teismŲ nutarČiŲ apŽvalga · 2018-03-15 · 1. de l teise s normų, reglamentuojanc ių įmonių...

k

AUDITAS

PROBLEMATIKA IR NAUJOVĖS

Pentana

Naujos redakcijos Audito įstatymas nuo 2017-03-01

Audito reglamentas nuo 2017-03-01

Planiniai patikrinimai

Reglamento paž eidimo tyrimai

VIĮ reikalai

<aprašymas>

TEISMŲ NUTARČIŲ APŽVALGA

NEMOKUMO KLAUSIMAIS

2017 m. IV ketvirtis

1. Teismų nutarc ių apž valga įmonių bankroto klausimais

2. Teismų nutarc ių apž valga įmonių restruktu rižavimo klausimais

3. Teismų nutarc ių apž valga fižinių asmenų bankroto klausimais

4. Administracinių teismų praktika

TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS


Puslapis 1

Vartojamos santrumpos

Nr. Santrumpa Reikšmė

1. Tarnyba Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos

(2016-01-01 pere me visas Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos

Respublikos u kio ministerijos funkcijas)

2. Departamentas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos u kio ministerijos

(2016-01-01 visas Departamento funkcijas pere me Tarnyba)

3. VMI Valstybine mokesc ių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

4. LAT Lietuvos Auks c iausiasis Teismas

5. LVAT Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

6. LApT Lietuvos apeliacinis teismas

7. VAAT Vilniaus apygardos administracinis teismas

8. CK Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas

9. CPK Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas

10. BK Lietuvos Respublikos baudž iamasis kodeksas

11. DK Lietuvos Respublikos darbo kodeksas

12. ĮBĮ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas

13. ĮRĮ Lietuvos Respublikos įmonių restruktu rižavimo įstatymas

14. FABĮ Lietuvos Respublikos fižinių asmenų bankroto įstatymas

15. BAĮ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo

16. Elgesio kodeksas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintas

Bankroto ir restruktu rižavimo administratorių elgesio kodeksas



Puslapis 2


ĮMONIŲ BANKROTO KLAUSIMAIS




Puslapis 3

1. De l teise s normų, reglamentuojanc ių įmonių bankroto pripaž inimą tyc iniu

2. De l bendrove s vadovo atsakomybe s ru s ies, civiline s atsakomybe s ir materialine s atsakomybe s

taikymo atvejų atribojimo

3. De l bylos nagrine jimo kasacine tvarka, kai likviduojamas ir is registruojamas bankrutavęs

juridinis asmuo

4. De l kreditorių komiteto teise s parduoti reikalavimo teises tinkamo įgyvendinimo ir galimybe s

kreditoriui perimti neparduotą reikalavimą bankroto byloje

5. De l restitucijos taikymo

6. De l kreditoriaus galimybe s reiks ti tiesioginį ies kinį bankrutuojanc ios bendrove s vadovui ir

akcininkui de l padarytos ž alos atlyginimo tyc inio bankroto atveju

7. De l teismo aktyvumo sprendž iant bankrutuojanc ios įmone s bankroto administratoriaus ies kinį

de l įmone s sudarytų sandorių nuginc ijimo

8. De l ž alos, kaip bu tinosios sąlygos, nustatant bankroto administratoriaus civilinę atsakomybę

9. De l ne teismo tvarka vykdomo bankroto proceso ir teise s skųsti kreditorių susirinkimo

nutarimus

10. De l darbo sutarties pakeitimo pripaž inimo negaliojanc iu pagal ČK 1.91 str.

11. De l kreditoriaus teise s skųsti teismo nutartį de l bankroto administratoriaus (ne)atstatydinimo

12. De l likviduotos individualios įmone s savininko atsakomybe s už įgytas iki įmone s likvidavimo jo,

kaip fižinio asmens, prievoles kreditoriams

13. De l hipotekos kreditoriaus reikalavimo pirmumo



Puslapis 4

Dėl teisės normų, reglamentuojančių įmonių bankroto pripažinimą tyčiniu

BUAB prašė pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. LAT išaiškino, jog tais atvejais, kai įmonės bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p. dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, sudarymo ar priimtų kitų nuostolingų

ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sprendimų, tokius sandorius ir (ar) priimtus kitus sprendimus nėra būtina ginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokių, dėl kurių sudarymo egžistuoja priežastinis ryšys su jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu iki tokio laipsnio, jog šie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja šios

aplinkybės neįrodė. Kita vertus, vien aplinkybė, jog ginčo sandorių sudarymas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p., nereiškia, jog šių sandorių sudarymo teisėtumas, esant įstatymo nustatytam pagrindui, negali būti tikrinamas teismine tvarka.

LAT 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017

Dėl bendrovės vadovo atsakomybės rūšies, civilinės atsakomybės ir materialinės atsakomybės taikymo atvejų atribojimo UAB prašė priteisti iš buvusio vadovo bendrovei padarytos žalos atlyginimą. LAT išaiškino, kad tai, ar bendrovės vadovui taikytina civilinė ar materialinė pagal darbo teisės normas kylanti atsakomybė, nustatoma atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalą, pobūdį ir pažeistų pareigų rūšį – jei vadovas padaro žalos veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetenciją, jam taikoma civilinė atsakomybė. Nustačius, kad vadovas bendrovei žalą padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, kartu nepažeisdamas savo, kaip bendrovės vadovo, kompetencijos, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę. Ieškovui, reiškiančiam reikalavimą taikyti vadovui civilinę atsakomybę, tenka pareiga įrodyti, kad pažeista būtent įstatyme įtvirtinta vadovo pareiga, o ne darbuotojui DK numatytos pareigos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą grindė atsakovo neteisėtais veiksmais pažeidus fiduciarines pareigas, klastojant finansinės apskaitos dokumentų duomenis, todėl įrodžius pareigų, nustatytų ČK 2.87 str., BAĮ 21 str. 1 d., pažeidimą, atsakovui taikytina civilinė, o ne materialinė atsakomybė. Kita vertus, tenkindamas dalį ieškovės reikalavimų dėl nustatyto cinko trūkumo, apeliacinės instancijos teismas neįvertino atsakovo galimybės įrodyti savo atsikirtimų pagrindą ir nepagrįstai jį atmetė kaip neįrodytą. Atsižvelgiant į tai ir į aplinkybę, kad faktiniai bylos

Tais atvejais, kai įmonės bankrotą prašoma pripažinti

tyčiniu pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p. dėl nuostolingų ar

ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių, įskaitant ir

sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto

pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, sudarymo ar

priimtų kitų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų

įmonei sprendimų, tokius sandorius ir (ar) priimtus kitus

sprendimus nėra būtina ginčyti įstatymo nustatyta tvarka.



Puslapis 5

duomenys neteikia pagrindo padaryti pagrįstą išvadą dėl aptariamo cinko kiekio sunaudojimo ar nesunaudojimo ieškovės gamybos procese, darytina išvada, jog ieškovė šioje dalyje neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos įrodyti padarytą žalą, taigi ieškovei neįrodžius padarytos žalos, jos reikalavimo dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo už ginčijamą cinko trūkumą turėjo būti atmesta.


Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka, kai likviduojamas ir išregistruojamas bankrutavęs juridinis asmuo

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovė UAB pripažinta bankrutavusia ir jos veikla pasibaigė. Bendrovė 2017 m. gegužės 19 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl buvęs bankrutavusios įmonės administratorius prašo nutraukti kasacinį procesą.

Kasacinio proceso normos tiesiogiai nereglamentuoja bylos nutraukimo pagrindų, taip pat nenustato teisinio pagrindo nutraukti kasacinį procesą dėl to, kad likviduota proceso šalis (juridinis asmuo), tačiau nurodo, kad kasacinis teismas turi teisę sprendimą ar nutartį visą ar iš dalies panaikinti ir bylą nutraukti (CPK 359 str. 1 d. 6 p.), o CPK 359 str. 5 d. nustato, kad teismo sprendimas, nutartis kasacine tvarka panaikinami ir byla nutraukiama CPK 293 str. nurodytais pagrindais.

CPK 293 str. 1 d. 8 p. nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai bet kurios instancijos teisme nagrinėjamos bylos metu likviduojamas juridinis asmuo ir jo teisių neperima kitas asmuo, byla turėtų būti nutraukiama.

Juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, jo teisių ir (ar) pareigų kiti asmenys paprastai neperima, jei visų ar dalies teisių (pareigų) perėmimas nenustatytas įstatymu ar sutartimi, tačiau galimi atvejai, kai po juridinio asmens likvidavimo, net ir nesant teisių (pareigų) perėmimo su juo susijusiems asmenims, gali atsirasti teisiniai padariniai. Pavyždžiui, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 13 d. nustato, kad po bendrovės likvidavimo paaiškėjęs bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Tai reiškia, kad turtines teises į po įmonės likvidavimo atsiradusį turtą perima jos akcininkai.

ĮBĮ normos nenustato likviduotos dėl bankroto įmonės pareigų perėjimo kitiems asmenims, kadangi likvidavus bankrutavusią įmonę jos prievolės pasibaigia. ĮBĮ normos taip pat nereglamentuoja likviduotos bankrutavusios įmonės turtinių teisių perėjimo kitiems asmenims, kadangi visas žinomas bankrutavusios įmonės turtas paskirstomas bankroto proceso metu šio įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 33, 35 str.). Tačiau galima faktinė situacija, kai po bankrutavusios įmonės likvidavimo atsiranda (paaiškėja) jai nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris bankroto proceso metu nebuvo žinomas ir kuris galėjo ir gali būti panaudotas atsiskaitant su kreditoriais.

Nors ĮBĮ normos tokios situacijos nereglamentuoja, tačiau ir nevaržo kreditorių, kurių reikalavimai bankroto byloje nebuvo patenkinti, pretenduoti į tokį turtą ir po bankroto bylos užbaigimo savo pažeistas teises ginti ne ĮBĮ normų, o kitais įstatymo nustatytais būdais. Tokia požicija užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.



Puslapis 6

Po juridinio asmens pasibaigimo gali susidaryti teisinė padėtis, kuri su pasibaigusiu juridiniu asmeniu susijusiems asmenims gali sukurti tam tikrų teisinių padarinių, pavyždžiui, teisę į likviduotos įmonės turtą, taip pat pareigą atlyginti kreditoriams nuostolius (ĮBĮ 20 str. 7 d.) ir pan., todėl teisėjų kolegija išaiškina, kad tuo atveju, kai kasacinio proceso metu likviduojamas juridinis asmuo (bylos šalis) ir neleidžiamas jo teisių perėmimas, nepriklausomai nuo to, kad pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, kasacinis teismas turėtų juos panaikinti ir bylą nutraukti CPK 293 str. 1 d. 8 p. pagrindu. Tačiau svarstydamas bylos nutraukimo klausimą kasacinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, ar bylos nutraukimas sukurs teisinius padarinius, o jei sukurs, tai ar bylos nutraukimas atitiks civiliniam procesui keliamus tikslus (CPK 2 str.).

Kasacinis skundas priimtas egžistuojant ieškovei; ji yra pateikusi atsiliepimą į kasacinį skundą. Teismų priimtų ir įsiteisėjusių procesinių sprendimų panaikinimas ir bylos nutraukimas dėl ieškovės likvidavimo reikštų, kad šalių ginčas iš esmės neišspręstas ir teisinė taika neatkurta. Tai neatitiktų civilinio proceso tikslų (ČPK 2 str.) ir galėtų sukurti teisinių padarinių su likviduota įmone susijusiems asmenims, pažeisti bankrutavusios įmonės kreditorių ar šios bylos atsakovų teisėtus interesus.

LAT 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383-219/2017

Dėl kreditorių komiteto teisės parduoti reikalavimo teises tinkamo įgyvendinimo ir galimybės kreditoriui perimti neparduotą reikalavimą bankroto byloje

Bankrutavusios įmonės reikalavimo teisė į šios įmonės skolininkus yra įmonės turto dalis. Reikalavimo teisės, kaip ir neparduoto varžytynėse nekilnojamojo turto, pardavimo tvarką įgaliotas nustatyti kreditorių susirinkimas (komitetas) (ĮBĮ (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) 33 str. 1 d. 3 p., 25 str. 3 d.). Bankrutavusios įmonės reikalavimo teisės, kaip ir kito įmonės turto, pardavimo kainos tvirtinimas yra įmonės kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai priskirtas klausimas (ĮBĮ 23 str. 1 d. 5 p.). Kreditorių susirinkimas (komitetas), priimdamas nutarimą parduoti įmonės turtą (reikalavimo teisę), turi nustatyti tokią šio turto pardavimo tvarką ir kainą, kuri atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui.

Reikalavimo teisė yra specifinis bankrutavusios įmonės turtas. Nepaisant nominalios reikalavimo teisės vertės, tokio turto rinkos vertė priklauso nuo reikalavimo teisės apibrėžtumo (ar reikalavimo teisė yra nustatyta ir neginčytina, ar dėl jos egžistavimo ir (arba) dydžio egžistuoja ginčas), taip pat nuo reikalavimo teisės skolininko turtinės padėties (galimybės įgyvendinti reikalavimo teisę iš skolininko turto). Tokio turto potencialių pirkėjų skaičius yra ribotas, todėl įprasti turto pardavimo metodai (pvž., vien paskelbiant apie tokio turto pardavimą spaudoje) paprastai nesudaro sąlygų pasiekti bankroto procedūrų tikslą – maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Bankrutavusios įmonės turto pardavimą organižuoja ir jį parduoda bankroto administratorius (ĮBĮ 31 str. 2 p.). Nors turtas ir parduodamas kreditorių susirinkimo (komiteto) nustatyta tvarka, bankroto administratorius neturi



Puslapis 7

apsiriboti kreditorių susirinkimo (komiteto) nustatytais neefektyviais turto pardavimo būdais (pvž., vien skelbiant apie turto pardavimą spaudoje), tačiau, siekdamas bankroto procedūrų tikslo, gali papildomai reklamuoti parduodamą turtą, ieškoti potencialių pirkėjų tiksliniais skelbimais atsižvelgdamas į parduodamo turto specifiką.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu reikalavimas byloje Nr. 1 nebuvo aiškiai apibrėžtas, dėl jo pagrįstumo ir dydžio nebuvo priimtas galutinis teismo sprendimas (byla tuo metu buvo sustabdyta). Nesant aiškiai apibrėžto ir vykdytino bankrutuojančios bendrovės reikalavimo skolininkui, apeliacinės

instancijos teismas neturėjo pagrindo kreditorių komiteto nutarimą vertinti kaip mažinantį bankrutuojančios įmonės turto vertę, ribojantį kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus.

ĮBĮ 33 str. 2 d. nustatyta galimybė neparduotą turtą perduoti kreditoriams. Trečiasis asmuo VĮ nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis buvo pasiruošęs perimti dalį reikalavimo teisių į BUAB skolininkus ir savarankiškai tęsti bylinėjimąsi, todėl teismai turėjo įvertinti, jog siūlymas kreditoriams patiems perimti reikalavimo teisę bankroto byloje labiau atitiktų visų kreditorių interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra duomenų apie tai, jog trečiasis asmuo, norėdamas perimti reikalavimo teisę, būtų pateikęs konkretų siūlymą, už kokią kainą jis perimtų bankrutavusios įmonės reikalavimą civilinėje byloje Nr. 1. Be konkretaus pasiūlymo neįmanoma įvertinti, kokią naudą iš kreditoriaus perimamos teisės gautų bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai. Be to, trečiojo asmens, kaip antrosios eilės kreditoriaus, noras perimti reikalavimo teisę atitinkamai sumažinant jo kreditoriaus

reikalavimą neatitiktų kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo principų (ĮBĮ 35 str.), todėl galėtų pažeisti kitų kreditorių interesus. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas neapriboja trečiojo asmens galimybės perimti reikalavimo teises kreditorių komiteto nustatyta tvarka – jis gali dalyvauti turtinių teisių pardavimo procese ir, siūlydamas kainą, įsigyti šią reikalavimo teisę.

LAT 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017

Reikalavimo teisė yra specifinis bankrutavusios įmonės

turtas. Nepaisant nominalios reikalavimo teisės vertės,

tokio turto rinkos vertė priklauso nuo reikalavimo teisės

apibrėžtumo (ar reikalavimo teisė yra nustatyta ir

neginčytina, ar dėl jos egzistavimo ir (arba) dydžio

egzistuoja ginčas), taip pat nuo reikalavimo teisės

skolininko turtinės padėties (galimybės įgyvendinti

reikalavimo teisę iš skolininko turto). Tokio turto

potencialių pirkėjų skaičius yra ribotas, todėl įprasti turto

pardavimo metodai (pvz., vien paskelbiant apie tokio turto

pardavimą spaudoje) paprastai nesudaro sąlygų pasiekti

bankroto procedūrų tikslą – maksimalų kreditorių

reikalavimų patenkinimą. Nors turtas ir parduodamas

kreditorių susirinkimo (komiteto) nustatyta tvarka,

bankroto administratorius neturi apsiriboti kreditorių

susirinkimo (komiteto) nustatytais neefektyviais turto

pardavimo būdais (pvz., vien skelbiant apie turto

pardavimą spaudoje), tačiau, siekdamas bankroto

procedūrų tikslo, gali papildomai reklamuoti parduodamą

turtą, ieškoti potencialių pirkėjų tiksliniais skelbimais,

atsižvelgdamas į parduodamo turto specifiką.



Puslapis 8

Dėl restitucijos taikymo

BUAB actio Pauliana pagrindu prašė pripažinti negaliojančiomis su atsakovais sudarytas jachtos pirkimo-pardavimo bei tarpusavio skolų suderinimo sutartis ir taikyti restituciją. LAT konstatavo, kad nors teismai pagrįstai nustatė sąlygas actio Pauliana ieškiniui tenkinti dalyje dėl skolų suderinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, tačiau spręsdami restitucijos taikymo klausimą teismai neatsižvelgė į materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens teisinį savarankiškumą (subjektiškumą) įskaitant juridinio asmens dalyvių ir juridinio asmens prievolių bei atsakomybės pagal prievoles atskirumą (ČK 2.33 str. 1 d., 2.50 str. 1 ir 2 d.) ir todėl netinkamai išsprendė restitucijos pagal ginčo aktus taikymo klausimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovų atitinkamai 11 584,80 Eur ir 50 000 Eur grąžindamas šiems atsakovams atitinkamas reikalavimo teises į ieškovę, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nors ir atkreipė dėmesį, kad atsakovai nėra tiesioginiai naudos pagal ginčo aktus gavėjai, tačiau nelaikė šių aplinkybių kliūtimi taikyti restituciją pirmosios instancijos teismo parinktu būdu. LAT pažymėjo, kad teismams nenustačius pagrindo nukrypti nuo įprasto restitucijos modelio, restitucija turi būti taikoma taip, kad ginčo skolų suderinimo aktų šalys būtų grąžintos į padėtį, buvusią iki šių aktų sudarymo (ČK 6.145 str. 1 d.), t. y. priteistiną BUAB sumą padidinant, o atitinkamas reikalavimų teises į BUAB grąžinant atsakovams. LAT iš dalies pakeitė žemesnių instancijų teismų sprendimą bei nutartį. LAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-695/2017

Dėl kreditoriaus galimybės reikšti tiesioginį ieškinį bankrutuojančios bendrovės vadovui ir akcininkui dėl padarytos žalos atlyginimo tyčinio bankroto atveju

BUAB kreditorius prašė priteisti solidariai iš buvusio BUAB vadovo ir akcininko įmonei padarytos žalos atlyginimą. LAT nurodė, kad tyčinio įmonės bankroto atveju kreditoriai (šiuo atveju - ieškovas) iš esmės turi teisę pareikšti ieškinį šios bendrovės akcininkams ir vadovams, tačiau šią teisę riboja priteistino akcininkų ir (ar) vadovų veiksmais padarytos žalos atlyginimo dydžio aiškumo reikalavimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neturėjo pagrindo pareikšti tiesioginio ieškinio, nes įmonės bankroto byla nėra baigta, įmonė nelikviduota, kitoje byloje tapatų ieškinį jau yra pareiškęs bankroto administratorius. Nors įstatyme neribojama teismo teisė palikti ieškinį nenagrinėtą pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, tačiau įgyvendinti šią teisę teismas gali tik įsitikinęs, kad tikrai yra tam pagrindas. Vienos šalies požicijos apie tokio pagrindo buvimą (kaip nagrinėjamu atveju – apie tai, kad dėl tapataus reikalavimo byla teisme jau yra iškelta) nepakanka, jog būtų galima nuspręsti ieškinį palikti nenagrinėtą, kol nėra patikimai įsitikinta, kad toks pagrindas tikrai egžistuoja. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nepasinaudojęs įstatyme suteiktomis galimybėmis išsiaiškinti atsakovo nurodytos ieškinių tapatumo aplinkybės tikrumo, negalėjo konstatuoti, kad yra pagrindas ginčo ieškinį palikti nenagrinėtą, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui. LAT 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-313/2017



Puslapis 9

Dėl teismo aktyvumo sprendžiant bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus ieškinį dėl įmonės sudarytų sandorių nuginčijimo

BUAB actio Pauliana pagrindu prašė pripažinti negaliojančiu BUAB ir atsakovės sudarytą kasos kvitą, kurio pagrindu atsakovei buvo grąžinta paskola, bei taikyti restituciją. LAT konstatavo, kad atmesdamas ieškinį apeliacinės instancijos teismas neįvertino ginčijamo atsiskaitymo sandorio teisėtumo pagal ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu sandorį dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, juridinio asmens teisnumui, vadovaujantis ČK 1.81 str. 1 d., 1.82 str. 2 d., šiuo tikslu neištyrė visų reikšmingų rašytinių įrodymų, kai teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, jog sandoriu buvo pažeisti bendrovės daugelio kreditorių teisėti interesai, nes dėl jo reikšmingai sumažėjus bendrovės turto, jie neteko galimybės išsiieškoti iš bendrovės turto savo turimų reikalavimų. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, sprendimu konstatavęs ginčijamo sandorio negaliojimą vien dėl aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, laikydamas jas prejudicinėmis, nepagrįstai iš naujo nenustatė aplinkybių, patvirtinančių arba paneigiančių sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinius pagrindus, netyrė teismo nuosprendžio bei teismo nutarties pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu kaip rašytinių įrodymų turinio, juose užfiksuotų reikšmingų duomenų nagrinėjamai civilinei bylai, ir pagal tai nepateikė teisinio vertinimo, ar byloje yra nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ČK 1.81 str. 1 d., 1.82 str. 2 d. sandorių negaliojimo pagrindus pagal šiose teisės normose ir LAT praktikoje suformuluotus kriterijus. LAT 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-479-687/2017

Dėl žalos, kaip būtinosios sąlygos, nustatant bankroto administratoriaus civilinę atsakomybę

BUAB prašė priteisti iš buvusios įmonės bankroto administratorės žalos atlyginimą - trečiojo asmens sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį. LAT nurodė, kad esminė šioje byloje nustatytina aplinkybė, ar atsakovė, pagrįstai nuspręsdama trečiajam asmeniui negrąžinti varžytynių dalyvio įmokos, sukėlė žalą BUAB, tačiau teismas netyrė, kam buvo panaudotas gautas varžytynių dalyvio mokestis. Teismas tiesiog konstatavo faktą, kad atsakovė gautą sumą iš varžytynių panaudojo savo interesams, tačiau nenustatė, kaip pasireiškė įmonei padaryta žala – ar įmonė neteko turto, ar turėjo papildomų išlaidų, ar negavo pajamų, ar kt. Teismas konstatuodamas, kad atsakovė įmonei sukėlė žalą, turėjo nustatyti lėšų panaudojimo pobūdį (paskirtį), t. y. turėjo įvertinti, kam gauta suma buvo panaudota – ar bankrutuojančios įmonės interesams, ar kitiems tikslams, juo labiau byloje esant yra duomenų, kad varžytynių dalyvio mokestis panaudotas, perduodant jo dalį naujajam ieškovės bankroto administratoriui atsiskaityti už teisinę pagalbą ir už suteiktas audito paslaugas.

LAT 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-475-684/2017



Puslapis 10

Dėl ne teismo tvarka vykdomo bankroto proceso ir teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus

Bankrutuojančios ne teismo tvarka IĮ savininko kreditorė prašė įmonės kreditorių susirinkime priimtus nutarimus pripažinti negaliojančiais ir nutraukti jos bankroto procesą ne teismo tvarka. LAT nurodė, kad pareiškėja yra pareiškusi savo finansinį reikalavimą IĮ bankroto procese, vykdomame ne teismo tvarka, ir turi materialinį suinteresuotumą šio proceso baigtimi, todėl pareiškėja laikytina suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę skųsti įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus. Kita vertus, pareiškėja turi teisę skųsti tik tuos nutarimus, kurie priimti po to, kai kreditorių susirinkimas patvirtina jos finansinį reikalavimą bankroto procese, vykdomame ne teismo tvarka, nes IĮ savininko kreditoriai nedalyvauja priimant nutarimą IĮ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, taigi, priešingai nei įmonės kreditoriai, neturi ir teisės balsuoti dėl bankroto proceso, kuris vyks ne teismo tvarka. Būtent pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, kaip IĮ savininko kreditorė, neturi teisės inicijuoti IĮ bankroto proceso ne teismo tvarka bei ginčyti kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo pradėti IĮ bankroto procesą ne teismo tvarka, laikytina teisiškai pagrįsta. LAT 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-484-219/2017

Dėl darbo sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.91 str. BUAB prašė pripažinti negaliojančiais su atsakovais sudarytų darbo sutarčių pakeitimus, kuriais padidintas darbo užmokestis. LAT nurodė, kad jeigu sandorį atstovas sudaro piktavališkai susitaręs su kita šalimi (jos atstovu) ir kenkia atstovaujamojo interesams, toks sandoris pripažįstamas negaliojančiu ČK 1.91 str. 1 d. nurodytu pagrindu. Piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Kadangi nagrinėjamu atveju bankroto procesas ieškovei inicijuotas 2013-12-13 d., t. y. beveik iš karto po to, kai atsakovams buvo padidintas darbo užmokestis, bankroto byla įmonei iškelta po dviejų mėnesių, atsakovams pagal einamas pareigas turėjo būti žinoma sunki įmonės finansinė padėtis, byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių pakelti atsakovams darbo užmokestį, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo ginčijamus sandorius sudariusių atsakovų nesąžiningumą ir pripažino juos negaliojančiais. Šiais sandoriais buvo tik padidinti įmonės darbuotojų, kaip kreditorių, finansiniai reikalavimai bankroto byloje ir mažinama kitų kreditorių galimybė patenkinti savo finansinius reikalavimus.

LAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-444-690/2017

Pareiškėja turi teisę skųsti tik tuos nutarimus, kurie priimti

po to, kai kreditorių susirinkimas patvirtina jos finansinį

reikalavimą bankroto procese, vykdomame ne teismo

tvarka, nes IĮ savininko kreditoriai nedalyvauja priimant

nutarimą IĮ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.



Puslapis 11

Dėl kreditoriaus teisės skųsti teismo nutartį dėl bankroto administratoriaus (ne)atstatydinimo

BUAB kreditorius pateikė prašymą pakeisti bankroto administratorių, ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas prašymą atmetė. LAT išaiškino, kad teismui išnagrinėjus įstatymo nustatyta tvarka gautą prašymą atstatydinti bankroto administratorių ar informaciją apie administratoriaus negalėjimą eiti pareigas ir patenkinus tokį prašymą (atstatydinus administratorių), teismo nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka, bet negali būti skundžiama kasacine tvarka. Teismui atmetus prašymą (neatstatydinus administratoriaus), tokia teismo nutartis nei apeliacine, nei kasacine tvarka negali būti skundžiama, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo atskirąjį skundą buvo atsisakyta priimti pagrįstai. LAT 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-432-313/2017

Dėl likviduotos individualios įmonės savininko atsakomybės už įgytas iki įmonės likvidavimo jo, kaip fizinio asmens, prievoles kreditoriams

Ieškovas prašė priteisti solidariai iš likviduotos IĮ savininko bei jo sutuoktinės jų negrąžintą kredito dalį. LAT nurodė, jog kai dėl bankroto likviduojama IĮ, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, ir nėra įmonės turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad įmonės savininko (dalyvio) prievolės įmonės kreditoriams pasibaigia (ČK 6.128 str. 3 d.). Ši nuostata skirta atvejams, kai įsiskolinta pagal tos IĮ, kuriai vėliau iškelta bankroto byla, atsiradusias (prisiimtas) prievoles kreditoriams. Tačiau tais atvejais, kai IĮ savininkas, kaip fižinis asmuo, asmeniškai prisiėmė prievoles pagal sandorį (kredito sutartį), šios prievolės nepasibaigia vien dėl IĮ pabaigos dėl įmonės bankroto, t. y. įmonės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, kaip nagrinėjamu atveju. Teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą IĮ bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fižiniu asmeniu, bei negavus šio reikalavimo patenkinimo, įmonės savininko prievolės išlieka.

LAT 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-395-611/2017

Teismui išnagrinėjus įstatymo nustatyta tvarka gautą

prašymą atstatydinti bankroto administratorių ar

informaciją apie administratoriaus negalėjimą eiti

pareigas ir patenkinus tokį prašymą (atstatydinus

administratorių), teismo nutartis gali būti skundžiama

apeliacine tvarka, bet negali būti skundžiama kasacine

tvarka.



Puslapis 12

Dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo pirmumo

LAT nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad turto įkeitimo sandorį sudarė tos pačios grupės įmonės, jeigu

nenustatoma CK 6.67 str. išvardytų nesąžiningumo prežumpcijos sąlygų, dar nereiškia, kad tokio

sandorio šalių elgesys yra nesąžiningas, nes nesąžiningumui patvirtinti būtina nustatyti nesąžiningus

ketinimus, tikslus sudarant sandorį arba tokiu sandoriu veikimą prieš kitus skolininko kreditorius

siekiant sumažinti jų galimybes išsiieškoti turimas reikalavimo teises iš skolininko turto. Hipotekos

kreditoriaus reikalavimo pirmumas bankroto procese kitų kreditorių atžvilgiu yra nustatytas Įmonių

bankroto įstatyme, nes tokį pirmumą lemia hipotekos, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, pobūdis.

Tokiu teisiniu reglamentavimu nesiekiama sumenkinti kitų kreditorių galimybių išsiieškoti skolas iš

skolininko turto, bet nustatomas kreditorių reikalavimų eiliškumas laikantis jų reikalavimų tenkinimo

tvarkos, pirmiausia, bankroto byloje iš skolininko turto jį pardavus gautų lėšų tenkinant pagal įstatymą

prioritetinės svarbos kreditorių reikalavimus. Todėl hipotekos sandoriu įkeičiant skolininko turtą

kreditoriui toks sandoris dar nereiškia kitų skolininko kreditorių teisių pažeidimo ČK 6.66 str. prasme,

jeigu įkeitimo paskirtis buvo prievolės užtikrinimas, o turto įkeitimas buvo atliktas įprastomis rinkoje

sąlygomis ir nepablogino skolininko mokumo. Byloje nustatytos aplinkybės dėl ginčijamų sandorių šalių

BAB ir UAB priklausymo tai pačiai įmonių grupei neleidžia daryti išvados dėl jų nesąžiningo veikimo kitų

kreditorių atžvilgiu, įvertinus ginčijamo hipotekos sandorio reikalingumą skolininkui ir tai, kad jis

sudarytas įprastomis rinkoje sąlygomis.

Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai

aiškino ir taikė ČK 6.66 str. nuostatas dėl ginčijamu skolininko sudarytu sandoriu kreditoriaus teisių

pažeidimo, ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo, neprivalėjimo sudaryti sandorį, ČK 6.67 str. 7 ir 8

p. dėl šalių nesąžiningumo prežumpcijos, Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 2 d. nustatytą draudimą

bendrovei skolinantis iš savo akcininkų įkeisti šiems bendrovei priklausantį turtą, todėl pagrįstai

nenustatė visų actio Pauliana tenkinti dėl ginčijamų paskolos sutarties 2.4 p. ir hipotekos sutarties

būtinų sąlygų, išvardytų ČK 6.66 str. Nenustačius šių sąlygų, nebuvo pagrindo pripažinti paskolos

sutarties 2.4 p. ir hipotekos sutartį negaliojančiais.

LAT 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-411-611/2017



Puslapis 13

1. Dėl kasacinio proceso nutraukimo, kai restruktūrižavimo byloje ginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai, o restruktūrižavimo byla nutraukta

2. Dėl kreditorių komiteto teisės tvirtinti restruktūrižavimo plano pakeitimus 3. Dėl restruktūrižavimo administratoriaus 4. Dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo 5. Dėl restruktūrižavimo plano metmenų


ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO

KLAUSIMAIS




Puslapis 14

Dėl kasacinio proceso nutraukimo, kai restruktūrizavimo byloje ginčijami kreditorių

finansiniai reikalavimai, o restruktūrizavimo byla nutraukta

Pareiškėja skundė žemesnių instancijų teismų nutartis, kuriomis atsisakyta patvirtinti jos kreditorinį

reikalavimą įmonės restruktūrižavimo byloje.

LAT nurodė, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimas yra neatskiriama restruktūrižavimo bylos dalis, kuri tiesiogiai susijusi su restruktūrižavimo bylos baigtimi. Restruktūrižavimo bylą nutraukus bet kuriuo iš

ĮRĮ 28 str. 1 d. nurodytų pagrindų, kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas praranda teisinį

aktualumą ir bylos dalis, kuria buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, laikytina nutrūkusia.

Kadangi nagrinėjamu atveju įsiteisėjo teismo nutartis dėl įmonės restruktūrižavimo bylos nutraukimo,

pareiškėjos finansinio reikalavimo šiai įmonei išsprendimas nesukuria ir negali sukurti teisinių

padarinių, o tai reiškia, jog nebėra kasacijos objekto ir tolesnis kasacinis procesas yra negalimas.

LAT 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2017

Dėl kreditorių komiteto teisės tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus

ĮRĮ 14 str. 11 d. nurodyta, kad restruktūrižavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia

tvarka kaip ir restruktūrižavimo planas. ĮRĮ 14 str. 3 d. numatyta, kad kreditorių susirinkimas pritaria

restruktūrižavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine

išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės

išraiškos. ĮRĮ 25 str. 1 d. 3 p. reglamentuota, kad restruktūrižuojamos įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę pritarti restruktūrižavimo plano projektui ir jo pakeitimams. Taigi restruktūrižavimo plano

pakeitimai laikomi gavusiais kreditorių pritarimą, jeigu kreditorių susirinkime už tai balsuoja

kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų

kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos.

ĮRĮ 26 str. 2 d. nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo

kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip pusę visų

teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, išskyrus ĮRĮ 10 str. 2 d. 3 p., 14 str. 3 d. ir 25 str. 1 d. 8

p. nustatytus atvejus.

Pagal ĮRĮ 25 str. 1 d. 2 p. restruktūrižuojamos įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę rinkti kreditorių

komitetą ir perduoti jam dalį kreditorių susirinkimo teisių. ĮRĮ 27 str. 2 d. nurodyta, kad kreditorių

komitetas atlieka kreditorių susirinkimo jam pavestas funkcijas, gina kreditorių interesus laikotarpiais

tarp kreditorių susirinkimų. ĮRĮ 27 str. 3 d. reglamentuota, kad vienas kreditorių komiteto narys turi

vieną balsą. Kreditorių komiteto priimti nutarimai yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė viso komiteto narių. Pažymėtina, kad galiojanti ĮRĮ redakcija nenumato jokios kvalifikuotos balsų

daugumos reikalavimo kreditorių susirinkimui renkant kreditorių komiteto narius, t. y. kreditorių

komitetui išrinkti pakanka paprastos kreditorių susirinkimo balsų daugumos.



Puslapis 15

Sisteminė ĮRĮ teisės normų, aktualių nagrinėjamam ginčui, analižė teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą,

kad svarbiausi kreditorių sprendimai restruktūrižavimo procese, kuriems reikalinga ne paprasta, o

kvalifikuota balsų dauguma, turi būti priimami kreditorių susirinkimo pagal ĮRĮ numatytas procedūras

ir taisykles. Restruktūrižavimo plano, jo pakeitimų parengimas ir patvirtinimas – viena esminių

restruktūrižavimo proceso procedūrų, nuo kurios didele dalimi priklauso viso įmonės restruktūrižavimo

proceso sėkmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorių susirinkimas negali perduoti savo kompetencijos

pritarti restruktūrižavimo plano pakeitimams paprasta balsų dauguma renkamam kreditorių komitetui,

kurio nutarimai yra teisėti, jeigu už juos

balsavo daugiau kaip pusė viso komiteto

narių.

Nagrinėjamu atveju restruktūrižuojamos

atsakovės kreditorių susirinkimas

perdavė kreditorių komitetui iš esmės

visas ĮRĮ kreditorių susirinkimui

įstatymo suteiktas teises. RUAB

kreditorių komiteto darbo reglamente

nurodyta, kad kreditorių komitetas turi

ĮRĮ numatytas ir kreditorių susirinkimo perduotas visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę

rinkti ir keisti kreditorių komitetą bei kreditorių komiteto pirmininką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia

komitetui perduodamų teisių apimties formuluotė, įvertinus aktualaus teisinio reguliavimo nuostatą,

kad komitetui gali būti perduodama tik dalis susirinkimo teisių, laikytina teisiškai ydinga, nes joje nėra

išsamiai išvardinamos konkrečios kreditorių susirinkimo kreditorių komitetui perduodamos teisės. Taip

pat atkreiptinas dėmesys, kad RUAB restruktūrižavimo plano VII.2 punkte nurodyta, jog kreditoriams

siūloma sudaryti kreditorių komitetą, kuris restruktūrižavimo plano vykdymo laikotarpiu ir tarp

kreditorių susirinkimų turėtų teisę priimti sprendimus dėl restruktūrižavimo plano eigos bei vykdymo,

t. y. viename pagrindinių restruktūrižavimo proceso dokumentų nebuvo numatyta kreditorių komiteto

kompetencija spręsti klausimus, susijusius su restruktūrižavimo plano pakeitimu.

Pažymėtina ir tai, kad įmonių restruktūrižavimo procesas yra viešosios teisės reguliavimo sritis, kurioje

vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. ĮRĮ nesant aiškiai įtvirtintos

kreditorių komiteto kompetencijos spręsti dėl restruktūrižavimo plano pakeitimų tvirtinimo, RUAB

kreditorių komitetas, įgyvendindamas tokią jam nepriklausančią teisę, veikė neteisėtai, viršydamas

įgaliojimus, nes tokia galimybė ginčo santykius reglamentuojančiose viešosios teisės normose nėra

numatyta. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad RUAB restruktūrižavimo plano pakeitimams

būtinas RUAB kreditorių susirinkimo pritarimas taikant įstatyme numatytos kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimą.

LApT 2017 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1339-241/2017

Kreditorių susirinkimas negali perduoti savo kompetencijos

pritarti restruktūrizavimo plano pakeitimams paprasta

balsų dauguma renkamam kreditorių komitetui, kurio

nutarimai yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip

pusė viso komiteto narių.



Puslapis 16

Dėl restruktūrizavimo administratoriaus

ĮRĮ 6 str., nustatančio reikalavimus teismui teikiamam pareiškimui dėl įmonės restruktūrižavimo bylos iškėlimo, 4 d. 4 p. numatyta, kad prie šio pareiškimo, be kitų dalykų, turi būti pridedamas

restruktūrižavimo administratoriaus sutikimas atlikti įmonės restruktūrižavimo procedūras, kuriame

turi būti nurodyta, kad jis atitinka ĮRĮ 2 d. reikalavimus ir nėra kitų teisės aktų nustatytų kliūčių jam

atlikti įmonės restruktūrižavimo procedūras. Taigi, iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad

visais atvejais restruktūrižavimo

administratoriaus kandidatūrą privalo

pasiūlyti įmonės, kuriai norima iškelti

restruktūrižavimo bylą, valdymo

organas, todėl vien tai, kad pati tokia

įmonė (jos valdymo organo asmenyje)

pasiūlo administratoriaus kandidatūrą,

neleidžia a priori (iš anksto) spręsti apie

šio administratoriaus šališkumą ar

galimą netinkamą administravimo

paslaugų teikimą kreditorių atžvilgiu.

LApT 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2078-330/2017

Dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo

Pagal ĮRĮ nuostatas, jei priverstinis įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymas kreditoriaus iniciatyva buvo pradėtas iki restruktūrižavimo bylos skolininkui iškėlimo, pareiga perduoti

restruktūrižavimo bylą nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus tam, kad vykdymas būtų

tęsiamas ĮRĮ nustatyta tvarka, tenka antstoliui (ĮRĮ 8 str. 3 p.). Iš kreditoriaus tokiu atveju nėra

reikalaujama pakartotinai kreiptis į restruktūrižavimo administratorių ĮRĮ 23 str. nustatyta tvarka,

kadangi savo reikalavimą restruktūrižuojamai bendrovei šis kreditorius jau yra pareiškęs pateikdamas

įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą antstoliui priverstiniam vykdymui.

Pareikšti reikalavimą ĮRĮ 23 str. nustatyta tvarka nėra būtina ir tiems kreditoriams, kurie yra inicijavę

teisminius ginčus su restruktūrižuojama bendrove ir šie ginčai iki restruktūrižavimo bylos iškėlimo nėra

baigti. Pagal ĮRĮ 12 str. 3 p., rengiant restruktūrižavimo planą į kreditorių sąrašą turi būti įrašomi ir

asmenys, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose

dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję. Šiuo atveju restruktūrižavimo administratorius pagal įstatymą yra

įpareigotas informuoti įmonės restruktūrižavimo bylą nagrinėjantį teismą apie teismų priimtų

sprendimų kitose bylose įsiteisėjimą per 5 darbo dienas nuo sužinojimo apie sprendimų įsiteisėjimą

dienos (ĮRĮ 22 str. 1 d. 6 p.). Restruktūrižavimo bylą nagrinėjantis teisėjas tokiu atveju atlieka formalų

procesinį veiksmą – nutartimi įtraukia restruktūrižuojamos įmonės kreditorių į restruktūrižuojamos

įmonės kreditorių sąrašą su kitoje išnagrinėtoje byloje teismo patvirtintu kreditorinio reikalavimo

Vien tai, kad pati tokia įmonė (jos valdymo organo

asmenyje) pasiūlo administratoriaus kandidatūrą,

neleidžia a priori (iš anksto) spręsti apie šio

administratoriaus šališkumą ar galimą netinkamą

administravimo paslaugų teikimą kreditorių atžvilgiu.



Puslapis 17

dydžiu. Taigi, šiuo atveju priverstinis teismo procesinio sprendimo vykdymas ĮRĮ nustatyta tvarka

inicijuojamas automatiškai, nereikalaujant jokių papildomų kreditoriaus veiksmų.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ĮRĮ 23 str. 1 d., įtvirtinanti kreditorių reikalavimų pareiškimo

restruktūrižuojamai įmonei tvarką, neišskiria kreditorių, kurių reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusiu

teismo procesiniu sprendimu, iš kitų kreditorių ir nenumato kitokios šių kreditorių reikalavimų

pareiškimo tvarkos. ĮRĮ nuostatos taip pat nenumato pareigos restruktūrižavimo administratoriui teikti

teismui tvirtinti reikalavimus tų kreditorių, kurie jų nėra pareiškę ĮRĮ 23 str. nustatyta tvarka, kadangi tai nebūtų suderinama su dispožityvumo principo nulemta kreditoriaus teise pačiam nuspręsti, ar

pradėti priverstinio vykdymo procesą skolininko atžvilgiu, ar ne.

Nepareiškęs savo reikalavimo ĮRĮ nustatyta tvarka iki restruktūrižavimo plano patvirtinimo dienos,

kreditorius netenka galimybės dalyvauti skolininko restruktūrižavimo procese, tačiau kreditoriaus

reikalavimo teisė skolininko atžvilgiu tokiu atveju neišnyksta ir gali būti įgyvendinama

restruktūrižavimo procesui pasibaigus.

LApT 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2020-823/2017

Dėl restruktūrizavimo plano metmenų

Nors restruktūrižavimo plano metmenys neturi būti tiek detalūs, kiek tvirtinamas restruktūrižavimo

planas, tačiau nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pateiktų metmenų negalima daryti pagrįstos išvados

apie turimą įmonės veiklos vižiją ir gebėjimą per nustatytą restruktūrižavimo trukmę padengti

kreditorių skolas, atkurti normalią įmonės ūkinę komercinę veiklą ir būti aktyviu rinkos dalyviu. Vien

formalus ĮRĮ nuostatų įgyvendinimas, pirmosios instancijos teismui pateikiant įstatyme nurodytą būtiną

informaciją, ir (ar) nuostatų atkartojimas metmenyse, nepateikiant detalesnio būsimo veiklos modelio,

bent preliminarių apskaičiavimų, visiškai neįrodinėjant mokumo atkūrimo priemonių realumo, o vietoj

to vartojant abstrakčias fražes, tokias kaip darbo organižavimo tobulinimas, teikiamų paslaugų

efektyvumo didinimas, veiklos išlaidų optimižavimas ir pan., taip pat jame neatskleidus visos esminės

informacijos, susijusios su banko reikalavimais ir jam įkeisto turto likimu, negali būti vertinamas kaip

tinkamas ir pakankamas pagrindas restruktūrižavimo bylai iškelti, nes neatitinka net minimalių

restruktūrižavimo planui keliamų reikalavimų (ĮRĮ 5 str.).

LApT 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1747-370/2017



Puslapis 18

1. Dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ir jų tenkinimo eilės fižinio asmens bankroto byloje, kai reikalavimai yra susiję su nesumokėtomis privalomojo sveikatos draudimo įmokomis

2. Dėl fižinio asmens bankroto iškėlimo 3. Dėl nesąžiningumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą fižiniam asmeniui 4. Dėl fižinio asmens mokumo 5. Dėl bankroto administratoriaus kandidatūros parinkimo


FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO

KLAUSIMAIS




Puslapis 19

Dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ir jų tenkinimo eilės fizinio asmens bankroto byloje,

kai reikalavimai yra susiję su nesumokėtomis privalomojo sveikatos draudimo įmokomis

Bankrutuojančių fižinių asmenų kreditorius skundė teismų nutartis, kuriomis buvo patvirtintas VMI

kreditorinis reikalavimas, susijęs su nesumokėtomis privalomojo sveikatos draudimo įmokomis.

LAT nurodė, kad pagal FABĮ 23 str. 2 d. bankroto administratorius teisme ginčija ne tik tuos kreditorių reikalavimus, kurie apskritai negali būti tenkinami, bet gali ginčyti ir kreditoriaus pageidaujamą

reikalavimo tenkinimo eilę. Nagrinėjamu atveju aktualu išsiaiškinti, ar pareiškėjo skola VMI už

nesumokėtą privalomąjį sveikatos draudimą turi būti tenkinama pirmąja eile, ar ji turi būti tenkinama

tik tada, kai sudaro darbo užmokesčio dalį, mokamą už samdomus darbuotojus. Pagal FABĮ 29 str. 3 d.

pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų

mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas). Šios įstatymo

normos negalima aiškinti plečiamai, t. y. kad pirmąja eile tenkinami visi kreditorių reikalavimai, susiję

su GPM, VSD ir PSD įmokomis, kadangi žodis „įskaitant“ sieja sakinio dalį, esančią skliausteliuose, su

pirmąja sakinio dalimi. Taigi, į pirmąją kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę įtraukiami darbuotojų

reikalavimai, o tenkinant šiuos reikalavimus, pirmąja eile taip pat turi būti sumokamas GPM, VSD ir PSD

įmokos. Kadangi pareiškėjas nebuvo įdarbinęs darbuotojų, už kuriuos privalėtų valstybei mokėti PSD

įmokas, teismai nepagrįstai patvirtino VMI kaip pirmosios eilės kreditorių.

LAT 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-512-915/2017

Dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo

Pareiškėjai prašė jiems iškelti fižinių asmenų bankroto bylą.

LAT nurodė, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti pareiškimą dėl fižinio asmens bankroto bylos

iškėlimo pagal ČPK 137 str. 2 d. 4 p. tik tada, kai yra akivaiždu, jog pareiškimo pagrindas nepasikeitė, t.

y. kai beveik nepasikeičia faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškimas. Spręsdamas dėl

pareiškimo tapatumo teismas turi įvertinti ne tik tai, ar pareiškėjų nurodomos aplinkybės pasikeitė, bet

ir tai, ar naujos aplinkybės yra tvarios, ilgalaikės, t. y. ar pasikeitimas įvyko iš tikrųjų ir patikimai, pvž.,

ar pareiškėjų algų padidinimas yra vienkartinis, ar nuolatinis, ar papildomai gautos pajamos yra iš

vienkartinio sandorio ir pan. Taigi reikia įvertinti pareiškėjų gaunamų pajamų tvarumą (pastovumą).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodė, kad jų pastovios pajamos pasikeitė 2,5 karto, todėl pirmosios

instancijos teismas turėjo vertinti, ar ši pareiškėjų nurodyta aplinkybė iš tikrųjų egžistuoja. FABĮ

nuostatos nenurodo draudimo pasikeitus faktinėms aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą dėl

fižinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jei bankroto byla nebuvo iškelta. Be to, įstatymas

nereglamentuoja laikotarpio, per kurį pareiškėjai turi teisę pateikti pakartotinį pareiškimą dėl fižinio

asmens bankroto bylos iškėlimo.




Puslapis 20

Dėl nesąžiningumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui

Pareiškėjas prašė iškelti jam fižinio asmens bankroto bylą.

LAT nurodė, kad asmens nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo

atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir

nemokumo priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas vengė savo vardu įregistruoti transporto

priemones – kombainą ir traktorių, taip nuslėpdamas šį turtą nuo kreditorių; tik įregistravęs pastarąją

transporto priemonę, iš karto perleido ją vienam iš savo kreditorių, suteikdamas pirmenybę prieš kitus

kreditorius; nepateikė duomenų, kur

panaudojo uždirbtas lėšas. Tokį

pareiškėjo elgesį teismas pagrįstai

vertino kaip nesąžiningus veiksmus,

kurie sudaro pagrindą atsisakyti iškelti

fižinio asmens bankroto bylą, nes jis

neabejotinai rodo pareiškėjo

nesąžiningumą, įvertinant ir tai, kad

kombaino vertė gana didelė (42 700 Eur), ir tokios vertės turto nuslėpimas nuo kreditorių turėjo įtakos ir jo mokumui.


Pareiškėja prašė jai iškelti fižinio asmens bankroto bylą.

LAT nurodė, kad pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos elgesį kaip tik ir vertino būtent per šį

laikotarpį, o kadangi bankroto bylos iškėlimo klausimas užsitęsė (byla buvo grąžinta pirmosios

instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo

priėmimo dienos praėjo daugiau kaip metai), teismas pagrįstai atsižvelgė ir į pareiškėjos elgesį po

pareiškimo teismui pateikimo dienos. Kadangi pareiškėja įsidarbino UAB direktore nuo 2012 m. ir dirba

iki šiol; jos gaunamas atlyginimas (apie 13 Eur per mėnesį) yra daug mažesnis už MMA; ji pagal savo

įgūdžius ir patirtį pajėgi gauti didesnį užmokestį, bet neišnaudoja tokių galimybių; nuo 2013 m. ji yra

įsiregistravusi darbo biržoje kaip dirbantis asmuo, tačiau jai darbo pasiūlymai nebuvo teikiami; byloje

nėra duomenų, kad turėdama didelių skolų ji aktyviais veiksmais siekia gauti geriau mokamą darbą,

atitinkamai daugiau pajamų ir bent kiek atsiskaityti su kreditoriais; byloje nėra duomenų, kad

pareiškėjos sveikata neleidžia jai susirasti bent tokį darbą, kuris užtikrintų minimalias pajamas; toks

pareiškėjos elgesys, buvęs iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo, nesikeitė ir po

pareiškimo pateikimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tokį elgesį įvertino kaip

nesąžiningą ir neatitinkantį reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo.

Asmens nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti

iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą

įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas

nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys.



Puslapis 21

LAT 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-434-421/2017

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie galimybes

įsidarbinti ir gauti darbo užmokestį, taip pat planų, kaip ketina tenkinti kreditorių reikalavimus,

nepatvirtina pareiškėjos nesąžiningumo. Minėtos aplinkybės gali būti pagrindas pripažinti asmenį

sąmoningai siekus pabloginti savo padėtį ir dėl to buvus nesąžiningą, tačiau tokiai išvadai padaryti reikia

detaliai išanaližuoti neįsidarbinimo priežastis, įvertinti, ar pareiškėja vengė (nedėjo pakankamų pastangų) susirasti darbą ir gauti daugiau pajamų, ar tokią būklę lėmė kitos, nuo jos nepriklausančios

aplinkybės. Vien tai, kad pareiškėja gauna nedidelę pensiją ir šiuo metu nedirba, neįvertinus, kokie

veiksniai nulėmė jos negalėjimą įsidarbinti ir gauti papildomas pajamas, nesudaro pagrindo ją laikyti

nesąžininga. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl pareiškėjos galimybes uždirbti

papildomų pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėjos finansinį pajėgumą siejo su jos išsilavinimu,

tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik šis kriterijus neleidžia spręsti apie pareiškėjos

finansinę būklę ir pajėgumą atsiskaityti su kreditoriais, todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai

vertino pareiškėjos teorines galimybes uždirbti daugiau pajamų nelyginant jų su realiomis pajamomis

šią dieną.

Kita vertus, apeliacinės instancijos

teismas pažymi, kad viena iš FABĮ 16 str.

nurodytų fižinio asmens pareigų

bankroto proceso metu – pagal savo

galimybes dirbti arba užsiimti kita

pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti

įsidarbinti arba siekti susirasti geriau

apmokamą darbą (FABĮ 16 str. 10 p.).

Taigi, galima daryti išvadą, kad, be kas mėnesį jai mokamos 435 Eur pensijos, apeliantė siekia susirasti

darbą ir gauti papildomų pajamų, tačiau dėl amžiaus jos galimybės dalyvauti darbo rinkoje yra ribotos.

Tokia jos požicija taip pat turi būti įvertintina sąžiningumo aspektu byloje nustatytų (ir nustatysimų)

aplinkybių apie apeliantės galimas gauti pajamas kontekste. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad FABĮ tikslo

– atkurti sąžiningo asmens mokumą – gali būti siekiama įvairiomis priemonėmis: tiek pakeičiant fižinio

asmens prievoles kreditoriams (atidedant reikalavimų vykdymo terminus, nurašant dalį ar visus

reikalavimus, pakeičiant piniginę prievolę kita prievole) mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka (FABĮ

7 str. 1 d. 11 p., 24 str. 4 p.), tiek fiziniam asmeniui dedant pastangas subalansuoti savo pajamas ir išlaidas

dirbant arba užsiimant kita pajamų duodančia veikla (FABĮ 16 str. 10 p.).

Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2326-658/2017

Pareiškėjas nurodo, kad kiekvieną mėnesį šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos 422,57

Eur lėšos. Esant tokiems duomenims apie pareiškėjo gautas didesnes lėšas, pareiškėjas turėjo galimybių

gerinti savo mokumo padėtį, tačiau matyti, kad turimus kreditinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių

Vien tai, kad pareiškėja gauna nedidelę pensiją ir šiuo metu

nedirba, neįvertinus, kokie veiksniai nulėmė jos negalėjimą

įsidarbinti ir gauti papildomas pajamas, nesudaro

pagrindo ją laikyti nesąžininga.



Puslapis 22

inspekcijai pareiškėjas nurodė vykdęs tik itin maža apimtimi, mokestinė nepriemoka didėjo. Pareiškėjas

nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų atsiskaityti su minėta

kreditore.

2016-11-02 A. R. prisiėmė papildomus finansinius įsipareigojimus – su UAB sudarė vartojimo kredito

sutarties finansavimo sandorį dėl 1 667,59 Eur vartojimo kredito. Bylos duomenimis, pareiškėjas turi

keturis vaikus. 2016-11-02 sandorio su UAB sudarymo metu trys pareiškėjo vaikai buvo nepilnamečiai.

Iš bylos duomenų matyti, kad vykdomasis dokumentas Valstybinei mokesčių inspekcijai išduotas 2016-10-06. Pareiškėjas byloje paaiškino, kad 2016-11-02 iš UAB gauto kredito suma panaudota

mužikiniam centrui įsigyti. Tokią kredito panaudojimo paskirtį patvirtina ir byloje esančios 2016-11-02

Vartojimo kredito sutarties duomenys. Iš rašytinių bylos duomenų ir pareiškėjo A. R. byloje duotų

parodymų nustatyta, kad kitą dieną (t. y. 2016-11-03) pareiškėjas siekė sudaryti dar vieną kredito

sutartį kolonėlei įsigyti, tačiau, įvertinus pareiškėjo finansinę būklę, naujas kreditas jam nebuvo

suteiktas. Taigi pareiškėjas turėdamas tris išlaikomus nepilnamečius asmenis ir jau turėdamas itin

didelius skolinius įsipareigojimus, prisiėmė naujus finansinius įsipareigojimus dėl pakankami didelės

sumos.

Bylos duomenys apie gauto kredito panaudojimą sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas, jau

turėdamas didelių įsiskolinimų, prisiėmė papildomus įsipareigojimus kreditoriui UAB ir gautas lėšas

panaudojo ne būtiniausiems ir esminiams poreikiams tenkinti. Vertinant pagal protingumo ir

teisingumo principus, yra pagrindas tokį pareiškėjo elgesį pripažinti kaip itin nerūpestingą. Be to, nors

pareiškėjas akcentuoja, kad įsipareigojimus pagal minėtą vartojimo kredito sandorį vykdo tinkamai,

tačiau prisiimdamas nebūtinus

papildomus sutartinius įsipareigojimus

ir skirdamas lėšas šiems

įsipareigojimams dengti pareiškėjas iš

esmės šių lėšų neskyrė atsiskaityti su jau

turėtais kreditoriais, taip sąmoningai

(kryptingai) sudarė prielaidas esamiems

įsiskolinimas dar labiau didėti ir didinti

pareiškėjo nemokumą. Toks pareiškėjo

elgesys, neatsakingais savo veiksmais

darant įtaką savo mokumo būklei,

nesiimant aktyvių veiksmų išnaudoti galimybes padėtį gerinti ar bent jos nebloginti, neatitinka

sąžiningumo reikalavimo.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1455-253/2017

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens gaunamos pajamos paprastai negali būti tiesiogiai

siejamos su jo sąžiningumu, nes jos priklauso nuo objektyvių veiksnių – bankrutuoti siekiančio fižinio

asmens sveikatos būklės, gebėjimų, profesijos ir jos paklausos rinkoje ir pan. Apeliantas yra darbingo

amžiaus, turi vadovavimo įmonėms patirties bei dirba darbą, kuris yra susijęs su jo turėtos įmonės

Prisiimdamas nebūtinus papildomus sutartinius

įsipareigojimus ir skirdamas lėšas šiems įsipareigojimas

dengti pareiškėjas iš esmės šių lėšų neskyrė atsiskaityti su

jau turėtais kreditoriais, taip sąmoningai (kryptingai)

sudarė prielaidas esamiems įsiskolinimas dar labiau didėti

ir didinti pareiškėjo nemokumą.



Puslapis 23

veiklos specifika (transporto ekspedicija), turi techniko-mechaniko kvalifikaciją, todėl, turėdamas

pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, privalėjo dėti maksimalias pastangas padidinti gaunamas pajamas.

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškojo geriau apmokamo darbo, nors iš pareiškėjo turto

priverstinis išieškojimas vykdomas dar nuo 2013 m. Teismo vertinimu, mažų pajamų, kurių dydis ilgą

laikotarpį neatitiko net darbo sutartyje sulygto dydžio, gavimas, rodo, kad pareiškėjas nedėjo

pakankamai pastangų gauti didesnes pajamas. Tai sudarė prielaidas dar labiau padidėti jo nemokumui.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjo

veiksmus (neveikimą) gauti didesnes pajamas ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, kaip

nesąžiningus bei sudarančiais pagrindą, atsižvelgiant į nustatytų nesąžiningų veiksmų visumą, atsisakyti

iškelti fižinio asmens bankroto bylą.

Apeliantas teisingai nurodo, kad jo su bendraturčiais sudarytas susitarimas dėl naudojimosi žemės

sklypu tvarkos, neįrodo, kad pareiškėjas tikslingai siekė negerinti savo padėties. Prašyti teismo nustatyti

konkrečią skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalį, vykdymo procese

turi teisę ir išieškotojai (ČPK 667 str.). Darytina išvada, kad pareiškėjo delsimas nustatyti konkrečią dalį

bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, šiuo atveju nepagrindžia

pareiškėjo nesąžiningumo.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2659-567/2017

Teismui teikiami duomenys apie pareiškėjų pastangas gauti didesnes pajamas yra klaidingi bei sudaro

pagrindą teigti, kad pareiškėjai tik siekia sudaryti įspūdį, jog deda maksimalias pastangas gauti

didesnes pajamas, tačiau realiai jokių veiksmų neatlieka.

Todėl akivaiždu, kad pareiškėjų vengimas gauti didesnes pajamas, nors pareiškėjai turėjo ir turi visas

sąlygas jas padidinti (yra darbingo amžiaus, turi vadovavimo įmonėms patirties, jiems priklauso dvi

bendrovės), sudarė prielaidas dar labiau padidėti jų nemokumui, o bankroto bylos iškėlimu iš esmės

siekiama skolų nurašymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pareiškėjų elgesys, kai ilgą laiką

nesiimama aktyvių veiksmų savo mokumo būklei pagerinti, laikytinas sąmoningu neveikimu siekiant

išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, t. y. nesąžiningas FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme ir neatitinka FABĮ

paskirties – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fižinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių

reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių

interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios

instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjų veiksmus (neveikimą) gauti didesnes pajamas ir bent iš

dalies atsiskaityti su kreditoriais, kaip nesąžiningus bei sudarančiais pagrindą atsisakyti iškelti fižinio

asmens bankroto bylą.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2635-567/2017



Puslapis 24

Dėl fizinio asmens mokumo

Pareiškėjos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams iš viso yra 300 969,10 Eur dydžio, o reali apeliantės

turto vertė sudaro 221 398,88 Eur, tačiau šios aplinkybės savaime neįrodo pareiškėjos nemokumo, nes,

kaip nurodo pareiškėja, 79 570,22 Eur dydžio įsiskolinimą ji kreditoriams galėtų padengti per 9,5 metų.

Vien aplinkybė, kad pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai galbūt viršija įstatymo nustatytą dydį, taip pat

tai, kad pareiškėja yra įrašyta darbo biržoje, išlaiko pilnametį sūnų, todėl, jos manymu, finansinė našta

jai yra per didelė, savaime nėra pateisinančios bei objektyvios priežastys, leidžiančios išvengti ar

nevykdyti skolinių įsipareigojimų, juo labiau, jog yra nustatyta, kad pareiškėja turi nekilnojamojo turto

ir pajinį įnašą kredito unijoje.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1485-513/2017

Pareiškėjai santuoką sudarė 2006 m. spalio 7 d., todėl pareiškėjo 2015-2016 m. prisiimtos prievolės,

pagal kurias pareiškėjas pasiskolino lėšų iš kreditorių ir perskolino jas savo įmonei, sprendžiant

klausimą dėl fižinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikytinos solidariomis pareiškėjų prievolėmis.

Pareiškėjos sutuoktinis lėšas, kurių negrąžinimas lėmė jo nemokumą, skolinosi ir jas perskolino su

pareiškėjos žinia ir sutikimu šeimai priklausančios bendrovės interesais, todėl sutuoktinių prievolės

grąžinti skolas yra bendros, atitinkamai skolų grąžinimo prievolės gali būti įvykdomos taip pat iš bendro

sutuoktinių turto (ČK 3.109 str. 1 d. - 3 d.). Konstatavus, kad visos apeliantų prievolės yra solidarios,

laikytina, kad apeliantės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro tokią pačią sumą kaip ir

apelianto.

Esant solidariai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (ČK 6.6 str. 4 d.), todėl

apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad jos nemokumo būklė atitinka FABĮ

2 str. 2 d. nustatytąją, kadangi pradelsti pareiškėjos įsiskolinimai viršija 25 MMA (9 500 Eur). Tačiau

apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad siekiant konstatuoti nemokumo būklę, būtina

nustatyti, ar bankrutuoti siekiantis fižinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų, net ir viršijančių 25

MMA.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2760-567/2017

Dėl bankroto administratoriaus kandidatūros parinkimo

Byloje ginčas iš esmės kilo dėl pirmosios instancijos teismo paskirto bankrutuojančio asmens bankroto

administratoriaus (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo.

FABĮ 11 str. 1 d. nustatyta, kad bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fižinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek

kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 str. 2 d.), tačiau diskrecijos teisė spręsti dėl administratoriaus



Puslapis 25

kandidatūros suteikta teismui. Bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi

priklauso tinkama fižinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų

interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Dėl to skirdamas bankroto

administratorių teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fižinio asmens bankroto administratorius

atitinka specialiuosius reikalavimus (FABĮ 2 str. 3 d.), ar nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių

asmuo negali būti skiriamas fižinio asmens bankroto administratoriumi (FABĮ 11 str. 3 d.), ar nėra

suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 str. 5 d.) ir, vadovaudamasis teisingumo,

protingumo bei sąžiningumo principais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad

administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto

procedūrų atlikimas.

Tuo atveju, kai yra pateiktos kelios bankroto administratorių kandidatūros, atsiranda administratorių

konkurencija ir teismas turi paskirti vieną jų.

Nagrinėjamu atveju, keliant pareiškėjui fižinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriaus

kandidatūras siūlė tiek pareiškėjas, tiek jo kreditoriai. Pirmosios instancijos teismas visus nurodytus

bankroto administratorius vertino atsižvelgdamas į jų patirtį (vykdomų ir užbaigtų bankroto procedūrų

skaičių), vykdomos veiklos vietą, administravimo išlaidų sąmatų dydžius, bankroto proceso

sudėtingumą.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad M. T. ir UAB „V“ turi gerokai didesnę bankroto administravimo

paslaugų teikimo patirtį (tiek juridiniams, tiek fižiniams asmenims), lyginant su UAB „S“, todėl vien ta

aplinkybė, jog pastarasis administratorius pasiūlė mažiausią administravimo išlaidų sąmatą, nesudaro

pagrindo šio kriterijaus vertinti kaip lemiančio (neatsižvelgiant į kitus). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai,

kad pagrindinio pareiškėjo kreditoriaus M finansinio reikalavimo dydis besąlygiškai negali paneigti

įstatyme teismui suteiktos administratoriaus skyrimo diskrecijos teisės.

Pažymėtina, kad M. T. ir UAB „V“ savo veiklą vykdo Vilniuje, kur gyvena pareiškėjas, yra iš esmės visas

jam priklausantis nekilnojamasis turtas ir teismas, nagrinėsiantis jo bankroto bylą. Nustatyta, kad M. T.

nurodyta administravimo išlaidų sąmata (600 Eur dydžio), reikalinga nuo teismo nutarties iškelti fižinio

asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fižinio asmens kreditorių reikalavimų

tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, yra mažesnė nei UAB „V“ (820 Eur).

Pasirenkant tinkamesnę kandidatūrą, turi būti vertinama konkrečių su administratoriaus skyrimu

susijusių kriterijų visuma, kuri turi prioritetą prieš vieną konkretų kriterijų ir kuri sudaro maksimalias

prielaidas sklandžiai ir operatyviai vykdyti bankroto procedūras. Apeliacinės instancijos teismas,

susipažinęs su apeliantų atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais, sprendžia, kad nė vienas,

tiek pareiškėjo, tiek trečiojo asmens M nurodytas, kriterijus nesuteikia pranašumo apeliantų siūlomiems

administratoriams prieš kreditoriaus AB „S“ siūlytą ir pirmosios instancijos teismo paskirtą administratorių. Teismų praktikoje laikomasi požicijos, kad parenkant asmenį, kuris vykdys bankroto

procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi.



Puslapis 26

Vienu iš kriterijų, lėmusių bankroto administratoriaus parinkimą, buvo ir tai, kad pirmosios instancijos

teismas siekė išvengti abejonių UAB „V“ nešališkumu, nes pareiškėjui atstovaujantis advokatas yra

susijęs su šia įmone. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad šiuo metu jo atstovas nėra niekaip

susijęs su UAB „V“, tačiau patvirtino, jog anksčiau jo advokatas V. K. pagal pavedimo sutartį su UAB „V“

vykdė bent jau vieną bankroto procedūrą. Viena vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog

bankroto administratoriumi siūlomas asmuo yra (ar buvo) susijęs su asmeniu, teikusiu pareiškėjui

atstovavimo paslaugas bankroto byloje, savaime nėra pagrindas teismui abejoti bankroto

administratoriaus nešališkumu ir vien dėl to atmesti šią siūlomą kandidatūrą. Kita vertus, apeliacinės

instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė kreditoriams gali kelti abejonių dėl pareiškėjo pasiūlyto

administratoriaus nešališkumo. Pažymėtina, kad administratoriaus objektyvumas ir jo nešališkumas yra

viena iš esminių tinkamo bankroto proceso garantijų, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,

kad pirmosios instancijos teismas

tinkamai įvertino šią aplinkybę ir,

siekdamas išvengti bet kokių galimų

abejonių administratoriaus nešališkumu,

pagrįstai pareiškėjo bankroto

administratoriumi paskyrė M. T.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi,

kad teismų praktikoje išaiškinta, jog

teisės aktai iš esmės jokių apribojimų

teikti bankroto administravimo paslaugas baustam administratoriui nenumato.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2728-781/2017

Aplinkybė, jog bankroto administratoriumi siūlomas asmuo

yra (ar buvo) susijęs su asmeniu, teikusiu pareiškėjui

atstovavimo paslaugas bankroto byloje, savaime nėra

pagrindas teismui abejoti bankroto administratoriaus

nešališkumu ir vien dėl to atmesti šią siūlomą kandidatūrą.



Puslapis 27

ADMINISTRACINIŲ TEISMŲ

PRAKTIKA




Puslapis 28

1. De l bankroto administratoriaus pareigos perduoti bankrutavusios įmone s turtą (pinigines

le s as) naujai paskirtam bankroto administratoriui

2. De l bankroto administratoriaus nepriekais tingos reputacijos

3. De l Tarnybos atsisakymo nagrine ti skundą

4. De l pareis ke jo negale jimo skųsti administracinio akto, kuris ne ra jam skirtas

5. De l drausmine s atsakomybe s bankroto administratoriui taikymo



Puslapis 29

Dėl bankroto administratoriaus pareigos perduoti bankrutavusios įmonės turtą (pinigines

lėšas) naujai paskirtam bankroto administratoriui

Byloje ginc as kilo de l Tarnybos 2017 m. balandž io 10 d. įsakymo teise tumo ir pagrįstumo, kuriuo už

Elgesio kodekso 6.1, 6.2 ir 10.2 p. paž eidimus pareis ke jai buvo paskirta nuobauda – vies as įspe jimas.

Po Pareis ke jos atstatydinimo teismo paskirtas naujasis BUAB administratorius R. B. kreipe si į pareis ke ją su pras ymu grąž inti 16 800 Eur sumą, bet byloje ne ra jokių duomenų, kad pareis ke ja bu tų sureagavusi

ar atsakiusi į kito administratoriaus pras ymą.

Teismas paž ymi, kad administratorius privalo už tikrinti, kad įmone s bankroto proceso metu bu tų

laikomasi nustatytų procedu rų, laiku priimami reikiami sprendimai.

ĮBĮ 11 str. 11 d. ir Elgesio kodekso 6.1, 6.2 ir 10.2 p. nustatytų normų paž eidimai konstatuoti nustac ius,

kad pareis ke ja, ne tik bu dama BUAB bankroto administratore, bet ir po to, kai Kauno apygardos teismas nutartimi atstatydino pareis ke ją is BUAB bankroto administratoriaus pareigų, neuž tikrino, kad bu tų

grąž intos teismo sprendimu pareis ke jos neteise tai pasididintomis ir is simoke tomis pripaž intos le s os.

Pareis ke ja nebendradarbiavo ir naujai paskirtam bankroto administratoriui nurodyto BUAB turto

(piniginių le s ų) neperdave . Toks pareis ke jos elgesys neatitiko net minimalių profesionalumo standartų.

Tokie pareis ke jos veiksmai Tarnybos neabejotinai pagrįstai ir teise tai konstatuoti kaip paž eidž iantys ĮBĮ

bei bankroto administratoriaus etikos reikalavimus, bet ir vertintini kaip byloje neginc ytinai nustatyti.

Pagal Elgesio kodeksą ji privalo nevilkinti proceso savo veiksmais ar neveikimu, o sąž iningumo principo

laikymasis administratoriui suponuoja pareigą atsisakyti vykdyti neteise tus kreditorių susirinkimo

pavedimus. Tode l nesutiktina su pareis ke jos subjektyviu ĮBĮ nuostatų bei teismų sprendimų ais kinimu,

kad 17 000 Eur dydž io BUAB le s os buvo is moke tos pagal galiojanc ius kreditorių komiteto nutarimus ir

kad nurodytą sumą pareis ke ja is simoke jo teise tai. Paž yme tina, kad toks pareis ke jos elgesys ne ra

suderinamas ir su pac iu administruojamos įmone s bankroto proceso tikslu – tenkinti kreditorių

reikalavimus is bankrutuojanc ios įmone s turto, kartu įmonei skolininkei likviduojant skolas, taip

apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojanc ios įmone s atsiskaitymų už delsimo. Bankroto

administratorius privalo įmone s likvidavimo procedu ros metu is naudoti visas galimybes maksimaliai

patenkinti įmone s kreditorių finansinius reikalavimus ir įsitikinti, kad buvo atlikti visi tam bu tini

veiksmai. Bankroto administratoriui keliami reikalavimai už tikrinti, kad įmone s bankroto proceso metu

bu tų laikomasi nustatytų procedu rų, laiku priimami reikiami sprendimai, tode l darytina is vada, kad

Tarnyba aptartus pareis ke jos veiksmus (neveikimą) pagrįstai vertino kaip profesine s kompetencijos ir

bendradarbiavimo principų nesilaikymą. Tarnyba, įvertinusi pareis ke jos veiksmus, paskyre prie

s velniausių priskiriamą bankroto administratoriui taikytiną nuobaudą – vies ą įspe jimą.

VAAT 2017 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3889-1063/2017



Puslapis 30

Dėl bankroto administratoriaus nepriekaištingos reputacijos

Ginc as nagrine jamoje byloje kilo de l Tarnybos direktoriaus įsakymo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareis ke jui is duoto bankroto administratoriaus paž yme jimo galiojimą ir 2017 m. geguž e s 22 d. įsakymo,

kuriuo pareis ke jas is brauktas is asmenų, teikianc ių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąras o,

teise tumo ir pagrįstumo.

Pagal ĮBĮ 112 str. 3 d. nuostatas, fižinis asmuo negali bu ti laikomas nepriekais tingos reputacijos, jeigu jis:

1) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar is nyko teistumas, arba buvo

nuteistas už kitą tyc inę nusikalstamą veiką, kol teistumas neis nykęs; 2) yra atleistas is darbo, pareigų už

profesine s ar tarnybine s veiklos paž eidimus ir (ar) netekęs teise s verstis atitinkama veikla už

įstatymuose keliamo nepriekais tingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar etikos normų paž eidimą ir

nuo atleidimo is darbo, pareigų ar teise s verstis atitinkama veikla arba nuo teise s teikti įmonių bankroto

arba įmonių restruktu rižavimo administravimo paslaugas netekimo neprae jo treji metai; 3) paž eide ĮBĮ

11 str. 5 d. 25 p. nustatytus reikalavimus ir nuo dienos, kai ĮBĮ 11 str. 12 d. nurodytai Vyriausybe s įgaliotai

institucijai tapo ž inoma s i aplinkybe , neprae jo s es eri metai; 4) piktnaudž iauja psichotropine mis,

narkotine mis, toksine mis medž iagomis ar alkoholiu.

ĮBĮ nustatytas teisinis reguliavimas (112 str. 3 d. 1 p., kuriuo re me si atsakovas, priimdamas skundž iamus

įsakymus), susijęs su reikalavimais asmenims, siekiantiems įgyti teisę teikti įmonių bankroto

administravimo paslaugas, ir asmenims, siekiantiems įgyti teisę dirbti administratoriaus pade je ju, buvo

keic iamas.

Atitinkamos s io ĮBĮ nuostatos (112 str. 3 d. 1 p.), kuriomis vadovavosi atsakovas, ir kurios apibre ž ia

nepriekais tingos reputacijos teisinį turinį, ĮBĮ buvo nustatytos įstatymų leide jui 2014 m. kovo 27 d.

prie mus ĮBĮ Nr. IX-216 2, 5, 9, 10, 11, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 21, 23, 33 straipsnių pakeitimo ir įstatymo

papildymo 118, 119 ir 1110 straipsniais įstatymą Nr. XII-805; Įstatymas įsigaliojo: 2014-07-01 (18

straipsnis įsigaliojo 2014-04-12)).

ĮBĮ keic ianc iame ir papildanc iame įstatyme Nr. XII-805 nustatyta (19 str. 2 d.), kad asmenys, iki s io įstatymo įsigaliojimo įgiję teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, atitinkantys iki s io įstatymo

įsigaliojimo jiems nustatytus nepriekais tingos reputacijos reikalavimus, po s io įstatymo įsigaliojimo

laikomi nepriekais tingos reputacijos, jeigu po s io įstatymo įsigaliojimo neatsiranda aplinkybių, nustatytų

ĮBĮ 6 str. keic iamo ĮBĮ 112 str. 3 ar 5 d.

Tam, kad, vadovaujantis 2014 m. kovo 27 d. ĮBĮ Nr. IX-216 2, 5, 9, 10, 11, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 21,

23, 33 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 118, 119 ir 1110 straipsniais įstatymu Nr. XII-805 (19

str. 2 d.), asmuo, iki s io įstatymo įsigaliojimo įgijęs teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, po s io

įstatymo įsigaliojimo taptų nebeatitinkanc iu nepriekais tingos reputacijos reikalavimo, jis ture tų bu ti

nuteistas po s io įstatymo įsigaliojimo (t. y. po 2014-07-01). Nagrine jamu atveju apkaltinamasis

nuosprendis pareis ke jo atž vilgiu buvo priimtas 2007 m. gruodž io 29 d., teismo nuosprendis įsiteise jo

2008 m. sausio 21 d., teistumas pagal s i nuosprendį pareis ke jui yra panaikintas 2012 m. birž elio 29 d.,

tode l atsakovas, priimdamas skundž iamus įsakymus, nesivadovavo 2014 m. kovo 27 d. ĮBĮ Nr. IX-216 2,

5, 9, 10, 11, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 21, 23, 33 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 118, 119 ir



Puslapis 31

1110 straipsniais įstatymo Nr. XII-805 19 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu. Darytina

is vada, kad atsakovas nepaise s io įstatymo nuostatose (19 str. 2 d.) is reiks to įstatymo negaliojimo atgal

principo, taip pat pagal anksc iau galiojusį teisinį reguliavimą įgytų teisių apsaugos imperatyvo.

Remdamasis is tirtų ras ytinių įrodymų visuma, teismas daro is vadą, kad mine ti Tarnybos direktoriaus

įsakymai yra neteise ti ir nepagrįsti, tode l jie naikintini.

VAAT 2017 m. spalio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4100-244/2017

Dėl Tarnybos atsisakymo nagrinėti skundą

Pareis ke ja pateike Tarnybai skundą, kuriame ke le abejonių de l bankroto administratoriaus veiksmų,

tode l pras e Tarnybos patraukti bankroto administratoriaus atstovę drausmine n atsakomybe n. Pareis ke ja

Tarnybai taip pat pateike pras ymą, kuriuo pras e Tarnybos už tikrinti bankroto administratoriaus

atsakymą į pareis ke jos bankroto administratoriui siųstus paklausimus.

Byloje kilo ginc as de l Tarnybos sprendimo teise tumo ir pagrįstumo, kuriuo Tarnyba atsisake prade ti

bankroto administratoriaus neplaninį patikrinimą pagal pareis ke jos skunde ir pras yme nurodytas

aplinkybes.

Teisiniame reglamentavime įtvirtinta Tarnybos diskrecijos teise prade ti ar neprade ti pagal asmens

skundą neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą. Teismų praktikoje pabre ž iama, kad tuo atveju,

kai teise s norma vies ojo administravimo subjektui suteikia atitinkamą diskrecijos teisę, vies ojo

administravimo subjekto administraciniame akte turi bu ti is de styti motyvai, kurie nustatytos diskrecijos

ribose le me atitinkamą sprendimą. Tai reis kia, jog Tarnyba, gavusi pareis ke jos skundą de l bankroto

administratoriaus veiksmų įvertinimo, ture jo nustatyti, ar yra pagrindas atlikti bankroto

administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą, o nustatęs, kad tokio pagrindo ne ra, s į savo sprendimą

motyvuotai pagrįsti. Paž yme tina, kad s iuo atveju Tarnyba nevertina ir nepriima sprendimo, ar bankroto

administratoriai paž eide (nepaž eide ) jiems keliamus reikalavimus, o tik vertina, ar atsiž velgus į skunde

nurodytas aplinkybes yra pagrindas priimti sprendimą atlikti neplaninį bankroto administratoriaus

veiklos patikrinimą.

Pareis ke ja Tarnybai adresuotame skunde is de ste aplinkybes, susijusias su galimai neteise tais bankroto

administratoriaus veiksmais, t. y. galimai neperimant bankrutuojanc ios įmone s dokumentų, taip pat de l

patvirtintų administravimo is laidų pagrįstumo, kreditorių ir bankrutuojanc ios įmone s teise tų interesų

neuž tikrinimo.

S iuo atveju Tarnyba sprendimą neprade ti bankroto administratoriaus neplaninio veiklos patikrinimo,

vadovaudamasi pareis ke jos skunde ir pras yme bei bankroto administratoriaus atsiliepime pateiktais

paais kinimais, grinde s iais argumentais: 1) Įstatymas ir teismų praktika įtvirtina įmone s valdymo

organui pareigą perduoti įmone s dokumentus bankroto administratoriui. Nagrine jamu atveju

pareis ke jai nevykdž ius s ios pareigos, bankroto administratorius s ios pareigos vykdymą perdave

antstoliui; 2) bankroto administratorius yra atskaitingas kreditorių susirinkimui, kuriam teikia tvirtinti



Puslapis 32

savo veiklos ataskaitas. Teise s aktai nenustato pareigos administratoriui už savo veiklą atliktus darbus,

patirtas is laidas atsiskaityti buvusiems įmone s vadovams; 3) Tarnybai ne ra suteikta kompetencija

už tikrinti bankroto administratorių atsakymų pateikimą į asmenų, taip pat ir buvusių įmonių vadovų,

pras ymus de l ataskaitų; 4) Tarnyba ne ra kompetentinga įvertinti bankroto administratoriaus veiksmų

tiek de l supaprastinto bankroto proceso taikymo ar netaikymo, tiek de l įmone s likvidavimo, kadangi

tokių klausimų sprendimas priklauso bankroto bylą nagrine janc iam teismui; 5) bankroto

administratorius per įmone s bankroto procesą pats nei tikslina, nei tvirtina įmone s kreditorių

reikalavimų; 6) patys kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose. Bankroto

administratorius apie įvyksiantį kreditorių susirinkimą UAB informavo.

Teismui įvertinus Tarnybos sprendimo turinį, paž yme tina, kad s iame sprendime yra motyvuotai ir pagrindž iant teise s normomis is de styta atsakove s požicija, kode l nuspręsta neprade ti bankroto

administratoriaus veiklos patikrinimo. Taigi, Tarnybos sprendimas atitinka esminius Vies ojo

administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, de l to pareis ke jos skundo argumentai, kad Tarnyba atliko

neobjektyvų, nepagrįstą ir pavirs utinis ką tyrimą, neatsiž velgiant į jos skunde nurodytas aplinkybes,

atmetami kaip nepagrįsti.

Pareis ke ja skunde teige , jog Tarnyba ginc ijamame sprendime nevertino ĮBĮ 10 str. 7 d. 9 p. įtvirtintos

administratoriaus pareigos. Pareis ke ja aktyviais veiksmais sieke perduoti įmone s dokumentus bankroto

administratoriui, tac iau pastarasis venge is jos juos paimti.

S iuo atveju Tarnyba, įvertinusi pareis ke jos ir bankroto administratoriaus paais kinimus, ginc ijamame

sprendime nustate , kad bankroto administratorius kreipe si į pareis ke ją de l įmone s dokumentų

perdavimo, ve liau s ios pareigos vykdymą perdave antstoliui. Pareis ke ja pas tu bankroto administratoriui

persiunte įmone s dokumentus. Nurodytas Tarnybos aplinkybes is esme s patvirtina įsiteise jusi Vilniaus

apygardos teismo nutartis, kurioje teismas taip pat nustate , jog pati pareis ke ja neginc ija aplinkybe s, kad

neperduoda bankroto administratoriui įmone s dokumentų ir turto, kadangi veda derybas su kreditoriais.

Bankroto administratorius ne kartą kreipe si į pareis ke ją de l įmone s dokumentų ir turto perdavimo,

matyti, kad pati pareis ke ja venge s ią pareigą vykdyti. Taigi, bu tent pareis ke jai teko pareiga perduoti

įmone s dokumentus.

De l pareis ke jos argumentų, jog Tarnyba atsisake vertinti bankroto administratoriaus ir jo atstove s

veiksmus sudarant ir pateikiant teismui bei kreditoriams bankroto administravimo is laidų sąmatą,

paž yme tina, kad pareis ke ja skunde nepateike jokių teisinių argumentų, kode l Tarnyba ture jo nagrine ti

s ias aplinkybes. Atitinkamai Tarnyba tiek ginc ijamame sprendime, tiek atsiliepime į pareis ke jos skundą

padare analogis ką is vadą, kad bankroto administratorius yra tik atskaitingas kreditorių susirinkimui,

kuriam teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitas, bet ne buvusiems įmone ms vadovams. Tarnyba, bankroto

procesą reglamentuojantys teise s aktai nenustato pareigos bankroto administratoriui už savo veiklą,

atliktus darbus, patirtas is laidas atsiskaityti buvusiems įmone s vadovams (s iuo atveju – pareis ke jai).

Paž yme tina, kad priež iu ros institucija (s iuo atveju – Tarnyba), vykdydama bankroto procedu ras vykdanc io asmens kontrolę, negali kis tis į pac ias bankroto procedu ras, kurios vykdomos remiantis

kreditorių susirinkimų sprendimais ar teismo nustatyta tvarka, priež iu ros institucija gali tik patikrinti,

ar savo veikla bankroto administratorius nepaž eide teise s aktų reikalavimų.



Puslapis 33

Pareis ke ja nepagrįstai teigia, jog Tarnyba ture jo vertinti bankroto administratoriaus veiksmus, kai

pastarasis pasiu le taikyti supaprastintą bankroto procesą, nors derybos de l kreditorinių reikalavimų

nebuvo pasibaigusios, taip už kirsdama kelią tolesniems kreditorių susirinkimams sus aukti bei įvertinti,

ar pagrįstai bankroto administratorius į kreditorių sąras ą įtrauke ar neįtrauke atitinkamus asmenis,

kadangi Tarnyba nagrine jamais klausimais vertinti bankroto administratoriaus veiksmų neturi. S iuo

atveju teise s aktai nustato kiekvieno proceso dalyvio, nesutinkanc io su atitinkamu teismo sprendimu ar

nutartimi, teisę juos apskųsti.

Konstatuotina, jog Tarnyba pareis ke jos skundą pagal kompetenciją is nagrine jo nepaž eisdama Patikrinimo taisykle se nustatytų procedu rų ir tvarkos, prie me nustatytomis aplinkybe mis ir teise s

normomis pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kuriame is samiai atsake į pareis ke jos skundo argumentus,

tode l ginc ijamas Tarnybos sprendimas yra teise tas ir pagrįstas. Naikinti ginc ijamą sprendimą pareis ke jos

nurodytais pagrindas ar kitais motyvais teisinio pagrindo ne ra, tode l pareis ke jos reikalavimas panaikinti

Tarnybos sprendimą atmetamas kaip nepagrįstas. Pareis ke jos reikalavimas įpareigoti atsakovę is naujo

is nagrine ti pareis ke jos skundą yra is vestinis reikalavimas, kylantis is pagrindinio reikalavimo, tode l

atsisakius tenkinti pagrindinį reikalavimą panaikinti Tarnybos sprendimą, yra atmestinas ir is vestinis

skundo reikalavimas.

VAAT 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4387-811/2017

Dėl pareiškėjo negalėjimo skųsti administracinio akto, kuris nėra jam skirtas

Ginc as kilo de l restruktu rižavimo administratoriaus parengtos is vados, kuria vertintas

restruktu rižuojamos AB restruktu rižavimo plano projekto pagrįstumas, tinkamumas, jo įgyvendinimo

galimybe s. Departamento sprendimu ir VAGK sprendimu nebuvo nustatyta paž eidimų administratoriaus

veiksmuose rengiant is vadą de l restruktu rižuojamos įmone s plano projekto.

ĮRĮ (bylai aktuali redakcija galiojo nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birž elio 30 d.) 14 str. 1 d. nustatyta,

kad įmone s dalyvių susirinkimui, savininkui arba valstybe s ar savivaldybe s įmone s savininko teises ir

pareigas įgyvendinanc iai institucijai pritarus restruktu rižavimo plano projektui, įmone s valdymo

organas restruktu rižavimo plano projektą per vieną darbo dieną pateikia restruktu rižavimo

administratoriui, o pagal s io straipsnio 2 dalies 1 punktą restruktu rižavimo administratorius, gavęs s į

restruktu rižavimo plano projektą, turi parengti ras ytinę is vadą de l restruktu rižavimo plano projekto

įgyvendinimo galimybių ir ją pateikti įmone s valdymo organui. Kartu paž yme tina, kad pagal ĮRĮ 14 str.

3 d. kreditorių susirinkimas pritaria restruktu rižavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai,

kurių reikalavimų suma vertine is rais ka sudaro ne maž iau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių

reikalavimų sumos vertine s is rais kos. Mine to straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad restruktu rižavimo

administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo, pritarusio restruktu rižavimo plano projektui, protokolą,

ne ve liau kaip per 3 darbo dienas s į protokolą ir restruktu rižavimo plano projektą su is vada pateikia

teismui.



Puslapis 34

Administratorius is vadą parenge , o Departamentas sprendimu konstatavo, kad administratorius įmonių

restruktu rižavimą reglamentuojanc ių teise s aktų nepaž eide . Pasak apelianto, administratoriaus

parengtoje ras ytine je is vadoje nebuvo analižuojamos įmone s restruktu rižavimo plano projekto

įgyvendinimo realios galimybe s (įmone s galimybe s atkurti mokumą, vykdyti pelningą veiklą),

administratoriaus is vada buvo formali, nepagrįsta. Apelianto nuomone, Departamentas ture jo nustatyti

administratoriaus veiksmuose įmonių restruktu rižavimą reglamentuojanc ių teise s aktų paž eidimus,

tac iau to nepadare ir jokių poveikio priemonių restruktu rižavimo administratoriui netaike .

Apeliacine s instancijos teismo teise jų kolegija sutikdama su apelianto požicija, kad administratorius rengdamas ras ytinę is vadą de l AB restruktu rižavimo plano projekto įgyvendinimo galimybių ture jo

vertinti įmone s restruktu rižavimo planą, atsiž velgdama į ĮRĮ 12 str. paž ymi, kad LVAT, nagrine damas

poveikio priemonių taikymą bankroto administratoriams analogis kose situacijose, kaip ir ginc o atveju

restruktu rižavimo byloje, yra konstatavęs, jog Departamentas, atlikdamas administratorių veiklos

priež iu rą, negali įsiterpti į tuos klausimus, kuriuos pagal ĮBĮ sprendž ia teismas, negali kis tis į pac ias

bankroto procedu ras (ž r., pvž., 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracine je byloje Nr. A-261-919/2011

ir kt.). S i taisykle mutadis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytina ir nagrine jant ginc us,

susijusius su įmonių restruktu rižavimu, taip pat ir poveikio priemonių taikymu restruktu rižavimo

administratoriams.

Skundą padavusiam asmeniui Departamento priimtas sprendimas nei vienu is pirmiau nurodytų atvejų

tiesioginių pasekmių nesukelia. Taigi nagrine jamu atveju pareis ke jas į teismą kreipe si ginc ydamas

administracinį aktą, kuris ne ra jam skirtas.

Be to, AB kreditoriai, įskaitant pareis ke ją, negali ginc yti tarpinių įmone s restruktu rižavimo svarstymo ir tvirtinimo veiksmų de l reikalavimų, susijusių su restruktu rižavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu, ir

s ie ginc ai nenagrine tini administraciniame teisme.

LVAT 2017 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1098-1062/2017

Dėl drausminės atsakomybės bankroto administratoriui taikymo

Ginc as kilo de l Departamento direktoriaus įsakymo teise tumo ir pagrįstumo. UAB nuobauda – įspe jimas

– paskirta už Bankroto ir restruktu rižavimo administratorių etikos kodekso 11.2 p. nustatyto

profesionalumo principo bei ĮBĮ 30 str. 3 d. nuostatų paž eidimą, nes pareis ke jas daugiau nei du me nesius

nuomojo administruojamos įmone s turtą neture damas tam teismo leidimo, kuris ve liau buvo is duotas.

Taigi nagrine jamoje byloje spręstas klausimas de l juridiniam asmeniui, teikianc iam įmonių bankroto administravimo paslaugas, taikytos atsakomybe s už įstatymo ir Etikos kodekso paž eidimą, t. y.

sprendž iama de l taikytos drausmine s atsakomybe s už profesine s veiklos paž eidimus.

Drausmine s atsakomybe s, kaip ir bet kurios kitos teisine s atsakomybe s, atsiž velgiant į s ios teisine s

kategorijos prigimtį ir pobu dį, taikymas lemia asmens teisinio statuso (teisių ir pareigų turinio ir

apimties) pasikeitimą. Taikant teisinę atsakomybę ir teisinio poveikio priemones, gali bu ti suvarž oma ar



Puslapis 35

prarandama galimybe įgyvendinti tam tikras subjektines asmens teises (ž r., pvž., LVAT is ple stine s teise jų

kolegijos 2016 m. balandž io 5 d. sprendimą administracine je byloje A-2479-261/2016).

Drausmine s atsakomybe s nustatymas ture tų už tikrinti profesionalumą vykdant tam tikras funkcijas,

saugoti s ios profesijos prestiž ą. Drausmine s atsakomybe s taikymas suponuoja is vadą, kad asmens

profesinių pareigų atlikimas nesuderinamas su s ios profesijos prestiž u. Taigi drausmine s atsakomybe s,

kuriai atsirasti ne ra nustatytas konkretus veikų ar paž eidimų sąras as, taikymas kiekvienu atveju susijęs

su vertinimu, ar konkrec iu atveju yra daromi paž eidimai nesuderinami su konkrec ia profesija, t. y. ar yra daromi akivaiždu s ir s iurks tu s profesiniai paž eidimai (ž r., pvž., LVAT 2016 m. geguž e s 18 d. sprendimą

administracine je byloje A-3271-602/2016).

Juridiniam asmeniui, teikianc iam įmonių bankroto administravimo paslaugas, yra keliami auks ti

kvalifikacijos reikalavimai (ĮBĮ 112 str.), taikant drausminę atsakomybę yra siekiama paneigti, kad asmuo

atitinka mine tus reikalavimus ir gali atlikti profesines pareigas. Drausmine s atsakomybe s taikymas yra

reiks mingas profesine s veiklos ribojimas, turintis esminę įtaką asmens teisei už siimti įmonių bankroto

administravimo paslaugų teikimo veikla, gauti pajamų is s ios veiklos. Tode l drausmine s atsakomybe s

klausimas gali bu ti keliamas už akivaiždž ius ir s iurks c ius profesine s veiklos paž eidimus, kai profesine s

pareigos yra vykdomos ais kiai aplaidž iai.

Ais kiai aplaidž iu konkrec ios profesine s pareigos atlikimu gali bu ti laikomas toks atvejis, kai paž eidimas

yra akivaiždus. Paž eidimas yra akivaiždus, kai be gilesne s analiže s galima konstatuoti, kad yra

paž eidž iamas teise s aktas. Aplaidus profesine s pareigos vykdymas yra susijęs taip pat ir su paž eidimo

pasekme mis. Asmens, teikianc io įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiksmams pripaž inti

drausminiu deliktu nepakanka nustatyti tik akivaiždž ios klaidos padarymą, bet s is paž eidimas ture tų

sukelti tam tikras pasekmes – paž eisti asmenų teises ar teise tus interesus ar sukelti kitokios ž alos

padarymą.

Nagrine jamu atveju institucija, kuri sprende klausimą de l drausmine s atsakomybe s už profesine s veiklos

paž eidimus juridiniam asmeniui, teikianc iam įmonių bankroto administravimo paslaugas, taikymo,

konstatavo įstatymo paž eidimą, kurį asmuo padare profesine je veikloje, tac iau nemotyvavo, ar s is

paž eidimas yra toks profesine s veiklos paž eidimas, už kurį yra bu tina konkrec iu atveju taikyti asmeniui

profesinę atsakomybę. Nagrine jamu atveju institucija, kuri sprende klausimą de l drausmine s

atsakomybe s už profesine s veiklos paž eidimus juridiniam asmeniui, teikianc iam įmonių bankroto

administravimo paslaugas, taikymo, teisingai konstatavo įstatymo paž eidimą ir vertino s į paž eidimą kaip

akivaiždų, tac iau neteisingai sprende , kad yra nebu tina vertinti, ar s is paž eidimas nesuke le tam tikrų

neigiamų pasekmių (pvž., ar nebuvo paž eisti įmone s ar jos kreditorių teise s ar teise ti interesai, ar nebuvo

sukelta kitokia ž ala). Teismas konstatavo, kad nagrine jamu atveju neigiamų pasekmių neatsirado, tode l

pagrįstai ir teise tai nagrine jamu atveju panaikino aktą, kuriuo buvo paskirta nuobauda už profesine s

veiklos paž eidimus.

LVAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017

teismŲ nutarČiŲ apŽvalga · 2018-03-15 · 1. de l teise s normų, reglamentuojanc ių įmonių...

Documents