teresa aidukienė, 20 13

Teresa Aidukienė, 2013

Dar kartą apie specialiuosius ugdymosi poreikius (SUP)

Teresa AidukienėLietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos

Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamentoIkimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus

vyriausioji specialistė

Vilnius2013-08-27



Apie ką pirmiausia pagalvojate, kai išgirstate „specialieji ugdymosi poreikiai (SUP)”?


Planas SUP apibrėžimas Teisės aktai, reglamentuojantys švietimo

prieinamumą SUP nustatymas SUP mokinių ugdymo organizavimas Pavyzdys


Specialieji ugdymosi poreikiai – pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių (2011, LR ŠĮ, 2 str. 24 d. )


Mokinių, turinčių SUP, ugdymo paskirtis – padėti mokiniui lavintis, mokytios pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias. Mokinių, turinčių SUP, ugdymas organizuojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

(2011, LR ŠĮ, 14 str., 1 dalis)


Teisės aktai, reglamentuojantys švietimo prieinamumą

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo, ratifikuoto LR Seimo 2010 m. gegužės 27 d. įstatymu Nr. XI-854 (Žin., 2010, Nr. 67-3350), 21 straipsnis, numatantis valstybių įsipareigojimus imtis priemonių, skirtų užtikrinti, kad neįgalieji galėtų gauti ir skleisti informaciją, taip pat, kaip ir kiti asmenys, visomis pasirinktomis bendravimo priemonėmis prieinama forma ir technologijomis

Švietimo įstatymas, 14 str. (2011) Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (Žin.,

1991, Nr. 39-969)


Teisės aktai, reglamentuojantys švietimo prieinamumą

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo, ratifikuoto LR Seimo 2010 m. gegužės 27 d. įstatymu Nr. XI-854 (Žin., 2010, Nr. 67-3350), 24 straipsnis


Ugdymo programų pritaikymas ir pagalbos teikimas

- LR švietimo įstatymas (2011)- Mokinių, turinčių SUP, ugdymo organizavimo

tvarkos aprašas (Žin., 2011, Nr. 122-5771)- Bendrieji ugdymo planai - Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo

tvarkos aprašas (Žin., 2011, Nr. 92-4395, Žin., 2013)- Specialiosios pagalbos teikimo tvarkos aprašas

(Žin., 2011, Nr. 92-4396)- Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašas

(Žin., 2011, Nr. 88-4220- Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos

aprašas



- Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašas (Žin., 2011, Nr. 92-4395, Žin., 2013)

- Specialiojo pedagogo etatas steigiamas mokykloje, vykdančioje ikimokyklinio ir priešmokyklinio bei pradinio ugdymo programas, jei joje mokosi 20–27 SUP turintys mokiniai (ar 15–20 mokinių, turinčių regos, klausos sutrikimų (tarp jų ir kochlearinių implantų), jei nėra tiflopedagogo ar surdopedagogo). (10.2 p.)



- Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašas (Žin., 2011, Nr. 92-4395, Žin., 2013)

- Skaičiuojant mokinius, mokinys, turintis didelių ar labai didelių SUP, prilyginamas dviem mokiniams. (12 p.)



– Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma) mokomi:

– 11.1.1. besigydantys, sanatorijose ar namie (GKK sprendimu)

– 11.1.2. turintys SUP ne ilgiau nei 1 metus

– 11.2. 7–18 metų (iki 21 metų turintys SUP) mokiniai pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas

(„Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas ) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas“ , Žin., 2012, Nr. 76-3957)



– Mokinių, turinčių SUP, ugdymo organizavimo tvarkos aprašas (2011, Nr. 122-5771)


Pirmoji sutrikimų klasifikacija (patvirtinta LR ŠMM Specialiojo ugdymo ekspertų komisijos 1995 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 4)

Specialiųjų poreikių asmenų sutrikimų ir jų laipsnių nustatymo ir specialiųjų poreikių asmenų priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei tvarka (Žin., 2002, Nr. 84-3672)


Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-1265/V-685/A1-317. (Žin., 2011, Nr. 93-4428, 2013)

Įvardintos diagnostinės kategorijos atitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. OECD) Švietimo tyrimų ir inovacijų centro (angl. CERI) nuostatas dėl bendrųjų tarptautinių kategorijų naudojimo, identifikuojant asmens SUP

Pagal ugdymosi sunkumų pobūdį ir jų trukmę (pastovus, ilgalaikis, laikinas) skiriamos negalių, sutrikimų ir sunkumų grupės, SUP gali būti 4 lygių (nedideli, vidutiniai, dideli ir labai dideli). Teisės aktas numato, kad nustatomi ir ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų SUP lygiai.


1. Negalėms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą. Šiems asmenims gali būti reikalinga kitų žmonių priežiūra, jiems skiriamos socialinės ir medicininės paslaugos, teikiama švietimo pagalba. Ugdymo aplinkos ir Bendrųjų programų pritaikymas priklauso nuo asmens negalės pobūdžio ir ugdymosi poreikių.

Intelekto sutrikimas Regos sutrikimas Klausos sutrikimas Judesio ir padėties sutrikimas Lėtiniai neurologiniai sutrikimai Įvairiapusiai raidos sutrikimai Kurčneregystė Kompleksinė negalė


2. Sutrikimų grupė. Sutrikimams priskiriami mokymosi (skaitymo, rašymo, matematikos mokymosi), o taip pat elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai, kurie pasireiškia vaikui įsisavinant mokymosi programą. Šiems mokiniams reikalingas ilgalaikis specialusis ugdymas, jiems gali būti skiriamos psichologo, socialinės ir/ arba medicininės paslaugos.

Mokymosi sutrikimas Elgesio ir emocijų sutrikimas Kalbėjimo ir kalbos sutrikimas Kompleksiniai sutrikimai


3. Mokymosi sunkumų grupė Mokymosi sunkumai kyla, kai dėl nepalankios

(kultūrinės/kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos asmens galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant mokymosi

programas. Sunkumai laikini ir asmens specialieji ugdymosi poreikiai sprendžiami suteikiant atitinkamą socialinę, pedagoginę ir/ar psichologinę pagalbą.

Mokymosi sutrikimas Elgesio ir emocijų sutrikimas Kalbėjimo ir kalbos sutrikimas Kompleksiniai sutrikimai


Specialiojo ugdymo skyrimas Tėvai kreipiasi į PPT ar MVGK Pedagogas pildo anketą ir kreipiasi į MVGK, kai iškyla

sunkumų ir/ar mokinio pasiekimai neatitinka bendrojoje programoje numatyto patenkinamo pasiekimų lygio

(Mokinio SUP (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių asmens gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašas“, Žin., 2011, Nr. 122-5769)


Mokyklos MVGK

Gavusi tėvų sutikimą, atlieka mokinio pradinį

įvertinimą ir pildo pažymą

Suderina logopedo sudarytą mokinių

sąrašą su mokyklą

aptarnaujančia PPT ir teikia

jį tvirtinti

Numačiusi, kad mokinį tikslinga

ugdyti pagal individualizuotą

programą, gavusi tėvų sutikimą,

kreipiasi į PPT dėl nuodugnaus vaiko

įvertinimo


PPT

Atlieka nuodugnų

asmens SUP įvertinimą

pedagoginiu,

psichologiniu,

medicininiu ir socialiniu aspektais

Esant reikalui,

pakartotinai vertina asmens

SUP, analizuoja

vaiko ugdymosi pokyčius, tikslina

rekomendacijų turinį

Įvertinimo rezultatus aptaria su mokiniu,

tėvais (globėjais),

mokytoju(ais) ir daro išvadą apie asmens

raidos sutrikimus ir SUP laipsnį ir

pobūdį

Pildo asmens pedagoginio psichologinio

SUP įvertinimo pažymą


Vaiko/mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą atlieka ir Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras (LKNUC www.lknuc.lt) , Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras (LASUC, www.lasuc.lt), ginčytinais atvejais tėvai gali kreiptis į Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrą (SPPC, www.sppc.lt)

Dokumentas reglamentuoja ir specialiojo ugdymosi ar švietimo pagalbos nutraukimo eigą.


Aptariamas bendras tikslas

Pasidalijamadarbu

AptariamasUP pritaikymas

Teikiamatarpusavio

parama

Keičiamasiinformacija

apieugdymą

Dalyvavimasįvertinant

vaikoSUP

vaikastėvai

pedagogai


Mokytojų, specialistų, šeimos bendradarbiavimo svarba ir būdai, siekiant

mokinių ugdymosi veiksmingumo

Įtraukti ugdytinius į SUP pažinimo ir tenkinimo procesą:

„Svarbu ne apie vaiką kalbėti, o su vaiku kalbėtis“ (Ališauskas, 2002)Akcentuoti vaiko stipriąsias ypatybes, sudaryti sąlygas patirti sėkmę

63% mokinių nežino ir nesupranta tikrųjų mokymosi sunkumų priežasčių, kai kurie kaltina save, dauguma jaučiasi nevykėliai ir pan.

72% nežino, kaip įveikti mokymosi sunkumus, kaip sau padėti, kokius mokymosi būdus taikyti

37% nesupranta teikiamos pagalbos tikslo ir prasmės, vertina ją kaip nemalonią pareigą, neturi mokymosi motyvacijos (Miltenienė, 1999)

„Socialiai naudingiausia – išmokyti vaiką mokytis“ (Rogers)


Mokymosi piramidė: Skirtingais mokymo metodais išmoktos medžiagos atsimenamo kiekio tyrimas.

Šaltinis: National Training Laboratories (JAV)(Geoff Petty „Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas“,

psl. 168. Vilnius, 2007)


“Inkliuzinio švietimo mokytojo profilis”(Europos specialiojo ugdymo plėtros

agentūra, 2012 m.) Pagarba mokinių įvairovei – skirtybės laikomos galimybėmis ir ištekliais,

kuriais grindžiamas kiekvieno mokinio ugdymasis. Su šia vertybe sietinos kompetencijos susijusios su: - Inkliuzinio ugdymo samprata; - Mokytojo požiūriu į mokinių įvairovę. Pagalba visiems mokiniams: mokytojai puoselėja aukštus lūkesčius dėl

kiekvieno mokinio pasiekimų; Su šia vertybe sietinos kompetencijos susijusios su: - Skatinimu visų mokinių akademinio, praktinio, socialinio ir emocinio

ugdymosi; - Veiksmingomis ugdymo strategijomis heterogeninėse klasėse. Darbas drauge su kitais – bendradarbiavimas ir darbas komandoje yra

pagrindiniai visų mokytojų veiklos būdai. Su šia vertybe sietinos kompetencijos susijusios su: - Darbu su šeimomis; - Bendradarbiavimu su įvairiais švietimo profesionalais. Asmeninis profesinis tobulėjimas – mokyti reiškia mokytis – mokytojai

prisiima atsakomybę už mokymąsi visą gyvenimą.


Nuorodos „Mokytojų rengimas inkliuziniasm švietimui

Europoje“ : www.european-agency.org/publications/reports/te4i-challenges-and-opportunities

„Inkliuzinio švietimo mokytojo profilis“ www.european-agency.org/publications/reports/te4i-profile-of-inclusive-teachers


Sutrikusios regos samprata ir regos sutrikimų klasifikacija.

Matymas – tai stebuklas.


Sutrikusios regos samprata ir regos sutrikimų klasifikacija

„Silpnaregis – asmuo, kurio regėjimo aštrumas geriau matančiąja akimi su maksimalia optine korekcija yra ne didesnis, nei 0,3” PSO)

Vidutinė silpnaregystė Regėjimo aštrumas geriau matančia akimi 0,3-0,1 Akiplotis 20-60 laipsnių

Žymi silpnaregystė Regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija 0,1-0,5

Akipločio susiaurėjimas 10-20


Sutrikusios regos samprata ir regos sutrikimų klasifikacija

Aklumas su regėjimo likučiu: Regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija 0,04-0,01

Akipločio susiaurėjimas iki 10 laipsnių.

Praktiškas aklumas Regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija 0,01– šviesos, tamsos skyrimas.

Beveik be akipločio. Visiškas aklumas Šviesos jutimo nėra. Aplinką suvokia

kitais pojūčiais (klausa, uosle, lytėjimu ir kt.). Kiti regėjimo sutrikimai


Aklųjų ir silpnaregių raidos ypatumų ir SUP sąsajos

Mokiniai, turintys regos sutrikimų, ar netgi tą pačią diagnozę, mato skirtingai.

Funkcinis matymas. Didelių ir labai didelių SUP turintys mokosi

specialiosios paskirties klasėse, mokyklose.

Mokinių poreikiai turėtų turėti lemti informacijos pateikimo pavidalą (įprastinis ar Brailio šriftas, ar abu)



Silpnaregiai naudoja įprastus vadovėlius su jiems pritaikytomis techninėmis priemonėmis ar ar be jų.

Aklieji naudoja įprastus vadovėlius ir pratybų sąsiuvinius, pritaikytus ir atspausdintus Brailio raštu.

Žymią silpnaregystę turintys mokiniai naudoja ir įprastas knygas ir Brailio raštu.



Techninės pagalbos priemonės (silpnaregiams) Specialiai pritaikytas stalas, stovelis Optinės priemonės Uždaro ciklo TV sistema (CCTV) Kompiuteris (gali būti sujungtas su CCTV) Programinė įranga, leidžianti keisti foną,

kontrastą, šrifto dydį, “skaityti” reginčiųjų raštu parašytą tekstą (kalbos sintezatorius)

Skeneris Grotuvai



Techninės pagalbos priemonės (skaitantiems Brailio raštu)

Kompiuterinė programinė įranga (Brailio eilutė), kalbos sintezatorius, galinga didinimo programinė įranga)

Pritaikytas kalkuliatorius (su kalbos funkcija) Skaitmeniniai grotuvai Skeneriai Brailio lentelė Brailio rašomoji mašinėlė



Mokymo priemonės Taktiliniai žemėlapiai, gaubliai,natūralių objektų

modeliai, geometrinės figūros, garsinės iliustracijos kaip taktilinių iliustracijų alternatyva

Derinama taktilinė, audialinė ir vizualinė mokomoji medžiaga

Brailio raštu knygos ir skaitmenine forma; Garsinės knygos Brailio raštu skaitantis– iki 115 žodžių per minutę

(suaugęs), 5-6 metų – iki 60. Regintys skaito du kartus greičiau. Brailio knyga sveria 5,5 kg., 25 cm storio.

teresa aidukienė, 20 13

Documents