svarbiausi faktai ir skaičiai apie europą ir europiečius1306,3 1080,3 493,0 295,7143,4 127,4 100...

Svarbiausi faktaiir skaičiaiapie Europą ir europiečius

Europos Sąjunga

LT

NA

-76-06-481-LT-C

Svarbiausi faktai ir skaičiaiapie Europą ir europiečius

27 valstybių narių kone pusę milijardo gyventojų turinti EuroposSąjunga užima didelę Europos žemyno dalį. Nuo pat pirmų dienųji siekė užtikrinti savo piliečiams gerovę ir stabilumą. Sąjungospolitika ir veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai veikia kiekvieną.Europos Sąjungos tikslas – teisinga ir rūpestinga visuomenė,įsipareigojusi siekti ekonominės gerovės ir kurti naujas darbo vie-tas, stiprinti įmonių konkurencingumą ir ugdyti naujus darbuotojųįgūdžius.Drauge su kaimyninėmis ir kitomis šalimis ES siekia didinti gerovę,skatinti demokratijos pažangą, remti teisinę valstybę ir žmogausteises visame pasaulyje. Europos Sąjunga – pasaulio prekybosmilžinė ir labai svarbi finansinės ir techninės pagalbos neturtin-goms šalims teikėja.Šioje knygelėje, kurioje gausu lentelių, diagramų ir įdomiųiliustracijų, pateikiami svarbiausi faktai ir skaičiai apie EuroposSąjungą ir jos valstybes nares.

ISBN 92-79-03616-5

9 789279 036163

EUROPOS KOMISIJOS ATSTOVYBĖ LIETUVOJENaugarduko g. 10LT-01141 VilniusLietuvaTel. (370 5) 231 31 91Faks. (370 5) 231 31 92www.eudel.lt

EUROPOS PARLAMENTO INFORMACIJOS BIURAS LIETUVOJENaugarduko g. 10LT-01141 VilniusLietuvaTel. (370 5) 212 07 66Faks. (370 5) 261 98 28

EUROPE DIRECT INFORMACIJOS CENTRAIVšĮ Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras(Europe Direct informacijos centrus administruojanti įstaiga)Totorių g. 5-10LT-01121 VilniusPetras PapovasDirektoriusTel.: (370 5) 268 40 36, (370 5) 212 39 04Faks. (370 5) 231 36 [email protected]

AlytusJotvingių g. 10LT-62116 AlytusTel./faks. (370 315) 746 [email protected]

KaunasRadastų g. 2LT-44164 KaunasTel./faks. (370 37) 32 44 [email protected]

KlaipėdaAukštoji g. 8-2LT-91246 KlaipėdaTel./faks. (370 46) 25 65 [email protected]

MarijampolėVytauto g. 20LT-68300 MarijampolėTel./faks. (370 343) 527 [email protected]

PanevėžysVasario 16-osios g. 10LT-35174 PanevėžysTel./faks. (370 45) 46 40 [email protected]

ŠiauliaiAušros al. 62LT-76235 ŠiauliaiTel./faks. (370 41) 52 37 [email protected]

TauragėRespublikos g. 3LT-72252 TauragėTel./faks. (370 446) 619 [email protected]

TelšiaiTurgaus a. 21LT-87122 TelšiaiTel./faks. (370 444) 757 [email protected]

UtenaAušros g. 26-35LT-28145 UtenaTel./faks. (370 389) 505 [email protected]

Europos Komisijos atstovybės ir Europos Parlamento biurai veikia visose Europos Sąjungos valstybėse. Europos Komisija taip pat yra įsteigusi delegacijas kitose pasaulio valstybėse.

Kita informacija apie Europos Sąjungą

Kviečiame apsilankyti interneto svetainėjeInformacija visomis Europos Sąjungos oficialiosiomis kalbomis teikiama tinklavietėje EUROPA: europa.eu

Apsilankykite pas musVisoje Europoje yra šimtai vietinių ES informacijos centrų. Jums artimiausio centro adresą rasite šioje tinklavietėje: europedirect.europa.eu

Paskambinkite arba parašykite mumsEurope Direct yra tarnyba, atsakanti į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti nemokamu telefonu00 800 6 7 8 9 10 11 (iš ES narėmis nesančių valstybių mokamu telefonu (32-2) 299 96 96) arba elektroniniu paštu per tinklavietęeuropedirect.europa.eu

Skaitykite apie EuropąES leidiniai pasiekiami vienu pelės klavišo spustelėjimu ES knygyno tinklavietėje bookshop.europa.eu

Informacijos ir leidinių lietuvių kalba apie Europos Sąjungą jums gali parūpinti:

Açores

Madeira

Guadeloupe

Martinique

Réunion

Guyane

Canarias

HR

RURU

AT Austrija

PL Lenkija

PT Portugalija

RO Rumunija

SI Slovėnija

SK Slovakija

FI Suomija

SE Švedija

JK Jungtinė Karalystė

Šalys kandidatėsHR Kroatija

MK Buvusioji Jugoslavijos

Respublika Makedonija (1)

TR Turkija

Kitos šalysCN Kinija

IN Indija

JP Japonija

RU Rusija

US Jungtinės Amerikos

Valstijos

JK

MK

ES narėsES-27 dabartinės Europos Sąjungos valstybės narės

ES-25 ES valstybės narės 2004 m.

ES-15 ES valstybės narės prieš 2004 m. plėtrą

BE Belgija

BG Bulgarija

CZ Čekija

DK Danija

DE Vokietija

EE Estija

IE Airija

EL Graikija

ES Ispanija

FR Prancūzija

IT Italija

CY Kipras

LV Latvija

LT Lietuva

LU Liuksemburgas

HU Vengrija

MT Malta

NL Nyderlandai

Santrumpos

Katalogo duomenys ir kita bibliografinė informacija pateikiami šio leidinio pabaigoje.

(1) Laikinasis kodas, kuris niekaip nelems galutinio šios šalies kodo, dėl kurio bus susitarta užbaigus derybas, šiuo metuvykstančias Jungtinėse Tautose.

Turinys

Europos Sąjunga – sėkmės pavyzdys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3

Europos Sąjunga – didėjanti šeima . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4

Teritorija ir gyventojai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5Ar Europos Sąjunga didelė?Kiek žmonių gyvena Europos Sąjungoje?Europiečiai gyvena ilgiauGyventojų skaičiaus augimas

Gyvenimo kokybė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16Ar europiečiai turtingi?Ar europiečiai sveiki?Teisinga ir rūpestinga visuomenė

Švietimas, moksliniai tyrimai ir informacinė visuomenė . . . . . . . . . . . 25Švietimas – investavimas į žmonesKokius dalykus studijuoja europiečiai?Geresnis išsilavinimas – geresnės darbo perspektyvosInformacinės technologijos – svarbiausia priemonėMoksliniai tyrimai – raktas į ateitį

Dirbantys europiečiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36Kur žmonės dirba?Kiek žmonių dirba Europos Sąjungoje?Lyčių nelygybėAr visiems suteikiamos lygios galimybės?

Prekyba ir ekonomika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45Kiek Europos Sąjunga gamina?Gera kokybė už gerą kainąEuropos Sąjunga – didžiulė prekybos jėgaEuropos Sąjungos kova su pasaulio skurdu

Transportas, energetika ir aplinka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54Visur keliauti, daug pamatytiPatikimas energijos tiekimasAplinkos apsauga

Europiečiai – draugiška šeima . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64Laimingi europiečiai, kuriems rūpi bendri dalykaiEuropiečiai ir užsienio kalbosMokymasis draugePritariantys ar skeptikai?Narystės nauda

Šalys kandidatės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 75Šalių kandidačių teritorija ir gyventojaiAr jos turtingos?Žmonės ir darbas

Draugiška kaimynystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 79

Europos Sąjungos pristatyti nereikia. Jau daugiau kaip pusę amžiaus jiužtikrina politinį stabilumą ir ekonominę piliečių gerovę. Buvo sukurtabendroji rinka be sienų ir įvesti bendri pinigai eurai. Ji suvienijo suskal-dytą žemyną. Europos Sąjunga – ekonomikos ir prekybos galiūnė irdidžiausia pasaulyje vystymosi pagalbos neturtingoms šalims teikėja.ES narių padaugėjo nuo 6 iki 27, o gyventojų skaičius išaugo beveik ikipusės milijardo.

Ne visos Europos šalys yra ES narės arba nori jomis tapti, bet Sąjungamielai priima bet kurios demokratinės Europos valstybės prašymą į jąįstoti. ES palaiko artimus ir draugiškus ryšius su visomis kaimynėmis –ir su Europos, ir su Viduržemio jūros rytų bei pietų pakrantės šalimis.

Nors ir labai skirtingos, ES valstybės vieningai remia taiką, demokratiją,teisinės valstybės principus ir pagarbą žmogaus teisėms. Jos stengiasipuoselėti šias vertybes ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, kurtigerovę ir ja dalytis, išvien veikti pasaulio arenoje.

Šioje knygelėje lentelėmis ir diagramomis pateikiami svarbiausi faktaiir skaičiai apie Europos Sąjungą bei jos valstybes nares, kartais jie lygi-nami su kitų didelių valstybių duomenimis. Be to, atskirame skyriujeaprašomos ES šalys kandidatės.

Kad būtų paprasčiau, kai kurie skaičiai suapvalinti. Santrumpos, žymin-čios įvairias šalis, paaiškintos santrumpų sąraše vidinėje pirmojo vir-šelio pusėje. Paskutiniai duomenys šiam leidiniui buvo gauti 2007 m.gegužės mėn.

Daugiau informacijos apie Europos Sąjungą, jos veiklą ir svarbą jumsgalite rasti interneto portale europa.eu. Statistinių duomenų ieškokiteEurostato – ES statistikos biuro – tinklavietėje epp.eurostat.ec.europa.eu. Čia rasite tūkstančius nemokamų informacijos šaltinių.

Europos Sąjunga – sėkmės pavyzdys

3

ES ištakos siekia praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį – tada buvoįkurta Europos ekonominė bendrija. Iš pradžių jai priklausė šešios jąįkūrusios šalys – Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzijair Vokietija. Jos rado naują, ekonomine integracija grindžiamą ben-dradarbiavimo būdą bendriems interesams tenkinti. 1973 m. priejų prisijungė Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė, 1981 m. – Graikija,1986 m. – Ispanija ir Portugalija. 1990 m. susivienijus Vokietijai – irRytų Vokietija.

1992 m. nauja sutartimi Bendrijos institucijoms buvo suteikta dau-giau atsakomybės, nustatytos naujos nacionalinių vyriausybių bendra-darbiavimo formos – taip buvo įsteigta Europos Sąjunga. ES išsiplėtė1995 m., kai į ją įstojo Austrija, Suomija ir Švedija.

Per 2004 m. plėtrą ES narėmis tapo Čekija, Estija, Kipras, Latvija,Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija, o 2007 m. –Bulgarija ir Rumunija. Paraiškas dėl narystės yra pateikusios dartrys šalys – Kroatija, Turkija ir Buvusioji Jugoslavijos RespublikaMakedonija.

Europa visada buvo daugybės tautų ir įvairių kultūrų namai. Dalis kie-kvienos valstybės narės gyventojų yra atvykę iš kitų šalių, kurias supriimančiąja šalimi paprastai sieja artimi istoriniai ryšiai. Etninę ir kul-tūrų įvairovę ES vertina kaip didžiulį turtą, taip pat skatina toleranciją,pagarbą ir abipusį supratimą.

Europos Sąjunga – didėjanti šeima

2007

ES valstybės narės

Šalys kandidatės

4

Teritorija ir gyventojaiEuropos Sąjungos teritorija beveik prilygsta pusei JungtiniųAmerikos Valstijų, bet ES gyvena perpus daugiau gyvento-jų. Iš tiesų ES pagal gyventojų skaičių yra trečia pasaulyje poKinijos ir Indijos.

ES gimstamumas mažėja, o europiečiai gyvena ilgiau. Šiostendencijos yra labai svarbios ateičiai.

5

6

1000

800

600

400

200

0

357,0

130,7111,0 93,0

506,0544,0

295,1

82,591,9

304,5312,7

410,3

243,8230,0

ES-27 FR ES SE DE PL FI IT UK RO EL BG HU PT AT

4 215,1

Ar Europos Sąjunga didelė?Europos Sąjungos teritorija užima daugiau kaip keturis milijonus kvadratinių kilometrų. Pasaulio žemėlapyje tai nėra didelis plotas, tačiau čia – net27 valstybės. Jos labai įvairaus dydžio, Prancūzija – didžiausia, o Malta – mažiausia.

Sausumos plotas (tūkst. kv. km)

Į Prancūzijos plotą neįtraukti užjūrio departamentai.Šaltinis: Eurostatas.

1 000 km2

30,343,168,4

2,633,8

CZ IE LT LV SK EE DK NL BE SI CY LU MT

77,3 62,7 62,3 49,0 43,420,1 9,3 0,3

7

10

8

6

4

2

0

4,23,3

17,1 9,6 9,6

0,4

Šaltiniai: Eurostatas, Pasaulio bankas.

Sausumos plotas (mln. kv. km)mln. km2

8

493,0 295,7 143,41 306,3 127,41 080,3100

80

60

40

20

0

ES-27 duomenys yra 2005 m. sausio 1 d. Kitų šalių duomenys – 2005 m. vidurio.Šaltiniai: Pasaulio bankas, Eurostatas, www.census.gov

Kiek žmonių gyvena Europos Sąjungoje?Europos Sąjungos gyventojų – 493 milijonai; pagal gyventojų skaičių ji yra trečia pasaulyje po Kinijos ir Indijos.

Pasaulyje išsivysčiusių šalių gyventojų mažėja – 1960 m. jie sudarė 30 % visų pasaulio gyventojų, o 2005 m. jautik 16 %. Keturi iš penkių žmonių planetoje dabar gyvena besivystančiose šalyse. Siekdama paremti neturtingasšalis, ES aktyviai skatina visuotinį vystymąsi. ES – viena svarbiausių vystymosi pagalbos teikėjų pasaulyje.

Gyventojų skaičius (mln., 2005 m.)mln.

9

10,5 10,3 10,1

82,4

11,1

43,838,2

62,958,8

16,310,6

60,4

100

80

60

40

20

0

21,6

493,0

ES-27 DE FR UK IT ES PL RO NL EL PT BE CZ HU SE

9,0

493 milijonai ES gyventojų visame žemyne nėra pasiskirstę tolygiai: kai kurios valstybės ar regionaiapgyvendinti tankiau nei kiti. Todėl didžiausiose pagal plotą valstybėse nebūtinai gyvena daugiausiagyventojų.

ES gyventojų skaičius (mln., 2006 m. sausio 1 d.)

Šaltinis: Eurostatas.

mln.

10

AT BG DK SK FI IE LT LV SI EE CY LU MT

4,20,4

8,3 7,7 5,4 5,4 5,3 2,33,4 2,0 1,3 0,8 0,5


11

60 65 70 75 80 85

1962

1972

1982

1992

2002

67,2

68,6

70,3

72,2

74,8

75,6

72,9

75,0

77,2

79,1

81,72004

81,1


Europiečiai gyvena ilgiauGyvenimo trukmė Europos Sąjungoje ilgėja. Tikėtina, kad 1960 m. gimę kūdikiai sulauks apytiksliai 67 (vyrai)ir 73 (moterys) metų. 2004 m. gimę kūdikiai gyvens dar ilgiau – beveik 76 metus (vyrai) ir beveik 82 metus(moterys).

Galima palyginti: Jungtinių Tautų duomenimis, 2000–2005 m. Somalyje (vienoje iš mažiausiai išsivysčiusiųšalių) gimusių kūdikių tikėtina gyvenimo trukmė yra 46 (vyrų) ir 49 (moterų) metai.

Tikėtina vyrų ir moterų gyvenimo trukmė ES-25, 1962–2004 m.

12

1960 m. dauguma moterų ES turėjo du ar daugiau vaikų. Statistiškai kiekviena moteris turėjo (vidutiniškai) dau-giau kaip 2,5 vaiko. Gimstamumas smarkiai mažėjo ir 2004 m. moterys turėjo (vidutiniškai) tik po 1,5 vaiko.Didžiausias gimstamumas – Prancūzijoje ir Airijoje, kur kiekvienai moteris tenka šiek tiek mažiau nei du vaikai.Mažiausias gimstamumas (mažiau kaip 1,25 vaiko vienai moteriai) yra Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje.

ES vis mažiau jaunų žmonių, todėl mažiau ir darbo jėgos. Kaip parodyta toliau pateikiamoje lentelėje, mažiaudarbingų žmonių turi remti vis daugiau pensininkų. Iki 2025 m. 6,3 % visų gyventojų bus aštuoniasdešimtmečiaiir vyresni.

Kad padidintų savo darbo jėgą, Europa privalo siekti didesnio darbingo amžiaus žmonių užimtumo ir vėlesnioišėjimo į pensiją, įtraukti į darbo rinką daugiau moterų, ugdyti darbo jėgos įgūdžius mokymosi visą gyvenimąprogramomis ir skatinti tikslinę imigraciją. Padėtų ir didesnis gimstamumas!

80 metų ir vyresni gyventojai (proc., 1964–2004 m., ES-25)


%

13

1964 1969 1974 1979 1984 1989 1994 1999 2004

1,6

2,02,2

3,1

3,5 3,4

4,0

5

4

3

2

1

0

1,8

2,6

Bendro gyventojų skaičiaus didėjimas (mėlyna linija) ir migracijos saldo (raudona linija)ES-25 vienam tūkstančiui gyventojų, 1992–2004 m.

1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004

5

4

3

2

1

0

4,0

2,4

1,8

1,3 1,4

1,0

1,5

1,2

2,1 1,5

3,0

4,04,4

5,1

4,1

2,8

2,32,1

2,01,7 1,7

2,6

4,6

2,3

3,6

4,8

Gyventojų skaičiaus augimasEuropos gyventojų daugėja dėl dviejų priežasčių: natūralaus gyventojų prieaugio (t. y. daugiau gyventojųgimsta nei miršta) ir migracijos saldo (t. y. gyventi į ES atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta).

Šiandien ES gyventojų skaičius auga dėl migracijos saldo. Iš tiesų, jei nebūtų imigrantų, Vokietijos, Graikijos irItalijos gyventojų pastaraisiais metais būtų sumažėję. Dėl imigracijos ES darbo jėgą papildo labai reikalingi jaunižmonės.


14

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

800

700

600

500

400

300

200

100

0

397

226

Europa nuo seno garsėja svetingumu: ji suteikia prieglobstį bėgantiesiems nuo karo ar persekiojimoneramiausiuose pasaulio regionuose. Prieglobsčio prašančių žmonių padaugėja per karą, pvz., taipbuvo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje kilus konfliktui Balkanuose. Nuo to laikoprašymų suteikti prieglobstį ES sumažėjo, o 2005 m. jų buvo mažiausiai per pastaruosius 15 metų.

Prašymų suteikti prieglobstį ES skaičius (tūkst., 1990–2005 m.)

1990–1994 m. duomenys (ES-15).Šaltinis: Eurostatas. 15

Gyvenimo kokybėGyvenimo kokybė priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui,nuo to, ar žmogus turi pakankamai pinigų ir ar yra sveikas. Areuropiečiai turtingi ir sveiki? Atsakymas kiekvienoje šalyje viskitoks.

Norėdami bent apytikriai sužinoti konkrečios valstybės mate-rialaus gyvenimo lygį, galime nustatyti bendrą visko, ką tašalis pagamina, vertę kuriais nors kalendoriniais metais (šaliesbendrąjį vidaus produktą – BVP) ir tą skaičių padalyti iš šaliesgyventojų skaičiaus.

Vis dėlto kainos visose šalyse skiriasi. Todėl prieš lygindamigyvenimo lygį, turėtume įvertinti perkamosios galios skirtu-mus. Tą galime padaryti nustatę kiekvienos šalies palygina-mo ir reprezentatyvaus prekių bei paslaugų krepšelio kainas.Šis skaičius pateikiamas ne šalies valiuta ar eurais, o bendradirbtine valiuta, kurią vadiname perkamosios galios standartu(PGS).

Naudojant PGS įvertinami kainų skirtumai įvairiose šalyse,todėl gretinant vienam gyventojui tenkantį BVP pagal PGS,galima nešališkai palyginti įvairių šalių gyvenimo lygį.

16

Ar europiečiai turtingi?Per pastarąjį dešimtmetį Europos gyvenimo lygis labai pakilo. Remiantis perkamosiosgalios standartu galima lyginti gyvenimo lygį įvairiose šalyse. Nustatyta, kad ES gyve-nimo lygis – vienas aukščiausių visame pasaulyje.

40 000

35 000

30 000

25 000

20 000

15 000

10 000

5 000

0

25 800

22 600

9 300

6 100

35 200

US JP ES-27 RU CN

BVP vienam gyventojui (išreikštas PGS) 2005 m.

Šaltiniai: IMF, Eurostatas.

17

Gyvenimo lygis įvairiose ES valstybėse skiriasi. PGS išreikštas BVP vienam gyventojui yra didžiausias Liuksemburge, o mažiausias Bulgarijoje.ES siekia sumažinti skirtumus tarp turtingų ir neturtingų narių, stiprinti Europos ekonomiką, padaryti ją konkurencingesnę ir sukurti dau-giau darbo vietų, kad visi galėtume džiaugtis geresniu gyvenimu. Šiuo metu BVP neturtingose šalyse, įstojusiose į ES po 2004 m., augasparčiau negu kitose valstybėse narėse.

BVP vienam gyventojui (išreikštas PGS), ES-27, 2005 m.

60 000

55 000

50 000

45 000

40 000

35 000

30 000

25 000

20 000

15 000

10 000

5 000

0

58 900

32 600

28 900 28 60027 60027 700 26 900 25 900 25 40025 800

23 600 23 000

29 500

LU IE NL AT DK BE UK SE FI DE FR IT ES ES-27 CY

22 600 20 900


18

19 700 19 20017 300 16 800 16 800

14 700 14 000 13 400 12 200 11 700 11 4008 000 7 900

EL SI CZ PT MT HU EE SK LT PL LV RO BG

19

Guyane (FR)

Guadeloupe Martinique Réunion

Canarias (ES)

Açores (PT)

Madeira

Gyvenimo lygis gali skirtis ir skirtinguose tos pačios šalies regionuose. Kai kuriuose ES regionuose (žr.žemėlapį) PGS išreikštas BVP vienam gyventojui yra daugiau kaip perpus mažesnis nei ES-27 vidurkis.Labiausiai klestinčiuose regionuose vienam gyventojui tenkantis BVP gali būti daugiau kaip ketvirčiudidesnis nei ES-27 vidurkis.

ES sukūrė vadinamuosius struktūrinius fondus, kurie padeda gerinti gyvenimo kokybę skurdesniuoseregionuose ir mažinti šiuos skirtumus. Daugiau kaip 35 % ES biudžeto naudojama šių regionų ūkiui,taigi ir visai ES, stiprinti.

BVP vienam gyventojui (išreikštas PGS) proc. nuo ES-27 vidurkio, 2004 m.

Šaltinis: Europos Komisija.

Mažiau kaip 50 %

50–75 %

75–90 %

90–100 %

100–125 %

125 % ir daugiau

Nėra duomenų

20

300

250

200

150

100

50

0

286,6286,6

212,0

157,0

137,3

Vėžys Išeminė širdies liga

Ar europiečiai sveiki?Nors gyvena ilgiau ir sveikiau, europiečiai galėtų dar labiau stengtis apsisaugoti nuo širdies ligų ir vėžio – dviejųdažniausių mirties priežasčių. Vienas iš pagrindinių būdų apsisaugoti nuo ligų – sveika ir aktyvi gyvensena. Rūkymas,netinkama mityba ir judėjimo stygius – tai veiksniai, didinantys riziką susirgti išemine širdies liga (kai per užsikimšu-sias ar pažeistas arterijas į širdį patenka per mažai kraujo).

ES nuo šių ligų miršta daugiau vyrų nei moterų, be to, visose valstybėse narėse šiomis ligomis sergančių gyventojųskaičius skiriasi. 2004 m. nuo vėžio daugiausia žmonių (tiek vyrų, tiek moterų) mirė Vengrijoje. Nuo išeminės širdiesligos mažiausiai abiejų lyčių žmonių mirė Prancūzijoje.

Mirtingumas nuo vėžio (piktybinių navikų) ir išeminės širdies ligos 100 000 gyventojų (ES-25, 2004 m.)


21

Sportuoti sveika. 2006 m. lapkričio mėn. atliktas Eurobarometro tyrimas rodo, kad ES 64 % žmonių sportuoja vidutiniškai bent kartą per savaitę. Fiziškaiaktyviausi žmonės gyvena Suomijoje – net 83 % respondentų teigė, kad jie sportuoja arba fizine veikla užsiima pramogaudami ir laisvalaikiu. Antrą vietąužėmė olandai (sportuojantys teigė 79 % ), trečią – lietuviai (78 %).

Fiziškai pasyviausi portugalai, rumunai ir maltiečiai.

Žmonės, apklausos metu atsakę, kad reguliariai nesportuoja (proc., ES-27, 2006 m.)

5450 49

43 42 41 41 41 39 39 38 37 37

52

70

60

50

40

30

20

10

0

PT RO MT EL FR HU EE CY PL UK ES IT BE CZ

Šaltinis: Eurobarometras.

%

22

Apskritai sportuoja daugiau vyrų nei moterų; kuo jaunesnis žmogus, tuo jis, tikėtina, fiziškai aktyvesnis.

Lentelėje pateikiamas procentinis dydis rodo, kiek kiekvienoje ES valstybėje narėje apklaustų žmoniųnurodė nesportuoją.

37 36 36

30 29 27 27 2724 24 22 21

17

DK BG SK LU SE LV SI IE AT DE LT NL FI

23

Teisinga ir rūpestinga visuomenėEuropos socialinis modelis įvairiose šalyse įgyja skirtingas formas, bet visos ES valstybės siekia sukurti tei-singą ir rūpestingą visuomenę. Surinktų mokesčių lėšomis padedama tvarkyti socialinės apsaugos sistemas(pvz., pensijų, sveikatos apsaugos ir nedarbo pašalpų mokėjimo), skirtas pažeidžiamiems visuomenės nariamsapsaugoti. Skirtingose valstybėse kiekvienam gyventojui išmokama pinigų suma skiriasi.

Visuomenei senėjant, dirbantys gyventojai turi remti vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Atsižvelgdamosį šią tendenciją ir siekdamos kontroliuoti socialinės apsaugos išlaidas, ES valstybės turi pertvarkyti savosocialinės apsaugos sistemas. Norint Europos socialinį modelį išlaikyti ateities kartoms, reikia jį atnaujinti.


3 000

2 500

2 000

1 500

1 000

500

0

Senatvės Ligos / sveikatos priežiūros Negalios Nedarbo

2 462,2

1 682,2

479,6 387,6

Keturių socialinės apsaugos sričių išmokos vienam gyventojui pagal PGS (ES-25, 2004 m.)

24

Švietimas, moksliniaityrimai ir informacinė visuomenėES siekia tapti dinamiškiausiu žiniomis grįstu pasaulio ūkiu.Tai reiškia, kad labai daug investuojama į mokslinius tyrimus(naujų žinių šaltinį) ir į švietimą bei mokymą, suteikiančiusgalimybę pasinaudoti tomis naujomis žiniomis.

Ypač svarbu lavinti darbuotojų informacinių technologi-jų įgūdžius, taip pat sudaryti geresnes sąlygas mokykloms,įmonėms ir paprastiems žmonėms naudotis internetu.

Klestinčiam ūkiui reikia, kad žmonių darbinė veikla būtųilgesnė ir kad dirbdami jie įgytų naujų įgūdžių. Vadovaujamasišūkiu „Mokytis visą gyvenimą“. ES šalyse besimokančių suau-gusiųjų vis daugėja – 2006 m. mokėsi 9,6 % 25–64 metųžmonių.

Siekdama ekonomiškai pirmauti pasaulio rinkoje, EuroposSąjunga susiduria tiek su tradicinėmis konkurentėmis (pvz.,Japonija ir Jungtinėmis Valstijomis), tiek su naujosiomis(Kinija ir Indija).

25

Švietimas – investavimas į žmonesŠvietimas – tai piliečių ir visos ES sėkmės pagrindas. Kiek pinigų kiekviena ES šalis išleidžia savogyventojų švietimui?

Valstybės išlaidos švietimui (BVP dalis proc., 2003 m.)

DK: neįtraukiamas neuniversitetinis išsilavinimas baigus vidurinę mokyklą.FR: neįtraukiami Prancūzijos užjūrio departamentai.PT: neįtraukiamas aukštasis mokslas.


% BVP

26

7,47 7,366,51

6,065,48

10

9

8

7

6

5

4

3

2

1

0

%

8,28

6,02 5,94 5,915,615,67 5,62 5,38 5,32

NL: įtraukiamos valstybės išlaidos vyriausybės subsidijuojamoms privačioms mokykloms.LU: neįtraukiamos vietos valdžios išlaidos.

27

5,18 5,175,07

4,84 4,74 4,71 4,55 4,38 4,24 4,063,44

4,40 4,244,29

Šaltinis: Eurostatas, darbo jėgos tyrimas.

100

80

60

40

20

0

91,8 91,2 91,1 90,5 87,5 87,5 85,9 85,8 84,1 83,4 83,4 82,6 82,6 81,8

SK CZ PL SI SE LT AT IE EL HU FI FR EE BE

Tolesnis mokymasis įgijus privalomąjį išsilavinimą, ypač mokslas universitetuose, daugeliui žmonių yra sėkmingos karjeros pagrindas. Taip pat jisbūtinas norint, kad ES susiformuotų aukštos kvalifikacijos darbo jėga. Šiandien didžioji dauguma ES jaunimo įgyja bent vidurinį išsilavinimą.

20–24 m. jaunimas, įgijęs bent vidurinį išsilavinimą (proc., 2005 m.)%

28

80,4 79,9 78,2 77,4 77,1 76,5 76,0 75,6 73,6 71,5 71,1

61,8

53,749,0

CY LV UK ES-27 DK BG RO NL IT DE LU ES MT PT

29

114 525 255 962 329 439 101 815

100

90

80

70

60

50

40

30

20

10

0

Humanitariniai mokslai ir Teisė Tikslieji mokslai, Inžinerija,meno disciplinos matematika ir kompiuterija gamyba ir statyba

73 383

110 756 207 509 137 034

Kokius dalykus studijuoja europiečiai?Ankstesnės kartos moterų išsilavinimas buvo menkesnis negu vyrų, tačiau dabar jos vyrus pasivijo. 2004 m. beveik 55 % ESaukštųjų mokyklų absolventų buvo moterys.

Dalykai, kuriuos europiečiai studijuoja, paprastai skiriasi pagal lytį: vyrai daugiau renkasi tiksliuosius mokslus, kompiuterijąir inžineriją, o moterys – meno disciplinas, humanitarinius mokslus ir teisę.

Europai reikia daugiau visų sričių aukštos kvalifikacijos specialistų. Visų pirma reikia, kad daugiau moterų rinktųsi profesinękarjerą ir daugiau abiejų lyčių mokslininkų vykdytų pačius svarbiausius mokslinius tyrimus.

Aukštųjų mokyklų absolventų skaičius pagal lytį ir studijų sritis (ES-25, 2004 m.)


1 000

30

10

8

6

4

2

0

0–2 lygiai 3–4 lygiai 5–6 lygiai

10,3

7,3

4,1

Geresnis išsilavinimas – geresnės darbo perspektyvosKuo menkesnis išsilavinimas, tuo didesnė tikimybė tapti bedarbiu. Tikimybė aukštąjį išsilavinimą turinčiam žmo-gui (pavyzdžiui, įgijusiam mokslo laipsnį universitete) tapti bedarbiu yra daugiau nei perpus mažesnė nei tam,kuris yra įgijęs tik pradinį ar žemesnįjį vidurinį išsilavinimą.

25–64 m. amžiaus gyventojų nedarbas pagal išsilavinimo lygį (ES-27, 2006 m.)


0–2 lygiai: pagrindinis išsilavinimas3–4 lygiai: vidurinis išsilavinimas5–6 lygiai: įgytas aukštasis išsilavinimas

%

31

80 79 7770 67 65 63

54 5354 52 5046

100

80

60

40

20

0

42

NL DK SE LU DE FI UK BE SI MT AT IE EE LV

Informacinės technologijos – svarbiausia priemonėVisoje ES vis daugiau įmonių ir namų ūkių ima naudotis ir įvairius reikalus tvarkyti internetu. Tai didina veiksmingumą. 2006 m. ES-27 internetu naudojosi90 % įmonių ir 49 % namų ūkių.

Vis dėlto skirtumai tarp šalių – didžiuliai. Antai 2006 m. Nyderlanduose prie interneto buvo prisijungę 80 % namų ūkių, o Rumunijoje – tik 14 %. Vienasiš ES prioritetų yra užtikrinti, kad visi jos gyventojai galėtų naudotis sparčiu bei patikimu internetu ir įgytų įgūdžių, reikalingų naudotis informacinėmistechnologijomis. Būtina mažinti skaitmeninę takoskyrą tarp įvairių šalių gyventojų ir regionų.

Šaltinis: Eurostatas, IRT naudojimo tyrimas.

Internetą naudojantys namų ūkiai (proc., 2006 m.)%

32

41

FR IT ES CY PL PT LT HU CZ SK EL BG RO

40 39 37 36 35 35 32 29 2723

1714

33

3,48

2,51 2,44 2,43

1,42

5

4

3

2

1

0

3,86

2,131,89 1,78

1,45

1,771,56

1,25 1,12

SE FI DE DK AT FR BE NL UK LU SI CZ IE ES

Moksliniai tyrimai – raktas į ateitįMoksliniai tyrimai ir plėtra, visų pirma naujųjų technologijų srityje, yra svarbiausias ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo veiksnys. ES siekia į moks-linius tyrimus ir plėtrą investuoti ne mažiau negu Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija. 2004 m. Japonija moksliniams tyrimams ir plėtrai skyrė 3,15 %bendrojo vidaus produkto (BVP), JAV – 2,59 %, o ES – vidutiniškai 1,92 %.

Vis dėlto ES valstybių narių investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą gana smarkiai skiriasi. 2005 m. duomenimis, Švedija ir Suomija jau pralenkė Japoniją,tačiau daug ES valstybių narių moksliniams tyrimams ir plėtrai skiria mažiau negu 1 % BVP.

Belgijos, Italijos, Maltos, Nyderlandų, Rumunijos, Slovėnijos ir Jungtinės Karalystės duomenys 2004 m., Graikijos duomenys 2003 m.Šaltinis: Eurostatas.

Išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai (BVP dalis proc., 2005 m.)%

34

1,100,94 0,81 0,63 0,63 0,57 0,51 0,39

0,940,76

0,570,400,50

IT HU EE PT LT MT EL LV PL SK BG CY RO

35

Dirbantys europiečiaiUžimtumas bei daugiau ir geresnių darbo vietų pilie-čiams kūrimas – svarbiausi ES prioritetai. EuroposSąjunga taip pat privalo užtikrinti lygias galimybes,kad kiekvienas norintis galėtų dirbti. Tikslas – padidin-ti darbingo amžiaus žmonių užimtumą ir iki 2010 m.pasiekti 70 % darbingo amžiaus gyventojų užimtumolygį.

36

Kur žmonės dirba?Šeštajame dešimtmetyje daugiau kaip 20 % ES gyventojų dirbo žemės ūkyje, o apie 40 % –pramonėje. Nuo to laiko užimtumas žemės ūkio ir pramonės sektoriuose sumažėjo, o paslau-gų sektoriuje smarkiai padidėjo. 2004 m. paslaugų sektoriuje buvo daugiau kaip du trečdaliaiES-25 darbo vietų. Žemės ūkyje ir pramonėje dirbo atitinkamai 5 % ir 27,9 % gyventojų.

Naujausiais duomenimis, paslaugų sektoriuje užimtumas auga, žemės ūkyje – mažėja, o pra-monės sektoriuje išlieka daugmaž vienodas.

Užimtumas žemės ūkio, pramonės ir paslaugų sektoriuose (proc., ES-27, 1998 ir 2006 m.)

1998 20061998 20061998 2006

6,47,8

27,5 25,0

64,768,6

100

80

60

40

20

0

Šaltiniai: Eurostatas, nacionalinės sąskaitos, metinis vidurkis.

Paslaugos

Pramonė

Žemės ūkis

%

37

100

80

60

40

20

0

77,4 74,3 73,1 71,569,6 69,3 68,6 68,1 67,9 67,2 66,6 66,3 65,3

DK NL SE UK AT CY FI IE EE PT DE SI LV CZ

70,2


Kiek žmonių dirba Europos Sąjungoje?2006 m. darbą turėjo 64,3 % darbingo amžiaus ES-27 gyventojų. Aukščiausias užimtumo lygis buvo Danijoje,žemiausias – Lenkijoje. Taip pat skiriasi vyrų ir moterų užimtumo lygis.

15–64 m. amžiaus žmonių užimtumas (proc., 2006 m.)%

38

64,8 64,3 63,6 63,6 63,0 61,0 61,0 59,4 58,8 58,4 57,3 54,8 54,558,6

ES ES-27 LU LT FR BE EL SK RO BG IT HU MT PL

39

15

10

5

0

13,8 13,4

9,09,48,9 8,5 8,4

7,7 7,5 7,38,2

7,77,3 7,1

PL SK FR BG EL ES DE BE FI PT HU MT RO CZ

ES labai svarbu kovoti su nedarbu. Įvairiose šalyse ir regionuose nedarbo lygis skiriasi. 2006 m. mažiausiasnedarbas buvo Nyderlanduose ir Danijoje, o didžiausias – Lenkijoje.

2006 m. ES-27 darbo neturėjo 7,9 % darbingų žmonių, o Jungtinėse Valstijose – 4,6 %.

Nedarbo lygis (proc., 2006 m.)


%

40

SE IT LV SI EE LT UK AT LU CY IE NL DK

7,0 6,86,0 5,9 5,6 5,3

4,8 4,7 4,7 4,43,9 3,9

6,8

41

Lyčių nelygybėVisose ES valstybėse moterys vidutiniškai uždirba mažiau nei vyrai. Šis skirtumas pagal lytis didžiausias Estijoje ir Kipre, kur 2005 m. moterys uždirbo 25 %mažiau negu vyrai, o mažiausias – Maltoje (4 %). Jei ES nori padidinti dirbančių žmonių skaičių, į darbo rinką reikia pritraukti daugiau moterų. Tam jomsreikia sudaryti geresnes sąlygas ir už darbą mokėti daugiau. Vidutinis darbo užmokesčio skirtumas pagal lytis nuo 1998 m. iki 2005 m. sumažėjo nuo 17 %iki 15 %.

ES taip pat turi pasirūpinti, kad tiek vyrai, tiek moterys ilgiau liktų darbo rinkoje. ES labai stengiasi, kad visų amžiaus grupių žmonės galėtų susirasti darbąir jo neprarasti. Todėl įgyvendinama politika, skatinanti dirbti ne visą darbo dieną bei padedanti derinti darbą ir šeimos gyvenimą.


30

25

20

15

10

5

0

25 25 2422

20 20 1918 18 18

17 16 1615

CY EE SK DE UK FI CZ NL AT DK LV SE BG LT

Kiek daugiau vyrai uždirba už moteris (proc., 2005 m.)%

42

14 13 1312

1110 9 9 9 9

87

4

LU ES RO FR HU PL IE PT IT EL SI BE MT

43

39,339,3

85,985,9

33,233,2

70,070,0

52,652,6

34,834,8

15–24 25–54 55–64

100

80

60

40

20

0

Ar visiems suteikiamos lygios galimybės?ES darbą turi daugiau visų amžiaus grupių vyrų nei moterų. Kartais taip yra dėl diskriminacijosdarbo vietoje, kartais – dėl asmeninio pasirinkimo ar kultūros tradicijų.

Šaltiniai: Eurostatas, darbo jėgos tyrimas, metinis vidurkis.

Užimtumas pagal amžiaus grupes ir lytį (proc., ES-27, 2006 m.)%

44

Prekyba ir ekonomikaEkonomikos pažanga yra vienas pagrindinių ES tikslų.Per pastaruosius 50 metų, ypač nuo praėjusio amžiausdevintojo dešimtmečio, buvo daug padaryta šalinantES nacionalinius ūkius skyrusias kliūtis ir kuriant ben-drąją rinką, kurioje prekės, žmonės, pinigai ir paslau-gos gali laisvai judėti. ES vidaus prekyba labai suinten-syvėjo. Pasaulio prekyboje ES tapo viena svarbiausių.

45

2 000000000

1 500500500

1 000000000

500500500

00

10 957,9 10 011,9 3 663,5

1 787,31 787,3

610,6610,6

Šaltiniai: Tarptautinis valiutos fondas, Eurostatas.

Kiek Europos Sąjunga gamina?ES bendrasis vidaus produktas (BVP), t. y. ūkio prekių ir paslaugų apimtis, nuolatos didėja. 2004 m. į ESįstojus naujosioms valstybėms narėms, ES BVP pralenkė Jungtinių Amerikos Valstijų BVP.

BVP mlrd. EUR, 2005 m.mlrd. EUR

46

Visose ES šalyse daugiau kaip 60 % BVP sukuriama paslaugų sektoriuje, pavyzdžiui, bankininkystės,turizmo, transporto, draudimo srityse. Nors pramonė ir žemės ūkis tebėra svarbios sritys, pastaraisiaismetais jų ekonominė svarba sumažėjo.

Europos Sąjungos BVP nuolat auga. Pastaraisiais metais jis augo sparčiau negu Japonijos, tačiau lėčiaunegu JAV.

BVP augimas (proc., palyginti su praėjusiais metais)


47

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

2,7

4,5

1,6 2,2

3,3

3,0

5

4

3

2

1

0

-1

-2

Gera kokybė už gerą kainąBendroji rinka – vienas svarbiausių ES laimėjimų. Europoje ekonominei veikla nekliudo jokios sienos. Kartu sustiprėjo konkurencija, užtikrinusi geresnėskokybės prekes ir paslaugas mažesnėmis kainomis. Kainos labiausiai kito kelionių oro transportu ir komunikacijų srityse. Pavyzdys – 10 minučių pokalbistelefonu su abonentu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tokio pokalbio kaina Nyderlanduose nuo 1997 m. iki 2005 m. sumažėjo net 90 %. Skambintojams išLatvijos pasisekė mažiau (žr. lentelę).

15

10

5

0

BE BG CZ DK DE EE IE EL ES FR IT CY LV LT

7,50

1,98 1,97

6,72

3,092,38

7,41

1,23

10,26

2,56

4,61

1,91

6,93

2,93

6,17

1,55

6,78

2,27

7,26

2,12

3,82

0,66

5,94 5,95

11,96

4,07

10 minučių pokalbio telefonu su abonentu JAV kaina (EUR, darbo dieną, įskaitant mokesčius)(1997, 2005 m.)

Šalių, į ES įstojusių 2004 m., atveju kairiajame stulpelyje pateikiami 2000 m. arba 2001 m. duomenys.Šaltiniai: Eurostatas, Teligen.

€

48

LU HU MT NL AT PL PT RO SI SK FI SE UK

7,37

1,37

3,36

12,70

4,87

1,78

8,48

0,85

9,21

1,86

10,85

3,83

8,25

3,11 2,98

1,40

8,76

2,97

8,31

4,90 4,86

1,06

3,50

2,08

49

100

80

60

40

20

0

89,485,4 84,2

79,8 79,277,9 77,2

76,476,4 76,3 71,8 71,769,370,5

LU SK CZ PT NL EE PL BE LV HU ES CY DK AT

Europos Sąjunga – didžiulė prekybos jėgaNors ES gyvena tik 7 % pasaulio gyventojų, joje atliekama maždaug penktadalis pasaulio importo ir eksportooperacijų.

Eksportas į kitas ES valstybes nares, palyginti su šalies bendra eksporto apimtimi (proc., 2005 m.)


%

50

ES valstybių tarpusavio prekyba sudaro apie du trečdalius visos ES prekybos, tačiau įvairių valsty-bių narių prekybos apimtis skiriasi. Bendroji rinka sudarė geresnes sąlygas ES valstybių tarpusavioprekybai, nes prekės, paslaugos, kapitalas ir žmonės gali laisvai judėti per valstybių sienas.

Toliau parodyta ES valstybių eksporto į kitas ES valstybes apimtis 2005 m., palyginti su bendraeksporto apimtimi. Pirmauja Liuksemburgas, po jo seka Slovakija ir Čekija.

66,7

ES-25 SI LT IE DE FR IT SE UK FI EL MT

66,4 65,3 63,4 63,4 62,658,6 58,4 56,9 56,0 52,9 51,6

51

1 400

1 200

1 000

800

600

400

200

0

– 200

– 400

– 600

– 800

599,5

1 071,9

443,0

709,1

470,7

1 183,8

399,6

1 363,3

128,8

– 111,9

43,4

– 654,2

ES yra svarbiausia eksportuotoja pasaulyje ir antra pagal dydį importuotoja. Svarbiausia ES prekybos partnerėyra JAV, antra – Kinija. 2005 m. ES eksportas sudarė 18,1 % viso pasaulio eksporto, o importas – 18,9 % visoimporto.

Be to, Europos Sąjunga yra labai svarbi mažiau išsivysčiusių šalių partnerė. Šių šalių eksportas ES muitais neap-mokestinamas arba jam taikomi mažesni muitai. Lengvatine patekimo į ES rinką tvarka siekiama paskatintiekonominį neturtingų pasaulio šalių augimą.

Tarptautinė prekyba prekėmis (mlrd. EUR, 2005 m.)

Šaltiniai: Eurostatas, Tarptautinis valiutos fondas.

Importas Eksportas Prekybos balansas

mlrd. EUR

52

Kitos

52,4

25,6

12,9 9,1

80

60

40

20

0

Oficiali pagalba vystymuisi (bendrosios pagalbos, kurią 2005 m. suteikė svarbiausios EBPO šalys, dalis proc.)

Europos Sąjungos kova su pasaulio skurduSkurdas tebėra pasaulinė problema, nors pastaraisiais dešimtmečiais buvo padaryta pažanga. Daugiau kaip mili-jardas žmonių visame pasaulyje (trečdalis iš jų – Afrikoje į pietus nuo Sacharos) gyvena už mažiau kaip vienądolerį per dieną.

ES skatina prekybą su trečiosiomis šalimis ir teikia joms visokeriopą pagalbą. Taip išnaudodama savo ekonomi-nę galią ji kovoja su pasaulio skurdu ir skatina visuotinį vystymąsi. Naudodama savo įtaką Pasaulio prekybosorganizacijoje ji siekia užtikrinti, kad būtų sąžiningai laikomasi pasaulio prekybos taisyklių, o globalizacija teiktųnaudos visoms šalims, įskaitant pačias skurdžiausias. ES taip pat yra didžiausia oficialios pagalbos vystymuisiteikėja.

ES-15 duomenys apima pagalbą, kurią administruoja ES institucijos.Šaltinis: EBPO.

%

53

Transportas, energetikair aplinkaTransportas ir energetika yra labai svarbūs ES ekono-mikos sektoriai. Europiečiai ir vis įvairesni produktai,kurių jie vartoja vis daugiau, per visą žemyną keliaujaįvairių rūšių transporto priemonėmis, bet daugiausiakelių transportu.

Stiprėjant ekonomikai, didėja transporto ir energi-jos poreikis. Bet dėl to didėja spūstys ir sunaudojamadaugiau kuro, tad didėja tarša. Šios problemos būdin-gos visai Europai, todėl reikia ES lygmeniu priimamųsprendimų.

Darnus vystymasis yra pagrindinis ES prioritetas, o įaplinkos apsaugą atsižvelgiama formuojant visų sričiųpolitiką.

54

% 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

2000

2010

2030

2000

2010

2030

2000

2010

2030

2000

2010

2030

77,8

76,6

74,7

8,9

8,7

7,3

7,3

7,8

7,7

5,4

6,3

9,7

Visur keliauti, daug pamatytiGeležinkeliais ir vidaus vandenų keliais (t. y. upėmis ir kanalais), kurie kadaise buvo labai svarbūs Europoje vežantprekes ir keleivius, dabar vežama tik nedidelė visų prekių ir keleivių dalis. Šiandien trys ketvirtadaliai ES kroviniųvežama sausumos keliais. Jais ES keliauja ir daugiau kaip trys ketvirtadaliai keliautojų.

Numatoma, kad kelių transportas liks pati svarbiausia keleivinio transporto rūšis, o oro susisiekimas ateityje ir toliausparčiai populiarės.

Kad spūsčių būtų kuo mažiau, o aplinka – švaresnė, ES turi skatinti žmones keliauti visuomeniniu transportu, otransporto įmones – vežti krovinius traukiniais, baržomis ir laivais.

Norėdama sumažinti spūstis Europos oro uostuose, ES kuria bendrą visos Europos skrydžių valdymo sistemą („bendras Europos dangus“).

Keturių rūšių keleivinio transporto naudojimas (ES-25, proc. nuo visos keleivinio transporto naudojimo apimties, 2000,2010 ir 2030 m., keleivių skaičius vienam kilometrui)


Viešasis kelių transportas

Nuosavas automobilis

Geležinkeliai

Oro transportas

55

ES-27 BE BG CZ DK* DE EE IE EL ES FR IT CY** LVLVL

100100

5050

00

–– 5050

52,352,3

78,3

47,1

27,427,4

– 51,6

61,661,6

25,825,8

68,568,5

81,281,2

51,651,6

89,584,584,5

100,7

56,056,0

Patikimas energijos tiekimasDaugiau kaip pusė ES šalių suvartojamos energijos importuojama. Vis dėlto šalių priklausomybė nuo importo gerokai skiriasi: Kipras, Liuksemburgas irMalta visiškai priklauso nuo importuojamos energijos, Lenkija ir JK nuo importo priklauso palyginti mažai, o Danija yra vienintelė reali energijos ekspor-tuotoja.

* Neigiamas skaičius rodo, kad Danija energiją eksportavo.** Kipras importavo daugiau energijos negu suvartojo. Perteklius buvo kaupiamas.Šaltinis: Eurostatas.

Importuojama energija (visos suvartojamos energijos dalis proc., ES-27, 2005 m.)

%

56

2005 m. bendras ES importuojamos energijos lygis buvo 52,3 %. Numatoma, kad vidaus ištekliamsmažėjant šis lygis kils. Šiuo metu maždaug 50 % suvartojamų dujų ES gauna iš trijų šalių – Rusijos,Norvegijos ir Alžyro.

Kad sumažintų priklausomybę nuo importo, ES stengiasi kuo veiksmingiau naudoti energiją, plėtotiatsinaujinančiuosius išteklius ir plėsti išorės tiekėjų ratą.

LTLTL LU HU MT NL ATATA PL PT RO SI SK FI SE UK

58,4

98,098,0

62,962,9

100,0

37,8

71,871,8

18,0

88,288,2

52,252,2

64,664,6

54,754,7

37,237,2

13,913,9

27,427,4

57

57,954,3

48,4

35,8

28,2 26,924,2

16,5 16,0 15,0 14,111,8 11,3

14,0

AT SE LV RO DK FI SI SK PT ES IT ES-27 BG FR

70

60

50

40

30

20

10

0


Įgyvendindama strategiją, skirtą kovai su visuotiniu atšilimu dėl iškastinio kuro (ypač anglių ir naftos) deginimo, ES siekia taupyti energijąir pereiti prie mažiau teršiančių atsinaujinančiųjų išteklių. Deginant iškastinį kurą energijai gauti, į atmosferą išmetamas anglies dvideginis,skatinantis visuotinį atšilimą. ES iškėlė tikslą – iki 2010 m. 21 % elektros energijos gauti iš atsinaujinančiųjų šaltinių: vėjo, saulės, vandens,geoterminės ir biologinės masės energijos.

Iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaunama elektros energija (proc., ES-27, 2005 m.)%

58

10,5 10,07,5

4,5 4,3 3,9 3,2 2,9 2,8 1,10,0 0,0

4,7

DE EL NL IE HU CZ UK LT LU PL BE EE CY MT

6,8

59

ES-27 IE CY DK LU AT NL MT DE ES UK FR IT SE

518

740 739 737705*

630* 624611 601* 597* 584*

543 542*

482

800

600

400

200

0

Aplinkos apsaugaAugant europiečių gerovei, jiems tenka prisiimti naujų įsipareigojimų mažinti atliekų kiekį ir veiksmingiau jas tvarkyti. Šiuo metu vienam ES-27 piliečiuiper metus tenka kiek daugiau nei pusė tonos buitinių atliekų. Šios atliekos perdirbamos, išgabenamos į sąvartynus arba sudeginamos.

* Apytikriai arba negalutiniai duomenys.Šaltinis: Eurostatas.

Metinis buitinių atliekų kiekis vienam gyventojui (kg, ES-27, 2005 m.)kg vienam asmeniui

60

Daugumoje ES šalių buitinių atliekų iš namų ūkių, biurų ir valstybės institucijų kiekis išlieka tokspats arba mažėja, tačiau kai kuriose vis dar auga. Didžiausias atliekų kiekis vienam gyventojui yraAirijoje, mažiausias – Lenkijoje.

FI BE BG HU PT EL EE SI RO LT LV SK CZ PL

468 464* 463 459 446 438 436* 423382* 378

310289 289

245

61

Pagrindinė visuotinio atšilimo priežastis – vadinamosios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurias į atmosferą išmeta elektrinės, gamyklos, fermos, įvairiostransporto priemonės ir namų ūkiai. Šias dujas sudaro anglies dvideginis, išsiskiriantis naudojant iškastinį kurą (anglį, naftą, dujas), ir metanas.

Pagal Kioto protokolą ES-15 įsipareigojo iki 2008–2012 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinti 8 %, lyginant su 1990 m. Siekdamosšio tikslo, ES-15 valstybės narės sudarė naštos pasidalijimo susitarimą, pagal kurį besivystančioms valstybėms narėms išmetamųjų dujų normą galima padi-dinti, o išsivysčiusioms privaloma sumažinti. Siektinos valstybių narių išmetamųjų dujų normos pateiktos lentelėje.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas 2004 m. (proc.), palyginti su 1990 m.

Kai kurios ES šalys atskaitos metais pasirinko ne 1990 m.; jų duomenys atitinkamai perskaičiuoti.Šaltiniai: Europos aplinkos agentūra, Europos oro ir klimato kaitos aktualijų centras.

150

100

50

0

92,5 92,0

79,0 79,0

125,0

100,0115,0 113,0

93,592,7 92,099,1 100,7

74,9

98,2

82,592,0

50,0

92,0

51,0

123,9

147,9

99,2

122,7

112,1

ES-25 ES-15 BE BG CZ DK DE EE EL ES FR IE IT

,

%

62

Dešimt valstybių, ES narėmis tapusių nuo 2004 m., turi individualius išmetamųjų dujų mažinimoplanus. Tokių planų neturi tik Kipras ir Malta.

Pagal Kioto protokolą Japonija privalo išmetamųjų dujų sumažinti 6 %. Jungtinės AmerikosValstijos Kioto protokolo neratifikavo.

92,0 92,0

72,0

94,0 94,087,0

94,0

127,0

92,0 92,092,0100,0

41,5 39,9

100,3

68,0

145,9148,2

101,6

115,7

68,4

141,0

99,2

59,069,7

114,5

96,4104,0

85,9 87,5

CY LV LT LU HU MT NL AT PL PT RO SI SK FI SE UK

2004

2008-2012

63

Europiečiai – draugiška šeimaVis daugiau europiečių geriau pažįsta vieni kitus irvis labiau jaučia tarpusavio bendrumą, nors ne visi ESvertina vienodai entuziastingai. Daug žmonių atosto-gauja kitose Europos šalyse, o dėl ES judėjimo laisvėsvis daugiau jų išvyksta į užsienį mokytis arba dirbti.Be to, nemažai Europos moksleivių, be savo gimtosioskalbos, mokosi bent dar vienos Europos kalbos.

64

ES piliečiai, kurie teigia esą labai patenkinti, patenkinti, nepatenkinti ir visiškai nepatenkintisavo gyvenimu (proc., 2006 m.)

Laimingi europiečiai, kuriems rūpi bendri dalykaiPer 2006 m. pavasarį atliktą Eurobarometro tyrimą aštuoni iš dešimties ES piliečių teigė esą paten-kinti arba labai patenkinti savo gyvenimu ir dauguma į ateitį žvelgė optimistiškai. Savo gyvenimu2006 m. labai patenkintų buvo 21 %, o 2005 m. rudens apklausoje taip atsakė 23 %.

Žmonių, sakančių, kad yra visiškai nepatenkinti savo gyvenimu, pastarąjį dešimtmetį buvo palygintinedaug – apie 4 %.

60

21

15

4

Labai patenkinti Nepatenkinti Visiškai nepatenkintiPatenkinti

60

40

20

0


%

65

Apskritai europiečiai savo gyvenimu yra patenkinti, tačiau ir jie turi rūpesčių bei problemų.Didžiausias daugelio žmonių Europos Sąjungoje rūpestis išlieka nedarbas. 2006 m. apklausojetik 10 % nurodė, kad terorizmas yra viena iš dviejų svarbiausių problemų jų šalyje.

Skirtingi šalių rezultatai atspindi ES kultūrų ir nuomonių įvairovę, tačiau tyrimas rodo, kad ESpiliečiams rūpi daug bendrų dalykų.

ES-25 piliečiai, kurie išvardytas problemas laiko viena iš dviejų svarbiausių savo šalies problemų (proc., 2006 m. pavasaris)

49

24 2318

14 13 10 10

77

50

40

30

20

10

0Nedarbas

Nusikalstamumas

Ekonominė padėtis

Sveikatos apsaugos

sistema

Imigracija

Augančios kainos, infliacija

Terorizmas

PensijosMokesčiai

Švietimo sistema


%

66

Europiečiai ir užsienio kalbosMokėti užsienio kalbą naudinga daugeliu atžvilgių – studijuojant užsienyje, keliaujant, užmezgant verslo ryšiusir tarptautines pažintis. Be to, šis gebėjimas atveria įvairiausias galimybes įsidarbinti. Todėl ES savo piliečiusskatina, be gimtosios, išmokti dar dvi kalbas.

Didžioji dauguma europiečių (56 %) teigia galintys bendrauti viena užsienio kalba. Dalis žmonių moka dvi arnet tris užsienio kalbas. Vis dėlto 44 % europiečių moka tik savo gimtąją kalbą.

Žmonės, galintys bendrauti viena ar keliomis užsienio kalbomis (proc., 2005 m.)

56

28

11

44

60

50

40

30

20

10

0Bent viena užsienio kalba

Bent dviem užsienio

kalbomis

Bent trimis užsienio

kalbomis

Tik gimtąja kalba


%

67

Populiariausios ne gimtakalbių vartojamos kalbos – anglų, prancūzų ir vokiečių. Nuo 2004 m. į ES įstojusioseVidurio ir Rytų Europos šalyse taip pat plačiai vartojama rusų kalba.

Vidurinių mokyklų moksleiviai, besimokantys anglų, prancūzų arba vokiečių kalbos (proc., 2005 m.)

Šaltiniai: Unesco, EBPO, Eurostatas.

94,4

47,8

28,4

98,1

22,4

72,2

96,4

21,9

30,0

69,3

83,1

15,4

40,3

93,8 92,6

44,1

61,7

19,1

94,5

8,6

2,4

95,399,4

26,8

85,1

18,1

6,5

89,1

34,5

3,4

93,7

3,6

38,8

100

80

60

40

20

0

BE BG CZ DK DE EE IE EL ES FR IT CY LV

: : :6,1

28,0

1,3

%

68

LT LU HU MT NL AT PL PT RO SI SK FI SE UK

: :

80,2

5,9

28,4

73,0

6,0

51,4

65,6

6,6

69,5

86,2

1,7

96,7 96,7 96,7100 96,9

12,1

49,9

72,5

19,1

2,5

98,8 97,3

75,2

99,7

19,3

37,9

100

24,2

34,5

6,12,5

14,4

54,1

10,9

78,2

94,2

84,2

11,9

96,3

Anglų kalba

Prancūzų kalba

Vokiečių kalba

69

Mokymasis draugeVis daugiau jaunimo mokosi ne gimtojoje Europos valstybėje. Erasmus – svarbi ES finansuojama programa, suteikianti galimybę universitetųstudentams ir dėstytojams praleisti metus pasirinktoje ES šalyje. Nuo programos pradžios 1987 m. joje dalyvavo daugiau kaip milijonas studen-tų. 2004 m. pradėjus programą Erasmus Mundus, ji tapo pasauline.

ES šalių studentai, studijuojantys ne gimtojoje ES šalyje, pagal priimančiąsias šalis (tūkst., ES-27, 2004 m.)

26,1

7,3

0,6

12,0 10,9

46,4

4,8

16,6

0,5 0,7

6,2

8,9

ES-27 BE BG CZ DK DE EE IE EL ES FR IT CY LV

50

40

30

20

10

0

446,4 125,4


70

Pagal kitas programas kitose ES šalyse studijuoja kone pusė milijono studentų. Statistiniai duomenys pateikiamilentelėje.

0,3

8,2

0,1

12,3

25,7

2,2 2,71,9 0,7 0,8

2,9

18,7

103,6


:

71

Pritariantys ar skeptikai?Didžioji dauguma visų ES šalių piliečių mano, kad narystė ES yra naudinga jų šaliai. Kiekvienos šalies visuomenės parama ES skiriasi ir laikui bėgant kinta.2006 m. atliktas Eurobarometro tyrimas parodė, kad narystei ES labiausiai pritaria kai kurių senųjų ES valstybių narių (Airijos ir Beniliukso šalių) piliečiai,tačiau 2004 m. į ES įstojusių šalių (išskyrus Vengriją) parama taip pat išaugo.

69

10 9

51

10

55

61

14 14

5856

8

78

7

57

12

62

9

50

19

52

14

47

13 11

100

80

60

40

20

0

43

BE BG CZ DK DE EE IE EL ES FR IT CY LV

ES narystė – teigiamas ar neigiamas dalykas (apklaustųjų dalis proc., ES-27, 2006 m. ruduo)

Atsakymai „nežinau“ arba negrąžinti atsakymai neįskaičiuoti.Šaltinis: Eurobarometras.

%

72

Vengrija, kurios visuomenė menkai remia ES, yra viena iš skeptiškai nusiteikusių šalių. Skeptikių grupei darpriklauso Suomija, Austrija ir Jungtinė Karalystė. Jungtinėje Karalystėje ES narystei pritariančių ir ją skeptiškaivertinančių žmonių skaičius daugmaž vienodas.


62

10 9

39

19

74

45

15 12

72

36

23

62

6

50

18

62

7

5761

39

49

2326

6 6

3134

Teigiamas dalykas

Neigiamas dalykas

73

Narystės naudaTos pačios apklausos duomenimis, dauguma ES gyventojų (54 %) mano, kad jų šaliai narystė ES atnešė naudos.Labiausiai tuo įsitikinę Airijos gyventojai (87 %), neseniai įstojusios Lietuvos žmonės (77 %), taip pat danai irgraikai (po 74 %). Didžiausi skeptikai yra Vengrijos, Švedijos ir JK gyventojai – vos 39–41 % apklaustųjų šiosešalyse manė, kad narystė ES jų šaliai buvo naudinga.

Iš toliau pateiktų duomenų matyti, kad 2006 m. pabaigoje pritariančiųjų buvo 20 % daugiau negu skeptikų.Prieš dešimtmetį šis skirtumas buvo vos 6 %.

ES piliečiai, kurių nuomone, narystė ES jų šaliai buvo naudinga arba nenaudinga (proc., 1996 m. ruduo–2006 m. ruduo)

1996 1998 2000 2002 2004 2006

42

36

4947

3231

50

28

53

34

54

34

60

50

40

30

20

10

0


Naudinga

Nenaudinga

%

74

Šalys kandidatėsŠalis, pateikusi paraišką stoti į Europos Sąjungą, kaiparaiška oficialiai patvirtinama, tampa šalimi kandidate.Šiuo metu yra trys šalys kandidatės – Turkija, Kroatija irBuvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija.

Prieš stodama į ES, šalis kandidatė privalo turėti stabiliądemokratinio valdymo sistemą bei institucijas, užtikri-nančias įstatymų viršenybę ir pagarbą žmogaus teisėms.Ji taip pat privalo turėti veikiančią rinkos ekonomiką iradministraciją, galinčią įgyvendinti ES teisės aktus beipolitikos kryptis. Kiekvienos šalies kandidatės narystėskonkrečios sąlygos nustatomos derybose su EuroposKomisija.

Paprastai derybos vyksta keletą metų.

75

1000

800

600

400

200

0

769,6

56,625,7

TR HR MK

Šalių kandidačių teritorija ir gyventojaiDidžiausia iš šalių kandidačių – Turkija. Turkijoje gyvena daugiau žmonių nei bet kurioje iš dabartinių ES valsty-bių narių, išskyrus Vokietiją. Visos trys šalys kandidatės drauge padidintų ES gyventojų skaičių 16 %.

Teritorijos plotas (tūkst. kv. km) Gyventojų skaičius 2006 m. sausio 1 d. (mln.)


72,5

2,04,4

100

80

60

40

20

0

TR HR MK


1 000 km2 mln.

76

HR TR MK

50,0

28,8 27,0

100

80

60

40

20

0

Ar jos turtingos?Jei lygintume BVP, išreikštą PGS vienam gyventojui, šalys kandidatės yra kur kas skurdesnės negu vidutiniškaiES valstybės. Tačiau Kroatijos BVP vienam gyventojui yra didesnis negu 2007 m. į ES įstojusių Bulgarijos irRumunijos.


BVP vienam gyventojui (išreikštas PGS) (proc. nuo ES-27 vidurkio, 2005 m.)%

77

HR MK TR

15,9

30,1

54,1

10,1

35,6

54,2

34,0

23,0

43,0

60

50

40

30

20

10

0

Žmonės ir darbasDėl pastarųjų metų ekonominių reformų šalyse kandidatėse įvyko daug pokyčių, buvo sukurta daug naujų darbovietų. Vis dėlto užimtumo lygis visose šalyse kandidatėse yra mažesnis už ES vidurkį.

Visose šalyse kandidatėse, kaip ir ES, paslaugos (įskaitant turizmo) yra svarbi ūkio dalis. Šalyse kandidatėse, kaipir 2004 m. į ES įstojusiose šalyse, žemės ūkio sektoriuje dirba daugiau žmonių negu ES-15.

15–64 m. amžiaus žmonių užimtumas(proc., 2005 m.)

Užimtumas pagal sektorius (proc., 2004 m.) Žemės ūkis irmiškininkystė

Pramonė

Paslaugos

EU-27 HR TR MK

63,4

55,0

46,0

33,8

100

80

60

40

20

0

Šaltiniai: ES-27 ir HR – Eurostatas, darbo jėgos tyrimas, metinisvidurkis. MK ir TR – nacionaliniai duomenys.


%

%

78

Draugiška kaimynystėNaujausi Europos Sąjungos plėtros etapai vienija kadaise buvusį suskaldytąžemyną ir kuria didesnę Europos stabilumo ir gerovės erdvę. 2004 m. ir vėliau įES įstojusių šalių piliečiai naudos gauna nuo pat pirmųjų narystės dienų – augaekonomika, didėja judumas, atnaujinamos iki tol apleistos infrastruktūros.

ES nori palaikyti gerus santykius su kaimynėmis šalimis ir remia jų demokra-tijos, stabilumo ir gerovės siekius. Išorinės Europos Sąjungos sienos neturėtųtapti nauja užtvara, skiriančia ją nuo rytinių (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos,Moldovos, Kaukazo bei Balkanų regionų) ir pietinių (rytinio Viduržemio jūrosregiono ir šiaurės Afrikos šalių) kaimynių.

ES rūpinasi su kaimyninėmis šalimis užmegzti glaudesnius ryšius prekybos, eko-nominio bei politinio bendradarbiavimo srityse ir drauge plėtoti mokslinius tyri-mus, mokslą bei kultūrą, saugoti aplinką ir teikti techninę pagalbą. Su Balkanųšalimis ES yra sudariusi specialius asociacijos susitarimus, tai pirmasis žingsnissiekiant narystės ES. Pirmieji tokie susitarimai buvo pasirašyti su Kroatija irBuvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, kurios šiuo metu jau yra oficia-lios šalys kandidatės.

79

Europos Sąjunga

Svarbiausi faktai ir skaičiai apie Europą ir europiečius

Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų biuras

2007 — 79 p. — 22,4 x 16,2 cm

ISBN 92-79-03616-5

Katalogo Nr.: NA-76-06-481-LT-C

Šią knygelę ir kitų glaustų, suprantamų paaiškinimų apie ES rasite internete adresu ec.europa.eu/publications

Europos KomisijaKomunikacijos generalinis direktoratasLeidiniaiB-1049 Briuselis

Rankraštis parengtas 2007 m. gegužės mėn.

Iliustracijos: Zack

© Europos Bendrijos, 2007Leidžiama dauginti

Printed in Luxembourg

SPAUSDINTA BALTAME POPIERIUJE, BLUKINTAME NENAUDOJANT CHLORO

EUROPOS KOMISIJOS ATSTOVYBĖ LIETUVOJENaugarduko g. 10LT-01141 VilniusLietuvaTel. (370 5) 231 31 91Faks. (370 5) 231 31 92www.eudel.lt

EUROPOS PARLAMENTO INFORMACIJOS BIURAS LIETUVOJENaugarduko g. 10LT-01141 VilniusLietuvaTel. (370 5) 212 07 66Faks. (370 5) 261 98 28

EUROPE DIRECT INFORMACIJOS CENTRAIVšĮ Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras(Europe Direct informacijos centrus administruojanti įstaiga)Totorių g. 5-10LT-01121 VilniusPetras PapovasDirektoriusTel.: (370 5) 268 40 36, (370 5) 212 39 04Faks. (370 5) 231 36 [email protected]

AlytusJotvingių g. 10LT-62116 AlytusTel./faks. (370 315) 746 [email protected]

KaunasRadastų g. 2LT-44164 KaunasTel./faks. (370 37) 32 44 [email protected]

KlaipėdaAukštoji g. 8-2LT-91246 KlaipėdaTel./faks. (370 46) 25 65 [email protected]

MarijampolėVytauto g. 20LT-68300 MarijampolėTel./faks. (370 343) 527 [email protected]

PanevėžysVasario 16-osios g. 10LT-35174 PanevėžysTel./faks. (370 45) 46 40 [email protected]

ŠiauliaiAušros al. 62LT-76235 ŠiauliaiTel./faks. (370 41) 52 37 [email protected]

TauragėRespublikos g. 3LT-72252 TauragėTel./faks. (370 446) 619 [email protected]

TelšiaiTurgaus a. 21LT-87122 TelšiaiTel./faks. (370 444) 757 [email protected]

UtenaAušros g. 26-35LT-28145 UtenaTel./faks. (370 389) 505 [email protected]

Europos Komisijos atstovybės ir Europos Parlamento biurai veikia visose Europos Sąjungos valstybėse. Europos Komisija taip pat yra įsteigusi delegacijas kitose pasaulio valstybėse.

Kita informacija apie Europos Sąjungą

Kviečiame apsilankyti interneto svetainėjeInformacija visomis Europos Sąjungos oficialiosiomis kalbomis teikiama tinklavietėje EUROPA: europa.eu

Apsilankykite pas musVisoje Europoje yra šimtai vietinių ES informacijos centrų. Jums artimiausio centro adresą rasite šioje tinklavietėje: europedirect.europa.eu

Paskambinkite arba parašykite mumsEurope Direct yra tarnyba, atsakanti į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti nemokamu telefonu00 800 6 7 8 9 10 11 (iš ES narėmis nesančių valstybių mokamu telefonu (32-2) 299 96 96) arba elektroniniu paštu per tinklavietęeuropedirect.europa.eu

Skaitykite apie EuropąES leidiniai pasiekiami vienu pelės klavišo spustelėjimu ES knygyno tinklavietėje bookshop.europa.eu

Informacijos ir leidinių lietuvių kalba apie Europos Sąjungą jums gali parūpinti:

Açores

Madeira

Guadeloupe

Martinique

Réunion

Guyane

Canarias

HR

RURU

AT Austrija

PL Lenkija

PT Portugalija

RO Rumunija

SI Slovėnija

SK Slovakija

FI Suomija

SE Švedija

JK Jungtinė Karalystė

Šalys kandidatėsHR Kroatija

MK Buvusioji Jugoslavijos

Respublika Makedonija (1)

TR Turkija

Kitos šalysCN Kinija

IN Indija

JP Japonija

RU Rusija

US Jungtinės Amerikos

Valstijos

JK

MK

ES narėsES-27 dabartinės Europos Sąjungos valstybės narės

ES-25 ES valstybės narės 2004 m.

ES-15 ES valstybės narės prieš 2004 m. plėtrą

BE Belgija

BG Bulgarija

CZ Čekija

DK Danija

DE Vokietija

EE Estija

IE Airija

EL Graikija

ES Ispanija

FR Prancūzija

IT Italija

CY Kipras

LV Latvija

LT Lietuva

LU Liuksemburgas

HU Vengrija

MT Malta

NL Nyderlandai

Santrumpos

Katalogo duomenys ir kita bibliografinė informacija pateikiami šio leidinio pabaigoje.

(1) Laikinasis kodas, kuris niekaip nelems galutinio šios šalies kodo, dėl kurio bus susitarta užbaigus derybas, šiuo metuvykstančias Jungtinėse Tautose.

Svarbiausi faktaiir skaičiaiapie Europą ir europiečius

Europos Sąjunga

LT

NA

-76-06-481-LT-C


27 valstybių narių kone pusę milijardo gyventojų turinti EuroposSąjunga užima didelę Europos žemyno dalį. Nuo pat pirmų dienųji siekė užtikrinti savo piliečiams gerovę ir stabilumą. Sąjungospolitika ir veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai veikia kiekvieną.Europos Sąjungos tikslas – teisinga ir rūpestinga visuomenė,įsipareigojusi siekti ekonominės gerovės ir kurti naujas darbo vie-tas, stiprinti įmonių konkurencingumą ir ugdyti naujus darbuotojųįgūdžius.Drauge su kaimyninėmis ir kitomis šalimis ES siekia didinti gerovę,skatinti demokratijos pažangą, remti teisinę valstybę ir žmogausteises visame pasaulyje. Europos Sąjunga – pasaulio prekybosmilžinė ir labai svarbi finansinės ir techninės pagalbos neturtin-goms šalims teikėja.Šioje knygelėje, kurioje gausu lentelių, diagramų ir įdomiųiliustracijų, pateikiami svarbiausi faktai ir skaičiai apie EuroposSąjungą ir jos valstybes nares.

ISBN 92-79-03616-5

9 789279 036163

svarbiausi faktai ir skaičiai apie europą ir europiečius1306,3 1080,3 493,0 295,7143,4 127,4 100...

Documents