LIETUVOSJUDËJIMO„ÈERNOBYLIS“LAIKRAÐTIS

Leidþiamas nuo 1991 metø2017 m. sausis–balandis. Nr. 1 (107)

LIETUVOS ÈERNOBYLIEÈIAI!Sakoma, jog kartu su pavasario saule,su ðv. Velykomis á þemæ sugráþta gyvenimas ir dþiaugsmas.Tesugráþta jis ir á Jûsø namus, ir á Jûsø ðirdis!Asociacijos „Lietuvos judëjimas „Èernobylis“ taryba

* * *

GERBIAMI PRIENØ IR BIRÐTONO ÈERNOBYLIEÈIAI!Kiekvienas pavasaris mumsDovanoja atgaivà, dþiaugsmà,Ðv. Velykø ryto nuojautà.Tegul bundanti þemë gaudþiaPrisikëlimo varpais, neðdama JumsGerumo, vilties ir atpirkimo dþiaugsmà.LJÈ Prienø komiteto pirmininkas Kæstutis Kazlauskas

* * *

MIELI ÈERNOBYLIEÈIAI!Ir vël, kaip ir kiekvienais metais, artinasi ðventës tik, deja,ne visi mûsø kolegos jø sulaukë. Tokia jau negailestingagyvenimo realybë.Ðventø Velykø ir artëjanèiø Èernobylio 31-øjø metiniøproga nuoðirdþiai sveikiname visus èernobylieèius ir jøðeimø narius; linkime, kiek tik ámanoma, geros sveikatosjums ir jûsø artimiesiems.Vilniaus kraðto Èernobylieèiø sàjungos ,,Radiati“ pirmininkasAntanas Turèinas

* * *

Kiekvienas pavasaris jums tegul dovanoja atgaivà,dþiaugsmà, gerumà ir viltá ðv.Velykø rytà.Maþeikiø rajono èernobylieèiai

SVEIKI, SULAUKÆ ÐVENTØ VELYKØ!Tegul pavasariniai lietûsnuplaus iðgyvenimo dulkes,o pirmieji saulës spinduliaiatneð dþiaugsmà ir laimæðv.Velykø rytà. Kelmës rajono èernobylieèiai

* * *

Su ðv. Velykom á þemæsugráþta gyvenimas irdþiaugsmas,tad tegul sugráþtadþiaugsmas á jûsø namus ir á jûsø ðirdis. Pakruojo rajono èernobylieèiai

* * *

ÈERNOBYLIEÈIAI!Linkime jums tvirtybës,saulëtos laimës beiskaisèiø veidø.Ir tegul namus aplanko vienramybë ir iðtikimos ðirdysmylimø þmoniø.Su ðv. Velykom!!!Raseiniø rajono èernobylieèiai

* * *

Nors dar neþydi lauko gëlësIr drugio sparnas skuosto

nepalies,Tegul pakils, kas rudená

nunyko,Tegul Velykø saulë mums

vël ðvies!Sveikina Druskininkø miestoir Varënos rajono èernobylieèiai

Pavasario dienos iðauðo, praðvito,

Pabudo uþmigæ gamtos veikalai;

Ir meldë nuo Vieðpaties apdaro kito

Bailiai ið po sniego iðlindæ ðilai.

Numetus ledus, nusidþiugus Venta,

Buèiuodama krantà, banguoja, putojas;

Jà sveikina pempës giesmë paprasta

Ir þagræ iðëjæs mëginti artojas.

Prasijuokë saulë skaisèiais spinduliais,

Vaikai vienmarðkiniai palangëmis ðildos;

Dabinasi girios drabuþiais þaliais,

Ir þiedas ant kalno ið pumpuro gvildos.

Velykos! Velykos!.. Kas jûsø nelaukë

Kaip vaikas margai iðraðyto kiauðinio!

Taip jûsø ðá metà eilë nusitraukë* –

Norëjot atvykti be rûbo þieminio.

Bet ðtai ir sulaukëm! Giesmë velykinë

Iðbëgo á tolimà dangø ðaunai;

Uþkaito ið dþiaugsmo atðalus krûtinë,

Ir laimës ilgëjos nubudæ sapnai.

Bet laimæ sutinksi ant þemës retai,

Ji taip, kaip pavasario ðypsos saulutë –

Tai meile nuðvinta, tai þiûri ðaltai,

Net dreba vainikai**, jà rûsèià pajutæ.

Maironis / Darbininkas, 1921 03 27, nr. 8, p. 1

* nusidriekë** gëliø ar þolynø pynës arba lajos

Èernobylio katastrofos 31-osios metinës bus pami-nëtos ðiø metø balandþio 26 dienà Vilniuje, Sapie-

gos parke, prie paminklo „Èernobylio aukoms atminti“.Minëjimas ir gëliø padëjimas vyks 10.30–12.00.Kauno rajone, Domeikavoje, prie Lietuvos kankiniø baþ-nyèios paminëjimas ir gëliø padëjimas vyks 11.00.Kiti asociacijos „Lietuvos judëjimas „Èernobylis“ nariai31-àsias Èernobylio katastrofos metines paminës rengi-niais vietose. Informacijos kreiptis á savo organizacijas.

„È.“ inf.

2017 m. Nr. 1 (107)2 puslapis

Konferencija KauneAsociacijos „Lietuvos ju-

dëjimas „Èernobylis“ ataskai-tinë-rinkiminë konferencijaávyko 2017 metø sausio 21dienà Kaune, miesto savival-dybës maþojoje salëje.

Asociacijà „Lietuvos judë-jimas „Èernobylis“ (toliauLJÈ) vienija ðeðiolika nariø.Posëdyje dalyvavo deðimtbalso teisæ turinèiø organiza-cijø atstovø. Taip pat sveèiøteisëmis dalyvavo ir kiti LJÈnariai.

Posëdþiui pirmininkavoLJÈ pirmininkas Pranas Pað-kevièius, sekretoriavo Kæstu-tis Kazlauskas. Pirmininkaspristatë reglamentà ir preli-minarià darbotvarkæ. Pataisy-mø ir pasiûlymø nebuvo, tai-gi darbotvarkei buvo pritartabe pastabø. Darbotvarkæ su-darë LJÈ tarybos veiklos ata-skaita, LJÈ naujojo pirminin-ko rinkimai, LJÈ tarybos na-riø skaièiaus nustatymas, LJÈtarybos rinkimai, pirmininkopavaduotojo ir atsakingojo se-kretoriaus rinkimai, revizijoskomisijos sudarymas, klausi-mai dël nario mokesèio, dëlasociacijos nariø, nevykdan-èiø veiklos statuso, ir kitiklausimai. Bendru sutarimudienotvarkei buvo pritarta.

Konferencijos pradþioje ty-los minute buvo pagerbti mi-ræ èernobylieèiai. Paskui P.Paðkevièius trumpai apþvel-gë 2012–2016 metø LJÈ veik-là. Informavo susirinkimo da-lyvius apie LJÈ dalyvavimàtarptautinës organizacijos„Chernobyl Union“ veikloje,darbo planus ir perspektyvas.

Vëliau pasisakë visø susi-rinkime dalyvaujanèiø aso-ciacijos nariø atstovai: G. Jan-èauskas, K. Kazlauskas, T.Maslauskienë, J. Vaðkevièienë,A. Èetrauskas, V. Ðurna, K.Èijunskis, A. Daubaras. Taippat turëjo galimybæ pasisaky-ti sveèiai. Buvo iðsakytos ávai-rios problemos, su kuriomissusiduria èernobylieèiai ávai-riuose Lietuvos regionuose.Aptarti galimi problemøsprendimø bûdai ir perspek-tyvos, bendraujant su Lietu-vos bei vietos valdþios atsto-vais.

Po diskusijø ir praëjusioskadencijos veiklos aptarimoP. Paðkevièius áteikë padëkosraðtus aktyviausiems LJÈ na-riams, atstovaujantiems èer-nobylieèiø interesams.

Kitai kadencijai á LJÈ pir-mininko pareigas buvo pa-siûlytos Antano Turèino, Ge-dimino Janèausko ir PranoPaðkevièiaus kandidatûros.Diskusijø metu A. Turèinas irG. Janèauskas atsiëmë savokandidatûras. Daugiau pa-siûlymø nebuvo. Tad konfe-

rencijos dalyviai vienbalsiaibalsavo „uþ“ ir asociacijospirmininku naujai kadencijaibuvo prerinktas Pranas Pað-kevièius.

P. Paðkevièius pasiûlë pa-tvirtinti septyniø nariø LJÈtarybos sudëtá. Tam buvo pri-tarta bendru sutarimu. Po dis-kusijø ir kandidatûrø aptari-mo á LJÈ tarybà, be jau ið-rinkto pirmininko P. Paðkevi-èiaus, buvo pasiûlyti dar ðe-ði nariai: Algis Èetrauskas(Druskininkai), Antanas Tur-èinas (Vilnius), GediminasJanèauskas (Kaunas), KæstutisKazlauskas (Prienai), JovitaVaðkevièienë (Raseiniai), Te-resë Maslauskienë (Klaipëdosrajonas). Daugiau pasiûlymønebuvo. Pirmininkas paklau-së, ar galima balsuoti uþ visàsàraðà, ar reikia atskirai uþkiekvienà. Susirinkusieji pri-tarë balsuoti uþ visà sàraðà.Pirmininkas informavo, kadpagal LJÈ ástatus tarybos rin-kimams numatytas slaptasbalsavimas, taèiau susirinki-mo dalyviai vieningai nu-sprendë, kad jau sutarus dëlbalsavimo uþ visà sàraðàslaptas balsavimas netenkaprasmës. Pasiûlyti tarybos na-riai buvo vienbalsiai iðrinkti.

Po LJÈ tarybos rinkimo P.Paðkevièius pasiûlë LJÈ pir-mininko pavaduotoju iðrinktiAntanà Turèinà, o LJÈ atsa-kingojo sekretoriaus parei-goms patvirtinti GediminàJanèauskà. Ðioms kandidatû-roms buvo vienbalsiai pri-tarta.

Po diskusijø ir aptarimobuvo pasiûlyta nesudarytirevizijos komisijos, kadangiLJÈ finansinës veiklos vyk-dyti neplanuoja ir atlyginimøniekam nemokës. LJÈ tarybadirba visuomeniniais pagrin-dais, vykdo bendros veiklosorganizatoriaus ir koordina-toriaus funkcijas. Asignavimøvaldytojais yra visi asociacijosLJÈ nariai, kurie savo lëðomisprisideda prie bendros veik-los. Ðiam siûlymui taip patbuvo pritarta.

Svarstant klausimà dël na-rio mokesèio, buvo pasiektavieninga nuomonë, kad aso-ciacijos nariai nario mokesèionemokës, taèiau savo turimo-mis lëðomis prisidës prie LJÈrengiamø renginiø.

Pirmininkas pateikë infor-macijà apie asociacijos narius(komitetus), kurie yra nepa-siekiami pagal turimus kon-taktinius duomenis ir apie ku-riø veiklà nieko nëra þinoma.Pasiûlë dvi iðeitis: ðalinti iðasociacijos, vadovaujantis LJÈástatø 3 sk. 3.5 p., arba bandy-ti LJÈ vadovybës iniciatyvaieðkoti su jais kontaktø. Po

diskusijø nutarta iðsiøsti Klai-pëdos komitetui raðtà su pa-klausimu dël bendradarbia-vimo. Gavus neigiamà atsa-kymà arba negavus per trismënesius nuo laiðko iðsiunti-mo dienos jokio atsakymo,laikyti, kad Klaipëdos komi-tetas nutraukë savo narystæLJÈ, o taryba ágaliojama juri-diðkai sutvarkyti Klaipëdoskomiteto paðalinimà ið LJÈ.Su Pagëgiø, Ðilutës ir Radvi-liðkio komitetais nutarta ieð-koti ryðiø, o su Skuodo irPlun-gës komitetais susisiektiir padëti organizuoti jøveiklà.

Tuo konferencija baigë sa-vo darbà, o vëliau prie kavosbuvo aptarti ir asmeniðkesnireikalai.

„È.“ inf.

Pirmininkas Pranas Paðkevièius skaito praneðimà.

Dalies konferencijos dalyviø nuotrauka prisiminimui.

Ðiø metø vasario 17 dienà netikëtai mirë vienas asocia-cijos „Lietuvos judëjimas „Èernobylis“ steigëjø, ilgame-tis LJÈ koordinacinio centro narys, 1999–2001 metais ëjæsasociacijos „Lietuvos judëjimas „Èernobylis“ pirmininkopareigas ROBERTAS MOCKAPETRIS.Reiðkiame nuoðirdþià uþuojautà velionio ðeimai ir arti-miesiems.Asociacijos „Lietuvos judëjimas „Èernobylis“ taryba

2017 m. Nr. 1 (107) 3 psl.

„Astravo AE mûðis seniai pralaimëtas“

Aplinkos ministras Kæstu-tis Navickas bandë átikintisavo kolegas ið Europos Sà-jungos ðaliø palaikyti Lie-tuvos reikalavimà, kad bûtøstabdoma Astravo AE staty-ba. Ar iðgirs mus soèioji Eu-ropa, jei Astravo boikotui ne-pritaria net latviai ir estai?Apie tai pokalbis su Nepri-klausomybës Akto signataruRolandu Paulausku.

– Ko mes tikimës su to-kiais pareiðkimais, kai apie90 procentø atominës jëgai-nës Astrave jau pastatyta?

– Labai aiðkiai reikia sudë-lioti akcentus, kodël AstravoAE apskritai yra statoma. Nesmes uþdarëme Ignalinos ato-minæ jëgainæ, o Baltarusijabuvo pagrindinë Ignalinos AEelektros pirkëja. Mes dël Eu-ropos Sàjungos uþdaromeelektrinæ ir suduodame smûgáBaltarusijai, kurioje atsiradoenergetinë skylë.

Vëliau mes buvome pasi-ruoðæ statyti naujà atominæVisagine, o baltarusiai siûlësistatyti kartu. Bet tada mes jøá draugijà nepriëmëme, nesAleksandras Lukaðenka darbuvo diktatorius. O ðiandien,po trejø ar ketveriø rinkimø,jis, kaip þinote, jau nebe toksbaisus diktatorius.

Toliau. Ëmæsi statyti savoatominæ elektrinæ, baltarusiaiir vël siûlë mums kartu taidaryti. Jeigu bûtume priëmæðá siûlymà, bûtume galëjæ da-ryti átakà ir vietos pasirinki-mui, ir daugeliui kitø dalykø.Bet mes dar kartà pasiuntëmebaltarusius po velniø. Taigi,kieno èia yra bëda, kad elek-trinë jau beveik pastatyta? Vi-sa tai, kas vyksta, yra mûsøpaèiø klaidos, o pirmiausiaAndriaus Kubiliaus Vyriau-sybës, prezidentës, kuri së-dëjo ir nieko neveikë, o dabarstaiga visi susizgribo ir ðokaprieð lekiantá garveþá.

– Lietuvà uþdaryti Ignali-nos jëgainæ spaudë ES, ypaèÐvedija. Kodël ðiandien ðve-dai tyli? Juk Astravas ne taip

toli nuo Ignalinos, ir pavo-jaus atveju Skandinavija ne-iðvengtø radioaktyvaus de-besies.

– Netiesa. Vienu metu bu-vo Ignalinoje problemø, betLietuva, tarptautinës bend-ruomenës padedama, tas pro-blemas iðsprendë ir TATE-NA, tarptautinë branduoliniosaugumo organizacija, mumspretenzijø neturëjo. Ta elek-trinë galëjo dirbti dar daugy-bæ metø, bet mes patys nu-sprendëme jà uþdaryti, neslabai norëjome átikti Briuse-liui. Ir dabar esame pasiruoðætëvà ir motinà parduoti, kadtik naujas ðeimininkas bûtømumis patenkintas.

O dël Astravo jëgainës –kaip galima uþdrausti suve-reniai valstybei Baltarusijaistatyti atominæ elektrinæ, jei-gu tø elektriniø visoje Euro-poje pilna? Toká patá reaktoriøstatosi ðvedø kaimynë Suo-mija. Kokios pretenzijos galibûti, kai atvaþiuoja TATENAatstovai vertinti, ar laikomasisaugumo normø, ir baltaru-siai jø laikosi? Kokiu pagrin-du galima neleisti jiems sta-tyti tos elektrinës?

Jeigu manæs paklaustø, aðbûèiau uþ tai, kad pasaulisapskritai atsisakytø atominësenergetikos, bet ðiandien EStø jëgainiø yra galybë ir betkuri, jeigu sprogtø, nuneðtøpusæ Europos. Tai, kad Astra-vas yra tik uþ 50 km nuoVilniaus, irgi nëra joks eks-cesas, nes, pavyzdþiui, Briu-selyje atominë elektrinë stovikone miesto viduryje.

– Kodël Lietuvos iniciaty-vos nepirkti Astravo AE pa-gamintos elektros energijosnepalaiko net mûsø arti-miausi kaimynai?

– Kiekvienas sveikà nuo-vokà turintis þmogus pasa-kys, kad mes uþsiimame kaþ-kokiais dyvais – mûsø visi ar-gumentai nepamatuoti. Juolabkad patys esame kalti dëlðitos situacijos. O latviai iððono mato mûsø kvailiojimusir, aiðku, neina ið paskos –

sako, kad pirks Astravo elek-trà, jeigu ji bus pigesnë. Opaskui ir mes per Latvijà tàpaèià elektrà pirksime, tik darbrangiau mokëdami.

Uþuot kvailai politikavus,mums reikëtø pasiþiûrëti,kaip gauti naudos ið susiklos-èiusios padëties. Kaþkodëldabar visi bijo net uþsimintiapie Kruonio hidroakumulia-cinæ elektrinæ, kuri yra vienadidþiausiø pasaulyje ir ne-naudojama, nes ji buvo pa-statyta, kad priimtø pertekli-næ naktinæ energijà ið Ignali-nos AE, kuria vanduo kelia-mas á rezervuarà, o já iðlei-dþiant papildomai gaminamaelektra. Baltarusiai irgi susi-dûrë su problema, kur dëtinaktinæ Astravo elektrà, irsiûlësi iðsinuomoti Kruonioelektrinæ, bet mes ir to atsisa-këme. Galëjome gauti ið Bal-tarusijos pigesnæ elektrà negudabar ir dar didelius pinigusuþ Kruonio nuomà, o dabarvisose srityse esame pralai-mëjæ, bet ir toliau tæsiamekvailystes, agituodami ESremti mûsø pasiprieðinimàbeveik pastatytai Baltarusijoselektrinei.

– Manote, kad ið ES tik-rai nebus jokio palaikymo?

– Pafantazuokime, kadmes esame kaþkokie Briuseliovirðininkai ir kad atvaþiuojaið Lietuvos veikëjas ir prade-da aiðkinti tà patá, kà aiðkinasavo pilieèiams. Neims giBriuselis atvirai ginti Baltaru-

sijos – jis pritars, linguos gal-và, o viduje juoksis, reikðda-mas paramà mûsø susirûpi-nimui dël elektrinës sau-gumo.

– Ar nepanaðiai su mûsøpremjeru kalbëjo Vokietijoskanclerë Angela Merkel?

– O kaipgi kitaip! Juk ly-giai tas pats vyko ir su dujøvamzdþiu „Nord Stream“,kuris eina Baltijos jûros dug-nu. Prisiminkime, kaip kaþ-kada Rusija siûlë tiesti dujo-tieká á Europà per Lietuvos te-ritorijà. Kai mes atsisakëme,tada Baltijos jûros dugne atsi-rado pirmasis „Nord Stream“vamzdis. Vokieèiai savo pro-blemas iðsprendë, ir netgi pi-giau, o mes galëjome turëtipelno ið dujø tranzito, bet„neprileidome Ivano prievamzdþio“. Toliau – Bulgari-ja, ES spaudþiama, atsisakëpriimti ið Rusijos kità dujøvamzdá, vadinamàjá Pietøsrautà. O vokieèiai kartu surusais ramiai sau tiesiasi an-tràjà „Nord Stream“ linijà poBaltija.

– O dabar dar teks paklo-ti 800 mln. eurø ir uþ bûsimàsinchronizacijà su europi-niais elektros tinklais, kadatsiribotume nuo baltarusið-kos energijos?

– Taip, sumokëjome uþnaujas elektros jungtis, uþ ka-belá su Ðvedija, mokame irdar mokësime ir uþ paèiosIgnalinos AE uþdarymà. Tai

Rolandas Paulauskas: „Astravo AE mûðis seniai pralaimëtas.“

didþiuliai pinigai, kurie ið-plaukia ið mûsø visø kiðeniø,nes kaþkokie kvaili politikaipriëmë vergiðkus sprendi-mus. Bet visuomenë toleruo-ja tokius politikus ir juos vëlperrenka. Nors jeigu taip ne-susigaudo, gal tegul þmonëspatys ir moka – juk turimetokià patarlæ, kad kvailá irbaþnyèioj muða... Kai manæsklausia, kodël daromos tokioskvailystës, á galvà ateina vie-nintelis atsakymas: esantiejivaldþioje neþino, kà ið tikrøjødaryti su valstybe, kurià gau-na ið rinkëjø rankø.

* * *

Mes sergame tais Vaka-rais, bet mes juos ásivaizduo-jame tokius, kokie jie buvogal prieð 30 metø. Dabar iðtos Europos, kuri buvo tada,beveik nieko nebeliko. Betmes vis dar turime omenyjetà perspektyvà ir laikomësjos. Nors Briuselyje viskas su-puvæ ir perpuvæ, mes vis dargyvename pasakomis, kuriaspatys sau ir sukûrëme prieðdaugelá metø.

Ar ne laikas iðvadas dary-ti, jei jau Anglija iðstojo ið toES darinio? Ne, mes ir toliauBriuselá liaupsiname. Nekal-tinu europarlamentarø, kurieðiltai ten sëdi, ar mûsø poli-tikø, apþiojusiø ES pinigus.Að kaltinu mûsø visuomenæ,kuri nenori paþiûrëti á pasauláatviromis akimis.

Pagal ðalies spaudàparengë Jonas Baltakis

Astravo AE statybvietëje vykstantys darbai.

Astravo AE maketas.

LIETUVOS JUDËJIMO„ÈERNOBYLIS“ PRIENØKOMITETO NARIAMS

Ðiø metø balandþio 26d., 12 val., komitetopatalpose, Geguþës g.,ávyks Èernobyliokatastrofos 31-øjømetiniø minëjimas.Papildoma informacijatelefonu: 8-670 14033.

LJÈ Prienø komitetopirmininkas KæstutisKazlauskas

4 puslapis 2017 m. Nr. 1 (107)

Naujas tarptautinës organizacijos narys

Praëjusiais metais á tarp-tautinæ organizacijà „Èerno-bylio sàjunga“ ástojo „Vokie-tijos Èernobylio sàjunga“.Vokietijoje ákurtos organiza-cijos pirmininkas yra OlegasZingerovas, jos bûstinë – Ha-noveryje. Organizacijos pag-rindà sudaro Èernobylio AEavarijos padariniø likvidavi-mo darbø dalyviai, gyvento-jai, persikëlæ gyventi ið uþ-krëstø Èernobylio katastrofosrajonø, nukentëjusieji nuobranduoliniø bandymø beitarnybos kituose branduoli-niuose objektuose. Susisiekussu organizacijos pirmininkuOlegu Zingerovu, jis pasiûlëpakalbëti su Michailu Rozu-movu, organizacijoje kuruo-janèiu èernobylieèiø reikalus.

Michailas Rozumovas yra„Vokietijos Èernobylio sàjun-gos“ pirmininko pavaduoto-jas, 1986 metais, dalyvavæsÈernobylio AE avarijos pada-riniø likvidavimo darbuose,kur buvo dozimetrinës kont-rolës grupës vadovas monta-vimo rajone, Statybos valdy-boje nr. 605. Taip pat jis yraUkrainos visuomeninës in-validø organizacijos „Ukrai-nos Èernobylio sàjunga“ ága-liotasis atstovas Vokietijoje.Su M. Rozumovu pasiðnekë-jome apie jø organizacijà,darbus, veiklà ir tikslus.

Michailai, papasakokiteapie savo organizacijà.

Kelios Vokietijos rusakal-biø gyventojø organizacijos,vienijanèios invalidus, èerno-bylieèius, veteranus afganus,ákûrë organizacijà „Po vienustogu“. Pagal Vokietijos ásta-tymus visuomeninës organi-zacijos yra nepelno organi-zacijos, negalinèios gauti pa-jamø ið jokios ûkinës veiklos.Jeigu atsimeni, 1990 metaisdalyvavome pirmajame èer-nobylieèiø organizacijø suva-þiavime Kijeve, po kiek lai-ko, sugriuvus Sovietø Sàjun-gai, 1991 metø gruodþio 19dienà, Kijeve visi susirinkæákûrëme tarptautinæ organi-zacijà „Èernobylio sàjunga“,

kurios prezidentu buvo ið-rinktas V. Ðovkoðitnyj. Taigitada gráþæ á Vokietijà mes iðkarto ákûrëme èernobylieèiøvisuomeninæ organizacijà.Taèiau vëliau tarptautinëjeorganizacijoje „Èernobylio sà-junga“ ávyko pasikeitimø:iðëjo V. Ðovkoðitnyj, o orga-nizacijos prezidentu tapo A.Maliutinas, kuriam vadovau-jant viskas sugriuvo ir kurisðià organizacijà padarë tarsisavo nuosavà.

Tie þmonës, kurie kûrë„Vokietijos Èernobylio sàjun-gà“, aiðku, nenorëjo dalyvau-ti A. Maliutino vadovauja-mos organizacijos veikloje.Taigi Vokietijoje susikûrë or-ganizacija „Po vienu stogu“,kurià, tarp kitko, ákûrë OlegoZingerovo tëvas Leonidas.Pamatæ, kad tarptautinëje or-ganizacijoje viskas keièiasi,iðrinkus naujà prezidentàValerijø Makarenko, truputápakoregavome savo organi-zacijos ástatus pagal tarptau-tinës organizacijos ir pasiun-tëme á Kijevà. Kijeve að bu-vau susitikæs su V. Makaren-ko ir pateikiau mûsø orga-nizacijos paraiðkà dalyvautitarptautinës organizacijos „Èer-nobylio sàjunga“ veikloje.

Ar visose Vokietijos þe-mëse yra jûsø organizacijosatstovø ir koks gali bûti èer-nobylieèiø skaièius?

„Vokietijos Èernobylio sà-jungos“ nariø yra visose Vo-kietijos þemëse. Pavyzdþiui,að pats esu ið Ðiaurës Vestfa-lijos þemës, Vupertalio mies-to, taèiau pagal Vokietijosástatymus organizacijos cent-ras turi bûti tame mieste,kuriame buvo ásteigta organi-zacija. Taigi mûsø bûstinë yraHanoveryje. Sàjunga vienijavisà Vokietijà ir, spæsdamimums rûpimus klausimus,mes bendraujame ne su atski-rø þemiø valdþia, o su fede-raline. Mûsø turimais duome-

nimis, Vokietijoje gali gyventiapie 3500–4000 ÈernobylioAE avarijos padariniø likvi-davimo darbø dalyviø ir apie3000 nukentëjusiø þmoniø,persikëlusiø gyventi á Vo-kietijà ið uþkrëstø teritorijø.

Ar Vokietijoje egzistuojakokios nors socialinës garan-tijos èernobylieèiams?

Norint pateikti koká norsprojektà dël socialiniø garan-tijø, reikia þinoti tikslø toskategorijos þmoniø skaièiø.Dabar mes bandome per ma-sines informavimo priemo-nes, internetiná tinklalapá su-registruoti èernobylieèius.Bendravome su Bundestagodeputatais, bet vokieèiai yrapreciziðkai pedantiðki þmo-nës ir, nepateikus tiksliø skai-èiø, nieko negalima tikëtis. Beto, Vokietijoje egzistuoja toksádomus ástatymas apie „As-menis, nukentëjusius nuogamtos ir technogeniniø ka-tastrofø“, kuris paskutiná kar-tà buvo perþiûrëtas 1954 me-tais. Aiðku, tame ástatymeapie èernobylieèius nëra pa-sakyta në þodþio.

O kaip yra su medicini-nëmis garantijomis?

Vokietijoje ástatymas ne-numato gyventojø dalinimo áatskiras kategorijas. Ðalyje yradraudiminë medicina, kur Li-goniø kasos ir apmoka visasgydymo iðlaidas. Pavyzdþiui,mano medicininëje kortelëjeyra nurodyta, kad að esu èer-nobylietis, bet tik tam, kadnepamirðtø man kasmet pri-minti pasitikrinti sveikatà.Vokietijoje man darë tris su-dëtingas operacijas ir visas jasvisiðkai apmokëjo Ligoniø ka-sos. Dabar man nuolatos rei-kia vartoti brangius vaistus,kurie kainuoja 300 eurø permënesá, ir niekada nebuvoproblemos juos gauti nemo-kamai – mano gydytojas juosiðraðo.

Kokia veikla uþsiima jû-sø organizacija?

Mes kasmet sudaromemetiná renginiø planà. Bend-raujame su ávairiomis vals-tybinëmis ir visuomeninëmisorganizacijomis, konsulatais,dalyvaujame ávairiuose se-minaruose, kuriuos daþniau-siai rengia Dortmunde tarp-tautinis mokymo centras,ágyvendinantis ilgalaiká pro-jektà „Partnerystës progra-ma“. Esame paruoðæ Èerno-bylio interaktyvià parodà (tu-rime keturis egzempliorius).Pavyzdþiui, pernai ávairiuoseVokietijos miestuose ir þe-mëse surengëme 49 interak-tyvias parodas. Vesti ðias pa-rodas, pasikvieèiame tikrusèernobylieèius ið Ukrainos,Baltarusijos ar Rusijos. Paro-das lanko studentai, moks-leiviai ir plaèioji visuomenë.Taèiau parodose yra uþduo-dami ir keistoki klausimai.Kai kurie lankytojai netiki,kad mes esame labai nu-kentëjæ. Pavyzdþiui, Vokieti-joje yra vietoviø, tokiø kaipkai kurie Bavarijos þemës ra-jonai, kurios dël didelio ra-dioaktyvaus uþterðtumo tu-rëjo iðnaikinti dideles nami-niø gyvuliø bandas. Tie ra-jonai, kaip nukentëjæ nuoÈernobylio katastrofos, ligiðiol gauna kasmetines ið-mokas.

Kad galëtume rengti savokasmetinius renginius, lëðo-mis mus paremia kai kuriosVokietijos partijos, pavyz-dþiui, Þaliøjø ar kitos. Ið kurjos gauna pinigø, mes neþi-nome. Vokietijoje yra 28 vi-suomeninës organizacijos, pa-dedanèios Èernobylio vai-kams. Kasmet jos skelbia ak-cijas, kuriø metu renkamoslëðos ar kitokia labdara – me-dicininë, buitinë. Taip jos re-mia Baltarusijos bei Ukrainosvaikus. Parama vaikams pa-skirstoma panaðiai: 20 pro-centø tenka Ukrainai, 80 pro-centø – Baltarusijai. Tiesa,pernai mûsø sàjunga ir asme-niðkai mûsø pirmininkas Ole-gas Zingerovas padëjo Char-kove (Ukraina) atidaryti Dort-mundo tarptautinio mokymocentro filialà. Be to, mûsø or-ganizacija padeda ir kiek-vienam Vokietijos èernoby-lieèiui asmeniðkai, jei tik ðisrûpimais klausimais kreipia-si á mûsø sàjungà.

Dëkoju uþ ádomø pasako-jimà, Michailai, ir linkiu jû-sø sàjungai kuo geriausioskloties.

KalbëjosiKæstutis Kazlauskas

Michailas Rozumovas

Valerijus Makarenko (kairëje) ir Michailas Rozumovas Kijeve.

Ðvedijoje stiprinama atominiøelektriniø apsauga Ðvedijos radiacinës apsau-

gos valdyba sugrieþtino visøtrijø ðalies atominiø elektriniøapsaugos reikalavimus. Jaupo keliø savaièiø atominiø jë-gainiø saugumà uþtikrinan-èios struktûros gaus ðauna-møjø ginklø, o objektø terito-rijoje pasirodys sarginiai ðu-nys, kurie juos saugos iðtisàparà.

Tai sausio mënesá praneðëÐvedijos naujienø agentûraTT. „Mes stipriname apsau-gà, kadangi aplinkinis pasau-lis pasikeitë, ir visiðkai su-prantama, kad reikalavimaigrieþtinami“, – cituoja agentû-ra Oskarshamno AE atstovospaudai Anderso Oesterber-go þodþius. Naujos taisyklësásigalios ðiø metø vasario 4 d.Senosios tik draudë skrydþiusvirð atominiø jëgainiø Ring-halse, Forsmarke ir Oskars-hamne, o apsaugos darbuo-tojø ginklø arsenalà sudarëvien guminës lazdos, kurio-mis „reikëjo apsiginkluoti,jeigu to reikalavo situacija“.

5,6 balo þemës drebëjimasÐiaurës rytø Japonijà neto-

li katastrofà iðgyvenusios Fu-kuðimos atominës elektrinësneseniai sukrëtë þemës drebë-jimas. Drebëjimo þidinys bu-vo 42,3 km gylyje, o epicent-ras – Ramiajame vandenyne,34 km á rytus ir ðiaurës rytusnuo Namijës miesto. Apie taipraneðë JAV geologijos tar-nyba (USGS).

Japonijos meteorologijosagentûra nurodë, kad per dre-bëjimà siûbavo kai kurie dan-goraiþiai Tokijuje ir kad cu-namio pavojaus nëra.

Praneðimø apie þalà arsuþeidimus kol kas nebuvo,taèiau turëjo sustoti kai kurievietinio susisiekimo trauki-niai, praneðë visuomeninistransliuotojas NHK.

Fukuðimos elektrinæ eks-ploatuojanti kompanija „To-kyo Electric Power“ praneðë,kad anomalijos neuþfiksuotos.

Per galingà 2011 metø ko-vo 11-osios þemës drebëjimàtame regione susidarë cuna-mis, kuris talþë ðalies ðiaurësrytø pakrantæ. Þuvo ar dingodaugiau kaip 18 000 þmoniø,buvo paþeisti trys Fukuðimosatominës elektrinës reaktoriai.

Lapkrièio mënesá galingas,6,9 balo þemës drebëjimassukëlë panikà ir 1 m aukðèiocunamá, kuris pasiekë krantàties Fukuðima, bet þalosnepadarë.

Japonija yra ties keturiøtektoniniø plokðèiø sandûra;ðaly kasmet ávyksta palygintistipriø þemës drebëjimø.

Trumpai

5 psl.2017 m. Nr. 1 (107)

Atsakymai laikraðèiui „Èernobylietis“

Mûsø turimais duomeni-mis, tik 15% Lietuvos likvi-duotojø (toliau – èernoby-lieèiai), dalyvavusiø likvi-duojant Èernobylio AE avari-jos pasekmes, yra miræ bû-dami pensinio amþiaus. Dau-guma jø mirë turëdami 30–55metus. Dabar èernobylieèiøamþiaus vidurkis yra 57–62metai. Daugelis jø yra bedar-biai arba dël sveikatos bûk-lës negali dirbti. Daugelis èer-nobylieèiø galvoja apie iðank-stinæ pensijà, tad laikraðèioredakcija sulaukia ávairiø jøklausimø ta tema. Laikraðèioredaktorius Kæstutis Kazlaus-kas persiuntë daþniausiai èer-nobylieèiø uþduodamus klau-simus „Sodrai“.

Kada þmogus gali iðeiti áiðankstinæ pensijà?

Iðankstinë senatvës pensi-ja skiriama likus ne daugiaunei 5 metams iki senatvëspensijos amþiaus. Jà gali gauti

nuolatinis Lietuvos gyvento-jas, turintis 30 metø valstybi-nio socialinio pensijø draudi-mo staþà, negaunantis jokiøkitø periodiniø iðmokø, ne-dirbantis ir negaunantis jokiøpajamø.

Kas yra periodinës iðmo-kos?� Valstybinës socialiniodraudimo, valstybinës ar ðal-pos pensijos (iðskyrus ðalpospensijas, ástatymu nustatytaisatvejais mokamas namuoseinvalidus slaugantiems asme-nims ir pensijø iðmokas, mo-kamas pagal Pensijø kaupi-mo ástatymà).� Uþsienio valstybës pensi-jos (iðskyrus ankstyvà senat-vës iðmokà arba senatvësiðmokà, paskirtà vadovaujan-tis Europos Sàjungos sociali-nës apsaugos sistemø koordi-navimo reglamentais ar Lie-tuvos sudarytø tarptautiniøsutarèiø dël pensijø mokëjimonuostatomis).� Nuolatinës pensinio pobû-dþio iðmokos uþ asmens dar-bo pobûdá (valstybinës sig-nataro rentos, artistø rentosarba kompensacinës iðmokosteatrø ir koncertiniø ástaigøkûrybiniams darbuotojams,kompensacijos uþ ypatingasdarbo sàlygas ir pan.), moka-mos ið valstybës biudþeto ar

Valstybinio socialinio draudi-mo fondo biudþeto.� Pensijø iðmokos, gauna-mos bet kuriuo Papildomosavanoriðko pensijø kaupimoástatymo nustatytu bûdu.� Netekto darbingumo pe-riodinës kompensacijos.� Ðalpos kompensacijos.� Nedarbo socialinio draudi-mo iðmokos (bedarbio iðmo-kos).� Prieðpensinës bedarbio ið-mokos.

Kas yra nedirbantis ir ne-gaunantis jokiø pajamø?� Nedirbantis pagal darbosutartá, narystës ar tarnybospagrindu.� Nevykdantis savarankiðkosveiklos (t. y. neturintis versloliudijimo, nesantis individua-lios ámonës savininkas, advo-katas ar jo padëjëjas, notaras,nedirbantis pagal autorinæ aratlikëjo sutartá ir pan.).� Nëra ûkininkas ar jo part-neris.� Negaunantis uþsienyje pa-jamø, susijusiø su darbo san-tykiais.

Ar þmogus gali iðeiti á ið-ankstinæ pensijà neturëda-mas privalomo 30-ies metødarbo staþo?

Þmogus gali iðeiti á iðank-stinæ pensijà sukaupæs 15metø valstybinio socialinio

draudimo staþà, taèiau tuo-met turi atitikti bent vienà iððiø reikalavimø:� bûti motina, pagimdþiusiir iðauginusi iki 8-eriø metø5 ir daugiau vaikø;� bûti tëvais, kurie ne ma-þiau kaip 15 metø slaugë na-muose savo neágalius (invali-dus) vaikus ar vaikus, pripa-þintus netekusiais 60% ir dau-giau darbingumo (I ar II gru-pës invalidais nuo vaikystësarba tapusius I ar II grupesinvalidais iki 18 metø);� bûti asmeniu, ne maþiaukaip 15 metø slauganèiu na-muose neágaliuosius, kuriemsnustatytas specialusis nuola-tinës slaugos poreikis (visið-kos negalios invalidus).

Ar iðëjæs á iðankstinæ pen-sijà èernobylietis gauna 58eurø priedà prie paskaièiuo-tos pensijos?

Iðankstinë senatvës pensi-ja skiriama likus ne daugiaunei 5 metams iki senatvëspensijos amþiaus, negaunan-tiems jokiø kitø periodiniø ið-mokø (valstybiniø socialiniodraudimo, valstybiniø ar ðal-pos pensijø) bei nedirban-tiems ir negaunantiems jokiøpajamø. Minimi 58 eurai në-ra priedas. Tai nukentëjusiø-jø asmenø valstybinë pensija,kurios bazinis dydis 58 eurai.

Praneðama, kas pietryèiøLietuvoje ketinama árengtiperspëjimo sirenas, kurios in-formuotø apie galimà pavo-jø, jei Baltarusijos Astravoatominëje elektrinëje ávyktøincidentas. Sirenas ketinamaárengti Vilniaus mieste ir ra-jone, Ðirvintø ir Ðalèininkørajonuose, ið viso – 150-yjevietoviø, nutolusiø nuo elek-trinës apie 50 km. Tai kainuosiki trijø milijonø eurø.

Kai turëjome veikianèiàIgnalinos atominæ elektrinæ,taip pat turëjome ádiegtà ap-link sutankintà perspëjimosistemà. Kadangi BaltarusijosAE bus netoli sienos, povei-kio zona bus mûsø teritorijo-je, tad gyventojus reikia per-

Prefektûros duomenimis,ðalia elektrinës radiacija nërapadidëjusi. Sprogimas nu-griaudëjo Flamanvilio atomi-nëje elektrinëje, kuri yra Pran-cûzijos ðiaurës vakaruose.Tai, remdamasis vietos pre-fektûros duomenimis, pra-neðë laikraðtis „Ouest Fran-ce“. Leidinio duomenimis,sprogimas nugriaudëjo apie10 val. vietos laiku (11 val.Lietuvos laiku – Red.). Gais-rininkø duomenimis, sprogi-mas ir po to kilæs gaisras bu-vo uþfiksuotas „uþ objektoatominës zonos ribø“. Kaippraneðë prefektûros vadovas,incidento metu 5 þmonës bu-vo lengvai suþeisti ir apsi-nuodijo dûmais, medikai ið-skubëjo á ávykio vietà.

„Tai reikðmingas techninisávykis, bet ne branduolinëavarija“, – naujienø agentûrai AFP sakë vietos pareigûnasOlivier Marmionis. Valdþiaramina, kad radiacijos pavo-jaus nëra, todël þmonës ið ap-linkiniø teritorijø nebuvo eva-kuoti, nebuvo paskelbta ir ne-paprastoji padëtis. Elektrinëyra netoli Lamanðo sàsiaurio,Manðo departamente, Fla-

Su iðankstine senatvës pensi-ja jokia kita pensija negali bû-ti mokama.

Jeigu èernobylietis metusar kità laikotarpá, prabuvæsiðankstinëje pensijoje, susi-randa darbà, ar jam nutrûks-ta iðankstinë pensija ir arsulaukæs tikro pensinio am-þiaus jis gali gauti nesuma-þintà senatvës pensijà?

Jei asmuo ásidarbina pa-gal darbo sutartá ar pradedadirbti savarankiðkai, iðanks-tinës senatvës pensijos mokë-jimas yra sustabdomas (pen-sija nemokama).

Asmeniui, gavusiam ið-ankstinæ senatvës pensijà, se-natvës pensijos dydis maþi-namas dydþiu, kurá sudaroapskaièiuotos pensijos 0,4procento, padauginto ið pil-nømënesiø, kuriuos asmuo gavoiðankstinæ senatvës pen-sijà,skaièiaus.

Pavyzdys. Iðankstinæ se-natvës pensijà gavote 12 më-nesiø. Jums apskaièiuota pen-sija yra 240 eurø. Atsiþvelgusá iðankstinës senatvës pensi-jos gavimo pilnø mënesiøskaièiø, Jums bus skirta 4,8%(12 x 0,4 proc. = 4,8%) maþes-në senatvës pensija, tai yra228,48 eurai.

Pietryèiø Lietuvoje ketinama rengtiperspëjimo sirenas

spëti. Gyventojai bûtø per-spëjami tiek dël radiologiniopavojaus, tiek ir áprastais ne-laimiø atvejais – dël stiprausvëjo, gaisro ar kitko. Sirenosbûtø integruotos á bendràperspëjimo sistemà, infor-muojanèià gyventojus þinu-tëmis telefone, jei reikia – irper nacionaliná transliuotojà.

Kadangi visoje Lietuvojetas projektas yra brangus, tai,þinant situacijà su Astravu, iðviso bendro projekto paimtoskelios savivaldybës. LietuvosVyriausybë teigia, kad Astra-vo AE statoma 50 km nuoVilniaus nesilaikant saugumostandartø. Minskas ðiuos prie-kaiðtus atmeta.

Parengë Jonas Baltakis

manvilio apylinkëse. Ðiojejëgainëje veikia du blokai. Ðiuo metu kompanija „Elec-tricite de France“ (EDF) kaiptik stato treèiàjá blokà. 2015metais naujai statomo ekspe-rimentinio Europos branduo-linio reaktoriaus treèiosioskartos bloko pietinëse stogo irdugno konstrukcijose buvonustatytas padidëjæs anglieskiekis. Buvo praneðta, kad taiþemiau normos sumaþinametalo mechaniná stiprumà irtai kelia grësmæ patikimambei saugiam reaktoriaus dar-bui. Reaktoriaus Flamavilis-3statyba jau virðija numatytusterminus.

Lietuvos radiacinës sau-gos centras (RSC) ramina,kad net jeigu ir bûtø nutekë-

jusios radioaktyvios medþia-gos, Lietuvai grësmës tai ne-keltø, nes atstumas tarp val-stybiø yra per didelis. „Tik-rai negrës niekas. (...) Kad bû-tø papildoma apðvita, tikraine, tai yra per didelis atstu-mas“, – BNS sakë RSC direk-toriaus pavaduotoja RamunëMarija Stasiûnaitienë. Pasakjos, pagal RSC turimà infor-macijà, sprogimas Prancûzi-jos AE ávyko techninëse pa-talpose ir radioaktyvios me-dþiagos á aplinkà nepateko.Prancûzijos ðiaurëje esanèio-je Flamanvilio atominëje elek-trinëje ketvirtadiená driokste-lëjo sprogimas, lengvai su-þeisti maþiausiai penki þmo-nës, bet incidentas ávyko nejëgainës branduolinëje zonoje,o radioaktyvios tarðos grës-mës nëra, praneðë pareigûnai.Briuselyje vieðintis energeti-kos ministras ÞygimantasVaièiûnas BNS sakë kol kasneturintis informacijos apieincidentà. Jo kol kas neko-mentuoja ir Valstybinë atomi-nës energetikos saugos in-spekcija (VATESI) bei Uþsie-nio reikalø ministerija.

lrytas.lt

Prancûzijos AE nugriaudëjo sprogimas, yra suþeistøjø

Uþfiksuotas sprogimas.

6 puslapis 2017 m. Nr. 1 (107)

Stanislavas Jeþis LECAS(Stanisùaw Jerzy de Tusch-Letz) gimë 1909 03 06 stam-biame lenkiðkosios Galicijoskultûros centre Lvove. Tuo-met istorinis Galicijos regio-nas priklausë Austrijos-Ven-grijos imperijai. Bûsimo poetoir satyriko tëvas – anksti miræsþydø kilmës austrø baronasBenonas de Tuð-Lecas, mamaAdelija Safrin – þydø kilmëslenkø inteligentijos atstovë.Tëvai buvo perëjæ á protes-tantizmà. Pirmojo pasauliniokaro metais ðeima persikëlë áVienà, kur Stanislavas lankëpradþios mokyklà, vëliaumokslus baigë Lvove. 1927–1933 Lvovo Jono II Kazimie-ro uniersitete studijavo teisæir polonistikà. 1929 „Ilius-truotame dienos kurjeryje“iðspausdintas pirmasis eilë-raðtis, 1933 iðleista pirmoji ei-lëraðèiø knyga „Spalvos“ (Bar-wy), kurioje ðalia aðtraus so-cialinio ir politinio turinio ei-liø iðspausdinti ir pirmiejihumoristiniai, satyriniai maþ-moþiai, arba fraðkos (lenk.fraszka – eiliuotos lenkø minia-tiûros-epigramos þanras, atsi-radæs XVI amþiuje).

1934 persikëlë á Varðuvà,nuolat spausdinosi satyri-niuose þurnaluose „Varðuvosbarzdaskutys“ (Cyrulik War-

Stanislavas Jeþis Lecas – sarkazmo genijusszawski), „Smeigtukai“ (Szpil-ki), „Juodu ant balto“ (Czarnona biaùem), 1936 kartu su Leo-nu Pasternaku suorganizavoliteratûriná kabaretà „Teatropaðaipos“ (Teatr krætaczy).Beje, antràjà savo pavardësdalá pavertë literatûriniupseudonimu Lec (jidið kalbareiðkia „klounas, paðaipa“).1933–1938 taip pat bendra-darbiavo kairuoliðkoje spau-doje „Populiarus dienraðtis“(raðë teismo kronikas), Lewar(pavadinimas kilæs ið Lewiartyúci – Kairieji kûrëjai), „Þen-klai“ (Sygnaùy).

Apie niûrøjá Europos lai-kotarpá Jeþis Lecas raðë: „Oku-pacijos metu patyriau visasgyvenimo formas, kokias lei-do laikas. 1939–1941 pralei-dau Lvove, 1941–1943 – kon-centracijos stovykloje prieTernopolio. 1943 liepà pabë-gau ið suðaudymo vietos* irpasiekiau Varðuvà, kur reda-gavau Liaudies gvardijos irLiaudies armijos laikraðèius.Po to iðëjau pas partizanus,koviausi Liublino vaivadijoje,vëliau – reguliariosios armijosgretose.“

1945 Jerþis Lecas apsigy-veno Lodzëje, kartu su drau-gais atgaivino þurnalà Szpilki.1946–1950 paskirtas Lenkijosmisijos Vienoje kultûros ata-ðë. 1946 pasirodë poezijosknyga „Karo lauko bloknotas“(Notatnik polowy), satyriniø ei-lëraðèiø ir fraðkø knyga „Ci-niko pasivaikðèiojimas“ (Spa-cer cynika), 1948 – „Gyveni-mas – tai fraðka“ (Ýycie jestfraszkà) ir kt.

Stebëdamas ið Vienos ða-lyje vykstanèius procesus irpartinës diktatûros ásitvirti-nimà, 1950 Lecas priëmësunkø sprendimà ir iðvyko áIzraelá, kur paraðë nostalgijospersunktà poezijos knygà„Jeruzalës rankraðtis“ (RækopisJerozolimski, iðl. 1956). Podvejø metø sugráþo á Lenkijà.Iki 1956 buvo ignoruojamas,tad vertësi vertimais. 1956mirus stalinistui BoleslovuiBerutui, ðalyje kilo visuome-niniai bruzdëjimai. Anot vie-no disidento, Lenkija tapo „at-viriausiu ir laisviausiu socla-gerio baraku“. Lenkø pava-sario sûkuryje paraðyta afo-rizmø knyga „Nesuðukuotosmintys“ (Myúli nieuczesane,

Pirmoji eilëraðèiø knyga „Spal-vos“, iðleista 1933 m. Lvove.

1957), ið kurios ir pateikiamepluoðtelá aforizmø. Taip patiðleido knygas „Apsimetukvailiu?“ (Kpiæ i pytam o dro-ge?, 1959), „Abeliui ir Kainui“(Do Abla i Kaina, 1961), „Paieð-kos skelbimas“ (List goñczy,1963), „Poemos, pasiruoðusiosðuoliui“ (Poema gotowe do sko-ku, 1964).

Lecui gulint ligoninëje, bu-vo atneðta jo knygos korektû-ra. Autorius atsakë jam bû-dingu stiliumi: „Negaliu atlik-ti korektûros, esu uþsiëmæsiðimtinai mirimu.“ Mirë Sta-nislavas Jeþis Lecas nuo vëþio1966 05 07 Varðuvoje, ten irpalaidotas.

Aforizmai ið knygosNESUÐUKUOTOS MINTYS

� Kai ðokinëji ið dþiaugsmo,þiûrëk, kad tau ið po kojø ne-iðmuðtø pagrindo.� Aklo tikëjimo – piktosakys!� Autorius gali nusiþudyti,taikydamasis á publikos sko-nius.� „Gulk, kelk“ – viso labonaujokø kasdienybë. „Mirk,prisikelk!“ – ðtai gyvenimas!� Kuo tamsiau, tuo lengviaubûti þvaigþde.� Dogmos – progreso garan-tija: jas aiðkinti pavojinga, tadtenka griauti.� Su tiesa painiausia tais lai-

kais, kai viskas gali bûti lai-koma tiesa.� Ateistai laikà „po Kristausgimimo“ vadina „mûsø era“.Keista.� Daugeliui nuliø atrodo,kad jie yra orbita, kuria skrie-ja pasaulis.� Riba tarp ðviesos ir ðeðë-lio – tu pats.� Jo sàþinë ðvari – nebuvonaudojama.� Duona atveria bet kuriàburnà.� Dievas sutvërë mus pagalsavo paveikslà ir panaðumà.Bet ið kur tas ásitikinimas, kadjis kûrë realistine maniera?� Nevaikðèiok pramintais ta-keliais – paslysi.� Kiekvienas amþius turi sa-vo viduramþius.� Kvailumas niekuomet ne-perþengia ribø: kur beþeng-tø – ten jo teritorija.� Daugeliui kultûra – patspirmasis poreikis, kurio nerei-kia tenkinti.� Technika pasieks tokio to-bulumo, kad þmogus iðsiversbe savæs paties.� Nekrologas bûtø puikiau-sia vizitinë kortelë.� Yra tokiø silpnø pjesiø,kad net nepajëgia nueiti nuoscenos.� Tarp neûþaugø kartkartë-mis kyla dramblio ligos epi-demija.� Jei pakiltø pokalbio menokartelë, sumaþëtø gimstamu-mas.� Kartais bumerangas ne-gráþta – jis renkasi laisvæ.� Kai liaudis nuoga, jà ap-velka tramdomaisiais marð-kiniais.� Mintys perðoka nuo þmo-gaus ant þmogaus kaip bla-kës. Tik ne visus kandþioja.� Gyvenimas – amþinas dar-bas. Netgi kvailystæ – ir tàreikia „padaryti“!� Ástatymo neþinojimas neat-leidþia nuo atsakomybës. Þi-nojimas – be problemø.� Þmogau, prieðais tave pla-

èiai atsivëræs pasaulis, tadþiûrëk, kad neiðvirstum.� Kodël að vis raðau tokiastrumpas frazes? Nes mantrûksta þodþiø!� Þuvis kalta, kad ryja kab-liukà – juk tai svetima nuosa-vybë.� Akimirka, kai suvoki, jognesi talentingas – tai genijausbykstelëjimas.� Kai kuriuose teatruose pa-siektas stebëtinas realizmas –èia nuo scenos netgi autaistrenkia. Tik þmonës nerealûs.� Mes mëgstame, kad mûsøvidinis balsas mums pasigirs-tø ið ðalies.� Kartais sunku nuspræsti –ar tai autoriaus kûrinys, armeno kûrinys.� Paprastai tariant, ankstes-nio avangardo ariergardas –tai naujo ariergardo avan-gardas.� Pasitaiko, kad ir þmogusdalijamas á skirtingø okupaci-niø jëgø zonas.� Poetas þvejoja savo patiessàmonës sraute.� Baisiausia – tai burnai uþ-kimðti kamðalas, suteptas me-dumi.� Apskritai þmoniø reakcijavëluojanti – supratimas pa-prastai pasiveja kitas kartas.� Kai kuriø ðventøjø gyve-nimus að mëgstu skaityti nuopabaigos – tokiu atveju ágyjitikëjimà, kad vienas kitas vëlgali tapti þmogumi.� Kaip teisingiausia spræstiapie kokià nors valstybæ? Re-miantis jos teismais.� Ðeðëlis gabesnis uþ tave –jis daro tà patá be jokiø pa-stangø.� Kritiko X meniniu skoniugalima naudotis kaip patiki-mu kompasu – jis idealiai su-gadintas.� Ið proto iðeina tik tie, ku-rie já turi.� Menka kartø atmintis átvir-tina legendas.� O màstymas – tai socialinëfunkcija ar smegenø funkcija?� Kai prieðas trina rankas iðpasitenkinimo, tuomet patsgeriausias momentas revan-ðui – þinoma, jei tavo rankoslaisvos!� Pasaulis stovi ant galvos –poeto!� Progresas: mûsø protëviaivaikðèiojo ásisupæ á þvëriøkailius, o mums ir savame ne-gerai.� Iðgelbëti þmogø ið ryklionasrø gali ir þmogëdra.� Amþina budelio svajonë –nuteistojo pagyrimas uþ itinkokybiðkà mirties bausmæ.� Jis buvo paþangus tikinty-sis. Sutikdavo, kad þmoguskilo ið beþdþionës, tik patiks-lindavo: ið tos, kuri iðsigel-bëjo Nojaus arkoje.

Stanislavas Jeþis Lecas su amerikieèiø dramaturgu Arturu Mileriu. 1965Danutos Lomaèevskos nuotr.

Aforizmø ir sentencijø meistrasStanislavas Jeþis Lecas.

* Bandydamas pakartotinaipabëgti ið konclagerio, vël bu-vo suèiuptas ir nuteistas su-ðaudyti. Esesininkas privertëpasmerktàjá kasti sau duobæ,bet þuvo pats, gavæs kastuvuper sprandà. Persirengæs ne-laimëlio uniforma, Lecas pa-spruko.

7 psl.2017 m. Nr. 1 (107)

� Pirmasis þmogus nesijau-të vieniðas – juk jis nemokëjoskaièiuoti.� Gaila tø, kurie nematoþvaigþdþiø, kol negauna ádantis.� Jis – visiðka tuðtuma, ikikraðtø pripildyta erudicijos.� Ar gali savo uþduotá lai-kyti atliktà misionierius, kurásurijo èiabuviai?� Kiekvienos epochos kvai-lystës ateinanèioms kartomsyra tokios pat vertingos kaipir pasiekimai.� „Netikëk!“ – kuþda tau vel-nias. „Tikëk!“ – èia pat sukuþ-da angelas. O kartais bûna iratvirkðèiai.� „Kiekvienas þingsnis rizi-kingas! – mëgo kartoti vienasbaletmeisteris. – Jis gali pa-gimdyti naujà ðoká.“� Kuo reèiau pasitaiko klai-dø, tuo jos vertingesnës.� Ið visø gerausiai kaiðiojakojas þemaûgiai – tai jø sritis.� Kiek apeigø turi tie, kurieniekuo netiki!� Velniai skirstomi á puolu-sius angelus ir þmones, pada-riusius karjerà.� Satyra niekada neiðlaikoegzamino, kadangi þiuri sëdijos objektai.

� Precedento nebuvimas –jau precedentas.� Kad prisiirtum prie iðtakø,reikia plaukti prieð srovæ.� Ir keturkojai atsistoja antdviejø kojø. Ko nepadarysidël maisto ir ið baimës!� Nuo tos akimirkos, kaiþmogus atsistojo ant dviejøkojø, jis niekaip negali rastipusiausvyros.� Kanibalai teikia pirmeny-bæ bestuburiams þmonëms.� Patys optimistiðkiausi –Ben Akibos þodþiai: „Visa taijau buvo!“� Kelio þenklas (fraðka)

Visi keliai veda á Romà,visais galima pravaþiuotipro ðonà.

� Fizikos dësniai (fraðka)Dar niekados taip nebuvo,Kad tyliai griûtø nuopastovo.

� Norite pasijusti atjaunëju-siu milijonu metø? Staukitevisa gerkle.� Pradþioje buvo þodis. Tikpo to stojo Tyla.� Kultûra buvo jo aistra. Jispersekiojo jà visur.� Kai kurios nacionalinëstragedijos vyksta be antraktø.� Ereliø narve þvirblis jau-èiasi laisvas.

� Na, pramuði galva sienà. Irkà gi veiksi kaimyninëje ka-meroje?� Baisiau uþ viskà – morali-nis purvas; jis paprastai vedaá kruvinà pirtá.� Kartais nepalenkiama po-zicija – paralyþiaus pasekmë.� Pakeièiau butà – persikë-liau ið Sodomos á Gomorà.� Mëðlas pasakë: „Tai bai-lys! Bijo mane net paliesti.“� „Að stoviu nuoðaly nuoþmoniø, kad nepadaryèiaujiems nieko bloga“, – tarë vie-nas altruistas.� Kai kurie zebrai pasiryþæsëdëti narve – kad tik juoslaikytø baltais ristûnais.� Baugus kvëpavimas epo-chos, kurioje þmonës dûsta.� Kartais satyrai tenka atgai-vinti tai, kas buvo sunaikin-ta patoso.� Bûsiu regioniniu raðytoju –apsiribosiu Þemës rutuliu!� „Aukðèiau galvà!“ – tarëbudelis, nerdamas kilpà.� Puskvailiai nemëgsta pus-toniø.� Liaudis gali bûti vieninga,bet bëda, jei ji teturi vienàgalvà.� Tikras prieðas niekuomettavæs nepaliks.

� Já laikë liûtu, bet pama-tæ keturpësèià pripaþinoklydæ.� Gaila, kad Kainas ir Abe-lis nebuvo Siamo dvyniai.� Nyki ateities vizija: kal-bantys paminklai.� O, jei kokia nors dievy-bë sakytø: „Tikëkite mani-mi“, o ne „Tikëkite á ma-ne“!� Nesutikite þmoniø ið-skëstomis rankomis – taipjiems lengviau bus jus nu-kryþiuoti.� Nemiga – tai dalia epo-chø, kuriose þmonës ver-èiami prieð daug kà uþ-merkti akis.� Þmogus prieð maðinasturi dar ir tà pranaðumà,kad sugeba pats save par-duoti.� Net jeigu kam nors plo-jame, reikia turëti taktojausmà.� Perprato gyvenimo pa-mokà: valgo ið svetimosrankos.� Pamiðæs vëliavneðys –nusprendë, kad jis yra vë-liava.� Kokios ryðkios spalvostø, kurie buvojo ðeðëlyje.� Në vienas egiptieèiø

sapnininkas man nepaaið-kino, kà reiðkia sapnuotilaisvæ.� Blusos sëdi su liûtu nar-ve, matyt, savo noru?� Velnias turi bûti nuoþmus– per maþai laiko jam skirtaEvangelijose.� Neleisk susigniauþti ðir-dþiai iki kumðèio dydþio!� Kiekgi piruetø turi atliktiþmogus, kad kiti imtø aplinkjá ðokti!� Skausmingas procesas –þmogaus gimimas, ypaè kai jisvyksta brandþiame amþiuje.

Parengë ir iðvertëErikas Banys

S. J. Leco karikatûra, pieðta JeþioÐvaicerio (Joteso). Apie 1960–66

Cunamio nuniokotos Fu-kuðimos atominës jëgainësviename ið reaktoriø iðmatuo-tas rekordiðkai didelis spin-duliuotës intensyvumas, ga-lintis greitai sugadinti á jásiunèiamus robotus. Ðis neri-mà keliantis faktas tapo darvienu iððûkiu pastangomsuþdaryti Ramiojo vandenynopakrantëje esanèià katastrofosiðtiktà Japonijos elektrinæ.

Vienoje 2-ojo reaktoriausbloko vietoje spinduliuotësintensyvumas siekë 530 si-vertø per valandà, ketvirta-diená nurodë elektrinæ val-danti bendrovë „Tokyo Elec-tric Power Co.“ (TEPCO), ið-analizavusi vaizdus, nufil-muotus per atstumà valdomoroboto, nuleisto á iki ðiol þe-miausià lygmená sugedusia-me reaktoriuje. Netgi atsiþvel-gus, kad matavimø paklaidagali siekti 30%, nustatyta

spinduliuotë buvo gerokai in-tensyvesnë negu ankstesnisrekordas – 73 sivertai per va-landà, nustatytas jutikliais2012 metais, nors ne taip gi-liai reaktoriaus bloke, prane-ðë TEPCO. Veikiamas 530sivertø per valandà, TEPCOplanuojamas panaudoti nau-jas robotas su vaizdo kame-ra tikriausiai iðsijungtø grei-èiau negu per dvi valandas.Vis dëlto TEPCO nurodë, kadintensyviausia spinduliuotëbuvo uþfiksuota tik vienojevietoje, o kitose nufilmuoto-se vietose ji buvo daug ma-þesnë. Bendrovë pridûrë, kadplanuojamas kibernetiniszondas turbût nebus greitaisugadintas, nes jis nebus il-gai laikomas intensyviausiosspinduliuotës zonoje. Ðisvikðrinis robotas su trimisvaizdo kameromis pritaikytasatlaikyti ið viso apie 1000 si-

vertø apðvitos dozæ. TEPCOpabrëþë, kad spinduliuotë iðreaktoriaus á aplinkà nepa-tenka.

2011 m. kovo 11 d. vande-nyno dugnà supurtæs galin-gas þemës drebëjimas sukëlëmilþiniðkà cunamio bangà,smogusià Japonijos ðiaurry-tinei pakrantei. Per ðià kata-strofà þuvo arba dingo dau-giau kaip 18 000 þmoniø, o

dël sugadintø auðinimo siste-mø trijø Fukuðimos jëgainësreaktoriø masë iðsilydë. Ðibranduolinë avarija buvo di-dþiausia nuo 1986 metaisávykusios Èernobylio kata-strofos.

Japonijos vyriausybë gruo-dá nurodë, kad katastrofoslikvidavimo projektas – áskai-tant kompensacijas nuken-tëjusiems, jëgainës uþdarymà

Fukuðimos jëgainëje uþfiksuotas rekordiðkai didelis spinduliuotës lygis

Þurnalistai su TEPCO darbuotojais prie 1-o (kairëje) ir 2-o reaktoriø blokø.

ir aikðtelës iðvalymà – bendrakaina sieks 21,5 trilijono jenø(apie 190 mlrd. JAV doleriøarba 177 mlrd. eurø). Tikëti-na, kad ðis procesas tæsis de-ðimtmeèius, nes dël intensy-vios spinduliuotës darbaivyksta lëèiau nei planuota.

TEPCO nurodë planuo-janti per uþdarymo darbusbranduolinio kuro liekanøpaieðkoms naudoti robotus.Antrojo reaktoriaus vidujenufilmuoti vaizdai rodo, kadmetalinës grotos po reakto-riaus sandariuoju korpusu,kuriame buvo ákrautas bran-duolinis kuras, nusmuko þe-myn ir atvërë apie metro plo-èio skylæ. Vaizduose matomijuodi dariniai tikriausiai yraiðsilydþiusiø kuro strypø lie-kanos. Tikëtina, kad kurasiðlydë sandariojo korpusodugnà ir paþeidë grotas, bettiksli prieþastis dar neþinoma,penktadiená sakë TEPCO at-stovas Tacuhiro Jamagiðis(Tatsuhiro Yamagishi). „Taigalëjo sukelti branduoliniskuras, iðsilydæs ir pratirpdæsskylæ (sandariajame) korpu-se. Taèiau ðiuo metu tai tërahipotezë“, – sakë jis naujienøagentûrai AFP. „Esame ásiti-kinæ, kad nufilmuoti vaizdaisuteikia labai naudingos in-formacijos, bet dar turime jàiðnagrinëti, nes tikràjà padë-tá viduje labai sunku nusta-tyti“, – aiðkino jis.

lrytas.ltVienas ið robotø, dirbanèiø Fukuðimos reaktoriaus bloke.

Darbininkas prie 3-io reaktoriaus statinio.

8 puslapis

Redaktorius – Kæstutis KAZLAUSKAS

Rankraðèiai nerecenzuojami ir negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomone.

Redakcijos adresas: Geguþës g. 5, Prienai, LT-59127Telefonas +370 670 14033, tel./faksas: +370 684 94470El.paðtas – chernobyl.prienai@gmail.com

2017 m. Nr. 1 (107)

SL 181 / ISSN 1648-9128Rinko ir maketavoVðÁ „Nemuno ðilas“.Spausdino UAB „Ignalinosspaustuvë“, Laisvës g. 71,LT-30122, IgnalinaTiraþas 500 egz.

Dulkes nupûtus: 1922 metø sausis-balandis� Korespondencijos. Aþukar-klinë, Dûkðto parapija. Norskartà reikia paraðyti ir apieAþukarklinæ. Didelis tai sodþiusir jaunimo nemaþa, tik tamsuskap naktis. Kai nueina á Velièkàir nusigeria, tai sugráþæ namovakaruðkose taip susimuða, kadvisas tvoras supiðkina. Tenkatuomet kaltam, tenka ir nekal-tam. Neseniai kliuvo muzikon-tui per galvà. Matyt, sodieèiøpadëjimas nepagerës, kol sauðviesà sems ið buteliuko. Tenbuvæs / Vilniaus garsas, 1922 0121, nr. 4, p. 4–5� Badaujanèiø sukilimas.Gruodþio mën. vidury ið Kon-stantinopolio á Sevastopolá at-plaukë garlaivis su Amerikosmiltais. Neturëdamas lëðø Kry-mo „Vnieðtorgas“ priverstasbuvo atsisakyti jø miltø, uþ-draudæs betgi pardavinëti pri-vatiems asmenims.Garlaivis rengësi iðplaukti áBatumá. Suþinojæ apie tai ba-daujantieji darbininkai padarësukilimà, reikalaudami leistijiems pirkti tuos miltus.„Èeka“ suspëjo prisirengti ir josbûriai sutiko ramius ir begink-lius darbininkus kulkosvai-dþiais. 15 þmoniø liko nukautiir keletas deðimèiø suþeista,likusieji iðsibëgiojo. „Tvarka“ávesta, laivas iðplaukë. Kainaduonai pakilo ligi 30 000 rubliøsvarui. / Karys, 1922 01 19, nr.3, p. 33� Smulkmenos. Alkoholikaiir bitës. Vienos Londono ligo-ninës daktarai visai netikëtaipatyrë, kad bièiø ágëlimai labaigerai veikia prieð didþiausiàþmonijos prieðà – alkoholizmà.5 þmonës, kuriø 4 buvo prisie-kusieji girtuokliai, gydësi ðiojeligoninëje nuo chroniðko reu-matizmo ir buvo bièiø ágëlimaisiðgydyti.Gydymas buvo labai papras-tas. Be didelio ligoniø sveikatospagerëjimo, daktarai nusteb-dami patëmijo, jog ligoniai ið-gijo ir ið kitos pusës: o bûtentjie visai pradaro norà prie deg-tinës. Iðëjæ ið ligoninës jie neimatyti degtinës negalëjo ir ilgàlaikà nei vienas ið jø nelietëbutelio, kurá anksèiau taip mëg-davo.Daktarai tæsia toliau savo ty-rinëjimus, kurie pasitvirtina vi-sais punktais.Kai kuriuose anglø sodþiuse yraáprotis áduoti girtuoklius bi-tëms gelti. Ágëlimai, sako, pri-verèia juos apsidairyti ir gráþtiprie pareigø pildymo. / Vien-sëdis, 1922 01 27, nr. 2, p. 30� Lietuvos þinios. Plungë.Gruodþio 3 d. Jazdaièiø miðkepilietis Zubavièius nukovë ðer-

nà. Þemaièiuose tokie þvërysbegyvenæ seniai. Mes jø nebe-atsimename ir apie juos beþi-nome tik ið raðtø. Turbût ið kurnors yra atbëgæs. Izidorius Bru-tenis / Vienybë, 1922 01 04, nr.1, p. 4� Visokia þinë. Lavono ðpyr-tus [spiritas]. Prie vienos nað-lës dirbo darbininkai prie tro-bos pagraþinimo ir mistras[lenk. mistrz – meistras] sakë tainaðlei, kad jo darbinikai pri-valantys degtinës dël sienø nu-valymo. Naðlë davë jiems ðpyr-taus, ale tàjá nevartojo jie dëlvalymo, bet dël „vidaus daly-kø“, dël pilvo. Po keliø dienøatëjo mistras vël prie naðlës irsakë: „Mes norëtum dar dau-giaus to baltojo ðpyrtaus, nesdarbas yra didesnis, kaip mesmislyjom.“ Naðlë atsiliepë: „Aðjums ale juk jau teip daug da-viau, o tai viskas, kà að turëjau.Bûtent mano vyrs yra Ameri-koj pasimiræs, o jo lavonas tapoá ðpyrtø ádëtas ir man atsiøstas.Að tà ðpyrtø pasikavojau, idantjá syká dar kam vartoti galë-èiau!“Na, èia spjaudësi to ðpyrtausgërusieji nemenkai! / Tilþës ke-leivis, 1922 01 07, nr. 3, p. 3� Kauno kalëjime. Jau ið an-ksto, prieð lapkrièio 7, Kaunokalëjimo darbininkø politiniaikaliniai galvojo ir svarstë, kaipèia pasitikus 4 metø Spaliø re-voliucijos sukaktuviø paminë-jimo ðventæ. Galø gale buvo nu-tarta: a) ið ryto iðkabint vëlia-vëles per langà; b) sudainuot„Internacionalà“ ir „Kovoj jûspraþuvote, brangûs draugai“; c)einant pasivaikðèiot pasipuoð-ti raudonais banteliais; d) visàdienà praleist pasikalbëjimamsapie visa, kas suriðta su Didþià-ja Spaliø revoliucija. (...) Vienaskaliniø / Komunistas, 1922 sausis,nr. 1, p. 31� Naujausios þinios. Islandi-ja pripaþino Lietuvà de jure.Kaunas, Elta. Sausio 31 d. Is-landijos konsulas Lietuvai p.Biering* áteikë mûsø uþsienioreikalø ministeriui Islandijosvyriausybës raðtà, kuriuo Is-landijos vyriausybë pripaþástaLietuvà nepriklausoma valsty-be de jure. [* Danijos konsulasErikas Byringas (1876–1964). XXa. pradþioje Islandijos autono-mija sustiprëjo, Danijos kara-liaus vietininko pareigybë bu-vo panaikinta, o 1916 Danijasutiko sudaryti Islandijos vy-riausybæ ið trijø ministrø. 1918Islandija ir Danija sudarë as-meninæ unijà su bendru kara-liumi, Danijai perëjo gynybos iruþsienio reikalø kompetencija.]/ Lietuva, 1922 02 02, nr. 27, p. 1

� Lietuvos þinios. Telðiai. Tel-ðiuose yra þydø aukðtoji Tal-mudo mokykla, kuri èia gy-vuoja apie 50 metø. Mokslaspadalintas á keturis kursus.Kiekvienas kursas pereinamasper du metus. Metuose du se-mestrai: pirmas semestras pra-sideda balandá ir baigiasi rug-pjûtá, antras semestras prasi-deda spalá ir baigiasi kovà. Beto, esà dar keturios paruoðia-mos klasës. Jau prieð karà ðimokykla buvusi þinoma, nesvisoj Rusijoj tebuvæ vos pen-ketas tokiø mokyklø. Dabarti-niu laiku Lietuvoj esanti jai ly-gi tik Kaune. Á ðià mokyklà at-vaþiuoja mokytis ið Vokietijos,Rusijos, Lenkijos ir kitur. Dës-tomoji kalba – hebrajø. Ðiàmokyklà baigæ turi teisæ bûtirabinais. Kiti lieka ðioj mokyk-loj profesoriais. Ið ðios mokyk-los kvieèiami esà uþimti mo-kytø rabinø vietas net Anglijo-je ir Amerikoje. / Tëvynës balsas,1922 02 09–10, nr. 14, p. 3� Lietuvos þinios. Plungë.Narvaiðiø k. gyventojai nutarëuþ vogimà paðalinti ið savokaimo vienà pilietá. Valsèiaustaryba tam pritarë. / Laisvë,1922 02 24, nr. 21, p. 3� Lietuvos þinios. Salantai.Aplink Salantus yra didelidurpiø ir molio plotai. Yra tokiødurpiø sluoksniø, kad kasantþmogaus ûgio dugno nepa-siekta. Taip pat yra molio labaigero. Salantieèiai rengiasi jauðiais metais pradëti eksportuo-ti durpynus ir molá. Salantai,statydami sau baþnyèià, pasi-statë plytnyèià ir iðdegë nami-niu bûdu apie pusæ milijonoplytø. / Laisvë, 1922 02 24, nr.21, p. 3� Lietuvoje. Negirdëtas mer-gos kerðtas. Iðdagø kaime, Ða-kiø apskr., gyveno ðimtamar-gis* ûkininkas K. G., truputáprasilavinæs, truputá pacici-likëjæs, gerokas girtuoklis, na, irpaleistuvis. Dievas já skaudþiaipabaudë, nes vienais metaispalaidojo motinà, tris vaikuèiusir paèià. Sirgo ir pats, bet dariðliko. Po tokiø skaudþiø baus-miø ne tik nepasitaisë, bet darliuosiau pradëjo gyventi. Gy-veno paleistuvingai su savotarnaite, kuri tikëjosi paleistu-vavimu savin já patraukti, kadsu ja apsivestø. Bet jis apie tainemanë ir tarësi su kita, tur-tingesne. Sutartynos ëjo K. G.namuose. Per sutartynas gero-kai ágërë ir paûþæ nuëjo gulti.K. G., kad ir su kita tarësi, betnepasimetë [nesiliovë] su tar-naite paleistuvauti. Ta dabarprisirengë jam atkerðyti. Kadajis prie jos ëjo, ji su skustuvu

(britva) nupjovë jam kylá (vy-riðkà varpà). Kilo didþiausiasklyksmas: paleistuvis, kraujaispaplûdæs, ðaukë nesavu balsu.Visi sukilo ir suþinojæ, kas pa-sidarë, iðsiskirstë savais keliais.Ðtai prie ko priveda girtuok-liavimas ir paleistuvavimas!Iðdykëlá teko gabenti, rodos,Kaunan. (Ið „Tëvynës sargo“)[* Ðimto ar daugiau margø þe-mës savininkas. Uþnemunëjemargas apie 0,56 ha.] / Darbi-ninkas, 1922 03 05, nr. 9, p. 3–4� Telðiai. Ðià þiemà p. Bitte-ris padirbo lengvas roges suburëmis, kuriomis daro bandy-mø Telðiø Masèio eþere vaþi-nëti. Rogës bëga gana greitai;esant maþam vëjui vaþinëjavienas asmuo, dideliam – du,net trys. Paskutinëmis dieno-mis vaþinëja kasdien. Iki ðiolTelðiuose tokiø rogiø niekasneturëjo. / Laisvë, 1922 03 22,nr. 42, p. 3� Lioliai. Èia gyvena VladasLabanauskas, labai stiprus. Jisviena ranka pakelia 2 pûdu[pûdas – 16,3 kg] ir jais ore ið-daro ávairias ðtukas. Ant krû-tinës iðlaiko 30 pûdø sunkumà.Dantimis sukramto pieðtukostorumo vielà ir dantimis pa-kelia 12 pûdø sunkumà. Nuogaranka perdauþia 4 pirðtø sto-rumo akmená. Ant jo galvossudëtas 3 plytas galima su-muðti á ðmoèiukus, o jam nie-ko. 20 vyrø jo ið vietos nepa-stumia. Visø jo ypatybiø ir ne-iðvardysi. Reikia pastebëti, kadjis tebeina 17 metus, taigi galidar labiau iðaugti, nors ir da-bar jau iðrodo á tikrà atletà.Reiktø, kad atitinkamos srovëspaimtø já savo globon ir ið-auklëtø rimtà èempionà, ku-riuo gal visa Lietuva galëtøgirtis. Dabar kaþkoks Sucha-riovas pradëjo já veþioti pomiestelius, eksploatuodamasjaunas jo pajëgas. / Trimitas,1922 03 25, nr. 12, p. 12� Korespondencijos. Riþiðkë,Tvereèiaus valsèius. Daþnai èiabastosi lenkø kareiviai. Þi-noma, atsineða su savimi irdegtinëlës. Tëvai nusilesæ ne-sudraudþia jaunimo. Vakaruð-koms ir bjaurioms dainomsnëra galo ir kraðto. Tamsumasneapsakytas. Kad nors mergai-tës daugiau sarmatos turëtø.Daugumas valgo bëralinæ [bë-ralas – nevalyti, su pelais grû-dai] duonà, kortomis loðia iðpinigø – nëra net galo. Pristigæpinigø loðia ið bulviø. Kad tikdykauti. Þilë / Vilniaus garsas,1922 03 26, nr. 10, p. 6� Sudargas, Ðakiø apskr. Baþ-nyèià iðplëðë. Nakty ið kovo 3 á4 d. á Sudargo parapijos baþ-

nyèià ásiplëðë piktadariai irpavogë paauksuotà sidabrinætauræ su ðv. sakramentais. Ko-vo 4 d. ið ryto prie baþnyèiosdurø rasta dviejø piktadariøpëdsakai. Vietos milicininkasJ., bûdamas didelis girtuoklis,atëjæs apþiûrëjo pëdsakus irnuëjo á B. traktierá suðilti. Ðilojis ten tol, kol jo þmonelë uþskverno neiðtempë á namus. Të-vo sûnelis / Tëvynës sargas, 192204 14, nr. 15–16, p. 16� Lietuvos þinios. Imbradas,Eþerënø apskr. Pavyzdingasdvarininka. Mûsø valsèiujeGrièiûnø dvaro savininkas ag-ronomas Ignas Þukauskas vi-sos apylinkës neturtingøjø vai-kus, kuriø tëvai neturi kuomapauti ir leisti Imbrado pradi-nën mokyklon, mokina passave ir tiktai lietuviðkai. Norsir pats nelabai moka lietuviøkalbà, sykiu mokindamasis jaukelias deðimtis vaikø iðmokinoraðyti, skaityti ir jei dar pridë-sime, kad tie vaikai sulenkëju-siø tëvø ðiandienà graþiai kal-ba ir raðo, ir skaito lietuviðkai,tai yra vienas didþiausiø nuo-pelnø pono Igno Þukausko.Neþiûrint jau seno amþiaus, jistyliai darbuojasi Lietuvos pi-lieèiø naudai ir apðvietai. Gar-bë tokiems dvarininkams, ku-rie nesitolina nuo to kraðtoliaudies ir jà ðvieèia. / Laisvë,1922 04 19, nr. 63, p. 2� Pavergtoji Lietuva. Vil-niaus „prijungimas“ ir nuo-stabûs nuotykiai. Vilnius, Elta.Ð. m. balandþio 19 d. Vilniujebuvo rengtasi iðkilmingai „pri-jungti“ Vilniø Lenkijai. Kated-ros aikðtëje buvo parengtaaukðtiesiems Varðuvos sve-èiams aukðtas specialiai pa-rengtas tiltukas, kur „lauko Mi-ðiø“ metu buvo Pilsudskis irsvita. Miðias laikë Lenkijos pri-masas. Tik staiga pamaldø me-tu tiltukas sugriuvo su visasvita, tik vienas Pilsudskis, ku-rá laikà dar laikësi ant kaban-èios lentos. Tai padarë didþiau-sio slegianèio ûpo á maldingø-jø minià, kuriai ðis ávykis darëstebuklo áspûdá. Bet tuo ste-buklas dar nesibaigë: plevë-suojanèios prie deganèiø þva-kiø vëliavëlës pradëjo degtismarkia liepsna ir net sudegëviena didelë vëliava.Miniose tas ávykis tuojau sukë-lë ávairiausiø aiðkinimø. Vil-niaus nusigandusios davatkoskalbëjo, kad jau jeigu net Pil-sudskis neiðsilaikë ant jø pa-daryto tilto, tai yra þenklas, kadir Lenkija gali neiðsilaikyti. /Lietuvos þinios, 1922 04 27, nr.48, p. 3