Nr. 9(348)

Tankiaþiedë rûgðtynë – dau-giametis þolinis augalas. Stiebaslapuotas, virðutinëje dalyje iðsi-ðakojæs. Lapai su giliomis ðir-dies formos iðkarpomis prie pa-grindo, 15 – 30 cm ilgio, lengvaibanguotais pakraðèiais, iðilgaipagal gysleles su trumpais plau-keliais. Prie lapkoèiø pagrindoyra plëvëtos makðtys, apiman-èios stiebà. Þiedai smulkûs, su-sitelkæ menturiais á siauros ðluo-telës pavidalo beveik belapiusþiedynus virðutinëje stiebo daly-je. Þiedkoèiai turi sànariniuskauburëlius maþdaug per savo il-gio vidurá, apyþiedis 6 skilèiø,þalsvas, jo lapeliai iðsidëstæ 2 ra-tais, vidinio rato lapeliai stam-besni uþ iðorinius. Kuokeliai ið-sidëstæ poromis, tarpuose tarp vi-diniø apyþiedþio skilèiø. Vaisius– kiauðinio formos, tribriaunisðviesiai rusvas 3 – 4 mm ilgio rie-ðutëlis.

Tankiaþiedë rûgðtynë Lietu-voje auga laukuose, pakelëse,uþliejamose pievose, miðko aikð-telëse.

Kitos rûgðtyniø rûðys: raukta-lapë rûgðtynë, bukalapë rûgðty-në, valgomoji rûgðtynë, smul-kioji rûgðtynë.

ÞALIAVOS PARUOÐIMAS

Kaip vaistinë þaliava naudo-jamas visas augalas: lapai su lap-koèiais, vaisiai ðluotelëse, ðak-nys. Lapai renkami þydëjimo me-tu, vaisiai –jiems sunokus. Ðak-nys kasamos rudená, antþemineiaugalo daliai sunykus, reèiau –ankstyvà pavasará, prieð prade-dant ataugti stiebui ( geguþës pra-dþioje). Ðaknys iðkasamos kastu-vu, nupurtomos þemës, ðaknys

nuplaunamos ðaltu vandeniu. Ap-dþiûvusios ir pavytintos atvirameore stambiosios ðaknys perpjauna-mos iðilgai peiliu ir nuo jø paðali-namos paþeistos bei apmirusios da-lys. Dþiovinama surinkta augalinëþaliava gerai ventiliuojamose pa-talpose, paskleidus jà plonusluoksniu ant popieriaus arba au-deklo ir periodiðkai vartant. Geruoru þaliava sudþiûna per savaitæ.Tankiaþiedës rûgðtynës vaistinæþaliavà galima dþiovinti ir dþio-vyklose 50 – 60 laipsniø tempera-tûroje. Dþiovinimas laikomas uþ-baigtu, kai ðaknys nebesilanksto,o lûþinëja. Tokià sudþiovintà vais-tinæ þaliavà galima laikyti ne il-giau kaip 3 metus.

VERTINGOSIOSSAVYBËS

Tankiaþiedës rûgðtynës ðakny-se ir ðakniastiebiuose yra rauginiømedþiagø, askorbo rûgðties (vita-minas C) ir karotino (provitaminasA). Be to, yra mikroelementø ka-lio, kalcio, magnio, geleþies, man-gano, vario, cinko, kobalto, sele-no, nikelio, fosforo, jodo ir kitø.

Tankiaþiedës rûgðtynës ðaknys,priklausomai nuo dozës, turi þaiz-das gydantá, uþdegimà maþinantá,suriðantá, vidurius kietinantá arbalaisvinantá poveikius. Nedidelëmisdozëmis tankiaþiedë rûgðtynë pa-siþymi veiksmingu riðamuoju po-veikiu pasireiðkus viduriavimui, odidelëmis dozëmis – laisvinamuo-ju poveikiu. Ðis augalas stimuliuo-ja storojo þarnyno raumenis bei su-minkðtina jo turiná. Taèiau nuolatvartojant gali iðsivystyti priprati-mas prie tankiaþiedës rûgðtynëspreparatø, todël rekomenduojamakartkartëmis juos keisti kitomislaisvinamosiomis priemonëmis.

Laisvinamasis poveikis pasireiðkiapraëjus 8 – 12 valandø po prepara-to vartojimo, todël patogu rûgðty-niø preparatus vartoti prieð einantmiegoti.

Tankiaþiedës rûgðtynës ðaknysir ðakniastiebiai uþpilo, nuoviro beiekstrakto pavidalais naudojamigydant kolità, enterokolità, ka-muojant viduriø uþkietëjimui dëlþarnyno atonijos, atsiradus odosáplyðimams apie analinæ angà.

Kamuojant viduriavimui, di-zenterijai, geriamas rûgðtynës þie-dynø nuoviras.

Iðoriðkai tankiaþiedþiø rûgðty-niø ðaknø ir vaisiø preparatai kom-presø pavidalu dedami esantopoms, pûliuojanèioms þaizdomsir nudegimams.

Tankiaþiedës rûgðtynës ðaknyspadeda sergant kepenø ligomis, pa-sireiðkus kraujavimui plauèiuose irgimdoje.

Iðoriðkai (pavilgams, kompre-sams, apiplovimams, skalavimams)tankiaþiedës rûgðtynës preparatainaudojami esant nudegimams,þaizdoms, stomatitui, gingivitui,taip pat vonioms ir apiplovimamssergant ávairiomis odos ligomis.

Tankiaþiedës rûgðtynës uþpilaisnuo seno pagal liaudies medicinosrekomendacijas buvo gydomasopinis stomatitas.

Nuo maþakraujystës kenèian-tiems þmonëms buvo skiriama tan-kiaþiedës rûgðtynës milteliø. Sul-timis, iðspaustomis ið ðvieþiai su-rinktø rûgðtyniø, Tibete gydomoskai kurios odos ligos. O Vokietijo-je rûgðtyniø nuoviru buvo slopi-namas ryklës, gerklø ir virðutiniøkvëpavimo takø sudirgimas. Ðvie-þiai spaustos tankiaþiedës rûgðty-nës ðaknø sultys buvo naudojamosátrynimams.

Ðvieþiai spaustos tankiaþiedësrûgðtynës sultys ir jos lapø bei þie-dø uþpilas ðiandien liaudies medi-cinoje naudojamas kaip ðlapimàvaranti priemonë, apetito pageri-nimui, ðirdies ir kepenø sustiprini-mui, karðèiuojant, sergant maþa-kraujyste, gelta, lëtiniu hepatitu,esant audiniø brankoms.

NAMINËS VAISTINËS PRIEMONËS

Ðvieþiø tankiaþiedës rûgðtynësðaknø nuoviras: 1 valgomàjá ðaukð-tà gerai nuplautø ir susmulkintøtankiaþiedës rûgðtynës ðaknø rei-kia uþpilti 1 stikline verdanèiovandens ir pavirinti ant maþos ug-nies 15 minuèiø. Po to nuoviras at-vësinamas, perkoðiamas ir geriamaspo 1/2 stiklinës 3 – 4 kartus perdienà 20 minuèiø prieð valgá kaip

vaistinë priemonë kenèiant nuo vi-duriavimo, skrandþio ligø, plauèiøtuberkuliozës, inkstø ligø.

Dþiovintø tankiaþiedës rûgðty-nës ðaknø nuoviras: 2 valgomiejiðaukðtai (20 – 30 g) sudþiovintø irsusmulkintø rûgðtynës ðaknø uþ-pilami 1 stikline verdanèio van-dens ir pavirinami ant maþos ug-nies 30 minuèiø. Po to nuoviras at-vësinamas ir perkoðiamas. Jis var-tojamas po 1/4 stiklinës 2 – 3 kar-tus per dienà 30 minuèiø prieð val-gá kaip vaistinë priemonë nuo vi-duriavimo. Ðis nuoviras vartojamasir burnos ertmës skalavimui, jojepradëjus vystytis uþdegiminiams iriðopëjimo procesams. Iðoriðkairûgðtyniø ðaknø nuoviras naudo-jamas vonioms ir apiplovimamssergant ávairiomis odos ligomis,egzema, esant þaizdø. Tankiaþie-dës rûgðtynës ðaknø nuoviras su-naikina dizenterijos lazdeles.

Tankiaþiedës rûgðtynës ðaknøantpilas: 20 g sudþiovintø ir su-smulkintø rûgðtynës ðaknø reikiauþpilti 200 ml 40 procentø etano-lio tirpalo ir palikti 14 dienø pri-sitraukti. Po to antpilas perkoðia-mas ir vartojamas po 25 – 30 laðø 3kartus per dienà 30 minuèiø prieðvalgá kaip raminamoji ir kraujos-pûdá maþinanti priemonë sergant Iir II stadijø arterine hipertenzija,taip pat reumatu bei kenèiant nuouþkimimo.

Dþiovintas tankiaþiedës rûgðty-nës ðaknis reikia sugrûsti á milte-lius ir vartoti po 0,5 – 1 g 2 kartusper dienà kaip laisvinamàjà prie-monæ. Antràjá kartà milteliai iðge-riami prieð miegà. Laisvinamasisrûgðtyniø ðaknø (arba sëklø) po-veikis pasireiðkia praëjus 10 – 12valandø po vartojimo.

Ðvieþios susmulkintos tankia-þiedës rûgðtynës ðaknys su rûgpie-niu iðoriðkai naudojamos kaip vais-tinë priemonë sergant ávairiomisodos ligomis.

Ðvieþi susmulkinti tankiaþiedësrûgðtynës lapai dedami prie pûli-niø (jø subrendimo ir iðsivalymoskatinimui) bei pûliuojanèiø þaiz-dø (kad jos sparèiau uþsitrauktø).

Sugrûstos tankiaþiedës rûgðty-nës sëklos vartojamos po 0,3 – 0,5g prieð valgá kaip vienkartinë ðla-pimà varanti ir nuo viduriavimo ap-sauganti priemonë.

TANKIAÞIEDË RÛGÐTYNË

KAM RÛGÐTYNËS IR JØPREPARATAI

NEREKOMENDUOJAMIIlgà laikà vartojant rûgðtyniø

preparatus, gali iðsivystyti pri-pratimas, todël juos reikia keistikitais laisvinamuoju poveikiupasiþyminèiais preparatais.

Oksalo rûgðtis, kurios gausurûgðtynëse, jungdamasi su kal-ciu, sudaro organizme, ypaè inks-tuose, blogai tirpstanèias vande-nyje oksalo druskas, daugiausiaikalcio oksalatà. Jis lengvai kau-piasi inkstuose nuosëdø arbasmëlio pavidalu ir skatina oksa-latiniø akmenø susidarymà. Taigali tapti inkstø akmenligës iðsi-vystymo prieþastimi.

Inkstø akmenligës varginamiligoniai rûgðtyniø turëtø atsisa-kyti. Paþeidus tokios dietos rei-kalavimus, á salotas su rûgðtynë-mis arba sriubas su jomis reikiadëti rauginto pieno, kefyro arbagrietinës (ðie produktai neutrali-zuoja rûgðtyniø poveiká). Nau-dingi taip pat obuoliø actas ir cit-rinos sultys, kurie sumaþina ðla-pimo pH iki 3,4 – 4,5 bei skatinaoksalatø tirpimà ir pasiðalinimàið ðlapimo takø.

PANAUDOJIMASKASDIENËJE BUITYJEJauni tankiaþiedës rûgðtynës

lapai, surinkti pavasará, prieð au-galo þydëjimà, naudojami mais-tui. Ið rûgðtyniø galima virti sriu-bas, ruoðti garnyrà prie mësos pa-tiekalø, ádarus pyragams, salotas.Surinktus lapus taip pat galimamarinuoti, sûdyti ir dþiovinti.

Dël rûgðtynëse esanèiø raugi-niø medþiagø naminiai galvijaiir arkliai jø beveik neëda. Taèiaukiaulës doroja su pasimëgavimu.

Tankiaþiedës rûgðtynës prepa-ratai naudojami ir liaudies vete-rinarijoje. Pavyzdþiui, rûgðtyniønuoviro duodama nuo viduriavi-mo verðeliams.

Tankiaþiedë rûgðtynë yra ti-piðka pievø piktþolë. Ir nors at-ëjus ðienapjûtës metui jos dalistarp ávairiø pievos augalø jau bû-na gerokai sumaþëjusi, rûgðtynësblogina paðaro kokybæ. Mësingiaugalo stiebai nesudþiûsta ir pa-tenka á darþines pusiau drëgni.O tai skatina paðarø pelijimà, su-plëkimà ir savaiminá sukaitimà.

PUÐISÐis visþalis medis nuo seno gar-

sëja savo gydomosiomis savybë-mis. Jo pumpurø nuovirais gydo-mi perðalimai, kvëpavimo takø beibronchø uþdegimai, reumatas,odos ligos.

Sergant sànariø ligomis reko-menduojama gydytis pumpurønuoviru. 2 valgomuosius ðaukðtuspumpurø uþpilkite 1 stikline karð-to vandens, 30 minuèiø palaikyki-te verdanèio vandens vonelëje, po10 minuèiø perkoðkite ir gerkite po1/3 stiklinës 2-3 kartus per dienàpo valgio.

Sergant perðalimo ligomis, pa-

KUO NAUDINGI MEDÞIØPUMPURAI

Pavasará medþiai sukrauna pumpurus. Dauguma jø pasi-þymi ávairiomis gydomosiomis savybëmis. Pumpuruose esan-èios biologinës medþiagos stimuliuoja apykaitos procesusþmogaus organizme ir padeda jam atsinaujinti, sustiprëti.

tartina pumpurø nuovirà ne tikgerti, bet ir naudoti inhaliaci-joms.

(nukelta á 2 puslapá)

2

(atkelta ið 1 puslapio)

Pagaminkite nuovirà anks-èiau nurodytu bûdu, supilkite jáá arbatinukà, pastatykite ant sil-pnos ugnies, pritvirtinkite priearbatinuko snapelio popierinætûtelæ ir pakvëpuokite karðtaisgarais. Tokias procedûras dary-kite 4-5 kartus per dienà.

Sirgdami burnos ertmës, ger-klës, virðutiniø kvëpavimo takøligomis, puðø pumpurus papras-èiausiai kramsnokite.

Pavasará organizmui papras-tai trûksta vitamino C, o puðøpumpuruose jo gana daug. To-dël 2 valgomuosius ðaukðtus su-smulkintø pumpurø uþpilkite 2stiklinëmis verdanèio vandens,po 2 valandø perkoðkite ir ger-kite po 1/3 stiklinës 2-3 kartusper dienà.

BERÞASÐis medis yra ne tik Lietuvos

miðkø ir palaukiø puoðmena, betir puikus pagalbininkas turinttam tikrø sveikatos problemø.Gydymui daþniausiai naudoja-mi berþo pumpurai.

Esant tinimø dël inkstø ar ðir-dies veiklos sutrikimø, 1 valgo-màjá ðaukðtà pumpurø uþpilkite0,5 l verdanèio vandens, atvësin-kite, perkoðkite ir vartokite po1-2 valgomuosius ðaukðtus 3kartus per dienà (efektyviai va-ro ðlapimà ir kartu maþina tini-mus).

Esant þaizdø, nubrozdinimø,pragulø arba egzemos apraiðkø, la-bai praverstø pumpurø spiritinisantpilas. 20 g dþiovintø pumpu-rø uþpilkite 100 ml 70 proc. eta-

nolio tirpalo, 3 savaites palaiky-kite tamsioje vietoje, nepamirðda-mi periodiðkai suplakti, perkoðki-te ir naudokite minëtais atvejais.

Esant stomatitui ar parodonti-tui, 10 g dþiovintø pumpurø uþ-pilkite 1 stikline karðto vandens,15 minuèiø pavirinkite, perkoðki-te, papildykite nugaravusá nuovi-rà virintu vandeniu iki pradiniokiekio ir naudokite skalavimams.

Esant spuogø, 1 valgomajáðaukðtà dþiovintø pumpurø uþpil-

Prieð pateikiant bendruosius mi-tybos principus, kuriø rekomenduo-tina laikytis sutrikus þarnyno veik-lai, pirmiausia reikia þinoti, kokiemaisto produktai þarnynui naudin-gi, o kokie nenaudingi.

Padeda iðsivalyti þarnynui pro-duktai, turintys daug cukraus (me-dus, ávairûs sirupai, saldûs ðvieþi beidþiovinti vaisiai), ir produktai, ku-riuose gausu valgomosios druskos(sûdyti grybai, silkë, marinatai, rû-kytos þuvies gaminiai). Þarnynasgreièiau ir geriau iðsivalo daþnai val-gant maistà, kuriame gausu augali-nës kilmës làstelienos (juoda duo-na, gyslota mësa, termiðkai neapdo-rotos darþovës bei ðvieþi vaisiai). Pa-naðiai veikia ir pienas, kefyras, mi-neralinis vanduo, vaisiø sultys, gira,ðalti uþkandþiai.

Trikdo þarnyno iðsivalymo proce-sus tie produktai, kuriuose yra daugriðamøjø bei rauginiø medþiagø, nespastarosios sulëtina þarnyno jude-sius. Ðiø medþiagø gausu mëlynëse,stiprioje juodojoje arbatoje, kakavo-je, gleivingose sriubose, kisieliuje,pertrintose koðëse, visuose karðtuo-siuose patiekaluose bei gërimuose.

Nedaro didelës átakos þarnyno ið-sivalymo procesams garuose troðkin-ta mësa bei þuvis, maltos mësos pa-tiekalai, troðkintos darþovës bei ge-rai iðkepusi duona ið kvietiniø miltø.

Per pirmàsias dvi dienas bûtinagerai iðvalyti skrandá bei þarnynà,taip pat labai sumaþinti suvalgomomaisto kieká. Numalðinti troðkulá irapsaugoti organizmà nuo dehidra-cijos (skysèiø stygiaus) padës mine-ralinis (dar geriau – natûralus ðalti-nio) vanduo, kurio per parà reikiaiðgerti ne maþiau kaip pusantro dulitrus. Tokià „vandens terapijà” bû-

kite 1 stikline verdanèio vandens,20 minuèiø pavirinkite, palauki-te kol atvës, perkoðkite ir naudo-kite pavilgams, átrynimams, kom-presams.

TOPOLISTopolis savo gydomosiomis sa-

vybëmis në kiek nenusileidþia pu-ðiai ir berþui.

Topolio pumpurø spiritiniu uþ-pilu gydomas reumatas, tuberku-liozë, podagra, ðlapimo pûslës uþ-degimas, perðalimas. 1 dalá pum-purø uþpilkite 10 daliø etanolio tir-palo, 3 savaites palaikykite tam-sioje vietoje, perkoðkite ir varto-kite po 20-30 laðø 3-4 kartus perdienà.

Jeigu sergate inkstø akmenlige,1 dalá pumpurø uþpilkite 10 daliøaugalinio aliejaus, pakaitinkiteverdanèio vandens vonelëje, per-koðkite ir vartokite po 1 arbatináðaukðtelá 3 kartus per dienà valgiometu. Sirgdami sànariø ligomis to-ká uþpilà naudokite kompresams.

Patempimai ir nervø paþeidimaiiðoriðkai gydomi koncentruotuvandeniniu topolio pumpurø uþ-pilu. 1/3 stiklinës pumpurø uþpil-kite 1 stikline verdanèio vandens,storai apmuturiuokite ir palaukite,kol atvës, tuomet gerai iðmaiðyki-te, sutrinkite, gautà masæ uþtepki-te ant skepetos, uþdëkite ant skau-damos vietos ir pribintuokite.

Podagrà, sànariø ligas, furun-kulus, þaizdas, nudegimus, hemo-rojø, lûpø ir krûtø speneliø átrûki-mus, grybelines odos ligas gali-ma gydyti topoliø pumpurø tepa-lu. 3 valgomuosius ðaukðtus su-smulkintø pumpurø kruopðèiaisumaiðykite su 3 valgomaisiaisðaukðtais sviesto, laikykite ðaldy-tuve ir prireikus tepkite problemi-nes vietas. Sirgdami bronchitu,tracheitu, ðiuo tepalu átrinkite vir-ðutinæ krûtinës dalá. Galite taipgydyti net vaikus.

DREBULËDrebuliø pumpurai labai popu-

liari fitoterapijos priemonë. Jøekstraktas turi baktericidiniø sa-vybiø, jis efektyvus net kovojantsu auksiniu stafilokoku ir viduriøðiltinës lazdele.

Nuo podagros, ðlapimo pûs-lës gleivinës uþdegimo, perðali-mo, naktinio ðlapimo nelaiky-mo, karðèiavimo (siekiant iðpra-kaituoti) rekomenduojama: 1 ar-batiná ðaukðtelá pumpurø uþpil-kite 1 stikline karðto vandens,15 minuèiø pakaitinkite verdan-èio vandens vonelëje, po 45 mi-nuèiø perkoðkite ir vartokite po1 valgomajá ðaukðtà 3 kartus perdienà prieð valgá.

Sirgdami virðutiniø kvëpavi-mo takø uþdegimu, bronchitu, 2arbatinius ðaukðtelius susmul-kintø pumpurø uþpilkite 1 stik-line verdanèio vandens, po 15minuèiø perkoðkite ir po trupu-tá iðgerkite per dienà.

Norëdamai pagreitinti þaiz-dø, opø, nudegimø gijimà, su-ðvelninti sànariø skausmus, nau-dokite specialø tepalà, paga-mintà ið 1 dalies pumpurø ir 2daliø kiaulës taukø. Ðiuos kom-ponentus nuolat maiðydami kai-tinkite tol, kol visiðkai iðgaruo-ja drëgmë, o po to atvësinkite irlaikykite ðaldytuve. Toks tepa-las tinkamas ir hemorojiniømazgø arba krûtø speneliø átrû-kimø gydymui.

Avitaminozës gydymui ir pro-filaktikai: 1 valgomàjá ðaukðtàpumpurø uþpilkite 0,5 l verdan-èio vandens, 10-15 minuèiø pa-virinkite, storai apmuturiuokiteir palaukite 3 valandas. Po to per-koðkite ir gerkite 3 kartus per die-nà, pasaldinæ medumi.

tina tæsti maþiausiai savaitæ. Taip patrekomenduotina gerti gana stiprià,ðiek tiek pasaldintà juodàjà arbatà(po 6-8 stiklines per parà) arba erð-këtuogës vaisiø uþpilà. Maþdaugnuo antrosios ligos dienos galimagerti ryþiø nuovirà bei mëlyniø ki-sieliø. Nuo 3-4 dienos reikia valgyti6-7 kartus per dienà (bûtina labai ri-boti su maistu suvartojamos druskoskieká – greièiau nurims uþdegiminisprocesas þarnyne). Gaminant mais-tà, visus produktus bûtina pertrinti.Galima valgyti ðiek tiek apdþiûvu-sià duonà, vandenyje virtas ryþiøarba aviþiniø kruopø sriubas, á ku-rias patartina áberti kvieèiø sëlenø.Taip pat galima valgyti nestiprø më-sos sultiná su mësos kukuliukais ar-ba su manø arba ryþiø kruopomis.Nuo 5-6 ligos dienos á racionà gali-ma átraukti maltos neriebios jautie-nos patiekalus, neriebià virtà þuvá;vandenyje virtà manø, ryþiø arbaaviþø kruopø koðæ, pagardintà svies-tu; ðvieþià pertrintà varðkæ; mëlyniø,vyðniø, juodøjø serbentø, avieèiø ar-ba braðkiø kisieliø; apelsinø, man-darinø ir citrinø sultis bei ið jø paga-mintus drebuèius; sviestà.

Nerekomenduotini produktai:ðvieþi, termiðkai neapdoroti vaisiai,pienas bei ið jo pagaminti patieka-lai, kiauðiniai.

Tokio mitybos reþimo turite lai-kytis tol, kol iðnyks ûmiø negalavi-mø poþymiai, ir dar vienà savaitæ.Praëjus ligos paûmëjimo laikotar-piui ir ðiek tiek pagerëjus savijautai,bûtina kreiptis á gydytojà, kuris at-liks reikiamus tyrimus – jie bûtini,norint iðsiaiðkinti, kokios enteroko-lito prieþastys, kad negalavimas ne-ágautø lëtinës ligos pobûdá. Taip at-sitikus enterokolità gydyti bus la-

bai sudëtinga, o visiðkai jo atsi-kratyti tradicinës medicinos meto-dais – beveik neámanoma. Jeigudël kokiø nors prieþasèiø vis dëltonegalite apsilankyti pas gydyto-jà, bûtinai pasinaudokite ðiomisbendrosiomis mitybos rekomen-dacijomis.

Jeigu pasibaigus ûminiam ap-sinuodijimo maistu laikotarpiuipastebite, jog baltymingas mais-tas sukelia virðkinimo sutrikimø,bûtinai valgykite kuo maþiau pro-duktø, turinèiø daug baltymø, irkiek daugiau – angliavandeniøturtingø produktø.

Jeigu pasibaigus ûminiam ap-sinuodijimo maistu laikotarpiuiþarnyne tebevyksta rûgimo proce-sai (pagrindiniai poþymiai – pil-vo pûtimas, padidëjæs dujø iðsi-skyrimas bei viduriavimas), reko-menduojama apriboti angliavan-deniø vartojimà. Tokiu atveju pa-tartina tris dienas daugiau niekonevalgyti, tik gerti rûgpiená ar ke-fyrà (iki 800 gramø per dienà). Pas-kui á valgiaraðtá galima átraukti to-kius produktus bei valgius: van-denyje virtà manø arba ryþiø ko-ðæ, varðkæ, mësos kukulius arba ga-ruose troðkintus kotletus, virtà ne-riebià þuvá, morkø tyræ, mëlyniøarba vyðniø kisieliø, ðvieþiø vai-siø kompotà arba þelë, pyragodþiûvësius, natûralø sviestà. Netiðnykus dispepsijos (nevirðkini-mo) poþymiams nerekomenduoti-na valgyti ðiuos produktus: juodàduonà, termiðkai neapdorotus(ypaè ne visai sunokusius) vaisius,rauginimo bûdu pagamintus gëri-mus (ypaè girà), þirnius, pupas beipupeles, ðvieþius arba raugintuskopûstus.

BERÞAS2 arbatinius ðaukðtelius ber-

þo lapø uþpilkite stikline ver-danèio vandens, uþdenkite, pa-laikykite 15 minuèiø. Gerkitepo stiklinæ 2 kartus per dienà.

3 kartus per dienà pavalgiusgerti po stiklinæ berþo sulos.

DILGËLËSDilgëliø lapai – viena ge-

riausiø kraujo valymo priemo-niø. Jie gerina medþiagø apy-kaità, ðalina ðlakus, skatina ðla-pimo skyrimàsi, gerina virðki-nimo procesus.

2 arbatinius ðaukðtelius þo-lës uþpilkite stikline vandens,uþdenkite, palaikykite 10 mi-nuèiø. Kasdien gerkite po 2-3stiklines arbatos.

DIDÞIOJI VARNALËÐAVarnalëðos ðaknys daþnai

vartojamos kraujà valanèiosearbatose. Skatina prakaito, ðla-pimo skyrimàsi, tinka ir sergantkepenø bei ðlapimo pûslës li-gomis.

Arbatiná ðaukðtelá susmul-kintø ðaknø uþpilkite stiklineðalto vandens ir palaikykite 5-6 valandas, nuolat pamaiðyda-mi. Tada greitai uþvirinkite,uþdenkite, palaikykite, perkoð-kite ir gerkite po 2-3 stiklinesper dienà.

KIAULPIENËTai augalas, skatinantis me-

dþiagø apykaità ir valantiskraujà. Kiaulpienë ðalina ið or-ganizmo toksinus, skatina inks-tø darbà, gerina kepenø ir tul-þies pûslës veiklà.

MEDÞIAGØ APYKAITÀGERINANTYS AUGALAI

MITYBOS YPATUMAI SERGANTÛMINËMIS ÞARNYNO LIGOMIS

Arbatiná ðaukðtelá þaliavosuþpilkite stikline ðalto vandens,ádëjæ indà á vandens pripiltàpuodà uþvirinkite, minutæ pavir-kite, uþdenkite, atauðinkite. Ke-turias savaites ryte ir vakare ger-kite po stiklinæ arbatos.

Tinka ir ðvieþios kiaulpieniøsultys (valgomàjá ðaukðtà iðmai-ðyti 1/2 stiklinës vandens).

Medþiagø apykaità pagerinasmëlinë viksva, karklavijas, rak-taþolës, pupelës.

ARBATOS NUO REUMATO IR PODAGROS

15 g gluosnio þievës, 15 g vin-giorykðtës, 10 g asiûklio, 10 gdilgëliø. Arbatiná ðaukðtelá mi-ðinio uþpilkite stikline verdan-èio vandens, uþdenkite, palaiky-kite 15 minuèiø. Gerkite 3 kar-tus per dienà po stiklinæ.

50 g þvirbliarûtës þolës, 30 gkiaulpienës lapø ir ðaknø, 20 gkraujaþolës þolës.

2 arbatinius ðaukðtelius miði-nio uþpilkite stikline verdanèiovandens, uþdenkite, palaikykite10-15 minuèiø. Gerkite 3 kartusper dienà po stiklinæ 6 savaites.

20 g varpuèio ðaknies, 20 gvingiorykðtës þiedø, 20 g smëli-nës viksvos ðaknø, 20 g karkla-vijo, 10 g kadagio uogø, 10 gerðkëtroþës uogø.

2 arbatinius ðaukðtelius miði-nio uþpilkite stikline ðalto van-dens, lëtai kaitinkite ant silpnosugnies, 5 minutes pavirkite, uþ-denkite ir palaikykite 20 minu-èiø. 4 savaites kasdien iðgerkitepo 2 stiklines ðiltos arbatos.

3

NESKUBËKITE ÐOKTI IÐLOVOS

Siekdami kuo greièiau iðvai-kyti miegus ir gerai nusiteikti, vossuèirðkus þadintuvui, neiðlipæ iðlovos (galbût netgi neatsimerkæ),ájunkite muzikà ir mëgaudamie-si pasiràþykite. Po to pamaigyki-te bei patampykite ausø spene-lius ir patrinkite ausø kauðeliussukamaisiais judesiais paeiliui po5 kartus pagal laikrodþio rodyk-læ ir prieð jà. Galiausiai paspau-dykite rankø pirðtø galiukus (na-gus ir pagalvëles), kuriuose yralabai daug nerviniø galûniø. Ðispaprastas masaþas, padarytas kàtik pabudus, turi kone stebuklin-gø galiø. Kaipmat atsimerkiaakys ir norisi ðokti ið lovos. Ta-èiau neskubëkite – pirmiau, nu-simetæ antklodæ, energingai pa-judinkite kojas, papurtykite plað-takas. Tuomet jau galite keltis.

JEI NENORITEMANKÐTINTIS

Iðlipæ ið lovos, tuoj pat uþde-kite ðviesà arba atitraukite langøuþuolaidas. Mokslininkø teigi-mu, ryðki ðviesa padeda organiz-mui greitai pabusti, todël jau pokeliø minuèiø mieguistumo –kaip nebûta! Be abejo, bûtø nau-dinga pasimankðtinti, taèiau, jei-gu labai sunku prisiversti, uþten-ka giliai ákvëpti pakeliant rankas,ir visiðkai iðkvëpti pasilenkiantkuo þemiau, arba atsirëmus ran-komis á sienà padaryti keletà at-sispaudimø. Ðie pratimai naudin-gi tuo, kad juos atliekant inten-syviai juda stambiausi raumenys,suaktyvindami kraujotakà ir ska-tindami greièiau paþvalëti.

Padaræ minëtus pratimus, darkartà pasiràþykite, t.y. smarkiaipasitempkite ir eikite po kontras-tiniu duðu. Jeigu ði procedûra ry-tais jus baugina, tai bent patrin-kite kûnà ðiurkðèia pirðtine, o poto bûtinai nuprauskite veidà irperpilkite kojas ðaltu vandeniu.Dar viena puiki þvalinimo prie-monë gali bûti dygus kilimëlis.Jei toká turite, atsistokite ant jo

Anksèiau apie senmerges bûda-vo kalbama uþjauèiamai arba paðai-piai. Galbût dël to, kad senmergësbuvo laikomos bjauraus bûdo, turin-èios blogø këslø ir linkusios krëstikiaulystes.

Dabar jaunimas nebeskuba tuok-tis. Daugelis merginø pirmiau sten-giasi iðsimokslinti, susirasti gerà dar-bà, siekti karjeros, o santuokà atide-da vëlesniam laikui. Tiesa, daþnamergina turi gyvenimo draugà, sukuriuo kartu gyvena, bet nesituokia.Galbût net neketina tuoktis, o galtik neskuba susieti savo gyvenimosu kitu þmogumi. Pernelyg ilgai del-siant, tikimybë iðtekëti maþëja – ga-li tekti visà gyvenimà bûti vieniðai.Taip gali atsitikti dël daugelio prie-þasèiø.

Pavyzdþiui, dël negatyvaus po-þiûrio á vyrus, daþniausiai suformuo-to motinos, tvirtinusios, kad gerø,tinkamø vyrø, su kuriais gyvenantgalima jaustis laimingai, nëra. Ðinuostata tarsi uþprogramuojama pa-sàmonëje, todël merginai atrodo, kadvisi jos kelyje pasitaikantys vyraisantuokai netinkami.

Kita vieniðumo prieþastis gali bûtipernelyg aukðta savivertë. Merginarenkasi vyrà per daug ilgai ir iðran-kiai, o metams bëgant jos gerbëjømaþëja, kol galiausiai nebelieka nëvieno. Bûtent todël senmergës daþ-niausiai yra ne iðvaizdumo stokojan-èios „pilkos pelytës“, o tikros gra-þuolës.

Pernelyg þema savivertë ir kom-pleksai bei vyrø baimë irgi gali taptisenmergystës prieþastimi. Jeigu mer-gina kitados yra patyrusi psicholo-ginæ traumà, po kurios pradëjo bo-dëtis vyrais ir jø vengti, tai ji turëtøkreiptis pagalbos á psichologà. Ne-bent jai pasisektø sutikti toká vyrà,kuris turëtø ryþto ir kantrybës uþka-riauti tokios merginos ðirdá.

„Maiðeliai” po akimis – ne vi-sada bemiegës nakties poþymis,kaip daug kam gali atrodyti. Kaikurie þmonës yra tiesiog pavel-dëjæ polinká ðiems veido nepuo-ðiantiems pabrinkimams; kitiemstokiø edemø (taip vadinamasskysèiø kaupimasis audiniuose)atsiranda dël nervinio iðsekimo,kraujo apytakos sutrikimø arbainkstø ligø. Jeigu „maiðeliai” poakimis neiðnyksta gana ilgai, pa-tariama apsilankyti pas gydytojà– tai gali bûti rimtesnës vidausorganø ligos poþymis. Akiø vo-kai gali pabrinkti ir dël alerginësreakcijos á muilà arba kosmetikospriemoniø sudëtines dalis. Apy-akiai paprastai ypaè nekaip atro-do vos atsikëlus, nes gulint audi-niai labiau tinsta. Geriausias bû-das patikrinti, ar nesate alergiðkimuilui arba kosmetikai – keletàdienø praustis tik grynu vande-

Medetka – vaistinis, dekoraty-vinis ir prieskoninis augalas; ir gë-lë, ir vaistaþolë, ir prieskonis. Taivienmetis 30-50 cm aukðèio auga-las, þydintis nuo birþelio iki spa-lio mënesio paprastais ir pilnavi-duriais, geltonais ir oranþiniais þie-dais. Pilnavidurë forma – tamsiaioranþiniai þiedai – yra vertinges-në. Medetka gerai auga visokiosedirvose, bet mëgsta saulëtà vietà.Saulëje auganti medetka þydi ryð-kesniais þiedais, juose yra daugiaukarotino. Þiedai renkami visà va-sarà kas 2-3 dienas, vëliau – reèiau.Skinant augalas ðakojasi, sufor-muodamas dar daugiau þiedø.Dþiovinama paskleidus. Þaliava tu-ri daug eteriniø aliejø, karèiøjø irdaþomøjø medþiagø (jomis galimadaþyti net tekstilës gaminius).

Medetkà verta auginti sodosklypelyje ir turëti jos savo namøvaistinëlëje. Ji turi antiseptiniø ir

JAUSKITËS ÞVALÛS IR LAIMINGI JEIGU NENORITELIKTI VIENIÐA VISÀ

GYVENIMÀPabudæ po nakties miego paprastai jauèiatës mieguisti ir paniuræ? Sunku nugalëti fiziná iremociná tingulá, ropðtis ið lovos, ruoðtis dienos darbams? Iðbandykite paprastus bûdus,padedanèius greitai paþvalëti ir pagerinti nuotaikà!

Senmerge kitados buvo laikoma mergina, kuri neiðtekëjo iki 25metø amþiaus. Jauni vaikinai tokia mergina beveik nebesido-mëdavo, todël jai daþniausiai pirðdavosi tik naðliai ir senberniai,o galiausiai liaudavosi domëtis ir jie. Ðiais laikais tokiø stereoti-pø nebepaisoma, bet sàvoka „senmergystë“ tebëra. Todël vertapasidomëti, kokios daþniausios senmergystës prieþastys ir kà da-ryti „nebe pirmos jaunystës“ merginai, norinèiai iðtekëti.

Kai kurios merginos tiki, kadpasaulyje yra idealiø vyrø, ir yralinkusios tokio laukti. Ið tikrøjø –kiekvienas þmogus turi ne tik pri-valumø, bet ir trûkumø. Todël ti-kintis sutikti vyrà be trûkumø, ga-li tekti visà gyvenimà pragyventivieniðai. Juolab, kad ilgainiui pre-tendentø vis maþëja.

Dar viena senmergystës prie-þastis – atsakomybës baimë. Jeigumergina nuo maþens buvo lepina-ma, neiðmoko ðeimininkauti ir sa-varankiðkai daryti sprendimø, taisantuoka, ðeima, vaikø auginimasir auklëjimas jai gali atrodyti per-nelyg didelë atsakomybë.

Nepriklausomai nuo vieniðumoprieþasties, praktiðkai visada gali-ma rasti gyvenimo draugà ir susi-tuokti, sukurti ðeimà.

Bendraukite. Stenkitës kuodaþniau lankytis ávairiuose rengi-niuose, pobûviuose, klubuose,bendrauti su þmonëmis, keliauti.Kuo daugiau bendrausite su þmo-nëmis, kuo platesnis bus paþásta-mø ratas, tuo didesnë bus tikimy-bë sutikti savo „antràjà puselæ“.

Mylëkite save. Vyrams patinkaádomios, linksmos moterys, graþiaiapsirengusios, pasirûpinusios savoiðvaizda. Jeigu nemylite savæs,vargu, ar kitas þmogus gali jus pa-milti. Tad skirkite sau daugiau lai-ko, palepinkite ir pamaloninkitesave, kad jaustumëtës laiminga iratrodytumëte patraukli.

Atminkite, kad kuklumas þmo-gø puoðia. Nedemonstruokite savopranaðumo ir nesistenkite pasirody-ti geresne uþ kitus, net jeigu ið tikrø-jø tokia esate. Vyrams nelabai pa-tinka moterys, kurios linkusios sujais konkuruoti. Taèiau nesistenkitebûti ir pernelyg kukli, bemaþ nepa-stebima. Geriausias variantas – bûtipatraukliai, bet nesielgti áþûliai.

VAISTINË MEDETKAantiuþdegiminiø medþiagø. Sa-koma, kad þydinèios medetkosnemëgsta kolorado vabalai. To-dël gerai, kai medetkos auga ða-lia bulviø lauko.

Vandenine medetkos þiedø ið-trauka galima valyti riebø inkð-tiruotà veidà (sutraukia poras, to-nizuoja odà); trinti galvà (pade-da slenkant plaukams bei esantpleiskanoms). Galima skalautiburnos ertmæ nuo stomatito, pa-masaþuoti dantenas esant uþde-gimui, plauti pûlingas þaizdas,dëti kompresus nusideginus.

Gal nedaug kas þino, kad me-detkà galima naudoti ir maistui –jos þiedai turi eteriniø aliejø, or-ganiniø rûgðèiø, baltymø, vitami-no C ir karotino. Ðvieþiais, o dargeriau – dþiovintais, þiedais ga-lima uþtaisyti sriubas bei pada-þus, jø galima dëti á mësos troðki-nius, salotas.

basomis kojomis ir patrypèiokite(jei nenorite sugaiðti daug laiko,galite tai daryti valydami dantis).

SKANIAI PUSRYÈIAUKITENemanykite, kad rytais privalo-

te valgyti nemëgstamà javainá ar-ba ágrisusià vandenyje iðvirtà avi-þienæ. Pusryèiai turi bûti skanûs.Jeigu galite, pirmiausiai iðgerkitekà tik iðspaustø apelsinø sulèiø. O

po to valgykite kà panorëjæ: kiau-ðinienæ su kumpiu, sumuðtinius sulaðiða (ji ypaè pageidautina, nesturtinga organizmui naudingø me-dþiagø ir veikia já kaip antidepre-santas) arba saldþius pyragaièius irt.t. O jeigu vis dëlto norite kruopøkoðës, tai iðviræ ámeskite á jà oran-þiniø abrikosø arba razinø. Maistàsudëkite á ryðkiaspalvius – gelto-nos, oranþinës, ðviesiai þalios spal-vos indus, nes ðios spalvos dþiugi-na aká ir gerina nuotaikà. Greièiaupaþvalëti gali padëti kavos su kar-damonu arba ðvieþios arbatos sucitrina aromatai.

PAÞADINKITE... VEIDÀRetas þmogus rytais bûna paten-

kintas savo atvaizdu veidrodyje.Jeigu ir jûsø veidas atrodo tarsi ne-

pabudæs, skirkite jam kelias minu-tes laiko: patogiai atsisëdæ paim-kite tarp delnø dieninio kremo, su-ðildykite já ir braukdami pagal ma-saþines linijas uþtepkite ant veido,alkûnëmis atsiremkite á kelius,„paremkite“ skruostus delnais irbûdami tokioje padëtyje lëtai su-skaièiuokite iki 10. Po to, neatit-raukdami alkûniø nuo keliø, paei-liui delnais spauskite uþmerktas

akis, smilkinius, kaktà, uþ ausø,limfmazgiø sritis, kaskart vis skai-èiuodami iki 10. Jei turite pakan-kamai laiko, galite ðiuos pratimuspakartoti kelis kartus. Tai – vienasið daugelio vadinamojo limfodre-naþo bûdø, labai pagerinantis vei-do iðvaizdà.

ILGAI NESUGAIÐTAMARegis, norint visa tai padaryti

gali prireikti labai daug laiko. Betið tikrøjø taip nëra. Tiesa, ið pra-dþiø uþtrunkama ðiek tiek ilgëliau,bet kai priprantama, atliekama la-bai greitai. Kita vertus, dël savijau-tos, nuotaikos ir iðvaizdos verta pa-aukoti ðiek tiek laiko. Reikia tiknepamirðti nustatyti þadintuvà, kadjis ryte suskambëtø nors 15 minu-èiø anksèiau nei áprastai.

niu. Jei pabrinkimai iðnyko – ne-galavimo prieþastis aiðki. Be abe-jo, kaltas gali bûti ne vien tik mui-las. Pavyzdþiui, jeigu apyakiai pa-brinksta kiekvienais metais tuo patlaiku, gali bûti, jog esate alergiðkiþiedadulkëms.

Kà daryti? Puiku, kad liaudiesmedicina siûlo daugybæ priemoniønuo tokiø nemaloniø veido pa-brinkimø. Dar mûsø prosenelës þi-nojo, kad ramunëliø, pankoliø,liepþiedþiø arba akiðveitës uþpilokompresai bei pavilgai labai veiks-mingai maþina apyakiø pabrinki-mà. Gydomasis uþpilas ruoðiamasðitaip: saujà sudþiovintø vaistaþo-liø reikia uþplikyti puse litro ver-danèio vandens ir uþdengus palik-ti deðimèiai minuèiø, kad prisit-rauktø. Atkreipkite dëmesá, kadplikant akiðveites, stiklinei ver-danèio vandens pakanka pusës ar-batinio ðaukðtelio vaistaþoliø; uþ-

tenka palikti uþdengus dvi minu-tes. Apyakio oda yra ypaè jautri.Jà bûtina tausoti: negalima dëtipernelyg karðtø kompresø ar pa-vilgø. Be to, esant pabrinkimø ði-luma gali labiau pakenkti negupadëti. Net jeigu ir labai skubate,palûkëkite, kol uþpilas atvës bentiki rankos temperatûros! Arba ga-lite ant uþmerktø akiø uþdëti poðvieþio agurko arba bulvës grie-þinëlá ir taip pagulëti 15-20 mi-nuèiø – tikrai pajusite didelá pa-lengvëjimà.

“Maiðeliø” po akimis padeda at-sikratyti ir specialûs nesudëtingipratimai. Ðtai vienas ið jø – smiliu-mi ir nykðèiu, tarsi akiniais, ap-gaubkite akis; tada odà labai at-sargiai patempkite aukðtyn ir þe-myn. Áveikdami pasiprieðinimà de-ðimt kartø stipriai sumirksëkite,kiekvienà kartà padarydami trum-pà (3-4 sekundþiø) pertraukëlæ.

KAIP IÐVENGTI APYAKIØ PABRINKIMO

4

Daugelis þmoniø sakosi paste-bëjæ, kad jø savijauta labai pri-klauso nuo mënulio faziø. To-kiems þmonëms bûtø tikslingasavo veiklà ir gydomàsias proce-dûras derinti su mënulio fazëmis.Nors moksliðkai nëra árodyta, kadþmogus priklausomas nuo ðioðviesulio, bet daugelis specialis-tø vis dëlto neskuba paneigti ðiofakto.

MËNULIO ÁTAKAÞMOGAUS ORGANIZMUIDidþiàjà dalá þmogaus kûno

audiniø sudaro skysèiai (pavyz-dþiui, tarplàstelinis skystis irkt.), todël keièiantis mënulio fa-zëms, jame, kaip ir vandenyje,

Senovës Kinijos gyventojai jauþinojo, kad rankø judesiai gerina gal-vos smegenø veiklà, o pirðtø mankð-ta harmonizuoja kûnà ir protà, geri-na atmintá. Vëliau buvo suþinota,kad pirðtø galiukuose esantys reflek-siniai taðkai ið tikrøjø perduoda im-pulsus centrinei nervø sistemai. Tøtaðkø stimuliavimas palankiai vei-kia ir vidaus organus. Todël laiko-ma, kad bet kokie rankdarbiai yraefektyvûs kaip universalus masaþas.

Senovëje rankdarbiai buvo labaipopuliarûs ávairiuose visuomenëssluoksniuose. Neturtingos moteryssavo rankdarbius daþnai parduoda-vo siekdamos prasimanyti pinigø,o pasiturinèios juos vertino kaip sa-vità menà, kuriuo galëjo puikuotisprieð savo drauges, bandydamos ið-siskirti savo kûriniø originalumu.

Ðiuolaikinë þmonija maþiau dar-buojasi rankomis, nors uþsiëmimøðiais laikais galima rasti daug dau-giau ir ávairesniø, nei kitados. Ne-treniruojami raumenys atrofuojasi,o nestimuliuojama smegenø deði-niojo pusrutulio veikla silpnëja.Dël to susirûpinæ psichologai irneurologai ëmësi specialiai propa-guoti ávairius darbus, atliekamusrankomis ir palankiai veikianèiussmegenis, ðalinanèius stresà, suke-lianèius teigiamas emocijas. Jie su-galvojo net naujà terminà „meno te-rapija“ tokiai veiklai apibûdinti.

Þmogaus nervø sistema gene-ruoja natûralius elektrinius impul-sus nervinëse làstelëse, raumenyseir juos jungianèiose nervinëse skai-dulose. Jø veiklà slopina negatyviosemocijos, sukelianèios stresus, okartais netgi depresijà. Tokias bû-senas padeda gydyti ávairûs darbai,atliekami rankomis.

Mezgimas virbalais laikomaspaèia efektyviausia priemone nuostreso.

Nërimas vàðeliu stimuliuojainkstø ir kepenø veiklà, padeda gy-dyti perðalimo ligas ir osteochon-drozæ, o vyresnio amþiaus moterimsjis padeda kovoti su ateroskleroze.

Siuvinëjimas veikia organizmàkompleksiðkai: padeda nuslopinti

Ne paslaptis, kad daugeliuiþmoniø namø tvarkymas yra tikrakankynë. Bet ne naujiena ir tai,kad kai kuriems þmonëms labaipatinka tvarkytis. Beje, namø ruo-ða ir jø tvarkymu daþniausiai uþ-siima moterys. Europoje moterysðiai veiklai skiria maþdaug 4 va-landas per dienà, o vyrai – tik apie2,5 valandos. Tai nereiðkia, kadvisoms moterims tvarkytis yra ma-lonu. Bet daugelis teigia, jog iðtikrøjø labai gerai jauèiasi ðvarin-damos ir tvarkydamos savo na-mus. Þinoma, per daug nesigiriatokiu savo pomëgiu, nes namøðeimininkës pareigos nelaikomosprestiþinëmis. Be to, baiminama-si, kad pagarsëjus, kaip pernelygmëgstanèiai tvarkytis, galima pel-nyti ðvaros maniakës „titulà“. Iðtikrøjø malonumas tvarkytis by-loja apie visai kà kita.

IÐSILAISVINA ENDORFINAI,GERËJA NUOTAIKA

Daugumai moterø patinkatvarkyti savo namus, kadangituomet jos jauèiasi juos kontro-liuojanèios. O kà byloja noraskontroliuoti savo namus? Simbo-liðkai tvarkymà galima vertintikaip nuosavybës jausmo sutvir-tinimà. „Jeigu sutvarkiau, vadi-nasi, galiu jaustis ðeimininke“.Tokiais momentais þmogus jau-èiasi visiðkai saugus savo kom-forto zonoje. Ðtai kodël pajutæ ne-rimà kartais griebiamës dulkiøsiurblio! Darbuojantis savo na-muose normalizuojasi dvasinëpusiausvyra. Jauèiant, kad ne-ámanoma kontroliuoti savo gy-venimo, nesàmoningai stengia-masi kontroliuoti bent savo ap-linkà. Ir tai darant nusiraminama.

Þmogaus smegenys sukurtostaip, kad galëtø susidoroti su rim-tais fiziniais krûviais. Negana to,fizinë veikla bûtina dvasinës pu-siausvyros iðsaugojimui. Ji suak-tyvina vadinamøjø “laimës hor-monø” endorfinø gamybà, todëldarbuojantis pagerëja nuotaika.

“Kai mane paliko vyras,ëmiausi uoliai tvarkyti savo na-mus, – pasakoja 52 metø Irena. –Atsikraèiusi nereikalingø daiktøir iððveitusi visus kampus, vël pa-sijutau tvirta bei energinga kaipkitados ir supratau, kad galiu sa-vimi pasirûpinti. Ëmiau labiaupasitikëti savimi, pradëjau lanky-ti ðokiø studijà”.

“Nors negaliu pasakyti, kad la-bai mëgstu tvarkytis, – prisipaþás-ta keturiasdeðimtmetë Inga, – betkartais ramus namø tvarkymas,daiktø rûðiavimas – nebereikalin-gø iðmetimas, reikalingø dëlioji-mas á jiems skirtas vietas – maneramina, nelyginant meditacija”.

Tvarkymasis laikomas dar irsvarbiu ritualu praktiðkai visosekultûrose bei religijose. Jis yra ap-sivalymo ir atsinaujinimo simbo-lis. Krikðèionys ir þydai uoliai tvar-kosi prieð Velykas, kinai ir japo-nai – prieð Naujuosius metus ir t.t.

SKAIDRËJA PROTAS,SUGRÁÞTA ÁKVËPIMAS…

Tvarkantis, ðluojant, valant na-mus kartu tarytum iðsivalo ir psi-chika. Þmogaus noras arba neno-ras tvarkyti savo aplinkà iðduoda,kas vyksta jo viduje. Pavyzdþiui,vienas ið depresijos poþymiø yravisiðkas nesidomëjimas namø rei-kalais. Ir atvirkðèiai, atsiradæs no-ras tvarkytis byloja apie psichikossveikimà. Þmogus, supamas dau-gybës nereikalingø daiktø, tarytumbijo atsiriboti nuo praeities irþingsniuoti á prieká, imtis kokiønors permainø savo gyvenime. Ojø atsikratæs, jis kartu nusimeta irslëgusià psichologinæ naðtà, pasi-ruoðia naujovëms.

Tvarkydami savo namus, galvo-je surikiuojame mintis, nusirami-name, iðlaisviname ákvëpimà.

Dël netvarkos savo namuoseáprasta teisintis dideliu uþimtumuir laiko stoka. “Að nejuèia apsipra-tau su dulkëmis ir visur iðmëtytaissavo daiktais ir jø tarsi nepastebë-davau, – pasakoja trisdeðimt pen-keriø metø finansininkë Gitana. –Bet kartà gráþusi ið komandiruotës

staiga pasibaisëjau tokia netvarkasavo namuose ir, viskà metusi, puo-liau juos tvarkyti. O sutvarkiusi pa-sijutau taip gerai ir pakiliai, tarsi nu-simetusi didþiulæ naðtà. Nesupran-tu, kodël anksèiau to nedariau…” Iðtikrøjø, staiga atsiradæs noras susi-tvarkyti anaiptol nëra atsitiktinis –

jis yra pribrendusio permainø troð-kimo signalas. Beje, taip bûna ir vy-rams. “Esu gana netvarkingas, bet,kuomet apninka abejonës, nuobo-dulys, trûksta ákvëpimo, að atida-rau spintà ir imuosi tvarkyti jos len-tynas, stalèius, – atvirauja neseniaiketuriasdeðimtmetá atðventæs Aud-rius. – Kai ten nebelieka nereika-lingø daiktø, o visi reikalingi atsi-duria savo vietose, vël pasijuntu ga-lás sëkmingai darbuotis, kurti”.

PASIGËRËJIMASIR MALONUMAS

Graþiai sutvarkytas bûstas – tar-si meno kûrinys, þmogaus meniniøgabumø rezultatas. Susitvarkiustaip ir norisi vaikðèioti ið kamba-rio á kambará, varstyti spintø durisir komodø stalèius, groþëtis bliz-ganèiais baldø pavirðiais, tvarkin-gai surikiuotomis knygomis lenty-nose, ðvariais, iðlygintais ir graþiaisulankstytais drabuþiais, aiðkiaisvaizdais pro kruopðèiai nuvalytus,þvilganèius langø stiklus... Namaisimbolizuoja jø ðeimininko bûtá.O jø tvarkymas, valymas, graþini-mas – jo norà gyventi, dirbti, kurtiðeimà, dþiaugtis gyvenimu. Tvar-kymasis – tai savita meilës apraið-ka ir dovana paèiam sau. Daugelisþmoniø prisipaþásta, kad gráþæ poilgø kelioniø, komandiruoèiø pa-tiria didþiausià malonumà tvarky-dami savo namus ir jausdamiesi jøðeimininkais.

galvos skausmà, atsikratyti ner-vinës átampos, stiprina ir gydo sà-nariø raiðèius, sumaþina rankøprofesiniø ligø tikimybæ. Be to,jis palankiai veikia kraujotakosbei limfinæ sistemà.

Siuvinëjimas kryþiuku ðalinastresà, maþina átampà, gerina ner-vø sistemos veiklà ir stimuliuojagalvos smegenø abiejø pusrutu-liø vystymàsi (bûtent dël ðios prie-þasties jis ypaè rekomenduoja-mas vaikams).

Kûrybinis procesas aktyviaiveikia smegenis, ypaè tas jø zo-nas, kurios atsakingos uþ never-balinës informacijos pasisavini-mà: vaizduotæ, erdvinæ orienta-cijà, intuicijà ir emocijas.

Pagerinti smegenø deðiniojopusrutulio veiklà niekada ne vë-lu, nes tapyti, siuvinëti, megztivirbalais ar nerti vàðeliu galimabet kokiame amþiuje. Pavyz-dþiui, tokie garsûs þmonës, kaipJAV prezidentas Eizenhaueris irDidþiosios Britanijos premjerasÈerèilis, stengdavosi savo perpil-dytoje dienotvarkëje rasti laikopieðimui. Veiklos kaitaliojimasyra geriausias poilsio bûdas. O re-guliarûs uþsiëmimai rankdarbiaisilgina gyvenimo trukmæ.

Rankdarbiai padeda atsikra-tyti blogo áproèio per daþnai uþ-kandþiauti. Dauguma þmoniø yrapratæ daug valgyti, kai iðgyvenastresà. Bet mëgstantys rankdar-bius sudëtingose situacijose daþ-niau griebiasi ne ðakutës ir ðaukð-to, o virbalø ar vàðelio, todël jiereèiau priauga antsvorio uþ lin-kusius „uþkàsti“ visus nemalonu-mus. Be abejo, saikingiau valgan-tys ir daugiau dirbantys rankomisgali tikëtis ilgiau gyventi.

Laikai, kuomet rankdarbiai bu-vo laikomi senuèiø uþsiëmimu, se-niai praëjo. Dabar mezgimu ir siu-vinëjimu daþniau uþsiima jaunosmoterys ir mergaitës. Rankdarbiømëgëjoms lengviau pavyksta ið-saugoti gerà fizinæ bei dvasinæ for-mà ir patirti daug emocijø, susiju-siø su unikaliø daiktø kûrimu.

vyksta potvyniai ir atoslûgiai, tu-rintys átakos augimui bei vysty-muisi, maistiniø medþiagø pasisa-vinimui, organizmo apsivalymoprocesams ir netgi instinktams.Pastebëta, kad ðio ðviesulio átakaiypaè jautrûs vaikai ir nestabiliosemocinës bei fizinës bûsenosþmonës. Jie á faziø pasikeitimusreaguoja labiau.

JAUNATISPrasidëjus jaunaèiai, blogiau

pasijunta atviri, ekspansyvûs þmo-nës, nes blokuojamos jø emocijosir iðorën besiverþianèios energijossrovës. Ðiems þmonëms pasidarosunkiau kalbëti, reikðti mintis, ju-dëti. Dël to juos gali kamuoti slo-

gutis ir net depresija. O ðtai santû-rûs þmonës ðiuo periodu jauèiasiitin gerai.

Esant jaunaèiai, sulëtëja visø or-ganizmo sistemø veikla, kûne kau-piasi skysèiai, sumaþëja noras ben-drauti. Dël to derëtø iki pat pilna-ties atitinkamai elgtis: nesiimtinaujø darbø, tik ramiai, neskubantpabaigti pradëtus, vengti psichoe-mocinës átampos, áspûdþiø pertek-liaus.

Ligoniams ðiuo laikotarpiu re-komenduojama nepradëti naujøprocedûrø, tik ramiai tæsti jau pra-dëtas. Varginanèiø procedûrø ge-riausia laikinai atsisakyti. Be to,reikia saikingai maitintis ir neper-dozuoti skysèiø.

PILNATISStojus pilnaèiai, blogiau pasi-

junta uþdaro bûdo, santûrûs, retaibesiðypsantys, linkæ slëpti savoemocijas þmonës. Jie greièiau pa-vargsta, skundþiasi galvos skaus-mais ir kitokiais nemaloniais po-jûèiais. Jø savijautà galëtø page-rinti lengvinanti rauda arba juo-kas. Atviri, naivûs, mëgstantysbendrauti þmonës sulaukæ pilna-ties jauèiasi „kaip ant sparnø”, okûrybinguosius uþplûsta ákvëpi-mas.

Pilnatis suaktyvina visø orga-nizmo sistemø veiklà, skatina ið-sakyti mintis, iðlieti emocijas, to-dël þmogui gali bûti sunku tvar-dytis. Ðiuo periodu net tik ávyksta

daugiausiai nusikaltimø, saviþu-dybiø, nelaimingø atsitikimø,bet ir daþniausiai prisipaþástamamylint.

Esant pilnaèiai, iðorën verþia-si ne tik psichikos energija, betir organizmo skysèiai, todël svar-bu þinoti, kad tuo metu efekty-viau veikia ðlapimo skyrimàsibei prakaitavimà stimuliuojan-tys ir vidurius laisvinantys vais-tai. Moterims ðiuo periodu pa-gausëja menstruacijos, jos ma-þiau kamuojasi gimdydamos. Oðtai operacijos pilnaties fazëjenerekomenduotinos, nes þaizdosgausiau kraujuoja. Galima ðalin-ti karpas, papilomas, rauti nesvei-kus dantis, valyti organizmà.

RANKDARBIAIIR SVEIKATA

Rankdarbiai nuo seno buvo labai mëgstamas moterø uþsi-ëmimas. Jau senovëje pastebëta, kad bet koks darbas, at-liekamas rankomis, palankiai veikia þmogaus sveikatà. Da-bar tai jau patvirtinta ir moksliðkai. Todël kiekvienam þmo-gui, nepriklausomai nuo jo lyties ir amþiaus, pravartu re-guliariai uþsiimti kokiais nors rankdarbiais.

NAMØ TVARKYMAS –TARSI MEDITACIJA

AR JUS VEIKIA MËNULIO FAZËS