transporto, logistikos ir irt -...

Vilnius

1/22/2014

TRANSPORTO,

LOGISTIKOS IR IRT

GRUPS KETVIRTOJI

DISKUSIJA

LIETUVOS MOKSLINI TYRIM, EKSPERIMENTINS PLTROS IR INOVACIJ

(MTEPI) PRIORITET IDENTIFIKAVIMAS

1/22/2014

TRANSPORTO, LOGISTIKOS IR IRT GRUPS

KETVIRTOJI DISKUSIJA TRANSPORTO, LOGISTIKOS IR IRT GRUPS KETVIRTOSIOS

DISKUSIJOS APIBENDRINIMAS

Diskusijos tikslas: prioritet kelrodi (konkretaus sumanios specializacijos

prioriteto gyvendinimo gairi) parengimas.

Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, 108, 109, 118 aud. Saultekio al.

22, Vilnius

Diskusijos darbotvark:

13.30 14.00 Dalyvi registracija, pasitikimo kava.

14.00 14.15 anginis odis. Pranejai - Ramojus Reimeris, ilvinas Martinaitis.

14.15 14.35 Prioritetins krypties Transporto, logistikos ir IRT prioritet kelrodi

pristatymas. Pranejas: mokslo vadovas Algirdas akalys.

14.35 14.45 Darbo grupse tvarkos pristatymas. Pranejas: moderatorius

Andrius Jaremskis.

14.45 15.30 Kelrodi rengimas. Darbas grupse.

15.30 15.40 Pertrauka


17.10 17.20 Pertrauka


17.40 18.00 Rezultat aptarimas. Pranejas: moderatorius Andrius Jaremskis.

Diskusijos moderatorius Andrius Jaremskis.

Diskusijos dalyviai:

Mokslo atstovai: Algirdas akalys (grups vadovas), Arnas Andziulis, Darius

Bazaras, Marijonas Bogdeviius, Rimantas Butleris, Robertas Damaeviius, Rimantas

Didiokas, Algimantas Federaviius, ilvinas Janoras, Jolanta Janutien, Arnas

Kaeniauskas, Egidijus Kazanaviius, Saugirdas Pukalskas, Egl Radvil, Jonas

Stanknas, Algimantas Venkauskas.

Verslo atstovai: Gintas Bliuvas (grups vadovas), Virginijus Jasaitis, Raivaras

Klypsas, Vytautas Kudzys, Linas Peira, Stasys Zurba, Sigitas ilius.

Valstybs valdymo/ vieojo administravimo atstovai: Nikita Anajevas, Lina

Domarkien, Ugn Genien, Evelina Karkutyt, Valentinas Kvietkus, Inga

1/22/2014

Lukoinait, Artras Malysis, Kstutis Masalskis, Ignas Pauktys, Giedr

Soloveiikien, Lina Stanionyt, Andrius Tekeviius, Inga Veeviien,

Stebtojai: ilvinas Martinaitis, Egl Mylokaitien, Ramojus Reimeris, Kristina

Maseviit.

Fasilitatoriai: Ieva Adomaityt Subaien, Ieva erneckyt, Aurimas Danileviius,

Audrius Kajokas, Dalius Serafinas, Gintar Vitkauskait.

DISKUSIJOS EIGA:

1. VADAS DISKUSIJ, SUMANIOS SPECIALIZACIJOS EIGOS

PRISTATYMAS RAMOJUS REIMERIS.

Pranejas nurod, kad Mokslini tyrim, eksperimentins pltros ir inovacij

strategin taryba (toliau MTEPI Strategin Taryba), sudaryta vadovaujantis

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 Dl

integruot mokslo, studij ir verslo centr (slni) krimo ir pltros koncepcijos

patvirtinimo (in., 2007, Nr. 40-1489; 2012, Nr. 129-6484), elektroninio balsavimo

procedros bdu patvirtino Sumanios specializacijos prioritetus. Pranejas nurod,

kad i diskusija yra paskutin ketvirtoji diskusija, taiau tai nebus paskutinis

susitikimas. Mosta toliau planuoja palaikyti tam tikr diskusij platform, skirt

palaikyti prioritet gyvendinimo priemoni formavim. Taip pat Ramojus Reimeris

paymjo, kad planuojant procesus bei j gyvendinimo priemones reikt parengti

priemoni apraus konkreiai pagrsti pasirinkt priemoni poreik bei idstym

laike. Vliau ie apraai taps prioriteto gyvendinimo programa, kuri turs savo

priemones bei finansavim.

2. KETVIRTOSIOS DISKUSIJOS METODOLOGIJOS PRISTATYMAS -

ILVINAS MARTINAITIS

ios diskusijos tikslas nustatyti plan, kaip gyvendinti tam tikrus rezultatus.

Reikt numatyti, kokio tipo rezultatai kada turi bti pasiekti. Kelrodi rengimo

metodik sudaro 2 lentels. Kelrodi rengimo metodik sudaro kelios lentels.

Pirmoji lentel yra rezultat lentel, ji reikalinga stebsenai, siekiant stebti

paang. Atskaitos takas turt bti ketvirtas lentels punktas, kuriame turt bti

detalizuojami planuojami pasiekti rezultatai. Kelrodis yra konkretaus sumanios

specializacijos prioriteto gyvendinimo gairs 2014 2020 m. laikotarpiu. J sudaro

ryiai tarp:

siekiam kiekvieno etapo rezultat (rodikli);

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=436977http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=436977http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=436977

1/22/2014

politikos instrument (priemoni), aktuali skirtinguose etapuose,

rinkinio;

prioritet gyvendinimo programavimo laike.

Kelrodiai gali bti panaudoti:

rengiant prioritet gyvendinimo veiksm planus;

vertinant jungtines iniciatyvas;

planuojant priemoni gyvendinim (apimtis) laike.

Kelrodiai neapima sprendim dl finansini l, skirt prioritet

gyvendinimui 2014 2020 m. laikotarpiu, apimi ar svori. Kelrodiai nra

skirti sprendimams dl konkrei MTEPI projekt ar j vykdytoj priimti.

3. KELRODI PRISTATYMAS ALGIRDAS AKALYS, RIMANTAS BUTLERIS.

Ekspert grups vadovas Algirdas akalys pristat prioritetins krypties darbo eig,

prioritet iskyrimo etapus bei iskirtas technologijas.

Prioritetas Sumaniosios transporto sistemos ir IRT apima:

integruot transporto valdym, vairi transporto ri elektronin marrut

planavim;

elektronin keli apmokestinim, elektroninio atsiskaitymo (mokjimo) bei

biliet sistemas;

eismo dalyvi integruot informavim realiu laiku (t. t. apie transporto

srautus, judjimo laik);

vairuotoj (ir transporto priemoni) atpainim bei j elgesio stebsen ir

drausminim;

technologijas talkinanias transporto priemoni sveikai su infrastruktra

(mogus transporto priemon infrastruktra).

Autonomines, bepilotes ir imanisias transporto priemones.

Vystomos technologijos:

Technologija/procesas 1: Daikt interneto technologij (angl. Internet of

things), imanij sistem bei priemoni sukrimas;

Technologija/procesas 2: Vietos nustatymo ir duomen perdavimo

technologij vystymas ir j pagrindu efektyvi rengini sukrimas bei

diegimas, pasiymini dideliu lokalizacijos tikslumu;

Technologija/procesas 3: Skaitmeninio radijo technologijos (DAB digital

audio broadcasting) skirtos informuoti eismo dalyvius ir teikti e-paslaugas

radijo kanalais;

1/22/2014

Technologija/procesas 4: ITS rengini gamybos, diegimo ir aptarnavimo

technologijos, kurios reikalingos verslo sektoriuje sukurti gamybos

priemones ir infrastruktr ITS pltrai;

Technologija/procesas 5: vairi transporto ri elektroninio marrut

planavimo ir realiuoju laiko eismo dalyviams informacijos pateikimo

technologija ir kitos sumanios technologijos;

Technologija /procesas 6: Transporto sraut prognozavimas,

modeliavimas ir vizualizacija.

SIEKIAM REZULTAT ISKYRIMAS

1 lentel

5. Kritins moni mass

generavimas

A4 A6, A5, A4, A3 A6, A5, A3, A2, A1

4.Diegimas rinkoje:

numatom rinkoje

parduoti galutini

produkt, paslaug

savybs.

A6, A, A4, A3 A6, A5, A4, A1, A2

3. Prototip, j

demonstravimo ir

bandomosios partijos

savybs / kriterijai,

atspindintys skm.

A6, A5, A4, A3, A2, A1

2. Technins

koncepcijos, maketo,

modelio, metodikos

parengimas: numatomos

isprsti problemos.

A6, A5, A4 A6, A3, A1, A2

1. Nauj sprendim

paieka

A6, A4 A5, A3, A1, A2

LAIKAS 2014-2015 m. 2016-2017 m. 2018-2019 m. 2020-2022 m.

- A1 Technologijos didinanios transporto priemoni, transporto terminal ir kit transporto main ir rengini ilgaamikum, patikimum, saug, mobilum ir naum bei mainanios energijos snaudas

- A2 Technologijos didinanios transporto eismo, krovini sraut transporto terminaluose valdymo efektyvum, eismo saug bei mainanios aplinkos tar.

- A3 ITS rengini gamybos ir diegimo klasterin infrastruktra(JI). - A4 Skaitmeninio radio tinklo infrastruktra(JI) - A5 Atviros architektros paslaugoms teikti transporto priemonse intelektin sistema

(priedlis OBC)(P,JI) - A6 Daikt interneto ir ITS krimo priemoni bei paslaug krimos karkasas.(P)

1/22/2014

Prioritetas Tarptautini transporto koridori valdymo ir transporto ri integracijos

technologijos / modeliai apima:

inovacinius bendradarbiavimo instrumentus, modelius, procesus (iilgai

transporto koridori ir globalios logistikos tinkle);

skirting transporto ri sveik ir integracij;

integruotas informacines technologijas ir sistemas;

transportavimo ir logistikos operacij saugum;

Vystomos technologijos:

Technologija/procesas 1: Inovaciniai tarptautini transporto koridori ir

globalios logistikos tinkl valdymo modeliai ir procesai;

Technologija/procesas 2: Fragmentuot ir skirting transporto ir logistikos

IRT (iilgai transporto koridoriaus ir logistikos tinklo) integracijos procesai,

formuojant bendr atviro tipo informacijos platform;

Technologija/procesas 3: Veim ilgais nuotoliais ir paskutins mylios

veim integrals procesai ir technologijos;

Technologija/procesas 4:. Inovacins daugiario transporto terminal ir

platform koncepcijos ir technologijos;

Technologija/procesas 5: Transporto ir logistikos proces saugumo

utikrinimo tyrimai ir technologijos.

SIEKIAM REZULTAT ISKYRIMAS

2 lentel


generavimas

TP1 TP1,TP2, TP3, TP4, TP5

4.Diegimas rinkoje:

numatom rinkoje

parduoti galutini

produkt, paslaug

savybs.

TP1,TP3,TP4 TPI, , TP3,TP4, TP5

3. Prototip, j

demonstravimo ir

bandomosios partijos

savybs / kriterijai,

atspindintys skm.

TP2

2. Technins

koncepcijos, maketo,

modelio, metodikos

parengimas: numatomos

isprsti problemos.

TP1, TP3,TP4 TP2, TP3, TP5

1. Nauj sprendim

paieka

TP1, TP4 TP2, TP3, TP5

LAIKAS 2014-2015 m. 2016-2017 m. 2018-2019 m. 2020-2022 m.

1/22/2014

- TP1 Inovaciniai tarptautini transporto koridori ir logistikos tinkl valdymo modeliai

- TP2 Skirting transporto ri IRT integracijos procesai, formuojant bendras atviro tipo informacijos platformas

- TP3 Veim ilgais nuotoliais ir paskutins milios integrals procesai ir technologijos

- TP4 Inovacins daugiario transporto terminal ir platform koncepcijos ir technologijos

- TP5 Transporto ir logistikos proces saugumo utikrinimo tyrimai ir technologijos

Rimantas Butleris pristat prioriteto Paangus elektroninis turinys, technologijos jam

kurti ir informacin sveika kelrodio rengimo tikslus, etapus, planuojamus pasiekti

rezultatus bei pakviet diskusijos dalyvius isakyti savo pasilymus bei aktyviai

dalyvauti rengiant kelrodius.

4. KELRODI RENGIMAS. Darbas keturiose grupse.

Dalyviams pateikti prioritet kelrodi pirminiai variantai nurodomi 1 priede.

1 Grup Prioritetas: Sumanios transporto sistemos ir IRT. 407 aud.

Darbo grups nariai: Gintas Bliuvas, Rimantas Didiokas, Jonas Stanknas,

Marijonas Bogdeviius, Jolanta Januleviien, Algimantas Fedaraviius,

Saugirdas Pukalskas, Egidijus Kazanaviius, Inga Veeviien, Andrius

Ivakeviius, Ignas Pauktys, Artras Malysis, Artras Medeiis.

2 Grup Prioritetas: Tarptautini transporto koridori valdymo ir

transporto ri integracijos technologijos /modeliai. 409 aud.

Darbo grups nariai: Stasys Zurba, Sigitas ilius, Arnas Andziulis, Kstutis

Masalskis, Darius Bazaras, Vytautas Kudzys, Nikita Ananjevas, Algirdas

akalys.

3 Grup Prioritetas: Paangus elektroninis turinys, technologijos jam

kurti ir informacin sveika. 407 aud. Darbo grups nariai: ilvinas Janoras,

Valentinas Kvietkus, Virginijus Jasaitis, Inga Lukoinait, Algimantas

Venkauskas, Rimantas Butleris.

4 Grup Prioritetas: IRT infrastruktros, debes kompiuterijos sprendimai

ir paslaugos.

1/22/2014

Darbo grups nariai: Robertas Damaeviius, Lina Domarkien, Arnas

Kaeniauskas, Evelina Karkutyt, Raivaras Klypsas, Linas Peira, Egl

Radvil, Giedr Soloveiikien, Andrius Tekeviius, Lina Stanionyt.

5. DISKUSIJOS METU NUTARTA:

1. Diskusijos rezultatai bus pateikti diskusijos dalyviams el. patu.

2. Ekspertai gali teikti pastabas bei pasilymus dl kelrodi el.patu iki vasario

01 d.

PRIORITET GYVENDINIMO KELRODIAI 1 GRUP 1 priedas

Prioriteto Sumaniosios transporto sistemos ir IRT gyvendinimo kelrodis

1 INGSNIS: SIEKIAM REZULTAT ISKYRIMAS.

Upildykite pateikt lentel A. Jei tekstas netelpa, naudokite kodus, kuriuos galima iskleisti lentelje A1.

Lentel A

5. Kritins moni mass generavimas A4 A6,A5,A4,A3 A6,A5,A3, A1, A2

4.Diegimas rinkoje: numatom rinkoje

parduoti galutini produkt, paslaug

savybs.

A6,A5,A4,A3 A6,A5,A4, A1, A2

3. Prototip, j demonstravimo ir

bandomosios partijos savybs / kriterijai,

atspindintys skm.

A6,A5,A4,A3, A1, A2

2. Technins koncepcijos, maketo,

modelio, metodikos parengimas:

numatomos isprsti problemos.

A6,A5,A4 A6,A3, A1, A2

1. Nauj sprendim paieka A6,A4 A5,A3, A1, A2

LAIKAS 2014-2015 m. 2016-2017 m. 2018-2019 m. 2020-2022 m.

A1. Technologijos didinanios transporto priemoni, transporto terminal ir kit transporto main ir rengini ilgaamikum, patikimum, saug, mobilum ir naum bei

mainanios energijos snaudas

A2 Technologijos didinanios transporto eismo, krovini sraut valdymo efektyvum, eismo saug bei mainanios aplinkos tar.

A3. ITS rengini gamybos ir diegimo klasterin infrastruktra(JI).

A4.Skaitmeninio radio tinklo infrastruktra(JI)

A5. Atviros architektros paslaugoms teikti transporto priemonse intelektin sistema (priedlis OBC)(P,JI)

A6. Daikt interneto ir ITS krimo priemoni bei paslaug krimos karkasas.(P)

1/22/2014

9

Sutrumpinimai:

TRT transport technologijos

TRS transporto srautai

Lentel A1

Rezultato kodas kaip

nurodytas lentelje A

Siekiamas rezultatas Siekiam rezultat detalizavimas


generavimas

A1 A1.5 Nauj novatyvi moni krimas,

licencijavimas paslaugoms diegti.

moni inovatyvi produkt ir paslaug

gamyba ir diegimas.

Nauj novatyvi moni steigimas, klasterio

pltra traukiant naujas mones. Licencij paketas.

Patentai.

Sukurt produkt ir metodik diegimas maose ir

didelse transporto monse.

A2 A2.5 Nauj inovatyvi moni krimas,


A3 A3.5 Nauj klasterio nari traukimas ir

pltra, konkurencingumo augimas.

A4 A4.5 IRT moni grups ir ryio

operatori steigiama bendra mon,

licencijuojamas DAB turinio bei

paslaug transliacija.

A5 A5.5 Nauj novatyvi moni krimas,


A6 A6.5 Nauj moni krimas,

licenzijavimas, moni novatyvi

produkt ir paslaug gamyba ir diegimas

4.Diegimas rinkoje: numatom

rinkoje parduoti galutini produkt,

paslaug savybs.

A1 A1.4 Sukurt transporto technologij

produkt gamyba, diegimas ir paslaug

tiekimas. Gamybos kat mainimas.

Optimizuojami konstrukcijos bei sistemos,

parenkant mediagas, darbo reimus,

charakteristikas, tobulinant valdym, iekoma

bd pasiekti racionaliai maksimalias parametr

vertes bei bdus kaip sumainti gamybos katus.

Optimizuojama atskir rengini, sistem gamyba

siekiant juos pateikti atitinkamoms rinkoms,

licenzijuojant juos kitoms monms.

Produkt gamyb ir realizavimas Lietuvos ir

1/22/2014

10

usienio rinkose bei paslaug teikimas.

A2 A2.4 Sukurt transporto

eismo ir krovini sraut, didinani

valdymo efektyvum, sistem ir nauj

produkt gamyba, diegimas ir paslaug

tiekimas.

Sukurti produktai padidins transporto

eismo ir krovini sraut valdymo

efektyvum; transporto terminaluose

krovini sraut valdymo efektyvum;

eismo saug bei sumains aplinkos tar.

Nauj transporto eismo ir krovini sraut

valdymo sistem ir rengini

gamyb ir realizavimas Lietuvos ir usienio

rinkose bei paslaug teikimas.

A3 A1.4 Klasterio sukurt produkt gamyba

ir paslaug teikimas

Klasterio produkt gamyba bei paslaug teikimas

A4 A4.4 Tinklo infrastruktros diegimas ir

pltra Lietuvoje, radijo imtuvai ir

paslaugos: Transporto valdymo

centrams, marrut ir kelions laiko

minimizavimo, incident informavimo,

keli bsenos, kuro kainos, parkavimo,

kelions informacija.

diegta DAB tinklo ifrastrukra Lietuvos

teritorijoje su maksimalia aprptimi. diegtas

paslaug paketas.

A5 A5.4 Transporto sistem priedli ir

juose diegt paslaug x diegimas

rink.

Priedli diegimas ir pardavimai su paslaug

paketu tarnsporto sistemoms.

A6 A6.4 ITS ir paslaug krimo karkasas,

paslaug transporto valdymo centrams,

marrut ir kelions laiko minimizavimo,

incident informavimo keliuose, keli

bsenos, kuro kainos, parkavimo,

kelions informacijos teikimui.

Sukurtas ir diegtas ITS bei paslaug krimo

karkasas, diegtos paslaugos.


bandomosios partijos savybs /

kriterijai, atspindintys skm.

A1 A3.1. Nauj transporto technologij,

didinani

transporto priemoni, transporto

terminal ir kit transporto main ir

rengini efektyvum, prototip

sukrimas, pagaminimas, bandymai.

Sukurti transporto technologij, didinani

transporto priemoni, transporto terminal ir kit

transporto main ir rengini efektyvum,

prototipai. Atlikti prototip bandymai

laboratorijose ir realiomis slygomis. vertintos

kiekvieno prototipo charakteristikos bei nustatyti

1/22/2014

11

Prototip atskir element tikslinimas.

Prototip charakteristik lyginimas su

teoriniais tyrimais. Prototip bandymai

realiomis slygomis.

Prototip efektyvumo vertinimas.

prototipai labiausiai tenkinantys keliamus

reikalavimus.

A2 A3.2 Nauj transporto


valdymo efektyvum, valdymo

koncepcij ir nauj technini sprendim

prototip sukrimas, pagaminimas,

bandymai.

Prototip atskir element tikslinimas.

Prototip charakteristik lyginimas su

teoriniais tyrimais. Prototip bandymai

realiomis slygomis.

Prototip efektyvumo vertinimas.

Sukurti transporto eismo ir krovini sraut

transporto terminaluose, didinani valdymo

efektyvum, valdymo koncepcij ir nauj

technini sprendim prototipai.

Ypating dmes atkreipiant valdymo sistem,

konstrukcij paprastum, patikimum,

greitaeigikum bei saugum; stengiamasi

minimizuoti energijos snaudas ir sumainti

aplinkos tar.

Atlikti prototip bandymai laboratorijose ir

realiomis slygomis. vertintos kiekvieno

prototipo charakteristikos bei nustatyti prototipai

labiausiai tenkinantys keliamus reikalavimus.

A3 A3.3 Klasterio eksperimentins

bandomosios gamybos infrastrukros

sukrimas.

Klasterins eksperimentins bandomosios

infrastruktros sukrimas leis pradti gaminti ar

diegti bei vykdyti prieir ITS ir juose teikiamas

ipaslaugas.

A4 A4.3 DAB tinklo ir transporto priemoni

vairuotoj informavimo sistemos

prototipo sukrimas, jo bandymas

realiomis slygomis viename mieste.

Sukurta DAB tinklo tinklas vieno miesto

apriepties zonoje ir jame veikiantis prototipas su

vairuotoj informavimo sistem, atlikti bandymai

ir vertinimas realiomis slygomis.

A5 A5.3 Priedli prototipai, bandomj

pavyzdi partija, j testavimas ir

bandymai realiomis slygomis

Sukurti ar sigyti tinkami priedli prototip bei j

pavyzdi bandomaoji partija, atliktas testavimas

ir bandymai, atrinti labiausiai tenkinantys

reikalavimus.

A6 A6.3 ITS paslaug bei j krimo karkas

prototipai, prototipins paslaugos, j

testavimas realiomis slygomis

Sukurti ITS bei paslaug krimo karkas

prototipai, sukurtos prototipins paslaugos, kurios

bus itirtos ir vertintos realiomis slygomis ir

relioje aplinkoje.



A1 A1.2

Nauj transporto technologij,

Sukurtos nauj transporto technologij

koncepcijos, matematiniai ir fiziniai modeliai bei

1/22/2014

12

numatomos isprsti problemos. didinani

transporto priemoni, transporto

terminal ir kit transporto main ir

rengini efektyvum, koncepcij

generavimas, koncepcij testavimas,

matematini ir fizini (maket) modeli

bei metodik sukrimas ir testavimas.

Nauj koncepcij tikslinimas ir

koregavimas.

metodikos, itirtos nauj technologij taikymo

galimybs ir trkumai. Gauti rezultatai leisti

nustatyti nauj transporto technologij taikymo

galimybes.

A2 A2.2. Nauj transporto


valdymo efektyvum, valdymo

koncepcij ir nauj technini sprendim

generavimas, koncepcij testavimas,

matematini ir fizini (maket) modeli

bei metodik sukrimas ir testavimas.

Nauj koncepcij tikslinimas ir

koregavimas.

Sukurtos naujos transporto

eismo ir krovini sraut valdymo koncepcijos ir

sukurti nauji techniniai sprendimai. Atlikti TRS

valdymo proces teoriniai ir eksperimentiniai

tyrimai, sukurti ir patikrinti nauji TRS valdymo

algoritmai ir techniniai sprendimai.

Gauti rezultatai leisti nustatyti nauj transporto

eismo ir krovini sraut valdymo koncepcij,

algoritm ir technini sprendim efektyvum ir

trkumus bei j taikymo galimybes.

A3 A3.2 ITS klasterio koncepcijos, produkt

krimo verts grandins ir proces

modelio bei metodikos parengimas.

Sukurta ITS klasterio koncepcija, produkt

krimo verts grandins proces modeliai bei

metodikos, atliktas j tyrimas ir vertinimas, kur

gauti rezultatai leis nustatyti klasterins mons

struktr.

A4 A4.2 Tinklo infrastruktros technins

koncepcijos ir maketo gyvendinimo

modeli parengimas ir technologini

sprendim testavimas vieno miesto

ribose

Parenta tinklo infrastruktros koncepcija ir

gyvendinimo modeliai, sukurtas pirmins versijos

tinklo maketas , kurio pagrindu atliktas

technologini sprendim bandymai ir testavimas

vieno miesto 40 km apriepties zonoje.

A5 A5.2 Priedli technins ir paslaug

diegimo juose technins koncepcijos,

paslaug teikimo funciniai modeliai,

paslaug teikimo metodikos, priedli

maketai su testinmis paslaugomis.

Sukurta koncepcija, modeliai, metodikos bei j

pagrindu priedli maketai testinms paslaugoms

teikti elektroninio keli apmokestinimo, e-

pagalbos, informavimo, vairuotoj elgsenos

stbsenos, tikslios lokalizacijos ir kitoms

paslaugoms teikti.

A6 A6.2 Sukurti daikt interneto ir ITS

krimo priemoni bei paslaug krimo

Sukurti ITS ir paslaug krimo priemoni karkaso

modeliai leis kurti ITS technin ir programin

1/22/2014

13

karkaso modelius, skirtus j pagrindu

kurti ITS technin ir programin rang

imanioms paslaugoms realizuoti.

rang. Leis sukurti ITS krimo bei pltros

infrastruktr.

1. Nauj sprendim paieka A1 A1.1

Nauj transporto technologij

didinani transporto priemoni,

transporto terminal ir kit transporto

main ir rengini efektyvum

mokslini darb ir Lietuvos ir kit ali

patent analiz.

Nauj technologini sprendim rinkos

analiz, nustatant perspektyviausias

naujas technologijas.

Atlikta TRT Lietuvos ir usienio ali patent ir

mokslini darb analiz bei rinkos analiz, kuri

leis nustatyti nauj technologij efektyvum ir j

perspektyvum, kuriant, gaminant ir diegiant tiek

vietinje tiek ir globalioje rinkoje.

A2 A2.1

Nauj technologij, didinani

transporto eismo ir krovini sraut

valdymo efektyvum, mokslini darb ir

Lietuvos ir kit ali patent analiz.

Nauj technologini sprendim rinkos

analiz, nustatant perspektyviausias

naujas technologijas.

Atlikta TRS Lietuvos ir usienio ali patent ir

mokslini darb analiz bei rinkos analiz, kuri

leis nustatyti nauj technologij efektyvum ir j

perspektyvum, kuriant, gaminant ir diegiant tiek


A3 A3.1 ITS rengini gamybos ir diegimo

klasterins infrastruktros sukrimo

galimybi analiz, rinkos analiz.

Atlikta Lietuvos ir usienio moni potencialo bei

rinkos analiz leis igryninti tinkamas mones,

kurios gali bti apjungtos klasterin infrasruktr

ITS rengini krimui, gamygai ir diegimui tiek


A4 A4.1 Skaitmeninio radijo DAB

technologini sprendim ir tinklo

infrastruktros galimybi studija.

Teikiam paslaug paklausos analiz ir

paslaug krimo technologij tyrimai.

Atlikta Lietuvos DAB technologini sprendim ir

tinklo infrastruktros galimybi studija bei tyrimai

leis parinkti tinkamiausi DAB tinklo struktr.

A5 A5.1 Atviros architektros priedli

(OBC) imanioms paslaugoms teikti

transporto priemonse nauj sprendim,

Atlikta analiz leis parinkti tinkamos architektros

tarnsporto priemoni priedlius arba

parinkti/sudaryti nauj j architektr, tinkam

1/22/2014

14

standart analize ir papieka. imanioms paslaugoms teikti ir vertinti j atitikt

egzistuojantiems standartams.

A6 Daikt interneto technologij ir j

panaudojimo ITS bei paslaugoms kurti

poreiki identifikavimas, nauj

sprendim analiz, modeli, metodik

sudarymas.

Nustatyti ITS sistem, paslaug ir joms

naudojam interneto daikt poreiki bei

sprendim, modeli bei metodik analiz leis

parinkti krimo priemones, kuri iuo metu nra ir

jos bus skirtas kurti ITS ir paslaugas, tokias kaip

padidinto tiklsumo lokalizacijos, clik to call,

elektroninio apmokestinimo transporto dalyvi

informavimo, vairuotoj atpainimo ir elgesio

stebnos ir pan.

Autonomins automobilins sistemos eismo saugumui didinti (AASES)

5. Kritins moni mass generavimas AASES sprendim sklaida

alyje, komercinimas usienio

rinkose(R1-5)



savybs.

AASES pilotiniai komerciniai produktai, keli

infrastruktros diegimas didiuosiuose alies miestuose ir

palei pagrindines magistrales (R1-4)



atspindintys skm.

AASES prototip

diegimas ir bandymai

(R1-3)




AASES diegimo metodikos ir

modeli parengimas, ryio su

keli infrastruktra

utikrinimo modeliai (R1-2)

1. Nauj sprendim paieka Inovacini AASES sprendim koncepcijos (R1-1)

LAIKAS 2014-2015 m. 2016-2017 m. 2018-2019 m. 2020-2022 m.

1/22/2014

15





generavimas

R1-5 AASES sprendim sklaida alyje,

komercinimas usienio rinkose

Nauj moni krimas

Lizenzij platinimas

Patentavimas

Pagalba IRT ir transporto sektoriaus monms

(akseleravimas), kuriant AASES sistem kaip

moni veiklos pridtins verts element

moni intelektinio kapitalo ir konkurencingumo

didinimas

Technologij komercializavimas alyje ir

usienyje



paslaug savybs.

R1-4 AASES pilotiniai komerciniai produktai,

keli infrastruktros diegimas

didiuosiuose alies miestuose ir palei

pagrindines magistrales

Pilotini komercini projekt palaikymas

Bendradarbiavimo tarp transporto ir IRT moni

bei Lietuvos automobili keli direkcijos ir kit

suinteresuot institucij organizavimas

Vieosios ir privaios partnerysts modeli,

palaikani AASES diegim, krimas

Komercinio bendradarbiavimo su Car2Car

Communications Consortium nariais (automobili

gamintojais) organizavimas




R1-3 AASES prototip diegimas ir bandymai AASES sprendim ir ias technologijas

palaikani sprendim (pvz. infrastruktriniai

tinklai, sk. debes technologij panaudojim)

prototip krimas, diegimas ir bandymai

pasirinktuose keliuose/miest rajonuose




R1-2 AASES diegimo metodikos ir modeli

parengimas, ryio su keli infrastruktra

utikrinimo modeliai

Isprstos paslaug kokybs, informacini itekli

ir saugumo valdymo problemos.

Sukurti AASES maketai, itestuoti ir patikrinti

imituojant realias slygas.

Apraytos technins paslaug (prototip)

specifikacijos

1. Nauj sprendim paieka R1-1 Inovacini AASES sprendim

koncepcijos

AASES galimybi studijos;

Koncepcinio bendradarbiavimo su Car2Car

Communications Consortium organizavimas,

narysts C2C CC organizacijoje skatinimas;

AASES sprendim paklausos analiz;

Egzistuojani automatizuot automobili eismo

1/22/2014

16

saugos didinimo sprendim ir technologij

lyginamoji analiz ir tyrimai;

AASES konceptualus modeliavimas

17

2 INGSNIS: REZULTAT PASIEKIMUI REIKALING POLITIKOS PRIEMONI ISKYRIMAS.

Upildykite pateikt lentel B ir lentelje B1 pateikite paaikinim bei pagrindim, kodl i priemoni reikia. Pildant naudokite x enkl, siekiant paymti,

numatom priemons gyvendinimo trukm.

Lentel B

Priemons / Laikas (metais) 2014 - 2015 2016 - 2017 2018 - 2019 2020 - 2022

Specifins (IRINKTI AKTUALIAS)

Specialist rengimas (PR, NB/UB, M, D, PD, DM). Lentelje B1 vardinti kritines

kompetencijas/gebjimus, btinus prioriteto gyvendinimui (pvz., nauj produkt krimo

gebjimai elektromechanikos ininerijos studijose UB irM). Jei iuo metu rengiami specialistai

ias kompetencijas turi ir specialist skaiius pakankamas, pildyti nereikia.

XX XX XX

Mokslo ir studij institucij (MSI) MTEPI infrastruktros atnaujinimas ir pltra. Lentelje B1

vardinti, kokius udavinius i infrastruktra turi sprsti (pvz., dirbtinio intelekto laboratorija).

X X? X

Investicijos moni MTEPI infrastruktros krim. Lentelje B1 vardinti, kokius udavinius i

infrastruktra turi sprsti.

X X

Jungtiniai didels apimties mokslo-verslo MTEPI projektai. X X X

Klasteri ir kit partnerysi krimas ir veiklos pltra (strategijos, valgos, tinklaveikos

fasilitavimas, sijungimas tarptautinius tinklus). vardinti tematikas, sprstinus udavinius,

partnerystes, klasterius.

X X

Klasteri MTEPI infrastruktros krimas. Lentelje B1 vardinti, kokius udavinius i


X X X

Kitos specifins (IRINKTI AKTUALIAS)

Parama tarptautiniams MTEPI projektams (Horizontas 2020 ir kt.). vardinti tematikas. X X X X

Inovacij paramos paslaugos (verslo akseleravimas, krepeliai eksperimentavimui, mentoryst). X X X

Inovacij konsultacins paslaugos, skirtos sudominimui vykdyti inovacin veikl ir

idj pltr.

X X X

moni intelektins nuosavybs apsauga. X? X

Investicijos vieojo sektoriaus intelektins nuosavybs krim, apsaug ir licencijavim.

Investicijos skirtos inovatyvioms naujoms tyrj, MSI atalinms monms,

startuoliams, idj komercinimui.

X X

Parama tyrj darbinimui monse. X X X X

Investicijos skirtos nauj produkt krimui visuose MTEPI etapuose iki masins gamybos. X X

Investicijos skirtos usakomiesiems tyrimams (pvz., inovacij ekiai). X X X X

Europini mokslini tyrim infrastruktr krimas ir integracija Europos MTI (ESFRI).

KITA (VARDINTI KONKREIA PRIEMON, SKAITANT REGULIACINES, JEI AKTUALU)

Horizontalios (ITRINTI NEAKTUALIAS PRIORITETO GYVENDINIMUI)

(0) Tyrj tarpinstitucinis, tarptautinis ir tarpsektorinis mobilumas X

(0) Ikistartinis ir startinis kapitalas bei verslo akseleravimas pradedanioms monms. X

1/22/2014

18

(0) Ikiprekybiniai ir inovatyvs vieieji pirkimai X X

(0) Vieojo ir privataus sektori bendradarbiavim MTEPI srityje skatinani institucij MTEPI

infrastruktros ir paslaug pltra (planuoja MM/M).

(0) Verslo internacionalizavimo ir eksporto skatinimas (rink paieka, kt.) X X

(0) Netechnologini inovacij diegimas monse (dizainas, preki enklai, proces ir paslaug

standartai, vadybos sistem diegimas, bet ne krimas).

X X

(0) Verslo paslaugos naujoms monms ir nauj MV inkubavimas. X X

(0) Konkursai ir prizai u reikming MTEPI udavini sprendim. X X X X

(0) LEZ, pramons parkai, paskatos tiesioginms usienio investicijoms.

(0) Rizikos kapitalas, paskol palkan kompensavimas ir valstybs garantijos. X X

(0) MTEPI sistemos dalyvi mokymai, susij su MTEPI rezultat komercinimu, technologij

perdavimu ir kt.

X X

Lentel B1. Rezultatams pasiekti reikalingas politikos priemoni derinys

Priemon

Pagrindimas

(kokius specifinius prioriteto pltr

stabdanius barjerus / trkumus sprendia)?

Apraymas

(kokias infrastruktras, studij programas ir

kt. planuojama vystyti)

Prie koki rezultat

sukrimo prisideda?

Iki 50 odi 1 priemonei pagrsti

Iki 50 odi 1 priemonei aprayti

Specialist rengimas (PR,

NB/UB, M, D, PD, DM).

Lentelje B1 vardinti kritines

kompetencijas/gebjimus, btinus

prioriteto gyvendinimui (pvz.,

nauj produkt krimo gebjimai

elektromechanikos ininerijos

studijose UB irM). Jei iuo metu

rengiami specialistai ias

kompetencijas turi ir specialist

skaiius pakankamas, pildyti

nereikia.

Nra specialist, turini reikiamo lygio

kompetencijas ITS kompiuterijos, informacini

sistem prieiros ir modernizavimo, inovatyvi

produkt krimo ir komercializavimo srityse

Nauj ITS ir paslaug krimo gebjimai informatikos

ininerijos bakalauro studijose

Nauja ITS kompiuterijos magistro studij programa

A5.1;A5.2;A6.2;

Investicijos moni MTEPI

infrastruktros krim. Lentelje

B1 vardinti, kokius udavinius i

Esama moni infrastruktra nra pakankama norint

ibandyti didelio msto ITS irpaslaug teikimo slygas

Infrastruktra turi sprsti technologij demonstracini

sistem itestavimo realiomis slygomis udavinius.

Sukuriama prie Slni bandomoji eksperimentin

A6.5;A5.5;A5.4;A5.3

1/22/2014

19

Priemon

Pagrindimas



Apraymas



Prie koki rezultat

sukrimo prisideda?

infrastruktra turi sprsti. baz, utitrinanti sukurt maket ir paslaug

bandymus.

Jungtiniai didels apimties

mokslo-verslo MTEPI

projektai.

ITS rengini gamybos ir diegimo klasterin

infrastruktra. Skaitmeninio radijo tinklo DAB

infratruktra. ITS ir paslaugos.

A3.1-5;A41-5;

Klasteri ir kit partnerysi

krimas ir veiklos pltra

(strategijos, valgos,

tinklaveikos fasilitavimas,

sijungimas tarptautinius

tinklus). vardinti tematikas,

sprstinus udavinius,


Nra egzistuojanio transporto, ITS ir IT moni

jungtinio klasterio.

Nacionalinio mokslo ir verslo klsterio sukrimas.

siliejimas Europinius klasterius, Europos ITS

technologij platform.

A3.1-5

Klasteri MTEPI infrastruktros

krimas. Lentelje B1 vardinti,

kokius udavinius i


Nra ITS klasterio infrastruktros Klasterio veiklos modeli, veiklos proces, strategijos,

produkt krimo verts grandins sukrimas. Klasterio

organizacijos struktros ir fizins infrastruktros

sukrimas.

A3.3;A3.5;

Parama tarptautiniams MTEPI

projektams (Horizontas 2020 ir

kt.). vardinti tematikas.

ICT 30 2015: Internet of Things and Platforms for Connected Smart Objects;

ICT 1 2014: Smart Cyber-Physical Systems ;

ICT 14 2014: Advanced 5G Network Infrastructure

for the Future Internet;

ICT 18 2014: Support the growth of ICT innovative

Creative Industries SMEs;

ICT 24 2015: Robotics;

A4,A4,A6

Parama tyrj darbinimui

monse.

Nra ITS ir paslaug krimo bei vystimo tyrj,

analitik monse

i priemon leidia paskatinti tyrj darbinim IRT

sektoriaus monse

A6.1-5;

Investicijos skirtos nauj

produkt krimui visuose MTEPI

etapuose iki masins gamybos.

A61-5;A3.1-5;

Investicijos skirtos

usakomiesiems tyrimams (pvz.,

inovacij ekiai).

i priemon leidia didinti IRT sektoriaus konkurencingum, verslo produktyvum ir auktos

pridtins verts verslo lyginamj dal, skatinti

smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus vykdyti

inovacin veikl, skatinti mokslo ir verslo

bendradarbiavim.

A6.1;A5.1;A4.1;A3.1;

A6.2;A5.2;

(0) Verslo internacionalizavimo

ir eksporto skatinimas (rink

A6.4;A6.5;

1/22/2014

20

Priemon

Pagrindimas



Apraymas



Prie koki rezultat

sukrimo prisideda?

paieka, kt.)

(0) Netechnologini inovacij

diegimas monse (dizainas,

preki enklai, proces ir

paslaug standartai, vadybos

sistem diegimas, bet ne

krimas).

A6.1-5;

(0) Rizikos kapitalas, paskol

palkan kompensavimas ir

valstybs garantijos.

A3.1-5;A4.1-5;

Specialist rengimas (PR,

NB/UB, M, D, PD, DM).

Lentelje B1 vardinti kritines

kompetencijas/gebjimus, btinus

prioriteto gyvendinimui (pvz.,

nauj produkt krimo gebjimai

elektromechanikos ininerijos

studijose UB irM). Jei iuo metu

rengiami specialistai ias

kompetencijas turi ir specialist

skaiius pakankamas, pildyti

nereikia.

Transporto ininerijos specialist kvalifikacijos

didinimas vertinant ITS tyrim specifik Transporto ininerijos studij program tobulinimas

A1.1; A2.1

Investicijos moni MTEPI

infrastruktros krim. Lentelje

B1 vardinti, kokius udavinius i


Transporto ininerijos studij ir mokslininki tyrim

laboratorij krimas ir atnaujinimas vertinant nauj

technologij pltr ir ITS tyrim specifik

Transporto ininerijos studij program laboratorij

krimas ir atnaujinimas, ruoiant kvalifikuotus

transporto ininerijos tyrjus ir mokslininkus

A1.1-1.5; A2.1-2.5

Investicijos skirtos nauj

produkt krimui visuose MTEPI

etapuose iki masins gamybos.

Transporto technologij krimas ymiai

praplst LR transporto sistemos efektyvum bei

padidint tyrj kvalifikacij bei krybingum

Transporto ininerijos specialist traukimas

nauj technologij krim.

A1.1-1.5; A2.1-2.5

Jungtiniai didels apimties

mokslo-verslo MTEPI

projektai.

Maas tarptautini projekt skaiius Suaktyvinti dalyvavim vykdant tarptautinius

projektus

A1.1-1.5; A2.1-2.5

Parama tyrj darbinimui

monse. Transporto ininerijos specialist kompetencij

didinimas vertinant ITS tyrim specifik Vystyti transporto ininerijos studij program

A1.1-1.5; A2.1-2.5 Investicijos skirtos

usakomiesiems tyrimams (pvz., Nauj idj generavimui ir j patikrinimui,

kuriant naujas transporto technologijas

Vystyti transporto ininerijos mokslo krypties

tyrimus bei kelti specialist krybingum

A1.1-1.5; A2.1-2.5

1/22/2014

21

Priemon

Pagrindimas



Apraymas



Prie koki rezultat

sukrimo prisideda?

inovacij ekiai). (0) MTEPI sistemos dalyvi

mokymai, susij su MTEPI

rezultat komercinimu,

technologij perdavimu ir kt.

Transporto ininerijos tyrj kvalifikacijos

klimas organizuojant seminarus.

Transporto ininerijos tyrjams seminar

organizavimas, apmokant juos dirbti su

naujausiais matavimo ir programins rangos

produktais.

A1.1-1.5; A2.1-2.5


projektams (Horizontas 2020 ir

kt.). vardinti tematikas.

Maas tarptautini projekt skaiius.

Nauj produkt krimas susijusi su keleivi ir

krovini sauga

Parama iekant partnerius pagal silomas

tematikas, vizitai usienio kompetencijos

centrus ruoiant projektus.

A1.1-1.5; A2.1-2.5

1/22/2014

22

PRIORITET GYVENDINIMO KELRODIAI 2 GRUP

Prioriteto Tarptautini transporto koridori valdymo ir transporto ri integracijos technologijos / modeliai


Upildykite pateikt lentel A. Jei tekstas netelpa, naudokite kodus, kuriuos galima iskleisti lentelje A1 (r. 3 psl.).

Lentel A

5. Kritins moni mass generavimas TP1 TP1,TP2, TP3, TP4, TP5



savybs.

TP1,TP3,TP4 TPI, TP3,TP4, TP5



atspindintys skm.

TP2




TP1, TP3,TP4 TP2, TP3, TP5

1. Nauj sprendim paieka TP1, TP4 TP2, TP3, TP5

LAIKAS 2014-2015 m. 2016-2017 m. 2018-2019 m. 2020-2022 m.

TP1 Inovaciniai tarptautini transporto koridori ir logistikos tinkl valdymo modeliai

TP2 Skirting transporto ri IRT integracijos procesai, formuojant bendras atviro tipo informacijos platformas

TP3 Veim ilgais nuotoliais ir paskutins milios integrals procesai ir technologijos

TP4 Inovacins daugiario transporto terminal ir platform koncepcijos ir technologijos

TP5 Transporto ir logistikos proces saugumo utikrinimo tyrimai ir technologijos

1/22/2014

23

Lentel A1





generavimas

TP1

TP1.5 diegti modernius tarptautini

transporto koridori ir logistikos

grandini valdymo modelius iaurs

piet ir ryt-vakar transporto

koridoriuose (kertaniuose Lietuvos

teritorij)

Sukurti efektyv sprendim primimo

mechanizm pltojant mintus transporto

koridorius (ir transportavimo bei logistikos veikl

juose).. ie valdymo modeliai taip pat turt tapti

efektyviu bendradarbiavimo rankiu tarp

svarbiausi i koridori aidj: aidj : verslo,

valdios ir mokslo institucij. Pagal preliminarius

vertinimus , skmingai gyvendinus svarbiausias

io prioriteto technologijas (TP1, TP2 irTP4) ryt

vakar transporto koridorius iki 2030 met

galt padvigubinti jo aptarnaujamo Azijos

Europos prekybos sraut rinkos dyd.

TP2 TP2.5 diegti skirting transporto ri

IRT integruot model visame sektoriuje

Leis sukurti integruot transporto valdymo ir

informavimo sistem, sudarani palankias

slygas teikti modernias judumo paslaugaas,

efektyviau panaudojant infrastruktr ir transporto

priemones . Tai pat bus diegta realiojo laiko

informacin sistema, skirta nustatyti krovini

buvimo viet, juos stebti ir valdyti. Leis

gyvendinti paangaus judumo demonstracinius

modelius, susijusius su darnaus miesto transporto

sprendimais

TP 3 TP3.5 Veim ilgais nuotoliais ir

paskutinios milios veim integracijos

koncepcijos diegimas visoje transporto

sistemoje

Skatins maos taros transporto priemoni

efektyvesn panaudojim bei , ma

transportavimo kompanij platesn siterpim

transportavimo ir logistikos paslaug rink.

Sudarys prielaidas skirting transporto ri

efektyvesnei tarpusavio sveikai.

TP 4 TP4.5 Integralaus transporto koncepcijos

diegimas visame sektoriuje

Skatins statyti ir pltoti daugiario transporto

terminalus ir platformas uostuose ir alia

svarbiausi industrijos ir verslo centr bei miest

logistikos konsolidavimo centrus. Kartu

1/22/2014

24

gyvendintos TP 2 technologijos sudarys

prielaidas gyvendinti vieno nacionalinio langelio

princip (skaitant ir administracines reikmes) ir

sukurti tinkam stebjimo ir sekimo technologij

sistem.Tai savo ruotu leis utikrinti

atsakomyb , susijusi su vairiariu veimu

veimu, .ir skatinti ekologik krovini veim,

maksimaliai eliminuojant tuios eigos

vaiavimus .Keleiviams bus utikrintos

kokybikesns paslaugos, kuomet vairi

transporto ri tinklai bus geriau integruoti, o oro

uostai,uostai , geleinkelio ir autobus stotys bus

vis geriau sujungiami ir pertvarkomi keleiviams

skirtas daugiario veimo platformas .

TP5 TP5.5 Transporto saugumo priemoni ir

sertifikat diegimas visame transporto

sektoriuje l

Diegti tobulesns atrankins patikros metodus ,

aptikimo kokybs standartus bei aptikimo rangos

sertifikavimo procedras,. Bendradarbiauti su ES

valstybmis narmis siekiant utikrinti transporto

saugum, rengti bendrus transporto saugumo

vertinimus ir tyrimo (mokslo) darbus ioje srityje



paslaug savybs.

TP1 TP1.4 Inovatyvaus tarpregioninio

transporto koridoriaus valdymo modelio

diegimas

diegti (testuoti) inovacin valdymo model

pltojant Baltijos-Juodosios jros transporto jungt

siekiant glaudesns i region rink integracijos

bei utikrinant judumo tstinum

TP3 TP3.4 Veim ilgais nuotoliais ir

paskutios milios veim integracijos

koncepcijos (modelio) diegimas viename

stambiausi transporto mazg

Itirti modelio efektyvum (tak ) mainant

neefektyvius veimus , trumpinant veimo laik ,

tar bei didesniu mastu traukiant maas

kompanijas (vejus) transportavimo paslaug

rink

TP4 TP4.4 Integralaus transporto

koncepcijos diegimas (I as etapas)

Kurti su daugiariu krovini veimu susijusias

struktras, siekiant suderinti investicijas ir

infrastruktros darbus, taip pat remti efektyvias

naujovikas daugiario transporto paslaugas.

TP5 TP5.4 Transporto saugumo sertifikat

diegimas viename multimodaliniame

transporto mazge

Kurti procesus, dokumentus ir technologijas

siekiant gerinti transporto saugum

1/22/2014

25




TP2 TP2.3 Skirting transporto r IRT

intregruoto modelio bandymas realiomis

slygomis viename i Lietuvos miest

arba viename i transporto mazg

Modelio bandymai ir vertinimas realiomis

slygomis, siekiant integruoti informacijos

srautus, valdymo sistemas ir judumo bei

transportavimo paslaugas




TP1 TP1.2 Tarptautini transporto koridori

valdymo modelis

Parengtas modelis tarnaus kaip sprendim

primimo mechanizmas pltojant tarptautinius

transporto koridorius ir logistikos grandines bei

operatyvin veikl juose

TP2 TP2.2 Skirting transporto ri IRT

integracijos modelis

Leis padidinti transporto paslaug kokyb,

prieinamum bei patikimum.Informacija apie

apie keleivi ir krovini veim vis ri

transportu, apie galimyb transporto ris jas

tarpusavyje derinant bus visiems suinteresuotiems

lengvai prieinama. Kartu bus sudarytos slygos

kokybikesniam vairi transporo ri

elektroninam marruto planavimui bei realiuoju

laiku gauti informacij apie nedideli siunt

pristatym.Be to, talkins diegiant vieno bilieto

sistem, kurio bt galima naudotis naudojantis

skirting ri transportu


paskutinios milios veim integracijos

koncepcija (modelis)

Parengta koncepcija (modelis) leis racionaliau

organizuoti tolimo krovini veimo ir paskutinio

veimo etapo ssajas, maksimaliai sutrumpinant

neefektyviausias veimo atkarpas bei krovini

pristatymo laik . Kartu sudaromos slygos

smulkiems vejams platesniu mastu dalyvauti

transportavimo ir logistikos rinkose

TP4 TP4.2 Integralaus transporto koncepcija

(modelis)pagal kurias kroviniai ir

keleiviai paskirties tak bt veami

naudojant efektyviausi transporto ri

ir priemoni derin

Parengta koncepcija(modelis) leis optimizuoti

daugiario veimo logistikos grandini veikl bei

efektyviau naudoti iteklius. Veant keleivius bus

sukurtos slygos sklandioms daugiario

transporto kelionms nuo dur iki dur.Kartu bus

sudarytos prielaidos patogesniam keleivi

1/22/2014

26

susisiekimui, kuomet vairi transporto ri

tinklai bus geriau integruoti-oro uostai, uostai,

geleinkelio ir autobus stotys bus geriau

sujungiami ir pervarkomi daugiario transporto

platformas

TP5 TP5.2 vairi transporto ri saugumo

vertinimo metodika, sertifikavimo

kriterijai

Parengti saugumo sertifikatai (projektai), siekiant

didinti saugum svarbiausiuose transporto

mazguose ir tarptautiniuose transporto

koridoriuose

1. Nauj sprendim paieka TP1 TP1.1 Inovatyvi sprendim paieka

formuojant tarptautini transporto

koridori valdymo modelius ir

sprendim primino procesus

Tarptautini transporto koridori valdymo ir

logistikos grandini valdymo modeli tyrimai

talkins inovatyvi valdymo modeli parengimui ir

j adaptacijai Lietuv kertaniuose tarptautiniuose

transporto koridoriuose

TP2 TP2.1 Skirting transporto ri IRT

integracijos, formuojant bendr atviro

tipo informacijos platform, galimybi

tyrimai ir sprendim paieka

Lietuvos ir usienio patirties analiz ir tyrimai

galins parengti gaires, modelius ir potencialius

sprendim variantus,formuojant integruotas atviro

tipo informacijos platformas iilgai konkretaus

transporto koridoriaus ar logistikos tinklo


paskutinios milios veim integravimo

galimybi analiz, rinkos analiz

Atlikta veim ilgais nuotoliais ir paskutins

milios veim integravimo galimybi studija ir

rinkos analiz leis parinkti inovatyvius ios

integracijos modelius ir sprendimus

TP4 TP 4.1 Inovatyvi sprendim formuojant

daugiario transporto terminal ir

platform tinkl (keleiviams ir

kroviniams) paieka

Daugiario transporto terminal ir platform

(keleiviams ir krovimiams) galimybi studija ir

tyrimai leis parengti rekomendacijas ir

svarbiausias gaires dl integruot terminal ir

platform tinklo, tinkamo imanioms paslaugoms

teikti, formavimo

TP5 TP5.1 Transporto ir logistikos proces

saugumo utikrinimo siaur viet

identifikavimas, nauj potenciali

sprendim analiz vertinant tarptautin

patirt.

Atlikti tyrimai tarnaus atraminiu pagrindu

rengiant transporto ir logistikos saugumo

priemones, kuri iuo metu nra.

1/22/2014

27

2 INGSNIS: REZULTAT PASIEKIMUI REIKALING POLITIKOS PRIEMONI ISKYRIMAS.

Upildykite pateikt lentel B ir lentelje B1 pateikite paaikinim bei pagrindim, kodl i priemoni reikia. Pildant naudokite x enkl, siekiant paymti, numatom

priemons gyvendinimo trukm.

Lentel B

Priemons / Laikas (metais) 2014 - 2015 2016 - 2017 2018 - 2019 2020 - 2022

Specifins (IRINKTI AKTUALIAS)

Specialist rengimas (PR, NB/UB, M, D, PD, DM). Lentelje B1 vardinti kritines

kompetencijas/gebjimus, btinus prioriteto gyvendinimui (pvz., nauj produkt krimo

gebjimai elektromechanikos ininerijos studijose UB irM). Jei iuo metu rengiami specialistai

ias kompetencijas turi ir specialist skaiius pakankamas, pildyti nereikia.

Mokslo ir studij institucij (MSI) MTEPI infrastruktros atnaujinimas ir pltra. Lentelje B1

vardinti, kokius udavinius i infrastruktra turi sprsti (pvz., dirbtinio intelekto laboratorija).

x x

Investicijos moni MTEPI infrastruktros krim. Lentelje B1 vardinti, kokius udavinius i


Jungtiniai didels apimties mokslo-verslo MTEPI projektai. x x

Klasteri ir kit partnerysi krimas ir veiklos pltra (strategijos, valgos, tinklaveikos

fasilitavimas, sijungimas tarptautinius tinklus). vardinti tematikas, sprstinus udavinius,


x x x

Klasteri MTEPI infrastruktros krimas. Lentelje B1 vardinti, kokius udavinius i


x

Kitos specifins (IRINKTI AKTUALIAS)

Parama tarptautiniams MTEPI projektams (Horizontas 2020 ir kt.). vardinti tematikas. x x x x

Inovacij paramos paslaugos (verslo akseleravimas, krepeliai eksperimentavimui, mentoryst).

Inovacij konsultacins paslaugos, skirtos sudominimui vykdyti inovacin veikl ir

idj pltr.

moni intelektins nuosavybs apsauga.

Investicijos vieojo sektoriaus intelektins nuosavybs krim, apsaug ir licencijavim.

Investicijos skirtos inovatyvioms naujoms tyrj, MSI atalinms monms,

startuoliams, idj komercinimui.

Parama tyrj darbinimui monse.

Investicijos skirtos nauj produkt krimui visuose MTEPI etapuose iki masins gamybos. x x

Investicijos skirtos usakomiesiems tyrimams (pvz., inovacij ekiai).

Europini mokslini tyrim infrastruktr krimas ir integracija Europos MTI (ESFRI).

KITA (VARDINTI KONKREIA PRIEMON, SKAITANT REGULIACINES, JEI AKTUALU)

Horizontalios (ITRINTI NEAKTUALIAS PRIORITETO GYVENDINIMUI)

1/22/2014

28

(0) Tyrj tarpinstitucinis, tarptautinis ir tarpsektorinis mobilumas

(0) Ikistartinis ir startinis kapitalas bei verslo akseleravimas pradedanioms monms.

(0) Ikiprekybiniai ir inovatyvs vieieji pirkimai

(0) Vieojo ir privataus sektori bendradarbiavim MTEPI srityje skatinani institucij MTEPI

infrastruktros ir paslaug pltra (planuoja MM/M).

(0) Verslo internacionalizavimo ir eksporto skatinimas (rink paieka, kt.)

(0) Netechnologini inovacij diegimas monse (dizainas, preki enklai, proces ir paslaug

standartai, vadybos sistem diegimas, bet ne krimas).

(0) Verslo paslaugos naujoms monms ir nauj MV inkubavimas.

(0) Konkursai ir prizai u reikming MTEPI udavini sprendim.

(0) LEZ, pramons parkai, paskatos tiesioginms usienio investicijoms.

(0) Rizikos kapitalas, paskol palkan kompensavimas ir valstybs garantijos.

(0) MTEPI sistemos dalyvi mokymai, susij su MTEPI rezultat komercinimu, technologij

perdavimu ir kt.

Lentel B1. Rezultatams pasiekti reikalingas politikos priemoni derinys

Priemon

Pagrindimas

(kokius specifinius prioriteto pltr stabdanius

barjerus / trkumus sprendia)?

Apraymas

(kokias infrastruktras, studij programas ir kt.

planuojama vystyti)

Prie koki rezultat

sukrimo prisideda?

Iki 50 odi 1 priemonei pagrsti

Iki 50 odi 1 priemonei aprayti

1/22/2014

29

Priemon

Pagrindimas

(kokius specifinius prioriteto pltr stabdanius

barjerus / trkumus sprendia)?

Apraymas

(kokias infrastruktras, studij programas ir kt.

planuojama vystyti)

Prie koki rezultat

sukrimo prisideda?

1/22/2014

30

1 PRIEDAS. KLASIFIKACIJOS (KODAI)

Specialist rengimas

Kodas Apibrimas

PR Profesinis rengimas

NB Neuniversitetinis bakalauras

UB Universitetinis bakalauras

M Magistrai

D Moksl daktarai

PD Podoktorantros studij stauotojai/jaunieji mokslininkai

DM Esam darbuotoj mokymas

MTEPI infrastruktra

Kodas Apibrimas

MT Mokslini tyrim infrastruktra

EP Eksperimentins pltros infrastruktra

P Privaiame sektoriuje

V Valstybiniame sektoriuje

31

2 PRIEDAS. REKOMENDUOJAMI POLITIKOS INSTRUMENT RINKINIAI

Specifiniai MTEPI ir studij politikos instrument rinkiniai pagal paangos lyg

1. Potenciali inovatori skatinimas

Dauguma moni iuo metu inovacins veiklos nevykdo arba investicijos labai

nedidels, dominuoja emesns pridtins verts produktai / paslaugos.

GALIMAI PAVYZDYS:

SKAITMENIN STATYBA

Ikiai: stiprinti technologinius ir absorbcinius gebjimus, sudominti ir

traukti inovacin veikl (diversifikavimas, persiliejimas),

technologinis atsinaujinimas (modernizavimas)

2. Pradedanij inovatori skatinimas

Prasidj kio transformacijos

procesai, veikia paviens inovatyvios mons, mezgasi startuoliai.

GALIMAI PAVYZDYS:

SAULS ENERGIJOS RENGINIAI BEI J PANAUDOJIMO

ELEKTROS, ILUMOS IR VSOS GAMYBAI TECHNOLOGIJOS

Ikiai: daugiau ir didesnio poveikio

inovacij, MTEPI veiklos akseleravimas, kritin mas.

3. Paangi inovatori pltra

Stiprios inovacins mons,

susiformav ryiai su mokslo ir studij institucijomis, veikiantys

moni klasteriai.

GALIMAI PAVYZDYS: MOLEKULINS TECHNOLOGIJOS MEDICINAI IR BIOFARMACIJAI

Ikiai: didesnio poveikio

inovacijos, rinkos pltra, spartus augimas, patekimas

tarptautines verts grandines, technologij persiliejimas.

4. Stipraus fundamentinio mokslo rezultat

komercinimas

Stiprs fundamentiniai MT gebjimai, taiau trksta inovatyvi moni versle; tyrimai

nepakankamai komercinami.

GALIMAI PAVYZDYS: FUNKCINS MEDIAGOS IR DANGOS

Ikiai: tyrim komercinimas, pumpurins

mons, paslaug pardavimas (skaitant usienyje),

tinklaveika.

Gebjim stiprinimas:

Subsidijos tyrj ir kt. kvalifikuot

specialist (pvz. ininieri) darbinimui

monse.

Eksperimentavimo ir diversifikavimo

skatinimas:

Parama usakomiesiems tyrimams (pvz.,

inovacij ekiai).

Jungtiniai mokslo-verslo projektai, skirti

naujiems produktams/paslaugoms kurti.

Inovacij konsultacins paslaugos

(ypa skirtos sudominimui vykdyti

inovacin veikl ir idj pltrai)

Paskatos eksperimentavimui

(krepeliai).

Svarbi pramons inovatyvumui didelio

poveikio technologij pilotini linij

(skaitant demonstravim) ir paangi

pramons pajgum diegimas,

Gebjim stiprinimas:

Subsidijos tyrj ir kt. kvalifikuot

specialist (pvz. ininieri) darbinimui

monse.

moni MTEPI infrastruktros, ypa

skirtos prototip krimui, j

testavimui, demonstravimui,

bandomajai gamybai ir parengimui

rinkai (validavimui), krimas.


krimas.

MTEPI veiklos akseleravimas, nauj

privai MTEP investicij skatinimas:

Inovacij paramos paslaugos (ypa

verslo akseleravimui, krepeliai

eksperimentavimui, mentoryst).

Parama moni intelektins

nuosavybs krimui, apsaugai ir

licencijavimui, remiant iradim

Gebjim stiprinimas:

Parama moni MTEPI infrastruktros

krimui.


krimas.

sitraukimo tarptautines verts

grandis, rinkas skatinimas:

Tarptautin tinklaveika (pagalba

sitraukiant tarptautines

partnerystes, verts grandis)


projektams (Horizontas 2020 ir kt.

tarptautins programos).

ini persiliejimo, skaitant vykdant

MTEPI veiklas, skatinimas:

Vietins tinklaveikos ir technologij

tarpsektorinio technologij

persiliejimo skatinimas (i auktj

technologij tradicin pramon).

Paskatos mokslini tyrim rezultat

komercinimui:

Parama student, tyrj ir mokslo ir studij

institucij idj komercinimui;

Parama besikurianioms student, tyrj,

mokslo ir studij institucij jaunoms

inovatyvioms monms (pumpurins

mons, startuoliai);

Parama mokslo ir studij institucijoms

vykdanioms kio subjekt MTEP

usakymus;

Pagalba mokslo ir studij institucijoms ir j

tyrjams registruoti intelektins nuosavybs

teises.

komercinim orientuotos MTEP veiklos

skatinimas:

Jungtiniai mokslo-verslo MTEPI projektai.

Parama kompetencijos centruose

vykdomoms MTEP veikloms skatinti (aukto

1/22/2014

32

ankstyvoji validacija ir bandomoji

gamyba.

patentavim, dizaino registravim

bei j palaikym, licencij sigijim.

Iki-startinis ir startinis kapitalas ir verslo

akseleravimas pradedanioms

monms.

Parama nauj produkt krimui nuo

naujo produkto idjos koncepcijos

iki produkto prototipo sukrimo, jo

pirminio demonstravimo;

Ankstyvoji naujai sukurt produkt

validacija: parama nauj produkt

pre-sertifikavimui, bandymai

laboratorijose (validacija) prie

masin gamyb.

Svarbi pramons inovatyvumui

didelio poveikio technologij

pilotini linij (skaitant

demonstravim) ir paangi

pramons pajgum diegimas,

ankstyvoji validacija ir bandomoji

gamyba.

Parama didels apimties,

jungtiniams (mokslo-verslo) MTEPI

projektams, ypa skatinant prieig

prie didels apimties rink.

Nauj privai investicij MTEP

veikl skatinimas:

Parama nauj produkt krimui

nuo naujo produkto idjos

koncepcijos iki produkto prototipo

sukrimo, jo pirminio

demonstravimo;

Ankstyvoji naujai sukurt produkt

validacija: parama nauj produkt

pre-sertifikavimui, bandymai

laboratorijose (validacija) prie

masin gamyb.

lygio tyrj grupi vykdomi moksliniai

tyrimai, nauj produkt krimas ir diegimas

rinkoje ir kt.).

Parama tarptautiniams projektams, ypa

orientuotiems mokslo rezultat

komercinim.

Tarptautikumas ir tarptautinio lygio MT

infrastruktr stiprinimas:

Tarptautin ir vietin tinklaveika, siekiant

skatinti technologij persiliejim.

Europini MT infrastruktr krimas ir Lietuvos

MT infrastruktr integracija Europos MT

(ESFRI) infrastruktras.

Bendr ir papildani MT infrastruktr

sukrimo projekt su kitomis ES alimis

narmis vystymas siekiant ivengti

besidubliuojani investicij vienod MT

infrastruktr. Taip pat infrastuktros,

reikalingos dalyvavimui tarptautinse MTEPI

iniciatyvose, tokiose kaip Horizontas 2020,

ES Baltijos jros strategija ir kt., atnaujinimas

ir pltra.

Standartinis MTEPI ir studij politikos instrument paketas, aktualus visiems prioritetams: bendrj gebjim stiprinimas ir kt.

Vieojo sektoriaus gebjim stiprinimas:

Specialist rengimas: profesinio mokymo, auktojo mokslo studij programos ir moduliai sumanios specializacijos kryptyse; jaunj tyrj rengimo proceso vykdant

auktojo mokslo studij programas, atitinkanias sumaniosios specializacijos kryptis, tobulinimas; subsidijos praktikoms, doktorantros studijoms, apimanioms darb

monse.

Sumanios specializacijos strategijos prioritet gyvendinimui aktualios MTEPI infrastruktros atnaujinimas ir pltra:

Bendrus projektus su verslo atstovais vykdyti pajgaus mokslo potencialo stiprinimas, sutelkiant atitinkam mokslo ir studij institucij infrastruktrinius resursus;

Sumanios specializacijos strategijos prioritetus atitinkaniose srityse mokslinius tyrimus vykdani pavyzdini mokslo (ekscelencijos) centr infrastruktros tobulinimas;

Investicijos rang, naudojam atviros prieigos centruose sumanios specializacijos strategijoje iskirt technologij ir proces vystymui;

MTEPI veikl efektyvinimui skirt netechnologini sprendini, krimas ir diegimas: Investicijos MTEPI veiklai vykdyti aktuali el. itekli (publikacij duomen bazi,

saugykl ir kt.) prieinamumo utikrinim ir informacins, komunikacins infrastruktros (skaitant informacinius tinklus, IRT ir licencijas ir kt.) pltra.

Tyrj tarpinstitucinio, tarptautinio ir tarpsektorinio mobilumo skatinimas.

Tinklaveikos ir bendradarbiavimo skatinimas, siekiant skatinti technologij persiliejim, kritins mass krim (skaitant tiesiogines usienio investicijas) ir vieojo sektoriaus

mokslini tyrim rezultat komercinim:

Vieojo ir privataus sektori bendradarbiavim MTEPI srityje skatinani institucij (pvz., technologij centr, kompetencij centr) MTEPI infrastruktros atnaujinimas ir

pltra, bei paslaug pltra.

MTEP sistemos dalyvi mokymai: stiprinami gebjimai rengti MTEP projektus, t.p. susij su MTEP rezultat komercinimu ir technologij perdavimu, stiprinama inovacij ir

verslumo kultra, ugdomi vieojo ir privataus sektori bendradarbiavim MTEP srityje skatinani institucij ir kompetencijos centr personalo gebjimai teikti

paslaugas, susijusias su MTEP rezultat komercinimu ir technologij perdavimu.

ini apie inovacij galimybes krimas: mokslo paslaug katalogai, mugs, parodos, kt. tarpininkavimo renginiai, konsultacijos, tarptautin technologij kaitos

1/22/2014

33

stebsena.

Geografins aglomeracijos priemons (technologiniai inkubatoriai, laisvosios ekonomins zonos (LEZ), pramons parkai);

Inovacij diegimo tinkl (klasteri ir kit partnerysi) krimas ir veiklos pltra, teikiant param strategij, tyrim (valg, rinkos tyrim ir kt.), mokym, tinklaveikos

fasilitavimo veikloms, rinkodaros priemonms ir kitoms veikloms, skirtoms tinklams populiarinti ir naujiems nariams pritraukti, sitraukti tarptautinius klasterius (tinklus) ir

pan., param teikiant tinklo fasilitatoriui, koordinatoriui.

Verslo sektoriaus gebjim stiprinimas (verslo krimo, MTEPI gebjim, ir vadybos, skaitant rinkodar, eksport, preki enklus, organizacines ir vadybines inovacijas):

Verslo paslaugos naujoms monms ir nauj MV inkubavimas.

Verslo internacionalizavimas: MV tinkl, siekiant sitraukti tarptautines tinkl grandines, krimo skatinimas, remiant moni grupi (klasteri) veiklas, nukreiptas nauj

eksporto rink paiek, produkt ir paslaug teikim/gamyb, konsultacines paslaugas ir kt.; moni ir j produkcijos pristatymas usienio rinkose; moni gamini ir

paslaug sertifikavimas, ir kt.

Netechnologini inovacij sukrimo ir (ar) diegimo gamybos procesuose ir (ar) paslaugose skatinimas, pritaikant originalius gamini/paslaug dizaino sprendimus,

numatant produkto, proceso ir paslaug standart diegim MV ir pan. Inovatyvi vadybos metod ir valdymo sistem diegimas monse.

Verslumo ir nauj MV steigimosi skatinimo paslaugos: verslo paslaug krepeliai, nauj MV inkubavimas.

Konkursai ir prizai u reikming MTEPI udavini sprendim.

TUI sumanios specializacijos srityse skatinimas.

Rizikos kapitalas, paskol palkan kompensavimas ir valstybs garantijos.

Tikslingos paskatos verslui didinti MTEP investicijas valstybei aktualiose sumanios specializacijos kryptyse (ypa sprendiant visuomenei aktualias problemas):

Iki-startinis ir startinis kapitalas ir verslo akseleravimas pradedanioms monms, nauj idj generavimui.

Ikiprekybiniai ir inovatyvs vieieji pirkimai

Netechnologini inovacij diegimas monse (dizainas, preki enklai, proces ir paslaug standartai, vadybos sistem diegimas, bet ne krimas).

Konkursai ir prizai u reikming MTEPI udavini sprendim.

altinis: Visionary Analytics, remiantis Erawatch Platform; OECD (2010, 2012); Europos Komisija (2003); 2014 2020 m. Veiksm programos projektas [2013-12-13].

1/22/2014

34

PRIORITET GYVENDINIMO KELRODIAI 3 GRUP

Prioriteto Paangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacin sveika gyvendinimo kelrodis


Upildykite pateikt lentel A. Jei tekstas netelpa, naudokite kodus, kuriuos galima iskleisti lentelje A1.

Lentel A Technologija/Procesas 1. Informacini ir program sistem ininerijos, e-komercijos, sistem suderinamumo ir sveikos utikrinimo technologijos

5. Kritins moni mass generavimas Elektronins valdios ir verslo informacini sistem sveikos pltros ir

sveikos platformos aptarnavimo sprendim sklaida (R15)



savybs.

Informacini sistem semantins sveikos utikrinimo, semantins informacini itekli

infrastruktros krimo ir prieiros technologijos (R14)



atspindintys skm.

Sveikaujani informacini sistem demonstravimas, semantins sveikos technologijos

prototipas;

Informacini sistem sveikos utikrinimo technologija bus grindiama speciali srii

ontologijomis, pritaikyta lietuvikiems semantizuotiems struktrizuotiems ir

nestruktrizuotiems informaciniams itekliams

Informacini sistem sveikos veikimo platforma ir ios platformos krimo technologijos

prototipas

Semantins informacini itekli infrastruktros krimo ir prieiros technologija utikrins

lietuvik struktrizuot ir nestruktrizuot informacini itekli semantizavimo, sveikos

ir paiekos paslaug veikim, ssaj su lietuvi kalbos ir nektos itekli infrastruktra;

optimizuos itekli apdorojimo ir taikymo procesus, nuolat gerins j kokyb (R13)




Informacini sistem sveik utikrinani speciali srii ontologij ir jomis

grindiam sveikos modeli parengimas

Sveikos modeli ir ontologij pritaikymo lietuvikiems semantizuotiems

struktrizuotiems ir nestruktrizuotiems informaciniams itekliams metodikos

parengimas

Informacini sistem sveikos veikimo platformos architektros, krimo ir

prieiros metodikos parengimas

1/22/2014

35

Semantins informacini itekli sveikos ir jos veikimo infrastruktros krimo ir

prieiros modeliai ir metodika turi isprsti prasmingo ini, sukaupt

lietuvikuose struktrizuotuose ir nestruktrizuotuose informaciniuose itekliuose,

bendro naudojimo kartu su lietuvi kalbos ir nektos itekliais, itekli apdorojimo

optimizavimo, kokybs gerinimo problemas. Tai leis vyriausybini ir verslo

organizacij darbuotojams greiiau sprsti veiklos problemas, atliekant prasming

analiz ir paiek visoje galim itekli aibje (R12)

1. Nauj sprendim paieka Esam ontologij ir j pritaikymo galimybi

lietuvikiems itekliams jungti bei sveikauti analiz,

nauj ontologij krimo kriterij analiz

Ontologijomis grindiamo itekli jungimo ir

sveikos modeli ir proces analiz

Itekli apdorojimo optimizavimo, j kokybs

gerinimo galimybi analiz (R11)

LAIKAS 2014-2015 m. 2016-2017 m. 2018-2019 m. 2020-2022 m.

- Lentel A Technologija/Procesas 2. Technologija/procesas 2: informacini itekli ir paslaug semantizavimo technologijos;

5. Kritins moni mass generavimas Elektronins valdios, savivaldybi ir verslo informacini sistem semantizavimo metodika

(R25)



savybs.

Informacini itekli ir paslaug semantizavimo technologija, kuri leis efektyviau kurti ir

teikti viesias ir verslo paslaugas ir informacij gyventojams bei verslo subjektams,

palengvinti gausios ir sudtingos informacijos analiz ir paiek ir taip pagreitinti valstybs

ir verslo organizacij darb priimant sprendimus (R24)



atspindintys skm.

Informacini itekli ir paslaug semantizavimo technologijos prototipo demonstravimas

Informacini itekli semantizavimo technologija bus pritaikyta lietuvikiems

struktrizuotiems (esantiems duomen bazse) ir nestruktrizuotiems itekliams (tekstams,

garsynams, svetaini turiniui, multimedijos objektams ir t. t.); grindiama bendrosiomis ir

speciali srii ontologijomis, leidianiomis semantizuoti tiek struktrizuot, tiek

nestruktrizuot t srii informacij (R23)




Informacini itekli ir paslaug semantizavimo metodikos parengimas, kuris leis

isprsti esam informacini itekli ir paslaug semantins prieigos, j atvrimo

elektroninje erdvje problemas (R22)

1. Nauj sprendim paieka Informacini itekli ir paslaug semantizavimo

metod, ranki ir j taikymo galimybi analiz

1/22/2014

36

(R21)

LAIKAS 2014-2015 m. 2016-2017 m. 2018-2019 m. 2020-2022 m.

-

- Lentel A Technologija/Procesas 3. Duomen analizs, matematinio modeliavimo, vizualizavimo technologijos;

5. Kritins moni mass generavimas Informacini itekli duomen analizs, matematinio modeliavimo ir vizualizavimo

metodikos (R35)



savybs.

Informacini itekli duomen analizs ir matematinio modeliavimo technologija, kuri

leis pagreitinti valstybs ir verslo organizacij darb priimant sprendimus

Informacini itekli duomen vizualizavimo technologija, kuri palengvins gausios ir

sudtingos informacijos analiz ir paiek ir taip pagrins valstybs ir verslo organizacij

darb priimant sprendimus (R34)



atspindintys skm.

Informacini itekli duomen analizs ir matematinio modeliavimo, sudtingos

informacijos vizualizavimo technologij prototip demonstravimas

Informacini itekli duomen analizs, matematinio modeliavimo, sudtingos

informacijos vizualizavimo technologijos bus pritaikytos lietuvikiems struktrizuotiems

(esantiems duomen bazse, ontologij saugyklose) ir nestruktrizuotiems itekliams

(ontologijomis grindiamiems tekstams, garsynams, svetaini turiniui, multimedijos

objektams ir t. t.) (R33)




Informacini itekli duomen analizs ir matematinio modeliavimo metodikos

parengimas, kuris leis sprsti sprendim paramos problemas gausios ir

heterogenins informacijos aibje

Informacini itekli vizualizavimo metodikos parengimas, kuris leis sprsti

sudtingos informacijos (pvz., ontologijomis grindiam tekst, vaizd,

daugiamai ir erdvini objekt) pateikimo problemas (R32)

1. Nauj sprendim paieka Informacini itekli duomen analizs, modeliavimo

metod, ranki ir j taikymo galimybi analiz

Informacini itekli duomen vizualizavimo

sprendim, ranki ir j taikymo galimybi analiz

Nauj metod krimo kriterij formulavimas

(R31)

LAIKAS 2014-2015 m. 2016-2017 m. 2018-2019 m. 2020-2022 m.

- Lentel A Technologija/Procesas 4. Lietuvi raytins ir nekamosios kalbos bei kultros integravimo skaitmenin erdv technologijos

1/22/2014

37

5. Kritins moni mass generavimas Lietuvi raytins ir nekamosios kalbos bei kultros integravimo skaitmenin erdv

metodika, apimanti didels apimties duomen (big data) pertvarkym semantines

sistemas, imanij rengini taikymus specialij poreiki monms, elektronins erdvs

saugumo grsmi monitoring (R45)



savybs.

Lietuvi raytins ir nekamosios kalbos bei kultros integravimo skaitmenin erdv

itekliai, paslaugos, infrastruktros pltra ir technologijos

Lietuvi kalbos technologijomis grindiami imanij rengini taikymai specialij

poreiki turintiems monms

Lietuvi kalbos technologijomis grindiamos elektronins erdvs grsmi monitoringo

utikrinimo technologijos (R44)



atspindintys skm.

Lietuvi raytins ir nekamosios kalbos bei kultros integravimo skaitmenin erdv

paslaug, itekli, iplstos infrastruktros ir technologij prototip demonstravimas

Lietuvi kalbos technologij taikym imaniuosius renginius naudojantiems ir

specialij poreiki turintiems monms prototip demonstravimas

Lietuvi kalbos technologijomis grindiamos elektronins erdvs grsmi monitoringo

sistemos prototipo demonstravimas (R43)




Lietuvi raytins ir nekamosios kalbos bei kultros integravimo skaitmenin

erdv metodikos parengimas

Lietuvi raytins ir nekamosios kalbos technologijomis grindiamas imanij

rengini pritaikymo specialij poreiki turintiems monms metodikos

parengimas

Lietuvi kalbos technologijomis grindiamos elektronins erdvs saugumo

grsmi monitoringo metodikos parengimas (R42)

1. Nauj sprendim paieka Raytini ir sakytini kalbos itekli ir paslaug

egzistavimo skaitmeninje erdvje ir vairiuose

renginiuose infrastruktr ir technologij analiz

Lietuvi kalbai tinkam technologij krimo ar

pritaikymo kriterij formulavimas;

Suinteresuot privataus ir vieojo sektoriaus grupi

apklausa

(R41)

LAIKAS 2014-2015 m. 2016-2017 m. 2018-2019 m. 2020-2022 m.

- Lentel A Technologija/Procesas 5. Elektroninio turinio saugos ir saugios informacins sveikos technologijos

1/22/2014

38

5. Kritins moni mass generavimas Elektroninio turinio saugos valdymo sprendim sklaida

Saugios informacins sveikos sprendim sklaida (R5-5)



savybs.

Elektroninio turinio saugos valdymo sprendimai;

Saugios informacins sveikos sprendimai (R5-4)



atspindintys skm.

Elektroninio turinio saugos valdymo priemoni prototipai;

Saugios informacins sveikos valdymo priemoni prototipai (R5-3)




Elektroninio turinio saugos valdymo priemoni maket parengimas;

Saugios informacins sveikos priemoni maket parengimas (R5-2)

1. Nauj sprendim paieka Elektroninio turinio saugos valdymo metod ir

priemoni analiz ir krimas; Sprendimai bus pagrsti

naujai sukurt ir esam kriptografini, steganografini

ir biokriptografini metod integracija.

Saugios informacins sveikos metod ir priemoni

analiz ir krimas; Sprendimai bus pagrsti naujai

sukurt ir esam aparatini, kriptografini, biometrini

metod integracija. (R5-1)

LAIKAS 2014-2015 m. 2016-2017 m. 2018-2019 m. 2020-2022 m.

Lentel A1





generavimas

R1-5 Elektronins valdios ir verslo moni

pltra, semantiniu pagrindu

sveikaujani informacini sistem

skaiiaus augimas, semantika

grindiamos sveikos platform

aptarnaujani IT moni ir darbo viet

atsiradimas

Informacini sistem semantins sveikos

utikrinimo technologija bus grindiama speciali

srii ontologijomis, pritaikyta lietuvikiems

semantizuotiems struktrizuotiems ir

nestruktrizuotiems informaciniams itekliams.

Elektronins valdios ir verslo informacini

sistem pltros ir semantika grindiamos sveikos

platformos aptarnavimo metodikos pads pltoti

elektronins valdios paslaugas, traukti

semantika grindiam sveik prie tai

neprieinamas informacines sistemas

R2-5 Elektronins valdios ir verslo Elektronins valdios, savivaldybi ir verslo

1/22/2014

39

semantini paslaug pltra, informacini

sistem intelektinio lygio ir prieinamumo

augimas

informacini sistem semantizavimo metodika

leis padidinti informacini sistem ir paslaug

intelekto lyg ir prieigos kokyb, padidins

sveikos elektroninje erdvje galimybes

R3-5 Informacini sistem duomen

supratimo, nauj ini igavimo ir

pateikimo elektroninje erdvje

galimybi augimas

Informacini itekli duomen analizs,

matematinio modeliavimo ir vizualizavimo

metodikos padidins informacini sistem

duomen supratimo ir pateikimo elektroninje

erdvje galimybes

R4-5 Lietuvi kalbos ir nektos itekli,

kalbos paslaug specialij poreiki

monms pltra, lietuvi kalbos

naudojimo kokybs augimas, lietuvik

prieig teikiani sistem skaiiaus

didjimas, lietuvikos prieigos per

vairius renginius kanal skaiiaus

augimas, lietuvi kalbos ir nektos

technologijas teikiani moni ir darbo

viet steigimas

Lietuvi raytins ir nekamosios kalbos bei

kultros integravimo skaitmenin erdv

metodika pads diegti taikomsias programas ir

paslaugas lietuvi kalba; pertvarkyti semantines

sistemas didels apimties duomenis (big data);

kurti lietuvi kultros iteklius; pritaikyti

imaniuosius renginius ir elektronines paslaugas

specialij poreiki turintiems monms;

utikrinti grsmi monitoring ir saugum

elektroninje erdvje

R5-5 Elektroninio turinio saugos valdymo

sprendim sklaida

Saugios informacins sveikos

sprendim sklaida

Nauj moni krimas

Licencij platinimas

Patentavimas

IRT sektoriaus moni akseleravimas, didinant

esam moni pridtin vert

moni intelektinio kapitalo ir konkurencingumo

didinimas

Technologij komercializavimas



paslaug savybs.

R1-4 Semantiniu pagrindu sveikaujani

informacini sistem ir paslaug

skaiiaus augimas, paslaug kokybs

pagerjimas

Informacini sistem sveikos utikrinimo

technologija, veikianti ontologij pagrindu, leis

jungti ir bendrai naudoti anksiau buvusius

nesusietus ar moderniai programinei rangai

neprieinamus informacinius iteklius;

Semantins sveikos platformos krimo ir

prieiros technologija leis taikyti i platform

valstybini ir verslo organizacij mastu

R2-4 Informacini itekli ir paslaug

semantizavimo technologija

Informacini itekli ir paslaug semantizavimo

technologija leis efektyviau kurti ir teikti viesias

ir verslo paslaugas ir informacij gyventojams bei

1/22/2014

40

verslo subjektams, palengvinti gausios ir

sudtingos informacijos analiz ir paiek ir taip

pagreitinti valstybs ir verslo organizacij darb

priimant sprendimus

R3-4 Informacini itekli duomen analizs

ir matematinio modeliavimo technologija

Informacini itekli duomen

vizualizavimo technologija

Informacini itekli duomen analizs ir

matematinio modeliavimo technologija, kuri leis

pagreitinti valstybs ir verslo organizacij darb

priimant sprendimus

Informacini itekli duomen vizualizavimo

technologija palengvins gausios ir sudtingos

informacijos analiz ir paiek ir taip pagerins

sprendim primimo procesus

R4-4 Lietuvi raytins ir nekamosios kalbos

bei kultros integravimo skaitmenin

erdv itekliai, paslaugos, infrastruktros

pltra ir technologijos

Semantins ini tvarkymo sistemos,

naudojanias lietuvik dokument

sintaksins-semantins analizs metodus bei

priemones ir skirtas vieojo ir privataus sektori

informacijai valdyti (skaitant aktuali valstybs

registr dideli duomen (big data) pertvarkym

semantines sistemas)

Specialij poreiki turintiems monms

pritaikytos lietuvi kalbos, nekos ir semantikos

technologijomis paremtas paslaugos, leidianios

balsu valdyti, kompiuterius, imaniuosius

renginius bei robotus

Lietuvi kalbos ir semantikos technologijomis

paremtos elektronins erdvs monitoringo ir

saugumo utikrinimo priemons (skaitant

oficialios ir asmenins-socialins erdvs

monitoring)

R5-4 Elektroninio turinio saugos valdymo

sprendimai; Sprendimai bus pagrsti

naujai sukurt ir esam kriptografini,

steganografini ir biokriptografini

metod integracija.

Saugios informacins sveikos

sprendimai. Sprendimai bus pagrsti

naujai sukurt ir esam aparatini,

kriptografini, biometrini metod

Nauji sprendimai (modeliai, paslaugos, metodai,

priemons) utikrinantys skaitmeninio turinio

kokyb, privatum ir autorines teises;


priemons) utikrinantys informacins sveikos

el. erdvje ir socialiniuose tinkluose kokyb ir

saug;


priemons) utikrinantys el. parao ir mobilaus el.

1/22/2014

41

integracija parao infrastruktros pltr;


priemons) utikrinantys el. valdios informacini

itekli ir el. paslaug

transporto, logistikos ir irt -...

Documents