tyrimas „aplinkai ŽalingŲ subsidijŲ Įvardinimas, jŲ …—s priemonės/Žalingų... ·...

TYRIMAS „APLINKAI ŽALINGŲ SUBSIDIJŲ ĮVARDINIMAS, JŲ VERTĖS BENDROJE ŠALIES MOKESČIŲ SISTEMOJE NUSTATYMAS. APLINKAI ŽALINGŲ SUBSIDIJŲ NUSTATYMO METODIKOS PARENGIMAS“ GALUTINĖ ATASKAITA, 2014 m.

2

APLINKAI ŽALINGŲ SUBSIDIJŲ IDENTIFIKAVIMO TYRIMAS

TYRIMAS

„APLINKAI ŽALINGŲ SUBSIDIJŲ ĮVARDINIMAS, JŲ VERTĖS BENDROJE ŠALIES MOKESČIŲ SISTEMOJE NUSTATYMAS. APLINKAI ŽALINGŲ SUBSIDIJŲ NUSTATYMO METODIKOS PARENGIMAS“

TYRIMO ATASKAITOS RENGĖJAI

Ataskaitos rengėjai Rengėjų parašas

Tyrimo vadovas Dr. Andrius Jaržemskis

Ekspertė Ieva Markucevičiūtė

Vyresnysis analitikas Vaidotas Vinckas

Ekonomistė-analitikė Ieva Černeckytė

3


Turinys

Turinys ....................................................................................................................................... 3

Įvadas ........................................................................................................................................ 4

Santrumpos ............................................................................................................................... 4

1 Aplinkai žalingų subsidijų samprata ........................................................................................ 5

Europos aplinkos politikos instituto naudojama AŽS nustatymo metodika ............................................ 5 1.1

2 Aplinkai žalingų subsidijų nustatymo metodika ...................................................................... 7

Bendrosios nuostatos .............................................................................................................................. 7 2.1

Vertinimo tvarka ...................................................................................................................................... 8 2.2

2.2.1 Pirmasis AŽS vertinimo etapas: subsidijų sąsajų su aplinka analizė .............................................. 10

2.2.1.1 Vertinimo procesas ................................................................................................................ 10

2.2.1.2 Rezultatų formulavimas ......................................................................................................... 10

2.2.2 Antrasis AŽS nustatymo etapas: subsidijuojamos veiklos poveikis aplinkai .................................. 10



2.2.3 Trečiasis AŽS nustatymo etapas: AŽS socialinės ir ekonominės reikšmių vertinimas ................... 12



Baigiamosios nuostatos ......................................................................................................................... 14 2.3

Metodikos taikymo detalūs pavyzdžiai ................................................................................................. 14 2.4

2.4.1 Subsidijos „Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti“ žalingumo aplinkai vertinimas ....................................................... 14

2.4.2 Subsidijos „Nacionalinė parama gyvulių augintojams“ žalingumo aplinkai vertinimas ................ 17

3 Lietuvoje taikomų aplinkai žalingų subsidijų identifikavimas ir apibūdinimas ........................ 20

Pirmasis AŽS nustatymo etapas: subsidijų sąsajų su aplinka analizė .................................................... 20 3.1

3.1.1 Nacionalinio biudžeto subsidijos ................................................................................................... 20

3.1.2 ES paramos subsidijos .................................................................................................................... 22

3.1.2.1 Subsidijos pagal žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą ........................................... 22

3.1.2.2 Subsidijos pagal ekonomikos augimo veiksmų programą ..................................................... 24

3.1.2.3 Subsidijos pagal sanglaudos skatinimo veiksmų programą ................................................... 27

3.1.2.4 Subsidijos pagal techninės paramos veiksmų programą ....................................................... 30

3.1.3 Mokesčių lengvatų subsidijos ........................................................................................................ 30

Antrasis AŽS nustatymo etapas: subsidijų žalingumo aplinkai analizė .................................................. 38 3.2

3.2.1 Nacionalinio biudžeto subsidijos ................................................................................................... 38

3.2.2 ES paramos subsidijos .................................................................................................................... 38

3.2.3 Mokesčių lengvatų subsidijos ........................................................................................................ 41

Trečiasis AŽS nustatymo etapas: AŽS socialinės ir ekonominės reikšmių vertinimas ........................... 43 3.3

3.3.1 Identifikuotų AŽS reikšmė piniginiu atžvilgiu ................................................................................. 46

AŽS tyrimo išvados ir pasiūlymai, kaip tokių subsidijų atsisakyti .......................................................... 49 3.4

4


Įvadas

Tyrimą „Aplinkai žalingų subsidijų įvardinimas, jų vertės bendroje šalies mokesčių sistemoje nustatymas. Aplinkai žalingų subsidijų nustatymo metodikos parengimas“ parengė Smart Continent LT UAB (toliau – Konsultantas) pagal 2014 m. sausio 31 d. sutartį.

Tyrimo tikslas – nustatyti aplinkai žalingas subsidijas ir parengti aplinkai žalingų subsidijų identifikavimo metodiką.

Tyrimo uždaviniai: 1. Įvardinti ir apibūdinti šalies aplinkai žalingas subsidijas vadovaujantis Europos aplinkos politikos instituto

parengta studija „Study supporting the phasing out of environmentally harmful subsidies“ Nr. 07.0307/2011/611259/ENV.F.1;

2. Įvertinti šių subsidijų dydį pinigine išraiška; 3. Parengti konkrečius siūlymus apie tai kaip galima būtų atsisakyti aplinkai žalingų subsidijų; 4. Parengti aplinkai žalingų subsidijų nustatymo metodiką.

Tyrimo rezultatai:

1. Identifikuotos visos šalyje taikomos aplinkai žalingos subsidijos; 2. Įvertintas aplinkai žalingų subsidijų dydis pinigine išraiška; 3. Pateikti trys konkretūs pasiūlymai kaip galima būtų atsisakyti aplinkai žalingų subsidijų; 4. Parengta aplinkai žalingų subsidijų nustatymo metodika, kurios pagalba nustatoma ar ūkio subjekto

gaunama finansinė nauda yra aplinkai žalinga subsidija.

Santrumpos

Studija Tyrimas „Aplinkai žalingų subsidijų įvardinimas, jų vertės bendroje šalies mokesčių

sistemoje nustatymas. Aplinkai žalingų subsidijų nustatymo metodikos parengimas“ Sutartis 2014 m. sausio 31 d. sutartis

Konsultantas Smart Continent LT UAB Užsakovas LR Aplinkos ministerija

AEI Atsinaujinantys energijos ištekliai

Aplinka Gamtos ištekliai (žemė, vanduo, naudingos iškasenos, gyvūnija, augalija), gyvenamoji

aplinka (urbanistika, kraštovaizdis, atliekų tvarkymas), aplinkos oras

Aplinkai žalinga

subsidija

Valdžios institucijų teikiamos subsidijos, suteikiančios pranašumą vartotojams arba

gamintojams, siekiantiems padidinti savo pajamas arba sumažinti kainas, tačiau tuo

pat metu darant žalą aplinkai

AŽS Aplinkai žalingos subsidijos

BVP Bendras vidaus produktas ES Europos Sąjunga

IEEP Europos aplinkos politikos institutas

MTTP Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra MVĮ Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės

PVM Pridėtinės vertės mokestis

Subsidija

Valstybės ar savivaldybės institucijų bei kitų trečiųjų asmenų parama, skirta plataus

vartojimo prekių (paslaugų) kainoms išlaikyti ar sumažinti arba šių prekių gamybos

(paslaugų teikimo) mastui išlaikyti

SVV Smulkus ir vidutinis verslas

5


1 Aplinkai žalingų subsidijų samprata

Atliekant tyrimą subsidijomis yra laikomos valdžios institucijų teikiamos išmokos arba nuolaidos, suteikiančios pranašumą vartotojams arba gamintojams, siekiantiems padidinti savo pajamas arba sumažinti kainas.

Aplinkai žalingos subsidijos (toliau – AŽS) – valdžios institucijų teikiamos subsidijos, suteikiančios pranašumą vartotojams arba gamintojams, siekiantiems padidinti savo pajamas arba sumažinti kainas, tačiau tuo pat metu darant žalą aplinkai (Europos aplinkos politikos instituto tyrimas „Study supporting the phasing out of environmentally harmful subsidies“ Nr. 07.0307/2011/611259/ENV.F.1“).

Atliekant tyrimą remiamasi Europos aplinkos politikos instituto pateikiamu subsidijų skirstymu. Subsidijos skirstomos į dvi grupes: biudžetines subsidijas bei nebiudžetines subsidijas. Prie biudžetinių subsidijų yra priskiriamos tiesioginės piniginės lėšos išmokamos vartotojams arba gamintojams iš Nacionalinio biudžeto. Nebiudžetinės subsidijos apima ES paramą, skiriamą ūkio subjektams ir viešosioms institucijoms, bei mokesčių lengvatas (pajamas, kurios būtų surinktos jei nebūtų lengvatų).

1 pav. Subsidijų tipai

Šaltinis: Sudaryta Konsultanto, remiantis Europos aplinkos politikos instituto tyrimu „Study supporting the phasing out of environmentally harmful subsidies“ Nr. 07.0307/2011/611259/ENV.F.1“

Tyrime analizuojami subsidijų tipai yra apibrėžiami taip:

Nacionalinio biudžeto subsidijos – tai mokėjimai, kurie nurodomi biudžetų balansuose tarp valdžios sektoriaus išlaidų ir apima grynųjų pinigų pervedimus tiesiogiai gamintojams, vartotojams ir kitoms susijusiomis institucijomis.

Mokesčių lengvatos – paprastai neatsispindi nacionalinėse sąskaitose, tarp valdžios sektoriaus išlaidų. Tai apima atleidimą nuo mokesčių, kreditų atidėjimus, nuolaidas ir kitokias mokesčių (PVM, akcizai ir kt.) lengvatas.

Europos Sąjungos struktūrinė parama (2007-2013 m.) – tai yra lėšos skirtos Lietuvos ūkio modernizavimui bei ekonomikos plėtrai. Parama teikiama verslo, energetikos, mokslinių tyrimų, turizmo ir kt. numatytiems prioritetiniams sektoriams.

Europos aplinkos politikos instituto naudojama AŽS nustatymo metodika 1.1

Europos aplinkos politikos institutas (IEEP) yra nepriklausoma tyrimų organizacija, kurios pagrindinė

interesų sritis – aplinkosaugos politika. Institutas bendradarbiauja tiek su Europos Sąjungos institucijomis,

tiek su nacionalinėmis valdžiomis. Europos aplinkos politikos institutas parengė ne vieną tyrimą AŽS tema,

kuriuose pateikiami aplinkai žalingų subsidijų nustatymo esminiai principai (žr. 1 lentelė).

6


1 lentelė. Europos aplinkos politikos instituto studijose naudojami aplinkai žalingų subsidijų nustatymo principai

Europos aplinkos politikos instituto studijos

Europos aplinkos politikos instituto studijose naudojami aplinkai žalingų subsidijų nustatymo principai

„Environmentally Harmful Subsidies (EHS): Identification and Assessment Study contract 07.0307/2008/ 514349/ETU/G1“.

Studijoje aplinkai žalingos subsidijos identifikuojamos naudojantis trijų etapų metodika: 1) Pirminis subsidijos įvertinimas. Vertinama ar skiriama subsidija gali

turėti tiesioginį poveikį aplinkai. 2) Pakartotinis subsidijos įvertinimas. Vertinama ar atsisakius subsidijos

sumažės neigiamas poveikis aplinkai. 3) Integruotas vertinimas. Įvertinama subsidijos svarba socialiniu bei

ekonominiu atžvilgiais.

„Study supporting the phasing out of environmentally harmful subsidies“ Nr. 07.0307/ 2011/611259/ENV.F.1“.

Studijoje aplinkai žalingos subsidijos identifikuojamos ir įvertinamos atsižvelgiant į tokius kriterijus: 1) Subsidijos tikslai, forma. Analizuojamas subsidijos skyrimo pagrindinis

tikslas bei subsidijavimo proceso konstrukcija. 2) Subsidijos poveikis aplinkai. Analizuojama ar subsidija turi poveikį

aplinkai ir ar jis yra žalingas. 3) Subsidijos reikšmė ekonominiu atžvilgiu. Analizuojama ar subsidija yra

reikšminga ekonomine prasme. 4) Subsidijos reikšmė socialiniu atžvilgiu. Analizuojama ar subsidija yra

reikšminga socialine prasme.

Kiekvienas kriterijus gali būti įvertintas, kaip a) neturintis neigiamų aspektų, b) iš dalies turintis neigiamų aspektų arba c) turintis neigiamų aspektų. Studijoje kriterijų įvertinimų ženklinimui naudojami skirtingų spalvų langeliai (žalias – kai kriterijus neturi neigiamų aspektų, geltonas – kai kriterijus iš dalies turi neigiamų aspektų, raudonas – kai aspektas turi neigiamų aspektų).

Svarbu. Subsidijų žalingumas aplinkai įvertinamas atsižvelgiant ne tik į tiesioginį neigiamą poveikį aplinkai, bet ir į kitus ankščiau minėtus kriterijus. Todėl AŽS gali būti arba turinčios, arba neturinčios teigiamos socialinės ar ekonominės reikšmės.

Šaltinis: Sudaryta Konsultanto

Analizuojant Europos aplinkos politikos institutas (IEEP) pateiktas aplinkai žalingų subsidijų vertinimo metodikas, pastebėtina, kad vertinimas yra paremtas etapiškumu, AŽS identifikavimo procesas apima keletą, nuosekliai atliekamų, etapų. Taip pat vertinant subsidijas ir siekiant nustatyti jų poveikį aplinkai labai svarbu yra atsižvelgti ir į jų ekonomini bei socialinį poveikį. Subsidija neturėtų būti vertinama vienareikšmiškai, aplinkai žalingų subsidijų identifikavimo metodika turi būti paremta sistemišku vertinimu.

Atsižvelgiant į IEEP parengtus tyrimus „Environmentally Harmful Subsidies (EHS): Identification and Assessment Study contract 07.0307/2008/514349/ETU/G1“ bei „Study supporting the phasing out of environmentally harmful subsidies“ Nr. 07.0307/2011/611259/ENV.F.1“, parengta aplinkai žalingų subsidijų nustatymo metodika, kurią remiantis galėtų būti vertinamos Lietuvoje taikomos subsidijos.

7


2 Aplinkai žalingų subsidijų nustatymo metodika

Atliekant tyrimą buvo parengta metodika skirta aplinkai žalingų subsidijų nustatymui. Metodika parengta remiantis Europos aplinkos politikos instituto (IEEP) pateiktomis aplinkai žalingų subsidijų vertinimo metodikomis. Metodika skirta tik pirminiam subsidijų identifikavimui, toliau yra siūloma atlikti giluminę kiekvienos identifikuotos aplinkai žalingos subsidijos analizę. Pažymėtina, kad metodikoje pateikti pagrindiniai subsidijų vertinimo kriterijai, bet jų sąrašas gali būti pildomas tam tikrų sričių specialistų.

Vertinimo kriterijai parengti vadovautis šiais principais:

Racionalumo – vertinimo kriterijų skaičius neturi būti per didelis ir neturi apsunkinti vertinimo proceso. Kriterijais turėtų būti parenkami tik esminiai ir svarbiausi faktoriai.

Specifiškumas – vertinimo kriterijai turi leisti įvertinti subsidijos poveikį, žalą aplinkai. Jie turi būti suformuluoti taip, kad geriausiai atskleistų metodikos tikslą – identifikuoti aplinkai žalingas subsidijas.

Naudingumas – vertinimo kriterijai turi leisti įvertinti tuos tokius subsidijos sąlygojimus veiksmus ir veiklas, kurios yra labiausiai susijusios su aplinka.

Patikimumas – vertinimo kriterijus turi būti suformuluotas aiškiai ir suprantamai taip, kad negalėtų būti interpretuojamas skirtingai;

Stabilumas – nauji vertinimo kriterijai rengiami keičiantis aplinkos sąlygoms pvz. teisiniam reguliavimui.

Kompetencija – kriterijus formuojantys ir rengiantys darbuotojai turi turėti reikiamus gebėjimus ir patirtį, kurie leistų sukurti tinkamus ir vertinimo metodikos tikslus atitinkančius kriterijus.

Bendradarbiavimas – rengiant kriterijus turi būti bendradarbiaujama su skirtingomis suinteresuotomis grupėmis.

Bendrosios nuostatos 2.1

Aplinkai žalingų subsidijų identifikavimo metodika (metodika) skirta preliminariai nustatyti ar ūkio subjektų gaunama finansinė nauda galėtų būti priskirtina prie aplinkai žalingų subsidijų. Subsidijų žalingumo aplinkai vertinimas suskirstytas į tris vertinimo etapus, kurių metu palaipsniui atmetamos aplinkai nežalingos subsidijos. Metodikoje numatoma, kad identifikavus aplinkai žalingas subsidijas taip pat atliekamas ir jų socialinės bei ekonominės reikšmės vertinimas. Vertinimo metodika parengta remiantis Europos aplinkos politikos instituto naudojama aplinkai žalingų subsidijų nustatymo metodika1.

Metodikoje vartojamos sąvokos:

Aplinka – gamtos ištekliai (žemė, vanduo, naudingos iškasenos, gyvūnija, augalija), gyvenamoji aplinka (urbanistika, kraštovaizdis, atliekų tvarkymas), aplinkos oras;

Aplinkai žalinga subsidija – valdžios institucijų teikiamos subsidijos, suteikiančios pranašumą vartotojams arba gamintojams, siekiantiems padidinti savo pajamas arba sumažinti kainas, tačiau tuo pat metu darant žalą aplinkai;

Ekonominė reikšmė – tam tikro objekto poveikis arba poveikio nebuvimas ekonominiams procesams;

Metodika – Aplinkai žalingų subsidijų identifikavimo metodika;

Netikėtinas poveikis aplinkai – subsidijos lemiami pokyčiai, kurie įprastai neturi stipraus, vidutinio ar silpno poveikio aplinkai;

Silpnai žalingas poveikis – poveikis, kai aplinkai padaroma tokia žala, kurios pasekmės dingsta savaime;

Socialinė reikšmė – tam tikro objekto poveikis arba poveikio nebuvimas socialiniams procesams;

1 „Environmentally Harmful Subsidies (EHS): Identification and Assessment Study contract

07.0307/2008/514349/ETU/G1“; „Study supporting the phasing out of environmentally harmful subsidies“ Nr. 07.0307/2011/611259/ENV.F.1“.

8


Stipriai žalingas poveikis – poveikis, kai aplinkai padaroma tokia žala, kurios pasekmės nedingsta nei savaime nei įdedant pastangų;

Subsidija – valstybės ar savivaldybės institucijų bei kitų trečiųjų asmenų parama, skirta plataus vartojimo prekių (paslaugų) kainoms išlaikyti ar sumažinti arba šių prekių gamybos (paslaugų teikimo) mastui išlaikyti;

Tiesioginis poveikis – tai aplinkos pokyčiai, sąlygojami priežasties ir pasekmės ryšių tarp vykdomos ūkinės veiklos ir aplinkos, vyksta toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku kaip planuojama veikla;

Tikėtinas poveikis aplinkai – subsidijos lemiami pokyčiai, kurie bus stipriai, vidutiniškai ar silpnai žalingi aplinkai;

Vidutiniškai žalingas poveikis – poveikis, kai aplinkai padaroma tokia žala, kurios pasekmės savaime nedingsta, bet gali būti panaikinamos panaudojant tam tikras priemones.

Vertinimo tvarka 2.2

Atsižvelgiant į tai, kad subsidijos sąvoka yra labai plati ir apima tiek biudžete atsispindinčias, tiek biudžete neatsispindinčias išmokas bei lengvatas, bendras Lietuvoje taikomų subsidijų skaičius yra kiek didesnis nei 400. Aplinkai žalingų subsidijų vertinimo metodika apima tris etapus, po kurių palaipsniui atmetamos aplinkai žalos nedarančios subsidijos. Metodika sudaryta taip, kad būtų įmanoma pirmiausiai atmesti subsidijas, kurios neturi sąsajų su aplinka. Tuomet įvertinamas subsidijų, kurios tiesiogiai susijusios su aplinka, poveikis ir žalingumo stiprumas. Taip pat įvertinamas aplinkai žalingų subsidijų socialinis/ekonominis reikšmingumas. Žemiau pateikiama aplinkai žalingų subsidijų identifikavimo metodikos schema.

9


10


2.2.1 Pirmasis AŽS vertinimo etapas: subsidijų sąsajų su aplinka analizė

Pirmojo vertinimo etapo metu atliekama pirminė subsidijos analizė (angl. Quick scan2) siekiant nustatyti ar subsidija turi sąsajų su aplinka. Darant prielaidą, kad su aplinka nesusijusi subsidija, negali būti žalinga aplinkai. Analizuojama ar subsidija turi tiesioginį poveikį aplinkai.

2.2.1.1 Vertinimo procesas

Atliekant pirmojo etapo vertinimą yra suformuluojama subsidijos paskirtis iš kurios yra identifikuojamas subsidijos objektas. Toliau vertinamas objekto tiesioginis poveikis aplinkos komponentams.

Atliekant pirmojo etapo vertinimą yra suformuluojama subsidijos paskirtis iš kurios yra identifikuojamas subsidijos objektas. Toliau vertinamas objekto tiesioginis poveikis aplinkos komponentams.

2 lentelė. Subsidijų sąsajų su aplinka analizės pavyzdinė lentelė

Aplinkos komponentai Ar subsidija tiesiogiai

siejasi su komponentu? Gyvūnija / Augalija /

Dirvožemis / Oras /

Vanduo / Klimatas /

Žemės paviršius / Kraštovaizdis /


Nustačius kad subsidija koreliuoja ( ) su vienu ar keliais iš aukščiau įvardintų elementų yra laikoma, kad subsidija turi poveikį aplinkai, todėl toliau ji yra vertinama antrame etape. Jei subsidija identifikuojama kaip nekoreliuojanti ( ) su įvardintais elementais, ji yra laikoma neturinčia poveikio aplinkai, todėl toliau nėra vertinama.

2.2.1.2 Rezultatų formulavimas

Subsidija yra vertinama pagal visus aplinkos komponentus prie kiekvieno pažymint ar yra susijusi ( ) ar nėra susijusi ( ). Vertinimo rezultatas pateikiamas apibendrinančioje lentelėje, kurioje atsispindi tik subsidijos įvertis t.y. subsidija susijusi su aplinka ( ) arba nesusijusi su aplinka ( ), subsidijos apibūdinimas bei trumpas vertinimo argumentas, apibendrinantis vertinimo procesą. Jei subsidija yra tiesiogiai susijusi su bent vienu aplinkos komponentu ji yra vertinama, kaip susijusi su aplinka. Žemiau pateikiamas įverčio pavyzdys (žr. 3 lentelė).

3 lentelė. Subsidijų sąsajų su aplinka analizės rezultatų pavyzdinė lentelė

Subsidija Subsidijos sąsajos su aplinka

Pateikiamas subsidijos pavadinimas

Atliekama subsidijos sąsajos su aplinka vertinimas. Subsidija įvertinama, kaip turinti poveiki aplinkai ( )

arba kaip neturinti poveikio aplinkai ( ).


2.2.2 Antrasis AŽS nustatymo etapas: subsidijuojamos veiklos poveikis aplinkai

Subsidijos, kurios vertinimo pirmojo etapo metu, buvo įvertintos kaip turinčios sąsają su bent vienu

aplinkos komponentu, toliau yra vertinamos antrame etape. Atliekama antrinė analizė, siekiant nustatyti ar

subsidija turi neigiamą poveikį aplinkai ir kokio stiprumo jis yra. Naudojamas kriterinio vertinimo metodas.

2 „Environmentally Harmful Subsidies (EHS): Identification and Assessment Study contract 07.0307/2008/

514349/ETU/G1“.

11



Siekiant identifikuoti ar subsidijos, turinčios sąsajų su aplinka, yra aplinkai žalingos naudojamas kriterinis3 vertinimas. Kriterinio vertinimo metu taip pat yra atliekamas ir žalingumo stiprumo nustatymas. Subsidijų vertinimas atliekamas pagal žemiau lentelėje pateiktus kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad esant poreikiui aplinkos komponentų aspektų sąrašas gali būti pildomas.

4 lentelė. Subsidijų žalingumo aplinkai vertinimas

Aplinkos komponentų aspektai

Tikėtinas poveikis aplinkai Netikėtinas poveikis aplinkai

Stipriai žalingas

Vidutiniškai žalingas

Silpnai žalingas

Bendrieji aspektai Numatomi didelės apimties žemės darbai / / / / Reikalingi papildomi inžinerinės ar priežiūros infrastruktūros objektai / / / / Numatoma įrengti vieną ar daugiau giluminių gręžinių / / / / Numatomi dideli energijos poreikiai / / / / Numatomi dideli gamtos išteklių poreikiai / / / / Galimas veiklos sukeliamo triukšmo, vibracijos, šviesos, šilumos ar spinduliuotės poveikis gamtinei aplinkai, žmonėms ar jų sukurtoms vertybėms

/ / / /

Atliekos

Veiklos metu susidarys didelis atliekų kiekis / / / / Veiklos metu susidarys pavojingos atliekos / / / / Veiklos metu susidarys radioaktyviosios atliekos / / / / Ekstremalių situacijų tikimybė

Numatoma pavojingų (degių, sprogstamųjų, toksiškų, radioaktyviųjų, kancerogeninių ar mutageninių) medžiagų gamyba, naudojimas ar saugojimas

/ / / /

Dėl veiklos gali padidėti gaisrų tikimybė / / / / Didelė ekstremalių situacijų (avarijų) tikimybė / / / / Aplinkos oras

Vykdant veiklą, bus teršiamas oras / / / / Vykdant veiklą, išsiskirs nemalonūs specifiniai kvapai / / / / Vanduo

Veikla veiks paviršinio ir (ar) požeminio vandens kokybę / / / / Veikla veiks paviršinio ir (ar) požeminio vandens kiekį ar tėkmę / / / / Veikla sąlygos paviršinio ir (ar) požeminio vandens hidrologinio režimo pokyčius

/ / / /

Veiklos sąlygoti vandens tėkmės ar hidrologinio režimo pokyčiai turės poveikį natūralioms buveinėms (pvz., žuvų nerštavietėms)

/ / / /

Veikla veiks vandens naudojimą žvejybai, navigacijai, rekreacijai ir t.t. / / / / Veikla numatoma teritorijoje, kur gėrimui naudojamas decentralizuotai tiekiamas vanduo

/ / / /

Bus naudojamas didelis vandens kiekis / / / / Bus išleidžiamas didelis nuotekų kiekis / / / / Numatomas aplinką veikiantis vandens telkinių gilinimas ar jų vagų tiesinimas

/ / / /

Reljefas ir dirvožemis

Eroziją sąlygosianti veikla / / / / Eolinius procesus sąlygosianti veikla / / / / Dirvožemio teršimą sąlygosianti veikla / / / / Biologinė įvairovė

Veikla sąlygos retų (nykstančių) rūšių buveinių išnykimą ar pažeidimą / / / / Veikla sąlygos natūralių buveinių tipų plotų sumažėjimą / / / /

3 Kriterinis vertinimas yra paremtas konkrečių kriterijų parengimu, pagal kuriuos vertinamas objektas, siekiant nustatyti

objekto atitikimą kriterijams.

12


Aplinkos komponentų aspektai Tikėtinas poveikis aplinkai Netikėtinas

poveikis aplinkai

Stipriai žalingas


Silpnai žalingas

Veikla turės poveikį gyvūnų maitinimuisi, migracijai, veisimuisi ar žiemojimui

/ / / /

Veikla sąlygos gyvūnijos ir augalijos rūšių tankumo sumažėjimą / / / / Veikla sąlygos medžiojamųjų gyvūnų ir verslinę reikšmę turinčių žuvų rūšių išteklių kitimą

/ / / /

Veiklos sąlygojamas triukšmas, vibracija, šviesa ar šiluma turės poveikį gyvūnijai

/ / / /

Veikla gali sąlygoti piktžolių, kenkėjų, parazitų ar invazinių rūšių plitimą / / / / Kraštovaizdis

Veikla turės poveikį teritoriniam miškų pasiskirstymui ar miškų būklei / / / / Veikla turės vizualinį poveikį kraštovaizdžiui, pasižyminčiam estetinėmis, nekilnojamosiomis kultūros ar kitomis vertybėmis

/ / / /

Veikla turės poveikį kraštovaizdžio mozaikiškumui / / / / Veikla turės poveikį rekreaciniams ištekliams / / / / Šaltinis: Sudaryta Konsultanto

Galimi subsidijų įverčiai:

1) Jei subsidijuojama veikla neturi tikėtino poveikio aplinkai pagal aplinkos komponentų aspektus – subsidija nedaro žalos aplinkai.

2) Jei subsidijuojama veikla turi bent vieną stipriai žalingą aplinkai poveikį pagal aplinkos komponentų aspektus – subsidija padaro neištaisomą žalą aplinkai.

3) Jei subsidijuojama veikla neturi bent vieno stipriai žalingo aplinkai poveikio pagal aplinkos komponentų aspektus, bet turi bent vieną vidutinį poveikį – subsidija padaro žalą aplinkai, kurios pasekmės gali būti panaikinamos panaudojant tam tikras priemones.

4) Jei subsidijuojama veikla neturi bent vieno stipriai žalingo ar vidutinio aplinkai poveikio pagal aplinkos komponentų aspektus, bet turi bent vieną silpną poveikį – subsidija padaro žalą aplinkai, kurios pasekmės išnyksta savaime.


Antrojo etapo vertinimo apibendrinti rezultatai pateikiami lentelėje, nurodant ar subsidija yra aplinkai žalinga ar nėra aplinkai žalinga, taip pat pateikiamas argumentas (paremtas kriterinio vertinimo proceso rezultatais), kuriuo grindžiamas subsidijos žalingumo įvertinimas.

5 lentelė. Subsidijų žalingumo aplinkai analizės pavyzdinė lentelė


Jei subsidija įvertinama, kaip turinti žalingą poveikį aplinkai, toliau atliekamas jos socialinės/ekonominės reikšmės vertinimas trečiame etape metodikos etape. Įvertinus, kad subsidija neturi žalingo poveikio, ji toliau nebevertinama.

2.2.3 Trečiasis AŽS nustatymo etapas: AŽS socialinės ir ekonominės reikšmių vertinimas

Trečiame etape atliekama analizė, kuria siekiama nustatyti aplinkai žalingos subsidijos panaikinimo

poveikį socialinei bei ekonominei aplinkai, kadangi nuo to priklauso ar aplinkai žalingos subsidijos taikymas

gali būti pateisinamas socialine ar ekonomine reikšme, ar aplinkai žalinga subsidija negali būti

socialiai/ekonomiškai pateisinama.

Subsidija Subsidijos žalingumas aplinkai

Subsidijos pavadinimas Analizuojama subsidija siekiant nustatyti ar jos sąsajos su aplinka yra teigiamos ( ) ar žalingos

( ). Įvertinus, kad subsidijos poveikis yra neigiamas – toliau ji analizuojama 3 etape.

13



Vertinimas atliekamas pagal žemiau lentelėje pateiktus kriterijus (kriterinis vertinimo metodas). Išskirti

pagrindiniai 7 vertinimo kriterijai, kurie objektyviai atspindi ar subsidija turi esminį poveikį šalies ūkiui,

bendriesiems ekonominiams rodikliams bei socialinei sričiai. Taip pat pažymėtina, kad kriterijų sąrašas nėra

baigtinis ir esant poreikiui gali būti pildomas.

6 lentelė. Subsidijos socialinės-ekonominės reikšmės nustatymas

Socialinės-ekonominės reikšmės nustatymo kriterijai Ar subsidija atitinka kriterijų?

Taip Ne Atsisakius subsidijos sumažėtų būtinųjų prekių/paslaugų prieinamumas. / / Atsisakius subsidijos būtų neigiamai paveikiamos socialiai pažeidžiamos grupės. / / Subsidijos atsisakymas skatintų aplinkai žalingų alternatyvų naudojimą. / / Atsisakius subsidijų būtų patiriamos papildomos administravimo išlaidos. / / Subsidijos panaikinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. / / Atsisakius subsidijos ūkio subjektas nebegalėtų tęsti veiklos, kuri yra naudinga valstybės ekonomikai ar socialiniai sričiai.

/ /

Subsidija yra skiriama iš ES paramos, kurios teikimas padeda įgyvendinti ES regionų politiką. / / Šaltinis: Sudaryta Konsultanto

Galimi subsidijų įvertinimo įverčiai:

1) Jei subsidija neatitinka nei vieno socialinės-ekonominės reikšmės nustatymo kriterijaus - subsidija nėra reikšminga socialiai/ekonomiškai, kadangi jos atsisakius nereikėtų papildomų veiksmų, būtų jaučiami tik trumpalaikiai, savaime pranykstantys trikdžiai socialinėje ir ekonominėje srityse.

2) Jei subsidija atitinka bent vieną socialinės-ekonominės reikšmės nustatymo kriterijų - subsidija yra reikšminga socialiai/ekonomiškai, kadangi jos atsisakius reikėtų papildomų veiksmų, kurie būtų reikalingi socialinės/ekonominės srities balansavimui.


Atlikus vertinimą pagal kriterijus, gauti rezultatai yra pateikiami apibendrinamoje lentelėje, kurioje yra pateikiamas subsidijos socialinis/ekonominis reikšmingumas. Subsidija gali būti įvertinta, kaip žalinga aplinkai ir neturinti teigiamo socialinio arba ekonominio poveikio (žym. mėlyna spalva) arba kaip žalinga aplinkai, tačiau turinti socialinę arba ekonominę vertę (žym. geltona spalva).

Žalingumo aplinkai vertinimo spalvų reikšmių paaiškinimas:

Žemiau pateikiamas apibendrinančiosios lentelės pavyzdys.

7 lentelė. Subsidijų socialinės ir ekonominės reikšmės vertinimo pavyzdinė lentelė

Subsidija Dydis Subsidijų socialinės ir

ekonominės reikšmės vertinimas

Soc./ekon. reikšmė

Subsidijos pavadinimas

Piniginė išraiška

Socialinės bei ekonominės reikšmės apibūdinimas


Atlikus subsidijų vertinimą, remiantis Konsultanto parengta metodika, yra identifikuojamos aplinkai žalingos subsidijos bei nurodymas pastarųjų poveikis bei vertė šaliai ekonominiu bei socialiniu požiūriu. Toks vertinimas sudaro sąlygas subsidijos svarbos (ekonominės, socialinės) šalies kontekste bei subsidijos žalingo poveikio aplinkai verčių palyginimui.

Ženklinimo spalva 3 kriterijaus „Subsidijų socialinė ir ekonominė reikšmė“ galimi rezultatai Subsidija turi teigiamą socialinę ar ekonominę reikšmę. Subsidija yra aplinkai žalinga, tačiau turi teigiamą

socialinį arba ekonominį poveikį.

Subsidija turi neigiamą socialinę ar ekonominę reikšmę. Subsidija yra aplinkai žalinga, tačiau neturi teigiamo socialinio arba ekonominio poveikio.

14


Baigiamosios nuostatos 2.3

1. Pagal parengtą aplinkai žalingų subsidijų nustatymo metodiką nustatoma ar subsidijos yra žalingos aplinkai, koks žalingumo stiprumas bei kokia subsidijų socialinė/ekonominė reikšmė.

2. Įvertinus tam tikrą subsidiją pagal aplinkai žalingų subsidijų nustatymo metodiką ir identifikavus, kad ji yra žalinga aplinkai, toliau yra siūloma atlikti detalią subsidijos analizę (įtraukiant atitinkamų sričių specialistus), kuri padėtų įvertinti ar įmanoma atsisakyti tam tikros aplinkai žalingos subsidijos.

3. Metodikoje naudojami kriterijai gali būti pildomi ir koreguojami atsižvelgiant į konkrečių specialistų siūlymus.

4. Metodikoje naudojamos rezultatus apibendrinančios lentelės, kuriose nebeatsispindi vertinimo procesas, atspindimas tik gautas rezultatas. Kai yra vertinamas didelis kiekis subsidijų, rekomenduojama vertinimo išvadas pateikti tik apibendrinančioje lentelėje, tam kad vertinamo išvados būtų pateikiamos glaustai ir aiškiai.

Metodikos taikymo detalūs pavyzdžiai 2.4

Tolimesniuose skyreliuose pateikiami išsamūs aplinkai žalingų subsidijų nustatymo metodikos taikymo pavyzdžiai, kuriuose atsispindi visas subsidijų vertinimo procesas.

2.4.1 Subsidijos „Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti“ žalingumo aplinkai vertinimas

Subsidijų sąsajų su aplinka nustatymas

Subsidijos:

paskirtis – reguliuoti šilumos energijos, tiekiamos gyventojams, kainas;

objektas – šilumos energija;

veikla – šilumos energijos gamyba. Gamybai dažniausiai naudojamas iškastinis kuras, kuris

priskiriamas prie oro taršos šaltinių. Taip pat šilumos gamybos veikla daro įtaka klimato pokyčiams dėl

išskiriamų kenksmingų medžiagų.

8 lentelė. Subsidijos sąsajų su aplinka analizė

Aplinkos komponentai Ar subsidija tiesiogiai siejasi su aspektu?

Gyvūnija Augalija

Dirvožemis Oras

Vanduo Klimatas

Žemės paviršius Kraštovaizdis


Kadangi subsidijos objektas ir veikos turi tiesioginį poveikį dviem aplinkos komponentams (orui ir

klimatui), subsidija yra laikoma darančia tiesioginį poveikį aplinkai. Gautas vertinimo rezultatas yra

pateikiamas apibendrinamoje lentelėje.

9 lentelė. Subsidijos sąsajų su aplinka analizės rezultatų lentelė


Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti.

Mokestinė lengvata turi sąsajų su aplinka, kadangi šilumos energijos generavimui naudojami gamtos ištekliai.


15


Apibendrinančioje lentelėje nebeatsispindi vertinimo procesas, atspindimas tik gautas rezultatas. Kai

yra vertinamas didelis kiekis subsidijų, rekomenduojama vertinimo išvadas pateikti tik apibendrinančioje

lentelėje.

Subsidijuojamos veiklos ar objekto poveikio aplinkai nustatymas

Kadangi pirmojo vertinimo etapo metu buvo nustatyta, kad subsidija yra susijusi su dviem aplinkos komponentais (oru, klimatu), ji priskiriama prie tiesioginį poveikį aplinkai turinčių subsidijų. Remiantis tuo, toliau subsidija vertinama pagal aplinkos komponentų aspektus (pagal kiekvieną iš aspektų), siekiant nustatyti poveikio aplinkai žalingumą ir jo stiprumą.

10 lentelė. Subsidijos žalingumo aplinkai vertinimas



Stipriai žalingas


Silpnai žalingas

Bendrieji aspektai Numatomi didelės apimties žemės darbai Reikalingi papildomi inžinerinės ar priežiūros infrastruktūros objektai Numatoma įrengti vieną ar daugiau giluminių gręžinių Numatomi dideli energijos poreikiai Numatomi dideli gamtos išteklių poreikiai Galimas veiklos sukeliamo triukšmo, vibracijos, šviesos, šilumos ar spinduliuotės poveikis gamtinei aplinkai, žmonėms ar jų sukurtoms vertybėms

Atliekos

Veiklos metu susidarys didelis atliekų kiekis Veiklos metu susidarys pavojingos atliekos Veiklos metu susidarys radioaktyviosios atliekos Ekstremalių situacijų tikimybė


Dėl veiklos gali padidėti gaisrų tikimybė Didelė ekstremalių situacijų (avarijų) tikimybė Aplinkos oras

Vykdant veiklą, bus teršiamas oras Vykdant veiklą, išsiskirs nemalonūs specifiniai kvapai Vanduo

Veikla veiks paviršinio ir (ar) požeminio vandens kokybę Veikla veiks paviršinio ir (ar) požeminio vandens kiekį ar tėkmę Veikla sąlygos paviršinio ir (ar) požeminio vandens hidrologinio režimo pokyčius Veiklos sąlygoti vandens tėkmės ar hidrologinio režimo pokyčiai turės poveikį natūralioms buveinėms (pvz., žuvų nerštavietėms) Veikla veiks vandens naudojimą žvejybai, navigacijai, rekreacijai ir t.t. Veikla numatoma teritorijoje, kur gėrimui naudojamas decentralizuotai tiekiamas vanduo Bus naudojamas didelis vandens kiekis Bus išleidžiamas didelis nuotekų kiekis Numatomas aplinką veikiantis vandens telkinių gilinimas ar jų vagų tiesinimas Reljefas ir dirvožemis

Eroziją sąlygosianti veikla Eolinius procesus sąlygosianti veikla Dirvožemio teršimą sąlygosianti veikla

16



poveikis aplinkai

Stipriai žalingas


Silpnai žalingas

Biologinė įvairovė

Veikla sąlygos retų (nykstančių) rūšių buveinių išnykimą ar pažeidimą Veikla sąlygos natūralių buveinių tipų plotų sumažėjimą Veikla turės poveikį gyvūnų maitinimuisi, migracijai, veisimuisi ar žiemojimui Veikla sąlygos gyvūnijos ir augalijos rūšių tankumo sumažėjimą Veikla sąlygos medžiojamųjų gyvūnų ir verslinę reikšmę turinčių žuvų rūšių išteklių kitimą Veiklos sąlygojamas triukšmas, vibracija, šviesa ar šiluma turės poveikį gyvūnijai Veikla gali sąlygoti piktžolių, kenkėjų, parazitų ar invazinių rūšių plitimą Kraštovaizdis

Veikla turės poveikį teritoriniam miškų pasiskirstymui ar miškų būklei Veikla turės vizualinį poveikį kraštovaizdžiui, pasižyminčiam estetinėmis, nekilnojamosiomis kultūros ar kitomis vertybėmis

Veikla turės poveikį kraštovaizdžio mozaikiškumui Veikla turės poveikį rekreaciniams ištekliams Šaltinis: Sudaryta Konsultanto

Subsidija yra stipriai žalinga aplinkai pagal tris aspektus (numatomi dideli energijos poreikiai,

numatomi dideli gamtos išteklių poreikiai, vykdant veiklą bus teršiamas oras), todėl ji visa yra įvertinta, kaip

stipriai žalinga aplinkai. Gautas vertinimo rezultatas yra pateikiamas apibendrinamoje lentelėje.

11 lentelė. Subsidijos poveikio aplinkai vertinimo rezultatas

Mokesčio lengvatos subsidija Subsidijos žalingumas aplinkai


Lengvata yra žalinga aplinkai, kadangi ji skatina susijusi su gamtos išteklių naudojimu bei aplinkos tarša.


Aplinkai žalingų subsidijų socialinės ir ekonominės reikšmių vertinimas

Antrojo vertinimo etapo metu nustačius, kad subsidija gali būti stipriai žalinga aplinkai, toliau atliekamas kriterinis vertinimas, siekiant nustatyti jos socialinį/ekonominį reikšmingumą.



Taip Ne Atsisakius subsidijos sumažėtų būtinųjų prekių/paslaugų prieinamumas. Atsisakius subsidijos būtų neigiamai paveikiamos socialiai pažeidžiamos grupės. Subsidijos atsisakymas skatintų aplinkai žalingų alternatyvų naudojimą. Atsisakius subsidijų būtų patiriamos papildomos administravimo išlaidos. Subsidijos panaikinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Atsisakius subsidijos ūkio subjektas nebegalėtų tęsti veiklos, kuri yra naudinga valstybės ekonomikai ar socialiniai sričiai.


Subsidija atitinka du socialinės-ekonominės reikšmės nustatymo kriterijus, todėl ji yra reikšminga

socialiniu/ekonominiu atžvilgiu, tačiau stipriai žalinga aplinkai. Gautas vertinimo rezultatas yra pateikiamas

apibendrinamoje lentelėje.

17


13 lentelė. Subsidijos socialinės ir ekonominės reikšmės vertinimo rezultatai

Nr. Aplinkai žalingos

subsidijos Dydis

Subsidijų socialinės ir ekonominės reikšmės vertinimas

Soc.

/eko

n.

reik

šmė

1. Lengvata yra žalinga aplinkai, kadangi ji skatina susijusi su gamtos išteklių naudojimu bei aplinkos tarša.

- Subsidija yra reikšminga socialiniu atžvilgiu, kadangi yra teikiamos lengvatos būtinojo vartojimo paslaugų įsigijimui.


2.4.2 Subsidijos „Nacionalinė parama gyvulių augintojams“ žalingumo aplinkai vertinimas

Subsidijų sąsajų su aplinka nustatymas

Subsidijos:

paskirtis – palaikyti gyvulių auginimu užsiimančių ūkio subjektų pajamas;

objektas – gyvulininkystė;

veikla – gyvulių auginimas.

14 lentelė. Subsidijos sąsajų su aplinka analizė

Aplinkos komponentai Ar subsidija tiesiogiai siejasi su aspektu?

Gyvūnija Augalija

Dirvožemis Oras

Vanduo Klimatas

Žemės paviršius Kraštovaizdis


Kadangi subsidijos objektas ir veikos turi tiesioginį poveikį vienam aplinkos komponentui (gyvūnijai),

subsidija yra laikoma darančia tiesioginį poveikį aplinkai. Gautas vertinimo rezultatas yra pateikiamas

apibendrinamoje lentelėje.

15 lentelė. Subsidijos sąsajų su aplinka analizės rezultatų lentelė


Nacionalinė parama gyvulių augintojams

Subsidija turi sąsajų su aplinka, kadangi subsidija skirta palaikyti gyvulininkyste besiverčiančių subjektų pajamas.


Apibendrinančioje lentelėje nebeatsispindi vertinimo procesas, atspindimas tik gautas rezultatas. Kai

yra vertinamas didelis kiekis subsidijų, rekomenduojama vertinimo išvadas pateikti tik apibendrinančioje

lentelėje.

Subsidijuojamos veiklos ar objekto poveikio aplinkai nustatymas

Kadangi pirmojo vertinimo etapo metu buvo nustatyta, kad subsidija yra susijusi su vienu aplinkos komponentu, ji priskiriama prie tiesioginį poveikį aplinkai turinčių subsidijų. Remiantis tuo, toliau subsidija vertinama pagal aplinkos komponentų aspektus (pagal kiekvieną iš aspektų), siekiant nustatyti poveikio aplinkai žalingumą ir jo stiprumą.

18


16 lentelė. Subsidijos žalingumo aplinkai vertinimas



Stipriai žalingas


Silpnai žalingas

Bendrieji aspektai Numatomi didelės apimties žemės darbai Reikalingi papildomi inžinerinės ar priežiūros infrastruktūros objektai Numatoma įrengti vieną ar daugiau giluminių gręžinių Numatomi dideli energijos poreikiai Numatomi dideli gamtos išteklių poreikiai Galimas veiklos sukeliamo triukšmo, vibracijos, šviesos, šilumos ar spinduliuotės poveikis gamtinei aplinkai, žmonėms ar jų sukurtoms vertybėms

Atliekos

Veiklos metu susidarys didelis atliekų kiekis Veiklos metu susidarys pavojingos atliekos Veiklos metu susidarys radioaktyviosios atliekos Ekstremalių situacijų tikimybė


Dėl veiklos gali padidėti gaisrų tikimybė Didelė ekstremalių situacijų (avarijų) tikimybė Aplinkos oras

Vykdant veiklą, bus teršiamas oras Vykdant veiklą, išsiskirs nemalonūs specifiniai kvapai Vanduo

Veikla veiks paviršinio ir (ar) požeminio vandens kokybę Veikla veiks paviršinio ir (ar) požeminio vandens kiekį ar tėkmę Veikla sąlygos paviršinio ir (ar) požeminio vandens hidrologinio režimo pokyčius Veiklos sąlygoti vandens tėkmės ar hidrologinio režimo pokyčiai turės poveikį natūralioms buveinėms (pvz., žuvų nerštavietėms) Veikla veiks vandens naudojimą žvejybai, navigacijai, rekreacijai ir t.t. Veikla numatoma teritorijoje, kur gėrimui naudojamas decentralizuotai tiekiamas vanduo Bus naudojamas didelis vandens kiekis Bus išleidžiamas didelis nuotekų kiekis Numatomas aplinką veikiantis vandens telkinių gilinimas ar jų vagų tiesinimas Reljefas ir dirvožemis

Eroziją sąlygosianti veikla Eolinius procesus sąlygosianti veikla Dirvožemio teršimą sąlygosianti veikla Biologinė įvairovė

Veikla sąlygos retų (nykstančių) rūšių buveinių išnykimą ar pažeidimą Veikla sąlygos natūralių buveinių tipų plotų sumažėjimą Veikla turės poveikį gyvūnų maitinimuisi, migracijai, veisimuisi ar žiemojimui Veikla sąlygos gyvūnijos ir augalijos rūšių tankumo sumažėjimą Veikla sąlygos medžiojamųjų gyvūnų ir verslinę reikšmę turinčių žuvų rūšių išteklių kitimą Veiklos sąlygojamas triukšmas, vibracija, šviesa ar šiluma turės poveikį gyvūnijai Veikla gali sąlygoti piktžolių, kenkėjų, parazitų ar invazinių rūšių plitimą

19



poveikis aplinkai

Stipriai žalingas


Silpnai žalingas

Kraštovaizdis

Veikla turės poveikį teritoriniam miškų pasiskirstymui ar miškų būklei Veikla turės vizualinį poveikį kraštovaizdžiui, pasižyminčiam estetinėmis, nekilnojamosiomis kultūros ar kitomis vertybėmis

Veikla turės poveikį kraštovaizdžio mozaikiškumui Veikla turės poveikį rekreaciniams ištekliams Šaltinis: Sudaryta Konsultanto

Subsidija nėra stipriai žalinga aplinkai pagal nei vieną aspektą, bet yra vidutiniškai žalinga aplinkai

pagal keturis aspektus (vykdant veiklą, išsiskirs nemalonūs specifiniai kvapai, veikla veiks paviršinio ir (ar)

požeminio vandens kokybę, veikla numatoma teritorijoje, kur gėrimui naudojamas decentralizuotai tiekiamas

vanduo, bus išleidžiamas didelis nuotekų kiekis), todėl ji yra įvertinta, kaip vidutiniškai žalinga aplinkai.

Gautas vertinimo rezultatas yra pateikiamas apibendrinamoje lentelėje.

17 lentelė. Subsidijos poveikio aplinkai vertinimo rezultatas


Nacionalinė parama gyvulių augintojams

Subsidija yra žalinga aplinkai, kadangi ji skatina veiklas, kurios teršia paviršinį vandenį bei išskiria specifinius kvapus.


Aplinkai žalingų subsidijų socialinės ir ekonominės reikšmių vertinimas

Antrojo vertinimo etapo metu nustačius, kad subsidija gali būti vidutiniškai žalinga aplinkai, toliau atliekamas kriterinis vertinimas, siekiant nustatyti jos socialinį/ekonominį reikšmingumą.



Taip Ne Atsisakius subsidijos sumažėtų būtinųjų prekių/paslaugų prieinamumas. Atsisakius subsidijos būtų neigiamai paveikiamos socialiai pažeidžiamos grupės. Subsidijos atsisakymas skatintų aplinkai žalingų alternatyvų naudojimą. Atsisakius subsidijų būtų patiriamos papildomos administravimo išlaidos. Subsidijos panaikinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Atsisakius subsidijos ūkio subjektas nebegalėtų tęsti veiklos, kuri yra naudinga valstybės ekonomikai ar socialiniai sričiai.


Subsidija atitinka vieną socialinės-ekonominės reikšmės nustatymo kriterijų, todėl ji yra reikšminga

socialiniu/ekonominiu atžvilgiu, tačiau vidutiniškai žalinga aplinkai. Gautas vertinimo rezultatas yra

pateikiamas apibendrinamoje lentelėje.

19 lentelė. Subsidijos socialinės ir ekonominės reikšmės vertinimo rezultatai


subsidijos Dydis


Soc.

/eko

n.

reik

šmė

- Nacionalinė parama gyvulių augintojams - Subsidija yra reikšminga socialiniu atžvilgiu, kadangi be jos būtų neįmanoma ūkio subjektų veikla, kurios produkcija ypač svarbi visuomenei.


20


3 Lietuvoje taikomų aplinkai žalingų subsidijų identifikavimas ir apibūdinimas

Šiame skyriuje pateikta aplinkai žalingų subsidijų vertinimas pagal Konsultanto parengtą metodiką. Vertinamos Lietuvoje taikomos subsidijos yra suskirstytos į tris grupes: (1) Subsidijos iš Nacionalinio biudžeto, (2) ES paramos subsidijos, (3) mokesčių lengvatų subsidijos. Kiekvieną subsidijų grupę sudaro smulkesnės subsidijos, kurios yra vertinamos remiantis metodika (3 etapų vertinimas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame skyriuje pateikiamos aplinkai žalingų subsidijų nustatymo metodikos visų etapų rezultatų formulavimo lentelės tam, kad informacija būtų aiškiau susisteminta bei, kad duomenis būtų galima palyginti tarpusavyje.

Pirmasis AŽS nustatymo etapas: subsidijų sąsajų su aplinka analizė 3.1

Pirmojo vertinimo etapo metu atliekama pirminė subsidijos analizė (angl. Quick scan) siekiant nustatyti ar subsidija turi sąsajų su aplinka. Atliekant subsidijos sąsajos su aplinka vertinimą yra tikrinama subsidijos koreliacija su:

gyvūnija ( arba );

augalija ( arba ); dirvožemiu ( arba );

oru ( arba ); vandeniu ( arba ); klimatu ( arba );

žemės paviršiumi ( arba ); kraštovaizdžiu ( arba ).

3.1.1 Nacionalinio biudžeto subsidijos

Nacionalinio biudžeto subsidijos – tai mokėjimai, kurie nurodomi biudžetų balansuose tarp valdžios sektoriaus išlaidų ir apima grynųjų pinigų pervedimus tiesiogiai gamintojams, vartotojams ir kitomis susijusiomis institucijomis. Remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikiama informacija, Nacionalinio biudžeto subsidijos yra skirstomos į tokias subsidijų sritis, pagal paskirti: (1) aplinkos apsaugos srities, (2) ekonomikos srities, (3) būsto ir komunalinio ūkio srities, (4) viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos srities, (5) socialinės apsaugos srities, (6) švietimo srities. Subsidijų sritis apima smulkesnes subsidijas, skirtas tam tikrai konkrečiai veiklai. Pastarosios toliau yra analizuojamos remiantis Konsultanto parengta metodika.

20 lentelė. Nacionalinio biudžeto subsidijų sąsajų su aplinka analizė

Aplinkos apsaugos srities subsidijos

Iš Nacionalinio biudžeto subsidijuojama su aplinkos taršos mažinimu susijusi veikla, kuriai priskiriamas atliekų tvarkymas, vandens valymas ir kt.

Subsidijos Subsidijų sąsajos su aplinka

Atliekų tvarkymas

Atliekų tvarkymas turi poveikį aplinkai, kadangi jis yra susijęs su kraštovaizdžiu ir taršos kiekiu.

Nutekamojo vandens valymas

Nutekamojo vandens valymas turi poveikį aplinkai, kadangi mažinamas vandens telkinių užterštumas.

Aplinkos teršimo mažinimas

Aplinkos teršimo mažinimas turi tiesioginį poveikį aplinkai.

Ekonomikos srities subsidijos

Ekonomikos srities subsidijų grupė apima tokių sričių subsidijavimą - žemės ūkis, miškininkystė, žvejyba ir medžioklė, kuras ir energija, transportas ir kt. Subsidijos skiriamos kainų reguliavimui, tam tikrų veiklų rėmimui, socialinės reikšmės paslaugų teikimo išlaikymui.


Bendri ekonomikos, prekybos ir darbo reikalai

Subsidija neturi sąsajų su aplinka, kadangi pagal ją yra remiami bendrieji ekonomikos, prekybos ir darbo reikalai, kurie dažniausiai susiję su administracine sritimi.

Žemės ūkis4. Nacionalinė

parama gyvulių augintojams


4 Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, žemdirbių pajamos palaikomos tiesioginėmis išmokomis. Kartu taip siekiama padidinti

lietuviškų žemės ūkio produktų konkurencingumą bendroje Europos Sąjungos rinkoje. Lietuva pasirinko vienkartinės tiesioginės išmokos už plotus schemą (VIPS, angl. SAPS – Single Area Payment Scheme), kur numatyta galimybė be išmokų, skiriamų iš ES biudžeto, mokėti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas iš valstybės biudžeto.

Pirmasis AŽS nustatymo etapas: subsidijų sąsajų su aplinka analizė

21


Žemės ūkis. Parama pieno gamintojams


Žemės ūkis. Tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus

Subsidija turi sąsajų su aplinka, kadangi subsidija skirta palaikyti augalininkyste besiverčiančių subjektų pajamas.

Miškininkystė5

Subsidija turi sąsajų su aplinka, kadangi subsidija skirta remti su gamtos ištekliais susijusią sritį.

Žvejyba ir medžioklė6

Subsidija turi sąsajų su aplinka, kadangi subsidija skirta remti su gamtos ištekliais susijusią sritį.

Kuras ir energija7

Subsidija turi sąsajų su aplinka, kadangi subsidijuojama aplinkai tiesioginį poveikį daranti sritis.

Transportas8

Subsidija turi sąsajų su aplinka, kadangi subsidijuojamas transporto sektorius – pvz. viešasis transportas, kuris turi tiesioginį poveikį aplinkai.

Ryšiai Subsidija neturi sąsajų su aplinka, kadangi ryšių sistemos ir infrastruktūros atnaujinimas, plėtojimas neturi tiesioginio poveikio aplinkai.

Kiti jokiai grupei nepriskirti ekonomikos reikalai

Subsidija neturi sąsajų su aplinka, kadangi pagal ją remiami aplinkai poveikio neturintys ekonominiai reikalai.

Būsto ir komunalinio ūkio srities subsidijos

Būsto ir komunalinio ūkio subsidijų grupė apima paramą tokioms sritims - komunalinio ūkio plėtrai bei vandens tiekimui.


Komunalinio ūkio plėtra

Subsidijos neturi sąsajų su aplinka, kadangi subsidijuojamos su pastatų inžinerinėmis sistemomis susijusios sritys, kurios neturi tiesioginio poveikio aplinkai. Vandens tiekimas

Viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos srities subsidijos

Subsidijuojamos viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos sritys – teismai bei kriminalines bausmes vykdančios įstaigos.


Teismai

Subsidijos neturi sąsajų su aplinka, kadangi subsidijuojamos su teisėtvarka susijusios sritys. Kriminalines bausmes vykdančios įstaigos

Socialinės apsaugos srities subsidijos

Subsidijuojamos įvairios socialinės apsaugos sritys – nedarbas, liga ir negalia, socialinė parama maitintojo netekimo ir mirties atveju ir kt. Parama skirta mažinti socialinei atskirčiai.


Liga ir negalia

Subsidijos neturi sąsajų su aplinka, kadangi subsidijuojamos su socialine apsauga susijusios veiklos.

Senatvė

Socialinė parama maitintojo netekimo ir mirties atveju

Šeima ir vaikai

Nedarbas

Būstas

Kiti jokiai grupei nepriskirti socialiai pažeidžiami asmenys

Kiti jokiai grupei nepriskirti su socialine apsauga susiję reikalai

Švietimo srities subsidijos

Švietimo subsidijų grupė apima bendrojo lavinimo ir papildomų švietimo paslaugų rėmimą.


Bendrasis lavinimas

Subsidijos neturi sąsajų su aplinka, kadangi subsidijuojamos su švietimu susijusios veikos. Papildomos švietimo paslaugos


5 Parama skirta privačių miškų savininkams ir asociacijoms siekiant didinti ekonominę miškų vertę, gerinti miškų infrastruktūrą,

skatinti apželdinimą mišku, atkurti miškininkystės potencialą bei diegti prevencines aplinkosaugos priemones. 6 Parama skirta saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti žuvų ir gyvūnų išteklius; sudaryti palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybai ir

medžioklei; ugdyti mėgėjų žvejybos ir medžioklės aplinkosaugos kultūrą. 7 Subsidijos skirtos skatinti darnią atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą bei naujų technologijų diegimą (elektros energijos iš

atsinaujinančių energijos išteklių supirkimas; biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos kainos nuolaida, parama atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimui individualiuose namuose ir kt.). 8 Lengvatinis tam tikrų grupių keleivių vežimas viešuoju transportu (studentų, neįgaliųjų, pensininkų ir kt.).


22


3.1.2 ES paramos subsidijos

Europos Sąjungos struktūrinė parama (2007-2013 m.) – tai yra lėšos skirtos Lietuvos ūkio modernizavimui bei ekonomikos plėtrai. Parama teikiama verslo, energetikos, mokslinių tyrimų, turizmo ir kt. numatytiems prioritetiniams sektoriams. Europos Sąjungos struktūrinė parama 2007-2013 m. laikotarpiu buvo teikiama remiantis patvirtintomis programomis: (1) Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa, (2) Ekonomikos augimo veiksmų programai, (3) Sanglaudos skatinimo veiksmų programa, (4) Techninės paramos veiksmų programa. Kiekviena iš programų taip pat turi išskirtas prioritetines sritis. Programų prioritetinėse srityse yra išskirtos priemonės, pagal kurias galima gauti Europos Sąjungos paramą. Šioje studijoje Europos Sąjungos finansavimas, skirtas pagal priemones, yra laikomas subsidija. Todėl remianti Konsultanto parengta metodika, toliau yra analizuojamos Europos Sąjungos finansavimo priemonės (ES paramos subsidijos).

3.1.2.1 Subsidijos pagal žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą

Atliekama subsidijų pagal žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą sąsajų su aplinka analizė.

21 lentelė. Subsidijų pagal žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą sąsajų su aplinka analizė

Subsidijos pagal 1 prioritetą „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“

Prioriteto tikslas gerinti darbuotojų ir įmonių prisitaikymą prie rinkos poreikių bei skatinti gyventojų užimtumą.

Subsidijos pagal prioriteto priemonės Subsidijų sąsajos su aplinka

Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse

Subsidijos neturi sąsajų su aplinka, kadangi jos susijusios su darbuotojų kompetencijos kėlimu bei socialinės aprėpties stiprinimu.

Socialinio dialogo skatinimas

Įmonių socialinė atsakomybė

Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas

Emigrantų iš Lietuvos sugrįžimo skatinimas

Žmogiškųjų išteklių tobulinimas viešajame sektoriuje

Kompiuterinio raštingumo įgūdžių ugdymas

Verslumo įgūdžių ugdymas

Kaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimas iš žemės ūkio į kitas veiklas

Sveikatos specialistų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo, kvalifikacijos kėlimas

Žmogiškieji ištekliai invest lt+

Subsidijos verslumo skatinimui

Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų kompetencijų ugdymas

Darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas: integralios pagalbos plėtra

Subsidijos pagal 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“

Pagrindinis prioriteto tikslas yra užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybes (prieinamumą, paslaugų kokybę, institucinę sistemą).

Subsidijos pagal prioriteto priemones Subsidijų sąsajos su aplinka

Švietimo kokybės užtikrinimo ir stebėsenos sistemų stiprinimas

Subsidijos neturi sąsajų su aplinka, kadangi jos susijusios su švietimo sritimi.

Lyderyste paremtas ir lyderiavimą skatinantis švietimo įstaigų valdymo tobulinimas

Švietimo personalo (administravimo personalo, švietimo vadybininkų) kvalifikacijos tobulinimo sistemų plėtra

Studijų sistemos efektyvumo didinimas

Studijas reglamentuojančių aprašų rengimas ar atnaujinimas, atsižvelgiant į naujus kokybinius reikalavimus

Bendrojo lavinimo, profesinio mokymo institucijų ir aukštųjų mokyklų pedagoginio personalo kvalifikacijos tobulinimas

Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais, gyvenančiais užsienyje, užsienio šalių piliečių vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, ir kitų mokymosi poreikių turinčiais mokiniais kompetencijų tobulinimas

Aukščiausios kokybės formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikimas

Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas

Besimokančiųjų pagrindinių kompetencijų ugdymas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje

Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas

Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra

Studijų programų plėtra nacionalinėse kompleksinėse programose

Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra


23


Profesinio orientavimo sistemos veiklos tobulinimas ir plėtra

Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje

Visuotinio priešmokyklinio ugdymo diegimas ir kitų mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumo didinimas ypač kaimo vietovėse

Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą

Švietimo paslaugų sistemos prieinamumo didinimas specialiųjų poreikių asmenims

Gabių vaikų ugdymo poreikių tenkinimas švietimo sistemoje

Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams

Subsidijos pagal 3 prioritetą „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“

Pagrindinis prioriteto tikslas yra tobulinti tyrėjų kvalifikaciją ir kompetenciją.


Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimas

Subsidijos neturi sąsajų su aplinka, kadangi jos susijusios su kompetencijos tobulinimu.

Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos ir kompetencijų tobulinimas

Aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas

MTTP tematinių tinklų, asociacijų veiklos stiprinimas

MTTP kokybė ir ekspertų rengimas

Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymas pagal nacionalinių kompleksinių programų tematikas

Aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų skatinimas

Valstybės pagalba aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimui įmonėse

Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas

Subsidijos pagal 4 prioritetą „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“

Pagrindinis prioriteto tikslas yra tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą ir viešojo administravimo struktūrą.


Valstybės tarnybos sistemos stiprinimas

Subsidijos neturi sąsajų su aplinka, kadangi jos susijusios su viešojo administravimo efektyvumo didinimu.

Kvalifikacijos tobulinimas Europos Sąjungos reikalų ir tarnybinės etikos srityse

Valstybės institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas

Savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas

Viešojo ir privataus sektorių partnerystė

Bendradarbiavimo tarp valstybinio ir nevyriausybinio sektorių skatinimas

Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimas ir partnerystė

Veiklos valdymo tobulinimas

Regioninės plėtros tobulinimas, regionų plėtros planai ir savivaldybių (ilgalaikiai / trumpalaikiai) strateginiai plėtros planai

Viešojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas

Teritorijų planavimas

Geresnis Europos Sąjungos politikų įgyvendinimas

Viešųjų paslaugų kokybės iniciatyvos

Viešųjų politikų reformų skatinimas

Ekonominės veiklos reglamentavimo tobulinimas, kita verslo aplinka

Subsidijos pagal 5 prioritetą „Techninė parama Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimui“

Skirta bendriems ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos aspektams ir apims veiksmų programų parengiamąją, valdymo, stebėsenos, vertinimo, informacinę ir kontrolės veiklą, taip pat veiklą, skirtą sustiprinti ES fondų paramos panaudojimo administracinius gebėjimus.


ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos funkcionavimas


Informavimas ir viešinimas

ES struktūrinės paramos vertinimas



24


3.1.2.2 Subsidijos pagal ekonomikos augimo veiksmų programą

Atliekama subsidijų pagal ekonomikos augimo veiksmų programą sąsajų su aplinka analizė.

22 lentelė. Subsidijų pagal ekonomikos augimo veiksmų programą sąsajų su aplinka analizė

Subsidijos pagal 1 prioritetą „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“

Prioriteto tikslas padidinti MTTP veiklai skiriamų išlaidų dalį. Finansuojamas MTTP infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas ir modernios mokslinės įrangos įsigijimas. Taip pat finansavimas skiriamas mokslinių tyrimų ir inovacijų, verslumo skatinimui MVĮ.


Aukšto lygio mokslinių tyrimų centrų ir kompetencijos centrų plėtojimas

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi pagal ją yra remiamos veiklos, susijusios su mokslo ir studijų institucijų technologinės bei informacinės infrastruktūros atnaujinimu ir kūrimu.

Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro kūrimas

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi ji yra tikslingai nukreipta Vilniaus universiteto atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro kūrimui.

Bendrosios mokslo ir studijų infrastruktūros stiprinimas

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi pagal ją yra remiamas studijų infrastruktūros reikalingos mokslui imliems ūkio subsektoriams kūrimas. Priemonė taikoma mokslo ir studijų institucijoms.

Infrastruktūros, skirtos žinių apie mokslinius tyrimus, technologijas ir inovacijas gilinimui ir sklaidai, kūrimas

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi priemonė tikslingai skirta Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centrui, siekiant žinių apie tyrimus, technologijas ir inovacijas skleidimui moksleiviams bei jaunimui.

Nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto lygio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų vykdymas

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi ji skirta mokslo ir studijų institucijų technologinei ir informacinei infrastruktūrai kurti.

Idėja LT (subsidijos MTTP projektų techninių galimybių studijų rengimui)

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi ji skirta MVĮ galimybių studijų, skirtų inovacijų diegimo pasiruošimui, rengimui.

Intelektas LT (subsidijos moksliniams

tyrimams ir technologinei plėtrai) Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi ji skirta juridinių asmenų investicijų į inovacijas rengiant taikomuosius mokslinius tyrimus, skatinimui.

Intelektas LT + (investicijos, kuriomis kuriama MTTP infrastruktūra)

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ji skirta privačių juridinių asmenų kuriamos naujos įmonės ir (ar) kuriamos ar plečiamos esamos įmonės MTTP infrastruktūrai, kuri gali būti susijusi su efektyvesniu energetinių ar gamtinių išteklių panaudojimu.

PRO LT (subsidijos MTTP veiklai)

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi paramos tikslinis gavėjas yra uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos tyrimų centras, finansavimo tikslas skatinti MTTP veiklą.

InoČekiai LT (inovacinių čekių, skirtų MTTP ir techninių galimybių studijoms atlikti, teikimas)

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi yra skirta SVV įmonių mokslinių tyrimų ir (ar) technologinės plėtros veiklai ir techninių galimybių studijoms atlikti. Techninė plėtra gali sąlygoti efektyvesnį išteklių panaudojimą.

Inoklaster LT (subsidijos klasterio koordinatoriaus veikloms)

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi ji skirta klasterio koordinatoriaus veiklos vykdymo finansavimui.

Inoklaster LT+ (subsidijos klasterio koordinatoriaus veikloms)

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi ji skirta klasterio koordinatoriaus veiklai susijusiai su klasterio mokymo ir tyrimų centro infrastruktūra.

Inogeb LT-1 (subsidijos inovacijų sistemos stiprinimui)

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiama veikla susijusi su technologijų ir inovacijų populiarinimu jaunimo tarpe.


Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiama veikla susijusi su technologijų verslo inkubatoriams ir jų atviros prieigos MTTP laboratorijoms ir panašiems objektams statyti ar rekonstruoti ir įrengti.


Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiama veikla susijusi su MTTP ir inovacijų srities veiklų viešinimu.

Subsidijos pagal 2 prioritetą „Verslo produktyvumo didinimas ir verslo aplinkos gerinimas“

Prioritetu siekiama padidinti įmonių produktyvumą, paskatinti verslumą. Parama skiriama investicijoms į naujus gamybos įrengimus ir technologijas, IT valdymo sistemoms/sprendimams įmonėse diegti. Taip pat parama pagal prioritetą skiriama paslaugoms, susijusioms su pažangių vadybos metodų diegimui.


Lyderis LT (subsidijos įmonių investicijoms, kuriomis didinamas jų darbo našumas, eksportas ir kt.)

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiama veikla susijusi su technologijų, technologinių linijų atnaujinimu, diegimu, kuris gali būti siejamas su efektyvesniu išteklių panaudojimu.

Verslas LT (subsidijos informacinių technologijų ir kt. diegimui)

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiama veikla susijusi su skatinimu MVĮ diegti informacines technologijas.


25


Procesas LT (subsidijuojamos veiklos, susijusios su šiuolaikiškų vadybos metodų ir valdymo sistemų, diegimu įmonėse)

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi jos tikslas skatinti mažas ir vidutines įmones diegti šiuolaikiškus vadybos metodus ir valdymo sistemas.

Naujos galimybės (subsidijuojamas

įmonių pristatymas tarptautinėse parodose)

Prioritetas neturi sąsajų su aplinka, kadangi ja siekiama skatinti įmonių produkcijos pristatymą užsienio parodose.

INVEST LT+ (subsidija skirta pritraukti tiesiogines užsienio investicijas)

Prioritetas turi sąsajų su aplinka, kadangi juo remiamos tiesioginės užsienio investicijos į didelės pridėtinės vertės gamybos ir (ar) didelės pridėtinės vertės paslaugų verslo pradžią ir plėtrą. Gamybos įmonių kūrimas, plėtra yra susiję su gamtos išteklių naudojimu, kraštovaizdžiu.

INVEST LT-2 (vidaus investicijų pritraukimas į didelės pridėtinės vertės gamybos ar paslaugų verslo pradžią ir plėtrą)

Prioritetas turi sąsajų su aplinka, kadangi juo remiamos vidaus užsienio investicijos į didelės pridėtinės vertės gamybos ir (ar) didelės pridėtinės vertės paslaugų verslo pradžią ir plėtrą. Gamybos įmonių steigimas ir plėtra yra susijusi su gamtos išteklių naudojimu, kraštovaizdžiu.

ASISTENTAS-1 (paslaugų, susijusių su verslo pradžia, verslo augimu ir užsienio rinkų plėtra, prieinamumo šalies įmonėms didinimas)

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiama veikla susijusi su renginių, skirtų verslo plėtrai bei darbo vietų kūrimui, organizavimas.

ASISTENTAS-2 (subsidijos naujų menų inkubatorių kūrimui ir plėtros skatinimui)

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiama veikla susijusi su naujų menų inkubatorių kūrimu ir plėtra, o pastarieji yra susiję su kraštovaizdžiu.

ASISTENTAS-3 (subsidijos šalies įmonių gyvybingumo, konkurencingumo didinimui)

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiama „Investuok Lietuvoje“, „Versli Lietuva“ veikla susijusi su visuomenės verslumo skatinimu.

ASISTENTAS-4 (subsidijos, skirtos skatinti viešųjų paslaugų verslui teikėjus teikti verslo poreikius atitinkančią geresnės kokybės informaciją)

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiama informacinių renginių bei konsultacijų, skatinančių visuomenės bei ypatingai jaunimo ir moterų, verslumą, organizavimas.

Kontroliuojantieji fondai

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiama kontroliuojančiųjų fondų įsteigimas.

Dalinis palūkanų kompensavimas

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi pagal ją atliekamas dalinis paskolų ir lizingo palūkanų kompensavimas.

Garantijų fondas

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiamos finansų inžinerijos priemonės – garantijų fondo – įgyvendinimas.

INVEST LT (subsidijos vidaus investicijų pritraukimui į didelės pridėtinės vertės gamybos ar paslaugų verslo pradžią ir plėtrą)

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiamos investicijos į kuriamo ar plėtojamo pramoninio parko inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, o tai yra susiję su kraštovaizdžiu.

Subsidijos pagal 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“

Prioritetas siekia sumažinti geografinių ir ekonominių veiksnių nulemtą skaitmeninę atskirtį ir skatinti informacinės visuomenės procesus


Elektroninės valdžios paslaugos

Subsidijos neturi sąsajų su aplinka, kadangi jos susijusios su IT sistemų prieinamumo plėtra.

Elektroninė demokratija

Intelektualios valdymo sistemos

Lietuvos kultūra informacinėje visuomenėje

Elektroninė demokratija: regionai

Sąveikumas

Elektroninio mokymosi paslaugos

Elektroninės valdžios paslaugos savivaldybėse

Skaitmeninės televizijos plėtros skatinimas

Elektroninės sveikatos paslaugos

Elektroninės sveikatos paslaugos savivaldybėse

Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje

Mokslo duomenų archyvas

Pažangios elektroninės paslaugos

Plačiajuosčiai elektroninių ryšių tinklai

Informacinių technologijų sauga


26


Subsidijos pagal 4 prioritetą „Esminė ekonominė infrastruktūra“

Prioritetas numato investicijas į elektros ir dujų tinklų bei sistemų modernizavimą ir plėtrą

Subsidijos pagal prioriteto priemones

Subsidijų sąsajos su aplinka

Elektros perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiamos veiklos susijusios su elektros perdavimo sistemų modernizavimu o tai susiję su neigiamo poveikio aplinkai, dėl elektros skirstymo sistemų avarijų, mažinimu.

Gamtinių dujų perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiamos veiklos susijusios su gamtinių dujų perdavimo sistemos modernizavimu bei saugumo užtikrinimu, o tai susiję su neigiamo poveikio aplinkai, dėl gamtinių dujų nuotekių mažinimu.

Elektros skirstymo sistemos modernizavimas ir plėtra

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiamos veiklos susijusios su elektros skirstymo sistemos modernizavimu ir skirstymo patikimumo didinimu, o tai susiję su neigiamo poveikio aplinkai, dėl elektros skirstymo sistemų avarijų, mažinimu.

Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiamos veiklos susijusios su šilumos tiekimo sistemų modernizavimu, o tai susiję su neigiamo poveikio aplinkai, dėl šilumos sistemų avarijų, mažinimu bei efektyvesniu šilumos energijos panaudojimu.

Energetikos objektų rekonstravimas ir perkėlimas

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiamos veiklos susijusios su energetikos tinklų infrastruktūros keitimu, o tai yra susiję su kraštovaizdžiu bei miestų urbanistika.

Kelių tinklo tobulinimas gerinant saugų eismą ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiamos veiklos susijusios su saugaus eismo priemonių, užtikrinančiu kelių eismo saugumo sąlygas, rengimu bei neigiamo transporto poveikio aplinkai mažinimu.

Valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių infrastruktūros techninių parametrų gerinimas

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiamos veiklos susijusios su valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių rekonstravimu, kuris turi įtakos aplinkos užterštumui bei kraštovaizdžiui.

Savivaldos transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiamos veiklos susijusios su reikiamo pralaidumo ir patikimumo susisiekimo infrastruktūros (gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų) tinklo formavimu, o tai yra susiję su aplinkos užterštumu bei kraštovaizdžiu.

Sąlygų regioninei laivybai gerinimas, keleivių aptarnavimo pajėgumų tobulinimas

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiamos veiklos susijusios su regioninės vandens transporto infrastruktūros plėtra , modernizavimu ir gerinimu, o tai yra susiję su aplinkos tarša.

Subsidijos pagal 5 prioritetą „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“

Prioritetu siekiama finansuoti veiklą susijusia su TEN-T tinklo (kelių, geležinkelių, jūrų ir oro uostų) infrastruktūros plėtojimu.



Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiamos veiklos susijusios su transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros techninių parametrų ir pralaidumo didinimu, kuris yra susijęs su aplinkos tarša bei kraštovaizdžiu.

Transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų modernizavimas ir plėtra, reikiamos infrastruktūros sukūrimas viešiesiems logistikos centrams steigti

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiamos veiklos susijusios su naujų geležinkelio linijų tiesimu, esamos infrastruktūros modernizavimu, eismo valdymo centrų kūrimu, diagnostikos ir eismo užtikrinimo įrenginių diegimu. Pastarosios veiklos yra susijusios su kraštovaizdžiu bei aplinkos užterštumu.

Krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiamos veiklos susijusios su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos gilinimu, krantinių rekonstravimu ir statyba bei su infrastruktūros pajėgumų didinimu, pastarosios veiklos yra susijusios su gamtos ištekliais.

Tarptautinių oro uostų keleivių terminalų išplėtimas, skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonių diegimas

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiamos veiklos susijusios su keleivių terminalų modernizavimu ir plėtra, oro uostų aerodromų modernizavimu ir plėtra, naujų skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonių diegimu, keleivių tranzito infrastruktūros plėtra tai gali būti siejama su gamtos tarša bei kraštovaizdžio pokyčiais.

Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiamos veiklos susijusios su saugaus eismo inžinerinės infrastruktūros diegimu, aplinkosaugos priemonių diegimu, aplinkkelių tiesimu.


27


Subsidijos pagal 6 prioritetą „Techninė parama ekonomikos augimo veiksmų programai įgyvendinti“








3.1.2.3 Subsidijos pagal sanglaudos skatinimo veiksmų programą

Atliekama subsidijų pagal sanglaudos skatinimo veiksmų programą sąsajų su aplinka analizė.

23 lentelė. Subsidijų pagal sanglaudos skatinimo veiksmų programą sąsajų su aplinka analizė

Subsidijos pagal 1 prioritetą „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“

Pagal prioritetą investicijos skiriamos į miesto aplinkos, bendruomeninės ir transporto infrastruktūros prieinamumo didinimą ir kokybės gerinimą bei aplinkos išsaugojimas.



JESSICA kontroliuojantysis fondas

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiamas JESSICA kontroliuojančiojo fondo įsteigimas.

Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiamas daugiabučių namų modernizavimo skatinimo priemonių įgyvendinimas, konsultavimo bei viešinimo veiklos.

Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi remiama veikla susijusi su miestų atgaivinimo kompleksiniais plėtros projektais (miesto viešųjų erdvių plėtra, rekreacinių ir aktyvaus poilsio zonų sutvarkymas, miestų viešųjų traukos centrų infrastruktūros atnaujinimas ir pritaikymas bendruomenės poreikiams), kurie yra susiję su kraštovaizdžiu.

Probleminių teritorijų plėtra

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi remiama veikla susijusi su miesto viešosios aplinkos ir infrastruktūros gerinimu.

Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi remiama veiklas susijusias su daugiabučių namų modernizavimu.

Socialinio būsto plėtra ir jo kokybės gerinimas

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi remiama veiklas susijusias su esamų pastatų ir patalpų rekonstravimu arba socialinių būstų modernizavimu, pastarosios veiklos yra susijusios su energetinių išteklių efektyvesniu panaudojimu.

Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi remiama veiklas susijusias su esamų viešųjų pastatų kaimo vietovėse modernizavimu, kuris yra susijęs su energetiniu efektyvumu.

Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi remiamos veiklos susijusios su ekologinio turizmo skatinimu bei reikiamos infrastruktūros įrengimu ir modernizavimu. Prioritetas yra susijęs su aplinka, nes skatina efektyviai panaudoti gamtos išteklius.

Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi remiamos veiklos susijusios su viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų tvarkomais statybos darbai, tai susiję su kraštovaizdžiu bei energetiniu efektyvumu.

Nacionalinės svarbos turizmo projektai

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi remiamos veiklos susijusios su tarptautinėms konferencijoms organizuoti skirtų salių modernizavimu, o tai yra susiję su energetiniu efektyvumu.

Turizmo informacinių paslaugų ir infrastruktūros plėtra ir turizmo rinkodaros skatinimas

Prioritetas neturi sąsajų su aplinka, kadangi remiamos veiklos susijusios su nacionalinių turizmo maršrutų, nacionalinių turizmo trasų ir unikalių objektų rinkodara.

Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi remiamos veiklos susijusios su viešųjų turizmo objektų rekonstravimu, modernizavimu bei viešųjų nekilnojamųjų infrastruktūros statinių projektavimu, o tai yra susiję su energetikos išteklių efektyvesniu panaudojimu bei kraštovaizdžiu.

Turizmo paslaugų / produktų, įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi remiamos veiklos susijusios su turizmo objektų rekonstravimu, o tai yra susiję su energetikos išteklių efektyvesniu panaudojimu bei kraštovaizdžiu.


28


Vandens apsaugos ir valdymo priemonių nustatymas

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi remiamos veiklos susijusios su Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planų, priemonių programų ir kitų reikiamų dokumentų, rizikos valdymo planų bei aplinkos būklės stebėsenos programos parengimu.

Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi remiamos veiklos susijusios su rūšių apsaugos ir gausos reguliavimo priemonių vykdymo veiksmų planų ir sąmatų parengimas.

Užterštų teritorijų poveikio vertinimas

Priemonė neturi sąsajų su aplinka, kadangi remiamos veiklos susijusios su galinčių būti užterštų inventorizavimas; užterštų teritorijų pavojingumo vertinimas; ekogeologinių tyrimų vykdymas.

Vandens telkinių būklės gerinimas

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ja siekiama gerinti vandens telkinių būklę.

Pajūrio tvarkymas

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi finansuojamas paplūdimio ar priekrantės sąnašų papildymas atvežtiniu smėliu.

Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi finansuojamas užterštų vietų valymas, apleistų pastatų tvarkymas bei nenaudojamų gręžinių likvidavimas.

Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimas

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi finansuojamas aplinkos apsaugos sistemų modernizavimas, monitoringo sistemų atnaujinimas bei stiprinimas.

Visuomenės informavimo apie aplinką sistemos sukūrimas ir plėtra

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi remiamos veiklos susijusios su visuomenės informavimu apie aplinkos apsaugą bei darnų vystymąsi.

Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi remiamos veiklos susijusios su visuomenės informavimo ir švietimo aplinkos, jos būklės Lietuvoje ir išsaugojimo klausimais.

Subsidijos pagal 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“

Prioritetas neturi sąsajų su aplinka, kadangi juo siekiama, kad visi šalies gyventojai gautų aukščiausius europinius standartus atitinkančias sveikatos, švietimo bei socialines paslaugas.


Sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimas

Subsidijos neturi sąsajų su aplinka, kadangi jomis siekiama užtikrinti socialinių paslaugų prieinamumą.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių skubią medicinos pagalbą traumų ir kitų, dėl išorinių priežasčių sąlygotų būklių atvejais, infrastruktūros atnaujinimas

Greitosios medicinos pagalbos ir skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos infrastruktūros atnaujinimas

Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas

Diferencijuotų kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrų įkūrimas

Psichiatrijos stacionaro modernizavimas

Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų stebėsenos užtikrinimo infrastruktūros modernizavimas

Psichikos dienos stacionarų (centrų) įkūrimas

Krizių intervencijos centrų įkūrimas

Ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra bei stacionarinių paslaugų optimizavimas

Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros savivaldybėse plėtra

Investicijos į privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų viešųjų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų infrastruktūrą

Technologijų, gamtos mokslų ir menų mokymo infrastruktūros bendrojo lavinimo mokyklose pritaikymas ir atnaujinimas

Universitetų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra

Universitetų ligoninių infrastruktūros atnaujinimas ir pritaikymas studijoms

Universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse steigimas

Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas

Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas

Profesinio orientavimo sistemos infrastruktūros plėtra

Viešųjų bibliotekų, kurios yra bendrojo lavinimo įstaigose, tinklo infrastruktūros plėtra

Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas

Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų


29


pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas

Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas

Profesinio mokymo infrastruktūros plėtra

Kolegijų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra

Kolegijų infrastruktūra, skirta studijoms

Aukštųjų mokyklų infrastruktūra, skirta studijoms

Universitetų infrastruktūros plėtra

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo ekspertinių institucijų bazės stiprinimas

Nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros plėtra

Lietuvos darbo biržos teritorinių darbo biržų infrastruktūros modernizavimas

Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra

Paslaugas, tarp jų profesinės reabilitacijos, neįgaliesiems teikiančių įstaigų plėtra

Stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra

Krizių intervencijos centrų įkūrimas

Ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra bei stacionarinių paslaugų optimizavimas

Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros savivaldybėse plėtra

Investicijos į privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų viešųjų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų infrastruktūrą

Subsidijos pagal 3 prioritetą „Aplinka ir darnus vystymasis“

Prioritetas turi sąsajų su aplinka, kadangi juo siekiama renovuoti ir plėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas, kurti šiuolaikines atliekų tvarkymo sistemas, gerinti oro kokybę bei gerinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą.



Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi ja remiamos veiklos susijusios su nuotekų valymo įrenginių renovavimu, plėtra tai pat dumblo tvarkymo infrastruktūros sukūrimas.

Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi remiamos veiklos susijusios su senų sąvartynų (šiukšlynų) uždarymu, naujų atliekų tvarkymo aikštelių įrengimu, pavojingų atliekų sąvartynų įrengimu bei žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimu.

Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi remiamos veiklos susijusios su ekologiškesnių viešojo transporto priemonių įsigijimu, dviračių infrastruktūros modernizavimu, troleibusų kontaktinio tinklo atnaujinimu.

Energijos gamybos efektyvumo didinimas

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi remiamos veiklos susijusios su termofikacinių elektrinių bei katilinių modernizavimu, siekiant energetinio efektyvumo.

Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi remiamos veiklos susijusios su infrastruktūros atnaujinimu reikalingų AEI naudojimui.

Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi remiamos veiklos susijusios su viešosios paskirties pastatų renovavimu, kurios susijusios su energetiniu efektyvumu. Galimi pareiškėjai: sveikatos sistemai priskirtos valstybinės įstaigos.

Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi remiamos veiklos susijusios su viešosios paskirties pastatų renovavimu, kurios susijusios su energetiniu efektyvumu. Galimi pareiškėjai: savivaldybės ir jų įstaigos.

Viešosios paskirties pastatų renovavimo projektai, atitinkantys Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 1.2 priemonės „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“ naudos ir kokybės vertinimo kriterijus

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi remiamos veiklos susijusios su viešosios paskirties pastatų renovavimu (remiami renovavimo projektai atitinkantys Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 1.2 priemonę).

AEI panaudojimas energijos gamybai-2

Priemonė turi sąsajų su aplinka, kadangi remiamos veiklos susijusios su infrastruktūros atnaujinimu reikalingų AEI naudojimui.


30


Subsidijos pagal 4 prioritetą „Techninė parama sanglaudos skatinimo veiksmų programai įgyvendinti“








3.1.2.4 Subsidijos pagal techninės paramos veiksmų programą

Atliekama subsidijų pagal techninės paramos veiksmų programą sąsajų su aplinka analizė.

24 lentelė. Subsidijų pagal techninės paramos veiksmų programą sąsajų su aplinka analizė

Subsidijos pagal 1 prioritetą „Techninė parama ES struktūrinės paramos, gaunamos pagal konvergencijos tikslą, administravimui“

Prioriteto tikslas yra užtikrinti ES struktūrinės paramos administravimo sistemos ir jos efektyvų funkcionavimą.







3.1.3 Mokesčių lengvatų subsidijos

Mokesčių lengvatų subsidijos apima atleidimą nuo mokesčių, kreditų atidėjimus, nuolaidas ir kitokias mokesčių (PVM, akcizai ir kt.) lengvatas. Atliekama visų šalyje taikomų 25 mokesčių analizė (įskaitant įmokas į soc. fondus), kurios metu analizuojamos potencialios mokesčių įstatymuose numatytos mokestinės lengvatos (subsidijos) bei jų sąsajos su aplinka.

25 lentelė. Mokesčių lengvatų subsidijų sąsajų su aplinka analizė

Subsidijos pagal PVM

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Už atlygį vykdomas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, įvykęs Lietuvoje taip pat PVM objektu gali būti prekių ir paslaugų įsigijimas Lietuvoje už atlygį iš kitos valstybės narės. Importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės pagal PVM įstatymo nuostatas laikomos importuotomis šalies teritorijoje.

Subsidijos pagal mokesčio lengvatas Subsidijų sąsajos su aplinka


Mokestinė lengvata turi sąsajų su aplinka, kadangi šilumos energijos generavimui naudojami gamtos ištekliai.

Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams.

Mokestinė lengvata turi sąsajų su aplinka, kadangi ji yra taikoma prekėms gaminamoms iš gamtinių išteklių (medienos).

Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji nukreipta į turistinę apgyvendinimo veiklą.

Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas laikraščiams, žurnalams ir kt. periodiniams leidiniams.

Mokestinė lengvata turi sąsajų su aplinka, kadangi ji yra taikoma prekėms gaminamoms iš gamtinių išteklių (medienos).

Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms.

Mokestinė lengvata turi sąsajų su aplinka, kadangi ji yra taikoma viešojo transporto paslaugomis, o pastarasis yra susijęs su aplinkos tarša.

Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji nukreipta į būtiniausių vaistų kainas (kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka).

Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji nukreipta į neįgaliųjų technines priemones.

PVM neapmokestinamos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji nukreipta į visuomeninės sveikatos priežiūrą.

PVM neapmokestinami žmogaus organai, kraujas ir motinos pienas, dantų protezai.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji nukreipta į medicinines paslaugas.

PVM neapmokestinamos ligonių vežimo, specialiomis tam pritaikytomis transporto priemonėmis, paslaugos.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji susijusi su medicininėmis paslaugomis.

PVM neapmokestinamos socialinės paslaugos, jeigu jas teikia vaikų ir jaunimo globos institucijos, senelių ir

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į socialinės priežiūros paslaugas.


31


(arba) neįgaliųjų globos (rūpybos) institucijos.

PVM neapmokestinami ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, mokymas pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, aukštojo mokslo studijos ir kvalifikacijų teikimas, neformalusis vaikų švietimas, pirminis ir tęstinis profesinis mokymas.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į švietimo paslaugas.

PVM neapmokestinama laisvojo mokytojo veikla, jeigu mokoma pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinių arba aukštųjų mokyklų programas.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į švietimo paslaugas.

PVM neapmokestinamos pelno nesiekiančių juridinių asmenų teikiamos kultūros paslaugos.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į kultūrinę veiklą.

PVM neapmokestinamos pelno nesiekiančių juridinių asmenų teikiamos su kūno kultūra ir sportu susijusios paslaugos.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į sporto veiklą.

PVM neapmokestinamos politinių partijų, profesinių sąjungų prekės ir paslaugos.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į politinių partijų ir profsąjungų veiklą.

PVM neapmokestinamos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų savo nariams teikiamos paslaugos.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į politinių partijų ir religines paslaugas.

PVM neapmokestinamos pelno nesiekiančių juridinių asmenų organizuojamų labdaros ir paramos renginių metu šių asmenų tiekiamos prekės ir (arba) teikiamos paslaugos.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į paramos ir labdaros renginius.

PVM neapmokestinamos teikiamos paslaugos, tiesiogiai susijusios su vaiko teisių apsauga.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į vaikų teisių apsaugos veiklą.

PVM neapmokestinamos universaliųjų pašto paslaugų teikėjo teikiamos universaliosios pašto paslaugos.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į pašto paslaugas.

PVM neapmokestinamos pelno nesiekiančių juridinių asmenų – radijo ir (arba) televizijos transliuotojų visuomenei teikiamos visuomenės informavimo paslaugos.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į visuomenės informavimo paslaugas.

PVM neapmokestinamos visų rūšių draudimo ir perdraudimo paslaugos.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į draudimo paslaugas.

PVM neapmokestinamas paskolų teikimas, tarpininkavimo paslaugos dėl paskolos suteikimo, taip pat suteiktos paskolos priežiūra.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į paslaugas susijusias su paskolų teikimu, administravimu, priežiūra.

PVM neapmokestinamas finansinių garantijų ir laidavimų teikimas, taip pat suteiktos finansinės garantijos ar laidavimo priežiūra.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į paslaugas susijusias su finansinių garantijų bei laidavimų teikimu, priežiūra.

PVM neapmokestinamos indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimo ir tvarkymo paslaugos, atsiskaitymai tarp bankų ir (arba) kitų kredito įstaigų.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į paslaugas susijusias su finansiniais.

PVM neapmokestinami sandoriai dėl valiutos (įskaitant valiutų keitimą).

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į paslaugas susijusias su finansinėmis paslaugomis.

PVM neapmokestinami sandoriai dėl vertybinių popierių, išvestinių finansinių priemonių, taip pat tarpininkavimo nurodytuose sandoriuose.


PVM neapmokestinamos investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, uždaro tipo investicinių bendrovių, investicinių fondų ir pensijų fondų turto valdymo paslaugos.


PVM neapmokestinami pašto mokos ženklai.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į pašto ir kitų specialių ženklų apmokestinimą.

PVM neapmokestinamas įmokų, lygių loterijos bilietų (kortelių) nominaliai vertei, surinkimas iš loterijų dalyvių.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į loterijos bilietų apmokestinimą.

PVM neapmokestinama gyvenamųjų patalpų nuoma, išskyrus: viešbučių, motelių, kempingų ir panašios apgyvendinimo paslaugos.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į nekilnojamojo turto nuomą.

PVM neapmokestinama kitų, negu gyvenamosios patalpos, nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuoma.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į nekilnojamojo turto nuomą.

PVM neapmokestinamas pastatų, statinių ar jų dalių (išskyrus naujus pastatus ir statinius, naujas pastatų ir statinių dalis) pardavimas ar kitoks perdavimas.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į nekilnojamojo turto pardavimą.


32


PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas.

Mokestinė lengvata nėra susijusi su aplinka, kadangi ji yra susijusi finansiniu sandėriu.

Subsidijos pagal Akcizo mokestį

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Apmokestinamas etilo alkoholis, apdoroto tabako gaminiai, elektra, energetiniai produktai.


Nuo akcizų atleidžiami orlaivių degalai, kurie tiekiami oro navigacijos tikslais.

Subsidija susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į orlaivių degalus, o pastarieji tiesiogiai susiję su aplinkos tarša.

Nuo akcizų atleidžiami laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Bendrijų vandenyse tikslais.

Subsidija susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į laivų degalus, o tai tiesiogiai susiję su aplinkos tarša.

Nuo akcizų atleidžiami energetiniai produktai, kai jie naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai.

Subsidija susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į energetinius produktus.

Nuo akcizų atleidžiami energetiniai produktai, sunaudojami visų rūšių elektros energijos gamybos procese.

Subsidija susijusi su aplinka, kadangi yra nukreipta į energetinių produktą naudojimą elektros energijos gamyboje.

Nuo akcizų atleidžiami naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, išpilstyti į buitinius dujų balionus.

Subsidija susijusi su aplinka, kadangi nukreipta į energetinius produktus.

Nuo akcizų atleidžiami neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, įsigyjami arba importuojami vartotojų, tiekiančių jas (juos) buitinėms reikmėms.

Subsidija susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į naftos dujas ir dujinius angliavandenilius, o pastarieji yra susiję su aplinkos tarša.

Nuo akcizų atleidžiami neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, vartotojų tiekiami į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami tik buitinėms reikmėms.

Subsidija susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta į naftos dujas ir dujinius angliavandenilius, o pastarieji yra susiję su aplinkos tarša.

Nuo akcizų atleidžiami energetiniai produktai, į LR įvežami transporto priemonių stacionariose variklių degalų ir tepalų talpyklose.

Subsidija susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta energetinius produktus, o pastarieji susiję su aplinkos tarša.

Nuo akcizų atleidžiama elektros energija, naudojama visų rūšių elektros energijos gamybos procesams ir gamybos procesui palaikyti.

Subsidija susijusi su aplinka, kadangi elektros energija generuojama panaudojant gamtos išteklius.

Nuo akcizų atleidžiama elektros energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.


Nuo akcizų atleidžiama elektros energija, tiekiama gyventojams, taip pat viešiesiems juridiniams asmenims, kurie gali būti paramos gavėjai.


Nuo akcizų atleidžiama elektros energija, parduodama ar kitaip perduodama asmenims, gavusiems vietos mokesčio administratoriaus leidimą įsigyti elektros energijos be akcizų.


Leidimas įsigyti elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims naudojantiems elektros energiją cheminės redukcijos tikslu.


Leidimas įsigyti elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims naudojantiems elektros energiją elektrolizės ir metalurgijos procesams.


Leidimas įsigyti elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims naudojantiems elektros energiją gamybos procesams, kai jos pirkimo kaina sudaro daugiau kaip 50 procentų gaminamo produkto vieneto savikainos.


Nuo akcizų atleidžiamos akmens anglys, kai jos parduodamos gyventojams.

Subsidija susijusi su aplinka, kadangi ji yra nukreipta energetinius produktus, o pastarieji susiję su aplinkos tarša.

Subsidijos pagal GPM

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Visos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje; Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje.


Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms

Subsidijos neturi sąsajų su aplinka, Savivaldybių nustatomas mažesnis fiksuoto dydžio pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria


33


verčiamasi turint verslo liudijimą: neįgaliesiems ir kitiems socialiai remiamiems asmenims kadangi taikomos lengvatos socialiai remtiniems asmenims

Savivaldybių nustatomas mažesnis fiksuoto dydžio pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą: asmenims, kurie verčiasi tradicinių amatų veikla

Subsidijos pagal Nekilnojamojo turto mokestį

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje.


Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas fizinio asmens naudojamas kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat socialinei globai ir socialinei priežiūrai.

Subsidijos neturi sąsajų su aplinka, kadangi neapmokes-tinamas turtas, naudojamas tam tikrai veiklai, neišskiriant jos ekologinio poveikio.

Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti).

Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas fizinio asmens naudojamas švietimo darbui.

Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas fizinio asmens naudojamas teikiant laidojimo paslaugas arba esantis kapinių teritorijoje.

Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.

Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 1 milijono litų.

Mokesčiu neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas.

Mokesčiu neapmokestinamas valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas.

Mokesčiu neapmokestinamas laisvųjų ekonominių zonų įmonių nekilnojamasis turtas.

Mokesčiu neapmokestinamas bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas.

Mokesčiu neapmokestinamas tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.

Mokesčiu neapmokestinamas aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą.

Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas laidojimo paslaugoms arba esantis kapinių teritorijoje.

Mokesčiu neapmokestinamas neįgaliųjų asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik neįgaliųjų asociacijos, nekilnojamasis turtas.

Mokesčiu neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas.

Mokesčiu neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos.

Mokesčiu neapmokestinamas daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas, naudojamas tik nekomercinei veiklai.

Mokesčiu neapmokestinamas labdaros ir paramos fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, nekilnojamasis turtas, naudojamas tik nekomercinei veiklai.

Mokesčiu neapmokestinamas mokslo ir studijų institucijų, nurodytų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nekilnojamasis turtas.

Mokesčiu neapmokestinamas švietimo įstaigų, nurodytų Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, nekilnojamasis turtas.

Mokesčiu neapmokestinamas socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, nekilnojamasis turtas.

Mokesčiu neapmokestinamas profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai.

Mokesčiu neapmokestinamas juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai.

Mokesčiu neapmokestinamas Lietuvos banko nekilnojamasis turtas.

Mokesčiu neapmokestinamas juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas.

Mokesčiu neapmokestinamas nekiln. turtas, naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.


34


Subsidijos pagal Žemės mokestį

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.


Mokesčio nemoka užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės

Subsidijos yra susijusios su aplinka, kadangi yra tiesiogiai nukreiptos į gamtos išteklių – žemę.

Mokesčio nemoka bankrutavusios įmonės

Mokesčio nemoka Lietuvos bankas

Mokesčio nemoka žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 5 litų

Mokesčiu neapmokestinama bendro naudojimo kelių užimta žemė

Mokesčiu neapmokestinama mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė

Mokesčiu neapmokestinama fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas

Mokesčiu neapmokestinama nacionalinių parkų, regioninių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė

Mokesčiu neapmokestinama vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė

Mokesčiu neapmokestinama gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę

Mokesčiu neapmokestinama į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę

Mokesčiu neapmokestinama į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė

Mokesčiu neapmokestinama ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė – tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.

Subsidijos pagal Konsulinį mokestį

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Įvairių pažymų bei dokumentų išdavimas.


Mokestis neimamas už įvairių leidimų, prašymų ir kt. dokumentų išdavimą

Subsidija neturi sąsajų su aplinka, kadangi subsidijavimas dokumentų išvadavimas.

Subsidijos pagal Žyminį mokestį

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Už kiekvieną ieškinį, pareiškimą dėl iki sutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose.


Atleidimas nuo mokesčio už bylų nagrinėjimą teismuose

Subsidijos neturi sąsajų su aplinka, kadangi subsidijuojami su teisėtvarka susiję procesai.

Atleidimas nuo mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo

Subsidijos pagal Paveldimo turto mokestį

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai).


Mokesčiu neapmokestinamas vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas

Subsidijos neturi sąsajų su aplinka, kadangi atleidžiama nuo mokesčio už paveldimą turtą.

Mokesčiu neapmokestinamas vaikų, tėvų, globėjų, globotinių, senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas

Mokesčiu neapmokestinama paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 10 tūkst. Litų

Subsidijos pagal Privalomojo sveikatos draudimo įmokas

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Teisiniai darbo santykiai.


PSD įmokų kas mėnesį mokėti neprivalo asmenys, kurie patenka į draudžiamųjų valstybės lėšomis kategoriją

Subsidija neturi sąsajų su aplinka, kadangi atleidžiama nuo PSD mokesčio.


35


Subsidijos pagal Įmokas į Garantinį fondą

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Teisiniai darbo santykiai.


Nėra mokesčio lengvatų -

Subsidijos pagal Loterijų ir azartinių lošimų mokestį

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Išplatintų loterijos bilietų nominali vertė; suma, gauta iš lošėjų statomų sumų, atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą; Už leidime atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) nurodytą lošimo įrenginį (lošimo automatą, ruletės, kortų arba kauliukų stalą) mokama nustatyta fiksuota suma.


Nėra mokesčio lengvatų -

Subsidijos pagal Pelno mokestį

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.


Mokesčiu neapmokestinamos gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės

Subsidijos neturi sąsajų su aplinka, kadangi taikomos lengvatos ūkinės veiklos pajamų apmokestinimui.

Mokesčiu neapmokestinamos bankrutavusio vieneto pajamos, gautos už parduotą turtą.

Mokesčiu neapmokestinamos draudimo įmonės organizacinio fondo likutis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Mokesčiu neapmokestinamos investicinių bendrovių investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną.

Mokesčiu neapmokestinamos sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Mokesčiu neapmokestinamos pajamos dėl turto ir įsipareigojimų, išskyrus pajamas dėl išvestinių finansinių priemonių, įsigytų rizikai drausti, perkainojimo.

Mokesčiu neapmokestinamos netesybos.

Mokesčiu neapmokestinamos jūrų uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavos ir už jūrų uosto žemės nuomą surinktos lėšos.

Mokesčiu neapmokestinamos praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai.

Mokesčiu neapmokestinamos vieneto gautas žalos atlyginimas.

Mokesčiu neapmokestinamos kompensacijos, pagal ES finansinės paramos LR programas už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą.

Mokesčiu neapmokestinamos turto vertės padidėjimo pajamos.

Mokesčiu neapmokestinamos draudimo įmonių gyvybės draudimo įmokos.

Mokesčiu neapmokestinamos išmokos pajamų lygiui palaikyti, kurias gauna žemės ūkio veiklą vykdantys vienetai.

Subsidijos pagal Mokesčius už pramoninės nuosavybės objektų registravimą

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Išradimo patentavimas; Dizaino registravimas; Puslaidininkinio gaminio topografijos registravimas; Prekių ženklo registravimas; Patentinio patikėtinio registravimas.


Fiziniams asmenims, patentuojantiems išradimus bei registruojantiems dizainą, už paraiškos padavimą mokesčių dydis mažinamas 50 procentų.

Subsidija neturi sąsajų su aplinka, kadangi ja subsidijuojamas registracijos procesas.

Subsidijos pagal Valstybinio socialinio draudimo įmokas

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Darbdavio ir darbuotoji teisiniai santykiai.


Individualią veiklą vykdantys asmenys, ūkininkai ir jų partneriai, šeimynos dalyviai, kaip individualią veiklą vykdantys asmenys ir kt. asmenys mokestį moka priklausomai nuo savo veiklos specifikos. Nėra mokesčio lengvatų.

-

Subsidijos pagal Muitus

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Importuojamų ir eksportuojamų prekių apmokestinimas.


Lengvatos laikinajam įvežimui perdirbti

Subsidijos neturi sąsajų su aplinka, kadangi


36


Lengvatos laikinajam išvežimui perdirbti kaip ir mokestis yra skirtos ekonominiam prekių judėjimo reguliavimui. Muitų tarifai yra harmonizuoti Europos sąjungos, todėl jų reguliavimas šalies viduje yra ribotas.

Lengvatos laikinajam importui

Bendrijos muitų lengvatų sistema

Tolesnio tiekimo lengvata

Subsidijos pagal Gamybos mokestį cukraus sektoriuje

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Baltojo cukraus ir izogliukozės gamintojams skirta baltojo cukraus ir izogliukozės gamybos kvota.


Mokestis neturi lengvatų. -

Subsidijos pagal Pertekliaus mokestį cukraus sektoriuje

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Viršytos gamybos kvotos.



Subsidijos pagal Papildomos baltojo cukraus gamybos kvotos ir pridėtinės izogliukozės gamyb. kvot. vienkartinio išsipirkimo mokestį

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Papildoma baltojo cukraus ar pridėtinė izogliukozės gamybos kvota.



Subsidijos pagal Mokestį už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Valstybės įmonės savininko patikėjimo teise valstybės įmonei perduotas turtas, kurio vertė prilyginama valstybės kapitalui, išskyrus žemę.



Subsidijos pagal Atskaitymus nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Pajamos už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.



Subsidijos pagal Mokestį už valstybinius gamtos išteklius

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Valstybiniai gamtos ištekliai: naudingosios iškasenos, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose; vanduo ir statybinis gruntas; medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas.



Subsidijos pagal Naftos ir dujų išteklių mokestį

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje išgaunama nafta ir dujos.



Subsidijos pagal Mokestį už aplinkos teršimą

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Išmetami į aplinką teršalai (iš mobilių ir stacionarių šaltinių).


Fiziniai ir juridiniai asmenys, įgyvendinantys aplinkosaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leistinos taršos normatyvo, atleidžiami nuo mokesčio už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais.

Subsidijos yra susijusios su aplinka, kadangi subsidijuojamus veiklos turi tiesioginį poveikį aplinkai.

Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių atleidžiami fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, kuriose įrengtos ir veikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos.

Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių atleidžiami fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, naudojamų žemės ūkio


37


veiklai, jei jų pajamos iš šios veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių atleidžiami fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla ir savo veikloje naudoja asmenines transporto priemones.

Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių atleidžiami fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių nustatytus standartus atitinkančius biodegalus, ir pateikę biodegalų sunaudojimą patvirtinančius dokumentus.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę biokuro sunaudojimą patvirtinančius dokumentus, už išmetamą į atmosferą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą teršalo kiekį, susidarantį naudojant biokurą, nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių atleidžiami.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie patys arba per trečiuosius asmenis išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos apmokestinamus gaminius ir (ar) į apmokestinamąją pakuotę įpakuotus gaminius, yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis už tokį apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį, koks buvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai.

Nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis atleidžiami gamintojai ir importuotojai, per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių ir tvarkantys pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą.

Subsidijos pagal Rinkliavas

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Institucijų teikiamos paslaugos asmenims.


Rinkliavų lengvatos valstybės remiamiems asmenims ir kt.

Subsidijos neturi sąsajų aplinka, kadangi numatomos lengvatos susijusios su valstybinių įstaigų teikiamomis administracinėmis paslaugomis.

Subsidijos pagal Transporto priemonių mokesčius

Apibūdinimas (mokesčio objektas): Nuo 12 tonų (įskaitytinai) bendrosios masės (leistino maksimalaus svorio) N2/N3 kategorijų krovinines kelių transporto priemonės. Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje įregistruotos N1, N2 ir N3 kategorijos transporto priemonės. Eismo apribojimas magistraliniuose, krašto ar rajoninės reikšmės keliuose, kelių juostose ar jų apsaugos zonose.


Nemokamas mokestis už Vidaus reikalų ministerijai bei įstaigoms prie šios ministerijos priklausančias tr. priemones, priskirtas kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms.

Subsidijos yra susijusios su aplinka, kadangi yra tiesiogiai nukreiptos į mobilius taršos šaltinius bei į jiems reikalingos infrastruktūros priežiūrą.

Nemokamas mokestis už specialiai neįgaliesiems pritaikytas transporto priemones, priklausančias savivaldybių institucijoms ir nevalstybinėms neįgaliųjų organizacijoms.

Nemokamas mokestis už specialias kelių transporto priemones, skirtas specialiems darbams atlikti.

Mokestis galioja tik važiuojant magistraliniais A1–A18 automobilių keliais autobusais (M2–M3), krovininėmis transporto priemonėmis (N1–N3) ir jų junginiais bei specialiomis kelių transporto priemonėmis.

Mokestis už eismo ribojimą valstybinės reikšmės keliuose nemokamas: kai darbai atliekami iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų; įrengiant, rekonstruojant ar taisant (remontuojant) melioracijos sistemas kelių apsaugos zonoje, kai nepažeidžiama kelio sankasa ir (ar) kiti kelio statiniai.



38


Antrasis AŽS nustatymo etapas: subsidijų žalingumo aplinkai analizė 3.2

Subsidijos, kurios vertinimo pirmojo etapo metu, buvo įvertintos kaip turinčios sąsają su bent vienu aplinkos komponentu, toliau yra vertinamos antrame etape. Atliekama antrinė analizė, siekiant nustatyti ar subsidija turi neigiamą poveikį aplinkai. Naudojamas kriterinio vertinimo metodas, kriterijai pagal kuriuos atliekamas vertinimas yra pateikti aplinkai žalingų subsidijų nustatymo metodikoje. Jei subsidija atitinka bent vieną kriterijų ji yra identifikuojama, kaip turinti žalingą poveikį aplinkai ir toliau yra vertinama trečiame etape. Įvertinus, kad subsidija neturi žalingo poveikio, ji toliau nebevertinama.

3.2.1 Nacionalinio biudžeto subsidijos

Pirmajame etape atrinkus Nacionalinio biudžeto subsidijas, turinčias sąsajų su aplinka, toliau analizuojamas atrinktųjų subsidijų žalingumas aplinkai.

26 lentelė. Nacionalinio biudžeto subsidijų žalingumo aplinkai analizė


Atliekų tvarkymas

Atliekų tvarkymas yra tiesiogiai susijęs su taršos mažinimu bei kraštovaizdžio gerinimu, todėl subsidija nėra žalinga aplinkai.

Nutekamojo vandens valymas

Nutekamojo vandens valymas mažina vandens telkinių užterštumą, todėl tai nėra aplinkai žalinga subsidija.

Aplinkos teršimo mažinimas

Aplinkos teršimo mažinimas turi tiesioginį teigiamą poveikį aplinkai, subsidija nėra žalinga aplinkai.

Žemės ūkis. Nacionalinė parama gyvulių augintojams


Žemės ūkis. Parama pieno gamintojams


Žemės ūkis. Tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus

Subsidija yra žalinga aplinkai, kadangi subsidija skirta palaikyti augalininkyste besiverčiančių subjektų pajamas, kurių veikla sąlygoja eroziją.

Miškininkystė

Parama skiriama siekiant atkurti miškininkystės potencialą bei diegti prevencines aplinkosaugos priemones, todėl tai nėra aplinkai žalinga subsidija.

Žvejyba ir medžioklė

Parama skirta saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti žuvų ir gyvūnų išteklius, todėl tai nėra aplinkai žalinga subsidija.

Kuras ir energija

Parama skirta skatinti darnią atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą bei naujų technologijų diegimą, todėl tai nėra aplinkai žalinga subsidija.

Transportas

Subsidija yra žalinga aplinkai, kadangi subsidijuojamas transporto sektorius, kuris teršia aplinką.


3.2.2 ES paramos subsidijos

Toliau atliekama su aplinka susijusių ES paramos subsidijų analizė, siekiant identifikuoti aplinkai žalingas subsidijas.

27 lentelė. ES paramos subsidijų žalingumo aplinkai analizė


Intelektas LT+

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi ji neturi neigiamo poveikio aplinkai. Parama nukreipta į MTEP diegimą įmonėse, o tai susiję su efektyvesniu išteklių panaudojimu.

InoČekiai LT

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi ji neskatina tiesioginio neigiamo poveikio aplinkai. Priemonė nukreipta į technologinė plėtra, o tai gali sąlygoti efektyvesnį išteklių panaudojimą.

Inogeb LT-2

Priemonė yra žalinga aplinkai, kadangi ji susijusi su technologijų verslo inkubatorių, laboratorijų statyba, rekonstrukcijomis, o tokia veikla daro žalą kraštovaizdžiui.

Lyderis LT

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi remiama veikla susijusi su technologijų, technologinių linijų atnaujinimu, diegimu, kuris gali būti siejamas su efektyvesniu išteklių panaudojimu.

Antrasis AŽS nustatymo etapas: subsidijų žalingumo aplinkai analizė

39


INVEST LT+

Priemonės yra žalingos aplinkai, kadangi remiama gamybos plėtra. Gamybos įmonių steigimas ir plėtra yra susijusi su gamtos išteklių naudojimu, kraštovaizdžiu.

Invest LT-2

ASISTENTAS-2

Priemonė yra žalinga aplinkai, kadangi remiama veikla susijusi su naujų menų inkubatorių kūrimu ir plėtra, o tokia veikla daro žalą kraštovaizdžiui.

INVEST LT

Priemonė yra žalinga aplinkai, kadangi ja remiamos investicijos į kuriamo ar plėtojamo pramoninio parko inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, o tai yra susiję su kraštovaizdžiu.

Elektros perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra

Priemonės yra nežalingos aplinkai, kadangi jos subsidijuoja energetikos objektų infrastruktūros modernizavimą, kuris didina energijos naudojimo efektyvumą, mažina susidėvėjusių objektų neigiamo poveikio aplinkai riziką.

Gamtinių dujų perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra

Elektros skirstymo sistemos modernizavimas ir plėtra

Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra

Energetikos objektų rekonstravimas ir perkėlimas

Kelių tinklo tobulinimas gerinant saugų eismą ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi ji skirta neigiamo transporto poveikio aplinkai mažinimui.

Valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių infrastruktūros techninių parametrų gerinimas

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi ji subsidijuoja Valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių infrastruktūros techninių parametrų gerinimą, nuo kurių tiesiogiai priklauso eismo pralaidumas, sklandumas bei transporto priemonių išskiriamos taršos intensyvumas.

Savivaldos transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi ji subsidijuoja veiklas, kurios yra susijusios su reikiamo pralaidumo ir patikimumo susisiekimo infrastruktūros (gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų) tinklo formavimu, o tai mažina transporto priemonių spūstis bei išskiriamų teršalų kiekį.

Sąlygų regioninei laivybai gerinimas, keleivių aptarnavimo pajėgumų tobulinimas

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi ja remiamos veiklos susijusios su regioninės vandens transporto infrastruktūros plėtra, modernizavimu ir gerinimu, o tai skatina intermodalaus, mažiau taršaus transporto naudojimą.

Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas

Priemonė yra žalinga aplinkai, kadangi ja remiamos investicijos, skirtos transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimui, didėjant infrastruktūros pralaidumui padidės transporto srautai ir transporto priemonių išskiriamas taršos kiekis.

Transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų modernizavimas ir plėtra, reikiamos infrastruktūros sukūrimas viešiesiems logistikos centrams steigti

Priemonė yra žalinga aplinkai, kadangi ja remiamos investicijos, skirtos transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų modernizavimui ir plėtrai, tokios infrastruktūros sukūrimas neišvengiamai padidins aplinkos taršą.

Krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste

Priemonė yra žalinga aplinkai, kadangi plečiant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą bus vykdomi darbai, susiję su akvatorijos gilinimu, krantinių rekonstravimu ir kt. aplinkai žalingais veiksmais.

Tarptautinių oro uostų keleivių terminalų išplėtimas, skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonių diegimas

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi pagal ją atnaujinama oro uostų terminalų infrastruktūra bei diegiamos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonės, kurios neturi neigiamo poveikio aplinkai.

Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi ja remiamos veiklos susijusios su saugaus eismo inžinerinės infrastruktūros diegimu, aplinkosaugos priemonių diegimu, aplinkkelių tiesimu, o tai daro teigiamą poveikį aplinkai, nes mažėja transporto spūstys ir tarša.

Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi remiama veikla susijusi su miestų atgaivinimo kompleksiniais plėtros projektais, kurie skirti atnaujinti esamą infrastruktūrą.

Probleminių teritorijų plėtra

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi remiama veikla susijusi su miesto viešosios aplinkos ir infrastruktūros gerinimu.

Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi didinamas energijos vartojimo efektyvumas.

Socialinio būsto plėtra ir jo kokybės gerinimas

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi jos veiklos yra susijusios su energetinių išteklių efektyvesniu panaudojimu.

Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi ji apima esamų viešųjų pastatų kaimo vietovėse modernizavimą, kuris yra susijęs su


40


energetiniu efektyvumu.

Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi remiamos veiklos susijusios su ekologiniu turizmu.

Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi vykdomi kompleksiški kultūros paveldo objektų pritaikymo turizmui darbai, apimantys sistemingą aplinkos tvarkymą.

Nacionalinės svarbos turizmo projektai

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi vykdomi turizmo infrastruktūros tvarkymo darbai, kitos infrastruktūros modernizavimas, kuris susijęs su energetinio efektyvumo didinimu.

Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi remiamos veiklos yra susijusios su viešųjų turizmo objektų rekonstravimu, modernizavimu.

Turizmo paslaugų / produktų, įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi remiamos veiklos susijusios su turizmo objektų rekonstravimu, o tai yra susiję su energetikos išteklių efektyvesniu panaudojimu.

Vandens telkinių būklės gerinimas

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi ja siekiama gerinti vandens telkinių būklę.

Pajūrio tvarkymas

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi finansuojamas paplūdimio ar priekrantės sąnašų papildymas atvežtiniu smėliu.

Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi finansuojamas užterštų vietų valymas, apleistų pastatų tvarkymas bei nenaudojamų gręžinių likvidavimas.

Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimas

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi finansuojamas aplinkos apsaugos sistemų modernizavimas, monitoringo sistemų atnaujinimas bei stiprinimas.

Visuomenės informavimo apie aplinką sistemos sukūrimas ir plėtra

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi remiamos veiklos susijusios su visuomenės informavimu apie aplinkos apsaugą bei darnų vystymąsi.

Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi remiamos veiklos susijusios su visuomenės informavimo ir švietimo aplinkos, jos būklės Lietuvoje ir išsaugojimo klausimais.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi susijusi su nuotekų valymo įrenginių renovavimu, plėtra tai pat dumblo tvarkymo infrastruktūros sukūrimu.

Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi ji susijusi su senų sąvartynų uždarymu, naujų atliekų tvarkymo aikštelių įrengimu, pavojingų atliekų sąvartynų įrengimu bei žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimu.

Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi remiamos veiklos susijusios su ekologiškesnių viešojo transporto priemonių įsigijimu, dviračių infrastruktūros modernizavimu, troleibusų kontaktinio tinklo atnaujinimu.

Energijos gamybos efektyvumo didinimas

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi ja remiamos veiklos susijusios su termofikacinių elektrinių bei katilinių modernizavimu, siekiant energetinio efektyvumo.

Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi ji skatina atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) panaudojimą. AEI panaudojimas yra laikomas aplinkai naudingu, kadangi jis skatina iškastinio kuro atsisakymą.

Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi remiamas viešosios paskirties pastatų renovavimas, kuris susijęs su energetiniu efektyvumu ir teigiamu poveikiu aplinkai.

Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu

Viešosios paskirties pastatų renovavimo projektai, atitinkantys Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 1.2 priemonės „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“ naudos ir kokybės vertinimo kriterijus

Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai-2

Priemonė yra nežalinga aplinkai, kadangi ji skatina atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) panaudojimą. AEI panaudojimas yra laikomas aplinkai naudingu, kadangi jis skatina iškastinio kuro atsisakymą.



41


3.2.3 Mokesčių lengvatų subsidijos

Toliau atliekama su aplinka susijusių mokesčių lengvatų subsidijų analizė, siekiant identifikuoti aplinkai žalingas subsidijas.

28 lentelė. Mokesčių lengvatų subsidijų žalingumo aplinkai analizė



Lengvata yra žalinga aplinkai, kadangi ji skatina susijusi su gamtos išteklių naudojimu bei aplinkos tarša.

Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams.

Lengvata yra žalinga aplinkai, kadangi ji skatina leidinių spausdinimą (naudojant gamtos išteklius - medieną).

Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas laikraščiams, žurnalams ir kt. periodiniams leidiniams.

Lengvata yra žalinga aplinkai, kadangi ji skatina leidinių spausdinimą (naudojant gamtos išteklius – medieną).

Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms.

Lengvata yra žalinga aplinkai, kadangi ji skatina naudojimąsi taršiomis transporto priemonėmis.

Nuo akcizų atleidžiami orlaivių degalai, kurie tiekiami oro navigacijos tikslais.

Lengvata yra žalinga aplinkai, kadangi ji skatina taršaus transporto naudojimą.

Nuo akcizų atleidžiami laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Bendrijų vandenyse tikslais.

Lengvata yra žalinga aplinkai, kadangi ji skatina taršaus transporto naudojimą.


Lengvata yra žalinga aplinkai, kadangi ji skatina energetinių produktų, kurie pagaminti iš iškastinio kuro, vartojimą.

Nuo akcizų atleidžiami energetiniai produktai, sunaudojami visų rūšių elektros energijos gamybos procese.

Lengvata yra žalinga aplinkai, kadangi ji skatina elektros gamybą naudojant iškastinį kurą.

Nuo akcizų atleidžiami naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, išpilstyti į buitinius dujų balionus.

Lengvata yra žalinga aplinkai, kadangi ji skatina iškastinio kuro naudojimą.

Nuo akcizų atleidžiami neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, įsigyjami arba importuojami vartotojų, tiekiančių jas (juos) buitinėms reikmėms.




Nuo akcizų atleidžiami energetiniai produktai, į LR įvežami transporto priemonių stacionariose variklių degalų ir tepalų talpyklose.

Lengvata yra žalinga aplinkai, kadangi ji skatina naudojimąsi taršiomis transporto priemonėmis.

Nuo akcizų atleidžiama elektros energija, naudojama visų rūšių elektros energijos gamybos procesams ir gamybos procesui palaikyti.

Lengvata yra nežalinga aplinkai, kadangi ji atleidžia nuo mokesčio tik elektros gamybos procesuose naudojamą energijos kiekį, kuris neturi tiesioginės neigiamos įtakos aplinkai.

Nuo akcizų atleidžiama elektros energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.

Lengvata yra nežalinga aplinkai, kadangi ji atleidžia nuo mokesčio už elektros energiją, kuri pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, o ne iš iškastinio kuro.

Nuo akcizų atleidžiama elektros energija, tiekiama gyventojams, taip pat viešiesiems juridiniams asmenims, kurie gali būti paramos gavėjai.



Lengvata yra žalinga aplinkai, kadangi ji skatina elektros energijos vartojimą, kuri dažniausiai gaminama naudojant iškastinį kurą.

Leidimas įsigyti elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims naudojantiems elektros energiją cheminės redukcijos tikslu.


Leidimas įsigyti elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims naudojantiems elektros energiją elektrolizės ir metalurgijos procesams.


Leidimas įsigyti elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims naudojantiems elektros energiją gamybos procesams, kai jos pirkimo kaina sudaro daugiau kaip 50 procentų gaminamo produkto vieneto savikainos.



42


Nuo akcizų atleidžiamos akmens anglys, kai jos parduodamos gyventojams.


Žemės mokesčio nemoka užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės.

Lengvata yra nežalinga aplinkai, kadangi jos taikymas neskatina neigiamos aplinkai veiklos.

Žemės mokesčio nemoka bankrutavusios įmonės.


Žemės mokesčio nemoka Lietuvos bankas.


Žemės mokesčio nemoka žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 5 litų.


Žemės mokesčiu neapmokestinama bendro naudojimo kelių užimta žemė.


Žemės mokesčiu neapmokestinama mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė.


Žemės mokesčiu neapmokestinama fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas.


Žemės mokesčiu neapmokestinama nacionalinių parkų, regioninių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė.


Žemės mokesčiu neapmokestinama vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė.


Žemės mokesčiu neapmokestinama gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę.


Žemės mokesčiu neapmokestinama į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę.


Žemės mokesčiu neapmokestinama į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė.


Žemės mokesčiu neapmokestinama ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė – tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.


Fiziniai ir juridiniai asmenys, įgyvendinantys aplinkosaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leistinos taršos normatyvo, atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais.

Lengvata yra nežalinga aplinkai, kadangi jos taikymas skatina aplinkosaugos priemonių naudojimą ir taršos mažinimą.

Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių atleidžiami fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, kuriose įrengtos ir veikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos.


Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių atleidžiami fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, naudojamų žemės ūkio veiklai, jei jų pajamos iš šios veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

Lengvata yra žalinga aplinkai, kadangi ji skatina taršių transporto priemonių naudojimą.



Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių atleidžiami fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių nustatytus standartus atitinkančius biodegalus, ir pateikę biodegalų sunaudojimą patvirtinančius dokumentus.



43


Fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę biokuro sunaudojimą patvirtinančius dokumentus, už išmetamą į atmosferą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą teršalo kiekį, susidarantį naudojant biokurą, nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių atleidžiami.


Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie patys arba per trečiuosius asmenis išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos apmokestinamus gaminius ir (ar) į apmokestinamąją pakuotę įpakuotus gaminius, yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis už tokį apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį, koks buvo išvežtas iš LR teritorijos.

Lengvata yra nežalinga aplinkai, kadangi jos taikymas skatina apmokestinamų gaminių išvežimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis už tą gaminių ir pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai.

Lengvata yra nežalinga aplinkai, kadangi jos taikymas neskatina aplinkos teršimo.


Lengvata yra žalinga aplinkai, kadangi ji atleidžia nuo mokesčio gamintojus ir importuotojus, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiančius pakuotes.

Transporto priemonių mokestis nemokamas už Vidaus reikalų ministerijai bei įstaigoms prie šios ministerijos priklausančias transporto priemones, priskirtas kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms.


Transporto priemonių mokestis nemokamas už specialiai neįgaliesiems pritaikytas transporto priemones, priklausančias savivaldybių institucijoms ir nevalstybinėms neįgaliųjų organizacijoms.


Transporto priemonių mokestis nemokamas už specialias kelių transporto priemones, skirtas specialiems darbams atlikti.


Transporto priemonių mokestis galioja tik važiuojant magistraliniais A1–A18 automobilių keliais autobusais (M2–M3), krovininėmis transporto priemonėmis (N1–N3) ir jų junginiais bei specialiomis kelių transporto priemonėmis.

Lengvata yra žalinga aplinkai, kadangi ji skatina taršių, ne M2,M3,N1,N3 kategorijoms priskiriamų transporto priemonių naudojimą.

Mokestis už eismo ribojimą valstybinės reikšmės keliuose nemokamas: kai darbai atliekami iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų; įrengiant, rekonstruojant ar taisant (remontuojant) melioracijos sistemas kelių apsaugos zonoje, kai nepažeidžiama kelio sankasa ir (ar) kiti kelio statiniai.

Lengvata yra nežalinga aplinkai, kadangi jos taikymas neskatina aplinkos teršimo.


Trečiasis AŽS nustatymo etapas: AŽS socialinės ir ekonominės reikšmių 3.3vertinimas

Trečiame etape atliekama analizė, kuria siekiama nustatyti aplinkai žalingos subsidijos socialinį bei ekonominį poveikį. Subsidija gali būti įvertinta, kaip žalinga aplinkai ir neturinti teigiamo socialinio arba ekonominio poveikio arba kaip žalinga aplinkai, tačiau turinti socialinę arba ekonominę vertę. Žalingumo aplinkai vertinimo spalvų reikšmių paaiškinimas:

Ženklinimo spalva 3 kriterijaus „Subsidijų socialinė ir ekonominė reikšmė“ galimi rezultatai

Subsidija turi teigiamą socialinę ar ekonominę reikšmę. Subsidija yra aplinkai žalinga, tačiau turi teigiamą socialinį arba ekonominį poveikį.

Subsidija turi neigiamą socialinę ar ekonominę reikšmę. Subsidija yra aplinkai žalinga, tačiau neturi teigiamo socialinio arba ekonominio poveikio.


44


29 lentelė. Identifikuotų aplinkai žalingų subsidijų socialinės ir ekonominės reikšmės vertinimas


subsidijos Dydis

9


Soc.

/eko

n.

reik

šmė

Nacionalinio biudžeto subsidijos

1. Žemės ūkis. Nacionalinė parama gyvulių augintojams

200,4 mln. Lt

Subsidijos yra reikšmingos socialiniu atžvilgiu, kadangi siekiama užtikrinti žemdirbių ūkių ir kitų paramos gavėjų veiklos stabilumą, o tuo pačiu ir tam tikrą žemės ūkio ar kt. produkcijos kokybę bei reikiamą kiekį valstybės mastu.

2. Žemės ūkis. Parama pieno gamintojams

3. Žemės ūkis. Tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus

4. Transportas 83,7

mln. Lt

Subsidija yra reikšminga socialiniu atžvilgiu, kadangi viešojo transporto įmonėms kompensuojamas lengvatinių bilietų pardavimas. Tai daro viešąjį transportą prieinamu socialiai remiamoms arba pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

ES paramos subsidijos

5. ASISTENTAS-2 10,8

mln. Lt

Subsidija yra reikšminga socialiniu atžvilgiu, kadangi kuriama infrastruktūra, susijusi su kultūros srities plėtojimu.

6. Inogeb LT-2 15,0

mln. Lt

Subsidija yra reikšminga tiek socialiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu, kadangi parama skiriama technologijų plėtojimui reikalingos infrastruktūros kūrimui. Parama padeda kurti naujas darbo vietas bei didina šalies potencialą technologijų eksporto srityje.

7. INVEST LT 22,9

mln. Lt

Subsidija yra reikšminga tiek socialiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu, kadangi padeda kurti naujas darbo vietas, pritraukti užsienio kapitalą, didinti regiono patrauklumą.

8. INVEST LT+ 98,3

mln. Lt Subsidijos yra reikšmingos tiek socialiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu, kadangi parama orientuota į gamybos įmonių steigimą ir plėtrą, todėl kuriamos naujos darbo vietos, stiprėja šalies ekonomika, didėja eksportas.

9. Invest LT-2 14,0

mln. Lt

10. Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas

175,7 mln. Lt

Subsidija yra reikšminga socialiniu atžvilgiu, kadangi didėja automobilių eismo sauga, gerėja susisiekimo galimybės. Taip pat subsidija reikšminga ir ekonomiškai, kadangi pralaidesnė infrastruktūra padeda intensyvinti materialaus srauto judėjimą, o tai svarbu tranzitinei valstybei dėl teigiamo poveikio šalies ekonomikai.

11. Transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų modernizavimas ir plėtra, reikiamos infrastruktūros sukūrimas viešiesiems logistikos centrams steigti

222,2 mln. Lt

Subsidija yra reikšminga socialiniu atžvilgiu, kadangi kuriamos naujos susisiekimo su kaimyninėmis valstybėmis galimybės. Taip pat subsidija reikšminga ir ekonomiškai, kadangi kuriama alternatyvi kelių transportui krovinių vežimo galimybė, padėsianti efektyviau vežti įvairius krovinius ES mastu.

12. Krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste

54,9 mln. Lt

Subsidija yra reikšminga socialiniu atžvilgiu, kadangi bus užtikrinamos didesnės susisiekimo galimybės vandens transportu. Taip pat subsidija svarbi ekonomine prasme, kadangi kuriama infrastruktūra, padėsianti aptarnauti didesnius krovinių srautus.

9 Pateikiamas subsidijos dydis pinigine išraiška. ES paramos subsidijų dydis – 2007-2013 m. laikotarpiu skirtų lėšų

aritmetinis vidurkis per vienerius metus; mokesčių lengvatų bei Nacionalinio biudžeto subsidijų dydžiai – už 2012 metus.

Trečiasis AŽS nustatymo etapas: AŽS socialinės ir ekonominės reikšmių vertinimas

45


Mokesčių lengvatų subsidijos

13. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti.

140 mln. Lt

Subsidija yra reikšminga socialiniu atžvilgiu, kadangi yra teikiamos lengvatos būtinojo vartojimo paslaugų įsigijimui.

14. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams.

10 mln. Lt

Subsidijos nėra socialiai/ekonomiškai reikšmingos, kadangi subsidijuojamas objektas nėra būtinojo vartojimo prekė, taip pat subsidija nėra skirta tik socialiai pažeidžiamoms grupėms.

15. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas laikraščiams, žurnalams ir kt. periodiniams leidiniams.

14 mln. Lt

16. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms.

66 mln. Lt

Subsidija yra reikšminga socialiniu atžvilgiu, kadangi didinamas viešojo transporto prieinamumas, o tai skatina atsisakyti asmeninių automobilių.

17. Nuo akcizų atleidžiami orlaivių degalai, kurie tiekiami oro navigacijos tikslais.

Iki 3010

mln. Lt

Subsidija neturi žymesnės socialinės ar ekonominės reikšmės.

18. Nuo akcizų atleidžiami laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Bendrijų vandenyse tikslais.


19.



20. Nuo akcizų atleidžiami energetiniai produktai, sunaudojami visų rūšių elektros energijos gamybos procese.

Subsidija neturi žymesnės socialinės reikšmės. Ekonominė reikšmė gali būti siejama su tuo, kad siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo akcizo mokesčiu.

21. Nuo akcizų atleidžiami energetiniai produktai, į LR įvežami transporto priemonių stacionariose variklių degalų ir tepalų talpyklose.

Neįma-noma nusta-tyti

11

Subsidija neturi žymesnės socialinės reikšmės, bet pagrindžiama ekonominiu atžvilgiu, kadangi akcizo mokestis tam tikroje šalyje jau yra sumokamas pilant degalus/tepalus į stacionarias tr. priemonės talpyklas.

22. Nuo akcizų atleidžiami naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, išpilstyti į buitinius dujų balionus.

40 mln. Lt

Subsidija yra reikšminga socialiniu atžvilgiu, kadangi subsidijuojama alternatyvi energijos tiekimo galimybė, ten kur neįrengti vamzdynai.

23. Nuo akcizų atleidžiami neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai buitinėms reikmėms.


24.



25. Nuo akcizų atleidžiama elektros energija, tiekiama gyventojams, taip pat viešiesiems juridiniams asmenims, kurie gali būti paramos gavėjai.

200 mln. Lt

Subsidija yra reikšminga socialiniu atžvilgiu, kadangi taikoma tiems asmenims, kurie gali būti paramos gavėjais, subsidijos netaikymas sumažintų paramos ekonominį svorį.

26.


Iki 3012

mln. Lt

Subsidija yra reikšminga socialiniu atžvilgiu, kadangi taikoma tiems asmenims, kurie turi leidimą įsigyti elektros energijos be akcizų.

27. Leidimas įsigyti elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims naudojantiems elektros energiją cheminės redukcijos tikslu.


28. Leidimas įsigyti elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims naudojantiems elektros energiją elektrolizės ir metalurgijos procesams.


10

Finansų ministerija neatskleidžia duomenų apie smulkiųjų akcizų lengvatų poveikį valstybės biudžeto pajamoms, kadangi jų poveikis pajamoms yra nereikšmingas (nesiekia 0,05 proc. BVP, t. y. apie 60 mln. Lt) arba jo negalima įvertinti. 11

Neįmanoma įvertinti lengvatos gavėjų skaičiaus. 12

Finansų ministerija neatskleidžia duomenų apie smulkiųjų akcizų lengvatų poveikį valstybės biudžeto pajamoms, kadangi jų poveikis pajamoms yra nereikšmingas (nesiekia 0,05 proc. BVP, t. y. apie 60 mln. Lt) arba jo negalima įvertinti.


46


29.

Leidimas įsigyti elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims naudojantiems elektros energiją gamybos procesams, kai jos pirkimo kaina sudaro daugiau kaip 50 prc. gaminamo produkto vieneto savikainos.


30. Nuo akcizų atleidžiamos akmens anglys, kai jos parduodamos gyventojams.

5 mln. Lt


31.


2 mln. Lt


32.


1 mln. Lt


33.


2 mln. Lt

Subsidija yra reikšminga socialiniu atžvilgiu, kadangi jos atsisakius būtų patiriamos papildomos administravimo išlaidos.

34.


5 mln. Lt


35.

Transporto priemonių mokestis nemokamas už specialiai neįgaliesiems pritaikytas transporto priemones, priklausančias savivaldybių institucijoms ir nevalstybinėms neįgaliųjų organizacijoms.

2 mln. Lt

Subsidija yra reikšminga socialiniu atžvilgiu, kadangi nuo mokesčio atleidžiamos neįgaliesiems pritaikytos transporto priemonės.

36. Transporto priemonių mokestis nemokamas už specialias kelių transporto priemones, skirtas specialiems darbams atlikti.

5 mln. Lt


37.

Transporto priemonių mokestis galioja tik važiuojant magistraliniais A1–A18 automobilių keliais autobusais (M2–M3), krovininėmis transporto priemonėmis (N1–N3) ir jų junginiais bei specialiomis kelių transporto priemonėmis.

200 mln. Lt

Subsidija yra reikšminga socialiniu/ekonominiu atžvilgiu, kadangi jos taikymas sietinas su tam tikrų teisės aktų reikalavimais (pvz. LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas).

Šaltinis: Sudaryta Konsultanto, remiantis LR finansų ministerijos bei LR Valstybės kontrolės informacija

Toliau esančioje 30 lentelėje pateikiami aplinkai žalingų subsidijų dydžiai.

30 lentelė. AŽS dydžiai13

Subsidijų tipas Socialiniu/ekonominiu

atžvilgiu reikšmingų AŽS dydis Socialiniu/ekonominiu atžvilgiu

nereikšmingų AŽS dydis Visų AŽS dydis

Nacionalinio biudžeto subsidijos 284 mln. Lt 0 mln. Lt 284 mln. Lt

ES paramos subsidijos 614 mln. Lt 0 mln. Lt 614 mln. Lt

Mokesčių lengvatų subsidijos 642 mln. Lt 110 mln. Lt 752 mln. Lt

Visų tipų subsidijos 1540 mln. Lt 110 mln. Lt 1650 mln. Lt


3.3.1 Identifikuotų AŽS reikšmė piniginiu atžvilgiu

Identifikavus 37 aplinkai žalingas subsidijas, atliekamas šių subsidijų vertinimas pinigine išraiška. Šis vertinimas apima AŽS svorio nustatymą bendrame subsidijų dydyje pagal subsidijų tipus bei atliekant AŽS dydžių analizę pagal subsidijų reikšmę ekonomine bei socialine prasme.

13

Pateikiamas subsidijos dydis pinigine išraiška. ES paramos subsidijų dydis – 2007-2013 m. laikotarpiu skirtų lėšų aritmetinis vidurkis per vienerius metus; mokesčių lengvatų bei Nacionalinio biudžeto subsidijų dydžiai – už 2012 metus.


47


Aplinkai žalingos subsidijos sudaro 79 %, o aplinkai nežalingos – 21 % visų Nacionalinio biudžeto subsidijų (žr. 2 pav.). Aplinkai žalingų subsidijų, kurios yra nereikšmingos socialiai/ekonomiškai tarp Nacionalinio biudžeto subsidijų neidentifikuota, taigi visos Nacionalinio biudžeto AŽS gali būti pateisinamos dėl savo socialinės/ekonominės reikšmės.

2 pav. AŽS svoris tarp visų 2012 m. Nacionalinio biudžeto subsidijų, mln. Lt


Aplinkai žalingos subsidijos sudaro 22 %, o aplinkai nežalingos – 78 % visų ES paramos subsidijų (žr. 3 pav.). Aplinkai žalingų subsidijų, kurios yra nereikšmingos socialiai/ekonomiškai neidentifikuota, taigi visos ES paramos AŽS gali būti pateisinamos dėl savo socialinės/ekonominės reikšmės.

3 pav. AŽS svoris tarp ES paramos, mln. Lt14


Atsisakius visų mokesčių lengvatų AŽS, būtų surenkama apie 2 % daugiau mokesčių į Nacionalinį biudžetą (žr. 4 pav.). Aplinkai žalingos subsidijos, kurios yra reikšmingos socialiai/ekonomiškai sudaro 85 %, o AŽS nereikšmingos socialiai/ekonomiškai sudaro 15 % visų mokesčių lengvatų AŽS. Atsisakius aplinkai žalingų subsidijų, kurios yra reikšmingos socialiai/ekonomiškai, būtų surenkama apie 0,36 % daugiau mokesčių į Nacionalinį biudžetą.

14

Skaičiuojant vieneriems paramos laikotarpio metams tenkančios ES paramos aritmetinį vidurkį.

48


4 pav. Prarandamų mokestinių pajamų kiekis dėl AŽS taikymo 2012 m., mln. Lt


Taigi didžiausiais aplinkai žalingų subsidijų (AŽS) svoris (79 %) identifikuotas tarp Nacionalinio biudžeto subsidijų bei ES paramos subsidijų (22 %). Mažiausias AŽS svoris identifikuotas mokesčių sistemoje – atsisakius tokių subsidijų būtų surinka apie 2 % daugiau mokesčių.

Vertinant aplinkai žalingų subsidijų visumą pagal piniginį dydį (žr. 5 pav.), daugiausia aplinkai žalingų subsidijų skiriama iš mokesčių lengvatų (46 %) ir ES paramos (37 %), mažiausiai iš Nacionalinio biudžeto (17 %). Nors per metus skiriama apie 1,65 mlrd. aplinkai žalingų subsidijų, 93 % tokių subsidijų skirimo svarba gali būti pagrindžiama socialiniu ar ekonominiu atžvilgiu. Šiais atžvilgiais nepateisinamų aplinkai žalingų subsidijų per metus skiriama iki 110 mln. Lt

5 pav. AŽS dydis pagal skirtingus subsidijų tipus ir AŽS struktūra pagal socialinę/ekonominę reikšmę


49


AŽS tyrimo išvados ir pasiūlymai, kaip tokių subsidijų atsisakyti 3.4

Atlikus Lietuvoje taikomų subsidijų analizę, identifikuotos aplinkai žalingos subsidijos. Pateikiamos tyrimo rezultatus apibendrinančios išvados (žr. 31 lentelę).

31 lentelė. Tyrimo išvadų santrauka


Tyrimo išvados:

Pagal aplinkai žalingų subsidijų nustatymo metodiką identifikuotos 4 aplinkai žalingos Nacionalinio biudžeto subsidijos – transporto sričiai bei žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos ir medžioklės sričiai;

Atlikus subsidijų socialinės ir ekonominės reikšmės vertinimą, nustatyta, kad aplinkai žalingos Nacionalinio biudžeto subsidijos yra naudingos socialine/ekonomine prasme, todėl jos nepatenka tarp aplinkai žalingų subsidijų, kurių turėtų būti atsisakoma pirmiausiai;

Pagal aplinkai žalingų subsidijų nustatymo metodiką identifikuotos 8 aplinkai žalingos ES paramos subsidijos;

Visos aplinkai žalingos ES paramos subsidijos teiktos pagal Ekonomikos auginimo programą, kurios tikslas - pagreitinti ekonomikos augimą ilguoju laikotarpiu, kad būtų panaikintas ekonominio išsivystymo skirtumas tarp Lietuvos ir ES vidurkio. Taigi visos aplinkai žalingos ES paramos subsidijos yra reikšmingos socialine bei ekonomine prasme, todėl jos nepatenka tarp aplinkai žalingų subsidijų, kurių turėtų būti atsisakoma pirmiausiai;

Pagal aplinkai žalingų subsidijų nustatymo metodiką identifikuotos 25 aplinkai žalingos mokesčių lengvatų subsidijos;

Atlikus subsidijų socialinės ir ekonominės reikšmės vertinimą, nustatyta, kad iš 25 aplinkai žalingų mokesčių lengvatų subsidijų 10 yra aplinkai žalingos subsidijos, reikšmingos socialine ar ekonomine prasme, todėl jos nepatenka tarp aplinkai žalingų subsidijų, kurių turėtų būti atsisakoma pirmiausiai;

Iš 25 aplinkai žalingų mokesčių lengvatų subsidijų 15 yra aplinkai žalingos subsidijos, neturinčios pateisinamojo socialinio/ekonominio statuso. Tai reiškia, kad šios subsidijos yra darančios neigiamą poveikį, kuris negali būti pateisintas socialine ar ekonomine prasme, taigi šios 15 subsidijų yra tarp tų aplinkai žalingų subsidijų, kurių turėtų būti atsisakoma pirmiausiai.

Taigi iš viso identifikuota 15 aplinkai žalingų subsidijų, kurių turėtų būti atsisakoma pirmiausiai. Visos šios subsidijos yra taikomos mokesčių lengvatų pavidalu, o jų taikymas skatina aplinkos teršimą, gamtos išteklių vartojimą ar kitos žalos darymą aplinkai. Šių subsidijų atsisakymas padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai arba surinkti šiuo metu nesurenkamus mokesčius, kurių dydis pinigine išraiška siekia apie 110 mln. Lt

AŽS tipas

AŽS kiekis pagal

soc./ekon. reikšmę

Subsidijų apibūdinimas

Nacionalinio biudžeto subsidijos

4 Šiai grupei priskiriamos subsidijos yra ypač reikšmingos socialiniu atžvilgiu, kadangi teikiamos lengvatos viešajam transportui bei teikiama parama žemės ūkio ir kt. veikloms. Atsisakius šių subsidijų, neigiami socialiniai padariniai viršytų gautą aplinkosauginę naudą.

0 Subsidijų neidentifikuota.

ES paramos subsidijos

8 Visos aplinkai žalingos ES paramos subsidijos yra reikšmingos socialine bei ekonomine prasme, nes jų bendras tikslas - pagreitinti ekonomikos augimą ilguoju laikotarpiu, kad būtų panaikintas ekonominio išsivystymo skirtumas tarp Lietuvos ir ES vidurkio.

0 Subsidijų neidentifikuota.

Mokesčių lengvatų

subsidijos

10

Identifikuotos mokesčių lengvatų subsidijos yra žalingos aplinkai, bet svarbios socialine prasme, kadangi siekiama atleisti nuo mokesčio ar taikyti mažesnius mokesčių tarifus valstybės socialiai remiamiems asmenims. Subsidijų netaikymas sumažintų minėtos grupės atstovų vartojimo galimybes, sukeltų didesnių socialinių problemų.

15

Visos AŽS, neturinčios socialinės/ekonominė reikšmės yra taikomos mokesčių lengvatų pavidalu, o jų taikymas skatina aplinkos teršimą, gamtos išteklių vartojimą ar kitos žalos darymą aplinkai. Šių subsidijų atsisakymas padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai arba surinkti šiuo metu nesurenkamus mokesčius, kurių dydis pinigine išraiška siekia apie 112 mln. Lt per metus.

50


per metus. Surinkus šias pajamas į Nacionalinį biudžetą, būtų galima vykdyti įvairius su aplinkosauga susijusius projektus, kurie padėtų mažinti neigiamus įvairios ūkio subjektų veiklos padarius aplinkai.

Aplinkai žalingos mokesčių lengvatų subsidijos buvo sugrupuotos į tris grupes, pagal objektą: (1) energetiniai produktai, (2) mobilūs taršos šaltiniai, (3) gamtiniai ištekliai. Kiekvienos iš šių AŽS poveikis ir piniginis svoris yra skirtingas. Todėl buvo nuspręsta atsisakyti šių subsidijų palaipsniui t.y. pradedant nuo mažiausią svorį turinčių ir baigiant turinčiomis didžiausią svorį.

32 lentelė. AŽS pagal subsidijuojamą objektą

Nr. Aplinkai žalingos mokesčių lengvatų subsidijos, neturinčios

socialinės/ekonominės reikšmės Dydis

Mobilių taršos šaltinių grupės subsidijos

1.


2 mln. Lt

2. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių atleidžiami fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla ir savo veikloje naudoja asmenines transporto priemones.

1 mln. Lt

3.


5 mln. Lt

4. Transporto priemonių mokestis nemokamas už specialias kelių transporto priemones, skirtas specialiems darbams atlikti.

5 mln. Lt

Energetinių produktų, degalų grupės subsidijos

5. Nuo akcizų atleidžiami orlaivių degalai, kurie tiekiami oro navigacijos tikslais.

Iki 30 mln. Lt

6. Nuo akcizų atleidžiami laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Bendrijų vandenyse tikslais.

7. Nuo akcizų atleidžiami energetiniai produktai, kai jie naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai.

8. Nuo akcizų atleidžiami neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, įsigyjami arba importuojami vartotojų, tiekiančių jas (juos) buitinėms reikmėms.

40 mln. Lt

9. Nuo akcizų atleidžiami neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, vartotojų tiekiami į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami tik buitinėms reikmėms.

10. Leidimas įsigyti elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims naudojantiems elektros energiją cheminės redukcijos tikslu.

11. Leidimas įsigyti elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims naudojantiems elektros energiją elektrolizės ir metalurgijos procesams.

12. Leidimas įsigyti elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims naudojantiems elektros energiją gamybos procesams, kai jos pirkimo kaina sudaro daugiau kaip 50 prc. gaminamo produkto vieneto savikainos.

13. Nuo akcizų atleidžiamos akmens anglys, kai jos parduodamos gyventojams. 5 mln. Lt

Gamtinių išteklių subsidijų grupė

14. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams. 10

mln. Lt

15. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas laikraščiams, žurnalams ir kt. periodiniams leidiniams. 14

mln. Lt


Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, pateikiami trys pasiūlymai, kuriais vadovaujantis būtų atsisakyta žalingiausių subsidijų, kurių dabartinis taikymas negali būti pateisinamas socialine ar ekonomine prasme. Žalingiausios aplinkai subsidijos identifikuotos mokesčių lengvatų subsidijų grupėse, todėl bus siūloma palaipsniui, remiantis trijų žingsnių planu, atsisakyti pastarųjų subsidijų.

51


Siūloma atsisakyti aplinkai žalingų mokesčių lengvatų subsidijų, neturinčiu socialinės/ekonominės reikšmės. Pastarosios subsidijos pinigine išraiška yra mažiausiai vertingos (į biudžetą nesurenkama 110 mln. per metus), tačiau jų skaičius, lyginant su kitomis subsidijų grupėmis, yra pats didžiausias (15 AŽS). Mokesčių lengvatų subsidijos turi būti peržiūrimos ir AŽS naikinamos palaipsniui.

Pirmas pasiūlymas. Siūloma peržiūrėti mokesčių subsidijų lengvatas, kurios yra susijusios su gamtiniais ištekliais (dvi AŽS) ir palaipsniui jų atsisakyti. Pirmiausia siūloma naikinti mokesčių lengvatos subsidiją nr. 15 „Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas laikraščiams, žurnalams ir kt. periodiniams leidiniams“, kuri yra susijusi su gamtiniu ištekliumi - mediena. Panaikinus šią subsidiją į biudžetą būtų surenkama 14 mln. Lt per metus. Taip pat siūloma atsižvelgti į tai, kad PMV lengvata taikoma tiek elektoriniams, tiek spausdintiems leidiniams, todėl tikslinga lengvatą taikyti tik elektroniniams leidiniams, o spausdintinius apmokestinti pilnu mokesčio tarifu. Tai padarius būtų skatinama aplinkai nežalinga alternatyva.

Antras pasiūlymas. Siūloma peržiūrėti mokesčių subsidijų lengvatas, kurios yra susijusios su mobiliais taršos šaltiniais (keturios AŽS) ir palaipsniui jų atsisakyti. Pirmiausia siūloma naikinti mokesčių lengvatos subsidiją nr. 1 „Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių atleidžiami fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, naudojamų žemės ūkio veiklai, jei jų pajamos iš šios veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų“. Panaikinus šią subsidiją į biudžetą būtų surenkama 2 mln. Lt per metus. Atsisakius visų aplinkai žalingų subsidijų taikomų mobiliems taršos šaltiniams į biudžetą būtų surinkta 13 mln. Lt per metus.

Trečias pasiūlymas. Siūloma peržiūrėti mokesčių subsidijų lengvatas, kurios yra susijusios su energetiniais produktais (devynios AŽS) ir palaipsniui jų atsisakyti. Pirmiausia siūloma naikinti mokesčių lengvatos subsidiją nr. 13 „Nuo akcizų atleidžiamos akmens anglys, kai jos parduodamos gyventojams“. Panaikinus šią subsidiją į biudžetą būtų surenkami 5 mln. Lt per metus. Atsisakius visų aplinkai žalingų subsidijų taikomų energetiniams produktams į biudžetą būtų surinkta 75 mln. Lt per metus.

Aplinkai žalingų subsidijų turi būti atsisakoma palaipsniui, peržiūrint kiekvieną žalingų subsidijų grupę ir įvertinant žalingos subsidijos atsisakymo poveikį valstybės ekonomikai ar socialinei sričiai. Atsisakant žalingų mokestinių lengvatų subsidijų, jas galima pakeisti subsidijomis, kurios skatintų aplinkai naudingesnių alternatyvų naudojimą.

52


Smart Continent LT UAB Kareivių g. 19-165

LT-09133 Vilnius, Lietuva Tel. nr.: +370 5 2196679

www.smartcontinent.com

Smart Continent LT UAB Kareivių g. 19-165

LT-09133 Vilnius, Lietuva Tel. nr.: +370 5 2196679

www.smartcontinent.com

tyrimas „aplinkai ŽalingŲ subsidijŲ Įvardinimas, jŲ …—s priemonės/Žalingų... ·...

Documents