trečiadienis, 2008 m. birželio 4 d

Trečiadienis, 2008 m. birželio 4 d.

PIRMININKAVO: Hans-Gert PÖTTERINGPirmininkas

(Posėdis pradėtas 15.00 val.)

1. Sesijos atnaujinimas

Pirmininkas. − Skelbiu, kad 2008 m. gegužės 22 d., ketvirtadienį, atidėta EuroposParlamento sesija tęsiama toliau.

2. Pirmininko pareiškimas

Pirmininkas. − Ponios ir ponai, norėčiau jums priminti, kad vakar Lietuva iškilmingaipaminėjo Lietuvos nepriklausomybės judėjimo Sąjūdžio 20-ąsias įkūrimo metines. Joįkūrimas ne tik paskatino siekti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, bet ir reiškė, kadartėja Sovietų Sąjungos žlugimas. Nuoširdžiai sveikinu!

(Plojimai)

Norėčiau pranešti apie šią savaitę Briuselyje vykstančią „žaliąją savaitę“; kitas dvi savaitesji vyks Liuksemburge ir Strasbūre. Pagrindinės temos – tarša CO2 dujomis ir su tuo susijusiklimato kaita. Mes nustatėme tikslą iki 2020 m. sumažinti Europos Parlamento taršą CO2

dujomis 30 proc. Kad jį įgyvendintume, pavedėme prestižinei konsultavimo įmonei parengtitaršos CO2 dujomis vertinimą, kuris bus baigtas rugsėjo mėn. ir pateiktas Biurui. Projektasvirs veiksmų planu, pagal kurį Europos Parlamentas jame numatytomis trumpalaikėmisir vidutinės trukmės laikotarpio priemonėmis sieks savo paties nustatytų tikslų. Būčiaudėkingas, jei šiame procese aktyviai dalyvautumėte.

3. Oficialus pasveikinimas

Pirmininkas. − Norėčiau nuoširdžiai pasveikinti jo eminenciją Bulgarijos Stara Zagorosmetropolitą Galaktioną, kuris kartu su stačiatikių bažnyčios delegacijos nariais sėdioficialioje galerijoje.

(Plojimai)

Jūsų eminencija, man buvo garbė kalbėtis su jumis šį rytą.

Man taip pat didelė garbė pasveikinti į Europos Parlamentą atvykusius pirmosios KarolioDidžiojo jaunimo premijos laimėtojus. Šį prizą kartu teikia Acheno tarptautinis KarolioDidžiojo premijos fondas ir Europos Parlamentas. Liepos 29 d. Achene vyko premijosįteikimo ceremonija. Mūsų jaunieji draugai Europos Parlamente lankosi nuo vakar ir šiuometu sėdi oficialioje galerijoje.

(Plojimai)

Sveikinu pagrindinės premijos laimėtojus, atstovaujančius projektui „Studentai be sienų“:Emöke Korzenszky iš Vengrijos, Iloną Mikoczy iš Slovakijos, Agotą Demeter iš Rumunijosir Zoltaną Csadi iš Slovakijos. Lorenzo Marsili iš Jungtinės Karalystės atstovauja projektui„Europos festivalis Londone“; šis projektas laimėjo antrąją premiją. Galiausiai sveikinu

1Europos Parlamento debataiLT04-06-2008

trečiosios premijos laimėtoją – Atėnų priemiesčio Virono valstybinę vidurinę mokyklą.Paraskevi Christodoulopoulou, nuoširdžiai jus sveikiname.

Europos Parlamento vardu norėčiau jums padėkoti už jūsų įnašą skleidžiant Europosintegracijos idėją tarp jaunimo.

(Plojimai)

Taip pat norėčiau pasveikinti Ispanijos Navaros autonominės bendruomenės parlamentodelegaciją, kuri sėdi oficialioje galerijoje. Delegacijai vadovauja parlamento pirmininkėElena Torres Miranda. Nuoširdžiai sveikiname!

(Plojimai)

Šiandien ir rytoj 10 delegacijos narių susitiks su įvairiais Europos Parlamento atstovais; aštaip pat turėsiu garbės su jais susitikti. Linkiu jums sėkmingo ir teigiamo apsilankymoBriuselyje ir Europos Parlamente. Bienvenidos!

4. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas

Pirmininkas. − 2008 m. gegužės 22 d., ketvirtadienio, posėdžio protokolas išdalytas.

Ar yra pastabų?

Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Rūmų darbuotojamsuž „Energijos gaublio“ apdovanojimų įteikimo ceremonijos organizavimą, nes šieapdovanojimai yra puikus pavyzdys pasauliui ir padarė Parlamentui labai gerą įspūdį.Dėkoju kiekvienam, kuris prisidėjo.

Pirmininkas. − Tokią padėką pareikšti leistina. Protokole ji nenumatyta, tačiau tainesvarbu.

(Ankstesnio posėdžio protokolas patvirtintas).

5. Parlamento sudėtis: žr. protokolą

6. Prašymas ginti Parlamento nario imunitetą: žr. protokolą

7. Komitetų ir delegacijų sudėtis: žr. protokolą

8. Klaidų ištaisymas (Darbo tvarkos taisyklių 204a straipsnis): žr. protokolą

9. Tarybos perduoti susitarimų tekstai: žr. protokolą

10. Gauti dokumentai: žr. protokolą

11. Žodiniai klausimai ir rašytiniai pareiškimai (gauti dokumentai): žr. protokolą

12. Anuliuoti rašytiniai pareiškimai: žr. protokolą

13. Darbų programa: žr. protokolą

14. Padėties Gruzijoje pablogėjimas (pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijos): žr.protokolą

04-06-2008Europos Parlamento debataiLT2

15. 2006 m. metinis pranešimas apie BUSP. Metinis pranešimas apie Europossaugumo strategijos ir ESGP įgyvendinimą(diskusijos)

Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas yra bendros diskusijos dėl

– Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešimo (A6-0189/2008) Užsienio reikalų komiteto vardudėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl pagrindinių ES bendros užsienioir saugumo politikos (BUSP) aspektų ir esminių pasirinkimų, pateikto Europos Parlamentuipagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo G punkto 43 dalį – 2006 m.(2007/2219(INI)) ir

– Helmuto Kuhne pranešimo (A6-0186/2008) Užsienio reikalų komiteto vardu dėl Europossaugumo strategijos ir ESGP įgyvendinimo (2008/2003(INI)).

Jacek Saryusz-Wolski, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, per šias diskusijas norėčiauišreikšti Parlamento požiūrį į užsienio politiką ir jį pakomentuoti; šios diskusijos nėraįprastos kasmetinės diskusijos dėl užsienio politikos ir padėties Sąjungos užsienio politikossrityje: tai patvirtina Javiero Solanos dalyvavimas. Dėkoju, kad atvykote, Javierai Solana.

Pirma, dėl Lisabonos sutartyje numatytų naujovių, užsienio politikai šis momentas yralabai svarbus – tai beveik lūžis. Kaip įprasta, siekdami įvertinti, žvelgiame atgal; tačiauprivalome žvelgti ir į priekį. Piliečių parama sąžiningai ir patikimai užsienio politikai yradidelė; ir ji auga. Vis greičiau keičiasi valstybių narių nuostatos – jos mato, kad kalbėjimasvienu balsu ir bendri veiksmai yra vienintelis būdas užtikrinti Sąjungos užsienio politikosveiksmingumą.

Pradėdami šį naują ES politikos etapą siekiame kokybinių pokyčių. Naujosios užsieniopolitikos teisėtumo šaltinis turėtų būti ne vien tarpvyriausybinis bendradarbiavimas, betir Europos Parlamento vykdoma priežiūra, todėl, kaip matysime, formuojant užsieniopolitiką Europos Parlamento svarba ir vaidmuo didėja – to savo pranešimu ir siekiame.Užsienio politika turi būti integruota ir suvokiama kaip viena visuma, o visos jojedalyvaujančios institucijos, įskaitant valstybes nares, turi glaudžiai bendradarbiauti irpapildyti viena kitą.

Europos Sąjunga turėtų toliau būti taikdare ir tarpininke – „minkštąja jėga“, kuri padedastabilizuoti, atstatyti ir reformuoti – paramos ir humanitarinės pagalbos teikėja, standartusir vertybes nustatančia jėga, skatinančia demokratiją, laisvę ir žmogaus teises; tačiauturėtume papildyti „minkštąjį“ aspektą kietesniu – vystydami ESGP ir karinius pajėgumus– kad galėtume numatyti ir jėgos veiksmus.

Turėtume papildyti reagavimo į trumpalaikius ir vidutinės trukmės laikotarpio iššūkiuspolitiką ilgalaikėmis strategijomis ir nustatyti ilgalaikius Europos interesus – siekiant spręstitikras problemas, susijusias ne tik su pokyčiais šalia mūsų, pvz., Darfūro problemą, kuriyra ir klimato, ir konflikto problema.

Turėtume toliau aktyviai veikti įvairių geografinių prioritetų srityje; tačiau taip pat turėtumespręsti naujus iššūkius ir horizontaliąsias problemas, pvz., klimato saugumo, energijossaugumo, kosmoso saugumo, kibernetinio saugumo, migracijos srautų ir kitas problemas.

Siekdama būti pasaulinė galybė ir veikėja, ES turėtų būti ne tik mokėtoja (kuo ji yra ir norėtųbūti), bet ir sprendimų priėmėja pasaulio lygmeniu. Naujoji Sutartis suteikia galimybęvykdyti nuoseklią ir veiksmingą užsienio politiką, tačiau visi žinome, kad svarbiausia –


įgyvendinimas. Mums reikia kolektyvinės valios ir bendradarbiavimo – ne tik institucijųtrikampio, bet ir valstybių narių; taip pat privalome vengti lenktyniavimo.

Šiame pranešime bandėme pateikti konstruktyvų požiūrį. Mums kelia rūpestį kelios užsieniopolitikos problemos, tačiau mes daugiau žiūrime į ateitį. Mes pripažįstame teigiamąevoliuciją, pažangą ir sėkmes. Mes patariame ne tik mesti iššūkį nesėkmėms, bet ir remtispasiekimais ir nustatyti, kur galėtume pasiekti daugiau.

Europos Parlamentas siekia ne tik prižiūrėti užsienio politiką, teikti rekomendacijas,kuriomis remdamasi įstatymų vykdomoji valdžia priimtų sprendimus, bet vystyti ir savoužsienio politiką, kurią vadinu „parlamentine diplomatija“, nes remiantis mūsųkompetencija, ji vykdoma parlamentų lygmeniu.

Kalbant apie prioritetus – manome, kad būtina labiau gilintis į konkrečias problemas irmažinti prioritetų skaičių. Mes pabrėžiame poreikį vykdyti vertybėmis pagrįstą užsieniopolitiką – ne dėl to, kad esame perdėtai dideli idealistai ar naivuoliai, bet dėl to, kad pasaulis,kuris pritaria mūsų stiprioms universalioms vertybėms, geriausiai atitinka mūsų saugumoir gerovės interesus.

Parlamentas mano, kad Sąjungos užsienio politika padeda stiprinti Europos tapatybę irsukuria pridėtinę vertę ES piliečiams, taip pat – kad tai yra Europos Komisijos gairių„rezultatų siekianti Europa“ sudėtinė dalis.

Manome, kad užsienio politika yra ypač svarbi ES politikos sritis, kurią turi vykdyti tinkamainstitucijų struktūra (ji Lisabonos sutartimi yra reformuojama), kurioje turi būti naudojamostinkamos priemonės ir kuri turi būti finansuojama iš ES biudžeto. Mums reikia priemoniųrinkinio; tai mūsų užduotis.

Helmut Kuhne, pranešėjas. − (DE) Gerb. pirmininke, mes siekėme, kad mūsų pranešimenebūtų kartojami ankstesniuose pranešimuose dėl Europos saugumo strategijos pateiktiteiginiai. Galbūt to visiškai išvengti nepavyko, bet, manau, šiuo keliu galima eiti ir ateityje.

Pvz., ankstesniuose pranešimuose buvo nuspręsta dėl Europos Parlamento paramos Europossaugumo ir gynybos koledžui; dėl to mes šio klausimo daugiau nenagrinėjome. Norėtumetapti realia institucija – ne tik potencialia. Vertinant Europos standartais – nebūtinaiobjektyviais standartais – laikas nuo 2003 m., kai buvo priimta Europos saugumo strategija,prabėgo labai greitai; galima sakyti, kad Europos saugumo strategijos srityje padaryta didelėpraktinė pažanga. Galima pasigirti pasiekimais, tačiau dabar nevardysiu įvairių civilinių irkarinių misijų.

Vis dėlto struktūriniu požiūriu šio to pasiekėme – per praėjusius metus civilinę kontrolęir planavimą vykdė Taryba; taigi, sukurta aiški valdymo grandinė – nuo pastato, esančioštai ten, iki tų, kurie vykdo operacijas vietoje. Kariniu požiūriu mes sustiprinime kariniuspajėgumus, neskaitant NATO pajėgumų, kaip numatyta susitarime „Berlin Plus“. Sukūrėmekovines grupes, kurios jau veikia – rotacijos principu. Taip pat vykdėme sėkmingasoperacijas, pvz., Gruzijos vyriausybės kontroliuojamose teritorijose ir kitose panašiosemisijose.

Tačiau yra sričių, kuriose veiksmų dar reikės imtis ir kuriose jų labai trūksta; saugumostrategija nenukentės, jei juos išvardysime. Vertinant pagal gyventojų skaičių, ES valstybiųnarių įnašai į misijų veiklą neproporcingi, ypač civilinėje srityje. Todėl mes siūlome valstybesnares įpareigoti (moraliai ar kitais būdais) pateikti veiksmų planus, kuriuose būtų išsamiainurodyta, kiek darbuotojų prireikus gali būti skirta ES reikmėms, taip pat nurodyti, asmenų,


grįžtančių į savo šalis iš ES misijų tolesnio darbo galimybes. Ilgo laiko požiūriu mesneturėsime skausmingo karių siuntimo į karinių veiksmų zonas, pvz., Darfūrą ar Čadą,mechanizmo, nes šioje srityje padarėme viską, ką galėjome. Todėl siūlome kitokiaspriemones.

Taip pat pateikėme keletą pasiūlymų, kaip spręsti sraigtasparnių krizę ir pagerinti galimybesnaudotis sraigtasparniais. Ilgo laiko požiūriu Europos Sąjungai nėra jokios prasmės skraidyti24 skirtingų tipų sraigtasparniais.

Be to, yra naujų pokyčių, į kuriuos, toliau nagrinėdami saugumo strategiją, privalomeatsižvelgti. Teroristų veikla ištrynė vidaus ir išorės sienų skirtumus. Diplomatinėmis,ekonominėmis ir techninėmis priemonės – sąmoningai nesakau „karinėmis“ – būtinaužtikrinti energijos tiekimo saugumą. Taip pat privalome apsaugoti svarbią infrastruktūrąnuo elektroninių atakų. Nagrinėdami saugumo strategiją, privalome svarstyti ir minėtusklausimus; saugumo strategiją gali tekti išplėsti.

ES vyriausiasis įgaliotinis Javier Solana turi ypatingus Tarybos įgaliojimus šiuo klausimusvertinti. Palaikome jį dirbant šį darbą. Tikimės šios veiklos rezultatus pamatyti iki šių metųpabaigos – paskelbiant Baltąją knygą – kad Europoje vykstančios diskusijos turėtų pagrindą;kalbu apie diskusijas ne tik tarp Javiero Solanos ir vyriausybių, jo ir mūsų, diskusijasvalstybių narių parlamentuose, bet ir diskusijas visoje Europos visuomenėje – nuo Lenkijosiki Portugalijos.

Javier Solana, vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai . − Gerb. pirmininke,leiskite padėkoti Parlamentui už kvietimą dalyvauti šiose svarbiose diskusijose apie EuroposSąjungos užsienio politiką, kurios vyksta Europos Parlamento plenariniame posėdyje.

Tačiau prieš pradėdamas kalbėti svarstomu klausimu, norėčiau pasmerkti pirmadienį priešDanijos ambasadą Islamabade įvykdytą teroristų ataką ir pareikšti užuojautą danams irpakistaniečiams, žuvusiųjų ir sužeistųjų šeimoms. Prisiminkime juos, ypač tuos, kurienukentėjo. Neseniai buvau Islamabade, ir jei posėdžio dalyviai suteiks man laiko, norėčiaupapasakoti apie šią kelionę.

Norėčiau padėkoti abiem pranešėjams – Jacekui Saryuszui-Wolskiui ir Helmutui Kuhne‘uiuž jų parengtus pranešimus. Manau, kad šiuose pranešimuose pateikta daug puikių minčių,kaip stiprinti Europos Sąjungos įtaką visame pasaulyje, atitinkančią mūsų vertybes irinteresus. Norėčiau jiems padėkoti ir juos ir visus jus užtikrinti, kad atsižvelgsime į kuodaugiau jūsų pastabų, nes manau, kad jos labai konstruktyvios ir teigiamos; dėl to aš į jasatsižvelgsiu.

Ši sesija labai svarbi; norėčiau aptarti kelis abiejuose pranešimuose paminėtus klausimus.Per man suteiktą laiką kalbėsiu apie svarbiausius tarptautinių reikalų darbotvarkės klausimusir apie tai, kaip galime prisidėti sprendžiant esamas problemas.

Noriu pasakyti kelis žodžius apie Sutartį, apie kurią kalbėjo ir pranešėjai. Abiejuosepranešimuose dažnai remiamasi Sutartimi, ir labai aišku kodėl. Šiuose pranešimuoseraginama siekti efektyvumo. Sutartimi iš esmės siekiama padaryti Europos Sąjungos darbąefektyvesnį, labiau matomą – ypač užsienio ir saugumo politikos srityse. Esu įsitikinęs,kad Sutartis padės išspręsti daugelį Helmuto Kuhne‘o pranešime išvardytų problemų.

Svarbiausias visų mūsų uždavinys – pasiekti, kad Sutartis būtų ratifikuota. Artimiausiumetu šioje srityje turime darbo. Norėčiau pabrėžti, kad gruodžio mėn. posėdžiavusi Europos


Vadovų Taryba įpareigojo Europos Tarybai pirmininkaujančią Slovėniją imtis parengiamųjųdarbų, siekiant sklandaus Lisabonos sutarties įsigaliojimo.

Šis darbas, kaip žinote, dirbamas pagal kelis visų mūsų pripažįstamus principus. Visą šiądiskusiją reikėtų pradėti nuo pačios Sutarties. Jos būtina visiškai laikytis. Antra – siekiama,kad Sutartis įsigaliotų, kaip nutarta anksčiau – 2009 m. sausio 1 d. – jei viskas vykssklandžiai.

Daug Sutarties aspektų yra labai svarbūs jums, Europos Parlamentui, taip pat ir užsienioir saugumo politika. Ir Europos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, ir Komisija, ir ašsvarstėme daugelį šių klausimų su kai kuriais iš jūsų, ir aš užtikrinu, kad aš toliau tai darysiu– nuo dabar iki Sutarties įsigaliojimo. Mano nuomone, siekiant užtikrinti sklandų Sutartiesįgyvendinimą, būtina, kad trys pagrindinės institucijos bendradarbiautų.

Norėčiau pasakyti kelis žodžius apie Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT). Kaip žinote,pagal Sutarties 15 deklaraciją aš, kaip einantis vyriausiojo įgaliotinio pareigas, esu įpareigotaskartu su Komisija ir valstybėmis narėmis atlikti parengiamąjį darbą. Aš tai ir darau. Ašvykdau šį įpareigojimą turėdamas aiškų tikslą, kad sprendimas įkurti EIVT būtų priimtaskuo greičiau po Sutarties įsigaliojimo.

Helmut Kuhne užsiminė apie Europos saugumo strategiją. Leiskite pateikti keletą pastabųapie esamą padėtį. Praėjusį gruodžio mėn. Tarybos mane įpareigojo kitą pranešimą pateiktiiki 2008 m. gruodžio mėn. Siekdamas jį patobulinti dalyvausiu diskusijose kartu su jumis.

Strategija pasirodė esanti labai naudinga. Pranešėjas tai pripažino ir aš jam už tai dėkoju.Manau, kad per pastaruosius ketverius metus ši priemonė gerai pasitarnavo. Dokumentastrumpas, tačiau jį lengva skaityti, ir dėl to manau, kad jis atliko savo paskirtį.

Manau, kad šioje strategijoje išreikštos mūsų vertybės ir principai, joje išreikšta, kaipturėtume vertinti užsienio ir saugumo politiką. Manau, kad praėjusį gruodžio mėn. EuroposVadovų Tarybos paskirta užduotis labiau susijusi ne su teksto keitimu, bet su tekstotobulinimu ir, kur tik įmanoma, jo papildymu.

Svarbu prisiminti, kokia tarptautinė padėtis buvo 2003 m., kai šis tekstas buvo rašomas.Nuo to laiko daug kas įvyko – galbūt šie įvykiai nėra tokie fundamentalūs, kad pakeistųstrategijos turinį, tačiau jie papildo tuo metu aptartus klausimus. Buvo daug ko pasimokyta,daug diskusijų įvyko Parlamente ir kitose institucijoje. Todėl manau, kad Parlamentoparama, įskaitant labai teigiamai vertintiną Helmuto Kuhne‘o pranešimą, yra labai vertinga.

Per dvi savaites šia tema – apie tai, kaip vyksta darbas – pateiksiu žodinį pranešimą EuroposVadovų Tarybai. Šiuo metu ketinu susipažinti su valstybių narių nuomone šiuo klausimu,taip pat išklausysiu jūsų ir visų jūsų šiandien pateiktų pastabų. Tada vyks tolesnės diskusijos– rugsėjo mėn. Gimniche, neoficialiame užsienio reikalų ministrų susitikime; šiais klausimaismes taip pat toliau diskutuosime čia, Parlamente.

Manau, kad labai svarbus yra laiko pasirinkimas. 2008 m. gruodžio mėn. Europos saugumostrategijai bus penkeri metai. Tikiuosi, kad iki to laiko Lisabonos sutartis bus ratifikuota,taip prisidedant prie mūsų veiksmų darnumo. Kalbant apie strategijoje minimas pagrindinesgrėsmes – manau, kad 2003 m. grėsmės buvo įvardytos teisingai. Manau, dėl jų sutarsime.Masinio naikinimo ginklai, terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, regioniniai konfliktai– šios grėsmės iš esmės nepasikeitė. Kaip sakiau, jos šiandien vis dar svarbios ir jas spręsdamiturime toliau aktyviai kovoti.


Strategija pagrįsta to meto pagrindinių pasaulio problemų analize, tačiau, kaip sakiau,šiandien vienos jų tapo svarbesnės už kitas, taip pat atsirado naujų problemų. Atminkite– tai minėjo ir pranešėjai – klimato kaitos ir jos poveikio tarptautiniam saugumui ir energijostiekimo saugumui klausimai, kuriuos šiuo metu reikia išsamiai apsvarstyti, strategijojenebuvo svarstomi. Tas pats pasakytina ir apie migracijos – ypač nelegalios migracijos – irinformacijos saugumo klausimus. Jie nebuvo svarstomi, tačiau turi būti svarstomi dabar.Privalome atsižvelgti į šiuos pokyčius.

Norėčiau pasakyti kelis žodžius apie ESGP, kurią minėjo pranešėjas. Neperdėdamas sakau,kad ji yra sėkminga. Ji yra svarbus ir labai pastebimas BUSP elementas. Per pastaruosiuspenkerius metus – gera tai pripažinti – mes nusiuntėme 15 misijų – iš tikrųjų 17. Šiuometu trijuose žemynuose veikia 14 misijų. Europoje – Balkanuose, Afrikoje, ArtimuosiuoseRytuose ir Azijoje. Pranešimuose jos vertinamos gerai, ir aš dėl to džiaugiuosi.

Tačiau Helmuto Kuhne‘o pranešime nurodytos kai kurios ESGP problemos ir trūkumai,ir didžiajai daliai šių pastabų aš pritariu.

Mes šias problemas sprendžiame: atsižvelgiame į misijose išmoktas pamokas; pritaikomecivilines ir karines struktūras; siekiame didesnio civilinio ir karinio sektoriųbendradarbiavimo. Apskritai – siekiame viską vertinti plačiai; manau, kad to siekiama irpranešime.

Praėjusią savaitę vykusiame Tarybos susitikime su užsienio reikalų ir gynybos ministraisbuvo pasiekta nemaža pažanga. Buvo priimtas svarbus sprendimas. Pranešėjas HelmutKuhne ištarė svarbų žodį – „sraigtasparniai“. Kaip žinote, tarptautinė bendruomenė,vykdydama krizių valdymo operacijas, susiduria ir su sraigtasparnių problema. Reikiamųpajėgumų neturime; turimi pajėgumai neparengti arba nėra patys tinkamiausi šiandienosproblemoms spręsti.

Šiandien pradedamas vykdyti Gynybos agentūros sprendimas daug dėmesio skirti taktineisraigtasparnių problemai; tikiuosi, kad Europos Sąjungos karinių struktūrų atstovai suteiksjums reikiamos informacijos. Tikiuosi, kad ši problema bus sprendžiama nuosekliai.

Norėčiau pasakyti kelis žodžius apie esamą padėtį pasaulyje – apie „karštus taškus“ irproblemas, kurias stengiamės išspręsti. Norėčiau pradėti nuo Vakarų Balkanų. Kaip žinote,Vakarų Balkanuose vis dar yra spręstinų problemų. Sekmadienio įvykiai BuvusiojojeJugoslavijos Respublikoje Makedonijoje per rinkimus skatina mus susimąstyti. Tačiaunorėčiau jums pranešti, kad nuo paskutinių mūsų diskusijų du svarbūs dalykai įvykoSerbijoje: su Serbija buvo pasirašytas stabilizavimo ir asociacijos susitarimas (SAS) irSerbijoje įvyko rinkimai. Manau, kad rinkimų rezultatai šiek tiek susiję ir su mūsų elgesiuir kad Serbijoje bus sudaryta vyriausybė, kuri sieks europietiškos Serbijos.

Norėčiau pakalbėti apie Kosovą. Kaip žinote, Kosovo nepriklausomybės paskelbimo dienąbuvo pažadėta, kad iki birželio 15 d. pradės galioti visa apimantis įstatymų paketas, įskaitantkonstituciją. Norėtume, kad po to laiko padėtis vietoje gerėtų, tai yra – Europos Sąjungosteisinės valstybės misija Kosove (angl. EULEX) veiktų tinkama kryptimi. Siekdami išsiaiškinti,kaip tai geriau padaryti, palaikome nuolatinį ryšį su Jungtinių Tautų GeneraliniuSekretoriumi; labai tikiuosi, kad po kelių dienų galėsiu jums pranešti, kad pasiekta pažanga.

Savaime aišku, kad reikia paminėti Gruziją. Rytoj ryte vykstu į Gruziją. Lankysiuosi Tbilisyjeir ten susitiksiu su valdžios atstovais. Taip pat aplankysiu Abchaziją. Labai svarbu, kadvyksime ir į Abchaziją ir bandysime nustatyti tiesioginius abiejų šalių kontaktus –pasinaudodami priemone „JT Generalinio Sekretoriaus draugų grupė Gruzijoje“; tada


įvertinsime, ar gali būti naudojama kita, aktyvesnė priemonė. Nemanau, kad šią savaitęmums pavyks viską išspręsti, bet labai tikiuosi, kad mūsų įnašas bus teigiamas irkonstruktyvus.

Reikėtų papasakoti ir apie padėtį Libane, kur neseniai įvyko svarbūs įvykiai. Aš ir Parlamentopirmininkas turėjome išskirtinę galimybę sekmadienį ten apsilankyti. Susitarimo pasirašymoakimirka buvo labai jaudinanti. Po 18 mėnesių nestabilios padėties prezidentu tapogenerolas Michel Suleiman. Pastatas, kuriame buvome tą popietę, buvo uždarytas; dabarjis atviras. Tikiuosi, kad Kataro sostinėje Dohoje priimtas sprendimas paskatins taikų Libanovystymąsi ir sudarys sąlygas 2009 m. surengti rinkimus.

Kaip žinote, šis susitarimas nėra tobulas. Jame yra ir teigiamų, ir ne tokių teigiamų aspektų.Tikėkimės, kad mūsų pagalba ir nuoseklūs mūsų veiksmai per ateinančius mėnesius padėsvykti šiam procesui, nes jis dar nesibaigė. Iš naujo patvirtintas ministras pirmininkas FouadSiniora. Jis yra kilnus žmogus, kurį turėtume gerbti. Šiuo metu jis atsakingas už vyriausybę.Tikėkimės, kad jam pavyks saugiai sulaukti rinkimų proceso, kuris vyks 2009 m. viduryje.

Norėčiau aptarti daugelį kitų dalykų; manau, kad šioje kalboje, kuria viršijau savo laiką,pateikiau bent bendro pobūdžio informaciją apie klausimus, kuriuos spręsiu per kitus kelismėnesius.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad vyksiu į Teheraną. Nebuvau ten nuo 2006 m. birželio mėn.Nuo to laiko su Irano vadovais susitikau daug kartų. Tačiau kartu su šešių derybosedalyvaujančių šalių atstovais nusprendžiau nuvykti į Teheraną ir susitikti su Irano vadovais.Aš pateiksiu pakeistą 2006 m. pasiūlymą. Stebuklo nesitikiu, bet manau, kad mes toliauturėtume siekti bendradarbiauti ir aiškiai pasakyti, kad vadovaujamės dviejų krypčiųprincipu: siekdami išspręsti pagrindines problemas, ypač branduolinės pramonės problemą,vykdome derybas, tačiau toliau naudojamės Saugumo Tarybos suteiktomis priemonėmis.

(Plojimai)

Pirmininkas. − Dėkojame jums, vyriausiasis įgaliotini, už jūsų kalbą ir linkime sėkmėsvisose jūsų pavojingose kelionėse. Manau, kad saugiausia vieta jums yra EuroposParlamentas. Jums visada turėtų būti malonu čia lankytis!

Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (DE) Gerb. pirmininke, poniosir ponai, norėčiau pradėti padėka pranešėjams Jacekui Saryuszui-Wolskiui ir HelmutuiKuhne‘ui už konstruktyvų, platų ir į ateitį orientuotą požiūrį, kuris yra abiejų pranešimųpagrindas.

Atsižvelgdamas į tai, kad abiejuose pranešimuose aptarta daug klausimų, norėčiau kalbėtiapie kelis Komisijai ypač svarbius klausimus – Lisabonos reformų sutarties, Europossaugumo strategijos ir kaimynystės politikos įgyvendinimą, taip pat apie bendrus veiksmus– ypač Komisijos vaidmenį krizių valdymo sistemoje.

Komisija, kaip dauguma jūsų, tikisi, kad naujoji Reformų sutartis bus ratifikuota šiais metais.Sutartis yra būtina, norint kuo geriau atstovauti visų ES piliečių interesams pasaulyje.Norint kad Europa būtų saugi, ekonominiu požiūriu stipri, socialiai suderinta ir stabili, irtuo pat metu būtų pasaulio lyderė, reikia stiprios ES užsienio politikos. Todėl viską, kasprisideda prie nuoseklios užsienio politikos, reikia remti. Tai nėra vien institucinė arprocedūrų problema, tai taip pat nėra teisinių principų problema – tai politinė problema.Kad ES užsienio politika būtų veiksminga, visos valstybės narės turi sukaupti reikiamą


politinę valią – kad paremtų Europos Sąjungos bendrus interesus. Tai bet kuriuo atvejunaudinga visiems. Kartu mes stovime, atsiskyrę – krentame. Galime pasirinkti.

Šiuo metu Komisija rengia savo įnašą į Europos saugumo strategijos persvarstymą. Šiandienmatome naujus pavojus ir problemas, į kurias vadovaujantis siauru 2003 m. saugumosupratimu tinkamai reaguoti nepavyks. Reikia iš naujo suformuluoti grėsmės koncepciją;daugiau reikšmės turi būti teikiama saugumo ir plėtros, saugumo ir energetikos, saugumoir klimato kaitos ryšiui, taip pat šios dienos rūpesčiams – kainų augimui, galimybei įsigytibūtiniausių prekių, maisto stygiaus grėsmei ir visai plačiai migracijos problemai.

Šiuo požiūriu Komisija pritaria daugeliui metiniuose pranešimuose dėl BUSP ir ESS (ESGP)pateiktų nuostatų. Tikiuosi, kad šioms nuostatoms pritars ir 2008 m. gruodžio mėn.posėdžiausianti Europos Vadovų Taryba.

Mūsų užsienio politikos strategijos svarbiausias aspektas turi išlikti demokratizavimokitose šalyse skatinimas. Šioje srityje mes patyrę; geras pavyzdys – Europos Sąjungos plėtra,per kurią sukaupėme svarbios patirties; ją galime panaudoti Europos kaimynystės politikossrityje.

Šiuo metu viena svarbiausių priemonių – jei ne pati svarbiausia – kaimynystės politika; jiskirta stiprinti saugumą šioje pasaulio dalyje ir padėti sukurti gerovę ir saugumą. Privalometoliau siekti kuo didesnės integracijos į Bendrijos politiką. Kad mūsų šalys partnerės ištikrųjų pasinaudotų šiuo pasiūlymu, būtina taikiai išspręsti tebesitęsiančius konfliktus,apie kuriuos taip jaudinančiai kalbėjo Javier Solana, pvz., konfliktus Kaukaze, Moldovoje,Artimuosiuose Rytuose ar Vakarų Sacharoje.

Bendras Europos Sąjungos vystymasis, o kartu ir jos įtaka pasaulyje priklauso nuo to, aroptimaliai naudojami jos ištekliai ir priemonės. Laimei, pradedame ne nuo pat pradžių.Siekdami paremti ES krizių valdymo priemones, vykdomas visur – nuo Afganistano ikiKosovo, nuo Artimųjų Rytų iki Čado – mes jau panaudojome daugelį Bendrijos priemonių,įskaitant plėtros pagalbą ir humanitarinę pagalbą.

Be to, nuo 2002 m. Komisijos administruojamas BUSP biudžetas išaugo beveik dešimtkartų. Šiuo metu politikos, teisinės valstybės ir stebėjimo srityse vykdoma 11 ESGP misijų;dvi kitos misijos vykdomos karinėje srityje. Be abejo, planuojant šias misijas Komisija dabardalyvauja nuo pradžios. Taip buvo Kosovo, Čado ir Centrinės Afrikos Respublikos atvejais.

Dėl to norėčiau pasakyti kelis žodžius apie stabilumo priemonę. Šis svarbus naujas Bendrijosfinansavimo mechanizmas papildo esamas krizių valdymo ir konfliktų prevencijospriemones; 2007–2013 m. laikotarpiui šiam mechanizmui skirta vidutiniškai daugiau nei200 mln. EUR per metus. Komisija mano, kad stabilumo priemonė buvo naudinga – irlėšų administravimo, ir veiksmų požiūriu.

Komisija labai teigiamai vertina glaudesnį institucijų bendradarbiavimą Europos Sąjungosišorės veiksmų srityje – jei jis užtikrina didesnį ES politikos nuoseklumą, efektyvumą irmatomumą. Komisija mano, kad turėtume sutelki savo energiją. Europai to reikia. To išmūsų tikisi Europos žmonės ir tarptautinė bendruomenė.

Dėkoju už dėmesį.

Joseph Daul, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, einantysis TarybosPirmininko pareigas, Komisijos pirmininke, Javierai Solana, ponios ir ponai. Jei, kaip mestikimės, Lisabonos sutartis įsigalios 2009 m. sausio 1 d., prasidės naujas Sąjungos bendrosužsienio ir saugumo politikos laikotarpis. Ši politika yra lošimas, tačiau būtent ji suteikia


Europos Sąjungai galimybę įrodyti, kad ji yra pasaulinė žaidėja. Nepaisant didelės pažangos,Europai dar teks nueiti ilgą kelią, kol naudodama savo ekonominę įtaką – nes yra ekonominėmilžinė, tačiau politinė nykštukė – ji taps pasaulinio politine galybe.

Kaip savo puikiame pranešime nurodė Jacek Saryusz-Wolski, Europos vaidmuo pasaulyjevis dar labai neatitinka jos galimybių. Mūsų pašnekovai Izraelyje, Palestinoje ir visamepasaulyje reikalauja iš Europos daugiau. Turėtume įsiklausyti į jų reikalavimus. Siekdamabūti patikima partnere, Sąjunga turi ne tik kalbėti vienu balsu, bet ir turėti priemonių,kurios padėtų būti išgirstai. Turi būti užtikrintas užsienio politikos demokratinis teisėtumas;tai galima padaryti vykdant Lisabonos sutartyje nustatytą parlamentinę priežiūrą.

Ponios ir ponai, norime sukurti patikimą Europos gynybą – ne dėl to, kad galėtume kariauti,bet dėl to, kad galėtume užtikrinti taiką ir padėti neturtingiausiems pasaulio gyventojams.Mūsų bendras saugumas jau neapsiriboja tik karine apsauga nuo puolimo iš išorės. Jisapima ir energijos tiekimą, klimato kaitą, migracijos valdymą ir žmogaus teisių bei piliečiųlaisvių propagavimą.

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija siekiaužtikrinti, kad į visus šiuos bendro saugumo aspektus būtų atsižvelgta. Mes manome, kadES užsienio politikoje didžiausią dėmesį reikėtų skirti artimiausiems kaimynams. Todėlraginame Komisiją ir Tarybą stiprinti Europos kaimynystės politiką ir stabilumą VakarųBalkanuose. Ypač raginame, toliau remiant Kosovą, tęsti dialogą ir su Serbija. Šiais klausimaisTaryba ir Parlamentas ne visada sklandžiai bendradarbiauja. Taryba ne visada buvopakankamai atvira ir skaidri, kaip mes norėtume; nepaisant to, mūsų santykiuose pasiektadidelė pažanga. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Javier Solana pripažįsta, kad ESbendra užsienio ir saugumo politika bus stipresnė ir teisingesnė, jei jai pritars Parlamentas.

PPE–DE frakcijos vardu norėčiau paraginti Tarybą žengti toliau – dalyvauti Parlamentodiskusijose dėl pirmojo vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos Pirmininko pavaduotojo skyrimoir konsultuotis su Parlamentu. Taip pat norėtume, kad su Parlamentu būtų konsultuojamasiEuropos išorės veiksmų tarnybos įkūrimo klausimais. Kalbant apie Europos saugumostrategiją – mūsų frakcija ragina vyriausiąjį įgaliotinį paskelbti Baltąją knygą, kurioje būtųįvertinta 2003 m. pradėta vykdyti strategija.

Atsižvelgdami į būsimą Sutartį, raginame sustiprinti Parlamento, kaip biudžeto valdymoinstitucijos, galias visose ES išlaidų srityse. Taip pat raginame nustatyti parlamentinėspriežiūros ir bendradarbiavimo su Taryba priemones.

Ponios ir ponai, kadangi pasaulyje didžiausią įtaką daro regionai, Europos Sąjunga turipasinaudoti Sutartyje numatytomis priemonėmis ir tapti vieningesnė – dėl to labiau matometarptautinėje arenoje – ir tvirtesnė santykiuose su partneriais. Didesnė parlamentinėpriežiūra padarys šią politiką dar veiksmingesnę, nes ji bus demokratiškesnė ir skaidresnė.

Hannes Swoboda, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiaupasveikinti Helmutą Kuhne‘ą dėl jo pranešimo, ypač dėl to, kad jame saugumas apibrėžiamaslabai plačiai ir įvardijama daug įvairių saugumo politikos priemonių, tarp kurių, aišku, yrair karines priemonės, tačiau saugumas nėra pagrįstas vien jomis. Tai išsamiau aptars JanMarinus Wiersma. Taip pat norėčiau labai padėkoti Jacekui Saryuszui-Wolskiui užveiksmingą bendradarbiavimą Užsienio reikalų komitete.

Norėčiau aptarti du klausimus. Pirmas klausimas, kurį mūsų frakcija šiandien jau aptarė irkurį minėjo Martin Schulz – energijos saugumo ir bendros energetikos politikos klausimas.Mes nekritikuojame dvišalių susitarimų, kurie buvo sudaryti tuo metu, kai bendros saugumo


politikos klausimas nebuvo svarstomas. Tačiau tokie susitarimai vis dar sudaromi dabar,ir svarbu – ypač kalbant apie ateitį – kad tokie susitarimai turi būti bendros saugumopolitikos ir bendros energijos politikos dalis.

Šiandien kalbėjau su žinomu Azerbaidžano atstovu, kuris šiuo metu yra Parlamente. Jispasakė: „Draugai, jūs atrodote labai skirtingi – ne taip, kaip Kinija ir Rusija“. Tai nepriimtina!Jis buvo teisus – jei norime siekti bendrų tikslų, privalome būti vieningi.

Pereisiu prie antro klausimo, apie kurį išsamiau kalbama Elmaro Broko pranešime. Šiuometu daug kalbama apie Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą. Mūsų frakcija raginasudaryti ir Juodosios jūros regiono valstybių sąjungą. Šis regionas taip pat svarbus; jameturime daug ką padaryti, ypač savo pačių labui. Dėkoju Jacekui Saryuszui-Wolskiui už šioklausimo paminėjimą.

Lenkijos ir Švedijos pateiktas pasiūlymas yra geras. Mes jam pritariame, bet jo nepakanka.Jei šiame regione iš tikrųjų norime atstovauti savo politiniams interesams, privalome žengtitoliau. Be abejo, mes pritariame šiame pranešime pateiktai šio klausimo formuluotei ir jįtoliau svarstysime Elmaro Broko pranešime – siekdami, kad mūsų pietų ir rytų kaimynaitaptų bendradarbiais, su kuriais kartu nustatytume ir įgyvendintume Europos tikslus.

Galiausiai – pastaba dėl diplomatinės tarnybos; šį klausimą minėjo ir vyriausiasis įgaliotinisJavier Solana. Apie tai labai daug diskutuojama, ir mes šia tema parengsime pranešimą;tačiau norėčiau aiškiai pasakyti viena: mums reikia perspektyvios ir Komisijai, Tarybai irvalstybėms narėms priimtinos diplomatinės tarnybos; ji turi būti efektyvi ir rimtai vertintisavo politinę atsakomybę, taip pat ir atsakomybę prieš Parlamentą. Mums svarbu, kad šitarnyba – kad ir kaip ji būtų organizuota – per savo vyriausiąjį įgaliotinį būtų atskaitingaEuropos Parlamentui.

Paskutinė pastaba dėl Irano. Javierai Solana, linkiu jums sėkmės Irane. Aišku, mes pritariamejo pozicijai – būti lankstiems, bet reikia aiškiai pasakyti, kad nenorime daugiau atominiųginklų, ypač šiame regione. Jie sukurs daugiau nesaugumo, o ne saugumo. Linkiu sėkmėsįgyvendinant šiuos fundamentalius principus.

(Plojimai)

Annemie Neyts-Uyttebroeck, ALDE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, Komisijosnary, Javierai Solana, Jaceko Saryuszo-Wolskio ir Helmuto Kuhne‘o pranešimai yra svarbūs,ir aptarti visus jų aspektus per tokį trumpą laiką yra neįmanoma. Dėl to daugiausia dėmesioskirsiu trims aspektams.

Pirma – Parlamento vaidmeniui užsienio ir gynybos reikaluose; antra – didelei valstybiųnarių atsakomybei nustatant nuoseklią ir veiksmingą užsienio ir saugumo politiką; trečia– būtinybei toliau kovoti su branduolinių ginklų platinimu ir užtikrinti įprastinės ginkluotėskontrolę. Tai, kad rengiame šias diskusijas ir jose dalyvauja šie žmonės, puikiai parodo,kaip sėkmingai Europos Parlamentas siekia didesnio vaidmens užsienio ir saugumopolitikoje, nors šiuo metu galiojančiose sutartyse tai nenumatyta. Tai pasiekti padėjo mūsųatkaklumas, taip pat Komisijos bei vyriausiojo įgaliotinio supratimas – dėl to tapo įmanomasudaryti tarpinstitucinį susitarimą ir dabar gali vykti tokios diskusijos. Siekdami visaverčiovaidmens, neabejotinai pasinaudosime visomis Lisabonos teikiamomis galimybėmis. Beje,mes nepasiekėme daug dėl to, kad atsargiai vertinome savo galimybes imtis šio vaidmens.

Aišku, kad veiksminga užsienio ir saugumo politika įmanoma tik tada, jei visų 27 valstybiųnarių – įskaitant ir dideles valstybes nares – ir jų vyriausybių veiksmai yra suderinti; tai


pabrėžė ir Hannes Swoboda. Čia galime sakyti gražias kalbas – kiekvienas gali – bet jeivalstybių ir vyriausybių vadovai išvyksta ir pasaulinėje arenoje veikia skirtingai, tada šipolitika neįmanoma. Todėl valstybių narių atsakomybė ypač didelė – ne tik mano minėtupožiūriu, bet ir užtikrinant, kad jų žodžius lydės veiksmai. Tokią padėtį skaudžiaiišgyvenome, pvz., ruošdamiesi intervencijai į Čadą. Buvo priimtas teigiamas sprendimas,tačiau kol buvo surinkti kariai ir visa įranga, praėjo savaitės. Tokie dalykai labai kenkiamūsų patikimumui, ir aš tikiuosi, kad mes labai stengsimės užtikrinti, kad ateityje taidaugiau nenutiktų.

Angelika Beer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, ašnekartosiu visų sveikinimų ar nuostatų, dėl kurių visi sutinkame. Pvz., raginimo vykdytinuoseklią užsienio ir saugumo politiką – kaip suformulavo Jacek Saryusz-Wolski – taippat parlamentinės priežiūros ir skaidrumo klausimų. Kalbant apie valstybes nares – visosemūsų diskusijose pastebime tokį aspektą: kuo labiau Europos Sąjunga dalyvauja užsienioir saugumo politikoje, tuo labiau siekiame ir privalome šias skaidrumą ir teisėtumąskatinančias priemones propaguoti tarp savo šalių gyventojų.

Norėčiau atkreipti dėmesį į ginčytinus aspektus, apie kuriuos dar nebuvo kalbėta. GünteriVerheugenai, pirmosiose diskusijose mes svarstėme Helmuto Kuhne‘o pranešimo projektąkartu su Komisijos nare Benita Ferrero-Waldner. Ji, kaip ir mūsų frakcija, pabrėžė, kadmums reikėtų pamąstyti, kad turėtume ne vien svarstyti apie naujos Europos saugumostrategijos parengimą, bet ir bandyti formuluoti bendrą pareiškimą dėl misijos, tai yra –dėl žmonių saugumo ir pareigos apsaugoti. Visi, kas domėjosi, kas atsitiko vėliau, turėtųžinoti, kad susiformavo keista konservatorių, vadovaujamų Karlo von Wogau‘o, irkomunistų, vadovaujamų Tobiaso Pflügerio, koalicija. Abiem frakcijoms pritarus, atitinkamateksto dalis buvo panaikinta; mes reikalausime, kad ji būtų įtraukta, nes jei neišspręsimešios politinės problemos, prarasime patikimumą konfliktų prevencijos problemų sprendimosrityje, taip pat kalbant apie Darfūrą ir kitus konfliktus, kuriuos turėtume budriai stebėti.

Kitas aspektas, kurį laikau absurdišku – nors dėl jo dar nesutarėme – yra tai, kad Karlo vonWogau‘o vadovaujami konservatoriai ragina būsimoje Europos saugumo strategijoje irmums ją performuluojant atsižvelgti į JAV nacionalinio saugumo strategiją. Tai visiškasabsurdas, kadangi ši politika neproduktyvi, ir mes žinome, kad JAV administracijos vykdytavienašališka karo veiksmų išplėtimo politika patyrė nesėkmę ir kainavo daug gyvybių. Poto sakyti, kad turėtume ją įtraukti į būsimą Europos saugumo strategiją, yra daugiau neiabsurdiška!

Trečia – norėčiau iškelti ypač svarbų klausimą – dėl ginklų platinimo. Javierai Solana, taippat linkiu jums sėkmės. Dialogas būtinas, taip pat ir su Iranu; tačiau norėčiau paklaustikolegų štai ko: ar energijos tiekimo saugumo, kuris vis dėlto yra platesnio saugumo dalis,problemas teisinga spręsti taip, kaip sakė būsimas Europos Sąjungos Tarybos pirmininkasNicolas Sarcozy, kuris paskelbė norįs, kad branduolinėmis technologijomis pasaulio rinkojebūtų prekiaujama be apribojimų ir netaikant kontrolės priemonių? Kas tada atsitiks sumūsų patikimumu? Pirma – mes neskatiname branduolinio nusiginklavimo, nors taiturėtume daryti. Antra – mes leidžiame platinti šią technologiją, nors žinome, kad karinėjesrityje ją visada galima panaudoti blogiems tikslams. Manau, kad darome klaidą, todėlpateiksime pakeitimą.

Brian Crowley, UEN frakcijos vardu . – (GA) Gerb. pirmininke, svarbu, kad, vykdydamosbendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), valstybės narės bendradarbiautų ir koordinuotųsavo veiksmus. Atsirado naujų grėsmių pasauliui, ir aš manau, kad Lisabonos sutartis ir


BUSP mums leis veiksmingiau tas grėsmes neutralizuoti. BUSP yra daugiau nei politikosįgyvendinimas. Ji reiškia, kad 27 valstybės narės kartu dirba, siekdamos visame pasaulyjeužtikrinti taiką, žmogaus teises, teisinės valstybės principų laikymąsi ir demokratiją.Lisabonos sutartyje įrašyti tokie patys principai, ir jie visiškai atitinka airių vertybes.

Sveikindamas abu pranešėjus dėl jų darbo šioje konkrečioje srityje ir atsižvelgdamas įpastarųjų metų mūsų patirtį, sakau, kad ypač svarbu suvokti, kad Europa dažnai kalbėjoskambiais žodžiais, bet vilčių nepateisino. Todėl, laukdami naujos politikos plėtojimo ir,be abejo, Airijoje vyksiančio referendumo rezultatų – kurie, tikiuosi, Lisabonos sutartiespriėmimo ir ratifikavimo požiūriu bus teigiami – privalome atminti, kad kol valstybėsnarės, veikdamos kartu, nesutars dėl bendros pozicijos ir tolesnių veiksmų, gražūs žodžiaiskambės, o veiksmų nebus.

Paskutinis tokios nesėkmės pavyzdys – įvykiai Čade. Nepaisant baisios pabėgėlių padėtiesprie Čado ir Sudano sienos, nepaisant visų valstybių narių noro pasirodyti veikliomis, mesnesugebėjome pasirūpinti logistikos priemonėmis, kuriomis nugabentume karines pajėgasį Čadą; tai parodė mūsų problemas.

Kalbėdami apie būsimas grėsmes, būsimas galimybes ir, be abejo, būsimus pavojus,privalome suvokti, kad Europa yra didžiausias visų laikų taikos projektas. Mūsų daromasdarbas ir tai, ko pasiekėme ir ką įdiegėme Europos Sąjungoje nuo 1958 m., įrodo, kadveikimas kartu, tolerantiškas bendradarbiavimas ir skirtingų požiūrių supratimas yra daugdidesnė jėga nei bet kokie mūsų turimi ginklai. Tačiau dėl to nereikia būti naiviems ir sakyti,kad mums nereikia išteklių. Vis dėlto turime atminti, kad visos valstybės narės privalovieningai nuspręsti dėl naujos užsienio ir gynybos politikos ir kad jei viena šalis pasakys„ne“, jos dėl to negalima menkinti ar demonizuoti.

Tobias Pflüger, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, du pranešimai, apiekuriuos diskutuojame, yra aiškus ženklas, kad Europos Sąjungos militarizavimas pažengėį priekį.

Norėčiau atkreipti dėmesį į kelis aspektus, pvz., į labai artimą ES ir NATO bendradarbiavimą,kuris yra visiškai pražūtingas. NATO yra aljansas, kurio tikslas – sukelti karą, ir mesprieštaraujame tokiam glaudžiam Europos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimui.

Dar kartą jums dėkoju, kad išaiškinote, jog Lisabonos sutartis karinėje srityje įneš esminiųpokyčių. Tai pagrindinė priežastis, kodėl esame prieš Lisabonos sutartį, ir norėčiau pabrėžti,kad ji dar neratifikuota ir kad tikiuosi, jog Airijoje birželio 12 d. jai bus nepritarta.

Lisabonos sutartyje numatyta – apie tai kalbama ir Helmuto Kuhne‘o pranešime – sukurtinepriklausomą ES karinį biudžetą, vadinamąjį pradinį fondą. Manome, kad tai sukursdaugybę problemų.

ESGP misijų parlamentinė priežiūra neužtikrinta. Numatyta, kad ES kovinės grupės turibūti dislokuotos per 5–30 d. laikotarpį; Vokietijos Bundestagas per minėtą laiką sprendimopriimti negali. Nepavyko pasiekti visų frakcijų susitarimo dėl parlamentinės priežiūros –iš dalies dėl to, kad mes reikalavome, kad visos frakcijos, įskaitant ir mažesnes, gautųatitinkamą informaciją. Akivaizdu, kad šis Parlamentas to nenori.

Pranešime raginama toliau vykdyti ginklavimosi projektus. Manome, kad tai klaida.Pirmiausia reikia nuodugniai įvertinti ankstesnes ES misijas. Tai reikėjo padaryti jau seniai.Operacijoje „Artemis“ dalyvavę Prancūzijos kareiviai vykdė kankinimus. Operacija Čade


nepasisekė, o EULEX misija Kosove – kuri turėtų būti teisinės valstybės principųįgyvendinimo misija – neturi jokio teisinio pagrindo.

Abiem pranešimais siekiama visiškai klaidingų tikslų. Todėl mūsų frakcija pateikė mažumosnuomonę. Dabar akivaizdu, ką Europos Tarybai pirmininkausianti Prancūzija darys karinėjesrityje. Vyks tolesnis militarizavimas – jau užsiminta apie jūrų ir oro kovines grupes. Mesnenorime karinės Europos Sąjungos. Mes nenorime karinio aljanso. Mes norime civilinėsEuropos Sąjungos. Dėl to aiškiai pasisakome prieš šiuos du pranešimus.

Gerard Batten, IND/DEM frakcijos vardu . – Gerb. pirmininke, abiejuose šiuosepranešimuose daroma prielaida, kad Lisabonos sutartis (Europos Konstitucija) busratifikuota – nepaisant fakto, kad Airijos referendumo rezultatai bus žinomi tik birželio12 d. Tačiau šis Parlamentas jau nusprendė, kad jis ignoruos Airijoje vyksiantį referendumą,jei bus nubalsuota prieš.

Europos Sąjunga nenori, kad dėl jos užsienio politikos ir karinių ambicijų referendumųbūdu spręstų Europos valstybių žmonės, nes ji labai gerai žino, kad jei jiems bus leistapasirinkti, jie tokioms ambicijoms nepritars. Tai didelės ambicijos. Pranešimai rodo, kaipES ketina kurti savo karines pajėgas šiomis priemonėmis – sujungdama daugiašales pajėgas,bendrą vadovybę ir kontrolės struktūras, nustatydama bendrą įrangos ir sistemų pirkimųpolitiką ir įdiegdama bendras ryšių sistemas. Pranešimuose numatyta, kad bus sujungtosesamos daugiašalės pajėgos ir sukurtos ES vadovaujamos reguliariosios pajėgos. Tai yraEuropos reguliariosios kariuomenės užuomazgos. Šie planai kelia grėsmę NATO ir kenkianacionalinių valstybių pozicijoms Jungtinėse Tautose; Europos Sąjunga siekia šias pozicijasuzurpuoti.

Neseniai lankiausi saugumo konferencijoje Briuselyje, kurioje buvo pateiktas toks klausimas:kas bijo Europos Sąjungos? Be abejo, norėta pasakyti, kad nesant karinių pajėgų keliamosgrėsmės ES užsienio politikos pretenzijų niekas rimtai nevertins. Baigiantis antrajampasauliniam karui vienas iš Stalino padėjėjų pasakė, kad popiežius nepritaria tam tikriemsjo veiksmams užsienio politikos srityje. Į tai Stalinas atsakė: „kiek divizijų turi popiežius?“

Europos Sąjunga ketina turėti savo divizijas, kad įgyvendintų savo valią ir jos bijotųpasaulinėje arenoje. Jei norime žinoti, kaip tai atrodys, įsivaizduokite bendrąją žemės ūkiopolitiką ir bendrąją žuvininkystės politiką, vykdomą ginklais, tankais ir lėktuvais.

Vienintelė tauta Europoje, kuriai leista dėl to pareikšti savo nuomonę, yra airiai, kurie galėsbalsuoti birželio 12 d. referendume. Vienas svarbiausių airių protams įtaką darančių veiksnių– jų istorinės neutralumo politikos išsaugojimas. Tačiau ar jie supranta, kad jei Lisabonossutartis bus ratifikuota, neutralumo neliks, ir jie taps priklausomi nuo Europos Sąjungosužsienio politikos ir karinių ambicijų? Jie ne tik neteks neutralumo, bet ir bus priverstimokėti už kareivius ir ginklus, kurie bus siunčiami į karines operacijas, kurioms airiais galinepritarti.

Prieš nuspręsdami, kaip balsuoti referendume, šiuos klausimus jie turėtų rimtai įvertinti.Jungtinės Karalystės vyriausybė ir parlamento rūmai gėdingai išdavė Jungtinės Karalystėsžmones, nepaskelbdami referendumo dėl Lisabonos. Iškilo grėsmė ir Airijos neutralumui,ir Jungtinės Karalystės sugebėjimui apsiginti.


PIRMININKAVO: Alejo VIDAL-QUADRASPirmininko pavaduotojas

Irena Belohorská (NI). - (SK) Ponios ir ponai, norėčiau pradėti tuo, kad teigiamai vertinu2006 m. metinį pranešimą ir pranešimo struktūros požiūriu padarytą pažangą. Klausimais,kuriuos Taryba turi sistemingai nagrinėti, Europos Parlamentas privalo ryžtingiau pasisakytiir vieningiau veikti. Šiuo požiūriu teigiamai vertinu nuostatas dėl Europos Parlamento irvalstybių narių parlamentų glaudesnio bendradarbiavimo, taip pat didesnę valstybių nariųparlamentų ir vyriausybių atsakomybę priimant strateginius sprendimus.

Manau, kad naujųjų valstybių narių atstovai taip pat ras savo vietą naujojoje Europosdiplomatinių tarnybų struktūroje. Mano nuomone, ratifikavus Lisabonos sutartį išorėssantykių srityje Europa bus vieningesnė. Svarbu, kad valstybės narės dažniau konsultuotųsisu šalimis partnerėmis ir ES vyriausiuoju įgaliotiniu, ypač priimdamos labai svarbiussprendimus. Europos Sąjunga galės sudaryti tarptautinius susitarimus ir prisijungti prietarptautinių organizacijų kaip vienas juridinis asmuo. Priimant šiuos privalomus sprendimusturi būti atsižvelgta į Europos piliečių viltis ir nuogąstavimus, susijusius su tarptautiniopobūdžio klausimais.

Javier Solana, vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai . − (ES) Gerb.pirmininke, norėčiau pradėti pasisakymą pasveikindamas Parlamento frakcijų vardukalbėjusius asmenis. Manau, kad iš esmės, nors nuomonės buvo skirtingos, daugelis pirmojediskusijų dalyje aptartų klausimų vertinami panašiai.

vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai. – (FR) Pirmiausia norėčiau padėkotiEuropos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos atstovuiJosephui Dauliui. Jūs aiškiai pasisakėte dėl EES persvarstymo ir visos Lisabonos strategijostikslų. Visiškai pritariu jūsų pozicijai ir manau, kad būtina stiprinti Sąjungos balsą irhumanistinį aspektą.

Nuoširdžiai manau, kad Europa yra įsipareigojusi ne tik savo piliečiams, bet ir ne Europosšalių piliečiams. Visas pasaulis reiškia viltį, kad Europos požiūris bus aiškesnis ir kad josveiksmai bus efektyvesni. Todėl visiškai pritariu PPE-DE frakcijos pastaboms ir iki Sutartiesįsigaliojimo labai stengsiuosi veiksmingai bendradarbiauti su visomis institucijomis. Taiyra įpareigojimas, man suteiktas pagal Sutarties 15 straipsnį, ir aš stengsiuos jį įvykdyti.

vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai.Taip pat norėčiau atsakyti HannesuiSwobodai – ne dėl to, kad jam paprieštaraučiau, bet priešingai – kad pasakyčiau, jog daugeliuaspektų mąstau panašiai ir matau panašią perspektyvą. Manau, kad jūsų minėtas civilių irkarinių pajėgų bendradarbiavimas yra labai svarbus. Mes siekiame dalyvauti valdant krizes,bet ne kokiuose nors kituose veiksmuose. Kad Europos Sąjunga visiškai panaudotų savopajėgumus krizių valdymo srityje, ji turi turėti galimybę naudoti visas krizių valdymopriemones.

Tačiau svarbiausia – kad būtų politinė valia. Mūsų pajėgumai gali būti pakankami, tačiaujei nėra politinės valios – mes neturime nieko. Tada pajėgumai nereikalingi. Todėl turimedirbti abiem kryptimis – siekdami ir pajėgumų, ir politinės valios. Politinę valią turi kurtivisi šiame puikiame pastate esantys asmenys, kartu su kitomis Europos Sąjungosinstitucijomis.

Norėčiau pasakyti kelis žodžius apie Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešimą. Pranešime yrakelios dalys, su kurių visais aspektais sutinku. Norėčiau atkreipti dėmesį į dalis dėl


Afganistano, nes Afganistanas yra labai svarbus klausimas, susijęs su mūsų įsipareigojimais.Įžanginėse pastabose neturėjau galimybės paminėti, kad man – tikiuosi, kad ir mums –Afganistanas yra viena spręstinų problemų, ir mes privalome rasti politinį jos sprendimą.Todėl tai, ką pranešime pasakėte apie policijos misiją, yra labai svarbu. Afganistane mumsreikia policininkų. Kaip žinote, paskutiniame Europos užsienio reikalų tarybos posėdyjesutarėme nusiųsti dvigubai daugiau žmonių.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką sakėte apie kokybę. Kalbant apie teisinės valstybėsprincipų įgyvendinimą – tarp savo darbuotojų neturime policininkų ir teisėjų – jie dirbasavo valstybėse narėse, todėl privalome pagalvoti, kaip pasiekti, kad turėtume Europospolicininkų, teisėjų ir socialinių veikėjų grupes, kurias būtų galima greitai nusiųsti. Taiįmanoma tik kalbant apie karines pajėgas – jei jos nėra nusiųstos į krizės valdymo operaciją.Privalome apie šiuo klausimus galvoti ir rasti atsakymus.

Norėčiau pasakyti, kad vertinant apskritai, kalbos buvo labai konstruktyvios. Norėčiaupakomentuoti dalį apie žmonių saugumą. Angelika Beer, jūs labai gerai žinote, kad manši koncepcija labai svarbi. Kai kurias jos pastraipas parašėme aš ir mano draugė MarieColvin. Manau, kad ši koncepcija atspindi mūsų šiuolaikinį požiūrį į saugumą. Todėlnesvarbu, kaip ją pavadinsime, svarbu, ką darysime. Pavadinimas svarbu, tačiau mūsųveiksmai svarbesni. Manau, kad visi pranešimai yra pagrįsti įsitikinimu, kad saugumas yradaugiau, nei apibrėžiama klasikinėje koncepcijoje.

Su pagarba negaliu sutikti su kai kuriomis pastabomis, pradedant Komisijos atstovo pastaba.Tikrai nemanau, kad saugumo strategiją reikia persvarstyti – dėl to, kad joje pateiktasaugumo koncepcija yra labai siaura. Nemanau, kad tai geras pareiškimas. Kalbant apie2003 m. parengtą saugumo strategiją – manau, kad dauguma elementų, iššūkių ir problemųyra tos pačios, kaip ir šiandien. Mums gali reikėti ją papildyti ir imtis atitinkamų veiksmų,tačiau siaura saugumo vizija strategijos nepavadinčiau. Priešingai – ji yra plačiausia EuroposSąjungos kada nors sukurta saugumo koncepcija.

Manau, kad mes turime ne rašyti naują tekstą, bet išlaikyti kuo daugiau svarbiausių nuostatų,tai yra – nuostatas dėl savo pareigų – ir pridėti naujų. Pvz., daugelis jūsų minėjo svarbųenergijos tiekimo saugumo klausimą, klimato kaitos poveikio visose srityse klausimą,klausimą, kaip dalytis atsakomybe įvykus gaivalinėms nelaimėms; kovai su gaivalinėmisnelaimėmis turime išteklių ir pajėgumų, kurie jau buvo panaudoti.

Dėl ginklų platinimo: apie tai – pavojus ir šios problemos svarbą mums visiems – kalbuvisada, kai tik turiu galimybę. Manau, kad jei reikėtų išrinkti dvi svarbiausias horizontaliąsiasproblemas, tai būtų klimato kaita ir ginklų platinimas bei nusiginklavimas. Tai yra didžiausipavojai viskam, ką gyvenime vertiname. Todėl su tuo sutinku.

Norėčiau tarti keletą žodžių savo brangiam draugui Brianui Crowley. Manau, kad pajėgųnugabenimas yra svarbus klausimas, ir aš su juo sutinku. Tačiau pakalbėkime apie Čadą.Nežinau, ar tai pats geriausiais pavyzdys. Prieš dvi savaites buvau Čade. Buvau nuvykęs įsostinę – antrą pagal dydį miestą – ir Goz Beidą, kuriame dislokuotas Airijos batalionas;karių nuotaika labai gera, o profesionalumas ypatingas. Turėtume jais didžiuotis. Ašdidžiuojuosi Airijos bataliono darbu savanos viduryje – jie labai kilniai padeda pabėgėliųstovyklose esantiems perkeltiesiems asmenims. Sveikinu visus ten esančius Airijos karius,kurie yra labai kilnūs ir visiškai pasiryžę pagerinti padėtį; toks ir yra misijos tikslas.

Norėčiau padėkoti jums, gerb. pirmininke, taip pat visoms Parlamento frakcijoms; labaitikiuosi, kad artimiausiu metu, artėjant 2008 m. pabaigai, mes sugebėsime konstruktyviai


dirbti ir įgyvendinsime daugelio Europos Sąjungos svajonę – įgyvendinsime Sutartį,siekdami, kad Europa būtų aktyvi tarptautinės bendruomenės narė; šis dalyvavimas turėtųatitikti mūsų idėjas, principus, pajėgumus ir gyvenimo standartus.

Karl von Wogau (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Javierai Solana,pirmiausia norėčiau padėkoti Helmutui Kuhne‘ui už jo pranešimą ir šio pranešimo turinį;atrodo, beveik visus aspektus vertiname vienodai.

Javierai Solana, prieš du mėnesius jus buvote Gilleso Polino laidotuvėse Bajonos mieste.Jis buvo pirmasis kareivis, žuvęs per Europos operaciją. Man tai buvo labai jaudinantis irlabai liūdnas įvykis, kuris mane paskatino labai nuodugniai pagalvoti apie tai, kur irkokiomis sąlygomis iš tikrųjų reikia dislokuoti karius.

Tai taip pat mano atsakymas Angelikai Beer ir reakcija į žmonių saugumo koncepciją.Žmonių saugumo koncepcija yra neabejotinai įdomi – taip pat svarbi paramos plėtraipožiūriu. Be saugumo nėra plėtros. Tačiau nesu tikras, ar ši koncepcija tinkama EuroposSąjungos saugumo ir gynybos politikai, nes ją galima interpretuoti taip, tarsi turėtumeįsikišti kiekvienu atveju visame pasaulyje. Tai leidžia atsirasti viltims, kurių gali būtineįmanoma įgyvendinti. Kai žmonėms reikia pagalbos, jie ieško ne to, kurio geriausiketinimai, bet to, kuris iš tikrųjų gali jiems padėti. Tai šios koncepcijos silpnoji vieta; nėranieko blogiau nei paskatinti nepagrįstas viltis. Todėl mūsų frakcija balsuos prieš tai, kadbūtų paminėta ši koncepcija.

Šiam procesui vadovauja Europos Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija, ir tikriausiai reikėspriimti ir daugiau svarbių sprendimų. Jau minėjau, kad į pavojingas misijas siunčiama visdaugiau karių. Mes privalome užtikrinti, kad jie turėtų reikalingą įrangą – geriausiąoperacijoms tinkamą įrangą. Daugelyje sričių taip nėra. Yra trūkumų telekomunikacijųsrityje, ir – tai ypač svarbu – civilinėje srityje bei vykdant civilines operacijas. Mums trūkstažvalgymo ir navigacijos įrangos. Šioje srityje tikiuosi konkrečių pasiūlymų, kaip ateityjepagerinti bendradarbiavimą ir europietiškai įgyvendinti projektus ir spręsti problemas.

Pateiktame pranešime reikalaujama, kad Eurokorpusai būtų nuolat pavaldūs EuroposSąjungai. Mano nuomone, tai didelis žingsnis pirmyn, palyginti su kovinėmis grupėmis,kurios Europos Sąjungai pavaldžios tik šešis mėnesius. Raginu, kad Helmuto Kuhne‘ominėtas Europos saugumo ir gynybos koledžas taptų tikru koledžu – suteikiant jampriemones savo funkcijoms įgyvendinti.

Jan Marinus Wiersma (PSE). – (NL) Gerb. pirmininke, norėčiau pakomentuoti gerbiamojokolegos Helmuto Kuhne‘o pranešime pateiktą Europos saugumo strategiją. Jis ją rengėvisiškai palaikomas mano frakcijos, ir mes manome, kad rezultatas puikus. Nepaisant to,norėčiau atkreipti vyriausiojo įgaliotinio dėmesį į kelis dalykus.

Saugumo strategija jau parengta; ji buvo sukurta 2003 m. ir tai buvo didelė naujovė.Strategijos esmė, žinoma, išlieka nepakitusi. Šiuo metu svarstome, kaip ją pritaikyti priepasikeitusios tarptautinės darbotvarkės. Veiksmingas daugiašališkumas yra svarbusprincipas. Ypač svarbu derinti civilinius ir karinius aspektus. Taip pat svarbi šiuolaikiniųgrėsmių analizė. Yra daug teigiamų pavyzdžių, kaip Europos Sąjunga, vadovaujama JavieroSolanos, per pastaruosius kelerius metus šiuos klausimus sprendė. Iš tikrųjų koncepcijaišliko ta pati, tik darbotvarkė tapo platesnė. Daugelis sako, kad negalima kalbėti tik apieterorizmą ir tradicines saugumo problemas – taip pat privalome įvertinti, kokią reikšmęmūsų saugumo darbotvarkei turi energijos saugumo ir klimato grėsmės. Tai platidarbotvarkė.


Tačiau aš pasisakau už siaurą darbotvarkę. Ji susijusi ne tik su valstybių, bet ir su žmoniųsaugumu. Teigiamai vertinu tai, kad Helmut Kuhne pabandė įžiebti šią diskusiją Parlamente;JT mes jau nemažai diskutavome apie „pareigą apsaugoti“ žmones. Mes iš tikrųjų privalomeįvertinti, kaip šis aspektas galėtų būti įtrauktas į mūsų koncepciją; todėl apgailestauju, kadEuropos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija nenoridalyvauti formuluojant šias idėjas. Kai kalbame apie žmonių saugumą, nemanome, kadkiekvienoje situacijoje, kai yra grėsmė žmonių saugumui, automatiškai reikalingaintervencija; mes greičiau norėtume, kad į šį svarbų aspektą būtų atsižvelgta.

Kalbant apie šią plačia darbotvarkę, taip pat svarbu tai, kad, pagal Lisabonos sutartį –tikėkimės ir melskime, kad birželio 12 d. Airija jai pritartų – Europos Sąjunga galės dirbtisu plačia darbotvarke, nes naujasis vyriausiasis įgaliotinis, kuris šitaip vadinamas manošalies pasiūlymu, bus ir Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojas, ir dėl to galės šiąplačią darbotvarkę veiksmingai koordinuoti.

Galiausiai pateiksiu vieną pastabą dėl JAV. Ten vyks rinkimai, ir mes dar nežinome, kasbus tie du kandidatai. Bet kokiu atveju aišku, jog kad ir kas jie būtų – žinoma, tikiuosi, kadvienas jų bus Barack Obama – su jais bus galima lengviau bendradarbiauti įvairiais saugumoklausimais. Konkretus pavyzdys – branduolinių ginklų neplatinimo klausimas. John McCainšia tema pasakė įdomių dalykų. Galbūt metų pabaigoje bus laikas pateikti pasiūlymus dėlkitų iniciatyvų ir naujų susitikimų – pvz., branduolinio kuro ciklo paskirstymo į įvairiasšalis. Tikiuosi, kad vyriausiasis įgaliotinis ketina to siekti.

István Szent-Iványi (ALDE). - (HU) Gerb. pirmininke, vyriausiasis įgaliotini, Komisijosnary, pirmiausia norėčiau pasveikinti Jaceką Saryuszą-Wolskį ir Helmutą Kuhne‘ą dėl jųišsamių pranešimų; jie padarė puikų darbą. Viena svarbiausių Jaceko Saryuszo-Wolskiopranešimo išvadų – tai, kad šiuo metu Europos Sąjungai svarbiausia – Vakarų Balkanųstabilumas. Visiškai su tuo sutinku.

Kosovo atveju ant kortos pastatytas bendros užsienio ir saugumo politikos patikimumas.Ankstesni įvykiai vilties neteikia – nors visos valstybės narės pritarė Martti Ahtisaari‘oplanui, jos vis dar nesutarė, ar pripažinti Kosovą. Tačiau dar didesnė problema yra tai, kadvis dar nesutarta, ar Jungtinių Tautų misijos Kosove (angl. UNMIK) galios turėtų būtiperduotos Europos Sąjungos teisinės valstybės misijai Kosove (angl. EULEX). Tačiau jei tonenutiks, Europos Sąjunga negalės įgyvendinti savo įsipareigojimų, ir tai pakenks jospatikimumui. EULEX misija turi labai svarbias užduotis: sukurti konstitucinę tvarką,veikiančią rinkos ekonomiką, stiprinti Kosovo daugiatautiškumą ir padaryti, kad tengyvenančios tautos pasitikėtų vienos kitomis.

Europos Sąjunga negali palikti Kosovo likimo valiai. Mūsų Vakarų Balkanų politika turibūti pagrįsta trimis aspektais. Pirma – šioms šalims privalome pasiūlyti patikimą Europosperspektyvą; taip pat privalome griežtai įvertinti sąlygas ir užtikrinti nuoseklumą. Būtųdidelė klaida, jei akimirką nesugebėtume politiniu požiūriu įvertinti sąlygas ar būdaminenuoseklūs pasiūlytume nuolaidas tiems, kurie su mumis nebendradarbiauja; nuolaidospaprastai nesuteikiame tiems, kurie nebendradarbiauja. Tokie dalykai neabejotinai toliaukels grėsmę Europos Sąjungos patikimumui.

Europos Sąjunga pagrįstai nori būti pasaulinė veikėja, tačiau tai bus tik svajonė, jei jinesugebės užtikrinti taikos, stabilumo ir pažangos savo artimiausioje kaimynystėje. Dėkojujums.



Pirmininkas. − Džiaugiamės galėdami pasveikinti oficialioje galerijoje sėdinčius Armėnijos,Azerbaidžano, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos delegacijų narius ir Baltarusijos demokratinėsopozicijos atstovus.

Gruzijos delegacijai vadovauja Gruzijos parlamento pirmininkė Nino Burdžanadzė.

Šios delegacijos atvyko į Briuselį dalyvauti konferencijoje dėl Europos kaimynystės politikos,kuri šiandien ir rytoj vyks Europos Parlamente.

Nuoširdžiai juos sveikiname ir džiaugiamės, kad jie dalyvauja šiose bendrose diskusijose.

(Plojimai)

17. 2006 m. metinis pranešimas apie BUSP. Metinis pranešimas apie Europossaugumo strategijos ir ESGP įgyvendinimą (diskusijų tęsinys)

Pirmininkas. − Tęsiame bendras diskusijas dėl Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešimo dėl2006 m. metinio pranešimo apie BUSP (A6-0189/2008) ir Helmuto Kuhne‘o pranešimodėl metinio pranešimo apie Europos saugumo strategijos ir ESGP įgyvendinimą(A6-0186/2008).

Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE). – (FR) Gerb. pirmininke, džiaugiuosi galėdamakalbėti su šioms delegacijoms, nes su jomis palaikome glaudžius ryšius. Komisijos nary,savo pasisakymą norėčiau pradėti būtent nuo Pietų Kaukazo. Sužinojome gerą naujieną,kad rytoj vyksite į Gruziją kelių dienų vizito. Pats laikas tai padaryti, ir aš jums už tai dėkoju.Jūs taip pat vyksite į Abchaziją; jūs teigėte, kad šiuo požiūriu problemoms spręsti savaitgaliogali neužtekti. Jei jums pavyktų tai padaryti per savaitgalį, pirmoji jus pasveikinčiau. Taisvarbi užduotis, tačiau svarbiausia – tai, kad Europos Sąjunga jos imasi. Mano nuomone,tai beveik ES užsienio politikos brandos testas. Žinome, kad konflikte dalyvauja viena mūsųpartnerių – Rusija. Pagal JT pranešimą Gruzija sutiko nutraukti nepilotuojamų orlaivių(angl. UAV) skrydžius virš Abchazijos. Tačiau vakar sužinojome, kad Rusija dislokavosavo karines pajėgas, kurių užduotis – neva statyti geležinkelį. Jei taip yra iš tikrųjų, peranksti šnekėti apie taikos palaikymo pajėgas.

Todėl ši užduotis labai svarbi. Sakėte, kad ketiname paremti Gruzijos taikos planą; norėčiaujūsų, vyriausiasis įgaliotini, paklausti štai ko: ar taip pat ketinate pritarti Abchazijos irGruzijos civilinės policijos pajėgų, kurias prižiūrėtų ES ar ESBO, sukūrimui – tai būtų taikosplano dalis? Tai būtų realus žingsnis į priekį; tokio ES žingsnio šiame konflikte laukėmejau seniai, nes ši šalis yra kaimynė. Todėl šiandien kyla toks klausimas, kurį kolegosParlamento nariai ką tik pateikė: Ar kaimynystės politika taps mūsų užsienio politikosdalimi?

Hanna Foltyn-Kubicka (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, ar galiu priminti, kad savorezoliucijoje dėl praėjusių metų Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėlpagrindinių BUSP aspektų ir esminių pasirinkimų Parlamentas išreiškė didelį susirūpinimądėl tuometinio Rusijos Prezidento Vladimiro Putino pareiškimo, kad Rusija nutraukiadalyvavimą sutartyje dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje. Nepaisydamos aiškausEuropos Parlamento pareiškimo, ES institucijos šiuo klausimu jokių veiksmų nesiėmė.2007 m. liepos mėn. Rusijos valstybės Dūma vienbalsiai priėmė nutarimą, kuriuo Rusijosdalyvavimas šioje sutartyje sustabdomas.


Saugumo Europoje požiūriu tai neabejotinai labai svarbus faktas, nes mūsų žemyne Rusijosįprastinės ginkluotosios pajėgos didžiausios. Todėl aš manau, kad labai svarbu, jog Rusijavėl prisijungtų prie šio tarptautinio susitarimo. ES ir valstybių narių valdžios institucijosturėtų panaudoti visas priemones, kad tai įvyktų – atsižvelgdamos, pvz., kad ir į tai, jogpastaruoju metu Rusijos ginklavimosi išlaidos išaugo 700 proc.

Willy Meyer Pleite (GUE/NGL). - (ES) Gerb. pirmininke, Mohamed El Baradei, kurioradikalu vadinti negalima, paskutinėje saugumo klausimams skirtoje Miunchenokonferencijoje pasakė, kad pasaulio ginklavimąsi sumažinus 1 proc. būtų galima išspręstibado problemą.

Europos Sąjunga taip siekia šio tikslo: ji ragina valstybes nares padidinti savo karines išlaidas;dėl to ši civilizacija pasiekė amoralių rezultatų – 2006 m. jos karinės išlaidos buvodidžiausios pasaulyje, didesnės nei per šaltąjį karą, 17 kartų didesnės nei išlaidostarptautiniam bendradarbiavimui.

Manau, kad einame neteisingu keliu. Saugumo militarizavimas pasauliui atnešė daugiauneteisybės ir smurto. Galbūt prisimenate, kad mums kalbėjo, jog amorali invazija į Irakąpadės išspręsti Artimųjų Rytų problemą ir sumažins naftos kainas. Išvada aiški. Ponios irponai, manau, kad einame neteisingu keliu. Mes privalome demilitarizuoti saugumą irgrįžti prie senų Europos vertybių; per šaltąjį karą tokie žmonės, kaip Willy Brandt ir OlafPalme užsienio politikos srityje siūlė iš viso neskirti lėšų ginklavimuisi.

Kalbant apie mūsų ryšį su Šiaurės Amerikos saugumu – jis priklauso nuo to, apie kokiąadministraciją kalbame. Ar mūsų ir G. W. Busho administracijos vertybės ir principai tiepatys? Prisiminkite CŽV skrydžius, kankinimus Gvantaname, mirties bausmę ir žmogausteisių pažeidimus visame pasaulyje.

Ne, ponios ir ponai, manau, kad mes privalome kurti autonomišką, nebranduolinį saugumąir sistemą, kuri užtikrintų pakankamą saugumą ir leistų išspręsti pagrindines problemas,kurios, šalia terorizmo, yra badas, skurdas ir diskriminacija.

Hélène Goudin (IND/DEM). - (SV) Gerb. pirmininke, šios dienos diskusijos parodo,kas laukia, jei bus patvirtinta Lisabonos sutartis. Tai – didėjantis militarizavimas, stiprėjantisviršvalstybiškumas, didėjančios ES išlaidos; visa tai valstybių narių nepriklausomybėssąskaita. Dabar ES siekia atstovauti mums visiems. 27 valstybių norai taps vienu noru.Todėl nustebusi stebiu, kaip Europos Parlamentas – kuris sakosi esąs demokratijos lyderis– pasirenka federalistinę koncepciją neatsižvelgdamas nei į Airijos referendumą, nei įtarpvyriausybinį bendradarbiavimą. Lisabonos sutartis yra tolesnis žingsnis link bendroužsienio reikalų ministro, bendrų karinių pajėgų, bendros žvalgybos tarnybos – trumpai– bendros gynybos ir užsienio politikos. Airijos piliečiai, jums vieniems suteikta galimybėsustabdyti šiuo pavojingus pokyčius. Raginu jus rugsėjo 12 d. balsuoti prieš; taip rytojturėtų balsuoti ir Parlamentas.

Roger Helmer (NI). - Gerb. pirmininke, turiu jums klausimą. Kaip vyriausiasis įgaliotinisJavier Solana gali ateiti į šiuos Rūmus ir sakyti visišką netiesą? Aš čia sėdėjau ir girdėjau,kad jis sakė, kad stipresnės Europos Sąjungos ir stipresnės BUSP nori visi. Aš atstovauju4,2 mln. Jungtinės Karalystės regiono Rytų Midlandso gyventojų. Niekas iš jų nė karto nėraman pasakęs, kad nori stipresnės Europos Sąjungos ar stipresnės BUSP; tačiau daugelissakė, kad norėtų, jog mūsų šalis išstotų iš Europos Sąjungos.

Jei manote, kad to nori Europos žmonės, kodėl neleidžiate jiems balsuoti dėl Europoskonstitucijos ir Lisabonos sutarties, skirtų jūsų idėjoms įgyvendinti? Ar nepamiršote, kad


prancūzai ir olandai balsavo prieš? Ar žinote, kad 80 proc. mano apygardos gyventojųnori, kad būtų surengtas referendumas ir kad jei šis referendumas būtų surengtas, bent80 proc. jų balsuotų prieš?

Jungtinės Karalystės žmonės, kuriems aš atstovauju, Europoje nori prekybos irbendradarbiavimo, bet ne politinės sąjungos ir Europos kariuomenės.

José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (PPE-DE). – (ES) Gerb. pirmininke, kaippripažinta Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešime, dėl to, kad buvo sukurti lankstūsmechanizmai ir atsirado einančiojo Tarybos pirmininko pareigas, vyriausiojo įgaliotinioir ypatingųjų įgaliotinių pareigybės, per pastaruosius metus labai pagerėjo Parlamento irTarybos bendradarbiavimas.

Tačiau pranešime teigiama – taip sako ir mūsų frakcijos pirmininkas – kad Parlamento irTarybos bendradarbiavimas galėtų būti geresnis, ypač laiko požiūriu. JacekoSaryuszo-Wolskio, kurį norėčiau pasveikinti dėl jo darbo, pranešime pateikta konkretiiniciatyva – kitų metų pradžioje sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo, remiantisnaujosios Sutarties gairėmis, būtų nustatyti stabilūs ir dinamiški bendradarbiavimo kriterijai.Vyriausiasis įgaliotini, norėčiau sužinoti, kaip jūs vertinate šį pranešime pateiktą pasiūlymą.

Antra, norėčiau padėkoti ir kitam pranešėjui Helmutui Kuhne‘ui už jo pranešimą dėlEuropos saugumo strategijos. Manau, kad mums reikia ilgalaikės strategijos, kuri leistųtvarkytis su naują formą įgavusiomis grėsmėmis, kurią pasikeitus aplinkybėms – ir betkuriuo atveju kartą per penkerius metus, atsižvelgiant į Europos Parlamento kadencijas –būtų galima persvarstyti.

Buvo pasakytos kelios puikios kalbos. Nemanau, kad reikėtų kalbėti apie didesnes išlaidas;tačiau kol turime 3 lygiagrečiai veikiančias palydovų sistemas – apie tai jau kalbėjo Karlvon Wogau – 5 telekomunikacijų sistemas, 23 šarvuotų transporto priemonių sistemas ir87 skirtingas ginklavimosi programas, mes nesugebėsime pasiekti norimos pažangos.

Europos Sąjunga, kurią sudaro 27 valstybės narės, turi maždaug 2 mln. karių, 10 000tankų ir 3000 kovinių lėktuvų. Manau, kad tai pakankamai didelės pajėgos, kad galėtumeimtis rimtų veiksmų.

Tačiau mums sunku nusiųsti vieną batalioną, pvz., į Čado konfliktą, kur tikslas – ne kariauti,bet apginti kritinėse situacijose ir tarpininkauti konfliktinėse situacijose.

Todėl, gerb. pirmininke, manau, kad privalome sutelkti ir skirti visus savo išteklius, kadEuropos Sąjunga su visais savo pajėgumais daugiau nebūtų visiškai nesvarbi tarptautinėsarenos veikėja.


Pirmininkas. − Ponios ir ponai, džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad į oficialią galerijąatvyko Japonijos parlamento delegacija. Nuoširdžiai juos sveikiname. Jie dalyvauja EuroposParlamento ir Japonijos parlamento tarpparlamentiniame susitikime, kuris vyksta birželio2–6 d. Briuselyje ir Vienoje.

Japonijos delegacijai vadovauja didelis Europos draugas Taro Nakayama; ją sudaro septyniAtstovų rūmų ir du Patarėjų rūmų atstovai.

Tarpparlamentiniame susitikime daugiausia dėmesio buvo skiriama klimato kaitai – siekiantbendro požiūrio į Kioto protokolo taikymą ir po jo būsiančias priemones.


Labai džiaugiamės šiuo vaisingu, stabiliu ir nuolatiniu bendradarbiavimu su Japonija, kurikaip ir mes vadovaujasi demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir daugiašaliobendradarbiavimo vertybėmis. Taigi, pasitikite mūsų draugus iš Japonijos!

(Plojimai)

19. 2006 m. metinis pranešimas apie BUSP. Metinis pranešimas apie Europossaugumo strategijos ir ESGP įgyvendinimą (diskusijų tęsinys)

Pirmininkas. − Tęsiame bendras diskusijas dėl Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešimo dėl2006 m. metinio pranešimo apie BUSP (A6-0189/2008) ir Helmuto Kuhne pranešimodėl metinio pranešimo apie Europos saugumo strategijos ir ESGP įgyvendinimą(A6-0186/2008).

Ana Maria Gomes (PSE). – (PT) Norėčiau pasveikinti Helmutą Kuhne‘ą dėl jo puikauspranešimo, ypač dėl primygtinio reikalavimo nustatyti žmonių saugumo ir pareigosapsaugoti principus; apie šiuos principus kalbėjo ir Javier Solana.

Šie principai turi būti du lygiaverčiai Europos krizių valdymo misijų koncepcijos pagrindai.Viena vertus, ESGP sprendimas įsikišti į kitos šalies reikalus turi būti pagrįstas JT chartija,kurioje pabrėžiama pareiga apsaugoti; tai pareiga užkirsti kelią genocidui, karonusikaltimams, etniniam valymui ir nusikaltimams žmogiškumui.

Kita vertus, jei Sąjunga įsitrauks į konfliktą, per kurį reikės naudoti karines priemones,būtina, kad naudojant jėgą būtų vadovaujamasi žmonių saugumo doktrina. Tai reiškia,kad Europos kariai turėtų labiau stengtis užtikrinti saugų prieglobstį kariniuose veiksmuosenedalyvaujantiems civiliams gyventojams nei sunaikinti priešą ir pasiekti karinę pergalę.

Šie du principai 21-ojo amžiaus pradžioje Europai leidžia sukurti nuoseklią krizių valdymostrategiją. Europos Parlamento Socialistų frakcijos pateiktas 1 pakeitimas atspindidabartinius moralinius, teisinius ir operatyvinius poreikius, su kuriais dabar susiduriameAfganistane, Čade ir Libane, taip pat su kuriais susidursime ir ateityje.

Dėl šios priežasties apgailestauju, kad Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų)ir Europos demokratų frakcija ir Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija ir Šiaurėsšalių žalieji kairieji šiam pakeitimui nepritarė. Šis reakcingas aljansas stengiasi nepastebėtiypatingos žmogaus teisių svarbos; žmogaus teisių aspektas sustiprintų ESGP misijųteisėtumą ir padidintų gyventojų paramą joms.

Andrew Duff (ALDE). - Gerb. pirmininke, su šios dienos diskusijomis susijusios dviproblemos. Pirma – kraštutiniai dešinieji apie Lisabonos sutartį šneka pigius niekus. Antra– visi bendros užsienio, saugumo ir gynybos politikos šalininkai, įskaitant mane, yra išdalies patenkinti. Didžioji Europos saugumo strategija sukurta ne tam, kad būtų garbinama,o tam, kad jos būtų laikomasi; Taryba ir valstybės narės per dažnai nesilaiko šios puikiosstrategijos.

JK ir Prancūzija neįgyvendino Saint Malo susitarime duotų pažadų. Kai kurie asmenysragino vadovautis apgailėtinu ir pasmerktu nesėkmei principui, kad karines išlaidas turiprisiimti tas, kas dalyvauja konflikte. Kokia prasmė vykdyti tokią politiką, jei siekiamanaštą paskirstyti? Tiesa yra ta, kad tik 20 proc. mūsų ginkluotųjų pajėgų iš tikrųjų galikariauti. Kelioms ESGP misijoms labai trūksta lėšų. Dėl to, kad nėra Europos karinio štabo,vadovavimas yra išskaidytas, ir sunku sutelkti išteklius.


Liūdna yra tai, kad per dažnai nesugebame mokytis iš savo klaidų; nedidelis strategijospatobulinimas naudos neduos.

Mario Borghezio (UEN). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš išklausiau informacijąapie BUSP programą; šiek tiek juokinga, kad ją kuria Europa, kuri net nesugeba kontroliuotisavo išorės sienų, kurias kiekvieną dieną kerta tūkstančiai nelegalių imigrantų,kontrabandininkų ir mafijozių. Saugumo politika be pagrindo – o gal pagrindas yra? JavieraiSolana, prašau pasakyti, koks tai pagrindas!

Pranešimuose nuolat kalbama apie klimato kaitą, bet ignoruojamas teroristų karinių,biologinių ar ne branduolinių atakų pavojus, nors šis pavojus yra daug rimtesnis ir tikriausiairealesnis – atsižvelgiant į islamistų teroristų grasinimus.

Europa politikos srityje prastai daro išvadas. To pavyzdys – Juodosios jūros regionas; jispanašus į šachmatų lentą, tačiau Europa savo politikos joje nevykdo. Nevykdo –nepaisydama to, kad šioje šachmatų lentoje sprendžiama mūsų energetikos ir saugumoateitis. Kur šioje lentoje yra Europos politinės nuostatos?

Lisabonos sutartis nesuteikia nieko daugiau nei pasiekta, o pasiekta nedaug – Europa neturigeopolitinės vizijos ir perspektyvų. Javierai Solana, po 10 metų užsienio politikos valdymosusidarė tuštuma. Viskas, ko pasiekėte per pastaruosius 10 metų, yra tuštuma!

Athanasios Pafilis (GUE/NGL). – (EL) Gerb. pirmininke, abiem pranešimais aiškiaisiekiama kurstyti ES agresyvumą ir imperialistinius planus. Juose nustatyti 2008 m.prioritetai, kuriais siekiama ekonominės, politinės ir karinės Europos kapitalo plėtros. EStaip pat siekia apiplėšinėti tautas ir valstybes – savarankiškai ar, kai tai neįmanoma, padedantJAV ir NATO.

Pirmajame pranešime vienas pagrindinių aspektų yra kišimasis ir karo pradėjimasprisidengiant įstatymine priežasčių uždanga, pvz., kova su terorizmu ir žmogaus teisių irdemokratijos apsauga. Javierai Solana, 15 dalyje atskiriamos demokratijos ir nedemokratijos; tai įprasta, nepriimtina ir pavojinga. Kas jums suteikė teisę apibrėžti tautas,kaip demokratiškas ir nedemokratiškas. Be to, kaip pretekstą prevenciniams karams,naudojate naują sąvoką „žmonių saugumas“.

Be to, abiem pranešimais, ypač antruoju, skatinamas didesnis ES militarizavimas – raginamatobulinti kovines grupes ir sukurti reguliariąsias ES karines pajėgas. Tai padaryti planuojamavystant Eurokorpusus, nuolatinį struktūrinį bendradarbiavimą ir pritaikant valstybių nariųginkluotąsias pajėgas prie ES agresyvių planų. Sekama NATO pavyzdžiu – didinama ESbiudžeto dalis, skirta ginklams ir karinėms išlaidoms. Prisidengiant karinėmis misijomis,tariamai civiline policija ir teisine pagalba, stiprinamas ES ir NATO bendradarbiavimas.Būtent jie yra ekspertai, kurie iš tikrųjų rengia ir vykdo ES karines kampanijas. Giriatės,kad įvykdyta 17 karinių misijų, ir raginate vykdyti daugiau.

ES, kurią kuriate, yra karo, agresijos ir imperializmo sąjunga. Dėl to žmonės turi pasuktipasipriešinimo ir nepaklusimo keliu.

Sylwester Chruszcz (NI). – (PL) Gerb. pirmininke, šiandien kalbame apie kompetencijossferą, kuri iki šiol buvo suverenių Europos valstybių kompetencijos sfera. Šiandien ESužsienio ir saugumo politika tampa reali kaip niekad anksčiau, ypač įdiegus naująjąLisabonos Europos konstituciją.

Kaip Lenkijos atstovas, nenoriu ir nesutinku, kad Briuselyje, o ne Varšuvoje būtųsprendžiama dėl Lenkijos užsienio politikos ir kad Vokietijos generolai kariniame štabe,


esančiame prie Berlyno ar Briuselio, rūpintųsi mūsų saugumu. Taip pat nenoriu, kadLenkijos kariai, vilkėdami uniformą su ES vėliava, įvairiose Europos ir pasaulio vietosegintų ne mūsų šalies interesus.

Esama tendencija kurti vieną Europos valstybę ir atvira jos struktūra yra nepriimtinos.Žinome, galite apgauti savo tautas jų neklausdami, ką jos galvoja apie ES supervalstybėskūrimą, tačiau anksčiau ar vėliau šis projektas žlugs.

Tunne Kelam (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, šios dienos žinia turėtų būti tokia: BUSP,daugiau nei bet kada, turėtų būti pagrįsta bendromis Europos vertybėmis. Yra vienasįtikinantis atsakymas į vis didesnius saugumo iššūkius: solidarumas ir didesnis bendrosužsienio ir saugumo politikos koordinavimas. Šie vertybėmis pagrįsti tikslai turėti būtisvarbesni nei dvišaliai santykiai, ir Javier Solana buvo teisus, sakydamas, kad iš tikrųjųsvarbus aspektas yra politinė valia.

Kalbant apie energijos tiekimo saugumą – norėčiau paraginti Komisiją ir Tarybą rimtaiįvertinti praėjusį rugsėjo mėn. pateiktą Parlamento poziciją dėl energijos tiekimo iš užsieniosaugumo, kurioje siūlomi tam tikri instituciniai pakeitimai.

Šiame pranešime Komisija raginama sutelkti visas pastangas, kad būtų sėkmingai baigtasstatyti Nabucco dujotiekis. Manau, kad privalome statyti savo dujotiekį ir ekonomiškai, irveiksmingai.

Galų gale, kaip minėjo pranešėjas Helmut Kuhne, pats laikas pradėti spręsti naujaskibernetinių išpuolių problemas. Norėčiau vartoti sąvoką „kibernetinis terorizmas“. Priešmetus vienas milijonas viso pasaulio kompiuterių buvo panaudoti siekiant blokuoti Estijosvaldžios institucijas ir bankus. Manau, kad Europos Parlamentas taip pat turi parengti aiškiąpoziciją, kaip reaguoti į su naujausiomis technologijomis susijusias grėsmes, kurios pralenkėLisabonos strategiją.

Adrian Severin (PSE). - Gerb. pirmininke, norėčiau panagrinėti principų klausimą – taiyra – neokonservatizmo tendencijas ES užsienio ir saugumo politikoje. Tikriausiai kai kurieiš mūsų mano, kad bet kokios užsienio politikos turinys priklauso nuo ją vykdančio politiniorežimo pobūdžio; todėl atrodo, kad mūsų bendras tikslas yra mūsų politinio modelioeksportas. Nelaimei, Europos Sąjunga neturi nei sprendimų priėmimo mechanizmo, neipriemonių, kurios padėtų veiksmingai skatinti kišimosi politiką.

Mes privalome pakeisti šį požiūrį; mūsų išorės politikos pagrindas turi būti realizmas. Taiyra: aiškių mūsų užsienio politikos užmojų nustatymas, derinant juos su bendraisiaisEuropos piliečių egzistenciniais interesais; užmojų derinimas su ištekliais, pripažįstant,kad šiame pasaulyje yra kitokių nei mes ir kad jų vertybės nebūtinai tokios pačios kaipmūsų; mokymasis veikti su jais ir narcisizmo atsisakymas, siekiant derėtis ir bendrauti netik su draugais, bet ir su oponentais.

Aišku, kad turėtume stengtis, kad kuo daugiau užsienio pašnekovų taptų mūsų draugais,tačiau, manau, kad prieš tai darydami ir tai darydami turime išmokti veikti su tais, kurienėra į mus panašūs. Manau, kad mūsų priemonės turėtų būti labiau susijusios su dialogosiekimu, kad turėtume propaguoti savo tikslus, o ne planines užduotis; savo politinį modelįpasaulyje galėtume propaguoti tokiu būdu.

Paweł Bartłomiej Piskorski (ALDE). – (PL) Gerb. pirmininke, svarstydami EuroposSąjungos bendrą užsienio politiką privalome atsižvelgti į kelis aspektus. Helmuto Kuhne‘o


ir Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešimai iš tikrųjų yra labai geri, bet juose trūksta keliųaspektų.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad daugiau aiškinti Europos užsienio politiką, įskaitantjos gynybos aspektą, visuomenei. Mūsų piliečiai, mūsų visuomenė puikiai žino, kokia yraEuropos Sąjungos žemės ūkio politika, infrastruktūros politika, tačiau jiems neaišku, kokiayra Europos užsienio ir gynybos politika ir su kuo ji susijusi. Nepamirškime, kad EuroposSąjungos pradžia susijusi su kitokiomis problemomis nei šios.

Taip pat svarbu aptarti Lisabonos sutartį, kuri, tikiuosi, įsigalios kuo greičiau ir bus naujųES veiksmų pagrindas, ir užtikrinti, kad vienas jos rezultatų būtų kuo veiksmingesnispriemonių rinkinys. Daugelis čia kalbėjusiųjų daugiausia nagrinėjo karinius klausimus. Beabejo, kovinės grupės ir viskas, kas susiję su Europos gynybos tapatybe, yra labai svarbu,tačiau ne mažiau svarbu diskutuoti apie Europos diplomatijos modelį, tai yra – kaip veiksdiplomatinė tarnyba.

Svarbu, kad pranešime pabrėžiama, jog ES užsienio ir gynybos politika susijusi su daugybeEuropos Sąjungos gyvenimo sričių. Svarbu pabrėžti, kad taip pat siekiame į mūsų bendrąeuropietišką mąstymą įdiegti bendros energetikos politikos ir energijos tiekimo saugumoidėjas.

Svarbu, kad užsienio ir saugumo politiką vertintume kaip saugumo, stabilumo irdemokratijos erdvės tąsą. Šiuo požiūriu labai teigiamai vertinu tai, kad daug dėmesioskiriama Balkanams ir Gruzijai.

Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, Europoje gyvenančiųžmonių saugumas – viena svarbiausių Europos Sąjungos užduočių. Jei aiškiai įvertintumepraėjusių metų Bendrijos politiką, įsitikintume, kad, neskaitant politinių veiksmų, karinėjesrityje esame lengvasvoriai. Kai kurios Europos šalys, siekdamos savo tikslų, politiniu irkariniu požiūriu bando varžytis su NATO, kuriai priklauso. Tai, kad daugiausia dėmesioskiriama bendrų kovinių grupių – ypač išplėstų junginių – kūrimui, o ne atskirų valstybiųnarių atrinktų dalinių profesionalumo gerinimui, yra klaida. Taip pat klaida tai, kadnepakankamai išnaudojamos esamos NATO struktūros.

Bendrijos stiprybė turėtų būti stiprios valstybių narių kariuomenės. Europos Sąjunga turėtųspręsti įšaldytus konfliktus Europoje ne tik deklaracijomis, bet ir realiais politiniais veiksmais.Neseniai atsiradusias problemas Gruzijoje iš dalies išprovokavo ES parama Kosovui.

Francisco José Millán Mon (PPE-DE). – (ES) Gerb. pirmininke, Jaceko Saryuz-Wolskiopranešimas, kurį tvirtinsime rytoj, yra labai išsamus pranešimas, kuriame nuosaikiaiaptariami visi pasaulio regionai, kuriuos veikia Europos Sąjungos užsienio politika. Kadangituriu tik dvi minutes, paminėsiu tik kelis horizontaliuosius aspektus, kurie pagrįstai įtrauktiį pranešimą.

Šiandien užsienio politiką negali lemti tik geografinis aspektas. Yra klausimų, kurie yrapasauliniai, horizontalieji, ir jie tokie svarbūs, kad Sąjungos užsienio politika turėtų būtisu jais susieta. Pirmiausia kalbu apie kovą su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu.Šiems klausimams užsienio ir saugumo politikoje turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.

Kitas labai svarbus klausimas yra migracija ir kova su nelegalia imigracija. Mums reikiaužsitikrinti kilmės ir tranzito šalių bendradarbiavimą, ir naudodama išorės veiksmųpriemones, jame turi ryžtingai dalyvauti Sąjunga. Trumpai tariant, ir kaip teigiama JacekoSaryuszo-Wolskio pranešime, saugumo, laisvės ir teisingumo erdvės sukūrimo Europos


Sąjungoje požiūriu labai svarbus išorės aspektas. Tai negali būti vien vidaus reikalų ministrųar už teisingumo klausimus atsakingo Komisijos nario atsakomybės reikalas.

Kitas labai svarbus horizontalusis aspektas yra energijos tiekimo saugumas. Atsižvelgiantį labai didelę valstybių narių priklausomybę nuo išorės energijos, privalome kurti bendrąSąjungos užsienio energetikos politiką. Be to, dėl aiškiai pasaulinio klimato kaitos pobūdžio,būtini Sąjungos išorės veiksmai, kurie padėtų rasti veiksmingą atsaką į šią grėsmę.

Ponios ir ponai, manau, kad labai svarbu daryti pažangą visais šiais klausimais ir juosįtraukti į Sąjungos užsienio politiką. Šie klausimai svarbūs piliečiams, ir piliečiai mano,kad Europos Sąjunga turi veiksmingai prisidėti juos sprendžiant, nes, siekdamos spręstiglobalias problemas, kurios paliečia daug valstybių, valstybės atiduoda dalį savosuvereniteto.

Todėl, darydama pažangą šiose srityse Europos Sąjunga galės geriau pateisinti savoegzistavimą, ir taip sustiprins savo pripažinimą visuomenės nuomonės ir piliečių požiūriu.

Justas Vincas Paleckis (PSE). - Gerb. pirmininke, sveikinu abu pranešėjus; pritariupranešime dėl BUSP pateiktiems Lisabonos sutarties vertinimams.

Jei ši diskusija būtų surengta po dešimties dienų, po lemiamo referendumo, tikiu, kad Airijapasakys „taip“ – diskusijos būtų dar konkretesnes ir optimistiškos.

Jei šiuo metu, kai grėsmės didėja ir kyla iš visų pusių, ES negali kalbėti vienu balsu, būtina,kad mūsų pozicija būtų bent koordinuojama ir griežtesnė. Visiškai sutinku su JavieroSolanos vertinimu.

Nebus lengva pradėti derybas dėl ES ir Rusijos susitarimo. Jau atidėliojome pusantrų metų;jei neskirsime dėmesio esminiams klausimams, prarasime tiek pat ar dar daugiau laiko.Todėl 27 šalys turi koordinuoti savo interesus ir skirti daugiausia dėmesio tiems interesams,kurie yra bendri ir svarbūs visiems. Jei derybos bus atidėtos ar žlugs, bus intensyvesnėsdvišalės Maskvos derybos su Roma ar Vilniumi, Berlynu ar Budapeštu, Paryžiumi ar Sofija.Tai nėra patrauklus variantas naujosioms valstybėms narėms.

Atsižvelgiant į klimato kaitos grėsmę, Komisija ir Taryba laiku šią grėsmę įvardijo pagrindineproblema. Europos Parlamentas turėtų nuolat sekti ir prižiūrėti, kaip įgyvendinami kovossu šia grėsme planai ir priemonės.

Anneli Jäätteenmäki (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke, teigiamai vertinu tai, kad šiamepranešime pabrėžiama žmogaus ir piliečių teisių svarba. Taip pat labai svarbiomis laikomistendencijos energijos tiekimo saugumo srityje. Jame taip pat nepritariama tam, kaiptrečiosios šalys, daugiausia Rusija, naudoja energetiką, kaip politinę priemonę, ir valstybėsnarės pasirašo susitarimus dėl energijos nederindamos jų Europos Sąjungoje.

ES turėtų pažvelgti į veidrodį. Rusija bendradarbiauja tiesiogiai su ES valstybėmis narėmistodėl, kad ES neturi nuoseklios ar koordinuojamos energijos politikos. Darosi įdomu, arvalstybės narės iš viso nori, kad tokia politika būtų. Reikia pripažinti, kad Rusija yra svarbi,galbūt svarbiausia ES partnerė energetikos srityje. Kalbant apie ES ir Rusijosbendradarbiavimą energetikos srityje – privalome siekti abiem pusėms naudingos padėties.Manau, kad, siekiant šios abiem pusėms naudingos padėties, reikia daugiau politinės valiosir mažiau išankstinio nusistatymo.

Rusijos ir ES įgyvendinama energetikos politika turi būti pagrįsta bendradarbiavimu, o nekonfrontacija. Šiuo metu kelios valstybių grupės, įskaitant kelias ES valstybių grupes, bando


sukliudyti bendradarbiavimui vykdydamos priešišką politiką. Jau ilgą laiką Rusija nori būtilygiavertė Europos partnerė. Tegul taip ir būna. Mes puikiai žinome, kad su Rusija derėtisnelengva.

ES bendra užsienio ir saugumo politika turi daugiau veikti tarptautinę politiką. Labai pritariutam, kad Parlamentas ragina Tarybą pritarti sumanymui ES suteikti Jungtinių TautųSaugumo Tarybos nuolatinės narės statusą. Kol ES tokio statuso neturės, bus sunku kalbėtivienu balsu.

Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Aptariamas dokumentas iš esmės pagrįstas 2003 m.gruodžio mėn. Tarybos patvirtinta Europos saugumo strategija ir 2007 m. gegužės mėn.priimta rezoliucija dėl bendros užsienio ir saugumo politikos. Vertinu Užsienio reikalųkomiteto pirmininko Jaceko Saryuszo-Wolskio darbą – jis balsavimui pateikė išsamų irkokybišką tekstą.

Norėčiau pabrėžti kelis Europos užsienio politikos aspektus, kuriuos įmanoma įgyvendintitik bendradarbiaujant su mūsų stipriausiu sąjungininku – JAV. Tai tinkamai išreikšta ES irJAV transatlantinės partnerystės susitarime, į kurį įtrauktas ir ekonominių santykių aspektas.Šis klausimas taip pat glaudžiai susijęs su kariniu bendradarbiavimu – ne tik su JAV, bet irsu NATO. Žinoma, būtina paaiškinti ir vieną kartą galutinai pasakyti, ar Lenkijoje ir Čekijojekuriamas saugumo skėtis padės veiksmingai apsaugoti bendrus Europos interesus, ar taiyra vienašalė iniciatyva, skirta apsisaugoti nuo iš Azijos kylančių grėsmių. Kalbu apie Iranoveiksmus ir visą Artimųjų Rytų regioną.

Visi žinome, kad Iranas teikia karinę ir finansinę paramą Sirijai ir regione veikiančiomsteroristų organizacijoms, kurios, pvz., Hezbollah, vykdydamos operacijas pietų Libane irSirijoje, kelia nuolatinę grėsmę stabilumui ir taikai. Iranas neslepia savo ketinimų būtistipriausia regiono valstybe, ir jo karinė branduolinė programa skirta padėti šį tikslą pasiekti.Tačiau privalau paklausti, ar šios dienos diskusijose aptariamame dokumente galima remtisLisabonos sutartimis – kelis kartus tai daroma – atsižvelgiant į tai, kad Sutartis darneįsigaliojusi, kadangi dar ne visos valstybės narės ją ratifikavo. Turiu dar vieną klausimą:kokiomis teisinėmis nuostatomis remdamasi Europos Sąjunga į Kosovą nusiuntė EULEXmisiją? Ar tai nėra veiksmas ante legem? Esu tikras, kad JT rezoliucijos, kuri šį veiksmąpateisintų, nėra.

PIRMININKAVO: Edward McMILLAN-SCOTTPirmininko pavaduotojas

Ioan Mircea Paşcu (PSE). - Gerb. pirmininke, pasaulis kiekvieną dieną darosi vissudėtingesnis, ir ES turėtų labiau vienytis, siekdama vykdyti iš tikrųjų bendrą užsieniopolitiką. Ekonominio nuosmukio tikimybė, kurią didina dabartinė finansinė krizė irdidėjančios energijos kainos, nepatenkinami transatlantiniai santykiai ir kategoriškaikalbanti Rusija, kuri vis labiau konfrontuoja su Europa ir meta senus laikus primenančiusiššūkius, kuriems ji jau nėra pasirengusi – tai dar ne visi dabartinės tarptautinės padėtiesaspektai.

Šioje situacijoje, didėjant ES priklausomybei nuo Rusijos tiekimo, energijos problemosparodys, ar ES pavyks pasiekti tikslą nustatyti bendrą užsienio politiką; šioje srityje viskaspriklauso nuo to, ar Europa sukurs bendrą energijos rinką ir bendraus su tiekėjais –daugiausia Rusija – vienu balsu, ar toliau vykdys nacionalinę politiką ir teiks pirmenybęlengvatinėms dvišalėms tiekimo sutartims, skirtomis patenkinti didėjančius jų energijosporeikius. Šiuo metu pasaulio politika pirmiausia susijusi su dujomis ir nafta.


Colm Burke (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš pritariu BUSP ir ESGP vystymui, taip patLisabonos sutartimi nustatytus šių politikos sričių pakeitimus. Tokia ir Airijos vyriausybėspozicija. Šie pakeitimai leis ES vystyti savo gebėjimus konfliktų prevencijos ir krizių valdymosrityse; tuo pat metu reikės užtikrinti, kad visi nauji planai būtų suderinti su tradicine Airijoskarinio neutraliteto politika.

Kolegoms iš „Sinn Fein“, kurie pateikia klaidingą informaciją apie Lisabonos sutartį, galiupasakyti, kad, kalbant apie karių dislokavimą, Airija turi trijų sąlygų sistemą. Pirma – turibūti atitinkamas JT sprendimas; antra – turi būti vyriausybės sprendimas; trečia – jį turipatvirtinti Airijos parlamentas – Dįil Éireann. Ratifikavus Lisabonos sutarčiai ši sistemanesikeis.

Šiuo metu vykdoma JT sankcionuota ES misija Čade, kurios svarbiausia veikėja yra Airija,yra geriausias ES veiksmų šioje srityje pavyzdys. Aš neseniai lankiausi Čade ir šios šaliesrytuose esančioje ES taikos palaikymo misijos bazėje ir esu tikras, kad ši misija užtikrinshumanitarinės pagalbos teikimą tūkstančiams pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų, taip patapsaugos šį darbą dirbančius humanitarinių organizacijų darbuotojus. ESGP misija Čadeyra pirmas atvejis, kai ES taikos palaikymo operacija pradėta visiškai sutariant su visomissuinteresuotosiomis šalimis.

Kitos misijos, kuriose dalyvauja Airija, yra policijos mokymai Palestinos teritorijose,Indonezijos vyriausybės ir maištininkų taikos proceso stebėjimas ir parama Bosnijospolicijos institucijoms.

Nuo 2003 m. buvo daugiau nei 20 tokių misijų. ES vis dažniau prašoma šiose srityse teiktiparamą. Pagrindinis visų šių iniciatyvų aspektas – siekis padaryti ES taikos ir krizių valdymomisijas veiksmingesnes.

Nacionaliniu požiūriu mes toliau galime vetuoti visus pakeitimus, kuriems nepritariame,taip pat išlaikome suverenią teisę spręsti dėl dalyvavimo bet kurioje krizės valdymooperacijoje – atsižvelgiant į mūsų teisines nuostatas. Tai viena iš daugelio priežasčių, kodėlbirželio 12 d. airiai turėtų pasakyti „taip“.

Pirmininkas. − Prieš tęsiant mūsų diskusijas, norėčiau pasveikinti visus oficialioje galerijojeesančius svečius, o ypač delegaciją iš mano apygardos – Jorkšyro ir Hamberio.

Anna Záborská (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, kreipiuosi tiesiai įjus, norėdama paklausti apie krikščionių persekiojimą Alžyre. Kokių veiksmų EuroposSąjunga ėmėsi dėl krikščionių persekiojimo valstybėje, su kuria palaikome artimus santykius.Religijos išpažinimo laisvė nustatyta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnyje;be to, deklaracija visas valstybes įpareigoja užtikrinti, kad šios teisės būtų gerbiamos. Alžyrasyra Jungtinių Tautų narys, tačiau ignoruoja pagrindinę teisę. Krikščionys yra piliečiai ir turisavo teises; jie turi tą pačią teisę praktikuoti savo religiją kaip ir bet kuri kita religinėbendruomenė. Todėl meldžiu jus, Komisijos nary, naudoti visas tiesiogines ir netiesioginesdiplomatines priemones, kad būtų nustota persekioti krikščionis. Ant kortos pastatytas irEuropos Sąjungos patikimumas.

Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, Javierai Solana,manau, kad diskusijos aiškiai parodė, kad Europos Sąjunga gali būti tikra politinė sąjungatik esant tam tikroms sąlygoms. Pirma – tik jei bus ratifikuota Lisabonos sutartis; antra –tik jei bus vykdoma tikra šio vardo verta Europos saugumo ir gynybos politika, tai yra, jeiji bus patobulinta. Tada Europos Sąjunga turės galimybę iš pasaulinės mokėtojos pavirstipasauline veikėja.


Neabejotina, kad pradžioje mūsų veiksmai Čade nebuvo labai sėkmingi, tačiau iš šio atvejoEuropos Sąjunga galėjo mokytis, nes trūkumai tapo labai akivaizdūs. Tai dar kartą parodė,kad Europos saugumo ir gynybos politikai reikia suderintų sistemų ir naujų ir sparčių kariųdislokavimo mechanizmų. Diskusijų laikas baigėsi, dabar laikas veikti!

Csaba Sándor Tabajdi (PSE). – (HU) Gerb. pirmininke, noriu pasveikinti Helmutą Kuhne‘ądėl jo puikaus pranešimo. Jis visiškai teisus sakydamas, kad 2008 m. bendrai užsienio irsaugumo politikai bus lemtingi metai. Ne tik dėl Lisabonos sutarties, bet ir dėl to, kadKosovas bus didžiausias patikrinimas, ar ES pasirengusi tinkamai politizuoti Kosovoproblemą. Deja, JT ir ES vis dar nepasiekė jokio susitarimo, ir mes nesame pasirengę irintelektualiniu požiūriu, kadangi mes neišmokome pamokų, kurias gavome būdamiBosnijoje ir Hercegovinoje.

Kalbant apie antrąjį pranešimą – manau, kad Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešime matomaantirusiškumo tendencija yra apgailėtina. Rusiją kritikuoti galima ir būtina, tačiau ji taippat yra neišvengiama strateginė partnerė, ir bendradarbiavimo gerinimas yra naudingasabiem pusėms. Neteisinga sakyti, kad bendros energetikos politikos nėra dėl to, kad ESvalstybės narės sudaro dvišalius susitarimus; teisingiau sakyti, kad dėl to, jog nėra bendrosenergetikos politikos, nėra su kuo derinti ar atsižvelgiant į ką vienyti valstybių nariųinteresus; taigi Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešime pateikta kritika yra nepriimtina. Dėkojuuž dėmesį.

Monika Beňová (PSE). - (SK) Kaip ir kiti prieš mane kalbėjusieji, noriu padėkoti JacekuiSaryuszui-Wolskiui ir Helmutui Kuhne‘ui už jų darbą; konkrečiau – už socialinių, teisiniųir ekonominių aspektų suderinimą. Tikiuosi, kad ateityje bus labai svarbu teikti daugiaureikšmės ir geriau pasirengti deryboms su dviem didžiausiomis mūsų partnerėmis – JAVir Rusija. Rusija turi naują prezidentą. Greitai nauja administracija bus ir JAV. Dėl to būtųvisiškai teisinga bendroje užsienio politikoje daugiausia dėmesio skirti būtent šioms dviemšalims.

Kalbant apie ekonominę dimensiją – pirmenybę reikėtų teikti energijos tiekimo saugumoEuropos Sąjungoje užtikrinimui. Tikiu, kad derybose su Rusijos Federacija šiuo klausimubus pasiekta pažanga. Kadangi kalbame apie du mūsų partnerius, leiskite pasakyti, kadbūtų naudinga, jei su abiem šalimis, nesvarbu, ar tai yra JAV, ar Rusija, bendrautume kaipsu lygiomis ir kompetentingomis partnerėmis, ir jei šie politiniai santykiai būtų suderinti.Galiausiai, gerb. pirmininke, norėčiau pasakyti, kad teigiamai vertinu nuorodas į Lisabonossutartį. Remdamiesi ja pranešimuose parodome, kad Parlamentas tikisi, kad ji bus ratifikuota,ir visiškai jai pritaria.

Miloslav Ransdorf (GUE/NGL). - (CS) Dėkoju, gerb. pirmininke. Javiero Solanos tarpmūsų nemačiau jau ilgą laiką ir nerimavau dėl jo sveikatos. Dabar matau, kad jis sveikas irpuikiai jaučiasi, kad po su Kosovu susijusių įvykių jis nepasikorė kaip Judas Iskarijotas. Taireiškia, kad galiu jo paklausti, ar jis žinojo, kad Hasim Thaci ir jo sėbrai prekiavo serbųbelaisvių organais. Jis tai žinojo ar ne?

Mieczysław Edmund Janowski (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, abu pranešėjus vertinuvisiškai teigiamai. Šie dokumentai yra geri. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į kelis suužsienio ir gynybos politika susijusius aspektus. Kalbu apie Europos galimybes toliauišvardytose srityse.

Demografija – šis potencialas nyksta. Ekonominės galimybės neblogos, tačiau mums grasofinansinės krizės. Karinis potencialas yra suskaidytas ir padrikas – matome, koks jis yra.


Energijos potencialas, galimybės apsirūpinti vandeniu ir maistu. Mes kalbėjome apie įvairiasgrėsmes; prie jų norėčiau pridėti, pvz., epidemijų grėsmes ir grėsmes informacijos saugumui.Užsienio politika šiandien, mano požiūriu, reiškia ir sąjungą su šalimis, kurios mumsartimos civilizacijos, bendradarbiavimo su visais, kurie nori bendradarbiauti, ir tvirtųnuostatų kitais klausimas prasme.

Csaba Sógor (PPE-DE). - (HU) Prieš 88 metus didžiausios Europos valstybės priėmėkelis sprendimus dėl saugumo politikos – Trianono sutartyje, kuria buvo baigtas pirmasispasaulinis karas; tautinių mažumų teisės juose buvo ignoruojamos arba užtikrinamos tikformaliai. Po Antrojo pasaulinio karo sudaryta Paryžiaus sutartis problemų taip patneišsprendė. Saugumo politikos klausimas buvo redukuotas iki sienų neliečiamumoužtikrinimo. Daugelis tada nustatytų sienų nustojo egzistuoti; Čekoslovakija ir Jugoslavijaneegzistuoja.

Mažumų klausimas išlieka. Vengrai šiuo metu gyvena aštuoniose šalyse, iš kurių iki šioltik Slovėnijai pavyko užtikrintai išspręsti vengrų bendruomenės teisių klausimą. Pagalpranešimą pažanga turi būti suderinta su Europos standartais, siekiant užtikrinti tikrąmažumų teisių apsaugą.

Kokie tai standartai? Būtų gerai, kad ir pačioje ES mes siektume to, ko reikalaujame išVakarų Balkanų. Lotynų patarlė sako: „Jei nori taikos, ruoškis karui“. Šiandien norimesaugios Europos. Mažumų teisių klausimas ES, ir už jos ribų turi būti išspręstas naudojantregioninės ir kultūrinės autonomijos priemones, kurios pasitvirtino Vakarų Europoje.Dėkoju jums.

Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (DE) Gerb. pirmininke, kaip irprieš mane kalbėjęs Javier Solana, manau, kad šios diskusijos rodo, kad dėl esminės Europosužsienio ir saugumo politikos krypties yra platus sutarimas, ir labai dėl to džiaugiuosi.

Norėčiau trumpai pakomentuoti tris aspektus. Pirma – grįžtu prie saugumo apibrėžimoklausimo. Visai nemanau, kad jis per platus. Visos pagrindinės globalios problemos, kuriasturime spręsti dabar ir artimiausioje ateityje, yra susijusios su saugumo politikos aspektu.Net finansinių rinkų krizė turi saugumo politikos aspektą – kaip ir padėtis maisto irbūtiniausių prekių srityje; su šiuo aspektu susiję ir įprastiniai nuogąstavimai.

Vis dėlto nėra jokio pavojaus, kad mūsų užsienio politika taps militarizuota, ar kad EuroposSąjunga taps militarizuota, nes karinis atsakas į šias grėsmes beveik neįmanomas. Jei karinėspriemonės apskritai būtų panaudotos, tai būtų daroma tik siekiant sukurti saugią aplinką,kurioje būtų galima pasiekti tikrųjų tikslų, kurie turėtų būti politinio pobūdžio ir susiję supilietine visuomene. Tačiau turime būti pasirengę abiem atvejams. Privalome pasirengtiabiem atvejams – būtent tokia yra Europos politikos kryptis. Be to, mums išskirtinai lemtaspręsti krizes pasaulyje, nes mes turime daug mūsų strategijų įgyvendinimo priemonių.

Europos Sąjunga gali naudoti ne tik BUSP ir ESGP priemones, bet ir įvairias Bendrijospriemones, pvz., stabilumo ir vystomojo bendradarbiavimo priemones, taip pathumanitarinės pagalbą ir civilinės saugos mechanizmą.

Privalome užtikrinti, kad visada pasirinksime tinkamas priemones, taip pat logišką įvairiųdalyvaujančių šalių sąveiką. Neabejotina, kad vienas didžiausių Lisabonos sutarties – kaiji įsigalios – privalumų yra tai, kad ji labai palengvina šią harmoningą ir veiksmingą sąveiką.

Baigdamas noriu pasakyti, kad svarbiausia – mūsų bendra politinė valia pasinaudoti savogalimybėmis. Galimybės yra, turime tik jomis pasinaudoti. Privalome jomis pasinaudoti


veikdami kartu. Realybė tokia, kad, atsižvelgiant į esamas aplinkybes, pasirinkimo neturime.Paprasčiausiai negalime sau leisti elgtis nenuosekliai ar neefektyviai skirstyti lėšas. Be to,jei norime, kad ES užsienio politika būtų bendra, patikima ir nuosekli, privalome suvienytiir sutelkti savo išteklius ir priemones. Tik tada tapsime lygiaverčiai iššūkiams ir galėsimepateisinti pagrįstas mūsų piliečių ir partnerių viltis.

Labai jums dėkoju.

Javier Solana, vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai . − Gerb. pirmininke,norėčiau atsakyti į du ar tris klausimus, kurie buvo skirti tiesiogiai man. Pirmiausia – įSalafranca Sįnchez-Neyra klausimą.

vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai. (ES) Salafranca Sįnchez-Neyra, įabu jūsų užduotus klausimus atsakau teigiamai, tačiau norėčiau pasakyti, kad pirmiausianorime sužinoti, ar Sutartis bus patvirtinta. Nuo Sutarties ratifikavimo priklausantysklausimai turės palaukti, o susitarimai tikriausiai turės būti sudaromi vėliau.

vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai. (FR) Anna Záborská, mesnagrinėjame šį klausimą. Kadangi Annos Záborskos čia nėra, atsakymą pateiksiu vėliau.

vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai. Agentūroje mes labai rimtaisprendžiame sąveikos klausimus – jūsų klausimas buvo šia tema, ir aš atsakau „taip“. Į kitusklausimus atsakiau kalbėdamas anksčiau.

Aš atidžiai užsirašinėjau pastabas apie visas kalbas ir tikiuosi, kad bėgant laikui – artėjanttiesos akimirkai – ratifikavus sutartį, mes galėsime kartu įgyvendinti kai kurias čia pasiūlytasidėjas. Prieš kalbant pranešėjams, norėčiau dar kartą juos viešai pasveikinti.

Galų gale norėčiau pasakyti, kad visiškai sutinku su tuo, ką savo paskutinėje kalboje sakėKomisijos narys Günter Verheugen, ir prie to neturiu ką daugiau pridėti.

Jacek Saryusz-Wolski, pranešėjas. – (FR) Gerb. pirmininke, sunku apibendrinti šiasdiskusijas keliais žodžiais, bet aš patenkintas jų turiniu. Svarbiausia išvada, kurią galima išjų padaryti – reikalingas Parlamento, Tarybos, Komisijos ir valstybių nariųbendradarbiavimas. Antra – dėl turinio sutariama pakankamai plačiai. Trečia – pripažįstame,kad įgyvendinome daug ypač vertingų dalykų. Galiausiai – pabrėžiame, kad turime dėtidvigubai daugiau pastangų.

Komisijos Pirmininko pavaduotojas Günter Verheugen mums visiškai pagrįstai priminėapie didžiulį Bendrijos politikos, kurią vykdo Europos Komisija, įnašą. Pritariu šiainuomonei, nes be Bendrijos politikos rezultatų integruota užsienio politika būtųnepakankama.

Pirmą kartą manau, kad šios diskusijos yra pasirengimas būsimo dvejas pareigas eisiančioES užsienio reikalų ministro skyrimui.

pranešėjas − Tai verčia mane klausti: ką darysime su šia kūrybine įtampa?

pranešėjas. (FR) … ateityje, kai bus tik viena institucija. Pritariu minčiai, kad mums reikiastipresnės institucijų užsienio politikos turinio požiūriu. Dažniausiai keliamas klausimasyra energijos tiekimo saugumas. Dažniausiai minima šalis ar geografinė vieta – Afganistanas;tai lyg išbandymas Europos Sąjungai ir visai tarptautinei bendruomenei. Keliais klausimaisnuomonės išsiskyrė. Jei šių skirtumų, kurie aštrina mūsų diskusijas, nebūtų, jos būtų šiektiek nuobodžios. Todėl tikiuosi, kad būsimos diskusijos bus tokios pat gyvos ir turtingoskaip šios. Tačiau mes sutarėme dėl pagrindinių principų – tai teikia viltį; taip pat tikiuosi,


kad Taryba, vyriausiasis įgaliotinis ir Komisija, žinoma, labai kukliai prisidedant Parlamentui,ateityje sugebės sukurti dar stipresnę, geresnę ir ambicingesnę Sąjungos užsienio politiką.

Helmut Kuhne, pranešėjas. − (DE) Gerb. pirmininke, ši paskutinė proga kalbėti yragalimybė padaryti tai, ko neturėjau laiko padaryti anksčiau, tai yra – padėkoti Komisijosnariui Günteriui Verheugenui ir Javierui Solanai už puikų bendradarbiavimą su jų personalu,su kuriais galėjau diskutuoti ir iš kurių daug išmokau. Tai turėjo labai teigiamos įtakospranešimui.

Taip pat norėčiau padėkoti visiems komiteto nariams, ypač komiteto pirmininkui ir kitopranešimo pranešėjui Jacekui Saryuzui-Wolskiui. Kartais kaip mokiniai mes siuntinėdavomevienas kitam raštelius – kai mūsų pranešimuose nagrinėjami klausimai kartodavosi – kadišvengtume panašaus teksto rašymo. Tai taip pat labai padėjo.

Norėčiau aptarti dar tris klausimus:

pranešėjas. Pradžioje kalbėsiu angliškai, nes kai kurie kalbėtojai kalbėjo apie Airijoje vyksiantįreferendumą.

Kalbant apie militarizavimą – mano pranešime pateiktas visas puslapis pasiūlymų dėlginklų kontrolės ir nusiginklavimo. Antra – Lisabonos sutartyje išlaikoma kiekvienosvalstybės teisės nedalyvauti ES misijose – ypač karinėse misijose. Lisabonos sutartis niekaipnepažeidžia šios teisės. Buvo labai įdomu klausyti save vadinančių NATO advokataisasmenų nuogąstavimų, kad, Airijai vykdant ESGP politiką, iškils pavojus josnepriklausomybei. Manau, tai labai įdomu.

pranešėjas. (DE) Paskutinis aspektas, kurį minėjo Tobias Pflüger, susijęs su parlamentinepriežiūra. Nežinau, ar šis nesusipratimas sąmoningas, tačiau ir Jaceko Saryuszo-Wolskio,ir mano pranešimo tekste frakcijoms neuždraudžiama naudotis konfidencialia informacija.Formuluotė yra atvira. Parlamentas, siekdamas parengti kokią nors derybų su Tarybapoziciją, pirmiausia turi atlikti namų darbus. Kokio lygmens saugumo leidimus norimesuteikti ir kiek narių turėtų juos gauti? Gali būti, kad visoms frakcijoms bus suteikti tamtikro lygmens leidimai, o kai kurioms frakcijoms – kito lygmens leidimai ir pan. Šią tvarkąpirmiausia turime nustatyti patys, ir mūsų pasiūlymai frakcijoms neužkerta kelio dalyvautišiame procese.

Nežinau, ar tai sąmoningas nesusipratimas, ar tekstas yra toks nesuprantamas – manau,kad tekstas suprantamas – tačiau pirmiausia turime susėsti čia, Parlamente, ir parengti savopačių derybų su Taryba poziciją.

Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2008 m. birželio 5 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

Roberta Alma Anastase (PPE-DE), raštu. – (RO) Norėčiau pabrėžti šio pranešimo svarbąir padėkoti pranešėjui už tai, kad į galutinį tekstą jis įtraukė visus mano pasiūlymus.Atsižvelgiant į Lisabonos sutarties ratifikavimą ir būsimą Europos Sąjungos kompetenciją,būtina apibendrinti bendros užsienio ir saugumo politikos operacijas ir nustatyti jossvarbiausius tikslus 2008–2009 m.

Svarbiausias 2008 m. tikslas turėtų būti Europos kaimynystės politikos stiprinimas. Kalbantapie pranešimo apie Juodosios jūros regiono bendradarbiavimą kokybę – norėčiau pabrėžti,


kad artimiausioje ateityje ją būtina gerinti. 2007 m. buvo nustatoma šiam regionui skirtaES politika; 2008 m. daugiausia dėmesio reikia skirti praktiniam Juodosios jūros sinergijospolitikos taikymui. Taip pat labai svarbu sutelkti visas pastangas ir siekti sėkmingai ir kuogreičiau įgyvendinti Nabucco energijos projektą, taip pat išspręsti regiono konfliktus.

Galiausiai Vakarų Balkanų šalys ir tai, kad jos yra ES kaimynės, turi būti ES užsienio politikosprioritetas. Iš daugelio su šiuo regionu susijusių procesų, kuriuos privalome atidžiai stebėti,norėčiau pabrėžti poreikį veiksmingai apsaugoti mažumų interesus, įskaitant rumuniškaikalbančių gyventojų teises.

Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Noriu pradėti pasveikindamas Jaceką Saryuszą-Wolskįdėl to, kad parengė labai gerą pranešimą. Norėčiau išskirti kelis šiame pranešime pateiktusklausimus. Didžiausią nerimą iš šių klausimų kelia didėjanti ES priklausomybė nuo energijostiekimo iš nestabilių ir nedemokratinių šalių. Pastebime, kad valstybės narės, pasirašydamosdvišalius susitarimus energetikos srityje, visiškai nekoordinuoja savo veiksmų; tai keliagrėsmę ES strateginiams projektams ir verčia jais abejoti. Tokie tam tikrų valstybių veiksmailabai pablogina Europos Sąjungos derybinius pajėgumus ir jos pastangas nustatyti bendrąužsienio politiką.

Norėčiau dar kartą pabrėžti strateginę Nabucco dujotiekio reikšmę ES energijos saugumui,ir paraginti Europos Komisiją ir Tarybą dėti visas pastangas, kad šis projektas būtų rengiamassparčiau.

Atkreipdamas dėmesį į šios Parlamento sesijos metu vykstančią dviejų dienų konferenciją,skirtą Europos kaimynystės politikai, kurios vienas organizatorių esu, norėčiau pabrėžtišios politikos stiprinimo veiksmų svarbą. Neišspręsti konfliktai šalyse, kurių atžvilgiuvykdoma EKP, yra didelis iššūkis ES politikai.

Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad ES užsienio politikos prioritetai turėtų būti rytųkaimynystės politikos stiprinimas, konfliktų provokavimo už mūsų rytinių sienųnutraukimas ir energijos tiekimo užtikrinimas.

Alexandra Dobolyi (PSE), raštu. – Pranešime teisingai atspindėtos mūsų nuomonėsdėl BUSP raidos ateityje. BUSP yra svarbiausias ES užsienio politikos elementas. Teigiamaivertinu Lisabonos sutartimi išorės veiksmų srityje padarytus pakeitimus. Juos įgyvendinusBUSP taps veiksmingesnė ir nuoseklesnė. Naujos Sutartimi nustatytos gairės galėtų padarytiES labiau matomą, tačiau manau, kad būtina nustatyti skirtingus vaidmenis – siekiantužtikrinti, kad skirtingos jų funkcijos prisidėtų prie BUSP nuoseklumo ir veiksmingumo.

Jei norime, kad ES būtų aktyvi jėga tarptautiniuose taikos ir stabilumo procesuose, privalometurėti visas reikalingas priemones; tačiau norint to pasiekti, reikia didesnės valstybių nariųpolitinės valios.

ES vis labiau dalyvauja pasauliniuose procesuose, ir ES misijos veikia visame pasaulyje.Padėdama užtikrinti saugumą ir stabilumą visame pasaulyje, ES daro saugesnį ir savožmonių gyvenimą. Tai geriausias būdas užtikrinti savo saugumą ir skatinti savo vertybes.

Mano nuomone, šių žingsnių kryptis teisinga.

Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PL) Pateiktam pranešimui pritariu. Manonuomone, šis dokumentas yra suderintas ir neskatinantis konfrontacijos.

Šiuo metu labai reikia įvertinti ES užsienio politiką, ypač Lisabonos sutartyje siūlomus šiossrities pakeitimus. Neabejoju, kad ši Sutartis, sustiprindama vyriausiojo įgaliotinio vaidmenį,


ES užsienio politikos srityje sudarys sąlygas vykdyti toliaregiškesnę ir labiau ilgalaikępolitiką. Tai, kad Europos Sąjunga, kaip visuma, yra pagrįsta bendromis vertybėmis, reiškia,kad tos šios vertybės turi atsispindėti jos bendroje užsienio ir saugumo politikoje. Taivienintelis principas, kuris tarptautinėje arenoje ES suteiks patikimumo. BUSP reikalaujavalstybių narių politinės vienybės, taip pat – solidarumo principų laikymosi, ypač rengiantnaująsias ES politines strategijas.

Todėl pritardamas pranešimui taip pat turiu apgailestauti ir esu susirūpinęs dėl to, kadpažanga kuriant bendrą Europos energetikos politiką yra nepakankama. Man taip patnepriimtina, kad kai kurios valstybės narės sudaro atskirus dvišalius susitarimus dėl energijostiekimo iš Rusijos. Tai labai pablogina Europos Sąjungos, kaip visumos, derybines pozicijasir kenkia jos pastangoms sukurti bendrą energetikos politiką. Dar liūdniau dėl to, kad šiosvalstybės narės neseniai kritikavo atskirus susitarimus su JAV dėl vizų, kaltindamos šiuosutarimus sudariusias Vidurio Europos valstybes bendros Europos vizų politikos silpninimu.

Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, Europos Sąjunga tampapasauline veikėja; geriausias to įrodymas – Bendrijos veiksmų geografija. Jums reikia tikpasidomėti 2007 ir 2008 m. Tarybos sprendimais dėl veiksmų, kurie nurodyti HelmutoKuhne‘o pranešime – dėl policijos misijos Afganistane, karinės operacijos Čade, kariniųpajėgų restruktūrizavimo Bosnijoje ir pasirengimo misijoms Kosove ir Bisau Gvinėjoje.

Deja, padėtis šalinant jau kurį laiką pastebimus trūkumus, nėra tokia gera kaip ES misijųgeografija – ES trūksta civilinių taikos palaikymo pajėgų, transporto, skirtingos šalysprisideda nevienodai.

Atsižvelgiant į neseniai gautą informaciją, į diskusijas apie Europos saugumą reikia įtrauktinaują aspektą. Kalbu apie Europos institucijų Briuselyje Liuksemburge ir Strasbūre saugumą.Tai, kad išaiškintos teroristų grupės, kurios savo taikiniais pasirinko ES institucijas, reiškia,kad saugumo klausimas jau ne teorinis. Tai verčia iš naujo įvertinti dabartinius mūsųprincipus. Žinome, kad Europos Parlamento pobūdis toks, kad jis yra lengvai pasiekiamas,ir sunku suderinti institucijos atvirumą ir didesnius saugumo poreikius. Vis dėlto saugumastampa būtinybe, ir tai turi atsispindėti 2009 m. biudžete. Šis klausimas ne toks svarbuskaip kiti pranešime nagrinėjami klausimai, tačiau jis vertas dėmesio.

Marianne Mikko (PSE), raštu. – (ET) Ponios ir ponai, valstybės narės pavieniui negalivykdyti sėkmingos veiksmingos ir saugumo politikos. Dvišalis energetikos ir užsieniopolitikos klausimų sprendimas verčia abejoti mūsų ketinimų rimtumu. Nepriimtina, kadEuropos Sąjungos įtaka tarptautiniuose santykiuose iki šiol mažesnė nei tam tikrų valstybiųnarių. Europos Sąjunga su didelėmis pasaulio valstybėmis, ypač Rusijos Federacija, turikalbėti vienu balsu, kuris išreikštų visų 27 valstybių narių bendrą interesą. Tik tadaAmerikoje ir Azijoje mus laikys lygiaverčiu partneriu.

Teigiamai vertinu tai, kad Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešime pabrėžiama, kad svarbiausias2008 m. tikslas yra Europos kaimynystės politikos stiprinimas. Tai, kad šiandien ir rytojEuropos Parlamente vyksta Europos kaimynystės politikos rytų konferencija, rodo, kad šįtikslą vertiname rimtai. Siekiant Europos Sąjungos saugumo, nedelsiant reikalingi veiksmaikaimyninių šalių demokratizavimo ir konfliktų sprendimo srityse. Privalome padėtiMoldovai spręsti Padniestrės konfliktą.

Kaip Moldovos delegacijos pirmininkė, atkreipiu dėmesį ir į tai, kad Moldovai ir Ukrainailabai svarbi narystės Europos Sąjungos perspektyva. Ši galimybė skatina ekonominesreformas ir demokratizavimą. Be abejo, kol bus įgyvendinti visi trys Kopenhagos kriterijai,


praeis nemažai laiko; vis dėlto Moldova ir Ukraina parodė, kad yra pasirengusioseuropietiškam vystymuisi. Ketvirtasis Kopenhagos kriterijus – ES pajėgumai priimti naujasnares jokiomis aplinkybėmis neturi kliudyti šioms dviem Europos valstybėms tapti EuroposSąjungos narėmis. Plėtra neabejotinai turi tęstis.

Sirpa Pietikäinen (PPE-DE), raštu. – (FI) Dėkoju pranešėjui už puikų, išsamų pranešimą.Pritariu jam, kad svarbu, kad per ateinančius metus Sąjungos bendroje užsienio ir saugumopolitikoje dėmesį reikės nuolat skirti struktūrų ir procedūrų, kurios leis Sąjungai greičiauir veiksmingiau reaguoti į tarptautines krizes, kūrimui. BUSP kertiniai ramsčiai yra civiliniskrizių valdymas ir žmogaus teisių apsauga.

Ratifikavus Lisabonos sutartį ES išorės politikos sričiai vadovaus naujas pareigūnas –Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis. Sutartimi nustatyti pakeitimai suteiks galimybę formuotiveiksmingesnę ir nuoseklesnę užsienio ir saugumo politiką. Pasaulio arenoje ES turi kalbėtiir veikti darniau.

Tačiau tikiuosi, kad būsimuose metiniuose pranešimuose Parlamento pozicija dėlnuoseklesnio ir didesnio ES vaidmens Jungtinėse Tautose bus tvirtesnė. ES yra ekonominėir politinė supervalstybė. Bėgant laikui Sąjungos tarptautinė reikšmė didėjo, ir dabar josužduotis – sukurti žmones ir aplinką gerbiančią pasaulinę organizaciją.

ES privalo skirti laiką ir energiją Viduržemio, Baltijos ir Juodosios jūros regionams – siekiantten vystyti ekonominį bendradarbiavimą, politinį stabilumą ir demokratiją. Ateityje daugiauišteklių reikės Baltijos strategijai įgyvendinti – regione siekiant didesnės sanglaudos irišspręsti regiono aplinkos problemas. Stabilumą ES ir Juodosios jūros regione padidinspagal ES kaimynystės politiką Juodosios jūros regionui teikiama parama ir didesnėintegracija su šiuo regionu.

Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. – (RO) Helmuto Kuhne‘o pranešimas dėl Europossaugumo strategijos ir ESGP įgyvendinimo yra gerai struktūriškai parengtas – jamenustatomos tikros problemos ir siūlomi galimi sprendimai. Manau, kad tokio pobūdžio„kontrolinis“ veiksmų sąrašas bus naudingas pažangos stebėjimo požiūriu. Dėl turinionorėčiau pateikti šias pastabas.

1. Pranešime turėtų būti paminėtas Europos saugumo ir gynybos koledžas, kuris strateginiolygmens mokymų priemonėmis skatina bendrą sutarimą dėl ESGP – ypač atsižvelgiant įSEDE komiteto pirmininko Karlo von Wogau laišką Tarybos generaliniam sekretoriui irvyriausiajam įgaliotiniui Javierui Solanai, kuriame jis parėmė Europos saugumo ir gynyboskoledžo veiklą.

2. Deklaracija dėl ES ir NATO santykių galėtų būti ryžtingesnė – atsižvelgiant į Bukareštevykusiame NATO aukščiausio lygio susitikime priimtą deklaraciją.

3. Pranešime turėjo būti pabrėžta ES ir NATO strateginės partnerystės svarba. Teiginį, kad„stipresnė Europos Sąjunga prisidės prie bendro saugumo“ reikia papildyti sąjungininkųsaugumo nedalomumo principu, kuris būtų taikomas visai ES.

Toomas Savi (ALDE), raštu. – Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešimu dar kartąpatvirtinamas Europos Sąjungos įsipareigojimas siekti JT tūkstantmečio vystymosi tikslų(TPT); ši frazė tapo šiek tiek tuščia, nes nors ji labai dažnai vartojama ES vystymosi politikosdiskurse, pažanga labai nedidelė, ir TPT vis dar nepasiekiami.

Iš visų valstybių narių tik Danija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Švedija oficialiai paramaiplėtrai skiria daugiau nei 0,7 proc. savo BVP, nors 0,7 proc. dydis buvo patvirtintas dar


1970 m. spalio 24 d., tarptautinio vystymosi strategijoje, skirtoje antrajam Jungtinių Tautųvystymosi dešimtmečiui.

Esu įsitikinęs, kad ES, kaip pasaulinės veikėjos, patikimumas turėtų būti svarbus bendrosužsienio ir saugumo politikos aspektas. Prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimas būtų gerapradžia.

ES ir jos valstybių narių įsipareigojimus patvirtinančias daugiažodes deklaracijas turi keistisuderinti ir veiksmingi bendri veiksmai. Mano nuomone, tai galima pasiekti tik sutelkiantišteklius ir įsteigiant vieną ES instituciją, kuri būtų atsakinga už oficialios paramos plėtraikaupimą, paskirstymą ir išmokėjimą.

Esko Seppänen (GUE/NGL), raštu. – (FI) Ratifikavus Lisabonos sutartį ES tapsmilitarizuota, nes į bendrą užsienio ir saugumo politiką bus įtrauktas papildomaskomponentas – bendra saugumo ir gynybos politika. Neprisijungusioms šalims bus sunkuišlaikyti šį savo statusą. Taip atsitiks, kai valstybės narės bus įpareigotos padidinti savokarines išlaidas. Taip atsitiks, jei bus sukurtas naujas ES karinis branduolys – nuolatinis,struktūrinis bendradarbiavimas. Tai ketinama įgyvendinti per šį Prancūzijos pirmininkavimoTarybai laikotarpį.

Deja, Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešime pritariama ES militarizavimui. Pranešimeagresyviai, vadovaujantis vienašališku Lenkijos požiūriu, akcentuojamas energijos tiekimosaugumo klausimas.

20. ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimas

Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas yra Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėlkito ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimo.

Dimitrij Rupel, einantis Europos Tarybos pirmininko pareigas . − Gerb. pirmininke, leiskitetarti kelis žodžius apie būsimą ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimą. Jums leidus, kalbėsiusavo kalba.

einantis Europos Tarybos pirmininko pareigas. (SL) Nors Europos Sąjungos ir JungtiniųAmerikos Valstijų santykiai iš esmės yra dvišaliai, šių santykių poveikis yra globalus.Transatlantinė partnerystė jau ilgą laiką nėra tik ekonominė. Europos Sąjunga ir JAV,spręsdamos neišspręstus klausimus, įskaitant svarbiausias regionines problemas Afganistane,Artimuosiuose Rytuose ir Vakarų Balkanuose, glaudžiai bendradarbiauja ir dvišaliulygmeniu, ir tarptautinėse organizacijose.

Kaip ir visuose santykiuose, Europos Sąjungos ir JAV nuomonės tam tikrais klausimaiskartais skiriasi; tačiau šių skirtumų problemas sėkmingai sprendžiame – jas vertindamikonstruktyviai ir siekdami tarpusavio supratimo. Europos Sąjunga ir JAV yra svarbi – patisvarbiausia sistema, kuri labai veikia tarptautinius santykius. Mūsų nuomonės kartaisskiriasi, tačiau dažniausiai mes bendradarbiaujame – kaip sąjungininkai ir draugai. Daugelismūsų vertybių tos pačios, visą dvidešimtąjį amžių mus sieja istorinis ryšys; galiausiai,baigiantis šaltajam karui ir stiprėjat euroatlantiniams ryšiams, mes buvome kartu.

Kadangi Europos Sąjungai sunkiau susitarti nei JAV, natūralu, kad santykiai nėra paprasti.Tačiau kartais susitarti nepavyksta ir JAV. Jei įvertintume informaciją apie rinkimųkampaniją, pamatytume, kad kartais sunku susitarti net toje pačioje partijoje. EuroposSąjunga yra suvienyta įvairovėje aš tuo didžiuojuosi. Tai taip pat vienas pagrindiniųLisabonos sutarties principų, kuri, tikiuosi, įsigalios kitų metų pradžioje.


Per mūsų – Slovėnijos pirmininkavimo Europos Tarybai laikotarpį daug dėmesio skyrėmetransatlantinių santykių stiprinimui, ypač jų strateginiam aspektui. Turėčiau pažymėti,kad mes jau surengėme daug svarbių susitikimų, pvz., ES ir JAV užsienio reikalų ministrųtrejetų susitikimą, politinių reikalų direktorių susitikimą, ES ir JAV ministrų trejetosusitikimą teisingumo ir vidaus reikalų klausimais, taip pat gegužės mėn. Liublianoje vykusįEuropos ir JAV teisėkūros institucijų susitikimą. Tačiau svarbiausias renginys transatlantiniųsantykių srityje bus ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimas, kuris vyks birželio 10 d.Slovėnijoje, Brdo prie Kranju mieste.

Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad tikimės, jog renginiui bus gerai pasirengta, ir kad jaupadarėme didžiąją darbo dalį. Aukščiausio lygio susitikime taip pat turime galimybępaaiškinti Europos Sąjungos ir JAV partnerystės svarbą plačiajai visuomenei ir parodyti,kad spręsdami svarbiausias regionines ir pasaulio problemas vadovaujamės tomis pačiomisvertybėmis, vykdome produktyvų dialogą ir deriname savo interesus.

Aukščiausio lygio susitikimas suskirstytas į keturias dalis – valstybių vadovų susitikimą,plenarinę sesiją, pietus ir spaudos konferenciją. Valstybių vadovai diskutuos svarbiausiaisregioniniais klausimais – dėl Artimųjų Rytų, Balkanų, Centrinės Azijos, Kaukazo ir Irano;kiti regioniniai klausimai bus svarstomi plenarinėje sesijoje ir per pietus. Derybose taip patbus aptarti kiti globaliniai klausimas – klimato kaita, energetika, derybos su Pasaulioprekybos organizacija, plėtra, sveikata ir saugumas, laisvoji prekyba ir laisvas asmenųjudėjimas.

Plenarinėje sesijoje susitikimo dalyviams bus pirmą kartą pateikta Transatlantinėsekonomikos tarybos pažangos ataskaita; ši taryba įkurta 2007 m., per ES ir JAV aukščiausiolygio susitikimą Vašingtone; Europos Parlamentas joje taip pat svarbus veikėjas – jis,dalyvaudamas, Transatlantinio teisėkūros institucijų dialogo programoje, yra patariamojiinstitucija.

Briuselyje gegužės 13 d. vykusio Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimo pažangosataskaitą pristatys šios tarybos pirmininko pavaduotojai – JAV prezidento patarėjastarptautinių ekonomikos reikalų klausimais Daniel Price ir Europos Komisijos narys,atsakingas už įmones ir pramonę ir Komisijos Pirmininko pavaduotojas Günter Verheugen,kuris šiandien yra čia. Po derybų vyksianti spaudos konferencija bus svarbi aukščiausiolygio susitikimo dalis, nes ji suteiks galimybę pranešti teigiamą žinią Europos ir pasauliovisuomenei apie pažangą transatlantinių santykių ir planuotų bendrų projektų srityse.

Dokumentas, kuris bus patvirtintas aukščiausio lygio susitikime, buvo daugelį mėnesiųsvarstomas Europos Sąjungos ir JAV derybose. Mes rengiame deklaraciją, kuri apims labaidaug transatlantinio bendradarbiavimo aspektų. Be kitų dalykų, joje bus kalbama apieregioninius klausimus, pasaulio saugumą, transatlantinę ekonominę partnerystę ir globaliusiššūkius, įskaitant klimato kaitą ir energetiką. Ketiname – toks ir Tarybai pirmininkaujančiosvalstybės tikslas – parengti glaustą dokumentą, kuriame būtų pateikta aiški politinė žinia;tikiuosi, kad tai man pavyks.

Net ir klimato kaitos klausimu, kurį vertiname skirtingai, radome, tikiuosi, kompromisinįsprendimą. Siūlomame trumpame ir faktais pagrįstame tekste dėl klimato kaitos išlaikomisvarbiausi Europos Sąjungos tikslai, tačiau taip pat atsižvelgiama į JAV požiūrį; nekartosiušiam Parlamentui gerai žinomų dalykų. Deklaracija tobulinama Transatlantinių santykiųdarbo grupėje COTRA; apie derybose pasiektą pažangą gegužės 20 d. buvo informuotasPolitikos ir saugumo komitetas, gegužės 21 d. – nuolatinių valstybių narių atstovų komitetas(korepere), gegužės 26 d. – Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba.


Siekiame nustatyti susitarimo dėl erdvės saugumo pasirašymo datą – šiuo metu ji baigiamaderinti; tada galėsime jį pasirašyti vėliausiai iki mūsų pirmininkavimo Europos SąjungosTarybai laikotarpio pabaigos – birželio mėn. pabaigos. Be to, pritariame, kad būtų kuogreičiau nustatytas „atviro dangaus“ režimas, kuris reikš tolesnį transatlantinio orotransporto liberalizavimą ir naują Europos Sąjungos ir JAV santykių etapą, kuris busnaudingas žmonėms abiejose Atlanto pusėse.

Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija žino, kad kai kurios valstybės narės neįtrauktos į vizųatsisakymo programą, pagal kurią į JAV galima keliauti be vizų. Šiam klausimui visuosesusitikimuose su JAV atstovais ir rengdamiesi aukščiausio lygio susitikimui skyrėme daugdėmesio. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija pasiekė kompromisą, pagalkurį Europos Sąjungos valstybės narės klausimais, už kuriuos Komisija nėra atsakinga,sudarys dvišalius susitarimus.

Ponai ir ponios, užtikrinu jus, kad Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija pasirengimuiaukščiausio lygio susitikimui skirs daug energijos, todėl esu įsitikinęs, kad Slovėnijojevyksiantis aukščiausio lygio susitikimas bus sėkmingas.

Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (DE) Gerb. pirmininke, einantysisTarybos Pirmininko pareigas, ponios ir ponai, Europos Sąjunga šiandien yra svarbi irvertinama daugelio šalių partnerė. Pasaulyje, kuris darosi vis labiau daugiapolis, mesnustatėme strateginę partnerystę su svarbiausiomis partnerėmis. Tačiau su JAV mes turimedaugiau bendra nei su visomis kitomis Europos Sąjungos strateginėmis partnerėmis. Mesprisiimame didelę dalį atsakomybės už sąžiningesnį pasaulį, kuriame visi dalytumėmėsgerove ir kuriame mūsų saugumas būtų patikimai pagrįstas politiniu, ekonominiu,socialiniu, ekologijos ir kariniu požiūriu.

Ši partnerystė yra ir labai ambicinga, ir reikalaujanti sunkaus darbo. Norint ją įgyvendinti,būtina, kad europiečiai tarptautinėje arenoje rodytų daugiau solidarumo, tačiau mūsųdraugai amerikiečiai taip pat turi persvarstyti savo nuostatas, nes partnerystė reiškia, kadpasaulio lyderės vaidmeniu reikės dalytis. Esama padėtis reikalauja atvirumo, kuris reiškiadaugiau nei pernelyg supaprastintos proeuropietiškos, proamerikietiškos, antieuropietiškosar antiamerikietiškos reakcijos.

Būtinas platus suvokimas, kad nedaug kas mus skiria, o jungia labai daug kas. ES ir JAVaukščiausio lygio susitikime bus svarstoma daug svarbių klausimų. Užsienio politikossrityje diskusijos vyks apie ES ir JAV bendradarbiavimą Vakarų Balkanuose – ypač Kosove– ir Artimuosiuose Rytuose. Darbotvarkėje taip pat numatytos diskusijos apiebendradarbiavimą sprendžiant klimato kaitos problemą. Tai labai sudėtingas klausimas,dėl kurio ES ir JAV vis dar labai nesutaria.

Nepaisant to, politinės diskusijos JAV labai pasikeitė, ir jų kryptis darosi mums palankesnė.Europos tikslas – per pasaulines Jungtinių Tautų globojamas derybas pasiekti ambicingą,esminį susitarimą dėl laikotarpio po 2012 m. Tai turėtų būti susitarimas, kuriam labiausiaiindustrializuota pasaulio šalis JAV pritartų.

Į darbotvarkę taip pat įtrauktas energetikos politikos klausimas. Norime pagerintibendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje, taip pat privalome vykdyti konstruktyvųir atvirą dialogą su įprastais ir galimais energijos tiekėjais. Transatlantiniu požiūriu mumsbūtų naudinga keistis patirtimi.

2001 m. rugsėjo 11 d., o gal ir anksčiau, mūsų bendradarbiavimas kovos su tarptautiniuterorizmu srityje tapo svarbiu bendru rūpesčiu. Mes norime pagerinti galimybes keistis


asmenine informacija ieškomų asmenų susekimo tikslais. Tačiau tai reiškia, kad privalomenustatyti bendrus duomenų apsaugos principus ir jų laikytis.

Neišvengiama šio aukščiausio lygio susitikimo tema – bevizis režimas. Praėjusiais metaisįvykdyta JAV vizų atsisakymo programos reforma sudarė sąlygas rasti sprendimą. Valstybėsnarės ir Komisija šiuo klausimu bendradarbiauja – džiaugiuosi galėdamas tai pasakyti;Komisija daugiausia dėmesio skiria Bendrijos kompetencijos sritims.

Privalau aiškiai pasakyti, kad politiniu požiūriu nesuvokiama, kad mes, europiečiai, kuriuosvienija Šengeno sistema, įvažiavimo į svarbiausią valstybę partnerę požiūriu esame vertinamiskirtingai. Todėl primenu JAV prezidentui apie jo pažadą panaikinti vizų režimą.

Jums leidus pakalbėsiu apie ekonominius santykius, kuriuos komentavo Tarybospirmininkas. Praėjusiais metais įkurta Transatlantinė ekonomikos taryba (TET), yra naujapolitinė transatlantinės ekonominės integracijos skatinimo priemonė. Šių ekonominiųsantykių plėtra yra svarbiausias pasaulio ekonomikos aspektas. Šie santykiai yra visopasaulio prekybos ir investicijų traukos centras ir juo bus dar daug metų. Todėl esamepasiryžę, pasinaudodami TET, išspręsti daug metų – 10, 15 ar net 20 metų –neišsprendžiamas problemas, kurios labai kliudo transatlantinei prekybai.

Pirmųjų metų rezultatai geri. Mes sėkmingai išsprendėme pirmąsias, sudėtingas problemas.Svarbiausia – mums pavyko sukurti tokią bendradarbiavimo ir tarpusavio supratimoatmosferą, kokios anksčiau nebuvo. Esu patenkintas, kad galime tikėtis visokerioposEuropos Parlamento, kuris dalyvauja visuose šio bendradarbiavimo etapuose, paramos.Mes palaikome gerus darbinius santykius su visais esamais transatlantinio dialogopartneriais, taip pat esu dėkingas Tarybai už paramą; Taryba ir toliau bus svarbi šio procesodalyvė.

Yra nemažai akivaizdžių rezultatų – pasiekėme pažangos importuojamų prekių saugossrityje; JAV pripažino Europos finansinių ataskaitų teikimo standartus; sutarėme dėl atvirospasaulio investicijoms aplinkos skatinimo, dėl kurio aukščiausio lygio susitikime buspadarytas pareiškimas. Mes jau glaudžiau bendradarbiaujame dėl pasiūlytų teisės aktų irnorime rengti bendrus Europos ir JAV standartus, kad pasaulio rinkose mūsų standartaitarpusavyje nekonkuruotų.

Žengėme svarbų žingsnį link elektros prietaisų saugos taisyklių abipusio pripažinimo; tomes, europiečiai, prašome amerikiečių jau daug metų. Amerikiečiai vėl nagrinėja šį konkretųklausimą; mes nesitikėjome, kad tai nutiks taip greitai. Pradėjome koordinuoti mūsųekonominės politikos interesus trečiosiose šalyse ir tarptautinės politikos srityje.

Iki šiol nėra persilaužimo visų krovinių konteinerių tikrinimo klausimu. Tai kelia didelįnerimą. Todėl prašau jūsų, ponios ir ponai, tinkamai pasinaudoti savo ryšiais kongrese,nes šį sprendimą priėmė JAV Kongresas, o ne JAV vyriausybė – todėl mano pastangos rastisprendimą derybose su JAV vyriausybe daug vilčių neteikia. Kongresas privalo veikti;vyriausybė to padaryti negali. Tikiuosi, kad jūsų ryšiai su Kongresu šiuo klausimu mumspadės.

Komisija pateikė du pasiūlymus dėl Transatlantinės ekonomikos tarybos darbo, susijusiussu vištienos importo iš JAV draudimu. Siūlome šį draudimą importuoti vištieną panaikinti.Jis nepagrįstas nei teisiškai, nei moksliškai. Suprantu, kad diskusijos šia tema kartais buvolabai emocingos, akivaizdžiai nežinant prielaidų ir aplinkybių. Norėčiau visų, norinčių šiatema pasisakyti, pirmiausia gerai ja pasidomėti.


Be to, nustačiau, kad šis klausimas jau daug metų pasirinktinai neįtraukiamas į parlamentinesdiskusijas. Mes negalime leisti įsigalėti protekcionizmui, taip pat neturėtume arogantiškaimanyti, kad visi mūsų sprendimai vartotojams geri, o kitų žmonių sprendimai automatiškaiblogi. Gali būti, kad kitokie nei mūsų sprendimai nėra blogesni. Problemos turi būtivertinamos individualiai. Vien dėl to, kad kas nors yra kitaip, nereiškia, kad yra blogiau.

Jei šios problemos, kuri iš esmės yra nedidelė, bet amerikiečiams labai svarbi, neišspręsime,neturėsime net mažiausios galimybės – sakau tai labai rimtai – derybose su amerikiečiaissvarstyti svarbiausius žemės ūkio politikos klausimus. Pvz., negalėsime jiems pateikti sužemės ūkiu susijusių prašymų. Adresuoju šią pastabą Europos šalių žemės ūkio ministrams,kurie nepritarė šiai iniciatyvai jos net neįvertinę. Jie patys sau labai pakenkė.

Neturiu jokių iliuzijų: visi klausimai, kuriuos svarsto Transatlantinė ekonomikos taryba,yra sudėtingi, ir greitai nieko nepavyks padaryti. Tačiau, jei klausimai bus vertinamiišmintingai ir toliaregiškai, abi pusės juos gali išspręsti. Ši priemonė per daug svarbi irvertinga, kad ją naudotume tuščiai. Be to, ši priemonė vertinga atsižvelgiant į sustojusiasDohos derybas, nors mes labai siekiame, kad pasaulio prekybos derybų ratas baigtųsisėkmingai ir derybų rezultatas būtų naudingas visiems jų dalyviams.

Aukščiausio lygio susitikime baigsime derybų dėl oro transporto susitarimo antrąjį ratą;tai bus dar vienas transatlantinės ekonomikos paskatinimas.

Ponios ir ponai, vertinant bendrai, ES ir JAV santykiai vystosi labai teigiamai. Nepaisantneišvengiamų nuomonių susikirtimų, mūsų santykiai yra konstruktyvūs ir orientuoti įateitį. Tikimės, kad šiame aukščiausio lygio susitikime bus aiškiai pranešta, kad mes esamepartneriai, įsipareigoję prisiimti atsakomybę už transatlantinį regioną ir spręsti pasaulioproblemas – nepaisydami skirtingų teisėkūros institucijų kadencijų ir skirtingų JAVadministracijos, Tarybos, Parlamento ir Komisijos kadencijų.

Būčiau labai dėkingas Europos Parlamentui, jei jis toliau energingai remtų ir skatintų šįprocesą.

James Elles, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, prieš kelias dienas buvomeTransatlantinio teisėkūros institucijų dialogo programos renginyje, ir labai džiaugėmėsšiltu Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos priėmimu.

Diskusijos su kolegomis iš Kongreso parodė, kokia plati tapo JAV Kongreso ir EuroposParlamento transatlantinių susitikimų darbotvarkė: ekonomikos klausimai, apie kuriuoską tik kalbėjo Komisijos narys, politiniai klausimai, kurie gali būti ir ekonominiai, pvz.,klimato kaita, taip pat sudėtingi klausimai, pvz., Afganistano ir platesnės saugumokoncepcijos klausimai. Todėl mes džiaugiamės šiomis diskusijomis, kurios vyksta likussavaitei ir ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimo.

Šiose diskusijose pateiksiu tris trumpas pastabas. Pirma – kai darbotvarkė tokia plati ir jąsudaro tiek daug skirtingų klausimų, kurie labai skiriasi nuo buvusiųjų prieš dešimt metų,mes privalome pradėti kurti bendrus saugumo strategijos principus. Ką tik diskutavomeapie Europos saugumo strategiją. Privalome siekti ilgalaikio ES ir JAV saugumo strategijųsuderinimo, kad problemas galėtume kartu spręsti remdamiesi platesniu pagrindu.

Antra – šiose diskusijose visai nekalbama apie teisėkūros institucijų dialogą. Mes buvomepalikti nuošaly Liublianoje; o po dviejų savaičių Liublianoje vyks aukščiausio lygiosusitikimas. Tai labiau panašu į 19-ojo amžiaus organizavimą, nes nėra tikro ryšio tarpadministracijų ir teisėkūros institucijų dialogų. Kaip nurodoma šiame pasiūlyme dėl


rezoliucijos, šiuo metu planuojame surengti transatlantinę asamblėją, kurioje svarbiausiųES ir JAV teisėkūros institucijų atstovai susitiktų ir kartu svarstytų bendras iniciatyvas.

Paskutinė pastaba yra mano asmeninis pasvarstymas. Kadangi ES, JAV ir NATO kartureikės spręsti minėtas problemas, galbūt būtų neblogai, jei NATO aukščiausio lygiosusitikime Kėlyje, kurį numatyta surengti 2009 m. pavasarį, vyktų ir ES ir JAV aukščiausiolygio susitikimas – tai parodytų, kad NATO, ES ir JAV problemas sprendžia kartu.

Jan Marinus Wiersma, PSE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, savo frakcijos vardunorėčiau padėkoti ministrui ir Komisijos nariui už jų įžangines kalbas. Pritariu Komisijosnario Günterio Verheugeno išvadai, kad atmosfera yra teigiama – geresnė nei prieš keleriusmetus. Žinoma, kai kitų metų pradžioje pareigas pradės eiti nauja vyriausybė, tikimės dargeresnių rezultatų. Tikiu, kad abu kandidatai nori pokyčių, didesnio JAV įnašo į tarptautinįbendradarbiavimą ir daugiašales institucijas. Tai taip pat teikia vilčių, kad Europos Sąjungosir JAV santykiai dar pagerės. Atleiskite man, kad palaikysiu vieną iš dviejų kandidatų;šiandien tapo aišku, kas šie kandidatai bus.

Tačiau darbotvarkėje yra nemažai neišspręstų problemų. Ekonominio bendradarbiavimoklausimo nesvarstysiu, nes Günter Verheugen jau aptarė šį klausimą, šiuo klausimu taippat išsamiai diskutavome prieš dvi savaites. Norėčiau pabrėžti vieną aspektą, kurį aptariauper ankstesnes diskusijas; tai branduolinių ginklų neplatinimo klausimas. Laikas parengtinaują iniciatyvą. Manau, kad JAV turėtų parodyti ženklą, pvz., pasirašyti Visuotiniobranduolinių bandymų uždraudimo sutartį; tačiau yra galimybė sudaryti naujus susitarimusdėl branduolinio kuro ciklo paskirstymo į įvairias šalis. Džiaugiuosi tuo, ką kandidatas įprezidentus John McCain pasakė apie taktinių branduolinių ginklų atitraukimą iš Europos;tai rodo, kad šį klausimą jis vertina rimtai.

Kitas klausimas yra priešraketinės gynybos sistema. Daugiau šiuo klausimu pasakys manokolega Libor Rouček; šis klausimas mums svarbus, nes manome, kad vienašališkai, šiuometu vykstančiomis dvišalėmis derybomis su keliomis NATO narėmis, šio klausimusureguliuoti negalima. Tai Europos problema; ji neigiamai veikia saugumo padėtį Europoje.Ji bent jau turėtų būti apsvarstyta daugiašalėse kompetentingosiose Europos institucijose.Aš pritariu pastaboms dėl to, kad iki šiol nėra sutarimo vizų ir vizų atsisakymo programosklausimu. Mes, žinoma, manome, kad į šią programą turėtų būti įtrauktos visos ES valstybėsnarės, ypač tos, kurios sudaro Šengeno erdvę. Dabar, kai Komisija gali pati pradėti derybas,tikiuosi, kad šiuo klausimu bus pasiekta pažanga.

Baigiant – dar viena pastaba. Vis dar esame nepatenkinti JAV atsakymais į mūsų skundusdėl su ypatingaisiais perdavimais susijusios CŽV veiklos, taip pat dėl to, kad toliau veikiaGvantanamo kalėjimas. Šių problemų išsprendimas yra svarbus bendrųjų konsultacijųdarbotvarkės klausimas.

Anneli Jäätteenmäki, ALDE frakcijos vardu. – (FI) Gerb. pirmininke, svarbu, kad veiktųatviras Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos diskusijų forumas ir vyktų atvirasbendradarbiavimas. Komisijos narys Günter Verheugen taip pat pabrėžė bendradarbiavimosu kongresu svarbą. Praėjusią savaitę turėjau galimybę dalyvauti Europos Komisijosdelegacijos JAV posėdyje. Šis kontaktas yra svarbus. Ten, kaip, aišku, ir visur kitur, vykstaatviros diskusijos sudėtingais klausimais, ir kiekviena šalis, be abejo, pabrėžia su ja pačiasusijusius klausimus. Šios derybos aiškiai rodo viena – JAV akcentuojami saugumo klausimailabai dažnai susiję su ekonominiu ir prekybos protekcionizmu.


Visiškai pritariu Janui Marinusui Wiersmai – aš taip pat apgailestauju, kad ES valstybėsnarės vizų klausimu nebuvo vertinamos sąžiningai ir vienodai. Tikiuosi, kad pasikeitusJAV administracijai, ES jau galės kalbėtis su JAV vienu balsu, ir kad valstybės narės busvertinamos visiškai vienodai.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad Europos ir viso pasaulio žmonės seka pirmąjį kovos dėlBaltųjų Rūmų ratą. Iš tikrųjų ši kova yra puiki JAV demokratijos mašinos iliustracija. ESšiuo požiūriu turėtų pažvelgti į veidrodį. Kalbamės apie kandidatus į svarbiausias ES pareigas.Šiuo klausimu nėra jokio atviro forumo – nekalbant apie demokratinį procesą – o šiospareigos skirstomos prieš rinkimus. Ar galite įsivaizduoti, kad JAV svarbiausiosadministracijos ir politinės pareigos būtų skirstomos prieš rinkimus, kaip vyksta ES? Kitaisžodžiais, iš JAV privalome mokytis daugelyje sričių – bent jau demokratijos srityje.

Cem Özdemir, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FI) Gerb. pirmininke, einantysis TarybosPirmininko pareigas, Komisijos nary, ponios ir ponai, mes norime gerų Jungtinių AmerikosValstijų ir Europos Sąjungos santykių. Tačiau, be kita ko, tam būtina, kad Europos Sąjungakalbėtų vienu balsu. Iššūkiai ir krizės Vakarų Balkanuose, Pietų Kaukazo regione,Artimuosiuose Rytuose ir Afganistane, šiuo metu žiniasklaidoje vykstanti kova su terorizmu,artėjanti maisto krizė, energijos tiekimo klausimai, klimato kaita, ekonominė recesija, taippat finansinių rinkų skaidrumo ir reguliavimo klausimai – sprendžiant visus šiuos klausimusmums vienai kitos reikia, ir dėl to privalome dirbti kartu. Tačiau mes taip pat norimesustiprinti parlamentinę dimensiją – įtraukiant JAV Kongresą ir Europos Parlamentą.

Vienas mūsų piliečiams ypač svarbus klausimas yra – tai sakau visiškai sąmoningai, kaipžmogus, laikantis save transatlantinio bendradarbiavimo šalininku – Gvantanamo įlankoskalėjimo ir visų kitų slaptų kalėjimų pasaulyje uždarymas. Svarbu, kad savo draugamsamerikiečiams paaiškintume, kad likę kaliniai turi būti teismine tvarka apkaltinti arbapaleisti, jei reikia, jiems tinkamai atlyginant už patirtą žalą. Vis dėlto mes taip pat galimeprisidėti prie šios problemos sprendimo – priimdami uigurų tautybės kalinius į EuroposSąjungą ir taip padėdami kuo greičiau baigti šį skandalą.

Kitas mūsų, kaip demokratinių vertybių šalininkų, reputacijai svarbus aspektas yra toks:nors mes sutariame, kad terorizmo grėsmė egzistuoja, turime pabrėžti ir tai, kad šiosdiskusijos vyksta naudojant konstitucijoje numatytas lėšas. Europos Sąjungoje ir JAV,sudarant teroristinių organizacijų sąrašus, teisėtumo reikalavimų nesilaikoma. Todėl šįklausimą taip pat būtina nedelsiant spręsti. Dar kartą pabrėžiu, kad su terorizmu irorganizuotu nusikalstamumu reikia kovoti remiantis pagrindinėmis teisėmis ir bendraiskonstituciniais principais. Tai taip pat taikytina JAV ir Europos Sąjungos vykdomamkeitimuisi asmeniniais duomenimis.

Kitas svarbus aspektas yra klimato kaita, nes ji neigiamai veikia daugelį sričių – nuo maistosaugumo ir energetikos iki vandens atsargų. Todėl aukščiausio lygio susitikime šiamklausimui reikėtų teikti didelę reikšmę. Abu partneriai turėtų sutarti dėl bendro požiūrioį klimato kaitos stabdymą. Atsižvelgdami į ikipramoninio laikotarpio skaičius, turėtumesiekti, kad temperatūra nepadidėtų daugiau nei 2 laipsniais. Reikalaujame, kad pramoninėsvalstybės įgyvendintų savo įsipareigojimus.

Brian Crowley, UEN frakcijos vardu . – Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti einančiajamTarybos Pirmininko pareigas Dimitrijui Rupeliui ir Komisijos nariui Günteriui Verheugenuiuž jų įžangines kalbas šiose diskusijose. Daugeliu požiūrių JAV ir Europos Sąjungos idealaiir tikslai vis labiau panašėja. Per dažnai akcentuojame tai, kas mus skiria. Geografiškai musskiria Atlanto vandenynas, tačiau mus jungiantys dalykai yra mūsų širdyse ir protuose,


mūsų vertybių sistemose ir mūsų įsitikinimuose dėl demokratinės kontrolės ir demokratiniųinstitucijų rėmimo visame pasaulyje.

Privalome iš tikrųjų daugiau nagrinėti, kokie turėtų būti svarbiausi JAV ir Europos Sąjungos21-ajame amžiuje pasauliui siūlomos vizijos aspektai. Kolegos paminėjo daugelį mumskylančių iššūkių, pvz., klimato kaitą, vystymosi tikslus ar bet ką kitą. Tačiau daugiausiadėmesio turėtume skirti taikos ir stabilumo įtvirtinimui konkrečiuose regionuose irvietovėse.

Todėl labai gerai, kad kitas ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimas vyks Liublianoje;Liublianoje pažvelgę į vakarus pamatysime stabilią ir taikią Europos Sąjungą. Pažvelgę įpietryčius pamatysime galimus lūžius ir grėsmės Vakarų Balkanuose. Galime pažvelgti dartoliau ir pamatysime galimus lūžius ir grėsmės Artimuosiuose Rytuose. Todėl manau, kadsvarbu, jog susitikę ir aptardami klausimus daugiausia dėmesio skirtume pagrindiniamsaspektams, nors darbotvarkės bus plačios.

Mano nuomone, pagrindiniai aspektai ir tikslai turėtų būti šie: užtikrinti, kad Ketvertastoliau dalyvautų Artimųjų Rytų taikos procese; užtikrinti, kad būtų remiamas Dohojepasiektas Libano šalių susitarimas dėl padėties Libane; užtikrinti, kad Kosovui ir kitomsVakarų Balkanų teritorijoms būtų suteiktos saugumo garantijos, kurių reikia, kad jųdemokratinės valstybės turėtų stabilią ir taikią ateitį. Tačiau svarbiausia – bendradarbiauti,siekiant būti pasaulio lyderiais, ypač klimato kaitos, energijos ir maisto srityse. Šiuo metupats svarbiausias klausimas ne tik besivystančiose, bet ir išsivysčiusiose šalyse, yra maistokaina ir su tuo susijusios problemos.

Kartu JAV ir ES gali išlaikyti tvirtas pozicijas ir būti stiprios lyderės ateityje.

Dimitrios Papadimoulis, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Gerb. pirmininke, einantysisTarybos Pirmininko pareigas, Komisijos nary, ar galite pasakyti, kuriais klausimais jūsųnuomonė skiriasi?

Europos Parlamentas ragina uždaryti Gvantanamo kalėjimą; neseniai pasirodė informacijaapie laivus – kalėjimus, kurie galėjo užsukti ir į Europos uostus. Ar dėl to ką nors pasakysiteamerikiečiams, ar paremsite su šiuo klausimu susijusius JAV piliečių reikalavimus? Arparaginsite juos nustoti kenkti susitarimui dėl klimato kaitos, nustoti vykdyti vienašališkąbiodegalų politiką ir padaryti nedidelį kompromisą siekiant spręsti esamos maisto krizės,dėl kurios kyla maisto kainos, problemas? Günteri Verheugenai, kadangi esate vienassvarbiausių nuo 1997 m. ES galiojančio draudimo importuoti chloru dezinfekuotusviščiukus panaikinimo šalininkų, leiskite jums pasakyti, kad visi mes, kurie su jumisnesutinkame – o mūsų daug – tai darome, ne dėl nežinojimo, bet dėl to, kad manome, jogvisuomenės sveikatos apsauga yra svarbiau nei verslo interesai. Su jumis nesutinka 21valstybė narė iš 27, jums vieningai nepritaria Europos Parlamentas ir atitinkamas Parlamentokomitetas; net Komisijoje yra labai prieštaraujančių jūsų nuomonei. Tai būtina vertintirimtai – Günteri Verheugenai, privalote pateikti kokius nors argumentus.

Philip Claeys (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, kaip teisingai pažymima bendrojerezoliucijoje, Europos Sąjungos ir JAV partnerystė yra vienas ES išorės politikos kertiniųakmenų. Norint, kad ši partnerystė vyktų, akivaizdžiai reikalinga keliolika susitarimų, pvz.,dėl principo, kad nesikišime į partnerės vidaus reikalus. Apgailestauju, kad per pastaruosiusmetus, taip pat visai neseniai, mūsų partneriai JAV ne visada laikėsi šio susitarimo. Pvz.,Valstybės departamento vadovas dažnai atvirai pasisakė už Turkijos narystę EuroposSąjungoje ir šiuo tikslu darė spaudimą. Toks elgesys nepriimtinas. Tai lyg Europos Vadovų


Taryba ar Europos Komisija siektų Meksikos prisijungimo prie JAV, ar integracijos į JAV.Vien tai, kad Turkija yra NATO narė, nereiškia, kad ji yra pajėgi būti ES nare. EuroposSąjungai NATO yra svarbi, tačiau tai ne tas pats, kas Europos Sąjunga. Tai dvi skirtingosorganizacijos, ir kitą savaitę vyksiantis aukščiausio lygio susitikimas bus gera proga mūsųpartneriams tai draugiškai, bet ryžtingai priminti.

Elmar Brok (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, einantysis Tarybos Pirmininko pareigas,Komisijos nary, manau, kad visiškai aišku – ir tai buvo aiškiai pasakyta įvairiose kalbose –jog Europos Sąjunga ir JAV, remdamosi savo vertybėmis, kaip niekas kitas gali kartu prisidėtiprie taikos ir laisvės pasaulyje.

Tačiau mes žinome, kad kartais mūsų požiūriai skiriasi. Kartais JAV vienašališka politikayra labai nemaloni, tačiau viena šio vienašališkumo priežasčių – mūsų silpnumas. Todėltikros partnerystės sąlygos yra geresnė Europos politika JAV atžvilgiu, vidinė stiprybė irvieninga užsienio ir saugumo politika. Įsteigus Transatlantinę ekonomikos tarybą turimepriemonę, padedančią sutelkti mūsų bendrus interesus šioje konkrečioje srityje.

Todėl man labai liūdna, kad gali nepavykti susitarti dėl viščiukų, kad JAV prezidentas dėlšios problemos priverstas skambinti telefonu ir kad mes nerodome noro šiuo klausimudaryti nuolaidų. Privalome įvertinti, ar ši situacija vertinama perdėtai; šiuo metu galimesukurti transatlantinės rinkos plėtros, kuri padėtų mums nustatyti savo bendrus interesuspasaulyje, įgyvendinti standartus, ir – kaip teisingai pasakė James Elles – į šią veiklą įtrauktiParlamentą, pagrindus. Komisijos narys Günter Verheugen jau pastebėjo, kad daugeliosektorių teisės aktai jau yra paveikti, todėl abiejų šalių parlamentai turėtų būti iš ankstoįtraukti į šį procesą – siekiant kontroliuoti padėtį ir kartu įgyvendinti šiuos standartuspasaulyje.

Jei norime šiuos ketinimus įgyvendinti ir išlaikyti pažangą tarp šių metų rinkimų JAV irkitų metų rinkimų Europos Sąjungoje, mums reikės susitarti dėl klimato kaitos, organizuotonusikalstamumo, migracijos ir daugelio kitų problemų, kurias, siekdami geresnio pasaulio,galime išspręsti tik kartu. Todėl su savo draugais amerikiečiais turėtume glaudžiaubendradarbiauti.

PIRMININKAVO: Mario MAUROPirmininko pavaduotojas

Libor Rouček (PSE). - (CS) Ponios ir ponai, savo kalboje aptarsiu vieną Europos Sąjungosir JAV santykių aspektą – JAV priešraketinės gynybos sistemą. Mano tėvynėje Čekijoje,kurioje siekiama įrengti šios gynybos sistemos elementą – radarų bazę, šiam planui nuolatprieštarauja du trečdaliai piliečių. Čekijos žmonės mano, kad priešraketinės gynybos sistemanėra susijusi tik su JAV ir Čekijos dvišaliais santykiais – jie mano, kad priešraketinės gynybosir ginklų neplatinimo klausimai veikia visą Europos saugumą. Todėl dar kartą raginu Tarybągalų gale sukurti ES valstybių narių dalyvavimo diskusijose šiuo klausimu platformą. Taippat noriu pasinaudoti galimybe ir paraginti JAV šiuo metu nepasirašyti sutarčių dėlpriešraketinės gynybos sistemos elementų įrengimo Europoje. JAV ir Europa šiuo metuturi spręsti daug svarbesnes problemas: kovoti su teroristais, užtikrinti energijos tiekimosaugumą, spręsti visuotinio atšilimo, Afganistano ir daug kitų problemų. Todėl dirbkimekartu kaip partneriai, kad šias problemas išspręstume. Problemų, kurias nebūtina spręstineatidėliotinai ir kurios šiuo metu mus skiria, o ne vienija, sprendimą galime atidėti.


Sophia in 't Veld (ALDE). - Gerb. pirmininke, Komisijos narys Günter Verheugen ką tikpaprašė Europos Parlamento, kad jis pasinaudotų savo ryšiais su Kongresu siekiant spręstivisų konteinerių tikrinimo problemą. Labai gerai – manau, kad būsime laimingi, galėdamiįsipareigoti; tačiau manau, kad atsilyginant Parlamentas galėtų būti labiau įtrauktas į pvz.,transatlantinės duomenų apsaugos programą, nes per pastaruosius pusantrų metų institucijųdarbuotojai sprendė šį klausimą už uždarų durų, lyg tai būtų tik techninis klausimas, o neklausimas, susijęs su mūsų piliečių laisvėmis ir pagrindinėmis teisėmis. Tai ne diplomatųreikalas. Komisijai ir Tarybai laikas šį klausimą perduoti Europos Parlamentui.

Kitas klausimas susijęs su tuo, ką kitą dieną paskelbė JAV valdžios institucijos – suelektronine leidimų keliauti išdavimo sistema. Norėčiau išgirsti, ar aukščiausio lygiosusitikime su JAV atstovais Taryba ir Komisija ketina iškelti šį klausimą. Susidaro įspūdis,kad iki šiol veikia saugumo priemonių kratinys, kurias ES aklai kopijuoja – elektroniniaileidimai keliauti, keleivių vardų registras (angl. PNR), skubios informacijos apie keleivįsistema (angl. API), vizos, vizų atsisakymas. Laikas vietoje to pradėti kalbėti apie nuoseklią,veiksmingą ir proporcingą saugumo priemonių sistemą.

Taip pat norėčiau išgirsti, ar aukščiausio lygio susitikime su JAV atstovais Taryba ir Komisijaketina iškelti toliau pateiktus klausimus. Jie paskelbė, kad – tikiu, kad iki rugpjūčio mėn.– JAV ketina reikalauti oro ir vandens vežėjų iš kiekvieno keliautojo surinkti 10 pirštųatspaudų ir per 24 val. juos pateikti Vidaus saugumo departamentui. Ketinu pateiktiatitinkamą klausimą, taip pat norėčiau žinoti, ar Taryba ir Komisija man pritaria, kadvežėjams neturėtų būtų užkraunamos teisėsaugos institucijų ir saugumo užduotys, ir arjos ketina įsikišti.

Galiausiai vizų atsisakymo tema norėčiau pateikti konkretų klausimą. Daug kartų klausėme,bet atsakymo negavome: ar ketinate iškelti klausimą dėl nepriimtino draudimo ŽIVužsikrėtusiems asmenims įvažiuoti į JAV.

Mirosław Mariusz Piotrowski (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, neseniai EuroposParlamentas patvirtino rezoliuciją, kurioje ragina JAV visų ES valstybių narių piliečiamspanaikinti vizų režimą ir laikytis abipusiškumo principo.

JAV piliečiai gali laisvai keliauti į visas ES šalis, tačiau vizų į JAV nereikia tik kelių EuroposSąjungos šalių piliečiams. Tai rodo, kad tam tikros pilnavertės ES valstybės narės vertinamosnevienodai. Deja, šiam klausimui ES institucijos, kurios dažnai per daug stropiai vertinakitus dalykus, skiria nepakankamai daug dėmesio. Atsidūrėme keistoje padėtyje, pvz.,Lenkijos piliečiai vis dar vertinami kaip galimi ekonominiai migrantai, nors jau praėjo labaidaug laiko, nuo tada, kai jų tikslas buvo JAV. Galiausiai jie gali dirbti ES, kuri atvėrė jiemssavo darbo rinkas. Nėra jokių ekonominių ir tikrai jokių politinių priežasčių, kodėl jienegalėtų keliauti į JAV be vizų.

Privalome tikėti, kad kitame ES ir JAV aukščiausio lygio susitikime ES šalys ryžtingai pateiksšį pasiūlymą ir galų gale jį išspręs.

Jana Bobošíková (NI). - (CS) Gerb. pirmininke, atsižvelgiant į tai, kad Komisijos narysGünter Verheugen įtikinamai kalbėjo apie gerovę, tikiuosi, kad aukščiausio lygio susitikimepirmiausia bus stengiamasi pažaboti kylančias maisto kainas. Tikiuosi, kad bus imamasipolitiškai korektiškų priemonių reaguojant į tai, kad dešimt milijonų žmonių šiais metaismirs iš bado, o dar šimtas milijonų dar labiau nuskurs. Tuo metu Europoje pienas pilamasį kanalizaciją, o rapsai ir cukranendrių, kurios šiuo metu žydi laukuose, stiebai bus pilamiį transporto priemonių kuro bakus. Dėl didelių subsidijų ir importo tarifų pelningiau auginti


biodegalų žaliavas nei javus, nors gerai žinoma, kad jei šalys biodegalams paskelbtųmoratoriumą, kviečių kainos iš karto nukristų 10 proc., o kukurūzų – 20 proc. Gerb.pirmininke, manau, kad po savaitės Liublianoje vyksiančiame susitikime, taps aišku, arEuropos Sąjunga ir JAV ketina prisiimti savo globalius įsipareigojimus, ar ketina tik toliaupopulistiškai juos aptarinėti. Atsižvelgiant, į tai, kad jų žemės ūkio politikos rezultatai yrabaisūs, jos turėtų kuo greičiau panaikinti beprasmes žemės ūkio subsidijas, kvotas ir muitotarifus ir nustoti remti biodegalus.

Jerzy Buzek (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, mes kalbame apie svarbiausią EuroposSąjungos partnerę; daugeliu klausimų mūsų nuomonė skiriasi, tačiau mes esame artimesniJAV nei bet kokiai kitai užsienio šaliai. Tačiau keliais globaliais klausimais, kurie susiję suvisa mūsų planeta, mūsų požiūris skiriasi.

Europos Sąjunga kovą su visuotiniu atšilimu padarė savo veiklos vėliava – tai svarbiausiasklausimas visoms Tarybai pirmininkaujančioms šalims – buvusioms ir būsimoms. JAVsutinka, kad klimato kaitą pirmiausia sukelia žmogaus veiksmai, tačiau nenori prisiimtikovos su klimato kaita naštos. Mes, Europos Sąjunga, priešingai – priėmėme labai griežtątaršos ribojimo programą. Šį programa labai ypatingai paveiks mūsų ekonomiką. Mes taipnusprendėme, nes norime, kad kiti prie mūsų prisijungtų. Tai mūsų tikslas, nes vieniplanetos neišgelbėsime.

JAV yra didžiausia teršėja šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis pasaulyje. Didžiausiąteršėją įtikinus prisiimti bendrus įsipareigojimus galima pasiekti visuotinį susitarimąPoznanėje ir Kopenhagoje; tik pasiekus tokį susitarimą mūsų programa riboti taršą nebusbeprasmė. Todėl manau, kad šiuo metu pats svarbiausias, ko gero, vienintelis svarbusEuropos Sąjungos tikslas yra diskusijos šia tema su JAV, savo projektų pristatymas jiems,taip pat jų įtikinimas per kitus klimato konvencijos susitikimus bendrai veikti tarptautinėjearenoje.

Ana Maria Gomes (PSE). – (PT) Paskutinis ES ir JAV susitikimas G. W. Bushoprezidentavimo laikotarpiu vyks birželio 10 d. Šį laikotarpį visam laikui suteršė neteisėtainvazija į Iraką ir niekšybės Abu Ghraibe, Gvantaname ir slaptuose kalėjimuose. Poaštuonerių metų ėjimo atgal galėsime su palengvėjimu atsidusti. Per aštuonerius prarastusmetus buvo galima veiksmingai, vadovaujantis demokratijos vertybėmis ir žmogausteisėmis, kovoti su terorizmu. Tai prarasti metai taikos Artimuosiuose Rytuose siekimopožiūriu, kovos su organizuotu nusikalstamumu požiūriu, nusiginklavimo ir branduolinioginklo neplatinimo požiūriu.

Tačiau mes žinome, kad demokratų kandidatas yra Barack Obama, todėl viltis grįžta. BarackObama pažadėjo pritarti Branduolinių ginklų neplatinimo sutarčiai ir netgi pritarė visiškobranduolinio nusiginklavimo tikslui. Tai savo ruožtu paveikė jo oponentą iš Respublikonųpartijos, kuris, bandydamas prilygti Baracko Obamos pozicijai, pridėjo, kad jis pritariataktinių branduolinių ginklų atitraukimui iš Europos. Tai rodo, kad JAV yra kritinė masė,kuri pasirengusi keisti strategiją.

Europa privalo kuo anksčiau kreiptis į naują administraciją ir pasiūlyti rengti bendrasstrategijas, skirtas 2010 m. Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties persvarstymokonferencijai ir visoms priemonėmis, kuriose svarstomi pasaulio saugumo ir ginklųneplatinimo klausimai, įskaitant derybas su Iranu. Šiuo požiūriu labai svarbūs EuroposParlamento ir JAV kongreso narių kontaktai, kurie turėtų būti intensyvesni.


Gerb. pirmininke, JAV negali toliau viena kovoti su šios dienos grėsmėmis ir užkirsti keliąnaujoms. Tačiau ji vis dar nepakeičiama. Esame užtikrinti, kad prezidentas Barack Obama– tikiuosi, kad prezidentu taps jis – priims iššūkius ir Europa galės prisidėti prie ilgalaikiodaugiašalės sistemos stiprinimo.

Dariusz Maciej Grabowski (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, problemos didėja visamepasaulyje. Vienas pavyzdys – blogėjanti ekonominė padėtis. Kitas pavyzdys – prieigos priežaliavų ir jų kainų, taip pat maisto kainų didėjimo naudojimas politiniais tikslais. Trečiaspavyzdys – terorizmas. Ketvirtas pavyzdys – lokalūs ginkluoti konfliktai. Nė viena valstybėnegali viena išspręsti šių problemų, taigi būtinas ES ir JAV dialogas ir bendradarbiavimas.

Yra ir kita monetos pusė – tai ekonominė ir politinė Europos Sąjungos ir JAV konkurencija.Todėl svarbiausiais klausimais reikalingi atitinkami susitarimai – siekiant, kad šikonkurencija neskaldytų. Susitarimai ypač būtini ekonomikos sferoje. Pasaulis neturėtųbūti spekuliacinio kapitalo ir žaliavų monopolijų įkaitas. Europa neturi pritarti Al Goreidėjai, kad visuotinį atšilimą reikia mažinti savo verslo sąskaita.

Atsižvelgdama į būsimą JAV prezidentų kaitą, Europa turi nustatyti jai svarbiausius politikosklausimus ir pateikti pasiūlymus, kaip juos spręsti.

Dushana Zdravkova (PPE-DE). - (BG) Būdama naujos ES valstybės narės atstovė irDelegacijos ryšiams su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis narė, norėčiau kalbėti apieTransatlantinio teisėkūros institucijų dialogo, kuris prieš kelias dienas vyko susitikimeLiublianoje, svarbą.

Norėčiau padėkoti už į darbotvarkę įtrauktus klausimus; akivaizdu, kad kai kurių naujųES valstybių narių problemos yra Europos ir jos institucijų darbotvarkės dalis; tai leidžiamanyti, kad esame saugomi ir kad ginami svarbiausi mūsų interesai.

Tačiau pirmiausia noriu kalbėti apie plačiai aptariamas saugumo priemones. Tarp jų –reikalavimai dėl vizų, taip pat reikalavimas skenuoti visus krovinius.

Šios priemonės neigiamai veikia laisvą mano šalies piliečių judėjimą, o pirmiausia – jaunimogalimybes turėti tokias pat teises, kokias turi jų bendraamžiai kitose šalyse; jos taip patsukuria ekonomines problemas tokioms šalims, kaip Bulgarija, kurių uostai sąlyginai mažiir kurios, privalėdamos įsigyti naujus tikrinimo įrenginius, turės nešti sunkia finansinęnaštą.

Dėl šių priemonių šie uostai bus priversti atsisakyti krovos, kuri bus nukreipta į didesniusuostus. Tai neabejotinai pablogins regionų ekonominę padėtį, pvz., Varnos miesto, iš kurioesu kilusi, ir kitų Juodosios jūros regionų padėtį.

Per susitikimus, kurie buvo surengti siekiant aptarti vizų klausimus, pranešiau kolegomsiš JAV Kongreso, kad padėtis Bulgarijoje visai kita, nei buvo prie 10 ar 15 metų, kai daugjaunimo vykdavo į JAV, ir kad sumažėjo atmestų prašymų išduoti vizą skaičius. Tai priežastispradėti naują šių dviejų šalių dialogą.

Vis dėlto, manau, kad Bulgarija turi vykdyti bendrą ES politiką ir reikalauti, kad,vadovaujantis apibusiškumo principu, būtų taikomos visų Europos Sąjungos piliečiųapsaugos priemonės. Tuo pat metu mūsų kolegos iš JAV turėtų suprasti, kad mums kylatos pačios saugumo problemos, kurias turime spręsti dirbdami kartu, o ne kliudydamivieni kitiems. Todėl pritariu rezoliucijai ir būsimam susitikimui.


Helmut Kuhne (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, iš esmės teigiami santykiai su JAVnereiškia, kad negali būti interesų ir nuomonių skirtumų. Manau, kad lygiavertė partnerystėįmanoma tik tada, jei vadovaujamais šiuo principu. Tik tada galime sėkmingai kovoti suantiamerikietiškumu.

Dėl to mes, Europos Parlamento Socialistų frakcija, pritariame tiesioginiam dialogui suJAV tais saugumo politikos klausimais, kurie patenka į Europos Sąjungos kompetencijossritį. Norėčiau pateikti porą pavyzdžių šiuo klausimu: vakarų vertybių patikimumaskovojant su terorizmu, taip pat stabilizavimo ir atstatymo klausimai.

Dėl šių priežasčių mes prieštaraujame ES atviroms ar slaptoms sąsajoms su JAV nacionalinesaugumo strategija, kurias savo pranešimo dėl saugumo strategijos pakeitimuose, dėl kuriųbalsuosime rytoj, siūlo Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europosdemokratų frakcija, kadangi visiškai aišku, kad joks JAV prezidentas niekada nesutiks, kadtrečioji šalis – nepaisant to, ar ji yra ES – kartu pasirašytų šią nacionalinę saugumo strategiją.Kodėl turėtume prisirišti prie šios strategijos neturėdami jokių garantijų? Tai nelygiossąlygos, todėl mes joms nepritariame.

Atanas Paparizov (PSE). - (BG) Gerb. pirmininke, norėčiau išreikšti paramą siūlomaibendrai rezoliucijai ir aptarti du klausimus – kaip ir per teisėkūros institucijų dialogąLiublianoje. Tai klimato kaita ir energetika; šiais klausimais JAV ir Europa turėtųbendradarbiauti glaudžiau.

Tikiuosi, kad siekiant šio tikslo ir artėjant JAV prezidento rinkimams atsiras daugiaugalimybių. Ypač tikiuosi, kad JAV Kongresas imsis atitinkamų teisėkūros veiksmų ir taipsudarys sąlygas Kopenhagos konferencijoje priimti globalius sprendimus. Kitaip, jei ESvienintelė įgyvendins Europos Komisijos pasiūlymus dėl klimato kaitos, tai labai blogaipaveiks tokias šalis, kaip, pvz., Bulgarija, nes sumažės jų gaminių ir eksportokonkurencingumas.

Kalbant apie energetikos sektorių – mūsų bendradarbiavimas neturėtų apsiriboti tikšvariomis technologijomis ir su jomis susijusiu fondu – jis taip pat turėtų apimtibranduolinės energetikos sritį, kuri pasaulyje, ypač tokiose šalyse, kaip Kinija ir Indija,darosi vis svarbesnė. Šioje srityje galime būti partneriai tik tuo atveju, jei Europos Sąjungaį savo politiką atviriau įtrauks branduolinės energetikos klausimus.

Peter Skinner (PSE). - Gerb. pirmininke, norėčiau pakomentuoti tris aspektus. Pirmiausia– sutinku su Komisijos nario teiginiu – daugiausia dėmesio skirkime Transatlantinėsekonomikos tarybos veiklai ir darbui, kurį galime joje padaryti. Privalome parodyti, kadgalime labai rimtai spręsti tam tikrus klausimus, ir padaryti pakeitimus, kad būtų panaikintosbet kokios kliūtys, labiausiai palaikančios valstybinį protekcionizmą. Kalbu ir apie vištieną,ir labai liūdna šiuose Rūmuose girdėti nuomonę, kad draudimo neturėtume panaikinti.

Antra – turime remti pozityvią darbotvarkę, tačiau taip pat ginčytis sudėtingais klausimais,pvz., dėl klimato kaitos. Didelė pažanga pasiekta finansų srityje, ir aš tikiuosi, kad į klausimų,kuriais padaryta pažanga, sąrašą bus galima pridėti ir draudimo sektorių.

Galiausiai nemažai pavyko pasiekti neseniai Liublianoje vykusiame transatlantiniamedialoge. Buvo daug diskusijų ir susitarimų ir, kaip ir kolegos, manau, kad šiuos susitarimusdabar reikia išvystyti iki lygmens, nustatyto 1997 m. bendroje Hjustono deklaracijoje.

Corina Creţu (PSE). - Gerb. pirmininke, norėčiau paminėti kelis klausimus, kurie, tikiuosi,bus įtraukti į birželio 10 d. vyksiančio aukščiausio lygio susitikimo darbotvarkę.


Kalbant apie Kosovą – akivaizdu, kad niekas nenori, kad Balkanuose žlugtų nauja valstybė;todėl Rumunija jau daug metų dalyvauja regiono stabilizavimo veiksmuose. Labiausiaisusirūpinę esame dėl organizuoto nusikalstamumo, prostitucijos ir prekybos žmonėmis,narkotikais ir ginklais; tikiu, kad naujos Kosovo institucijos labiau stengsis pažaboti šiuosreiškinius.

Taip pat manau, kad labai svarbu atidžiai stebėti, kad būtų saugoma vietos kultūra, ypačtame regione esantys stačiatikių vienuolynai.

Kitas klausimas yra vizų visiems į JAV keliaujantiems Europos piliečiams suteikimas.Norėčiau padėkoti Komisijos nariui Günteriui Verheugenui ir ministrui Dimitrijui Rupeliuiuž šio klausimo iškėlimą. Kaip matome, esame labai solidarūs – nepaisant mūsų politinėspriklausomybės. Privalau pasakyti, kad buvau labai nustebęs, kad per susitikimą Liublianojekolegos iš Kongreso teigė, kad už šį klausimą atsakingas Valstybės departamentas, oPrezidentas G. W. Bush teigė, kad visa atsakomybė tenka Kongresui. Tikiuosi, kadLiublianoje atsakymas bus galiausiai pateiktas.

Galiausiai norėčiau pabrėžti maisto kainų ir skurdo klausimą.

Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Ponios ir ponai, kai Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugoskomiteto delegacija 2007 m. liepos mėn. lankėsi Vašingtone, supratau, koks svarbus JAVir Europos Sąjungos bendradarbiavimas.

Manau, kad jei būtų vykdoma bendra ES ir JAV politika muito tarifų, intelektinėsnuosavybės, standartų abipusio pripažinimo ir suderinimo srityse, būtų galima sukurtinaują transatlantinės prekybos erdvę, kuri būtų naudinga ir abiejų šalių verslininkams, irvartotojams. Kadangi šiuo metu Parlamente svarstoma žaislų direktyva, būtų labai naudinganustatyti bendrą politiką ir žaislų saugos srityje. Esu tikra, kad Europos Sąjungaitransatlantiniame dialoge atstovaujantis Komisijos narys Günter Verheugen šiuo klausimugali daug pasiekti.

Ponios ir ponai, tikiuosi, kad po ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimo ES vizų atsisakymoprograma bus taikoma visiems ES piliečiams, taip pat ir mano šalies Slovakijos piliečiams.

Stolojan, Theodor Dumitru (PPE-DE). – (RO) Gerb. pirmininke, leiskite padėkotiKomisijos nariui Günteriui Verheugenui, kad į ES ir JAV aukščiausio lygio darbotvarkęįtrauktas vizų klausimas, kuris rūpi ir mano šalies piliečiams, kuriems Europos Parlamenteatstovauju. Be to, reikalauju, kad JAV prisidėtų prie Europos Sąjungos pastangų sprendžiantklimato kaitos problemas; kitaip Europos įmonės pateks į nepalankią padėtį, palyginti suJAV įmonėmis.

Dimitrij Rupel, einantis Europos Tarybos Pirmininko pareigas . – (SL) Norėčiau atsakyti įtris klausimus, kuriuos laikau svarbiausiais.

Pirmiausia norėčiau atsakyti į Liboro Roučeko klausimą dėl priešraketinės gynybos skydo.Liboro Roučeko užduotas klausimas ne visai patenka į Europos Sąjungos kompetencijossritį, kadangi jis susijęs su dviejų atskirų Europos šalių – Čekijos ir Lenkijos – dvišaliaissusitarimais su JAV.

Aš asmeniškai norėčiau, kad šie klausimai būtų svarstomi NATO ir Europos Sąjungoje,tačiau šiuo metu tai neįmanoma. Kaip sakiau, tai dvišalis klausimas, kuris, žinoma, yrašiuos susitarimus sudarančių šalių kompetencijos reikalas.


Kalbant apie vizų atsisakymo programą, kuri buvo labai kritikuojama, ir šiuose Rūmuosedažnai svarstoma: dėl šios programos taikymo išplėtimo – tikimės, kad pagal susitarimądėl dviejų greičių principo, patvirtinto ES ir JAV teisingumo ir vidaus reikalų ministerijųsusitikime, greitai bus pasiekta pažanga.

Šiuo metu sutarta, kad JAV nacionalinės kompetencijos klausimais derėsis su valstybėmisnarėmis, o Europos Sąjungos kompetencijos klausimais – su Komisija. Tai jau sakiauanksčiau, įžanginėje kalboje. Todėl tikimės, kad vizos atsisakymo programa iki 2008 m.pabaigos bus taikoma didesniam valstybių narių skaičiui. Šiuo metu programa vis darnetaikoma vienuolikai šalių.

Gerb. pirmininke, norėčiau tarti kelis žodžius apie klimato kaitą. Klausimas – ar pakankamaipadarėme spręsdami šį klausimą ar problemą. Teigiamai vertinu, tai, kad mūsųpirmininkavimo Tarybai laikotarpiu klimato kaitos ir energetikos klausimais įvyko dusvarbūs susitikimai: pirmas – aukšto lygio dialogas klimato kaitos, švariosios energijos irtvariosios plėtros klausimais; antras – strateginė energetikos apžvalga.

Vis dėlto norėtume, kad JAV šioje srityje parodytų daugiau ryžto; mes, Europos Sąjungosatstovai, savo ruožtu stengsimės įtikinti savo draugus iš JAV, kad europiečiai ir amerikiečiaipasaulyje privalo veikti sutartinai. Šiuo metu kai kuriais klausimais mūsų nuomonės labaiskiriasi.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad Europos Sąjunga tvirtai laikosi nuomonės, kad klimatokaitos klausimas turi būti sprendžiama Jungtinėse Tautose. Šioje diskusijoje galiu pasakytitiek.

Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (DE) Gerb. pirmininke, poniosir ponai, trumpai aptarsiu du klausimus. Pirmiausia – bendradarbiavimą saugumo klausimas,kurį labai glaustai apibūdino Sophia in 't Veld ir kurio esmė – kaip rasti tinkamą pusiausvyrątarp JAV saugumo reikalavimų ir mūsų siekio užtikrinti savo piliečių asmeninę laisvę irteises.

Norėčiau jums, Sophia in 't Veld, aiškiai pasakyti, kad Komisija visiškai pritaria jūsųnuogąstavimams, o aš, žinoma, pranešiu atitinkamiems kolegoms apie jūsų kritiką dėlskaidrumo šiame procese trūkumo ir paraginsiu jį užtikrinti didesnį skaidrumą.

Prieš priimdami sprendimą dėl principų, kuriais vadovaudamiesi šiais klausimaisbendradarbiausime, kalbėsimės su amerikiečiais. Jei nebus susitarta dėl šių principų, varguar bus galima susitarti dėl konkrečių klausimų. Ši tema, be abejo, bus viena iš kitos savaitėssusitikime nagrinėjamų temų.

Nejaučiu malonumo vėl kalbėdamas apie vištieną, bet šį klausimą paminėjo keletaskalbėtojų. Visada gerai žinoti, apie ką iš tikrųjų kalbame. Labai svarbu žinoti, kad šiuoatveju kalbame ne apie maisto saugą. Jau daugelį metų kompetentinga Europos maistosaugos tarnyba aiškina, kad iš JAV importuota vištiena vartotojams nekelia nė mažiausiopavojaus. Kalbame ne apie veterinarijos problemą; tai išimtinai prekybos politikosklausimas, kurį reikia spręsti vadovaujantis šiuo požiūriu: kokie mūsų interesai ir kaipgeriausiai galime apginti savo interesus? Manau, kad pasakiau tai, ką norėjau jums pasakyti.

Komisijoje nuomonės nėra skirtingos. Privalau pasakyti, kad Komisija jau nuo pradžiųaiškina, kaip neleisti, kad kokia nors keista diskusija taptų našta, ir kaip išvengti problemos.


Pirmininkas. − Vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalimi, man buvoperduoti šeši pasiūlymai dėl rezoliucijos (1) .

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj.


Magor Imre Csibi (ALDE), raštu. – (RO) Kaip ENVI komiteto pirmininko pavaduotojas,skatinu ES atstovus, dalyvausiančius susitikime su JAV pareigūnais, išnagrinėti sprendimus,susijusius su klimato kaita.

Klimato kaita yra globali problema, kurią turime spręsti pasaulio mastu. Šiuo požiūriuEuropoje imamasi veiksmų. To paties tikimės ir iš mūsų kaimynų kitoje vandenyno pusėje.Džiaugiuosi, kad po 2012 m., nustojus galioti Kioto protokolui, JAV prisijungs prietarptautinės bendruomenės pastangų.

Taip pat teigiamai vertinu tai, kad JAV prezidentas galiausiai pripažino, kad, siekiantsumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, reikalingi nauji teisės aktai. RaginuES atstovus apsvarstyti, kiek iš tikrųjų reikėtų sumažinti taršą, kad būtų galima sustabdytivisuotinį atšilimą. Negalime sutikti, kad šiuo požiūriu mums reikia teisės aktų ir kad pasiekęnorimus skaičius mes grįšime atgal.

Būsimos diskusijos dėl bendradarbiavimo sistemos klimato kaitos klausimais turi būtipagrįstos realiais tyrimais apie atsinaujinančios energijos šaltinius. Kalbu daugiausia apiepirmos kartos biodegalus. Būtina išlaikyti nedidelį jų naudojimo ir nedidelį išmokų lygmenį.Taip apsaugosime bioįvairovę ir išvengsime maisto produktų kainų augimo, kurį sukeliatai, kad žemės ūkio reikmėms naudojama mažiau žemės.

András Gyürk Gyürk (PPE-DE), raštu. – (HU) Už kelių dienų vyksiantis ES ir JAVaukščiausio lygio susitikimas mums yra gera proga įvertinti transatlantinių santykiųvystymąsi svarbiausiose srityse. Mes manome, kad svarbus darbotvarkės klausimas turibūti bendradarbiavimas energetikos srityje.

Energijos tiekimo saugumas toliau lieka svarbiausiu abiejų šalių tikslu. Plačiai žinoma, kaddidžiausi ištekliai yra šalyse, kurios nesilaiko demokratijos reikalavimų. Būtent dėl tožmogaus teisų ir konstitucingumo srityje reikalingi bendri veiksmai ir nuolatinės pastangos.Svarbu pabrėžti, kad demokratijos principų plėtra taip pat reiškia didesnė energijos tiekimosaugumą.

Be to, vykdant būsimą bendradarbiavimą, dar daugiau dėmesio reikia skirti kovai su klimatokaita. Labai sveikintina, kad JAV įsipareigojo prisidėti prie naujos sistemos sukūrimo poKioto susitarimo galiojimo pabaigos. Europos Sąjungos valstybės narės ir JAV privalo būtilyderės ir siekti, kad labiausiai išsivysčiusios šalys iki šių metų pabaigos susitartų dėlsvarbiausių tarptautinio susitarimo aspektų. Tai, kad JAV neseniai buvo pasiūlytaspriemonių, skirtų mažinti taršą, paketas, rodo, kad Vašingtonas nori būti aktyvus kovossu klimato kaita veikėjas.

Dėl naftos kainų, kurios pasiekė anksčiau neįsivaizduojamą lygį, energetikos politikossrityje labai svarbūs bendri tarptautiniai veiksmai. Esame įsitikinę, kad JAV ir Europa šiojesrityje turi neišvengiamai prisiimti atsakomybę.

(1) Žr. protokolą.


Gábor Harangozó (PSE), raštu. – Per pastaruosius metus ES ir JAV santykiai daugelyjesričių pasikeitė – daugeliu klausimų bendradarbiavimas stiprėja. Neseniai vykusios derybosdėl keliautojams iš ES taikomų vizų išdavimo apribojimų panaikinimo – nepaisant sėkmingųrezultatų – rodo, kodėl siekdami sėkmingų JAV ir ES derybų turime vengti dvišaliųsusitarimų, kurios iš tikrųjų pablogina ES, kaip visumos, derybinius pajėgumus.

27 valstybių narių susitarimas, pagrįstas Sąjungos ir valstybių narių kompetencijospaskirstymu, buvo iš tikrųjų būtinas, siekiant paremti bendrą ES vizų politiką. Būtinaužtikrinti, kad Bendrijos kompetencijos srityse būtų išlaikomi ES susitarimai su strateginėmispartnerėmis, pvz., JAV. Mano nuomone, tai naudinga abiem partnerėms. Tai iš tikrųjųvienintelis būdas užtikrinti, kad pagal vizų atsisakymo programą visiems mūsų piliečiamsbūtų suteiktas bevizis režimas ir jų pasų požiūriu jie būtų vertinami vienodai – kaip ir ESpiliečiai.

Tunne Kelam (PPE-DE), raštu. – Dabar geras laikas aiškiai ir atsakingai pabrėžti, kadES ir JAV partnerystė yra ne tik patikimų ir efektyvių ES užsienio veiksmų pagrindas, betir tai, kad tik glaudus abiejų partnerių bendradarbiavimas ir jų veiksmų koordinavimas galileisti jiems tapti svarbiausiais globalaus pasaulio veikėjais ir stabilumo ir demokratijosužtikrintojais.

Tai vienintelė Europos Sąjungos partnerė pasaulyje, kuri taip pat gerbia pagrindines laisvės,teisinės valstybės ir žmogaus teisų apsaugos vertybes.

Dabar pats laikas po žalos, kurią padarė invazija į Iraką, visiškai atkurti normalųbendradarbiavimą ir abipusį pasitikėjimą. Šis klausimas ryškiai suskaldė ir pačią ES.

Todėl primygtinai raginu abi partneres nedelsiant užbaigti Transatlantinės ekonominėstarybos darbus. Galimybes išspręsti šias problemas labai pagerintų bendras požiūris įklimato kaitos problemas. Tai pasakytina ir apie Irano problemą. Ir JAV, ir ES turi susitartidėl bendros strategijos dėl Irano – kad Irane būtų sustabdytas pasirengimas branduoliniųginklų kūrimui.

Galiausiai mums reikia stipresnės ir iš naujos apibrėžtos ES ir NATO partnerystės, kuritaip pat pagerins mūsų bendradarbiavimą Afganistane.

Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. – (FI) Gerb. pirmininkas, Komisijos nary, ketinuaptarti du klausimus, į kuriuos aukščiausio lygio susitikime ES turėtų atkreipti dėmesį.Globalūs iššūkiai reiškia, kad Vakarai pirmiausia turi būti nuoseklūs ir atsakingi.

Pirmiausia Sąjunga turėtų vykdyti konstruktyvias diskusijas dėl JAV vaidmens klimatopolitikos srityse. Pasaulis turi pusantrų metų – kad iki susitikimo Kopenhagoje pakeistųsavo kryptį. Viena vertus, privalome skatinti JAV nustatyti planus dėl klimato teisės aktų.Turime pabrėžti, kad visuotinės klimato kaitos problemos sprendimas yra pasaulinė mažaianglies junginių išmetanti ekonomika. Tai reiškia, kad turi būti suderinti ir per tam tikrailaiką integruoti skirtingų šalių anglies rinkų mechanizmai. JAV regioninės išmetamųjųteršalų prekybos sistemos suteikia vilties.

Kita vertus, turime pripažinti, kad mūsų partnerė kovoje su klimato kaita yra geresnė neijos reputacija. ES turėtų pasinaudoti JAV patarimais ir pripažinti, kad jos pastangos vystantšvariąsias technologijas yra sėkmingos. Sąjunga šioje srityje dar turi daug ką nuveikti. JAVrodo kelią – pasiūlydama įkurti tarptautinį fondą, skirtą ekologiškoms technologijomsremti. ES ir JAV bendradarbiavimas taip pat svarbus siekiant nustatyti prisitaikymo prieklimato kaitos priemones.


Antra – aukščiausio lygio susitikime reikėtų pabrėžti bendras vertybes, kurių laikytis esameįsipareigoję: demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principus. Privalome išdrįstipaklausti, kaip pagrindinės mūsų vertybės yra įgyvendinamos Vakarų pasaulio politikoje.Ar pasaulio lyderių veiksmai, pvz., kova su terorizmu, gerai atrodo dienos šviesoje? Kadangiterorizmas yra bendra grėsmė ES ir JAV, kovos su juo priemonės turi būti kontroliuojamos.

Kartais globalios politikos retorikoje ir kasdieniame pasaulyje užmirštama apie tai, kadmūsų vertybės įpareigoja ne kitus, o mums pačius – nesvarbu, ar kalbame apie VakarųBalkanus, ar apie Afriką.

Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. – Būsimas ES ir JAV aukščiausio lygiosusitikimas abiem transatlantiniams partneriams suteiks galimybę rasti bendrą požiūrį įabiem šalims svarbius klausimus. Mūsų žemynų civilizacija ir praeitis bendra. Privalomeužtikrinti, kad šių santykių mazgas būtų kuo stipresnis, kad galėtume pasiekti tikslus, kuriene tik svarbūs abiem šalims, bet ir būtini pasauliui. Vieni iš klausimų, kuriuos ES ir JAV,siekdamos taikos, tvarumo ir pagarbos žmogaus orumui visame pasaulyje, turi kartu spręsti,yra didėjantys ir ypatingi besivystančios ekonomikos šalių energijos poreikiai ir konfliktai.Vienas sėkmingų šių santykių pavyzdžių – NATO; šią organizaciją visi turėtume remti irstiprinti, nes ji užtikrino taiką Europoje ir sukūrė stipresnius ES ir JAV ryšius.

21. Vienos minutės kalbos svarbiais politiniais klausimais

Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas yra vienos minutės kalbos svarbiais politiniaisklausimais.

Emmanouil Angelakas (PPE-DE). – (EL) Gerb. pirmininke, ES neseniai kilo triukšmasdėl taikios branduolinės energetikos, visų pirma skirtos Europos energijos poreikiamspatenkinti, plėtros.

Nekontroliuojamas naftos kainų augimas, didėjanti paklausa besivystančios ekonomikosšalyse, regioniniai neramumai naftą išgaunančiose šalyse, taip pat tai, kad atsinaujinančiosenergijos šaltiniai ar gamtinės dujos patenkina tik nedidelę dalį Europos energijos poreikių,sukėlė problemų. Dėl to svarstomas branduolinių jėgainių statymo klausimas.

Europos piliečiams nerimą kelia daug klausimų. Ar galima užtikrinti saugų branduoliniųjėgainių veikimą? Ar veikia tinkamos ankstyvojo įspėjimo sistemos, skirtos užtikrinti, kadveiklos problemų atveju apie tai būtų tinkamai pranešta. Galiausiai – kokio saugumo yrabranduolinių atliekų tvarkymas? Dėl visų šių priežasčių manau, kad, Europos Parlamentoiniciatyva ir bendradarbiaujant su Komisija, galėtų būti vykdomas naudingas dialogas,kuris leistų Europos piliečiams padaryti nedviprasmiškas išvadas. Raginu Tarybaipirmininkausiančią Prancūziją padaryti šį klausimą svarbiu savo darbotvarkės punktu.

Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). - (BG) Gerb. pirmininke, gerbiamieji kolegos,norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į klausimus, dėl kurių esame įsipareigoję siekdami EuroposSąjungos ir viso pasaulio ateities. Tai prekyba vaikais.

Ši problema išlieka ir 21-ajame amžiuje, aukštųjų technologijų ir pažangos amžiuje; ji perdaug nežmoniška ir žiauri, kad ją būtų galima ignoruoti ar painioti su kitomis problemomis.Prekyba vaikais egzistuoja. Ji yra pasikėsinimas ne tik į žmogaus teises, bet ir į ateitį.

Visų vaikų gyvenimas yra šventas, ir jo naikinimas yra nusikaltimas žmonijai. Prekybosvaikais pasekmės baisios. Tai šiuolaikinė vergija. Ji reiškia fizinį ir psichinį smurtą, seksualinįišnaudojimą, žmogžudystes.


Kad kuo labiau sumažintume šio reiškinio mastą, privalome suvienyti savo pastangas irvykdyti bendrą politiką. Europos Komisija vaikų strategijos sistemoje turėtų nustatytiatskirą programą ir veiksmų planą ir imtis priemonių, reikalingų, kad būtų sukurtos bendrosstruktūros ir politika.

Cristian Silviu Buşoi (ALDE). – (RO) Gerb. pirmininke, gerbiamieji kolegos, Europospriklausomybė nuo vandenilinių degalų importo didėja, naftos kainos pasiekė pavojingąlygį, o Europos Sąjunga darosi vis labiau pažeidžiama OPEC šalių ir Rusijos.

Energijos srityje užsienio reikalai turi būti tvarkomi bendromis pastangomis. Valstybiųnarių ir trečiųjų šalių dvišaliai susitarimai privalo stiprinti bendrą Europos poziciją, o neją silpninti. Italijos, Vengrijos ir Bulgarijos su Rusija pasirašyti susitarimai dėl Pietų srauto(angl. South Stream) dujotiekio, kuris ekonomiškai nepagrįstai aplenkia Rumuniją, statyboslabai neigiamai veikia Europos energetikos politikos nuoseklumą; tokios politinės strategijosvalstybės narės turėtų vengti. Tikėjausi, kad Europos Komisija griežčiau pasmerks šią padėtį.

Kalbant apie energijos tiekimo saugo teisės aktus, kurie turėtų būti priimti kitą šių metųpusmetį – manau, kad turėtume siekti panašių rezultatų kaip ir teisės aktų paketo dėlenergetikos ir klimato kaitos atveju. Turi pradėti veikti „kalbėjimo vienu balsu“ principas,o Komisija turėtų pasiūlyti susitarimų su trečiosiomis šalimis mechanizmą – galbūtvadovaudamasi susitarimų branduolinės energijos srityje pavyzdžiu. Jei norime rezultatų,privalome veikti kartu.

Milan Horáček (Verts/ALE). – (DE) Gerb. pirmininke, praeitą sekmadienį reakcinginacionalistai žiauriai sumušė homoseksualus, dalyvaujančios taikiame susibūrime, taipmūsų sąmonėje dar kartą įvirtindami Rusijos, kaip nelaisvos šalies, vaizdinį. Rusijoje gėjaiir lesbietės vis dar masiškai diskriminuojami. Prieš kelerius metus susibūrime buvo sumuštasir suimtas Vokietijos žaliųjų politikas Volker Beck. Akivaizdu, kad Rusijos pilietinėvisuomenė yra labai blogai organizuota.

Birželio mėn. pabaigoje Sibire bus deramasi dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo. Esamedėkingi Rusijos ir kitų autokratinių režimų žmonėms, nes jų dėka energijos tiekimosaugumo klausimas neužgožia kitų sričių. Naujojo susitarimo pagrindas turi būti žmogausteisės ir pagrindinės laisvės.

Dariusz Maciej Grabowski (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, Lenkijos laivų statybospramonės gali būti visiškai uždaryta, kadangi Europos Komisija reikalauja grąžinti lėšas,kurios buvo suteiktos kaip valstybės pagalba. Dėl to tūkstančiai prie Baltijos jūros dirbančiųdarbuotojų praras darbus, o dešimtys tūkstančių Lenkijos ir kitų ES šalių gamyklų, kuriosdirba su laivų statyklomis, darbuotojų bus be darbo.

Europos Komisija slepiasi po laisvos konkurencijos šūkiu ir nenori sau pripažinti, kadvisame pasaulyje kylant kainoms kai kurie ekonomikos sektoriai turi būti apsaugoti – taipelgiasi Azijos šalys. Europos Komisija nenori prisiminti, kad Vokietijos vyriausybės rytinėmsVokietijos žemėms, įskaitant prie Baltijos jūros esančias laivų statyklas, skyrė daugiau neipusę milijardo markių valstybės paramos.

Aš klausiu, ar žmonės ir vieta, kurioje prasidėjo „Solidarumo“ judėjimas – nuo kurioprasidėjo Berlyno sienos griūtis ir Europos išlaisvinimas – turi kentėti dėl neteisingo Briuseliosprendimo, priimto spekuliantų, kurie siekia pasipelnyti iš laivų statyklų laužo ir žemės,naudai. Reikalaujame, kad Europos Komisija priimtų sprendimus, kurie leistų išgelbėtiLenkijos laivų statybos pramonei ir jai vystytis.


Věra Flasarová (GUE/NGL). - (CS) Ponios ir ponai, kadangi gauname daug Vokietijos,Nyderlandų, Belgijos ir Čekijos veisyklų, kurios prekiauja egzotiškais paukščiais, prašymų,norėčiau, kad pritartume Komisijos reglamento (EB) Nr. 318/2007 persvarstymui arbagrįžtume prie pradinių 2005 m. klausimų. Šie pakeitimai iš esmės susiję su draudimu įSąjungą importuoti laukinius egzotiškus paukščius. Atsižvelgiant į realią mažų paukščiųveisimo padėtį, nustatytų importo sąlygų įgyvendinti neįmanoma. Akivaizdu, kad nustatantminėtas normas buvo pasinaudota žiniasklaidos isterija, sukelta dėl paukščių gripo. ES turikarantino sistemą, kuri užkerta kelią žmonėms pavojingoms paukščių ligoms. Dažnaiveisėjai padėdavo įvairių rūšių gyvūnams grįžti į laukinę aplinką. Jie laikosi įstatymų,saugančių nykstančias rūšis, įtrauktas į Konvencijoje dėl tarptautinės prekybos nykstančiųrūšių laukine fauna ir flora (angl. CITES) nustatytus sąrašus. Draudimas tik sukeliaatsakomuosius veiksmus ir bandymus jį apeiti. Suaktyvės juodoji rinka, suklestėskontrabanda ir pakils paukščių kainos. Dėl to taip pat padidės pavojus sveikatai. Jei laikomasinormų ir išbandytų veterinarijos teisės aktų, įskaitant Vašingtono konvenciją dėl tarptautinėsprekybos nykstančių rūšių laukine fauna ir flora, nėra jokio reikalo toliau taikyti šįreglamentą.

Urszula Krupa (IND/DEM). – (PL) Norėčiau pasinaudoti Europos Parlamento susirinkimuir išreikšti protestą dėl to, kad Lenkijos vyriausybei pavaldus Nacionalinio aplinkos apsaugosfondas neteisėtai panaikino savo sutartį su fondu „Lux Veritatis“ dėl investicijų į geoterminiusšaltinius Torunėje, paskelbdamas, kad didelės pastarojo fondo investicijos nebuskompensuotos. Aplinkybės rodo, kad šis sprendimas priimtas politiniais sumetimais irprieštarauja ne tik Lenkijos, bet ir Bendrijos teisės aktams; tai rodo, kad kovos su žmonėmis,kurie laikomi politiniais priešais, vardan nesilaikoma įstatymų ir neleidžiama remtiatsinaujinančios energijos gamybos, o tai taip pat pažeidžia fundamentalų ES principą dėlnediskriminavimo dėl politinių ar religinių priežasčių. Buvę Nacionalinio aplinkos apsaugosir vandens valdymo fondo vadovai teigia, kad fondo „Lux Veritatis“ prašymas buvonuodugniai išnagrinėtas ir pripažintas visiškai netenkintinu.

Irena Belohorská (NI). - (SK) Ponios ir ponai, norėčiau jums pranešti apie neseniaiJungtinėje Karalystėje įvykusį incidentą. Slovakijos pilietis, kuris legaliai dirbo JK, keturiomisdienomis pavėlavo perregistruoti savo transporto priemonę; dėl šio nusižengimo JK policijagrasino sunaikinti jo transporto priemonę. Per apklausas policija elgėsi ksenofobiškai irįžeidžiamai, naudodamasi tuo, kad šis žmogus prastai moka anglų kalbą. Buvo nepagrįstaikonfiskuoti visi jo dokumentai; vietoj oficialaus jo transporto konfiskavimo akto jam įteiktalaikraščio skiautė, o jo turimi dokumentai – Europos automobilio draudimo pažymėjimasar Slovakijoje išduoti dokumentai nebuvo priimti. Dėl pažeidimo – tik pažeidimo – JKpolicija ir valdžios institucijos grasino jo transporto priemonę atiduoti į metalo laužą.

Noriu padėkoti kolegai Chrisui Daviesui už pagalbą tiriant šį apgailėtiną atvejį, taip patkitiems Parlamento nariams iš JK, kurie domėjosi šiuo atveju. Tikiu, kad tokie JK policijosveiksmai yra išimtinis atvejis ir kad toks požiūris į legaliai Jungtinėje Karalystėje dirbantįasmenį yra labiau išimtis nei taisyklė. Transporto priemonės grąžinimo terminas baigėsivakar, ir mes vis dar neturime informacijos, ar transporto priemonė nebuvo sunaikinta.Bet kuriu atveju – mūsų pilietis vis dar neatgavo savo transporto priemonės, nors JKinstitucijoms buvo pateikta visa reikalinga informacija.

Petya Stavreva (PPE-DE). - (BG) Gerb. pirmininke, Europos Parlamento nariai, podešimties dienų, 2008 m. birželio 14 d., Bulgarija pagerbs Alexanderio Stamboliiskio –valstybės veikėjo, reformatoriaus ir žemdirbių judėjimo lyderio – atminimą ir gyvenimodarbą.


1919 m. jis pradėjo valdyti Bulgariją, kuri prieš tai patyrė dvi nacionalines nelaimes; savopastangas jis skyrė valstybei, šalies modernizacijai ir demokratiniam atsinaujinimui. Per1923 m. įvykusį valstybės perversmą jis buvo nuverstas. Jis buvo žiauriai nužudytas, betne jo idėjos apie laisvą ir nepriklausomą Bulgariją, prisidedančią prie Europos kūrimo irintegracijos.

Alexanderio Stamboliiskio valstybės valdymo pamokos ypač svarbios šiandien, po tragiškosjo mirties praėjus 85 metams, Bulgarijai esant Europos Sąjungos nare. Nacionalinių interesųapsauga didelėje Europos Sąjungoje, nacionalinės tapatybės išsaugojimas kartu su sparčiuprisitaikymu prie naujos realybės turėtų mus sutelkti, nes esame suvienytos Europospiliečiai, kuriems vertybės nėra tuščia sąvoka, o elgesio, požiūrio ir socialinio reagavimobūdas.

Iliana Malinova Iotova (PSE). - (BG) Gerb. pirmininke, Bulgarijos veiksmų programasdėl ES lėšų gavimo 2007–2012 m. Komisija patvirtino vienas pirmųjų.

Vakarų Europa privalo pripažinti, kad naujosios valstybės narės, įgyvendindamos šiasprogramas, susiduria su įvairiais sunkumais. Problemos įvairios – nuo informacijos trūkumoir ES lėšų naudojimo pažeidimų, netgi piktnaudžiavimo jomis; šios problemos neaplenkėnė vienos ES valstybės narės.

Bulgarijos vyriausybė lėšų panaudojimą laiko svarbiu uždaviniu. Dėl to įvykdytos radikaliosvisų už ES lėšas atsakingų institucijų reformos. Bendram proceso koordinavimui užtikrintipaskirtas ministro pirmininko pavaduotojas.

Nepatenkinami lėšų panaudojimo rezultatai tapo argumentu įnirtingoje šalies opozicijoskampanijoje; opozicija nuolat stengiasi diskredituoti šalį – net čia, Europos Parlamentoplenarinių posėdžių salėje.

Pranešimai apie tai, kad anoniminiai šaltiniai prognozuoja, kad liepos mėn. pasirodysiantiKomisijos ataskaita dėl padėties Bulgarijoje bus katastrofiška – nors ji dar nepradėta rengti– rodo, kad jie daromi šalies vidaus politikos tikslais, tačiau jais prie problemų sprendimoneprisidedama. Gaila, bet jais tik menkinamas geras mano šalies vardas. Noriu labai aiškiaipaskelbti, kad Bulgarijos valstybė atitinkamose srityse imasi radikalių priemonių, ir yratvirtai pasiryžusi esamas problemas išspręsti.

Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. pirmininke, tikriausiai žinote, kad Strasbūre esančiuoseEuropos Parlamento pastatuose yra daugiau asbesto, nei buvo iš pradžių manyta. Nuo2004 m. vyksta atnaujinimo ir asbesto pašalinimo darbai; akivaizdu, kad tai daroma, kaipastatai yra naudojami. Mano požiūriu, toks elgesys neprotingas ir pavojingas, nes betkokio darbo su asbesto turinčia struktūra metu į atmosferą patenka kancerogeninėsmedžiagos.

Mano nuomone, kol iš pastatų bus tinkamai pašalintas visas asbesto ir kenksmingosmedžiagos, Europos Parlamentas neturėtų naudoti Strasbūre esančių pastatų. Visuomenėssveikatos ir skaidrumo tikslais reikalauju, kad šių Rūmų pirmininkas kuo greičiau paskelbtųišsamų pranešimą apie asbesto pašalinimą iš Strasbūre esančių Europos Parlamento pastatų.

Willy Meyer Pleite (GUE/NGL). – (ES) Gerb. pirmininke, visa Europos Sąjunga šiuometu išgyvena didelę žuvininkystės krizę; dėl to Europos institucijos privalo nedelsdamosreaguoti. Manau, kad būtina sukurti trišalį komitetą, kurį sudarytų valdžios institucijos,profesinės sąjungos ir laivų savininkai.


Siekdami kartą ir visiems laikams išspręsti problemas, negalime taisyti spragas; privalomeparengti išsamų, struktūrišką pasiūlymą, kuriame būtų nagrinėjami visi šio sektoriauskrizės aspektai. Mes, aišku, pasisakome už atsakingą žvejybą; privalome išspręsti produktųrinkodaros problemas; būtina spręsti įgulų trūkumo laivynuose problemas, užtikrintisąžiningus darbo santykius ir darbo santykių problemų sprendimo būdą.

Manau, kad šiuo metu labai reikalinga Europos Parlamento parama siekiant rasti šios krizėssprendimą, nes ji veikia ir užimtumą, ir mes turime sugebėti išspręsti iškilusias problemas.

Gerard Batten (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, Londone mano rinkimų apygardojegyvenantis Budd Margolis man pranešė, kad jo giminaitė iš Lietuvos Rachel Margolis išleidosavo atsiminimų knygą, kurioje aprašomas jos gyvenimas per Antrąjį pasaulinį karą. Jipabėgo iš Vilniaus geto ir bendradarbiavo su partizanais, kovojančiais su naciais. Lietuvosvaldžios institucijos pasinaudojo jos atsiminimais kaip įrodymu persekiojant likusius gyvusžydų partizanus, kurie kaltinami karo nusikaltimais. Tarp jų – buvęs Izraelio holokaustocentro direktorius Yitzhak Arad ir Jidiš instituto prie Vilniaus universiteto bibliotekininkėFania Brancovskaja.

Lietuva įsipareigojusi persekioti likusius gyvus Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlius, tačiauiki šiol jai to padaryti nepavyko. Kai kurie žmonės Lietuvoje žydų tautybės partizanus,kurie kovojo su vokiečiais ir jų kolaborantais, laiko išdavikais.

Daugelio mano rinkimų apygardoje gyvenančių žydų ir ne žydų vardu klausiu: ar teisingapersekioti žydus, kurie kovojo su naciais, kai žydų žudikai lieka nenubausti.

Jim Allister (NI). - Gerb. pirmininke, visoje Europoje visiškai pagrįstai protestuoja žvejai– dėl labai didelių degalų kainų. Kai kurios vyriausybės vykdo savo įsipareigojimus; kaikurios, pvz., mano šalies vyriausybė, savo įsipareigojimų neįvykdė.

Mes turėtume vykdyti bendrą žuvininkystės politiką, tačiau daugelyje Europos regionųbendra politika nevykdoma. Mano rinkimų apygardoje vietiniai mažų tralerių savininkaiper dieną už kurą sumoka daugiau nei 2000 EUR. Jų prašymai suteikti trumpalaikę pagalbąbuvo neišgirsti, nors vietos ministrė turi įgaliojimus pagal valstybės pagalbos taisyklesišmokėti de minimis pagalbą. Ji gėdingai atsisakė tai padaryti. Vis dėlto Prancūzijos ir Ispanijosvyriausybės ėmėsi veiksmų.

Kaip galima vykdyti veiksmingą bendrą žuvininkystės politiką, kai toks didelis būtiniausioprodukto – kuro kainų skirtumas? Smerkiu ministrės Michelle Gildernew abejingumą irraginu ne tik suteikti trumpalaikę pagalbą, bet ir sukurti ilgalaikę žuvininkystės sektoriausstrategiją.

Jim Higgins (PPE-DE). - (GA) Gerb. pirmininke, Airijos vyriausybė ketina pradėtiįgyvendinti nacionalinę plačiajuosčio ryšio programą. Plačiajuosčio ryšio nėra 10 proc.šalies teritorijos; didžioji dalis šios teritorijos yra regione, iš kurio esu kilęs – vakaruose irvidurio dalyje. Nors plačiajuostis ryšys plinta, jo plėtros greitis nepatenkinamas ir neatitinkaEuropos Sąjungos vidurkio.

Airijoje plačiajuosčiu ryšiu galima naudotis 86 proc. miestų teritorijų, kaimo vietovėse šidalis daug mažesnė. Reikia ką nors daryti. Mes pavydime šalies šiaurei, kurioje plačiajuostisryšys yra visose vietovėse. Norėčiau, kad Europos Komisija padarytų spaudimą Airijosvyriausybei, kad mes galėtume pasiekti Lisabonos darbotvarkėje nustatytus tikslus.


Cătălin-Ioan Nechifor (PSE). – (RO) Netrukus Europos Komisija paskelbs ataskaitasapie Rumunijos ir Bulgarijos pažangą vykdant teisingumo sistemos reformas.

Šiandien, nuo įstojimo į ES praėjus pusantrų metų, vis daugiau nepatenkintų asmenųEuropos lygmeniu kalba, kad iki šiol padaryta pažanga, palyginti su prisiimtais tikslais, yraneryški. Nors kai kurie ekspertai teigia, kad Rumuniją ir Bulgariją į Europos Sąjungą reikėjopriimti daug anksčiau, manau, kad Komisija ir Parlamentas turi toliau padėti šiomsvalstybėms ir jas remti.

Atsižvelgiant į tai, kad kitais metais vyks rinkimai į Europos Parlamentą, esu įsitikinęs, kadateinantys mėnesiai Bulgarijai ir Rumunijai bus svarbiausi, norint visiškai įrodyti, kad josvertos narystės ES.

Marco Cappato (ALDE). - (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau iškelti kalbinėsdiskriminacijos Parlamente klausimą. Yra tik angliška EP narių kompiuterių sąsaja. Judėtimūsų kompiuterių operacinėse sistemose ir prieiti prie failų galima tik mokant anglų kalbą.

Taip visiškai diskriminuojami EP nariai, kurie nori tiesiogiai dirbti savo kompiuteriais, betnemoka anglų kalbos. Tai yra kalbinio autoritarizmo problema, kuria mūsų draugai išEsperanto judėjimo bando išspręsti Jungtinėse Tautose; tiksliai nežinau, kokias problemassprendžia frankofonijos judėjimas, bet manau, kad viena jų yra būtent ši. Gerb. pirmininke,tikiuosi, kad šią problemą galima išspręsti, taip pat tikiuosi, kad gali būti išspręstatechnologinės diskriminacijos problema; su šia problema susidūriau, kai birželio 2 d.pateikiau rašytinį klausimą atviruoju ODF formatu, kuris skiriasi nuo šiuo metu naudojamo„Microsoft“ formato. Atsakingas departamentas man pranešė, kad atviru formatu klausimųpateikti negalima.

Manau, kad šias kalbinės ir technologinės diskriminacijos formas galima greitai įveikti.

Georgios Toussas (GUE/NGL). – (EL) Gerb. pirmininke, dėl visų masinio vartojimoprekių, transporto ir paslaugų kainų didėjimo, mažų atlyginimų ir pensijų ir drastiškųsocialinių išmokų sumažinimo dar kartą sumažėjo žmonių pajamos, o monopolinės verslogrupės labai pasipelnė.

Visose valstybėse narėse kainos nekontroliuojamai didėja ir veikia paprastas darbininkųklasės šeimas. Tie, kurie dėl didelių kainų kaltina kelis blogus spekuliantus, apgaudinėjažmones. Jie slepia tai, kad dideles kainas skatina pelno siekiančios monopolijos, laisvosiosrinkos ir konkurencijos politika, kuri yra svarbus pačios ES pagrindas, taip pat ES politika,kurią suformavo ir įgyvendina valstybės narės ir jų vyriausybės. Didelės kainos prasidedanuo gamybos ir prekybos monopolio, kurį turi verslo grupės, grobiančios žmonių pajamasir žlugdančios tūkstančius mažų įmonių.

Raginame darbuotojus sustiprinti kovą dėl tikro atlyginimo padidinimo, socialinių išmokųir svarbiausioms vartojimo prekėms, visuotinės svarbos paslaugoms ir degalams taikomoPVM panaikinimo – kad sumažėtų komunalinių paslaugų kainos.

PIRMININKAVO: Luigi COCILOVOPirmininko pavaduotojas

Péter Olajos (PPE-DE). - (HU) Gegužės 15 d. JAV buvo priimtas teisės aktas, kuris yralabai svarbus sprendžiant su neteisėta miško ruoša susijusias problemas, kurios patiriamosvisame pasaulyje. Kongresas pirmasis pasaulyje priėmė įstatymą, kuriuo draudžiamaimportuoti neteisėtai paruoštą medieną. 2006 m. 10 proc. į JAV importuojamų prekių


buvo pagaminta iš neteisėtai paruoštos medienos. Analizė parodė, kad dėl šio įstatymopadidėjo JAV gamyklų konkurencingumas, buvo apsaugotos darbo vietos, juo buvopasiųstas aiškus pranešimas miškininkystės verslo bendruomenei.

Mano klausimas toks: kiek dar lauks Europos Sąjunga ir ko ji laukia? Laukti sudėjus rankasgėdinga ir negarbinga. Bet mes, EP nariai, galime kai ką padaryti. Patariu visiems pasirašyti23 peticiją, kuri buvo pateikta prieš kelis mėnesius; ja siekiama įtikinti Komisiją pateiktipasiūlymą dėl teisės akto, bent jau antriems po JAV – kol turime miškus. Labai jums dėkoju.

Neena Gill (PSE). - Gerb. pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieno mano rinkimųapygardos gyventojo Alano Joneso, gyvenančio Vakarų Midlendso regiono miestelyjeNaitone; tai pribloškiantis atvejis, kai Europos verslininkas buvo sužlugdytas dėl to, kadkaimo vietovėse nėra greito plačiajuosčio ryšio. Jis nori įsteigti nedidelę interneto įmonę,kuri teiktų nuotraukų apdorojimo paslaugas. Jam, namuose dirbančiam asmeniui su negalia,būtų idealu pradėti naują verslą. Tačiau mieste yra tik vienas interneto paslaugų teikėjas,kuris turi plačiajuosčio ryšio monopolį, ir, nors jis plečia savo veiklą, ryšys yra labai lėtas,tad juo naudojantis verslo vykdyti neįmanoma.

Komisija yra parengusi skaitmeninės atskirties mažinimo ir plačiajuosčio ryšio plėtroskaimo vietovėse planą; ji privalo nedelsiant išspręsti interneto paslaugų teikėjų problemas,užtikrinti tinkamus išteklius, kad šios vietovės nebūtų diskriminuojamos kokybės, greičioir kainos požiūriu.

Jūs, gerb. pirmininke, turėtumėte užtikrinti, kad Komisija pasistengtų, kad į Alaną Jonesąpanašiems verslininkams nebūtų kliudoma pradėti verslą, taip pat kad nebūtų kliudomakurti labai reikalingų naujų darbo vietų.

Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Europos Komisija ir PPO nariai skuba baigti Dohosderybas dėl žemės ūkio ir rinkos atvėrimo pramonės prekėms (angl. NAMA). Akivaizdu,kad esamai padėčiai JAV didelę įtaką daro rinkimai. Tačiau, palyginti su Dohos derybų ratosustabdymu 2006 m., NAMA klausimas yra aiškus žingsnis atgal. Labai išsivysčiusiomsšalims pavyksta išlaikyti aplinkos padėtį beveik nepakitusią. ES tekstilės ir drabužių tarifaisumažinti nuo 12 iki 4 proc. Besivystančių šalių ekonomikos nebus atvertos, nes turi būtisumažinti ne patys tarifai, bet įsipareigojimai dėl maksimalių tarifų. Be to, Kinijai, kuriužtvindė Europą ir likusį pasaulį prastos kokybės prekėmis, ketinama taikyti 18 mėn.pereinamąjį laikotarpį. Pateiktas NAMA projektas Lietuvai ir kitoms ES šalims nepriimtinas,nes jis kelia grėsmę jų konkurencingumui. Egzistuoja aiški žemės ūkio sektoriaus ir NAMApusiausvyra. ES neturėtų skubėti baigti Dohos derybas atsižvelgdama tik į savo ekonomiką.Raginu Komisiją neskubėti ir sąžiningai atstovauti ES šalių interesams.

Pedro Guerreiro (GUE/NGL). – (PT) Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti įvairiųEuropos Sąjungos šalių, ypač Portugalijos, žvejus, dėl jų kovos siekiant apsaugoti strateginįžuvininkystės sektorių, taip pat išsaugoti darbo vietas, padorius atlyginimus ir darbo sąlygastūkstančiams žvejų ir jų šeimoms.

Susidūrę su bendra žuvininkystės politika ir Europos Sąjungos abejingumu ilgalaikeisocialinei ir ekonominei šio sektoriaus krizei, kuri dėl degalų – dyzelino ir benzino – kainųir spekuliacijos jais dar paaštrėjo, žvejai galų gale parodė, kad egzistuoja sprendimai irpriemonės, kurie turėjo būti vykdomi labai seniai. Tai sprendimai ir priemonės, kuriaisreikalaujama, kad Europos Sąjunga nebūtų kurčia, nustatytų naują politiką, apsaugančiąir remiančią žuvininkystės sektorių, o ne skatinančią lėtą jo agoniją ir griuvimą. Žuvininkystėturi ateitį.


Šį trumpą pasisakymą baigsiu padėka tūkstančiams darbuotojų, kurie rytoj dalyvausLisabonoje vyksiančioje demonstracijoje ir gins savo pasiekimus ir darbo teises.

Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. pirmininke, Šengeno erdvės plėtra yra puikinaujiena mano šalies piliečiams; ji reiškia, kad Čekijos piliečių teisės lygiavertės su kitųSąjungos šalių piliečių teisėmis. Gaila, bet šių dienų laikraščių antraštės skelbia, kadVokietijos ir Austrijos policija erzina Čekijos vairuotojus. Nuo balandžio mėn. Vokietijojeir Austrijoje vykdomi nuodugnūs autobusų ir privačių automobilių su Čekijos registracijoslentelėmis patikrinimai. Praėjus mėnesiui po bendrųjų patikrinimų pabaigos Austrijapaskelbė apie savo ketinimą nuo birželio mėn. vykdyti patikrinimus – tai susiję su Europosfutbolo čempionatu. Tai pakankamai pagrįsta. Tačiau aš labai prieštarauju Vokietijojevykdomiems Čekijos vairuotojų bendriesiems patikrinimams. Tai sunkiai paaiškinamasvienašališkas sprendimas, kuris kenkia kaimyniškiems santykiams. Aš gaunu laiškų, kuriuoseČekijos valdžios institucijos raginamos imtis atsakomųjų priemonių. Ši padėtis nėra gera;ji neigiamai paveiks politinę atmosferą prieš Lisabonos sutarties ratifikavimą. Aš jaupateikiau prašymą ir dabar raginu kolegas EP narius iš Vokietijos grįžus namo šią padėtįišnagrinėti.

Rovana Plumb (PSE). – (RO) Gerb. kolegos, norėčiau pasidžiaugti Europos Tarybosinicijuota įnašo programa (angl. shares program), kuria siekiama panaikinti visas smurtotarp vaikų formas; esu įsitikinusi, kad 2009 m. fizinės bausmės bus uždraustos visamepasaulyje.

Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad reikalinga bendra Europos masto kampanija, kuri padėtųvaikams sužinoti, kad prieš juos naudojamas smurtas yra neteisėtas ir kad jie privalo praneštiapie bet kokį blogą elgesį su jais. Kai kuriose ES valstybėse narėse tėvai ir vaikai fizinesbausmes laiko normaliu auklėjimo būdu.

Europos Sąjungos ateitis priklauso nuo to, kaip gerbiamos vaikų teisės; juos auklėdamiturime vadovautis nuostata, kad bet kokia smurto forma neleistina.

Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Eurofondas neseniai pranešė, kad 25 proc.2003–2005 m. atleistų darbuotojų neteko darbo dėl įmonių perkėlimo. Dokumentai rodo,kad keliolika tarptautinių įmonių perkėlė savo veiklą gavusios milijonus eurų Bendrijosparamos ir milijonus eurų pelno; tai nepriimtina.

Įmonių „Vila Nova de Gaia“ ir „Brax“ darbuotojai vis dar negavo jiems priklausančiųkompensacijų; vakar jie kreipėsi į teismą – reikalaudami kompensacijų, kurias jie turėjogauti prieš penkerius metus.

Nedarbas skatina nepatikimų darbo vietų kūrimą; į tai vyriausybės reaguoja bandymaisapriboti darbuotojų teises. Todėl džiaugiuosi, kad rytoj Lisabonoje, Portugalijoje, pagrindinėPortugalijos darbuotojų konfederacija organizuoja renginį.

Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, norėčiau atkreipti Rūmų dėmesį įrytoj Romoje vyksiančią konferenciją dėl pasaulinės maisto krizės. Šiuose Rūmuose jaupareiškėme savo susirūpinimą dėl šios problemos – neseniai priimtoje rezoliucijoje dėlmaisto kainų.

Vienas pagrindinių klausimų – per mažos ir išsivysčiusių, ir besivystančių šalių investicijosį žemės ūkį. Apie šios problemos mastą praėjusią savaitę sužinojau Airijoje, kai organizacijai„Holy Rosary“ priklausanti misionierė sesuo Nora MacNamara labai aiškiai užsiminė, kadkai prieš daugelį metų ji Afrikoje dalyvavo žemės ūkio programose, į Afrikos žemės ūkį


buvo investuojama. Jos žodžiais, tada Afrika – tiksliau jos žemės ūkis – ieškant lėšų šiossektoriaus projektams remti tapo nepadoriu žodžiu. Kalbant apie investavimą į žemės ūkį– privalome grįžti prie šaknų.

Airijoje vykstančiose diskusijose dėl Lisabonos sutarties pasakysiu, kad ši Sutartis iš tikrųjųsustiprins Europos Sąjungos vaidmenį besivystančiame pasaulyje ir, mano požiūriu, padėssprendžiant maisto krizės, kuri ištiko ne tik Europą, bet ir visą pasaulį, problemas.

Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Šių metų vasario mėn. Turkijos ministras pirmininkasS. Erdogan Kelne pasakė labai kontraversišką kalbą, kurioje asimiliaciją pavadinonusikaltimu žmogiškumui. Laisvės pasirinkti savo tapatybę požiūriu šis pareiškimasnepriimtinas; kultūrinės įvairovės išsaugojimas yra svarbus tikslas, tačiau negalima išasmens atimti teisę apsispręsti.

Vakarų Europoje gyvenančių turkų natūrali būsena gali būti dvejopa tapatybė. S. Erdoganoreikalavimas Vokietijoje įkurti universitetą turkų kalba yra nerealus, kadangi daugelyjeSąjungos šalių savo valstybinių universitetų neturi vietinės tautinės mažumos, kuriosgyvena tose vietose šimtus metų, pvz., Transilvanijos vengrai, kurių bendruomeneikomunistinės diktatūros laikais buvo neleista turėti nepriklausomą valstybinį universitetą.

Svarbu, kad Turkija nemanipuliuotų Vakarų Europoje gyvenančiais migrantais vidauspolitikos tikslais. Taip pat būtų gerai, jei ministras pirmininkas S. Erdogan susitvarkytųsavo šalyje – kalbant apie kurdų padėtį, armėnų genocido pripažinimą ir moterų teisiųlygybę.

Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Gerb. pirmininke, Europos socialistai tikisi, kadgyvenimo kokybės požiūriu Europa taps pavyzdžiu visam pasauliui. 27 valstybės narėsšiuo metu kuria naują socialinę Europą, kurioje užtikrinsime visų piliečių gerovę.

2008 m. Sąjungos biudžete beveik 45 proc. lėšų skirta plėtrai, naujovėms, darbo vietųkūrimui ir ekonominei bei socialinei sanglaudai; 42,6 proc. lėšų skirta žemės ūkiui. Kaimovietovės sudaro 90 proc. Europos Sąjungos teritorijos.

Nepaisant to, kad 2008 m. žemės ūkiui skirtas 41 mln. EUR, padidėjus žemės ūkio darbųir energijos kainoms, padidėjo žemės ūkio produktų kainos ir pablogėjo ekonominė padėtis.Manau, kad žemės ūkio subsidijavimas ir tinkamų sąlygų investavimui šioje srityje sukūrimasyra tinkamas atsakymas į sunkumus, kuriuos Sąjunga patirs per artimiausius metus.

Išvystytas žemės ūkis Europos piliečiams sudarys sąlygas už prieinamą kainą gautipakankamai sveiko maisto. Sveika mityba yra fundamentalus gyvenimo kokybės aspektas.

Pirmininkas. − Šiuo pasisakymu šis darbotvarkės klausimas baigiamas.

.

22. Bendrųjų tarifų lengvatos nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.(diskusijos)

Pirmininkas. − Kitas klausimas – Helmutho Markovo pranešimas Tarptautinės prekyboskomiteto vardu (A6–0200/2008) dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrųjųtarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., išdalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 552/97, Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus(EB) Nr. 964/2007 ir Nr. 1100/2006 (COM(2007)0857 – C6–0051/2008 –2007/0289(CNS)).


Neelie Kroes, Komisijos narė . − Gerb. pirmininke, pirmiausia noriu atsiprašyti PeterioMandelsono vardu, kuris negali dalyvauti šioje Parlamento diskusijoje dėl bendrosioslengvatų sistemos (BLS). Jis manęs prašė kalbėti jo vardu.

Dėkoju už jūsų darbą ir vertingas pastangas dėl BLS reglamento 2009–2011 m. Komisijamano, kad yra svarbu, jog Parlamentas pareikštų savo nuomonę, ir iš tiesų labai vertinamejūsų pastangas, kurias įdėjote nagrinėdami pasiūlymus ir teikdami nuomonę, nepaisantįtemto laiko grafiko. Todėl džiaugiamės jūsų nuomone bei galimybe diskutuoti ir paaiškintiKomisijos poziciją.

BLS sistema yra svarbi ES prekybos politikos vystymo priemonė. Todėl Komisija džiaugiasi,kad nuomonėje pripažįstama, jog ES BLS yra pati svarbiausia tokia priemonė besivystančiosevalstybėse ir kad ši priemonė ir toliau svariai prisideda prie tikslo skatinti vystymą irsumažinti skurdą besivystančiame pasaulyje.

Pritariame Parlamento pareikštam siekiui, kad priemonė ir toliau turi veikti stabiliai, skaidriaiir aiškiai. Šie aspektai yra labai svarbūs pačioms paramą gaunančioms valstybėms, nesjoms ir ES ekonominiams veikėjams suteikiamas tvirtesnis pagrindas jų pačių sprendimųpriėmimui dėl prekybos ir investavimo galimybių.

Komisija mano, kad visi trys sistemos komponentai – įprastinė BLS visiems paramosgavėjams, BLS+ programa šalims, kurios yra įsipareigojusios laikytis tarptautinių gerovaldymo ir darnaus vystymosi standartų, ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims skirta „viskasišskyrus ginklus“ iniciatyva – veikia gerai ir atitinka bendras 2006–2015 m. laikotarpiuinustatytos politikos gaires. Todėl siūlomas 2009–2011 m. reglamentas iš esmės yra tęstinisir siūlomi tik tam tikri techniniai atnaujinimai.

Aktyviai dirbame su valstybėmis narėmis Taryboje, kad būtų pasiektas galutinis susitarimasdėl reglamento. Pirmininkaujanti valstybė nustatė tikslą susitarimą pasiekti iki birželiomėn. pabaigos. Tam pritaria ir Komisija, nes yra svarbu susitarimą pasiekti greitai, kadparamą gaunančios valstybės ir visos kitos suinteresuotosios šalys, įskaitant verslooperatorius, tikrai turėtų pakankamai laiko atsižvelgti į pokyčius iki ateinančio sausio mėn.

Dar viena svarbi priežastis anksti priimti sprendimą – visos pagal BLS+ sistemą paramosnorinčios valstybės privalės kreiptis iki spalio mėn. pabaigos, todėl būtina kuo greičiaupatvirtinti atitinkamus kriterijus ir procesus, kurių tos valstybės turės laikytis.

Norėčiau pažymėti, kad, tiesą pasakius, kai kurios Parlamento pastabos ir pasiūlymai išeinauž šio reglamento ribų, nors vystymosi požiūriu tie dalykai ir yra labai svarbūs.

Vykdoma EB lengvatinių kilmės taisyklių reforma, įskaitant BLS tikslą, ir tam atskiraivadovauja Komisijos narys L. Kovács.

Daug pastabų yra susijusios su tuo, kad reikia užtikrinti, jog besivystančios valstybės galėtųnaudotis pakankama ir geros kokybės pagalba prekybai ir ta pagalba padėtų joms kurtiprekybos pajėgumus ir naudotis prekybos galimybėmis ir taip skatinti tų valstybiųekonominį augimą ir darnų vystymąsi. Čia Europos Sąjunga jau parodė savo tvirtąįsipareigojimą ir 2007 m. spalio mėn. ES pagalbos prekybai strategijoje nustatė tvirtąpagrindą, kuriuo remiantis galima toliau gerinti padėtį.

Baigdama norėčiau dar kartą pasakyti, kad mes labai vertiname Parlamento parodytąsusidomėjimą šiais pasiūlymais.


Helmuth Markov, pranešėjas. − (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, vystymosibendradarbiavimas ir prekyba paprastai yra pačios svarbiausios jėgos, kurios gali prisidėtiprie šalies vystymosi. Besivystančioms šalims taikomos vienašališkos tarifų lengvatos yrasvarbi ir tarptautiniu lygiu pripažinta ir jau daug metų Europos Sąjungos naudojamapriemonė.

Šiuo metu galioja trijų rūšių susitarimai. Pirma, bendras susitarimas, kuris taikomas visomsparamą gaunančioms šalims.

Antra, BLS+ iniciatyvos sistema, kuria teikiama papildoma pagalba valstybėms, kuriosįgyvendina tam tikrus tarptautinius žmogaus ir darbo teisių, aplinkos apsaugos, kovos sunarkotikais bei gero valdymo standartus.

Trečia, specialus mažiausiai išsivysčiusioms šalims taikomas susitarimas, pagal kurį teoriškaitoms šalims siūloma be muitų ir kvotų patekti į ES „visko, išskyrus ginklus“ rinką. Manoasmenine nuomone, visiškai pražūtinga yra tai, kad vis dar nėra jokio teisiškai privalomoreglamentavimo, pagal kurį būtų draudžiamas ginklų eksportas iš Europos Sąjungos į tasšalis.

Visos pasaulio prekybos lengvatos neduos jokios naudos, jei smurtiniai konfliktai griausveikiančios nacionalinės ekonomikos pagrindą.

Mums pateiktame pranešime yra Komisijos pasiūlymo dėl BLS sistemos taikymo nuo 2009m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. patobulinimai, apimantys šiuos aspektus:

Pirmiausia taikymo ir veiksmingumo pagerinimas. Tai taip pat apima pakeitimų irpatikrinimo galutinių datų sutrumpinimą nuo trejų iki vienų metų.

Antra, parengti taisykles, numatančias geriau sureguliuotą reformų procesą, į kurį tinkamaibūtų įtraukti ir lengvatų gavėjai.

Trečia, suderinamumas su PPO daugiašale sistema ir, be abejo, Dohos derybų rato tikslais.Kalbant apie juos, reikia pasakyti, kad, pirma, yra būtinas ES prekybos politikos priemoniųvystymosi pajėgumų poveikio įvertinimas, o ES kilmės taisyklių reforma vyksta tuo patmetu, kai įsigalioja nauja BLS sistema, antra ir svarbiausia, yra pagerintos taisyklės dėlreikalavimų paramą gaunančioms šalims. Todėl galvoju apie, pavyzdžiui, tarpregioninį irkelių regionų kumuliaciją. Tai reiškia, kad viename regione, tačiau keliose valstybėsepagamintas produktas taip pat patenka į BLS sistemą, remiantis nereikšmingomis valstybėskilmės taisyklėmis.

Ketvirta, dabar galiojančio reglamento įgyvendinimo ir, jei reikia, pritaikymo demokratinėsir parlamentinės priežiūros užtikrinimas. Norėčiau pasakyti, kad džiaugiuosi, kad Komisijašiuo metu įtraukė Parlamentą į konsultacijų procesą ir kad ateityje Parlamentas turėspakankamai reguliariai priimti bendrus sprendimus šiais klausimais. Iš to darau išvadą,kad šį kartą Komisija rimtai atsižvelgs į mūsų pakeitimus ir jų neignoruos, kaip tai nutikoprieš dvejus metus, kai savo iniciatyva buvo pateiktas pranešimas dėl reformos.

Pastaba dėl BLS+ iniciatyvos sistemos: manau, kad labai svarbu vertinant žmogaus teisiųpadėtį ir gerą valdymą – ne tik prekybos santykių atveju – skirtingas valstybes vertintitaikant vienodus standartus. Tačiau yra visiškai aišku, kad skubotas prekybos lengvatųatsisakymas gali turėti katastrofiškus padarinius besivystančios šalies gyventojams ir netgijos žmogaus teisių padėčiai.


Todėl būtina itin atidžiai apsvarstyti sprendimą dėl to, ar gerai ar blogai iš tiesų yraįgyvendinami tarptautiniai dabartinio reglamento priede nurodyti susitarimai ir ar reikiapanaikinti lengvatas.

Norėčiau pritarti čia pateiktam 37 pakeitimui, kuris mums primena, kad reikėtų patikrintikiekvieną galimybę, kad tarp mažiausiai išsivysčiusių šalių nepatenkančios ir jokiųekonomikos susitarimų nepasirašiusios šalys galėtų naudotis nauja prekybos sistema, kursiūlomos prekybos lengvatos, atitinkančios bent jau nustatytąsias Kotonu susitarime.

Čia norėčiau padėkoti visiems oponuojantiems pranešėjams ir Vystymosi komitetui – irF. Kaczmarekui – už jų bendradarbiavimą ir norą siekti kompromiso. Tarptautinės prekyboskomitetas šį pranešimą, įskaitant Vystymosi komiteto nuomonės turinį, patvirtinovienbalsiai.

Su Taryba ir Komisija buvo pasiektas susitarimas – mes dėl to reguliariai diskutuodavome– ir todėl tikiuosi, kad šis reglamentas gali įsigalioti, kaip ir planuota, laiku ir nebus jokiųneatitikimų tarp dabartinio ir naujo lengvatų laikotarpių.

Filip Kaczmarek, Vystymosi komiteto nuomonės referentas. − (PL) Gerb. pirmininke,tarptautinė bendruomenė pripažįsta, kad prekyba yra esminis vystymosi veiksnys.Aktyvesnis besivystančių šalių įtraukimas į daugiašalius santykius yra labai svarbus žingsniskelyje į kovą su skurdo panaikinimu. Todėl bendroji tarifų lengvatų sistema nepadedavystyti ES prekybos. Ši sistema pirmiausia skirta remti besivystančias šalis, įskaitantmažiausiai išsivysčiusias šalis. Pagrindiniais sistemos uždaviniais turėtų būti nuoseklusskurdo mažinamas ir geresnių sąlygų darniam vystymuisi bei geram valdymuibesivystančiose šalyse sudarymas bei Tūkstantmečio tikslų įgyvendinimas.

Kaip Vystymosi komiteto nuomonės referentas, norėčiau pabrėžti, kad H. Markovopranešimas yra labai geras, ir norėčiau padėkoti tiek pranešėjui, tiek Tarptautinės prekyboskomitetui, kad jie patvirtino Vystymosi komiteto nuomonę. Šie abu komitetai ne visuometdirbo taip darniai kaip šiuo atveju, todėl norėčiau nuoširdžiai už tai padėkoti.

Kartu nustatėme šias, mūsų nuomone, pačias svarbiausias, problemas: Parlamento vaidmenssprendimų priėmimo procese didinimas, siekiant padidinti skaidrumą, teisinį aiškumą irdemokratinę kontrolę; paprastesnis kilmės šalies principo nustatymas, siekiant kuo geriautaikyti lengvatas, pvz., taikant tarpregioninę kumuliaciją, kuri taip pat skatintų regioninįbendradarbiavimą mažiau turtingose šalyse; vienodas visų valstybių, kaip BLS+ kandidačių,vertinimas, nepaisant to, nuo kada jos atitinka sistemos kriterijus; reikia iki kito2013–2014 m. skirto sistemos persvarstymo parengti kuo įžvalgesnę, visapusiškesnę irišsamesnę sistemos poveikio analizė.

Parlamentas norėtų žinoti sistemos veikimo pasekmes. Tam tikslui yra labai svarbu žinotilygį, kuriuo tarifų lengvatos padeda sumažinti skurdą.

Godelieve Quisthoudt-Rowohl, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke,sistema, dėl kurios diskutuojame, padeda kovoti su skurdu ir atsilikimu. Man atrodo, kadčia yra svarbūs trys punktai. Pirma, kadangi tai yra tęstinis klausimas, turėtų būti daugiaulankstumo dėl patekimo į sistemą ir pasitraukimo iš jos, jei vienoje valstybėje keičiamiparametrai. Kitaip tariant, ar šalimi paramos gavėja esanti valstybė visuomet privalo tokiaišlikti? Man taip neatrodo. Turime nepamiršti, kad ES taip pat turi pareigą ir savo pačiospiliečių, darbuotojų ir vartotojų atžvilgiu. Turi būti abipusė nauda; nauda neturėtų visąlaiką būti vienpusiška.


Antra, džiaugiamės, kad per būsimą laikotarpį Europos Parlamentas bus informuojamas.Tačiau norėtume taip pat gauti šios sistemos įvertinimą. Įvertinime turėtų būti pateiktaspalyginimas su kitomis lengvatų priemonėmis, pvz., su EPA. Iš teisų pastebėtume, kadnepaisant įvairių ES priemonių ir valstybių narių priemonių didėja statistinis atotrūkis tarpturtingųjų ir vargšų. Ar mūsų priemonės, kuriomis tikrai siekiame gero, vis dar duodatinkamus rezultatus? Turėtume labai apdairiai paklausti savęs šio klausimo.

Trečia, čia mūsų aptariamos lengvatinės priemonės, pvz., BLS, turėtų būti susijusios sušiais kriterijais ir reikia tam tikro griežtumo. Pirmiausia demokratijos ir teisinės valstybėsskatinimas. Antra, bent minimalių socialinių ir aplinkosaugos standartų sistemos sukūrimasparamą gaunančiose šalyse. Norime teikti paramą esant tokioms sąlygoms ir tai yra aiškiainurodyta pranešime. Ir mūsų pačių patikimumo labui neturėtume atsitraukti.

Norėčiau padėkoti pranešėjui už jo veiksmingą bendradarbiavimą.

Kader Arif, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kai Parlamentaspateikė savo nuomonę dėl BLS taikymo 2005–2008 m. laikotarpiu, Komisija nemanė, kadreikia Parlamento nuomonę įtraukti į savo pasiūlymus. Ir šiandien pabrėžiame tuos pačiusprioritetus, ypač tai, kad Parlamentas privalo būti labiau įtrauktas į įvairių BLS sistemųskyrimą ir priežiūrą.

Taip pat būtina padidinti pilietinės visuomenės atstovų, ir ypač socialinių partnerių,vaidmenį. Šios grupės yra vertingas informacijos šaltinis, tikrinant tvarką, taikomą BLS+skyrimo įgyvendinimui. Todėl džiaugiuosi, kad naujame reglamente nustatytos griežtesnėsgero valdymo nuostatos, susijusios su darbuotojų teisėmis, žmogaus teisėmis ir aplinka.Sąjunga turi tikėti savo vertybėmis ir skatinti savo prekybos partnerius savo susitarimusne tik ratifikuoti, bet ir konkrečiai juos įgyvendinti.

Todėl prašome Komisijos įtraukti vieną iš mūsų pasiūlymų, kuris yra labai svarbus tam,kad BLS+ iniciatyva ir toliau sėkmingai veiktų. Dabar nustatyta, kad BLS+ kriterijųneatitinkanti valstybė, norėdama kreiptis dar kartą, turi laukti nuo 2009 m. iki 2012 m.,kol bus parengtas taikyti naujas reglamentas. Norėtume, kad būtų galima pateikti naujasparaiškas kiekvienais metais, kad besivystančios valstybės turėtų tikrą stimulą įgyvendintišiuos susitarimus kuo greičiau ir galėtų pasinaudoti BLS+.

Galiausiai norėčiau visiems priminti, kad norint turėti pasaulinę, supaprastintą ir suderintąsistemą, kuri būtų paremta regionine integracija – o tai ir yra pagrindinis tikslas – reikiareformuoti kilmės šalies taisykles. Todėl skaičiuojant nacionalinę pridėtinę vertę būtinaatkreipti dėmesį į ypatingą neturtingų valstybių padėtį, kurios negali gauti naudos, jeikilmės šalies taisyklės yra pernelyg griežtos. Diegdama BLS, Sąjunga turi imtis priemoniųnet tik skatinti besivystančių valstybių integraciją į pasaulio prekybą, bet ir skleisti gerąvaldymą.

Parlamento pasiūlymai sudarytų sąlygas pasiekti pažangą abiem atžvilgiais. Tikimės, kadšiuos pasiūlymus Komisija įtrauks.

Seán Ó Neachtain, UEN frakcijos vardu. – (GA) Gerb. pirmininke, ES trečiajam pasauliuiteikia didžiausią pagalbą. Tačiau trečiojo pasaulio šalims reikia daugiau nei vien tik pinigų.Labai svarbu vystyti ir stiprinti tų valstybių ekonomiką. Labai remiu prekybą tarp Europosir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių.

Negaliu pritarti Pasaulio prekybos organizacijos kalboms Ženevoje. Siūlomas sandėrisjokiu būdu neduos naudos Europos žemės ūkiui; jis nepadės užtikrinti maisto tiekimo


saugumo Europoje – ir, be jokios abejonės, Airijoje. Ne mes vieni esame nepatenkinti.Amerika irgi yra nepatenkinta. Atrodo, kad iš 152 pasaulinėje prekyboje dalyvaujančiųvalstybių patenkintos yra tiktai dvi.

Norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir pasidžiaugti dėl Airijos ūkininkų asociacijos priimtosprendimo pritarti Lisabonos sutarčiai ir ją paremti. Maždaug po savaitės Airijoje vyksreferendumas dėl šios sutarties. Taip pat norėčiau pasakyti, kad norėtumėme, kad sutartisbūtų patvirtinta ir priimta ir mes jaustumėmės stipresni ir vieningesni būsimo bendravimosu pasauliu procese.

Derek Roland Clark, IND/DEM frakcijos vardu . – Gerb. pirmininke, iš pirmo žvilgsnioturėčiau pritarti šiam pranešimui, kuriuo siekiama padėti mažiau išsivysčiusioms valstybėms.Juk Britanijos tautų sandraugos lengvatų sistema davė didžiulę naudą mažiau turtingomsBritanijos tautų sandraugos valstybėms, tačiau nemanau, kad norite išgirsti, kaip baisipoimperinė jėga iš tiesų padėjo savo mažiau turtingoms kaimynėms.

Bėda yra ta, kad ES programos visuomet padaro priešingą poveikį, nei jomis buvo siekiama.BŽP buvo siekiama apsaugoti žuvų išteklius, tačiau ši politika yra katastrofiška, nes jaremdamasi ES, pritariant šiam Parlamentui, suteikė leidimus ES žvejybos laivynui siaubtiviena po kitos trečiojo pasaulio valstybių vandenis ir atnešė skurdą ir badą netgi ten, kuranksčiau buvo bent jau minimalus pragyvenimo lygis. Perteklinė cukraus gamybadempinguojama trečiajame pasaulyje, nors akivaizdu, kad reikėtų sumažinti Europosgamybą, o ne geriau ją naudoti. Prastos kokybės ES tabakas, kuriam auginti kas metai reikiaEuropos mokesčių mokėtojų 18 mln. EUR, dempinguojamas ten, kur jis padaro didžiausiąžalą. Dabar mums sakoma, kad šie pinigai bus naudojami nerūkymo propagandai, o nepagalbai trečiajam pasauliui.

ES pagalbos programos yra klasikinis pavyzdys, kai viena ranka duodama, o kita – atimama.BŽŪP riboja importą, trukdydama besivystančioms tautoms ir tuo pat metu pertekliusdempinguojamas Trečiajame pasaulyje. Taigi vietiniai ūkininkai išstumiami iš verslo irištraukiamas kilimas iš po valstybių, kurioms padėti BLS ir skirta, kojų. Maisto kainos kylataip sparčiai, kad buvęs Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas įspėja apie maistorevoliuciją. Šalia viso to ES skatina biodegalų tikslus, kurių poveikis bus didžiausias maistogamybai būtent trečiajame pasaulyje.

Taigi šis Parlamentas gali jausmingai šlifuoti savo kalbas apie tai, kaip ES BLS programapadės mažiau išsivysčiusioms tautoms, tačiau iš tiesų ES politikos kryptys padės užtikrintitik tai, kad vargšai liks vargšais, alkani – alkanais, o mažiau išsivysčiusios tautos liksnepakankamai išsivysčiusiomis.

Daniel Varela Suanzes-Carpegna (PPE-DE). – (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nare,ponios ir ponai, norėčiau dar kartą pabrėžti Bendros lengvatų sistemos (BLS) svarbą paramągaunančių valstybių ekonomikos ir prekybos vystymuisi.

Parlamento pakeitimai smarkiai pagerino pasiūlymą dėl reglamento, kuris apims2009–2011 m. laikotarpį. Pakeitimuose didžiausias dėmesys buvo skiriamas tiemsaspektams, kurie leistų pagerinti sistemos naudojimo sąlygas paramą gaunančiomsvalstybėms, pavyzdžiui, Europos Sąjungos techninės pagalbos teikimui, kuris yra pagrindinisgeresnio BLS prekybos naudos panaudojimo elementas.

Taip pat verta pabrėžti galimybę kai kurioms valstybėms kreiptis dėl įtraukimo į specialųiniciatyvinį susitarimą dėl darnaus vystymosi, t. y. į BLS+, kuri yra naudingesnė, be to,


reikia pabrėžti suteiktą galimybę kreiptis kiekvienais metais. Tačiau aš manau, kad kaikuriais Tarptautinės prekybos komiteto patvirtintais pakeitimais nueita per toli.

8 pakeitimas dėl galimybės valstybėms, kurios nėra galutinės eksporto gavėjos, pasinaudotinaudingesne sistema BLS+ ir iniciatyva „viskas išskyrus ginklus“, gali būti žalinga kaikurioms valstybėms, kurios tiesų nusipelno būti įtrauktos į šiuos susitarimus. Iš esmės taigali sukelti daugiau sumaišties taikant BLS ir kilmės taisykles. Šį klausimą reikėtų paliktikitam kilmės taisyklių persvarstymui.

Manau, kad taip pat reikia pabrėžti, kaip tai jau padarė kai kurie kolegos, kad EuroposKomisija turi pristatyti tyrimus, kuriuose bus įvertintas BLS poveikis paramą gaunančiosešalyse. Tačiau manau, kad šiame tyrime dėmesys turėtų būti skirtas tik prekybos aspektamsir tyrimas neturėtų apimti kitų sričių, kurios nepatenka į šio reglamento taikymo sritį.

Galiausiai pakartodamas patį komiteto pirmininką H. Markovą norėčiau pabrėžti, kadmūsų pakeitimai stiprina Europos Parlamento vaidmenį taikant reglamentą. Reglamentesvarstomas būsimas Europos Parlamento vaidmuo prekybos politikoje po to, kai buspatvirtinta Lisabonos sutartis, kaip, tikiuosi, ir įvyks.

Erika Mann (PSE). - Gerb. pirmininke, norėčiau tik trumpai atkreipti Komisijos narėsdėmesį į vieną punktą. Komisijos narė teisingai minėjo, kad BLS+ yra susijusi su darniuvystymusi ir, kaip minėjo Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas, su Tūkstantmečiovystymosi tikslais. Tai yra labai svarbu ir gerai prisimenu, kaip pirmą kartą diskutuodamidėl tokios sistemos kartojome, kad privalome įvertinti ir dar kartą įvertinti tai, kiek tokiaschema yra naudinga valstybėms ir mums patiems.

Yra viena tema, į kurią labai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, nes šis klausimas ateityje galitapti sudėtingas ir klastingas – kalbu apie valstybes, kurios dalyvauja sistemoje, tačiau turilabai sudėtingą aplinką. Pavyzdžiui, Šri Lanka, norėtų pasiekti tikslus, tačiau dėl daugelioaplinkybių, į kurias gilintis čia nenoriu, – tų tikslų gali ir nepasiekti.

Nesakau, kad turėtume keisti mūsų sistemą. Tiesiog noriu paprašyti Komisijos narės – kaipjau prašė mano kolega Kader Arif – būti labai atidiems vertinant kiekvieną atvejį atskirai.Norėčiau, kad atlikę įvertinimą sugrįžtumėte į mūsų komitetą ir Užsienio reikalų komitetą,tuomet sugrįžtumėte į šį Parlamentą ir suteiktumėte mums galimybę įvertinti ir aptartimano minėtą temą.

Christofer Fjellner (PPE-DE). - (SV) Norėčiau pradėti pasakydamas, kad manau, jogBendroji lengvatų sistema yra itin gera priemonė vystymuisi, nes ji labai aiškiai sujungiaprekybą ir vystymą ir pastangas dedančioms valstybėms suteikia tarifų nuolaidas, taigi irprieigą prie Europos rinkų. Taip pat labai svarbu, kad šią priemonę naudotume kaipvystymosi įrankį.

Tai yra techninis persvarstymas, todėl labai svarbu, kad nepablogintume sąlygų tiems,kuriems labiausiai reikia vystymosi pagalbos, o priešingai – sustiprintume vystymosiaspektą. Manau, kad daugeliu atvejų šiuo požiūriu šis persvarstymas yra sėkmingas irpriemonė plėtojama tinkama kryptimi, nors dar yra ką tobulinti.

Pavyzdžiui, Vietnamas yra labai priklausomas nuo vieno produkto grupės, t. y. batų. Kaipžinote, BLS yra nustatyta ribinė vertė ir teigiama, kad norėdama gauti BLS statusą, valstybėprivalo viršyti 50 proc. savo eksporto vertės. Šiuo metu Vietnamas nesiekia 50 proc. Taipyra dėl mūsų, dėl Europos – ir privalome tai žinoti – nes mes nubaudėme Vietnamą, ypač


nustatydami tarifus batų eksportui. O vietnamiečiai, įskaitant neturtingas Vietnamo moteris,ir toliau stipriai priklauso nuo savo batų eksporto.

Todėl klausiu: kodėl jie negali išlaikyti savo lengvatos? Juk ji tesudaro 3,5 proc. Nėra taip,kad jie pralaimės, jei gaus prieigą netaikant jokių tarifų. Jie tiesiog gautų mažesnius tarifus.Be to, ateityje su Vietnamu turėsime laisvos prekybos susitarimą. Todėl klausiu: kodėl dabarmes juos išmetame, o vėliau ketiname priimti ir įsileisti jų eksportą laisvos prekybossusitarimo pagrindu?

Todėl tikiuosi, kad kitu taikymo laikotarpiu į tai atsižvelgsite, kad jokia valstybė nepatektųį tokią padėtį, į tokią nežinią, į kokią Vietnamą stumia BLS sistema.

Francisco Assis (PSE). – (PT) Bendroji lengvatų sistema tapo pagrindine prekybospolitikos priemone skatinant vystymą ir naikinant skurdą pažeidžiamiausiose pasauliovalstybėse ir regionuose, tokias valstybes ir regionus pažangiai integruojant į tarptautinęprekybos sistemą.

Kaip čia jau buvo minėta, Europos Sąjunga turi tris susitarimų tipus, kuriais siekia skatintitokį vystymą. Iš esmės veikiančios priemonės dirba gerai, tačiau, be abejo, jos galėtų būtidar labiau patobulintos, o Europos Parlamentas privalo aktyviai dalyvauti, kad būtųužtikrinta, jog toks patobulinimas iš tiesų įvyks. Iš esmės šiuo pranešimu būtent to irsiekiama.

Pranešime esantys pasiūlymai dėl tokių svarbių klausimų kaip antai kilmės taisyklių reformair paaiškinimas yra labai tinkami ir aktualūs, nes taip skatinamas regionų jungimosiprincipas, įvertinamas dabartinių Dohos derybų rato derybų rezultatų poveikis ir raginamateikti geresnę techninę pagalbą mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kad jos iš šios pagalbosgautų visapusišką naudą.

Visi šie klausimai rodo viena kryptimi: reikia šias priemones padaryti naudingesnesvargingiausioms šalims ir taip svariai prisidėti prie pagrindinio jų tikslo kovoti su atsilikimu,skurdu ir visišku neteisingumu, kuris vis dar paplitęs mažiau išsivysčiusiame pasaulyje.

Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, kaip ir daugelis mano kolegų šiameParlamente, džiaugiuosi dėl pakeitimų, kuriais Komisijos pasiūlymus siekiama pagerintipagal pranešėjo pasiūlymus. Nedažnai taip galime pasakyti apie Tarptautinės prekyboskomitetą ir nedažnai tokios vieningos būna visos frakcijos. Pasiūlyme pateikiamaveiksmingesnė sistema, kuria būtų geriau atsižvelgiama į paramą gaunančių šalių interesus,kuriamos geriau reguliuojamo reformos proceso taisyklės, siekiama užtikrinti, kad šisreglamentas atitiktų demokratinės kontrolės ir priežiūros principus, siekiama suderintiBLS sistemą su PPO ir Dohos derybų ratu bei siekiama padidinti BLS skaidrumą.

Todėl norėčiau paraginti savo kolegas paremti kelių partijų pasaulinę kampaniją, kuriaraginama vykdyti tikrą prekybą ir kuriai pirmininkauju kartu su Rytų Afrikos įstatymųleidimo asamblėjos Pirmininku Abdi Abdirahmanu. Raginame imtis penkių dalykų:atsisakykime žemės ūkio subsidijų, atsisakykime tarifų žemės ūkiui; liberalizuokime kilmėstaisykles; sustabdykime korumpuotų vyriausybių rėmimą teikiant tiesioginę paramąbiudžetui ir daugiau dėmesio skirkime pagalbai prekybai, kad galėtume investuoti į tokiusdalykus, kaip infrastruktūra; suteikime stimulą mažas pajamas gaunančioms šalimspanaikinti tarpusavio kliūtis.

Tačiau taip pat turėtumėme paraginti mažiau turtingų valstybių vyriausybes tą patį padarytipagrindinių dalykų atžvilgiu. Morališkai neteisinga, kad neturtingi žmonės turi mokėti


daugiau už maistą ir mediciną dėl vyriausybės importo tarifų. Taip, ES turėtų atverti savorinkas, tačiau šį gerą darbą dažnai sumenkina tai, kad kitos vyriausybės sugriežtina prieigąir išlaiko aukštas kainas grynai dėl ideologinių priežasčių.

Taigi turėtumėme dirbti kartu ir kovoti su prekybos tarifais, kurie pasmerkianeturtinguosius. Turėtumėme panaikinti vyriausybines subsidijas, kurios skatina tironiją,ir visuomet turėtume draugauti su tais, kurie nori dirbdami išbristi iš skurdo, nes su mūsųpagalba galima sustabdyti pasaulinį badą.

Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. pirmininke, šiandien diskutuojame dėl muitųlengvatų, kurios besivystančioms šalims bus taikomos per ateinančius trejus metus, pokyčių.Visiškai pritariu pranešime esančiam Helmutho Markovo raginimui dėl didesnio lankstumo.G. Quisthoudt–Rowohl pakeitimai yra svarbūs. Europos Komisija privalo atlikti daugišsamesnę analizę dėl bendros tarifų lengvatos poveikio besivystančių šalių ekonomikai irištirti šį poveikį Europos ekonomikai ir vartotojų apsaugai. Kalbama ne tik apie BLS, betir apie netarifines priemones, humanitarinę pagalbą ar, priešingai, sankcijas dėl įvairiųrimtų žmogaus teisių ar tarptautinių susitarimų poveikį neturtingiausių šalių vystymuisidarančių pažeidimų. Taigi privalome reikalauti rimto ir išsamaus visų šių priemoniųpoveikio besivystančioms šalims tyrimo, o tarifus pakeisti lankstesniais, nei yra šiandien,turėtume tik po to, kai turėsime tyrimo rezultatus. Tai neturėtų būti atskiras procesas.Pakeitimai turėtų būti vykdomi kartu su visomis kitomis priemonėmis. Taip pat turėtumepagerinti mūsų vystymosi politikos derinimą su JAV ir kitomis valstybėmis.

Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, jei mūsų veiksmų tikslas yra skurdosumažinimas trečiosiose šalyse ir ekonominė integracija, tai Europos Sąjungos tarifųlengvatų programa iš tiesų yra tinkamas būdas šiam tikslui pasiekti. Taip pat turime atminti,kad labai svarbu siekti kuo didesnio skaidrumo muitų sistemoje.

Būtent todėl manau, kad yra būtina stebėti šį procesą ir kad kiekvieno etapo pabaigojereikėtų šiame Parlamente atlikti apžvalgą ir aptarti dabar įgyvendinamų sprendimųrezultatus.

Neelie Kroes, Komisijos narė . − Gerb. pirmininke, įdomūs garbingų Parlamento nariųklausimai bei tai, kad beveik visa kritika buvo konstruktyvi, man padarė įspūdį. Visidalyvauja visoje procedūroje ir deda visas pastangas, kad pasiūlymas būtų geras.

Galiu užtikrinti, kad Peter Mandelson atkreips dėmesį į jūsų indėlį – tuo nė kiek neabejoju– ir kad jis rimtai įvertins pakeitimus ir jų neignoruos. Pažįstu Peterį kiek geriau. Jis ne toksžmogus, kuris ignoruotų tokius pasiūlymus ir tokias mintis, tačiau jis norės pažvelgti į juosiš abiejų pusių – jis siekia padėti besivystančioms šalims (ypač mažiausiai išsivysčiusioms,kaip minėjo F. Kaczmarek). Tačiau reikia būti objektyviems ir nuspėjamiems.

Dėl E. Mann kvietimo sugrįžti (esu tikra, kad ji kvietė sugrįžti Peterį Mandelsona, norsmielai sugrįžčiau ir aš), esu tikra, kad jis pasinaudos kvietimu.

S. Ó. Neachtain klausimą apžvelgė iš platesnės perspektyvos ir aš džiaugiuosi dėl ŽenevosPPO diskusijų. Peterio Mandelsono nenustebins garbingo nario požiūris. S. Kamall paraginodėti visas pastangas ir draugauti su tais, kurie nori dirbti. Dar kartą dėkoju už visuspasiūlymus.

Projektas yra Taryboje, kur valstybės narės apsvarstys Parlamento pakeitimus, kad būtųužtikrinta, jog bus sukurtos stabilios BLS gairės 2005–2015 m.


Dėl kokių priežasčių Komisija neįdiegė didelių pokyčių? Praėjus tik vieniems veiklos metams,dar per anksti daryti apibendrinančias pastabas, tačiau, be jokios abejonės, prie šio klausimomes grįšime.

Dėl F. Kaczmareko ir J. -P. Audy klausimų: svarbiausi sistemos tikslai iš tiesų yra švietimasir skurdo panaikinimas. Taip pat ES skatina darnų vystymąsi, gerą valdymą ir žmogausteises bei darbo ir ypač vaikų darbo standartus.

Dėl pagalbos: BLS tarifų lengvatos teikia besivystančioms valstybėms prieigą prie rinkos.Pagalbos programos yra reguliuojamos pagal ES bendrą pagalbos prekybai strategiją, kuria,be kitų tikslų, siekiama sudaryti sąlygas besivystančioms valstybėms gauti naudos iš BLS.

E. Mann ir C. Fjellner minėjo Šri Lanką. Šiuo metu Šri Lanka naudojasi BLS+ sistema. Nėrajokių ženklų, rodančių, kad Šri Lanka nebesinaudos BLS susitarimais ateityje. Visų irkiekvienos valstybės padėtis įvertinama atsargiai, skaidriai ir laikantis reglamentų nuostatų.Dėl iškelto klausimo, kad kreipimosi dėl BLS+ sistemos procesas turėtų būti dažnesnis neikas treji metai, turiu pasakyti, kad apie tai jau užsiminiau, taigi sutarkime, kad kreipimosilaikotarpis turi būti lankstus, tačiau neprisiriškime prie vienų metų.

E. Mann klausė, kaip bus vertinamos paraiškos dėl BLS+. Atitikimo tinkamumoreikalavimams priežiūra ir vertinimas yra grindžiami priežiūros priemonių, kurios sukurtosremiant atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms, pvz., JT ir TDO ir kitoms agentūroms,ir pačiuose susitarimuose nustatytų ir šių agentūrų viešai skelbiamų priemonių išvadomis.Tokiu būdu sudaromos sąlygos nedviprasmiškam ir nešališkam peržiūros procesui.

Norėčiau atsakyti į K. Arifo klausimą dėl Komisijos pozicijos žmogaus teisių konvencijųir atitinkamų standartų įgyvendinimo BLS+ paramą gaunančiose valstybėse požiūriu. Galiuužtikrinti, kad Komisija atidžiai seka dabartinių BLS+ paramos gavėjų vystymąsi ir jų atitiktįsu BLS+ susijusioms tarptautinėms konvencijoms.

Paminėsiu tik El Salvadoro (kuris, kaip žinote, yra BLS+ paramą gaunanti šalis) pavyzdį,nes šios šalies atžvilgiu pasikonsultavusi su ES valstybėmis narėmis Komisija pradėjo tyrimądėl minėtos šalies atitikties BLS+ įpareigojimams. Galiu užtikrinti, kad tinkamas ES prekybossusitarimų įgyvendinimas yra vienas iš Komisijos prioritetų. Didelį dėmesį skiriame BLS+paramos gavėjų atitikimui ir šie klausimai yra nuolat keliami mūsų dvišaliuose santykiuosesu tomis šalimis.

Kalbant apie naujas BLS kilmės taisykles ir jų indėlį į BLS tikslų pasiekimą, reikia pasakyti,kad šios taisyklės šiuo metu aptariamos bendros plačios kilmės taisyklių reformos kontekste.Mokesčių ir muitų sąjungos GD yra chef de file, todėl tai liečia mano kolegą L. Kovácsą.Siekiama taisykles padaryti palankesnes vystymuisi, kad visam procesui būtų vadovaujamakonsultuojantis su besivystančiomis šalimis.

Paskutinis punktas yra susijęs su Vietnamu, kuris buvo pateiktas kaip vienas iš pavyzdžių.Atskyrimui – arba gradacijai, nes teisingiau būtų vartoti ši žodį, nes Vietnamo produktaipatenka į 12 dalies taikymo sritį (čia kalbu apie avalynę, kuriai taikomos bendrosnomenklatūros išmokos pagal siūlomą BLS reglamentą 2009–2011 m.) – atitinkamosKomisijos tarnybos skiria didelį dėmesį. Komisija taip pat artimai bendrauja su Vietnamudėl šio klausimo, siekdama suteikti būtiną pagalbą ir patirtį.

Dėl su 12 dalimi susijusios Vietnamo gradacijos reikia pasakyti, kad tai yra techninio irtikslinio BLS nuostatų taikymo rezultatas, rodantis, kad šie Vietnamo eksportuojamiproduktai yra daug konkurencingesni Bendrijos rinkoje. Be to, Vietnamas sėkmingai


diversifikavo savo eksporto bazę. Tai yra teigiamas dalykas ir tai reiškia, kad avalynė nebėratoks vyraujantis produktas. Tai – dar vienas ryškus didėjančio konkurencingumo ženklas.Taigi COM pasiūlymas dėl Vietnamo gradacijos yra grindžiamas išplėstiniais tikslais irstatistine analize, kurie vienodai taikomi visų BLS+ paramą gaunančių valstybių atžvilgiu.

Helmuth Markov, pranešėjas. − (DE) Gerb. pirmininke galėtume teigti, kad šiameParlamente pasiektas bendras susitarimas, jog BLS+ sistema yra teigiamas dalykas. Be jokiosabejonės, būčiau labai laimingas galėdamas paklausti Komisijos arba P. Mandelsono, kuriočia šiandien nėra, kaip jis, pavyzdžiui, ketina spausti dvi Andų valstybes, kurios labai noriišlaikyti BLS, sudaryti laisvos prekybos susitarimus, kurie būtų Partnerystės ir asociacijossusitarimų dalis. Ekvadoras ir Bolivija nori išlaikyti tokią BLS+. Tuomet galėsime dalyvautiir mes. Tai iš tiesų toms šalims duotų naudos.

Kitas klausimas – ar mes turėtume toliau plėtoti BLS+ sistemą į BLS++ sistemą, ar ne. Mūsųlaukia visiškai nauji iššūkiai: klimato kaita, didėjančios maisto kainos. Galbūt galėtumeapsvarstyti naujų straipsnių ir naujų įvertinimo standartų diegimo galimybę. Labaidžiaugiuosi, kad jūs, Komisijos nare, aiškiai pasisakėte Šri Lankos klausimu, nes tai mūsųkomitetui kėlė nerimą, ir E. Mann dar kartą aiškiai pasisakė šiuo klausimu.

Galiausiai noriu padėkoti visiems, su kuriais turėjau dirbti. Gerai bendradarbiavome. Manau,kad žengėme mažą žingsnelį į priekį, o ši BLS+ yra labai vertinga ir reikalinga sistema irEuropos Sąjungos prekybos susitarimo dalis. Taip pat manau, kad ne visuomet privalomedėmesį sutelkti tik į laisvos prekybos susitarimus.

Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.



Rovana Plumb (PSE), raštu. – (RO) Nuo pat sukūrimo, BLS buvo viena iš pagrindiniųES prekybos ir vystymosi priemonių. Pagrindinis ES BLS vystymo politikos tikslas yraprisidėti prie skurdo mažinimo, darnaus vystymosi, gero valdymo, principų, kuriepripažįstami tarptautiniuose susitarimuose, pvz., Tūkstantmečio deklaracijoje, 1992 m.Rio deklaracijoje, 1998 m. TDO deklaracijoje, ir priemonių skatinimo.

Taikydama BLS, 1971 m. ES padidino tarptautinę prekybą su besivystančiomis šalimis irmažiau išsivysčiusiomis šalimis, suteikdama joms būtiną techninę pagalbą, skirtątarptautinių susitarimų laikymuisi ir reikalingo institucinio ir reglamentavimo pagrindokūrimui, kad būtų galima pasinaudoti tarptautinės prekybos ir BLS nauda. Gavusi patikrintąperspėjimą ir gavusi EP pranešimą, EK gali taikyti laikino lengvatų paikinio sankciją tomsšalims, kurios nesilaiko dalyvavimo paramos gavėjų sistemoje kriterijų.

Pranešime pabrėžiama konsultavimosi su visuomene proceso svarba, tikslinių paramosgavėjų dalyvavimas ir EP demokratinės kontrolės sutvirtinimas.

Kadangi ir BLS ir paramą gaunančių valstybių sąrašas peržiūrimas kas treji metai, Tarybosprašoma nedelsti priimant sprendimą, kad valstybės galėtų patvirtinti EP ir būtų išvengtatarptautinės prekybos spragų.

Sveikinu pranešėją.


23. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbai 2007 m. (diskusijos)

Pirmininkas. − Kitas klausimas – Alaino Hutchinsono pranešimas (A6–0175/2008)Vystymosi komiteto vardu dėl AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbo 2007m. (2007/2180(INI)).

Alain Hutchinson, pranešėjas. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai,mano Vystymosi komitetui parengtame pranešime apžvelgiamas AKR ir ES jungtinėsparlamentinės asamblėjos (JPA) darbas 2007 m. Kas aktyviai dalyvaujate šiame darbe arpaprasčiausiai juo domitės, žinote, kad tai nėra grynai formali ar simbolinė struktūra,veikiau priešingai – asamblėja vis labiau veikia kaip tikra parlamentinė asamblėja. Jos nariaidalyvauja vis aktyviau, jų vis daugiau ir dėl to asamblėja įgauna vis didesnį politinį svorį.Tai yra pirmas punktas, kurį norėjau pabrėžti.

Šios asamblėjos politinė svarba didėja ir dėl to, kad be fundamentalių su AKR ir ES valstybiųbendradarbiavimu susijusių klausimų, asamblėjoje diskutuojama ir dėl klausimų, kurie yralabai svarbūs europiečiams ir AKR valstybėms. Pavyzdžiui, diskutuojama dėl Ekonominėspartnerystės susitarimų, dėl kurių derasi Sąjunga ir AKR valstybės. Šiuo klausimu JPAKigalio deklaracijoje patvirtino, kad susiję vadovai aiškiai nori, kad Europos Komisija duotųAKR valstybėms pakankamai laiko deryboms dėl regioninio vystymosi susitarimų. Kigaliodeklaracija yra ne tik galimybė parodyti, kad iš tiesų yra prieštaravimų dėl šių susitarimų,bet parodyti ir tai, kad šis prieštaravimas grindžiamas visiškai teisėtais nuogąstavimais, įkuriuos privalome tinkamai atsižvelgti.

Be to, daugelis AKR valstybių parlamentų narių tik dalyvaudami asamblėjos darbe sužinojoapie Šalies strateginius dokumentus, kuriuose apibrėžtos ES ir jų pačių valstybiųbendradarbiavimo sritys. Daugeliui parlamento narių AKR šalyse tai yra tarsi priminimas,kad kartais asamblėja yra vienintelis galimas demokratinės raiškos forumas.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad 2007 m. buvome liudininkais to, kad AKR valstybėse visaktyvesnis buvo pilietinės visuomenės dalyvavimas, buvo rengiami puikūs susitikimai iriniciatyvos, susijusios su kiekvienos JPA sesijos temomis. Kovoje dėl pilietinės visuomenėsvystymosi AKR valstybėse, asamblėja taip sudaro unikalias pasikeitimų ir susitikimųgalimybes. Todėl Sąjunga privalo galėti techniškai ir finansiškai paremti šių asociacijų irNVO dalyvavimą JPA darbe.

Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad savo pranešime skatiname JPA didinti savo Politiniųreikalų komiteto vaidmenį. Tuo siekiama sukurti tikrą konfliktų prevencijos ir sprendimųpagrindą ir skatinti artimą AKR ir ES parlamentarų bendradarbiavimą, stebint rinkimus,kai taikoma ES rinkimų stebėjimo sistema.

Turėtumėte žinoti, kad 2007 m. asamblėja posėdžiavo Vysbadene ir vėliau Kigalyje. Buvopriimtos devynios rezoliucijos. Veikiantys komitetai posėdžiavo keturis kartus: du kartussesijų metu ir du kartus tarp tų sesijų Briuselyje. Už rezoliucijų tąsą atsakingi minėtikomitetai nuo 2007 m. organizavo atsakingų komiteto narių klausymus atitinkamosesrityse.

Be kelių pranešimų, Vysbadeno sesijoje buvo priimta rezoliucija dėl padėties Darfūre. Vykolabai konstruktyvios skubios diskusijos dėl padėties Zimbabvėje. Seminarai dėl imigracijos,klimato kaitos ir vaistų nuo negydomų ligų pritraukė daug dalyvių ir šiais seminarais buvolabai domimasi. Kigalio sesijoje buvo patvirtintos trys rezoliucijos, kurios buvo veikiančių


komitetų, komitetų pranešimuose ir dvi skubios rezoliucijos dėl gamtinių nelaimių AKRvalstybėse ir dėl padėties Demokratinėje Kongo Respublikoje.

Gerb. pirmininke, Komisijos nare, toks mano pranešimas. Trumpai apibūdinau oficialųpranešimą, kuriame norėjau išdėstyti politinį turinį, kad būtų geriau paaiškintas irveiksmingiau remiamas AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbas.

Neelie Kroes, Komisijos narė . − Gerb. pirmininke, labai dėkoju, galiu jus užtikrinti, kadman čia labai patinka, ir žinau, kad mano brangus kolega labai apgailestauja, kad jis negalidalyvauti šioje diskusijoje. Jis labai linkęs keistis nuomonėmis ir galiu jus užtikrinti, kadjis veltui laiko nešvaisto, o keliauja į labai svarbų susitikimą ne Briuselyje.

Jungtinė parlamentinė asamblėja yra unikali institucija. Mano kaimynas L. Michel kolegijosposėdžiuose šį rytą man viską papasakojo apie asamblėjos veikimą, todėl galiu pareikšti,kad šį tą apie tai žinau.

Jis minėjo, kad JPA yra vieta, kur tiesiogiai galima matyti, kaip vyksta Kotonu susitarimenustatyta partnerystė, kai 156 išrinkti atstovai iš Europos Sąjungos ir iš Afrikos, Karibų irRamiojo vandenyno regiono valstybių kartu diskutuoja dėl esminių jų bendradarbiavimoklausimų. Tai yra tikras Šiaurės – Pietų dialogas, lygybe ir abipuse pagarba pagrįstas dialogas,išeinantis už tradicinių paramos gavėjų – teikėjų santykių ribų. Tai yra parlamentiniopriklausomumo ir kontrolės įgyvendinimas.

Per praėjusius metus Jungtinės parlamentinės asamblėjos parlamentinis reikšmingumasir funkcijos vis stiprėjo, parodant Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenynoregiono valstybių bendradarbiavimo brandą. Diskusijos yra atviresnės, o regioniniaikonfliktai – retesni. Tai iš tiesų yra vertingas pasiekimas.

Asamblėja iš tiesų tapo atviro politinio dialogo vieta, kur galima aptarti itin opius ir didelępolitinę svarbą turinčius klausimus, pvz., gerą valdymą, prieigą prie sveikatos apsaugos,užsienio tiesioginių investicijų poveikį, kvalifikuotų darbuotojų migraciją ir Ekonominėspartnerystės susitarimus.

Puikiame A. Hutchinsono ir Vystymosi komiteto pranešime išraiškingai parodomaasamblėjos raida ir L. Michelo bei savo vardu norėčiau pasveikinti pranešėją dėl jo puikausdarbo. Pranešime parodyti pasiekimai ir iššūkiai bei nagrinėjamos būsimo vystymosigalimybės.

Vienas iš pasiekimų – svarbus Jungtinės parlamentinės asamblėjos vaidmuo prižiūrintderybas dėl EPS, užtikrinant informacijos tekėjimą dviem kryptimis. Tai buvo pasiektametų eigoje šiuo klausimu diskutuojant su pagrindiniais derybininkais ir mano brangiukolega L. Michelu.

Kitas svarbus šuolis yra tai, kad Komisija perdavė asamblėjai nacionalinius ir regioniniusstrateginius dokumentus. Tai rodo pasitikėjimą asamblėjos pajėgumais imtis svarbesniopolitinio vaidmens ir suteikia galimybę įrodyti didesnę brandą.

Siekdamas pagerinti parlamentinę priežiūrą, Komisijos narys L. Michel Komisijos delegacijųpaprašė per EPF nacionalinius įgaliojimus suteikiantį pareigūną paramą gaunančiosevalstybėse perduoti šiuos strateginius dokumentus ir nacionalinių parlamentųprimininkams. Kaip žinote, Komisija negali dokumentų perduoti tiesiogiai, nes pagalKotonu susitarimą, nacionalinius įgaliojimus suteikiantis pareigūnas yra oficialus mūsųbendravimo tarpininkas dėl visų programavimo ir EPF įgyvendinimo klausimų.


Be to, JPA sekretoriatas šiuos dokumentus perdavė atitinkamų valstybių atstovams JPA.Todėl turime priežasčių tikėti, kad nacionaliniai parlamentai yra informuoti ir gali dalyvautivystymo programų priežiūroje ir kontroliavime.

Reikia pastebėti, kad nacionalinių parlamentų galimybės imtis visapusiško vaidmens EPSrengime ir vykdyme dažnai yra ribotos. Būtent todėl daugelyje AKR valstybių finansinėparama institucinių gebėjimų stiprinimui teikiama iš EPF.

Be nacionalinių strateginių dokumentų, geriausias būdas užtikrinti EPF fondų parlamentinękontrolę yra parengti bendras ir sektorines biudžeto paramos programas. Tokiu būduišorinės lėšos visiškai integruojamos į nacionalinę biudžeto sudarymo procedūrą, kuriojesvarbus vaidmuo tenka nacionaliniams parlamentams. Tai viena iš priežasčių, dėl kuriosKomisija nusprendė maždaug 45 proc. 10-ojo EPF lėšų skirti biudžeto rėmimo programoms44 valstybėse, kai 9-ajame EPF tokių valstybių buvo tik 25 – taigi aiškiai matyti didėjimotendencija.

Galiausiai norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir prisidėti prie sveikinimų Ruandos vyriausybeiir parlamentui ir pirmininkaujančiai Vokietijai už jų puikų praėjusių metų asamblėjossesijų surengimą.

PIRMININKAVO: M. A. DOS SANTOSPirmininko pavaduotojas

Filip Kaczmarek, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkotiA. Hutchinsonui ir pasveikinti jį su šiuo labai geru pranešimu. Sutinku su pranešėjonuomone, pastebėjimais ir pasitenkinimu dėl didesnio asamblėjos narių dalyvavimo darbe,geresnės diskusijų kokybės ir aktualesnių jų temų. Sutinku, kad didesnis nevyriausybiniųorganizacijų dalyvavimas asamblėjos darbe yra labai teigiamas reiškinys.

Tačiau negaliu nutylėti poros liūdnesnių aspektų, kurie kyla iš Jungtinės parlamentinėsasamblėjos darbo apžvalgos. Manau, kad yra labai blogai, jog diskusijų, debatų ir derybųdėl bendrų AKR valstybių ir Europos Parlamento projektų metu ne visos sritys nagrinėjamosvienodai išsamiai ir ne visose srityse vienodai siekiama bendros pozicijos. Man atrodo, kadAKR valstybės didesnį dėmesį teikia ekonominiams klausimams ir mažiau dėmesio skiriapolitiniams klausimas bei mažiau juose dalyvauja.

2007 m. buvo parodytas neįprastas entuziazmas ir nusistatymas diskusijose dėl ekonomikospobūdžio, ypač derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS), ir, be jokiosabejonės, nieko blogo čia nėra. Tačiau nesimato, kad taip stipriai būtų siekiama išspręstisudėtingas, tačiau svarbias politines problemas. A. Hutchinson priminė, kad mesdiskutavome dėl padėties Zimbabvėje, tačiau nebuvo jokios rezoliucijos. Be to, ši tendencijanepatvirtinti rezoliucijų vis dar tęsiasi. Šiais metais diskutavome dėl Čado; kompromisinisrezoliucijos tekstas buvo patvirtintas, tačiau pačią rezoliuciją mūsų AKR partneriai išmetė.

Man atrodo, kad mūsų tikslas turėtų būti siekti didesnės ekonominių ir politinių tikslųpusiausvyros. Suprantu, kad kartais lengviau dėmesį sutelkti ties ekonomikos klausimais,nes jie atrodo daug svarbesni ir juos politiškai lengviau plėtoti. Tačiau Europos pusė turėtųsutelkti dėmesį į tai, kad būtų parodyta, jog be taikos, stabilizavimo, žmogaus teisių, teisinėsvalstybės ir geresnio valdymo plėtra nevyks.

Marie-Arlette Carlotti, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiaupasveikinti A Hutchinsoną dėl jo puikaus pranešimo.


2007 m. tvirtai išaugo JPA vaidmuo ir jos aktualumas esminių Šiaurės – Pietų dialogoiššūkių atžvilgiu. Pavyzdžiui, kalbant apie politinių krizių padėtis, reikia pasakyti, kad mūsųskubios diskusijos sudarė sąlygas išsamiam konstruktyviam dialogui, neaplenkiant tokiųuždraustų temų, kaip antai Haitis, Zimbabvė ir Etiopija. JPA regioninių susitikimų įvedimas,kurių pirmas gali būti surengtas Namibijoje, manau, gali padėti dar labiau sustiprinti šįpolitinį dialogą.

Įgyvendinant EPF, nuo 2007 m. pabaigos AKR valstybėms teikiami nacionaliniai irregioniniai strateginiai dokumentai. JPA privalo dabar patvirtinti strategiją ir darbo metodą,kurie užtikrintų kuo geresnę šių fondų panaudojimo tąsą ir priežiūrą.

Kalbant apie Ekonominės partnerystės susitarimus (EPS), reikia pasakyti, kad JPA savodiskusijomis ir susitikimais su ekonomikos lyderiais ir pilietinės visuomenės atstovais beivykdydama atvirą politinį dialogą su mūsų kolegomis parlamentarais Pietuose, 2007 m.EPA suteikė pirmenybę. Tą rodo Kigalio deklaracija, kurią A. Hutchinson minėjo anksčiau.

Apgailestauju, kad Europos Parlamentas atmetė šią deklaraciją, nors ten dėl jos derėjosi irją vienbalsiai balsuodami patvirtino įvairių politinių frakcijų atstovai. Atrodytų, kad kaikam kartais Afrikoje patvirtintą poziciją sunkiau įgyvendinti grįžus į Europą.

Taip pat apgailestauju, kad Europos Komisija ignoruoja JPA dirbančių AKR valstybiųparlamento narių nuomonę ir veikiau taiko buldozerio principą, pagal kurį ji atsisako EPSatžvilgiu apsvarstyti bet kokias naujas derybas ar naujas gaires. Pasiūlymas sukurti naująparlamentinę struktūrą Karibų susitarimo pagrindu tik dar labiau didina sumaištį.

Galiausiai negaliu nepaminėti fakto, kad 2007 m. oficiali vystymosi pagalba iš visos ESpirmą kartą sumažėjo nuo 2000 m. Manau, kad tarptautinio solidarumo požiūriu yrasvarbiausia, kad tesėtume savo žodį, tačiau kelios valstybės narės, įskaitant manąją, tonedaro. 2008 m. JPA turėtų akylai ir tvirtai tęsti kovą už EPS, lobistinėmis priemonėmissiekti naujų derybų dėl tarpinių susitarimų – toms valstybėms, kurios to nori – pagalKomisijos nario J. M. Barroso duotą pažadą ir dėl 10-ojo EPF, kuris dabar įžengia į aktyvausįgyvendinimo etapą, tačiau kurio atžvilgiu gali kilti pavojus, kad lėšos bus nukreiptos EPSfinansavimui.

JPA yra unikalus forumas ir unikali Šiaurės – Pietų dialogo priemonė. Tai yra galimybėsąžiningam, darniam ir bendram vystymuisi. Mano kolega A. Hutchinson visa tai jaupasakė, ir norėčiau jį dar kartą pasveikinti.

Juan Fraile Cantón (PSE). – (ES) Gerb. pirmininke, pradėsiu pasveikindamasA. Hutchinsoną su tuo, kad jis savo pranešime aiškiai išdėstė Jungtinės parlamentinėsasamblėjos (JPA) darbą 2007 m.

Asamblėja tampa tvirčiausiu Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenynoregiono bendradarbiavimo ramsčiu. Norėčiau pabrėžti, kad tai yra vienintelė tarptautinėasamblėja, kurioje reguliariai renkasi įvairių šalių išrinkti atstovai, siekdami skatinti Šiaurės– Pietų nepriklausomybę.

JPA ėmėsi iniciatyvos dėl ekonominės partnerystės susitarimų, kurie yra AKR valstybiųregioninio vystymosi ir integracijos politikos priemonės ir sudaro sąlygas pažangiai įtrauktišias valstybes į pasaulinę ekonomiką pažangiu būdu.

Tačiau dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS), negali būti deramasi paprasčiausiaikaip dėl laisvos prekybos susitarimų. Mano frakcija primygtinai reikalauja, kad būtų sudarytagalimybė dar kartą derėtis dėl tokių šių susitarimų klausimų, kaip antai paslaugos, intelektinė


nuosavybė ir „Singapūro klausimai“: investicijos, įgaliojimai ir viešos rinkos, taip patužimtumas ir socialinis reguliavimas ir kiti su darniu vystymusi susiję klausimai.

Alessandro Battilocchio (PSE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, manokomplimentai A. Hutchinsonui už jo darbą ir pranešimo politinį metodą, kurį noriu pagirti.Džiaugiuosi dėl pasirinkto dialogo ir bendradarbiavimo kelio.

Norėčiau pabrėžti vieną punktą. Norint patenkinti AKR valstybių žmonių poreikius irpasiekti ambicingus tūkstantmečio vystymosi tikslus būtina, kad derybos dėl Ekonominėspartnerystės susitarimų (EPS) nacionaliniu ir regioniniu pagrindu būtų kuo atviresnėsdemokratiniam dalyvavimui ir priežiūrai. Todėl patvirtinu, kad Kigalyje duoti mūsųįsipareigojimai 14-osios jungtinės parlamentinės asamblėjos metu yra mūsų veiksmųpagrindas.

Taip pat džiaugiuosi, kad dėmesys atkreiptas į tai, kad derantis dėl susitarimų ir juos taikantbūtina tinkamai atsižvelgti į demokratinių įstaigų ir žmogaus teisių apsaugą ir gynybą.Nereikia ir negalima susiaurinti mūsų pastangų iki paprasčiausios ekonominės pagalboslygio.

Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, taip pat norėčiau pasveikintiA. Hutchinsoną su puikiu pranešimu.

Man atrodo, kad pasaulinio dialogo prasme turime pažvelgti į svarbius tokios rūšieskontaktus tarp parlamentų, tarp parlamentų grupių ir tarp Europos Parlamento ir AKRvalstybių ir Eurolat valstybių. Manau, kad būtent tokia ryšių forma turi tapti vyraujanti.Tarp vyriausybių veikiantis ryšis yra kitokio pobūdžio. Tarp parlamentų vykstantis dialogasyra daug platesnis, vyksta platesnės diskusijos ir man atrodo, kad jis geriau atspindidalyvaujančių valstybių interesus ir rūpesčius, taigi, mano nuomone, toks dialogas yra itinvertingas. Taip pat svarbūs yra politiniai aspektai, kuriuos norėtumėme išlaikyti, t. y. taikosišlaikymas, žmogaus teisių laikymasis ir pilietinės visuomenės veikimas.

Neelie Kroes, Komisijos narė . − Gerb. pirmininke, labai susidomėjusi klausiausi garbingųparlamento narių pasisakymų. Nemanau, kad Komisija turėtų reaguoti ar kištis į jūsųdarbotvarkę ar prioritetus, todėl mūsų pusės minčių dar nesakysiu. Tai priklauso nuo jūsų.

Dėl derybų atnaujinimo klausimo turiu pasakyti, kad visiškai aišku, jog tarpiniai susitarimaiyra vienintelis būdas išlaikyti prekybos srautus po galutinės datos – 2008 m. sausio 1 d. –ir tie susitarimai negali būti atnaujinti. Tačiau vyksta diskusijos, taigi ir derybos, dėlvisapusiškų – apimančių regioninių ir visus kitus aspektus – EPS.

Alain Hutchinson, pranešėjas. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, dėkoju už jūsųatsakymus ir pastabas. Tik norėčiau pabrėžti, kad šiuo metu JPA yra parlamento nariųreikalas, tačiau svarbus vaidmuo tenka ir Komisijai, kuri plėtoja politikos kryptis Europoslygiu, ir tuo pagrindu noriu pasakyti, kad Komisija neturėtų į asamblėją žiūrėti – manau,kad tai bet kuriuo atveju liečia ir Komisijos narį L. Michelį – kaip į anekdotinį darbą, ar kaipį apsauginę sklendę, kur susirenkama tik aptarti įtampą keliančius klausimus, o turėtųatsižvelgti į asamblėjoje pareikštas nuomones, kadangi daugumai mūsų AKR valstybiųkolegų, deja, tai yra vienintelė vieta, kur jie gali pareikšti savo nuomonę.

Šiuo požiūriu norėčiau pabrėžti, kad iki šiol AKR valstybių parlamentuose nebuvo jokiųdiskusijų nei dėl EPS, nei dėl nacionalinių strateginių dokumentų. Nors remiame žmoniųišrinktus atstovus – finansuodami rinkimuose kairiuosius, dešiniuosius ir centristus,stengdamiesi perkelti savo demokratinį modelį – neturime laiko konsultuoti šių išrinktų


parlamentų, ir kaip minėjo M. A. Carlotti, kai kurie jūsų kolegos viskam taiko buldozeriometodą. Todėl tikiuosi, kad Komisija iš tiesų gali atsižvelgti į šį darbą ir pripažinti, koks jispuikus.

Žmonės sveikino mane dėl pranešimo. Norėčiau padėkoti savo kolegoms ir norėčiaupasveikinti G. Kinnock, kurios čia nėra, nes būdama asamblėjos bendra primininke, ji yraišvykusi kažkur į Karibų regioną. Norėčiau ją pasveikinti su puikiu darbu, kurį ji atliekabūdama asamblėjos bendra pirmininke.

Pirmininkas. − Diskusijos baigtos. Balsavimas vyks rytoj.


Richard Seeber (PPE-DE), raštu. – (DE) Labai remiu gerus Europos Sąjungos ir AKRvalstybių santykius, todėl džiaugiuosi, kad AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjaiir toliau teikiama svaresnė politinė forma ir kokybė.

Derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimų ir ES bendradarbiaujant su AKRvalstybėmis, be jokios abejonės, darbotvarkėje turi būti tokie klausimai, kaip darnusvystymasis, žmogaus teisės, demokratija ir veikiančių konstitucinių sistemų sukūrimas.

Jokiu būdu negalime pamiršti aplinkos apsaugos ir ypač kovos su klimato kaita. Netgi AKRvalstybių regionuose klimato kaitos poveikis gali pridaryti didelių nelaimių.

ES privalo čia parodyti gerą pavyzdį ir laikytis 2007 m. tikslų ir įsipareigojimų. Tik tuometgalime to paties tikėtis ir iš AKR valstybių.

Kitas dalykas, kurio atžvilgiu turime imtis veiksmų – vanduo. Vandens trūkumas ir sausrosyra pagrindinė AKR valstybių problema, kurios sprendimus būtinai reikia surasti, kad būtųišvengta aplinkos nulemtos migracijos.

24. Konkurencija. Mažmeninės bankininkystės sektoriaus tyrimas. Žalioji knygadėl mažmeninių finansinių paslaugų bendrojoje rinkoje (diskusijos)

Pirmininkas. − Kitas klausimas yra bendros diskusijos dėl šių pranešimų:

– Gianni Pittellos pranešimo A6–0185/2008 Ekonomikos ir pinigų politikos komitetovardu dėl konkurencijos. Mažmeninės bankininkystės sektoriaus tyrimas

(2007/2201(INI));

– Othmaro Karaso pranešimo A6–0187/2008 Ekonomikos ir pinigų politikos komitetovardu dėl Žaliosios knygos dėl mažmeninės finansinės paslaugos bendrojoje rinkoje(2007/2287(INI)).

Gianni Pittella, pranešėjas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, dėl atidaus tiriamojoEuropos Komisijos darbo galėjome į šviesą iškelti mažmeninės bankininkystės paslaugomsbūdingą nelankstumą. Šį tiriamąjį darbą dirbome kartu su O. Karasu ir kol kas šiam darbuibuvo plačiai, tiesą pasakius, beveik vienbalsiai, pritariama atitinkame komitete. Todėlnorėčiau pasinaudoti galimybe ir labai padėkoti Komisijos narei N. Kroes, kad Parlamentasvisuomet galėjo su ja diskutuoti dėl šio opaus klausimo.

Santykiai tarp vartotojų ir bankų Europoje tebėra sudėtingi, nes šiam sektoriui būdingiiškraipymai. Tačiau šie santykiai yra labai svarbūs ir privalome tiksliai nurodyti visusneatitikimus ir efektyvumui trukdančius veiksnius, nurodyti visas problemas ir pateikti


galimus jų sprendimo būdus. Kaip teigiama mano ir O. Karaso pranešimuose, tokios rūšiesveiksmais pirmiausia turi būti siekiama palengvinti vartotojų judumą, kad bankai netiesiogiaibūtų paskatinti veikti taikant didesnius efektyvumo standartus.

Todėl savo pranešime raginu dėti pastangas, kad vartotojams būtų paprasčiau ir pigiaukeisti bankus. Bankų keitimas daugeliu atvejų visoje Europoje vis dar yra lėta ir sudėtingaprocedūra. Mes taip pat prieštaraujame bet kokiems sutartiniams saitams, kurių aiškiainereikia ir kurie užkerta kelią vartotojų judumui ar jį apsunkina. Rekomenduojame, kadEuropos bankininkystės pramonė pagerintų savo einamųjų sąskaitų uždarymo procedūras,taikant tik tokius mokesčius, kurie yra aiškiai pagrindžiami, ir užtikrinant, kad ši paslaugavyksta sklandžiai, o išlaidos nedubliuojamos.

Taip pat raginame Komisiją imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog bankai teiks geresnėskokybės informaciją, kuri bus lengviau prieinama vartotojams, informuojant juos apieišlaidų kategorijas lengvai informaciją leidžiančiu palyginti būdu. Pats turiu einamąjąsąskaitą banke, tačiau kai namie gaunu informacijos paketą, jį išmetu, nes jis būnanesuprantamas; tą patį galima pasakyti ir apie milijonus tokių piliečių, kaip aš. Nebegalimato leisti. N. Kroes, Ch. McCreevy, jei bankai nesiims veiksmų pagal šiuos mūsų pasiūlymus,raginu Europos Komisiją šiuo klausimu parengti teisėkūros pasiūlymą.

Taip pat raginu įvertinti Europos internetinės paieškos sistemos galimybes, kad vartotojaigalėtų palyginti įvairių bankų siūlomas galimybes. Turime turėti galimybę įsijungtikompiuterį, prisijungti prie interneto ir matyti IT platformą, kuri sudarytų sąlygas mumspasakyti: turiu geresnį pasirinkimą. Šiandien šių galimybių neturime.

Kitas klausimas yra „tarpbankinio atsiskaitymo mokesčiai“. Atsižvelgdamas į EuroposKomisijos užimtą poziciją šiose diskusijose pateikiau tokį pasiūlymą: pirmiausiaoperatoriams gairių pavidalu turėtų būti nustatyti visi kriterijai, skirti tokiai tarpbankinioatsiskaitymo mokesčių skaičiavimo metodikai nustatyti, kuri užtikrintų tinkamą ir skaidrųsektoriaus veikimą.

Čia ir baigsiu, kad neviršyčiau savo keturių minučių. Tikiuosi, kad šių pasiūlymų, kuriuos,tikiuosi, Parlamentas rytoj ryte patvirtins, atžvilgiu Komisija iš karto imsis veiksmų, kuriebus bent jau spartūs ir tikslingi.

Othmar Karas, pranešėjas. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nariai, G. Pittella, pirmiausianorėčiau dar kartą pabrėžti, kad Komisijos pasiūlymai, dviejuose pranešimuose Parlamentonarių išsakyti tikslai ir reikalavimai ir šių pranešimų poveikis Europos piliečiams nusipelnėgeresnio laiko diskusijoms ir didesnės auditorijos.

Antra, šiais pranešimais ir diskusijomis su Komisija mes pradedame naują bankininkystėssektoriaus paslaugų pasiūlos ir paklausos stiprinimo etapą. Norėčiau padėkoti G. Pittellai,O. Schmidtui ir M. Starkevičiūtei už jų veiksmingą bendradarbiavimą. Didžioji daugumagautų balsų komitete parodė, kad mūsų nuomonės suartėjo, tačiau vis dėlto norime pateiktinaujų reikalavimų.

Ko mes norime? Norime ir toliau vystyti mažmeninių finansinių paslaugų vidaus rinką irją paversti vietine rinka visiems vartotojams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms. Taipsakau, nors žinau, kad mažmeninė rinka yra ir toliau bus labiau vietinis, o ne pasaulinisverslas. Nepaisant to, čia slypi didelės galimybės, nes nuotolines finansines paslaugas kitojevalstybėje narėje perka tik 1 proc. ES vartotojų, o 26 proc. vartotojų tokias paslaugas perkasavo šalyje.


Kaip teigiama Komisijos ir Parlamento pranešimuose, nepaisant skirtingos atsakomybės,yra nepateisinamų kliūčių, nors tai nereiškia, kad praeityje nieko nebuvo. Norėčiau pabrėžti,kad nuo 1988 m. vyksta kapitalo judėjimo Europoje liberalizavimas. Euro įvedimas davėnaudos perkančiai visuomenei ir ekonomikai: Finansinių paslaugų veiksmų planas, Baltojiknyga dėl finansinių paslaugų politikos 2005–2010 m., Bendra mokėjimų eurais erdvė(SEPA) – vartotojai gauna naudą iš visų šių politinio vystymosi rezultatų. Tai – ne pabaigair mes tikslingai judame tuo keliu.

Abu Komisijos pranešimai – galbūt ir mūsų pranešimai – turi silpnų vietų. Vieną tokiųgalima rasti Žaliojoje knygoje, kurioje beveik išimtinai kalbama tik apie vartotojus. Tailiečia ir vidaus mažmeninę rinką, ir MVĮ. Be to, vienos vartotojų apsaugos priemonės visdar negali paskatinti tiekėjų – ir mes tai žinome – eiti už valstybės sienos ribų. Išnagrinėjussektorius tampa akivaizdu, kad tai, kad mes remiamės nedidelių duomenų kiekiu, yra silpnavieta. Rinkos galimybių reikšmę nustatome remdamiesi vien tik kainomis.

Todėl mūsų pranešime prašau Komisijos atlikti tinkamą poveikio vertinimą, kuriame taippat turėtų būti teisingai nustatytos rinkos sąlygos ir įvertinta rinkos integracija beikonkurencingumas ir iniciatyvos poveikis ne pagal vieną rodiklį, bet pagal kuo didesnįrodiklių skaičių.

Tačiau mes taip pat remiame Komisijos siekį vykdyti tik tokias iniciatyvas, kurios piliečiamsaiškiai duoda naudos, kurios tvirtai pagrįstos išlaidų – naudos analize ir kurių atžvilgiubuvo atlikti tinkami poveikio tyrimai.

Dabar galėčiau pabrėžti kitus silpnus punktus, tačiau apsiribosiu tik tais, kuriuos specialiaipabrėžėme pranešimuose. Svarbi šio Parlamento žinia yra tai, kad mes aiškiai pripažįstamedecentralizuotą sektorių. Be viešųjų ribotos atsakomybės bendrovių, reikia santaupų bankųir kooperatyvų. Mums reikia kitose valstybėse veikiančių vietinių lyderių, o ne tik pasauliniųlyderių. Jie yra atsakingi už vietinių paslaugų teikimą, ekonominę plėtrą atskiruoseregionuose ir tiekimo saugumą. Kitas klausimas – mums reikia pusiausvyros tarp pasiūlosir paklausos. Trečia, reikia suderinti licencijų suteikimo ir registracijos formalumus. Keliosevalstybėse veikiančias draudimo bendroves ir bankus prižiūri kelios finansų priežiūrosinstitucijos. Turėtume šioje srityje imtis derinimo ir sukurti vienodus patekimo į rinkąreikalavimus.

Turėtume plėsti elektroninę prekybą. Nuotolinio verslo skatinimas turėtų tapti stimulunaudoti saugų elektroninį parašą, be to, reikėtų pakeisti tam prieštaraujančias pinigųplovimo direktyvos nuostatas.

Taip pat nagrinėjami šie klausimai: agentai ir brokeriai yra svarbūs didesnei konkurencijaifinansinių paslaugų sektoriuje. Reikia lengvesnės prieigos prie kredito duomenų registroir kreditinių kortelių registro, be to, turime blokuoti lengvatų reguliavimo pratęsimą, nesnemanome, kad bendradarbiavimas iškraipo konkurenciją šioje srityje, jei yra aiškiainustatytos sąlygos.

Prašau Komisijos ir savo kolegų narių išnagrinėti šį visą pranešimą ir jį patvirtinti, taip patparemti kitus mano pranešime esančius svarstymus – 44 paaiškinimus ir priemones.

Neelie Kroes, Komisijos narė . − Gerb. pirmininke, man tikrai malonu šiandien prisijungtiprie jūsų diskusijos apie Komisijos peržiūrą ir nuomonės dėl G. Pitella pranešimo.

Bet pirmiausia leiskite pasveikinti ir G. Pitellą ir O. Karasą su jų puikiu darbu ir padėkotiParlamentui už susidomėjimą šiuo klausimu.


Dėl šio klausimo turime daug nuomonių ir tai yra geras atskaitos taškas. Kartu su savobrangiu kolega Charlie McCreevy ir vidaus rinkos ir paslaugų GD, aš ir mano tarnybosdėjome daug pastangų studijuodami mažmeninę bankininkystę ir kaip ir jūs, užduodamesau klausimą, ką galima patobulinti. Be abejonės, būtų kvaila sakyti, kad viskas yra puiku,taigi klausimas „Ką galima pagerinti?“ yra pagrindinis mūsų priėjimo prie šios problemosmetodas.

Mūsų sektoriaus tyrime daug dėmesio skyrėme 1 350 mlrd. EUR per metus vertės korteliųmokėjimo sistemų rinkai. Tai ne kokie nors arbatpinigiai – tai yra 1 350 mlrd. EUR permetus. Taip pat žiūrėjome, kaip pagerinti kortelių registrus, nagrinėjome naudingą irnenaudingą bankų bendradarbiavimą ir bankų mokesčius.

Atsakydama į svarbiausią G. Pittellos pranešimo punktą, galiu daryti išvadą, kad daugeliuatvejų mūsų nuomonės sutampa, išskyrus viena punktą. Kalbant apie vartotojų judumą,reikia pasakyti, kad šiuo metu kamuolys yra pramonės pusėje. Ji turi sukurti elgesio kodeksą,ir jei ji nepasinaudos šia galimybe ir nesiims šio iššūkio, tuomet pramonei gali tekti susidurtisu teisės aktais.

Dėl vartotojų informavimo ir skaidrumo: kainų palyginimas ir produkto atskleidimasvartotojui yra patys svarbiausi dalykai. Tačiau pramonė smarkiai protestuoja dėl šio pokyčioir bijau, kad čia gali būti nepasiekta jokios pažangos. Mano kolegė Komisijos narė M.Kuneva renka duomenis apie mažmeninės bankininkystės mokesčius vienai iš savo„Vartotojų rinkos švieslenčių“. Ji, be abejonės, galės įvertinti bankų mokesčių skirtumus irskaidrumą ir atitinkamą vartotojų žinojimo lygį. Duomenų rinkimas yra pirmas žingsnislink pokyčio.

Turiu gerų naujienų dėl kreditų registrų. Pirmas ekspertų grupės dėl kreditų istorijossusitikimas planuojamas 2008 m. rugsėjo mėn., t. y. jau greitai. Ekspertai savorekomendacijas Komisijai turėtų pateikti iki 2009 m. gegužės 1 d.

Kreditų tarpininkai, pvz., hipotekos brokeriai, yra didelė pramonė, turinti daug pažeidžiamųvartotojų, taigi Komisijos atliekamas jų tyrimas bus labai įdomus. Tikimasi šio tyrimorezultatus turėti 2008 m. spalio mėn.

Bankų bendradarbiavimo klausimu, turiu pasakyti, kad Konkurencijos GD vis dar toliaurenka duomenis mūsų sektoriaus tyrimui, todėl šiuo etapu man dar anksti teikti išsamiaspastabas.

SEPA yra vis dar naujas dalykas ir jos visapusiškam veikimui reikalinga konkurencija, ypačpritariu Parlamentui šiuo klausimu. Tačiau esu tikra, kad šiuo etapu ši sistema veikia taipgerai, kaip buvo galima tikėtis.

Sritis, dėl kurios, kaip minėjau, kilo nesutarimų – reikalavimas Komisijai pateikti gaires dėldaugiašalių tarpbankinio atsiskaitymo mokesčių (angl. MIF). Turiu nuoširdžiai jums pasakyti,kad nesu įsitikinusi, jog gairių parengimas būtų teisingas žingsnis šiuo metu ir, remdamasimūsų patirtimi šiuo klausimu, pabandysiu paaiškinti kodėl.

Raginimas Komisijai dėl gairių ir „skaidrumo“ – aš suprantu pranešėjo ir jo komandosklausimą – greičiausiai atsirado dėl mūsų MasterCard bylos. Tačiau tas sprendimas –sprendimas MasterCard atveju – buvo pagrįstas išimtinai specifiniais tos bylos faktais. Jeitokias gaires grįstume tik vienos bylos faktais, rizikuotume parengti blogas gaires irsusilpninti savo pastangas padėti vartotojams (tai yra dar vienas mūsų – Komisijos ir


Parlamento bendras bruožas, mes norime padėti vartotojams). Vienas atvejis negali būtistebuklingo skaidrumo pagrindas.

Gairės gali neveikti ir dėl kitų priežasčių: yra mokėjimų kortelių, kurios ES veikia su MIF,yra kortelių, kurios veikia be MIF. Sprendimus dėl kortelių schemų verslo modelio irfinansavimo priemonių turėtų padaryti pačios schemos. Akivaizdu, kad Komisija negalinustatyti specialaus verslo modelio. Tokios išvystytos sistemos, kaip MasterCard MIFįvertinimas ir MIF, kuriuos galėtų norėti taikyti naujai į rinką ateinantys veikėjai, kad galėtųkonkuruoti, įvertinimas nebūtinai yra tas pats. Šiuo metu Komisija įvertino tik tokių sistemųkaip Visa ir Mastercard MIF. Pagal naujus pagrindus, kurie nustatyti Reglamente (EB) Nr.1/2003, atsakomybė įvertinti savo veiksmų teisėtumą pagal EB konkurencijos taisyklestenka pačioms šalims.

Nekonfidenciali MasterCard sprendimo versija yra pateikta mūsų tinklalapyje, taigi mesesame skaidrūs ir aiškūs. Kitos mokėjimo kortelių sistemos gali naudoti Komisijos atliktąMastercard MIF įvertinimą kaip gaires, net jei įvertinimas sprendime yra susijęs su MastercardMIF, o ne su visais galimais MIF. Tačiau turiu pasiūlymą, kaip padėti rinkai plėtojantis šiamklausimui – tai yra gestas iš mano pusės. Mano tarnybos yra pasirengusios toliau diskutuotisu rinkos dalyviais ir visomis suinteresuotomis šalimis ir jos iš tiesų artimai bendrauja sumokėjimų pramone šiuo klausimu.

Bet leiskite užbaigti teigiama gaida. Komisija labai džiaugiasi dėl aiškios Parlamento paramostam, kad reikia mažmeninės bankininkystės veiksmingumo ir veikimo lygio pagerinimopriemonių, nes šis sektorius nacionaliniu požiūriu yra vis dar fragmentiškas.

Esu nusiteikusi dirbti su jumis, kad būtų išspręstas MIF klausimas. Tikiuosi galime tiesiogpasakyti, kad ateitis priklauso mums.

Charlie McCreevy, Komisijos narys . − Gerb. pirmininke, leiskite pasveikinti Ekonomikosir pinigų politikos komitetą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą ir ypač O.Karasą ir O. Schmidtą už jų puikų darbą rengiant išsamų ir nuoseklų pranešimą.

Nuoširdžiai džiaugiuosi didele jūsų parama mūsų strategijai dėl mažmeninių finansiniųpaslaugų, bei dėl svaraus jūsų indėlio į įvairių klausimų svarstymus. Neįmanoma per skirtąlaiką pateikti mūsų požiūrio į visus šiame plačiame pranešime nagrinėtus klausimus. Todėlnorėčiau sutelkti dėmesį į du labai svarbius mažmeninio sektoriaus klausimus: į mūsųsvarstymus dėl pagrindų mažmeniniams investiciniams produktams ir į mūsų darbą dėlbankų sąskaitų judumo klausimo.

Pirmiausia – mažmeniniai investiciniai produktai. Esu dėkingas už jūsų paramą dabartiniamdarbui, kuriuo siekiama užtikrinti, kad mažmeninių investicinių produktų pardavimoreguliavimo pagrindai suteiktų stabilų ir aukštą vartotojų apsaugos lygį. Esu įsitikinęs, kadkonkurencija tarp mažmeninių investicinių produktų gali duoti tikros naudos vartotojams.Tačiau turime būti tikri, kad investiciniai produktai bus pardavinėjami užtikrinant aukštąinformacijos teikimo apie tuos produktus lygį ir drausmę pardavimo vietose. Tik taip busužtikrintas sąžiningas elgesys su vartotojais ir tai, kad jie priims sprendimus būdamitinkamai informuoti.

Džiaugiuosi dėl aiškios jūsų pranešime išsakytos pozicijos šiais klausimais. Tačiau, kaipgerai žinote, nepriimu sprendimų, kol nesu visiškai įtikintas, kad reikalingi pokyčiai.Informacijos apie produktus teikimo taisyklių suderinimas ir paskirstymas būtų brangusir trikdantis procesas.


Dėl šių priežasčių manau, kad dabar yra gerokai per anksti daryti išvadas, kad dabartinėjeinvestuotojų apsaugoje yra trūkumų ir yra reikalingi nauji teisės aktai. Vėliau šiemetpateiksiu komunikatą, kur bus apibendrinti mūsų tyrimo duomenys. Nustatysime tolesniodarbo sritis, kad būtų galima išnagrinėti ir aiškiai išspręsti nustatytus veikiančios teisinėsapsaugos trūkumus.

Dabar grįžkime prie sąskaitų mobilumo klausimo. Konkurencingos ir veiksmingos bankosąskaitų rinkos sukūrimas yra pagrindinis mūsų mažmeninių finansinių paslaugų strategijoselementas. Daug vartotojų nuolat susiduria su kliūtimis, kai nori pakeisti vieną teikėją kitu.Tokią padėtį būtina keisti, todėl džiaugiamės gavę jūsų paramą šiuo klausimu.

Džiaugiuosi dėl jūsų raginimo finansinių paslaugų pramonei siekiant Žaliojoje knygojenustatytų tikslų dirbti taikant savireguliavimą ir taip sumažinti privalomų teisės aktųporeikį. Tai rodo mūsų bendrosios rinkos peržiūroje pakartotą pasiryžimą naudoti, jeireikia arba jei tai gali duoti norimą rezultatą, savireguliavimo priemones, o ne imtisteisėkūros priemonių.

Esant tokioms aplinkybėms, praėjusių metų lapkričio mėn. pakvietėme Europosbankininkystės pramonę iki 2008 m. vidurio parengti Europos elgesio kodeksą. Šiamekodekse turėtų būti nustatyta pilnavertė nacionalinė pakeitimo paslauga, kuria vartotojaigalėtų naudotis keisdami banką. Bankininkystės pramonė neturi pradėti nuo pradžių. Jiturėtų naudoti gerosios patirties kai kuriose valstybėse narėse pavyzdžius.

Galiausiai aukštos kokybės bankininkystės pramonės elgesio kodekso parengimas buslemiamas veiksnys, įrodantis savireguliavimo naudą. Šiandien norėčiau pasakyti aiškiai:jei kodeksas nepateisins Komisijos lūkesčių, bus svarstomos kitos alternatyvos, pvz.,pasiūlymai dėl teisėkūros.

Zuzana Roithová, PPE-DE frakcijos vardu . – (CS) Gerb. pirmininke, džiaugiuosi savokolegos O. Karaso pranešimu, kuriame nagrinėjamas labai svarbus klausimas, t. y. lengvaprieiga prie bankininkystės paslaugų visiems piliečiams ir verslui Europos Sąjungoje. Taipadės atverti arba veikiau baigti kurti mūsų vidaus rinką. Tačiau norėčiau atkreipti jūsųdėmesį į labai rimtą problemą dėl aukštų bankininkystės mokesčių daugelyje valstybiųnarių. Daugelyje tokių valstybių – kaip ir mano šalyje Čekijoje, kuri yra viena didžiausiųšios problemos aukų – šie bankininkystės mokesčiai yra nesuvokiamai dideli. Todėl iš tiesųreikalinga tarptautinė konkurencija. Tik Lenkijoje mokesčiai didesni už Čekiją. O,pavyzdžiui, Nyderlanduose ar Austrijoje bankininkystė yra pigesnė.

Priemonės, kurios gali skubiai pakeisti padėtį (tai taip pat yra susiję su itin aukštais kreditųsuteikimo mokesčiais), yra Komisijos ir Parlamento rankose. Panaikinus tarptautinėselektroninės bankininkystės kliūtis būtų pagerinta vartotojų ir verslo vartotojų padėtis,kurie gautų naudos iš rimtos ekonominės konkurencijos. Be to, kad reikia sumažintibankininkystės mokesčius ir padaryti juos skaidresnius, taip pat reikia sutelkti dėmesį įbankininkystės paslaugų kokybės didinimą ir vartotojų finansinių žinių pagerinimą bei įsmulkųjį ir vidutinį verslą. Ne mažiau svarbu, kad Europos Sąjunga atkreiptų dėmesį įvadinamųjų mikrokreditų reguliavimą, kurie gali smarkiai paskatinti elektroninę (nors netik elektroninę) prekybą. Ponios ir ponai, tai – mūsų rankose.

Antolín Sánchez Presedo, PSE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nareN. Kroes, Komisijos nary Ch. McCreevy, ponios ir ponai, mažmeninė bankininkystė vaidinalabai svarbų vaidmenį šeimų ir didžiosios Europos verslo dalies kasdieniniame gyvenime.Šios paslaugos yra labai svarbios ekonomikai, jos sukuria apie 2 proc. Bendrijos BVP,


suteikia daugiau nei 3 mln. darbo vietų ir yra didžiausias bankininkystės sektorius, kuriamtenka daugiau nei 50 proc. visos ES bankininkystės pajamų.

Norėdami suvokti šių paslaugų svarbą, galime prisiminti, kad viena iš pagrindinių paslaugų– paskolos už įkeistą nekilnojamą turtą – yra didžiausia rizika, kurią prisiėmė Europospiliečiai, ir tai sudaro maždaug 50 proc. ES BVP, o investicinių fondų kiekis valstybėsenarėse svyruoja nuo 4 iki 24 proc. nuo nacionalinės ekonomikos.

Nepaisant sektoriaus reguliavimo pažangos ir po euro įvedimo pasiekto pagerinimo,neatrodo, kad buvo panaudotos visos Bendrijos finansinių paslaugų rinkų integracijos irkonkurencijos skatinimo sektoriuje galimybės.

Tik 1 proc. Europos Sąjungos vartotojų perka tarptautines finansines paslaugas; įvairiosebendrovėse kainos svyruoja labai smarkiai; pasirinkimo galimybės yra ribotos; vis dar yrastruktūrinių skirtumų, kurie apsunkina paslaugų teikimą ir tinkamą tų paslaugų veikimątarp skirtingų valstybių. Mažmeninės bankininkystės pelno lygiai skiriasi, o įmonės Šiaurėsvalstybėse, Ispanijoje ir Airijoje turi didesnį pelną už vidutinį.

Visi šie klausimai suderintu būdu nagrinėjami pranešimuose. Sveikinu pranešėjus G. Pittelląir O. Karasą ir norėčiau pareikšti savo pasitenkinimą, kad buvo įtraukti šie svarbūs aspektai:mažmeninės bankininkystės vaidmens pripažinimas tinkamai perduodant į rinką pinigųpolitikos sąlygas; vertė, kurią prekybos su bankais, kooperatyvais ir taupomaisiais bankaismodelių įvairovė ir skirtumai duoda Europos mažmeninei bankininkystei;bendradarbiavimo aplinka, kuri skatina konkurenciją tarp atskirų įmonių; tinkamųfinansiniams tarpininkams skirtų pagrindų ir didesnio finansinių produktų palyginamumoporeikis.

Pagerinus šio bankininkystės sektoriaus veikimą padidės efektyvumas, bus geriau vystomosvisų Europos regionų turimos galimybės ir pagerės prieiga prie finansinių paslaugų, taippat bus geriau atsižvelgiama į mūsų piliečių poreikius.

Margarita Starkevičiūtė, ALDE frakcijos vardu. – (LT) Pagrindinė problema, kurią mesšiandien svarstome, – ką padaryti, kad Europos Sąjungos pilietis galėtų pasinaudoti bendrosrinkos privalumais ir finansų sektoriuje, kuris yra labai fragmentuotas. Kaip mes galėtumespręsti šią problemą? Yra trys keliai. Visų pirma reikėtų padidinti pačių vartotojų mobilumą.Kaip būtų galima padidinti vartotojų mobilumą? Visų pirma reikėtų standartizuotiinformaciją apie teikiamus produktus ir užtikrinti tų mažmeninių finansinių produktųišlaidų skaidrumą, kad vartotojas galėtų pasirinkti per kokią nors priemonę, kad ir, kaipsiūlė G. Pittella, internetinę naršyklę. Mes nemanome, kad reikėtų standartizuoti visusproduktus, todėl, kad reikėtų atspindėti socialinius, kultūrinius ir tradicijų skirtumusįvairiose šalyse, todėl standartizavimas turėtų būti labai apibrėžtas. Kitas dalykas – mesgalėtume sudaryti sąlygas vartotojui atidaryti sąskaitą kitoje šalyje. Dabar mes turimeŠengeno erdvę ir visi be problemų gali važinėti iš šalies į šalį, ir nėra problemų dėl duomenųregistrų. Tačiau bankams yra problema leisti atidaryti sąskaitą kitos šalies piliečiams. Manatrodo, kad šiuolaikinių technologijų amžiuje tai tikrai neleistinas dalykas. Aš tikrainemanau, kad šitas problemas mes galėtume vien savireguliavimu išspręsti žinantmažmeninių bankų skaičių ir kaip jiems sunku koordinuoti veiksmus. Galbūt Komisijagalėtų pasiūlyti kokią nors iniciatyvą šia kryptimi?

Kitas klausimas yra tai, kad galime paskatinti tiekėjų mobilumą, leisti jiems teikti paslaugasinternetu, SMS žinutėmis; bet tokiu atveju reikėtų prieš tai sutvarkyti finansinę priežiūrąir žinoti, kas bus atsakingas, jeigu kažkas įvyks. Baigdama, aš N. Kroes norėčiau pasakyti,


kad mes labai norėtume skaidrumo ir iš Komisijos. Dėl kortelių mokesčių, jau dabar įvedaminauji mokesčiai užbėgant už akių Jūsų pasiūlymui. Vartotojai parduotuvėse tikriausiainežino, kad kainos yra dar aukštesnės dėl to, kad bankai taikosi prie tariamų būsimų naujųreikalavimų. Galbūt mes galime daugiau ir dažniau skelbti tas kortelių išlaidas, kad vartotojaigalėtų palyginti ir taip padidinti spaudimą bankams.

Roberto Fiore (NI). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, iš tiesų Parlamentas norisuderinti Europos bankininkystės pasaulį. Tačiau manau, kad šeimos ir mažosios ir vidutinėsįmonės yra ypač susirūpinusios, ypač mano valstybėje, Italijoje, dėl tam tikros praktikos,kurią šiuo metu visuomenė stebi itin atidžiai ir visapusiškai.

Kalbu, pavyzdžiui, apie maksimalaus viršijimo mokesčius ir sudėtines palūkanas, nes taiyra palūkanos už palūkanas. Dėl tokios praktikos kilo konfliktas su Konstituciniu Teismuir Kasaciniu teismu. Nesuprantu, kaip žmonės gali kalbėti apie mokesčių mokėjimo būdoskaidrumą ir aiškumą, kai tokioje valstybėje, kaip Italija, vis dar yra didelių prieštaravimųtarp bankų ir teisinių institucijų.

Tą patį galima pasakyti ir apie paskolų lankstumą. Šiuo metu ypač didelį susirūpinimąkelia tai, kad šimtai tūkstančių šeimų susiduria su rimtomis problemomis, susijusiomis supaskolų lankstumu. Todėl manau, kad Parlamentas pirmiausia turi nacionalinėsbankininkystės pasauliui nustatyti sąžiningesnius kriterijus.

Harald Ettl (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, O. Karaso ir G. Pittellos pranešimuoseteigiama, kad dar reikia daug nuveikti vartotojų labui mažmeninių finansinių paslaugųsektoriuje, pvz., dėl bankų sąskaitų, paskolų ir draudimo. Bankai, kurių rinkos apimtis iki50 proc. yra iš mažmeninio verslo, nebėra suinteresuoti vartotojų mobilumu ir, deja, tikiš dalies suinteresuoti skaidriomis gairėmis. Netgi iš esmės geras, tačiau dažnai netinkamaiinterpretuojamas, pasitikėjimas tarp bankų ir jų klientų saisto vartotojus ir lemia jų judumoir konkurencijos neskatinimą.

Konkurenciją pirmiausia galima paskatinti išmokius ir geriau informavus vartotojus. Beto, į ES biudžetą įtraukėme eilutę, skirtą vartotojų MVĮ žinioms apie finansų rinkas. Noriujums tai paprasčiausiai priminti.

Be to, naikinant kliūtis negalima sumažinti vartotojų apsaugos lygio. Bendros teisinėspagalbos reikalavimas tarptautiniuose ieškiniuose dėl finansinių produktų, dėl kurių sutarėVidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas, yra tinkamas būdas pagerinti sąžiningasrinkos sąlygas. Tačiau nauji finansiniai produktai iš esmės turi būti diegiami objektyviai irteisingai.

Komisijos prašoma patvirtinti reglamentavimo pagrindus, susijusius su informavimu apiepalyginamus produktus, jų rinkodara ir organizavimu privatiems vartotojams visoseteisinėse nuostatose dėl finansų rinkos. Taip pat FPRD direktyvos principus dėl geriausiopatarimo reikėtų taikyti ir, pavyzdžiui, su vienetais susijusiam gyvybės draudimui ir kitiemsilgalaikiams taupymo produktams. Mūsų principas, kuriuo vadovaudamiesi turime veikti,yra padėti vartotojui, klientui ir taip sukurti klestinčią rinką.

Wolf Klinz (ALDE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiaupadėkoti O. Karasui ir G. Pitellai už jų pranešimus. Pritariu jų visame pranešimeprasiskverbiančiai išvadai, kad kiekvienas pilietis Europos Sąjungoje turėtų turėti prieigąprie bankininkystės paslaugų. Nepaisant to, norėčiau pateikti tris pastabas.


Pirmiausia dėl vartotojų mobilumo. Taip, mūsų tikslas yra augančioje visiškai veikiančiojevidaus rinkoje užtikrinti, kad visi vartotojai turėtų tarptautinę prieigą prie bankininkystėspaslaugų. Tačiau negalima pamiršti su šia teise susijusios atsakomybės. Man nerimą keliatai, kad čia reikalaujama, kad kai vartotojas informuoja savo banką, jog nori jį pakeisti,atsakomybė už laiku negautus duomenis apie naują banko sąskaitą turi tekti dabartiniambankui. Taip neteisinga! Vartotojai turėtų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir privaloprisiimti šią atsakomybę asmeniškai kartu su gaunamomis teisėmis. Neturėtume žaisti sutais, kurie išperka vartotojus, kai jie patys kalti dėl to, kad jiems kyla tokia dilema.

Antra, vartotojų informavimas. Negaliu nesutikti su anksčiau kalbėjusiu H. Ettl. Mes visdar turime daug nuveikti visų konkurencijoje esančių palyginamų produktų atžvilgiu, nestų produktų skaidrumas skiriasi dėl to, kad jiems taikomi skirtingi reikalavimai dėlinformacijos pateikimo. Taip neteisinga! Labai pritariu tam, kad vartotojai gautų informaciją,bet neturėtumėme išmesti vaiko iš maudynių ir neužlieti vartotojų pernelyg dideliuinformacijos srautu. Vartotojams reikia būtinos informacijos, kad jie patys galėtų priimtiatsakingus sprendimus, tačiau čia svarbiau ne kiekybė, o kokybė.

Galiausiai grįžkime prie bankininkystės struktūros. Sutinku su O. Karasu, kad iš esmėsatskirose valstybėse narėse turime skirtingas istoriškai išsivysčiusias bankininkystės sistemas.Vienose valstybėse yra tik privatūs bankai, kitose yra ir taupomieji bankai, kredito unijos,valstybiniai bankai ir panašiai. Ne mūsų darbas yra reorganizuoti bankininkystės bendriją.Tą turėtų daryti valstybės narės – jei jos to dar nedaro. Tačiau ne mums priklauso ir išlaikytitradicijas. Manau, kad rinka turėtų nuspręsti, ar struktūros turi išlikti tokios, kokios yradabar, ar jos turėtų būti pakeistos. Paslaugos, produktai, paslaugos, kurias atskiri rinkosoperatoriai siūlo savo vartotojams – štai kas turėtų visa tai lemti; neturėtume priimtisprendimų centralizuotai.

Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, norėčiau trumpai pateikti keliaspastabas dėl diskusijų.

Vartotojų švietimo klausimas yra labai svarbus. Reikia, kad vartotojai suprastų finansinespaslaugas ir ypač turime atkreipti dėmesį į jaunimą, kuris naudoja kreditines korteles taip,tarsi jos išeina iš mados.

Tačiau norėčiau pasakyti, kad tie iš mūsų, kurie mano, kad jų finansų srities žinios yratinkamos, vis tiek gali pakliūti į netikėtą finansinę bėdą. Noriu paprašyti, kad pakeltumėterankas tie, kas užjaučia dėl investicinių būsto kreditų. Aš už tai pakelčiau abi rankas. Taigi,netgi išmokyti ir turėdami žinių, darome klaidų ir vartotojui parduodami prasti produktai.

Nesu tikra, kiek ilgai Komisija ketina tikrinti elgesio kodeksus prieš imdamasi teisės aktųleidybos. Nesu šalininkė tokių teisės aktų, kur nieko nereikalaujama, tačiau kartais mumsreikia geresnių teisės aktų, kurie būtų veiksmingi vartotojo požiūriu. Šiuo metu išgyvenamekreditų krizę ir nors anksčiau Airijoje bankai dosniai dalijo pinigus ir 100 proc. vertėspaskolos buvo tapusios norma, tai šiuo metu padėtis yra visiškai priešinga ir finansai yraribojami. Ši problema liečia mus visus ir tikiuosi, kad šios diskusijos prisidės prie geresniųfinansinių paslaugų Europos vartotojui.

Neelie Kroes, Komisijos narė . − Gerb. pirmininke, norėčiau dar kartą padėkoti garbingiemsnariams už jų darbą šiuo klausimu. Buvo pasakyta, kad mums reikia didesnio skaidrumoir aiškios apžvalgos, parodančios, kokias teises turi vartotojas. Kokybė yra svarbesnė užkiekybę, tačiau kartais norint gauti kokybės, reikia turėti šiek tiek kiekybės.


Komisija labai džiaugiasi jūsų aiškia parama būtinoms priemonėms. Žinome, kad turimepagerinti veiksmingumo lygį bei pagerinti mažmeninės bankininkystės sektoriaus, kuristebėra fragmentiškas nacionaliniu atžvilgiu, veikimą. Tai nesuderinama su tokia bendrarinka, kokia mes tikime. Todėl mažmeninės bankininkystės sektorius – kurio durys atvertos– yra labai svarbus mums, visiems vartotojams ir visai ekonomikai. Parlamento pranešimematyti, kad ir jūs šiai sričiai skiriate didelę svarbą.

Z. Roithová kalbėjo apie padėtį savo šalyje, tačiau minėjo, kad ne tik jos valstybėje yranustatyti dideli mokesčiai, kurie dažnai yra fragmentuotos rinkos, kurioje neretai tėra keliveikėjai, rezultatas. Sektoriaus tyrimo pranešime, apie kurį jau šiek tiek kalbėjau, mūsųnustatyta padėtis yra visiškai aiški.

Manome ir tikimės, kad SEPA taps daugelio problemų sprendimu, nes tai palengvinstarptautinę konkurenciją, o būtent to ir reikia. Tai yra į rinką nukreiptas metodas ir jisturėtų veikti. Todėl mes stipriai remiame šią iniciatyvą ir dirbame su pramone, kad SEPApasiektų savo tikslus. A. Sánchez Presedo teisingai pasakė, kad konkurencijos skatinimasyra viso šio metodo raktas, nes visi žinome, kad kai nėra konkurencijos, bankai stengiasimus apkvailinti.

Dėl tikrų kortelių mokesčių, apie kuriuos klausė M. Starkevičiūtė, noriu pasakyti, kadpritariame garbingos narės norui dėl didesnio skaidrumo rinkoje. Konkurencija reiškia,kad mes turėtume žinoti, kas vyksta rinkoje, o tai, kad nebuvo aišku, kodėl vartotojai gaunanaudą iš to, buvo viena iš priežasčių, dėl kurios buvo uždrausti MasterCard tarpbankinioatsiskaitymo mokesčiai – tai yra aišku. Mūsų tikslas yra matyti aiškią ir patikrinamą naudąvartotojams duodančius mokesčius.

W. Klinz teisingai kalbėjo apie teises ir jos visuomet yra susijusios su atsakomybe; ne tikvartotojų, bet ir visų mūsų – bankų ir visų žaidėjų. Mums reikia didesnio skaidrumo, turimeaiškiai žinoti, ką renkamės. Tikėtina, kad rinkos pokyčiai veda šia kryptimi.

Charlie McCreevy, Komisijos narys . − Gerb. pirmininke, kaip minėjau anksčiau,pranešimai yra puikūs darbai. Jie yra išsamūs ir nuoseklūs ir svariai prisideda prie mūsųvykstančio darbo dėl mažmeninių ir finansinių paslaugų.

Vertinu tai, kad kai kurie žmonės galbūt norėtų, kad mes greičiau vykdytume kai kuriasiniciatyvas, tačiau greitis ne visuomet reiškia kokybę. Esame įsipareigoję laikytis savogeresnio reguliavimo principų, įskaitant atidžius poveikio įvertinimus. Kai kurios mūsųiniciatyvos, pvz., dėl bankų sąskaitų, vykdomos jau daug metų ir šiemet turėtume sulauktivaisių. Kitos iniciatyvos, pvz., mūsų darbas mažmeninių investavimo projektų klausimais,yra naujesnės ir prieš parengiant tvirtas išvadas, reikia atlikti daugiau tyrimų jas vykdant.

Z. Roithová kalbėjo apie bankų pakeitimą ir mano kolegė Neelie Kroes aptarė šį klausimą.Norėčiau pabrėžti, kad negalime reguliuoti paties pakeitimo, tačiau turime sukurti sąlygastikrai konkurencijai ir galimybei vartotojams lengvai pakeisti banką bei turėti rinkoje daugžaidėjų. Tai savaime sumažins kainas. Margarita Starkevičiūtė iškėlė keletą klausimų.Pasižymėjau visus jos pasiūlymus ir šiais klausimais imsimės kuo intensyvesnių veiksmų.H. Ettl kalbėjo apie mažmeninius bankus. Mūsų išleistoje Žaliojoje knygoje kaip tiknagrinėjamos kai kurios tos rimtos problemos.

Paprastai pritariu savo draugui Wolfui Klinzui, tačiau jei teingai supratau, jis nelabai norikeisti bankų sąskaitas. Mes tiesiog stengiamės pasiekti, kad vartotojai galėtų nesunkiaikeisti bankų sąskaitas valstybėse narėse. Aš tik noriu pabrėžti, kad tai nėra aukštojimatematika. Kitos valstybės narės sukūrė elgesio kodeksus ir tai padarė pakankamai


nesunkiai. Bankininkystės pramonei šioje srityje suteikėme savireguliavimo galimybę.Buvau susitikęs su kai kuriais jų atstovais. Kai kurie jų pateikė nuostabius ir stebuklinguspaaiškinimus, kodėl jie negali to padaryti, tačiau noriu juos patikinti, kad čia kalbame neapie astrofiziką. Tai labai paprastas veikimo būdas ir tai yra galimybė jiems įrodyti, kadsavireguliavimas yra geresnis būdas. Tačiau, kaip jau sakiau anksčiau, jei jie to nepadarys,turime kitų alternatyvų.

Tačiau sutinku su antruoju W. Klinzo punktu dėl bankų struktūrų įvairiose valstybėsenarėse. Jas kuria vien tik pačios valstybės narės ir visose valstybėse narėse bankininkystėsstruktūros skiriasi. Pati valstybė narė gali organizuoti savo struktūras tokiu būdu, kokiu jinori, tačiau kai ta struktūra įžengia į laisvos rinkos zoną, ji turi laikytis Sutarties reikalavimųir dėl to kartais gali kilti priešprieša. Tačiau bankininkystės struktūros organizavimasvalstybėje narėje yra grynai susijusios valstybės narės reikalas.

Sutinku su M. McGuinness dėl elgesio kodeksų veikimo. Ji daug kalbėjo apie investiciniusbūsto kreditus. Iš pradžių pats nenorėjau eiti tuo keliu ir tam priešinausi keletą metų, tačiauprieš keletą metų kartą su kitu asmeniu pasinaudojau šia galimybe. Buvau vienas išlaimingųjų. Laikotarpio pabaigoje paaiškėjo, kad gavau pelno, kuris mane ir visus kitusnustebino, nors prieš tai to imtis nenorėjau.

Tačiau nemanau, kad ką nors reikėtų kaltinti dėl tokios investicinių būsto kreditų baigties.Tuo metu tai buvo mada. Visi galvojo, kad elgiasi teisingai, be to, vyko neblogas agresyvuspardavimas. Tačiau manau, kad vartotojas žino apie daugelį tykančių spąstų, nes būtenttai elgesio kodeksas ar bet kokios rūšies vartotojo apsauga turėtų daryti. Visuomet sakauverslo žmonėms nepaisant to, ar jų verslas didelis, ar mažas, ir mes, vartotajai, tai irgiturėtume žinoti – jei daiktas atrodo per geras, jis ir yra per geras.

Gianni Pittella, pranešėjas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau trumpaipadėkoti visiems kalbėjusiems nariams, dar kartą padėkoti Komisijos nariams ir O. Karasui.

Norėčiau trumpai tarti žodį dėl tarpbankinio atsiskaitymo mokesčių. Mano pasiūlymasdėl gairių grindžiamas įsitikinimu – be jokios abejonės, N. Kroes, čia galime nesutarti – kadtarpbankinio atsiskaitymo mokesčiai yra naudingi mokėjimo priemonės vystymui irveiksmingumui. Be to, jei nebus tarpbankinio atsiskaitymo mokesčių, kils pavojus, kadišlaidas teks padengti.

Pereinant prie klausimo, koks metodas geriausiai tinka finansinių rinkų reguliavimui,manau – ir dažnai tai sakiau Komisijos nariui Ch. McCreevy – kad dabartinė finansų krizėaiškiai parodė neigiamą poveikį darančius elementus: nepakankamai ir netinkamaireguliuojamas finansų rinkas ir dažną bankininkystės pramonės vykdomą neveiksmingąsavireguliavimą.

Todėl manau, kad būtų neteisinga galvoti, kad tinkama mažmeninio finansų sektoriausintegracija gali būti užbaigta vien tik pramonės savireguliavimo priemonėmis. Mažmeniniųproduktų finansų rinka galės būti vadinama tinkamai integruota tik tada, kai bus pasiektasir užtikrintas visiškas suderinimas, kurio siekiama vartotojų apsaugos taisyklėmis. Tągeriausiai galima padaryti Komisijai pradėjus iniciatyvą dėl teisės akto.

Othmar Karas, pranešėjas . − (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau dar kartąpareikšti padėką visiems susijusiems asmenims, kurią jau išreiškiau pradžioje, ir paprašytiKomisijos įtraukti visus Parlamento pasiūlymus į teisinių svarstymų procedūras.


Antras klausimas – tik pastaba. Norėčiau kolegoms priminti, kad pranešimas apie finansųsektoriaus vartotojų švietimą, kuriam mes šiandien skyrėme nemažai laiko, bus svarstomasEuropos Parlamente plenarinės rudens sesijos metu.

Kitas dalykas, kurio mums nereikėtų pamiršti, yra tas, kad pagrindinės kliūtys, trukdančiosteikti tarptautines finansines paslaugas, yra skirtingos valstybių narių mokesčių sistemos,dėl kurių vangiai užtikrinamas sąveikumas, ypač jei finansiniai produktai skatinamimokesčių tikslais. Norėčiau kreiptis ir į finansų sektorių bei bankus ragindamas šiasinstitucijas imtis savireguliacijos ir atlikti parengiamąjį darbą, padėsiantį įgyvendintiŽaliosios knygos tikslus. Kalbant apie produktų standartizaciją ir įvairovę, galima pritartiproduktų standartizacijai iki tokio lygio, kol ji nekenkia įvairovei. Bankų mokesčių klausimu,kurį palietė Z. Roithova, Komisija jau kreipėsi į SEPA.

Tačiau esama ir kitų kliūčių, pavyzdžiui, teisės, įgytos vienoje šalyje, ne visada pripažįstamoskitose, arba sąskaitą banke gali atsidaryti asmuo tik nurodęs savo gyvenamąją vietą. Nėraaiškaus elektroninės komercijos apibrėžimo: tarptautinio pinigų pervedimo sistema veikia,tačiau esama kliūčių atsidarant sąskaitą ar įgyvendinant kitas teises, ir šias kliūtis būtinapašalinti. Turime dar daug ką nuveikti, kad ant stalo atsigultų konkretūs pasiūlymai. Reikėtųsiekti rezultatų ir nepaliaujamai dirbti toliau.

Pirmininkas. − Diskusija baigta.



Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Gerai funkcionuojanti integruota finansų rinka– būtina Lisabonos strategijos įgyvendinimo sąlyga. Bankai atlieka svarbų vaidmenįperduodant monetarinės politikos nuostatas mažosioms ir vidutinėms įmonėms beivartotojams. Nors tarptautinėmis finansinėmis paslaugomis domisi daug klientų, atsidarytisąskaitą kitoje valstybėje narėje taip sudėtinga, kad klientai dažnai išsigąsta.

Europos bankai turėtų patobulinti ir supaprastinti sąskaitos uždarymo procedūras. Sąskaitųišrašai vis dar yra sudėtingi ir vartotojai jų nesupranta. Dėl finansinių produktų sudėtingumovartotojams sunku priimti argumentuotus sprendimus. Be to, vartotojai kenčia nuoneproporcingai didelių bankų įkainių už paslaugas ir mokamųjų kortelių aptarnavimą.

Aš manau, kad ES turėtų ne reguliuoti bankų įkainius, o užtikrinti bankų sektoriauskonkurentiškumą. Pagrindinis ekonominės bankų konkurencijos veiksnys – informuotasklientas.

Aš manau, kad svarbų vaidmenį vaidina vartotojų organizacijos, nes jos gali nuspręsti,kokią informaciją būtina gauti vartotojams renkantis bankininkystės produktus. Jos galikoordinuoti finansinio švietimo programas, kurių tikslas supažinti vartotojus su įvairiomispinigų valdymo galimybėmis. Jos padeda ir itin pažeidžiamiems vartotojams.

Aš tikiu, kad ateis tokie laikai, kai ES vartotojų organizacijoms nereikės kovoti už išlikimą.Tapusios atsakingomis už vartotojų politiką jos supras finansų svarbą.

Katrin Saks (PSE), raštu. – Žaliojoje knygoje Komisija siūlo tris mažmeninių finansiniųpaslaugų strategijas, kurios paskatintų mažmeninės finansinių paslaugų rinkos integraciją:sumažintų kainas, suteiktų daugiau galimybių rintis, padidintų vartotojų išprusimą irsustiprintu vartotojų apsaugą.


Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į vartotojų išprusimą ir pabrėžti būtinybę kelti vartotojųfinansinio raštingumo lygį. Ką tik, svarstydami apie vartotojų finansinį išprusimą,susipažinome su keliomis praktinėmis vartotojų finansinio švietimo programomis. Reikėtųtęsti pradėtą darbą ir dalytis gerąja šios srities patirtimi, nepamirštant ir naujųjų valstybiųnarių.

Kalbant apie vartotojų galimybę rinktis, aišku, kad vartotojai, norintys pakeisti finansiniųpaslaugų teikėją, privalo turėti galimybę tai padaryti minimaliomis sąnaudomis ir be jokiųteisinių kliūčių.

Kalbant apie vartotojams pateikiamą informaciją, nepakanka suteikti vartotojui tiek dauginformacijos, kiek tik įmanoma. Per didelis informacijos kiekis turės priešingą poveikį.Vartotojui būtina pateikti tokį kiekį informacijos, kuris padėtų priimti argumentuotąsprendimą.

Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. – (RO) Vadovaujantis G. Pittellos pranešimu sektoriausaudito metu buvo analizuojama konkurentinė situacija mokėjimo sistemų (įskaitantmokamąsias korteles), kredito institucijų, bankų bendradarbiavimo, kainų ir bankiniųmokėjimų srityje. Audito rezultatai rodo, kad bankų komisiniai už mokėjimą mokamąjakortele stipriai skiriasi. Nustatyta, kad dauguma nacionalinių debetinių kortelių tinklųnustato mažesnius tarpbankinius mokesčius nei tarptautiniai tinklai, be to, daugelyjevalstybių narių bankai, atsidarant einamąją sąskaitą, suteikia hipotekinius ir asmeniniuskreditus bei paskolas MVĮ.

Paprastai klientas, inicijuojantis sutartinius santykius su banku, kurio klientu ketina tapti,neturi lygiaverčių derybinių galių. Klientas pasirašo sutartį dažnai net jos neperskaitęs, ojei ir perkaitytų, daryti pakeitimus nebūtų galimybės. Žiūrint iš šios pozicijos, manau, kadkompetentingosios kontroliuojančios institucijos turėtų peržiūrėti bankų sutartis iružtikrinti tiek vartotojų, tiek bankų interesų gynimą. Manau, klientui prieš atsidarantsąskaitą būtina gauti įkainių, galiosiančių iki pat jos naudojimo pabaigos, santrauką.

PIRMININKAVO: Diana WALLISPirmininko pavaduotoja

25. Bendrijos kovos su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojamą žvejybą(diskusijos)

Pirmininkė. − Kitas klausimas – Marie-Helene Aubert pranešimas Žuvininkystės komitetovardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiamaužkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruotai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo josir ją panaikinti (COM(2007)0602 – C6-0454/2007 – 2007/0223(CNS)) (A6-0193/2008).

Joe Borg, Komisijos narys . − Gerb. pirmininke, iš pradžių leiskite padėkoti pranešėjai užatliktą darbą. Malonu pastebėti, kad Žuvininkystės komitetas palaiko šį svarbų pasiūlymą,kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruotai ir nereglamentuojamai (NNN)žvejybai.

Kaip žinote, NNN žvejyba kelią didelę grėsmę žuvų ištekliams ir biologinei jūrų įvairovei,o tai griauna bendrosios žuvininkystės politikos pamatus. Nemanau, kad reikėtų plačiaukalbėti, kokios pavojingos aplinkai ir ekonomikai yra NNN žvejybos pasekmės, visi taižinome. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad NNN žvejyba yra pasaulinis reiškinys, itinpaplitęs besivystančiose šalyse. Todėl pasiūlyme nenumatomos jokios išimtys – jis turėtų


galioti visiems Bendrijos žuvininkystėms produktams, gautiems iš NNN žvejybos, visuosevandenyse ir visoms Bendrijos šalims, dalyvaujančioms bet kokioje veikloje prieš NNNžvejybą ar ją palaikančioms.

Svarbiausias veiksnys bandant išvengti NNN žvejybos – tarptautinis bendradarbiavimas.Todėl Europos Komisija jau inicijavo dvišalių sutarčių pasirašymą su trečiosiomis šalimis.Be to, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Vystymosi generaliniu direktoratu ir ESbendradarbiavimo biuru „EuropeAid“, sudarė darbo programą, kaip padėti besivystančiomsšalims sėkmingai ir sklandžiai įdiegti priimtus reglamentus, susijusius su laimikiosertifikavimo tvarka. Darbo programa apima seminarų ir pasitarimų rengimą daugelyjetrečiųjų šalių.

Komisija gali sutikti beveik su visomis pasiūlytomis pataisomis, patenkančiomis į pasiūlymoaprėptį ar įtrauktomis į pirmininkaujančios valstybės kompromisinį dokumentą.

Džiaugiuosi, kad pranešime palaikomas taisyklių taikymas visiems laivams, pritariamalaimikio sertifikavimo sistemai ir sankcijų harmonizavimui.

Bendrijos laivų įtraukimas į šią programą – svarbus veiksnys, užtikrinsiantis lygias teisesir PPO taisyklių laikymąsi. Svarbu ir tai, kad į programą įtraukdama visus laivus,pažeidžiančius gamtos apsaugos ir valdymo taisykles, Bendrija demonstruoja rimtąnusistatymą prieš NNN žvejybą.

Laimikio sertifikavimo sistema – tai priemonė, padėsianti valdyti žuvininkystės produkcijosgavybą. Atsižvelgiant į regioninių žvejybos valdymo organizacijų ir muitų reguliavimopraktiką, ši sistema turėtų būti taikoma visiems žuvininkystės produktams, įskaitantperdirbtus produktus, tik tada ji bus veiksminga. Tačiau iš šios programos aprėpties reikėtųpašalinti žemės ūkio produktus ir produktus, kurių prekybos apimtys yra nedidelės. Taigalime padaryti paskutinių diskusijų Taryboje metu.

Harmonizuotos sankcijos sustiprintų valstybių narių galimybes taikyti prevencinespriemones prieš NNN žvejybą ir užtikrintų, kad ekonominė nauda bus didesnė neinuostoliai, patirti mokant baudas. Komisija tvirtai tiki, kad proporcingos ir harmoningosprevencinės sankcijos ir atitinkamos priemonės yra svarbiausias taisyklių laikymosi veiksnys.

Dar kartą norėčiau padėkoti M. -H. Aubert už pranešimą, o komitetui – už dėmesį šiamsvarbiam klausimui. Šis pranešimas – svarbus žingsnis veiksmingos kovos su NNN žvejybalink.

Marie-Helene Aubert, pranešėja. – (FR) Gerb. pirmininke, šios dienos įvykiai Briuselyjerodo, kokia grėsmė kyla Europos žuvies ūkiui, jei Europos Sąjunga nesugebės tausiainaudoti žuvies išteklių ir reformuoti taikomos politikos. Kova su NNN žvejyba yrasvarbiausias šios glaudžios ir daug pastangų reikalaujančios politikos veiksnys. Prekybosglobalizacija, laisvas kapitalo judėjimas, transporto ir komunikacijos priemonių pažangapastaraisiais metais lėmė ženklų neteisėtos žvejybos augimą.

Šiandien situacija nėra normali. Europos žuvininkystės ūkiai, kaip ir kitos suinteresuotosiosšalys, vienbalsiai ragina efektyviau kovoti su šiuos reiškiniu, dėl kurio sparčiau naikinamigamtos ištekliai ir kuris lemia įmonių, nepažeidinėjančių taisyklių, nekonkurencingumą.Nenoriu pasakyti, kad valstybės narės nesugeba kontroliuoti neteisėtų veiksmų šioje srityjeir imtis atitinkamų sankcijų. Tačiau prieš kelis mėnesius pateikta Audito Rūmų ataskaitašiuo klausimu atskleidžia, kad problema egzistuoja.


Todėl ambicingą Europos Komisijos pasiūlymą, pateiktą praėjusių metų spalio mėn., itinpalankiai sutiko Žuvininkystės komitetas, kuris savo iniciatyva absoliučia balsų daugumajau buvo priėmęs pranešimą dėl ES 2007 m. vasario mėn. veiksmų plano kovai su NNNžvejyba. Iš tiesų mums labai malonu, kad į savo teisinius pasiūlymus Komisija įtraukėdaugelį mūsų rekomendacijų. Būtent mes siūlėme skelbti NNN laivų sąrašą, sustiprintikontrolę uostuose, įvesti laimikio sertifikavimą ir atsisakyti importuoti į ES produkciją išNNN laivų, taikyti sustiprintas ir harmoningas sankcijas bei įdiegti Bendrijos įspėjimosistemą. Ne daug kas liko neįtraukta į Komisijos pasiūlymą.

Tačiau, kaip žinote, trys, su reguliavimo aprėptimi susiję klausimai, Taryboje sukėlė itinkarštas diskusijas. Džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko užtikrinti apsaugą jūsų pasiūlytaaprėptimi, kuri apima ir Bendrijos, ir trečiųjų šalių laivus. Laimikio sertifikatai taip patbuvo laikomi per daug suvaržančia ir sudėtinga priemone, be to, buvo karštai diskutuojamadėl sankcijų pobūdžio ir taikymo lygmens.

Šie klausimai buvo svarstomi ir mūsų komitete. Aš manau, kad mūsų pataisos suteikėtekstui aiškumo, nekeisdamos naujųjų taisyklių tikslų. Pranešimui buvo pritarta vienbalsiai,todėl norėčiau padėkoti kolegoms už paramą, padėjusią pasiekti tokio rezultato. Sektoriuiesant kritinėje situacijoje, Europos Parlamentas šiandien nori pasiųsti pavojaus signaląTarybai, kuri savo pareigas šioje srityje vykdo per daug vangiai.

Komisijos nary, kova su NNN žvejyba yra tik dalis platesnės politikos, kuri turėtų apimtikontrolės ir rimtų nusižengimų reglamentavimą. Toks suskirstymas, švelniai tariant,nepalengvina procedūrų. Mes vis dar laukiame jūsų paaiškinimo, kaip reikėtų susistemintišiuos tris reglamentus. Panašiai ir susirūpinimas dėl laimikio sertifikatų sudėtingumo yratik būdas vilkinti ar atidėti dokumentų priėmimą. Mums reikia universalių ir aiškiųprocedūrų, kurias galėtų aptarnauti nedidelis skaičius patikimų, gerai dirbančių beikompetentingų darbuotojų, kurios būtų priimtinos besivystančioms šalims, nes būtentšios šalys dažniausiai ir tampa NNN žvejybos aukomis. Šiuo klausimu taip pat laukiamejūsų paaiškinimo ir įsipareigojimų.

Pagaliau, Komisijos nary, mes pasikliaujame jūsų ryžtu, kuris, kaip žinome, yra didelis, irtikimės, kad pavyks pažaboti NNN žvejybą, kuri labiausiai veikia mėlynųjų tunų ir menkių,itin brangių ir šiandien labai išžvejotų rūšių, populiacijas. Taip bent jau žengsime svarbųžingsnį problemos, su kuria susiduria žvejybos pramonė, sprendimo link. Kaip žinote,reikia atlikti dar daug darbų, kad užtikrintume tvarią Europos žvejybos ateitį. Tačiauartimiausiomis savaitėmis bus žengtas svarbus žingsnis, ir aš, kaip ir jūs, dėl to džiaugiuosi.

Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės referentas. −(ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, ši diskusija vyksta tokiu metu, kaiBendrijos žuvininkystės sektorius yra tokioje gilioje krizėje kaip niekad.

Dėl įvairių priežasčių šio sektoriaus įmonės nesugeba padengti savo sąnaudų ir negaunapelno. Viena iš priežasčių – neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama (NNN) žvejybaEuropos Sąjungoje. Todėl mes palaikome pranešimą, bet to nepakanka.

Pasinaudodami šia galimybe iš Europos Parlamento tribūnos norime paprašyti Komisijosir Tarybos imtis neatidėliotinų veiksmų ir neleisti šiam sektoriui numirti, nes jei ir toliaureikalai klostysis taip, kaip dabar, šio sektoriaus nebeliks.

Prašau Komisijos narį ir Tarybą parengti ir priimti bendrą neatidėliotinų veiksmų planą,apimantį ir vidutinio, ir ilgojo laikotarpio priemones. Prancūzija šioje kovoje užima lyderiopoziciją, todėl Prancūzijos pirmininkavimas ES – puiki galimybė išspręsti šią problemą.


Komisija turėtų aktyviau naudotis savo iniciatyvos teikti paramą, išmokėti kompensacijas,restruktūrizuoti, diegti naujoves teise ir siekti sumažinti žuvininkystės sektoriaus patiriamassąnaudas bei pažaboti nesąžiningą konkurenciją importo srityje. Laikas bėga.

Mes norėjome, kad Tarptautinės prekybos komitetas dalyvautų šioje diskusijoje, nes nėraprasmės drausti NNN žvejybos, jei Europos Sąjunga atveria jai visas rinkas.

Per žiauru reikalauti, kad Europos Sąjungoje būtų parduodama tik teisėtai sugauta žuvis?

Mums reikia daugiau kontrolės, stebėjimo, geresnio ženklinimo – trumpai tariant, daugiaugarantijų – į Europos Sąjungą patenkančiai produkcijai. Tai turėtų būti daroma ne tikEuropos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje, pasitelkus dvišalius ir daugiašalius susitarimus.

Šio rezultato siekti galima ir partnerystės sutartimis, papildytomis atitinkama techninepagalba bei mokymu, kuriomis būtų ne kuriamos naujos prekybos kliūtys, bet ir numatomospriemonės, naudingos visoms sutarties šalims.

Nuo to priklauso viso ekonominio sektoriaus, kuris Europos Sąjungoje sutelktas itin nuojo priklausomuose regionuose, ateitis, todėl ši problema turi ir ryškų socialinį atspalvį.

Nuo to priklauso ir žvejybos išteklių, kurie tampa itin svarbūs krizės maisto pramonėjemetu, tvarumas.

Ioannis Gklavakis, PPE-DE frakcijos vardu. – (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary,ponios ir ponai, leiskite man padėkoti M. -H. Aubert už pranešimą.

Neteisėta, neatskaitinga ir nedeklaruojama žvejyba – viena iš didžiausių sektoriaus problemų,be to, ji kenkia aplinkai ir tai jau yra visos planetos problema. Ji iškreipia konkurenciją.Subjektai, užsiimantys neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba, atsiduriageresnėje pozicijoje nei teisėtos žvejybos įmonės, kurias apginti yra mūsų pareiga. Išnedeklaruotos žvejybos šalis negauna pajamų.

Viena iš priemonių, numatytų pasiūlyme, dėl kurio mes balsuojame, – kontrolės uostuosesistemos sukūrimas, kuri draustų į uostą patekti trečiosios šalies laivams, užsiimantiemsneteisėta žvejybos veikla. Pasiūlyme numatomos tokios priemonės kaip draudimasimportuoti neteisėtos žvejybos produktus, neteisėta ir nedeklaruota žvejyba užsiimančiųlaivų sąrašo sudarymas, Bendrijos įspėjimo sistemos, naudotinos įtariant aptikus neteisėtosžvejybos produktą, sukūrimas bei draudimas importuoti žuvį iš šalių, neprisijungusių prieES sistemos.

Taisyklėse yra keli ginčytini klausimai, pavyzdžiui, taikymo aprėptis. Kai kurios valstybėsnarės ragina apsiriboti Bendrijos laivų atsakomybe už žvejybą ne Bendrijos vandenyse, nesžvejybą Bendrijos vandenyse ir taip jau reglamentuoja daugybė įstatyminių aktų. Be to, iki2008 m. pabaigos planuojama peržiūrėti pagrindines žvejybos reguliavimo taisykles. Ašmanau, kad šios taisyklės dubliuosis, o tai tikrai nesupaprastins bendrosios žuvininkystėspolitikos.

Baigiant leiskite man pasakyti, kad ši problema iš tiesų labai opi ir į ją reikėtų žiūrėtiatitinkamai. Ją spręsti turime pasitelkdami discipliną ir ryžtą ir tik kartu su žvejais, kuriųnuomonę ir pagalbą itin vertiname.

Bet kokiu atveju mes pritariame M. -H. Aubert pranešimui ir dėkojame jai už atliktą darbą.

Luis Manuel Capoulas Santos, PSE frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, Komisijosnary, ponios ir ponai, Žuvininkystės komitetas vienbalsiai pritarė M. -H. Aubert pranešimui


dėl neteisėtos žvejybos, su kuo ir sveikinu pranešėją. Šis faktas tikriausiai geriau apibūdinatemos aktualumą nei bet kokie susidariusiomis aplinkybėmis pasakyti žodžiai.

Tačiau negalima nustoti kartoti, kad neteisėta žvejyba yra nusikaltimas gamtai irekonomikai, kurio kaltininkai dažnai lieka nenubausti ir su kuriuo mes turime ryžtingaiir drąsiai kovoti. Todėl norėčiau padėkoti Komisijos nariui J. Borgui ir Komisijai už pačiulaiku išreikštą atsaką į 2007 m. vasario mėn. Parlamento susirūpinimą – už pasiūlymą,pranokusį visus lūkesčius ir tikrai nusipelniusį mūsų plojimų.

Tačiau jei valstybės narės nepalaikys naujosios kontrolės sistemos, neskirs reikiamųžmogiškųjų ir kitų išteklių, sėkmės tikėtis bus sunku. Todėl į diskusiją reikia įtraukti irvalstybes nares.

Bet kokiu atveju šis pranešimas ir jo pagrindu suformuotos taisyklės – svarbus EuroposSąjungos žingsnis, kuriuo galime didžiuotis. Esu įsitikinęs, kad Komisija rems Parlamentopastangas ir toliau tobulinant šį pasiūlymą.

Gerb. pirmininke, Komisijos nary, atsiprašau, jei nusižengiu protokolui, tačiau negaliupraleisti progos paprašyti jūsų pagalbos. Dėl kylančių degalų kainų žuvininkystės sektoriuidabar itin sunkus metas. Nelengva visiems, bet itin pažeidžiamiems subjektams ypač sunku.

|Žinau, kad kelios valstybės narės, įskaitant ir mano šalį, Portugaliją, ketina kreiptis arbajau kreipėsi į jus su prašymu spręsti šią problemą europiniu lygiu, t. y. pasitelkti Europosžvejybos fondus ir imtis lanksčių priemonių, kurios padėtų sušvelninti socialinį šios krizėspoveikį. Žinau, kad to nereikia, tačiau leiskite man apeliuoti į jūsų solidarumą ir atvirumąsektorių problemoms, kurį visuomet demonstravote ir kuris padėtų kuo greičiau rastitinkamą sprendimą.

Elspeth Attwooll, ALDE frakcijos vardu . – Gerb. pirmininke, ALDE frakcija nori pareikštivisišką pritarimą šauniam M. -H. Aubert pranešimui. Šiame pasiūlyme pateiktos pataisospaaiškina, o kai kuriais atvejais ir įvairiais aspektais išplečia Komisijos pasiūlymą, įskaitantir naudingas pataisas dėl force majeure subsidijų ar sankcijų.

Ypač sveikintinas siekis sukurti nediskriminuojančias taisykles, tačiau NNN žvejyba yraproblema, kurią reikia spręsti pasauliniu mastu, ir ES priemonės yra svarbus žingsnis šialinkme.

Praėjusią savaitę su Žuvininkystės komiteto delegacija turėjau garbės lankytis Norvegijoje.Mes sužinojome, kad per pastaruosius trejus metus, ypač nuo 2007 m. gegužės mėn., kaiŽvejybos šiaurės rytų Atlante komisija pradėjo taikyti kontrolės uostuose sistemą, NNNžvejyba šiame regione stipriai sumažėjo. Ši sistema taikoma ES valstybėse nares, Norvegijoje,Airijoje, Farerų salose ir Rusijoje. Iš tiesų Norvegijos Žvejybos ir pakrančių reikalų ministrasapie bendradarbiavimą su ES šioje srityje atsiliepė labai palankiai.

Sutariama, kad vietinės priemonės gali tik išstumti problemą, o ne ją išspręsti. Todėl itindžiugu matyti 5, 6 ir 54 pataisas, kuriomis siekiama sumažinti neigiamą sistemos poveikįbesivystančioms šalims. Be to, norėčiau pridurti, jog mes esame atsakingi už pagalbątobulinant patikros ir kontrolės sistemas besivystančiose šalyse ir teikti pagalbą ne tik tomsšalims, su kuriomis esame pasirašę partnerystės žvejybos srityje sutartis.

Tikiuosi, kad Komisija, Parlamentas ir Taryba aktyviai sieks, kad privaloma uosto kontrolėskonvencija būtų patvirtinta Jungtinių Tautų lygiu. Maisto ir žemės ūkio organizacija jaupradėjo pasiruošimą, ir esant tinkamam nusiteikimui 2009 m. kovo mėn. šis dokumentasjau gali būti priimtas.


Ian Hudghton, Verts/ALE frakcijos vardu . – Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti savofrakcijos kolegei Marie-Hélčne Aubert u˛ atliktą darbą.

Akivaizdu, kad visoms žvejyba besiverčiančioms šalims ir žvejų bendruomenėms būtųnaudinga išspręsti neteisėtos žvejybos problemą. Šiaip ar taip, pačioms žvejųbendruomenėms būtų naudinga tausoti išteklius. Norint sėkmingai kovoti su neteisėtažvejyba, piratavimu ir pasauliniu organizuotu šios srities nusikalstamumu, būtinastarptautinis bendradarbiavimas.

Formuojant bendrąją žvejybos politiką per daug dėmesio buvo kreipta į Audito Rūmųataskaitą. Ši ataskaita parengta remiantis duomenimis, gautais iš šešių valstybių narių,kuriose itin išvystytas žuvininkystės sektorius. Tarp šių valstybių narių yra ir JungtinėKaralystė (Anglija ir Velsas). Škotijos, kuri užima beveik 70 proc. JK žuvininkystės rinkos,nėra. Aš tik noriu pastebėti, kad Škotijoje veikia kitokia kvotų, valdymo ir priverstiniųpriemonių sistema.

Mano šalyje pastaraisiais metais taip pat pasiekta progreso žvejybos kontrolės srityje. Mesturime pirkėjų ir pardavėjų registraciją bei paskirtuosius jūrų uostus. Gera priverstiniųpriemonių sistema, žinoma, svarbi, tačiau nemažiau svarbi nuovoki valdymo sistema, kuriskatintų tausoti išteklius, įtikindama, pavyzdžiui, Škotijos žvejus, kad aplinkosaugospriemonės, kurias kartais jiems tenka taikyti, ilgalaikėje perspektyvoje bus jiems naudingos.BŽP paprasčiausiai nesuteikia tokių garantijų.

Man buvo džiugu girdėti, Komisijos nary J. Borgai, kad jūs pasisakote už radikalų BŽPreformavimą. Aš pritariu. Sakau: leiskime kasdienį išteklių valdymą ir kontrolę vykdytipačioms žvejyba besiverčiančioms šalims, kurios turi teisę žvejoti tam tikrose žvejyboszonose, pavyzdžiui, Šiaurės jūroje, ir atsisakykime netinkamo supratimo, kad galima turėtilygias galimybes visuose vandenyse ir visiems ištekliams.

Pedro Guerreiro, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Nepaisant, jog kai kuriais aspektaismes turime savo nuomonę, sveikiname iniciatyvą apsisaugoti nuo neteisėtos, nedeklaruotosir nereglamentuojamos žvejybos ir sutinkame su bendrąja pranešimo idėja.

Be kitų aspektų, mes pabrėžiame, kad itin svarbu, jog taisyklės galiotų visiems laivams,nepriklausomai nuo to, ar jie yra iš ES, ar iš trečiųjų šalių. Norime pastebėti, kad šiųpasiūlymų pateikimas sutampa su Bendrijos žvejybos kontrolės taisyklių, ateityje turėsiančiųapibrėžti valstybių narių kompetenciją procedūrų ir inspekcijos srityse, peržiūra. Todėlmes manome, kad su sankcijomis susiję klausimai yra valstybių narių kompetencija.

Baigdamas norėčiau pastebėti, kad jei Komisija būtų taip greitai reagavusi į sektoriausskundus kaip sureagavo į šią iniciatyvą, socialinė-ekonominė situacija sektoriuje nebūtųtokia bloga.

Helene Goudin, IND/DEM frakcijos vardu. – (SV) Gerb. pirmininke, reglamentas kurįšiandien aptariame, yra sudėtingas ir plačios aprėpties, todėl norėčiau aptarti tik kelisaspektus.

Pirmiausia itin sveikintinas pasiūlymas, kad žvejybos ūkiai, neteisėtai gaudantys žuvį, turėtųgrąžinti ES jiems suteiktas subsidijas. Negalime toleruoti situacijos, kai mokesčių mokėtojaiyra priversti subsidijuoti nusikalstamą veiklą. Iš kitos pusės, neteisėta žvejyba verčiasiįvairūs laivai. Todėl pasiūlytos sankcijos turėtų galioti visiems: ir ES, ir trečiųjų šalių laivams.

Antra, palankiai vertiname ir pasiūlytą laimikio sertifikavimo sistemą. Sertifikavimas turėtųbūti itin svarbi kovos su neteisėta žvejyba priemonė. Tačiau aš abejoju, ar tikslinga nustatyti


bendras maksimalias baudas. Nustatant atgrasančius mokesčius valstybėms narėms turėtųbūti suteikta teisė veikti pačioms.

Baigdama noriu pasakyti, kad bendroji Europos žuvininkystės politika nepasiteisino ir jąreikia reformuoti. Kad iš tiesų galėtume įveikti neteisėtą žvejybą, reikia tarptautiniu lygiubendradarbiauti ir su regioninėmis žvejybos organizacijomis, ir su kitomis tarptautinėmisinstitucijomis.

Jim Allister (NI). – Gerb. pirmininke, neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojamažvejyba iš tiesų yra problemą, kurią būtina spręsti. Su daugeliu šio pranešimo aspektų ašsutinku, tačiau nepritariu kėsinimuisi į subsidijas reikalaujant, kad ES numatytųbaudžiamąsias sankcijas ir įsteigtų ES inspekcijas. Aš nepalaikau bereikalingos papildomosbiurokratijos, kuri atsirastų taikant šias taisykles ES laivams, nes jiems jau galioja tvirtosbendrosios žuvininkystės politikos normos.

Mums nereikia dar labiau susaistyti savo žvejybos ūkių, kad išspręstume problemas,kylančias dėl neatsakingai besielgiančių trečiųjų šalių laivų. Pastaraisiais mėnesiais tapęskelių baudų vietiniams Jungtinėms Karalystės žvejams liudininku, aš vienareikšmiškainepritariu siūlymui įdiegti daugiau ir griežtesnių taisyklių bei baudų mūsų žvejybos ūkiams.

Carmen Fraga Estévez (PPE-DE). – (ES) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti M. -H.Aubert už pranešimą. Manau, kad Parlamentas turėtų aiškiai išreikšti savo politinę valiąremti bet kokius veiksmus, padėsiančius išnaikinti neteisėtą žvejybą visose srityje, opradedant nuo mūsų Komisija turėtų uždrausti importuoti neteisėtos žvejybos produktusir neleisti jais prekiauti.

Tačiau, mes negalime vengti atsakomybės, kurią šis pasiūlymas užtraukia valstybėms,turinčioms uostus, ir pačiai Komisijai. Mes kalbame apie itin svarbų reglamentą, kuriuosiekiama priversti valstybes nares būti itin budriomis negailint žmogiškųjų ir kitų išteklių,o tai ir yra silpnoji visos kontrolės politikos vieta, kad žodžius paversti darbais ne taiplengva. Deja, tai reiškia, kad vien mūsų politinės valios nepakanka.

Neteisėtos žvejybos žala, ne vien biologiniams ištekliams, bet ir teisėtai žvejybai, kasdienvis didėja. Šiandien didelė dalis žvejybos sektoriaus įmonių yra ant maišto ribos, nes dėldyzelino brangimo ryškiai sumažėjo jų pelningumas. Tačiau esama ir kitų veiksnių, lėmusiųžvejybos įmonių nuostolius, vienas iš jų – masinis itin pigių ir įtartinos kilmės žvejybosproduktų importas, o tai esant tokioms aplinkybėms itin nepriimtina.

Pavyzdžiui, vien per pastaruosius penkis šių metų mėnesius Ispanijoje dyzelino kainosišaugo 38 proc., o aukščiausios rūšies kardžuvės kainos nukrito 40 proc. Joks verslosektorius negalėtų išgyventi tokiomis sąlygomis, tačiau faktai rodo, jog parodžius politinęvalią ir ėmus atidžiai stebėti importuojamą produkciją (kaip buvo praeityje) kainos,mokamos Bendrijos gamintojams, ėmė sparčiai kilti.

Komisijos nary, todėl ir prašau jūsų bei valstybių narių diegiant šias taisykles elgtis griežtaiir neatidėliotinai.

Stavros Arnaoutakis (PSE). – (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai,aš norėčiau padėkoti pranešėjai ir pasveikinti ją itin kokybiškai atlikus darbą.

Turime suprasti, kad kuo ilgiau ši situacija bus nekontroliuojama, tuo daugiau žalospadarysime jūrų žvejybai ir visai jūrų ekosistemai. Europos Sąjunga turėtų nedvejodamažengti pirmyn ir veikti ne tik kaip biurokratinių, sudėtingų ir dažnai net valstybių nariųneįgyvendinamų taisyklių sąjunga, bet imtis pasaulinės iniciatyvos nebijodama pakenkti


galingų suinteresuotų asmenų interesams ir nepasiduodama tarptautiniam ar kitokiamspaudimui. Taip visa su neteisėta žvejyba susijusi pasaulio bendruomenė galės suprastineteisėtos ir nereglamentuojamos žvejybos sumažinimo svarbą ir jai pritars. Žinoma,būtinoji tokios iniciatyvos sąlyga yra pasaulinis susitarimas dėl žuvininkystės išsaugojimo.Aš taip pat kaip ir kiti Europos Parlamento nariai norėčiau išreikšti susirūpinimą dėl krizės,kurią patiria Europos žvejai. Komisijos nary, mes privalome nedelsdami išnagrinėti šiasproblemas ir imtis priemonių.

Zdzisław Kazimierz Chmielewski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, Tarybosreglamentas – įdomus prevencinės teisės ir priemonių, skirtų kovoti su neteisėtais laimikiais,keliančiais pavojų tausiam žuvies išteklių naudojimui, pavyzdys. Pagrindinė priežastis,kodėl šis dokumentas gali būti veiksmingas, yra siūlomų priemonių aiškumas ir tikslusteisinių tikslų apibrėžimas.

Pranešėja puikiai suprato reglamento specifiką ir pateikė itin naudingas interpretacijas,padedančias suprasti svarbiausias nuostatas. Pietinių ir rytinių Baltijos šalių vyriausybėsitin karštai sureagavo į šią svarbią teisinę iniciatyvą. Tačiau ekspertų komisijose vis darvyksta diskusijos dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis Taryba siūlo bausti žvejus už neteisėtąžvejybą.

Dar kartą kyla klausimas: ar garantuoto ir efektyvaus kaltininkų nubaudimo nebūtųįmanoma pasiekti diferencijuojant Europos jūrų žvejybos potencialą? Ar kuriantaiškinamuosius dokumentus nereikėtų pagalvoti apie galimybę numatyti skirtingų lygiųbausmes atsižvelgiant į žuvų išteklius ir atskirų rūšių laimikio kvotas? Aš manau, kadneseniai ICES paskelbtas pakoreguotas Baltijos jūros ekosistemos įvertinimas reiškiažuvininkystės politikos sušvelnėjimą bei nepakankamai ryžtingus Europos Sąjungosveiksmus saugant išteklius.

Europos Parlamento Žuvininkystės komitetas yra numatęs išleisti specialų dokumentą,skirtą reglamentuoti šių taisyklių taikymą pirmaisiais įgyvendinimo metais (pereinamuojulaikotarpiu), įgalinantį valstybes nares imtis atitinkamų veiksmų.

Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, pasaulio žvejybos sektorius patiria krizę.Pastaraisiais mėnesiais jūriniam kurui pabrangus 30 proc., ES žvejybos įmonės taip patatsidūrė kritinėje situacijoje. Ir Briuselyje, ir valstybėse narėse žvejai išėjo į gatves. Skubiaireikalingas jūsų, Komisijos nary, atsakas. Nuo ekonominio šios problemos aspekto pereinantprie aplinkosaugos klausimo, ekspertai teigia, kad 75 proc. žvejybos įmonių yra „išsunktos“ir išsekusios. Neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba – pasaulinė problema,prisidedanti prie šiandieninės žuvininkystės sektoriaus krizės.

Maisto ir žemės ūkio organizacijos teigimu, NNN – neteisėta, nedeklaruota irnereglamentuojama žvejyba sudaro apie 30 proc. kai kurių žuvų rūšių laimikio, o atskirųžuvų rūšių laimikis gali net tris kartus viršyti leistinas normas. NNN žvejyba kelia grėsmętausioms žvejyboms įmonėms, žaloja ir niokoja jūrų populiacijas, apsunkina žvejų iržvejyba besiverčiančių bendrijų pragyvenimą. Be to, neteisėta žvejyba nesuderinama susaugiu maistu, ypač tose srityse, kur žuvis naudojama kaip gyvulinės kilmės baltymai.

Šalutinis žvejybos laimikis, sugaunamas žvejojant dugniniais tralavimo įrenginiais, dažnaitampantis tolimųjų reisų žvejybos laivų neteisėtu, nedeklaruotu ir nereglamentuojamulaimikiu, niokoja vietinius žvejybos ūkius ir žuvų išteklius. Daugiau nei trečdalis pasaulyjesugaunamų žuvų tiesiog išmetamos dėl netinkamo žuvų dydžio ar dėl netyčinio sugavimo.Klaidinantys ES žvejybos reglamentai, išprovokavo visiškai netausų išteklių naudojimą,


pavyzdžiui, itin didelio žuvų kiekio išmetimą, kadangi iškrauti šalutinį laimikį griežtaidraudžiama, nors jo ištyrimas mokslininkams būtų neįkainojama vertybė.

Itin didelis daugelio giluminių žuvų rūšių išteklių išeikvojimas reiškia, kad žuvininkystėišnyks dar nespėjus įdiegti šių taisyklių. Norėčiau paklausti Komisijos nario, ar jis nagrinėjogalimybę sekti laivus per palydovinį ryšį, įdiegti elektroninių dokumentų sistemas beilaivuose sumontuoti CCTV įrangą, kaip galimas kovos su neteisėta žvejyba priemones,kaip tai daroma kitos jurisdikcijos institucijose?

Kad šis reglamentas būtų tinkamai įgyvendintas, reikės itin glaudžios už inspekciją irkontrolę atsakingų tarnybų integracijos Bendrijos lygiu. Be to, paprašysiu žvejų ir kitųsuinteresuotų asmenų prisiimti šios politikos užtraukiamas pareigas ir teises.

Iles Braghetto (PPE-DE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Europos Sąjungajaučia pareigą ir atsakomybę suvaidinti svarbų vaidmenį kovoje su neteisėta, nedeklaruotair nereglamentuojama žvejyba ir to siekia taikydama įvairias privalomas priemones,stiprindama kontrolę bei inspekciją ir griežtindama sankcijas.

Tačiau pats svarbiausias tikslas – prevencija, t. y. produktų sekimo nuo pat sugavimo ikigalutinio paskirties taško užtikrinimas. Ši priemonė reikalinga todėl, kad ekonominė irekologinė neteisėtos žvejybos žala tokia didelė, jog nedera kelti tikslą vien rūpintis, kadvartotojai gautų kokybišką produktą ar kad žvejai neprarastų darbo vietų. Žvejų darbovietos yra didesniame pavojuje nei iki šiol, kai kurios šio reiškinio priežastys yra ekonominės,bet kai kurios struktūrinės.

Tai šios svarbios socialinės priežastys verčia Europos Sąjungą siekti apsisaugoti nuoneteisėtos žvejybos, dėl kurios ir inicijuotas šis dokumentas ir kuri stiprina ES siekį užtikrintibendrosios žuvininkystės politikos, taikytinos Bendrijos vandenyse, nuostatų paisymą.

Vienbalsis komiteto pritarimas M. -H. Aubert pranešimui yra rimtas apsisprendimoįgyvendinti pasiūlytas priemones praktiškai signalas.

Petya Stavreva (PPE-DE). - (BG) Gerb. pirmininke, Europos Parlamento nariai, šispranešimas palietė itin svarbius jūrų apsaugos ir kovos su neteisėta žvejyba klausimus.

Poreikį keisti esamą teisinę sistemą lemia nuolat didėjantys šios reiškinio, keliančio grėsmęekosistemai ir Bendrijos žuvininkystės ūkiams, aprėptys. Pranešėja pastebėjo ir svarbųfaktą, kad valstybės narės nesilaiko bendrosios žuvininkystės politikos.

Valstybėse narėse pažeidėjams taikomos nevienodos sankcijos, taip diskriminuojami kaikurie Europos Sąjungos žuvininkystės ūkiai. Todėl, siekiant užkirsti kelią neteisėtai irnedeklaruotai žvejybai, itin svarbu užtikrinti efektyvesnį Europos šalių bendradarbiavimą,veiksmų koordinavimą bei keitimąsi gerąja praktika.

Žvejybos sektoriaus poreikiams pritaikytų kontrolės sistemų įdiegimas – didelis žingsnispirmyn. Be žalos aplinkai neteisėta žvejyba turi ekonomines ir socialines pasekmes, nuokurių legalūs žvejai patiria milijardų eurų nuostolių.

Uždraudus importuoti neteisėtos, nedeklaruotos ir nereglamentuojamos žvejybos produktusį Europos Sąjungą, neteisėta prekyba besiverčiančių ūkių pelnas sumažės. Kontrolės politikair griežtos sankcijos už pažeidimus padėtų geriau valdyti žuvų išteklius.

Patirdami neįveikiamus sunkumus Bulgarijoje taip pat protestuoja žvejai. Todėl mumsreikia priimti atsakingus sprendimus dėl šio sektoriaus ateities. Aš palaikau M. -H. Aubertpranešimą.


Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti M. -H. Aubertuž pranešimą.

Vienas aspektas, kurį derėtų pabrėžti – nepakankamos vartotojų žinios apienereglamentuojamos, nedeklaruotos ir neteisėtos žvejybos problemą, todėl apie tai reikiakalbėti daugiau.

Kaip minėjo kolegos, tai, kad teisėtos žvejybos sektorių naikina neteisėta, nedeklaruota irnereglamentuojama žvejyba, yra tik dalis problemos. Didžiausia šio sektoriaus problema– kuro kainos, todėl reikia, kad į šios problemos sprendimą įsikištų ir Europos Komisija,nes žvejai valstybėse narėse jau veltui dalija žuvį ir eina į gatves. Gali būti, kad ši problemaiš dalies kilo dėl pernelyg griežto teisinio sektoriaus reguliavimo, tačiau tikriausiai tai jaukitos diskusijos tema.

Taip, mums reikalingas pasaulinis susitarimas šiuo klausimu, tačiau reikia pradėti nuosavęs ir, kad ir ką darytume, aišku, nekalbant apie dar vieną biurokratijos lygmenį, kaipdažnai nutinka šiose institucijose, turime būti tikri, kad įdiegtos taisyklės bus efektyvios irpadės iš esmės spręsti problemą nekenkiant aplinkai ir ekonomikai.

Paulo Casaca (PSE). – (PT) Gerb. pirmininke, iš tiesų mes išklausėme puikų pranešimą– sveikinu pranešėją. Pasiūlymas, kaip jau sakė Komisija, iš tiesų geras, tačiau aš norėčiaupabrėžti mintį, kurią suformulavo Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės referentasDaniel Varela Suanzes-Carpegna. Jis sakė, kad tai būtent ta priemonė, kuri gali būti efektyvibandant įveikti krizę, kurioje šiandien atsidūrė žvejybos sektorius.

Taip yra todėl, kad krizėje atsidūrę žvejybos ūkiai nesilaiko tausios žvejybos normų –tikiuosi, kad šią svarbią pamoką išmoksime visi. Problema ta, kad laikrodis tiksi, o laikasnelaukia, kol mes atliksime visas teisines procedūras; žvelgiant iš šio taško, Komisijos nary,priemonių būtina imtis itin skubiai; kaip jau buvo pasakyta, priešingu atveju „mes nespėsimeį laivą“.

Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, jei neišnaudojome penkių procedūrai „Prašaužodžio“ skirtų minučių, net ir diskusijoje dalyvavęs asmuo gali užduoti klausimą Komisijosnariui. Nuo procedūros „Prašau žodžio“ taikymo pradžios dariau tai kelis kartus, todėljums leidus norėčiau užduoti Komisijos nariui ypatingą klausimą.

Pirmininkė. − Mane informavo, kad galiu leisti kalbėti tik dviem asmenims. Norėčiausuteikti jums žodį.

Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, neprašau išskirtinio elgesio, bet yra galimybėsurengti penkių minučių procedūrą „Prašau žodžio“.

Ar galėtų Komisijos narys J. Borg pakomentuoti, kodėl vienos valstybės narės gavo subsidijasjūriniam kurui, o kitos ne? Apskritai kodėl nevienodai skirstomos subsidijos? Kaip taisuderinama su bendrąja žuvininkystės politika, pabrėžiu žodį „bendrąja“, ir ar tai suderinamasu konkurencijos politika? Mes turime padėti žvejų bendruomenei, atsidūrusiai giliojeekonominėje krizėje, kuri tapo itin grėsminga 30 proc. pabrangus jūriniam kurui. Galgalėtumėte atsakydamas akcentuoti šį aspektą, kaip prašė keli kalbėjusieji?

Joe Borg, Komisijos narys . − Gerb. pirmininke, pirmiausia diskusijų šiuo svarbiu klausimulygis rodo, kad mes esame itin suinteresuoti efektyviai ir aiškiai spręsti NNN problemą.Tiesa ta, kad NNN žvejyba ne tik kelią grėsmę žuvų išteklių tvarumui, bet ir stato į pavojųsąžiningų žvejų ateitį Europos Sąjungoje ir už jos ribų.


Kad mūsų pastangos būtų sėkmingos, turime laikytis trijų svarbiausių principų. Pirmiausiaturime užtikrinti visapusiškumą. Antra, taikytina sertifikavimo sistema turi būti efektyvi,bet neužtraukianti bereikalingos naštos. Sankcijų sistema turi būti efektyvi baudžiamojipriemonė, atbaidanti nuo nusikalstamos veiklos.

Kalbėdamas apie šiuos tris principus, turiu pasakyti, jog girdėjau patvirtinimą, kad suvalstybėmis narėmis jūs aptarėte įvairius su aprėptimi, sertifikavimo sistema ir sankcijomissusijusius klausimus. Tai padarėte nesumenkindami šio pasiūlymo efektyvumo irnenuvertindami jo. Konkrečiai apie sankcijas leiskite man pasakyti, kad viena iš didžiausiųsu kontrole susijusių problemų yra ta, kad valstybės narės taiko tokias įvairias sankcijas,kai kyla grėsmė vienodoms galimybėms šiame sektoriuje. Todėl mes pasiūlėme sankcijųlygius, kuriuos reikėtų taikyti proporcingai ir efektyviai.

Atsakydamas į platų klausimą dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos, galiupatvirtinti, kad mes jau pradėjome apie tai galvoti ir artimiausiais mėnesiais šiuo klausimuTaryboje surengsime įvadinę diskusiją. Iš tiesų planuojame surengti neoficialų tarnybinįsutikimą rugsėjo mėn. Mes bandome kovoti ir su pernelyg griežtu reguliavimu – mėginamesupaprastinti reguliavimo tvarką.

Negaliu nesutikti su M. -H. Aubert komentaru, kad efektyvi kova su NNN žvejyba padėtųžvejams spręsti iškilusias problemas bei įveikti sunkumus, šį aspektą pabrėžė ir kitipasisakiusieji. Sutinku ir su teiginiu, kad to nepakanka.

Kalbant apie besivystančias šalis, galiu pabrėžti, jog mes esame suinteresuoti efektyviaispręsti šią problemą, kaip ir minėjau savo įvadinėje kalboje. Pagalba besivystančioms šalisitin svarbi norint spręsti, o ne išstumti, problemą.

Dėl kontrolės, leiskite patikinti pranešėją, kad trečiąjį šių metų ketvirtį Komisija pateiksrimtą, su prieš jus esančiu pasiūlymu dėl NNN žvejybos suderintą pasiūlymą šiuo klausimu.Abu pasiūlymai bus konvergentiški ir skirti pasiekti tą patį rezultatą.

Dėl kuro krizės, mes jau imamės vidutinio ir ilgojo laikotarpio priemonių, kurios bustaikomos kartu su sektoriaus restruktūrizacija. Mes rinksimės tokias rinkos priemones (šįklausimą iškėlė kai kurie pasisakymą pakomentavę nariai), kurios padeda pakelti išaugusiųžvejybos sąnaudų naštą neperkeliant jos ant vartotojų pečių, kaip nutinka kituosesektoriuose. Mums reikėtų pasigilinti į šią problemą ir išsiaiškinti, kodėl taip nutinka.

Yra būdų, kaip nutraukti žvejų kančias bei kaip išgyventi kovojant su didesnėmissąnaudomis patiems, o ne perkeliant šią naršą ant vartotojų pečių.

Mes siūlome žvejams ir skubią pagalbą (pagalbos ar paramos restruktūrizavimui forma),su sąlyga, kad ji bus skirta pertvarkoms. Turiu pasakyti, jog ir pats mąstau bei tariuosi sukolegomis, kaip dar galėtume padėti žvejams sprendžiant jų problemas. Tačiau turiupabrėžti, kad padėti galima tik esant ryžtingam ir konkrečiam (laiko atžvilgiu)įsipareigojimui persitvarkyti, nes egzistuoja ir perteklinių gamybos pajėgumų problema.Jei nespręsime perteklinių gamybos pajėgumų problemos, laikantis kuro kainoms tokiamepačiame lygyje ar, dar blogiau, joms augant, kaip ir prognozuojama, situacija išliksnepakitusi ilgą laiką.

Analogiškai buvo pasielgta su Prancūzija: Komisija ir Prancūzijos vyriausybė susitarė dėlpriemonių paketo, kuris padėtų Prancūzijos žvejybos sektoriui persitvarkyti. Turiu pridurti,kad jos nebuvo pakankamos ir Prancūzijos žvejai neliko patenkinti.


Reikia pabrėžti, jog Komisija galės tinkamai reaguoti į susidariusią padėtį tik tada, kai šiameprocese aktyviai dalyvaus valstybės narės. Negalime veikti vieni. Šiuo atžvilgiu aš suprantu,kodėl krizės klausimas bus iškeltas ir svarstomas Taryboje birželio mėn., aš asmeniškaipritariu šiam žingsniui.

Į klausimą, kurį pabaigoje iškėlė A. Doyle, kodėl vienos valstybės narės gavo subsidijas, okitos ne, galiu atsakyti taip: Komisijos turimais duomenimis valstybės narės gavo subsidijasarba pagal de minimis kriterijus (tokias subsidijas gali gauti bet kuri de minimis kriterijusatitinkanti šalis), arba pagal restruktūrizavimo programas, kurias minėjau anksčiau. Dėlpagalbos ir paramos restruktūrizacijai vyksta bendravimas, jei pasiekiama susitarimo ir jeiKomisija restruktūrizavimo programai „uždega žalią šviesą“, yra galimybė gauti subsidiją,t. y. valstybinę paramą, kuri kitu atveju būtų negalima.

Jei gausime informacijos, apie subsidijų suteikimą kitu nei de minimis ar restruktūrizavimoprogramų pagrindu, ištirsime tuos atvejus. Pavyzdžiui, ką tik įteikėme pranešimą Prancūzijai,kad suma, kurią jai išmokėjome pagal draudimo schemą, turi būti grąžinta. Taigi mesimamės veiksmų, užtikrinančių tinkamą konkurencijos Europoje taisyklių taikymą. Tačiaubaigdamas turiu pasakyti, kad ši krizė tokia, kurią reikia spręsti itin atsargiai, jei norimarasti būdų jai įveikti; mes bandome priimti operatyvius sprendimus, tačiau jiems būtinasąlyga, kad žvejybos sektorius būtų pasirengęs nedelsiant persitvarkyti ir pritaikyti savogamybinius pajėgumus tausiai žvejybai.

Marie-Helene Aubert, pranešėja. – (FR) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkotiKomisijos nariui ir visiems dalyvavusiems diskusijoje. Akivaizdu, kad mes aptarėmesvarbiausius žvejybos sektoriaus krizės aspektus. Norėčiau padėkoti Komisijos nariui užbandymą tiksliai atsakyti į pateiktus klausimus nors gauti tikslios informacijos kai kuriosesrityse sunku. Bet kokiu atveju gaila, kad Europos Sąjunga (ar Briuselis) yra sistemiškaikaltinama dėl visų blogybių. Aš manau, kad tai puiki proga įrodyti, jog Europos Sąjunga(Briuselis) yra ne problemos, o sprendimo dalis. Reikia pripažinti, kad matydamipasipiktinimą Europos Sąjunga suvokiame, kiek ilgai valstybės narės kratėsi atsakomybėsteikdamos pirmenybę trumpalaikiams interesams, matydamos tik trumpalaikį pelną irnegalvodamos, kad tokiais veiksmais kelia pavojų visam sektoriui.

Tokioje situacijoje esame dabar. Kaip galima greitai išspręsti problemas, kurios kaupėsimetų metus? Tai nelengva. Jūs pateikėte pasiūlymų. Tačiau mums nieko nepavyks, jeinesiimsime ryžtingų ir drastiškų priemonių ir netaikysime visų galimų būdų; be finansiniųir žmogiškųjų išteklių, be atgrasančių sankcijų už neteisėtą žvejybą, šie dokumentai neturėsgalios. Įvertinant mažas šiuo metu galiojančias baudas, numatytosios sankcijos neturėtųbūti per daug griežtos.

Be to, būtina skatinti ir atlyginti protingą ir tausų elgesį. Dažnai žvejybos ūkiai, taikantysitin pažangias, naujoviškas ir tvarias žvejybos valdymo formas, jaučiasi nepastebimi irneįvertinti. Manau, kad kovai su neteisėta žvejyba ir kitomis aptartomis problemomis, kaipatliekų bei išteklių valdymas, kvotų klausimas, reikalinga ir įžvalgi skatinimo strategija,kurios, mano manymu, šiuo metu nėra.

Baigdama norėčiau pasakyti, aš manau, kad šis pranešimas – tai galimybė iškelti visus šiuosklausimus. Aišku, vien diskutuodami problemos neišspręsime. Aš įsivaizduoju, kad šidiskusija bus pratęsta kitu pranešimu, nors jau lyg būtų ir laikas baigti Komisijoskonsultacijas ir derybas su vyriausybėmis ir pramonės atstovais ir pradėti išsamesnes,horizontalias konsultacijas tarp sektorių. Taip gautume reikiamus atsakymus, o Europos


Sąjunga ir Parlamentas vėl galėtų atlikti savo vaidmenį ir vykdyti savo pareigą surasdamabūdą, kaip įveikti šio sektoriaus krizę.

Pirmininkė. − Diskusija baigta.


Raštiškai pareiškimai (142 straipsnis)

Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) Europos Parlamentas sudavė dar vieną smūgįneteisėtai, nedeklaruotai ir nereglamentuojamai žvejybai, kuri jau tapo tarptautine problema.

Patvirtintos priemonės puikiai papildo esamą mechanizmą. Aš kalbu konkrečiai apievalstybinės kontrolės uostuose sistemą, kurios esmė laimikio sertifikatų išdavimas irdraudimas įplaukti NNN laivams. Aš pritariu ir draudimui importuoti NNN žuvį bei laivų,dalyvaujančių NNN žvejyboje, sąrašo paskelbimui.

Pridėtinė šių naujųjų Europos taisyklių vertė – ir Bendrijos įspėjimo sistemos įtariant aptikusNNN žvejybos atvejus sukūrimas. Sustiprinta ir sankcijų sistema, kuri apima draudimąNNN laivams siekti viešosios pagalbos ar subsidijų bei viešosios pagalbos ir subsidijųgrąžinimą, esant reikalui.

Dar daugiau, man puikiai pavyko atkreipti Europos Parlamento dėmesį į atokiausiusregionus, nes jų ekosistema yra itin jautri neteisėtai žvejybai. Tai svarbus signalasnesąžiningai konkuruojantiems žvejybos ūkiams, lėtai, bet užtikrintai stumiantiemssąžiningus žvejus iš verslo.

26. Pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsauga (diskusija)

Pirmininkė. − Kitas klausimas – Duarte‘o Freitaso pranešimas Žuvininkystės komitetovardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atvirojejūroje apsaugos nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio(COM(2007)0605 – C6-0453/2007 – 2007/0224(CNS)) (A6-0183/2008).

Joe Borg, Komisijos narys . − Gerb. pirmininke, D. Freito pranešimas, susijęs su pasiūlymu,atveriančiu kelią į poveikio aplinkai vertinimo principus, taikytinus žvejybos srityje.Neperdedu sakydamas, jog tai yra itin svarbu pereinant prie naujos valdymo sistemos irsuderinant žvejybos taisykles su kita jūrine veikla.

Be to, šie principai padeda siekti itin svarbaus tikslo – apsaugoti pažeidžiamas jūrųekosistemas. Pasiūlyme išreikštas rūpestis ekosistema, o tai itin svarbus bendrosiosžuvininkystės politikos aspektas.

Šis pasiūlymas – mūsų reakcija į 2006 m. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjojeišsakytus raginimus imtis veiksmingų priemonių apsaugant pažeidžiamas jūsų ekosistemasatviroje jūroje nuo sunaikinimo ar žalos, kurią daro dugninė žvejyba. Už laivų, plaukiojančiųvandenyse, kuriuose negalioja tarptautinės apsaugos bei valdymo taisyklės, veiklą atsakovalstybė, kurioje jie yra registruoti ir su kurios vėliava plaukioja. Kadangi Europos Sąjungatarptautinės teisės pagrindu verčia valstybes, kuriose yra registruoti ir su kurių vėliavaplaukioja laivai, imtis prižiūrėtojo vaidmens, iki metų pabaigos, atsiliepdami į JT raginimą,mes turime patvirtinti atitinkamas priemones.

Kaip siūlyta, šios taisyklės galios ES registruotiems ir su ES vėliava plaukiojantiems laivams,veikiantiems atviroje jūroje RŽVO nereglamentuojamuose vandenyse. Šiuo metu nemažas


skaičius laivų žvejoja Pietvakarių Atlante, kur kaip tik ir yra tokia zona. Dokumento tikslas– įpareigoti valstybes nares, kuriose registruoti ir su kurių vėliava plaukioja laivai, neišduotižvejybos dugnine įranga leidimų neturint aiškių išvadų, kad bus keliamas minimaluspavojus pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms. Tai reiškia, kad Komisija nesigilins, kaipvalstybės narės atliks šį įvertinimą – mes nustatysime minimalius mokslinės informacijosstandartus, valstybės narės pačios turės pasirūpinti, kaip juos užtikrinti.

Mūsų pasiūlyme numatoma, kad žvejoti dugnine įranga negalima giliau nei 1000 metrųgylyje. Argumentai, kad pasiūlyta nuostata neturi mokslinio pagrindo, nepriimtini. Išvienos pusės mes vis dar giliname savo žinias apie vandenyno gelmę ir susiduriame su tiekdaug nežinomybės, kad atsargus požiūris visiškai pateisinamas. Pasiūlytoji gylio riba –logiškas pasirinkimas, nes ji neprieštarauja esamai ES laivų veiklai: jie žvejoja daug sekliau.Kita vertus, šia taisykle siekiama skirti laiko išsiaiškinti, kaip ši priemonė veikia priešleidžiant žvejams skverbtis į gilesnius vandenis.

Tai reiškia, jog mes norime išlaikyti savo veiklą viename lygyje, kol turėsime daugiauinformacijos, kaip galima ją vystyti saugiai. Komisija yra pasirengusi sugrįžti prie šioklausimo po dvejų metų, kai pateiksime ataskaitą Tarybai ir Asamblėjai apie šių taisykliųįgyvendinimą ir efektyvumą. Todėl Komisija negali pritarti šios taisyklės panaikinimui kaipbuvo siūloma pranešime.

Antra, D. Freito pranešime siūloma stebėjimo laivuose nuostatą pakeisti atrankiniostebėjimo sistema. Komisija sunkiai gali pritarti šiai pataisai, nes be stebėtojų vienintelėkontrolės priemonė, kuria būtų galima stebėti kiekvieną laivą, liktų LSS. To nepakanka, irnetgi nerealu tikėtis, kad nacionaliniai žvejybos stebėjimo centrai galėtų užtikrinti laikuatliekamą kiekvieno laivo stebėjimą. Be to, laive nesant stebėtojų neveiks itin svarbinukrypimo nuo kurso taisyklė, galiojanti laivui atsitiktinai patekus į nežinomą ekosistemą,nes LSS šios taisyklės laikymosi neįmanoma kontroliuoti. Kaip ir ankstesnį klausimą, šįreikalavimą galima dar kartą aptarti po dvejų metų, kai jau būsime įvertinę jo efektyvumą.

Dauguma kitų pasiūlytų pakeitimų Komisijai priimtini, ir dauguma iš tiesų jau buvo pateiktidiskusijos Taryboje metu.

Norėčiau padėkoti Parlamentui už paramą Komisijos pastangoms efektyviai sureaguoti įsusidariusią situaciją.

Duarte Freitas, pranešėjas. − (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai,pirmiausia norėčiau pasveikinti Komisiją inicijavus šį pasiūlymą dėl dviejų priežasčių.Pirma, todėl, kad jis palaiko ir pratęsia Europos Sąjungos iniciatyvą ir poziciją šiuo klausimuJT Generalinėje Asamblėjoje, antra, todėl, kad jis pagrįstas labai svarbiu principu – siekimuįvertinti žvejybos poveikį ekosistemoms prieš leidžiant veikti.

Tai svarbu todėl, kad mes kalbame apie zonas, kuriose neveikia jokios nacionalinės žvejybosorganizacijos. Tiesa ta, kad pakrančių teritorijose už pažeidžiamų ekosistemų apsaugą nuodugninės žvejybos atsakingos pačios šalys. Tarptautiniuose vandenyse jūrų aplinkos apsaugareglamentuojama jūrų regionų konvencijomis, kur tokių esama, o priemones gyviesiemsjūrų ištekliams saugoti ir valdyti numato bei jų poveikį pažeidžiamoms ekosistemomskontroliuoja regioninės žvejybos valdymo organizacijos. Tačiau atviroje jūroje yra tokiųteritorijų, kurios nepriklauso jokioms žvejybos organizacijoms, o tai prilygsta skatinimuiužsiimti destruktyvia žvejybine veikla.


Žinodama šią situaciją JT Generalinė Asamblėja, kaip ir buvo galima tikėtis, pasitikėdamaES, žengė žingsnį į priekį ir išreiškė būtinybę imtis priemonių, kuriomis būtų apsaugotasjūros dugnas, nes šioje srityje šiuo metu neveikia joks kontrolės mechanizmas.

Tai iš tiesų pozityvus žingsnis, kurį reikėtų pabrėžti ir sveikinti taip tarsi tai būtų pačiosKomisijos sprendimas, be to, šį pasiūlymą būtų galima vadinti didžiadvasišku, nes mesturėsime priversti laivus, registruotus valstybėse narėse ir plaukiojančius su valstybių nariųvėliavomis, gerbti nustatytas taisykles ir diplomatiniais kanalais užtikrinti, kad trečiosiosšalys, žvejojančios mūsų minimose teritorijose (jūros dugne), taip pat jų laikytųsi. Kitaipnėra prasmės Europos Sąjungai imtis lyderio vaidmens ir versti savo laivus atlikinėti tyrimusbei vykdyti kitus reikalavimus, jei laivai su kitų valstybių vėliavomis vykdys destruktyviąjąžvejybą teritorijose, kurias mes norime apsaugoti.

Tačiau šiame didžiadvasiškame pasiūlyme yra viena idėja, dėl kurios mes norime pasveikintiKomisiją ir kuri, įdėjus diplomatinių pastangų, gali duoti naudos; šiai idėjai buvo pritartaJT Generalinėje Asamblėjoje, todėl mes galime imtis veiksmų.

Kalbant apie kai kuriuos čia paminėtus aspektus (klausimą dėl 1000 metrų), Komisijosnary, Žuvininkystės komitete mes išklausėme specialistų nuomonės, taip pat aš asmeniškaibuvau susitikęs su specialistais ir, daugumos specialistų nuomone, 1000, 800, 500 ar 1200metrų nėra techninė priemonė, o greičiau politinis žingsnis. Jei šiuo pasiūlymu mes verčiamežvejus, norinčius žvejoti tam tikroje zonoje, iš anksto ištyrinėti jūros dugną ir jam keliamąriziką, o, mano manymu, toks tyrimas apims ir 800 ir 1100 ar 1500 metrų gylį, nėra reikaloaiškiai užbrėžti 1000 metrų ribą, nes ji jau apsaugota bet kokiu atveju.

Mes vis dar laukiame kai kurių techninių paaiškinimų, kurių negalėjo pateikti mūsųišklausyti specialistai, ir aš manau, kad to, ką iki šiol pasakė Komisijos narys, nepakanka1000 metrų ribai nustatyti. Vis dėlto mums reikėtų palaukti ir mes tikimės, kad į EuroposParlamento pasiūlymą bus atsižvelgta rytoj balsavimo metu.

Marios Matsakis, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės referentas.− Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją su puikiu pranešimu.

Daugelis atviroje jūroje esančių jūrų ekosistemų yra unikalios ir pažeidžiamos, todėl jasneabejotinai būtina saugoti nuo itin katastrofiško dugninei žvejybai naudojamų įrenginiųpoveikio.

Siūlomos taisyklės neabejotinai geras žingsnis teisinga linkme, tačiau ateityje, sukaupusdaugiau žinių ir patirties apie giliųjų vandenų biologiją, reikia nuveikti dar daugiau. Taikytiprevencinius principus, tapusius kai kurių šių taisyklių parametrų pagrindu, būtina irišmintinga. Kaip visada, reglamento sėkmė didžia dalimi priklauso nuo tinkamoįgyvendinimo, šiuo atžvilgiu itin pasitarnautų laivuose esantys stebėtojai.

Tikimės, jog nepaisant kai kurių silpnybių, šis reglamentas bus sėkmingas ir teoriškai, irpraktiškai.

Carmen Fraga Estévez, PPE-DE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, aišku mes visiesame už pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugą nuo destruktyvios žvejybos.

Iš tikrųjų aš taip pritariu šiai idėjai, kad pasisakyčiau už bet kokią destruktyvią veiklą,įskaitant ir visišką nežvejojimą. Tačiau mes juk žinome, kad tokiu atveju lyderio vaidmensturi imtis žvejybos sektorius, rodydamas sektiną pavyzdį.


Kaip jau sakiau komentuodama R. Miguélez pranešimą apie giliųjų vandenų žuvų išteklius,aš manau, kad pagrindiniu mūsų rūpesčiu turėtų būti visų pažeidžiamų ekosistemų apsauga,kur jos bebūtų, ne tik tų, kurioms pasisekė būti 1000 metrų gylyje.

Kaip sakė D. Freitas, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pripažino,kad gylio kriterijus yra sutartinis ir moksliškai nepagrįstas, o regionų žvejybos valdymoorganizacijos (RŽVO), įskaitant Šiaurės Atlanto žvejybos organizaciją (NAFO) atmetė net2000 metrų gylio kriterijų, net negalvodamos apie 1000 metrų, nes ši priemonė, jųmanymu, nepadeda pasiekti tikslo.

Tačiau mano, Komisijos nary, klausimas būtų toks: jūs sakėte, kad šį apribojimą ketinametaikyti laivams, žvejojantiems Patagonijos pakrantėje. Neseniai Okeanologijos institutomokslininkai šiame regione atliko vertinamuosius tyrimus ir neaptiko jokių pažeidžiamųekosistemų. Todėl norėčiau jūsų paklausti, ar ir toliau reikalausite taikyti šią nuostatąBendrijos laivams minėtame regione.

Baigdama norėčiau padiskutuoti stebėtojų tema – šiuo klausimu D. Freito pranešime buvopateikta pakankamai daug argumentų. Pritardama pranešimui, manau, svarbu, kadstebėtojais taptų mokslininkai, nes jie turės įvertinti jūrinių ekosistemų pažeidžiamumą,to negalės padaryti bet kuris stebėtojas.

Tačiau, kaip sako patys mokslininkai, absurdiška siekti, kad kiekviename laive būtų postebėtoją: taip neliktų kam dirbti okeanologijos institutuose, be to, nėra prasmės tą daryti– daug svarbiau organizuoti gerai apgalvotas atrankinio stebėjimo programas, kurios būtųvykdomos periodiškai ir leistų mums stebėti žvejybos ūkių veiklą.

Komisijos nary, būčiau dėkinga, jei galėtumėt atsakyti į mano klausimą, ir raginu pritartiD. Freito pasisakymui.

Paulo Casaca, PSE frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, norėčiau pradėtipasveikindamas mūsų pranešėją su puikiu pranešimu ir pakartodamas, kad mes čia klabameapie jūros dugno apsaugą: be kita ko ir apie giliųjų vandenų koralų rifus, povandeniniuskalnus, hidrotermines versmes bei giliavandenes pintis, t. y. neįkainojamus mūsųekosistemos lobius.

Norėčiau priminti, kad šių ekosistemų apsauga ilgą laiką rūpinosi autonominis Azorųregionas ir tik 2003 metais šią pareigą perėmė Europos institucijos, nusprendusios šiameregione leisti lygiateisę žvejybą be jokių įsipareigojimų ekosistemų apsaugai.

Be to, mano manymu, pats svarbiausias dalykas mums – turėti nuoseklią įstatyminę bazę,o 1000 metrų problema iškyla todėl, jog nėra prasmės sakyti, kad negalima žvejoti giliaunei 1000 metrų už Europos Sąjungos ribų, nors pačiuose Europos Sąjungos vandenysegalima žvejoti ir giliau nei 1000 metrų, – aplinkosaugos teisinės bazės aspektu tai neturijokios prasmės. Labiausiai jaudina tai, kad 2006 m. gruodžio 8 d. JT Rezoliucijoje 61/105,numatomos kitos priemonės, susijusios, pavyzdžiui, su paviršiuje gyvenančių jūrinių vėžliųapsauga, kurių, deja, Europos Komisija neperkelia į savo nutarimus, o nusprendžia pradėtiviską nuo pradžių, sektorius po sektoriaus, po kelerių metų. Man tai neatrodo geriausiassprendimas. Būtų geriau jei į Komisijos lygmenį būtų perkeltas visas JT sprendimas, taipitin supaprastėtų procesas, o įstatyminė bazė būtų veiksmingiau taikoma ir Bendrijosvidaus, ir išorės vandenyse.


Josu Ortuondo Larrea, ALDE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nary,ponios ir ponai, mes visi sutinkame, kad reikalingos priemonės, padėsiančios kovoti sudestruktyvia žvejyba, keliančia grėsmę pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms.

Turėdami tai omenyje mes pritariame idėjai, kad Europos Sąjungos laivams, plaukiojantiemsgiliuosiuose vandenyse, kurie nepriklauso jokioms regioninėms žvejybos organizacijomsir kuriuose negalioja jokie susitarimai, turėtų galioti Bendrijos taisyklės, nustatančiossąlygas, kurias šie turėtų įvykdyti, norėdami gauti specialų žvejybos šiame gylyje leidimą,kaip jiems elgtis toliau, kokią pateikti informaciją ir t. t.

Tačiau mes nesutinkame su apribojimais, kuriuos Komisija siūlo 6 straipsnyje, konkrečiai– 1000 metrų maksimalaus gylio žvejybai su dugninės žvejybos įrenginiais nustatymui,nes nėra duomenų, įrodančių, jog ši riba yra pakankamas apsaugos lygis. Nėra moksliniųtyrimų, parodančių ar pažeidžiamos ekosistemos susitelkusios žemiau ar aukščiau 1000metrų lygio.

Mes manome, jog prieš nustatant bet kokį maksimalų žvejybos lygį mums reikia judėtipirmyn ir tiksliau ištirti jūros dugną kiekviename regione nustatant kur telkiasi pažeidžiamosekosistemos. Mes manome, jog būtų puiku, jei laivas, patekęs į pažeidžiamą jūrų ekosistemą,būtų įpareigotas liautis žvejoti ir praneštų atitinkamoms institucijoms. Turėdami taiomenyje, mes sutinkame su pasiūlymu, kad reprezentatyvioji imtis laivų, kuriems valstybėsnarės išdavė specialų žvejybos leidimą, turėtų paimti į laivą mokslinį stebėtoją kitosekelionėse keičiant stebimuosius laivus.

Pagaliau mes sutinkame, kad iškilus techninei problemai su palydovine padėties nustatymoįranga, kurią privalo turėti kiekvienas laivas, kapitonas turi kas dvi valandas pranešti apiegeografinę laivo padėtį tol, kol grįš į uostą, o grįžęs į uostą laivas negalės vėl išplaukti į jūrąkol nebus patikrinta ar padėties nustatymo įranga veikia gerai.

Visos šios priemonės pasiūlytos ne tik siekiant tausoti jūrinę aplinką, bet ir bandantapsaugoti žuvininkystės ūkius, kurie yra svarbūs maisto tiekėjai.

Seán Ó Neachtain, UEN frakcijos vardu. – (GA) Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikintiD. Freitą su puikiu pranešimu. Svarbiausia laivybos valdymo dalis – pažeidžiamų jūrųekosistemų apsauga. Pastaraisiais metais įdėta nemažai pastangų siekiant šio tikslo. Ašdžiausiuosi, kad Europos Sąjunga imasi šio pionieriško darbo ir bando apsaugoti aplinką– tai naudinga kiekvienam iš mūsų.

Ekosistemų politikai pritarta tarptautiniu lygiu ir dabar tik nuo mūsų priklauso arsugebėsime ją įdiegti taip plačiai kaip tik įmanoma. Norint įgyvendinti šią politiką reikiasukurti „mažų žingsnelių“ sistemą. Galėtume pasimokyti iš kiekvieno mažo žingsnelioprieš žengdami kitą žingsnį – būtina evoliucija, o ne revoliucija.

Apsaugoti pažeidžiamas ekosistemas nėra lengva. Puikių pavyzdžių galima rasti Airijoje.Vakariniame šalies krante galima aptikti giliųjų vandenų koralų. „NATURA 2000“ paskelbė,kad siekiant apsaugoti giliųjų vandenų koralus keturiose šios pakrantės vietovėsedraudžiama žvejoti.

Pedro Guerreiro, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Nors karštai palaikome pranešimeišdėstytus pasiūlymus, kurių tikslas – apsaugoti pažeidžiamas jūrų ekosistemas atvirojejūroje, norėtume pabrėžti, kad reikalingos priemonės, pagrįstos moksliniais žvejybostyrimais, kurios būtų įgyvendinamos atsižvelgiant į situacijos nevienodumą.


Šis poreikis itin akivaizdus apibrėžiant pažeidžiamas jūrų ekosistemas, kurias, kaippabrėžiama pranešime, šiaip ar taip reikia apibrėžti pasitelkiant mokslinę informaciją.Panašiai, pasitelkus mokslinius žvejybos tyrimus, reikia atskirti ir skirtingas skirtingosįrangos naudojimo pasekmes, vertinant galima jų poveikį jūriniams ištekliams ir jūrosdugnui. Baigdami norėtume dar kartą pareikšti, jog mūsų manymu, klausimus, susijusiussu inspekcijomis ar stebėjimo klaidomis turėtų spręsti atskiros valstybės narės.

Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, žvejybos pramonės mokslininkai dabar žino,kad giliosios ir atviros jūros pilnos gyvybės, kurios didžioji dalis dar neatrasta. Iš tiesų apie50 proc. gyvūnų ir augalų, ištrauktų iš giliau nei 3000 metrų, yra naujos rūšys. Mokslininkaispėja, kad giliuosiuose vandenyse gali gyventi apie 10 mln. rūšių gyvų organizmų – tokiabiologinė įvairovė sutinkama tik turtingiausiuose pasaulyje miškuose, augančiuose tropiniųliūčių juostoje. Jie pamažu atranda neįprastas ekosistemas bei invazines rūšis, kuriosnepatinkamos daugiau nė vienoje pasaulio vietoje.

Todėl aš sveikinu Komisijos siūlymą įvesti leidimų sistemą žvejybai su dugniniais įrenginiaisatviroje jūroje, o atsakingosios tarnybos, prieš išduodamos šį leidimą, turėtų nustatyti artokia žvejyba nedarys neigiamo šalutinio poveikio ekosistemoms. Šioje srityje jau seniaibūtina imtis veiksmų, todėl norėčiau padėkoti Duarte‘ui Freitui už pranešimą.

Žvejyba naudojant dugninius tralavimo įrenginius daro beprecedentę žalą giliųjų vandenųkoralų ir giliavandenių pinčių bendruomenėms. Nereglamentuojami dugniniai įrenginiaisgali pasiekti ir nugriauti užtvindytus ar povandeninius kalnagūbrius sunaikindami visusgyvus organizmus, pasipainiojusius jų kelyje. Rūšys gali išnykti mokslininkams dar netnespėjus jų aptikti.

Deja, Europos Sąjunga yra pačiame žvejybos dugniniais tralavimo įrenginiais epicentre.2001 m. valstybės narės, įskaitant naująsias nares – Baltijos jūros valstybes, sugavo apie60 proc. viso žvejybos dugniniais tralavimo įrenginiais atviroje jūroje laimikio, tais pačiaismetais vien tik Ispanija sugavo apie du trečdalius deklaruoto ES ir 40 proc. deklaruotopasaulinio žvejybos dugniniais tralavimo įrenginiais atviroje jūroje laimikio.

Aš sutinku su pranešėju, kad Komisija turi panaudoti savo galias žvejybos sektoriuje irparemti veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti pažeidžiamas ekosistemas, o mes turimevadovautis dviem pagrindiniais principais: atsargumo principu, kurio esmė – atsidūrusnežinomoje situacijoje ar trūkstant mokslinės informacijos, imtis atitinkamų veiksmų, irvaldymo ekosistemų pagrindu principo.

Komisijos nary, ar 1000 metrų sutartinis dydis? Aš manau, kyla klausimas ar pažeidžiamosekosistemos egzistuoja tik žemiau, ar ir aukščiau šios ribos, kaip jau pastebėjo kai kuriemano kolegos.

Marios Matsakis, ( ALDE). − Gerb. pirmininke, kai kurie kalbėjusieji tvirtino, jog nėramokslinių (ar visiškai jokių) įrodymų, paaiškinančių 1000 metrų ribos pasirinkimą. Taipnėra. Iš tiesų galiu pateikti mokslinių įrodymų, surinktų vakarų Airijoje žvejojant 840-1300metrų gylyje, pavyzdį. Radioaktyviosios anglies (C14) metodas parodė, kad šaltųjų vandenųkoralų tarpląstelinė medžiaga, ištraukta kaip šalutinis laimikis žvejybos metu, buvomažiausiai 4550 metų senumo.

Taigi, kaip rodo moksliniai duomenys, tokiame gylyje yra pažeidžiamų ekosistemų. Beatsargumo principo, manau, protinga nusistatyti ir tokią ribą.


Zdzisław Kazimierz Chmielewski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, Europos Sąjungaaktyviai dalyvauja ieškant pasaulinio sprendimo dėl dugninių tralavimo įrenginiųproblemos. Vietoje visiško uždraudimo juos naudoti ieškoma sprendimo, kaip apribotišių įrenginių naudojimą.

Diskutuojamas reglamentas tarsi nustato tam tikrą gyvenimo būdą. Tačiau teisinėspriemonės ne visada grindžiamos aiškiomis ir įtikinamomis nuostatomis. Mažesni žvejybosūkiai, neturintys galimybės atlikti reguliarius ir išsamius tyrimus, jaudinasi, jog nepajėgsįvykdyti reikalavimo sudaryti laimikio planą ir nurodyti gylį, kuriame bus naudojamitralavimo įrenginiai, ar jūros dugno reljefą; dėl to itin susirūpinę skurdesni regionai.

Joe Borg, Komisijos narys . − Gerb. pirmininke, dėkoju už pastabas ir komentarus. Tai tikdar kartą įrodo, kokia svarbi destruktyvios žvejybos problema.

Kaip sakiau anksčiau, mūsų pasiūlymas yra atsakas į tarptautinės bendruomenės raginimą,todėl mes turime parodyti ryžtą ir atsiliepti į šį raginimą.

Dėl pasiūlytojo 1000 metrų gylio, galiu pasakyti, jog svarbiausia įteisinti atsargumo požiūrį,o ši riba pasirinkta siekiant užtikrinti, kad žūklė staiga neimtų vystytis viena kryptimi. Šipriemonė iš tiesų nesaisto esamų žvejybos ūkių, todėl aš nesuprantu, kodėl taip priešinamasi1000 metrų gylio ribai. Tačiau aš pasigilinsiu į šį reikalą ir tikiuosi, kad birželio mėnesįTaryboje šią problemą galėsime išspręsti.

Be to, norėčiau pasakyti, jog negaliu sutikti su siūlymu neriboti dugninės žvejybos kolneaptikome pažeidžiamų ekosistemų, nes padarius žalą bus per vėlu imtis priemonių.Todėl mes primygtinai reikalaujame paisyti atsargumo.

Stebėtojų klausimu leiskite man pasakyti, kad tai svarbi priemonė norint parodyti visiems,jog mes rimtai žiūrime į pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugą atviroje jūroje. SvarbiausiasKomisijos tikslas – apimti visas sritis. Esu įsitikinęs, kad šio reikalo sprendimą taip patrasime birželio mėnesio Tarybos posėdyje ir nepažeisdami visų sričių aprėpimo principo.

Duarte Freitas, pranešėjas. − (PT) Apgailestauju, kad Komisijos narys neatkreipė dėmesioį tai, ką sakė tvirtino beveik visi parlamento nariai ir kas paminėta pranešime apie 1000metrų gylio ribą.

Nėra jokių, kartoju, jokių mokslinių įrodymų, kad 1000 metrų yra pakankama riba. Kodėl1000 metrų? Kodėl ne 800 ar 1200? Nėra jokių mokslinių įrodymų. Mes išklausėmespecialistų, buvome netgi pasiryžę pasikviesti Azorų okeanografijos ir žvejybosdepartamento, atlikusio daugybę tarptautiniu lygiu pripažintų jūros dugno tyrimų, vadovą,kitus specialistus, kurie tvirtina, kad jokio mokslinio pagrindo 1000 metrų ribai nėra.

Gali būti, kad 1000 metrų gylio riba tiesiog perkelta iš diskusijos Viduržemio jūros klausimu,tačiau tai ne tas pats – mes klabame apie visiškai kitas teritorijas! Taigi, draugai, palaukimeir pamatysime: jei įpareigojame Europos Sąjungą imtis lyderio vaidmens giliųjų jūrų dugnoapsaugos srityje, kas yra gerai, ir vesti paskui save kitus, reiškia jaučiamės atsakingi užaplinkos apsaugą, tačiau reikia nepamiršti ir tikslingumo bei logikos. Jei mes reikalaujame,kad laivai, norintys žvejoti minėtose teritorijose, atliktų mokslinius tyrimus, kurių sąnaudųKomisija apibrėžti negalėjo, kaip ir negalėjo pasakyti, ar valstybės narės pajėgs įvertinti šiųmokslinių tyrimų kokybę ir tinkamai į juos reaguoti, jei mes reikalaujame, kad laivai pateiktųduomenis, ar jūros dugnas yra pažeidžiamas, ar ne, turime ir patys elgtis logiškai!Nekalbėkime apie 1000 metrų gylį.


Jei jūroje yra pažeidžiamų ekosistemų, jos gali būti ir 800, ir 1200 metrų gylyje, ir laivai,kurie turės atlikti tyrimus, norėdami gauti žvejybos licenciją, tai patvirtins: tai taip paprasta,jog tiesiog būtina elgtis logiškai.

Baigdamas noriu pateikti dar vieną svarią pastabą šiuo klausimu: sakoma, jog mes turimedaugiau žinių apie mėnulio paviršių nei apie jūros dugną, todėl šiuose rūmuose turimekiekvienas individualiai prisidėti prie jūros dugno pažinimo.

Pirmininkė. − Diskusija baigta.



Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. – (RO) Šio pasiūlymo dėl reglamento stiprybės –atsargumo požiūrio ir žvejybos leidimų, išduodamų tik nustačius, kad žvejų veikla nedaroneigiamo poveikio jūros ekosistemai, įdiegimas. Kaip pranešėja manau, jog būtina, kadvisoje Bendrijoje vertinimas būtų pagrįstas vienodais, Komisijos nustatytais kriterijais.

Be to, aš siūliau sukurti elektroninę žemėlapių sistemą, kurioje būtų kaupiama duomenųbazė apie pažeidžiamas jūrų ekosistemas. Taip būtų sumažintos vertinimo ir leidimųišdavimo sąnaudos. Kitaip tariant, pasiūlytos priemonės turėtų padidinti sistemosefektyvumą ir užtikrinti optimalią biologinės jūrinių organizmų įvairovės apsaugą.

Be to, būtina, kad Komisija iki 2008 m. pabaigos parengtų draudžiamų žvejoti teritorijųsąrašą nurodydama vietas, kuriose aptikta pažeidžiamų jūrų ekosistemų bei vietas, kuriosetikėtina jų rasti. Tačiau mes neturime pamiršti ir valstybių narių vaidmens saugant jūrinęfauną – jos turi įgyvendinti Direktyva dėl jūrų ekosistemų arealų ir jūrų ekosistemųnominalizacijos nacionalinėje tinklo „Natura 2000“ įstatyminėje bazėje prisiimtusįsipareigojimus.

PIRMININKAVO: KRATSA-TSAGAROPOULOUPirmininko pavaduotoja

27. Prekybos politikos įgyvendinimas, taikant veiksmingas importo ir eksportotaisykles ir procedūras (diskusijos)

Pirmininkė. – Kitas klausimas – Jean-Pierre Audy pranešimo Tarptautinės prekyboskomiteto vardu (A6-0184/2008) dėl prekybos politikos įgyvendinimo, taikant veiksmingasimporto ir eksporto taisykles ir procedūras [2007/2256(INI)].

Jean-Pierre Audy, pranešėjas. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai,Muitų sąjunga, 2008 m. švenčianti savo keturiasdešimtmetį, buvo pirmasis žingsnis Europosintegracijos link. Ji lėmė importo bei eksporto muitų panaikinimą tarp ES valstybių nariųir bendrųjų užsienio tarifų įvedimą. Kas yra svarbu tinkamam vidaus rinkos funkcionavimuiir teisingam ES prekybos susitarimų vykdymui. ES konkurencingumui ir piliečiui apsaugaiitin svarbu, kad Muitų sąjungos ribose importo ir eksporto procedūros būtų efektyvios.

Komisijos nary, neseniai paskelbėte 2007 m. muitinės duomenis, kurie atskleidžia, cituoju„naujas ir nerimą keliančias tendencijas“. Jūs sakėte, kad sukčiavimas tęsiasi, keldamaspavojų mūsų sveikatai, saugumui ir ekonomikai. Vartotojų apsaugos srityje nerimą keliądaugelis dalykų, todėl mano pranešime pateikiami pasiūlymai dėl prekių atitikimo Europosstandartams, konkrečiai – sveikatos ir saugos reikalavimams.


Kitas klausimas, kurį Parlamentas svarstė rugsėjo mėn. ir kurio pranešėju savo politinėsgrupės vardu buvau aš – cigarečių kontrabanda. Tuometinė diskusija atskleidė problemosaprėptį ir Bendrijos tranzito sistemos silpnybes. Todėl Tarptautinės prekybos komitetasabejoja mūsų muitų sistemos kokybiškumu ir sugebėjimu spręsti prekybos globalizacijosproblemas, kai tuo tarpu mūsų piliečiai tikisi, kad ES juos apsaugos. Bent jau tiekgarantuojama Lisabonos sutartyje, kurią šiuo metu kaip tik ketina ratifikuoti valstybėsnarės. Sutarties 1 (4) straipsnyje, kuriame aptariami ryšiai su pasauliu, pažymima, kad ESdės visas pastangas siekdama apsaugoti savo piliečius.

Tarptautiniu lygiu daugiausia abejonių kelia Pasaulio prekybos organizacijos inicijuotasDohos derybų ratas, kuriame perspektyvos pasiekti susitarimo labai miglotos. Visi žinome,kad nepavykus daugiašalėms deryboms, prasidės dvišalė, siekimo išgyventi nulemtakonkurencija, ir mums reikės stiprios ir efektyvios muitų sąjungos. Net ir Pasaulio muitųorganizacija ne itin gali užtikrinti progresą muitinių procedūrų efektyvumo ir pasaulinėsharmonizacijos srityje, dėl ko itin susirūpino Jungtinės Valstijos po rugsėjo 11-osiosišpuolio.

Vis dėlto, kalbant apie tarptautinę prekybą, pranešime pažymima, jei importo bei eksportotaisyklės ir procedūros yra per griežtos, jos tampa kliūtimi prekybai ir netaikant jokiotarifo. Aš kviečiu Komisiją ypač atkreipti dėmesį į mažas ir vidutinio dydžio įmones, kurioskaip vieną svarbiausių kliūčių tarptautinei prekybai nurodo pernelyg sudėtingas muitųtaisykles ir procedūras. Muitų sistema turėtų palengvinti prekybą, todėl pranešime siūlomašiuo klausimu pasiekti atskirą tarptautinį susitarimą, nepriklausomai nuo Dohosdarbotvarkės.

Pranešime aptariami ir įvairūs su tarifų klasifikacija ir preferencinių bei nepreferenciniųprekių verte bei kilme susiję klausimai tikintis, kad Komisija atkreips dėmesį į pramoninkųproblemas.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, jog panašu, kad nuolatinė harmonizacijos stoka yra Europosmuitų sistemos silpnėjimo priežastis. Aš suprantu, Komisijos nary, kad Muitinės kodeksoperžiūra yra prioritetinė Komisijos sritis ir kad tai pakankamai sunki užduotis, jei kartunereformuojamos ir atitinkamos institucijos. Tačiau norėčiau pradėti diskusiją pasiūlydamasapsvarstyti galimybę sukurti integruotas ir koordinuojamas nacionalines muitųadministracijas, kuriomis būtų siekiama Muitų sąjungos rėmuose sukurti Bendrijosadministraciją. Iš tiesų dėl nuolatinio siekimo harmonizuoti muitų taisykles šios vienodėja.

Turint omenyje, kad pokyčiams įgyventi reikia laiko, ypač tose srityse, kurios yra valstybiųnarių prerogatyva, manau, jog atėjo laikas imtis šio klausimo. Tai ir simbolinis klausimas,ta prasme, kad muitų integracijai sukanka keturiasdešimt metų, ir pragmatiškas, ta prasme,kad jis atspindi, jog sudėtingesniame, sparčiai besivystančiame pasaulyje reikia efektyvesniųmuitų organizacijų, nes pasaulis mūsų nelauks.

Laszló Kovacs, Komisijos narys . − Gerb. pirmininke, džiaugiuosi, kad leidote manpakomentuoti Jean-Pierre Audy parengtą ir Tarptautinės prekybos komiteto gegužės 6 d.patvirtintą pranešimą. Sveikinu pranešėją, puikiai atskleidusį svarbiausią teisinės bazės irmuitinių darbo indėlį į efektyvų bendrosios prekybos politikos įgyvendinimą beiidentifikavusį svarbias šios srities problemas, kurias tenka įveikti ES.

Mano tarnybos stengiasi užtikrinti, kad reglamentuose ir susitarimuose dėl tarptautinėsprekybos būtų visiškai atsižvelgta į muitinės koncepcijoje ir procedūrose numatytą pagalbąbei apribojimus. Be to, jos aktyviai gina Bendrijos interesus tarptautinėse organizacijose,


sprendžiančiose muitų klausimus, t. y. Pasaulio muitų organizacijoje ir Pasaulio prekybosorganizacijoje.

Ypač nustatant taisykles dėl preferencinės ir nepreferencinės prekių kilmės. Gegužės 27d. Tarptautinės prekybos komitetas buvo informuotas apie šių taisyklių reformos eigąbendrųjų lengvatų srityje. Esu tikras, jog pasitelkusi visą gaunamą pagalbą, Komisija sugebėssutelkti valstybes nares ir užbaigti šią reformą.

Tai galima pasakyti ir apie PPO derybas dėl prekybos palengvinimo. Komisija tiki, jogprekybos palengvinimo susitarimas turėtų tapti vienu kertinių Dohos derybų rato rezultatų,ir nežadama šios nuostatos atsisakyti. Žinoma, nederėtų nuvertinti ir iki šiol derybosepasiektų rezultatų prekybos palengvinimo srityje.

Žengti svarbūs žingsniai bandant spręsti sukčiavimo, piratavimo ir pavojingų produktųproblemas. Muitinės įstatyminėje bazėje įteisintos naujos procedūros, garantuojančiosproduktų saugą ir apsaugą. Šiandien išleistas atnaujintas Bendrijos muitinės kodeksas irsausio mėn. priimtas sprendimas dėl elektroninių muitinės deklaracijų yra svarbiausi irnaujausi aspektai, kad muitinės įstatyminė bazė prisideda prie Europos Sąjungos piliečiųapsaugos ir Europos ekonomikos konkurencingumo palengvindama teisėtą prekybą. Taigero institucijų bendradarbiavimo pavyzdžiai.

Pranešime teisinėmis priemonėmis reikalaujama ir toliau harmonizuoti ir vienodintimuitinės įstatyminės bazės taikymą bei toliau tobulinti muitinių organizaciją ir darbometodus.

Mano manymu, tolesnio muitinės įstatyminės bazės harmonizavimo ir įdiegimo galimapasiekti šiomis iniciatyvomis: nuolatiniu darbu atnaujinto Muitinės kodekso ir el. muitinėsdeklaracijų sistemos įdiegimo srityje, nauja tikslinio stebėjimo siekiant užtikrinti teisingąir vienodą muitinės įstatyminės bazės taikymo sistemą, poreikių ir galimybių įvertinimu,atliktu bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, siekiant suvienodinti bausmes užnusikaltimus muitų srityje ir baudas. Šiuo atžvilgiu itin svarbi priemonė ir programa„Muitinė 2013“.

Baigdamas norėčiau atkreipti dėmesį į pranešime paminėtą JAV šimtaprocentinio tikrinimoiniciatyvą. Komisija naudoja visus įmanomus kanalus, kad priverstų JAV valdžios institucijassuprasti, jog jie pasirinko neteisingą tiekimo grandinės apsaugos kelią. Balandžio mėnesįKomisija įteikė JAV vyriausybei svarų pranešimą, parengtą dalyvaujant valstybėms narėms,kuriame pabrėžiamas neigiamas šios priemonės poveikis Europos uostams, tarptautineiprekybai ir jūrų transportui.

Zuzana Roithová, PPE-DE frakcijos vardu . – (CS) Gerb. pirmininke, sveikinu kolegą J.-P. Audy asmenine iniciatyva pateikus pranešimą, kuriuo pažvelgta į negailestingų muitinėstaisyklių taikymo svarbą tinkamam tarptautinės rinkos funkcionavimui. Liūdna, bet mūsųrinka vis labiau kenčia nuo nelegalaus prekių importo iš trečiųjų šalių. Aš turiu omeny netik kontrabandą, sukčiavimą ar vengimą mokėti muitus: į mūsų rinką plūsta prekės,neatitinkančios Europos saugos reikalavimų, nors ant daugumos iš jų puikuojasi atitikimoženklas. Deja, muitinės neturi tiek išteklių, kad užtikrintų reikiamą sienos kontrolę. Mūsųkomitetas pats galėjo įsitikinti, kad Antverpene kasdien patikrinama tik pusė procentokonteinerių. Tokia situacija griauna pasitikėjimą vidaus rinka ir kenkia vartotojams beiEuropos gamintojams, kurie negali vieni kovoti su nesąžininga konkurencija. Nors mūsųMuitų sąjunga gyvuoja keturiasdešimt metų, valstybės narės vis dar nepakankamai vienodaitaiko muitinės taisykles. Pavyzdžiui, itin skiriasi trys taisyklės: dėl tarifų klasifikacijos, dėl


prekių vertės ir dėl preferencinės ir nepreferencinės prekių kilmės. Sutinku su pranešėju,kad daugiau harmonizacijos šioje situacijoje būtų naudinga. Komisija turėtų sureaguoti irį pagrįstus reikalavimus taikyti vienodą pridėtinės vertės kriterijų, pavyzdžiui, tekstilėspramonėje. Pernelyg griežtos ir sudėtingos muitų taisyklės ypač užkerta kelią į tarptautinęprekybą mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms. Akivaizdu, kad Europos konkurencingumuibūtų į naudą importo bei eksporto taisyklių bei procedūrų supaprastinimas,modernizavimas bei harmonizavimas.

Francisco Assis, PSE frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios irponai, norėčiau pradėti pasveikindamas J. -P. Audy su puikiu pranešimu, kuriame buvoišsakyta puikių idėjų bei pateikta šaunių pasiūlymų.

Iš tiesų muitinės šiandien, kaip aiškiai pastebėta pranešime, yra daugiafunkcės priemonės.Jos atlieka fiskalines bei savo įprastas funkcijas, tačiau be šių joms galima priskirti irekonominio reguliavimo bei Europos įmonių ir vartotojų apsaugos funkcijas.

Žvelgiant iš ekonominių pozicijų, muitinės turi lengvinti tarptautinę prekybą, o EuroposSąjunga yra itin suinteresuota, kaip taip ir būtų. Be to, daug dėmesio turi būti skiriama irapsaugos funkcijai siekiant apsisaugoti nuo sukčiavimo ir piratavimo, įveikti nesąžiningąkonkurenciją, keliančią grėsmę Europos įmonėms, ypač silpnesniuose sektoriuose, beisiekiant saugoti aplinką ir visuomenės sveikatą – turtus, kuriuos mūsų visuomenė ima vislabiau branginti. Todėl turime žengti pirmyn.

Pranešėjo pateiktas pasiūlymas mūsų požiūriu yra puikus, nes tęsia muitų sistemosharmonizavimo liniją. Mes turime bendrijos prekybos ir bendrijos muitų politiką, tačiauturime ir daugybę nacionalinių institucijų, kurios ne visada dirba vieningai. Siekiantužtikrinti Europos gamintojų ir vartotojų apsaugą būtų naudinga paspartinti harmonizacijosprocesus. Siekiant progreso svarbu įgyvendinti naujas tvarkas, užtikrinti efektyvesnįkoordinavimą, sudaryti sąlygas efektyviam muitų administravimo harmonizavimuiBendrijos lygmenyje. Mes turėtume tarnauti visiems Europos Sąjungos piliečiams: irgamintojams, ir vartotojams.

Yra dar vienas, mano manymu, itin svarbus klausimas, susijęs su mažomis ir vidutiniodydžio įmonėmis, kuris buvo paminėtas pranešime ir kurį palietė pirmesnis pranešėjas.Mūsų mažos ir vidutinio dydžio įmonės yra itin pažeidžiamos situacijose, kai jos tampanesąžiningos konkurencijos aukomis, o mūsų muitų sistema ne visada yra pajėgi sėkmingaikovoti su šia rizika. Mes turime daug investuoti į šią sritį ir pagerinti pačių mažų ir vidutiniodydžio įmonių tarpusavio koordinaciją. Jos ne visada supranta galiojančias taisykles irprocedūras, todėl atsiduria nepalankioje padėtyje tarptautinės prekybos srityje.

Baigsiu ir kaip pradėjau – pasveikindamas pranešimo autorių, nes aš manau, jog šispranešimas buvo naudingas Europai šioje specifinėje ir itin svarbioje muitų sistemos srityje.

Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke,dalyvaudamas šioje diskusijoje UEN frakcijos vardu noriu atkreipti jūsų dėmesį į tris dalykus.

Pirma – daugelis šalių, pasisakančių už tarptautinės prekybos liberalizavimą ar net esančiųPPO narėmis, savo gamybos sąnaudas susimažina nesilaikydamos socialinių iraplinkosaugos standartų, o tai jau nesuderinama su sąžininga konkurencija. AtverdamiEuropos rinką prekėms, kilusioms iš tokių šalių, privalome turėti šį faktą omenyje, nespriešingu atveju daugelis Europos gamybinių sričių palaipsniui bus išstumtos iš rinkos.


Antra – atveriame Europos rinką trečiųjų šalių žemės ūkio prekėms ir paslaugoms mainaisuž jų rinkų atvėrimą Europos pramoninių prekių ir paslaugų eksportui, taip realizuodamiKomisijos nario P. Mandelsono idėją, kad Europos Sąjunga turi suteikti lengvatų kitomsšalims pasaulinės prekybos srityje, nes iš pramoninių prekių eksporto mes uždirbamedaugiau nei prarandame žemės ūkio sektoriuje, tačiau tai reiškia, jog mes nuolat silpninameEuropos žemės ūkio potencialą.

Trečia – Europos Komisija privalo daug greičiau nei iki šiol reaguoti į situacijas, kai trečiųjųšalių eksportuotojai bando patekti į Europos rinką pažeisdami susitarimus; jei eksportasiš šių šalių kenkia Europos įmonėms, Komisija privalo imtis priemonių iškart, o ne po keliųmėnesių.

Jean-Claude Martinez (NI). – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, panašu, kad šiandienmuitų diena: iš pradžių išklausėme H. Markovo pranešimą apie bendrąją lengvatų sistemą,po to – J. -P. Audy pranešimą apie betarifius barjerus, – kitaip tariant apie importo beieksporto taisykles ir procedūras, kurias mes vadiname administracinėmis apsaugospriemonėmis ar netikraisiais muitų barjerais.

»Nors PPO daug kalba apie GATT tarifų sumažinimą, subtilaus protekcionizmo esamanustatant kvotas bei maksimalius tarifus. Europos Sąjungoje galioja 110 maksimalių tarifų,kai, pavyzdžiui, Kanadoje – 430, kurie papildyti dar ir laipsniškais importo mokesčiais,saugančiais mažas šalis nuo industrializacijos, nekalbant apie pažeidžiamų prekių sąrašusir bendrąją lengvatų sistemą, kuri yra būtinoji žmogaus teisių bei muitinės taisyklių dėlprekių kilmės, vertės ir tarifų paisymo sąlyga.

«

Europoje galioja daugiau nei 5000 tarifo pozicijų. Vien žemės ūkyje mes turime 2726tarifo pozicijas. Pavyzdžiui Japonija turi 1890, o JAV 1779 tarifo pozicijas, tad ką mesdarome su prekėmis, kai reikia nustatyti tarifo poziciją? Kuriai klasei priskirtume į parodąatvežtą Egipto mumiją? O gi vytintai žuviai!

J. -P. Audy pranešime atskleidžiamos visos šios problemos ir pripažįstama, kad muitųsrityje JAV grįžo prie makartizmo, kuriam būdinga saugumo (nesaugumo) raganųmedžioklė. Pacifistinio Popiežiaus Jono Pauliaus II požiūrio, paskleisto garsiuoju 1978 m.pamokslu („Atverkite Viešpačiui šalių, politinių bei ekonominių sistemų sienas. Nebijokite!),epocha baigėsi, o Dohos derybų ratas, prasidėjęs prieš dešimt metų, tęsiasi, kai tuo tarpuUrugvajaus derybų ratas truko tik, jei taip galima pasakyti, aštuonerius metus.

Kur šios problemos šaknys? Problema kyla, muito mokesčiai yra 2000 metų senumopriemonė, primenanti senovės Romos laikus bei romėnų rinkliavas. Dabar XXI amžius irmums, Komisijos nary, reikia naujų muito technologijų. Laimei mokslininkai išrado naująjąmuito technologiją, numatančią atskaitomus muito mokesčius, kuriuos galima taikytiatsižvelgiant į gamybos sąnaudų diferencialą, kompensuoti, keisti norint padėtibesivystančioms šalims ar daryti abipuses nuolaidas.

Tokį, Komisijos nary, pasiūlymą turėtumėte pateikti PPO derybų metu – tik naujoji muitųtechnologija padės mums išsilaisvinti iš archaiškos muitų sistemos.

Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). – (BG) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, kolegos,šiandien mes diskutuojame dėl itin svarbaus pranešimo. Efektyvi prekybos politika – taipriemonė, padėsianti siekti regioninės ar dar platesnės integracijos.


Importas ir eksportas patikimų taisyklių ir procedūrų fone padės mums apsaugoti vidinęEuropos ekonominę erdvę. Pranešimo dvasia – objektyvi ir konstruktyvi kritika. Jamegalima išskirti kelias tezes: dvišalė, regioninė ir daugiašalė nauda, bendros regioninėsperspektyvos bei didesnis Europos Sąjungos konkurencingumas įdiegus priemones,padėsiančias apsisaugoti nuo europietiškų produktų išstūmimo iš rinkos.

Kai kuriose šalyse prekyba sudaro didelę ekonominio augimo dalį. Šia prasme importo ireksporto taisyklės itin svarbios. Jas įdiegti ir kontroliuoti itin svarbu kai kurioms naujomsvalstybėms narėms, pavyzdžiui, Bulgarijai, kur didesnis eksporto lygis lemia prekybosdeficitą.

Šiuo atveju itin svarbu pasiekti trečiąsias rinkas. Esant sunkumams prekėms iš naujųvalstybių narių patekti į išorines rinkas, net jei šios atitinka visus reikalavimus, suteikiapagrindo kalbėti apie diskriminaciją. Todėl reikalinga visiška teisinės bazės ir įdiegimotaisyklių darna.

Siekiant, kad tinkamai funkcionuotų efektyvi prekybos sistema, svarbus vaidmuo tenkanacionalinėms muitinių institucijoms, ypač turint omeny jų misiją kovoti su klastotėmisbei apgaule ir saugoti intelektinės nuosavybės teises bei vartotojus.

Nacionalinės muitinės institucijos turi itin glaudžiai ir organizuotai bendradarbiauti. Lygiaitaip pat svarbu imtis atitinkamų administracinių priemonių, motyvuojančių muitinėsinstitucijas kiekvienos valstybės narės viduje, kaip ir priemonių, padėsiančių šiomstarnyboms vykdyti savo misiją.

Svarstytina galimybė pagrindinėse šalyse įsteigti specializuotus prekybos su trečiosiomisšalimis ar konkrečiais regionais centrus. Ši priemonė būtų naudinga palaikant efektyviąEuropos Sąjungos prekybos politiką.

Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. pirmininke, iki šiol nebuvo diskutuota vienuklausimu. Noriu paklausti Komisijos nario, kokių priemonių iki šiol ėmėsi Europos Sąjungadėl JAV taikomų taisyklių. Kaip, jūsų manymu, geriausia būtų galima suderintitransatlantinės prekybos procedūras ir ar manote galimybę pasiekti pusiausvyrą tarpsaugumo ir lankstesnių ekonominių Europos ir JAV santykių? Aš kalbu apie reikalavimuskonteineriams, kuriuos savo pranešime minėjo ir kolega J. -P. Audy.

Laszló Kovacs, Komisijos narys . − Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti jumsuž susidomėjimą ir svarų indėlį į mūsų muitų teisinės bazės tobulinimą. Noriu pabrėžti,kad šie du teisiniai dokumentai: atnaujintas Muitinės kodeksas ir Sprendimas dėlelektroninės muitinės, padės geriau, greičiau ir pigiau funkcionuoti Europos Sąjungosmuitinėms. Žinoma, Parlamentas gali bet kada kreiptis į mane dėl informacijos apie muitųteisinę bazę ir jos įdiegimą.

Balandžio 1 d. Komisija patvirtino naują komunikatą dėl muitų sąjungos vystymostrategijos, kurį savo rezoliucija parėmė Taryba. Būsimoji muitų iniciatyva, išplaukianti iššio komunikato, rems muitines suteikdama joms reikiamą ir subalansuotą pagalbąsprendžiant prieš jas iškilusią dvigubą problemą – kaip kontroliuoti prekių judėjimą perišorines sienas užtikrinant saugą ir apsaugą. Tuo tikslu iniciatyvoje numatytas perėjimasnuo esamo sandoriais pagrįsto požiūrio į muitinės formalumus prie sisteminio požiūriodaugiausia dėmesio skiriant vidinėms kontrolės sistemoms ir ekonominių operatoriųtiekimo grandinėms. Šiam naujam požiūriui įgyvendinti reiks naujų darbo ir kontrolėsmechanizmų bei naujos rizikos valdymo strategijos. Be to, aš pasiūlysiu darbo su valstybėmis


narėmis platformą, kuri ateityje padėtų sukurti atitinkamas operatyvines struktūras,užtikrinsiančias efektyvų muitų sąjungos funkcionavimą.

Dėl Z. Roitovos klausimo apie JAV Kongreso šimtaprocentinio tikrinimo iniciatyvą: darprieš priimant ją Kongrese, mes bandėme prieštarauti šiam pasiūlymui, bet mumsnepasisekė. JAV administracija parodė supratingumą ir pripažino, kad šios priemonės busvienašališkas žingsnis, prieštaraujantis mūsų dvišališkumo ir daugiašališkumo požiūriui.JAV administracija suprato, kad taip jokiu būdu nepadidins saugumo, o tik suteiks netikrąsaugumo jausmą, atitrauksiantį išteklius bei dėmesį nuo tikrųjų saugumo priemonių.

Mes siekiame ateityje nustatyti saugumo standartus, saugumo valdiklius bei jų rezultatusir užtikrinti muitininkų ir prekybininkų partnerystę: JAV įteisintą muitininkų irprekybininkų paktu, o ES – įgalioto ekonominio operatoriaus paskyrimu. Šią galimybępaminėjau, nes buvo kelios pastabos dėl MVI teigiant, kad įgaliotas ekonominis operatorius– puiki sistema, palengvinsianti gyvenimą mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms.

Visai neseniai, birželio mėn., pateikėme informacijos JAV administracijai – įteikėme ataskaitąMichaelui Chertoffui ir JAV muitinės bei sienų apsaugos tarnybai, kurioje paaiškinome,kokie sunkumai mūsų laukia įvedus šimtaprocentinės patikros sistemą: prekybos žlugimas,jūrų transporto bei dvišalių prekybos santykių sutrikdymas. Pateiksiu jums vieną skaičių:per vienus metus JAV priima daugiau nei dešimt milijonų jūrinių konteinerių. Iš ES į JAVnukeliauja apie du milijonai konteinerių, o šios tvarkos įgyvendinimas paliestų daugiaunei 700 pasaulio uostų, – tad galite įsivaizduoti, kokio lygio problemos kiltų. Mes tikimės,kad ne tik JAV administracija, bet ir įstatymų leidėjai, pamažu ims suprasti, kad ši priemonėnepadidins saugumo, o tik sukels didelių problemų dvišalės ar daugiašalės prekybos srityje.

Pagaliau, kaip pabrėžiama ataskaitoje, 2008 m. Muitų sąjunga švenčia savoketuriasdešimtąsias metines. Šie metai Bendrijai ir valstybėms narėms taps ir naujų šiossrities iniciatyvų pradžia.

Jean-Pierre Audy, pranešėjas. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary L. Kov csai, dėkojuuž atsakymus. Norėčiau padėkoti ir Komisijos personalui, su kuriuo man teko dirbti, beiTarptautinės prekybos komiteto pareigūnams, Ph. Musquarui bei politinių frakcijųpranešėjams, F. Assisui. Man taip pat malonu šiandien čia matyti jo kolegę M. I. Lyubchevą,su kuria mes neseniai dirbome kitu klausimu.

Z. Roitova, jūs teisi atkreipdama dėmesį į šimtaprocentinės patikros problemą, ir ačiū,Komisijos nary, už ryžtą, parodytą ginant mus. Ne pirmas kartas, kai ES tenka atremti JAVatakas šiais klausimais nuo tada, kai mums teko ginti savo muitų sistemą PPO Ginčųsprendimo taryboje ir kur mes laimėjome bylą iš dalies jūsų, Komisijos nary, darbuotojųpastangomis. Jūs buvote teisi gindama mus.

J. -C. Martinez paaiškino mums savo atvirkštinių tarifų teoriją. Jis jau anksčiau buvo jąišaiškinęs man, kai 2005 m. gruodį kartu keliavome į Honkongą. Aš vis dar jos nesuprantu,tačiau tikiuosi, jog vieną dieną galėsiu pamatyti kaip šie atvirkštiniai tarifai taikomimumijoms ir vytintai žuviai.

Norėčiau padėkoti visoms politinėms frakcijoms už paramą šiam pranešimui. Aš tikiu, jogdabar žmonės supras, kad pasaulis, kuris tampa vis sudėtingesnis ir sparčiau besivystantis,tokiu atveju būtų įsivėlęs į karinį konfliktą. Šiandien mes kariaujame ekonominį ir socialinįkarą. Vietoj mirčių, mes patiriame bedarbystę. Bet kokiu atveju mes jau nebežinome, kasmūsų priešas. Tokiame pasaulio ekonominio ir socialinio karo kontekste būtina stiprimuitų sąjunga ir veiksmingi importo bei eksporto mechanizmai, padėsiantys apsaugoti


(kalbu apie apsaugą, o ne apie protekcionizmą) mūsų įmones, piliečius ir visą EuroposSąjungą.

Pirmininkė. – Diskusija baigta.

Balsavimas rytoj 11 val.

28. Priverstinė prostitucija ir prekyba moterimis siekiant seksualinio išnaudojimo(diskusijos)

Pirmininkė. – Toliau darbotvarkėje diskusija dėl Annos Zaborskos žodinio klausimoMoterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu (O-0062/2008 – B6-0160/2008) Komisijaidėl priverstinės prostitucijos ir prekyba moterimis siekiant seksualinio išnaudojimo.

Corien Wortmann-Kool, autorius. − (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, šiais žodiniaispaklausimais Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas nori dar kartą atkreiptidėmesį į didelę Europos Sąjungos problemą – prekybą moterimis ir priverstinę prostituciją.Tikslių skaičių nėra, bet apytiksliais skaičiavimais nusikalstamos grupuotės kasmet parduodašimtus tūkstančių moterų ir merginų, kurios vėliau tampa priverstinės prostitucijos mūsųvalstybėse narėse aukomis. Tai žeminanti tema ir, deja, Europos Sąjungos ir valstybių nariųpožiūris nedaro beveik jokio poveikio.

Gerai žinoma, kad tokie svarbūs įvykiai, kaip, pavyzdžiui, didieji futbolo čempionataiįtraukia ir šia žeminančia veikla užsiiminėjančias nusikaltėlių grupuotes, todėl Moterųteisių ir lyčių lygybės komitetas Tarptautinę moterų dieną, 2006 m. kovo 8 d., pradėjokampaniją, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į būtinybę kovoti su prekybamoterimis ir priverstine prostitucija 2006 m. Pasaulio futbolo čempionato metu. Šikampanija, pavadinta „Raudonoji kortelė – priverstinei prostitucijai“ buvo itin sėkminga,nes pranešė apie būtinybę aktyviai kovoti prieš prekybą moterimis ir priverstinę prostitucijąne tik žiūrovams ir sirgaliams, bet ir visai visuomenei. Vis dėlto Europos Komisijos irdaugumos valstybių narių požiūris, deja, nedžiugina. Todėl norėtume šį klausimą iš keltidar kartą ir 2008 m. Europos futbolo čempionato metu aiškiai pasakyti žiūrovams irvisuomenei, kad toks smurtas prieš moteris ir merginas nepriimtinas.

2005 m. Komisija ir Taryba patvirtinimo išsamų veiksmų planą kaip keistis geriausiapatirtimi, standartais ir procedūromis kovos su prekyba moterimis srityje. Svarbu, kadšiam veiksmų planui pritartų valstybės narės. Viename iš mūsų paklausimų daug dėmesioskiriama ir šiai temai. Šiaip ar taip, reikalinga koordinuota politika ir su šia problemasusijusiose srityse, pavyzdžiui, konkrečiai lyčiai skirtos prevencijos strategijos, taikytinosšalyse, iš kurių atvyksta šios moterys ir merginos, bei informuotumo didinimo priemonėsir jų efektyvumo vertinimas. Ar gali Komisija atsakyti į šiuos klausimus?

Ar buvo įgyvendintas veiksmų dėl prekybos moterimis siekiant seksualiai jas išnaudotiplanas, kokie rezultatai, ar jis buvo veiksmingas? Kokių specialiųjų priemonių ėmėsivalstybės narės kovodamos su prekyba žmonėmis siekiant juos seksualiai išnaudoti? Kiektiksliai valstybės narės perėmė ir įdiegė Direktyvą 2004/81/EB ir kokių veiksmų ėmėsiKomisija, jei valstybės narės susidūrė su sunkumais. Ar sąryšio tarp įstatyminės bazės irprostitucijos bei prekybos moterimis ir merginomis siekiant seksualiai jas išnaudoti mastotyrimas, kurio nuo 2006 m. sausio mėn. reikalauja Europos Parlamento Moterų teisių irlyčių lygybės komitetas, vyksta? Gal Komisija gali pasakyti ar ir kaip ji ketina skatintivalstybes nares užmegzti ir plėtoti tarptautinį policijos bendradarbiavimą kovos su prekybažmonėmis ir priverstine prostitucija srityje? Kaip Komisija parems Komiteto „Raudonoji


kortelė – priverstinei prostitucijai“ kampaniją? Ar kompetentingasis Komisijos naryspasirengęs siųsti laiškus Austrijos ir Šveicarijos vyriausybėms su raginimais kovoti priešprekybą moterimis ir priverstine prostituciją 2008 m. Europos futbolo čempionato metuir palaikyti „Raudonosios kortelės“ kampaniją?

Gerb. pirmininke, visi žinome, kad didieji futbolo čempionatai teikia daug džiaugsmo irmalonumo žiūrovams bei sirgaliams, tačiau problema ta, kad egzistuoja ir tamsioji tokiųrenginių pusė, į kurią reikėtų atkreipti dėmesį ne tik žodžiais, nes kaip sakoma žinomojeolandų futbolo sirgalių dainoje: ‘geen woorden maar daden’ [veiksmai pasako daugiau neižodžiai]. Tikiuosi, kad Komisijos narys taip pat nori paremti šią iniciatyvą.

Laszló Kovacs, Komisijos narys . − Gerb. pirmininke, nors šis klausimas nepatenka į manoatsakomybės sritį, jaučiuosi pamalonintas galėdamas atstovauti savo draugui ir kolegaiJacquesui Barrotui ir dalyvauti šioje diskusijoje, nes aš manau, jog šis klausimas itin svarbus.

Noriu patikinti jus, kad Komisija visa širdimi palaiko kovą prieš prekybą žmonėmis, nesši blogybė žiauriai pažeidžia žmogaus teises ir yra itin sunkus kriminalinis nusikaltimas,o kovai su priverstine prostitucija turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.

Kalbėdamas įvairiais su šia tema susijusiais klausimais aš pradėsiu nuo pirmojo klausimo.Tarybos sudarytame ES 2005 m. veiksmų plane, kuriame numatomos geriausios praktikos,standartai ir procedūros kovai su prekyba žmonėmis. Remdamiesi informacija, gauta išvalstybių narių, mes priėjome prie nuomonės, kad nepaisant kai kurių rezultatų situacijakriminalinių bylų iškėlimo ir aukų bendradarbiavimo srityje ir toliau išlieka nepatenkinama.

Iki šių metų pabaigos Komisija parengs šiuo klausimu ataskaitą. Šis ataskaitinis momentasgalėtų būti puiki proga nuspręsti, kokių veiksmų ir kokia forma reikėtų imtis artimiausiojeateityje.

Antras klausimas: prekybos žmonėmis aukų apsauga – žmogaus teisėmis apsprendžiamaprievolė. Tačiau, kad teisinis prekiautojų persekiojimas būtų efektyvus, būtini aukųparodymai. Direktyva 2004/81/EB numato galimybę suteikti aukoms apsvarstymolaikotarpį, per kurį jos galėtų atsigauti ir išvengti nusikaltimų vykdytojų įtakos, bei išduotileidimus gyventi.

Be šios direktyvos visos valstybės narės, išskyrus Ispaniją ir Liuksemburgą, oficialiai pranešėKomisijai apie visišką visų teisinių instrumentų perėmimą. Komisija nusprendė paduotišias dvi valstybes nares į Europos teisingumo teismą.

Dėl esminio teisinių priemonių perėmimo ir įdiegimo 2007 m. sausio mėn. Komisijapradėjo tyrimą, kurio tikslas įvertinti dešimties direktyvų iš politinio prieglobsčio irimigracijos srities (įskaitant šią) perkėlimą į nacionalinius įstatymus.

Galutinių šio tyrimų išvadų, kurias Komisija netrukus sužinos, pagrindu sistemiškaiperžiūrėtas ES teisinynas, kaip numatyta ES sutarties 226 straipsnyje.

Trečias klausimas: Komisija pradėjo tyrimą, kurio tikslas įvertinti valstybių narių įstatyminesbazes ir situaciją prekybos žmonėmis srityje. Tyrimo rezultatus tikimasi gauti 2009 m.vasario pabaigoje.

Ketvirtas klausimas: priverstinė prostitucija ir prekyba žmonėmis yra svarbiausių žmogausteisių pažeidimas ir organizuotas nusikaltimas. Pastangos kovoti su nusikaltėlių tinklaisprivalo būti tarptautinės. Tarptautiniam valstybių narių policijos pajėgų bendradarbiavimuigalima panaudoti Europolo kanalus. Be to, kova su prekyba žmonėmis yra prioritetinė


finansavimo programos „Nusikaltimų prevencija ir kova su jais“, skirtos tarptautiniamteisinių institucijų bendradarbiavimui remti, bei nevyriausybinių organizacijų sritis.

Penktas klausimas: kampanija „Raudonoji kortelė – priverstinei prostitucijai“, pradėta prieš2006 m. pasaulio futbolo čempionatą, buvo puikus žingsnis didinant visuomenėsinformuotumą apie prekybą žmonėmis ir seksualinį išnaudojimą. Nors Vokietijos atliktastyrimas rodo, jog baimė dėl prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos protrūkio2006 m. nepasiteisino, mes pritariame visoms iniciatyvoms, formuojančioms atitinkamąvisuomenės nuostatą, didinančioms informuotumą, pasitarnaujančioms šio bjaurausreiškinio prevencijai ir padedančioms nusikaltimų aukoms.

Manolis Mavrommatis, PPE-DE frakcijos vardu. – (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary,ponios ir ponai, šį šeštadienį Austrijoje ir Šveicarijoje prasideda Europos futboločempionatas. Tai antrasis pagal dydį sporto renginys po Pasaulio čempionato. Manoma,jog stadionuose varžybas stebės apie 2,5 mln. sirgalių. Mes taip pat gavome informacijos,kad paprastai didžiųjų renginių metu į miestus, kuriuose vyksta sporto varžybos, atvykstaapie 25000 moterų, deja, jos ne sirgalės, atvykstančios palaikyti savo komandos, opriverstinės prostitucijos aukos. Esu įsitikinęs, kad tarptautinės bendruomenės, o ypač ESir Europos Parlamento negali nejaudinti šie skaičiai.

Gerb. pirmininke, Komisijos nary, kaip girdėjome Europos Parlamento įsikišimas į šiosproblemos sprendimą 2006 m. Vokietijoje davė teigiamų rezultatų. Tuo metu moterų,tapusių priverstinės prostitucijos aukomis skaičius buvo 40000–60000. Todėl, atsakantį žodinį C. Wortmann-Kool paklausimą, būtų naudinga imtis veiksmų prieš šį reiškinį,kaip padarėme 2006 m. Aš siūliau, kad Europos Parlamento Pirmininkas ir atsakingasisKomisijos narys inicijuotų laišką, panašų į tą kurį F. Frattini 2006 m. atsiuntė AngelaiMerkel, adresuotą ir organizaciniam varžybų komitetui, ir UEFA, kuriame būtų išreikštasmūsų susirūpinimas, kad sporto renginys gali tapti nekontroliuojamu pasilinksminimusu moterimis – nusikaltimo aukomis.

Komisijos nary, ponios ir ponai, aš įsitikinęs, kad veikdami vieningai ir galvodami kąsakome, galime išvengti pavojų, nedarančių garbės nei mums, nei visai visuomenei, kuriesuteikia žmonėms daug kančių.

Lissy Gröner, PSE frakcijos vardu . – (DE) Gerb. pirmininke, likus kelioms dienoms ikiEuropos futbolo čempionato Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ir, tikiuosi, EuroposParlamentas, vėl rodo raudonąją kortelę priverstinei prostitucijai. Kasmet iki 800000pasaulio moterų tampa prekybos žmonėmis siekiant seksualiai išnaudoti aukomis. Šiandientai vienas grubiausių žmogaus teisių pažeidimų. Net ir didžiųjų sporto renginių metu greitasseksas stadionų prieigose padeda klestėti šiai šiuolaikiniai vergijai.

Prieš dvejus metus, Pasaulio futbolo čempionato Vokietijoje metu, Europos Parlamentemes inicijavome plačią diskusiją ir pradėjome kampaniją, sporto sirgalių ir sąmoningosvisuomenės dėka padėjusią atsilaikyti prieš priverstinės prostitucijos bangą, dėl kuriosnuogąstavo specialistai, ir prieš kitus neigiamus šalutinius reiškinius. Tačiau vėliau ši temaliko pamiršta.

Mes pradėjome teisines iniciatyvas ir vadovaudamiesi patirtimi, įgyta iš kampanijosVokietijoje, bei intensyviai palaikomi moterų organizacijų, numatėme aukų apsaugospriemones bei atskleidėme sunkią moterų, dažnai atvykstančių iš Centrinės ar Rytų Europos,padėtį. Iš vienos pusės, jos yra tarsi nusikaltėlės, nes neturi leidimo gyventi, tačiau iš kitos– aukos, kurias žiauriai išnaudoja prekiautojai žmonėmis.


Aukų apsaugos, tarptautinio bendradarbiavimo ir leidimų gyventi išdavimo srityjepasistūmėta į priekį. Dabar mes norime pasinaudoti auditorija, susirinksiančia į sportovaržybas Austrijoje ir Šveicarijoje, kad dar kartą pabrėžtume šios problemos svarbą.Vokietijos socialistinių pažiūrų Teisingumo ministras paskelbė dideles baudas priverstinėsprostitucijos klientams.

Tačiau vis dar esama didelių spragų, todėl Parlamento pareiga pasirūpinti, kad šių spragųneliktų. Prašau Komisijos nario, palaikyti mus.

Siiri Oviir, ALDE frakcijos vardu . – (ET) Komisijos nary, ponios ir ponai, šįvakar mūsųsvarstomas klausimas turi simbolinę reikšmę. Šimtai tūkstančių moterų kasmet patenka įEuropos sekso vergiją. Šią sparčiai augančią, su naujomis technologijomis, nusikalstamumu,narkotikais ir dideliais pinigais susijusią šaką galima apibendrintai pavadinti vienu žodžiu:smurtas.

Visi žinome, jog dauguma moterų į sekso vergiją patenka susidarius nepalankiomssocialinėms aplinkybėms, dažniausiai dėl skurdo, bedarbystės. Dauguma prostitučių yraiš tų regionų, kur aukštas nedarbo lygis, kalbant apie Europą tai yra vargingesnės RytųEuropos šalys. Tai reiškia, kad Europos Sąjunga ir pačios valstybės narės pirmiausia turistengtis pagerinti profesinius moterų, priklausančių rizikos grupėms, įgūdžius ir imtisaktyvių priemonių darbo rinkoje.

Nėra abejonių, kad kampanijos, kuriomis siekiama padidinti visuomenės informuotumąapie prostituciją, kaip, pavyzdžiui, „Raudonoji kortelė – priverstinei prostitucijai“, yrasvarbios, ir kad per tam tikrą laiką jos pakelia visuomenės informuotumo lygį. Tačiau, ašpadariau išvadą, kad visuomenės dėmesys į priverstinę prostituciją ir seksualinį moterųišnaudojimą komerciniais tikslais turi būti nukreiptas nuolat. Pastebėjau, kad gana dažnaifinansuoti prevencines priemones yra efektyviau ir pigiau nei kovoti su šio reiškiniopasekmėmis.

Svarbu, kad šalia prevencinių priemonių būtų siekiama ir efektyvesnio tarptautinio valstybiųnarių policijos bendradarbiavimo, ypač tarp Šengeno šalių. Aš raginu Komisiją ir čiaatstovaujamas politines partijas elgtis ryžtingai, padėti prostitucijai tapti praeities reiškiniu,palaikyti barjerus, kliudančius pasinaudoti prostitučių paslaugomis savo šalyse. Mažėjantipaklausa taip pat pasitarnautų mūsų galutiniam tikslui. Pagaliau svarbu pabrėžti, jog visojeEuropos Sąjungoje būtina laikytis visiškos prostitucijos ir prekybos žmonėmis netoleravimopolitikos. Turime priimti sprendimus ir veikti.

Hiltrud Breyer, Verts/ALE frakcijos vardu . – (DE) Gerb. pirmininke, mes žinome, jogvisame pasaulyje būtina drausti prekybą moterimis siekiant jas seksualiai išnaudoti. Taigėdingas, su Europos vertybėmis ir žmogaus teisėmis nesuderinamas reiškinys. Mes taippat žinome, kad valstybių sienos nebesustabdo šio reiškinio. Todėl į šią problemą turireaguoti visa Europa ir visas pasaulis, tačiau vien sienų kontrolės ir represinių priemoniųnepakanka.

Iš principo teigiamas ženklas, kad ši tema jau dešimt metų neišnyksta iš mūsų darbotvarkės,tačiau visas dėmesys skiriamas vien sienų kontrolei, o prevencija ir aukų apsauga, deja, perdaug apleistos sritys. Nematyti ir jokio signalo pradėti veiksmus. Vis daugiau žmonių,moterų ir merginų, tampa seksualinio išnaudojimo aukomis, nors, kaip minėjo L. Gröner2006 m. futbolo pasaulio čempionato metu ir nebuvo pastebimos šios reiškinio bangos.Mes žinome, jog didelė dalis atvejų nepatenka į oficialius duomenis. Per maža kovos suprekiautojais žmonėmis priemonių ir per mažai tokių nusikaltėlių patekta į teisingumo


rankas. Šį faktą patvirtinimo ir Europos Komisija, atsakydama į klausimą, kurį aš iškėliauParlamente.

Mes daug dėmesio skiriame aukų apsaugai, ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje. Todėlman šiek tiek gaila, kad Komisija tik gražiai kalba, o realių veiksmų nesiima. Neaišku, kaipKomisija ragina valstybes nares įdiegti Direktyvos dėl prekybos žmonėmis aukų apsaugosnuostatas, nestebimas ir įdiegimo procesas. Man itin gaila, kad Komisija, atsakydama įmano antrąjį Parlamente pateiktą klausimą – kaip Direktyva dėl prekybos žmonėmis aukųapsaugos įgyvendinama Vokietijoje – rodo į tyrimą.

Prašau Komisijos galų gale susidomėti, ar direktyva įgyvendinama tinkamai, ne tikVokietijoje, bet ir kitose ES valstybėse narėse. Negali būti, kad Komisija nežinotų, ar josįstatymai įgyvendinami tinkamai! Tai nepilnavertiškumo požymis.

Migracijos srityje reikėtų kreipti dėmesį ne tik į pasekminę šeimos narių migraciją, bet ir įgalimybes moterims migruoti legaliai, išvengiant prekiautojų žmonėmis gniaužtų.

Eva-Britt Svensson, GUE/NGL frakcijos vardu. – (SV) Gerb. pirmininke, ES šimtaitūkstančių moterų ir vaikų gabenami kaip prekės. Prievartaujami, išnaudojami beigąsdinami, su jais blogai elgiamasi, žeminamas jų žmogiškas orumas. Ką jie padarė, kadnusipelno tokio elgesio? Vienintelis jų nusikaltimas skurdas ir neturėjimas jokių socialiniųteisių, deja, yra žmonių, kurie mano, kad pinigai suteikia teisę pardavinėti moteris ir vaikuskaip prekę. Paprastai jaunos merginos suviliojamos pažadais apie darbą ir gerą uždarbį,tačiau patenka į pragarą.

ES ir valstybių narių gėdai šiai prekybai leidžiama klestėti ir netgi augti. Nė vienas iš mūsųnegali pasiteisinti nežinojimu. Žinome visi, per imamės per mažai priemonių. Todėlprivalome gauti Komisijos atsakymą į klausimą, kylantį iš kampanijos „Raudonoji kortelė– priverstinei prostitucijai“.

Aš tvirtinu, kad prekyba sekso vergais yra terorizmo forma. ES ir valstybės narės itinefektyviai taikė įvairias priemones prieš terorizmą. Tačiau šiam terorizmui, nukreiptamprieš moteris ir vaikus, nesuteikiamas prioritetas nei ES, nei valstybėse narėse.

Turime suvokti, jog į šią pasibaisėtiną prekybą įsitraukia vis daugiau vyrų. Neužtenka, kadvyrai patys nesinaudotų seksualinėmis paslaugomis. Jie turėtų parodyti ir kitiems, kad nėragerai pirkti moterų kūnus. Tik nuo vyrų priklauso moterų kūnų paklausos, o tuo pačiu irprekybos jais, sumažinimas. Kol bus paklausa ir didelius pelnus nešanti rinka, tol prekybanesiliaus. Kartoju: moterys ne prekės. Tuo turėtų būti viskas pasakyta.

Ivo Belet (PPE-DE). – (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, rezoliucijojedėl profesionalaus futbolo, kurią šioje salėje priėmėme pernai, mes aiškiai raginame Komisijąimtis priemonių prieš nusikalstamą veiklą, susijusią su profesionaliu futbolu, t. y. priverstinęprostituciją. Minėtame tekste tai pasakyta tiesiogiai. Siekiant aiškumo, pastebėsiu, jogfutbolo vadovybė nėra kalta dėl šio reiškinio, kuris klesti už didžiausių turnyrų ribų. Šiproblema lydi beveik visus didžiuosius tarptautinius įvykius. Sporto pasaulis yrasuinteresuotas efektyviai ir iš pagrindų kovoti su šia problema, nes nėra prasmės kalbėtiapie sąžiningą kovą stadione ar stengtis įveikti rasizmą sportininkų stovyklose, jei užstadiono ribų toleruojama vergovė. Kampanija „Raudonoji kortelė – priverstineiprostitucijai“ 2006 m. pasaulio čempionato metu suveikė puikiai. Šiame prevenciniamerenginyje dalyvavo apie 1000 vietinių ir regioninių darbo krupių, kurios neabejotinaiatbaidė prekiautojus žmonėmis ir kitus nusikaltėlius. Apie rezultatus Komisijos narys jauminėjo – 2006 m. pasaulio futbolo čempionato Vokietijoje metu buvo užfiksuota vos


keliasdešimt priverstinės prostitucijos atvejų, ir tie nebuvo tiesiogiai susiję su pasauli futboločempionatu.

Visiškai akivaizdu, kad didėja visuomenės informuotumas, o prevencinės kampanijos yraveiksmingos. Jos labai efektyvios, todėl privalome vėl jomis pasinaudoti, įskaitant ir šiąsavaitę prasidėsiantį Europos futbolo čempionatą. Todėl, Komisijos nary, mes raginameEuropos Komisiją siųsti laišką Austrijos ir Šveicarijos vyriausybėms, kaip ką tik siūlėC. Wortmann-Kool. Kartoju mūsų klausimą. Ar galite pritarti mūsų prašymui ir čia patpatvirtinti, jog pritarsite šiai iniciatyvai?

Noriu pridurti: vien prevencijos nepakaks. 2005 m. valstybės narės susitarė skirti dėmesįprekybos žmonėmis prevencijai, tačiau nacionaliniame lygmenyje veiksmų planas, apiekurį, Komisijos nary, kalbėjote, yra mirties taške. Dabar pats laikas priminti atsakingomsinstitucijoms apie šį veiksmų planą. Lygiai kaip prieš dvejus metus tuometinis Komisijosnarys F. Frattini, pasakė, kad būtina šiuo atžvilgiu sustiprinti Europolo ir Eurojustoorganizacijų vaidmenį, o Parlamentas šį reikalavimą įteisino savo rezoliucija. Todėl mestikime, Komisijos nary, kad atsižvelgdama į vyksiantį turnyrą Komisija ir Taryba pasistengsįgyvendinti savo pažadus.

Christa Prets (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, kaip girdėjome, prekybažmonėmis yra nusikaltimas prieš žmoniją, ypač prieš jaunas moteris. Tai nauja vergovėsforma ir itin pelningas išplitęs verslas, kurio metinė apyvarta Europos saugumo irbendradarbiavimo organizacijos duomenimis siekia 44 mlrd. EUR. Tai problema, apiekurią verta diskutuoti ir kurios įvairius aspektus būtina atskleisti.

Po kampanijos, kurios buvo imtasi 2006 m. pasaulio futbolo čempionato Vokietijoje metu,šiandien vėl kalbame apie prekyba moterimis ir priverstinę prostituciją. Tąkart Parlamenteaš perskaičiau pranešimą, kuriuo Komisija buvo raginama imtis priemonių prieš priverstinęprostituciją. Taip atsirado priemonių planas. Klausimas apie jo įgyvendinimą šiandiennuskambėjo ne vieną kartą, o aš norėčiau pabrėžti, jog reikėtų kalbėti ir apie leidimų gyventiišdavimą aukoms bei mokymo apie kovos su prekyba žmonėmis priemones įtraukimą įpolicijos aukštąsias mokyklas, socialinių studijų institutus ir pan. Be to, reikėtų kalbėti irapie švietimą priverstinės prostitucijos kilmės šalyse bei apie vietinį moterų ir jaunų vyrųšvietimą ir profesinį mokymą. Ši problema paliečia ir vis daugiau jaunų vyrų.

Spalio 18 d. – ES kovos su prekyba žmonėmis diena, kurią pirmą kartą šventėme praeitaismetais. Kitais atžvilgiais nematau didelės kampanijos įtakos. Pasibaigus „Raudonosioskortelės“ kampanijai ir Pasaulio čempionatui, dėmesys šiai temai sumažėjo. Todėl norimesuteikti naujų paskatų. Mes nekalbame apie kliūtis prostitucijai ar sekso paslaugas teikiančiųasmenų diskriminaciją. Priešingai! Mes kalbame apie informuotumo didinimą ir siekiame,kad sekso paslaugas teikiantys asmenys nebūtų smerkiami, o būtų sukurtas socialinistinklas ginantis, tokius žmones.

Priverstinė prostitucija – smerktinas reiškinys. Austrijoje ir Šveicarijoje vyksiantis Europosfutbolo čempionatas – puiki proga atkreipti dėmesį į šią problemą. Galiu garantuoti, kadatsakingos Austrijos tarnybos imasi atitinkamų priemonių. Jos maloniai kviečia jus į šįEuropos čempionatą ir tikisi, kad ir žaidimas, ir seksas bus sąžiningi.

Milan Horáček (Verts/ALE). – (DE) Gerb. pirmininke, daugelis džiaugiasi 2008 m. lieposmėn. vyksiančiu futbolo Europos čempionatu. Tačiau neturėtume pamiršti, kad šalia sportorungtynių vyksta prekyba žmonėmis, priverstinė moterų prostitucija, vaikų išnaudojimas,klesti prekiautojų žmonėmis daromi nusikaltimai.


Sporto varžybos vyks Austrijoje ir Šveicarijoje, todėl itin sustiprės kaimyninių CentrinėsEuropos valstybių, kaip tranzitinių šalių, vaidmuo. ES prašoma geriau organizuoti irkoordinuoti prevencines ir teisines priemones, sienų kontrolę. Būtina patobulinti Europosjungtinio nusikaltimų tyrimo mechanizmus. Kiekvienos valstybės narės prašoma efektyviauginti aukas ir aktyviai naudotis numatytomis priemonėmis. Tai vienintelis būdas, kuriuogalėsime sulaikyti nusikaltėlius ir parodyti jiems raudonąją kortelę.

Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Būtina pasinaudoti 2008 m. Europos čempionatosuteikiama proga ir dar kartą informuoti visuomenę, kad prostitucija ir prekyba moterimissiekiant jas seksualiai išnaudoti yra nepriimtina, nes tai nusikaltimas prieš moteris, merginasir vaikus.

Todėl svarbu imtis priemonių, padėsiančių kovoti su prekyba žmonėmis ir pagelbėti šiųnusikaltimų aukoms įvairiose valstybėse narėse, bei informuoti apie jų efektyvumą.

Tačiau nederėtų užmiršti ir moterų diskriminacijos, pavojingo bei blogai apmokamo darbo,bedarbystės ir skurdo problemų, kurios pastūmėja tūkstančius moterų ir merginų įprostituciją ir palengvina prekiautojų žmonėmis gyvenimą. Iškyla kitas klausimas: kaipES lyderiai kovoja su šių šimtų tūkstančių moterų ir jaunų žmonių žmogaus teisių pažeidimųšaknimis, kad padarytų galą šioms naujoms vergijos formoms?

Emine Bozkurt (PSE). – (NL) Gerb. pirmininke, 2006 m. pasaulio futbolo čempionatometu buvo atkreiptas dėmesys ir į pagalbą prekybos žmonėmis bei priverstinės prostitucijosaukoms. Pavyzdžiui Turkijoje, jau kelis metus veikia pagalbos linija, kuria gali skambintimoterys ir pranešti apie prekybos žmonėmis atvejus. 2006 m. Europos Parlamentas siūlėįrengti tokią pagalbos liniją, kur su prekybos žmonėmis aukomis būtų kalbama keliomiskalbomis. Net dabar, praėjus dvejiems metams, tokios pagalbos linijos nėra.

Prieš dvi savaites aš dalyvavau Komisijos narės M. Kunevos inicijuotos pagalbos linijosnepatenkintiems 2008 m. Europos futbolo čempionato vartotojams atidaryme. Kokiapuiki iniciatyva, kuriai tereikia vieno telefono numerio. Žinoma, galima ją įgyvendinti, betkodėl reikia siūlyti pagalbą nepatenkintiems vartotojams, o ne prekybos žmonėmis aukoms?Ši naujoji pagalbos vartotojams linija parodo, kaip sparčiai galima imtis priemonių ir kieknedaug reikia pastangų. Atėjo laikas sujungti šias iniciatyvas ir pasiūlyti prekybos žmonėmisaukoms būdą, kaip paprašyti pagalbos. Cituojant Baracko Obamos žodžius: „Mes tai galime,tikrai galime“.

Anna Hedh (PSE). - (SV) Gerb. pirmininke, šeštadienį prasideda Europos futboločempionatas – prasideda šventė. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Vykstant tokio mastosporto renginiams visada padidėja neteisėta prekyba moterimis ir merginomis. Todėlsvarbu, kad mes sureaguotume ir veiktume taip, kaip prieš dvejus metus, kai vyko kampanija„Raudonoji kortelė – priverstinei prostitucijai“. Labai svarbu, kad Europos Sąjunga vieningainetoleruotų prekybos žmonėmis. Todėl kreipiuosi į visas ES vyriausybes, kurios dar nesiėmėjokių veiksmų, kad įgyvendintų 2005 m. planą kovai su prekyba vergais.

Norėčiau, kad daugiau šalių priimtų įstatymus dėl seksualinių paslaugų, nes ši priemonėturi aiškų prevencinį efektą ir prekybai sekso vergais. Be to, nekantraudama laukiu Komisijospranešimo apie prostitucijos pobūdį valstybėse narėse ir tikiuosi, kad netrukus galėsimejį aptarti.

Norėčiau, kad Europos futbolo čempionatas ir stadione, ir už jo ribų, propaguotų sportinesvertybes: draugiškus santykius, sveiką veiklą, sąžiningą žaidimą. O ne remtų, nors irnetiesiogiai, smerktiną prekybą žmonėmis prostitucijos verslui.


Gabriela Creţu (PSE). – Gerb. pirmininke, prekyba žmonėmis nelegalus verslas, tačiautai vis dėlto verslas, turintis ir pasiūlą, ir paklausą. Šalis, kurioje didelė šių paslaugų paklausa,prie prekybos žmonėmis prisideda lygiai tiek pat, kiek ir šių „prekių“ kilmės šalis. Neganato, kad prekyba žmonėmis yra iki mūsų dienų išlikusi vergovės forma, šie nusikaltėliaiatvirai ignoruoja ir pažeidinėja įstatymus bei yra susiję su kitais nusikaltimais, kaip pinigųplovimas, smurtas, kontrabanda, prostitucija, mokesčių slėpimas, sukčiavimas ar priverstinisdarbas.

Prekyba žmonėmis daro blogą įtaką visuomenės vertybėms – taip įteisinamos senosiosdiskriminacijos formos (su moterimis ir vaikais elgiamasi kaip su prekėmis) ir kuriamosnaujos. Prekiautojų žmonėmis uždirbami pinigai griauna pasitikėjimą darbu ir sąžininguverslu.

Būtina, kad visos valstybės narės nedelsdamos ratifikuotų Europos Tarybos Konvencijądėl prekybos žmonėmis ir imtųsi susitartų priemonių pradėdamos nuo kovos su pačiomisprekybos žmonėmis šaknimis – paklausa prostitucijos paslaugoms.

Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Šeštadienį Austrijoje ir Šveicarijoje prasidėsiantis 2008m. UEFA Europos čempionatas vėl primena mums apie priverstinės prostitucijos problemą.Tie, kuriems patinka geras futbolas, šauniai praleis laiką. Deja, tokie sporto įvykiai yrapuikus fonas ir mafijos veiklai – aš kalbu apie didesnę nei paprastai prekybos žmonėmissiekiant seksualiai juos išnaudoti riziką.

Sutinku su kitais kalbėjusiais, kad vadinamoji „Raudonoji kortelė – priverstinei prostitucijai“kampanija, kurią 2006 m. kovą inicijavo Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas, buvosėkminga, nes ji išviešino vieną iš didžiausių socialinių problemų.

Esu įsitikinęs, jog vien gerai organizuota informacinė kampanija 2008 m. Europos futboločempionato metu atvertų visuomenei akis ir parodytų, kokį baisų smurtą patiria moterysbei merginos ir kaip svarbu kovoti su prekyba moterimis bei priverstine prostitucija.

Britta Thomsen (PSE). – (DA) Gerb. pirmininke, turiu tiesioginį klausimą Komisijai dėlspecialiųjų priemonių, kurių buvo imtasi siekiant užkirsti kelią prekybai moterimis 2008m. Europos futbolo čempionato, vyksiančio Austrijoje ir Šveicarijoje, metu. Kaip girdėjome,patirtis rodo, jog tokių didelių sporto renginių metu vyksta prekyba moterimis. Klausimasbūtų toks. Pirmiausia – ar buvo kreiptasi į šių dviejų šalių vyriausybes ir prašyta paremtikampaniją „Raudonoji kortelė – priverstinei prostitucijai“? Antra – ar buvo atkreiptas jųdėmesys į būtinybę čempionato metu sustiprinti policijos pajėgas? Ir paskutinis klausimas– ar šių dviejų šalių vyriausybės buvo paragintos suteikti pagalbą aukoms?

Laszló Kovacs, Komisijos narys . − Gerb. pirmininke, kaip minėjo daugelis pasisakiusiųjų(tarp jų ir aš) panašių iniciatyvų Parlamentas ėmėsi ir panašius pasiūlymus Komisijai pateikėprieš 2006 m. pasaulio futbolo čempionatą, kuris vyko Vokietijoje. Laimei, Vokietijosvaldžios ir Europos institucijų nuogąstavimai nepasiteisino.

Tačiau tai nereiškia, kad dabar mes sėdėsime sudėję rankas ir nieko nedarysime. Ši diskusijayra daugiau nei prasminga, nes suprantama, jog geriau būti saugesniems ir geriaupasiruošusiems nei reikia; aišku, prasminga pasinaudoti šia galimybe ir įvertinti padėtį,pateikti pasiūlymus Komisijai bei padidinti visuomenės informuotumą šiuo klausimu.

Suprantu daugelio kalbėtojų nepasitenkinimą. Įvadinėje kalboje paminėjau, kiek konkrečiųataskaitų Komisija pateikė, mes laukiame tyrimų ir rezultatų, kurių pagrindu galėsimesudaryti tolesnės veiklos programas bei imtis konkrečių veiksmų.


E. Bozkurt paminėjo pagalbos linijas. Aš manau, jog tai puiki, tačiau nelengvai įgyvendinamaidėja. Pagalbos vartotojams linija – visai kitas klausimas. Aš nemanau, kad šią buvusiosKomisijos narės M. Kunevos inicijuotą pagalbos liniją būtų galima panaudoti aukų apsaugai,nes tai visiškai skirtingas klausimas. Tai daug sudėtingiau.

H. Breyer paminėjo aukų apsaugą – aš manau, tai labai svarbu. Noriu pastebėti, kad pagalbaaukoms bus aptarta atskirame veiksmų plano įvertinimo ir stebėjimo ataskaitos, kuri busparengta 2008 m. spalio ar lapkričio mėn., skyriuje, ir mes nustatysime, kokios aukųapsaugos priemonės realiai įgyvendintos.

Pirmąją ES kovos su prekyba žmonėmis dieną, 2007 m. spalio 18 d., teisinės šaliųinstitucijos išleido rekomendacijas dėl aukų identifikavimo ir persiuntimo. Noriu patikintijus, jog mes esame pasiryžę užtikrinti reikiamą atsaką, be to, noriu patikinti Parlamentonarius, kad Komisija yra pasirengusi suintensyvinti kovą prieš prekybą žmonėmis,priverstinę prostituciją ir už jos slypintį organizuotą nusikalstamumą.

Pirmininkė. – Diskusija baigta.

Balsavimas rytoj, ketvirtadienį, 11 val.


Urszula Gacek (PPE-DE), raštu. – Kadangi visos Europos futbolo sirgaliai laukia 2008m. Europos futbolo čempionato pradžios, pats laikas parodytį, koks pavojus iškylamoterims, ypač iš buvusių Sovietų Sąjungos valstybių, tapusioms prekybos žmonėmis,prostitucijos aukomis, ir kokius išbandymus joms tenka patirti aptarnaujant seksualiniųpaslaugų vartotojus futbolo varžybų prieigose.

Kokia bebūtų graži geriausių Europos sporto tradicijų šventė, daug kam ji bus susijusi sufizinėmis ir psichologinėmis kančiomis. Šios nelaimingos moterys dėl savo naivumo manė,kad joms siūlomas patrauklus darbas svečių aptarnavimo sektoriuje yra padavėjos irbarmenės pareigos.

Laikas priminti likusioms septyniolikai Europos Sąjungos valstybių narių, kurios darneratifikavo Europos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis, kad reikianedelsiant tai padaryti.

ES valstybės, ginančios žmogaus teises, negali pritarti vengimui ratifikuoti šią konvenciją,kuri buvo priimta Varšuvoje prieš trejus metus.

Neena Gill (PSE), raštu. – Gal galėtų Komisija paaiškinti Parlamentui, kiek pasistūmėtaį priekį vykdant 2005 m. veiksmų planą kovai su prekyba žmonėmis Europoje?

Dėl valstybių narių delsimo taikyti šį veiksmų planą prašau Komisijos informuoti, kokiąįtaką šis faktas galėtų daryti kampanijai „Raudonoji kortelė – priverstinei prostitucijai“valstybėse narėse. Gal Komisija galėtų taip pat informuoti mus, kokią visuomenėsinformavimo kampaniją apie prekybą žmonėmis numatoma surengti vietoj šios UEFA2008 m. čempionato metu?

Aš labai susirūpinusi, kad sporto renginiai, suteikiantys džiaugsmą milijonams pasauliogyventojų, panaudojami kaip galimybė išnaudoti moteris ir merginas.

Aš šokiruotas, jog kasmet į prostitucijos vergiją parduodama apie 100000 moterų.Labiausiai smerktina tai, kad į šį liūną įtraukiamos visai jaunutės, vos keturiolikossulaukusios, mergaitės.


Mes tiesiog nebegalime leisti gyvuoti šiai vergovei. Seksualinis išnaudojimas – ne tiknusikaltimas, tai ir žiaurus žmogaus teisių pažeidimas.

Katalin Lévai (PSE), raštu. – (HU) Europos Sąjunga atsakinga už seksualinio išnaudojimoir prekybos žmonėmis, vykstančio didžiųjų sporto renginių metu, prevenciją. 2008 m.Europos futbolo čempionatas – sporto renginys, kurio pasižiūrėti atvyksta daugybė žmonių,todėl tuo metu šokteli ir seksualinių paslaugų paklausa. Todėl itin svarbu pasitelkti tokiaslaikinas apsaugos kampanijas, kokią A. Zaborska inicijavo 2006 m. pasaulio futboločempionato metu, kurią būtų tikslinga panaudoti ir šį kartą. Tačiau, kad ši iniciatyva pasiektųkiek įmanoma daugiau žmonių, manau, būtina ją paviešinti žiniasklaidos priemonėse(įskaitant ir oficialią Europos čempionato interneto svetainę), įtraukti politikus, sportovadovus, sportininkus bei sirgalius (kaip, pavyzdžiui, vyko programoje „Jaunimas priešrasinę neapykantą“).

Vien laikinos kampanijos nepakanka. Norint imtis ryžtingų veiksmų prieš prekybąžmonėmis, reikia kurti direktyvas, tačiau pirmiausia būtina kaip įmanoma greičiauįgyvendinti tas, kurios jau sukurtos. Norėčiau atkreipti Komisijos dėmesį į faktą, kad daugelisšalių kenčia nuo direktyvų perkėlimo ir interpretavimo netikslumų, todėl vėluoja jųįdiegimas. Dėl šios priežasties, manau, itin svarbu gauti tikslų atsakymą į A. Zaborskosklausimą dėl Direktyvos 2004/81/EB.

Net jei sienų kontrolė itin svarbi siekiant pašalinti seksualinį išnaudojimą ir prekybąžmonėmis iš Sąjungoje vykstančių sporto renginių, manau, jog šį tikslą galima pasiektistiprinant ne vidaus, o išorės sienų kontrolę ir atitinkamai bendradarbiaujant su pasieniečiais.Taip neapsunkinsime sąžiningų europiečių dalyvavimo renginiuose!

Lívia Járóka (PPE-DE), raštu. – (HU) Ponios ir ponai, leiskite man pakartoti A. Zaborskosklausimą ir atkreipti jūsų dėmesį į romų moterų, patekusių į prekybos žmonėmis beipriverstinės prostitucijos pinkles, bejėgiškumą. Dėl socialinės izoliacijos ir dažnai dėloficialių dokumentų neturėjimo romų mergaitės yra itin pažeidžiama grupė, tampantilengvu prekeivių žmonėmis grobiu. Jų padėtį blogina ir išankstinis visuomenės nusistatymasrasiniu pagrindu, jų pačių bendruomenėse klestintis požiūris į seksą bei bendra klaidinganuomonė, kad romai apskritai yra už įstatymo ribų.

Kad padėtume romų merginoms, tapusioms prekybos žmonėmis aukomis, bei jų šeimoms,reikalingos atskiros programos, padėsiančios paauglėms mergaitėms apsisaugoti nuoprievartinio gyvenimo ir darbo išnaudojimo sąlygomis. Ir valstybės narės, ir nevyriausybinėsorganizacijos turėtų rūpintis patariamųjų tinklų bei pagalbos centrų steigimu, be to, būtinarinkti ir analizuoti patikimus statistinius duomenis apie romų bendruomenių ir prekybosžmonėmis sąryšį. Kai kurios nevyriausybinės ir tarptautinės organizacijos šioje srityje jauyra pasiekusios tam tikrų rezultatų, tačiau daugiau atsakomybės turėtų prisiimti ir EuroposKomisija, ir valstybės narės.

Tačiau didžiausias prekeivių žmonėmis ir seksualinių išnaudotojų pagalbininkas – skurdas,paverčiantis žmonių gyvenimą kasdiene kova dėl išlikimo, o nesant jokių finansinių beišvietimo galimybių stipriai išauga neteisėtų veiksmų rizika. Todėl be programų, skirtųvisuomenės informuotumui didinti ir asmenims, jau tapusiems aukomis, padėti, privalomekovoti su nežmonišku skurdu.

29. Finansinių interesų deklaracija: žr. protokolą

30. Kito posėdžio darbotvarkė: žr. protokolą


31. Posėdžio pabaiga

(Posėdis baigtas 23.45 val.)


trečiadienis, 2008 m. birželio 4 d

Documents