57

Naujieji Trakai, kaip ir daugelis kitø Lietuvos miestø, kûrësi XIII a. pab. � XIV a. netoli

buvusios Lietuvos sostinës � Senøjø Trakø ir esamos � Vilniaus kaip stambiausias ûkinis,

politinis, religinis ir ideologinis gyvenamos teritorijos centras.

Ðio centro kûrimosi laikotarpis labai romantiðkas ir ádomus tyrinëtojams, taèiau tyrinëji-

mus sunkina tai, kad raðytiniø istoriniø ðaltiniø yra maþa, o esami daþniausia yra susijæ su visos

valstybës valdymo problemomis arba uþsienio politika, mat vidaus tvarkai reguliuoti tuomet

raðto nereikëjo, visur buvo remiamasi þemvaldþio þodiniu nurodymu ir valia, iðlikæ archeologi-

jos objektai apnaikinti, o visuomeninë ir sakralinë architektûra, urbanistika, memorialiniai pa-

minklai ar visuomeniniai santykiai beveik netyrinëti. Tad tenka remtis Europos miesto, kuris

tapo ryðkiausiu besiformuojanèios Europos poþymiu, istorija. Nors Trakø miesto kûrimasis �

tai Europos miestø formavimosi, prasidëjusio IX a., nuosmukio laikotarpis.

Vieta Trakø miesto kûrimui buvo pasirinkta neatsitiktinai, tai sàlygojo unikali gamtinë

situacija, sudëtingas reljefas, praëjusiø amþiø gynybiniai poreikiai, tautinis ir religinis gy-

ventojø ávairumas, bendra tuometinë kultûrinë atmosfera Lietuvoje bei Europoje.

Þmonës ðià teritorijà þinojo nuo neolito, taèiau dël netinkamos gyventi, ypaè nuotakios

priesmëlio ir priemolio geologinës struktûros bei netinkamø gamtiniø sàlygø ar gentinëse

sàjungose susiklosèiusiø naujø teritorijø kolonizavimo tradicijø ji buvo labai lëtai ásisavina-

ma. Ðio laikotarpio pëdsakø randama Trakø eþeryno salø ir pusiasaliø krantuose, Trakø mieste

Birutës gatvëje, eneolitinëje Varnikø gyvenvietëje (II tûkst. prieð Kr.).

Þalvario amþiuje (II tûkst. pr. Kr. vid.�I tûkst. pr. Kr. vid.) � tai brûkðniuotosios kerami-

kos kultûros arealas, kurio ryðkiausias poþymis visuomeniniuose santykiuose � yranti pa-

triarchalinë ðeima ir besiformuojanti gimininë bendruomenë. Tokios bendruomenës vëlyva-

jame brûkðniuotosios keramikos kultûros egzistavimo laikotarpyje kûrë átvirtintas gyvenvie-

tes � piliakalnius su padrikai keturkampiais pastatais uþstatyta aikðtele. Trakø areale � tai

Varnikø piliakalnis (II tûkst. pr. Kr. vid.�I tûkst. pr. Kr. vid.) ir Braþuolës piliakalnio kultû-

rinio sluoksnio I horizontas (II tûkst. pr. Kr. pab.�XV a. po Kr.).

Geleþies amþiuje (I tûkst. pr. Kr. vid.�I tûkst. po Kr. vid.) kinta visa kraðto kultûra. Tam

didelá poveiká daro II�VIII a. vykæs tautø kraustymasis. Nykstant brûkðniuotosios keramikos

kultûrai sunyko daugelis átvirtintø piliakalniø, kituose suprimityvëjo átvirtinimai ir piliakal-

niø aikðteliø uþstatymas. Trakø regione � tai Braþuolës piliakalnio II horizontas.

Svetimos gentys atneðë á Rytø Lietuvà grublëtà ir glûdintà keramikà bei paprotá laidoti

pilkapiuose (Zabiela, 1995, p. 48). IV�V m.e.a. ðioje teritorijoje susidarë rytø Lietuvos pil-

TRAKAI IKI SEPTYNIOLIKTOJO ÐIMTMEÈIO

BIRUTË LISAUSKAITË

Trakø istorijos muziejus

58

kapiø kultûra, kurià labai paveikë XI a. baltø�slavø paribyje ásikûræ rytø slavai krivièiai ir

dregovièiai, kurie bûdami jau krikðèionimis atneðë griautiná mirusiøjø laidojimo paprotá.

Susidarë kontaktinë zona. Trakø rajone ðiai kultûrai yra priskiriami Alinkos (Raistinës), Sau-

siø (Bevandeniðkiø), Grigiðkiø (Neravø) pilkapynai ir pietvakarinëje Braþuolës piliakalnio

pusëje esanèiø vadinamøjø Kapèiø, arba Braþuolës, pilkapiø liekanos, kurias 1856 m. tyrinë-

jo Adomas Honoras Kirkoras. Be to, rytø Lietuvos pilkapiø kultûrinë grupë (Lietuviø etno-

genezë, 1987, p. 186.) susidûrë ir su jotvingiðkøjø krûsniniø pilkapiø arba akmenimis ap-

krautø kapø plokðtiniuose kapinynuose (Nemuno aukðtupyje bei Nemuno vidurupyje ir da-

lyje Baltarusijos) II tûkst. pradþioje susidariusia savita pietø Lietuvos plokðtiniø kapinynø su

degintiniais kapais kultûrine grupe. Juose ðalia degintiniø kapø liekanø rasti ir vëlesni griau-

tiniai palaidojimai. Ið tokiø kapinynø pietø Lietuvoje yra þinomi Afendevièiø, Baèkininkë-

liø, Grigiðkiø, Kernavës ir kt. Prie ðios grupës yra priskiriamas ir prie Braþuolës piliakalnio

buvæs Braþuolës kapinynas, vadintas Mûðio lauku ir tyrinëtas 1859 m. Adomo Honoro Kir-

koro. Èia jis rado kalavijà, ietigaliø ir strëliø. Vëlesniems tyrinëtojams ðio kapinyno lokali-

zuoti nepasisekë (Zabiela, 1998, p. 365�366).

I tûkst. po Kr. pradþioje ëmë irti gimininë santvarka, ðis procesas dar pagilëjo V�VIII a.,

kai ëmë formuotis teritorinës bendruomenës ir ryðkëti turtinë nelygybë. Nors dauguma gy-

ventojø gyveno neátvirtintose gyvenvietëse, taèiau kiek turtingesni gyveno átvirtintuose pi-

liakalniuose su prieðpiliais, tokiuose kaip Daniliðkiø piliakalnis, átvirtintose gyvenvietëse

arba piliakalniuose su maþomis aikðtelëmis ir galingais átvirtinimais, vadinamuose miniatiû-

riniais piliakalniais, tokiuose kaip Strëva, Narava, Beiþionys (Volkaitë-Kulikauskienë, 1959,

p. 125�137). Apylinkiø gyventojai á juos subëgdavo kilus uþpuolimo pavojui.

IX�XII a. teritorinës bendruomenës prarado savo savarankiðkumà, stipresnës gentys ëmë

formuoti sàjungas, þemes. H. Lovmianskis, remdamasis retrospektyviniu metodu, XIII�XVI

a. iðskyrë tokias þemes kaip Medininkø, Deltuvos, Nalðios, Lietuvos ir kt. (Maksimaitienë,

1991, p. 18�19; Ùowmiañski, 1932, s. 69�128). Mus dominanèioje Lietuvos þemëje buvo 16

valsèiø tarp kuriø Merkinë, Alytus, Perloja, Stakliðkës, Trakai, Aukðtadvaris, Þieþmariai ir

kt. Tokios þemës ágijo naujas funkcijas: prie þemdirbystës, amatø ir prekybos prisidëjo val-

dymas � gyvenvietëje gyveno kilmingasis, kunigas ar kunigaikðtis su jam iðtikima kariauna,

kuriai padedant buvo ne tik uþpuolamos ir apiplëðiamos artimø kaimynø � latviø, rusø, estø

þemës, bet dabar jau jie priverèiami ir duokles mokëti.

XIII a. viduryje visos þemës susivienijo arba buvo suvienytos aplink Lietuvos þemæ,

Mindaugo, Lietuvos karaliaus, domënà. Taip susiformavo lietuviø, gyvenusiø vidurio, pietø

ir rytø dabartinëje Lietuvoje bei dalyje dabartinës Gudijos (iki Svyriø ir Naruèio) eþerø,

Lietuvos valstybë su monocentrine savo struktûra (Ðeðelgis, 1988 p. 50).

Aðtrëjantys Ordino puolimai skatino tvirtinti kraðto gynybines pajëgas. Buvo statomos

pilys kuriant kraðto gynybines linijas ðalia pagrindiniø prekybiniø ir karo keliø. Trakø regio-

ne esanèios pilys buvo paskutinës, valstybës sostinæ sauganèios gynybinës linijos antrojo

þiedo pilys iðsidësèiusios 20� 30 km nuo Vilniaus � medinës Nemenèinës, Maiðiagalos, Bra-

þuolës, o vëliau ir mûrinës � Senøjø Trakø, Naujøjø Trakø pusiasalio, Eiðiðkiø (Zabiela,

1995, p. 178�179).

59

Braþuolës piliakalnis, esantis Braþuolës upelio krante ir ið visø pusiø supamas pelkëto

slënio nuo pat vëlyvojo þalvario amþiaus (II tûkst. pr. Kr.), XIII�XIV a. buvo vienas ið di-

dþiausiø ir stambiausiø þemës centrø, kuriame rezidavo þemës kunigaikðtis, o vëliau � Lietu-

vos didysis kunigaikðtis Jogaila. Bûtent ðioje pilyje 1382�07�06 Lietuvos didysis kunigaikð-

tis Jogaila ir Kryþiuoèiø ordino atstovai pasiraðë sutartá, vadinamà Braþuolës sutartimi.

1972 m. piliakalnyje archeologas V. Daugudis iðtyrë 100 kv. m. plotà. Tyrimø metu pilia-

kalnio ðlaituose buvo rastos akmeniniø grindiniø liekanos bei 1,1�3,0 m storio 4 horizontø

kultûrinis sluoksnis, kurio vëlyvuose horizontuose rastos liekanos mediniø statiniø bei dvi-

gubos medinës gynybinës sienos pylimo virðuje su bokðto pamatais jo posûkyje. Piliakalnio

pietrytinëje pusëje rasta senovës gyvenvietë.

Senøjø Trakø pilis buvo pastatyta strate-

giðkai svarbioje vietoje ðalia kryþiuoèiø karo

kelio, vedanèio á Vilniø (Kraðtas ir þmonës,

1983, p. 8�42) ir dël patogios padëties labai

trumpà laikà tarp 1316 ir 1323 m. buvo Lietu-

vos valstybës sostine (Lietuvos Metraðtis,

1971, p. 71�72). Senøjø Trakø pilis pirmà kar-

tà paminëta 1337 m. Vygando Marburgieèio

kronikoje (Vygandas Marburgietis, 1999, p.

86). Vëliau, egzistuojant Lietuvoje diarchinei

sistemai (Gudavièius, Nikþentaitis, 1987, p.

31�42), Senøjø Trakø pilá valdë 1345�1382

m. Þemaièiø ir Trakø kunigaikðtis Kæstutis.

Pilyje apie 1350 m. Kæstuèio ir Birutës ðei-

moje gimë Vytautas (1392�1430 m. Lietuvos didysis kunigaikðtis). XVI a. A. Gvanjinis

(Jurginis, 1971, p. 89�90), raðë: ,,nuo Vilniaus � penkios mylios, pilis eþero viduryje, gana

gerai apsaugotoje vietoje, á jà persikeliama valtimi�. M. Tichomirovo paskelbtame XIV a.

pab. sudarytame ,,Rusø miestø sàraðe� raðoma, kad medinis miestas aptvertas mûrine siena

(Tèõîìèðîâ, 1952, c. 224). Eþere, kuriame A. Gvanjinis matæs stovinèià pilá, tik vandeninga

fosa juosusi visà piliavietæ natûralia griova susisiejusia kanalu su Skaisèio eþeru.

Senøjø Trakø pilis buvo sunaikinta 1391 m. kryþiuoèiø antpuolio metu ir daugiau nebe-

atstatyta. Tolesnë piliavietës raida susijusi su vienuolynu benediktinø, kuriuos Lietuvos di-

dþiojo kunigaikðèio Vytauto iniciatyva sunykusioje pilyje 1405 m. liepos 27 d. privilegija

ákûrë popieþius Inocentas VII.

Senøjø Trakø piliavietë tyrinëta 1994�1997 m., tyrimø vadovas A. Kuncevièius. Iðtirtas

355 kv. m. plotas. Tyrimø metu nustatyta, kad aptvarinio tipo pilis statyta neapgyventoje

teritorijoje, atlikus didelius þemës darbus. Sienø mûras � kiautinës konstrukcijos, gerai ið-

degtos 30�33 cm ilgio, 15�16 cm ploèio ir 7�9 cm storio plytos sienø iðorëje riðtos baltiðku

bûdu, stogams dengti naudotos lovinës èerpës. Tai bûdinga XIII�XIV a. statybai (Kuncevi-

èius, 2001, p. 140�145). Á pietus nuo pilies toká pat trumpà laikà egzistavo nedidelë gyven-

vietë, kurioje, kaip radiniai rodo, gyveno pilá aptarnavæ amatininkai ir kariai.

Senøjø Trakø piliavietë. Fotografavo JanasNorrmanas 1996 m., nuotrauka ið Trakø istorinionacionalinio parko direkcijos rinkiniø.

60

XIII�XI a. Lietuvos valstybës teritorija buvo gana tankiai apgyventa, palyginti su kito-

mis Europos ðalimis, be to, susiformavusi kokybiðka struktûra. Besikeièiantis ir pakilæs ûkis

vertë keisti visuomeninæ struktûrà ir ieðkoti geriau tinkamø vietø gyvenimui bei kraðto gyny-

bai. Ið kaimø iðëjæ laisvieji pilieèiai ieðkojo saugios vietos gyventi, tad kûrësi prie pilies

sienø ir taip formavo ðalia gyvenvietes, daþnai bûsimo miesto uþuomazgà.

Ávedus paþangesnæ þemdirbystës sistemà buvo gaunami didesni derliai, buvo sukaupia-

mos daug didesnës produktø atsargos, kurias jau buvo galima naudoti mainams. Besikurianti

nauja organizacija � miestas nuolat importavo maisto produktus, ginklus, odà, vaðkà, medø

ir ávairias þaliavas ið kaimo, o eksportavo pirkliø ir amatininkø produktus. Atsirado laisvøjø

pilieèiø sluoksnis, kuris traukë arèiau feodalo pilies ar vienuolyno, ieðkodamas saugios vie-

tos. Pradþioje chaotiðkai besikurianèios gyvenvietës vëliau daþnai tapdavo miesto uþuomaz-

ga. Tokie iðskiriami pagrindiniai Europos miestø, daþnai ásikûrusiø prie feodalø piliø ir vie-

nuolynø, poþymiai. Jie bûdingi ir besikuriantiems Lietuvos miestams.

V. Syrokomlë (Syrokomla, 1857, p. 100), V. Zahorskis (Zahorski, 1902, p. 22), J. Macei-

ka (Maceika, 1940, p. 28) ir kiti tyrinëtojai Naujøjø Trakø ákûrëju laiko Lietuvos didájá kuni-

gaikðtá Kæstutá. Su miesto ákûrimu susijusi legenda yra pateikta Lietuvos Metraðtyje (Lietu-

vos Metraðtis, 1971, p. 71�72): ,,bejodinëjant uþ mylios nuo Trakø, kunigaikðèiui Kæstuèiui

labai patiko vietovë tarp eþerø ir jis ten apsigyveno ir ákûrë miestà, pramindamas já Naujai-

siais Trakais, o savo sostinæ ið Senøjø Trakø perkëlë á Naujuosius�. Taèiau Naujøjø Trakø

miesto planà lëmë Lietuvos didysis kunigaikðtis Vytautas, tapæs Kæstuèio domeno tiesiogi-

niu paveldëtoju ir susigràþinæs Lietuvos didþiojo kunigaikðèio valdþià, kai 1392 m. su Jogai-

la pasiraðë Astravo sutartá (Juèas, 1985, p. 113). Jis, bûdamas tos þemës savininkas, planavo

miestà toká, koks jam tuomet atrodë bûtinas, taèiau, be jokios abejonës, atsiþvelgdamas á

vietovës landðaftà, vietos tradicijas ar svetimøjø átakà, sakralinæ bei pasaulietiðkà simbolikà,

funkcinius ar ekonominius kraðto poreikius. Ir toks per pirmàjá planavimo etapà sukurtas

miestas, kaip ir daugelis viduramþiø Europos miestø, pvz.: Vilnius, Krokuva, Suzdalë, Vla-

dimiras ir kt., liko ið esmës nepakitæs per tolesná savo vystymàsi ir savo funkciniu, urbanis-

tiniu atþvilgiu iðreiðkë svarbiausià politiná, religiná ir ûkiná deriná bei tobulà gamtinës situaci-

jos valdymà.

Gamtinës sàlygos buvo ne tik gynybinis miesto pranaðumas, bet ir neáveikiama sàlyga,

ribojanti miesto vystymàsi, planà ir struktûrà. Miestas, atribotas nuo sausumos eþerø prote-

kiais pietiniame ir ðiauriniame gale, kûrësi salose arba salø grupëse (1 schema) (Mikulionis,

1987, p. 34�36).

Miesto dalis á vienà visumà jungë vasaros ir þiemos keliai. Pagrindinis atsirandanèio

miesto kelias buvo Didysis kelias (dabar Birutës gatvë (Aðõýîãðàôè÷åñêèé, 1867, p. 24)),

prasidëjæs nuo tilto pietiniame miesto gale, 1594 m. jo vietoje nurodoma tik brasta (CVIA F.

634, Ap. 3., b. 319, l. 9), besijungiantis su vieðkeliu, vedanèiu á Vilniø, Senuosius Trakus,

Aukðtadvará, Punià ir Gardinà. Didysis kelias, eidamas salø kalvø keteromis, o tarp salø

brastomis ir tiltais, jungë pagrindinius XIV a. pab. ir XV a. Trakø miesto segmentus � pro-

voslaviðkàjà Skaisèiausiosios Dievo Motinos gimimo cerkvæ su vienuolynu, Trakø miesto

rotuðæ su Pusiasalio bei Salos piliø kompleksu. Nuo jo turgavietës pietiniame pakraðtyje

61

(dabar Vytauto g. Nr. 31) prasidëjo Totoriø ir dar

kelios ðalutinës gatvelës, daþniausia vadintos Be-

vardëmis ir daþnai turëjusios tik pradþià, bet netu-

rëjusios aiðkios pabaigos. Iðplatëjusi Didþiojo kelio

dalis, miesto centre, nuo XIV a. pr. pastatytos para-

pinës baþnyèios iki Pusiasalio pilies pietiniø vartø,

turëjo dvejopà funkcijà � buvo naudojama miesto

turgui, susibûrimams, ðventëms ir Europos miestø

pavyzdþiu kariniams tikslams bei vadinama apðau-

domu lauku. 1510 metais ði gatvës dalis iki vaivadø

rûmø vadinta Didþiàja rinkos gatve arba Didþiàja

gatve (CVIA LM 8, l. 370�371) (dabar Karaimø

gatvës pradþia). Á ðiauræ nuo valdovo sodo, vëliau

Trakø vaivadø rûmø, prasidëjo Senasis kelias, nuo

1559 m. Karaimø gatvë. Ðioje vietoje prasidëjo ir

vienintelë Senojo kelio ðalutinë Bevardë gatvelë, ve-

danti link Trakø, dabar Totoriðkiø eþero. Senuoju

keliu buvo palaikomi ryðiai tarp abiejø piliø ir taip

pat ryðiai su Kaunu, Kernave, Braþuole, Þemaitija

ar Ordino þemëmis. Didysis kelias apie 1655 m. ne-

teko pagrindinës miesto gatvës reikðmës, jà ágavo

istoriniuose ðaltiniuose minima Didþioji Vilniaus

gatvë, dabartinë Vytauto. Didysis kelias nuo 1663

m. imtas vadinti Baþnyèios gatve (CVIA SA 5913,

l. 22�23).

Be jau apraðytø vasaros keliø, þiemà buvo nau-

dojami dar du þiemos keliai. Vienas ëjo nuo Aukð-

tadvario, dabartine Senkelio gatve ir ties Lorenca-

vo palivarku kirto Trakø, dabar Totoriðkiø eþerà

skersai ir, architekto St. Mikulionio nuomone, ga-

lëjæs vienu atveju eiti dabartiniø Kudirkos ir Trakø

gatviø trasomis, kitu � Maironio gatve á Didájá kelià

(Baliulis, Mikulionis, Miðkinis, 1991, p. 23). Ta-

èiau ðis kelias, autorës nuomone, galëjo eiti ir iki

dabar Karaimø gatvës Nr. 2 pastato, kur 1515 m.

minimas bokðtas ,,uþ koplyèios didþiajame mieste�

(CVIA LM�9, l. 102, 186) ir kur 1990 m. archeolo-

giniø tyrimø metu rasti akmens mûro fragmentai (Li-

sauskaitë, 1990). Kitas þiemos kelias nuo Vilniaus

ëjo per dabartiná Varnikëliø kaimà, kirto skersai Tra-

kø, dabar Bernardinø eþerà ir ðakojosi á dvi atðakas,

1 schema. XIV a. antrosios pusës � XV a.pirmosios pusës Naujøjø Trakø

rektrospektyvinë schema1. Skaisèiausios Dievo Motinos gimimo

cerkvë su vienuolynu2. Trakø parapinë baþnyèia

3. Dûdakalnis4. Trakø miesto rotuðë

5. Pusiasalio pilis6. 8. 10. Gynybiniai bokðtai

7. Kristaus gimimo cerkvë9. Salos pilis

10. Geleþinis tiltas

62

kuriø viena vedë á Pusiasalio pilies þiemos vartus, kita � á turgø, esantá miesto centre (1

schema).

Sunku nustatyti tikslesnes buvusiø brastø ar tiltø vietas. Pietiniame miesto gale buvæs

tiltas minimas apraðant þemës sklypø vietà � �tilto laukas� (CVIA SA b.6107, l. 576�579) ar

,,tilto kalnas� (CVIA b. 6107. Trakø þemës teismo aktai 1757�1773). Taip pat þinoma, kad

Pusiasalio pilá nuo miesto skyrë pakeliamas tiltas, minimas 1507 m. (LVMA F. 96. Ap. 1, b.

350, l. 8). Kaip buvo persikeliama á istoriniuose ðaltiniuose minimà Maþàjà salà, esanèià

Senajame kelyje (Mikulionis, 1991, p. 86) ir identifikuotà ties dabartine Salos pilies apþval-

gos aikðtele 2001�2002 m. archeologiniø tyrimø metu, archeologë B. Lisauskaitë (Lisaus-

kaitë, 2000; 2001), yra neþinoma. Gal tai galëjusi bûti brasta arba siauras sausumos ruoþas,

esantis po dabartine Karaimø gatvës trasa ir nurodomas dar 1926 m. Trakø miesto plane.

Bûtent ði sala ðiauriniame gale jungësi su Uþtilte ,,Karaimø� arba ,,Geleþiniu� tiltu, minimu

1515 m. apraðant ðalia tilto buvusá bokðtà ir Trakø raktininko Andreikaus Romaðkavièiaus ir

karaimo Lavono Jakovlevièiaus sodybas, vadinamas dvarais (CVIA LM�9, l. 255�256). Til-

tà saugojusio bokðto akmenø ir senoviniø plytø liekanas ant kalnelio matæs dar 1936 m.

A. Ðiðmanas (Szyszman, 1936, p. 7�9). 1515 m. ,,Karaimø� tiltas minimas ir apraðant vaiva-

dos Grigo Astiko perkamus dvarus. Neabejotinai tiltai jungë ir abi Trakø pilis, tik neaiðku,

kokios jie buvo konstrukcijos. Ant tilto, pastatyto ið laivø, derëjosi 1377 m. Lietuvos didysis

kunigaikðtis Kæstutis su Ordino marðalka Godfridu fon Lindenu (Orda, 1960, p. 51). 1520 m.

minimas tiltas apraðant Sapiegø þemes ir greièiausia to laikotarpio tilto liekanos rastos 1997�

1998 m. (Baubonis, 1998; 1999) per tarptautinæ povandenininkø archeologø ekspedicijà.

1527 m. tiltas tarp piliø ir Maþojo miesto minimas apraðant Trakø vaivadaièio Jurijaus Chrep-

tavièiaus perleidþiamas þemes Ivanui Sapiegai (Zbior, 1843, s. 139). A. Baliulio nuomone,

ðiuos tiltus galëjæs saugoti T. Makovskio graviûroje pavaizduotas bokðtas, pavadintas ,,Sina-

goga Tartarorum� (Baliulis, 1972, p. 19). 1754 m. ðis ,,mûras� minimas karaimams pardavus

þemës sklypà ðalia tilto Andrejui Ukolskiui (CVIA SA b. 5916, l. 1040�1041).

Jei magistraliniai Didysis ir Senasis keliai su þiemos keliais formavo miesto planinæ struk-

tûrà darydami Trakus unikalaus plano miestu, vieninteliu Lietuvoje, kuris vasarà buvo linijinio,

þiemà radialinio plano bei tarnavo su-

sisiekti tarp ávairiu atstumu nuo Trakø

esanèiø gyvenamøjø centrø, tai Bevar-

dþiai keliai tarnavo susisiekimui mies-

to viduje. Pirmame miesto planavimo

etape susiformavæs keliø tinklas vëliau

sàlygojo atsiradusiø jurisdikø ribas ir

planà.

Reikðmingiausiø vasaros ir þiemos

keliø sankryþoje, Trakø eþero saloje

ir pusiasalyje, besikurianèio miesto

centre, XIV a. viduryje iðaugo pagrin-

dinis ir stipriausias Naujøjø Trakø gy-Tomas Makovskis. Trakai 1600 m.

63

nybinis kompleksas, sudarytas ið piliø, minimø Vy-

gando Marburgieèio (Vygandas Marburgietis, 1999,

p. 156) apraðant 1377�11�02 m. Ordino þygá á Lie-

tuvà. Ið jø pagrindinë � Didþioji (CVIA LM�231, l.

78�80; T. Makovskio graviûra), arba Pusiasalio, pi-

lis ir Maþoji (T. Makovskio graviûra), arba Salos,

pilis, kuri ir turëjusi bûti Kæstuèio rezidencija.

Maþoji, arba Salos, pilis buvo bendro Trakø mies-

to ir valstybës sostinës gynybinio komplekso dalis,

Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Kæstuèio valia turë-

jusi bûti jo sosto vieta, kurioje buvo saugomas jo iþ-

das bei insignijos ir kurias ið jos pagrobë kryþiuoèiai

(Orda, 1960, p. 60). Ðios pilies statyba buvo ypaè

sudëtinga ir pareikalavo daug lëðø ir jëgø. Jos atsira-

dimas eþero saloje rodo Lietuvos Didþiosios Kuni-

gaikðtystës politinæ ir ûkinæ galià. Apie Salos pilies

reikðmæ Lietuvos valstybëje liudija legenda apie kriviø krivaitá Rimgaudà, gyvenantá iðtaigin-

guose rûmuose, esanèiuose Galvës eþere, po pilies sala. Kriviø krivaièiui Rimgaudui tarnauja

raudonakës þuvys. Jos atveda pas kriviø krivaitá paskenduoliø vëles, kurios pasakoja apie tai,

kas vyksta þemëje. Rimgaudas jø vis klausinëja � ar dar ten tebestovi kryþiai.

Salos pilyje archeologiniai tyrimai pradëti po Pirmojo pasaulinio karo. Tai, kokia ðiuo

metu ji atstatyta, yra ilgø tyrimø rezultatas.

Beje, ádomiausia tai, kad Salos pilis yra pastatyta ant þmogaus suformuoto þemës ploto,

t. y. pilies statybai buvo panaudotos trys salos, tarpus tarp jø uþpylus 1,6�1,7 m grunto (3

schema). Per tyrimus nustatyta, kad vandens lygis pilies statybos metu buvo 1,6�1,8 m aukð-

èiau negu dabar. Toks nestabilus statybos aikðtelës pavirðius vëliau sukëlë rûmus supanèios

gynybinës sienos svirimo, irimo ir donþono sienø skilimo procesus.

Galima iðskirti kelis Salos pilies statybos raidos etapus. Pirmame etape, t. y. XIV a. II

pusëje, valdant Lietuvos didþiajam kunigaikðèiui Kæstuèiui, didesniojoje ið trijø salø buvo

pastatyti U formos kunigaikðèio rûmai, konventinio stiliaus su romaninio stiliaus bruoþais.

Jø fragmentai buvo rasti 1960 m. per archeologinius tyrimus prie rûmø pietinio fasado. Atro-

do, kad ðiame statybos etape rûmai turëjo polichrominá dekorà. Jo liekanos rastos dar 1956

m. ant vakarinës rûmø sienos, taèiau tada dar jis nebuvo priskirtas kaþkuriam pilies statybos

raidos etapui. Atrodo, kad pirmame etape buvo pradëti darbai ir prieðpilyje. Taèiau jie nebu-

vo baigti ir pilis sudeginta, gal net 1377 m., kai Vygandas Marburgietis, apraðydamas Naujø-

jø Trakø uþpuolimà, nurodë, kad kryþiuoèiai sunaikino Trakus (Orda, 1960, p. 51).

Antrasis statybos etapas prasidëjo po ilgo laiko ir gerokai uþtruko. Tai laikotarpis, kai

buvo nuþudytas Lietuvos didysis kunigaikðtis Kæstutis ir baigësi arðios kovos dël sosto. Ty-

rinëtojø nuomone, tëvo darbus pratæsë Vytautas apie 1403�1409 metus (Tautavièius, 1968,

p. 59). Jis pakeitë pilies planà. Buvusiø rûmø vietoje vël pastatyti du staèiakampiai lygiagre-

èiai stovintys dviejø aukðtø fligeliai su rûsiais ir ðildymo krosnimis, sujungti ðiaurës rytinëje

3 schema. Salos pilies raida

64

pusëje siena, o pietvakarinëje pusëje 9,2 × 9,6 m dydþio ðeðiø aukðtø donþono. Aplink rûmus

salos pakraðèiu iðmûryta gynybinë siena su kontraforsais. 11,5 m ploèio ir 20,8 m ilgio rûmø

kiemas grástas akmenimis. Á já patenkama pro vartus donþono apaèioje ir vartelius ðiaurës ryti-

nëje sienoje. Akmuo buvo svarbiausia pilies statybinë medþiaga. Ið akmenø sumûryti sienø

pamatai ir 45% sienø. Tuo tarpu virðutinës sienø dalys, kampai, laiptai, patalpø apdaila ið rau-

donø plytø gotikinio mûro. Keturðlaièiai stogai dengti lovinëmis èerpëmis, per archeologinius

tyrimusu rasta ir glazûruotø èerpiø liekanø. Pilies architektûra ðiame etape ágijo gotikos stiliaus

bruoþø, bet didelë liko ir romaninio stiliaus átaka. XV a., paskutiniame pilies statybos etape,

buvo aukðtinama prieðpilio teritorija supilant þvyro sluoksnius, statomi labai naujoviðki tam

laikotarpiui kampiniai prieðpilio bokðtai, pritaikyti dideliam skaièiui patrankø, kuriø pilyje bu-

væ 15, tarp jø gynybinës sienos, dviaukðèiai vakariniai kazematai, kuriø apatiniuose aukðtuose

buvo sandëliai, o antrame aukðte gyveno tarnai, bei pietiniai ir trikampiai kazematai, kuriuose

buvo virtuvës. Rytiniai kazematai nebuvo baigti, taèiau juose buvo laikyti arkliai. Pietvakarinis

pilies bokðtas buvo naudotas kalëjimui. Pilies kieme buvo pavieniai mediniai statiniai. Staty-

bos pabaigoje prieðpilis ágavo netaisyklingos trapecijos formà. Be to, buvo árengta fosa skirian-

ti prieðpilá nuo kunigaikðèio rûmø. Fosos galai uþtverti arkomis. Ji galëjo bûti naudojama pilies

egzistavimo metu áplaukti maþiems laiveliams. Tokio prieðpilio su kazematais statyba Salos

pilyje rodo Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës gynybiniø kompleksø progresà.

Taip buvo sukurtas 1,8 ha uþimantis Salos pilies kompleksas. Jei ðiame komplekse pilies

rûmai buvo ir yra puikus architektûriniø stiliø evoliucijos Lietuvoje pavyzdys, tai prieðpilis

pademonstravo statytojø sumanymo racionalumà ir labai gerà gamtiniø sàlygø iðmanymà

bei statiniø konstruktyviniø sprendimø realizavimo gebëjimà. Tai vaizdþiai iliustruoja prieð-

pilio bokðtø ir gynybiniø sienø pamatai tarp salø, statyti ant supiltinio grunto ir turintys

medinius paklotus � rostverkus bei apsaugoti nuo vandens mûðos specialiai árengtomis pinu-

èiø sienelëmis (Gendrënas, 1987).

Po Þalgirio mûðio pilis neteko savo gynybinës reikðmës, ji atgavo savo tikràjà Lietuvos

didþiojo kunigaikðèio Kæstuèio sumanytà funkcijà, t. y. tapo didþiojo kunigaikðèio rezidencija,

tad kaip ir dera buvo tvarkoma bei puoðiama. Apie tai liudija iðlikæ rûmø polichromijos frag-

mentai ir kiti dekoro elementai. Ypaè puoðni buvo didþioji menë. Be langø vitraþø, salës sienos

buvo tapytos vadinamàja ,,fresco secco� technika. Tapyta XV a. pirmam ketvirèiui bûdinga

bizantinës provincinës mokyklos maniera. Pagrindinë tematika � panegirika Vytautui ir jo dva-

riðkiams. Polichromiðkai buvo puoðtas ne tik pilies vidus, bet ir rûmø fasadai.

XV a. pab. pilis ëmë nykti, joje buvo saugomi Maskvos belaisviai. XVI a. pr. ji buvo vël

remontuojama, mat Þygimantas Augustas joje buvo sumanæs ásirengti vasaros rezidencijà. Pi-

lis buvo pradëta rekonstruoti renesanso stiliumi. Bet kiek darbø buvo padaryta, sunku pasakyti.

Kitos gynybinio komplekso pilies � Pusiasalio pilies statyba, kai kuriø tyrinëtojø nuo-

mone, prasidëjo nuo Aukø kalno (Orda, 1960, p. 51), arba Aukø kalnas � tai pilis�motas

(Zabiela, 2001, p. 31�33). Nors pats archeologas A. Tautavièius, 1962 m. iðtyræs 582 m²

plotà Aukø kalne, ankstesniø mediniø statiniø liekanø nerado, o radimo galimybes vertina

gana atsargiai (Tautavièius,1968, p. 48�59). Jo ant kalno rasti mûro pastatø fragmentai da-

tuoti iki 1430 m. laikotarpiu ir manyta, kad statyba nebuvo baigta.

65

Pusiasalio pilies priekinio kiemo statybos pradþia reikëtø laikyti laikotarpá tarp 1350 ir

1377 m. Pirmoji data � Vytauto gimimas Senuosiuose Trakuose (Lietuvos, 1971, p. 71�72),

o antroji data � pirmas pilies paminëjimas (Vygandas Marburgietis, 1999, p. 156).

Archeologiniai tyrimai Pusiasalio pilyje prasidëjo XIX a. pab. V. Ðukevièiaus tyrimais ir

tæsiami iki ðiol, tyrimø vadovai I. Juèienë, A. Tautavièius, K. Mekas, G. Gendrënas ir kt.

Dabar iðtirtas apie 3 500 kv. m. plotas. Tyrimø metu buvo nustatyta, kad Pusiasalio pilis

pradëta statyti iðkirtus pusiasalyje miðkà ir atlikus didelius þemës darbus visoje priekinio

kiemo teritorijoje. Buvo iðkasta 12,0�14,0 m ploèio fosa, skirianti pilá nuo miesto ið pietø ir

ðiaurës vakarø pusiø, ir kita, apie 15,0 m ploèio fosa, skirianti priekiná kiemà nuo Aukø

kalno. Lyginant pilies kiemà jo pakraðèiuose supiltas iki 2,3 m storio þemës sluoksnis ir

17,0�18,0 m ploèio apaèioje ir nenustatyto aukðèio ið þvyro ir molio supilti pylimai ið rytø ir

vakarø pusiø bei tokie pat pylimai, besileidþiantys á eþerà, supilti apie Aukø kalnà ir antràjá

kiemà. Pylimai virðuje turëjo medinius átvirtinimus (Mikulionis, Abramauskas, 1973, p. 77;

Lisauskaitë, 2001, p. 110). Pilis pradiniame savo statybos etape bokðtø neturëjo, iðskyrus

ávaþiavimo bokðtà pietinëje mûrinëje sienoje, statytoje pirmame pilies statybos etape ir sky-

rusioje pilá nuo miesto. Ðiame bokðte árengtas ávaþiavimas analogiðkas Medininkø piliai,

esantis 1,9 m virð vaþiuojamojo kelio ir turëjæs mediná pandusà ar kokià kità konstrukcijà.

Medinë pilis buvo griaunama ir deginama, tad atsiþvelgiant á gynybinius poreikius pyli-

mai su mediniais átvirtinimais buvo keièiami á mûrines gynybines sienas su bokðtais kam-

puose, fosos tvirtinamos mûrinëmis atraminëmis sienelëmis. Atrodo, kad per 1383 m. rugsë-

jo mën. kryþiuoèiø apgultá pilis jau buvo mûrinë, nes minima, kad bombardomis griovë mûro

sienas. Ðio mûðio metu ypaè stipriai buvo nuniokotas ðiaurës vakarø kampinis bokðtas. At-

statytas buvo maþesnis bokðtas, jo àsloje per archeologinius tyrimus rasta viena XIV a. pab.

monetëlë ir dar du XIV a. pab.�XV a. pr. Pragos graðiai, o sienoje � geleþinis lauþtuvas

(Tautavièius, 1968, p. 51).

XV a. pirmoje pusëje pilis uþëmë keturiø hektarø plotà ir turëjo vienuolika skirtingo dydþio

bokðtø. Be pagrindinio ávaþiavimo bokðto pietinëje sienoje, ðiaurës rytinës sienos viduryje

esanèiame bokðte, nuo Bernardinø eþero pusës, buvo atsarginiai, vadinamieji ,,þiemos� vartai.

Taèiau tik vienas pietryèiø bokðtas kampuose turëjo kontraforsus. Manoma, kad ðio bokðto

virðutiniuose aukðtuose gyveno valdovas. Pilies kiemas ilgai buvo neuþstatytas. Águla gyveno

pilies bokðtuose, pavieniai pastatai prie buvusiø gynybiniø sienø atsirado tik XVII� XVIII a.

Tyrinëtojai, ávertindami pilies gynybiniø árenginiø ir mûro technikos raidà, iðskyrë bent

ðeðis pilies statybos etapus (Mikulionis, Abramauskas, 1973, p. 73�97), nors pilies intensy-

vios statybos ir naudojimo laikas nesiekë ðimto metø. Statybos darbai nutrûko po 1430 m., t.

y. po Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Vytauto mirties, prasidëjus kovoms tarp pretendentø á

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës sostà.

Apie tolesná Pusiasalio pilies naudojimà raðytiniø þiniø nedaug. Yra þinoma, kad 1440

m. kovo 20 d. � Verbø sekmadiená pilyje buvo nuþudytas Lietuvos didysis kunigaikðtis Þygi-

mantas Kæstutaitis, kuris èia ir gyveno, greièiausia vartø bokðte.

Pilis XV a. neteko savo reikðmës ir 1506 m. Vilniaus kaðtelionas Aleksandras Alðëniðkis

ásigijo sklypà ,,aukðtutinëje pilyje� (Íàðîòåâè÷, 1978, c. 54).

66

Ðalia Pusiasalio pilies jau nuo 1384 m. yra minimas þvërynas (Aðõýîãðàôè÷åñêèé, 1867,

l.12). 1413�1414 m. Trakuose apsilankæs prancûzø kilmës riteris Ghillebert de Lannoy raðë

�Trakø mieste yra aptvertas þvërynas. Jame laikomi visokiø rûðiø laukiniai þvërys ir medþio-

jami gyvuliai, kurie veisiasi miðkuose, kaip antai: laukiniai jauèiai, vadinami stumbrais, taip

pat dideli arkliai, vadinami mulais, ir kiti, vadinami briedþiais. Yra ten laukiniø arkliø, með-

kø, ðernø, elniø ir kitokiø gyvuliø,, (Kraðtas ir þmonës, 1983, p. 50). Jam tverti þiemà ir

vasarà buvo siunèiami þmonës net nuo Nemenèinës. Tuo tarpu 1503 m. valdovas atleido 13

baudþiauninkø ið tarnybos nuo þvëryno tvërimo prievolës. Þvërynas daugiau, matyt, jau bu-

vo nebenaudojamas, nes XVII a. raðoma, kad ten gera ganykla arkliams.

Kitapus Pusiasalio pilies fosos kaip kituose Europos miestuose buvo suformuota neuþ-

statyta karinæ reikðmæ turinti aikðtë. Ðalia jos kûrësi kariø, amatininkø bei pilá aptarnaujanèiø

þmoniø gyvenvietë ir turgus, kuriame reguliariai vyko prekymeèiai ir á kuriuos, be vietiniø

pirkliø, atvykdavo ir pirkliø ið uþsienio. Ðalia pilies ir turgaus aikðtës, kitø miestø pavyzdþiu,

kûrësi ir Lietuvos valdovø kviesti prekiauti su Lietuva Rygos, Hanzos ir net didþiausio Lie-

tuvos prieðo � Ordino pirkliai ir amatininkai. Èia greièiausia ir buvo XIV a. pab. istoriniuose

ðaltiniuose minimos anglø krautuvës (Tazbierski, 1878, s. 78) ir susidaræs vokieèiø dvaras,

nes 1422 m. vokieèiø pirkliams buvo leista prekiauti Vilniuje ir Trakuose (Kiaupa, 1983, p.

37). Tuo tarpu sveèiams ið Rusios buvo skirtos Trakø miesto pietinës prieigos. Èia XIV a.

pab. kûrësi stambus ir miesto gynybiniu poþiûriu ypaè reikðmingas kompleksas � Skaisèiau-

sios Dievo Motinos gimimo cerkvë ir vienuolynas (1 schema), to meto tradicija galëjæs tar-

nauti ir kaip pirkliø prekiø sandëlis.

Skaisèiausios Dievo Motinos gimimo cerkvës ir vienuolyno teritorijoje besikuriantys

atvykæ pirkliai ir amatininkai suformavo pirmàjà Trakuose � staèiatikiðkàjà jurisdikà. Jiems

kurtis rimta paskata ir garantas buvo artimi Lietuvos santykiai su Rusia ir didþiøjø kuni-

gaikðèiø staèiatikës þmonos. 1384 m. rugpjûèio 23 d. Vytautas, staèiatikës Jogailos motinos

Julijonos praðomas, savo krikðto proga suteikë cerkvei ir vienuolynui Trakø eþero lankà iki

Didþiojo kelio, kur, paþymint ribas ant kalvos (matyt, bernardinø), buvo padëtas akmuo.

Kitas akmuo padëtas uþ eþero, prieðais pirmàjá akmená. Riba ëjo iki vieðkelio ir vieðkeliu iki

miesto. Ðia Vytauto privilegija þemë buvo suteikta ir uþ þvëryno, vadinama Melovðèizna,

prie Galvës ir Galvelio eþerø, dabar tai Þydiðkës (Aðõýîãðàôè÷åñêèé, 1867, l.12). Ði cerkvë

su vienuolynu buvo pastatyta uþ istoriniuose ðaltiniuose minimo pietinio miesto pylimo, tad

ji, kaip ir katalikiðkoji Trakø parapijos baþnyèia, pastatyta strategiðkai svarbioje vietoje, bu-

vo viena Naujøjø Trakø gynybos komplekso grandþiø, sauganti ávaþiavimà á miestà, iðlaiky-

dama tradicinæ staèiatikiø cerkviø su vienuolynais Rusijos miestuose gynybinæ funkcijà. Cerk-

vë ir vienuolynas visada priklausë Lietuvos didiesiems kunigaikðèiams, kurie vis kartodavo

ankstesnes privilegijas iðskirdami jà ið metropolito pavaldumo.

Ðioje kalvoje 1981 m., pradëjus gyvenamø namø projektavimo darbus, buvo pradëti ar-

cheologiniai tyrimai, kuriems vadovavo archeologas S. Patkauskas (Patkauskas, 1982). O

pradëjus þemës darbus 1988 m. archeologiniai tyrimai buvo pratæsti. 1981 m. iðkastoje per-

kasoje Nr. 1 1,1�1,5 m gylyje nuo esamo þemës pavirðiaus buvo rasta 10 griautiniø kapø.

Mirusieji laidoti lentiniuose karstuose, sukaltuose geleþinëmis vinimis, paguldyti iðtiesti,

67

ávairiai sulenktomis rankomis, galvomis á ðiaurës rytus ar pietryèius, be ákapiø. Perkasoje Nr.

2 buvo rasti 18,0×10,84 m dydþio cerkvës pamatai, mûryti ið lauko rieduliø ir plytø su ðalia

jø esanèiø 11 griautiniø palaidojimø ið plytø mûrytose kriptose. 1988 m. rastos cerkvës vaka-

rinëje pusëje buvo atkasti 1612 m. minimos koplyèios pamatai su analogiðkais griautiniais

kapais jos rûsyje bei palaidojimais aplink cerkvæ, t. y. buvusiø kapiniø vietoje (Lisauskaitë,

1988). Trakø Skaisèiausios Dievo Motinos cerkvës kapinës yra XIV�XVI a. Tokiø griauti-

niø kapinynø atsiradimas yra bûdingas reiðkinys didþiausiuose to laikotarpio besikurianèios

valstybës centruose, kur buvo ásikûrusios slavø kolonijos.

Pusiasalio ir Salos pilys, jungiamos Senojo kelio, tapo Lietuvos Didþiosios Kunigaikð-

tystës politikos ir valdþios centru, aplink kurá kûrësi miestas ir virë visas Trakø kunigaikð-

tystës, o nuo 1413 m. vaivadijos gyvenimas. Nors kai kuriø Europos miestø, turinèiø atskiro-

se dalyse kelis centrus, pavyzdþiu buvo manoma, kad viena ið Naujøjø Trakø miesto daliø

kûrësi prie medinës pilies, stovëjusios ant eþerø aplinkumoje dominuojanèios pietinës salos

kalvos (Mikulionis, 1993), taèiau 1990 m. kalvos ðiaurës rytø papëdëje kasant griová ðilumi-

nei trasai atlikus þvalgomuosius archeologinius tyrimus, archeologas V. Vainilaitis vertingø

radiniø nerado (Vainilaitis, 1990), o 1991 m. archeologiniø tyrimø metu archeologë B. Li-

sauskaitë kalvoje rado 2,5�3,0 m storio kultûriná sluoksná, datuojamà XIV�XIX a. pab. (Li-

sauskaitë, 1991). Archeologiniø tyrimø metu kalvoje rasti 1483 m. Trakø vaivados Martyno

Goðtauto funduotos Ðv. Mikalojaus vyskupo baþnytëlës gotikinio mûro fragmentai bei XVII�

XIX a. renesansiniø bernardinø vienuolyno ir baþnyèios rûsiai bei ðalia buvusios parapinës

kapinës, veikusios iki XIX a. Deja, ankstesnio kultûrinio sluoksnio nerasta.

Apraðant Trakø miesto gynybiná kompleksà raðytiniuose ðaltiniuose yra minimi gynybi-

niai pylimai, vienas jø pietiniame miesto gale (Trakø miestas, 1991, p. 51; CVIA SA b.

5914, l. 86) arba netoli ðv. Mikalojaus baþnyèios (VUBR F7, b. 3/5953, l. 268), o kitas,

vadinamas totoriø pylimu, ðiauriniame miesto gale prie karaimø kapiniø, Mikalojaus Radvi-

los dvaro þemëse, kurias 1558 m. jis dovanojo savo siuvinëtojui Lorencui Dzievèopolskiui.

Dabar ði vieta vadinama Lorencavo polivarku (CVIA SA 5948, l. 915�916). Taèiau archeo-

loginëje miesto medþiagoje jø vietos nustatyti kol kas nepasisekë.

XIV a. pab. � nuolatiniø karø su Ordinu ir brolþudiðkø kovø tarp pusbroliø laikotarpis.

Sunaikintas Trakø miestas ir sumaþëjæs gyventojø skaièius buvo problema, kurià ëmësi spræsti

Vytautas, 1392 m. tapæs Jogailos vietininku Lietuvoje.

Laisvame miesto plote, tarp abiejø piliø, kuris vëliau vadinosi Maþuoju miestu, Vytautas

ákûrë karaimus, po antrojo karo þygio 1398 m. atsivestus ið Krymo. Tada atkeltos 383 ðeimos

� tai didþiausia tuometinio Trakø miesto jurisdika.

Trakø karaimai sudarë dvi skirtinga veikla uþsiimanèias grupes: kariø ir civiliø. Kariai

gyveno Karaimø gale, saugojo pilis bei tiltà á Salos pilá Atkoèiðkiø arba Karaimø saloje, o

civiliai buvo raðtininkai, vertëjai, dirbo þemæ, vertësi smulkiais amatais, prekyba. Apie XIV�

XV a. pr. karaimø miestelënø sodybas þiniø nëra, o ið pavieniø archeologiniø radiniø plates-

niø apibendrinimø daryti negalima.

Ðiek tiek maþesnë, bet ne maþiau reikðminga svetimtauèiø bendruomenë, suformavusi

savo jurisdikà � totoriai. Jie á Trakus atkelti kartu su karaimais 1398 m. bei apgyvendinti

68

miesto prieigose ið pietø bei vakarø, kur susikirto

vasaros ir þiemos keliai ið Vilniaus, Gardino, Pu-

nios, Liðkiavos ir Kauno, vadinamajame totoriø ga-

le, arba Dûdakalnyje, tai kalva su prieigomis, esan-

èiomis dabartiniø Trakø, Eþero, V. Kudirkos gatviø

teritorijoje (2 schema). Èia jie vykdë ne tik sargy-

bos ar karo prievoles Lietuvos didþiajam kunigaikð-

èiui, kiekvienas ûkis turëjo pristatyti savo lëðomis

apginkluotà raitelá, bet ir padëjo tvarkant diploma-

tinius santykius su Uþvolgio, Krymo, Kazanës cha-

natais.

Tikslesniø þiniø apie Trakø totorius XIV�XV

a. nëra, taèiau þinoma, kad Dûdakalnyje buvo jø

meèetë, o þemës sklypai su sodybomis buvo iðdës-

tyti galais á jà. 1528 m. Lietuvoje buvo apie 2720

totoriø, ið kuriø Trakuose buvo 225 totoriø namai

(Krièinskis, 1993, p. 32), t. y. apie 1 tûkst. totoriø.

Jei XIV�XV a. jie augino þirgus, tai 1639 m. mini-

ma, kad jie prekiavo darþovëmis (MABR F. 301. b.

50, l. 1).

Pirmame XVII a. ketvirtyje Lietuvos totorius

palietë religiniø kovø tarp kitatikiø ir reformacijos

atgarsiai, ypaè 1600�1615 m., kai Vilniaus vysku-

pu buvo Benediktas Vaina � nesutaikomas kitatikiø

prieðas. 1609 m. á atlaidus Trakuose susirinkusi fa-

natikø minia sugriovë meèetæ (Baliulis, 1987, p. 29).

Ji jau nebuvo atstatyta, totoriai ëmë keltis ið Trakø,

savo þemes pardavë Sapiegoms ir kitiems didikams.

1980 m. statant vaikø lopðelá-darþelá Trakø gat-

vëje, buvo atlikti archeologiniai tyrimai, tyrimø va-

dovas archeologas A. Bliujus (Bliujus, 1980). Ið-

skyrus kai kuriuos radinius, buvo rasta ir sudegusio

pastato fragmentø. Tai greièiausia ir yra 1609 m.

katalikø sunaikintos meèetës liekanos.

Trakø miestieèiø tautinë ávairovë, matyt, nuste-

bino ir 1414 m. Trakuose apsilankiusá Ghillebert�à

de Lannoy�ø, kuris raðë: ,,Trakø mieste ir aplinki-

niuose kaimuose labai daug totoriø, kurie gyvena gi-

minëmis, yra tikri saracënai, visai neþinantys Jëzaus

Kristaus tikëjimo, ir turi atskirà kalbà, vadinamà to-

toriø. Tame mieste gyvena vokieèiø, lietuviø, rusø ir

2 schema. Antrosios XV a. pusës �XVI a.Naujøjø Trakø rektrospektyvinë schema1. Skaisèiausios Dievo Motinos gimimocerkvë su vienuolynu2. Ðv. Mykalojaus vyskupo baþnyèia3. Ðv. Trejybës cerkvë4. Prisikëlimo cerkvë su kapinëmis5. Dûdakalnis6. Trakø miesto parapinë baþnyèia7. Trakø miesto rotuðë8. Kristaus gimimo cerkvë9. Pusiasalio pilis10. Trakø vaivadø dvaras11. Ðv. Jurgio cerkvë ir Sapiegø mauzoliejus12. Sapiegø dvaras13. Salos pilis14. ir 17. Gynybiniai bokðtai15. Tiltas16. Astiko dvaras18.Geleþinis tiltas19. Liorencavo palivarkas.

69

labai daug þydø. Kiekviena tø genèiø turi savo atskirà kalbà. Trakai priklauso kunigaikðèiui

Vytautui� (Kraðtas ir þmonës, 1983, p. 50).

Gausëjant katalikø � diplomatø, pirkliø, amatininkø � Didþiojo kelio pabaigoje, turgaus

aikðtës pietrytiniame pakraðtyje, katalikiðkoje miesto dalyje, 1409 m. Vytautas fundavo Ðvè.

Mergelës Marijos aplankymo parapinæ baþnyèià � paskyrë þemes bei lëðø jai ir mokyklai

prie jos iðlaikyti. Susiformavo parapinës baþnyèios jurisdika (Baliulis, 1987, p. 27�28). Tai,

kad kalvoje, ant kurios statyta baþnyèia, galëjusi bûti pagoniø koplyèia ar senosios kapinës,

patvirtinanèiø duomenø nëra. Parapinë Trakø baþnyèia panaði á kitas XV�XVI a. Lietuvos

Didþiosios Kunigaikðtystës baþnyèias, esanèias dabartinëje Baltarusijoje ir Lenkijoje: Sin-

kovièiø, Maloje Moþeiko, Èernovicø ir kt. ir, kaip Skaisèiausios Dievo Motinos gimimo

cerkvë su vienuolynu, greièiausiai buvo pritaikyta miesto gynybai.

Ðiai baþnyèiai, pasak legendø, pats Vytautas dovanojo Trakø Ðvè. Mergelës Marijos pa-

veikslà, kuris sujungë trijø krikðèioniðkøjø konfesijø tikinèiuosius � katalikus, staèiatikius ir

unitus, gyvenusius Trakuose, maþa to, tapo katalikø piligrimystës objektu. Trakai ëmë figû-

ruoti valstybinio masto kulto erdvëje, kaip kad vëliau Auðros vartø Dievo Motina.

Trakø baþnyèios rûsiai ir ðventorius tapo laidojimo vieta, taèiau ðventoriuje buvusios

kapinës sunaikintos daugelio baþnyèios remonto ir perstatinëjimo darbø metu. Uþ baþnyèios

ðventoriaus tvoros greièiausia jau XVII a. pradëti laidoti Trakø gyventojai, o XVIII a. ðios

kapinës jau buvo virtusios Trakø miesto kapinëmis (Lisauskaitë, 1991, p. 7�12).

Dar vienas ypaè svarbus ávykis buvo tai, kad 1409 m. Vytautas suteikë Trakams Magde-

burgo teises. Prieð jas suteikiant, Trakai turbût turëjo tvarkytis Rygos miesto pavyzdþiu, kaip

ir Vilnius (Baliulis, 1987, p. 20�21). Trakuose susidarë Magistratas, kuris atstovavo miestie-

èiams bei tvarkë miesto vidaus gyvenimà, prekybà, amatus, vykdë teismo ir policijos funkci-

jas. Magistratas veikë miesto rotuðëje, kuri buvo pastatyta turgaus aikðtëje. Kadangi turgaus

aikðtei buvo naudojama iðplatëjusi Didþiojo kelio dalis, tad rotuðë stovëjo viduryje aikðtës,

vakarinëje gatvës pusëje, galu á jà. Dabar tai Vytauto gatvës teritorija, esanti tarp Vytauto g.

Nr. 3�5. Miesto rotuðë 1582 m. ar 1583 m. sudegë. Po gaisro Trakø vaivada nurodæs miesto

rotuðæ atstatyti toje paèioje vietoje, Trakø turgavietëje (Baliulis, 1988, p. 47). Taèiau ádo-

miausia tai, kad 1441 m. Magdeburgo teises gavo ir karaimai, tokias pat, kokias jau turëjo

Trakø, Kauno, Vilniaus miestai. Trakø mieste susidarë dvi savarankiðkos jo dalys, turinèios

apibrëþtà savo teritorijà, valdþià, simbolikà ir netgi pavadinimus � Didysis ir Maþasis mies-

tai. Riba tarp ðiø miestø 1470 m. ëjo ties minimu Horbaèiovos namu (LVMA F.96, Ap. 1, b.

350, l. 8) ir dël jos daþnai kildavo ginèø, kuriuos sprendë Trakø miesto vaivada.

Pasikeitus karo technikai, reikðmës neteko XV a. pab. prieð Pusiasalio pilá buvæs pilies

apðaudymo laukas, kartu tarnavæs kaip miesto turgus. Pradþioje buvæs nuo Totoriø, vëliau

Machometonø gatvelës (dabar pastato Vytauto g. 31 teritorija) iki Pusiasalio pilies pietiniø

vartø ir nuo parapinës baþnyèios iki Trakø (Totoriðkiø) eþero ir Kristaus gimimo cerkvës

pradëtas uþstatyti. Pirmieji statiniai Pusiasalio pilies apðaudymo lauke atsirado apie 1470 m.

Iðlaikydami XIV a. pab. tradicijas aplink turgaus aikðtæ daugiausia kûrësi pirkliai ir prekybi-

ninkai, nes tai pirmiausia vertingiausi komerciniu poþiûriu sklypai. Tai patvirtina ir 1578 m.

ávesto nekilnojamo turto mokesèio dydis, kai nuo magdeburginiame mieste prie turgaus aikðtës

70

stovinèiø namø savininkai turëjo mokëti po 16, prie gatvës stovinèiø � 8 graðius (CVIA LM�

60, l. 178). 1551 metais sklypas buvo 11, 5. 1622 m. minima turgaus aikðtë su mûrine kolona.

Pirmoje XV a. pusëje pietvakarinëje Pusiasalio pilies apðaudomo lauko dalyje, prieðais

Didþiàjà Vilniaus gatvæ (dabartinës Karaimø g.) kairëje pusëje 1424 m. minima Kristaus

gimimo cerkvë (2 schema). Ji sugriauta ir sudeginta 1655 m. (Àðõåîãðàôè÷åñêèé, 1867. c.

50), nors be prieþiûros buvo jau nuo 1594 m. Iki 1666 m., kol buvo pastatyta medinë baþny-

tëlë benediktinëms, buvusios Kristaus gimimo cerkvës vietoje gyveno Trakø þvejys Tomas

Vrotny (Zbior dyplomatow i aktow, T. II, l. 155�156). Atrodo, kad tuo metu ir kitus sklypus,

kuriø Kristaus gimimo cerkvë turëjo 11, uþëmë Trakø vaivadijos bajorai: Jonas Vladislovas

Ukolskis, Tomas Remeris, Zigmantas Jonas Valis, Mykolas Skorobogatas ir kt. Ir tik vienà jø

valdë archimandrija. 1688 m. vasario 27 d. Trakø vaivada Marcijonas Oginskis benedikti-

nëms vienuolëms priklausiusioje baþnytëlëje, pastatytoje Kristaus gimimo cerkvës vietoje,

ákûrë dominikonus vienuolius, vienuolynà pastatë buvusiose Kristaus gimimo cerkvës kapi-

nëse (VUB F.4, b. A�2437). Supuvus vienuolynui, já perstatë 1725 m., o sugriuvusios baþny-

èios vietoje 1733 m. dominikonai pasistatë naujà Ðv. Mykolo Achangelo baþnyèià, kuri 1794

m. sudegë kartu su miestu.

1999 m., vykdant Trakø prieðgaisrinës ir gelbëjimo tarnybos pastatø rekonstrukcijà, bu-

vo atlikti archeologiniai tyrimai dabartinës Meno mokyklos kieme (dabartinës Karaimø g.

Nr. 10), kuriø metu buvo rastos istoriniuose ðaltiniuose minimos XV�XVI a. Kristaus gimi-

mo cerkvës kapinës (Lisauskaitë, 1999, p. 14�15). Mirusieji laidoti eilëmis nedideliame �

apie 3 arø plote 0,4�0,6 m gylyje nuo esamo þemës pavirðiaus. Tyrimø metu rasti penki

apardyti kapai. Mirusieji laidoti iðtiesti, mediniuose karstuose, galvomis orientuoti á pietus ir

pietvakarius. S. Mikulionio nuomone, mûrinës Kristaus gimimo cerkvës liekanos buvo ras-

tos vakarinëje Karaimø gatvës pusëje, dabartinio dviaukðèio gyvenamojo namo Karaimø g.

Nr, 4 kieme (Mikulionis, Trakø ákûrimo, p. 54).

Trakø miesto politinæ ir ûkinæ reikðmæ pabrëþë tai, kad 1440�1492 m. Trakø pilyje buvo

laikoma Lietuvos Metrika ir valstybës iþdas, kurá saugoti Trakø pilininkas liepæs eiti þmo-

nëms nuo Þieþmariø. Jame buvo saugomi ne tik pinigai, bet ir brangenybës, papuoðalai,

Lietuvos didþiojo kunigaikðèio regalijos, ginklai, parakas. Prie iþdo buvo ðaltkalviai, metalo

liejikai ir kt. (Butënas, 1997, p. 28).

Keitësi kraðto valdymo struktûra, augo valstybës valdymo aparatas, didëjo dvariðkiø ir

Lietuvos didþiojo kunigaikðèio skiriamø pareigûnø, kurie buvo visada ðalia kunigaikðèio bei

lydëjo já kelionëse, skaièius. Bûtent keliaujanèiam kunigaikðèio dvarui ir jo pareigûnams

daugiausia reikëjo ne tik amatininkø gaminiø ir pirkliø atveþamø prekiø, bet ir patogaus

gyvenamojo bûsto. Kadangi apgyvendinimo sàlygos miestelënø namuose daþnai negalëjo

tenkinti jø poreikiø, jie statësi arba pirkosi savo dvarus. Taèiau jø gyvenimas ðiuose dvaruose

priklausë nuo pasikeitimø tarnyboje, tai lëmë daþnà dvarø savininkø kaità. Maþajame mieste

be karaimø, dar minimi pavieniai dvareliai lietuviø, lenkø ir rusø, greièiausia buvusiø kuni-

gaikðèio svitos nariø, turëjæ bûti arèiau pilies.

Apie XV a. pr. didikø dvarus þiniø nëra, iðskyrus tik 1494 m. minimà vienà ið vaivados

Grigo Astiko dvarø Trakuose. Jo vieta iki ðiol nenustatyta. XV a. pr. jis pirko dar du dvarus.

71

Vienà � ðalia ,,Karaimø� tilto ið Trakø raktininko Andreikaus Romaðkavièiaus dukterø (CVIA

LM 9, l. 255�256), kurio statybai 1514 m. Trakø pavieto bajorai buvo verèiami veþti ràstus.

Jis buvæs dabar vadinamojo ,,karaliðko sodo� vietoje, kur randama pavieniø to laikotarpio

archeologiniø radiniø ir XVI a. datuojamo pastato su krosnimi liekanø. Kità dvarà pirko prie

pat þvëryno.

1505�1510 m. Trakø vaivada Mikalojus Radvila ásigijo valdà Uþtiltëje, kuri iki tol pri-

klausë M. Pacui (CVIA SA 5948, l. 915�916). 1523 m. jis atiteko jo sûnaus Trakø kaðteliono

Jono Radvilos naðlei su sodyba mieste (CVIA LM10, l. 88�89, 101�103). Uþtiltëje esantá

dvarà 1558 m. Jono brolis Trakø, vëliau Vilniaus vaivada Mikalojus (Mikalojaus sûnus)

Radvila dovanojo savo siuvinëtojui Lorencui Dzievèopolskiui (CVIA SA 5948, l. 915�916;

Baliulis, 1975, p. 199�202). Nuo 1666 m. ðis sklypas priklausë vienuolëms benediktinëms, o

vëliau Marcijonui Oginskiui, kuris já atidavë dominikonams. 1681 m. Lorencavo palivarko

inventoriuje nurodoma, kad, be palivarko pastatø, ðalia karaimø kapiniø dar buvo palivarkui

priklausanèios 3 sodybos (CVIA SA b. 5948, l. 880�881).

1510 m. Þygimantas Augustas Trakø vaivadai Mikalojui Radvilai atidavë vaivadø dva-

rà, buvusá valdovo sodo teritorijoje, Trakø vaivados jurisdikoje (CVIA LM 8, l. 370�371).

Vëliau ðá dvarà ásigijo Oginskiai, taèiau 1655 m. karo metu jis buvo sudegintas. Apie 1670

m. dvaro pastatai buvo atstatyti ið pamatø ir nusipirkus gretimà sklypà árengtas ,,italiðko�

tipo sodas. 1688 m. Marcijonas Oginskis testamentu já paliko Mikalojui Oginskiui. Tuo pat

metu dar prie mediniø dvaro rûmø buvo pristatytas portikas. Ðio dvaro liekanø rasta 1958�

1959 m. archeologiniø tyrimø metu, kuriems vadovavo N. Kovrigina ir I. Èekanauskaitë-

Misiûnienë. Tyrimø metu buvo nustatyta rûmø vieta ir planas. Pastatas stovëjæs Galvës eþero

krante, statmenai gatvei. Jis buvo 28,9 m ilgio ir 19,7 m ploèio su 5,3×6,85 m iðsikiðimu

centre. Á eþerà atkreiptame pastato fasade buvo ðeðiø mûriniø kolonø portikas. Ðalia pastato

stovëjo akmens mûro bokðtas. Be to, rasta daug buitinës keramikos bei namø apyvokos ir

prabangiø daiktø.

Karaimø saloje, arba Karvinëje, 1520 m. ið Jono Liutauro Chreptavièiaus dvarà ásigijo

Ivanas Sapiega (CVIA LM 10, l. 53�54; Sapiehowie, 1890, s. 34�37) ir naudojo kartu su

sala, vadinama Baþnytëlës, kurià dar 1511 metais su joje esanèiu vyðniø sodu I. Sapiegai

atidavë Þygimantas Senasis, o Trakø tijûnui pavedë iðkelti joje gyvenanèius þmones (MABR

F� 251, b. 7, l. 1). 1520 m. I. Sapiega Baþnytëlës salà perleido pusbroliui Jonui (CVIA LM�

10, l. 53�54), o pastarasis tarp 1520�1522 m. pastatë cerkvæ. Mûrinë cerkvë tapo Sapiegø

mauzoliejumi (Sapiehowie, 1890, 1. s. 204). Cerkvë 1701 m. paminëta paskutiná kartà. 1527

m. Sapiegø turto dalybose raðoma, kad jiems priklausæ sklypai tarp tiltø saloje einant á ,,ma-

þàjá miestà�.

1968 m. archeologas K. Mekas ir architektas St. Mikulionis ðioje saloje vykdë archeolo-

ginius tyrimus, kuriø metu buvo nustatytas ðios cerkvës planas, taèiau kiti tyrimø rezultatai

neminimi (Trakø, 1968).

Stokojama þiniø apie XIV�XV a. miestelënø sodybas, taèiau neabejotinai jos buvo stato-

mos ðalia pagrindiniø miesto gatviø, buvusiø jurisdikø teritorijose ir koncentravosi prie stam-

biausiø objektø � cerkviø su vienuolynais, baþnyèiø ir piliø bei sudarë jiems ryðkø kontrastà.

72

Sodybø statyboje buvo galima matyti tam tikrø etniniø skirtumø ir aplinkos tvarkymo tradi-

cijø. Mûriniai namai, stovëjæ miestelënø sklypeliuose, buvo retenybë ir prabanga. Pavieniai

mûriniai namai Karaimø gatvëje minimi nuo 1523 m. (CVIA LM � 224, l. 111; CVIA LM�

38, l. 278�280). 1611 m. minimi mediniai namai su mûriniais rûsiais Karaimø gatvëje (CVIA

F. 634., Ap. 3, b. 319, l. 15�16). Daugumos jø savininkai buvo karaimai. Tankiausiai buvo

uþstatytas centras prie turgaus aikðtës, nors sklypai èia buvo maþiausi. 1551 m. þemës skly-

pas buvo 11,5 sieksniø ilgio ir 5 sieksniø 2 pëdø ploèio. 1647 m. apibûdinant Trakø pilies

raðtininko sklypà su sodyba pilies jurisdikoje, paminëta, kad ten esàs svirnas su gonkomis ir

mûriniu rûsiu, nurodoma seklyèia, virtuvë ir priemenë, esanèios name (VUBR F 5, b.1/5955,

l. 229�230). Sodybos ið gatviø buvo aptvertos aukðtomis tvoromis su vartais (CVIA LM �

290, l. 573�574). Likusi miesto dalis buvo beveik negyvenama ir naudojama darþams. Ypaè

retai gyvenama buvo miesto dalis tarp parapinës baþnyèios ir Ðv. Mikalojaus, vëliau bernar-

dinø vienuolyno. Net 1663 m. atsiradusi nauja Didþioji Vilniaus gatvë, dabar Vytauto, nepa-

gyvino ðios teritorijos naudojimo.

Tik staèiatikiø jurisdikoje ðalia bernardinø vienuolyno, dabar Mindaugo gatvës kairëje pusë-

je, atsirado nauja, ðaltiniuose minima nuo 1530 m. geguþës 29 d. iki 1655 m. Prisikëlimo cerkvë.

Jos fragmentø atsitiktinai rasta 1967 m. statant gyvenamàjá namà (Mikulionis, 1987, p. 40).

1990 m. Birutës gatvës deðinëje pusëje, dabartinës pradinës mokyklos kieme esanèiame

sode, buvo rastas jos jurisdikai priklausæs XVI�XVII a. kapinynas (Lisauskaitë, 1990). Mi-

rusieji laidoti 4 arø plote, 0,45�0,55 m gylyje nuo esamo þemës pavirðiaus, mediniuose kars-

tuose, sukaltuose geleþinëmis vinimis, iðtiesti, ávairiai sulenktomis rankomis, be ákapiø, gal-

vomis orientuoti pietvakariø kryptimi.

Archeologinëje medþiagoje ir istoriniuose ðaltiniuose galima iðskirti Trakø klestëjimo ir

smukimo laikotarpius, kuriuos sukëlë Lietuvos valstybës ekonominë ir politinë padëtis. Tai

1550�1551 m. ir 1603 m. maro epidemijos, 1555�1563 m. Valakø reforma, karai su Ordinu,

Rusija ir Ðvedija. Visa tai atspindëjo besikeièiantis miesto ûkinis gyvenimas, planavimas ir

architektûra. Tai iðliko ir Lietuvos valdovus lankiusiø sveèiø atsiminimuose. Savo atsimini-

muose apie Trakus áspûdá paliko Lietuvos valdovà 1413�1414 m. lankæs prancûzø didikø

kilmës riteris Ghillebertas de Lannoy�us: ,,Iðvykæs ið Vilniaus, pasukau á Prûsus ir vaþiavau

keliu, kuris vedë per Lietuvos Kunigaikðtystæ. Pirmiausia pasiekiau vienà labai didelá Lietu-

vos miestà, vadinamà Trakais, skurdþiai apstatytà vien tik mediniais namais ir visai neap-

tvertà. Yra ten dvi pilys, kuriø viena labai sena medinë, apsupta pylimu ið ràstø ir velënø.

Senoji pilis stovi kitoje eþero pusëje, atviroje vietoje. Antra pilis stovi vidury kito eþero, per

patrankos ðûvio atstumà nuo senosios. Ji yra visai nauja, pastatyta ið plytø prancûzø pavyz-

dþiu�� (Kraðtas ir þmonës, 1983, p. 49).

Panaðiai XVI a. apie Trakus raðo ir Aleksandras Gvagninis: ,,Naujieji Trakai � miestas

medinis, jame yra keliolika mûriniø namø ir keletas mûriniø baþnyèiø�.

Taèiau vis dëlto XIV a. pab.�XVI a. visuomeniniai ir privatûs pastatai buvo iðdëstyti

labai tikslingai ir sudarë vientisà bei labai individualià miesto struktûrà, kurioje buvo galima

aptikti tik religiniø ir etniniø skirtumø susiformavusiose karaimø, musulmonø, staèiatikiø,

vëliau unitø, katalikø ir magdeburginio miesto jurisdikose. Abi magdeburginio miesto dalys

73

� Didysis ir Maþasis miestai � turëjo savo simbolius ir valdþià. Miestas uþëmë labai maþà

erdvæ ir labiausiai vertingoje erdvëje � miesto centre á virðø stiebësi bûdingi gotikinio plano

miestams vertikaliai orientuoti pastatai � Salos pilies donþonas, Ðv. Mykolo ir parapinës

baþnyèios, cerkviø ir Trakø miesto rotuðës bokðtai. Èia visa aplinka, neiðskiriant net vëlyvo-

jo laikotarpio daugiabutës statybos, turi istorinio miesto bruoþø, kuriø stokoja modernûs

miestai. Tai nenutrûkstamas ryðys tarp gyventojo ir jo architektûrinës aplinkos ir galiausiai �

þmogaus susitaikymas su gamta.

Ðiais laikais Trakø senamiestis, didþiàja dalimi sukurtas viduramþiais, bûdamas nedidelë

dabartinio miesto dalis, ágavo naujà svarbà. Jis yra ne tik pagrindinis miesto elementas, ðiai

vietovei bûdingø kultûros paminklø, paveikslø, skulptûrø ar simboliø sankaupa, bet tai yra vidu-

ramþiø dovana visuomenës kolektyvinei sàmonei. Tai suformavo Trakuose gyvenanèiø Lietuvos

pilieèiø savæs, kaip trakieèiø, suvokimà, taip pat kaip kaunieèiø ar vilnieèiø. Taip pat tai suforma-

vo ir valstybës pilieèio sàmonëje Trakø, kaip vieno ir Lietuvos valstybës centrø, suvokimà.

LITERATÛRA:

1. CVIA LM 8, l. 370�371.

2. CVIA LM 9, l. 102,186, 255�256.

3. CVIA LM 10, l. 53�54.

4. CVIA LM 231, l. 78�80.

5. CVIA SA b. 5913, l. 146.

6. CVIA SA b. 5914, l. 31, 70.

7. CVIA SA b 169, Lietuvos Tribunolo aktai (1783�1784).

8. CVIA SA b 6107, Trakø þemës teismo aktai (1757�1773), l. 576�579.

9. CVIA SA F. 634, Ap. 3., b. 319, l. 9, 15�16.

10. CVIA. SA., b. 5913, p. 146.

11. CVIA SA b. 5914, l. 86.

12. CVIA SA b. 5916, l. 1040�1041.

13. CVIA SA 5948, l. 915�916.

14. CVIA SA b. 5948, l. 880�881.

15. CVIA LM 10, L. 88�89, 101�103.

16. CVIA LM 8, l. 370�371.

17. CVIA LM 38, l. 278�280.

18. CVIA LM 10, l. 53�54.

19. CVIA LM 290, l. 573�574.

20. VUBR F5, b. 1/ 5955, l. 229�230.

21. VUB F7, l. 275�276.

22. VUBR F7, b. 3/5953, l. 268.

23. MABR F. 301, b. 45, l. 1�3.

24. Baliulis A. Trakø senamiesèio regeneracijos projektas. Istoriniai�archyviniai tyri-

mai, V., 1972, P. 19.

74

25. Baliulis A. Trakø miesto jurisdikos ir plano raida//Lietuvos TSR aukðtøjø mokyklø

darbai. Urbanistika ir rajoninis planavimas. Vilnius, 1987. T. 14, P. 19�31.

26. Baliulis A. 1975�1681 m. Lorencavo palivarko inventorius � Trakø istorijos ðaltinis/

/Architektûros paminklai. Vilnius, 1975, T. 3, Nr. 8, P. 199�202.

27. Baliulis A. Mikulionis St., Miðkinis A., Trakø miestas ir pilys 1991, P. 23, 51.

28. Baliulis A. Trakø magistrato aktø knygos//Lietuvos miestø istorijos ðaltiniai. V., 1988, p. 47.

29. Bliujus A. Trakø vaikø lopðelio�darþelio, Trakø gt. statybos þemës kasimo darbø

archeologinës prieþiûros ataskaita. Vilnius, 1980. PKI archyvas, F5/2269.

30. Baubonis Z. Þvalgomøjø archeologijos tyrimø Galvës ir Bernardinø eþeruose (Trakø

m.) 1997 m. ataskaita, V., 1998.

31. Baubonis Z. Þvalgomøjø archeologijos tyrimø Galvës eþere (Trakø m.). 1998 m.

ataskaita, V., 1999.

32. Butënas D. Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës valstybiniø ir visuomeniniø institu-

cijø istorijos bruoþai, 1997 m. Lietuvos II, P. 27�28.

33. Dusburgietis P. Prûsijos þemës kronika. Vilnius, 1985.

34. Gendrënas G. Salos pilis. Prieðpilis. Rytiniai kazematai. Þv. Archeologiniai tyrimai.

Atasakita. Trakai, 1987.

35. Gudavièius E., Nikþentaitis A., Gediminas. 1987. P. 31�42.

36. Gvagninis A. Z.. Z kroniki Sormacji. S. 169.

37. Juèas M. Astravo sutartis, Tarybø Lietuvos enciklopedija V., 1985, T. 1., P. 113.

38. Kraðtas ir þmonës/Parengë Jurginis J., Ðidlauskas A. V., 1988, P. 8�42.

39. Jurginis J. Trakø pilys. Bendrosios þinios//Lietuvos pilys. Vilnius, 1971. P. 89�90.

40. Kiaupa Z., 1983 � Sveèiø (pirkliø) teisë Vilniuje XV�XVIa. pradþioje//MADA, 1983,

T. 4 (85). P. 37.

41. Krièinskis S. Lietuvos totoriai, Vilnius. 1993. P. 15�23, 32.

42. Kuncevièius A. Uþutrakio parko teritorijos archeologiniø tyrimø, vykdytø 1998 me-

tais, ataskaita. Vilnius, 1998.

43. Kuncevièius A. Lietuvos piliø archeologija, 2001, P. 140�145.

44. Lietuviø etnogenezë, Vilnius, 1987, P. 186.

45. Lietuvos metraðtis, Lietuvos metraðtis. Bychovco kronika. Vilnius, 1971, P. 71�72.

46. Lisauskaitë B. Trakø m. Birutës g. 44 (mokyklos�internato) teritorijos archeologiniø

tyrimø 1990 m. ataskaita. Trakai, 1990.

47. Lisauskaitë B. Trakø miesto buv. Skaisèiausios Dievo Motinos gimimo cerkvës ir

vienuolyno archeologiniø tyrimø 1988 m. ataskaita. Vilnius, 1988.

48. Lisauskaitë B. Archeologiniø�þvalgomøjø tyrimø Trakø visuomeninio maitinimo

kombinato �Galvë,, teritorijos ir namo Vytauto g. Nr. 4 (Trakø RVKS klubo prijungimo prie

vandentiekio ir kanalizacijos tinklø) trasos ataskaita. 1990.

49. Lisauskaitë B., Bernardinø vienuolyno XV� XX a. archeologiniø þvalgomøjø tyrimø

ataskaita. Trakai, 1991.

50. Lisauskaitë B. Trakø m. Sodø gatvë, teritorija, esanti P�R parapijinës baþnyèios

pusëje (iki Birutës gatvës) ataskaita. Trakai, 1992.

75

51. Lisauskaitë B. Trakø piliø archeologiniai tyrimai 1971�1998, Lietuvos piliø tyrimai,

2001, Klaipëda, P. 110.

52. Lisauskaitë B. Archeologiniai tyrimai. Trakai, Karaimø g. Nr. 12. Trakai, 1999. P. 6�

15.

53. Lisauskaitë B. Þvalgomøjø archeologiniø tyrimø Trakø parapijinës baþnyèios ðven-

toriaus teritorijoje ataskaita. Trakai. 2000.

54. Ùowmiañski H. Studija nad poczàtkami spoùeczeñstwa i pañstwa Litewskiego. Wil-

no, 1932. T.1�2. S. 69�128.

55. Maksimaitienë O. Lietuvos istorinës geografijos ir kartografijos bruoþai, 1991, P. 18�19.

56. Marburgietis V. Naujoji Prûsijos kronika. Vilnius, 1999.P. 156.

57. Maceika J. Trakai, Vilnius, 1940. P. 28.

58. Mikulionis St., Abramauskas S. Trakø pusiasalio pilies statybos raida naujø tyrimø

ðviesoje//LTSR aukðtøjø mokyklø mokslo darbai. Statyba ir architektûra, XII. Architektûra

ir mestø statyba, 2.1973, P. 73�97.

59. Mikulionis St. Trakø miesto silueto formavimasis ir vaizdavimas ikonografijoje//

Lietuvos TSR aukðtøjø mokyklø mokslo darbai. Urbanistika ir rajoninis planavimas, 1987,

T. 14. P. 40.

60. Mikulionis St. Ðv. Mikalojaus vyskupo baþnyèios ir Bernardinø vienuolyno statybos

istorija, V., 1993.

61. Orda J., Trakø pusiasalio pilis//Valstybinës LTSR architektûros paminklø apsaugos

instrukcijos metraðtis, Vilnius, T. 2, 1960 P. 51, 60.

62. Patkauskas S. Trakø miesto buv. Ðv. Dievo Motinos gimimo cerkvës ir vienuolyno

archeologiniø tyrimø 1981 m. ataskaita. Vilnius, 1982.

63. Syrokomle Wl. Wycieczki po Litwe w promieniach od Wilna. Wilno, 1857, S. 100;

64. Sapiehowie, Sapiehowie. Peterburg, 1890, T. 1. S. 34�35.

65. Ðeðelgis K. Lietuvos teritorijos apgyvendinimas nuo mûsø eros pradþios iki XIII a.//

Lietuvos TSR aukðtøjø mokyklø mokslo darbai. Urbanistika ir rajoninis planavimas. Vilnius,

1988. T. 15, P. 50.

66. Szyszman A. Osadnitctwo karaimskie w Trokach za wielkich ksiàþàt Litewskich.

Wilno, 1936 p. 7�9.

67. Trakø miestas. Graikø apeigø ðv. Jurgio baþnyèia Baþnytëlës saloje. PKI archyvas,

50�119/4112.

68. Tautavièius A. Trakø pusiasalio pilies teritorijos 1962�1964 m. archeologiniø kasi-

nëjimø duomenys//Muziejai ir paminklai, 1968. Gruodis. P. 48�59.

69. Tazbierski Z. Uwagi o kontaktach handlowiek Anglii z Polskà ob 14 do 18 w. w

swietle literatury brytjskiej. Rocznuk Gdanski, 1878, T. 38, S. 78.

70. Vainilaitis V. Trakø m. centrinës ligoninës priestato statybos sklypo Banelio g. arche-

ologiniø þvalgomøjø tyrimø ataskaita 1990.

71. Zahorski W. Troki i zamek Trocki. Wilno, 1902, S. 22.

72. Zabiela G. Laidosena pagoniðkojoje Lietuvoje//Lietuvos archeologija. Vilnius, 1998.

T.15, p. 351�379.

76

Naujieji Trakai, or New Trakai, was founded at the turn of the thirteenth and fourteenth

centuries, as were many Lithuanian towns. It is situated close to the Lithuanian capita, Vil-

nius, and was a large economic, political, religious and ideological territorial centre.

The period when the town was founded is rich in romanticism and interest for resear-

chers, but there are few written sources and surviving archaeological evidence has been

subjected to the ravages of time and social and sacral architecture, urban features, memorial

monuments and social relations have hardly been studied. Therefore we must rely on the

general history of European towns which are one of the clearest features of the history of

European development.

The site for building Trakai was not chosen accidentally and was influenced by the site�s

unique natural conditions, the complex relief landscape, the defence needs of past ages and

the ethnic and religious variety of the town�s population. People have dwelt on this site from

the Stone Age but because of natural conditions that were unsuited for human habitation or

settlement traditions that arose among tribal confederations, the site was not adapted for

long�term use for many centuries. However, the archaeological sites within the Trakai His-

torical National Park reflect the whole history of settlement in southern Lithuanian territory,

state formation and national life in Neolithic Trakai and the epi�palaeolithic archaeological

TRAKAI BEFORE THE SEVENTEENTH CENTURYSummary

73. Zabiela G. Nuo medinës prie mûrinës pilies (Motai Europoje ir Lietuvoje. Lietuvos

piliø tyrimai, 2001, Klaipëda, P. 31�33.

74. Zabiela G. Medinës Lietuvos pilys, 1995, Vilnius, P. 48.

75. Zbior dawnych dyplomatow i aktow miast: Wilna, Kowno, Trok prowoslawnych

monasterow, cerkvi i w róznych sprawach, 1843, Wilno. T. 2, S. 139.

76. Àðõåîãðàôè÷åñêèé, 1871 � Àðõåîãðàôè÷åñêèé ñáîðíèê äîêóìåíòîâ îòíîñÿùèõñÿê èñòîðèè ñåâåðî � çàïàäíîé Ðîññèè. Wilna, 1871. T. 12, C. 12.

77. Àðõåîãðàôè÷åñêèé, 1867 � Àðõåîãðàôè÷åñêèé ñáîðíèê äîêóìåíòîâ îòíîñÿùèõñÿê èñòîðèè ñåâåðî � çàïàäíîé Ðîññèè. Wilna, 1867. T. 5. C. 24.

78. Íîðîòåâè÷ A. A. Íåêîòîðûå ñîöèàëüíî�ýêîíîìè÷åñêèå ïðåäïîñèëêèôoðìèðîâàíèÿ ïðàâîâîé êóëüòóðû ëèòîâñêèõ ãîðîäîâ êîíöà XV�íà÷àëà XVI â. StudiaMaritima, Wroclaw, Warszawa, Kraków, Gdansk, 1978, Vol. 1., S. 54.

79. Îñâÿùåíèå íîâîóñòðîåííîé ïðîâîñëàâíîé öåðêâè â óåçäíîì ãîðîäå Òðîêàõ

Âèëåíñêîé ãóáåðíèè. Wilno, 1863. C. 12.80. Tèõîìèðîâ M. Í. Ñïèñîê ðóññêèõ ãîðîäîâ äàëüíèõ è áëèæíèõ//Èñòîðè÷åñêèå

çàïèñêè, 1952, T. 40. Ñ. 224.

77

material from the stone�age settlement at Varnikai, the wooden fort at Braþuolë, the stone

castle of Old Trakai [Senieji Trakai], and the defensive network comprising the peninsula

and island castles in New Trakai.

The castle network at New Trakai became the focus�point of urban development in Tra-

kai. All available conditions were exploited to found the town � a densely settled state terri-

tory, its quality structure, changing and improving economy which involved not only local

exchange but also commercial exchange with neighbouring regions.

Historians regard Prince Kæstutis (d. 1382) as the founder of New Trakai, but this lea-

der�s plan was confirmed by his son, Grand Duke Vytautas who regained his rights to Kæstu-

tis�s patrimony and became grand duke in 1392. During Vytautas�s reign Trakai took on the

form which the ruler regarded as necessary, but undoubtedly attention was also paid to the

local landscape, local traditions, foreign influence, sacral and secular symbolism and the

country�s functional and economic needs. The form the town adopted during its early years

has remained virtually unchanged throughout Trakai�s historical development. At that time

Trakai represented the most important conjunction of political, religious and economic fac-

tors and perfect control of the natural environment. Natural conditions were not only Tra-

kai�s defensive advantage but also an insuperable condition that limited the planning and

structure of the town. As Trakai developed, it was limited on the landward side by the lakes

at its northern and southern extremities and it also grew up on islands or groups of islands

which were interconnected by routes and from the point of view of urban defences there

were very important features such as the castles, the defensive towers, the town hall, the

Orthodox churches and monasteries, the Catholic church and the market.

Public and private buildings were laid out very carefully to form a united and very indi-

vidual urban structure which very clearly revealed the religious and ethnic differences exis-

ting between the Karaites, Muslim Tatars, Orthodox and Catholic Christians. During the

period when Magdeburg law was enforced in the town the Large (Christian) and Small (Ka-

raite) Towns enjoyed their own symbols and administration.

Our fellow countrymen�s piety and great respect for the image of Our Lady of Trakai,

increased markedly during times of trial and tribulation. Unofficially Our Lady of Trakai

was the Protectress of Lithuania and only later did the cult of Our Lady of Auðros Vartai

(Ostra Brama) in Vilnius come to rival the Trakai image. Gradually Trakai fell into oblivion,

although in 1629 the bishop of Vilnius, Eustachijus Valavièius [Woùùowicz] wrote about this

image that �in various churches God has created a multitude of famous miracles via images

of Mary, especially in the case of the Trakai provost church, where a wondrous multitude

takes part in every festival devoted to Mary with sincere piety�.