LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRAS

TVIRTINU: ………………………

Direktorius

Zenonas Dabkevičius

2016 m. ……………………mėn. …..d.

GLIFOSATO, NAUDOJAMO PRIEŠ DERLIAUS NUĖMIMĄ DEFOLIAVIMO TIKSLAMS,

LIKUČIŲ BEI JO SKILIMO PRODUKTŲ KONCENTRACIJOS KITIMAS SAUGANT

GRŪDUS IR JŲ ĮTAKA GRŪDŲ PERDIRBIMO PRODUKTŲ SAUGAI

2016 M. GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovas

Gražina Kadžienė

Akademija, Kėdainių r.

2016 m.

2

TYRIMO VYKDYTOJAI

Projekto vadovė: dr. Gražina Kadžienė, LAMMC filialo Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir

augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja.

Vykdytojai:

dr. Gražina Kadžienė, LAMMC filialo Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus

vyresnioji mokslo darbuotoja.

dr. Roma Semaškienė, LAMMC Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotoja eksperimentinei plėtrai,

Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja.

Agnė Putramentaitė, LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus jaunesnioji

mokslo darbuotoja.

3

Turinys

Įvadas ............................................................................................................................................. 4

Tyrimo objektas ir metodai ............................................................................................................ 8

Tyrimo rezultatai ............................................................................................................................ 16

Išvados ........................................................................................................................................... 24

Rekomendacija ............................................................................................................................... 25

Naudota literatūra ........................................................................................................................... 26

Projekto rezultatų populiarinimas (šviečiamoji veikla).................................................................. 27

Priedai ............................................................................................................................................ 28

4

ĮVADAS

Glifosatas – cheminis pavadinimas N- (fosfonometil) glicinas – yra plataus veikimo spektro

herbicidas, skirtas vienamečių ir daugiamečių piktžolių kontrolei. Pirmą kartą glifosatas buvo

susintetintas 1950 m. šveicaro chemiko Henry Martin, kuris tuo metu dirbo šveicarų kompanijoje

„Cilag“, tačiau šis darbas niekuomet nebuvo publikuotas. Paraleliai šiuo klausimu dirbo kompanija

„Monsanto“ (chemikas John E. Franz) ir 1970 m. glifosatas buvo susintetintas bei užpatentuotas, o 1973

m. oficialiai įteisintas Roundup prekinis pavadinimas (Monsanto International sarl, 2010).

Pagrindinė glifosato produktų naudojimo paskirtis yra piktžolių naikinimas, tačiau

Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje jis gana dažnai naudojamas defoliavimo tikslais. Paprastai,

drėgnesniais metais glifosatų produktais prieš derliaus nuėmimą purškiama siekiant sumažinti žaliosios

masės kiekį ir taip palengvinti derliaus nuėmimą.

2015 metais Lietuvoje įvairiais pavadinimais buvo registruoti 36 glifosato preparatai

(herbicidai), leistini naudoti javų, rapsų ir kitų augalų pasėliuose prieš jų derliaus nuėmimą. 2016 metais

į sąrašą įtraukti 5 nauji produktai, tačiau išbraukta 20 ir vienas pervardintas, taigi registruotų herbicidų

sąraše liko 21, o išviso leidžiamų prekiauti ir naudoti – 41 glifosato produktas (1 lentelė). Daugumos šių

herbicidų registracija baigiasi kitų metų viduryje ar pabaigoje, o keleto pasibaigs dar šiais metais.

Išbrauktais iš sąrašo glifosato preparatais, kurie buvo anksčiau įvežti į Lietuvą, taip pat leista prekiauti

iki 2017 02 22 dienos, o sandėliuoti ir naudoti iki 2018 02 22. Daugiau negu pusę šiuo metu vis dar

esančių rinkoje produktų yra su standartiniu 360 g/l glifosato kiekiu, keli preparatai yra su 450 g/l, trys

su 480 g/l ir po vieną preparatą su 490 g/l, 540 g/l, 680 g/kg ir 720 g/kg glifosato kiekiu. Glifosato

veikliosios medžiagos norma hektarui, priklausomai nuo paskirties, dažniausiai svyruoja nuo 720 g/ha

iki 1440 g/ha, tai sudaro 3 – 4 l/ha herbicido su standartiniu (360 g/l) glifosato kiekiu. Didėjant glifosato

koncentracijai preparate, mažėja preparato norma hektarui. Visi šie herbicidai yra leidžiami naudoti tik

piktžolių kontrolei, bet ne defoliavimo tikslais. Norint sukontroliuoti gausiai išplitusias daugiametes

piktžoles rekomenduojama maksimali, o vienametėms ar negausiai išplitusioms daugiametėms

vienskiltėms piktžolėms pakanka mažesnės herbicido normos.

Glifosatais varpinių javų pasėliai purškiami, kai grūdų drėgmė yra mažesnė negu 30 proc.,

ne vėliau kaip 2 savaitės prieš pjūtį. Nupurškus pasėlius jų brandos metu, iš dalies sukontroliuojamos vis

dar žaliuojančios piktžolės, sumažėja žaliosios masės (nudžiovinamos piktžolės bei vėliau bręstantys

augalai), taigi palengvinamas derliaus nuėmimas (Čiuberkis, S., 1998, Auškalnienė ir Auškalnis, 2001).

Glifosato herbicidų naudojimo etiketėse yra nurodoma nenaudoti sėkliniuose pasėliuose. Šis

nurodymas yra visiškai pagrįstas, nes daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad glifosato panaudojimas prieš

derliaus nuėmimą gali neigiamai paveikti grūdų daigumą (Pline et al., 2002; Carlson and Donald, 2006;

Çavuşoğlu et al., 2011, Jaskulski, Jaskulska, 2014; Bennett and Shaw, 2000). Škotijoje atlikti tyrimai

parodė, kad glifosato panaudojimas, kai pasėlio grūdų drėgnumas yra 50 proc., sumažina jų daigumą

apie 20 proc., o kai purškimo metu grūdų drėgmė yra 20 proc., tai jų daigumas sumažėja apie 10

procentų (McLaren ir Don, 2000, 2001). Tik panaudojus glifosatą javams visiškai subrendus prieš pat

derliaus nuėmimą, grūdų daigumas beveik nepakito. Wiersma J. (2014) teigimu, glifosato panaudojimas

pilnosios brandos tarpsniu, neturi esminės įtakos grūdų daigumui. Panašūs rezultatai gauti ir Lietuvoje.

Čiuberkio (1998) atlikti tyrimai parodė, kad purškiant javus glifosatais, 10-14 dienų iki kūlimo, kai

grūdų drėgmė varpose yra mažesnė nei 30 procentų, grūdų daigumas nesumažėja. Tačiau minėtuose

tyrimuose nebuvo tirti glifosato ar jo skilimo produktų likučiai grūduose.

5

1 lentelė. Lietuvoje registruoti glifosato herbicidai

Herbicido

pavadinimas

Registracijos

pabaiga

Glifosato

kiekis g/l

Herbicido

norma l/ ha

Purškimo sąlygos ir

laikas

*Etna 360 g/l Kviečiai, miežiai, rugiai,

avižos 2,0–3,0

Žirniai 2,0–4,0

Pupos 3,0

Varpiniai javai purškiami 2

savaitės prieš pjūtį, kai grūdų

drėgmė varpose yra mažesnė

nei 30 %, ne vėliau nei iki

derliaus nuėmimo likus 14-10

d.

Rapsai purškiami likus 14-10

d. iki derliaus nuėmimo, kai

vidutinė sėklų drėgmė yra

mažesnė nei 30%.

Žirnius (ir pupas) purkšti, kai

paruduoja 75% ankščių, ne

vėliau kaip 14 10 dienų prieš

pjūtį

Nenaudoti sėkliniuose

pasėliuose

*Rosate 36 Kviečiai, miežiai, avižos

2,0–4,0

Rapsai 3,0–4,0

Žirniai ir pupos 3,0–4,0

*Dominator

Varpiniai javai 3,0

Rapsai 3,0-4,0

Žirniai 2,0-4,0

**Gallup Super 360 2017-12-31

*Glyphomax

Glyphomax Plus 2017-07-27

*Glyfos 360 SL Kviečiai ir miežiai 3,0

Rapsai 3,0–4,0

Žirniai 3,0

*Amega Varpiniai javai 3,0

Rapsai 3,0-4,0

Žirniai 3,0-4,0

**Barbarian Super 360 2017-12-17

*Barclay Barbarian 360

Barclay Barbarian Biograde 360 2017-12-17

*Glyphogan 360 SL

*Jablo

*Klinik 360 SL

**Monosate G 2017-12-17

*Ranger

*Rodeo

Roundup Ultra Pavadinimas iš Roundup Bio į Roundup

Ultra pakeistas 2016m. kovo 4 d.

2017-06-30

*Roundup Classic

*Roundup FL 360

Taifun B 2017-06-30

**Dalgis XL 2017-06-30

Kviečiai, miežiai,

kvietrugiai, rugiai 3,0

Rapsai 3,0-4,0

Žirniai 3,0-4,0

Roundup Biactive 2016-12-31

Roundup Classic XL 2016-12-31

Ranger XL 2016-12-31

Rodeo XL 2016-12-31

6

*Pasibaigusi registracija, leidžiama prekiauti iki 2017 02 22, sandėliuoti ir naudoti iki 2018 02 22

**2016 metais įregistruoti produktai

Registruojant bet kokį pesticidą, turi būti atliekama daugybė tyrimų: efektyvumo, augalų

jautrumo, toksiškumo, poveikio aplinkai ir kt. Taip pat tiriami pesticido likučiai dirvoje, grūduose,

sėklose ar ir jų produktuose. Tyrimais nustatyta, kad likus 10–14 dienų iki derliaus nuėmimo glifosato

panaudojimas yra saugus, o jo likučiai grūduose ar sėklose neviršija leistinų normų. Tačiau praktikoje

pasitaiko atvejų, kai glifosatai prieš derliaus nuėmimą dėl įvairių priežasčių panaudojami vėliau negu

rekomenduojama produktų etiketėse. Augalininkystės produkcijos perdirbėjams bei vartotojams kartais

kyla abejonių, ar suvėlintai panaudotas glifosatas nesikaupia produkcijoje didesniais negu leistinos

Glyfos Bio 360 SL 360 g/l Kviečiai ir miežiai 3,0

Rapsai 3,0-4,0

Žirniai 3,0

Varpiniai javai purškiami 2

savaitės prieš pjūtį, kai grūdų

drėgmė varpose yra mažesnė

nei 30 %, ne vėliau nei iki

derliaus nuėmimo likus 14-10

d.

Rapsai purškiami likus 14-10

d. iki derliaus nuėmimo, kai

vidutinė sėklų drėgmė yra

mažesnė nei 30%.

Žirnius (ir pupas) purkšti, kai

paruduoja 75% ankščių, ne

vėliau kaip 14 10 dienų prieš

pjūtį

Nenaudoti sėkliniuose

pasėliuose

Ouragan with system 4 2017-06-30 Žieminiai kviečiai 3,0-4,0

*Symbol Rapsai 3,0-4,0

Glyfos Bio 450 SL 2017-06-30 450 g/l Kviečiai ir miežiai 2,4

Rapsai 2,4-3,2

Žirniai 2,4 *Glyfos supreme 450 SL

*Roundup Ace

Varpiniai javai 2,4

Rapsai 2,4-3,2

Žirniai 2,4-3,2

Roundup Ace ST 2016-12-31

**Roundup Energy 2016-12-31

Roundup Gold ST 2017-06-30

Glyphomax 480 2016-12-31 480 g/l Varpiniai javai 1,5-2,25

Rapsai 2,25-3,0

Žirniai 1,5-3,0

Pupos 2,25-3,0

Roundup Flex 2016-12-31 Kviečiai, miežiai,

kvietrugiai, rugiai 2,25-3,0

Rapsai 2,25-3,0

Žirniai 2,25-3,0

*Kernel 480 SL Kviečiai ir miežiai 2,3

Rapsai 2,3–3,0

Žirniai 2,3

Barbarian Hi-Aktiv 2017-12-17 490 g/l Varpiniai javai 2,2

Rapsai 2,2-2,9

Žirniai 2,2-2,9

*Roundup FL 540 540 g/l Varpiniai javai 2,0

Rapsai 2,0–2,7

Žirniai 2,0–2,7

*Roundup Max 680g/kg Varpiniai javai, išskyrus

žieminius rugius 1,6

**Roundup PowerMax 2017-06-30 720g/kg Kviečiai, miežiai,

kvietrugiai, avižos 1,5

Rapsai 1,5

Žirniai 1,5

Pupos 1,5

7

normos kiekiais, ar nepatenka į vartotojams skirtus produktus. Tikėtina, kad vėlinant (trumpinant)

purškimo laiką iki derliaus nuėmimo glifosato ar jo skilimo produktų gali likti grūduose ar jų

produkcijoje (miltuose, kruopose ir kt.) didesniais nei leistini kiekiais.

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, ar glifosato ir jo skilimo produktų likučiai grūduose ir iš jų

pagamintuose miltuose, kruopose, krakmole, salykle neviršija nustatytų normų.

Uždaviniai:

1. Atlikti išsamų tyrimą apie glifosato, naudojamo javų laukų purškimui nesilaikant

nustatyto karencijos laikotarpio, įtaką grūdų kokybei ir šio herbicido junginių skilimo trukmę.

2. Ištirti glifosato likučių bei glifosato skilimo produktų koncentracijos atitikimą

nustatytoms normoms 2 metų maistinių kviečių ir miežių grūduose. Nustačius neleistinus glifosato

likučių ar skilimo produktų kiekius grūduose, taip pat ištirti jų produktus: kvietinius miltus, kruopas ir

krakmolą, miežių kruopas ir salyklą.

3. Apibendrinti tyrimo duomenis ir pateikti išvadas

8

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI

Tyrimo objektas: žieminių kviečių ir vasarinių miežių pasėliai, glifosato, panaudojimas

prieš derliaus nuėmimą defoliavimo tikslams

Lauko bandymai.

Siekiant atsakyti į projekto iškeltus tikslus ir uždavinius 2015-2016 metais LAMMC

Žemdirbystės institute, Dotnuvoje buvo atlikti tikslieji lauko bandymai purškiant maksimalia registruota

glifosato norma žieminių kviečių ir vasarinių miežių pasėlius prieš derliaus nuėmimą. Bandymai buvo

įrengti LAMMC, ŽI sėjomainų laukuose, parinkti geros agrotechninės būklės žieminių kviečių ‚Ada‘ ir

vasarinių miežių ‚Ema‘ pasėliai. Bandymų koordinatės: žieminiuose kviečiuose – 2015 m. N 55.388174,

E 23.854748, 2016 m. N 55.384903, E 23.881660; vasariniuose miežiuose – 2015 m. N 55.390172,

E 23.871649, 2016 m. N 55.388233, E 23.866277. Bandymų variantai išdėstyti atsitiktine tvarka, 4

pakartojimais. Abejais metais naudota ta pati bandymų variantų išdėstymo tvarka (1 ir 2 pav.). Bandymo

laukelio parametrai: viso laukelio dydis 5 x 9 = 45 m2, apskaitinio – 4,1 x 9 = 36,9 m

2.

Tyrimo schema:

Purškimas glifosatu 1080 g v.m./ha

1. Nepurkšta;

2. Purkšta pagal esamas rekomendacijas likus 14 dienų iki kūlimo, kai grūdų drėgmė

varpose yra mažesnė nei 30%;

3. Purkšta pagal esamas rekomendacijas likus 10 dienų iki kūlimo;

4. Purkšta likus 7 dienoms iki kūlimo;

5. Purkšta likus 4 dienoms iki kūlimo;

6. Purkšta likus 2 dienoms iki kūlimo.

Laukelių išdėstymas:

Žieminiai kviečiai 2015-2016 m

1 pav. Bandymo variantų išdėstymas žieminiuose kviečiuose.

Žieminiuose kviečiuose 2014-2015 m.

Tyrimo planelis

9m 2,5m. 9 m.

Bandymų skyriaus sėjomaina

Bandymo plotas – 1230 m2;

Laukelio plotas – 45 m2:purškiamas – 40 m

2,apskaitinis – 35 m

2;

Bandymo koordinatės: N 55.388174, E 23.854748

24 6 12 3

23 IVp. 4 11 IIp. 1

22 2 10 5

21 3 9 6

20 1 8 4

19 5 7 2

18 4 6 3

17 IIIp. 1 5 I p. 5

16 2 4 4

15 6 3 1

14 5 2 2

13 3 1 6

5 m.

60

m.

Kel

ias

Ba

nd

ymų

sky

ria

us

sėjo

ma

ina

19 m.

60 m

9

Vasariniai miežiai 2015-2016 m

2 pav. Bandymo variantų išdėstymas vasariniuose miežiuose.

Kviečių ir miežių purškimai pradėti, kai faktinė grūdų drėgmė buvo apie 20-24%. 2015

metais, dėl ypač karštų ir sausų orų kviečių ir miežių branda, o tuo pačiu ir purškimų pradžia sutapo (2

lentelė). Šiemet, dėl išskirtinai lietingo laikotarpio miežių brendimas vėlavo apie dvi savaites lyginant su

įprastais metais, o purškimų pradžią nuo kviečių skyrė 24 dienos.

2 lentelė. Darbų atlikimas pagal tyrimų schema.

*dėl nuolatinio lietaus buvo neįmanoma įvažiuoti į lauką, todėl rugpjūčio 1 dieną iš kiekvieno laukelio 1m2

surauti kviečių pėdai ir iškulti laboratorine kuliamąja „Wintersteiger“ glifosato likučių analizėms, o rugpjūčio 8 bandymas

nukultas kombainu grūdų derlingumo ir kokybinių rodiklių nustatymui.

Vasariniai miežiai 2015 m.

Tyrimo planelis

9m 2,5m. 9 m.

ŽI Augalų mitybos ir agrochemijos skyriaus sėjomaina

Bandymo plotas – 1230 m2;

Laukelio plotas – 45 m2:purškiamas – 40 m

2,apskaitinis – 35 m

2;

Bandymo koordinatės: N 55.390172, E 23.871649

24 6 12 3

23 IVp. 4 11 IIp. 6

22 1 10 5

21 2 9 4

20 3 8 1

19 5 7 2

18 5 6 4

17 IIIp. 2 5 I p. 1

16 6 4 3

15 1 3 5

14 4 2 2

13 3 1 6

5 m.

60

m.

Ž

I D

irvo

žem

io i

r augali

nin

kyst

ės s

kyri

aus

sėjo

main

a, Ip

Kel

ias

5 m.

Data Variantas Atlikti darbai pagal schemą

Kviečiai Miežiai

2015

07 31 07 31 2 Pirmasis purškimas pagal esamas rekomendacijas likus 14 dienų

iki kūlimo, kai grūdų drėgmė varpose yra

mažesnė nei 30%;

08 04 08 04 3 Antrasis purškimas pagal esamas rekomendacijas likus 10 dienų

iki kūlimo

08 07 08 07 4 Trečiasis purškimas likus 7 dienoms iki kūlimo

08 10 08 10 5 Ketvirtasis purškimas likus 4 dienoms iki kūlimo

08 12 08 12 6 Penktasis purškimas likus 2 dienoms iki kūlimo

08 14 08 14 1 - 6 Bandymo laukelių kūlimas

2016

07 18 08 12 2 Pirmasis purškimas pagal esamas rekomendacijas likus 14 dienų

iki kūlimo, kai grūdų drėgmė varpose yra

mažesnė nei 30%;

07 22 08 16 3 Antrasis purškimas pagal esamas rekomendacijas likus 10 dienų

iki kūlimo

07 25 08 19 4 Trečiasis purškimas likus 7 dienoms iki kūlimo

07 28 08 22 5 Ketvirtasis purškimas likus 4 dienoms iki kūlimo

07 30 08 24 6 Penktasis purškimas likus 2 dienoms iki kūlimo

*08 01/08 08 08 26 1 - 6 Bandymo laukelių kūlimas

60 m

10

Žieminių kviečių ir vasarinių miežių pasėlių priežiūra.

Žieminių kviečių ir vasarinių miežių pasėlių priežiūros darbai pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. Žieminių kviečių ir vasarinių miežių pasėlių priežiūros darbai.

Data Atlikti darbai

2015 metai

Žieminiai kviečiai ‘Famulus’

2014 09 05 NPK 4:16:34 350 kg/ha trąšos

2014 09 11 Famula 200 kg/ha pasėti ž. kviečiai

2014 10 10 Lagacy Pro 2,0 l/ha herbicidas

2015 03 20 NH4NO3 (N90) 265 kg/ha trąšos

2015 04 25 CCC 1,0 l/ha augimo reguliatorius

2015 05 04 Mustang Forte + Grodyl + Kemivet 0,8 l/ha+0,01 kg/ha+0,1 l/ha herbicidai

2015 05 05 NH4NO3 (N60) 176 kg/ha trąšos

2015 05 12 Epox Top 1,6 l/ha fungicidas

2015 05 12 Bumper 25 EC 0,3 l/ha fungicidas

2015 05 12 Optimus 0,4 l/ha augimo reguliatorius

Vasariniai miežiai ‘Ema’

2015 04 16 NPK 4:16:34 400 kg/ha trąšos

2015 04 17 NH4NO3 (N70) 206 kg/ha trąšos

2015 04 20 Ema 195 kg/ha pasėti v. miežiai

2015 05 25 Biathlon+MCPA+Dash 0,05 kg/ha+1,0 l/ha+0,5 l/ha herbicidai

2015 06 03 NH4NO3 (N50) 150 kg/ha trąšos

2015 06 05 Optimus 0,4 l/ha augimo reguliatorius

2015 06 05 Amistar Xtra 1,0 l/ha fungicidas

2016 metai

Žieminiai kviečiai ‘Famulus’

2015 09 09 NPK 4:16:34 400 kg/ha trąšos

2015 09 15 Famula 200 kg/ha pasėti ž. Kviečiai

2016 10 02 Lagacy Pro 2,0 l/ha herbicidas

2016 03 29 NH4NO3 (N90) 265 kg/ha trąšos

2016 04 27 NH4NO3 (N30) 197 kg/ha trąšos

2016 05 02 Grodyl+Gransar Premia+Trend 15 g/ha+22 g/ha+0,1 l/ha herbicidai

2016 05 04 Optimus 0,4 l/ha augimo reguliatorius

2016 05 12 Capalo 1,5 l/ha fungicidas

2016 06 14 Prosaro 1,0 l/ha fungicidas

2016 06 14 Kaisi 50 EG 150 g/ha insekticidas

Vasariniai miežiai ‘Ema’

2016 04 11 NPK 4:16:34 350 kg/ha trąšos

2016 05 02 NH4NO3 (N70) 206 kg/ha trąšos

2016 05 04 Ema 210 kg/ha pasėti v. miežiai

2015 05 27 Biathlon+MCPA+Dash 0,05 kg/ha+1,0 l/ha+0,5 l/ha herbicidai

2016 05 30 NH4NO3 (N50) 147 kg/ha trąšos

2016 06 13 Proteus 0,75 l/ha insekticidas

2016 06 20 Amistar Xtra 1,0 l/ha fungicidas

Žieminių kviečių ir vasarinių miežių grūdų derlingumo ir kokybės nustatymas.

Bandymų laukeliai nukulti kombainu, ‘Wintersteiger Delta’ (3 pav.). Nukūlus žieminių

kviečių ir vasarinių miežių derlių buvo nustatytas žieminių kviečių ir vasarinių miežių grūdų

derlingumas t ha-1

(javų standartinė drėgmė 14%) ir atliktos pagrindinės grūdų analizės.

11

3 pav. Bandymų laukeliai nukulti kombainu, ‘Wintersteiger Delta’

Kviečių grūduose nustatyta:

Grūdų drėgmė ir hektolitro svoris (g) – analizatoriumi mini GAC plus;

1000 grūdų masė (g) – analizatoriumi CONTADOR (4 pav.);

baltymai, glitimas, krakmolas – analizatoriumi Infratec 1241.

Miežių grūduose nustatyta:

Grūdų drėgmė ir hektolitro svoris (g) – analizatoriumi mini GAC plus;

1000 grūdų masė (g) – analizatoriumi CONTADOR;

baltymai, krakmolas – analizatoriumi Infratec 1241.

4 pav. 1000 grūdų masė (g) – analizatoriumi CONTADOR

12

Žieminių kviečių ir vasarinių miežių grūdų daigumo nustatymas.

Žieminių kviečių ir vasarinių miežių grūdų daigumas nustatytas laboratorinėmis sąlygomis

remiantis standartine ,,Sėklų daigumo tyrimo metodika“ parengta pagal Tarptautinės sėklų tyrimo

asociacijos (ISTA) taisyklių 5 skyrių „Sėklų daigumo tyrimas“. Daigumo tyrimui iš švarių grūdų, kurie

buvo paimti iš tipingos bandinio frakcijos, atsitiktine tvarka atrinkti 3 mėginiai po 150 grūdų ir padalinti

į mažesnės apimties mėginius po 50 grūdų. Grūdai tolygiai išdėstyti Petri lėkštelėse ant sudrėkinto

filtrinio popieriaus, paliekant vienodus tarpus tarp jų, kad greta esantys grūdai neturėtų didelės įtakos

išaugančių daigų vystymuisi (5 pav.). Sėklos ramybės būklei nutraukti, daiginimui paruošti grūdų

mėginiai 7 dienas buvo laikomi 5°C temperatūroje inkubatoriuje „Binder“ (6 pav.). Praėjus atšaldymo

periodui, grūdai buvo daiginami daiginamo spintoje 8 dienas, 22°C temperatūroje. Po 4 dienų daiginimo

buvo suskaičiuoti daigai ir nustatyta grūdų dygimo energija, dar po 4 dienų įvertintas daigumas (7pav.).

5 pav. Grūdai tolygiai išdėstyti Petri lėkštelėse. 6pav. Sėklos ramybės būklei nutraukti, grūdų

mėginiai laikomi prie 5°C inkubatoriuje „Binder“

7 pav. Sėklų daigumo nustatymas ant sudrėkinto filtrinio popieriaus Petri lėkštelėse.

13

Glifosato likučių žieminių kviečių ir vasarinių miežių grūduose nustatymas.

Tyrimai atlikti Eurofins laboratorijoje, Vokietijoje, individualiu metodu P-14. 158, LC-

MS/MS. Didžiausia leidžiama pesticido likučio koncentracija augalininkystės produktuose, pateikta

oficialiame Europos komisijos tinklapyje: http://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/eu-pesticides-

database/public/?event=pesticide.residue.selection&language=EN (8 pav.).

8 pav. Didžiausia leidžiama glifosato koncentracija miežių ir kviečių grūduose.

Meteorologinės sąlygos bandymų vykdymo metu.

2015 metų liepą vyravo vidutiniškai šilti orai, tik keletą pirmojo dešimtadienio dienų buvo

karšta, aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 28,1 – 30,7 °C. Kai kurios naktys buvo vėsios (8,4 – 10,8

°C). Kritulių iškrito 76 proc. daugiamečio vidurkio (4 lentelė). Daugiau palijo antrojo dešimtadienio

pabaigoje ir trečiąjį dešimtadienį. Liepos mėnesio hidroterminis koeficientas (HTK) sudarė 1,1 (norma

1,5). Pirmus du dešimtadienius vyraujant sausiems orams drėgmės atsargos žemės ūkio augalams buvo

kritinės.

Rugpjūtis buvo išskirtinai sausas, saulėtas ir labai šiltas (3,0 °C šiltesnis už daugiametį

vidurkį). Net 21 dieną, aukščiausia oro temperatūra viršijo 25,0 °C. Dauguma naktų taip pat buvo šiltos.

Trumpai palijo tik keletą kartų, iškritęs lietus sudarė 5,6 mm arba 8 proc. daugiamečio vidurkio. HTK

sudarė 0,1 (norma 1,4), kas atitinka labai didelę sausrą. Dotnuvos meteorologijos stoties duomenimis šių

metų rugpjūtis sausiausias per 53 stebėjimo metus. Sausringas laikotarpis tęsėsi visą mėnesį. Santykinis

oro drėgnumas dienomis tesiekdavo 25 – 28 proc.

Kiekvienos dienos oro temperatūra ir krituliai, vieną savaitę iki pirmojo purškimo ir vėliau

iki kūlimo, pateikti 9 paveiksle.

4 lentelė. 2015 m. liepos ir rugpjūčio mėn. oro temperatūra ir krituliai Dotnuvoje

Mėnuo

Temperatūra °C Krituliai mm

Vidutinė 1924 –

2015 m.

vidurkis

Dešimtadieniais Per

mėnesį

1924 –

2015 m.

vidurkis

HTK Dešimtadieniais Per

mėnesį I II III

I II III

Liepa 19,0 15,7 16,6

17,1 17,8 9,8 28,5 19,3 57,6 75,3 1,1

Rugpjūtis 21,6 18,8 18,8 19,73 16,8 1,6 0,5 3,5 5,6 73,4 0,1

14

9 pav. Meteorologinės sąlygos 1 savaitė iki pirmojo purškimo ir vėliau iki kūlimo, 2015 m.

2016 metų liepa buvo beik laipsniu (0,8 °C) šiltesnė nei vidutinė daugiametė, šilčiausias

buvo trečiasis dešimtadienis (5 lentelė). Kritulių iškrito 1,7 karto daugiau nei įprastai. Daugiau palijo

pirmąjį ir trečiąjį dešimtadienį. Liepos mėnesio hidroterminis koeficientas (HTK) buvo beveik 1,5 karto

didesnis už normą.

Rugpjūčio vidutinė temperatūra buvo artima daugiametei, kiek šiltesni buvo pirmasis ir

trečiasis dešimtadieniai. Ypač lietinga rugpjūčio pirmoji pusė. Per pirmąsias dvi savaites iškrito mėnesio

kritulių norma, o pusę to kiekio išlijo rugpjūčio 1 dieną.

Gausūs lietūs prasidėję liepos pabaigoje tęsėsi iki rugpjūčio vidurio, kas labai apsunkino

žiemkenčių javapjūtę ir sulėtino vasarojaus brendimą. Įmirkusios dirvos buvo sunkiai įvažiuojamos, o

dėl susidariusių meteorologinių sąlygų ir užsitęsusios javapjūtės nukentėjo grūdų kokybė.

Kiekvienos dienos oro temperatūra ir krituliai, vieną savaitę iki pirmojo purškimo ir vėliau

iki kūlimo, pateikti 10 paveiksle.

5 lentelė. 2016 m. liepos ir rugpjūčio mėn. oro temperatūra ir krituliai Dotnuvoje

Mėnuo

Temperatūra °C Krituliai mm

Vidutinė 1924 –

2016 m.

vidurkis

Dešimtadieniais Per

mėnesį

1924 –

2016 m.

vidurkis

HTK Dešimtadieniais Per

mėnesį I II III

I II III

Liepa 17,4 17,8 20,4

18,6 17,8 63,2 19,6 45,4 128,2 75,8 2,2

Rugpjūtis 17,6 15,2 18,3 17,1 16,8 65,1 28,2 15,9 109,2 73,8 2,1

1-asis purškimas

15

10 pav. Meteorologinės sąlygos 1 savaitė iki pirmojo purškimo ir vėliau iki kūlimo, 2016 m.

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

0

5

10

15

20

25

30

35

40

11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26

Liepa Rugpjūtis

Oro

temp

eratū

ra o

CK

ritu

lia

i m

m

Krituliai mm Vidutinė Maksimai Minimali

1-asis purškimas

ž. kviečiai

1-asis purškimas

v. miežiai

16

TYRIMO REZULTATAI

Glifosato ir jo skilimo produkto likučiai žieminių kviečių ir vasarinių miežių grūduose.

Pagal šiuo metu galiojantį ES reglamentą Nr. 396/2005, didžiausia leidžiama glifosato

likučio koncentracija yra 10 mg/kg kviečių ir 20 mg/kg miežių grūduose. Minėtas analizes atlikome,

sertifikuotoje Eurofins laboratorijoje Vokietijoje. Glifosato ir jo skilimo produkto (metabolito)

aminometifosfoninės rūgšties (AMPA) analizė parodė, kad abejais tyrimo metais likučiai neviršijo

leistinų normų tiek kviečių tiek ir miežių grūduose, nepriklausomai nuo glifosato panaudojimo laiko (6

lentelė). 2015 metais kviečių grūduose glifosato likučiai nesiekė 1 mg/kg arba buvo 10 kartų mažesni

nei didžiausia leidžiama pesticido likučio koncentracija (DLK), o AMPA kiekiai buvo mažesni arba

artimi mažiausiai (pesticido likučio) analitinio nustatymo ribai 0,01 mg/kg. 2016 metais didžiausias

rastas kiekis tesiekė 0,15 mg/kg, o AMPA 0,14 mg/kg, kas yra beveik 70 kartų mažiau nei DLK.

Vasarinių miežių grūduose 2015 m. rasti glifosato likučio kiekiai svyravo nuo 1,7 iki 5,2 mg/kg, kas yra

apie 12 – 4 kartus mažiau nei DLK, o 2016 m. 1,7 mg/kg buvo maksimalus rastas kiekis. AMPA kiekiai

miežių grūduose abejais tyrimo metais nesiekė 0,1 mg/kg (2015 m. svyravo nuo 0,012 iki 0,076 mg/kg,

o 2016 m. nuo 0,026 iki 0,066 mg/kg).

6 lentelė. Glifosato ir AMPA likučių kiekiai (mg/kg) žieminių kviečių ir vasarinių miežių grūduose.

*AMPA - aminometifosfoninė rūgštis. **DLK - didžiausia leidžiama pesticido likučio koncentracija.

***MNR – mažiausia (pesticido likučio) analitinio nustatymo

http://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/eu-pesticides-database/public/?event=pesticide.residue.selection&language=EN

Abejais tyrimų metais, meteorologinės sąlygos buvo labai kontrastingos ir išskirtinės

lyginant su daugiamečiais vidurkiais. 2015 metais purškimų metu iki kūlimo: aukšta temperatūra, žema

santykinė oro drėgmė, drėgmės trūkumas, kas išprovokavo nenatūraliai greitą augalų džiūvimą ir galėjo

įtakoti greitesnį glifosato skilimą, nes aukštesnėje temperatūroje jis suskyla greičiau (Rampold ir kt,

2008). Kita vertus, 2016–tųjų ypač lietingi ir kiek vėsesni, nei 2015 metų orai parodė, kad glifosato

skilimas buvo ypač greitas ir jo likučiai buvo keletą ar net keliasdešimt kartų mažesni nei 2015–tais.

Variantas

Glifosatas (mg/kg) AMPA *(mg/kg) DLK **(mg/kg) MNR*** (mg/kg)

2015 2016 2015 2016

Žieminiai kviečiai

Nepurkšta - - - - 10,0 0,01

14 d. 0,520 0.073 <0,01 0.048

10 d. 0,800 0.098 0,016 0.073

7 d. 0,680 0.074 <0.01 0.043

4 d. 0,950 0.029 0,011 0.029

2 d. 0,510 0.150 <0,01 0.140

Vasariniai miežiai

Nepurkšta - - - - 20,0 0,01

14 d. 1,700 0.600 0,022 0.026

10 d. 5,200 1.100 0,076 0.038

7 d. 5,200 1.700 0,083 0.066

4 d. 2,400 1.600 0,031 0.057

2 d. 2,000 0.032 0,012 0.026

17

Apibendrinus dviejų metų gautus rezultatus, galime teigti, kad abejais tyrimo metais rasti

nedideli glifosato ir jo skilimo produkto AMPA likučiai tiek purškiant likus 14 ar 2 dienoms iki kūlimo

neviršijo leistinų normų kviečių ir miežių grūduose, nepriklausomai nuo glifosato panaudojimo laiko.

Tačiau tai neįrodo, kad glifosatas, kaip ir kitos cheminės medžiagos neturi jokio poveikio aplinkai,

galutinio produkto vartotojams, todėl rekomenduojame laikytis herbicido etiketėje nurodytų reikalavimų

ir tik esant būtinybei naudoti pagal paskirtį, registruotomis normomis, laikantis nurodytų sąlygų, saugos

reikalavimų bei terminų.

Glifosato, naudojimo prieš derliaus nuėmimą, įtaka žieminių kviečių grūdų derliui bei

kokybiniams rodikliams.

Dviejų tyrimo metų duomenimis, glifosato panaudojimas prieš derliaus nuėmimą likus 14 –

2 dienos iki pjūties, esminės įtakos žieminių kviečių grūdų derliui neturėjo (11 pav.). Vidutinis žieminių

kviečių grūdų derlingumas 2015 metais buvo 8,6 t ha-1

, o 2016 beveik 2 tonom mažesnis 6,7 t ha-1

. Tarp

variantų derlius svyravo iki 0,2 tonos 2015 metais ir iki 0,1 t – 2016-tais ir šie skirtumai nebuvo

esminiai. Grūdų drėgmės kiekis visuose variantuose buvo panašus, o tai rodo, kad pjūties laikas

nepaankstėjo (12 pav.). Panašūs rezultatai buvo gauti ir ankstesniuose tyrimuose (Čiuberkis, 1998,

Auškalnienė ir Auškalnis, 2001).

2015 m. 2016 m.

11 pav. Glifosato, naudojamo prieš derliaus nuėmimą, įtaka žieminių grūdų derlingumui.

2015 m. 2016 m.

12 pav. Glifosato, naudojamo prieš derliaus nuėmimą, įtaka kviečių grūdų drėgnumui.

18

Žieminių kviečių grūdų kokybiniai rodikliai, tokie kaip 1000 sėklų ir hektolitro svoris, iš

esmės nesiskyrė (13, 14 pav.). 2015 metų tyrimo duomenimis, glifosato išpurškimas prieš derliaus

nuėmimą 14 – 2 dienos iki pjūties, visais atvejais mažino baltymų kiekį kviečių grūduose (15 pav.).

2016 metais tokie skirtumai nenustatyti, vidutinis baltymų kiekis nesiekė 10%, tarp variantų esminių

skirtumų nebuvo. Grūdų glitimo kiekis visuose variantuose 2015 metais atitiko II grūdų klasei keliamus

reikalavimus, o 2016–taisiais nesiekė nei 19% (16 pav.). Tarp variantų esminių skirtumų nenustatyta.

Krakmolo kiekis 2015 ir 2016 gautas atitinkamai 59 ir 54% – tarp variantų iš esmės nesiskyrė (17 pav.).

2015 m. 2016 m.

13 pav. Glifosato, naudojamo prieš derliaus nuėmimą, įtaka kviečių 1000 grūdų svoriui.

2015 m. 2016 m.

14 pav. Glifosato, naudojamo prieš derliaus nuėmimą, įtaka kviečių grūdų hektolitro svoriui

2015 m. 2016 m.

15 pav. Glifosato, naudojamo prieš derliaus nuėmimą, įtaka baltymų kiekiui kviečių grūduose.

19

2015 m. 2016 m.

16 pav. Glifosato, naudojamo prieš derliaus nuėmimą, įtaka glitimo kiekiui kviečių grūduose.

2015 m. 2016 m.

17 pav. Glifosato, naudojamo prieš derliaus nuėmimą, įtaka krakmolo kiekiui kviečių grūduose.

Glifosato, naudojimo prieš derliaus nuėmimą, įtaka vasarinių miežių grūdų derliui bei

kokybiniams rodikliams.

Dviejų tyrimo metų duomenimis, glifosato panaudojimas prieš derliaus nuėmimą likus 14 –

2 dienos iki vasarinių miežių pjūties, esminės įtakos grūdų derliui taip pat neturėjo (18 pav.).

Vidutiniškai 2015 ir 2016 metais miežių grūdų prikulta atitinkamai 5,6 t ha-1

ir 3,7 t ha-1

. Kaip kviečių,

taip ir miežių derlingumui 2016 metais neigiamos įtakos turėjo gegužės ir birželio sausasis laikotarpis.

Vėliau liepos gale prasidėję lietūs kurie tęsėsi iki rugpjūčio vidurio, trukdė javapjūtei, be to išguldė

nemažą dalį pasėlių, kas dar labiau apsunkino derliaus nuėmimą ir pablogino grūdų kokybę.

2015 m. 2016 m.

18 pav. Glifosato, naudojamo prieš derliaus nuėmimą, įtaka miežių grūdų derlingumui.