sukauptos metodinės patirties, naudojant ikt įvairiuose dalykuose

SUKAUPTOS METODINS PATIRTIES, NAUDOJANT IKT VAIRIUOSE DALYKUOSE, ANALIZŠVIETIMO INFORMACINI TECHNOLOGIJ CENTRAS
|
centro informacini technologij skyriaus vyresnioji specialist, Asta Buineviit, Švietimo
informacini technologij centro Mokymo skyriaus vedja, Virginija Navickien, Švietimo
informacini technologij skyriaus Mokymo skyriaus metodinink.
SUKAUPTOS METODINS PATIRTIES, NAUDOJANT IKT VAIRIUOSE DALYKUOSE, ANALIZ
|
1.1. Tyrimo metodai ........................................................................................................................ 8
2.2. Metodini darb apvalga ...................................................................................................... 13 2.2.1. Publikavimo laikotarpis ................................................................................................... 13
2.2.2. Metodins mediagos pasiskirstymas pagal dalykus....................................................... 14 2.2.3. Metodins mediagos pasiskirstymas pagal ugdymo programas ir klases ...................... 16 2.2.4. Metodins mediagos tipas. ............................................................................................. 16 2.2.5. Metodiniuose darbuose naudojam mokymo(si) metod apvalga ................................ 17
2.2.6. Technikos, naudojamos metodiniuose darbuose aprašytame ugdymo procese, apvalga
................................................................................................................................................... 20
ugdymo procese, apvalga ......................................................................................................... 23
2.3. Pradinis ugdymas. ................................................................................................................... 28
2.3.1. Pradinio ugdymo programai skirtos metodins mediagos tipas .................................... 28 2.3.2. Programins rangos panaudojimas pradinio ugdymo programos metodinje mediagoje
................................................................................................................................................... 28 2.3.3. Pradinio ugdymo programai skirtoje metodinje mediagoje naudojamos kompiuterins
mokomosios priemons ............................................................................................................. 29
programomis .............................................................................................................................. 29 2.4. Dorinis ugdymas: tikyba ......................................................................................................... 62
2.4.1. Tikybos metodins mediagos tipas ................................................................................ 62 2.4.2. Programins rangos panaudojimas tikybos metodinje mediagoje .............................. 62
2.4.3. Tikybos metodinje mediagoje naudojamos kompiuterins mokymo priemons ......... 63 2.4.4. Tikybos metodini darb ssaja su galiojaniomis Bendrosiomis programomis............ 63
2.5. Dorinis ugdymas: etika ........................................................................................................... 77 2.5.1. Etikos dalyko metodins mediagos tipas – pamoka, pamok ciklas, projektas, metodika
................................................................................................................................................... 77
................................................................................................................................................... 78 2.5.4. Etikos metodini darb ssaja su galiojaniomis Bendrosiomis programomis .............. 78
2.6. Kalbinis ugdymas: lietuvi kalba ......................................................................................... 100
2.6.1. Lietuvi kalbos metodini darb tipai ........................................................................... 100 2.6.2. Programins rangos panaudojimas lietuvi kalbos metodinje mediagoje ................ 100
|
................................................................................................................................................. 101 2.6.4. Lietuvi kalbos metodini darb ssaja su galiojaniomis Bendrosiomis programomis
................................................................................................................................................. 102 2.7. Kalbinis ugdymas: pirmoji usienio kalba ........................................................................... 150
2.7.1. Pirmosios usienio kalbos metodins mediagos tipas ................................................. 150 2.7.2. Programins rangos panaudojimas pirmosios usienio kalbos metodinje mediagoje
................................................................................................................................................. 151
................................................................................................................................................. 154 2.7.4. Pirmosios usienio kalbos metodini darb ssaja su galiojaniomis Bendrosiomis
programomis ............................................................................................................................ 155
2.8. Kalbinis ugdymas: antroji usienio kalba (Rus kalba) ....................................................... 200 2.8.1. Antrosios usienio kalbos (rus kalbos) metodins mediagos tipas ............................ 200 2.8.2. Programins rangos panaudojimas antrosios usienio kalbos (rus kalbos) metodinje
mediagoje. .............................................................................................................................. 200 2.8.3. Kompiuterins mokomosios priemons, minimos rus kalbos metodinje mediagoje 201 2.8.4. Antrosios usienio kalbos (rus kalbos) metodini darb ssaja su galiojaniomis
Bendrosiomis programomis ..................................................................................................... 201
2.9. Matematinis ugdymas. .......................................................................................................... 221 2.9.1. Matematikos metodins mediagos tipai ....................................................................... 221 2.9.2. Programins rangos panaudojimas matematikos metodinje mediagoje. .................. 221
2.9.3. Kompiuterins mokomosios priemons, minimos matematikos metodinje mediagoje.
................................................................................................................................................. 222
2.10.1. Integruoto gamtos moksl kurso metodins mediagos tipai ...................................... 287 2.10.2. Programins rangos panaudojimas integruot gamtos moksl metodinje mediagoje.
................................................................................................................................................. 287 2.10.3. Kompiuterins mokomosios priemons, minimos integruoto gamtos mokslo metodinje
mediagoje ............................................................................................................................... 287
................................................................................................................................................. 288
2.11. Gamtos mokslai :biologija .................................................................................................. 303 2.11. Biologijos metodini darb tipai .................................................................................... 303 2.11.2. Programins rangos panaudojimas biologijos metodinje mediagoje. ..................... 303
2.12.3. Kompiuterins priemons biologijos metodinje mediagoje..................................... 304 2.12.4. Biologijos metodins mediagos ssaja su galiojaniomis bendrosiomis programomis
................................................................................................................................................. 304 2.12. Gamtos mokslai: fizika ....................................................................................................... 326
2.12.1. Fizikos metodini darb tipai ...................................................................................... 326 2.12.2. Programins rangos panaudojimas fizikos metodinje mediagoje. .......................... 326 2.12.3. Kompiuterins mokomosios priemons, minimos fizikos metodinje mediagoje .... 327 2.12.4. Fizikos metodins mediagos ssaja su galiojaniomis Bendrosiomis programomis . 328
2.13. Gamtos mokslai: chemija ................................................................................................... 362
2.13.1. Chemijos metodini darb tipai .................................................................................. 362 2.13.2. Programins rangos panaudojimas chemijos metodinje mediagoje. ...................... 362
2.13.3. Kompiuterins mokomosios priemons, minimos chemijos metodinje mediagoje. 363 2.13.4. Chemijos metodins mediagos ssaja su galiojaniomis Bendrosiomis programomis
................................................................................................................................................. 364
|
2.14.1. Istorijos metodins mediagos tipai ............................................................................ 389 2.14.2. Programins rangos panaudojimas istorijos metodinje mediagoje ......................... 389
2.14.3. Kompiuterins mokomosios priemons, minimos istorijos metodinje mediagoje. . 390 2.14.4.Istorijos metodins mediagos ssaja su galiojaniomis Bendrosiomis programomis 391
2.15. Socialinis ugdymas: geografija ........................................................................................... 433 2.15.1. Geografijos metodins mediagos tipai ....................................................................... 433 2.15.2. Programins rangos panaudojimas geografijos metodinje mediagoje ................... 433
2.15.3. Kompiuterins mokomosios priemons, minimos geografijos metodinje mediagoje.
................................................................................................................................................. 434 2.15.4. Geografijos metodins mediagos ssaja su galiojaniomis Bendrosiomis programomis
................................................................................................................................................. 435
2.16.3. Kompiuterins mokomosios priemons, minimos ekonomikos metodinje mediagoje.
................................................................................................................................................. 471 2.16.4. Ekonomikos metodins mediagos ssaja su galiojaniomis Bendrosiomis
programomis ............................................................................................................................ 471
2.17. Meninis ugdymas: dail ...................................................................................................... 491 2.17.1. Dails metodins mediagos tipai ............................................................................... 491 2.17.2. Programins rangos panaudojimas dails metodinje mediagoje. ........................... 491
2.17.3. Kompiuterins mokomosios priemons, minimos dails metodinje mediagoje ...... 492 2.17.4. Dails metodins mediagos ssaja su galiojaniomis Bendrosiomis programomis .. 493
2.18. Meninis ugdymas: muzika .................................................................................................. 519 2.18.1. Muzikos metodins mediagos tipai ........................................................................... 519
2.18.2. Programins rangos panaudojimas muzikos metodinje mediagoje ........................ 519 2.18.3. Kompiuterins mokomosios priemons, minimos muzikos metodinje mediagoje.. 520
2.18.4. Muzikos metodins mediagos ssaja su galiojaniomis Bendrosiomis programomis
................................................................................................................................................. 520 2.19. Technologinis ugdymas ...................................................................................................... 534
2.19.1. Technologinio ugdymo metodins mediagos tipai .................................................... 534 2.19.2. Programins rangos panaudojimas technologij metodiniuose darbuose. ................. 534
2.19.3. Kompiuterins mokomosios priemons, minimos technologij metodinje mediagoje.
................................................................................................................................................. 535 2.19.4. Technologij metodins mediagos ssaja su galiojaniomis Bendrosiomis
programomis ............................................................................................................................ 536 3. IŠVADOS IR PASILYMAI ..................................................................................................... 568 LITERATROS SRAŠAS. .......................................................................................................... 568
|
IKT) diegimui ugdymo proces. Parengti strateginiai dokumentai - Informacini ir komunikacini
technologij diegimo bendrj lavinim ir profesin mokym 2008-2012 met strategija ir
Informacini ir komunikacini technologij diegimo bendrj lavinim ir profesin mokym 2008-
2012 met programa, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m.
gruodio 20 d. sakymu Nr. ISAK-2530 (in., 2008, Nr.6-220).
IKT diegimo strategijos 5 punktas teigia: „Valstybs vykdoma informacins visuomens ir
ini ekonomikos pltra kelia iššk švietimui – intensyviau ir veiksmingiau naudoti šiuolaikines
IKT ugdymui, mokymui ir mokymuisi. IKT infrastruktros, švietimo tinkl sisteminga pltot ir
prieinamumas – viena svarbiausi ugdymo proces kaitos slyg. Šiuolaikins technologijos turi
padti gerinti mokyklos valdym ir savivald. Interneto turinio krimas, elektronini paslaug
teikimas, nauj mokymo ir mokymosi metodik krimas ir diegimas, mokytoj, mokykl vadov,
bibliotekinink mokymai, IKT diegimo proceso stebsena, švietimo vadov, pedagog ir socialini
partneri traukimas sprendim primim turt padti gyvendinti mokymosi, kai dmesio centre
yra mokinys, paradigm, mokymosi vis gyvenim princip, gilesnio mokymo diferencijavimo ir
individualizavimo nuostatas, mokymosi bendradarbiaujant ir grupinio darbo metodus,
konstruktyvistinio mokymosi idjas.“ 12 IKT diegimo strategijos punktas atkreipia dmes, kad turi
bti skiriamas nuolatinis dmesys elektroninei mokomajai mediagai rengti ir atnaujinti nuolat
gerinant jos kokyb, skatinant jos viešum, suteikiant galimybi ja laisvai naudotis kiekvienam
mokiniui ir mokytojui. Siekiama nuolat kryptingai didinti naudingos, patrauklios mokytojams ir
mokiniams mokomosios ir paintins informacijos kiek lietuvi kalba internete.
Tyrimo prielaidos. Lietuvoje per paskutiniuosius kelet met yra parengta daug spausdint
ir skaitmenini metodini darb (leidini, straipsni, metodins mediagos), skirt pateikti
informacini ir komunikacini technologij taikymo metodin patirt vairi dalyk pamokose.
Taiau trksta šiuos darbus apibendrinanios susistemintos mediagos.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti, susisteminti ir apibendrinti egzistuojani IKT taikymo
vairiuose dalykuose metodin patirt.
parengti esam metodini darb ir susijusi kompiuterini mokymo priemoni apvalg,
susisteminti ir apibendrinti esam mediag;
parengti geriausi metodini darb suvestin;
aprašyti ši darb ssaj su galiojaniomis Bendrosiomis programomis ir Išsilavinimo
standartais.
technologij taikym ugdymo procese.
Laukiami rezultatai. Tyrimo metu pagrindinis dmesys buvo skiriamas po 2000 met
mokytoj sukurtai IKT taikymo vairiuose dalykuose metodinei patiriai apibendrinti.
Tyrimo etapai:
I. Šaltini, kuriuose galima rasti IKT taikymo vairiuose dalykuose metodins patirties
darbus, atranka ir analiz. Ši atranka ir analiz atliekama, siekiant atrinkti tuos šaltinius, kuriuose
yra labiausiai mokytojams naudingi ir reikalingi metodiniai darbai. Taip pat šia atranka siekiama
|
patirties darbus danai publikuoja keliose šaltiniuose.
II. Metodini darb, esani atrinktuose šaltiniuose, analiz, sisteminimas ir apibendrinimas.
III. Išvad ir rekomendacij pateikimas.
Tyrimui buvo naudojami kokybinis tyrimo metodas – metodins mediagos turinio analiz,
kurios metu buvo analizuojamas metodini darb turinys. Taip pat buvo naudojamas ir kiekybinis
tyrimo metodas statistiniams skaiiavimams atlikti.
Tyrimo metu vertinti ir išanalizuoti metodiniai darbai, susij su IKT taikymu vairiuose
dalykuose. Atlikta analiz dl ši darb atitikimo „Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosioms
programoms“ (LR ŠMM ministro 2008 m. rugpjio 26 d. sakymas Nr. ISAK-2443) ir „Lietuvos
bendrojo lavinimo mokyklos bendrosioms programoms ir bendrojo išsilavinimo standartams XI-XII
klasms“ (LR ŠMM ministro 2002 m. rugpjio 21 d. sakymas Nr. 1465) (toliau tekste abu šie
dokumentai – Bendrosios programos). Taip pat tyrimo metu visi kokybiški metodiniai darbai
sugrupuoti ir susieti su ugdomais moksleivi gebjimais, nurodytais Bendrosiose programose.
Tyrimo metu pagrindinis dmesys buvo kreipiamas metodini darb kokyb, j atitikim
Bendrosioms programoms. Metodiniuose darbuose buvo analizuojami mokytoj naudoti mokymo
metodai, vertinimo kriterijai, IKT taikymo aspektas, IKT priemons bei ši priemoni taikymo
tikslingumas.
pasilymai, kurie padt gerinti publikuojam metodin mediag.
Pagrindin tyrimo mediaga pateikiama grafikais ir lentelmis. Tyrime pateikiama
apibendrinta metodini darb ir ugdom gebjim, nurodyt Bendrosiose programose, ssaj
lentel. Ataskaitos pabaigoje pateiktas naudot šaltini srašas.
|
1. Informacijos paieška ir sisteminimas. Naudojama siekiant surinkti pirminius duomenis.
Internetiniai puslapiai, informacins sistemos ir vairios duomen bazs naudojamos kaip
pagrindinis informacijos šaltinis.
Tyrimo metu taikomas kokybinio tyrimo metodas metodini darb, kuriuose taikomos IKT,
turinio analizei. Šis metodas leidia surinkti duomenis apie ugdymo turinio dalyk ir IKT santyk,
vertinti IKT taikymo tendencijas ir kt. Tyrime naudojama tiek kokybin, tiek kiekybin analiz.
1.2. Tyrimo šaltiniai.
metodini darb, dalyk asociacij, projekt svetains, virtualios mokymosi aplinkos, kuriose yra
talpinami mokytoj sukurti metodiniai darbai. Tyrimo metu buvo nagrinti ir konferencij, susijusi
su IKT, bei struktrini fond leidiniai. Buvo nagrinjami tik interneto šaltiniai, nes pastarieji yra
laisvai prieinami visai pedagoginei bendruomenei.
Tyrime nagrinta mokytoj metodin mediaga, kuri sukurta po 2001 met. Ši mediaga yra
aktuali mokytojams ir gali bti naudojama mokyklose ugdymo procese. Ankstesniais metais išleista
mediaga nra visai tinkama naudoti, nes ne visos metodinje mediagoje naudojamos IKT
priemons gali bti panaudotos ugdymo procese šiuo metu.
emiau esanioje lentelje yra pateikiama nagrint šaltini srašas su trumpa šaltinio
anotacija.
Trumpas šaltinio apibdinimas Adresas, kur galima rasti šaltin
Internetins svetains
procese konkurso „Virtuali kelion klasje“ resursai
http://metodika.emokykla.lt
darb duomen baz
4. Mokytoj - IKT lyderi - portalas http://lyderiai.emokykla.lt
Dalyk mokytoj asociacij svetains
svetain
http://www.ipc.lt/liet
3. Fizikos ir astronomijos mokytoj svetain http://ftf.vpu.lt/education/default.htm
4. Muzikos mokytoj asociacijos svetain http://www.lmma.ku.lt/
|
5. Geografijos mokytoj asociacijos svetain http://www.geografija.lt/index.asp
6. Istorijos mokytoj asociacijos svetain http://lima.w3.lt/1024.php
Projekt svetains
pedagog kompetencij taikyti IKT ir inovatyvius
mokymo(si) metodus tobulinimas“ svetain
diegimas, remiantis integruoto gamtos moksl kurso 5-
6 klass mokiniams pavyzdiu“
programos projektas)
Socrates programos Minerva projektas)
informacijos taikymo švietime pagalbos tinklas“
http://np.ipc.lt/
2. „Chemijos udavini sprendimas. Udavinynas
pagrindinei mokyklai“
4. Neakivaizdins jaunj fizik mokyklos „Fotonas“
svetain
http://www.fotonas.su.lt/studdarbai.ph
tml
Leidiniai
rinkiniai
http://www.emokykla.lt/lt.php/konfere
nciju_medziaga/6
mediaga, 2002
mediaga
http://www.emokykla.lt/lt.php/konfere
nciju_medziaga/6
klasms gerosios patirties leidinys
remiantis Bendrosiose programose numatytais ugdomais moksleivi gebjimais, mokymo metodais,
vertinimo kriterijais, kompiuterinmis mokymo priemonmis, naudojamais šaltiniais. Tyrimo
kriterijai tiesiogiai atspindi tyrimo klausimus, indikatoriai – poymius, pagal kuriuos bus
sprendiama apie metodini darb ssaj su galiojaniomis Bendrosiomis programomis, IKT
naudojimo vairiuose dalykuose vairov, ieškoma atsakym tyrimo udavinius (r. 2 lentel).
|
Eil.
metodin mediaga?
Dorinis ugdymas:
o Etika
o Tikyba
Kalbinis ugdymas:
metodin mediaga
Pagrindinio ugdymo programa
Vidurinio ugdymo programa
mediaga?
Metodini
|
nurodyti metodinje mediagoje?
o „Mini lietus“
metodinje mediagoje?
su Bendrosiomis programomis?
gebjim, nurodyt metodinje
|
galima priskirti mediag?
literatros srašas?
IKT VAIRIUOSE DALYKUOSE, ANALIZ“ REZULTATAI
2.1. Šaltini apvalga
Tyrimo metu perirti 1735 metodiniai darbai iš vairi šaltini. Gilesnei analizei pasirinkti
– 1433. Analizuojam metodini darb skaiiaus majim lm tai, kad kai kurie metodiniai
darbai kartojosi vairiuose šaltiniuose. emiau esaniame paveiksle yra pateikiama informacija apie
perirtus ir nagrintus metodinius darbus.
Pav. 1.Perirt ir analizuojam metodini darb santykis
0 100 200 300 400 500 600 700 800
Metodins mediagos apie IKT taikym ugdymo procese konkurso …
Švietimo informacini technologij centro metodini darb …
Pedagogins informacijos duomen baz „Korys“
Mokytoj - IKT lyderi - portalas
EFELCREN projekto svetain
Lietuvos geografijos mokytoj asociacijos svetain
„Ugdymo turinio IKT pagrindu krimas ir diegimas remiantis …
Mokymosi objekt metaduomen saugykla
Šiauli raj. angl kalbos mokytoj svetain
791
163
5
147
91
2
10
76
5
49
139
195
62
756
143
5
101
91
2
79
5
48
77
80
25
1
20
|
13
Metodiniai darbai apie IKT taikym ugdymo procese rinkti iš daugelio šaltini. Išsamus
šaltini srašas pateikiamas 1.2. skyriuje „Tyrimo šaltiniai“. mus analizuoti iš vairi šaltini
surinktus metodinius darbus, pastebta, kad nemaa dalis j kartojasi, yra ne viename šaltinyje,
pavyzdiui, dauguma „Virtualios kelions klasje“ resurs kartojasi mokymosi objekt
metaduomen saugykloje, o e. mokykla ištekli – Švietimo informacini technologij centro
metodinje duomen bazje. Todl pasikartojantys darbai buvo eliminuoti. Iš pirmojo paveikslo
diagramos matyti, kad daugiausia metodini darb analizei paimta iš metodins mediagos
konkurso apie informacini ir komunikacini technologij taikym ugdymo procese „Virtuali
kelion klasje“ svetains http://metodika.emokykla.lt. Analizuojami 756 darbai. Iš Švietimo
informacini technologij centro metodins duomen bazs
http://mokslas.ipc.lt:8000/Sviesa/Md.nsf/ByDalykai?OpenView analizuojami 143 metodiniai
pasirinkta 80 metodini darb, iš mokymosi objekt metaduomen saugyklos
http://lom.emokykla.lt/public/ – 77, iš mokytoj IKT lyderi portalo
http://lyderiai.emokykla.lt/default.aspx - 101. Iš pedagogins informacijos duomen bazs „Korys"
analizuojami 5 darbai, 48 metodiniai darbai analizuojami iš projekto „Ugdymo turinio IKT
pagrindu krimas ir diegimas remiantis integruoto gamtos moksl kurso 5–6 klass mokiniams
pavyzdiu“ svetains http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/; iš IDWBL projekto svetains -
http://wad.fmi.uni-sofia.bg/wad/lt/index.aspx – 91 metodinis darbas. Visose kitose svetainse bei
elektroninse duomen bazse analizuot metodini darb, kuriuose yra akcentuojamas IKT
taikymas, skaiius yra nedidelis.
reikalaujama registracijos. Registracijos reikia http://lyderiai.emokykla.lt/default.aspx portale.
„mokytojas“ ir slaptaod „mokytojas“.
2.2. Metodini darb apvalga
2.2.1. Publikavimo laikotarpis
Tyrimo pradioje buvo iškelta slyga, jog bus nagrinjami darbai, kurie yra sukurti po 2000
m., todl darb publikavimo data tampa aktuali analizuojant metodinius darbus. Tyrimo metu buvo
visiškai nekreipiamas dmesys ankstesnij met darbus (nors kai kuriais atvejais pastarieji buvo
publikuoti duomen bazse).
Surinkus duomenis iš vairi šaltini, paaiškjo metodini darb pasiskirstymo pagal
publikavimo dat dsningumai: 0,5% darb buvo sunku nustatyti j pateikimo dat; 7,2%
analizuojam metodini darb sukurti 2000 metais. 2001 metais sukurti 1,8%, 2002 metais 5,7%,
2003 metais vl maiau darb – 1,6%, o nuo 2004 met analizuojam darb skaiius ima smarkiai
didti – 10,7%, 2005 m. – jau beveik dvigubai daugiau nei prajusiais – 19,3%, 2006 m. panašiai
kaip ir prajusiais - 18,4%, o 2007 m. jau ryškus metodini darb šuolis – 29,8%. 2008 m. dar nra
paskelbta vykusi konkurs metodini darb (pavyzdiui, „Virtualios kelions klasje“ konkurso),
todl analizuojam darb dalis iš ši met – tik 5,0%.
|
Tyrimo metu analizuojant metodinius darbus, buvo kreipiamas dmesys dalykus, kuriems
analizuojami metodiniai darbai yra skirti.
Pav. 3. Dalyk skaiiaus pasiskirstymas.
Nagrinjant metodinius darbus išryškjo tendencija, jog mokytojai metodin mediag ruošia
tik savo dalyko mokymui. Net 79,41% metodini darb yra skirti tik vieno dalyko mokymui. Todl
kalbti apie dalyk integracij bt sudtinga. Tai vienas iš kritiškesni tyrimo rodikli. Galima
teigti, kad mokytojai IKT naudoja tik savo dstomo dalyko mokymui, nesiekdami integruoti keli
dalyk. Nors apie tarpdalykin integracij, jos btinyb akcentuojama Bendrosiose programose.
Jose yra pateiktos rekomendacijos, kada ir kokius gebjimus tikslinga ugdyti integruojant vien ar
kelis dalykus. 13,26% darb yra skirti dviej dalyk, o lik 7,33% skirti trij ir daugiau dalyk
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
7
103
26
82
23
154
|
mokymui. Tai rodo, kad mokytojai bando integruoti keli dalyk mokym. Daniausiai
integruojami yra giminingi dalykai, pavyzdiui, biologija ir chemija, matematika ir fizika, lietuvi ir
usienio kalbos ir pan. Integracija pasireiškia ir projektuose, ypa tarptautiniuose, kurie yra
vykdomi ne pamok metu. Taip pat metodins mediagos autoriai nurodo 5 ir daugiau dalyk,
kuomet savo metodin mediag jie skiria tik mokytojams, t.y. pateikia savo IKT taikymo ugdymo
procese patirties aprašym, vieno ar kito rankio naudojim ugdymo procese. Pavyzdiui,
„Microsoft“ ranki naudojimas ugdymo procese“.
Giliau analizuojant metodinius darbus, kuriuose integruojami keli dalykai, paaiškja, jog ši
integracija yra „dirbtin“, t.y. mokytojai teigia, jog integruoja dalykus, taiau tik formaliai.
Pateikdami metodin mediag, kurioje yra integruojami keli dalykai, mokytojai daniausiai nurodo
tik vieno savo dstomo dalyko ugdomus gebjimus ar moksleivi pasiekimus, kuriuos ugdo.
Ketvirtame paveiksllyje pateiktas analizuojamos metodins mediagos pasiskirstymas pagal
dalykus. Analizuojant metodinius darbus, nustatyta, kad daugiausiai metodini darb yra skirta
matematikai – 232. Tai sudaro 16% vis analizuot darb. Taip pat ne maai darb yra skirta
lietuvi ir angl kalb mokymui. Tai sudaro po 12% nagrint darb. Beveik 30% nagrint darb
nurodyta, kad jie yra skirti gamtos mokslams: fizikai (164 darbai), biologijai (90 darb), chemijai
(95 darbai) ir integruotam gamtos moksl kursui (52 darbai). Dails mokymui skirti 138 darbai. Tai
sudaro 10% nagrint darb. Technologijoms – 131 metodiniai darbai arba 9%. Geografijai ir
istorijai mokyti yra beveik po lygiai metodini darb: geografijai – 108 (8%), o istorijai – 121 (8%)
darbas. Pradiniam ugdymui rasta 122 (9%) metodiniai darbai; muzikai – 33 (2%), ekonomikai – 38
(3%), doriniam ugdymui – 31 (2%), iš j 19 etikos mokymui, o 12 metodini darb tikybai mokyti.
vairiems dalykams mokyti skirtos metodins mediagos apie IKT taikym ugdymo procese yra
analizuojamas 184 darbai.
0
50
100
150
200
250
122
|
Iš vis nagrint darb daugiausiai darb yra skirt tiksliesiems mokslams mokyti. Todl
galima daryti išvad, kad aktyviausiai dalintis patirtimi apie IKT taikym ugdymo procese link
tikslij moksl mokytojai. Nors pagal Lietuvoje atlikt tyrim duomenis IKT daugiau naudoja
socialini moksl mokytojai. Todl reikt skatinti socialini moksl ir kalb mokytojus dalintis
savo patirtimi, teikiant ir publikuojant metodinius darbus.
2.2.3. Metodins mediagos pasiskirstymas pagal ugdymo programas ir klases
mus apibendrinti aprašyt metodini darb duomenis, paaiškjo, kurioms klasms parengta
daugiausiai metodins mediagos, naudojant IKT ugdymo procese. Iš stulpelins diagramos 5
paveikslas matyti, kad daugiausia metodini darb yra skirt 7-10 klasms, iš j daugiausiai 10
klasei, o pradinms klasms kartu pamus yra net 338 metodiniai darbai. Tai sudaro beveik 24%
darb.
Atlikus tyrim, galima daryti išvad, kad mokytojai daugiausiai patirties turi sukaup ugdant
7 – 10 klasi moksleivius. Šis skaiius rodo, kad ši klasi mokytojai dar nra orientuoti
valstybinius ar mokyklinius egzaminus, o daugiau laiko skiria mokymosi motyvacijai didinti,
domesniam ugdymo turinio perteikimui. Vis tik skatinti dalintis patirtimi reikt mokytojus,
ugdanius vidurinio ugdymo programos moksleivius.
2.2.4. Metodins mediagos tipas.
Metodinis darbas arba kitaip metodin mediaga – tai mokytoj ar kitoki autori parengta
mediaga, kurioje perteikiama ugdymo patirtis, rekomenduojama mediaga mokymui ir mokymuisi
ir kurios pagalba organizuojamas ugdymo procesas. Paprastai metodine mediaga yra siekiama, kad
mokytojai dalintsi profesine patirtimi ir skleist naujoves.
Metodiniai darbai (mediaga) pagal pobd gali bti:
0
50
100
150
200
250
300
350
2
|
pamok planai su aprašais, moduli programos).
3. Mokymo ir mokymosi priemons (uduotys, testai, mokomoji mediaga).
4. Apibendrinantys patirt:
konkrets atskir metod taikymo pavyzdiai (pamokos ar j ciklai, mokini veiklos
organizavimo bei vertinimo bdai, standart taikymas, papildomos mediagos naudojimo
galimybs, principai ir pan.);
mokomosios mediagos vertinimas, atsiliepimai, nuomons ir pan.);
papildomojo ugdymo mediaga;
metodins veiklos patirtis.
ciklo planai, projekto aprašymai bei vairs metodiniai patarimai mokytojams. Tai ketvirtojo tipo
darbai. Mokytojai daugiausiai link dalintis tokio tipo metodiniais darbais. Tai rodo ir atliktas
tyrimas. Pagal atlikt tyrim visi nagrinti metodiniai darbai yra apibendrinantys turim pedagog
patirt.
Apibendrinus metodinius darbus matyti, kad daugiausia yra pateikta pamok aprašym (888
darbai), 246 darbai apima ne vien pamok, o pamok cikl, vykdyti projektai aprašomi 118
metodini darb, metodika, kaip dirbti su vairiomis mokymo priemonmis, programomis,
rankiais, aprašoma 181 darbe.
Pav. 6. Metodins mediagos tipas – pamoka, pamok ciklas, projektas, metodika.
2.2.5. Metodiniuose darbuose naudojam mokymo(si) metod apvalga
Mokytojo pateikiamuose metodiniuose darbuose (pamokos, pamok ciklo planuose bei
projekt aprašymuose) minimi mokymo metodai. Mokymo metodas tai pasikartojani mokytojo
veiksm modelis, kuris gali bti taikomas dstant vairius dalykus, bdingas daugiau nei vienam
mokytojui ir svarbus išmokimui (N. L. Gage, D. C. Berliner, 1994). Apie mokymo(si) metodus yra
kalbj daugelis mokslinink iš viso pasaulio, taip pat ir Lietuvoje: R. Arends (1998), N. L. Gage,
D. C. Berliner (1994), E. Jensen (1999), M. N. Grendstand (1996), L. Jovaiša (2001), N. Biys, G.
62% 17%
|
Linkaityt, A. Valiukeviit (1996), M. Tereseviien, G. Gedvilien (2004), G. Butkien, A.
Kepalait (1996), V. Rajeckas (1997), V. Jakaviius, A. Juška (1996) ir kiti. Gal todl danai iškyla
klasifikavimo problema.
šiandien mokymo metodus kai kas vadina mokymo modeliais.
Mokymo metodas
Mokytojas Mokinys
Pav. 7. Mokytojo, mokinio ir mokymo metodo santykiai. ( V. Daujotyt, 1999)
Iš paveikslo matyti, kad vien sistem šiuos elementus jungia kalba, taip mokymui gyvumo
suteikia dialoginiai santykiai. Kaip teigia V. Daujotyt, dialogas sieja ne tik mones, bet ir tai, kas
yra sukurta arba kam reikia pa(si)aiškinimo ir supratimo (V. Daujotyt, 1999). Mokytojo ir mokini
santyki pobdis lemia mokymo organizavim, jo tobulinimo paieškas, šio proceso lavinamosios ir
aukljamosios takos lyg. Yra sukauptas didiulis didaktini idj bankas, kur inant ir kuriuo
remiantis galima toliau ieškoti šio proceso tobulinimo, jo modernizavimo šiuolaikinmis slygomis,
kas kartu su pedagogine patirtimi sudaro kompetencijos pagrind. (V. Rajeckas, 2001)
Paprastai kiekvienas mokytojas, savo darbuose nurodydamas mokymo metodus, remiasi
vairi autori nurodytomis klasifikacijomis.
Mokymo metod grups padeda suprasti pagrindus, kuriais remiantis metodai grupuojami,
nurodo kurie metodai yra tinkamiausi mokini aktyvumui skatinti. Reikt stengtis mokymo
metod grupes detaliau išdstyti tokia tvarka, kad matytsi j santykis su šiuolaikinio,
savarankiško, krybingo mogaus ugdymo udaviniais. (L. Jovaiša, J. Vaitkeviius, 1989).
Vienas iš daugelio metod skirstymo kriterij yra laikas. Jo patikrinti ilgaamiai metodai
vadinami tradiciniais, o naujoviški, „moderns“, daniausiai perimti iš usienio, vardijami kaip
netradiciniai metodai. Juos prasta sieti su pedagoginmis inovacijomis, krybiniais ieškojimais,
kit šali pedagogini idj pritaikymu ir diegimu reformuojamoje Lietuvos mokykloje (L.
Ruseckien, 1998). Tradiciniais mokymo metodais galime vadinti šiuos metodus: aiškinimas,
paskaita, krybinis darbas, praktinis darbas, demonstravimas, savarankiškas (individualus) darbas,
ini patikrinimas arba frontali apklausa. Taiau, pasak L. Jovaišos ir J. Vaitkeviiaus, šie metodai
gali bti priskiriami informaciniams arba operaciniams metodams. Prie netradicini, naujovišk,
„moderini“ mokymo metod galima bt priskirti aktyviuosius mokymo metodus: „mini liet“,
aidim, „akvarium“, darb grupje ir poromis, projektin veikl, diskusij, bendradarbiavim,
ekskursij, pristatym ir kt.
Suskaiiavus metodiniuose darbuose minimus pamok metodus, ryškja tendencija, kad
daniausiai pamokose taikomi 2 metodai. Jie minimi 440 metodini darb. Vienas metodas
nurodomas 388 metodiniuose darbuose, trys metodai pamokoje taikomi 343 metodiniuose
darbuose. Daugiau metod – keturis ir penkis metodus per pamok naudoja jau tik nedaugelis
Kalba
|
19
metodini darb autori – 47 minimi 4 metodai ir tik dviejuose metodiniuose darbuose minimi 5
metodai.
Iš tyrint metodini darb matyti, kad metodini darb rengjai remiasi skirtinga metod
klasifikacija, tas pats metodas danai vardijamas skirtingai. 213 darb nra nurodyta, kokie
metodai naudojami pamokose ar projektuose. Iš metod dominuoja demonstravimas – jis nurodytas
net 49,49% metodini darb. Savarankiškas darbas kaip metodas išskirtas 38,5% darb. Vienas iš
mgstamiausi ir danai naudojam metod yra darbas grupje arba komandinis darbas. Šis
metodas minimas beveik tredalyje (30,3%) darb. Aiškinim, kaip metod, išskiria 17,5%
metodini darb autori, tai rodo mokytojo vaidmens svor pamokoje. Ugdymo proceso kait
mokymo individualizavimo kryptimi rodo individualaus darbo, kaip metodo, išskyrimas 11,9%
darb. Nors susidaro spdis, kad projektin veikla dominuoja Lietuvos mokyklose, taiau j kaip
pamokos metod nurodo tik 6% metodini darb autori. Vien iš mokini aktyvinimo metod –
diskusij – metodiniuose darbuose mini tik 3,4% autori. Praktiniams gdiams formuoti praktinis
darbas kaip metodas nurodomas 4,3% darb. Mokymosi motyvacijai didinti ir mokymosi veikl
aktyviau traukti mokinius 3,6% darb kaip metodas naudojamas aidimas. Tai lemia ir mokomj
kompiuterini aidybini program bei interneto resurs su aidimo elementais pritaikymas
ugdymo procese. domu pastebti, kad metodai, kuriuose dominuoja mokytojas ir kurie skatina
aktyvi mokini veikl, minimi panašiai, pavyzdiui, paskaita, kaip metodas, nurodyta 1,5% darb,
o probleminis mokymas - 1,4%, bendradarbiavimas - 1,3%, darbas poromis -1,1% darb. Veria
nustebti toki metod kaip krybinis darbas (0,6%), krybinis mstymas (0,3%), mini lietus
(0,2%), ekskursija (0,7%), „akvariumas“ (0,1%), diferencijuotas mokymas (0,1%) palyginus
nedanas naudojimas metodiniuose darbuose. ini tikrinimui (1 %) ir pristatymui (0,6%)
skiriamas didesnis dmesys nei pastariesiems metodams.
15%
27%
31%
24%
|
Taigi, analizuodami metodinius darbus galime išskirti taikom metod privalum – mokytojai
pamokose su IKT naudoja vairi metod mokymo motyvacijai ir efektyvumui didinti. Taiau
pastebima, jog iš metod naudojimo analizs matyti, kad dar daugelyje pamok dominuoja
mokytojas. Tai viena iš grsmi.
Taip pat analizuojant metodiniuose darbuose minimus mokymo metodus galima pastebti, jog
IKT danai yra naudojamas tik kaip elementarus rankis, t.y. panaudojama vietoje vadovlio,
demonstracijai. Didioje dalyje darb naudojami mokymo metodai neskatina naudoti IKT
pamokose, o ir paios IKT panaudotos ne visai tikslingai. Todl kuriant metodinius darbus, kuriose
akcentuojamas IKT taikymas, turi bti atkreiptas dmesys tai, kaip IKT naudojama pamokoje:
Kokiam tikslui?
Ar panaudojus IKT bt galima lengviau pasiekti tiksl?
Turi bti atkreiptas dmesys ir mokymo metodus. Naudojami mokymo metodai turi skatinti
naudoti IKT. Tokiuose darbuose turt dominuoti ne mokytojas, bet mokinys, turt bti
skatinamas mokymasis bei bendradarbiavimas. IKT turt bti suvokiama kaip priemon, skatinanti
krybiškum.
Siekiant vertinti IKT naudojim, buvo analizuojama, kokias technines priemones mokytojai
daniausiai mini pateikiamuose metodiniuose darbuose. Tyrimo metu buvo analizuojama, ar
0
100
200
300
400
500
600
700
800
213
|
21
mokytojai naudojasi kompiuteri klase, ar jiems reikia tik vieno kompiuterio bei analizuojama, ar
mokytojai naudoja papildomas priemones tokias kaip multimedija bei interaktyvi lenta. Pasak
ankstesni atlikt IKT taikymo tyrim, technins priemons nra pilnai išnaudojamos. Kadangi
tyrimo metu buvo analizuota IKT taikymo metodin mediaga, tai buvo tikimasi surasti, aiški
rodym, jog visuose darbuose IKT priemons yra taikomos. Taiau net 11% darb priemons,
naudotos ugdymo procese nenurodytos, nors minima, kad IKT buvo taikyta ugdymo procese.
Šiuose darbuose tyrjams nepavyko išskirti konkreios naudotos IKT priemons.
Metodiniuose darbuose, kuriuose technikos panaudojimas vardintas, kompiuteri klas
naudojama 49% darb. Vienas kompiuteris naudojamas 40% darb. Multimedijos projektorius
naudojamas 72% darb. Tai liudija, kad mokytojai aktyviai naudoja kompiuterius ir multimedijos
projektorius pamokose. Veria susimstyti labai nedidelis interaktyvios lentos panaudojimo
metodiniuose darbuose procentas – tik 2,3% darb.
Analizuojant metodinius darbus išryškjo tendencija, jog mokytojai pateikdami darbus,
skirtus tik mokytojams, t.y. darbus, kuriuose aprašomi rankiai, skirti naudotis pamokose, nenurodo
technini priemoni, kuriomis rekomenduoja naudotis. Pvz., analizuojant darb „Interaktyvios
lentos panaudojimas ugdymo procese“, galima tik spti koki technini priemoni reiks, norint
naudoti interaktyvi lent. Kitas pavyzdys rodo, kad mokytojai, aprašydami programos Infotest
taikym ugdymo proceso vertinimui, nurodo, kad reiks tik vieno kompiuterio, nors vliau patys
sau prieštarauja, jog reikia, kad kiekvienas moksleivis turt galimyb dirbti kompiuteriu. Todl
galima sakyti, kad danai mokytojai nesivaizduodami, kaip vien ar kit priemon taikyti ugdymo
procese, bando aprašyti ir perteikti savo turim patirt. Todl ateityje talpinant tokius darbus
internete, reikt, kad ekspertai vertint tokias priemones.
Pav. 10. Technikos naudojimo diagrama
Taigi, atsivelgus tyrimo metu gautus rezultatus galima daryti išvad, kad nors ir tikslingai
buvo analizuota metodin mediaga, kurioje akcentuojamas IKT taikymas, kai kuriuose darbuose
nebuvo iškirtos naudotos IKT priemons. Todl reikt atkreipti ateityje mokytoj dmes tai, kad
ruošiant metodinius darbus, kuriose akcentuojamas IKT taikymas, turi bti aiškiai vardintos IKT
priemons, kuriomis naudojosi mokytojai pamokos ar projekto metu.
0
200
400
600
800
1000
1200
|
0 20 40 60 80 100
MS PowerPoint
MS Word
MS Excel
MS Paint
18 6
|
Metodiniuose darbuose, kuriuose aprašomas IKT taikymas, vien iš svarbiausi vaidmen
vaidina programin ranga. Nuo programins rangos pasirinkimo priklauso mokymo metodai.
Pavyzdiui, Microsoft PowerPoint naudojimas pamokoje rodo, kad bus naudojamas demonstravimo
arba pristatymo metodas. Metodini darb autoriai kaip daniausiai naudojam programin rang
nurodo MS PowerPoint (51,8%), Internet Explorer (40,3%), MS Word (33,6%), MS Excel (5,7%),
MS Paint (9,1%), el. pašt (4,8%), Windows Movie Maker (1,9%), Windows Media Player (1,3%),
MS Photo Editor (1,5%), MS Front Page (1,3%), Adobe Photoshop (1,3%), Microsoft Photo Story
(1,2%), MS Picture Manager (1,1%), MS Equations 3.0 (1,1%), Nero Burning (0,8%), Learning
Essentials for teachers ir Macromedia Flash (0,6%), Skype (0,5%), tiek pat ir Ulead Video Studio,
panašiai Pinacle Studio, Hot Potatoes. 0,3% darb minima MSN Messenger, Google Earth, Corel
Draw. 0,2% pamintos programos Tilds biuras, Ahead Nero, Jclick. 0,1% minima Gimp, Graph32,
MS Digital Image, Nero Cover Designer, Fractal Explorer, Fractal Therapeutic Project,
Mandelbort, Mustica, Turbo Pascal, Producer for PowerPoint, Audacity, Brennig¢s, ABBYY Fine
Reader, Acrobat Reader, Borland delphi. Programos interaktyvioms lentoms Lynx 0,5% ir Mimio
0,3%. 26,7% metodini darb nenurodyta programin ranga.
Viena vertus iš tyrimo aišku, kad mokytojai naudoj pai vairiausi programin rang.
Pagal tyrim galima suskaiiuoti 45 skirting pavadinim programas. Taiau kyla abejoni, ar visa
naudojama mokytoj programin ranga yra legali? Ar tikrai mokykla legaliai naudoja pavyzdiui
CorelDraw? Aptikti legalumo rodym metodiniuose darbuose nepavyko. Todl ruošiant ateityje
metodinius darbus, reikt, jog mokytojai nurodyt taikomj program sigijimo šaltinius (arba
bt nurodytas programins rangos legalumas).
Analizuojant naudot taikomj programin rang ir j lyginant su naudotais mokymo
metodais, galima daryti išvad, kad mokytoj pateikiamuose metodiniuose darbuose vyrauja
mokymas, bet ne mokymasis. Taip pat analizuojant darbus galima teigti, kad mokytojai IKT
naudoja informacijos paieškai.
Daugelis mokslinink bando apvelgti kompiuterines mokymui ir mokymuisi skirtas
programas ir jas vienaip ar kitaip suklasifikuoti. Kompiuterins priemons gali bti klasifikuojamos
pagal veiklos pobd, turin ir paskirt.
Tyrimui buvo pasirinkta klasifikacija pagal turin. Analizuojant mokytoj metodinius darbus,
išryškjo ši klasifikacija.
Pagal L. Markauskait, kompiuterins priemons pagal turin yra skirstomos bendrsias
mokymo bei mokymosi programas (arba kitaip dar vadinamas taikomosiomis programomis) bei
dalykines mokymo ir mokymosi programas.
Pav. 12. Kompiuterini mokomj priemoni klasifikacija pagal turin (L. Markauskait).
|
Bendrosios paskirties programos paplitusios vairi profesij moni, tarp j ir mokytoj,
darbe. Bendrosios mokymo programos nra skirtos kuriam nors konkreiam dalykui mokyti, o gali
bti skirtos tam tikriems veiksmams atlikti. Šios programins rangos naudojimas aptartas 2.2.6.
skyriuje.
Dalykins mokomosios programos skirtos mokyti konkrei dalyk ar net tem. Pavyzdiui,
mokomoji kompiuterin programa „Grafikas“ gali bti naudojama mokant funkcij grafik
braiymo matematikoje.
dalykinmis kompiuterinmis priemonmis naudojasi labai maai. Todl reikt skatinti mokytojus
kuo daugiau naudotis mokomosiomis kompiuterinmis priemonmis. Juolab, kad Lietuvos
mokykloms j nupirkta ir laisvai prieinama nemaai. Didij dal program galima rasti svetains
http://www.emokykla.lt ištekli skiltyje.
metodiniuose darbuose:
Dinamin geometrija, Encarta, elektroniniai odynai 1,3%, Akis 0,8%, 0,7% darb - LKKS –
Lietuvi kalbos rašybos kompiuterinis svadas, Lietuvi tautosaka, 0,6% Infotestas, Grafikas,
Model Builder, odis po odio, 0,5% - Aritmetika, Gimtoji istorija, Bendroji geografija,
WinGeom, Parabola, Fizika 8 klasei, 0,4% - Frazeologizmai, Dešimtains trupmenos, 0,3% -
Pinnacle Sturio, Matematika 9 klasei su Dinamine geometrija, Lietuva iki Mindaugo, Inspiration,
MathCad, Crocodile Technology, Crocodile Chemistry, Compton's Interactvive Atlas, Violent
Earth, vardink daikt, Lietuvi tarms, Geometriniai lietuvi audini raštai, Komenskio Logo, ARS
2. Apie 0,2% naudojamos Veiksmai su teigiamai ir neigiamais skaiiais, Istorijos laboratorija
vilgsnis Aukso ami, Pasaulio geografins zonos, interneto svetain
http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/, Unitest, Šaltinlis, odi sodai. Apie 0,1% panaudotos
Paprastosios trupmenos, Aritmetiniai veiksmai, Max, Stereometrija, Hysto, Caos Graph, Math
Assistant, Holokaustas Lietuvoje, Sovietin Lietuva, Elements, TIK tinklui3, Hot Potatoes, WinPlot,
Crocodile Clips, Formuli pasaulyje, Geografinis pasaulio atlasas, Math King, Oceans, Atlas of the
World, 3D Atlas, Sborka, Fizika v kartinkax, Optika, The Sky, Kiriavimo treniruoklis,
Kompiuterinis algebros vadovlis, Kirtis, Priebalsiai, Interactive physics, Lietuva, Kompiuterizuoti
lietuvi kalbos skyrybos pratimai, Skyryba, Knygnešiai, Tarms, Kalbkime aukštaitiškai, Lietuvi
etnin kultra, Literatros ir dails paminklai Lietuvos emlapyje, Encore, Piešimas, London in
Brief, Google Sketh Up, Dešimtukas, Naujasis Barmaljus, Gyvn spalvos, Talk Now,
Puslaidininkiai, Lietuvi kalba, Lietuvi literatros istorija, English+.
Pagal tyrimo duomenis, mokytojai nurodo, kad pamokose naudojasi net 90 skirting
pavadinim mokomosiomis kompiuterinmis priemonmis. Analogiškai kaip ir su taikomosiomis
programomis kyla abejoni, ar visa naudojama mokytoj programin ranga yra legali? Aptikti
legalumo rodym metodiniuose darbuose nepavyko. Todl ruošiant ateityje metodinius darbus,
reikt, jog mokytojai nurodyt taikomj program sigijimo šaltinius (arba bt nurodytas
programins rangos legalumas). Taip pat pastebta, jog mokytojai pamokose naudoja ir tas
priemones, kurios yra nenurodytos galiojani kompiuterini mokymo priemoni sraše
(http://www.emokykla.lt/doc/Galiojanciu%20kompiuteriniu%20mokymo%20priemoniu%20sarasas
%202008%20m..pdf). Todl galima daryti išvad, jog mokytojai ne visada naudojasi galiojaniomis
kompiuterinmis priemonmis.
|
Pav. 13. Metodiniuose darbuose nurodytos naudotos kompiuterins mokomosios priemons.
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20
Dinamin geometrija
Aritmetiniai veiksmai
Stereometrija
Interactive physics
Knygnešiai
Unitest
18 7
3 4
9 3
1 4
3 2
4 1
|
Yra priimta, kad publikuojamuose darbuose nurodomi literatros šaltiniai. Taip pagerbiamas
autorius, kurio mintys panaudojamos, taip suteikiama daugiau informacijos besinaudojantiems
metodine mediaga. 64,2% metodini darb nra nurodyta nauding literatros šaltini arba ta
informacija tik formali. 35,8% metodini darb literatros srašai yra naudingi.
Apibendrinus tai, kas pasakyta, galima daryti išvad, kad metodini darb autoriai nenurodo
naudotos literatros. Todl rekomenduojama, jog ruošiant metodinius darbus naudotos literatros
bei šaltini (paveikslli, duomen bazi ir kt.) srašas bt privalomas visiems darb autoriams.
Taip pat rekomenduojama, jog darb autoriai nurodyt literatr, kuri gali bti naudojama
pasiruošti pamokai, pamok ciklui, projektui.
2.2.10. Vertinimas metodinje mediagoje.
pagrindiniai vertinimo tipai:
Diagnostinis vertinimas - vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio
pasiekimus ir padaryt paang baigus tem ar kurso dal, kad bt galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalb veikiant sunkumus.
Formuojamasis vertinimas - nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda
numatyti mokymosi perspektyv, pastiprinti darom paang, skatina mokinius mokytis analizuoti
esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai
bendradarbiauti.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Norminis vertinimas - vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokini pasiekimus.
Kriterinis vertinimas - vertinimas, kurio pagrindas - tam tikri kriterijai (pvz., standartai),
su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.
Yra išskiriami vertinimo bdai:
principas, pagal kur lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir
vertinama daroma paanga.
bei paang ir išsaugoti informacij. Formalusis vertinimas yra taikomas vertinant inias, gdius,
dalykinius bei bendruosius gebjimus bei nustatant paang.
Vienas iš metodini darb analizs parametr buvo nustatyti, kiek dmesio metodiniuose
darbuose yra skiriama vertinimo procesui. Tyrimo duomenys veria suklusti: 927 darbuose išvis
neusiminta apie vertinim. Vertinimo bdas vardintas 506 metodiniuose darbuose.
1 Mokini paangos ir pasiekimo vertinimo samprata (LR ŠMM ministro 2004-02-25 sakymas Nr. ISAK-256)
|
42% darb, kuriuose nurodytas vertinimo bdas. Apibendrinamasis vertinimas minimas 23%
darb. Diagnostinis vertinimas - 18% vertinimo proces vardijani darb. 6% metodini darb
minimas kaupiamasis vertinimas. Visi aukšiau išvardinti bdai yra formalaus vertinimo.
Individualios paangos - idiografin vertinim, pagal kur lyginant dabartinius mokinio pasiekimus
su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma paanga, nurod tik 1% metodini darb autori.
Neformalusis vertinimas nurodytas 15% darb.
Pav. 15. Vertinimo tip ir bd vairov metodiniuose darbuose.
Grafike raudonai spalvinamas neformalus vertinimo bdas, o mlynai – formalus.
Apibendrinus tai, kas pasakyta, galima daryti išvad, kad vertinimas yra viena iš silpnesni
metodini darb srii, kurias reikia tobulinti. Todl rekomenduojama, jog ruošiant metodinius
darbus vertinim bt privalu nurodyti visiems darb autoriams.
67%
33%
Nenurodyta
Nurodyta
15,6% 18,4%
|
Šiame tyrime analizuojami pradiniam ugdymui skirti 338 metodiniai darbai kartu pamus 1-
4 klases. Pirmai klasei skirti 72 darbai, antrai - 84, treiai – 86, ketvirtai - 94 darbai.
2.3.1. Pradinio ugdymo programos metodins mediagos tipai
Apibendrinus metodinius darbus matyti, kad daugiausia yra pateikta pamok aprašym
(41,0% darb), 38,5% darbai apima ne vien pamok, o pamok cikl, vykdyti projektai aprašomi
16,4% metodini darb, metodika, kaip dirbti su vairiomis mokymo priemonmis, programomis,
rankiais, aprašoma 4,1% darb.
Pav. 16. Metodins mediagos tipas.
Taip pat kaip vien iš teigiam dalyk galima paminti tai, kad pradinio ugdymo programos
metodin mediaga, akcentuojanti IKT taikym ugdymo procese, apima ne vien, bet cikl pamok.
Taiau pradiniame ugdyme tai galima lengviau pasiekti, nes vienas ir tas pats mokytojas dsto visus
dalykus.
Nenurodyta jokios programins rangos 5,7% metodini darb. Daniausiai naudojama
programin ranga: MS PowerPoint 68,9%, MS Word 59,0%, Internet Explorer 45,1%, MS Paint
27,9%, MS Excel 16,4%, Windows Media Player 4,9%, el. paštas 4,1%, Adobe Photoshop 3,3%,
Windows Movie Maker 2,5%, Audacity, Ulead Video Sturio, Gimp, Corel Draw 1,6%, Microsoft
Photo Story, MSN Messenger, MS Front Page, MS Photo Editor, Hot Potatoes, Lynx, Mimio 0,8%
metodini darb.
|
Nenurodyta joki mokomj kompiuterini program 84,4% metodini darb pradiniam ugdymui.
Pav. 17. Pradinio ugdymo programai skirtoje metodinje mediagoje minimos kompiuterins
mokomosios priemons.
Vertingi literatros šaltiniai nurodomi 29,5% metodini darb.
2.3.4. Pradinio ugdymo programos metodini darb ssaja su galiojaniomis Bendrosiomis programomis
Pagal Bendrsias programas pradiniame ugdyme, rekomenduojama naudoti mokymo(si)
metodus, taikant IKT.
moksleivi gebjimai. Todl metodini darb ssajoms su Bendrosiomis programomis buvo
pasirinkta nurodyti tik ugdomas veiklas bei trumpai pateikti metodini darb aprašus.
0 2 4 6 8
10 12 14 16 18 20
2 1 2 4
1
103
|
2.3.4.1. Pirmos klass metodini darb ssaja su Bendrosiomis programomis
Lentel 3. Pradinio ugdymo programos (1 klas) metodini darb ssaja su Bendrosiomis programomis
Ugdymo sritis Darbas Autorius Trumpa anotacija 2 Saugojimo vieta
Dorinis ugdymas Kiekvienas
pasakojim iš Biblijos. Pasakojimas iliustruojamas skaidri paveikslliais.
ini tvirtinimui mokiniai atlieka uduot: sukuria plakat iš duot
paveikslli.
http://metodika.emokykla.lt/sites/vkk
j sesuo Elenyt
Angel Buitkien Mokinys lengvai pasitikrina ar atidiai skait krin. inias tvirtina
sprsdamas kryiaod.
Duonuts kelias Dal Jurgaitien Pateikiamos idjos, silymai kaip taikyti IKT pamokose, kuriuose
siekiama skleisti Lietuvi liaudies paproius IKT pagalba
atlieka skaidri uduotis, raštu - iš padalomosios mediagos. Pratybose
naudojama kompiuterin programa „Priebalsiai”, Kiekviename
kompiuteryje rašyta ši mokomoji programa. .
pateikiama uduotis-galvoskis, ko mokinsims šiandien, skelbiama tema,
skaitomas eilraštis, aptariamos sunkios ortogramos, jos demonstruojamos,
eilrašt mokiniai skaito porose, aptariama ir demonstruojama papildoma
rašto uduotis, po to j mokiniai atlieka savarankiškai ir porose
pasitikrina, kaip paraš, aptariama, ko mokms šiandien ir ko mokysims
kit pamok, skelbiama kitos pamokos tema „Patarls - senoli išmintis”
(šis eilraštis taip pat buvo paremtas patarle
Jaunieji
diktoriai
Virginija Duksien 1 p. skirta mokytojo parinkt ir adaptuot inui apie sport, orus,
naujienas, vykius. Pristatymui, pasirinkimui, kalbos aptarimui. 2 p. vyko
diktori konkursas „Jaunieji diktoriai“, kiekvienas skait su mikrofonu iš
multimedijos ir buvo nufilmuotas. 3 p. aptarta video mediaga, išrinkti
nugaltojai.
Linksmos
pamokos
Alma Briedien Mokiniai tik k pradj mokytis skaityti. IKT- puiki priemon sudominti
vaikus, padaryti j sunk darb domiu ir mielu.
|
išsaugo ir išspausdina savo darbus. Parengiama knyga. Pristatoma
Nuo grdo iki
vaiuoja Anykšius kepti Arklio muziejuje duonels.
perskaito tekst ir atlieka uduotis.
j gyvensenos ypatybes, skait atitinkamos tematikos krinius, raš
krybinius darbus. Projekto – pamok ciklo metu inios bei gebjimai
apibendrinti ir tvirtinti kitokia, vaikams nauja forma. Mokiniai suino
apie naujas kompiuterio galimybes bei tvirtina anksiau gytus darbo
kompiuteriu gdius.
Tokia lietuvi kalbos pamoka buvo sugalvota todl, kad norjosi vaikus
sudominti garsu ir raide a; ugdyti draugiškum.
kompiuteriu gdius.
Dalia Maeikien Veiklos pradioje griaunamas mitas, kad kompiuteris tinka tik aidimams.
Peririmos skaidrs „Pirmoko abcl. Kai kompiuteris šalia”
Išsiaiškinama – yra domesni darb nei aidimai. Kyla klausimas: nuo ko
pradti? Abcl yra pradi pradia. Pakartoj kai kuri klaviš paskirt,
vaikai atspausdina diktuojamas raides (didisias, masias), pabirusius
odius. Vliau atspausdintus odius parašo ranka. Pamokls baigiasi
sivertinimu, parodle, refleksija. irimas filmukas – dovana. Jame sudti
vaik darbai.
ugdyti mokini patriotizm. Kurdami ir deklamuodami eilrašius
mokiniai lavino gebjim reikšti mintis ir jausmus. Rinkdami informacij
susipaino su tautos kultra ir tradicijomis. Išmoko lietuvi liaudies dain,
aidim.
Lietuvoje
Vilma
Mališauskien
Tai keturi pamok projektas, kurio metu mokiniai gijo nauj ini apie
Lietuv, moksi vietovardi rašybos. IT brelio metu moksi naudotis
informacinmis technologijomis. Sukurtus darbus pateik skaidrse klass
|
bendruomenei.
Garsas ir raid Asta Paulauskien Parengtos skaidrs gars ir raidi Rr ir P p kartojimui ir tvirtinimui
Sukurtos uduotys garsinei analizei, skaitymui, grafiniam suvokimui,
rašymui. Pateikta krybin uduotis: nupiešti rudenin lap.
avingumo, lavina vaik matematikos ir darbo su klaviatra gdius,
tinka diferencijuotam mokymui. Bus pateikta: projekto aprašymas,
reikalinga ranga, informacijos sklaida (seminaro kitiems mokytojams
mediaga).
piešinius savo sukurtiems tekstiniams udaviniams. Antroje pamokoje
Mokiniai pagal piešinlius formuluoja udavinio slyg, klausim, ieško
sprendimo.
grupelse moksi piešinyje perteikti ir pavaizduoti diagramoje savo
gimtadien “Kuriuo met laiku aš gimiau?”.
tvarka. Mokiniai, stebdami pateiktus numeruotus vaizdus, paymi met
laik. Pateikta mediaga demonstruojama apibendrinimui, pastabumui,
pasitikrinimui,
kompiuteriu gdius.
|
kompiuteriu gdius.
/AllFieldsView.aspx?ID=680
Tvyn mano -
aidim.
Lietuvoje
Vilma
Mališauskien
Tai keturi pamok projektas, kurio metu mokiniai gijo nauj ini apie
Lietuv, moksi vietovardi rašybos. IT brelio metu moksi naudotis
informacinmis technologijomis. Sukurtus darbus pateik skaidrse klass
bendruomenei.
siekiama skleisti Lietuvi liaudies paproius IKT pagalba
aidim.
supaindinami su Lietuvoje gyvenaniais paukšiais, skatinami sidmti
j išvaizd, išmokti kno dali pavadinimus.
kompiuteriu gudius.
kompiuteriu gudius.
Savo enklo Elena Mokiniai mokosi kompiuteriu kurti savo enkl. Apie enklus ms http://metodika.emokykla.lt/sites/vkk
|
krimas Adamaviien
matematikos pamokose. Dails pamokoje gali kiekvienas sukurti savo
kompiuterin enkl. Tuo paiu gyja elementarius kompiuterinio
raštingumo gdius.
Tvyn mano -
aidim.
Pagal j pateiki programa sukuria skaidres su klausimais iš perskaitytos
knygos, sudaro kryiaod. Pradinuk klas perskaito knyg, po to jos
aptarimas vyksta prie kompiuterio. Pradinukai pasitikrina, kaip dmiai
skait knyg: atsako klausimus, sprendia kryiaod, piešia.
Valdon Navickait Mokslo met eigoje mokiniai vairiose pamokose suinojo apie paukšius,
kompiuteriu gdius.
supaindinami su Lietuvoje gyvenaniais paukšiais, skatinami sidmti
j išvaizd, išmokti kno dali pavadinimus.
|
rytmetis ir aštuntos klass mokini grupms. Sukurt darb pristatymas mokyklos
bendruomenei. Projekto trukm - 2 pamokos. Mokiniams organizuojama
pamoka-diskusija Sausio 13-osios tema.
klaviatra, pele, ranki juosta, tvirtino inias, gytas lietuvi kalbos
pamokose, moksi bendrauti ir bendradarbiauti. Ketvirtokai lavino
pastabum taisydami pirmok darbus ir mok juos bendrauti ir
bendradarbiauti.
2.3.4.2. Antros klass metodini darb ssaja su Bendrosiomis programomis
Veiklos sritis Darbas Autorius Trumpa anotacija 4 Saugojimo vieta
Kalbinis ugdymas Aprašymas
Aušra ileviien Šios pamokos tikslas supaindinti mokinius su aprašymu, koks gali bti
aprašymas, mokyti aprašyti šuniuk pagal duot plan ir paveiksll .
informacija apie balsius. Metodin priemon sukurta taip, kad mokiniams
bt vaizdiau, domiau pateikta nagrinjama mediaga. Pateiktis
spalvinga, joje daug judani animacini heroj. Visa tai skatina
specialij poreiki vaikus.
sprsdamas kryiaod.
Snieguol
Velikien
1 p. skirta mokytojo parinkt ir adaptuot inui apie sport, orus,
nugaltojai.
|
Laiškas ir
Laiško kelion Sonata Pliupelien Mokiniai darb atliko maose grupelse. Skait ir analizavo tekstus apie
pašt, atliko gramatines uduotis, aptar laiško kelion. Mokomoji
mediaga demonstruojama pateiktyse. Mokiniai inias tvirtino kurdami
pašto enklus Paint programa ir rašydami elektroninius laiškus.
Lietuvi
liaudies
instrumentai
Rima Sankaitien Mnesio trukms 2 klass mokini ir muzikos mokyklos projektas.
Mokiniai savarankiškai ieškojo mediagos enciklopedijose, knygose,
internete. Muzikos pamoka vyko akt salje, kur grojo liaudies
instrument orkestras „ilvitis”.
teisingai
Laima
Rudzinskien
Taisyklingo balsi i-y, u-, e- tarimo ir didij raidi odiuose rašymo
mokiniai kartoja ir mokosi nuo mokslo met pradios. Su mokomja
programa „vardink daikt” mokiniai jau dirbo vien pamok. Šios
pamokos metu mokiniai pakartoja odius, taisyklingai juos taria. Vliau,
individualiam darbui mokytoja išdalina uduoi lapus. Mokiniai atlieka
uduotis. Atlik uduotis mokiniai patys tikrina savo darb ir mokosi
sivertinti save.
kompiuteriu gdius.
|
kompiuteriu gdius.
Ruduo - gausos,
spalv ir
grybi metas
Ilona Jeseviien Skait ir aptar krinius rudens tema. tvirtino inias apie sodo ir daro
grybes. Rinko, uraš ir iliustravo smulkij tautosak apie vaisius ir
daroves. Sprend tekstinius udavinius. Moksi naudotis stulpeline
diagrama bei j sudar. Kr kompozicijas iš rudens grybi. Tema
„Rudenini spalv mozaika”
Mokytojas diktuoja sakinius, mokiniai atrenka veiksmo od ir j parašo
kompiuteryje. Vliau tikrinama j rašyba. Sekanios pamokos dalyje yra
uduodamas piešti bet koks daiktas ir jis nupieštas atspausdinamas.
Kiekvienas vaikas darb pristato sugalvodamas po sakin, pavartodamas
veiksmo odius.
Vjas Rita Guobien Skaitydami V. Kukulo eilrašt „Vjas“ mokiniai bando išgirsti mielus
garsus, vaizdingus odius, kas suteikia eilrašiui skambjim. Atlieka
garsin analiz. Mokiniai sivaizduoja vj panaš skrendant paukšt,
bgant irg. Praktinis darbas vyksta grupse: vieni dirba su kompiuterine
programa „Priebalsiai“, rašo praleistas raides, kiti – pratyb ssiuvinyje
rašo tinkam raid iš raidi poros.
Moksi surinkt informacij tvarkyti (suklijuoti iliustracijas, mediag
sudti aplankalus). Su kompiuteriu MW programoje padar aplankal
viršelius ir suraš visus atliktus darbus. Kartu su tveliais interneto
svetainse ieškojo informacijos apie daroves. Per vairi dalyk pamokas
atliko daug domi darb. Dails ir technologij pamokos metu Paint
programoje band piešti daroves. Paruošme programl ir savo projekt
pristatme tveliams per klass vakarl.
buvo sugalvota vesti tokia forma todl, kad norjome moksleivius
sudominti matematikos mokslu.
uduotys pateiktos PowerPoint programos pateiktyse. Išsprendus uduotys
galimyb patiems pasitikrint (atsakymai pateikti pateiktyse). Jei atsakymas
sutampa – mokinys pasideda štampuk. Antrosios pamokos metu vaikai
Paint programa pieš matematikos pamokos palydov - sen besmegen.
Buvo sukurta klass seni besmegeni knygel.
Matematika Danut Dirbama dviem grupmis. Pirmoji grup sprendia sudties ir atimties http://metodika.emokykla.lt/sites/vkk
|
Rudzeviien veiksmus iš vadovlio ir tikrinasi kalkuliatoriumi kompiuteryje. Tuo metu
antra grup atlieka aritmetinius veiksmus mokomojoje programoje
“Aritmetika”. Po 15 minui keiiasi uduotimis. Likus 15 minui
atliekama kontrolin uduotis mokomojoje programoje “Aritmetika”.
Matematika su
avingumo, lavina vaik matematikos ir darbo su klaviatra gdius,
tinka diferencijuotam mokymui. Bus pateikta: projekto aprašymas,
reikalinga ranga, informacijos sklaida (seminaro kitiems mokytojams
mediaga).
Matematika.
Pirkimo
udaviniai
ydrnas Kapoius Visi vaikai sdi suoluose ir turi popieriaus lapelius, kad galt atlikti
skaiiavimo veiksmus. Baltoje lentoje, panaudojant multimedij, rodomi
daiktai su kaina, kuriuos gali nusipirkti bei pateikiama monet arba
banknot, kuri sum reikia susiskaiiuoti u kuri gals pirkti. Popieriaus
lapeliuose susiskaiiuoja pinig sum. Kai dauguma vaik atlieka,
kvieiamas vienas prie lentos ir perka savo numatytus daiktus.
ydrnas Kapoius Panaudojant interaktyvi lent bei multimedij, rodomas analoginis
laikrodis su valandine ir minutine rodyklmis bei lentos kampe saul arba
mnulis. Kai sukamos rodykls, diena keiia nakt ir kamputyje mnulis
pakeiia saulut. Tas pats daroma ir su skaitmeniniu laikrodiu. Mokiniai
labai vaizdiai pastebi, kad laikrodis rodo ne 12val., o 24val. Ant
interaktyvaus laikrodio aiškiai mato, kok nakties laik atitinka dienos
laikas. Vliau kvieiami mokiniai, kad patys pasukt interaktyvaus
laikrodio rodykles.
Ruduo - gausos,
spalv ir
grybi metas
sukonkretina ir vaizdiai parodo, kaip vyks sudties procesas. Po to
mokiniai, naudodami pagalbin priemon, sudeda savarankiškai ir porose
pasitikrina, kaip paraš, aptariama, ko mokms šiandien ir ko mokysims
kit pamok, aptariama ir skelbiama kitos pamokos tema „Sudties
lentel”
Moksi surinkt informacij tvarkyti (suklijuoti iliustracijas, mediag
|
viršelius ir suraš visus atliktus darbus. Kartu su tveliais interneto
svetainse ieškojo informacijos apie daroves. Per vairi dalyk pamokas
atliko daug domi darb. Dails ir technologij pamokos metu Paint
programoje band piešti daroves. Paruošme programl ir savo projekt
pristatme tveliams per klass vakarl.
Laiškas ir
emynus ir vandenynus bei uraš j pavadinimus. Vliau individualiai ar
dirbdami poromis, naudodami www.google.lt, ieškojo informacijos apie
Europos sjung, atskiras Europos sjungos valstybes. Usiraš rast
valstybi pavadinimus, nuspalvino j vliavas. Atlik uduotis, mokiniai
svetainje www.playkidsgames.com aid aidim „Europe Country
Find”, kurio metu moksi rasti atskiras valstybes Europos emlapyje.
tvarka. Mokiniai, stebdami pateiktus numeruotus vaizdus, paymi met
laik. Pateikta mediaga demonstruojama apibendrinimui, pastabumui,
pasitikrinimui,
|
kompiuteriu gdius.
kompiuteriu gdius.
pamokoje mokiniai mokosi urašyti internetin adres www.takas.lt,
tinklapyje surasti nuorod „emlapiai”. Lietuvos emlapyje suranda 5
didiausius Lietuvos miestus, pajrio miestus, savo gimtj miest. Tai
paymi savo pratyb ssiuvinyje. Pasinaudodami nuoroda „Atstum
matavimai” suino apytikslius atstumus nuo Panevio iki sostins, iki
artimiausi miest. Pirmoji paintis su msteliu (nenaudojant termino)
Ruduo - gausos,
spalv ir
grybi metas
Microsoft Word piešimo program atlieka pateiktas komponavimo,
dekoravimo, spalvinimo ir krybines uduotis. Pamokos pabaigoje sukurti
darbai atspausdinami ir paruošiami demonstravimui.
uduotys pateiktos PowerPoint programos pateiktyse. Išsprendus uduotys
galimyb patiems pasitikrint (atsakymai pateikti pateiktyse). Jei atsakymas
sutampa – mokinys pasideda štampuk. Antrosios pamokos metu vaikai
Paint programa pieš matematikos pamokos palydov - sen besmegen.
Buvo sukurta klass seni besmegeni knygel.
|
kultra”
skirting Europos šali: Lietuvos, Olandijos, Švedijos, Slovnijos ir
Vokietijos. Paveni vidurin mokykla – šio projekto koordinator. Ms
mokiniai keiiasi informacija tema: „Aplinka, kurioje gyvenu: šiandien –
vakar – rytoj“. Praddami nuo savo kambario, namo ar buto, mes artjame
prie idjos, jog ms vis bendri namai yra Europa ir kad mes turime
saugoti j ir rpintis ja lygiai taip pat, kaip mes rpinams savo pai
namais. Sukurtas tinklalapis (http://ole.mok.lt), kuriame talpinama
informacija apie aplink, kurioje gyvena projekto dalyviai ir vis
projektin veikl.
informacijos internete, enciklopedijose. Mokytojos surinkt informacij
apibendrino Microsoft Power Point pateiktyje. Organizuota mokini darb
paroda mokyklos bibliotekoje, bei jos atidarymo švent.
Asta aludien Pamokos planas tema „Dvylika mnesi” – tai smulkesnis, tikslesnis jau
gaut ini apie gamt, mnesius, suskirstymas, tam tikros sistemos
suvokimas. Toliau aprašoma vienos dienos veikla.
Pagal j pateiki programa sukuria skaidres su klausimais iš perskaitytos
knygos, sudaro kryiaod. Pradinuk klas perskaito knyg, po to jos
aptarimas vyksta prie kompiuterio. Pradinukai pasitikrina, kaip dmiai
skait knyg: atsako klausimus, sprendia kryiaod, piešia.
Gryb karas Nijol Janonyt Pamoka vyko technikos kabinete (10 + 1 kompiuter. ir Multimedijos
projektorius). Mokiniai buvo suskirstyti du pogrupius, kad kiekvienas
mokinys turt savo darbo viet prie kompiuterio. vadinje pamokos
dalyje, pateikties forma, pristaiau J. Marcinkevii ir jo poem.
Išnagrinj tekst, mokiniai atliko praktines uduotis. Pamokos pabaigoje
buvo organizuojama paroda „Graiausias grybas”
D. Kazlauskien Projekto darbai paskatins mokinius domtis knygomis, pratins jas skaityti,
tobuls j skaitymo gdiai.
Sigitas aluda Lietuvi kalbos pamokoje aptariami senieji Kald paproiai, bei
tradicijos. Muzikos pamokoje mokomasi kaldins giesms. Plaiau
aprašoma veikla dails ir technologij pamokoje, kurios metu mokiniai,
|
naudodamiesi piešimo programa, pasigamina vok sveikinimui.
Laikas ir
rodomo laiko nustatymas naudojant informacines technologijas. Mokiniai
piešia savo laikrodukus.
Lietuvi
liaudies
instrumentai
Rima Sankaitien Mnesio trukms 2 klass mokini ir muzikos mokyklos projektas.
Mokiniai savarankiškai ieškojo mediagos enciklopedijose, knygose,
internete. Muzikos pamoka vyko akt salje, kur grojo liaudies
instrument orkestras „ilvitis”.
kompiuteriu gdius.
2.3.4.3. Treios klass metodini darb ssaja su Bendrosiomis programomis
Veiklos sritis Darbas Autorius Trumpa anotacija 6 Saugojimo vieta
Kalbinis ugdymas Akimirkos Valdon Navickait Mokiniai perskait po vien A. Lindgren knygel. J apraš, atliko
uduotis skaitymo lapuose (MS Word). Pamokoje redagavo savo
pristatymus, kr trumpus spdi pasakojimus, juos raš kompiuteryje
(Audacity. Ši nemokam garso redagavimo program galima rasti vedus
pavadinim vairiose paieškos sistemose). rašai buvo puiki mediaga
kalbos trkum analizei (taisyklingas gars tarimas, skaitymo raiškumas,
|
intonacija, kalbos rišlumas). Klausydamiesi savo kalbos, analizuodami,
mokiniai tobulino savo darbus. Vliau buvo išrinkti, j nuomone,
labiausiai pavyk darbeliai (rašai, konvertuoti MP3 formatu Windows
Media Player programoje), kurie panaudoti kuriant demonstracij – film
„Akimirkos” (vis film galima perirti http://lyderiai.emokykla.lt
pradinio ugdymo bendruomens dokumentuose ). Filmuke, tarsi vaik
akimis, tvirtinta, k mokiniai suinojo per mnes, primenami autors
domiausi gyvenimo momentai – akimirkos iš vaikysts, jaunysts,
brandos, krybos.
veikla buvo supaindinti su viena ymiausi vaik rašytoj A. Lindgren.
Taip pat atliko uduotis pateiktyje, skait, ieškojo informacijos
internetinse svetainse. Spausdino ir tais klaidas Peps laiške – kvietime
M.Mavydo bibliotekoje vyksiant autors 100 – j gimimo metini
minjimo rengin. Atrinko bei skaiiavo A. Lindgren knygeli kain
internetiniame knygyne. irjo ištraukas iš animacini filmuk.
sprsdamas kryiaod.
Snieguol
Velikien
1 p. skirta mokytojo parinkt ir adaptuot inui apie sport, orus,
nugaltojai.
Pirm pamok mokiniai iri ir klausosi pasakojimo apie Švedij. Taip
susipasta su A. Lindgren gimtja šalimi – Švedija, jos kraštu –
Smolandu, gimtuoju miesteliu Vimberiu. Atlieka test „Ar buvai
atidus?”. Antr pamok susipasta su interaktyvia geografine veikla
„tMundo” , aidia aidim „Kas greiiau aplankys?”.
Birut Kasparien Mokiniai ieškojo knygutse patarli. Atsineš klas surinko jas
kompiuteriu ir iliustravo - nupieš piešin su kompiuterine programa
„Piešimas”.
Menu msl Rima Pivorinien 1 savait - Msli konkursas. Mokiniai išsitraukia glytes (raudona, http://metodika.emokykla.lt/sites/vkk
|
keturgysl mlyna, geltona), pasiskirsto 3 grupes. Išsitraukia rasos lašelius, ten
surašytos msls. Išsiaiškinama, kuriai grupei seksi geriausiai. Toliau
vaikai pads berniukui iš CD aidimo ,, Naujasis Barmaljus. Jie
susipasta su pateiktom mslm , stengiasi jas atsakyti ir padti
berniukui.2 savait- Msli piešimas. Vaikai išsitraukia msles ir naudojant
Paint program, nupiešti jos minim. 3 savait - Msls internete. Surasti
po 3 msles apie augalus, gyvnus, saul; jas urašyti.4 savait - Kuriu
pats. Naudojant programas Word ir Paint urašyti ir nupiešti savo sukurt
msl.
Arvyd Tunaitien Tai projektinis darbas apie naminius gyvulius ir paukšius. Mokiniai rinko
mediag, j sistemino, moksi pateikti, raš rašinlius, pieš
kompiuterinius piešinius. Galutinis viso mokini darbo rezultatas –
mokinio kalendorius.
naminiais gyvnais, o mokiniai šalia kiekvieno gyvno parašo galimas jo
spalvas. Atlik uduot aidia internetin aidim „Gyvn spalvos“ ir
pasitikrina savo inias. Kartu su mokytoja aptaria atlikt darb,
akcentuojant koki spalv gali bti kiekvienas gyvnas. Nauj odi
tvirtinimui sukuria trump pasakojim „Naminiai gyvnai“. Tekst renka
Word programine ranga, randa ir pabraukia bdvardius. Gabieji mokiniai
paruošia pateiktis iš internete rast gyvn nuotrauk.
ht

sukauptos metodinės patirties, naudojant ikt įvairiuose dalykuose

Documents