tvaraus ekonomikos augimo link - luminorekonomikos augimas sugrįžo, tačiau jis nebebus toks...
TRANSCRIPT
Tvaraus ekonomikos augimo link
Ekonomikos apžvalgos pristatymas2011 m sausio mėn2011 m. sausio mėn.
Žygimantas Mauricas yg a tas au casVilnius 2011 sausio 19 d.
Pasaulio ekonomikos augimas: Aidint valiutų karo pabūklams, tarptautinė prekyba klestitarptautinė prekyba klesti
• Spartų augimą demonstruoja tiek išsivysčiusių, tiek ir besivystančių šalių ekonomikos, o Kinija net imasi priemonių pristabdyti ekonomikos augimą
• Po pradinio sprinto, pasaulio ekonomikos pagreitis 2011 m. turėtų sulėtėti
2008 2009 2010E 2011E 2012EWorld 2 2 1 0 4 3 4 0 4 2
GDP growth, %
World 2,2 -1,0 4,3 4,0 4,2
US 0,0 -2,6 2,9 3,3 3,3Japan -1,2 -5,2 2,8 1,5 2,0Euroarea 0 3 4 0 1 7 1 6 2 0Euroarea 0,3 -4,0 1,7 1,6 2,0
China 9,6 9,1 10,1 8,7 8,9India 5,1 7,7 9,2 8,7 9,3Brazil 5 2 0 7 7 6 4 5 4 7Brazil 5,2 -0,7 7,6 4,5 4,7Russia 5,6 -7,9 4,1 5,4 5,7
2
Euro zona: “Dviejų greičių ekonomika”• Augant pasaulio prekybos apimtims, Vokietijos ir kitų pramoninių Europos
valstybių ekonomikos sparčiai išaugo, tačiau periferinės šalys vis dar kovoja su ekonomikos nuosmukiu ir viešųjų finansų konsolidacijos iššūkiaiskovoja su ekonomikos nuosmukiu ir viešųjų finansų konsolidacijos iššūkiais
1.0
1.5
2.5
5.0 % q/q
Euroarea GDP, rhs
% 3M/3M
120
130
120
130 Index
-0.5
0.0
0.5
-2.5
0.0
Euroarea industrial production100
110
120
100
110
120 Finland
Spain
Greece
-1.5
-1.0
0.5
10 0
-7.5
-5.0Euroarea industrial production
70
80
90
70
80
90
Germany
99 00 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10-2.5
-2.0
-12.5
-10.0
00 01 02 03 04 05 06 07 08 09 1060
70
60
70
2009 2010E 2011E 2012E2009 2010E 2011E 2012EGDP, % y/y -4.0 1.7 1.6 2.0Inflation, % y/y 0.3 1.6 2.0 1.7Unemployment rate, % 9.6 10.1 10.0 9.7
3Public sector surplus, % of GDP -6.3 -6.3 -4.6 -3.9Public sector debt, % of GDP 79.1 84.7 86.7 87.6
“Wirtschaftswunder” – Vokietijos ekonominis stebuklas
• Vokietijos ekonomikos augimą lėmė sparčiai kylančios pramonės produkcijos eksporto apimtys į euro zonos ir Azijos šalisp p y į j
• Vokietijos pramonė sugebėjo išsaugoti didžiąją dalį darbuotojų aktyviai dalyvaudama trumpalaikio įdarbinimo “Kurzarbeit” programoje, o tai leido jai sparčiai padidinti pramonės produkcijos apimtis ekonomikai vėl pradėjus augti
2008 2009 2010E 2011E 2012E2008 2009 2010E 2011E 2012EGermany 0,7 -4,7 3,5 2,5 2,2UK -0,1 -4,9 1,7 1,8 2,0France 0,1 -2,5 1,6 1,5 2,0Italy -1,3 -5,1 1,1 1,1 1,6Spain 0,9 -3,7 -0,2 0,5 1,8Greece 2,0 -2,3 -4,3 -3,0 1,0Portugal 0,0 -2,6 1,3 -1,0 1,0Ireland -3,5 -7,6 -0,2 0,8 2,2
4
Pinigų politikos dilema – “kelti ar nekelti”
• Europos centrinio banko laukia nelengvi pinigų politikos sprendimai: per anksti pakeltos palūkanų normos gali pabloginti periferinių šalių ekonomikos p p ų g p g p ų ųaugimo perspektyvas ir padidinti įtampą finansų sektoriuje, tačiau per ilgai laikantis mažų palūkanų normų politikos kyla reali naujų nekilnojamojo ir finansinio turto burbulų susidarymo grėsmėfinansinio turto burbulų susidarymo grėsmė
5
Didžiausias euro zonos šalių galvos skausmas - viešųjų finansų tvarumasfinansų tvarumas…
General government budget deficit 201033
24
27
30
15
18
21
of G
DP
6
9
12
15
%
0
3
6
n a g d y a y a m y k h s a l a a e d a a n e K d
Sw
eden
Est
onia
Luxe
mbo
urg
Finl
and
Ger
man
y
Bul
garia
Hun
gary
Aus
tria
Bel
gium Ita
ly
Den
mar
k
Cze
ch
Net
herla
nds
Slo
veni
a
Por
tuga
Rom
ani a
Latv
ia
Fran
ce
Pol
and
Slo
vaki
a
Lith
uani
a
Spa
in
Gre
ece
UK
Irela
nd
6
...ir augančios valstybių skolosGross public debt 2010, % of GDP
140
160
100
120
140
80
100
40
60
0
20
ia rg ria ia nia en ch nia
kia rk via nd nd ain ds ria ny UK
ary
gal
ce nd m aly
ce
Est
on
Luxe
mbo
u
Bulg
ar
Rom
an
Lith
uan
Sw
ede
Cze
Slo
ven
Slov
ak
Den
ma
Latv
Finl
an
Pola
n
Spa
Net
herla
nd
Aus
tr
Ger
man U
Hun
ga
Portu
g
Fran
c
Irela
n
Belg
iu Ita
Gre
ec
7
Geros žinios iš už Atlanto – einant į šviesų rytojų• Po trumpo nuosmukio, antrąjį 2010 m. ketvirtį JAV ekonomikos augimas
paspartėjo, tačiau JAV ekonomika serga priklausomybe nuo fiskalinių ir monetarinių ūkio skatinimo priemoniųmonetarinių ūkio skatinimo priemonių
• Žaliavų kainų augimas, tolesnė NT kainų stagnacija, aukštas nedarbo lygis bei auganti valstybės skola yra pagrindinės grėsmės tolesniam JAVbei auganti valstybės skola yra pagrindinės grėsmės tolesniam JAV ekonomikos augimui
10.010.0Personal consumption expenditure, % y/y, right
303 % Case-Shiller composite-20 home price index,seasonally adjusted
% (ar)
2 5
5.0
7.5
2 5
5.0
7.5
p p , y/y, g
10
20
1
2y j
1 month change
3 month change, rhs
-2.5
0.0
2.5
-2.5
0.0
2.5
Growth in US private sectorwage sum, % y/y, left
20
-10
0
2
-1
0
97 98 99 00 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10-7.5
-5.0
-7.5
-5.0
03 04 05 06 07 08 09 10-30
-20
-3
-2 Note: The price data are collected at the point of contract closing. Although the tax credit expired on 30 April homebuyers had until 30 June (later extended to 30 September) to close their transactions.
8
Baltijos šalys – atsispyrus nuo dugno
9
Ekonomikos augimas sugrįžo, tačiau jis nebebus toks spartus kaip prieš krizękaip prieš krizę• Vidaus vartojimo skatinamas ekonomikos augimo greitkelis baigėsi ir dabar teks
važiuoti kur kas lėtesniu pramonės gamybos augimu grįstu vieškeliuvažiuoti kur kas lėtesniu, pramonės gamybos augimu grįstu, vieškeliu
• Ekonomikos augimas labiau primins “L”, o ne “U” formos scenarijų, o prieš krizinį lygį pasieksime tik po 5-6 metųygį p p ų
GDP, % y/y 2009 2010E 2011E 2012EEstonia -13.9 2.4 4.2 4.0
10Latvia -18.0 -0.1 3.0 4.2Lithuania -14.7 1.2 3.0 3.8
Eksportas tebėra pagrindinis ekonomikos augimo lokomotyvas, tačiau jo poveikis artimiausiu metu sumažėstačiau jo poveikis artimiausiu metu sumažės• Eksporto apimčių augimą (32%) didele dalimi lėmė reeksporto į NVS šalis
(12 p p ) ir mineralinių produktų eksporto (9 p p ) augimas(12 p.p.) ir mineralinių produktų eksporto (9 p.p.) augimas
• Importui augant sparčiau negu eksportui, didės užsienio prekybos deficitas, o tai ilgainiui turės neigiamą įtaką BVP augimuig g ą į ą g
1 2 3 EU USMain export partners, 2009 data, % of total exports
11Estonia Finland (18.6%) Sweden (12.6%) Russia (9.3%) 70.2% 4.2%Latvia Lithuania (16.4%) Estonia (14.4%) Russia (8.8%) 71.7% 1.6%
Lithuania Russia (13.2%) Latvia (10.0%) Germany (9.7%) 64.9% 2.9%
Lietuvos ekonomikos augimo modelis turės būti keičiamas skatinant atvirų užsienio prekybai sektorių plėtrąskatinant atvirų užsienio prekybai sektorių plėtrą• Istorinė patirtis rodo, kad pasibaigus ekonominiam nuosmukiui pramonė tampa
pagrindiniu ekonomikos augimo varikliu o į vidaus rinką orientuotų sektoriųpagrindiniu ekonomikos augimo varikliu, o į vidaus rinką orientuotų sektorių (vidaus prekyba, statyba, paslaugos) plėtra būna santykinai lėtesnė
• Lietuvos pramonė auga trečią ketvirtį iš eilės, tačiau tolesnis augimo potencialas
140140 Index,Industrial productionIndex,
p g ą į , g pyra ribotas dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir sumenkusių investicijų apimčių
120
125
130
135
120
125
130
135 01/2005=100
Estonia
Industrial production,01/2005=100
100
105
110
115
100
105
110
115
Lithuania
Latvia
05 06 07 08 09 1085
90
95
85
90
95Lithuania
12
Stiprią pramonę turinčios ir daug eksportuojančios šalys demonstravo spartesnį ekonomikos augimądemonstravo spartesnį ekonomikos augimą
GDP it (PPP)GDP per capita (PPP)(current international dollar) (excl. Luxembourg)
45000
500002006 2009 2012 (IMF fcast)
30000
35000
40000
20000
25000
30000
5000
10000
15000
0
Irela
nd
herla
nds
Aus
tria
Bel
gium
Finl
and
Ger
man
y
Fran
ce Italy
Spa
in
Gre
ece
Cyp
rus
Slo
veni
a
Mal
ta
Por
tuga
l
Est
onia
Slo
vaki
a
Lith
uani
a
Latv
ia
Pol
and
13 Net G S S L
Vidaus paklausos augimą stabdys aukštas nedarbo lygis, emigracija ir vis dar sąlyginai prasti gyventojų lūkesčiaiemigracija ir vis dar sąlyginai prasti gyventojų lūkesčiai
• Namų ūkiai optimistiškiau vertina savo finansinę padėtį, situaciją darbo i k j b i b d š li k ik ktrinkoje bei bendras šalies ekonomikos perspektyvas
• Kita vertus, spartaus privataus vartojimo augimo nesitikima, nes vartotojų pasitikėjimo lygis yra kur kas žemesnis nei prieš krizęvartotojų pasitikėjimo lygis yra kur kas žemesnis nei prieš krizę
2020 Index Consumer confidence Index
-10
0
10
-10
0
10
Estonia
Latvia
-40
-30
-20
-40
-30
-20
Lithuania
Latvia
01 02 03 04 05 06 07 08 09 10-60
-50
-60
-50
14
Darbo rinka atsigaus “skirtingais greičiais”: toliau didės atotrūkis tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių gyventojųatotrūkis tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių gyventojų• Didelė specifinę kvalifikaciją turinčių darbuotojų pasiūla (pvz. statybos,
transporto sektoriuose ar medžio apdirbimo tekstilės pramonės šakose)transporto sektoriuose ar medžio apdirbimo, tekstilės pramonės šakose) neskatins atlyginimų kilimo šiuose sektoriuose
• Nemaža dalis darbuotojų atsidurs tarp kylančios infliacijos “kūjo” ir
2323 %Unemployment rate%
Nemaža dalis darbuotojų atsidurs tarp kylančios infliacijos kūjo ir neaugančio darbo užmokesčio “priekalo”
4040 % y/yAverage gross wages% y/y
15
17
19
21
15
17
19
21%
Lithuania
Unemployment rate%
20
25
30
35
20
25
30
35% y/yAverage gross wages% y/y
9
11
13
15
9
11
13
15
EstoniaLatvia0
5
10
15
20
0
5
10
15
20
Estonia*Latvia*
Lithuania
00 01 02 03 04 05 06 07 08 09 103
5
7
3
5
7
02 03 04 05 06 07 08 09 10-15
-10
-5
0
-15
-10
-5
0
*3M mov. avg.
15
0 03 0 05 06 0 08 09 0
Tolesnis indėlių augimas rodo, kad namų ūkiai vis dar yra išsigandę ir taupo pinigus nenumatytiems atvejamsišsigandę ir taupo pinigus nenumatytiems atvejams• Verta paminėti, kad išgąsdinti žmonės nelieka išsigandę visą gyvenimą
• Pagerėjusi įmonių finansinė padėtis sudaro palankias sąlygas kredito augimui, tačiau išliekant neapibrėžtumui dėl ekonomikos augimo perspektyvų įmonės vangiai skolinasi investicinių projektų įgyvendinimui
6060 % y/yDeposits% y/y7070 % y/yLoans% y/y
perspektyvų, įmonės vangiai skolinasi investicinių projektų įgyvendinimui
30
40
50
30
40
50Latvia
40
50
60
40
50
60
Latvia
0
10
20
0
10
20
EstoniaLithuania10
20
30
10
20
30
Estonia
00 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10-20
-10
-20
-10
00 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10-10
0
-10
0Lithuania
16
Lietuvoje vėl įsibėgėja infliacija, kurią augina kylančios degalų ir pasaulinės maisto kainosir pasaulinės maisto kainos
• Esant lėtam gyventojų pajamų augimui, artimiausiu metu nesitikima didesnio paslaugų ir pramoninių prekių kainų augimo
• Didžiausią grėsmę infliacijos augimui kelia tarptautinėse rinkose besitęsiantis maisto, degalų ir kitų žaliavų kainų augimas
1818
10
12
14
16
18
10
12
14
16
18 % y/y CPI % y/y Inflation, % y/y 2009 2010E 2011E 2012EEstonia -0.1 3.0 3.6 2.5Latvia 3.6 -1.1 2.9 2.6Lith i 4 2 1 3 2 6 2 4
4
6
8
10
4
6
8
10
Estonia Latvia
Lithuania 4.2 1.3 2.6 2.4
-4
-2
0
2
-4
-2
0
2
Lithuania
1799 00 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10
Gerėjanti ekonominė padėtis ir valdžios sektoriaus finansų konsolidacija mažino Lietuvos rizikąkonsolidacija mažino Lietuvos riziką • Estijos prisijungimas prie euro zonos ir tarptautinių finansų rinkų dėmesio
stoka taip pat lėmė palankesnį Lietuvos rizikos vertinimąstoka taip pat lėmė palankesnį Lietuvos rizikos vertinimą
• Vilniaus tarpbankinės palūkanų normos nukrito iki rekordiškai žemo lygio
S&P Moody's FitchEstonia A A1 A
18Latvia BB+ Baa3 BB+Lithuania BBB BAA1 BBB
Biudžeto karpymai – ar neatšips žirklės?
• Valstybės skolos augimas didele dalimi priklausys nuo to, ar vyriausybė nepasiduos politinio ciklo vilionėms ir turės pakankamai valios “neatleisti p p pvadžių” ir tęsti biudžeto konsolidaciją
• Norint pasiekti subalansuotą biudžetą ilgesniu laikotarpiu, Lietuvai reikės kur kas labiau pasistengti negu Estijai
19
Pagrindinės galimybės ir grėsmės
• Estijos įstojimas į euro zoną
– Estijos patirtį euro zonoje atidžiai seks kitos Rytų Europos šalys
• Pagrindinių eksporto rinkų augimo perspektyvos
– Silpnas pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos augimas gali ženkliai pabloginti ekonomikos augimo perspektyvas
• Fiskalinių problemų plitimas į Rytų Europos regioną
– Išaugusios skolinimosi rizikos premijos gali apriboti galimybes finansuoti biudžeto deficitą skolinantis finansų rinkose
• Vidaus paklausos augimo potencialas
– Struktūrinio nedarbo mažinimas bus pagrindinis veiksnys, kuris lems vidaus paklausos atsigavimą ilgesniu laikotarpiu
20
Lentelė: ekonomikos augimo prognozės
2008 2009 2010E Change 2011E Change 2012E ChangeEstonia* -5.1 -13.9 2.4 0.6 4.2 0.0 4.0 -0.6Latvia* -4.2 -18.0 -0.1 1.7 3.2 0.0 4.2 -0.1Lithuania* 2.9 -14.7 1.2 0.8 3.0 -0.2 3.8 -0.2
Russia* 5.6 -7.9 4.1 -0.7 5.4 0.0 5.7 0.2Poland* 5.0 1.7 3.9 0.4 3.8 0.9 4.1 0.4
US** 0.0 -2.6 2.9 0.4 3.3 1.3 3.3 0.3Euroarea** 0.3 -4.0 1.7 0.1 1.6 0.2 2.0 0.2
Finland** 0.9 -8.0 3.0 -0.5 3.0 0.0 3.4 -0.1Sweden** -0.6 -5.3 5.5 1.3 4.5 1.7 2.8 -0.3Denmark** -1.1 -5.2 2.2 0.8 1.8 0.0 1.9 -0.1Norway** 1.8 -1.3 2.0 0.5 3.0 0.7 3.1 -0.1* Ch i f t b t EO J 2011 d BRO N b 2010* Change in forecast between EO January 2011 and BRO November 2010**Change in forecast between EO January 2011 and EO September 2010
21
Nordea Markets is the name of the Markets departments of Nordea Bank Norge ASA, Nordea Bank AB (publ), Nordea Bank Finland Plc and
Dėkoju už dėmesįNordea Bank Danmark A/S.
The information provided herein is intended for background information only and for the sole use of the intended recipient. The views and other i f ti id d h i th t i f N d M k t f
Žygimantas MauricasEkonomistas
N d M k S l & R h
information provided herein are the current views of Nordea Markets as of the date of this document and are subject to change without notice. This notice is not an exhaustive description of the described product or the risks related to it, and it should not be relied on as such, nor is it a substitute for the judgement of the recipient Nordea Markets Sales & Research
Finland, N.Y. and Baltic+370 612 66291
i t i @ d
substitute for the judgement of the recipient.
The information provided herein is not intended to constitute and does not constitute investment advice nor is the information intended as an offer or solicitation for the purchase or sale of any financial instrument. The [email protected] for the purchase or sale of any financial instrument. The information contained herein has no regard to the specific investment objectives, the financial situation or particular needs of any particular recipient. Relevant and specific professional advice should always be obtained before making any investment or credit decision. It is important g y pto note that past performance is not indicative of future results.
Nordea Markets is not and does not purport to be an adviser as to legal, taxation, accounting or regulatory matters in any jurisdiction.
This document may not be reproduced, distributed or published for any purpose without the prior written consent from Nordea Markets.
22