio ke ti na ieš ko ti Di-džio jo je Bri ta ni jo je.

Stu di jos pra ple čia aki ra tį„Mo kiau si ne dėl ba lų, nes ži nau,

kad aukš ta sis moks las nė ra itin ver ti-na mas šiuo me tu. Dės ty to jai daug da-

vė, už tai esu jiems dė kin ga. Ma nau gau tas ži nias pri tai ky ti bū si ma ja me dar be. Tu riu re kla mos ga my bos spe-cia ly bę. Ža du iš va žiuo ti į Di dži ą ją Bri ta ni ją. Bus ne leng va, bet, ma nau, man pa vyks su si ras ti ten dar bą, su si-ju sį su me nu, kul tū ri niu gy ve ni mu“, – pa sa ko jo stu den tė.

Mer gi na tei gė, kad, ieš kant dar bo, rei kia bū ti im liam in for ma ci jai, kaup-ti pa tir tį, su si ju sią su no ri mu dar bu. Tarp jos pa žįs ta mų yra ne ma žai dir-ban čių mėgs ta mą dar bą, ta čiau nie ka-da ne stu di ja vu sių. Yra ir to kių, ku rie sė di be dar bo, nors bai gė stu di jas ge-rais ba lais. Tad kal tin ti uni ver si te tą ar dar bo ne duo dan čius ver sli nin kus bū tų ne tiks lu.

Kar tais už ten ka ge ros idė josDar bo vi suo met yra ir bus, klau si-

mas tik, ar su tiks kas nors to kį dar bą dirb ti už to kį at ly gi ni mą. Ta čiau rei kia to bu lin ti sa ve vi są lai ką, siek ti tap ti ge ru spe cia lis tu. Ta da anks čiau ar vė-liau ta ve pa ste bės ir pa siū lys dar bą, ati tin kan tį su ge bė ji mus. Ki ta ver tus, jei gu nie kas ne siū lo dar bo, ko dėl jo ne pra dė jus pa čiam? Juk yra ne ma žai pa vyz džių, kai stu den tai, pra dė ję nuo ge ros idė jos, pa ver tė ją pel nin gu už-dar biu.

Gal būt ne pa vyks su si krau ti mi li-jo nų, kaip tai pa da rė „Fa ce bo ok“ ar „Go og le“ su ma ny to jai, ta čiau, pa-ste bė jus, kad rin kai stin ga net ir ma-žiau sios smul kme nos, bū tų ga li ma ją iš nau do ti ir pra dė ti sa vo ver slą. Pra-džio je bus sun ku, bet nuo sek liai ir kryp tin gai dir bant vis kas yra įma no-ma. Rei kia tik at sa ky ti sau į klau si mą, ko aš no riu iš gy ve ni mo?

UAB „Rū ta“ di rek to riu s Al gir das Gluo das: „Reikia įtikinti darbdavį, kad gali būti naudingas.“

– Ko kį Kar je ros cen tras jau čia dar bo rin kos pul są, ar pa klau sios mū sų Uni ver si te te pa reng tų spe-cia lis tų spe cia ly bės?

– Te ko pa si gi lin ti į Dar bo bir-žos pa reng tą spe cia ly bių ba ro met rą. Ma ne nu ste bi no šis ba ro met ras: tai, kaip jis pa reng tas, kaip pa tei kia mos pa klau sios ir ne pa klau sios stu di jų pro gra mos. Prie vidutines ir mažas ga li my bes įsi dar bin ti turinčių pri ski-ria mos in ži ne ri nės stu di jų pro gra-mos. Mums tai pa si ro dė keis ta. Kar-je ros cen tras pa si do mė jo, ar taip ga li bū ti. Vi si sa ko, kad in ži nie riai nuo-

Uni ver si te to Kar je ros cen tro di rek to rė Li na Bi vai nie nė: „Ak ty vūs stu den tai vi sa da ras dar bo“

„Šiau lių uni ver si te to“ vyr. re dak to riaus Ze no no Ri pins-kio in ter viu su Kar je ros cen tro di rek to re Li na Bi vai nie ne.

lat rei ka lin gi, o Dar bo bir ža jiems prog no zuo ja blo gas įsi dar bi ni mo ga li my bes. Pa si ro do, Dar bo bir žos spe cia ly bių ba ro met ras su da ry tas to kiu prin ci pu: tiriama paklausa ir pasiūla darbo rinkoje, analizuojamas siūlančiųjų ir ieškančiųjų darbo santykis. Taigi, jei į Dar bo bir žą ne-si krei pia nė vie nas darb da vys ir nė vie nas stu den tas ne ieš ko dar bo, tai jiems ta da at ro do, kad spe cia ly bė nė ra pa klau si. Pa sau li nė je prak ti ko-je tai ro do, kad spe cia ly bė kaip tik yra la bai pa klau si, nes žmo nės su si-ran da dar bą be tar pi nin kų. Tai ro do, kad darb da viai tu ri iš ko rink tis ir jiems tar pi nin ko – Dar bo bir žos – pa slau gų ne rei kia.

– Pa skelb ta me „Vei do“ ty ri me tei gia ma, kad darb da viai Šiau lių uni ver si te to ab sol ven tams nė ra la-bai pa lan kūs. Tarp 19 rei tin guo tų aukš tų jų mo kyk lų mū sų Uni ver si-te tui ati te ko tik 16 vie ta. Ar su tin-ka te su to kiais tei gi niais?

– Pir miau sia rei kė tų pa si gi lin ti

į pa čią šio ty ri mo me to di ką. Žur-na las neskelbia, ko kiais kri te ri jais bu vo pa rink ti tūks tan tis res pon den-tų ver sli nin kų. Tar kim, jei gu ver-ti no Vil niaus, Kau no ar Klai pė dos darb da viai, tai sa vai me aiš ku, kad jų įmo nė se mū sų ab sol ven tų įsi dar-bi na mu mo skai čius yra ne di de lis, ky la na tū ra lus klau si mas, kiek Šiau-lių re gio no darb da vių da ly va vo šio je ap klau so je ir koks jų san ty kis ty ri-me ly gi nant su ki tų re gio nų ver slo struk tū rų at sto vais?

Ma nyčiau, kad šis žur na lo ver-ti ni mas ne vi siš kai at spin di re a lią si tu a ci ją. Mes ga li me pa teik ti fak-tus, kad mū sų Uni ver si te to Tech-no lo gi jos fa kul te to stu den tai jau nuo III kur so pri ima mi į prak ti ką „Sal dos“ įmo nė je, jiems pa ski ria-mos var di nės sti pen di jos ir, ge rai už si re ko men da vus, siūlomos nuo-la ti nio dar bo vie tos. AB „Šiaulių vandenys“ šią vasarą irgi įdarbina ekologijos ir aplinkotyros studijų programos studentę. To kie pa vyz-džiai kal ba ge ro kai dau giau ne gu

sta tis ti nės ap klau sos. Da bar kaip tik bai gia me stu den tų,

bai gu sių Šiau lių uni ver si te tą 2011 me tais, ty ri mą. Ma tyti, kad ten den-ci jos pa na šios kaip ir anks tes niais me tais. Ži no me, kad daž no je Šiau lių įmo nė je sėkmingai dirba ne vie nas Šiau lių uni ver si te to ab sol ven tas.

Ki ta ver tus, re gio nų eko no mi nis iš si vys ty mas yra ne vie no das, to dėl ab sol ven tų ga li my bės įsi dar bin ti ir są ly gos plė to ti kar je rą vie na me ar ki ta me re gio ne yra skir tin gos.

– Koks, re mian tis jū sų at lik tu ty ri mu, bu vo 2011 m. ab sol ven tų įsi dar bi na mu mas?

– Mū sų ab sol ven tų dar bo pa ieš-ka yra ga na sėk min ga. Apie 60 proc. ab sol ven tų su si ran da dar bą. Be to, yra ne ma ža da lis ab sol ven tų, tę-sian čių stu di jas. De ja, dar ne tu ri me duo me nų, kiek jų dir ba pa gal sa vo spe cia ly bę. Šie met jau pa teik si me duo me nis, kiek mū sų stu den tų pa-tys pra de da kur ti sa vo ver slą, sa vo dar bo vie tas, kiek jų dir ba su ver slo liu di ji mais ir kt.

– Ar stu den tai gal vo ja apie bū-si mą dar bą, ar stu di juo da mi ieš ko dar bo vie tos? Ar jie ak ty vūs?

– Kar je ros cen tras šiais me tais

or ga ni za vo la bai daug kar je ros pla-na vi mo ir val dy mo mo ky mų stu den-tams. Šie met pir mą kar tą pa si da ly ti pa ty ri mu pa kvie tė me tuos ver slo at sto vus, ku rie pa tys pra dė jo kur ti sa vo ver slą, kad pa aiš kin tų stu den-tams, nuo ko pra dė ti kur ti ver slą, kaip rei kia tvar ky ti do ku men tus.

Ap skri tai per dve jus me tus stu-den tų, lan kan čių kar je ros va dy bos už si ėmi mus, skai čius iš au go be veik dvi gu bai – iki vieno tūks tan čio trijų šimtų. Tai ro do, kad stu den tai jau pra de da la biau gal vo ti apie sa vo bū-si mą dar bą ir kar je rą.

Tie stu den tai, ku rie yra ak ty vūs, ku rie tu ri Eras mus pa tir ties, pa si-nau do ja vi so mis ga li my bė mis gi lin ti te ori nes ži nias ir prak ti nius įgū džius ir tai jiems pa de da su si ras ti dar bą. Stu den tų, gal vo jan čių, kad dar bas pats tu ri at ras ti stu den tą, kas met vis ma žė ja. Stu den tų po žiū ris į dar bo pa ieš kos pro ce są spar čiai kei čia si.

Mes ska ti na me stu den tus ieš ko ti, da ly vau ti su si ti ki muo se su darb da-viais, se mi na ruo se, mo ky tis pa reng-ti tei sin gą gy ve ni mo ap ra šy mą, sa ve pri sta ty ti darb da viui ir kt.

Norėčiau priminti, kad Karjeros centras atviras ir studentams, ir darbdaviams. Esame įsikūrę Universiteto centriniuose rūmuose, Vilniaug g. 88, tel. 8 41 393010, el. p. karjera@cr.su.lt.

Zenono Ripinskio nuotr.

Zenono Ripinskio nuotr.

4 psl. 2012 05 31

– Koks bu vo jū sų sta žuo tės tiks-las?

– Pa to bu lin ti pro fe si nius ir ver-slo įgū džius: su si pa žin ti su skir tin gų kul tū rų at sto vais, su nau jais gru pi nio dar bo pra ty bų me tu me to dais. Be to, su Ne bras kos uni ver si te tu Oma ho je bai gia me reng ti ben drą vie šo jo ad-mi nist ra vi mo stu di jų pro gra mą, to dėl vie nas iš tiks lų bu vo su dė lio ti vie šo jo val dy mo ma gist ro stu di jų pro gra mos pas ku ti nius taš kus ir ap tar ti to les nį ben dra dar bia vi mą. Lan kiau si Ne-bras kos uni ver si te to Oma ho je Vie-šo jo ad mi nist ra vi mo mo kyk lo je, kur su ko le go mis ame ri kie čiais ap ta rė me stu di jų pro gra mos vie šo jo val dy mo dės ty mo tvar ką. Ši stu di jų pro gra ma bus pra dė ta vyk dy ti ru de nį.

Ma nau, kad sta žuo da ma si pa si sė-miau la bai daug pa tir ties, pa gi li nau šne ka mo sios an glų kal bos įgū džius, iš plė čiau spe cia ly bės da ly ki nį žo dy-ną.

Sta žuo tė Ame ri ko je man pa dė jo ge riau pa žin ti skir tin gų kul tū rų žmo-nes. Kiek vie ną tre čia die nį su si tik da-vo me su ame ri ke čiais, ku rie pa sa ko-da vo apie sa vo gy ve ni mo Ame ri ko je ypa tu mus. Džiau giuo si, kad ga lė jau su si pa žin ti su ver slo at sto vais, nes kiek vie ną sa vai tę tu rė jo me ga li my bę lan ky tis pa grin di nė se Oma ho je įsi-kū ru sio se ver slo kom pa ni jo se.

La bai svar bu bu vo da ly vau ti ir Oma hos su si gi mi nia vu sių mies tų aso cia ci jos veik lo je. Ši or ga ni za ci-ja jun gia še šių su Oma ha su si gi mi-nia vu sių mies tų ben dra dar bia vi mo ko mi te tus, tarp jų – ir drau gys tės su Šiau liais ko mi te tą, ku riam va do vau-

Jur gi ta Mi ko lai ty tė: „At ra dau Ame ri ką“!Šiau lių uni ver si te to So cia li nių moks lų fa kul te to Vie šo jo ad mi nist ra vi mo ka ted ros dės ty to ja

ir pro jek tų va do vė Jur gi ta Mi ko lai ty tė ne se niai su grį žo iš tarp tau ti nės sta žuo tės JAV. Nuo ko vo pra džios ji du mė ne sius sta ža vo si Ne bras kos uni ver si te te Oma ho je (JAV), kur bai gė tarp tau ti-nių pro fe si nių įgū džių to bu li ni mo pro gra mą. Su Jur gi ta kal bė jo si „Šiau lių uni ver si te to“ laik-raš čio vyr. re dak to rius Ze no nas Ri pins kis.

ja Ge di mi nas Mu raus kas. Vi si ma ne la bai šil tai pri ėmė, pa pa sa ko jo, kaip plė to ja ben dra dar bia vi mo pro jek tus, ko kias vyk do veik las.

– Ar va žiuo da ma tu rė-jote iš anks ti nę nuo mo nę apie Ame ri ką, ar ji pa si-tvir ti no?

– Prieš ke lio nę skai čiau apie Ne bras kos vals ti ją ir Oma hą. Su si da riau įspū-dį, kad tai vals ti ja, ku rio-je la bai iš vys ty ta ag ra ri nė pra mo nė. Oma hos mies tas nė ra la bai di de lis, ta čiau nu ste bau, kad tai la bai gra-žus, tu rin tis iš vys ty tą pra-mo nę, ne ma žai kul tū ros ir moks lo ins ti tu ci jų mies-tas. Nu ste bi no, kad mies-to cen tre ša lia la bai gra žių šiuo lai ki nių pa sta tų at si-ran da vie tos ir ža lie siems plo tams, kur ga li pa ma ty ti net vo ve ry tę.

Man pa si ro dė, kad ame-ri kie tiš ko ji kul tū ra – la bai in di vi du a li, nors dau ge-lis žmo nių yra įsi trau kę į įvai rią vi suo me ni nę, re li-gi nę veik lą, re mia įvai rius pro jek tus. Žmo nių ben druo me niš ku mo jaus-mas, ak ty vu mas man pa da rė di de lį įspū dį. Ma ny čiau, kad Lie tu vo je tai rei kė tų la biau plė to ti.

– Kuo Ne bras kos uni ver si te tas Oma ho je pa si ro dė ki toks nei mū sų Šiau lių uni ver si te tas?

– Lan kiau tarp tau ti nio to bu lė ji-

mo kur sus. Va ka rais ėjau į vie šo sios po li ti kos pa-skai tas, ku rias skai tė ben-dra dar bis prof. Ro ber tas Blai ras. Pa ste bė jau, kad stu di jos la biau prag ma-tiš kos, nes stu den tai rei-ka lau ja ži nių prak ti nio pri tai ky mo. Stu di jų ly gis tik rai ge ras, sa ky čiau, pa-na šus kaip ir pas mus, ta-čiau pas mus vy rau ja eu-ro pie tiš ka sis sti lius, kai dau giau kon cen truo ja mės į te ori nes ži nias. Ame ri-ko je daug dė me sio ski ria-ma stu den tų su ge bė ji mo ži nias pri tai ky ti prak ti ko-je įgū džiams for muo ti.

La bai su ža vė jo Ne-bras kos uni ver si te to Oma-ho je mies te lis. Stu den-tams tai tar si na mai. Stu-den tiš ka kul tū ra jau čia ma vi sur. Stu den tų ap ran ga pa pras ta, nu tei kian ti ne pra mo gau ti, o rim tai dirb-ti. Daug dė me sio ski ria ma

stu den tiš kai veik lai. Čia yra stu den-tų cen trai, spor to sta dio nai, ba sei nas, vei kia įvai rios stu den tiš kos vi suo me-ni nės or ga ni za ci jos, me no ko lek ty vai ir kt. Stu den tiš ko veik lu mo, ver žlu-

mo yra dau giau ne gu pas mus.

– Kur suo se bu vote kar tu su ki tų ša lių at sto vais. Kaip se kė si?

– Iš vi so bu vo de šimt žmo nių iš Ja po ni jos, Bra zi li jos, Ru si jos, Ve-ne su e los ir iš Lie tu vos. Bu vo me su-skirs ty ti po pen kis žmo nes ir at ski-rai tu rė da vo me pa skai tų ir pra ty bų. Va dy bos, ly de rys tės, tarp tau ti nės

ko mu n i ka c i jos pa skai tos vy ko kar tu abiem gru-pėms. Mū sų an-glų kal bos ži nios, iš si la vi ni mas bu-vo skir tin gas, nes dau ge lis kur sų da ly vių bu vo ne uni ver si te ti nės, o ver slo ap lin kos žmo nės. Ga liu pa sa ky ti, kad vi-sų bu vo ir skir-tin gi dar bo sti liai, ku riuos rei kė jo kaž kaip su de rin ti ko man di nio dar-bo me tu: pvz., ja-po nai pa si žy mė jo ypa tin gu kruopš-tu mu ir nuo lan ku-mu, bra zi lės bu vo la biau pa na šios į mus, ne veng da vo dis ku tuo ti, gin-čy tis. Mes la bai daug ko iš mo ko-me vie ni iš ki tų.

Mo kė mės ver slo ben dra vi mo tai syk-lių, ku rios yra pri im ti nos tarp tau ti nė-je erd vė je ir svar bios skir tin gų kul tū-rų at sto vams.

– Oma ho je lie tu vių ben druo-me nė tu ri šim ta me tes tra di ci jas, nors lie tu vių da bar čia nė ra daug. Kaip se kė si ben drau ti?

– Ma ni mi la biau siai rū pi no si Omahos ir Šiaulių su si gi mi nia vu sių mies tų ko mi te to pir mi nin kas Ge di-mi nas Mu raus kas, jo žmo na Da lia, Šiau lių mies to gar bės pi lie tė Nel ly Su da vi čius, Pau lius Mi le ris ir kt. La bai gra žiai ma ne pri ėmė ir pa ro-dė Oma hą jau no sios kar tos at sto-vės, mū sų Uni ver si te to ir Ne bras kos uni ver si te to Oma ho je ab sol ven tės Jur gi ta Tuč ku tė ir In drė Sa bu ty tė. Pa ma čiau, kad lie tu vių ben druo me-nė vis dar yra ga na ak ty vi. Nuo pat pir mų jų die nų bu vau įtrauk ta į lie tu-viš ką veik lą. Te ko da ly vau ti jų su-si rin ki muo se, ben dro je va ka rie nė je ir kt. Lie tu viai ma ne su pa žin di no su Oma ha, nu ve žė pa ben drau ti su se-niau siais Oma hos lie tu viais. Jau čia-si jų no ras puo se lė ti lie tu viš kas tra-di ci jas, sa vą ją kul tū rą, su si rin kę vi si sten gia si kal bė ti tik lie tu viš kai. Pa ti lie tu vių ben druo me nė šiuo me tu nė-ra la bai gau si ir stip ri, ta čiau vis dar sten gia ma si iš lai ky ti lie tu viš ką Šv. An ta no pa ra pi jos baž ny čią ir pa ra pi-jos na mus, ku riuo se su si ren ka ma po šv. Mi šių.

Ži nau, kad Šiaulių ir Omahos drau gys tės ko mi te tas ir to liau pla-nuo ja stip rin ti ry šius tarp Oma hos

ir mū sų mies to ins ti tu ci jų, taip pat ir Uni ver si te to. Ko mi te to pir mi nin kas Ge di mi nas Mu raus kas tei gia, kad ar ti miau siu me tu pla nuo ja ma už-megz ti glau džius ry šius tarp Oma-hos ir Šiau lių uni ver si te to bo ta ni kos so dų, tarp Rė ky vos ir Oma hos mies-to mo kyk lų ir kt.

– Ar no rė tumėt vėl vyk ti į to kią sta žuo tę JAV? Jei gu taip, tai ko-dėl?

– Į Oma hą tik rai no rė čiau vyk ti dar kar tą. Esu pa ten kin ta stu di jo mis ir ga li my bė mis, ku rias man su tei kė Ne bras kos uni ver si te tas Oma ho je. An glų kal bos ir ki ti tes tai pa ro dė, kad tik rai pa to bu li nau sa vo ži nias. Be to, bu vo la bai ma lo nu ben drau-ti su lie tu viais. Ma nau, kad plė to jant ry šius ga li ma daug ką nu veik ti ne tik švie ti mo sri ty je, bet ir ki to se.

– Ar ga lė tumėt pa sa ky ti: „At-ra dau Ame ri ką“?

– Po pir mų jų ke lių sta žuo tės JAV sa vai čių vi si no rė jo me va žiuo ti na-mo. Vė liau kuo to liau, tuo la biau pra dė jo me „per pras ti“ ap lin ką, ku ri mus su po ir vis la biau pra dė jo pa tik-ti. Da bar ga liu drą siai pa sa ky ti, kad vis dėl to Ame ri ką at ra dau! Gal būt ne pri si min siu vi sų vie to vių, ku rias ap lan kiau, pa va di ni mų, ta čiau tik rai at si min siu žmo nes, su ku riais te ko ben drau ti.

Jurgitos Mikolaitytės asmeninio archyvo nuotr.

Ge gu žės 7–8 d. tu rė jau iš skir ti-nę pro gą kar tu su Šiau lių pra mo nės, pre ky bos ir ama tų rū mų di rek to riu-mi A. Jo nuš ka ap si lan ky ti Eu ro pos eko no mi kos ir so cia li nių rei ka lų ko-mi te te ir Eu ro pos Par la men te Briu-se ly je. Nors vi zi tas tru ko tik dvi die-nas, jis bu vo la bai pro duk ty vus, mo-ty vuo jan tis ir pa li ko daug įspū džių.

Dvi die nos Briu se ly je bu vo dar-bin gos. Pir mą die ną tie siai iš oro uos to nu vy ko me į Eu ro pos eko no-mi kos ir so cia li nių rei ka lų ko mi te tą, iš kur nu ke lia vo me į Eu ro pos Par la-men tą. Eks kur si ja pra si dė jo!

Di džiu lis stik li nis Eu ro pos Par-la men to pa sta tas iš kart kren ta į akis Eu ro pos ins ti tu ci jų kvar ta le Briu-se ly je. Įė jęs vi dun su pran ti, kad tai – mies tas po sto gu: ne si bai gian tis ju dė ji mas, vie na po ki tos be si kei-čian čios eks kur si jos, iš vi sų pu sių sku ban tys Par la men to dar buo to jai, ki tų ša lių re por te riai ir ope ra to riai. Apė jo me vi sus Eu ro pos Par la men to aukš tus. Ap žiū rė jo me po sė džių sa-lę, kur dir ba Eu ro pos par la men ta rai, jų pa dė jė jų ka bi ne tus, pa bu vo jo me aukš te su nu ties tu mė ly nu ki li mu, ku ria me ofi cia liai pri ima mi sve čiai. Po eks kur si jos Eu ro pos Par la men te tę sė me pa žin tį su Eu ro pos eko no-mi kos ir so cia li nių rei ka lų ko mi te tu. Ten taip pat ap žiū rė jo me vi sus aukš-tus ir pa ma tė me, kur dir ba Ko mi te to na riai, kur vyks ta jų po sė džiai.

Eks kur si jos me tu pa vy ko dau-giau su ži no ti, kaip ir ko kiu prin ci-pu vyks ta dar bas šio se ins ti tu ci jo se. Di de lį įspū dį pa li ko ver tė jų dar bas. Šie žmo nės mo ka 3–5 kal bas, to kiu bū du jie su tei kia ga li my bę Ko mi te to na riams dirb ti sa vo gim to sio mis kal-bo mis. Vi zi to me tu pa vy ko su si tik ti su Ko mi te to na riais, pa ben drau ti ir pa klau sy ti jų kal bų.

Svar biau sia, kad te ori nes ži nias bu vo ga li ma pri tai ky ti prak tiš kai! An trą vi zi to die ną da ly va vau Ko mi-te to po sė dy je, ku ria me bu vo iš klau-so mos Ko mi te to na rių nuo mo nės dėl įvai rių Eu ro pos Ko mi si jos pa-siū ly mų. Pa ma čiau, kaip Ko mi te to na riai pri sta to sa vo pra ne ši mus, kaip vyks ta bal sa vi mas. Dau giau sia emo-ci jų su kė lė mo men tas, kai po sė džio pir mi nin kas pri sta tė ma ne Ko mi te to na riams!

Ši ke lio nė su tei kė ga li my bę iš vi-daus pa ma ty ti, kaip dir ba Eu ro pos ins ti tu ci jos. Vi zi tas bu vo ypač nau-din gas tiek as me ni niam, tiek pro fe-si niam to bu lė ji mui.

Ke lio nė į Briu se lį

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai Humanitarinio fakulteto magistrantą Romaną Šarpanovą pakvietė stažuotis Europos Parlamente ir Europos ekonomikos ir socialinių rei-kalų komitete. Stažuotei va-dovavo generalinis rūmų di-rektorius, šio komiteto narys Alfredas Jonuška. Pasak jo, tai – paskatinimas studentui gilinti praktines ir profesines žinias, tobulėti. Tokia paramos forma pasirinkta neatsitiktinai, nes studentams svarbu plėsti savo akiratį, gebėti analizuoti Europos Sąjungoje vykstančius procesus.

Siūlome Romano Šarpanovo įspūdžius iš kelionės.

5 psl.2012 05 31

Nukelta į 6 psl.

„No ri si at gai vin ti pu čia mų jų mu zi kos tra di ci jas

Šiau liuo se“Or kest ro įkū rė jas Ana to li jus Ka-

va liaus kis pri pa ži no esąs „už kie tė-jęs“ Šiau lių pu čia mų jų in stru men tų my lė to jas, mu zi kan tas. Jo sva jo nė – kad Šiau liuo se at gim tų šio žan ro ko lek ty vai ir ši mu zi ka tap tų kuo po pu lia res nė.

„Uni ver si te to or kest ras gy vuo ja tik pir mi me tai. Vi saip sten giuo si, kad jis stip rė tų, aug tų.

Or kest ro na riai – jau ni žmo nės, to dėl na tū ra lu, kad su dė tis kei čia-si – vie ni iš va žiuo ja į Eras mus sta-žuo tes, ki ti iš ei na į prak ti kas ir pan. Iš vi so tu ri me apie 30 na rių, ta čiau kon cer te „Odė pa va sa rio džiaugs-mui“ da ly va vo 23 mu zi kan tai. Or-kest re gro ja stu den tai, mo ki niai, bai gu sie ji vai kų mu zi kos mo kyk-las, kon ser va to ri jas, Uni ver si te to ab sol ven tai, ma no bu vę mo ki niai, no rin tys mu zi kuo ti ir to liau. No ri si su kur ti jau ni mo or kest rą.

Rei kia pri pa žin ti, kad Šiau liuo se pu čia mų jų mu zi kos or kest rų be veik ne be li kę. Rei kia juos at gai vin ti. Pa-sau ly je įvai rios mies to ar stu den tų šven tės ne įsi vaiz duo ja mos be pu-čia mų jų or kest ro. No rė čiau, kad mū sų or kest ras tap tų pres ti ži nis, rep re zen tuo tų Šiau lių uni ver si te tą, gar bin gai at sto vau tų Šiau liams vi-so je ša ly je ir už sie ny je. Ta čiau tam vien no ro ne už ten ka“, – sa ko or-kest ro va do vas.

„Be Uni ver si te to pa gal bos il gai ne iš si lai ky si me“

„Mū sų re per tu a re mu zi kos kū ri-niai, pa ra šy ti nuo Ba ro ko iki šių lai-kų. No ri si gro ti to kią mu zi ką, ku ri žmo nėms bū tų su pran ta ma ir kar tu juos su do min tų, – sa ko or kest ro va-do vas. – Na tų ieš kau vi sur, ta čiau tai yra di de lė pro ble ma. Mū sų bib-lio te ko se, iš sky rus ta ry bi nių lai kų li te ra tū rą, nie ko ne ra si. Tai gi rei kia na tas pirk ti, o lė šų tam nė ra.

No ri si, kad bū tų mu zi kos in stru-men tų, be ku rių or kest ro ne su kur si. Aš pats į kiek vie ną re pe ti ci ją ve-žuo si in stru men tus iš na mų. Mes net gi ne tu ri me sa vo pa tal pų. Re-

At gi mu siam pu čia mų jų or kest rui rei kia di des nio Uni ver si te to dė me sio

Zenonas RIPINSKISPo dau giau kaip 20 me tų per trau kos Šiau lių uni ver si te te vėl

su skam bo pu čia mų jų mu zi ka. Ana to li jaus Ka va liaus kio ini cia-ty va ir fa na tiš ko už si spy ri mo dė ka šiais moks lo me tais su bur-tas Šiau lių uni ver si te to pu čia mų jų in stru men tų or kest ras. Ofi -cia lus or kest ro pri sis ta ty mo vi suo me nei kon cer tas įvy ko ge gu-žės 22 d. Šiau lių uni ver si te to bo ta ni kos so de vy ku sio je šven tė je „Odė pa va sa rio džiaugs mui“. Kon cer te džiaugs min gai švy tė jo ne tik žiū ro vų vei dai, bet ir pa čių or kest ro mu zi kan tų, ypač va-do vo ir di ri gen to Ana to li jaus Ka va liaus kio.

pe tuo ja me I rū mų šeš ta ja me aukš-te, kur mums da vė vie ną au di to ri ją, ta čiau nė ra kur lai ky ti mu zi kos in-stru men tų. Įsi vaiz duo ki te: kiek vie-ną re pe ti ci ją juos tem pia me iš na-mų ant pe čių. Aiš ku, pir mi or kest ro gy va vi mo me tai sun kiau si ir ten ka pa si au ko ti. Vis dėl to to liau taip bū ti ne ga li ir vi sos šios pro ble mos tu rė-tų bū ti iš spręs tos.

Aš dir bu už la bai ma žą at ly gį. Gė da kam nors pa sa ky ti, kiek man mo ka ma už dar bą. Ne ži nau, ar ki-tą se zo ną su tik siu dirb ti už ket vir-tį eta to su mi ni ma lios al gos ko e fi -cien tu.“

„Rei kė tų į Uni ver si te tą pri trauk ti dau giau

mu zi kuo jan čio jau ni mo“JAV uni ver si te tai tu ri ke le tą pu-

čia mų jų or kest rų, ku riuo se gau su ne tik vai ki nų, bet ir mer gi nų. Pas mus Lie tu vo je si tu a ci ja vi siš kai prie šin ga. Or kest ro va do vo nuo mo-ne, taip yra to dėl, kad pas mus vai-kams net mo kyk lo je ne skie pi ja ma mei lė mu zi kai, prak tiš kai ne mo-ko ma mu zi kuo ti. „Tin ka mai neug-do mas vai kas ir už au gęs ne no rės gro ti. Čia yra di džiau sia pro ble ma. Uni ver si te tas ga lė tų pri si dė ti prie mu zi ki nio moks lei vių auk lė ji mo ir kar tu už si au gin tų mu zi kan tų. Štai Lat vi jos mu zi kos aka de mi jos or-

kest ro va do vas Ja nis Pu ri nis kas met ren gia ga biau sių vai-kų mu zi kos mo kyk lų auk lė ti-nių va sa ros so vyk las, į ku rias su kvie čia per pen kias de šimt ge riau sių jau nų jų mu zi kan tų iš vi sos Lat vi jos. Tik rai ga lė-tu me ir mes taip da ry ti, ta čiau pir miau sia tu riu pats įsi tvir tin ti Uni ver si te te, tu rė ti tam są ly-gas.

Or kest re gro ja Me nų, So-cia li nių moks lų, Edu ko lo gi-jos, Tech no lo gi jos fa kul te tų stu den tai. Juos su rink ti bu vo ne leng va, bet in for ma ci ja apie bu ria mą or kest rą pa skli do ir stu den tai pa tys pa ra gi no vie-ni ki tus da ly vau ti. Bū ti nai rei-kia Uni ver si te to tin kla la py je pa skelb ti, kad yra toks pu čia-mų jų or kest ras, pa teik ti vi są in for ma ci ją apie re pe ti ci jas ir kt. Kol kas esa me tar si vi siš kai ne-įteisin ti“, – sa ko va do vas.

Kon cer tas ren gi ny je „Odė pa va-sa rio džiaugs mui“ – jau ket vir tas pu čia mų jų or kest ro pa si ro dy mas per šiuos moks lo me tus. Prieš šv. Ka lė das or kest ras da ly va vo Me-tų no mi na ci jų ren gi ny je kon cer tų sa lė je „Sau lė“. Po to or kest ro va-do vas Šiau lių Ge gu žių pro gim-na zi jo je suor ga ni za vo pu čia mų jų or kest rų fes ti va lį, skir tą Lie tu vos Ne pri klau so my bės at kū ri mui pa žy-mė ti, kur la bai sėk min gai pa si ro dė ir Uni ver si te to or kest ras. Ge gu žės mė ne sį stu den tų or kest ras da ly va vo Dū dų šven tė je Pa kruo jy je. Čia su-va žia vu sių or kest rų va do vai la bai ste bė jo si, kad Šiau lių uni ver si te te at gi mė pu čia mų jų or kest ras. „Ma-nau, kad į Šiau lius pri si vi lio si me

stu den tų iš ap lin ki nių ra jo nų, ku rie no rės gro ti mū sų or kest re“, – su grį-žęs iš šven tės kal bė jo or kest ro va-do vas.

Stu den tų nuo mo nės apie or kest rą

In drė Čiu ki nai tė: „Uni ver si te-te stu di juo ju mu zi kos pe da go gi ką, esu III kur so stu den tė. No rė-jau gro ti or kest re, to dėl la bai džiau giuo si, kad pa kvie tė. Sma gu drau ge gro ti, da ly vau-ti įvai riuo se kon cer tuo se. Aš gro ju sak so fo nu ir al tu. Esu bai gu si Pa ne vė žio kon ser va-to ri ją (da bar Me nų mo kyk la – red.), po to at va žia vau stu-di juo ti į Šiau lių uni ver si te tą.

Mū sų re per tu a ras įvai rus. Pa pras tai re pe ti ci jos vyks ta du kar tus per sa vai tę. Jei gu no ri me ge riau pa si reng ti kon-cer tui – re pe tuo ja me daž niau.

Mū sų or kest re dau giau sia gro ja Uni ver si te to ir Šiau lių S. Son dec kio me nų mo kyk-los stu den tai. Vi si la bai drau-giš ki, to dėl čia ma lo nu bū ti.

Kar tais at ro do, kad stu-den tai nie kuo ne si do mi. Ga-liu pa sa ky ti, kad ma no fa kul-te te ma žai yra stu den tų, ku rie

nie kur ne da ly vau ja. Dau gu ma yra įsi trau kę į ko kią nors veik lą, tu ri mėgs ta mų už si ė mi mų.

Man mu zi ka pa tin ka, ji ma ne ly di nuo ma žų die nų. Su mu zi ka links ma gy ven ti. Bai gu si stu di jas no rė siu bū ti ge ra mu zi kos mo ky to-ja. Vai kams bū ti nai pa ro dy siu sak-so fo ną, ki tus mu zi kos in stru men-tus. No rė siu juos su do min ti pu čia-mai siais in stru men tais.“

Taut vy das Už grin dis, Tech no-lo gi jos fa kul te to sta ty bos in ži ne-ri jos stu di jų pro gra mos III kur-so stu den tas: „Esu bai gęs vai kų mu zi kos mo kyk lą, kon ser va to ri ją, jau se niai pa žįs tu or kest ro va do vą, tur būt to dėl jis ir pa kvie tė ma ne į ko lek ty vą. Nors pa si rin kau vi siš kai ki tą spe cia ly bę, ne ga liu už mirš ti

mu zi kos. Man mu zi ka vi mas or kest-re – tar si ho bis. Čia įdo mu pa bū ti su ki tais, pa gro ti. Or kest re la bai drau-giš ka kom pa ni ja!

Mū sų re per tu a ras ga na įvai rus – nuo kla si kos iki džia zo. Re pe tuo ti prieš kon cer tus ten ka dau giau. Lai-ko tam tik rai už ten ka, svar bu, kad bū tų no ro.“

Si gi ta INČIŪRIENĖ

Šiau lių uni ver si te to Hu ma-ni ta ri nio fa kul te to Ru sų kal bos ir kul tū ros cen tras pa žy mė jo pir mą jį gim ta die nį. Cen tras ati-da ry tas 2011 m. ba lan džio 27 d. Ati da ry mo iš kil mės ne at si tik-ti nai pra si dė jo Hu ma ni ta ri nio fa kul te to Me ce na tų au di to ri jo je – Ru sų kal bos ir kul tū ros cen-tras įkur tas me ce na tų – Ru si-jos Fe de ra ci jos fon do „Rus kij mir“ – lė šo mis. Tai – 72-asis fon do įkur tas cen tras. Iš kil mė-se da ly va vę Ru si jos Fe de ra ci jos ge ne ra li nis kon su las Klai pė do je Ana to li jus Krot ko vas, Ru si jos Fe de ra ci jos Lie tu vos Res pub li-ko je pa ta rė jas Zau ras Le ti fo vas, ke le tas fon do „Rus skij mir“ at-sto vų, bū rys ki tų gar bių sve čių, mies to ir Uni ver si te to ben druo-me nės na rių lin kė jo cen trui tap-ti tik ru ru sų kal bos ir kul tū ros trau kos cen tru.

Apie pir muo sius veik los me-tus ir at ei ties pla nus pa sa ko ja Ru sų kal bos ir kul tū ros cen tro va do vė do cen tė Svet la na Ka ra-va je va.

– Vie ne rių me tų gim ta die nio pro ga pa kvie tė te į ori gi na lios mi ni pa ro dos ati da ry mą.

– Cen tro pa tal po se eks po nuo ja-mos aš tuo nios šiau lie čio fo to gra fo Alek san dro Os ta šen ko vo fo to-gra fi jos iš cik lo „Ki tas kran tas“. Alek san dras Šiau lių pe da go gi nia-me ins ti tu te bai gė ru sų kal bos ir li te ra tū ros mo ky to jo spe cia ly bę, jo ku ra to rė bu vo doc. Va len ti na Šim ku vie nė. Vi sus kvie čiu už suk ti pas mus ir ap žiū rė ti ne di de lę, bet tik rai iš skir ti nę pa ro dą. Su si rin ku-sie ji į gim ta die nį tu rė jo pro gos pa-ma ty ti ir mū sų sve čio stu di jų me-tais su kur tą ki no fi l mą „Kai kren ta la pai“. Pa si žiū rė jo me ir ap ta rė me re ži sie riaus A. Uči te lio su kur tą ki-no fi l mą „Jo žmo nos die no raš tis“. Ru sų fi l mų per žiū ros mū sų cen tre vyks ta kar tą per mė ne sį.

– Ko dėl Ru sų kal bos ir kul tū-ros cen tras įkur tas Šiau lių uni-ver si te te?

– Tai yra tarp tau ti nis kul tū ros pro jek tas, skir tas ska tin ti do mė-ji mą si ru sų kal ba ir kul tū ra, rem-ti įvai rius šios sri ties pro jek tus. To kių cen trų pa sau ly je įkur ta jau be veik 100. Mū sų cen tras Lie tu-vo je kol kas ant ra sis – ki tas bu vo ati da ry tas Edu ko lo gi jos uni ver-si te te Vil niu je. Fon das sten gia si cen trus steig ti bū tent aka de mi nė se ins ti tu ci jo se. Šiau lių uni ver si te to Hu ma ni ta ri nis fa kul te tas su ti ko tap ti part ne riu ir su tei kė pa tal pas, o fon das fi nan sa vo re mon to iš lai-das, pa rū pi no šiuo lai ki nių tech no-lo gi jų, už fon do lė šas bu vo įreng-tos 6 kom piu te ri nės dar bo vie tos, nu pirk ta ver tin gų kny gų – tu ri me tik rai tur tin gą bib lio te ką, ku rią ža-da ma nuo lat pa pil dy ti.

– Ko kie cen tro veik los tiks-lai?

– Pa grin di nis veik los tiks las – po pu lia rin ti ru sų kal bą ir kul tū-rą, teik ti kon sul ta ci nes pa slau gas. Šiau liuo se yra la bai ne di de lė ru sų dias po ra, to dėl di de lį dė me sį ski-ria me ru sų kaip už sie nio kal bai po pu lia rin ti. Ru sų kal bos mo ky-to jams or ga ni zuo ja me pa skai tas, se mi na rus. Moks lei vių gru pėms pa sa ko ja me apie Ru si ją, čia jie tu ri pro gos pa ma ty ti vaiz do fi l mų apie Sankt Pe ter bur gą, Mask vą, bū si mą olim pi nį mies tą So čį. Šiais me tais lai mė jom la bai svar bų pro-jek tą, ku rio lė šo mis spa lio mė ne sį or ga ni zuo si me se mi na rą Šiau lių mo ky to jams. Vi są sa vai tę trys gar-sūs dės ty to jai iš Mask vos M. Lo-mo no so vo uni ver si te to se mi na ro da ly vius su pa žin dins su ru sų kaip už sie nio kal bos te sta vi mu, bus iš-duo ti tarp tau ti niai ser ti fi ka tai. Į se-

Ru sų kal bos ir kul tū ros cen trui – vie ne ri

Zenono Ripinskio nuotr.

6 psl. 2012 05 31

Atkelta iš 5 p.

Vie nas iš elek tro ni nės lei dy bos spe cia lis tų – Si mas Že mai tis, ki-lęs iš Že mai ti jos sos ti nės Tel šių. 2002 m. bai gęs fi zi kos ir in for ma ti-kos ba ka lau ro stu di jas Šiau lių uni-ver si te te (2009 m. ir in for ma ti kos ma gist ran tū rą), nuo 2006 m. dir ba ŠU bib lio te ko je. Pa pra šė me Si mą pa pa sa ko ti apie sa vo dar bą, elek-tro ni nę lei dy bą, sta žuo tes Ry go je ir Ber ge ne, ar ti miau sius pla nus, elek tro ni nės lei dy bos ten den ci jas Eu ro po je.

– Elek tro ni nė lei dy ba – tai elek-tro ni nės bib lio te kos eLABa elek-tro ni nių do ku men tų pa tei ki mas skai ty to jui. Ki taip sa kant, rū pi-na mės, kad moks li niai Uni ver si-te to lei di niai at si dur tų in ter ne te. Ben dra dar biau ja me su VšĮ Šiau lių uni ver si te to lei dyk la, ku ri mums pa tei kia lei di nius PDF for ma tu. Gau tą in for ma ci ją su tvar ko me, iš-skai do me at ski rais straips niais, pa-ren ka me rak ta žo džius, ap ra šo me bib lio grafi nius duo me nis, san trau-kas, kad vi sa teks tis do ku men tas at-si ras tų in ter ne te ir bū tų vie šai pri-ei na mas skai ty to jui.

Ma no, kaip elek tro ni nės lei dy-bos spe cia lis to, dar bas – įkel ti į eLABa bei tvar ky ti moks lo ir stu-di jų elek tro ni nius do ku men tus ir me ta duo me nis, su da ry ti su au to rių tei sių sub jek tais li cen ci nes su tar tis, pa tvir ti nan čias jų su ti ki mus įkel ti do ku men tus ir nu sta tan-čias jų pa nau do ji mo ap-im tį.

Vi siš kai pri ei na mų vi-sa teks čių do ku men tų yra apie 700 vie ne tų. Kas dien ši ba zė at nau ji na ma, to dėl skai čius nuo lat kin ta. Ją su da ro įvai rūs mū sų Uni-ver si te to žur na lai, iš ku rių po pu lia riau si: ,,Eko no mi-ka ir va dy ba: ak tu a li jos ir per spek ty vos“, ,,Fi lo lo gi-ja“, ,,In ter-stu dia hu ma-ni ta tis“, ,,Jau nų jų moks li-nin kų dar bai“, ,,Mo ky to jų ug dy mas“, ,,So cia li niai ty ri mai“. Mi nė ti žur na-lai yra skai do mi at ski-rais straips niais, kad juos leng viau ras tų var to to jai. Yra įkel tų ir kny gų.

2011 me tų spa lį kar tu su In for ma ci nių tech no-lo gi jų sky riaus ve dė ju Al-

Elek tro ni nės lei dy bos ten den ci jos

bi nu Vla dy ka da ly va vo me Ry go je tarp tau ti nė je sta žuo tė je, ku rios te-ma – ,,Skait me ni za vi mas Lat vi-jo je“. Sta žuo tės me tu ap lan kė me Lat vi jos uni ver si te to aka de mi nę bib lio te ką, Lat vi jos na cio na li nę bib lio te ką, Lat vi jos na cio na li nį ar-chy vą. Sta žuo da mie si su si pa ži no-me su Lat vi jo je nau do ja ma įran ga skait me ni ni mo pro ce sams. Lat viai jau yra skait me ni za vę vi sus laik-raš čius, žur na lus ša lies mas tu.

Gau tas ži nias pla nuo ja me pa-nau do ti kur da mi ir dieg da mi bib lio-te kos skait me ni za vi mo pro ce sus. Pla nuo ja me įreng ti skait me ni ni mo cen trą. Esam lai mė ję pro jek tą, ku-ris leis įsi gy ti rei kia mą įran gą. Nu-ma ty ta skait me ni zuo ti uni ka lų dr. Jo no Šliū po ar chy vą.

Ge gu žės 6–12 d. pa gal Eras mus dar buo to jų mo bi lu mo sa vai tės pro-gra mą te ko lan ky tis Ber ge ne (Nor-ve gi ja). Pa grin di nė šios mo bi lu mo sa vai tės te ma – ,,Šiuo lai kiš kas mo ky mas pa nau do jant mo bi li ą sias tech no lo gi jas“. Į sta žuo tę at vy ko 19 žmo nių iš vi sos Eu ro pos (An gli-jos, Vo kie ti jos, Aust ri jos, Is pa ni jos ir kt.). Iš Lie tu vos bu vo me dvie se – aš ir ko le ga iš Vil niaus uni ver si te to. Pu sė die nos bu vo ski ria ma te ori jai, ki ta pu sė – prak ti kai. Prak ti nis dar-bas vy ko gru pė mis. Gru pė, ku rio je aš dir bau su an glais, tu rė jo su kur-ti pri tai ky tą mo bi lie siems įren gi-

niams pro duk tą, su pa žin di nan tį su Ber ge no, kaip Han zos at sto vy bės, is to ri ja. Per dvi su pu se die nos pa-da rė me vi sai ne blo gą dar bą.

Ši ke lio nė iš ties bu vo nau din-ga. Pa ma čiau, kaip ki ti eu ro pie čiai nau do ja įvai rias mo bi li ą sias prie-mo nes (iPad, mo bi liuo sius te le fo-nus) mo ky mo reik mėms. Šio je sri-ty je ypač yra pa žen gę nor ve gai ir is pa nai. Jie da li jo si pa tir ti mi, kaip ku ria mos įvai riau sios ap li ka ci jos (pro gra mė lės). Štai vie nas is pa nas pa sa ko jo, kad no ri su kur ti pro gra-mą sa vo gi mi nai čiui, ser gan čiam Alz hei me rio li ga, ku ri pa ro dy tų, ku rią va lan dą, kaip ir ko kius var-to ti vais tus. Nor ve gų ma gist ran tai ir ba ka lau rantai jau pro gra muo ja ir ku ria įvai riau sias pro gra mas, pri-tai ky tas mo bi lie siems įren gi niams. Jau yra su kū rę spe cia lų šrif tą, kad bū tų leng viau vaiz džiai skai ty ti teks tą. Is pa nai nau do ja mo bi liuo-sius įren gi nius stu di juo da mi ir per žai di mus mo ko, pvz., gam tos moks lų da ly kų. Jie nuo lat pa brė žė, kad mo ky mas per žai di mus, nau do-jant mo bi li ą sias ap lin kas, yra kur kas įdo mes nis ne gu kla si ki nis – pa-skai tų for mos. Pvz., vaikš čio jant po pa tal pą rei kia nu fo tog ra fuo ti QR ko dą, ku ris ga li nu kreip ti į no-ri mą vie tą at lie kant už duo tį ir to je vie to je gau ti ki tą už duo tį ir pan. QR ko das – tai nuo ro da į bet ko-kį tu ri nį – teks tą, in ter ne to pus la pį, vaiz di nę me džia gą.

Šį ko dą vie na Vo kie ti jos uni ver-si te to bib lio te ka jau nau do ja kny-goms žy mė ti. Nau do jant jį leng va ras ti no ri mą kny gą. Lie tu vo je QR ko dą dar la bai ma žai kas nau do ja, bet lai kui bė gant tai iš po pu lia rės. Ben dra ten den ci ja Eu ro po je – kuo pla čiau iš nau do ti mo bi lių jų tech-no lo gi jų ga li my bes mo kan tis ir mo kant ar tei kiant ki tas pa slau gas.

At ei ties pla nai? Dieg ti įvai rias nau jo vės bib lio te ko je, su si ju sias su mo bi liai siais įren gi niais!

– Dė ko ju už po kal bį ir lin-kiu sėk mės pri tai kant mo bi lių jų tech no lo gi jų sri ty je įgy tas ži nias prak ti ko je.

Eg lė MARKEVIČIŪTĖ

Kaip ži nia, stu den tams nuo lat trūks ta lai ko pa baig ti vi sus raš to dar bus, per skai ty ti kny gas. Daž-nai ten ka dirb ti nak ti mis. Kar tais at ro do, kad tarp kny gų ga lė tum pra leis ti bib lio te ko je vi są nak tį. Tik vie na pro ble ma – bib lio te ka dar bą bai gia la bai nelai ku, kar tais pri trūks ta bent po ros va lan dų. Bet tik ne šiais me tais. Re a guo da ma į stu den tų pa gei da vi mus, Uni ver si-te to bib lio te ka pa va sa rio eg za mi nų se si jos me tu pail gi no dar bo lai ką ke lio mis va lan do mis. Apie šiuos pa si kei ti mus pa pra šė me pa pa sa-ko ti bib lio te kos va do vės Gra ži nos La ma naus kie nės, taip pat pa si tei ra-vo me ir stu den tų nuo mo nės, ar jie džiau gia si to kiu pa si kei ti mu.

Re a ga vo į stu den tų pa gei da vi-mus

Bib lio te kos di rek to rė pa pa sa-ko jo, kad toks spren di mas bu vo pa da ry tas at si žvel giant į stu den tų po rei kius ir pa gei da vi mus. Bib lio-te ki nin kai su pran ta, kad ge gu žė ir bir že lis yra įtemp tas lai ko tar pis stu den tams, ypač bai gia mų jų kur-sų. To dėl ir bu vo nu spręs ta pail gin-ti bib lio te kos dar bo lai ką. „Ar tai ne ti kė tas spren di mas? Jei taip, ta da sma gu, kad bib lio te ka ga li nu ste-bin ti sa vo skai ty to jus!“ – kal bė jo G. La ma naus kie nė.

Tei ra vo mės, ar toks dar bo il gi-ni mas bus tik šį kar tą, ar gal būt to pa ties ga li ma ti kė tis ir ki tais me-tais, gal net gi per žie mos se si ją. Juk ir ki tų uni ver si te tų bib lio te kos svars to ar net gi jau įgy ven di no idė-ją dirb ti il giau.

Bib lio te kos di rek to rė tei gė, kad kol kas ste bi ma, kaip į šiuos pa si-kei ti mus re a guo ja stu den tai, ar tai iš vi so pa si tei sins, ka dan gi il gai dir ban tys dar buo to jai, iki vė lu mos vei kian čių apa ra tų eks plo a ta ci ja kai nuo ja bran giai. Į vi sa tai rei-kia at si žvelg ti. Iš va das bus ga li ma pa da ry ti tik pa si bai gus eg za mi nų

Ar ir to liau bib lio te ka dirbs il giau – pri klau sys nuo stu den tų

se si jai, stu den tams ap si gy nus ba ka-lau ro ir ma gist ro dar bus.

Dė ko jo sa vo dar buo to jamsG. La ma naus kie nė dė ko jo bib-

lio te kos ko lek ty vui, ku ris pa lai kė jos idė ją. Jei gu ne darbuotojų su-pra tin gu mas, no ras keis tis, bib lio-te ka ne bū tų to kia šiuo lai kiš ka. „Jau ne kar tą mi nė jau, kad bib lio te kos ko lek ty vas – at vi ras po ky čiams, to le ran tiš kas ir pui kiai su pran tan-tis šiuo lai ki nei aka de mi nei bib lio-te kai ke lia mus rei ka la vi mus. Ačiū jiems!“ – ne gai lė jo gra žių žo džių sa vo dar buo to jams di rek to rė.

Bib lio te kos di rek to rė pa žy mė jo, kad stu den tų Uni ver si te to bib lio te-ko je pa dau gė jo, tad pa klau sė me pa-čių stu den tų, kaip jie ver ti na to kius pokyčius.

Stu den tai ver ti na tei gia maiMe no stu di jas mū sų Uni ver si-

te te stu di juo jan ti pas ku ti nio kur so stu den tė Ais tė tei gė, kad džiau gia-si pail gin to mis bib lio te kos dar bo va lan do mis. Stu den tei džiu gu, kad bib lio te ka tam pa kul tū ros cen tru jau ni mui ir mies tie čiams. „Pa ste-bė jau, kad bib lio te ka tam pa vie nu iš stu den tų trau kos cen trų. La bai šau nu, kad bib lio te kos dar bo lai kas pail gin tas, stu den tai dau giau lai ko ga li ruoš tis sa vo dar bams. Ne nau-jie na, kad stu den tams to lai ko vi sa-da trūks ta“, – apie stu den tų įpro čius juo ka vo bū si mo ji dai li nin kė.

Hu ma ni ta ri nia me fa kul te te pas-ku ti nia me kur se stu di juo jan ti Edi ta pa sa ko jo, kad bib lio te ko je ir taip lan ko si la bai daž nai. Mer gi na pa-ste bė jo, kad se si jos me tu stu den tų bib lio te ko je žy miai pa dau gė ja. Ji džiau gė si, kad dar bo lai kas bu vo pail gin tas, ka dan gi ne vi suo met stu den tai spė ja vis ką pa ruoš ti iki aš tun tos va lan dos, ka da bib lio te ka įpras tai baig da vo dar bą, juo la biau kad ir va sa ros va ka rai il ges ni, vė-liau su tems ta, to dėl ga li ma il gė liau pa sė dė ti tarp kny gų, su rink ti vi są rei kia mą in for ma ci ją.

mi na rą pa kvie si me 50 mo ky to jų.

– Čia or ga ni-zuo ja mi ir ru sų kal bos kur sai.

– 32 val. truk-mės ne mo ka mi da-ly ki nės ru sų kal bos kur sai vyks ta nuo sau sio mė ne sio tris kar tus per sa vai tę. Iš pra džių pla na-vau į kur sus kvies ti mies to ben druo me-nę, bet per ke lias die nas už si re gist-ra vo per 100 stu den tų, tad to kio su ma ny mo te ko at si sa ky ti. Bu vo su da ry tos 4 gru pės. Pa ma žu kur sų lan ky to jų ma žė jo, li ko treč da lis. Be-veik vi si jie Uni ver si te to stu den tai, yra ir ke le tas žmo nių „iš ša lies“. Vi si smal sūs, tu ri ge rus pa grin dus ir mo-ty va ci jos mo ky tis. Ki tais me tais vėl kvie sim į kur sus, nes, pa si ro do, jie yra rei ka lin gi.

– Tu ri nin ga cen tro kul tū ri nė pro gra ma.

– Or ga ni zuo ja me pa ro das, pa-skai tas, kar tą per mė ne sį vyks ta gar-sių ru sų re ži sie rių fi l mų per žiū ros ir ap ta ri mai. Mū sų cen tre ap si lan-kė JAV gy ve nan ti re ži sie rė Na ta ša Ogaj-Ra mer ir jos vy ras, is to ri jos pro fe so rius Sa mu el C. Ra mer, vy-ko su si ti ki mas su dai li nin ke ir ra šy-to ja iš Uk rai nos So fi ja Knyš. Ypač iš skir čiau do cen tės Asios Barš tein 90-me čiui skir tą ren gi nį – bu vu si il-ga me tė Ru sų kal bos ka ted ros dės ty-to ja skai tė pa skai tą apie žy miau sius

XX a. ru sų po etus, min ti nai de kla-ma vo jų ei les. Vi suo ti nės li te ra tū ros ka ted ros dės ty to ja, ru sų li te ra tū ros spe cia lis tė Vy da Ba ja rū nie nė pa ren-gė ir pri sta tė pa skai tų cik lą „Ru si jos ra šy to jai – No be lio pre mi jos lau re-a tai“. Ge gu žės pa bai go je kaip tik kvie tė me į pas ku ti nę cik lo pa skai tą, skir tą po etui Jo si fui Brod skiui.

– Ru sų kal bos ir kul tū ros cen-tro du rys at vi ros vi siems?

– Vi si mū sų ren gi niai at vi ri, kvie-čiam pas mus ap si lan ky ti vi sus, ku-riuos do mi na ne tik ru sų kal ba ir li te ra tū ra, bet ir kul tū ra ap skri tai. Ži no ma, tu ri me ir nuo la ti nių lan ky-to jų, su si bū rė lyg ir tam tik ras „klu-bas“, ga li ma pa ben drau ti su ben dra-min čiais. In for ma ci ja apie ren gi nius skel bia ma dien raš ty je „Šiau lių kraš-tas“, Šiau lių uni ver si te to ir mū sų cen tro in ter ne to sve tai nė se, apie ren-gi nius in for muo ja Ry šių su vi suo me-ne tar ny ba.

Ru sų kal bos ir kul tū ros cen trui – vie ne ri

Vyriausybė patvirtino Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą, reglamentuojantį šių stipendijų skyrimo ir mo-kėjimo tvarką įstojusiesiems į valstybės nefi nansuojamas vietas nuo 2012–2013 mokslo metų. Ši stipendija bus skiriama visam studijų laikotarpiui. Po bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas įstoję studentai galės gauti ne tik socialines ir paskatinamąsias, bet ir studijų stipendijas.

Pretenduoti į studijų stipendiją

Valstybės nefi nansuojami studentai galės gauti studijų kainą padengiančią stipendiją

galės tik geriausiai besimokantieji – surinkę aukštus konkursinius balus bei labai gerai besimokantys. Ji bus skiriama pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų studentams, kurie pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą bai-gusiųjų eilės sudarymo tvarką bus surinkę aukščiausius konkursinius balus, t. y. geriausiems, įstojusiems į valstybės nefi nansuojamas studijų vietas. Studijų stipendiją taip pat galės gauti 2012–2013 mokslo me-tais į valstybės nefi nansuojamas

vietas įstoję magistrantai ir dok-torantai.

Taip pat nustatyta, kad stu-dentas, kuriam skirta studijų stipendija, neturi teisės pre-tenduoti į mokamų studijų kainos kompensaciją už tuos laikotarpius, už kuriuos buvo gavęs studijų stipendiją.

Studijų stipendijas administ-ruos Valstybinis studijų fondas.

Parengta pagal ELTA inf.

Lai ma MALAKAUSKIENĖ

2007 m. Šiau lių uni ver si te to bib lio te ka pra dė jo elek tro ni nių lei di nių tal pi ni mą į Lie tu vos aka de mi nę elek tro ni nę bib lio te ką (eLABa). Jos pa skir tis yra su kur ti Lie tu vos moks lo ir stu di jų e. lei dy bos in fra struk tū rą, ap iman čią e. do ku men tų ren gi mą, sau go ji mą, pa ieš ką ir pa tei ki mą skai ty to jams; už tik rin ti tie sio-gi nę ir nuo la ti nę au to rių ar ba au to rių tei sių sub jek tų nu sta ty-to sta tu so pri ei gą prie eLABa sau go mų moks lo ir stu di jų elek-tro ni nių do ku men tų šių ins ti tu ci jų dar buo to jams, stu den tams, ki tiems nau do to jams. Bu vo pa tvir tin ti ŠU lei dy bos nuo sta tai, elek tro ni nių do ku men tų in for ma ci nės sis te mos (ŠU eLABa) nuo sta tai, pa reng ta su pap ras tin ta lei dy bos sche ma. Iš Lie tu vos aukš tų jų mo kyk lų į eLABa tal pyk lą do ku men tus ak ty viai ke lia tik 5 ins ti tu ci jos. Šiau lių uni ver si te tas pa gal tal pi na mų do ku-men tų skai čių už ima an trą po zi ci ją.

7 psl.2012 05 31

To ma Šve da raus kai tė (EF III k.): Daž niau siai ma no stu den tiš-ko mi ty bos ra cio no pa grin dą su da-ro grū di nės kul tū ros: įvai rios ko šės, kruo pos, gri kiai, ry žiai. Įpras tai val-gau žu vį ir viš tie ną, nes ne mėgs tu kiau lie nos. Ma no ma ny mu, kiau lie ną val gy ti ne svei ka. Gal pa si ro dys keis-ta, ta čiau ne mėgs tu ba to no ir duo nos, nes man tai tie siog ne ska nu. Taip pat sa vo mais to ra cio ną pa pil dau pie-no pro duk tais: sū riu, varš ke, pie nu. Aiš ku, val gau ir dar žo vių, ku rios tu ri daug vi ta mi nų. Daž nai po tre ni ruo čių la bai no ri si sal du my nų, nes to tur būt rei ka lau ja or ga niz mas. Ma no la biau-siai mėgstami yra šo ko la di niai ba to-nė liai „Snic kers“ ir „Twix“. Kar tais pa si le pi nu ir vai siais: per si mo nais, apel si nais ir ba na nais, ku rie yra ka-lo rin gi ir tu ri daug an glia van de nių. Ne la bai pa tin ka ana na sai, nes po to griau žia bur ną. Ga liu iš skir ti ir sa vo mėgs ta miau sią pa tie ka lą – ba lan dė-lius.

Net ne ži nau, kiek per die ną iš lei-džiu pi ni gų mais tui, nes kai pa no riu ko nors, tai ir nu si per ku. Mais tui pi-ni gų tik rai ne tau pau. Vie ną kart per sa vai tę ga liu iš leis ti 20 li tų, o ki tą die ną – 30. Kar tais, kai bū na daug pa skai tų, per pie tus nu ei nu pa val gy ti į Šiau lių uni ver si te to val gyk lą. Ben-dra bu ty je gy ve nu jau trejus me tus, ta čiau jo vir tu vė je ne su nė kar to ga-mi nu si, nes daž niau siai mais to at si-ve žu iš na mų.

Do vy das Pet kus (HF II k.): Aš daž niau siai val gau kol dū nus, deš-re les ir tai, be ko stu den tas yra ne stu den tas – bul ves ir ma ka ro nus. Mėgs ta miau sias pa tie ka las – vė da rai vė da rė liai. Per mė ne sį mais tui iš lei-džiu 200–300 li tų. Mais tą daž niau-siai ga mi nu ben dra bu čio vir tu vė je, o į val gyk las ei nu re tai, tie kar tai bū na ta da, kai trūks ta lai ko pa si ga min ti pa čiam. Sa vęs ge ru ku li na ru dar ne-pa va din čiau, nes la bai daug ko ne su iš ban dęs, bet vis kas at ei ty je įma no-ma – te rei kia no ro ir šio kių to kių są-ly gų. Kar tais ga mi nu mais tą kar tu su ben dra bu čio drau gais, po to su sė da-me ke tu rie se prie sta lo ir so ti na mės iš ben dros lėkš tės. Vis dėlto daž niau siai ga mi nu tik sau vie nam.

Kar tais drau gai pa kvie čia pa val-gy ti, pa si vai šin ti tuo, ko jau ne be no ri val gy ti pa tys. Ne vie ną kar tą yra te-kę val gy ti va ka rie nę ir vien už ačiū. Džiu gu, kad yra to kių stu den tų, ku rie mėgs ta ga min ti ir da lytis. Vie ną kar-tą ra ga vau su šio, ki tą kar tą ska na-vau ben dra bu ty je kep tų ban de lių ir paukš tie nos.

Kaip ir kiek vie nas stu den tas, mėgs tu sal du my nus. Tik stu den tui ten ka re čiau jų pa ra gau ti, tur būt to-dėl juos taip ir mėgs ta. Vie nas iš ska-niau sių da ly kų, ku ris aso ci juo ja si su va sa ros nak ti mis ir kū re na mais lau-žais – ant lau žo kep ti ze fy rai. Dar pa-tin ka ir tai, ko nė ra pri krau tos pil nos par duo tu vių len ty nos. Tei kiu pir me-ny bę šo ko la dui, ku ris kai nuo ja ge ro-kai bran giau nei vi si ki ti, ta čiau ta da mė gau juo si tik ru sko niu, tik ne ži nia, ar dėl to, kad bran gus, ar dėl to, kad iš ties ska nus ir ne su da ry tas iš au ga-

Stu den tų mi ty bos bendrabutyje ypa tu maiJūratė VALANTINAITĖStu den tai šian dien yra su vo kia mi kaip at ski ra žmo nių gru-

pė, ku riai bū din gi ne tik sa vi ti ži nių įsi sa vi ni mo bū dai, bet ir iš skir ti niai gy ve ni mo ir mai ti ni mo si ypa tu mai. Daž niau siai jų mi ty bą api ben dri nan tis šū kis yra „Daug, ska niai ir už ma žai“. Tad iš ky la įdo mus ir ak tu a lus klau si mas – ką val go stu den tai? Ar jų ra cio ne vy rau ja vien tik bul vės ir ma ka ro nai, ar si tu a ci ja yra daug ge res nė?

li nių rie ba lų. Toks šo ko la das tie siog tirp te tirps ta bur no je.

Vie ną kar tą ma čiau, kaip kam-ba rio drau gai ga mi no ki bi nus. Tai ne at ro dė la bai su dė tin ga, to dėl ir aš su gal vo jau jų pa si ga min ti. Tie sa, vie toj ko čė lo te ko pa nau do ti stik li nį bu te lį. Nors pats ga mi ni mo pro ce sas ir at ėmė ne ma žai lai ko, bet re zul ta-tu li ko pa ten kin ti vi si. Iš tik rų jų pa-tys ska niau si ki bi nai yra ga mi na mi Tra kuo se. Tad kai bū si te Tra kuo se, ne pa gai lė ki te vie no ki to li to, nu si pir-kite ki bi nų ir pa jus kite jų ne pa kar to-ja mą sko nį.

Eras mus mai nų pro gra mos stu den tai iš Tur ki jos Mus ta fa ir Ve y sel. Pir miau sia šie stu den tai pri-si pa ži no, kad jiems la bai pa tin ka Lie tu va ir Šiau liai. Pus ryčių daž niau-siai val go kiau ši nius, duo ną ir po mi do rus. La bai mėgs ta sū rį, viš tie ną, ry žius ir jau-tie ną, nes kiau lie nos tur kai val gy ti ne ga li, tai drau džia jų re li gi ja. Vai ki nai ne at si sa-ko ir sal du my nų, la biau siai pa tin ka „Nu tel la“ ir šo ko la-das „Mil ka“. Jie džiau gė si, kad čia, Lie tu vo je, yra di de lis sal du my nų pa si rin ki mas kaip ir Tur ki jo je. Pats keis čiau sias ir ne ma lo niau sias da ly kas jiems yra tai, kad pas mus į duo ną ir ba to nus de da ma cuk raus, o tai yra ne įpras ta jų ša ly je.

Ve y sel yra ge ras ku li na ras, to dėl daž niau siai ga mi na jis. Pa klaus ti apie tai, ar ga mi na sa vo tra di ci nius pa tie ka lus Lie tu vo je, vai ki nai pa brė žė, kad dau gu mos jų pa si ga min ti tie siog nė ra rei kia mų pro duk-tų ir prie sko nių. Vie nin te lis tra di ci nis pa tie ka las, ku rį ga li pa si ga min ti ir daž nai ga mi na – viš-tie na su prie sko niais. Mais tui vai ki-nai per sa vai tę daž niau siai iš lei džia apie 150 li tų.

Ge di mi nas Jakš tas (SMF IV k.): Ma no mi ty bos ra cio nas yra su ba-lan suo tas taip, kad gau čiau dau giau ener gi jos, nes spor tuo ju – žai džiu krep ši nį. Pus ry čiams daž niau siai val-gau pro duk tus, ku rie tu ri daug bal ty-mų: varš kę, vir tus kiau ši nius, jo gur tą ir vai sius. Pie tums daž niau siai val gau viš tie ną su ry žiais ar ba ma ka ro nais ir švie žio mis dar žo vė mis: ko pūs tais, bu ro kė liais, mor ko mis. La bai mėgs tu sriu bas – ko pūs tų, žir nių, rūgš tynių, bu ro kė lių ir fi r mi nę – ci bu li nę, ku ri ver da ma su pa ke pin to mis žu vų gal-vo mis. Tai – iš skir ti nis že mai čių pa-tie ka las. Kai mo kiau si pir ma me kur-se, ma ma įdė da vo mais to iš na mų, ta čiau da bar jau ne be le pi na.

Pats ga mi nu re tai, nes di dži ąją lai ko da lį pra lei džiu spor to sa lė je, to dėl pie tus ir va ka rie nę daž niau siai val gau ka vi nė se. Va ka rie niau ti ei nu į „Du by sos“ val gyk lą, ku ri yra ša-lia stu den tų ben dra bu čio. Va ka rie nė daž niau siai bū na įvai res nė, ne re tai val gau varš kė čius, kol dū nus. Mėgs-ta miau sias pa tie ka las – viš tie nos ar ba kiau lie nos kar bo na das. Iš skir ti nė va-ka rie nė bu vo ta da, kai su drau gu ga-mi no me viš tie nos ir dar žo vių troš ki-nį. Jam pa si ga min ti rei kia: gel to nos ir rau do nos pa pri kų, viš tie nos fi lė, bak la ža no, švie žių bul vių, ko pūs tų, mor kų. Bu vo la bai ska nu. Da bar, kai pri si me nu – net sei lė tįs ta.

Šiais me tais pa nau do ti kep tu vės dar ne te ko, o puo dą ke lis kar tus iš-trau kiau iš spin tos, nes vi riau kol dū-nus ir kiau ši nius. Sten giuo si val gy ti kas dien pa na šiu lai ku: pus ry čius 8–10 val., pie tus – 13 val., o va ka-rie nę – 18 va l. Po va ka rie nės dau giau sten giuo si ne be už kan džiau ti, ta čiau kar tais dar pa si le pi nu ar ba ta ar su-muš ti nu ku.

Pau lius Pa ku tins kas (HF III k.):

Tur būt šiais me tais di džiau sią ma no mais to da lį su da ro at si vež tasis iš na-mų. Ka dan gi esu vi sur sku ban tis ir tu rin tis daug rei ka lų žmo gus, ma no mi ty bos ra cio ną daž niau siai su da ro pus fab ri ka čiai: kol dū nai, žu vies pirš-te liai ir pa na šus gė ris. Ži no ma, dar kas dien sten giuo si val gy ti vai sių ir dar žo vių. Mėgs ta miau sias pa tie ka las – viš tie nos kar bo na das su vir to mis bul vė mis ar ba ko še, na mi nė mis ko-pūs tų sa lo to mis, ma ri nuo tais agur kė-liais ir ašt riu „Heinz“ pa da žu.

Jei gu at si ve žu mais to iš na mų, ta-da per sa vai tę mais tui iš lei džiu apie 50 li tų, o jei gu ne at si ve žu – iš lai dos per sa vai tę ga li vir šy ti 80 li tų ir dar dau giau. Per mė ne sį mais tui iš lei džiu apie 345 li tus. Jei dar pa si tai ko ko kio nors drau go gim ta die nis, šiaip iš skir-ti nė pro ga ar tie siog no ri si ko nors ska nes nio pa si ga min ti ben dra bu ty je, tai pi ni gų su ma ga li siek ti ir 400 li tų. Anks čiau su mos mais tui bu vo ma-žes nės, ta čiau pa ki lu sios pro duk tų kai nos pa di di no ir ma no ben drą iš lai-dų su mą.

Ten ka mais to pa si ga min ti ir ben-dra bu ty je: ke pu viš tie ną or kai tė je, pi cas, karš tus su muš ti nius, ver du troš ki nį. Šian dien or kai tė je ke piau

įda ry tus lie ti nius. Įda ras ga li bū ti la-bai pa pras tas, tin ka vis kas, ką ran di šal dy tu ve. Aš šį sy kį įda rui nau do jau viš tie ną, po mi do rus, fer men ti nį sū rį. Kar tais lie ti nius įda rau deš re lė mis su ma jo ne zu, o ant vir šaus už tar kuo ju sū rio.“

Gin ta rė Nos ty tė (HF IV k.): Mėgs ta miau sias ir daž niau siai ga mi-na mas pa tie ka las – įvai rios dar žo vių sriu bos. Sten giuo si, kad vi sa da šal dy-tu ve bū tų sriu bos, nes jei bū nu su ša-lu si, ji vi sa da pa de da grei čiau su šil-ti. La biau siai pa tin ka agur kų sriu ba, bet ją ga mi nu re tai. Gal dėl to, kad ją re tai ga mi nu, ji man ir yra la bai ska-ni. Iš na mų daž nai at si ve žu kot le tų, keps niu kų ir deš re lių, ku riuos pa de-du į šal dy mo ka me rą ir, kai rei kia,

iš si trau kiu. Šal dy mo ka me ra pas mus vi sa da pil na, tad at ėjus juo dai die nai ga li ras ti jos kam pe ko nors už mirš to ir pa si ga min ti val gy ti. Daž niau siai į Šiau lius at va žiuo ju dviem sa vai tėms, tad pir mą ją sa vai tę val gau iš na mų at si vež tą mais tą.

Sal du my nų ne la bai mėgs tu, itin ne pa tin ka juo da sis šo ko la das ir juo-doji ar ba ta. Vie nin te lis sal du my nas, ku rį mėgs tu ir kurio nie ka da ne at si-sa kau – vafl iu kai. Ben dra bu ty je ga-mi namas mais tas at si bos ta, nes ga mi-nu visada tą pa tį. Nė ra no ro, lai ko ir są ly gų eks pe ri men tuo ti, kaž ką nau jo ga min ti ben dra bu čio vir tu vė je. No-ri si grįž ti na mo ir pa si le pin ti ma mos mais tu. La bai tin giu skus ti bul ves, to-dėl kep tos bul vės man yra re te ny bė.

Prof. ha bil. dr. Aud ro nė Juo dai ty tė,Edu ko lo gi jos fa kul te toEdu ka ci nių ty ri mų moks li nio cen tro di rek to rė

Edu ka ci nių ty ri mų moks lo cen-tras kar tu su fa kul te to moks li nin-kų, stu den tų ben druo me ne kas met or ga ni zuo ja moks li nę-prak ti nę kon fe ren ci ją ,,Kur ki me drau ge vai kys tę šian dien“. Šiais me tais vyks jau penk to ji. Nuo pat pir-mo sios kon fe ren ci jos (2007 m.) su lau kė me di de lio Šiau lių mies-to iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gų spe cia lis tų ir mo kyk lų pe da go gų dė me sio. Pa grin di niais kon fe ren-ci jos pra ne šė jais bu vo moks li-nin kai, ma gist ran tai, dok to ran tai, ga lė ję pa teik ti pe da go gi nei ben-druo me nei nau jų vai kys tės ty ri mų or ga ni za vi mo pa vyz džių. Ty ri mų pa grin du bu vo sie kia ma pa aiš kin ti šiuo lai ki nių vai kų kas die nio gy-ve ni mo ir ug dy mo pro ble mas for-ma lio je ir ne for ma lio je ap lin ko se. Sten gė mės pe da go gus prak ti kus su do min ti tarp kryp ti nės vai kys-tės ty ri mų tra di ci ja ir, re mian tis moks li niais duo me ni mis, įro dy ti šių ty ri mų tai ko mą ją reikš mę. To-kiais ty ri mais bu vo ga li ma pa ska-tin ti švie ti mo ins ti tu ci jų da ly va vi-mą ku riant vai kų ug dy mo prak ti-ką, kur pri ori te tai yra su tei kia mi de mo kra tinės kul tū ros ver ty bėms.

Pir mo jo je kon fe ren ci jo je 2007 m. da ly va vo LR vai ko tei sių ap-sau gos tar ny bos at sto vai ir tuo-

Nauja Tarptautinės vaikų gynimo dienos minėjimo tradicija Edukologijos fakultete

me ti nis LR Sei mo pir mi nin kas A. Pau laus kas, Sei mo na rys V. Si mu-lik. Jos sie kis pa si tei si no, nes bu vo at kreip tas dė me sys į nau jos vai kys-tės ap sau gos po li ti kos bū ti nu mą Lie tu vo je. Vi so se po to vy ku sio se kon fe ren ci jo se moks li nin kai, stu-den tai, tė vai, pe da go gai prak ti kai, vai ko tei sių tar ny bų at sto vai klau-sė si įdo mių pra ne ši mų, ku riuo se kas kart bu vo pa tei kia mi nau ji ty-ri mų duo me nys, at sklei džian tys šiuo lai ki niams vai kams ak tu a lias jų gy ve ni mo ir ug dy mo pro ble mas.

Ypač di de lio su si do mė ji mo su-lau kė 2010 m. vy ku si kon fe ren ci-ja, nes jo je bu vo ana li zuo ja ma vi-soms ug dy to jų gru pėms ir pa tiems vai kams ak tu a li pro ble ma – vai kų lais va lai kis ir mo ky ma sis va sa-ros atos to gų me tu. Kon fe ren ci jos iš skir ti nu mas tas, kad jo je bu vo su pa žin di na ma su dvie jų edu ko-lo gi jos kryp ties dok to ran čių (R. Šiau čiu lie nės ir K. Rū dy tės) at lie-ka mų il ga me čių sis te mi nių ty ri mų duo me ni mis.

Pra ėju sių me tų (2011 m.) kon-fe ren ci ja sky rė si tuo, kad Edu ko-lo gi jos fa kul te to moks li nin kai ir stu den tai įsi trau kė į lab da rin gą ak-ci ją ir sėk min gai ,,nu pir ko“ vie nos šei mos ir vai ko ,,bė dą“ – da ly va vo LTV lai do je ,,Bė dų tur gus“.

Šiais me tais Edu ko lo gi jos fa kul-te to stu den tai įsi trau kė į ki tą lab da-ros ak ci ją: Šiau lių mies to su tri ku sio in te lek to kū di kių na mų ma žy liams pa dė ta įsi gy ti hi gie ni nių reik me nų.

Edu ko lo gi jos fa kul te to ben-

druo me nė dė ko ja vi soms Šiau lių uni ver si te to fa kul te tų ben druo-me nėms, rek to ra tui, ad mi nist ra ci-jos dar buo to jams, se na to na riams, Šiau lių pre ky bos, pra mo nės ir ama tų rū mų dar buo to jams, sa vo lė šo mis pri si dė ju siems prie šios ak ci jos. Tai – vie nas iš ren gi nių, skir tas Tarp tau ti nei vai kų gy ni-mo die nai pa mi nė ti. Be jo, vyko dar du ren gi niai: moks li nė-prak-ti nė kon fe ren ci ja ,,Kurki me drau-ge vai kys tę šian dien“ ir ,,Ma žo jo šiau lie čio“ svei ki ni mas. Džiau gia-mės, kad šiais me tais kon fe ren ci-jos part ne riais ta po trys Šiau lių mies to iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gos: ,,Žio ge lis“, ,,Trys nykš tu-kai“, ,,Co liu kė“. Dė ko ja me ir kon-fe ren ci jos rė mė jams – sal dai nių fab ri kui ,,Rū ta“.

Šiau lių uni ver si te to stu den tai, moks li nin kai, pe da go gai pa kvie tė Uni ver si te to ben druo me nę da ly-vau ti moks li nė je-prak ti nė je kon-fe ren ci jo je ,,Kur ki me drau ge vai-kys tę šian dien“, skir to je Tarp tau ti-nei vai kų gy ni mo die nai pa mi nė ti. Pra ne ši mus pa ren gė ne tik moks-li nin kai, dok to ran tai, bet ir tė vai, ku rie da li jo si sa vo pa tir ti mi, ban-dy da mi at sa ky ti į klau si mą, kaip šei mo je iš ug dy ti lai min gą vai ką. Nau jas kon fe ren ci jos ak cen tas – jos ve dė jai: Edu ko lo gi jos fa kul te to stu den tai sa va no riai Eve li na Vi sic-kai tė ir Min dau gas Ma li naus kas. To kiu bū du tęs ti nė moks li nė-prak-ti nė kon fe ren ci ja ta po in dė liu į vi-suo me nės švie čia mą ją veik lą. Ji pra si dė jo plė to jant Šiau lių uni ver-si te to moks li nin kų ry šius su po li-ti kais, prak ti kais ir ta po dia lo go mo kyk la vi soms su in te re suo toms gru pėms, ku rioms rū pi ne tik vai-kų da bar tis, bet ir at ei tis.

Mais tui man gai la pi ni gų, to dėl iš lei džiu la bai ne daug. Ka dan gi be-veik vi są mais tą at si ve žu iš na mų, tai ga liu dvi sa vai tes ne iš leis ti nė li-

to. Per ku tik bū ti niau sius mais to pro duk tus: alie jų, cuk rų, ba to-ną. Šią sa vai tę pir kau tik ba to ną ir po mi do rų pa da žą, o dau giau man ne la bai ko ir pri rei kė. Iš lei-dau tik 5 li tus. Daž niau siai iš lai-dos pri klau so nuo to, kur ei nu ir ką vei kiu. Va ka re daž nai mėgs tu pa si le pin ti ke ba bais. Ži nau, kad juos val gy ti ne svei ka, ta čiau nie-ko ne ga liu sau pa da ry ti. Be je, per ke tu ris me tus deš re lės įgri so iki gy vo kau lo. Jas val gau tik ta da, kai at ei na kri zė. Mil ti nių pa tie-ka lų taip pat val gau ma žai. La-ši nių – iš vis ne val gau. Vy tin tos, džio vin tos žu vies ne mėgs tu, nes ne pa tin ka jų kva pas.

Anks čiau daug ko ne val gy da vau, o da bar jau taip ne bė ra, už gai dos dings ta, kai pri trūks ta pi ni gų. La-biau siai lau kia ma die na – penk ta die-nis, nes tą die ną va žiuo ju na mo. Ta da iš anks to na miš kių pa pra šau, kad spe-cia liai man ką nors pa ga min tų. Tad penk ta die nis, kol pa sie kiu na mus, bū na iš kro vos die na.

La bai pa tin ka na muo se ga min ti sal du my nus. Ben dra bu ty je ne ke pu py ra gų, nes tai bran giai at si ei tų, o na-muo se vi sus rei kia mus pro duk tus nu-per ka ma ma. Na muo se kep tų py ra gų at si ve žu ir į ben dra bu tį, bet daž niau-siai ten ka juos iš mes ti, nes ne spė ju vis ko su val gy ti. Tad no rė čiau tu rė ti ge rą vy rą ir daug vai kų, kad vis ką su-val gy tų ir nie ko ne be rei kė tų iš mes ti.

8 psl. 2012 05 31

Atkelta iš 1 p.

Redakcijos adresas:Šiaulių universitetasVilniaus g. 88, Šiauliai

Tel. 595 729, faks. 524 550El. p. redakcija@cr.su.lt

www.su.lt

Maketavo Zenonas RIPINSKIS

ŠIAULIŲ UNIVERSITETASLeidžiamas nuo 1997 m.Tiražas 2500 egz. www.su.lt.

Vyr. red.

Zenonas RIPINSKIS

Korespondentės Sigita INČIŪRIENĖLaima MALAKAUSKIENĖEglė MARKEVIČIŪTĖ

Kalbos redaktorė Ligita MYKOLAITIENĖVyr. red.

Lai ma MALAKAUSKIENĖ

Klai pė die tis Ta das Si mai tis, bū da mas 17 me tų, at vy ko į Šiau-lių fut bo lo aka de mi ją ir ne tru-kus ėmė žais ti Šiau lių ,,Šiau lių“ ko man do je. Pra dė jo stu di juo ti Šiau lių uni ver si te te kū no kul tū rą ir spor to va dy bą. Per nai pui kiai rung ty nia vęs Lie tu vos čem pio-na te Ta das šie met su Lie tu vos jau ni mo rink ti ne rung ty nia vo tarp tau ti nia me tur ny re Sankt Pe ter bur ge. Ta len tin go, darbš-taus, tech niš ko, ge rų fi zi nių duo-me nų (ūgis 187 cm, svo ris 83 kg) 21 me tų var ti nin ko žai di mas ne-li ko ne pa ste bė tas fut bo lo skau tų – Ta das Si mai tis ko vo mė ne sį pa-si ra šė su tar tį su Ru mu ni jos čem-pio ne Ga la cio ,,Ote lul“ ko man-da. Pa si bai gus Ru mu ni jos čem-pio na tui į tė vy nę su grį žu siam Ta-dui už da vė me ke le tą klau si mų.

– Kiek me tų žai di fut bo lą? Kaip ta pai var ti nin ku?

– Žai džiu nuo 9 me tų. Kai mo-kiau si ant ro je kla sė je, tre ne ris ieš ko jo vai kų, ku rie no rė tų žais ti fut bo lą. Aš juo do mė-jau si jau anks čiau, nes ma no vy res ny sis bro lis žai dė fut bo-lą ir jam ge rai se kė si. Var ti-nin ku ta pau taip pat bro lio dė-ka, nors pir muo sius ke le rius me tus bu vau aikš tės žai dė jas (gy nė jas), ta čiau vis kas pa si-su ko taip, kad te ko sto ti į var-tus... ir juo se pa si ro džiau pui-kiai. Bro lis duo da vo man ge rų pa ta ri mų kar je ros pra džio je.

– Esi at sto va vęs Lie tu vos jau nių ir jau ni mo na cio na-li nėms rink ti nėms. Kaip se-kė si?

– Jau nių ir jau ni mo rink-ti nėms at sto vau ju se niai. Jo-se pra dė jau žais ti nuo 13–14 me tų. Bu vo vi so kiau sių rung-ty nių, tiek sėk min gų, tiek ir ne la bai. Šiuo me tu at sto vau ju

Stu den tas Ta das tę sia fut bo li nin ko kar je rą Ru mu ni jo je

Lie tu vos jau ni mo U-21 rink ti nei. Tai yra svar biau sia rink ti nė, ku rio-je te ko žais ti. U-21 rink ti nė yra tik vie nu laip te liu že miau už Lie tu vos na cio na li nę fut bo lo rink ti nę, į ku-rią bū ti pa kvies tam yra dau gu mos fut bo li nin kų sva jo nė.

– Su da rei 3,5 me tų su tar tį su stip riu ru mu nų klu bu. Ar esi pa-ten kin tas gy ve ni mo są ly go mis ir sa vo žai di mu šio je ša ly je? Kaip se ka si Ta vo ko man dai? Ar aukš-tas čem pio na to ly gis, kiek rung-ty niau ja ko man dų?

– Gy ve ni mo są ly gas klu bas su-tei kė pui kias, klu bas da ro vis ką, kad žai dė jai bū tų pa ten kin ti. Apie pa čią ša lį ir mies tą (ja me apie 300 tūks tan čių gy ven to jų) ne su la bai ge ros nuo mo nės, ma nau, kad tai ša lis, prie ku rios pri pras ti rei kia lai ko. Lie tu va tik rai mie les nė. Per pas ta ruo sius 3 mė ne sius gy niau dub le rių ko man dos var tus, nes pa grin di nė ko man da bu vo vi siš-kai su kom plek tuo ta, jų var ti nin kai žai dė ga na pa ti ki mai. Mo kau si ru-mu nų kal bos, kad įgy čiau di des nį tre ne rių pa si ti kė ji mą. Daug vil-čių de du į at ei nan tį se zo ną, ja me

ir pa aiš kės vi sos ma no ga li my bės šia me klu be. Ko man dai se kė si vi du-ti niš kai (mū sų klu bas pa gal biu dže tą yra tik Ru mu ni jos vi du ti nio-kas), šie met už ėmė me aukš čiau sio jo je ly go je 6 vie tą tarp 18 ko man dų. Tai pa ly gin ti aukš ta vie-ta, nes Ru mu ni jo je kon-ku ren ci ja la bai di de lė, ta čiau tiek sir ga liai, tiek klu bo val džia nė ra pa-ten kin ti to kiu re zul ta tu. Čem pio na tas yra aukš to ly gio, o su si do mė ji mas fut bo lu Ru mu ni jo je la-bai di de lis.

– Kas iš Eu ro pos var ti nin kų yra Ta vo ide a las? Ką lai kai ge-riau siu Lie tu vos var ti-nin ku?

– Vi są gy ve ni mą mė gau is pa no Ike ro Ca sil la so žai di mą. Šiuo me tu be ga lo pa tin ka ir an glų var ti nin kas Joe Har tas. Lie tu vo je – Žyd rū nas Kar če mars kas, jis pui kiai žai džia tiek klu be, tiek rink ti nė je.

– Ką gal vo ji apie to les nes stu-di jas Uni ver si te te? Ar pa lai kai ko kius ry šius su kur so drau gais?

– Ka dan gi Lie tu vo je pra lei siu la bai ma žai lai ko, vi są sa vo dė me sį no riu su kon cen truo ti į fut bo lą, stu-di jas Šiau lių uni ver si te te teks ati-dė ti vė les niam lai kui, tur būt ei siu aka de mi nių atos to gų. Ry šius pa lai-kau su dau gu ma drau gų Lie tu vo je, taip pat ir su gru pės, se ku bu vu sios ,,Šiau lių“ ko man dos žai di mą ir ap-skri tai Lie tu vos fut bo lo gy ve ni mą. Ma no drau gė Eri ka šie met bai gia eko lo gi jos ir ap lin ko ty ros stu di jas, va sa rą ji kar tu su ma ni mi vyks į Ru mu ni ją.

– Lin ki me įsi tvir tin ti pa grin-di nė je ru mu nų ko man dos su dė-ty je ir ge ru žai di mu džiu gin ti ne tik Ru mu ni jos, bet ir Lie tu vos fut bo lo ger bė jus.

Tado Simaičio asmeninio archyvyo nuotr.

to ma gist ran tė As ta Dauk šai tė (25,10). Si dab ro me da lį iš ko vo jo ir Edu ko lo gi-jos fa kul te to pir ma kur sis Ne ri jus Rim-ke vi čius, rung ty nia vęs 110 m bar je ri-nio bė gi mo rung ty je (15,48). Bron zos ap do va no ji mas 3000 m dis tan ci jo je ati te ko ne se niai ma ra to no rung ty-je olim pi nį nor ma ty vą įvyk džiu siai So cia li nių moks lų fa kul te to ma gist-ran tei Re mal dai Ker gy tei (9.58,83).Ne blo gai mū sų spor ti nin kams se-kė si ir ki to se rung ty se. A. Dauk šai-tė šuo lių į to lį rung ty je li ko ket vir ta. Ket vir tą vie tą 5000 m dis tan ci jo je pel nė ir J. Ber žans kis. Penk tą vie tą tarp 14 da ly vių 400 m bė gi mo rung-ty je iš ko vo jo Ge di mi nas Ku čins kas.Žy miai pras čiau šiau lie čiams se kė si ko man di nių spor to ša kų var žy bo se. Mū sų krep ši nin kai už ėmė 6 vie tą tarp 14 ko man dų, o pra ėju sių me tų SELL žai dy nių čem pio nai mū sų fut bo li nin-kai šį kar tą li ko tik aš tun to je vie to je.Šiau lių uni ver si te to spor to klu bo di-rek to rius Min dau gas Bud vy tis, api-ben drin da mas SELL žai dy nių re zul ta-tus, pa žy mė jo, kad re zul ta tai at spin di

Ge gu žės mėn. Mask vo je (Rusija) bu vo su reng-tas 40-asis Eu ro pos sam bo im ty nių čem pio na tas, ku ria me da ly va vo ir Šiau lių uni ver si te to Edu ko lo-gi jos fa kul te to stu den tė San ta Pa ke ny tė. Tre ne rio Sta nis lo vo Ku li kaus ko auk lė ti nė at le čių daugiau nei 80 kg svo rio ka te go ri jo je iš ko vo jo bron zos me-da lį.

San tos tre ne rio nuo mo ne, re zul ta tui įta kos tu-rė jo tai, kad ji bu vo pa ti leng viau sia sa vo svo rio ka te go ri jo je. Iš pra džių šiau lie tė įvei kė var žo vę iš

San ta Pa ke ny tė iš ko vo jo Eu ro pos čem pio na to bron zos me da lį

Is pa ni jos, o po to pus fi na ly je su si ti ko su pa jė gia Ru-si jos at sto ve. Jai San ta pra lai mė jo 4 taš kais. Be je, ši Ru si jos spor ti nin kė ir ta po Eu ro pos čem pio ne.

San ta Pa ke ny tė Eu ro pos čem pio na to me da lį pa-sky rė sa vo tre ne riui ju bi lie ji nio gim ta die nio pro ga.

Tenka tik apgailestauti, kad Santa Pakenytė dėl Europos čempionato varžybų negalėjo atstovauti Universitetui SELL žaidynėse Suomijoje, kur būtų galėjusi padovanoti mūsų komandai medalį.

„Šiau lių uni ver si te to“ inf.

Šach ma ti nin kė Dei man tė Dau ly tė – SELL žai dy nių čem pio nė

mū sų spor ti nin kų pa jė gu mą, ir ap gai-les ta vo, kad į žai dy nes ne ga lė jo iš vyk-ti ke le tas ge riau sių mū sų spor ti nin kų. „Iš vi so į SELL žai dy nes Suo mi jo je bu vo iš vy ku si 38 žmo nių de le ga ci ja. De ja, ne iš vy ko ge riau sia mū sų bė gi-kė Eg lė Bal čiū nai tė, ku ri bū tų ga lė ju si iš ko vo ti ke le tą me da lių. SELL žai dy-nes į Eu ro pos čem pio na tą Mask vo je iš kei tė im ty ni nin kė San ta Pa ke ny tė. Ap mau džią trau mą prieš pat iš vy ką į Suo mi ją pa ty rė krep ši nio ko man dos vi du rio puo lė jas Ju lius Ju ci kas. Pre-ten duo ti į aukš tas vie tas ko man di nė se spor to ša ko se bu vo la bai sun ku, nes var žy bo se da ly va vo daug pa jė gių ko-man dų. Be to, ir po gru pių var žy bo se te ko rung ty niau ti su var žy bų fa vo ri-tais,“ – sa kė Spor to klu bo di rek to rius.Iš vi so XXVIII SELL žai dy nių pro gra mo je bu vo 14 spor to ša-kų var žy bos. Šiau lių uni ver si te to spor ti nin kai rung ty nia vo tik šach-ma tų, leng vo sios at le ti kos, krep-ši nio ir fut bo lo (7x7) var žy bo se.Ki tų me tų SELL spor to žai dy nės bus su reng tos Lat vi jo je.

„Šiaulių universiteto“ inf.

Šo ko la du kve pian tis bul va rasPės čių jų bul va ras vir to „Šo ko la do ke liu“ – čia įkur tos 4 šo ko la do mu zie jaus

sto te lės: „In dė nai ir ka ka va“, „Šo ko la das dva rų kul tū ro je“, „Sal dai nių fab ri kas „Rū ta“ ir „Meš kiu ko Rud no siu ko sal du my nai“. Šiau lie čius ir mies to sve čius kiek vie no je sto te lė je sa va no riai Šiau lių uni ver si te to stu den tai ir gim na zis tai kvie tė at lik ti tam tik ras už duo tis – su dė lio ti dė lio nę, iš ka ka vos ir ci na mo no pa-ga min ti kve pian tį at vi ru ką, at sa ky ti į ne su dė tin gą klau si mą, nu pieš ti ar iš mo lio nu lip dy ti sva jo nių sal dai nį. Ap lan kiu sių jų vi sas sto te les ir at li ku sių jų pa teik tas už duo tis pas ku ti nė je sto te lė je lau kė sal di do va na.

Stu den tai pra ei vius vai ši no nau jais „Rū tos“ sal dai niais, kvie tė iš ger ti karš to šo ko la do, pa ga min to pa gal se no vi nį ac te kų re cep tą, gro jo įvai riais in stru men-tais, siū lė nu si fo tog ra fuo ti kar to ni niuo se sten duo se, su kur tuo se šo ko la do is to-ri jos te mo mis.

„Rū tos“ šo ko la do mu zie jus kar tu su Šiau lių uni ver si te to stu den tais bu vo pa skel bęs kon kur są „Me tų sma li žius“, pra šė siųs ti ra ši nė lius, nuo trau kas, fi l-muo tą me džia gą ir kt. Me tų sma li žius bu vo ka rū nuo tas P. Vi šins kio aikš tė je įsi kū ru sio je „Meš kiu ko Rud no siu ko sal du my nų sto te lė je“. Me tų sma li že pri pa-žin ta šiau lie tė Sau lė, pa svei kin ti mer gai tės tė vai – Gied rė ir Ru san das Chra pač.

Au to riai – stu den taiVi so ren gi nio sce na ri jaus su ma ny to jai ir įgy ven din to jai, re kla mi nių ak cen tų

ir skel bi mų au to riai – Šiau lių uni ver si te to stu den tai. Gat vės kar to nus, šven tės pla ka tus, kvie ti mus su kū rė Me nų fa kul te to au dio vi zu a li nio me no stu den tė As ta Jo ni kai tė. Dau gu mą edu ka ci nių už duo čių kū rė Edu ko lo gi jos fa kul te to stu den-tai Si mo na, Mo ni ka, Re na ta, Re gi man tas, Eg lė. Me tų sma li žiaus ka rū ną su kū rė Hu ma ni ta ri nio fa kul te to stu den tai Do vy das ir Jo vi ta. Vi sas is to ri nio šo ko la do ke lio veik las ko or di na vo is to ri jos stu di jų pro gra mos ab sol ven tė Lau ra Abu-kaus kai tė. Šo ko la do šven tė je mu zi ki nę pro gra mą at li ko mu zi kos pe da go gi kos stu di jų pro gra mos stu den tai.

Šo ko la do ke liu„Šo ko la do ke lio“ sto te lė se su pra ei viais ben dra vo 40 stu den tų sa va no rių.Sto te lė je „In dė nai ir ka ka va“ nuo pat ry to su ko si ket vir ta kur sė Jo vi ta Nor-

ku tė, Hu ma ni ta ri nia me fa kul te te stu di juo jan ti an glų fi lo lo gi ją: „Žmo nių daug, kar tais rei kia pa drą sin ti at lik ti už duo tį, bet vi si su sto ja, klau sia, di des niems vai-kams pa tin ka dė lio nės, ma žes nie ji iš ka ka vos, ci na mo no ir cuk raus pud ros ku-ria at vi ru kus – kai ku riuos ne ša si na mo, o li ku sius mes eks po nuo jam.“

Sto te lė je „Šo ko la das dva rų kul tū ro je“ be si dar buo jan čios Edu ko lo gi jos fa-kul te to II kur so stu den tės Si mo na Ki vi liaus kai tė ir Eg lė Ra ma naus ky tė vos spė jo pra ei viams pils ty ti karš tą šo ko la dą. Įteik da mos stik li nė lę su šo ko la du, ne-pa varg da mos aiš ki no, kad jis pa ga min tas pa gal ma jų ir ac te kų re cep tą. Be to, mer gi nos kiek vie nam siū lė trauk ti klau si mą ir pa ban dy ti at sa ky ti. „Žmo nės la-bai ma lo nūs, no riai ben drau ja, ypač vy res ni. Vai kai la bai nuo šir džiai sten gia si, gal vo ja. Kar tais rei kia pa sufl e ruo ti at sa ky mą, bet vi si ant spau du kus gau na, čia žai di mas be pra lai mė ji mų“, – da li jo si įspū džiais stu den tės ir ra gi no: – Bū ti nai pa si vai šin kit sal dai niais!“

Sto te lė je „Sal dai nių fab ri kas „Rū ta“ su šiau lie čiais ben dra vo Hu ma ni ta ri nio fa kul te to lie tu vių fi lo lo-gi jos ir ry šių su vi suo-me ne stu di jų pro gra mos tre čia kur sė Go da Alek-se riū nai tė. „Pa grin di-nis mū sų tiks las – in-for muo ti, kad bir že lio 1 d. ati da ro mas Šo ko la do mu zie jus. Pri sta tom nau jus sal dai nius, kvie-čiam į ren gi nius, ska-ti nam at neš ti į mu zie jų eks po na tų, ku rie bus iš keis ti į sal dai nius“, – pa sa ko jo Go da.

Stu den tai su ren gė Šo ko la do šven tęGe gu žės 26 d. vi sas Šiau lių mies to pės čių jų bul va ras kve pė jo šo ko la-

du – čia su reng ta „Rū tos“ šo ko la do mu zie jaus ati da ry mo šven tė. Šven tę or ga ni za vo Šiau lių uni ver si te to stu den tai ir dės ty to jai kar tu su sal dai nių fab ri ko „Rū ta“ dar buo to jais, tal ki no ir Šiau lių uni ver si te to gim na zi jos moks lei viai.

Si gi ta INČIŪRIENĖ

Z. Ripinskio nuotr.