Ir amaLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS

Profesinės saugos ir inžinerinės vadybos katedra

„TARPTAUTINĖ LOGISTIKA“

Referatas

Inžinerijos ir vadybos studijų programa,studijų forma - ištęstinės

Autorius: Tadas Žilevičius

Tikrino: lektorė, dr. R. Čingienė

Akademija, 2010

2

TURINYS

ĮVADAS...............................................................................................................................................3

1. ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINĖS LOGISTIKOS ESMĖ...........................................................4

1.1. Logistikos sąvoka........................................................................................................................4

1.2. Tarptautinės logistikos sfera........................................................................................................6

2. TARPTAUTINĖS LOGISTIKOS KANALAI................................................................................8

2.1. Tarptautinio logistikos kanalo funkcija......................................................................................9

2.2. Paskirstymo kanalai..................................................................................................................10

2.3. Paskirstymo grandinės..............................................................................................................11

3. TARPTAUTINIŲ KROVINIŲ PERVEŽIMŲ ORGANIZAVIMAS...........................................12

3.1. Pervežimai sausumos keliais.....................................................................................................13

3.2. Pervežimai oro keliais...............................................................................................................13

3.3. Pervežimai vandens keliais.......................................................................................................14

3.4. Tarptautinių pervežimų kokybės rodikliai................................................................................15

4. INFORMACINIO SRAUTO FUNKCIJOS TARPTAUTINĖJE LOGISTIKOJE........................17

4.1. Informacijos ir prekių srautą judėjimas....................................................................................17

IŠVADOS...........................................................................................................................................21

LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................................................................................................22

3

ĮVADAS

Tarptautinė logistika – viena iš veiklos sričių, kurioje darbas niekada nenutrūksta. Tik

nedaugeliui verslo sričių būdingi tokie stiprūs vidiniai ryšiai ir tokia plati veiklos geografija.

Tarptautinės logistikos tikslas – užtikrinti reikiamų produktų pristatymą į reikiamą vietą reikiamu

laiku. Daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių vartotojų tarptautinės logistikos tobulinimą laiko svarbiu

procesu. Šiandien gamybos ir rinkodaros neįmanoma įsivaizduoti be logistikos. Konkuruojant

globaliose ir sparčiai kintančiose rinkose, pranašumą įgyja tie, kas sugeba reikiamu laiku į reikiamą

vietą pristatyti produktus. Bet vien to negana – reikia palaikyti kuo aukštesnį klientų aptarnavimo

lygį su kuo mažesnėmis bendrosiomis išlaidomis. Todėl kiekvienos firmos veikloje logistika turėtų

užimti svarbią vietą.

Lietuva, net lyginant su ekonomiškai stipriomis valstybėmis, jau turi gerai išplėtotą kelių

tinklą. Dabar svarbiausia jį tausoti, gerai prižiūrėti ir tobulinti taip, kad jis sklandžiai įsijungtų į

Europos kelių tinklą. Mums tai itin aktualu, nes Lietuva - tranzito kraštas, per kurį vingiuoja

daugeliui valstybių trumpiausi keliai iš vakarų į rytus, iš šiaurės į pietus.

Naujausios transporto plėtotės tendencijos Europoje ir pasaulyje, Lietuvos integracijos į

Europos Sąjungą politika verčia parengti atitinkančią šių dienų poreikius Lietuvos transporto ir

tranzito plėtotės strategiją.

Darbo tikslas: išanalizuoti pagrindines tarptautinės logistikos ypatybes.

Darbo uždaviniai:

įvardinti šiuolaikinės tarptautinės logistikos esmę;

išanalizuoti tarptautinės logistikos kanalą;

apžvelgti tarptautinio krovinių pervežimo galimybes

įvardinti informacinio srauto funkcijas tarptautinėje logistikoje.

4

1. ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINĖS LOGISTIKOS ESMĖ

Nūdienos logistika labai įvairiapusė, jungianti tokias skirtingas veiklos sritis, kaip

informacijos mainai, transportavimas, atsargų valdymas, sandėliavimas, produktų tvarkymas,

pakavimas. Naujų bruožų logistika įgijo tada, kai tam tikros tradicinės logistikos sritys susijungė į

visumą ir sudarė strategiškai naują sistemą.

Pagrindinė logistikos užduotis firmoje yra nukreipti profesinę įvairių logistikos specialistų

veiklą viena kryptimi – kuo geriau aptarnauti klientus ir gauti kuo didesnį pelną. Daugeliu atvejų

žinios yra panaudojamos už firmos ribų, todėl klientai, prekių ir paslaugų tiekėjai gali būti siejami į

tam tikrą sistemą. Operatyvus logistikos uždavinys – žaliavų, nebaigtos produkcijos ir baigtos

produkcijos minimalių atsargų geografinį išdėstymą organizuoti taip, kad būtų tenkinami klientų

poreikiai ir reikiami produktai pristatomi, užtikrintai ir per kuo trumpesnį laiką. Logistika

papildomą vertę kuria garantuodama produktų laiko ir vietos naudingumą .Transportas yra

neatskiriamas logistikos tiekimo grandinės elementas [2].

1.1. Logistikos sąvoka

Pramonės revoliucijos pradžioje (XVIII a.) išimtinis dėmesys buvo skiriamas produkto

gamybai. Įmonės stengėsi mažinti gaminamos produkcijos savikainos kiekvieną elementą

kiekviename gamybos proceso etape.

XIX amžiaus pradžioje produkcijos gamybos apimtys pradėtos derinti su paklausa, ir

firmos suvokė pagamintų prekių paskirstymas ir pateikimas iš įmonės į prekybą buvo laikomas kaip

savaime suprantamas ir neišvengiamas reiškinys, neturintis esminės įtakos firmos veiklos

rezultatams.

XX amžiaus viduryje dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio, pradėjus mažėti pelnams,

firmų ekonomistai ir vadybininkai atkreipė dėmesį, kad būtina efektyviau kontroliuoti visas išlaidas.

Pastebėta, kad daugiausiai analizuojamos gamybos išlaidos, prekės pardavimo išlaidos, o fiziniu

išteklių ir prekių paskirstymu domimasi nesistemingai ir paskirstymo išlaidos nepakankamai

analizuojamos bei vertinamos.

Taigi atsiradę nauji reiškiniai ir naujos tendencijos privertė atkreipti ypatingą dėmesį į

gamybos išteklių ir pagamintos produkcijos paskirstymo procesą. Visa tai skatino peržiūrėti firmų

5

veiklos strategiją, tobulinti išteklių ir gatavų prekių paskirstymo sistemas, kurti naujas ekologiškai

švarias technologijas. Ekonominio gyvenimo pokyčių realijos reikalavo teorinių apibendrinimų.

Susiformavo bei išsiskyrė į atskirą objektą nauja vadybos ir ekonomikos mokslų šaka; ji pavadinta

logistika.

Logistikos sąvoka kildinama iš senovės graikų kalbos žodžio “mąstymas, tikslingumas,

išskaičiavimas”. Iš graikų perėjusi į Romą, logistika buvo suprantama kaip “maisto produktų

paskirstymas”.

Vėliau Bizantijoje logistika vadintas armijos aprūpinimo organizavimo ir valdymo būdas.

XX a. pradžioje prancūzų mokslininkas A.Džomini logistiką traktavo kaip mokslą apie

kariuomenės pervežimų valdymą, planavimą ir aprūpinimą. Logistika laikyta karo mokslų terminu.

Antrojo pasaulinio karo metais kariuomenėse plačiai ir efektyviai buvo naudojami

logistikos modeliai ir sisteminė analizė pristatant karinę techniką, šaudmenis, medžiagas, karius,

maistą į reikalingą vietą numatytu metu. Šis terminas labai plačiai vartojamas ir dabartinėse įvairių

šalių ginkluotosiose pajėgose. Lietuvai įstojus į NATO, Lietuvos kariuomenėje sukurti specialūs

logistikos padaliniai. Nors logistikos sąvoka ilgą laiką buvo suprantama kaip karinė, XX amžiaus

viduryje ji pradėta vartoti verslo vadyboje ir ekonomikoje. Bendriausia prasme verslo vadyboje ir

ekonomikoje logistika suprantama kaip medžiagų ir produktų nuoseklaus judėjimo į firmą, firmos

viduje ir iš firmos aptarnavimas. Vieno logistikos apibrėžimo nėra iki šiol.

Taip logistika įvardijama, kaip mokslas apie prekių (medžiagų, žaliavų, mašinų, galutinės

produkcijos ir kt.) judėjimo srautų nuo gamintojo iki vartotojo organizavimą, koordinavimą,

planavimą, apimantį įvairių rūšių paslaugas, teikiamas atitinkamų įmonių, susijusių su prekių

pateikimo vartotojui aptarnavimu, ir užtikrinančias visą jų naudingumo atskleidimą.

Logistinė sistema apima šias logistikos įmonių teikiamas paslaugas:

medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių transportavimo paslaugas;

medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių sandėliavimo paslaugas;

medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių atsargų formavimo paslaugas;

medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių srautų judėjimo informacijos paslaugas;

apmokėjimo už pateiktus išteklius organizavimo paslaugas;

gatavos produkcijos (prekių) sandėliavimo paslaugas;

gatavos produkcijos (prekių) atsargų formavimo paslaugas;

gatavos produkcijos (prekių) paskirstymo paslaugas;

gatavos produkcijos (prekių) gabenimo vartotojams paslaugas;

gatavos produkcijos (prekių) judėjimo srautų informacijos paslaugas;

apmokėjimo už pateiktas prekes organizavimo paslaugas.

6

1.2. Tarptautinės logistikos sfera

Nemaža dalis įmonių dalyvauja tarptautiniame versle: perka išteklius užsienyje,

eksportuoja ir importuoja produkciją, teikia įvairias kitokias paslaugas užsienio šalių vartotojams.

XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje įvyko žymių pakitimų tarptautiniuose ekonominiuose

santykiuose. Greta išvystytos ekonomikos šalių atsirado naujų pramoninių valstybių, tapusių

svarbiais pramonės produkcijos eksportuotojais ir importuotojais. Sparčiai augo tarptautinis

kapitalas, kuris ne tik sustiprino įvairių pasaulio finansinių centrų ryšius, bet ir padidino pasaulinės

tarptautinės gamybos mastus. Į tarptautinės pasaulinės rinkos sistemą įsiliejo didžioji dalis buvusių

socialistinių valstybių. Labai išsiplėtė tarptautinės ekonomikos sfera.

Šiuolaikinėje tarptautinėje ekonomikoje vyrauja transnacionalinės korporacijos. Jų yra per

40 tūkstančių, o 500 jų sudaro transnacionalinės ekonomikos branduolį. Maždaug 180 000 įmonių,

įeinančių į transnacionalines kompanijas, yra išsidėsčiusios 150 šalių.

Plėtojantis nacionalinių įmonių produkcijos eksportui ir importui bei tarptautinėms

įmonėms, susiformavo pasaulinis paslaugų sektorius, kuriuo paskirtis – padėti aprūpinti tiek

nacionalines, tiek tarptautines įmones reikalingomis medžiagomis ir padėti nacionalinių bei

tarptautinių įmonių pagamintą produkciją realizuoti visose pasaulio šalyse, kur yra jos paklausa. Šią

paslaugų sferą vadiname tarptautine logistika.

Tarptautinės logistikos objektus galima suskirstyti į dvi dideles grupes: gamybos veiksnius,

kurie iš užsienio šalies įmonių pirkimo pardavimo būdu patenka į savo šalies įmones. Šie veiksniai

– tai mineraliniai gamtos turtai; mašinos, įrengimai, statybinės, energetikos ir perdirbamosios

pramonės žaliavos bei medžiagos; žemės ir miško ūkio žaliavos; upėse ir jūrose išgaunama žaliava;

pusgaminiai, detalės, mazgai, t. y. visa tai, iš ko gaminama arba surenkama gatava produkcija.

Iš minėtų veiksnių sukurta gatava produkcija parduodama kitoje, o ne savo šalyje. Tai

gamybinės paskirties ir gyventojų vartojimo prekės, kurios tarptautinės prekybos kanalais pasiekia

užsienio naudotojus [1].

Taigi tarptautinė logistika - yra mokslas apie prekių tarptautinių judėjimo srautų nuo

vienos šalies gamintojų iki kitos šalies vartotojų organizavimą, koordinavimą, planavimą, apimantį

įvairių veiklos rūšių įmones, teikiančias tarptautines logistines paslaugas. Prekes, gabenimas tarp

skirtingų šalių gamintojo ir vartotojo, vadinsime tarptautiniais kroviniais.

7

Tarptautinės logistikos operacijos apima materialinių gėrybių judėjimą firmoje nuo

apsirūpinimo gamybai reikalingomis iš užsienio iki gatavų prekių pateikimo galutiniam vartotojui,

esančiam užsienyje. Čia galima išskirti dvi logistikos rūšis:

firmos apsirūpinimas prekių gamybai reikalingomis medžiagomis ir kitais ištekliais, ką

vadinsime tarptautine aprūpinimo logistika;

gatavų prekių pateikimas iš gamybinės įmonės galutiniam vartotojui, ką vadinsime

tarptautine tiekimo logistika.

Šiose logistikos rūšyse ir tarp jų procesai, siekiant sukurti ir pateikti vartotojui galutinį

produktą, vyksta nuosekliai vienas po kito.

8

2. TARPTAUTINĖS LOGISTIKOS KANALAI

Tarptautinė logistika tyrinėja visą išteklių judėjimo nuo žaliavų, medžiagų, mašinų ir kitų

gamybos išteklių tiekėjų iki šių išteklių gavėjų galutinės produkcijos gamybos įmonėse ir jose

pagamintų prekių pateikimo vartotojams gatavų prekių judėjimo paslaugų tarptautinius procesus.

Bendriausia prasme – materialinių gėrybių judėjimo paslaugų procesai nuo žaliavos pateikimo iš

vienos valstybės iki gatavos prekės pateikimo galutiniam vartotojui kitoje valstybėje.

Šį judėjimą sudaro dvi dalys: apsirūpinimas medžiagomis ir pardavimas iš jų pagamintų

prekių. Tarp abiejų judėjimo dalių yra prekes gaminanti įmonė, ir visi logistikos procesai vertinami

tik jos atžvilgiu: viena, apsirūpinimas gamybai reikalingais ištekliais, antra – iš tų išteklių

pagamintų gatavų prekių pardavimas galutiniam vartotojui. Kitaip būtų neįmanoma analizė ir

vertinimai, nes medžiagų judėjimas nuo pirminių išteklių iki galutinio produkto – tai labai ilga

grandinė, kurioje nustatyti kitokio atskaitos taško neįmanoma [2].

Taigi, kas žaliavų gamybos įmonei yra žaliavų tiekimas, tas perdirbančiai žaliavas įmonei

yra aprūpinimas. Kiekvienos įmonės medžiagų logistika susideda iš aprūpinimo ir tiekimo.

Medžiagų judėjimo procesuose dalyvauja daug įvairios paskirties logistikos paslaugas

teikiančių įmonių. Kadangi judėjimas vyksta mažiausiai per dvi valstybes, tai logistikos paslaugas

kuria ir parduoda įvairiausios paskirties tų valstybių įmonės. Tai gamybos, prekybos, transporto,

statybos įmonės, bankai, draudimo bendrovės ir kitokios veiklos firmos, turinčios tarptautinius

ekonominius ryšius. Jų teikiamos paslaugos materialinių gėrybių judėjimo procese sudaro tam tikrą

grandinę operacijų, kurios atliekamos skirtingose šalyse ir nuosekliai eina viena po kitos.

Materialinių gėrybių tarptautinio judėjimo operacijų, kuriančių tarptautines logistikos

paslaugas, grandinę vadiname tarptautinės logistikos kanalu.

Tarptautinės logistikos kanalas prasideda nuo žaliavų gamintojų įmonės užsienyje,

perskrodžia nacionalinę įmonę ir baigiasi prekių pateikimu užsienio įmonei, kuri išplatina jas

užsienio vartotojams.

Taigi tarptautinės logistikos kanalas prasideda užsienio įmonėse, gaminančiose žaliavas,

medžiagas, mašinas, įrengimus ir kitus gamybos veiksnius, nupirkus iš jų minėtus išteklius. Ši

užsienio įmonė yra tarptautinio aprūpinimo kanalo atskaitos taškas, tačiau kanale vykstančių

logistikos procesų ji nereguliuoja ir tiesiogiai su kanalu nesusijusi.

9

2.1. Tarptautinio logistikos kanalo funkcija

Tarptautinis logistikos kanalas jungia tarp skirtingų valstybių prekių srautų judėjimą

aptarnaujančias logistikos paslaugas, kurias perka pagrindiniai kanalo nariai – prekių siuntėjas arba

prekių gavėjas. Prekės juda iš siuntėjo gavėjo kryptimi. Šie logistikos kanalo subjektai yra

pagrindiniai, nes nuo jų priklauso, ar logistikos paslaugas kurs jie patys, ar pirks iš kitų ūkio

subjektų.

Prekių judėjimą aptarnaujantį prekių sandėliavimą, transportavimą, krovą, muitinės

procedūrų aptarnavimą ir kitokias logistikos operacijas gali kurti tiek vienas, tiek kitas, tiek abu

kanalo nariai.

Jei šias paslaugas teiks prekių siuntėjas, už jas jam turės apmokėti prekių gavėjas, jei teiks

prekių gavėjas – apmokės tiekėjas, jei teiks abu – atitinkamai tų paslaugų kūrimo pirkimą ir

apmokėjimą už jas jie pasidalins tarpusavyje.

Logistikos kanalu suinteresuotos abi šalys, nes:

taupomos prekių pristatymo išlaidos;

iš sutaupytų lėšų galima padidinti eksporto arba importo apyvartą;

atsiranda galimybių efektyvesniais būdais perduoti prekes;

efektyviau prekės pateikiamos tikslinėmis rinkomis;

sumažinamos darbų apimtys skirstant ir gabenant produkciją.

Logistikos paslaugų pasiskirstymą kanale tarp siuntėjo ir gavėjo nulemia įvairios sąlygos ir

veiksniai:

įmonės eksportuojamos arba importuojamos produkcijos apimtys;

eksportuojamų arba importuojamų prekių paskirtis ir tipas;

planuojami įmonės tikslai eksporto ar importo rinkose;

numatoma užsienio rinkos dalis;

įmonės darbuotojų, organizuojančių eksporto ar importo operacijas, patirtis šioje verslo

srityje.

Prekių siuntėjas arba gavėjas, pasirinkdami logistikos kanalo paslaugas, remiasi šiais

kriterijais:

pasirinkto kanalo bendromis, kanalo etapo ar atskirų logistikos operacijų išlaidomis;

prekių srauto judėjimo kanalu laiko trukme;

prekių srauto judėjimo kanalu sparta;

pasirenkamo prekių gabenimui transporto efektyvumu;

10

gabenamos produkcijos saugumu.

Tiek prekių siuntėjas, tiek gavėjas gali naudotis kanalo tarpininkais, teikiančiais

vienokias ar kitokias logistikos paslaugas abiem kanalo pagrindiniams nariams ar kuriam nors

vienam [2] .

2.1. Paskirstymo kanalai

Organizuojant prekių paskirstymą, galima naudotis įvairiais paskirstymo kanalais.

Paskirstymo logistikos kanalas – tai visuma tarpusavyje susijusių įmonių ir pavienių asmenų, kurie

dalyvauja prekės judėjimo nuo gamintojo iki vartotojo procese. Paskirstymo kanalas nėra viena

įmonė. Šioje veikloje dalyvauja ir gamintojai, ir įvairūs tarpininkai bei pagalbinės organizacijos.

Įtakos paskirstymui turi ir galutiniai vartotojai. Paskirstyme dalyvaujančių įmonių veiksmai

glaudžiai susiję.

Paskirstymo kanalo pagrindinė funkcija – patenkinti vartotojų poreikius. Nuo daugelio

veiksnių priklauso, kuris paskirstymo kanalas įmonei yra palankesnis. Dažniausiai vienam

produktui yra siūloma daug kanalų. Paskirstymo kanalai pasirenkami įvertinus gamintojo ir

vartotojo poreikius, gamybos bei rinkos ypatumus. Pasirenkant paskirstymo kanalą, reikia

atsižvelgti į tris pagrindinius parametrus: paskirstymo kanalo ilgį, paskirstymo kanalo plotį ir

bendravimo su kanalo dalyviais pobūdį.

Paskirstymo kanalo ilgis – tai paskirstymo kanale esančių tarpininkų skaičius. Paskirstymo

kanalo ilgis gali būti įvairus, priklausomai nuo taikomo prekių paskirstymo būdo: tiesioginio,

netiesioginio ar mišraus. Tiesioginis prekių paskirstymas yra toks, kai gamintojas savo produkciją

vartotojui pateikia pats. Netiesioginis – kai produkcija pas vartotoją patenka per pardavimo

tarpininkus. Mišrusis – kai įmonė skirstydama produkciją derina abu jau paminėtus kanalus.

Paskirstymo kanalo plotis – tai toje pačioje kanalo pakopoje esančių tarpininkų skaičius.

Formuojant paskirstymo kanalą pirmiausia svarbu apsispręsti dėl kanalo struktūros, t. y.

kiek lygmenų sudarys kanalas ir kiek ir kokie tarpininkai dalyvaus. Tarpininkai klasifikuojami

pagal du principus: Tarpininkai sukuria laiko, vietos ir turėjimo naudingumą. Turėjimo

naudingumas atsiranda vykstant mainams, t. y. perkant ir parduodant. Laiko naudingumas –

atsargos yra saugomos iki pardavimo momento. Vietos naudingumas – prekė juda link vartotojo.

Tarpininkai panaikina asortimento neatitikimus. Jų dėka vartotojams lengviau surasti norimą

produktą.

2.2. Paskirstymo grandinės

11

Logistikos kanalas toliau virsta logistikos grandine. Paskirstymo logistikos grandinė – yra

konkrečių įmonių seka, sudaranti sąlygas prekei ar paslaugai pasiekti galutinį vartotoją. Renkantis

paskirstymo kanalą yra pasirenkama prekės judėjimo forma – tiesioginė ar netiesioginė. Konkretaus

tarpininko, konkretaus vežėjo, konkretaus draudėjo pasirinkimas – tai jau logistikos grandinės

formavimas.

Paskirstymo grandinę sudarančios įmonės siekdamos bendro tikslo yra tarpusavyje

susijusios ir priklauso viena nuo kitos. Kiekvienas grandinės narys atlieka savo vaidmenį ir

specializuojasi atlikti vieną ar daugiau funkcijų. Logistikos vadybininko uždavinys yra koordinuoti

prekių paskirstymą visoje grandinėje.

3. TARPTAUTINIŲ KROVINIŲ PERVEŽIMŲ ORGANIZAVIMAS

12

ES valstybėms sukūrus vidaus rinką teko spręsti dar vieną uždavinį – sukurti bendrą

transporto paslaugų sektorių, kuris suteiktų galimybę apsirūpinti reikiamomis medžiagomis ir

pristatyti pagamintą produkciją į realizavimo rinką. Visoje ES išsidėstę ūkio centrai transporto

sektoriui kelia didelius uždavinius. Norint patenkinti įvairių prekių pasiūlą, iš gamybos vietų jas

reikia nugabenti į vartojimo vietas. Šis procesas vykdomas ne vien tik ES rinkos erdvėje, tačiau ir

tarptautiniu ar tarpkontinentiniu mastu. Šiuo atveju krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais yra

žymiai kompleksiškesnis nei nacionalinis, todėl tarptautinių gabenimų planavimas yra svarbus

tarptautinės logistikos uždavinys.

Transporto, kaip ūkio šakos, svarbą lemia ne vien tik pats gabenimo procesas. Krovinių

gabenimui reikia sukurti transporto tinklą su infrastruktūros objektais, nustatyti gabenimo tvarką ir

gabenimo kaštus mažinančias logistikos grandis.

Transporto veikla yra tiesiogiai susijusi su produkcijos gamintojų ir vartotojų santykiais.

Gabenimų rinkoje transporto įmonės ieško potencialių klientų, o jų gabenimų apimtys priklauso nuo

produkcijos paklausos rinkoje. Rytų ir Vidurio Europos valstybių ekonomikos transformavimas į

laisvąją rinką, tarptautinius prekių ir darbo jėgos išteklių mainų, turizmo ryšių plėtojimas tarp Rytų

ir Vakarų turi didelę reikšmę kokybiniams ir kiekybiniams transporto paklausos Europoje

pokyčiams. Poreikis harmonizuoti šių šalių transporto sistemas, orientuojantis į Europoje

funkcionuojančios lanksčios transporto paslaugų rinkos modelį, lemia šias pagrindines Lietuvos

valstybinės transporto politikos kryptis:

1. Lietuvos transporto teisės pagrindų pertvarkymą pagal tarptautinę transporto teisę, įstojant į

tarptautines organizacijas, prisijungiant prie atitinkamų tarptautinių konvencijų, suderinant

teisinę transporto veiklos reguliavimo sistemą su Europos Sąjungoje ir kitose šalyse

veikiančiomis juridinėmis transporto reglamentavimo taisyklėmis bei standartais;

2. Lietuvos transporto tinklo integravimą į Europos transporto sistemą, išnaudojant patogią

Lietuvos geopolitinę padėtį tarptautiniams, tranzitiniams bei turizmo ryšiams plėtoti;

3. Multimodalinių pervežimų sistemų prioritetinį plėtojimą tarptautinės tranzitinės reikšmės

transporto koridoriuose, suteikiant transporto paslaugų rinkai daugiau lankstumo ir

patikimumo;

4. Aktyvus valstybės dalyvavimą, užtikrinant Lietuvos ūkiui strateginę reikšmę turinčių

transporto infrastruktūros objektų stabilią veiklą, numatant ir pagal galimybes pasitelkiant

reikiamus investicinius bei kitus šaltinius jiems rekonstruoti bei modernizuoti;

13

5. Valstybinio transporto sektoriaus subjektų, teikiančių komercines paslaugas,

demonopolizavimą bei privatizavimą, užsienio bei Lietuvos privataus kapitalo investicijų

skatinimą.

3.1. Pervežimai sausumos keliais

Sausumos keliai: Lietuvos keliai ir jų tinklo infrastruktūra yra gerai išplėtoti – jie daug

geresni lyginant su visomis kaimyninėmis šalimis. Automagistralių, krašto ir rajoninių kelių ilgis –

per 21 tūkst. km., o iš viso – daugiau kaip 67,0 tūkst. km. pakelėse beveik 400 sustojimo ir poilsio

aikštelių, neskaitant pakelės maitinimo įstaigų, motelių ir pan. plati degalinių sistema.

Mūsų kraštą kerta 6 europinės magistralės: E67 VIA BALTICA (Helsinkis - Talinas -

Ryga - Panevėžys - Kaunas - Varšuva Vroclavas - Praha), E28 (Berlynas - Gdanskas - Karaliaučius

(Kaliningradas) - Marijampolė- Prienai - Vilnius - Minskas), E77 (Pskovas - Ryga - Šiauliai -

Karaliaučius (Kaliningradas) - Varšuva - Krokuva - Budapeštas), E85 (Klaipėda - Kaunas - Vilnius

- Lyda - Černovcai - Bukareštas - Aleksandropolis), E262 (Kaunas - Utena - Daugpilis - Rezeknė -

Ostravas), E272 (Vilnius - Panevėžys - Šiauliai - Palanga - Klaipėda). Taigi Lietuva, net lyginant su

ekonomiškai stipriomis valstybėmis, jau turi gerai išplėtotą kelių tinklą. Dabar svarbiausia jį tausoti,

gerai prižiūrėti ir tobulinti taip, kad jis sklandžiai įsijungtų į Europos kelių tinklą. Mums tai itin

aktualu, nes Lietuva - tranzito kraštas, per kurį vingiuoja daugeliui valstybių trumpiausi keliai iš

vakarų į rytus, iš šiaurės į pietus.

3.2. Pervežimai oro keliais

Oro transportas: Oro transporto susisiekimas su Lietuva puikus. Lietuvoje yra trys

tarptautiniai keleiviniai oro uostai – Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Vilnių su kitais svarbiausiais

Vakarų ir Rytų Europos miestais reguliariais maršrutais jungia 11 aviakompanijų , Kauną - 3

aviakompanijos, Palangą – 5 aviakompanijos. Iš viso Lietuvoje yra 27 oro uostai ir aerodromai,

dauguma jų gali priimti privačius lėktuvus. Atgavusi nepriklausomybę, Lietuva aktyviai įsijungė į

pasaulio aviacijos bendrijos veiklą, visose civilinės aviacijos srityse pradėjo vadovautis

tarptautiniais standartais.

Lietuvos narystė tarptautinėse organizacijose yra būtina sąlyga toliau plėtoti šalies civilinę

aviaciją ir veiksmingai bendradarbiauti su Europos bei pasaulio šalimis.

Diegti RVSM Lietuvos oro erdvėje reiškė koreguoti esančius arba kurti naujus skrydžių

valdymo reikalavimus ir papildomus reikalavimus orlaiviams bei oro vežėjams.

14

Pagal RVSM reikalavimus buvo modifikuota skrydžių valdymo įranga, darbui naujomis

sąlygomis parengti skrydžių vadovai, nustatyta oro vežėjų ir orlaivių sertifikavimo tvarka,

sertifikuota aviakompanija “Lietuvos avialinijos” ir trys jos “Boeing” orlaiviai, su kaimyninėmis

šalimis suderinti nauji oro keliai, parengti svarbiausi orlaivių įrangos bei skrydžių RVSM oro

erdvėje reikalavimai.

Galiojančiuose arba rengiamuose nacionaliniuose teisės aktuose jau atsispindi Europos

Sąjungos oro vežėjų licencijavimo, oro susisiekimo tarifų, oro vežėjų atsakomybės avarijos atveju,

dėl civilinių iki garsinių reaktyvinių orlaivių keliamo triukšmo apribojimo ir kiti reikalavimai.

3.3. Pervežimai vandens keliais

Vandens transportas. Keltai. Klaipėdos uostą 6 maršrutais su Švedijos, Danijos, Vokietijos

ir Lenkijos uostais jungia jūriniai keltai, o šalies viduje keltai Klaipėdą jungia su Kuršių nerija.

Klaipėdoje yra du jachtų uostai, vienas iš jų, kaip ir kruizinių laivų terminalas – pačiame miesto

centre. Rugsėjo 21-22 d. Kylyje (Vokietija) tarptautinėje konferencijoje „Europos jūrų politika –

Baltijos jūros zonos nuomonė apie ES Žaliąją knygą“ vykstančiose diskusijose dalyvaujantis

Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus dalijasi Lietuvos požiūriu į Europos Sąjungos

jūrų politiką, išreikštą ES Žaliojoje knygoje.

Lietuvos nuomone, viena svarbiausių ES jūros politikos formavimo bei įgyvendinimo

krypčių turėtų būti tarptautinių visuotinai pripažįstamų konvencijų įgyvendinimo užtikrinimas jūros

aplinkos apsaugos, laivybos bei jūrininkų darbo srityse. ES Žalioji knyga turėtų būti suderinta su

kitomis ES strategijomis (pvz. aplinkosaugos srityje).

Jūrų naudojimo kontrolėje viena iš prioritetinių krypčių turėtų būti laivų judėjimo valdymo

bendrų informacinių sistemų kūrimas, taip pat stabilios ir konkurencingos verslo aplinkos laivybai

kūrimas (užtikrinta ES laivynų kokybinė ir kiekybinė plėtra, know-how tęstinumas, jūrinės

profesijos plėtojimas, trumpiau sakant, laivybos verslo reguliavimas tarptautiniu mastu). Svarbią

vietą ES jūrų politikoje turi užimti trumpųjų nuotolių laivyba, vidaus vandenų laivybos skatinimas

ir intermodalinio transporto plėtra.

Klaipėdos uostas – tai labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas.

Tai svarbiausias ir didžiausias Lietuvos Respublikos transporto centras, kuriame susijungia jūros,

sausumos ir geležinkelio keliai iš Rytų ir Vakarų.

15

3.4.Tarptautinių pervežimų kokybės rodikliai – techninė ir funkcinė kokybė

Komercinė sėkmė priklauso nuo to, ar firma savo teikiamomis paslaugomis gali patraukti

vartotoją ir jį išlaikyti. Svarbiausia priemonė tam pasiekti – garantuoti geresnę paslaugą kokybę,

negu tai gali padaryti konkurentas.

Kokybė yra apibūdinama kaip atitinkamas reikalavimų, kurie suvokiami kaip apibrėžti ir

nustatyti normatyvais. Tokia kokybės samprata yra tiesiogiai perimta iš pramonės ir kitų daiktinės

gamybos sričių, kur prekės kokybės ekspertizė atliekama patikrinus tam tikus gaminio parametrus.

Tačiau paslaugoms tokia kokybės samprata netinka. Dėl neapčiuopiamos paslaugų prigimties,

teikėjo ir gavėjo sąveikos, gamybos ir vartotojo momentų sutapimo paslaugų kokybė yra

momentinė būsena, kurią galima sutapatinti su tiekėjo suvokiama kokybe.

Kokybė integruota gamybinę ir marketinginę paslaugos dalis, technologiją ir vartotojo

poreikių patenkinimą. Tai daugiaplanė sąvoka, sunkiai apibrėžiama, kaip ir daugelis kitų verslo ir

socialinių reiškinių.

Vartotojo patirta kokybė turi du pagrindinius aspektus:

1. techninė (arba išorinė )kokybė;

2. funkcinė ( arba proceso) kokybė;

Techninė kokybė yra tai, ką vartotojas gauna paslaugos metu. Viešbučio svečiui

suteikiamas kambarys ir lova nakvynei, restorano lankytojui – maistas, oro linijų klientas persikelia

iš vienos vietos į kitą, biznio konsultantas užsakovui pateikia verslo planą, bankas suteikia kreditą ir

t.t. visi šie dalykai - tai kokybės išorinė išraiška.

Techninė kokybė susijusi materialinėmis paslaugos teikimo priemonėmis bei

technologijomis, kurių savybės nustatomos įprastais prekių kokybės vertinimo metodais.

Jų buvimas ir būklė gali būti pademonstruota klientui prieš suteikiant paslaugą. Taip

paveikiami o lūkesčiai susieti su būsimos paslaugos kokybe. Restorano įranga, viešbučio gyvenimo

sąlygų charakteristikos, turistinio maršruto aprašymas, teikiančio paslaugas personalo klasifikacijos

liudijimai ( diplomai, kategorijos, vardai ar moksliniai laipsniai ) yra pagrindas techninei kokybei

vertinti.

Klientas visuomet yra paveikiamas dar ir būdo, kuriuo techninė kokybė jam teikiama. Šis

būdas nusako kitą kokybės aspektą – funkcinę kokybę.

Techninė kokybė yra tai – kokie vartotojo nuomonę apie kokybę formuoja paslaugos

suteikimo būdas, teikėjo elgsena ir kitos aplinkybės, kurios paslauga pasiekia savo tikslą. Tarp jų

paminėtinas net ir kitų vartotojų, tuo pat metu naudojančių panašias ar tokias pat paslaugas, galįs

16

turėti tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos sąveikos atmosferai. Vartotojas yra veikiamas ne tik to,

ką jis gauna , bet ir to, kaip jis gauna paslaugą , kaip ir kiek jis sužino apie paslaugos gamybos ir

vartotojo procesą [2].

Skirtingai nuo produktų gamybos, paslaugų firmoje vartotojas gali pamatyti jos išteklius,

veikimo būdą, atliekamus veiksmus. Susidaręs įvaizdis labai svarbus daugeliui paslaugų. Jeo

teikėjas, vartotojo požiūriu, yra geras, t.y. jo įvaizdis patrauklus, vartotojas dažniausiai nepaisys

nedidelių klaidų. Ir priešingai, jeigu įvaizdis negatyvus, tai klaidos poreikis dažniausiai žymiai

didesnis, negu turėtų būti. Vadinasi, įvaizdis tampa savotišku filtru, vartotojui suvokiant patirtos

paslaugos kokybės techninę ir funkcinę pusę.

Taigi paslaugų kokybė yra integruota sąvoka, kai lemiamą reikšmę turi paslaugos vartotojo

kokybės vertinimas. Vartotojo patirties kokybės aspektų sąveiką parodo schema. Peteikta 4.1

paveikslėlyje. Techninė ir funkcinė kokybė, priklauso nuo vartotojo įvaizdžio apie paslaugą ir jos

teikimą ir suformuoja vartotojo patirtą kokybę ir jos vertinimus.

17

4. INFORMACINIO SRAUTO FUNKCIJOS TARPTAUTINĖJE LOGISTIKOJE

Medžiagų srautai logistikoje juda aprūpinimo, gamybos ir paskirstymo srityse. Šių srautų

saugos klausimai ypač aktualūs aprūpinimo ir paskirstymo srityse, nes kroviniai gabenami,

perkraunami ir sandėliuojami ne vien nacionalinėje, bet ir tarptautinėje rinkoje. Verslo

globalizacija išplėtė verslo logistikos funkcijas, ir logistikos uždaviniai tapo kompleksiškesni, kai

medžiagų, prekių ir paslaugų srautai vykdomi tarptautiniu lygiu, todėl materialių srautų apsauga

taip pat darosi visuotinio pobūdžio. Gamyboje medžiagos ir žaliavos perdirbamos į gatavą

produkciją, todėl medžiagų srauto apsaugos klausimai čia nėra tokie aktualūs, nes verslo įmonėse

šie klausimai yra įmonių vidinės kompetencijos reikalas ir priklauso nuo šiems klausimams

skiriamo dėmesio. Materialaus srauto apsauga priklauso nuo šių veiksnių: tinkamos produkcijos

pakuotės bei sustambintų krovinių vienetų paruošimo, transportinių talpų ir konteinerių naudojimo

kroviniams gabenti, reikiamos transporto rūšies parinkimo, gabenimo ir sandėliavimo sąlygų, taip

pat organizacinių saugos priemonių

Galima teigti, kad logistika – tai atvykstančio į įmonę, ten apdirbamo ir paliekančio šią

įmonę materialios produkcijos srauto ir su juo susijusio informacinio srauto planavimas, valdymas

ir kontrolė.

4.1.Informacijos ir prekių srautą judėjimas

Informacijos ir prekių judėjimo tinklai turi būti susieti į apgalvotą logistinę sistemą,

kadangi jie priklauso vienas nuo kito. Pavyzdžiui, suprojektuotas informacijos tinklas daro įtaką

užsakymų atlikimo trukmei, o ji savo ruožtu - atsargų kiekiui tinklo mazguose. Atsargų kiekis

veikia vartotojų aptarnavimo kokybę, o tai lemia užsakymo ciklo trukmę ir efektyvaus informacijos

tinklo kūrimą. Todėl galima teigti, kad visos verslo logistikos dalys yra ir turi būti nagrinėjamos

kaip viena sistema [6].

Verslo veikla, kuri sudaro logistiką, priklauso nuo įmonės organizacinės struktūros ir to,

kiek svarbi logistikos operacijoms kiekvieno padalinio veikla. Visas logistinės veiklos rūšis pagal

funkcijas (kartu su kiekviena iš jų susijusiais sprendimais) galima suskirstyti į pagrindines ir

pagalbines.

Pagrindinės veiklos rūšys:

A. Vartotojų aptarnavimo standartai :

18

- vartotojų logistinio aptarnavimo poreikių nustatymas;

- vartotojų reakcijos į aptarnavimą nustatymas;

- vartotojų aptarnavimo lygio nustatymas.

B. Transportavimas :

- transporto rūšies ir transportavimo būdo nustatymas;

- krovinių siuntų formavimas;

- transportavimo maršrutų nustatymas;

- transporto priemonių panaudojimo planavimas.

C. Atsargų valdymas :

- žaliavų ir pagamintos produkcijos sandėliavimo organizavimas;

- operatyvinis realizacijos planavimas;

- reikalingos produktų nomenklatūros sandėliavimo vietose nustatymas;

- sandėlių skaičiaus, dislokavimo vietų ir dydžio nustatymas;

- klientų aptarnavimo laiku užtikrinimas.

D. Užsakymų tvarkymas :

- realizavimo užsakymų tvarkymas;

- operatyvaus užsakymų informacijos perdavimo užtikrinimas;

- užsakymų atlikimo metodikos parengimas.

Pagalbinės veiklos rūšys:

A. Sandėliavimas :

- reikalingo ploto ir tūrio nustatymas;

- produkcijos išdėstymas bei reikalingo pakrovimo-iškrovimo rampų kiekio nustatymas;

- kiekio nustatymas;

- sandėlių plano sudarymas;

- sandėliuojamų produktų išdėstymas.

B. Medžiagų valdymas :

- įrangos parinkimas;

- įrangos keitimo tvarka;

- užsakymų atlikimo tvarkos nustatymas;

- atsargų saugojimas ir tvarkymas.

C. Medžiagų ir produktų įsigijimas :

- tiekimo šaltinių nustatymas;

- pirkimo terminų nustatymas;

- perkamų vertybių kiekio nustatymas.

19

D. Produkcijos įpakavimas :

- krauti ir transportuoti;

- sandėliuoti;

- apsaugoti nuo praradimo ir sugadinimo.

E. Informacijos apdorojimas ir tvarkymas :

- informacijos kaupimas ir tvarkymas;

- duomenų analizė;

- kontrolinių procedūrų atlikimas.

Pagrindinės verslo veiklos rūšys yra atskirtos nuo pagalbinių todėl, kad pagrindinė veikla

dažniausiai vyksta kiekviename logistikos kanalo segmente, tuo tarpu kai pagalbinė veikla

organizuojama priklausomai nuo aplinkybių tik tam tikrose sferose. Pagrindinė veikla daugiausiai

prisideda prie bendrųjų logistikos kaštų ir yra būtina efektyviai koordinuoti ir spręsti logistikos

uždavinius. Klientų aptarnavimo standartai lemia gamybos lygį, taigi jų nustatymas taip pat daro

įtaką būsimoms logistikos išlaidoms. Jeigu standartai labai aukšti arba labai specifiniai, paslaugos

teikimo galimybės gali būti tokios ribotos, kad jos kaina gali dar pakilti (transportavimas

automobiliais-šaldytuvais, automobiliais-cisternomis ir t. t.).

Transportavimas ir atsargų valdymas yra pagrindinės logistikos išlaidas sudarančios

veiklos rūšys. Patirtis rodo, kad kiekviena iš jų sudaro nuo 1/2 iki 2/3 bendrųjų logistikos išlaidų.

Transportavimas prideda produkcijai vietos ir laiko, o atsargos - laiko vertę.

Transportavimas yra būtinas, nes jokia firma negali egzistuoti neplanuodama savo žaliavų

ir/arba gatavų produktų judėjimo. Šis būtinumas tampa dar akivaizdesnis, kai daugelį firmų

finansiškai paliečia tokios nacionalinės nelaimės kaip blokada, vienašalis sienų uždarymas,

geležinkeliečių streikas arba vairuotojų atsisakymas vežti prekes, nesutarus dėl transportavimo

tarifų. Rinka neaprūpinama prekėmis, ir produkcija susikemša logistikos kanale, kur ji nuvertėja

arba pasensta.

Užsakymų tvarkymas yra labai svarbi veiklos rūšis. Jos išlaidos yra mažos, palyginus su

transportavimo ir atsargų priežiūros išlaidomis. Nepaisant to, užsakymų tvarkymas yra svarbus

elementas viso laiko, kol klientas gauna prekes ar paslaugas. Ši veikla taip pat paspartina

produkcijos judėjimą ir paslaugų suteikimą.

Pagalbinės veiklos rūšys, nors kiekvienu konkrečiu atveju gali būti taip pat svarbios kaip ir

pagrindinės, yra laikomos šalutinėmis, ir manoma, kad jos prisideda prie logistikos uždavinių, bet

viena ar kelios iš jų gali ir nebūti kiekvienos firmos logistinės veiklos dalis. Pavyzdžiui, tokiai

produkcijai kaip automobiliai ar tokioms prekėms kaip anglis, geležis ar skalda, kurių nereikia

sandėliuoti esant nepalankioms oro sąlygoms ar saugumo sumetimais, nebūtina sandėliavimo

20

veikla, nors atsargų priežiūra ir būtina. Tačiau sandėliavimas ir produktų priežiūra dažniausiai

neišvengiami, kai tik produkcija laikinai sustoja kelyje į pardavimo vietą.

Apsauginis įpakavimas yra pagalbinė transportavimo ir sandėliavimo veiklos rūšis, nes jis,

kaip sandėliavimas bei medžiagų priežiūra, prisideda prie šių veiklos rūšių efektyvumo. Pirkimas ir

produkcijos planavimas dažnai gali būti laikomi sritimis, priklausančiomis greičiau gamybai nei

logistikai. Vis dėlto jie taip pat prisideda prie logistikos proceso apskritai, ir ypač prie

transportavimo ir atsargų menedžmento efektyvumo. Galiausiai informacijos apdorojimas ir

tvarkymas prisideda prie visų kitų logistinės veiklos sričių tuo, kad teikia planavimui ir kontrolei

reikalingą informaciją

21

IŠVADOS

1. Tarptautinė logistika – tai atitinkamos šalies įmonių apsirūpinimo žaliavomis ir kitais

gamybos veiksniais iš užsienio ir tos šalies įmonių apsirūpinimo žaliavomis ir kitais

gamybos veiksniais iš užsienio ir tos šalies įmonių pagamintos produkcijos pardavimo

užsienio šalių rinkose paslaugų, užtikrinančių teik išteklių tiek gatavų prekių srautų

judėjimą, pateikimas.

2. Transporto, kaip ūkio šakos, svarbą lemia ne vien tik pats gabenimo procesas. Krovinių

gabenimui reikia sukurti transporto tinklą su infrastruktūros objektais, nustatyti gabenimo

tvarką ir gabenimo kaštus mažinančias logistikos grandis.

3. Lietuvos Respublikoje yra šios transporto šakos: biotransportas, geležinkelio,

automobilių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų elektrinis, vamzdinis. Geriausiai išvystytos

yra: oro transportas, jūrų transportas, sausumos transportas.

4. Tarptautinį logistinį srautą sudaro materialiniai ištekliai, nebaigta produkcija ir pagaminta

produkcija, kuriems taikomos logistinės operacijos judant erdvėje, jas pakraunant,

iškraunant, pakuojant, rūšiuojant ir t.t. Jei produkcija nejuda, tai logistiniai srautai tam tikru

momentu tampa atsargomis. Šalia logistinių srautų juda pinigų, informaciniai bei rėmimo

srautai. Pinigų srautai susideda iš logistikos dalyvių ir bankų.

22

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Baublys A. “ Tarptautiniai vežimai kelių transportu “ 1996 m.

2. Urbonas J.A. “ Tarptautinė logistika “ 2004 m.

3. Bischof K.D “ Ekspedicinių ir transporto įmonių vadyba “ 2002 m.

4. Martin Christopher. Logistika ir tiekimo grandinės valdymas.2007

5. Vengrinė B., Paslaugų ekonomika. Vilnius. 1998m.

6. Šiuolaikinė logistika :vadovėlis /Ramūnas Palšaitis. 2010