turizmo sektoriaus analizĖ bei …...jt jungtinės tautos keliauk lietuvoje všĮ „keliauk...
TRANSCRIPT
TURIZMO SEKTORIAUS ANALIZĖ BEI STRATEGINĖS
PLĖTROS KRYPTYS
GALIMYBIŲ STUDIJA
Vilnius 2019 m.
2
TURINYS SĄVOKOS IR SANTRUMPOS ..................................................................................................................... 4
TERMINOLOGIJA ..................................................................................................................................... 5
ĮŽANGA .................................................................................................................................................... 9
I. TARPTAUTINIO KONTEKSTO APŽVALGA ....................................................................................... 10
Bendros pastarojo dešimtmečio tendencijos ................................................................................... 10 Turizmo sektoriaus raidai aktualių pasaulio įvykių analizė ............................................................... 12 Tarptautinių organizacijų nustatytų turizmo prioritetų apžvalga ..................................................... 13
II. TURIZMO SEKTORIUS LIETUVOS VALSTYBĖS POLITIKOJE PER PASTARĄJĮ DEŠIMTMETĮ .............. 15
Lietuvos turizmo sektoriaus strateginio lygmens įvykių ir sprendimų apžvalga ............................... 15 Turizmo sektoriui aktualių dokumentų žemėlapis ............................................................................ 16 Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 m. programos esmė ................................................................ 18 Lietuvos turizmo rinkodaros 2016-2020 m. strategijos esmė .......................................................... 20 Apibendrinimas ir turizmo prioritetų vertinimas .............................................................................. 22
III. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ IR VERTINIMAS ......................................................................... 24
Ekonominių rodiklių apžvalga ........................................................................................................... 24 Turizmo plėtros programos įgyvendinimo rezultatai ....................................................................... 29 Įžvalgos ir apibendrinimas ................................................................................................................ 32
IV. LIETUVOS TURIZMO SEKTORIAUS POTENCIALO VERTINIMAS .................................................. 34
Lietuvos turizmo sektoriaus augimo ir konkurencingumo veiksniai ................................................. 34 Lietuvos turizmo sektoriaus SSGG analizė ........................................................................................ 36 Lietuvos turizmo sektoriui aktualių galimybių ir rizikų valdymas ..................................................... 38
V. REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS TURIZMO SEKTORIAUS STRATEGINIO ĮTVIRTINIMO IR
PLĖTROS ................................................................................................................................................ 40
Bendrosios rekomendacijos .............................................................................................................. 40 Uždavinių (priemonių) lygmenyje formuluojamos rekomendacijos ir siūlymai ............................... 42 Įvairios trukmės turizmo sektoriaus planavimo dokumentų rengimas ............................................ 43
VI. TURIZMO RŪŠIŲ DETALIZAVIMAS: TURIZMO KRYPTYS ............................................................ 45
Informacija prioritetinių turizmo krypčių pasirinkimui ..................................................................... 45 Papildoma informacija: viešosios konsultacijos dėl turizmo krypčių rezultatai ............................... 48 Papildoma informacija: galimybių studijos viešo pristatymo metu išsakyta ekspertų nuomonė .... 50
PRIEDAI ................................................................................................................................................. 51
1 priedas. Aktualių pastarojo dešimtmečio pasaulio įvykių santrauka ........................................ 51 2 priedas. Papildoma informacija apie geografines rinkas .......................................................... 56 3 priedas. Papildoma informacija apie vykdytą viešąją konsultaciją ........................................... 57 4 priedas. Įgyvendinant projektą naudoti informacijos šaltiniai ................................................. 57
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS Pav. 1. Galimybių studijos rengimo etapai ir turinys .............................................................................. 9 Pav. 2. Turizmo sektoriui aktualių dokumentų žemėlapis .................................................................... 16 Pav. 3. Lietuvos prioritetinių regionų žemėlapis ................................................................................... 18 Pav. 4. Turizmo plėtros programos loginis modelis .............................................................................. 19 Pav. 5. Lietuvos prioritetinių rinkų žemėlapis ....................................................................................... 20 Pav. 6. Svarbiausi rinkodaros strategijos elementai ............................................................................. 21 Pav. 7. Kelionių ir turizmo konkurencingumas (vieta reitinge) ............................................................. 25 Pav. 8. Turizmo produkcija palyginti su bendrąja produkcija (%) ......................................................... 26 Pav. 9. Dirbančiųjų skaičius turizme (būdingos veiklos), tūkst. ............................................................ 26 Pav. 10. Turizmo sukurta pridėtinė vertė, mln. Eur, Statistikos departamentas .................................. 26 Pav. 11. Lietuvos turizmo eksportas, mln. Eur ...................................................................................... 27 Pav. 12. Atvykusių turistų išlaidos, mln. Eur ......................................................................................... 27
3
Pav. 13. Turistų skaičiaus struktūra 2018 m. ........................................................................................ 28 Pav. 14. Pajamos iš vietinio ir atvykstamojo turizmo, mln. Eur ............................................................ 28 Pav. 15. Turizmo sektoriaus prioritetų nustatymo loginis modelis ...................................................... 41 Pav. 16. Turizmo sektoriaus vystymo ir plėtros dokumentų loginė schema ........................................ 44 Pav. 17. Prioritetinių turizmo rūšių detalizavimas į Lietuvos atveju aktualias turizmo kryptis ............ 45 Pav. 18. Orientacinis kultūros turizmo rūšiai priskiriamų turizmo krypčių vertinimas ......................... 46 Pav. 19. Orientacinis gamtos turizmo rūšiai priskiriamų turizmo krypčių vertinimas .......................... 46 Pav. 20. Orientacinis sveikatos turizmo rūšiai priskiriamų turizmo krypčių vertinimas ....................... 46 Pav. 21. Orientacinis verslo ir tarptautinių renginių turizmo rūšiai priskiriamų turizmo krypčių vertinimas ............................................................................................................................................. 47 Pav. 22. Turizmo krypčių potencialo vertinimas ................................................................................... 49 Pav. 23. Geografinių rinkų, į kurias Lietuva turėtų orientuotis, vertinimas .......................................... 49
LENTELIŲ SĄRAŠAS 1 lentelė. Svarbiausi Lietuvos turizmo sektoriaus įvykiai ir sprendimai ............................................... 15 2 lentelė. Lietuvos turizmo sektoriaus SSGG analizė ............................................................................ 36 3 lentelė. Siūlomos galimybių ir rizikų valdymo kryptys / veiksmai ..................................................... 38
4
SĄVOKOS IR SANTRUMPOS
BDAR Bendrasis duomenų saugos reglamentas (angl. GDPR)
Darnus turizmas Naudojamas Pasaulio turizmo organizacijos apibrėžimas, angl. „Tourism
that takes full account of its current and future economic, social and
environmental impacts, addressing the needs of visitors, the industry, the
environment and host communities“
EBPO Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. OECD)
EIM LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija (anksčiau – LR Ūkio ministerija)
Ekspertai Turizmo politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje veikiančių
suinteresuotų šalių atstovai, nuomonės lyderiai
ES Europos Sąjunga
ETC Europos kelionių komisija (angl. European Travel Commission)
JT Jungtinės Tautos
Keliauk Lietuvoje VšĮ „Keliauk Lietuvoje“
LR Lietuvos Respublika
LRTĮ LR Turizmo įstatymas
MTEP Mokslinė tiriamoji eksperimentinė plėtra
Nacionalinė pažangos
programa
2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programa, 2012 m. lapkričio 28 d.
patvirtinta LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1482
PTO Pasaulio turizmo organizacija (angl. UNWTO)
Rinkodaros strategija Lietuvos turizmo rinkodaros 2016-2020 m. strategija
SSGG analizė Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė (angl. SWOT)
TIC Turizmo informacijos centras
Turistas Fizinis asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais dalykiniais, etniniais,
kultūriniais, rekreaciniais, sveikatos, religiniais ar specialiais tikslais
keliauja po savo šalį ar į kitas šalis ir bent vienai nakvynei, tačiau ne ilgiau
kaip vienus metus apsistoja ne savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje,
jeigu ši veikla nėra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje vietovėje.
Atkreiptinas dėmesys, kad LRTĮ ši sąvoka traktuojama siauriau: Turistas –
fizinis asmuo, siekiantis sudaryti sutartį dėl šiame įstatyme nurodytų
turizmo paslaugų teikimo arba turintis teisę vykti į kelionę pagal sudarytą
sutartį. Verslo reikalais keliaujantys asmenys, įskaitant laisvųjų profesijų
narius ar savarankiškai dirbančius asmenis arba kitus fizinius asmenis,
kurie nėra sudarę šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų
sutarčių, yra laikomi turistais, kai jie sudaro organizuotos turistinės
kelionės sutartį ir (arba) įsigyja turizmo paslaugų rinkinį.
Turizmo plėtros
programa
Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 m. programa
VK Viešoji konsultacija
VTD Valstybės turizmo departamentas
NVO Nevyriausybinė organizacija
5
TERMINOLOGIJA
Siūlomos sąvokos, susijusios su kultūros turizmo rūšimi
Kultūros turizmas – remiantis Pasaulio Turizmo Organizacijos apibrėžimu, tai tokia turizmo veiklos
rūšis, kurioje pagrindinė lankytojo motyvacija yra mokytis, atrasti, patirti ir vartoti turistinėje vietoje
esančius materialiuosius ir nematerialiuosius kultūros objektus / produktus. Šie objektai / produktai
susiję su visuomenės išskirtinėmis materialiosiomis, intelektualinėmis, dvasinėmis ir emocinėmis
funkcijomis, apimančiomis meną ir architektūrą, istorinį ir kultūrinį paveldą, kulinarinį paveldą,
literatūrą, muziką, kūrybines industrijas ir gyvas kultūras su jų gyvenimo būdu, verte, sistemomis,
įsitikinimais ir tradicijomis. Kultūros turizmo rūšiai priskiriamos turizmo kryptys ir siūlomi jų
paaiškinimai:
Amatų ir edukacijų turizmas | Siejama su nematerialiojo paveldo dalimi, kuri Nematerialiojo
kultūros paveldo apsaugos konvencijoje apibrėžiama kaip ilgainiui nusistovėjusios veiklos
(pavyzdžiui, šakočių kepimas, keramikinių puodų žiedimas, naminės duonos kepimas, kt.),
vaizdai, išraiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai,
žmogaus veiklos produktai ir su jais susijusios kultūros erdvės, kurias bendruomenės, grupės
ir kai kuriais atvejais pavieniai žmonės pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi;
Gastronominis turizmas | Remiantis Pasaulio Turizmo Organizacija, apibrėžiama kaip turizmo
veiklos rūšis, kuriai būdinga lankytojo patirtis, susijusi su maistu ir susijusiais produktais bei
veikla keliaujant. Lietuvos atveju aktualiausios gastronominio turizmo dedamosios yra
kulinarinis turizmas (autentiškus regiono patiekalus bei gėrimus siūlančių restoranų ir
maitinimo įstaigų, barų lankymas, kulinariniai kursai, degustacijos ir kt.) bei aukšto lygio
(angl. fine dining) restoranų, maitinimo įstaigų, barų ir kt. lankymas;
Genealoginis turizmas | Siejama su individualių savo ar savo šaknų ieškojimu, susijusių vietų
lankymu, siekiu pažinti vietoves, kuriose gyveno keliaujančiųjų šeimos nariai, giminaičiai ir
protėviai, ir pan.;
Gyvosios kultūros pažinimas | Siejama su lankymusi įvairaus masto etnografinių regionų
šventėse, etnologinės kultūros ir folkloro renginiuose, kurių pagrindinis – Dainų šventė, taip
pat įvairūs regionuose vykstantys renginiai ir šventės, apimant ir NVO, bendruomenių
iniciatyva organizuojamus sambūrius, pasibuvimus ir kt.;
Kaimo (agro) turizmas (angl. agritourism) | Kultūrinio turizmo rūšies kryptis, apimanti poilsį
kaimo ūkyje, dalyvavimą jo vykdomoje ūkinėje veikloje, akcentuojant natūralius, organinius
ir biologinius aspektus turistų veikloje;
Kultūros paveldo objektų lankymas | Remiantis Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo
apsaugos konvencija, kultūros paveldo objektai apima paminklus, pastatų grupes ir vietoves:
o Paminklų lankymas (architektūros statinių, monumentaliųjų skulptūrų (pavyzdžiui,
istorinių asmenybių) ir tapybos kūrinių, archeologinių elementų ar struktūrų
(pavyzdžiui, piliakalnių, pilkapių, aukurų), užrašų, urvinių būstų ir įvairių savybių
derinių, turinčių išskirtinę visuotinę vertę istorijos, meno ar mokslo požiūriu,
lankymas bei jų lankymas naudojantis kultūros keliais);
o Pastatų grupių lankymas (atskirų ar sujungtų pastatų, kurie savo architektūra, savo
vienove ar vieta kraštovaizdyje turi išskirtinę visuotinę vertę istorijos, meno ar
mokslo požiūriu (pavyzdžiui, dvarai ir pilys), lankymas bei jų lankymas naudojantis
kultūros keliais);
o Vietovių lankymas (žmogaus arba mišrių, gamtos ir žmogaus, sukurtų darinių ir
6
vietovių (įskaitant archeologines vietoves), turinčių išskirtinę visuotinę vertę
istoriniu, estetiniu, etnologiniu ar antropologiniu požiūriu, lankymas bei jų lankymas
naudojantis kultūros keliais);
Miestų turizmas (angl. urban tourism) | Turizmo žodyne apibrėžiama, kaip turizmo kryptis,
kuriai būdingas kompleksiškumas, kai atvirose ir uždarose miesto erdvėse (kultūros paveldo,
pramogų, rekreacinėse vietose, sporto, prekybos centruose, kultūros ir meno įstaigose, per
renginius bei šventes ir kt.) yra turizmo paslaugų pasirinkimo įvairovė bei kelionės, kurių
pagrindinis tikslas – lankyti miesto įžymybes, kultūros bei istorijos objektus, kitas turistų
traukos vietas;
Muziejų lankymas | Visuomenės, mokslo, edukacijos ir laisvalaikio organizavimo tikslais
įgyjančių, populiarinančių ir eksponuojančių žmonijos ir jos aplinkos materialųjį ir
nematerialųjį paveldą įstaigų lankymas;
Naktinis turizmas | Turizmo kryptis, apimanti naudojimąsi turizmo ir su turizmu susijusiomis
paslaugomis ir produktais nakties metu, kaip pavyzdžiui lankymasis naktiniuose baruose ir
klubuose, koncertuose, muziejuose, ekskursijose, kine, vykimą į naktinius orientacinius
žygius ir kt.;
Religinis turizmas | Siejama su religinės reikšmės vietų, bažnyčių, koplyčių, maršrutų,
objektų, švenčių, minėjimų ir kt. lankymu bei siekiu dalyvauti religinę reikšmę turinčioje
veikloje (pavyzdžiui, konferencijose, rekolekcijose, stovyklose) ir / ar piligrimystėje;
Scenos meno renginių lankymas | Siejama su įvairių kultūros renginių lankymu, kaip
pavyzdžiui, teatrų, gatvėje ir patalpose vykstančių muzikos ir šokių pasirodymų, cirko ir kt.;
Žydų tautinio paveldo pažinimas | Siejama su žydų tautos istorijai ir kultūrai svarbių objektų,
vietų ir kt. lankymu, žydų kultūros ir istorijos pažinimu (pavyzdžiui, žydų maldos namų,
buvusių žydų krautuvių, industrinio paveldo, vietų, kuriose gyveno ir kūrė žymūs žydai,
istorinių žydų kvartalų, kapinių, memorialų, muziejų ir kt. lankymas ir pažinimas).
Siūlomos sąvokos, susijusios su gamtos turizmo rūšimi
Gamtos turizmas – turizmo rūšis, apimanti natūralių, gamtinių vietų ir atrakcijų lankymą, paprastai
vykdant pasirinktą aktyvią ar pasyvią veiklą lauke. Gamtos turizmo rūšiai priskiriamos turizmo
kryptys ir siūlomi jų paaiškinimai:
Aktyvus judėjimas ir pramogos gamtoje | Siejama su aktyviu keliavimu ir / ar judėjimu
įvairiomis priemonėmis (dviračiais, pėsčiomis, slidėmis ir kt.), pažintiniais, ugdymo,
sveikatingumo, sportiniais ir kitais tikslais.
Gamtos objektų lankymas | Įvairių gamtos objektų, kaip pavyzdžiui biologinių, geologinių,
ekologinių darinių, objektų ir kt. lankymas.
Jūrinis ir pajūrio turizmas | Turizmo kryptis, apimanti jūros pakrančių ir prieplaukų, kruizinių,
privačių laivų ir keltų turizmą, t. y. ant jūros kranto ir jūroje vykstančias veiklas;
Paukščių stebėjimas (angl. bird watching, avitourism) | Turizmo kryptis, apimanti paukščių
stebėjimą jų natūraliose buveinėse ir jų identifikavimą, keliaujant už turistui įprastos
aplinkos ribų;
Ramus poilsis gamtoje | Siejama su ramaus pobūdžio rekreacija gamtoje, pagal Turizmo
žodyną, fizinių, psichinių ir dvasinių jėgų atgavimu lauko sąlygomis;
Vandens pramogos | Turizmo kryptis, apimanti įvairias vandens pramogas ir / ar keliavimą
baidarėmis, burlaiviais, plaustais, valtimis ir kitomis plūdriosiomis priemonėmis;
7
Žvejyba ir medžioklė | Turizmo kryptis, apimanti žuvų ir kitų vandens gyvūnų gaudymą
mėgėjiškosios žūklės įrankiais bei medžiojamųjų gyvūnų tykojimą, persekiojimą, gaudymą ar
šaudymą vadovaujantis teisės aktais, ekologiniais dėsningumais, etikos normomis ir kultūros
tradicijomis.
Siūlomos sąvokos, susijusios su sveikatos turizmo rūšimi
Sveikatos turizmas – asmens keliavimas į kitą šalį turint tikslą išsitirti, išsaugoti, atstatyti ar sustiprinti
sveikatą gaunant sveikatinimo ir / ar sveikatingumo paslaugų, kartu pasinaudojant ir kitoms turizmo
paslaugomis (angl. health and wellness tourism), remiantis Lietuvos medicinos turizmo plėtros ir
medicinos paslaugų eksperto skatinimo galimybių analize ir rekomendacijomis. Remiantis tuo pačiu
šaltiniu, sveikatos turizmą apima:
Medicinos turizmas (kitaip, sveikatinimo turizmas) – asmens keliavimas į kitą šalį, turint pirminį ir
pagrindinį tikslą – išsitirti, atstatyti ar sustiprinti sveikatą, gaunant medicinos / sveikatinimo
(įskaitant medicininės reabilitacijos, medicinos SPA, odontologijos, slaugos) paslaugų, kartu
pasinaudojant ir kitomis turizmo paslaugomis. Šiuo atveju sveikatinimo paslaugos asmeniui
suteikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, panaudojant sveikatos priežiūros intervencijas ir
technologijas. Tai paprastai apima įrodymais pagrįstą mediciną (angl. medical tourism, health
tourism).
Sveikatingumo turizmas – asmens keliavimas į kitą šalį turint tikslą išsaugoti, sustiprinti ar atstatyti
sveikatą, gaunant sveikatingumo (sveikatingumo SPA, grožio, fitneso, sveikatos švietimo, sveikos
mitybos, jogos, ajurvedos, kt.) paslaugų, kartu pasinaudojant ir kitomis turizmo paslaugomis. Šiuo
atveju sveikatingumo paslaugos asmeniui suteikiamos sveikatingumo paslaugas teikiančioje įstaigoje
(paprastai ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje), dažniau apima papildomą (komplementarinę) ir
alternatyvią (netradicinę) mediciną (angl. wellness tourism).
Atitinkamai toliau pristatomos sveikatos turizmo rūšiai priskiriamos turizmo kryptys ir siūlomi jų
paaiškinimai.
Medicinos turizmo kryptys:
Chirurginis gydymas (angl. surgical tourism) | Apima estetinės ir plastinės chirurgijos
paslaugas, kardiochirurgijos, bariatrijos, ortopedijos ir kt. chirurginį gydymą;
Diagnostika (angl. diagnostic tourism) | Apimanti ligų pažinimą ir nustatymą;
Odontologijos paslaugos (angl. dental tourism) | Apima medicinos šaką, tiriančią burnos
ertmės organų ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą;
Sveikatos patikra (arba sveikatos ištyrimo turizmas, angl. health checkup tourism) | Apima
sveikatos būklės ištyrimą ligų prevencijos tikslu arba tam tikrų profesijų atstovų sveikatos
būklės tinkamumo ištyrimo tikslu (sportininkų, vairuotojų, advokatų, kt.);
Reabilitacinis ir sanatorinis-kurortinis gydymas (arba medicininis SPA turizmas, angl. medical
SPA tourism) | Apima kompleksinį medicininių reabilitacijos priemonių (fizioterapijos,
kineziterapijos, ergo terapijos, ortopedinių ir techninės pagalbos priemonių, psichologinės
pagalbos, gydymo vaistais, pacientų ir jų artimųjų mokymo, gydymo dieta ir kt.) taikymą,
siekiant kuo daugiau sugrąžinti sutrikusias funkcijas (sveikatos grąžinamasis gydymas) arba,
esant negrįžtamiems pakitimams, jas kompensuoti (reabilitacija III, reabilitacija II,
ambulatorinė reabilitacija), arba palaikyti pasiektą funkcinio pajėgumo lygį (palaikomoji
reabilitacija).
Pastaba: slaugos ir globos turizmas (angl. nursing and caring tourism) nėra įtraukiamas į ilgąjį
turizmo krypčių sąrašą dėl mažo krypties aktualumo Lietuvos atveju, tačiau kaip atskiros
8
turizmo kryptys dėl savo specifikos išskirtos transplantacijos paslaugos (kurios apima
žmogaus organų persodinimą tam pačiam ar kitam žmogui gydymo tikslu) ir nevaisingumo
gydymas (kuris apima reprodukcinės vyrų ir moterų sistemos tyrimas ir gydymas, kai pora
negali susilaukti vaikų).
Sveikatingumo turizmas apima:
Grožio SPA paslaugas (arba sveikatingumo SPA turizmą, angl. wellness SPA tourism);
Grožio paslaugas (kurios apima įvairias kosmetologijos ir grožio procedūras / paslaugas (pvz.
injekcijos, plaukų šalinimas, persodinimas, kt.).
Siūlomos sąvokos, susijusios su verslo ir tarptautinių renginių turizmo rūšimi
Verslo ir tarptautinių renginių turizmas – apima komerciniais, verslo ir pan. tikslais vykdomas
keliones bei turizmą, turint tikslą vykti / apsilankyti tarptautiniuose renginiuose (kaip pavyzdžiui
parodose, koncertuose, varžybose ir kt.). Verslo ir tarptautinių renginių turizmo rūšiai priskiriamos
turizmo kryptys ir siūlomi jų paaiškinimai:
Didelio / nedidelio masto konferencijos | Atitinkamai didelio masto konferencijomis
laikomos konferencijos, kuriose dalyvauja 500 ir daugiau dalyvių, kitos konferencijos (mažiau
nei 500 dalyvių) – laikomos nedidelėmis;
Didelio masto renginiai (koncertai, sporto varžybos) | Didelio masto koncertai, sporto
varžybos ar kiti teminiai renginiai, pritraukiantys vietos ir užsienio turistus, paprastai
organizuojami stadiono tipo erdvėje / objektuose, kuriose išvystyta tam reikalinga
infrastruktūra;
E-sporto renginiai ir varžybos | Profesionaliojo sporto krypties, kurioje varžomasi video
žaidimų pagrindu (išskiriamos individualaus ir komandinio e-sporto šakos bei įvairios teminės
kryptys) renginiai ir varžybos, kurie paprastai vyksta specialiose arenose, dalyvaujant
žaidėjams ir sirgaliams;
Festivaliai, bienalės, plenerai | Kompleksiniai daugiaplaniai, dažnai periodiniai renginiai,
skirti kokiai nors meno šakai – teatro, kino, muzikos, šokių ir kt.;
Organizacijų „darbostogos“ (angl. workation) | Populiarėjanti darbuotojų motyvavimo
priemonė, kai visa organizacija ar atskiros jos komandos laikinai (pavyzdžiui, savaitei)
persikelia į kitą miestą, kurortą, sodybą, dvarą ar pan., tuo laikotarpiu derinant įprastus
darbus su pramoginėmis poilsio veiklomis;
Organizacijų išvažiuojamieji susitikimai ir renginiai | Vietiniai ir tarptautiniai organizuoti
verslo įmonių darbuotojų suvažiavimai, renginiai, konferencijos ir kt., vykstantys ne
organizacijų būstinėse, o kitose vietose (pavyzdžiui, konferencijų salėse, viešbučių salėse,
kaimo turizmo sodybose ir kt.);
Tarptautinės parodos | Remiantis Turizmo žodynu, paroda – dažniausiai vienai temai skirtų
kokių nors daiktų ar paslaugų rinkinys, pateiktas viešai susipažinti, apžiūrėti, kartais įsigyti.
Atitinkamai tarptautinė paroda suprantama kaip viešas skirtingų valstybių dalyvių ir / ar
dalyviams skirtų kokių nors daiktų ar paslaugų rinkinys, pateiktas viešai susipažinti, apžiūrėti,
kartais įsigyti;
Vaikų ir suaugusių stovyklos | Organizuotos ir prižiūrimos įvairios teminės veiklos, skirtos
organizuotoms vaikų ir suaugusiųjų grupėms, kurį laiką (pavyzdžiui, savaitę) gyvenant
stovyklai tinkamoje vietoje (pavyzdžiui, viešbučiuose, dvaruose, kaimo turizmo sodybose,
kempinguose, stovyklavietėse ir kt.).
9
ĮŽANGA
Galimybių studija „Turizmo sektoriaus analizė bei strateginės plėtros kryptys“ skirta įvertinti Lietuvos
turizmo sektorių valstybės politikoje per pastarąjį dešimtmetį, įvertinti Lietuvos turizmo sektoriaus
esamą situaciją bei turizmo plėtros potencialą, parengti Lietuvos turizmo paslaugų eksporto
skatinimo ir turizmo sektoriaus strateginio įtvirtinimo rekomendacijas bei siūlymus dėl turizmo
paslaugų prieinamumo ir kokybės, atsižvelgiant į darniąją plėtrą, efektyvų valdymą ir tvarų
finansavimą.
Galimybių studijos rengimas vykdytas etapais, kurie pristatomi toliau esančiame paveiksle.
Rengiant galimybių studiją buvo naudojami šie pagrindiniai duomenų rinkimo ir analizės metodai:
pirminių ir antrinių šaltinių analizė, interviu, dokumentų ir teisės aktų analizė, lyginamoji analizė,
istorinė analizė, raštu pateiktos suinteresuotų šalių nuomonės analizė, taip pat taikyta speciali
tiekėjo taikoma strateginės analizės ir planavimo metodinė prieiga, orientuota į atskirų galimybių
analizės rezultatų parengimą.
Pav. 1. Galimybių studijos rengimo etapai ir turinys
Šaltinis: sudaryta autorių
10
I. TARPTAUTINIO KONTEKSTO APŽVALGA
Siekiant suprasti bendrąjį turizmo sektoriaus kontekstą ir išskirti pagrindines šiai dienai aktualias
bendras demografines, socialines ir svarbiausias turizmo tendencijas tarptautiniu mastu, buvo atlikta
tarptautinių organizacijų, užsienio šalių dokumentų, anksčiau atliktų tyrimų ir vertinimų analizė. Taip
pat buvo atlikta detali turizmo sektoriaus raidai svarbių pastarojo dešimtmečio pasaulio įvykių
analizė, kuri apėmė orientacinį dešimties metų laikotarpį. Šioje ataskaitos dalyje pateikiamos
svarbiausios išskirtos tendencijos ir apibendrinimai.
Bendros pastarojo dešimtmečio tendencijos
Remiantis tyrimo metu atliktos dokumentų, tyrimų ir vertinimų analize, išskirtos šios pagrindinės
pastarajam dešimtmečiui ir turizmo sektoriui aktualios socialinės, demografinės ir kitos tendencijos:
BESIVYSTANČIŲ IR MAŽIAU IŠSIVYSČIUSIŲ REGIONŲ AUGIMAS | Regionų augimas stebimas tiek
žmonių skaičiaus, o kartu jų daromos įtakos gamtai požiūriu, tiek ekonominiu požiūriu, kuomet auga
šiose šalyse gyvenančių perkamoji galia, kartu su ja – ir paklausa turizmo produktams bei
paslaugoms.
EUROPOS REGIONO PATRAUKLUMAS | Auga susidomėjimas Europos regionu kaip turizmo kryptimi,
tokią atvykstamojo turizmo tendenciją pastebi visos ES šalys narės. Tai signalizuoja ir apie didesnę
turizmo veiklų įtaką šalių ekonomikai. Taip pat remiantis tyrimų duomenimis, 4 iš 5 turistų keliauja
savo regione.
NESUBALANSUOTI TURIZMO SRAUTAI | Padidėjęs susidomėjimas Europos regiono šalimis, išryškino
nesubalansuoto turizmo problemą, kuomet turistų susidomėjimas kai kurioms išskirtinėms kryptims
(pavyzdžiui, Venecija, Barselona ir kt.) yra pernelyg didelis ir kelia iššūkį vietinei infrastruktūrai,
užterštumui, vietos gyventojų pasitenkinimui ir gyvenimo kokybei, kt. Turistų „perkrovos“ problema
Europoje darosi vis aktualesnė, imama riboti turistų srautus į atskirus objektus ar miestus, juos
perskirstant kaimo vietovėms ir / ar kitoms šalims, siekiant užtikrinti tvarumą. Nors turistų
„perkrovos“ tendencija nėra būdinga Lietuvai, tai gali tapti galimybe pritraukiant papildomą turistų
srautą ateityje.
DARNUS VYSTYMASIS | Dėmesys tvariai aplinkai (gamtai, kultūrai, socialinei aplinkai ir kt.) plačiąja
prasme išlieka. Darnaus vystymosi reikšmė turizmo sektoriuje didėja, tai suvokiama kaip integrali ir
neatsiejama sėkmingo turizmo plėtros dalis. Išlieka aktualūs tokie darnaus vystymosi elementai, kaip
„lėto tempo“ (angl. slow) kultūra1, ekologija, siekis mažinti CO2 emisijas2 ir vartojimą, bendruomenių
ir NVO įtraukimas, dalijimosi ekonomikos (angl. sharing economy) principai, turizmo sukeltų
neigiamų poveikių vietos gyventojams mažinimas ir kt. Darnus vystymasis šalims tampa papildomu
konkurenciniu pranašumu turizmo sektoriuje, kuomet siekiama visapusiškos vertės kūrimo tiek
vietos gyventojams, tiek turistams, tiek turizmo sektoriaus dirbantiesiems.
PRIEINAMUMAS VISIEMS | Ryškėja tendencija mažinti diskriminaciją skirtingoms vartotojų grupėms
ir užtikrinti turizmo ir turizmo objektų prieinamumą, pasiekiamumą ir patogumą visiems: specialiųjų
poreikių turintiems asmenims, vyresnio amžiaus asmenims, šeimoms, asmenims su vaikais,
1 Siejama su keliavimo būdu, kai atvykus į svečią šalį praleidžiamas ilgesnis laikas siekiant kuo labiau priartėti prie kasdienio šalies
gyventojų gyvenimo ritmo, pažinti kasdienius įpročius. 2 Remiantis Ljubica Knezevic Cvelbar, turizmo sektorius generuoja 8 % pasaulinės CO2 emisijos, 2025 m. prognozė – 12,5%.
11
keliaujantiems su gyvūnais, keliaujantiems ne nuosavu ar individualiu transportu, keliaujantiems
pėsčiomis, dviračiais ir kt.
SENĖJIMAS | Išsivysčiusioms valstybėms būdinga bendra gyventojų senėjimo tendencija, kurią lemia
žemas gimstamumo lygis ir ilgėjanti gyvenimo trukmė. Augant kokybiško gyvenimo trukmei, kartu
didėja vyresnio amžiaus turistų skaičius (angl. silver tourists), kurie orientuoti į kokybiškas paslaugas
ir komfortą, yra pajėgūs už tai susimokėti, dažniausiai linkę į kultūrinį, sveikatos turizmą, tačiau
mielai renkasi ir aktyvesnes pramogas / nuotykius, su asmeniniu tobulėjimu, savanoryste susijusius
turizmo produktus ir paslaugas bei kt.
GLOBALIZACIJA IR JUDUMAS | Technologinės pažangos dėka pasaulis toliau „mažėja“ – tie patys
atstumai įveikiami lengviau, greičiau ir pigiau, informacijos sklaida ir pasiekiamumas auga. Keičiasi
darbo ir atostogų įpročiai. Vis dažniau galimas darbas nuotoliniu būdu, naudojantis technologijomis,
todėl daug lengviau suderinti darbą ir atostogas, kai keliaujama ir tuo pat metu dirbama per nuotolį.
SPARTUS TECHNOLOGIJŲ VYSTYMASIS | Informacinių technologijų vystymosi sparta, robotizacija,
informacijos prieinamumas ir sklaidos greitis kartu su šiuolaikinės kartos socialiniais bendravimo
įpročiais turizmo sektoriui kelia aukštus inovatyvumo ir kūrybingumo reikalavimus, greito inovacijų ir
technologijų įsisavinimo ir taikymo.
TURIZMO MOTYVACIJOS IR ĮPROČIŲ KAITA | Augant jaunos kartos turistų skaičiui3, esmine
motyvacija keliauti tampa asmeniniai pomėgiai, skirtingų potyrių siekis. Kelionės kryptys
pasirenkamos pagal tai, ką nori veikti, o ne pagal tai, kur nori tai daryti. Vis dažniau siekiama pažinti
šalį / regioną / miestą, į kurį vykstama, kompleksiškai jį „pajaučiant“: ragaujant, bendraujant su
vietiniais, derinant skirtingas veiklas ir pramogas. Taip pat vis dažniau atostogos skaidomos dalimis,
populiarėja miestų ir savaitgalių turizmas, individualus keliavimo būdas. Atitinkamai kinta valstybių
taikomas vartotojų segmentavimas: griežtas segmentavimas pagal geografinę rinką (šalį) palaipsniui
tampa labiau antraeiliu vartotojų segmentavimo kriterijumi, užleidžiant vietą pirminiam
psichografiniam vartotojų segmentavimui (pagal pomėgius, požiūrį ir kt.)4.
SAUGUMAS | Saugumo veiksnys išlieka vienu svarbiausių turistams renkantis kelionės kryptį,
pagrindiniai saugumo iššūkiai: terorizmas, epidemijos ir katastrofos, reikšmingai perskirsto turistų
srautus įvairiais lygmenimis: regionų, valstybių, atskirų teritorijų. Šiandien vis aktualesnis tampa
kibernetinio saugumo klausimas.
GYVŪNŲ TEISIŲ APSAUGA | Pastaruoju metu intensyvėja gyvūnų teisių apsaugos organizacijos ir
pavienių aktyvistų dėmesys žmogaus veiklai, susijusiai su gyvūnais. Vadovaujamasi nuostata, jog
žmogaus veikla neturi kenkti gyvūnams. Gyvūnai yra suvokiami kaip pasaulio bendruomenės dalis,
pripažįstami turintys jausmus, gyvūnas – ne pramoga ir ne pasipelnymo priemonė, gyvūnai turi teisę
į teisinę apsaugą. Neišvengiamai tai daro poveikį ir turizmui.
UNIVERSALŪS TURIZMO SEKTORIAUS IŠŠŪKIAI | Turizmo sektoriui bendrai būdingi šie iššūkiai:
mažesnis lyginant su kitomis ūkio šakomis turizmo sektoriaus produktyvumas, santykinai žemesnės
3 Remiantis Horwarth, Millennials kartos atstovai 2025 m. sudarys 50 % pasaulio turistų. 4 Kaip pavyzdžiui, Amadeus studijoje, projektuojant 2030 m. siūloma išskirti šešis pagrindinius keliautojų tipus pagal pagrindines jų
motyvacijas keliauti (angl.): Simplicity searcher (teikia prioritetą paprastumui ir siekia išvengti rūpesčių bei nesklandumų, sprendimus
mielai deleguoja profesionalams; Cultural Purist (nori pabėgti nuo savo kasdienio gyvenimo ir pilnai pasinerti į vietinę kultūrą); Social
Capital Seeker (keliauja siekiant pripažinimo socialinėje erdvėje, nori būti matomi, savo patirtimi mielai dalijasi viešai); Reward Hunter
(siekia įvairių potyrių ir pramogų); Obligation Meter (keliauja vykstant į vestuves, religiniais tikslais, tradicinių šeimos atostogų, verslo
tikslais ir pan.); Ethical Traveler (pasirinkimus lemia jų pažiūros ir įsitikinimai, kaip pavyzdžiui, politiniai, socialiniai, požiūris į aplinką ir kt.).
12
kvalifikacijos ir prasčiau apmokami sektoriaus dirbantieji, būdingas sezoniškumas, santykinai maža
sektoriaus svarba / dydis pasauliniame kontekste, mažas turizmo įmonių polinkis investuoja į
mokslinių tyrimų ir plėtros (angl. research and development, R&D) veiklas, lėtas inovacijų ir naujų
technologijų įsisavinimas ir pritaikymas, partnerystės ir bendradarbiavimo stygius.
Turizmo sektoriaus raidai aktualių pasaulio įvykių analizė
Siekiant suprasti turizmo sektoriaus tendencijas bei jų poveikį turizmo sektoriaus raidai Lietuvoje,
svarbu turėti omenyje įvykius, kurie turėjo reikšmingą poveikį šiandien aktualių tendencijų
formavimuisi pasaulio, regiono ir Lietuvos lygiais, vertinant juos turizmo kontekste. Vertinant
pasaulio įvykius, galima pastebėti, kad regionai ir šalys tarpusavyje yra tampriai susiję: dėl tam tikrų
įvykių turizmo srautui mažėjant viename regione ar šalyje, srautas „persikelia“ kitiems regionams,
valstybėms, atsižvelgiant į pasaulio įvykius ir aktualijas formuojasi vartotojų įpročiai, baimės,
preferencijos ir kt. Tragiški įvykiai ir nelaimės vienoje pasaulio vietoje gali reikšti naujas turizmo
plėtros galimybes kitiems pasaulio regionams.
Atliekant pastarųjų dešimties metų turizmo sektoriui aktualių įvykių analizę, siekta identifikuoti
tokias naujienas ir įvykius, kurie turėjo poveikį bendrų turizmo tendencijų formavimuisi ir / ar turėjo
reikšmingą įtaką turizmo sektoriui Lietuvoje. Analizės metu išskirtos 4 pagrindinės teminės įvykių /
naujienų kategorijos:
SAUGUMAS | Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių kelionių krypčių preferencijų
pasirinkimą yra individo saugumas. Atsižvelgiant į skirtingą įvykių pobūdį, priežastis ir
pasekmes, eskalavimo tikimybę ir kt. Papildomai išskirtos šios saugumo veiksnio
subkategorijos: geopolitika ir kariniai konfliktai, terorizmas, gamtinės katastrofos, transporto
katastrofos, ekonominė situacija, kt. Šiai kategorijai priskiriami įvykiai, turėję poveikį turizmo
vystymuisi atskiruose regionuose bei kelionių krypčių pasirinkimo tendencijoms.
TURIZMO SEKTORIUS | Tiesiogiai su turizmo sektoriumi susiję įvykiai ir naujienos, apimantys
poveikio kultūros paveldui, bendrų turizmo tendencijų, keliavimo įpročių, su turizmu
susijusių technologijų ir kt. pasikeitimus.
POVEIKIS GAMTAI IR DARNUS VYSTYMASIS | Apimama informacija apie žmogaus poveikio
gamtai pasekmes, identifikuotas aktualias tendencijas ir kt.
KITA | Kitoms kategorijoms nepriskirtos, tačiau turizmo sektoriui įtaką turėjusios naujienos ir
įvykiai.
Apibendrinant atliktą aktualių įvykių analizę (svarbiausių įvykių santrauka pateikiama dokumento
prieduose), išskirtini šie svarbiausi aspektai:
SAUGUMAS | Saugumo kriterijaus svarba (tiek objektyvus saugumo lygis ir potencialios grėsmės
turistui, tiek subjektyvus saugumo pojūčio vertinimas) priimant sprendimus dėl atostogų krypties
auga. Nors besivystantys regionai sudaro vis didesnę konkurenciją pritraukiant turistų srautus kitoms
valstybėms, vis dėlto, apibendrinant pastarojo dešimtmečio įvykius, besivystančiuose regionuose kur
kas dažniau vyko gamtinės, geopolitinės ir kitos katastrofos, kas stipriai sumažina gyventojų ir turistų
saugumą juose. Pastarąjį dešimtmetį vyko kariniai konfliktai Vakarų Afrikoje, Vidurio Azijoje,
Artimuosiuose Rytuose, kurie plito ir turėjo įtakos ištisiems regionams. Taip pat pastaraisiais 10 m.
augo terorizmo grėsmė ir dažnėjo išpuoliai, kurie taip pat išplito į Europą (tam tikras vietoves).
13
Lietuvos atveju santykinai žema terorizmo, katastrofų ir pan. rizika turi teigiamą įtaką Lietuvos
patrauklumui turizmo prasme.
KRIZĖ IR VARTOJIMAS | 2008 m. ekonominė ir finansinė krizė sąlygojo ne pirmo būtinumo, taigi ir
turizmo paslaugų, vartojimo atsisakymą, po aštraus kritimo, pastarąjį dešimtmetį vartojimo ir
turizmo sektoriaus rodikliai atsistatinėjo ir augo.
POVEIKIS APLINKAI IR DARNUS VYSTYMASIS | Nors Jungtinių Tautų rėmuose šalys sutaria dėl
griaunančio žmogaus poveikio gamtai (kaip pavyzdžiui, darnaus vystymosi siekiai įtvirtinti Rio
deklaracijoje Agenda 21 (1992-2000 m.), Tūkstantmečio deklaracijoje (2000-2015 m.) ir šiuo metu
aktualioje Darnaus vystymosi darbotvarkėje (iki 2030 m.)), tačiau realių veiksmų imtis vis dar
sudėtinga, stinga tarptautinio daugiašalio bendradarbiavimo ir savanoriško įsipareigojimų vykdymo.
EUROPAI PALANKIOS TENDENCIJOS | Vertinant pasaulio įvykius ir turizmo Europoje tendencijas per
pastarąjį dešimtmetį, turizmo srautai Europoje augo, nepaisant ekonominės krizės, politinių
neramumų ir padažnėjusių teroristinių išpuolių.
Tarptautinių organizacijų nustatytų turizmo prioritetų apžvalga
Bendras aktualias tendencijas bei laukiamas turizmo sektoriaus vystymo kryptis, atspindi ir
tarptautinių organizacijų komunikuojami prioritetai. Toliau pateikiamos svarbiausios EBPO, PTO ir
ETC siūlomos turizmo sektoriaus vystymo kryptys ir siekiai.
EBPO | Išskiriamos šios turizmo vystymo kryptys ir siūlomos viešosios politikos sprendimų kryptys:
Prisitaikymas prie kintančių turistų poreikių (vidurinės klasės augimas, senėjimas, naujos
kartos)
o Prisitaikymas prie augančios paklausos paslaugoms vyresnio amžiaus turistų grupėje;
o Naujas kelionės patirties valdymo modelis ir atnaujintas rinkodaros modelis;
o Tarpkultūrinių ryšių ir supratingumo skatinimas;
o Į individualizuotas ir autentiškas patirtis orientuotų turizmo produktų ir paslaugų
vystymas.
Darnaus turizmo plėtra (emisijos, vandens išteklių tausojimas, maitinimo paslaugų tvarumas,
ekonominė ir socialinė gerovė bendruomenėms turizmo vietovėse)
o Horizontali ir vertikali turizmo sektoriaus integracija su kitomis viešosios politikos
kryptimis ir geresnis koordinavimas;
o Bendradarbiavimas su verslo sektoriumi ir bendruomenėmis siekiant geriau valdyti
turizmo srautus;
o Ilgojo laikotarpio veiksnių stebėsena ir valdymas;
o Duomenų ir informacijos pilnumo užtikrinimas.
Įgalinančios technologijos (skaitmenizavimas, automatizavimas, dirbtinis intelektas, blokų
grandinės (angl. blockchain) technologija, virtuali ir papildyta realybė)
o Pagalba smulkiam ir vidutiniam verslui persiorientuojant į skaitmeninę ekonomiką;
o Tarptautinis bendradarbiavimas siekiant duomenų saugos ir privatumo politikos
tikslų įgyvendinimo;
o Inovacijų kultūros skatinimas;
o Glaudesnis bendradarbiavimas su verslo ir švietimo institucijomis.
14
Mobilumas (augantys keleivių srautai, pasienio apsauga, gamtinės katastrofos, epidemijos ir
politinis nestabilumas)
o Turizmo sektoriui aktualių vidutinio ir ilgojo laikotarpio pokyčių įgyvendinimas;
o Technologinės pažangos išnaudojimas optimizuojant pasienio srautų kontrolę ir
priežiūrą;
o Alternatyvių tvarių keliavimo priemonių skatinimas;
o Galimų krizių valdymo strategijos parengimas.
PTO | 2030 m. turizmo plėtros prioritetai siejami su darnaus vystymosi programoje nustatytais
tikslais. Išskiriami šie pagrindiniai turizmo prioritetai:
Iki 2030 m. sukurti ir įgyvendinti politiką, skirtą darniam turizmui, kuris padeda sukurti darbo
vietas, taip pat pristatyti vietos kultūrą, turizmo produktus | Įgyvendinant 8 darnaus
vystymosi tikslą: skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, produktyvų įdarbinimą
ir deramą darbą;
Kurti ir įgyvendinti priemones, skirtas stebėti darnaus vystymosi poveikį darniam turizmui,
kuris padeda kurti darbo vietas ir pristatyti vietos kultūrą ir produktus | Įgyvendinant 12
tikslą: užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius;
Iki 2030 m. didinti tausaus jūrų išteklių naudojimo ekonominę naudą mažoms
besivystančioms salų valstybėms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims, įskaitant ir darnų
valdymą žuvininkystės, akvakultūros ir turizmo srityse | Įgyvendinant 14 tikslą: išsaugoti ir
tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius darniam vystymuisi.
ETC | Pagrindinės ETC strateginės kryptys susijusios su turizmo plėtros modelio transformacija ir
apima šiuos siekius:
Atnaujinti marketingo koncepciją;
Atnaujinti taikomą tyrimų ir stebėsenos modelį;
Vystyti partnerystę tarp šalių;
Aktualizuoti vartotojų segmentavimo principus;
Užtikrinti sektoriaus vystymui reikalingą finansavimą.
ETC vizija apima Europos, kaip vieningos krypties turizmui įvaizdžio formavimą, tačiau šalims išlaikant
savo unikalumą ir specifiškumą per siūlomus nišinius turizmo produktus ir paslaugas / turizmo
kryptis.
Formuojant ilgalaikę Lietuvos turizmo plėtros strategiją, svarbu atliepti pagrindines globalias
tendencijas, sudaryti prielaidas vystyti prioritetus atitinkančias nišines turizmo kryptis bei joms
būdingas turizmo paslaugas ir produktus.
15
II. TURIZMO SEKTORIUS LIETUVOS VALSTYBĖS POLITIKOJE PER PASTARĄJĮ DEŠIMTMETĮ
Turizmo sektorius daro reikšmingą įtaką šalies ekonomikai, socialinei, kultūrinei ir gamtinei aplinkai,
sektoriaus kuriama vertė reikšminga tiek regionams, tiek ir didiesiems miestams. Turizmas
neabejotinai sudaro palankias sąlygas verslumo didinimui, padeda plėtoti smulkųjį ir vidutinį verslą,
prisideda prie gyventojų užimtumo didinimo, infrastruktūros plėtojimo, skatina atkurti ir išsaugoti
istorinį kultūrinį paveldą, tuo pačiu ragina ieškoti naujų kūrybiškų ir inovatyvių technologinių
sprendimų. Atvykstamasis turizmas prisideda prie šalies žinomumo didinimo, šios aplinkybės skatina
naujų verslo investicijų pritraukimą, palankiai veikia šalies gyventojų pilietiškumą ir didžiavimąsi savo
valstybe, augina toleranciją ir padeda atverti visuomenę skirtingoms kultūroms. Atsižvelgiant į tai,
turizmo politika yra veikiau horizontali, t. y. tarpusavyje padedanti integruoti kitas viešosios politikos
sritis, taip pat sudaranti prielaidas efektyviai įgyvendinti bendrus valstybės prioritetus bei
nacionalinėje pažangos programoje numatytus siekius.
Lietuvos turizmo sektoriaus strateginio lygmens įvykių ir sprendimų apžvalga
Toliau pateikiama svarbiausių įvykių ir sprendimų, susijusių su turizmo sektoriaus politikos
formavimu ir įgyvendinimu, santrauka.
1 lentelė. Svarbiausi Lietuvos turizmo sektoriaus įvykiai ir sprendimai
2009 m. | Patvirtinti specialieji autoturizmo ir vandens turizmo trasų planai
Pakeista Turizmo tarybos sudėtis, įtraukiant asocijuotų turizmo sektoriaus struktūrų atstovus
Iniciatyva kurti bendrą Baltijos turizmo regioną
Pateikti siūlymai keisti LRTĮ: ES Paslaugų direktyvos įgyvendinimas, administracinės naštos mažinimas, kelionių agentūrų ir agentų civilinės atsakomybės draudimas
Jono Pauliaus II piligrimų kelias
2010 m. | Turizmo sektoriaus stabilizavimasis po stagnacijos
Svarbiausios turizmo kryptys: kultūrinis, aktyvusis, sveikatos ir dalykinis (konferencijų)
Pristatyta nauja turizmo plėtros koncepcija, orientacija į kompleksiškumą
UAB „Novus Orbis“ nemokumas ir bankrotas
Baigtas Litexpo parodų centro modernizavimas
Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje projekto pradžia
2011 m. | UAB „Star Holidays“ nemokumas ir bankrotas
Atnaujinti reikalavimai Kurorto ir kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms, siekiant plėtoti kurortinių teritorijų tinklą, gerinti sveikatos turizmo infrastruktūrą, mažinti turizmo sezoniškumą
Nauja LRTĮ redakcija: kelionių agentūrų draudimas
Pradėtas rengti Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo veiksmų planas
Antroji tarptautinė Baltijos ir Šiaurės jūros šalių Fizinės medicinos ir reabilitacijos konferencija Vilniuje, Lietuvos kurortų galimybių pristatymas
Memorandumas dėl bendradarbiavimo medicinos turizmo srityje tarp LR Ūkio ministerijos ir Medicinos turizmo asociacijos (300+ narių iš viso pasaulio)
Reformuotos turizmo rinkodaros funkcijos bei šalies turizmo atstovavimas užsienyje
Svarstyta alternatyva pasitraukti iš JT PTO (57,9 mln. Eur metinis narystės mokestis, papildomai pasiūlyta praktika 5 geriausiems studentams, konsultacijos turizmo srityje)
Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl netinkamo turizmo informacijos užsienyje centrų finansavimo modelio
Apgyvendinimo paslaugoms PVM sumažintas nuo 21 % iki 9 % (iki metų pabaigos)
Sveikatos turizmo metai
2012 m. | Sveikatos turizmo prioriteto išskyrimas: potencialas pritraukti medicinos turistus iš viso pasaulio, plastinės chirurgijos, odontologijos, širdies chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos, akių bei kitos paslaugos
Konkurencijos taryba skyrė daugiau nei 1,45 mln. Eur baudą 30 turizmo bendrovių už konkurenciją ribojančius susitarimus dėl kainų
2013 m. | Europos turizmo forumas Vilniuje: kultūrinis, verslo, ekologinis, sveikatos turizmas, darnusis turizmas, pasaulinė konkurencija
2014 m. | EK viešosios konsultacijos dėl Europos turizmo sektoriaus formavimo
LR Ūkio ministerija parengė 2014–2020 m. Lietuvos turizmo plėtros programą
LRTĮ redakcija: sustiprinta kelionių organizatorių priežiūra, aiškesnė jų atsakomybė organizuojant keliones, turistų apsaugos užtikrinimas
UAB „Go Planet Travel“ nemokumas ir įsipareigojimų nevykdymas
16
2015 m. | Pristatyti 2014–2020 m. Lietuvos turizmo politikos prioritetai, VTD veiklos vizija, 2015 m. uždaviniai ir turizmo rinkodaros klausimai, numatytos 2 ES finansavimo priemonės („Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra“ ir „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“)
Lietuva išrinkta vadovauti JT PTO Europos komitetui, aktualija: darnusis turizmas
Priimta rezoliucija dėl turizmo ateities: kryptinga turizmo rinkodara, supaprastintas vizų režimas, pasiekiamumo oro ir vandens transportu gerinimas, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė
Nauja LRTĮ redakcija: sustiprinta vartotojų apsauga kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju, griežtesni reikalavimai kelionių organizavimo veiklai, sustiprinta priežiūra
Patvirtinta Lietuvos turizmo rinkodaros strategija 2015-2020 m. EK direktyva dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių
Gintaro ir Šilko kultūros kelių plėtra
2016 m. | JT PTO posėdis Vilniuje: dalijimosi ekonomika, nauji verslo modeliai
Pristatytas naujas Lietuvos turizmo prekinis ženklas „Lithuania. Real is beautiful“
Europos turizmo forumas: sezoniškumas, saugumas, inovacijos, bendradarbiavimas tarp šalių, lygios galimybės
Dvišalių santykių turizmo srityje stiprinimas: Baltarusija, San Marinas, Albanija, Kinija, Suomija, Ukraina
Žydų kultūros kelio maršruto rengimas ir plėtra
2017 m. | Kurortinės teritorijos statusas suteiktas Kačerginei, Kulautuvai ir daliai Zapyškio miestelio
Parengtos Lietuvos darniojo turizmo plėtros gairės
Aktyvi Europos kultūros kelių Lietuvoje plėtra (Žydų kultūros paveldo, Istorinių mineralinių vandenų miestų bei Gintaro kelio plėtrai Lietuvoje)
Kaunas išrinktas Europos kultūros sostine 2022
Vilniaus oro uosto pakilimo tako remontas
Lietuva išrinkta į PTO vykdomąją tarybą
Vilnius įtrauktas į UNESCO maršrutą „Romantiškoji Europa“
2018 m. | LR Vyriausybė pritarė kelionių garantijų sąskaitos sukūrimui (2015 m. ES direktyvos įgyvendinimas)
Lietuva pirmą kartą dalyvauja PTO taryboje
LRTĮ redakcija: daugiau teisių turistams, aiškesnė kelionių agentūrų veiklos atsakomybė, paslaugų rinkiniai
PVMĮ numatytas lengvatinio 9 % PVM tarifo taikymo terminas turizmo apgyvendinimo paslaugoms iki 2023 m.
2019 m. | Keliauk Lietuvoje veiklos pradžia; likviduotas VTD
LRTĮ redakciniai pakeitimai
Sertifikuotas geležinės uždangos kultūros kelias, einantis ir per Lietuvą
Šaltinis: sudaryta autorių
Turizmo sektoriui aktualių dokumentų žemėlapis
Vertinant Lietuvos turizmo sektoriaus strateginiam valdymui aktualius dokumentus, galima išskirti
kelias tarpusavyje susijusias dokumentų grupes.
Šaltinis: sudaryta autorių
Pav. 2. Turizmo sektoriui aktualių dokumentų žemėlapis
17
Toliau trumpai aptariama kiekviena Turizmo sektoriui aktualių dokumentų žemėlapyje išskirta
dokumentų kategorija.
TARPTAUTINIAI DOKUMENTAI | Vertinant tarptautinius dokumentus, pagal jų poveikį Lietuvos
turizmo sektoriui galima išskirti dvi kategorijas:
Veikiančius tiesiogiai, t. y. formuojančius regiono turizmo politiką, nustatančius tarptautinius
šalies / regiono įsipareigojimus (ES Turizmo strategija, direktyvos, Lisabonos sutartis, kt.);
Veikiančius netiesiogiai, t. y. autoritetingų organizacijų (pavyzdžiui, ECT, EBPO, Europos
Komisija ir kt.) ataskaitos, apžvalgos, analizės, prognozės ir kt. bei moksliniai tyrimai, į
kuriuos atsižvelgiama formuojant ir įgyvendinant šalies turizmo politiką.
Turizmo plėtros programos rengimo metu buvo aktuali ES turizmo politika „Turistų lankomiausias
žemynas – Europa“ (2011 m.). Dokumente pabrėžiama auganti turizmo sektoriaus svarba
ekonomikai: tiesiogiai kuriant pridėtinę vertę, užtikrinant užimtumą, mažinant atotrūkį tarp regionų.
ES turizmo politika orientuota į turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimą, atsižvelgiant į
darnaus vystymosi tikslus. Strategijoje išskiriamos keturios veiksmų grupės, į kurias orientuojasi ir
šalys narės formuojant nacionalines strategijas:
Europos turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimas;
Tvaraus, atsakingo ir kokybiško turizmo sektoriaus skatinimas;
Vieningo Europos (kaip visumos) turizmo įvaizdžio įtvirtinimas ir propagavimas;
Turizmo integravimas su kitomis viešosios politikos sritimis per politines ir finansines
priemones.
Lietuvos turizmo sektoriaus raidai labai svarbi Lisabonos sutartis, įsigaliojusi 2009 m. gruodžio 1 d.,
kuri sudarė galimybę ES remti, koordinuoti ir papildyti šalių narių veiksmus turizmo srityje. Turizmo
sektoriaus reguliavimui nacionaliniame lygmenyje reikšmingą įtaką turi ES lygmens politika: 2011 m.
direktyva dėl vartotojų teisių (2011/83/ES) bei 2015 m. direktyva dėl kelionės paslaugų paketų ir
susijusių kelionės paslaugų rinkinių (ES) 2015/2302, kurios sąlygojo atitinkamus nacionalinių teisės
aktų pakeitimus.
NACIONALINIAI BENDRIEJI | Grupė apima šalies raidos viziją ir ilgalaikę strategiją apibrėžiančius
dokumentus (valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“, Nacionalinė darnaus vystymosi strategija,
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, kt.) bei vidutinio laikotarpio strateginius
dokumentus (aktuali LR Vyriausybės programa ir jos įgyvendinimo planas, Nacionalinė reformų
darbotvarkė, kt.). 2014-2020 m. Nacionalinėje pažangos programoje turizmo prioritetas siejamas
išimtinai su kultūra: 6 prioritetas „Kultūra“ (horizontalus) apima uždavinį išsaugoti ir aktualizuoti
kultūros paveldą, jį pritaikant turizmo reikmėms.
TURIZMO: STRATEGINIAI | Grupė apima LRTĮ bei kitus aktualius įstatymus (pavyzdžiui, LR teritorijos
administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas), Turizmo plėtros programą, Rinkodaros strategiją,
poįstatyminius teisės aktus (pavyzdžiui, LR Darniojo turizmo plėtros aprašas, Reikalavimų kurorto ir
kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašas, kt.).
TURIZMO ĮGYVENDINIMO IR STEBĖSENOS | Turizmo plėtros programos įgyvendinimo veiksmus
numatantys dokumentai (EIM, VTD, Keliauk Lietuvoje veiklos planai, specialieji planai, sąrašai ir kt.)
bei jų įgyvendinimo pažangos stebėsenos dokumentai (įstaigų veiklos ataskaitos, teminės analizės,
vertinimai ir studijos, kt.).
SUSIJUSIŲ VIEŠOSIOS POLITIKOS SRIČIŲ | Identifikuotos sąsajas su turizmo sektoriumi turinčios
viešosios politikos sritys ir jų dokumentai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai siejasi su turizmo sektoriumi:
Kultūros: Nacionalinės kultūros paveldo apsaugos gairės, ES investicijų prioritetai;
18
Aplinkos apsauga: Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015-2020 m. veiksmų
planas, Natura 2000, Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija, ES investicijų
prioritetai;
Vidaus reikalų (regionų plėtra): Baltoji knyga tvariai plėtrai 2017-2030 m., ES investicijų
prioritetai;
Sveikatos apsauga (sveikatos turizmas): Lietuvos sveikatos sistemos įstatymas;
Švietimas ir sportas (žmogiškųjų išteklių plėtra, sporto turizmas): Valstybinė studijų,
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2013-2020 m. plėtros programa, 2011-2020 m.
valstybinė sporto plėtros strategija, Įsakymai dėl lėšų skyrimo tarptautinių sporto varžybų ir
renginių organizavimui ir vykdymui Lietuvoje;
Socialinė apsauga (bedarbių kvalifikavimas darbui turizmo sektoriuje): Užimtumo rėmimo
politika.
Horizontalios turizmo sektoriaus sąsajos stipriausiai išvystytos su kultūros bei aplinkos apsaugos
sritimis, pastaruoju metu integracija stiprinama ir susisiekimo srityje, siekiant gerinti šalies
pasiekiamumą oro transportu. Gana riboto masto integracija pasiekta su sveikatos apsaugos,
švietimo ir regionų vystymo sritimis.
Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 m. programos esmė
Turizmo plėtros programa nukreipta į Lietuvos turizmo konkurencingumo ir žinomumo didinimą
apimant tarptautinę (atvykstamojo turizmo) ir vietinę rinkas. Programos tikslas – didinti Lietuvos
turizmo sektoriaus konkurencingumą, kuris vertinamas pagal turizmo konkurencingumo reitingą bei
pajamas iš atvykstamojo turizmo.
Kiekvienas programoje išskiriamas tikslas detalizuotas į uždavinius, kurių kiekvienam priskiriami
konkretūs veiksmai ir jų įgyvendinimo stebėsenos rodikliai (Programos turinio esmė pristatoma
toliau esančiuose paveiksluose).
Turizmo plėtros programoje, siejant su tikslu plėtoti turizmo infrastruktūrą ir gerinti paslaugų
kokybę, nustatyti prioritetiniai Lietuvos regionai, jiems priskiriant konkrečias savivaldybes, kuriose
koncentruotos ES investicijos ir iniciatyvos. Turizmo plėtros programoje išskirti 6 prioritetiniai
turizmo regionai, kuriems priskirtos 27 savivaldybės iš 60 (arba 45 %).
Šaltinis: sudaryta autorių
Pav. 3. Lietuvos prioritetinių regionų žemėlapis
19
Pav. 4. Turizmo plėtros programos loginis modelis
Didinti Lietuvos turizmo sektoriaus konkurencingumą: 44 vieta turizmo konkurencingumo reitinge ir 1,36 mlrd. Eur pajamų iš atvykstamojo turizmo iki 2020 m. Siekis
1. TURIZMO INFRASTRUKTŪRA | Plėtoti turizmo infrastruktūrą ir gerinti paslaugų kokybę
2. ŽINOMUMAS IR ĮVAIZDIS | Didinti Lietuvos, kaip turizmo valstybės, žinomumą ir gerinti jos įvaizdį
3. SEZONIŠKUMAS |Mažinti turizmo paslaugų sezoniškumą
Tikslai
Rezultatai 2,32 mln. užsienio turistų kelionių skaičius | 85 proc. patenkintų viešnage Lietuvoje užsienio turistų
Poveikis Turizmo ūkio šaka, tinkamai naudojant valstybės turizmo išteklius ir siūlant paklausius, kokybiškus ir konkurencingus produktus užsienio ir vietos rinkoms, padeda didinti gyventojų pajamas, kurti naujas verslo nišas, pritraukti privačių investicijų, didinti šalies bendrąjį vidaus produktą, taip pat spręsti regionų ekonominės ir socialinės raidos klausimus, drauge saugoti kraštovaizdžio (gamtos ir kultūros) vertybes, racionaliai naudoti gamtos ir kultūros išteklius.
1.1. Plėtoti kultūrinio, verslo, sveikatos ir ekologinio turizmo viešą ir privačią infrastruktūrą prioritetiniuose regionuose
Uždaviniai 2.1. Skatinti kurti ir įgyvendinti elektroninės rinkodaros projektus
3.1. Didinti kultūros renginių ir pramogų pasiūlą ne per turizmo sezoną
Šalies, kaip atostogų valstybės, reputacija: indekso reikšmė – 60
43,5 proc. apgyvendinimo įstaigų užimtumas ne sezono metu
1.2. Kurti ir populiarinti turizmo maršrutus, kultūros kelius, turizmo trasas
1.3. Gerinti Lietuvos pasiekiamumą
1.4. Tobulinti turizmo sektoriuje dirbančių specialistų kompetenciją
1.4. Skatinti turizmo paslaugas teikiančių įmonių akreditaciją ir (arba) sertifikavimą
2.2. Vykdyti kompleksinę rinkodarą prioritetinėse atvykstamojo turizmo rinkose
2.3. Bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis, įgyvendinant bendrus tarptautinius turizmo rinkodaros projektus
3.2. Didinti ir plėsti kaimo turizmo paslaugų pasiūlą ne tik per turizmo sezoną
Šaltinis: sudaryta autorių
20
Atitinkamai, siejant su tikslu didinti Lietuvos, kaip turizmo valstybės, žinomumą ir gerinti jos įvaizdį,
Turizmo plėtros programoje numatytos 4 prioritetinių rinkų grupės iš viso apimant 22 prioritetines
rinkas (21 užsienio ir 1 vidaus):
TIKSLINĖS | Vokietija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Norvegija, Italija, Prancūzija;
SVARBIOS | Latvija, Estija, Baltarusija, Ukraina, Lenkija, Rusija;
TOLIMOSIOS | JAV, Izraelis, Japonija, Kinija;
PERSPEKTYVINĖS | Belgija, Danija, Ispanija, Olandija, Suomija;
VIDAUS | Lietuva.
Šaltinis: sudaryta autorių
Lietuvos turizmo rinkodaros 2016-2020 m. strategijos esmė
Atsižvelgiant į Lietuvos, Europos ir pasaulio rinkos tendencijas bei siekiant įgyvendinti Lietuvos
turizmo plėtros programą, parengta Rinkodaros strategija. Rengiant strategiją buvo atlikta detali
aplinkos analizė, išryškinant pasaulines turizmo vystymosi tendencijas, vartotojų elgsenos pokyčius,
Lietuvos turizmo esamos situacijos vertinimą, prioritetinių turizmo rinkų analizę ir šalies
konkurencingumo vertinimą. Rinkodaros strategijos esmė pristatoma paveiksle toliau.
Rinkodaros strategijoje yra numatyti du pagrindiniai rinkodaros priemonių finansavimo šaltiniai:
valstybės biudžeto lėšos ir ES struktūrinių fondų paramos priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad
galimų ES investicijų pobūdis turizmo rinkodarai yra labai ribotas (tikėtina, jog tendencija išliks ir
ateityje), nėra tinkamų galimybių ES finansavimą naudoti integraliam turizmo sektoriaus vystymui,
apimant ne tik atskirų gamtos / kultūros objektų rinkodarą, tačiau turistams pristatant konkrečius
turizmo produktus, paslaugas, vietoves.
Pav. 5. Lietuvos prioritetinių rinkų žemėlapis
21
Pav. 6. Svarbiausi rinkodaros strategijos elementai
Šaltinis: sudaryta autorių
22
Apibendrinimas ir turizmo prioritetų vertinimas
Šioje dalyje pateikiamas planavimo dokumentuose pasirinktų prioritetų vertinimas, sąryšyje su
turizmo sektoriaus įtvirtinimu ir plėtra.
BENDRIEJI PRINCIPAI | Vertinant iš šios dienos taško, Turizmo plėtros programoje įtvirtinti principai
ir bendrosios tendencijos: dėmesys darniam vystymuisi, šalies regionų sanglaudai, socialinių iššūkių
sprendimui, racionaliam gamtos ir kultūros išteklių naudojimui, turizmo objektų prieinamumui
visiems – ne tik buvo suderinti su tuo metu tarptautiniu lygmeniu pripažintais siekiais, tačiau ir
išlieka ne mažiau aktualūs šiandien.
PRIORITETINIAI REGIONAI | Atsižvelgiant į Lietuvos gamtinių ir kultūrinių išteklių potencialą ir
sklaidą, Turizmo plėtros programoje išskirti 6 prioritetiniai regionai (jiems priskiriant 27 savivaldybes
iš 60 arba 45 %). Nors toks savivaldybių skirstymas pasirinktas siekiant koncentruoti investicijas,
tačiau vertinamas kritiškai, nes turėjo neigiamą įtaką regionų atskirčiai5, turizmo objektų integracijai
ir turistams patrauklių kompleksinių, kelias savivaldybes apimančių, turizmo traukos centrų
išvystymui, konkurencingų idėjų vystymui neprioritetiniuose turizmo regionuose bei reikalingos
vystomų turizmo objektų privažiavimo infrastruktūros užtikrinimui. Remiantis Lietuvos turizmo
ekspertų vertinimu, turizmo investicijų grąža labiau priklauso nuo vietos iniciatyvos ir projekto idėjos
nei nuo konkrečios geografinės vietovės, todėl galimybė vystyti turizmo produktus ir paslaugas
neturėtų būti griežtai siejama su geografine vietove Lietuvoje. Lietuvos teritorijos dydis yra
santykinai mažas, o skirtingų vietovių pasiekiamumas gana gerai išvystytas, todėl geografinės
turizmo objekto vietos įtaka turistų srauto pritraukimui nėra lemiamas veiksnys. Vis dėlto, siekiant
užtikrinti investicijų efektyvumą, būtina užtikrinti optimalų investicijų sutelkimą į perspektyviausius
projektus įgyvendinant efektyvią konkursinę projektų atranką.
PRIORITETINĖS RINKOS | Prioritetinės turizmo paslaugų rinkos nustatytos remiantis atlikta analize
pagal turistų srautus, pagrindiniu kriterijumi išskiriant geografinį (šalies) požymį. Išskirtos keturios
prioritetinių rinkų grupės: tikslinės (svarbiausios), svarbios, tolimosios ir perspektyvinės.
Prioritetinėms grupėms priskirtos šalys, iš kurių Lietuva sulaukia daugiausiai turistų, prie svarbiausių
rinkų priskirta ir vidaus rinka, apimant vietinį turizmą. Toks rinkų prioretizavimas, viena vertus, leido
įtvirtinti mastais svarbiausias rinkas ir turizmo plėtros veiksmus koncentruoti jose, kita vertus,
pasirinktos tolimųjų ir perspektyvinių rinkų šalys leido numatyti turizmo eksporto plėtros gaires.
Nors geografinis kriterijus parenkant rinkas anksčiau buvo neabejotinai svarbiausias, šiandien ryškėja
tendencija, kuomet vartotojų segmentavimui taikomi kiti kriterijai (kaip pavyzdžiui, psichografinis
vartotojų segmentavimas pagal būdingus pomėgius, įpročius, motyvacijas ir kt.)
PRIORITETINĖS TURIZMO RŪŠYS | Nacionalinėje pažangos programoje numatytas siekis diversifikuoti
turizmo paslaugų vartotojų ratą ir didinti šalies turizmo paslaugų paklausą plėtojant įvairią turizmo
infrastruktūrą, gerinant šios infrastruktūros kokybę, didinant konkurencingumą. Nacionalinėje
pažangos programoje išskirti prioritetai pagal turizmo rūšis: kultūrinis, ekologinis, sveikatos,
dalykinis, aktyvaus poilsio ir kaimo. Turizmo plėtros programoje koncentruojamasi į 4 turizmo rūšis:
kultūrinį, ekologinį, sveikatos ir dalykinį. Pasirinktos prioritetinės turizmo rūšys atspindi Lietuvos
turimus išskirtinumus ir galimybes, sudaro prielaidas mažinti sezoniškumo įtaką turizmo sektoriui,
diversifikuoti sektorių. Vis dėlto turizmo prioritetų nustatymas turizmo rūšių lygmenyje yra labai
5 Siejant su Lietuvos nacionalinėje pažangos programoje nustatytu horizontaliuoju 7 Regioninės plėtros prioritetu; dauguma ekonomiškai
stiprių savivaldybių priskirtos prioritetiniams regionams, tuo tarpu ekonomiškai silpnesnės – ne.
23
plačios aprėpties, aiškiai neįvardijant, kur turėtų būti nukreipti riboti turizmo sektoriaus vystymo
ištekliai (laiko, žmonių, finansiniai).
RINKODAROS STRATEGIJA | Atlikto analitinio aplinkos vertinimo pagrindu suformuota Lietuvos, kaip
patrauklios šalies, vizija:
„Lietuva taps šalimi, kuri atpažįstama kaip patraukli turizmo traukos vietovė, pritraukianti
turistus dėl palankios geografinės padėties, patogaus susisiekimo, gamtos ir kultūros paveldo
įvairovės, konkurencingų turizmo produktų ir aukšto lygio paslaugų. Lietuva taps turistine
vietove, orientuota į tikslines turizmo rinkas, turistų segmentus ir aukšto lygio turistų patirtį“
yra sunkiai įgyvendinama pilna apimtimi. Siekis tapti šalimi, kuri atpažįstama kaip patraukli turizmo
traukos vietovė, pritraukianti turistus dėl palankios geografinės padėties, patogaus susisiekimo,
gamtos ir kultūros paveldo įvairovės, konkurencingų turizmo produktų ir aukšto lygio paslaugų, kelia
prieštaravimus lyginant su Lietuvos kelionių ir turizmo konkurencingumo vertinimo rezultatais ir
atskiromis šiuo rodikliu vertinamomis sritimis. 2017 m. Kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse
Lietuva užėmė 56 vietą ir silpniausiai yra vertinama susisiekimo infrastruktūros, turizmo paslaugų,
turizmo gamtinių išteklių, kultūros paveldo išteklių ir verslo kelionių srityse. Lietuvos, kaip turizmui
patrauklios šalies, vizija, vertinant iš atvykstamojo turizmo perspektyvos, turėtų būti labiau nukreipta
į mūsų šalies stiprybes, ne į silpniausiai įvardijamas faktines sritis, vertinant globalaus turizmo
sektoriaus kontekste. Tuo tarpu vidaus turizmo skatinimui, vertinga pilnai įveiklinti šalies istorinio,
kultūros paveldo ir turizmo gamtinių išteklių sritis. Taip pat vizijoje suformuotas siekis tapti turistine
vietove, orientuota į aukšto lygio turistų patirtį, turi diskriminuojančio pobūdžio konotaciją ir
neaiškiai apibrėžia interpretaciją, kaip yra suprantama „aukšto lygio turistų“ sąvoka.
Rinkodaros strategija apima 22 prioritetines šalis (rinkas), kas riboja galimybes sutelkti ir efektyviai
įgyvendinti kompleksines rinkodaros priemones. Taip pat vidutinio ir ilgojo laikotarpio rinkodaros
priemonių planavimas praranda savo aktualumą; šiuolaikinės dinamikos aplinkoje, svarbiausiu tampa
gebėjimas prisitaikyti bei greitai reaguoti į nuolat kintančius vartotojų poreikius ir elgseną,
atitinkamai parenkant tinkamas rinkodaros priemones.
Apibendrinant, nustatant vertinamo laikotarpio turizmo plėtros prioritetus išlaikytas ankstesnių
laikotarpių veiksmų tęstinumas, programoje atspindėti tarptautinio ir nacionalinio lygmens bendrieji
prioritetai. Strateginio planavimo lygmenyje išlaikyta gana plati prioritetų aprėptis tiek geografiniu
požiūriu, tiek pagal rinkas.
24
III. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ IR VERTINIMAS
Turizmo sektoriaus esamos situacijos analizė atlikta remiantis bendraisiais oficialiai sisteminamais
tarptautiniais bei nacionaliniais statistikos duomenimis, institucijų ir įstaigų renkama informacija ir
kita viešai prieinama informacija, apžvelgiant ekonominius turizmo sektoriui aktualius rodiklius bei
Turizmo plėtros programos įgyvendinimo rezultatus.
Atkreiptinas dėmesys, kad tikslesnės turizmo sektoriaus esamos situacijos analizės atlikimą ir
galimybes vertinti turizmo sektoriaus situaciją bei plėtros potencialą riboja operatyvinių ir detalių
turizmo duomenų trūkumas. Kaip pavyzdžiui, remiantis renkamais duomenimis, nėra galimybės
detalizuoti esamą turistų srautą pagal atvykimo motyvaciją, kelionės pobūdį ir kitus parametrus,
vertinti atskirų turizmo krypčių rezultatus, jų kuriamą pridėtinę vertę, būdingą turistų srautą ir kt.
Labai ribotos galimybės turizmo sektoriaus rodiklius analizuoti skirtingais pjūviais (kaip pavyzdžiui,
pagal atskirus vartotojų segmentus, turizmo kryptis, derinant kelis pjūvius tarpusavyje ir kt.). Taip pat
trūksta nacionaliniu lygiu renkamų operatyvių turizmo sektoriaus duomenų ir sistemingos
informacijos apie atskirų turizmo objektų, produktų, paslaugų rezultatus, kuriamą pridėtinę vertę,
būdingus srautus ir vartotojų segmentus. Analizuoti ir vertinti esamą turizmo sektoriaus situaciją
padeda vartotojų nuomonės tyrimai, kurie Lietuvoje pastaruoju laikotarpiu buvo atliekami santykinai
retai, nesistemingai6.
Ekonominių rodiklių apžvalga
Turizmo sektoriaus esamą situaciją galima vertinti pagal šiuos pagrindinius rodiklius: turizmo
produkcijos paklausą, turizmo sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę, turizmo sektoriuje dirbančių
asmenų skaičių, šalies turizmo eksporto mastą, atvykstančių turistų patiriamų išlaidų bei iš turizmo
(vietinio ir atvykstamojo) gautų pajamų. Papildomai remiamasi Pasaulio ekonomikos forumo kas
dvejus metus sudaromu Kelionių ir turizmo konkurencingumo reitingu, kuriame valstybės
išrikiuojamos pagal surinktų balų sumą, remiantis visapusišku tiesiogiai ir netiesiogiai turizmui
aktualių veiksnių vertinimu.
Kelionių ir turizmo konkurencingumo reitinge 2013 m. Lietuva užėmė 49 vietą, Turizmo plėtros
programoje keliamas tikslas iki 2020 m. vietą reitinge pagerinti 5 pozicijomis, iki 44 vietos. 2017 m.
vertinimo metu Lietuvai suteikta 56 vieta, 2019 m. – 59 vieta (prasčiausia vertinant savo, Šiaurės
Europos šalių, grupėje)7. Lyginant Lietuvos rezultatus su ankstesniais laikotarpiais, didesnis surinktų
balų skaičius (t. y. pasiekta pažanga) nebūtinai lemia aukštesnę vietą reitinge, kadangi tam
reikšmingą įtaką turi ir kitų valstybių daroma pažanga: jei santykinė Lietuvos padaryta pažanga yra
mažesnė nei kitų valstybių, šalis reitinge užima žemesnę vietą.
Vertinant atskiras indekso dalis, Lietuvos rezultatai geri įgalinančios aplinkos ir politikos formavimo
požiūriu, tačiau pastebimas atotrūkis (mažesnis konkurencingumas) infrastruktūros bei gamtinių ir
kultūrinių išteklių požiūriu. Taip pat pastebėtinas vertinimo netolygumas tarp skirtingų tos pačios
temos (sub-indekso) kriterijų: kaip pavyzdžiui, pagal žmogiškųjų išteklių ir darbo rinkos bendrą
6 2014 m. atliktas Lietuvos kaip šalies turizmui vertinimas, 2018 m. – Vietinio turizmo tyrimas, periodiškai tyrimus atlieka GO Vilnius. 7 Paminėtina, jog Kelionių ir turizmo konkurencingumo reitingo metodika leidžia varijuoti vertinamų šalių skaičiui. Vis dėlto, analizuojant
pastarojo laikotarpio rezultatus, šis veiksnys neturėjo įtakos Lietuvos vertinimui. 2019 m. analizuotos 8 naujai įtrauktos valstybės (Angola,
Brunėjus, Burkina Faso, Svazilandas, Gvinėja, Haitis, Liberija ir Seišeliai), tačiau visos naujai įtrauktos valstybės užėmė gerokai žemesnes
vietas bendruosiuose vertinimuose nei Lietuva. Tais pačiais metais 4 valstybės (Barbadosas, Butanas, Gabonas ir Madagaskaras) į vertinimą
neįtrauktos dėl nepakankamo duomenų kiekio.
25
vertinimą Lietuva užima 31 vietą, tačiau analizuojant detaliau, indekso reikšmę gerina aktyvus
moterų įsitraukimas į darbo rinką (16 vieta), tačiau mažina užsieniečių darbuotojų įdarbinimo
paprastumo (115 vieta) ar darbuotojų samdymo ir atleidimo praktikos (113 vieta) vertinimas.
Siekiant pagerinti Lietuvos vietą indekse, būtų aktualu veiksmus nukreipti dviem kryptimis: (i)
sistemingai siekti pažangos infrastruktūros bei (kiek tai įmanoma) gamtos ir kultūros išteklių srityse,
ir (ii) vykdyti atskiras, į siauras temas nukreiptas iniciatyvas tose temose, kuriose Lietuva atsilieka,
tačiau bendri sub-indekso rezultatai geri ar neblogi (pavyzdžiui, darbo apmokestinimo sąlygos,
užsienio darbuotojų samdymas ir kt.).
Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Pasaulio ekonomikos forumo vertinimais
Vertinant turizmo sektoriaus raidą ekonominiu požiūriu, turizmo sektorius Lietuvoje yra santykinai
mažas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, turizmo sektoriaus produkcija
2017 m. sudarė 3,1 %8 (palyginti su bendrąja produkcija) arba 1 172 mln. Eur (t. y. 11,3 % daugiau
palyginti su praėjusiu laikotarpiu). Turizmo sektoriaus santykinė svarba Lietuvos ekonomikoje
nuosaikiai augo pastarųjų dešimties metų laikotarpyje (2012 m. sudarė 2,9 %); tačiau vis dar
matomas atotrūkis nuo ES šalių vidurkio, kuris yra 3,9 %.
8 Lietuvos statistikos departamento išankstiniai 2017 m. duomenys, rodiklis – Turizmo produkcija palyginti su bendrąja produkcija (%).
Pav. 7. Kelionių ir turizmo konkurencingumas (vieta reitinge)
26
Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento duomenimis
Dirbančiųjų skaičius turizme nuo 2012 m. iki 2017 m. išaugo 16,0 %. 2017 m. turizme dirbo
47,2 tūkst. dirbančiųjų, kas sudarė apie 3,7 % visų užimtų darbo vietų arba 5,5 % visų nefinansinio
sektoriaus darbuotojų. Palyginimui, ES šalių vidurkis – 3,7 % visų užimtų darbo vietų ir 9,4 % visų
nefinansinio sektoriaus darbuotojų.
Pav. 9. Dirbančiųjų skaičius turizme (būdingos veiklos), tūkst.
Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento, Eurostato duomenimis
Turizmo sukurta pridėtinė vertė 2017 m. palyginti su 2012 m. išaugo 31,5 % arba 281 mln. Eur (nuo
891 mln. Eur iki 1 172 mln. Eur.).
Pav. 10. Turizmo sukurta pridėtinė vertė, mln. Eur, Statistikos departamentas
Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento duomenimis
Pav. 8. Turizmo produkcija palyginti su bendrąja produkcija (%)
27
Turizmo plėtros programoje akcentuojama atvykstamojo turizmo svarba. Remiantis Valstybinio
turizmo departamento duomenimis, 2017 m. kelionių paslaugų eksporto dalis visame šalies paslaugų
eksporte sudarė 16,2 %, o prekių ir paslaugų eksporte – 3,9 %. Remiantis Intracen duomenimis,
bendrai turizmo eksportas išaugo 13,4 % nuo 1 028 mln. Eur 2012 m. iki 1 166 mln. Eur 2017 m.
Vertinant turizmo eksporto struktūrines dalis: verslo kelionių eksporto apimtys 2010-2017 m. buvo
gana stabilios, per šį laikotarpį išaugusios 22,3 % arba 40 mln. Eur, tuo tarpu asmeninių kelionių
eksportas minėtu laikotarpiu augo žymiai sparčiau – 72,7 % arba 399 mln. Eur.
Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. atvykusių turistų išlaidos siekė 955 mln. Eur, t. y.
9,6 % daugiau lyginant su praėjusiu laikotarpiu ir 36,5 % palyginti su 2012 m.
Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento duomenimis
Lyginant atvykstamojo ir vietos turizmo rodiklius, vietos ir atvykstamasis turizmas pagal turistų
skaičių sudaro apylyges dalis – atitinkamai 52 % ir 48 %. Detalizuojant atvykstamojo turizmo srautą,
60 % jo sudaro turistai iš ES valstybių, daugiausiai iš Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos. Atitinkamai 40 %
atvykstamojo turizmo srauto sudaro turistai iš ES nepriklausančių šalių, daugiausiai – iš Rusijos,
Baltarusijos, Ukrainos.
Pav. 11. Lietuvos turizmo eksportas, mln. Eur
Šaltinis: Intracen duomenų bazė. 2010 m., 2012 m. – WTO, Intracen įverčiai
Pav. 12. Atvykusių turistų išlaidos, mln. Eur
28
Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas
Vis dėlto, nors vietinis turizmas sudaro didesnę viso turizmo struktūros pagal turistų skaičių dalį, visgi
didesnę pajamų dalį (apie 60 %) sudaro pajamos iš atvykstamojo turizmo. Pajamos iš vietinio ir
atvykstamojo turizmo augo gana proporcingai visą pastarąjį dešimtmetį, bendras turizmo pajamų
padidėjimas sudaro 65,3 % , nuo 1 310 mln. Eur 2009 m. iki 2 165 mln. Eur 2017 m.
Pav. 14. Pajamos iš vietinio ir atvykstamojo turizmo, mln. Eur
Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas
Nors pagrindiniai Turizmo plėtros programos įgyvendinimo rodikliai nėra tiesiogiai siejami su vietiniu
turizmu, svarbu paminėti, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvai pavyko suformuoti labai svarbią ir
pozityvią nuostatą, kad keliauti po savo šalį yra patrauklu, įdomu, madinga, taip plečiant turizmo
sektorių bendrai ir mažinant turizmo sektoriaus sezoniškumą.
Apibendrinant, turizmo sektoriaus rezultatai pastarąjį dešimtmetį plėtros požiūriu vertintini
neblogai: beveik trečdaliu išaugusi sektoriaus pridėtinė vertė pastarąjį dešimtmetį, nors, vertinant
absoliučiais dydžiais, pokyčiai nėra tokie dramatiški. Vis dėlto Lietuvos, kaip turizmo šalies,
reputacijos gerinimo ir kokybinio Lietuvos turizmo sektoriaus įtvirtinimo rezultatai nėra tokie
sėkmingi: kelionių ir turizmo reitinge Lietuva užima 59 vietą (2019 m.). Būtina turėti omenyje, kad
kitos šalys taip pat įgyvendina pokyčius ir nestovi vietoje, tad, tikėtina, jog 2020 m. užsibrėžtos 44
Pav. 13. Turistų skaičiaus struktūra 2018 m.
29
vietos reitinge pasiekti nepavyks. Siekiamam proveržiui ir kokybiniam turizmo sektoriaus pokyčiui yra
būtinas turizmo kaip horizontalios viešosios politikos srities, o ne atskiro sektoriaus, valdymas,
sprendžiant bendrus šalies raidai aktualius iššūkius, kurie taip pat turi reikšmingą poveikį šalies
įvaizdžiui, patrauklumui, turizmo sektoriaus konkurencingumui (kaip pavyzdžiui, palanki mokestinė
aplinka, šalies patrauklumas investicijoms – temos, nors tiesiogiai nepriskirtinos turizmo sričiai,
tačiau neabejotinai darančios jai reikšmingą įtaką).
Turizmo plėtros programos įgyvendinimo rezultatai
Šioje ataskaitos dalyje pateikiamas Turizmo plėtros programos įgyvendinimo pažangos,
veiksmingumo ir efektyvumo vertinimas sąryšyje su turizmo sektoriaus įtvirtinimu ir plėtra. Siekiant
įvertinti Lietuvos turizmo sektoriaus įtvirtinimą ir plėtrą per pastaruosius 10 m. išskirti keli loginiai
vertinimo lygmenys:
I. TENDENCIJŲ FORMAVIMAS | Šalies daroma įtaka tarptautinio lygmens turizmo sektoriaus
tendencijoms ir normų formavimui, tarptautinės paklausos turizmo paslaugoms formavimas;
II. TEISĖKŪRA | Užtikrinimas, kad nacionaliniai teisės aktai ir procedūros būtų aktualūs ir
suderinti su tarptautinio lygmens teisės aktais bei rekomendacijomis (kaip pavyzdžiui,
Europos Komisijos direktyvos, JT išskiriami horizontalūs darnaus vystymosi prioritetai ir kt.)
per teisėkūros ir teisėtvarkos mechanizmus;
III. STRATEGINIS PLANAVIMAS | Strateginis turizmo sektoriaus valdymas, nustatant tikslus ir
prioritetus, skirstant lėšas, nustatant ir vystant suinteresuotų šalių bendradarbiavimo
modelius, kt.;
IV. ĮGYVENDINIMAS | Turizmo plėtros projektų ir nacionalinio lygmens rinkodaros veiksmų
įgyvendinimas, turizmo sektoriaus iniciatyvų koordinavimas, horizontalus (formuojant
sąsajas su kitomis viešosios politikos sritimis, pavyzdžiui, bendro šalies įvaizdžio formavimu,
aplinkos apsauga, kultūra, regionų politika ir kt.) ir vertikalus (tarp skirtingų valdymo
lygmenų) integravimas, suinteresuotų šalių telkimas ir bendradarbiavimas, gerosios
praktikos sklaida ir kt.
Toliau pateikiamas strateginio turizmo sektoriaus valdymo ir įgyvendinimo vertinimas pagal prieš tai
pristatytus vertinimo lygmenis.
TARPTAUTINIŲ TENDENCIJŲ FORMAVIMAS | Nors Lietuva yra maža valstybė, nėra turizmo lyderė
pasaulyje, tačiau per pastarąjį dešimtmetį sustiprintos Lietuvos pozicijos tarptautinėse institucijose,
taip iniciatyviai prisidedant prie turizmo tendencijų formavimo ir svarbiausių sprendimų priėmimo.
Pasiekti svarbūs postai ir pozicijos tarptautinėse organizacijose (kaip pavyzdžiui, ETC viceprezidento
postas, Klimato kaitos darbo grupės vadovo pozicija, Lietuva išrinkta JT PTO valdybos nare dvejų
metų kadencijai). Taip pat paminėtina, kad Lietuva tapo EBPO nare, kas ateityje taip pat galimai
turės teigiamos įtakos turizmo sektoriaus raidai.
TEISĖKŪRA | Analizuojamu laikotarpiu ES teisinės normos sėkmingai perkeltos į nacionalinę teisę,
kur didžiausi pasiekimai sietini su vartotojų teisių apsaugos stiprinimu bei kelionių organizatorių
bankroto rizikų valdymu. Nors politinis sutarimas dėl kelionių organizatorių prievolių užtikrinimo
mechanizmo pasiektas ne iš karto, siūlymas dėl garantinio fondo, iš kurio būtų kompensuojami
nuostoliai nuo kelionių organizatorių bankrotų nukentėjusiems turistams, įkūrimo buvo atmestas LR
30
Seime, tačiau vartotojų teisių apsaugos ekspertų nuomone, šiuo metu kelionių organizatorių veiklos
laukas yra sureguliuotas tinkamai.
STRATEGINIS PLANAVIMAS | Vertinant Turizmo plėtros programoje nustatytų pagrindinių turizmo
sektoriaus plėtros ir įtvirtinimo vertinimo kriterijų įgyvendinimą rezultatai dvejopi:
kelionių ir turizmo konkurencingumas (indeksas pagal Pasaulio ekonomikos forumo
atliekamą vertinimą) – rodiklis atsilieka nuo užsibrėžto, tikėtina užsibrėžtos reikšmės pasiekti
nepavyks;
pajamos iš (atvykstamojo) turizmo (mlrd. eurų) – tikėtina, kad rodiklis viršys planuojamą.
ĮGYVENDINIMAS | Turizmo plėtros programos įgyvendinimo sėkmę galima vertinti pagal kelis
elementus:
SISTEMINIS VALDYMAS | Pastarąjį dešimtmetį turizmo politika, kaip ir kitos viešosios
politikos sritys, buvo valdomos vertikaliai: priskiriant konkrečiai valdymo sričiai, aiškiai
formuluojant institucijų kompetenciją ir atsakomybę priimti sričiai aktualius sprendimus,
formuojant šakines viešosios politikos strategijas ir planus. Būtina pažymėti, kad, nors
horizontalus integravimas tarp skirtingų viešosios politikos sričių vykdomas (sprendimų ir
teisės aktų tarpinstitucinio derinimo procedūros, sprendimų koordinavimas darbiniame
lygmenyje), tačiau jis gana ribotas ir sudėtingas (kaip pavyzdžiui, už turizmą atsakingų
institucijų įsitraukimas į gamtinių teritorijų apsaugos srities sprendimų formavimą ir
priėmimą yra veikiau patariamojo pobūdžio nei sprendžiamojo, nors ši tema itin aktuali
turizmo konkurencingumo didinimui). Šiuo metu politiniame lygmenyje svarstomas
sprendimas pereiti prie vieningos strategijos, kuri integruotų skirtingas viešosios politikos
sritis tarpusavyje, sudarytų prielaidas geriau išnaudoti šalies potencialą ir vystymą nukreipti
tikslingiau. Analogiškai, vertikali integracija tarp skirtingų valdžios lygmenų taip pat veikia
gana ribotai, nacionaliniai ir atskirų savivaldybių prioritetai nėra pilnai integruojami.
FINANSAVIMAS IR IŠTEKLIAI | Vertinant Turizmo plėtros programą jos įgyvendinimo požiūriu,
itin svarbus veiksnys buvo ES struktūrinių fondų parama. Laikotarpiu iki 2012 m. ES
lygmenyje formuojant biudžetą turizmas buvo išskiriamas kaip atskiras prioritetas. Nuo 2012
m., siejant su Europos audito rūmų išvada dėl neefektyvaus ES lėšų panaudojimo turizmo
srityje Pietų Europos šalyse, turizmo, kaip atskiro prioriteto, ES lygmenyje atsisakyta. 2014-
2020 m. laikotarpiu turizmo sektoriaus vystymui aktualiausios investicijos kuruojamos šių
ministerijų: LR Kultūros ministerijos (kultūros paveldo išsaugojimo sritis), LR Aplinkos
ministerija (darnus vystymasis ir gamtinių išteklių apsauga) ir EIM (turizmo rinkodara).
Tiesiogiai EIM kuruojamos ES fondų lėšos 2014-2020 m. siekė 23 mln. Eur. Įgyvendinant
Lietuvos turizmo programoje keliamus tikslus, naudojant ES fondų finansavimą įvykdyta eilė
infrastruktūros gerinimo projektų, vis dėlto šių investicijų efektyvumo vertinimas dar nėra
atliktas, kadangi dalis projektų vis dar yra įgyvendinimo stadijoje.
Šiuo metu vyksta 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos rengimo parengiamieji
darbai (derybų stadija, tik šalims pasiekus sutarimą konsensuso būdu, bus pradėtos rengti ir
derinti prioritetų programos). Procesas, ekspertų vertinimu, sudėtingesnis nei įprastai: tą
sąlygoja neapibrėžtumas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES, vykę Europos
parlamento rinkimai, naujos Europos Komisijos sudėties sudarymas. Vertinant
komunikuojamas suinteresuotų šalių nuomones, EIM ekspertų vertinimu ateinančiam
periode turizmo kaip atskiro prioriteto nebus, taip pat lėšos rinkodarai bus gana ribotos.
Vertinant atskirų iniciatyvų ar projektų galimybes siekti ES fondų finansavimo, daugiau šansų
31
turės tie projektai, kurie atitiks pagrindinius periodo akcentus: MTEP, SMART specializacija,
skaitmenizavimas, žmogiškųjų išteklių tobulinimas, konkurencingumo didinimas, smulkaus-
vidutinio verslo skatinimas ir kt. Nors atskiri turizmo skatinimui aktualūs projektai ateinančiu
periodu galės būti finansuojami iš ES fondų lėšų, tačiau tai bus veikiau individualūs atvejai
nei kryptingas srities finansavimas.
Apibendrinant, turizmo sektoriaus plėtros ir konkurencingumo didinimo finansavimas
pastaruoju laikotarpiu buvo išimtinai priklausomas nuo ES fondų lėšų, kurios suteikia puikias
galimybes investuoti, tačiau turi ir savo apribojimus (kaip pavyzdžiui, rinkodara negali apimti
verslo objektų ir turistams aktualios infrastruktūros – taip pristatant turistui aktualią
informacijos visumą, rinkodaros priemonių taikyti sveikatos ar verslo turizmo šakoms). Taip
pat šiuo laikotarpiu Lietuvos regionų suskirstymas į prioritetinius ir ne, apribojo atskirų
savivaldybių galimybes pritraukti ES fondų lėšas, taip ne tik didinant atskirtį tarp regionų,
neįgyvendinant perspektyvių projektų, tačiau ir apribojant atskirų lankytinų objektų
integravimą. Turizmo plėtros prioritetų įgyvendinimo finansavimas iš kitų šaltinių praėjusiu
laikotarpiu buvo ribotas, ypač apribojant pažangą verslo ir sveikatos turizmo plėtros srityse.
SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ BENDRADARBIAVIMAS | Ekspertų vertinimu Lietuvoje vyrauja
veikiau konkuravimo nei bendradarbiavimo kultūra. Kiekviena suinteresuota šalis yra linkusi
labiau „gauti“ nei „duoti“ bei siekia maksimizuoti savo individualią naudą trumpuoju
laikotarpiu. Tokia kultūra neleidžia išnaudoti esamo potencialo bei operatyviai priimti tvarius
sprendimus. Ne retu atveju bendradarbiavimas suprantamas kaip formalus derinimas ar
įtraukimas, trūksta atvirumo skirtingoms nuomonėms, gebėjimo jas derinti ir ieškoti
geriausio įmanomo sprendimo vietoje lokalaus optimumo. Turizmo srityje suinteresuotumas
labai siejamas su tiesioginėmis (dažnai – finansinėmis) paskatomis, kas lemia mažą
integraciją ir prastesnius nei galėtų būti rezultatus (kaip pavyzdžiui, privačia iniciatyva ir / ar
panaudojant ES lėšas atnaujinamas konkretus kultūros objektas, tačiau privažiavimas iki jo
nėra sutvarkomas, kartu nepasiekiant maksimalios naudos ir potencialaus lankytojų srauto).
LANKSTUMAS IR GEBĖJIMAS PRISITAIKYTI | Nors formuojant ilgalaikę turizmo sektoriaus
viziją ir formuluojant plėtros ambiciją, yra atsižvelgiama į detalią esamos situacijos analizę,
vis dėlto kai kurių aplinkos veiksnių, konkurencinių sąlygų tarptautinėje rinkoje ar inovacijų
sąlygotų naujų tendencijų numatyti ir iš anksto įvertinti nėra įmanoma. Kokybiški strateginio
lygmens dokumentai aiškiai apibrėžia kryptį ilguoju laikotarpiu, tačiau suteikia laisvę
lanksčiai reaguoti į kintančias aplinkos sąlygas. Lietuvos turizmo programoje aiškiai įvardyta
turizmo plėtros kryptis ir tikslai ilguoju laikotarpiu padeda koncentruotis ir atskiroms
suinteresuotoms šalims veikti kryptingiau. Vis dėlto strateginio lygmens ilgojo-vidutinio
laikotarpio dokumentuose taip pat numatytos ir konkrečios priemonės, rinkos bei projektai,
veikiau turėtų būti paliekami operatyvinio lygmens planavimui, taip sudarant sąlygas
lanksčiai reaguoti ir prisitaikyti.
STEBĖSENA | Siekiant didžiausios pažangos, būtina nuolat stebėti ir vertinti esamą situaciją,
pažangą, kylančius iššūkius ir konkurencinę aplinką. Nors Turizmo plėtros programos
priemonių įgyvendinimo rezultatų stebėsena yra atliekama periodiškai, tačiau atliekamos
analizės ir tyrimai nėra pakankamai sistemingi ir platūs: būtų aktualu anksčiau VTD atliktą
„Lietuvos kaip šalies turizmui“ tyrimą (pagal NPS metodiką) ar jį pakeičiantį tyrimą
sistemingai kartoti kasmet. Taip pat aktualios periodinės rinkų, turizmo produktų ir paslaugų
analizės, atvykstančių turistų nuomonės tyrimai (pagal psichografinį vartotojų
32
segmentavimą, keliavimo sezoną ir kt.), kurie leistų priimti įrodymais pagrįstus turizmo
plėtros įgyvendinimo sprendimus.
Už turizmo sektoriaus politikos formavimą ir įgyvendinimą atsakingos institucijos bei
suinteresuotos šalys susiduria su duomenų kokybės ir pilnumo iššūkiu: nors statistika yra
renkama pagal ES lygmenyje pripažįstamas metodikas, tačiau, ekspertų teigimu, didelė
sektoriaus dalis (susijusi su individualiu apgyvendinimu ir keliavimu) nepatenka į oficialią
statistiką, dėl ko ne tik sudėtinga įvertinti sprendimų tinkamumą, taikytų priemonių
veiksmingumą, tačiau taip pat iškraipomi Lietuvos rodikliai, pagal kuriuos šalys lyginamos ir
tarptautiniame kontekste. Taip pat Lietuvoje nėra operatyvių turizmo duomenų ir
informacijos rinkimo bei analizės sistemos, kuri užtikrintų argumentus įrodymais grįstų
sprendimų priėmimui, turizmo sektoriaus įtvirtinimo ir plėtros pažangos vertinimui ir kt.
Įžvalgos ir apibendrinimas
Apibendrinant atliktą analizę ir vertinimą, toliau pateikiamos svarbiausios įžvalgos, kurios aktualios
formuojant turizmo plėtros gaires ateičiai.
STRATEGINIŲ DOKUMENTŲ APIMTIS IR APRĖPTIS | Turizmo plėtros programoje turi būti aiškiai
apibrėžta vizija, ilgojo laikotarpio tikslai bei jų įgyvendinimo kryptys. Aktualu sudaryti sąlygas
lanksčiai koreguoti programos įgyvendinimo priemonių planą, atsižvelgiant į kintančias aplinkos
sąlygas ir tarpinius programos įgyvendinimo rezultatus. Turizmo plėtros programai parengti analizė ir
galimybių vertinimas yra būtini, tačiau šios dalys neturėtų būti įtraukiamos į patį strateginį
dokumentą (veikiau naudojamos kaip priedas svarstymo ir diskusijų metu). Vertinant užsienio
valstybių gerąją praktiką, optimali strateginio dokumento apimtis – 2-4 psl.
PRIEMONIŲ IR RINKODAROS PRIEMONIŲ PLANAS | Kadangi turizmo sektoriaus raida ir poreikis
sprendimams, rinkodaros ir kitų priemonių planai yra labai jautrūs pasaulio įvykiams ir inovacijoms,
todėl programos įgyvendinimo priemonių planą ir rinkodaros priemonių planą siūlytina atskirti nuo
programos dokumento bei juos orientuoti 1 m. laikotarpiui.
TURIZMO SVARBA NACIONALINIU MASTU | Nors turizmo sektoriaus sukuriama pridėtine verte ir
nauda šalies ūkiui nėra abejojama, turizmo sektorius nėra išskiriamas kaip prioritetinis nacionaliniu
lygiu. Šiuo metu turizmo sektorius yra santykinai nedidelė ūkio šaka, kurios santykiniam svoriui
augant, galėtų išaugti ir jai skiriamas dėmesys, investicijos.
INTEGRACIJA | Turizmo sektoriaus sąsajos su kitomis viešosios politikos sritimis ir skirtingais valdymo
lygmenimis yra labai svarbios. Turizmo sektoriaus plėtrai svarbu užtikrinti horizontalią integraciją
tarp skirtingų viešosios politikos sričių (plėtoti sąsajas ir bendradarbiavimo mastą su susijusiomis
ministerijomis) bei vertikalią integraciją (ypač svarbu stiprinti sąsajas su savivaldybėmis, tiek
planavimo ir prioritetų nustatymo lygmenyje, tiek įgyvendinimo).
TIKSLŲ IR IŠTEKLIŲ BALANSAS | Turizmo plėtrai keliamos ambicijos turi būti subalansuotos su
skiriamais ištekliais. Praėjusiu laikotarpiu turizmo sektoriaus finansavimas (įskaitant ir netiesiogiai
susijusį finansavimą kultūros bei gamtos paveldui) buvo stipriai priklausomas nuo ES investicijų. ES
investicijų neaprėpiamoms sritims (pavyzdžiui, sveikatos, verslo turizmo vystymas) skirtos lėšos buvo
santykinai nedidelės, kas buvo pagrindinis veiksnys, dėl kurio galimybės neišnaudotos. Ateinančiu
periodu priklausomybė nuo ES investicijų turėtų toliau mažėti, ieškant kitų finansavimo būdų tvariai
sektoriaus plėtrai ir įtvirtinimui.
33
BENDRADARBIAVIMAS | Siekiant tvarios turizmo sektoriaus raidos ir plėtros, būtina stiprinti
bendradarbiavimo kultūrą tarp skirtingų suinteresuotų šalių: politikos formuotojų, institucijų ir
įstaigų, savivaldybių, verslo ir asocijuotų verslo struktūrų. Glaudesnis suinteresuotų šalių
bendradarbiavimas leistų turėti ir nuosekliai įgyvendinti vieningą Lietuvos turizmo viziją.
STEBĖSENA | Užsibrėžtiems turizmo plėtros rezultatams pasiekti yra būtini kokybiški ir pilni
duomenys bei analitika: tik nuolat stebint daromą pažangą, atliekant konkurencinės aplinkos ir naujų
tendencijų analizę, atliekant vartotojų pasitenkinimo tyrimus, rinkų, turizmo produktų ir paslaugų
konkurencingumo vertinimus, sudaromos prielaidos lanksčiai reaguoti, esant poreikiui koreguoti
suplanuotus veiksmus taip pasiekiant maksimaliai gerų rezultatų ir efektyviai panaudojant išteklius.
PRINCIPAI | Turizmo sektoriaus vystymui išlieka aktualūs šie bendrieji principai: darnus vystymasis,
regionų sanglauda, pasiekiamumas visiems, objektų integralumas, siekis mažinti sezoniškumo įtaką.
PRIORITETAI | Didelis prioritetinių rinkų skaičius riboja galimybes koncentruoti išteklius ir pasiekti
proveržį. Siūlytina prioritetinių rinkų skaičių mažinti bei apsvarstyti psichografinio vartotojų
segmentavimo principo taikymą, jį derinant su geografinių rinkų išskyrimu.
LIETUVOS REGIONŲ SKIRSTYMAS | Turizmo plėtros programoje numatytas savivaldybių priskyrimas
prioritetiniams regionams vertinamas kritiškai (leido šiek tiek koncentruoti investicijas, tačiau turėjo
neigiamą įtaką regionų atskirčiai, turizmo objektų integracijai ir turistams patrauklių kompleksinių,
kelias savivaldybes apimančių, turizmo traukos centrų išvystymui, konkurencingų idėjų vystymui
neprioritetiniuose turizmo regionuose bei reikalingos vystomų turizmo objektų privažiavimo
infrastruktūros užtikrinimui). Konkrečių iniciatyvų / projektų atranka (turizmo įtvirtinimo ir plėtros
biudžeto valdymas) turėtų būti vykdoma pagal atskirų iniciatyvų / projektų lyginimą kaštų-naudos
analizės ar panašiais principais, o ne išskirtinai pagal projekto įgyvendinimo geografinę vietą.
TURIZMO RŪŠYS | Turizmo plėtros programoje numatytos turizmo rūšys sudaro prielaidas tiek
išnaudoti Lietuvos turimą potencialą ir pranašumus, tiek diversifikuoti turizmo sektorių bei mažinti
sezono įtaką. Vis dėlto siūloma prioritetus nustatyti konkretesniame, turizmo krypčių, lygmenyje,
taip geriau koncentruojant investicijas ir veiksmus.
34
IV. LIETUVOS TURIZMO SEKTORIAUS POTENCIALO VERTINIMAS
Norint suprasti Lietuvos situaciją turizmo sektoriaus įtvirtinimo ir plėtros kontekste, remiantis atlikta
esamos situacijos ir konteksto analize, išskirti Lietuvos turizmo sektoriaus augimo ir
konkurencingumo veiksniai (skatinantys ir ribojantys), Lietuvos stiprybės ir silpnybės bei galimybės ir
grėsmės. Svarbiausi aspektai pateikiami toliau šioje ataskaitos dalyje.
Lietuvos turizmo sektoriaus augimo ir konkurencingumo veiksniai
SKATINANTYS VEIKSNIAI
GAMTINĖS SĄLYGOS | Lietuvoje vyraujantis vidutinių platumų klimatas, laipsniškai pereinantis iš
jūrinio į žemyninį, sudaro galimybę patirti visus keturis metų laikus. Suformavus kiekvienam metų
laikui tinkamus turizmo produktus ir paslaugas, galima išlyginti turistų srauto sezoniškumą. Lietuvos
kraštovaizdis, pasižymintis ežerų, upių, pelkių, miškų ir pan. gausa, sąlygoja palankią aplinką
tolimesniam gamtinio turizmo vystymui.
SAUGUMAS | ES šalyse daugėjant terorizmo apraiškų, terorizmo grėsmė Lietuvoje išlieka maža, tai
sudaro palankias sąlygas po ES keliaujantiems turistams, pasirinkti Lietuvą, kaip saugesnę, turizmo
kryptimi. Pasaulio kontekste, Europa bendrai, taip pat ir Lietuva, laikytina saugiu regionu.
ISTORINĖ – KULTŪRINĖ APLINKA | Lietuvos istorinis – kultūrinis paveldas persipynęs su lenkų,
baltarusių, latvių ir žydų tautų istoriniu – kultūriniu palikimu; religiniai objektai ir vietos, etnografinės
Lietuvos atspalviai, savita kalba, po pasaulį paplitusi diaspora ieškanti savo kilmės šaknų, nevienalytė
Lietuvos istoriografija, sukuria palankią aplinką toliau vystyti šios krypties turizmo produktus ir
paslaugas.
PRODUKTAI IR PASLAUGOS | Aukšta Lietuvos savitumą atspindinčių produktų kokybė, aukšta
sveikatos paslaugas teikiančių specialistų kvalifikacija ir Vakarų Europos standartus atitinkanti
paslaugų kokybė, aukšti klientų aptarnavimo standartai ir Vakarų šalių atžvilgiu konkurencinga kaina
padeda išlaikyti Lietuvos patrauklumą.
TURIZMO POLITIKA | Šakinė nacionalinė strategija, išryškinanti turizmo sektoriaus vystymo svarbą
regionų atskirties mažinimui, leistų užtikrinti bendradarbiavimą tarp suinteresuotų šalių,
bendruomenių ir NVO iniciatyvumo, verslumo skatinimą, padėtų sukurti sisteminiam turizmo
sektoriaus vystymui palankią aplinką.
PARTNERYSTĖ | Iniciatyvos, skatinančios tarptautinę partnerystę, taip pat verslo, savivaldos ir
nacionalinio lygmens valstybės institucijų bendradarbiavimas, sudarytų palankias sąlygas turizmo
sektoriaus plėtrai svarbių kompleksinių darnaus vystymosi sprendimų įgyvendinimui, suformuotų
turizmo sektoriaus savireguliacijos mechanizmus.
INOVACIJOS | Programos, skatinančios MTEP iniciatyvas, nukreiptas į inovatyvių idėjų turizmo
sektoriaus vystymui kūrimą ir įgyvendinimą, suformuotų Lietuvos kaip turistinės krypties
patrauklumą jaunosios kartos atstovams (pavyzdžiui, „millennials“ kartos turistams ir pan.),
pagerintų savarankiško keliavimo galimybes, spręstų kalbinio barjero keliamus iššūkius.
VARTOTOJŲ SEGMENTAVIMAS | Vartotojų elgsenos tyrimais paremtas turizmo produktų ir paslaugų
vartotojų segmentavimas, sudaro galimybę efektyvesniam tikslinių turizmo produktų ir paslaugų
vystymui, tikslinei rinkodarai ir efektyvesniam lėšų panaudojimui.
35
MODERNI INFRASTRUKTŪRA | Sisteminis, modernios kompleksinės infrastruktūros vystymas leistų
išplėsti turizmo Lietuvoje geografinę sklaidą ir taip mažinti regionų atskirtį, didinti darbo vietų
skaičių, skatinti verslumą ir vietos bendruomenių, NVO iniciatyvumą.
RIBOJANTYS VEIKSNIAI
DARNUS VYSTYMASIS | Atsakingai vykdoma šalies darnaus vystymosi politika atskleidžia šiuolaikinės
valstybės ir visuomenės raidos požymius. ES šalių kontekste, darnaus vystymosi kryptis ir toliau
išlieka svarbiu turizmo plėtros prioritetu, išlaikant orientaciją į aplinkos apsaugą, ekonominę ir
socialinę gerovę, daug dėmesio skiriant mokslo pažangai, žinioms, verslo socialinei atsakomybei ir
platesniam visuomenės įtraukimui į darnaus vystymosi procesą. Lietuvoje įgyvendinant turizmo
sektoriaus vystymui aktualias iniciatyvas neretai pasigendama darnaus vystymosi principų
įgyvendinimo.
ŠALIES PATRAUKLUMAS | Turizmo požiūriu Lietuvai sudėtinga konkuruoti su kitomis gilias turizmo
šaknis turinčiomis valstybėmis tiek dėl esamo reljefo, trumpo šiltojo sezono, nedidelio skaičiaus
pasauliniam kontekste išskirtinių gamtinių, istorinių, kultūrinių ir kt. turizmo objektų. Tai lemia
santykinai mažą šalies žinomumą ir turistų susidomėjimą. Stinga bendro šalies įvaizdžio ir jo
vientisumo.
INFRASTRUKTŪRA | Nepilnai išvystyta, nemoderni (lyginant su Vakarų Europos šalimis, kai kuriais
aspektais – ir kitomis Baltijos šalimis) susisiekimo, sporto, verslo ir tarptautinių renginių, viešbučių
(regionuose), pagalbinė turizmo infrastruktūra (aplink turizmo objektus, tranzitinius maršrutus ir
pan.) ir kt. ženkliai mažina Lietuvos konkurencingumą ir riboja turizmo plėtrą.
ĮRODYMAIS GRĮSTI SPRENDIMAI | Turizmo politikos formavimui ir savalaikių turizmo rinkodaros
priemonių planavimui trūksta visapusiškų, nuolat atnaujinamų statistinių duomenų rinkimo ir
analitikos, turizmo sektoriaus veiklos stebėsenai aktualių periodinių rinkos tyrimų, leidžiančių greitai
reaguoti ir prisitaikyti prie turizmo sektoriaus dinamikos.
TARPINSTITUCINIS BENDRADARBIAVIMAS | Integralaus bendradarbiavimo ir partnerystės tarp
suinteresuotų šalių stoka, nediferencijuotas ūkio subjektų veiklos reguliavimas, riboja sisteminį
turizmo sektoriaus vystymą bei didina atskirtį tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir regionų.
NACIONALINĖ POLITIKA IR FINANSAVIMAS | Faktinis veiksnys, jog nacionalinės politikos lygmeniu
turizmo sektoriaus vystymas nėra prioritetinė veikla, mažina turizmo sektoriaus reikšmę šalies
ekonomikoje, tai atsiliepia šio sektoriaus finansavimui ir veikia kaip turizmo plėtrą stabdanti
aplinkybė.
GEOPOLITINĖ PADĖTIS | Atsižvelgiant į Lietuvos valstybingumo raidą ir istorinį kontekstą, esamą
geografinę padėtį, nuolat besitęsiantys geopolitiniai neramumai artimos kaimynystės šalyse, gali būti
suprantami kaip potenciali grėsmė saugumui ir riboti turizmo plėtrą.
DARBUOTOJAI | Lietuvos darbo rinka susiduria su aktualiomis problemomis: nuolatinis
kompetentingų darbuotojų trūkumas, dažna jaunosios kartos darbuotojų kaita, nuolat augantys
darbuotojų atlygio lūkesčiai, turizmo sektoriui aktualių kompetencijų (pavyzdžiui, kalbų mokėjimas)
stygius. Įvardytos problemos ypač aktualios paslaugų sektoriaus įmonėms ir regionuose veiklą
vykdančioms organizacijoms, gali reikšmingai paveikti tiek teikiamų paslaugų kokybę, tiek turizmo
sektoriaus plėtrą.
36
Lietuvos turizmo sektoriaus SSGG analizė
Siekiant suprasti Lietuvos turizmo plėtros situaciją Europos šalių turizmo kontekste ir atsižvelgiant į prieš tai pristatytus Lietuvos turizmo sektoriaus augimo
ir konkurencingumo veiksnius, išskirtos Lietuvos stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės. Aktualiausi aspektai pristatomi toliau esančioje lentelėje.
2 lentelė. Lietuvos turizmo sektoriaus SSGG analizė
STIPRYBĖS SILPNYBĖS
GAMTINĖS SĄLYGOS |
Gera klimatinė juosta (keturi metų laikai ir pan.)
Natūrali gamta, rekreacinės aplinkos įvairovė (nacionaliniai ir regioniniai parkai, miškai, ežerai, paukščių įvairovė ir pan.)
SAUGUMAS |
Žemas terorizmo, gamtinių katastrofų grėsmės lygis
Aukšti (ir tarptautiniu lygiu pripažįstami9) higienos standartai
ISTORINĖ – KULTŪRINĖ APLINKA |
Savitas materialusis ir nematerialusis paveldas, istorinis-kultūrinis kontekstas
Tinkamos prielaidos kultūrinei, istorinei, gamtinei edukacijai
Kultūrinis mentalitetas integralus tiek su Rytų, tiek su Vakarų Europos mentalitetu
Mažai kam atrasta, dėl to patraukli šalis
Platus išeivių tinklas (JAV, Jungtinė Karalystė, Izraelis ir kt.)
PRODUKTAI IR PASLAUGOS |
Aukšta kokybe pasižymintys Lietuvos gamintojų produktai
Konkurencingos paslaugų sektoriaus kainos (lyginant su Vakarų šalimis)
Aukšta paslaugų ir aptarnavimo (pavyzdžiui, viešbučių, medicinos, kt.) kokybė
DARNUS VYSTYMASIS |
Silpnai įgyvendinami kompleksiniai darnaus vystymosi principai
Kryptingumo trūkumas vykdant natūralios gamtos išsaugojimo politiką
Nepakankamas turizmo objektų pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems asmenims
Nevisiškai įveiklinti ES paramos lėšomis finansuoti projektai kuriant tvarų tolimesnės veiklos modelį
ŠALIES PATRAUKLUMAS |
Mažas šalies žinomumas (kaip pavyzdžiui, Baltijos šalių turizmo centru laikoma Ryga)
Nepakankamai išvystytas, vientisas bendras šalies įvaizdis
Trumpas šiltasis sezonas
Pasaulinės reikšmės turizmo objektų stygius10
Neišnaudojamas Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, turimas jūrinio turizmo potencialas
Netolygus geografinis turistų srauto pasiskirstymas
INFRASTRUKTŪRA |
Neišvystyta kompleksinė infrastruktūra aplink turizmo objektus
Neįvykdyti nacionalinio lygmens infrastruktūros objektų statybos / modernizavimo projektai (pavyzdžiui, didelio masto konferencijoms skirtas centras, nacionalinis stadionas)
Susisiekimo sistemos integralumo trūkumas (racionalaus planavimo ir modernaus požiūrio stoka vystant kelių, geležinkelio infrastruktūrą, sudėtingas pasiekiamumas oro transportu, neišvystyta integruota dviračių takų infrastruktūra, maršrutai ir kt., viešojo transporto integralumo trūkumas ir pan.)
ĮRODYMAIS GRĮSTI SPRENDIMAI |
Patikimų ir savalaikių turizmo sektoriaus veiklos statistinių duomenų ir informacijos trūkumas
Nuolat atliekamų tyrimų ir analizės trūkumas sprendimų priėmimui
BENDRADARBIAVIMAS |
Bendradarbiavimo tarp suinteresuotų šalių (ministerijų, savivaldybių, asocijuotų verslo struktūrų ir pan.)
9 Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo vertinimais 10 Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo vertinimais
37
stoka
Nediferencijuotas veiklos / iniciatyvų reguliavimas ekonominę veiklą vykdantiems subjektams ir pavienėms bendruomenių, NVO iniciatyvoms (pavyzdžiui, analogiški reikalavimai keliami komercinio ir lokalaus iš bendruomenės iniciatyvos kylančio renginio organizavimui)
GALIMYBĖS GRĖSMĖS
TURIZMO POLITIKA |
Šakinė nacionalinė strategija, užtikrinanti bendradarbiavimą ir partnerystę tarp suinteresuotų šalių, įtvirtinanti turizmo sektoriaus svarbą šalies ekonomikoje
NVO, verslo ir bendruomenių iniciatyvumo skatinimo politikos įgyvendinimas
Turizmas – kaip įrankis regionų atskirties mažinimui per bendruomenių ir NVO įgalinimą
PARTNERYSTĖ |
Asocijuotų verslo struktūrų ir viešojo sektoriaus partnerystė sukuriant kompleksinius darnaus vystymosi sprendimus
Įdiegti turizmo sektoriaus priežiūros, savikontrolės ir savireguliacijos mechanizmai
Tarpvalstybinis Europos ir Baltijos jūros regiono šalių politikos formuotojų, inovacijų bei su ekosistemos išsaugojimu susijusio verslo bendradarbiavimas
Integrali partnerystė su Europos, Baltijos jūros regiono ir kaimyninėmis šalimis, siekiant pritraukti turistų srautą ir vystant bendrus kultūros kelius, turizmo maršrutus, produktus ir paslaugas
INOVACIJOS |
Skaitmeninės inovacijos kuriant naujus ir įveiklinant esamus turizmo produktus ir paslaugas
Inovacijų taikymas švelninant atvykstamajam turizmui, ypač keliaujant individualiai, aktualų kalbos barjerą
Inovatyvūs sprendimai pateikiant turistams, ypač keliaujantiems individualiai, aktualią informaciją prie turizmo objektų, viešajame transporte ir kt.
VARTOTOJŲ SEGMENTAVIMAS |
Nišiniai turizmo produktai ir paslaugos pagal atskirus vartotojų segmentus
Turistų iš ES šalių potencialas (tyrimai rodo, jog 4 iš 5 turistų keliauja savo regione)
MODERNI INFRASTRUKTŪRA |
Iniciatyvus modernios infrastruktūros vystymas išnaudojant geografinį pranašumą – galimybę pasiekti šalį skirtingomis transporto rūšimis
Patrauklios, tarpinio sustojimo, aplinkos formavimas, siekiant pritraukti tranzitu per Lietuvą vykstančių asmenų srautus (trumpi sustojimai valgymui, apsipirkimui, pramogoms ir kt.)
NACIONALINĖ POLITIKA IR FINANSAVIMAS |
Nacionalinės politikos prioritetų nutolimas nuo turizmo sektoriaus
Horizontalaus viešosios politikos sričių integralumo nacionalinėje politikoje stoka
Mažėjančios galimybės turizmo srities iniciatyvas finansuoti ES paramos lėšomis
Finansinis nestabilumas, išorinės aplinkos sąlygota ekonominė krizė
GEOPOLITINĖ PADĖTIS |
Geopolitiniai neramumai siejami su artima kaimynyste
Santykinai didelė turizmo sektoriaus priklausomybė nuo Rusijos (apie 20 % turizmo eksporto vertės)
DARBUOTOJAI |
Turizmo sektoriaus darbuotojų ir kompetencijos trūkumas
Prioritetinėms rinkoms priskiriamų šalių kalbų mokėjimo trūkumas (ypač aktualu regionuose)
Bendras gyventojų verslumo ir iniciatyvumo trūkumas
38
Lietuvos turizmo sektoriui aktualių galimybių ir rizikų valdymas
Šioje ataskaitos dalyje pateikiamos siūlomos Lietuvos turizmo sektoriaus plėtrai aktualių galimybių ir
grėsmių valdymo kryptys.
3 lentelė. Siūlomos galimybių ir rizikų valdymo kryptys / veiksmai
Galimybės ir rizikos Siūlomos kryptys / galimi veiksmai
Bendradarbiavimu ir bendruomenių, NVO bei verslo iniciatyva grindžiama turizmo politika
Integralios bendruomenių, NVO iniciatyvumo skatinimo politikos suformavimas bendradarbiaujant nacionaliniu ir savivaldos lygmenimis
Skaidraus, efektyvaus ir vienodais principais nacionaliniu lygiu veikiančio bendruomenių, NVO iniciatyvų skatinimo finansavimo modelio sukūrimas ir įgyvendinimas
EIM koordinuojamos (išpildant mediatoriaus rolę) platformos aktualių einamųjų turizmo srities klausimų sprendimui tarp suinteresuotų šalių, verslo ir institucijų sukūrimas ir įveiklinimas11
Partnerystės modelio diegimas tarptautiniu ir nacionaliniu lygiu
Turizmo sektoriaus valdysenos ir suinteresuotų šalių valdymo modelio tobulinimas įgyvendinant viešųjų konsultacijų ciklą (siūloma taikyti politikos laboratorijos (angl. policy lab) metodą), sukuriant partnerystės paskatas asocijuotoms verslo struktūroms, pereinant nuo kritiko rolės, prie pro-aktyvaus partnerystės santykio
Atlikti poreikio konsoliduoti atskiras už Lietuvos įvaizdį skirtingose srityse atsakingas institucijas, siekiant formuojamo Lietuvos įvaizdžio nuoseklumo, didesnio veiklos efektyvumo ir didesnio potencialo sukurti papildomų agentūrų pajamų šaltinius, įvertinimą
Užtikrinti turizmo sektoriaus statistinių duomenų kokybę ir pilnumą, į nacionalinę statistiką įtraukiant individualaus apgyvendinimo paslaugas teikiančius subjektus, suformuojant operatyvių turizmo sektoriaus sprendimų priėmimui aktualių duomenų rinkimo ir analizės modelį bei užtikrinant tam reikalingas priemones / įrankius
Turizmo rinkos priežiūros išteklių panaudojimo efektyvumo didinimas, rinkai laipsniškai perduodant viešbučių reitingavimo ir gidų pažymėjimų išdavimo funkcijas12
Tarpvalstybinio Baltijos jūros regiono ir Baltijos šalių regioninio turizmo skatinimo projektų inicijavimas ir įgyvendinimas13
Turizmo sektoriaus orientacija į inovacijas ir skaitmenizavimą
Kultūros infrastruktūros modernizavimas pagal LR Kultūros ministerijos administruojamą ES investicijų priemonę, kuriant papildytos (virtualios) realybės programas atskiriems muziejams
Inovatyvaus ir skaitmeninio, išskirtinio tarptautiniu lygiu turizmo produkto ir / ar paslaugos (apimant tam reikalingą infrastruktūrą) sukūrimas bei pristatymas, orientuojantis į „millennial“ kartą14
Inovatyvių sprendimų kūrimas ir įgyvendinimas švelninant atvykstamajam turizmui aktualų lietuvių kalbos barjerą, panaudojant technologines inovacijas ir kuriant novatoriškus sprendinius:
turizmui aktualios informacijos pateikimas prioritetinių rinkų kalbomis (apimant elektroninę ir fizinę erdves)
Populiarių e-asistentų (Siri, Google) lietuvių kalbos (vietovardžių, tikrinių daiktavardžių) atpažinimo didinimas, apimant valdymo balsu funkciją
Integruotas sprendinys savarankiškai keliaujantiems Lietuvoje, siekiant patogiai, aiškiai ir vienoje vietoje pateikti visą turistui aktualią informaciją (tvarkaraščiai, bilietai, audio gidai, turizmo objektų informacija ir aprašymai ir kt.), informaciją pateikiant turistui aktualia kalba
Vietos turizmo skatinimas sukuriant turizmo objektus visoje Lietuvoje apimantį vieningą virtualų gidą (mobilioji programėlė, angl. app), kuriame būtų pateikiama kokybiška informacija apie turizmo objektus, didinant mažiau populiarių objektų lankymą, kuriuose nesusidaro pakankami srautai įprastoms ekskursijoms15
11 Spręstino klausimo pavyzdys: sutarimas tarp LR Kultūros ministerijos, muziejų bei verslo dėl muziejų lankymo kainų keitimo tik įspėjus iš anksto 12 Siūloma įgyvendinti etapais, pirmuoju etapu įvedant rinkliavą už teikiamas paslaugas, antruoju – pilnai perduodant funkcijos vykdymą atrinktai asocijuotai verslo struktūrai 13 Apimant, bet neapsiribojant: kultūros keliai, maršrutai, bendra rinkodara, bendras nišinių turistų grupių pritraukimas keliauti regione (kaip pavyzdžiui, moto turizmo skatinimas Baltijos šalyse, orientuojantis į motociklais atvykstančius turistus iš Skandinavijos ir Vakarų Europos bei oro transportu atvykstančius, tačiau vietoje motociklais keliaujančius turistus; nuosavomis jachtomis keliaujančių turistų iš Skandinavijos pritraukimas į regioną ir pan.) 14 Kaip pavyzdžiui, papildytos realybės pramogų parko, virtualaus miesto, sukūrimas, kuriame lankytojai veikia priskirtų vaidmenų /
tapatybių ribose vykdant tam tikras užduotis / misijas, o žaidimo eiga parke priklauso nuo lankytojų sprendimų ir pasirinkimų ar pan.
39
Galimybės ir rizikos Siūlomos kryptys / galimi veiksmai
Sukurti virtualų turistų aptarnavimo centrą, užtikrinti patogų ir integruotą informacijos prieinamumą
Turizmo produktų ir paslaugų rinkodaros orientavimas konkretiems vartotojų segmentams
Operatyviniame lygmenyje (ypač turizmo produktų ir paslaugų kūrimo, rinkodaros srityse) plėtoti psichografinio vartotojų segmentavimo modelius, orientuotis į individualius konkrečių vartotojų grupių poreikius
Atlikti periodinius aktualių vartotojų grupių nuomonės tyrimus ir vertinimus, atsižvelgiant į jų rezultatus formuoti ir koreguoti veiksmų planus
Nustatant prioritetines rinkas geografiniu požiūriu, pirmiausiai orientuotis į Europos valstybes
Įvertinti Klientų patirties vadovų – CCO (angl. Chief customer officer) poreikį pagrindiniams vartotojų segmentams (jiems priskiriama vartotojo kelio analizė ir integruotas jo valdymas)
Modernios susisiekimo infrastruktūros užtikrinimas
Sistemiškai gerinti Lietuvos pasiekiamumo oro transportu galimybes (ne tik pritraukti naujus skrydžius ir jų kryptis, tačiau siekti išlaikyti esamas, didinti tvarkaraščių patrauklumą turistams ir kt.), atsižvelgiant į esamus ir prognozuojamus Lietuvos oro uostų pajėgumo apribojimus
Skatinti atvykimą į Lietuvą įvairiomis transporto priemonėmis: pritaikyti reikalingą ir geriau išnaudoti esamą infrastruktūrą, taikyti atitinkamas rinkodaros priemones
Užtikrinti integruotą kelių ir dviračių takų infrastruktūros vystymą nacionaliniu lygiu, užtikrinti integruotą turizmo objektų vietovių pasiekiamumą (keliai, viešasis transportas)
Tarptautinių srautų keliuose vystyti patrauklią, tarpiniam sustojimui tinkamą infrastruktūrą (poilsio aikštelės, vaikų žaidimų aikštelės, tualetai, vietinės produkcijos prekybos infrastruktūra, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos, pramogos ir kt.), skatinant verslumą regionuose ir taip mažinant socialinę atskirtį
Nuosekli nacionalinė politika ir adekvatus finansavimas
Politiniame lygmenyje suformuoti ilgalaikį Lietuvos kaip turizmo valstybės tikslą, subalansuoti ambicijas ir sričiai skiriamas investicijas bei finansavimą, nustatyti konkrečius pažangos vertinimo rodiklius
Suformuoti tvarų turizmo sektoriaus įtvirtinimo ir plėtros finansavimo modelį, jame integruojant skirtingų šaltinių lėšas (nacionalinio, savivaldybių biudžetų lėšos, ES parama, kt.), įvertinti poreikį ir galimybes turizmo sektoriaus vystymui skirti tam tikrą konkretaus mokesčio mokestinių pajamų dalį, įvertinti poreikį koreguoti esamus turizmo srities rinkliavų ir mokesčių modelius bei jų skirstymo mechanizmus, kelti uždavinį turizmo vystymo srityje veikiančioms agentūroms palaipsniui didinti savarankiškai uždirbamas pajamas
Siekti turizmo politikos horizontalios integracijos su kitomis viešosios politikos sritimis, Vyriausybės ir ministerijų lygmenyje stiprinant bendradarbiavimo darbinę praktiką bei modelius
Turizmo sektoriaus prioritetus diferencijuoti pagal turizmo rūšis, taip sumažinant galimos krizės poveikį, tačiau nustatyti tokį prioritetinių turizmo krypčių skaičių, kuris pilnai atitiktų vystymui prieinamus išteklius
Sukurti efektyvų bendradarbiavimo modelį su savivaldybėmis ir tarp jų, siekiant kryptingos ir integruotos turizmo sektoriaus raidos
Suformuoti aiškų ir skaidrų naujo periodo turizmo plėtros prioritetų įgyvendinimo veiklų / projektinių iniciatyvų atrankos ir finansavimo modelį, kuris padėtų užtikrinti integruotą turizmo sektoriaus vystymą, bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis (taikant konkursinės atrankos principus)
Geopolitinės padėties įtaka turizmo sektoriui
Siekti diversifikuoti turizmo sektoriaus eksporto struktūrą pagal rinkas, sumažinant santykinę priklausomybę nuo Rusijos rinkos
Lietuvos turizmo komunikacijoje akcentuoti Lietuvos kaip saugios valstybės įvaizdį
Turizmo sektoriaus darbuotojai ir kompetencijos
Ištirti turizmo sektoriaus darbo rinką ir jos poreikius, atsižvelgiant į tai inicijuoti aktualius teisinio reglamentavimo pokyčius (darbuotojų paieškos, įdarbinimo, darbo apmokestinimo, reikalingų kompetencijų, darbo jėgos pasiūlos ir galimybių pritraukti atskiras potencialių darbuotojų grupes (užsieniečiai, studentai, ilgalaikiai bedarbiai, priešpensinio amžiaus asmenys ir kt.) ir pan. temomis)
Suformuoti sąsajas tarp turizmo sektoriaus ir švietimo sistemos prioritetų, siekiant patenkinti turizmo sektoriaus žmogiškųjų išteklių ir konkrečių kompetencijų poreikį ateityje
Įvertinti poreikį vykdyti užsienių kalbų mokėjimo kompetencijų stiprinimo projektus regionuose
15Siūloma apsvarstyti nemokamos ir mokamos versijų platinimo pagal diferencijuotą turinį alternatyvą, taip pat mokamai siūlyti
papildomas paslaugas (pavyzdžiui, planšečių su virtualiu gidu nuomą, ausinių įsigijimą (audio versijai) ir kt.). Virtualus gidas pradžioje
galėtų būtų orientuotas vietos turizmo skatinimui, kituose etapuose pritaikomas atvykstamojo turizmo poreikiams, užtikrinant
informacijos pateikimą užsienio kalbomis
40
V. REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS TURIZMO SEKTORIAUS STRATEGINIO ĮTVIRTINIMO IR
PLĖTROS
Siekiant užtikrinti turizmo paslaugų prieinamumą ir kokybę, toliau pateikiami siūlymai EIM dėl
strateginio turizmo sektoriaus valdymo, apimant siūlymus dėl turizmo sektoriaus efektyvaus
valdymo, finansavimo, prioritetų nustatymo, turizmo išteklių naudojimo, darniosios plėtros ir plėtros
regionuose, turizmo rinkodaros, turizmo sektoriaus strateginio planavimo dokumentų rengimo ir
kitas temas.
Bendrosios rekomendacijos Atsižvelgiant į atliktą analizę ir siekiant kryptingos Lietuvos turizmo sektoriaus raidos subalansuotai
orientuojantis tiek į vidaus, tiek į atvykstamąjį turizmą, suformuotos šios bendrosios turizmo
sektoriaus strateginio įtvirtinimo rekomendacijos:
TURIZMO SEKTORIAUS TIKSLAI | Pagrindinis siūlomas turizmo sektoriaus vystymo tikslas –
inovacijomis grįstas turizmo sektoriaus kuriamos pridėtinės vertės didinimas. Jį papildantys tikslai:
atsakingo ir tvaraus turizmo raidos principų užtikrinimas socialiniu, kultūros, gamtos ir
ekonominiu požiūriu;
vertė kuriančios partnerystės tarp suinteresuotų šalių ir institucijų turizmo srityje skatinimas.
TURIZMO RŪŠYS | Siūloma išlaikyti tęstinumą, sudaryti prielaidas turizmo sektoriaus diversifikavimui
ir toliau koncentruotis į šias turizmo rūšis: kultūros, gamtos, sveikatos, verslo ir tarptautinių renginių.
PRIORITETINĖS TURIZMO KRYPTYS | Atitinkamai, siekiant užtikrinti kryptingą Lietuvos turizmo
sektoriaus vystymą ir atsižvelgiant į ribotus išteklius, siūloma koncentruotis į santykinai nedidelį
prioritetų skaičių, kiekvienoje turizmo rūšyje išskiriant po 2-4 prioritetines kryptis nacionaliniu lygiu.
PRIORITETINIŲ TURIZMO KRYPČIŲ VYSTYMAS SAVIVALDYBIŲ LYGIU | Ateinančiu laikotarpiu siūloma
neišskirti prioritetinių turizmo regionų Lietuvoje geografiniu požiūriu, tačiau skatinti savivaldybes
bendradarbiauti tarpusavyje (pavyzdžiui, apskričių lygmeniu) ir iš nacionaliniu lygiu nustatytų
prioritetinių turizmo krypčių pasirinkti vieną ar kelis bendrus prioritetus geriausiai išnaudojant
turimus pranašumus, savitumą ir mažinant konkuravimą dėl turistų srautų, ir pasirinktas turizmo
kryptis kryptingai vystyti ilguoju laikotarpiu. Tokiu būdu šalies mastu sukuriant turizmo produktų ir
paslaugų pasiūlos įvairovę, orientuojantis į integralų unikalios turisto patirties kūrimą ir valdymą.
41
ATVYKSTAMOJO IR VIETOS TURIZMO SANTYKIS | Remiantis atlikta esamos situacijos ir potencialo
analize, turizmo sektoriaus pridėtinės vertės augimo potencialas siejamas su atvykstamuoju turizmu,
tuo tarpu vietos turizmas padeda užtikrinti darnią sektoriaus raidą (mažina sezoninius svyravimus,
labiau susijęs su keliavimu regionuose ir kt.). Nors teoriškai pusiausvyra laikomas apylygis
pasidalijimas tarp atvykstamojo ir vietinio turizmo, Lietuvos atveju atvykstamasis turizmas ir pajamos
iš jo yra esminis turizmo sektoriaus plėtros bei ekonominio augimo multiplikavimo veiksnys,
atitinkamai siūloma turizmo sektoriaus vystymo priemones labiau orientuoti atvykstamojo turizmo
skatinimui.
TURIZMO SEKTORIAUS ILGALAIKIO VYSTYMO ALTERNATYVOS | Priklausomai nuo turizmo sektoriaus
prioretizavimo kitų ūkio šalių kontekste, sprendimų dėl sisteminių investicijų į turizmo sektoriaus
vystymą, formuojamos dvi ilgalaikio turizmo sektoriaus vystymo alternatyvos, aktualios prioritetinių
turizmo krypčių nustatymui:
AMBICINGA PLĖTRA | Turizmo sektorius nustatomas prioritetiniu nacionaliniu lygiu,
priimamas sprendimas iš esmės peržiūrėti sektoriaus finansavimo ir investicijų modelį bei
apimtis, ilguoju laikotarpiu formuluojamas ilgalaikis sektoriaus plėtros tikslas, turizmo
sektoriaus struktūrinę dalį šalies ekonomikoje padidinant 2-3 kartus (siejama su finansavimo
modeliu ir sprendimais dėl investicijų).
NUOSAIKUS ĮTVIRTINIMAS | Lietuvos turizmo sektoriaus vystymas ir plėtra nėra nustatomas
prioritetu nacionaliniu mastu, iš esmės nekeičiamas sektoriaus finansavimo modelis ir
apimtys, ilguoju laikotarpiu formuluojamas sektoriaus įtvirtinimo tikslas ir bendrą
ekonomikos augimą atitinkantis sektoriaus augimas, šiuo atveju siaurinant ir mažinant
prioritetinių turizmo krypčių skaičių, prioritetais pasirenkant tas kryptis, kurių vystymui
reikalingos investicijos subalansuotos su galimybėmis.
Pav. 15. Turizmo sektoriaus prioritetų nustatymo loginis modelis
Šaltinis: sudaryta autorių
42
Uždavinių (priemonių) lygmenyje formuluojamos rekomendacijos ir siūlymai
VALDYMAS IR KOORDINAVIMAS |
(i) Nustatytų turizmo prioritetų įgyvendinimui užtikrinti iškeltus tikslus atitinkantį finansavimą
(ii) Įgyvendinti turizmo sektoriaus savikontrolės ir savireguliacijos mechanizmus
(iii) Užtikrinti turizmo politikos sąsajas su kitomis viešosios politikos sritimis
(iv) Skatinti partnerystę ir bendradarbiavimą tarp regionų, savivaldybių, asocijuotų struktūrų,
NVO, verslo ir kt.
(v) Užtikrinti tinkamą Lietuvos atstovavimą strateginiais turizmo plėtros klausimais
tarptautinėse turizmo organizacijose ir Europos Komisijoje
(vi) Suformuoti sąsajas tarp turizmo sektoriaus ir švietimo sektoriaus prioritetų bei darbo rinkos
perkvalifikavimo programų, kompetencijų ugdymo, taip užtikrinant turizmo sektoriaus
įtvirtinimui ir plėtrai reikalingas kompetencijas
STEBĖSENA IR ANALIZĖ |
(i) Sukurti ir įdiegti operatyvių duomenų apie turistų srautus atskiruose turizmo objektuose
rinkimo ir analizės sistemą
(ii) Užtikrinti kokybišką ir savalaikę privačių apgyvendinimo paslaugų oficialiąją statistiką
(iii) Sistemingai atlikti vartotojų pasitenkinimo, spontaninio Lietuvos žinomumo ir kt. tyrimus bei
analizes
INOVATYVI RINKODARA |
(i) Laikytis nuoseklaus ir integralaus šalies įvaizdžio16, toliau efektyviai išnaudoti Lietuvos
turizmo prekės ženklą Lithuania. Real is beautiful17, stiprinti kuriamo Lietuvos turizmo
įvaizdžio koordinavimą savivaldybių lygmenyje
(ii) Nustatyti turizmo prioritetų rinkodarai užtikrinti iškeltus tikslus atitinkantį finansavimą
derinant skirtingus finansavimo šaltinius, įgalinant taikyti visapusišką / kompleksinę turizmo
produktų ir paslaugų rinkodarą
(iii) Stiprinti viešojo ir privataus turizmo sektoriaus partnerystę įgyvendinant bendrus turizmo
rinkodaros projektus, stiprinti turizmo rinkodaros koordinavimą savivaldos lygmenyje
(iv) Užtikrinti prioritetinių turizmo krypčių rinkodaros priemonių aktualumą, inovatyvumą ir
veiksmingumą, nuolat vertinant ir stebint įgyvendintų rinkodaros priemonių ir kampanijų
rezultatus bei jų poveikį, esant poreikiui operatyviai koreguoti planuojamus veiksmus
(v) Operatyviniam lygmenyje išgryninti aiškias tikslines vartotojų grupes, atsižvelgiant į jų
psichografines charakteristikas, geografines rinkas ir kt. kriterijus
DARNUS VYSTYMAS IR REGIONŲ ATSKIRTIES MAŽINIMAS |
(i) Skatinti savivaldybes bendradarbiauti tarpusavyje, pasirinkti bendras ir jų išskirtinumą,
konkurencinį pranašumą, unikalumą atitinkančias turizmo kryptis vystymui ilguoju
laikotarpiu
16 Šiuo metu dirbama formuojant bendrojo Lietuvos įvaizdžio politiką, su kuria šalies turizmo įvaizdis turi būti pilnai integruotas. 17 Atsižvelgiant į vartotojų pasirinkimą lemiančius veiksnius ir pasirinkimui svarbius įvaizdžio aspektus, esant poreikiui, svarstytinas atskirų,
nacionaliniu lygiu taikomų, turizmo prekės ženklų poreikis keliaujantiems verslo, sveikatos tikslais.
43
(ii) Mažinti regionų atskirtį, į turizmo produktų ir paslaugų teikimą įtraukiant bendruomenes,
NVO, jas įgalinant ir suteikiant reikalingą pagalbą pritraukiant turistų srautą
(iii) Siekti minimalaus turizmo sektoriaus poveikio gamtai ir tausaus vartojimo
(iv) Mažinti turizmo sektoriaus sezoniškumą
INFRASTRUKTŪROS TOBULINIMAS IR PRIEINAMUMAS VISIEMS |
(i) Užtikrinti integruotą susisiekimo infrastruktūrą ir turizmo objektų pasiekiamumą18, turizmo
objektus integruoti tarpusavyje19
(ii) Užtikrinti būtiną pagalbinę turizmo infrastruktūrą ir infrastruktūros pritaikymą visiems (t. y.
asmenims, turintiems specialiųjų poreikių, šeimoms su vaikais, nepilnoms šeimoms, vyresnio
amžiaus žmonėms ir kt.), sudaryti sąlygas vystyti privačią turizmo objektų aplinkinę
papildančią infrastruktūrą
(iii) IT pagalba didinti informacijos apie turizmo objektus pasiekiamumą ir suprantamumą20,
sukurti virtualų turistų aptarnavimo centrą, užtikrinti patogų ir integruotą informacijos
prieinamumą
KONKURENCINGUMO DIDINIMAS |
(i) Sukurti inovatyvų tarptautinio lygio turizmo traukos centrą
(ii) Išvystyti turizmo sektoriaus plėtrai kritinę infrastruktūrą ir jos valdymo modelius
(iii) Tobulinti teisinio reglamentavimą ir išspręsti aktualius teisinius ir kt. apribojimus
(iv) Gerinti Lietuvos pasiekiamumą įvairiu transportu bei transporto priemonėmis21
(v) Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą bei partnerystę su Europos, Baltijos jūros regiono ir
Baltijos valstybėmis
(vi) Užtikrinti turizmo sektoriaus inovatyvumą ir skaitmenizavimą, įgalinančių technologijų
diegimą
(vii) Suformuoti ir įgyvendinti kliento patirties valdymo modelį, apimant kiekvieną svarbiausią
vartotojų grupę
Įvairios trukmės turizmo sektoriaus planavimo dokumentų rengimas
Turizmo sektoriaus vystymo ir plėtros planavimui siūloma pasitelkti trijų lygių dokumentus
(detalizuojama toliau esančiame paveiksle): (i) Turizmo strategija, (ii) Strategijos įgyvendinimo
taktinis planas ir (iii) Operatyvinis strategijos įgyvendinimo planas bei Turizmo rinkodaros planas (gali
būti integruojami tarpusavyje).
18 Apimant privažiavimo kelius, viešąjį transportą, ženklinimą ir nuorodas ir kt. 19 Kaip pavyzdžiui, sukuriant turizmo traukos zonas (viešasis transportas tarp turizmo objektų, vieno objekto lankytojams komunikuojant
apie netoliese esančias galimybes, objektus, pramogas ir kt.), vystant turizmo maršrutus, kultūros kelius ir kt. 20 Pavyzdžiui, kurtiesiems, akliesiems, vaikams, kitakalbiams ir kt. 21 Taip pat apimant ir pasiekiamumą tokiomis priemonėmis, kaip pvz., dviračiais, motociklais, kemperiais, nuosavomis jachtomis ir kt.
44
Siekiant užtikrinti, kad planavimo procesas būtų sklandus ir padėtų pasiekti pageidaujamą pokytį,
siūloma atkreipti dėmesį į šiuos planavimo principus:
HORIZONTALUS INTEGRALUMAS | Formuojant turizmo strategiją svarbu užtikrinti
horizontalią integraciją su kitomis viešosios politikos sritimis, tam pasitelkiant atvirus ir
produktyvius bendradarbiavimo tarp ministerijų modelius.
SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ ĮTRAUKIMAS | Taktinio ir operatyvinio planavimo metu svarbu
tinkamai įtraukti ir įgalinti veikti suinteresuotas šalis22, taip sudarant prielaidas geresnių
sprendimų priėmimui ir motyvuotam numatytų priemonių įgyvendinimui.
STEBĖSENA | Nuolat atlikti tikslų įgyvendinimo pažangos vertinimą ir stebėseną visais
planavimo lygmenimis. Atsižvelgiant į tai, esant poreikiui (iš esmės pasikeitus situacijai ir / ar
konkurencinei aplinkai, esant faktinių rezultatų atotrūkiui nuo planuotų), operatyviai priimti
reikalingus sprendimus ir koreguoti Operatyvinį strategijos įgyvendinimo planą ir / ar
Turizmo rinkodaros planą.
ĮGALINIMAS VEIKTI IR INOVACIJOS | Didžiausią dėmesį planuojant operatyvinio lygmens
priemones ir veiksmus siūloma sutelkti į aiškų, konkretų ir pamatuojamą siekiamo poveikio
suformulavimą (siekiamos konkrečių rodiklių (angl. KPI) reikšmės). Įgyvendinimo metu taikyti
rezultato (ex post), o ne proceso kontrolę, tokiu būdu sudarant prielaidas parinkti ir
įgyvendinti inovatyvius ir patrauklius, realų poveikį sukuriančius sprendimus.
22 Apimant, tačiau neapsiribojant: savivaldybės, asocijuotos verslo organizacijos, bendruomeninės organizacijos, NVO ir kt.
Pav. 16. Turizmo sektoriaus vystymo ir plėtros dokumentų loginė schema
Tarptautinės tendencijos ir prioritetai
Ilgalaikė turizmo plėtros strategija
Nacionaliniai tikslai ir prioritetai
Operatyvinis strategijos įgyvendinimo planas
Keliauk Lietuvoje veiklosplanas (rinkodara)
• Tarptautinės tendencijos ir įsipareigojimai
• Turinys: vizija ir ilgalaikis tikslas, prioritetai, pagrindiniai principai, atsakomybės, rezultatų stebėsenos mechanizmas, finansavimo modelis (orientacinė apimtis –3-4 psl.)
• Neapima konkrečių priemonių, projektų, esamos situacijos analizės, konkrečių rinkodaros sprendimų
• Integruojama su kitų viešosios politikos sričių strateginiais dokumentais• Ilgas laikotarpis (7+ m.)• Tvirtina LRS
• Bendrieji nacionaliniai prioritetai ir principai
• Strateginių tikslų įgyvendinimo priemonės (priemonės detalizavimas, įgyvendinimo etapai ir terminai, atsakingas, ištekliai, siekiamas rezultatas ir poveikis, kontroliuojantis, konkrečių projektų ir iniciatyvų atrankos modeliai ir kt.)
• Esant poreikiui reaguoti į kintančią aplinką ir situaciją, peržiūrimi ir koreguojami nedelsiant
• Trumpasis laikotarpis (1 m.)• Tvirtina Ekonomikos ir inovacijų ministras
EIM strateginis planas (taktinis lygmuo)
• Turinys: ilgalaikių tikslų detalizavimas į einamuosius tikslus ir uždavinius, vertinimo rodikliai ir siekiamos jų reikšmės, stebėsenos mechanizmas, atsakomybės ir sąsajos su kitų viešosios politikos sričių taktiniais priemonių planais
• Integruojama su kitų viešosios politikos sričių strateginiais einamojo laikotarpio tikslais ir numatomu finansavimu
• Vidutinis laikotarpis (3-5 m.)• Tvirtina LRV
45
VI. TURIZMO RŪŠIŲ DETALIZAVIMAS: TURIZMO KRYPTYS
Šioje ataskaitos dalyje pateikiama papildoma informacija, aktuali nustatant konkrečius Lietuvos
turizmo prioritetus.
Remiantis atlikta analize, kiekvienai turizmo rūšiai buvo sudarytas ją detalizuojantis ilgasis turizmo
krypčių sąrašas. Atkreiptinas dėmesys, kad išskirtos turizmo kryptys nėra vienodos svarbos ar dydžio,
į ilgąjį sąrašą įtraukiant ne tik pagrindines, stambias, tačiau ir nišinio pobūdžio kryptis. Taip pat
pažymėtina, kad kai kurios kryptys tarpusavyje yra susijusios ir turi sąlyčio taškų, persidengimų, vis
dėlto siekiant didesnio pasirenkamų prioritetų konkretumo pasirinkta krypčių nestambinti (šiuo
būdu būtų sumažintas jų persidengimas). Į ilgąjį sąrašą įtrauktos tiek šiuo metu aktualios ir esamos
kryptys bei Lietuvos atveju potencialiai aktualios (t. y. nebūtinai pilnai išvystytos šiuo metu).
Informacija prioritetinių turizmo krypčių pasirinkimui
Siekiant palyginti kiekvienai turizmo rūšiai priskirtas turizmo kryptis, atliktas kiekvienos turizmo
krypties vertinimas pagal du pagrindinius kriterijus: orientacinis kelionių skaičiaus potencialas23 bei
potencialios vienos kelionės išlaidos24. Toliau pateikiamas kiekvienai turizmo rūšiai priskirtų krypčių
orientacinis poveikio turizmo sektoriaus vystymui vertinimas.
23 Vertinimo skalė: nišinis / nedidelis, vidutinis, reikšmingas. Kritinės skalės reikšmės nustatytos kiekvienai turizmo rūšiai atskirai. 24 Vertinimo skalė: nedidelės, vidutinės, didelės. Kritinės skalės reikšmės nustatytos kiekvienai turizmo rūšiai atskirai. Sveikatos turizmui
priskiriamos kryptys vertinamos pagal paslaugos / paslaugų komplekso potencialią kainą.
Pav. 17. Prioritetinių turizmo rūšių detalizavimas į Lietuvos atveju aktualias turizmo kryptis
Amatų ir edukacijų turizmas
Gastronominis turizmas
Genealoginis turizmas
Gyvosios kultūros pažinimas
Kaimo (agro) turizmas
Kultūros paveldo objektų lankymas
Miestų turizmas
Muziejų lankymas
Naktinis turizmas
Religinis turizmas
Scenos meno renginių lankymas
Žydų tautinio paveldo pažinimas
Aktyvus judėjimas ir pramogos gamtoje
Gamtos objektų lankymas
Jūrinis ir pajūrio turizmas
Paukščių stebėjimas
Ramus poilsis gamtoje
Vandens pramogos
Žvejyba ir medžioklė
Chirurginis gydymas
Diagnostika
Grožio paslaugos
Grožio SPA paslaugos
Nevaisingumo gydymas
Odontologijos paslaugos
Reabilitacinis ir sanatorinis-kurortinis gydymas
Sveikatos patikra
Transplantacijos paslaugos
Didelio masto konferencijos
Didelio masto renginiai (koncertai, sporto varžybos)
E-sporto renginiai ir varžybos
Festivaliai, bienalės, plenerai
Nedidelio masto konferencijos
Organizacijų „darbostogos“ (angl. workation)
Organizacijų išvažiuojamieji susitikimai ir renginiai
Tarptautinės parodos
Vaikų ir suaugusių stovyklos
KULTŪROS GAMTOS SVEIKATOSVERSLO IR TARPTAUTINIŲ
RENGINIŲ
Šaltinis: sudaryta autorių, pastaba – sąrašas pateikiamas abėcėlės tvarka
46
Pav. 20. Orientacinis sveikatos turizmo rūšiai priskiriamų turizmo krypčių vertinimas
• Nevaisingumo gydymas
• Transplantacijos paslaugos
• Chirurginis gydymas
• Odontologijos paslaugos
• Reabilitacinis ir sanatorinis-kurortinis gydymas
• Grožio paslaugos• Diagnostika• Grožio SPA paslaugos• Sveikatos patikraP
ote
nci
alio
s ke
lion
ės
išla
ido
s(p
asla
ugo
s /
pas
lau
gų k
om
ple
kso
p
ote
nci
alio
s ka
ino
s ve
rtin
imas
)
Orientacinis kelionių sk. potencialas
Nišinis / nedidelisiki 5 tūkst.
Reikšmingasdaugiau nei 20 tūkst.
Vidutinis5-20 tūkst.
Didelėsdaugiau nei
2000 Eur
Vidutinės500-2000 Eur
Nedidelėsiki 500 Eur
Šaltinis: sudaryta autorių
Pav. 19. Orientacinis gamtos turizmo rūšiai priskiriamų turizmo krypčių vertinimas
• Paukščių stebėjimas • Vandens pramogos
• Aktyvus judėjimas ir pramogos gamtoje
• Jūrinis ir pajūrio turizmas
• Žvejyba ir medžioklė
• Ramus poilsis gamtoje
• Gamtos objektų lankymasP
ote
nci
alio
s ke
lion
ės
išla
ido
s
Orientacinis kelionių sk. potencialas
Nišinis / nedidelisiki 50 tūkst.
Reikšmingasdaugiau nei 250 tūkst.
Vidutinis50-250 tūkst.
Didelės:daugiau nei
400 Eur
Vidutinės340-400 Eur
Nedidelėsiki 340 Eur
Šaltinis: sudaryta autorių
Pav. 18. Orientacinis kultūros turizmo rūšiai priskiriamų turizmo krypčių vertinimas
• Genealoginis turizmas
• Žydų tautinio paveldo pažinimas
• Kaimo (agro) turizmas
• Naktinis turizmas
• Gastronominis turizmas
• Miestų turizmas
• Scenos meno renginių lankymas
• Amatų ir edukacijų turizmas
• Gyvosios kultūros pažinimas
• Religinis turizmas• Kultūros paveldo
objektų lankymas• Muziejų lankymas
Po
ten
cial
ios
kelio
nė
s iš
laid
os
Orientacinis kelionių sk. potencialas
Nišinis / nedidelisiki 100 tūkst.
Reikšmingasdaugiau nei 500 tūkst.
Vidutinis100-500 tūkst.
Didelėsdaugiau nei
400 Eur
Vidutinės340-400 Eur
Nedidelėsiki 340 Eur
Šaltinis: sudaryta autorių
47
Pav. 21. Orientacinis verslo ir tarptautinių renginių turizmo rūšiai priskiriamų turizmo krypčių vertinimas
Šaltinis: sudaryta autorių
Siekiant užtikrinti kryptingą Lietuvos turizmo sektoriaus vystymą ir atsižvelgiant į ribotus išteklius,
aktualu koncentruotis į santykinai nedidelį prioritetų skaičių, kiekvienoje turizmo rūšyje išskiriant po
2-4 prioritetines kryptis. Toliau trumpai pristatomas susiaurintas siūlomų turizmo krypčių sąrašas
tolimesnėms diskusijoms ir svarstymui. Formuojant susiaurintą turizmo krypčių sąrašą laikytasi šio
loginio eiliškumo:
1. Į sąrašą įtraukiamos su kuriama didele pridėtine verte siejamos turizmo kryptys, t. y. tos,
kurių orientacinis kelionių skaičiaus potencialas – didelis, potencialios vienos kelionės
išlaidos – didelės;
2. Į sąrašą įtraukiamos su kuriama vidutine pridėtine verte siejamos turizmo kryptys, t. y. tos,
kurių:
o orientacinis kelionių sk. potencialas – vidutinis, orientacinė vienos kelionės vertė –
didelė;
o orientacinis kelionių skaičiaus potencialas – didelis, orientacinė vienos kelionės vertė
– vidutinė;
o orientacinis kelionių sk. potencialas – vidutinis, orientacinė vienos kelionės vertė –
vidutinė;
3. Į sąrašą neįtrauktos turizmo kryptys, kurių orientacinis kelionių skaičiaus potencialas
vertinamas kaip mažas (nišinio pobūdžio) bei tos, kurių potencialios vienos kelionės išlaidos
vertinamos kaip mažos (šioms turizmo kryptims būdingi turizmo produktai ir paslaugos gali
būti vystomi kaip papildantys prioritetines kryptis, paliekant tai privačiai iniciatyvai,
strateginės investicijos ir vystymo veiksmai nacionaliniu lygiu neturėtų būti numatomi);
4. Papildomai, atsižvelgiant į kitus svarbius veiksnius, kaip pavyzdžiui, suderinamumą su
turizmo sektoriaus vystymui keliamais tikslais, turizmo krypties vystymui reikalingas
pastangas, konkurencinę aplinką ir kt., iš sudaryto sutrumpinto sąrašo eliminuotos tos
turizmo kryptys, kurių vystymas Lietuvos atveju vertinamas kritiškai.
Toliau apibendrintai pristatomos siūlomos prioritetinės turizmo kryptys pagal kiekvieną turizmo rūšį.
Kultūros turizmas:
Gastronominis turizmas;
Miestų turizmas;
48
Amatų ir edukacijų turizmas;
Gyvosios kultūros pažinimas.
Papildomos pastabos: į susiaurintą kultūros turizmo krypčių sąrašą neįtrauktos, tačiau galėtų būti
svarstomos šios turizmo kryptys:
Kaimo (agro) turizmas | Lietuvoje nėra stiprių šios turizmo krypties tradicijų, konkurencinė
aplinka vertinama kaip itin įtempta (būtų konkuruojama su ilgalaikes kaimo (agro) turizmo
tradicijas bei tam palankesnes gamtines sąlygas turinčiomis valstybėmis, kaip pavyzdžiui su
Prancūzija, Italija, Vengrija ir kt.);
Naktinis turizmas | Lietuvoje santykinai mažai išvystyta naktinio gyvenimo kultūra bei
prioretizuojant šią turizmo kryptį galimi iššūkiai susiję su darnaus turizmo užtikrinimu (galimi
neigiami poveikiai vietos gyventojams).
Gamtos turizmas:
Aktyvus judėjimas ir pramogos gamtoje;
Jūrinis ir pajūrio turizmas;
Vandens pramogos;
Ramus poilsis gamtoje.
Sveikatos turizmas:
Chirurginis gydymas;
Reabilitacinis ir sanatorinis-kurortinis gydymas.
Papildoma pastaba: į susiaurintą kultūros turizmo krypčių sąrašą neįtraukta, tačiau galėtų būti
svarstoma ši turizmo kryptis:
Odontologijos paslaugos | Odontologijos paslaugų konkurencinė aplinka tarptautiniame
kontekste vertinama kaip labai įtempta (pavyzdžiui, ženkliai didesnį konkurencinį pranašumą
turi Lenkija, Vengrija, vertinant įdirbį, esamą kainų lygį, mokestinę aplinką ir kt.), Lietuva
neturi reikšmingo konkurencinio pranašumo, todėl esant poreikiui šią kryptį nustatyti
prioritetine, siūlytina atlikti detalią konkurencinės aplinkos analizę ir vertinimą.
Verslo ir tarptautinių renginių turizmas:
Didelio masto renginiai,
Didelio masto konferencijos,
E-sporto renginiai ir varžybos.
Papildoma informacija: viešosios konsultacijos dėl turizmo krypčių rezultatai
Viešoji konsultacija dėl turizmo krypčių ir prioritetinių geografinių rinkų, vyko Turizmo forumo
2019 m. rugsėjo 5 d. metu, derinant gyvo ir elektroninio dalyvavimo metodus. Lietuvos turizmo
forumo metu veikė specialiai viešajai konsultacijai skirta erdvė, kurioje dalyviai galėjo diskutuoti ir
išsakyti savo nuomonę, teirautis papildomos informacijos dėl rengiamos galimybių studijos, galimų
prioritetinių turizmo krypčių ir kt. Balsavimas vykdytas mobiliojoje platformoje, kur kiekvienas
dalyvis galėjo pasirinktoms turizmo kryptims25 paskirstyti 100 taškų26; savo nuomonę išreiškė 63
25 Viešosios konsultacijos klausimas: „Kurios turizmo rūšys / produktai Lietuvoje, Jūsų vertinimu, yra perspektyviausi?“
49
asmenys. Papildomai tos pačios viešosios konsultacijos metu, teirautasi, į kokias geografines rinkas
Lietuva turėtų orientuotis27 (58 atsakymai). Toliau esančiuose paveiksluose pateikiami apibendrinti
viešosios konsultacijos rezultatai.
Pav. 23. Geografinių rinkų, į kurias Lietuva turėtų orientuotis, vertinimas
Šaltinis: sudaryta autorių
26 Pakartotinis balsavimas ribotas leidžiant pateikti tik vieną nuomonę iš vieno mobilaus įrenginio. 27 Viešosios konsultacijos klausimas: „Į kurias turizmo rinkas Lietuva turėtų orientuotis, Jūsų nuomone?“
Pav. 22. Turizmo krypčių potencialo vertinimas
Šaltinis: sudaryta autorių
50
Papildoma informacija: galimybių studijos viešo pristatymo metu išsakyta ekspertų nuomonė
Viešo galimybių studijos pristatymo metu organizuota ekspertų diskusija dėl prioritetinių turizmo
krypčių nustatymo. Susitikimo dalyviai galėjo pasirinkti jiems aktualią turizmo rūšį (kultūros, gamtos,
sveikatos bei verslo ir tarptautinių renginių) ir diskutuoti bei išsakyti nuomonę dėl siūlomų
prioritetinių turizmo krypčių atskirose turizmo rūšyse nustatymo. Papildomai, siekiant nustatyti
konkrečius ir aiškius turizmo prioritetus krypčių lygmenyje, ekspertų teirautasi argumentuotos
nuomonės dėl ilgojo turizmo krypčių sąrašo: poreikio įtraukti papildomas turizmo kryptis, apjungti
esamas ar įtrauktų krypčių nevertinti. Toliau pateikiama ekspertų suformuluota nuomonė (siūlymai
neredaguoti) dėl siūlomų nustatyti prioritetinių turizmo krypčių.
Kultūros turizmas
1. Materialaus ir nematerialaus paveldo turizmas
2. Miestų turizmas
3. Regionų turizmas
4. Kultūros keliai
5. Kulinarinis paveldas (gastronominis turizmas)
6. Religinis turizmas
7. Keltų ir kruizinis turizmas
8. Kultūra šiuolaikinė
9. Nišinis turizmas / naktinis turizmas ir kt.
Papildomos ekspertų pastabos: klimato kaita.
Gamtos turizmas
1. Buvimas gamtoje: a) aktyvus judėjimas ir pramogos gamtoje, b) ...
2. Gamtinis turizmas: a) gamtinių objektų ir gyvosios gamtos stebėjimas, b) ...
3. Ekologinis turizmas (tausojantis): a) pažintis su tradiciniais amatais ir prisidėjimas prie
gamtos saugojimo, b) ...
4. Vandens turizmas (infrastruktūra, pramogos)
Sveikatos turizmas
1. Esamų kurortų plėtra (pastabos: kurortologijos studijos, kriterijų nustatymas ir jų laikymasis)
2. Intervencinis gydymas (Apjungiant: chirurginį, nevaisingumo, ortopedijos gydymą ir grožio
chirurgiją)
Papildomos ekspertų pastabos: iš turizmo krypčių sąrašo išbraukti sveikatos patikrų, diagnostikos,
sporto medicinos tyrimų turizmo kryptis.
Verslo ir tarptautinių renginių turizmas
1. Vidutinio dydžio konferencijos
2. Korporatyviniai renginiai
3. Didelio masto renginiai ir konferencijos
4. Tarptautinės parodos
5. Vietinės parodos
6. Workation
51
PRIEDAI
1 priedas. Aktualių pastarojo dešimtmečio pasaulio įvykių santrauka
2009 m.
SAUGUMAS |
Geopolitika ir kariniai konfliktai
Gazos karas
Neramumai Bangladeše
Šri Lankos pilietinio karo pabaiga, Tamilų tigrai
Masiniai protestai Irane
Neramumai Gvinėjoje
Terorizmas Boko Haram kilimas ir veiksmai Nigerijoje
Išpuoliai Bagdade, Irake
Išpuolis prieš žurnalistus Filipinuose
Gamtinės katastrofos Žemės drebėjimas Italijoje (308 žuvę, daugiau nei 1 500 tūkst. sužeistų)
Taifūnas Morakot Taivane (673 žuvę)
Žemės drebėjimas Indonezijoje (daugiau nei 1 115 žuvusių)
Transporto katastrofos
Aviakatastrofos: US Airways avarinis nusileidimas Hadsono upėje, Air France Brazilija-Prancūzija, Yemenia Jemenas-Komorų salos, Caspian Airlines Irane
Kita Gaisras naktiniame klube Bankoke, Tailande (66 žuvę)
Pasaulinė H1N1 gripo epidemija
POVEIKIS GAMTAI IR DARNUS VYSTYMASIS |
JT klimato kaitos konferencija Kopenhagoje, Danijoje
KITA | Islandijos finansinė krizė, bankų sistemos griūtis
Vilnius ir Lincas tampa Europos kultūros sostinėmis
2010 m.
SAUGUMAS |
Geopolitika ir kariniai konfliktai
Čado pilietinio karo pabaiga
Etniniai nesutarimai Kirgizijoje (šimtai žuvusių)
Arabų pavasario pradžia
Terorizmas Išpuolis prieš Togo nacionalinę futbolo rinktinę Angoloje
Išpuoliai mečetėse Pakistane
Gamtinės katastrofos Žemės drebėjimas Haityje (316 tūkst. žuvusių)
Žemės drebėjimas Čilėje, cunami Ramiojo vandenyno pakrantėje (mažiausiai 525 žuvę)
Ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje ir pelenų debesis, sutrikdytas oro transportas Europoje
Liūtys ir potvyniai Pakistane (1,6 tūkst. žuvusių)
Žemės drebėjimų seka N. Zelandijoje
Žemės drebėjimas ir cunami Indonezijoje (400 žuvusių, šimtai dingusių)
Ugnikalnio išsiveržimai Indonezijoje (353 žuvę)
Transporto katastrofos
Aviakatastrofos: Ethiopian Airlines Libanas-Etiopija, Lenkijos lėktuvas Smolenske (Lenkijos prezidento L. Kačinskio žūtis), Afrigiyah Airways Libijoje, Air India Express Indijoje, Aero Caribbean Kuboje.
Traukinių susidūrimas Belgijoje
Kita Masiniai protestai ir susidorojimas Bankoke, Tailande (91 žuvęs, 2 100 sužeistų)
TURIZMO SEKTORIUS | Vienintelis Ugandos UNESCO paveldo objektas – Kasubi karalių kapai – sunaikinti gaisro
POVEIKIS GAMTAI IR DARNUS VYSTYMASIS |
Naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje, itin rimtas poveikis gamtai
JT klimato kaitos konferencija Kankune, Meksikoje
KITA | Europos skolų krizė, Graikijos, Airijos krizės
Masinė rinkų griūtis
2011 m.
SAUGUMAS |
Geopolitika ir kariniai konfliktai
Arabų pavasaris: neramumai, protestai, susirėmimai Tunise, Egipte; pirmasis Libijos pilietinis karas, pasaulinių naftos kainų šuolis ir energetikos krizė, Libija paskelbiama neskraidymo zona; Sirijos pilietinio karo pradžia, protestai, masinės represijos
2010-2011 m. politinės krizės ir pilietinio karo pabaiga Dramblio kaulo krante, remiant Prancūzijai
52
Terorizmas Koptų krikščionių bažnyčios susprogdinimas Aleksandrijoje, Egipte
Sprogdinimai Domodedovo oro uoste Maskvoje, Rusijoje
JAV operacija Pakistane, kurios metu nukautas Osama Bin Ladenas
A. B. Breiviko išpuoliai Norvegijoje
Gamtinės katastrofos Žemės drebėjimas N. Zelandijoje (daugiau nei 180 žuvusių, tarp jų daug užsienio piliečių)
Žemės drebėjimas ir cunami Japonijoje (15 840 žuvusių ir 3 926 dingusių)
362 tornadų serija JAV (angl. 2011 Super Outbreak, 324 žuvę, daugiau nei 2 200 sužeistų); Joplin tornadas (158 žuvę, 1 150 sužeistų)
Ugnikalnio Islandijoje išsiveržimas, oro transporto eismo sutrikdymas Europoje
Ugnikalnio išsiveržimas Čilėje, oro transporto eismo sutrikdymas Pietų Amerikoje, N. Zelandijoje, Australijoje
Potvyniai Tailande, paveikę 12,8 mln. žmonių (815 žuvę, apimta 58 iš 77 šalies regionų; potvynis Kambodžoje (207 žuvę)
Žemės drebėjimas Turkijos rytuose (600 žuvusių)
Atogrąžų audros Washi sukelti potvyniai Filipinuose (85 dingę)
Transporto katastrofos
Aviakatastrofa: Iran Air Irane
Zanzibare, Tanzanijoje paskęsta keleivinis keltas (mažiausiai 240 žuvusių)
Kita Atvira konfrontacija su narkotikų karteliais Meksikoje
KITA | Ekonominė ir politinė krizė Portugalijoje, Graikijoje, Europos skolų krizė
2012 m.
SAUGUMAS |
Geopolitika ir kariniai konfliktai
Irano dalyvavimas Sirijos kare, branduoliniai bandymai, žmogaus teisių pažeidimai: Kanada nutraukia diplomatinius santykius su Iranu
Izraelio-Palestinos konfliktas
Terorizmas Sprogdinimas Pakistane
Masinis sušaudymas kino teatre Kolorade, JAV
Teroristinių išpuolių serija prieš JAV, Vokietijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės diplomatines misijas visame pasaulyje
Gamtinės katastrofos Taifūnas Pablo Filipinuose (mažiausiai 1 067 žuvę, 838 dingę)
Transporto katastrofos
Prie Italijos pakrantės paskęsta kruizinis laivas Costa Concordia
Kita Netaikūs masiniai protestai Bukarešte, Rumunijoje, susirėmimai
Didžiausias pasaulyje energijos tiekimo sutrikimas, 620 mln. žmonių be elektros Indijoje
TURIZMO SEKTORIUS | N. Zelandijoje nukrito oro balionas, 11 žuvusių
2012 Pasaulinė Expo paroda Yeosu, P. Korėjoje
POVEIKIS GAMTAI IR DARNUS VYSTYMASIS |
Galutinai išnyko Pinta salos vėžliai, mirus paskutiniam individui Ekvadore (Galapaguose)
JT klimato kaitos konferencija Katare, Kyoto protokolas pratęsiamas iki 2020 m.
KITA | Graikijos skolų krizė ir bankrotas
2013 m.
SAUGUMAS |
Geopolitika ir kariniai konfliktai
Neramumai Egipte (protestai, masiniai neteisminiai sulaikymai ir kalinimai, kariuomenės valdžios užgrobimas, daugybiniai žmogaus teisių pažeidimai; mažiausiai 2 696 žuvę)
Sirijos pilietinis karas, cheminė ataka
Euromaidanas Ukrainoje
Pilietinis karas Pietų Sudane
Prancūzijos kariniai veiksmai prieš islamistų grupę Šiaurės Malio konflikte
Bombardavimai: Pakistane, Irake (Kalėdų dienos)
Terorizmas Įkaitų drama Alžyre (40 žuvusių, įvairių tautybių)
Bostono maratono sprogdinimas, JAV
Islamistų teroristai Londone, Jungtinėje Karalystėje nužudo britų karį
Islamistų išpuolis prekybos centre Nairobyje, Kenijoje
Gamtinės katastrofos Rusijoje nukrenta meteoritas (apie 1,5 tūkst. sužeistų), tarptautinis susirūpinimas žemės saugumu dėl praskrendančių didelių meteorite
El Reno tornadas Oklahomoje, JAV
Taifūnas Yolanda Filipinuose ir Vietname (mažiausiai 6 241 žuvę)
Transporto katastrofos
Aviakatastrofa: Tatarstan oro linijų lėktuvas Rusijoje
Kita Gaisras naktiniame klube Santa Maria, Brazilijoje (242 žuvę)
53
Pastato griūtis Bangladeše (1 134 žuvę)
Ebolos epidemija
POVEIKIS GAMTAI IR DARNUS VYSTYMASIS |
2009-2013 m. oro transporto CO2 pėdsakas išaugo 15 %
KITA | Kipro bankinio sektoriaus krizė ir Kipro bankrotas
Kroatija prisijungia prie ES
2014 m.
SAUGUMAS |
Geopolitika ir kariniai konfliktai
Ukrainos revoliucija, Rusija aneksuoja Krymą, tarptautinis atsakas Rusijai: pašalinama iš G8, JT nepripažįsta veiksmo teisėtumo, sankcijos
Rusijos-Ukrainos karas
Neramumai Irake, ISIL paskelbia nepriklausomą kalifatą, JAV atsakomieji veiksmai Irake ir Sirijoje
Izraelio ir Hamas konfliktas, oro atakos (2 100 žuvusių Palestinos ir 71 Izraelio pusėje)
Terorizmas Boko Haram išpuoliai Nigerijoje: įkaitų drama (276 mergaitės ir moterys), naktinis sušaudymas (apie 300 žuvusių), sprogdinimai (118 žuvusių)
Masinis sušaudymas Pakistane (Talibanas, 145 žuvę, daugiausiai vaikai)
Transporto katastrofos
Aviakatastrofos: Malaysia Airlines Malaizija-Kinija, Malaysia Airlines Malaizija-Olandija, Air Algerie Malyje, AirAsia Indonezija-Singapūras
Paskęsta keltas P. Korėjoje
Kita Ebolos epidemija Vakarų Afrikoje (mažiausiai 11 310 žuvusių)
Masiniai protestai Honkonge
POVEIKIS GAMTAI IR DARNUS VYSTYMASIS |
JT ataskaita dėl poveikio klimato kaitai dėl CO2 emisijų
KITA | Jono Pauliaus II kanonizavimas
2015 m.
SAUGUMAS |
Geopolitika ir kariniai konfliktai
Rusijos-Ukrainos karas, ES siekis sureguliuoti santykius, dviejų separatistinių valstybių nepriklausomybės pasiskelbimas
Boko Haram prisijungia prie ISIL
Neramumai Arabijos šalyse (Saudo Arabija, Jemenas)
Atsakas ISIL: Egipto ir Turkijos oro atakos Libijoje, Rusijos – Sirijoje
Terorizmas Boko Haram išpuoliai Nigerijoje (>2 tūkst. aukų), Kamerūne (143)
Al-Qaeda išpuolis Paryžiuje, Prancūzijoje (susišaudymas laikraščio redakcijoje), atsakomieji masiniai protestai ir demonstracijos
Susišaudymas Kopenhagoje, Danijoje (kultūros centras, sinagoga)
Masinis Al-Shabaab susišaudymas universitete Kenijoje
Bombardavimas prie Hindu šventyklos Bankoke, Tailande
Savižudžių sprogdinimai Ankaroje, Turkijoje (100 žuvusių, 400 sužeistų), Beirute (43 žuvę, 200 sužeistų).
ISIL išpuoliai Paryžiuje, Prancūzijoje (130 žuvusių) ir Kalifornijoje, JAV (14 žuvusių); ISIL prisiima atsakomybę dėl 3 išpuolių Ramadano metu: Kobani, Sirijoje (220 žuvusių), turistų viešbutyje Tunise (38 žuvę), mečetėje Kuveite (27 žuvę, 227 sužeisti)
Gamtinės katastrofos Du žemės drebėjimai Nepale (poveikis ir Indijoje, Kinijoje, Bangladeše, 9 236 žuvę)
Uraganas Patricija (Centrinė Amerika, JAV)
Žemės drebėjimas Pakistane (398 žuvę)
Transporto katastrofos
Aviakatastrofos: Germanwings Prancūzijoje, Kogalymavia Rusija-Egiptas
Kita Masinė grūstis Mekoje (2200 žuvusių, 900 sužeistų, 650 dingusių), religinis turizmas
Zika epidemija
TURIZMO SEKTORIUS | 2015 Pasaulinė Expo paroda Milane, Italijoje
ISIL sunaikina pasaulinį istorinį-kultūrinį paveldą: susprogdinami senoviniai Nimrudo, Hatros ir Dur-Šarukino miestai Irake, Palmyra Sirijoje
POVEIKIS GAMTAI IR DARNUS VYSTYMASIS |
JT Paryžiaus konferencijoje dėl klimato kaitos sutariama dėl CO2 emisijų mažinimo
KITA | Graikijos skolų krizė ir skolų nurašymas
JT priima rezoliuciją dėl kovos su terorizmu
Lietuvoje įvedamas euras
54
2016 m.
SAUGUMAS |
Geopolitika ir kariniai konfliktai
Armėnijos-Azerbaidžano konfliktas (350 žuvusių)
Vidiniai neramumai Turkijoje (240 žuvusių)
Terorizmas Sprogdinimas Mėlynojoje mečetėje Stambule, Turkijoje
Išpuolis viešbutyje ir restorane Uagadugu, Burkina Fase, paimta įkaitų
Savižudžių sprogdinimai Briuselyje, Belgijoje metro stotyje
Islamo valstybės susišaudymas gėjų klube Floridoje, JAV
ISIL išpuolis Stambulo, Turkija oro uoste
Išpuolis Bastilijos dieną Nicoje, Prancūzijoje (sunkvežimiu)
Gamtinės katastrofos Žemės drebėjimas Italijoje, 299 žuvę
Transporto katastrofos
Aviakatastrofos: EgyptAir lėktuvas reise Prancūzija-Egiptas, LaMia Kolumbijoje.
Kita Zika viruso epidemija
POVEIKIS GAMTAI IR DARNUS VYSTYMASIS |
JAV ir Kinija (bendrai atsako už 40 % pasaulinės CO2 emisijos) prisijungė prie Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos
Pasaulio CO2 emisijos lygis viršijo 400 ppm, t. y. didžiausias lygis žmonijos istorijoje
150 šalių JT suvažiavime Ruandoje sutarė dėl konkrečių veiksmų mažinant klimato kaitą
KITA | Jungtinės Karalystės referendumas dėl Brexit
Virtualios realybės populiarėjimas: Pokémon Go žaidimo populiarumo rekordai
2017 m.
SAUGUMAS |
Geopolitika ir kariniai konfliktai
Sirijos pilietinis karas, cheminio ginklo panaudojimas, JAV ir Rusijos veiksmai, ISIL
Irako pilietinis karas ir ISIL, kariniai veiksmai Afganistane, Irake
Katalonija deklaruoja nepriklausomybę nuo Ispanijos
JAV Izraelio sostine pripažįsta Jeruzalę
Terorizmas Susišaudymas naktiniame klube Stambule, Turkijoje, 39 žuvę, 79 sužeisti
Islamistų išpuoliai prie Vestminsterio rūmų ir Londono tilto, koncerte Mančesteryje, Jungtinėje Karalystėje
ISIL išpuoliai Teherane, Irane, atsakas sprogdinant ISIL bazes
Teroristinis išpuolis Las Vegase, JAV (58 žuvę, 851 sužeisti)
Sprogdinimas Mogadiše, Somalyje (mažiausiai 512 žuvusių, 316 sužeistų)
Islamistų išpuolis Niujorke, JAV (sunkvežimiu)
Išpuolis mečetėje Sinajuje, Egipte (305 žuvę, šimtai sužeistų)
Didelės apimties kiberataka apėmusi 150 valstybių, masinė kiberataka prieš Ukrainą
Gamtinės katastrofos Uraganai JAV ir Karibų valstybėse: Harvis (mažiausiai 108 žuvę), Irma (mažiausiai 146 žuvę), Marija (mažiausiai 3000 žuvusių)
Žemės drebėjimai Meksike, Meksikoje (daugiau nei 350 žuvusių, 6 tūkst. sužeistų)
Žemės drebėjimas Irane ir Irake, 530 žuvusių
Kita Gaisras Londone, Jungtinėje Karalystėje (72 žuvę, 70 sužeistų)
TURIZMO SEKTORIUS | 2017 Pasaulinė Expo paroda Astanoje, Kazachstane
Turizmas Š. Korėjoje: miršta į JAV komos būsenos grąžintas studentas
JAV ir Izraelis pasitraukia iš UNESCO
POVEIKIS GAMTAI IR DARNUS VYSTYMASIS |
JAV pasitraukia iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos
KITA | JT teigimu pasaulis išgyvena didžiausią nuo II Pasaulinio karo humanitarinę krizę: 20 mln. žmonių patiria bado ir išsekimo riziką Jemene, Somalyje, Pietų Sudane, Nigerijoje
2018 m.
SAUGUMAS |
Geopolitika ir kariniai konfliktai
Sirijos pilietinis karas, aktyvūs JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Rusijos veiksmai jame
Diplomatinių santykių su Rusija krizė dėl Skripalių nunuodijimo
Neramumai Venesueloje, Alžyre
Atnaujintos JAV sankcijos Iranui
Ukrainos konfliktas su Rusija (Azovų jūra)
55
Terorizmas Islamistų išpuoliai Pietų Prancūzijoje
Išpuolis Toronte, Kanadoje (sunkvežimiu)
Ašarinių dujų baliono susprogdinimas naktiniame klube Karakase, Venesueloje
Išpuolis karinio parado metu Irane
Susišaudymas sinagogoje Pitsburge, JAV
ISIS teroristai Maroke nužudė du turistus iš Skandinavijos, įrašus išplatino socialiniuose tinkluose
Gamtinės katastrofos Masinė evakuacija dėl ugnikalnio išsiveržimo Havajuose
Fuego ugnikalnio išsiveržimas Gvatemaloje, mažiausiai 109 žuvę, daugybė sužeistų
Karščio banga Š. Amerikoje, Kanadoje 33 žuvę
Miškų gaisrai Graikijoje (102 žuvę) ir Kalifornijoje, JAV (88 žuvę)
Didžiausi per 100 m. liūčių sukelti potvyniai Keraloje, Indijoje
Žemės drebėjimas ir jo sukeltas cunami Sulavesyje, Indonezijoje, mažiausiai 4 340 žuvusių, daugiau nei 10 tūkst. sužeistų
Stipriausias nuo 1969 m. uraganas Maiklas Floridoje, JAV
Cunami Javos saloje, Indonezijoje, mažiausiai 430 žuvusių, 1,5 tūkst. sužeistų
Transporto katastrofos
Aviakatastrofos: Saratov oro linijų lėktuvas Maskvoje, Iran Aseman Irane, US-Bangla Nepale, Cubana de Aviación Kuboje, Lion air Indonezijoje
Viktorijos ežere, Tanzanijoje paskendo keltas (mažiausiai 228 žuvę)
Traukinio avarija Indijoje: traukinys įsirėžė į Hindu šventę susirinkusią minią
Kita Ebola epidemija Konge
JAV-Kinijos prekybos karas
Masiniai protestai JAV prieš laisvą ginklų laikymą
Masiniai protestai Prancūzijoje (Geltonių liemenių judėjimas): šimtai sužeistų, vandalizmo aktai, lankytinų objektų uždarymas
TURIZMO SEKTORIUS | Kosmoso turizmo koncepcijos atsiradimas (SpaceX, Marso misijos, kt.)
Gaisras Nacionaliniame muziejuje Brazilijoje, sunaikinta > 90 % / 20 mln. muziejaus objektų
Quantas oro linijos paleido ilgiausią, be sustojimo skrydį (Jungtinė Karalystė-Australija)
Kanada tampa pirma išsivysčiusia valstybe, legalizavusia marihuanos vartojimą rekreaciniais tikslais
POVEIKIS GAMTAI IR DARNUS VYSTYMASIS |
Galutinai išnyko Šiauriniai baltieji raganosiai, mirus paskutiniam individui Kenijoje
JT ataskaita dėl globalinio atšilimo: greiti, visa-apimantys ir beprecedenčiai veiksmai būtini visose srityse
Klimato kaitos konferencijoje Katovicuose 200 šalių sutarė dėl priemonių įgyvendinant Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos
KITA | JT vertinimu 51,2 % pasaulio gyventojų turi prieigą prie interneto
Stiprinama vartotojų duomenų apsauga: ES piliečių duomenų saugumui visame pasaulyje užtikrinti įsigaliojo BDAR
Lietuva prisijungia prie EBPO
Stiprinami ES santykiai su Japonija, pagal dvišalę sutartį sukuriant laisvos prekybos zoną
2019 m.
SAUGUMAS |
Geopolitika ir kariniai konfliktai
Neramumai Gabone, Haityje, Alžyre, Sudane, Artimuosiuose rytuose
Konstitucinė ir politinė krizė Venesueloje
Indijos-Pakistano konflikto paaštrėjimas, Prancūzijos kariniai veiksmai Pakistane
Sirijos pilietinis karas, II Libijos pilietinis karas
Įtampos tarp Kinijos ir Taivano, Japonijos augimas
JAV-Kinijos prekybos karo eskalavimas
Terorizmas Išpuolis viešbutyje Nairobyje, Kenijoje
Islamistų sprogdinimai bažnyčioje Jolo, Filipinuose
Talibų išpuolių serija afganų-talibų susitikimų Maskvoje metu
Savižudžių-sprogdintojų išpuoliai Kolumbijoje, Irane, Indijoje, Nigerijoje
Išpuolis mečetėje N. Zelandijoje
Serija sprogdinimų Šri Lankoje
Išpuolis bare Brazilijoje
Gamtinės katastrofos Žemės drebėjimas Čilėje
Šalčiai ir žiemos audros Pietvakarių ir centro JAV
Ciklonas Idai pietryčių Afrikoje (1073 žuvę)
Ugnikalnio išsiveržimas Indonezijoje
56
Transporto katastrofos
Aviakatastrofos: privatus skrydis Lamanšo sąsiauryje, Ethiopian Airlines Etiopija-Kenija, Aeroflot Maskvoje, Rusijoje
Traukinio katastrofa Kaire, Egipte
Prancūzijos pakrantėje paskęsta krovininis laivas, išsilieja teršalai
Autobuso avarija Madeiroje, Portugalija
Dunojuje paskęsta pramoginis-kruizinis laivas (Budapeštas, Vengrija)
Kita Kataras išstoja iš OPEC
Sprogsta kuro vagių pažeistas vamzdynas Meksikoje
Brumadinho užtvankos katastrofa Brazilijoje
Gamyklos sprogimas Kinijoje, kurio poveikis prilygintas „dirbtiniam“ žemės drebėjimui
Kivu Ebola epidemijos aukų skaičius viršija 1 000
Masiniai protestai Honkonge
TURIZMO SEKTORIUS | Gaisras nuniokoja Paryžiaus Dievo Motinos katedrą Prancūzijoje
POVEIKIS GAMTAI IR DARNUS VYSTYMASIS |
IPBES (angl. Intergovernmental Science-Policy Platform on Biodiversity and Ecosystem Services) ataskaita apie žmonijos įtaką bioįvairovei: dėl žmogaus veiklos daugiau nei milijonas rūšių ant išnykimo ribos, o gamtos naikinimo greitis beprecedentis
KITA | Išspręstas Graikijos ir Makedonijos ginčas, Makedonijos Respublikos pavadinimas pakeistas į Šiaurės Makedonijos Respublikos
ES nubaudžia Google dėl konkurencijos ribojimo reklamos rinkoje
Masiniai protestai dėl Brexit Jungtinėje Karalystėje
Masiniai elektros įtampos sutrikimai Argentinoje, Urugvajuje, Paragvajuje (poveikis 50 mln. žmonių)
2 priedas. Papildoma informacija apie geografines rinkas
Turistų
sk.
Nakvynių
sk.
Nakvynių sk.
pokytis
Turizmo eksporto
vertė
Didžiausios
išlaidos
tarptautini
am
turizmui
Vokietija / DE 12,3% 13,6% 65,0 7,6% Taip
JK / UK 4,4% 4,3% 22,8 3,4% Taip
Italija / IT 2,5% 2,4% 8,54 2,5% Taip
Prancūzija / FR 2,3% 2,0% 5,53 1,7% Taip
Švedija / SE 2,2% 2,0% 5,62 1,3%
Norvegija / NO 2,0% 2,0% 0,66 N.A.
JAV / US 2,8% 2,8% -0,30 0,3% Taip
Izraelis / IL 1,5% 3,1% 21,8 N.A.
Japonija / JP 1,6% 1,2% 8,8 0,0%
Kinija / CN 1,1% 0,8% 3,09 0,1% Taip
Rusija / RU 10,5% 11,5% 24,2 20,4% Taip
Lenkija / PL 10,3% 9,3% 17,6 8,5%
Baltarusija / BY 9,5% 11,7% -16,04 N.A.
Latvija / LV 9,3% 7,0% 15,5 8,1%
Ukraina / UA 5,4% 4,9% 33,0 N.A.
Estija / EE 3,7% 2,9% 2,62 3,0%
Ispanija / ES 2,2% 2,3% 16,2 2,2%
Suomija / FI 2,3% 2,0% 7,76 1,3%
Danija / DK 1,8% 1,8% 7,97 1,1%
Nyderlandai / NL 1,4% 1,2% -3,62 0,7%
Belgija / BE 0,9% 0,9% 7,30 0,6%
Portugalija / PT 0,3% 0,6% 12,1 N.A.
2018 m.,
proc.,
Kel iauk
Lietuvoje
2018 m.,
proc.,
Kel iauk
Lietuvoje
2018 palyginti su
2017 m., tūkst.,
Kel iauk Lietuvoje
2018 m., tūkst. Eur,
Intracen
2017 m.,
Pasaul io
turizmo
organizaci ja
57
3 priedas. Papildoma informacija apie vykdytą viešąją konsultaciją
Viešosios konsultacijos klausimai:
Kurios turizmo rūšys / produktai Lietuvoje, Jūsų vertinimu, yra perspektyviausi?
Dalyviams pateiktos kartu su EIM projekto komanda išgrynintos prioritetinės turizmo kryptys, kurių vystymo poveikis vertintas kaip
didžiausias, iš viso 19 turizmo krypčių:
Amatai ir kultūrinė edukacijaGastronominis turizmasMiestų turizmasNaktinis turizmasNematerialusis paveldas ir gyvoji kultūra
Gamtiniai pažintiniai takaiPajūrio turizmasPaukščių stebėjimasRekreacinė veikla miške
Chirurgijos paslaugosReabilitacinis ir sanatorinis gydymasKurortų turizmasOrtopedijos paslaugosSporto medicinos tyrimaiGrožio SPA
Didelio masto renginiai (koncertai, sporto varžybos)E-sporto renginiai ir varžybosKonferencijos ir kongresaiOrganizacijų „darbostogos“ (angl. workation)
KULTŪROS | GAMTOS |
SVEIKATOS | VERSLO IR TARPTAUTINIŲ RENGINIŲ |
Į kurias turizmo rinkas Lietuva turėtų orientuotis, Jūsų nuomone?
Dalyviams pateiktas galimų geografinių rinkų, t. y. šalių pagal didžiausią turistų skaičių Lietuvoje, didžiausią nakvynių Lietuvoje skaičių, didžiausią nakvynių Lietuvoje skaičiaus išaugimą, didžiausią Lietuvos turizmo eksporto vertę, prioritetinės pagal Turizmo strategiją, sąrašas, iš viso 22 geografinės rinkos.
Nuomonės išreiškimas:
Balsavimas vyko viso forumo metu, elektroninėmis priemonėmis. Atsakant į abu klausimus, kiekvienas dalyvis galėjo pasirinkti daugiau nei 1 prioritetą, pasirinktomis proporcijomis išdalijant 100 % savo turimų balsų. Viešosios konsultacijos metu buvo apribotas pakartotinis balsavimas iš to paties įrenginio. Viso forumo metu dalyviai galėjo diskutuoti, išreikšti savo nuomonę, teirautis papildomos informacijos dėl viešosios konsultacijos ir rengiamos studijos ir kt. specialiai tam įrengtoje erdvėje.
4 priedas. Įgyvendinant projektą naudoti informacijos šaltiniai
Teisės aktai: 1. Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkė 2030. 2015; 2. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 29 d.
įsakymas Nr. TV-17 „Dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) 2019 metų tarptautinių sporto varžybų ir renginių organizavimo ir vykdymo Lietuvoje projektams įgyvendinti“;
3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. D1-12 „Dėl kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“;
4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugpjūčio 13 d. įsakymas Nr. D1-485 „Dėl Lietuvos urbanistinės politikos pagrindinių krypčių ir jų įgyvendinimo rekomendacijų patvirtinimo“;
5. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 4-69 „Dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro valdymo sričių 2019–2021 metų strateginio veiklos plano ir vertinimo kriterijų techninių priedų patvirtinimo“;
6. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. 4-86 „Dėl apgyvendinimo paslaugų rūšių sąrašo patvirtinimo“;
7. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. ĮV-811 „Dėl nacionalinės kultūros paveldo apsaugos politikos gairių patvirtinimo“;
8. Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. ĮV-471/4-416 „Dėl kultūros kelių vystymo Lietuvoje koncepcijos patvirtinimo“;
9. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas, Valstybės žinios, 1998, Nr. 32-852; 10. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 4-824 „Dėl Lietuvos rinkodaros 2016-2020 metų
strategijos patvirtinimo“; 11. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 4-608 „Dėl Viešosios įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ steigimo
akto ir įstatų patvirtinimo“; 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos
patvirtinimo ir įgyvendinimo“; 13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1494 „Dėl valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013-2020 metų plėtros programos patvirtinimo“;
58
14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 238 „Dėl Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 metų programos patvirtinimo“;
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 5 d nutarimas Nr. 112 „Dėl 2011-2020 metų Valstybinės sporto plėtros strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“;
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d nutarimas Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“;
17. Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, Valstybės žinios, 2013, Nr. 115-5734; 18. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija (2017 m. patikslintas vertimas), TAR, 2017, Nr. 7165; 19. Valstybės pažangos taryba, Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, 2012; 20. Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos. Turizmo žodynas. 2009.
Turizmo srityje veikiančių institucijų veiklos dokumentai, ataskaitos: 1. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro valdymo sričių 2019-2021 metų strateginis veiklos planas; 2. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos raštas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai „Dėl Lietuvos turizmo
plėtros 2014-2020 metų programos priemonių įgyvendinimo“; 3. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2017 metų veiklos ataskaita, 2018; 4. Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 metų programos įgyvendinimo rezultatai; 5. Viešosios įstaigos „GO Vilnius“ veiklos ataskaita 2018 m.; 6. Viešosios įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ 2019 metų veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų
ministro 2019 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 4-132.
Analizės, tyrimai, vertinimai, užsienio gerosios praktikos pavyzdžiai ir pan.: 1. „Kurk Lietuvai“, Lietuvos Respublikos darniojo turizmo plėtros gairių projektas, 2017; 2. „Kurk Lietuvai“. Darniojo turizmo plėtra Lietuvoje: Nacionalinės darniojo turizmo reguliacinės aplinkos analizė. 2016; 3. „Lietuva 2030“ bendrasis planas: Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas / KONCEPCIJA; 4. 17th European Tourism Forum „Designing Tourism for Quality of Life and Value Added“, Vienna, Austria. Concluding Document.
2018; 5. Amadeus. Global report: a business, financial and sustainability overview. 2018; 6. An introduction to the world of Avitourism: <https://www.biotope.org.uk/avitourism>; 7. Civitta. Klaipėdos regiono turizmo ir žemės ūkio sektorių plėtros studija: Bendrųjų Klaipėdos regiono socioekonominių rodiklių
analizė. 2018; 8. Civitta. Klaipėdos regiono turizmo ir žemės ūkio sektorių plėtros studija: Geroji užsienio patirtis turizmo ir žemės ūkio
sektoriuose. 2018; 9. Civitta. Klaipėdos regiono turizmo ir žemės ūkio sektorių plėtros studija: Klaipėdos regiono turizmo sektoriaus plėtra. 2019; 10. Donald Getz, Stephen J. Page. Progress and prospects for event tourism research. 2015; 11. Ekonominės konsultacijos ir tyrimai. Lietuvos hipodromų plėtros studija: galutinė ataskaita. 2008; 12. Ernst&Young. Lietuvos medicinos turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo galimybių analizė ir
rekomendacijos. 2012; 13. Eurointegracijos projektai. Lietuvos pajūrio regiono turizmo plėtros studija: mokslinis tiriamasis darbas. 2007; 14. Euromonitor International. Megatrends Shaping the Future of Travel 2018; 15. Euromonitor International. Top 100 City Destinations 2018; 16. European Club Price Index 2019: <https://www.hometogo.co.uk/europe/weekend-getaways/#club-price-index>; 17. European Travel Commission. European Tourism: trends and prospects. 2019; 18. European Travel Commission. Strategic Planning Process and Market Segmentation marketing strategy „The Horizon 2022“; 19. Europos Komisija. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir
regionų komitetui. 2010; 20. Eurostat. Eurostat regional yearbook. 2019; 21. Events Industry Council. Global Economic Significance of Business Events. 2018; 22. Filippo Fiume Fagioli, Francesco Diotallevi, Adriano Ciani. Strengthening the sustainability of rural areas: the role of rural
tourism and agritourism. 2014; 23. Global economic impact of exhibitions: <https://cimbusinessevents.com.au/global-economic-impact-of-exhibitions-totals-
us325bn/>; 24. Hungarian Tourism Agency. National tourism development strategy 2030, Executive summary. 2017; 25. Impacts Team. Estimating the Economic Benefits of Event Tourism: A Review of Research Methodologies. 2008; 26. International Congress and Convention Association. A Modern History of International Association Meetings – Update 1963-
2017. 2018; 27. International Congress and Convention Association. ICCA Statistics Report Country & City Rankings Public Abstract. 2018; 28. Kevin Griffin, dr. Razaq Raj. The Importance of Religious Tourism and Pilgrimage: reflecting on definitions, motives and data.
2017; 29. Klaipėda university. Supplement of the general plan of Republic of Lithuania by marine areas. Summary of strategic
environmental assessment report. 2013; 30. KOG institutas. Vietinio turizmo II etapo tyrimo rezultatų ataskaita. 2018; 31. Lietuvos regioninės politikos baltoji knyga darniai ir tvariai plėtrai 2017-2030. 2017; 32. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. IV Lietuvos turizmo forumo, skirto nepriklausomos Lietuvos turizmo 25-mečiui, Lietuvos
turizmas: sukaupta patirtis, nūdienos iššūkiai ir ateities prioritetai. Rezoliucija. 2015; 33. Lithuanian services – Cost Saving Value: <https://www.litcare.com/costsaving>; 34. London & Partners. The impact of event tourism on London’s economy. 2016;
59
35. Michelle Gacio Harrolle, Samantha Rozier Rich, Daniel A. Rascher, Karla Henderson. Economic Impact Study of Organized Youth Camps in Western North Carolina (Buncombe, Jackson, Henderson, and Transylvania Counties). 2011;
36. Ministry of Economics of the Republic of Latvia. Regional survey of tourism development in Latvia. 2017; 37. Montenegro Ministry of Tourism and Environment. Montenegro Tourism Development Strategy to 2020; 38. New Zealand Ministry of Business, Innovation and Employment. Convention Delegate Survey Report. 2017; 39. Nicolene Conradie. Profiling the international avitourist: preferences of avitourists at the British and Dutch birdwatching fairs.
2015; 40. OECD Tourism Committee. A review of OECD Legal Instruments under the Responsibility of the Tourism Committee. 2019; 41. OECD. Tourism Trends and Policies. 2018; 42. Paola Bensi, Alessandra Carminati, Roberti Nelli. Meeting Industry in Europe Benchmarking the meeting facilities and the
attractiveness of European destinations. 2016; 43. PricewaterhouseCoopers, UAB „ESTEP Vilnius“. Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 metų vertinimas: galutinė ataskaita.
2019; 44. Questions and Answers on the European strategy for coastal and maritime tourism: <https://europa.eu/rapid/press-
release_MEMO-14-120_en.htm>; 45. Ramona Ciolac, Tabita Adamov, Tiberiu Iancu, Gabriela Popescu, Ramona Lile, Ciprian Rujescu, Diana Marin. Agritourism-A
Sustainable Development Factor for Improving the ‘Health’ of Rural Settlements. Case Study Apuseni Mountains Area. 2019; 46. Republic of Austria Federal Ministry for Sustainability and Tourism. Plan T: Master Plan for Tourism 2019 / 2020; 47. Republic of Slovenia Ministry of economic development and technology. Strategy for the sustainable growth of Slovenian
tourism for 2017-2021. 2017; 48. Sacral Tourism: Poles coming, but without their purses: <https://www.baltictimes.com/news/articles/20984/>; 49. Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaip šalies turizmui vertinimas: kokybinio tyrimo rezultatai. 2014; 50. Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Šiaurės ministrų tarybos tyrimo apžvalga: Pasitikėjimas – šiaurės šalių auksas. 2017; 51. The Icelandic Parliament. Parliamentary Resolution - on a Tourism Strategy for 2011-2020. 2011; 52. The Northern Ireland Tourism Industry Barometer. 2018; 53. UNTWO. Gastronomy and wine tourism: <http://marketintelligence.unwto.org/content/gastronomy-and-wine-tourism>, 54. UNTWO. International Tourism. Trends & Outlook. 2019; 55. UNTWO. Tourism and Culture: <http://ethics.unwto.org/content/tourism-and-culture>, 56. UNWTO Executive Council. Towards 2030: Making tourism smarter, more competitive and more responsible: Provisional
agenda item 5(b) CE/108/5(b) rev. 1. 2018; 57. UNWTO. Second Global Report on Gastronomy Tourism. 2017; 58. UNWTO. Tourism Highlights. 2018; 59. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos. Tarptautinių konferencijų turizmo plėtros programinė studija:
mokslinis tiriamasis darbas. 2006; 60. VšĮ „Turizmo plėtros institutas“. Klaipėdos miesto turizmo rinkodaros ir komunikacijos 2016-2020 metų strategija. 2015; 61. World Economic Forum. The Travel & Tourism Competitiveness Report 2017; 62. World Economic Forum. The Travel & Tourism Competitiveness Report 2019; 63. Kita viešai turizmo srityje veikiančių organizacijų pateikiama informacija.
Viešuose pristatymuose išsakytos nuomonės: 1. Artūras Salda. Į Lietuvą – sveikatintis! Ar norime išlikti konkurencingi? 2019; 2. Asta Junevičienė. Pasitinkant 2020-iuosius – UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metus. 2019; 3. Christian de Barrin. Digitalization and the sharing economy. 2015; 4. Eglė Kudzmanienė. Laisvos Lietuvos 30-metis. Kas mums svarbu šiandien? 2019; 5. Gediminas Česonis. Pokyčiai regioninėje politikoje ir ES investicijos. 2014; 6. Gediminas Miškinis. Kokie Lietuvos turizmo galimi prioritetai ateityje. 2018; 7. Gediminas Miškinis. Lietuvos turizmo sektoriaus institucinė pertvarka ir turizmo prioritetai ateityje. 2018; 8. Jennifer Iduh. Europos turistų aistros: kur ir kokiu tikslu keliauti? 2019; 9. Kristina Bavėjan. Medicinos turizmas – svarbi Lietuvos eksporto paslaugų sritis. 2018; 10. Ljubica Knezevic Cvelbar. Tourism today and tomorrow. 2019; 11. Martynas Užpelkis. Valstybės finansinių intervencijų turizmo srityje vertinimas ir pasiūlymai Lietuvos „exit“ strategijos
kontekste. 2019; 12. Rasa Šalaševičiūtė. 2019-ieji - Žemaitijos metai: lūkesčiai, rezultatai ir įtaka turizmui. 2019; 13. Richard Green. Selling a Small Region to the World. 2019; 14. Sergio Guerreiro. Pasaulinės turizmo tendencijos ir jų įtaka Lietuvai. 2019; 15. Sergio Guerreiro. Tourism in Portugal Strategy. 2019; 16. Žydrė Gavelienė. Kas svarbiau: technologijos ar žmogus? 2019; 17. Žygimantas Mauricas. Turizmo indėlis šalies ekonomikai. Kiek turistų pinigų byra į valstybės iždą – kiek pro šalį... 2019; 18. Žygimantas Mauricas. Turizmo įtaka ekonomikai. 2015.
Interviu ciklo metu pateikta šių suinteresuotų šalių nuomonė28: 1. Klaipėdos regiono savivaldybių asociacija;
28 Interviu ciklas apėmė pokalbius su 17 asmenų. Taip pat, Lietuvos turizmo forumo metu (vyko 2019 m. rugsėjo 5 d., dalyvavo apie 150 turizmo sektoriaus specialistų, ekspertų, atstovų) dalyviai dalijosi savo nuomonėmis ir įžvalgomis jas išsakant asmeniškai.
60
2. Lietuvos turizmo asociacija; 3. Lietuvos turizmo rūmai; 4. LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija; 5. LR Seimas; 6. Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija; 7. Savivaldybių asociacija; 8. Valstybinė vartotojų teisių ir apsaugos tarnyba; 9. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“; 10. VšĮ GO Vilnius.
Raštu Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pateiktos šių suinteresuotų šalių nuomonės: 1. Birštono savivaldybės administracija; 2. Druskininkų savivaldybės administracija; 3. Jurbarko rajono savivaldybės administracija; 4. Klaipėdos miesto savivaldybė; 5. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos; 6. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; 7. Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras; 8. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas; 9. Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugija; 10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija; 11. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija; 12. Lietuvos Respublikos finansų ministerija; 13. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija; 14. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija; 15. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamentas; 16. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija; 17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija; 18. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija; 19. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija; 20. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos regioninės politikos departamentas; 21. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija; 22. Lietuvos Statistikos departamentas; 23. Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija; 24. Neringos savivaldybės administracija; 25. Pakruojo rajono savivaldybės administracija; 26. Palangos miesto savivaldybės administracija; 27. Prienų rajono savivaldybės administracija; 28. Rokiškio rajono savivaldybės administracija; 29. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija; 30. Šiaulių miesto savivaldybės administracija; 31. Švenčionių rajono savivaldybė; 32. Tauragės krašto muziejus „Santaka“; 33. Ukmergės rajono savivaldybės administracija; 34. Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos; 35. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba; 36. Varėnos rajono savivaldybė.
Naudoti pagrindiniai turizmo sektoriaus duomenų ir statistikos šaltiniai: 1. Lietuvos Statistikos departamento duomenų bazė ir viešai skelbiami duomenys; 2. Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos viešai skelbiami duomenys; 3. „Keliauk Lietuvoje“ viešai skelbiami duomenys; 4. UNWTO viešai skelbiami duomenys; 5. Intracen viešai skelbiami duomenys; 6. Viešai skelbiami produktų ir paslaugų kainoraščiai ir paslaugų bei produktų kainų informacija.