Trys menininkai

Salvadoras Dali Salvadoras Dali buvo žymus ispanų dailininkas, tapytojas,

grafikas ir skulptorius, vienas iš žymiausių siurrealizmo atstovų. Gimė 1904 metų gegužės 11 dieną Figero mieste, Ispanijoje

pasiturinčioje šeimoje. Vaizduojamąjį meną studijuoti pradėjo miesto dailės mokykloje.

Būdamas dvylikos, atostogaudamas Kadakese, pirmą kartą susipažino su modernistiniu menu. Pirmoji personalinė Dali paroda įvyko, kai jis buvo penkiolikos. 1921m. tėvas nusprendė pasiųsti dailininką studijuoti į Madrido dailės akademiją.

Dali eksperimentavo su kubizmo bei dadizmo metodais. 1926 m., prieš pat baigiamuosius egzaminus, Dali buvo išmestas iš Akademijos už akiplėšišką pasakymą, kad niekas neturi pakankamai kompetencijos jam egzaminuoti. Tais pačiais metais Dali pirmą kartą nuvyko į Paryžiųsusipažino su Pikaso.

1934 m. Dali susituokė su savo mūza Gala. 1981 m. jis susirgo Parkinsono liga. 1982 m. mirė Gala. Dali

mirė 1989 m. sausio 23 d. ištiktas širdies smūgio.

Čia – jo muziejus Ispanijoje, Figero mieste.

Čarlis Čaplinas Čarlis Čaplinas – vienas žinomiausių XX a. aktorių ir

režisierių, komedinio žanro atlikėjas. Gimė 1889 m. balandžio 16 d. Londone. Vaikystė buvo

sunki, tėvas buvo alkoholikas, mama – aktorė. Vyresniojo įbrolio dėka Čarlis pradėjo vaidinti.

Dirbo „Karno“ trupėje, su kuria 1912 m. pasirodė JAV. 1915 m. buvo jau Holivudo aktorius. Sukūrė ir vaidino daugybėje filmų, tačiau tik 1940 m. pasirodė pirmas įgarsintas filmas – „Didysis diktatorius“ – visi ankstesnieji buvo begarsiai. Č. Čaplinas gavo du Oskaro apdovanojimus – 1929 ir 1972 metais.

Aktorius turėjo pasisekimą tarp moterų, daug žmonų, susilaukė 11 vaikų.

Ryšiai su JAV valdžia buvo įtempti, ypač nuo Antrojo pasaulinio karo, todėl jis grįžo į Angliją, o vėliau apsigyveno Šveicarijoje.

Mirė 1977 m. gruodžio 25 d.

Nikolo Paganinis Nikolo Paganinis buvo italų smuikininkas, altininkas,

gitaristas ir kompozitorius. Jis buvo žymiausias to meto smuikininkas virtuozas ir laikomas vienu iš šiuolaikinės smuiko technikos pradininkų.

Nikolo Paganinis buvo trečias iš 7 vaikų Antonio ir Terezos Paganinių šeimoje. Būdamas 5 metų, Paganinis pradėjo iš tėvo mokytis groti mandolina. Paganinis mokėsi pas vietinius smuikininkus Giovanni Servetto ir Giacomo Costa, bet jo greitas progresas greit viršijo jų sugebėjimus. 

Paganinio šlovė plito per koncertus, surengtus už Italijos ribų. Il Cannone, smuikas buvo Paganinio mėgstamiausias. Jis

vadino jį "patranka", nes su juo sugebėdavo išgauti galingą sprogstantį rezonansą.

Paganinis išgaudavęs iš smuiko nuostabius garsus tokiu pašėlusiu tempu, kad jo klausytojus apimdavusi ekstazė. „Demoniškas" buvo tik vienas iš epitetų, kuriais jo smuikavimą apdovanojo kritikai. Vienas jo koncerto lankytojas tvirtino net matęs, kaip šalia Paganinio stovi velnias ir vedžioja smuikininko stryką.

Jo sveikata tapo prasta dėl apsinuodijimo gyvsidabriu, kuris buvo naudotas gydyti sifilį. Dėl ligos jis nebegalėjo groti smuiku ir Paganinis išėjo į pensiją apie 1834 m. Jis mirė nuo gerklės vėžio 1840 m.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!!!