TARPTAUTIN PRIVATIN TEIS

VADAS

Tarptautins privatins teiss nuotolinio kurso dalyje studentai turi galimyb savarankikai susipainti ir ianalizuoti tarptautins privatins teiss institutus, atskiras kategorijas, atkreipiant dmes tiek teorinius aspektus, tiek ir teisin vairi tarptautins privatins teiss srii reguliavim. io dalyko studij pagrindu studentai gys esmines tarptautins privatins teiss inias, o taip pat ir praktinius gdi, sprendiant tarptautins privatins teiss udavinius. Tarptautin privatin teis yra glaudiai susijusi su kitomis teiss akomis. Todl skmingoms io teiss dalyko studijoms patartina bti istudijavus civilin teis ir civilinio proceso teis.

1. BENDRIEJI KLAUSIMAI

ios temos studijavimo tikslas yra gauti bendr supratim, kas yra tarptautin privatin teis, susipainti su tarptautins privatins teiss vadinmis temomis, o taip pat susipainti su pagrindiniais tarptautins privatins teiss altiniais, tuo pagrindu gyjant inias apie tarptautins privatins teiss mokymo dalyko turin bei apimtis.

1.1. Tarptautins privatins teiss vadiniai klausimai

Tarptautins privatins teiss dalykas, sistema Lietuvos Respublikos teiss sistemoje privatinius teisinius santykius, t.y. civilinius santykius plaija prasme, bei civilinius procesinius santykius reguliuoja tokios teiss akos, kaip civilin, eimos, darbo, civilinio proceso teis. Tarptautin privatin teis taip pat reguliuoja civilinius santykius plaija prasme bei civilinius procesinius santykius, taiau skirtingai nei kitos mintos teiss akos, tarptautin privatin teis reguliuoja tik tokius teisinius santykius, kurie yra tarptautinio pobdio (susij daugiau nei su viena valstybe), kitaip tariant, tokie santykiai turi usienio element. Btent pastarja prasme pasireikia tarptautikumas tarptautinje privatinje teisje. Tai taip pat atskleidia, jog tarptautin privatin teis yra labai glaudiai susijusi su kitomis teiss akomis ir is bruoas lemia, jog egzistuoja vairi nuomoni dl tarptautins privatins teiss vietos teiss sistemoje.

Tarptautin privatin teis bna suprantama, kaip tarptautins teiss dalis, kaip valstybs vidaus teiss dalis, turinti savarankikos teiss akos status, bei kaip valstybs vidaus teiss dalis, nesanti savarankika teiss aka, o priskirtina kitoms valstybs vidaus teiss akoms. Visgi dominuoja poiris, jog tarptautin privatin teis yra nacionalins teiss dalis, bet ne tarptautins teiss dalis. Todl kiekvienoje valstybje egzistuoja savita tarptautin privatin teis, taigi, savita yra ir Lietuvos Respublikos tarptautin privatin teis.

Tarptautins privatins teiss dalykas. Iskirtini du pagrindiniai poymiai, bdingi visuomeniniams santykiams, kurie sudaro tarptautins privatins teiss dalyk. Pirma, tokie visuomeniniai santykiai yra civiliniai plaija prasme, skaitant civilinius procesinius santykius, ir antra, santykiai yra tarptautinio pobdio, t.y. turi usienio element. Usienio elementas santykyje gali pasireikti labai vairiai: vienas i santykio subjekt yra usienio asmuo (pvz., usienio valstybs pilietis, usienio valstybje registruotas juridinis asmuo), santykio objektas yra usienyje (pvz., usienio valstybje yra perkamas parduodamas daiktas), juridinis faktas, kurio pagrindu atsirado, pasikeit arba pasibaig teisinis santykis, vyko ar buvo atliktas usienio valstybje (pvz., usienio valstybje buvo padaryta turtin ala), usienio valstybje buvo priimtas civilinis procesinis dokumentas, kurio pagrindu turi bti atlikti oficials procesiniai veiksmai (pvz., teismo sprendimas, kur praoma vykdyti, yra priimtas usienio valstybje), civilinje byloje procesiniai veiksmai turi bti atlikti usienio valstybje (pvz., rodymai, reikalingi civilinje byloje, yra usienio valstybje ir ten turi bti surinkti) ir pan.

Tarptautins privatins teiss sistema. Pagal tai, kokios tematikos santykius tarptautin privatin teis reguliuoja, jos sistem galima suskirstyti poakius tokiose srityse: subjekt teisin padtis, daiktin teis, prievoli teis; intelektualins nuosavybs teis, eimos teis, vaik teisin apsauga, paveldjimo teis, darbo teis, tarptautinis civilinis procesas.

Tarptautins privatins teiss reguliuojamas sritis galima skirstyti ir pagal reguliuojam ir sprendiam teisini problem pobd. iuo poiriu, galima iskirti tokias esmines tarptautins privatins teiss sritis:

teism jurisdikcij kolizija arba tarptautinis teismingumas ios srities teiss normos sureguliuoja, kokios valstybs teismai turi kompetencij (jurisdikcij) nagrinti konkret privatin teisin gin;

statym kolizija ios srities teiss normos sureguliuoja, kokios valstybs materialin teis turi bti taikoma tarptautinio pobdio privatiniams santykiams; i problem tarptautin privatin teis sprendia taip vadinam kolizini norm pagalba;

usienio teism bei arbitra sprendim pripainimas ir vykdymas ios srities teiss normos sureguliuoja usienio teism bei arbitra sprendim pripainim ir vykdym;

kiti tarptautinio civilinio procesinio pobdio klausimai: usienio valstybi oficiali dokument legalizavimas, rodym rinkimas usienio valstybse, teismo aukim teikimas usienio valstybse, usienio teism kitoki civilini procesini pavedim vykdymas;

privatini tarptautinio pobdio santyki tiesioginis materialinis reguliavimas i esms sureguliuojami civiliniai teisiniai santykiai plaija prasme, taiau skirtingai nei civilinje, eimos ir darbo teisje, reguliuojami tik usienio element turintys santykiai.

Kai kuri autori poiriu, tarptautinei privatinei teisei taip pat priskirtinas tarptautinis komercinis arbitraas. Gantinai plaiai yra paplitusi tarptautins privatins teiss koncepcija, pagal kuri teiss normos, reguliuojanios privatinius tarptautinio pobdio materialinius santykius, nepriskirtinos tarptautinei privatinei teisei (tokios teiss normos priskirtinos kitoms teiss akoms, pvz., civilinei, eimos, darbo teisei). Kai kurie kiti autoriai yra link suteikti tarptautinei privatinei teisei dar siauresn apimt, jai priskirdami tik teism jurisdikcij kolizij, statym kolizij bei usienio teism sprendim pripainim ir vykdym, arba netgi dar daugiau, priskiriant tik statym kolizij. Dl to tarptautin privatin teis bna vadinama tiesiog kolizine teise.

Tarptautins privatins teiss reguliavimo metodai Tarptautinei privatinei teisei priskirtini tokie teiss reguliavimo metodai.

Kolizinis metodas yra istorikai pirmasis susiformavs tarptautins privatins teiss metodas. Juo tiesiogiai nesureguliuojamas santykis, o tik kolizini norm pagalba nustatoma, kokios valstybs teis sureguliuos santyk. io metodo pagalba teisinis klausimas nra isprendiamas i esms, o tik nurodomos taikytinos materialins teiss normos. Taigi i esms klausimas isprendiamas ne kolizinio metodo pagrindu priimtomis kolizinmis normomis, o materialini teiss norm pagalba.

Nors tai yra esminis tarptautins privatins teiss metodas, taiau jo taikymas sukelia tam tikr teisini problem. Pamintini kai kurie kolizinio metodo trkumai.

Santyki subjektai danai veiksm atlikimo metu negali numatyti, kokia kolizin norma bus taikoma arba kaip ji bus pritaikyta ir todl neino, kokia materialin teis reguliuoja j santykius. Kolizinio metodo pagrindu neretai tenka taikyti usienio teis, o teismai jos neino ir negali inoti jos taip, kaip savo teis. Be to, nors kolizins normos sprendia materialini norm kolizijos klausim, taiau galima kelti ir pai kolizini norm kolizijos problem, kurio kolizinis metodas negali tinkamai isprsti.

Kolizinis metodas visikai neukerta kelio taip vadinamiems ,,lubuojantiems santykiams atsirasti, t.y. teisiniams santykiams, kurie vienoje valstybje pripastami arba yra laikomi teistais, o kitose ne (pvz., vienoje valstybje asmenys yra laikomi sutuoktiniais, o kitoje ne).

ie ir kiti kolizinio metodo trkumai vert iekoti ir taikyti kitus teisinio reguliavimo metodus, kurie upildyt kolizinio metodo spragas.

Kolizinis (kolizini norm) unifikavimo metodas yra vienas i bd sprsti statym kolizij problem. Kolizini norm unifikavimo metodo tikslas viening kolizini norm ar princip sukrimas. Tuo tikslu sudaromos tarptautins sutartys (pvz., Konvencija dl sutartinms prievolms taikytinos teiss, 1980 m., Roma), kuriomis sipareigojama taikyti sutartyje suformuluotas kolizines normas. Tai utikrina, kad skirtingose valstybse statym kolizijos klausimas sprendiamas vienodai arba bent jau beveik vienodai. Tokio metodo pagalba pavyksta ivengti pai kolizini norm kolizijos bei ,,lubuojani santyki. Taiau kolizini norm unifikavimo metodas neisprendia vis kolizinio metodo problem ir todl praktikoje jis ne itin paplito.

Materialinis teisinis metodas. Skirtingai nei taikant kolizin metod, materialinio metodo pagalba yra ne nustatinjama taikytina teis, o reikiamas santykis sureguliuojamas tiesiogiai materialinmis normomis, nustatant santykio subjekt konkreias teises bei pareigas ir pan.

Realizuodama metod, valstyb priima materialines teiss normas, kurios specialiai skirtos reguliuoti tam tikrus privatinius santykius, ir tokios materialins teiss normos taikomos, nepriklausomai nuo kolizini norm (kolizinio metodo) nurodomos taikytinos teiss. Tokios materialins teiss normos neretai vadinamos tiesioginio taikymo normomis, tiesioginio veikimo normomis ir pan. Jos naudojamos tam tikrose vieajam interesui svarbiose srityse, tokiose kaip usienio kapitalo moni teisinis statusas, usienio investicij reimas ir pan.

Materialini norm unifikavimo metodo pagrindu sudaromos tarptautins sutartys, kuriomis susitarianios valstybs sipareigoja taikyti vienodas materialines privatinius santykius reguliuojanias normas. Tokiu bdu, tam tikra privatini santyki sritis tampa reguliuojama vienodai skirtingose valstybse, o tai, akivaizdu, eliminuoja statym kolizijos svarb, nes taikant bet kurios i toki valstybi teis, galiausiai pritaikomos tos paios suvienodintos materialins teiss normos.

Suvienodint tarptautins privatins teiss materialini teisini norm primim skatina ne tik siekis paalinti valstybi vidaus teisi skirtumus, bet ir ta aplinkyb, kad vidaus teis danai yra nepritaikyta reguliuoti tarptautinio pobdio santykius.

Deja, tarptautins sutartys, kuriomis unifikuojamos materialins normos, nra visaapimanios ir danai reguliuoja tik siaur srit. Be to tokios tarptautins sutartys yra pasiraomos ne vis pasaulio valstybi.

Tarptautins privatins teiss santykis su kitomis teiss akomis Tarptautins privatins teiss ir tarptautins vieosios teiss santykis. Kadangi tarptautinei privatinei teisei yra bdingi tiek tarptautins vieosios, tiek nacionalins civilins teiss poymiai, btina ias teiss akas atriboti.ios teiss akos yra panaios:

Pirma, tarptautin privatin teis remiasi tarptautins vieosios teiss principais: abipusikumo, valstybi tarpusavio pripainimo, valstybi suverenios lygybs, siningo tarptautini sutari vykdymo, tarptautins teiss virenybs nacionalins teiss atvilgiu.

Antra, vienodas i teiss ak tikslas utikrinti kuo veiksmingesn vairi tarptautins visuomens srii bendradarbiavim, mainti tokio bendradarbiavimo klitis.

Treia, tarptautins privatins teiss altiniai, be kit, yra ir tarptautins sutartys.

Visgi, ios teiss akos turi esmini skirtum:

Pirma, akivaizdiai skiriasi i teiss ak reguliavimo dalykas.

Antra, skiriasi subjektai ir j padtis. Tarptautins vieosios teiss subjektai valstybs, tarptautins organizacijos, tarpvyriausybins organizacijos, tauta, siekianti isivadavimo, tuo tarpu tarptautins privatins teiss subjektai fiziniai, juridiniai asmenys, taip pat vairios organizacijos. Tarptautins organizacijos, valstyb taip pat gali bti tarptautins privatins teiss subjektu, taiau j padtis kitokia, - ia jos yra lygiateisiai subjektai kartu su kitais asmenimis.

Treia, skiriasi teiss altiniai. Nors pastaruoju metu abiej teiss ak pagrindinis teiss altinis yra tarptautin sutartis, taiau yra skirtinga tokio altinio reikm. Tarptautinje privatinje teisje tarptautin sutartis nra dominuojantis teiss altinis, didelis vaidmuo tenka vidaus teisei bei teism praktikai, taip pat svarbs kiti altiniai tarptautini arbitra sprendimai, lex mercatoria. Tarptautinje vieojoje teisje vidaus teis neturi reikms, o tarptautins sutartys yra itin svarbus teiss altinis.

Ketvirta, skirtingi i teiss ak reguliavimo metodai bei gin sprendimo bdai. Tarptautinje vieojoje teisje ginai sprendiami Tarptautiniam teisingumo teisme, tarptautiniame arbitrae, derybomis, tarpininkavimu. Tarptautinje privatinje teisje ginai sprendiami derybomis, itin svarbs valstybs vidaus teismai, taip pat vidaus ar tarptautinis komercinis arbitraas.

Penkta, skiriasi tarptautins privatins ir tarptautins vieosios teiss norm paeidimo pasekms (sankcijos).

Tarptautins privatins teiss ir civilins teiss santykis. Tarptautin privatin teis ir civilin teis panaios tuo, jog abi teiss akos reguliuoja privatinio pobdio santykius (paveldjimas, santuokos sudarymas ir pan.), panas yra gin sprendimo bdai bei teiss norm paeidim pasekms. Taiau tarptautin privatin teis turi tam tikr esmini skirtum nuo civilins teiss. skiriasi teiss ak reguliavimo metodai (iskyrus materialin teisin metod). Civilinei teisei bdingas dispozityvusis reguliavimo metodas. Tarptautin privatin teis turi tik jai bdingus metodus kolizij metod, kolizij unifikavimo metod. Tarptautin privatin teis apima platesn reguliuojam santyki srit nei civilin teis, pvz., tarptautin privatin teis apima darbo teis, tarptautin civilin proces.

Tarptautins privatins teiss subjektai Kaip ir bet kurioje teiss akoje, taip ir tarptautinje privatinje teisje svarbs yra subjektai, dalyvaujantys ios teiss akos reguliuojamuose santykiuose. Tarptautins privatins teiss subjektai yra fiziniai asmenys, juridiniai asmenys bei valstyb.

Fiziniai asmenys. Pagal asmens ry su valstybe, visus fizinius asmenis galima suskirstyti savos valstybs pilieius, usienio pilieius arba usienieius bei asmenis be pilietybs (apatridus).

Tarptautin privatin teis, bdama nacionalins teiss dalimi, pirmiausia sprendia savo piliei teisinio statuso klausim jiems esant usienyje. Tarptautin privatin teis taipogi nagrinja usieniei bei apatrid turtini, asmenini neturtini, eimos, darbo ir procesini teisi apimtis savoje valstybje. Todl galima teigti, kad usienietis yra pavaldus dviem teiss sistemoms: savos valstybs ir usienio valstybs, kurioje jis randasi.

Tarptautinei privatinei teisei aktualiausia istudijuoti usieniei bei asmen be pilietybs (apatrid) teisin status. Esmin reikm apibriant usieniei ir apatrid teisin status visose valstybse turi turti bendros tarptautins teiss visuotiniai principai bei normos dl mogaus teisi ir laisvi, kuri privalo laikytis visos valstybs. Tai lyg minimumas teisi, kurios turi bti suteikiamos visiems usienieiams ir apatridams.

Daugelyje valstybi yra naudojama speciali svoka usieniei teis, kuri apibria ypating reim usienieiams vieosios teiss srityje. Yra poiris, pagal kur usieniei teis suprantama kaip visuma norm, apribojani usieniei teises. Tokie apribojimai lieia gyvenamosios vietos pakeitim, teis usiimti tam tikra veikla, teis sigyti nekilnojamj turt nuosavybn. Kai kuriose valstybse usieniei teis tradicikai yra priskiriama tarptautins privatins teiss reguliavimo sriiai. Lietuvoje usieniei teis nelaikytina savarankika teiss aka. Jos normos pagal savo reguliavimo dalyk lieia skirtingas teiss akas: konstitucin, administracin, civilin, darbo, eimos, baudiamj, baudiamojo proceso ir taiau usieniei teisin padtis yra reguliuojama specialiu statymu.

Apskritai, tiek usienieiams, tiek asmenims be pilietybs gali bti taikomi ie teisiniai reimai (reimas tai visuma teisi ir pareig, taikom usienio valstybi subjektams):

Pirma, nacionalinis reimas, reikiantis, jog usienio subjektai turi lygiai tokias paias teises ir pareigas, kaip ir valstybs pilieiai;

Antra, didiausio palankumo reimas, reikiantis, jog usienio subjektams suteikiamos lygiai tokios pat teiss ir pareigos, kaip ir bet kurios kitos usienio valstybs subjektams;

Treia, abipusikumo reimas, reikiantis, jog usienio subjektams valstybje A suteikiamos tokios teiss ir pareigos, kokias teises ir pareigas usienio valstyb suteikia valstybs A pilieiams;

Ketvirta, specialusis reimas, pagal kur vidaus ar tarptautins teiss aktais tam tikriems subjektams arba tam tikr ali subjektams suteikiamos specialios, iskirtins, kitokios nei prastins teiss ir pareigos.

Kitas su subjektais tarptautinje privatinje susijs klausimas j yra teisnumas ir veiksnumas.

Teisnumas - galjimas turti civilines teises ir pareigas. LR CK 1.15 straipsnis numato, kad usienieiai ir apatridai Lietuvoje turi tok pat teisnum kaip ir Lietuvos Respublikos pilieiai. Tai yra tvirtinamas nacionalinis reimas fizini asmen teisnumo atvilgiu. I nacionalinio reimo iplaukia ir tai, kad usienieiai negali pretenduoti kokias nors kitas teises, kuri negali turti Lietuvos pilieiai, o taip pat reikalauti privilegij. Suteikimas usienieiui lygiaverio civilinio teisnumo kaip ir Lietuvos pilieiams nra slygojamas tuo, kad usienietis privalo turti gyvenamj viet Lietuvoje. statymuose gali bti numatyti atvejai, kai atskir teisi suteikimas yra siejamas su nuolatins gyvenamosios vietos turjimu Lietuvoje. Taiau tokios teiss paprastai yra i administracins teiss srities, o ne i civilins.

statymuose yra numatyta apribojim usienieiams turti em nuosavybs teise (Konstitucijos 47 str.), investuoti usienio kapital tam tikras komercins veiklos sritis, dirbti tam tikr darb, yra darb, kuri apskritai negali dirbti ne Lietuvos Respublikos pilieiai. Nacionalinio reimo suteikimas usienieiams reikia ne tik sulyginim teisi su ms pilieiais, bet ir priskyrim usienieiams pareig, numatyt ms statymuose. Usienieiai ir apatridai savo teises Lietuvoje turi gyvendinti tokiu bdu kaip ir Lietuvos pilieiai.

Veiksnumas galjimas gyvendinti savo teises ir pareigas. Fizinio asmens veiksnumo koliziniai klausimai kyla pirmiausia todl, kad vairi valstybi statymai nevienodai apibria ami, kuriam sujus, mogus tampa pilnameiu ir tuo paiu pilnai veiksniu. LR CK 6.16 straipsnis nustato, jog usienio piliei ir asmen be pilietybs veiksnumas nustatomas pagal valstybs, kurioje yra j nuolatin gyvenamoji vieta, teis. Asmenys pripastami neveiksniais arba ribotai veiksniais Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 790 straipsnyje tvirtintos speciali fizini asmen diplomatini ir konsulini atstovybi, tarptautini organizacij asmen procesins teiss. Tai yra atsakovais Lietuvoje negali bti asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas, iskyrus atvejus, kai ginas kyla dl nekilnojamojo daikto, esanio Lietuvos Respublikos teritorijoje ir daikt turi ie asmenys ar tarptautins organizacijos, taip pat kai ginas kyla i paveldjimo santyki arba i kit kini komercini santyki, kuriuose asmenys dalyvauja ne kaip asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas.

Juridiniai asmenys. Juridinio asmens civilinis teisinis statusas gali bti nustatomas pagal:

Pirma, jo sisteigimo vietos teis, kitaip dar vadinama inkorporacijos doktrina. ios doktrinos pagrindinis trkumas yra nebuvimas ryio tarp juridinio asmens steigimo vietos ir faktins veiklos vietos.

Antra, juridinio asmens buveins arba centrins administracijos vietos teis, kitaip vadinama sslumo doktrina, kuri grindiama tuo, kad juridinio asmens statiniuose dokumentuose visada nurodoma jo buveins vieta, kas leidia lengvai nustatyti jo nacionalikum ir galiausiai asmenin status.

Treia, juridinio asmens verslo vietos teis, kitaip vadinama eksploatacijos centro doktrina. Dana situacija, kai juridinio asmens steigimo dokumentuose, statuose nurodyta buveins vieta ir pagrindins veiklos vieta nesutampa ir yra skirtingose valstybse, todl juridinio asmens nacionalikumas turt bti nustatomas pagal faktin to asmens verslo viet. I kitos puss, keleto eksploatacijos centr buvimas veda prie neapibrtumo ir sudaro keblum nustatant juridinio asmens nacionalikum - tai yra pagrindinis ios doktrinos trkumas;

Ketvirta, asmens teisinis statusas nustatomas pagal valstybs, kurioje gyvena ar veikia io juridinio asmens steigjai, vadovai, kitaip vadinama kontrols doktrina. is principas labiausiai kritikuotinas, kadangi danos situacijos kai usienio ali investitoriai investuoja savo las kitoje alyje esanias kompanijas, usiima verslu, o patys faktiki gyvena savo valstybje ir tiesiogiai juridinis asmuo neturi jokio ryio su jo steigj ar vadov nacionaline teise.

Paymtina, jog juridinio asmens teisinio statuso reguliavimo sfer paprastai patenka tokie klausimai, kaip juridinio asmens teisin forma ir statusas, steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas, juridinio asmens pavadinimas, organ sistema ir j kompetencija, juridinio asmens civilin atsakomyb, atstovavimas, juridinio asmens steigimo dokument paeidimo teisins pasekms ir panaiai.

LR CK 1.19 straipsnyje tvirtinta bendra taisykl, jog usienio juridini asmen ar kit organizacij civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybs, kurioje ie juridiniai asmenys ar organizacijos yra steigti, teis, tai yra galioja inkorporacijos doktrina. Paymtina, jog jei Lietuvos Respublikoje yra padalinio buveins, verslo ar kitos veiklos pagrindin vieta, tai nesvarbu, kurioje valstybje buvo steigtas juridinis asmuo, io asmens padalinio civilinis teisnumas bus nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teis.

Valstyb, kaip tarptautins privatins teiss subjektas. Valstybs stoja vairiausius turtinius santykius su kitomis valstybmis, o taip pat su tarptautinmis organizacijomis ar kit valstybi juridiniais bei fiziniais asmenimis. Iskiriamos dvi toki teisini santyki rys, kuriuose dalyvauja valstyb:

Pirma, tai teisiniai santykiai, susiklost tarp valstybi bei tarp valstybi ir tarptautini organizacij dl ekonominio ir mokslinio-techninio bendradarbiavimo, kreditavimo ir pan.

Antra, tai teisiniai santykiai, kuriuose tik viena alis yra valstyb, kita alimi yra usienio valstybs juridiniai ar fiziniai asmenys.

Pirmoji santyki grup yra reguliuojama iimtinai tarptautins vieosios teiss normomis. Antrosios grups santykiai yra privataus pobdio, jie reguliuojami tarptautins privatins teiss normomis. iai grupei priskirtini tokie santykiai, kurie atsiranda valstybei ileidiant vertybinius popierius, valstybei esant koncesini susitarim alimi, valstybei idavus garantij dl tarptautinio kontrakto, valstybei paveldint turt, usakant ambasados pastat statyb, tam tikslui nuomojant ems sklypus ir panaiai.

Reikia skirti atvejus, kai turtini santyki subjektu yra valstyb ir kai tokiu subjektu yra valstybiniai juridiniai asmenys arba bet kurie kiti juridiniai asmenys.

Turtiniuose santykiuose valstyb uima ypating viet, nes ji nra juridiniu asmeniu. Juridinio asmens kategorija yra kiekvienos valstybs vidaus nacionalins teiss kategorija. Pati valstyb suteikia juridinio asmens teises kuriam tai dariniui, tai yra pati valstyb apibria kuris darinys yra juridiniu asmeniu, o kuris ne.

Civiliniais statymais reguliuojamuose santykiuose valstyb dalyvauja lygiomis teismis su kitais i santyki subjektais. Pagal savo civilines - teisines prievoles valstyb atsako jai nuosavybs teise priklausaniu turtu, neperduotu juridiniams asmenims valdymui patikjimo teiss pagrindu. Visgi valstyb yra vardinama kaip ypatingas teiss subjektas, nes ji pati formuluoja civilins apyvartos taisykles, savo teisnumo turin ir apimt.

Vienas i pagrindini turtini santyki, kuriuose dalyvauja valstyb, specifikum yra slygojamas valstybs imunitetu. Valstybs imunitetas yra grindiamas tuo, kad valstybs turi suverenitet ir visos valstybs yra lygios. Tai tarptautins teiss pradmuo, ireikiamas principais lygus lygiam valdios neturi, lygus lygiam neturi galiojim, lygus lygiam neturi jurisdikcijos.

Valstybs imunitetas apima keturias sritis:

Pirma, imunitet usienio valstybs teiss galiojimui, tai yra, valstybs civilinis teisinis statusas nustatomas pagal jos, o ne pagal usienio valstybs teis;

Antra, imunitet usienio teism jurisdikcijai, tai yra negalima pareikti iekinio valstybei be jos kompetenting institucij sutikimo;

Treia, imunitet iekinio utikrinimo priemonms, tai yra valstybei negalima taikyti iekinio utikrinimo priemoni be jos kompetenting institucij sutikimo;

Ketvirta, imunitet usienio teism sprendim priverstiniams vykdymui, tai yra be valstybs kompetenting institucij sutikimo jai negalima taikyti priverstini teismo sprendim vykdymo priemoni.

Trij paskutini ri imunitetas apibendrinai vadinamas jurisdikcij arba teisminiu imunitetu. Visi ie imunitetai yra susij tarpusavyje, nes j pagrindas yra vienas - valstybs suverenitetas, kuris neleidia valstybs atvilgiu imtis koki nors prievartos priemoni.

Egzistuoja dvi pagrindins valstybs imuniteto doktrinos:

Pirmoji - absoliutus imuniteto doktrina, teigianti, jog valstybei negalima pareikti iekinio, atlikti kit procesini veiksm be valstybs atitinkam institucij leidimo. Tik valstyb gali duoti sutikim nagrinti jai pateikt iekin kitos valstybs teisme, jos atvilgiu taikyti iekinio utikrinimo priemones arba vykdyti sprendim. Toks sutikimas turi bti aikiai ireiktas, jis negali bti preziumuojamas. Tai daroma diplomatiniais kanalais arba kitu bdu. Valstybs sutikimas gali bti ireiktas ir tarptautinje tarpvalstybinje sutartyje, o taipogi tarptautiniame kontrakte, kur sudaro valstyb su usienio kompanija. Manoma, kad jeigu valstyb stoja iekovu kitos valstybs teisme, tai jai galima pareikti prieiekin ioje byloje.

iuo metu rykja tendencijos, kai valstybs naudojasi ne absoliutaus, o riboto imuniteto doktrina. Pagal j, kai valstyb veikia kaip suverenas, vykdo valdingus veiksmus, ji visada naudojasi suverenitetu. O jei valstyb atlieka veiksmus kaip privatus asmuo, atlieka komercines operacijas ar usiima kokia nors komercine veikla, tai ji nesinaudoja imunitetu. Tokios nuomons laikosi Austrijos, veicarijos, Belgijos, Italijos, Graikijos, Vokietijos teismai. Tokios pozicijos likosi ir Lietuva. 1998 m. sausio 5 d. civilinje byloje V. Stukonis v. JAV ambasada Lietuvos Aukiausiais teismas suformavo precedent, kad Lietuvos valstyb turi santykin imunitet, tai yra imunitetas taikomas tik vieosios teiss reguliuojamiems santykiams, o privatins teiss reglamentuojam santyki dalyviai valstyb, jos diplomatins atstovybs, diplomatai, yra bendraisiais pagrindais, kaip ir privats asmenys, todl imunitetas usienio teism jurisdikcijai esant iems santykiams netaikomas[1].

1972 m. Europos konvencija dl valstybi imuniteto tvirtina, jog imunitetas nepripastamas, kai valstyb atsisak nuo imuniteto, kai ji pati pateik iekin, kai kyla ginas, susijs su darb atlikim dl nekilnojamojo turto, ginas dl alos atlyginimo dl pramonins nuosavybs apsaugos ar ginas i santyki, kuriuose kaip privatus asmuo teismo valstybje veik valstybinis biuras ar agentra.

Riboto imuniteto koncepcija negali bti privaloma valstybms, kurios ios koncepcijos nepripasta. Visais atvejais valstybs nepraranda savo suvereniteto ir ikilus konkret klausim dl suvereniteto apribojimo gali sprsti nepriklausomai. Taigi visais atvejais valstybi suverenitetas gali bti apribojamas tik pai valstybi sutikimu. Netgi ir davus valstybei oficial sutikim dl suvereniteto apribojimo, niekas negali atimti i valstybs teiss bet kada tok sutikim ataukti.

LR CK 1.23 straipsnis taip pat tvirtina, jog valstybs ir jos institucij, savivaldybi ir j institucij civilinis teisnumas nustatomas pagal atitinkamos valstybs teis.

[1] Lietuvos Aukiausiojo teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 1998m. sausio 5 d. nutartis civilinje byloje V.Stukonis v. JAV ambasada, Nr. 3K-1/1998, kat.I.

1.2. Tarptautins privatins teiss altiniai

Tarptautins privatins teiss altini samprata ir poymiai Teiss altinis - tai forma, kurioje ireiktos teiss normos. iuolaikin teiss filosofija skiria eias teiss altini ris: bendruosius teiss principus, tarptautin teis, statymus plaija prasme, paproius, teism praktik ir teiss doktrin.

Tarptautins privatins teiss altiniai pasiymi tam tikra specifika:

Pirma, Tarptautins privatins teiss altiniams bdingas bruoas jos altini dualumas. Viena vertus tarptautins privatins teiss altiniai yra nacionalins (vidaus) teiss altiniai, kita vertus tarptautins teiss altiniai dvials ir daugiaals sutartys, konvencijos. Dl to danai kyla vidaus teiss ir tarptautins sutarties norm kolizija, be to taikant tarptautines sutartis btina utikrinti j taikymo ir aikinimo vienodum, taip pat neretai kyla lingvistini problem dl tarptautins sutarties originalo ir jo vertimo kitos alies kalb.

Antra, ypatinga viet tarp altini uima teism praktika, kuri gali skirtingose valstybse skirtis ir tai sukelti papildom problem susijusi su kit tarptautins privatins teiss altini taikymu.

Pagrindiniai tarptautins privatins teiss altiniai yra: bendrieji teiss principai, tarptautins sutartys, statymai plaija prasme, teism ir arbitra praktika, komerciniai paproiai ir teiss doktrina.

Bendrieji teiss principai. Ypating viet tarp tarptautins privatins teiss altini uima bendrieji teiss principai. LR Konstitucijos 135 straipsnio pirmoji dalis numato, jog Lietuvos Respublika vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis. Bendrieji teiss principai tai neraytos elgesio taisykls, jie laikomi sudedamja teiss dalimi ir jais remiamasi tiek aikinant statutins teiss normas, tiek upildant teiss spragas. Pamintini tokie principai, kaip sutari privalu laikytis, iklausytos turi bti abi gino alys, teisjai imano statymus, niekas negali gauti naudos i savo neteist veiksm ir kiti.

Bendrj teiss princip svarba tarptautinei privatinei teisei pasireikia tokiais aspektais: jais remiantis aikinamos tarptautins privatins teiss normos, vadovaudamasis bendraisiais teiss principais teismas gali upildyti teiss spragas, bendrieji teiss principai svarbs statym leidybai, rengiant ir priimant naujas tarptautins privatins teiss normas.

Tarptautins sutartys. Tarptautinmis sutartimis siekiama unifikuoti tarptautins privatins teiss normas. J pagalba realizuojami materialini norm ir kolizini norm unifikavimo metodai. Dideli rezultat pasiekta unifikuojant tarptautins privatins teiss normas iose srityse: intelektualins nuosavybs apsauga, tarptautiniai perveimai, ekiai, vekseliai, tarptautin prekyba, tarptautini komercini gin sprendimas.

Paprastai valstybje galioja tarptautins sutarties virenybs nacionalins teiss atvilgiu principas. Lietuvoje aikinant tarptautini sutari viet Lietuvos teiss sistemoje, kilo tam tikr prietaravim tarp Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo ir Lietuvos Aukiausiojo teismo poirio tarptautines sutartis. Konstitucinis teismas 1995 m. spalio 17 d. nutarimu dl statymo dl Lietuvos Respublikos tarptautini sutari 7 straipsnio ketvirtosios dalies ir 12 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai iaikino, kad statymo nuostata, jog Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys turi statymo gali, nepagrstai ipleia j juridin gali Lietuvos teiss altini sistemoje. Konstitucinis teismas patvirtino, kad statymo 12 straipsnis prietarauja Konstitucijos 138 straipsnio treiajai daliai. Konstitucinis teismas paymjo, jog neratifikuotos tarptautins sutartys turi kiekvienam teiss aktui bding privalomj gali. Taiau j juridin galia nuo ratifikuot sutari skiriasi tuo, kad jos neturi prietarauti ne tik Konstitucijai, bet ir statymams. I i Konstitucinio teismo ivad ieina, kad tarptautins sutartys Lietuvos nacionalinje teisje turt bti taikomos dviem lygiais: pirmiausiai - ratifikuotos tarptautins sutartys kaip statymai, po to ratifikavimo nereikalaujanios tarptautins sutartys kaip teiss aktai, turintys emesn negu statymai gali.

Lietuvos teisje keliuose statymuose yra tvirtinta bendra nuoroda jei Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias taisykles negu is statymas, taikomos tarptautins sutarties taisykls. Tokios nuorodos yra tvirtintos tiek civiliniame, tiek civilinio proceso kodekse, tiek kituose statymuose. Tad kyla klausimas, ar ios statym normos kalba tik apie ratifikuotas ar ir apie neratifikuotas Lietuvos tarptautines sutartis. Sprendiant i toki nuostat teksto, jos lieia tiek ratifikuotas, tiek neratifikuotas sutartis, nes antraip jos daryt skirtum tarp toki tarptautini sutari. Lietuvos Aukiausiojo teismo praktika rodo, jog pastarasis teismas laikosi kitokios pozicijos nei Konstitucinis teismas. Lietuvos Aukiausiojo teismo nuomone tiek ratifikuotos, tiek neratifikuotos tarptautins sutartys yra viresns u nacionalin teis.

Lietuvos Respublika yra sudariusi nemaai dviali sutari dl teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, komercinse ir eimos bylose (su Estija, Latvija, Baltarusija, Rusija, Lenkija, Moldova, Ukraina, Turkija, Kazachstanu ir Uzbekistanu ir t.t.). i sutari tikslas yra pripainti vienos valstybs piliei turtines ir asmenines teises kitos valstybs teritorijoje. ios sutartys sudaromos grietai laikantis abiej valstybi lygybs ir suvereniteto gerbimo princip. Dvialse sutartyse paprastai tvirtinamos nuostatos apie teissaugos organ bendradarbiavim, teism kompetencij bei taikytinos teiss nustatym, pavedim dl teisins pagalbos vykdym, teismo sprendim pripainim ir vykdym.

Kita grup sutari, kurias ratifikavusi Lietuva daugiaals tarptautins privatins teiss sutartys, nustatanios vienodas kolizines normas, Pavyzdiui, 1930 m. enevos konvencija dl statym kolizij naudojant sakomuosius ir paprastuosius vekselius sprendimo.

Treioji grup tarptautins sutartys skirtos vienodinti privatin materialij teis, pavyzdiui 1980 m. Jungtini Taut vienos konvencija dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari.

statymai (statymai ir kiti teiss norminiai aktai). statym vieta teiss altini hierarchijoje yra nevienoda vairiose valstybse. tai kontinentins teiss sistemos valstybse statymai turi aukiausi gali, tuo tarpu bendrosios teiss sistemos valstybse pagrindin vaidmen vaidina teisminiai precedentai.

Lietuvoje tarptautins privatins teiss normos nra kodifikuotos. J galima atrasti vairiuose statymuose civiliniame kodekse, civilinio proceso kodekse, darbo kodekse, atskiruose statymuose.

Kitose valstybse tarptautin privatin teis yra kodifikuota, t.y. visos normos sudtos vien statym.

Tarptautins privatins teiss normos nra gausios, danai nekodifikuotos ir neunifikuotos, o i vidaus teiss sprag paalina teism praktika.

Teism ir arbitra praktika. Teism praktika - teism sprendimuose ireikti teisj poiriai kur nors teiss klausim, turintys reikm teismams vliau sprendiant analogikus klausimus. is teiss altinis yra bdingas eilei valstybi, o kai kuriose, pavyzdiui, bendrosios teiss sistemos valstybse, yra pagrindinis. Precedentui bdingas normatyvinis (privalomas) pobdis teismui sprendiant konkrei byl. Tam, kad pripainti teismin precedent teiss altiniu, reikalingas teism visikas nepriklausomumas ir teisj profesionalumo auktas lygis.

Arbitra praktika tarptautinje privatinje teisje yra laikoma ne valstybini arbitra praktika, o tarptautini komercini arbitra praktika.

Lietuvoje teism praktika gyja vis didesn reikm. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teism statymu, Lietuvos Aukiausiasis Teismas formuoja vienod teism praktik taikant statymus. Jis skelbia kolegij ar Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenarins sesijos pasilytas ir kasacine tvarka priimtas nutartis. iose nutartyse esanius statym taikymo iaikinimus atsivelgia teismai, valstybins ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos paius statymus.

Tarptautins privatins teiss srityje pamintinos ios svarbios Lietuvos Aukiausiojo teismo nutartys: 2000-12-21 Lietuvos Respublikos Aukiausiojo teismo nutarimas Nr. 28 Dl Lietuvos Respublikos teism praktikos, taikant tarptautins privatins teiss normas bei 2001-06-15 LAT teisj senato nutarimas Nr. 31 Dl Lietuvos Respublikos teism praktikos taikant enevos 1956m. Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencij (CMR).

Komercinis paprotys ir teiss doktrina. Paprotys - tai taisykls, nors ir formaliai neufiksuotos, bet seniai susiklost ir yra sistemingai taikomos. Be tarptautini-teisini paproi yra ir komerciniai paproiai, kurie plaiai naudojami tarptautinje prekyboje ir prekybinje laivyboje. Komercinis paprotys - tai pakankamai tiksliai savo turiniu susiklosiusi elgesio taisykl, plaiai taikoma kurioje nors komercins veiklos sferoje, nenumatyta statym leidybos aktuose, ir nebtinai ufiksuota kokiame nors dokumente. Komercinio paproio pavyzdiu gali bti Preki tiekimo bazins slygos pirkimo-pardavimo sutartyse (INCOTERMS). ias slygas susistemino Tarptautiniai prekybos rmai. INCOTERMS yra fakultatyvini ir neprivalom taisykli svadas. Jos taikomos, jei jas yra padaryta konkreti nuoroda sutartyje.

Nuo paproi reikia skirti tradicijas, susiklostanias prekybini sandori praktikoje ir apibrianias t sandori detales. Su tradicijomis tenka susidurti perveimuose jra. Tradicijos reguliuoja ali tarpusavio santykius tik tais atvejais, kai alys vienokiu ar kitokiu bdu pripaino tradicijos taikym btinu.

LR CK 1.4 straipsnis nustato, jog statym ar sutari nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal paproius. Lietuvos Respublikos komercinio arbitrao statymo 31 straipsnis numato, kad visais atvejais arbitrainis teismas priima sprendim atsivelgdamas sutarties slygas ir prekybos paproius, taikytinus konkreiam sandoriui.

Teiss doktrina kartu su teism praktika padar ir toliau daro didel tak tarptautinei privatinei teisei. Aukt tarptautins privatins teiss kodifikavimo lyg kai kuriose valstybse galima paaikinti btent stipria tarptautins privatins teiss doktrina. Doktrinos tak lemia pirmiausia periodini leidini, analizuojani teorines ir praktines privatins teiss problemas, gausa.

Tarptautins kolizins teiss ir privatins teiss vienodinimas

Tarptautins privatins teiss vienodinimas vykdomas pirmiausiai kodifikuojant ir unifikuojant tarptautin privatin teis. Kodifikavimas tai procesas, kurio metu tam tikros teiss srities normos yra susisteminamos, patobulinamas j turinys, joms suteikiama aikesn login struktra. Unifikavimas procesas, kurio metu suvienodinamos skirting valstybi teiss normos, reguliuojanios vienos srities visuomeninius santykius.

Tarptautins privatins teiss unifikavimo proces sudaro keletas stadij nacionalins teiss sistem analiz, skirting valstybi tarptautins privatins teiss lyginamieji tyrimai, nauj teisinio reglamentavimo modeli svarstymas ir naujo teisinio reglamentavimo varianto primimas.

Pasauliniu mastu tarptautinei privatinei teisei unifikuoti sukurtos specializuotos tarptautins institucijos:

Hagos tarptautins privatins teiss konferencija, daranti didiul tak tarptautins privatins teiss vienodinimo procesui rengiant tarptautines konvencijas, organizuojant seminarus ir konferencijas tarptautins privatins teiss klausimais.

Jungtini taut tarptautins prekybos teiss komisija (UNCITRAL), atliekanti svarb vaidmen vienodinant komercin teis. Komisijos priimamos konvencijos, pavyzdiniai statymai, taisykls daro akivaizd poveik tarptautiniams prekybiniams santykiams;

Tarptautins privatins teiss unifikavimo institutas Romoje (UNIDROIT), kurio paskirtis nagrinti poreikius ir metodus siekiant modernizuoti, derinti ir unifikuoti privatin ir ypa komercin teis.

Regioniniu lygiu tarptautin privatin teis vienodina Europoje - Europos Sjunga ir Europos Taryba, Afrikoje Afrikos verslo teiss harmonizavimo organizacija, Amerikoje Amerikos Valstybi Organizacija.

Dvialis tarptautins privatins teiss vienodinimas vyksta tarp ali pasiraant dviales tarptautins sutartis dl teisins pagalbos civilinse, komercinse ir eimos bylose.

2. TEISM JURISDIKCIJ KOLIZIJA

Studentas, istudijavs i kurso tem, turi gyti teism jurisdikcij kolizijos (tarptautinio teismingumo) inias, kurios leidia, naudojantis pateiktoje mediagoje atskleistais ir kitais teiss altiniais, nustatyti valstybes, kuri teismai yra kompetentingi jurisdikcijos poiriu sprsti konkreius ginus, vertinti susitarimo dl jurisdikcijos sudarymo galimybes ir jo teisin gali, o taip pat imanyti kitus tarptautinio civilinio proceso klausimus.

2.1. Teism jurisdikcij kolizijos bendrieji klausimai

Teism jurisdikcij kolizijos samprata ir teiss altini apvalga

Teismas, gavs iekin, vis pirma turi sprsti jurisdikcijos klausim ar jis yra kompetentingas nagrinti byl, turini usienio element. Tuo atveju, jei skirting valstybi procesiniai statymai nustato skirtingas jurisdikcijos taisykles (pvz., vienoje valstybje yra nustatyta pagrindin jurisdikcijos taisykl, kad byla teisminga tos valstybs teismui, kurioje atsakovas turi nuolatin gyvenamj viet, o kitoje valstybje nustatyta, kad byla teisminga ios valstybs teismui, jei atsakovas yra ios valstybs pilietis), kyla jurisdikcij kolizija. iuo atveju iekovui atsiranda galimyb pasirinkti, kurios valstybs teisme pareikti iekin atsakovui. Tok pasirinkim gali nulemti daugelis motyv iekovo nuolatin gyvenamoji vieta, teismo vietos valstybs civilinio proceso teiss turinys (pvz., yminio mokesio dydis, bylinjimosi terminai, galimyb prisiteisti atstovavimo ilaidas ir pan.), atsakovo turto buvimo vieta (jei iekovas siekia aretuoti atsakovo turt), rodym buvimo vieta, galimyb vykdyti priimt teismo sprendim.

Reikt skirti svokas jurisdikcija, teismingumas. Jurisdikcija suprantama plaiau, kaip tam tikros staigos teis sprsti ginus (pvz., teism ar arbitra). Tuo tarpu teismingumas suprantamas kaip tam tikro teismo teis nagrinti byl.

Teisingumo vykdymas yra valstybs suvereniteto gyvendinimo dalykas. Kadangi valstyb gyvendina suverenitet savo teritorijoje, tai ir teisingumo vykdymas yra ribojamas valstybs teritorija. Tai reikia, kad vienos valstybs teismas neturi teiss vykdyti joki veiksm kitos valstybs teritorijoje be pastarosios sutikimo. Usienio valstybs suvereniteto gerbimas slygoja ir teismins valdios savo teritorijoje ribojim pvz., iimant tam tikrus asmenis ar daiktus i teismins valdios veikimo sferos.

Tarptautinio civilinio proceso dalykas ir altiniai

Tarptautinis civilinis procesas tai procesinio pobdio klausim, kylani nagrinjant civilin byl, turini usienio element, visuma. Tarptautinio civilinio proceso dalykas visuma teiss norm, reguliuojani civilinio proceso teisinius santykius, turinius usienio element. Tarptautinis civilinis procesas apima iuos klausimus 1) jurisdikcijos nustatym civilinse bylose, turiniose usienio element, 2) procesin usienio asmen padt kitos valstybs teisme, 3) usienio valstybs bei asmen, turini teis naudotis valstybs imunitetu, procesin padt, 4) usienio teiss turinio nustatym; 5) teismo dokument teikim usienio valstybje, 6) rodym rinkim usienio valstybje; 7) usienio teism ir arbitra sprendim pripainim ir vykdym.

Tarptautinio civilinio proceso altiniai:

1. Tarptautins sutartys:

1.1. Tarptautins daugiaals sutartys (konvencijos). Pvz., 1954 m. Hagos konvencija dl civilinio proceso; 1958 m. Niujorko konvencija dl usienio arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo; 1968 m. Europos konvencija dl informacijos apie usienio teis. Daniausiai ios konvencijos yra skirtos vien tik tarptautinio civilinio proceso klausimams, taiau kartais ir kitokio pobdio tarptautinse konvencijose (pvz., 1956 m. enevos konvencijoje dl tarptautinio krovini veimo keliais sutarties (CMR) yra straipsnis, skirtas civilini byl, kuriose taikoma i konvencija, teismingumui).

1.2. Tarptautins dvials sutartys. Jas Lietuvos Respublika yra pasiraiusi su 13 valstybi (Baltarusija, Lenkija, Estija ir Latvija (trial sutartis), Ukraina, Rusija, Moldova, Turkija, Uzbekistanu, Kazachstanu, Kinija, Azerbaidanu, Armnija). Paprastai dvials sutarties nuostatos turi pirmenyb prie daugiaals sutarties nuostatas, taiau visais atvejais btina atidiai istudijuoti taikytin tarptautini sutari nuostatas, ar jos nenustato kitoki tarpusavio kolizijos isprendimo taisykli.

1. ES teis. Tais atvejais, kai reikia nagrinti civilin byl, turini usienio element, ir ios bylos alys yra valstybi ES nari asmenys, gali tekti taikyti ES teiss aktus. Kaip svarbiausius galima paminti ias tarptautines konvencijas 1968 m. Briuselio konvencij dl teism sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo (galioja santykiuose tarp ES valstybi ir Danijos), 1988 m. Lugano konvencij dl teism sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo (taikoma ES ir EFTA valstybms), taip pat iuos reglamentus reglament (EB) Nr. 44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo bei vykdymo utikrinimo, reglament (EB) Nr. 1348/2000 dl teismini ir neteismini dokument civilinse ir komercinse bylose teikimo, reglament (EB) Nr. 1346/2000 dl bankroto byl, reglament (EB) Nr. 1206/2001 dl valstybi nari tarpusavio bendradarbiavimo renkant rodymus civilinse ir komercinse bylose. ES teis taikoma santykiuose tarp Lietuvos ir kit ES valstybi, ir iuose santykiuose turi didiausi gali (be abejo, jei ji pati nenustato kitos hierarchijos).

2. Nacionalin teis. Ne visi tarptautinio civilinio proceso klausimai gali bti sureguliuoti tarptautinmis sutartimis. Jeigu atitinkamo klausimo nereguliuoja jokia tarptautin sutartis ar ES teiss aktas, turi bti taikoma nacionalin teis. Daniausiai tarptautinio civilinio proceso klausimai yra aptariami valstybi civilinio proceso kodeksuose arba atskiruose statymuose, skirtuose tarptautiniam civiliniam procesui. Lietuvoje iuos klausimus reguliuoja LR CPK VII dalis Tarptautinis civilinis procesas normos, taip pat atskiri LR CK I dalies II skyriaus Tarptautin privatin teis straipsniai pvz., LR CK 1.31 str. 3 d.

3. Teism praktika ir doktrina. Lietuvos Aukiausiasis teismas yra prims nutari, kurios yra aktualios tarptautinio civilinio proceso klausim sprendimui. Kaip pavyzd galima paminti 1998 m. sausio 5 d. nutart civilinje byloje V.Stukonis prie JAV ambasad, Nr. 3K-1/1998, kurioje buvo suformuluota taisykl, kad usienio valstyb privatiniuose santykiuose neturi absoliutaus imuniteto, taip pat 1999 m. vasario 3 d. nutart civilinje byloje O.G.Selvaag prie AB Akmens cementas, Nr. 3K-3-8/1999, kurioje buvo nustatyta, kad teismas turi kompetencij nagrinti praymus dl iekinio utikrinimo, nors iekin ir nagrinja komercinis arbitraas. Taip pat labai svarbu paminti ir Europos teisingumo teismo (ETT) praktik, kuri yra labai svarbi taikant ES teis, kadangi btent ETT utikrina vienod ES teiss akt aikinim ir taikym. Kaip pavyzd galima paminti ETT sprendim byloje De Bloos v. Bouyer (byla C 14/76, A. de Bloos Sprl v. Bouyer, 1976, ECR 1497), kuriame buvo pasisakyta, kas gi laikoma atitinkama prievole Briuselio I reglamento 5 str. 1 d. a) punkto prasme. Doktrina, kuri yra suprantama kaip atitinkamos teiss srities moksliniai darbai, taip pat yra tarptautinio civilinio proceso altinis, turintis pagalbin reikm. Doktrina gali bti panaudota teiskroje, taip pat teismo procese aikinant tam tikras teiss normas.

Teismas, gavs iekin ir siekdamas ivengti neigiam neteisingo jurisdikcij kolizijos neteisingo isprendimo pasekmi (pvz., teismo sprendimo nepripainimo kitoje valstybje), turi atlikti iuos veiksmus:

1. Nustatyti, ar byla priklauso jo kompetencijai pagal jurisdikcijos taisykles, numatytas:

- ES teisje;

- tarptautinje sutartyje;

- Nacionalinje teisje.

1. Nustatyti, ar byla nepriklauso iimtinei kitos usienio valstybs, kurioje reiks vykdyti teismo sprendim, jurisdikcijai;

2. Nustatyti, kokios galimybs bus vykdyti teismo sprendim kitoje valstybje, jei byla taip pat priklauso ios valstybs jurisdikcijai.

Teism jurisdikcij kolizijos ir statym kolizijos sveika

I pirmo vilgsnio atrodyt, kad jurisdikcij kolizijos isprendimas ir taikytinos teiss nustatymas nra susij vienas su kitu, taigi nuo to, kurios valstybs teismas nagrins byl, taikytinos materialins teiss nustatymas nepriklausys. Taiau taip nra, ir iekovas, rinkdamasis i keli valstybi teism, kuriuos jis gali pateikti iekin, tuo paiu netiesiogiai pasirenka ir taikytin materialin teis. Taip atsitinka todl, kad teismas, nagrinjantis byl, taiko savo valstybs teisje esanias kolizines normas tam, kad nustatyt taikytin teis. Kolizins normos skirtingose valstybse skiriasi, taigi ir j taikymo rezultatas taip pat skirsis. Pvz., iekovas, A valstybs nuolatinis gyventojas, gali pareikti iekin dl alos atlyginimo atsakovui, nuolat gyvenaniam A valstybje, kai pati ala kilo B valstybje, toki valstybi teismuose - A valstybje, kurios tarptautinio proceso normos leidia pareikti iekin atsakovo nuolatins gyvenamosios vietos teismui, ir B valstybje, kurios tarptautinio civilinio proceso normos leidia pareikti iekin dl alos atlyginimo alos kilimo vietos teisme. A valstybs kolizins normos nustato, kad alos atlyginimo teisiniams santykiams turi bti taikoma nukentjusiojo asmens nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis (iuo atveju A valstybs materialin teis), o B valstybs atitinkamos kolizins normos nustato, kad turi bti taikoma alos kilimo vietos (B valstybs) materialin teis. A valstybs materialins teiss normos pripasta iekovo teis reikalauti neturtins alos atlyginimo, o B valstybs teiss normos ne. Taigi iekovo reikalavimas dl neturtins alos atlyginimo gali bti patenkintas, jei jis pareik iekin A valstybs teisme, ir bus atmestas, jei analogikas iekinys bus pateiktas B valstybs teismui. I io pavyzdio metyti, kaip jurisdikcij kolizijos klausimo isprendimas gali takoti taikytinos teiss nustatym bei bylos i esms isprendim.

Kartais klausimas, kokios valstybs teismas nagrins byl, priklauso nuo taikytinos materialins teiss byloje (pvz., Vokietijoje nustatant sutartin teismingum ginuose dl palikimo). Taip pat kartais taikytinos teiss pasirinkimas gali bti laikomas netiesioginiu rodymu, kad alys susitar nagrinti byl tos valstybs teisme, ir atvirkiai. Be to, danai statym leidjas taip sprendia abi kolizijas, kad ir teismo vieta, ir taikytina teis sutampa (pvz., iimtin jurisdikcija iekiniams dl nekilnojamojo daikto paprastai priklauso daikto buvimo vietos valstybs teismui, taikytina teis tokio pobdio bylose taip pat nustatoma pagal daikto buvimo viet).

Forum shopping samprata

Kaip buvo nurodyta aukiau, kartais teismingumo pasirinkimas tuo paiu reikia ir bylos laimjim ar pralaimjim. Todl danai iekovas yra suinteresuotas nagrinti byl konkreios valstybs teisme, tokiu atveju galima kalbti apie vien i tarptautinio civilinio proceso doktrin, vadinam forum shopping (angl.).

Forum shopping tai pasirinkimas i keli lygiagreiai egzistuojani skirting valstybi teism jurisdikcij turint tiksl gauti tam tikr teisini ar faktini pranaum prie kit gino al. i svok nepaklina nesiningas ar tariamas teismingum nustatani faktini aplinkybi sudarymas (pvz., nuolatins gyvenamosios vietos pakeitimas vien tik tam, kad atsirast galimyb kreiptis teism valstybs, nustatanios galimyb kreiptis iekovo nuolatins gyvenamosios vietos teism), taip pat nesiningas susitarimas dl teismingumo. Forum shopping atveju iekovas pasinaudoja savo teise pareikti iekin vienam i keli valstybi teism. Tai suteikia tam tikr pradin pranaum iekovui. Btina sidmti, kad forum shopping nra neteistas veiksmas, jis yra legalus, taikomas ir sveikintinas anglo-saks teiss sistemoje, bet ioje sistemoje ribojamas forum non convenience doktrinos. Tuo tarpu kontinentins teiss sistemos valstybse paprastai yra nustatytos labai aikios jurisdikcijos taisykls, ir jeigu jos leidia pareikti iekin tam tikros valstybs teisme, tai tokia jurisdikcija yra pripastama.

Forum shopping gali bt paskatintas toki motyv palankaus sprendimo byloje siekimo (per kolizini norm ir materialins teiss pasirinkim), palanki iekovui procesini taisykli pasirinkimo (pvz., garantuojani trump proceso trukm, suteikiani galimyb paiam rinkti rodymus, dl maesni teismo ilaid), galimybs greitai vykdyti teismo sprendim.

Atsakovas gali gintis nuo forum shopping pasekmi tokiais bdais 1) kreiptis teism su praymu udrausti iekovui kreiptis tam tikros valstybs teism (tai galima daryti, pvz., Didiojoje Britanijoje), 2) pirmas kreiptis su analogiku iekiniu kitos valstybs teism (pvz., jei atsakovas mano, kad jam gali bti pareiktas iekinys dl sutarties nutraukimo pripainimo neteistu, jis pats gali pirmas pareikti iekin dl sutarties nutraukimo pripainimo teistu), 3) sutartiniuose santykiuose kelias forum shopping gali bti ukirstas i anksto susitarus dl teismingumo, 4) prayti teismo pritaikyti forum non convenience doktrin.

2.2. Teism jurisdikcij kolizijos sprendimo bendros ir specialios taisykls

Teism jurisdikcij kolizijos bendros taisykls fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims

Pagrindin LR CPK nuostata, nustatanti bendr fiziniams ir juridiniams asmenims jurisdikcin taisykl gino teisenoje, yra suformuluota LR CPK 787 str. i nuostata nepriklauso nuo atsakovo pilietybs ir sieja gino teismingum tik su atsakovo nuolatine gyvenamja vieta. Paymtina, kad minta nuostata nieko nekalba apie iekinio juridiniam asmeniui (toliau JA) pareikimo taisykles, kadangi nuolatins gyvenamosios vietos kriterijus yra taikomas tik fiziniams asmenims, o juridiniams asmenims yra taikomi kiti kriterijai. Manytina, kad iekinys JA turt bti reikiamas pagal JA buvein (LR CPK 29 str.).

Fiziniai asmenys. Iekinys fiziniam asmeniui byloje, turinioje usienio element, gali bti pareiktas Lietuvoje, jeigu:

1. Atsakovas iekinio teikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatin gyvenamj viet ar gyvena (tai nustatoma pagal LR CK 2.12, 2.16, 2.17 str.);

2. Atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtins teiss;

3. Gino dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, palikimas arba prievol, kuri atsirado ar turi bti vykdyta Lietuvoje.

Nuolatins gyvenamosios vietos (toliau NGV) kriterijus nra iskiriamas kaip pagrindinis, o kiti nurodyti kriterijai kaip taikomi tik tuo atveju, jei atsakovas Lietuvoje NGV neturi arba jos nemanoma nustatyti. I LR CPK 787 str. formuluots matyti, kad iekinys priklauso LR teism jurisdikcijai tuo atveju, jei egzistuoja nors vienas i ivardint kriterij.

Briuselio I reglamento 59 straipsnis nustato taisykles, kurios valstybs teis reikia taikyti, siekiant nustatyti proceso alies nuolatin gyvenamj viet. Vis pirma, taikydamas lex fori, teismas tikrina, ar NGV yra jo valstybje. Jei nustato, kad NGV yra kitoje valstybje, tai NGV nustatymui taiko tos kitos valstybs teis.

Juridiniai asmenys. Kaip buvo nurodyta aukiau, LR CPK nenurodo atskiro kriterijaus, remiantis kuriuo nustatoma, ar Lietuvos teisme galima pareikti iekin JA. Bendroji LR CPK norma nustato JA buveins kriterij. LR CK 2.49 str. nustato, kad JA buveine yra laikoma ta vieta, kurioje yra JA nuolatinis valdymo organas. LR CPK 29 str. nurodo, kad iekinys turi bti pareikiamas pagal JA buvein, nurodyt JAR (juridini asmen registre).

Gali kilti problema tuo atveju, jei JA statuose nurodyta buvein ir faktin buvein skiriasi. LR CPK TCP (tarptautinio civilinio proceso) nuostatos apie tai nieko nekalba, o bendrosios nuostatos pirmenyb teikia JAR nurodytai buveinei. Taiau kalbant apie bylas su usienio elementu tai nra visai logika, kadangi statuose nurodyta buvein gali bti visikai nesusijusi su JA realia buveine ir veiklos vieta.

Reikia skirti juridinio asmens ir juridinio asmens filialo ar atstovybs buvein. Pastarj buveins gali bti naudojamos tik kaip kriterijus pareikti iekinius, kylanius i i asmen filialo ar atstovybs veiklos, bet ne visus iekinius juridiniam asmeniui.

Briuselio I reglamentas nustato kelis alternatyvius kriterijus, remiantis kuriais gali bti pareiktas iekinys JA: 1) oficialios buveins; 2) centrins administracijos; 3) pagrindins verslo vietos.

Tai yra daug paangesnis poiris, kadangi nra prisiriama prie oficialios buveins, kuri gali bti pasirinkta tam, kad bt gautos mokesi lengvatos ir nebti susijusi su realia JA veiklos vieta.

Paymtina tai, kad JA iekinys Lietuvoje gali bt pareiktas ir tuo atveju, jei JA ia turi turto ar jam priklauso turtins teiss, ar gino dalykas yra turtas ar turtins teiss, ar prievol, kuri atsirado ar turi bti vykdyta Lietuvoje. is kriterijus praktikai leidia pareikti iekin JA, jei ginas kyla dl JA veiklos, vykdomos Lietuvoje.

Teism jurisdikcij kolizijos sprendimas sutartiniuose ginuose Sutarties alims visada yra paprasiau ir patogiau sutartyje aptarti gin, kylani i sutarties, jurisdikcij. Tokiu atveju visada galima prognozuoti, kokios valstybs teisme bus sprendiamas ginas, be to, susitarus nebus paeisti n vienos i sutarties ali interesai. Taigi sutartiniuose ginuose alys turi turti teis susitarti dl teismingumo, tuo ivengdami forum shopping bei galim jurisdikcijos pasikeitim dl alies NGV pasikeitimo. Apie susitarim dl jurisdikcijos plaiau r. II.3 tem.

Jeigu susitarimo dl jurisdikcijos nebuvo, yra naudojami kiti kriterijai, padedantys nustatyti gino teismingum. Gin nagrinjimo vieta gali bti siejama su sutarties alimi, sutarties elementais (pvz., sutarties sudarymo ar vykdymo vieta) ar su sutariai taikytina teise. Tuo atveju, jei teismingumas nustatomas pagal vien i sutarties ali NGV, neutikrinama ali interes pusiausvyra ir gali bti taip, kad ginas bus nagrinjamas iekovo NGV valstybje. Todl daniausiai yra naudojami nepriklausantys nuo ali objektyvs kriterijai, nesusij su sudtingais teisiniais klausimais (pvz. su jurisdikcija pagal prievols paeidimo viet jos nemanoma numatyti, sunku apibdinti bei danai neaiku, ar apskritai buvo sutarties paeidimas).

Todl daniausiai yra naudojamas sutartins jurisdikcijos nustatymas pagal sutarties sudarymo arba jos vykdymo viet. Taiau jei sutarties sudarymo vieta nra nurodyta paioje sutartyje, gali kilti problem su jos nustatymu. Todl daniausiai yra naudojamas sutarties vykdymo vietos kriterijus, kuris yra naudojamas ir Briuselio I reglamente. io reglamento 5 str. 1 p. numato - valstybje narje nuolat gyvenaniam asmeniui kitoje valstybje narje byla dl sutarties gali bti ikelta atitinkamos prievols (angl. obligation in question) vykdymo teisme.

LR CPK 787 str. taip pat mini princip ginas priklauso LR jurisdikcijai, jei gino dalykas yra prievol, kuri atsirado arba turi bti vykdyta Lietuvoje.

Teism jurisdikcij kolizijos sprendimas deliktiniuose ginuose Aptardami sutartini gin jurisdikcij paymjome tok jos ypatum kaip galimyb i anksto susitarti dl jurisdikcijos. Tuo tarpu tokio susitarimo nemanoma sudaryti prie padarant kam nors al. Bendras atsakovo NGV principas iuo atveju netinka, kadangi ginuose su usienio elementu ala gali bti padaryta asmeniui, galbt gyvenaniam toli nuo vykio vietos, ir versti j, ir taip patyrus al, bylintis atsakovo vietos teisme bt nesininga. Taiau ir iuo atveju gino ali interesai turi bti subalansuoti. Forum delicti (teismingumas pagal alos padarymo viet) principas iuo atveju utikrina abiej gino ali interes pusiausvyr, leidia nustatyti gino nagrinjimo viet, kuri bus glaudiai susijusi su gino dalyku ir rodymais. is principas yra labai plaiai taikomas visame pasaulyje, taiau egzistuoja esminiai skirtumai apibdinant vykio viet. Galimi neteisti veiksmai gali pasireikti labai vairiai keli eismo vykis, mutyns, gamintojo atsakomyb u prekmis padaryt al, alos aplinkai padarymas, konkurencijos taisykli paeidimas ir pan. Neteisti veiksmai apima ir atvejus, kai civilin atsakomyb yra taikoma ir be kalts (dl padidinto pavojaus altinio padaryt al). LR CPK 787 str. 1 d. 3 p. gali bti taikomas ir deliktinms prievolms, taiau nedetalizuoja, pagal k nustatoma prievols atlyginti al atsiradimo vieta.

Yra iskiriamos tokios jurisdikcijos taisykls ginams, grindiamiems alos padarymu: 1) teismingumas pagal neteist veiksm padarymo, 2) teismingumas pagal pasekmi atsiradimo viet. Labai danai visi neteisto veiksmo poymiai atsiranda ne vienoje, o skirtingose vietose. Kalbama apie distancinius deliktus (klasikinis pavyzdys vis per valstybs sien) ar dl delikt, kai viena prieastis sukelia alingas pasekmes daugelyje viet (publikacija pasaulinje spaudoje ar atominio reaktoriaus sprogimas). Vokietijoje, pvz., tokiais atvejais laikoma, kad vykio vieta gali bti laikoma ir neteisto veiksmo atlikimo vieta, ir aling pasekmi atsiradimo vieta. Nukentjs tokiu atveju gali pasirinkti pageidaujam jurisdikcij.

Kaip buvo nurodyta, LR CPK TCP dalyje nra teiss norm, skirt specialiai teismingumui deliktiniuose ginuose nustatyti. Briuselio I reglamento 5 str. 3 dalis nustato, kad byla dl civilins teiss paeidim, delikto ar kvazidelikto gali bti ikelta vietos, kurioje vyko al sukls vykis ar jis gali vykti. To paties straipsnio 4 d. nustato, kad byla dl reikalavimo atlyginti nuostolius arba al, padaryt veiksmu, dl kurio keliama baudiamoji byla, gali bti ikelta tokias bylas nagrinjaniame teisme, jeigu mintas teismas pagal jam taikom teis turi jurisdikcij nagrinti civilines bylas. Europos teisingumo teismas viet, kurioje vyko al sukls vykis, apibdino kaip viet, kurioje buvo padaryti neteisti veiksmai ar atsirado alingos pasekms.

Teism jurisdikcij kolizijos sprendimas ginuose dl nekilnojamojo daikto LR CPK 786 straipsnis nustato, kad iimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinja bylas dl daiktini teisini santyki, susijusi su Lietuvos Respublikoje esani nekilnojamuoju daiktu. Tai reikia, kad jeigu toki byl inagrins usienio valstybs teismas, tai toks teismo sprendimas negals bti pripaintas ir vykdomas Lietuvoje (LR CPK 810 str. 1 d. 2 p.). Labai panai nuostata yra ir Briuselio I reglamente, kurio 22 str. 1 d. nustatyta, kad bylos, kuri objektas yra daiktins teiss nekilnojamj turt arba nekilnojamojo turto nuoma ( nustatant iimt nuomai laikinam privaiam naudojimui, kurios terminas yra ne ilgesnis kaip 6 mn.), teismingos tik valstybs nars, kurioje yra turtas, teismams. I esms visos valstybs yra suinteresuotos paios nagrinti civilines bylas dl daiktini teisi nekilnojamj daikt, nustatydamos savo iimtin jurisdikcij iuo klausimu.

Teism jurisdikcij kolizijos sprendimas eimos teisini santyki ginuose

LR CPK 784 straipsnis nustato jurisdikcines taisykles eimos teisini santyki byloms (t.y. byloms tarp sutuoktini). Bendroji taisykl yra ta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos eimos bylos, jeigu 1) nors vienas i sutuoktini yra Lietuvos Respublikos pilietis (t.y. naudojamas lex patriae kolizinis principas), 2) asmuo be pilietybs, kurio nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, 3) abu sutuoktiniai yra usienieiai (usienio pilieiai), bet j nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Iimtinai Lietuvos Respublikos teismai nagrinja eimos teisini santyki bylas, jeigu abiej sutuoktini nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.

ES reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis, pripainimo bei vykdymo (Briuselis III) taip pat nustato jurisdikcijos taisykles eimos bylose. is reglamentas taikomas bet kokio pobdio teismo civilinms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripainimu negaliojania (Reglamento 1 str. 1 d. a) punktas). Reglamento 3 straipsnis nustato 6 galimus variantus teism, kuriuos gali kreiptis pareikjas (-a) 1) pagal sutuoktini nuolatin gyvenamj viet, 2) pagal sutuoktini paskutin bendr nuolatin gyvenamj viet, jeigu vienas i sutuoktini joje tebegyvena, 3) pagal atsakovo nuolatin gyvenamj viet, 4) pagal vieno i sutuoktini nuolatin gyvenamj viet, jeigu buvo paduotas bendras pareikimas, 5) pagal pareikjo nuolatin gyvenamj viet, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareikimo padavimo,6) pagal pareikjo nuolatin gyvenamj viet, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip eis mnesius iki pareikimo padavimo ir yra atitinkamos valstybs nars pilietis arba, kalbant apie Jungtin Karalyst ir Airij, jeigu joje yra pareikjo nuolatin gyvenamoji vieta.

2.3. Santykio ali susitarimas dl teism jurisdikcijos

Yra visuotinai pripastama, kad alys gali susitarti, kurios valstybs teismas yra kompetentingas nagrinti j byl, ir nustatyti, kad kiti teismai tokios kompetencijos neturi. Tokios galimybs privalumai: (1) alys gali prognozuoti, kurios valstybs teismas nagrins byl, o tuo paiu prognozuoti ir materialins teiss taikym byloje; (2) alys gali pasirinkti tok teism, kuris tenkins abi alis; (iii) alys gali pasirinkti teism, kuris bus labiausiai susijs su byla. Trkumai: (i) viena i ali gali primesti kitai savo vali dl jurisdikcijos ir tuo apsunkinti galimyb kreiptis teism.

Susitarimas dl jurisdikcijos yra sandoris, kurio sigaliojimas yra reglamentuojamas materialins teiss, o leistinumas ir veikimas procesins teiss. Taigi materialin teis nustatoma pagal lex causae princip (teis, taikytina visai sutariai), o procesin teis pagal lex fori.

Teismas, nustatydamas, ar alys pasiek susitarim dl jurisdikcijos, ir ar is susitarimas neturjo valios pareikimo trkum, taikys lex causae. Taiau sutarties alys yra laisvos susitarimu nustatyti, kad susitarimui dl jurisdikcijos bus taikoma kita materialin teis, negu visai sutariai. Tuo tarpu susitarimo formai bus taikoma lex fori.

Daniausiai susitarim dl jurisdikcijos sudaro du atskiri elementai:

1. Derogacija susitarimas nenagrinti gino tam tikros valstybs (-i) teisme, nenustatant, kokios valstybs teisme bus nagrinjamas ginas, ir

2. Prorogacija susitarimas nagrinti gin tam tikros valstybs teisme, taiau neatsisakant kit valstybi teism jurisdikcijos.

Paprastai alys sudaro mirius susitarimus dl jurisdikcijos, susitardamos kad j gin bus kompetentingas nagrinti tik konkreios valstybs teismas, ir joks kitas teismas neturs kompetencijos. Jeigu kyla abejoni dl susitarimo turinio, taikant sutarties aikinimo taisykles yra nustatomi tikrieji ali ketinimai.

Teismas, priimdamas iekin ir sprsdamas klausim, ar ginas priklauso jo jurisdikcijai, klauso tik lex fori. Jis gali netgi nepaisyti iimtins kitos valstybs teismo jurisdikcijos, iskyrus atvejus kai tarptautin sutartis ar nacionaliniai statymai jam nurodo paisyti iimtins kitos valstybs teismo jurisdikcijos arba kai teismo sprendimas turs bti vykdomas toje kitoje valstybje.

Galimyb susitarti dl jurisdikcijos gali bti ribojama tokiais aspektais:

1. Susitarimu negalima pakeisti iimtins jurisdikcijos, nustatytos lex fori (LR CPK 788 str. 1 d.);

2. alys gali pasirinkti tik tos valstybs teismo jurisdikcij, kuri turi tam tikr ry su byla (is principas kai kuriose valstybse nepripastamas);

3. Susitarimas turi bti pakankamai aikus, kad bt galima nustatyti ali vali. Yra labai svarbu tinkamai suformuluoti susitarim dl jurisdikcijos, kad nekilt abejoni, ar tai derogacinis, ar prorogacinis, ar mirus susitarimas.

Tuo atveju, jei susitarimas dl jurisdikcijos suformuluotas neaikiai, kyla klausimas dl to, remiantis kurios valstybs teise jis turi bti aikinamas. Paios sutarties aikinimui yra naudojama lex causae, teis, taikytina susitarimui dl jurisdikcijos (t.y. jo galiojimui) turt bti taikoma ir aikinant tokio susitarimo turin. Taiau danai laikomasi nuomons, kad susitarimo dl jurisdikcijos turinys turt bti aikinamas pagal lex fori, kadangi btina greitai nustatyti jurisdikcij, o taikytinos usienio valstybs materialins teiss nustatymas paprastai utrunka.

Danai btina aikintis, ar alys turjo omeny usienio valstybs teism, ar arbirtain staig. Tuo atveju, jei alys susitar dl gino nagrinjimo arbitrae, teismas tokio gino neturt nagrinti. Plaiau apie arbitrao jurisdikcij r. II.6 tem.

LR CPK 787 str. 2 d. nustato kad alys gali ratu susitarti, kad turtiniai ginai bus sprendiami Lietuvos Respublikos teismuose. 788 str. 1 d. nustato, kad kins komercins veiklos subjektai gali ratu susitarti, kad ginai, kylantys i sutartini teisini santyki, bus nagrinjami ne Lietuvos teismuose, jeigu is susitarimas neprietarauja tos valstybs, kurios teism kompetencijai numatoma priskirti gino nagrinjim, teisei. Kaip matyti i pateikt teiss norm formuluoi, LR CPK apriboja subjektus ir ginus, kuriuose galima susitarti dl jurisdikcijos. Tai paeidia ali valios autonomijos princip, todl tokios normos turi bti vertinamos neigiamai.

Briuselio I reglamentas (Nr. 44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo bei vykdymo utikrinimo taip pat numato galimyb susitarti dl jurisdikcijos. Jo 23 str. numato, kad alys gali susitarti, kad valstybs nars teismas arba teismai turs jurisdikcij sprsti bet kuriuos ginus, kilusius arba galinius kilti dl konkrei teisini santyki. Tokia jurisdikcija yra iimtin, jeigu alys nra susitarusios kitaip. Kai kuriais atvejais reglamentas riboja toki ali galimyb susitarti, ikelia papildomas slygas pvz., bylose, susijusiose su draudimu, susitarimas pripastamas tik tais atvejais, kai jis sudaromas kilus ginui, arba leidia draudjui, apdraustajam arba naudos gavjui kelti byl kituose teismuose, bei nurodyti Reglamente, arba kitais atvejais, kurie taip pat yra skirti apginti draudjo interesus (13 str.). Analogikos nuostatos numatytos byloms, susijusioms su vartojimo sutartimis (17 str.), bei individualiomis darbo sutartimis (21 str.).

LR CPK 787 ir 788 straipsniai numato, kad susitarimas dl jurisdikcijos turi bti sudarytas ratu. Kadangi tokio susitarimo formos klausimai yra sprendiami pagal lex fori, tai ir klausimas, k reikia raytin susitarimo forma, turi bti nustatomas pagal lex fori. LR CK 1.73 straipsnio 2 dalis apibria, k turtumm laikyti raytine sandorio forma. Ji suprantama plaiai ne tik kaip vieno ali pasiraomo dokumento suraym, bet ir apsikeitim atskirais dokumentais, o raytins formos dokumentui prilyginamas alies pasiraytas dokumentas, perduotas telegrafinio, faksimilinio ryio ar kitais telekomunikacij galiniais renginiais, jeigu yra utikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti para.

Briuselio I reglamentas kelia susitarimui dl jurisdikcijos tokius formos reikalavimus:

1. Susitarimas turi bti sudaromas ratu;

2. Susitarimas turi bti sudaromas tokia forma, kuri atitinka ali tarpusavyje nustatyt praktik;

3. Tarptautins prekybos arba komercijos srityje priimamas tokia forma, kuri atitinka panaudojim, apie kur alys inojo arba turjo inoti, ir kur tokioje prekyboje arba komercijoje plaiai ino ir vykdo sutari, susijusi su konkreia prekyba ar atitinkama komercija, alys.

Bet kuris elektroninmis priemonmis perduodamas informacinis praneimas, kuris yra ilgalaikis susitarimo raas, yra laikomas lygiaveriu raytinei formai.

LR sutartyse dl teisins pagalbos ir teisini santyki taip pat yra numatyta galimyb susitarti dl jurisdikcijos ir tai turi bti padaryta ratu (pvz., Lietuvos, Latvijos ir Estijos sutarties 20 str.).

2.4. Teismo atsisakymas sprsti gin dl jurisdikcijos neturjimo

Forum non conveniens doktrina Kai kurios valstybs leidia savo teismams atsisakyti nagrinti byl tuo atveju, jei teismas mano, kad i byla yra nesusijusi su teismo valstybe, o labiau susijusi su kita valstybe. Tai ir yra forum non conveniens (toliau FNC) doktrinos esm. i doktrina pirm kart buvo panaudota kotijoje ir iuo metu labiausiai paplitusi JAV ir Didiojoje Britanijoje.

Kuo maesni reikalavimai ir apribojimai jurisdikcijos nustatymui, tuo didesn reikm turi i doktrina, kuri veikia kaip filtras, ribojantis su teismo valstybe menkai susijusi gin nagrinjim. Pvz., tuo atveju, jei valstybje egzistuoja jurisdikcijos taisykl, numatanti galimyb kreiptis teism, kai atsakovas tiesiog yra ios valstybs teritorijoje, FNC doktrinos taikymas galt padti teismui atsisakyti nagrinti toki byl, jei ji bt geriau, efektyviau ir teisingiau inagrinta kitos valstybs teisme.

Skirtingi faktoriai turi reikm nustatant, ar byla bt geriau inagrinta kitos valstybs teisme: tai ir teismo artumas rodym bei gino dalyko atvilgiu, tai ir galimyb tiesiogiai gauti rodymus (pvz., jei usienyje esani liudytoj nra galima apklausti), ali nuolatin gyvenamoji vieta ar buvein, galimyb vykdyti teismo sprendim, galimyb kreiptis usienio valstybs teism su iekiniu.

Forum non conveniens doktrina turi ir privalum, ir trkum. Privalumai yra tokie, kad i doktrina ukerta keli nesiningam ar neprotingam jurisdikcijos pasirinkimui, taip pat leidia greiiau inagrinti byl. Kaip ios doktrinos trkumus galima paminti galimyb teismui piktnaudiauti ja tuo atveju, jei jis tiesiog nenori nagrinti bylos, o jeigu keli valstybi teismai taikyt i doktrin, tai galt ukirsti keli kreiptis teism. Be to, atsakovas gali j naudoti kaip savo procesin atsikirtim ir tuo vilkinti bylos nagrinjim.

LR CPK tiesiogiai galimybs taikyti i doktrin nenumato. Kadangi LR CPK nuostatos, reguliuojanios jurisdikcij, yra imperatyvios, bei negali bti aikinamos siaurinamai, darytina ivada, kad Lietuvos teismas negalt taikyti ios doktrinos. Taiau egzistuoja ir kit nuomoni. Vadovlyje Civilinio proceso teis[1] tome nurodyta, kad galimyb taikyti i doktrin nustatyta LR CPK 34 straipsnyje, kurio nuostatos leidia perduoti byl nagrinti kitam teismui, jeigu pripastama, jog i operatyviau ir ekonomikiau inagrins kitas teismas. Taiau atkreiptinas dmesys tai, kad specialus LR CPK straipsnis (783 str. 4 d.) numato galimyb byl perduoti kitos valstybs teismui tik tarptautins sutarties pagrindu ir tvarka.

Paymtina, kad ios doktrinos nepripasta nei Briuselio bei Lugano konvencijos, nei Briuselio I reglamentas, nei Briuselio II reglamentas (Nr. 1347/2000 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis abiej sutuoktini vaikams, pripainimo bei vykdymo), bei Tarybos reglamentas Nr. 1346/2000 Dl bankroto byl.

Atsisakymas nagrinti byl lis pendens doktrinos pagrindu

Nacionalinje teisje inagrinjus civilin byl automatikai kyla tam tikros pasekms, viena i kuri yra negalimumas pareikti tapat iekin. LR CPK 293 str. 3 p. nustato, kad tokiu atveju teismas turi nutraukti civilin byl. Tuo atveju, jei iklus civilin byl teisme nustatoma, kad analogika byla jau yra nagrinjama, teismas turi iekin palikti nenagrint (LR CPK 296 str. 1 d. 4 p.). Esminis skirtumas tarp civilins bylos nutraukimo ir iekinio palikimo nenagrintu yra tas, kad nutraukus civilin byl analogiko iekinio nebegalima pareikti, tuo tarpu iekinio palikimas nenagrintu toki pasekmi nesukelia. Taigi jeigu dl koki nors prieasi anksiau ikelta byla nebt ubaigta siteisjusiu teismo sprendimu, iekovas, kurio iekinys buvo paliktas nenagrintu, neprarast galimybs vl kreiptis teism su analogiku iekiniu. Analogikomis yra laikomos bylos tarp t pai ali, kai iekini pagrindai ir dalykai yra analogiki. Taiau kaip teismas turi elgtis tuo atveju, jei analogika byla yra nagrinjama usienio teisme?

Egzistuoja dvi galimybs arba nekreipti dmesio usienio valstybs teisme nagrinjam byl, arba taikyti tas paias taisykles, kurios yra nustatytos nacionalinje teisenoje. Pirmuoju atveju egzistuoja rizika, kad bus priimti du visikai skirtingi ir tarpusavyje nesuderinti sprendimai, antrasis atvejis irgi ne visada tinka (pvz., jei nacionalinis teismas turi iimtin jurisdikcij). Todl lis pendens doktrina gali bti taikoma esant ioms aplinkybms: 1) civilins bylos yra analogikos; 2) usienio teismo sprendimas gali bti pripaintas nacionaliniame teisme; 3) byla usienio teisme ikelta anksiau (ia valstybi teiss nuostatos gali skirtis vienose valstybse byla laikoma ikelta nuo iekinio teikimo teismui momento, kitur nuo iekinio teikimo atsakovui momento, dar kitur (ir LR) teismui primus iekin). is momentas nustatomas pagal tos valstybs teismo, kuris nagrinja konkrei civilin byl, teis.

Taiau tuo atveju, jei byla usienio valstybje nagrinjama nepateisinamai ilgai, arba joje priimtas teismo sprendimas negals bti vykdytas, arba egzistuoja reali tikimyb, kad byla usienio valstybje apskritai nebus inagrinta, lis pendens doktrina neturt bti taikoma.

LR CPK, kaip ir forum non conveniens atveju, nenumato konkreios normos, teisinanios lis pendens doktrin, o atvirkiai, LR CPK 781 str. 2 d. numato, kad jeigu LR teismai pagal iame kodekse nustatytas teismingumo taisykles yra kompetentingi nagrinti civilines bylas, i kompetencija neinyksta, kai ta pati byla yra nagrinjama usienio valstybs teisme. Praktikai tokia nuostata paneigia lis pendens doktrinos taikym. Visgi Lietuvos civilinio proceso doktrinoje[2] yra pripastama, kad i doktrina gali bti taikoma remiantis nacionalins jurisdikcijos taisyklmis.

Briuselio I reglamentas nustato taisykles, kurios yra taikomos tuo atveju, jei valstybi ES nari teismuose nagrinjamos bylos tarp t pai ali bei tuo paiu pagrindu, ir susijusios bylos, taigi iame reglamente pripastamas lis pendens principas. Vis pirma, btina paymti, kad Briuselis I nustato ne analogik, o byl tarp t pai ali bei tuo paiu pagrindu nagrinjimo taisykles (27 str. 1 d.). taigi lis pendens doktrina pagal io reglamento nuostatas gali bti taikoma ir byloms, kuri dalykas yra skirtingas. Jeigu skirting valstybi nari teismuose ikeliamos bylos tarp t pai ali ir tuo paiu pagrindu, bet kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame buvo ikelta pirmoji byla, savo iniciatyva turi sustabdyti bylos proces, kol nustatoma pirmojo iklusio byl teismo jurisdikcija. Jeigu nustatoma teismo, kuriame buvo ikelta pirmoji byla, jurisdikcija, bet kuris teismas, kitas nei anksiau nurodytas teismas, atsisako jurisdikcijos pastarojo naudai. ios nuostatos taikomos ir tuo atveju, jei bylos priklauso iimtinei keli teism jurisdikcijai.

Briuselis I taip pat nustato ir susijusi byl nagrinjimo taisykles. Pagal reglament bylos laikytinos susijusiomis, kai jos yra tokios panaios, kad jas tikslinga nagrinti ir sprsti kartu, siekiant ivengti sprendim nesuderinamumo rizikos, atsirandanios bylas nagrinjant atskirai. Praktikai tai reikia, kad vienoje byloje nustatyti faktai gali turti prejudicins reikms kitoje byloje. Taigi, jeigu skirting valstybi nari teismuose yra nagrinjamos susijusios bylos, bet kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame buvo ikelta pirmoji byla, gali sustabdyti savo bylos proces. Jeigu ios bylos yra nagrinjamos pirmosios instancijos teisme, bet kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame buvo ikelta pirmoji byla, vienos i ali praymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jeigu nagrinjamose bylose jurisdikcij turi pirmj byl ikls teismas ir jeigu jo statymas leidia mintas bylas nagrinti kartu.

Reglamentas nustato, kad byla teisme laikoma ikelta tada, kai 1) teismui teikiamas bylos iklimo ar lygiavertis dokumentas, nurodantis, kad iekovas msi btin priemoni, kad mintas dokumentas bt teiktas atsakovui, arba 2) jeigu pirmiausia dokumentas turi bti teiktas ne teismui, kai j gauna u dokumento teikim atsakinga institucija, jeigu iekovas msi btin priemoni, kad mintas dokumentas bt pateiktas teismui.

Kontroliniai klausimai:

1. Nurodykite forum non conveniens doktrinos privalumus ir trkumus?

2. Kokie galt bti forum non conveniens taikymo Lietuvos teisme pagrindai?

3. Ivardinkite lis pendens doktrinos taikymo prielaidas.

4. Koks yra lis pendens doktrinos reglamentavimas Briuselio I reglamente?

[1] r. E.Lauikas., V.Mikelnas, V.Nekroius. Civilinio proceso teis. Justitia, 2005. II tomas, 579 psl.

[2] r. E.Lauikas., V.Mikelnas, V.Nekroius. Civilinio proceso teis. Justitia, 2005. II tomas, 581 psl.

2.5. Usienio asmen civilinis procesinis teisinis statusas ir tarptautinis teisinis bendradarbiavimas civilinio proceso srityje

Usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs padtis civiliniame procese

Usienio valstybi pilieiai ir juridiniai asmenys, taip pat asmenys be pilietybs turi teis kreiptis LR teismus ir turi tokias pat civilines procesines teises kaip ir LR pilieiai ar juridiniai asmenys. J teisnumas ir veiksnumas yra vertinami pagal LR CPK nuostatas (LR CPK 793 str. 1 d.). Kitos valstybs fiziniams ir juridiniams asmenims yra taikomos tokios paios atleidimo nuo bylinjimosi ilaid mokjimo, j sumainimo, atidjimo bei mokjimo idstymo slygos kaip ir LR asmenims. Asmenys be pilietybs, turintys gyvenamj viet LR, turi tokias pat teises kaip ir LR pilieiai. Taiau yra tam tikros iimtys, kurios yra taikomos usienio valstybi pilieiams ir juridiniams asmenims (toliau vadinami usienieiais).

1. Tuo atveju, jei usienietis yra iekovas, jis turi sumokti ustat galim bylinjimosi ilaid atlyginimui utikrinti (LR CPK 794 str. 799 str.). i pareiga netaikoma, jei:

iekovas Lietuvoje turi turto, kurio pakanka bylinjimosi ilaidoms padengti;

neturtinio pobdio eimos bylose, bylose pagal pareikt prieiekin bei bylose, kuriose praoma iduoti teismo sakym;

bylose, kuriose alys susitar dl to, kad ginai bus nagrinjami LR teismuose;

jeigu ustato institut draudia atitinkama tarptautin sutartis.

Pareikalauti ustato sumokjimo turi atsakovas, ir tai padaryti jis turi ne vliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Ustato dyd nustato teismas, atsivelgdamas galimas atsakovo bylinjimosi ilaidas, bei nustato termin ustatui sumokti. Jei per nustatyt termin iekovas ustato nesumoka, teismas palieka iekin nenagrint. Atsakovas turi iki bylos nagrinjimo i esms pabaigos pateikti teismui praym atlyginti bylinjimosi ilaidas i ustato sumos. Jeigu toks praymas nepareikiamas, ustatas iekovui yra grinamas. Teismas nusprendia nedelsiant grinti ustat iekovui, jei i siteisjusio sprendimo aiku, kad atsakovui nepriklauso bylinjimosi ilaid atlyginimas.

1. Usienietis, gyvenantis usienyje (arba JA, turintis buvein usienyje), turi paskirti atstov pagal LR CPK taisykles arba LR gyvenant galiot asmen, kuriam bt teikiami su byla susij procesiniai dokumentai. Jei tokia pareiga nra vykdoma, visi procesiniai dokumentai lieka byloje ir yra laikomi teiktais. ios pasekms turi bti iaikintos pirmojo teikimo metu.

Bylos alimi (o tuo paiu ir atsakovu) gali bti ir usienio valstyb. iuolaikinje teisje yra susiformavs principas, kad valstyb dalyvauja civiliniuose santykiuose lygiais pagrindais su kitais subjektais ir neturi imuniteto. LR irgi laikosi io principo ir valstybs viduje (LR CK 2.36 str. 1 d.), ir tarptautinje privatinje teisje.

Valstybs imunitetas (jei jis yra taikomas) apima keturias sritis:

usienio valstybs teiss galiojim (valstybs civilinis teisinis statusas nustatomas pagal jos, o ne pagal usienio valstybs teis LR CK 1.23 str.);

usienio valstybs teism jurisdikcija (t.y. negalima pareikti iekinio valstybei be jos kompetenting institucij sutikimo);

laikinsias apsaugos priemones (t.y. valstybei negalima taikyti laikinj apsaugos priemoni be jos kompetenting.institucij sutikimo);

priverstin usienio teism sprendim vykdym.

Pastarosios 3 rys vadinamos jurisdikciniu imunitetu.

Iki XX amiaus vidurio buvo laikomasi absoliutaus valstybs imuniteto doktrinos, t.y. visose aukiau nurodytose srityse valstybs naudojosi imunitetu be joki apribojim. iuo metu daugelyje valstybi sitvirtino riboto arba funkcinio valstybs imuniteto doktrina, kuri reikia, kad usienio valstyb gali remtis imunitetu vieosios teiss reglamentuojamoje srityje (acta jure imperii), tuo tarpu privatins teiss reguliuojamoje srityje (acta jure gestionis) valstyb imunitetu negali naudotis.

Skirtingose valstybse valstybs imuniteto teisiniai klausimai yra reguliuojami skirtingai. Tradicikai bendrosios teiss tradicijos valstybs iuos klausimus reguliuoja priimdamos statymus, o kontinentins teiss tradicijos valstybs remiasi teism praktika. Kai kurios valstybs (pvz., Kinija) iki iol laikosi absoliutaus valstybs imuniteto doktrinos.

Valstybs jurisdikciniai imunitetai yra reguliuojami ir tarptautins teiss pagalba. Pirmoji konvencija iuo klausimu buvo 1926 m. Briuselio konvencija dl kai kuri taisykli, susijusi su valstybini laivu imunitetu, panaikinusi valstybei priklausani prekybini laiv imunitet. Europos valstybs 1972 m. prim ET Bazelio konvencij dl valstybs imuniteto (Lietuvai negalioja). ioje konvencijoje tvirtinta riboto valstybs imuniteto doktrina bei keli konkrets atvejai, kai valstyb negali remtis imunitetu jei pareikia iekin usienio valstybje, jei pareikia prieiekin, jei buvo i anksto atsisakiusi imuniteto (tarptautinje sutartyje, komerciniame sandoryje ar atskiru pareikimu). 2004 m. JTO Generalin asamblja patvirtino Valstybi ir j nuosavybs jurisdikcini imunitet Konvencijos tekst ir nurod, kad jis yra atviras pasiraymui. i konvencija iki iol nesigaliojo. Mintoje konvencijoje taip pat yra tvirtinta riboto valstybs imuniteto doktrina.

iuo metu galiojaniame LR CPK valstybs imuniteto taikymo klausimai nra tvirtinti, iuos dalykus reglamentuoja teism praktika. ymiausios bylos 1998 m. sausio 5 d. Lietuvos Aukiausiojo teismo nutartis civilinje byloje Nr. 3K-1/1998 V.Stukonis v. JAV ambasada. Kategorija 1; 2001 m. birelio 25 d. Lietuvos Aukiausiojo teismo nutartis civilinje byloje A.Cudak (Senkevi) v. Lenkijos Respublikos ambasada, Nr. 3K-3-203/2001, kat. 85.2; 121; 2003 m. gegus 7 d. Lietuvos Aukiausiojo teismo nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-566/2003 Vilnius Property AS v. Rusijos Federacija. Kategorija 45.5; 83.6; S.N. v. vedijos Karalysts ambasada, Nr. 3K-3-172/2007. Kategorija 118.1, 130.1.4.

Paymtina tai, kad tradicikai laikinj apsaugos priemoni taikymas usienio valstybs atvilgiu srityje valstybs imunitetas yra platesnis nei kitos valstybs teism jurisdikcijos srityje.

Tarptautini organizacij imunitetai yra tvirtinami tarptautinse sutartyse, taigi tarptautins organizacijos naudojasi tokiu imunitetu, kok joms suteikia valstybs. I esms yra pasitelkiami tokie patys imuniteto principai, kaip ir kalbant apie valstybs imunitet. Esmins tarptautins sutartys iuo klausimu yra 1946 m. Konvencija dl JT privilegij ir imunitet, 1947 m. Konvencija dl specializuot agentr privilegij ir imunitet. Taip pat valstyb gali atskiru statymu nustatyti, kokie imunitetai bus taikomi tarptautinms organizacijoms ir j atstovams ioje valstybje (tai padar, pvz., JAV).

Usienio valstybse iduot dokument legalizavimas ir legalizavimo panaikinimas Tam, kad tam tikri dokumentai bt pripainti rodymais, jie turi atitikti tikrumo kriterij. Vidaus dokument tikrumas preziumuojamas, o kitoje valstybje iduot viej (arba oficiali) dokument tikrumas turi bti tam tikru bdu patvirtintas. Tai gali bti padaryta tokiais budais legalizuojant dokument, patvirtinant dokumento tikrum payma (apostile). Tam tikrais atvejais, jeigu tai numato tarptautin sutartis, vie dokument, iduot kitoje valstybje, tikrumas neturi bti tvirtinamas.

Dokumento legalizavimas patvirtina usienio valstybje iduoto dokumento tikrum. Konsulinis dokument legalizavimas yra konsulins staigos pareigno atliekamas dokumente esanio parao, antspaudo ir pasiraiusio asmens pareig tikrumo patvirtinimas, kuris reikalingas tam, kad vienos valstybs dokumentus ir aktus galt svarstyti kitos valstybs institucijos, ie dokumentai vykdyt ar sukelt teisines pasekmes kitoje valstybje, jeigu tarptautins sutartys ir susitarimai nenumato kitaip (Dokument legalizavimo ir tvirtinimo payma (apostile) tvarkos aprao 2 punktas). Konsulinio dokument legalizavimo funkcijas vykdo: Usienio reikal ministerijos Konsulinio departamento pareignai, kuri pareigas eina i funkcij atlikimas ir kuri para pavyzdiai yra isiuntinti usienio valstybi kompetentingoms institucijoms. Usienio valstybse - Lietuvos Respublikos diplomatini bei konsulini staig pareignai, kuri pareigas eina i funkcij atlikimas. Konsulinio departamento pareignas legalizuoja LR iduotus dokumentus, kurie bus pateikiami usienio valstybse, taip pat usienio valstybs institucij iduotus dokumentus, kurie nra patvirtinti payma (Apostille), numatyta Hagos konvencijoje, jei ie dokumentai bus pateikiami Lietuvos Respublikoje. Diplomatins ar konsulins staigos pareignas legalizuoja Lietuvos Respublikos staig ir institucij iduotus dokumentus, jeigu pagal jo buvimo valstybs statymus toki dokument legalizavimas yra btinas. Diplomatins ar konsulins staigos pareignas legalizuoja dokumentus, iduotus jo buvimo valstybs institucij, jei ie dokumentai bus pateikiami Lietuvos Respublikoje ir jeigu dokumentai nra patvirtinti payma (apostile), numatyta Hagos konvencijoje. Konsulinio departamento pareignai iuos dokumentus paprastai legalizuoja, jei jie yra legalizuoti dokument idavusios valstybs Usienio reikal ministerijoje arba konsulinje staigoje. Nesant abejoni dl pateikto legalizavimui dokumento teistumo ir pagrstumo, Konsulinio departamento pareignas turi teis j legalizuoti ir be mintojo tarpinio legalizavimo. Legalizuojami ie dokumentai: 1)iduodami valstybs ir savivaldybi jurisdikcijai priklausani valstybs ir savivaldybi institucij arba valstybs ir savivaldybi pareign, skaitant ir tuos dokumentus, kuriuos iduoda prokuroras, teismo pareignas arba teismo sprendimus vykdantis asmuo; 2) administraciniai dokumentai; 3) notariniai aktai; 4) fizini asmen pasirayt dokument oficials patvirtinimai: dokument registracijos arba j buvimo tam tikr dien patvirtinimai; para oficials ir notariniai liudijimai. Gali bti legalizuojami ir kiti dokumentai, jei tai neprietarauja teiss aktams. Dokumentai nelegalizuojami, jei j turinys prietarauja Lietuvos Respublikos statymams bei tarptautinms sutartims, kurias yra pasiraiusi Lietuvos Respublika. Legalizavimo procedra yra pakankamai sudtinga bei atimanti daug laiko, todl yra priimta nemaai dviali tarptautini sutari bei konvencij, supaprastinani ar panaikinani i procedr. Btina paminti 1961 m. Hagos konvencij dl usienio valstybse iduot dokument legalizavimo panaikinimo. ioje konvencijoje vietoj legalizavimo rao yra susitariama naudoti nustatytos formos paym (apostil), kuri iduoda dokumento kilms valstybs kompetentingas organas. Pagal Hagos konvencij payma (apostile) galima patvirtinti tik iuos dokumentus: 1) iduodamus valstybs jurisdikcijai priklausani valstybini institucij arba valstybs pareign, skaitant ir tuos, kuriuos iduoda prokuroras, teismo pareignas arba teismo vykdytojas; 2) administracinius dokumentus; 3) notarinius aktus; 4) fizini asmen pasirayt dokument oficialius patvirtinimus: dokument registracijos arba j buvimo tam tikr dien patvirtinimus; para oficialius ir notarinius paliudijimus. Payma (apostile) netvirtinami diplomatini ir konsulini pareign iduoti dokumentai bei administraciniai dokumentai, tiesiogiai susij su prekybos arba muitins operacijomis. Paymtina tai, kad LR, sudarydama dviales sutartis su usienio valstybmis, jose susitar dl tokios nuostatos: Dokumentai, kuri