taikomojo mokslinio tyrimoold.ntakd.lt/bylos/taikomojo_mokslinio_tyrimo_ataskait… · web viewkaip...

Socialinių tyrimų institutas

TAIKOMOJO MOKSLINIO TYRIMO „VAIKŲ, VARTOJANČIŲ PSICHOAKTYVIAS

MEDŽIAGAS, PSICHOLOGINĖS IR SOCIALINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO BŪDŲ, METODŲ IR GALIMYBIŲ ŠALYJE ANALIZĖ BEI

PSICHOLOGINIŲ IR SOCIALINIŲ PASLAUGŲ VAIKAMS, VARTOJANTIEMS PSICHOAKTYVIAS

MEDŽIAGAS, POREIKIO NUSTATYMO METODIKOS PARENGIMAS”

ATASKAITA

Dr. Daiva SkučienėDr. Indrė Gajdosikienė

Mg.Lina Šumskaite

Vilnius, 2006

TURINYSĮVADAS 3

TYRIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI.................................................................................41. VAIKŲ, VARTOJANČIŲ PSICHOAKTYVIAS MEDŽIAGAS, PSICHOLOGINĖS IR

SOCIALINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO BŪDŲ, METODŲ IR GALIMYBIŲ LIETUVOJE ANALIZĖ 6

1.1. VAIKŲ, VARTOJANČIŲ PSICHOAKTYVIAS MEDŽIAGAS, PSICHOSOCIALINĖS SITUACIJOS YPATUMŲ, BEI JIEMS TEIKIAMOS PAGALBOS APŽVALGA.........................6

1.1.1. Psichosocialinių paslaugų vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, teikimo svarba.....................................................................................61.1.2. Psichosocialinis psichoaktyvių medžiagų vartojimo kontekstas..................71.1.3. Pagalbos vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas užsienyje, būdai.......................................................................................................................91.1.4. Paslaugos vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, Lietuvoje..11

1.2. APKLAUSOS, SIEKIANT NUSTATYTI VAIKŲ, VARTOJANČIŲ PSICHOAKTYVIAS MEDŽIAGAS, PSICHOLOGINĖS IR SOCIALINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO BŪDUS, METODUS IR GALIMYBES ŠALYJE, REZULTATAI...........................................131.3. APIBENDRINIMAS...............................................................................................301.4. ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ, TEIKIANČIŲ PSICHOLOGINES IR SOCIALINES PASLAUGAS VAIKAMS, VARTOJANTIEMS PSICHIKĄ VEIKIANČIAS MEDŽIAGAS, INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS REKOMENDACIJOS......................................................31

2. UŽSIENIO ŠALIŲ (KAI KURIŲ EUROPOS ŠALIŲ. JAV, KANADOS) PATIRTIS APIE VAIKŲ, VARTOJANČIŲ PSICHOAKTYVIAS MEDŽIAGAS, PSICHOSOCIALINIŲ POREIKIŲ

ĮVERTINIMĄ 34

2.1. VAIKO PSICHOSOCIALINIŲ POREIKIŲ ĮVERTINIMO SRITYS, SPRENDŽIANT VAIKŲ IR JAUNUOLIŲ PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PROBLEMAS.......................342.2. VAIKO POREIKIŲ ĮVERTINIMO PROCESAS...........................................................362.3. PASLAUGŲ TEIKIMO PRINCIPAI VAIKAMS, VARTOJANTIEMS PSICHOAKTYVIAS MEDŽIAGAS...............................................................................................................44

3. PSICHOLOGINIŲ BEI SOCIALINIŲ PASLAUGŲ VAIKAMS, VARTOJANTIEMS PSICHOAKTYVIAS MEDŽIAGAS, POREIKIO NUSTATYMO METODIKOS RENGIMAS 47

3.1 FOCUS GRUPĖS ORGANIZAVIMAS IR DALYVIAI...................................................473.2 FOCUS GRUPĖS DISKUSIJŲ REZULTATAI..............................................................473.3. TOLESNĖ „METODIKOS VAIKAMS, VARTOJANTIEMS PSICHOAKTYVIAS MEDŽIAGAS, PSICHOSOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKIUI NUSTATYTI” SVARSTYMO EIGA..........................................................................................................................50

4. VAIKO, VARTOJANČIO PSICHOAKTYVIAS MEDŽIAGAS, PSICHOSOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKIŲ ĮVERTINIMO METODIKA 52

A. PAGRINDINIAI PRINCIPAI......................................................................................52B. BENDRIEJI KRITERIJAI.........................................................................................52C. ĮVERTINIMO EIGA................................................................................................53

IŠVADOS 57

1 PRIEDAS „VAIKO, VARTOJANČIO PSICHOAKTYVIAS MEDŽIAGAS, POREIKIO PSICHOSOCIALINĖMS PASLAUGOMS ĮVERTINIMO FORMA”........................................592 PRIEDAS „EKOŽEMĖLAPIO PAVYZDYS”.................................................................743 Priedas Įstaigoms siųstas klausimynas..................................................................75

2

Įvadas

Šiandien Lietuvoje vis labiau ryškėja, kad narkomanija yra jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių liga. Reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas apie žalingų įpročių paplitimą Lietuvoje (2004 m.) rodo, kad narkotinių medžiagų vartojimas (bent kartą gyvenime), siekiantis 14,4 proc., yra labiau paplitęs tarp jaunesnio amžiaus (15-34 m.) gyventojų1. Į šią grupę patenka ir vaikai, nes vaiku laikomas asmuo iki 18 m. amžiaus. ESPAD 03 duomenimis, bet kurį narkotiką bent kartą buvo vartoję 15,6% 15-16 metų Lietuvos moksleivių. 2002 m. iš visų sveikatos priežiūros įstaigose užregistruotų narkotikus vartojančių asmenų 0,1 proc. buvo vaikai iki 14 metų, 11,6 proc. – 15–19 metų paaugliai2. Gatvės vaikų tyrimo (2000 m.) duomenimis3, narkotikus buvo vartoję 81% tirtų vaikų. Lietuvos 15-16 metų moksleiviai, ESPAD 03 duomenimis4, užėmė aukštesnes nei ES vidurkis ar vienas iš pirmaujančių vietų pagal alkoholio (alų 3 kartus ir daugiau per mėnesį gėrusių 28 proc., stiprius alkoholinius gėrimus – 14 proc.), tabako (per paskutinį mėnesį rūkiusių 41 proc.), amfetamino (bent kartą gyvenime mėginusių 5 proc.), raminamųjų (bent kartą gyvenime mėginusių 14 proc.) vartojimą. Todėl, kalbant apie moksleiviško amžiaus populiaciją, būtina ypatingą dėmesį skirti psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimo problemos sprendimui joje, ypač tarp vyresnių klasių moksleivių.

Sprendžiant vaikų psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemą, reikia taip pat turėti galvoje, kad nors psichoaktyvių medžiagų vartojimas sukelia medicinines pasekmes ir problemas, psichosocialinis šios problemos pobūdis yra ne mažiau svarbus. Prie to, ar vaikas ims eksperimentuoti, ar ims dažnai vartoti psichoaktyvias medžiagas, ar sugebės atsispirti, prisideda taip vadinami rizikos veiksniai ir apsaugantys veiksniai. Šiems veiksniams priskiriami biologiniai, psichologiniai ir elgesio, bei socialinės aplinkos veiksniai.

Šiame tyrime į vaiko psichoaktyvių medžiagų vartojimą žvelgiama kaip į palaipsniui gilėjančią problemą, kurios sprendimui svarbi prevencija visuose lygiuose. Lietuvoje kol kas formuojasi ir vystoma pagalbos vaikams, galintiems pradėti vartoti (pirminė prevencija) ar jau pradedantiems vartoti psichoaktyvias medžiagas (antrinė prevencija), bei gydymo ir psichologinės bei socialinės reabilitacijos (tretinė prevencija) sistema. Vaikų psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemą sprendžia pavienės bendruomenės, dienos centrai; į reabilitacijos procesą nėra aktyviai įtrauktos mokyklos, tėvai, savivaldybė, Vaikų teisių apsaugos tarnyba, policija ir kitos institucijos, galinčios aktyviai prisidėti prie šios problemos sprendimo. Tačiau tyrimo, įvertinančio ar apžvelgiančio įvairių institucijų teikiamas paslaugas psichoaktyvias medžiagas vartojantiems vaikams, nebuvo atlikta. Todėl šias spragas bandoma užpildyti šiuo tyrimu, apklausiant Savivaldybių pavaldumo įstaigas, į kurių akiratį patenka vaikai, vartojantys psichoaktyvias medžiagas.

Taip pat nebuvo sukurta metodika vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, psichosocialiniams poreikiams įvertinti, nebuvo numatyta, kas tokią metodiką turėtų naudoti ir kur turėtų būti nustatomi psichiką veikiančias medžiagas vartojančio vaiko psichosocialiniai poreikiai. Remdamiesi šio tyrimo medžiaga, 1 Žalingų įpročių paplitimas Lietuvoje. Prieiga per žiniatinklį: http://www.nkd.lt/index.php?id=0-40-02 Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. balandžio 8 d. nutarimas Nr. IX-2110 „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 58-2041).3 Bulotaitė L., Davidavičienė A. G., Lekarevičiūtė A., Trakinskienė L. Gatvės vaikų, esančių institucijose, svaiginančių medžiagų vartojimo ir seksualinio elgesio greitas įvertinimas bei atsakas: tyrimų medžiaga. Vilnius, 2000.4 www.espad.org/lithuania.doc

3

tyrėjai siūlo, kad tokios metodikos naudotojai Lietuvoje galėtų būti mokyklos (iš tirtų įstaigų jos daugiausiai susiduria su vaikais, vartojančiais psichiką veikiančias medžiagas). Tokios metodikos sukūrimas turėtų padėti geriau įvertinti su psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemomis susiduriančių vaikų skaičių bei turėtų padėti geriau pagal atskiras sritis įvertinti psichosocialinių paslaugų tokiems vaikams ar jų šeimoms poreikį. Ateityje būtų taip pat labai svarbu aptarti, kaip ir kokia informacija apie psichoaktyvias medžiagas vartojantį vaiką turėtų keistis ir dalintis įvairios su tokiu vaiku susiduriančios institucijos, tačiau šis klausimas jau peržengia šio tyrimo ribas.

Tyrimą sudaro keturios dalys. Pirmojoje dalyje aptariama, dėl ko vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, yra svarbu teikti pagalbą ir kuo vaikų psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali būti skirtingas nuo suaugusių. Tretinės prevencijos (reabilitacijos) paslaugos apžvelgiamos įvairių šalių bei Lietuvos prevencijos sistemų kontekste. Pirmosios dalies pabaigoje aptariami rezultatai tyrimo, gauto apklausus Savivaldybių pavaldumo įstaigas apie jiems žinomus eksperimentuojančius, dažnai psichoaktyvias medžiagas vartojančius ir problematiškus vartotojus vaikus bei apie įstaigų jiems teikiamas paslaugas.

Tyrimo antrojoje dalyje pristatoma įvairių užsienio šalių įstaigų (ligoninių, dienos centrų, vaiko teisių apsaugos tarnybų, mokyklų ir kt. įstaigų) patirtis, vertinant psichoaktyvias medžiagas vartojančių vaikų psichosocialinius poreikius.

Tyrimo trečiojoje dalyje aprašoma, kaip vyko pagal užsienio šalių patirtį sukurtos metodikos vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinams poreikiams vertinti Lietuvoje, aptarimas focus grupėje ir tolesnis koregavimas.

Ketvirtojoje dalyje išdėstomi vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinių paslaugų poreikių įvertinimo metodikos pagrindiniai principai, bendrieji kriterijai ir poreikių įvertinimo eiga.

Tyrimo tikslai ir uždaviniai

Šiame tyrime buvo keliami trys pagrindiniai tikslai ir jiems įgyvendinti numatomi atitinkami uždaviniai:1. Atlikti analizę siekiant nustatyti vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas,

psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo būdus, metodus ir galimybes šalyje:1.1. apžvelgti Lietuvoje atliktus tyrimus apie vaikus, vartojančius psichoaktyvias

medžiagas, bei jiems teikiamas paslaugas; 1.2. apžvelgti užsienio šalių paslaugų teikimo situaciją vaikams, vartojantiems

psichoaktyvias medžiagas;1.3. remiantis atlikta analize, parengti klausimyną skirtą pavaldžioms

Savivaldybei įstaigoms: švietimo, socialinės paramos skyriams, vaikų teisių apsaugos tarnyboms, psichologinėms – pedagoginėms tarnyboms, priklausomybės ligų centrams bei psichikos sveikatos centrams;

1.4. apklausti minėtas įstaigas bei apdoroti gautus duomenis.2. Apžvelgti užsienio šalių (kai kurių Europos šalių ir JAV) patirtį apie socialinių,

psichologinių paslaugų teikimą vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas:2.1. apžvelgti vaiko, vartojančio psichoaktyvias medžiagas, poreikių įvertinimo

sritis;2.2. aprašyti vaiko poreikių įvertinimo procesą;2.3. apžvelgti įvertinimo ir paslaugų teikimo principus vaikams, vartojantiems

psichoaktyvias medžiagas.

4

3. Parengti psichologinių bei socialinių paslaugų vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, poreikio nustatymo metodiką:3.1. remiantis apklausos rezultatais bei užsienio šalių patirties analize, parengti

pirmąjį vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinių poreikių įvertinimo metodikos projektą;

3.2. organizuoti ekspertų apklausą focus grupės metodu, vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinių poreikių įvertinimo metodikos projektui aptarti.

5

1. Vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo būdų, metodų ir galimybių

Lietuvoje analizė

1.1. Vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinės situacijos ypatumų, bei jiems teikiamos pagalbos apžvalga

1.1.1. Psichosocialinių paslaugų vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, teikimo svarba

Pagal psichoaktyvių medžiagų vartojimo dažnį kai kurie tyrėjai5 skirsto vaikus į:

1. Rizikos grupę,2. Eksperimentatorius,3. Nereguliarius vartotojus,4. Reguliarius vartotojus,5. Priklausomus nuo psichoaktyvių medžiagų asmenis.

Jei pirmosioms grupėms veiksmingiausios prevencijos priemonės yra politika, švietimas (pirminė prevencija), tai kitoms darosi svarbu ankstyvas nustatymas, ankstyvoji intervencija, gydymas ir reabilitacija (antrinė ir tretinė prevencija).

Ką svarbu žinoti, reaguojant į vaikų narkotinių ir psichoaktyvių medžiagų vartojimą? Nemaža dalis vaikų tokių medžiagų nevartoja. Tam tikra dalis vaikų eksperimentuoja, bet sugeba iš to pasitraukti. Tačiau daliai vaikų narkotinių ir psichoaktyvių medžiagų vartojimas tampa ir taps sudėtinga problema. Intervencija į vaikų narkotinių ir psichoaktyvių medžiagų vartojimą yra ypač svarbi todėl, kad tokių medžiagų vartojimas turi įvairiapusį poveikį vaiko gyvenimui6:

- Socialinis poveikis. Vaiko įsitraukimas į nusikalstamą elgesį turės reikšmės suaugusiojo elgesiui, jo integracijai į visas visuomenės gyvenimo sritis.

- Pažeidžiamumas. Jauni žmonės, įsitraukę į narkotinių ir psichoaktyvių medžiagų vartojimą, yra labai pažeidžiami. Jie įsitraukia į nusikalstamumą, lengviau pasiduoda išnaudojimui, ypač seksualiniam.

- Fizinis poveikis. Dauguma jaunų žmonių vartoja narkotines ir psichoaktyvias medžiagas trumpesnį laiko periodą nei suaugę. Taip pat labai nukenčia šių vaikų/jaunuolių psichinė gerovė.

- Naudojimo metodai. Jaunimo narkotinių ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo metodai skiriasi nuo suaugusiųjų. Tarp jaunuolių dažniau pasireiškia įvairių narkotinių medžiagų maišymas (narkotinių medžiagų vartojimas kartu su alkoholiu ir pan.).

- Naudojimo aplinkybės. Jos skiriasi nuo suaugusiųjų narkotinių ir psichoaktyvių medžiagų vartotojų. Jaunuoliai narkotines ir psichoaktyvias medžiagas dažniau vartoja aplinkose, galinčiose sukelti papildomų rizikų (vartojančių narkotines, psichoaktyvias medžiagas suaugusiųjų draugijoje ir kt.).

- Rizikų suvokimas. Dauguma jaunuolių nesuvokia narkotinių ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo problematiškumo, nejaučia ryšio tarp narkotinių, psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir kitų problemų jų gyvenime. Dažniausiai

5 Bulotaitė, L. Priklausomybių psichologiniai aspektai. Vilnius, 1998.6 Services for young people with problematic drug misuse: a guide to principles and practice. Effective interventions unit and partnership drugs initiative Lloyds TSB Foundation for Scotland. http://www.scotland.gov.uk/Publications/2003/01/16258/17466

6

http://www.scotland.gov.uk/Publications/2003/01/16258/17466

http://www.derbyshire.gov.uk/Images/Children%20In%20Need%20a%20Handbook%20for%20Staff_tcm2-30578.pdf


jie pripažįsta tik gerus narkotinių ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo sukeliamus pojūčius.

1.1.2. Psichosocialinis psichoaktyvių medžiagų vartojimo kontekstas

Lietuvos ESPAD duomenimis, tiek 1999, tiek 2003 m. smalsumas buvo pagrindinė priežastis (59%), dėl ko moksleiviai pirmąkart pabandė narkotikų7. Ši priežastis nurodoma kaip pagrindinė ir visos Europos Sąjungos jaunimo tyrime8. Dar beveik 20% moksleivių Lietuvoje siekė apsvaigti. Noras užmiršti savo problemas buvo taip pat svarbus, šią motyvaciją nurodė 22% moksleivių.

22% vartojančių vaikų teigė, kad jų tėvai mažai su jais bendrauja, nežino ar tik kartais žino, kur vaikai praleidžia savaitgalius, laisvalaikį9. Iki 90% narkomanija, alkoholizmu ar toksikomanija sirgusių paauglių turėjo problemų šeimose (trūko meilės, pagarbos, dėmesio, pasitikėjimo, draugiško tarpusavio supratimo)10 . ESPAD tyrėjų duomenimis, vaikai turi daug įvairių problemų, kurios skatina ne tik griebtis tabako, alkoholio ar narkotikų, bet ir ryžtis savižudybei 11.

Vilniaus pedagoginio universiteto doc. dr. G. Kvieskienė teigė, kad moksleiviai apie narkotikus žino daugiau nei mokytojai ar tėvai, tačiau moksleiviams trūksta tikslesnės, detalesnės, konkretesnės informacijos.12

Kalbėdamos apie mokyklas, doc.dr. G. Kvieskienė13 pastebėjo, jog jei mokykloje nėra tarpusavio supratimo, pagarbos, užuojautos, mokytojai neatsižvelgia į mokinių nuomones, iniciatyvą, tai vaikai jaučiasi vieniši ir izoliuoti. Moksleivius slegia mokyklos aplinka. Jie nerimauja dėl pažymių, sunkiai įveikia mokymo programą, jaučia baimę ir įtampą prieš kontrolinius darbus. Didelę poveikį paaugliams turi bendraamžiai. Reikšmingas ir masinių informacijos priemonių poveikis. Įvairių tyrimų duomenimis, vaikai praleidžia prie televizorių po 3-5 val.; per radiją populiarūs muzikos grupių atlikėjai didžiuodamiesi pasakoja apie narkotikų vartojimą.

Doc. psichol. m. dr. D. Selmistraitienė14 teigė, jog suaugę psichoaktyvių medžiagų vartojimą aiškina išorinėmis priežastimis – neigiamu aplinkos poveikiu paaugliams, o paaugliai – vidinėmis priežastimis. Rizikos grupės paaugliams būdinga, jog jie:

1. Stokoja motyvacijos nebandyti vartoti narkotinių ir psichoaktyvių medžiagų.2. Yra patyrę traumuojančių išgyvenimų ir mėgina išsivaduoti iš skausmingų

emocijų.3. Neturi pakankamų socialinių ir ypač atsparumo žalingam poveikiui įgūdžių

(dauguma į įtampą keliančias situacijas reaguoja pasyviai arba agresyviai).

7 Jakučiūnienė D., Davidavičienė A. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos ugdymo institucijose patirtis, problemos ir perspektyvos: tarptautinės konferencijos medžiaga , 2004, p.35.8 Kafetzopoulos, E. Risk and Protective factors in Adolescent and Youth Drug Use. Young people and Drugs: Care and Treatment. Council of Europe, 2006, p. 54.9 Ten pat, p.17.10 Ten pat p. 43. 11 Europos tyrimas dėl alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tarp 15-16 metų amžiaus mokinių Lietuvoje (ESPAD). Prieiga per žiniatinklį: http://www.nkd.lt/index.php?id=0-52-012 Kvieskienė G. Narkomanijos prevencija: ugdymo institucijose. Vilnius, 2001, p.27.13 Ten pat, p.35;37.14 Selmistraitienė D. Socialiniai įgūdžiai – paaugliams. Priklausomybių nuo narkotinių medžiagų prevencijos gairės.//Narkomanijos prevencija ugdymo institucijose. Vilnius, 2001, p.67-70.

7

Todėl moksleiviams būtina ugdyti pozityvaus savęs vertinimo, skausmingų jausmų išgyvenimo ir geros savijautos palaikymo, atsakomybės ir sprendimų priėmimo, bendravimo, pasipriešinimo aplinkos poveikiui įgūdžius.

Lietuvos globos namų vaikų tyrime15 rasta, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimas turi ryšį (r =.37) su mokyklos nelankymu.

L. Bulotaitė išskyrė socialinius ir psichologinius psichoaktyvių ir narkotinių medžiagų vartojimo veiksnius16. Socialiniai veiksniai:

Piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis šeimoje ar tarp draugų.

Blogi tarpusavio santykiai, konfliktai šeimoje. Ankstyva pažintis su svaigiosiomis medžiagomis.

Psichologiniai veiksniai: Žemas savęs vertinimas. Teigiami lūkesčiai dėl svaigiųjų medžiagų vartojimo. Malonumo siekimas.

Užsienio šalių literatūroje minimi rizikos bei apsaugantys veiksniai dažnai skirstomi į biologinius (t.y. genetinius), psichologinius ir elgesio, bei socialinės aplinkos rizikos veiksnius17. Prie psichologinių ir elgesio rizikos veiksnių priskiriami emocinis neramumas, mokymosi sunkumai, impulsyvumas, elgesio problemos. Socialinės aplinkos rizikos veiksniai yra tėvų psichoaktyvių medžiagų naudojimas, nepakankama tėvų parama, žemi pažymiai mokykloje, bendraamžių tarpusavio santykiai, priklausymas tam tikrai rizikos grupei, ekonominių ir socialinių galimybių trūkumas, ir kt. Antai įvairių tyrimų duomenys rodo, jog vaikai, vartojantys psichoaktyvias medžiagas, dažniau nei kiti jų bendraamžiai būna pašalinami iš mokyklos ar jos nelanko, yra padarę nusikaltimų, dažniau pabėga iš namų, ir dažniau turi brolių ar seserų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas. Pastebėta, jog tam tikrose diskotekose, laisvalaikio klubuose psichoaktyvias medžiagas yra vartojęs daug didesnis procentas jaunimo, nei ištyrus nacionaliniu lygmeniu.

Apibendrinant galima pasakyti, jog vaiko psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra susijęs ne tik su jo asmeniu (paveldimumu, psichinėmis ligomis ir pan.), bet ir su daugeliu jo aplinkos veiksnių, veikiančių vaiko savivertę ir savijautą. Todėl teikiant pagalbą vaikui, vartojančiam psichoaktyvias medžiagas, būtina į problemą žvelgti ne vien akcentuojant priklausomybę, bet ir atsižvelgiant į kitas vaiko gyvenimą formuojančias sritis: šeimą, mokyklą, bendraamžius ir laisvalaikį bei kt. Reikšmės turi ir makro veiksniai, tokie kaip narkotikų prieinamumas, masinio informavimo priemonių poveikis, užklasinio užimtumo pasiūla ir pan.

15 Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo savivaldybių ir apskričių vaikų globos namuose tyrimas. 2006 balandis, NKD.16 Bulotaitė, L. Priklausomybių psichologiniai aspektai, Vilnius, 1998.17 Kafetzopoulos, E. Risk and Protective factors in Adolescent and Youth Drug Use. Young people and Drugs: Care and Treatment. Council of Europe, 2006, p. 53-67.

8

1.1.3. Pagalbos vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas užsienyje, būdai

Austrijoje18 vaikų narkotinių medžiagų vartojimo paplitimo duomenys yra paremti mokyklų ataskaitomis, tačiau vieningos duomenų bazės nėra. Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, čia išvystytos mokyklų prevencijos programos. Visuotinė prevencija orientuota į priklausomybės, o ne į narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją. Didelis dėmesys skiriamas antrinei ir tretinei prevencijai, orientuotai į pažeidžiamus jaunuolius, norint pasiekti juos jų socialinėje aplinkoje už mokyklos ribų. Tokią prevenciją vykdo nevyriausybinės organizacijos (NVO): jos konsultuoja, suteikia informaciją. Pvz., Kolpingo Pagalbos priklausomam jaunimui centre jaunuolis, norintis atsikratyti priklausomybės, gali pasitarti su specialistu, kuris padės jam išsirinkti jam reikalingas paslaugas ir pagalbą. Šiame centre jaunuolis taip pat gali gauti gydytojo pagalbą ir informaciją, kas savaitę konsultuotis pas psichoterapeutą, ir jam siūloma galimybė užsiimti įvairia užklasine veikla: įvairių rūšių sportu ar bendra veikla su kitais paaugliais19.

Vokietijos20 kai kuriose Žemėse mokyklos sukūrė ir vykdo narkotikų prevencijos programas. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai investuojama į masinės informacijos priemones ir pagalbą šeimoms, nors intervencijos į labiau pažeidžiamas šeimas gana retos. Pastaraisiais metais stiprinama prevencija labiau pažeidžiamoms grupėms. Jos skirtos jauniems nusikaltėliams, padariusiems su narkotikais susijusių teisėtvarkos pažeidimų, populiacijos subgrupėms (pvz., vokiečiams re-imigrantams iš Rusijos) ir pan. Nuolat vystomos prevencijos pažeidžiamoms grupėms inovacijos. Daugelyje laisvalaikio praleidimo vietų jas vykdo NVO, savipagalbos organizacijos ir įvairūs projektai. Jų veikloje stengiamasi konsultuoti vaikus tiesiogiai, taip pat siekiama, kad paauglių susibūrimų vietose dalyvautų socialinis darbuotojas, dirbantis su jaunimu. Vystoma jaunimo jaunimui pagalba. Bendraujama ir siūloma nemokama, anonimiška pagalba visą parą internetu. Vienas iš nacionalinės narkotikų vartojimo mažinimo strategijos tikslų yra žalos mažinimas, stengiantis sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo narkotikų. Vokietijoje įsteigta apie 400 dienos centrų, kur teikiama nemokama pagalba tiems, kas stengiasi gyventi be narkotikų: siūloma nemokamos psichoterapeuto pagalba, pagalba kalbantis su tėvais, mokytojais ir kt., greita krizių intervencijos pagalba, taip pat vaikai čia vaikų teisių apsaugos tarnyboms pasiūlius gali būti privalomai nukreipiami konsultuotis.

Olandijoje21 narkotinių medžiagų vartojimas tarp mokinių stabilizavosi ir mažėja. Tai siejama su prevencinių programų sėkme, sumažėjusiu rūkymu ir kitų etninių grupių, kurioms neįprastas piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis, imigracija. Mokykla besiremiančios prevencijos programos yra politikos prioritetas ir jos nuolat vystomos, tačiau šios prevencijos kokybės kontrolės ir duomenų bazės nėra. Prevencija, orientuota į rizikos grupes, koncentruojama į laisvalaikio praleidimo aplinką, ypač dėl klubuose vartojamų narkotinių medžiagų. Mėginama įvesti laisvalaikio klubų saugumo taisykles, klubuose vykdyti intervenciją ir bendradarbiauti

18www.profiles.emcdda.europa.eu/index.cfm?fuseaction=public.Content&nNodeID=2914&sLanguageISO=EN19 http://www.kolping.at/drogen/start.html20www.profiles.emcdda.europa.eu/index.cfm?fuseaction=public.Content&nNodeID=2914&sLanguageISO=EN21www.profiles.emcdda.europa.eu/index.cfm?fuseaction=public.Content&nNodeID=2914&sLanguageISO=EN

9

tarp įvairių paslaugas teikiančių įstaigų. Tokią antrinę prevenciją vykdo NVO bendradarbiaudamos su vyriausybinėmis, paslaugas teikiančiomis organizacijomis.

Kaip viena iš efektyvesnių reabilitacijos programų jaunimui Olandijoje pristatoma reabilitacijos centras jaunimui Arta. 84% šį centrą baigusių žmonių po septynerių metų vis dar nevartojo narkotikų, palyginus su 25% nevartojusių po metų baigus daugelio kitų reabilitacijos centrų programas. Artoje su apie šimtu klientų dirba apie 70 specialistų. Centre vyksta detoksikacija, terapija, globa, ir parama grįžtant į pilnavertį gyvenimą. Artos reabilitacijos centro pagrindinis bruožas yra supratimas, jog narkotikų naudojimas yra gilesnių asmenybės poreikių signalas. Centro įkūrėjo J. van der Haar žodžiais, “kai pasižiūrime į narkotiko poveikį, jo naudotojo poreikiai tampa aiškūs. Pvz., daugelis žmonių, naudojančių kokainą, vengia socialinių santykių. Ekstazi siūlo vienybės su kitais žmonėmis jausmą, o heroinas yra geriausias pasaulyje skausmo malšintojas”22. Dėl to priklausomi nuo psichoaktyvių medžiagų jaunuoliai Artoje turi atsakyti sau į klausimus: Ar tavo priklausomybė ką nors sako tau apie save? Ką ji tau sako apie save? Ką norėtum pakeisti? Ir ką būdamas pasikeitęs, nori veikti pasaulyje? Artos programa sudaryta iš keturių fazių. Pirmojoje fazėje jaunimas gyvena ūkyje kaime, kad atstatytų sveiką organizmą ir sveiką gyvenimo ritmą. Antrojoje fazėje rezidentai įstaigos gyvenimo ritme susikuria savo rutiną. Įveikus abstinencijos sindromą atsistato emocinis gyvenimas, tam padeda įvairios istorijos, dramos, muzikos, meno terapijos, individualūs ir grupiniai pokalbiai. Trečiosios fazės metu grupinę terapiją papildo individuali, sprendžiant asmenines rezidento problemas. Didėja atsakomybė ir laisvė. Po šių fazių klientai palieka centrą ir ieško darbo bei pradeda dirbti, darydamiesi vis labiau nepriklausomi. Paskutinė darbo patirties savaitė turi būti bent už 100 km, kad klientai įsivaizduotų, ką reiškia gyventi išėjus iš centro. Darbo patirties fazė trunka apie 3 mėn., tada ruošiamasi palikti programą. Jauni žmonės paprastai persikelia į vieną iš Artos namų. Ten jie turi mokytis ar dirbti ir yra reikalavimas susidaryti socialinę programą vakarams ir savaitgaliams. Pagal klientų pasirinkimą, juos kas dieną arba kas savaitę lanko Artos bendradarbiai arba patys klientai vyksta į susitikimus Artoje. Po dviejų metų reabilitacijos ir paramos, priklausomybę turintys žmonės laikomi pakankamai savarankiškais, kad galėtų gyventi atskirai, tačiau jie visada gali telefonu kreiptis konsultacijos ir pagalbos.

Danijoje23 prevencijos politika yra labai decentralizuota ir vykdoma per vietos prevencinius komitetus, į kuriuos įeina atstovai iš įvairių įstaigų, paliekant jiems daug veikimo laisvės. Mokyklų teikiamos prevencijos kokybės tikrinimo nėra. Prevencija rizikos grupės jaunimui vykdoma laisvalaikio aplinkoje (muzikos festivalių metu, su jaunimo grupėmis gatvėse, jaunimo klubuose). 2003 m. Vyriausybės veiksmų planu „Kova prieš narkotikus” (“Fight against Drugs”) visi vietinės bendruomenės partneriai - savivaldybė, policija, tėvai, pradinės, vidurinės mokyklos, asociacijos, laisvalaikio klubai ir kt. įstaigos - kviečiami įsitraukti į bendradarbiavimą, siekiant mažinti naujų asmenų įtraukimą vartoti narkotines medžiagas. Už gydymą ir reabilitaciją atsakingos grafystės. Grafystės administracijai gavus pareiškimą, jog žmogus nori gydytis nuo priklausomybės, jam per 14 dienų turi būti pradėta teikti pagalba: detoksikacija, paruošimas reabilitacijai ir pati reabilitacija. Dauguma reabilitacijos centrų yra privačios ar visuomeninės įstaigos. Konkretesnė informacija apie reabilitacijos centrus žiniatinklyje pateikiama tik danų kalba.

22 McKay, P. Drugs Meet Inner Needs. 2000. Prieiga internetu: http://www.pinky-mychild.com/features/teen/index.html23www.profiles.emcdda.europa.eu/index.cfm?fuseaction=public.Content&nNodeID=2914&sLanguageISO=EN.

10

Lenkijoje24 psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra daugiau miesto, nei kaimo problema. Jaunimo psichoaktyvių medžiagų vartojimas nuo 1995 iki 2003 m. išaugo dvigubai. Vykdomos tiek nacionalinės, tiek vietinės narkotinių medžiagų prevencijos programos, tačiau jų veiksmingumas nėra iki galo aiškus. Mokyklos privalo išvystyti ir vykdyti savo vaikų ir jaunimo problemų prevencines programas, pritaikytas mokyklos poreikiams ir galimybėms. Anot regioninių švietimo departamentų, tokios prevencinės programos vykdomos 60% mokyklų. Ministerijos numatytos taip pat specialios švietimo ir prevencijos veiklos skirtos labiau narkotinių medžiagų paveiktiems vaikams ir jaunimui.

Lenkijoje egzistuoja nemažai priklausomybe nuo narkotinių medžiagų sergančiųjų reabilitacijos centrų. Daugelis jų yra suaugusiems, tačiau yra specialių centrų, kurių klientų amžius ribojamas iki 20-ties ar 25-erių metų. Jauniausi vaikai (nuo 13-kos metų) gali reabilituotis trijuose centruose Lenkijoje, dar daugiau centrų teikia paslaugas vaikams nuo 14-kos metų. Tokiuose centruose paaugliai yra gydomi, mokomi pagal mokyklos programas, mokomi amatų, individualiai ir grupėse konsultuojami, konsultuojamos jų šeimos. Kai kuriuose centruose tėvų dalyvavimas labai skatinamas ir vyksta šeimos psichoterapija. Centrų programos trunka nuo 6 savaičių iki 24 mėnesių25.

Latvijoje veikia reabilitacijos įstaiga paaugliams iki 18-os metų, kuriame paaugliai gali iki vienerių metų gyventi, mokytis, dirbti ir gauti psichoterapinę pagalbą26. Taip pat nuo 2003 m. rugpjūčio veikia valstybinis 57 vietų reabilitacijos centras vaikams iki 18-os metų, kurio reabilitacijos programa trunka iki pusantrų metų. Vaikai iki patekimo į reabilitacijos centrą turi būti praėję detoksikacijos ir motyvacijos reabilitacijai programą. Dėl vaiko patekimo jo tėvai/globėjai/rūpintojai savivaldybei turi pateikti prašymą, narkologo siuntimą reabilitacijai, vaiko sveikatos pažymėjimą, patikrinimo dėl AIDS, b-hepatito ir c-hepatito rezultatus, ir Savivaldybės socialinės pagalbos valdybos siuntimą. Centre su vaikais dirba auklėtojai, pedagogai, psichologas, psichoterapeutas, narkologas, bažnyčios atstovas, socialinis darbuotojas ir socialinis pedagogas. Vaikai centre individualiai ir grupėse konsultuojami, mokomi apie narkomanijos ir alkoholio vartojimo pasekmes, taip pat susipažįsta su anoniminių alkoholikų ir narkomanų judėjimų teorija ir praktika, vaikai mokomi atsipalaidavimo technikų, užsiima fiziniu darbu, jų šeimoms siūloma psichoterapija. Konsultacijos siūlomos ir pabaigusiems programą27.

1.1.4. Paslaugos vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, Lietuvoje

Lietuvos mokyklose veikia Prevencinio darbo grupės, atsakingos už prevencinio darbo klausimus mokykloje bei organizuojant pagalbos mokiniui, mokytojui ir tėvams (globėjams, rūpintojams) teikimą28.

Savivaldybėse veikia administracijų prevencinio darbo koordinavimo grupės, kurios koordinuoja tarpinstitucinį bendradarbiavimą teikiant metodinę, informacinę, konsultacinę ir dalykinę pagalbą prevencinio darbo grupėms mokyklose29.

24 Ten pat25 Wykaz osrodkow rehabilitacyjnych w Polsce. Prieiga internetu: http://www.narkomania.gov.pl/informator.htm26 http://www.narcomania.lv/?sadala=16927 http://www.atkariba.lv/?topic=03_03&lang=ru28 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. ISAK-1970 „Dėl Prevencinio darbo grupių mokyklose ir prevencinio darbo koordinavimo grupių savivaldybėse sudarymo bei jų veiklos krypčių aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 184-6824)29 ten pat

11

Daug kur mokyklose vyksta seminarai apie narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų žalą sveikatai, AIDS pavojų. Kai kur šia tematika vyksta akcijos, rašoma mokyklos leidiniuose, kabinama informacija stenduose. Tačiau, anot kai kurių autorių30, prevencinės programos nepasiekia rizikos grupės paauglių. Svarbi yra kai kur teikiama psichologinė pagalba: kelti vaikų pasitikėjimą savimi, mokyti konfliktų sprendimo, pykčio valdymo, jausmų reiškimo įgūdžių31.

Ne kiekviena mokykla turi bent po vieną socialinį pedagogą, dar mažiau mokyklose dirba psichologų. Socialinių pedagogų ir psichologų skaičiaus pasiskirstymas netolygus miesto ir kaimo mokyklose. Mažai išvystytas užklasinis užimtumas, kuris mieste yra dvigubai didesnis (apie 30%) nei kaimuose (apie 15%).

Policija vykdo kai kurias prevencines programas: naktinis krepšinis, sporto rungtynės, sąskrydžiai, vaikų užimtumo stovyklos, konkursai, judėjimas “Jaunieji policijos rėmėjai”32. Taip pat svarbus policijos patruliavimas prie mokyklos, jei yra su narkotinių medžiagų platinimu susijusių problemų.

Užklasinio užimtumo ir prevencijos programas dažniausiai vykdo nevyriausybinės organizacijos33.

Ambulatorinė pagalba priklausomiems nuo narkotinių medžiagų asmenims yra teikiama pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose: psichikos sveikatos centruose arba psichiatrijos kabinetuose, esančiuose pirminės sveikatos priežiūros centruose, privačiose gydymo įstaigose, turinčiose licenciją tokiai pagalbai teikti. Šiuo metu Lietuvoje yra 73 psichikos sveikatos centrai34, 5 specializuoti Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Kauno priklausomybes ligų centrai35, kurie teikia ir psichologinės bei socialinės reabilitacijos paslaugas.

2005 m. Lietuvoje užregistruotas 21 vaikas sergantis priklausomybe nuo narkotikų, o iš viso dėl priklausomybės nuo narkotikų buvo gydomi 43 vaikai (2004 m. – 54 vaikai). 26 iš jų sirgo priklausomybe nuo opioidų, 11 – nuo lakiųjų medžiagų, 4 – nuo stimuliuojančių ir haliucinogeninių narkotikų, 2 vaikai vartojo kelis narkotikus iš karto36. Vaikams gydymo paslaugas dėl priklausomybės nuo narkotikų teikia Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos priklausomybės ligų centrai. Gydymo kursas (detoksikacija, gydymas medikamentais, motyvacijos kėlimas) šiose įstaigose trunka iki vieno mėnesio. Kai vaikas padedant specialistams atsisako vartoti narkotikus, jam galėtų padėti kokybiškos reabilitacijos paslaugos. Ukmergės rajone veikia dvylikos vietų vaikų reabilitacijos bendruomenė „Apsisprendimas“. 2005 ir 2006 m. paremti viešosios įstaigos „Tiesos spindulys“ dienos centras, psichosocialinės reabilitacijos projektas vaikams. 2005 m. paremtas viešosios įstaigos Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Vaikų – paauglių, turinčių priklausomybę narkotikams, ir jų šeimų psichologinės reabilitacijos projektas skirtas Vilniaus, Panevėžio, Palangos miestams ir jų rajonams37. Su gatvės vaikais, turinčiais priklausomybės problemų, dirba NVO (Šv. Vincento Pauliečio bendruomenė, Visų šventųjų šeimos paramos centras; programa „Šv. Jono vaikai“ turi sodybų kaime, ir kt.).

30 Jankauskaitė M. Narkotinių ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos ugdymo institucijose patirtis, problemos ir perspektyvos. Vilnius., 2004, p.3031 Ten pat, p. 81-83.32 Ten pat, p.1333 Narkomanijos situacija Lietuvoje, 2003, p.43-47.34 http://www.vpsc.lt/psc.htm35 http://www.vpsc.lt/plc.htm36 Jiezno miestelio bendruomenės priešiškumas – kliūtis vaikų reabilitacijai. http://www.vtv.lt/content/view/25234/229/37 http://www.nkd.lt/index.php?id=0-114-0

12

1.2. Apklausos, siekiant nustatyti vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo būdus,

metodus ir galimybes šalyje, rezultatai

Norint išsiaiškinti, kokios įstaigos daugiausia susiduria su psichoaktyvias medžiagas vartojančiais vaikais ir jų šeimomis, kiek įstaigos ar jų padaliniai pajėgios užsiimti antrine ir tretine prevencija, ir kokias paslaugas priklausomiems vaikams jos teikia, buvo sudarytas klausimynas (3 priedas). Vartojantys psichoaktyvias medžiagas vaikai pagal jų vartojimo patirtį šiame tyrime buvo skirstomi į

eksperimentuojančius vaikus (alkoholį, kitas psichoaktyvias medžiagas vartojančius keletą kartų gyvenime eksperimentavimo tikslais),

dažnai vartojančius (bent kartą per mėnesį vartojančius), probleminius vartotojus (nuolat vartojančius).

Buvo išsiųsti 298 klausimynai į Savivaldybių Švietimo skyrius, Socialinės paramos skyrius, Psichologinės pedagogines tarnybas (PPT), Psichikos sveikatos centrus (PSC), Vaiko teisių apsaugos tarnybas (VTAT) ir Priklausomybių ligų centrus. Praėjus nurodytam klausimynų grąžinimo laikui, buvo skambinta daugumai neatsakiusiųjų, paraginant atsakyti arba gaunant informaciją, kodėl neatsakyta (įstaiga tokių duomenų neturi, klausimynas perduotas kitai įstaigai ir pan.). Taip gauta informacija apie 162 įstaigas, iš kurių 32 atvejais įstaigos neturėjo prašomų duomenų ir klausimynų neužpildė. Taigi buvo nagrinėti 130-ties įstaigų klausimynai, kurie buvo užpildyti pilnai ar dalinai (žr.1 lentelę).

1 lentelė Tyrime dalyvavusių įstaigų pasiskirstymasĮstaigos Išsiųsta

klausimynųPildytų klausimynų

skaičiusUžpildžiusiųjų

procentaiŠvietimo skyriai 61 29 47%

Socialinės paramos skyriai

59 12 20%

PPT 49 20 41%VTAT 59 32 54%

PSC 65 34 52%Priklausomybės ligų

centrai5 3 60%

Viso 298 130 44%

Į klausimyną atsakė daugiau nei pusė Priklausomybės ligų centrų, Vaikų teisių apsaugos tarnybų, Psichikos sveikatos centrų ir beveik pusė Savivaldybių Švietimo skyrių. Dauguma Socialinės paramos skyrių neatsiliepė, skambinant daugelis sakė neturintys ir nerenkantys prašomos informacijos. Kai kurie Švietimo skyriai išsiuntinėjo klausimynus mokykloms ir taip surinko informaciją. Švietimo skyriai buvo gausiausias įstaigos tipas pagal jų nurodytų pavaldžių įstaigų skaičių. Jei PPT, VTAT, PSC ir Priklausomybės ligų centrai pristatydavo savo kaip vienos įstaigos darbą, Švietimo skyriai dažnai nurodydavo savo pavaldume esančias mokyklas ir kartais PPT.

Kaip matyti iš pirmos lentelės, daugiausiai atsakymų sulaukta iš Psichikos sveikatos centrų, Vaiko teisių apsaugos tarnybų, bei Savivaldybių švietimo skyrių.

Į tyrime dalyvavusių įstaigų akiratį papuolančių eksperimentuojančių, dažnai vartojančių vaikų ir probleminių vartotojų skaičius buvo labai netolygus, todėl

13

pateiksime ne vidurkio, bet medianos38 statistiką. Mediana naudojama, kai duomenys nebūna tolygiai pasiskirstę. Tarkime, daugelis Švietimo skyrių nurodytų, jog jiems žinomų eksperimentuojančių vaikų skaičius yra apie 50, ir keletas – kad virš 800. Tokių duomenų vidurkis gali būti ir 600, bet ši reikšmė netiksliai atspindėtų situaciją. Taigi, pateikdami vidurkio reikšmes, gautume iškreiptą duomenų vaizdą.

1 pav. Eksperimentuojančių vaikų, patenkančių į apklaustų įstaigų akiratį, mediana

Pirmame paveiksle matome, kad Savivaldybių Švietimo skyriams žinomų eksperimentuojančių vaikų mediana (195 vaikai) buvo nepalyginamai didesnė už į kitų įstaigų akiratį papuolančių eksperimentuojančių medianą (5-12 vaikų). Į Priklausomybės ligų centrų akiratį eksperimentuojanys vaikai nepapuolė.

2 pav. Dažnai vartojančių psichoaktyvias medžiagas vaikų, patenkančių į apklaustų įstaigų akiratį, mediana

Antrame paveiksle matome, kad Savivaldybių Švietimo skyrių nurodytų į jų akiratį papuolančių dažnai psichoaktyvias medžiagas vartojančių vaikų mediana (79 vaikai), panašiai kaip ir eksperimentuojančių vaikų mediana, buvo žymiai didesnė už į kitų įstaigų akiratį papuolančių dažnai psichoaktyvias medžiagas vartojančių vaikų medianą (1-11 vaikų). Į Priklausomybės ligų centrų akiratį dažnai psichoaktyvias medžiagas vartojantys vaikai nepapuolė.

38 Imties mediana Md yra skaičius, už kurį 50% variacinės eilutės reikšmių yra ne didesnės ir 50% ne mažsenės. Čekanavičius V. Murauskas G. Statistika ir jos taikymai I d. TEV, Vilnius, 2001, p.36.

14

3 pav. Probleminių vartotojų, patenkančių į apklaustų įstaigų akiratį, mediana

Trečiajame paveiksle atsispindi, jog didžiausią jiems žinomų probleminių vartotojų vaikų medianą nurodė Priklausomybės ligų centrai, kurių specifika yra darbas su priklausomybių turinčiais asmenimis. Tačiau nuo Priklausomybės ligų centrų nedaug atsiliko ir Švietimo skyriai. Socialinės paramos centrai neturėjo duomenų šiuo klausimu.

Matome, kad daugiausia psichoaktyvias medžiagas vartojančių eksperimentuojančių ir dažnai vartojančių vaikų patenka į Švietimo skyrių, o tiksliau, į jų apklaustų mokyklų, akiratį. Nors Socialinės paramos skyriai pagal naująjį Socialinių paslaugų teikimo įstatymą turėtų būti vieni iš pagrindinių paslaugų teikėjų, psichoaktyvias medžiagas vartojantys vaikai jų kol kas beveik nepasiekia. Daugiausia probleminių vartotojų žinomi Priklausomybės ligų centrams, tačiau Švietimo skyriai nedaug nuo jų atsilieka.

Antroje lentelėje nurodytos įstaigos, žinančios daugiausiai psichoaktyvias medžiagas vartojančių vaikų, atsižvelgiant į amžiaus grupes. Aprašant Priklausomybės ligų centro probleminių vartotojų vaikų skaičių 6-12 ir 13-15 m. amžiaus grupėse, nenurodytas atitinkamo amžiaus vaikų intervalas, nes į klausimą atsakė tik viena įstaiga. Šiuo atveju pateikiama ne medianos reikšmė, bet įstaigos nurodytas atitinkamo amžiaus probleminių vartotojų vaikų skaičius.

Iš 2 lentelės matome, kad visose amžiaus grupėse didžiausią eksperimentuojančių ir dažnai vartojančių vaikų skaičių žinojo Švietimo skyriai (mokyklos), o didžiausią jiems žinomų probleminių vartotojų skaičių nurodė Priklausomybės ligų centrai. 2 lentelėje taip pat atsispindi būdinga tendencija, kad, didėjant vaikų amžiui, jie linkę vis daugiau eksperimentuoti su psichotropinėmis medžiagomis, taip pat jog su amžiumi psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos gilėja.

2 lentelė Apklaustoms įstaigoms žinomų vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, skaičius pagal amžiaus grupes

6-12 m. 13-15 m. 16-18 m.

15

Vaikų grupėDaugiau-siai vaikų nurodžiu-si įstaiga

Media-na

Inter-valas

Mediana Inter-valas

Mediana Inter-valas

Eksperimentuo-jantys vaikai

Švietimo skyrius

17 0-110 86 5-653 35,5 1-864

Dažnai vartojantys

Švietimo skyrius

4 0-16 21,5 0-148 41 1-173

Probleminiai vartotojai

Priklausomybės ligų centras

1 - 10 - 13,5 1-36

Tyrime dalyvavusios įstaigos turi mažai informacijos apie psichoaktyvias medžiagas vartojančių vaikų problemas šeimoje ar tėvų psichoaktyvių medžiagų vartojimą (žr. 3 lentelę). Tokios informacijos Priklausomybės ligų centrai nenurodė. Tačiau iš apklaustoms įstaigoms apie vartojantį vaiką žinomos informacijos daugiausia matyti, jog bent vienas iš vaiko tėvų serga priklausomybėmis. Tikėtina, kad nelankantys mokyklos vaikai iškrenta iš daugelio apklaustų įstaigų akiračio, dėl to įstaigos gali neturėti pakankamai informacijos apie tokių vaikų ir jų šeimų problemas.

16

3 lentelė Institucijų informacija apie psichoaktyvias medžiagas vartojančių vaikų problemas šeimoje

Įstaiga Problemos Eksperimentuo-jantys

Dažnai vartojantys


Me-diana

Interva-las

Media-na

Inter-valas

Me-diana

Interv-alas

Švietimo skyriai (mokyklos)

Viso patenka į akiratį 195 4-1517 79 1-245 16 0-51Nelankantys m-klos vaikai

8 0-14 5 1-32 0,5 0-6

Bent vienas iš tėvų serga priklausomybėmis

14 8-53 5 1-10 5 0-143

Nukreipti pagalbos dėl problemų šeimoje

7,5 1-26 3 0-16 1 0-3


Viso patenka į akiratį 6 0-15 1 0-20 - -Nelankantys m-klos vaikai

- - - - - -


- - 2,5 0-5 1 0-2


- - 2,5 0-5 1 0-2

PPT Viso patenka į akiratį 6 0-23 1 0-23 0 0-2Nelankantys m-klos vaikai

0 0-2 0 0-4 0 0-2


3 0-52 1 0-20 2 0-9


6 0-23 1,5 0-23 1 0-2

VTAT Viso patenka į akiratį 12 2-200 10,5 5-66 4 1-6Nelankantys m-klos vaikai

2 0-36 1,5 0-7 0,5 0-2


9 0-136 5 1-56 3 0-9


3 1-121 2 1-10 1 1-3

PSC Viso patenka į akiratį 5 0-33 3 0-27 1 0-17Nelankantys m-klos vaikai

2 0-3 2,5 0-17 1 0-15


1 0-30 2 0-27 1 0-13


3,5 0-41 1 0-12 1 0-17

Priklausomybės ligų centrai

Viso patenka į akiratį - - - - 19 1-37

Dažniausi informacijos apie vaikus, vartojančius psichoaktyvias medžiagas, teikėjai įstaigoms, kurios dalyvavo apklausoje, yra policija, mokyklos, tėvai, bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Deja, moksliniai tyrimai, Švietimo skyriai, bendruomenės ir Socialinės paramos skyriai yra pakankamai reti informacijos šaltiniai (žr. 4 pav.).

17

4 pav. Informacijos apie vaikus, vartojančius psichoaktyvias medžiagas, šaltiniai

Policija ir mokykla buvo vienas iš svarbiausių informacijos apie vaikus, vartojančius psichoaktyvias medžiagas, šaltinių daugiau nei pusei Švietimo skyrių ir VTAT. Mokykla taip pat buvo vienas iš svarbiausių tokios informacijos šaltinių daugiau nei pusei Psichologinių pedagoginių tarnybų. Daugiau nei pusė Psichikos sveikatos centrų ir Priklausomybių ligų centrų nurodė, kad jiems svarbiausi informacijos šaltiniai apie vaikus, vartojančius psichoaktyvias medžiagas, yra tėvai. Dauguma savivaldybių Socialinės paramos skyrių panašią informaciją gauna iš seniūnijų.

Dažniausiai informaciją apie vaikus, vartojančius psichoaktyvias medžiagas, pačios renka Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir Švietimo skyriai. Beveik pusė Vaiko teisių apsaugos tarnybų, beveik trečdalis Švietimo skyrių ir Psichikos sveikatos centrų atsakė, kad informaciją renka nuolat. Trys ketvirtadaliai savivaldybių Socialinės paramos skyrių informacijos šia tema nerenka. 5 paveiksle matyti, kad to paties tipo įstaigų viduje informacijos rinkimo dažnis įvairuoja.

5 pav. Informacijos apie vaikus, vartojančius psichoaktyvias medžiagas, rinkimas

Daugiausiai psichoaktyvias medžiagas vartojantiems vaikams teigė paslaugas teikiantys Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų centrai. Kiek mažiau paslaugas

18

teigė teikiančios Psichologinės pedagoginės tarnybos. Dar mažiau paslaugas nurodė teikią savivaldybių Švietimo skyriai bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir jų kuruojamos įstaigos (žr. 6 pav.).

6 pav. Paslaugų teikėjai vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas (proc.)

Ketvirtoje lentelėje pateikiamas įstaigų pasiskirstymas pagal paslaugų teikimą. Prie kiekvienos paslaugos išvardijamos įstaigos, dažniausiai teikiančios tą paslaugą. Švietimo skyriai, kaip minėta anksčiau, nurodė įvairų savo pavaldume esančių įstaigų skaičių. Paslaugą teikiančių Švietimo skyriams pavaldžių įstaigų mediana šalia atsakiusių į klausimą Švietimo skyrių skaičiaus yra nurodyta skliausteliuose.

Taigi, dažniausiai vaiko psichoaktyvių medžiagų patirtį įvertina gydymo įstaigos - Psichikos sveikatos centrai ir Priklausomybės ligų centrai. Informaciją apie psichoaktyvias medžiagas teikia Švietimo skyriai ir jiems pavaldžios institucijos (mokyklos), Psichikos sveikatos centrai ir Psichologinės pedagoginės tarnybos. Jei psichoaktyvių medžiagų vartojimo patirtį dažniausiai nurodo vertinanti viena įstaiga, tai informacijos suteikimu užsiima paprastai bent 20 įstaigų (paprastai mokyklos) savivaldybėje. Moksleivių užklasiniu užimtumu ir seminarų, diskusijų prevencinėmis temomis organizavimu užsiima Švietimo skyrių kuruojamos įstaigos, taigi – mokyklos. Socialinius vaikų įgūdžius taip pat ugdo mokyklos bei Psichikos sveikatos centrai. Švietimo skyrių kuruojamos įstaigos, Priklausomybės ligų centrai ir PSC konsultuoja vaikus priklausomybių klausimais, informuoja tėvus apie narkotinių medžiagų poveikį vaikui bei apie įstaigas, teikiančias paslaugas. Be šių įstaigų šeimos konsultacijas dar teikia Psichologinės pedagoginės tarnybos. Keletas PSC nurodė teikią reabilitacijos paslaugas.

Nors daugelis įstaigų nurodė teikią įvairias paslaugas, gavusių paslaugas vaikų ar tėvų skaičių joms buvo labai sunku įvertinti net apytiksliai - dažniausiai šis skaičius nebuvo nurodomas.

4 lentelė Dažniausiai paslaugą teikiančios įstaigos, specialistai, specialistų skaičiusPaslauga Įstaigos Į klausimą Specialistai, teikiantys Specialistų

19

atsakiusių įstaigų skaičius

paslaugas skaičius įstaigose(mediana)

Įvertina vaiko psichoaktyvių medžiagų vartojimo patirtį

PSCPriklausomy-

bės ligų centraiŠvietimo sk.

26

24 (1)

Vaikų-paauglių psichiatrai, priklausomybės ligų specialistai, psichologai

2

72,5

Teikia informaciją apie psichoaktyvias medžiagas

Švietimo sk.PSCPPT

Priklausomy-bės ligų centrai

18 (16)197

2

Mokytojai, soc. pedagogai, psichologai, bendruomenės slaugytojai, gydytojai, psichiatrai

4923

6,5Užsiima moksleivių užklasiniu užimtumu

Švietimo sk. 18 (18) Būrelių vadovai, klasių auklėtojai, mokytojai, treneriai, direktorių pavaduotojai, pedagogai, soc. pedagogai

118

Organizuoja seminarus, diskusijas prevencinėmis temomis

Švietimo sk. 18 (19) Būrelių vadovai, mokytojai, pedagogai, soc. pedagogai

32,5

Ugdo socialinius įgūdžius

Švietimo skyrius

PSC

14 (18)

14

Klasių vadovai, mokytojai, auklėtojai, soc. pedagogai, psichologai

42,5

2Konsultuoja vaikus priklausomybių klausimais

PSC Švietimo skyrius


24

12 (14)

2

Vaikų-paauglių psichiatras, priklausomybių ligų psichiatras, soc. pedagogai, psichologai, mokytojai

2

33,5

13,5Informuoja tėvus apie narkotinių medžiagų poveikį vaikui

Švietimo skyrius

PSCPriklausomybės ligų centrai

15 (14)

21

2

Soc. pedagogai, klasės vadovai, pedagogai, psichologai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, bendruomenės slaugytojos

32

2

10Informuoja tėvus apie įstaigas, teikiančias paslaugas

Švietimo skyrius

PSCPriklausomybės ligų centrai

13 (18)

18

2

klasės vadovai, pedagogai, psichologai, slaugytojai, soc. pedagogai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai

73

2,5

16,5Konsultuoja šeimą vaiko psichoaktyvių medžiagų vartojimo atveju


PSCŠvietimo skyrius

219

10 (4,5)

Gydytojai psichiatrai, socialiniai darbuotojai, klasės vadovai, soc. pedagogai, psichologai, bendruomenės slaugytojos

16,52

10,5Teikia reabilitacijos paslaugas

PSC 2 Vaikų-paauglių psichiatrai 4

Iš ketvirtos lentelės matome, kad vaiko psichoaktyvių medžiagų vartojimo patirties bemaž niekas nevertina iki iškyla rimtos medicininės problemos. Vos vienas kitas Švietimo skyrius nurodė, jog tai daro psichologė, socialinė pedagogė. Tuo tarpu Europos Tarybos specialistai siūlo, jog tokią vaikų patirtį vertinti išmokyti specialistai turėtų būti visose vietose, kur yra rizikos grupės vaikų, nes yra svarbu pastebėti, kada eksperimentavimas gali virsti problema. Dėl to būtų svarbu vaikų psichoaktyvių medžiagų vartojimą vertinti sveikatos apsaugos sistemos institucijose, vaikų globos ir teisėsaugos institucijose, mokyklose, profesinėse mokyklose ir NVO. Mokėti įvertinti vaikų psichoaktyvių medžiagų vartojimą turėtų bendrosios praktikos gydytojai,

20

psichologai, pediatrai, psichiatrai, socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai ir kt.39.

Gausiausias specialistų skaičius užsiima užklasiniu ugdymu – tai yra labai svarbi tiek pirminės, tiek vėlesnių prevencijų grandis. Tačiau žinant, jog vaikų, užsiimančiu taip organizuotu užklasiniu užimtumu yra gana nedidelis procentas, manome, jog tiek čia, tiek teikiant kitas paslaugas labai trūksta specialistų ir paslaugų. Tai, kas nurodyta kaip socialinių įgūdžių ugdymas, sprendžiant iš ankstesnės literatūros apžvalgos ir tyrimo duomenų, yra daugiau pavieniai atvejai (seminarai, renginiai ir pan.) arba manoma, jog ugdymo mokykloje metu pedagogai savaime ugdo socialinius įgūdžius (nurodomas bendras pedagogų skaičius, nurodoma, jog klasių auklėtojai užsiima socialinių įgūdžių ugdymu, nenurodant jų skaičiaus ir pan.). Taigi panašu, jog moksleivių socialiniai įgūdžiai nėra sistemingai ugdomi, tam neskiriama pakankamai dėmesio. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemai gilėjant, įstaigų, galinčių suteikti pagalbą, ir specialistų ratas siaurėja. Pvz., Švietimo skyriai jau mažiau nurodo, jog mokyklos konsultuoja moksleivius priklausomybės klausimais, palyginus su užklasinio užimtumo organizavimu, informacijos apie psichoaktyvias medžiagas teikimu, seminarais prevencinėmis temomis, ar socialinių įgūdžių ugdymu. Nors tėvai informuojami apie narkotinių medžiagų poveikį vaikams, mažesnis skaičius įstaigų ir specialistų gali nurodyti, kur kreiptis pagalbos, jei vaikui iškyla psichoaktyvių medžiagų vartojimo problema. Visiškai mažas šeimas konsultuojančių įstaigų ir specialistų skaičius, daugiausia nurodyti Priklausomybės ligų centrai, PSC ir Švietimo skyriai (mokyklos). Taigi galima manyti, jog šeima, viena iš svarbiausių vaiko aplinkos dalių, praktiškai negauna pagalbos problemoms spręsti, iki kol vaikui iškyla labai rimtų priklausomybės problemų.

5 lentelė Darbuotojų, kėlusių kvalifikaciją vaikų priklausomybių temomis tirtose įstaigose, mediana

Darbuotojų įstaiga

Mokymo kursuose

Vietinėse konferencijose, seminaruose

Tarptautinėse konferencijose

Stažuotėse Susitiki-muose

Savivaldybių švietimo skyriai

23 37 3 1 30

Savivaldybių socialinės paramos skyriai

2 12 3 - 5

Psichologinės pedagoginės tarnybos

6 4 0,5 0 2,5

Vaiko teisių apsaugos tarnybos

2 2 1 0 2

Psichikos sveikatos centrai

1 2 1 0 2

Priklausomybės ligų centrai

2040 3841 15 - 1042

Daugiausiai kvalifikaciją vaikų priklausomybių temomis kėlė savivaldybių Švietimo skyrių (mokyklų) bei Priklausomybės ligų centrų darbuotojai (žr. 5 lentelę). Tai suprantama, turint galvoje didelį Švietimo skyrių kuruojamų įstaigų personalo 39 Dilbaz N., Henriks V. Screening and Assessment. Young people and Drugs: Care and Treatment. Council of Europe, 2006, p. 98.40 Vieno centro duomenys41 Vieno centro duomenys42 Vieno centro duomenys

skaičių ir Priklausomybės ligų centrų darbo specifiką. Daugiausiai Švietimo skyrių kuruojamų įstaigų darbuotojai nurodė dalyvavę vietinėse konferencijose ir seminaruose. Tuo tarpu, nors Psichikos sveikatos centrai yra viena iš dažniausiai teikiančių paslaugas vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, įstaigų, mažiausiai jų darbuotojų kėlė kvalifikaciją vaikų priklausomybių tema. Gana aktyviai vietines konferencijas ir seminarus lankė Socialinės paramos skyrių darbuotojai. Susitikimuose su bendradarbiaujančiomis įstaigomis daugiausia dalyvavo Švietimo skyriaus pavaldumo įstaigų ir Priklausomybės ligų centrų darbuotojai.

6-13 lentelės apibendrina apklaustų įstaigų bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis duomenis. Tyrimo metu buvo užduotas atviras klausimas apie bendradarbiavimo pobūdį; gauti atsakymai buvo kategorizuoti. Į kategoriją “kartu sprendžia problemas” papuolė atsakymai, nurodantys, jog įstaigos drauge aptaria vieno vaiko/jo šeimos ar kitas su psichoaktyvių medžiagų vartojimu susijusias problemas, kartu dalyvauja vaiko/šeimos situacijos įvertinime, aptaria problemų sprendimo būdus. Jei be dalijimosi informacija buvo nurodoma ir daugiau veiklų kartu, pvz., vaikai nukreipiami paslaugoms gauti, ar dalyvaujama bendruose projektuose, priskiriant atsakymą kategorijai būdavo pasirenkamas aktyvesnis bendradarbiavimo variantas, manant, jog keitimasis informacija yra neatsiejama nukreipimo ar dalyvavimo projektuose dalis. Nurodytose lentelėse matome, kad dažniausiai pasitaikantis įstaigų tarpusavio bendradarbiavimo pobūdis – pasidalinimas informacija apie vaikus, vartojančius psichoaktyvias ir narkotines medžiagas. Lentelėse nenurodytas atsakymų “bendradarbiauja”, kai nebuvo nurodomas bendradarbiavimo pobūdis, skaičius, bei į kategorijas netilpusių atsakymų skaičius, dėl to į klausimą atsakiusių įstaigų bendras skaičius kartais yra didesnis už atsakymų variantų skaičių.

6 lentelė Bendradarbiavimas su mokyklomis (įstaigų skaičius)Įstaiga Atsakiu-

sių į klausimą įstaigų skaičius

Dalijasi darbo patirtimi, informa-cija

Dalyvauja prevenci-nėse programo-se, bendruose projektuose

Nukreipia paslaugoms/teikia paslaugas vaikams ar/ir tėvams

Tiekia paslaugas įstaigoms (seminarai, konsultaci-jos, paskaitos)

Teikia paslaugas ir vaikams/tėvams, ir įstaigoms

Kartu spren-džia proble-mas

Švietimo skyriai

28 22 2 1 - - -


5 3 1 1 - - -

PPT 16 8 1 3 2 2VTAT 28 16 2 4 - 1 2PSC 25 16 2 1 3 - 1Priklausomybių ligų centrai

2 - - 1 1 - -

Kaip matome iš šeštos lentelės, bendradarbiavime su mokyklomis vyrauja dalijimasis darbo patirtimi ir informacija. Tuo tarpu bendradarbiavimas kitose srityse dar vyksta nepakankamai glaudžiai. Kiek įvairesnis PPT bendradarbiavimas su mokyklomis – mokyklos nukreipia ten moksleivius ir jų tėvus, PPT rengia mokyklose seminarus ir paskaitas darbuotojams ir moksleiviams priklausomybių temomis (žr. 6

22

lentelę). Tokius seminarus ir paskaitas mokyklose rengia taip pat PSC. Vos kelios įstaigos nurodė kartu su mokyklomis sprendžiančios problemas.

7 lentelė Bendradarbiavimas su PPT (įstaigų skaičius)Įstaiga Atsakiu-


Dalijasi darbo patirtimi, informacija

Nukreipia paslaugoms/ teikia paslaugas vaikams ar/ir tėvams

Tiekia paslaugas įstaigoms (seminarai, konsultacijos, paskaitos)


Kartu sprendžia problemas

Švietimo skyriai

26 6 10 4 3 -


4 - 4 - - -

PPT 6 4 2 - - -VTAT 23 1 18 1 - -PSC 15 5 7 - - 2Priklausomybių ligų centrai

1 1 - - - -

PPT yra paslaugas teikianti organizacija, kas 7 lentelėje ir atsispindi, nes apklaustos įstaigos nurodė nukreipią vaikus paslaugoms gauti. Šioje lentelėje taip pat atsispindi mokyklų personalui ir tėvams bei mokiniams PPT vedamos paskaitos ir seminarai.

Įstaigų bendradarbiavimo su VTAT pagal išskiriamas sritis atsakymų dažnumas iliustruojamas 8 lentelėje.

8 lentelė Bendradarbiavimas su VTAT (įstaigų skaičius)Įstaiga Atsakiu-


Dalijasi darbo patirti-mi, infor-macija

Dalyvauja prevenci-nėse pro-gramose, bendruose projektuose

Nukreipia paslaugoms/teikia paslaugas vaikams ar/ir tėvams

Tiekia paslaugas įstaigoms (seminarai, konsultaci-jos, paskaitos)


Kartu spren-džia proble-mas

Švietimo skyriai

26 15 2 5 - 1 -


5 4 - - - - 1

PPT 14 7 - 6 - 1 -VTAT 6 5 1 - - - -PSC 23 15 - 5 1 - 2Priklausomybių ligų centrai

2 2 - - - - -

Kaip matome iš 8 lentelės, su VTAT daugiausia dalijamasi informacija ir darbo patirtimi. Mokyklos nukreipia vaikus ar tėvus/globėjus/rūpintojus, esant problemoms šeimoje. Į PPT ir PSC paslaugų gauti pačios VTAT nukreipia vaikus ir jų šeimas.

23

9 lentelėje pateikiamas įstaigų, bendradarbiaujančių su policija pagal išskiriamas sritis, atsakymų dažnumas.

9 lentelė Bendradarbiavimas su policija (įstaigų skaičius)Įstaiga Atsakiu-



Dalyvauja prevencinėse programose, bendruose projektuose


Tiekia paslaugas įstaigoms (seminarai, konsultacijos, paskaitos)


Švietimo skyriai

27 13 2 2 - 6


5 3 1 - - -

PPT 8 5 - 2 - 1VTAT 29 20 3 - - 1PSC 20 13 1 5 - -Priklausomybių ligų centrai

2 2 - - - -

Su policija daugiausia dalijamasi darbo patirtimi ir informacija. VTAT kartu su policija dalyvauja reiduose. Iš policijos vaikai ir jų tėvai nukreipiami į PPT ir PSC paslaugoms gauti. 6 iš 27 švietimo skyrių nurodė, kad kartu su policija sprendžia problemas, kartais per dalyvavimą Prevencinio darbo tarybose.

10 lentelė Bendradarbiavimas su NVO (įstaigų skaičius)Įstaiga Atsakiu-


Dalijasi darbo patirtimi, informa-cija

Dalyvauja prevenci-nėse programo-se, bendruose projektuose




Švietimo skyriai

18 4 5 5 1 1


6 2 1 2 - 1

PPT 8 3 2 2 - -VTAT 18 5 4 6 - -PSC 13 6 1 6 - -Priklausomybių ligų centrai

2 - - 2 - -

Iš 10 lentelės matome, jog, nors bendras atsakiusiųjų apie bendradarbiavimą įstaigų skaičius yra mažesnis palyginus su prieš tai buvusiomis lentelėmis, bendradarbiavimas su NVO yra kiek aktyvesnio pobūdžio. Įstaigos ne tik dalijasi informacija ir darbo patirtimi, ne tik nukreipia vaikus į įvairius dienos centrus ar kitas NVO, ar iš NVO į PSC, bet ir dalyvauja bei kartu kuria prevencines programas ir projektus.

24

11 lentelė Bendradarbiavimas su PSC (įstaigų skaičius)Įstaiga Atsakiu-



Dalyvauja prevencinėse programose, bendruose projektuose



Švietimo skyriai 13 6 1 4 -Socialinės paramos skyriai

6 1 - 4 1

PPT 11 4 - 5 2VTAT 18 1 1 12 1PSC 14 10 - 3 -Priklausomybių ligų centrai

3 2 - 1 -

Įstaigos daugiausia nukreipia vaikus ir jų tėvus paslaugoms gauti į PSC bei dalijasi darbo patirtimi ir informacija. Kaip ir su kitomis įstaigomis, labai nedidelis įstaigų skaičius kartu su PSC sprendžia problemas (žr.11 lentelę).

Įstaigų bendradarbiavimo dažnumas pagal išskiriamas sritis su Priklausomybių ligų centrais pateikiamas 12 lentelėje.

12 lentelė Bendradarbiavimas su Priklausomybių ligų centrais (įstaigų skaičius)Įstaiga Atsakiu-






Švietimo skyriai

9 4 1 3 -


4 1 3 - -

PPT 5 2 3 - -VTAT 14 3 9 - -PSC 21 5 14 - 1

Panašiai kaip su PSC, įstaigos daugiausia nukreipia vaikus ir jų tėvus paslaugoms gauti bei dalijasi darbo patirtimi ir informacija. Švietimo skyriai taip pat nurodė, jog Priklausomybių ligų centrų specialistai rengia jiems seminarus, skaito paskaitas. Tik vienas iš PSC nurodė su Priklausomybių ligų centrais kartu sprendžiantis problemas (žr. 12 lentelę).

Menkiausiai bendradarbiaujama su laisvalaikio klubų atstovais, tai daro tik keletas įstaigų; taip pat nurodyta vos pora bendrų projektų su mokyklomis ir keletas įstaigų nurodė besikeičią informacija (žr. 13 lentelę). Tuo tarpu užsienio literatūros apžvalgoje matome, kad pasiekti jaunimą jo laisvalaikio aplinkoje labai svarbu, ir svarbu, kad vaikams, ypač rizikos grupės vaikams, būtų siūloma pagalba tose vietose, kur yra didelė su psichoaktyvių medžiagų vartojimu susijusių problemų koncentracija. Sveikatos apsaugos ministerijos 2000 m. organizuoto tyrimo duomenimis, psichoaktyvių medžiagų vartojimas diskotekuose, klubuose viršijo 51 proc.43, o

43 O.Grimalauskienė. Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo epidemiologija ir padariniai. Narkotikų vartojimo prevencija bendruomenėje: sveikatos priežiūros darbuotojų žinynas. Vilnius,

25

ESPAD 03 duomenimis, 15-16 m. moksleiviai diskotekas dažniausiai nurodė kaip vietą, kurioje galima įsigyti marihuanos ir hašišo44.

13 lentelė Bendradarbiavimas su laisvalaikio klubų atstovais (įstaigų skaičius)Įstaiga Atsakiu-



Dalyvauja prevencinese programose, bendruose projektuose


Švietimo skyriai

8 3 2 3

PPT 2 1 1 -VTAT 5 3 1 -

Apklausos dalyvių buvo taip pat klausiama jų apibendrintos nuomonės, ar psichoaktyvias medžiagas vartojantiems vaikams pakanka paslaugų. Septintame paveiksle atsispindi jų nuomonės, kurios atitinka jau anksčiau (žr. 4 lent.) apžvelgtą situaciją. Kaip matėme iš lentelės, daugiausia paslaugų teikiama tiems vaikams, kurių vartojimo problemos nėra labai gilios. Tačiau net pusės atsakiusių respondentų nuomone paslaugų eksperimentuojantiems vaikams trūksta. Dar labiau respondentų nuomone jų trūksta vaikams, dažnai vartojantiems psichoaktyvias medžiagas ir probleminiams vartotojams, ką taip pat matėme iš įstaigų, teikiančių vaikams, turintiems problemų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, paslaugas, skaičiaus bei specialistų, teikiančių paslaugas, skaičiaus.

7 pav. Ar pakanka paslaugų psichoaktyvias medžiagas vartojantiems vaikams? (proc.)

Klausiant, kokių paslaugų trūksta eksperimentuojantiems, daugelis įstaigų minėjo vaikų užimtumo problemą – jog vaikams trūksta įdomios veiklos, dienos centrų, jaunimo centrų. Daugelis įstaigų manė, jog vis dar trūksta informacijos vaikams ir tėvams apie psichoaktyvių medžiagų poveikį, žalą ir pan. Atsispindėjo taip pat nuomonė, jog trūksta paslaugų tėvams: informavimo apie psichoaktyvias medžiagas, tėvų ir šeimų konsultavimo. Pastebėta, jog trūksta vaikų vartojimo

2002. Prieiga per žiniatinklį: http://www.nkd.lt/index.php?id=0-89-044 Davidavičienė A. G. Paauglių narkotikų vartojimas Lietuvoje ir Europoje: tyrimų medžiaga. Vilnius, 2004, p.17.

26

įvertinimo paslaugos. Trūksta individualaus ir grupinio vaikų konsultavimo, socialinių įgūdžių lavinimo, psichologų, socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų pagalbos eksperimentuojantiems vaikams, savigalbos grupių. Minėta, jog trūksta bendradarbiavimo tarp įvairių paslaugas teikiančių įstaigų, paslaugų koordinavimo, informacijos apie paslaugas teikiančias įstaigas. Keletas įstaigų atkreipė dėmesį į tai, jog reikėtų įtakoti reklamas bei kitokį psichoaktyvių medžiagų vartojimo skatinimą televizijoje.

Iš probleminiams vartotojams išvardytų trūkstančių paslaugų paminėtinos informavimo, individualaus vaikų, visos šeimos konsultavimo paslaugos; užimtumo, krizių centrų trūkumas. Minėta, jog reikėtų stiprinti ir plėsti pagalbą šeimai. Taip pat nurodyta, jog trūksta vaikų psichiatrų, socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų. Minėta, jog nėra reabilitacijos paslaugų. Atkreiptas dėmesys į tai, jog reikia užtikrinti žiniasklaidoje aprašomų vartojančių vaikų konfidencialumą.

Probleminiams vartotojams, be gydymo ir reabilitacijos paslaugų trūkumo, nurodyta, jog trūksta krizių centrų ar specializuotų centrų paaugliams, kur jie galėtų gauti visapusišką pagalbą; trūksta paslaugų ir pagalbos tėvams, kurie suinteresuoti, jog jų vaikas nustotų vartojęs psichoaktyvias medžiagas. Nurodyta, jog trūksta darbo koordinavimo, informacija apie vaiko vartojimą neperduodama kitoms padedančioms ar galinčioms padėti institucijoms. Trūksta savigalbos grupių, mažai yra NVO, kurios padeda probleminiams vartotojams vaikams. Trūksta taip pat vaikų vartojimo nustatymo.

Keturioliktoje lentelėje atsispindi apklausos dalyvių nuomonės, kuri institucija turėtų būti atsakinga už informacijos apie vaikų psichoaktyvių medžiagų vartojimą rinkimą ir paslaugų jiems koordinavimą. Kadangi užduotame klausime tilpo du klausimai (vienas apie informacijos rinkimą, kitas apie paslaugų koordinavimą), pateikiamos atskiros grafos: vienoje labiau atsispindi nuomonė dėl informacijos rinkimo, antroje – dėl koordinavimo.

14 lentelė Pirmoji bei antroji nurodytos institucijos, turinčios būti atsakingos už informacijos rinkimą ir paslaugų koordinavimą

Nurodyta įstaigaKaip pirmąją

nurodžiusių įstaigų skaičius

Kaip antrąją nurodžiusių įstaigų

skaičiusŠvietimo skyrius 5 4

Socialinės paramos skyrius 4 5PPT 4 3

VTAT 11 15PSC 35 13

Priklausomybės ligų centras 11 9Savivaldybės 9 4

Policija 14 8Mokykla 10 6

Sveikatos sistema 11 -Kita 2 3

Matome, jog respondentai mano, kad daugiausiai informaciją turėtų rinkti ir paslaugas psichoaktyvias medžiagas vartojantiems vaikams koordinuoti šiuo metu jau paslaugas teikiančios institucijos – PSC, Priklausomybės ligų centrai ir kitos sveikatos sistemos įstaigos (ligoninės, Sveikatos apsaugos ministerija ir kt.), – bei

27

kontroliuojančios (teisinės) institucijos – VTAT, policija. Švietimo skyriams ir mokykloms priskiriama atsakomybė yra kiek mažesnė. Kaip mažiausiai atsakinga už informacijos rinkimą ir paslaugų psichoaktyvias medžiagas vartojantiems vaikams koordinavimą nurodoma PPT.

Kalbėti apie teritorinį vaikų,vartojančių psichoaktyvias medžiagas, problemų pasiskirstymą vien remiantis atliktos apklausos duomenimis yra sudėtinga, nes nėra sistemingai renkami duomenys apie psichoaktyvias medžiagas vartojančius vaikus; be to, iš kai kurių savivaldybių atsakiusių į klausimyną įstaigų skaičius yra labai mažas. Taigi jei savivaldybės įstaiga nurodė didelį psichoaktyvias medžiagas vartojančių vaikų skaičių, nebūtinai joje yra didžiausia psichoaktyvias medžiagas vartojančių vaikų proporcija – gali būti, jog tiesiog toje savivaldybėje geresnė duomenų apskaita. Pateikiamame žemėlapyje (žr. 8 pav.) tamsesne spalva pažymėti rajonai, kurių bent viena įstaiga nurodė, jog į jos akiratį patenka daugiau nei 25 probleminiai vartotojai vaikai, ir kiek šviesesne – jei į bent vienos įstaigos akiratį patenka daugiau nei 90 dažnai vartojančių vaikų. Raudonais kvadratėliais pažymėti savivaldybių, nurodžiusios, jog labai trūksta paslaugų probleminiams vartotojams, centrai. Palyginimui priminsime, jog ESPAD 03 duomenimis, didžiausiu narkotikų vartojimo paplitimu pasižymėjo Klaipėdos, Vilniaus, Druskininkų, Palangos, Visagino, Alytaus ir kt. miestų 15-16 metų moksleiviai. Didesniu nei respublikos vartojimo vidurkiu pasižymėjo taip pat Kauno ir Panevėžio minėto amžiaus moksleiviai. Mažiausias narkotinių medžiagų vartojimo rodiklis buvo nustatytas kaimuose, o iš miestų – Šiauliuose45.

45 Davidavičienė A. G. Paauglių narkotikų vartojimas Lietuvoje ir Europoje: tyrimų medžiaga. Vilnius, 2004, p.14.

28

8 pav. Teritorinis apklaustų įstaigų nurodytų probleminių vartotojų ir paslaugų trūkumo jiems pasiskirstymas

1.3. Apibendrinimas

Apibendrinus tyrimo duomenis, galima pasakyti, jog kol kas nėra vienos įstaigos, kuri rinktų informaciją apie visus vaikus, vartojančius psichoaktyvias medžiagas. Valstybinis psichikos sveikatos centras sistemingai renka informaciją tik apie vaikus, turinčius problemų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, kurie kreipėsi ir gydėsi sveikatos priežiūros įstaigose. Tačiau matome, kad Švietimo skyriai nemažai informacijos gali surinkti iš mokyklų, bei, kad mokyklos pateikė didžiausius skaičius apie eksperimentuojančių ir dažnai vartojančių vaikų skaičių. Mokyklose taip pat daugiausiai teikiama informacijos apie psichoaktyvias medžiagas, užsiimama moksleivių užklasiniu užimtumu, organizuojami seminarai, diskusijos prevencinėmis temomis, ugdomi vaikų socialiniai įgūdžiai, užsiimama prevencine veikla. Socialinės paramos centrai, nors pagal naująjį Socialinių paslaugų įstatymą turėtų teikti paslaugas šeimoms, kol kas apie vaikus, vartojančius psichoaktyvias medžiagas, sužino gana atsitiktinai ir daug informacijos neturi, taip pat ir paslaugų beveik neteikia. Skambinant dažniausiai iš Socialinės paramos centrų tekdavo sulaukti atsakymų, kad panašios informacijos jie nerenka, apie psichoaktyvias medžiagas vartojančius vaikus sužino visiškai atsitiktinai, jei užsimezga ryšys su pašalpų gavėjais jų tėvais ir pan. Tačiau padėtis turėtų pamažu keistis, atėjus dirbti numatytiems socialiniams darbuotojams darbui su šeimomis. Panašiai kaip Socialinės paramos centrai, ir PPT nėra specializuotos teikti pagalbą vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas. Taigi šių įstaigų pateikti duomenys rodo, kad informacija apie vaiko psichoaktyvių medžiagų vartojimą gali išryškėti sprendžiant kitas vaiko problemas. Beje, panaši situacija, kai pirmiausia nebūtinai išryškėja vaiko psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos, o kitos socialinės ar psichologinės problemos, yra ir kitose šalyse46. Kiek daugiau informacijos, gilėjant vaikų psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemoms, turi VTAT ir PSC. Priklausomybių ligų centrų nurodytas į jų akiratį patenkančių probleminių vartotojų vaikų skaičius kiek didesnis, nei į Švietimo skyrių akiratį patenkančių vaikų skaičius. Tai rodo trūkstamų paslaugų poreikio apimtį vaikams probleminiams vartotojams. Tačiau čia reikėtų įvertinti į šį tyrimo klausimą atsakiusių institucijų proporcijas: jei į dviejų vidutiniškų Švietimo skyrių akiratį patekę probleminiai vartotojai būtų nusiųsti į du priklausomybės centrus paslaugų gauti, šie centrai būtų užpildyti. O juk Lietuvoje yra 61 Švietimo skyrius, bet tik 5 Priklausomybės ligų centrai.

Apklaustos įstaigos psichoaktyvias medžiagas vartojantiems vaikams teikiamas paslaugas vertino daugiausia kaip nepakankamas, ypač dažnai vartojantiems vaikams ar probleminiams vartotojams. Iš tyrimo duomenų išryškėjo, ir kokių paslaugų labiau trūksta.

Nėra pakankamai vaiko psichoaktyvių medžiagų vartojimo įvertinimo paslaugų – jos teikiamos tik tada, kai šis vartojimas sukelia akivaizdžių problemų; teikiamos paslaugos yra daugiausia medicininės. Tuo tarpu rekomenduojama, jog kiekviena su vaikais dirbanti įstaiga turėtų turėti specialistą, gebantį greitai įvertinti vaiko psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Užsienyje tokiam įvertinimui (angl. “screening”) naudojami įvairūs instrumentai – skalės, klausimynai ir kt. Apklaustos įstaigos taip pat nurodė tokios paslaugos trūkumą.

Teikdami paslaugas, PSC ir Priklausomybės ligų centrai nurodė daugiausia bendraują su tėvais: informuoja juos apie narkotinių medžiagų poveikį vaikui, apie paslaugas teikiančias įstaigas, konsultuoja juos, jei vaikas vartoja psichoaktyvias medžiagas. Tačiau matyti, jog paslaugos tėvams pradedamos teikti tik problemoms jau įsibėgėjus, o iki tol pagalbos sprendžiant problemas dėl vaiko psichoaktyvių medžiagų vartojimo bei kitas problemas šeima praktiškai nesulaukia. Paslaugas ir konsultacijas tėvams bei šeimoms, esant vaiko vartojimo problemai, kaip labai svarbias įvardijo ir apklaustos įstaigos.

46 Services for young people with problematic drug misuse: a guide to principles and practice. Effective interventions unit and partnership drugs initiative Lloyds TSB Foundation for Scotland. http://www.scotland.gov.uk/Publications/2003/01/16258/17466




Minimaliai bendradarbiaujama su diskotekomis ir laisvalaikio klubais. ESPAD 03 duomenimis, būtent ten vaikai daugiausia nurodė galį įsigyti marihuanos ir hašišo, dėl to būtina stiprinti prevencines programas, orientuotas į diskotekas lankantį jaunimą.

Įstaigų nurodytos psichoaktyvias medžiagas galintiems vartoti ar vartojantiems vaikams teikiamos paslaugos parodė, kad, ypač gilėjant vaiko psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemai, vyrauja medicininis ir kontrolės siekiantis priklausomybės problemos supratimas. Vaiko psichoaktyvių medžiagų vartojimo patirtį vertina daugiausia PSC ir Priklausomybės ligų centrai, jie taip pat dažnai buvo nurodyti kaip paslaugų vaikams pageidautini koordinatoriai bei informacijos apie tokius vaikus rinkėjai. Šalia PSC ir Priklausomybės ligų centrų, pageidautinais informacijos apie psichoaktyvias medžiagas vartojantį vaiką rinkėjais nurodytos kitos sveikatos apsaugos sistemos institucijos (Sveikatos apsaugos ministerija, ligoninės ir t.t.) bei teisėsaugos ar kitos kontroliuojančios institucijos: policijos nepilnamečių reikalų inspektoriai, VTAT. Tik keletas įstaigų paminėjo, kad tokiu darbu galėtų užsiimti prevencinio darbo grupės savivaldybių lygmenyje. Toks požiūris rodo, jog reikalingas švietimas, mokymai apie psichosocialinę priklausomybių pusę, taip pat apie tai, kuo vaikų priklausomybės gali skirtis nuo suaugusiųjų. Tam, kad pagalba psichoaktyvias medžiagas vartojantiems vaikams būtų sėkminga, būtina padedantiesiems lavinti sisteminį požiūrį į vaiko problemas. Jei kuo anksčiau būtų kompleksiškai padedama vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, bei jų šeimoms, gal nebūtų toks aštrus ir paslaugų problematiškiems vartotojams poreikis.

Kalbant apie paslaugas probleminiams vartotojams, be abejo, iškilo reabilitacijos paslaugų nebuvimo problema. Įstaigų atsakymuose taip pat atsispindėjo nuomonė, jog galimi ir papildomi paslaugų variantai: krizių centrų, specializuotų centrų paaugliams paslaugos, pagalba ir paslaugos tėvams, šeimų konsultavimas.

Galima daryti išvadą, kad mokykla yra institucija, kurioje pirmiausiai patenka informacija apie vaikus, vartojančius psichoaktyvias medžiagas, bei institucija, žinanti didžiausią skaičių psichoaktyvias medžiagas vartojančių vaikų. Sritis, kurią galima būtų galima labiau pasiekti ir kreipti dėmesį mokykloje, yra pagalba šeimai. Tačiau ji yra vargiai įmanoma su dabartiniais mokyklų turimais ištekliais, kai ne kiekvienoje mokykloje dirba socialiniai pedagogai, dar mažesniame mokyklų skaičiuje dirba psichologai, o socialinių darbuotojų mokyklose iš viso nėra. Taipogi tikėtina, jog mokyklos nelankantys problemų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo turį vaikai iškrenta iš mokyklų akiračio.

Psichosocialinių paslaugų poreikis vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, Lietuvoje sistemiškai neapskaitomas, nes nėra institucijos, kuri tai administruotų.

1.4. Įstaigų ir organizacijų, teikiančių psichologines ir socialines paslaugas vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas, infrastruktūros plėtros rekomendacijos

Tikslinis socialinių paslaugų teikimas ir plėtra turi būti paremta poreikiais šioms paslaugoms. Vienas iš paprasčiausių poreikio įvertinimo būdų yra klientų skaičiaus tam tikroje vietoje tam tikru laiku įvertinimas. Duomenys yra surenkami individualiame lygmenyje, tačiau jie agreguojami ar kategorizuojami įstaigų, bendruomenės lygmenyje. Socialinių paslaugų poreikis agreguotame lygmenyje yra pagrindas paslaugų teikėjų (įstaigų) plėtrai.

Kitas svarbus aspektas, į kurį turi būti atsižvelgiama, tai esama socialinių paslaugų pasiūla tikslinei klientų grupei. Esama pasiūla gali koreguoti įstaigų plėtros pobūdį keliais būdais: steigiamos naujos įstaigos, plečiama esamų paslaugų teikėjų paslaugų apimtis ar jų rūšys.

Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, galima teigti, kad svarbi problema, trukdanti parengti detalesnes įstaigų plėtros rekomendacijas yra ta, jog nėra tikslios poreikio psichosocialinėms paslaugoms apskaitos.

31

Todėl turi būti:1. Vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, poreikio psichosocialinėms

paslaugoms įvertinimas individualiame lygmenyje ir poreikių apskaita Savivaldybės lygmenyje. Šiam tikslui siūloma metodikos vaiko, vartojančio psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinių poreikių įvertinimui naudojimas visoje Lietuvoje.

2. Apsisprendžiama dėl institucijos, kuri administruotų duomenis apie vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, poreikį paslaugoms. Siūloma, jog iš mokyklų duomenys apie psichoaktyvias medžiagas vartojančius vaikus ir jų problemas per Savivaldybių švietimo skyrius pasiektų Socialinės paramos skyrius, kurie papildomai surinktų informaciją apie psichosocialinius vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, poreikius iš vaikų socialinės globos įstaigų. Savivaldybės socialinės paramos skyriai turėtų pateikti pirminį reikalingų socialinių paslaugų aprašą.

3. Su Socialinių paramos skyrių apibendrinta situacija, pirminiu reikalingų socialinių paslaugų aprašu supažindinamos savivaldybėse veikiančios Prevencinio darbo koordinavimo grupės, kurios taip pat pateikia savo pasiūlymus.

4. Remiantis visa apsvarstyta medžiaga, savivaldybių socialinės paramos skyriai rengia rekomendacijas dėl socialinių paslaugų apimties, naujų įstaigų steigimo, kurias tvirtina savivaldybės taryba.Eksperimentinio vartojimo apimtis galėtų būti sumažinama, sprendžiant vaikų

užimtumo problemas bendruomenėse: plečiant užklasinį užimtumą ar steigiant dienos, jaunimo centrus; darant labiau prieinamas (pvz.: labiau pasiekiamose vietose ir pan.) jau teikiamas paslaugas.

Būtina plėsti visuomenės švietimą apie psichoaktyvių medžiagų prevenciją, vartojimą ir pasekmes per masinės žiniasklaidos priemones (Televiziją, radiją ir t.t.).

Būtina mokyti su vaikais dirbančius specialistus (socialinius pedagogus, pediatrus, kt. specialistus), kilus įtarimui, įvertinti vaiko psichoaktyvių medžiagų vartojimą.

Taip pat labai svarbu teikti paslaugas šeimoms, sprendžiant įvairias su vaikų psichoaktyvių medžiagų vartojimu susijusias problemas: psichologinį konsultavimą, socialinį darbą su šeima.

Vertėtų galvoti apie krizių centrų paaugliams ir/ar jų šeimoms steigimą, kur paaugliai galėtų kreiptis pagalbos ar informacijos apie jiems iškylančias problemas.

Remiantis apžvelgtų tyrimų Lietuvoje duomenimis, vaikų probleminių psichoaktyvių medžiagų vartotojų skaičius smarkiai viršija socialinių paslaugų teikėjų pajėgumus (Priklausomybės ligų centrų, PSC; vienintelės Lietuvoje dvylikos vietų vaikų reabilitacijos bendruomenės „Apsisprendimas”; NVO). Remiantis atliktos apklausos duomenimis, PPT, PSC ir Priklausomybės ligų centrai galėtų plėsti savo teikiamas paslaugas, turėdami apmokytus specialistus, kurie specializuotųsi dirbti su vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, ir jų šeimų problemomis.

Tyrimo duomenimis, labiausiai trūksta paslaugų probleminiams psichoaktyvių medžiagų vartotojams ir jų šeimoms. Savivaldybės, kurių įstaigos minėjo probleminių vartotojų problemą, išsidėsčiusios po visą Lietuvą, todėl galima teigti, kad tai visos šalies problema (žr. 8 pav.). Todėl probleminių vartotojų psichosocialinės reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę problemos turėtų būti sprendžiamos, didinant krizių ir reabilitacijos centrų vaikams skaičių, kuris akivaizdžiai šiandien Lietuvoje yra nepakankamas.

Vaikų globos įstaigos turi skirti didesnį dėmesį, skatinant vaiko savivertę, socialinių ryšių atstatymą, pasitikėjimą. Saugi, stabilizuojanti aplinka gali būti sukuriama tik mažinant vaikų skaičių globos įstaigose. Škotijos gera patirtis47 teigia, kad geriausi rezultatai dirbant su vaikais, vartojančiais psichoaktyvias medžiagas, pasiekiami individualaus darbo metu. Taigi,

47 Neale J., Kennedy C. Good practice towards homeless drug users: research evidence from Scotland. Health and Social care in the Community 10(3), 196-205.

32

dėmesys kiekvienam vaikui ir nuoseklus socialinio darbo procesas su kiekvienu vaiku mažintų poreikį psichoaktyvių medžiagų vartojimui.

Nepilnamečių pataisos namuose turi būti plečiamas socialinių paslaugų teikimas, akcentuojant individualų socialinį darbą, plečiant tarpinstitucinį bendradarbiavimą, sprendžiant vaiko šeimos problemas.

33

2. Užsienio šalių (kai kurių Europos šalių. JAV, Kanados) patirtis apie vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinių poreikių

įvertinimą

Siekiant parengti metodiką vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinių poreikiui įvertinimui, buvo numatyta apžvelgti užsienio šalių patirtį šioje srityje. Deja, tokios apžvalgos galimybės yra ribojamos tiek, kiek įvairios šalys publikuoja įvairius dokumentus bei kitus šaltinius minėta tematika. Nepaisant to, galima teigti, kad apžvelgiama patirtis yra geros praktikos ar patirties pavyzdžiai, kadangi tiek JAV tiek Europos šalių patyrimas socialinės gerovės srityje bei atskiruose jos klausimuose yra labiau išvystytas. Vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinių poreikių įvertinimo patirties užsienio šalyse apžvalgoje orientuojamasi į keletą aspektų, kurie yra svarbūs formuojant mūsų minėtos metodikos kriterijus:- Poreikių sritys;- Įvertinimo lygmenys;- Įvertinimo laikas;- Vertintojas ir kt.

2.1. Vaiko psichosocialinių poreikių įvertinimo sritys, sprendžiant vaikų ir jaunuolių psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemas

Remiantis Škotijos intervencijos programa48, įvertinimas reikalingas atskleisti ne tik psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemas, bet taip pat ir kitus veiksnius bei aplinkybes, turinčias reikšmės šiai problemai. Įvertinimas yra skirtas suprasti, kur yra problema ir padėti identifikuoti pokyčius, reikalingus pasiekti geriausią galimą rezultatą. Kadangi psichoaktyvių medžiagų vartojimas retai yra vienintelė jauno žmogaus problema, yra svarbu įvertinti visos asmenybės poreikius. Narkotinių medžiagų vartojimas gali būti susijęs su būsto neturėjimu, prostitucija, nusikalstamu elgesiu, problemomis šeimoje ar mokyklos nelankymu. Taip pat narkotines medžiagas vartojantys vaikai dažnai turi elgesio sutrikimų.

Ontarijo valstijos (JAV) patirtis49 rodo, kad vaikai ir jaunuoliai, vartojantys psichoaktyvias medžiagas, paprastai turi problemų dėl vystymosi sutrikimų, mokymosi problemų, santykių su kitais asmenimis problemų, elgesio problemų, traumų, šeimos istorijų dėl psichoaktyvių medžiagų naudojimo ar fizinio, seksualinio ar emocinio smurto. Dauguma iš jų turi tėvus, kurie vartojo alkoholį ar kitus narkotikus.

Teigiama, kad vaikams ir jaunuoliams reikalinga didesnė pagalba, skatinant gauti gydymosi paslaugas. Socialinės paslaugos turi būti siejamos su šiomis problemomis: užimtumo, smurto šeimoje, prievartos, seksualinės orientacijos ir benamystės. Sprendžiant šias problemas, priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo gydymas bus efektyvus. Tarp efektyvių strategijų, dirbant su vaikais ir jaunuoliais, vartojančiais psichoaktyvias medžiagas, išskiriamos šios:

- daugiau pasirinkimų gydymo galimybėse (nuo abstinencijos iki sumažinto ar modifikuoto vartojimo);- lanksčios valandos ir vietos, kur jaunuolis galėtų gauti pagalbą;- struktūruotos programos, apibrėžiančios dienotvarkę: kėlimosi laiką, mankštą ir ėjimą miegoti, atstatančios aplinkos sukūrimas;- pokyčių stadijos, kuriose remiamasi kliento stiprybėmis;- specializuotos bendruomenės teikiamos paslaugos.

48 Services for young people with problematic drug misuse: a guide to principles and practice. Effective interventions unit and partnership drugs initiative Lloyds TSB Foundation for Scotland. http://www.scotland.gov.uk/Publications/2003/01/16258/17466 49 Ontario substance abuse Bureau, January 1999. www.sano.camh.net/rational/set-app.htm

34




Vaiko poreikių įvertinimo informacijoje, skirtoje vaikams ir jaunuoliams Didžiojoje Britanijoje50, išdėstomi pagrindiniai įvertinimo principai. Visų pirma, vaikui paaiškinama, kad tai nėra testas. Tai yra darbas su klientu, siekiant klasifikuoti jo problemas. Socialinis darbuotojas surenka informaciją apie klientą, kalbėdamas ir klausydamasis jo, jo šeimos, mokytojo, gydytojo ar jaunimo darbuotojo. Kai tai atliekama, vaikas su socialiniu darbuotoju kartu dirba, kad nuspręstų, kokios pagalbos reikia. Įvertinimas yra reikalingas tada, kai asmuo kreipiasi pagalbos.

Vaiko poreikių nustatymo metodika Didžiojoje Britanijoje51 numato, kad vertinant vaiko poreikius turi būti išskiriamos trys pagrindinės sritys:- vaiko poreikiai;- tėvų galimybės;- šeimos ir aplinkos veiksniai.

Kiekviena iš šių trijų sričių turi eilę dimensijų. Vaiko poreikių vertinimo tvarka turi būti grįsta šiais principais:

- į vaiką orientuota;- grindžiama žiniomis apie vaiko raidą;- remiamasi ekologiniu (į vaiko aplinkos visumą atsižvelgiantis) metodu;- užtikrinanti galimybių lygybę;- apima darbą su vaiku ir jo šeima;- remiasi stiprybėmis, identifikuojant problemas;- koordinuoja įstaigas tiek vertinant poreikius, tiek teikiant paslaugas;- yra tęstinė, o ne vienkartinė;- vykdoma su kitomis veiklomis ir teikiant paslaugas;- grįsta žiniomis.

Pabrėžiama, kad pagalba vaikui ar jaunuoliui, vartojančiam narkotikus, bus efektyvesnė, jei yra parama iš tėvų, šeimos ar kitų artimųjų. Paramos santykių sukūrimas ir palaikymas su prižiūrinčiais suaugusiais yra labai svarbus vaikui bei jaunuoliui.

JAV dokumente, aptariančiame įvertinimo ir paslaugų planavimo nuo kokaino priklausomiems klientams kokybės gerinimą trečiame skyriuje „Screening, admission and assessment techniques”52 tarp kitų įvertinamų poreikių sričių numato užimtumo ir paramos statuso įvertinimą, kuris apima išsilavinimo tipą, automobilio naudojimo, darbo istoriją (darbo pobūdį ir darbo užmokestį), finansinę paramą ir atsakomybę, užimtumo problemas ir kliento požiūrį į šias problemas, teisinį statusą (kriminalinius nusižengimus ir jų pobūdį, kliento požiūrį į jo teisines problemas).

Vertinant šeimos ir socialinius santykius, klausiama apie vedybinį statusą; gyvenimo susitarimus; su kuo praleidžiamas laisvalaikis; kliento pasitenkinimą šeimos ryšiais ir gyvenimo statusu; problemas su šeimos nariais, kitais artimais ir reikšmingais asmenimis (kaimynais ir bendradarbiais); kliento požiūrį į šias problemas.

„Screening, admission and assessment techniques” medžiagoje teigiama, kad įvertinimo problemos kyla visų pirma dėl to, kad vaikai yra skirstomi į kategorijas pagal poreikius, pagal problemas arba pagal jiems reikalingas paslaugas. Tačiau nėra žinoma, kaip šie veiksniai yra tarpusavyje susiję. Neadekvatu, kai vaikas ir jo šeima vertinami atskirai.

Vaiko vystymosi poreikiai:- Sveikata.- Ugdymas.- Emocinė ir elgesio raida.- Identitetas.

50 Assessment information for children and young people. http:// www. Birmingham.gov.uk/Generate Content?CONTENT_ITEM_ID=32451&CONTENT_ITEM_TYPE=0&MENU_ID=13405&EXPAND=100351 Children in need: a handbook for staff. http://www.derbyshire.gov.uk/Images/Children%20In%20Need%20a%20Handbook%20for%20Staff_tcm2-30578.pdf52 Assessment and treatment planning for cocaine-abusing methadone-maintained patients: Treatment improvement protocol . Prieiga per žiniatinklį: http://ncadi.samhsa.gov/govpubs/bkd157/10e.aspx?

35



- Šeimos ir socialiniai santykiai.- Socialinis atstovavimas.- Savęs priežiūros įgūdžiai.Tėvų galimybės:- Pagrindinė priežiūra.- Saugumo užtikrinimas.- Emocinė šiluma.- Stimuliacija.- Taisyklės ir ribos.- Stabilumas.

Šeimos ir aplinkos veiksniai: - Šeimos istorija ir jos funkcionavimas.- Išplėstinė šeima.- Būstas.- Užimtumas.- Pajamos.- Šeimos socialinė integracija.- Bendruomenės ištekliai.

ApibendrinimasUžsienio šalių publikuojamuose dokumentuose atsispindi, kad vaikai ir jaunuoliai,

vartojantys psichoaktyvias medžiagas, paprastai turi problemų dėl vystymosi sutrikimų, mokymosi, santykių su kitais asmenimis, elgesio, traumų, šeimos istorijos dėl psichoaktyvių medžiagų naudojimo ar fizinio, seksualinio ar emocinio smurto. Daugumos iš jų tėvai vartojo alkoholį ar kitus narkotikus. Remiantis šiomis problemų sritimis, buvo rengiama metodika įvertinti vaiko, vartojančio psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinius poreikius.

Pažymima, kad vaikams ir jaunuoliams reikia daugiau pasirinkimų gydymo galimybėse: lanksčių valandų ir vietų, kur vaikas/jaunuolis galėtų gauti pagalbą; struktūruotų programų, apibrėžiančių dienotvarkę, atstatančios aplinkos sukūrimo; pokyčių stadijų, kuriose būtų remiamasi kliento stiprybėmis; specializuotų bendruomenės teikiamų paslaugų.

2.2. Vaiko poreikių įvertinimo procesas

Vaiko poreikių įvertinimo procesas53 apibrėžiamas kaip informacijos surinkimas ir analizė, siekiant visapusiško situacijos supratimo. Paprastai išskiriama du įvertinimo tipai:- pirminis;- pagrindinis.

Abu įvertinimo tipai orientuoti į tas pačias vaiko gyvenimo sritis: pagrindinis skirtumas yra surenkamos informacijos detalumas. Tai reiškia, kad jei pirminiame įvertinime informacija surenkama giliau nedetalizuojant visų poreikių sričių gautos informacijos, o tik nustatant pagal turimą informaciją jų būklę, tai pagrindiniame įvertinime ieškoma daugiau informacijos šaltinių, siekiant išsamiau identifikuoti problemas. Tiek pirminis tiek pagrindinis poreikių įvertinimas apima:- Kiekvienos srities santrauką;- Tėvų/globėjų/rūpintojų ir vaiko nuomonę;- Vaiko poreikių analizę ir rizikų įvertinimą;

Pažymima, kad informacija yra renkama visu paslaugų vaikui teikimo laikotarpiu. Šeimai išreikšti savo pažiūrį turi būti paliekama formoje laisva vieta.

53 Children and families. http://worcestershire.whub.org.uk/home/wcc-social-cf-assessment.htm

36

Kai situacija yra komplikuota, informacija yra surenkama per keletą dienų. Vaikai įtraukiami į įvertinimo procesą, kai jie yra pakankamo amžiaus išreikšti savo požiūrius ir norus.

“Children and families: evidence and implications: assessment of children with additional needs”54 seminaro medžiagoje išskiriami vaiko poreikių įvertinimo metodai:

- Esamų dokumentų kokybinė ir kiekybinė analizė.- Interviu su vaiku ir šeima.- Šeimų ir vaikų testavimas standartizuotomis priemonėmis.-Šeimų ir vaikų stebėjimas skirtingose situacijose, įskaitant namus, mokyklą ar „laboratorinę aplinką”.- Retrospektyvios informacijos rinkimas.

Narkomanijos gydymo gairės Estijoje 55 tarp geros praktikos principų, skirtų darbui su vaikais, vartojančiais psichoaktyvias medžiagas, išskiria:

Šeimos įtraukimą ir atsakomybę. Vaiko šeima į gydymosi procesą yra įtraukiama nuo pirmosios gydymosi fazės (detoksikacijos; ir psichinių sutrikimų gydymo), vaiko tėvai yra motyvuoti bendradarbiauti, kad vaikas gautų tinkamą pagalbą;

Vaiko reabilitacijos procese dalyvauja visų reikalingų specialistų komanda, tarp komandos narių palaikomi pastovūs kontaktai. Taip pat įtraukiamos įstaigos, atsakingos už vaikų teises ar jiems teikiamas paslaugas.Vaiko poreikių vertinimas remiasi sistemiškumo principu. Tai reiškia, kad vaiko

poreikiai yra vertinami kompleksiškai vertinant poreikius jo šeimai56. Šeimos įvertinimas yra pagrindas darbui su šeima ir apima:- Tėvų - vaikų bendrumo laipsnį ir kam vaikai jaučiasi priklausantys.- Vaiko išplėstinės šeimos vertinimą, kaip potencialų šaltinį paremti ar apgyvendinti

vaiką.- Šeimos istoriją ir jos elgesio pobūdį, ankstesnę krizių valdymo patirtį, problemas dėl

narkotikų vartojimo, kriminalinį elgesį.- Stiprybes ir išteklius, į kuriuos šeima gali atsiremti.- Pagrindinius šeimos poreikius, kurie nors minimaliai gali būti pakeisti ar koreguojami,

kad vaikas atitinkamą laikotarpį galėtų būti saugus.- Vaiko galimybes grįžti į šeimą bei galimybes socialinei globai.- Vaiko medicininius, emocinius, socialinius, ugdymo ir būsto poreikius. Poreikiai yra įvertinami per dvi dienas. Visapusiško poreikių įvertinimo standartinės dalys paprastai yra :- medicininė,- psichologinė,- ugdymo,- šeimos įvertinimo.Taigi, vaiko poreikių įvertinime turėtų dalyvauti vaiko šeima ir visų reikalingų specialistų komanda.

JAV metodikoje „Adolescent patient placement criteria”57, kuri skirta darbui su psichoaktyvias medžiagas vartojančiais paaugliais ligoninėse, teigiama, kad įvertinimas turi apimti išorinius informacijos teikėjus ir papildyti, patikslinti (dažnai koreguoti) paauglio pasakojamą istoriją. Pagrindiniai informacijos teikėjai gali būti tėvai, suaugę draugai, mokytojai, teisėtvarkos pareigūnai, socialiniai darbuotojai ir t.t. Kuo sunkesnės paauglio sąlygos ir galimas pablogėjimas, tuo labiau visapusiškas turi būti įvertinimas.

54 http://www.nuffieldfoundation.org/fileLibrary/doc/child_assessment_briefing_paper.doc55 Karris T., Luckett Ch. Guidelines for the treatment of drug addiction, Tallinn- Strasbourg, 2001. www.drstp.drugeeducation.com/PDF/estoniaSummaryEnglish.pdf56 Children in need: a handbook for staff. http://www.derbyshire.gov.uk/Images/Children%20In%20Need%20a%20Handbook%20for%20Staff_tcm2-30578.pdf57 ASAM Patient placement criteria, second edition- revised, 1996.

37



http://www.nuffieldfoundation.org/fileLibrary/doc/child_assessment_briefing_paper.doc

Visapusiškas biopsichosocialinis įvertinimas apima šiuos elementus, kurie turi būti patikrinami.

Esamo epizodo istorija, simptomai, nuolatinės esamos rizikos. Šeimos istorija, kuri apima šeimos alkoholio ar narkotikų vartojimo istoriją, įskaitant

buvusius gydymosi epizodus. Šeimos socialinė istorija, įskaitant namų aplinkos atmosferą, ekonominį statusą,

religinius įsitikinimus, kultūrines įtakas, laisvalaikio veiklas, monitoringą ir priežiūrą ir persikėlimus.

Šeimos medicininė ir psichiatrinė istorija:- Raidos istorija, įskaitant nėštumą, išnešiojimą, vystymąsi ir temperamentą.- Alkoholio ir narkotikų vartojimo istorija, įskaitant pradžią ir tolimesnį progresavimą ir epizodus po gydymo.

Asmeninę/socialinę istoriją:- Mokymosi istoriją.- Bendraamžių santykius ir draugystę.- Laisvalaikio veiklas.- Seksualinį aktyvumą.- Fizinį ir seksualinį išnaudojimą. Santykių su teisėtvarka istoriją, įskaitant buvusią elgseną ir jų santykį su

psichoaktyvių medžiagų vartojimu, areštai, teistumai ir detalus esamas statusas. Psichiatrinę istoriją, įskaitant simptomus ir jų santykį su psichoaktyvių medžiagų

vartojimu, esamas ir buvusias diagnozes, gydymus. Medicininę istorija, įskaitant nuolatines medicinines problemas ir gydymą,

chirurgiją, galvos sužalojimus, esamas alergijas ir gydymą vaistais. Sistemų apžvalgą, įskaitant esamus ir buvusius medicininius ir psichologinius

simptomus:- Psichinę būklę.- Fizinę būklę.- Formulavimą ir diagnozę.- Stiprybių, silpnų vietų ir paramos apžvalgą.- Gydymo rekomendacijas.

Visi šie įvertinimo elementai suformuluoja 6 specifines įvertinimo dimensijas: Diagnozę. Paaugliai priimami gydymui turi atitikti diagnostinius kriterijus dėl

psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Gydymą. Programos paslaugos turi būti numatytos tenkinti paauglių vystymosi ir

kitus specialius poreikius. Gydymas turi atsižvelgti į paauglio psichoaktyvių medžiagų vartojimo patirtį, įskaitant kognityvines, emocines, fizines, socialines ir moralines raidos charakteristikas.

„Neišvengiamų pavojų” įvertinimą. Siekiama aprašyti problemas, kurios gali turėti padarinius individui. A) Didelė tikimybė kad tam tikras elgesys (pakartotinis narkotikų vartojimas) įvyks; b) Tokio elgesio potencialas sukelti rimtas pasekmes individui ir kitiems c) Tikimybė, kad tokie įvykiai įvyks greitai.

Konfidencialumą ir informuotą individo sutikimą. Paauglys ir jo šeima turi žinoti apie gydymą, rizikas ir naudą, alternatyvų gydymą bei rizikas, neesant gydymo. Dėmesys turi būti kreipiamas, kad sprendimas dėl gydymo būtų priimtas, žinant visą reikiamą informaciją.Taip pat turi būti užtikrinama konfidencialumo taisyklių laikymasis pagal valstybės įstatymus.Ateities krypčių matricą. Jos tikslas yra pagerinti įvertinimą ir gydymą per dvigubą

paciento diagnozę, t.y. įvertinant specifinius poreikius tam tikroms paslaugoms, o ne sugretinant bendruosius poreikius su paslaugų teikimo galimybėmis. Matrica taip pat užtikrina tęstinį koregavimo procesą gydymo paslaugoms.

38

Vaiko poreikių vertinimas apima keletą stadijų, iš kurių pirmoji yra planavimas.Planavimas apima:

Įvertinimo tikslą. Kas vykdo įvertinimą? Kas iš vaiko šeimos dalyvaus įvertinime? Kokie informacijos surinkimo metodai bus naudojami? Numatomas vaiko poreikių įvertinimo laikotarpis. Kokie ir kaip įvairūs specialistai bus įtraukiami į vaiko poreikių įvertinimą? Kaip informacija bus grupuojama ir užrašoma, atsižvelgiant į kiekvieną aspektą?

Toliau turi būti sudaromas socialinių paslaugų teikimo planas, kuris yra vaiko poreikių įvertinimo proceso dalis. Paslaugų teikimo planas apima:

socialinio darbuotojo apibendrinimus ir šeimos nuomonę; analizę; tikslus ir uždavinius, atsižvelgiant į kiekvieną sritį ir aspektą.

Tam, kad paslaugos teikimo planas būtų įvykdytas, turi būti įvykdyti šie punktai: Planas turi remtis vaiko ir jo šeimos problemomis. Turi apimti paslaugas, teikiamas kitų įstaigų. Apimti veiklas, kurios turi būti atliekamos šeimoje, išplėstinėje šeimoje ir

bendruomenės nariams. Išskirti rezultatus, kurių turi būti siekiama ir kaip juos bus galima nustatyti.

Už paslaugos teikimo plano įgyvendinimą turi būti paskiriamas atsakingas asmuo. Numatyta, kad visi įrašai apie klientą turi būti saugojami, atsižvelgiant į konfidencialumo reikalavimus.

Įvertinimas, remiantis D. Britanijos vaiko poreikių įvertinimo informacija58, atliekamas vaiko ar kitų prašymu savivaldybės Socialinės rūpybos ir sveikatos skyriaus Vaikų paslaugų departamento socialinio darbuotojo. Įvertinimą siūloma atlikti laikotarpyje tarp dviejų savaičių ir dviejų mėnesių. Pagrindiniai principai, kurių turi būti laikomasi įvertinimo metu:

Socialinis darbuotojas paklausia kliento, ar galima informacija pasidalinti su kitais? Socialinis darbuotojas patikina klientą, kad jam suteikta informacija bus

konfidenciali, išskyrus atvejus, kai kils pavojus kokiam nors asmeniui. Socialinis darbuotojas įvertinimą atlieka raštu, jei klientas nesutinka, jis gali parašyti

savo nuomonę įvertinimo formos apačioje. Klientas gali gauti pagalbą savo gimtąja kalba. Jei asmuo turi specialių kultūrinių

poreikių, turėtų juos pasakyti įvertinimo metu. Kiekvienas yra skirtingas, kiekvienas yra svarbus. Klientas gauna įvertinimo kopiją. Klientas patikinamas, kad jis gaus pagalbą pačiu geriausiu įmanomu būdu. Klientas turi teisę skųstis dėl jo poreikių įvertinimo.

Kanadoje vaiko priežiūra visų pirma siejama su jo gerovės apsauga ir palaikymu.59

Vienas iš svarbesnių aplinkos reikalavimų vaikui yra tinkama fizinė aplinka bei materialinės gyvenimo sąlygos.

Kanadoje suformuluotos ir patvirtintos rekomendacijos, siekiant įvertinti nusikaltusių jaunuolių stiprybes, talentus ir įgimtus gabumus60. Socialinė istorija šiose rekomendacijose apima jaunuolio šeimos istoriją, vystymosi stadijas, biologinius ir aplinkos situacijas. Kriminalinė istorija apima identifikaciją antisocialinių požiūrių, vertybių ir lūkesčių, palaikančių tokio pobūdžio elgesį. Toliau numatoma narkotinių medžiagų vartojimo testas ir šeimos įvertinimas. Atvejo analizėje numatoma įvertinti informaciją pagal aštuonias sritis:58 Assessment information for children and young people. http://www.birmingham.gov.uk/GenerateContent?CONTENT_ITEM_ID=32451&CONTENT_ITEM_TYPE=0&MENU_ID=100359 http://www.childcarecanada.org/CPAG_CCEF/moms_welfare/four.html60 Youth risk/need assessment: an overview of issues and practices. http://justicecanada.ca/en/ps/rs/rep/2003/rr03yj-4/rr03yj-4_05.html

39

http://www.childcarecanada.org/CPAG_CCEF/moms_welfare/four.html

Elgesio sutrikimų istorija. Dabartinės mokymosi ar užimtumo problemos. Kriminalinės elgsenos draugai. Alkoholio/narkotikų problemos. Laisvalaikis/ rekreacija. Asmenybė/elgesys. Šeimos aplinkybės/tėvystė. Pažiūros/ orientacija.

Remiantis Škotijos61 intervencijos programa, išskiriami tokie narkotines medžiagas vartojančių jaunuolių įvertinimo proceso principai:

Įvertinimas turi būti tikslus, nukreiptas gauti tikslią, svarbią informaciją. Turi būti orientuotas į individą ir neskirtas aptarnauti organizacines struktūras. Turi būti laikomasi konfidencialumo. Įvertinimas turi skatinti individo dalyvavimą, padėti progresui. Turi būti tęstinis, bet nesikartojantis. Turi būti atliekamas kompetentingo personalo.Įvertinimas apima šešias sesijas (paprastai 2- 4 savaites) ir gali būti greitesnis

priklausomai nuo reikalingo intervencijos lygio.Įvertinimas apima šias stadijas:

Pirmas susitikimas. (apie 48 valandas): Įvadas/proceso ir tolimesnės eigos paaiškinimas. Vaiko/jaunuolio lūkesčiai. Konfidencialumo ribos. Informacija iš vaiko/jaunuolio apie jo socialinę situaciją, sprendimų priėmimą

gyvenime, narkotikų vartojimą, sveikatą, kriminalinį elgesį, draugų grupę. Antras susitikimas.

Siekiama sukurti pasitikėjimą, suprasti vaiko/jaunuolio problemas jo gyvenimo kontekste ir pradėti suprasti narkotikų/ alkoholio vartojimo priežastis. Sesija orientuojama į jaunuolio skatinimą aprašyti jo gyvenimo „žemėlapį”.

Trečias susitikimas. Siekiama įvertinti ir gauti labiau detalią informaciją apie narkotikų/alkoholio vartojimą, įskaitant kaip, kur ir kada jie buvo naudojami. Aiškinamasi vaiko/jaunuolio veiklos ir draugai, kurie yra įtraukti į šią veiklą.

Ketvirtas susitikimas (penktas/šeštas) Siekiama nustatyti, kurioje pokyčio ciklo vietoje yra vaikas/jaunuolis (neigimo/prieš apmąstymo/apmąstymo/pasiruošimo/veiklos/palaikymo/atkryčio stadijose) ir identifikuoti, kokie pokyčiai turi būti padaryti jo gyvenime: aptariami trumpalaikiai, vidutinio ilgumo ir ilgalaikiai tikslai. Pokyčio planas yra suderinamas su vaiku/jaunuoliu.

Po kiekvienos sesijos socialinis darbuotojas reflektuoja darbinio santykio raidą ir susitikimo rezultatus. Dirbantysis ir jaunuolis peržiūri intervencijos planą kas mėnesį.

Socialiniam darbuotojui patariama surasti būdų, kaip įtraukti jaunuolį į jam teikiamų paslaugų planavimą, valdymą, bei peržiūrą.

Pirminis vaiko poreikių įvertinimas, remiantis Škotijos efektyvios intervencijos metodika62, numatytas įvykdyti per šešias darbo dienas. Pagal šią tvarką pirminis vaiko poreikių įvertinimas apima:

- Interviu su vaiku ir jo šeima.- Bendravimą ir informacijos pasidalinimą su kitomis įstaigomis.

61 Services for young people with problematic drug misuse: a guide to principles and practice. Effective interventions unit and partnership drugs initiative Lloyds TSB Foundation for Scotland.62 Effective Interventions unit: services for young people with problematic drug misuse- A guide to principles and practice. http://www.scotland.gov.uk/Publications/2003/01/16258/17466

40

- Pirminio poreikių įvertinimo užrašymą.- Sprendimą teikti ar neteikti paslaugas.- Pirminio paslaugos teikimo plano sudarymą, kai numatyta teikti socialines paslaugas. Su pirminio poreikio įvertinimu ir pirminio paslaugos teikimo planu supažindinama

vaiko šeima ir kitos susijusios įstaigos. Po pirminio poreikio įvertinimo socialinis darbuotojas turi nustatyti, kokios paslaugos vaikui bus teikiamos. Pateikiama vaiko poreikių įvertinimo schema.

A.Parker „Adolescent chemical workbook” (JAV) yra skirta įvertinti cheminių medžiagų, didinančių paauglių nuotaiką, vartojimo poveikį. Šį klausimyną pildo pats paauglys. Pirmiausiai siekiama nustatyti cheminių medžiagų vartojimo priežastis. Toliau paauglio klausiama, ar jis turėjo kokių nors problemų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo (su teisėsauga ir t.t.). Tada prašoma pasakyti, kaip paauglys save įsivaizduoja priklausomu nuo cheminių medžiagų. Sekantys klausimai yra skirti išsiaiškinti vartojimo aplinkybes, ar kada nors paauglys norėjo mesti cheminių medžiagų vartojimą ir t.t. Kita dalis klausimų yra skirta tolerancijos cheminėms medžiagoms laipsniui nustatyti, išsiaiškinti jų gavimo šaltinius, vartojimo bendrininkus, emocinę priklausomybę, kontrolės nebuvimą, fizines problemas ir t.t.

Paauglio klausiama apie jo problemas su teisėsauga, šeimos konfliktus, apie jo karjeros galimybes ateityje, vertybes, kurios galėtų būti svarbesnės už alkoholio ir narkotikų vartojimą, draugus, gyvūnus, asmeninius lūkesčius, neigimą, racionalizavimą, vengimą, kaltinimą. Paauglio prašoma išvardinti šeimos narius, pagalbą iš jų, santykius su jais, šeimos narių vaidmenis, draugus, rėmėjus, svarbius žmones mokykloje ar darbe.

Vaiko globai numatyta vaiko poreikių įvertinimo forma atskleidžia pagrindinius vaiko poreikių vertinimo kriterijus (JAV) 63. Šioje formoje pirmiausiai užpildomos vaiko demografinės charakteristikos: vardas, pavardė; lytis, etninė kilmė; religiniai įsitikinimai; gimtoji kalba; gimimo data, gyvenamoji vieta, pilietybė, ūgis, svoris. Toliau numatyta įvardinti problemą, su kuria susiduria vaikas, bei įvertinamos vaiko stiprybės. Antroji dalis yra skirta įvertinti vaiko specialiuosius poreikius, problemas ir elgesį. Pasirenkama „taip- ne” vertinimo skalė. Formuluojami klausimai:

- Ar vaikas smurtavo prieš save?- Ar vaikas smurtavo prieš kitus?- Pabėgimų iš namų skaičius?- Pabėgimų iš globos įstaigų skaičius?- Specialių programų poreikiai (motinystės; pasiruošimas suaugusiojo gyvenimui)

Trečia vaiko poreikių įvertinimo dalis yra skirta nusikalstamumo istorijai:- Ar vaikas buvo nusikaltęs?- Jei taip? Kiek kartų ir kokiomis įstaigomis buvo kontaktai?

Ketvirta dalis yra skirta vaiko socialinės globos istorijai (ar buvo pas artimuosius, globos įstaigose, nurodant, kada ir kiek laiko).

Penkta dalis skirta psichoaktyvių medžiagų vartojimo istorijai. Čia išskiriamos psichoaktyvių medžiagų rūšys (alkoholis, marihuana, inhaliantai, kokainas ir kt. narkotikai). Taip pat įvertinimui siūloma skalė, siekiant apibūdinti minėtų medžiagų vartojimo laipsnį: nežinoma, nevartojama, bandyta, nuosaikiai ar stipriai.

Šeštoji dalis poreikių įvertinimo procese yra skirta prievartos ir išnaudojimo faktams vaiko gyvenime. Klausiama, ar buvo fizinės, seksualinės, emocinės prievartos ir išnaudojimo atvejų vaiko gyvenime.

Septinta - aštunta dalys yra skiriamos šeimos/tėvų įtraukimo laipsnio į vaiko priežiūrą vertinimui. Čia klausiama apie tėvų teisių apribojimą, apie jų galimybes dalyvauti vaiko gydymo procese, apie vaiko galimybes grįžti į namus.

63 Level of care assessment. Http://www.dfps.state.tx.us/adoption and foster care/contract resources/Forms/2087.doc

41

http://www.dfps.state.tx.us/adoption

Devinta dalis atskleidžia vaiko ugdymo pasiekimus: kiek klasių baigė, kokie būtų poreikiai, kokios vaiko galimybės.

Toliau įvertinama vaiko fizinė sveikata/negalia. Paskutinė dalis yra vaiko psichinės sveikatos įvertinimas, šį įvertinimą siūloma atlikti psichologui ar psichiatrui.

Galų gale įvertinamas reikalingos vaikui globos lygis, įvardinus trijų svarbiausių problemų, kurias reikia spręsti situaciją.

JAV gydymo įstaigų, skirtų vaikams/ jaunimui64 standartai numato priėmimo į reabilitacijos įstaigas kriterijus. Kalbama apie 5 – 17 metų klientus. Vaikas/jaunuolis turi galimybes dalyvauti šeimos ir bendruomenės gyvenime, esant papildomai gydymo programai.

Vaikas/ jaunuolis pats lanko mokyklą. Pasireiškiant vaiko psichinių sutrikimų simptomams dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, vaikas yra gydomas. Numatyta įvertinti psichosocialinius, profesinius, kultūrinius ir lingvistinius poreikius.

Remiantis UNODC organizacijos65 teigimu, gatvės vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, globa visų pirma turi būti siejama su sveiko gyvenimo būdo vadyba. Vaikai, vartojantys psichoaktyvias medžiagas turi elgesio sutrikimų: susirūpinimo, panikos, pykčio, haliucinacijų, nesiorientavimo. Organizacija pateikia rekomendacijas, kaip turi būti vedamas pokalbis su vartojančiais psichoaktyvias medžiagas vaikais:

Interviu su tokiu vaiku turi būti vedamas labai ramiai ir siekiant užtikrinti jo pasitikėjimą.

Paaiškinti vaikui kas vyksta, nepalikti jo vieno. Kalbama turi būti lėtai ir užtikrintai. Reikia minimizuoti vaiko palydovų skaičių. Interviuotojas turi valdyti savo emocijas, neliesti vaikų. Kreiptis į vaiką vardu. Leisti vaikui kalbėti, pripažįstant jo jausmus. Koreguoti vaiką jei jis neteisingai mato tikrovę, paaiškinant, kad taip yra dėl

psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Interviu metu vaikui turi būti sukuriama saugi betarpiška aplinka. Apsaugoti tokį vaiką nuo įžeidinėjimo. Grąžinti jį į realybę, klausiant paprastų klausimų. Pašalinti iš aplinkos daiktus, kuriuos panaudojus galima sužeisti. Kai vaikas yra nesąmoningas, papurtyti jį ir pašaukti vardu.

Poreikio nustatymas gatvės vaikui apima šiuos žingsnius: Įvertinimas kokiu laipsniu vaikas vartoja psichoaktyvias medžiagas. Nustatyti ar yra poreikis vaiko medicininei detoksikacijai. Streso laipsnis. Potencialus narkotinių medžiagų vartojimas ateityje. Pokyčio stadija.

Detoksikacijos periode reikia ieškoti šeimos ar kitų asmenų paramos vaikui. Skiriamos atskiros vaiko pokyčių stadijos ir rekomenduojamas atsakas į jas.

Prieš apmąstymo stadija: šioje stadijoje vaikas dar negalvoja apie savo elgesį.Todėl turi būti siekiama užmegzti ryšį su vaiku ir kelti jo sąmoningumą apie jo elgesio rizikas. Turi būti vengiama spausti vaiką pernelyg stipriai. Stengtis motyvuoti mąstyti apie savo gyvenimo keitimą.

64 Treatment homes (Child/youths) New Jersey Service Centre.http://www.state.nj.us/humanservices/dcbhs/documents/DCBHS008OChild%20&%20Youth%20-%20Treatment%20Homes.doc65 Selected health care needs for street children. www.unodc.org/pdf/youthnet/who_street_ children_ module8.PDF

42

http://www.unodc.org/pdf/youthnet/who_street_

Apmąstymo stadijoje vaikas pradeda galvoti apie savo elgesį. Todėl vaikui turi būti teikiama pagalba, kalbant apie rizikos elgesio trūkumus ir tokio elgesio nutraukimo pranašumus.

Veiklos stadijoje vaikai minimizuoja arba visiškai nutraukia savo rizikingą elgesį.Vaikui suteikiama reikalinga pagalba ir siūlomos sveiko gyvenimo būdo strategijos. Vaikui padedama apsispręsti kaip išeiti iš situacijų (ryšių su žmonėmis, vietomis, jausmais, daiktais), kurios didina jo rizikos elgesį. Siekiama šalinti šias situacijas.

Atkryčio stadija. Vaikas gali vėl iš naujo atnaujinti rizikos elgesį. Tai turi būtivertinama ne kaip nesėkmė, bet kaip kaitos procesas. Reikia vaiką ruošti šiai stadijai ir padėti išeiti iš jos.

Palaikymo stadija. Šioje stadijoje vaikas norėtų pastoviai laikytis naujos, laisvos nuo narkotinių medžiagų vartojimo elgsenos. Vaikui turi būti teikiama pagalba palaikyti sveiką gyvenimo būdą, padedama grįžti į namus, surasti veiklų atitraukiančių nuo gatvės gyvenimo, skatinama laisvalaikį praleisti be asmenų, kurie skatina jo rizikos elgesį. Reiktų skatinti vaiką numatyti, kaip jis galėtų palaikyti savo elgesį, valdyti save ir atpažinti situacijas, kai jis pradeda rizikingai elgtis.

ADAD66 (JAV) metodikoje įvertinama 9 kliento gyvenimo sritys, naudojant dešimties balų skalę. Iš esmės tai yra 150 klausimų struktūruotas interviu. Savaime suprantama, kad tokia forma yra apdorojama naudojant IT. Vertinamos sritys:

MedicininėMokyklaUžimtumasSocialiniai ryšiaiŠeimos ir išplėstinės šeimos ryšiaiPsichologinėTeisinėAlkoholio vartojimoNarkotikų vartojimoPagal šią metodiką numatomas pakankamai trumpas poreikių įvertinimo terminas 45-55

min. Ši metodika yra tinkama naudoti mokyklose, vaikams ir jaunimui socialines paslaugas teikiančiose socialinių paslaugų įstaigose, kriminalinio teisingumo sistemose bei psichikos sveikatos centruose. Išskirtinis šios metodikos bruožas yra tai, kad egzistuoja trys pagrindiniai problemų blokai, sudaryti iš medicininės dalies, mokyklos ir šeimos sričių. Informacija surenkama, apklausiant paauglį ir pateikiant atsakymų pasirinkimus “Taip” arba “ne”.

ApibendrinimasApžvelgus publikuojamą informaciją apie užsienio šalių patirtį, vertinant

vaikų/jaunuolių vartojančių psichoaktyvias medžiagas poreikius, galima teigti, kad ji labai įvairi ir neabejotinai priklauso nuo vertinančios institucijos, vertinimo detalizacijos ir formos, bei pačios šalies teikiamų paslaugų konteksto ypatumų. Nepaisant šių skirtumų, galima pastebėti keletą su vaiko poreikių įvertinimo procesu susijusių sričių, į kurias naudinga atsižvelgti, rengiant metodiką vaiko, vartojančio psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinių poreikių įvertinimui. Tai:

- Paprastai pasirenkamas poreikių vertinimo detalumas: pirminis ar pagrindinis, t.y. gilesnė informacijos analizė.a) Priklausomai nuo poreikių įvertinimo detalumo, poreikių įvertinimo laikas gali

trukti nuo dviejų dienų iki 2-4 savaičių. Laikas priklauso ir nuo reikalingo intervencijos lygio.

b) Poreikių vertinimo metodai apima kokybinę ir kiekybinę dokumentų analizę; interviu su vaiku ir jo šeima; stebėjimą ir kt.

66 Adolescent Drug Abuse Diagnosis (User Information). A.S. Friedman, Belmont Center for Comprehensive Treatment. JAV.

43

c) Įvertinimas turi apimti išorinius informacijos teikėjus ir papildyti, siekiant patikslinti (dažnai koreguoti) paauglio pasakojamą istoriją. Pagrindiniai informacijos teikėjai gali būti tėvai, suaugę draugai, mokytojai, teisėtvarkos pareigūnai, socialiniai darbuotojai ir t.t.

- Vaiko poreikių vertinimas remiasi sistemiškumo principu. Tai reiškia, kad vaiko poreikiai yra vertinami kompleksiškai, be kita ko, vertinant poreikius ir jo šeimai. Poreikių įvertinimo standartinės dalys paprastai yra: medicininė, psichologinė; ugdymo; šeimos, nusikalstamumo istorija, psichoaktyvių medžiagų vartojimo informacija.

- Įvertinimo eiga:Lietuvoje gali būti adaptuojama keletas Škotijos efektyvios intervencijos metodikos

aspektų. Pirminis vaiko poreikių įvertinimas, remiantis Škotijos efektyvios intervencijos metodika67, numatytas įvykdyti per šešias darbo dienas. Pagal šią tvarką pirminis vaiko poreikių įvertinimas apima:

Interviu su vaiku ir jo šeima. Bendravimą ir informacijos pasidalinimą su kitomis įstaigomis. Pirminio poreikių įvertinimo užrašymą. Sprendimą neteikti paslaugų. Pirminio paslaugos teikimo plano sudarymą, kai numatyta teikti socialines paslaugas. - Poreikius vertinančios institucijos:

Pirminė įvertinimo metodika, kuri iš dalies gali būti adaptuota mūsų šalyje, yra ADAD (JAV). Šią metodiką siūloma naudoti mokyklose, vaikų socialinės globos įstaigose, teisėtvarkos sistemoje bei psichikos sveikatos centruose. Nors šis klausimynas skirtas užpildyti pačiam vaikui, tačiau neabejotinai informaciją apibendrina ir sprendimus dėl intervencijos priima specialistai.

2.3. Paslaugų teikimo principai vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas

Škotijos geros praktikos pavyzdžiai, dirbant su psichoaktyvias medžiagas vartojančiais asmenimis 68 atskleidžia ir detalizuoja kriterijus, leidžiančius nuspręsti, kad vaikui yra reikalinga pagalba. Ši dalis yra rekomendacijos įstaigoms, teikiančioms gydymą ir priežiūrą psichoaktyvias medžiagas vartojantiems asmenims, įvertinant jų šeimos poreikius ir rizikas. Minėtos įstaigos taip pat turi įvertinti problemos reikšmę vaikams, įvertinant pavojų jų poreikių tenkinimui ir gerovei bei reaguoti į iškilusias problemas. Visų pirma, išskiriamas veiksnys, į kurį turi būti atkreiptas dėmesys – tai vaiko gerovė. Antroje vietoje rekomenduojama kiekvieną vaiką traktuoti kaip individą, tai reiškia, kad įvertinimas turi apimti kiekvienos šeimos ir ją supančių aplinkybių unikalumą. Toliau pabrėžiama, kad kiekvienas vaikas gali turėti savo nuomonę ir turėti teisę ją išreikšti, jei jis to pageidauja. Turi būti gerbiamos vaiko teisės, vaikas turi būti informuojamas apie sprendimus, kurie jį veiks, įskaitant su kuo jis gyvens, kur mokysis, su kuo turės socialinius ryšius ir koks bus jo gyvenimo stilius.

Kiekvienas vaikas turi būti apsaugotas nuo smurto, išnaudojimo ir nepriežiūros. Tai reiškia, kad įstaigos turi kontaktuoti su šeima, kuri vartoja psichoaktyvias medžiagas, siekiant užtikrinti vaiko saugumą ir gerovę.

Pažymimi pagrindiniai veiksniai, charakterizuojantys tėvų narkotinių medžiagų vartojimo poveikį vaiko gerovei:

Žalingas fizinis poveikis nuo gimimo. Susilpnėjusi tėvų priežiūra, esant didesnei smurto galimybei.

67 Effective Interventions unit: services for young people with problematic drug misuse- A guide to principles and practice. http://www.scotland.gov.uk/Publications/2003/01/16258/1746668 www.scotland.gov.uk/publications/2003/0216469/18709

44

Chaotiškas gyvenimo stilius, kuris griauna vaiko kasdienybę ir santykius, veda į ankstyvąsias elgesio ir emocines problemas.

Šeimos pajamos gali būti skiriamos alkoholiui ir narkotikams, ko pasėkoje gali būti skurdas ir kt. materialinis nepriteklius.

Nestabilus būstas, būsto neturėjimas ar su alkoholiu, narkotikais susiję tesiės pažeidimai.

Per didelė vaikų atsakomybė už savo tėvus, ar jaunesnių vaikų priežiūra. Vaiko izoliacija ir nepasitikėjimas kitais, bijant pasekmių. Buitinio smurto grėsmė. Mokyklos nelankymas. Vaiko ankstyvas įsitraukimas į nelegalų psichoaktyvių medžiagų vartojimą ar

kriminalinę veiklą. Tėvų sumažėjusi atsakomybė dėl vaikų priežiūros, gali vaikui sukelti fizinę grėsmę

dėl tėvų nepriežiūros. Nerūpestingas medikamentų, adatų, švirkštų laikymas namuose gali būti grėsmingas

vaikui. Pasikartojantis atsiskyrimas nuo tėvų dėl detoksikacijos periodų, reabilitacijos

laikotarpių, ir vaikų palikimas netinkamiems prižiūrėtojams. Pasikartojantys išplėstinės šeimos ir globos įstaigų dalyvavimo laikotarpiai vaiko

priežiūroje Tėvai turi būti atsakingi už vaikų priežiūrą. Šeima turi būti palaikoma, atliekant šias

pareigas. Įstaigos turėtų konsultuoti tėvus dėl būtinų vaiko priežiūros žinių, akcentuojant vaiko gerovę pirmoje vietoje. Jeigu tėvai negali rūpintis savo vaiku, tai priežiūros galimybių turi būti ieškoma vaiko išplėstinėje šeimoje. Nesant galimybių vaiko priežiūrai išplėstinėje šeimoje, turi būti priimami sprendimai dėl vaiko globos socialinės globos institucijose. Tokie sprendimai turi būti patvirtinti visų reikalingų institucijų.

Įstaigos turi atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius: nepriežiūrą; mokyklos nelankymą; vaiko susirūpinimą dėl savo tėvų; ir vaikų tapimą savo tėvų prižiūrėtojais. Iš asmenų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, turi būti surenkama pagrindinė informacija apie šeimą ir namų ūkio aplinkybes.

Rekomenduojama visoms įstaigoms, teikiančioms paslaugas priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų suaugusiems asmenims užduoti šiuos klausimus:

- Ar esate mama/tėvas?- Kiek turite vaikų?- Ar turite vaikų, kurie yra prižiūrimi artimųjų ar globos įstaigose?- Koks vaikų amžius ir lytis?- Ar vaikai lanko darželį ar mokyklą?- Ar turite artimųjų ar įstaigų, kurios padeda jums prižiūrėti vaikus?- Ar jums reikalinga pagalba prižiūrint vaikus ar įgyjant jų institucinę priežiūrą?Kiekvienas vaikas šeimoje turi būti traktuojamas individualiai, atsižvelgiant į

individualumo principą. Sprendžiant ar vaikui reikalinga pagalba, reikia gauti atsakymus į šiuos klausimus.

Ar yra kokie nors veiksniai, kurie gali vaiką padaryti ypatingai pažeidžiamą, pavyzdžiui, vaikas serga ar turi elgesio ar emocinių problemų? Kokie veiksniai gali sumažinti vaiko rizikas?

Kokia vaiko sveikata ir raida, palyginant su kitų to paties amžiaus vaikų? Ar vaikai gali lankyti mokyklą? Gal tėvams reikia pagalbos, siekiant, kad vaikas

lankytų mokyklą? Kiek šeimos pajamų skiriama alkoholio/ narkotikų vartojimui? Ar pakanka pajamų

maitinimui, drabužiams ir kt. vaikų reikmėms? Kokios rūšies pagalbos jūsų požiūriu vaikui reikia?

45

Ar tėvai įsivaizduoja savo problemas ir kaip jie priima pagalbą ir darbą su specialistais?

Kas prižiūri vaikus, kai tėvai vartoja narkotines medžiagas? Ar buvo praeityje nepriežiūros ar smurto atvejų? Kas atsitiko? Kaip tai paveikė

vaikus? Ar tai gali vėl pasikartoti? Kaip dažnai? Kaip tėvai galvoja, ar jų vaikai žino apie alkoholio ir narkotikų problemas? Ką galvoja vaikai ir kiti šeimos nariai? Ar buvo nesklandumų tėvams palaikant ryšius su pagalbą jiems teikiančioms

institucijoms? Kas prižiūri vaikus, esant tėvų laisvės apribojimams?

Įstaigos, dirbančios su vaikais, turėtų surinkti tokią informaciją:- vaiko amžius ir jo fizinė, socialinė ir emocinė raida;- vaiko edukaciniai poreikiai;- vaiko sveikata ir sveikatos priežiūros poreikiai;- vaiko saugumas, kai suaugusieji naudoja narkotikus ir alkoholį;- suaugusiojo neprognozuojami elgesio ir nuotaikų kaitos poveikis vaiko emocinei būklei;- kasdieninio gyvenimo destrukcijos laipsnis, dėl tėvų narkotinių medžiagų vartojimo;- vaiko supratimas apie tėvų narkotinių medžiagų vartojimą.

Įvertinimas apima informacijos surinkimą šiais klausimais:- vaiko poreikiai šeimoje ir bendruomenėje;- kitų šeimos narių poreikiai;- bet kurios rizikos vaiko sveikatai ir gerovei;- pagalba šeimai spręsti problemas, užtikrinant vaiko poreikius;- nuspręsti kokia įstaiga teiks paslaugas. Taip pat numatoma, kad turi būti reguliari kliento šeimos ir gyvenimo aplinkybių

peržiūra. Apibendrinimas

Užsienio šalių patirties apžvalga, vertinant vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, poreikius, bei teikiant jiems ir jų šeimoms paslaugas, aiškiai suformuoja nuostatą apie esminių vaiko teisių užtikrinimo būtinybę, atliekant šią procedūrą. Todėl metodikoje, kuri būtų skirta vaiko, vartojančio psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinių poreikių įvertinimui, turėtų atsispindėti šie pagrindiniai principai:

Kiekvienas vaikas gali turėti savo nuomonę ir turėti teisę ją išreikšti, jei jis to pageidauja.

Turi būti gerbiamos vaiko teisės, vaikas turi būti informuojamas apie sprendimus, kurie jį veiks, įskaitant su kuo jis gyvens, kur mokysis, su kuo turės socialinius ryšius ir koks bus jo gyvenimo stilius.

Kiekvienas vaikas turi būti apsaugotas nuo smurto, išnaudojimo ir nepriežiūros. Tai reiškia, kad įstaigos turi kontaktuoti su šeima, kuri vartoja psichoaktyvias medžiagas, siekiant užtikrinti vaiko saugumą ir gerovę.

Pagalba vaikui turi būti teikiama akcentuojant tiek vaiko teises, tiek orumo, pagarbos ir kt. principus.

46

3. Psichologinių bei socialinių paslaugų vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, poreikio nustatymo metodikos rengimas

3.1 Focus grupės organizavimas ir dalyviai

Remiantis atlikta literatūros analize bei anksčiau aprašytu tyrimu, sukurta vaiko, vartojančio psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinių poreikių vertinimo metodikos pirmasis projektas. Metodikos pirminiam projektui svarstyti buvo organizuota ekspertų focus grupė.

6 lentelė Focus grupės dalyvių sąrašasŠvietimo ir mokslo ministerija

Algis Šimaitis [email protected]

Vilniaus PPT Irena Kregždienė [email protected]

Vilniaus Priklausomybės ligų centras

Aušra Malinauskaitė [email protected]

Vilniaus VTAT Rasa Uždavinytė [email protected]

Švietimo skyrius Daiva Želvienė [email protected]

Sveikatos skyrius Edvarda Gecevičienė [email protected]

Visų šventųjų Šeimos paramos centras

Alina Martinkutė [email protected]

Narkotikų kontrolės departamentas

Vida Leonienė [email protected]

Narkotikų kontrolės departamentas

Renata Žibaitytė [email protected]

3.2 Focus grupės diskusijų rezultatai

Pirmiausia buvo svarstytas klausimas apie tai, kas turėtų būti metodikos naudotojai. Buvo siūlyta metodikos naudotojų ratą išplėsti, įtraukiant globos įstaigas. Tačiau „Visų šventųjų šeimos paramos centro” atstovė teigė, kad jie, taip pat daugelis kitų įstaigų turi savo metodikas vaiko ir jo šeimos poreikių vertinimui, taip pat jie turi individualius darbo planus, todėl tokios metodikos papildomai nereikia. Kitas pasiūlymas buvo patikslinti metodikos naudotojo „mokyklos” sąvoką, remiantis LR Švietimo įstatymu. Metodikos kūrėjai mokyklos pasirinkimą pagrindė tuo, kad dauguma psichoaktyvių medžiagų vartotojų vaikų yra eksperimentuojantys ir pirmoji vieta, kur apie vaiką gaunama informacija, yra mokykla.

Grupėje kilo klausimas, kaip įvertinti mokykloje gaunamos informacijos apie psichoaktyvias medžiagas vartojantį vaiką tikrumą. Mokykloje mokytojas ar socialinis pedagogas gali įtarti, kad vaikas vartoja narkotines medžiagas, tačiau įtarimas turi būti pagrįstas minimalia informacija, pranešant apie tai tėvams, klausiant jų leidimo įvertinti vaiko poreikius.

Kaip svarbus diskusinis klausimas iškilo informacijos gavimo fakto nustatymas: kuo remiantis mokykla galės traktuoti, kad gauta informacija apie vaiko psichoaktyvių medžiagų vartojimą yra patikima. Kita vertus, tėvai gali netikėti tuo. Dažniausiai klasės auklėtojui ar kitiems pedagogams kyla įtarimas, kad vaikas vartoja psichoaktyvias medžiagas, bet patikrinti nėra jokių teisių. Dienos centro atstovė pasiūlė idėją per klasės tėvų susirinkimus informuoti tėvus apie tai, kad mokykloje vyksta prevencinės programos, ir atsiklausti, ar

47

mailto:[email protected]









tėvai sutiktų, kad jų vaikai, kilus tokiems įtarimams, būtų kviečiami pokalbiui su socialiniu pedagogu. Tada tėvai galėtų pasirašyti tokį išankstinį sutikimą susirinkimo metu. Narkotikų kontrolės departamento atstovė pastebėjo, kad prieš atliekant vertinimą turi būti tiek vaiko, tiek tėvų raštiški sutikimai. Dėl vaiko sutikimo gali būti probleminė situacija, jei jis vartoja narkotines medžiagas, gali nesutikti, kad jį vertintų. Tada užtenka tėvų sutikimo.

Dėl komandos, kuri būtų atsakinga už vaiko, vartojančio psichoaktyvias medžiagas, poreikio psichosocialinėms paslaugoms vertinimą buvo siūloma įtraukti visuomenės sveikatos priežiūros specialistus, VTAT specialistus. Kilo pasiūlymas peržiūrėti Švietimo ir mokslo ministro įsakymą dėl sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo, nes ten smulkiai surašyta, kad sveikatos priežiūros specialistas renka labai daug informacijos. Buvo išsakyta nuomonė, kad vertėtų įtraukti nepilnamečių reikalų inspektorius, nes dažnai jie žino situaciją savo teritorijoje, liktų tik kompetencijos ir laiko klausimas. Pasitaiko situacijų, kad šeima ne probleminė, apie ją VTAT duomenų neturi, o vaikas jau gali būti patekęs į policijos akiratį. Kita nuomonė buvo išsakyta, kad mokykloje nereikia kurti daugiau grupių, nes yra Prevencinio darbo grupė, Pagalbos vaikui grupė, į kurią įeina soc.pedagogas, psichologas, jei yra mokykloje, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas. Pagalbos vaikui grupė, praplečiant jos funkcijas, galėtų atlikti vaiko, vartojančio psichoaktyvias medžiagas, poreikio paslaugoms vertinimą. Mokykloje ir taip daug įvairių grupių ir komisijų, mokyklos jau kalba apie tai, kad reiktų daryti vieningą sistemą, kad jos atliktų daugiau funkcijų. Svarbu numatyti ribas, kas už ką atsakingas, kas kokią informaciją gauna ir kur informuoja, nes šiuo metu tarpžinybinis bendradarbiavimas stringa. Svarbu keistis informacija, kad nereikėtų dirbti dvigubo darbo. Buvo siūloma įtraukti socialinius partnerius: dienos centrus ir kt. siekiant plėsti tarpžinybinį bendradarbiavimą. Sistemos, kaip ir kas turi keistis informacija, kol kas nėra, būtų gerai ją aiškiau aptarti.

Buvo siūloma vaiko poreikių psichosocialinėms paslaugoms įvertinimą atlikti nedelsiant, nes kuo ilgesnis laikas, tuo labiau išsikraipo informacija, o kuo trumpesnis laikas, tuo labiau jis skatina mobilizuotis ir veikti, ir efektyvumas tokiu atveju didesnis. Todėl 6 dienų įvertinimo terminas būtų optimalus pasirinkimas.

Sekantis svarbus klausimas, diskusijos dalyvių nuomone, yra informacijos apie vaiką anonimiškumo, konfidencialumo garantavimas, kadangi informacijos rinkime dalyvauja pakankamai didelis ratas žmonių. Todėl visiems pagalbos vaikui grupės nariams, kurie būtų atsakingi už vaiko poreikio psichosocialinėms paslaugoms vertinimą reikėtų pasirašyti, kad laikysis konfidencialumo. Pagalbos grupė yra nedidelė, trys-keturi žmonės, tada įmanoma išlaikyti konfidencialumą. Buvo minima vaiko bylų apsauga, siekiant informacijos jose konfidencialumo išsaugojimo. Diskusijos dalyvių nuomone, nors būna, kad socialiniai pedagogai neturi rakinamų spintų, tai nesudėtinga techniškai išspręsti. Draugų ir mokytojų klausinėjimas, vertinant vaiko poreikius psichosocialinėms paslaugoms būtų pakankama problema, laikantis informacijos konfidencialumo, tačiau išsprendžiama, kūrybiškai naudojant socialinio darbo/socialinės pedagogikos metodus (pvz., kai vertinant neišskiriamas vienas vaikas, bet vertinama visa klasė). Nebent pats mokytojas informuoja apie vaiko problemą, bet tada jis turi būti įpareigojamas, kad neskleistų informacijos kitiems mokytojams. Todėl buvo svarstyta galimybė šių vertinimo šaltinių (pokalbių su vaiko draugais ir mokytojais) atsisakyti. Kita vertus, tai priklauso nuo situacijos, kas suteikia informaciją. Jei informaciją suteikia klasės kolektyvas, tai jis gali būti įtraukiamas į problemos sprendimą. Tada plečiasi konfidencialumo ribos.

Toliau buvo klausiama pastabų apie metodikoje numatytus vertinimo žingsnius. Kilo klausimas apie tai, kaip elgtis, jei vaikas vartoja psichoaktyvias medžiagas, o jo tėvų prisikviesti negalima ar tėvai neįsileidžia į namus. Visi dalyviai pritarė, kad vaiko iki 16 metų poreikių psichosocialinėms paslaugoms vertinimas negali būti atliekamas be tėvų sutikimo. 16-18 metų užtenka paties vaiko sutikimo. Konsultacijai vaikas gali kreiptis pats, nereikia tėvų sutikimo, bet jeigu skiriami medikamentai, atliekami testai, privalomas tėvų sutikimas. Buvo pasiūlyta, kad vaikas gali eigoje atisakyti vertinimo. Švietimo

48

ministerijos atstovas pateikė informaciją, jog ministerija siūlo mokyklos sutartyje įtraukti punktą, kad vaikai, esant įtarimui ir tėvų bei vaikų sutikimu gali būti patikrinti, ar vartoja alkoholį, narkotikus. Jei tėvai ir vaikai pasirašo tokią sutartį, tada atsakomybę už šios problemos sprendimą prisiima mokykla. Jei vaikai ar tėvai nesutinka, tai jie turėtų būti toliau motyvuojami priimti pagalbą.

Antrame žingsnyje, kai socialinis pedagogas suteikia informaciją apie socialinę, psichologinę pagalbą, siūloma papildyti, kad taip pat teikiama informacija apie teisinę, medicininę pagalbą.

Kilo klausimas, ar vertinant vaiką turėtų dalyvauti psichologas? Nuspręsta, kad turi dalyvauti, nes gali būti, kad pastebėti vaiko nuotaikų ar elgesio sutrikimai visai nesusiję su narkotikų vartojimu ir todėl svarbus vaidmuo tenka psichologo vertinimui. Reiktų išspręsti, kada ir kokiu tikslu psichologas bendrauja su vaiku.

Kilo diskusija dėl pirmojo vaiko ir socialinio pedagogo susitikimo: kaip socialinis pedagogas turi paaiškinti, kodėl vyksta susitikimas. Viena vertus susitikimas negali vykti be priežasties, kita vertus, pasakymas, kad gauta informacija, jog jis vartoja narkotines medžiagas, gali sutrukdyti ryšio užmezgimui ir labai mažai tikėtina, kad vaikas sutiks būti vertinamas. Dienos centro atstovė teigė, kad jų centre svarbiausias dalykas - geri vaikų ir darbuotojų santykiai, vaikai jaučiasi saugūs, todėl ir prisipažįsta, kad vartoja narkotines medžiagas. Mokykloje kita situacija, kol nekyla problemų, paprastai vaikai nepakliūna pas socialinį pedagogą, todėl priminis ryšys nebūna užmegztas. Psichologinės pedagoginės tarnybos atstovė, turinti socialinio pedagogo darbo patirtį mokykloje, teigė, kad ryšys su vaiku labai priklauso nuo socialinio pedagogo autoriteto mokykloje. Jei socialinis pedagogas ar psichologas yra gerbiami mokyklos bendruomenėje, jiems tada žymiai lengviau užmegzti ryšį su vaiku. Jei vaikas nenori priimti pagalbos, svarbu pabrėžti vaikui, kad specialistai visada pasiruošę padėti, kai vaikas to norės. Tas požiūrio pasikeitimas vaikui ir suteikia saugumą ir pasitikėjimą. Labai svarbu taisyklės, ir svarbu jų laikytis mokyklos teritorijoje. Taip pat labai svarbu, kad vaikas, jeigu jam kas atsitinka, žinotų informaciją, kur kreiptis pagalbos. Kita nuomonė buvo išreikšta, kad šiuo atveju tarsi susitaikom su problema ir jos nesprendžiam, ir būna, kad kol vaikas suvokia, jog jam reikia pagalbos jau būna vėlu. Svarbu parodyti nepakantumą. Galima vesti motyvacinį interviu, jei vaikas nesutinka priimti pagalbos. Švietimo ministerijos atstovas pasiūlė pasižiūrėti socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarką ir psichologinės pagalbos teikimo tvarką.

Buvo diskutuojama, ar vaikas turi teisę susipažinti su savo byla, kokia informacija apie jį renkama. Nutarta, jog nebūtina vaiko supažindinti, nes labai priklauso nuo vaiko: vienas ramiai reaguoja, o kitas, susipažinęs su renkama informacija, daugiau nebenori tęsti konsultavimo. PPT atstovė siūlė palikti šį klausimą socialinių pedagogų profesionalumui. Kadangi kiekvienam vaikui, kuris kreipiasi į socialinį pedagogą užvedama byla ir fiksuojama informacija, nereiktų išskirti šios vartojančio narkotines medžiagas vaiko bylos kaip ypatingos: ji turi būti kaip visų klientų. Buvo siūloma nekalbėti vaikui apie bylą ir joje esančius dokumentus. Sekantis su byla susijęs klausimas buvo: ar numatyta, kaip saugomos bylos, kai vaikas baigia mokyklą? Remiantis mokykloje dirbusios socialinės pedagogės patirtimi, bylos saugomos archyve kaip ir kiti mokyklos dokumentai (žurnalai ir pan.) 25 m.

Komandos nariai turėtų numatyti veiklas pagal savo kompetencijas, išvardinant užduotis. Policija turi būti informuota apie narkotinių medžiagų vartojimo atvejus.

Pasiūlyta patikslinti terminus: ne psichiką veikiančios medžiagos, o psichoaktyvios medžiagos, į šį terminą įeina ir rūkymas, ir narkotinės, psichotropinės medžiagos, įtraukti lakiąsias medžiagas.

Buvo pasiūlyta metodikos dalyje kalbant apie vertinimo skalę patikslinti, kaip dažnai vartojama, kartą per mėnesį, kartą per savaitę, tada bus aiškiau, kokias paslaugas teikti. Taip pat ir kitur formoje pasiūlyta įvesti pasirinkimus atviriems paaiškinimams.

49

Kilo klausimas, kas pildys įvertinimo formos dalį apie vaiko charakterį. Išreikšta abejonė, kad šią dalį galbūt turėtų vertinti psichologas. Metodikos kūrėjai mano, kad įvertinimo formą turėtų užpildyti vienas asmuo - socialinis darbuotojas/pedagogas, o informaciją jis gali gauti iš skirtingų šaltinių ir specialistų. Nuskambėjo pasiūlymas, kad vertinimas būtų glaustesnis. Nuspręsta, kad vaiko charakterį pagal metodiką gali vertinti socialinis pedagogas, nes surašyti tik išoriniai vaiko charakterio pastebėjimai.

Neverta rašyti su kokiais mokytojais sutaria ar konfliktuoja, svarbu pats faktas, ar apskritai sutaria su mokytojais, ar konfliktuoja.

Siūloma informacijos apie vaiko šeimą dalyje papildyti pasirinkimu „nežinoma”. Pasiūlyta į vertinimą įvesti balus kiekvienai atskirai sričiai, tai leidžia labiau

standartizuoti įvertinimą, forma tampa aiškesnė. Prie išvadų turi būti parašyta, kokiu atveju, surinkus t.t. balų skaičių, kur vaiką kreipti ir kokias paslaugas jam teikti.

Kilo klausimas, įvertinus vaiko poreikius ir norint nukreipti vaiką į įstaigą, ar reikia parašyti išvadą atskirai? Siūlyta padaryti standartizuotą išvados formą. Siūlyta taip pat naudotis formoje esančiu apibendrinimu ir balais. Dienos centro atstovė taip pat pasiūlė iškelti tikslus ir uždavinius, kilsiančius po šio įvertinimo, numatant, kas už ką atsakingas ir per kurį laiką kas bus padaryta. Neliko aptarta, kaip mokykla turėtų sekti ir aptarti pateiktų rekomendacijų vykdymą ir pagalbos proceso veiksmingumą.

Pasiūlyta įtraukti straipsnius iš Konstitucijos (21 straipsnis), Civilinio kodekso, kur kalbama apie raštišką sutikimą, vaiko neliečiamumą. Parašyti prierašą, kad nebus pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys vaiko teisių apsaugą. Peržiūrėti Socialinio pedagogo pareigybės aprašo principus, Vaiko teisų konvenciją. Pasiūlyta pakoreguotą pirmąjį „Metodikos vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinių paslaugų poreikiui nustatyti” variantą pakartotinai išsiųsti visiems Focus grupės dalyviams bei Socialinių pedagogų asociacijai peržiūrai.

3.3. Tolesnė „Metodikos vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinių paslaugų poreikiui nustatyti” svarstymo eiga

Po pakartotinio „Metodikos vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinių paslaugų poreikiui nustatyti” išsiuntimo elektroniniu paštu Focus grupės dalyviams bei Socialinių pedagogų asociacijai, pastabos gautos iš Kauno Palemono vidurinės mokyklos, Kauno Šilainių vidurinės mokyklos Socialinių pedagogų asociacijos, Visų Šventųjų Šeimos paramos centro, NKD.

Pastabos buvo siejamos su metodikos pildymo instrukcijomis, informacijos apie vaiko vartojimą psichoaktyvių medžiagų fakto nustatymu, akcentuojama, kad reikia kurti pasitikėjimo ir bendradarbiavimo ryšį su vartojusiu psichoaktyvias medžiagas vaiku. Buvo siūlyta tikslinti metodikos pavadinimą, jos tikslus ir uždavinius. Buvo tikslinami atsakymų variantai metodikos priede.

Atsižvelgiant į minėtas pastabas „Metodikos vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinių paslaugų poreikiui nustatyti” projektas buvo koreguojamas ir pateikiamas žemiau.

„Metodikos vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinių paslaugų poreikiui nustatyti”siūlymo argumentai:

„Metodika vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinių paslaugų poreikiui nustatyti” bus naudojama mokyklose bei vaikų socialinės globos įstaigose tikslingai, nes tai yra pagrindinės institucijos, kur vaikai praleidžia didžiausią dalį savo kasdieninio gyvenimo.

50

Mokyklos ir vaikų socialinės globos įstaigos yra viena iš svarbiausių pirminių grandžių, kur pirmiausiai susiduriama su vaikų vartojimu psichoaktyvias medžiagas.

Čia didžiausias potencialas tiek prevencinėms, tiek problemų sprendimo priemonėms.

Atsižvelgiant į mokyklų pajėgumus spręsti vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, problemas, metodika siūloma pirminio, negilaus pobūdžio. Tai padėtų vaikui, ar eksperimentuojančiam ar vartojančiam psichoaktyvias medžiagas gauti psichosocialinę pagalbą.

Pagalba gali būti efektyvi tik kompleksiškai sprendžiant visas vaiko ir jo šeimos gyvenimo problemas, todėl metodika apima visus vaiko psichosocialinius poreikius.

Metodika bus naudinga ir siekiant apskaičiuoti kiek ir kokių paslaugų tokiems vaikams reikia ne tik bendruomenės lygmenyje, bet ir šalies, kadangi mokyklos, naudodamos šią metodiką, nesudėtingai galės apskaičiuoti tiek vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas skaičių, tiek kokias medžiagas vartoja, tiek kitas problemas, kurios stimuliuoja psichoaktyvių medžiagų vartojimą.

51

4. Vaiko69, vartojančio psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinių paslaugų poreikių įvertinimo metodika

A. Pagrindiniai principai

Metodikos naudotojas turi laikytis šių principų:- Vaiko gerovės, kuri užtikrinama organizuota socialinių paslaugų ir institucijų sistema, sukurta padėti vaikui pasiekti patenkinamus gyvenimo, sveikatos ir asmeninių bei socialinių ryšių standartus, kurie leistų jam išplėtoti visus gebėjimus ir pagerintų jo gyvenimo kokybę, atsižvelgiant į jo šeimos poreikius. Vaiko gerovės užtikrinimo atsakomybe dalinasi šeima ir valstybė.70

- Orumo. Vaikas turi būti gerbiamas visais atvejais. Jis turi teisę palaikyti jam norimus socialinius ryšius.- Privatumo. Vaikas turi teisę turėti savo privatumą ir nuosavybę. Vaikas yra apsaugotas nuo nebūtino kišimosi į jo gyvenimą. - Pasirinkimo. Vaikas turi teisę žinoti apie visus galimus pasirinkimus. Vaikas turi teisę pilnai suprasti visus pasirinkimus ir pasirinkti vieną iš jų.- Saugumo. Vaikas turi teisę jaustis saugiai visais gyvenimo atvejais, įskaitant sveikatą ir gerovę. Būti tikras, kad suaugę yra atsakingi už vaiko saugumą. Vaikas turi būti saugus, bet ne saugojamas. Vaikas turi būti apsaugotas nuo išnaudojimo. - Sistemiškumo. Pagalba vaikui turi būti sprendžiama kompleksiškai, dalyvaujant jo šeimai.- Nesmerkimo ir palaikymo. Vaikas ne visada savo situacijos kompleksiškumą supranta, pripažįsta, ir gali įvardyti. Žmonėms yra lengviau pripažinti problemas, kai juos supranta ir palaiko, o ne kai kaltina.- Rėmimosi vaiko ir jo aplinkos stipriosiomis pusėmis. Pagalba vaikui ir jo aplinka turi remtis jų stiprybėmis.- Negali būti pažeidžiami LR teisės aktai, reglamentuojantys vaiko apsaugą. LR Konstitucija (Žin.,1992, Nr. 33-1014) 39 str.

Vaikui užtikrinamos teisės:- į individualumą;- laisvai reikšti savo nuomonę;- į gyvenimo sąlygas, būtinas vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi;- į ugdymą;- į poilsį ir laisvalaikį;- būti sveikam;- į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę.

B. Bendrieji kriterijai

1. Įvertinimas yra informacijos apie vaiką ir jo aplinką rinkimas bei analizė.2. Įvertinimo tikslai: organizuoti reikiamų vaikui, vartojančiam psichoaktyvias

medžiagas, socialinių - psichologinių paslaugų prieinamumą ir pagalbos, sprendžiant jo socialines - psichologines problemas procesą.

3. Metodikos naudotojas: Mokyklos71. Vaikų socialinės globos įstaigos.72 69 Vaikas - asmuo iki 18 m.70 LR Seimo 2003 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. IX-1569 „Dėl Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo” (Žin. , 2003 Nr. 52-2316). 71 Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853).72 Įvertina jų globoje esančių vaikų psichosocialinius poreikius pagal Socialinės rizikos vaiko ar likusio be tėvų globos vaiko socialinės globos poreikio nustatymo metodikos 1 Priedą. (Socialinės rizikos vaiko ar likusio be tėvų globos vaiko socialinės globos poreikio nustatymo metodikos 1 Priedas. Patvirtinta SADM 2006 06 27 įsakymu Nr. A1-179.(Žin., 2006, Nr.73-2795)). Vaikų socialinės globos įstaigos gali pasinaudoti Psichoaktyvių

52

4. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas: mokykla, vertindama poreikius ir teikdama pagalbą, bendradarbiauja su tėvais (globėjais, rūpintojais), Vaiko teisių apsaugos tarnyba, socialinę pagalbą teikiančiomis įstaigomis, sveikatos priežiūros, teisėtvarkos ir kitomis įstaigomis, vietos bendruomene. Vaikų globos įstaigos bendradarbiauja su mokyklų socialiniu pedagogu/darbuotoju, spręsdamos vaikų, esančių globos įstaigose, psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemas.

5. Atsakingi už vaiko poreikių vertinimą: Socialinis pedagogas/darbuotojas73 telkia Mokyklos Pagalbos komandą74 ir vaiko tėvus/globėjus/rūpintojus. Į Pagalbos komandą įeina socialinis pedagogas, psichologas, klasės auklėtojas, ir pagal poreikį, kiti vaiko aplinkos žmonės ar specialistai (dienos centro socialinis darbuotojas, sveikatos priežiūros specialistas, ir pan.). Kiekvieno vaiko Pagalbos komandos sudėtis gali skirtis. Pagalbos komandos nariai renka informaciją apie vaiko poreikius pagal savo kompetenciją ir pasiskirstytas užduotis. Vaiko poreikių įvertinimo formą pildo socialinis pedagogas/darbuotojas.

6. Vaiko poreikių vertinimo pagrindas: vaiko psichosocialinių poreikių įvertinimas atliekamas gavus informaciją, kad vaikas vartoja psichoaktyvias medžiagas, bei esant vaiko ir jo tėvų (globėjų/rūpintojų) raštiškam sutikimui.

7. Įvertinimo lygis: vaiko poreikių patenkinimo įvertinimo lygis yra pirminis (giliai nedetalizuojant), siekiant kompleksiškai įvertinant visas vaiko poreikių sritis.

8. Įvertinant vaiko psichosocialinius poreikius, kompleksiškai vertinami ir jo šeimos poreikiai.

9. Įvertinimo atlikimo laikas – iki 6 dienų.10. Įvertinimo metodas: iš įvairių šaltinių surinkus informaciją apie vaiko

psichosocialinę padėtį, pildoma forma vaiko poreikių patenkinimo laipsniui nustatyti. (1 Priedas). Vaiko socialinių ryšių įvertinimas gali būti atliekamas, naudojant ekožemėlapį (2 Priedas).

11. Duomenų saugojimas: Kiekvienam vaikui, kuris, turint informacijos apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą, yra vertinamas dėl psichosocialinių paslaugų poreikio, sukuriama byla, kurioje yra saugomi surinkti dokumentai, susitikimų protokolai bei poreikių įvertinimo forma. Byla saugoma mokykloje iki vaikas ją palieka. Po to byla archyvuojama pagal numatytus reikalavimus.

12.Vertinimo šaltiniai: Mokyklos Pagalbos komandos surinkta medžiaga. Interviu su tėvais/globėjais/rūpintojais, su vaiku medžiaga. Kitų institucijų dokumentai. Vaiko poreikių vertinimo forma pildoma, remiantis visais šaltiniais.

C. Įvertinimo eiga

Įvertinimo procesas skaidomas į šiuos žingsnius (gali būti ir daugiau priklausomai nuo situacijos).

I žingsnis – Įtarimas dėl problemos, tėvų/globėjų/rūpintojų informavimas ir įtraukimas Esant informacijai apie vaiko psichoaktyvių medžiagų vartojimą:

Informacija perduodama socialiniam pedagogui/darbuotojui. Socialinis pedagogas/darbuotojas susisiekia su vaiko tėvais/globėjais/ rūpintojais

(įstatyminiais atstovais), tariasi dėl susitikimo. Susitikime su vaiko tėvais/globėjais/rūpintojais socialinis pedagogas/ darbuotojas

aptaria vaiko elgesį, išsiaiškina jų informuotumą apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo ženklus, informuoja apie vaiko poreikių vertinimo tikslus bei vertinimo sritis. Sudaroma sutartis su vaiko tėvais/globėjais/rūpintojais (įstatyminiais atstovais),

medžiagų vartojimo įvertinimu, esančiu “Vaiko, vartojančio psichoaktyvias medžiagas, poreikio psichosocialinėms paslaugoms įvertinimo formoje” (1 priedas).73 Mokykloje neesant socialinio pedagogo, mokyklos vadovas skiria atsakingą asmenį. 74Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 9 d. Nr. ISAK - 941 įsakymas „Dėl Bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų patvirtinimo” (Žin., 2004, Nr. 100-3729)

53

kurioje numatoma vaiko ir jo tėvų/globėjų/ rūpintojų (įstatyminių atstovų) parašai, patvirtinantys jų sutikimą vaiko poreikių vertinimui bei Mokyklos Pagalbos komandos narių parašai, patvirtinantys, kad bus laikomasi informacijos konfidencialumo. Iki 16 m. amžiaus vaiko poreikių vertinimui reikalingi ir tėvų/globėjų/rūpintojų ir vaiko sutikimai. 16-18 m. amžiaus vaiko poreikių vertinimui užtenka vaiko raštiško sutikimo.

Jei tėvai, vaiko įstatyminiai atstovai nesutinka, kad būtų vertinami vaiko poreikiai, jiems suteikiama visa trūkstama informacija apie tai, kaip atpažinti, kad vaikas vartoja psichoaktyvias ir narkotines medžiagas. Tariamasi dėl atidesnio vaiko stebėjimo namie ir mokykloje trukmės (rekomenduojama ne daugiau vienas mėnuo). Praėjus sutartam stebėjimo laikui, pagal poreikį socialinis pedagogas/darbuotojas kviečia vaiko tėvus/globėjus/rūpintojus aptarti tolimesnę veiksmų eigą.

Jei tėvai nesutinka, kad būtų vertinami vaiko poreikiai, o socialinis pedagogas/darbuotojas įtaria vaiko nepriežiūrą, tada informuojama Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Trukmė: 1,5- 2 val.

II žingsnis – Pagalbos komandos telkimas ir darbas Jei tėvai/globėjai/rūpintojai sutinka, kad būtų vertinami jų vaiko poreikiai, telkiama

Pagalbos komanda. Pagalbos komanda užtikrina informacijos konfidencialumą, kad ji nebūtų skleidžiama už komandos ribų, šis įsipareigojimas patvirtinamas komandos narių parašais. Pagalbos komandos nariams formuluojami uždaviniai:

klasės auklėtojas surenka ir socialiniam pedagogui/darbuotojui perduoda informaciją apie vaiko santykius su mokytojais iš mokytojų perspektyvos (2.6; 2.7 klausimai); vaiko mokyklos lankymą (3.2 klausimas formoje); vaiko mokymosi pasiekimus (3.3 klausimas formoje); nusikalstamą elgesį (4.3 klausimas formoje); vaiko charakterį (4.4 klausimas formoje) ir kt.

vaiko tėvai/globėjai/rūpintojai bendradarbiauja su socialiniu pedagogu/darbuotoju, aiškinantis ir sprendžiant bet kurį iškilusį klausimą.

socialinis pedagogas/darbuotojas koordinuoja Mokyklos Pagalbos komandos darbą: kviečia ją pasitarimams, aptaria konkrečius veiklos uždavinius, renka ir aiškinasi trūkstamą informaciją, organizuoja galutinių išvadų aptarimą.

Trukmė: 8 val.

III žingsnis – Socialinio pedagogo pokalbis su vaiku apie jo situaciją

Vaiko ir socialinio pedagogo/darbuotojo pirmojo susitikimo metu socialinis pedagogas/darbuotojas siekia užmegzti pasitikėjimo ryšį su vaiku. Paaiškina, kas ir kodėl yra daroma jam padėti, aptariamas informacijos, kuri bus atskleista pokalbio metu, konfidencialumas, vaikui paaiškinamas informacijos rinkimo tikslas. Jei vaikas nesutinka, kad būtų vykdomas jo psichosocialinių poreikių įvertinimas, vykdomas motyvacinis pokalbis dabar ir pagal poreikį pakartotinai. Jei vaikas sutinka, prašoma šį sutikimą patvirtinti parašu sutartyje.

Esant vaiko sutikimui dėl jo poreikių vertinimo, socialinis pedagogas/darbuotojas kalbasi su vaiku apie jo gyvenimo situaciją: santykius ir pasiekimus mokykloje, šeimos situaciją, kitus svarbius vaikui įvykius (2.2; 2.3; 2.4; 2.5; 2.6; 2.7; 3.1; 3.4; 3.5; 4,1; 4.2; 4.5; 4.6 bei 6 grupės klausimai formoje). Šiems klausimams išsiaiškinti galima naudoti ekožemėlapį (2 priedas). Socialinis pedagogas/darbuotojas taip pat siekia išsiaiškinti gautą informaciją apie vaiko psichoaktyvių medžiagų vartojimą (1 klausimas Vaiko poreikių vertinimo formoje).

Trukmė: 1,5-2 val.

54

IV žingsnis – Pokalbis su tėvais/globėjais/rūpintojais apie vaiko ir jo šeimos aplinkos situaciją

Socialinis pedagogas/darbuotojas tėvus/globėjus.rūpintojus plačiau supažindina su vaiko poreikių vertinimo forma ir užduoda klausimus, susijusius su vaiko poreikių sritimis ir jo aplinka: aiškinamasi, kaip tėvai/globėjai/rūpintojai vertina vaiko sveikatą ir higieną, savo domėjimąsi vaiko mokyklos lankymu, rūpinimusi vaiko laisvalaikiu (3.4; 3.5; klausimai formoje). Aiškinamasi, kaip tėvai/globėjai/rūpintojai vertina vaiko gyvenimo sąlygas (6 grupės klausimai formoje), savo užimtumo ir kt. situaciją (6.4; 6.5 klausimai formoje).

Tėvai/globėjai/rūpintojai, esant poreikiui, informuojami apie esamą socialinę, psichologinę, medicininę, teisinę pagalbą. Tėvai/globėjai/rūpintojai gali būti konsultuojami ir kitais jiems rūpimais klausimais, susijusiais su vaiko gerove. Tam galima tartis dėl papildomų susitikimų.

Trukmė: 1,5- 2 val.

V žingsnis – Papildomos informacijos, reikalingos įvertinti vaiko poreikius, rinkimas Socialinis pedagogas/darbuotojas pokalbio su vaiku metu gauna papildomą trūkstamą

informaciją: vaiko aplinkos saugumą (5.1; 5.2 klausimas formoje); vaiko požiūrį į jo gyvenimo sąlygas (6 grupės klausimai formoje) ar kt.

Mokyklos Pagalbos komandos nariai atlieka tolimesnį vaiko stebėjimą. Socialinis pedagogas/darbuotojas analizuoja trūkstamą informaciją pagal vaiko

poreikių vertinimo formą ir ieško šaltinių, kaip ją gauti. Socialinis pedagogas/darbuotojas gauna informaciją iš visų komandos narių bei iš

suinteresuotų organizacijų, dirbančių su vaiku (pvz. dienos centrų) pagal pasiskirstytas užduotis, ir ją sistemina (pildo vaiko poreikių įvertinimo formą).

Trukmė: iki 24 val.

VI žingsnis – Surinktos informacijos apie vaiko poreikius apibendrinimas. Socialinis pedagogas/darbuotojas organizuoja Pagalbos komandos ir

tėvų/globėjų/rūpintojų susitikimą. Pagalbos komanda ir tėvai/globėjai/rūpintojai aptaria surinktą informaciją apie vaiko

psichosocialinius poreikius ir jų tenkinimą, apie stipriąsias vaiko ir jo aplinkos puses bei problemas.

Pagalbos komanda formuoja įvertinimo išvadas ir intervencijos pobūdį bei tikslus: numatomos reikalingos vaikui, jo šeimai socialinės paslaugos ir paslaugų teikėjai.

Informuojama policija apie žinomas psichoaktyvių ir narkotinių medžiagų įsigijimo galimybes. Suformuluojami pasiūlymai Prevencinei darbo grupei mokykloje75.

Vaikas supažindinamas su vaiko poreikių vertinimo rezultatais ir rekomenduojamomis paslaugomis. Klausiama vaiko ir jo tėvų/globėjų/rūpintojų sutikimo dėl psichosocialinių paslaugų teikimo. Vaiko ir jo tėvų/globėjų/rūpintojų nuomonė protokoluojama. po protokolu pasirašo vaikas ir jo įstatyminiai atstovai. Tariamasi, per kiek laiko dėl kokių paslaugų kas kreipsis. Po protokolu pasirašo vaikas ir jo įstatyminiai atstovai.

Trukmė: 8 val.

VII žingsnis – Socialinio pedagogo ir vaiko bei tėvų/globėjų/rūpintojų pasiektų susitarimų dėl rekomendacijų paslaugoms įgyvendinimo aptarimas

75 Prevencinio darbo grupių mokyklose ir prevencinio darbo koordinavimo grupių savivaldybėse sudarymo bei jų veiklos krypčių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. ISAK – 1970 (Žin., 2004, Nr.184 – 6824).

55

Po sutarto ir laiko socialinis pedagogas ir tėvai/globėjai/rūpintojai aptaria, ką pavyko pasiekti ir kokios nenumatytos kliūtys iškilo. Taip pat, kaip pasikeitė situacija, kaip sekėsi pasiekti užsibrėžtus tikslus.

56

Išvados

Remiantis tyrimo duomenimis, galima pasakyti, jog kol kas Lietuvoje nėra vienos institucijos, kuri rinktų informaciją apie visus vaikus, vartojančius psichoaktyvias medžiagas. Valstybinis psichikos sveikatos centras sistemingai renka informaciją tik apie vaikus, turinčius problemų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, kurie kreipėsi ir gydėsi sveikatos priežiūros įstaigose. Tačiau Savivaldybių Švietimo skyriai nemažai informacijos gali surinkti iš mokyklų, bei mokyklos pateikė didžiausius skaičius apie eksperimentuojančius ir dažnai vartojančius vaikus. Mokyklose taip pat daugiausiai teikiama informacijos apie psichoaktyvias medžiagas, užsiimama moksleivių užklasiniu užimtumu, organizuojami seminarai, diskusijos prevencinėmis temomis, ugdomi vaikų socialiniai įgūdžiai, užsiimama prevencine veikla. Taigi, mokykla yra ta institucija, kuri pirmiausiai gauna informaciją apie vaikus, vartojančius psichoaktyvias medžiagas, bei institucija, žinanti psichoaktyvias medžiagas vartojančių vaikų skaičių.

Trūksta psichosocialinių paslaugų visų lygių vartotojams vaikams bei jų šeimoms. Iš tyrimo paaiškėjo, jog labai trūksta vaiko psichoaktyvių medžiagų vartojimo įvertinimo paslaugų – vertinimas atliekamas tik tada, kai šis vartojimas sukelia akivaizdžių problemų. Paslaugos tėvams pradedamos teikti tik vaiko vartojimo problemoms jau įsibėgėjus, o iki tol pagalbos sprendžiant problemas dėl vaiko psichoaktyvių medžiagų vartojimo bei kitas problemas šeima praktiškai nesulaukia. Teikiant paslaugas, akcentuojama medicininė priklausomybių pusė. Mažai atkreipiamas dėmesys į psichosocialinę priklausomybių pusę, taip pat apie tai, kuo vaikų priklausomybės gali skirtis nuo suaugusiųjų. Tam, kad pagalba psichoaktyvias medžiagas vartojantiems vaikams būtų sėkminga, būtina padedantiesiems lavinti sisteminį požiūrį į vaiko psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemas. Lietuvoje bemaž neteikiamos psichosocialinės reabilitacijos paslaugos psichoaktyvias medžiagas vartojantiems vaikams.

Psichosocialinių paslaugų poreikis vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, Lietuvoje sistemiškai neapskaitomas, nes jis iki šiol nebuvo vertinamas, nėra institucijos, kuri tai administruotų.

Apžvelgus publikuojamą informaciją apie užsienio šalių patirtį, vertinant vaikų/jaunuolių vartojančių psichoaktyvias medžiagas poreikius, galima teigti, kad patirtis labai įvairi ir neabejotinai priklauso nuo vertinančios institucijos, vertinimo detalizacijos ir formos. Nepaisant šių skirtumų, galima pastebėti keletą sričių, kurios įtrauktos, rengiant metodiką vaiko, vartojančio psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinių poreikių įvertinimui. Tai: poreikių vertinimo detalumas (pirminis, visapusiškas); sistemiškumo principas, kuris reiškia, kad vaiko poreikiai yra vertinami kompleksiškai, taigi ir neatsiejamai nuo jo šeimos poreikių; poreikių vertinimo eiga bei poreikius vertinančių institucijų numatymas.

Užsienio šalių patirties apžvalga, vertinant vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, poreikius aiškiai suformuoja nuostatą apie esminių vaiko teisių užtikrinimo būtinybę, atliekant šią procedūrą.

Pirminiam “Vaiko, vartojančio psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinių poreikių įvertinimo metodikos” variantui tobulinti buvo organizuojama ekspertų focus grupė. Focus grupėje numatyta keletas tobulinimo krypčių: įvesta kiekvienos poreikių srities sumuojamą balų sistema, siūloma papildomai įtraukti reikalingas nuostatas iš LR įstatymų; buvo nuspręsta koreguotą pirmąjį variantą pakartotinai išsiųsti diskusijos dalyviams bei Socialinių pedagogų asociacijai.

Remiantis atliktos apklausos rezultatais, apžvelgtos užsienio šalių patirties analize, focus grupės diskusijos rezultatais, siūlomas “Vaiko, vartojančio psichoaktyvias medžiagas, psichosocialinių poreikių įvertinimo metodikos” projektas. Metodika orientuojama į mokyklas ir vaikų socialinės globos įstaigas, kadangi šios įstaigos turi galimybę pirmiausiai pastebėti ne tik psichoaktyvių medžiagų vartojimo, bet ir kitas vaikų psichosocialinio gyvenimo problemas, kurios gali stimuliuoti psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Metodika

57

yra skiriama specialistų grupei (socialiniam pedagogui/ darbuotojui/ psichologui ir t.t.). Parengta forma, kuri turi būti pildoma surinkus informaciją iš įvairių šaltinių. Diskusijos metu prieita nuomonės, kad ši forma užpildoma per šešias dienas ir vaikas nukreipiamas pagalbai.

Metodika bus naudinga ir siekiant pradėti apskaitą kiek ir kokių paslaugų tokiems vaikams reikia ne tik bendruomenės, bet ir šalies lygmenyje. Remiantis šia metodika, mokyklos vaikų globos įstaigos kaups ir disponuos vieningą informaciją apie psichoaktyvias medžiagas vartojančių vaikų skaičių, vartojamų medžiagų rūšį, vartojimą įtakojančius veiksnius.

58

1 Priedas „Vaiko, vartojančio psichoaktyvias medžiagas, poreikio psichosocialinėms paslaugoms įvertinimo forma”

Vaikas (vardas, pavardė) …………………………………………………….Kada gauta informacija apie vartojimo problemą………………………....Vaiko tėvai:Motina/globėja/rūpintoja (v., pavardė) ......................................................................Tėvas/globėjas/rūpintojas (v., pavardė)......................................................................

Pildoma kiekvienos lentelės dešinioji skiltis, pasirenkant tik vieną atsakymą ir atsakymo įvertinimą skaičiumi

1. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas

1.1. Alkoholis

Ne 0Bandė vieną ar keletą kartų 1Dažnai (bent kartą per mėnesį) 2Nuolatos 3Nežinoma x1.2. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos (rūšis)…………………………….

Ne 0Bandė vieną ar keletą kartų 1Dažnai (bent kartą per mėnesį) 2Nuolatos 3Nežinoma x

1.3. RaminamiejiNe 0Bandė vieną ar keletą kartų 1Dažnai (bent kartą per mėnesį) 2Nuolatos 3Nežinoma x

1.4. Inhaliantai (lakiosios medžiagos)

Ne 0Bandė vieną ar keletą kartų 1Dažnai (bent kartą per mėnesį) 2Nuolatos 3Nežinoma x

1.5. TabakasNe 0Bandė vieną ar keletą kartų 1Dažnai (bent kartą per mėnesį) 2Nuolatos 3Nežinoma xKita.............................................................................................................................................................................................................................................................................

Viso balų …..

59

2. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas vaiko šeimoje

2.1.Psichoaktyvių ir narkotinių medžiagų vartojimo problemos vaiko šeimoje

Nėra 0Vienas ar abu tėvai/globėjai/rūpintojai kartais vartoja alkoholį (pvz.: per šventes).

1

Vienas ar abu tėvai/globėjai/rūpintojai rūko. 1Motina/tėvas/ vienas globėjų/rūpintojų, vaiko brolis/sesuo, senelis/ė ar kt. vienas artimųjų, su kuriuo vaikas palaiko artimus ryšius turi priklausomybę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.

2

Abu tėvai ar daugiau artimųjų, su kuriais vaikas palaiko artimus ryšius, turi priklausomybę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.

3

Nežinoma x

Kita ..........................................................................................................................………...........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................……………………...

Viso balų…..

60

3. Santykiai su šeimos nariais

3.1. Motina/globėja/rūpintojaGerai sutaria 0Sutaria vidutiniškai 1Dažnai konfliktuoja 2Nėra ryšių 3Nežinoma x

3.2. Tėvu/globėju/rūpintojuGerai sutaria 0Sutaria vidutiniškai 1Dažnai konfliktuoja 2Nėra ryšių 3Nežinoma x

3.3. Broliais/Seserimis (vardas………………..)Gerai sutaria 0Sutaria vidutiniškai 1Dažnai konfliktuoja 2Nėra ryšių 3Nežinoma x

3.4.Broliais/Seserimis (vardas………………..)Gerai sutaria 0Sutaria vidutiniškai 1Dažnai konfliktuoja 2Nėra ryšių 3Viso x

3.5.Broliais/Seserimis (vardas………………..)Gerai sutaria 0Sutaria vidutiniškai 1Dažnai konfliktuoja 2Nėra ryšių 3Nežinoma x

Kita…............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................…………………………….

3.6. Tėvai/globėjai/rūpintojai skiria pakankamai laiko bendravimui su vaikais

Kasdien 0Dažnai (kelis kartus per savaitę) 1Retai (kartą per mėnesį) 2Nebendrauja 3Nežinoma x

Kita…..................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................…………………….

61

3.7. Vaikas yra paliekamas be tėvų/globėjų/rūpintojų, artimų giminaičių ar kitų suaugusių priežiūros (ilgesnį laiko periodą, pvz.: vieną parą)

Niekada 0Kartais (bent kartą per mėnesį) 1Dažnai (bent kartą per savaitę) 2Visada 3Nežinoma x

3.8. Vaiko šeima rūpinasi, kad vaikas kasdien lankytų mokykląNuolatos 0Kartais pasiteirauja 1Retai 2Nesirūpina 3Nežinoma x

3.9. Vaiko šeima domisi vaiko pamokų ruoša, mokyklos pasiekimais

Nuolatos 0Kartais domisi (trimestro rezultatais) 1Retai domisi (tik metiniais rezultatais) 2Nesidomi 3Nežinoma x

3.10. Vaiko šeimos domėjimasis jo laisvalaikiu

Tėvai/globėjai/rūpintojai rūpinasi vaiko laisvalaikiu 0

Tėvai/globėjai/rūpintojai kartais pasidomi vaiko laisvalaikiu, tačiau dažniausiai vaikas pats organizuoja savo laisvalaikį

1

Tėvai/globėjai/rūpintojai nežino kur vaikas leidžia laisvalaikį, vaikas nekontroliuojamas

2

Vaikas valkatauja ir/arba tėvai/globėjai/rūpintojai sąmoningai įtraukia vaiką į netinkamą pagal jo amžių veiklą

3

Nežinoma x

3.11. Vaiko saugumas šeimoje:

Vaikas apsaugotas nuo smurto, išnaudojimo. Šeimoje aiškios taisyklės ir vaidmenys.

0

Vaikas kartais patiria psichologinį smurtą. Šeimoje taisyklės ir vaidmenys kartais neaiškūs

1

Šeimoje nėra taisyklių ir vaidmenų. Vaikas patiria psichologinį ir fizinį smurtą.

2

Vaikas išnaudojamas, neprižiūrimas 3Nežinoma x

Kita…...................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Viso balų…..

62

4. Santykiai su bendraamžiais ir laisvalaikis

4.1. Vaikas turi artimesnių panašaus amžiaus draugų Keletą 0Vieną 1Neturi 2Nežinoma x

4.2. Tėvai/ globėjai/rūpintojai pažįsta draugusArtimesni draugai yra pažįstami tėvams/globėjams/rūpintojams 0Ne 1Nežinoma x

4.3. Draugai ir jų elgesys mokyklojeDraugai mokykloje neturi problemų, elgiasi daugiausia gerai 0Draugai elgiasi taip, kad gali turėti problemų mokykloje 1Draugai turi elgesio problemų mokykloje 2Draugai turi elgesio ir lankomumo problemų mokykloje 3Nežinoma x

4.4. Draugų psichoaktyvių medžiagų vartojimasDraugai neturėjo problemų dėl alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo

0

Vienas ar keli draugai turėjo problemų dėl alkoholio ar narkotinių medžiagų

1

Nežinoma x

4.5. Laisvalaikį vaikas leidžia su draugais, kurie vartoja psichoaktyvias medžiagasNe 0

Kartais 1Dažnai 2

Visada 3

Nežinoma x

Vaiko laisvalaikio turinys …………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………................................................

Viso balų…..

63

5. Mokykla

5.1.Vaikas lanko mokyklą:

Nuolatos lanko mokyklą 0Retkarčiais praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties 1Dažnai praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties 2Pastaruoju metu nelanko 3

5.2.Vaiko mokymosi pasiekimaiPuikūs 0

Vidutiniai 1Silpni 2Labai silpni 3

Kita………………………………………………………………………….………………………………………………………………………………………….…………………………………………………………………………………………………….

5.3. Vaikas klasės aplinkojeVaikas bendraklasių gerbiamas ir mėgiamas 0Vaikas yra neutralioje pozicijoje tarp bendraamžių 0Vaikas bendraklasių užgauliojamas, ujamas 2Į vaiką klasės draugai nekreipia dėmesio, su juo nesiskaito 3Nežinoma x

Kita..................................................................................................................................................................................................................................................................................……………………………………………………………………………………….

5.4. Vaiko santykiai su mokytojaisGerai sutaria 0Kartais/su kai kuriais konfliktuoja 1Dažnai/su daugeliu konfliktuoja 2Visada konfliktuoja 3Nežinoma x

Viso balų…...

64

6. Sveikata ir higiena

6.1. Vaiko sveikata Gera 0

Vidutiniška 1

Yra sveikatos problemų :………………………….……………………………………………………..

2

Didelės sveikatos problemos……………………….……………………………………………………..

3

Nežinoma x

Kita………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

6.2. Šeimoje ugdomi sveikos gyvensenos, higienos ir mitybos įgūdžiaiTaip 0

Iš dalies 1

Ne 2

Nežinoma x

6.3. Šeimoje užtikrinamos visos reikalingos sveikatos priežiūros paslaugosVisada 0

Tik ligos atveju 1

Neužtikrinamos 2

Nežinoma x

Viso balų…..

65

7. Emocinė ir elgesio raida

7.1. Vaikas turėjęs traumuojančių išgyvenimų, patirčių:

Paskutiniu metu ……………………………………………….………………………

………………………………………………………………………………………2

Prieš metus ar anksčiau ……………………….……………..………………………

………………………………………………………………………………………1

7.2. Vaiko elgesys

Vaikas savo elgesiu nėra pažeidęs viešosios tvarkos 0

Gana dažnai užsibūna iki vėlumos su draugais, apie tai nepranešęs tėvams (globėjams/rūpintojams) ir jiems nežinant

1

Vaikas dažnai bėga iš namų ar negrįžta namo visą naktį be tėvų (globėjų/rūpintojų) leidimo

2

Vaikas nenakvoja namuose ir tėvai/ globėjai/rūpintojai nesidomi, kur jis nakvoja

3

Nežinoma x

7.3. Nusikalstamas elgesys

Nebuvo susidūręs su teisėsauga 0

Yra patekęs į nepilnamečių reikalų inspekcijos įskaitą 1Vaiko tėvai/globėjai/rūpintojai ar vaikas buvo baustas už vaiko elgesį

2

Nežinoma x

Kita ......................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

7.4.Vaiko charakterisJautriai reaguoja į aplinką 1Labai judrus, nenustygstantis vietoje 1Vienišas, atsiskyręs 1Dažnai būna susirūpinęs 1Nekantrus 1Dažnai liūdnas ir nelaimingas 1Nekantrus 1Išsiblaškęs, nesusikoncentruojantis 1Nervinasi pasikeitus aplinkybėms 1Nepasitiki savimi 1Meluoja 1Plepa 1Nuolat jaučia baimę 1Nemoka atsisakyti 1Mėgsta neapgalvotą riziką 1Smalsus 1Neklusnus 1Linkęs į smurtą 1Dažnai pyksta 1

66

Siekia būti toks kaip kiti 1Agresyvus 1Depresyvus 1Turi suicidinių minčių 2Pasiruošęs padėti įžeistam, nuliūdusiam asmeniui 0Švelnus mažiems vaikams 0Savarankiškas 0Ryžtingas 0Žingeidus 0Santūrus 0Komunikabilus 0Moka atsisakyti 0Geri problemų sprendimo įgūdžiai 0Pasitiki savimi 0Pasižymi kritiniu mąstymu 0

Kita...................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................………………………………….

7.5.Vaiko savarankiškumo įgūdžiai

Vaikas sugeba pats tvarkytis (pvz. apsirengti, pavalgyti, paruošti pamokas, prižiūrėti asmeninę higieną ir t.t) pagal savo amžių

0

Vaikas dalinai sugeba pats tvarkytis (pvz. apsirengti, pavalgyti, paruošti pamokas, prižiūrėti asmeninę higieną ir t.t.) pagal savo amžių

1

Vaikas yra nesavarankiškas 2Nežinoma x

Kita...................................................................................................................................…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

Viso balų…..

67

8. Identitetas8.1. Tautybė……………………….

8.2. Kalba.........................................

8.3.Problemos dėl tautybės (arba kalbos) kylaNėra 0Kartais 1Dažnai 2Visada 3Nežinoma x

8.4 Religija……………………….

8.5. Problemos dėl religijos kyla

Nėra 0Kartais 1Dažnai 2Visada 3Nežinoma x

Kita............................................................................................................................................................................................................................................................................……………. ………………………………………………………………………………………………….

Viso balų…..

68

9. Gyvenimo sąlygos

9.1.Vaikas gyvena šiltame, tinkamai įrengtame ir apstatytame pagal vaiko poreikius būste Taip 0Iš dalies 1Ne 2Nežinoma x

9.2.Vaikas turi savo kambarį arba vietą buteTaip 0Iš dalies 1Ne 2Nežinoma x

9.3. Vaikas turi savo lovą, stalą, vietą susidėti asmeninius daiktusTaip 0Iš dalies 1Ne 2Nežinoma x

Kita…...............................................................................................................................................................................................................................................................................................

9.4. Vaikas turi visą reikalingą aprangą ir avalynę, atitinkančius jo amžių ir lytįTaip 0Iš dalies 1Ne 2

9.5. Vaikas turi visas reikalingas higienos priemonesTaip 0Iš dalies 1Ne 2

9.6. Vaikas turi visas reikalingas jo ugdymui ir laisvalaikiui priemonesTaip 0Iš dalies 1Ne 2

Kita…...............................................................................................................................................................................................................................................................................................

9.7.Vaikas namuose/socialinės globos įstaigoje gauna maitinimą, atitinkantį maitinimo normas ir pageidavimus (išskyrus nemokamą maitinimą švietimo įstaigoje)Taip 0Iš dalies 1Ne 2Kita …...........................................................................................................…………………..….................................................................................................................................................

Viso balų…..

69

10. Šeimos materialinė padėtis

10.1. Tėvų užimtumo būklėUžimtumo būklė Mama/globėja/rūpintoja Tėvas/globėjas/rūpintojasTuri nuolatinį darbą 0 0Turi nenuolatinį darbą 1 1Bedarbis (-ė) 2 2Nežinoma x xKita (įrašykite)

10.2. Šeimos pajamos

Šeimos pajamos aukštesnės nei vidutinės 0Šeimos pajamos vidutinės 0Šeima retkarčiais pajunta nepriteklių 1Šeima nuolatos jaučia nepriteklių 2Nežinoma x

Viso balų….

70

Pagalbos būtinumo įvertinimas

Galimos balų reikšmės (intervalas)

Numatoma pagalba

Psichoaktyvių medžiagų vartojimas0 Problemų nėra. Pagalbos nereikia.

1 Netikra problema. Galima nukreipti į prevencinius, šviečiamuosius seminarus.

2-15 Didelė problema. Pagalba reikalinga. Teikiama sveikatos priežiūros specialisto konsultacija. Vaikas nukreipiamas specialioms socialinėms ir psichologinėms paslaugoms į socialinių paslaugų teikėjus76. Gali būti reikalingas reabilitacinis gydymas.

Psichosocialiniai poreikiai

0 Problemų nėra. Pagalbos nereikia. Stipriosios pusės.

Problema vidutinė. Teikiamos bendrosios socialinės, psichologinės paslaugos mokykloje.

Didelė problema. Nukreipiama bendrosioms ir specialiosioms socialinėms, psichologinėms paslaugoms gauti į socialinių paslaugų teikėjus77.

Poreikių sritys

1 2-3378 Santykiai su šeimos nariais1-2 3-10 Santykiai su bendraamžiais ir laisvalaikis1-2 3-12 Mokykla1-2 3-7 Sveikata ir higiena1 2-33 Emocinė ir elgesio raida1 2-6 Identitetas1-2 3-12 Gyvenimo sąlygos1 2-6 Šeimos materialinė padėtis

Vaiko, vartojančio psichoaktyvias medžiagas, psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir psichosocialinių problemų mąsto suvestinė :

Problema Viso balų

Psichoaktyvių medžiagų vartojimasPsichoaktyvių medžiagų vartojimas vaiko šeimojeSantykiai su šeimos nariaisSantykiai su bendraamžiais ir laisvalaikisMokyklaSveikata ir higienaEmocinė ir elgesio raidaIdentitetasGyvenimo sąlygosŠeimos materialinė padėtis

Vaiko stipriosios pusės

76 LR Socialinių paslaugų įstatymas. 2006 01 19 Nr. X-493, Vilnius (Žin.17-589, 2006 02 11). LR Socialinės apsaugos ir Darbo ministro įsakymas Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo. 2006 04 05 Nr. A1-93, Vilnius (Žin. 43-1570,2006 04 20). Žiūrėti paslaugos pavadinimas, teikimo vieta ir apibūdinimas. 77 Ten pat78 Balų skaičius priklauso nuo šeimos narių skaičiaus.

71

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………...........................................................

Vaiko šeimos stipriosios pusės

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Vaiko aplinkos stipriosios pusės

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Prioritetinės problemos

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..............………………………………………………..

Socialinio pedagogo/darbuotojo išvada

Siūloma teikti vaikui socialinę paslaugą (nurodant paslaugos teikėją)

Alternatyvios paslaugos (nurodoma alternatyva, kuri geriausiai atitiktų vaiko poreikius)

Socialinės priežiūros paslaugos vaiko šeimai:

72

Informavimo Konsultavimo Tarpininkavimo ir atstovavimo interesams Kitos bendrosios socialinės paslaugos*

Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo šeimos namuose Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paramos šeimai tarnyboje. Kita

Kreipimosi dėl pagalbos/pagalbos planas

Tikslas Kas kreipsis iki kada

Pridedamos specialistų išvados ir dokumentai

1…………………………………………………………………………….

2…………………………………………………………………………….

3……………………………………………………………………………..

4…………………………………………………………………………….

5……………………………………………………………………………..

Dalyvavę asmenys (vardas, pavardė, parašas):………………………………………………………………………………………………………………..………………………………………………………………………………..Formą užpildė Vardas, Pavardė………………Parašas……………………………..Adresas, telefonas………………………………………………………………..

* Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymas, (Žin., 2006, Nr. 17-589).

73

2 Priedas „Ekožemėlapio pavyzdys”

Vardas, Pavardė………………………………….Data………………………………………………

Pažymėkite egzistuojančius ryšius linijomis

Stiprūs ryšiai _________

Silpni ryšiai - - - - - - - -

Įtempti ryšiai /////////////////

Rodyklėmis parodykite, iš kur gaunama parama ir ištekliai

Nustatykite reikšmingus žmones ar kitas institucijas tuščiuose apskritimuose

///////

/////

Išplėstinė šeima

Bažnyčia

Sveikatos priežiūros įstaigos

Darbas

Ponas

A

Laisvalaiki

s

Draugai Mokykla

Socialinės paramos sistema

TėvasMama

Sesuo

Vaikas

74

3 Priedas Įstaigoms siųstas klausimynasGerbiamasis (-oji),

Narkotikų kontrolės departamento užsakymu Socialinių tyrimų institutas atlieka tyrimą „Vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo būdų, metodų ir galimybių šalyje analizė bei psichologinių ir socialinių paslaugų vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas, poreikio nustatymo metodikos parengimas”.

Klausimynas skirtas Savivaldybių Švietimo ir Socialinės paramos skyriams, Vaikų teisių apsaugos tarnyboms, Psichologinėms – pedagoginėms tarnyboms, Priklausomybės ligų centrams bei Psichikos sveikatos centrams.

Savo įstaigą pabraukite.Šiuo klausimynu siekiame įvertinti į Jūsų įstaigos akiratį papuolančių vaikų (iki 18 m.),

vartojančių psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotikus, raminančius ir migdančius vaistus, uostančius lakias medžiagas), skaičių ir jiems teikiamas psichologines ir socialines paslaugas. Vartojantys psichiką veikiančias medžiagas vaikai pagal jų vartojimo patirtį šiame tyrime skirstomi į

eksperimentuojančius vaikus (alkoholį, narkotines, psichoaktyvias medžiagas vartojantys keletą kartų gyvenime eksperimentavimo tikslais),

dažnai vartojančius (bent kartą per mėnesį vartoja), probleminius vartotojus (nuolat vartojantys).

Remkitės 2005 m. duomenimis.Kilus klausimams prašom kreiptis į Socialinių tyrimų instituto darbuotoją Liną Šumskaitę tel. 275 49 21 arba el. paštu [email protected] Iš anksto dėkojame už bendradarbiavimą

KLAUSIMYNAS

1. Kiek žinote psichiką veikiančias medžiagas vartojančių vaikų remiantis Jūsų įstaigos turima informacija? (Įrašykite vaikų skaičių)Vaikų amžius Vaikų

skaičius visoEksperimentuo-jančių

Dažnai vartojančių

Probleminių vartotojų

6- 12 m.13-15 m.16-18 m.Vaikų 6-18m. skaičius viso

2. Kiek , pagal Jūsų turimą informaciją, žinote vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas (įrašykite skaičių).

Vaikų skaičius viso

Iš jų, vartojančiųEksperimentuo-jantys

Dažnai vartojantys


Kurie nelanko mokyklos

Kurių bent vienas iš tėvų serga priklausomybėmisKurie buvo nukreipti ar kreipėsi į Jūsų ar Jūsų kuruojamas įstaigas dėl problemų šeimoje

75


3. Ar Jūsų įstaiga renka informaciją ar teikia paslaugas vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas? (pabraukite Jums tinkamus atsakymus).

1. Nuolat renka informaciją.2. Fragmentiškai renka informaciją.3. Nerenka informacijos.4. Nuolat teikia paslaugas vaikams.5. Karts nuo karto teikia paslaugas.6. Neteikia paslaugų.7. Kita (įrašykite)…………………….

4. Iš kokių šaltinių gaunate informaciją apie vaikus, vartojančius psichiką veikiančias medžiagas? (pabraukite 2 svarbiausius šaltinius)

1. .Renkate patys.2. Iš policijos.3. Iš mokyklų.4. Iš seniūnijų.5. Iš Savivaldybės Švietimo skyrių.6. Iš Savivaldybių Socialinės paramos skyrių.7. Iš Vaiko teisių apsaugos tarnybų.8. Iš tėvų.9. Iš bendruomenių.10. Iš mokslinių tyrimų.

76

5. Gal galėtumėte nurodyti, kokias paslaugas teikia psichiką veikiančias medžiagas vartojantiems vaikams ir jų šeimoms Jūsų ar Jūsų kuruojamos įstaigos? (Įrašykite)

Paslauga Įstaigų skaičiusSpecialistų, teikiančių paslaugas, nurodytose įstaigose (išvardinkite)

Vaikų, gavusių paslaugas, skaičius

pareigos skaičius1.Įvertina vaiko psichiką veikiančių medžiagų vartojimo patirtį

2. Teikia informaciją apie psichiką veikiančias medžiagas, priklausomybes (paskaitos, filmai, kt.)3.Užsiima moksleivių užklasiniu užimtumu

4.Organizuoja seminarus, diskusijas, akcijas prevencinėmis temomis

5.Ugdo socialinius įgūdžius:

5.1 Pasitikėjimo savimi 5.2. Problemų sprendimo, sprendimų priėmimo 5.3 Kritinio mąstymo

5.4 Mokymosi pasakyti „ne”

5.5 Streso įveikimo

5.7. Savęs pažinimo

5.8 Bendravimo

77

Paslauga Įstaigų skaičius

Specialistų, teikiančių paslaugas,

Vaikų, gavusių paslaugas, skaičius

pareigos skaičius

6.Konsultuoja vaikus priklausomybių klausimais7.Teikia paslaugas tėvams vaikų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo klausimais:

7.1 Informuoja apie narkotinių medžiagų poveikį vaikams.7.2 Informuoja tėvus apie įstaigas, teikiančias paslaugas vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas.7.3 Konsultuoja šeimą vaiko psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atveju. 7.4. Kitos paslaugos tėvams vaiko psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atveju (įrašykite)

8. Užsiima vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, reabilitacija9. Kita

78

6. Kiek Jūsų ar Jums pavaldžių įstaigų darbuotojų, dirbančių su vaikais, vartojančiais psichiką veikiančias medžiagas, ar jų šeimomis, kėlė kvalifikaciją per 2005-2006 metus? (nurodykite skaičių)

1. Lankė mokymo kursus šia tema…………..…….2. Dalyvavo vietinėse konferencijose, seminaruose šia tema…………3. Dalyvavo tarptautinėse konferencijose, seminaruose šia tema………4. Dalyvavo stažuotėse šia tema……..5. Dalyvavo susitikimuose su bendradarbiaujančiomis įstaigomis……….6. Kita (įrašykite)…………………………………………………………

……………………………………………………………………….

7. Su kokiomis institucijomis bendradarbiaujate vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, prevencijos ir intervencijos klausimais? Nurodykite bendradarbiavimo pobūdį (gaunate informacija, dalinatės darbo patirtimi, nukreipiate vaikus paslaugoms gauti ir pan.)

Nr. Įstaigos Bendradarbiavimo pobūdis1 Mokyklos

2 Vaikų teisių apsaugos tarnybos

3 Pedagoginės – psichologinės tarnybos

4 Nevyriausybinės organizacijos

5 Policijos komisariatai

6 Priklausomybės ligų centrai

7 Psichikos sveikatos centrai

8 Diskotekų, klubų atstovai

9 Savivaldybės

10 Seniūnijos

11 Kitos institucijos (įrašykite)

8. Kaip manote, ar psichiką veikiančias medžiagas vartojantiems vaikams ir jų šeimoms teikiamų paslaugų Jūsų kuruojamose savivaldybėse pakanka? (pažymėkite X laukeliuose)

eksperimentuojantiemsdažnai vartojantiems

probleminiams vartotojams

Pilnai pakanka Iš dalies pakanka

79

NepakankaKita (įrašykite)

9Kuri institucija, Jūsų nuomone, turėtų būti atsakinga už informacijos rinkimą ir paslaugų koordinavimą vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas bei jų tėvams? (Parašykite)……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

10. Jei manote, kad vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas, ir tokių vaikų šeimoms paslaugų Jūsų kuruojamose savivaldybėse trūksta, tai kokių ? (parašykite savo nuomonę).

Eksperimentuojantiems Dažnai vartojantiems Probleminiams vartotojams

Nuoširdžiai dėkojame už atsakymus

80

taikomojo mokslinio tyrimoold.ntakd.lt/bylos/taikomojo_mokslinio_tyrimo_ataskait… · web viewkaip...

Documents