1

2

TURINYS

I. GROŽIO MENO ISTORIJA ............................................................................................................. 4

II. PROFESINIS ĮVAIZDIS ................................................................................................................. 5

III. ODA ................................................................................................................................................ 7

1. ODOS SANDARA ........................................................................................................................... 7

1.1. Epidermis ....................................................................................................................................... 8

1.2. Derma (tikroji oda) ........................................................................................................................ 9

1.3. Hipoderma.................................................................................................................................... 11

2. PAGRINDINĖS ODOS LĄSTELĖS ............................................................................................. 12

3. ODOS FIZIOLOGIJA .................................................................................................................... 13

4. PLAUKAI ....................................................................................................................................... 15

5. ODOS IR JOS PRIEDŲ BIOCHEMIJA ........................................................................................ 16

IV. VEIDO ODOS TIPAI ................................................................................................................... 18

1. NORMALI ODA IR JOS PRIEŽIŪRA .......................................................................................... 18

2. SAUSA ODA IR JOS PRIEŽIŪRA ............................................................................................... 19

3. RIEBI ODA .................................................................................................................................... 19

4. MIŠRI ODA .................................................................................................................................... 20

V. ODOS PROBLEMOS (ANOMALIJOS) IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI ...................................... 20

1. ODOS SENĖJIMO PROCESAS .................................................................................................... 20

1.1. Laisvieji radikalai ir odos senėjimas ........................................................................................ 23

1.2. Fotosenėjimas. Ultravioletinių spindulių poveikis odai............................................................... 24

1.3. Infraraudonieji spinduliai (irs) ..................................................................................................... 27

1.4. Raukšlių šalinimo ir odos stangrinimo būdai............................................................................... 28

2. DEHIDRATUOTA ODA ............................................................................................................... 31

3. JAUTRI ODA ................................................................................................................................. 32

3.1. Veido kraujagyslių anomalijos .................................................................................................... 33

4. PRIDUSUSI ODA .......................................................................................................................... 34

5. STRESUOTA ODA ........................................................................................................................ 35

6. PROBLEMATNĖ ODA - JAUNATVINIAI SPUOGAI (AKNE) ................................................ 36

7. RANDAI ......................................................................................................................................... 38

8. ODOS PIGMENTACIJOS SUTRIKIMAI ..................................................................................... 39

8.2. Hipopigmentacija ......................................................................................................................... 40

VI. VYRŲ IR MOTERŲ ODOS SKIRTUMAI ................................................................................. 40

VII. KOSMETOLOGINIAI APARATAI IR JŲ TAIKYMO BŪDAI .............................................. 41

3

1. DARSONVALIZACIJA ................................................................................................................. 41

2. GALVANIZACIJA......................................................................................................................... 42

3. DEZINKRUSTACIJA .................................................................................................................... 42

4. JONOFOREZĖ ............................................................................................................................... 42

5. DEPILIACIJA................................................................................................................................. 43

6. LIMFODRENAŽAS ....................................................................................................................... 43

7. ULTRAGARSAS ........................................................................................................................... 43

8.VAKUUMAS .................................................................................................................................. 44

9. KONTRAINDIKACIJOS DARBUI SU APARATAIS ................................................................. 44

VIII. ODOS VALYMO BŪDAI......................................................................................................... 45

1. KOSMETINIS HIGIENINIS ODOS VALYMAS (DEMAKIAŽAS) ........................................... 45

2.EKSFOLIACIJA (PILINGAS) ........................................................................................................ 46

3. MECHANINIS GILUSIS ODOS VALYMAS .............................................................................. 48

IX. KOSMETINĖS KAUKĖS ............................................................................................................ 49

X. VEIDO MASAŽINĖS LINIJOS .................................................................................................... 51

XI. VEIDO MASAŽAS ..................................................................................................................... 52

XII. KLIENTO KONSULTACIJA ..................................................................................................... 55

4

I. GROŽIO MENO ISTORIJA

Estetikos mokslo užuomazgos atsirado priešistorinėje epochoje. Iki mūsų dienų išlikę meno

kūriniai ir daiktai leidžia spręsti apie tai, kaip tais laikais buvo stengiamasi gražiai atrodyti.

Priešistorinių laikų moteris kosmetikai naudojo molį, gruntą su įvairiais dažančiais pigmentais bei

priemones, pagamintas iš gyvūnų riebalų .

Visiems yra žinoma Senovės Egipto valdovių grožis ir tai, kad egiptiečiai balzamuodavo

faraonus. Tai ypač paskatino mokslo apie grožį vystymąsi. Didelis dėmesys buvo skiriamas

plaukams, odai ir akims. Plaukus dažė chna išgaudami kuo įvairiausius atspalvius arba skusdavosi

plikai, kad galėtų nešioti perukus. Aromatizuotos ir pieno vonios padėdavo išsaugoti lygią ir švelnią

odą. Akis apvesdavo juodais dažais, kad pakeistų jų formą. Lūpų dažai, raudonai-oranžiniai

skaistalai, priemonės, kad veidas būtų baltesnis, buvo gaminami iš augalų. Grožio meno istorijoje

svarbų vaidmenį suvaidino Egipto valdovės Nefertitė ir Kleopatra.

Senovės Graikijoje susiformavo klasikinis grožio idealas. Būtent graikai išplatino Europoje

daugybę kosmetinių priemonių ir receptų, kūno kultą ir įvairias vonias. Kosmetikoje ypač paplito iš

gėlių gaunami aliejai. Svarbų vaidmenį vaidino masažas, nes derinant jį su voniomis ir gimnastikos

pratimais kūnas tapdavo standus, oda švelni.

Romos imperijoje ne tik moterys, bet ir vyrai rinko kosmetinius receptus, naudojosi grimu,

darė šukuosenas. Vonios, masažai, šukuosenos, apranga, kūno priežiūra buvo ne tik moterų, bet ir

daugumos Romos gyventojų atributai. Tačiau, skirtingai negu Graikijoje, vieningo grožio idealo

nebuvo. Ypač Romoje paplito receptai, kaip pakeisti odos ir plaukų spalvą. Egipte ir Graikijoje

turtingieji laikydavo verges, kurios rūpindavosi jų kūno priežiūra ir grožiu.

Viduramžiais, kada Vakarų Europoje prasidėjo Kryžiaus žygiai, atsirado naujų kontaktų su

kitomis kultūromis ir tokiu būdu pradėjo plisti nauji grimavimo būdai, kosmetinių priemonių

gaminimo receptai. Pirmaisiais viduramžių šimtmečiais feodalai laikėsi asmens higienos, dažnai

lankydavosi viešose pirtyse, ponios maudydavosi šaltame vandenyje, tačiau, laikui bėgant, šie

įpročiai silpnėjo, nes, atsiradę stiprių aromatų kvepalai, pradėjo pakeisti elementarią asmens higieną.

Po estetikos nuopolio viduramžiais ateina Atgimimo laikotarpis. Estetika visose srityse

pasiekia naujų rezultatų. Italija tampa Europos elegancijos centru. Naujovės madoje, grožio mene ir

estetikoje sparčiai plinta po visą Europą.

16 a. vienuoliai Florencijoje įkuria pirmąją laboratoriją, kurioje gaminamos kosmetinės ir

gydomosios priemonės. Šiuo periodu Prancūzijoje ir Italijoje pasirodė pirmieji traktatai apie grožio

meną ir kosmetiką, Paryžiuje buvo atidarytas pirmasis Grožio Institutas.

18 a. Jekaterinai Mediči, būsimajai Prancūzijos karalienei, atvykus į Paryžių, šis miestas

tampa Europos madų ir estetikos centru. Atsiranda sudėtingi kremai, kvepalai, odekolonai,

5

tualetiniai vandenys - prasideda auksinis kosmetikos amžius. Asmeninė higiena vėl pradeda įgauti

prasmę. Bet viską pakeičia Didžioji Prancūzijos revoliucija ir, tik atėjus į valdžią Napoleonui, jo

žmonos imperatorienės Žozefinos dėka, vėl atgimsta senosios tradicijos.

Po to prasideda Romantizmo epocha. Vėl madoje blyškumas, miniatiūrinė figūra ir platūs,

pūsti sijonai. Atsimenamos vandens gydyklos.

Indija - šalis, kurioje visos sąlygos vystyti grožio meną. Nuo neatmenamų laikų buvo

naudojama dekoratyvinė kosmetika religinių apeigų metu ir buityje.

Kinijoje taip pat senos grožio meno tradicijos. Didelis dėmesys skiriamas nepriekaištingai

atliktam grimui ir maksimaliai prižiūrėtai odai.

Japonijoje kūno priežiūra glaudžiai siejosi su religinėmis apeigomis, todėl moterys ir vyrai

domėjosi estetika, kūno bei plaukų priežiūros priemonėmis.

Istoriniai 20 a. įvykiai, mokslo raida turėjo didelės įtakos tolimesniai estetikos raidai.

II. PROFESINIS ĮVAIZDIS

Pagrindinis grožio salonų uždavinys - suteikti veido ir kūno priežiūros paslaugas naudojant

naujausias priemones ir pažangiausius metodus. Todėl yra reikalinga ne tik įvairių rūšių

procedūroms skirta įranga ir aparatūra, bet ir maksimumas patogumų, profesionalus bei malonus

aptarnavimas. Be profesinių žinių ir praktinių įgūdžių kosmetikė turi gražiai ir tvarkingai atrodyti,

mokėti maloniai ir korektiškai bendrauti, efektyviai dirbti, gerai būtų, kad mokėtų bent vieną

užsienio kalbą.

Salono verslas yra paslaugų verslas, todėl dėmesys asmeninei priežiūrai yra ypač

pabrėžiamas. Plaukų, odos, rankų, kojų ir aprangos priežiūrai turi būti skiriamas didžiausias

dėmesys.

ASMENS HIGIENA

Kosmetikė turi maksimaliai laikytis asmens higienos.

Pirmasis įspūdis, kurį palieka kosmetikė klientui, yra labai svarbus tolimesniam jų

bendravimui. Gera kosmetikė turi mokėti ne tik profesionaliai ir efektyviai dirbti, bet ir būti maloni

bei korektiška bendraudama su klientais. Pokalbio su klientu nederėtų aptarinėti su kolegomis ar

kitais klientais.

Žmonės yra jautrūs kvapams: vienus mėgsta, kitų negali pakęsti. Be to, kvepalai sukelia

nesąmoningus jausmus ir prisiminimus, sąlygojančius mūsų emocijas aplinkinių atžvilgiu. Tad

geriausia būtų darbe iš viso nenaudoti kvepalų, gal tik švelnus lengvas aromatą, ir jokiu būdu ne

koncentruotą.

6

Dezodorantai praverčia visiems, net ir mažai prakaituojantiems. Prakaitavimas gali padidėti

išgėrus kavos, suvalgius aštraus maisto ar susijaudinus. Prieš naudodamos dezodorantą,

nusiprauskite. Prakaitavimas - normali organizmo valymosi ir vėsinimosi funkcija. Vengti reikia tik

nemalonaus kvapo ir šlapių pažąstų.

ODOS PRIEŽIŪRA IR MAKIAŽAS

Tinkama odos priežiūra, nėra ribojama vien tik produktais, kuriuos naudojate. Sveiką ir

spindinčią odą taip pat įtakoja gera mityba, sportas ir poilsis.

Kaip grožio verslo profesionalas, turite prižiūrėti savo odą, kad ji atrodytų kiek galima

gražiau ir sveikiau. Nepamirškite, kad jūsų oda tai jūsų vizitinė kortelė, į kurią klientas tikrai atkreips

dėmesį.

Taisyklingai atliktas švelnus makiažas išryškins patrauklius jūsų veido bruožus ir paslėps

nedidelius trūkumus. Tik nepersistenkite...

RANKOS

Rankomis liesite daugelį žmonių, todėl jos turi būti lygios, minkštos, švarios, nagai turi būti

sutvarkyti, trumpai nukirpti. Dažnai palepinkite rankų odą specialiai rankoms skirtu kremu.

Atlikdamos buities darbus ir gamindamos maistą įpraskite mūvėti pirštines. Tai apsaugos jūsų rankas

nuo sužeidimų ir nemalonaus kvapo. Darbo metu nemūvėkite žiedų ir kitų rankų papuošąlų. Tai ne

tik trukdys kokybiškai atlikti procedūras, bet gali net sužeisti klientą. Beje tai laikoma ir higienos

normų pažeidimu. Net plaunant ir dezinfekuojant rankas, po papuošalais gali likti nešvarumų, bei

bakterijų ar virusų.

KOJOS

Didžiąją laiko dalį grožio specialistai praleidžia stovėdami. Todėl turite labai rūpintis savo

kojomis, taisyklingai stovėti, avėti gerai tinkančius, patogius, žemakulnius batus.

Pasirūpinkite savo pėdomis, reguliariai atlikite pedikiūrą.

APRANGA

Apranga visada turi būti švari, patogi, nevaržanti jūsų judesių.

Drabužiai turi atitikti šiuolaikines tendencijas ir asmeninį stiliaus pojūtį. Pasirenkant darbo

drabužį, nepamirškite įvertinti savo ūgio, kūno sudėjimo.

Džinsai ar sportinis kostiumas tikrai nepuošia jokio grožio srities specialisto.

Daugelis salonų ir mokyklų turi tam tikrą aprangą savo darbuotojams ar studentams. Tai

padės atrodyti tikru grožio verslo profesionalu.

7

III. ODA

Oda yra didžiausias kūno organas. Tai jautrus ir ypatingai tvirtas organas, kuris reikalauja

specialaus dėmesio ir priežiūros, siekiant ją išlaikyti sveiką ir elastingą.

Mokslas apie odą, jos struktūrą, funkcijas, odos ligas ir gydymo metodus yra vadinamas

dermatologija. Kaip grožio specialistams Jums svarbu turėti bendrą supratimą apie odą ir odos

priežiūros priemones bei paslaugas.

1. ODOS SANDARA

Oda yra sudėtingos struktūros organas, atliekantis daugybę svarbių funkcijų. Visa oda sudaro

1,5-2 m2, o sveria 18-20 kg.

Oda sudaryta iš 3 dalių:

1) epidermis (antodis);

2) derma (tikroji oda);

3) hipoderma (poodis).

8

1. 1. Epidermis

Epidermis yra viršutinis odos sluoksnis, kuris nuolat atsinaujina.

Šis sluoksnis neturi kraujagyslių, todėl ląsteles osmozo-difuzijos būdu maitina (dermos)

spenelinis sluoksnis. Ląsteles jungia interceliulinis tarpas, kuriame cirkuliuoja skystis, reikalingas

epidermio mitybai.

Epidermis sudarytas iš penkių skirtingų ląstelių sluoksnių:

1) BAZINIS (PAMATINIS)

Šis sluoksnis sudarytas iš 1 eilės cilindrinių ląstelių, turinčių branduolius. Su derma jį sieja

ypatinga struktūra- bazinė membrana. Tai tarsi filtras ir jungiamoji aplinka tarp dermos ir epidermio.

Mokslininkai mano, kad per bazinę membraną epidermis gali daryti įtaką dermos ląstelėms,

versdamas pagreitinti arba sulėtinti įvairių medžiagų sintezę.

Bazinėje membranoje yra ląstelių gemalinis sluoksnis. Tarp ląstelių gemalų išsidėsčiusios

didelės atauginės ląstelės- melanocitai ir Langerhanso ląstelės. Melanocitai gamina pigmento

melanino granules, kurios suteikia odai spalvą. Melaninas apsaugo odą nuo UV spindulių. Odai

senstant melanino aktyvumas keičiasi. Tai gali sukelti melanino akumuliaciją ir pigmentinių dėmių

susidarymą. Odos spalva praranda ankstesnį tolygų toną.

Langerhanso ląstelės priklauso makrofagų šeimai ir turi svarbios įtakos odos imunitetui

suformuoti.

Ląstelės nuolatos dalinasi ir gamina naujas ląsteles, kurios yra stumiamos į odos paviršių,

kad pakeistų nunykusias ląsteles. Keratinizacija (ragėjimas) - cheminė gyvų ląstelių pavertimo į

negyvas proteino ląsteles reakcija, prasideda, kai naujai pagamintos ląstelės juda link paviršiaus,

išsilygina, praranda didžiąją dalį savo vandens, miršta ir kaip proteino ląstelės galiausiai iškrenta. Šis

procesas tęsiasi nuo 25 iki 28 dienų.

2) DYGLIUOTASIS sluoksnis

Sudarytas iš 5-10 eilių keturkampės formos ląstelių su branduoliais.

Jame yra ląstelės, kurios absorbuoja melaniną, kad galėtų paskirstyti pigmentaciją kitoms ląstelėms

Ląstelės tada tampa netaisyklingos formos ir yra dygliuotos išvaizdos. Tarp ląstelių yra susidaręs

tinklas, sudarantis vidinį atraminį karkasą, kuris apsaugo branduolį nuo deformacijos.

3) GRŪDĖTASIS sluoksnis

Sudarytas iš 1-2 eilių ląstelių, panašių į ištemptą rombą. Jos tampa taisyklingesnės formos ir

atrodo lyg daug mažyčių granulių ar grūdelių. Iš to atsirado ir šio sluoksnio pavadinimas. Šios

granulės (beveik mirusios ląstelės) yra pakeliui link odos paviršiaus pakeisti ląsteles, kurios

nunyksta nuo raginio sluoksnio. Grūdėtame sluoksnyje ląstelės pradeda ragėti.

4) BLIZGANTYSIS (skaidrusis) sluoksnis

9

Sudarytas iš 1-3 eilių plokščių ląstelių, kurių dauguma neturi branduolių. Jis yra tik rankų

delnuose ir kojų paduose (kur nėra plaukų folikulų). Ląstelės šiame sluoksnyje yra dar plonesnės ir

permatomos. Manoma, kad šis sluoksnis nepraleidžia vandens ir elektrolitų. Apatinės šio sluoksnio

ribos reakcija yra šarminė, o viršutinės –rūgštinė.

5) RAGINIS sluoksnis

Labiausiai paviršiuje esantis atspariausias epidermio sluoksnis yra sudarytas iš 5-6 eilių

keratino ląstelių, kurios nuolat yra pakeičiamos naujomis ląstelėmis iš gilesnių epidermio sluoksnių.

Raginio sluoksnio ląstelės neturi branduolių ir yra negyvos. Ne taip kaip kietas keratinas, esantis

naguose ir plaukuose, keratinas, gaminamas odoje išlieka minkštas per visą keratinizacijos ir

iškritimo procesą. Raginis sluoksnis laikomas apsauginiu žemiau esantiems sluoksniams. Jis

apsaugo odą nuo kenksmingo aplinkos poveikio, yra nelaidus elektros srovei, palaiko odos drėgmės

balansą, veikdamas kaip barjeras drėgmės praradimui. Jis yra apsaugotas hidrolipidine plėvele

(„rūgščiąja mantija“), kuri yra sudaryta pagrinde iš riebalų ir prakaito liaukų sekreto.Sveikos odos

hidrolipidinės plėvelės pH yra 5-6.

Tarp raginių ląstelių yra lipidai. Viena iš šių lipidų rūšių yra ceramidai. Sveiko žmogaus

raginis sluoksnis yra kaip gerai sumūryta plytų siena. Tai nuolat nusitrinantis sluoksnis. Raginio

sluoksnio ląstelės atsinaujina per 4-5 dienas.

1.2. Derma (tikroji oda)

Derma savo fizinėmis ir cheminėmis savybėmis yra panaši į gelį. Ji sudaryta iš jungiamųjų

audinių, kuriuose pusiau skystoje substancijoje yra kolageninės ir elastinės skaidulos, suteikiančios

atramą epidermiui ir elastingumą odai. Kolageninės skaidulos yra tvirtos ir kietos, o elastino

skaidulos yra minkštos ir lanksčios.

Šiame sluoksnyje prasideda ir labiausiai pasireiškia odos senėjimo procesas.

Dermos elementai:

1) Prakaito liaukos;

2) Riebalinės liaukos;

3) Plauko folikulai (plauko maišeliai);

4) Plauką šiaušiantis raumuo;

5) Nervų galūnėlės;

6) Kraujagyslės,

7) Limfagyslės;

8) Riebalinis audinys (iš riebalinių ląstelių);

9) Jungiamojo audinio skaidulos.

10

Yra 2 dermos sluoksniai:

1. Viršutinis- speneliais;

2. Tinklinis.

3. Prakaito liaukos

4. Prakaito liaukų veiklą reguliuoja nervų sistema.

Šios liaukos atlieka 3 pagrindines funkcijas:

1. Kūno temperatūros reguliavimas. Kai kūnas perkaista, didelis prakaito kiekis yra išskiriamas

į odos paviršių. Jam garuojant, atvėsinama oda.

2. Šalinimas- su prakaitu iš organizmo šalinamos druskos, šlakai, toksinai ir kitos medžiagos.

3. Padeda palaikyti rūgštinį odos pH faktorių. Prakaito ir riebalų mišinys išlaiko odos paviršių

lengvai rūgštų ir apsaugo kūną nuo patogeninių bakterijų. Prakaitą sudaro vanduo, druskos ir

lactic bei uric rūgštys, kurios įtakoja rūgštinį prakaito pH.

Per parą išsiskiria 300-800 ml, labai prakaituojant iki 1500 ml prakaito. Skiriamos 2 rūšių

prakaito liaukos:

1. Apokrininės – stambios prakaito liaukos, atsiveriančios į plauko maišelio kanalą. Jų gausu

pažastų, kirkšnies, bambos, krūtų spenelių ir kt. srityse. Jų funkcija susijusi su lytinių liaukų

veikla;

2. Ekrininės – atsiveria odos paviršiuje savarankiškai. Jų yra visame kūne, bet daugiausia delnų,

padų, pažastų ir kaktos srityje.

Riebalinės liaukos

Jos išsidėstę tikrojoje odoje. Liaukų išvedamieji latakėliai dažniausiai atsiveria į plaukų

maišelius, tačiau jie gali atsiverti ir į odos paviršių.

Burnos gleivinėje ir lūpų raudonyje pasitaikančios atskiros riebalų liaukos atrodo kaip geltoni

grūdeliai. Delnų, padų, pirštų tiesiamajame paviršiuje riebalų liaukų nėra.

Riebalai, susimaišę su prakaitu, sudaro didžiąją dalį hidro-lipidinės plėvelės, kuri:

1) Saugo odoje esančią drėgmę;

2) Palaiko odos lygumą;

3) Apsaugo išorinį epidermio sluoksnį nuo purvo ir nešvarumų;

4) Apsaugo odą nuo išdžiūvimo ar pleiskanojimo;

5) Apsaugo odą nuo patologinių mikroorganizmų.

11

1. 3. Hipoderma

Hipoderma jungia odą su po ja esančiais audiniais .

Hipodermos elementai:

1) Plauko folikulai;

2) Prakaito liaukos;

3) Kraujagyslės,

4) Limfagyslės;

5) Nervai;

6) Riebalinis audinys.

Poodinis luoksnis- tai apsauginė pagalvė odai. Jis absorbuoja smūgius ir apsaugo giliau

esančius organus. Šis sluoksnis suteikia kūnui kontūrus ir formą bei veikia kaip atsarginis maisto ir

vandens rezervuaras.

Jis yra sudarytas iš riebalinių ir plačių jungiamųjų audinių. Priklausomai nuo genetikos,

mitybos, mankštos ir bendros kūno sveikatos, poodiniame audinyje yra skirtingi riebalinių ląstelių

kiekiai. Poodinių riebalų saugykla yra dalinai kontroliuojama lytinių hormonų, kurie suteikia vyrų ir

moterų kūnams skirtingus kontūrus.

Riebalinio audinio funkcijos:

1) Riebalų depo (sandėliavimo);

2) Iš riebalinio audinio gaminama energija;

3) Apsauginė (saugo nuo mechaninių smūgių, šalčio);

4) Suteikia kūnui formą.

5) Riebaluose tirpsta kai kurios veikliosios medžiagos (pvz. vitaminai A, E, F...).

12

2. PAGRINDINĖS ODOS LĄSTELĖS

Fibrolastai: odos stangrumo lėmėjai

Fibroblastai yra aktyvieji dermos elementai. Jie lemia odos stangrumą bei

elastingumą. Fibroblastai gamina ir prižiūri ląsteles (elastino, kolageno

skaidulas, glikoproteinus). Fibroblastų gyvenimo trukmė yra ribota. Odai

senstant, mažėja fibroblastų produktyvumas ir gebėjimas daugintis: oda

pamažu praranda savo elastingumą ir tonusą.

Melanocitai: odos spalvos lėmėjai

Šios ląstelės (veikiant enzimui tirozinazei) gamina melaniną, t.y., natūralų

pigmentą, kuris odai suteikia tam tikrą spalvą. Odai senstant, melanocitų

aktyvumas keičiasi. Tai gali sukelti pigmentinių dėmių atsiradimą. Odos

spalva praranda tolygų toną.

Keratinocitai: epidermio atsinaujinimo lėmėjai

Keratinocitai sudaro 90% visų epidermio ląstelių ir yra ypač aktyvi ląstelių

struktūra, stimuliuojanti atsinaujinimą ir užtikrinanti gražią odos išvaizdą.

Keratinocitai yra išsidėstę tarp dermos ir epidermio. Jie dauginasi ir

diferencijuojasi, „keliauja“ į viršutinį odos sluoksnį.

13

Langerhanso ląstelės: odos apsauga

Langerhanso ląstelės yra imuniteto sargai. Jos sudaro tik 2-4% epidermio

ląstelių. Langerhanso ląstelės sudaro tinklą, kuris veikia kaip pagrindinė

organizmo apsauginė sistema, kurios užduotis yra konstatuoti ir pritraukti

svetimkūnius, kad galėtų juos perduoti ląstelėms, atsakingoms už šių

sunaikinimą (limfocitai). Tačiau šios svarbios ląstelės yra labai gležnos ir

nepatvarios, ypač jautrios UV spinduliams.

Korneocitai: apsauginė siena

Korneocitai sudaro viršutinį epidermio sluoksnį. Šios ląstelės, viena su kita

yra sujungtos proteino raiščiais. Kad oda natūraliai luptųsi, šie raiščiai yra

suardomi proteazėmis. Kai tik proteazės veikimas tampa nekontroliuojamas,

korneocitai pradeda luptis labiau, oda tampa šiurkšti, balkšva, praranda savo

lygumą.

3. ODOS FIZIOLOGIJA

Oda ir gleivinė ne tik skiria organizmą nuo aplinkos, bet ir atlieka daug svarbių funkcijų,

kurias reguliuoja centrinė nervų sistema ir endokrininės liaukos.

Skiriamos šios svarbiausios odos funkcijos:

1. APSAUGINĖ BARJERINĖ FUNKCIJA. Ją atlieka visi odos sluoksniai, o ypač nepažeistas

raginis sluoksnis. Oda apsaugo vidaus organus nuo mechaninių, cheminių, terminių, spindulinių

dirgiklių bei mikroorganizmų.

Mechaninius smūgius amortizuoja elastinės ir kolageninės skaidulos bei poodis. Raginis

sluoksnis apsaugo gilesnius sluoksnius nuo cheminių medžiagų poveikio, nuo išdžiūvimo ir

drėgmės, sulaiko šilumą. Kuo storesnis raginis sluoksnis, tuo geriau organizmas apsaugomas nuo

elektros srovės poveikio. Drėgna oda elektros srovei neatspari. Nuolat fiziologiškai pleiskanodamas,

raginis sluoksnis saugo odą nuo kenksmingų medžiagų ir mikroorganizmų.

Apsaugines funkcijas atlieka ir hidrolipidinė odos plėvelė. Dėka rūgštinio ph (vidurkis 5.5)

sveika oda pasižymi baktericidinėmis savybėmis, ji susilpnina arba neutralizuoja daugelio cheminių

medžiagų kenksmingą poveikį. Odos pH poslinkis į šarminę reakciją (pH-7-14). skatina prasidėti

pūlingoms ir grybelinėms ligoms.

Bazinio sluoksnio ląstelėse esantis pigmentas melaninas apsaugo organizmą nuo

ultravioletinių spindulių.

2. IMUNINĖ FUNKCIJA. Oda yra pirmasis organas, per kurį naujagimio organizmas jau

pirmomis valandomis intensyviai siejasi su aplinka. Geras odos aprūpinimas krauju, jame

14

cirkuliuojantys imunoglobulinai nulemia odos imunines reakcijas. Imuninės reakcijos gali sukelti

įvairias odos alergines ligas (dermatitą, egzemą, dilgėlinę).

3. TERMOREGULIACINĖ FUNKCIJA. Oda padeda išlaikyti pastovią kūno temperatūrą,

šalindama šilumos perteklių (90% šilumos pertekliaus pašalinama per odą, 10%- kvėpuojant).

Šiluma gali būti atiduodama laidumo, spinduliavimo ir vandens išgarinimo nuo odos paviršiaus

būdu. Svarbiausi mechanizmai, padedantys išskirti šilumą yra termoreguliacinio centro dirginimas ir

refleksiškas odos kapiliarų išsiplėtimas bei prakaitavimas. Kai karšta, kapiliarai išsiplečia, prisipildo

kraujo. Atvėsęs odos paviršiuje kraujas išnešiojamas po visą organizmą, jį vėsindamas.

Kai šalta, plaukų šiaušiamieji raumenys susitraukia ir pakelia plaukelius nuo odos paviršiaus.

Taip susidaro oro sluoksnis, kuris izoliuoja odą ir sumažina šilumos atidavimą, prakaito liaukų

veikla sulėtėja.

Kai karšta, plaukeliai priglunda, nesudarydami papildomo apsauginio oro sluoksnio, o

prakaito liaukos išskiria papildomą drėgmės kiekį ir taip apsaugo odą nuo perkaitimo.

Vandenyje šiluma atiduodama laidumo būdu. Vandens laidumas šilumai 200 kartų didesnis

nei oro. Todėl ilgai maudantis, galime greitai peršalti.

4. MEDŽIAGŲ APYKAITOS FUNKCIJA. Oda dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose. Ji

išskiria apie 2 proc. anglies dioksido (98 proc. išskiria plaučiai) ir absorbuoja apie 1 proc. organizmo

naudojamo deguonies.

Oda gamina keratiną, melaniną, vitaminą D2, antikūnius, odos riebalus, prakaitą. Sergant

cukriniu diabetu, odoje daugiau susikaupia cukraus, kas skatina prasidėti pūlingas ligas bei alergines

reakcijas. Tokiems žmonėms būtina labai atsargiai atlikti kosmetines procedūras, manikiūrą,

pedikiūrą dėl sutrikusios regeneracinės bei jutiminės funkcijos.

5. REZORBCINĖ FUNKCIJA. Oda sugeria deguonį ir išskiria anglies dioksidą. Lengvai į odą

patenka lakiosios medžiagos, todėl toks stiprus aromaterapinės kosmetikos poveikis. Įvairios

kosmetinės, cheminės medžiagos į organizmą gali patekti pro plaukų maišelius ir riebalinių liaukų

angas. Raginio sluoksnio suplonėjimas (pvz. po pilingo procedūros) ar pažeidimas labai padidina

odos rezorbcinę funkciją. Riebaluose ištirpintos įvairios medžiagos lengvai praeina pro nepažeistą

epidermį. Ypač gerai medžiagų rezorbciją palengvina elektroforezė, ultragarsas.

Odos rezorbcinė funkcija priklauso nuo odos paviršiaus savybių, drėgmės, kraujotakos,

prakaito ir riebalinių liaukų veiklos bei medžiagos kontakto su oda trukmės, tirpiklio rūšies.

Hermetiniai tvarsčiai, nepralaidžios polietileno plėvelės odos rezorbciją padidina 10 ir daugiau kartų.

Ši savybė plačiai naudojama kosmetinių medžiagų įvedimui į odą. Šiuo būdu gali būti įvedamos

dumblių kaukės, anticeliulitinės priemonės, įvairūs kūno įvyniojimai.

15

6. SEKRECINĖ FUNKCIJA. Ją atlieka prakaito ir riebalų liaukos. Prakaitą sudaro vanduo

(98-99%), neorganinės druskos bei organinės medžiagos (1-2%). Pro odą pašaliname 18-22% viso

organizmo vandens kiekio.

Odos riebalų liaukos išskiria per parą 2 g riebalų. Odos paviršiuje riebalai susimaišo su

prakaitu ir sudaro apsauginę hidrolipidinę plėvelę.

Epidermio ragėjimo procesas (keratinizacija) taip pat vertinamas kaip sekrecinė funkcija. Paprastai

per parą oda netenka apie 0.5-1,0 g raginio sluoksnio (pleiskanų), o sergant žvyneline iki 15,0 g.

7. JUTIMINĖ FUNKCIJA. Oda jautrus aplinkos ir organizmo tarpininkas, nes dėl gausių

nervų galūnėlių ir kūnelių oda yra didžiulis receptorių laukas.

Oda jaučia:

temperatūrą-jautresnė šalčiui nei šilumai (1 cm2 odos paviršiaus 12-13 šalčio ir 1-2 šilumos

taškų),

lietimą, spaudimą, vibraciją, skausmą, niežėjimą,

sugeba atspindėi emocijas: pyktį, baimę, išgąstį ir pan.

Oda gali daug „pasakyti“ ir apie bendrą organizmo būklę.

8. ESTETINĖ-FENOTIPINĖ FUNKCIJA. Individualią išvaizdą žmogui suteikia oda ir

poodis. Pagal tai klientai priskiriami tam tikram fenotipui. Graži oda – tai ir sveikatos požymis, nes

odoje atsispindi daugelio organizmo ligų simptomai.

4. PLAUKAI

Plaukai dengia visą kūną, išskyrus delnus, padus, pirštų šoninius paviršius ir odos perėjimus į

gleivinę.

Plaukai skirstomi į:

1) Gyvaplaukius (dengiančius beveik visą odos paviršių),

2) Ilguosius (galvos, vyrų barzdos bei ūsų, lytinių organų plaukus),

3) Trumpuosius arba šerinius (antakių ir blakstienų plaukus).

Plaukų tankumas priklauso nuo paveldėjimo, individo savybių. Plaukai užauga 1-1,5 cm per

mėnesį, plauko amžius yra 3-7 metai. Plaukai atlieka apsauginę funkciją nuo šalčio, karščio, UV

spindulių. Jie suteikia ir estetinį vaizdą. Plaukai saugo odą nuo mechaninių, cheminių ir šviesos

dirgiklių, tarpininkauja vykstant šilumos reguliavimo procesams.

16

Šnervių plaukeliai saugo, kad į kvėpavimo takus nepatektų mechaninių nešvarumų. Antakiai

sulaiko nuo kaktos tekantį prakaitą ir saugo nuo jo akis. Blakstienos saugo jautrų regėjimo organą

nuo mažų mechaninių nešvarumų.

Mokslas apie plaukus yra vadinamas trichologija. Plaukai yra sudaryti iš proteinų, tačiau

tiktai plaukų svogūnėlių ląstelės yra gyvos. Pats plaukas yra negyvas.

Žmogaus plaukai auga ne vienodu greičiu. Po intensyvaus augimo prasideda poilsio periodas.

Laikas nuo naujo plauko užsimezgimo, poilsis iki visiško plauko išsivystymo vadinamas plauko

ciklu. Tačiau ne visi žmogaus plaukai tuo pačiu metu yra tos pačios ciklo fazės, t.y. jie auga

nesinchroniškai. Išimtis – naujagimiai.

Plaukų augimo fazės yra trys:

1. Aktyvi augimo fazė arba anagenas, kurios metu kiekvienas plauko svogūnėlis turi pritvirtintą

šaknies futliarą. Vidutiniškai ši fazė trunka nuo dviejų iki penkerių metų. Plaukų spalva yra

tamsesnė šios fazės metu. 85 % visų mūsų plaukų yra šioje fazėje.

2. Trumpa pereinamoji fazė arba katagenas, jos metu visų ląstelių dalijimasis sustoja. Ši fazė

trunka keletą mėnesių. 1 % visų plaukų yra šioje fazėje.

3. Ramybės (slinkimo) fazė arba telogenas, trunka apie 3 mėn., jos metu plauko svogūnėliai nebėra

pritvirtinti prie šaknies futliaro. Šios fazės metu plaukas iškrinta. Tada vėl pradedamas stimuliuoti

ląstelių dalijimasis, auga naujas plaukas.14 % visų plaukų yra šioje fazėje.

5. ODOS IR JOS PRIEDŲ BIOCHEMIJA

Kosmetologiniu aspektu skiriami 3 svarbiausi biocheminiai odos procesai:

ODOS KERATINIZACIJA –Keratinizacija išimtinai būdinga tik odos epidermio sluoksniui.

Bazinės ląstelės nuolat dauginasi, todėl vyksta nenutrūkstantis ragėjančių ir mirštančių

ląstelių pasikeitimas naujomis ląstelėmis. Jos stumia link odos paviršiaus senas ląsteles,

kurios keičia savo formą (nuo prizminės iki plokščiosios formos), vyksta biocheminiai

baltymų kitimai, suragėjusių, be branduolių plokščių ląstelių palaipsnis atskyrimas nuo odos

paviršiaus.

ODOS APSAUGINĖ HIDROLIPIDINĖ PLĖVELĖ (“Rūgščioji mantija”).

Rūgštingumas matuojamas pH (pH- tai vandenilio jonų koncentracija). Matavimo skalė siekia nuo 1

iki 14. Neutralus tirpalas yra tada, kai pH 7. Didėjant pH, rūgštingumas mažėja. Sveikos odos pH 5

- 5.5.

17

Beveik visos gyvos ląstelės (taip pat ir dauguma bakterijų) yra labai jautrios pH pokyčiui ir

net menkam rūgštingumo padidėjimui. Tik oda, dengiama mirusių raginių ląstelių sluoksnio, gali sau

leisti „dėvėti“ rūgšties mantiją.

Odos hidrolipidinę plėvelę sudaro riebalų, prakaito mišinys su organinėmis rūgštimis (pieno,

citrinos ir kt.). Šios rūgštys pasigamina epidermyje vykstančių biocheminių procesų metu. Odos

rūgščioji mantija yra pirmasis barjeras apsaugantis nuo mikroorganizmų, nes dauguma jų negali

pakęsti rūgščios aplinkos.

Tačiau yra bakterijų, kurios nuolat gyvena ant odos, pav. Staphylococcus epidermidis

(laktobakterija). Jos teikia pirmenybę gyvenimui rūgščioje aplinkoje ir net pačios išskiria rūgštį, taip

prisidėdamos prie odos rūgščiosios mantijos susiformavimo. Staphylococcus epidermidis bakterijos

ne tik nekenkia odai, bet ir išskiria toksinus, kurių poveikis panašus į antibiotikų- jos mažina

patogeninės mikrofloros veikimą.

Dažnas prausimasis šarminiu muilu gali suardyti hidrolipidinę plėvelę. Tada „gerosios“ rūgštį

mėgstančios bakterijos patenka į nepalankią terpę, o „blogosios“ bakterijos įgyja privalumų. Laimei,

sveikos odos rūgščioji mantija gana greitai atsinaujina.

Epidermio baziniame sluoksnyje, kur išsidėsčiusios gemalinės ląstelės, odos ph susilygina su

kraujo pH- 7,4.

Sausos odos pH 4.5

Riebios odos pH 6 - 7

Nešvarios odos pH 6 - 8

Gausu kamedonų 7 - 8

Ryškus pūlinis bėrimas 7.5-9

Svarbiausi žalingi faktoriai, ardantys apsauginę vandens- riebalų plėvelę:

1 – ilgalaikis odos valymas spiritinėmis priemonėmis (tonikai su alkoholiu);

2 –kasdieninis prausimasis šarminėmis priemonėmis (muilu, putojančiais geliais);

3– žalingas skalbimo miltelių poveikis odai;

4 – perdažnai atliekama odos eksfoliacija;

5 –higieninės kosmetikos neatitikimas odos tipui;

6 – UV spinduliai.

MELANOGENEZĖ. Melaninas – tai pigmentas, gaminamas epidermio baziniame sluoksnyje

išsidėsčiusių ląstelių, vadinamų melanocitais.

Melaninas gaminamas iš amino rūgšties – tirozino. Melaninas saugo organizmą nuo žalingo

UV spindulių poveikio.

18

IV. VEIDO ODOS TIPAI

Odos anatomija ir fiziologija yra vienoda visų žmonių, bet riebalinių liaukų veikla ir

sugebėjimas išlaikyti drėgmę yra skirtingi. Pagal tai oda skirstoma į tipus.

Norint suteikti kokybiškas kosmetines paslaugas ir parinkti tinkamas priemones odai

prižiūrėti, būtina mokėti tiksliai nustatyti kliento odos tipą. Kriterijai, pagal kuriuos oda yra

priskiriama tam tikram tipui:

odos porų dydis,

odos riebalinis blizgesys, jo išsidėstymas ar nebuvimas,

odos spalva,

odos užterštumas (kamedonai),

odos storis,

odos šerpetojimas.

Skiriami pagrindiniai 4 odos tipai:

1. Normali oda

2. Sausa oda

3. Riebi oda

4. Mišri oda

1. NORMALI ODA IR JOS PRIEŽIŪRA

Šio tipo oda atrodo puikiai. Ji sveika rausva ir lygi, minkšta ir elastinga. Joje nestebime

blizgančių vietų, jokių bėrimo elementų. Normalios odos poros neryškios arba jų visai nesimato, jos

švarios. Į odos priežiūros priemones dažniausiai reaguoja be jokių sudirgimų, paraudimų, nėra odos

tempimo pojūčio.

Normalios odos priežiūra. Reikia pasirūpinti, kad oda ir toliau gerai funkcionuotų bei gražiai

atrodytų. Normalioje odoje iš prigimties riebalų ir drėgmės yra tiek, kiek turi būti. Tereikia kasdien

švelniai nuvalyti veidą valomosiomis priemonėmis skirtomis normaliai odai. Kremas parenkamas

atsižvelgiant į kliento amžių ar odos problemas. Eksfoliacija (negyvų raginių ląstelių pašalinimas

nuo odos paviršiaus) yra atliekama kartą per dvi savaites, tam pasirenkamos švelniai

eksfoliuojančios medžiago ( pvz. augaliniai fermentai).

19

2. SAUSA ODA IR JOS PRIEŽIŪRA

Oda tampa sausa, kai riebalų liaukos išskiria nepakankamai riebalų. Porų nesimato arba jos

vos įžiūrimos, oda švari, joje nėra kamedonų ar bėrimo. Jaučiamas odos tempimas, nusiprausus gali

būti jaučiamas perštėjimas, oda sudirgta. Oda gali būti nelygi, su nedideliais pleiskanų lopinėliais,

neblizga, plona, pilkšvos ar rausvos spalvos.

Sausos odos priežiūra. Su sausa oda elgtis reikia labai švelniai.

Tokią odą būtina drėkinti ir maitinti, bei apsaugoti, nes jos hidrolipidinė plėvelė yra labai

nekokybiška. Įrodyta, kad sausą odą maitinti reikia medžiagomis, savo sudėtimi panašiomis į

epiderminius lipidus. Pirmiausia- tai hialurono r-tis, nesočiosios riebalų rūgštys: linolinė, linoleninė,

gama-linoleninė, arachidono bei cholesterolis ir jo dariniai, keramidai ir kt. Eksfoliacija tokiai odai

atliekama ne dažnaiu kaip vieną kartą per 2/3 savaites.

3. RIEBI ODA

Riebi oda susiformuoja esant riebalinių liaukų hiperaktyvumui. Riebalų liaukos gausiau

išsidėsčiusios kaktos, nosies, smakro srityse, taip pat krūtinės, nugaros, plaukuotoje galvos dalyje.

Veido sritys (kakta, nosis, smakras) sudaro vadinamąją T zoną. Šiose vietose stebimas riebios odos

tipas. Tačiau gali būti ir bendras riebios odos tipas visame veide (dažniausiai jauname amžiuje). Šio

tipo odoje paprastai matyti atviros, plačios, žiojėjančios poros, oda blizga, paviršius riebus, lipnus,

neretai atsiranda spuogų, komedonų, ypač lytinio brendimo metu. Raginis epidermio sluoksnis

storas, todėl odos spalva dažnai būna gelsva, pilkšva.

Riebios odos priežiūra. Riebiai odai valyti labiausiai tiks tokie preparatai, kurie švelniai nuo

paviršiaus nuvalo riebalus, tačiau nepažeidžia ir nedžiovina odos. Naudojamos tik riebios odos

priežiūrai skirtos priemonės, kurių sudėtyje nėra lipidų. Riebios odos losjonų sudėtyje dažnai būna

alkoholio, tačiau šiai dienai yra nerekomenduojama ilgą laiką visam veidui naudoti tokias

priemones, nes alkoholis gali išprovokuoti odos dehidrataciją.

Riebiai odai naudojami kremai, kurie reguliuoja riebalinių liaukų sekreciją ir mažina odos

blizgesį. Taip pat nereikėtų pamiršti drėkinančio kremo, nes šis odos tipas taip pat gali būti

dehidratuotas, ypač jei ilgą laiką buvo naudojamos netinkamos, odą sausinančios priemonės.

Pilingą rekomenduojama atlikti 1-2 kartus savaitėje. Kartą savaitėje, ypač esant bėrimams,

reikėtų užsidėti valančią kaukę. Rūpestingai prižiūrint riebią odą, spuogų ir kamedonų atsiranda

daug mažiau.

20

4. MIŠRI ODA

Tai odos tipas, kai galima išskirti ne mažiau kaip du skirtingus odos tipus veido srityje. Tai

sausų, normalių, riebių zonų mišinys. Jauname amžiuje dažniausiai vidurinė veido dalis, arba T

zona, būna riebi, o kitos veido dalys būna normalaus tipo ar sausesnės. Subrendusi, mišri oda beveik

visada tampa normalios ir sausos odos mišiniu. Atskiriems odos plotams būdingas tam tikro odos

tipo vaizdas (žiūrėti aprašymus aukščiau).

Mišrios odos priežiūra. Šio tipo odą prižiūrėti yra sunkiausiai, nes skirtingas odos zonas

tenka prižiūrėti skirtingai. Jei visam veidui naudosite riebiai odai skirtas priemones, sausosios ir

normalios zonos pasidarys dar sausesnės, ims pleiskanoti, oda bus įtempta. Antra vertus, jei

naudosite tik sausai odai tinkamas priemones, riebiosios vietos ims be saiko riebaluotis, atsiras

spuogų. Vadinasi, kiekvienai zonai turite naudoti skirtingas priemones (žr. sausos, normalios, riebios

odos priežiūra).

Yra gaminamos ir odos priežiūros priemonės mišriai odai. Dažniausiai tai lengvos

konsistencijos drėkinančios priemonės, kurias drąsiai galite tepti visame odos plote.

Eksfoliacija šiam odos tipui atliekama zonuotai, atsižvelgiant į skirtingo tipo odos plotus.

V. ODOS PROBLEMOS (ANOMALIJOS)

IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI

1. ODOS SENĖJIMO PROCESAS

Žmogaus ir kitų rūšių individų senėjimą tiria mokslas vadinamas gerontologija.

Senėjimas yra neišvengiamas biologinis individualus organizmo procesas, kuris gali tiesiogiai

nepriklausyti nuo žmogaus biologinio amžiaus.

Faktoriai, sukeliantys odos senėjimą:

Laisvieji radikalai, kurie ne tik skatina odos senėjimo procesus, bet ir gali sukelti tam tikras

ligas ar net ląstelių žūtį.

Su amžiumi mažėja odos bazinio sluoksnio ląstelių dalijimosi greitis. Naujos bazinio

sluoksnio ląstelės gaminasi lėtai dėl sulėtėjusių mitozės ir sintezės procesų aktyvumo.

Epidermis ne taip greitai atsinaujima, odoje susikaupia daugiau ląstelių, turinčių tam tikrų

defektų. Odos regeneracija ženkliai sulėtėja.

Kolageno gamybos mažėjimas. Sulėtėjus fibroblastų veiklai, pagaminama vis mažiau

kolageno ir elastino, tai sąlygoja odos stangrumo ir elastingumo praradimą. Žemės trauka

traukia audinius žemyn. Veido ovalas pamažu praranda savo formą, pakinta veido bruožai.

21

Lmfotakos sutrikimas, išprovokuoja toksinų ir metabolizmo produktų kaupimąsi

tarpląstelinėje erdvėje. Tai sumažina apsauginę odos funkciją ir organizmo energetinį

potencialą.

Drėgmę sulaikančių medžiagų epidermyje sumažėjimas. Silpstant riebalinių liaukų sekrecijai,

oda po truputį sausėja ir nebesuformuoja kokybiškos hidrolipidinės plėvelės. Taip praranda

vieną iš pačių svarbiausių apsauginių barjerų ir darosi jautresnė aplinkos agresoriams bei

nesugeba išlaikyti drėgmės balanso. Tai skatina odos dehidrataciją ir sausėjimą.

Odai senstant, ląstelėse mažėja vandens kiekis, jos subliūkšta, sulėtėja medžiagų apykaita.

Sutrikus kraujotakai (veninei, arterinei) bei limfotakai, blogėja odos aprūpinimas krauju,

deguonimi, maistinėmis medžiagomis, nepašalinamas anglies dvideginis, toksinai, medžiagų

apykaitos produktai. Todėl silpnėja odos tonusas, ji tampa suglebusi, blyški, pilkšva.

Senstant sutrinka melanocitų veikla, oda darosi blyški ir nusėta rudomis, pigmentinėmis

dėmėmis.

Odos senėjimą didžiausia dalimi lemia paveldimumas (genetika), tačiau šį procesą

paspartina:

1. Nesubalansuotas dienos režimas ir skurdi mityba;

2. Ultravioletinių saulės spindulių žalingas poveikis;

3. Persirgtos ligos;

4. Alkoholis ir nikotinas;

5. Kenksmingos aplinkos sąlygos (dulkės, šaltis ir t.t.), radiacija;

6. Netinkama odos priežiūra.

Dgeneraciniai odos ląstelių procesai prasideda jau nuo 20-25 metų. Todėl jau jauname

amžiuje reikėtų pasirūpinti senėjimo profilaktika.

Odos priežiūra tam tikrame amžiuje:

25-30 metų. Kova su stresu. Tokio amžiaus klientų odą kosmetologai dažniausiai apibūdina kaip

„pavargusią arba stresuotą“. Ji būna papilkėjusi, apie akis jau pradeda formuotis pirmosios

raukšlelės.

Šis gyvenimo tarpsnis yra susijęs su karjeros siekimu, šeimos kūrimų, nėštumu, gimdymu,

vaikų auginimu ir pan. Bet kuriuo atveju, pervargimas ir stresas- tai lokalių raumenų spazmai, kurie

išprovokuoja kraujo bei limfos mikrocirkuliacijos sutrikimus ir pirmųjų mimikos raukšlelių

formavimasi. Pirmieji nukenčia silpniausi žiediniai raumenys, esantys apie akis, suformuodami

smulkias raukšlytes akių kampučiuose ir po akimis.

22

Labai svarbu, kad tokia oda kasdien gautų tinkamą priežiūrą namuose: valymą, tonizavimą ir

intensyvų drėkinimą. Dienai reikėtų pasirinkti kremus saugančius odą nuo UV spindulių, žalingų

aplinkos faktorių, užterštumo. Odos preižiūros produktuose turėtų būti gausu antioksidantų, vitaminų

(ypač vit.C), oligoelementų.

Bent kartą metuose rekomenduojama atlikti masažo kursą (ne mažiau 5 procedūrų),

pasilepinti drėkinančiomis ir maitinančiomis odą procedūromis kosmetikos salone.

Rekomenduojamos visos relaksacinės atpalaiduojančios kūno ir veido procedūros.

Jaunystės formulė: drėkinimas+apsauga+antistresinės procedūros+masažas.

30-35 metai. Stangrinimas.

Tai, kaip žmogus atrodo sulaukęs tokio amžiaus, priklauso nuo to, kaip oda buvo prižiūrima

iki tol. Būtent šiuo laikotarpiu „atsiliepia“ susižavėjimas įdegiu, žalingi įpročiai, netinkama mityba

ar odos priežiūra.

Sulaukus 35 metų ima ryškėti pirmieji senėjimo požymiai, pradeda „silpti“ veido raumenys.

Ypač pastebimos darosi nosies-lūpų, akių ir kaktos mimikos raukšlės.

Šiuo amžiaus tarpsniu tampa akivaizdu, kad visi senstame, tačiau labai nevienodai.

Kosmetologai išskiria du senėjimo tipus: smulkiaraukšlį ir deformacinį.

Smulkiaraukšlis būdigas liekniems žmonėms, kurių oda dažniausiai yra sausa, plona ir

sumažėjęs raumenų tonusas. Šio tipo klientams raukšlės atsiranda pakankamai anksti. Netinkamai

prižiūrint tokią odą, laikui bėgant, ji gali priminti „keptą obuolį“.

Senėjimas deformaciniu būdu vyksta tiems, kurių veidas yra putlus (apkūniems žmonėms).

Raukšlių šio tipo atstovai turi daug mažiau, tačiau jos gali būti daug gilesnės. Kadangi yra būdingas

storas poodinis riebalinis sluoksnis, oda neatrodo tokia glebi ir rečiau būna sausa.

Smulkiaraukšlio tipo klientams būtinas labai švelnus kasdienis veido valymas, drėkinimas ir

apsauga. Nereikėtų piktnaudžiauti eksfoliacinėmis priemonėmis (1k./2sav.).

Reikėtų rinktis kosmetikos priemones, kuriose yra medžiagų skatinančių kolageno sintezę,

amino rūgščių, aktyvių drėkiklių (hialurono rūgštis). Dienai patartina naudoti odą liftinguojančius

produktus. Kosmetikos kabinete ypač tinka atlikti procedūras, kurios pagerina raumenų tonusą ir

kraujotaką (masažai, elektrostimuliacija ir pan.). Ideliai tinka ir drėkinančios bei stangrinančios

procedūros.

Jaunystės formulė: drėkinimas+maitinimas+stangrinimas+apsauga+raumenų tonuso

pakėlimas.

Deformacinio tipo klientų namų priežiūra paprastesnė, nes jiems retai gresia dehidratacija.

Kosmetikos salone rekomenduojama stangrinamosios ir masažo (ypač tiktų gemalimfodrenažinės

technikos) procedūros. Šiam tipui tinkama saloninė paslauga- lengvas cheminis (pvz. AHA r-čių)

pilingas ar švelni mikrodermabrazjos procedūra.

23

Jaunystės formulė: drėkinimas+stangrinimas+apsauga+kraujotakos ir limfotakos drenažas.

35-45 metų. Regeneracija.

Šiuo amžiaus tarpsniu, neatsižvelgiant į senėjimo tipą, visos procedūros orentuojamos į odos

ląstelių atsinaujinimą ir raukšlių lyginimą. Senėjimo procesas jau įsibėgėja, pažeidžiami vis gilesni

sluoksnai, todėl pats laikas pradėti naudoti aktyvesnius kosmetinius preparatus: reguliariai naudoti

aktyvius serumus bei koncentratus, rinktis kosmetikos priemones su fitohormonais, kamieninėmis

ląstelėmis, pasinaudoti mezoterapijos privalumais ir pan. Tokiam amžiui skirta kosmetika yra

vadinama Anti-Age ir yra orientuota tiek į raukšlių mažinimą, tiek ir į odos stangrinimą.

Nereikėtų pamiršti dieną užtikrinti odai drėkinimą bei apsaugą, o naktį pravartu naudoti

maitinamąjį kremą, kuris padėtų atstatyti epidermio lipidų balansą.

Kosmetikos salone pravartu pasimėgauti stipresnėmis stangrinančiomis ir liftinguojančiomis

procedūromis. Vizitai pas profesionalų kosmetologą turėtų padažnėti (1-2 kartai per mėnesį). Jei

odos būklė labai prasta, galima pasinaudoti ir estetinės medicinos teikiamomis paslaugomis

(mezoterapija, užpildai, frakcijinės lazerio procedūros ir pan.).

Jaunystės formulė:drėkinimas+maitinimas+apsauga+stangrinimas+raukšlių

terapija+regeneruojančios prieminės.

45-55..... metai. Galima viską!

Šio amžiaus sulaukusi oda jums tikrai padėkos už tikslingą ir sistemingą priežiūrą iki šio

periodo. Pats liūdniausias „scenarijus“ tokiai odai- raukšlių (tiek mimikos, tiek ir giliųjų-senatvinių)

išvagotas veidas ir kaklas, „pasmukę“ veido bruožai, atsiradęs antrasis pagurklis, veido ovalo

praradimas ir pan.

Šio amžiaus žmonės yra dažniausi estetinės medicinos darbuotojų ir plastikos chirurgų

klientai. Tačiau tai ir yra amžius, kai odos priežiūroje leidžiama viskas!

Profesionalus kosmetologas, saloninės procedūros ir kokybiškos kosmetikos priemonės yra

būtinos. Net po plastinių operacijų odą reikia labai kruopsčiai prižiūrėti, nes pasiektas efektas gali

būti labai trumpalaikis.

Sulaukus 55 metų ir vyresnio amžiaus klientai turėtų suvokti, kad senėjimo požymiai odoje

yra neišvengiami, kad ir kaip kruopščiai ją prižiūrint. Tai visiškai natūralus procesas...

Jaunystės formulė: intensyvi priežiūra(visos minėtų etapų priežiūros formulės)+estetinės medicinos

ir plastinės chirurgijos intervencijos.

1.1. Laisvieji radikalai ir odos senėjimas

Laisvieji radikalai susidaro iš chemiškai laisvo deguonies, veikiant radiacijai, UV

spinduliams, chemikalams, tabakui, išmetamoms dujoms, kai kuriems medikamentams, stresui ir kt.

24

Nedidelis jų kiekis gali būti naudingas, nes padeda įveikti mikrobus ir bakterijas, tačiau didesni

kiekiai skatina odos senėjimą, silpnina organizmą, gali sukelti ligas.

Laisvieji radikalai stengiasi įgyti stabilumą laisva jungtimi jungiasi prie odos ląstelių,

pažeidžia ląstelės membraną, gali suardyti baltymus, net įtakoti DNR.

Sveika ląstelė gali atremti apie 10 tūkstančių laisvųjų radikalų atakų, po to žūsta. Surišti

laisvuosius radikalus padeda antioksidantai: vitaminai E, A, C, selenas, cinkas, manganas,

flavanoidai, -karotinas, Q10.

1.2. Fotosenėjimas. Ultravioletinių spindulių poveikis odai

Fotosenėjimas- tai UV spindulių sukelti pokyčiai odoje nulemiantys jos senėjimą.

UV spinduliai turi ir teigiamą poveikį odai: skatina įdegį, didina raudonųjų kraujo kūnelių skaičių,

kalcio, fosforo ir vitamino D3 kiekį, kuris stiprina imuninę sistemą, saugo nuo depresijos, mažina

padidintą cukraus kiekį kraujyje, padidina raumenų tonusą, normalizuoja vegetatyvinę nervų

sistemą, gerina reakciją, atidumą, gebėjimą susikoncentruoti, reaguoti į dirgiklius, pagerina

žmogaus estetinę išvaizdą, oda atrodo gražiai ir sveikai.

UV spinduliai skirstomi:

1. UVA spinduliai įsiskverbia giliai į odą iki jungiamojo audinio, kaitina ir sendina odą, gali

sukelti jos uždegimą. Šiuo metu vis daugiau įrodymų, kad odos vėžį sukelia būtent UVA

spinduliai. Teigiama UVA spindulių savybė- įdegis.

2. UVB Veikiant šiems spinduliams, oda pradeda gaminti pigmentą melaniną ir įgauna rusvą

atspalvį taip pati apsisaugodama nuo saulės. Per daug intensyvus UVB spinduliavimas gali

pakenkti viršutinio odos sluoksnio ląstelėms, oda skausmingai nudega.

3. UVC – tai didžiausiu biologiniu aktyvumu pasižyminti ultravioletinio spektro dalis, kurios

trumpieji spinduliai žudo visa, kas gyva. Juos sugeria atmosferos ozono sluoksnis, ir jie

nepasiekia žemės paviršiaus. Šiuo metu žmonijai iškilo pavojus, nes ozono sluoksnis

palaipsniui plonėja o atsiradusios ozono skylės plečiasi. Ši spektro dalis negrįžtamai paveikia

baltymų molekules.

Mažiausia UV spindulių dozė, sukelianti odos paraudimą, vadinama “eritemos ribine doze”

arba biodoze. Spindulių doze vadinama apšvitinimo stiprumo ir švitinimo laiko sandauga. „Eritemos

ribinė dozė” kiekvienam žmogui yra skirtinga. Ji priklauso nuo odos savybių (raginio sluoksnio

storio, pigmentacijos) ir keičiasi, besikeičiant metų laikams.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į švitinimo vietą, nes įvairūs odos plotai nevienodai jautrūs

šviesai ( pvz. pilvo ir lenkiamųjų paviršių oda jautresnė).

25

Į UV šviesos dozę skaičiuojamas kiekvienas spindulys (bet kokiame amžiuje, lauke ir

soliariume), t.y. dozė sumuojasi. Dermatologų nuomone, metinė UV spindulių norma 40-50 seansų,

kurių trukmė 20 min. Dvi savaitės paplūdimyje išnaudoja metų “saulės limitą”.

Pavojingiausi yra tie nudegimai, kurie įgyti vaikystėje ir jaunystėje, nes iškyla ankstyvas

odos nuvarginimo ir senėjimo pavojus ir daug kartų padidėja rizika vėliau susirgti odos vėžiu.

Kontraindikacijos UVS:

aktyvi tuberkuliozė,

ryški aterosklerozė,

širdies ir kraujagyslių nepakankamumas,

mažakraujystė, kraujo ligos,

dermatitas, psoriazė,

piktybiniai navikai,

pigmentinės dėmės, netolygi odos pigmentacija,

alergija saulei,

išsiplėtę pavršiniai kapiliarai,

paveldimumas (jei šeimoje yra sirgusių odos vėžiu),

hormonų, kontraceptinių vaistų naudojimas,

jei naudojami vaistai nuo skausmo, širdies, inkstų ligų, antibiotikai ir kt.

Būnant aktyvios saulės zonoje ilgiau kaip vianą valandą reikėtų:

naudoti kosmetiką su UVS filtrais;

apsaugine priemone pasitepti 20-30 min. prieš kaitinantis saulėje, nes reikia laiko, kad jis pradėtų

veikti;

nevartoti dezodorantų, kvepalų, kitų kosmetikos priemonių, kuriose yra eterinių aliejų ar

alkoholio;

nuvalyti nuo odos dekoratyvinę kosmetiką;

po seanso soliariume bent parą laiko vengti tiesioginių saulės spindulių;

nerekomenduojama būti saulėje nuo 10 iki 16 val., nes vertikaliai krintantys spinduliai patys

pavojingiausi;

galima degintis šešėlyje, nes 50-80 % UV spindulių prasiskverbia pro debesis;

vanduo, smėlis, sniegas, asfaltas ir netgi žolė atspindi UV spindulius;

paplaukiojus jūroje svarbu nusiplauti gėlu vandeniu ir nusišluostyti, nes druskos kristalai ant

odos veikia kaip mažyčiai didinamieji stiklai;

26

reguliariai apžiūrėti apgamus ir pigmentines dėmes, atkreipiant dėmesį į jų formos, dydžio,

spalvos pasikeitimus;

po saulės vonių būtina patepti odą drėkinamąja priemone;

reikia saugoti ne tik odą, bet plaukus, lūpas(priemonės su SPF);

naudinga 3 savaites iki aktyvaus deginimosi periodo gerti karotino tabletes, jis stiprina odos

atsparumą saulei ir padeda sunaikinti laisvuosius radikalus;

UV spindulius skleidžia ne tik saulė, bet ir dirbtinių spindulių šaltiniai – soliariumai.

Soliariumai rekomenduojami asmenims, dirbantiems patalpose be natūralaus (saulės) apšvietimo,

taip pat profilaktiškai vietovėse, kurių geografinė platuma yra 60 laipsnių ir daugiau, nes ten trūksta

natūralių UVS. Soliariumai naudingi tada, jei prieš kelionę į pietus odą reikia pamažu pripratinti prie

saulės.

Pastabos:

soliariumo techniniame pase turi būti nurodyta lempų naudojimo trukmė;

soliariumo patalpa turi būti gerai vėdinama;

soliariumo lova negali būti dulkėta, nes dulkės mažina įdegimą;

jei lempų galingumas 160W, galima kaitintis ne ilgiau 5-10 min, jei mažiau nei 100W –20 min.;

pirmą dieną deginkitės ne ilgiau 5 min.;

deginantis, krūtų spenelius ir apgamus uždenkite;

jei soliariumo filtrai nekokybiški, net ir saikingai deginantis, galima gauti pavojingų spindulių;

kol vaikštote į soliariumą, gerkite kuo daugiau vandens ir natūralių sulčių, valgykite kuo daugiau

vaisių, kuriuose gausu vitaminų, mikroelementų, antioksidantų (kivi, bananai, greipfrutai,

augaliniai nerafinuoti aliejai, žalioji arbata ir kt.);

naudojantis šiuolaikiniais soliariumais, saulės apsauginiai kremai nėra būtini, tačiau galite

panaudoti specialius, deginimuisi soliariume skirtus kremus, nes jų sudėtyje esantys

antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus ir saugo odą;

soliariumas neskleidžia UVC spindulių, UVA ir UVB yra dozuojami: A-98,5 % , B- 1,5 %;

įrodyta, kad nuo soliariumo galima tapti priklausomai. Ši priklausomybė vadinama tanoreksija.

Mokslininkai įspėja kad šiuo metu pasaulyje prasidėjo pasaulinė odos vėžio epidemija, todėl naujai

įvertinamas įdegusios (tiksliau perdegusios ) odos grožis,po truputį į madą sugrįžta blyški oda.

Dabar taikomi 3 apsaugos nuo žalingo UV spinduliavimo būdai:

Cheminiai filtrai. Tai cheminės medžiagos ( fenoliai, benzolo dariniai), kurios sugeria UV

spindulius, vėliau energija išsklaidoma šiluminiu spinduliavimu. Tačiau sorbuota energija gali tapti

ir kenksmingų fotocheminių reakcijų priežastimi. Dar vienas cheminių filtrų trūkumas – jų galimybė

prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius, suerzinti odą, sukelti alergines reakcijas.

27

Fiziniai filtrai. Paprastai tai gerai žinomi ir plačiai vartojami neorganiniai pigmentai, tokie

kaip cinko, titano arba geležies dioksidai bei jų mišiniai. Jos ne tik sugeria UV spindulius, bet juos

atspindi ir išsklaido. Didžiausi fizinių filtrų privalumai yra jų inertiškumas ir nesugebėjimas

prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius. Drauge gerokai sumažėja odos suerzinimo ir alerginių

reakcijų pavojus. Be to, visi neorganiniai filtrai aktyvūs UVB ir UVA srityse. Trūkumas –

“balinantis” efektas, kai dalis pigmento lieka matoma ant odos paviršiaus. Jis itin išryškėja vartojant

didelio saulės apsaugos faktoriaus preparatus arba gausiai tepantis apsauginiu kremu. Tai tik estetinė

problema, kurios galima išvengti tolygiai paskirstant preparatą ant odos.

Biologiniai filtrai. Jie dar nėra pakankamai efektyvūs, nes turi nedidelį apsaugos laipsnį ir

daugiausia apsaugo nuo UVB spindulių. Dažniausiai jie naudojami kartu su cheminiais ar fiziniais.

Populiariausi biologiniai filtrai: karite aliejus, melaninas (iš avių vilnos, kalmarų, augalų, bakterijų-

Termus Termofillus), juglonas ( iš graikiško riešutmedžio), kalnų arnika, Baikalo kalpokės šaknys ir

kt.

Nesvarbu, kokio tipo filtras vartojamas, gaminio efektyvumas išreiškiamas saulės apsaugos

faktoriaus (SPF – iš anglų kalbos “sun protection factor”), nurodomu ant gaminio pakuotės. Skaičius

reiškia laboratorijoje nustatytą filtravimo stiprumą – kuo skaičius didesnis, tuo intensyvesnė apsauga

nuo saulės. SPF 2-6 (nedidelė apsauga); SPF 8-12 (vidutinė); SPF 15 ir daugiau (stipri).

1.3. Infraraudonieji spinduliai (irs)

Šie spinduliai yra 3 rūšių:

1. IRA (760-1500nm, sudaro apie 37% saulės spindulių). IRA intensyvina ir stabilizuoja UVS

poveikį. Į netiesiogiai spindulių veikiamas kūno dalis ši reakcija perduodama nervais. IRA

suteikia kūnui staigų šiluminį poveikį. Jie ne tik įkaitina kūno paviršių, bet įsigeria į kūną

apie 4 cm gyliu, pilnai sušildydami audinius, organus bei raumenis ir skatina riebalų skilimą,

toksinių medžiagų šalinimą, skatina opų ir žaizdų gijimą, celiulito gydymą. Giluminio

šilumos prasiskverbimo dėka oda išvaloma, pašalinamos negyvos ląstelės. Tai leidžia

organizmui geriau įsisavinti deguonį, pagerėja kraujotaka, ląstelių funkcijos.

2. IRB (1500-3000nm, sudaro apie 16% saulės spindulių);

3. IRC (3000nm, sudaro apie 3% saulės spindulių).

IRB ir IRC spinduliai yra ilgesni negu 1500 nm, ir neturi gydomojo poveikio, nes raginis

sluoksnis jų nepraleidžia. Natūralus IRS šaltinis yra saulė.

Dirbtiniai IRS šaltiniai yra specialios lempos, montuojamos ant judamo stovo arba šiai dienai

didžaiusią populiarumą pelniusios IR spindulių pirtys. Dar 6-ąjame dešimtmetyje Japonijoje buvo

sukurti ir užpatentuoti specialūs cirkonio keramikos spinduliai, skleidžiantys IRS. Šio išradimo

28

pagrindu sukurtos IRS pirtys (kabinos). Šios pirtys giliau sušildo organizmą (paprastose šiluma

prasiskverbia tik 0,5 mm gyliu), turi žemesnę temperatūrą (40-60) , prakaituojama 2-3 kartus

intensyviau, gydo ligas, kurios kitoms pirtims yra kontraindikuotinos. Kūno temperatūra pakyla iki

38,5 C, tokiu būdu imituojant natūralią organizmo reakciją į infekciją ir nuslopinant ligas

sukeliančių bakterijų ir virusų veiklą

Vienas šildymosi seansas trunka ne ilgiau 10 min. Po jo oda parausta ir įkaista, o po keleto

minučių atgauna normalią išvaizdą.

1.4. Raukšlių šalinimo ir odos stangrinimo būdai

Skiriami du raukšlių tipai:

1. Mimikos raukšlės, kurios susiformuoja dėl fiziologinio raumenų susitraukimo.

2. Senatvinės raukšlės, kurios atsiranda dėl lokalinės kolageno degeneracijos ant atvirų odos

paviršių.

Raukšlių ir odos senėjimo požymių sumažinimui naudojama daug įvairių naujos kartos

preparatų, procedūrų bei metodikų.

Raukšlės gali būti užpildomos- iškeliant jas iš vidaus, šlifuojamos- taip sumažinant jų ilgį ir gylį,

ištempiamos ir pan.

RAUKŠLIŲ ŠALINIMAS LAZERIU (FRAKCIJINIS ODOS ATNAUJINIMAS)

Šiuo metu labai populiarėja raukšlių šalinimas naujosios kartos frakcijiniu lazeriu. Tai puiki

procedūra siekiant pašalinti ne tik raukšles, bet ir bėrimus, hiperpigmentaciją ar randus.

Anksčiau šalinant odos defektus buvo taikoma abliacinė odos lazerio-destrukcija. Jos metu

buvo pašalinamas ištisinis viršutinis odos sluoksnis. Tai buvo sudėtinga procedūra, reikalaujanti

narkozės, ilgo gijimo periodo (apie vieną mėnesį), galinti sukelti pašalinių efektų. Dabar su

frakcijiniu lazeriu pašalinamas tik 0,3-0,4 mm skersmens apie 1,5 mm gylio odos stulpelis (frakcija).

Tarp frakcijų lieka sveika nepažeista oda, dėl to greitai sugyjama po procedūros. Per vieną procedūra

pašalinama apie 20 % procentų odos paviršiaus. Tokiu būdu per 4-5 procedūras pakeičiamas visas

odos paviršius.

Ši procedūra yra gerai toleruojama ir tik šiek tiek jautresnė aplink akis ir viršutinės lūpos

srityje. Dirbant šiose srityse galima naudoti skausmą malšinančius tepalus.

Procedūros metu oda parausta ir gali patinti. Tai praeina po keleto dienų. Po procedūros 3-5

mėnesius reikia vengti aktyvios saulės.

RADIO DAŽNIS- ALTERNATYVA SKALPELIUI

Medicinoje aukšto dažnio srovės yra naudojamos jau apie 100 metų kadangi pasižymi stipriu

šildomuoju poveikiu. Joms veikiant organizmą, yra suaktyvinama limfos ir kraujo apytaka,

29

medžiagų apykaita, padidėja leukocitų aktyvumas. Diatermija (taip vadinamos procedūros stipriai

keliančios audinių temperaturą) padeda atpalaiduoti skeleto ir vidaus organų raumenis, veikia nervų

sistemą.

Kosmetologijoje diatermija iki šiol nebuvo taikoma dėl energijos patekimo į giliuosius

organizmo sluoksnius. Reikėjo rasti metodų, kurie leistų maksimaliai sugerti energiją dermoje ir

poodiniame riebaliniame sluoksnyje. Tokie metodai atsirado maždaug prieš 10 metų, po to kai buvo

išrasti specialūs elektrodai („manipulos“), kurie kontroliuoja radio dažnių patekimo į audinius gylį.

Radio dažnių naudojimas, gaminant šiuolaikinius kosmetologinėms procedūroms skirtus aparatus,

yra saugus ir patogus. Procedūra veikia odos dermą, nepaliesdama epidermio. Daromas šilumos

poveikis suaktyvina kolageno ir elastino sintezę, sumažina raukšlių gylį, stipriai pagerina odos

stangrumą bei tonusą. Suaktyvinama kraujotaka, šalinamas kraujo sąstovis kapiliaruose, atkuriamas

kraujagyslių sienelių elastingumas ir laidumas. Pagerinamas audinių aprūpinimas maistinėmis

medžiagomis ir deguonimi, taip atkuriami fiziologiniai odos procesai, oda natūraliai atjauninama.

Gerų rezultatų pasiekiama koreguojant veido ovalą, atstatant odos sudribimą apie akis bei

kaklo srityje. Dirbant kūno srityje, išnyksta audinių patinimas būdingas celiulito pažeistai odai,

sukuriama temperatūra reikalinga riebalų skilimui, atkuriama pusiausvyra tarp lipolizės ir

lipogenezės procesų riebaliniame audinyje.

Akivaizdus jauninamasis ir stangrinamasis poveikis, vizualus raukšlių sumažėjimas

pastebimas jau po pirmos procedūros. Po procedūrų ciklo jauninamasis poveikis ir mažiau išreikštas

celiulitas išlieka dar apie 6 mėnesius.

Radio dažnių pranašumas toks, kad jį taikant nereikia anestezijos ir netraumuojama oda. Šią

procedūrą galima derinti su su įprastomis atjauninimo procedūromis, cheminiu pilingu ar

mezoterapija. Be to, radio dažnių procedūra gali būti alternatyva plastinei operacijai, jei odos

pakitimai dar tik prasidėjo, bei palaiko odos būklę po plastinių intervencijų.

KITOS ANTI-AGE TERAPIJOS

Anti-age procedūros, atliekamos kosmetologijos centruose, yra labai veiksmingos, nes

veikliosios medžiagos yra įvedamos į dermą, todėl norimas rezultatas pasiekiamas greitai ir

efektyviai. Be jau mūsų aptartų metodų, plačiai taikomos dar cheminio pilingo (dažniausiai AHA r-

čių) procedūros, atstatomosios ar užpildančios (fileriai) injekcijos, įvairios aparatinės metodikos

panaudojant kosmetologinę įrangą ir pagaliau- plastinės operacijos. Kiekvienas metodas turi aiškių

rezultatų.

Cheminiai šveitikliai, dėl didelio skvarbumo į odą, stimuliuoja kolageno sintezę, gerina odos

stangrumą, stipriai nušlifuoja odos paviršių, taip sumažina raukšlių gylį bei ilgį, šviesina senatvines

pigmentines dėmes.

30

GROŽIO INJEKCIJOS

Šlovės viršūnėje šiuo metu yra hialurono rūgšties užpildų injekcijos, nes dėl jų išvaizda

pagėra labai greitai. Didelio populiarumo sulaukė ir hialurono rūgšties kokteiliai su įvairiomis

aktyviomis medžiagomis (pvz. vitaminais, mineralais, amino rūgštimis ir pan.), kurie sušvirkščiami

labai negilai (epidermio lygmenyje) po oda.

Mezoterapinės ir užpildų injekcijos ne tik iškelia raukšles, bet ir pritraukia i audinius

vandenį, drėkina, maitina odą, aprūpiną ją būtinomis aktyviomis medžiagomis, atitolina senėjimo

procesą.

Užpildai naudojami esant praktiškai visiems veido ir iškirptės odos senėjimo požymiams:

raukšlėms, veido ovalo, skruostų, antakių, lūpų kampučių nusileidimui koreguoti, lūpų apimčiai

padidinti ir pan.

Didžiumą raukšlių veide susiformuoja dėl nuolatinio mimikos raumenų darbo. Siekiant

nuslopinti šių raumenų veiklą yra atliekamos neurotoksino botulino injekcijos, kurios blokuoja

neurotransmiterių patekimą į raumenis. Tai tarsi dalinis raumens paralyžius, kuris panaikina šio

raumens suformuotą raukšlę.

Nors injekcijos labai populiarios, yra vertinamos ne vienareikšmiškai. Gali pasireikšti ir

nepageidaujamos užpildų ir botulino injekcijų pasekmės: audinių uždegimas, užpildo izoliavimasis,

embolijos susidarymas, galintis užkimšti kraujagysles, tam tikrų raumenų grupių paralyžius ir pan.

Rizikas stipriai išauga atliekant injekcijas pas specialistą, kuriam trūkstą kompetencijos (kartais net

medicininio išsilavinimo) ar įgūdžių. Didelės reikšmės turi ir injekuojamo preparato kokybė.

Botulino toksino injekcijos rekomenduojamos ne perkopus per 50 metų amžiaus ribą, o anksčiau.

Mimikos raukšlės yra aktyvesnės jaunesniame amžiuje, vėliau mimika darosi vangesnė ir dar labiau

atpalaiduoti veido raumenis nėra tikslinga. Užpildus galima naudoti bet kuriame amžiuje: vos tik

pastebite pirmuosius senėjimo požymius, iki pat gilios senatvės.

Injekcijomis pasiektas atjauninantis efektas gali išlikti nuo 4 mėnesių iki 2 metų (jei klientas

yra jaunas).

Injekcijas galima kartoti tik praėjus numatytam laikui po paskutinės injekcijos procedūros

(dažniausiai po 6 mėnesių). Ypač griežtai tai taikoma botulino toksino injekcijoms.

Piktnaudžiavimas botulino injekcijomis gali sąlygoti toksinų kaupimąsi odoje.

Esant stipriam odos sudribimui ir ovalo netekimui, rekomenduojamos plastinės odos

patempimo operacijos. Jų metu atsikratoma odos pertekliaus, vėl naujai suformuojami veido bruožai,

atstatomas ovalas, patempiama oda.

31

2. DEHIDRATUOTA ODA

Dehidratacija- tai drėgmės (vandens) trūkumas. Ji diagnozuojama kai raginio sluoksnio

drėgmė tampa mažesnė nei 13%.

Drėgmės trūkumas gali būti būdingas bet kokio tipo odai, tačiau dažniausiai pasireiškia

turintiems sausą odą. Gali būti dehidratuota net ir riebi oda, kuri buvo prižiūrima labai stipriai

sausinančiomis ir riebalinių liaukų veiklą slopinančiomis priemonėmis.

Dehidratacijos problemai spręsti gaminamos priemonės praturtintos jūrinės kilmės

produktais, hialurono rūgštimi, keramidais, augaliniais lipidais. Kokybiška drėkinanti priemonė

turėtų ne tik atstatyti drėgmės balansą, bet ir padėti išsaugoti drėgmę odoje.

Dehidratuotoje odoje matomos smulkios paviršinės raukšlelės, linijos, oda pleiskanoja,

jaučiamas tempimas, diskomfortas. Tokia oda dažnai sudirgsta, parausta.

Dehidratacijos priežastys:

odos senėjimas;

išorinės priežastys (karštis, šaltis, vėjas, saulė ir soliariumai, patalpų šildymas);

netinkama odos priežiūra;

ligos, kurioms būdingas skyscių netekimas (viduriavimas, vėmimas, aukšta temperatūra);

stresas, pervargimas;

žalingi įpročiai;

aplinkos užterštumas;

netinkama mityba, skysčių trūkumas kasdieniame racione;

profesinės priežastys (virtuvės, pirčių darbuotojai).

Odos sandaros ypatumai, padedantys išsaugoti drėgmę odoje:

1) hidrolipidinė plėvelė,

2) raginis sluoksnis,

3) NMF- natūralus fiziologinis drėkinamasis faktorius,

4) ceramidai,

5) kolageninės skaidulos,

6) hialurono rūgštis.

Salone dehidratuotai odai rekomenduojamos gilaus, intensyvaus drėkinimo procedūros.

Siekiant drėgmę įvesti į gilesnius odos sluoksnius, galima pasitelkti aparatinę kosmetologiją

(jonizacija, ultragarsas...).

32

Greitai ir efektyviai drėgmė atstatoma mezoterapijos pagalba, į epidermį injekuojant

hialurono rūgštį ar kitą intensyviai drėkinančią medžiagą.

Dehidratacija skatina daug ankstesnį odos vytimo procesą, greičiau susiformuoja raukšlės,

oda praranda elastingumą. Tai odos problema, kuri turi būti pašalinta pati pirmoji. Tik atstačius odos

drėgmės balansą, galima pradėti kovoti su jos jautrumu, mažinti raukšleles ar atstatinėti stangrumą.

Esant vandens disbalansui odoje, visos kitos jūsų salone atliekamos procedūros bus labai mažai

efektyvios arba išvis neduos pageidaujamo efekto.

Nepamirškite rekomenduoti klientui drėkinančias priemones naudoti ir namuose.

3. JAUTRI ODA

Daugelis žmonių mano, kad jų oda yra jautri. Tačiau, tik 12% turi iš prigimties jautrią odą.

Tokia oda gamina mažiau riebalų, o raginis sluoksnis yra gana plonas, jame mažai apsauginio

pigmento. Odos jautrumas- tai polinkis švelniau ar stipriau reaguoti į išorinį poveikį. Jautri oda gali

būti bet kurio tipo, tačiau dažniausiai tai būdinga sausai odai.

Jautri oda yra paraudusi ar išberta raudonomis dėmėmis. Ji pleiskanoja, gali būti patinusi,

niežtinti, deganti, nuolat jaučiamas nemalonus tempimo jausmas. Dažnai ant skruostų bei nosies

išryškėja kraujagyslės.

Kai kurių žmonių oda iš prigimties turi šią problemą, kitų tampa jautri dėl įvairių faktorių

poveikio.

Juatrumą įtakoja :

išoriniai dirgikliai (UV spinduliaia, vėjas, šaltis, karštis, dulkės, netinkamos kosmetines

priemonės..),

vidiniai faktoriai (virškinimo ar muninės sistemos sutrikimai, mityba- dažnai vartojamas

labai karštas ir aštrus maistas, sresas, žalingi įpročiai, pervargimas...),

Odos jautrumas plinta keturiomis stadijomis:

pirmosios ir antrosios stadijos metu atsiranda laikinas, o paskui ir pastovus odos paraudimas-

tai eritrozė;

trečiosios stadijos metu odos paviršiuje išryškėja išsiplėtusių kraujagyslių tinklas- tai

kuperozė;

ketvirtoje stadijoje prasideda uždegimas, atsiranda raudonieji spuogai- Acne rosacea.

Taisyklingai prižiūrint ir nesant genetinio polinkio jautri oda ne visada pasiekia 3-4 stadijas.

33

Jautrios odos priežiūra. Visų pirma, reikia bandyti pašalinti arba bent jau apriboti

dirginančius odą faktorius, jei jie yra žinomi. Visos tokios odos priežiūrai skirtos priemonės turi

veikti trimis kryptimis: odos apsauginio sluoksnio atnaujinimas, apsauga nuo kenksmingo aplinkos

poveikio ir raminamasis (priešuždegiminis) poveikis.

Jautrios odos priežiūra turi būti labai švelni. Šiuo metu yra sukurti pieneliai, losjonai ir

kremai jautrios odos priežiūrai, kuriuose nėra sintetinių dažų, kvapų, sumažintas konservuojančių

medžiagų ir stabilizatorių kiekis. Raminančiai veikia priemonės, į kurias įdėta azuleno iš vaistinės

ramunėlės, liepų žiedų, levandos ekstraktų, pantenolio. Jautrios odos netrinkite rankšluosčiu, tik

lengvai nuspauskite, visiškai atsisakykite putojančių valymo priemonių. Naujas kosmetines

priemones, ypač aukštos koncentracijos serumus, būtina išbandyti mažame odos plotelyje (už ausų,

vidinėje dilbio pusėje) ir tik po to tepti didesnius odos plotus.

Saulėtomis metų dienomis jautrią odą reikia saugoti nuo ultravioletinių saulės spindulių,

naudojant kremus su vidutiniu ar aukštu apsauginiu faktoriumi. Žiemą būtina apsaugoti nuo šalčio ar

žvarbaus vėjo specialiai tam sukurtais apsauginiais kremais.

Kosmetikos kabinete rekomenduojame:

1. Odos eksfoliacijai naudoti tik švelnesnius enziminius pilingus.

2. Atlikti raminančias, drėkinančias, maitinančias procedūras.

3. Procedūros metu naudoti tik lengvas (paviršutiniškas) masažo technikas, stipriai netrinti

odos.

Konsultuoti klientę, kaip reikia prižiūrėti jautrią veido odą namuose, kokių žalingų faktorių

vengti.

Patarkite klientei naudoti maskuojančias dekoratyvinės kosmetikos priemones odos

paraudimui paslėpti. Raudoną spalvą neutralizuoja žalia- raudoni odos plotai pirmiausiai dengiami

žaliu komufliažu ir tik tada pudra.

3.1. Veido kraujagyslių anomalijos

KUPEROZĖ. Kuperozė – tai kraujagyslių išsiplėtimas stebimas dideliame veido plote

(dažniausiai tai skruostai ir aplink nosį). Paraudusio veido fone matomas išsiplėtusių kraujagyslių

tinklas.

Jų atsiradimui reikšmės turi:

įgimtas kraujagyslių trapumas,

sutrikusi kraujotaka (aukštas arterinis kraujo spaudimas, sutrikęs veninis nutekėjimas),

virškinimo, endokrininės sistemos ligos,

sunkus gimdymas,

34

taip pat išorės faktoriai (saulė, karštis, vėjas, karštos ar šaltos darbo sąlygos),

karštų gėrimų ir patiekalų valgymas, aštrūs valgiai, alkoholiniai gėrimai,

pirtys ir pan.

Tačiau dažniausia atsiradimo priežastis, kaip ir teleangiektazijų atveju, tai paveldimumas. Šią

problemą šalina dermatologai diatermokoaguliacija arba lazeriu. Tačiau nepašalinus priežasčių,

kraujagyslės vėl išsiplečia.

Priežiūrai naudojamos ypač švelnios, jautriai, sudirgusiai odai skirtos kosmetinės priemonės.

Kuperozinei odai prižiūrėti kuriami specialūs kremai sutraukiantys kapiliarus ir stiprinantys jų

sieneles (išoriškai vartojami koncentruoti vitaminai C, P, Kaštono ekstraktas).

TELEANGIEKTAZIJOS. Tai kraujagyslių išsiplėtimas dažniausiai stebimas skruostų, nosies

srityse kaip kraujagyslinės ‘‘žvaigždutės‘‘. Jų atsiradimui reikšmės turi tos pačios priežastys, kurios

sukelia ir kuperozę.

Kraujagyslių išsiplėtimą gali skatinti ir neprofesionaliai atliekamos kosmetinės procedūros

(grubus masažas, mechaninis veido valymas, karštos garų vonelės, šildomosios procedūros).

Negalima atlikti trinamųjų ir maigomųjų masažo judesių. Tinka šaldančios, raminančios,

vėsinančios procedūros.

KRAUJAGYSLINIAI APGAMAI (“vyno dėmės”) – raudonos spalvos apgamai. Dažniausiai

atsiranda perdozavus UV spindulių.

4. PRIDUSUSI ODA

Tai riebios odos anomalija. Odos paviršiuje stebima stora riebi plėvelė, poros išsiplėtusios ir

užsikimšusios riebiu sekretu bei nešvarumais. Odoje gausu kamedonų, kuriuos bandant valyti

mechaniškai, jie lenda gilyn į odą. Ši odos problema dažnai pasireiškia kaktos, nosies, smakro,

nugaros odoje.

Rekomenduojamos procedūros:

1. Dezinkrustacija (žr.: „Kosmetologiniai aparatai ir jų taikymo būdai“);

2. Profesionalios programos valančios odą ir mažinančios riebalinių liaukų veiklą.

35

5. STRESUOTA ODA

Stresas apibūdinamas kaip organizmo reakcija į aplinkos, kultūrinius, biologinius,

psichologinius, situacinius ir kitus veiksnius, keliančius grėsmę žmogaus gerovei, sveikatai ar net

gyvybei.

Šie veiksniai (vadinami stresoriais) sutrikdo organizmo psichofizinę pusiausvyrą.

Sresas aktyvuoja taip vadinamuosius streso hormonus, pirmiausia adrenaliną ir kortizolį, kurei veikia

širdies ir kraujagyslių, bei imuninę sistemas.

Streso paveikto žmogaus imuninė sistema silpsta. Organizmas tampa neatsparus ligoms:

kvėpavimo takų infekcijoms, ūmiems virusiniams uždegimams, pūslelinei, sulėtėja žaizdų gijimas,

paūmėja daugelis odos ligų (egzema, žvynelinė), padažnėja alerginiai bėrimai, gali išsivystyti

dilgėlinė.

Streso varginamas organizmas pradeda gaminti didelį hormonų (ypač steroidinio hormono

kortizolio) kiekį. Kortizolis suaktyvina riebalų išsiskyrimą odoje, todėl gali atsirasti spuogų, ar

paūmėti acnė.

Dėl streso žmogaus kvėpavimas tampa negilus ir dažnas, todėl kraujyje sumažėja deguonies.

Stresuotos odos atsiradimą išprovokuoja deguonies stoka.

Deguonies trūkumą gali įtakoti ir kiti veiksniai:

1) Nepakankamas deguonies kiekis aplinkoje, užteršta aplinka („miesto žmonės“);

2) Spazmuojamos kraujagyslės (stresas, nikotinas, žalingi įpročiai, dažni skrydžiai...)

Požymiai: oda blyški, pilkšva, negyvybinga, nevaiski, gali būti matomi įvairūs bėrimo

elementai.

Tokiai odai yra rekomenduojamos procedūros ir priemonės, kurios suaktyvina kraujotaką.

Idealu atlikti pilną masažo kursą (5-10 proc.), profesionalias procedūras naudojant aparatinę

kosmetologiją (elektrostimuliaciją, termoterapiją ir kt.).

Streso paveiktai odai kuriamos kosmetikos prieminių linijos, į kurių sudėtį įeina molekulinis

deguonis, bičių pienelis, žaliosios arbatos ekstraktas, vitaminai A, B, C, E, mikroelementai

(manganas, selenas, cinkas, geležis ir pan.). Visos šios medžiagos veikia kaip stiprūs antioksidantai

ir neutralizuoja streso metu pasigaminusį didelį kiekį laisvųjų radikalų.

Stresuotai odai galima rekomenduoti ir keletą cheminio pilingo procedūrų su AHA rūgštimis.

Tai pati stipriausia pilingo rūgštis, kuri greičiausiai atstato odos spalvą ir padeda ją atnaujinti.

36

6. PROBLEMATNĖ ODA - JAUNATVINIAI SPUOGAI (AKNE)

Spuogai (akne) - chroniška, dažnai genetiškai nulemta riebalinių liaukų liga, pasireiškianti

didesniu riebalinių liaukų aktyvumu, folikuline hiperkeratoze, mikroorganizmų (Propionibacterium

acne) gyvybine veikla, uždegimine audinių reakcija odoje, kurioje gausu riebalinių liaukų,

komedonų, uždegiminių elementų- papulių ir pustulių.

Ši problema aktualiausia brendimo laikotarpiu paaugliams- pasireiškia apie 80% jaunuolių

iki 24 metų amžiaus. Dažniausiai pasitaikanti odos bėrimų priežastis yra acne vulgaris.

Jaunatvinius spuogus predisponuojantys veiksniai:

Hormoniniai faktoriai. Aktyviausiai riebalinių liaukų veiklą skatina androgeninis

hormonas dihidrotestosteronas (DHT).

Genetiniai faktoriai. 60% žmonių, kurių tėvai turėjo paprastųjų spuogų, taip pat vargina ši

problema. Genetiniai faktoriai lemia riebalinių liaukų lygį, funkciją, jų sekreto sudėtį.

Aknė būna įvairaus sunkumo (mediciniškai skiriamos 4 stadijos)- nuo vos pastebimo odos

funkcijų sutrikimo iki smarkaus uždegimo lydimų mazginių, cistinių formų ar net infiltratų. Aknės

pažaeistą veido, kaklo, nugaros ir pečių odą nusėja pūlinukai, kamedonai, papulės, skausmingi

raudoni mazgeliai ar didesni pūlinukai (cistinė aknė). Ilgai negydomi, jie gali visam laikui palikti

duobutės pavidalo randelius.

Dėl ko atsiranda aknė?

1. Komedogenezė- komedonų atsiradimas. Sergant akne, keratinocitai, užuot atsidaliję nuo

odos paviršiaus sulimpa ir užblokuoja plauko maišelį, taip užkirsdami kelią riebalams

patekti į odos paviršių. Susikaupę riebalai sukietėja ir plauko maišelyje susiformuoja

komedonai.

2. Bakterijų kolonizacija. Propionibacterium acne- bakterijos, kurios nuolat dauginasi odos

paviršiuje, kolonizuoja blokuotą folikulą.

3. Seborėja- tai liguista odos būklė, kai sutrinka riebalinių liaukų sekrecija ir odos riebalų

sudėtis. Riebalų liaukos pernelyg jautriai reaguoja į padidėjusį testosterono kiekį,

išskirdamos kur kas daugiau ir lipnesnių nei įprasta riebalų, kurie užkemša plauko maišelį

ir paskatina bakterijų (propionibacterium acne) dauginimąsi.

4. Uždegiminis procesas. Gausiai išskiriamų riebalų ir bakterijų sąveikos rezultatas-

uždegimas ir raudoni, pūlingi spuogai. Įsivyrauja lėtinis uždegiminis procesas.

Akne gydymas yra gana sudėtingas, nes dažniausiai negalima pašalinti priežasties (brendimo

laikotarpyje atsiradęs hormoninis disbalansas ar genetinis polinkis).

37

Esant sudėtingai akne formai yra taikomas kombinuotas odos gydymas: oda valoma išoriškai

ir į vidų yra skiriami antibiotikai, hormoniniai preparatai, sintetiniai retinoidai (roaccutane) ar

lokalūs medikamentai (medikamentus skiria dermatologas). Tačiau, esant lengvesnėms akne

formoms, pakanka kvalifikuoto odos valymo procedūros. Gerų rezultatų duoda cheminio pilingo

(dažniausiai AHA r-čių) procedūrų ciklas.

Teigiamų rezultatų duoda ir fotodinaminė (šviesos) terapija- neinvazinė ir ypač saugi

terapija, kurios metu yra sunaikinama apie 80% uždegiminių židinių ir sukeliama bakterijų žūtis.

Vidutiniškai atliekamas kursas yra 8 procedūros per 4 savaites.

Postacne (postaknė)- apibendrinta sąvoka, jungianti odos pasikeitimų kompleksą. Tai ilgai

egzistavusių bėrimų, seborėjos padarinys. Postaknės požymiai: porų išplatėjimas, netolygi odos

tekstūra, pakitęs reljefas, randai, stagnacinės dėmės, použdegiminė hiper- ir hipopigmentacija,

eritema, kapiliarų išsiplėtimas.

Problematiškos, riebios odos klientams labai svarbu išsami konsultacija kaip tokią odą

prižiūrėti namuose. Labai svarbu laikytis asmeninės higienos, nespaudyti spuogelių patiems, vartoti

tinkamas odos priežiūros priemones (žiūrėti riebios odos priežiūra).

JUODIEJI INKŠTIRAI (KOMEDONAI). Riebalų liaukų išvedamuosiuose latakuose ir

folikulo angose susikaupia riebalų ir epidermio raginio sluoksnio atsiskyrusių ląstelių šerpetos,

kurios sudaro kamštį – komedoną. Juoda galvutė – tai ne vien nešvarumai, dulkės, bet taip pat

oksiduota epidermio ląstelių raginė medžiaga.

Komedonai būna: gilūs- nosies, nugaros, ausų srityje, plokšti- smilkinių, skruostų, kaktos

srityje.

Jigu odoje yra daug komedonų, atliekamas mechaninis higieninis veido valymas.

Netinkamai prižiūrint odą, komedonuose susikaupę odos riebalai skystėja ir tampa gera terpe

antrinei infekcijai plisti. Aplink komedoną išsivysto uždegiminė reakcija, atsiranda pūliniai,

paprastieji spuogai.

MILIUMAI. Dar vadinami uždaraisiais komedonais dažniausiai stebimi ant veido (vokų,

smilkinių, skruostų srityse), gali pasitaikyti tai pat ant nugaros, plaštakų. Miliumai yra baltos

spalvos, įvairaus dydžio (nuo manų kruopos iki smeigtuko galvutės dydžio) sukietėjimai, šiek tiek

iškilę virš odos.

Miliumai susidaro užsikimšus riebalų liaukų ištekamiesiems kanalams. Odos riebalai ir

epidermio ląstelės koncentriškai sluoksniuojasi (kaip svogūno lukštas) ir sudaro kietą masę –

miliumus. Jie neturi išsiskyrimo išorėn angelės, visą miliumo paviršių dengia plonas epidermio

sluoksnis. Miliumai šalinami kosmetikos kabinete, griežtai laikantis higieninių normų. Švari,

dezinfekuota oda patempiama, vienkartine adata miliumas praduriamas, ir kieta masė pašalinama

mechaniškai (ją išspaudžiant). Miliumo vietoje randų nelieka.

38

7. RANDAI

Randai susidaro odoje, ją pažeidus fiziniais, cheminiais, mechaniniais, terminiais veiksniais.

Randas susidaro tuomet, kai oda pažeidžiama giliau epidermio bazinio sluoksnio. Rando vietoje

pakinta audinių struktūra. Pažeidžiamos elastinės ir kolageninės skaidulos, nervai, kraujagyslės.

Gyjančioje odoje suaktyvėja fibroblastų funkcija, tada ypač padidėja ir svarbiausio jungiamojo

audinio- kolageno- sintezė. Žaizdai gyjant be komplikacijų, kolagenas pinasi į vadinamąją „pynę“.

Jeigu žaizda labai gili arba negyja dėl kitokių priežasčių, kolagenas traukiasi į rutulėlius, odoje

sudarydamas banguotumą- randą. Oda netenka elastingumo, suplonėja, pasidaro glotni ir blizganti.

Randai skirstomi:

1. Atrofiniai (sugyja žemiau odos paviršiaus).

2. Hipertrofiniai (sugyja virš odos paviršiaus o viduryje gali būti įdubę).

3. Keloidiniai (labai ryškios ir aštrios keloido ribos, vidurys gali būti įdubęs).

Randų gydymui taikomos skysto azoto, lazerio, chirurginės procedūros, randų šlifavimas

(mikrodemabrazija), cheminio pilngo procedūros, mezoterapija, injekciniai užpildai.

(MIKRO) DERMABRAZIJA - odą atnaujinanti procedūra: tai procedūra, atliekama aparato

pagalba. Plonu vamzdeliu į odos paviršių stipria srove purškiamas abrazyvas (dažnaiusiai smulkūs

kristalai), kuris nušlifuoja raginį odos sluoksnį.

Taip oda ne tik nuvaloma, bet ir suskatinamas natūralus atsinaujinimo procesas. Skatindama

kraujo apytaką, mikrodermabrazija greitina naujų odos ląstelių gamybą, be to, jos greičiau patenka į

odos paviršių. Taigi oda atrodo daug lygesnė ir skaistesnė.

Pagerėjusi kraujotaka skatina kolageno sintezę odoje, taip atstato odos stangrumą ir mažina

raukšlių atsiradimą.

Mikrodermabrazija yra gana veiksmingas riebios odos problemų sprandimo būdas. Sumažina

odos blizgesį, valo poras, išsiplėtusios poros tampa mažiau matomos, lygėja randeliai, atsiradę odoje

po spuogų.

Mikrodermabrazija yra taikoma ir pigmentinių dėmių šviesinimui, strijoms šlifuoti (padaro

jas daug mažiau pastebimas).

Mikrodermabrazija pagerina kosmetikos priemonių rezorbciją, todėl gali būti derinama su

įvairiomis kosmetinėmis procedūromis.

Po procedūros odą reikia prižiūrėti švelniomis kosmetinėmis priemonėmis ir saugoti nuo UV

spindulių.

39

8. ODOS PIGMENTACIJOS SUTRIKIMAI

Odos spalvą nulemia biocheminis procesas – melanogenezė. Sutrikus šiam mechanizmui,

odoje vystosi įvairūs pigmentacijos sutrikimai. Jie gali būti įgimti ir įgyti, sumažinto ir padidinto

funkcinio aktyvumo

8.1. Hiperpigmentacija

ĮGIMTA HIPERPIGMENTACIJA

1. Lūpų melanozė (raudonis).

2. Strazdanos. Jų atsiradimo priežastis – įgimtas melanocitų struktūros pakenkimas, nulemtas

autosominio geno. Strazdanos ryškiausiai stebimos vaikystėje ir paauglystėje, senstant dažniausiai

išnyksta.

ĮGYTA HIPERPIGMENTACIJA.

Rudmės.

Tai įgytos rudos, ribotos dėmės veido ir kūno odoje. Jų atsiradimo priežasčių yra labai daug

ir įvairių. Išorinės priežastys:

1. UV spindulių poveikis.

2. Nudegimai, nušalimai.

3. Traumos.

4. Fotosensibilizuojančios medžiagos (pvz. rūta, jonažolė).

5. Medikamentai išoriniam vartojimui, veikiantys fototoksiškai.

Vidinės priežastys:

1. Nėštumas (rudmės tuomet vadinamos chloazmomis).

2. Kepenų, antinksčių ligos.

3. Chroninės ligos (tuberkuliozė).

4. Onkologinės ligos.

5. Kirmėlinės ligos.

6. Vidaus sekrecijos liaukų sutrikimai.

7. Psoriazė.

8. Kontraceptiniai hormoniniai vaistai ir kai kurie medikamentai.

9. Amžius (atsiranda taip vadinamos senatvinės rudmės).

40

Odos priežiūra. Hiperpigmentuotą veido ir kūno odą būtina apsaugoti nuo ultravioletinių

spindulių, naudojant apsauginius kremus net ir saulėtą žiemos dieną.

Kosmetikos kabinete viena iš populiariausių ir veiksmingiausių procedūrų yra cheminio

pilingo procedūra (naudojant glikolio, citrinos, pieno, kodžiko rūgštis). Odos pigmentaciją reguliuoja

iš šviesinančiai veikia priemonės su vitaminais C, PP, saldymedžio, meškauogės ekstraktais.

Ryškios pigmentinės dėmės gali būti šalinamos mikrodermabrazijos ar lazerio pagalba.

8.2. Hipopigmentacija

Tai melanino sumažėjimas ar visiškas nebuvimas. Sutrikimai gali būti įgimti arba įgyti.

Įgimtam melanino hipopigmentacijos išsivystymui reikšmės turi endokrininės, virškinimo sistemos

ligos, lėtinės infekcinės ligos, egzema, psoriazė, piktybiniai augliai, traumos, ilgas balinančių

medžiagų poveikis...

Skiriamos 2 grupės melanino hipopigmentacijos:

1. Vitiligo. Pasaulyje sutinkama 1% gyventojų, sergančių šia liga. 30-40% sergančiųjų turi

genetinį paveldimumą. Odoje stebimos baltos depigmentuotos zonos. Liga gali būti įgimta

arba įgyta. Išsivystymo priežastys nėra visiškai aiškios. Gydymas efekto praktiškai neturi.

Patariama depigmentuotas zonas saugoti nuo UV spindulių, nes tikia oda labai greitai

nudega.

2. Albinizmas. Tai labai retai pasitaikanti liga. Stebimas visiškas pigmento nebuvimas. Oda

sergant albinizmu baltai rausva, plaukai balti, antakiai ir blakstienos taip pat balti,

nerandama pigmento net akių rainelėje. Gydymo nėra.

VI. VYRŲ IR MOTERŲ ODOS SKIRTUMAI

Barzda ir ūsai- tai ne vienintelės savybės skiriančios vyrų odą nuo moterų. Abiejų lyčių odos

skirtumus lemia hormonai, tiksliau testosteronas.

Vyrų oda yra storesnė, tampresnė, elastingesnė, nes dermoje yra daugiau kolageno skaidulų.

To pasekoje vyrų odoje senėjimo reiškiniai atsiranda daug vėliau lyginant su moterimis.

Vyrų odos aplinka yra rūgštesnė, oda gausiau padengta plaukeliais, aktyviau išskiria riebalus

ir prakaitą.Taip suformuojama kokybiška hidrolipidinė plėvelė sauganti odą nuo agresorių ir

drėgmės netekimo. Todėl oda retai būna jautri. Tačiau ši plėvelė yra nuolat pažeidžiama skutantis, o

tai jau sąlygoja odos sudirgimą ir gali išprovokuoti dehidrataciją. Visos skutimosi priemonės turėtų

būti labai švelnios, reikėtų atsisakyti losjonų su alkoholiu ir kitų odos apsaugą pažeidžiančių

skutimosi priemonių.

Vyrų oda dažnai būna riebi, nes riebalinių liaukų veiklą reguliuoja vyrškas hormonas. Todėl

paauglystėje vaikinai kenčia nuo jaunatvinės aknės du kartus dažniau nei merginos.

41

Vyrai dažnai kreipiasi į kosmetologus ir dermatologus dėl odos plaukų folikulų uždegimo ir

įaugusių plaukelių barzdos srityje. Tai sąlygoja dažnas plaukų skutimas, storesnė oda ir sudirgusioje

odoje prasidėjęs uždegiminis procesas. Todėl skutimose vietose dažnai galima stebėti paraudusią

odą, įaugusius plaukelius, susiformavusius raudonus spuogelius ar net pūlinukus. To padeda išvengti

tinkamos odos prausimo ir eksfoliacinės priemonės, bei teisingas skutimasis (plaukeliai skutami

pagal augimo kryptį ir pan.) ir tinkamai parinktos odos priežiūros priemones.

Šiai dienai kosmetikos rinkoje yra gausi pasiūla vyrams skirtų odos priežiūros ir skutimosi

priemonių. Pagrindiniai reikalavimai šioms priemonėms yra drėkinimas ir apsauga. Taip pat reikėtų

įvertinti konkrečias odos problemas ir rekomenduoti priežiūros priemones joms išspręsti.

VII. KOSMETOLOGINIAI APARATAI IR JŲ TAIKYMO BŪDAI

Odos gydymas ir priežiūra, naudojant elektrą vadinama elektroterapija. Elektra yra energijos

rūšis, kuri sukelia magnetinius, cheminius ir šiluminius reiškinius odoje.

Dažniausiai kosmetologų atliekamos procedūros su aparatais yra šios:

1. DARSONVALIZACIJA

Šį metodą 1892 metais sukūrė prancūzų gydytojas d`Arsonvalis. Tai gydymas impulsine,

kintama aukšto dažnio, aukštos įtampos, mažo stiprumo srove.

Atliekant darsonvalizaciją:

Stimuliuojama kraujotaka,

Palengvinami metabolizmo procesai ląstelėse, lengviau pasišalina šlakai ir toksinai,

Pagerinami vidiniai energetiniai procesai ląstelėse,

Pagerėja odos turgoras bei elastingumas,

Pristabdomas senatvinių raukšlių susidarymas,

Pagerėja plaukų augimas, sumažėja jų slinkimas,

Normalizuojasi riebalinių liaukų veikla.

Darsonvalizacijos metu išsiskiria ozonas, kuris pasižymi bakteriocidiniu ir bakteriostatiniu

poveikiu. Todėl ši procedūra dažnai atliekama esant riebiai, problematiškai odai.

42

2. GALVANIZACIJA

Galvanizacija- tai mažo stiprumo ir žemos įtampos nuolatinės elektros srovės panaudojimas

gydymui ir profilaktikai. Šis metodas pavadinimą gavo nuo italų gydytojo L. Galvaninio, kuris

tyrinėjo elektros srovės poveikį gyviems organizmams.

Naudojant galvaninę srovę, vyksta cheminiai pakitimai odoje. Galvaninė srovė gali sukelti

dvi skirtinagas odos reakcijas priklausomai nuo to, kokį polių naudosime („+“, „-“).

Teigiamas polius:

Sutraukia poras,

Veikia raminamai,

Lėtina kraujotaką.

Neigiamas polius:

Atveria poras,

Skatina kraujotaką,

Stimuliuojamai veikia nervų sistemą.

Kosmetikos kabinete naudojant specialiai sukurtas kosmetines priemones (serumus, kaukes

ir pan.) ir taikant galvaninę srovę, galima gauti puikių rezultatų, nes tokoiu būdu veikliosios

medžiagos įvedamos į giliuosiu odos sluoksnius.

Galvaninė srovė naudojama atliekant dezinkrustaciją, jonoforezę, elektrolizę.

3. DEZINKRUSTACIJA

Dezinkrustacija- tai galvaninės srovės taiklymas giluminiam odos porų valymui. Naudojama

riebiai pridususiai odai su daugybiniais komedonais.

Procedūros metu, veikiant elektros srovei, pašalinamas riebalų sluoksnis nuo odos paviršiaus,

iš porų pašalinami kamedonai, iš ląstelių pasišalina medžiagų apykaitos produktai, pagerėja odos

kraujotaka.

4. JONOFOREZĖ

Šio metodo esmė yra kosmetinių preperatų įvedimas į odą, panaudojant galvaninę srovę.

Dažniausiai tai būna aukštos koncentracijos medžiagos (serumai, kaukės). Veikiant elektros srovei,

įvestos į odą medžiagos suskyla į jonus ir per prakaito ir riebalinių liaukų latakus patenka į palyginti

43

negilius odos sluoksnius,o pasibaigus elektros veikimui per limfą patenka į gilesnius sluoksnius ir

įsijungia į bendrą kraujotaką.

5. DEPILIACIJA

Tai plauko folikulo suardymas elektros srovės pagalba. Elektros srovė būna pastovi ir

kintama, todėl praktikoje yra naudojami trys elektroepiliacijos būdai: termolizė, elektrolizė ir Blend

metodas.

Termolizės metodas remiasi šiluminiu poveikiu į plauko folikulą, kuris išgaunamas kintamos

srovės pagalba. Aukšta temperatūra sukelia folikulo koaguliaciją.

Elektrolizė- plauko folikulo naikinimas pastovios elektros srovės pagalba. Blend metodas

apjungia termolizę ir elektrolizę.

6. LIMFODRENAŽAS

Limfodrenažas gali būti atliekamas rankomis (manualinis) ir aparatu. Limfos drenažas

stimuliuoja odos regeneraciją, gerina ląstelių aprūpinimą maistinėmis medžiagomis ir deguonimi,

pagerina raumenų tonusą. Sumažina maišelius paakiuose. Celiulito pažeistose vietose mažina

audinių pabrinkimus. Pagerina limfotaką, padeda išvalyti iš organizmo šlakus bei toksinus.

Aparatinis limfodrenažas dažniausiai atliekamas kūnui šlakų ir toksinų išvedimui pagerinti,

celiulito gydymui, imuninės sistemos stiprinimui, odos stangrumui ir elestingumui atstatyti.

7. ULTRAGARSAS

Ultragarsas populiarus šiuolaikinis terminas, žinomas ne tik medicinoje, bet ir

kosmetologijoje. Pagrindiniai ultragarso poveikiai: terminis, mechaninis – mikromasažas (vibracija),

biologinis. Terminis poveikis – pagerina odos kraujotaką, riebalinių ląstelių skilimą ir jų išvedimą,

oda darosi lygi, stangri, elastinga. Mikromasažas – ypač veiksmingas probleminėse riebalų sankaupų

zonose (ant šlaunų, sėdmenų ir pan.). Biologinis poveikis - veikia fiziologinius odos procesus:

• išsiplečia kapiliarai,

• audiniai gausiai aprūpinami deguonimi,

• pagerėja mikrocirkuliacija,

• padidėja ląstelių membranų pralaidumas,

• pagerėja limfos nutekėjimas,

• atpalaiduojami raumenys,

• sumažėja skausmas,

44

• silpnėja uždegiminiai procesai.

Ultragarsu efektyviai gydoma spuoguota oda, mažinamos riebalų sankaupos, gydomas

celiulitas, vokų paburkimas, stangrinama bet kurios veido ir kūno dalies oda, lyginami randai.

Atliekamas ir veido valymas ultrgarsu- tai gilus porų išvalymas taikant ultragarso bangas.

Atliekant valymą ultragarsu pašaliname paviršines suragėjusias ląstelias, iš prakaito ir riebalinių

liaukų išplaunami irimo produktai: purvas, riebalai, komedonai (juodi taškeliai), susitraukia poros,

išsilygina odos reljefas, išsiplečia kraujagyslės, pagerėja kraujotaka, pagerėja ląstelių hidratacija.

Oda po procedūros tampa švari, skaisti, neparausta.Ultragarsinio veido valymo procedūra visiškai

neskausminga, klientas jaučia tik šilumą.

Kadangi ultragarsas ląstelėse greitina medžiagų difuziją ir didina odos laidumą, juo į

organizmą įterpiamos įvairios gydomosios ir kosmetinės medžiagos. Ultragarso poveikis stimuliuoja

epidermio hidrataciją ir skatina kolageno sintezę.

8.VAKUUMAS

Vakuuminis masažas - tai procedūra, kurios metu ant odos uždedami įvairios formos

antgaliai. Kai antgaliai prisisiurbia prie odos, susidaro vakuumas, o oda įtraukiama į specialaus

antgalio ertmę. Atliekant vakuuminį masažą, yra suaktyvinama limfos apytaka, skatinama odos ir

poodžio mikrocirkuliacija, padidinamas leukocitų kiekis kraujyje. Dėl geresnio deguonės tiekimo

suminkštėja audiniai, maitinami gilesnieji odos sluoksniai. Oda tampa elastingesnė ir lygesnė.

Vakuumo terapija veiksmingai išvalo organizmą nuo šlakų ir toksinų, veikia panašiai kaip siurblys -

celiulito pažeistos vietos, veikiamos nekintamu ar pulsuojančiu vakuumu, sminkštėja, oda tampa

daug lygesnė, sumažėja reibalinės sankaupos, kurios suteikia odai apelsino žievelės efektą,

pagreitėja medžiagų apykaita. Vakuuminis masažas pasižymi efektyviu kosmetiniu poveikiu-

pagražėja odos spalva, sumažėja pagurklis, išlygina raukšlės. Jos tampa mažiau pastebimos, oda

„patempiama“, atjaunėja. Po vakuumo procedūros, dėl suintensyvėjusios kraujotakos, įvairūs kremai

ar kaukės žymiai geriau įsisavinami į gilesnius odos sluoksnius.

9. KONTRAINDIKACIJOS DARBUI SU APARATAIS

Stipriai išreikštas ūmus pūlingas daugybinis bėrimas,

Elektrinis širdies stimuliatorius,

Metalas kūne (metalo keramika, breketai ir pan.)

Piktybiniai augliai,

45

Jautrumas elektros srovei,

Nėštumas,

Odos ligos paūmėjimo stadijose,

Ūmios širdies ir kraujagyslių ligos,

Ūmios infekcijos.

VIII. ODOS VALYMO BŪDAI

1. KOSMETINIS HIGIENINIS ODOS VALYMAS (DEMAKIAŽAS)

Tai kasdieninė odos priežiūros procedūra ir pats pirmasis žingsnis visose profesionaliose

veido procedūrose. Jis pašalina dekoratyvinę kosmetiką, dulkes, kremo likučius, odos riebalus ir

prakaitą.

Naudojami preparatai:

Akių ir lūpų makiažo valiklis;

Pienelis ar gelis (riebiai, mišriai odai) veido odai valyti;

Tonikas (losjonas);

PIENELIO FUNKCIJOS:

valo kremo likučius;

valo makiažą;

valo purvą, dulkes;

valo odos išskirtus riebalus ir prakaitą;

paruošia odą kosmetinių produktų rezorbcijai.

TONIKO FUNKCIJOS: toniko pagrindines funkcijas apsprendžia biologiškai aktyvos medžiagos

įeinančios į jo sudėtį. Be to visi tonikai:

atstato odos pH;

praturtina odą biologiškai aktyviomis medžiagomis;

drėkina, gaivina odą;

pašalina vandens likučius ir jame ištirpusias kalkes;

užbaigia veido valymo procedūrą,

pagerina kitų produktų rezorbciją.

46

Pienelis ir tonikas klientui parenkamas atsižvelgiant į odos tipą. Akių ir lūpų makiažo valiklis

parenkamas priklausomai nuo makiažo patvarumo. Jei buvo naudotos ilgai išliekančios makiažo

priemonės ( vandeniui atsparus blakstienų tušas ir pan.), makiažo valiklyje turi būti didelis kiekis

riebalų, galinčių ištirpdyti ilgalaikės kosmetikos likučius. Dažniausiai šiam tikslui yra kuriamos

dvifazės makiažo valymo priemonės arba gali būti naudojamas riebus valomasis pienelis.

2.EKSFOLIACIJA (PILINGAS)

Naudojamos kosmetinės priemonės- pilingai (eksfoliantai). Pilingas- tai priemonė negyvoms

raginėms ląstelėms nuo odos paviršiaus pašalinti.

Pilingo poveikis:

1. Šalina negyvas, suragėjusias epidermio ląsteles.

2. Skatina odos regeneraciją.

3. Gerina kraujotaką, odos aprūpinimą deguonimi ir maisto medžiagomis.

4. Pigmentines dėmes ir randus padaro mažiau pastebimus.

5. Šalina odos pleiskanojimą, šerpetojimą.

6. Švelnina raukšles, mažinant raginio sluoksnio storį.

7. Neleidžia užsikimšti riebalinių liaukų latakams, mažina komedonų susidarymą, nes pagerėja

riebalų sekrecija.

8. Gerina kosmetinio produkto rezorbciją.

9. Skaistina, gražina, lygina odą.

Kontraindikacijos pilingui:

1. Jautri oda (tik įjautrėjimo fazėje), alergija;

2. Kuperozė (netinka tik abrazyvinės pylingo rūšys);

3. Ūmios odos ligos;

4. II stadijos daugybiniai pūlingi bėrimai (galima naudoti tik pasyvų pilingą brinkiklį).

Pylingo rūšys:

Mechaninis pilingas

Tai labiausiai paplitusi pilingų rūšis. Yra keletas skirtingų mechaninio pilingo rūšių:

Skrabas („scrub“). Jo sudėtyje yra smulkių kietų dalelių (pavz. graikiško riešuto, persiko

kevalo ar sintetinių). Tepamas ant šlapios odos ir sukamaisiais judesiais 2-3-4 pirštų

47

pagalvėlėmis pilinguojama 1-3 min. Po to nuplaunama vandeniui. Ši pilingo rūšis labiausiai

tinkama jaunai, storesnei, riebesnei odai, kurioje matomi kamedonai.

Gomažas. Užtepamas ir paliekomas keletui minučių kol nudžius. Sausais pirštais nutrinamas.

Šio produkto sudėtyje gali būti ir fermentų (galima priskirti ir fermentinių pilingų grupei).

Nulupama „Peel off“ kaukė plonu sluoksniu tepama ant odos ir po keleto minučių nulupama

kaip plėvelė. Tai kartu ir valanti kaukė, ir eksfoliacinė priemonė.

Mechaninio pilingo nerekomenduojama naudoti brandžios, plonos, glebios, jautrios,

kuperozinės odos priežiūrai. Vyresniame amžiuje rekomenduojama pereiti prie švelnesnių pilingo

rūšių.

Fermentinis (enziminis) pilingas

Tai švelnesnė pilingo forma, ypač tinkanti brandesnei, jautresnei odai. Fermentai suardo ir

ištirpina ragines ląsteles ir tarpląstelines jungtis, įsiskverbia į inkštiro kamštį, išjudina jį ir dalį jo

ištirpdo. Šie pilingai dažniausiai yra gaminami miltelių pavidalo ir prieš pat naudojimą yra maišomi

su vandeniu, toniku ar drėkinančiu geliu. Kosmetinių enziminių pilingų gamyboje dažniausiai

naudojamas papajos fermentas – papainas.

Pasyvus pilingas

Tai pilingas- kaukė. Jo sudėtyje yra fermentų, kurie ištirpina ragines ląsteles. Dažniausiai tai

milteliai, maišomas su hidrogeliu ir pasižymi šiomis savybėmis:

Atstoja vandens garų vonelę prieš gilų mechaninį odos valymą, puikiai išbrinkina odą;

Drėkina, gaivina odą;

Veikia regeneruojančiai ir priešuždegimiškai;

Veikia kaip fermentinis pilingas.

Užtepamas ant odos ir paliekamas (kaip kaukė) kiek ilgiau nei įprasti pilingai (pvz 15-

20min.). Po to kruopščiai nuplaunamas vandeniu. Idealu – išbertai, labai jautriai, kuperozinei odai ir

visais kitais atvejais kai negalima naudoti kitų pilingo rūšių.

Cheminis pilingas

Pats populiariausias cheminis pilingas su vaisių, pieno ar glikolio rūgštimis. Šios rūgštys

priskiriamos AHA – alfahidroksi rūgščių grupei:

Acidicitrici- citrusinių vaisių rūgštis

Acidigalici – obuolių rūgštis

Aciditortorici – vynuogių rūgštis

Acidilactici – pieno rūgštis

48

Acidiglikolici – cukranendrių rūgštis

Dažniausiai kosmetologijoje naudojama glikolinė rūgštis, nes turi mažiausią molekulinę

masę ir gali lengviau įsiskverbti į giliuosius odos sluoksnius.

AHA rūgščių poveikis:

1. Stipri eksfoliacija. Ragėjimo stadijoje iš odos ląstelių yra atpalaiduojami lipidai, kurie

suformuoja tarpląstelininę rišamąją medžiagą, sujungiančią ląsteles. AHA padidina vandens

kiekį raginiame sluoksnyje, todėl padidėja atstumai tarp ląstelių ir susilpnėja tarpląsteliniai

ryšiai. AHA suardžius šį ryšį, atsiranda pleiskanojimas. Nupleiskanojus, pašalinus negyvas

raginio sluoksnio ląsteles, oda lieka švari, lygi ir skaisti.

2. Stimuliuojantis, Anti age poveikis. AHA rūgštys yra stiprus bioimunomoduliatorius.

Nupilingavus odą, pagerėja jos regeneracija, stimuliuojami fibroplastai, 7-10 kartų padidėja

kolageno gamyba, stimuliuojamos Langerhanso ląstelės atsakingos už odos imunitetą, stipriai

suaktyvinama kraujotaka, į odą priplūsta daugiau maistinių medžiagų ir deguonies. Geriau

absorbuojami kosmetiniai produktai, padidėja procedūros efektyvumas.

3. Pigmentinių dėmių, randų šalinimas.

Dėka stiprios eksfoliacijos oda lygėja, švelnėja, šviesėja, randai, strijos, pigmentinės dėmės

tampa mažiau pastebimos.

4. Bėrimų gydymas.

Tai ypač veiksminga įvairios kilmės odos bėrimų gydymo priemonė. Mažina uždegiminius

procesus, reguliuoja riebalinių liaukų veiklą, sudaro nepalankias sąlygas patogeniniams

organizmams veistis ir daugintis, neleidžia bėrimų vietose formuotis randams.

Cheminis pilingas atliekamas kartą savaitėje (vyresniame amžiuje ne dažnaiu kaip kas 14

dienų). Rekomenduojamas 6-12 procedūrų seansas ne dažnaiu kaip 2 kartus metuose.

Po cheminio pilingo procedūrų negalima ilgai būti tiesioginiuose saulės spinduliuose,

procedūra užbaigiama kremu su UV spindulių filtru.

Dar agresyvesnėms viršutinio raginio sluoksnio šalinimo priemonėms yra priskiriama

dermabrazija ir lazeris (aprašyti anksčiau).

3. MECHANINIS GILUSIS ODOS VALYMAS

Tai odos porų valymas mechaniniu būdu. Kamedonai, miliumai, spuogai yra išvalomi

(išspaudžiami) rankomis ar naudojant specialią kosmetinę kilpelę. Procedūra reikalauja medicininio

išsilavinimo ir kruopštumo. Būtina laikytis higieninių reikalavimų, tinkamai dezinfekuoti kliento odą

bei savo rankas.

49

Po procedūros būtina klientą informuoti apie tinkamą odos priežiūrą namuose: laikytis

higienos normų, neliesti veido nešvariomis rankomis, patiems nespausti spuogų, nenaudoti

daugkartinio naudojimo priemonių (rankšluostis, pudros kempinėlė...) esant pūlingam bėrimui ir

pan. Bent parą po veido valymo nesportuoti, nesilankyti baseine, pirtyje, vengti UV spindulių.

MECHANINIO HIGIENINIO VEIDO VALYMO EIGA:

1. Demakiažas

2. Pilingas

3. Odos brinkinimas ( alijošiaus geliu ar garų vonele)

4. Mechaninis veido valymas, dezinfekcija (medetkų tinktūra)

5. Dezinkrustacija (tik pridususiai odai)

6. Tonizavimas

7. Serumas

8. Masažas ( jei nėra daugybinių pūlinių bėrimų)

9. D‘Arsonvalizacija

10. Kaukė

11. Tonizavimas

12. Kremo užtepimas

IX. KOSMETINĖS KAUKĖS

Kaukės parenkamos atsižvelgiant į odos problemą, tipą, metų laiką, kliento amžių. Todėl

pagal veikimą jos skirstomos:

maitinančios;

drėkinančios;

tonizuojančios, stimuliuojančios;

raminančios;

reguliuojančios riebalinių liaukų veiklą;

valančios, sutraukiančios poras;

balinančios;

stangrinančios;

liftinguojančios, patempiančios odą;

priešraukšlinės;

atnaujinančios, skatinančios odos regeneraciją ir t.t.

50

Pagal konsistenciją kaukės gali būti:

kremo pavidalo;

žele pavidalo;

košelės pavidalo (gaunama sumaišant miltelius su vandeniu);

kompreso pavidalo (įmaitintos į audinį);

„peel off“ sustingstančios į ploną plėvelę;

alginatinės;

„lipduko“ principo- nulupama apsauginė plėvelė ir lipnia dalimi kaukė klijuojama ant odos;

lapo pavidalo (kolageniniai lapai);

terminės kaukės- sustingsta kaip gipsas ir kt.

Kaukės tepamos tokia tvarka:

1. Klientė paguldoma , jai uždedama kepuraitė;

2. Veido ir kaklo oda kruopščiai nuvaloma ir tonizuojama;

3. Siekint geresnės rezorbcijos, rekomenduojama prieš kaukę visada atlikti pilingą.

4. Jei prieš kaukę atliksite dar ir viso veido, kaklo bei dekolte masažą, kaukės poveikis bus

daug efektyvesnis.

5. Kaukė tepama pradedant nuo smakro pagal masažines linijas. Tepama mentele, teptuku

arba pirštais. Netepama ant plaukų, arti akių zonos (jei nenurodoma kitaip), o terminės kaukės-

skydliaukės srityje.

6. Užtepus kaukę, leiskite klientui maksimaliai atsipalaiduoti, nekalbinkite jo, galima

padaryti rankų, pėdų ar plaukuotos galvos dalies masažą. Kaukės laikomos 10-20 min.

7. Kaukė nuvaloma specialiomis kempinėlėmis ar rankšluostėliais sudrėkintais vandeniu.

Stingstančios, modeliuojančios, alginatinės kaukės tiesiog nuimamos no veido ir kaklo nurodyta

kryptimi (dažniausiai iš apačios į viršų).

8. Klientės oda nusausinama, tonizuojama ir patepama kremu pagal odos tipą.

Veido priežiūros užbaigimas

Pasiūlykite klientui užsirašyti kitam vizitui.

Rekomenduokite produktus odos priežiūrai namuose.

Išmeskite nesunaudotas medžiagas, pakeiskite naudotus rankšluosčius naujais, tvarkingai

susidėkite visus produktus ir įrankius.

Dezinfekuokite įrangą ir baldus.

Nusiplaukite rankas antibakteriniu muilu.

51

Garų vonelė su ozonu

Funkcijos:

1. Garai sušildo odą ir išplečia poras.

2. Ozonas dezinfekuoja odą, prisotina ją deguonimi.

Ozonas - alotropinė deguonies būsena, įgyjanti rūgštinių savybių. Ozonas - nepatvarios

dujos, kurios gaunamos iš deguonies elektros pagalba.

Garinimo laikas: riebiai odai - 10 min., sausai - 8 min., mišriai - 8-10 min., riebiai, užterštai -

12 min. Garinimo metu ant akių dedami vatos tamponai, sudrėkinti toniku. Kuperozės vietos taip pat

uždengiamos vata, sudrėkinta toniku. Garinant jautrią vietą, aparatą statyti toliau nuo veido.

X. VEIDO MASAŽINĖS LINIJOS

52

1. Kaklo srityje –aukštyn arba šoniniu kaklo paviršiumi- žemyn, vidiniu- aukštyn, neliečiant

skydliaukės;

2. Nuo smakro vidurio iki ausies spenelio;

3. Nuo lūpų kampučio iki ausies speninės ataugos;

4. Nuo nosies sparnelių iki ausies užraito;

5. Nosies viduriu į viršų, nosies šonais- spirale į viršų;

6. Aplink akis: apačioje- nuo akies išorinio kampo link vidinio, viršuje- nuo akies vidinio

kampo link išorinio;

7. Kaktos srityje nuo antakių link plaukų augimo linijos ir į šonus.

XI. VEIDO MASAŽAS

Masažo efektai:

1. Pakelia odos temperatūrą.

2. Pagerina odos kraujotaka ir aprūpinimas deguonimi bei maisto medžiagomis. Geriau šalinami

iš ląstelių šlakai, toksinai ir anglies dvideginis.

3. Pagerina odos regeneraciją.

4. Stimuliuoja raumenis, didina jų tonusą.

5. Pagerina kosmetinio produkto absorbciją.

6. Ramina, atpalaiduoja.

7.Pagerina odos elastingumą, padeda koreguoti senėjimo reiškinius odoje (raukšlelės, suglebimas

ir pan.).

8. Pagerina limfos ir veninio kraujo nutekėjimą, šalina stazes, tai padeda kovoti su patamsėjusiais

maišeliais po akimis.

9. Pagerina odos ląstelių veiklą.

10. Pagerina odos spalvą ir vaizdą.

MASAŽO RŪŠYS. Gydomasis, sportinis, kosmetinis, chiromasažas, hemolimfodrenažinis,

neurosedatyvinis masažas.

Masažui atlikti rekomenduojama naudoti kremus (atitinkančius kliento odos tipą ar

problemą), augalinius aliejus, eterinių aliejų mišinius.

53

1. Masažo atlikimo tvarka

EFLIURAŽAS. ĮVADAS.

1. Kaklo raumenų atpalaidavimas.

2. Kaklo glostymas.

3. Pasmakrės stiprinimas.

4. Arabeska: a) su paspaudimu ant smilkinių; b) su vėduokle.

5. Vėduoklė.

I. DALIS

1. Kaklo raumenų atpalaidavimas

2. Kaklo raumenų atpalaidavimas plačiai patraukiant už pakauškaulio.

3. Kaklo glostymas.

4. Sukamieji judesiai pirštų pagalvėlėmis išilgai apatinio žandikaulio link ausų.

5. Tas pats pirštų falangomis.

6. Manipuliacija iš 2-jų judesių:

a) galvos sukamojo raumens pažnaibymas;

b) kaktos paglostymas su giliu paspaudimu ant smilkinių.

7. Paspaudimas kumšteliais:

a) ant pasmakrės;

b) ant krūtinės;

c) už ausų.

8. Pasmakrės stiprinimas.

9. Lūpų žiedinio raumens stiprinimas (su skrydžiu).

10. Sukamieji judesiai ant nosies sparnelių (su skrydžiu)

11. Arabeska: a) su paspaudimu ant smilkinių;

b) su vėduokle.

12. Daug kartų vėduoklė.

13. Sukryžiuota vėduoklė.

II DALIS

1. Kaktos glostymas (ranka juda viena paskui kitą).

2. Kaktos raukšlelių lyginimas (priešpriešiniais judesiais).

3. Kaktos raukšlių glostymas “šakute”.

4. Antakių stiprinimas.

54

5. Akies žiedinių raumenų glostymas, pastuksenant pirštų pagalvėlėm po akimis ir paspaudžiant akių

vidiniuose kampuose.

6. Aštuoniukė aplink akis

7. Raukšlių glostymas akies išoriniuose kampuose (“žąsies kojelių” srityje).

8. Akių vidinių kampų paspaudimai nykščiais, nusileidžiant iki smakro (su skrydžiu).

9. Sudėtingas trikampis:

a) nuo smakro kilti iki akies vidinių kampų ir ten paspausti;

b) sunerti pirštus ant pasmakrės, juos išlaisvinant, kilti iki ausų ir lengvai paspausti ausis;

c) kaktos glostymas ir smilkinių paspaudimas.

III. DALIS

1. Veido kontūro žnaibymas.

2. Skruostų žnaibymas.

3. Taškiniai judesiai juoko raukšlės projekcijoje (pirštai juda kaip ant klavišų).

4. Taškiniai paspaudimai su atitraukimu ant:

a) smakro;

b) burnos kampuose;

c) nosies sparnelių;

d) didžiųjų skruostinių raumenų;

e) mažųjų skruostinių raumenų;

f) tarp antakių;

g) smilkinių paspaudimas (be atitraukimo).

5. Raukšlių žnaibymas.

a) Veneros juostos;

b) kaklo;

c) juoko;

d) tarp antakių;

e) kaktos;

6. Veido kontūro tapšnojimas.

7. Smakro sušildymas smarkiai tapšnojant.

8. Finaliniai paglostymai (“peteliškė”) ant:

a) akių;

b) skruostų;

c) apatinio žandikaulio.

9. Paspaudimai ant:

55

a) smilkinių;

b) ausų;

c) sprando srities slankstelių.

10. Tas pats kaip 9 punkte, tik su vibracija.

IV. EFLIURAŽAS

XII. KLIENTO KONSULTACIJA

Pagrindinis jūsų uždavinys- prasčiausiai sutelkti visą savo dėmesį į klientą:

Sutikite ir pasveikinkite klientą su šypsena, maloniu balsu.

Bendraukite su klientu, išlaikykite akių kontaktą.

Užpildykite kliento kortelę pirmo vizito metu.

Išklausykite klientą ir išsiaiškinkite jo poreikius.

Išanalizuokite kliento odą (tipą, problemas) ir pasiūlykite pilną odos priežiūros programą.

Paaiškinkite savo rekomenduojamus pasiūlymus, kodėl bus naudojami tam tikri

produktai, aparatai (įsitikinkite, kad nėra kontraindikacijų) ir aptarkite paslaugos kainą.

Kalbėkite ne vien tik apie šiandieninę, bet ir apie būsimas paslaugas.

Sulaukite iš kliento grįžtamojo ryšio ir pritarimo.

Užtikrinkite klientui komfortą paslaugos metu.

Profesionaliai suteikite paslaugą.

Patarkite klientui kaip prižiūrėti odą namuose.

Išsiaiškinkite kaip klientas įvertino jūsų atliktą darbą.

Rekomenduokite produktus odos priežiūrai namuose, pasiūlykite jų įsigyti.

Aptarkite sekančio galimo vizito laiką.

Vizito laiką ir rekomenduotus įsigyti produktus užrašykite ant kortelės ir atiduokite

klientui.

Išlydėkite klientą.

Užsirašykite pastabas apie atliktą procedūrą (odos reakcija, efektas ir pan.) bei

rekomenduotus naudoti produktus kliento kortelėje.

56

Pateikiame kliento kortelės pavyzdį:

ODOS PRIEŽIŪROS KORTELĖ

Vardas …………………………………………Data…………… Adresas……………………………………………………Miestas…………………

Kodas………… Telefonas……………………… Profesija……………………………

Medicininė istorija

Amžius……….. Lytis: Moteris / Vyras

Žinomos alergijos………………………………………….…………….………………

Ar Jūs lankotės pas dermatologą?…………………………………….………………… Ar Jūs turėjote problemų dėl odos per pastaruosius 5 metus?……………………….….

Jei taip, prašome aprašyti……………………………………………….……………….

Ar Jūs turite problemų dėl: Aukšto kraujo spaudimo……Širdies ligų………

Diabeto……Nėštumas……… Nešiojate širdies stimuliatorių………

Naudojate vaistus……… Kita…………………… Dietos istorija

Ar Jūs šiuo metu laikotės dietos?…………………………………………….………

Ar Jūs naudojate maisto papildus?………………………………………….……..

Ar valgote gerai subalansuotą maistą?……………………………….………………

Ar per dieną išgeriate bent 8 stiklines vandens?…………………….……………….

Kosmetinė istorija Kokias dekoratynines kosmetikos priemones naudojate?...................................

Ar kada nors Jūsų oda neigiamai reagavo į odos priežiūros produktus ar kosmetiką?

Taip Ne Paaiškinkite……………………………………….……………………….

Kokią higieninę kosmetiką naudojate………………………………………………..………….

Kaip rūpinatės veido priežiūra namuose:. Kiekvieną dieną……………………………………………………………………… Per savaitę…………………………………………………………………………….