4 5

III SKYRIUSFONETIKA, KIRČIAVIMAS IR RAŠYBA 92

1. Taisyklingas ir raiškus kirčiuoto teksto skaitymas 942. Supažindinimas su kirčiuočių sistema 983. Vienaskaitos įnagininko ir daugiskaitos galininko, vienaskaitos ir daugiskaitos vietininko kirčio vietos nustatymas pagal kirčiuotę 1014. Tarptautinių žodžių kirčiavimas 1055. Kirčiavimo taisyklių taikymas 107 Ką atradote? 110 Pasitikrinkite! 112

IV SKYRIUSMORFOLOGIJA IR RAŠYBA 114

1. Stilius ir gramatinė forma. Morfologinė sinonimika 1162. Prielinksnio reikšmė, kilmė, daryba 1193–4. Jungtuko reikšmė ir vartojimas 1225. Dalelytės reikšmė ir vartojimas 1246. Dalelyčių rašyba 1277. Dalelytės ne rašyba 1298–9. Kalbos dalių gramatinių požymių kartojimas ir apibendrinimas 131

10. Kalbos dalių reikšmė grožiniame tekste 136 Ką atradote? 140 Pasitikrinkite! 142

Atradimų žemėlapis 144Priedai 145Tekstų šaltiniai 154

TURINYS

ĮVADAS FUNKCINIAI STILIAI IR KALBOS YPATYBĖS 8

II SKYRIUSIŠEITO KURSO PAGRINDŲ KARTOJIMAS IR GILINIMAS. ĮGŪDŽIŲ ĮTVIRTINIMAS 52

1. Publicistinio stiliaus tekstai 542. Daiktavardžio rašybos kartojimas 583. Būdvardžio rašybos kartojimas 634. Skaitvardžio rašybos kartojimas 665. Įvardžio rašybos kartojimas 686. Prieveiksmio rašybos kartojimas 707. Veiksmažodžio rašybos kartojimas 728. Nosinių raidžių rašyba žodžių kamiene 769. Veiksmažodžio neasmenuojamųjų formų gramatiniai požymiai ir daryba 78

10. Veiksmažodžio neasmenuojamųjų formų rašyba 8211. Dalykinis laiškas 85 Ką atradote? 88 Pasitikrinkite! 90

I SKYRIUSKALBA KAIP SOCIALINIS KULTŪRINIS REIŠKINYS 14

1. Mokslinio stiliaus tekstai 162. Administracinio stiliaus tekstai 203. Dabartinė lietuvių kalbos situacija 274. Žodžių istorija. Veldiniai ir skoliniai, archaizmai ir istorizmai 315. Naujadarai, tarptautiniai žodžiai ir terminai 356. Kalbotyros šakos 397. Dalykinių tekstų kalbos ypatybės 43 Ką atradote? 48 Pasitikrinkite! 50

APIE VADOVĖLĮ 6

88 89© „Šviesa“. Tik UPC vertintojams.

Perskaitykite dviejų tekstų ištraukas, atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis.

Donatas Sauka „Apie kaltę“

Pakaltinti kitą, kad sau pasiteisintum, nereikia daug išminties. Galbūt pasakysi, kad tai visai žmogiška – kaip žmogiškos visos ydos ir silpnybės. Ne veltui žinoma pa-sakėčia leidžia mums pasijuokti iš „nukentėjusio“ vilko, kuriam ne tiesa rūpi, o ėriuko mėsytė – kaip ir dera pagal žvėrių gyvenimo būdą. Vilkams – vilkų įstatymai, žmogui duota aukštesnė teisė – pasijuokti iš vilkiškumo. Keistas tas juokas. Jis turi aitrų, gal nelabai įsisąmonintos kaltės prieskonį. Tokios kaltės, nuo kurios nesunku pasislėpti. Už kito pečių. Ne kartą taip atsitiks, kad iškrėsta bjauri, nedovanotina šunybė, o nėra kam už ją atsakyti. Visi kal-ti: visa klasė, visa gatvės šutvė, o kartu – niekas nekaltas. Iš tiesų nemalonu, sunku prisipažinti. Geriau pasislėpti būrio viduryje. Suprask: aš ne blogesnis už kitus, ne aš pirmas pradėjau. O gal Tu imsi ir pradrįsi? Prisiimsi atsa-komybės dalį. Nenorėsi būti mažesnis už kitus. Nelengva pasiryžti? Žinoma. Visais laikais įsisąmoninti kaltę, ją prisipažinti reikėdavo save įveikti, tai visada būdavo ma-

KĄ ATRADOTE? Remdamiesi II skyriuje sukaupta

informacija parašykite dalykinį laišką.

Pasirinkite adresatą. Apgalvokite ir išdėstykite savo motyvus.

Apsvarstykite problemą ir pasiūlykite

sprendimo būdų. Pateikite svarių ir įtikinamų argumentų.

Rinkitės kalbinės raiškos priemones

atsižvelgdami į kalbėjimo situaciją ir

adresatą. Laikykitės laiško struktūros reikalavimų.

Taikykite rašybos, skyrybos taisykles,

rašykite rišliai, tinkamai vartokite

žodžius ir jų gramatines formas.

Kazys Binkis „Atžalynas“

III GIMNAZISTAS. Nors aš vakar gimnazijoj nebu-vau, bet tikėkite, draugai, kad tas mane irgi liečia tiek pat, kiek ir jus.

BALSAI.– Teisingai! Teisingai!– Tiesą sakai!III GIMNAZISTAS. Klaidos čia negali būti. Di-

rektorius aiškiai pasakė, kad pinigai dingo mūsų klasėj. Nuodugniai neištyręs, direktorius tokių dalykų netvirtins. Tad nėra abejonės, kad kaltininkas yra mūsų tarpe. Di-rektorius teisingai pabrėžė, kad šis žingsnis padarytas lengvapėdiškai, nepagalvojus apie visas pasekmes. Tad aš čia dabar kreipiuosi į tą kaltininką. Tegul jis nors dabar pagalvoja, į kokią padėtį jis nustūmė mus, savo draugus. Mes dar tarp šių sienų išbūsime trejus metus, paskui, baigę gimnaziją, taip pat už jūrių marių neišlėksime, turėsime vienas su kitu susitikti. Ir mus visą gyvenimą sekios kaip Kaino prakeikimas šis baisus įtarimas: gal štai jis apiplėšė mūsų auklėtoją.

BALSAI.– Teisingai!– Tiesą kalbi, Andriuši!III GIMNAZISTAS. Tad aš kreipiuosi į jį visos mūsų

šeštos klasės vardu: tegu jis atitaiso savo klaidą.Iš kn. Kazys Binkis, Moderniškas pavasaris

BENDRI KLAUSIMAI1. Parašykite abu tekstus siejančią temą.2. Suformuluokite pagrindinę abiejų tekstų

mintį.

1. Koks klausimas svarstomas tekste?

2. Kas yra teksto veikėjai?

3. Parašykite teksto problemą.

4. Remdamiesi tekstu ir kultūrine patirtimi paaiškin-

kite žodžių „Kaino prakeikimas“ prasmę.

5. Kokio funkcinio stiliaus šis tekstas?

Atsakymą argumentuokite.

6. Koks šio teksto žanras? Nurodykite du požymius.

Koks klausimas svarstomas tekste?

KĄ ATRADOTE?

ža didvyriškumo pamoka. <...> Nuoskauda yra silpnų-jų dalia. Kaltė – drąsiųjų ir stipriųjų prisiimta našta. Pakalbėkime apie nuoskaudą ir kaltę ne kaip apie pavienį atvejį. Tarkime: vien Tavo sąžinės reikalas, ar tą drąsuolį, kuris ryžosi prisiimti bendrą kaltę, vadinsi padlaiža, išsišokėliu, ar žavėsies juo kaip garbingu tiesos, principo žmogum.

Iš kn. Gairės

1. Kuriais asmenimis kalbama tekste? Pasakykite ir pa-grįskite citatomis.2. Kokią alegoriją panaudoja teksto autorius ir ko ja siekia?

3. Išrašykite metaforą, išvardijimą, palyginimą, frazeolo-gizmą, antitezę.4. Aptarkite, kuriuo tikslu vartojami klausiamieji sakiniai.

5. Kokia problema svarstoma tekste? Remdamiesi tekstu ir asmenine patirtimi pasamprotaukite apie šios pro-blemos aktualumą.6. Baikite sakinius.Autorius savo požiūrį išsako ... .Adresatą siekiama paveikti ... .Šis tekstas yra ... stiliaus, nes ... ir ... .

88 89

Kazys Binkis, „Atžalynas“. Režisierius Jonas Vaitkus. Spektaklio akimirkos

52 53

TYRINĖKITE.❸

ANALIZUOKITE

TEKSTĄ.

❷

PARAŠYKITE

TEKSTO SANTRAUKĄ.❺

II SKYRIUS

IŠEITO KURSO PAGRINDŲ KARTOJIMAS IR GILINIMAS. ĮGŪDŽIŲ ĮTVIRTINIMASKOKIOS PUBLICISTINIŲ TEKSTŲ KALBOS YPATYBĖS?

Ištirkite, ar tekstas atlieka publicistiniams tekstams būdingas funkcijas.

Publicistiniai tekstai atlieka dvejopą funkciją:– praneša informaciją ir– formuoja nuomonę.

PAKARTOSITE: kalbos dalių rašybos taisykles ir publicistinio

stiliaus paskirtį.

SUŽINOSITE: publicistinio teksto ir kalbos ypatybes, dalykinio laiško struktūros ir turinio

reikalavimus.

IŠMOKSITE: nurodyti teksto funkcinį stilių ir vartojimo sritį, atpažinti ir paaiškinti publicistinio stiliaus

kalbinės raiškos ypatumus, suprasti skaitomus, girdimus ar stebimus

publicistinius tekstus ir juos kritiškai įvertinti,

nurodyti publicistinio teksto temą, problemas, pagrindinę mintį,

pateikti teksto santrauką, kurdami tekstą taikyti kalbos dalių rašybos

taisykles.

KURSITE: dalykinį laišką.

ATRASITE: kas būdinga publicistinių tekstų kalbinei raiškai.

PASITIKRINSITE: ar gebate taisyklingai rašyti ir reikšti mintis.

NUMATYKITE SAVO KURIAMO TEKSTO TIKSLĄ.

❻

NUSTATYKITE SKAITOMO TEKSTO FUNKCINĮ STILIŲ.

❶

AIŠKINKITĖS PRASMES.❹

KAIP PUBLICISTINIAME TEKSTE DERA TURINYS IR RAIŠKA?Kartodami ir gilindami 7 klasės kurso pagrindus įtvirtinsite kal­bos dalių rašybos ir vartojimo įgūdžius, sužinosite, kas būdinga publicistinio stiliaus vartojimui ir kalbinei raiškai. KĄ ATRASITE, panaudosite rašydami DALYKINĮ LAIŠKĄ (žr. p. 89).

Nustatykite skaitomo teksto temą. Pasakykite problemą. Suformuluokite pagrindinę mintį. Raskite teiginius ir analizuokite, kaip jie pagrindžiami. Išsiaiškinkite nežinomas sąvokas „Dabartinės lietuvių

kalbos žodyne“, „Tarptautinių žodžių žodyne“, http://lkiis.lki.lt/ ar kituose patikimuose šaltiniuose.

Skirkite objektyvią informaciją ir autoriaus nuomonę. Informacija – tai duomenys, faktai (tikri įvykiai, atsitikimai, reiškiniai ir pan.).Nuomonė – tai autoriaus požiūris į kalbamą dalyką. Ji gali būti subjektyvi, priklausyti nuo kalbančiojo įsitikinimų.Faktai yra objektyvūs ir patikrinami. Tie patys faktai gali būti vertinami skirtingai, kartais netgi priešingai.

Raskite žodžius, vartojamus tiesiogine ir perkeltine reikšmėmis, pavyzdžiui:Vaikas išpasakoja seneliui savo paslaptis.Miškas išpasakoja visus džiaugsmus ir nelaimes, kurias patyrė tėvynė.

Sinonimai gali būti neutralūs, pavyzdžiui, arklys, ir turėti teigiamą ar neigiamą stilistinį atspalvį, pavyzdžiui, žirgas (teigamas atspalvis) arba kuinas (neigiamas atspalvis).

Įterpiniai gali atskleisti autoriaus požiūrį, pavyzdžiui: deja, savaime aišku, galbūt, be abejo, matyt ir t. t.

Teksto pavadinimas (antraštė) gali būti vartojamas tiesiogine, perkeltine arba simboline reikšme.

Santrauka – kas sutraukta, konspektas, reziumė (pavyzdžiui, knygos, disertacijos, straipsnio, paskaitos santrauka). Santraukoje rašomos tezės: tema, pagrindiniai žodžiai, problema, pagrindinė mintis, tikslas, išvados, rezultatai ar rekomendacijos.

Tezės – glaustai išdėstyti pagrindiniai pranešimo, paskaitos, referato teiginiai.

Rašymas gali būti privatusis ir dalykinis. Laiškas gali būti

– asmeninis, skirtas privačiam asmeniui,– dalykinis, kai kreipiamasi į oficialų asmenį

arba įstaigą;– atviras laiškas, skelbiamas žiniasklaidoje.

Numatykite ir išdėstykite laiško rašymo motyvus.

Komponuokite tekstą laikydamiesi laiško struktūros reikalavimų.

Pasirinkite kalbinės raiškos priemones atsižvelgdami į adresatą.

Taisyklingai vartokite kalbos dalių gramatines formas.

Laikykitės rišlumo, rašybos ir skyrybos taisyklių.

PARAŠYKITE DALYKINĮ LAIŠKĄ.❼

5352

6 7

APIE VADOVĖLĮ

Sutartiniai ženklai

Tiriamasis pamokos klausimas

Darbas grupėmis

Darbas poromis

Pamokos suvokimo klausimai

Taisyklės, sąvokos, svarbi informacija

Tekstas ir teksto suvokimo užduotys

Įdomu

Užduotys ir įsivertinimas

Informacijos paieškos užduotis

Kūrybinė užduotis, atliekama individualiai arba su draugais

Skyriaus pasitikrinimo užduotys

Įsivertinkite Atradimų žemėlapyje

Skyriaus apibendrinimas ir įsivertinimas

Kalbu ir klausausiSkaitau Rašau

TyrimasMokymosi būdas, strategija

66 67

Kas būdinga skirtingų skyrių ir poskyrių skaitvardžių rašybai?

4. SKAITVARDŽIO RAŠYBOS KARTOJIMAS

Skaitvardžius rašyti padeda jų reikšmės supratimas ir gramatinių ypatybių išmanymas.

Kiekinių dauginių skaitvardžių priesagose -eji, -eri ir kuopinių skaitvardžių priesagoje -etas rašoma e:

dveji, trejos, ketveri, penkerios, dvejetas, šešetas ir kt.

Sudurtiniai dešimčių pavadinimai sudaromi iš vienetus reiškiančių moteriškosios giminės galininko formų ir skaitvardžio dešimt, todėl viduryje žodžio išlieka pirmojo dėmens galūnė -i, -is arba -(i)as:

dvidešimt, trisdešimt, keturiasdešimt ir kt.

Kiekinių skaitvardžių nuo vienuolikos iki devyniolikos galininko linksnyje nerašoma nosinė:

perskaičiau vienuolika knygų, pasodi-nome penkiolika medelių ir kt.

Kaitomų gimine ir linksniais skaitvardžių daugiskaitos vietininko galūnių rašyba priklauso nuo giminės:

dviejuose – dviejose, penktuose – penktose ir kt.

Pagal milijonas rašoma su j: milijardas, bilijardas.

Skaitvardis pirmas, pirma turi aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio formas:

pirmesnis, pirmesnė, pirmiausias, pirmiausia.

Skaitvardis vienas ir kelintiniai skaitvardžiai turi bevardės giminės formas, jų gale rašoma -a:

prma, añtra, dešita ir kt.

Skatvardis yra savarankiška kalbos dalis, kurią sudaro žodžiai, reiškiantys skaičius.Pagal reikšmę ir gramatines ypatybes skaitvar-džiai skirstomi į kiekinius (pagrindiniùs, daugi-niùs, kúopinius, trupmeniniùs) ir keliñtinius.

Kuo skiriasi dauginių ir pagrindinių skaitvardžių rašyba?

Įsidėmėkite: dauginiai skaitvardžiai vartojami su daiktavardžiais, turinčiais tik daugiskaitą.Pagrindinio skaitvardžio trys tik vardininko linksnyje rašoma y, kituose linksniuose rašoma i.

Kaip rašomi įvardžiuotiniai skaitvardžiai?

Samplaikinių kiekinių skaitvardžių linksniuojami visi žodžiai, pavyzdžiui: dviejų tūkstančių keturių šimtų trisdešimt penkių, o samplaikinių kelintinių skaitvardžių linksniuojamas tik paskutinis žodis, pavyzdžiui: du tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt penktą.

KĄ SUPRATOTE?1. Kada vartojami dauginiai skaitvardžiai ir kas būdinga

jų rašybai? Atsakymą pagrįskite pavyzdžiais.2. Kurių skaitvardžių galininke nerašoma nosinė?

Argumentuokite.3. Kuriuose skaitvardžių įvardžiuotinių formų linksniuo-

se rašomos nosinės raidės? Pateikite pavyzdžių.

UŽDUOTYS IR ĮSIVERTINIMAS1. Skaitmenis parašykite žodžiais, kur reikia, varto-

kite įvardžiuotines formas.3 vartai, 4 metus, 5 duris, suvalgė 3/4 pyrago,

nuėjo 1/3 kelio, jaunesnis 7 metais, dalyvavo 6 varžy-bose, laimėjo 3 rungtynes, pirko 8 stakles, 1/5 grindų pritrūko dažų, plaukioja 5 ančiukų, pirkau 15 sąsiuvi-nių, susitiksime 15 valandą, šventėme Kovo 11, gydėsi 2 miesto ligoninėje, pasą išdavė 3 pasų poskyris, iš-skalbė 3 marškinius ir 2 kelnes.

2. Skaitmenis parašykite žodžiais.1. Lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girė-

no skrydis (1933) m. liepos (15)  d. (6) val. (24) min. vietos laiku iš Bèneto oro uosto Niujòrke „Lituanicos“ lėktuvu per didįjį Atlanto vandenyną nustebino pasaulį ir tėvynai-nius Lietuvojè. 2. Jie skrido (37) valandas (11) minučių. 3. (2) taurių narsuo-lių tragedija dabar pavirto visos tautos tragedija. 4. Jie žuvo prie pat tėvynės slenksčio, nepriskridę iki tikslo tik apie (650) kilometrų. 5. Čikãgoje (1935)  m. liepos (28)  d. įvyko architekto B. Koncevičiaus sukurto paminklo atidengimas. 6. Tai (7) metrų aukščio ir (12

metrų pločio paminklas, simbolizuojantis oreivybės tragizmą – nulaužtą sparną. 7. Dabar dau-giau kaip (300) gatvių, apie (30) aikščių, (18) tiltų, (8) mokyklos Lietuvojè pavadintos S. Dariaus ir S. Girėno arba „Litua-nicos“ vardais. 8. (1932) metais birželio mė-nesį S. Darius su S. Girėnu, sudėję po lygiai pinigus, už (3200) dolerių <...> nupirko <...> lėktuvą, kuriuo per (3) metus buvo skraidę apie (1000) valandų.

Iš Kazimiero Dobkevičiaus straipsnio Istorinis skrydis per Atlantą

3. Parašykite tinkamus skaitvardžius ir trūkstamas žodžių galūnes.

1. Mokslo metai prasideda rugsėjo . 2. Lietu-võs valstybės atkūrimo dieną minime Vasario . 3. Lietuvõs vardas pirmąkart paminėtas metais. 4. Motinos dieną švenčiame gegužės sekmadie-nį. 5.  lietuvišką knygą parengė Martynas Maž-vydas, ji buvo išleista metais. 6. Aš gimiau metais, mokyklą pradėjau lankyti metais. 7. Šio-je mokykloje mokausi met . 8. Mokyklą baig-siu turėdamas metų. 9. Vlnių Gediminas įkūrė

metais, dabar šiam miestui yra met .

dveji vartai

šešerios rungtynės

dvejetas sportininkų

keturiasdešimt penkias minutes

Pagal sandarą skiriami paprastieji ir sudėtiniai (sudurtiniai, sudėtiniai ir sujungti jungtuku ar prie-linksniu) skaitvardžiai.

Dauginiai Pagrindiniai

V.K.N.G.Įn.Vt.

dveji, dvejos

dvejų

dvejiems, dvejoms

dvejus, dvejas

dvejais, dvejomis

dvejuose, dvejose

treji, trejos

trejų

trejiems, trejoms

trejus, trejas

trejais, trejomis

trejuose, trejose

ketveri, ketverios

ketverių

ketveriems, ketverioms

ketverius, ketverias

ketveriais, ketveriomis

ketveriuose, ketveriose

du, dvi

dviejų

dviem

du, dvidviem

dviejuose, dviejose

trys

trijųtrims

tristrimis

trijuose, trijose

Įsidėmėkite: naudininko ir vietininko galūnėse nosinės raidės nerašomos, pavyzdžiui: baltajam, baltajai, baltajame.

Pasirinkite įdomią Lietuvõs asmenybę ir para-

šykite 120–150 žodžių žinutę į mokyklos laikraš-

tį (žr. p. 151–152). Rašydami tikslingai pavarto-

kite įvairių skaitvardžių. Laikykitės publicistinio

stiliaus reikalavimų: tikslią informaciją, faktus

derinkite su įtaigumu (žr. p. 154).

Įvardžiuotiniai skaitvardžiai turi nosines raides tų pačių linksnių galūnėse kaip įvardžiuotiniai būdvardžiai.

Vienaskaita

Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė

G.Įn.

-ąjį pirmąjį– –

-ąją pirmąją-ąja pirmąja

Daugiskaita

Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė

K.G.

-ųjų pirmųjų– –

-ųjų pirmųjų-(i)ąsias pirmąsias

p. 144

Tiriamasis pamokos klausimas

Pamokos tema

Pagrindinę pamokos medžiagą skaitykite ir analizuokite atidžiai: tai padės rasti atsakymus į klausimus ir atlikti užduotis.

Skyrelyje „Ką supratote?“ rasite klausimų, padėsiančių išsiaiškinti, ar tinkamai supratote svarbiausią pamokos medžiagą.

Užduotys ir įsivertinimas padės įtvirtinti naują medžiagą ir įsivertinti, kaip jums sekasi (Atradimų žemėlapis, p. 144).

Kūrybinė užduotis įkvėps ir paskatins pritaikyti, įsivertinti sukauptas žinias ir gebėjimus.

Skyrelyje „Sužinokite“ pateikiamos būtinos taisyklės, sąvokos, svarbi informacija ar mokymosi būdas.

144

0–10

2

Pirmyn!Kreipkitės pagalbos! Turėtumėte dar pasimokyti.

11–16

3

17–22

4

23–28

5

29–34

6

35–40

7

41–46

8

47–52

9

53–57

10

BALAI

Pažymys

PatarimaiGalite padėti

kitiems!

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Kaip sekasi skaityti?

Kaip sekasi rašyti?

Kaip sekasi kalbėti?

Kaip sekasi klausytis?

Kaip sekasi planuoti?

Kaip sekasi bendradarbiauti?

Kaip sekasi ieškoti

informacijos ir ja remtis?

Kaip sekasi vertinti kitus?

Kaip sekasi įsivertinti?

ATRADIMŲ ŽEMĖLAPIS

APMĄSTYKITE VEIKLOS SRITIS IR ĮSIVERTINKITE

Jeigu reikia, prašykite mokytojo, tėvų, draugų pagalbos.

Nuspręskite, kaip taisysite spragas ar tobulinsite savo gebėjimus.

Pildykite su mokytoju sutartos formos „Mokymosi dienoraštį“, kaupkite savo darbus.

SUTARTINĖS SPALVOS IR ĮVERČIAI

90 91© „Šviesa“. Tik UPC vertintojams.

PASITIKRINKITE!1. Įrašykite praleistas raides. Pabraukite būdvardžius.

Vaitkus iš čia nematė nei ežero, nei pakrantės me-džių, tik dangų, degant krauju ir auksu, persiliejan-t aguon , vyšni spalvom su purpurin s ir net v oletin s ruožais. Tokio sodraus, tokio r škaus dangaus sen jau nebuvo mat s. Neatitrau damas akių, Vaitkus st bėjo v sas tas spalvas ir atspalvius, jų persiliej mus, jų sodrų ir gilų susimaiš mą, žiūrėjo kaip į n stabų, beveik gen lų paveikslą ka kokioje parodoje, kur k tų paveikslų ir n ra, tik tas vienas: d džiulis, nutapytas p rmapradėm spalvom, pats šv tintis ir aplinku v ską nušv č ntis. Pasku jam pasimatė, kad tame raudonai auksin me liepsno-j me blaškosi d delis j das paukštis, k ldamas ir kri damas, p ldamas į šonus ir vėl išsklei damas sparnus, kurie tačiau Vaitkui neatrodė kaip paukščio, nes nebuvo siauri ir smail , o plat s kaip ši nosparnių ar kaip angelų arba demonų.

Romualdas Granauskas, Su peteliške ant lūpų

2. Vietoje skaitmenų parašykite skaitvardžius. Paaiš-kinkite paryškintų raidžių rašybą.

Pavasar berniukui suėjo (10) metų, o jis jau mo-kėsi (6) ___ klasėje. Ten jis buvo pats maži sias, smul -k sias, (2) didelės akys pablyškus me veidel je neatsitraukdamos žiūrėdavo į kalbančio mokytojo burną. Kai buvo (4) , motina parodė raides, parodė – ir užmir-šo, o jis atpažino j s ant sienos išklij t se laikra -či se. Mokytoja kas pus metų jį perkeldavo į aukš -t sn klasę, kad pro langą negaudyt varnų, kol kiti vaikai mok sis skaityti ar daug bos lentelės. Todėl ir baigė ją per (2) metus, o daugiau kaime nebeb -vo ko baigti. Bet mokykloje buvo kel sdešimt knygų, ir visas per tuos (2) metus jis perskaitė. (5) klasė buvo tik miestel je, o tas miestelis – už (4) kilometrų.

Romuladas Granauskas, Liūdnosios upės

3. Išrašykite neasmenuojamąsias veiksmažodžio for-mas ir nurodykite jų gramatinius požymius.

Granito paviršių dengė plonas žemės sluoksnis, apau-gęs šiurkščia žole ir jaunutėmis ūksmingomis palmėmis. Buvo per mažai žemės, kad jos išaugtų didelės, tad, vos pasistiebusios kokį dvidešimt pėdų, jos virsdavo iš šaknų ir nudžiūdavo – jų kamienai gulėjo susikryžiavę, labai patogūs atsisėsti. Tebestovinčios palmės atrodė lyg žalias stogas, iš apačios nutviekstas daugybės mirguliuojančių lagūnos atšvaitų. Ralfas užsikabarojo ant to granitinio molo ir iškart pajuto vėsą ir paunksnę; primerkęs vieną akį įsitikino, kad šešėliai ant jo kūno tikrai žali. Tada jis molu nusigavo iki pat jūros kranto ir stovėjo, žiūrėdamas į van-denį. Vanduo buvo permatomas iki dugno, visas švytėjo

nuo žydinčių jūros žolių ir koralų. Būrys mažų blizgančių žuvyčių sklandė čia į vieną, čia į kitą pusę. Lyg palietus džiaugsmo stygą, iš Ralfo lūpų išsiveržė:

– Ajai!William Golding, Musių valdovas

4. Iš sąraše pateiktų veiksmažodžių sudarykite reikia-mas neasmenuojamąsias formas ir įrašykite į tekstą.Žemai pakalnėje tyvuliavo skaidrus Udruvės ežeras, plačiai (1) tarp aplinkinių kalnų, (2) pušy-nais, ir slėnių, (3) pelkių maurais. Baltaragio malūnas buvo ant aukščiausio kranto, ir jo sparnai, (4) iš tolo pro mėlynas pušų viršūnes, sukdavosi nuo mažiausio vėjelio, kuris padvelkdavo iš ežero. Udru-vės ežero vandenys nuolatos skalavo malūno kalno (5)

šlaitą, tarytum (6) jį nugriauti su visu malū-nu. Bet pragyveno Baltaragio tėvų tėvai, ežeras visą laiką skalavo pakrantę, o malūnas vis stovėjo kaip (7) ant pakriūtės, jo sparnai sukosi, ir jis nuolatos ūžė. Tas jo ūžimas susiliedavo su ežero murmėjimu į vieną (8) gaudesį, kuris užkerėdavo savo paslaptingumu.

Kazys Boruta, Baltaragio malūnas

Veiksmažodžiai: apaugti, apgriūti, išsišakoti, norėti, stovėti, svaiginti, šmėkščioti, užtraukti.

5. Išrašykite a) asmenuojamąsias veiksmažodžių for-mas, nurodykite jų nuosaką, laiką (jei turi); b) neas-menuojamąsias veiksmažodžių formas, pasakykite, kuri tai forma, nurodykite dalyvių rūšį ir laiką.

Juk gimsti iš visos istorijos, ir nesvarbu, kas tu būtum. Tavo atsiradimas galėjo priklausyti nuo kokio nors seniai buvusio mažmožio, nuo pirmykščių žmonių sėkmingai sumedžioto žvėries, protėvių kelionės Eurãzijos stepėmis, išdegintoje miško proskynoje pasistatyto būsto, Žalgirio mūšio, net ir nuo to, kas vyko Egiptè, senojoje Grakijoje, Ròmoje, viduramžių Euròpoje, kas veikė per visas mūsų krašto okupacijas, pagaliau, kad kare liko gyvas senelis, kad jis tuo, o ne kitu metu grįžo, kad gimė mama, o kita-me kaimo gale – būsimas mano tėvas.

Čia reikėtų viską surašyti, kad galėtum susekti, kaip per visą istoriją neaprėpiamomis geografinėmis ir laiko erdvėmis keliavo tas vienintelis atsitiktinumo genas, kuris vieną kartą praregėjęs pasaulį pravirko ir kuriam Kalnùjų bažnyčioje, kur dabar buvusio altoriaus vietoje auga tik medis, buvo suteiktas vardas: Marcelijus Teodo-ras (gr. Dievo duotas).

Marcelijus Martinaitis, Mes gyvenome

6. Pagrįskite, kad penktos užduoties tekstas publicisti-nio stiliaus: apibūdinkite turinį ir raišką nurodydami po du būdingus požymius.

II SKYRIAUS

ĮSIVERTINIMO TESTAS

0–10

2

Pirmyn!Kreipkitės pagalbos! Turėtumėte dar pasimokyti.

11–21

3

22–28

4

29–35

5

36–42

6

43–49

7

50–56

8

57–63

9

64–70

10

BALAI

Pažymys

Patarimai

Atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis.

Išties šimtmetis, apie kur kalbame, yra patingas. Ir labai svarbu nepamiršti sta telėti bent

akimirką, kad suvo tume, aprėptume, pabandytume į1sis moninti jo reikšmingumą. <...>

Ne taip sen perskaičiau ir išstudijavau Maironio lietuvių2 literatūros muziejaus pareng3tus

ir išleistus gražius Kazio Bradūno ir Antano Vaičiulaičio ar yvų albumus, iš kurių juste4 junti

u plūstantį to didži lio noro būti savimi jausmą. Man įstab tai, kad žmonių, didži ją savo

gyvenimo dalį praleid sių Vãšingtone, Báltimorėje, Čikãgoje, Ròmoje, Vatikanè prie Popiežiaus

Sosto, k ryboje teatrasi šieno pradalge5s, vidurnakt prie Šeimenõs, Alvto atlaidus, Kybártų

geležinkelio stotį ar mažą čypsintį žvirbliuką. Vadinasi, išt sus dešimtmečius prisiminim se

tematyti gimtojo krašto vaizdai veikė stipriau ir b vo kur kas ryškesni už svetur regėtą tikrovę.

K riniuose i augotas netgi savas žodynas – tarmybės, retos žodžių formos, ištiktukų žaismė.

Tiesio stebina, kaip tai pavyko padaryti gyvenant v siškai kitakalbėje aplinkoje. Tai ir yra

dvasios, savos prigimties stiprybė, kurių mums nepavyko nei nutildyti, nei išsižadėti.

Sakoma, kad sunkios patirt s sustiprina ir užgr dina. Tik patek s į kritišką situaciją žmo-

gus tarsi a bunda, pakyla ir suranda sav dar neregėtų galių. Pra jęs šimtmetis kupinas

kaip niekad skaudžių patirčių, išbandy6mų mums kaip tautai, bet čia pat negalime nepastebėti,

ir kokios stiprybės jis suteikė mums, kaip našiai ir sparčiai br ndino patr otizmą, tylų pasi-

priešinimą ir tikr jį mentalitetą.

Pagal str. Rašytoja D. Opolskaitė: be stipraus kalbos instrumento

neturėsime tikrosios savos literatūros

1. Paaiškinkite skaitmenimis pažymėtų raidžių rašybą.6 balai

2. Įrašykite praleistas raides.

30 balų

3. Paryškintus žodžius išnagrinėkite žodžio dalimis.8 balai

4. Pabrauktus žodžius išnagrinėkite morfologiškai (žr. p. 147–149) 9 balai

5. Paaiškinkite didžiųjų raidžių rašybą tekste.4 balai

6. Parašykite teksto temą.

1 balas

7. Kokia problema svarstoma tekste?

1 balas

8. Kuriais asmenimis kalbama tekste? Argumentuokite.6 balai

8. Kokiu kultūros pavyzdžiu remiasi autorė? Atsakykite savais žodžiais. 1 balai

9. Pacituokite po epiteto ir palyginimo pavyzdį.2 balai

10. Išrašykite sakinį, kuris nusako pagrindinę teksto mintį.1 balas

11. Nurodykite teksto funkcinį stilių.

1 balas

Iš viso 70 balų

nepamiršti sta telėti bent

moninti jo reikšmingumą. <...>

literatūros muziejaus pareng3tus

kuriųkurių just juste4 junti

tai, kad žmonių, didži ją savo

nepamiršti sta telėti bent

Ar esate patenkinti savo pasiekimais?Jeigu ne, mokytojo, tėvų ar draugų padedami išsiaiškinkite, ką ir kaip reikėtų patobulinti, ką išmokti.

Galite padėti

kitiems!

90 91

Panagrinėkite įvadinę skyriaus atlanką – sužinosite, ko mokysitės, ką kartosite, kursite, pasitikrinsite.

Įsivertinimo liniuotė leis aiškiai pamatyti, kiek pasiekta, kas nepavyksta. Rasite patarimų, kaip derėtų pasielgti.

Pateikiamas skyriaus tiriamojo darbo planas ir patarimai.

Skyriaus įsivertinimo

testas

Skyriaus apibendrinamosios praktinės užduotys

Kasdienis veiklų apmąstymas, nuolat pildomas „Mokymosi dienoraštis“, Atradimų žemėlapis, žr. p. 144, parodys jūsų pasiekimus, padės kelti mokymosi tikslus, gerinti rezultatus.

Skyriui apibendrinti ir įsivertinti pateikiamos esmines kalbinės veiklos sritis (skaitau, kalbu, klausausi, rašau) aprėpiančios užduotys.

p. 144

Mieli aštuntokai,

ketvirtus metus serijos „Atrask“ lietuvių kalbos vadovėlis kviečia Jus mokytis tyrinėjant, taikyti įgytas žinias atliekant praktines užduotis ir įsivertinti savo pa-siekimus. Užduočių pobūdį nurodo sutartiniai ženklai. Vadovėlį sudaro dvi knygos. Pirmoje dalyje susipažin-site su kalbotyros šakomis, žodžių istorija ir dabartine lietuvių kalbos situacija, tyrinėsite dalykinių, publicis-tinių, meninių tekstų kalbos ypatybes. Pakartosite ir įtvirtinsite išmoktų kalbos dalių rašybą. Susipažinsite su kirčiuočių sistema, lavinsite taisyklingo kirčiavimo ir tarties įgūdžius. Mokysitės jungtuko, prielinksnio, dale-lytės vartojimo ir rašybos. Atrasite, kas yra morfologiniai

sinonimai, koks jų ir kalbos dalių vaidmuo tekste, kursite įvairių tipų, stilių, žanrų tekstus.

Antroje dalyje mokysitės sintaksės ir vientisinio sakinio skyrybos. Tyrinėsite žodžių junginių ryšius, mokysitės at-pažinti sakinio dalis ir jas skirti. Gilinsite viešojo kalbėjimo įgūdžius. Atrasite, kaip kuriant tekstus panaudoti informa-cines technologijas. Išmoksite skirti faktą ir nuomonę, rasti tinkamų argumentų ir kurti įvairaus tipo tekstus.

Autorės viliasi, kad vadovėlis padės Jums išmokti tai-syklingos ir gražios lietuvių kalbos, kuri bus tvirtas pagrin-das mokytis toliau ir leis laisvai reikšti savo mintis.

Linkime sėkmės!

Skyrelyje „Įdomu“ rasite papildomos informacijos duota tema.

15

TYRINĖKITE IR KAUPKITE INFORMACIJĄ.

❸

KAS BŪDINGA DALYKINIAMS TEKSTAMS?KĄ ATRASITE mokydamiesi šio skyriaus pamokų, panaudosite rengdami PRISTATYMĄ (žr. p. 49).

❶ Kur ieškoti tikslingos informacijos?❷ Kokį šaltinį pasirinkti?❸ Kaip patikrinti, ar informacijos šaltinis patikimas?❹ Kokiais kriterijais vadovautis ieškant informacijos

internete ir ją atsirenkant?❺ Kaip tinkamai nurodyti informacijos šaltinį?❻ Kaip cituoti šaltinius?

❶ Numatykite tikslą – ką norėsite padaryti, pavyzdžiui, palyginti pasirinktus skirtingų stilių tekstus.❷ Suformuluokite savo probleminį klausimą, pavyzdžiui, kokie yra mokslinių ir administracinių tekstų skirtumai ir (ar) panašumai?❸ Išskirkite pasirinktos temos aspektus, pavyzdžiui, mokslinių ir administracinių tekstų turinio ir raiškos skirtumai ir (ar) panašumai. ❹ Numatykite tyrimo etapus, kokias veiklas, kada ir kaip atliksite.

PRISIMINKITE, KAIP KAUPIAMA IR SISTEMINAMA INFORMACIJA.

❶

PLANUOKITE.

❷

14

SAVO NUOMONĘ TINKAMAI ARGUMENTUOKITE.

❼

SAVO NUOMONĘ TINKAMAI ARGUMENTUOKITE.

❺

DARYKITE IŠVADAS IR KURKITE TEKSTĄ.

❹❶ Pasvarstykite, ką atradote tyrinėdami ir kuo tas

tyrimas jums naudingas.❷ Kurkite tekstą – tiriamojo darbo pristatymą.❸ Laikykitės tinkamos struktūros – įžanga, dėstymas

ir išvados; kiekviena nauja mintis dėstoma naujoje pastraipoje; kiekvieną pastraipą sudaro teiginys, argumentas ir išvada.

❹ Sukurtą tekstą garsiai perskaitykite ir redaguokite.

❶ Pateikiant tyrimo rezultatus būtina argumentuoti savo teiginius.❷ Argumentai turi būti įtikinami ir įtaigūs.❸ Argumentų gali būti įvairių rūšių: faktai, pavyzdžiai, statistiniai

duomenys (gali būti pateikiama schemų, diagramų, lentelių), rėmimasis autoritetų nuomonėmis (visuotinį pripažinimą turinčio asmens ar institucijos nuomone), dokumentai, citatos.❹ Būtina nurodyti informacijos šaltinį.

❶ Dalykiniam stiliui būdingas dalykinis tikslumas, glaustumas, objektyvumas, nuoseklumas ir aiškumas.

❷ Dalykinio stiliaus tekste nedera vaizdingumas ir emocionalumas.❸ Dalykiniu stiliumi parašytame tiriamajame darbe

vartojami terminai ir tarptautiniai žodžiai.

Pagal kn. Regina Koženiauskienė, Retorika: iškalbos stilistika; Zita Nauckūnaitė, Teksto komponavimas, rašymo procesas ir tekstų tipai

❶ Išsiaiškinkite, kas būdinga mokslinio ir administracinio stilių tekstams.

❷ Panagrinėkite ir palyginkite tyrimui pasirinktų dalykinių tekstų turinį (temą, problemą, pagrindinę mintį) ir raišką (stilistines ir leksines ypatybes).

❸ Patyrinėkite, kiek ir kokių pasirinktuose tekstuose yra veldinių, skolinių, archaizmų, istorizmų, naujadarų, tarptautinių žodžių, terminų. Kokia jų kilmė, reikšmė, vartojimo paskirtis?

❹ Išsiaiškinkite, kokių yra terminų, naujadarų žodynų, kaip jais naudotis.

❺ Pasvarstykite, kokios kalbotyros šakos prisideda prie dalykinio stiliaus norminimo. Kaip dabartinė lietuvių kalbos situacija veikia dalykinį stilių?

❻ Pasirinktu būdu nuosekliai kaupkite reikalingą informaciją.

PAKARTOSITE: kaip ir kur ieškoti informacijos bei ją

tikslingai panaudoti.

SUŽINOSITE: kas būdinga moksliniams ir

administraciniams tekstams, kaip gimsta ir miršta žodžiai, ką tiria įvairios kalbotyros šakos.

IŠMOKSITE: tyrinėti dalykinius tekstus, lyginti mokslinį stilių su administraciniu.

KURSITE: pristatymą apie dalykinių tekstų kalbos

ypatybes.

ATRASITE: kuo ypatingi ir svarbūs yra dalykiniai tekstai, kaip pristatant dalykinio stiliaus darbą tinkamai

pasirinkti argumentus ir kalbinę raišką.

PASITIKRINSITE: ar gebate įžvelgti ir apibūdinti dalykinių tekstų ypatybes, kurti tekstą dalykiniu stiliumi.

I SKYRIUS

KALBA KAIP SOCIALINIS KULTŪRINIS REIŠKINYSKAIP KURIAMI DALYKINIAI TEKSTAI?

❶ Laikykitės taisyklingos kalbos reikalavimų ir atsižvelkite į situaciją bei adresatą:

kalbėkite dalykiniu stiliumi, objektyviai; mokslinę informaciją pateikite patraukliai ir suprantamai; pasirinkite tinkamą laikyseną, gestus, mimiką.

❷ Jeigu darbui pristatyti parengsite skaidres, jose turi būti tik pagrindinės tezės ir iliustracijos (lentelės, diagramos, schemos ir pan.).

❸ Negalima į skaidres sukelti viso teksto ir jo skaityti.

PAISYKITE DALYKINIO STILIAUS KALBOS REIKALAVIMŲ.

❻

15

16 17

Kaip sužinoti objektyvią tiesą apie pasaulį?

1. MOKSLINIO STILIAUS TEKSTAIViską pasaulyje tiria tam tikrų sričių mokslininkai: kosmologai – visatą, sociologai – visuomenę ir žmonių santykius, biologai – gyvąją gamtą, jos dėsnius ir pan. Visi mokslai turi daugybę šakų ir atšakų. Kiekvienos srities mokslininkų tyrinėjimai, užrašyti moksliniu stiliumi, vartojant tai sričiai būdingus terminus, yra móksliniai tèkstai.

Kokios stilistinės ypatybės būdingos moksliniam tekstui?

Iš kur sužinoti, kas yra dirbtinis intelektas?

Mókslinis stlius – tai vienas iš funkcinių kalbos stilių, kuriuo rašomi moksliniai tekstai: straips-niai, disertacijos, vadovėliai, monografijos ir kt. Moksliniuose tekstuose iškeliamos ir pagrin-džiamos problemos, svarstomos įvairios mokslinės hipotèzės1, pristatomi moksliniai tyrimai ir pan.

Dalykinis tikslumas, vienareikšmiškumas

Vartojami ženklai, simboliai, skaičiai, lentelės, schemos, brėžiniai, diagramos, išnašos, nuorodos, citatos – visa tai reikalinga kuo tiksliau informacijai perteikti.

Glaustumas Tikslus tekstas – tai glaustas tekstas. Minties tikslumas ir aiškumas nukenčia, kai ją perteikiant vartojama per daug žodžių.

Objektyvumas Mokslinis tekstas yra nuasmenintas, jame vengiama subjektyvumo, daugiaprasmiš­kumo, metaforiškumo, emocingumo, asmeninio vertinimo ir nuomonės.

Nuoseklumas ir logiškumas Tolesnės mintys turi logiškai išplaukti iš pirmiau išdėstytų minčių.

Išsamumas ir aiškumas Tekstas turi būti išsamus, skaitytojui ar klausytojui aiškus ir suprantamas.

Kas būdinga mokslinio stiliaus leksikai?

Mokslinė kalba turi kuo tiksliau išreikšti mintį, to-dėl vengiama daugiareikšmių žodžių. Jai būdingas abs-traktumas: daug daiktavardžių, kurie žymi abstrakčias sąvokas, taip pat abstrakčius požymius žyminčių būdvardžių ir abstrakčias būsenas reiškiančių veiksma-žodžių. Parenkami būtent tos mokslo srities terminai, dažni tarptautiniai žodžiai. Plėtojantis mokslui ran-dasi naujų sąvokų, todėl daugėja ir naujadarų.

Mokslinio stiliaus teksto tyrinėjimo pavyzdys

Įsidėmėkite, kad moksliniam stiliui visiškai nebūdingi vaizdingumas ir emocionalumas.

Pirmiausia išsiaiškinama teksto vartojimo sritis.

Kokiai mokslo sričiai priklauso tekstas: geografijai, istorijai, biologijai ar kt.? Koks teksto žanras: straipsnis, pranešimas, paskaita, tyrimo analizė ar kt.? Kur jis pateikiamas: žinyne, enciklopedijoje, vadovėlyje ar kt.?

Paskui aptariamas teksto turinys. Kokia teksto tema, problema, pagrindinė mintis?

Tada nustatoma teksto funkcija. Koks teksto tikslas? Jeigu tikslas yra perteikti tikslią, objektyvią dalykinę informaciją, ją grindžiant faktais, skaičiais, tyrimų duomenimis, tai teksto funkcija – komunikacinė (pranešimo, informacijos perdavimo), o adresatas – žmonės, besidomintys konkrečia mokslo sritimi.

Galiausiai aptariamos stilistinės ir leksinės teksto ypatybės.

Kokia kalbinė teksto raiška?

Ežerų vandens lygis nuolat kinta. Žiemą visi Lietuvõs ežerai užšąla, anksčiau – seklieji, turintys mažas šilumos atsargas. Storiausias ledas (Dùsios ežere 1954 m. jis siekė 78 cm) būna vasario pabaigoje–kovo pradžioje. Limno-loginė žiema (kai ežeruose yra ledo) trunka vidutiniškai 118 dienų. Ledas ištirpsta vidutiniškai balandžio 10–15 dienomis, ir prasideda limnologinis pavasaris, trunkantis tol, kol vandens paviršiaus temperatūra pasiekia 10 °C. Ilgiausias yra vasaros sezonas, kai vandens paviršiaus tem-peratūra aukštesnė kaip 10 °C (apie 152 dienos).

Pagal https://www.vle.lt/Straipsnis/Lietuvos-ezerai-117602

1 Hipotèzė – 1) vienas mokslinio pažinimo būdų; hipotèzės kuriamos tada, kai turimos mokslo žinios neįstengia paaiškinti kokių nors faktų; 2) nelabai tvir­tas spėjimas, neargumentuotas faktų aiškinimas.

Kaip tyrinėti mokslinio stiliaus tekstą?

1 Kárstas – reiškinys, kai dėl tirpstančių uolienų po žeme susidaro tuštumos.2 Galnės morènos – tai morenos (ledyno atneštų uolienų sankaupos), likusios vietoje,

kur toliausiai siekė ledyno liežuvis ar kraštas.

Lietuvos ežerai

(Ištrauka iš straipsnio „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“)

Natūralūs paviršinio vandens telkiniai užima 1,4 % Lietuvõs teritorijos (apie 920 km2). Iš viso yra apie 6000 natūralių (ledyninės, karstinės1 ir upinės kilmės) ežerų. Lietuvojè vyrauja maži ežerėliai: didesnių kaip 0,5 ha yra 2850; 150 ežerų, didesnių kaip 100 ha, su-daro 65 % bendro ežerų ploto. Didžiausi ežerai telkšo ledyno išgulėtose ir galinių morenų2 patvenktose dubu-mose. Tik 20 % Lietuvõs ežerų yra gilesni kaip 20 metrų. Giliausias Lietuvõs ežeras – Tauragnas.

Spindžiùs – vienas žaliųjų ežerų, dėl jame gyvenančių

dumblių saulės šviesoje vanduo įgauna ryškiai žalią atspalvį.

Asvejà – ilgiausias Lietuvõs ežeras: jo ilgis siekia 29 km.

Turinys (tema, pagrindinė mintis)

Vartojimo sritis

Stilistika

Kalbinė raiška

Kada tekste reikalingi ženklai, simboliai, schemos?

17

48 49

Perskaitykite „Visuotinėje lietuvių enciklopedi joje“ spausdinamo Kazimiero Baranausko straipsnį „Vilkas“ ir Lietuvõs Respùblikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ištrauką, atsakykite į klausimus.

I tekstas

Vilkas

Vilkas (Canis lupus) – šuninių (Canidae) šeimos žinduolis. Paplitęs Eurãzijoje ir Šiáurės Amèrikoje. Kū-nas 105–160 cm ilgio, 25–54 kg (iki 75–86 kg) masės, aukštis ties pečiais 60–85 cm, uodega 25–50 cm. Patelės dažniausiai mažesnės. Pilki, rečiau balti, juodi, rudi. Priekinės kojos penkiapirštės, užpakalinės – keturpirštės. 42 dantys, iltys gerai išsivysčiusios. Gyvena poromis, šeimyninėmis grupelėmis. Žiemą buriasi į gaujas po 5–7 (iki 36) vilkų. Bendrauja mimika, kūno poza, urzgimu, staugimu (girdėti už 10–16 km) ir uosle. Vyraujantis patinas ženklina gaujos teritoriją. Ak-tyvus sutemus ir naktį. Medžioja gaujomis. Puola kanopinius, kiškiažvėrius, graužikus, naminius gyvūnus (dažniausiai rudenį, mokant jauniklius medžioklės). Minta ir vabzdžiais, paukščiais, re-čiau vaisiais, uogomis, maita. Rujoja gruodį–kovą. Nėštumas 62–75 d., veda 1–14 (dažniausiai 4–6) aklus 300–500 g jauniklius. Praregi 9–12 dieną. Paaugusiems vilkiukams maisto atryja visi gaujos nariai. Subręsta 2–3 m.; laisvėje gyvena iki 13 (dažniausiai 4–6), nelaisvėje – iki 20 metų. Vil-kas yra naminių šunų vienas protėvių. Kryžminasi su šunimis, kojotais. Lietuvojè vilkų ypač daug buvo 17 a. ir 19 a. pradžioje, vėliau dėl medžio-klės jų labai sumažėjo. 2012 m. valstybiniuose miškuose ir rezervatuose buvo apie 250 vilkų

https://www.vle.lt/Straipsnis/vilkas-107680

II tekstas

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas (ištrauka)

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis1. Šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių insti-

tucijų kompetenciją* užtikrinant gyvūnų, kaip juslių bū-tybių, gerovę ir apsaugą, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir filialų pareigas gyvūnų apsaugos ir gerovės srityje, bepriežiūrių gyvūnų gerovę ir apsaugą, humaniš-ko* elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigia-mo poveikio ir būtų užtikrintas žmonių saugumas.

6 straipsnis. Gyvūnų laikymasKiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūri-

mas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją* ir elgseną atitinkan-čiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuo-jančių* teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų kelia-mas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

11 straipsnis. Gyvūnų vežimasGyvūnai turi būti vežami taip, kad kelionės metu ne-

susižalotų, nepatirtų nereikalingo streso* ir būtų užtikrin-tas jų saugumas. Transporto priemonių konteineriai*, kuriuose vežami gyvūnai, turi būti pakankamo ploto ir aukščio, atsižvelgiant į gyvūnų rūšį, dydį ir planuojamos kelionės pobūdį.

KĄ ATRADOTE?

Remdamiesi I skyriuje sukaupta informacija pristatykite savo atradimus.KAS BŪDINGA DALYKINIAMS TEKSTAMS? Jūsų pristatymas – jūsų tyrimo rezultatas. Pristatymas turi būti parengtas dalykiniu stiliumi. Įžangoje pristatykite savo darbo pavadini­mą, temą, tikslą ir uždavinius. Aptarkite ir lyginkite du dalykinio stiliaus (mokslinio ir administracinio) tekstus.

Dėstyme pristatykite tirtų dalykinio stiliaus tekstų vartojimo sritį, turinį (temą, problemą, pagrindinę mintį), funkciją (paskirtį), stiliaus ypatybes, kalbinę raišką. Išvadoje argumentuotai pateikite tyrimo rezultatus:• kas būdinga dalykiniams tekstams?• ką atradote tyrinėdami tekstus ir kuo tie atradimai jums

naudingi?• kodėl verta mokėti kurti dalykinius tekstus ir atpažinti jų ypatybes?

Pabaigoje nurodykite šaltinius (žodynus, duomenų bankus ir pan.), kuriais naudojotės. Kalbėkite aiškiai ir sklandžiai.

1. Koks šio teksto funkcinis stilius? Atsakymą argumentuokite.2. Pasakykite šio teksto vartojimo sritį, turinį, funkciją.3. Kokios šio teksto stiliaus ypatybes? Atsakymą pagrįs­kite pavyzdžiais.4. Išrašykite po du tarptautinius žodžius ir profesinius terminus, paaiškinkite jų kilmę ir reikšmę (naudoki­tės „Tarptautinių žodžių žodynu“ (www.zodziai.lt) ir Lietuvõs Respùblikos terminų banku (http://terminai.vlkk.lt/)).

5. Remdamiesi tekstu savais žodžiais apibūdinkite vilkų savybes ir gyvenimo būdą.6. Dirbdami grupėmis pasamprotaukite „Kodėl žmogus bijo vilko?“:

• remkitės perskaitytu tekstu ir papildomais šalti­niais, pavyzdžiui, straipsniais Gamtos apsaugos aso­ciacijos tinklaraštyje „Baltijos vilkas“ (www.vilkai.lt);• užrašykite svarbiausius teiginius ir argumentus;• suformuluokite išvadą ir pasidalykite atradi­mais su bendraklasiais.

1. Koks šio teksto funkcinis stilius? Atsakymą

argumentuokite.

2. Pasakykite šio teksto vartojimo sritį, turinį, funkciją.

3. Kokios šio teksto stiliaus ypatybės? Atsakymą pa­

grįskite pavyzdžiais.

4. Išsiaiškinkite žvaigždutėmis pažymėtų žodžių

kilmę ir reikšmę (naudokitės „Tarptautinių žodžių

žodynu“ (www.zodziai.lt) ir Lietuvõs Respùblikos

terminų banku (http://terminai.vlkk.lt/)).

5. Savais žodžiais paaiškinkite, kaip suprantate termi­

nus „juslių būtybių“ ir „bepriežiūrių gyvūnų“.

Kodėl žmonės bijo vilkų?

Ar mokame draugauti su gyvūnais?

48 49

BENDRI KLAUSIMAI1. Suformuluokite ir palyginkite šių tekstų

temą ir pagrindinę mintį.

2. Pasakykite tekstų vartojimo srities, funkci­

jos, stilistinių ypatybių ir kalbinės raiškos

skirtumus ir panašumus. Argumentuokite

pavyzdžiais.

3. Dirbdami grupėmis padiskutuoki­

te tema „Kodėl visus gyvūnus reikia globoti ir

saugoti?“:• diskutuodami remkitės perskaitytais teks­

tais, pamokos atradimais, papildomais

informacijos šaltiniais (pavyzdžiui, dalyki­

niais tekstais Lietuvõs gyvūnų globos drau­

gijos tinklaraštyje www.bimas.lt/lggd/ ir kt.);

• užrašykite svarbiausius teiginius ir argu­

mentus;• apibendrinę diskusiją, pasidalykite išva­

domis su bendraklasiais.

50 51

PASITIKRINKITE!I SKYRIAUS

ĮSIVERTINIMO TESTAS

1. Ar šis tekstas yra dalykinio stiliaus? Atsakymą argumentuokite.1 balas

2. Suformuluokite teksto temą ir pagrindinę mintį.4 balai

3. Raskite tekste penkis archaizmùs, parašykite juos šiandien vartojamos

bendrinės lietuvių kalbos forma.

5 balai

4. Išsiaiškinkite penkių istorizmų reikšmes. Kokiuose senovės buities darbuose

buvo naudojami jais vadinti daiktai?

5 balai

5. Naudodamiesi informacijos šaltiniais nustatykite, kurie penki terminai įvar­

dija kalbotyros mokslo šakas. Ką jos tiria?

Struktūralzmas, gemorfològija, komparatyvstika, fitopatològija, dialek-

togrãfija, gyvūnų morfològija, paralingvstika, gerontopsichològija, fonològija,

psichofiziològija.

5 balai

6. Išsiaiškinkite šių tarptautinių žodžių reikšmes ir su kiekvienu jų sukurkite

po sakinį: areãlas, absùrdas, bagãžas, defèktas, defictas, degradãcija, efèktas,

ègo, egzempliõrius, garderòbas.

10 balų

7. Paaiškinkite šių naujadarų darybą ir parašykite jiems giminiškų žodžių:

brùkalas, delninùkė, lpdė, paskandà, pùsdilis, rešinė, sėdmaišis, šaĨtkrepšis,

šonãslydis, vėjãratis.

10 balų

8. Naudodamiesi Lietuvõs Respùblikos terminų banku pasirinkite penkis tele­

komunikacijų srities terminus ir sukurkite penkių sakinių rišlų tekstą dalyki­

niu stiliumi.

10 balų

Iš viso 50 balų

1. Senõs kaimo bažnytėlės rūsyje rastas XV a. rankraš­tis – registracijos knyga, kurioje buvo užrašoma, ka­da ir kas toje apylinkėje gimė, mirė, tuokėsi, krikštijo vaikus. Kokių kalbotyros šakų specialistai susidomės ir kokiais aspektais tyrinės rankraštį?

2. Naudodamiesi „Lietuvių kalbos etimologinio žodyno“ duomenų baze ( http://etimologija.baltnexus.lt/) nustatykite, kurie šio teksto žodžiai yra veldiniai (nuo indoeuropiečių prokalbės laikų išlikę ir mažai pakitę žodžiai etimologiniame žodyne žymimi ide.).

Miško viduryje medinėje troboje gyveno motina ir tėvas. Augino jie sūnų ir dukrą, laikė bites, kopinėjo medų, gėrė tyrą šaltinio vandenį, džiaugėsi saule ir buvo laimingi.

3. Perskaitykite Simono Stanevičiaus (1799–1848 m.) pasakėčią „Žmogus ir levas“. Raskite ir išra-šykite archaizmùs, pakeiskite juos šiandien vartoja­momis bendrinės kalbos formomis.

Po žaliąsias girias vaikščiojo žmogus,Ir tenai jį levas sutiko smarkus.Abudu nemažu: viens girių ponas,O antras laukų ir kaimų valdonas.Tarp tokių, kaip sako, meilės nerasti,Tą tiesą ir dabar galim suprasti.Nesang žmogus levą kaip tikt pažino,Tuojau iš piktumo velniu pavadino.O kirviu, su kuriuom medžius kapojo,Metė ing levą ir pažeidė koją.Po kiek metų (taip jiems Dievas priliko)Tas pats levas ir žmogus vėl susitiko.Tuomet levas: „Žinok tai, o žmogau galingas!Piktesnis ir už kirtį žodis neteisingas.Užmiršau skausmą ronos, kad ir daug kentėjau,O piktą žodį, kurį nuo tavęs girdėjau,Pakol mirsiu,Neužmiršiu.“

D. Poška, A. Strazdas, S. Stanevičius, Eilėraščiai, pasakėčios

4. Išsiaiškinkite, kokie daiktai buvo vadinami straipsnyje minimais istorizmais. Naudodamiesi įvai­riais informacijos šaltiniais raskite dešimt drabužių ir (arba) avalynės pavadinimų, kurie jau virtę istorizmais (aplankykite Lietuvõs nacionalinio muziejaus virtua­lias parodas http://www.lnm.lt/lietuviu-kostiumas-

senosiose-nuotraukose/ ir http://www.lnm.lt/virtuali- tautinis-kostiumas-grazi-ir-nesenstanti-mada/).

Bene pati turtingiausia kolekcija Hugo Šòjaus rinkinyje buvo drabužių ir moteriškų rankdarbių kolekcija. Dvarinin-kas, sūnaus E. Šòjaus padedamas, buvo surinkęs gausybę šio krašto žmonių aprangos elementų: tai archajiškiausios marginės, nuostabiai siuvinėti marškiniai, moterų galvos mùturai, skẽpetos, vestuviniai galvos vainikai, drobùlės, išpuoštos nuostabiais perdrobuliais, margaraštės kojinės ir pirštinės. Dvaro muziejui priklausė nepaprastai turtinga

juostų ir juostelių kolekcija, puošnūs delmõnai, būdingi tik Klapėdos krašto moterų liaudies drabužiams.

Pagal http://www.silutesmuziejus.lt/muziejaus-kolekci-jos/etnografijos-kolekcija/

5. Pasirinkite iš teksto penkis tarptautinius žodžius, „Tarptautinių žodžių žodyne“ ( www.zodziai.lt) išsiaiškinkite jų kilmę ir reikšmę. Kokia šių žodžių vartojimo sritis? Su kiekvienu jų sukurkite po sakinį bet kokia tema (išskyrus mokyklos, mokymo, ugdymo).

Mokyklà – mokymo ir ugdymo įstaiga. Mokyklos pagrindinė veikla – formalusis ir neformalusis švietimas. Formalusis švietimas apima pradinę mokyklą, pagrindinę mokyklą, vidurinę mokyklą, profesinio mokymo mokyklą, aukštesniąją mokyklą, aukštąją mokyklą. Neformalusis švietimas apima ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo (vaikų lopšelį, vaikų darželį), kitas vaikų ir suaugusiųjų ug-dymo įstaigas. Mokyklos tikslas – padėti asmeniui atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą, ugdyti kritiškai mąstantį žmogų, gebantį svarstyti esminius žmogaus egzistencijos klausimus, atsakingai priimti spren-dimus ir savarankiškai veikti, pasirengusį profesinei veiklai, gebantį prisitaikyti nuolat kintančiame socialiniame, ekonominiame gyvenime ir jį tobulinti, brandinti asmens tautinę, kultūrinę savimonę ir kita.

https://www.vle.lt/Straipsnis/mokykla-20159

6. Pasvarstykite, kodėl informacinių technologijų specialistai vartoja tiek daug skolinių. Nurodykite bent dvi priežastis ir jas argumentuokite.6.1. Sukurkite naujadarų – lietuviškų pakaitų (visos žodžio dalys turi būti lietuviškos) – šiems technologi­jų srityje vartojamiems skoliniams.

Kompiùteris, modèmas, adãpteris, tvteris, skáipas, instagrãmas, planšètė, aipòdas (iPod).6.2. Kaip manote, ar kalbos vartotojai priimtų jūsų pasiūlytus naujadarus? Savo nuomonę argumen-tuokite.

7. Medicinos mokslas yra pats seniausias pasau­lyje. Pasvarstykite, kodėl jame vartojama tiek daug specifinių terminų. Nurodykite bent dvi priežastis ir jas argumentuokite.7.1. Naudodamiesi medicinos terminų žodynu išsiaiš-kinkite, ką reiškia šie terminai.

Stomatològija, odontològija, kardiològija, otorinola-ringològas, oftalmològas, gastroenterològas, endoskòpi-ja, mikroskopas, fonendoskòpas.7.2. Šie terminai – sudurtiniai žodžiai. Pasidomėkite ir apibrėžkite, ką pasako šių žodžių antroji šaknis (-logija, -logas, -skopas). Kodėl ji kartojasi visoje žo­džių grupėje? Pagalvokite ir pateikite daugiau pa­vyzdžių, kada antroji tarptautinio žodžio šaknis būtų bendra visai grupei – ką ji jungia?

0–9

2

Pirmyn!Kreipkitės pagalbos! Turėtumėte dar pasimokyti.

10–15

3

16–20

4

21–25

5

26–30

6

31–35

7

36–40

8

41–45

9

46–50

10

BALAI

Pažymys

PatarimaiGalite padėti

kitiems!

Perskaitykite Dionizo Poškos (1757–1830 m.) poemos „Mužikas Žemaičių

ir Lietuvos“ ištrauką ir atlikite užduotis.

Ilgai braidydams purvą, jau sulaukei žiemos,

Vėl kitoniškų vargų atein pradėjimas:

Kai tiktai gaidys pragys, jau nebgali gulti,

Reik spragilą nutverti ir jaujoje kulti

Ar, kaip prikalts prie girnų, per didžiausią šaltį,

Kalbėdams poterėlius, visą naktį malti;

O kai tikt praded aušti, nors vėj’s sniegą pusto,

Vos tavo kumelikė pusnioj nepražūsta;

Arba žemėvilkais nor krint gausus lietus,

Vežk rąstus, ronus, malkas, šatras, tvoras, mietus;

Ar važiuok ing kelionę per naktis be miego,

Ing Varšuvą ar Vilnių, Liepoją ar Rygą.

D. Poška, A. Strazdas, S. Stanevičius, Eilėraščiai, pasakėčios

5150 Ar esate patenkinti savo pasiekimais?Jeigu ne, mokytojo, tėvų ar draugų padedami išsiaiškinkite, ką ir kaip reikėtų patobulinti, ką išmokti.