2013/ 2014MOKOMŲJŲ PRIEMONIŲ

KATALOGAS

TechnologijosBraižyba

Eglė Miškinytė

El. p. e.miskinyte@sviesa.ltTel. 8 687 93 943Vilnius, Trakai, Šalčininkai

Agnė Krutulienė

El. p. a.krutuliene@sviesa.ltTel. 8 620 52 076Kaunas, Jonava, Kėdainiai, Raseiniai, Jurbarkas

Rūta Kučinskienė El. p. r.kucinskiene@sviesa.ltTel. 8 612 70 971Klaipėda, Palanga, Kretinga, Skuodas, Mažeikiai, Plungė, Telšiai, Rietavas, Neringa, Šilutė, Tauragė, Pagėgiai

Dainius Kulbis

El. p. d.kulbis@sviesa.ltTel. 8 616 25 026Panevėžys, Pasvalys, Biržai, Pakruojis, Radviliškis, Šiauliai, Joniškis, Kelmė, Akmenė, Naujoji Akmenė

Giedrius Vidžiūnas

El. p. g.vidziunas@sviesa.ltTel. 8 620 19 630Ukmergė, Molėtai, Širvintos, Švenčionys, Utena, Anykščiai, Kupiškis, Rokiškis, Zarasai, Ignalina, Visaginas, Vilniaus raj.

Jurgita Skominienė

El. p. j.skominiene@sviesa.ltTel. 8 698 74 692Marijampolė, Šakiai, Vilkaviškis, Kalvarija, Kazlų Rūda, Alytus, Prienai, Birštonas, Lazdijai, Druskininkai, Varėna, Kaišiadorys, Elektrėnai

Mieli mokytojai! Pristatome Jums naujausią leidyklos „Šviesa“ leidinių katalogą. Jame kiekvienais metais stengiamės pateikti kuo daugiau naujienų, kurios palengvintų Jūsų darbą ir atitiktų šiandieninius mokymo(si) poreikius.

Suprantame, kad šiuolaikiniam mokytojui, norinčiam kuo geriau atlikti savo darbą, nebeužtenka vien kokybiškų vadovėlių. Todėl mūsų tikslas – užtikrinti platų mokomųjų priemonių ir sprendimų pasirinkimą, kuris apimtų tiek Jums jau įprastus leidinius, tiek skaitmeninį turinį bei įrangą, tiek specialius mokymus.

Esame įsitikinę, kad mokymo(si) sprendimai turi būti kompleksiški, o jų turinys – integruotas. Todėl šiame kataloge rasite ne tik pavienius visų dalykų vadovėlius, bet ir jų komplektus. Juos sudaro mokytojo knygos, pratybų sąsiuviniai, kitos papildomos priemonės – žinynai, uždavinynai, skaitiniai, elektroninės priemonės ir kt.

Mūsų šalies mokyklos, be abejonės, keičiasi – prisitaiko prie šiuolaikinių mokinių ir visuomenės poreikių, siekia modernizuoti ugdymo aplinką. Džiaugiamės, kad Lietuvoje yra daug aktyvių mokytojų, kurie pažangiai mąsto ir siekia savo darbe taikyti naudingas naujoves. Tai įkvepia ir mus tobulėti ir siūlyti Jums kuo daugiau inovacijų.

Viena iš jų – „Aktyviojo ugdymo klasės sprendimas“, padedantis tobulinti mokymo ir mokymosi procesą, siekti geresnių rezultatų. Tai, kad jis randa kelią į vis daugiau šalies mokyklų, įrodo, koks reikalingas kompleksiškas interaktyvaus mokymo ir mokymosi sprendimas šiuolaikiniame ugdymo procese.

Šiame leidinyje pristatome ir karščiausią naujovę – naujos kartos mokytojo darbo aplinką „e. Šviesa“. Ji sukurta, kad padėtų Jums dirbti veiksmingiau ir patogiau. Ji leidžia lengviau planuoti ir rengtis pamokoms, efektyviau įvertinti ne tik mokinių, bet ir savo pasiekimus, taip pat atlikti momentines mokinių apklausas ir kt.

Kaip įprasta, daugiau informacijos apie kiekvieną konkretų sprendimą rasite katalogo viduje. Tačiau, kad galėtume pasiūlyti būtent Jūsų poreikius atitinkančius vadovėlius ir mokymo(si) priemones ar tiesiog atsakyti į Jums rūpimus klausimus, kviečiame nedvejoti ir kreiptis tiesiogiai į švietimo sistemos koordinatorius.

Kurkime šiuolaikinę mokyklą kartu!Leidyklos „Šviesa“ kolektyvas

Švietimo sistemos koordinatoriai Jums suteiks visą reikiamą informaciją apie:

leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinius ir kitas mokomąsias priemones; aktyviojo ugdymo sistemas (plačiau www.aktyviklase.lt); mokymus ir kvalifikacijos kėlimo seminarus Jūsų regione (plačiau http//mokymocentras.sviesa.lt).

Sisteminis požiūris į technologijų ir braižybos mokymąsi

V–VI klasė VII–X klasė XI–XII klasė

plačiau p. 4–9 plačiau p. 10–15

plačiau p. 10–15

plačiau p. 16–19

3Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

V–VI klasė

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu technologijos@sviesa.lt

TECHNOLOGIJOS

Alvyda Pacevičiūtė, Vidas Augustinavičius, Romas Čiupaila, Juozas Lekarevičius, Marius Narvilas, Vidmantas Račkauskas (sudarė Alvyda Pacevičiūtė, recenzavo mokytojas ekspertas Kęstutis Bakutis)

KONSTRUKCINĖS MEDŽIAGOS IR ELEKTRONIKATechnologijų mokymosi komplektas VI–VI klaseiSerija „Šok“. „Šviesa“, 2008

Vadovėlis Kaina ugdymo

įstaigoms 39,90 Lt

Mokytojo knyga A. Pacevičiūtė,

V. Augustinavičius, M. Narvilas

Vid. kaina knygynuose 54,90 Lt

Pradedant mokytis technologijų, verta rinktis serijos „Šok“ technologijų mokymosi komplektus V–VI klasei. Kodėl? Todėl, kad:

tai vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki mokymosi veiklos; naudojami aktyvieji mokymosi metodai; glaudžiai susietos ir suderintos komplekto dalys.

Tai kol kas plačiausi ir išsamiausi, glaudžiai suderinti technologijų moky-mosi komplektai V–VI klasei, išlaikantys daugeliui mokytojų ir mokinių jau žinomą šios serijos vadovėlių struktūrą, orientuoti į projektinę veiklą. Kom-plektai neabejotinai palengvins mokytojo darbą, nes dabar visa reikiama informacija – vienoje vietoje. Aktyvūs mokymosi metodai įtrauks mokinius ir suteiks jiems daugiau motyvacijos.

2Įvadas · 4

1 skyrius. Kelionė su technologijų vadovėliu · 6

1. Mokyklinė kuprinė · 8 2. Kaip mokytis iš šio vadovėlio · 10

2 skyrius. Projektavimo ir dizaino pagrindai · 12

1. Amžinosios laikmenos · 14 2. Dizainas ir ergonomika · 20 3. Idėjų paieška – ką gaminti? · 26 4. Idėjų detalizavimas · 32

3 skyrius. Darbo aplinka, priemonės ir kaip saugiai jas naudoti · 40

1. Darbo vieta ir sauga · 42 2. Medžio darbų priemonės

ir kaip saugiai jas naudoti · 44 3. Metalo darbų priemonės ir kaip saugiai jas naudoti · 52

4 skyrius. Konstrukcinių medžiagų savybės, konstravimas, darbo operacijos · 60

1. Konstrukcinės medžiagos, jų savybės · 62 2. Operacijos su konstrukcinėmis

medžiagomis · 64 3. Popierius ir kartonai, jų savybės,

pasirinkimas, konstrukcijos, gamybos būdai · 70 4. Mediena, jos savybės, pasirinkimas,

konstrukcijos, gamybos būdai · 72 5. Metalai, jų savybės, pasirinkimas,

konstrukcijos, gamybos būdai · 76

5 skyrius. Pasirinkimas · 80 6 skyrius. Medienos dirbinių gamyba · 84

1. Šventinė kraitė · 86 2. Dekoratyviniai interjero dirbiniai · 88 3. Buitiniai dirbiniai · 90

4. Aksesuarai, papuošalai · 94 5. Suvenyrai · 98 6. Žaislai · 100

7 skyrius. Metalo dirbinių gamyba · 104

1. Metalo dirbiniai · 106 2. Turistinė kuprinė · 108 3. Dekoratyviniai interjero

dirbiniai · 110 4. Buitiniai dirbiniai · 114 5. Aksesuarai, papuošalai · 116 6. Žaislai · 118

8 skyrius. Elektrotechnikos ir elektronikos pradmenys · 120

1. Elektros srovė · 122 2. Nuolatinės elektros srovės

šaltiniai · 126 3. Elektrinė grandinė · 132 4. Elektriniai šildymo prietaisai · 138 5. Elektronikos elementai · 140

9 skyrius. Ką turėtų žinoti vartotojas apie gaminius iš konstrukcinių medžiagų · 146

1. Gaminių iš konstrukcinių medžiagų rinka, kainos, kokybė, garantijos · 148

2. Gaminių iš konstrukcinių medžiagų sutartiniai prekiniai ženklaI · 150

3. Virtuvės buitinė technika · 154 4. Gaminių apdaila, priežiūra

ir priežiūros priemonės · 158 5. Saugi gaminių eksploatacija · 160 10 skyrius. Kaip įdomiai pateikti tai,

ką pagaminote? · 162

1. Reklama · 164 2. Pristatote tai, ką pagaminote · 166 3. Pakuotės ir jų gamyba · 168

Turinys

TU

RIN

YS

3

„Konstrukcinės medžiagos ir elektronika“. V–VI kl. vadovėlis, p. 3

4

Plačiau apie leidinius www.sokvadoveliai.lt

Alvyda Pacevičiūtė, Aurelija Buračienė, Nijolė Jucienė, Marius Narvilas, Virginija Šiaulienė, Regina Vaitkevičienė (sudarė Alvyda Pacevičiūtė, recenzavo mokytoja metodininkė Aldona Ramanauskienė)

MITYBA. TEKSTILĖTechnologijų mokymosi komplektas V–VI klaseiSerija „Šok“. „Šviesa“, 2008

Vadovėlis Kaina ugdymo

įstaigoms 39,90 Lt

Mokytojo knyga A. Pacevičiūtė,

A. Buračienė, B. Mielkuvienė

Vid. kaina knygynuose 54,90 Lt

2

Įvadas · 4

1 skyrius. Kelionė su technologijų vadovėliu · 6 1. Mokyklinė kuprinė · 8 2. Kaip mokytis iš šio vadovėlio · 10

2 skyrius. Dizaino kaita. Idėjų paieška · 12 1. Amžinosios laikmenos · 14 2. Šventinė kraitė ir tradicijos · 18 3. Dizainas ir ergonomika · 22 4. Idėjų detalizavimas · 32

3 skyrius. Virtuvė. Jos aplinka ir priemonės.Saugus darbas virtuvėje · 36

1. Virtuvė · 38 2. Darbo priemonės virtuvėje · 40 3. Saugus darbas · 44

4 skyrius. Mityba ir žmogaus sveikata · 46 1. Sveikata ir mityba · 48 2. Mitybos režimas · 52

5 skyrius. Maisto produktai. Maisto gaminimas · 54 1. Maisto produktai ir jų

asortimentas · 56 2. Maisto medžiagos, jų sudėtis

ir įtaka sveikatai · 62 3. Produktų tūrio ir svorio matavimas · 64 4. Šventinė kraitė · 66 5. Maisto gaminimas pusryčiams

ir vakarienei · 68

6 skyrius. Patiekalai · 70 1. Patiekalų klasifikacija · 72 2. Patiekalų skonis ir puošimas · 76 3. Maisto produktų apdorojimo

ir patiekalų ruošimo būdai · 78 4. Patiekalų ruošimas · 82

7 skyrius. Ką turėtų žinoti kiekvienas vartotojas · 88 1. Švaros ir higienos priemonės

virtuvėje · 90 2. Maisto produktų ir patiekalų

laikymas · 92 3. Stalo serviravimas. Etiketas · 94

8 skyrius. Tekstilė. Darbo aplinka ir priemonės. Saugus darbas · 96

1. Darbo aplinka. Darbo priemonės · 98

2. Saugus darbas · 104

9 skyrius. Tekstilės gaminiai · 106

1. Tekstilės medžiagos ir jų savybės · 108 2. Audinių ir trikotažo asortimentas · 110

3. Tekstilės gaminiai ir gamybos procesai · 112

4. Renkuosi tekstilės dirbinį · 114 10 skyrius. Audiniai ir dirbiniai iš jų · 116 1. Pradedame siūti · 118 2. Siuvinių konstravimas · 120 3. Rankiniai dygsniai ir mašininės siūlės.

Siuvinių apdaila · 132 4. Siuvinių pavyzdžiai ir darbo eiga · 138

11 skyrius. Trikotažas · 144 1. Mezgame, neriame pasirinktus dirbinius

ir detales · 146 2. Trikotažo dirbinių konstravimas · 148 3. Nėrimo ir mezgimo technikos · 156

12 skyrius. Vartotojas apie tekstilės medžiagas ir gaminius · 162

1. Tekstilės gaminių rinka, kainos, kokybė, garantijos · 164

2. Tekstilės gaminių dydžiai ir etiketėse pateikta informacija · 166

3. Sutartiniai tekstilės gaminių priežiūros ženklai · 168

4. Tekstilės gaminių priežiūra ir priemonės · 170

13 skyrius. Kaip įdomiai pateikti tai, ką pagaminote · 172

1. Reklama · 174 2 Pristatome savo dirbinius · 176 3. Pakuotės ir jų gamyba · 178

Turinys

3

TU

RIN

YS

Vadovėliai glaudžiai susieti tarpusavyje. Juose mokiniai ir mokyto-jai ras visą būtiną informaciją, kurios reikia mokantis technologijų. Glausta, bet išsami teorinė medžiaga, daug projektavimo užduo-čių, nuorodų į papildomus interneto šaltinius, lanksčiai pereinama nuo mokymo prie mokymosi. Vadovėliuose gausu iliustracijų, pa-teikiami darbo priemonių aprašymai, saugaus darbo instrukcijos, įdomūs projektai, kaip patiems pasigaminti įvairių dirbinių.Vadovėliuose mokiniai supažindinami su darbo priemonėmis, įvai-rios paskirties gaminiais, medžiagomis ir jų naudojimu, gamybos technika. Taip pat jie susipažįsta su buitine technika, kuri padeda: greitai ir saugiai atlikti darbą; sveikai gyventi; gražinti buitį.

„Mityba. Tekstilė“. V–VI kl. vadovėlis, p. 3

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama 5

TECHNOLOGIJOS

2

Netrukus

Medžio darbų priemonės ir kaip saugiai jas naudoti

Medžio darbų priemonės skirstomos į matavimo ir žymėjimo, pagalbines, apdirbimo ir surinkimo. Be šių priemonių, medžio darbuose naudojamos technologinės medžiagos.

Detalės dydžiui nustatyti ar jos matmenims žymėti ant ruoši-nio naudojami matavimo ir žymėjimo įrankiai (žr. 3.1 lentelę).

. Susipažinsite ir išmoksite naudotis pagrindiniais matavimo bei žymėjimo įrankiais. Susipažinsite ir išmoksite naudotis pagrindiniais medienos apdirbimo įrankiais. Sužinosite, kokie pagrindiniai medienos detalių jungimo būdai. Išmoksite atlikti medienos gaminių apdailą

Apdailà – galutinis dirbinio sutvarkymas, dailinimas, papuošimas.

Apdirbmas – konstrukcinės medžiagos formos ir matmenų keitimas.

rankis – darbo priemonė apdirbimo, surinkimo, kontrolės ar kitoms operacijoms atlikti.

Įrenginỹs – judančių detalių turinti priemonė (staklės, prietaisai ir kt.).

Matãvimas – matuojamo objekto linijinių ir kampinių dydžių nustatymas.

Surinkmas – atskirų detalių sujungimas tarpusavyje.

Technològinės mẽdžiagos –medžiagos, naudojamos darbo operacijoms atlikti.

Sąvokos

DETALIŲ MATAVIMO IR ŽYMĖJIMO ĮRANKIAI 3.1 lentelė

Įrankio pavadi ni-mas ir paskirtis

Įrankio naudojimo aprašas Darbo operacijos

Pieštùkas naudojamas matmenims ir detalės kontūrams žymėti.

Pieštukas turi būti gerai nudrožtas, kad paliktų siaurą žymę ant ruošinio. Žymint pieštuko nereikia stipriai spausti, nes kitaip bus sunku panaikinti tas linijas.

Liniuõtė skirta tiesiems matmenims matuoti ir žymėti.

Liniuotė dedama lygiagrečiai matuojamam atstumui. Nulinė padala sutapatinama su matavimo pradžia ir atskaitomas reikiamas atstumas. Linija brėžiama truputį palenkus pieštuką į priekį ir į šoną nuo liniuotės.

Kampanis skirtas statiesiems kampams matuoti ir žymėti.

Detalės statieji kampai tikrinami arba žymimi priglaudžiant kampainio rankenėlę prie detalės briaunos, o pagal mata-vimo juostą tikrinamas arba pažymimas statusis kampas. Statusis kampas tikrinamas pagal vidinę, o žymimas pagal išorinę matavimo juostos briauną.Rankena

Matavimo juosta

Žymėjimas →

Matavimas →

Kampo žymėjimas →

44

3D

AR

BO

AP

LIN

KA

, P

RIE

MO

NĖ

S

Plokščiasis ir kryžminis antgalis

Pagalbinės medžio darbų priemonės (žr. 3.2 lentelę) naudo-jamos detalėms sujungti ar įtvirtinti. Šiomis priemonėmis neap-dirbama mediena, tačiau jos naudojamos kartu su pagrindiniais įrankiais.

3.2 lentelėPAGALBINĖS MEDŽIO DARBŲ PRIEMONĖS

Galvutė

Kotas

Kotas

Žiaunos

Rankenėlės

Sraigto svirtis →

Atrama

Rankenėlė

Antgalis →

Galvutė

Įrankio pavadinimas ir paskirtis Įrankio naudojimo aprašas Darbo operacijos

Plaktùkas naudojamas vinims kalti.

Plaktukas laikomas už koto galo. Vinis pastatoma į kalimo vietą ir pradedama kalti trumpais, nestipriais smūgiais. Viniai įsmigus galima kalti stipresniais smūgiais. Smūgis turi būti nukreiptas tiesiai į vinies galvutę, o ne kampu.

Mednė tvoklẽlė naudojama dirbti su kaltu, kai jungiamos medinės detalės (pvz., mediniams kaiščiams kalti ir pan.).

Tvoklelė laikoma už koto galo. Silpnesniems smūgiams ranka judinama per alkūnę, o stipresniems – ir iš peties.Tvoklelė laikoma taip, kad smūgio metu jos galvutės plokštuma sutaptų su detalės plokštuma.

Žnýplės naudojamosvinims ištraukti.

Žnyplių žiaunomis suimamas vinies kotelis, rankenėlės suspaudžiamos ir lenkiamos žemyn.Po žnyplių žiaunomis padedama medinė kaladėlė, kuri apsaugo medinę detalę nuo mechaninių pažeidimų ir palengvina darbą.

Spaustùvai naudojami apdirbamoms detalėms įtvirtinti, klijuojamoms detalėms fiksuoti. Jų būna įvairių rūšių.

Sukdami sraigto svirtelę prieš laikrodžio rodyklę, atsukite varžtą tiek, kad tarp jo ir spaustuvo atramos tilptų fiksuojamos ar tvirtinamos detalės. Tada tarp jų įstatykite detales ir, sukdami svirtelę pagal laikrodžio rodyklę, prisukite sraigtą tiek, kad detalės būtų tvirtai suspaustos.

Atsuktùvai naudojami medsraigčiams sukti. Atsuktuvų yra kelių rūšiųir dydžių.

Pagal medsraigčio išdrožos formą ir jos dydį parenkamas tinkamas atsuktuvas. Jis turi tiksliai atitikti medsraigčio išdrožą. Sukant medsraigtį, atsuktuvą reikia spausti ir sukti pagal laikrodžio rodyklę.

Vinies kalimas →

Darbas su tvoklele →

Vinies traukimas žnyplėmis →

Detalių tvirtinimas spaustuvais →

Medsraigčio sukimas atsuktuvu →

45

„Konstrukcinės medžiagos ir elektronika“. V–VI kl. vadovėlis, p. 136–137

„Konstrukcinės medžiagos ir elektronika“. V–VI kl. vadovėlis, p. 44–45

b)

a)

c)

Dirbinio pavadinimas AUTOMOBILIUKAS SU ELEKTROS VARIKLIU

Dirbinio piešinys, vaizdas, konstrukcinės detalės

Svarbu. Automobiliuką galime gaminti su diržine (žr. 8.32 pav. a) arba krumpliaratine (žr. 8.32 pav. b) pavara. Tai priklauso nuo mūsų turimų detalių. Diržinės pavaros skriemulius galime pasigaminti patys, o dantračius teks pritaikyti. Skriemulys (žr. 8.37 pav. a) gaminamas iš trijų plastmasinių skritulių, iš kurių du yra didesni, vidurinis mažesnis (žr. 8.37 pav. a). Skrituliai tarpusavyje suklijuojami klijais.Diržinei pavarai reikės dviejų skriemulių ir gumytės. Didesnis skriemulys pritvirtinamas prie važiuoklės užpakalinės ašies, o mažesnis – prie elektros variklio.

Automobiliuko prototipai:

a b

8.32 pav.

8.33 pav.

8.34 pav.→

Jungiklis

El. variklis

Diržinė pavara

E L E K T R I N Ė G R A N D I N Ė

Skriemulys

Dantratis

136

8E

LE

KT

RO

TE

CH

NIK

OS

IR

EL

EK

TR

ON

IKO

S P

RA

DM

EN

YS

Elektrinė grandinė:

Dirbiniui pagaminti bus naudojamos:

Medžiagos

Fanera (trisluoksnė)Mediniai tašeliai 1 ×1 arba 1 ×2 cmVirbalai – 2 vnt.

Senų elektrinių žaislų detalės:• ratai – 4 vnt.,• elektros variklis,• laidai,• dantračiai – 2 vnt.,• jungiklis.

Klijai: lipalas, Super GlueGalvaniniai elementai ar jų baterija

Apdaila Šlifavimo popierius, dažai arba lakas

Darbo priemonės

Siaurapjūklis, metalo pjūklelis, grąžtų rinkinys ir gręžtuvas, švitrinis popierius

DARBO APRAŠAS

Pasiruošimas

Namuose randame kelis senus nenaudojamus elektrinius žaislus ir juos atsargiai išardome, išimdami elektros variklį, laidus, jungiklį, elementų dėklą, dantračius (žr. 8.36 pav.).

I etapas Iš gofruoto kartono pagaminame būsimo automobilio važiuoklės maketą masteliu 1:1 (žr. 8.34 pav. a).

II etapas Pagal maketą išpjauname ir nušlifuojame važiuoklės detales.

III etapas Pagal maketą lipalu suklijuojame važiuoklės dalis (žr. 8.33 pav.).

IV etapas Iš faneros išpjauname 4 apskritas detales, laikančias važiuoklės ašis (žr. 8.34 pav. b), ir išgręžiame virbalo skersmens kiaurymes.

V etapas Priklijuojame detales prie važiuoklės (žr. 8.34 pav. c).

VI etapas Pagaminame du skriemulius ir juos pritvirtiname prie važiuoklės ašies bei elektros varikliuko.

VII etapas Pagal schemą (žr. 8.35 pav.) važiuoklėje išdėstome ir pritvirtiname elektrinės grandinės elementus. Elementus sujungiame laidais (užspaudžiame kontaktus).

VIII etapas Prie automobiliuko ašių pritvirtiname ratus.

IX etapas Dirbinį nudažome arba nulakuojame. Galime naudoti guašo dažus, sumaišytus su klijais „Lipalas“ (PVA). Dažus ir klijus sumaišome santykiu 2 : 1.

a

b8.35 pav.

8.37 pav.

b

8.36 pav.

a

137

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu technologijos@sviesa.lt6

2Netrukus

Darbo priemonės virtuvėje

Stalo indai ir įrankiai

Visi indai ir įrankiai skirstomi į pagalbinius, bendros paskirties ir asmeninio naudojimo.

Kasdienniai indai turi būti praktiški, lengvai prižiūrimi. Kas-dienį stalą serviruojame stikliniais, moliniais, fajansiniais indais, nerūdijančio plieno įrankiais.

Šveñtiniai indai gaminami iš brangių medžiagų, yra puošnesni, išskirtinių formų. Tačiau porcelianiniams ir krištoliniams indams, melchioriniams ir sidabriniams įrankiams reikia ypatingos prie-žiūros.

Nedūžtantys, lengvi, spalvingi popieriniai ar plastikiniai indai ir įrankiai naudojami išvykose, kelionėse, per vaikų šventes.

Be indų ir įrankių, kiekvienoje virtuvėje turi būti rankšluosčių (popierinių ir medžiaginių), servetėlių, aliumininės kepimo plė-velės, pašluosčių, pirštinių ar puodkėlių. Valgių gaminimo laikas nustatomas laikmačiu, produktai sveriami svarstyklėmis.

Pagalbiniai virtuvės indai ir įrankiai

Pagalbinių indų ir įrankių prireikia gaminant maistą (žr. 3.1 lentelę). Specialios paskirties įrankiais (žr. 3.2 lentelę) darbus atliekame greičiau ir lengviau. Patogūs šilumą ilgai išlaikantys puodai su trisluoksniu dugnu. Praktiškos keptuvės, kurių vidinis paviršius padengtas nepridegančiu sluoksniu. Keptuvėse su ko-rėtu vidiniu paviršiumi riebalai pasiskirsto tolygiai, todėl maistas mažiau svyla. Keptuvėse su pertvaromis vienu metu galima kepti skirtingus produktus.

. Sužinosite, kaip skirstomi indai ir įrankiai.. Išmoksite orientuo-tis pagalbinių indų ir įrankių gausoje.. Išsiaiškinsite, kur naudojami bendros paskirties indaiir įrankiai.. Sužinosite, kokie yra asmeninio naudojimo indai ir įrankiai.

Lakmatis – virtuvinis laikrodis, kuris, pasibaigus nustatytam laikui, skleidžia garsinį signalą.

Pagalbniai iñdai ir rankiai reikalingi gaminant maistą.

Puodai Virdulys Kepimo skardos, formos

Garpuodis Pjaustymo lentelė

Keptuvės

Troškintuvė Dubenėliai Šutintuvas Trintuvės Sieteliai Mediniai šaukštai

3.1 lentelėPAGALBINIAI INDAI IR ĮRANKIAI

40

Sąvokos

Grūstùvas – virtuvės įrankis maisto produktams (bulvėms, prieskoniams) trinti.

Kiaurãsamtis (skylėtas samtis) –virtuvės įrankis putoms, virtiniams griebti.

Kočlas – įrankis tešlai plonai iškočioti, išploti.

Mėsõs muštùkas – įrankis mėsai suploti, sulyginti, suminkštinti.

Plaktùvas – virtuvės įrankis padažams, kiaušinienei, grietinėlei, putoms išplakti.

Sámtis – virtuvės įrankis skys-tiems patiekalams semti, pilti.

3V

IRT

UV

Ė.

JOS

AP

LIN

KA

IR

PR

IEM

ON

ĖS

❷ Kokių pagalbinių indų ir įrankių yra Jūsų technologijų kabinete?

❸ Kokius darbus jais galima atlikti gaminant patiekalus?

SąvokosGrūstuvas Kočėlas Virtuvės įrankių rinkinys Plaktuvas

Mėsos muštukas Mėsmalė Peiliai:

1 – duonos 2 – virėjo 3 – mėsos 4 – picos5 – daržovių6 – vaisių

3.2 lentelėSPECIALIOS PASKIRTIES ĮRANKIAI

Peilių galąstuvai

Česnakų spaustukas

Riešutų gliaudiklis

Daržovių pjaustyklės

Kiaušinių pjaustyklė

Sūrio pjaustyklė

Virtuvinės žirklės

Bulvių skustukas

Konditerinis teptukas

Skardinių atidarytuvas

. Praktiškesnės už nerūdijan-čio plieno trintuves yra plas-tikinės trintuvės.. Dažniausiai naudojamos medinės pjaustymo len-telės sugeria produktų kvapus. Keraminės lentelės kvapų nesugeria. Plastiki-nės lentelės higieniškos, nebrangios.. Pagalbinius indus ir įrankius naudojame ne serviruoda-mi stalą, o gamindami valgį.. Valgį pagaminsime greitai ir lengvai, jei turėsime pakan-kamai pagalbinių įrankių.. Visi įrankiai ir indai naudo-jami pagal paskirtį: pagal-biniai skirti maistui gaminti, bendros paskirties ir asme-ninio naudojimo – stalui serviruoti.. Į kiekvieną bendros paskir-ties indą dedamas bendros paskirties įrankis.

Prisiminkite!

3.3 lentelėELEKTRINIAI PRIETAISAI

Plaktuvas Daržovių pjaustyklė

Virtuvinis kombainas

Sūkurinė krosnelė

Mikrobangų krosnelė

Maišo tešlą, padažą, plaka kremą, gėrimus.

Tarkuoja, smulkina, pjausto.

Maišo, smulkina, trina, plaka.

Kepa, verda, šutina, šildo, džiovina.

Greitai atšildo šaldytą maistą, sušildo patiekalusir gėrimus.

3.1 lentelės tęsinys

1 2 3 4 5 6

41

Klausimai

„Mityba. Tekstilė“. V–VI kl. vadovėlis, p. 146–147

„Mityba. Tekstilė“. V–VI kl. vadovėlis, p. 40–41

1

Nerti, megzti rankomis – malonus darbas. Taigi pradedame kelionę po trikotažo pasaulį.

1 Pasirinkite dirbiniui ar detalei tinkamus siūlus (verpalus). Jie gali būti minkšti ar kieti, sukrūs ar nesukrūs, stori ar ploni (susukti po kelis). Svarbu parinkti ir tinkamą jų spalvą. Jeigu dirbinys ar detalė liesis prie kūno, geriau tiks minkšti siūlai, o pavyzdžiui, krepšiui – šiurkštesni ir storesni.

2 Apskaičiuokite dirbinio matmenis ir nusimegzkite ar nusiner-kite 10 × 10 cm dydžio mėginį (suskaičiuokite akis ir eiles).

3 Pagalvokite, kelios detalės sudarys Jūsų dirbinį: jeigu viena, ją reikės tik išlyginti, jeigu daugiau – padaryti ir brėžinį. Apie tai sužinosite nagrinėdami 11.2 skyrių.

4 Pasirinkti mezgimo ar nėrimo techniką galėsite atsivertę 11.3 skyrių.

5 Pasirinkite konstrukcinių detalių sujungimo techniką. Jeigu megztą ar nertą dirbinį sudarys kelios detalės, jas reikės su-jungti. Trikotažo dirbinio detalės jungiamos kitaip negu siu-vinio detalės.

Trikotažo dirbinio akys turi būti suskaičiuotos tiksliai. Neiš-mezgus ar neišnėrus nors vienos akies, dirbinys atrodys netvar-kingas. 11.1 lentelėje parodyta, kaip užrašomi matmenys. O kaip apskaičiuoti, kiek akių reikia apmesti, sužinosite panagrinėję 11.3 skyrių.

Trikotažo dirbinį sudaro kilpos, pynelės. Mezgama ir neriama labai kruopščiai, nes kiekviena kilpa ar išmegzta akis yra kitos akies pradžia. Baigtą dirbinį reikia sutvarkyti – nukarpyti nerei-kalingus siūlus, išlyginti. Jį galima papuošti medinėmis ar meta-linėmis sagomis, keramikos detalėmis ir pan. (žr. 11.1 lentelę).

Mezgmo aks – pagrindinis mezgimo elementas. Ji būna geroji ir išvirkščioji.

Nėrmo pynẽlė – kilpų eilė.

Trikotãžas – medžiaga, gaminys, numegztas mašina arba rankomis, sujungiant siūlus įvairių pynimų kilpomis. Išilgine kryptimi kilpos sudaro stulpelius, skersine – kilpų eilutes.

. Išmoksite pasirinkti tinkamus verpalus trikotažo dirbiniams.. Aptarsite, kuo skiriasi nerti ir megzti dirbiniai.

Mezgame, neriame pasirinktus dirbinius ir detales

Netrukus

Sąvokos

. Ką sužinojote apie siūlus, verpalus, jų savybes, asortimentą, paskirtį?. Kuo skiriasi rankinis ir mašininis trikotažas?. Kaip saugiai dirbti įvairiais įrankiais?

Prisiminkite!

146

11T

RIK

OT

AŽ

AS

11.1 lentelėDIRBINIO MATMENŲ SKAIČIAVIMAS

Mezgimo raštas Konstrukcinės detalės (priekis, apykaklė, rankovės)

Dirbinys (apdaila – apnerta vąšeliu)

Nėrimo raštas Konstrukcinės detalės (galva, kūnas)

Dirbinys (apdaila – prisiūtos akys, kojos, nunerti taškeliai)

147

www.sokvadoveliai.lt

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama 7

TECHNOLOGIJOS

Mokytojo knyga – puikus Jūsų pagalbininkas. Čia rasite technologinio ugdymo didaktikos aspektus, trumpalaikius

ir ilgalaikius planus, svarbiausius dalykus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.

Greitai ir lengvai pasirengsite įdomiai pamokai. Individualizuosite ir diferencijuosite mokymąsi. Mokysite mokytis.

62

ILGALAIKIO PLANO I ETAPO MOKYMO(SI) VEIKLOS PAVYZDŽIAI

Mokymo(si) uždaviniai Mokymo(si) veikla

Vadovėlio medžiaga (skyriai,

puslapiai)

Pastabos

I.1. Kūrybinių idėjų įgyvendinimo proceso supratimas ir dirbinių projektavimas. (P, I)

Aiškindami ir vartoda-mi pagrindines projek-tavimo darbų sąvokas, aptardami pagrindinius dirbinio idėjos įgyven-dinimo klausimus:• nustatys projektavi-

mui aktualią infor-maciją,

• kurs nesudėtingas dirbinių iš geometri-nių formų konstruk-cijas.

Pamokos tikslo aptarimas ir motyvavimasSupras, kas lemia aplinkinių daiktų vertę, kokios pagrindinės jų savybės, sužinos, kokį kelią turės nueiti, norėdami sukurti originalų ir nepakartojamą dirbinį. Žengs pirmuosius kūrybinius žingsnius.Gebėjimas kurti – tai didžiausia dovana, kuria gamta apdovanojo žmogų be galo ilgoje evoliucijoje.

A. Engelgardtas

Mokinių motyvacijai skatinti galima panaudoti vadovėlio skyriaus rubriką „Netrukus“.Sąvokų formavimasPradžioje mokytojas pokalbiu aptaria ankstesnes ir išaiškina naujas temos sąvokas. Pagrindinės sąvokos:1. Projektas – sudarytas kokio nors dirbinio planas.2. Paskirtis – iš anksto numatytas tikslas, gaminio panaudojimo sritis.3. Konstrukcinė medžiaga – medžiaga, iš kurios pagamintas dirbinys.4. Forma – daikto pavidalas.5. Konstrukcija – atskirų daikto elementų darinys, apibūdinantis jų tarpusavio ryšį, jungimą.6. Techninė užduotis – tai dokumentas (raštas), kuriame nurodomi pagrindiniai būsimo darbo reikalavi-mai.Darbas mažose grupėseKūrybinių idėjų įgyvendinimo procesui suvokti taikomas diskusijos mažose grupėse metodas.Mokiniai suskirstomi į grupes. Grupėms paskiriama užduotis.Pirmoji užduotisIšnagrinėkite pateiktą dirbinio paveikslėlį ir atsakykite į klausimus. Rasti atsakymus jums padės vadovėlio 2.2 skyrius, p. 20–21. Surastus atsakymus aptarkite grupėje.Mokiniams duodami klausimai:1. Koks dirbinio pavadinimas ir kokia jo paskirtis?2. Kas lemia dirbinio vertę?3. Kas skatina naujų dirbinių atsiradimą?4. Kokios pagrindinės dirbinio savybės?5. Kas lemia dirbinio savybes?Mokinių grupėms galima pateikti užduočių korteles. Kortelių pavyzdžiai pateikti 1 ir 2 lentelėje.

2.2 sk. 20

2.2 sk. 20–21

63

K O N ST R U K C I N Ė S M E D Ž I A G O S I R E L E KT R O N I K A

1 2 3 4

1 lentelė. Dirbinio analizės užduotis

Dirbinio pavadinimas

Dirbinio paskirtis

Eil. Nr. Klausimai Atsakymai

1. Kas lemia dirbinio vertę?2. Kas skatina naujų dirbinių atsiradimą?3. Kokios pagrindinės dirbinio savybės?4. Kas lemia dirbinio savybes?

2 lentelė. Dirbinio analizės užduotis

Dirbinio pavadinimas

Dirbinio paskirtis

Eil. Nr. Klausimai Atsakymai

1. Kas lemia dirbinio vertę?2. Kas skatina naujų dirbinių atsiradimą?3. Kokios pagrindinės dirbinio savybės?4. Kas lemia dirbinio savybes?

Aiškinamasis skaitymasAiškinamojo skaitymo metodu mokiniai įsisavina dirbinio projektavimo esmę bei etapus.Mokytojas pateikia klausimus:1. Ką reiškia projektuoti?2. Kokie dirbinio projektavimo etapai?3. Iš kokių geometrinių fi gūrų galima sukurti dirbinį?

2.2 sk. 22–23

„Konstrukcinės medžiagos ir elektronika“. V–VI kl. mokytojo kn., p. 62–63

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu technologijos@sviesa.lt8

„Mityba. Tekstilė“. V–VI kl. mokytojo kn., p. 90–91

„Mityba. Tekstilė“. V–VI kl. mokytojo kn., p. 6–7

6

1 skyrius. Technologinio ugdymo didaktikos aspektaiTechnologinis ugdymas, esminiai jo pokyčiai

Technologijų pavadinimas

Technologijos terminas žodynuose aiškinamas gana siaurai, apsiribojant industrija, in-žinerija ir panašiomis sąvokomis. Tačiau tai nesutrukdė technologijomis vadinti gana tolimas nuo gamybos visuomenės ir žmogaus veiklos rūšis. Technologijų sąvoka atsi-randa ir pedagoginėje bei psichologinėje literatūroje. JAV aukštosios mokyklos prade-da rengti pedagoginės technologijos specialistus. Kuriasi pedagoginio bendravimo ir technologinės asociacijos (“Association for Educational Communications and Technology (AETC)”), technologijų mokymas siejamas su kitais socialiniais mokslais ir pan. (Te-aching Technology / Edited by Frank Banks at the Open University. – London and New York, 1995). Didaktiniu aspektu visa tai atitinka teorijos ir praktikos ryšio principą, ap-imantį technologijos sričių kryptis, turinį, struktūrą, tikslus, procesus, priemones, formas, metodus, ugdytojus ir ugdytinius, jų veiklą ir tos veiklos rezultatus. Šiame kontekste ir reikėtų aiškintis technologijų sampratą ugdymo procese (J. K. Galkauskas, A. Pacevi-čiūtė. „Technologijų samprata pasitinkant XXI amžių“, J. K. Galkauskas, A. Pacevičiūtė. Praktinio mokymo technologijų samprata. Mokslo darbai. Ugdymo problemos. XXXI, V., PI. 1998. P. 274–281.).

Technologinis raštingumas

Edukologijos mokslininkai technologinį raštingumą apibūdina skirtingai: tai multidi-mensinė koncepcija, kuri išryškina tokius žmogaus gebėjimus: įvertinti technologijų reikšmę (kultūrinė dimensija); suprasti dokumentaciją ir technologijų procesus (pilie-tinė-socialinė dimensija); naudotis technologijomis (praktinė dimensija) (Hatch, Jones, Kozak, 1991); tai gebėjimas suprasti, naudoti ir valdyti technologijas (Technology for All Americans Project, 1996). Technologijos yra visa apimančios, jų prigimtis įvairi, todėl sunku tiksliai apibrėžti technologinį raštingumą (Boser, Palmer, Daugherty, 1998).Lietuvoje kuriant technologinio ugdymo koncepciją, buvo bandyta susitarti, kas yra technologinis raštingumas, t. y. jis traktuojamas kaip mokinio gebėjimai suprasti, nau-doti, kurti, įvertinti ir valdyti technologijas, taip pat pozityvios nuostatos nuolatinei technologijų plėtrai.

Europoje išskiriami technologinio ugdymo tipai

Marc J. de Vries “Technology Education in Western Europe” teikia aštuonis techno lo ginio ug dy mo tipus: 1) amatinės gamybos; 2) pramoninės gamybos; 3) pažangių technologijų; 4) taikomojo mokslo; 5) bendrųjų technologijų principo; 6) projektinis; 7) universalios klasifi kacijos; 8) mokslo–technikos–visuomenės. Jiems išskirti buvo vadovautasi šiais kriterijais: 1) mo kinių veikla; 2) klasių/dirbtuvių įranga; 3) mokytojų pasirengimas; 4) so cialinės aplinkybės ir poreikiai; 5) mokinių poreikis rinktis. (1990 m. Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) surengtoje konferencijoje „Naujausių technologijų įtraukimas į technologinį ugdymą”.)

Technologinio ugdymo tipų kaitos aspektai Lietuvoje

Ilgą laiką Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose dominavo amatinės gamybos technolo-ginio ugdymo tipas, t. y. praktiniai gamybiniai gebėjimai; mokiniams pateikiami smulkūs darbo brėžiniai su medžiagų ir gamybos procesų aprašymu; klasės aprūpinamos darbo įrankiais, mašinomis; mokytojais rengiami amatų arba vienos iš techninių disciplinų, pvz., mechaninės inžinerijos, specialistai; skirtas pramonės darbininkams rengti; renkasi tiek berniukai, tiek mergaitės; technologijos suvokiamos tik kaip daiktų gamybos būdas.Švietimo reformos iššūkiai – ugdymo procesą pritaikyti kiekvienam mokiniui, išmokyti mokinius mokytis, padėti ir bendradarbiauti su besimokančiuoju ir t. t., įpareigojo keisti mokymosi didaktiką. Visuomenėje įvykusi kaita reikalauja iš kiekvieno jos nario verslumo, problemų sprendimo kompetencijos, būti išprususiu vartotoju, vienodai atsakingiems planuojant, organizuojant ir prižiūrint šeimos ūkį ir pan. Todėl technologiniame ugdyme taip pat įvyko pokyčių – buvo pasirinktas projektinis technologinio ugdymo tipas.Tai išplėstas amatinės gamybos tipo variantas: ugdomi ne tik gamybiniai, bet ir projektavi-mo gebėjimai; mokiniams pateikiamos daugiau ar mažiau savarankiškos projektavimo už-duotys; užduotyje reikalaujama numatyti būsimą gaminio vartotoją, pateikti samprotavi-

7

MIT

YB

A.

TE

KS

TIL

Ė

mus apie produkto realizavimą ir sudaryti naudojimosi gaminiu instrukciją; klasėje sudaromos sąlygos tyrimams, modelių darymui ir imitavimui, aprūpinama mašinomis, konstravimo priemonėmis, bibliotekėle, vaizdajuostėmis; moko amatų ir / arba meno mokytojai; palanki aplinka šiam tipui, kai į švietimą žiūrima kaip į mokinių savaran-kiškumo ugdymą ir mokymą patiems spręsti problemas; technologijos suvokiamos kaip kūrybinis procesas.

Technologinio ugdymo organizavimas užsienyje

Kiekviena valstybė kuria savitus technologinio ugdymo modelius, kuriuose išryškina svarbiausius visuomenės poreikį ir švietimo galimybes atitinkančius aspektus. Techno-loginis ugdymas įvairiai realizuojamas: ugdoma neskirstant mokinių pagal lytį, t. y. mergaitės ir berniukai mokosi kartu (Anglija ir Velsas, Australija, Danija, Japonija, JAV, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Suomija, Škotija, Šiaurės Airija); atsisakoma amatinio ir gamybinio technologinio ugdymo tipo, pereinama prie projektinio, universaliųjų kva-lifi kacijų, pažangių technologijų ugdymo tipų (Anglija ir Velsas, Danija, Nyderlandai, Graikija); akcentuojamas nepertraukiamas projektavimo–realizavimo–įvertinimo proce-sas (pagal amžiaus tarpsnius pradedant nuo ikimokyklinio iki nuolatinio suaugusiųjų mokymo) (Australija, Anglija ir Velsas, Danija, Nyderlandai); kompiuterinis raštingumas, informacinių technologijų panaudojimas (Australija, Anglija ir Velsas, JAV, Japonija, Šiaurės Airija, Britų Kolumbija); kritinis mąstymas (Naujoji Zelandija, JAV, Izraelis, Japonija, Škotija, Suomija); kūrybiškumas (Anglija ir Velsas, JAV, Japonija, Suomija, Šiaurės Airija, Škotija).

Technologinio ugdymo kaita ir organizavimo kryptys Lietuvoje

Lietuvoje taip pat įvyko technologinio ugdymo pokyčių, t.y. pereinama nuo amatinio prie projektinio technologinio ugdymo tipo, pakito ugdymo turinys, paties dalyko ir programų pavadinimai (2001 m. darbų ir buities kultūros dalykas bendrojo lavinimo mokykloje pavadintas technologijomis. Pagrindiniai technologijų bendrųjų programų pakeitimai (1997–2003 m.): išliko trys programos, tik pakito jų pavadinimai, t.y. mityba, tekstilė (buvo darbai su audiniu, siūlais, verpalais...), konstrukcinės medžiagos (medžio, metalo ... darbai); namų ūkio programa (1997 m.) integruota į visas technologijų srities programas; atsirado dvi naujos programos, t. y. elektronika (V–X klasėse); dizainas ir technologijos (IX–X klasėse). Esminis pasikeitimas vyksta technologijų didaktiko-je – technologijų pamokose atsisakoma mokytojo suplanuoto operacinio mokinių darbo ir pereinama prie kūrybinio proceso, kuriame atsiranda visi projektinio darbo elementai: projektavimas, planavimas, informacijos rinkimas ir pritaikymas, gaminių gaminimas, jų aptarimas, vertinimas ir pristatymas; į technologijų bendrąsias programas integruotas verslumas ir vartotojų ugdymas; visos technologijų programos vienodai svarbios tiek mer-gaitėms, tiek berniukams, todėl prioritetas teikiamas darbui mišrioje grupėje; mokinių laimėjimai apibrėžti siauriau, atsisakyta lygmenų, užtikrinamas struktūros vientisumas ir tų laimėjimų tęstinumas nuo pradinio iki vidurinio ugdymo. Atnaujintos techno-logijų bendrosios programos (2008) taip pat užtikrina technologinio ugdymo kaitos įgyvendinimą tiek didaktiškai, tiek siekiant realizuoti projektinį technologinio švietimo tipą, didelį dėmesį skiriant mokinio mokymosi mokytis ir technologinių kompetencijų, bendrųjų gebėjimų ugdymui.

91

MIT

YB

A.

TE

KS

TIL

Ė

IndaplovėsDuomenys apie gaminį: matmenys (pvz.: aukštis, plotis, gylis (A×P×G) 850×600×600 mm), plovimo programos (pvz.: 8, 10 ir t. t.), indų komplektai (pvz.: 8, 12 ir t. t.), vandens sąnaudos, spalva.Brūkšninis kodas, t. y. kurioje šalyje pagaminta.

Stacionari Įmontuojama Įmontuojama

GartraukiaiDuomenys apie gaminį: ventiliacija, recerkuliacija, metalinis fi ltras arba kitos medžiagos, apšvietimo funkcija (pvz., 2×20 W halogeninės lemputės), variklių kiekis (pvz., vienas arba du), matmenys (pvz., aukštis, plotis, gylis (A×P×G) 165×600×270-420 mm), spalva (pvz., nerūdijančio plieno), automatinis išsijungimas (pvz., po 15 min.), funkcija „Logica“, valdymas sensorinis.Gartraukiai gali būti įvairių formų, galingumo, įmontuojami arba ne.

Kamino tipo garų surinktuvai

Montuojami į spinteles Erdvinis Kampinis

3 priedas (SVEIKATA IR MITYBA, vadovėlio 3 skyrius.). 5 klasė, trumpalaikio plano 2 etapasAtkreipkite mokinių dėmesį, kad:

• tinkamai valgyti labai svarbu visiems žmonėms: įvairaus amžiaus, sveikatos, lyties;• jei nepersivalgysime ir pasirinksime tinkamus maisto produktus, gerai jausimės ir būsime sveiki;• maisto produktai turi mums reikalingų medžiagų, tad svarbu teisingai juos pasirinkti.

Energijos ir energinių medžiagų normos mokiniams

Amžius Lytis Energija (kcal) Baltymai (g) Riebalai (g) Angliavandeniai (g)

7–10 m.Berniukai 2030 65 66 294Mergaitės

11–14 m.Berniukai 2420 75 80 350Mergaitės 2200 70 75 311

15–18 m.Berniukai 2890 95 93 396Mergaitės 2400 80 85 329

90

Mityba1 priedas (VIRTUVĖ, vadovėlio 3 skyrius.). 5 klasė, trumpalaikio plano 1 etapasVirtuvėje ne tik ruošiamas valgis, laikomi įvairūs reikmenys, bet ji yra ir šeimos bendravimo vieta.Virtuvė skirstoma į darbo ir valgymo zonas.Darbo zona turi būti patogi, t. y. šaldytuvas, plautuvė, virtuvinė spintelė, viryklė turi būti lengvai pasiekiami ga-minant maistą ir nuosekliai atliekant darbus (imame produktą iš šaldytuvo, jį plauname plautuvėje, smulkiname ant spintelės padėtos pjaustymo lentelės, verdame ar kepame ant viryklės...).

Atkreipkite mokinių dėmesį• šaldytuvą statome atokiau nuo šildymo įrenginių, tiesioginių saulės spindulių;• darbas virtuvėje vyks sparčiau ir higieniškiau, jeigu bus:• virš dujinės ar elektrinės viryklės įrengtas gartraukis, kuris turi atitikti virtuvės dydį, kad ištrauktų visus ga-

minamo maisto kvapus;• virš plautuvės pakabinta spintelė su indų džiovykla arba indaplovė;• cikloninė ar mikrobanginė krosnelė;• daugiafunkciniai, lengvai eksploatuojami virtuviniai kombainai.

2 priedas (VIRTUVĖ, vadovėlio 3 skyrius.). 5 klasė, trumpalaikio plano 1 etapasPerkant virtuvės įrangą svarbu atkreipti dėmesį į brūkšninį kodą, kuris rodo, kas ir kurioje šalyje pagamino. ViryklėsDujinės viryklėsNors dujinės viryklės nepakito jau daugelį metų, tačiau ir jose esama naujovių. Patartina rinktis tokią dujinę viryklę, kurioje:

• įrengta dujų kontrolės sistema, apsauganti nuo dujų nutekėjimo,

• integruota uždegimo funkcija, t. y. nereikia viryklės uždegti degtukais.

Kombinuotos dujinės viryklėsTai tokios viryklės, kurių viryklės dalyje galima naudotis:

• dujomis ir elektra,• dujomis,• elektra.

Tai tokios viryklės, kurių orkaitės dalyje galima naudotis:• dujomis,• elektra.

Labai patogu, kai viryklės dalyje naudojame dujas, o orkaitėje – elektrą. Orkaites valyti sunku, todėl elektrinės patogesnės, nes kaitinimo elementai paslėpti ir nereikia jų šveisti.

Elektrinės viryklėsKaitvietės pagamintos iš ketaus. Anksčiau jos buvo nepopuliarios, nes kaitvietės įšildavo labai ilgai – net iki 20 min. Šiuolaikinės kaitvietės daug plonesnės ir įkaista daug greičiau.Kaitvietės pagamintos iš stiklo keramikos. Paveikslėlyje matote tokios kaitvietės pavyzdį.Pliusai – jos greičiau kaista ir atvėsta nei ketinės.

Įmontuojamos atskirai kaitvietės

Įmontuojamos atskirai orkaitės

Įmontuojamas komplektas: kaitvietė ir orkaitė

www.sokvadoveliai.lt

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama 9

TECHNOLOGIJOS

VII–X klasė Alvyda Pacevičiūtė, Romas Čiupaila, Juozas Lekarevičius, Marius Narvilas, (recenzavo mokytojas ekspertas Kęstutis Bakutis, mokytojas metodininkas Vidas Augustinavičius)

ELEKTRONIKATechnologijų mokymosi komplektas VII–X klaseiSerija „Šok“. „Šviesa“, 2010

Alvyda Pacevičiūtė, Aurelija Buračienė, Regina Vaitkevičienė (recenzavo dr. Zita Žebrauskienė, mokytoja ekspertė Nijolė Jucienė)

TEKSTILĖTechnologijų mokymosi komplektas VII–X klaseiSerija „Šok“. „Šviesa“, 2010

Vadovėlis Kaina ugdymo

įstaigoms 39,90 Lt

Vadovėlis Kaina ugdymo

įstaigoms 39,90 Lt

Tai vadovėliai ne tik pagrindinės mokyklos VII–VIII klasei, bet ir gimnazijos I–II klasei.

Gimnazijos mokiniams papildomai skiriami šie vadovėlių

skyriai:

Darbo pasaulis ir profesijos Gaminių dizainas

Šie vadovėliai skiriami ne tik pagrindinei mokyklai, bet ir gim-nazijos I bei II klasei. Būtent šioms klasėms parengti svarbūs skyriai Gaminių dizainas ir Darbo pasaulis bei profesijos. Čia mokiniai sužinos apie ūkio šakas, profesijas, darbo organi-zavimo principus. Be to, vadovėliuose pateiktus projektinius darbus mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių gabumus, gali skirti ne tik VII–VIII, bet ir IX–X klasės mokiniams. Vadovėliuo-se aprašyti prietaisai, įrankiai aktualūs ne tik VII–VIII klasės, bet ir gimnazijos mokiniams, nes orientuoja į amatininkišką ir pramoninę veiklą.Kitas svarbus šių vadovėlių bruožas – skyrius Mokomieji dalykai per technologijų pamokas. Mokiniai galės susieti su technologijų pamokomis tai, ko jie mokėsi per kitų dalykų pamokas. Skyrių pradžioje pateikiami klausimai Ką sužinosiu? Ko išmok-siu? Kaip tai galėsiu pritaikyti? padės mokiniams susikoncen-truoti, rasti reikiamą informaciją ir stiprinti mokymosi moty-vaciją.Vadovėlių medžiaga struktūruota, pateikiama veiklos sričių seka (projektavimas, informacija, medžiagos, technologiniai procesai ir jų rezultatai). Vadovėlio užduočių sistema sudaro puikias sąlygas indivi-dualizuoti ir diferencijuoti ugdymą. Atsižvelgdamas į mokinių gebėjimus ir ankstesnio mokymosi pasiekimus, mokytojas gali parinkti mokiniams jų pasiekimo lygį atitinkančias už-duotis. Galima derinti frontalų, grupinį ar individualų darbą.

Metodinės rekomendacijos, kaip dirbti su šiais vadovėliais, pateikiamos tinklalapyje www.sokvadoveliai.lt.

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu technologijos@sviesa.lt10

VII–X klasė Alvyda Pacevičiūtė, Vidas Augustinavičius, Juozas Lekarevičius, Marius Narvilas (recenzavo mokytojas ekspertas Kęstutis Bakutis, mokytojas metodininkas Alfonsas Maslauskas)

KONSTRUKCINĖS MEDŽIAGOSTechnologijų mokymosi komplektas VII–X klaseiSerija „Šok“. „Šviesa“, 2011

Alvyda Pacevičiūtė, Roma Drakšienė, Birutė Mielkuvienė (recenzavo mokytoja ekspertė Nijolė Jucienė, mokytoja ekspertė Aurelija Buračienė)

MITYBATechnologijų mokymosi komplektas VII–X klaseiSerija „Šok“. „Šviesa“, 2011

Vadovėlis Kaina ugdymo

įstaigoms 39,90 Lt

Vadovėlis Kaina ugdymo

įstaigoms 39,90 Lt

�

Turinys

Apie vadovėlį · 4

1 skyrius. Gaminių projektavimas · 6 1. Dizainas · 8 2. Bionika · 12 3. Ergonomika · 14 4. Apdaila · 16 5. Spalva ir ornamentas · 18 6. Techninė užduotis · 20 7. Idėjos. Analogai · 22 8. Idėjų fiksavimas · 24 9. Dailė · 26 10. Socialiniai mokslai · 28 11. Gamtos mokslai. Lietuvių kalba · 32 12. Informacinės technologijos · 34 13. Sveika mityba · 36 14. Valgiaraščiai · 50

2 skyrius. Darbo aplinka, darbo priemonės ir saugus darbas · 54 1. Mažos ir didelės modernios virtuvės · 56 2. Maitinimas kaimo turizmo sodybose · 62 3. Daugiafunkcė virtuvės įranga · 64 4. Maisto produktų tiekimas į rinką. Saugus darbas su pramonine įranga · 70

3 skyrius. Maisto medžiagos, jų savybės · 76 1. Maisto produktai. Maisto medžiagos · 78 2. Maisto medžiagų išsaugojimas maisto produktuose · 84 3. Mėsos, žuvų, grybų šviežumo nustatymas · 90

4 skyrius. Patiekalai ir jų gaminimo technologinė seka · 94 1. Atliekami darbai, taikomos technologijos · 96 2. Receptūra ir technologinė seka · 98 3. Įvairūs patiekalai · 100 4. Patiekalų tiekimas · 110

5 skyrius. Ką turėtų žinoti kiekvienas vartotojas · 114 1. Daugiafunkcės virtuvės įrangos pasirinkimas · 116 2. Indai ir valgomieji įrankiai · 120 3. Stalo tekstilė · 134 4. Stalo dengimas · 136 5. Etiketas · 142 6. Maisto atliekos · 144

6 skyrius. Darbo pasaulis ir profesijos · 148 1. Turizmas, viešbučiai, viešasis maitinimas · 150 2. Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir maisto pramonė · 158

�

Turinys

Apie vadovėlį · 4

1 skyrius. Gaminių projektavimas · 6

1. Dizainas · 8 2. Bionika · 12 3. Ergonomika · 14 4. Apdaila · 16 5. Spalva ir ornamentas · 18 6. Techninė užduotis · 20 7. Idėjos. Analogai · 22 8. Idėjų fiksavimas · 24 9. Dailė · 26 10. Socialiniai mokslai · 28 11. Gamtos mokslai. Lietuvių kalba · 32 12. Informacinės technologijos · 34 13. Kūrybinės idėjos · 36 14. Gaminių modeliavimas · 38 15. Gamybos planavimas · 42

2 skyrius. Darbo aplinka, darbo priemonės ir saugus darbas · 46

1. Darbo aplinka. Saugus darbas · 48 2. Matavimo įrankiai · 50 3. Medienos apdirbimo įrankiai · 52 4. Metalo apdirbimo įrankiai · 54 5. Statybiniai įrankiai · 56 6. Elektriniai įrankiai ir staklės · 58 7. Įrankių ir įrenginių priežiūra · 78

3 skyrius. Medžiagos, jų savybės ir taikymas · 80

1. Medienos ruoša · 82 2. Medienos savybės ir ydos · 84 3. Medienos rūšys ir medžiagos · 86 4. Metalų ir jų lydinių gavyba · 88 5. Metalų, jų lydinių savybės ir trūkumai · 90 6. Metalų, jų lydinių rūšys ir taikymas · 92 7. Polimerinės medžiagos · 94

8. Stiklas · 96 9. Kompozitai · 98 10. Konstrukcinių medžiagų apsaugos

ir priežiūros priemonės · 100 11. Pagalbinės apdailos ir sandarinimo

medžiagos, klijai · 102 12. Apdailos medžiagos · 104

4 skyrius. Gaminių konstravimas ir technologinės gamybos sekos · 106

1. Konstrukcinių medžiagų gaminių konstrukcijos · 108

2. Konstrukcinių medžiagų apdirbimo pagrindai · 110

3. Medinių detalių jungimo būdai · 112 4. Medinių detalių tvirtinimo

elementai · 116 5. Metalinių detalių jungimo būdai · 118 6. Kūrybiniai projektai iš medienos ir jos

medžiagų · 122 7. Kūrybiniai projektai iš metalų

ir jų lydinių · 136 8. Kūrybiniai projektai iš polimerinių

medžiagų · 140

5 skyrius. Ką turėtų žinoti kiekvienas vartotojas · 144

1. Darbo su konstrukcinėmis medžiagomis įrankių ir priemonių pasirinkimas · 146

2. Būsto vidaus apdaila · 150 3. Būsto vidaus priežiūra · 154

6 skyrius. Darbo pasaulis ir profesijos · 162

1. Metalo ir medžio apdirbimo, mechaninio remonto šakų raida Lietuvoje · 164

2. Metalo ir medžio apdirbimo, mechaninio remonto specialybės Lietuvoje · 168

„Mityba“. VII–X kl. vadovėlis, p. 3

„Konstrukcinės medžiagos“. VII–X kl. vadovėlis, p. 3

www.sokvadoveliai.lt

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama 11

TECHNOLOGIJOS

36

Netrukus

. Sužinosime, kam skirtos

elektroninės grandinės.. Prisiminsime, kaip

elektronikos elementai gali

pakeisti elektrinį signalą.. Pateiksime pavyzdžių,

kaip elektronikos prietaisai, jų

sistemos naudojamos šviesai,

garsui, vaizdui, judesiui

ir energijai perteikti.

Elektronika: šviesa, garsas, vaizdas, judesys, energija

Elektrònika – tai šiuolaikinė technologijų sritis. Kompiuteriai, vaizdo kameros, mobilieji telefonai, televizoriai apdoroja, valdo ir perduoda labai daug informacijos. Visų jų pagrindas – elektròninės grandnės (1.23 pav.).

Elektroninėse grandinėse visa informacija (komandos, skaičiai, garsai, vaizdai) perduodama elektrniais signãlais – elektros sro-vės stiprio ar įtampos pokyčiais. Elektriniai signalai skirstomi į skaitmeniniùs ir analòginius. Skaitmeninis signalas turi tik dvi reikšmes, kurias atitinka du elektrinės įtampos lygmenys – aukštasis ir žemasis (1.24 pav.). Analoginis signalas tarp aukštosios ir žemo-sios įtampos lygmenų turi be galo daug reikšmių (1.25 pav.).

Elektroninės grandinės sudarytos iš įvairių puslaidininkinių elementų (diodų, tranzistorių) ir integrinių grandynų (integrinių mikrograndynų). Jų pagrindas – pùslaidininkiai, tokie kaip sili-cis, germanis, kurių elektrinis laidumas kinta kintant temperatūrai ir priemaišų kiekiui. Todėl puslaidininkiai naudojami signalams kurti ir apdoroti, nes gali reguliuoti srovę – ją padidinti, praleisti ar nepraleisti.

8

1.23 pav.

1.24 pav.

1.25 pav.

37

G A M I N I Ų P R O J E K TAV I M A S 1 s k y r i u s

JAV mokslininkas Dž. Kilbis 1958 m. rugsėjo 12 d. pirmą kartą pademonstravo integrinį grandyną. Jį sudaro ant stiklo esanti germanio juostelė (1 cm × 0,15 cm), jungiamieji laidai, vienas tranzistorius, keli varžai ir kondensatorius.

1.12 lentelė

Varžas (a)Reguliuoja pro jį tekančios srovės stiprį. Fotovarž (b) varža kinta priklausomai nuo apšvietimo – veikiant šviesai varža sumažėja.

Kondensãtorius Kaupia elektros energiją ir prireikus gali ją vėl atiduoti.

Diòdas (a)

Praleidžia srovę tik viena kryptimi. Šviesõs diòdas (b), srovei tekant tiesiogine kryptimi, ima švytėti. Apšvie-tus fotodiòdą (c) – padidėja atgaline (tamsoje beveik srovės nepraleidžiančia) kryptimi tekanti srovė arba diodas pradeda veikti kaip saulės elementas, paver-čiantis šviesos energiją elektros energija.

Tranzstorius (a)

Gali veikti ir kaip jungiklis – įjungti ar išjungti srovę, ir kaip stiprintuvas – padidinti srovės įtampą grandi-nėje. Fototranzstoriuje (b) srovės pokyčiai priklauso nuo apšvietimo. Jų jautrumas gerokai didesnis negu fotodiodų.

Integrnis grandýnas (integrnis mikrograndýnas)

Tai varžų, kondensatorių, tranzistorių blokai, kurių visi ele mentai sujungti pagal tam tikrą schemą ir atlieka atitinkamas funkcijas. Vieni apdoroja analoginius signalus, kiti – skaitmeninius ir veikia kaip lòginiai elemeñtai.

Šių ir kitų tarpusavyje sujungtų elektroninių grandinių elementų yra įvairiausiuose elektroniniuose gaminiuose, kurie skiriasi ne tik dydžiais ar elektros energijos suvartojimu, bet ir funkcionalumu, taikymo sritimi. Tačiau, norint sukurti veikiančią grandinę, nepa-kanka žinoti, kaip veikia vienas ar kitas jos elementas. Yra tam tikros elementų jungimo, jų parametrų parinkimo taisyklės, kurių reikia paisyti, kad elektroninis prietaisas veiktų ilgai ir stabiliai.

Skiriamos trys pagrindinės elektroninio gaminio dalys: centrnis blòkas, įėjmo ir išėjmo blòkai (žr. 1.28 pav.). Centriniame bloke elektrinis signalas apdorojamas: stiprinamas, keičiami parametrai. Įėjimo bloke yra įvairių elektrinio signalo priėmimo, jo sukūrimo prietaisų ir sistemų: antenų, jutiklių, mikrofonų ir t. t. Išėjimo blokas apdorotam signalui suteikia reikiamą raišką – kuria garsą, vaizdą, val-do variklius ir pan. Jame yra įvairių išėjimo prietaisų ir jų sistemų – garsiakalbių, šviesos diodų, liuminescencinių ekranų, monitorių, projektorių, reduktorių.

Elektrinį signalą keičia ir valdo skirtingi elektroniniai elementai (1.12 lentelė).

Tai įdomu

1.26 pav.

a

a

b

b c

ab

172

Netrukus

2Energetikos, elektrotechnikos, elektronikos ir telekomunikacijų specialybės Lietuvoje

Darbas yra svarbiausia kiekvieno suaugusio žmogaus veikla. Jai skiriama daugiausia dėmesio ir atiduodama didžioji gyvenimo da-lis. Nuo to, kaip pavyks pasirinkti specialybę, ar ji bus mėgstama, įdomi, reikalinga, priklausys ne tik paties žmogaus, bet ir būsimos šeimos, artimųjų ateitis, gerovė. Dažnai jauni žmonės įgyja specia-lybę, kuri jiems įdomi, bet nelabai paklausi, menkai apmokama. Arba atvirkščiai – specialybė galbūt reikalinga, tačiau į darbą kas-dien einama įsitempus, nervinantis. Prasideda nesutarimai ne tik darbe, bet ir namie – gyvenimas tampa nemielas.

Renkantis specialybę, pirmiausia reikia įvertinti savo jėgas: ar baigsiu pagrindinę mokyklą ir tapsiu darbininku, ar mokysiuosi toliau. Labai svarbu laiku apsispręsti, tinkamai planuoti savo ateitį ir išvengti klaidų pasirenkant specialybę.

. Sužinosime, kokių yra

su elekt ra susijusių specialybių

ir kur jas galima įgyti.

Specialybės Suteikiamas išsilavinimas

Mokymosi truk mė (metai)

Elektros energetikos inžinierius, šiluminės energetikos inžinierius,telekomunikacijų inžinierius, telekomunikacijų įrangos inspektorius,elektronikos prietaisų gamybos technologas

Aukštasis universitetinis 4–5

Telekomunikacijų technikas, elektrinės operatorius Aukštasis neuniversi-tetinis (aukštesnysis) 3–4

Telekomunikacinių linijų tiesimo darbininkas, elektromonteris, elek-tromechanikas, telekomunikacijų kabelių montuotojas, telekomuni-kacijų įrangos montuotojas, elektroninių įrenginių mechanikas

Vidurinis, profesinis 2–3

Klaidos Pasekmės

Pavėluotai pasirinkta specialybė. Didelė tikimybė neįstoti. Veltui sugaištami mažiausiai 1 metai.

Pasirinkta neįdomi ar nepaklausi specialybė.

Tuščiai praleidžiami keleri metai, švaistomos valstybės lėšos, kenčia šeimos biudžetas.

Tinkama specialybė, bet nepriimtina darbovietė.

Nuo to, kokioje aplinkoje, kokiame kolektyve dirbame, priklauso mūsų nuotaika ir sveikata. Nuolat jausdami įtampą, tampame neat-sparūs įvairioms ligoms.

Nuo to, kokį išsilavinimą – vidurinį, aukštesnįjį ar aukštąjį – įgyjame, priklauso ir specialybės.

173

D A R B O PA S AU L I S I R P R O F E S I J O S 6 s k y r i u s

Visais laikais reikalingos ir paklausios energètikos, elektro-tèchnikos, elektrònikos, telekomunikãcijų specialybės. Norintieji dirbti šiose srityse pirmiausia turi įgyti atitinkamą išsilavinimą.

Elèktros energètikos inžiniẽrius rūpinasi energetinių sistemų eksploatavimu, remontu, techniniais dokumentais, gamybos aprū-pinimu elektros energija, šiluma, garais, vandeniu ir kitais energi-jos ištekliais; sudaro paraiškas įrenginiams, medžiagoms, atsargi-nėms detalėms įsigyti, tvarko ataskaitas; supažindina darbuotojus su saugaus darbo reikalavimais; dalyvauja priimant ir išbandant įrenginius, tikrina, kaip jie veikia, nagrinėja energijos nuostolių susidarymo priežastis.

Šilumnės energètikos inžiniẽrius yra atsakingas už šiluminių įrenginių, sistemų, tinklų naudojimą, remontą ir techninius doku-mentus. Elektrnės operãtorius valdo ir prižiūri įvairią elektros energijos gamybos ir paskirstymo įrangą. Jis rūpinasi elektros ener-gijos tiekimu, elektrinių, šiluminių katilinių, pastočių, reaktorių, turbinų, katilų, generatorių darbu, taip pat matavimo, registravimo, kompiuterine ir elektros energijos gamybos įranga.

Elektrotechnikos specialybių Lietuvojè nedaug. Elektromònteris (6.25 pav.) montuoja, reguliuoja, derina, taiso elektrinius įrenginius ir kitą aparatūrą. Elektromechãnikas (6.26 pav.) prižiūri ir taiso televizorius, mag netofonus, lošimo automatus, kopijavimo aparatus, komunikacijos ir apsaugos įrangą (pavyzdžiui: ryšio perdavimo, matavimo, laboratorijų prietaisus).

Elektrònikos pretaisų gamýbos technològas nustato įvairių elektronikos prietaisų gamybos technologinių veiksmų tvarką, pa-vyzdžiui, vakuuminės elektronikos ir puslaidininkių elektronikos (tranzistorių, integrinių grandynų, lustų). Jis vadovauja sudėtin-gam technologiniam procesui, parenka gamybai būtinas medžiagas, nustato jų kiekį. Elektròninių įrengini mechãnikas prižiūri ir taiso elektroninius įrenginius, keičia jų dalis, surenka, derina, taiso mechaninę įrangą ir įrankius.

Telekomunikãcijų inžiniẽrius vadovauja technologinei teleko-munikacinių sistemų eksploatacijai, planuoja jų atnaujinimą, tolesnę plėtrą, nagrinėja skundus. Telekomunikãcijų rangos montúotojas montuoja, jungia, taiso telefonų stotelių ir telekomunikacijų įran-gą. Telekomunikãcinių lnijų tiesmo darbiniñkas kloja kabelius, montuoja ir prižiūri įrenginius. Telekomunikãcijų tèchnikas rū-pinasi telekomunikacijų įranga ir linijomis, jas surenka, taiso, ti-krina. Telekomunikãcijų kãbelių montúotojas tikrina, ar nesu-gedusios linijos, jungia, taiso įvairius telekomunikacijų kabelius. Telekomunikãcijų rangos inspèktorius tikrina jam paskirto ruožo telekomunikacijų įrangos techninius parametrus ir naudojimą.

❻ Naudodamiesi p. 176

pateiktomis interneto

nuorodomis ir asmenybės

klausimynu, įsivertinkite

gebėjimus ir išsirinkite

specialybę.

Klausimai ir užduotys

6.25 pav. Elektromonteris

6.26 pav. Elektromechanikas

„Elektronika“. VII–X kl. vadovėlis, p. 172–173

„Elektronika“. VII–X kl. vadovėlis, p. 36–37

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu technologijos@sviesa.lt12

Siūlų ir verpalų savybės. Siūlai gaminami iš įvairių tekstilės pluoštų, kurie skiriasi ne tik chemine sudėtimi, bet ir ilgiu, storiu bei kitais rodikliais. Siūlai klasifikuojami pagal pluoštą (gamtiniai ir cheminiai); gamybos būdą (verpalai, vienagijai, daugiagijai); apdailos būdą (balinti, dažyti, blizgieji); tąsumą (tąsūs, netąsūs, labai tąsūs); sukrumą (mažo, vidutinio, didelio); paskirtį (siuvimo, siuvinėjimo, rišimo, mezgimo, nėrimo ir kt.).

Siūlai skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirminiai – siūlai, ku-rie suverpti toliau neapdorojami, antriniai – kurie gaunami toliau apdorojant, susukant pirminius siūlus.

Pirminiai siūlai skirstomi į verpalus, daugiagijus, vienagijus siū-lus. Verpalai – tai siūlai, sudaryti iš susuktų arba suklijuotų pluošto plaukelių. Daugiagijai siūlai sudaryti iš kelių, keliolikos arba ke-liasdešimties suklijuotų, susuktų, supintų, sujungtų gijų. Vienagijai siūlai sudaryti iš vienos gijos.

Antriniai siūlai susukti iš pirminių. Siuvimo siūlams būtinos šios savybės – tankumas (kuo siūlas tan-

kesnis, tuo stipresnis), tamprumas, storumas ir lygumas, atsparumas dažymui, sukrumas. Svarbiausia siuvimo siūlų savybė yra jų plonu-mas. Siūlų plonumo matavimo vienetas yra numeris, nurodomas jo etiketėje. Tai sąlyginis numeris – kuo skaičius didesnis, tuo siūlas plonesnis. Dažniausiai naudojami 80, 100, 120 numerių siūlai. Pagal pluošto rūšį siūlai yra medvilniniai, šilkiniai, viskoziniai, poliesteri-niai, poliamidiniai. Dabar dažniausiai naudojami poliesteriniai siū-lai, nes jie stiprūs, tamprūs, atsparūs trinčiai, neblunka. Atsižvelgiant į paskirtį siūlams keliami tam tikri reikalavimai.

Sąvokos

Armúotasis verpalas – verpalas, į kurį įverptas šerdinis siūlas, sustiprinantis verpalą.

Rýkštiniai klimai – tai kilimai, kuriuos audžiant ant metmenų patiesiami metaliniai strypeliai, rykštės; jas apjuosia metmenys, ir taip susidaro kilpos.

Karštnis verpmas – medvilnės arba kitų panašaus ilgio pluoštų perdirbimo į vidutinio storio verpalus sistema, kai po karšimo pluoštas išskaidomas karštuvuose, nešukuojamas.

Kočiótinis verpmas – pluoštų arba jų mišinių perdirbimo į storus verpalus sistema, kai verpiama iš pusverpalių, pagamintų pusverpaliniuose karštuvuose.

Šukúotinis verpmas – medvilnės ar kitų pluoštų perdirbimo į plo­nus lygius verpalus sistema, kai iškarštas pluoštas šukuojamas.

Prisiminkite

5–6 klasės vadovėlio skyrių „Tekstilės medžiagos ir jų savybės“.

Netrukus

. Sužinosime, kaip klasifi-

kuojami siūlai ir verpalai.. Susipažinsime su audinių

savybėmis, kilimų audimo

būdais.

58

Siūlai, verpalai, audiniai, megztiniai dirbiniai, kilimai

2Siūlų asortimentas

rūšis paskirtis reikalavimai siūlams pavyzdžiai

siuvimo siūlai detalėms sujungti medvilniniai, jie turi atitikti audinio storį ir spalvą

daigstymo siūlai detalėms laikinai sujungtiploni medvilniniai, nesukrūs, minkšti, kitokios negu audinys spalvos

siūlai kilpoms siūti kilpoms sudaryti stori medvilniniai, lininiai

siuvinėjimo siūlai gaminiams dekoruoti siuvinėjimo raštais

medvilniniai, šilkiniai, viskoziniai, vilnoniai

rišimo, pynimo siūlai dekoratyviniams gaminiams ir apdailai

medvilniniai, lininiai, neslidūs, stiprūs, tvirti, patvarūs, lygūs

mezgimo siūlairankinių ir mašininių megztinių dirbinių detalėms sudaryti

medvilniniai, lininiai, vilnoniai, šilkiniai, sintetiniai

nėrimo siūlairankinių megztinių dirbinių detalėms nunerti ir sujungti

medvilniniai, lininiai, vilnoniai, šilkiniai, sintetiniai, mišriagijai

3.3 lentelė

59

m e d ž i a g o s, j ų s a v y b ė s i r p r i t a i K y m a s 3 s k y r i u s

Lengvosios pramonės, daugiausia aprangos ir tekstilės, specia-listai rengiami profesinio mokymo mokyklose, kolegijose ir uni-versitetuose.

liETuvoS uNivErSiTETai 6.7 lentelė

Universitetai Studijų programa

Kauno technikos universitetas

Specialybė – aprangos inžinerija ir dizainas kvalifikacija – pramonės inžinerijos bakalauras. Specialybė – tekstilės dizainas ir technologija kvalifikacija – pramonės inžinerijos bakalauras. Specialybė – aprangos mados inžinerija kvalifikacija – pramonės inžinerijos magistras. Specialybė – pramonės inžinerija ir vadyba kvalifikacija – pramonės inžinerijos magistras

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Specialybė – inovacijų vadyba ir plėtra pramonės įmonėse kvalifikacija – pramonės inžinerijos bakalauras. Specialybė – kūrybiškumo skatinimo įrankių kūrimas

kvalifikacija – pramonės inžinerijos bakalauras

Vilniaus dailės akademijaKauno dailės fakultetasTelšių dailės fakultetas

Specialybė – tekstilė kvalifikacija – dailės bakalauras. Specialybė – taikomoji dailė kvalifikacija – dailės bakalauras . Specialybė – kostiumo dizainas (specializacija – trikotažo ir rūbų dizainas) kvalifikacija – dailės bakalauras

Šiaulių universitetas Specialybė – taikomoji dailė ir verslas (apranga, oda) kvalifikacija – dailės bakalauras

kolEgiJoS ir aukŠTESNioSioS mokykloS 6.8 lentelė

Kolegija Studijų programa

Vilniaus kolegija

Specialybė – aprangos dizainas kvalifikacija – dailės profesinis bakalauras, dizaineris. Specialybė – kostiumo dizainas kvalifikacija – dailės profesinis bakalauras, dizaineris . Specialybė – siuvinių projektavimas ir gamyba kvalifikacija – pramonės inžinerijos profesinis bakalauras, technologas. Specialybė – aprangos technologiniai įrenginiai kvalifikacija – pramonės inžinerijos profesinis bakalauras, technologas

.

.

.

.

.

174

D a r B o p a S a u l i S i r p r o f e S i j o SD a r B o p a S a u l i S i r p r o f e S i j o S

lietuvos lengvosios pramonėsspecialistų rengimas universitetuose, kolegijose, profesinėse mokyklose, centruose

Netrukus

. Susipažinsime, kokios

mokymo institucijos lietuvojè

rengia lengvosios pramonės

specialistus.

2Kauno kolegija

Specialybė – dekoratyvinė plastika (odos dirbinių plastika, dekoratyvinė tekstilė) kvalifikacija – dailės profesinis bakalauras, meistras. Specialybė – aprangos dizainas (originalių audinių kūrimo drabužiams dizaineris) kvalifikacija – dailės profesinis bakalauras, meistras.. Specialybė – dailės kūrinių restauravimas ir konservavimas (tekstilės restauravimas ir konservavimas) kvalifikacija – dailės profesinis bakalauras, meistras

Utenos kolegija Specialybė – aprangos dizainas ir technologijos kvalifikacija – pramonės inžinerijos profesinis bakalauras, technologas

Kauno technikos kolegijaSpecialybė – automatizuotos medžiagų apdirbimo technologijos (gamybos technologijų valdymas; gaminių įrenginių eksploatavimas ir priežiūra) kvalifikacija – mechanikos inžinerijos profesinis bakalauras, technologas

Marijampolės kolegija Specialybė – verslas ir technologijos (siuvinių technologija)

ProfESiNėS mokykloS 6.9 lentelė

Profesinė mokykla Studijų programa

Alytaus dailiųjų amatų mokykla

rengia iii pakopos amatininkus (suteikiamas vidurinis išsilavinimas), meno dirbinių iš tekstilės gamintojus, dailiųjų rankdarbių gamintojus

Šiaulių profesinio rengimo centras

Technologijų skyrius rengia kvalifikuotus mezgėjus, siuvėjus, odos susiuvėjus, odos gaminių gamintojus

Šiaulių lengvosios pramonės mokykla

rengia odos gaminių gamintojus, automobilių salonų ir minkštųjų baldų restauratorius, mezgėjus ir siuvėjus, odos gaminių gamybos technologijos ir dizaino, trikotažo gaminių gamybos ir dizaino specialistus

Vilniaus automechanikosir verslo mokykla

rengia dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojus, siuvėjus, sukirpėjus­konstruktorius

VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokykla rengia siuvėjus, smulkiojo verslo paslaugų teikėjus

Jonavos politechnikos mokykla

rengia dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojus, mezgėjus, pramonės įrenginių remontininkus

Vilniaus kurčiųjų ir neprigir-dinčiųjų reabilitacinis profesinis mokymo centras

rengia baldų apmušėjus, moteriškų drabužių siuvėjus, avalynės taisytojus, dailiųjų rankdarbių gamintojus

❾ kokios aukštosios mokyklos rengia lengvosios

pramonės specialistus?

❿ kokia kolegija suteikia dailės profesinio bakalau­

ro, meistro kvalifikaciją?

⓫ kokiose mokyklose rengiami amatininkai?

Klausimai ir užduotys

.

.

.

.

D a r B o p a S a u l i S i r p r o f e S i j o S

175

D a r B o p a S a u l i S i r p r o f e S i j o S 6 s k y r i u s

Sąvokos

Bakaláuras – žemiausias mokslo laipsnis, duodantis teisę dėstyti universitetuose.

Magstras – mokslo laipsnis, suteikiamas baigusiam aukštąjį mokslą, parašiusiam mokslo darbą ir jį apgy­nusiam; asmuo, turintis tą laipsnį.

„Tekstilė“. VII–X kl. vadovėlis, p. 174–175

„Tekstilė“. VII–X kl. vadovėlis, p. 58–59

www.sokvadoveliai.lt

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama 13

TECHNOLOGIJOS

66

D A r B o A P l I N K A , D A r B o P r I e M o N Ė S I r S A U G U S D A r B A Se l e K T r I N I A I Į r A N K I A I I r S TA K l Ė S

• Dirbant reikia stovėti taip, kad nebūtumėte vienoje linijoje su besisukančiu darbo įrankiu.

• Naudojamų darbo įrankių mak­simalusis leidžiamasis sūkių skaičius turi būti didesnis negu maksimalusis sūkių skaičius, nu­rodytas ant prietaiso.

Naudojami mašininiai įrankiaiSu įrankiu naudojama daug maši­ninių įrankių, kurie padeda atlikti įvairias apdirbimo operacijas.

2.42 pav. Mašininiai įrankiai:pjovimo diskas (1), šlifavimo antga-lis (2), šlifavimo diskas (3), polira-vimo veltinis (4), vielinis šepetys (5), freza (6), sukamoji dildė (7), šlifa- vimo akmenys (8), graviravimo antgalis (9). Meninius darbus pa- togu atlikti naudojant lankstųjį veleną (10).

2.43 pav. Tiesinis šlifuoklis.

Tiesnis šlifuõklis (2.43 pav.). Tai daugiafunkcis įrankis, skirtas įvairioms medžiagoms apdirbti. Naudojant mašininius įrankius, ga-lima atlikti gręžimo, pjovimo, graviravimo, poliravimo ir šlifavimo darbus. Didelis tiesinio šlifuoklio sūkių skaičius padeda efektyviai apdirbti.

Pagrindiniai įrankio techniniai duomenys: nominalioji galia (W), tuščiosios veikos sūkių skaičius (min–1), užveržiamosios galvutės skersmuo (mm).

Įvairios operacijos atliekamos įrankiais, kurių kotas atitinka už-veržiamosios galvutės įvorės skersmenį. Juos reikia į įvorę įstatyti ne mažesniu kaip 12 mm gyliu ir tvirtai užveržti.

Šie įrankiai yra įvairaus galingumo ir dydžio. Mažesnius įrankius galima laikyti paėmus tarp pirštų kaip pieštuką, o didesni laiko-mi plaštaka. laikant įrankį, svarbu neuždengti jo korpuse esančių variklio aušinimo angų.

Kiekvienai medžiagai apdirbti pasirinkite tinkamiausią suklio greitį. Poliruoti su veltininiu disku tinka mažas sūkių skaičius (apie 15 000 min–1), taip pat maži sūkiai reikalingi naudojant vielinius šepečius. Plastikai ir metalai pažeidžiami karščio, kuris atsiranda dėl didelių sūkių, todėl juos apdirbti reikia mažesniu greičiu. Didesni sūkiai tinka medienai, stiklui apdirbti.

Neperkraukite įrankio, stipriai spausdami prie apdirbamos me-džiagos. Dirbkite neviršydami numatytos galios.

2.44 pav. Metalo pjovimas.

2.45 pav. Stiklo graviravimas.

2.46 pav. Medienos frezavimas.

Užveržiamoji galvutė

Suklio fiksavimo mygtukas

Bepakopis greičio reguliatorius

1

2

3 4

7 8

9 10

Jungiklis

Ventiliacinės angos

Saugus darbas

65

67

d a r b o a p l i n k a , d a r b o p r i e m o n ė s i r s a u g u s d a r b a s 2 s k y r i u s

2.51 pav. Mašininiai įrankiai: plokščioji (1), redukcinė (2) ir refleksinė (3) tūtos, grandikliai (4), volelis (5).

2.47 pav. Órpūtė.

Órpūtė (2.47 pav.). Įrankis naudojamas medžiagoms termiškai apdirbti. Juo galima deformuoti, suvirinti plastikus, pašalinti se­nus dažus, lakus, tapetus, klijuojamąsias grindų dangas, savaime prisiklijuojančias medžiagas (lipdukus ir pan.), laminuoti medžio plokščių briaunas, lituoti skardos detales.

Pagrindiniai įrankio techniniai duomenys: nominalioji galia (W), temperatūros intervalas (°C), oro srautas (l/min).

Iš pradžių pagal numatomą darbą pasirinkite tinkamą antgalį ir nustatykite darbinę oro temperatūrą. Dažams šalinti reikalinga apie 500 °C temperatūra, plastikui sutraukti, lenkti – 250–500 °C, plonoms metalinėms detalėms lituoti – 630 °C.

Įrankis įjungiamas nustačius jungiklį į reikiamos temperatū­ros padėtį. Nustatyta temperatūra pasiekiama per kelias minutes. Prietaisas laikomas viena ranka už rankenos, kad neuždengtumėte ventiliacijos angų.

Naudojamos orpūtės svarbu neperkaitinti, padirbus nurodytą laiką, ją išjungti ir ataušinti. Šalinant senų dažų sluoksnį, įrankis pakreipiamas 30°–40° kampu į apdirbamą paviršių. Nuo karščio dažų sluoksnis suminkštėja ir nugrandomas grandikliu.

Įrankiu taip pat formuojamos polietileno, polivinilchlorido, or­ganinio stiklo ir kitų plastikų detalės. Šiems darbams naudojama plokščioji antgalio tūta. O, atliekant briaunų laminavimo darbus, papildomai reikia naudoti volelį – laminavimo juostai prispausti.

• Su įrankiu dirbkite atidžiai, sau-gokitės, kad neužsiliepsnotų ir nenudegtumėte. Įrankis gali išpūsti įkaitusį per 500 °C orą.

• Nelieskite oro išėjimo angos ir išjungę įrankį. Jis atvės tik po pusvalandžio!

• Įrankiu negalima apdirbti švino turinčių medžiagų, nes, jas kai-tinant, išsiskiria nuodingų švino garų.

• Nedirbkite arti lengvai užsilieps-nojančių dujų ar degiųjų me-džiagų. Gali įvykti sprogimas!

• Dirbkite gerai vėdinamoje patal-poje. Prieš darbą išsiaiškinkite, kokios yra apdirbamos me-džiagos savybės: ar apdirbant neišsiskirs nuodingų dujų, ar neužsiliepsnos nuo apdirbimo temperatūros.

• Dirbant su plastikais, dažais, lakais ir panašiomis medžiago-mis, kurioms įkaitus gali išsiskirti kenksmingųjų medžiagų, aplin-ka turi būti gerai vėdinama arba reikia naudoti kvėpavimo apsau-gos priemones.

Stacionaraus naudojimo padas

2.48 pav. Dažų šalinimas.

2.49 pav. Plastikų lenkimas.

2.50 pav. Briaunų laminavimas.

1

2

3

54

Karšto oro išėjimo anga

Temperatūros jungiklis

Ventiliacijos angos

Rankena

Saugus darbas

16�

D A r B o PA S AU l I S I r P r o F e S I j o S

Netrukus

2Metalo ir medžio apdirbimo, mechaninio remonto specialybės lietuvojè

Darbas yra kiekvieno suaugusio žmogaus pagrindinė veikla, kuriai jis skiria visą savo dėmesį ir didžiąją gyvenimo dalį. Nuo to, kaip pavyks pasirinkti specialybę ir ar ji bus mėgstama, įdomi, reikalinga, priklausys ne tik jo, bet ir būsimos šeimos bei artimųjų ateitis, gerovė. Dažniausia jaunų žmonių klaida ta, kad jie baigia mokslus ir įgyja specialybę, kuri jiems įdomi, bet mažai kur pri-taikoma, reikalinga, apmokama, arba atvirkščiai – specialybė gal ir nebloga, tačiau į darbą kasdien eina įsitempę, nervindamiesi, laukia nesulaukia darbo pabaigos. Greitai atsiranda pykčių ir barnių ne tik darbe, bet ir namie. Ir gyvenimas tampa nemielas ne tik sau, bet ir šeimai.

Renkantis specialybę, pirmiausia reikia įvertinti savo jėgas: ar baigsiu pagrindinę mokyklą ir tapsiu darbininku, ar mokysiuosi toliau. labai svarbu laiku apsispręsti ir pagal tai pradėti planuoti savo ateitį.

laiku apsisprendus, tinkamai suplanavus savo ateitį, išvengiama dažniausiai pasitaikančių klaidų.

6.1 lentelė. Specialybės rinkimosi klaidos

Klaidos Pasekmės

Specialybė pasirinkta pavėluotai

Pavėluotai pasirinkus būsimą specialybę, atsiranda tikimybė į ją neįstoti. Todėl daž­nai reikia lankyti papildomus parengiamuo­sius kursus. Sugaištami mažiausiai 1 metai.

Kelerių metų neįdomios ar nereikalingos specia­lybės studijos

Sugaišti keleri gyvenimo metai ir sueik­votas valstybinis studijų finansavimas. Kitos specialybės studijos apmokamos paties studijuojančio asmens (aukštojoje moky­kloje).

Specialybė pasirinkta gerai, bet darbovietė pasirinkta netinkamai

Nuo to, kokioje aplinkoje, kokiame kolek­tyve dirba žmogus, tiesiogiai priklauso jo fizinė ir psichinė sveikata. Nuolatos patir­damas stresą, žmogus tampa neatsparus įvairioms ligoms, krinta svoris, darbingu­mas, didėja nuovargis.

. Sužinosime, kokių yra spe-

cialybių, susijusių su metalo

ir medžio apdirbimu, mechani-

niu remontu lietuvojè, ir kur

jų įgyti.

Domėjimosi ir gebėjimų klausimy­nas – http://www.profesijupasaulis. lt/povol/252.htm.

Tai įdomu

16�

D A r B o PA S AU l I S I r P r o F e S I j o S 6 s k y r i u s

6.2 lentelė. Specialybės

PaveikslasSpecialybės pavadinimas

AprašymasIšsilavinimas, trukmė

Liejikas

Liejiko darbas – liejinių gamyba. Tai gaminių ar jų dalių gamyba, liejant išsilydžiusius metalus į reikalingas for­mas, taikant įvairius procesus, ir liejinio „šerdžių“ bei formų ruošimas. Liejykloje atliekama daug įvairių darbų – nuo dar­bo prie krosnių iki formų gamybos ir išlydyto metalo pylimo į jas.

Vidurinis, profesinėje mokykloje arba gamyklo­je, 2–3 metai

Metalo lydymo krosnies operatorius

Metalo lydymo krosnies operatorius ruo­šia ir krauna metalą bei kitas žaliavas, priedus į liejimo krosnis, kontroliuoja lydomų medžiagų lydymo, išpylimo ir įpylimo procesus.

Vidurinis, profesinėje mokykloje arba gamyklo­je, 2–3 metai

Mechaninės inžinerijos technologas

Mechaninės inžinerijos technologas išsiaiškina ir nustato gamybos procesų technologijas – kokios įrangos, prie­monių, medžiagų reikės, organizuoja viešuosius pirkimus, darbo procesą ir kokybės kontrolę.

Aukštesnysis ir universitetinis specializuotas, 2–4 metai

Šaltkalvis įrankininkas

Gamina technologinę įrangą, transpor­tavimo ir kitus įrenginius, montuoja ir bando kompiuteriais valdomus įrengi­nius, gamybos linijas ir mazgus, tvarko ir prižiūri naudotus įrankius, stakles bei kitą įrangą.

Vidurinis, profesinėje mokykloje, 2–3 metai

Mechanikas remontininkas

Prižiūri ir remontuoja įrenginius bei stakles, atlieka funkcinius bandymus, gamina įvairių mašinų ir įrangos dalis, suremontuotas mašinas grąžina naudoti (taip pat ir sertifikatus) ir derina mašinas pagal nustatytas nuokrypio normas.

Vidurinis, profesinėje mokykloje, 2–3 metai

„Konstrukcinės medžiagos“. VII–X kl. vadovėlis, p. 168–169

„Konstrukcinės medžiagos“. VII–X kl. vadovėlis, p. 66–67

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu technologijos@sviesa.lt14

121

K ą T U r ė T ų Ž I N oT I K I e K v I e N A S vA r ToTo j A S � s k y r i u s

INDŲ RūŠyS, PRIVALUMAI IR TRūKUMAI 5.3 lentelė

rūšis (pagal medžiagą, iš kurios pagaminti) Privalumai Trūkumai

Kasdieniai

Emaliuoti Praktiški, estetiški

Nelabai tinka daug an-gliavandenių turintiems produktams apdoroti ter-miniu būdu. Reikia spe-cialios priežiūros

Fajansiniai

Estetiški, lengva pri-žiūrėti. Galima dėti į mikrobangų krosnelę (jeigu nepapuošti bliz-giais raštais)

Sunkūs, greitai dūžta, skyla

MoliniaiIlgai laiko šilumą ar vėsą. Lengva prižiūrėti. Galima dėti į orkaitę, mikrobangų krosnelę

Sunkūs, įkaista. Nuo smū-gių skyla, dūžta

Nerūdijančiojo plieno Praktiški, lengva

prižiūrėtiSunkūs

PlastikiniaiLankstūs arba tvirti. Lengva prižiūrėti, praktiški

Įkaista, greitai lūžta. Nuo karščio lydosi

120

1 K ą T U r ė T ų Ž I N oT I K I e K v I e N A S vA r ToTo j A S

Netrukus

2

. Aptarsime indų ir valgo-

mųjų įrankių asortimentą

ir paskirtį. . Sužinosime, kokiais indais

ir įrankiais serviruojamas

stalas. . Išmoksime susirasti infor-

macijos apie profesijas, susi-

jusias su klientų aptarnavimu

viešojo maitinimo įmonėse.

Indai ir valgomieji įrankiai

Istorija, geografija, chemija, fizika, informacinės technologijos, dailė, muzika.

Indus ir valgomuosius įrankius reikia tinkamai prižiūrėti: rūpestingai iš-plauti ir iššluostyti arba išdžiovinti.Iš skirtingų medžiagų pagamintų indų ir įrankių nepatartina plauti kartu, nes juos gali sugadinti vykstantys cheminiai procesai. Ant padengto stalo padėtu valgomuoju peiliu maistas tik smulkinamas. Peilio negalima kišti į burną, laižyti, juo imti maisto.

Šiandien gausu įvairios formos, įvairių spalvų indų ir įrankių. Gamintojai siūlo indų, kurie sudedami vienas į kitą, kurių nega-dina mikrobangų krosnelės, indaplovės, paprastos orkaitės. Ypač populiarūs akmens keramikos, nerūdijančiojo plieno, naujasidabrio, plastikiniai ir kitokie indai, grūdintojo stiklo taurės.

Prisiminkite, ką 5–6 klasėje sužinojote apie indų ir įrankių pa-skirtį. Nagrinėdami šio vadovėlio 5.3–5.7 lenteles, aptarkite stalo serviravimo indus ir įrankius, jų paskirtį.

Marmtas – šildomasis aparatas pagamintam maistui laikyti, kad neatauštų; paprastai tai kokio nors prietaiso šildoma kilnojamoji spin-ta su vandens vonia (į ją dedami indai su maistu).

Sąvokos

Integracija

Prisiminkite

Indai – kiekvieno den-giamo stalo pagrindas. Apgalvojus smulkmenas ir pasitelkus išmonę, ga-lima sukurti savitą stalo dengimo stilių. Šiuolaiki- nė stalų serviravimo ma- da nėra griežta – be kla-sikinio, atsirado ir kitų stilių: romantinis, avan-gardinis, japoniškasis, ry- tietiškasis, kaimiškasis, retro, modernusis ir pan.

1��

D A r B o PA S AU L I S I r P r o F e S I j o S

Netrukus

. Apžvelgsime žemės ūkio raidą. . Sužinosime, kas yra žem-dirbystė, gyvulininkystė, žuvi-ninkystė ir miškininkystė. . Aptarsime maisto pramo-nės įmones ir jų gaminamą produkciją. . Sužinosime, kokios Lietu- võs mokymo įstaigos rengia žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės specia-listus.

Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir maisto pramonė

Žemės ūkis yra vienas iš seniausių verslų, seniausia ūkio šaka. Archeologiniai radiniai Tailánde patvirtino, kad žmonės žemdir-byste jau vertėsi 10 tūkst. m. pr. Kr. Žemės ūkis įvairiose šalyse formavosi ne vienu metu.

Skiriami trys svarbiausi žemės ūkio raidos etapai: giminės ar bendruomenės, tradicinis ir šiuolaikinis žemės ūkis. • Gimins ar bendrúomenės žẽmės kio laikais žemė priklau-

sė giminei ar kaimo bendruomenei. Dirbo visi giminės ar kaimo bendruomenės nariai, tačiau nenašiai, darbo priemonės buvo primityvios. Bendruomenė nepajėgė įdirbti visos žemės ir iš jos vos prasimaitindavo. Gyvulių augino mažai, todėl dar žvejojo, medžiojo, uogavo, rinko kitas miško gėrybes.

• tradciniam (tradcinės bendrúomenės) žẽmės kiui bū-dinga tai, kad žemė tampa pavienių asmenų nuosavybe, ūkiai pradeda gaminti vienos rūšies produkciją. Žemdirbystė ir gy-vulininkystė ima plėtotis kartu, tačiau darbas dar nėra našus, technologijos neprilygsta šiuolaikinėms.

• Šiuolaiknis žẽmės kis remiasi mokslo žiniomis ir naujomis technologijomis, daug lėšų skiriama žemdirbystės ir gyvuli-ninkystės plėtrai, vis labiau mechanizuojami ir automatizuo-jami žemės ūkio darbai, naudojama daugiau trąšų.

Svarbiausios kiekvieno žemės ūkio raidos etapo šakos – žem-dirbystė ir gyvulininkystė. Jų plėtrai poveikį daro gamtinės sąlygos, tradicijos, religija ir kt. Be pagrindinių, plėtojamos ir kitos šakos: miškininkystė, žvejyba, žuvininkystė, žvėrininkystė ir t. t.

Žemdirbỹstė – seniausia žemės ūkio šaka (6.10 pav., 6.11 pav.). Ji apima javų, daržovių, pašarinių ir techninių augalų auginimą. Javų (kviečių, rugių, ryžių, grikių ir kt.) auginama vis daugiau. Jų

2

Bakaláuras – žemiausias mokslo laipsnis, suteikiamas baigus univer-sitetą ir duodantis teisę studijuoti magistrantūroje. Magstras – mokslo laipsnis, su- teikiamas asmeniui, išėjusiam ma-gistrantūros studijų programą ir apgynusiam magistro darbą. Mškas – ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurie natūralioje augavietėje bran-dos amžiuje yra ne žemesni kaip 5 m. Prezèrvai – nesterilizuoti ir nepa-sterizuoti maisto produktai, sufa-suoti į sandarią tarą, pavyzdžiui, kai kurios uogienės, žuvų konser-vai su aštriu užpilu, skirti neilgai laikyti.

Sąvokos

6.10 pav. 6.11 pav.1��

D A r B o PA S AU L I S I r P r o F e S I j o S 6 s k y r i u s

Svarbiausi Lietuvõs žemės ūkio po-litikos uždaviniai yra šie: • tiekti sveiką augalinį ir gyvūninį

maistą; • kelti žemės ūkio darbuotojų gyve-

nimo lygį; • saugoti aplinką ir ja rūpintis; • reikalauti tinkamai elgtis su ūkiuo-

se auginamais gyvūnais; • padėti ūkininkams pateisinti var-

totojų lūkesčius; • garantuoti pagrįstas žemės ūkio

produktų kainas; • skatinti žemės ūkio plėtrą ir darbo

vietų kūrimą kaimo vietovėse.

plotai sudaro apie pusę pasaulio dirbamos žemės. Kviečiai – se-niausi ir labiausiai pasaulyje paplitę javai. Ryžiai auginami atogrąžų klimato šalyse. Grikiai – maistingiausi grūdiniai augalai.

Įvairiose pasaulio šalyse auginama daug pašarinių ir techninių augalų. Prie techninių augalų priskiriami aliejiniai (alyvmedžiai, sojos, rapsai), krakmoliniai (bulvės), cukringieji (cukriniai runke-liai, cukranendrės), pluoštiniai (linai, medvilnė, kanapės, džiutas), vaistiniai (valerijonai, melisos, medetkos ir kt.) augalai. Pašariniai augalai – gyvulių pašarui auginami pašariniai runkeliai, pašarinės bulvės, kukurūzai, vienmečių žolių mišiniai, daugiametės žolės (do-bilai, liucernos, varpinės žolės). Pasaulyje auginama daug įvairių daržovių. 3 tūkst. m. pr. Kr. daržovės pradėtos auginti Knijoje, Euròpos šalyse, Egiptè. Nemažai jų auginta ankstyvaisiais viduram-žiais. Vėliau daržininkystė vis labiau plito prie didžiųjų miestų. Da-bar daugiausia daržovių auginama Jungtnėse Amèrikos Valstjose, Itãlijoje, Prancūzjoje, Japònijoje, Knijoje. Lietuvojè daugiausia dar-žovių augina daržininkystės ūkiai.

Gyvulininkỹstė – taip pat sena ir labai svarbi žemės ūkio šaka 6.12 pav., 6.13 pav.). Gyventojus ji aprūpina maisto produktais (mėsa, pienu, riebalais, kiaušiniais), žaliava (odomis, vilnomis, kai-liais, kaulais) ir kt.

Svarbiausios gyvulininkystės šakos yra kiaulininkystė, galvijinin-kystė, paukštininkystė, žuvininkystė. Kai kuriose šalyse paplitusi arklininkystė ir avininkystė.

Kaip žemdirbystė ir gyvulininkystė, taip ir žuvininkỹstė pri-skiriama prie seniausių verslų (6.14 pav., 6.15 pav., 6.16 pav.). Pasaulyje per metus sugaunama daug įvairių žuvų.

Kiekvienam vandens telkiniui būdinga savita augalija ir gyvūni-ja. Ramiajame vandenyne gausu lašišinių žuvų, silkių, ešerių, krabų, aštuonkojų, jūros kopūstų, Atlanto vandenyne – menkių, eršketų, tunų, austrių, midijų, Indijos vandenyne – krabų, krevečių. Lietuvõs gėluosiuose vandenyse gyvena apie 60 rūšių žuvų, o Báltijos jūroje (prie Lietuvõs krantų) – 30 rūšių.

Geografija, biologija, istorija, ekonomika.

Integracija

Tai įdomu

6.12 pav. 6.13 pav.

„Mityba“. VII–X kl. vadovėlis, p. 158–159

„Mityba“. VII–X kl. vadovėlis, p. 120–121

www.sokvadoveliai.lt

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama 15

BRAIŽYBA

Irena Burneckienė

BRAIŽYBAMokymosi komplektas XI–XII klasei„Šviesa“, 2006

XI–XII klasė

Vadovėlis Kaina ugdymo

įstaigoms 39,90 Lt

Mokiniams, ketinantiems pasirinkti tam tikras specialybes, braižyba yra vienas svarbiausių dalykų. Nepakanka turėtų šio-kių tokių įgūdžių, reikia įgyti tinkamų gebėjimų. Nuo to, kaip mokiniai išmoks ir įgus braižyti mokykloje, priklausys ir toles-nis jų įgūdžių formavimasis.Šis vadovėlis skiriamas būtent tiems mokinimas, kurie pasi-rinko braižybą kaip mokomąjį kursą. Vadovėlyje pateikiami nuoseklūs braižybos pagrindai, supažindinama su įvairiomis brėžinių rūšimis, brėžinio detalėmis, mokoma braižyti ir pa-prastus detalių brėžinius, ir daug sudėtingesnius, pavyzdžiui, statybinius. Visas skyrius skiriamas braižymui kompiuteriu. Mokiniai supažindinami su kompiuterinėmis braižymo pro-gramomis, mokomi braižyti brėžinius kompiuteriu.

BRAIŽYBA88

a b c

5. Įvairūsprojektavimouždaviniai

5.1. UŽDAVINIAI SU TRŪKSTAMAIS DUOMENIMIS

5.2. DETALĖS AR JOS DALIŲ ERDVINĖS PADĖTIES KEITIMO UŽDAVINIAI

5.3. DAIKTO FORMOS KEITIMO, IŠPJAUNANT PAGAL PAŽYMĖTAS LINIJAS, UŽDAVINIAI

5.4. DAIKTO STRUKTŪRINIŲ DALIŲ KEITIMAS

5.5.DETALĖS KŪRIMAS KELIANT TAM TIKRUSREIKALAVIMUS JOS FORMAI

5.6. MODELIAVIMAS

Braižyboje yra daugelio rūšių uždavinių, bet ne visi vienodai skatina mąstymą ir lavina vaizduotę. Šiame vadovėlyje pateiksime tik pagrindinius užda-vinius ir jų sprendimo pavyzdžių. Juos sprendžiant formuojamas mokėjimas konstruoti, modeliuoti, keisti daikto formą ir ją kurti.

5.1. UŽDAVINIAI SU TRŪKSTAMAIS DUOMENIMIS

Gavę uždavinį, pirmiausia analizuojame pateik-tą grafinę informaciją, t. y. stengiamės suvokti, kas yra duota, žinoma. Pirminė informacija nebūtinai turi būti iš karto visapusė. Joje gali trūkti kai kurių duomenų, kurie gaunami logiškai išmąstant, apgal-vojant daikto formą bei pritaikant turimą grafinių vaizdų braižymo patirtį.

Paprasčiausias uždavinys yra toks: duodamas detalės vaizdusis brėžinys ir trijų pagrindinių vaiz-dų (F, P ir H) apybrėžos (109 pav.). Brėžinyje reikia pažymėti trūkstamas linijas.

Mintyse projektuodami detalę, ją lyginame su pateiktais vaizdais. Matome, kad vaizde iš priekio trūksta į priekį išsikišusios dalies, kurią sudaro tri-kampė prizmė (110 pav., a). Vaizde iš viršaus reikia atskirti trikampę prizmę nuo stačiakampio gretasie-nio (110 pav., b), nes ji yra žemesnė. Horizontalu-sis vaizdas gaunamas simetriškas, tad nepamirški-109 pav.

110 pav.

BRAIŽYBA 89

a

c d e

b

me nubrėžti simetrijos ašį. Profiliniame vaizde irgi nėra geometrinius kūnus atskiriančios linijos, todėl ją nubrėžiame pratęsdami vertikalią apibrėžiamąją liniją (110 pav., c).

Gali būti duotas vien tik nebaigtas braižyti vaizdusis detalės brėžinys (111 pav.). Jame trūksta linijų, nusakančių formą iki galo, t. y. jos nebaig-tos brėžti, tarpusavyje nesujungtos. Ant užduoties brėžinio uždedame kopijuojamąjį popierių (kalkę) ir jį nukopijuojame. Matome, jog trūksta pagrindo

linijos. Ją nubrėžiame (112 pav., a). Tarkime, kad vi-dinė iškyša yra skersai detalės. Pratęsiame gilyn jos briaunas (112 pav., b). 112 pav., c, atskiriame vidi-nės išėmos sienas, rasdami jų sankirtos liniją. Toliau randame stačiakampės skylės sienos priekio ir galo storius (112 pav., d). Galiausiai nubrėžiame išpjovos gylį, kuris matyti pro priekinę skylės dalį. Tai šoni-nių sienų sankirta su išpjovos apačia (112 pav., e). Sprendžiant tokį uždavinį reikia žiūrėti, kad daikto briaunos susikirstų teisingai, antraip galime gauti optinę iliuziją.

Uždavinys su trūkstamais duomenimis gali būti sudarytas be vaizdžiojo brėžinio (113 pav.). Tuomet reikia išnagrinėti, kuri linija vaizde ką reiškia, ir, re-miantis simetriškumu, kiekvieną formą rasti visuo-se trijuose vaizduose.

Pirmiausia į antrą pusę simetriškai nubrėžiame visų vaizdų dalis (114 pav., a). Iš frontaliojo ir pro-filinio vaizdų matome, kad horizontaliajame vaizde nepažymėtos šoninės išpjovos, padarytos per visą

111 pav.

112 pav.

„Braižyba“. XI–XII kl. vadovėlis, p. 88–89

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu technologijos@sviesa.lt16

Pratybų sasiuvinis

I. Burneckienė,

S. Pauliukas,

V. Vaizgiela

Vid. kaina knygynuose 13,50 Lt

Braižybos pratybos XI–XII klasei glaudžiai susietos su vadovė-liu. Jos skiriamos dirbti per pamoką: stiprinti braižymo įgūdžius, ugdyti vaizduotę. Mokytojui suteikiama galimybė parinkti už-duotis papildomam darbui. Sąsiuvinyje pateikiama apie 100 užduočių. Užduočių tikslas – išmokyti mokinį braižyti plokštu-moje, suprojektuoti erdvinį daiktą, taip pat pagal nubraižyto daikto projekcijas rasti kitas, nustatyti tikslius jo matmenis ir padėtį erdvėje, mokytis skaityti brėžinius.Kai kurias užduotis galima atlikti keliais būdais. Šios užduotys padeda įtvirtinti įgytas žinias. Po kiekvienos užduoties skiriama vietos užduočiai įvertinti.

4 BRAIŽYBOS PRATYBOS

ĮVADAS

Viena iš pagrindinių braižybos mokymo formų yra pratybos. Jų užduotys parinktos atsi žvel giant į mokinių gebėjimą studijuoti vaizduojamąją grafiką ir yra skiriamos technikos mokykloms, gim-nazijoms bei vidurinį išsilavinimą teikiančioms mokykloms, kurios pasirenka braižybos mokymo kur są. Pratybų sąsiuvinis nėra uždavinynas, todėl pratimai tik padeda įtvirtinti įgytas žinias.

Braižybos pratybos skiriamos mokiniams dirbti per pamoką: stiprinti braižymo įgūdžius, ugdyti vaiz duotę, ir mokytojui laisvai pasirinkti užduotis papildomam darbui. Užduočių tikslas – iš mo kyti mokinį braižyti plokštumoje, suprojektuoti erdvinį daiktą, taip pat pagal nubraižyto daikto projek-cijas rasti kitas, nustatyti tikslius matmenis ir padėtį erdvėje, mokytis skaityti brėžinius.

Pratybų sąsiuvinis padės pagilinti braižybos dalyko pagrindus, pasirengti studijuoti disciplinas, su si ju sias su inžinierine grafika.

Kai kurias užduotis galima atlikti keliais sprendimo būdais. Jos padės įtvirtinti įgytas žinias.

Užduoties atlikimo būdai Simboliai

1. Atsakyti į pateiktus klausimus.

2. Parašyti atsakymus ant pateiktų vietų.

3. Užduotį atlikti braižant.

Lentelėje rašomas įvertinimas ir vertintojo parašas

5BRAIŽYBOS PRATYBOS

1. Brėžinių įforminimas

1.1. BRAIŽYMO ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS

1. Kokius įrankius ir medžiagas naudojame braižyboje?

2. Ką vadiname brėžiniu?

3. Kaip braižyti, kad brėžinys būtų kuo tikslesnis?

4. Koks popierius naudojamas braižyboje?

5. Iš kokių medžiagų gaminami kokybiškesni braižybos įrankiai?

6. Kas yra formatas?

7. Kodėl braižomas rėmelis?

8. Kas rašoma pagrindinio įrašo lentelėje?

9. Kaip parenkama pagrindinio įrašo vieta?

10. Užpildykite pagrindinio įrašo lentelę.

„Braižybos pratybos“. XI–XII kl. pratybų sąs., p. 4–5

www.sviesa.lt

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama 17

BRAIŽYBA

BRAIŽYBA132

Pagrindinis fasadas

Šoninis fasadas Šoninis fasadas (rytinis)

177 pav.

GYVENAMASIS NAMAS M 1:100

BRAIŽYBA 133

pastato aukštingumą, stogo formą, balkonų išsi-dėstymą, dekoratyvinius fasadų elementus. Visos pastato dalys fasaduose braižomos siaurosiomis linijomis, tik žemės linija plačioji.

Statybinėje braižyboje horizontalūs pjūviai va-dinami pastato planais. Sudaromi pamatų, aukštų, perdangų, stogo ir kiti planai. Aukšto planu vadina-mas pastato horizontaliojo pjūvio per langų ir durų angas brėžinys. Jame matome kapitalinių sienų iš-dėstymą, pertvaras, patalpų konfigūraciją, durų, langų, laiptų vietą (179 pav.). Plane žymimi patalpų plotai kvadratiniais metrais. Išorinės patalpų sienos visada yra kapitalinės. Gali būti ir vidinės kapitalinės

sienos. Jos kiek plonesnės, čia įrengiami ventiliacijos kanalai. Pertvaros plane rodomos plačiąja linija.

Ašys (A, B, C, D ...... ir 1, 2, 3, 4...) brėžiamos pa-stato plane ir sutampa su išorinėmis bei vidinėmis kapitalinėmis sienomis, kolonomis. Išilginės ašys žymimos pirmosiomis abėcėlės raidėmis iš apačios į viršų, skersinės – skaitmenimis iš kairės į dešinę. Matmenų linijos planuose baigiasi ne rodyklėmis, o užkartomis (45° kampu pasvirę brūkšneliai). Mat-menys, skirtingai nuo mašinų braižybos, gali karto-tis. Jie rašomi milimetrais.

Įvairių durų rūšių vaizdavimo pavyzdžiai parodyti 178 paveiksle.

178 pav.

Pakeliamosios durysStumdomosios durys

Dvivėrės durysVienvėrės durys

Lankstomosios duryssu užkaitais angoje

Dvigubos vienvėrės durys

BRAIŽYBA140

11.1. APIE KOMPIUTERINES BRAIŽYMO PROGRAMAS

11.2. MS WORD PROGRAMOS PARENGIMAS BRAIŽYTI

11.3. DVIEJŲ VAIZDŲ, SUDARYTŲ IŠ ĮVAIRIŲ TIPŲ ATKARPŲ, BRAIŽYMAS

11.4. ŠEŠIAKAMPĖS PRIZMĖS BRAIŽYMAS

11.5. DETALĖS VAIZDO SU KIRTINIU BRAIŽYMAS

11.6. DETALĖS VAIZDŲ, TURINČIŲ PJŪVIUS, BRAIŽYMAS

11. Braižymas kompiuteriu

11.1. APIE KOMPIUTERINES BRAIŽYMOPROGRAMAS

Šiuolaikinę pramonę, mokslą, statybą ar projek-tavimo darbus sunku net įsivaizduoti be kompiuterių ir specialių programų. Jie tapo kasdieninio gyveni-mo dalimi.

Pagal funkcines galimybes programinės siste-mos skirstomos į vidutinio lygio (CADKEY, Micro Station, AutoCAD ir kt.) ir aukšto lygio (EUCLID, I-DEAS, Pro/ENGINEER ir kt.), kurių darbui reikia galingesnių kompiuterių ir brangių kompiuterinių darbo stočių. Brėžiniams braižyti kompiuteriu yra specialių programų: AutoCAD, Solidworks, Solid Edge. Šiuo metu gana paplitusi Autodesk firmos automatizuota braižymo ir projektavimo sistema AutoCAD (Automated Computer Aided Drafting and Design). Šią sistemą taikantys vartotojai dirba interaktyviu (dialogo) režimu, gali operatyviai nau-dotis joje esančia grafine informacija, labai tiksliai braižyti brėžinį, kontroliuoti, kaip jis atliekamas. Sistemą galima pritaikyti konkrečiai sričiai: mašinų braižybai, mechanikai, statybai, architektūrai, dizainui. Sukūrus asmeninius kompiuterius, at-sirado ir nauja mokslo šaka – kompiuterinė grafi-ka, nagrinėjanti grafinės informacijos apdorojimo klausimus. Ji ypač praverčia ten, kur neužtenka tekstinės informacijos.

Kompiuteris naudingas kaip darbo įrankis, iš dalies pakeičiantis pieštuką ir liniuotę, tiktai kur kas spartesnis, o jo vaizdinė informacija kokybiškesnė. Minėtos brėžinių braižymo programos yra palyginti sudėtingos, su jomis dirba braižytojai, konstrukto-riai, mokslininkai, architektai ar dailininkai.

Daugelyje mokyklų mokiniai per informa-tikos pamokas susipažįsta su MS Word programa. Ji nesudėtinga, galima nubrėžti apskritimus, lankus

ir kitokias geometrines figūras, surašyti matmenis, pakeisti linijų tipus ir storius, nustatyti jų ilgius. Įmanoma braižyti kirtinius ir pjūvius, bet ši pro-grama nedalija apskritimo į lygias dalis, neturi stan-dartinio braižybinio šrifto, detalės centras randamas iš vienodų dalių nubrėžus simetrijos ašis, nes iš karto to gauti negalima. Pagrindinė kompiuterinės grafikos techninė priemonė yra asmeninis kom-piuteris, kurį sudaro sisteminis blokas, vaizduoklis, klaviatūra, pelė ir kita įranga. Mokykloje tikslinga kompiuteriu braižyti nesudėtingus brėžinukus – taip įgyjami kompiuterinio vaizdavimo pradme-nys. Analizuojant brėžinį, išskiriami pagrindiniai elementai (primityvai), iš kurių jis sudarytas. Tai taškai, tiesės, plokštumos, lankai, apskritimai.

Atvaizdų kūrimo algoritmai, sudaryti remiantis G. Monžo projektavimo metodu, – tai kompiuterinės grafikos teorinis pagrindas. Todėl prieš pradedant braižyti kompiuteriu, reikia žinoti, ką nori nubraižyti ir kaip tai reikia padaryti teisingai. Mokiniai jau turi būti gerai susipažinę su grafinių vaizdų sudarymo teorija bei mokėti juos skaityti. Tuomet kompiuteriu bus braižoma sąmoningai ir tikslingai.

11.2. MS Word PROGRAMOS PARENGI-MAS BRAIŽYTI

MS Word PROGRAMOS APLINKA

Mokysimės parengti programą braižyti. Kad būtų galima braižyti, reikia įjungti braižymo priemonių juostą (Drawing). Tai padaroma iš meniu juostos pasirenkant: „Rodymas“/„Įrankių juosta“/„Braižymo priemonių juosta“ (View/Toolbars/Drawing). Arba „Standartinėje priemonių juostoje“ (Standart) suaktyvinant mygtuką:

BRAIŽYBA 141

Ši braižymo priemonių júosta skiriama braižyti ar piešti bet kurioje lapo vietoje. Dažniausiai ji būna matoma lango apačioje ir atrodo taip (184 pav.):

Braižymo priemonių juostos (Drawing) mygtukų paskirtis

– brėžia atkarpą;

– brėžia rodyklę;

– brėžia stačiakampį;

– brėžia apskritimą (elipsę).

Kaip braižyti naudojant braižymo priemonių juostos mygtukus?

1. Pele nukreipiame rodyklę į reikalingą mygtuką ir spustelime kairįjį jos klavišą.2. Perkeliame rodyklę (ji virsta kryželiu) į tą lapo vietą, kur bus braižoma figūra.3. Laikydami nuspaudę kairįjį pelės klavišą, braižome reikalingą figūrą.

Brėžinių koregavimo mygtukai

– keičia nubrėžtų objektų linijų plotį;

– keičia objektų linijų stilių;

– šiais dviem mygtukais galima gauti įvairius figūrų šešėlius, erdvines figūras.

Kiti juostos mygtukai

– keičia rodyklių stilių;

– tekstui rašyti brėžinyje;

– brėžiniams, linijoms žymėti, sugrupuoti.

184 pav.

Kaip užrašyti tekstą brėžinyje?

1. Pele suaktyviname mygtuką:Perkeliame žymeklį į vietą, kurioje bus rašomas tekstas. Kai jis virsta juodu kryželiu, laikydami nuspaudę kairįjį pelės klavišą, pažymime rašymo lauką, kur bus rašomas tekstas.2. Kai apribotoje vietoje atsiranda mirksintis brūkšnelis, rašome tekstą.3. Panaikiname rašymo lauko žymėjimą, paspaus-dami kairįjį pelės klavišą.

Kaip panaikinti rašymo lauko foną?

1. Pažymime rašymo lauką (aplink jį atsiranda kvadratėliai).2. Braižymo priemonių juostoje pažymime myg-tuko trikampėlį.3. Pažymime „Be užpildo“ (No Fill).

Kaip panaikinti rašymo lauko apribojimą?

1. Pažymime rašymo lauką (aplink jį atsiranda kvadratėliai).2. Braižymo priemonių juostoje pažymime myg-tuko trikampėlį.3. Pažymime „Be linijų“ (No Line).

Kaip perkelti piešinius ir linijas iš vienos vietos į kitą?

1. Pažymime piešinį ar liniją.2. Pele žymeklį nukreipiame į pažymėtą piešinio ar linijos vietą.3. Kai žymeklis virsta snaigele, laikydami nuspaudę kairįjį pelės klavišą, perkeliame piešinį ar liniją į reikiamą vietą.

Kaip sugrupuoti piešinius ar linijas?

1. Suaktyviname šį liniuotės mygtuką:2. Perkeliame žymeklį virš piešinių ir, nuspaudę kairįjį pelės klavišą, žymime piešinius ar linijas, kurias reikia sugrupuoti (aplink juos atsiranda brūkšninė linija). Atleidus klavišą visi piešiniai ar linijos pažymimi.3. Suaktyviname braižymo priemonių juostos mygtuką „Braižyti“ (Draw).4. Iš atsiradusio sąrašo renkamės „Grupuoti“ (Group) (185 pav.).5. Po šio žingsnio keletas piešinių ar linijų sugru-

„Braižyba“. XI–XII kl. vadovėlis, p. 132–133

„Braižyba“. XI–XII kl. vadovėlis, p. 140–141

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu technologijos@sviesa.lt18

12 BRAIŽYBOS PRATYBOS

2.3. APSKRITIMO DALIJIMAS Į LYGIAS DALIS

Apskritimus padalykite į lygias dalis.

a) Į šešias. b) Į aštuonias.

c) Pusę apskritimo į tris, d) Į dvylika.kitą pusę – į keturias.

13BRAIŽYBOS PRATYBOS

2.4. ORNAMENTAI

Papildykite ornamentus.

a) Remdamiesi simetrija, užbaikite tušuoti b) Sugalvokite šiam ornamentui papildomų šį ornamentą, papildykite jį naujais elementų.elementais.

c) Baikite kurti šį juostinį ornamentą.

24 BRAIŽYBOS PRATYBOS

4. Vaizdieji brėžiniai

4.1. STATMENOJI IZOMETRIJA

Teiginys Atsakymas Rezultatas

1. Aksonometrinė projekcija – tai

Vaizdai.Vaizdieji brėžiniai.Kelios projekcijos.

2. Aksonometrinę projekciją gauname vaizduodami detalę

Tarpusavyje statmenose plokštumose.Vienoje plokštumoje su trisienio kampo ašimis.Trijose tarpusavio statmenose plokštumose.

3. Mokykloje yra mokoma

Taškinio projektavimo.Pražulniojo projektavimo.Statmenojo izometrinio projektavimo.Frontaliojo dimetrinio projektavimo.

4. Statmenajai izometrijai brėžiame

Dvi ašis X ir Y.Tris ašis X, Y ir Z.Šešias ašis X, Y, Z, A, B, C.

5. Aksonometrinėje projekcijoje tarp ašių yra šie kampai

135°, 90°, 135°.120°, 120°, 120°.30°, 150°, 150°.

6. Aksonometrinėje projekcijoje daikto sienų lygiagretumą

Reikia išlaikyti.Nereikia išlaikyti.Reikia išlaikyti, bet ne visada.Nereikia išlaikyti, bet būtina taikyti taisykles.

7. Vaizdžiajame brėžinyje dažniausiai rodome

Viską, ką matome.Viską, ko nematome.Viską, kas matoma ir nematoma.

8. Pažiūrėję iš priekio matome

Horizontalųjį vaizdą.Profilinį vaizdą.Frontalųjį vaizdą.

9. Frontaliąją ir horizontaliąją plokštumą skiria

X ašis.Y ašis. Z ašis.

10. Pradėdami vaizduoti geometri-nius kūnus akso-no metriniu būdu braižome

Geometrinių kūnų šonines plokštumas.Geometrinių kūnų pagrindus.

25BRAIŽYBOS PRATYBOS

4.2. APVALIŲ FORMŲ BRAIŽYMAS AKSONOMETRINĖJE PLOKŠTUMOJE

1. Įvardykite šią plokštumą ir įbrėžkite į ją ovalą.

plokštuma

2. Nubraižykite ritinį, kurio pagrindo spindulys 30 mm, o ritinio aukštis 70 mm.

„Braižybos pratybos“. XI–XII kl. pratybų sąs., p. 12–13

„Braižybos pratybos“. XI–XII kl. pratybų sąs., p. 24–25

www.sviesa.lt

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama 19

Pritaikyti mokinių amžiaus

tarpsniams

Pasižymi tarpdalykine derme,

turinio tęstinumu, mokomosios

medžiagos aktualumu

Pritaikyti esminių dalykinių

ir bendrųjų kompetencijų

ugdymui

Išsiskiria originaliu dizainu,

aiškia struktūraPritaikyti

mokinių pasiekimų bei pažangos (įsi)vertinimui

Orientuoti į aktyvų

mokymąsi

Įdomūs, skatina mokymosi

motyvaciją

Padeda diferencijuoti,

individualizuoti ugdymą

MOkytOjO darbO kalendOrIus –tai darbo planavimo knyga, parengta specialiai Jums, mokytojai, atsižvelgiant į Jūsų darbo poreikius ir pobūdį.

Originalus, funkcionalus kalendorius, kuriame rasite

2013–2014 m. m. švenčių ir atmintinas dienas,

galėsite pasižymėti svarbius dalykus (pamokų tvarkaraštį,

pasiekimų ir pažangos vertinimus ir kt.), įkvėps Jus

kasdieniam darbui.

tikimės, kad pamilsite jį nuo pirmo puslapio!

Pritaikyti mokinių amžiaus

tarpsniams

Pasižymi tarpdalykine derme,

turinio tęstinumu, mokomosios

medžiagos aktualumu

Išsiskiria originaliu dizainu,

aiškia struktūra Pritaikyti mokinių pasiekimų

bei pažangos (įsi)vertinimui

Orientuoti į aktyvų

mokymąsi

Įdomūs, skatina mokymosi

motyvaciją

Padeda diferencijuoti, individualizuoti

ugdymą

Pritaikyti esminių dalykinių ir

bendrųjų kompetencijų ugdymui serIjOs „ŠOk“

vadOvėlIų kOMPlektaI

Išbandyti aplinką e.Šviesa užsiregistravo daugiau kaip 2000 mokytojų!Šiandien aplinką e.Šviesa naudoja 150 įvairių dalykų mokytojų.Labiausiai mokytojai domisi ir dažniausiai naudoja interaktyvųjį pamokos planą su momentinių apklausų įrankiu ir aktyviąsias pamokas. Džiugu, kad mokytojai pradeda taikyti ir skaitmeninius vadovėlių komplektus.

Dirbančių aplinkoje e.Šviesa mokytojų skaičius tik didės, e.Šviesa funkcionalumas taip pat.Tikimės, kad šį pavasarį kiekvienas norintysis turės galimybę dirbti aplinkoje e.Šviesa.Daugiau informacijos ieškokite ir mūsų naujienas sužinokite interneto svetainėje http://e.sviesa.lt arba http://facebook.com/esviesa.

Eglė Ankėnienė Biologijos mokytoja, Vilniaus Simono Daukanto progimnazija

Visi ištekliai, reikalingi konkrečiai pamokai, nuo šiol vienoje vietoje...

Regina Radavičienė Matematikos mokytoja, Vilniaus Antakalnio gimnazija

...džiaugiuosi šiuo projektu. Jis teikia mokykloms naujovių, skatina judėti į priekį...

Audrius GabnysLietuvių kalbos mokytojas, Vilniaus Simono Daukanto gimnazija

Tikiuosi, kad mūsų kuriama elektroninė aplinka palengvins mokytojo darbą. Nekantrauju ją išbandyti.

Skaitmeninėje aplinkoje jau dirba mokytojai!

e.Šviesa ekspertai:

E. aplinka

Skaitmeninisturinys

e.Šviesa

Naujiena

Skaitmeninė mokytojo darbo aplinka e.Šviesa: http://e.sviesa.ltPatogu, paprasta, šiuolaikiška ir visada po ranka!

Kodėl e.Šviesa? Nes savo kompiuteryje, planšetėje ar mobiliajame telefone galėsite naudotis:

Skaitmeniniais įrankiais:• metų darbui ir pamokoms planuoti;

• pamokai vesti;

• momentinėms apklausoms atlikti ir

užduotims skirti;

• mokiniams ir mokytojui įsivertinti.

Metodine medžiaga:• interaktyviaisiais ilgalaikiais ir pamokų planais.

Skaitmeniniu gamtos ir žmogaus, matematikos ir lietuvių kalbos dalykų V klasei mokomuoju turiniu:• vadovėliais;

• pratybų sąsiuviniais ir kt.;

• mokytojo knygomis;

• aktyviosiomis pamokomis;

• mokymosi objektais;

• parengtomis momentinėmis apklausomis.

Kas tai?

Aktyvioji pamoka – tam tikros mokomojo dalyko temos interak-tyviųjų skaidrių pateiktis ir jos naudojimo scenarijus.

Kodėl aktyviąsias pamokas patogu naudoti?

Taupomas pasirengimo pamokai laikas:visa pamokos eiga ir veiklos apgalvotos ir pasiūlytos scenarijuje.

Papildomas vadovėlio komplektas:užduotys, tekstinė, vaizdinė informacija.

Motyvuojami, įtraukiami į aktyvią veiklą mokiniai:pritaikytos mokiniams priimtinos šiuolaikinės technologijos, įdomus, patrauklus mokymosi procesas, geros emocijos.

Palengvinamas mokomosios medžiagos suvokimas:aiškiai, žaismingai, sistemingai pateikta mokomoji medžiaga.

Užtikrinamas greitas grįžtamasis ryšys:integruota apklausos ir vertinimo sistema, leidžianti „čia ir da-bar“ sužinoti mokinių nuomonę, atsakymus.

AKTyviosios PAMoKos – daugiau spalvų ir energijos Jūsų pamokoms!Norėdami prisidėti prie kuo efektyvesnio mokymo(si) proceso siūlome išbandyti daugelio jau pamėgtas aktyviąsias pamokas.

* Aktyviosios pamokos papildo konkrečių mokymo(si) komplektų medžiagą, todėl jas patogiausia naudoti kartu su nurodytais vadovėliais. Tačiau jų turinį galima pritaikyti ir darbui su kitais atitinkamo dalyko vadovėliais.

Kaip apie aktyviąsias pamokas sužinotidaugiau ir jas įsigyti?

Aktyviąsias pamokas Jums pristatys, pademonstruos, informaciją apie įsigijimo sąlygas suteiks švietimo sistemos koordinatoriai:http://www.aktyviklase.lt/kontaktai/Susipažinti su aktyviųjų pamokų pavyzdžiais galite adresuhttp://www.aktyviklase.lt/resursai/aktyviuju-pamoku-pavyzdziai/

Mokytojų atsiliepimai

Naudojant pamokos scenarijų lengviau integruoti skaitmeninį tu-rinį, planuoti ir organizuoti įvairią mokinių veiklą. Pamoka tampa šiuolaikiškesnė, patrauklesnė, vaizdingesnė. Vaikus lengva sudo-minti mokomuoju dalyku. Mokiniai tampa aktyvūs, noriai atlieka užduotis, veržiasi prie lentos atlikti skaidrėse pateiktų užduočių, nebijo suklysti. Tai rodo mokinių audringa reakcija ir entuziazmas.

Genovaitė Stankevičienė, Šiaulių „Romuvos“ pagrindinės mokyklos chemijos mokytoja

Kokių dalykų aktyviosios pamokos parengtos?

Dalykas Mokymo(si) komplektas*Klasė1 2 5 6 7 9 10

Integruotas gamtos mokslų, lietuvių kalbos ir matematikos kursas

PUPA. I, II klasė, s. „Šok“GILĖ. I, II klasė, s. „Šok“RIEŠUTAS. I, II klasė, s. „Šok“

X X

Gamta ir žmogus MOKSLININKŲ PĖDOMIS. V klasė, s. „Šok“MOKSLININKŲ PĖDOMIS. VI klasė, s. „Šok“

X X

Biologija BIOLOGIJA. VII klasė, s. „Šok“BIOLOGIJA. IX klasė

X X

Fizika FIZIKA. VII klasė, s. „Šok“ X

Istorija ISTORIJA. VII klasė, s. „Šok“ X

Matematika FORMULĖ. V, VI klasė, s. „Šok“MATEMATIKA. IX klasėMATEMATIKA. X klasė

X X X X

Lietuvių kalba LIETUVIŲ KALBA. IX klasė X

Projekto partneriai:

Ir Jūs galite taip dirbti!

Projekto naujienų ieškokite adresu www.aktyviklase.lt.

• Kamera ActiView AV122

Aktyviosios klasės

sprendimą sudaro:

• Grafinė planšetė ActivSlate 60

Projektas „Aktyviosios klasės sprendimas“ – geresniam mokymui(si): skaitmeninis turinys, formuojamojo vertinimo metodika ir technologijos

Aktyviosiose klasėse jau vyksta pamokos!

Vilniaus Taikos progimnazijos, Šv. Kristoforo progimnazijos ir M. Daukšos vidurinės mokyklos matematikos ir gamtos mokslų mokytojai jau naudoja aktyviosios klasės sprendimą. Tai pirmieji žingsniai siekiant susieti pažangų mokomąjį turinį, pasaulyje pripažintas mokymo ir vertinimo metodikas ir naujausias technologijas.

Puiku, kad galiu išbandyti aktyviosios klasės sprendimą: dirbti su naujausiomis technologijomis, derinti popierinio vadovėlio komplektą su skaitmeniniu turiniu. Mano pamokos įdomesnės, įtraukia kiekvieną mokinį į mokymosi procesą. Ši naujovė patinka ir tinka tiek man, tiek mokiniams.

Rasa Žukauskienė, Vilniaus Taikos progimnazijos biologijos mokytoja

• Interaktyvioji lenta 578 PRO MOUNT

Naujiena

• Aktyvaus mokinių dalyvavimo ir apklausos sistema ActivExpression

Turinys:• Serijos „Šok“ vadovėlių „Formulė“ ir

„Mokslininkų pėdomis“ V klasei komplektai• Aktyviosios pamokos• Skaitmeninis turinys ir aplinkos e.Šviesa įrankiai

Mokytojų mokymai:• Darbas su naujausiomis technologijomis ir

skaitmeninių išteklių kūrimas• Skaitmeninio turinio naudojimas

mokymo(si) procese

Technologijos:

Kas tai?

Aktyvioji pamoka – tam tikros mokomojo dalyko temos interak-tyviųjų skaidrių pateiktis ir jos naudojimo scenarijus.

Kodėl aktyviąsias pamokas patogu naudoti?

Taupomas pasirengimo pamokai laikas:visa pamokos eiga ir veiklos apgalvotos ir pasiūlytos scenarijuje.

Papildomas vadovėlio komplektas:užduotys, tekstinė, vaizdinė informacija.

Motyvuojami, įtraukiami į aktyvią veiklą mokiniai:pritaikytos mokiniams priimtinos šiuolaikinės technologijos, įdomus, patrauklus mokymosi procesas, geros emocijos.

Palengvinamas mokomosios medžiagos suvokimas:aiškiai, žaismingai, sistemingai pateikta mokomoji medžiaga.

Užtikrinamas greitas grįžtamasis ryšys:integruota apklausos ir vertinimo sistema, leidžianti „čia ir da-bar“ sužinoti mokinių nuomonę, atsakymus.

AKTyviosios PAMoKos – daugiau spalvų ir energijos Jūsų pamokoms!Norėdami prisidėti prie kuo efektyvesnio mokymo(si) proceso siūlome išbandyti daugelio jau pamėgtas aktyviąsias pamokas.

* Aktyviosios pamokos papildo konkrečių mokymo(si) komplektų medžiagą, todėl jas patogiausia naudoti kartu su nurodytais vadovėliais. Tačiau jų turinį galima pritaikyti ir darbui su kitais atitinkamo dalyko vadovėliais.

Kaip apie aktyviąsias pamokas sužinotidaugiau ir jas įsigyti?

Aktyviąsias pamokas Jums pristatys, pademonstruos, informaciją apie įsigijimo sąlygas suteiks švietimo sistemos koordinatoriai:http://www.aktyviklase.lt/kontaktai/Susipažinti su aktyviųjų pamokų pavyzdžiais galite adresuhttp://www.aktyviklase.lt/resursai/aktyviuju-pamoku-pavyzdziai/

Mokytojų atsiliepimai

Naudojant pamokos scenarijų lengviau integruoti skaitmeninį tu-rinį, planuoti ir organizuoti įvairią mokinių veiklą. Pamoka tampa šiuolaikiškesnė, patrauklesnė, vaizdingesnė. Vaikus lengva sudo-minti mokomuoju dalyku. Mokiniai tampa aktyvūs, noriai atlieka užduotis, veržiasi prie lentos atlikti skaidrėse pateiktų užduočių, nebijo suklysti. Tai rodo mokinių audringa reakcija ir entuziazmas.

Genovaitė Stankevičienė, Šiaulių „Romuvos“ pagrindinės mokyklos chemijos mokytoja

Kokių dalykų aktyviosios pamokos parengtos?

Dalykas Mokymo(si) komplektas*Klasė1 2 5 6 7 9 10

Integruotas gamtos mokslų, lietuvių kalbos ir matematikos kursas

PUPA. I, II klasė, s. „Šok“GILĖ. I, II klasė, s. „Šok“RIEŠUTAS. I, II klasė, s. „Šok“

X X

Gamta ir žmogus MOKSLININKŲ PĖDOMIS. V klasė, s. „Šok“MOKSLININKŲ PĖDOMIS. VI klasė, s. „Šok“

X X

Biologija BIOLOGIJA. VII klasė, s. „Šok“BIOLOGIJA. IX klasė

X X

Fizika FIZIKA. VII klasė, s. „Šok“ X

Istorija ISTORIJA. VII klasė, s. „Šok“ X

Matematika FORMULĖ. V, VI klasė, s. „Šok“MATEMATIKA. IX klasėMATEMATIKA. X klasė

X X X X

Lietuvių kalba LIETUVIŲ KALBA. IX klasė X

Mieli mokytojai, mokyklų vadovai!Leidyklos „Šviesa“ mokymo centras sukurtas tam, kad Jūs – Lietuvos mokytojai ir pedagoginiai darbuotojai – galėtumėte efektyviai tobulėti ir savo darbe taikyti pažangius mokymo metodus ir priemones. Platus kokybiškų mokymų pasirinkimas.Siūlomemokymus,

konsultacijas,praktiniusirteoriniusseminarus,kuriepadedaugdytitiekprofesines,tiekbendrąsiaskompetencijas.

Svarbiausia – Jūsų poreikiai.Tobulinimosiprogramasarmokymuspritaikomepagalkonkrečiosmokyklosirjosspecialistųporeikius.

Lankstus požiūris.KvalifikacijostobulinimoprogramasrengiameirįgyvendinametiekMokymocentre,tiekJūsųdarbovietoje.

Pažangūs metodai.Ugdymoprocesesiekiamediegtinaujoves,todėlišskirtinįdėmesįskiriameinovatyviomsmokymopriemonėms.

Renginiųdalyviamsišduodamekvalifikacijostobulinimopažymėjimus.Daugiauinformacijosrasitehttp://mokymocentras.sviesa.lt.Jeiguturiteklausimų,maloniaikviečiamesumumissusiektiel.paštu mokymai@sviesa.lt.

KATALOGAI

Ikimokyklinisugdymas

Pradinisugdymas

Lietuviųkalba

Matematika

Rusųkalba

Biologija

Chemija

Fizika

IstorijaGeografija.EkonomikaDailė.MuzikaEtika

(rasitewww.sviesa.lt)

Technologijos (rasitewww.sviesa.lt)

Informacinėstechnologijos (rasitewww.sviesa.lt)

Anglųkalba.Vokiečiųkalba (rasitewww.sviesa.lt)

Rusakalbiųmokykloms (rasitewww.sviesa.lt)

Lenkųmokykloms (rasitewww.sviesa.lt)

LEIDINIŲ UŽSAKYMAS

Įsigyti leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinių galite adresu www.uzsakymas.lt.Šioje ugdymo įstaigoms skirtoje leidinių užsakymo sistemoje Jūs rasite:

leidiniųanotacijas,aprašymus; planuojamųišleistileidiniųanonsus; specialiaskainasirpasiūlymusšvietimosistemai.

Taippatšiųleidiniųgaliteįsigytiknygynuose„Pegasas“irinternetiniameknygynewww. pegasas.lt.