tarptautinis verslas · 2016. 7. 22. · taisu, įrenginiu, mechanizmu, projektu, veiks-mų planu,...

TARPTAUTINIS VERSLAS:

inovacijos, psichologija, ekonomika

Online ISSN 2345-0932


INTERNATIONAL

BUSINESS:Innovations, Psychology,

Economics

2014, Vol. 5, No 2 (9)

R E S E A R C H PA P E R S

VILNIUS 2014

TARPTAUTINIS

VERSLAS:inovacijos, psichologija,

ekonomika

2014, t. 5, Nr. 2 (9)

M O K S LO D A R B A I

VILNIUS 2014


Vyriausioji redaktorė / Editor-in-Chief

Prof. habil. dr. DANGUOLĖ BERESNEVIČIENĖ, Kūrybiškumo Ugdymo Centras, Lietuva / Center of Creativity Education, Lithuania (edukologija 07 S, psichologija 06 S)

Tarptautinės redaktorių kolegijos nariai / International Editorial Board

Prof. dr. Rusijos MA akad. JURIJ ADLER, Maskvos plieno ir lydinių universitetas, Rusija / Moscow Institute of Steel and Alloys, Russia (vadyba ir administravimas 03 S, ekonomika 04 S)

Prof. dr. CARL-MARTIN ALLWOOD, Geteborgo universitetas, Švedija / Gothenburg University, Sweden (psichologija 06 S)

Prof. habil. dr. Lietuvos MA akad. ANTANAS BURAČAS, Lietuvos Edukologijos universitetas, Lietuva / Lithuanian University of Education, Lithuania (vadyba ir administravimas 03 S, ekonomika 04 S)

Prof. habil. dr. PETER FRIEDRICH, Tartu universitetas, Estija / Tartu University, Estonia (ekonomika 04 S)

Prof. habil. dr. LEONAS JOVAIŠA, Vilniaus universitetas, Lietuva / Vilnius University, Lithuania (edukologija 07 S, psichologija 06 S)

Prof. habil. dr. VLADIMIRS MENSHIKOV, Daugpilio universitetas, Latvija / Daugavpils University, Latvia (sociologija 05 S)

Prof. habil. dr. ANITA PIPERE, Daugpilio universitetas, Latvija / Daugavpils University, Latvia (edukologija 07 S, psichologija 06 S)

Prof. (HP) dr. JUOZAS RUŽEVIČIUS, Vilniaus universitetas, Lietuva / Vilnius University, Lithuania (vadyba ir administravimas 03 S, ekonomika 04 S)

Doc. dr. DALIUS SERAFINAS, Vilniaus universitetas, Lietuva / Vilnius University, Lithuania (vadyba ir administravimas 03 S)

Doc. dr. WIESLAW URBAN, Balstogės technologijos universitetas, Lenkija / Białystok University of Technology, Poland (vadyba ir administravimas 03 S, ekonomika 04 S)

Prof. habil. dr. ALEKSEJ VOROBJOVS, Daugpilio universitetas, Latvija / Daugavpils University, Latvia (edukologija 07 S, psichologija 06 S)

© KŪRYBIŠKUMO UGDYMO CENTRAS, 2014

R e d a k c i j o s a d r e s a s ( A d d r e s s ):Kūrybiškumo ugdymo centrasP.D. 319, LT-06006 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]

The journal is abstracted and indexed in international databases:Business Source Complete (EBSCO);Business Source Corporate Plus (EBSCO).Index Copernicus Journal Master List

Tarptautinis verslas:in ovac i jo s , p s i cho log i ja , ekonomika

International Business: In n ovat i o n s , Psych o lo g y, Eco n o m i c s


Turinys • Contents

Inovacijos • Innovations

Gediminas Beresnevičius. KŪRYBINIAI GEBĖJIMAI IR NAUJŲ IDĖJŲ KŪRIMO MODELIS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7Creative abilities and the model of generating new ideas

Psichologija • Psychology

Mara Vidnere. ROLE OF LIFE HARDINESS FOR DEVELOPING RESOURSES OF CREATIVITY FOR STUDENTS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39Ištvermingumo vaidmuo didinant studentų kūrybiškumą

Vadyba, inžinerinė ekonomika • Management, Engineering Economics

Didier Roche. POUR UNE MEILLEURE GESTION DES FILES D’ATTENTE DANS LE SECTEUR DU TOURISME ET DES LOISIRS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50Turizmo ir laisvalaikio sektoriaus klientų, laukiančių eilėje, vadybos gerinimas

Erko Vallbaum, Rein Muoni, Larissa Kruglenkova THE EFFECT OF DIESEL FUEL AND VARIOUS FATTY ACID METHYL ESTER (FAME) MIXTURES ON THE OPERATION OF AN ENGINE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61Dyzelinio kuro ir įvairių metilo esterio riebiųjų rūgščių mišinių įtaka variklio veikimui

Erko Vallbaum, Rein Muoni, Larissa Kruglenkova. THE EFFECT OF FIRST (FAME) AND SECOND GENERATION (NEXBTL) BIODIESEL FUEL ON THE OPERATION OF AN ENGINE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74Pirmos kartos įvairių metilo esterio riebiųjų rūgščių (FAME) ir antros kartos biodyzelinio kuro įtaka variklio veikimui

ABOUT THE AUTHORS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 89

INFORMATION FOR AUTHORS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 91

*

7Gediminas Beresnevičius. Kūrybiniai gebėjimai ir naujų idėjų kūrimo modelis

International Business: Innovations, Psychology, Economics. 2014, Vol. 5, No 2 (9)


2014, t. 5, Nr. 2 (9), p. 7–38


2014, Vol. 5, No 2 (9), pp. 7–38

Online ISSN 2345-0932Inovacijos • Innovations

Kūrybiniai gebėjimai ir naujų idėjų kūrimo modelis

Gediminas Beresnevičius Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas El. paštas: [email protected]

Mokslo studijoje apžvelgiama mokslinė literatūra, nustatomi esminiai kognityvūs naujoms idėjoms kur-ti reikalingi gebėjimai, pristatomas naujų idėjų kūrimo modelis. Taip pat patikslinama kūrybiškos idėjos samp rata, nustatomi naujų idėjų vertinimo ypatumai, išskiriamas kūrybiškos idėjos esminis kriterijus, ap-žvelgiami naujų idėjų kūrimo metodai, sudarytas 17-os veiksmų, padedančių kurti naujas idėjas, sąrašas. Esminis kūrybiškos idėjos kriterijus yra kokybiškas naujumas. Nauja – tai perdarytos (transformuotos) esa-mos idėjos, objektai, elementai, informacija. Kokybiškai nauja idėja yra tokia, kurios transformacija yra tokia didelė, kad nebegalime atpažinti, iš ko ji buvo padaryta, ar kuri esamą sistemą pakelia į hierarchiškai aukš-tesnį lygį.

Apžvelgti naujų idėjų kūrimo gebėjimai, kuriuos galima apibrėžti kaip gebėjimus transformuoti turimas žinias, manipuliuoti duotais objektais. Šie gebėjimai padeda jau žinomos informacijos elementus sujungti (sintetinti) į naują darinį ar turimus daiktus panaudoti nauju būdu.

Sudarytas naujų idėjų kūrimo modelis, kuriame pasirinkto prototipo (esamos idėjos, objekto, elemento, reiškinio ir kt.) transformavimas į naują idėją vyksta kūrybinių gebėjimų dėka. Analitinių gebėjimų reikia pa-sirenkant prototipą ir vertinant gautą rezultatą. Visas šis procesas yra veikiamas išorinių ir vidinių veiksnių.

Pagrindiniai žodžiai: kūrybiška idėja, kūrybiniai gebėjimai, naujų idėjų kūrimas, naujų idėjų kūrimo modelis.

Įvadas

Šiandien vis labiau kalbama apie kūrybos reikšmę ekonomikai, verslui ir visai žmonijos pažangai (Howkins, 2010). Gyvename laikme-čiu, kai menas industrializuojamas, mokslas tampa ekonomikos skatinamąja jėga, verslas susipina su masinės komunikacijos ir medi-jų technologijomis, o kūrybinė klasė, pasak R. Florida (2002), kai kuriuose pasaulio regio-nuose generuoja labai didelę valstybės pajamų dalį. Stiprėjančios konkurencijos ir sudėtingo

įvairių sektorių bendradarbiavimo sąlygomis vis didesnę reikšmę turi informacinių, komu-nikacinių, biologinių ir kitokių technologijų kūryba (Norkus, 2012; Kirvelis, 2009).

Kiekviena kūryba, ypač mokslinė ar techni-nė, prasideda nuo naujų idėjų sukūrimo. Todėl šiuo laikmečiu naujų idėjų kūrimas tampa ypač aktualus. Tai supranta daugelis moksli-ninkų, mąstytojų, verslininkų, politikų, kurie kūrybingumą ar kūrybiškumą sieja su naujų idėjų kūrimu. Pavyzdžiui, J. Howkins (2005)

*

8 Gediminas Beresnevičius. Kūrybiniai gebėjimai ir naujų idėjų kūrimo modelis

Tarptautinis verslas: inovacijos, psichologija, ekonomika. 2014, t. 5, Nr. 2 (9)

kūrybiškumą mano esant „naujų idėjų turėji-mą“ (p. 118), o V. Daujotytė (2010, p. 1) teigia, kad „Būti kūrybingam, vadinasi, turėti idėjų. Šiandien su kūrybingumu vis labiau siejama žmonijos perspektyva. Ateitis priklausys nuo to, kiek turėsime kūrybingų, kūrybiškai pasau-lyje veikiančių žmonių, sugebančių kelti idėjas ir formuoti alternatyvas“.

Žmonijos mokslo ir technikos pažanga, kultūros ir meno raida, ekonomikos pažanga priklauso nuo naujų idėjų įgyvendinimo, tad kurti jas buvo aktualu visais laikais. Ypač tai svarbu šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame spar-ti pažanga labai greitai „sendina“ visas naujo-ves. Išgyvename ryškių transformacijų laiko-tarpį, kai įprasti dalykai tampa nebereikalingi, o naujienos pasensta dar nespėjus visuomenei prie jų priprasti. Neatsitiktinai J. Howkins tei-gia, kad „informacinė visuomenė, apie kurią kalbame ir kurioje gyvename paskutiniuosius 30–40 metų ir kurią simbolizuoja informaci-nių technologijų, telekomunikacijų, medijų ir finansinių paslaugų bumas, jau atleidžia savo gniaužtus mūsų vaizduotėje ir gali būti, kad iš tiesų ji jau baigiasi“. (Howkins, 2005, p. 117). Toliau J. Howkins daro prielaidą, kad mes einame į naują epochą, kurioje priorite-tą įgis idėjos ir asmenybės savasties sklaida. Informacinėje visuomenėje naudojome kitų žmonių sukurtas technologijas, o dabar tu-rime panaudoti savo pačių kūrybinę vaiz- duotę.

Kūryba gali būti individuali ar kolektyvinė. Vieno produkto kūrybos procese gali dalyvauti daug kolektyvų, kūrybinių grupių, organizaci-jų ar, pasinaudodami šiuolaikinėmis komuni-kacijos priemonėmis, milijonai žmonių iš viso pasaulio. Neatsižvelgiant į kūrybos formą ar būdą, idėjų kūrimas pirmiausiai vyksta kūrėjo galvoje. Kūrėju laikome ne tik rašytoją, poetą ar menininką, bet ir išradėją, mokslininką, va-dybininką, kitos srities specialistą, kurie iškelia

originalių idėjų ar sukuria kažką nauja. Šiame tyrime apsiribosime individų atliekamu idėjų kūrimo procesu.

Nepaisant išaugusio naujų idėjų poreikio ir pastaruosius dešimtmečius padidėjusio tyrėjų susidomėjimo žmogaus ir organizacijų kūry-biškumu, idėjų kūrimo procesas vis dar nėra pakankamai išanalizuotas ir perprastas. Tad šios studijos tikslas – nustatyti, kokių gebėji-mų reikia, norint sukurti naujas idėjas, ir su-daryti teorinį jų kūrimo modelį. Siekdami šio tikslo suformulavome tokius uždavinius:1) patikslinti kūrybiškos idėjos sampratą;2) nustatyti naujų idėjų vertinimo ypatumus;3) išskirti kūrybiškos idėjos esminį kriterijų;4) remiantis moksline literatūra nustatyti kog-

nityvius naujoms idėjoms kurti reikiamus gebėjimus;

5) apžvelgti reikšmingiausius idėjų kūrimo ir problemų sprendimo metodus;

6) sudaryti veiksmų, padedančių kurti naujas idėjas, sąrašą;

7) sukurti naujų idėjų kūrimo modelį.Tyrimo metodas – mokslinės literatūros

analizė.Galime sakyti, kad XX a. ir XXI a. pra-

džia yra labiau Einšteino (Einstein) ir Džobso (Jobs), o ne Mocarto (Mozart) ar Šekspyro (Shakespeare) epocha, t. y. šiuo laikotarpiu Vakarų civilizacijos akcentai yra ne menas ar literatūra, bet mokslas ir technika. Todėl šioje studijoje nagrinėsime ne kuriančios asmeny-bės saviraiškos, o išradybinio mąstymo reika-laujančių idėjų kūrimo ypatumus. Išradybiniu mąstymu čia teigiame esant kūrybinį mąstymą, kuris reikalingas sprendžiant technines ar pa-našaus pobūdžio problemas. Tokių problemų pavyzdžiai gali būti ilgus metus PAR draustiny-je spręsta problema, kaip apsaugoti baltuosius raganosius nuo atvežtų agresyvių dramblių, ar Antrojo pasaulinio karo metais Didžiosios Britanijos vyriausybės spręsta problema,



kaip paslėpti nuo vokiečių šnipų slaptą infor- maciją.

1. Sąvokos „idėja“ samprata

Idėjos yra žmogaus mąstymo produktas. Kognityvioje psichologijoje idėja – bet ko-kia koncepcija, mintis ar mąstymo turinys (Colman, 2009). Idėją galime suvokti kaip są-voką ar vaizdinį, kylantį vaizduotėje anksčiau patirto suvokimo ir turimų žinių pagrindu, kai tuo metu žmogus iš aplinkos negauna su tuo vaizdiniu susijusių pojūčių. Žodis „idėja“, pasak V. Daujotytės (2011), atėjo „iš išmintin-gųjų sengraikių: eidos, idea – išvaizda, forma, idein – išvysti, pamatyti“.

Šiame tyrime laikysimės panašios į A. Colman (2009) apibrėžtos sąvokos „idėja“ sampratos. Idėja laikysime kiekvieną žmogaus vaizduotėje susiformavusį mentalinį darinį (mintį, vaizdinį, koncepciją, sampratą), kuris yra smegenų veiklos rezultatas. Idėja gali būti lakoniškas, abstraktus ar konkretus problemos, konflikto, dilemos, prieštaravimo sprendimas, numatomų veiksmų kryptis, veikimo būdas, galimi darbų plano žingsniai, išeitis iš keblios situacijos, sumanymas, pasiūlymas keisti esa-mą situaciją, vienas iš galimų pasirinkimo vari-antų, tam tikra alternatyva. Ji gali būti išreikšta žodžiais, trumpu tekstu, vaizdais, simboliais, judesiais, elgsena.

Idėjos yra labiau teorinėje, menamoje, vaiz-duotės ar virtualioje erdvėje. Tai fantazija, ku-rią galima paversti tikrove. Idėją detalizavus, suteikus jai specifinę formą, atlikus skaičiavi-mus ir patikrinus praktiškai, ji gali virsti meno ar literatūros kūriniu, gaminiu, išradimu, prie-taisu, įrenginiu, mechanizmu, projektu, veiks-mų planu, moksline teorija, metodu, technolo-gija ar kitokiu kūrybos produktu.

Visų idėjų raida turi tris pagrindines stadi-jas: 1) kūrimo (idėja sukuriama ar netikėtai kyla

kūrėjo galvoje), 2) sklaidos (idėja yra pristatoma specialistams, kritikams, potencialiems varto-tojams, visuomenei), 3) įgyvendinimo (idėja įgauna materialų knygos, paveikslo, drabužių kolekcijos, statinio, reklamos, filmo ar kitokio konk retaus produkto pavidalą). Reikėtų skir-ti vos tik kilusias idėjas nuo tų, kurias galime įžvelgti meno, mokslo, inžinerijos ir kitų žmo-gaus veik los sričių kūriniuose. Kūrinys yra kai kas daugiau nei vien įkūnyta idėja, nes jame ra-sime ne vien tą idėją išreiškiančias priemones, bet ir organišką kūrinį sudarančių elementų derinį. Idėja priklauso labiau turiniui, o ne for-mai. Todėl nėra visai teisinga idėją tapatinti su ją išreiškiančiu kūriniu, kaip tą daro J. Howkins (2005).

Šiame straipsnyje apsiribosime idėjos kū-rimo stadija, t. y. nagrinėsime, kaip idėjos yra sukuriamos, kokių gebėjimų reikia kuriant idė-jas, kokie metodai padeda jas kurti. Idėjų pri-statymas, jų vertinimas ir įgyvendinimas nėra šio tyrimo objektas.

2. Kūrybiška idėja ir jos vertinimas

Ne visos idėjos yra naujos. Nauja idėja yra to-kia, kurios nebuvo iki jos išsakymo momento ar kitokio jos paskelbimo. Jei idėjos autorius nežinojo apie tokios pat idėjos, kokią jis pa-siūlo, egzistavimą, jam jo sugalvota idėja yra nauja. Toks naujumas vadinamas subjektyviu. Objektyvus ar absoliutus naujumas – kai to-kios idėjos niekas iki tol nebuvo pateikęs. Šie du naujumai vadinami „naujumu asmeniui“ ir „naujumu pasauliui“.

Dažnai psichologai naujas idėjas laiko kū-rybiškomis, nes manoma, kad kūryba – kažko naujo sukūrimas. R. Weisberg (2006) teigia, kad kūrybiško produkto esminis kriterijus yra jo naujumas. Jei kas nors sukuria tai, ką jis ar ji jau buvo sukūrę anksčiau, toks produktas nėra kūrybiškas, nes nėra naujas. Panašios nuo-



monės yra ir S. Conrad (2009), J. Gallagher, P. Weiss (1979), C. Shalley ir J. Zhou (2009) bei kiti tyrėjai. Pavyzdžiui, S. Kanišauskas (2012, p. 102) teigia, kad „kūryba yra ko nors n a u j o, nebūto atsiradimas ar bent atradi-mas“ (išskirta autoriaus).

Tačiau yra mokslininkų, kurie mano, kad idėjai ar kitokiam kūrybinės veiklos produktui vien naujumo kriterijaus nepakanka norint tą produktą apibūdinti kaip kūrybišką.

Pasak J. Howkins (2005), nauja idėja turi tenkinti keturis kriterijus: ji turi būti asmeni-nė, originali, reikšminga ir naudinga. Autorius patikslina, kad paveikslų tapymas, naujų įren-gimų išradimas, eismo ir kitokių problemų sprendimas yra ar gali būti kūrybiški. Tokie kūrybos produktai ar naujos idėjos komerci-nę vertę gali įgyti vėliau. „Tik jei nauja idėja padeda sukurti naudingą išradimą, pagrįstą atradimą, vaistus nuo ligos, per meną ar mu-ziką išreikštas emocijas ar kitokius kūrinius, ji gali būti laikoma kūrybiška“, tvirtina T. Ward, R. Finke ir S. Smith (1995, p. 10).

Kiti tyrėjai siūlo apibūdinant kūrybišką pro-duktą taikyti naujumo ir tinkamumo (Barron, 1955; Amabile, 1996), naujumo ir reikšmingu-mo (Sternberg, Lubart, 1995), naujumo ir efek-tyvumo (Bernstein ir kt., 1994), naujumo ir pritaikomumo (MacKinnon, 1970), naujumo ir praktiškumo (Nickerson, 2009), naujumo ir vertingumo (Boden, 2009), naujumo ir tikslin-gumo (Reis, Renzulli, 2009), naujumo ir ko-kybiškumo (Sternberg, Clinkenbeard, 2009), naujumo ir unikalumo (Kay, 1994) kriterijus.

Panašūs apibūdinimų deriniai atliekami ir su originalumo kriterijumi. Originaliomis idė-jomis laikomos tos, kurios išsiskiria iš daugu-mos pasiūlytų idėjų, yra retos, neįprastos, ne-kasdienės, įspūdingos ir nebūtinai yra naujos ne tik absoliučiu, bet ir subjektyviu požiūriu. Originaliomis gali būti laikomos ir autentiš-kos idėjos, t. y. paties autoriaus sugalvotos,

ne nukopijuotos ar kitaip pasisavintos kitų autorių idėjos. Kai kurie tyrėjai siūlo taikyti daugiau nei du kriterijus: naujumo, išskirtinu-mo, inovatyvumo, aktualumo, naudingumo ir panaudojamumo (Gascon, Kaufman, 2010), naujumo, aukštos kokybės ir naudingumo ar tinkamumo (Sternberg, Kaufman, & Pretz, 2002), originalumo, naujumo ar stebinamumo ir funkcionalumo, veiksmingumo ar pritaiko-mumo (Simonton, 2008) ir pan.

Daugybės kriterijų koncepcija labai sun-kina kūrybiškos idėjos įvertinimo procedūrą. Taip pat kyla nemažai abejonių pačių kriterijų tinkamumu šioms idėjoms vertinti.

Jei, norėdami patikrinti idėjos vertingumą, ją įgyvendiname, neišvengiamai kyla klausi-mas: kiek ilgai idėją laikome nauja? Jei idėja jau įgyvendinta, jos laikyti nauja nebegalime. Nauja idėja turėtume laikyti vos tik pristatytą ar kitaip paviešintą idėją.

Nuspėti ar apskaičiuoti, kad ta idėja yra potencialiai vertinga, kad ateityje ji galbūt at-neš vienokią ar kitokią naudą, – labai sunku. Jei idėja nedaug kuo skiriasi nuo esamų idėjų ir jei ji esamoms sistemoms nedaro didelio po-veikio, jei yra nelabai nutolusi nuo dabartinės tikrovės, prognozuoti ir apskaičiuoti jos galimą vertę nesudėtinga. Tačiau jei idėja iš esmės kei-čia situaciją ar sistemą, prognozės dažniausiai būna klaidingos. Įkūnytos idėjos vertingumą gali parodyti tik laikas. M. Csikszentmihalyi (1996) įtikinamai įrodė, kad ekspertų vertini-mas yra labai nepastovus ir gali keistis laikui bėgant. Meno, mokslo, technikos istorijoje gausu pavyzdžių, kai ekspertai, kritikai, spe-cialistai gana skeptiškai vertindavo ką tik pa-sirodžiusias naujoves, o vėliau jos padarydavo didžiulį perversmą žmonių mąstysenoje, gyve-nime ar įvairiose žmogaus kūrybos srityse.

D. Simonton (1999a), atlikęs daugelį isto-riometrinių tyrimų, pastebėjo, kad naujo mu-zikinio kūrinio įvertinimo (pripažinimo kaip



laiką išlaiko savo pasiektus rodiklius (dviračio neišstūmė atsiradę motociklai).

G. Altshuller (1985) techninės sistemos rai-dą palygina su kitais išradybos ypatumų grafi-kais (žr. 3 pav.). 3a pav. pavaizduota techninės sistemos „gyvenimo“ kreivė, kurioje (kaip ir 2 pav.) vaizduojami esminiai sistemos raidos etapai (pagrindinių jos rodiklių kitimas laikui bėgant). 3b pav. parodyta būdinga išradimų, skirtų šiai sistemai, kiekio kreivė. Pirmasis pikas sutampa su α momentu, kai techninė sistema pereina į masinio taikymo fazę, antra-sis – nulemtas siekio išsaugoti esamą sistemą. Išradimų lygio kitimas pavaizduotas 3c pav. Pirmieji išradimai, dedantys pagrindą būsi-mai techninei sistemai, visada yra labai aukš-to lygio2. Bėgant laikui, išradimų lygis krenta. Pikas grafike atitinka išradimus, kurie lemia sistemos perėjimą prie masinės gamybos ar didžiulės plėtros. Galiausiai 3d pav. parodytas vidutinis ekonominis efektas (techninės siste-mos naudingumas), kurį duoda vienas išradi-mas. Pirmieji išradimai, nepaisant labai aukšto

2 Išradimų lygis, pagal G. Altshuller (1985), nusakomas keliais kriterijais. Vienas iš jų – bandymų, kuriuos reikia atlikti, norint išspręsti techninę problemą, skai-čius. Pirmojo lygio išradimams užtenka kelių bandy-mų, antrojo lygio – keliasdešimties, trečiojo – kelių šimtų, ketvirtojo – kelių ar keliasdešimties tūkstančių, penktojo – kelių šimtų tūkstančių ar milijonų (pvz., T. Edison įmonė atliko apie 50 000 bandymų, kol išra-do šarminį akumuliatorių).

4

specialistai gana skeptiškai vertindavo ką tik pasirodžiusias naujoves, o vėliau jos padarydavo didžiulį perversmą žmonių mąstysenoje, gyvenime ar įvairiose žmogaus kūrybos srityse.

D. Simonton (1999a), atlikęs daugelį istoriometrinių tyrimų, pastebėjo, kad naujo muzikinio kūrinio įvertinimo (pripažinimo kaip vertingo) priklausomybė nuo jo originalumo (skirtumo tarp jo ir buvusių kūrinių dydžio) yra panaši į apverstą U raidę: kai naujo kūrinio originalumas yra nedidelis (kūrinys mažai skiriasi nuo anksčiau girdėtų), jis vertinamas prastai; kai originalumas yra vidutinis, įvertinimas yra aukščiausias, o kai originalumas dar labiau padidėja, to kūrinio įvertinimas krenta.

Pasak G. Altshuller (1985), techninės (kaip ir biologinės) sistemos „gyvena“ ir vystosi pagal S formos kreivę (žr. 1 pav.). Iš pradžių techninės sistemos pagrindiniai rodikliai yra labai žemi, bet praėjus kažkiek laiko ima sparčiai kilti, vėliau rodikliai beveik nekinta, o dar vėliau sistema išnyksta arba tebegyvuoja iki šiol.

1 pav. Techninės sistemos vystymosi kreivė pagal G. Altshuller (1985) Kiekviena sistema vystosi pagal savitą kreivę, tačiau joje visada yra tam tikri visoms

sistemoms būdingi periodai, jie chemiškai parodyti 2 pav. Pirmajame (1) periode („vaikystėje“) A techninė sistema vystosi lėtai, bet vėliau ima sparčiai tobulėti (2), o paskui raidos tempas sulėtėja, ateina „senatvė“ (3). Po kritinio taško galimi du variantai: arba A sistema ima degraduoti ir ją pakeičia nauja, pažangesnė ir iš principo kitokia techninė sistema B (burlaivius pakeitė garlaiviai1), arba techninė sistema ilgą laiką išlaiko savo pasiektus rodiklius (dviračio neišstūmė atsiradę motociklai).

2 pav. Esminiai techninės sistemos raidos periodai pagal G. Altshuller (1985) G. Altshuller (1985) techninės sistemos raidą palygina su kitais išradybos ypatumų grafikais

(žr. 3 pav.). 3a pav. pavaizduota techninės sistemos „gyvenimo“ kreivė, kurioje (kaip ir 2 pav.) vaizduojami esminiai sistemos raidos etapai (pagrindinių jos rodiklių kitimas laikui bėgant). 3b pav. parodyta būdinga išradimų, skirtų šiai sistemai, kiekio kreivė. Pirmasis pikas sutampa su momentu, kai techninė sistema pereina į masinio taikymo fazę, antrasis – nulemtas siekio išsaugoti esamą sistemą. Išradimų lygio kitimas pavaizduotas 3c pav. Pirmieji išradimai, dedantys pagrindą

1 Burlaiviai šiandien naudojami pramogai, sportui, mokymuisi ar kitais tikslais, bet jie neišvysto XIX a. pabaigos

kliperių greičio.

4

specialistai gana skeptiškai vertindavo ką tik pasirodžiusias naujoves, o vėliau jos padarydavo didžiulį perversmą žmonių mąstysenoje, gyvenime ar įvairiose žmogaus kūrybos srityse.

D. Simonton (1999a), atlikęs daugelį istoriometrinių tyrimų, pastebėjo, kad naujo muzikinio kūrinio įvertinimo (pripažinimo kaip vertingo) priklausomybė nuo jo originalumo (skirtumo tarp jo ir buvusių kūrinių dydžio) yra panaši į apverstą U raidę: kai naujo kūrinio originalumas yra nedidelis (kūrinys mažai skiriasi nuo anksčiau girdėtų), jis vertinamas prastai; kai originalumas yra vidutinis, įvertinimas yra aukščiausias, o kai originalumas dar labiau padidėja, to kūrinio įvertinimas krenta.

Pasak G. Altshuller (1985), techninės (kaip ir biologinės) sistemos „gyvena“ ir vystosi pagal S formos kreivę (žr. 1 pav.). Iš pradžių techninės sistemos pagrindiniai rodikliai yra labai žemi, bet praėjus kažkiek laiko ima sparčiai kilti, vėliau rodikliai beveik nekinta, o dar vėliau sistema išnyksta arba tebegyvuoja iki šiol.

1 pav. Techninės sistemos vystymosi kreivė pagal G. Altshuller (1985) Kiekviena sistema vystosi pagal savitą kreivę, tačiau joje visada yra tam tikri visoms

sistemoms būdingi periodai, jie chemiškai parodyti 2 pav. Pirmajame (1) periode („vaikystėje“) A techninė sistema vystosi lėtai, bet vėliau ima sparčiai tobulėti (2), o paskui raidos tempas sulėtėja, ateina „senatvė“ (3). Po kritinio taško galimi du variantai: arba A sistema ima degraduoti ir ją pakeičia nauja, pažangesnė ir iš principo kitokia techninė sistema B (burlaivius pakeitė garlaiviai1), arba techninė sistema ilgą laiką išlaiko savo pasiektus rodiklius (dviračio neišstūmė atsiradę motociklai).

2 pav. Esminiai techninės sistemos raidos periodai pagal G. Altshuller (1985) G. Altshuller (1985) techninės sistemos raidą palygina su kitais išradybos ypatumų grafikais

(žr. 3 pav.). 3a pav. pavaizduota techninės sistemos „gyvenimo“ kreivė, kurioje (kaip ir 2 pav.) vaizduojami esminiai sistemos raidos etapai (pagrindinių jos rodiklių kitimas laikui bėgant). 3b pav. parodyta būdinga išradimų, skirtų šiai sistemai, kiekio kreivė. Pirmasis pikas sutampa su momentu, kai techninė sistema pereina į masinio taikymo fazę, antrasis – nulemtas siekio išsaugoti esamą sistemą. Išradimų lygio kitimas pavaizduotas 3c pav. Pirmieji išradimai, dedantys pagrindą

1 Burlaiviai šiandien naudojami pramogai, sportui, mokymuisi ar kitais tikslais, bet jie neišvysto XIX a. pabaigos

kliperių greičio.

2 PAV. Esminiai techninės sistemos raidos periodai pagal G. Altshuller (1985)

1 PAV. Techninės sistemos vystymosi kreivė pagal G. Altshuller (1985)

vertingo) priklausomybė nuo jo originalumo (skirtumo tarp jo ir buvusių kūrinių dydžio) yra panaši į apverstą U raidę: kai naujo kūri-nio originalumas yra nedidelis (kūrinys mažai skiriasi nuo anksčiau girdėtų), jis vertinamas prastai; kai originalumas yra vidutinis, įver-tinimas yra aukščiausias, o kai originalumas dar labiau padidėja, to kūrinio įvertinimas krenta.

Pasak G. Altshuller (1985), techninės (kaip ir biologinės) sistemos „gyvena“ ir vystosi pa-gal S formos kreivę (žr. 1 pav.). Iš pradžių tech-ninės sistemos pagrindiniai rodikliai yra labai žemi, bet praėjus kažkiek laiko ima sparčiai kil-ti, vėliau rodikliai beveik nekinta, o dar vėliau sistema išnyksta arba tebegyvuoja iki šiol.

Kiekviena sistema vystosi pagal savitą krei-vę, tačiau joje visada yra tam tikri visoms siste-moms būdingi periodai, jie chemiškai parodyti 2 pav. Pirmajame (1) periode („vaikystėje“) A techninė sistema vystosi lėtai, bet vėliau ima sparčiai tobulėti (2), o paskui raidos tempas sulėtėja, ateina „senatvė“ (3). Po kritinio taško γ galimi du variantai: arba A sistema ima de-graduoti ir ją pakeičia nauja, pažangesnė ir iš principo kitokia techninė sistema B (burlaivius pakeitė garlaiviai1), arba techninė sistema ilgą

1 Burlaiviai šiandien naudojami pramogai, sportui, mo-kymuisi ar kitais tikslais, bet jie neišvysto XIX a. pa-baigos kliperių greičio.



jų lygio, neduoda pelno: techninė sistema dar gyvuoja tik popieriuje ar yra sukurti jos viene-tiniai egzemplioriai ir ji dar turi daug taisyti-nų trūkumų. Pelnas ateina masiškai pritaikius techninę sistemą. Šiuo laikotarpiu net nedideli patobulinimai yra labai naudingi.

Prieš tai pateiktus pastebėjimus, parem-tus maždaug kelių šimtų tūkstančių patentų ir išradybinės literatūros analize, G. Altshuller pateikė praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečiais. Manome, G. Altshuller įžvalgos yra teisingos ir šiandien.

Kaip matome, tuo metu, kai idėja yra dar nauja, ji nėra vertinga (naudinga, efektyvi, tin-kama ir pan.), o kai ji „pasensta“, įgyja vertę, teikia ekonominę, finansinę ar kitokią naudą, didėja jos pritaikomumas, žinomumas, reikš-mingumas ir daroma įtaka žmonijos raidai. Kitaip sakant, idėjos naujumas ir vertingumas yra atvirkščiai proporcingas. Panašią išvadą padarė ir J. Kasof (1999, p. 149), jis pabrėžia, jog „kuo kūrinys yra originalesnis, tuo ma-žesnė jo sutartinė (consensus) vertė“. Šį teiginį schemiškai galima pavaizduoti priklausomybe, parodyta 4 pav.

Todėl reikalauti, kad kūrybiška idėja turi būti ir nauja, ir vertinga, nėra visai korektiš-ka, kitaip kūrybiškomis idėjomis turėtume laikyti tik ne visai naujas ir nelabai vertingas idėjas (zona K 4 pav.), o labai originalios ir vos tik pasirodžiusios idėjos būtų laikomis nekū-rybiškomis, nes kol kas jos dar negali atnešti pakankamai naudos (jų naudingumas gali būti tik prognozuojamas).

Iš naujos, ką tik iškeltos idėjos reikalauti, kad ji būtų naudinga, vertinga, nepatartina, nes taip galime atmesti originalias idėjas, kurios savo vertingumą gali atskleisti praėjus gerokai laiko. Deja, daugelis revoliucinių idėjų iš pra-džių buvo atmestos kaip visai nereikalingos, ir joms teko ilgai (ne vieną dešimtmetį, o kartais ir šimtmetį) skintis kelią į pripažinimą.

3 PAV. Techninės sistemos raidos palyginimas su kitais išradybos ypatumais pagal Altshuller (1985)

5

būsimai techninei sistemai, visada yra labai aukšto lygio2. Bėgant laikui, išradimų lygis krenta. Pikas grafike atitinka išradimus, kurie lemia sistemos perėjimą prie masinės gamybos ar didžiulės plėtros. Galiausiai 3d pav. parodytas vidutinis ekonominis efektas (techninės sistemos naudingumas), kurį duoda vienas išradimas. Pirmieji išradimai, nepaisant labai aukšto jų lygio, neduoda pelno: techninė sistema dar gyvuoja tik popieriuje ar yra sukurti jos vienetiniai egzemplioriai ir ji dar turi daug taisytinų trūkumų. Pelnas ateina masiškai pritaikius techninę sistemą. Šiuo laikotarpiu net nedideli patobulinimai yra labai naudingi.

Prieš tai pateiktus pastebėjimus, paremtus maždaug kelių šimtų tūkstančių patentų ir išradybinės literatūros analize, G. Altshuller pateikė praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečiais. Manome, G. Altshuller įžvalgos yra teisingos ir šiandien.

3 pav. Techninės sistemos raidos palyginimas su kitais išradybos ypatumais pagal Altshuller

(1985) Kaip matome, tuo metu, kai idėja yra dar nauja, ji nėra vertinga (naudinga, efektyvi, tinkama

ir pan.), o kai ji „pasensta“, įgyja vertę, teikia ekonominę, finansinę ar kitokią naudą, didėja jos pritaikomumas, žinomumas, reikšmingumas ir daroma įtaka žmonijos raidai. Kitaip sakant, idėjos naujumas ir vertingumas yra atvirkščiai proporcingas. Panašią išvadą padarė ir J. Kasof (1999, p.

2 Išradimų lygis, pagal G. Altshuller (1985), nusakomas keliais kriterijais. Vienas iš jų – bandymų, kuriuos reikia

atlikti, norint išspręsti techninę problemą, skaičius. Pirmojo lygio išradimams užtenka kelių bandymų, antrojo lygio – keliasdešimties, trečiojo – kelių šimtų, ketvirtojo – kelių ar keliasdešimties tūkstančių, penktojo – kelių šimtų tūkstančių ar milijonų (pvz., T. Edison įmonė atliko apie 50 000 bandymų, kol išrado šarminį akumuliatorių).

4 PAV. Idėjos naujumo ir vertingumo kriterijų santykis

6

149), jis pabrėžia, jog „kuo kūrinys yra originalesnis, tuo mažesnė jo sutartinė (consensus) vertė“. Šį teiginį schemiškai galima pavaizduoti priklausomybe, parodyta 4 pav.

4 pav. Idėjos naujumo ir vertingumo kriterijų santykis Todėl reikalauti, kad kūrybiška idėja turi būti ir nauja, ir vertinga, nėra visai korektiška, kitaip

kūrybiškomis idėjomis turėtume laikyti tik ne visai naujas ir nelabai vertingas idėjas (zona K 4 pav.), o labai originalios ir vos tik pasirodžiusios idėjos būtų laikomis nekūrybiškomis, nes kol kas jos dar negali atnešti pakankamai naudos (jų naudingumas gali būti tik prognozuojamas).

Iš naujos, ką tik iškeltos idėjos reikalauti, kad ji būtų naudinga, vertinga, nepatartina, nes taip galime atmesti originalias idėjas, kurios savo vertingumą gali atskleisti praėjus gerokai laiko. Deja, daugelis revoliucinių idėjų iš pradžių buvo atmestos kaip visai nereikalingos, ir joms teko ilgai (kartais ne vieną dešimtmetį, o kartais ir šimtmetį) skintis kelią į pripažinimą.

Labai didelė naujovė dažnai keičia žmonių įpročius, laužo tradicijas, griauna šimtmečiais ar tūkstantmečiais nusistovėjusią mąstyseną, mokslo paradigmas, technologijas, todėl tokia naujovė sukelia aršų visuomenės pasipriešinimą. T. Huxley yra pastebėjęs, kad paprastai nauja tiesa iš pradžių būna eretiška (Sheffield, 1999).

N. Kopernikas savo veikalą išleido prieš pat mirtį. Jis puikiai suvokė, kokį perversmą sukels jo teiginiai, paremti kruopščiais ir daugybę kartų patikrintais skaičiavimais. Katalikų bažnyčia jo knygą uždraudė, o jo teorijos sekėją Dž. Bruno sudegino gyvą. XIX amžiuje inkvizicija eretikų nebedegino, tad Č. Darvinas buvo tiesiog apšauktas Šėtono tarnu (Sheffield, 1999). A. Einšteinui pasisekė labiau, nes jo teorijos buvo suprantamos tik mažam fizikų ratui. Tačiau, nepaisant to, iki pat mirties jis buvo kai kurių žmonių išpuolių objektu.

R. Sternberg ir T. Lubart (1995pažymi, kad labiausiai kūrybiška idėja ne visada yra pati sėkmingiausia rinkoje. D. Rubenson ir M. Runco (1992) padarė prielaidą, kad kūrybos poreikį skatina „ribinės naudos kreivė“: iki tam tikros ribos tie, kurie ieško kūrybiškų sprendimų, yra pasirengę už juos mokėti pinigus ar kažką kitką, bet už tos ribos didesnio kūrybiškumo idėjos ar sprendimai nesulaukia atitinkamo įvertinimo. Tai žinodami, naujovių kūrėjai, ypač tie, kurie užsiima jų diegimu praktikoje, nesistengia iškart pirkėjams pateikti pernelyg didelių naujovių, ir rinkoje pasirodo produktai, kurie nuo esamų skiriasi labai nedaug.

Visuomenės ar konkrečių vartotojų palankumas naujoms idėjoms priklauso nuo daugelio veiksnių: praktinių gebėjimų, komunikacinių įgūdžių, įgimto žavesio (charizmos), socialinių gebėjimų, aktorinio meistriškumo, palankių aplinkybių, vertintojų geranoriškumo, palankumo, neįprastų dalykų ar absurdo tolerancijos, įžvalgumo ir kt. Todėl siūlytume bent iš pradžių naujų idėjų nevertinti pagal vertingumo, naudingumo, tinkamumo ir panašius kriterijus.

3. Kokybiškas naujumas – esminis kūrybiškos idėjos kriterijus Manome, naujumo kriterijus taip pat nėra visai tinkamas, apibūdinant pateiktą idėją kaip

kūrybišką. Sukurti kažką nauja, ko nebuvo iki tol, labai lengva ir tam nereikia jokių didelių gebėjimų (kūrybiškumo). Bet koks nedidelis pakeitimas duoda tokį naujumą. Pavyzdžiui, paėmę kad ir šio straipsnio tekstą ir pakeitę jame vieną žodį, gausime naują tekstą, kokio iki tol nebuvo. Panašiai galime pasielgti ir su kitais kūriniais ar bet kokiu šio pasaulio elementu.



Labai didelė naujovė dažnai keičia žmonių įpročius, laužo tradicijas, griauna šimtmečiais ar tūkstantmečiais nusistovėjusią mąstyseną, mokslo paradigmas, technologijas, todėl tokia naujovė sukelia aršų visuomenės pasipriešini-mą. T. Huxley yra pastebėjęs, kad paprastai nau-ja tiesa iš pradžių būna eretiška (Sheffield, 1999).

N. Kopernikas savo veikalą išleido prieš pat mirtį. Jis puikiai suvokė, kokį perversmą sukels jo teiginiai, paremti kruopščiais ir dau-gybę kartų patikrintais skaičiavimais. Katalikų bažnyčia jo knygą uždraudė, o jo teorijos se-kėją Dž. Bruno sudegino gyvą. XIX amžiuje inkvizicija eretikų nebedegino, tad Č. Darvinas buvo tiesiog apšauktas Šėtono tarnu (Sheffield, 1999). A. Einšteinui pasisekė labiau, nes jo teo-rijos buvo suprantamos tik mažam fizikų ratui. Tačiau, nepaisant to, iki pat mirties jis buvo kai kurių žmonių išpuolių objektu.

R. Sternberg ir T. Lubart (1995) pažymi, kad labiausiai kūrybiška idėja ne visada yra pati sėk-mingiausia rinkoje. D. Rubenson ir M. Runco (1992) padarė prielaidą, kad kūrybos poreikį skatina „ribinės naudos kreivė“: iki tam tikros ribos tie, kurie ieško kūrybiškų sprendimų, yra pasirengę už juos mokėti pinigus ar kažką kitką, bet už tos ribos didesnio kūrybiškumo idėjos ar sprendimai nesulaukia atitinkamo įvertinimo. Tai žinodami, naujovių kūrėjai, ypač tie, kurie užsiima jų diegimu praktikoje, nesistengia iškart pirkėjams pateikti pernelyg didelių naujovių, ir rinkoje pasirodo produktai, kurie nuo esamų skiriasi labai nedaug.

Visuomenės ar konkrečių vartotojų palan-kumas naujoms idėjoms priklauso nuo dau-gelio veiksnių: praktinių gebėjimų, komuni-kacinių įgūdžių, įgimto žavesio (charizmos), socialinių gebėjimų, aktorinio meistriškumo, palankių aplinkybių, vertintojų geranorišku-mo, palankumo, neįprastų dalykų ar absurdo tolerancijos, įžvalgumo ir kt. Todėl siūlytume bent iš pradžių naujų idėjų nevertinti pagal

vertingumo, naudingumo, tinkamumo ir pa-našius kriterijus.

3. Kokybiškas naujumas – esminis kūrybiškos idėjos kriterijus

Manome, naujumo kriterijus taip pat nėra visai tinkamas, apibūdinant pateiktą idėją kaip kū-rybišką. Sukurti kažką nauja, ko nebuvo iki tol, labai lengva ir tam nereikia jokių didelių gebė-jimų (kūrybiškumo). Bet koks nedidelis pakei-timas duoda tokį naujumą. Pavyzdžiui, paėmę kad ir šio straipsnio tekstą ir pakeitę jame vieną žodį, gausime naują tekstą, kokio iki tol nebuvo. Panašiai galime pasielgti ir su kitais kūri-niais ar bet kokiu šio pasaulio elementu.

Išradyboje labai dažnai patentuojami išra-dimai, kurie nuo esamų išradimų skiriasi visiš-kai nedaug3 (Altshuller, 1985). Ir kitose kūry-bos srityse gausu kūrybos produktų, kurie yra labai panašūs į esamus kitų autorių kūrinius, padaryti pagal gerai žinomus šablonus, nuval-kiotas klišes ir labiau primena kompiliaciją, plagiatą ar užmaskuotą kopiją nei originalų kūrinį. Tokių produktų laikyti kūrybiškais ne-galime, nes, kaip minėjome, „pagaminti“ tokį „kūrinį“ didelio kūrybiškumo nereikia.

Panašiai yra ir idėjų kūrimo srityje. Nauja idėja gali būti ir labai nedaug besiskirianti nuo žinomų idėjų, ir visiškai nežinoma idėja. Turime naujų idėjų kontinuumą, kurio viena-me gale yra idėjos, labai panašios į žinomas idėjas, o kitame – labai nepanašios ar absoliu-čiai naujos, nematytos, negirdėtos idėjos. Visas jas laikyti kūrybiškomis negalime.

Ribą tarp kūrybiškų ir nekūrybiškų idė-jų šioje naujumo skalėje nubrėžtų kokybiško 3 Pasak G. Altshuller (1985), nedideli pakeitimai, menki

racionalizaciniai pasiūlymai negali būti laikomi išra-dimu, nes tai tėra nedideli ir neesminiai esamos tech-ninės sistemos patobulinimai, o ne techninio priešta-ravimo (išradybinės problemos) sprendimas.



naujumo kriterijus. Šis kriterijus atskiria ko-kybiškai naujas idėjas nuo paprastų, nesunkiai „padaromų“, beveik šabloninių idėjų. Kitaip sakant, kūrybiškomis idėjomis reikėtų laikyti ne visas naujas idėjas, o tik kokybiškai naujas.

Kokias idėjas galėtume teigti esant kokybiš-kai naujas?

Kad atsakytume į šį klausimą, turime išsiaiš-kinti, kaip atsiranda kažkas nauja. Nauja – tai perdirbta, transformuota, modifikuota, vienaip ar kitaip pakeista tai, kas sena (kas jau yra ar buvo seniau). Kitaip sakant, tai, ko iki tol nebu-vo, yra padaryta iš to, kas buvo. Matematiškai šią transformaciją galėtume išreikšti paprasta formule:

N = f(S), (1)

čia N – nauja (idėja, produktas, situacija, sis-tema),f – funkcija (arba transformacija),S – sena (idėja, elementas, sistema, produktas, esama situacija, problema).

Kaip pavyzdį prisiminkime spausdini-mo įrenginio išradimo istoriją, kurią patei-kia D. Perkins (2000). Metalo darbininkas iš Vokietijos Johannes Gutenberg ilgai ieško-jo būdo, kaip greitai būtų galima padauginti Bibliją, kurios kopijų paklausa buvo labai di-delė. Knygų spausdinimas XV a. buvo atlieka-mas rankomis. Vienam puslapiui atspausdinti meistrai turėjo iš medinės plokštės išskaptuoti reikiamą tekstą ar piešinį, tą plokštę išmirkyti rašale, uždėti popieriaus lapą ir ilgai kočioti, kol gausis pakankamai ryškus atspaudas. Toks medinių šablonų naudojimas leido daryti daug vienodų kopijų. Palyginti su knygų perrašinė-jimu tai buvo neabejotina pažanga, tačiau visa vieno puslapio spausdinimo procedūra už-trukdavo labai ilgai.

Siekdamas įveikti šią problemą, J. Guten-berg išsikėlė du klausimus: 1) kaip greičiau

padaryti puslapio šabloną ir 2) kaip greičiau atspausdinti tą puslapį. Pirmajam uždaviniui sprendimą padiktavo antspaudai, kurie trink-telėjus ant popieriaus palieka aiškų vaizdą. J. Gutenberg kilo mintis, kad kiekviena raidė gali būti išlieta atskirai metalo gabalėlyje ir tas raides galima sudėlioti į bet kokį tekstą. Antrojo uždavinio sprendimo J. Gutenberg ieškojo ilgai. Jis niekaip negalėjo rasti to, kas pajėgtų metalinę plokštę trenkti su pakanka-ma jėga, galinčia atspausdinti puslapį per se-kundės dalį. Nutraukęs sprendimo paieškas J. Gutenberg nuvyko į vyno derliaus šventę. Atsitiktinumo dėka J. Gutenberg išvydo vy-nuogių spaudimo presą, kuris davė ieškomo sprendimo užuominą.

Išrasti spausdinimo mašiną, kuri iš es-mės nepakitusi išliko iki XX a. pabaigos, kol jos nepakeitė skaitmeninė spauda, kaip rašo D. Perkins (2000), J. Gutenberg padėjo ne tik atsitiktinumas, bet ir didelis išradėjo intelektas, atsidavimas problemai, įžvalgumas ir atkaklus tikslo siekis. J. Gutenberg iškėlė teisingus klau-simus ir sugebėjo rasti tinkamus atsakymus.

Kaip matome, J. Gutenberg nepradėjo nuo nulio, o naujasis įrenginys buvo sukurtas per-darius ir sujungus tai, kas egzistavo tuo metu. Tikriausiai nerasime tarp žmogaus sukurtų daiktų, įrengimų, prietaisų, meno kūrinių, ku-rie nebūtų vienaip ar kitaip perdaryti, sujung-ti, pakeisti esami gamtos ar žmogaus pasaulio objektai, jų dalys ar objektų grupės.

Dar L. Vygotskis (Выготский, 1967) yra pastebėjęs, jog tai, ką vaikas mato ir girdi, yra jo būsimos kūrybos pagrindas. Taip kaupiama medžiaga, iš kurios vėliau atsiranda jo fanta-zija. O kūryba, pasak žymiojo rusų psicholo-go, yra sudėtingas šios medžiagos perdirbimo procesas, kurio svarbiausios dalys yra įspūdžių disociacija (visumos išskaidymas į elementus) ir asociacija (pavienių elementų sujungimas į naują visumą).



R. Weisberg (2006) išsamioje kognityvios psichologijos studijoje įrodė, kad kūrėjai pir-miausiai mintyse susikuria tam tikrą proble-mos sprendimo paieškos strategiją, kūrinio modelį, koncepciją, hipotezę, mentalinę struk-tūrą, o visa tai yra sukuriama remiantis turima informacija, patirtimi, duomenų baze. Nauji kūriniai, pasak R. Weisberg (2006), yra suku-riami ne atsitiktinai derinant idėjas, o remian-tis tuo, kas buvo žinoma kūrėjui.

T. Ward, R. Finke ir S. Smith (1995) at-skleidė, kad žmonės fantastines būtybes ku-ria naudodami esamus žemiškus elementus, nors jiems leidžiama neriboti savo fantazijos. Panašiai ir fantastikoje daugelis nežemiškų būtybių yra nelabai nutolusios nuo žemiškųjų analogų, nors fantastai ir labai stengiasi nuo jų nutolti.

Pasak R. Sternberg ir T. Lubart (1995), kai kurios idėjos ar koncepcijos stimuliuoja kitų idėjų kūrimą. Ir šis pastebėjimas patvirtina (1) formulės teisingumą. Žodžiu, naujos idėjos kuriamos iš senų, dar nežinoma informacija gaunama iš žinomos informacijos.

Jei teiginį, kad nauja yra kažkaip trans-formuota sena, manome esant teisingą (t. y. kūrybos procesui galioja (1) formulė), tai ko-kybiškas naujumas yra toks, kai senųjų idėjų, elementų, prototipų transformacija yra tokia didelė, kad nebegalime atpažinti senos idėjos ar pirminio prototipo, iš kurio buvo padarytas naujas objektas, sukurta nauja idėja ar kitoks kūrinys.

Kokybiškai naujomis idėjomis galime teigti esant ir tas idėjas, kurios nėra labai nutolusios nuo pirminio prototipo, tačiau esamą sistemą pakelia į hierarchiškai aukštesnį lygį (pvz., garo variklio perkėlimas į laivą sukuria visiškai nau-jo tipo laivą). Kūrybiška idėja gali būti ir tokia, kuri iš senų, lengvai atpažįstamų elementų su-kuria naują kokybę (pvz., aplūžusi taburetė pri-statoma kaip meno kūrinys). Kokybiško nau-

jumo kriterijaus analizė reikalauja išsamesnės studijos.

Taigi kūrybiška tai, kas ne bet kaip, o kokybiškai nauja. Šis kriterijus, kaip minėjome, atskiria menkas, šiek tiek modifikuotas idėjas ir produktus nuo stiprių, įspūdingų, kokybiš-kai naujų idėjų ir produktų. Ar tokios kokybiš-ką naujumą turinčios idėjos ir produktai bus vertingi, naudingi, pripažinti, ar padarys kokią nors įtaką savo sričiai, kultūrai, visuomenei, –jau kitas klausimas.

4. Kūrimo „iš nieko“ galimybė

Būtų galima suabejoti, kad visos idėjos yra su-kuriamos iš jau turimų galvoje žinių, vaizdi-nių, jų elementų ir iš aplinkoje esamų objektų ar jų dalių. Tai yra kyla klausimas: ar visada nauja padaroma iš sena, dar nesama iš jau esa-ma, kitaip sakant, ar galima kažką sukurti iš nieko?

Mintis, kad kažką galima sukurti iš nieko, galbūt kilo iš ne visai teisingai traktuojamų pasaulio kūrimo mitų ir visatos atsiradimo iš singuliarinio taško kosmogoninių teorijų. Dažniausiai pasaulio kūrimo mitai prasideda nuo chaoso, suvokiamo kaip tamsi tuštuma4 ar begalinė jūra. Iš šios tuštumos pasirodo pirma-pradis kūrėjas ar pirmųjų būtybių pora. Šie kū-rėjai iš vandenyno dugno išgriebę saują dumb-lo sukuria žemę (Wilkinson, 1999). Daugelis pasaulio tautų (iš jų ir lietuviai) turi mitų apie kosmoso kiaušinį, iš kurio šiam suskilus, atsi-randa žemė ir dangus, išlenda kūrėjai, pagim-dantys kitus dievus ar sukuriantys žmoniją. Pasaulį kuriant dažnai dalyvauja ir įvairios mi-tinės būtybės. Dažnai tai būna pasaulio gyvatė, kurioje slypi kuriamoji energija. Ši gyvatė gali išperėti kosmoso kiaušinį. 4 Tuštuma, mūsų manymu, nėra „niekas“, nors galima ir

kitokia nuomonė.



Katalikiškajame pasaulio sukūrimo mite taip pat nėra kūrybos „iš nieko“: „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žo- dis buvo Dievas.“ (Evangelija pagal Joną, 1998). Kas tas „žodis“? Dievo išmintis ar pirminė in-formacija, kurioje užkoduoti būsimo pasaulio dėsningumai? Spekuliacijų šiuo klausimu gali būti įvairių, tačiau aišku viena – jau gilioje se-novėje žmonės suprato, kad „niekas iš nieko ne-atsiranda“: pradžioje yra pirmapradis chaosas, mitinė būtybė, kiaušinis, žodis ar dar kas nors.

Kitas „kūrimo iš nieko“ minties šaltinis gali būti pastebėjimas, jog kartais genialios idėjos kūrėjams šauna į galva staiga, netikėtai, be jokių akivaizdžių pastangų, tarsi atklysta iš niekur. Tokia prielaida artima senovės graikų manymui apie dievus ir deives, kurie žmonėms duoda įkvėpimą, kūrybinę kibirkštį ir idėjas. Pavyzdžiui, Platonas teigė, kad poetas gali su-kurti tik tai, ką jam diktuoja Mūza. Šią mintį vėliau perėmė krikščionys, teigdami, kad iš tie-sų kurti gali tik Dievas, o žmonės sugeba vien pamėgdžioti, kopijuoti, imituoti.

S. Kanišauskas (2012) cituoja K. Anderson ir R. Weber, pagal kuriuos, žmogus tėra „Visatos intelekto“ „transformatorius“ ar „ra-dijo imtuvas“, kuris „selektyviai [...] atsirenka iš Visatos gelmių sklindančią informaciją, ją perdirba („transformuoja“) ir panaudoja savo reikmėms. Vartojant šiuolaikines metaforas, žmogus esąs ne kas kita kaip prie interneto tinklo prijungtas kompiuteris...“ (p. 105–106) (išskirta autoriaus). Tokių ir panašių tvirti-nimų šiandien vargu ar įmanoma patikrinti. Tačiau jei žmogus yra tik kažkieno kito (Dievo, Visatos intelekto, aukštesniosios realybės ar dar ko nors) sukurtų ar turimų idėjų „priėmė-jas“, nauja idėja vis vien yra ne iš niekur, o „iš kažkur“. Vadinasi, kūrybos procesas vyksta ne žmogaus kaip priėmėjo galvoje, o kažkur kitur.

Jei Visatos Protas ar Dievas žino absoliučiai viską, kas buvo, kas yra ir kas bus, ir žmogui

tereikia prie jo „prisijungti“ suderinus savąjį „dažnį“ su vienokia ar kitokia aukštesnio ly-gio realybe, tai turėtų būti daugybė atvejų, kai nepasiruošęs žmogaus protas gautų vertingos informacijos iš jam visai nesuprantamų sri-čių. Pavyzdžiui, koks nors Polinezijos salos gyventojas, niekada nebuvęs toliau savo salos, neskaitęs jokių knygų, negirdėjęs jokių paskai-tų, imtų diktuoti kvantinės mechanikos lygtis. Tokių patikimų pranešimų nėra.

Remtis anekdotiniais atvejais apie stebukli-nes ir mistines istorijas, kai kūrėjas randa prob-lemos sprendimą staiga, netikėtai, sąmoningai nespręsdamas tos problemos, lyg iš niekur nieko, yra labai neatsakinga. Dažniausiai psi-chologijos literatūroje cituojamus atvejus ištyrė R. Weisberg (2006) ir nustatė, kad visus tokius nutikimus galima paaiškinti žmogaus smegenų veikla, o ne aukštesniųjų jėgų ar Dievo įsikiši-mu. Tokie nušvitimai, pvz., Archimedo, įvyksta tik po ilgo įtempto protinio darbo sprendžiant išsikeltą problemą atsipalaidavimo metu, kai kokia nors užuomina, kurios nepastebi kūrėjas, pasufleruoja ieškomą sprendimą.

Dažnai cituojamas Mocarto laiškas, kuria-me rašoma, kad jis nežino, iš kur jam į galvą ateina idėjos, ir jis girdi visiškai užbaigtus kūri-nius, kuriuos belieka užrašyti (Ghiselin, 1985). Tačiau R. Weisberg (2006) nustatė, kad šis Mocarto laiškas rašytas gerokai po jo mirties. O ir pirmosios Mocarto vaikystėje parašytos kompozicijos, pasak tyrėjų, yra labai silpnos, panašesnės į kompiliacijas nei į originalius kū-rinius. Be to, rasti Mocarto kūrinių juodraščiai, nebaigti ar redaguoti kūriniai įrodo, jog šis ge-nialus kompozitorius daug dirbo, o ne kažkas jam „nuleisdavo“ muziką iš dangaus baigtų kūrinių pavidalu. Jei Mocartas būtų turėjęs tie-sioginį ryšį su Dievu, kūrinių taisyti nereikėtų.

Kūrėjai dirba labai intensyviai, dažnai net peržengdami savo fizinių ir psichinių galimy-bių ribas (Csikszentmihalyi, 1996). Kūrybos



procesas yra labai ilgas, pvz., Č. Darvinas savo teoriją kūrė visą gyvenimą (Simonton, 1999b), ir šiame kūrybos kelyje labai dažnai ne iš kar-to randami tenkinantys kūrybinių problemų sprendimai, tad ši įtampa niekur nedingsta, tik kai kūrėjas nustoja dirbti ir galvoti apie jį kamuojančią problemą, jos lyg ir nebejaučia. Smegenys ir toliau dirba ta kryptimi ir ieško galimo sprendimo. Kai žmogus atsipalaiduoja, jo mąstymas tampa laisvesnis (sąmoningai jis nebėra kreipiamas kuria nors kryptimi). Ši są-lyginė laisvė leidžia minčiai nukrypti į tokias probleminio paieškos lauko vietas, apie kurias žmogus sąmoningai negalvoja.

Tad negalime tvirtinti, kad idėjos ir kiti kū-rybinės veiklos produktai ateina iš kažkur, atsi-randa iš niekur. Kūrinys (ir kokybiškai naujos idėjos) – ilgo pasirengimo ir intensyvaus kūry-binio darbo rezultatas.

Net jei žmogus randa sprendimą lyg ir ne-mąstydamas, lyg dirbdamas vien rankomis, smegenys tuo metu vis vien intensyviai dirba. To smegenų darbo žmogus nejaučia, nes jo dė-mesys yra nukreiptas kažkur kitur. Toks smege-nų darbas vyksta tarsi autopilotu, be sąmonin-gos kontrolės. Tokius potyrius išgyvena daugelis žymių kūrėjų (Csikszentmihalyi, 1996).

Jei vadovautumėmės teorija, pagal kurią žmogus tėra aukštesniųjų jėgų ar realybių siun-čiamos informacijos priėmėjas, norėdami gauti naujų idėjų ar kažką sukurti, turėtume prak-tikuoti atsivėrimą Dievui, Visatai ar dar kam nors. Tokį atsivėrimą deklaruoja kai kurie kūry-biškumo ugdymo guru. Pavyzdžiui, J. Cameron siūlo „sudaryti kūrybinę sąjungą kaip meni-ninkas su Didžiuoju kūrėju“ (Cameron, 2014, p. 20). Tačiau kartu ji pataria visada vadovautis šūkiu: „Stenkis, ir Dievas padės“, t. y. daug dirb-ti, praktikuotis, mąstyti, kad būtų atgaivintos ir išvystytos žmogaus gelmėse slypinčios kūrybi-nės galios. Nors J. Cameron ir deklaruoja tam tikrą sąjungą su aukštesnėmis jėgomis, visa jos

kūrybiškumo ugdymo metodika grindžiama ne aukštesniosios realybės signalų gaudymo, o kas-diene saviraiškos ir saviugdos praktika.

Tokia praktika gali būti vis populiarėjanti meditacija, kuri, žinoma, nėra naujų idėjų ge-neravimo metodas, nors gali padėti stiprinti kūrybines galias. Įvairios meditacijos, atkelia-vusios į Vakarų šalis iš Rytų, skirtos ne tam, kad žmogaus sąmonė susijungtų su Pasaulio protu, bet išsilaisvinti iš aplinkos, savųjų emo-cijų, norų, troškimų, minčių. Tokia dvasinė praktika, kurios metu atsiribojama nuo kasdie-nybės „triukšmo“, gali padėti rasti naujų idėjų, nes didelis sąmonės apkrovimas išoriniais ir vi-diniais impulsais trukdo kūrybos procesui. Be to, išlavinami dėmesio koncentracijos įgūdžiai yra būtini sprendžiant sudėtingas problemas ar ieškant tinkamų idėjų.

Religinės praktikos, kurių metu bendrau-jama su Dievu ar dievybėmis, taip pat gali pa-dėti spręsti problemas. Kai kurie kūrėjai įvairių kūrybinių krizių metu prašo aukštesnių jėgų pagalbos. Teigiamo (pozityvaus) mąstymo pro-paguotojai siūlo kreiptis į Visatos protą, savo viršsąmonę ar pasąmonę. Dar patariama „už-siprogramuoti“ prieš miegą, kad sapno metu ar tuoj nubudus būtų randamas ilgai ieškotas problemos sprendimas. Jau seniai žinoma, kad sapnai padeda spręsti problemas (Suchotinas, 1983).

Tačiau nesąmoningai minėtais „atsijungi-mo“ ar „prisijungimo“ metodais gauti proble-mų sprendimai ir kilusios genialios idėjos tarsi iš niekur dar neįrodo, kad tas „žinojimas be žinojimo“ ateina iš kažkokios aukštesnės realy-bės ar antgamtinių jėgų. Gali būti, kad tokios idėjos yra sukurtos paties kūrėjo proto jam pa-čiam nežinomu būdu.

S. Kanišauskas (2012, p. 102), rašydamas apie „tiesioginį žinojimą, kuris nepasiduoda jokiai proto logikai ir yra tiktai patiriamas“ (išskirta autoriaus) ir atklysta lyg iš niekur, šiuo



klausimu neatmeta nė vienos įvairių mąstytojų hipotezės ar teorijos, nors straipsnyje pateikta savoji „žinojimo be žinojimo“ patirtis aiškina-ma intuicija, kurios reiškimąsi lemia vidinės ir išorinės laisvės įsisąmoninimas.

Šiuolaikinėje psichologijoje intuicija api-brėžiama kaip neišreikštos žodžiais žinios. Šis žinojimas nukreipia sprendimų priėmimą pers-pektyvia linkme (Policastro, 1999). Perspektyvi kryptis yra tokia, kuri žmogaus mąstymą kreipia potencialiai efektyvių sprendimų ar kūrybiškų rezultatų link. Pasak E. Policastro (1999), dabartinė mokslinė intuicijos koncep-cija aiškina, kad neišreikštas žodžiais žinojimas ateina iš kūrėjo galvoje aiškiai struktūrintų žinių ir didelės patirties. Intuicija atsiranda iš informacijos apdorojimo, kuris yra labiau giluminis, užslėptas (implicite) nei aiškus, atviras (explicit), tačiau kuris nėra visiškai ira- cionalus.

5. Kognityvūs naujų idėjų kūrimo gebėjimai

Kokių gebėjimų reikia, norint sukurti koky-biškai naują idėją? Pirmiausiai apžvelgsime kai kuriuos tyrimus, kuriuose atskleidžiami šie gebėjimai. Kūrybinis mąstymas dažnai sie-jamas, o kartais ir tapatinamas su J. Guilford (1968) apibūdintu divergentiniu mąstymu. Divergentiniu mąstymu pasižymi žmonės, ku-rie geba sugalvoti ne vieną, o daug pateiktos problemos sprendimo variantų, jų idėjos yra iš daugelio skirtingų sričių, gana detalizuotos ir svarbiausia – originalios, t. y. skiriasi nuo kitų žmonių pateiktų idėjų.

Psichologai, tiriantys divergentinį mąsty-mą, nesigilina į tai, kokiu būdu žmogus kuria idėjas. J. Guilford, E. Torrance ir kiti diver-gentinio mąstymo tyrėjai testais tyrė žmonių divergentinio mąstymo parametrus, o ne indi-vido kognityvų kūrybos procesą.

Tiesa, J. Guilford (1959) intelekto struktū-ros modelyje aprašytas dar vienas gebėjimas, siejamas su kūrybiškumu. Tai – transformacijos, t. y. gebėjimas turimoms žinioms ir patir-čiai suteikti naują formą. Šis gebėjimas jau kiek aiškiau apibūdina mąstymo operacijas, atlie-kamas naujų idėjų kūrimo metu. J. Guilford (1968) taip pat pažymėjo jautrumo proble-moms ir idėjų įvertinimo bei jų atrankos svar-bą. Šie gebėjimai mažai susiję (ar visai nesusiję) su naujų idėjų kūrimu.

D. Perkins (1994) tyrė įprastų kognityvių (suvokimo, informacijos apdorojimo, mąsty-mo) procesų ir ypatingo (kūrybinio) mąstymo proceso skirtumus. Jis nustatė, kad daugelis kūrybinio mąstymo teorijų ir idėjų remiasi genialių kūrėjų savo kūrybos proceso refleksi-jomis. Pastebėta, kad tokios refleksijos dažnai yra netikslios ar specialiai mistifikuojamos ir iškraipomos, kad skaitytojai susidarytų išskir-tinį asmenybės portretą.

D. Perkins (1994) taip pat išnagrinėjo Darvino, Pikaso ir kitų žymių žmonių užra-šus, dienoraščius ir pastebėjo, kad garsiosios teorijos ar genialūs kūriniai buvo sukurti per ilgą laiką einant link jų mažais žingsneliais. D. Perkins (1994) ,atlikęs literatūros, kūrė-jų paliktos medžiagos, taip pat laboratorinius tyrimus, nerado jokių įrodymų, kurie patvir-tintų tradicinį požiūrį į inkubaciją (kūrybinę pauzę po intensyvios sąmoningos veiklos). Jo manymu, kūrybos procesas yra įprastas mąs-tymo procesas, naudojamas neįprastais bū-dais. Pagal D. Perkins (1994), raktas į kūrybą nėra procesas, o tikslas, kurio siekia kūrėjas. Kūrėjas siekia neįprasto problemos sprendi-mo, originalios idėjos. Kūrybos sėkmei svar-besnis yra ne specifinis procesas, o gebėjimai, veiklos stilius, vertybės, tikslai, įsitikinimai ir taktika. D. Perkins tyrimai patvirtina dauge-lio mokslininkų sisteminį požiūrį į kūrybą, pagal kurį kūrybos rezultatas priklauso nuo



daugelio išorinių ir vidinių veiksnių sąveikos (Beresnevičius, Beresnevičienė, 2013).

Kūrybinio ir įprasto mąstymo proceso skir-tumo nepastebėjo ir R. Weisberg (2006), deta-liai ištyręs DNR struktūros atradimo, Picasso „Gernikos“ sukūrimo ir kitus kūrybos atvejus.

R. Weisberg (2006) taip pat kritikuoja di-vergentinio mąstymo ir smegenų šturmo (Brainstorming) techniką ir pateikia įrodymų, jog tokie kūrėjai kaip Picasso, Bethovenas ar DNR struktūros atradėjai J. Watson ir F. Crick problemos sprendimo nepradeda nuo daugybės idėjų generavimo, o pirmiausiai ima vieną idėją (hipotezę, prielaidą, temą, vaizdinį ar kt.) ir ją giliai ištiria, išvysto, išanalizuoja, įvertina, o jei ji pasirodo esanti netinkama, ieško kitos, ir pro-cesas kartojasi. Naujos idėjos iš pradžių pasirodo dar kaip reikiant nesusiformavusios, miglotos, neaiškios, sunkiai suprantamos ir tik po ilgo brandinimo, vystymo, detalizavimo, tobulinimo jos tampa mokslo teorijomis, išradimais ar meno šedevrais. Pavyzdžiui, rentgeno tyrimų nustaty-ta, kad Leonardo da Vinci Monos Lizos portre-tas padengtas 40 plonų dažų sluoksnių, kuriuos didysis dailininkas padengė savo pirštais.

Pasak R. Weisberg (2006), kūryba kaip uni-kalus procesas neegzistuoja. Panašią išvadą pa-darė ir G. Altshuller (1985), ištyręs labai daug išradybos atvejų. G. Altshuller sukurtas išrady-binių uždavinių sprendimo algoritmas sudary-tas iš paprastų ir kiekvienam žmogui įveikiamų žingsnių, kuriuos atlikus galima per palyginti labai trumpą laiką išspręsti sudėtingą techninę problemą.

D. Perkins (2000) apibūdino proveržio (Breakthrough) procesą, kuris būdingas dau-geliui žymių atradimų ar išradimų sukūrimo atvejų. Pasak D. Perkins, šis procesas pasižymi tokiais požymiais:1. Ilga paieška. Pasirengimas kūrybai ar prob-

lemos sprendimas trunka labai ilgai. Tai gali trukti mėnesius, metus, dešimtis metų

ar daugiau (pvz., Č. Darvinas savo teoriją kūrė visą gyvenimą).

2. Mažai pastebima pažanga. Dažniausiai proveržis atsitinka po nedidelės ar jokios akivaizdžios pažangos. Galimi nuklydimai į aklavietę (pvz., broliai Wright daug laiko sugaišo tirdami laivų propelerius, kol įsiti-kino, kad lėktuvams jie netinka).

3. Netikėtas įvykis. Proveržis dažnai praside-da kartu su netikėtu įvykiu. Kartais aplin-kybės suteikia užuominą, kaip Archimedui išsiliejęs vanduo. Kartais mąstymo posūkis ar požiūrio pakeitimas gali atvesti į teisingą kelią (pvz., propelerį traktuoti besisukančiu sparnu, kaip tą padarė broliai Wright).

4. Kognityvus spragtelėjimas. Proveržis atei-na staiga. Praeina labai nedaug laiko nuo užuominos iki sprendimo, net jei tą spren-dimą reikia patikrinti, ar jis teisingas. Tai gali trukti sekundės dalis, kelias minutes, o kartais ir daugiau, tačiau jis nepalyginti trumpesnis už pasiruošimo ir ilgų paieškų laiką. Tiesa, kai kurių sprendimų patikri-nimas gali užtrukti gana ilgai (pvz., broliai Wright kelis mėnesius užtruko, kol prope-lerio kaip sparno idėją pavertė techniškai nepriekaištingu propeleriu).

5. Transformacija. Proveržio metu rastos idė-jos keičia pasaulį. Taip pat jos inspiruoja kitų idėjų atsiradimą.Kaip matome, jokių kūrybos ypatumų, ku-

rių negalėtų padaryti bet kuris žmogus, nėra. D. Perkins (2000) pažymi, kad šie proveržio proceso požymiai mažai ką sako apie tai, kas dedasi kūrėjo galvoje.

O kas gi vyksta kūrėjo galvoje?Pasak R. Sternberg (1985), žmogus turi tris

kūrybai labai reikšmingus intelektinius gebė-jimus. Tai sintetiniai, analitiniai ir praktiniai gebėjimai. Sintetiniams priskiriami gebėjimai, kurie padeda matyti problemą naujai, rasti naujus jos aspektus (matymo kampus), pa-



žvelgti į prob leminę situaciją iš kitos pusės, naujai apibrėžti ar performuluoti (redefine) problemą, apversti ją „aukštyn kojom“, pakeis-ti sprendimo paieškos kryptį. Tai gebėjimai jau žinomos informacijos elementus sujungti (sin-tetinti) į naują darinį ar turimus daiktus pa-naudoti nauju būdu, arba esamą, įprastą aplin-ką paversti kažkuo unikaliu. Tai taip pat gebė-jimai taikyti naujas technologijas, medžiagas, procesus, strategijas, metodus. Šie gebėjimai susiję su uždavinių, vertų spręsti, paieška, idė-jų kūrimu, problemų sprendimu, ilgu kūrybos procesu, tyrimais, netikėta įžvalga, staigiu nu-švitimu pasiekus tikslą. Žodžiu, sintetiniai ge-bėjimai reikalingi pasirengti kūrybai ir pačiai kūrybai atlikti.

Kiti du gebėjimai – analitiniai ir prakti-niai – mažai susiję su idėjų kūrimu. Analitiniai intelekto gebėjimai padeda įvertinti idėją, atpa-žinti, kuri nauja idėja yra gera, verta toliau ją vystyti, kuo efektyviau panaudoti turimus ištek-lius ir kt. Praktiniai gebėjimai reikalingi efek-tyviai naujas idėjas, gaminius, kūrinius prista-tyti auditorijai, pasak R. Sternberg ir T. Lubart (1995), tai gebėjimas parduoti idėją. Tokiais gebėjimais pasižymėjo St. Jobs, kuris naujų „Apple“ kompanijos produktų pristatymus pa-versdavo įspūdingais šou (Isaacson, 2012).

A. Starko (1989) palygino dvi tiriamųjų grupes ir nustatė, kad gabesni rašytojai ir di-delių literatūrinių gebėjimų turintys studentai buvo labiau linkę manipuliuoti tyrimo metu duotais objektais, kad sugalvotų su šiais objek-tais susijusią temą, nei mažiau gabūs tiriamieji. Pastarieji tiesiog laukė, kol jiems į galvą šaus kokia nors mintis.

Apžvelgusi kitų tyrėjų darbus A. Starko (1989) pažymėjo, kad kai kurie kūrėjai savo kū-rybos procesą ar jo pradžią nusako kaip sąmo-ningą manipuliaciją idėjomis: jie tiria, keičia, derina idėjas tol, kol randa problemą, kurią ver-ta spręsti. Labai sėkmingi kūrėjai tokiai prob-

lemų paieškai skiria daugiau laiko nei mažiau sėkmingi.

Visos transformacijos su daiktais, jų dali-mis, informacijos elementais ir kitais dalykais iš pradžių atliekamos vaizduotėje. Ir dažniau-siai tie objektai įsivaizduojami konkrečiais vaizdais. Jei vaizdiniai yra abstraktūs, kūrėjai juos paverčia konkrečiais vaizdais. Jie tarsi už-koduojami, o išsprendus problemą, dekoduo-jami į žodžius, matematinius simbolius, abs-trakčias sąvokas.

Daugelis žymių mokslininkų tvirtina, kad problemos suvokimas vaizdais padėjo jiems pasiekti naujų įžvalgų (Sternberg, Lubart, 1995). Kai žmogus problemą formuluoja žo-džiais, dažnai įkliūna į semantinius spąstus, nes verbalinės sąvokos suprantamos nevieno-dai ir ne visada tiksliai perteikia problemos esmę. Vaizdinis mąstymas neturi šių trūkumų. Vaizdai gali būti sukurti greitai, jie gerai tinka vaizduoti fizikinius reiškinius. Be to, vaizdai vienu metu gali atskleisti įvairius problemos aspektus, juos lengva keisti parodant, kaip tuo pačiu pasikeičia pati problema (Kim, 1990).

Pavyzdžiui, J. Watson, DNR molekulės struktūros atradėjas (kartu su F. Crick), taip kal-bėjo apie savo vaizduotėje kuriamus veiksmus: „Daugiau kaip dvi valandas gulėjau sau laimin-gai prabudęs ir įsivaizdavau, kaip adenino radi-kalų poros sukasi tiesiai prieš mano užmerktas akis... sukasi netvirtai sujungtomis poromis be-sivartydamos aplink įsivaizduojamą liniją.“ Taip jis suvokė, kad „kiekvienas adenino radikalas gali suformuoti du vandenilio ryšius su kitais adenino radikalais, pasisukusiais nuo jo 180 laipsnių“ (Sternberg, Lubart, 1995, p. 141).

Tokių vaizduotės „žaidimų“ reikia ne vien mokslininkams ar menininkams. Be fantazijos negali išsiversti ir pirmosiose verslo plėtros li-nijose besidarbuojantys vadybininkai.

Apibendrindami minėtus tyrimus ir moks-lininkų įžvalgas apie kūrybos procesą ir šiam



procesui atlikti reikiamus gebėjimus galime teigti, kad naujos idėjos kuriamos iš turimos informacijos elementų juos transformuojant, modifikuojant ar su jais atliekant kitokius veiksmus. Tokie pat veiksmai vaizduotėje atlie-kami ir su objektais, jų dalimis, savybėmis, reiškiniais ir kt. Gebėjimas atlikti šiuos veiks-mus ir yra kūrybiniai naujų idėjų kūrimo gebė-jimai. Nėra skirtumo tarp naujų ir kokybiškai naujų (kūrybiškų) idėjų generavimo proceso ir gebėjimų šiuos procesus valdyti.

Kokie tie mąstymo veiksmai, kurie atlieka-mi žmogaus vaizduotėje kuriant naujas idėjas? Atsakymo į šį klausimą ieškosime praktinėje literatūroje, kurioje pateikiami įvairūs naujų idėjų kūrimo metodai.

6. Naujų idėjų kūrimo metodai

Naujų idėjų kūrimo ir problemų sprendimo metodų, euristikų, strategijų, technikų sukurta labai daug. Šioje studijoje glaustai apžvelgsime dažniausiai naudojamus metodus.

Smegenų šturmas (Brainstorming). A. Os-born (1953) prieš Antrąjį pasaulinį karą sukur-tas grupei skirtas metodas. Pagrindiniai šio me-todo principai: verbalinės ir neverbalinės kriti-kos draudimas, idėjų gausa, vystymas. Smegenų šturmo esmė – idėjų kūrimo etapo atskyrimas nuo sugalvotų idėjų vertinimo. Idėjų kūrimo etape fiksuojamos visos sugalvotos idėjos, o vertinimo etape – jas peržiūri, įvertina ir atren-ka specialistai. Kad procesas būtų veiksmingas, idėjų kūrimui turi vadovauti tinkamas lyde-ris, kuris nuolat ragina sesijos dalyvius pateikti kuo daugiau idėjų ar tobulinti pateiktas idėjas. Smegenų šturmas šiandien turi daug modifika-cijų (taikomi kitų metodų elementai, įvedami nauji etapai, naudojama kompiuterinė įranga, internetas ir kt.) ir iki šiol yra populiariausias iš visų panašių metodų, nors jo efektyvumas kritikuojamas dar nuo 1958 m. (Sawyer, 2012).

Mažą smegenų šturmo efektyvumą nurodo ir T. Rickards (1999), išnagrinėjęs šio metodo ypa-tumus ir jo naudojimo atvejus įvairiose šalyse.

Šis metodas dar vadinamas minčių lietumi, proto audrinimu ar kolektyviniu naujų idėjų kūrimo metodu5.

Sinektika. Šį metodą sukūrė J. Gordon (1961). Metodas skiriasi nuo proto šturmo tuo, kad grupė specialiai apmokoma dviejų savaičių kursuose. Procesas vyksta 9 etapais. Taikomos keturios analogijos: asmeninė (įsigyvenama į tiriamą objektą), tiesioginė (ieškoma panašių uždavinių sprendimų), simbolinė (suformu-luojamas vaizdingas uždavinio esmės apibrėži-mas), fantastinė (kaip uždavinį spręstų pasakų ar fantastikos personažai).

Morfologinė analizė. Šį metodą 1942 m. sukūrė F. Cviki (Altshuller, 1985). Morfologinė analizė – tai sisteminga ir visiška visų ga-limų fakto ar objekto modifikacijų analizė. Sudaromos įvairių galimų variantų lentelės. Morfologinė analizė pašalina aklą variantų paiešką. Tačiau šis metodas turi principinį trū-kumą: jame nėra tinkamiausių variantų atran-kos taisyklių. Norint aprėpti tam tikros tech-ninės sistemos struktūras, reikia sukonstruoti didžiulį morfologinį konteinerį, talpinantį kuo daugiau požymių, ir turėti maksimalų tų požy-mių realizavimo skaičių.

Minčių žemėlapiai (Mind Map). Lapo cent-re užrašoma (pavaizduojama) sprendžiama pro-blema ar pagrindinė tema ir nuo jos laisvomis asociacijomis tęsiamos įvairios mintys, idėjos. Kertiniai žodžiai rašomi ant linijų, kurios šako-jasi, susijungia ar kitaip grupuojamos. Kuriant minčių žemėlapius naudojamos spalvos, simbo-liai, piešiniai, reikšminiai kodai (Buzan, 2008).

Šešios mąstymo skrybėlės. E. de Bono (1992) sukurtas metodas. Šešios metaforiškos 5 Smegenų šturmą vadinti kolektyviniu naujų idėjų kū-

rimo metodu nėra visai teisinga, nes žmonių kolekty-vai pasitelkiami ir kituose metoduose.



skirtingų spalvų skrybėlės atstovauja pagrindi-niams mąstymo tipams. Grupės moderatorius sprendžia, kurią skrybėlę tuo ar kitu metu „už-sidėti“ ir atitinkamai mąstyti. Visa grupė mąsto viena kryptimi. Balta skrybėlė (informacijos paieška); Raudona skrybėlė siejama su jaus-mais, intuicija ir emocijomis; Juoda skrybėlė įspėja apie riziką, pasako, kodėl kas nors gali nepasisekti; Žalia skrybėlė siūlo kelti naujas idėjas, teikti siūlymus, nagrinėti alternatyvas, mąstyti apie galimybes; Geltona skrybėlė ska-tina atkreipti dėmesį į pasiūlymo pranašumus; Mėlyna skrybėlė valdo mąstymo procesą.

Šešių mąstymo skrybėlių metodas, kaip ir smegenų šturmas, aktyviai propaguojamas, nors nėra taip plačiai paplitęs, nes šį metodą naudoti reikia išmokti. Literatūroje nėra jo-kių pavyzdžių, kurie įrodytų, kad šiuo metodu galima rasti efektyvius sudėtingų problemų sprendimus. E. de Bono (1992) pateikiami at-siliepimai apie susirinkimų laiko sutaupymą neturėtų stebinti, nes šis metodas kaip tik ir yra mąstymo proceso valdymo metodas, o valdo-mas procesas, be abejo, trunka trumpiau už ne-valdomą. Problemų sprendimo ir idėjų kūrimo požiūriu šešios mąstymo skrybėlės nesiskiria nuo smegenų šturmo.

Kitos problemų sprendimo strategijos, euristikos ir metodai:1. Užduoties skaidymo strategija. Sprendimo

ieškoma atmetant kuo didesnius paieškos laukus.

2. Sprendimo paieška nuo pabaigos. Ši stra-tegija efektyvi tada, kai žinomas sprendi-nys. Jo nežinant, mėginama įsivaizduoti idealų sprendimą.

3. Kopimo į kalną strategija. Sprendimo pa-ieškos procesas dalijamas į etapus. Prob-lema sprendžiama palengva artėjant prie tikslo.

4. Prielaidų apvertimo strategija. Surašomos visos prielaidos apie sprendžiamą proble-

mą ir visos jos apverčiamos „aukštyn ko-jom“.

5. Analogija. Ieškoma, ar nėra išspręsta pa-naši problema, ir mėginama rastą spren-dimą pritaikyti sprendžiamai problemai.

6. Hipotezių tikrinimo strategija. Randamas problemos paaiškinimas ir vėliau mėgina-ma įrodyti prielaidą.

7. Duoti daugiau laiko. Laiko stoka, „ceitno-tas“ gali priversti protą apsistoti ties vienu ar kitu netinkamu sprendimu ir nutraukti paieškas.

8. Inkubacija. Problemos sprendimo paieš-ka laikinai nutraukiama po intensyvaus sprendimo laikotarpio tikintis, kad pasą-monė išspręs problemą.

9. Įrodyti, kad problema neišsprendžiama. Įrodymų trūkumai gali parodyti sprendi-mų paieškos pradžios vietą.

10. Šakninių priežasčių paieška. Ši strategija remiasi prielaida, kad problemos turi pa-grindinę priežastį, kurią pašalinus išnyks ir pati problema.

11 Atsitiktinio žodžio metodas. Atsitiktinai iš knygos, žurnalo ar laikraščio pasiren-kamas vienas žodis ir susiejamas su spren-džiama problema. Sprendimo ieškoma laisvomis asociacijomis.

12. Fokalinio objekto metodas. Pasirenkamas objektas, kurį norima keisti, tobulinti, mo-difikuoti. Atsitiktinai pasirenkamas kitas objektas ir jo savybės priskiriamos pasi-rinktam objektui. Idėjos plėtojamos tol, kol gaunamas kokybiškai naujas rezultatas: vertinga idėja, įdomus reiškinys ar naujas objektas.

Įvairūs kūrybinio mąstymo praktikai siūlo ir daugiau metodų bei strategijų, kurios yra minėtų metodų modifikacijos. Nemažai įvai-rių metodų yra pateikęs M. Michalko (2006). E. de Bono (1992), be minėto šešių mąstymo skrybėlių metodo, siūlo alternatyvų, galimybių



ir pasirinkimo, kitų žmonių požiūrio, plius, minus ir įdomu bei kitus metodus. Tačiau M. Michalko, E. de Bono ir kiti kūrybinio mąs-tymo praktikai retai nurodo, kaip ir kokiu būdu kurti idėjas, ir siūlo tik procedūrinius patari-mus, vadybos taisykles ar pasitelkti vaizduotę, intuiciją, asociacijas. Patarimai būti kūrybiš-kiems, išsilaisvinti, išeiti „už dėžės“ (įpročių, mąstysenos) ribų, mąstyti lygiagrečiu (laterali-niu6) būdu ir pan. – nelabai padeda, nes nepa-teikiama jokių aiškesnių instrukcijų, kaip tapti kūrybiškesniems, kaip pasitelkti vaizduotę ir t. t. Todėl tokie metodai tinka tik nesudėtin-goms problemoms spręsti.

Dauguma pateiktų metodų yra vadinami bandymų ir klaidų metodais (BKM). Šiais me-todais problemos sprendimo ieškoma aklai, pasikliaujama įgimtais gabumais, patirtimi, turimomis žiniomis, nuojauta, laimingu atsi-tiktinumu, laukiama įkvėpimo ar nušvitimo. 6 Terminas, kurį sukūrė E. de Bono (1992).

Esminė BKM strategija – gauti kuo daugiau idėjų, iš kurių vėliau atrenkamos tinkamiau-sios. Kai kurie metodai stengiasi aktyvinti sme-genų veiklą, tačiau jie neturi jokio mąstymo inerciją blokuojančio mechanizmo.

Veiksmai, kuriuos reikia atlikti, norint iš-spręsti problemą ar sugalvoti naują idėją, siūlo-mi nagrinėtuose metoduose (išskyrus bendras strategijas), pateikti 1 lentelėje.

Matome, kad trys iš dešimties BKM nepa-teikia jokių veiksmų, kurie padėtų generuoti naujas idėjas, o kiti siūlo vos vieną ar keletą veiksmų. Tiesa, kai kurios euristikos, paremtos sukurtų idėjų analize, siūlo daugiau veiksmų. Tokios yra paprastos manipuliavimo pasirink-tu objektu technikos: padaryti atvirkščiai, pa-didinti–sumažinti, skaidyti–sujungti, pagrei-tinti–sulėtinti, sukeisti savybes, perkelti ir t. t. Kai kurias iš jų mini A. Petrulytė (2001).

Kaip minėjome, visais bandymų ir klaidų metodais stengiamasi sukurti kuo daugiau idė-jų, nes manoma, kad kiekybė virs kokybe, t. y.

1 lentelė. Esminės naujų idėjų kūrimo metodų charakteristikos

Metodas Pagrindinės taisyklėsNaujų idėjų kūrimo

veiksmai1 Smegenų

šturmasIdėjų kūrimo etapas atskiriamas nuo idėjų vertinimo ar atrankos. Šiame etape draudžiama bet kokia kritika. Fiksuojamos visos pateiktos idėjos. Procesui vadovauja vedėjas. Skatinama vystyti idėjas, jas tobulinti

Nėra

2 Sinektika Dirba profesionaliai apmokyta grupė. Taikomos keturios analogijos: asmeninė, tiesioginė, simbolinė, fantastinė

Empatija (įsijautimas į kitą objektą); analogija

3 Morfologinė analizė

Kuriama daugiamatė visų galimų fakto ar objekto modifikacijų variantų lentelė

Keitimas

5 Minčių žemėlapis

Nuo lapo centro laisvomis asociacijomis tęsiamos įvairios mintys, idėjos

Asociacijos7

6 Šešios mąstymo skrybėlės

Grupė mąsto koordinuotai viena kryptimi priklausomai nuo pasirinktos „skrybelės“ (mąstymo pobūdžio)

Nėra

7 Analogija Ieškoma, ar nėra išspręsta panaši problema, ir mėginama rastą sprendimą pritaikyti sprendžiamai problemai

Analogija8

8 Inkubacija Problemos sprendimo paieška laikinai nutraukiama tikintis, kad pasąmonė išspręs problemą

Nėra

9 Atsitiktinio žodžio metodas

Atsitiktinai pasirenkamas žodis ir jis susiejamas su sprendžiama problema

Asociacijos

10 Fokalinio objekto metodas

Atsitiktinai pasirenkamas objektas ir jo savybės priskiriamos pasirinktam objektui

Savybių perkėlimas



turint labai daug problemos galimų sprendi-mų, tarp jų bus ir keli vertingi. Deja, ši strate-gija neparemta jokiais tyrimais. Žymių kūrėjų kūrybos proceso analizė netgi pateikia priešin-gą vaizdą: dažniausiai tokie kūrėjai sugalvoja vieną idėją, ją nuodugniai išnagrinėja ir, jei ji nėra tinkama, ieško kitos idėjos (Weisberg, 2006).

Strategija „Kuo daugiau idėjų“ gali padėti tada, kai problema yra nesudėtinga, kai spren-dimo paieškos laukas yra iki kelių šimtų gali-mų sprendimų. Jei problema yra sudėtingesnė, kyla idėjų atrankos sunkumas, nes šie metodai neduoda jokių gairių, kaip tą padaryti. Be to, daugelio kūrybinio mąstymo praktikų stengia-si rasti universalius, bet kokioms problemoms spręsti tinkamus metodus, o tai neduoda nori-mo rezultato, nes įvairių sričių problemos yra specifinės ir, norint jas išspręsti, reikia rasti joms tinkamus būdus. 78

Visiškai kitokios strategijos ėmėsi G. Alt- shuller (1985). Išnagrinėjęs daugybę išradi-mų aprašymų, jis sukūrė išradybinių uždavi-nių sprendimo teoriją (TRIZ9). Esminė TRIZ dalis – išradybinės problemos sprendimo al-goritmas, kuriame yra daugiau kaip 50 žings-nių. Be to, taikoma 40 pagrindinių principų (standartų)10, daugybė taisyklių ir operacijų, sisteminė analizė, techninių sistemų raidos dėsniai ir kitkas. TRIZ įsisavinti būtinas apie 200 val. mokymo kursas. Šis kursas buvo dės-tomas išradybos mokyklose buvusioje So-7 Asociacija – kelių objektų susiejimas, sujungimas, jų

ryšių radimas. 8 Analogija – objektų, procesų, technologijų ar dar ko

nors perkėlimas iš vienos srities į kitą.9 TRIZ – rus. Теория решения изобретательских

задач. Šis trumpinys vartojamas visame pasaulyje, to-dėl ir mes laikysimės šios tradicijos.

10 TRIZ metodikoje standartais arba principais laikomi veiksmai, kurie atliekami su objektu ar jo dalimi, pvz., 1-asis standartas – Segmentacija (t. y. padalyti objektą į nepriklausomas dalis), 2-asis standartas – Išnešimas (t. y. atskirti nuo objekto trukdančią dalį ar savybę...).

vietų Sąjungoje. Šiuo metu ši teorija turi ne-mažai sekėjų visame pasaulyje. TRIZ skirta labai sudėtingoms išradybinėms problemoms spręsti.

Viena iš TRIZ modifikacijų (tiksliau, supa-prastinta jos versija) – sisteminis išradybinis mąstymas (SIM), dar vadinamas patobulintu sisteminiu išradybiniu mąstymu (Advanced Systematic Inventive Thinking). Jį sukūrė R. Ho-rowitz (2004). SIM pritaikytas ne tik inžineri-nėms, bet ir kitokioms problemoms spręsti. SIM metodikoje taikomi uždaro pasaulio ir kokybės pakeitimo taisyklės bei 5 proto įran-kiai: suvienijimas (Unification), dauginimas (Multiplication), simetrijos sulaužymas, daly-ba ir objekto pašalinimas. Algoritmas turi tik 4 žingsnius.

Algoritminiai metodai nėra plačiai žinomi, nes yra labai sudėtingi ir juos naudoti gali tik specialiai apmokyti žmonės, tačiau jų veiks-mingumas yra nepalyginti didesnis nei BKM. Šie metodai iš principo skiriasi nuo BKM. Al-goritmas sudarytas taip, kad iš karto būtų ap-ribotas sprendimo paieškos laukas (atmetami standartiniai ir mažo kūrybiškumo ir neefek-tyvūs sprendimai) ir būtų galima išvengti mąs-tymo inercijos padarinių, neleidžiančių greitai gauti kūrybišką sprendimą.

Sprendžiant išradybinį uždavinį pasitelkus TRIZ ar SIM, nėra tikslo sukurti kuo daugiau idėjų, kurios dažniausiai būna neefektyvios, o siekiama žingsnis po žingsnio eiti kūrybiškų sprendimų link. Kūrybiškas sprendimas, pasak R. Horowitz (2004), turi atitikti tokius kriteri-jus: 1) visiškai išsprendžia problemą, 2) spren-dimas neturi neigiamų padarinių, 3) sprendi-mui nereikia didelių sąnaudų, 4) tai sprendi-mas, kurį randa tik nedaugelis.

TRIZ išradybinėms problemoms spręsti taikomus standartus galime sėkmingai taiky-ti ir naujoms idėjoms kurti. Taip yra padaręs P. Amnuel (Амнуель, 1980), kuris paren-



gė kūrybinės vaizduotės lavinimo metodiką, skirtą besimokantiems TRIZ. Joje pateikta daug paprastų metodų, skirtų fantazijai lavin-ti ir naujų idėjų paieškai. Šie metodai sukurti išanalizavus daugelį mitologijos ir moksli-nės fantastikos idėjų „gamybos technologiją“. Tiek TRIZ standartai (Altshuller, 1985), tiek P. Amnuel (Амнуель, 1980) metodika įrodo naujų idėjų kūrimo (1) formulės teisingumą (žr. 3 skyrelį).

Veiksmus, kurie padeda kurti naujas idėjas, pristatome kitame skyrelyje.

7. Veiksmai su prototipu

Kaip matėme, naujos, dar iki jų sukūrimo ne-buvusios idėjos yra ne kas kita kaip transfor-muotos ar kitaip perdarytos esamos idėjos. Senos informacijos, turimų žinių, esamų vaiz-dinių ar objektų perdarymas į kažką nauja iš-reiškiamas (1) formule.

Taip pat ir gebėjimai, kurie siejami su nau-jų idėjų kūrimu ar problemų sprendimu, rodo žmogaus ypatumą kažkokiu būdu perdaryti tu-rimą informaciją į naują kokybę. Tokį vaizduo-tėje atliekamą esamos informacijos pertvarky-mą į kažką nauja vadiname fantazavimo arba kūrybinės vaizduotės veiksmais.

Tie veiksmai išradybos ir psichologijos li-teratūroje vadinami labai įvairiai. Kai kas juos vadina euristikomis, kiti – idėjų generavimo metodais, būdais, proto įrankiais ar mąstymo operatoriais. Galima juos visaip vadinti, ta-čiau vartojant veiksmų sąvoką tampa kur kas aiškiau, ką reikia daryti, norint sukurti naują objektą ar idėją. Pavyzdžiui, vietoj posakio „kentauras „sukonstruotas“ iš žmogaus ir ark-lio pakeitimo euristikos būdu“, būtų aiškiau pa-sakyti: „arklio galvą su kaklu pakeitę viršutine žmogaus kūno dalimi, gauname kentaurą“.

Visa tai, su kuo vaizduotėje atliekami ko-kie nors veiksmai, toliau vadinsime proto-tipu. Prototipas – objektas, jo dalis, objektų

dariniai, savybė, sistema, struktūra, funkcija, procesas, reiškinys, vaizdinys ar dar kas nors, iš ko daroma kas nors nauja, siekiant kūrybi-nių tikslų. Prototipu gali būti paprasčiausias daiktas, sudėtingas mechanizmas, prietaisas, įrenginys, viena detalė, elementas, augalas, gy-vūnas, gyvūno ypatybė, atskiras organas, gam-tos reiškinys, technologinis procesas, laikas, informacija, sąvoka, koncepcija, modelis, teks-tūra, medžiaga, forma, išvaizda ir t. t. Keičiama prototipo savybė, padėtis, santykiai su aplinka, kitais objektais, ryšiai ir kitkas.

Šiame skyrelyje glaustai aprašysime 17 veiks-mų, kurie sąmoningai ar nesąmoningai atlieka-mi su prototipais kuriant naujas idėjas. Veiksmų sąrašas buvo sudarytas remiantis daugiausiai G. Altshuller (1985) ir P. Amnuel (Амнуель, 1980) metodais. Kituose literatūros šaltiniuo-se (Horowitz, 2004; Boyd ir Goldenberg, 2013; Michalko, 2006; Root-Berstein ir Root-Berstein, 1999; Sternberg ir Lubart, 1995; Robertson, 2003; Perkins, 2000 ir kt.) pateikiama labai ne-daug veiksmų.

1. PerkeltiPrototipą perkeliame į kitą objektą, vietą, laiką, matmenį, ypatingą erdvę, neįprastą prototipui sritį, naują terpę, aplinką, tarp kitų objektų ar dar kur kitur. Kokią nors daikto ar reiškinio savybę arba funkciją priskiriame kitam objek-tui. Perkelti kažkur galime ir kokį nors faktą, įvykį, reiškinį, veiksmą. Pavyzdžiui, pasako-se žmogaus protas ar charakteris suteikiamas gyvūnams, augalams ar daiktams, t. y. žmo-gaus ypatumai, savybės perkeliamos kitiems objektams.

Galime nuo objekto atskirti vieną jo savybę ar dalį ir ją perkelti kitur. Pavyzdžiui, kompre-sorių išnešame iš patalpos, kurioje dirba dar-bininkai, kad jo keliamas triukšmas nekenktų žmonių sveikatai. Siekiant, kad šviesos šaltinis nekaitintų apšviečiamos vietos, optiniais kabe-liais perkeliame šviesą į tą vietą, kurią reikia ap- šviesti.



Objektus galime perkelti ir vieną į kitą (patalpinti didesnio objekto viduje), kaip tai daroma rusiškoje „Matrioškoje“ ar su Trojos arkliu. Šiuo principu konstruojami ištraukiami žiūronai, radijo antenos, saugos diržai, lėktuvo važiuoklė.

Rokiruotė taip pat yra perkėlimo veiksmas: objektai susikeičia pozicijomis. Arba ne vien pozicijomis: galima susikeisti turimais daik-tais, idėjomis, požiūriais, savybėmis. Galima sukeisti objektą su fonu: kas buvo objektas – pavirsta fonu. Susikeitimas gali vykti ir tarp vidaus ir išorės.

Fantastai yra išradę teleportacinius įrengi-nius, akimirksniu keleivį perkeliančius į kitą vietą. Filmų ar knygų herojai keliauja Visatos „slieko tuneliais“, į kitus matmenis, šalia mūsų egzistuojančias lygiagrečias visatas ar kitus pa-saulius. Objektus galime kilnoti ne tik erdvėje, bet ir laike. Kelionės laike, t. y. žmonių ar daiktų perkėlimas į praeitį ar ateitį, labai populiarios mokslinėje fantastikoje. Perkelti laike galime ir veiksmus, t. y. reikiamą pakeitimą ar veiksmą atliekame anksčiau arba vėliau. Pavyzdžiui, chi-rurginius instrumentus sterilizuojame ir užsan-dariname pakuotėje gerokai prieš operaciją.

2. Padaryti atvirkščiai (inversija)Vieną objekto savybę pakeičiame priešinga. Įjungta antilempa skleis ne šviesą, o tamsą, antilietus ne drėkins žemę, o ją sausins, an-tigravitacijos veikiami daiktai kils aukštyn. Antilygintuvas drabužius ne lygins, o glamžys (toks prietaisas jau naudojamas). Su patekan-čia antisaule užslinktų naktis. Tokios planetos gyventojai ją vadintų ne šviesuliu, o tamsuliu.

Padaryti atvirkščiai, sukeisti dalykus vie-tomis, išversti į kitą pusę ir pan. – efekty-vi ir mėgiama fantastų priemonė. St. Lemo „Žvaigždiniuose dienoraščiuose“ Jonas Ty-kusis, užuot senėjęs, – jaunėja, P. Bulio „Beždžionių planetoje“ žmonės ir beždžionės

sukeistos vietomis: beždžionės gaudo žmones ir uždaro juos į narvus11. Žymus rašytojas fan-tastas B. Shaw (Ward, Finke, Smith, 1995) taiko inversijos metodą kurdamas savo fantastinius pasaulius. Kokį nors žmonijos atributą (tar-kim, asmens bruožą) B. Shaw paryškina, padi-dina ir apverčia aukštyn kojom, t. y. pavaizduo-ja visiškai priešingą. Pavyzdžiui, jei žmonės yra socialinės būtybės, tai ateiviai gali būti visiškai asocialūs, jei žmonės yra labiau egoistiški, tai ateiviai – absoliutūs altruistai. Viena iš įspū-dingiausių B. Shaw idėjų, sukurtų inversijos būdu, – ateiviai, kurie visai nebijo mirti ir pri-ima tai su malonumu ar net mėgaujasi savo agonija12.

Daryti atvirkščiai, t. y. tai, ko kiti nedaro, pataria nemažai žymių verslininkų ir kūrybiš-kumo ugdymo specialistų. Pavyzdžiui, japonai sukūrė mažus, ekonomiškus automobilius ir užkariavo reikšmingą dalį JAV automobilių rinkos, kurioje dominavo didžiuliai ir daug są-naudų eikvojantys automobiliai.

Aukštyn kojom galime apversti visą objektą ar jį išversti į kitą pusę: konteinerį ar sunkve-žimį apverčiame, kad greičiau iš jo iškrautume birius produktus. Kai kuriose šalyse yra stati-nių, kurie pastatyti taip, kad atrodytų paversti ant stogo. Tarp TRIZ standartų yra ir „išanksti-nis antiveiksmas“, pvz., antidažymas: prieš da-žymą užklijuojama apsauginė juosta.

Žinomi patarimai „Pralaimėjimą paversk laimėjimu, priešą – draugu, silpnybes – stipry-bėmis“ atspindi inversijos principą.

11 Galime sakyti, ši rašytojo idėja sukurta perkėlimo arba rokiruotės būdu. Ta pati idėja gali būti gauta atliekant skirtingus veiksmus.

12 Negalime sakyti, kad šis B. Shaw kosminių būtybių požiūris į mirtį yra priešingas visai žmonijai. Budisti-niuose kraštuose žmogaus mirtis sutinkama džiaugs-mingai, nes žmogus baigė savo kančias šioje „mokyk-loje“ ir pakilo vienu laipteliu aukščiau begaliniais tobulėjimo laiptais.



Inversiją galime pritaikyti ir visiems veiks-mams: didinimas virsta mažinimu, jungimas – skaidymu ir pan.

3. Padidinti – sumažintiPrototipą padidiname arba sumažiname. Milžinų ir nykštukų gausu mituose, pasako-se, fantastikoje. Didžiuliai kedrai ir pabaisos vaizduojamos prieš kelis tūkstančius metų su-kurtame asirų epe apie Gilgamešą. Ž. Verno romane „20 tūkstančių mylių po vandeniu“ laivą užpuola gigantiškas aštuonkojis. Svifto liliputai ir brobdingnagai sukonstruoti laikan-tis matematikos taisyklių. Žmonės padidinami H. Velso „Dievų maiste“, o V. Norbuto apy-sakoje „Nemirtingumo lygtis“ tyrėjai su visu aparatu sumažinami iki elektrono dydžio. D. Kizo kūrinyje „Gėlės Eldžernonui“ sustipri-namas herojaus intelektas.

Galime didinti ar mažinti ne tik objekto dydį, bet ir elementų skaičių. Įsivaizduokite dramblį su aštuoniomis kojomis, trimis strau-bliais ir viena ausimi, futbolą, žaidžiamą su dviem kamuoliais į keturis vartus, danguje penkias skirtingas saules.

Naskos dykumoje ant kalnų šlaitų išpiešti piešiniai yra tokio dydžio, kad juos galėtų ma-tyti dievai ar... ateiviai iš kosmoso, kaip tvirtina kai kurie šių piešinių tyrėjai. Beje, šie piešiniai buvo atrasti tik aviacijos epochoje.

O štai anglai Antrojo pasaulinio karo me-tais, norėdami apsaugoti savo planus nuo vo-kiečių šnipų, padidino informacijos, tiksliau dezinformacijos kiekį tiek, kad tikroji infor-macija pasimestų didžiuliame tikros ir netikros informacijos sraute.

L. da Vinci (Runco, 2007) vienas žymiau-sių ir mylimiausių projektų buvo didžiulė ark-lio statula. Ji būti padaryta iš bronzos ir turėjo sverti 18 tonų ir būti apie 7 m aukščio. Šiam projektui Leonardo paskyrė 10 metų, per ku-riuos studijavo metalurgiją, liejimą, fiziką ir

kitus dalykus. Kitas didelių užmojų L. da Vinci sumanymas buvo 15 m dydžio arbaletas. Tai galėjo būti labai įspūdingas ginklas. Lanko lankstumui padidinti L. da Vinci siūlė jį daryti iš valcuoto (sluoksniuoto) metalo, o įtempia-mas jis būtų sliekine pavara. Arbaletas buvo išrastas dar iki Renesanso, bet genialusis išra-dėjas padidino jį iki tol neregėto dydžio, taip šiam ginklui suteikdamas naują kokybę.

Padidinti galime ir žmogaus gyvenimo trukmę. Ją padidinę iki begalybės, gausime ne-mirtingumo idėją. Dž. Orvelas romane „1984“ pavaizdavo totalią žmonių veiklos, elgesio, mąstymo kontrolę.

S. de Beržerako (Cyrano de Bergerac) sa-tyroje „Komiška istorija apie Saulės valstybes ir imperijas“ vaizduojamas milžiniškas tinklas, nutiestas tarp Mėnulio ir kitų dangaus kūnų, ant kurio, lyg mūšio lauko, kaunasi įvairių pa-saulių kariaunos. Vienas gigantiškiausių kos-minių projektų, sukurtų XX a., – Daisono sfe-ra, sudaryta iš Jupiterio ir Saturno medžiagos ir gaubianti mūsų Saulę iš visų pusių.

Kitas didžiulis projektas – kosminis lif-tas, pirmą kartą aprašytas A. Clarke romane „Rojaus fontanai“. Tai keltuvas į Žemės orbitą, kurio kitas galas pritvirtintas prie atgaben-to ir aplink mūsų planetą besisukančio aste- roido.

4. Sujungti – išskaidyti, padalytiKelis objektus ar jų dalis sujungiame į vieną darinį arba objektą suskaidome į sudedamąsias dalis. Pavyzdžiui, visus didmiesčio pastatus su-jungiame į vieną didžiulį statinį. Didžiulis, visą miestą gaubiantis gaubtas jau įgyvendinamas Dubajuje. Japonai tualetą sujungė su medici-nos diagnostikos punktu: kol žmogus atlieka gamtinius reikalus, įranga pamatuoja pulsą, spaudimą, temperatūrą ir padaro šlapimo ana-lizę (Mikalko, 2006).



Įsivaizduokime fantastinį gyvūną, suge-bantį išsiskaidyti į keletą savarankiškų dalių: prireikus jis gali į skirtingas puses pasiųs-ti žvalgus, medžiotojus, sargybinius, o pa-grindinė dalis su svarbiausiais organais lieka saugioje vietoje. A. Budrio romane „Šelmis Mėnulis“ žmonės specialiu prietaisu „nuskai-tomi“, paverčiami elektriniu signalu, persiun-čiami radijo bangomis į Mėnulį ir ten atgami- nami.

Sujungimo veiksmas euristikoje vadinamas agliutinacija13, nors pagal prasmę tai būtų pridėjimo veiksmas (lot. agliutinare – prilipdyti). Sujungiant jungiama tai, kas buvo išskaidy-ta, kas buvo pavieniai objektai ir tapo vienu. Sujungiant niekas nedingsta: prototipai susijun-gia, susiklijuoja į naują visumą. Jei prie žmogaus pridėsime paukščio sparnus, gausime asirų dievą Ašūrą, angelą, sparnuotą žmogų ar graikų per-galės deivę Nikę. Galime sakyti, kad tai žmogaus ir paukščio elementų sujungimas, nors būtų aiš-kiau sakyti, kad prie žmogaus pridėti paukščio sparnai. Jei moters kojas pakeisime padidinta apatine žuvies dalimi su uodega, gausime un-dinę (tai vėl vietoj sujungimo aiškiau šį veiksmą vadinti pakeitimu), jei liūto galvą pakeisime mo-ters galva, turėsime sfinksą (tai vėl geriau varto-ti pakeitimo veiksmo sąvoką, nes nelieka liūto galvos, nebent sujungtume liūto kūną su moters galva)14.

Pasak Platono, dabartiniai žmonės atsirado iš anksčiau gyvenusių androginų (gr. andr – vyras, gyne – moteris), kurie turėjo du veidus, keturias rankas ir keturias kojas ir kuriuos Dzeusas perskyrė pusiau.13 A. Petrulytė (2001) teigia, kad agliutinacija – tai „to-

kia kūrybinio mąstymo strategija, kai skirtingi, nesu-derinami objektai ar jų elementai, savybės sujungia-mi į naują visumą arba, priešingai, visuma, objektas skaidomas į elementus, pavyzdžiui, pasakose undinė, kentauras, graikų chimeros, indėnų sparnuotas žirgas, lietuvių velnias ir panašiai“ (39 p.)

14 Apie pridėjimo ir jungimo veiksmus žr. toliau.

Anekdotai, kaip pastebėjo A. Koestler (1964), yra kuriami sujungiant dvi nesuderina-mas koncepcijas, siužetines linijas. G. Rodari (2001) sujungimo veiksmą dažnai taiko pasa-koms ar istorijoms kurti.

Sujungti kažkokiais ryšiais, sąsajomis, aso-ciacijomis, tinklais ar menamais saitais galima įvairius žodžius, sąvokas, koncepcijas, strate-gijas, metodus, modelius, piešinius, melodijas, garsus, kvapus, objektus ar jų dalis. Objektus ir kitką galima sujungti į grupes, asociacijas, spiečius ar kitokius darinius.

Versle, išradyboje ir kitur objekto ar srities dalyba į atskiras nepriklausomas dalis vadina-ma segmentacija. Pavyzdžiui, labai ilgas sunk-vežimis pakeičiamas trumpu sunkvežimiu su priekaba. Kai kurie objektai daromi lengvai išardomi ir vėl sumontuojami. Tokie yra bal-dų moduliai, iš kurių galima padaryti įvairias kombinacijas ar skirtingo dydžio komplektus.

Sujungimo – dalybos veiksmą galime tai-kyti ir procesams. Pavyzdžiui, jei koks nors procesas buvo tolygus, padarome jį pertraukia-mą. Ir atvirkščiai. Ilgas projektas skaidomas į atskirus etapus, ištisinis sirenos garsas paver-čiamas pulsuojančiu garsu. Jei poveikis yra pe-riodinis, pakeičiamas jo dažnis ar amplitudė.

J. Voinskunskio ir I. Lukodjanovo apsaky-me „Atsisveikinimas ant kranto“ padalijamas į dvi dalis žmogaus senėjimo procesas: žmogus būna jaunas didžiąją gyvenimo dalį, o paskui staiga susensta ir miršta.

Sujungti, sutelkti, koncentruoti galime spindulius, dėmesį ir kitką.

5. Pagreitinti – sulėtintiVeiksmą, procesą greitiname arba lėtiname tol, kol atsiranda nauja kokybė.

Pagreitiname geologinius procesus tiek, kad per 1 000 metų Žemės paviršius neatpažįs-tamai pasikeičia: iškyla nauji kalnai, atsiveria tektoniniai plyšiai...



A. Beliajevo apsakyme „Virš bedugnės“ pa-greitinamas Žemės sukimasis, o „Šviesos spek-taklyje“ sumažinamas šviesos sklidimo greitis. S. Meyer romane „Saulėlydis“ vampyrai gali bėgti greičiau už automobilį. Mokslinėje fan-tastikoje kosminiai laivai skraido virššviesiniu greičiu.

6. Pridėti – atimtiPrie prototipo pridedame ar iš jo atimame ki-tus objektus, jų dalis, savybes, funkcijas ar dar ką nors.

Senovės mitų ir fantastinių būtybių kūrė-jai mėgo prie pasirinktos būtybės pridėti kitos būtybės dalis, ypatumus ar iš jų atimti vieną ar kitą elementą. Pavyzdžiui, prie padidinto kro-kodilo pridėję antilopės ragus ir didžiulius plė-vėtus šikšnosparnio sparnus, gausime drakoną, iš milžino atėmę vieną akį turėsime „Odisėjoje“ aprašytą kiklopą.

Panašiai manipuliuodami savybėmis ga-lime sugalvoti nenutrenkiantį žaibą, žmogų, turintį kupranugario gebėjimą kaupti maisto ir vandens atsargas, ar dirižablio lengvumo trak-torių.

H. Altovo apsakyme „Asiliukas ir aksioma“ nuo žvaigždėlaivio atskiriamas variklis, kuris lieka Žemėje, o jo generuojama energija siun-čiama kosminėje erdvėje skriejančiam laivui.

Prie knygos pridėję kvapų, gausime kve-piančią knygą (tokią galima rasti Lietuvos kny-gynuose). M. Michalko (2006) pateikia keletą pridėjimo veiksmo pavyzdžių. Štai plaukio-jantis muilas pagamintas muilo masę perlei-dus per plakimo agregatą, kad ji prisisotintų oro. Bostono firma „Liusers kenvas“ paprastus batų raištelius nudažė vaivorykšte, žvaigždu-tėmis, širdelėmis, kitais paprastais piešinėliais ir pardavimai šoktelėjo į neregėtas aukštu-mas. Kažkada „Ford Motor Company“ turėjo 60 proc. rinkos, bet „General Motors“ iškėlė koncepciją: „Bet kokios spalvos ir formos au-

tomobiliai bet kokiai kišenei ir paskirčiai.“ Į tai Henris Fordas atsakė: vartotojas pats gali nusi-dažyti kokia nori spalva. Ir penktajame XX a. dešimtmetyje jo kompanijos turimos rinkos dalis sumažėjo iki 20 procentų.

Objektui galime suteikti naują funkciją. Pavyzdžiui, T. Edisonas savo namų duris „įdar-bino“ pumpuoti vandenį. T. Edisono svečiai stebėjosi, kodėl taip sunku atidaryti garsiojo išradėjo duris...

TRIZ metodikoje (Altshuller, 1985) su pri-dėjimo – atėmimo veiksmu susijęs atmetimo ir regeneravimo (susigrąžinimo, atsikūrimo) principas. Objektai ar jų dalys atmetami, paša-linami, išgarinami, kai jie atlieka savo funkciją ir tampa nebereikalingi (pvz., daugiapakopė raketa). Savo uodegą pavojaus akimirką nusi-meta driežas, o vėliau ją atsiaugina. Objektai gali regeneruoti ir savo savybes (pvz., savaime pasigalandantys skustuvo ašmenys).

Pridėjimo veiksmas panašus į dauginimo veiksmą, kai padauginamas tas pats objektas ar koks nors jo elementas. Pridėję daug vienodų elementų, gauname būtybes su daugybe rankų, kojų ar galvų.

7. Keisti Šiuo veiksmu prototipą keičiame, modifikuoja-me, transformuojame, perdarome, paverčiame į kažką, atverčiame iš kažko ir pan. Tokiu būdu keičiame formą, išvaizdą, paviršiaus tekstūrą, vidaus sandarą, spalvą, garsus, kvapą, savybes, funkcijas, paskirtį, vertę, kokybę, fizinį ar dva-sinį būvį, padėtį, vietą, orientaciją, medžiagą, struktūrą, ryšius ar kitas prototipo savybes. Tokie veiksmai panašūs į kai kuriuos kitus veiksmus (pvz., pakeisti objekto dydį yra tas pats kaip padidinti ar sumažinti dydį).

Įvairūs žmonių pavirtimai gyvūnais, daiktais ar dar kažkuo ir atvirtimai – dažnas stebuk linis veiksmas pasakose, senovės tautų mitologijoje, fantastikoje. Dzeusas mėgo pa-siversti jaučiu, gulbe ar kitu gyvūnu. Žymus



F. Kafkos kūrinys „Metamorfozė“, kuriame žmogus pavirsta milžinišku vabalu. Eskimų jū-ros dvasios Sednos pirštai virto žuvimis ir jūros gyvūnais (Wilkinson, 1999).

Ž. Verno romane „Aukštyn kojom“ ketina-ma pakreipti Žemės sukimosi ašį. V. Žuravliovos apsakyme „Žvaigždžių sonata“ žmonės keičia savo žvaigždės spektrą, šviesumą ir tokiu būdu signalizuoja kitoms civilizacijoms. H. Velso romane „Nematomas žmogus“ išrastas chemi-nis preparatas padaro žmogų visiškai skaidrų. V. Antonovo apsakyme „Dvyliktoji mašina“ žmonės gali keisti savo kūno formą.

Gamtoje taip pat stebime įvairius keitimosi veiksmus: lėliukė virsta peteliške, spalvas keičia chameleonai, kiškiai, medžių lapai.

Prie keitimo veiksmų galime priskirti TRIZ metodikoje (Altshuller, 1985) taikomą sferoi-diškumo – kreivumo principą. Pagal šį prin-cipą lygias, plokščias dalis, paviršius ar formas pakeičiame kreivomis, lenktomis, sferiškomis, kampus užapvaliname, kubą paverčiame rutu-liu. Naudojami volai, suktukai, rutuliai, ratai, spiralės, kupolai. Pavyzdžiui, Ž. Verno sugal-votame povandeniniame laive „Nautilius“ ap-rašyta spiralinė konstrukcija, kuri kompensuo-ja didžiulę vandens svorio jėgą. Rutulinis de-zodorantas taip pat gali būti gera šio principo iliustracija. Linijinį tiesiaeigį judėjimą galime pakeisti sukamuoju judėjimu ar tam tikriems tikslams pasiekti naudoti išcentrinę jėgą. Įdomi, bet nepasiteisinusi idėja buvo gimdyves talpinti į centrifugą.

Keitimą galime atlikti priešinga linkme: kreives paverčiame tiesėmis ar laužtinėmis linijomis, kreivą paviršių pakeičiame lygiu, plokščiu, rutulio ar baliono formą paverčiame stačiakampe ir pan. Kubizmas dailėje gali būti traktuojamas kaip meninė šio požiūrio į pasau-lį išraiška.

Jei yra vientisas objektas, galime jo dalyje pakeisti kokybę. Tai TRIZ vietinės kokybės

pakeitimo principas. Pavyzdžiui, molai atitve-ria dalį jūros, kad dirbtinoje lagūnoje suma-žėtų bangavimas, ar kai kuriose parduotuvėse įrengiamos šaldomos patalpos, atitvertos nuo likusios dalies kabančiomis skaidraus plastiko juostomis, lengvai prasiskiriančiomis ir pralei-džiančiomis žmones, o paskui – grįžtančiomis į pradinę padėtį.

8. Pakeisti, sukeistiVieną objektą ar jo dalį pakeičiame kitu objek-tu ar kito objekto dalimi.

Pavyzdžiui, mitologinė graikų pabaisa Skila „padaryta“ moters kojas pakeitus smaug-lių ar gyvačių kūnais (vietoj kojų – gyvatės). Žmogaus galvą pakeitę jaučio galva, turėsime Minotaurą, o dramblio – indų sėkmės dievą Ganešą. Tą patį galime atlikti ir su objektų sa-vybėmis, ypatumais, medžiagos kokybe ar dar kuo nors.

9. Sureikšminti – nesureikšmintiŠiuo veiksmu sureikšminame, akcentuojame, išryškiname, pabrėžiame, išskiriame kažkokį objektą, jo savybę, poelgį ar dar ką nors. Taip sukuriami superherojai. Taip renkamės priori-tetus.

10. Padaryti universalų – apribotiPadarome taip, kad faktas, daiktas taptų uni-versalus, jo veikimas apimtų plačią reiškinių klasę, ir atvirkščiai – apribojame universalaus daikto galiojimo ar veikimo sritį. A. Azimovo ciklo „Aš – robotas“ herojai – universalūs robotai, o štai H. Katnerio humoristiniame apsakyme „Išpuikėlis Džou“ aprašytas robo-tas, sukonstruotas vieninteliam tikslui – alaus skardinėms atidaryti.

11. Padaryti dinamišką ar statiškąJei reiškinys statiškas – padarome dinamišką, ir atvirkščiai. Veiksmą ar procesą sulėtiname, pagreitiname, sustabdome, padarome šuo-liais...



TRIZ metodikoje yra principas „Aplink-kelis“. Pagal šį principą turime sukonstruotus judančius šaligatvius ar treniruoklį su judančiu bėgimo takeliu.

12. Atstatyti, atkurtiAkurti galime, pvz., padėtį. Toks yra žaislas „Vanka-Vstanka“, kuris paverstas vėl atsistoja ant kojų. Šis veiksmas apima ne tik padėties, bet ir formos, funkcijų, galios, būvio, statuso, savybių atkūrimą. Tokie yra kai kurie metalų lydiniai, turintys „atmintį“ – tam tikroje tem-peratūroje atkuriantys pradinę savo formą.

13. Susieti – atsietiObjektus galime susieti tam tikrais saitais, ry-šiais, priklausomybe, padaryti nuo ko nors pri-klausomus ar nepriklausomus ar, atvirkščiai, nutraukti esamus ryšius, išlaisvinti, atsieti vie-ną objektą nuo kito.

Suteikti grįžtamąjį ryšį ar jį nutraukti – taip pat su šiuo veiksmu susijęs principas. Pavyzdžiui, automobilyje automatiškai keičia-mas garso stiprumas priklausomai nuo variklio keliamo triukšmo: kai triukšmas padidėja, pa-didinamas ir garsas iš kolonėlių.

Procesui patobulinti pedagogikoje ar va-dyboje taikomos refleksijos, kryžminis pati-krinimas. Jei grįžtamasis ryšys jau taikomas, galime pakeisti jo dydį, mastą ar poveikį pro-cesui. Pavyzdžiui, apklausti galima ne tik mo-kinius, bet ir tėvus, globėjus, senelius, mokinių draugus.

Jau išrastas interaktyvus kinas, kuriame žiūrovai balsuodami sprendžia tolesnę įvykių eigą po parodyto epizodo.

14. Izoliuoti – integruotiŠis veiksmas – tai ko nors įkalinimas ar išlais-vinimas. Objektą izoliuojame, įkaliname, atski-riame kokiomis nors kliūtimis nuo kitų objek-tų, uždarome ribotoje erdvėje ar neleidžiame turėti informacinio ar kitokio ryšio su aplinka.

Arba panaikiname kliūtis, pertvaras, sienas, tvoras. Atkuriame turėtus ryšius, integruojame objektą į panašių objektų terpę.

15. PaveiktiPrototipą paveikiame spinduliais, garsu, slėgiu, šviesa, temperatūra ar dar kuo. Poveikis gali būti sutelktas ar išsklaidytas, atsitiktinis ar pe-riodinis, silpnas ar stiprus, fizinis ar informa-cinis.

16. Sukurti kopiją ar pseudoobjektąGalime daryti objektų kopijas iš pigios me-džiagos, imituoti jų veiklą, padaryti neveikian-čius, bet iš išorės labai panašius į originalą, ir pan.

Siekiant apsaugoti brangenybes, daro-mos jų kopijos muziejuose ar viešoje erdvėje. Pavyzdžiui, Michelangelo Buonarroti „Do-vydo“ originalas saugomas pastate, o kopija stovi lauke.

Filmų kūrėjai dažnai naudoja dekoraci-jas, kaskadininkus vietoj pagrindinių aktorių, kartoninius namo fasadus, pieštus peizažus, automobilius be variklių, animuotas pabaisas, brangenybes iš stiklo ir pan. Karo metu statomi netikri kariniai oro uostai su lėktuvų muliažais. Namo ar buto apsaugos sumetimais padaromas netikras šuo: vietoj signalizacijos paleidžiamas lojančio šuns įrašas; arba įrašas paleidžia- mas kartkarčiais, kad vagys manytų, jog kažkas yra namuose. Galima paleisti triukšmo įrašą, uždegti ir užgesinti šviesas (kaip darė filmo „Vienas namuose“ herojus).

Virtuali pseudorealybė kuriama kompiu-terinėje erdvėje. Įvairūs stimuliatoriai padeda mokytis, taikomi moksliniuose tyrimuose ar psichologinės terapijos tikslais.

17. Sukurti ar sunaikinti Šiuos veiksmus galime daryti su:1) objektu (sukuriame naują objektą ar jį su-

naikiname; pvz., St. Jobs, grįžęs į „Apple“ kompaniją, išbraukė iš gaminamų ar dar



projektuojamų gaminių sąrašo daugybę prietaisų (Isaacson, 2012);

2) atrama (objektą kažkuo paremiame, nau-dojamės tarpininku, buferine zona ar lai-kinu kitu objektu, pvz., kaip pasakoje apie žvirblį ir erelį, arba panaikiname esamą atramą ar kt.);

3) simetrija (sulaužome ar atkuriame objekto simetriją; jei objektas jau yra asimetriškas, padidiname jo asimetriškumą);

4) virpesiais (sukuriame virpesius, priverčia-me kažką virpėti ar neleidžiame virpėti, pvz., elektrinis peilis su vibruojančiais aš-menimis);

5) savybėmis, funkcijomis, ryšiais, santykiais ar dar kuo nors (pvz., H. Velso apsakyme „Tiesa apie Paikraftą“ panaikinamas svoris, F. Farmerio „Upės pasaulyje“ superciviliza-cijos sukonstruota planeta neturi jokių me-talų).Pristatėme pagrindinius veiksmus, atlieka-

mus su prototipu siekiant sukurti naują idėją. Tokių veiksmų gali būti ir daugiau. Minėjome, kad tą pačią idėją galima gauti naudojant skir-tingus veiksmus.

Naujų idėjų kūrimo algoritmas gali būti toks:1. Pasirenkame objektą (daiktą, jo dalį, ele-

mentą, savybę, reiškinį, vaizdinį ar kt.).2. Su pasirinktu objektu atliekame kurį nors

veiksmą, pateiktą šiame skyrelyje.3. Objektą keičiame tol, kol gauname koky-

biškai naują ir mus tenkinantį rezultatą.4. Jei rezultatas mūsų netenkina, galime pasi-

rinkti kitą objektą ir pakartoti 2 ir 3 žings-nius arba pasirinkti kitą veiksmą ar veiks-mus.Siekiant paspartinti naujų idėjų kūrimą,

reiktų turėti su savimi veiksmų sąrašą ar atsi-minti, kokius veiksmus galime daryti su įvairiais objektais. Tokios kūrybos procese svarbiausia nebijoti laisvai manipuliuoti objektais, juos

keisti, kilnoti, transformuoti ar atlikti kitokius veiksmus.

Sukūrus naują idėją, be abejo, būtina įsiti-kinti, ar ji yra tinkama, ar ateityje gali būti ver-tinga, naudinga ir pan. Jei idėja daug žadanti, toliau laukia ilgas jos įgyvendinimo kelias.

Tyrimai rodo, kad dauguma kūrėjų naujų idėjų ieško nesinaudodami jokia metodika. Tik nedaugelis turi susikūrę savitų vaizduotę žadinančių metodų. Kolektyvai, įmonės daž-niausiai taiko smegenų šturmo metodą. Visa tai rodo, kad daugelis kūrėjų naujų idėjų ar prob lemų sprendimų ieško aklai, pasikliauda-mi atsitiktinumu, patirtimi, intuicija. Pirmiau pateiktu naujų idėjų kūrimo algoritmu nau-dojasi tik treniruoti, specialius TRIZ moky-mo kursus baigę inžinieriai. TRIZ mokyklų Lietuvoje nėra, todėl rekomenduojame pa-tiems mokytis taikyti šiame skyrelyje išvardy-tus veiksmus ieškant naujų idėjų ir efektyvių sprendimų. Kaip galėjome įsitikinti iš 5 sky-relyje pateiktų tyrimų, gebėjimas atlikti tuos veiksmus ir yra gebėjimas kurti naujas idėjas.

Kartais tenka girdėti, kad labai kūrybiškos idėjos nėra gerai. Tokius nuogąstavimus gali-me suprasti, nes didelių užmojų idėjos įgyven-dinimas gali pareikalauti labai daug sąnaudų. Todėl kiekvieną idėją reikia gerai išanalizuoti, įvertinti visus jos pranašumus ir trūkumus. Tam reikia jau ne kūrybiškumo, o analiti-nio mąstymo, patirties, skaičiavimų, vertinimo.

Nors šiuolaikiniame pasaulyje gausu infor-macijos, daiktų, paslaugų ir kitko, vis vien dar yra daugybė neišspręstų problemų ar tobulin-tinų dalykų. Tad, norint, kad žmonija judėtų pirmyn, būtina kurti tokias kokybiškai nau-jas idėjas, kurios padėtų įveikti įsisenėjusias negeroves ir atvertų naujus horizontus. Tam, tikimės, padės šioje studijoje išvardyti su turi-ma informacija ir esamais objektais atliekami veiksmai.



8. Naujų idėjų kūrimo modelis

Remdamiesi išanalizuota literatūra ir padary-tomis įžvalgomis sudarėme naujų idėjų kūrimo modelį (5 pav.). Kaip matėme 3 skyrelyje, nauja idėja yra transformuotas pasirinktas prototi-pas. Prototipas gali būti esama idėja, objektas, jo dalis, elementas, savybė, funkcija, reiškinys, problema ir kt. Tinkamam prototipui pasirink-ti reikia gerų analitinių gebėjimų (Sternberg, Lubart, 1995; Starko, 2010). Kūrybiniai gebėji-mai reikalingi perdarant, keičiant, modifikuo-jant ar kitaip transformuojant pasirinktą pro-totipą. Norint įvertinti gautą rezultatą, nustaty-ti jo tinkamumą, perspektyvumą, efektyvumą, naudingumą, vėl reikia analitinių gebėjimų. Jei rezultatas kūrėją tenkina, turime sukurtą naują idėją. Jei ne – procesas kartojamas: parenka-mas kitas prototipas ar tas pats prototipas ki-taip transformuojamas.

Visas šis procesas yra veikiamas išorinių ir vidinių veiksnių (aplinkinių žmonių, veiklos sąlygų, kultūrinės, ekonominės aplinkos, mo-tyvų, asmenybės savybių ir kt.).

Išvados

1. Remdamiesi moksline literatūra patikslino-me sąvokos „idėja“ sampratą. Idėja laikome bet kokį žmogaus vaizduotėje susiforma-vusį mentalinį darinį (mintį, vaizdinį, kon-cepciją, sampratą), kuris yra smegenų vei-klos rezultatas.

2. Tyrime nustatėme naujų idėjų vertinimo ypatumus. Nauja idėja yra tokia, kurios ne-buvo iki jos išsakymo ar kitokio jos paskel-bimo momento. Naujumas gali būti subjektyvus, kai idėjos autorius nežinojo apie tokios pat idėjos, kokią jis pasiūlo, egzista-vimą, ar objektyvus (absoliutus), kai tokios idėjos niekas iki tol nebuvo pateikęs.

3. Kūrybiškoms idėjoms apibūdinti tyrėjai vartoja labai daug įvairių kriterijų: nauju-mo, originalumo, unikalumo, vertingumo, naudingumo, tinkamumo, efektyvumo, pritaikomumo, tikslingumo, kokybiškumo ir kt. Mokslinėje literatūroje pateikiama daug skirtingų minėtų kriterijų derinių. Visi kriterijai, išskyrus naujumo, yra labai

5 PAV. Naujų idėjų kūrimo modelis

23

tenkina, turime sukurtą naują idėją. Jei ne – procesas kartojamas: parenkamas kitas prototipas ar tas pats prototipas kitaip transformuojamas.

Visas šis procesas yra veikiamas išorinių ir vidinių veiksnių (aplinkinių žmonių, veiklos sąlygų, kultūrinės, ekonominės aplinkos, motyvų, asmenybės savybių ir kt.).

5 pav. Naujų idėjų kūrimo modelis

Išvados 1. Remdamiesi moksline literatūra patikslinome sąvokos „idėja“ sampratą. Idėja laikome bet

kokį žmogaus vaizduotėje susiformavusį mentalinį darinį (mintį, vaizdinį, koncepciją, sampratą), kuris yra smegenų veiklos rezultatas.

2. Tyrime nustatėme naujų idėjų vertinimo ypatumus. Nauja idėja yra tokia, kurios nebuvo iki jos išsakymo momento ar kitokio jos paskelbimo. Naujumas gali būti subjektyvus, kai idėjos autorius nežinojo apie tokios pat idėjos, kokią jis pasiūlo, egzistavimą, ar objektyvus (absoliutus), kai tokios idėjos niekas iki tol nebuvo pateikęs.

3. Kūrybiškoms idėjoms apibūdinti tyrėjai vartoja labai daug įvairių kriterijų: naujumo, originalumo, unikalumo, vertingumo, naudingumo, tinkamumo, efektyvumo, pritaikomumo, tikslingumo, kokybiškumo ir kt. Mokslinėje literatūroje pateikiama daug skirtingų minėtų kriterijų derinių. Visi kriterijai, išskyrus naujumo, yra labai subjektyvūs, todėl, apibūdinant idėją kūrybiškumo požiūriu, remiantis R. Weisberg (2006) ir kitų tyrėjų įžvalgomis, siūlome taikyti vien naujumo kriterijų.

4. Nustatyta, kad absoliučiai naujos ar labai originalios idėjos nėra vertingos. Tokias idėjas sunkiai priima dauguma vartotojų, o dažnai ir ekspertai. Pelną, naudą jos ima duoti tada, kai jų pritaikymas tampa masinis (t. y. kai tokia idėja nebėra nauja). Jei kūrybiškai idėjai taikysime naujumo ir vertingumo kriterijus ar panašius kriterijų derinius, gali būti, kad ką tik pateiktos idėjos bus laikomos nekūrybiškomis, nes įvertinti jų potencialų vertingumą yra labai sunku.

5. Analizuodami kūrybiškas idėjas padarėme išvadą, kad naujumo kriterijaus neužtenka, norint apibūdinti kūrybišką idėją, – reikia įvesti kokybiško naujumo sąvoką. Siūlome kūrybiškomis laikyti tik tokias idėjas, kurios yra kokybiškai naujos. Kaip parodėme 3 skyrelyje, nauja – tai, kas vienaip ar kitaip perdaryta (transformuota) sena (tai, kas jau yra). Esamų objektų, elementų, idėjų, esamos informacijos perdarymas gali būti didesnis ar mažesnis.

Kokybiškai nauja idėja yra tokia, kurios transformacija yra tokia didelė, kad nebegalime atpažinti, iš ko ji buvo padaryta. Kokybiškai naujomis idėjomis taip pat laikome tokias, kurios esamą sistemą pakelia į hierarchiškai aukštesnį lygį ar sukuria kokybišką naujumą. Manome, kad kokybiškas naujumas yra esminis kūrybiškos idėjos kriterijus.

6. Apžvelgę mokslinėje literatūroje pateiktus gebėjimus, susijusius su naujų idėjų kūrimu, nustatėme, kad tai – gebėjimai transformuoti turimas žinias (Guilford, 1959), manipuliuoti (tirti, keisti, derinti) duotais objektais (Starko, 1989). R. Sternberg ir T. Lubart (1995) įvardija sintetinius gebėjimus, kurie padeda matyti problemą naujai, rasti naujus jos aspektus, pažvelgti į probleminę



subjektyvūs, todėl, apibūdinant idėją kūry-biškumo požiūriu, remiantis R. Weisberg (2006) ir kitų tyrėjų įžvalgomis, siūlome taikyti vien naujumo kriterijų.

4. Nustatyta, kad absoliučiai naujos ar labai originalios idėjos nėra vertingos. Tokias idėjas sunkiai priima dauguma vartotojų, o dažnai ir ekspertai. Pelną, naudą jos ima duoti tada, kai jų pritaikymas tampa masi-nis (t. y. kai tokia idėja nebėra nauja). Jei kūrybiškai idėjai taikysime naujumo ir ver-tingumo kriterijus ar panašius kriterijų de-rinius, gali būti, kad ką tik pateiktos idėjos bus laikomos nekūrybiškomis, nes įvertinti jų potencialų vertingumą yra labai sunku.

5. Analizuodami kūrybiškas idėjas padarėme išvadą, kad naujumo kriterijaus neužtenka, norint apibūdinti kūrybišką idėją, – reikia įvesti kokybiško naujumo sąvoką. Siūlome kūrybiškomis laikyti tik tokias idėjas, ku-rios yra kokybiškai naujos. Kaip parodėme 3 skyrelyje, nauja – tai, kas vienaip ar kitaip perdaryta (transformuota) sena (tai, kas jau yra). Esamų objektų, elementų, idėjų, esa-mos informacijos perdarymas gali būti di-desnis ar mažesnis.

Kokybiškai nauja idėja yra tokia, kurios trans-formacija yra tokia didelė, kad nebegalime atpažinti, iš ko ji buvo padaryta. Kokybiškai naujomis idėjomis taip pat laikome tokias, kurios esamą sistemą pakelia į hierarchiškai aukštesnį lygį ar sukuria kokybišką naujumą. Manome, kad kokybiškas naujumas yra es-minis kūrybiškos idėjos kriterijus.

6. Apžvelgę mokslinėje literatūroje pateiktus gebėjimus, susijusius su naujų idėjų kūri-mu, nustatėme, kad tai – gebėjimai trans-formuoti turimas žinias (Guilford, 1959), manipuliuoti (tirti, keisti, derinti) duotais objektais (Starko, 1989). R. Sternberg ir T. Lubart (1995) įvardija sintetinius gebėji-mus, kurie padeda matyti problemą naujai,

rasti naujus jos aspektus, pažvelgti į prob-leminę situaciją kitaip, naujai apibrėžti ar performuluoti problemą, pakeisti sprendi-mo paieškos kryptį ir kt. Tai gebėjimai jau žinomos informacijos elementus sujungti (sintetinti) į naują darinį ar turimus daiktus panaudoti nauju būdu.

Kiti tyrėjai (Weisberg, 2006; Perkins, 2000 ir kiti) nustatė, jog, norint sukurti kažką genialaus, ypatingi gebėjimai nėra būti-ni. Nepaprasti rezultatai pasiekiami ilgai dirbant, atkakliai siekiant užsibrėžto tiks-lo, esant palankioms aplinkybėms ir kt. Pažymima, kad nėra skirtumo tarp naujų (nekūrybiškų) ir kokybiškai naujų (kūry-biškų) idėjų generavimo proceso bei gebė-jimų šiuos procesus valdyti.

7. Studijoje trumpai apžvelgėme smegenų štur-mo, sinektikos, morfologinės analizės ir kitus vadinamuosius bandymų ir klaidų metodus, taikomus kuriant naujas idėjas. Pažymėtina, kad jie nėra efektyvūs sprendžiant sudėtin-gas problemas. Šių metodų pranašumas – paprastumas ir prieinamumas.

Gerokai efektyvesni yra algoritminiai me-todai (TRIZ, ASIT). Šiuose metoduose problemoms spręsti taikomi įvairūs veiks-mai, atliekami su objektais ar jų dalimis. Bandymų ir klaidų metoduose tokie veiks-mai visai netaikomi ar taikomas vos vie-nas kitas veiksmas. Pagrindinės sąvokos, siejamos su smegenų šturmo ir kitais psi-chologinio aktyvinimo metodais – intuici-ja, įkvėpimas, nušvitimas, įgimti gabumai, smegenų „audrinimas“, laimingas atsitikti-numas, algoritminių – sistemų vystymosi dėsniai, uždavinio analizės taisyklės, stan-dartiniai veiksmai, mąstymo įrankiai.

8. Kaip matome, tiek idėjų struktūra, tiek ge-bėjimų analizė, tiek praktikoje taikomi įvai-rūs naujų idėjų kūrimo metodai rodo, kad naujos (ir kokybiškai naujos) idėjos kuria-



mos seną informaciją ar turimus objektus perdarant vaizduotėje į kažką, ko nebuvo iki idėjos sukūrimo momento, t. y. kūrybos formulė (idėjų kūrimo srityje) galėtų būti tokia: N = f(S).

9. Aprašėme 17 veiksmų, kurie atliekami ku-riant naujas idėjas. Dažniausiai taikomi to-kie veiksmai: perkelti, padaryti atvirkščiai, padidinti, sumažinti, sujungti, išskaidyti, pridėti, atimti, keisti. Sudarytas keturių žingsnių minėtų veiksmų taikymo algorit-mas. Šis metodas turėtų padėti kuriantie-siems kokybiškai naujas idėjas.

10. Remiantis išanalizuota literatūra ir padary-tomis įžvalgomis sudarytas naujų idėjų kū-rimo modelis, kuriame pasirinkto prototi-po (jau esančios idėjos, objekto, elemento, reiškinio ir kt.) transformavimas į naują idėją vyksta kūrybinių gebėjimų dėka. Analitiniai gebėjimai reikalingi pasiren-kant prototipą ir vertinant gautą rezultatą. Visas šis procesas yra veikiamas išorinių ir vidinių veiksnių (aplinkinių žmonių, veik-los sąlygų, kultūrinės, ekonominės aplin-kos, motyvų, asmenybės savybių ir kt.).

Altshuller, G. S. (1985). Creativity as an Exact Science: The Theory of the Solution of Inventive Problems. New York: Gordon and Breach.

Amabile, T. M. (1996). Creativity in Context: Update to The Social Psychology of Creativity. Boulder, CO: Westview Press.

Barron, R. (1955). The disposition toward originality. Journal of Abnormal and Social Psychology, 51, p. 478–485.

Beresnevičius, G., Beresnevičienė, D. (2013). Parameters of the creative product and factors that determine it. Tarptautinis verslas: inovacijos, psichologija, ekonomika, t. 4, Nr. 2 (7), p. 21–53.

Bernstein, D. A. & others (1994). Psychology, 3rd Edition. Boston: Houghton Mifflin Company.

Boden, M. A. (2009). Computer models of Creativity. In R. J. Sternberg (Ed.), Handbook of Creativity (12th printing, pp. 351–372). Cambridge: Cambridge University Press.

Boyd, D., Goldenberg, J. (2013). Inside the Box: Why the best business solutions are right in front of you. London: Profile Books.

Buzan, T. (2008). Mokykitės mąstyti. Vilnius: Alma littera.

Cameron, J. (2014). Kūrėjo kelias: praktinės kūry bingumo pamokos. Vilnius: Alma littera.

Conrad, S. M. (2009). Creative Personality. In B. Kerr (Ed.), Encyclopedia of Giftedness, Creativity, and Talent (Vol. 1, pp. 185–187). Thousand Oaks, CA: Sage Publications.

Literatūra

Csikszentmihalyi, M. (1996). Creativity: Flow and the Psychology of Discovery and Invention. New York: HarperCollins Publishers.

Colman, A. M. (2009). A Dictionary of Psychology, 3rd edition. Oxford: Oxford University Press.

de Bono, E. (1992). Teach Your Child How to Think. London: Viking.

Daujotytė, V. (2010). Kūrybingumas ir kūrybiškumo atpažinimas, Mokslo Lietuva: Lietuvos mokslininkų laikraštis, 3(425), p. 1–2.

Daujotytė, V. (2011). „Idėjos, jei didžios...“ Apie idėjų svarbą Vandos Zaborskaitės pasaulėvokoje. Prieiga per internetą http://www.rasyk.lt/ivyki-ai/idejos-jei-didzios.html (Žiūrėta 2014-09-18).

Evangelija pagal Joną (1998). Prieiga per internetą http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc =BiblijaRKK1998_Jn_1,1-18. (Žiūrėta 2014-10-27).

Florida, R. (2002). The Rise of Creative Class. New York: Basic Books.

Gallagher, J. J., Weiss, P. (1979). The education of gifted and talented students. Washington: Council for Basic Education.

Gascon, L. D., Kaufman, J. C. (2010). Both Sides of the Coin? Personality, Deviance, and Creative Behavior. In D. H. Cropley and others (Eds.), The Dark Side of Creativity (pp. 235–254). Cambridge: Cambridge University Press.

Ghiselin, B. (1985). The creative process. Berkeley: University of California Press.



Gordon, J. J. W. (1961). Synetics: The Development of Creative Capacity. New York, Evanston, London: Harper & Row.

Guilford, J. P. (1959). Three faces of intellect. American Psychologist, 14, p. 469–479.

Guilford, J. P. (1968). Intelligence, Creativity and their Educational Implications. California: Robert R. Knap, San Diego.

Horowitz, R. (2004). Introduction to ASIT. E-book.Howkins, J. (2005). The Mayor‘s Commisission

on the Creative Industries. In J. Hartley (Ed.) Creative Industries (pp. 117–125). Oxford: Blackwell Publishing.

Howkins, J. (2010). Kūrybos ekonomika. Vilnius: Technika.

Isaacson, W. (2012). Steve Jobs. Kaunas: Obuolys. Kanišauskas, S. (2012). Kūrybos komunikacija:

introspektyvi analizė ir vertybės. Santalka: Filosofija, Komunikacija, t. 20, Nr. 2, p. 101–109.

Kasof, J. (1999). Attribution and Creativity. In M. A. Runco, S. R. Pritzker, (Eds.), Encyclopedia of Creativity (Vol. 1, p. 147–156). San Diego: Academic Press.

Kay, S. (1994). A Method for Investigating the Creative Thought Process. In M. A. Runco (Ed.) Problem Finding, Problem Solving, and Creativity (pp. 116–129). Norwood: Ablex Publishing Corporation.

Kim, S. H. (1990). Essence of creativity: A guide to tackling difficult problems. New York: Oxford University Press.

Kirvelis, D. (2012). Ateities visuomenė: transhuma nizmas ir posthumanizmas. Prieiga per internetą http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pa-saulis/redakcijos_akiratis/S-28962/straipsnis/Ateities-visuomene-transhumanizmas-ir-posthumanizmas?l (Žiūrėta 2014-11-12).

Koestler, A. (1964). The Act of Creation. London: Arkana.

MacKinnon, D. W. (1975). IPAR‘s contribution to the conceptualization and study of creativity. In I. Tailor & J. Getzels (Eds.), Perspectives in creativity. Chicago: Aldine.

Michalko, M. (2006). Thinkertoys: A Handbook of CreativeThinking Techniques (2nd Edition). New York: Ten Speed Pres.

Nickerson, R. S. (2009). Enhancing Creativity. In R. J. Sternberg (Ed.), Handbook of Creativity (12th printing, pp. 392–430). Cambridge: Cambridge University Press.

Norkus, Z. (2012). Apie ateinančią sintetinės bio-logijos Kondratjevo bangą ir biokapitalistinę Lietuvą. Problemos, 81, p. 79–97.

Osborn, A. F. (1953). Aplied Imagination (Rev Ed.). New York: Charles Scribner’s Sons.

Perkins, D. N. (1994). Creativity: Beyond the Darwianian paradigm. In M. A. Boden (Ed.), Dimensions of creativity (pp. 119–142). Cambridge, MA: MIT Press.

Perkins, D. N. (2000). The Eureka Effect: The Art and Logic of Breakthrough Thinking. New York: W. W. Norton & Company.

Petrulytė, A. (2001). Kūrybiškumo ugdymas mokant. Vilnius: Presvika.

Policastro, E. (1999). Intuition. In M. A. Runco, S. R. Pritzker, (Eds.), Encyclopedia of Creativity (Vol. 2, p. 89–93). San Diego: Academic Press.

Reis, S. M., Renzulli, J. S. (2009). Creative Productivity. In B. Kerr (Ed.), Encyclopedia of Giftedness, Creativity, and Talent (Vol. 1, pp. 194–197). Thousand Oaks, CA: Sage Publi-cations.

Rickards, T. (1999). Brainstorming. In M. A. Runco, S. R. Pritzker, (Eds.), Encyclopedia of Creativity (Vol. 1, p. 219–227). San Diego: Academic Press.

Robertson, S. I. (2003). Problem solving. Hove: Psychology Press.

Rodari, G. (2001). Fantazijos gramatika: Įvadas į istorijų kūrimo meną. Vilnius: Šviesa.

Root-Berstein, R., Root-Berstein, M. (1999). Sparks of Genius: The Thirteen Thinking Tools of the World‘s Most Creative People. Boston: Houghton Mifflin Company.

Rubenson, D. L., Runco, M. A. (1992). The psycho-economic approach to creativity. New ideas in Psychology, 10(2), p. 131–147.

Runco, M. A. (2007). Creativity. Theories and Themes: Research, Development, and Practice. Amsterdam: Elsevier Academic Press.

Sawyer, R. K. (2012). Explaining Creativity: The Science of Human Innovation (2nd ed.). Oxford: Oxford University Press.



Shalley, C. E., Zhou, J. (2009). Organizational Creativity Research. In J. Zhou, C. E. Shalley (Eds.), Handbook of Organizational Creativity (pp. 3–31). N.Y.: Psychology Press.

Sheffield, C. (1999). Borderlands of Science. New York: Baen.

Simonton, D. K. (1999a). Genius, Creativity, and Leadership: Historiometric Inquiries (2nd ed.). Cambridge: Harvard University Press.

Simonton, D. K. (1999b). Origins of genius: Darwinian perspective on creativity. New York: Oxford University Press.

Simonton, D. K. (2008). Creative Wisdom: Si mi-larieties, Contrasts, Integration, and Appli cation. In A. Craft, H. Gardner, G. Claxton (Eds.), Creativity, Wisdom, and Trusteeship (pp. 68–76). Thousand Oaks, CA: Crown Press.

Starko, A. J. (2010). Creativity in the Classroom (4th ed.). New York: Routledge.

Sternberg, R. (1985). Beyond IQ: A triarchic theory of human iltelligence. New York: Cambridge University Press.

Sternberg, R. J., Clinkenbeard, P. R. (2009). The tri-archic model applied to identifying, teaching, and assessing gifted children. In D. Eyre (Ed.),

Gifted and Talented Education (Vol 1, pp. 456–470). London and New York: Routledge.

Sternberg, R. J., Kaufman, J. C., & Pretz, J. E. (2002). The creativity conundrum. New York: Psychology Press.

Sternberg, R. J., Lubart, T. I. (1995). Defying the Crowd: Cultivating Creativity in a Culture of Conformity. New York: The Free Press.

Suchotinas, A. (1983). Mokslo paradoksai. Vilnius: Mokslas.

Ward, T. B., Finke, R. A., & Smith, S. M. (1995). Creativity and the Mind: Discovering the Genius Within. Cambridge: Perseus Publishing.

Weisberg, R. W. (2006). Creativity: Understanding Innovation in Problem Solving, Science, Invention, and the Arts. New Jersley: John Wiley & Sons, Inc.

Wilkinson, P. (1999). Iliustruotas mitologijos žodynas. Vilnius: Alma littera.

Амнуель, П. Р. (1980). Развитие творческого вооб ражения. Чебоксары: Чювашский го су-дар ственный институт.

Выготский, Л. С. (1967). Воображение и творчество в детском возрасте. Москва: Про све-щение.

Creative abilities and the model of generating new ideas

Gediminas Beresnevičius

S u m m a r y

The aim of the study – to find out what kind of abili-ties are necessary for creativity and the generation of new ideas, what is the model of generating them.

The objectives of the study were the following: to define the term “creative idea”; to find the essential criteria of a creative idea; to discover cognitive skills and abilities necessary for generating new ideas; to analyze the most important methods of generating new ideas and the problem-solving strategies; to compile a list of actions helping to create new ideas; to create the model of creating new ideas.

Research methods: analysis of scientific lite-rature and modeling.

Results of the research showed that an idea is any mental construct (thought, image, concept) which is the result of the activity of the brain. A new

idea is an idea which has not existed before. A new means a transformed old (which already exists).

If we want to define a creative idea, it is not enough to use the criteria of novelty. It is necessary to use the term qualitative novelty. Thus, a creative idea means a qualitative by new idea.

The author defines a qualitative by new idea as an idea which is transformed so much that we cannot recognize how it has been made. A qualitative by new idea raises the whole existing system to a higher level in the hierarchy of the existing systems or creates a qualitative novelty. Qualitative novelty is an essential criterion of a creative idea.

The research has shown that the abilities of gen-erating of new ideas are the abilities to transform the existing knowledge, to manipulate (to explore,



Įteikta / Submitted: 2014-10-28Priimta / Accepted: 2014-11-03

change, combine) the existing objects. The ability of generating new ideas helps to see a problem from the new perspective, to find new aspects of the prob-lem, to reformulate it, to change the direction of the problem solving strategy, to synthesize the already existing elements of information into a new pattern or to use the already existing objects in a new way.

The analysis of the structure of ideas and of creative abilities, as well as the practice of using different methods of generating new ideas has revealed that new ideas as well as the qualitative by new ideas are created on the basis of old or already existing information. The author describes a list of 17 actions helping to create new ideas.

The author presents the model of creating new ideas. It consists of the appropriate prototypes (already existing ideas, objects, elements, phenom-ena, etc.), which are transformed into new idea by the creative abilities of the creator. Analytical apti-tudes are necessary for choosing the prototype and assessing the results of the process of creation. All this process is affected by external and internal fac-tors such as the surrounding people, conditions of activities, the cultural, economic and environment, motivation, peculiarities of a personality, etc.

Key words: creative idea, creative abilities, gene-ration of new ideas, the model of generating new ideas.



2014, t. 5, Nr. 2 (9), p. 39–49


2014, Vol. 5, No 2 (9), pp. 39–49

Online ISSN 2345-0932Psichologija • Psychology

Life hardiness role in the development of students creativity

Māra VidnereRiga Teacher Training and Educational Management AcademyE-mail [email protected]

Aim of the study is to determine significance of personality’s life hardiness and creativity`s resources. Research of life hardiness correlation to stress level, stress dimensions used syntonic stress management model (SSMM) (Vidnere M., Nucho A., 1998).

Materials and methods. There are several methods applied in this research: test “Assess your creativity resources” (adapted by M. Vidnere). The generalized contentment scale (W. Hudson, 1982, adapted by M. Vidnere), creativity resources: quality`s (Vishnakova N.), life hardiness questionnaire (D. Ļeontjevs, adapted by M. Vidnere).

Results. Specific syntonic stress management model (SSMM) skills strengthen each domain of self-system and as in any other system changes in one part can affect functioning of all other parts of the whole.

Conclusions. We can conclude that life hardiness increases creativity resources and reduces stress level. There is correlation between life hardiness, creativity`s resources and dimensions of creativity (see tables 4–6). Using syntonic stress management model increases creativity’s resources and life hardiness. There is correlation between life hardiness and creativity`s resources and dimensions of creativity (see tables 5–8). While using SSMM student’s life hardiness and integrity of personality increases. The results of this study has shown that SSMM can be effectively used in the learning process. This model also lowers stress and increases the resources of creativity. The results of research demonstrate that syntonic stress management model (SSMM) skills create possibilities to advance student’s creativity resources and life hardiness..

Key words: creativity, dimensions of creativity, life hardiness, barrier of creativity, stress, syntonic stress management model.

*

Introduction

The decade since social changes in Latvia has been characterized by preoccupations with overwhelming social problems. Recent political, social and economic changes in the Baltic states have encouraged shaping new actuality in social psychology and culture. A human being who is not capable to adapt in

a new environment can encounter a negative transformation: changes in psyche, health deterioration, collapse of social viewpoints. This period is characterized by identity crisis, anxiety, depression and emotional disturbance as well as independent creative thinking and emerged future designing. As quantity of studies increase there is serious lack of physical activity, creative and integrative approach

40 M. Vidnere. Life Hardiness Role in the Development of Students Creativity


to individual’s development in high school period.

Long-standing social changes have negative-ly affected not only national social and financial aspects, but it has heavily influenced person’s emotional stability, stress in daily life as well as professional productivity. To constructively overcome the crisis, personality requires a stable mental health which basis is the strength of life and emotional well-being. It is determined by two components: the strength of life-stress re-sistance and creativity resource development. Living strength is one of the personal potentials of creativity-enhancing conditions.

Although the most logical progression would be to start with the basic skills to help students to lower the level of stress. Firstly, there are basic fire-fighting skills which offer immediate reduction of tension and anxiety. Next, the restorative skills which require some practice before relief is experienced. And final-ly, there are the various life enhancement skills which gradually lead to changes in student’s life hardiness to provide relative immunity to stress and developing creativity resources.

Aim of the study is to determine sig-nificance of personality’s life hardiness and creativity`s resources. Research life hardiness correlation to stress level, stress dimensions (M. Vidnere, A. Nucho, 1998) and barriers for creativity. Participants of the research indicates barriers for creativity resources and level of creativity awareness (pedagogical students at the age 25 to 50, average age 35,9).

Materials and methods. There are several methods applied in this research: test “Assess your creativity resources” (E.P. Torrance, 1989, adapted by M. Vidnere). The generalized con-tentment scale developed by Hudson question-naire (W. Hudson, 1982, adapted by M. Vidne-re, A. Nucho) is another relatively simple mean of establishing a baseline. Barriers of creativity resources questionnaire (E. Torrens, adapted by M. Vidnere) creativity resources: quality`s

(N. Vishniakova), life hardiness questionnaire (D. Ļeontjevs, adapted by M. Vidnere). Data was processed using Microsoft Excel program.

In today`s world a sense of balance is threatened by changes in external and inter-nal environments. When crises occur, an un-derstanding of the underlying mechanisms of reactions to stress presented in this work are crucial to the practioner`s ability to modify the changes precipitated by crisis and developing life hardiness. The response to stress is complex and vulnerability of an individual to particular kind of pressure. Specific syntonic stress man-agement (SSM) skills can strengthen each do-main of self-system and as in any other system changes in one part can affect functioning of all other parts of the whole.

In syntonic model both cerebral hemi-spheres are used to develop stress management skills. One of them employ the logical, sequen-tial, analitic, thought processes; the other – non-verbal, non-discursive or holistic ways of information processing. These are imagery techniques, neuromuscular relaxation and meditation. In syntonic model there are three distinct phases of SSM skills. The skill clusters constituting syntonic model of stress manage-ment are diagrammed in figure 1.

Stress may manifest itself in any one of the parts of the self-system. Sometimes several of five domains is a cause for concern, this con-cern will spill over and will affect the rest of the system. This interrelationship is one of the characteristics of the system. But what is equally true is that the effects go in both di-rections. Improvement in one subsystem flow over into the other subsystems. It may be too overwhelming to attend to all the sources of stress in one’s life.

The syntonic model of stress management consists of three phases. There are the basic first aid skills of deep breathing, neuromus-cular relaxation, positive imagining, and self-signaling.

41M. Vidnere. Life Hardiness Role in the Development of Students Creativity


Transpersonal factor

Realm of achievements

Mind

Interpersonal relationships

Body

Time management

Philosophy of life

Imagerymeditation

Social networks

RelaxationNutritionExercise

When SSMM is used a person is able to in-crease his creativity resources and his sense of alarm and depression is lowered.

Twenty-five years after Selye’s initial work on stress, Kobasa (1979) focused on what he called the subtle points in his findings in an attempt to isolate factors that mitigate nega-tive impacts of stressful events. In Kobasa’s determination, persons who experience high degrees of stress without becoming ill have a personality structure differentiating them from those who become sick under stress. Kobasa called that personality structure hardiness.

Kobasa, Maddi, and Kahn (1982) believed that hardy persons possess three major charac-teristics: control, commitment, and challenge. Hardy persons recognize that they have options to exercise judgment and make good decisions (control), opportunities to become actively in-volved in various life activities (commitment) and abilities to perceive change as beneficial (challenge). When faced with a stressful life event, hardy persons will attempt to change or modify events (control) into a challenge con-sistent with life’s purpose (commitment) that

results in learning and personal growth (chal-lenge) (Bigbee, 1985).

Various studies have explored the benefits of a hardy personality and its positive relation-ship to mediating stress of stress. In his study of upper and middle-level executives with compa-rable levels of stress, Kobasa (1979) found that highly stressed executives with low illness rates exhibited more hardiness than highly stressed executives who exhibited a high rate of illness.

Csikszentmihalyi (1990, 1996) has con-cluded that the major distinguishing char-acteristic of creative people is the capacity to experience “flow” that experience of timeless-ness and oneness with the activity in which one is engaged. In a flow state people have a sense that their abilities are only just equal to the challenge; they are caught up in the process of creating in order to enhance the flow state.

In addition to these characteristics and life conditions that enhance creativity, certain psychological conditions can block creativity. Although creative individuals often are consid-ered to “live on the edge” and generally choose more independent stress management skills.

FIGURE 1. The self-system and corresponding stress management skills



Living strength depens to belief system about themselves, the world and relationship with the world. This disposition includes three relatively autonomous components: commit-ment, control and risk acceptance. These com-ponents and the common life of the strength of expression does not develop internal tension in stressful situations.

Intervention (commitment) is evaluated as “the belief that engaging in ongoing person-ality that maximize the opportunity to find something important and interesting” (Maddi, 1998). Man with the development of inter-vention components gaining satisfaction with their performance. In contrast, such a lack of confidence creates a sense of exclusion. “If you feel the self-confidence and the fact that the world is generous, you have involvement” (Maddi, 1984).

Control (control) is the belief that the fight allows affect the ongoing results, but also its effect is not absolute and success is not guar-anteed. As a contrast there goes the feeling of helplessness. A man with a highly developed control components felt that he chooses his ac-tions and his way.

Risk acceptance (challenge) – the human belief that everything that is happening to him is contributing to his development on the basis of the knowledge gained from experience – no matter positive or negative.

S. Maddi (Maddi, 1998) highlights three components in order to maintain health, op-timal working capacity and activity levels due to stressful conditions. We can talk about indi-vidual differences of each component as well as the total cumulative rating.

One of the first and convincing study based on life endurance constructs is longitudinal study that S. Maddi chair was made with a large telecommunications company managers in Illinois (Illinois Bell Telephone Company – IBT). Stressogenous situation formed when the legislative changes provided a significant

number of staff reductions. This situation caused distress reactions, somatic diseases and mental disorders for many employees, who were waiting for a decision on his future fate.

The study revealed strong feedback be-tween the living expression of the strength of the individual components and the company’s managers, the likelihood of serious illness dur-ing the formation of stress situations (Maddi, 1987). Low levels of the three life hardiness components, resulted in manifestation of disease – 92,5 %, high levels of one compo-nent – 71,8 %, with a high level of two com-ponents – 57,7 %, with high levels of all three components – only 7.7 % gave manifestation of disease. These figures represent a life hardiness components, stress, the importance of preven-tion, but also show systematic synergy of their interaction.

Stress affects the emergence of variety of factors: the body’s innate vulnerability (for example a tendency to different morbidity), external events, human beliefs, his ability to cope with stressful situations (Maddi, Kobasa, 1984). The impact of the first two factors is not always subject to control, but to transform copingstrategy of life and contribute to the de-velopment of resistance dialed effects – stress – reduction.

Life hardiness has a great impact on the as-sessment of the situation. On the other hand, it helps to activate the strength of life overcom-ing difficulties. It stimulates concern for per-sonal health and well-being (eg. daily morn-ing routine, diet maintenance, etc.). Covered programs must be based on tension and stress experienced by a person who does not become chronic and does not lead to morbidity psy-chosomatics.

S. Maddi releases regressive transforma-tive stress management techniques. Transfor-mative techniques, in contrast to regressive, openness to new and ready to act in situations of stress and activity. He describes five main



mechanisms through which life gets positive impact, strength to resist a variety of morbidity and prevent performance loss (Maddi, 1998, fig. 2):

• Lifechangeasa lessstressogenassess-ment;

• Motivation for the establishment of atransformative stress management;

• Strentheningoftheimmuneresponse;• Accountabilityinrelationtothemain-

tenance of health;• Searchforactivesocialassistance,tofa-

cilitate stress.Russian scientist D. Leontjev (2007) drawn

up methodologies approbation, expressed by S. Maddi theory, emphasizing that the strength of life is not only essential in times of stress, but it also constitutes one of the most impor-tant personality of creative potential of devel-opmental factors.

Creativity – Latin “creativeness” (Maslow, 1967) is human’s potential and ability to be creative. “Creativity” is individual’s personal growth, self-reflection, improvement, capabil-ity associated with diversifying their areas of life. The creative act is a part of person’s abil-ity to express his own creativity (Cropley, 2001; Rogers, 1990; Gardner, 1992; Garay, 2001; Guilford, 1967; Mayer, 1999). A. Cropley notes that recent research trends focus on creative aspects of evolving personality – creativity has

developed besides a large role in the environ-ment and its various stimuli (Cropley, 2006). In general, stimulating creativity process involves both – conscious and unconscious (Garai, 2001). In resources creativity can be defined as person’s creative possibility. It is possible to measure personality’s ability to recognize, access and use these resources as well as to explore the factors that block access to the re-sources of creativity (Torrance, 1989).

Creativity is widely studied in psychology and humanistic aspect of systems (Csikszent-mihalyi, 1996; Simonton, 1995; Бердяев, 1991; Craft, 2000; Cropley, 1992; Roger, Schank, 1995; Guilford, 1967). Nowadays creativity is researched in the context of imposition of un-conscious processes and their role in the cre-ative liberation of resources (Csikszentmihalyi, 1996; Miller, 1996; Simonton, 2004; Kantoro-vich, 1993). M. Csikszentmihalyi (Csikszent-mihalyi, 1996) believes that conscious think-ing is linear, logical and unconscious associa-tive links can be found outside the boundaries of logic. In his view, insight occurs when the unconscious links between ideas becomes so strong that appears as a stream of conscious-ness “flow” (Csikszentmihalyi, 2000). It fol-lows from the psyche unconsciously, processes as an individual need to unleash your “I” that is emotionally enriching process (Маслоу, 2002). Unconscious processing (processing)

Stressors The processevaluation

PsychicalReaction,

physiological reaction

Desadaptive and adaptive reactions

(coping)

Social factors

Personalfactors

FIGURE 1. Stress and stress event`s structure of the recast (Ababkovs, Perro, 2004)



approach is based on H. Puankarē (Poincare, 1913) viewing illumination (creative idea of consciousness) and incubation (creative idea subconscious level) phenomenon. We consid-er resource for promoting creativity, learning stress management skills and reducing stress indicators.

The concept of stress has had a major im-pact in different areas of science that are sutied by the man. The scientific concept of a signifi-cant impact on canadian scientist Hans Selje, 1983) pathophysiological studies were further extended in medicine, psychology, sociology and other science studies.

Stress is body’s non-specific response to exposure of harmful agents in the form of gen-eral adaptation syndrome. Stress is a moral or physical congestion in which the individual comes, if he threatens to go beyond his ability or power limits.

Stress is person’s everyday life inseparable part but it varies greatly in the depth of influ-ence, strength and duration of these effects on the expression of the body. Stress can be

also considered as a positive adaptive factor in adapting to the changing social conditions of life. However, body’s various systems (cen-tral nervous, endocrine and immune system) reserve capacity at the moment of exhaustion, stress can cause different types of pathological phenomena.

Personal creativity is seen as characteris-tic of personality that can grow and take over a person’s life path. Personal development is closely linked with mental activity (Vidnere, 2009; Nucho, Vidnere, 2009).

Living strength (hardiness) describes per-sonal resilience to stressful situations, main-taining internal balance and reducing opera-tional success. This concept was used in the research process, which was to answer the question – what factors contribute to psycho-logical stress management and internal stress reduction. Life hardiness concept is intro-duced by Susan Kobasa and Salvatore Maddi (Kobasa, 1979; Maddi, Kobasa, 1984). Their theoretical approach is based on the junction of existential psychology theoretical opinions

Inherited vulnerability

Stressors (acute and chronic)

The tension (mental and physical

mobilization)

Wellbeing problems (inefficiency, disease,

psychological problems)

Strength of belief of life (engagement, monitoring,

risk-taking)

Life hardiness maintenance

Social support Life hardiness health practices (exercise, relaxation, treatment)

FIGURE 2. S. Maddie Life hardiness model (Maddie, 1998)



and psychological stress. Life hardiness practi-cal aspects are determined by personal ability to confront stressful situations. According to research data, life hardiness is a key determi-nant of stressogen factors (including chronic effects) on somatic and mental health as well as success of the operation. Thus, the strength of life allows us to align research in the field of psychology stress existencial notions of on-tological anxiety and its management modes, offering an answer to one of the most press-ing contemporary issues (Maddi, 1998, 2002, 2004).

Results

Results of research demonstrate that syntonic stress management (SSM) skills increase mul-tiple creativity resources and life hardiness, re-duce the stress level and barriers of creativity. When a person has high level of stress, then his ability to risk is lowered and the life hardi-ness is affected. When stress is high, a person has a feeling of injustice and his ability to solve problems is low. Life hardiness and the ability to control stress in one`s life improves when a person uses SSMM. While using SSMM, a per-son increases creativity and lowers his depres-sion. SSMM promotes creativity`s resources and lowers the barriers against creativity.

The study also showed that the Pearson correlation coefficient showed a linear corre-lation relationship between the life hardiness and creativity resources (r = 0,39 p < 0,05) as well as the durability and life stress and stress fields (r = 0,61, p < 0,05). Life hardiness test score associated positively with the ability to control passion level p < 0,05. This result is positive and statistically significant. Life har-diness questionnaire score associated with a positive personality and passion for life control capabilities: ability to control the excitement (statistically significant p < 0,05 level) corre-lated positively. The initial idea was to calculate

Pearson correlation coefficients of the linear stress, creativity and life hardiness test between the scale (see att. 5). For the detailed study of general characteristics of the sample charac-teristics and better to understand relationship between variables factor analyses were per-formed with Varimax rotation. The 11 factors explained 94,16 % of the total variance. Pearson correlation coefficient showed a linear correla-tion relationship (see table 4) between life har-diness and life commitment (0,58 p < 0,01). As well as the risk-taking challenge (0,33 p < 0,01) and the ability to control (0,37 p < 0,01). Both tests scales (see tables 6–7) show higher posi-tive correlation coefficient than the negative. High levels of stress, a sense of injustice, in-tegrity problems has negative impact on the quality of creativity. Life hardiness, particularly personal life control abilities, due to increased stress level, decreases (see tables 5–7). We can conclude that life hardiness increases creativity resources and reduces stress level. There is cor-relation between life hardiness and creativity`s resources and dimensions of creativity (see tables 4–6).

According to the aim of the study, was to investigate the strength of life, creativity and resources of qualities correlations among stu-dents. The results show that the average stress rates are higher than the norm. Most of the stress test scales are shifted to smaller values and has positive asymmetry, so these scales are a little high-score. These scales are also char-acterized by a negative asymmetry, except ab-straction and practical skills. Most of the stress test scales are clustered around the mean value of positive kurtosis. Most of the creativity test

Keenness Control capabilities

Control capabilities 0,58 1

Risk taking 0,33 0,37

FIGURE 3. Life hardiness scale Pearson linear corre-lation coefficients



IndicatorsBefore the

beginning of the lesson

After the lesson SSMM

Life hardiness

Stress levels

Norma Cronbach alfa

Life hardiness 42,00 79,86 -0,54** 80,72 0,89 Keenness-commitment 30,63 30,50 0,77** -0,52** 37,64 0,79 Control capabilities 17,56 17,50* 0,81** -0,49** 29,17 0,83 Risk taking 44,63 41,50 0,34* -0,19* 13,91 0,73

*p < 0,05 **p < 0,01

FIGURE 4. Life hardiness and stress correlation

Stress levels

The physical

Body-weight Mentality Sense of

injustice Boredom Relation-ships

The integrity

Stress levels 1,00

The physical -0,03 1,00

Bodyweight -0,26* 0,22** 1,00

Mentality -0,03 0,69** 0,20** 1,00Sense of injustice -0,15 0,25* 0,13* 0,32** 1,00

Boredom 0,22** 0,15 0,04 0,36** 0,03 1,00

Relationships -0,75* 0,13 0,26** 0,03 -0,07 -0,15 1,00

The integrity 0,09 0,37** 0,25** 0,51** 0,39** 0,18 0,31** 1,00

*p < 0,05 **p < 0,01

FIGURE 5. Pearson linear correlation coefficients between the scale of the stress

Stress levels

The physical

Body-weight

Men-tality

Senseof injustice

BoredomRelation-

shipsThe in-tegrity

Summa

Metaforization 0,28* -0,04* 0,22* 0,06* 0,34* 0,50* 0,11* 0,51* 2,02737Picture of imagery

0,17* 0,16* 0,56** 0,00 -0,12 0,51** 0,01* -0,21* 0,98264

Symbolisation 0,00 -0,03** 0,51** -0,36* 0,28* 0,44** 0,07 -0,28* 0,85375Verbalization 0,06 0,05 0,38** 0,00 0,09 0,51** 0,05 0,12* 0,91215Abstraction -0,18* 0,27* 0,61** 0,01 0,09* 0,17** 0,18* -0,22* 1,93715Refleksivity 0,16* 0,04* 0,59** -0,22* 0,25* 0,24** 0,01 -0,39* 1,44756Practical skills 0,16* 0,27** 0,29** -0,16 0,21* 0,40** 0,09 -0,10* 1,29430Life hardiness -0,27** 0,11* -0,07** 0,43 -0,45* -0,31** 0,21* -0,11* -1,02985Keenness -0,25* 0,03 -0,05 0,31 -0,13* -0,14** 0,19* 0,16* 0,21326Control capabilities

-0,18* 0,32** -0,08 0,32* -0,32* -0,43* 0,07* -0,10* -2,16457

Risk taking -0,17* -0,11* 0,01 0,31* -0,61* -0,09* 0,23* -0,39* -1,62726Summ -0,79* 0,68* 5,39* 0,22* -0,49* 3,72* 1,67* -2,46*

*p < 0,05 **p < 0,01

FIGURE 6. Life hardiness, stress, stress field, creativity qualities correlation



scales are distributed about the mean, negative kurtosis. Age scale (average age 35,9 years) had the most distinct frequency levels at the ends of the scale. Study (Vidnere, 2008) revealed that access to the resource group creativity can be improved through stress management skills: overall stress level is close to the normal resis-tance – the base level (30 points). Creativity quality indicators has increased due to stress management: metaforization, imagery, sym-bolisation (see fig. 5).

The study has also found that Pearson cor-relation coefficient showed a linear correlative link between the strength of life (life hardiness) and creativity resources (r = 0,39 , p < 0,05) as well as the durability and life stress and stress fields (r = 0,61 , p < 0,05). Living endurance test scale related positive control capabilities with passion (p < 0,05) level. This result is positive and statistically significant. Living-strength scale survey positively associated with per-sonal passion and life control capabilities: the ability to control the excitement (statistically significant p < 0,05 level) correlated positively. Initially there are calculated the Pearson lin-ear correlation coefficients among stress, cre-ativity and life hardiness (see fig. 5). To better understand the general characteristics of the inherent favorites there was carried out factor analysis with Varimax rotation. 11 factors ex-plained 94,16 % of the total variance. Pearson

linear correlation coefficients of creativity and life test for scale is displayed in figure 8th. Pear-son’s coefficient of correlation showed a linear correlative relationship (see fig. 4) between the life and durability of excitement (0:58 p < 0,01) as well as risk-taking (0,33 p < 0,01) and con-trol capabilities of their lives (0:37 p < 0,01).

The two tests (see fig. 6–7) scale between the positive correlation coefficient is more than negative. Higher body weight, boredom stress, relationship stress are associated with high creativity. Compensatory response, atten-tion switching, while maintaining the strength of life, high levels of stress, a sense of injustice, integrity problems are associated with low cre-ativity. Metaforization, abstraction, reflexivity, practical skills are higher and associated with stress. Life strength, specific control and risk taking ability, high stress are lower because they are contrary to the concepts (see fig. 5–7).

Discussion

We can conclude that life hardiness increases creativity resources and reduces stress level. There is correlation between life hardiness, creativity`s resources and dimensions of cre-ativity. Using syntonic stress management model increases creativity’s resources and life hardiness. There is correlation between life hardiness and creativity`s resources and di-mensions of creativity. While using SSMM stu-dent’s life hardiness and integrity of personality increases. The results of this study has shown that SSMM can be effectively used in the learn-ing process. This model also lowers stress and increases the resources of creativity. The re-sults of research demonstrate that syntonic stress management model (SSMM) skills cre-ate possibilities to advance student’s creativity resources and life hardiness..

Life strength, especially living situation control capability and readiness to risk is lower when there is an increased level of stress. High

Adjusted common

correlation

Kronbach’s alpha

coefficient

Metaforization 1 0,49 0,89

Picture of imagery 1 0,70 0,88

Symbolisation 1 0,66 0,88

Verbalization 1 0,70 0,88

Abstraction 1 0,50 0,89

Refleksivity 1 0,73 0,88

Practical skills 1 0,56 0,88

FIGURE 7. Creativity test score 7 Kronbach’s alpha coefficient = 0,89



level of stress, increased sense of injustice, in-tegrity problems are associated with low cre-ativity. Life strength and ability to control their lives are related to the stress level. Living dura-bility promotes creativity resources to increase (creativity barriers compared to the average are lower for students in higher resistance of 23,1 %). It can be concluded that creativity of resources and life opportunities for students can increase strength, forming a strong correl-ative link between the strength of life, creativity

and resources of the qualities of creativity (see fig. 6–7). Considering the negative correlation (creativity barriers) it can be concluded that lowering barriers to creativity increases life en-durance capacity and integrity of personality. The results confirm the target of anti-stress, the importance of creativity and living resource-strength. In conclusion, the study could get wider dimension if it were addressed to a larger group of students with different age as well as reflecting the qualitative aspects of the study.

Bigbee, J. L. (1985). Hardiness: A new perspective in health promotion. Nurse Practitioner, 10 (11), pp. 51–56.

Craft, A. (2000). Creativity across the primary curriculum: framing and developing practice.

Cropley, A. (2001). Creativity in education and learning, a guide for teacher and educator, Routledge

Csikszentmihalyi, M. (1999). Implications of a Systems Perspective for the Study of Creativity. Sternberg R. J. (Ed.) Handbook of Creativ-ity. New York: Cambridge University Press, pp. 311–335.

Csikszentmihalyi, M. (1996). Creativity, Flow and the Psychology of Discovery and Invention. New York: Harper Collins Publishers.

Feldman, D. H. (1999). The Development of Creativity. Sternberg R.J. (Ed.) Handbook of Cre-ativity. New York: Cambridge University Press, pp. 169–186.

Garai, E. J. (2001). Humanistic art therapy. In A. J. Rubin. Approaches to Art Therapy. Theory and Technique (pp. 139–142). London and New York: Brunner-Routledge.

Gardner, H. (1993). Multiple intelligences: The theory in practice. New York: Basic Books.

Gardner, H. (1993). Frames of Mind. The Theory of Multiple Intelligences. New York: Basic Books.

Gordon, W. J., Poze T. (1979). The Metaphorical Way of Learning and Knowing. Cambridge: MA SES Associates.

Gordon, R. (1972). A very private world. The function and nature of Imagery. New York: Academic Press, pp. 64–80.

References

Guilford, J. P. (1967). The nature of human intelligence. New York: McGraw-Hill.

Judkins, S. K., & Ingram, M. (2002). Decreasing stress among nurse managers: A longterm solution. Journal of Continuing Education in Nurs-ing, 33(6), 259–264.

Kantorovich, A. (2007). Scientific discovery: logic and tinkering. Albany: State University of New York Press, publisher: Kessinger Publishing Company.

Kobasa, S. C. (1979). Stressful Life Evants, Personality and Health: an Inquiry into Hardiness. Journal of Personality and Social Psychology, 37, pp. 1–11.

Kobasa, S. C., Maddi, S.R., & Kahn, S. (1982). Hardiness and health: A prospective study. Journal of Per-sonality and Social Psychology, 42, pp. 168–177.

Maddi, S. (2002). Dispositional Hardiness in Health and Effectiviness. Encyclopedia of Mental Health (Ed. H. S. Friedman). San Diego (CA): Aca-demid Press, pp. 323–335.

Maddi, S. (2004). Hardiness: an Operationalization of Existential Courage. Journal of Humanistic Psychology, Vol. 44, Nr. 3, pp. 279–298.

Maddi, S., Kobasa, S. C., & Hoover, M. (1979). An alienation test. Journal of Humanistic Psychol-ogy, 19, pp. 73–76.

Maddi, S.; Kobasa, S. C. (1984). The Hardy Executive: Health under Stress. Homewood (IL): Dow Jones-Irwin.

Maslow, A. (1967). Selfactualizing and Beyond. – In: Challenges of Humanistic Psychology. N. Y.

Mayer, R. E. (1999). Fifty Years of Creativity Research. In Sternberg R.J. (Ed.) Handbook of



Creativity. New York: Cambridge University Press, pp. 449–460.

Miller, G. F. (2001). The Mating Mind: How Choice Shaped the Evolution of Human Nature. Anchor. 528 p.

Roger, C. Schank, David, A. (1995). Foster: The Engineering of Creativity: A Review of Boden’s The Creative Mind. Artif. Intell, 79 (1), pp. 129–143.

Seljē, H. (1983). Mana mūža stress. Rīga: Zinātne.Simonton (2004). Creativit y in science: chance, logic,

genius, and Zeitgeist. In Sternberg, R. J. (Ed.) Handbook of Creativity. New York: Cambridge University Press, pp. 3–15.

Sternberg, R. J., Lubart, T. I. (1996). Investing in Creativity. American Psychologist, 51, pp. 677–688.

Torrance, E.P. (1974). Torrance Tests of Creative Thinking. Scholastic Testing Service, Inc.

Vidnere, M.; Nucho, A. (1998). Stresa menedžments. Rīga: AGB.

Vidnere, M.; Nucho, A. (2004). Stress: tā pārvarēšana un profilakse. Rīga: Biznesa partneri.

Vidnere, M.; Nucho, A. (2009). Garīgā Inteliģence: tās meklējumi un attīstība. Rīga: RAKA.

Vidnere, M. (1999). Pārdzīvojumu pieredzes psiholoģija. Rīga: RAKA.

Vidnere, M. (2009). Kreativitātes resursu un dzīves izturības paaugstināšanās studentiem Stresa Sintoniskā Vadības Modeļa (SSVM) mācību procesā. Rīga: Radoša personība, RPIVA KZI, pp. 39–50.

Бердяев Н. (1991). Самопознание: Опыт фило совской автобиографии. М: Мысль, pp. 187–202.

Ištvermingumo vaidmuo vystant studentų kūrybiškumą

Mara Vidnere

S a n t r a u k a

Tyrimo tikslas – apibrėžti asmenybės ištvermingu-mo vaidmenį didinant studentų kūrybiškumą, nu-statyti koreliacinį stresų lygio ir ištvermingumo ryšį, naudojant sintoninį stresų valdymo modelį (pagal Vidnere, Nucho,1998).

Tyrimo metodai. Naudoti šie tyrimo metodai: a) M. Vidnerės adaptuotas testas „Kūrybiškumo vertinimas“; b) bendrojo pasitenkinimo skalė (pagal Hudson, 1982, Vidnerės adaptuota); c) kūrybišku-mo ištekliai: 1) kokybė ( pagal Vishnakova); 2) gyve-nimo ištvermingumo klausimynas (pagal Leontjevą, Vidnerės adaptuotas).

Rezultatai. Tyrimas parodė, kad sintoninio stresų valdymo modelio (SSVM) įgūdžiai sustiprina

kiekvieną savasties sistemos dalį, ir kaip kiekvienos sistemos vienos dalies pokyčiai daro įtaką sistemai kaip visumai ir kitoms jos dalims funkcionuoti.

Galima daryti išvadą, kad gyvenimo ištver-mingumas didina kūrybiškumą ir mažina stresą. Naudojant sintoninį stresų valdymo modelį, didėja kūrybiškumas ir gyvenimo ištvermingumas, taip pat studentų asmenybės integruotumas, studentų mokymosi efektyvumas.

Pagrindiniai žodžiai: kūrybiškumas, kūrybiš-kumo dimensijos, gyvenimo ištvermingumas, kūry-biškumo barjerai, stresas, sintoninis stresų valdymo modelis.


50 Didier Roche. Pour une meilleure gestion des files d’attente dans le secteur du tourisme et des loisirs


Tarptautinis verslas:inova c i jo s , p s i cho l og i ja , ekonomika

2014, t. 5, Nr. 2 (9), p. 50–60


2014, Vol. 5, No 2 (9), pp. 50–60

Online ISSN 2345-0932Vadyba, inžinerinė ekonomika • Management, Engineering Economics

Pour une meilleure gestion des files d’attente dans le secteur du tourisme et des loisirs*

Didier Roche

Ecole de commerce de La RochelleE-mail: [email protected]

La gestion des files d’attente est une problématique constante pour les chefs d’entreprises qui voient sou-vent par-là se produire une insatisfaction client. Le but de cet article est en premier lieu de présenter le con-cept même de files d’attente et de faire le point sur les différents types de files d’attente existants. Ensuite, il propose par le biais d’une enquête quantitative de vérifier quelles sont les attentes des consommateurs en terme de file d’attente.

Les résultats montrent qu’il est primordial avant tout de s’intéresser au temps perçu par les clients, à la perception de la file d’attente et à l’occupation client.

Mots clés : file d’attente, temps perçu, occupation client

Introduction

Pour de nombreux clients, le fait de devoir attendre est vécu comme une expérience néga-tive (l’Ecosse 1991). C’est pourquoi la gestion de la file d’attente est une problématique réelle et constante pour les chefs d’entreprise et a for-tiori lorsque l’entreprise fait partie du secteur du tourisme et des loisirs. S’il a été démontré que les files d’attente sont inéluctables (Khint-chine, Palm, Kendall, Pollackzeck, Kolmo-gorov), à partir du moment où un service est proposé à une multitude de clients et ce, dans un même lieu, il a également été observé que les files d’attente peuvent être gérée de deux manières : selon la gestion d’opérations, qui est appliquée principalement aujourd’hui avec la

recherche de la diminution du temps d’attente réel ou encore selon la gestion de perception du temps d’attente (Katz, Larson 1991).

Le but cette recherche, est de tenter d’ob-server dans un premier temps les moyens par lesquels il est possible de limiter au maximum les insatisfactions clients générées par les files d’attente en examinant plus particulièrement la perception du temps d’attente.

I. La gestion de la perception du temps

Bien que la réduction du temps d’attente réel soit un élément important, bien compris par les managers d’entreprises, la perception du temps est un élément encore plus important.

*

* L’auteur remercie Nicolas Amiot pour la partie empirique de ce travail

51Didier Roche. Pour une meilleure gestion des files d’attente dans le secteur du tourisme et des loisirs


Les clients peuvent avoir tendance à surestimer le temps passé pendant l’attente (Katz, Larson 1991) et à mesure que le temps augmente, la satisfaction du client tend à diminuer (Taylor 1994).

Bitner dès 1990 a proposé que l’environ-nement de service peut affecter les comporte-ments des clients et par extension, leurs éva-luations selon divers paramètres : Les éléments ambiants : ce sont des états intangibles de fond qui tendent à affecter les sens non visuels et dans certains cas peuvent avoir un effet sur le subconscient. Les éléments de conception : qui constituent les composants de l’environ-nement visuels et qui sont plus concrets. Les éléments sociaux : qui constituent les échanges sociaux avec les autres clients et/ou avec les employés.

1.1. L’affect et la perception de temps

L’affect est influencé directement par bon nombre de perceptions, d’évaluation et de comportements de consommateur et est par-ticulièrement important dans des rencontres de services. Une étude de 1996 dirigée par Hui a révélé que l’affect est un médiateur principal fonctionnant entre l’attente pour un service et son évaluation.

Hornik en 1992 a démontré que lorsque les clients ressentent des sentiments positifs pendant leur temps d’attente, ils ont tendance à sous-estimer le temps passé à attendre. A l’inverse les clients éprouvant des sentiments négatifs surestiment le temps d’attente. Les preuves théoriques soutiennent le lien direct entre l’affect et la perception du temps subjec-tif. La constitution des éléments de l’environ-nement peut donc influencer directement l’état affectif négativement comme positivement.

Ainsi, l’éclairage (Biner, Butler, Fischer 1989), la température (Anderson en 1989), la musique (Kellaris et Kent, 1992 Filiatrault,1993) ou encore les couleurs (Bellizi et Crowley) et

l’ameublement (Taylor 1992) peuvent jouer sur la perception de temps et l’affect du client. Il est donc nécessaire d’étudier les relations existantes entre l’environnement de service, l’affect et la perception des files d’attente que peuvent avoir les clients.

1.2. L’affect et la perception de file d’attente

Les recherches antérieures proposent que deux aspects de perception de file d’attente puissent influencer les relations entre l’environnement et l’affect. Ces deux aspects sont le progrès de file d’attente et la justice sociale.

Le premier point à observer est le rapport entre la disposition spatiale et la progression de la file d’attente. La disposition spatiale se rap-porte à la façon dont les objets sont situés dans l’environnement (par exemple, les meubles, les équipements, les portes). La disposition spa-tiale peut être une manière de contrôler les per-ceptions de progrès de la file d’attente (Haynes 1990). En effet, des éléments de l’environne-ment peuvent représenter pour les clients des points de repère quant à l’avancement de la file d’attente et à la vitesse d’avancement de cette file.

Ceci souligne l’importance de la structure des files d’attente (Rafaeli, Barron et Haber 2002). Il est démontré que la structure de la file d’attente a un effet direct sur la satisfaction client. Deux types de structure sont mises en place. Ces structures que l’on nommera struc-ture carrée (SC) et structure en file simple (FS) présentent chacune des avantages pour la clientèle étant dans l’expérience d’attente.

La principale différence entre ces deux structures est la multiplication de choix dans une structure FS. Il est clair qu’une structure de type SC ne propose qu’une seule file d’at-tente. Les clients se voient donc limités dans le nombre de choix. A contrario, une structure FS permet souvent un grand nombre de choix,



puisque les files d’attente organisées dans une structure telle que celle-ci permettent de réali-ser une distinction entre les clients en fonction de leur demande et attente au niveau du ser-vice. Cette différence dans le nombre de choix présentés au client implique une dynamique de contrôle que va (ou non) percevoir le client. Il est vrai que dans une structure de type SC, les clients vont avoir un manque de solutions de rechange et ceci limitera donc le sens de leur contrôle individuel (Thompson 1999). Lorsque le sens du contrôle est limité, le sentiment que va ressentir le client va tendre à être négatif. De plus, une structure de file d’attente FS va être préférable dans une situation où la capacité à délivrer le service est plus important que la vi-tesse de déplacement des clients dans la struc-ture carré.

La disposition spatiale peut également être un facteur permettant de contrôler la percep-tion de l’équité et de la justice sociale lors de la phase d’attente du client. On entend par justice sociale le système du « premier entré, premier sorti ». Larson a démontré en 1987 que la justice sociale est un élément important de la satisfaction client. Par conséquent nous pouvons affirmer que l’injustice est une source d’état affectif négatif.

En ce qui concerne la justice sociale, la structure de file d’attente joue un lien direct avec cet élément influençant l’affect. En effet, dans le cas d’une file d’attente présentant une structure FS, la structure par elle-même pro-duit un manque réel de justice perçue comparé à une file d’attente simple de type SC (Rafae-li, Barron et Haber, 2002). En effet, dans une structure FS, il est possible de voir un client ar-rivé après un autre client, avoir accès au service plus rapidement. Dans ce cas, le client arrivé en premier ressentira une frustration expliqué par l’effet du non-respect de la justice que ce phénomène produira.

La perception de l’attente influence certes la satisfaction globale sur le service, mais peut également en entravant les intentions futures

de faire appel à ce service (Taylor 1994). Taylor a ainsi démontré que la récurrence de longue attente dans une structure va procurer un af-fect négatif tellement important que ces clients auront tendance à faire appel à un autre presta-taire pour le service ou voire ne consommeront plus ce service.

1.3. L’occupation client et la perception du temps

L’environnement

L’environnement peut également influencer la perception du temps du client et ce en l’oc-cupant. Maister (1994) a pu mettre en avant que la non-occupation du temps d’attente des clients a eu pour conséquence la création d’ennui. Cet état d’ennui va donc influencer directement l’affect du client. Dans le cas d’un parc d’attractions ou autre loisirs, cet état entre en contradiction totale avec l’intérêt du lieu. L’effet sur l’affect du client est alors bien plus négatif que dans un établissement de type ban-caire par exemple qui n’a aucun but de diver-tissement.

D’ailleurs, les clients cherchent à s’occuper lors de la phase d’attente, même lorsque l’entre-prise ne met rien à leur disposition dans ce but (Cécile Gauducheau et Sophie Guillard). La principale activité vers laquelle se tournent les clients lors de cette phase est d’écouter les conversations des autres clients. Ceci traduit donc la demande d’activité de la part des clients lors de la phase d’attente.

L’occupation du client est donc un élé-ment important quant à la perception du temps. Dans cette dynamique d’occupation du temps d’attente client, deux leviers principaux peuvent être proposés : l’environnement maté-riel et les échange sociaux.

L’environnement matériel et sa disposition

L’environnement peut proposer des sources de distraction permettant de remplir le temps



d’attente. Katz a réalisé une expérience dans une banque où il a pu constater que la présence d’un tableau informatif sur les dernières offres que proposait la banque permettait d’avoir un impact positif sur la réaction des clients. Les clients se sont montrés plus détendus et ont sous-estimés leur temps d’attente lorsque le ta-bleau était présent. D’autres exemples peuvent être mentionnés : dernièrement le parc dédié à la saga Harry Potter à Orlando a utilisé l’envi-ronnement pour occuper les clients pendant l’attente. Dans les files d’attente, les éléments présents dans le film ont été reconstitués avec tellement de précision que les clients ont pris le temps, pendant le temps d’attente, de prêter attention au moindre détail. Dans ces condi-tions, les clients étant occupés ne prêtent plus attention au temps qui passe et donc la per-ception du temps est réduite à son maximum. Dans cette logique, Maister (1993) a proposé que certains éléments emblématiques et/ou mémorables (par exemple : une sculpture, un monument,…) permettent d’occuper le temps des clients.

En d’autres termes, la multiplication de stimuli dans l’environnement va permettre au client de s’occuper et donc de sous-estimer le temps d’attente.

L’environnement, par la structure de la file d’attente, permet aux clients de se déplacer plus dans une structure carrée tel qu’on a pu le voir précédemment. Ce déplacement peut être per-çu comme une activité permettant de modifier favorablement la perception de temps. Dans ce type de structure, bien que le déplacement soit lent, il reste généralement constant, ce qui implique une activité tout le long de la durée d’attente (Maister, 1993). Cette notion de dé-placement va permettre de diminuer la sensa-tion de temps perdu par le client. A contrario, les structures en file simple créent une retenu de mouvement puisqu’une fois que la file d’at-tente est choisie par le client, les déplacements ne pourront être réalisés que dans cette file, ce qui implique généralement le sentiment d’avoir

choisi la mauvaise file car celle située à côté de la nôtre parait avancer plus rapidement.

En revanche, le fait de créer plusieurs files d’attentes, même en structure carrée, permet d’augmenter la sensation de déplacement que ressent le client. En effet, les clients comparent inévitablement l’avancement de la file d’attente dans laquelle ils sont engagés avec les files d’at-tentes voisines (Rafaelli 2002). En admettant cela, deux structures de file d’attente proposant un mouvement constant des clients va per-mettre à ces mêmes clients d’augmenter leur nombre de comparaisons, donc d’augmenter leur occupation sans pour autant être confron-tés au sentiment négatif d’avoir choisis la mau-vaise file.

Les échanges sociaux

Lorsque l’on parle d’échange social lors de la phase d’attente, on entend bien sûr les échanges avec les autres clients. Les interactions entre les clients peuvent influencer la satisfaction des clients, les chefs d’entreprises doivent donc porter une attention particulière à ce point. L’impact sur l’affect du client est fortement lié à l’intention de ceux-ci à entrer en interaction avec les autres clients. Ainsi, dans le cas où un client souhaite entrer en interaction avec un autre, l’affect du client sera impacté positive-ment. En revanche, si le client ne souhaite par cette interaction, cette dernière peut être per-çue comme une intrusion et peut donc créer un sentiment négatif qui va, par la suite, im-pacter l’affect.

La facilitation sociale (Beker 1996) propose que la présence d’autres personnes dans la file d’attente permet d’avoir un effet positif sur l’af-fect du client. Maister (1985) a proposé que la présence des autres personnes était un élément de distraction pour le client en manque d’acti-vité. Cette idée est soutenue par l’étude réalisée par IPSOS en 2006 qui indique que l’activité privilégiée dans une file d’attente est d’écouter les conversations des autres clients. Dans ces conditions, l’étude démontre que les autres per-



sonnes présentent dans la file d’attente est une source de distraction pour le client.

Un autre phénomène lors de l’attente est l’interaction entre les clients lors de l’attente. Ceci peut être constaté lors de situations ex-trêmes lors d’attente qui deviennent de réelles aventures telles que ça peut être le cas lors de la sortie en salle de film très attendu. Dans des situations moins extrêmes, ce phénomène peut se produire et ainsi une discussion peut se créer entre les clients en ayant pour premier sujet l’attente et les sentiments que chacun ressent (Baker 1996).

Le concept de facilitation sociale propose que les groupes de personnes tendent à pou-voir rester plus longtemps dans une situation qu’une personne seule, c’est-à-dire que l’ennui se fera ressentir beaucoup moins vite pour une personne qui n’est pas seule. Une autre carac-téristique apportée par ce concept est qu’un groupe de personnes participera plus volon-tiers à une activité qu’une personne seule. Sur ce principe, il est possible de suggérer que lorsqu’il y a d’autre personnes dans l’environ-nement et que ces personnes connaissent la même situation d’attente, lorsque des échanges sociaux se réalisent entre ces différentes per-sonnes, celles-ci porteront moins d’attention au temps. Une étude réalisée par Sommer a démontré que les personnes en groupe restent plus longtemps dans les coffeshop que les per-sonnes seules. Une autre caractéristique révélée par cette étude est que plus la taille du groupe est importante, plus le temps passé dans le coffeshop est important.

Ce concept de facilitation sociale a été prouvé par plusieurs études mais n’est appli-cable uniquement que si toutes les personnes présentes souhaitent avoir un échange social avec les personnes présentes dans l’environ-nement. Dans le cas où une personne se fait interpeler par un autre client sans pour autant être ouvert à celui-ci, on parlera alors d’intru-sion sociale (Baker 2006).

II. La gestion de la perception du temps

Les hypothèses de la recherche

Les hypothèses de la recherche ont porté sur la structure de la file d’attente, sur l’occupation client et sur la perception du temps en fonction de l’environnement.

La structure de la f ile d’attente• L’attentedansunestructurecarréeaura

une meilleure influence sur l’affect que l’attente dans une structure File Simple.

• La justice sociale sera mieux perçueque lorsque le client se trouve dans une structure Carré et l’affect ne sera pas impacté négativement.

• L’attente dans une file d’attente orga-nisée en structure carré permettra de diminuer la perception de temps.

• Les personnes préféreront attendredans une structure carrée plutôt que dans une structure file simple.

L’o c c up at i on c l i e nt• Plusleclientestoccupépendantsonat-

tente, moins il ressentira d’affect négatif.• Plus-leséchangessociauxsont facilités

et « amicaux », plus la perception du temps sera moindre.

L a p e rc e p t i on du t e mp s e n f on c -t i on d e l ’e nv i ron n e m e nt

• Pluslatempératures’écartedelagammede température, plus l’affect est négatif.

• Plus la musique correspond au client,plus le temps perçu est diminué et in-versement.

• Plus l’ameublement est indisposant,plus le temps parait long.

• Laqualitédel’environnementréduit laperception de temps et la colère liée à l’attente.

La méthodologie de la recherche

Afin de tester ces hypothèses, un question-naire a été administré auprès de 167 personnes



(91 femmes et 76 hommes) sur une période d’un mois et demi. Les participants ont été invités à réfléchir sur une de leurs dernières expériences d’attente en privilégiant au maxi-mum les files d’attentes rencontrées dans le cadre du tourisme et du loisir. Ils ont été choisi dans différentes classes d’âge et classes sociales afin de pouvoir identifier les différentes per-ceptions des clients et d’intégrer toutes les per-ceptions dans leurs globalités. L’utilisation des réseaux sociaux a été privilégiée, permettant ainsi de diffuser le questionnaire le plus rapide-ment possible à un plus grand nombre de par-ticipants potentiels. Le questionnaire proposait aux participants des questions de types fermé

Les résultats

L’hypothèse concernant la préférence des consommateurs à attendre dans une file d’at-tente proposant une structure de type carré a été validée. 63% des participants ont indiqué préfé-rer attendre dans une structure de ce type plutôt que dans une structure de type File Simple.

Les participants ont démontré que l’avan-tage premier d’une structure carré était pour eux une prévisibilité plus importante et une justice sociale plus importante. En effet 137 personnes sur 167 ont défini comme un des avantages principaux le principe du « premier entré, premier sortis ». Ceci implique égale-ment que la perception de la justice sociale est plus importante lorsque la file d’attente est structurée en Carré que lorsque la file d’attente est organisée en file simple. Par conséquent, l’hypothèse concernant la justice sociale est également validée.

L’hypothèse selon laquelle les structures carrées permettent de réduire la perception de temps d’attente a été validée. 55% des partici-pants estime que la structure d’une file d’attente en carré permet d’avancer plus rapidement, nous avons pu voir précédemment que le fait de se déplacer au sein de la file d’attente permet de remplir le temps. Nous avons observé égale-

ment que le temps rempli permet de diminuer le temps d’attente perçu par le client. Dans ces conditions, on peut affirmer que les files d’at-tente organisées en structure carré permettent de réduire la perception de temps d’attente.

De part cette démonstration, nous pouvons donc en déduire que les individus vivant une expérience d’attente préféreront attendre dans une file d’attente organisée en carré plutôt que dans une structure en file simple. Les résultats du questionnaire mettent en exergue le fait qu’il y a plus d’avantages liés à la perception du temps dans une structure carré que dans une structure en file simple. Donc l’hypothèse selon laquelle les personnes préfèrent attendre dans une file en structure carré est validée.

Les questions portant sur la perception du temps en fonction de l’environnement ont permis de valider nos hypothèses concernant l’impact de l’environnement sur la perception du temps d’attente. 93% des participants ont estimé que l’environnement influençait leur perception de temps pendant leur phase d’at-tente. A la vue des éléments identifiés lors de l’étude de la littérature, nous pouvons affirmer que l’environnement permettant de diminuer le temps perçu, permet de fait d’augmenter l’affect positif du client envers le service.

D’autre part, l’ameublement reste l’élément le plus important dans l’environnement pour le client suivi par la musique diffusée. De par le confort que ressentent les clients et les éléments analysés dans la revue de littérature, nous pou-vons affirmer que l’environnement physique influence directement la perception du temps lors du temps d’attente et donc influence l’affect positivement, ce qui peut engendrer des éva-luations de service plus positives.

L’effet de la température trop haute a été démontré lors de l’enquête puisque 61% des participants ont avoué trouver l’attente plus désagréable lorsqu’il faisait trop chaud et que ce sentiment augmentait au fur et à mesure que la température augmentait.



L’hypothèse selon laquelle la qualité de l’ameublement et la disposition de l’ameuble-ment joue un rôle sur la perception du temps d’attente a été validée puisque 80% des per-sonnes interrogées estime surestimer le temps lorsqu’ils sont dans une position inconfortable telle que l’on peut l’être lorsque l’on attend der-rière une fenêtre en plein soleil. La position inconfortable jouant sur l’affect négatif du client, l’évaluation du service sera impactée de la même manière.

Le rôle de la musique dans la perception du temps a été démontré dans cette enquête. 57% des personnes sont influencées par la musique diffusée lors de la phase d’attente. Les per-sonnes trouvent alors que le temps passe plus vite et donc que le service est amélioré. Cepen-dant, la musique doit être diffusée à un volume moyen.

Une autre caractéristique a été démontrée dans cette enquête, celle de la plus grande sen-sibilité des femmes aux couleurs appliquées dans l’environnement et aux éléments déco-ratifs. Nous pouvons constater que 75% des personnes du sexe féminin portent attention aux éléments tels que les couleurs utilisées. En revanche, seulement 32% des hommes vont porter attention à cet élément de l’environnement.

L’enquête réalisée a démontré que les échanges sociaux lors de l’attente permettent de porter moins d’attention au temps. 68% des participants de l’étude ont défini les échanges sociaux comme un bon moyen de faire passer le temps. Dans ces termes, on peut affirmer que les échanges sociaux sont un atout dans la per-ception de temps, ce qui implique qu’ils per-mettent d’augmenter la satisfaction des clients et donc l’affect de ceux-ci envers le service.

Les implications managériales

Suite à la recherche documentaire et à l’analyse des résultats de l’enquête, nous pouvons appor-ter des recommandations quant à la gestion de l’attente, afin de rendre celle-ci neutre voire

mémorable dans l’évaluation du service par le client.

L’étude démontre que le temps d’attente réel n’est pas le temps le plus important pour les clients. Bien que le temps réel soit un élément important, les efforts réalisés par les chefs d’en-treprise doivent donc se porter sur le temps perçu par leurs clients qui est un élément plus contrôlable que le temps réel et ce, malgré le fait que l’affect du client soit soumis à des per-ceptions personnelles.

Pour pouvoir agir dans ce sens, les chefs d’entreprises ont plusieurs leviers à leur dispo-sition afin de diminuer la perception de temps.

Ils peuvent travailler en premier lieu sur la structure des files d’attente. Ils doivent opter pour une structure en carré dès que le temps d’attente est un peu long.

Le sentiment de justice doit être une pré-occupation des plus importantes. Le sentiment d’avoir choisi la mauvaise file est lié directe-ment à la structure des files d’attente comme a pu le démontrer Baker. Ceci implique un rap-port entre le temps d’attente prêt à être accepté par le client et le degré d’acceptation d’injustice. Si ce rapport est supérieur à 1 alors il sera pré-férable pour les chefs d’entreprise de privilégier une structure de file d’attente en file simple. A l’inverse dans le cas où le résultat de ce rapport est inférieur à 1 la structure carrée apportera plus d’effet positif sur l’affect du client.

On notera par ailleurs que l’occupation est un élément très important dans la perception du temps. Dans ces conditions, on a pu voir qu’une structure de type carré permet aux clients de se déplacer continuellement dans ce type de structure.

L’occupation client

Nous avons démontré à l’aide des études réalisées que le temps d’attente occupé est le meilleur moyen permettant d’influencer posi-tivement la perception de temps du client.

Différents éléments permettent d’occuper les clients. Le premier est de mettre en place



une file d’attente présentant une structure car-rée. De ce fait, les clients vont se déplacer conti-nuellement, ce qui représentera pour eux une source d’occupation puisqu’ils auront moins tendance à se rendre compte du temps qui passe.

Le second moyen consiste à proposer des éléments intéressants pour le client au sein de l’environnement. Dans le cas présent, il est plus facile d’intégrer cette démarche dans les parcs à thèmes comme Disney ou le Parc Astérix qui vont pouvoir thématiser les files d’attentes en fonction de l’histoire racontée lors du spectacle ou manège.

L’autre moyen à mettre en œuvre pour oc-cuper les clients lors de leur phase d’attente est d’encourager à l’interaction sociale. Dans le cas d’une salle d’attente, la disposition des éléments vont pouvoir favoriser les interactions sociales. Par exemple, la disposition de fauteuils va per-mettre d’encourager ces échanges.

Les éléments de l’environnement

Tous les éléments de l’environnement peuvent influencer l’affect des clients. Certains élé-ments, tels que les couleurs, sont plus difficile-ment identifiables quant à l’impact sur l’affect. En effet, certains éléments agissent sur le sub-conscient des clients, mais n’en reste pas moins important.

La température ambiante doit respecter la gamme de confort mentionnée dans l’étude de la littérature. Dans ces conditions, la tempéra-ture doit respecter une gamme de confort qui est liée à la température extérieur. Les travaux étudiés dans la première partie de ce travail nous indiquent que les températures trop éle-vées ou trop basses sont source de ressentis né-gatifs de la part du client Dans ces conditions, la température ne doit pas dépasser le seuil de degrés établi par les professionnels de santé qui est de 4 degrés en dessous de la température extérieure1 dans le cas de forte chaleur. Dans

1 Source : Conseil de l’Ordre des Médecins

le cas où la file d’attente se réalise en extérieur comme cela peut être le cas dans certains parcs d’attractions, il est possible de mettre en place des brumisateurs permettant aux clients de se rafraichir même lors de la phase d’attente pour permettre de limiter les impacts négatifs lié à la chaleur.

La musique est un autre moyen d’impacter la perception de temps du client. Malgré tout, plusieurs caractéristiques sont à respecter. Les chefs d’entreprises doivent prendre en compte plusieurs paramètres liés au rythme de la mu-sique, au volume. Une musique diffusée à vo-lume trop important ou une musique avec un rythme trop élevé, va avoir un effet négatif sur l’affect du client. A l’inverse une musique diffu-sée à un volume trop faible sera ignorée par les clients et donc n’aura aucun effet sur celui-ci.

La qualité de l’ameublement va permettre au client de sous-estimer le temps d’attente au-quel il est soumis. Différentes caractéristiques vont tout de même être nécessaires afin de pouvoir atteindre ce résultat.

L’ameublement proposé va être un des élé-ments prépondérants dans l’impact de celui-ci sur la perception de temps et donc l’affect du client. Il est important que l’entreprise propose à ses clients les éléments nécessaires pour attendre dans les meilleures conditions. Par exemple, il sera essentiel pour les chefs d’entreprise de mettre à disposition des clients des sièges, afin de rendre l’attente plus agréable. Cette idée peut sembler être évidente, mais n’est pas appliquée partout.

La qualité de l’ameublement va aussi avoir un impact sur l’affect du client. Par exemple, une longue attente dans un fauteuil incon-fortable va paraître plus longue que lorsque celle-ci se fait dans un fauteuil confortable. De même qu’un mobilier dégradé soit par l’usure soit par les autres utilisateurs va créer un sen-timent d’inconfort pour le client. Par exemple, une salle d’attente proposant des sièges bancals ou cassés peut créer un sentiment de non qua-lité sur toute l’entreprise. Ce qui impactera ici encore l’affect du client.



La littérature a prouvé que les couleurs uti-lisées dans l’environnement d’attente avaient un impact sur l’affect des clients. Bien que les clients n’identifient pas directement l’impact des cou-leurs sur leur ressentis, les études ont démontré que l’utilisation de couleurs chaudes avaient tendance à indisposer les clients de même que les couleurs présentant un niveau d’éclat et de saturation élevé. Cet état d’énervement peut être multiplié par une attente trop longue. Cette addition de sources d’énervements augmentera inévitablement l’affect négatif.

Les couleurs froides quant à elles présentent l’avantage de procurer une sensation de calme chez les individus, mais ont tendance à donner une sensation de température plus froide que les couleurs chaudes.

Par ailleurs, nous pouvons noter que notre étude a démontré que les femmes sont plus attentives aux couleurs utilisées dans l’environ-nement d’attente que peuvent être les hommes.

A la vue de ces caractéristiques, les entre-prises devraient utiliser une majorité de cou-leurs froides avec des touches de couleurs chaudes dans leurs espaces d’attente. De ce fait, l’environnement présentera un aspect calme par les couleurs froides, mais les couleurs chaudes limiteront la sensation de fraicheur de la pièce.

Conclusion

Bien que la situation d’attente soit devenue une situation commune et quotidienne, l’enquête réalisée dans ce travail a démontré qu’une file d’attente peut être pour le client un moment agréable et ce malgré le temps plus ou moins long passé à patienter.

Afin de pouvoir atteindre cette mémorabi-lité de la file d’attente, il sera nécessaire d’inte-ragir avec différents levier que sont : la struc-ture des files d’attente, l’occupation des clients, les éléments physiques de l’environnement.

Malgré la singularité de chaque client et de chaque environnement de service, nous pou-

vons déjà apporter des solutions quant aux bonnes pratiques à appliquer.

De ce fait, il sera préférable de mettre en place une structure de file d’attente en carrée dans la plupart des situations présentant une durée d’attente relativement longue.

Les couleurs froides devront dominer les espaces d’attente, mais tout en étant agrémen-tées de pointes de couleurs chaudes pour ne pas créer de sensations de trop grande fraicheur. Les couleurs utilisées ne devront pas non plus pré-senter une saturation et un éclat trop important au risque d’augmenter l’énervement des clients.

La température nécessitera de prendre en compte la température extérieure et ne devra pas dépasser celle-ci de plus de 4°C.

La musique diffusée ne doit pas l’être à un volume trop important pour ne pas irriter les clients, mais pas non plus à un niveau trop faible pour que la musique puisse avoir un im-pact sur l’affect. La musique devra par ailleurs ne pas dépasser un rythme de 110 battements par minute pour ne pas indisposer les clients et ne devra pas présenter un rythme en dessous de 60 battements par minute pour ne pas pro-voquer un sentiment de tristesse.

La luminosité doit être en relation directe avec l’activité proposée, c’est-à-dire qu’une acti-vité nécessitant une activité visuelle importante devra proposer une luminosité plus intense que s’il n’y a pas d’activité visuelle pendant la phase d’attente.

L’occupation des clients est une priorité et est l’élément le plus important permettant de modifier positivement la perception du temps par le client. Il faudra donc mettre tout mettre en œuvre afin d’occuper le client et ce, dans un but d’amusement et d’émerveillement.

Cette étude propose une approche géné-raliste des solutions quant aux effets des files d’attente. De ce fait une étude approfondie consacrée spécifiquement à chaque élément pourrait alors permettre aux chefs d’entreprise d’améliorer au maximum chaque point cité dans ce travail.



Limites de la recherche

On peut noter plusieurs limites à l’étude réali-sée. Bien que l’expérience de l’attente soit une expérience commune et quasi-quotidienne, les réponses sont apportées après un laps de temps important après les dernières expériences vécues par les participants. Il aurait été inté-ressant de pouvoir ajouter à ces réponses des réactions données dès que l’expérience ait été terminée pour permettre d’étendre le champ de vision de l’étude. En effet, les sentiments res-sentis lors de la phase d’attente se modifient entre le moment où ces émotions et sentiments sont ressentis et le moment où les participants répondent au questionnaire.

L’étude des hypothèses concernant la struc-ture des files d’attente présente des limites

propres à elle-même. L’idéal serait de pouvoir mettre en place les deux structures concernées dans des conditions identiques afin de pou-voir les comparer le plus précisément possible. Dans le cas de l’étude présentée ici, les parti-cipants ont pu répondre au questionnaire en comparant uniquement ces structures dans des conditions différentes.

Une autre limite de la recherche est liée au mode de diffusion du questionnaire. En effet, le fait de le diffuser par le biais des réseaux sociaux limite l’accompagnement des parti-cipants lors de leur réponse. C’est-à-dire que malgré l’effort réalisé pour rendre les questions le plus explicite possible, nous pouvons suppo-ser que les participants ont pu interpréter les questions à leur guise.

Allison B. and Ann Sloan Devlin. (2002) Perceived Quality of Care: The Influence of The Waiting Room Environment, Journal of Environment Psychology vol 22, pgs 345–360.

Baker J., Cameron Michaelle. (1996) The effects of the service environment on affect of customer perception of waiting time: An integrated review and research propositions, Academy of marketing science Journal.

Blanc, M., « Temps d’attente en ligne : influence de la musique et de l’information sur les consomma-teurs », www.michelleblanc.com.

Dancoisne, D. (16 janvier 2010) les 9 lois de la gestion du temps , http://www.suite101.fr.

DION, D. (2009), «Gérer l’affluence», Marketing sensoriel du point de vente Dunod.

Gouvernement du Québec, rédigé par Mylène Ra-jotte (2010) Le marketing sensoriel, Ministère du Développement économique, de l’innovation et de l’exportation.

Hornik J. (Juin 1984) Subjective vs objective time measures: A note on the perception of time in consumer behavior, Journal of consumer re-search.

Bibliographie

I.P.S.O.S France, Etude par Gauducheau Cécile et Guillard Sophie (Décembre 2006), Les Français et les files d’attente.

Isère Tourisme (Novembre 2009), Satisfaire les attentes des clients : de bonnes pratiques à partager , Synthèse de la rencontre technique du comité départemental du tourisme de l’Isère.

Ittig, P. (2002) The real cost of making customers wait, International journal of service industry mana-gement, Bradford .vol 13.p. 231.

Kaufmann A., Cruon R. (1962), Les phénomènes d’attente, Dunos.

Langlois M., Tocqueur, G. (1998), Marketing des services – le défi relationnel, Editions Gaëtan Morin.

Levasseur, M. (24 janvier 2010), Cartes urbaines : un outil touristique enthousiasmant, réseau de veille en tourisme.

Levasseur, M., (19 décembre 2008) La mode est au privilégié, réseau de veille en tourisme.

Lindström J., Aumasson J. et ad. (décembre 1999), Rendre l’attente intelligente, revue Espaces, n°166, Editions Espaces tourisme et loisirs.



Lutster, J. (Juin 2009) la gestion des flux chez Disney http://nv.parkothek.info.

Maister, D. (1985) The Psychology of Waiting Lines Meyer, M. (18 Octobre 2009), Le marketing Expé

rientiel», http://www.suite101.fr.Moyal, P. (2006) Contributions à l’étude des files d’at

tente avec clients impatients. Pawlowski, A. (2009) Queuing psychology: Can

waiting in line be fun? , CNN tech.Peloquin, C. (2 février 2009) La révolution du « tou

risme mobile » est enclenchée, réseau de veille en tourisme.

QMATIC, « Et le temps s’envole virtuellement », www.q-matic.com.

Rafaelli, A., G. Baron et K. Haber (2002) The effect of queue structure and attitudes, Journal of service research. Thousand Oaks. vol 5. p. 125.

Sarel D., Marmorstein H. (1998) Managing the delayed service encounter: the role of employee action and customer prior experience, The Journal of services marketing. Vol 12.

Sarrans S. (21.11.2009), La Poste promet d’en finir avec les files d’attente, autorité responsable du site ladepeche.fr.

Taylor S. (Avril 1994) Waiting for service: The relationship between delays and evaluation of service, Journal of marketing.

Tréguer J. P., (2005), Les nouveaux marketings, 2nde édition, Dunod

Xiande, Zhao, R. S. M. Lau et Kokin, Lam (2002) “ Optimizing the service configuration with a least total cost approach”, International journal of service industry management. Bradford. vol 13. p. 348.

Eilių vadyba yra nuolatinė verslininkų problema, ke-lianti klientų nepasitenkinimą. Tyrimo tikslas – pir-miausia apibūdinti sąvoką „eilė“ ir aptarti skirtin-gus esamų eilių tipus. Tyrime naudotas kiekybinis klausimynas, siekiant išsiaiškinti klientų, laukiančių


Turizmo ir laisvalaikio sektoriaus klientų, laukiančių eilėje, vadybos gerinimas

Didier Roche

S a n t r a u k a

eilėje, lūkesčius. Tyrimo nustatyta, kad klientui visų svarbiausia yra jo suvokiamas laikas, taip pat eilės dydis ir kliento užimtumas.

Pagrindiniai žodžiai: eilė, suvokiamas laikas, kliento užimtumas.

Management of queues is a constant problem for en-trepreneurs who are sometimes here and there occur customer dissatisfaction. The purpose of this paper is first to introduce the concept of queues and take stock of the different types of existing queue. Then he of-fers through a quantitative survey to check what are

Management of queues in the sector of tourism and leisure

Didier Roche

S u m m a r y

the expectations of consumers in terms of queue. The results show that it is important above all to focus on the time perceived by customers, the perception of the queue and the occupancy of the client.

Key words: queue, perceived time, occupancy of the client


Tarptautinis verslas:inovac i jo s , p s i cho log i ja , ekonomika

2014, t. 5, Nr. 2 (9), p. 61–73


2014, Vol. 5, No 2 (9), pp. 61–73


The effect of diesel fuel and various fatty acid methyl ester (FAME) mixtures on the operation of an engine

Erko Vallbaum, Rein Muoni, Larissa Kruglenkova Tallinn University of Technology Virumaa College of Oil Shale Competence Centre of Laboratory of Fuels Technology, Kohtla-Järvee-mail: [email protected]

Diesel fuels derived from petroleum [1] and fatty acid methyl esters [2] are subject to EURO quality re-quirements, the implementation of which must ensure long-term, safe and uninterrupted operation of an engine under various exploitation conditions. The objective of this paper was to look at options for using fossil diesel fuel and fatty acid methyl esters (FAME) and their mixtures in diesel engines, while illustrat-ing the effect of fuel composition and mixtures on parameters that characterise the operation of a diesel engine. The study was conducted at the fuel technology research and test laboratory of the Tallinn Univer-sity of Technology (hereinafter referred to as TUT) Virumaa College during the period from 2012 to 2013. 1-cylinder open combustion chamber diesel engine Ricardo Hydra was used to test liquid fuels. This study compares the function of fossil diesel fuels and fatty acid methyl esters (FAME) in the engine when mixed with diesel fuel in different quantities. Beforehand, the physic-chemical indicators were determined for fos-sil diesel fuel and fatty acid methyl esters, after which different quantities of fatty acid methyl esters (FAME) were blended with diesel fuel, and the physic-chemical indicators were determined for the mixtures. Fossil diesel fuel, fatty acid methyl esters and mixtures of these were used to conduct engine tests, observe the operation of an engine and determine the optimal ratio for mixing fuels.

*

Problems with fossil diesel fuel and fatty acid methyl ester (FAME) mixtures

Diesel engines are usually fuelled with diesel fuel derived from petroleum. Pursuant to the directives [3] implemented in the European Union, the use of fossil fuels in powered mechanisms must be significantly reduced if it is possible to replace diesel fully or partially with biofuel. Diesel engines are used in very

different transport and work machines that are operated in different climatic conditions. Laboratory tests and engine bench tests can be used to come up with an optimal composition for fuel mixtures, which would ensure easier start for engines, quick formation of the mix-ture necessary for the operation of the engine, ignition, even combustion, minimal corrosion of engine details and minimal formation of soot and sediments in different climatic condi-tions.

62 E. Vallbaum, R. Muoni, L. Kruglenkova. The Effect of Diesel Fuel and Various Fatty Acid Methyl ester...


Using only diesel fuel is not possible in all different types of diesel engines, because the feed apparatus of some engines includes rub-ber seals and details. Biodiesel fuel makes rub-ber details swell and renders the feed apparatus inoperable. When comparing the viscosity of diesel fuel to biodiesel, we can see that biodies-el fuel is higher in viscosity, which means that in order to inject biodiesel fuel into very fine particles, it is necessary to increase the injec-tion pressure. In order to use biodiesel fuel in all different types of engines, it is mixed with petroleum diesel in different quantities, and tests are used to identify the correct composi-tion for a mixture, which corresponds to the standard and ensures faultless operation in dif-ferent conditions and temperatures. Diesel fuel has to correspond to the European Standard, pursuant to which, commercially sold diesel fuel may contain up to 7% by volume of fatty acid methyl esters (FAME).

Experimental part

The overall trend in the world is to reduce the use of fossil fuels and increase the share of bio-fuels. In order for this trend to popularise, it is important to use laboratory tests, engine bench tests and exploitation tests to develop biofuels that can be used in all types of diesel engines.

In order to find biofuel that could be used widely, the study was structured to base on die-sel fuel produced from petroleum and biodies-el fuel. Physic-chemical indicators were deter-mined for both pure petroleum-based diesel fuel and biodiesel fuel derived from rapeseed (FAME).

Different quantities of biodiesel fuel were then mixed with diesel fuel derived from pe-troleum, which produced different fuel mix-tures. Physic-chemical indicators were deter-mined for all the mixtures. Compositions of

mixtures are presented in table 1. Base data was compared to the data of different mixtures of diesel fuel and rapeseed fuel.

TABLE 1. Composition of diesel fuel and biodiesel fuel (FAME) mixtures.

NameDiesel fuel

content, % by volume

Biofuel content, % by volume

D100 100 -

1B100 - 100

1B5 95 5

1B10 90 10

1B20 80 20

1B30 70 30

1B50 50 50

1B70 30 70

1-cylinder open combustion chamber die-sel engine Ricardo Hydra was used as a test engine. The technical specifications of the test engine are presented in the following table 2.

TABLE 2. Technical specifications of the Ricardo Hydra test engine [5]

Engine type Ricardo Hydra DI

Piston strokes 4-stroke

Running cycle Diesel

Number of cylinders/valves in the block cover

1/2

Cylinder diameter, mm 80.26

Stroke 88.90

Engine work load, cm3 449.8

Pressure ratio 20.0:1

Fuel system Bosch in-line high pressure pump

Maximum torque, Nm/min-1 27/2500

Maximum capacity, kW/min-1 8/4400

Diesel fuel consumption was measured with a measuring device AVL PLU 401-108 for liquid fuel. The liquid fuel flow meter was connected to a computer, and all fuel consumption read-ings were recorded electronically. Duration of

63E. Vallbaum, R. Muoni, L. Kruglenkova. The Effect of Diesel Fuel and Various Fatty Acid Methyl ester...


all tests was 120 seconds. Percentage by volume of mixtures used for testing is given in table 1.

The composition of emissions was meas-ured using the Bosch BEA250 emissions ana-lyser connected to the emission exhaust pipe-line. The analyser was connected to a comput-er. All test results were recorded electronically. Test results are shown in the figures (1-15).

Analysis of test results

In order to conduct engine tests, physic-chem-ical indicators were determined for petroleum diesel fuel and biodiesel fuel (FAME). Petro-leum diesel fuel was then mixed with biodiesel fuel derived from rapeseed in different volume percentages – the results of laboratory tests are

presented in tables 3, 4 and 5. Laboratory test results show that diesel fuel complies with the European Standard EN 590:2009 and that bio-diesel fuel complies with the European Stand-ard EN14214.

Laboratory tests (table 5) reveal that when biodiesel is added to diesel fuel in different per-centages by volume (5%, 10%, 20%, 30%, 50%, 70%), density increases 843-872.6 kg/m3 at the temperature of 15 °C. Kinematic viscosity at 40°C increases by 2.8-4.6 mm2/s.

Sulphur content decreases by 3.1 mg/kg. Because biodiesel contains 4.8 mg/kg of sulphur and diesel fuel derived from petroleum con-tains 9 mg/kg of sulphur, the sulphur content decreases by 34.4% when 5-10% of biodiesel is added.

TABLE 3. Physic-chemical indicators of diesel fuel.

Property UnitLimits

Test methodTest

report minimum maximum

Cetane number 51.0 - EN 15195 54

Cetane index 46.0 - EN ISO 4264 49.9

Density at 15°C kg/m3 820.0 845.0 EN ISO 3675 840.1

Polycyclic aromatic hydrocarbons % (m/m) - 8.0 EN 12916 6.0

Sulphur content mg/kg - 10.0 EN ISO 20846 9.0

Flash point °C above 55 - EN ISO 2719 58.5

Carbon residue (on 10% distillation residue)

% (m/m) - 0.30 EN ISO 10370 0.24

Ash content % (m/m) - 0.01 EN ISO 6245 0.005

Water content mg/kg - 200 EN ISO 12937 130

Total contamination mg/kg - 24 EN 12662 9

Copper strip corrosion (3 h at 50°C) Rating class 1 EN ISO 2160 class 1

Fatty acid methyl ester (FAME) content % (V/V) - 7.0 EN 14078 0.07

Oxidation stability g/m3

h-

2025-

EN ISO 12205EN 15751

18

Lubricity, corrected wear scar diameter (wsd 1,4) at 60°C

Μm - 460EN ISO 12156-1

340

Viscosity at 40°C mm2/s 2.00 4.50 EN ISO 3104 2.64

Distillation% (V/V)recovered at 250°C% (V/V)recovered at 350°C95 % (V/V)recovered at

% (V/V)% (V/V) °C 85

<65

360

EN ISO 340538.593.5

359.0



TABLE 4. Physic-chemical indicators of biodiesel fuel derived from rapeseed.

Property UnitLimits

Test methodTest

report minimum Maximum

FAME content % (m/m) 96.5 - EN 14103 97.7

Density at 15°C kg/m3 860.0 900.0 EN ISO 3675 886.5

Viscosity at 40°C mm2/s 3.50 5.00 EN ISO 3104 4.05

Flash point °C 101 - EN ISO 2719 120

Cetane number 51.0 - EN ISO 5165 54

Copper strip corrosion(3 h at 50°C)

Rating class 1 EN ISO 2160 Class 1

Oxidation stability at 110°C H8.0

-EN 14112EN 15751

8.2

Acid value mgKOH/g - 0.50 EN 14104 0.34

Iodine value g iodine/100g - 120 EN 14111 112.5

Sulphur content mg/kg - 10.0 EN ISO 20846 4.8

Linolenic acid methyl ester % (m/m) - 12.0 EN 14103 9.3

Polyunsaturated (≥4 double bonds) methyl ester

% (m/m) - 1.00 EN 15779 0.89

Methanol content % (m/m) - 0.20 EN 14110 0.01

Monoglyceride content % (m/m) - 0.70 EN 14105 0.57

Diglyceride content % (m/m) - 0.20 EN 14105 0.19

Triglyceride content % (m/m) - 0.20 EN 14105 0.16

Free glycerol % (m/m) - 0.02 EN 14105 0.02

Total glycerol % (m/m) - 0.25 EN 14105 0.22



Sulfated ash content % (m/m) - 0.02 ISO 3987 0.015

Group I metals (Na+K)mg/kg - 5.0

EN 14108EN 14109

Na -3.0K – 0.5

Group II metals (Ca+Mg) mg/kg - 5.0 EN 14538 1.5

Phosphorus content mg/kg - 4.0 EN 14107 2.3

CFPP °C 5 EN 116 1

Comparing the flash point of pure diesel fuel derived from petroleum to the mixture, the flash point decreases by 1 °C when 5-10% of biodiesel is added. Adding at least 30% of biodiesel increases the flash point by 1.5 °C in comparison to pure petroleum diesel fuel, add-ing 50% of biodiesel increases the flash point by 6.5 °C and adding 70% of biodiesel increases the flash point by 17.0 °C.

Distillation characteristics indicate that mixtures of diesel fuel and biodiesel with dif-

ferent composition of 10-95% by volume are distilled when the temperature rises. The more biodiesel the mixture contains, the higher the required temperature has to be. A smaller per-centage by volume of fuel will be recovered at 250 °C and 350 °C in diesel fuel mixture that contains a larger quantity of biodiesel. Adding 5% by volume of biodiesel to diesel fuel de-creases cetane index by 0.2 units, but cetane index increases by 0.4 units if the percentage by volume rises from 10% by volume to 30% by



volume. Calorific content of the fuel mixture starts to decrease from adding 5% by volume of biodiesel to diesel fuel, and when the per-centage by volume is up to 70%, the calorific content is 3.999 MJ/kg smaller in the mixture in comparison to the original calorific content.

Specific fuel consumption is smaller at 1,500 min-1, when the engine operates using pure diesel fuel up to the mean effective pressure of 6 bars. However, diesel fuel that is mixed with 5% of biodiesel has smaller fuel consumption if the engine operates at the mean effective pres-

sure 6 bars and rotational speed of 1,500 min-1 (figure 1). At the engine’s rotational speed n = 2,100 min-1, the specific fuel consumption is the smallest when operating on pure diesel fuel D100 at the mean effective pressure of 6 bars, and specific fuel consumption is smaller when operating at the mean effective pressure above 6 bars at rotational speed n = 2,100 min-1 if 20% biodiesel has been added to diesel fuel. This in-dicates that the composition of the fuel mixture is optimal. At the engine’s rotational speed n = 2,700 min-1, the specific fuel consumption is

TABLE 5. Physic-chemical indicators of diesel fuel, biodiesel fuel FAME and mixtures of these

Indicator Unit Test method D100 1B5 1B10 1B20 1B30 1B50 1B70 1B100

Density at 15°C kg/m3 EN ISO 3675 840.1 843.0 845.0 848.9 853.9 863.2 872.6 886.5

Kinematic viscosity at 40°C mm2/s EN ISO 3104 2.6 2.8 2.8 3.1 3.3 3.9 4.6 5.7

Sulphur content mg/kg EN ISO 20846 9.0 8.8 8.6 8.2 7.8 6.9 6.1 4.8

Flash point °C EN ISO 2719 58.5 57.5 57.5 58.0 59.5 65.0 75.5 120.0

Distillation characteristics EN ISO 3405

10% by volume recovered at °C 197.5 200.5 203.5 209.0 213.5 231.5 262.5 327.5




recovered at 250°C% by

volume 38.5 35.8 35.3 29.8 25.3 15.5 7.5 0.0

recovered at 350°C % by

volume 93.5 92.8 92.0 90.8 90.8 89.5 87.3 95.0

Calorific content MJ/kg ASTM D 240 45.278 45.271 44.06 44.342 43.763 42.282 41.272 39.641

Cetane index EVS EN ISO

426449.9 49.7 50.1 51.0 50.5 - - -

FIGURE 1. Specific fuel consumption be upon using mixtures of different liquid fuels with different engine loads and crankshaft’s rotational speed n = 1,500 min-1.



smaller when operating on pure diesel fuel at the mean effective pressure up to 6 bars. Specific fuel consumption is smaller at the mean effec-tive pressure above 6 bars and rotational speed n = 2,700 min-1 if 5% by volume biodiesel has been added to diesel fuel. Figures 1-3 reveal that the specific fuel consumption of the engine reduces when the engine’s effective pressure increases; the smallest specific fuel consump-tion is achieved at effective pressure of 5 bars. The value of specific fuel consumption begins increasing at the mean effective pressure above 6 bars, because air oxygen is not enough for the fuel that was injected into the combustion

chamber – the portion of oxygen in the combus-tion chamber reduces to a critical point (excess air factor λ approaches 1.4) and some of the fuel remains unburned. Reaction by-products of in-complete combustion exit the engine as unburnt hydrocarbons (HC) and carbon monoxide (CO) in the soot. Fuel mixtures that contained more than 50% volume of biodiesel made the engine crankshaft›s rotational speed uneven. Errors were due to high kinematic viscosity of fuel. The fuel supply pump was not able to ensure even fuel supply pressure. To reduce the viscosity of fuel, it would have been necessary to pre-heat the fuel up to 65 °C.

FIGURE 2. Change in the specific fuel consumption be depending on the mean effective pressure upon using mixtures of different liquid fuels with different engine loads and crankshaft’s rotational speed n = 2,100 min-1.

FIGURE 3. Change in the specific fuel consumption be depending on the mean effective pressure upon using mixtures of different liquid fuels with different engine loads and crankshaft’s rotational speed n = 2,700 min-1.

240260280300320340360380400420

2 3 4 5 6 7

Spec

ific

fuel

con

sum

p�on

, g/

kWh

Mean effec�ve pressure, bar

D100

1B5

1B10

1B20

1B30

1B50

240

290

340

390

440

2 3 4 5 6 7

Spec

ific

fuel

con

sum

p�on

, g/

kWh


D100

1B5

1B10

1B20

1B30

1B50



Combustion in the engine is effective at engine’s rotational speeds of (figures 4-6) 1,500 min-1, 2,100 min-1, 2,700 min-1 and the mean effective pressure up to 6 bars. However, the carbon monoxide content in exhaust emis-

sion rises at a load of above 6 bars. Carbon mon-oxide content in exhaust emission is the small-est, when the diesel fuel mixture contains 20% by volume of biodiesel. This indicates that com-bustion is more complete and cleaner. Carbon

FIGURE 4. Change of carbon monoxide CO content in exhaust emission upon using different liquid fuels with different engine loads and crank-shaft’s rotational speed n = 1,500 min-1.

FIGURE 5. Change of carbon monoxide CO content in exhaust emission upon using different liquid fuels with different engine loads and crank-shaft’s rotational speed n = 2,100 min-1

FIGURE 6. Change of carbon monoxide CO content in exhaust emission upon using different liquid fuels with different engine loads and cranksha-ft’s rotational speed n = 2,700 min-1.

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

2 3 4 5 6 7Carb

on m

onox

ide

cont

ent,

CO

, % (V

/V)


D100

1B5

1B10

1B20

1B30

1B50

00,10,20,30,40,50,60,7

2 3 4 5 6 7Carb

on m

onox

ide

cont

ent,

CO

, %(V

/V)


D100

1B5

1B10

1B20

1B30

1B50

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

2 3 4 5 6 7

Carb

on m

onox

ide

cont

ent,

CO

, %(V

/V)


D100

1B5

1B10

1B20

1B30

1B50



monoxide content is an indicator of incomplete combustion of motor fuel. Biodiesel has a high-er content of oxygen compounds than diesel fuel. The more biodiesel the mixture contains, the more complete combustion is.

Increase of carbon dioxide CO2 content is slow in the exhaust emission of different fuel mixtures at engine’s rotational speed of 1,500 min-1, 2,100 min-1, 2,700 min-1 (figures 7-9). However, the increase of carbon dioxide is no-

FIGURE 7. Change of carbon dioxide CO2 content (percentage by volume) in exhaust emission upon using different liquid fuels with different engine loads and crankshaft’s rotational speed n = 1,500 min-1.

FIGURE 8. Change of carbon dioxide CO2 content in exhaust emission upon using different liquid fuels with different engine loads and crankshaft’s rota-tional speed n = 2,100 min-1.

FIGURE 9. Change of carbon dioxide CO2 content in exhaust emission upon using different liquid fuels with different engine loads and crankshaft’s rotatio-nal speed n = 2,700 min-1.

0

1

2

3

4

5

6

7

2 3 4 5 6 7Carb

on d

ioxi

de c

onte

nt, C

O2,

%

(V/V

)


D100

1B5

1B10

1B20

1B30

1B50

0

1

2

3

4

5

6

7

2 3 4 5 6 7Carb

on d

ioxi

de c

onte

nt, C

O2,

%

(V/V

)


D100

1B5

1B10

1B20

1B30

1B50

0

1

2

3

4

5

6

7

2 3 4 5 6 7Carb

on d

ioxi

de c

onte

nt, C

O2,

%

(V/V

)


D100

1B5

1B10

1B20

1B30

1B50

0

1

2

3

4

5

6

7

2 3 4 5 6 7Carb

on d

ioxi

de c

onte

nt, C

O2,

%

(V/V

)


D100

1B5

1B10

1B20

1B30

1B50



ticeable at a load of 6 bars and above of mean effective pressure. Carbon dioxide content in exhaust emission is the highest for pure die-sel fuel. Carbon dioxide content in exhaust emission is the smallest when the fuel mixture contains 5% by volume of biodiesel. The study reveals that the mixture contains more oxygen compounds and combustion in the engine is more complete. Since carbon dioxide is the main product of combustion, it should be pre-sumed that it is significantly dependent on fuel consumption which, in turn, depends on the engine’s operational parameters.

Nitrogen oxides occur during side reac-tions between nitrogen and oxygen present in air upon fuel combustion. The extent of their formation depends significantly on combus-tion temperatures, whereas this dependence is not linear.

At engine’s rotational speeds (figures 10-12) of 1,500 min-1, 2,100 min-1, 2,700 min-1 and different loads with different mixture com-positions, the nitrogen oxide NOx content in exhaust emission increases up to the mean ef-fective pressure of 6 bars, and if the effective pressure reaches higher than that, the nitro-gen oxide content in exhaust emission starts to decrease. Nitrogen oxide content in exhaust emission is the smallest when the fuel mixture contains 50% by volume of biodiesel.

Residual content of hydrocarbons in ex-haust emission is an important indicator of fuel combustion. The higher the content of hydro-carbons is, the more it indicates an incomplete combustion process in the engine.

The study reveals that the most complete combustion of fuel and the smallest content of hydrocarbons in the engine was at rotational speed of 1,500 min-1 when operating on fuel mixture, where 10% by volume of biodiesel has been added to diesel fuel, at rotational speed of 2,100 min-1 when the engine was operating on

pure diesel fuel and at rotational speed of 2,700 min-1 when the fuel mixture contains 50% by volume of biodiesel (see figures 13-15).

Conclusions

A study was conducted with fossil diesel fuel that complies with European Standard EN 590:2009, biodiesel RME that complies with European Standard EN 14214:2012 and mix-tures of these.

Complete combustion of fuel occurs in the presence of sufficient air oxygen. Adding differ-ent quantities of biodiesel to petroleum diesel fuel increases the oxygen compound content in the mixture. Biodiesel has a higher content of oxygen in comparison to diesel fuel derived from petroleum. Optimal combustion in the engine occurs when up to 20% by volume of biodiesel is added to petroleum diesel, as a re-sult of which carbon monoxide, carbon diox-ide, nitrogen oxide and hydrocarbon contents in exhaust emission decrease. Composition of the mixture complies with the European Standard EN 590:2009 (see table 5).

The study (figures 1-3) reveals that specific fuel consumption is the smallest at engine’s ro-tational speed up to 1,500 min-1 - 2,100 min-1 when operating on pure diesel fuel. At engine’s rotational speed of 2,700 min-1, specific fuel con-sumption is the smallest when 20% by volume biodiesel is added to fossil diesel fuel. Carbon monoxide (CO) (figures 4 - 6) content in exhaust emission is the smallest at rotational speed of 1,500 min-1-2,700 min-1 when the engine is op-erating on diesel fuel mixed with 20% by volume of biodiesel. At engine’s rotational speed (figures 7 - 9) of 1,500 min-1 - 2,700 min-1, the increase of carbon dioxide (CO2) content is slow in differ-ent mixtures. Carbon dioxide (CO2) content in exhaust emission is the smallest in fuel mixture that contains 5% by volume of biodiesel.



FIGURE 10. Change of nitrous oxide NOx content (ppm) in exhaust emission upon using different liquid fuels with different engine loads and crankshaft’s rotational speed n = 1,500 min-1.

FIGURE 11. Change of nitrous oxide NOx content (ppm) in exhaust emission upon using different liquid fuels with different engine loads and crankshaft’s rotational speed n = 2,100 min-1.

FIGURE 12. Change of nitrous oxide NOx content in exhaust emis-sion upon using different liquid fuels with different engine loads and crankshaft’s rotational speed n = 2,700 min-1.

507090

110130150170190210

2 3 4 5 6 7

Nit

rous

oxi

de c

onte

nt, N

Ox,

pp

m


D100

1B5

1B10

1B20

1B30

1B50

50

100

150

200

250

300

2 3 4 5 6 7

Nit

rous

oxi

de c

onte

nt, N

Ox,

pp

m


D100

1B5

1B10

1B20

1B30

1B50

50

100

150

200

250

300

350

400

2 3 4 5 6 7

Nit

rous

oxi

de c

onte

nt, N

Ox,

pp

m


D100

1B5

1B10

1B20

1B30

1B50



FIGURE 13. Change of hydrocarbon HC content in exhaust emission upon using different liquid fuels with different engine loads and crankshaft’s ro-tational speed n = 1,500 min-1.

FIGURE 14. Change of hydrocarbon HC content in exhaust emission upon using different liquid fuels with different engine loads and crank-shaft’s rotational speed n = 2,100 min-1.

FIGURE 15. Change of hydrocarbon HC content in exhaust emission upon using different liquid fuels with different engine loads and crank-shaft’s rotational speed n = 2,700 min-1.

0

20

40

60

80

100

2 3 4 5 6 7

Hyd

roca

rbon

con

tent

, HC,

pp

m


D100

1B5

1B10

1B20

1B30

1B50

0

10

20

30

40

2 3 4 5 6 7Hyd

roca

rbon

con

tent

, H

C, p

pm


D100

1B5

1B10

1B20

1B30

1B50

0

5

10

15

20

25

30

35

2 3 4 5 6 7

Hyd

roca

rbon

con

tent

, HC,

pp

m


D100

1B5

1B10

1B20

1B30

1B50



At engine’s rotational speed of 1,500 min-1 - 2,700 min-1 and mean effective pressure up to 7 bars, nitrogen oxide (NOx) content is the small-est in fuel mixture that contains 50% by volume of biodiesel (figure 10 - 13). Hydrocarbon (figure 13) content in exhaust emission at engine’s rota-tional speed of 1,500 min-1 is the smallest in fuel mixture that contains 10% by volume of biodies-el. At engine’s rotational speed of 2,100 min-1, hydrocarbon (HC) content in exhaust emission is the smallest when operating on pure diesel fuel (figure 14). At engine’s rotational speed of 2,700

min-1, hydrocarbon content in exhaust emission is the smallest in fuel mixture that contains 50% by volume of biodiesel (figure 15).

When standard diesel fuel is mixed with 10% by volume of standard biodiesel, all phys-ico-chemical indicators remain within the per-mitted range and the mixture complies with the European Standard EN 590:2009, which, in turn, will not ruin the engine’s feed apparatus, and mixture of 90% by volume of fossil diesel fuel and 10% by volume of biodiesel fuel is suitable for using in all diesel engines.

European Standard EN 590:2009+A1:2010 „Au-tomotive fuels-Diesel-Requirements and test methods“.

European Standard EN 14214:2012 “Liquid petrole-um products – Fatty acid methyl esters (FAME) for use in diesel engines and heating applica-tions – Requirements and test methods“.

DIRECTIVE 2009/28/EC OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL of 23 April 2009 on the promotion of the use of en-ergy from renewable sources and amending and subsequently repealing Directives 2001/77/EC and 2003/30/EC

DIRECTIVE 98/70/EC OF THE EUROPEAN PAR-LIAMENT AND OF THE COUNCIL of 13 Oc-tober 1998 relating to the quality of petrol and diesel fuels and amending Council Directive 93/12/EEC

Technical specification -Ricardo Single Cylinder Re-search Engines

EN 15195:2007, Liquid petroleum products – De-termination of ignition delay and derived ce-tane number (DCN) of middle distillate fuels by combustion in a constant volume chamber

EN ISO 4264:2007, Petroleum products – Calcula-tion of cetane index of middle-distillate fuels by the four variable equation

EN ISO 3675:1998, Crude petroleum and liquid pe-troleum products – Laboratory determination of density – Hydrometer method

Bibliographie

EN 12916:2006, Petroleum products – Determina-tion of aromatic hydrocarbon types in middle distillates – High performance liquid chromatog-raphy method with refractive index detection

EN ISO 20846:2011, Petroleum products – Deter-mination of sulphur content of automotive fuels – Ultraviolet fluorescence method

EN ISO 2719:2002, Determination of flash point – Pensky-Martens closed cup method

EN ISO 10370:1995, Petroleum products – Deter-mination of carbon residue – Micro method

EN ISO 6245:2002, Petroleum products – Determi-nation of ash

EN ISO 12937:2000, Petroleum products – Deter-mination of water – Coulometric Karl Fischer titration method

EN 12662:2008, Liquid petroleum products – De-termination of contamination in middle distil-lates

EN ISO 2160:1998, Petroleum products – Corro-siveness to copper – copper strip test

EN 14078:2009, Liquid petroleum products – De-termination of fatty acid methyl esters (FAME) content in middle distillates – Infrared spec-trometry method

EN ISO 12205:1996, Petroleum products – Deter-mination of the oxidation stability of middle-distillate fuels

EN ISO 12156-1:2006, Diesel fuel – Assessment of lubricity using the high-frequency reciprocating rig (HFRR) – Part 1: Test method



EN ISO 3104:1996, Petroleum products – Trans-parent and opaque liquids – Determination of kinematic viscosity and calculation of dynamic viscosity

EN ISO 3405:2011, Petroleum products – Determi-nation of distillation characteristics at atmos-pheric pressure

EN 14103:2011, Fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) – Determination of ester and linoleic acid methyl ester contents

EN 14112:2003, Fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) – Determination of oxi-dation stability (accelerated oxidation test)

EN 14104:2003, Fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) – Determination of acid value

EN 14111:2003, Fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) – Determination of io-dine value

EN 116:1997, Diesel and domestic heating fuels - Determination of cold filter plugging point

EN 14110:2003, Fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) – Determination of methanol content

EN 15779:2009, Petroleum products and fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME)

for diesel engines - Determination of polyun-saturated (≥ 4 double bonds) fatty acid methyl esters (PUFA) by gas chromatography

EN 14105:2011, Fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) – Determination of free and total glycerol and mono-,di-,triglyceride contents

EN 14107:2003, Fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) – Determination of phosphorus content by inductively coupled plasma (ICP) emission spectrometry

EN 14108:2003, Fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) – Determination of sodi-um content by atomic absorption spectrometry

EN 14109:2003, Fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) – Determination of po-tassium content by atomic absorption spec-trometry

EN 14538:2006, Fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) – Determination of Ca, K, Mg and Na content by optical emission spec-tral analysis with inductively coupled plasma (ICP OES)

EN 15751:2009, Automotive fuels- Fatty Acid Me-thyl Esters (FAME) fuel and blends with diesel fuel - Determination of oxidation stability by ac-celerated oxidation method

Dyzelinio kuro ir įvairių metilo esterio riebiųjų rūgščių mišinių įtaka variklio veikimui

E. Vallbaum, R. Muoni, L. Kruglenkova

S a n t r a u k a


Dyzelinis kuras, išgautas iš naftos (1) ir metilo este-rio riebiųjų rūgščių (FAME) (2), yra būtina Europos kokybės reikalavimų sąlyga, kurią įdiegus privalu laiduoti ilgą, saugų ir nenutrūkstamą variklio veiki-mą įvairiomis jo eksploatavimo sąlygomis. Tyrimo tikslas – ištirti įvairias pasirinkimo, kaip panaudoti dyzelinį kurą ir metilo esterio riebiąsias rūgštis bei jų mišinius dyzeliniuose varikliuose, galimybes sie-kiant nustatyti dyzelinio kuro sudedamųjų dalių ir mišinių įtaką dyzelinio variklio veikimui ir jo cha-

rakteristikoms. Tyrimas atliktas Talino technolo-gijos universiteto kuro technologijų tyrimo ir ban-dymų laboratorijoje Viruma fakultete 2012 –2013 metais. Norint išbandyti skystą kurą buvo naudoja-mas vieno cilindro atviras dyzelinis degimo variklis „Ricardo Hydra“. Šiame tyrime yra lyginama senojo dyzelinio kuro ir metilo esterio riebiųjų rūgščių mi-šinių įtaka variklio veikimui. Keičiant mišinių sudėtį buvo stebimas varikio darbas ir ieškoma optimalios mišinio sudėties.


Tarptautinis verslas:inovac i jo s , p s i cho l og i ja , ekonomika

2014, t. 5, Nr. 2 (9), p. 74–88


2014, Vol. 5, No 2 (9), pp. 74–88


The effect of first (FAME) and second generation (NExBTL) biodiesel fuel on the operation of an engine

Erko Vallbaum, Rein Muoni, Larissa Kruglenkova

Laboratory of Fuels Technology of Oil Shale Competence Centre of Virumaa College of Tallinn University of Technology, Kohtla-Järvee-mail: [email protected]

Diesel fuels and biodiesel fuels derived from petroleum are subject to EURO quality requirements EN 590 and EN 14214, the implementation of which must ensure long-term, safe and uninterrupted operation of an engine under various exploitation conditions. The objective of this paper is to look at options for using first generation biodiesel fuel (Fatty-acid methyl ester - FAME) and second generation biodiesel fuel (NExBTL) in diesel engines and compare the results with results for diesel fuel derived from petroleum. The study was conducted at the fuel technology research and test laboratory of Virumaa College of Tallinn University of Technology (hereinafter referred to as TUT) during the period from November 2013 to February 2014. 1-cylinder open combustion chamber diesel engine Ri-cardo Hydra was used to test liquid fuels.

This study determines the physicochemical indicators of fossil diesel fuel and first generation biodiesel fuel FAME and second generation biodiesel fuel NExBTL. All three types of fuel were then used to conduct engine tests and their effect on the operation of an engine was determined.

*

Problems with biodiesel fuel of two different generations

Diesel engines can be fuelled with liquid diesel fuel, biofuel or fuel gas. Pursuant to the directives implemented in the European Union [3], the use of fossil fuels in powered mechanisms must be re-duced if it is possible to replace it fully or partially with first or second generation biodiesel fuel.

Scientists have developed a technology for manufacturing first and second generation bio-diesel fuels. Because diesel engines are used in

transport, agriculture and forestry, the machines operate at different loads and in different climatic conditions.

Fuels must ensure quick formation of the mix-ture necessary for the operation of the engine, igni-tion, even combustion, minimal wear and corro-sion of engine details, and minimal formation of soot and sediments at different operation modes and temperatures.

Earlier studies have shown that first genera-tion biodiesel fuel FAME may not be used in all engines in its pure form. The studies have shown


75E. Vallbaum, R. Muoni, L. Kruglenkova. The Effect of First (FAME) and Second Generation (NExBTL)...

that it may be used effectively if mixed with up to 20% of fossil diesel fuel. Using first generation biodiesel fuel FAME in its pure form damages the rubber details and seals used in the feed apparatus of older engines. When coming into contact with pure biodiesel fuel, the rubber details swell and become soft. In newer engines where the feed apparatus uses details and seals made of special plastic mixtures, pure first generation biodiesel fuel FAME has no effect on the details.

Use of the second generation biodiesel fuel NExBTL in diesel engines has not been studied. The objective of this paper is to study the properties and physicochemical indicators of first and second generation biodiesel fuel and determine their use in different diesel engines. The results are compared to fossil diesel fuel derived from petroleum.

Experimental part

The objective of this study is the trend to reduce air pollution, extend the life of an engine and increase the general share of biofuel. Considering that stud-ies so far have indicated the peculiarities of using biodiesel fuel which have an effect on the feed appa-ratus of an engine, the objective is to find a situa-tion in which biodiesel fuels are suitable for use in any diesel engine at different operating and climatic conditions.

For this, laboratory tests were conducted with first generation biodiesel fuel FAME, second gen-eration biodiesel fuel NExBTL and fossil diesel fuel derived from petroleum, and physicochemi-cal indicators were determined for fuels. Engine bench tests were conducted on the three different types of fuels. Properties of the different fuels were then compared to one another.

1-cylinder open combustion chamber diesel engine Ricardo Hydra was used as a test engine. The technical specifications of the test engine are presented in table 1.

TABLE 1. Technical specifications of the Ricardo Hydra test engine

Engine type Ricardo Hydra DI

Strokes 4 strokes

Running cycle Diesel

Number of cylinders/valves in the block cover

1/2

Cylinder diameter, mm 80.26

Stroke 88.90

Engine work load, cm3 449.8

Pressure ratio 20.0:1

Fuel systemBosch in-line high pressure pump

Maximum torque, Nm/min-1 27/2500

Maximum capacity, kW/min-1 8/4400

Diesel fuel consumption was measured with a measuring device AVL PLU 401-108 for liquid fuel. The liquid fuel flow meter was connected to a computer, and all fuel consumption readings were recorded in the computer. The duration of all tests was 120 seconds.

The composition of exhaust emissions was measured using the Bosch BEA250 emissions an-alyser connected to the exhaust emission pipeline, which was connected to a computer. All test results were recorded electronically. Test results are shown in the figures (1-15).

Analysis of test results

In order to conduct engine tests, physicochemi-cal indicators were determined for first genera-tion biodiesel fuel FAME and second generation biodiesel fuel NExBTL. Results of laboratory tests are presented in tables 2, 3 and 4. Laboratory test results show that diesel fuel complies with the European Standard EN 590:2013 and that first gen-eration biodiesel fuel complies with the European Standard EN14214. There was no standard for the second generation biodiesel fuel.


76 E. Vallbaum, R. Muoni, L. Kruglenkova. The Effect of First (FAME) and Second Generation (NExBTL)...

TABLE 2. Physicochemical indicators of diesel fuel derived from petroleum

Property UnitLimits

Test method Test reportminimum maximum

Cetane number 51.0 - EN 15195 54

Cetane index 46.0 - EN ISO 4264 49.9

Density at 15 °C kg/m3 820.0 845.0 EN ISO 3675 840.1

Polycyclic aromatic hydrocarbons %(m/m) - 8.0 EN 12916 6.0

Sulfur content mg/kg - 10.0 EN ISO 20846 9.0

Flash point °C above 55 - EN ISO 2719 58.5

Carbon residue(on 10% distillation residue)

%(m/m) - 0.30 EN ISO 10370 0.24

Ash content (m/m) - 0.01 EN ISO 6245 0.005



Copper strip corrosion(3 h at 50 °C)

rating class 1 EN ISO 2160 class 1

Fatty acid methyl ester (FAME)content

%(V/V) - 7.0 EN 14078 0.07

Oxidation stabilityg/m3

h-

2025

-EN ISO 12205

EN 1575118

Lubricity, corrected wear scardiameter (wsd 1.4) at 60 °C

μm - 460 EN ISO 12156-1 340

Viscosity at 40 °C mm2/s 2.00 4.50 EN ISO 3104 2.64

Distillation% (V/V) recovered at 250 °C% (V/V) recovered at 350 °C95% (V/V) recovered at

%(V/V)%(V/V)

°C85

˂65

360

EN ISO 340538.593.5

359.0

Calorific value MJ/kg ASTM D 240 45.48

Physicochemical indicators of diesel fuel de-rived from petroleum (table 3) were compared to physicochemical indicators of first generation bio-diesel fuel FAME (table 4) and second generation biodiesel fuel NExBTL (table 5) derived from rapeseed.

Cetane number for both diesel fuel derived from petroleum and first generation biodiesel fuel FAME is 54. Cetane number for second genera-tion biodiesel fuel NExBTL is 88.2. Combustion in engine is normal for the first two fuels, and there is no detonation in the engine. Combustion in the engine is rapid for second generation biodiesel fuel. Noise level in the engine is greater, but there is no detonation.

Cetane index is not measured for biodiesel fu-els. Cetane index for diesel fuel derived from pe-troleum corresponds to the standard 49.9.

Density at the temperature 15 °C for diesel fuel derived from petroleum is 840.1 kg/m3, for first generation biodiesel fuel FAME 886.5 kg/m3 and for second generation biodiesel fuel NExBTL 779.9 kg/m3. There are slight fractions in the second generation biodiesel fuel compared to fuel derived from petroleum and first generation bio-diesel fuel. The fuel is volatile and vaporises com-pletely, and the engine starts easily at different tem-peratures.

Viscosity at the temperature 40 °C for diesel fuel derived from petroleum is 2.64 mm2/s, first



TABLE 3. Physicochemical indicators of biodiesel fuel FAME derived from rapeseed

Property UnitLimits

Test methodTest

reportminimum maximum

FAME content %(m/m) 96.5 - EN 14103 97.7

Density at 15 °C kg/m3 860.0 900.0 EN ISO 3675 886.5

Viscosity at 40 °C mm2/s 3.50 5.00 EN ISO 3104 4.05

Flash point °C 101 - EN ISO 2719 120

Cetane number 51.0 - EN ISO 5165 54


rating class 1 EN ISO 2160 Class 1

Oxidation stability at 110 °C h 8.0 -EN 14112EN 15751

8.2

Acid value mgKOH/g - 0.50 EN 14104 0.34

Iodine value g iodine/100g - 120 EN 14111 112.5

Sulfur content mg/kg - 10.0 EN ISO 20846 4.8

Linolenic acid methyl ester %(m/m) - 12.0 EN 14103 9.3

Methanol content % (m/m) - 0.20 EN 14110 0.01

Monoglyceride content % (m/m) - 0.70 EN 14105 0.57

Diglyceride content % (m/m) - 0.20 EN 14105 0.19

Triglyceride content % (m/m) - 0.20 EN 14105 0.16

Free glycerol % (m/m) - 0.02 EN 14105 0.02

Total glycerol % (m/m) - 0.25 EN 14105 0.22



Sulphated ash content %(m/m) - 0.02 ISO 3987 0.015

Group I metals (Na+K) mg/kg - 5.0EN 14108EN 14109

Na – 3.0K – 0.5

Group II metals (Ca+Mg) mg/kg - 5.0 EN 14538 1.5

Phosphorus content mg/kg - 4.0 EN 14107 2.3

CFPP °C 5 EN 116 1

Calorific value MJ/kg ASTM D 240 39.641

generation biodiesel fuel FAME 4.05 mm2/s and for second generation biodiesel fuel NExBTL 2.985 mm2/s. In the event of larger viscosity and density, more pressure is needed to spray fuel in or-der to spray the fuel into superfine particulates to ensure that the fuel mixes with the air better and combustion is complete. High-pressure fuel noz-zles of diesel engines are regulated to operate at the pressure 110-120 bars; when working with first generation biodiesel fuel, the nozzle pressure must be adjusted to 140-150 bars in order to spray the fuel into superfine particles.

Sulfur content in diesel fuel derived from pe-troleum is 9.0 mg/kg, the sulfur content in first generation biodiesel fuel FAME is 4.8 mg/kg and in second generation biodiesel fuel NExBTL 1.7 mg/kg. Sulfur in fuel improves lubrication properties and reduces the wear of details, but in-creases corrosion and is harmful to humans in the composition of exhaust emission. The sulfur con-tent in the first two fuels complies with the stand-ard. There is no standard for the NExBTL-type biodiesel fuel, but it complies with the standard de-veloped for the first generation biodiesel fuel.



TABLE 4. Physicochemical indicators of biodiesel fuel NExBTL

Property Test method Unit Test report

Acidity Total (TAN) ASTM D3242 mgKOH/g 0.004

Density at 15 °C EN ISO 12185 kg/m3 779.9

Viscosity at 40 °C EN ISO 3104 mm2/s 2.985

Flash point EN ISO 2719 °C 88.0

Cetane number ASTM D 6890 88.2


EN ISO 2160 class 1a

Oxidation stability EN ISO 12205 g/m3 1

Sulfur content EN ISO 20846 mg/kg 1.7

Carbon residue(on 10% distillation residue)

EN ISO 10370 %(m/m) ˂0.01

Distillation 90 %(V/V) EN ISO 3405 °C 293.4

Distillation 95 %(V/V) EN ISO 3405 °C 297.6

Distillation FBP EN ISO 3405 °C 308.5

Aromatic content ASTM D6591 %(m/m) ˂0.02

Ash content EN ISO 6245 %(m/m) 0.001

Cloud point, not rounded ASTM D2500 °C -11.8

Monoaromatics content EN 12916 %(m/m) 0.3

Aromatics content EN 12916 %(m/m) 0.3

Polyaromatics content EN 12916 %(m/m) ˂0.1

Tri+aromatics content EN 12916 %(m/m) ˂0.10

Diaromatics content EN 12916 %(m/m) ˂0.1

Water content EN ISO 12937 mg/kg 20

Total contamination EN 12662 mg/kg 2

Lubricity, corrected wear scardiameter (wsd 1.4) at 60 °C EN ISO 12156-1 μm 351

Cold filter plugging point CFPP EN 116 °C -15

Calorific value ASTM D 240 MJ/kg 47.06

The flash point for diesel fuel derived from petroleum is 58.5 °C and 120 °C for first genera-tion biodiesel fuel FAME. The flash point for second generation biodiesel fuel NExBTL is 88 °C. The higher the flash point, the more diffi-cult it is to start the engine in cold conditions, as the fuel ignites at the aforementioned temperature. Starting the engine in the winter is therefore more difficult, particularly when using first generation biodiesel fuel FAME.

The study reveals that diesel fuel contains 6% by volume of polycyclic aromatic hydrocar-

bons. Polycyclic aromatic hydrocarbons form rust on the engine pistons, combustion chambers and high pressure nozzles. The higher the content of polycyclic aromatic hydrocarbons in the diesel fuel, the higher the likelihood of rust formation. The studies reveal that ash content in diesel fuel is 000.5% by volume, sulfur ash content in first generation biodiesel fuel (FAME) is 0.015% by volume and ash content in second generation bio-diesel fuel NExBTL is 0.001% by volume. Combustion of fuel forms ash in the engine, which contains metallic oxide and pollutants. Ash



increases engine wear. The more ash is produced during combustion of fuel, the more significant wear in the engine is.

The fewer residues generated during combustion, the better the properties of fuel. Properties of fuel are measured using carbon residue on 10% bottoms. Carbon residue for diesel fuel used in this study was 0.24% by volume. Carbon residue for first genera-tion biodiesel fuel (FAME) was 10%. Carbon resi-due on 10% bottoms for second generation biodiesel fuel (NExBTL) is larger than 0.01% by volume. Carbon residue characterises the purification of pe-troleum products from asphaltenes.

The better the diesel fuel is purified, the less carbon residue is formed on spraying nozzles. The majority of carbon residue is formed upon heating at a high temperature on 10% bottom.

Upon transporting and storing fuel and dur-ing the working process, particulates enter the fuel. These ruin the engine’s feed apparatus, increase the blackening and abrasive wear of the engine. The content of particulates in the studied diesel fuel was 9 mg/kg and the content of particulates in first gen-eration biodiesel fuel FAME was 21 mg/kg. The content of particulates in second generation biodies-el fuel NExBTL was 2 mg/kg. The composition of fuel also includes water, which is present in the fuel as an azeotropic mixture. The composition of fuel must not include water, because water damages and blocks the feed apparatus of the engine. Water content present in the studied diesel fuel as an azeo-tropic mixture was 130 mg/kg. Water content as an azeotropic mixture in the first generation biodiesel fuel is 310 mg/kg and in the second generation bio-diesel fuel NExBTL 20 mg/kg.

All fuels contain sulfur compounds and or-ganic acids to some extent. The fewer sulfur compounds and organic acids there are in fuel, the better the properties of the fuel. Sulfur compounds and organic acids further the corrosion in the feed apparatus and reduce the service life of the feed apparatus and the engine. Corrosiveness is divided

into classes, and fuel with the best properties is a fuel that falls under the first class.

Different changes start to take place in diesel fuel if fuel is stored long-term in different weather conditions. Brown patches start forming on the sur-face of fuel, and the fuel becomes cloudy. The bet-ter the properties of the diesel fuel and the longer the oxidation resistance, the longer the service life of diesel fuel is. If first and second generation biodiesel fuel FAME and NExBTL are not used for a long time, changes start taking place in the fuels: the fuel becomes cloudy and harder lumps form in the fuel.

Diesel fuel must have lubricating properties in order to lubricate the high-pressure pump and noz-zles in the feed apparatus. The better the lubricat-ing properties of diesel fuel, the quieter the engine’s operation is. Lubricating properties for the studied diesel fuel were 340 µm. Lubricating properties were not determined for first generation biodiesel fuel FAME. Lubricating properties for second generation biodiesel fuel NExBTL were 351 µm.

The pumpability of diesel fuel through filters and the feed apparatus of the engine depends on the viscosity of fuel. Fuel with higher viscosity has a greater fluid resistance in the system and spraying the fuel through nozzles is more difficult. Fuel with low viscosity does not ensure lubricating condi-tions necessary for the friction pairs in the fuel pump or a sufficient fuel volume, which reduces the engine power. The optimal viscosity for diesel fuel derived from petroleum and biodiesel fuel of the two different generations is 1.5-6 mm2/s.

Corrosion in fuel is characterised by the pres-ence of surplus water in fuel. The presence of water in fuel is strictly limited. No fuel may contain ac-ids (sulfuric acid, hydrochloric acid, nitric acid) or alkalis (potassium and sodium) soluble in wa-ter. All of these cause extensive corrosion in metals. Sodium and potassium content in first generation biodiesel fuel FAME was 3 mg/kg and 0.5 mg/kg respectively. Calcium and magnesium content is 1.5 mg/kg and phosphorus content 2.3 mg/kg.



There is no sodium, potassium, calcium, mag-nesium or phosphorus in the content of diesel fuel derived from petroleum and second generation biodiesel fuel NExBTL.

Fractional composition of the three different diesel fuels is characterised using 50% and 96% fuel distillation temperature. The increase of the content of lighter fractions in fuel causes the vis-

FIGURE 1. Change in the specific fuel consumption depending on the mean effective pressure upon using different liquid fuels (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loads and crankshaft’s rotational speed n = 1,500 min .

FIGURE 2. Change in the specific fuel consumption depending on the mean effective pressure upon using different liquid fuels (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loads and crankshaft’s rotational speed n = 2,100 min-1.

FIGURE 3. Change in the specific fuel consumption depending on the mean effective pressure upon using different liquid fuels (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loads and crankshaft’s rotational speed n = 2,700 min-1.

lubricating conditions necessary for the friction pairs in the fuel pump or a sufficient fuelvolume, which reduces the engine power. The optimal viscosity for diesel fuel derived frompetroleum and biodiesel fuel of the two different generations is 1.5-6 mm2/s.

Corrosion in fuel is characterised by the presence of surplus water in fuel. The presence ofwater in fuel is strictly limited. No fuel may contain acids (sulfuric acid, hydrochloric acid,nitric acid) or alkalis (potassium and sodium) soluble in water. All of these cause extensivecorrosion in metals. Sodium and potassium content in first generation biodiesel fuel FAMEwas 3 mg/kg and 0.5 mg/kg respectively. Calcium and magnesium content is 1.5 mg/kg andphosphorus content 2.3 mg/kg. There is no sodium, potassium, calcium, magnesium orphosphorus in the content of diesel fuel derived from petroleum and second generationbiodiesel fuel NExBTL.

Fractional composition of the three different diesel fuels is characterised using 50% and 96%fuel distillation temperature. The increase of the content of lighter fractions in fuel causes theviscosity of fuel to decrease, increases the spontaneous ignition of fuel and rigid operation inthe engine. Heavy fractions in the make it more difficult to start the engine, fuel does not burncompletely in the cylinder and the formation of rust and wear of engine details increases.Diesel fuels are distilled in the range 160-360 °C.

Pursuant to the European Standard EN 590:2013, it is permitted to add 7% by volume ofbiodiesel to diesel fuel. Biodiesel fuel improves the lubricating properties of diesel fuelderived from petroleum. Biodiesel fuels FAME and NExBTL include organic acids. Thecontent of organic acids is standardised according to the standard EN 14214:2012. Organicacids do not cause corrosion in ferrous metals, but they do corrode in non-ferrous metals andproduce soot in the engine. Iodine number characterises olefins in fuel, which are capable ofpolymerising. Iodine content in the first generation biodiesel fuel FAME is 112.5 g/J100 g.Diesel fuel derived from petroleum and second generation biodiesel fuel do not include anyiodine. Iodine number in biodiesel is limited with the standard EN 14214:2012.

Figure 1. Change in the specific fuel consumption depending on the mean effective pressureupon using different liquid fuels (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loadsand crankshaft’s rotational speed n = 1,500 min-1.

lubricating conditions necessary for the friction pairs in the fuel pump or a sufficient fuelvolume, which reduces the engine power. The optimal viscosity for diesel fuel derived frompetroleum and biodiesel fuel of the two different generations is 1.5-6 mm2/s.

Corrosion in fuel is characterised by the presence of surplus water in fuel. The presence ofwater in fuel is strictly limited. No fuel may contain acids (sulfuric acid, hydrochloric acid,nitric acid) or alkalis (potassium and sodium) soluble in water. All of these cause extensivecorrosion in metals. Sodium and potassium content in first generation biodiesel fuel FAMEwas 3 mg/kg and 0.5 mg/kg respectively. Calcium and magnesium content is 1.5 mg/kg andphosphorus content 2.3 mg/kg. There is no sodium, potassium, calcium, magnesium orphosphorus in the content of diesel fuel derived from petroleum and second generationbiodiesel fuel NExBTL.

Fractional composition of the three different diesel fuels is characterised using 50% and 96%fuel distillation temperature. The increase of the content of lighter fractions in fuel causes theviscosity of fuel to decrease, increases the spontaneous ignition of fuel and rigid operation inthe engine. Heavy fractions in the make it more difficult to start the engine, fuel does not burncompletely in the cylinder and the formation of rust and wear of engine details increases.Diesel fuels are distilled in the range 160-360 °C.

Pursuant to the European Standard EN 590:2013, it is permitted to add 7% by volume ofbiodiesel to diesel fuel. Biodiesel fuel improves the lubricating properties of diesel fuelderived from petroleum. Biodiesel fuels FAME and NExBTL include organic acids. Thecontent of organic acids is standardised according to the standard EN 14214:2012. Organicacids do not cause corrosion in ferrous metals, but they do corrode in non-ferrous metals andproduce soot in the engine. Iodine number characterises olefins in fuel, which are capable ofpolymerising. Iodine content in the first generation biodiesel fuel FAME is 112.5 g/J100 g.Diesel fuel derived from petroleum and second generation biodiesel fuel do not include anyiodine. Iodine number in biodiesel is limited with the standard EN 14214:2012.




Diesel fuel derived from petroleum and first generation biodiesel fuel (FAME) and secondgeneration biodiesel fuel NExBTL were compared at different engine’s rotational speeds. Thetests reveal that specific fuel consumption is the smallest when using second generationbiodiesel fuel NExBTL. Because the calorific value of second generation biodiesel fuel is thehighest in comparison to diesel fuel derived from petroleum and first generation biodiesel fuel(FAME), the engine consumes the least amount of fuel for performing the same work.

mean effective pressure











cosity of fuel to decrease, increases the spontaneous ignition of fuel and rigid operation in the engine. Heavy fractions in the make it more difficult to start the engine, fuel does not burn completely in the

cylinder and the formation of rust and wear of engine details increases. Diesel fuels are distilled in the range 160-360 °C.

FIGURE 4. Change in carbon monoxide CO content in exhaust emission upon using different liquid fuels (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loads and crankshaft’s rotational speed n = 1,500 min-1

FIGURE 5. Change in carbon monoxide CO content in exhaust emission upon using different liquid fuels (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loads and crankshaft’s rotational speed n = 2,100 min-1.

FIGURE 6. Change in carbon monoxide CO content in exhaust emission upon using different liquid fuels (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loads and crankshaft’s rotational speed n = 2,700 min-1.





Figure 4. Change in carbon monoxide CO content in exhaust emission upon using differentliquid fuels (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loads and crankshaft’s

rotational speed n = 1,500 min-1

Figure 5. Change in carbon monoxide CO content in exhaust emission upon using differentliquid fuels (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loads and crankshaft’srotational speed n = 2,100 min-1.


The content of carbon monoxide in exhaust emission at different engine loads and rotationalspeeds is the smallest when using second generation biodiesel fuel NExBTL in comparison todiesel fuel derived from petroleum and first generation biodiesel fuel FAME.

The calorific value is the highest for second generation biodiesel fuel NExBTL. To achievethe same capacity and rotational speed, the engine therefore consumes the least amount of fuelin comparison to diesel fuel derived from petroleum and first generation biodiesel fuelFAME. The calorific value is the smallest for first generation biodiesel fuel FAME, so incomparison to other fuels, less fuel is consumed to achieve the same capacity and rotationalspeed, and the content of carbon monoxide in exhaust emission at different rotational speedsand load is the highest for second generation biodiesel fuel.















Pursuant to the European Standard EN 590:2013, it is permitted to add 7% by volume of biodiesel to diesel fuel. Biodiesel fuel improves the lubricating properties of diesel fuel derived from petroleum. Biodiesel fuels FAME and NExBTL include organic acids. The content of organic acids is standardised according to the stand-ard EN 14214:2012. Organic acids do not cause corrosion in ferrous metals, but they do corrode in non-ferrous metals and produce soot in the engine. Iodine number characterises olefins in fuel, which are capable of polymerising. Iodine content in the first generation biodiesel fuel FAME is 112.5 g/J100 g. Diesel fuel derived from petroleum and second generation biodiesel fuel do not include any iodine. Iodine number in biodiesel is limited with the standard EN 14214:2012.

Diesel fuel derived from petroleum and first generation biodiesel fuel (FAME) and second gen-eration biodiesel fuel NExBTL were compared at different engine’s rotational speeds. The tests re-veal that specific fuel consumption is the small-est when using second generation biodiesel fuel NExBTL. Because the calorific value of second generation biodiesel fuel is the highest in compari-son to diesel fuel derived from petroleum and first generation biodiesel fuel (FAME), the engine con-sumes the least amount of fuel for performing the same work.

The content of carbon monoxide in exhaust emission at different engine loads and rotational speeds is the smallest when using second generation biodiesel fuel NExBTL in comparison to diesel fuel derived from petroleum and first generation biodiesel fuel FAME.

The calorific value is the highest for second generation biodiesel fuel NExBTL. To achieve the same capacity and rotational speed, the engine therefore consumes the least amount of fuel in com-parison to diesel fuel derived from petroleum and first generation biodiesel fuel FAME. The calorific value is the smallest for first generation

biodiesel fuel FAME, so in comparison to other fuels, less fuel is consumed to achieve the same capacity and rotational speed, and the content of carbon monoxide in exhaust emission at different rotational speeds and load is the highest for second generation biodiesel fuel.

When comparing the content of carbon diox-ide in exhaust emission for diesel fuel derived from petroleum to the first generation biodiesel fuel FAME and second generation biodiesel fuel NExBTL, we will see that the content of carbon dioxide in exhaust emission is the lowest for sec-ond generation biodiesel fuel at different rotational speeds and loads. This is followed by the first gen-eration biodiesel fuel FAME, and the highest carbon dioxide content in exhaust emission is for diesel fuel derived from petroleum. The latter is due to the circumstance that diesel fuel derived from pe-troleum includes compounds that do not burn com-pletely and the need for oxygen is greater. To ensure a more complete combustion, it would be ideal to increase the volume of oxygen. The oxygen con-tent in biodiesel fuel is greater and combustion is better, and the content of CO2 in the composition of exhaust emission is smaller.

Nitrogen oxides occur during side reactions be-tween nitrogen and oxygen present in air upon fuel combustion. The extent of their formation depends significantly on combustion temperatures, whereas this dependence is not linear. At engine’s rotation-al speed of 1,500-2,700 min-1 and mean effective pressure of up to 7 bars, the nitrogen oxide (NOx) content in exhaust emission is the smallest when working with the second generation biodiesel fuel NExBTL, and the nitrogen oxide content is also smaller than for diesel fuel derived from petro-leum.

When comparing second generation biodiesel fuel NExBTL to first generation biodiesel fuel, the calorific value of second generation biodiesel fuel is higher. The engine therefore consumes less fuel at the same rotational speeds and load, and



consequently, the nitrogen oxide content in exhaust emission is also smaller.

When comparing diesel fuel derived from pe-troleum to biodiesel fuel of the two generations, it is revealed that the nitrogen oxide content in exhaust emission is the highest when working with diesel

fuel derived from petroleum. The content of oxy-gen in diesel fuel derived from petroleum is there-fore smaller than in biodiesel fuel, and combustion is not as effective as when working with biodiesel fuel, and more nitrogen oxides (NOx) enter exhaust emissions.

FIGURE 7. Change in carbon dioxide CO2 content (percentage by volume) in exhaust emission upon using different liquid fuels (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loads and crankshaft’s rotational speed n = 1,500 min-1.

FIGURE 8. Change in carbon dioxide CO2 content in exhaust emission upon using different liquid fuels (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loads and crankshaft’s rotational speed n = 2,100 min-1.

FIGURE 9. Change in carbon dioxide CO2 content in exhaust emission upon using different liquid fuels (FAME, NExBTL) (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loads and crankshaft’s rotational speed n = 2,700 min-1.

Figure 7. Change in carbon dioxide CO2 content (percentage by volume) in exhaust emissionupon using different liquid fuels (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loadsand crankshaft’s rotational speed n = 1,500 min-1.

Figure 8. Change in carbon dioxide CO2 content in exhaust emission upon using differentliquid fuels (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loads and crankshaft’srotational speed n = 2,100 min-1.

Figure 9. Change in carbon dioxide CO2 content in exhaust emission upon using differentliquid fuels (FAME, NExBTL) (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loads andcrankshaft’s rotational speed n = 2,700 min-1.









Residual content of hydrocarbons in exhaust emission is an important indicator of fuel com-bustion. The more oxygen the diesel fuel contains, the more complete combustion is. Combustion in

the engine is the most effective at engine’s rotational speed of 1,500-2,700 min-1 and different effective pressure when using second generation biodiesel fuel (NExBTL). Compared to diesel fuel derived

FIGURE 10. Change in nitrogen oxide NOx content (ppm) in exhaust emission upon using different liquid fuels (die-sel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loads and crankshaft’s rotational speed n = 1,500 min-1.

FIGURE 11. Change in nitrogen oxide NOx content (ppm) in exhaust emission upon using different liquid fuels (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loads and crankshaft’s rotational speed n = 2,100 min-1.

FIGURE 12. Change in nitrogen oxide NOx content in exhaust emission upon using different liquid fuels (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loads and crankshaft’s rotational speed n = 2,700 min-1.

When comparing the content of carbon dioxide in exhaust emission for diesel fuel derivedfrom petroleum to the first generation biodiesel fuel FAME and second generation biodieselfuel NExBTL, we will see that the content of carbon dioxide in exhaust emission is the lowestfor second generation biodiesel fuel at different rotational speeds and loads. This is followedby the first generation biodiesel fuel FAME, and the highest carbon dioxide content in exhaustemission is for diesel fuel derived from petroleum. The latter is due to the circumstance thatdiesel fuel derived from petroleum includes compounds that do not burn completely and theneed for oxygen is greater. To ensure a more complete combustion, it would be ideal toincrease the volume of oxygen. The oxygen content in biodiesel fuel is greater andcombustion is better, and the content of CO2 in the composition of exhaust emission issmaller.

Figure 10. Change in nitrogen oxide NOx content (ppm) in exhaust emission upon usingdifferent liquid fuels (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loads andcrankshaft’s rotational speed n = 1,500 min-1.








Figure 12. Change in nitrogen oxide NOx content in exhaust emission upon using differentliquid fuels (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loads and crankshaft’srotational speed n = 2,700 min-1.

Nitrogen oxides occur during side reactions between nitrogen and oxygen present in air uponfuel combustion. The extent of their formation depends significantly on combustiontemperatures, whereas this dependence is not linear. At engine’s rotational speed of 1,500-2,700 min-1 and mean effective pressure of up to 7 bars, the nitrogen oxide (NOx) content inexhaust emission is the smallest when working with the second generation biodiesel fuelNExBTL, and the nitrogen oxide content is also smaller than for diesel fuel derived frompetroleum.

When comparing second generation biodiesel fuel NExBTL to first generation biodiesel fuel,the calorific value of second generation biodiesel fuel is higher. The engine thereforeconsumes less fuel at the same rotational speeds and load, and consequently, the nitrogenoxide content in exhaust emission is also smaller.

When comparing diesel fuel derived from petroleum to biodiesel fuel of the two generations,it is revealed that the nitrogen oxide content in exhaust emission is the highest when workingwith diesel fuel derived from petroleum. The content of oxygen in diesel fuel derived frompetroleum is therefore smaller than in biodiesel fuel, and combustion is not as effective aswhen working with biodiesel fuel, and more nitrogen oxides (NOx) enter exhaust emissions.

Figure 13. Change in hydrocarbon (HC) content in exhaust emission upon using differentliquid fuels (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loads and crankshaft’srotational speed n = 1,500 min-1.








from petroleum and first generation biodiesel fuel (FAME), the calorific value of second genera-tion diesel fuel is 47.06 MJ/kg. Cetane number is 88.2 and flash point is 88 °C. Calorific value of

diesel fuel derived from petroleum is 45.48 MJ/kg, cetane number is 54 and flash point is 58.5 °C. Cetane number of the first generation biodiesel fuel (FAME) is 54 and flash point is 120 °C. The






FIGURE 13. Change in hydrocarbon (HC) content in exhaust emission upon using different liquid fuels (diesel fuel, FAME, NExBTL) with different engine loads and crankshaft’s rotational speed n = 1,500 min-1.










Residual content of hydrocarbons in exhaust emission is an important indicator of fuelcombustion. The more oxygen the diesel fuel contains, the more complete combustion is.Combustion in the engine is the most effective at engine’s rotational speed of 1,500-2,700min-1 and different effective pressure when using second generation biodiesel fuel (NExBTL).Compared to diesel fuel derived from petroleum and first generation biodiesel fuel (FAME),the calorific value of second generation diesel fuel is 47.06 MJ/kg. Cetane number is 88.2 andflash point is 88 °C. Calorific value of diesel fuel derived from petroleum is 45.48 MJ/kg,cetane number is 54 and flash point is 58.5 °C. Cetane number of the first generation biodieselfuel (FAME) is 54 and flash point is 120 °C. The oxygen content is also the highest inbiodiesel fuel in comparison to diesel fuel derived from petroleum. At a higher calorific value,the engine therefore consumes less fuel, combustion is effective and the hydrocarbon contentin exhaust emission is the smallest when working with second generation biodiesel fuel(NExBTL).



Residual content of hydrocarbons in exhaust emission is an important indicator of fuelcombustion. The more oxygen the diesel fuel contains, the more complete combustion is.Combustion in the engine is the most effective at engine’s rotational speed of 1,500-2,700min-1 and different effective pressure when using second generation biodiesel fuel (NExBTL).Compared to diesel fuel derived from petroleum and first generation biodiesel fuel (FAME),the calorific value of second generation diesel fuel is 47.06 MJ/kg. Cetane number is 88.2 andflash point is 88 °C. Calorific value of diesel fuel derived from petroleum is 45.48 MJ/kg,cetane number is 54 and flash point is 58.5 °C. Cetane number of the first generation biodieselfuel (FAME) is 54 and flash point is 120 °C. The oxygen content is also the highest inbiodiesel fuel in comparison to diesel fuel derived from petroleum. At a higher calorific value,the engine therefore consumes less fuel, combustion is effective and the hydrocarbon contentin exhaust emission is the smallest when working with second generation biodiesel fuel(NExBTL).



oxygen content is also the highest in biodiesel fuel in comparison to diesel fuel derived from petro-leum. At a higher calorific value, the engine there-fore consumes less fuel, combustion is effective and the hydrocarbon content in exhaust emission is the smallest when working with second generation biodiesel fuel (NExBTL).

Conclusions

A study was conducted on fossil diesel fuel that complies with the European Standard EN 590:2009, first generation biodiesel fuel (FAME) that complies with the European Standard EN 14214:2012 and second generation biodiesel fuel (NExBTL) that does not have any standards. Physicochemical indicators were determined and the operation of all three fuels in the engine was compared.

The study reveals that the cetane number of fossil diesel fuel derived from petroleum is 54, flash point is 58.4 °C and calorific value is 45.48 MJ/kg. Cetane number of first generation biodies-el fuel (FAME) is 54, flash point is 120 °C and calorific value is 39.641 MJ/kg. Cetane number of second generation biodiesel fuel (FAME) is 88.2, flash point is 88 °C and calorific value is 47.06 MJ/kg. Because calorific value is the high-est for second generation biodiesel fuel, less fuel is needed to do the same work than diesel fuel de-rived from petroleum and first generation biodiesel fuel. Cetane number of second generation biodiesel fuel (NExBTL) is also higher compared to fossil diesel fuel derived from petroleum and first gen-eration biodiesel. Second generation biodiesel fuel is therefore suitable to use in fast-speed and forced induction diesel engines.

Flashpoint is the lowest for first generation biodiesel fuel (FAME), so starting the engine in cold conditions is therefore more difficult, because fuel ignites at the temperature 120 °C. Figures for different rotational speeds and effective pressures

(fig. 1-3) indicate that the specific fuel consump-tion is the smallest when working with second gen-eration biodiesel fuel (NExBTL). Of the three different fuels - fossil diesel fuel derived from petroleum, first generation biodiesel fuel (FAME) and second generation biodiesel fuel (NExBTL) - the carbon monoxide content in exhaust emissions at different engine’s rotational speeds and effective pressures is the smallest when using second genera-tion biodiesel fuel (see fig. 4, 5, 6). When using the three different types of fuel at different engine’s rota-tional speeds of 1,500 min-1-2,700 min-1 and effec-tive pressure (2-7 bars), the carbon dioxide (CO2) content is the smallest when working with second generation biodiesel fuel (NExBTL), followed by the first generation biodiesel fuel (FAME). The carbon dioxide (CO2) content is the highest when working with fossil diesel fuel derived from petro-leum (see fig. 7, 8, 9).

The content of nitrogen oxides (NOx) in ex-haust emission when using all three types of fuel at the engine’s rotational speed of 1,500 min-1-2,700 min-1 and mean effective pressure 2-7 bars is the smallest when working with second generation bio-diesel fuel (NExBTL). The content of nitrogen oxides (NOx) is the highest when working with fossil diesel fuel derived from petroleum. The oxygen content is therefore higher in biodiesel fuels than in diesel fuel derived from petroleum, com-bustion is better and the content of nitrogen oxides in unburnt exhaust emission is smaller (see fig. 10, 11, 12).

When comparing the hydrocarbon (HC) con-tent in exhaust emission upon using diesel fuel de-rived from petroleum, first generation biodiesel fuel (FAME) and second generation biodiesel fuel (NExBTL) at different engine’s rotational speed of 1,500 min-1 - 2,700 min-1 and mean effective pres-sure 2-7 bars, the hydrocarbon content in exhaust emission is the smallest when working with second generation biodiesel fuel (NExBTL). This is fol-lowed by first generation biodiesel fuel FAME,



and the highest hydrocarbon content in exhaust emission is for fossil diesel fuel derived from pe-troleum. The study therefore reveals that second gen-eration biodiesel fuel has the best properties.

When comparing first generation biodiesel fuel to diesel fuel derived from petroleum, the calorific value of diesel fuel is 12.8% higher, and the calorific value of second generation biodiesel fuel is 3.4% higher than the calorific value of diesel fuel derived from petroleum.

Flashpoint for diesel fuel derived from petro-leum is 58.5 °C, for the first generation biodiesel fuel 120 °C and for the second generation biodiesel fuel 88 °C. The engine ran silently with all three

types of fuel. First and generation biodiesel fuels are suitable to use in all different diesel engines. The tests reveal that the test engine ran silently at different loads and rotational speeds. Second gen-eration biodiesel fuel is suitable for using in en-gines with particularly strong forced induction. European Standards will have to be issued for sec-ond generation biodiesel fuel. The test results show that second generation biodiesel fuel does not dam-age the engine, because the fuel has good lubricating properties, high calorific value, high flashpoint and good resistance to cold. Second generation bio-diesel fuel is also suitable to use in winter condi-tions at a temperature of -15 °C.

Bibliography

European Standard EN 590:2013 „Automotive fuels-Diesel-Requirements and test methods“.

European Standard EN 14214:2012 “Liquid petroleum products – Fatty acid methyl esters (FAME) for use in diesel engines and heating applications – Requirements and test methods“.

DIRECTIVE 2009/28/EC OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL of 23 April 2009 on the promotion of the use of energy from renewable sources and amending and sub-sequently repealing Directives 2001/77/EC and 2003/30/EC

DIRECTIVE 98/70/EC OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL of 13 October 1998 relating to the quality of petrol and diesel fuels and amending Council Directive 93/12/EEC

Technical specification – Ricardo Single Cylinder Research Engines

EN 15195:2007, Liquid petroleum products – Deter-mination of ignition delay and derived cetane num-ber (DCN) of middle distillate fuels by combustion in a constant volume chamber

EN ISO 4264:2007, Petroleum products – Calculation of cetane index of middle-distillate fuels by the four-variable equation

EN ISO 3675:1998, Crude petroleum and liquid petro-leum products – Laboratory determination of den-sity – Hydrometer method

EN 12916:2006, Petroleum products – Determination of aromatic hydrocarbon types in middle distillates – High performance liquid chromatography method with refractive index detection

EN ISO 20846:2011, Petroleum products – Deter-mination of sulfur content of automotive fuels – Ultraviolet fluorescence method

EN ISO 2719:2002, Determination of flash point – Pensky-Martens closed cup method

EN ISO 10370:1995, Petroleum products – Deter mi na-tion of carbon residue – Micro method

EN ISO 6245:2002, Petroleum products – Determination of ash

EN ISO 12937:2000, Petroleum products – Determi na-tion of water – Coulometric Karl Fischer titration method

EN 12662:2008, Liquid petroleum products – Determi-nation of contamination in middle distillates

EN ISO 2160:1998, Petroleum products – Corrosiveness to copper – copper strip test

EN 14078:2009, Liquid petroleum products – Deter-mination of fatty acid methyl esters (FAME) content in middle distillates – Infrared spectrometry method

EN ISO 12205:1996, Petroleum products – Deter mi-nation of the oxidation stability of middle-distillate fuels

EN ISO 12156-1:2006, Diesel fuel – Assessment of lubricity using the high-frequency reciprocating rig (HFRR) – Part 1: Test method



EN ISO 3104:1996, Petroleum products – Transparent and opaque liquids – Determination of kinematic viscosity and calculation of dynamic viscosity

EN ISO 3405:2011, Petroleum products – Determination of distillation characteristics at atmospheric pres-sure

EN 14103:2011, Fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) – Determination of ester and linolenic acid methyl ester contents

EN 14112:2003, Fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) – Determination of oxida-tion stability (accelerated oxidation test)

EN 14104:2003, Fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) – Determination of acid value

EN 14111:2003, Fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) – Determination of iodine value

EN 116:1997, Diesel and domestic heating fuels - Determination of cold filter plugging point

EN 14110:2003, Fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) – Determination of metha-nol content

EN 15779:2009, Petroleum products and fat and oil de-rivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) for

diesel engines - Determination of polyunsaturated (≥ 4 double bonds) fatty acid methyl esters (PUFA) by gas chromatography

EN 14105:2011, Fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) – Determination of free and total glycerol and mono-,di-,triglyceride contents

EN 14107:2003, Fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) – Determination of phos-phorus content by inductively coupled plasma (ICP) emision spectrometry

EN 14108:2003, Fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) – Determination of sodium content by atomic absorption spectrometry

EN 14109:2003, Fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) – Determination of potas-sium content by atomic absorption spectrometry

EN 14538:2006, Fat and oil derivatives – Fatty Acid Methyl Esters (FAME) – Determination of Ca, K, Mg and Na content by optical emission spec-tral analysis with inductively coupled plasma (ICP OES)

EN 15751:2009, Automotive fuels- Fatty Acid Methyl Esters (FAME) fuel and blends with diesel fuel - Determination of oxidation stability by accelerated oxidation method

Pirmos kartos įvairių metilo esterio riebiųjų rūgščių (FAME) ir antros kartos biodyzelinio kuro įtaka variklio veikimui

E. Vallbaum, R. Muoni, L. Kruglenkova

S a n t r a u k a


Dyzelinis kuras ir biodyzelinis kuras, išgautas iš naf-tos, yra būtina Europos kokybės reikalavimų (EN 590 ir EN 14214) sąlyga, kurią įdiegus privalu lai-duoti ilgą, saugų ir nenutrūkstamą variklio veikimą įvairiomis jo eksploatavimo sąlygomis.

Tyrimo tikslas – ištirti įvairias pasirinkimo, kaip panaudoti pirmos kartos biodyzelinį kurą (metilo es-terio riebiąsias rūgštis) bei antros kartos biodyzelinį

kurą dyzeliniuose varikliuose, galimybes ir palyginti variklių veikimo rezultatus su variklio veikla, panau-dojant iš naftos išgautą dyzelinį kurą. Tyrimas atlik-tas Talino technologijos universiteto kuro technologi-jų tyrimo ir bandymų laboratorijoje Viruma fakultete 2013 metų lapkričio – 2014 metų vasario mėnesiais. Bandymams buvo naudojamas vieno cilindro atviras dyzelinis degimo variklis „Ricardo Hydra“.


Tarptautinis verslas:inovac i jo s , p s i cho log i ja , ekonomika



About the authors

About the authors

GEDIMINAS BERESNEVIČIUS – Head of the Department of Education of Gifted and Talented Children of the Lithuanian Centre of Non-formal Youth Education. He teaches courses on education of creativity at the Faculty of Communication of Vilnius University. He obtained MA in physics and astrophysiscs from the Vilnius University and the PhD in education from the Šiauliai University. His research focuses on the education of creativity, crea-tive thinking, problem solving strategies. He is the author of 52 scientific and popular articles. He is also th editor of six books on science fiction. Address: Faculty of Communication of Vilnius University, Sauletekio ave. 9, Vilnius, Lithuania. E-mail address: [email protected]

LARISSA KRUGLENKOVA is a chemical engineer in the Tallinn University of Technology, Laboratory of Fuel Technology, Oil Shale Competence Center.

REIN MUONI – Head and a senior researcher of the Laboratory of Fuel Technology in the Oil Shale Competence Center and a lecturer in the Virumaa College of the Tallinn University of Technology. He obtained the Doctor of Technology degree from the Helsinki University of Technology and the PhD in combustion engine technology from the St. Petersburg Agricultural University. His research focuses on fuel chemistry, fossil diesel fuels, and biodiesel fuels. He has also conducted research in the field of engine lubricants and fuel additives. He has contributed to more than 50 scientific papers that have published or presented at national and in-ternational academic conferences. E-mail address: [email protected]

DIDIER ROCHE – Associate Professor at Rochelle Business School, France. He obtained the PhD in

management sciences from the Poitiers University. His teachings focus on general marketing, market re-search, negotiation and sales techniques. His research focuses on the performance of salesforces, on their ethics and the relationship between these two con-cepts. He also conducts research in the field of indus-trial tourism. He has contributed to more than 30 sci-entific papers that have been published or presented at national and international academic conferences. He has also publications in collective books, prepared a scientific film and published personal books. E-mail address: [email protected]

ERKO VALLBAUM – doctoral student of the Tallinn University of Technology. His research topic is “Comparison Study of Petrodiesel and Biodiesel in a Compression Ignition Engine”. His previous researches have involved biodiesel and other alter-native fuel effectiveness for a transportation com-pany. Although his technology theme studies are focusing mostly on laboratory outcomes, he is also keen to add a business aspect to each of his research topics. His has said that it is important that research outcomes are usable and cost-effective. E-mail ad-dress: [email protected]

MARA VIDNERE – professor at the Riga Teacher Training and Educational Management Academy and also a member of the Council of Doctoral Studies of Social Psychology at the Daugavpils University.

Mara Vidnere (born. Māra Liepiņa) was born in Riga. She and her parents were deported to Siberia to Gulag camps. Upon returning from Siberia, she graduated from the Technical College of Riga and later in economics at the University of Latvia. In 1984, she took her PhD in economics. After Latvia regained its Independence, Dr. Vidnere earned her

*

90 About the authors


second doctoral degree, this time in social psychol-ogy (Dr. psych. 1996). In 1997, she attained the sta-tus of professor habilitatus.

Professor Mara Vidnere teaches courses in busi-ness administration, social psychology, stress man-agement, ethno-psychology, creativity, and others.

Mara Vidnere is the author of more than 300 scientific and popular articles and teaching materi-als on a variety of psychological issues as well as over 18 scientific books. The most important of them is

the research study ‘’Tears Do Not Prove It...”: The Experiences of Latvian Citizens Deported to Siberia”, published by the University of Latvia (1977). This book is now partly translated into English.

Research interests: creative and spiritual devel-opment of a personality.

Address: the Riga Teacher Training and Educational Management Academy, Imantas 7, line 1, Riga, LV-1083, Latvia. E-mail address: [email protected]





1. International Business: Innovations, Psychology, Economics publishes only original scien-tific research papers and book reviews.

2. Submission to the Editorial Office. Please send the electronic Microsoft Word version of your paper (format A4, font Times New Roman, height 12, spacing 1.5, volume half to one printer’s sheet, i.e. 20 000 to 40 000 characters with spaces, in exceptional cases up to two printer’ sheets (if agreed with the Editor-in-Chief), e-mail address: danguole. [email protected]

Editor ia l Of f ice address: Center of Creativity Education P.O. Box. 319, LT- 06006 Vilnius, Lithuania. 3. The title page must include: 1) a brief and

informative title of the paper; 2) author(s) name(s); 3) name of the institution or sub-sidiary bodies which employ the author(s); 4) author(s) scientific degree, academic name, title, university, department, the number and titles of publications of scholarly papers and books, affiliation with scientific associations, editorial boards, area of scientific interests; 5) e-mail address, phone number, work ad-dress, correspondence address, date of the pa-per submission for publication.

4. Parts of the paper: Abstract, Key words, Introduction, Methods, Results and Discu-ssion, Conclusions, References.

Abstract should describe the goal of the study, contain a brief description of methods and the main findings. At the end, three to five key words are added. The abstract is printed before the main text.

Introduction presents the idea of the study, methods, aims, objectives or hypotheses. It is desirable that the literature sources quoted in the first section would have a direct relation to the results of the study.

Methods describe the study material, its ex-amination procedures and methods applied.

Information for authors

Results provide a detailed description of ta-bles, graphs and a statistical data analysis.

Discussion offers a comparison of the ob-tained results with the published findings of other authors.

References. Summary in English (or in Lithuanian, if the

paper is written in English). The article must have clearly separated para-

graphs. All titles (chapters, sections, tables, figures) are printed in small letters and num-bered.

5. Symbols. The paper should be edited, its prin-ted text must be proofread. It is desirable that authors use only standard abbreviations and symbols. Non-standard abbreviations and sym-bols should be explained in the text when used for the first time. All measurement results are provided in the international SI system units.

6. Tables and illustrations. A serial number and a short title are written above the tables. All explanations must be in the text or in a short note under the table. Abbreviations and symbols used in the table should be consis-tent with the main text, images, and drawings.

7. Links. Citation. All cited sources must be reflected in the bibliography. References in the text are written in brackets (only the au-thor’s surname and the year of publication). If the author is mentioned in the text, only the year is mentioned in brackets after his name. When the same author with the samo publi-cation is referred to in the same paragraph, only his surname is mentioned, and the year is omitted.

When citing two authors’ sources, specify the names of both authors. When the number of authors is 3–5, for the first time all the au-thors are mentioned, and later only the first author’s name is written and “et al.” (in the original language) is added. When the num-ber of authors is six or more, both the first and other times please refer to the first author only and add “et al.” (in the original language).

Information for authors

*

92 Information for authors


If the source author is an organization or there is no author, only the organization name (or the source name) and the year are mentioned.

In case of citing various publications of the same author in the same year, letters a, b, c, etc. should be added to the year.

In case of exact citation of a work, please specify the source page.

More information about the source quotes can be found at: http://www.library.uq.edu.au/training/citation/apa.pdf

8. List of references in alphabetical order is at-tached at the end of the paper. Citations are made in accordance with the APA (American Psychological Association) guidelines: http://www.library.uq.edu.au/training/citation/apa.pdf

Please first name sources in Latin and then in non-Latin (e.g., Russian, Bulgarian) scripts.

Below you will find examples of the list of refe rences. a) Per io dica l s Journal paper: Schafer, J. L. & Kang, J. (2008). Average causal

effects from nonrandomized studies: A prac tical guide and simulated example. Psychological Methods, 13, 279–313.

Unpublished paper:Kregždė, S. (in press). Fundamentalios psicho

loginės atramos švietimo reformai ieškant. Electronic article: Shu-Cheng, Steve, Chi-Friedman, Raymond A.

and Yang, Mei-Yu (2009). Are supervisors fair mediators? The effects of personality traits and age difference on expected media-tion fairness. Social Behavior and Personality, 37 (1), 59–118. Retrieved from http://www.swetswise.com/titleBank/getAtoZList.do?title =187408

b) B ooks and book ar t ic les Book: Jovaiša, L. (2008). Profesinio konsultavimo psi

chologija. Vilnius: Agora. Book whose author is an organization or a

group of people: Lietuvos statistikos departamentas (2010). Lie

tuvos statistikos metraštis. Vilnius: Infor-macijos–leidybos centras.

Book with no author or editor: Lietuvos Respublika. Konstitucija. (1996). Vil

nius: Lietuvos informacijos centras prie Tei-singumo ministerijos.

Ebook: Pettinger, R. (2002). Global Organizations.

Oxford: Capston Publishing. Available from NetLibrary database.

c) Conference and symposia proceedings Presentation when the paper is published in the official conference proceedings: Bohrer, S., Zielke, T. and Freiburg, V. (1995).

Integrated obstacle detection framework for intelligent cruise control on motorways. Paper presented at IEEE Intelligent Vehicles Symposium. Detroit, MI: Piscataway.

Presentation reported at a conference but not published: Bowden, F. J. and Fairley, C. K. (1996, June).

Endemic STDs in the Northern Territory: Estimations of effective rates of partner change. Paper presented at the scientific meeting of the Royal Australian College of Physicians, Darwin.

9. Summary in English and in Lithuanian – half the printed page, presented on a sepa-rate sheet. It must mention the purpose of the study, a brief description of the methods, key results, with specific numbers and their statistical reliability, and the main findings. Appended at the end are three to five key words. The summary is printed under the main text.

10. Article originality. The authors are responsib-le for the originality of their papers and the accuracy of cited sources.

11. Copyright. Papers presented to International Business: Innovations, Psychology, Economics must be authentic and original works, previ-ously unpublished and not submitted to an-other publication simultaneously. Authors, when submitting their manuscripts, attest that their work does not violate any existing copyright, and indemnify the rights of this journal from any copyright infringement. To enable the immediate and legal dissemination of a publication, scientific papers and manu-scripts become the legal property of the pub-lishers, in the absence of other conditions.

We kindly invite to cooperate with our journal.

TARPTAUTINIS VERSLAS:inovacijos, psichologija,

ekonomika2014, t. 5, Nr. 2 (9)

M O K S LO D A R B A I

Sudarė vyriausioji redaktorė Danguolė Beresnevičienė

Už straipsnių turinį atsako autoriai

Lietuvių kalbos redaktorė Danutė PetrauskienėAnglų kalbos redaktorės Aurelija Juškaitė ir Viktoroja KalaimaitėMaketuotoja Vida Vaidakavičienė

6,6 aut. l. 5,875 sp. l. Išleido Kūrybiškumo ugdymo centrasP.O. Box 319LT-06006 Vilnius

Spausdino UAB „BMK leidykla“ J. Jasinskio g. 16, Vilnius

tarptautinis verslas · 2016. 7. 22. · taisu, įrenginiu, mechanizmu, projektu, veiks-mų planu,...

Documents