3 2

Turinys

Įžanga ......................................................................................Danija ......................................................................................

Socialinis verslas tarp finansinės grąžos ir socialinės vertės.............Socialinio verslo aplinka..................................................................Poveikio investavimas ......................................................................“Social Capital Fond”........................................................................Poveikio matavimas ..........................................................................Socialinio verslo aplinka..................................................................Sėkminga investicija - “Bornholms Mosteri”........................................Organizacija “Design to Improve Life” .................................................“Index award” laimėtojo pavyzdys - “What3words”.............................KPH bendradarbystės erdvė.............................................................

Norvegija ..................................................................................Socialinio verslo aplinka ir valstybinės investicijos ...........................Socialinio poveikio obligacijų metodikos taikymas................................Poveikio matavimas ..........................................................................SoCentral .......................................................................................“Semja” pilotinė investavimo programa ..............................................Poveikio matavimas ..........................................................................Ferd Social Entrepreneurs................................................................Trumpa istorija................................................................................Nauda įmonei ...................................................................................Ferd gerosios investicijų praktikos ...................................................

Suomija .....................................................................................Suomijos inovacijų fondas “Sitra” ......................................................Poveikio investavimas ......................................................................Socialinio poveikio obligacijos ..........................................................Socialinio poveikio obligacijų pavyzdys: imigrantų įdarbinimas .............

Baigiamasis žodis ........................................................................

3 557 99

1112121313

1519 19202121222527

272829333434353740

Projektą finansavo ataskaitą rengė

3

Įžanga

Kintantis socialinės ekonomikos laukas reikalauja iš naujo įvertinti aplinką, kurioje veikia

socialiniaiirįpoveikįorientuotiverslai.Socialinėsinovacijos,kuriostampalabaireikšmingos

kintant visuomenei ir augant naujiems iššūkiams, dažnu atveju nebesutelpa po tradicinių

nevyriausybinių organizacijų (NVO) ar verslo samprata. Dėl šios priežasties, suvokiant

socialines inovacijas kuriančių organizacijų vertę visuomenei, vis plačiau ieškoma įrankių,

kurie padėtų joms pasiekti užsibrėžtus tikslus, sukurti alternatyvias paslaugas ar produktus,

atitinkančiustiksliniųgrupiųporeikiusirsprendžiančiusproblemas.

Lietuvojediskusijosapiesocialinesinovacijasirsocialinįversląvykstapastaruosiusaštuonerius

metus.Nuo2012metųsparčiaipradėjoaugtisocialiniųverslųskaičius,nuo2016metųpasie-

kiamosvalstybinėsinvesticijos,išskirtinaiorientuotosįsocialiniųverslųkūrimą.Tačiauneretai

socialinioversloorganizacijosarsocialinesinovacijaskuriantysžmonėsvisdarsusiduriasu

iššūkiaisnorėdamipasiektisavoveiklaivykdytireikiamusresursus.Naujosiniciatyvosstokoja

lanksčiųfinansiniųinstrumentų,kurieleistųeksperimentuotiirįvertinti,arvertatoliauįidėją

investuoti laiką ir pinigus. Tuo metu veikiantiems socialiniams verslams yra pakankamai

sudėtingapritrauktiinvesticijasplėtraiirteikiamospaslaugosarproduktokokybėsgerinimui.

Jiemsneretaitenkalaviruotitarpskirtingųvalstybiniųfondųprioritetųirreikiamasinvesticijas

surinktiišskirtingųprojektų.

TaippatLietuvoje jaukuris laikasyrakalbamaapieviešųjųpaslaugųperdavimą, siekį į jų

teikimą įtraukti socialiniuspartnerius, tokiubūdugerinant jųkokybę ir efektyvumą.Tačiau

tokieatvejaipasitaikopakankamairetaiirsocialinėspaslaugos,kuriasgalėtųkurtisocialiniai

verslai,yrateikiamospernevyriausybiniųorganizacijųvykdomusprojektus.

Siekiantatrastiįrankius,kuriebūtųtinkamiLietuvai,šiojeataskaitojepristatomosŠiaurėsšalių:

Danijos,NorvegijosirSuomijospatirtyspoveikioinvesticijųsrityje–josapimatiekvalstybines

investicijas,tiekprivačiusfondus,papildomaiįtraukiantskirtingasparamosstruktūras,siekiant

sukurtisocialinėmsinovacijomspalankiąaplinką.

Turinys

Įžanga ......................................................................................Danija ......................................................................................

Socialinis verslas tarp finansinės grąžos ir socialinės vertės.............Socialinio verslo aplinka..................................................................Poveikio investavimas ......................................................................“Social Capital Fond”........................................................................Poveikio matavimas ..........................................................................Socialinio verslo aplinka..................................................................Sėkminga investicija - “Bornholms Mosteri”........................................Organizacija “Design to Improve Life” .................................................“Index award” laimėtojo pavyzdys - “What3words”.............................KPH bendradarbystės erdvė.............................................................

Norvegija ..................................................................................Socialinio verslo aplinka ir valstybinės investicijos ...........................Socialinio poveikio obligacijų metodikos taikymas................................Poveikio matavimas ..........................................................................SoCentral .......................................................................................“Semja” pilotinė investavimo programa ..............................................Poveikio matavimas ..........................................................................Ferd Social Entrepreneurs................................................................Trumpa istorija................................................................................Nauda įmonei ...................................................................................Ferd gerosios investicijų praktikos ...................................................

Suomija .....................................................................................Suomijos inovacijų fondas “Sitra” ......................................................Poveikio investavimas ......................................................................Socialinio poveikio obligacijos ..........................................................Socialinio poveikio obligacijų pavyzdys: imigrantų įdarbinimas .............

Baigiamasis žodis ........................................................................

5 4

5

Danija

SusitikimaiDanijojeleidosusipažintinetiksupoveikioinvestavimoalternatyvomis,tačiauir

plačiauįvertintiskirtinguspagalbosmechanizmusskirtussocialiniamsverslamsbeiverslams,

orientuotiemsįpoveikįaplinkai.VizitųDanijojemetususitikomesu:

Kai Hockerts, „Compenhagen Business School“, atsakingo valdymo švietimo akademiniu

direktoriumi,socialinioversloprofesoriumi

Anne Kjær Skovgaard,„SocialCapitalFond“,plėtrosvadove

Mette Sindet Hansen,„DesigntoImprove“,strategijųirpartnerysčiųvadove

Anne Katrine Heje Larsen,„KPHProjects“,įkūrėjairvadove

Socialinis verslas tarp finansinės grąžos ir socialinės vertės

Pirmasis susitikimas su„CopenhagenBusinessSchool“profesoriumi leidosuprastiplatesnį

socialinės ekonomikos kontekstą Danijoje. Kai Hockerts kelia fundamentalų klausimą

socialiniam verslui – kokią dalį socialinio verslo veikloje užima verslo sąvoka, t.y. kiek

socialinisverslasturirūpintisverslomodeliu,finansiniutvarumu.

Susitikimo metu Kai Hockerts pateikia automobilių dalinimosi paslaugą teikiančių dviejų

organizacijų pavyzdį ir šis pavyzdys išryškina įtampą tarp socialinės misijos ir finansinio

tvarumo.Pirmojiorganizacijasocialinįversląsukūrėsavobendruomenėje.Jossiekisbuvo,viena

vertus,mažintinaudojamųautomobiliųskaičių,tačiaudarsvarbiaujiemsbuvobendruomenės

bendradarbiavimas dalinantis įranga. Visi paslauga besinaudojantys bendruomenės nariai

įsipareigojo rūpintis automobiliu, bet kuris iš jų galėjo automobilį rezervuoti, o raktelius

pasiimtiišsavokaimyno.Šiuoatvejufinansinėgrąžanebuvoesminėveiklossąlyga.Antroji

įmonėveikląstipriaiorientavoįfinansinįtvarumąiratsiperkamumą.Bendruomenėssantykiai

nebuvojųprioritetas.Bėgantmetamsįmonėsėkmingaiplėtėsiirnukonkuravopirmąją,kadangi

pastariejinebuvopajėgūssuvaldytiišaugusiovartotojųskaičiaus,infrastruktūros.

TaippatKaiHockertskeliaklausimą,kasyrasvarbu–įmonėsstatusasarkuriamassocialinis

7 6

poveikis?Šiuoatvejugalbūtvertaorientuotisnevienįmažasorganizacijas,kuriosyrakuriamos

tam,kadspręstųtamtikrąproblemą,tačiauirįdidelesįmones,kuriomsnedidelęveiklosdalį

nukreipusįsocialiniustikslus,įmanomasukurtikurkasdidesnįsocialinįpoveikį?

Akivaizdu,kadšiuopožiūriuDanijojeyraperžengiamastradicinissocialinioversloapibrėžimas

irpereinama(arbakaikuriaispožiūriaisgrįžtama)priesocialiniopoveikioklausimo,t.y.kaip

investicijospadedakurtikuodidesnęsocialinęgrąžąirkurinvestuotiyraefektyviau.

7

poveikis?Šiuoatvejugalbūtvertaorientuotisnevienįmažasorganizacijas,kuriosyrakuriamos

tam,kadspręstųtamtikrąproblemą,tačiauirįdidelesįmones,kuriomsnedidelęveiklosdalį

nukreipusįsocialiniustikslus,įmanomasukurtikurkasdidesnįsocialinįpoveikį?

Akivaizdu,kadšiuopožiūriuDanijojeyraperžengiamastradicinissocialinioversloapibrėžimas

irpereinama(arbakaikuriaispožiūriaisgrįžtama)priesocialiniopoveikioklausimo,t.y.kaip

investicijospadedakurtikuodidesnęsocialinęgrąžąirkurinvestuotiyraefektyviau.

Socialinio verslo aplinka

KaiHockertsteigimuDanijojedaugiausiasocialiniųverslųveikiasiekdamipažeidžiamųgrupių

darbinėsintegracijos.

„Specialisterne“ įmonės pavyzdys

„Specialisterne“–taiorganizacija,kuriospavadinimotiesioginisvertimasyra„Specialistai“.

Organizacija save pristato kaip socialiai inovatyvią įmonę, kurioje didžiajai darbuotojų da-

liaidiagnozuotasautizmas.Darbuotojaidirbakaipverslokonsultantaisuprograminėsįrangos

testavimu,programavimu irduomenųsuvedimu.Paslaugos teikiamosprivačiam irviešajam

sektoriams.

Įmonėišnaudojažmonių,turinčiųautizmą,ypatumusirtalentus,kaipkonkurencinįpranašumą

ir tuo patmetu kaip įrankį, siekdama sukurti jiems kokybišką ir reikšmingą darbo aplinką.

Įmonėveikiaskirtingosepasauliošalyse.1

Remiantisšiuopavyzdžiu,KaiHockertsteigimu,labaisvarbuatrastižmogaus,priklausančio

pažeidžiamai grupei, stiprybes. Pavyzdžiui galbūt aklieji gali būti labai geri klausytojai ir

aptarnautiklientustelefonu.

Darbinės integracijos socialinių verslų atveju jie yra riboti poveikio prasme– nėra pajėgūs

didele apimtimi išspręsti problemos. „Specialisterne“ atveju, įmonė šiuo metu samdo apie

50tikslineigrupeipriklausančiųžmonių,poveikisyradidelis,tačiauribotas.ŠiuoatvejuKai

1 Daugiau informacijos: http://specialisterne.com/

9 8

Hockertsmano,kadreikiaieškotiskirtingųpartnerysčių,įtrauktisuinteresuotasšalis–tarkime,

potencialiusdarbdavius,kuriuosgalimaapmokyti,kaipįdarbintitikslineigrupeipriklausančius

asmenisirplanuotijųdarbus,siekiantdidintikuriamąsocialinįpoveikį.Tokiubūduįsidarbinti

galėsdidesnisskaičiustikslineigrupeipriklausančiųžmonių.

Danijoje yra įstatymas, kuris apibrėžia socialinio verslo organizaciją. Šios organizacijos

vadinamos socialinės ekonomikosverslu (social economyenterpirses), vienapagrindinių jų

sąlygų–nemažiaukaip60%pelnoturibūtireinvestuojamaatgalįorganizaciją.KaiHockerts

teigimu,tokiavalstybėsintervencijaturėjoneigiamąpoveikįsocialinioverslolaukui.Atsiradus

įstatymui dauguma iki tol veikusių tradicinių organizacijų persiregistravo kaip socialiniai

verslai,siekdamosgautivalstybėsparamąirlengvatas,norsjųveiklakeliaabejonių,artikraišios

organizacijosyrasocialiniaiverslai.Joteigimu,būtųlabainaudingaatliktityrimąirįvertinti,ar

atsiradusįstatymuisavivaldybėsyralabiaulinkusiosdirbtisuatitinkamaissocialiniaisverslais

vietoslygmeniu.Anotjo,taigreičiaupriklausonuopačiossavivaldosneinuobendrųjųteisės

aktų: akivaizdu, kad kai kuriuos savivaldybės ir anksčiau sėkmingai dirbo su socialiniais

partneriais,tuometukitosirpoįstatymonededatampakankamaipastangų.

KaiHockertsteigimu,socialiniaiverslaigalisukurtitiekekonominę,tieksocialinęvertęregionų

vystymuisi,todėlvienasiš„CopenhagenBusinessSchool“ateitiesprojektų,planuojama,bus

socialiniam verslui palankiausių savivaldybių reitingas. Ateityje jis gali tapti tarptautinis.

Šiuopožiūriusocialiniaiverslaibuskviečiamikurtispalankiausiosevietovėse,tokiubūdune

tik sprendžiant vietos socialines problemas, bet ir gerinant konkrečios vietovės ekonominę

situaciją.

Kai Hockerts teigimu, švietimas, aukštojo mokslo institucijos gali stipriai prisidėti prie

socialinioversloaugimo.Jisatkreipiadėmesį,kadikišiolnėraneivienosstudijųprogramos,

kuriruoštųpažangiussocialinioverslovadovus,atskiriantjųgebėjimąsukurtisocialinįverslą,

nuo gebėjimo jį vystyti ir plėtoti. „Copenhagen Business School“ ketina tokią programą

sukurti.Ikišiol„CopenhagenBusinessSchool“socialinioverslokursasyralaisvaiprieinamas

„Coursera“tinklapyje.2

2 Kursas prieinamas interenete: https://www.coursera.org/specializations/social-entrepreneurship-cbs

9

Hockertsmano,kadreikiaieškotiskirtingųpartnerysčių,įtrauktisuinteresuotasšalis–tarkime,

potencialiusdarbdavius,kuriuosgalimaapmokyti,kaipįdarbintitikslineigrupeipriklausančius

asmenisirplanuotijųdarbus,siekiantdidintikuriamąsocialinįpoveikį.Tokiubūduįsidarbinti

galėsdidesnisskaičiustikslineigrupeipriklausančiųžmonių.

Danijoje yra įstatymas, kuris apibrėžia socialinio verslo organizaciją. Šios organizacijos

vadinamos socialinės ekonomikosverslu (social economyenterpirses), vienapagrindinių jų

sąlygų–nemažiaukaip60%pelnoturibūtireinvestuojamaatgalįorganizaciją.KaiHockerts

teigimu,tokiavalstybėsintervencijaturėjoneigiamąpoveikįsocialinioverslolaukui.Atsiradus

įstatymui dauguma iki tol veikusių tradicinių organizacijų persiregistravo kaip socialiniai

verslai,siekdamosgautivalstybėsparamąirlengvatas,norsjųveiklakeliaabejonių,artikraišios

organizacijosyrasocialiniaiverslai.Joteigimu,būtųlabainaudingaatliktityrimąirįvertinti,ar

atsiradusįstatymuisavivaldybėsyralabiaulinkusiosdirbtisuatitinkamaissocialiniaisverslais

vietoslygmeniu.Anotjo,taigreičiaupriklausonuopačiossavivaldosneinuobendrųjųteisės

aktų: akivaizdu, kad kai kuriuos savivaldybės ir anksčiau sėkmingai dirbo su socialiniais

partneriais,tuometukitosirpoįstatymonededatampakankamaipastangų.

KaiHockertsteigimu,socialiniaiverslaigalisukurtitiekekonominę,tieksocialinęvertęregionų

vystymuisi,todėlvienasiš„CopenhagenBusinessSchool“ateitiesprojektų,planuojama,bus

socialiniam verslui palankiausių savivaldybių reitingas. Ateityje jis gali tapti tarptautinis.

Šiuopožiūriusocialiniaiverslaibuskviečiamikurtispalankiausiosevietovėse,tokiubūdune

tik sprendžiant vietos socialines problemas, bet ir gerinant konkrečios vietovės ekonominę

situaciją.

Kai Hockerts teigimu, švietimas, aukštojo mokslo institucijos gali stipriai prisidėti prie

socialinioversloaugimo.Jisatkreipiadėmesį,kadikišiolnėraneivienosstudijųprogramos,

kuriruoštųpažangiussocialinioverslovadovus,atskiriantjųgebėjimąsukurtisocialinįverslą,

nuo gebėjimo jį vystyti ir plėtoti. „Copenhagen Business School“ ketina tokią programą

sukurti.Ikišiol„CopenhagenBusinessSchool“socialinioverslokursasyralaisvaiprieinamas

„Coursera“tinklapyje.2

Poveikio investavimas

KaiHockertsteigimu,sunkusukurtipoveikioinvestavimomodelį,kadangisocialinioverslo

atveju yra daug skirtingų modelių, teisinių statusų, kurių rėmuose gali veikti socialinio

versloorganizacija.Taidaromodeliokūrimąirinvesticijųvertinimąitinsudėtingą,kadangi,

pavyzdžiui,kreipiantis įbankąbūstopaskolaigauti,bankai turistandartinesprocedūras,per

kuriasgaliįvertintižmogausarorganizacijoskreditingumą,josyraatliekamoskiekvienądieną

pagallabaiaiškiąmetodiką,osocialinioversloatvejutainėraįmanoma,kadangikiekvienas

atvejisyraindividualusirreikalaujaatskirovertinimo.

„Social Capital Fond“

Taiinvesticinisfondas,kurisduodapaskolasarbainvestuojaįsocialinįpoveikį3.Šiuoatveju

sakomesocialinįpoveikį,onesocialinįverslą,kadangiAnneKjærSkovgaardteigimu,jiemsne

tieksvarbusorganizacijosstatusas:artaiyrasocialinisverslas,artradicinėversloįmonė.Šiam

fonduisvarbiausiayrakonkrečiosorganizacijoskuriamassocialinispoveikis.

TaipirmasissocialiniųinvesticijųfondasDanijoje.Fondą2011metaisįkūrėirįjįpirmuosius

25mln.kronų investavoDanijos fondas„TrygFonden“.Vėliaufondasskyrėpapildomus50

mln. kronų fondo veiklai. „Social Capital Fond“ pagrindiniam investuotojui pelnas nebuvo

svarbus: jo tikslasbuvosukurtikuodidesnįsocialinįpoveikį.Kitaip tariant,„SocialCapital

Fond“siekėuždirbtitiktam,kadgalėtųtoliausėkmingaiinvestuotiįkitasiniciatyvas.Fondas

nuopatpradžiųorientuojasi įverslus,kuriekuriaalternatyviądarbinę integraciją. Jisgauna

pelnąišpaskolųpalūkanųarba,investavimoatveju,parduodantjiemspriklausančiąsėkmingai

veikiančio socialinio verslo dalį. Tinkamiausias modelis yra pasirenkamas atsižvelgiant į

organizacijosstatusą:jeitaiDanijosteisėsaktusatitinkantissocialinisverslas,fondasskolina

2 Daugiau informacijos: http://www.densocialekapitalfond.dk/en/om-os/

11 10

pinigustam,kadgalėtųuždirbtipalūkanas,ojeitradicinėversloorganizacija,dažniausiaiyra

investuojama.

Antrasis žingsnis, kurį neseniai žengė fondas, yra „Social capital fond invest“. I šį fondą

investavo skirtingos organizacijos: Europos investicijų fondas, Danijos augimo forndas

(„Vækstfonden“), Tryghedsgruppen, Novo Nordisk Fonden, Ferd Sosiale Entreprenører,

SparekassenSjælland-Fyn,HempelFonden,Færchfonden,Østifterne,FærchogDøtre,Den

SocialeKapitalfond,ManagementTeamogSeniorAdvisors.

Šio fondo lėšassiekiamapanaudoti investuojant įkomerciniusverslus,kuriekuriasocialinį

11

poveikį,tačiautaippatyrastipriaiorientuotiįkapitalodidinimą.AnneKjærSkovgaardteigimu,

tikimasi,kadšisinvestavimobūdasateityjepadėsgerintifondofinansinęsituacijąirsėkmingai

investuotiįsocialinįpoveikįdarančiasorganizacijas.

Taigi pirmuoju atveju fondas investuoja tik į verslus, kurie integruoja atskirtį patiriančius

asmenis į darbo rinką.Antruoju atveju – į produktus ar paslaugas, kurie padeda integruoti

pažeidžiamasgrupesįdarborinką.

Fondo atstovės teigimu, poveikio investavimas palaipsniui sulaukia vis daugiau tradicinių

investuotojų dėmesio, kadangi leidžia diversifikuoti investicijas į skirtingas sritis. Nors

atsiperkamumasšiuoatvejuyramažas,investicijosyrasaugesnėsneguinvestuojantįdaugelį

kitųsričių.

Poveikio matavimas

Svarbu pabrėžti, kad fondas investuoja į socialinį poveikį darbinės integracijos srityje, t.y.

organizacijas,kurioskuriaalternatyvaspažeidžiamųgrupiųintegracijaiįdarborinką.

Pačios investicijos yra tiesiogiai siejamos su kuriamu poveikiu, kadangi investuojama

nepriklausomai nuo organizacijos juridinio statuso, vertinama, kokio dydžio investicija ar

paskolayrareikalingairkokiomastosocialinįpoveikįjisukurs.

Fondoatstovėsteigimu,fondoatstovaipuikiaisupranta,kadverslai, įkuriuosfondasinves-

tuoja,sukuriakurkasdaugiauvertėsneiatsispindijųmetinėseataskaitose.Fondoatstovaiyra

sukūręduomenųbazę,kuri leidžiakiekybiškaipaskaičiuoti ir įvertinti, kokįpoveikįverslas

sukūrė, parodyti intervencijos poveikį, t.y., kas būtų, jei verslas nebūtų vykdęs atitinkamos

veiklos.Fondoatstovėsteigimu,norsįrankisirnaudingas,tačiauvisdaryraribotas–matuojatik

tiesioginįpoveikį,šiuoatvejuorientuotąįįdarbinimą.Ateityje,tobulinantmatavimometodiką,

siekiamaįtrauktidaugiaunetiesioginįpoveikįatspindinčiųkintamųjų.

13 12

Socialinio verslo aplinka

Atstovės teigimu, teisinėbazėDanijojenepadedasocialiniamversluiveiktiefektyviau.Pats

fondas,kaipirminėtaanksčiau,daugiaudėmesioteikiapoveikiui,onestatusui,apibrėžimams:

nepriklausomai ar tai socialinis verslas, ar įmonės socialinė atsakomybė, ar visą pelną

reinvestuoja,armokadividendusakcininkams,dalininkams.

Kalbantapiebendrąteisinębazę,atstovėsteigimu,norsyrasukurtiteisėsaktai,reglamentuojantys

socialinįverslą,okartuirteisinėaplinka,kuripalengvinasavivaldybiųirvietossocialiniųverslų

bendradarbiavimą, taimažaiprisidedaprie socialinioverslo aplinkosgerinimo.Kaikuriuos

savivaldybės perka iš socialinių verslų, kitos – ne. Tad socialinio verslo aplinka tiesiogiai

priklausonuoregiono,kuriameveikiama.

Sėkminga investicija – „Bornholms Mosteri“ 4

„BornholmsMosteri“–sulčiųspaudykla,įsikūrusisaulėtojeDanijossalojeBornholm,Baltijos

jūroje.„BornholmsMosteri“gaminairparduodakonegeriausiasDanijojeekologiškassultis

pagrindiniamsDanijosrestoranams.Versledirbažmonės,turintysfizinėsarpsichinėssveikatos

sutrikimus, kurie negali dirbti tradicinėje darbo vietoje. Gamyba pasižymi išskirtiniu, lėtu

procesuirgeriausiaisingredientais,leidžiančiaispasiektiaukštągalutinioproduktokokybę.

Įmonė veiklą pradėjo 2006 metais, kaip savivaldos palaikoma įdarbinimo bendrovė. 2013

metaisprojektąperėmėkeliosvietosįmonės,siekdamosplėtotiveikląirsukurtidaugiaudarbo

vietų,nesveikląvykdantvietossavivaldaitainebuvoįmanoma.

„Social Capital Fond“ pradėjo bendradarbiauti su naujai suformuota „BornholmsMosteri“

keliomiskryptimis.Fondasinvestavo3mln.Danijoskronų,taippatfondovadyboskomanda,

kartusuverslopartneriais„Accura“ir„EY“sutarėdėlbendradarbiavimo,stiprinantsocialinę

misijąatnaujintosorganizacijosstruktūrosrėmuose.

4 Daugiau informacijos: http://www.bornholmsmosteri.dk/en/

13

Organizacija „Design to Improve Life“

Organizacija kasmet organizuoja vieną didžiausių dizaino konkursų „Index award“, į kurį

pateikiama per 1400 paraiškų kiekvienaismetais.Konkursas skirtas kūrėjams, sukūrusiems

produktus,gerinančiusžmoniųgyvenimą.

Sėkminga investicija – „Bornholms Mosteri“ 4

„BornholmsMosteri“–sulčiųspaudykla,įsikūrusisaulėtojeDanijossalojeBornholm,Baltijos

jūroje.„BornholmsMosteri“gaminairparduodakonegeriausiasDanijojeekologiškassultis

pagrindiniamsDanijosrestoranams.Versledirbažmonės,turintysfizinėsarpsichinėssveikatos

sutrikimus, kurie negali dirbti tradicinėje darbo vietoje. Gamyba pasižymi išskirtiniu, lėtu

procesuirgeriausiaisingredientais,leidžiančiaispasiektiaukštągalutinioproduktokokybę.

Įmonė veiklą pradėjo 2006 metais, kaip savivaldos palaikoma įdarbinimo bendrovė. 2013

metaisprojektąperėmėkeliosvietosįmonės,siekdamosplėtotiveikląirsukurtidaugiaudarbo

vietų,nesveikląvykdantvietossavivaldaitainebuvoįmanoma.

„Social Capital Fond“ pradėjo bendradarbiauti su naujai suformuota „BornholmsMosteri“

keliomiskryptimis.Fondasinvestavo3mln.Danijoskronų,taippatfondovadyboskomanda,

kartusuverslopartneriais„Accura“ir„EY“sutarėdėlbendradarbiavimo,stiprinantsocialinę

misijąatnaujintosorganizacijosstruktūrosrėmuose.

„Index award“ laimėtojo pavyzdys - „What3words“5

Kaipteigiaidėjosautoriai,tikslumasnustatantirpranešantapiesavotiksliąbuvimovietąyra

didelisiššūkisvisamepasaulyjeirkartaisgalitaptigyvenimoarmirtiesklausimu.Pavyzdžiui,

jeižmogusgyvenalūšnynebejokioadreso,gelbėtojamsgalibūtilabaisudėtingajįrasti.

5 Daugiau informacijos arba savo vietą 3 žodžių formatu sužinoti galite: https://what3words.com/

15 14

„What3words“sprendžiašiąproblemą:programėlėjevisaspasaulispadalinamasį57trilijonus

3x3metrokvadratųirkiekvienaisekcijaipriskiriamitrysžodžiai.Kadirkuržmogusbūtų,jis

galipasižiūrėti,kuriamekvadrateyrairkokstrijųžodžių„adresas“priskirtasjobuvimovietai.

Šiaisžodžiaigalimadalintissubetkuo,kasturišiąmobiliąjąaplikaciją,argaliprisijungtiprie

žemėlapiointernete5irrastižmogų3kvadratiniųmetrųteritorijoje.Žemėlapisnaudojalengvai

įsimenamusžodžius,vietojesudėtingųGPSkoordinačių,skaičiųsistemų.

Organizacijos vertė yra labai aiški – namams ir pastatams visame pasaulyje priskiriami

alternatyvūsadresai,kuriepadedapristatytilaiškus,rastižmones,iškviestiavarinestarnybas.

Technologija leidžiastiprinti identitetą irsaugumąžmonių,kurieanksčiauapskritaineturėjo

jokioadreso.

Konkursas „Index award“ skirtas idėjoms iš viso pasaulio. Kasmet konkursas turi 50 -

60 finalininkų, iš kurių apie 30 yra kviečiami teikti paraiškas dalyvauti „Design Orbit“

akseleravimoprogramoje,kuripradėta2013metais.Tam,kaddalyvautųprogramoje,prašoma

pateiktiproduktoprototipą.Išvisųkandidatųatrenkami10atvejų,sukuriaisyratoliaudirbama.

Naujomsidėjomsaugtipadeda„Bostonconsultinggroup“.

Pasibaigus akseleratoriui organizuojamos investuotojų dienos, siekiant padėti į poveikį

orientuotomsversloorganizacijomspritrauktinaujusinvestuotojus.

Kaipteigiaatstovės,jųkomandanuolatdirbatieksuverslu,komandakuriančiaproduktą,tiek

supotencialiaisaresamaisinvestuotojais.Šiuopožiūriudidelisdėmesysskiriamasankstesnių

konkursųlaimėtojams,siekiantparodytijųaugimą,tieksocialine,tiekfinansineprasme.Taip

patorganizacijaturisavopoveikiomatavimometodiką,kuriparodo,kiekirkokiubūdužmonių

gyvenimai pagerėjo pasitelkus sukurtą produktą, kokia yra rinka, kaip veikia inovatyvus

produktodizainas.

15

„What3words“sprendžiašiąproblemą:programėlėjevisaspasaulispadalinamasį57trilijonus

3x3metrokvadratųirkiekvienaisekcijaipriskiriamitrysžodžiai.Kadirkuržmogusbūtų,jis

galipasižiūrėti,kuriamekvadrateyrairkokstrijųžodžių„adresas“priskirtasjobuvimovietai.

Šiaisžodžiaigalimadalintissubetkuo,kasturišiąmobiliąjąaplikaciją,argaliprisijungtiprie

žemėlapiointernete5irrastižmogų3kvadratiniųmetrųteritorijoje.Žemėlapisnaudojalengvai

įsimenamusžodžius,vietojesudėtingųGPSkoordinačių,skaičiųsistemų.

Organizacijos vertė yra labai aiški – namams ir pastatams visame pasaulyje priskiriami

alternatyvūsadresai,kuriepadedapristatytilaiškus,rastižmones,iškviestiavarinestarnybas.

Technologija leidžiastiprinti identitetą irsaugumąžmonių,kurieanksčiauapskritaineturėjo

jokioadreso.

Konkursas „Index award“ skirtas idėjoms iš viso pasaulio. Kasmet konkursas turi 50 -

60 finalininkų, iš kurių apie 30 yra kviečiami teikti paraiškas dalyvauti „Design Orbit“

akseleravimoprogramoje,kuripradėta2013metais.Tam,kaddalyvautųprogramoje,prašoma

pateiktiproduktoprototipą.Išvisųkandidatųatrenkami10atvejų,sukuriaisyratoliaudirbama.

Naujomsidėjomsaugtipadeda„Bostonconsultinggroup“.

Pasibaigus akseleratoriui organizuojamos investuotojų dienos, siekiant padėti į poveikį

orientuotomsversloorganizacijomspritrauktinaujusinvestuotojus.

Kaipteigiaatstovės,jųkomandanuolatdirbatieksuverslu,komandakuriančiaproduktą,tiek

supotencialiaisaresamaisinvestuotojais.Šiuopožiūriudidelisdėmesysskiriamasankstesnių

konkursųlaimėtojams,siekiantparodytijųaugimą,tieksocialine,tiekfinansineprasme.Taip

patorganizacijaturisavopoveikiomatavimometodiką,kuriparodo,kiekirkokiubūdužmonių

gyvenimai pagerėjo pasitelkus sukurtą produktą, kokia yra rinka, kaip veikia inovatyvus

produktodizainas.

KPH bendradarbystės erdvė

KPH– tai bendradarbystės erdvėKopenhagoje, gavusi apleistas patalpas iš savivaldybės ir

sėkmingai pritaikiusi jas savo veiklai. Šiuo metu bendradarbystės erdvės atstovai savo ry-

šius su savivalda siekia stiprinti veikdami kaip „Think Tank“ (organizacija, vykdanti tiek

tiriamąją, tiekpraktinęveiklą ir atstovaujanti tam tikrą sritį, kuriojeyra ekspertai), kadangi

yrasubūrędidelęskirtingųsričiųprofesionalųbendruomenę.Šiosbendruomenėsdidžiojidalis

–skirtingussocialiniusverslusarsocialinesinovacijaskuriančioskomandos.Norintystapti

šiosbendruomenėsdalimituriatitiktitamtikruskriterijus,pristatytipoveikįkurįkuriairkurį

ketinasukurtiateityje.Kiekvienasbendruomenėsnarysįsipareigojadalyvautibendruomenės

renginiuose.Taippatteikiapoveikioataskaitas,pagalorganizacijospatvirtintąformą.Atstovų

teigimu,atitinkamaveiklosataskaitayranesudėtingairjąparengtiužtrunkaapievalandą.

17 16

Bendradarbystės erdvė glaudžiai bendradarbiauja su akademikais, siekia įtraukti daugiau

studijuojančių žmonių, stiprinti bendruomenę ir joje dirbančias komandas skirtingomis

kompetencijos,didintibendrąplatformos,kaip„ThinkTank‘o,“vertę.

Organizacija siekia sukurti savo poveikio investavimo pilotinį instrumentą, kuris būdų

orientuotas į ankstyvos stadijos verslus. Siekiama sujungti Europos sąjungos ir privačių

investuotojų investicijas.Atstovų teigimu, verslomotyvacija investuoti į socialinius verslus

yradaugiausiasusijusisuįmoniųsocialineatsakomybe,kadangiekonominiupožiūriunaudos

permaža:verslui,orientuotamįsocialinįpoveikį,būdingaslėtasatsiperkamumas.Neretai

įmonėsyramotyvuotosįsteigtistipendijassocialiniamsverslininkams,kaspotencialiaikuria

papildomąvertęinvestuotojamsbeigalipadėtiatrastinaujustalentus.

Remiantispilotiniumodeliu,kaipir„SocialCapitalFond“atveju,ketinainvestuotipriklausomai

nuoorganizacijosjuridinėsformos–perpaskolasarbatampantversloorganizacijosdalininkais.

17

19 18

19

Norvegija

PoveikioinvestavimoaplinkąNorvegijojepažintipadėjo:

Sofie Furu,„SoCentral“bendruomenėsinkubatoriausirnarysčiųvadovė

Thomas Evensen,„SoCentral“vyriausiasisfinansųirtechnologijųvadovas

Tilde Hagen,Oslosavivaldybės,gerovėsirsveikatosdepartamentoatstovė

Katinka Greve Leiner,FerdSocialEntrepreneursdirektorė

Øyvind Opland, Darbo ir socialinės apsaugosministerijos,Gerovės politikos departamento

direktorius

Socialinio verslo aplinka ir valstybinės investicijos

Darboirsocialinėsapsaugosministerijosatstovo,ØyvindOplandteigimu,politiniodėmesio

socialinis verslas sulaukė 2008 metais, kai sąvoka buvo pradėta naudoti valstybiniuose

dokumentuose.

2011metaisskirtapirmojivalstybinėparama,finansavimasnevyriausybiniųorganizacijų(NVO)

vykdomomssocialinėmspaslaugoms.Norėdamagautiparamą,organizacijaturibūtiregistruota

kaipNVOirvisasgaunamaspelnasturibūtireinvestuojamasatgalįšiosorganizacijosveiklą.

Atitinkamasfinansavimasgalibūtisuprantamaskaippradinėinvesticija(angl.seedinvestment),

ši parama gali būti skiriama iki trejų metų laikotarpiui, su galimybe pratęsti dar dvejiems

metams.Atstovųteigimu,investicijosyrapakankamailanksčios,atsižvelgiamaįorganizacijos

poreikius.Pagrindinisprioritetasskiriamasskurdoirsocialinėsatskirtiesmažinimui.

Oslo savivaldybės atstovės,TildeHagen teigimu, jų atveju, daugiausia paslaugų teikia pati

savivaldybė.Daugiausiapaslaugųišsocialiniųpartneriųperkamanarkotikųprevencijossrityje.

Šiame lauke dažniausiai paslaugas teikia Osle veikiančios nevyriausybinės organizacijos,

tačiaupasakatstovės,savivaldybėlabaiatvirairbendradarbiavimuisuverslu.Taippatsiekiama

stiprintiorganizacijas,kuriospalengvintųatskirtįpatiriančiųgrupiųįsidarbinimą.

21 20

Atstovės teigimu, prie paslaugų perdavimo Oslo savivaldybė perėjo prieš 20 metų, tačiau

šiandienpastebima,kadpirkimųprocedūrosorganizavimasyrapakankamaibrangus,taippat

sunkuužtikrintiteikiamųpaslaugųefektyviąkontrolęirkartukokybę.Teigiama,kadkaikuriais

atvejaisnorėdamikontroliuotipaslaugoskokybęsavivaldybėsatstovaituripraktiškaigyventiją

teikiančiojeorganizacijoje.Todėltainepadedasutaupytisavivaldybėslėšų.

Taip patOslo savivaldybė teikia organizacijomsnedidelės apimties paramą, kuria siekiama

stimuliuotipaslaugųtiekimą.Atstovėsteigimu,šiojevietojeyralabaisveikintina,kadaparamos

prašonaujosorganizacijosarbaorganizacijosnorinčioskurtinaujas,pilotinespaslaugas.Tačiau

praktikarodo,kaddažniausiąskiriamąparamąpasiimailgusmetusveikiančios,didelėsapimties

nevyriausybinės organizacijos. Bendrai skiriama paramos vertė - 10 mln. Eur per metus.

Pagrindiniai kriterijai atrenkant organizacijas, projektus - pilietinės visuomenės įtraukimas,

organizacijosnuosavasindėlis,projektosukuriamapapildomavertė.Organizacijomsleidžiama

iš projekto metu kuriamų paslaugų ar produktų gauti papildomas pajamas (dėl to parama

nemažėja),tačiautaigalisukeltikeblumųparamosprašantkitaisfinansiniaismetais,tikėtina,

kadparamosnegautų.

Socialinio poveikio obligacijų metodikos taikymas

Šiuometuyrakuriamaspilotinisviešojoirprivataussektoriųbendradarbiavimomechanizmas,

taikantsocialiniopoveikioobligacijųmodelį,kuriopagrinduyraapjungiamossavivaldybės,

vietos verslas ir socialinis verslas. Šiuo požiūriu socialinis verslas pasiūlo sprendimą

vietovėsproblemai,įsprendimoįgyvendinimąinvestuojaverslas,osukūrussiekiamąpoveikį

savivaldybėįsipareigojasumokėtiužrezultatą(plačiausocialiniopoveikioobligacijųmodelis

pristatomaskalbantapieSuomijosir„Sitra“patirtį).Norvegijosatvejisyraišskirtinis,kadangi

siekiantdiegtiirpaskatintimodelįvalstybėje,Ministerijaįsipareigoja,pasiteisinusinvesticijai

irsukūrussiekiamąpoveikį,savivaldybeigrąžintiiki75proc.sumokėtossumos.Numatoma,

kadatitinkamaspilotastruks5metus.

21

Poveikio matavimas

Ministerijosteigimu,jieneturimodeliopoveikiomatavimuiirjisnėrataikomasjųfinansavimo

sistemoje. Siekdama gauti paramą organizacija turi įrodyti, kad yra patikima, gyvybinga,

prognozuotinumatomusrezultatus.

Oslosavivaldybėsatstovėsteigimu,teikiantparamąarperkantpaslaugasmatuojamapaslaugos

kokybė:įtraukiamasklientų,darbuotojųirsusijusiųšaliųpasitenkinimovertinimas,vykdomos

apklausos.Išgautųduomenųorganizacijaisuteikiamasbalas,pagalkurįgalimaorganizacijas

palyginti.

SoCentral

2012 metais įsikūrusi organizacija, veikia kaip nepriklausoma bendradarbystės erdvė.

„SoCentral“ save pristato kaip inkubatorių, bendruomenę, kurios siekis telkti pažangias

organizacijas, žmones, socialinius verslus, valstybines institucijas, skatinti jų dalinimąsi

žiniomisirbendradarbiavimą.

23 22

Organizacijos atstovai pabrėžia, kad jų bendruomenė įtraukia žmones iš skirtingų sektorių.

Sujungus įvairių sektorių atstovus siekiama ieškoti inovatyvių sprendimų skirtingiems

Norvegijosvisuomenėjekylantiemsiššūkiams:miestųvystymuisi,klimatokaitai,įtraukčiaiir

įvairovei.Norintystaptibendruomenėsdalimineišsinuomojapatalpas,tačiauperkanarystę.

Kiekvienąmėnesįorganizuojamidiskusijųforumaiskirtingomistemomis.Vienaspagrindinių

renginiųciklųyra„Inclusiondays“,kuriųmetukalbamaapieatskirtiessukeliamusiššūkiusir

skirtinguosesektoriuosetaikomasinovacijas,leidžiančiasdidintiįtrauktįirįvairovę.

„Semja“ pilotinė investavimo programa

„Semja“ yra programa, per kurią vystomi geresni ir plėtrai palankūsmodeliai visuomenės

problemoms spręsti ir reikšmingam socialiniam poveikiui kurti. Programa finansuojama iš

viešųjų irprivačių partnerių lėšų.„Semja“sukurtasiekiantkurti inovacijas,kuriosmažintų

socialinęnelygybęOsle.Šiuometu„SoCentral“rengiasipilotiniammodelio įgyvendinimui,

tikimasi,kadveiklaprasidės2020metais.

„Semja“modelis

23

Investuotojų valdyba–nepriklausomavaldyba,susidedantiišpartnerių,ekspertųir tikslinių

socialiniųgrupiųatstovų.

Valdymo komanda – komanda, atsakingauž lėšųpritraukimą,vystymą,poveikiovadybą ir

kasdienėsveiklosvykdymą.

Kontrolė, auditas – nepriklausomas „Semja“ socialinio poveikio ir kiekvieno socialinio

sprendimoauditorius.

Vykdančioji komanda–atitinkamąsprendimąįgyvendintiaukštąkompetencijąturintikomanda.

Kuriantprogramąnumanoma,kadveikloslaukuosejaušiandienįgyvendinamadaugsprendimų,

tačiaujųvystymuitrūkstasistemiškumoirtinkamaipaskirstytųresursų.Dalissprendimųgali

būti tvarūs ilgalaikėje perspektyvoje, pagelbėjus jų kūrėjams. Todėl „Semja“ programa iš

principosiekiasujungtivisassuinteresuotasšalisirresursus,tam,kadbūtųkuriamiilgalaikiai

irfinansiškaitvarūssprendimai.

Šiuometukuriamospirmosios,pilotinės„Semja“programospavyzdys:

Sprendžiama problema:socialinėnelygybėOsle

Busatrinkti10sprendimų,veiklavykdoma5metus,įmodelįinvestuojam100mln.Norvegijos

kronų.

Esamos situacijos analizė:

# 17proc.vaikųiki18metųOsleaugašeimose,turinčiosemažaspajamas;

# 8iš10vaikųaugančiųšeimose,turinčiosemažaspajamas,yraimigrantųtėvųvaikai;

# 40proc. viduriniųmokyklųmoksleiviųGamlebyen rajone iškrenta iš švietimo sistemos

(nebelankomokyklos);

# 50proc.moterųgyvenančiųGrorudrajoneneturidarbo.

Pagrindinėssritys,įkuriasorientuojasipilotinėprograma:įdarbinimas,visuomenėssveikata,

švietimas,kaimynystė.

Valdymo komanda, kuri šiuo atveju yra „SoCentral“, pirmiausia įsipareigoja sukurti

25 24

partnerystes su savivaldybe, valstybinėmis įstaigomis, fondais ir privačiu sektoriumi.Kartu

identifikuotijauvykdomus,tinkamussprendimus,kuriuosgalimastiprinti,rastijiemsreikiamą

finansavimąirpagalbąjuosįgyvendinant.Taippatkomandosatsakomybėyramatuoti,valdyti

iroptimizuotikuriamąsocialinįpoveikį.Galiausiai,siekiantglaudausvisųsuinteresuotųšalių

bendradarbiavimo(savivaldos,paslaugųtiekėjų,verslo),naudojantįvairiasko-dizainodizaino

metodikasieškotibūdų,kaipdidintivykdomųsprendimųefektyvumą.

Manoma, kad įgyvendinant šį modelį ir dirbant su idėjomis bus maksimizuotas kiekvieno

sprendimosocialinispoveikis,neskiekvienainiciatyvasulaukstiekfinansinės,tiekorganizacinės

pagalbos. Jei idėjos nebebus pajėgios pasiekti užsibrėžto socialinio poveikio, finansavimas

bus nutraukiamas. Todėl, kaip teigia „Semja“ ir „SoCentral“ atstovai, socialinis poveikis,

programos rėmuose, bus vertinamas taip pat atsakingai, kaip tradicinio verslo investuotojai

valdytųirvertintųsavofinansinęgrąžą.

Kas dalyvaus programoje ir į ką bus investuojama – geriausius sprendimus siūlančios

organizacijosbusatrenkamosiš„SoCentral“ inkubatoriausir jopartneriųtinklo.Kiekvienas

sprendimasbus vertinamas individualiai, atsižvelgiant į galimą socialinio poveikiomastą ir

finansinįtvarumą.Įsprendimąbusinvestuojamatikgavusinvestuotojųvaldybospatvirtinimą.

Siekiama, kad kiekvienas programoje dalyvaujantis sprendimas būtų finansiškai tvarus.Tai

gali būti pasiekiama keliais būdais: (1) galimybė sprendimą replikuoti, nepriklausomai nuo

vietovės,kurioje jisvykdomas; (2)pritaikomumasviešajamesektoriuje–sprendimągalima

integruotiįvalstybėspaslaugasarprogramas;(3)sukuriamasfinansiškaitvarusverslomodelis.

„SoCentral“ atstovų teigimu, socialinis verslas yra labai svarbus įrankis, nes leidžia kurti

modeliusspręstitiemsiššūkiams,sukuriaisviešasissektoriussusitvarkytinegali.Vistikneką

mažiausvarbuyrakurtitinklusirskatintiskirtingųsektoriųbendradarbiavimą.

25

Poveikio matavimas

Savoveikloje,plačiąjaprasme–„SoCentral“kaipinkubatoriusirbendruomenėyrasukūrusi

poveikio vadybosmodelį „SoImpact“.Atstovų teigimu,modelis yra labai paprastas, skirtas

organizacijosvertėspristatymuiirdaugiausiaparemtas„Pokyčiųteorija“.Taippatorganizacijos

atstovai pastebi, kad egzistuoja labai daug skirtingų poveikio matavimo modelių, iš kurių

kiekvienaorganizacijapasirenkajaitinkamiausiąirpritaikosavoveiklai.

27 26

27

Ferd Social Entrepreneurs

„Ferd“įsocialiniusverslusirsocialinioversloaplinkąinvestuotipradėjoprieš10metų.Įmonė

ne tik investuoja, bet kartu ir siekia gerinti socialinio verslo aplinką: Norvegijoje „Ferd“

atpažįstamikaippagrindiniaisocialinioversloaplinkoskūrėjai.Įmonėglaudžiaibendradarbiauja

suvalstybinėmisinstitucijomis,tik,jųpožiūriu,sprendimaiirpokyčiaivykstalėtai.Jietaippat

dirbakartusu„SoCentral“bendruomene.

Trumpa istorija

„Ferd“ vadovui anksčiau priklausė didžiausia Norvegijoje tabako įmonė, o jis pats buvo

vadinamastabakoprincu.Reorganizavusbendrovę„Ferd“tapovienadidžiausiųinvestavimo

įmonių Norvegijoje. Poveikio investicijos prasidėjo, kai įmonės vadovas Davose vykusio

pasaulioekonomikosforumometususitikosocialiniųverslųkūrėjus.Jįypačnustebinovienasiš

jų–entuziastas,kurisorganizavofutboločempionatusbenamiams.„Ferd“įkūrėjaspagalvojo,

kadjeišisžmogusvienasgalisukurtitokįdidelįpoveikį,kątuometgalėtųpadarytijoįmonė,

valdantitokiasdidžiuleslėšasirturintiprofesionalųkomandą.TodėlgrįžęsįNorvegijąrado2

socialiniusverslus,davėjiemslėšųirpasakė:„Aš–Jūsųinvestuotojas“.Dirbdamassušiais

socialiniais verslais jis suprato, kad „Ferd“ kompetencijas galima panaudoti tiek dirbant su

tradiciniu,tieksusocialiniuverslu.Nuotolaikobuvęs„tabakoprincas“laikomaspagrindiniu

socialinioversloveiduNorvegijoje.

Kiekvienaismetais „Ferd“ skiria 2,5mln. eurų socialinio poveikio investicijoms.Aktyviai

įtraukiamivisiįmonėsdarbuotojaiirjųkompetencijos.

29 28

Pagrindiniai investavimo kriterijai:

1. Inovatyvussprendimasvisuomenėsiššūkiams

2. Veiklapagrįstasocialiniaisrezultatais

3. Ekonomiškaitvarusverslomodelis

Taip pat svarbu:

# InvesticijosskiriamosNorvegijojeirkitoseŠiaurėsšalyseveikiančiomsorganizacijoms

# Nuolatmatuojamassocialinispoveikis

# Dirbapatikimakomanda

# Verslomodelis,yrapalankusplėtrai,lengvaiperkeliamasįkitąšalįarregioną(scalable)

Paklausta, kas yra svarbiau – ekonominė grąža ar socialinis poveikis, „Ferd“ atstovė teigė,

kadvienareikšmiškaisvarbesniskuriamassocialinispoveikis.Įmonėspagrindinissiekis,kad

organizacijos,įkuriasjiinvestuoja,kurtųvertęvisuomeneipačiosveikdamostvariai.

Investicijas „Ferd“ skiria labiau kaip paramą, tačiau elgiasi kaip investuotojas: dalyvauja

įmonėsvaldyme,stebėsenoje,konsultuoja.Įmonėsocialinioversloorganizacijomssuteikiatiek

finansinę,tieknefinansinępagalbą,pavyzdžiui,konsultuojastrateginėsplėtrosklausimais.

Nauda įmonei

Atstovės teigimu, poveikio investavimas atneša reikšmingąvertę pačiai įmonei.Visųpirma

taiyražinomumas,kadangiinvesticijosįsocialinįpoveikįleidžiapasiektididelęvisuomenės

dalį.Kartutaididinapasitikėjimąįmone–kaikitosįmonėsnoriparduotisavoorganizaciją,

poveikioinvestavimasyramatomaskaippranašumas,kuriantispasitikėjimąirskatinantisįmonę

parduotibūtent„Ferd“.Atstovęstebina,kodėlkitospanašiąveikląvykdančiosįmonėsvisdar

nesiimapoveikio investavimo.Tačiau tuo pačiu ji sutinka, kadpoveikio investavimas kelia

daugiššūkių,kadangiįmonės,įkuriasyrainvestuojama,dirbasupažeidžiamomisgrupėmis.

Taireiškia,kadbetkokianesėkmėgalibūtilabainepalankiaivertinamavisuomenėje.Tačiau

„Ferd“atvejulabaipadedaankstesnėsįmonėsvadovopatirtys.Joįsitikinimublogosnaujienos

yragreitaipamirštamos.

29

Įmonėnėralinkusikurtipoveikioinvestavimofondo,kursujungtųskirtingųįmoniųarbadar

irvalstybinesinvesticijas.Atstovėsteigimu,motyvasyrapaprastas–sutikuspriimtidaugiau

investuotojų,reiktųtarpusavyjederintiveiksmus.Šiuoatveju,„Ferd“yravienasinvestuotojas,

todėlįmonėsatstovaigaliinvestuotikurkaslanksčiauirgreičiaupriimtisprendimus.Tačiautai

nereiškia,kad„Ferd“nesiekiastiprintibendrossocialinioversloaplinkos.Organizacijaskatina

skirtingų suinteresuotų šaliųbendradarbiavimą,kadanginori stiprinti rinką iružtikrinti,kad

visossuinteresuotospusėsatliktųsavovaidmenį(ypač–valstybinėsinstitucijos).

31 30

Ferd gerosios investicijų praktikos

„Ferd“investuojaįveikląjaupradėjusiasorganizacijas,kuriosvisdaryraankstyvojestadijoje.

Organizacijos prašoma parodyti kuriamą produktą ar paslaugą, pirmuosius pardavimus,

numatomąpoveikį.Pirmuosiusmetusdirbamasuverslostrategijairpardavimais.Jeipavyksta

sukurtisantykįsusocialineorganizacija–„Ferd“investuoja.Investicijaskiriamaapytiksliai3

metams(priklausomainuoatvejo).Poveikiuimatuotiįmonėyrasukūrusisavoatskirąmetodiką.

„Forskerfabrikken“

Organizacija, kurios pavadinimas reiškia „tyrėjų gamykla“, siekia sukurti vaikams ir

jauniems žmonėms galimybes mokytis apie mokslą ir technologijas savo bendruomenėse.

„Forskerfabrikken“siūlovasaros stovyklas irpusėsdienosveiklas,kurios sukuriagalimybę

vaikams ir jauniems žmonėms dalyvauti įdomiuose ir jaudinančiuose eksperimentuose,

kuriuosvedairprižiūriprofesionalūstyrėjai.Šiųrenginiųmetukomandasiekiaskatintijaunus

žmonesNorvegijojestudijuotitiksliuosiusmokslusirtechnologijas.Organizacijataippatsiūlo

mokymusirtolimesnįšvietimątiksliųjųdalykųmokytojams.

Modelispagrįstastuo,kadstovyklosorganizuojamosvaikams,kuriųtėvaigaliužjassusimokėti,

tokiubūdu jiedalinaifinansuojapusėsdienosmokymusmokykloseneišgalinčiųsusimokėti

šeimųvaikams.

„Monsterbedriften“

31

Organizacija,kuriįdarbinabuvusiuspažeidėjus.Įmonėdarbuotojamssuteikiabendruomenę,

apgyvendinimą, pozityvią socialinę aplinką, galimybes asmeniniam tobulėjimui. Įdarbinus

žmogųirprofesionalamsnuolatjįstebint,mažiautikėtina,kadjisbuslinkęsnusižengti.

„Monsterbedriften“ specializuojasi vonios kambarių ardymo darbuose. Nuo sukūrimo

organizacijaišardėper6500vonioskambarių.Įmonėtaippatteikiasaugiasasbestošalinimoir

nuvirtusiųmedžiųšalinimopaslaugas.Kadangiverslasišskirtinaiorientuotasįjaunųvaikinų

įdarbinimą,manoma,kadtokiadarbinėveiklakartujiemspadedanukreiptienergijąnuoblogų

darbų.

Didžiausias iššūkis, „Ferd“ atstovės teigimu, kylantis socialiniams verslams, yra rinka.

Ypatingai rizikinga rinka tampa, kada pagrindinis socialinio poveikio organizacijos klientas

yravalstybė.PirkimaiorientuotiįinovatyviussprendimusNorvegijojeteisiškaiyraapibrėžti,

tačiauniekasnežinokaipjuostaikytiirtokiųpraktikųyramažai.

33 32

33

Suomija

SusitikimoSuomijojemetu,daugiausiadėmesiobuvoskirtasocialiniopoveikioobligacijoms

(social impact bonds), kadangi Suomijoje šis modelis yra bene labiausiai pasiteisinęs tarp

Šiaurės šalių ir sėkmingai vykdomas. Susitikimo metu Lietuvos delegacija, kurią sudarė

atstovai išLRFinansųministerijos,LRSocialinėsapsaugos irdarboministerijos,„Invega“,

ŠiaurėsministrųtarybosbiuroLietuvojeirNVOAvilio,turėjogalimybęsusipažintisumodelį

Suomijoje koordinuojančiu Suomijos inovacijų fondu „Sitra“ atstovu, vienu iš pavyzdinių

obligacijų fondovaldytoju, socialinioverslopaslaugų tiekėjais, investuotoju irEkonomikos

ministerijosatstovu.

35 34

Suomijos inovacijų fondas „Sitra“

Pagrindiniai Suomijos iššūkiai:

# norsSuomijayragerovėsvalstybė,atstovųteigimu,egzistuojadidelėatskirtistarpžmonių.

Taidažniausiaipriklausonuojųišsilavinimo;

# visuomenėssenėjimas–reikiadaugiausocialiniųirsveikatospaslaugų,ovalstybėsbiudžete

tamtrūkstalėšų.Pagrindinisiššūkisyratai,kadsiekiamasuvaldytijauesančiasproblemas,

vietojto,kadužkirstųkeliągresiančiomsproblemomsirkurtųgerovėsvalstybę.

„Sitra“buvoįkurta1967metais,kaipdovanavalstybeipenkiasdešimtmečioproga.Savoveiklą

fondaspradėjonuotyrimų,vėliautapoinvestuotoju,įSuomijąatnešėrizikoskapitalokonceptą.

Nuo2000metų„Sitra“orientuojasiįsocialinįpoveikįirtokiopobūdžioverslus.

Fono steigimo laikotarpiu, tam valstybė neturėjo daug lėšų, todėl tuo metu perdavė dalį

bendrovės „NOKIA“ akcijų. Nuo 1992metų „Sitra“ jokios papildomos valstybės paramos

nebegavo.UžsavoveikląfondasyraatskaitingasSuomijosparlamentui.

Pradėjusipoveikioinvestavimą„Sitra“patiinvestavoįsocialiniusirpoveikioverslus.Ikišios

dienosfondasyra investavęsper800mln.Eur.Šiuometufondas investuojadaugiau įkitus

fondusveikiančiusSuomijojeirEuropoje.

Iki šios dienos „Sitra“ turi veikiančią akseleravimo programą, kurios siekis yra stiprinti

potencialiuspaslaugųtiekėjus.

Poveikio investavimas

„Sitra“ atstovai poveikio investavimą apibrėžia kaip privačias investicijas į organizacijas,

kuriomissiekiamanetikfinansinėsgrąžos,betirsocialiniopoveikio.Tokiopobūdžioinvesticijos

galibūtiorganizuojamosskirtingomisformomis.Dėmesyspoveikio investavimuiSuomijoje

išaugo2014metais,kadabuvonuspręsta,kadreikalingasnaujaspožiūrisįprivatausirviešojo

sektoriųbendradarbiavimą.

35

Suomijos inovacijų fondas „Sitra“

Pagrindiniai Suomijos iššūkiai:

# norsSuomijayragerovėsvalstybė,atstovųteigimu,egzistuojadidelėatskirtistarpžmonių.

Taidažniausiaipriklausonuojųišsilavinimo;

# visuomenėssenėjimas–reikiadaugiausocialiniųirsveikatospaslaugų,ovalstybėsbiudžete

tamtrūkstalėšų.Pagrindinisiššūkisyratai,kadsiekiamasuvaldytijauesančiasproblemas,

vietojto,kadužkirstųkeliągresiančiomsproblemomsirkurtųgerovėsvalstybę.

„Sitra“buvoįkurta1967metais,kaipdovanavalstybeipenkiasdešimtmečioproga.Savoveiklą

fondaspradėjonuotyrimų,vėliautapoinvestuotoju,įSuomijąatnešėrizikoskapitalokonceptą.

Nuo2000metų„Sitra“orientuojasiįsocialinįpoveikįirtokiopobūdžioverslus.

Fono steigimo laikotarpiu, tam valstybė neturėjo daug lėšų, todėl tuo metu perdavė dalį

bendrovės „NOKIA“ akcijų. Nuo 1992metų „Sitra“ jokios papildomos valstybės paramos

nebegavo.UžsavoveikląfondasyraatskaitingasSuomijosparlamentui.

Pradėjusipoveikioinvestavimą„Sitra“patiinvestavoįsocialiniusirpoveikioverslus.Ikišios

dienosfondasyra investavęsper800mln.Eur.Šiuometufondas investuojadaugiau įkitus

fondusveikiančiusSuomijojeirEuropoje.

Iki šios dienos „Sitra“ turi veikiančią akseleravimo programą, kurios siekis yra stiprinti

potencialiuspaslaugųtiekėjus.

Poveikio investavimas

„Sitra“ atstovai poveikio investavimą apibrėžia kaip privačias investicijas į organizacijas,

kuriomissiekiamanetikfinansinėsgrąžos,betirsocialiniopoveikio.Tokiopobūdžioinvesticijos

galibūtiorganizuojamosskirtingomisformomis.Dėmesyspoveikio investavimuiSuomijoje

išaugo2014metais,kadabuvonuspręsta,kadreikalingasnaujaspožiūrisįprivatausirviešojo

sektoriųbendradarbiavimą.

Socialinio poveikio obligacijos

„Sitra“ yra pagrindinė organizacija Suomijoje skatinanti socialinio poveikio obligacijas ir

padedanti šį modelį pritaikyti sprendžiant skirtingus valstybėje kylančius iššūkius. Sukurti

individualųsocialiniopoveikioobligacijųmodelįvidutiniškaitrunkanuo6mėnesiųiki1metų.

Įgyvendinantmodelįkyladaugiššūkių,irpasirodošiuometulengviauprikalbintiinvestuotoją

investuoti savo lėšas, nei viešojo sektoriaus organizaciją.Nors taip pat atstovas teigia, kad

šiaidienaiinvestuotojaiyradaugiauįmonės,kuriospačiossavoveiklojeyradaugiausocialiai

orientuotos.

Šiuo metu Suomijoje yra įgyvendinama 130 socialinio poveikio obligacijų projektų, kurių

vidutinėnumatomafinansinėgrąžayra7proc.

37 36

Pagrindinės socialinio poveikio obligacijų vertės:

# Pagrindinis socialinio poveikio obligacijų tikslas yra ne sutaupyti valstybės lėšas, bet

pagerintižmoniųgyvenimokokybę.

# Socialiniopoveikioobligacijųmodelioplanavimasprasidedanenuoturimųresursų,onuo

siekiamopoveikio.

# Įrankis leidžia tiekėjamsnekonkuruoti, tačiau jungtis įkoalicijas, tokiubūduglaudžiau

bendradarbiaujanttarpusavyjeirpasiekiantefektyvesniųrezultatų.„Sitra“atstovųteigimu

jungimasisįkoalicijasbūtinas,nespavienėsorganizacijosnėrapajėgospasiektireikšmingo

poveikio,obendradarbiavimasleidžiajungtiresursusirsprendimus.

Socialiniopoveikioobligacijųmodelis

Socialinio poveikio obligacijų modelio rėmuose visų pirma yra identifikuojama problema,

kuriąnorimaspręsti,įvertinamakiekšiandienjikainuojavisuomenei,kokiorezultato,poveikio

yratikimasi,kiekbūtųgalimasutaupytiirkokiądalįsutaupytųlėšųbūtųsumokamaužpasiektą

rezultatą, poveikį. Šiame etape Suomijoje taip pat dalyvauja „Sitra“ ekspertai, padedantys

valstybinėmsinstitucijomsapskaičiuotiirsukurtimodelį.

Jį sukūrus ieškoma fondo valdytojo, kuris prisiima atsakomybę už modelio įgyvendinimą,

investuotojų paiešką. Tuomet ieškoma investuotojų: įmonių, privačių ar valstybinių fondų,

37

Socialiniopoveikioobligacijųmodelis

Socialinio poveikio obligacijų modelio rėmuose visų pirma yra identifikuojama problema,

kuriąnorimaspręsti,įvertinamakiekšiandienjikainuojavisuomenei,kokiorezultato,poveikio

yratikimasi,kiekbūtųgalimasutaupytiirkokiądalįsutaupytųlėšųbūtųsumokamaužpasiektą

rezultatą, poveikį. Šiame etape Suomijoje taip pat dalyvauja „Sitra“ ekspertai, padedantys

valstybinėmsinstitucijomsapskaičiuotiirsukurtimodelį.

Jį sukūrus ieškoma fondo valdytojo, kuris prisiima atsakomybę už modelio įgyvendinimą,

investuotojų paiešką. Tuomet ieškoma investuotojų: įmonių, privačių ar valstybinių fondų,

kurie sutiktųprisiimti rizikąuž siūlomąfinansinęgrąžąmodeliuipasiteisinus. Investuotojų

įtraukimaspadedasurinktikapitaląveiklaivykdytiirpaslaugomsišjųtiekėjųpirkti.Suformavus

finansinįfondąirraduspaslaugųtiekėjus,pradedamosteiktipaslaugostikslineigrupei.Sutartu

periodiškumunepriklausomasorganasvertina,arnumatytopoveikiobuvopasiekta.Jeitaip–

investuotojaisusigrąžinainvesticijųdalįirsutartaspalūkanas.

Vienas svarbiausiųdalykų socialiniopoveikioobligacijųmodelyjeyra rasti problematiką ir

laukąsuvokiantį,instituciškaistiprųfondovaldytoją,organizaciją,kuriyraatsakingaužprojekto

įgyvendinimą.Šiuoatvejufondovaldytojasyratarpininkastarpinvestuotojųirpaslaugųtiekėjų,

kuriųtikslasyraužtikrintinumatomąpasiektisocialinįpoveikį.Fondovaldytojasužpasiektus

rezultatus atsiskaito tiesiogiai investuotojams. Socialinio verslo išmanymas šiuo atveju yra

labaisvarbus,kadangisocialiniopoveikioobligacijųatvejuinvestuotojaijokiaformanedaro

įtakospaslaugostiekimomodeliui.Jiemspaprasčiausiatrūkstakompetencijostaiįvertinti.

„Sitros“atstovųteigimu,labiausiapasiteisinaatvejai,kaifondovaldytojuyradviejųorganizacijų

koalicija,iškuriųvienagebaužtikrintiefektyvųvaldymą,oantrojipuikiaisuprantaproblemąir

sritį,kuriojeyraveikiama.

Socialinio poveikio obligacijų pavyzdys: imigrantų įdarbinimas

VienadidžiausiųproblemųSuomijojeyradidelisprocentasbedarbiųimigrantų.Šiaiproblemai

spręsti anksčiaubuvo taikomi tradiciniai pirkimai, tačiaunesulaukusnorimopoveikiobuvo

pritaikytassocialiniųobligacijųmodelis.

Šiuo atveju „Sitra“ paskatino Ekonomikos ministeriją kurti socialinio poveikio obligacijų

modelį,kartusuministerijaišgryninoirapskaičiavosiekiamąpoveikį,suformavoužduotįfondo

valdytojui.Ministerijaskelbėpirkimąfondovaldytojui,kurįlaimėjoorganizacija„Epiqus“.

Pasirašius sutartį fondo valdytojas tapo atsakingas už investuotojų paiešką, tolimesnę

komunikaciją ir atsiskaitymą su investuotojais.Taip pat fondo valdytojas yra atsakingas už

paslaugųtiekėjus,kuriuossamdoirkartukuriamodelį.Šiuoatvejuįdarbinimomodelisbuvo

39 38

kuriamaskartusupaslaugųtiekėjais,kurieturireikiamąkompetencijąsuprastitikslinėsgrupės,

sukuriayradirbama,poreikius,beipotencialiusdarbdaviusirjųreikalavimus.

Atlygis,orientuotasįrezultatusčiapasireiškiatuo,kadvisųpirmabuvoįvardytassiekiamas

poveikis – tikslinei grupei priklausančių asmenų įdarbinimas. Šiuo požiūriumokamane už

mokymų ar kitų alternatyvių įgalinimo formų įgyvendinimą, tačiau tuomet, kada tikslinei

grupeipriklausantisasmuoįdarbinamas.Ministerijosir„Sitra“atstovaitaivadinaįdarbinimo

modeliopilotiniuprojektu.

Įproblemossprendimą investavo„Sitros“ irEuropos investicinis fondas, fondų investicijos

padėjopritrauktikeletąprivačiųinvestuotojų.Investuotojainedalyvaujaveiklosturiniokūrime,

negalidarytiįtakospaslaugųtiekimo.Dėlšiospriežastiesjiemsyrasudėtingaįvertintikokią

finansinęgrąžągausirarinvesticijapasiteisins.

Pateiktopavyzdžioatvejuinvestuotojoteigimu,sprendimąskirti investicijądaugiausia lėmė

socialinėatsakomybė.Numatomainvesticinėgrąžayra8proc., tačiautradiciškai,prisiimant

panašiąrizikąjiturėtųbūtinuo10proc.,tačiausuprasdamiirįvertindami,kadtaiyrasocialinio

poveikioinvesticija–sutinkairsumažesnesuma.Taippatšiaminvestuotojuitaiyrapirmoji

socialiniopoveikioobligacijųinvesticija,kuriaipasiteisinusjisyralinkęsinvestuotitoliau.

Taippatsvarbu,kadsocialiniopoveikioobligacijųfondovaldytojopajamostiesiogiaipriklauso

nuomodeliosukuriamopoveikio–fondovaldytojasužveiklosorganizavimąiradministravimą

papildomųlėšųnegauna,odirbatikėdamasisinvesticinėsgrąžos.Įjąjistaippatpretenduoja.

Taip pat teigiama, kad pagal nutylėjimą armoralinį susitarimą finansinė investicijos grąža

neturėtųviršyti16proc.,kadangikalbantapiesocialinįpoveikįvisųsuinteresuotųšaliųteigimu

–tainėraetiška.

39

Pagrindiniai iššūkiai kylantys pristatytam atvejui:

# reikiainvestuotiįpaslaugųtiekėjųkompetenciją;

# sudėtinga, kuomet Suomijoje buvo iš karto pereita nuo tradicinių pirkimų prie į atlygį,

orientuotąįrezultatą,kadangivėlgi–paslaugųtiekėjaitamnebuvopasiruošę;

# Ministerijaužpasiektusrezultatusmokaperiodiškai,beveikkas3metus,todėlreikalinga

didelėinvesticija.Sutrumpinusmokėjimųperiodiškumąbūtųreikalingamažesnėinvesticija,

kaspalengvintųinvestuotojųpaieškąirleistųkitaippaskirstytiinvesticinęgrąžą,taippat,

kadangiinvestuotojųpinigaibūtųnaudojamitrumpiau,leistųgalvotiapiemažesnęgrąžą

investuotojams(šiandienšisrodiklisyraapie8proc.investicijųvertės);

# poveikio vertinimui pasitelkiama kontrolinė grupė, todėl vertinimas yra pakankamai

sudėtingasirreikalaujanemažairesursų.

41 40

Baigiamasis žodis

Nors Šiaurės šalis, neretai esame įpratę matyti kaip panašias gerovės valstybes, poveikio

investavimo laukas ir taikomos priemonės, siekiant skatinti socialines inovacijas, socialinius ar į

poveikį orientuotus verslus, kiekvienoje šalyje skiriasi. Galime rasti tiek privačių, tiek valstybinių

investicijų ir skirtingus modelius, siekiant jas įsisavinti kuo efektyviau. Šiuo požiūriu, galime

įvertinti daug skirtingų praktikų ir atitinkamus modelius bandyti pritaikyti Lietuvoje.

Tačiau nors modeliai tarp šalių skiriasi, visgi galima identifikuoti keletą esminių prielaidų,

kuriuos būdingos visais ataskaitoje pristatomais atvejais:

# Poveikio matavimo instrumentai sukurti individualiai kiekvienam investiciniam ar veiklos

modeliui, siekiant kuo geriau atspindėti ne tiek kiekybinius, tačiau kokybinius rezultatus ir

kuriamą poveikį. Standartizuoti matavimo instrumentus, sutiktų ekspertų požiūriu, nėra

įmanoma.

# Atlygis, orientuotas į rezultatą (eng. payment by results). Šiuo požiūriu svarbų vaidmenį

vaidina poveikio matavimas ir investicijų logika, kuria siekiama finansus skirti kuriamai

vertei, o ne priemonių įgyvendinimui. Investicijos yra paskirstomos atsižvelgiant į tai, kokią

vertę organizacija sukurs ir ar numanoma vertė yra pakankama investuotojui, atsižvelgiant

į finansinį poreikį.

# Socialinių ar poveikio verslų, tiekėjų palaikymas, mentorystė, palydėjimas procese. Visai

atvejais yra akcentuojamos ne tik finansinės investicijos, tačiau kartu skirtingų kompetencijų

poreikis. Tai suteikiama per partnerystes su skirtingomis organizacijomis, skiriant reikšmingą

dėmesį privataus sektoriaus partnerystei, taip pat alternatyviems tinklams: bendradarbystės

erdvėms, inkubatoriams, kuriose organizacijos gali keistis skirtingais resursais, informacija

ir kompetencijomis.

# Investicijų lakstumas, individualus požiūris į kiekvieną socialinį ar poveikio verslą. Ekspertai

visais atvejais akcentuoja, kad investicijos, orientuotos į poveikį, turi būti lanksčios,

atsižvelgiant į komandos poreikius ir galimybes, tiesiogiai siejamos su kuriamu poveikiu.

Neretai vertinant ar investuoti yra pasitelkiami išoriniai ekspertai ar sudaromos valdybos,

kurios apjungia skirtingas sritis – viešąjį ir privatų sektorius, investuotojus, kai kuriais

atvejais įtraukiamos tikslinės grupės.

41