LIETUVOS MOKSLO PREMIJA. 2015 m. kovo 9 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko Lietuvos mokslo premijos laureatų diplomų tei-kimo iškilmės. Renginio metu apdovanotas ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profe-sorius, fi lologijos mokslų daktaras, leksikologas, Mažosios Lietuvos leksikografi jos istorikas Vin-centas Drotvinas.

MINĖJIMAS. Minint 25-ąsias Kovo 11-osios akto pasirašymo metines, 2015 m. kovo 10 d. LEU vyko studentų mokslinės (meno) draugijos organizuotas Lietuvos nepriklauso-mybės atkūrimo dienos minėjimas. Renginyje buvo apdovanoti geriausių baigiamųjų darbų konkurso nugalėtojai, pranešimus skaitė LEU prof. dr. Antanas Kiveris ir Lietuvos šaulių są-jungos (LŠS) ats. mjr. Albertas Daugirdas, vyko diskusija „25-eri nepriklausomybės metai“.

APDOVANOJIMAS. 2015 m. kovo 14 d. minint Lietuvos etnokosmologijos muziejaus įkūrimo 25-erių metų sukaktį padėkos raštu ir atminimo medaliu apdovanotas vienas iš mu-ziejaus steigėjų – LEU Istorijos fakulteto profe-sorius Libertas Klimka.

PRISTATYMAS. 2015 m. kovo 17 d. Lietu-vos technikos bibliotekoje pristatyta LEU pro-fesoriaus, žymaus mokslo istoriko Liubomiro Kulvieco (1928–1995) disertacija „Svorio sąvo-kos raida klasikinėje mechanikoje XVII–XX a.“, išleista atskira knyga rusų kalba. Pristatyme tarp kitų prelegentų kalbėjo ir LEU prof. Liber-tas Klimka. Meninę renginio dalį papuošė LEU prof. Antano Kiverio atliktos dainos.

KONFERENCIJA. 2015 m. kovo 19 d. LEU vyko konferencija „Etnografi nių regionų identi-teto pagrindai kaip ugdymo turinys nacionali-nei vienybei puoselėti“.

NOMINACIJA. 2015 m. kovo 28 d. „Už nuopelnus tautinei kultūrai“ įteikta „Auk-so paukštės“ nominacija LEU profesorei, ba-letmeisterei Laimutei Kisielienei.

Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

www.leu.lt

leidžiamas nuo 1952 metų

Nr. 3 (2452)

Š IESA

ALMA MATER KRONIKA

2015 kovas

ARTIMIAUSI RENGINIAI

LEU SA KONFERENCIJA. 2015 m. balan-džio 13 d. vyks neeilinė rinkiminė Lietuvos edu-kologijos universiteto studentų atstovybės (LEU SA) konferencija, kurios metu bus renkamas naujas savivaldos prezidentas.

V NACIONALINĖ MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ KONFERENCIJA. 2015 m. ba-landžio 22 d. vyks Lietuvos edukologijos uni-versiteto (LEU) Lituanistikos fakulteto studentų mokslo draugijos organizuojama V nacionalinė moksleivių ir studentų konferencija.

Lietuvos Respublikos (LR) Sei-mo Pirmininkė Loreta Graužinienė 2015 m. kovo 13 d. lankėsi Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Renginyje dalyvavo universiteto rek-torius akademikas Algirdas Gaižu-tis, studijų prorektorė prof. dr. Vilija Salienė, Mokslo ir plėtros prorekto-rius prof. dr. Aivas Ragauskas, Sena-to pirmininkas prof. dr. Audronius Vilkas, Tarybos pirmininko pava-duotojas akad. Eugenijus Jovaiša, fa-kultetų dekanai, prodekanai, admi-nistracijos darbuotojai, studentai, ansamblio „Šviesa“ muzikantai ir dainininkai.

Susitikimo metu buvo rodomas fi lmas, skirtas Lietuvos nepriklauso-mybės atkūrimo 25-mečiui paminėti. Rodytame fi lme atsispindėjo svar-biausi įvykiai ir faktai po Lietuvos ne-priklausomybės atkūrimo dienos. Po fi lmo peržiūros LR Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė pasakė sveikini-mo kalbą ir meniškos ceremonijos metu mūsų universitetui įteikė šven-tinę Lietuvos vėliavą. Tautiniais rū-bais apsirengę studentai, dainuodami liaudies dainą, ją perdavė universiteto rektoriui.

Po iškilmingos ceremonijos ren-ginio dalyviai diskutavo aktualiais švietimo politikos klausimais, buvo išsakyta Seimo Pirmininkės ir univer-siteto pozicija studijų klausimais, koks turėtų būti mokytojas, kokie turėtų būti keliami reikalavimai mokytojų rengimui, kalbėta apie universiteto infrastruktūrą. Klausimus uždavinė-jo ne tik dėstytojai, bet ir studentai. Taip pat susitikimo metu LR Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė buvo pakviesta į spalio mėnesį vyksiančius universiteto jubiliejinius renginius.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKĖ LORETA

GRAUŽINIENĖ SVEIKINO

UNIVERSITETO BENDRUOMENĘ

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO 25-MEČIO

PROGAKęstutis Šalavėjus

> Susitikimo metu. Centre Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis. Ansamblio „Šviesa“ narė laiko Seimo Pirmininkės įteiktą Lietuvos vėliavą

Gabrielius Bružas – Filologijos fakulteto anglų fi lologijos I kurso studentas, aktyvus Fi-lologijos fakulteto Studentų atstovybės, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Studentų atsto-vybės parlamento, Kultūros ir laisvalaikio komi-teto narys.

„Manau, jog turėjau įstoti į LEU! Save laikau dvejopa asmenybe. Viena vertus esu labai statiš-kas ir konkretus. Dėl to mėgstu tvarką, tikslumą, jaučiuosi atsakingas už savo poelgius. Kita vertus esu meniškas, todėl per gyvenimą einu lengvu žingsniu. Tai tikriausiai galima pastebėti ir iš to, jog septynis metus vaidinau teatre, lankiau šokių, dailės būrelius, laisvu laiku dažnai savanoriauda-vau vaikų dienos užimtumo centruose. Galiausiai ši veikla ir lėmė mano apsisprendimą įstoti čia. Šiuolaikiniam mokytojui reikia turėti ne tik aka-deminių žinių, bet ir gebėti sudominti mokinius. Štai čia puikiai ir pasitarnautų mano įvairūs įgyti meniniai sugebėjimai.

Savo gyvenime vadovaujuosi Džois Majer mintimi: „Mes neaugame, kai viskas yra lengva, augame tik tada, kai susiduriame su sunkumais“. Tai man primena, jog netgi tada, kai tau atrodo, jog priėjai didžiausią savo gyvenimo bedugnę, tai gali būti tik atspirties taškas, kuris suteiks patir-ties, naudingą gyvenimo pamoką ir ryžto judėti toliau i priekį“, – kalba studentas.

Mokslas Š IESA 2015 kovas2

2015 m. vasario 27 d. Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vyko informacinis renginys „Moks-linio darbo organizavimas: gerosios patirties sklaida“. LEU Mokslo ir meno veiklos reglamentą pristatė doc. dr. Dalius Dapkus. Patirtimi organizuojant ir vykdant moksli-nius tyrimus dalijosi prof. dr. Nijolė Kašelionienė, dr. Milda Brėdikytė, prof. habil. dr. Jonas Rimantas Sto-nis ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. habil. dr. Juozas Augu-tis. 

Mokslo ir inovacijų direkcijos direktorius doc. dr. D. Dapkus pri-statė pagrindines Mokslo ir meno veiklos reglamento nuostatas. Šis Senato patvirtintas dokumentas nu-stato universiteto mokslo ir meno veiklos organizavimą, mokslo tyrimų krypčių ir programų, meninės veik-los plėtojimo krypčių ir programų rengimą, apskaitos ir vidinį kokybės užtikrinimą, mokslo ir meno veiklos rezultatų sklaidą, finansavimą, inte-lektinės nuosavybės apsaugą ir kitus

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETE VYKO INFORMACINIS RENGINYS „MOKSLINIO DARBO ORGANIZAVIMAS: GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA“

Indrė Česnauskaitė

su mokslo ir meno veikla susijusius klausimus. 

Prof. dr. N. Kašelionienė supa-žindino su Lituanistikos fakultete vykdomais lyginamaisiais literatūros tyrimais, kurie, susibūrus tyrėjų gru-pei, pradėti vykdyti nuo 1979 metų. Profesorė pasidalijo patirtimi, kaip pavyko tiek metų išlaikyti stabiliai dirbančią tyrėjų grupę, supažindi-no su vykdomais mokslo projektais, partneriais iš kitų institucijų, kurie dalyvauja vykdant bendrus moksli-nius tyrimus. 

Dr. M. Brėdikytė pasidalijo pa-tirtimi, kaip jai pavyko užmegzti glaudžius ryšius su Suomijos moksli-ninkais ir pradėti vykdyti bendrus ty-rimus. Kaip teigė pranešėja, pirmieji ryšiai susiformavo nuvykus į semina-rus ir mokslines konferencijas užsie-nyje. Jauna mokslininkė buvo paste-bėta ir pakviesta stažuotis Suomijos Oulu universitete, kuriame prisidėjo kuriant žaidimo tyrimų laboratoriją, vadovaujant dr. Pentti Hakkaraine-nui. Šią idėją dr. M. Brėdikytė nutarė

realizuoti ir mūsų universitete – tai pavyko įgyvendinti laimėjus Lietu-vos mokslo tarybos visuotinės dota-cijos projektą. Vadovauti šiam pro-jektui sutiko dr. P. Hakkarainenas. Suburta mokslininkų grupė tyrinėja kultūrinę žmogaus raidą, vaizduotės formavimąsi, vaizduotės, kalbos ir mąstymo tarpusavio ryšį. Kuriami ir išbandomi ugdymo metodai, sukurta naratyvinio žaidimo programa. Ty-rimų rezultatai pristatyti mokslinėse konferencijose, vykusiose įvairiose Europos šalyse, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje, Japonijoje. Skaityti pranešimai doktorantams Japonijos Hokaido, Rusijos Maskvos, Lenkijos Žemosios Silezijos universi-tetuose.

Pranešime „Mokslo temos raida: ką gali ir ką privalo padaryti moks-lininkai, atliekantys biotaksonomi-jos tyrimus“ LEU prof. habil. dr. J. R. Stonis, atsakydamas į pranešimo pavadinime iškeltą klausimą, tei-gė, kad pirmiausia ir svarbiausia, ką mokslininkai turi daryti, tai, ži-noma, atlikti tyrimus. Profesorius su programos klausytojais noriai pasidalijo savo asmenine patirtimi, papasakojo apie 57 pasaulio šalis ap-imančius tyrimus, pabrėždamas, kad tyrinėjimai mokslininkams gali būti ne tik našūs, įdomūs, bet, susidūrus su skirtingomis šalių kultūromis ar kitokiais nenumatytais veiksniais, ir pavojingi. Taip pat teigė, jog tam, kad moksliniai tyrimai būtų atlik-ti greičiau, produktyviau, būtina stiprinti tarptautinį bendradarbia-vimą, mokslinę veiklą gerai organi-zuoti. Pasak jį, be šių dalykų labai sunku pasiekti gerų rezultatų.

Profesorius pasidžiaugė, kad greitai bus pasiektas 500 naujų rūšių rekordas, kad nuo 2005 m. nė vie-nas „Žurnalas apie gamtą“ numeris > VDU prof. habil. dr. Juozas Augutis skaito pranešimą „VDU mokslo ir tyrimų

klasteriai“

neišėjo be profesoriaus ar jo kolegų straipsnių. Taip pat pasidžiaugta dėl išleistų 8 monografijų (kai kurios iš jų išleistos ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje, JAV) ir kitų laimėjimų, dėl užmegztų tarptautinių ryšių, itin draugiškų bendraminčių (jų virš 50!) iš įvairių šalių, kurie ne tik palaiko idėjas, bet ir padeda jas įgyvendinti. Pranešime buvo užsi-minta, jog šiuo metu steigiamas Bal-tic-American biotaxonomy institute, padėsiantis bendradarbiauti Baltijos ir Amerikos šalių biotaksonomijos mokslininkams. Nors pats pranešimą skaitęs profesorius yra pelnęs nacio-nalinį pripažinimą, visgi didžiausias apdovanojimas, pasak jį, yra ne diplo-mai ar medaliai, o tai, ką atrandame. Dėl to profesorius prieš tai pranešimą „Kaip gimsta tarptautinė moksli-ninkų grupė“ skaičiusią LEU dr. M. Brėdikytę žaismingai prisaikdino gyvenime nuolat siekti pajusti atra-dimo džiaugsmą. Apibendrindamas pranešimą, Mokslo ir plėtros prorek-torius prof. dr. Aivas Ragauskas teigė, jog tam, kad mokslininkai sėkmingai vykdytų tyrimus, labai svarbu, jog patys mokslininkai pirmiausia būtų savo darbui  atsidavę  lyderiai, nuolat generuotų idėjas, sistemiškai siek-tų savo tikslų, vystytų tarptautinius ryšius, o mokslininkus globojančios institucijos privalo juos palaikyti, padėti įgyvendinti idėjas ir atlikti ty-rimus. 

Pranešime „VDU mokslo ir tyri-mų klasteriai“ VDU prof. habil. dr. J. Augutis pasakojo apie VDU mokslo kolektyvus – klasterius, jų įkūrimą ir veiklą. Klasteriai – tai įvairių sri-čių aktyvios mokslininkų grupės, nesusietos biurokratiniais ryšiais, jungiančios fakultetus, katedras, cen-trus. VDU šios mokslininkų grupės buvo pradėtos formuoti 2008 m. Kaip

pranešimo metu teigė prof. habil. dr. J. Augutis, kurdamas klasterius šioje srityje jis patirties neturėjo, tačiau šiuo metu universitete sėkmingai veikia 40 mokslo klasterių humani-tarinių, socialinių, menų, fizinių ir biomedicinos mokslų srityse.

Prof. habil. dr. J. Augutis pabrė-žė, jog „savo mokslą pristatome per klasterius“, ir šios grupės pirmiausia skirtos mokslui. Klasterių moksli-ninkų grupės atlieka bendrus tyri-mus, integruoja studijas ir mokslą, sujungiant kelių padalinių mokslo potencialą. Klasteriui vadovauja val-dyba. Jų vadovais dažnai tampa ne patys solidžiausi, o jauni, itin orga-nizuoti mokslininkai. VDU lėšų sky-rimas klasteriams remiasi klasterių veiklos rezultatais. Klasterių veikla, jų atliekami tyrimai ir rezultatai kie-kvienais metais pristatomi knygoje „VDU mokslo klasteriai“. Profesorius teigė, jog minėtoje knygoje ne visos mokslininkų grupės geba pristatyti savo veiklos rezultatus, todėl kasmet rengiama ir klasterių konferencija, kurioje itin skatinamas tarpdiscipli-niškumas. Apibendrindamas savo pranešimą, prof. habil. dr. J. Augu-tis kalbėjo, jog Lietuvoje klasteriai organizuojami tik VDU. Vieni iš jų yra ilgalaikiai, kiti – lankstesni. Taip pat profesorius teigė, jog šiuo metu klasterių susikūrę per daug, o į klausimą, kaip sumažinti klasterių skaičių, profesorius atsakė, kad rei-kia bandyti sujungti, pabrėždamas, jog taip geriau, nei būti išsiskaidžius. Pranešimo klausęs Mokslo ir plėtros prorektorius prof. dr. A. Ragauskas, apibendrindamas prof. habil. dr. J. Augučio kalbą, sakė, jog klasteriai – tai pozityvioji patirtis, kurios Lietu-voje nedaug. Taip pat užsiminė, jog LEU, kaip ir VDU, siekia tų pačių dalykų.

Jau tampa tradicija, kad kiek-vienos Vilniaus knygų mugės metu skaitytojams pristatomas vis nau-jas Lietuvos edukologijos univer-siteto (LEU) profesoriaus Liberto Klimkos ar kartu su kitais bendra-autoriais sukurtas veikalas. Visi leidiniai – vienas už kitą solidesni ir patrauklesni: paėmus į rankas lapai verčiasi tarsi savaime…

Simboliška, kad LEU profesorių istorikų Liberto Klimkos ir Juozo Algimanto Krikštopaičio naujausia knyga „Istorijos vėjų pagairėje. Lie-tuvos mokslo ir švietimo bruožai“ (Vilnius: Didakta, 2015, 464 p.) šiais metais pasiekė skaitytoją dar neiš-blėsus brangiausios mūsų šventės – Vasario 16-osios – iškilmių aidams. Juk leidinyje apžvelgiami Lietuvos kultūros (plačiąja prasme) raidos etapai nuo Apšvietos epochos idė-jų iki mūsų laikų, akcentuojant jų svarbą valstybingumui. Nema-žą leidinio dalį užima biografinės apybraižos tų asmenų, kurių veikla švietimo ir mokslo baruose buvo labai reikšminga ugdant tautinę ta-patybę ir pilietinę savimonę, tačiau mūsų istoriografijoje apie tai mažai parašyta. Taip pat ir visuomenine iniciatyva sukurtų organizacijų, švietimo, mokslo ir kūrybos insti-

VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE PRISTATYTOS NAUJOS UNIVERSITETO PROFESORIAUS LIBERTO KLIMKOS KNYGOS

Vilija Grincevičienė

tucijų istorija. Pasak profesorių L. Klimką, „būtina jauniems žmonėms pasakyti, o gal net įrodyti mums lyg ir akivaizdžią tiesą, kad tikroji lai-mė randama tik tėvynėje...“

,,Žmogaus išsilavinimas – tau-tos ir valstybės turtas, atverian-tis vartus politikos, ekonomikos, mokslo bei kitų kultūros sandų raiškos kryptims. Išsilavinimas – tai ir savimonės brandos pagrindas, kurio turinyje išskirtinę vietą uži-ma istorinis patirties matmuo. Apie patirties įvertinimą galima kalbėti tuomet, kai valstybėje susikaupia intelektinis potencialas…“ – tai au-torių įžanginės mintys. Išties pro-fesoriai skaitytojams pristatė tokio lygio studiją pačiu laiku: akivaizdu, kad jau atėjęs laikas, kai mūsų šalis deramai gali didžiuotis išsilavinu-sių asmenų gausa – susikaupusiu intelektiniu potencialu. O istorinė-je praeityje – tiek gražių pavyzdžių uolios tarnystės tautai ir valstybei... Ši knyga – ypatinga dovana visiems švietimo darbuotojams: mokyk-los raidos bruožai, jaunuomenės ugdymo ypatumai, mokslo minties vingiai bei tautinės savimonės taps-mo proceso aspektai, autorių anali-zuojami sociumo kaitos kontekste, leidiniui suteikia išskirtinę vertę.

Tai, visų pirma, yra naujas šaltinis pedagogines studijas pasirinkusiam jaunimui. Taip pat tai metodinė me-džiaga ar priemonė aukštųjų mo-kyklų dėstytojams, rengiantiems ugdymo sistemų ar panašius studijų modulius, šaltinis Lietuvos istorijos studijoms, parankinė knyga dėstant mokyklose pilietiškumo pagrindus, politologiją, sociologiją, Lietuvos istoriją.

Galima daug kalbėti ir rašyti apie profesorių L. Klimkos ir J. A. Krikštopaičio naujausią veikalą, jo daugiamates turinio erdves, gilias įžvalgas, svarbą ir vietą mūsų kul-tūros panoramoje, tačiau tikriausi ir tiksliausi apibendrinimai bus tie, kurie gims kiekvienam asmeniškai perskaičius „Istorijos vėjų pagai-rėje“. Ši solidi ir išskirtinai patrau-kli knyga tarsi pati kreipiasi į jus: „Imkite mane ir skaitykite“. Belieka pridurti, kad skaitydami ją mėgau-sitės vaizdinga lietuvių kalba bei ža-vėsitės autorių gebėjimu sklandžiai reikšti mintis. Privalumu laikytina ir tai, kad tekstas nėra perkrautas moksline atributika. Kviečiu visą LEU akademinę bendruomenę, kitų aukštųjų mokyklų dėstytojus ir stu-dentus, visus šalies intelektualus perskaityti šią knygą.

Dar viena prabėgusios Vilniaus knygų mugės naujiena – etnologo L. Klimkos su žymiais gamtininkais Ričardu Kazlausku ir Živile Lazdaus-kaite parašyta skaitinių knyga šeimai „Po tėviškės dangum: knyga vaikams, suaugusiems, šeimai, pedagogams“ (sudarytoja O. Verseckienė, dailinin-kė M. Jasilionytė; Vilnius: Žara, 2015, 170 p.). Tai puiki metodinė priemo-

> Libertas Klimka, Juozas Algimantas Krikštopaitis „Istorijos vėjų pagairėje. Lietuvos mokslo ir švietimo bruožai“ (Vilnius: Didakta, 2015, 464 p.)

nė, žaismingai supažindinanti vaikus apie tai, kokias glaudžias sąsajas turi lietuvių etninė kultūra su tėviškės gamtos reiškiniais. Abi straipsnyje aptariamos knygos visuomenei buvo pristatytos specialiuose mugės rengi-niuose. Galima tik pasidžiaugti tokia reikšminga mūsų universitete atliktų darbų sklaida.

> Libertas Klimka, Ričardas Kazlaus-kas, Živilė Lazdauskaitė „Po tėviškės dangum: knyga vaikams, suaugusiems, šeimai, pedagogams“ (sudarytoja O. Verseckienė, dailininkė M. Jasilionytė; Vilnius: Žara, 2015, 170 p.)

Š IESA 2015 kovasStudijos 3

2015-ieji Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) – jubiliejiniai metai. Šiemet sukanka 240 metų nuo pirmosios mokytojų seminari-jos Vilniuje ir 80 metų nuo Respu-blikos pedagoginio instituto Klai-pėdoje įsteigimo.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikš-tystėje pradines mokyklas steigdavo parapijos, pasamdydamos „bakalau-rą“ – žmogų, įgijusį išsilavinimą ko-legijoje. Tokio mokslo cenzo visiškai pakakdavo tapti mokytoju visoms pradinėms klasėms. Aukštesniųjų apygardinių ir poapygardinių moky-klų mokytojai buvo vienuoliai, išsi-lavinimą dažniausiai gavę senajame Vilniaus universitete.

Apšvietos laikmečio idėjos XVIII a. viduryje paskatino švietimo refor-mas, laužančias viduramžiškus mo-kymo metodų rėmus, atveriančias duris gamtos mokslų pasiekimams ir jų praktiniams taikymams. Ši inicia-tyva priklausė vienuolių pijorų ordi-nui, pasišventusiam švietimo darbui. Tačiau tik 1773 m. susidarė sąlygos reformuoti krašto mokyklų sistemą ir mokymo turinį iš esmės. Tais metais buvo panaikintas Jėzuitų ordinas, o jo turtai, sukaupti Abiejų Tautų Respu-blikoje, perduoti įkurtai Edukacinei komisijai. Ši reforma buvo išskirtinė netgi Europos kontekste, nes komisija įgaliojimais prilygo būsimų švietimo ministerijų funkcijoms. Tokios per-tvarkos iniciatyva kilo būtent mūsų krašto šviesuomenei. Jos radikalumą neabejotinai nulėmė Lietuvos nepri-klausomybės praradimo grėsmė. Švie-timo reforma buvo tikimasi sustiprinti valstybės ekonominę padėtį, o kartu ir gynybinį pajėgumą.

Naujajai švietimo koncepcijai įgyvendinti buvo sukurta dviejų universitetų (Vilniaus ir Krokuvos, tuomet vadinamų Vyriausiomis mo-

MOKYTOJO PROFESIJOS PRADŽIŲ PRADŽIALibertas Klimka

kyklomis), 26 apygardinių, 52 poapy-gardinių ir 2500 parapijinių mokyklų piramidinė struktūra. Būtinas kitas žingsnis – parengti mokytojus, ge-bančius dirbti mokyklose, formuoja-mose pagal naujus principus.

1774 m. gruodžio 24 d. Edukaci-nei komisijai buvo įteiktas projektas Vilniuje įkurti mokytojų seminari-ją. Sumanymo autorius – Edukaci-nės komisijos pirmininkas Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masals-kis (1726-1794). Pirmiausia reikėjo mokytojų pradinėms mokykloms, kurios buvo numatytos steigti kas trečioje krašto parapijoje. Įdomu tai, kad seminarijoje greta tikybos, raš-to, skaičiavimo turėjo būti dėstomi ir būtiniausi ūkiniai dalykai: žemės matavimas, agronomijos ir veterina-rijos pradmenys, daržininkystė bei vaistažolininkystė. Projekte taip pat numatyta įvesti choralinio giedojimo ir grojimo klavikordu pamokas, kad gavę muzikinį išsilavinimą mokytojai galėtų būti ir parapijos vargoninin-kais. Mokslas pirmojoje mokytojų seminarijoje truko du metus. Šios įstaigos steigimo sumanymas visai atitiko Apšvietos epochos ideologiją. Turėjo prasidėti visuotinis patriar-chalinio Lietuvos kaimo raštingumo ugdymas.

Buvo nelengva surasti patalpas būsimai seminarijai. Iš pradžių no-rėta ją įkurdinti Vyriausioje Lietuvos mokykloje, bet šis planas pasirodė nerealus. Tada nutarta patalpų ieš-koti užmiestyje. Juk mokytojai bus rengiami kaimo mokykloms, o šalia teorinių dalykų numatyti ir prakti-niai, kurių įgūdžiams ugdyti reikės žemės ūkio praktikos. Tinkama vieta buvo surasta Vingio parke, tuomet vadintame Zakretu, buvusiuose jė-zuitų poilsio rūmuose. Tačiau Eduka-cinė komisija šį sprendimą priėmė tik

kaip laikiną, kol bus pastatytos spe-cialiai seminarijai skirtos patalpos. Darbai nebuvo atidėliojami. Garsus Vilniaus architektas Martynas Knak-fusas (1740-1821) suprojektavo trijų aukštų seminarijos rūmus. Pirmame aukšte buvo regenso butas, semina-ristų valgykla, virtuvė, viralinė ir butai tarnautojams, antrame – klasės, dvi mokyklos salės, direktorių bu-tai, trečiame – mokinių miegamieji. Apskaičiuota, kad statyba kainuos 27992 auksinus. Darbai prasidėjo dar tais pačiais 1775 m. Iš vyskupo I. Masalskio ataskaitos matyti, kad per pirmuosius metus medžiagoms ir jų transportavimui išleista 15000 auksi-nų. Taip pat buvo įsigyti klavikordai ir vargonų pozityvai už 2000 auksinų, o seminaristams išlaikyti skirta 11766 auksinai ir 27 grašiai.

Pedagoginio personalo komplek-tavimas buvo nė kiek ne lengvesnė užduotis nei seminarijos patalpos. 1775 m. sausio 9 dieną Edukacinės komisijos sekretoriui Gintautui Dre-vialtovskiui I. Masalskis rašė: „Visas sunkumas su mokytojais, bet ir čia Komisijos „apvaizda“ viską padarė“. Seminarijos vadovu buvo paskirtas Borevičius iš Kurliandijos, pasak vyskupą, geras administratorius. Jo pavaduotoju tapo Jokūbas Sievrukas, kapelionu – kunigas Godickis, mo-kytoju – Poletylė. Muzikai ir daina-vimui dėstyti paskirtas Račinskis. Be šių žmonių seminarijoje dar darbavo-si du direktoriai-korepetitoriai.

Mokytojų seminarija pradėjo veikti 1775 m. balandžio 1 dieną. Pra-džia buvo kukli, studijuoti susirinko negausus, vos 16 auklėtinių, būrelis. Tačiau per mokslo metus jų skaičius augo, tad pirmoji seminaristų laida – 25 jaunuoliai. 1777 m. liepos 4 dienos sąraše, kurį kunigas Tocilovskis įteikė vizitatoriui Juozapui Vibickiui, įrašyti

> Jėzuitų rūmai, kuriuose veikė pirmoji mokytojų seminarija. XIX a. vidurys (iš J. K. Vilčinskio albumo)

besimokantys 30 seminaristų iš įvai-rių Vilniaus vyskupijos apskričių. Au-klėtinių amžius įvairavo nuo 12 iki 26 metų. Vertindamas šią mokslo įstaigą, vizitatorius gražių žodžių negailėjo: „Iki šiol Lenkija neturėjo tos išganin-gos ir kraštui laimę nešančios įstaigos. Didžiai nusipelnė šviesioji Komisija, ją įsteigdama, o kunigaikštis Vilniaus vyskupas užsitarnavo amžiną garbę jai vadovaudamas“. J. Vibickis raporte pažymi, kad visi seminaristai skaitė labai gerai, rašė labai gražiai, uždavi-nius sprendė labai lengvai. Kai kurie mokiniai nustebino vizitatorių puikiu grojimu klavikordu, o ir visi gebėjo dainuoti bei giedoti. Dar vizitatorius seminaristus pagyrė už padarytą pa-žangą mokantis geometrijos, piešimo, taip pat ir daržininkystės, medelių skiepijimo. Pasidžiaugė ir jų pavyz-dingu, kukliu elgesiu.

Nepaisant gero vizitatoriaus at-siliepimo, vertinant pirmuosius se-minarijos žingsnius, 1777 m. vasarą

tolesni statybos darbai sustojo, buvo atidėti vėlesniam laikui. Valstybė neį-stengė skirti ir numatytos 25000 auk-sinų sumos seminarijos išlaikymui. Tačiau bene svarbiausia iškilusių sun-kumų priežastis – seminarijos globėjo vyskupo I. Masalskio nesutarimai su Edukacinės komisijos vadovybe, rezi-duojančia Varšuvoje. Jų slaptąja prie-žastimi tikriausiai buvo visiškai sava-rankiška vyskupo laikysena. 1781 m. seminarija buvo priversta nutraukti savo veiklą, per savo neilgą gyvavimo laikotarpį paruošusi apie 150 pradi-nių mokyklų mokytojų. Vyskupas ir toliau nenuleido rankų, pasiųsdamas grupelę jaunuolių rengtis mokytojų profesijai į Krokuvą. O 1783 m. labai reikalingų Lietuvos Didžiajai Kuni-gaikštystei pedagogų rengimas buvo pratęstas įsteigus mokytojų semina-riją Vyriausioje mokykloje Vilniuje. Šių dviejų mokymo įstaigų veikloje ir glūdi Lietuvos edukologijos universi-teto ištakos.

Lietuvos edukologijos univer-siteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakultete (GMTF) gavus finansavimą pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmo-giškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinamą projektą 2013 metais pradėjome mokslinius tyrimus, kuriems vadovauja prof. Vladimiras Bondarenka. Įgyven-dinant projektą „Cheminių ryšių tyrimas pereinamųjų metalų ok-siduose ir metalų-bioorganinėse struktūrose Rentgeno fotoelektro-ninės spektroskopijos ir ab-initio

BENDRADARBIAVIMAS IR PROJEKTINĖ VEIKLA FIZIKOS IR CHEMIJOS MOKSLŲ SRITYSE

Raimundas Sereika

metodais“ gaminamos ir tyrinėja-mos naujos cheminės struktūros vanadžio oksidų pagrindu.

Prof. V. Bondarenka vanadžio oksidiniais junginiais domisi ir juos tyrinėja nuo daktaro diserta-cijos apsigynimo. Jo pagrindinis mokslinis interesas – naujų, pers-pektyvių medžiagų sintezė ir tyri-mas. Vanadžio oksidai, tokie kaip VO, VO2, V2O3 ir pan., pasižymi unikaliomis savybėmis ir struk-tūra, o jų hibridiniai dariniai šiuo metu yra labai aktyviai mokslinin-kų tyrinėjami. Kilus metalų-bio-

organinių struktūrų idėjai pavyko pagaminti vanadžio-gliukozės, vanadžio-baltymo, vanadžio-he-matoporfirino kserogelius. Ši idė-ja paremta sluoksniuota vanadžio pentoksido (V2O5) struktūra, kuri leidžia įterpti įvairias tarpsluoks-nio dydžio molekules. Priklauso-mai nuo įterpiamos medžiagos ir jos kiekio gaunamos skirtingos struktūros, kurios turi unikalią paviršiaus morfologiją, skirtingą elektrinį laidį ir t. t. Atliekant ty-rimus atskleidžiamos vis naujos jų taikymo galimybės.

Atliekant šiuos mokslinius ty-rimus bendradarbiaujame su Lie-tuvos ir užsienio specialistais. Pa-stebėjus, kad vanadžio pentoksidas jautrus drėgmei, o jo kserogeliuose tarp sluoksnių yra chemiškai su-rištas vanduo, šią savybę panaudo-jome paviršinių akustinių bangų tyrimuose. Juos atlikome kartu su šių metų Lietuvos mokslo premijos laureatais, Vilniaus universiteto Fi-zikos fakulteto Radiofizikos kated-ros tyrėjais (grupės vadovas prof. Daumantas Čiplys) ir publikavome mokslinį straipsnį. Rentgeno foto-elektroninės spektroskopijos tyri-mus atlikome Italijoje, kur bendra-darbiaujame su Nanostruktūrinių medžiagų tyrimų instituto darbuo-tojais, o sudėtingesnius struktūri-nius tyrimus įgyvendinome kartu su Japonijos mokslininkais iš Na-cionalinio medžiagotyros instituto. Japonijoje labai remiamas bendra-

darbiavimas tarp visų pasaulio ša-lių mokslininkų. Nacionaliniame medžiagotyros institute Tsukuboje tam paskirtas netgi vienas iš pasta-tų. Atvykstantiems tyrėjams įreng-tos jaukios darbo vietos su visomis reikalingomis priemonėmis. Nema-ža dalis turėjų atvyksta iš Kinijos, Indijos ir Rusijos. Daugelis nemoka japonų kalbos, bet įsitvirtinę turi tokias pačias galimybes kaip ir vie-tiniai. Kartu su naujų pažinčių ir bendradarbiavimo perspektyvomis skatinamos ilgalaikės stažuotės ir jungtinė projektinė veikla. Tokio skatinimo tikimės ir Lietuvoje.

> Vienas iš pagrindinių Nacionalinio medžiagotyros instituto Tsukuboje, Japonijoje pastatų > Mokslinė laboratorija

Pernai Lietuvos mokslo taryba pa-skelbė, kad netrukus pradės reng-ti konkursus, skirtus finansuoti mokslinės veiklos projektus, plėto-siančius dviejų šalių mokslininkų ryšius ir judumą mokslinių tyrimų tikslais. Šiais metais pagal Lietuvos mokslo tarybos ir Japonijos mokslo finansavimo agentūros „Japan So-ciety for the Promotion of Science“ (JSPS) susitarimą konkurso būdu bus finansuojami bendri mokslo projektai ir projektai, skirti rengti seminarus. Siekdami bendradar-biauti teikiame paraišką ir tikimės palankaus sprendimo.

Kampas saviems Š IESA 2015 kovas4

Mielas skaitytojau,

saulės šiluma vis dažniau lepina po šaltos žiemos sušalusią žemę, pavasarinis vėjas vis švelniai paglosto rausvus skruos-tus... Jau tuoj tuoj medžių šakas papuoš pumpurai, ims kaltis žolė, lyti gaivus, taip lauktas šiltas lietus. Norime pasveikinti Tave, skaitytojau, su šv. Velykomis, su pavasariu, su gyvenimu! Tegul ši viltinga prisikėlimo šventė suteikia nuoširdaus, vaikiško gyvenimo džiaugsmo, tegul pavasaris ištirpdo melancholiškas mintis, nepasitenkinimą kitais ir savimi, tarsi ledo lytys tepasi-judina vis atidėliojami darbai ir siekiai. Stenkimės būti geresni! Ne tik per šventes, ne tik tada, kai šviečia saulė, esame sotūs ir mylimi, o kiekvieną dieną, kiekvieną valandą, kiekvieną minu-tę – nuolat.

Laikraščio „Šviesa“ redakcija

Už reikšmingiausius pedagogi-kos srities darbus, visuomenės de-mokratinės kultūros, bendražmo-giškų ir pilietinių vertybių ugdymą 2015 m. kovo 10 d. Vyriausybėje penkiems geriausiems 2014 m. mo-kytojams įteiktos Metų mokytojo premijos. Tarp jų ir Lietuvos eduko-logijos universiteto (LEU) absolven-tės: Šakių „Varpo“ mokyklos lietu-vių kalbos mokytoja metodininkė, teatro mokytoja ekspertė, mokyklos vaikų ir jaunimo dramos studijos vadovė ir režisierė Vilija Meškai-tienė ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė Anna Mažuolienė.

Abi mokytojos LEU laikraščiui „Šviesa“ sakė, jog šis apdovanojimas joms yra patvirtinimas, kad eina tei-singu keliu. Į dabartinį LEU įstojo tvirtai žinodamos, ko nori, jau moky-kloje žinojo, kad eis pedagogo keliu, o apie studijas mūsų universitete at-siliepia pačiais gražiausiais žodžiais. V. Meškaitienė prisimena, jog Peda-goginis institutas (dabar LEU) buvo erdvė, kurioje jai buvo gera. „Čia įga-vau ne tik žinių, bet ir sutikau daug įdomių dėstytojų, kurie sugebėjo ne tik perteikti savo dėstomą dalyką, bet ir mokė nepalūžti, atkakliai siekti tikslo, domėtis menu. Negaliu nepa-minėti dėstytojos Irenos Veisaitės. Jos paskaitos ir teatro seminarai buvo at-gaiva jaunam žmogui, jos elegancija, erudicija man paliko pačius šilčiau-sius prisiminimus. Jai turiu padėkoti ir už bendravimą po studijų. Manau, kad būtent ši dėstytoja mane užkrėtė geruoju teatro virusu“, – prisimini-mais dalijasi už teatrinę veiklą ne kartą apdovanota LEU absolventė V. Meškaitienė.

A. Mažuolienė taip pat teigia už savo pasiekimus esanti dėkinga ir universiteto dėstytojams, kurie ją parengė šiam darbui. „Kad jūs žino-tumėte, kokie grandai mane mokė: prof. habil. dr. Romualdas Vosylius, prof. dr. Pranas Survila, doc. dr. Jonas Banys, doc. dr. Jonas Teišerskis, prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda, doc. dr. Edmundas Mazėtis, prof. dr. Jo-

METŲ MOKYTOJO PREMIJA ĮVERTINTOS LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO ABSOLVENTĖS

Milena Puchova

ana Lipeikienė – aš tiesiog negalėjau netapti mokytoja“, – sako ji.

Abi pedagogės tvirtina, kad dirb-damos pedagoginį darbą ne tik moko, bet mokosi ir pačios. V. Meškaitienė sako iš pradinukų pasisemianti nuo-širdumo ir žaismingumo. „Jie duoda geros energijos pliūpsnį. Iš vyresniųjų klasių mokinių įgaunu jaunatvišku-mo. Būtent jie man neleidžia susto-ti, kai kažkas nesiseka“, – sako ji, o A. Mažuolienę mokiniai pirmiausia moko kantrybės. Anna pamena, jog pirmaisiais darbo metais jai buvo keista, kaip vakar išdėstytos infor-macijos kai kurie mokiniai jau kitą dieną nebeatsimena. „Pasirodo, ir ne vieną kartą tenka pasakyti, tik po to supranti, kad nėra taip paprasta per-teikti studijų laikais įgytas žinias, kad kiekvieno vaiko mokymosi sti-lius, tempas ir suvokimas yra indivi-dualus, ir tik po daugybės pravestų pamokų pradedi jausti, kaip geriau perteikti naujas žinias atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualumą“, – sako ji ir priduria, kad mokiniams yra dėkinga, jog šie išmokė ją nebūti vienodai kiekvieną dieną. Iš studijų laikų ji pamena, kaip dėstytojas Jo-nas Banys studentams sakydavo, kad paskaitas reikia vertinti ne pagal tai, sunku ar lengva, o pagal tai, informa-

tyvu ar ne, ir iki šiol ji ruošdamasi pa-mokoms visada galvoja – pamoka bus informatyvi mokiniams ar ne.

Metų mokytojo įvertinimą ga-vusios LEU absolventės paklaustos, kokia yra pedagogo darbo sėkmės pa-slaptis, pirmiausia išskyrė, jog reikia suprasti, kad tai labai atsakinga profe-sija, reikia nuolat tobulėti. V. Meškai-tienė sakė, kad pedagogo darbe labai svarbu parodyti mokiniams žmogiš-kumą, mokėti susitarti su mokiniu, stengtis jį suprasti, mokėti išklausyti, turėti kantrybės, kartais negirdėti tai, ką girdi. „Mokiniams, svarstantiems apie pedagogo kelią, patarčiau pagal-voti apie tai, kad jie renkasi vieną iš atsakingiausių darbų, kad jie visą gy-venimą turės studijuoti dėstomą daly-ką ir dalinti save mokiniams“, – teigia ji. V. Meškaitienei antrina ir A.  Ma-žuolienė: „Jeigu pasirinkai pedagogo profesiją, tai reikia žinoti, kad studijos nesibaigs uždarius universiteto duris, nes tenka nuolat kelti kvalifi kaciją, nuolat atsiranda naujovių, informaci-nių technologijų, turi pats į save kaip į pedagogą investuoti, norint dirbti sėkmingai ir kūrybiškai“.

Metų mokytojo premiją Švietimo ir mokslo ministerija įsteigė 1998 me-tais. Iki šiol premijomis buvo apdova-nota daugiau kaip 80 mokytojų.

> Akimirka iš Metų mokytojo premijos teikimų. Iš kairės antra V. Meškaitienė, iš dešinės antra A. Mažuolienė

Šių metų kovo 21-22 dienos Lietu-vos edukologijos universiteto (LEU) Erasmus Student Network (ESN) organizacijos nariams buvo įsimin-tinos – dvi dienas vyko Nacionalinė platforma. Tai konferencija, kurioje dalyvauja visos Lietuvos aukštosios mokyklos, turinčios ESN padalinį, o tokių yra net 16. Pirmą dieną Nacio-nalinė platforma vyko LEU II rūmų aktų salėje, o antrą – Mykolo Rome-rio universitete (MRU). Po LEU stogu buvo rengiamas neįprastos Naciona-linės platformos atidarymas. Prieš tai ESN Lietuva konferencija dar niekada nevyko dviejose aukštosiose mokyklose kelias dienas iš eilės.

Žiemą vykusios 22-osios Platfor-mos metu norą rengti pavasarį vyk-siančią 23-iąją Nacionalinę platformą pareiškė dvi aukštosios mokyklos – ESN LEU ir anksčiau į ESN Lietuva gretas prisijungusi ESN MRU Vilnius. Tad ne veltui šios Platformos ofi cialus pavadinimas – „United Edition“. Dėl minėtosios sekcijos, su kuria, beje, ESN LEU yra „draugės sekcijos“, šiuos metus norima paskelbti kooperacijos metais. Tai gana reikšminga dar labai jaunai ESN LEU sekcijai, tačiau tai sparčiai einanti į priekį organizacija, kuri savo vienerių metų gimtadienį at-šventė kovo mėnesio pradžioje.

Organizacinio komiteto nariai iš ESN LEU ir ESN MRU Vilnius pasi-ruošimo darbus pradėjo dar prieš ke-letą mėnesių, tad galbūt todėl 23-iosios Nacionalinės platformos metu nesklan-dumų pastebėti neteko – viskas vyko sklandžiai pagal planą. Organizatoriai rūpinosi ne tik vieta pagrindinei kon-ferencijos daliai, bet ir grupinio darbo vietomis, buvo sudarytos galimybės Platformą žiūrėti tiesiogiai, ją galėjo stebėti ESN nariai visoje Europoje, taip pat buvo užtikrintos ir kitos techninės galimybės. Darbotvarkė buvo tokia įtempta, kad Platforma prasidėjo anksti ryte ir baigėsi tik vėlai vakare. Nebuvo pamiršta apie kavos pertraukėles ir, be abejo, pietus. ESN LEU senbuviai ne vien tik stengėsi operatyviai skirstyti darbus, bet pasirūpino, kad jaunieji na-riai turėtų galimybę išvysti ir suprasti, kas vyksta renginio metu.

LEU VYKO 23-IOJI NACIONALINĖ ERASMUS STUDENT NETWORK

PLATFORMAKamilė Každailytė

Ši Platforma įsimintiniausia buvo tiems, kuriems ji – pirmoji. Ne vienas naujas ESN narys dabar jau gali pa-sakyti, kad Nacionalinės platformos padeda pažvelgti į visą ESN vykdomą veiklą kitu kampu, leidžia suprasti, kad tai labai daug apimanti organizacija, kad kiekvienas savanoris gali rasti sfe-rą, kurioje galės save realizuoti. Dauge-liui narių patiko gana sklandžiai vykęs moderatorių darbas, jų konkretumas, tikslumas. Visi pasisėmė patirties iš rengtų darbo grupėse seminarų (work-shop), kurie, nors ir iš pirmo žvilgsnio galėjo pasirodyti kaip paprasti semina-rai, vis dėlto davė daug naudos ir supra-timo apie save, savo vaidmenį ir kitų svarbą komandoje. Juk ne veltui sako-ma – genialumas slypi paprastume...

Po pirmos dienos, sužinojus įvai-riausias naujienas, patobulinimus ir pakeitimus, vykdomus nacionalinia-me ir netgi Europos lygmenyje, visi delegatai ir svečiai iš užsienio dalyvavo organizatorių rengiamoje vakarinėje programoje. Tam, kad visi pajustų ben-drumą, buvo paskelbta vakaro tema – „Swing 80‘s“. Programos metu siekta, kad virš šimto susirinkusiųjų turėtų galimybę vieni su kitais susipažinti – tam buvo rengiamas boulingo turny-ras, teikiami įvairūs linksmi apdova-nojimai ir renkami vakaro karalius bei karalienė. Smagiausios ir įsimintiniau-sios vakaro akimirkos neabejotinai dar ir dabar šmėščioja dalyvavusiųjų prisi-minimuose ir ESN Lithuania Facebook internetiniame puslapyje.

Savaitgalis prabėgo nepastebimai. Daugelis narių teigė, kad kalbos, dis-kusijos ir įvairūs pristatymai neišvar-gino, nes nepaisant to, jog kalbančių-jų buvo daug, jie šnekėjo konkrečiai, trumpai, nebuvo per ilgai užtrukta ties vienu ar kitu klausimu. Visi turėjo galimybę susirasti naujų draugų, kaž-ko išmokti, sužinoti. ESN LEU ir ESN MRU Vilnius įrodė, kad kooperuotis yra vertinga, tad tikriausiai puikiu bendradarbiavimo pavyzdžiu paseks ir ESN KUK (Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos valstybinės kolegijos) ir ESN SMK (Socialinių mokslų kolegijos) sek-cijos, kurios žada vienytis ir rengti 24-ąją Nacionalinę platformą Klaipėdoje.

> 23-iosios Nacionalinės platformos delegatai

Lietuvos edukologijos univer-siteto (LEU) lietuvių fi lologijos ke-tvirto kurso studentė Brigita Meš-konytė, sužinojusi, kad Švietimo ir mokslo paramos fondas organi-zuoja projektą, kuris suteikia gali-mybę pedagoginę praktiką atlikti užsienyje, savo ketvirtąją praktiką nusprendė praleisti mokydama už-sieniečius tarti pirmuosius lietuviš-kus žodžius. Išvydusi sąrašą šalių, kuriose galima atlikti praktiką, Brigita iš karto suprato: ji rinksis Gruziją, ši šalis jau buvo palikusi jai puikų įspūdį.

2014 m. spalio 5 dieną atvykusi į svetimą šalį ji buvo rami, nes ži-

nojo, kad Gruzijoje jau trejus metus veikia Lietuvių kalbos ir kultūros centras. Šis centras Gruzijos tech-nikos universitete įkurtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo mi-nisterijos iniciatyva 2012 m. spalio mėnesį. Jam vadovauja LEU Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos kated-ros profesorius Vidas Kavaliauskas. Tai pirmas toks centras Lietuvos ir Užkaukazės šalių istorijoje, kuriame lietuvių kalbos ir kultūros moko-si per 40 studentų iš šešių Tbilisio aukštųjų mokyklų. Centras moder-niai įkurtas, jame vyksta ne tik edu-kacinis procesas, bet ir lietuvių kul-tūros sklaida.

Brigita buvo įsitikinusi, kad jos praktika bus sėkminga. Šiltai priimta vietinių gyventojų, studentė negali at-sidžiaugti, jog Gruzijos žmonės labai vertina ir palaiko Lietuvą. Gruzijoje buvo rengiamas net Sausio 13-osios minėjimas. Studentė iš Lietuvos la-bai džiaugėsi jausdama tokį moralinį gruzinų palaikymą. Paklausta, kuo jai patinka gruzinai, Brigita tiksliai žinojo savo atsakymą: „Tai trys da-lykai: stiprus šeimos jausmas, nuo-širdus tikėjimas religija ir meilė Lie-tuvai“. Mergina jau džiaugiasi savo darbo vaisiais, nes su viena iš savo

mokomų grupių ji laisvai kalbasi lie-tuviškai. Nors gruzinai vis dar daro klaidų, pirmieji jų lietuviškai tariami sakiniai jaunajai mokytojai teikia la-bai daug džiaugsmo.

Brigita pastebėjo, kad Lietuvoje studentai turi stipresnį balsą nei Gru-zijoje. Didžiausia šios problemos prie-žastis, kaip sakė studentė, tai Gruzijos studentų neryžtingumas kovojant už savo teises. Brigita labai džiaugiasi, kad praktiką atliko Gruzijoje. Ji tei-gia, kad iš keturių jos atliktų prakti-kų ši buvo pati įdomiausia, jos metu Brigita išmoko lietuvių kalbos mo-kyti nuo pat pradžių. Tai jai bus labai naudinga ateityje dirbant mokykloje. LEU studentė yra labai patriotiška, tad paklausta, ar norėtų pasilikti Gruzijoje gyventi, Brigita tvirtai at-sakė, kad savo gyvenimą įsivaizduoja tik Lietuvoje, tačiau mielai norėtų dar kada nors sugrįžti į jau pamiltą Gru-ziją. Kadangi šios šalies gyventojai taip noriai mokėsi mūsų valstybinės kalbos, Brigitos nuomone, mes taip pat galėtume kai ko pasimokyti iš gruzinų: savo artimus draugus ir šei-mą vertinti ir mylėti dar stipriau, taip, kaip daro jų tauta.

LEU SA RSV informacija

SAVARANKIŠKA PEDAGOGINĖ PRAKTIKA GRUZIJOJE

> Studentė Brigita Meškonytė su Lietu-vių kalbos ir kultūros centro Gruzijoje studentais tarptautinėje studijų mugėje „ExpoGeorgia“

Š IESA 2015 kovasStudentų mokslo gatvė 5

Skatinant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų baigia-mųjų darbų viešinimą, laikraščio „Šviesa“ kovo numerio rubrikoje „Studentų mokslo gatvė“ pristato-ma LEU Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto biologijos IV kurso studentės Tatjanos Makėvič bakalauro darbo „Naktinių makro-drugių rūšinės sudėties ir gausumo įvertinimas Gudelių kaime (Šal-čininkų raj.)“ pakoreguotą, skai-tytojui ne gamtininkui pritaikytą ištrauką. Darbo vadovas – Gamtos, matematikos ir technologijų fakul-teto doc. dr. Dalius Dapkus.

Stebint gamtą ne kaip pašaliniam asmeniui, o kaip jos dalyviui, paste-bi, kad aplink tave vyksta nuostabūs dalykai. Tik pro juos praleki per savo nuolatinį skubėjimą ir nerimą. Kiek-vienas iš mūsų esame matę druge-lį,  kiekvienas  vaikas galėtų atpažinti machaoną ar spungę, tačiau ar esame matę, koks nuostabus drugelių pa-saulis atgyja naktį? Ar esame kada nors  įsivaizdavę, kad naktiniai dru-giai yra įspūdingesni už mūsų visų mylimą machaoną? Naktiniai makro-drugiai – paslaptingi vabzdžių klasės atstovai, kurių grožį ne visi žmonės yra pastebėję ir įvertinę. Žymūs  en-tomologai, tarp jų R. Kazlauskas ir A. Palionis, yra aprašę daug vabzdžių rūšių, tuo pačiu ir naktinių makro-drugių. Remiantis jų darbais (R. Kaz-lausko „Lietuvos drugiai“ (1984) ir A.  Palionio „Įdėlis Lietuvos drugių faunai pažinti“ (1932) dabartiniai tyrėjai apibūdina ir atpažįsta tyrinė-jamus drugius.

Naktiniai makrodrugiai nuo dieninių skiriasi keliais požymiais. Pirma, dieniniai drugiai sparnelius suglaudžia stačiai, o naktiniai pri-glaudžia prie šonų arba tarsi jais save užsikloja. Antra, dieniniai drugiai ant antenų turi buoželes, tuo tarpu naktinių drugių antenos tarsi šuku-tės. Taip pat skiriasi ir maitinimasis – dieninius drugius labiau vilioja ryš-kiaspalviai žiedai, o naktiniai drugiai mėgsta naktį nesusiskleidžiančius blankesnių spalvų žiedus, kurie ypač kvapnūs.

Kaip buvo įrodyta entomologų, vabzdžiams būdingi paplitimo dės-ningumai, todėl mokslininkai bandė išskirti ir Lietuvos drugių paplitimą. Mano tiriamąjai vietovei būdingos sausos stepinės pievos, spygliuočių miškai, todėl ir čia gyvenančios rūšys yra ypatingos ir niekur kitur Lietuvo-je daugiau nerandamos. Dėl šių prie-žasčių ir buvo įdomu tyrimo metu su-žinoti daugiau apie šią Lietuvos dalį ir geriau ištirti naktinių  makrodru-gių paplitimą. Savo tyrimus atlikau vietovėje, kuri ribojasi su Rūdninkų giria. Ten vyrauja agrarinis krašto-vaizdis, žydi grikiai, kviečiai, įvairūs sodų ir daržų augalai. Netoli mano tiriamosios teritorijos buvo vykdyti ir R. Kazlausko tyrimai, darant dru-gių ilgalaikes apskaitas (Rūdninkų giria ir Šalčininkai). Pati esu kilusi iš

NAKTINIŲ DRUGIŲ ŽAVESYSTatjana Makėvič

šių kraštų, todėl norėjau pažinti savo Gudelių kaime gyvenančius drugius. Šalčininkų rajonas yra Lietuvos pie-tryčiuose, miškai užima apie 44 pro-centus rajono teritorijos, taip pat ra-jone yra Rūdninkų giria – didžiausias miško masyvas Lietuvoje. Rūdninkų girią nuo XX a. pradžios aktyviai ty-rinėjo įvairūs mokslininkai: J. Prüffe-ris, R. Kazlauskas, P. Ivinskis, G. Švi-tra ir T. Ūsaitis.

Mano darbo tyrimo  tikslas – iš-siaiškinti naktinių makrodrugių rū-šinę sudėtį ir gausumą tiriamojoje vietovėje. Gudelių kaimo apylinkės gali pasirodyti niekuo neypatingos – nederlingi Pietryčių Lietuvos dir-vožemiai, didžiuliai pušynų plotai, netoli tekanti nedidelė upė Visinčia, kuri apsemia kai kuriuos laukus, taip padarydama mažas pelkėtas vietas. Tačiau šis kaimas yra visai netoli Rū-dninkų girios, kuri yra įdomi dauge-liui gamtininkų savo turtinga ir įvai-ria augalų ir gyvūnų įvairove.

Tiriant naktinius drugius buvo naudota automatinė šviesinė vabz-džių gaudyklė, kuri palengvina rūšių gausumo įvertinimo galimybes bei yra nesudėtingai naudojama. Nakti-niai drugiai skrenda į šviesą, jų vi-liojimui tinkamas bet koks ryškesnis šviesos šaltinis. Tamsiu paros metu šviesos šaltiniai atkreipia drugių dėmesį, yra gerai matomi, viliojan-tys. Ne visi pagalvoja, kad naktį, kol mes miegame, gamtoje verda gyve-nimas, kuris gali pranokti ir dienos metu matomą gamtą. Kaimo apy-linkėse, kur nėra ryškių žiburių, net ir nedidelis šviesos šaltinis gali būti efektyvus. Mieste ir prie ryškaus ži-burio drugiai beveik neskrenda, nes visa aplinka būna gana šviesi. Kuo ryškiau šviečia žiburys, tuo daugiau drugių rūšių galima pamatyti. Dru-giams vilioti nelabai tinka tik halo-geninės lempos. Labiausiai tinkami šilti tamsūs vakarai, kai nėra labai vėjuota.

Tyrimai buvo vykdomi 2014 me-tais nuo balandžio iki lapkričio mė-nesio. Visi drugiai buvo identifikuo-

jami naudojant atlasus ir vadovus, kurie dažniausiai lengvai prieinami ir padeda atpažinti. Nors pats drugių apibūdinimo ir atpažinimo darbas reikalauja daug kruopštumo ir sun-kaus darbo, bet tai padėjo pamatyti, kokį spalvingą ir įvairų pasaulį slepia tamsa.

Tyrimų metu 2014 metais užre-gistruota daug ir įvairių rūšių, iš ku-rių gausiausos rūšių sudėtimi buvo pelėdgalvių (Noctuidae) ir sprindžių (Geometridae) šeimos. Tai gausiau-sios Lietuvos naktinių drugių šeimos, išsiskiriančios išskirtine spalvų ir atspalvių gausa, specifine mityba. Pe-lėdgalviai panašūs į pelėdų galvas, nes yra labai pūkuoti, turbūt todėl šis šei-mos pavadinimas būtent toks. Sprin-džiai, palyginus su kitais drugiais, yra smulkūs, jų sparneliai plonesni, tačiau ir šios šeimos atstovų apdarai yra labai raštuoti ir įspūdingi.

Gausiausi šių šeimų atstovai: smailiasparnis sprindžiukas (Timan-dra  comae), mažas pelėdgalvis ruda-taškis plačiasparnis naktinukas (Ri-vula sericealis), su pusmėnuliais ant viršutinių sparnų gelsvadėmis dir-vinukas (Xestia c-nigrum),  raštuotas tinklasparnis (Semiothisa  clathrata). Tai tipiškos agrokraštovaizdžio  dru-gių rūšys, kurių vikšrai maitinasi rūgštynėmis, žliūgėmis, įvairiais dobilais, liucernomis, katpėdėmis, varpiniais augalais. Šių augalų gausu tiriamojoje vietovėje.

Tyrimų metu buvo užregistruota rūšių, kurios nebuvo aptiktos Šalči-ninkų rajone. Šiais metais teko stebėti dvi raudonsparnes meškutes (Thyria jacobaea) – tai į Lietuvos raudonąją knygą įtraukta rūšis, atvirų, sausų buveinių gyventoja. Aptikta nedažnai sutinkama pilkoji meškutė (Cycnia mendica). Nors šios rūšies vikšrų mi-tybiniai augalai paplitę visur (dilgė-lės, rūgštynės, gysločiai), bet drugių populiacijos gana retos. Užregistruo-ta prieš dešimtmetį į Lietuvą atkelia-vusi ir greitai išplitusi baltajuostė eu-karta (Eucarta virgo), kurios vikšrai maitinasi kiečiais. Tyrimų metu už-registruota ir kitų pelėdgalvių drugių rūšių, kurios imigruoja į Lietuvą iš pietinių kraštų: baltataškis pievinu-kas (Mythimna albipuncta) ir stepinis pievinukas (M. l-album). Ar tai susiję su galimu klimato atšilimu, parodys laikas.

Šis mūsų atliktas tyrimas padės įvertinti naktinių  makrodrugių  fau-ną, būdingiausias rūšis ir rajoną leis palyginti su kitais rajonais, kur ma-krodrugių fauna skiriasi. Tikiuosi, kad dabar kiekvienas norėtų įžiebti vakare šviesą ir pasigrožėti nuostabiu naktinių drugių pasauliu.

Darbo vadovas Gamtos, matema-tikos ir technologijų fakulteto doc. dr. Dalius Dapkus teigia, jog ketvir-takursė Tatjana Makėvič – atsakinga, komunikabili, kruopšti ir pareiginga, savo jėgomis pasitikinti studentė, dvejus metus besigilinusi į paslaptin-gą naktinių drugių pasaulį.

> Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto biologijos IV kurso studentė Tatjana Makėvič

Kovo 10 d. Lietuvos edukolo-gijos universiteto (LEU) studentų mokslo (meno) draugija (SMD) mi-nėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-ąjį jubiliejų. Taip pat renginio pradžioje buvo įteikti ir geriausių bakalauro bei magistro darbų apdovanojimai.

Socialinių mokslų srityje apdova-nojimus gavo buvusios magistrantės: Vida Petrulionienė (I vieta), Daiva

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DIENOS MINĖJIMAS IR GERIAUSIŲ BAIGIAMŲJŲ DARBŲ APDOVANOJIMAI

Aurimas Palaima

Lietuvos edukologijos universi-teto (LEU) Ugdymo mokslų fakul-teto pradinio ugdymo pedagogikos studentų mokslinis klubas „Idėjų laboratorija“ įkurtas 2014 m. vasario 13 d. Klubo „Idėjų laboratorija“ įkū-rėja ir kuratorė – Ugdymo pagrindų katedros doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė. Klubo, kurį sudaro apie 20 narių, prezidentė – studentė Indrė Kušlytė. Veiklos kryptys: bendradar-biavimas, nuolatinis domėjimasis ir ryšių užmezgimas su kitomis orga-nizacijomis Lietuvoje ir užsienyje; žinių plėtimas ir gilinimas; moksli-nio, tiriamojo ir pedagoginio darbo įgūdžių tobulinimas; aktyvus daly-vavimas renginiuose, seminaruose, konferencijose; socialinės ir gamtinės aplinkos pažinimas, keliavimas; pa-mokų, renginių organizavimas pra-dinių klasių mokiniams; mokslinės informacijos mainai.

Klubo pavadinimas gimė pirmųjų užsiėmimų metu. „Labai norėjome, kad jame atsispindėtų mūsų veikla, todėl mokymasis, tobulėjimas, ben-dradarbiavimas, kūryba, kelionės ir atradimai buvo sujungti į žodį „labo-ratorija“, o „idėjomis“ pavadinome visa tai, ką sukuriame patys. Arba savaip interpretuojame jau žinomus daly-kus“, – apie „Idėjų laboratorijos“ pava-dinimo atsiradimą pasakoja draugijos prezidentė I. Kušlytė.

„Idėjų laboratorijos“ narių susi-tikimuose stengiamasi plėsti akiratį, ne tik semtis patirties, bet ir ja dalytis, kurti. Merginos visada pasiruošusios viena kitai padėti ir geriau pajausti gyvenimą universitete. „Pirmaisiais metais iš karto pradėjome darbuo-tis. Iki vasaros spėjome nemažai nu-veikti. Turėjome keletą susitikimų su įdomiais žmonėmis. Pavyzdžiui, su žymiu pedagogu Vaciu Paulausku, kuris dalijosi savo turininga patirtimi, keliautoja Dalia Baranauskaite, kuri papasakojo apie kelionę į Mianmarą. Rengėme atliktų tyrimų pristatymus, dalyvavome Šiaulių universiteto stu-dentų mokslinių darbų konferencijo-je ir gamtamokslinėje konferencijoje „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje“ Panevėžyje. Taip pat prisijungėme prie akcijos Pasauli-nės autizmo supratimo dienos minėji-me, lankėmės Vilniaus jaunųjų turistų centre, organizavome ir vedėme pamo-kas įvairiomis temomis pradinių klasių mokiniams“, – apie darbus ir nuveiktas veiklas pasakoja mergina.

2015 m. pavasarį klubo narės žada imtis iniciatyvos ir panašią konferen-ciją, kuri vyko Šiauliuose, organizuoti LEU. Užsimezgė bendradarbiavimas su kitomis aukštosiomis mokyklomis: Šiaulių universitetu, Vilniaus kolegija

STUDENTŲ MOKSLINĖS DRAUGIJOS „IDĖJŲ

LABORATORIJA“ PREZIDENTĖ: KVIEČIAME PRISIJUNGTI PRIE

MŪSŲ KLUBO VEIKLOSGintarė Mikėnaitė

Banikonienė (II vieta) ir Brigita Vai-norytė (III vieta). Humanitarinių mokslų sirtyje I vietą užėmė buvę ma-gistrantai Romas Vilčinskas ir Rima Kasperionytė, II vieta dalinosi buvę bakalaurantai Kęstutis Noreika ir Mi-glė Petronytė, o III vieta atiteko Gretai Sičiūnaitei. Fizinių ir biomedicinos mokslų sirtyje I vietą užėmė magis-trantė Vilija Zeleniūtė, o II – buvęs bakalaurantas Justas Česnulevičius.

Antroje renginio dalyje praneši-mus apie atgimimo laikotarpį skaitė du garbūs svečiai. Pranešimą apie Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto dėstytojų ir studentų veiklą 1988-1990 m. skaitė LEU prof. dr. An-tanas Kiveris. Jis apžvelgė ir universi-teto dėstytojų disidentinę veiklą visą sovietmečio laikotarpį (1940-1990 m.). Antrasis savo pranešimą skaitė Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) ats.

mjr. Albertas Daugirdas. Pranešimo metu buvo kalbama apie Vilniaus pe-dagoginio universiteto ,,Studentų-sa-vanorių kuopą“ 1991-1996 m.

Renginio metu kalbėta apie XX a. devintajame dešimtmetyje visoje Lietuvoje prasidėjusį išsilaisvinimo judėjimą, neaplenkusį ir mūsų uni-versiteto. 1987 m. vykusiame tarp-tautiniame studentų dainų ir šokių festivalyje ,,Gaudeamus“ Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto studentai į Vingio parko estradą įne-šė lietuvišką trispalvę, nepriklauso-mybės simbolį, ir sugiedojo tautišką giesmę. 1988 m. birželio mėn., susi-kūrus Lietuvos Persitvarkymo Sąjū-

džiui ir jam pradėjus aktyvią veiklą, Vilniaus pedagoginio instituto dėsty-tojai ir studentai irgi neliko abejingi vis drąsiau tariamiems žodžiams: LIETUVA, NEPRIKLAUSOMYBĖ, LAISVĖ! Renginio metu bandyta prisiminti, kaip mūsų universiteto bendruomenės nariai prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir jos išsaugojimo.

Renginys užbaigtas trumpa dis-kusija ,,25-eri nepriklausomybės metai“, kurios metu dėstytojai ir studentai pasidalino savo nuomone ir prisiminimais, lygino buvusią ir esamą Lietuvos politinę ir kultūrinę situaciją.

ir t. t. „Jau pirmąjį „Idėjų laboratorijos“ gyvavimo pusmetį užsimezgė graži draugystė su Vilniaus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriumi. Esame dalyvavusios keliuose renginiuose: aplinkosaugos forume, konferencijoje, diskusijoje. Edukaciniais tikslais klu-bas naudojasi Pavilnių ir Verkių regi-oninių parkų žaliosiomis erdvėmis. Užsimezgė ryšiai ne tik su šių parkų di-rekcija, bet ir su saugomoje teritorijoje įkurtu pirmuoju „Lauko darželiu“ Lie-tuvoje. Bendradarbiaujama su Vilniaus jaunųjų turistų centru, dalyvaujama ir talkinama jų organizuojamuose rengi-niuose“, – teigia I. Kušlytė. Klubo narės jau yra parengusios pamokų. Pirmo-sios pamokos – „Varniniai paukščiai“ ir „Dinozaurai. Kas jie?“ – jau vedamos pradinių klasių mokiniams. Dažnai būsimas mokytojas net neįsivaizduo-ja, kaip dirbama jungtinėse klasėse. O merginos, jau aplankiusios pradinukus Vievio pradinės mokyklos Kazokiškių ir Pakalniškių skyriuose ir organiza-vusios jiems įvairias veiklas, apie darbą jungtinėje klasėje jau žino. Kiekvienas susitikimas su mokiniais – naujas pa-tyrimas ir ėjimas link savęs kaip mo-kytojo. O buvimo naujoje edukacinėje erdvėje (klasėje) patirtis ir naujos idė-jos yra kaupiamos ir perteikiamos. Dar viena veiklos forma – mažosios dirbtu-vėlės, kurios organizuojamos įvairio-mis progomis. Pavyzdžiui, Mokytojų dienos proga klubo narės pagamino atvirukų ir pasveikino universiteto katedrų dėstytojus su profesine švente. Pasaulinės gyvūnų globos dieną su-rengta nuotraukų paroda „Aš ir mano gyvūnas“.

„Artimiausiuose planuose nema-žai renginių, konferencijų ir išvykų, to-dėl visus, kurie susidomėjo, kviečiame bet kada prisijungti prie mūsų klubo veiklos, kaip tai padarė entuziastingos pradinio ugdymo studijų programos I kurso studentės“, – sako klubo prezi-dentė.

Puslapį rengia LEU Sporto centras

Sportas Š IESA 2015 kovas6

Lietuvos edukologijos universi-teto (LEU) ketvirtakursė Dovilė Su-deikytė, studijuojanti kūno kultūrą, yra Lietuvos čempionė, nusipelniusi baidarių irklavimo sporte, o taip pat labai gabi ir stropi studentė. Pakalbi-nome Dovilę ir paprašėme, kad papa-sakotų apie save, sportą, pasiekimus ir ateities planus.

Dovile, trumpai papasakok apie save.

Gimiau Šilutėje, joje gyvenau iki septynerių metų. 1999 m. su mama iš-važiavau gyventi į Vilnių. Čia pradėjau lankyti ir baigiau Vilniaus Naujinin-kų mokyklą. Nors mano dienotvarkė labai įtempta, joje laisvalaikis numa-tytas. Man patinka piešti ir lipdyti iš molio keramikos dirbinius, leisti laiką su dukterėčia, sūnėnu ir, kaip ir kiekvienam studentui, susitikti su draugais. Mėgstu žiūrėti intelektualius filmus. Turiu mylimiausią sportinin-kę, ji mano idealas. Tai Josefa Idem. Per savo sportinę karjerą ji dalyvavo 8 olimpinėse žaidynėse, laimėjo 38 aukso medalius. Tai moteris, turinti tokių asmeninių savybių ir stiprybių, kurios mane žavi ir įkvepia. Draugai dažniausiai mane vadina Do, o save apibūdinčiau kaip kantrią, užsispyru-sią ir atkakliai siekiančią užsibrėžto tikslo asmenybę.

Ar prisimeni, kai pirmą kartą atsisėdai į valtį? Kaip jauteisi pirmą kartą stovėdama prie starto linijos?

Pirmą kartą į sportinę baidarę atsisėdau būdama šešiolikos, iki tol lankiau plaukimo treniruotes. Kaip jaučiausi prie starto linijos, kai po 2 savaičių treniruočių jau dalyvavau varžybose? Nežiūrint į tai, kad starto jaudulio jausmas man buvo gerai ži-nomas ir aš mokėjau jį valdyti, tačiau pirmą kartą jaučiausi tarsi suparaly-žiuota: drebėjo rankos, nejaučiau kojų, mane valdė tik viena mintis – jokiu būdu neiškristi ir kaip nors pasiekti finišą. Apie laimėjimus net negalvojau.

Kodėl pasirinkai šią sporto šaką? Kuo ji tave sužavėjo?

Kiek save prisimenu, visą savo laisvalaikį praleidau vandenyje. Pra-džioje buvo balos, vėliau baseinas, po to – didieji vandenys. Pasirinkau šią sporto šaką neatsitiktinai. Apie ją nuo-lat buvo kalbama šeimoje, nes mama jaunystėje taip pat irklavo. Ši sporto šaka mane sužavėjo dar ir tuo, kad ji kultivuojama gamtoje. Rūku padeng-tas ežeras, rasos lašai ant nusvirusių pakrančių medžių, apledijęs nuo šal-

DOVILĖ SUDEIKYTĖ, KETURIS KARTUS LIETUVOS ČEMPIONĖ BAIDARIŲ IRKLAVIMO

SPORTE: „KIEK SAVE PAMENU, VISĄ SAVO LAISVALAIKĮ PRALEIDAU VANDENYJE“

Simona Arlauskaitė

čio irklas – tai su niekuo nepalygina-mas grožis, kuriuo aš galiu džiaugtis kaskart sėdėdama valtyje.

Kaip manai, kas svarbiausia bai-darių irklavime? Kokiomis fizinėmis ypatybėmis turėtų pasižymėti baida-rių irkluotoja?

Baidarių irklavime svarbiausia yra irklavimo technika ir tokios fizinės ypatybės, kaip jėga, galingumas, grei-čio ištvermė, staigumas.

Kokių asmeninių savybių turi turėti sportininkas?

Manau, kad irklavime svarbiausia būti labai gerai pasiruošus psichologiš-kai. Taip pat reikia daug valios, užsis-pyrimo, atkaklumo, o merginoms dar reikia turėti ir daug drąsos, kantrybės, nes treniruotis reikia gamtoje ir lyjant lietui, pučiant stipriam šaltam vėjui ar sningant.

Kodėl pasirinkai studijas mūsų universitete? Ką Tau davė studijos LEU?

Renkantis studijas žinojau, ką noriu studijuoti, gal buvo daugiau diskusijų dėl to, kur studijuoti: Kaune ar Vilniuje? Tai, jog pasirinkau LEU, nulėmė didesnės galimybės save rea-lizuoti po studijų. Tai, ką duoda uni-versitetas, keliais žodžiais išsakyti su-dėtinga. Pabandysiu tai pasakyti vienu sakiniu: universitetas duoda tiek daug, kad aš iš jo galėjau pasiimti tai, ko man labiausiai reikėjo.

Įvardink savo geriausius sporti-nius pasiekimus.

Dar nelabai galiu pasigirti savo pasiekimais. Man svarbiausi yra šie: 2011 m. Pasaulio taurės etapas (K-2

200 m), 8 vieta; 2014 m. Europos U23 ir jaunių čempionatas (K-1 200 m), 14 vieta; 2014 m. Tarptautinės „Auronzo di Cadore“ varžybos Italijoje (K-1 200 m), 3 vieta; Lietuvos čempionė 2011, 2012, 2013, 2014 metais (paaiškinimas: K-1 – vienvietė baidarė, kai irkluoji vienas, K-2 – dvivietė baidarė, kai ir-kluoji su porininku).

Dažnai sportininkai būna ap-lankę nemažai užsienio šalių, kokias tu esi aplankiusi? Kuri tau patiko la-biausiai ir kodėl?

Esu aplankiusi labai daug valsty-bių: Latviją, Estiją, Baltarusiją, Suomi-ją, Čekiją, Lenkiją, Vokietiją, Angliją, Italiją, Prancūziją, Portugaliją, Rusiją, Austriją, Vengriją, Kroatiją, Slovakiją, Egiptą, tačiau labiausiai patiko Italija. Gal todėl, nes aš ten praleidau daug laiko, moku italų kalbą ir galiu laisvai bendrauti, esu susipažinusi su jų etni-ne kultūra, aplankiusi daug įdomių vietovių, išsiskiriančių savo architek-tūra ir žmonių bendravimu, paraga-vusi jų tradicinio maisto.

Kokiomis sporto šakomis dar domiesi be irklavimo?

Domiuosi visomis sporto šako-mis, bet daugiausia dėmesio (be irkla-vimo) skiriu plaukimui, lauko tenisui ir futbolui.

Kokie tavo ateities planai? Ko pa-linkėtum pati sau sporte ir gyvenime?

Toliau planuoju stoti į magistran-tūrą, sportuoti ir tobulėti baidarių irklavime. Sau palinkėčiau didelės kantrybės, gerų sporto ir mokslų re-zultatų ir, žinoma, geros sveikatos, kad galėčiau aktyviai sportuoti.

> „Rūku padengtas ežeras, rasos lašai ant nusvirusių pakrančių medžių, apledijęs nuo šalčio irklas – tai su niekuo nepalyginamas grožis, kuriuo aš galiu džiaugtis kaskart sėdėdama valtyje“, – pasakoja keturiskart Lietuvos čempionė baidarių irklavimo sporte LEU SSF IV kurso studentė Dovilė Sudeikytė

2015 m. Lietuvos moterų ran-kinio čempionate dalyvauja devy-nios komandos, tarp jų – ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) komanda „LEU Šviesa-Eglė“. Šiuo metu mūsų komanda yra ketvirto-je vietoje. Žemiau ir nebenukris, kadangi reguliariajame sezone ap-lenkė penkias komandas ir pateko į finalinį ketvertuką. Čempionate jau sužaista po 20 rungtynių.

Klaipėdos „Viesulas-Emmedicio-tto“, Šiaulių „ŠSVM-Dubysa“, Alytaus „SRC-Margiris“, Kauno „Širšės-Ga-ja-Etnomedijos Intercentras“, Utenos „DSC“ komandos liko žemesnėse vie-tose už LEU komandą. Likusi paskuti-nė Utenos komanda pasitraukė iš ko-vos, o 5-8 vietas užėmusios komandos kovoja dėl pirmenybių taurės. „LEU Šviesa-Eglė“ 9 kartus šventė pergalę, 1 susitikimą baigė lygiosimis ir 10 kartų pripažino varžovių pranašumą. Kartu su „LEU Šviesa-Eglė“ komanda dėl pagrindinio trofėjaus varžosi per-nai metų čempionės Kauno „ACME-Žalgiris“, Kauno rajono HC „Garliava SM-CASCADA“ ir Vilniaus „Eastcon Tauras-Vilniaus kolegija“ rankinin-kės. Mūsų universiteto komanda po antrojo etapo užims ketvirtąją vietą ir pusfinalyje susitiks su Kau-no „ACME-Žalgiris“ rankininkėmis. „LEU Šviesa-Eglė“ komandos rezul-

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO RANKININKIŲ

KOVOS LIETUVOS MOTERŲ RANKINIO ČEMPIONATE

Karolis Kaladinskas

tatyviausios žaidėjos: Indrė Norvilytė (129 įvarčiai), Rasa Mikalonytė (124 įvarčiai), Rita Repečkaitė (121 įvartis), Deimantė Lengvenytė (83 įvarčiai) ir Asta Čižaitė (63 įvarčiai). Kol kas ko-mandos ilsisi, kitas rungtynes žais tik balandžio 11-12 dienomis, o sezonas baigsis gegužės 23 dieną.

Pasikeitė „LEU Šviesa-Eglė“ ko-mandos vyriausiasis treneris. Juo tapo Karolis Kaladinskas. Kartu su savimi treneris atsivedė net 15 jaunų žaidėjų, kurios, kaip teigia pats treneris, užti-krina treniruočių procesą. „Žinoma, tai dar ateities žaidėjos, šiandien jos gauna patirties iš vyresnių, žaidime užima reikiamas pozicijas. Vyksta produktyvus darbas, žmonių ne-trūksta. Labiau trūksta žaidybinę patirtį turinčių žaidėjų. Protingų žai-dėjų, kurios galėtų kurti, perprasti si-tuacijas“, – kalba K. Kaladinskas.

Sezono pradžioje susitraumavo dvi patyrusios žaidėjos, vėliau var-tininkei plyšo kryžminiai raiščiai. Taip pat komandą paliko dar trys žaidėjos, kurios nebesuderina sporto su mokslais ir kitais darbais. Treneris į šiuos dalykus žvelgia optimistiškai. Pasak jį, tai proga daugiau laiko skirti jaunoms žaidėjoms, kurios, jei ne šiais, tai kitais metais pasieks gerų re-zultatų. Komandoje treniruojasi net septynios jaunimo rinktinės žaidėjos.

Kovo 14–15 d. Klaipėdos centri-niame stadione karaliavo studentai. XVII kartą suorganizuotas Lietuvos studentų futbolo lygos (LSFL) žiemos futbolo turnyras, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Pirmą kartą turnyras vyko Klaipėdoje.

Šiais metais dėl čempionų var-dų kovėsi septynių aukštųjų moky-klų studentai: Lietuvos edukologijos (LEU), Klaipėdos (KU), Kauno tech-nologijos (KTU), Vilniaus Gedimino technikos (VGTU), Vilniaus (VU), Lietuvos sporto (LSU) ir Vytauto Di-džiojo (VDU) universitetai. Susitiko viena kitos vertos komandos, prizinin-kų trejetas paaiškėjo tik po paskutinių – VGTU ir KTU – rungtynių.

Pirmąją vietą iškovojo šeiminin-kų komanda – KU studentai. Pajūrio futbolininkai šventė keturias perga-les, o du kartus nugalėtojas nebuvo išaiškintas (rungtynėse su VU ir LEU komandomis). Tad klaipėdiečiai, su-rinkę 14 taškų, užsitikrino pergalę. Antrąją vietą iškovojo LEU komanda. Per visą turnyrą LEU vartininkas Gin-taras Repšas praleido tik du įvarčius. Vilniečių padėtis turnyrinėje lentelėje išaiškėjo paskutinėse rungtynėse tarp VGTU ir KTU futbolinkų. Pelnę 2

STUDENTŲ FUTBOLO SAVAITGALIS KLAIPĖDOJE

Ramūnė Motiejūnaitė

įvarčius, KTU studentai iškovojo per-galę ir LEU komandai padovanojo II vietą turnyre. Kita sostinės komanda, VGTU ekipa, po pralaimėjimo pasku-tinėse rungtynės liko III vietoje su 10 taškų. Čempionais tapo Audrius Tolis, Martynas Draukšas, Aurimas Skurde-lis, Simas Juška, Aidas Capas, Arnol-das Nausėda, Algimantas Bučiauskis, Simonas Alsys, Karolis Kelpaš, Tomas Dargužas, Giedrius Krupeikis, Benas Alseika, Gediminas Žilys ir Andrius Manciukevičius. Komandos treneris Marius Komovas.

Rezultatyviausiu turnyro žaidėju tapo KU futbolininkas Audrius Tolis, kuris varžovų vartininkus nugalėjo 7 kartus. Geriausi komandų žaidėjai: Simas Juška (KU), Gintaras Repšas (LEU), Saimonas Vitkauskas (VGTU), Katachas Halabis (KTU), Karolis Ši-dlauskas (VU), Mantas Babušis (LSU) ir Domas Jarašius (VDU). Futbolinin-kus apdovanojo Klaipėdos meras Vy-tautas Grubliauskas.

„Pirmą kartą tradicinis mažojo futbolo turnyras vyko Klaipėdoje. La-bai smagu, kad buvo geras oras. Pir-mą kartą buvo žaidžiama dvi dienas. Mes džiaugiamės, kad pirmą vietą pirmą kartą laimėjo KU. Labai svar-bu ir tai, kad KU nedalyvauja mūsų

tradicinio futbolo čempionate, bet dalyvauja turnyruose. Vienas iš jų – mažojo futbolo turnyras. Labai sma-gu, kad šis turnyras buvo jubiliejinis – Lietuva nepriklausoma 25 metus. Kovo 11-osios dienos turnyrą regu-liariai rengiame nuo savo studentų futbolo lygos įkūrimo, t.y. nuo 1999 metų. Aš manau, kad ši graži tradicija išliks ir ateityje.

Džiugu, kad ir kitos šalys domisi, kaip sekasi mūsų akademiniam jau-nimui žaisti futbolą. Net esame gavę kvietimus dalyvauti tarptautiniuose turnyruose, šią vasarą pirmą kartą mūsų čempionų komanda išbandys jė-gas internacionaliniame turnyre. Dar nežinome, kur vyks šis turnyras, bet faktas, kad turime kvietimą, kad ten dalyvausime. Taip pat šiais metais pir-

mą kartą dalyvausime tarptautiniame turnyre Turkijoje kaip Lietuvos stu-dentų nacionalinė rinktinė. Tai vyks lapkričio mėnesį. Manau, šie planai dar labiau įpareigoja mūsų akademinę futbolo bendruomenę stengtis, akty-viau lankyti treniruotes, produktyviai išnaudoti laisvą laiką“, – kalba LSFL generalinis sekretorius ir LEU futbolo dėstytojas Vytautas Jančiauskas.

Š IESA 2015 kovasPatirtys 7

Lietuvos edukologijos universi-tete (LEU) tęsiasi „Jaunojo pedago-go akademija“, kuri kasmet sukvie-čia gabiausius Lietuvos moksleivius išbandyti pedagogo profesiją ir su-teikia galimybę susipažinti su uni-versitetu, jo bendruomene, pajusti, ką reiškia būti studentu. Tai ypač svarbus renginys, siekiant atskleisti moksleiviams pedagogo profesijos patrauklumą, skatinant juos rinktis pedagogo karjeros kelią.

Šių metų „Jaunojo pedagogo aka-demijos“ naujovė  –  net trys sesijos skirtingomis studijų sritimis besido-mintiems moksleiviams: Socialinių mokslų ir Humanitarinių mokslų sesi-jos jau įvyko, o Gamtos, matematikos, technologijų ir sporto mokslų sesija dar vyks 2015 m. balandžio 13–17 d.

Kovo 16–20 d. vykusios Humani-tarinių mokslų sesijos dalyvis Nedas Šiuipys iš Kauno „Jaunojo pedagogo akademijoje“ nusprendė dalyvauti dėl to, kad labai seniai domisi LEU, nori būti anglų ir vokiečių kalbų moky-toju. Todėl sužinojęs apie galimybę susipažinti su universitetu iš arčiau, nusprendė dalyvauti Humanitarinių mokslų sesijoje. „Daug kas bijo peda-goginio darbo, tačiau aš nebijau. No-riu būti mokytoju“, – sako moksleivis. Eglė Nefaitė iš Anykščių dalyvauti Akademijoje nusprendė iš smalsumo, nes daug merginos šeimos narių yra studijavę LEU, taigi ji čia dalyvauja pirmiausia norėdama pamatyti, ką jos artimieji čia patyrė, kas juos su-žavėjo. Pirmas įspūdis, kaip teigė pa-šnekovai, puikus. „Gyvenimo sąlygos labai geros, labai draugiški studentai, puikiai mus priėmė, įtraukė į ben-druomenę ir bendravo kaip lygūs su lygiais, nepaisydami to, kad mes esa-me moksleiviai“, – vienbalsiai tvirti-no pašnekovai, kuriems patiko ir tai, kad studentai pasidalino patirtimi ir papasakojo plačiau apie studijas.

Paklausti, kuo, jų manymu, peda-gogo darbas svarbus visuomenei, abu moksleiviai buvo vieningos nuomo-nės. „Be mokytojų nebūtų visų: nei dėstytojų, nei ugniagesių, nei polici-ninkų, nei gydytojų. Visi be išimties pereiname tą tarpsnį, kuomet peda-gogas gyvenime yra labai svarbus. Jis jaunam žmogui reikiamą informaciją sugeba perteikti patraukliai“, – kal-bėjo jie. N. Šiuipys, paklaustas, ką da-

„JAUNOJO PEDAGOGO AKADEMIJOS“ HUMANITARINIŲ

MOKSLŲ SESIJOS DALYVIAI DŽIAUGĖSI ŠILTAI PRIIMTI

Į LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO BENDRUOMENĘ

Milena Puchova

rytų kitaip, jeigu būtų pedagogas, at-sakė, kad bandytų moksleivius labiau sudominti ir įtraukti į pamoką, kaip tai daro jo vokiečių kalbos mokytoja, kuri vaikiną dar šeštoje klasėje sudo-mino šia kalba. Dėl šios priežasties moksleivis nori būti vokiečių kalbos mokytoju. E. Nefaitė sakė, kad, jei būtų pedagogė, tai mokytų teatro meno. Mergina mokykloje lanko tea-tro pamokas, labai žavisi režisieriumi, kuris jas veda. Pasak E. Nefaitę, jis su moksleiviais sugeba bendrauti kaip su lygiais sau, nors ir yra vyresnis, taip pat režisierius turi daug idėjų. „Jei bū-čiau pedagogė, tai labiausiai norėčiau, kad dirbdama mokytoja nepritrūk-čiau idėjų“, – kalba moksleivė. Taip pat moksleiviai mano, jog geras mo-kytojas turi būti charizmatiškas. „Kai

mokytojas spinduliuoja charizma, tai daug įdomiau jo ir klausytis, ir būti šalia. Ir kantrybės turi turėti. Kan-trybė yra vienas svarbiausių dalykų. Žinoma, reikia ir kūrybiškumo, kad galėtum viską patraukliai perteikti‘, – sakė „Jaunojo pedagogo akademijos“ dalyviai.

„Jaunojo pedagogo akademijos“ rengėjai sako, kad pagrindinis jų tiks-las yra parodyti moksleiviams, kaip LEU yra įdomu, kiek daug čia galima išmokti, suteikti informacijos apie studijų programas, pedagogo profesi-ją ir kt. Praėjusiais metais pirmą kartą surengus Akademiją ir sėkmingai ją įgyvendinus, nuspręsta kasmet kvies-ti Lietuvos moksleivius visą savaitę būti universiteto dalimi. Akademijos metu moksleiviai ne tik susipažįsta su pedagogo darbo subtilybėmis, bet ir ugdosi šiai profesijai reikalingus lyderystės, komandinio darbo, orga-nizavimo įgūdžius. Taip pat moks-leiviai turi galimybę pasijusti tikrais studentais. Jie visą savaitę gyvena bendrabučiuose, vaikšto į paskaitas, valgo universiteto valgykloje ir t.t. „Tikrai apsidžiaugčiau, jeigu įstočiau į LEU. Ypač dabar, kai po Akademijos dar labiau sustiprės ryšys su universi-tetu“, – sakė E. Nefaitė.

„Jaunojo pedagogo akademijoje“ gali dalyvauti 11–12 klasių mokslei-viai, tereikia užpildyti dokumentus ir nusiųsti juos organizatoriams iki nurodytos datos. Dokumentų sąrašas ir jų aprašymas pateikiamas adresu www.leu.lt/jpa.

> „Jaunojo pedagogo akademijos“ dalyviai kartu su vienu iš renginio organizatorių Studijų rinkodaros ir karjeros skyriaus vedėju dokt. Justinu Monkevičiumi

Pirmaisiais studijų metais mums, Lietuvos edukologijos uni-versiteto (LEU) specialiosios pedago-gikos magistrantėms, teko lankytis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bei Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčių-jų ugdymo centruose. Šios išvykos mums suteikė labai vertingų žinių ir patirties, todėl džiaugiamės, kad šiais metais, būdamos jau antrakur-sės, turėjome galimybę kartu su iki-profesinio ugdymo dėstytoja docente Dalia Survutaite šių metų gruodžio 3 d. apsilankyti Valakupių profesinės reabilitacijos centre. Centras įsikū-ręs gražiame gamtos kampelyje – Valakampių pušyne ant Neries upės kranto.

Buvome labai šiltai ir maloniai sutiktos centro direktorės ir įsidar-binimo skyriaus vadybininkės, kuri, pasitelkusi filmuotą medžiagą, prista-tė Valakupių profesinės reabilitacijos centro veiklą. Tai pirmasis Lietuvoje profesinės reabilitacijos centras, tei-kiantis paslaugas neįgaliems. Centro tikslas – plėsti neįgaliųjų darbinį už-imtumą, skatinti juos dalyvauti visuo-menės gyvenime bei padėti integruo-tis į darbo rinką. Valakupių profesinės reabilitacijos centre siūlomos įvairios neformaliojo profesinio mokymo pro-gramos, kurių trukmė iki 3 mėnesių. Neįgalieji mokymo programas renkasi priklausomai nuo įgyto išsilavinimo. Kiekvienas žmogus, atvykęs į šią įs-taigą mokytis, turi pereiti tam tikrus etapus: neįgaliųjų profesinių gebėji-mų įvertinimą, profesinį orientavimą ir konsultavimą, profesinių gebėjimų atkūrimą, naujų profesinių gebėjimų išugdymą, pagalbą įsidarbinant, vai-ravimo įgūdžių įvertinimą. Nė vienas etapas negali būti praleistas, nes visi jie labai svarbūs. Kiekvienam neįgaliam asmeniui sudaroma individuali pro-grama, atsižvelgiant į jo poreikius, sa-vybes. Valakupių reabilitacijos centre veikia neįgaliųjų vairavimo mokykla. Vairavimas labai palengvina neįgalaus žmogaus buitį, suteikia galimybę pri-artėti prie visuomenės.

Turėjome galimybę ne tik teoriš-kai susipažinti su centro veikla, tačiau ir iš arčiau pamatyti, kaip mokomasi

GYVENIMAS KITOMIS SPALVOMISII kurso specialiosios pedagogikos magistrantės

įvairių amatų. Vaikštant po profesinės reabilitacijos centrą, buvo smagu ma-tyti, kaip neįgalieji su dideliu užsidegi-mu raižo odą, kad pagamintų dailius dirbinius ir buityje naudingus daik-tus, dirba su medžio staklėmis, drožia įvairius dirbinius, puošiančius kiek-vieno buitį, mokosi kurti internetinius puslapius, reklamas ir atlieka dar daug įdomių veiklų, kurios padeda žmogui vėl ir vėl suprasti ir surasti gyvenimo prasmę, atsitikus nelaimei ar dėl ligos netekus tų įgūdžių, kurie buvo anks-čiau. Žinoma, buvome ne tik dirbtuvė-se ar įvairiuose užsiėmimuose, tačiau ir kineziterapijos salėje, baseine. Pasak centro darbuotoją Sigutę, žmonėms, turintiems įvairias negalias, ypač svar-bu atgauti prarastus darbinius gebėji-mus ar sustiprinti savo kūną, juk ban-dant integruotis į darbo rinką svarbus ne tik psichologinis pasiruošimas, ta-čiau taip pat ir fizinis.

Didelį įspūdį lankantis šiame cen-tre paliko tai, jog mokiniai pabaigę įvairias programas ir įgiję atitinkamą kvalifikaciją nėra paliekami likimo valiai. Jiems yra ne tik išduodamas baigimo pažymėjimas, tačiau ir toliau bendradarbiaujama, stengiamasi, kad žmogus įsidarbintų, galėtų savo įgytas žinias panaudoti praktiškai, jaustųsi visavertis visuomenės narys. Nuo šių metų spalio 31 dienos yra suteikiama pagalba ‒ 48 valandų palaikymas dar-bo vietoje. Specialistas iš centro gali at-eiti į žmogaus, ką tik pradėjusio dirbti, darbo vietą ir jam padėti, pasikalbėti, padrąsinti, jei iškyla kokių nors prob-lemų. Manome, jog šiems žmonėms toks palaikymas išties labai svarbus, kad jie jaustųsi gerai ir imtų labiau pa-sitikėti savimi.

Mums skirtas laikas Valakupių profesinės reabilitacijos centre prabėgo labai greitai. Pakeliui namo dalijomės įspūdžiais. Specialiosios pedagogikos magistrantė Vita buvo sužavėta tuo, kad Valakupių centre dirbama nau-joviškai, šiuolaikiškai ir kokybiškai, taip pat tokiu glaudžiu, nuoširdžiu bendradarbiavimu įstaigos viduje ir su darbdaviais, tokios įgyvendinamų projektų gausos jai dar neteko matyti. Rasą sužavėjo rūpestis neįgaliuoju. Jai

patiko, kad šiuolaikiškai pritaikyto-se patalpose teikiamos antrojo lygio medicininės reabilitacijos paslaugos neįgaliems, šiame moderniame centre galima ne tik mokytis amato, bet ir gydytis. Modesta labai džiaugėsi, kad turėjo galimybę pabūti šioje įstaigo-je, galėjo viską pamatyti savo akimis, įtvirtinti ir papildyti jau turimas žinias apie šį centrą. Pasak Modestą, ,,tokie centrai yra labai reikalingi. Kiekvienas žmogus čia svarbus, į kiekvieną atvejį kruopščiai įsigilinama ir su kiekvienu dirba šitiek gerų specialistų“. Jolanta, apsilankiusi centre, pagalvojo, kokios menkos sveikųjų problemos palyginus su čia esančiais. „Mes nesugebame ver-tinti gyvenimo taip, kaip tai geba dary-ti neįgalieji. Visuomenėje vyrauja nuo-monė, jog neįgalieji yra silpni, būtinai nuo ko nors priklausomi žmonės. Nuo-monė klaidinga: neįgalieji moka ir nori kabintis į gyvenimą iš visų jėgų – tuo įsitikinome, lankydamiesi čia“, – teigia ji. Edita sakė su didele pagarba stebėju-si neįgaliuosius, ,,kurie ryžtingai sten-giasi įgyti įvairių įgūdžių: juvelyrikos, odos ir medžio gaminių dirbimo, in-formacinių technologijų specialisto ir kt. Šaunu, kad išlavinę įgūdžius, jie gali pasijausti visaverčiais visuomenės na-riais ir gauti darbinių pajamų, o kai ku-rie net kuria verslą“. Rita ir Birutė buvo tos pačios nuomonės, sakydamos, kad ,,čia dirbančių geranoriškų specialistų dėka neįgalus žmogus atranda save iš naujo, o tai suteikia jam vilties ir jėgų iš naujo kibtis į gyvenimą, pamatyti kitokias gyvenimo spalvas, rasti nau-jų patirčių“. Visos džiaugiamės, jog šis centras plečiasi, turi filialą Kaune, kad darbdaviai patys kreipiasi į centrą ieš-kodami darbuotojų. Tai rodo, jog tokie centrai, kaip Valakupių reabilitacijos centras, yra labai reikalingi tiek žmo-nėms, turintiems įvairių negalių, tiek žmonėms, kurie jau nebetiki galintys susirasti darbą ir kažkur save realizuo-ti. Laikas Valakupių profesinės reabili-tacijos centre nepraėjo veltui. Centras mumyse išliko kaip realus įvairių ins-titucijų bendradarbiavimo pavyzdys, įtraukiant ar sugrąžinant neįgaliuo-sius ar praradusius darbingumą į vi-suomenės gyvenimą.

VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS VOKIETIJOJE DIREKTORĖ JANINA VAITKIENĖ: „STUDIJOS BUVO DIDŽIAUSIAS

POSTŪMIS, LEIDĘS KILTI KARJEROS LAIPTAIS“Donata Majauskaitė, Birutė Augustanavičiūtė

Nuo 2015 m. sausio 2 d. dar viena Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) absolventė Janina Vaitkienė pradėjo eiti aukštas pareigas, tapo Vokietijoje, Hiutenfelde veikiančios Vasario 16-osios gimnazijos direkto-re. Ši mokykla – vienintelė lietuviška gimnazija Vakaruose. J. Vaitkienė 1995 m. mūsų universitete baigė ger-manistikos ir istorijos studijas, atvė-rusias tolesnį karjeros kelią. Įgijusi bakalauro laipsnį, J. Vaitkienė toliau tobulino savo kompetencijas ir 2005 m. baigė sociologijos magistro studi-jas Hageno universitete Vokietijoje. Vasario 16-osios gimnazijos direktorė turi daugiau nei 30 metų mokytojavi-mo patirtį, yra vokiečių kalbos mo-kytoja ekspertė, Lietuvos mokyklose dirbo vadybinį darbą.

Šiais metais Vasario 16-osios gim-nazija mini 65-ąsias įkūrimo metines. Tai dvikalbė mokykla, kurioje įgyven-dinama lituanistinė programa: moko-ma lietuvių kalbos ir literatūros, Lie-tuvos istorijos, religijos, tautinių šokių ir kt. Žemesniųjų klasių mokiniams dalis mokomųjų dalykų pasirinktinai dėstoma lietuvių arba vokiečių kalba, o vyresniems šalia vokiškoms gim-nazijoms įprastų mokomųjų dalykų

suteikiama galimybė laikyti lietuvių kalbos ir literatūros abitūros egzami-nus. Naujajai direktorei teko nelengva užduotis – vadovauti dvikalbei moky-klai, kurioje mokosi dviejų tautybių – lietuvių ir vokiečių – vaikai. Būtent dėl šios priežasties svarbiausia savo užduotimi J. Vaitkienė laiko savasties išsaugojimą gyvenant kitoje, nelietu-viškoje aplinkoje.

J. Vaitkienė puikiai ir su šypsena prisimena studijų laikus. Labai vertina tai, ką jai davė Alma Mater. Akivaizdu, kad studijos buvo didžiausias postū-mis, leidęs kilti karjeros laiptais, įsitvir-tinti, mokytojauti ir vadovauti Vasario 16-osios gimnazijai Vokietijoje. Uni-versiteto studentams J. Vaitkienė linki neprarasti jaunatviško entuziazmo, vi-sada eiti į priekį ir nebijoti iššūkių.

> Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje direktorė Janina Vaitkienė

Dėkojame LEU ikiprofesinio ug-dymo doc. dr. Daliai Survutaitei, Va-lakupių profesinės reabilitacijos centro darbuotojams už turiningai praleistą laiką kartu, o magistrantė Martyna norėtų visiems pasakyti: ,,Jeigu pažįs-

tate nedirbantį ar nesimokantį žmogų, turintį negalią ar netekusį darbingu-mo, būtinai patarkite kreiptis į Vala-kupių reabilitacijos centrą. Jums tai nieko nekainuos, o tam žmogui galbūt pakeis gyvenimą.“

leidžiamas nuo 1952 metų

Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

Registracijos numeris SL 749

„Šviesos“ redakcija Studentų g. 39,

LEU centriniai rūmai, 129 kab.,tel. (85) 273 69 67,

el.paštas rysiai@leu.lt

Redaktorius Kęstutis Šalavėjusmob. 86 797 18 54,

el.paštas kestutis.salavejus@leu.lt

Kalbos redaktorė Indrė Česnauskaitėmob. 86 265 33 11,

el. paštas indre.cesnauskaite@leu.lt

Dizainas Tomas Razmus

Maketas Donaldas Petrauskas

Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“,Vasario 16-osios g. 52, LT-76291

Šiauliai, Lietuvawww.titnagas.ltTiražas 1500 egz.

Š IESA

Kultūra Š IESA 2015 kovas8

Tarptautinei moters dienai pa-minėti kovo 5 d. Lietuvos edukolo-gijos universitete (LEU) vyko dis-kusija „Ar pedagogo profesija yra vyriška?“, kurioje savo patirtimi bei įžvalgomis dalinosi pedagogais esantys vyrai.

Diskusiją vedęs istorijos ir po-litologijos mokytojas, LEU Istorijos fakulteto dėstytojas Mindaugas Nefas prieš renginį savo mokinių paklau-sė, kokios profesijos yra moteriškos, o kokios vyriškos. Atsakymai buvo labai panašūs – mokytojo specialybė dažniausiai būdavo priskiriama mo-terims. Šiuo metu Lietuvoje yra dau-giau kaip 34 tūkstančiai mokytojų, iš jų tik apie 20 procentų yra vyrai, todėl vaikai matydami, kad daugu-ma pedagogų yra moterys, pradeda galvoti, kad šis darbas nėra vyriškas. Diskusijos dalyviai priėjo prie vie-ningos išvados, kad visuomenėje jau kuris laikas yra vadovaujamasi šiuo stereotipu, dėl kurio vaikinai nenori rinktis mokytojo profesijos.

Lietuvių kalbos ir literatūros mo-kytojas, LEU Lituanistikos fakulteto absolventas Žilvinas Miliauskas tei-gė, kad profesijų apskritai negalima skirstyti į moteriškas ar vyriškas, o mokytojo darbas nėra tik moteriška specialybė, nes vyrai irgi dirba pe-dagogais. Meilės Lukšienės premijos laureatas, technologijų mokytojas ir LEU absolventas Donatas Kriukas taip pat teigė, kad lytis neturi jokios įtakos dirbant pedagoginį darbą, nes

DISKUSIJA „AR PEDAGOGO PROFESIJA YRA VYRIŠKA?“

Jolita Grincevičiūtė

nelemia mokymo kokybės. Biologijos mokytojas Simas Ignatavičius teigė, jog pedagogo darbe svarbiausia yra gebėjimai. „Jei žmogus tuos gebėji-mus turi, jis gali ateiti dirbti į mokyk-lą“, – sakė S. Ignatavičius.

„Nors vaikų ugdymas nuo senų laikų yra priskiriamas moterims, kažkada mokyklose didžioji dalis pe-dagogų buvo vyrai“, – savo pastebė-jimu pasidalino M. Nefas. Diskusijos vedantysis teigė, jog šiandien mo-kytojas vyras yra egzotika, ir iškėlė klausimą, kodėl taip yra ir kodėl vy-rai vengia rinktis pedagogo profesiją. „Vyrui galbūt sunkiau atlikti darbus, kurie reikalauja kruopštumo pildant dokumentus“,  – savo nuomonę išsa-kė Ž. Miliauskas. D.  Kriukas teigė, kad vyrams reikia tikslo ar iššūkio, kad šie ateitų dirbti į mokyklą, be to, jiems mokykloje sunkiau susidoroti su emocine įtampa. „Vyrus į mokyk-lą galėtų pritraukti iššūkiai“, – pritarė ir S. Ignatavičius. Ž. Miliauskas teigė, kad jį būti mokytoju skatina galimybė nestovėti vietoje. „Man svarbu, kad aš turiu kur atsiskleisti ne tik kaip mokytojas, bet ir kaip žmogus, ben-draudamas ne tik su mokiniais, bet ir su kolegomis. Bendradarbiavimas su mokyklomis užsienyje mane tikrai labai skatina ir žavi“, – tvirtino lie-tuvių kalbos ir literatūros vyresnysis mokytojas.

Apibendrindamas diskusiją, M. Nefas teigė, jog dar turime pedagogų vyrų, jie gali dirbti mokytojais ir savo

darbą išmano. Šis darbas tinka ir vy-rams, ir moterims. Svarbiausia turėti gebėjimų jį atlikti. Renginį stebėjo pilna salė žiūrovų, o negalėję atvyk-ti į diskusiją ją žiūrėjo (beveik pusė tūkstančio žmonių) per Delfi TV tie-sioginę transliaciją. Renginys sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio. Viešo-joje erdvėje užvirė diskusijos, ar gali-ma vienas ar kitas profesijas priskirti kuriai nors lyčiai. Diskusijos vaizdo įrašą www.youtube.com per pirmąjį savaitgalį pažiūrėjo daugiau nei 500 žmonių.

„Turiu pedagogo kvalifi kaciją ir rimtai planuoju dirbti šį darbą. Dis-kusija tik dar labiau sutvirtino mano apsisprendimą, joje išgirdau daug dalykų iš kasdienio mokyklos gyve-nimo. Tai mane tik dar labiau moty-vuoja būti mokytoju“, – po renginio sakė diskusiją stebėjęs LEU Informa-cinių technologijų centro vyresnysis inžinierius Raimondas Jarista.

Lietuvos edukologijos universi-teto (LEU) dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną dalyvavo renginyje „Jaunimas Lietuvai“, kuris vyko Trakuose.

Ansamblis Lietuvos nepriklau-somybės atkūrimo 25-mečio minė-jimą pradėjo Trakų kultūros rūmų kiemelyje „Tautiška giesme“. Toliau lietuviškų dainų skambesys nuvil-nijo į Kultūros rūmų koncertų salę,

ANSAMBLIS „ŠVIESA“ LIETUVĄ SVEIKINO TRAKUOSE

Indrė Žymančiūtė

kurioje ansamblis sceną puošė be-veik visą valandą. Po pasirodymo ansamblio nariai pakviesti pabūti kartu ilgiau, pabendrauti ir pasi-gardžiuoti kibinais. Lietuvos nepri-klausomybės atkūrimo šventė bai-gėsi koncerto dalyvių susibūrimu scenoje. Visi stovėjo kartu, vieningi ir laimingi. Kol jaunimo širdys plaks patriotiniu ritmu, tol gyvuos lietu-viškos tradicijos, tautinis menas ir mūsų protėvių dvasia.

> Ansamblis „Šviesa“ koncerto „Jaunimas Lietuvai“ Trakuose, skirto paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį, metu

Lietuvos edukologijos univer-siteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto galerijoje „Verdenė“ greta eksponuojamų ori-ginalių studentų darbų kovo 25 d. atidaryta Medardo Čoboto trečio-jo amžiaus universiteto klausytojų dailės paroda. Abu universitetus sieja graži partnerystės ir bendra-darbiavimo sutartis.

Savo kūrybą galerijoje „Verdenė“ pristatė Trečiojo amžiaus universite-to Buities kultūros fakultetą lankanti menininkų šeima Laimutė Karpavi-čiūtė ir Marius Čiplys bei profesio-nali dailininkė Jolanta Šalkauskaitė. Spalvingi M. Čiplio paveikslai – tarsi iš kito, kosminio pasaulio. Tai sim-bolistinis menas, išsirutuliojęs iš ka-rikatūros žanro. Pasak autorių, tai meditacijų, apmąstymų, samprotavi-mų išraiška. Dailininko pasąmonės srauto vaizdiniuose senjorai įžvelgė ir jiems suprantamus daiktus iš realios aplinkos: akis, kelią, knygas, žmogų ir kitus simbolius. Padedami į paro-dos atidarymą pakviestų specialistų, t. y. LEU Technologinio ugdymo ka-tedros vedėjos prof. Birutės Žygaitie-nės ir šios katedros dėstytojos Linos Ringelienės, senjorai mokėsi suprasti modernų meną. Studentai irgi gali susipažinti su eksponuojamais origi-naliais dailininko M. Čiplio paveiks-lais, pasisemti kūrybinių idėjų savo darbams.

Visus sužavėjo parodoje ekspo-nuoti L. Karpavičiūtės mezginiai ir siuviniai, kuriuose daug šilumos ir jaukumo, o jų spalvinė gama puikiai derėjo prie M. Čiplio paveikslų spal-vinės gamos. J. Šalkauskaitės, tikybos ir dailės mokytojos, Dailininkų sąjun-gos narės, nuolat dalyvaujančios šalies ir tarptautinėse parodose, paveikslai kviečia eiti tikėjimo keliu, įžvelgti ti-krąsias tiesas ir mene, ir gyvenime. „Mus sujaudino jūsų kūryboje pul-suojantis gyvenimo džiaugsmas. Dė-kojame už etnokultūros propagavimą, meilę tautos tradicijoms, gėrio ir gro-žio įprasminimą“, – taip parodos daly-vius pasveikino Trečiojo amžiaus uni-versiteto rektorė dr. Zita Žebrauskienė.

GALERIJOJE „VERDENĖ“ TRE ČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETO KLAUSYTOJŲ

DAILĖS PARODAJadvyga Miniotaitė

Galerijoje „Verdenė“ veikianti studentų meninių dirbinių ir senjorų dailės paroda – gražus, įkvepiantis dviejų kartų kūrybinio bendradar-biavimo pavyzdys.

Kovo 26 d. Lietuvos edukologijos universitete (LEU) Lituanistikos fa-kultete vyko susitikimas su žinomu eseistu, bardu, žurnalistu bei Litua-nistikos fakulteto absolventu Gedi-minu Kajėnu. LEU jaunųjų kūrėjų draugijos „Literatų arka“ suorgani-zuotas susitikimas buvo įdomus – studentai turėjo progą iš arčiau susi-pažinti su žurnalisto darbu, užduoti rūpimus klausimus.

„Pagrindinė priežastis stoti į fi -lologiją – skaitymas“, – pasakojo G. Kajėnas apie tai, kodėl pasirinko fi -lologijos specialybę. Kaip ir dauguma kitų studentų, studijuojančių eduko-

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETE LANKĖSI GEDIMINAS KAJĖNAS

Justina Mažeikaitė

logijos universitete, taip ir G. Kajėnas minėjo, jog turėjo gerą lietuvių kalbos mokytoją, kuri jam buvo didelis auto-ritetas. Žurnalistas ir bardas itin nuo-širdžiai ir atvirai kalbėjo apie kūrybą, savo žurnalistinę patirį ir prisipažino, kad jo mėgstamiausias publicistinis žanras – interviu, nes jo metu geriau-siai užsimezga ryšys tarp žurnalisto ir pašnekovo. Taip pat pabrėžė, kad žmogus geriausiai atsiskleidžia būda-mas savo aplinkoje, todėl mieliau ima interviu pašnekovo namuose ar kitoje jam artimoje vietoje.

Kalbėdamas apie Tibeto likimą, G. Kajėnas pasidalino savo pastebė-

jimais apie žmogiškumą. „Mes pa-mirštame bendražmogiškus dalykus“, – teigė rašytojas. Susitikimo pabaigoje svečias paskaitė savo eilėraščių ir pri-sipažino, kad jo kūryboje dominuoja trys temos – mirtis, moteris ir Dievas. „Kūryboje bandai suvokti rūpimus sau dalykus. Tad gyvenimas ir kūryba yra susiję“, – aiškiai ir tiksliai atskleidė savo kūrybos tikslą. Atsisveikindamas G. Kajėnas palinkėjo nešvaistyti laiko veltui, nes fi lologija padeda suprasti, o gebėjimas suprasti užslėptas prasmes – vertybė. Studentai džiaugėsi, kad tu-rėjo galimybę dalyvauti susitikime su išskirtine asmenybe.

VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE KAIP BIČIŲ AVILYJE Aldona Mazolevskienė

Lietuvos edukologijos universi-teto (LEU) ikimokyklinės ir prieš-mokyklinės pedagogikos studijų programos II kurso studentės, ku-rios šį semestrą klauso vaikų litera-tūros kurso, vasario 19 dieną lankėsi Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ veikusioje 16-oje Vilniaus knygų mugėje. Šis apsilankymas jau tapo tradiciniu. Daugelis studenčių knygų mugėje lankėsi pirmą kartą, todėl buvo smalsu išgirsti jų nuo-monę.

„Mugėje turėjome tiek veiklos, kaip bitės avilyje. Mugės organizato-riai labai pasistengė knygų, renginių gausa ir įvairove sudominti jauną ir seną“, – teigia II kurso studentė Rasa. Pasak studentę Aleksandrą, „netgi tas žmogus, kuris nesiruošia įsigyti nau-jų knygų, būdamas mugėje praplečia savo žinių akiratį“, o studentė Simona pasakoja, jog mugėje sugebėjo atitrūk-ti nuo kasdienių rūpesčių, pasikrauti geros energijos ir teigiamų emocijų.

,,Knygų mugė mane tiesiog sužavė-jo, nes tokios knygų gausos, renginių įvairovės savo kasdienybėje niekada nematau“, – jai antrino studentė Ivo-na. Šioms savo studenčių mintims galiu tik pritarti, nes ne paslaptis, jog knyga vaikui ar suaugėliui visuomet reiškė ir reiškia daug – per ją pažįs-tame pasaulį, puoselėjame kultūrą ir išsaugome mums visiems svarbias vertybes. Atvykstame ne tik įsigyti mėgstamų leidinių mažesnėmis kai-nomis, bet ir susitikti su mylimais ar dar visai nepažįstamais rašytojais ir dailininkais, leidėjais, gauti jų auto-grafų, užduoti rūpimų klausimų, da-lyvauti kūrybinių studijų renginiuose ir t.t. Auditorijoje suteikti studentams tiek daug potyrių neįmanoma.

Labiausiai studentes viliojo įvai-rios edukacinės programos, kurios vyko vaikų salėje, ir savo turiniu trau-kė ne tik vaikų, bet ir jų tėvų, pedago-gų dėmesį. Ir iš tiesų – prie rimtomis save vadinančių leidyklų stendų vyko

tik pirkėjų ir leidėjų bendravimas bei prekyba knygomis, o vaikams skirtoje salėje atsivėrė visiškai kitokia atmos-fera: gyvybinga, dinamiška, įvairi. Ne tik vaikai, bet ir mes, suaugusieji, tu-rėjome galimybę piešti, mokytis kny-gos įrišimo būdų, iliustravimo tech-nikų, turėjome galimybę bendrauti su autoriais arba tiesiog žaisti drau-giškoje knygų aplinkoje. Didžiausio studenčių susidomėjimo sulaukė vykusi kūrybinė studija „Tu gali su-kurti knygą“, kurios tikslas – parodyti knygos kelią nuo seniausių laikų iki dabar. Dalyvaudamos kūrybinės stu-dijos edukacinėje programoje studen-tės turėjo puikią progą išmokti įvairių popieriaus gaminimo, knygos įrišimo būdų, kurti iliustraciją kartu su daili-ninku, perprasti komiksų kūrimo pa-slaptis, sukurti fotografi nę iliustraciją be fotoaparato, rašyti brailio raštu ir net piešti ant vandens! Tokia kūrybinė patirtis yra neįkainojama vertybė bū-simam pedagogui dirbant su vaikais.

Dingo Eimanto Grybausko studijų

knygelė.

> Diskusijos „Ar pedagogo profesija yra vyriška?“ dalyviai. Iš kairės: Mindaugas Nefas, Žilvinas Miliauskas, Donatas Kriukas, Simas Ignatavičius