tiesioginių ir netiesioginių mokesčių poveikio pramonei

Violeta PUKELIENĖ – Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorė. Adresas: S. Daukanto g. 28, Kaunas, Lietuva; tel. 00 370 686 77393; el. paštas [email protected] JUOZĖNAITĖ – Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto magistrantė. Adresas: S. Daukanto g. 28, Kaunas, Lietuva; tel. 00 370 635 31249; el. paštas [email protected] DIDŽGALVYTĖ – Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto lektorė. Adresas: S. Daukanto g. 28, Kaunas, Lietuva; tel. 00 370 37 327994; el. paštas [email protected]

ISSN 1822-7996 (PRINT), ISSN 2335-8742 (ONLINE)TAIKOMOJI EKONOMIKA:SISTEMINIAI TYRIMAI: 2017.11 / 2http://dx.doi.org/10.7220/AESR.2335.8742.2017.11.2.5

Violeta PUKELIENĖ, Kristina JUOZĖNAITĖ, Monika DIDŽGALVYTĖ

Tiesioginių ir netiesioginių mokesčių poveikio pramonei analizė bei vertinimas

pasirinktose EBPO šalyse

Tyrimo tikslas – įvertinti tiesioginių ir netiesioginių mokesčių poveikį pramonei pasirinktose EBPO šalyse. Analizuojami pokyčiai pramonės sektoriuje 2000–2010 m. nagrinėjant keturis mokesčius, t. y. gyventojų pa-jamų, pelno, akcizo ir pridėtinės vertės. Tyrimo metu nustatyta, kad daugeliu atveju pasirinkti mokesčiai nėra statistiškai reikšmingi ir neturi įtakos pramonei, tačiau, remiantis gautais skaičiavimų rezultatais, teigiama, kad mokesčiai turi įtaką ne pirmojo būtinumo produktų gamybai. Reikšminiai žodžiai: mokesčiai, tiesioginiai, netiesioginiai, pramonė, gamyba.

The aim of this article is to assess the impact of direct and indirect taxes on the industry in selected OECD countries. Changes in the manufacturing sector and the sector of advanced technology were analyzed during 2000–2010, examining four types of taxes: personal income, corporate income, excise and value added. In most cases the taxes (as selected variables) were not statistically significant, but based on the results it may be maintained that the taxes’ changes has an influence on production of luxury commodities.Keywords: taxes, direct, indirect, industry, manufacturing.

JEL Classifications: H24/H25/L6.

Įvadas

Kiekviena valstybė, siekianti ekonominio augimo bei numatanti šalies ekonomikos konkurencingumo pasaulio mastu didė-jimą, rūpinasi ir savo gyventojų gerove šalyje. Mokesčių politika – svarbus eko-nomikos pažangos veiksnys. Norėdama užtikrinti ekonominį stabilumą, šalies vy-riausybė privalo pasirūpinti reikalingomis

lėšomis, kurių didelę dalį sudaro įvairaus pobūdžio mokesčiai. Palanki mokesčių sistema traukia potencialius investuotojus, o tai lemia spartesnį pramonės augimą, kuris teigiamai veikia šalies ekonomikos pažangą, t. y. bendrąjį vidaus produktą (BVP). Daugelyje Ekonominio bendradar-biavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)

Violeta PUKELIENĖ, Kristina JUOZĖNAITĖ, Monika DIDŽGALVYTĖ86

šalių tiesioginiai ir netiesioginiai mokes-čiai yra svarbūs valstybiniuose biudže-tuose.

Skirtingi mokesčių dydžiai veikia įvai-rių pramonės sektorių prekių paklausą. Jei šalies vyriausybės taikoma politika nėra tinkamai subalansuota (nagrinėjant mo-kesčių sistemą), tuomet tikėtina, kad pra-monė gali patirti neigiamą poveikį ir ga-mybos apimtys mažės. Dėl šios priežasties kiekvienos valstybės vienas pagrindinių tikslų – mokesčių sistemos tobulinimas, svarbu ieškoti pusiausvyros ir nustatyti tin-kamus mokesčių tarifus, kurie užtikrintų pakankamą lėšų kiekį šalies biudžete, būtų priimtini vartotojams bei gamintojams.

Mokslinėje literatūroje mokesčių po-veikis skirtingų prekių paklausai bei pra-monei yra nagrinėjamas, tačiau tyrimai yra epizodiški, tirti atskiri mokesčiai ir jų daromas poveikis pramonei, pvz., tirta, kad pramonei turi poveikį gyventojų pa-jamų mokestis (Saxton, 2001), akcizas (Cnossen, 2007), pridėtinės vertės mokes-tis (Metekohy, 2015) ir pan., tačiau neįro-dyta, kad egzistuoja priklausomybė tarp tiesioginių bei netiesioginių mokesčių ir pokyčių pramonėje ar skirtinguose jos sektoriuose.

Straipsnio mokslinė problema – kaip tiesioginių ir netiesioginių mokesčių po-kyčiai veikia skirtingus gamybos sekto-rius. Tyrimo objektas – tiesioginių (GPM, pelno) ir netiesioginių (PVM, akcizas) mokesčių poveikis pasirinktų EBPO šalių pramonės sektoriams. Tyrimo tikslas – įvertinus mokesčių bei pramonės svarbą ekonomikai nustatyti, kokią įtaką tiesiogi-niai (GPM, pelno) ir netiesioginiai (PVM, akcizas) mokesčiai daro dviem pramonės sektoriams, t. y. maisto, gėrimų ir tabako bei aukštų technologijų (įrengimų), ana-lizuojant pasirinktas EBPO šalis. Siekiant

suformuluoto tikslo, sprendžiami konkre-tūs uždaviniai:1. Išanalizuoti ir įvertinti tiesioginių ir

netiesioginių mokesčių bei maisto, gėrimų ir tabako bei aukštųjų techno-logijų (įrengimų) pramonės sektorių pokyčius pasirinktose EBPO šalyse 2000–2010 m.

1. Įvertinti, kokią įtaką tiesioginiai ir ne-tiesioginiai mokesčiai bei jų pokyčiai daro pasirinktiems EBPO šalių pramo-nės sektoriams.Tyrimo metodai: mokslinės literatūros

analizė; lyginamoji analizė; sisteminė ana-lizė; statistinių duomenų analizė; ekono-metriniai skaičiavimai.

Tiesioginių ir netiesioginių mokesčių vieta mokestinėje sistemoje bei reikšmė nacionaliniams biudžetams

Pagrindinę šalies biudžeto dalį sudaro pa-jamos gaunamos iš mokesčių, todėl juos galime įvardyti, kaip svarbų efektyvios eko-nominės veiklos veiksnį. Kiekvienas pilietis turėtų suvokti, kad mokesčių mokėjimas – vienas pagrindinių įsipareigojimų tiek vals-tybei, tiek vietinei valdžiai. Įvairūs moksli-ninkai mokesčių sąvoką įvardija skirtingai. Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (2004): „Mokes-tis – mokesčio įstatyme mokesčių mokė-tojui nustatyta piniginė prievolė valstybei“. Štreimikienės ir Mikalauskienės (2006) teigimu, mokesčius galime apibūdinti, kaip rinkliavą (asmeniui nustatytą valstybinių institucijų mokestį už suteiktas paslaugas), kurią privalu mokėti. Mokslinėje literatū-roje (Milyakov, 2008; Baumol ir Blinder, 2010; Esmaeel, 2013) dažnai keliamas klau-simas, kokia turi būti valstybės mokesčių politika, kurios pagrindinis prioritetas –

Tiesioginių ir neTiesioginių mokesčių poveikio pramonei analizė bei verTinimas pasirinkTose ebpo šalyse 87

pasiekti aukštą ekonomikos ir visuomenės gerovės lygį. Jei mokesčių sistema formuo-jama netinkamai, kyla grėsmė, kad šalis patirs stagnaciją, o ūkinė veikla taps nee-fektyvi. Baumol ir Blinder (2010) nagri-nėjo, į kokius pagrindinius aspektus turi atsižvelgti šalies valdantieji, kad ilgalaikėje perspektyvoje būtų pasiektas norimas re-zultatas. Remiantis minėtais mokslinin-kais, galima teigti, kad valstybė turėtų pasi-rinkti optimalaus dydžio mokesčius. Tokiu atveju valstybės biudžetas būtų aprūpintas reikiamomis lėšomis, o ekonominė plėtra paskatinta.

Vienas svarbiausių tiesioginių mo-kesčių bruožų yra tai, kad jų tarifai gali būti keičiami tam, kad būtų išvengta nei-giamų efektų (gyventojų produktyvumo, taupymo bei investavimo sumažėjimo). Šiame straipsnyje plačiau nagrinėjami du svarbiausi tiesioginiai mokesčiai: gyven-tojų pajamų (GPM) ir pelno. Remiantis Aasness, Benedictow ir Hussein (2002), pajamos surenkamos iš netiesioginių mokesčių gali sudaryti maždaug trečdalį valstybės biudžeto. Be to, minėti mokes-čiai veikia gyventojų vartojimo įpročius bei poreikius. Coady (2006), analizavęs netiesioginių mokesčių poveikį šalies eko-nomikai, teigė, kad valdantieji linkę ma-nipuliuoti prekių bei paslaugų kainomis, naudodami skirtingus politinius instru-mentus ar institucinius susitarimus. Tokį elgesį gali lemti įvairios priežastys: porei-kis padidinti biudžeto įplaukas, siekis per-skirstyti pajamas tarp skirtingų socialinių grupių, noras apsaugoti vietinius gaminto-jus nuo per didelės užsienio konkurenci-jos, apsaugoti vartotojus nuo blogų prekių, siekiamybė valdyti pasiūlos ir paklausos lygius prekių rinkose, kuriose kainos sun-kiai paveikiamos. Netiesioginių mokesčių spektras gana platus, tačiau šiame straips-nyje analizuojami du iš jų, t. y. akcizas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM).

GPM, pelno, akcizo ir PVM mokesčiai laikomi svarbiausiu valstybės biudžeto pa-jamų šaltiniu. Kiekviena valstybė savitai formuoja savo mokestinę sistemą, taiko skirtingą apmokestinimą bei tarifų dydį: būtent nuo to priklauso, kokiu įplaukų kiekiu kiekvienas iš mokesčių prisidės prie nacionalinio biudžeto. Pomerleau (2016) analizavo, kokios mokestinės pajamos sudarė valstybių, priklausančių EBPO, biudžetus 2013 m. ir pabrėžė, kad išsivys-čiusios šalys siekia padidinti mokestines pajamas, formuodamos mokesčių siste-mas, kuriose tinkamai bei efektyviai veiktų GPM, įmonių pelno mokesčiai, socialinio draudimo mokesčiai, mokesčiai už prekes ir paslaugas bei turto mokesčiai.

Sunku įvertinti kiekvieno mokesčio svarbą valstybės biudžetui, nes skiriasi taikoma politika, tikslai arba šalies išsi-vystymo lygis. Mokesčių tarifai generuoja nevienodą pajamų dydį, tačiau kiekvieną iš jų valdantieji gali naudoti ne tik kaip priemonę, padedančią surinkti reika-lingas įplaukas į biudžetą, bet siekiant ir kitokio poveikio: akcizai gali paskatinti labiau rūpintis visuomenės sveikata, že-mesnis pelno mokestis pritraukia užsienio investuotojus ir t. t. Kadangi mokslinėje literatūroje stinga tyrimų, kaip tinkamai vertinti atskiro mokesčio efektyvumą bei veiksmingumą (dažniausiai nagrinėjama bendra mokesčių sistemos visuma), todėl šiame stripsnyje siekiama išsiaiškinti kiek-vieno mokesčio reikšmingumą ekonomi-kai ir konkrečiai pramonei.

Pramonė (gamybos sektorius) ir jos poveikis ekonomikai

Pramonė – vienas iš trijų sektorių kiekvie-nos valstybės ekonomikoje. Skirtingose


šalyse ir politinėse sistemose ji laikoma esminiu įrankiu siekiant ekonominės plė-tros. Išsivysčiusiose ekonomikose stiprus pramonės sektorius pasižymi gerai ap-mokamomis darbo vietomis ir techninio meistriškumo išlaikymu. Besivystančiose ekonomikose pramonė pripažįstama kaip vystymosi variklis, kuris gelbsti gyvento-jus nuo skurdo ir suteikia galimybes tapti pasaulinių rinkų žaidėjais. Pramonės sam-pratą galima apibrėžti, remiantis Jungtinių Tautų organizacijos apžvalga (2008): pra-monė – tai valstybės materialios gamybos vedančiųjų šakų visuma.

Remiantis Tan, Wang, Gu, Mu ir Yang (2011), pramonė įvardijama kaip procesas, kurio metu ištekliai (medžiagos ir energija) transformuojami į produktus arba detales, iš kurių kuriama prekė. Gamybinės veiklos metu veikia daug procesų, kurių dėka su-kuriami galutiniai produktai. Gamyba – reikšmingas veiksnys, kalbant apie ben-drąją pridėtinę vertę, bendrąjį vidaus pro-duktą (BVP) bei užimtumą šalies viduje. Kadangi gamyba stipriai veikia inovacijas, kurios skatina produktyvumą visoje eko-nomikoje bei didina konkurencingumą, kyla problemų, kai įmonės, minimizuojant kaštus, perkelia gamybos procesus į užsie-nio šalis, tuomet valstybei atsiranda rizika prarasti savo pranašumą.

Remiantis McKinsey Global Institute (2012) atliktu tyrimu, galima teigti, kad XXI a. pramonės vaidmuo pasaulio eko-nomikoje ir toliau išliks reikšmingas. Pra-monės svarba ateityje turėtų dar labiau iš-augti, nes per ateinančius 10 metų pasaulio vartotojų rinką papildys apie 1,8 milijardo žmonių, vartojimas potencialiai turėtų pa-didėti dukart. Pastebima tendencija, kad besivystančios ekonomikos skatina pasau-lio pramonės produktų paklausos augimą,

be to riba tarp pramonės ir paslaugų sek-toriaus, jų reikšmės šalies ekonomikai ma-žėja, nes šie sektoriai papildo vienas kitą (transportavimo paslaugos eksportuojant / importuojant prekes, sandėliavimas ir pan.).

Nagrinėjant pramonės sektoriaus po-veikį konkrečioms ekonomikos sritims, daug dėmesio skiriama tam, kad būtų išsiaiškinta, kokiu būdu pramonė veikia šalies darbo rinką bei jos produktyvumą. Rodrik (2013) nagrinėjo absoliučią pra-monės sektoriaus konvergenciją pasaulyje bei jos poveikį darbo jėgos produktyvu-mui ir nustatė, kad pramonės sektorius turėtų pasižymėti sparčiu absoliučios konvergencijos tempu. Šiame sektoriuje gaminamos prekės gali būti nesunkiai integruotos į pasaulinius tinklus, palen-gvinant technologijų perdavimą ir įsisa-vinimą. Šis sektorius sukuria daugiausia inovacijų: gamybos kompanijos finan-suoja daugumą vidaus įmonių mokslinių tyrimų ir technologinę plėtrą (MTTP), dėl to sukuriamos inovacijos bei produkty-vumo augimas gerina gyvenimo kokybės standartus.

Kniivilä (2002), Fukunishi, Murayama, Yamagata ir Nishiura (2006) teigia, kad industrializacija gali padėti neturtingoms valstybėms pasiekti aukštesnį ekonominį išsivystymą. Pramonės plėtra gali reikš-mingai prisidėti prie neturtingų šalių eko-nomikų bei gyvenimo kokybės gerinimo, tiekiant platų būtiniausių gamybinių pro-duktų spektrą. Didžioji žmonių poreikių dalis, maistas, būstas arba drabužiai suku-riami pramonės sektoriuje. Dažnu atveju industrializacija – būtina, siekiant eko-nominio augimo ir ilgalaikio skurdo su-mažinimo (paaiškinama plėtros teikiama nauda).


Tiesioginių ir netiesioginių mokesčių bei gamybos sąsajų moksliniai tyrimai

Šio straipsnio tikslas – nustatyti, kokią įtaką tiesioginiai (GPM, pelno) ir netie-sioginiai (PVM, akcizas) mokesčiai daro dviem pramonės sektoriams, t. y. maisto, gėrimų ir tabako bei aukštų technologijų (įrengimų), todėl šiame skyriuje pateikia-mos ankstesnių tyrimų svarbiausios įžval-gos, kurios padės efektyviau suformuluoti būsimiems skaičiavimams taikytinus me-todus.

Ilgą laiką valstybės taikė aukštus GPM tarifus, siekdamos papildyti biudžetą di-desnėmis įplaukomis, tačiau pastebėta, kad gaunamas atvirkštinis efektas – mo-kestinės pajamos po truputį mažėja. Sax-ton (2001) bandė įvertinti, kokią tikslią naudą patiria valstybė, kai GPM tarifas sumažinamas. Teigtina, kad mažesnis mo-kesčio tarifas pritraukia investicijas, teigia-mai veikia darbo rinką, sumažina „protų nutekėjimo“ riziką. Valstybė, išvengusi spartaus „protų nutekėjimo“, išsaugo savo pramonės efektyvumą, nes emigruoja spe-cialistai, dirbantys šioje srityje, jei GPM tarifas yra aukštas.

Cnossen (2007) tyrė akcizų poveikį šalies pramonei ir nustatė, kad taikomas mokesčio tarifas nulemia, kaip efektyviai pramonės šakose paskirstomi ištekliai, atsižvelgus į galimus vartojimo pokyčius ateityje. Veiksmingas paskirstymas teigia-mai veikia gamybos sektorių, nes nuo to priklauso gaminamų produktų kiekiai bei jų realizavimo galimybės. Taip pat akcizas daro poveikį vietinėje rinkoje veikiančių įmonių pelnui bei mokamų algų dydžiui (keičiamų akcizų tarifų įtaka pasireiškia ilguoju laikotarpiu).

Poulson ir Kaplan (2008) teigia, kad žmonės ir įmonės turi bendrą tikslą –

maksimizuoti savo naudą, todėl valstybei, taikant aukštus mokesčių tarifus, gali iš-augti šešėlinės ekonomikos mastas ir su-mažėti įmonių produktyvumas, bendras šalies ekonomikos lygis gali kristi. Siekiant to išvengti, valstybė privalo atsakingai iš-nagrinėti galimus mokesčių tarifus bei išrinkti optimalų variantą, maksimaliai tenkinantį visų ekonomikos subjektų po-reikius.

Pramonės sektorius laikomas reikš-mingu veiksniu, užtikrinančiu ilgalaikę valstybės ekonomikos plėtrą. Vertindami šio sektoriaus rezultatus, galime nustatyti, kokia tuo metu šalies būklė bei ką reikėtų keisti, norint pagerinti esamą situaciją. Re-miantis Gatsi, Gadzo ir Kportorgbi (2013), teigtina, kad valdantieji, analizuodami pramonės sektoriaus veiklą, gali įvertinti, kaip efektyviai veikia jų suformuluota mo-kesčių politika. Mokslininkai išsiaiškino, kad dėl mokesčių poveikio kintami inves-ticijų srautai – reikšmingas šalies pramo-nės augimo veiksnys.

Metekohy (2015) analizavo, kaip kinta pajamų paskirstymas bei vartotojų įpro-čiai, veikiant skirtingiems PVM tarifams. Remiantis tyrimu, galima teigti, kad mo-kesčio tarifas glaudžiai susijęs su pramo-nės plėtra. Jei šalies pramonės lygis auga, teigiamai veikiamas šalies biudžetas, todėl kyla ekonominis lygis. Įrodyta, kad dėl PVM kinta žmonių vartojimo įpročiai, kurie veikia paklausą. Kadangi verslinin-kai, nustatydami produktų gamybos kiekį, remiasi potencialia ateities paklausa, tai daro poveikį pramonės pasiūlos lygiui.

Išnagrinėjus pasirinktus ankstesnius mokslininkų tyrimus, galima daryti iš-vadą, kad mokesčiai veikia ne tik pramonę ar atskirą gamybos sektorių, bet ir bendrą valstybės ekonomikos plėtrą. Skirtingi mo-kesčiai gali būti naudojami kaip efektyvi priemonė, siekiant atitinkamų rezultatų,


pvz., norint pagerinti gyventojų sveikatos būklę, siūloma didinti akcizus alkoholiui ar tabakui; siekiant pritraukti užsienio in-vesticijas, mažinamas pelno mokesčio ta-rifas ir t. t.

Tiesioginių ir netiesioginių mokesčių dinamika EBPO šalyse 2000–2010 m.

Šalys taiko įvairius mokesčių tarifus, at-sižvelgdamos į jų pasirinktą politiką arba siekiamus strateginius tikslus. Daugelyje EBPO šalių tiek tiesioginių, tiek netiesio-ginių mokesčių tarifai gana aukšti. Ana-lizuojant atitinkamas valstybes (analizėje vertinamos ne visos EBPO šalys, o tik tos, kurios pateikė viso tiriamo laikotarpio duomenis), pastebėta, kad nemaža dalis šalių nustato gana didelę mokestinę naštą savo gyventojams, kai kuriose šalyse apie 50 proc. BVP. Daugeliu atvejų toks spren-dimas pagrįstas ir logiškas, jei šalies eko-nominė būklė išlieka stabili arba auganti, tuomet nekyla poreikio keisti mokesčių

politikos priemonių. Tuo atveju, kai val-dantieji dažnai keičia skirtingų mokesčių tarifų dydžius, siekdami nustatyti, koks ta-rifų rinkinys maksimizuotų biudžeto mo-kestines įplaukas, atsiranda neigiamas po-veikis šalies ekonomikai bei jos augimui, nes gyventojai nesijaučia saugūs. Siekdami apsidrausti, gyventojai labiau taupo, ša-lyje sumažėja vartojimo lygis, o tai veikia pramonės sektorių, nes produkcija nerea-lizuojama kilmės šalies rinkoje. Analizuo-jamos EBPO šalys yra sugrupuotos į dvi grupes: 1) Europos Sąjungos (ES) valsty-bės; 2) kitos valstybės. Į analizę įtraukta Lietuva, siekiant įvertinti šalies lygį ben-drame kitų valstybių kontekste.

Analizuojant tiesioginius mokesčius, gyventojų pajamų mokesčių (GPM) tari-fai ir jų pokyčiai atrinktose ES valstybėse (1 pav.) skirtingi, galima teigti, kad šalių taikomos politikos nėra vienodos (skir-tingi mokesčių tarifai, dalis valstybių iš-laiko stabilumą, kitos linkusios tarifus keisti). Tik Austrija analizuojamu laikotar-piu išlaikė tą patį GPM tarifą. Nepaisant to, kad šalyje taikomas itin didelis mokesčio

1 pav. GPM tarifai (išreikšti proc.) 2000–2010 m. atrinktose Europos Sąjungos šalyse

Šaltinis: OECD Data (2017).


tarifas, ji išlaiko gana aukštą poziciją kon-kurencingumo reitinguose, todėl teigtina, kad didelė mokestinė našta gyventojams nėra pagrindinė problema. Belgijoje, Da-nijoje, Suomijoje, Olandijoje ir Švedijoje GPM tarifas viršija 50 proc. ribą, daugeliu atvejų siekiant gerovės valstybės tikslų ir išlieka sąlyginai stabilus, kinta nežymiai. Nesunku pastebėti, kad aukščiausias GPM mokestis taikomas Danijoje (59,7 proc.), toks ir išliko šešerius metus, nors keletą metų buvo sumažintas.

Belgijoje GPM tarifas tiriamu laiko-tarpiu sumažėjo beveik 10 proc., nuo 2003 m. pastebimas pastovumas, taip pat Olandijoje GPM kito tik kartą – 2001 m. (sumažėjo nuo 60 iki 52 proc.). Valdan-čiųjų sprendimas – sumažinti GPM tarifą atnešė šaliai teigiamų efektų: paskatintas ekonominis augimas, darbuotojų produk-tyvumas, BVP augimas ir t. t. Tiriamuoju laikotarpiu Čekija taikė mažiausią GPM tarifą, kuris analizuojamu laikotarpiu su-mažėjo daugiau nei per pusę, t. y. nuo 32 iki 15 proc. Panaši situacija vertinant Lie-tuvą – tiriamuoju laikotarpiu GPM, kaip ir Čekijoje, sumažintas per pusę.

Remiantis 2 pav. pateiktais duomeni-mis, galima teigti, kad antroje šalių grupėje GPM tarifas gana stabilus (išskyrus Mek-siką). Aukščiausias tarifas – Japonijoje, jis siekia 50 proc. ir nekinta per visą tiriamąjį laikotarpį. Mokslinėje literatūroje išsako-mos nuomonės, kad tai neigiamai veikia šalį, tačiau prieštaraujančių nėra daug, kadangi valdančiųjų strategija pasiteisina, nėra prasmės keisti šalies mokestinių ins-trumentų svorį. Gana aukštą bei pastovų GPM tarifą išlaiko ir Australija (2000–2006 m. – 48,5 proc.; 2007–2010 m. – 46,5 proc.). Pietų Korėjoje GPM tarifas buvo keičiamas tris kartus (nuo 44 iki 38,5 proc.), Naujojoje Zelandijoje išliko panašios tendencijos kaip ir kitose minė-tose Rytų šalyse – drastiškų pokyčių nėra. JAV taikoma mokesčių politika skiriasi nuo prieš tai nagrinėtų valstybių, stabi-lumas mažesnis, tačiau pokyčiai vyksta 5 proc. ribose. Remiantis tuo, kad tarifo dydis tiriamuoju laikotarpiu varijuoja nežymiai, teigtina, kad valdančiųjų pasi-rinkta strategija leidžia efektyviai siekti už-sibrėžtų tikslų, išvengiant didelių mokesti-nės naštos šuolių gyventojams. Priešinga

2 pav. GPM tarifai (išreikšti proc.) 2000–2010 m. kitose EBPO šalyse



situacija Meksikoje – GPM tarifas nuolat kinta (pokyčiai ženklūs: sumažėjo nuo 40 iki 28 proc.). Meksikos ekonomika nėra stabili, todėl tokie pokyčiai nėra netikėti, be to, taikomą mokesčių politiką galima paaiškinti 2002 m. Pietų Amerikos krize.

Vertinant dvi šalių grupes, galima iš-skirti joms būdingus bruožus: ES šalyse GPM mokestis mažinamas ir tiriamuoju laikotarpiu vidutiniškai sumažėjo 10 proc., Rytų valstybėse pastebimas stabilumas, valdantieji laikosi strategijos, kai tarifas kaip įmanoma ilgiau išlaikomas toks pat, o JAV ir Meksika nuolat keičia GPM tarifo dydį (JAV kinta nežymiai, o Meksikoje – apie 12 proc.).

ES šalių pelno mokestis (3 pav.) visose šalyse kito. Didžiausi pokyčiai – Čekijoje ir Lenkijoje (atitinkamai sumažėjo 12 proc. ir 11 proc.), todėl teigtina, kad galimas valstybių tikslas buvo paskatinti verslo plė-trą bei pritraukti užsienio investuotojus, siekiant šalių konkurencingumo augimo. Be to, Lenkijoje ir Čekijoje sąlyginai pigi darbo jėga, todėl čia palanku kurti verslą – atsiranda galimybių kaštų minimizavimui.

Aukščiausi pelno mokesčio tarifai 2000–2010 m. buvo Belgijoje, Olandijoje ir Aus-trijoje. Belgijoje taikytas 39 proc. tarifas, tačiau nuo 2003 m. sumažėjo iki 33 proc. Nepaisant didelės mokestinės naštos vers-lui, Belgija išlieka patrauklia valstybe, nes šalies ekonomika laikoma viena stipriau-sių, verslininkams garantuojamas stabi-lumas. Panaši situacija Austrijoje, tačiau pastarojoje pelno mokesčio tarifas buvo sumažintas 9 proc. punktais, tokiu būdu labiau skatinama verslo plėtra ir ekono-minis augimas. Vienas mažiausių pelno mokesčių – Vengrijoje, kurioje vidutinis mokesčio dydis tiriamu laikotarpiu – 18,21 proc., valdantieji galimai siekia ska-tinti šalies ekonomiką, kurdami palankią aplinką verslininkams bei investuotojams. Mažiausias pelno mokestis taikytas Lie-tuvoje, beveik visą tiriamąjį laikotarpį iš-laikomas 15 proc., 2009 m. padidintas iki 20 proc., tačiau, negavus tikėtino rezultato, nustatytas anksčiau buvęs.

Antroje šalių grupėje pelno mokesčio (4 pav.) stabilumas didesnis nei ES ša-lyse. Australijoje, Japonijoje ir JAV pelno

3 pav. Pelno mokesčio tarifai (išreikšti proc.) 2000–2010 m. atrinktose Europos Sąjungos šalyse



mokesčio tarifas išliko nepakitęs (Austra-lijoje sumažėjo vieną kartą) per visą tiria-mąjį laikotarpį, mokestinė našta sudarė apie trečdalį generuojamo pelno. Naujojoje Zelandijoje mokesčio tarifo dydis 2008 m. nukrito 3 proc.(nuo 33 iki 30 proc.), nes tuo metu jau prasidėjo ekonominė krizė, tikėtina, kad šalies valdžia siekė apsaugoti verslą nuo neigiamų efektų. Šioje šalių grupėje labiausiai išsiskiria Pietų Korėja ir Meksika, pelno mokesčio politika nesu-formuluota ilgalaikei perspektyvai, tarifas nuolat keičiamas. Pietų Korėjoje toks pat tarifas taikomas 2–3 metus, jei nepateisi-nami lūkesčiai, ateina pokyčių metas; per tiriamąjį laikotarpį pelno mokesčio tarifas sumažėjo 6 proc.(nuo 28 iki 22 proc.).

Apibendrinus galima teigti, kad ana-lizuotose šalyse valdančiųjų taikoma mo-kesčių strategija kinta, priklausomai nuo situacijos ir tikslų: krizinis/po krizinis laikotarpis, darbuotojų produktyvumo skatinimas, užsienio investuotojų pritrau-kimas, vietinio verslo galimybių išplėtimas ir pan. Dėl minėtų priežasčių pelno mo-kesčio tarifas nėra vienodas, jo taikymo laikotarpis ribotas, tik nedidelė dalis šalių

išlaiko stabilų, nekintamą tarifą. Vertinant dvi šalių grupes, galima pastebėti, kad ES šalyse sunku įžvelgti bendrą politiką, nes mokesčio tarifas kinta; Rytų šalims ir JAV būdingas didesnis pastovumas, šalyse mo-kestinė našta verslui sudaro apie trečdalį generuojamo pelno.

Analizuojant netiesioginius mokes-čius, akivaizdu, kad šalyse taikomi skir-tingi pridėtinės vertės ir akcizų mokesčių tarifai atitinkamoms produktų/paslaugų grupėms, todėl vertinami vartojimo mo-kesčių tarifų vidurkiai. Vidutiniškai var-tojimo mokesčiai (PVM ir akcizai) sudaro apie 10 proc. šalies BVP (5 pav.), jų dydis tiriamuoju laikotarpiu kinta nedaug, todėl galima teigti, kad gaunamos mokestinės pajamos sudaro svarią dalį šalies biudžete ir jos kinta nežymiai. Be to, matyti, kad vartojimo mokesčiai sudaro apie trečdalį visų mokesčių, todėl daroma išvada, kad jų poveikis valstybės ekonomikos plėtrai yra didelis, nuo jų priklauso gyventojų vartojimo lygis, įvairių produktų, paslaugų pasiūla, darbo užmokestis, eksporto bei importo apimtys ir pan. Remiantis atlikta analize, galima daryti prielaidą, kad iš

4 pav. Pelno mokesčio tarifai (išreikšti proc.) 2000–2010 m. kitose EBPO šalyse



netiesioginių mokesčių gaunamos mokes-tinės pajamos didesnės nei iš tiesioginių mokesčių, tačiau svarbu įvertinti, kokį po-veikį skirtingi mokesčiai daro šalies pra-monei ir kaip tiriamuoju laikotarpiu kei-tėsi pramonės apimtys, kintant mokesčių tarifų dydžiams.

Gamybos apimčių dinamika maisto, gėrimų ir tabako bei aukštųjų technologijų sektoriuose EBPO šalyse 2000–2010 m.

Kaip minėta, pramonė laikoma vienu svar-biausių veiksnių siekiant užtikrinti efek-tyvią ir ilgalaikę šalies ekonominę plėtrą. Aukšto konkurencingumo valstybėse ga-mybos apimtys dažniausiai žymiai didesnės nei besivystančiose šalyse, todėl tai leidžia daryti prielaidą, kad, skatinant pramonę, galima pasiekti aukštesnį išsivystymą bei geresnes gyvenimo sąlygas. Padidėjus pra-monės gamybos apimtims, makroekono-miniai rodikliai patiria teigiamą poveikį: nedarbo lygis ima mažėti, kyla eksporto mastai, didėja šalies BVP ir t. t. Be to, kles-tinti šalies pramonė yra vienas iš pagrindi-nių aspektų, vertinamų užsienio investuo-tojų. Gamybos apimčių kitimo vertinimui

pasirinkti du sektoriai, leidžiantys įvertinti pirmojo būtinumo prekių: maisto, gėrimų ir tabako gamybos apimtis bei produktų, kurie sąlyginai laikomi prabangos prekė-mis – aukštosios technologijos (įrengi-mai). Pasirinkti pramonės sektoriai skiriasi gaminamų prekių specifika, todėl galima tiksliau įvertinti preliminarias jų apimčių pokyčių priežastis

ES šalių grupės maisto, gėrimų ir ta-bako sektoriaus gamybos pokyčių dina-mika, vertinant procentais nuo bendrosios gamybos (6 pav.), išlieka pakankamai sta-bili, matomi svyravimai nėra ženklūs. Aki-vaizdu, kad sektoriaus pajėgumai sumažėjo kriziniu laikotarpiu, augimas matomas nuo 2009 m. Šioje šalių grupėje reikėtų atkreipti dėmesį į Lenkiją ir Švediją. Lenkijoje šio sektoriaus stabilumas, lyginant su kitomis šalimis, mažiausias, o sukuriama vertė nuo bendrosios gamybos vidutiniškai sudaro apie 20 proc. Galime daryti prielaidą, kad Lenkijos pramonė staigiai reaguoja į poky-čius šalies ekonomikoje ir tai matyti sekto-riaus vertės svyravime 2000–2010 m. Tuo tarpu Švedijoje situacija priešinga – sekto-riaus vertė sąlyginai pastovi, tačiau 2009 m. matomas reikšmingas augimas (pokytis be-veik 12 proc.). Tiriamo sektoriaus sąlyginis pastovumas atsiranda dėl jame gaminamų

5 pav. Vartojimo mokesčių (PVM, akcizo) vidurkis (išreikštas proc.) 2000–2010 m. EBPO šalyse



produktų specifikos, nes maistas ir gėri-mai laikomi pirmojo būtinumo prekėmis, gamyba šiame sektoriuje negali drastiškai sumažėti.

Kitų EBPO šalių maisto, gėrimų ir ta-bako sektoriaus gamybos lygis pateiktas 7 pav. Remiantis 7 pav. pateiktais duo-menimis, Australijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir JAV šio sektoriaus gamybos apimtys 2000–2010 m. išlieka gana stabi-lios, didesni svyravimai – Meksikoje, ta-čiau labiausiai išsiskiria Naujoji Zelandija. Svarbu paminėti, kad sektoriaus vertė, iš-reikšta procentais nuo bendros gamybos Japonijoje ir Pietų Korėjoje žema, nes šalys labiau orientuotos į aukštųjų technologijų (įrengimų) gamybą bei eksportą. Šioje šalių grupėje labiausiai išsiskiria Naujo-sios Zelandijos šio sektoriaus gamybos vertė, paskutiniais tyrimo metais ji siekia net 36,45 proc., o tais pačiais metais Pietų Korėjoje buvo vos 6,22 proc. Naujojoje Ze-landijoje gana palankios sąlygos šio sekto-riaus gamybos plėtrai bei efektyvumo didi-nimui, todėl matomi atitinkami rezultatai.

Aukštųjų technologijų (įrengimų) sek-toriaus (8 pav.) sukuriama gamybos vertė procentais nuo bendros gamybos turi au-gimo tendenciją netgi kriziniu laikotarpiu, bet pastebimi ir svyravimai. Daugiausia svyravimų – Suomijoje, kur gana sunku nustatyti preliminarių poslinkių kryptį. Čekijoje, Danijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje aukštųjų technologijų (įrengimų) sektorius sudarė vis reikšmingesnę dalį bendroje šalies gamyboje, jo vertė didėjo. Šio sek-toriaus skatinimas gali padidinti eksporto srautus, o tai veikia šalies ekonominio augimo greitį (potenciali nauda valstybės plėtrai). Likusiose ES šalyse tiriama aukš-tųjų technologijų (įrengimų) sektoriaus gamybos vertė 2000–2010 m. gana stabili.

Vertinant kitų EBPO šalių grupę 2000–2010 m., aukštųjų technologijų (įrengimų) vertė minėtu laikotarpiu pateikiama 9 pav. Šioje šalių grupėje galime pastebėti ati-tinkamus bruožus: Australijoje ir Naujoje Zelandijoje gamybos vertė sektoriuje są-lyginai pastovi – jos kitimas vos 2 proc. Pietų Korėjoje pastebima vertės augimo

6 pav. Maisto, gėrimų ir tabako sektoriaus vertė procentais nuo bendros gamybos 2000–2010 m. atrinktose Europos Sąjungos šalyse

Šaltinis: World bank (2017).


8 pav. Aukštųjų technologijų (įrenginių) sektoriaus vertė procentais nuo bendros gamybos 2000–2010 m. atrinktose Europos Sąjungos šalyse


7 pav. Maisto, gėrimų ir tabako sektoriaus vertė procentais nuo bendros gamybos 2000–2010 m. kitose EBPO šalyse


tendencija: nedidelis nuosmukis 2008 m., tačiau tai gali būti interpretuojama kaip ekonominės krizės padarinys. Kaip mi-nėta, šalis daug savo prekių, gaminamų nagrinėjamame sektoriuje, eksportuoja į kitas šalis, todėl matoma išskirtis. Ver-tinant visas šalis bendrai 2000–2010 m., galima matyti, kad Pietų Korėjoje

aukštųjų technologijų sektoriaus suku-riama vertė procentais nuo bendros ga-mybos buvo didžiausia – 48,13 proc. Ja-ponijoje gana analogiška situacija kaip ir Pietų Korėjoje, tačiau čia tiriamo sek-toriaus reikšmingumas šiek tiek mažes-nis. Galima prielaida, kad aukštųjų tech-nologijų sektoriaus vertė turi tendenciją


augti, tačiau 2001 m., 2006 m. ir 2009 m. matomi nuosmukiai. Japonija laikoma viena iš pirmaujančių valstybių su itin iš-sivysčiusia ekonomika, todėl ji pritraukia daug užsienio investuotojų, kurie gana užtikrinti dėl savo investicijų grąžos: ša-lyje puikiai išvystyta infrastruktūra, aukš-tas darbuotojų produktyvumas, kuriamos inovacijos ir t. t., todėl dėl šių veiksnių aukštųjų technologijų (įrenginių) sekto-riaus sukuriama vertė procentais nuo ben-dros gamybos tokia reikšminga sėkmingai šalies plėtrai.

JAV aukštųjų technologijų (įrengimų) sektoriaus sukuriama vertė 2000–2010 m. turėjo mažėjimo tendenciją, nepaisant to, kad šalis daugeliu atvejų pristatoma kaip viena stipriausių pramonės srityje. Tiria-muoju laikotarpiu aukštųjų technologijų sektoriaus sudaroma vertė procentais nuo bendros gamybos sudarė apie 25 proc. Meksikoje situacija panaši kaip JAV, ta-čiau joje aukštųjų technologijų (įrengimų) sektoriaus vertė ima augti nuo 2009 m.,

daroma prielaida, kad šalies ekonomika atsigauna, daugiau dėmesio skiriama pre-kių gamybai, kurios nėra pirmojo būti-numo.

Išanalizavus du skirtingus gamybos sektorius bei jų vertę šalies pramonėje, ga-lima teigti, kad: 1) vertės pokyčiai maisto, gėrimų ir tabako sektoriuje mažesni, nes čia gaminamos pirmojo būtinumo prekės, todėl gamybos apimtys akivaizdžiai ne-kinta net jei šalis yra veikiama stiprių iš-orinių efektų/krizių; 2) sektorių gamybos vertės pokyčiai skirtingose šalyse varijuoja dėl šalių eksportuojamų produktų specifi-kos (pvz., Japonija ir Pietų Korėja vienos didžiausių technikos ir aukštųjų technolo-gijų eksportuotojų); 3) aukštųjų technolo-gijų (įrengimų) sektoriaus gamybos vertė labiau veikiama išorinių veiksnių; šalies ekonomikai patiriant sunkumų, šis sekto-rius nukentės labiau, sumažės paklausa jo prekėms dėl gaminamų brangių produktų specifikos, nes vartotojai stengsis apsiri-boti pirmojo būtinumo prekėmis.

9 pav. Aukštųjų technologijų (įrenginių) sektoriaus vertė procentais nuo bendros gamybos 2000–2010 m. kitose EBPO šalyse



Tiesioginius ir netiesioginius mokesčius bei pramonę siejančios priklausomybės tyrimo metodika

Siekiant tyrimo tikslo, t. y. nustatyti, kokią įtaką tiesioginiai (GPM, pelno) ir netie-sioginiai (PVM, akcizas) mokesčiai daro dviem pramonės sektoriams, t. y. maisto, gėrimų ir tabako bei aukštų technolo-gijų (įrengimų), analizuojant pasirinktas EBPO šalis, būtina pagrįsti tyrimo me-todus. Tyrimo aktualumas grindžiamas mokslinių tyrimų analize, nes, kaip mi-nėta, įvairūs mokesčiai veikia šalies eko-nominį augimą bei vystymąsi. Skirtingi mokesčiai, jų tarifų dydžiai daro poveikį užsienio investicijų pritraukimui; varto-tojų sprendimams, renkantis prekes arba paslaugas; darbuotojų produktyvumui/darbo užmokesčio lygiui; eksporto/im-porto apimtims ir t. t. Visa tai lemia po-kyčius šalies pramonėje, o kaip minėta anksčiau, pramonę ir valstybės ekonominį augimą sieja glaudus ryšys.

Tiesioginių ir netiesioginių mokesčių bei gamybos apimčių (skirtinguose sekto-riuose) priklausomybei vertinti naudojami paneliniai duomenys, kurie apdorojami naudojant ekonometrijos paketą „Gretl“.

Atliekamo tyrimo imtis – 16 EBPO šalių. Valstybių ekonomikos lygiai va-rijuoja, tačiau labai skurdžių šalių nėra. Tyrime analizuojamos šios EBPO šalys: Australija, Austrija, Belgija, Čekija, Da-nija, Suomija, Vengrija, Japonija, Pietų Ko-rėja, Meksika, Olandija, Naujoji Zelandija, Lenkija, Slovėnija, Švedija bei Jungtinės Amerikos Valstijos. Likusios EBPO šalys į tyrimą neįtrauktos, nes duomenų bazėse stinga duomenų, susijusių su atliekama analize, todėl naudojant programą „Gretl“, jos būtų automatiškai pašalintos. Tyrimo metu analizuojami 2000–2010 m. imtinai.

Vėlesnių metų į tyrimą įtraukti nepavyko dėl duomenų stygiaus. Viena iš keliamų sąlygų duomenims: n/t turi būti daugiau arba lygu 4 (n – šalių skaičius; t – laikotar-pio trukmė). Šiame tyrime minėta sąlyga nėra išpildyta, kadangi mokesčių pasikei-timo poveikis gamybai yra vėluojantis, todėl reikia analizuoti ilgesnį laikotarpį, nes siekiant įžvelgti ryšį tarp pasirinktų kintamųjų kelių metų nepakanka.

Tyrime analizuojama priklausomybė vertinama taikant du skaičiavimo meto-dus: 1) „first difference“ (pirmasis skirtu-mas) (FD); ir 2) „fixed effect“ (fiksuotas poveikis) (FE).

Analizuojamų šalių tiriami mokesčių duomenys įvardijami mokestine našta ir išreiškiami procentais (proc.) nuo BVP, nes kiti analizuojamų šalių mokesčius atspin-dintys rodikliai nebuvo pilnai pateikti, be to, mokesčių našta rodo galutinį mokesčių rezultatą, mokestinių pajamų surinkimą, o mokesčių tarifai, kaip matėme, kinta ne-daug. Naudojamos dvi mokestinės naštos rūšys: 1) vartojamų produktų ir paslaugų mokestinė našta (apima PVM ir akcizą); 2) GPM ir pelno mokesčio mokestinė našta (apima GPM ir pelno mokestį). Siekiant tinkamai įvertinti analizuojamą priklauso-mybę, formuluojant skaičiavimų modelį, įtraukiami kontroliuojantys kintamieji: gyventojų skaičius, bendros vartojimo iš-laidos, aukštųjų technologijų eksportas ir maisto eksportas.

Tyrime priklausomas kintamasis – ga-mybos apimties vertė pasirinktame sekto-riuje, JAV doleriais (USD). Nepriklausomi kintamieji: gyventojų mokestinė našta, įmonių mokestinė našta, prekėms taikoma mokestinė našta, matavimo vienetas – pro-centai (proc.).

Tyrimui keliamos hipotezės:• H1 – mokestines naštas ir pasirinktų

pramonės sektorių gamyboje suku-riamą vertę sieja atvirkštinis ryšys.


• H2 – pasirinktų mokestinių naštų po-kyčiai stipriau veikia gamybos sektorių, kuriame gaminamos ne pirmojo būti-numo prekės, t. y. aukštųjų technolo-gijų (įrengimų) sektorių.Kadangi tiriami du gamybos sektoriai,

sudaromi du teoriniai modeliai, apibūdi-nantys analizuojamą kintamųjų priklau-somybę. Pirmiausia sudaromas modelis skirtas maisto, gėrimų ir tabako sektoriui (FD – taikant „first difference“; FE – taikant „fixed effect“):

(FD) Δln(FBT_proi,t) = α + δ42003 +...+ δ112010 + β1Δ(Taxes_GSi,t-1) + β2Δ(Taxes_IPCi,t-1) + β3Δln(popi,t) + β4Δln(consumi,t) + β5Δln(F_exportsi,t) + ui,t

(FE) ln(FBT_proi,t) = α + δ32002 +...+ δ112010 + β1(Taxes_GSi,t-1) + β2(Taxes_IPCi,t-1) + β3ln(popi,t) + β4ln(consumi,t) + β5ln(F_exportsi,t) + ui,t

Analogiškas modelis sudaromas antra-jam, t. y. aukštųjų technologijų (įrenginių) sektoriui:

(FD) Δln(MT_proi,t) = α + δ42003 +...+ δ112010 + β1Δ(Taxes_GSi,t-1) + β2Δ(Taxes_IPCi,t-1) + β3Δln(popi,t) + β4Δln(consumi,t) + β5Δln(HT_exportsi,t) + ui,t

(FE) ln(MT_proi,t) = α + δ32002 +...+ δ112010 + β1(Taxes_GSi,t-1) + β2(Taxes_IPCi,t-1) + β3ln(popi,t) + β4ln(consumi,t) + β5ln(HT_exportsi,t) + ui,t

Atliktų skaičiavimų rezultatai tikri-nami taikant atitinkamus testus. Kinta-mųjų reikšmingumas nustatomas pagal gautą p reikšmę („p-value“); modelio tin-kamumas – pagal determinacijos koefici-entą („R-squared“); autokoreliacija tikri-nama į skaičiavimus įtraukus paklaidas;

heteroskedastiškumas vertinamas, naudo-jant „White‘s“ testą.

Empirinio tyrimo rezultatų analizė ir interpretavimas

Galutiniai rezultatai (atitinkami koefici-entai) pateikti apibendrinančioje 1 lente-lėje. Šalia koeficientų esančios žvaigždutės žymi, kad kintamasis modelyje statistiškai reikšmingas.

Atlikus skaičiavimus skirtingais meto-dais („first difference“ (FD) ir „fixed effect“ (FE)), daromos išvados, kad patikimesni bei tikslesni rezultatai gaunami, taikant modelius paremtus „first difference“ (FD) metodu. Šiuo atveju buvo išvengta korelia-cijos, kuri gali iškreipti modelių esmę bei sumažinti rezultatų patikimumą. Taikant „fixed effect“ (FE) metodą maisto, gėrimų ir tabako sektoriui, gautą koreliaciją pa-vyko pašalinti į modelį įtraukus vėluojantį priklausomąjį kintamąjį. Tuo tarpu anali-zuojant aukštųjų technologijų (įrenginių) sektorių, autokoreliacijos panaikinti nepa-vyko. Atliekant skaičiavimus abejuose sek-toriuose, heteroskedastiškumo neaptikta (taikant „White‘s“ testą, p reikšmė > 0,05).

Analizuojant maisto, gėrimų ir tabako sektorių, gauti rezultatai rodo, kad tarp gamybos sukuriamos vertės bei mokesti-nių naštų priklausomybės nėra, todėl H1 atmetama. Visi pasirinkti kintamieji sta-tistiškai nereikšmingi (p reikšmė > 0,05). Tiriant aukštųjų technologijų (įrenginių) sektorių, gauti rezultatai rodo, kad tarp ga-mybos sukuriamos vertės bei mokestinių naštų priklausomybė egzistuoja. Mokes-tinę naštą, tenkančią prekėms, atspindin-tis kintamasis (d_Taxes_GS_1) statistiškai reikšmingas (p reikšmė < 0,05), tačiau koeficiento ženklas neatitinka laukto, nes gauta, kad mokestinei naštai didėjant,

(1)

(2)

(3)

(4)


1 lentelėGalutiniai atlikto tyrimo, nagrinėjančio ryšį tarp mokestinių naštų ir gamybos apimčių, rezultatai

Maisto, gėrimų ir tabako sektorius Aukštųjų technologijų (įrenginių) sektorius

FD FE FE/AR (1) FD FE FE/AR (1) FE/AR (2)

Konstanta −0,011 −45,306** −0,048 −0,047 21,096 −0,701 80,882***

AR (1) 0,724*** 0,623***

AR (2) −0,101

dt_3 −0,01 −0,015 −0,065 −0,022

dt_4 0,072 0,055 0,051 0,091** −0,042 0,033 −0,332***

dt_5 0,026 0,057 −0,002 0,095** −0,027 0,015 −0,314***

dt_6 −0,016 0,022 −0,069 0,046 −0,038 −0,069 −0,304***

dt_7 −0,037 −0,018 −0,1** 0,084 −0,02 −0,05 −0,257***

dt_8 0,077 0,059 0,01 0,127*** 0,056 −0,0002 −0,178***

dt_9 0,065 0,124 0,009 0,093** 0,086 −0,011 −0,133**

dt_10 0,099 0,202 0,027 0,021 0,099 −0,121*** −0,081

dt_11 0,052 0,206 0,116** 0,169

d_Taxes_GS_1 0,009 0,061** 0,032 0,042** 0,066** 0,043** 0,028

d_Taxes_IPC_1 −0,001 −0,008 −0,005 0,002 0,006 −0,001 0,003

d_l_Pop 2,15 3,778*** 0,104 −0,572 −1,002 −0,063 −4,582***

d_l_Consum 0,131 0,065 0,112 0,321 0,365** 0,218*** 0,462**

d_l_F_exports 0,139 0,139 0,077

l_HT_exports 0,238*** 0,357*** 0,195*** 0,401***

Whites‘stesto(p reikšmė)

0,175 0,175 0,178

Paklaidos (au-tokoreliacija) 0,033 0,62*** 0,232 0,081 0,593*** 0,502*** 0,607***

Determinacijos koeficientas (R-squared)

0,15 0,98 0,99 0,396 0,99 0,99 0,99

Pastaba: lentelė sudaryta autorių, remiantis „Gretl“ programoje gautais rezultatais.

gamybos apimtys išauga, todėl H1 atme-tama. Antroji išsikelta hipotezė (H2), kad pasirinktų mokestinių naštų tarifų poky-čiai stipriau veikia gamybos sektorių, ku-riame gaminamos ne pirmojo būtinumo prekės, patvirtinta, nes mokesčių tarifų poveikis įrodytas aukštųjų technologijų (įrengimų) sektoriuje (maisto, gėrimų ir

tabako sektorius nėra veikiamas – ryšys neegzistuoja).

Apibendrinus galima teigti, kad val-dantieji neturėtų drastiškai keisti mokes-čių tarifų ir skirti daugiau dėmesio efek-tyvios mokestinės sistemos sudarymui. Optimalūs mokesčių tarifai skatina šalies ekonominį augimą, nes gyventojai tampa


labiau motyvuoti bei patenkinti pragyve-nimo lygiu. Efektyvi mokestinė sistema užtikrina įplaukas į valstybės biudžetą, nes gyventojai nėra linkę vengti mokesčių mokėjimo, taip pat pritraukiamos užsienio investicijos ir skatinama pramonės plėtra. Valstybės, kurios išlaiko stabilius ar mini-maliai kintamus mokesčių tarifus – laimi daugiau: žmonės labiau užtikrinti dėl savo ateities, vartojimo įpročiai keičiasi nežy-miai, galima formuluoti tikslesnes ateities prognozes, susijusias su ekonominiais ro-dikliais ir t. t.

Išvados

Pramonė, kaip materialių gamybų visuma, išlieka svarbia siekiant efektyvaus šalies ekonomikos augimo. Gamybos sektorius imlus žmogiškajam ir materialiajam ka-pitalui, pritraukia užsienio investuotojus bei nuolat reikalauja inovacijų, kurios už-tikrina šalies konkurencingumą pasaulyje.

Įvertinus pasirinktus maisto, gėrimų ir tabako bei aukštų technologijų (įren-gimų), gamybos sektorius 16 EBPO šalių, nustatyta, kad: 1) vertės pokyčiai maisto, gėrimų ir tabako sektoriuje nėra ženklūs dėl gaminamų pirmojo būtinumo pro-duktų reikšmės; 2) sektorių gamybos ver-tės pokyčiai pasirinktose šalyse skiriasi dėl eksportuojamų produktų specifikos, pvz., Japonija ir Pietų Korėja yra vienos didžiau-sių technikos ir aukštųjų technologijų eks-portuotojų; Naujosios Zelandijos gamybos vertė procentais maisto, gėrimų ir tabako sektoriuje 2010 m. siekė net 36,45 proc., o tais pačiais metais Pietų Korėjoje buvo vos 6,22 proc.; 3) aukštųjų technologijų (įren-ginių) sektoriaus gamybos vertė stipriau reaguoja į išorinius veiksnius.

Remiantis gautais skaičiavimų rezul-tatais, galima teigti, kad tarp gamybos

apimčių maisto, gėrimų ir tabako sekto-riuje bei mokestinių naštų ryšio nėra – pri-klausomybė neegzistuoja. Visi pasirinkti kintamieji nėra statistiškai reikšmingi (p reikšmė > 0,05). Galima daryti prielaidą, kad priklausomybės tarp pasirinktų kinta-mųjų nėra dėl sektoriuje gaminamų pro-duktų specifikos (pirmojo būtinumo pre-kės), todėl mokesčių tarifų pokyčiai neturi įtakos pirmojo būtinumo prekių gamybos apimtims.

Vertinant aukštųjų technologijų (įrengi-nių) sektorių „first difference“ (FD) metodu, gauta, kad produktų ir paslaugų mokestinė našta daro poveikį gamybos apimtims, nes kintamasis d_Taxes_GS_1 yra statistiškai reikšmingas (p reikšmė = 0,025), koefici-ento ženklas neatitinka laukto, ženklas yra teigiamas.

Atlikto tyrimo rezultatai skiriasi nuo ankstesnių tyrimų analogiškų rezultatų, nes buvo analizuotas poveikis ne šalies pramonei, bet skirtingiems pasirinktiems maisto, gėrimų ir tabako bei aukštų tech-nologijų (įrengimų) sektoriams. Dėl šios priežasties tiksliau įvertintas mokesčių poveikis pramonės sektoriams, kurių ga-minama produkcija skirtinga, t. y. pir-mojo būtinumo ir prabangos prekės, todėl skiriasi atitinkamų kintamųjų statistinis reikšmingumas. Remiantis gautais rezul-tatais, galima teigti, kad tolesniuose tyri-muose būtų gana efektyvu vertinti ir kitus gamybos sektorius.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ty-rimo rezultatai skiriasi nuo ankstesnių tyrimų išvadų dėl tiriamojo laikotarpio specifiškumo: krizės metu ekonomikoje įvyko daug pokyčių, varijavo mokesčių ta-rifai, kito gamybos apimtys, atsižvelgiant į vartotojų sprendimus, mažėjo paklausa ir pan. Ankstesnių tyrimų pasirinktuose laikotarpiuose pokyčiai mažesni, todėl ga-lutinės išvados, lyginant su atlikto tyrimo rezultatais, nėra absoliučiai tapačios.


1. Aasness, J., Benedictow, A., & Hussein, M. F. (2002). Distributional efficiency of direct and indi-rect taxes. Retrieved from: https://www.oecd.org/ctp/tax-policy/39494113.pdf.

2. Baumol, W. J., Blinder, A. S. (2010). Economics: Principles and policy. Retrieved from http://dig-amo.free.fr/baublind.pdf

3. Cnossen, S. (2007). The role and rationale of excise duties in the ASEAN countries. Retrieved from www.iticnet.org/file/document/download/2619.

4. Coady, D. (2006). Indirect tax and public pricing reforms. Retrieved from http://siteresources.worldbank.org/INTPSIA/Resources/490023-1120845825946/3622-05_Ch05.pdf.

5. Esmaeel, E. S. (2013). The impact of direct-indirect taxation on consumer. Retrieved from http://www.iosrjen.org/Papers/vol3_issue6%20(part-2)/B03620813.pdf.

6. Fukunishi, T., Murayama. M, Yamagata, T., & Nishiura, A. (2006). Industrialization and poverty alleviation: Pro-poor industrialization strategies revisited. Retrieved from http://www.unido.org/fileadmin/import/59563_04COMPID_0591422_Ebook.pdf.

7. Gatsi, J. G., Gadzo, S. G., & Kportorgbi, H. K. (2013). The effect of corporate income tax on financial performance of listed manufacturing firms in Ghana. Retrieved from http://www.iiste.org/Journals/index.php/RJFA/article/viewFile/8311/8593.

8. Kniivilä, M. (2002). Industrial development and economic growth: Implications for poverty reduc-tion and income inequality. Retrieved from: www.un.org/esa/sustdev/publications/industrial_development/3_1.pdf.

9. McKinsey Global Institute (2012). Manufactur-ing the future: The next era of global growth and innovation. Retrieved from https://www.nist.gov/sites/default/files/documents/mep/data/Manu-facturing-the-Future.pd.

10. Metekohy, S. (2015). The influence of value added tax (VAT) assessment on income distribution of consumer of Garment in West Java. Retrieved from http://www.ccsenet.org/journal/index.php/res/article/viewFile/48979/26304.

11. Milyakov, N. V. (2008). Tax law. Retrieved from http://knigi.news/pravo-nalog/nalogovoe-pravo-uchebnik344.html.

12. OECD Data (2017). Retrieved from https://data.oecd.org.

13. Pomerleau, K. (2016). Sources of government rev-enue in the OECD. Retrieved from https://tax-foundation.org/sources-government-revenue-oecd-2016/.

14. Poulson, B. W., & Kaplan, J. G. (2008). State income taxes and economic growth. Retrieved from http://object.cato.org/sites/cato.org/files/serials/files/cato-journal/2008/1/cj28n1-4.pdf.

15. Rodrik, D. (2013). Unconditional convergence in manufacturing. Retrieved from http://drodrik.scholar.harvard.edu/files/dani-rodrik/files/uncon-ditional-convergence-in-manufacturing.pdf.

16. Saxton, J. (2001). Economic benefits of personal income tax rate reductions. Retrieved from https://www.researchgate.net/publication/250662647_Economic_Benefits_of_Personal_IncoIn_Tax_Rate_Reductions.

17. Štreimikienė, D. ir Mikalauskienė, A. (2006). Lietu-vos mokesčių sistema ES kontekste. Prieiga per internetą http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB 0001:J.04~2006~1367179868701/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content.

18. Tan, X.,Wang, Y, Gu, B., Mu. Z., & Yang, C. (2011). Improved methods for production manufacturing processesing environmentally benign manufac-turing. Retrieved from www.mdpi.com/1996-1073/4/9/1391/pdf.

19. United Nations (2008). International standard industrial classification of all economic activities. Retrieved from: http://unstats.un.org/unsd/pub-lication/seriesM/seriesm_4rev4e.pdf.

20. World bank (2017). World development indica-tors. Retrieved from https://data.worldbank.org/indicator.

Straipsnis įteiktas 2017 08 31Parengtas publikuoti 2017 12 01

Literatūra


Violeta PUKELIENĖ, Kristina JUOZĖNAITĖ, Monika DIDŽGALVYTĖ

ANALYSIS AND EVALUATION OF DIRECT AND INDIRECT TAX EFFECTS ON INDUSTRY IN SELECTED OECD COUNTRIESS u m m a r y

The aim of this work is to assess the impact of direct and indirect taxes on the industry in selected OECD countries. Changes in the manufacturing sector were analysed during 2000–2010, examining four types of taxes: personal income, corporate income, excise and value added taxes.

The first part deals with the theoretical analysis of direct and indirect taxes along with industry: ap-praised tax value for the national budgets, industry’s impact on the economy; examined previous scien-tists’ researches, which imply that taxes have a sig-nificant impact on the national budget, employee productivity, business competitiveness and develop-ment, foreign investment attraction, and so on. It is claimed that the composition of optimal tax system ensures country’s long-term economic growth.

In the second part research methodology is pre-sented. Additionally, analysed changes of selected taxes and production volumes in OECD countries

during 2000–2010 are shown. Different tax rates vary depending on the circumstances in a country: in the crisis period reigning tends to reduce tariff levels. When evaluating production, we see different trends: changes are more evident in the analysis of luxury commodities production volumes; produc-tion of daily use products remains relatively stable.

In the third part econometric calculations are presented, we are investigating the relationship be-tween tax burden and production volume in selected OECD countries, including controlling variables. In most cases the variables are not statistically signifi-cant, but based on the results it may be maintained that the change of the tax rates have stronger effect on production of luxury commodities; production of daily use products is considered to be inelastic. In addition, it should be noted that the tax burden on goods and services is more statistically significant for production than tax burden on citizens and business.

tiesioginių ir netiesioginių mokesčių poveikio pramonei

Documents