Utenos „Saulės“ gimnazijos laikraštis

4A klasėKą gražaus galėtumėte pasakyti apie savo auklėjamosios klasės vaikus. Kuo jie ypatingi?Tai auklėtiniai, su kuriais bendrauta nuo penktos klasės. Geresnių ir būti negali. Jie tikri sauliukai – aktyvūs, linksmi, saviti, kūrybingi, puikūs or-ganizatoriai, nuolat kuo nors nuste-binantys… Labiausiai džiugina, kad jie yra gimnazijos dainuojantys, gro-jantys, šokantys vieversėliai. Yra ir pelėdžiukų, atidedančių viską rytdie-nai… Yra ir didžiųjų rūpestėlių… Bet man, kaip ir tai pelėdai, visi savi vaikai patys gražiausi, patys geriausi, patys šauniausi… Dėkoju likimui, leidu-siam juos pažinti, su jais augti, klysti, atrasti ir prarasti. Mes visi kartu labai daug patyrėm, daug išgyvenom. Esu tikra, kad jie neišduos tiesų, suvoktų gimnazijos suole, ir visada klausys savo širdies. (Milda Beinoravičienė)

Kas labiausiai įstrigo atmintyje iš laiko, praleisto „Saulėje“?Renginiai, kiekvieno mokytojo būdo bruožai. (Greta Z.)Labiausiai įstrigo atmintyje tai, kad renginiai „Saulės“ gimnazijoje taip visus suartina! Atėjusi į šią mokyklą, susiradau daug draugų, mano kasdienybė tapo įdomesnė, o dienos, praleistos gimnazijoje, – turtingesnės visomis prasmėmis. (Ermina K)„Saulės“ gimnaziją drąsiai galiu vadin-ti savo antraisiais namais, nes tai yra

mano pirmoji ir vienintelė mokykla. Čia užaugau, subrendau, suradau savo geriausius draugus ir praleidau geriau-sias akimirkas. Atmintyje visada išliks šios gimnazijos puoselėjamos tradici-jos, kasmet vykstantis madų ir talentų šou, teatro dienos. Tai puiki galimybė visiems suartėti dar labiau, parodyti save, neįprastu talentu nustebinti drau-gus. (Aurelija P.)Visada išliks atmintyje pasiruošimas ir dalyvavi-mas madų šou, žiburėliuose, konkursuose. Tada visa klasė tampa vieningesnė ir atsipalai-duoja nuo kasdienės rutinos, daugiau šypsosi. (Julija R.)Per dvylika metų labiausiai įstrigo mokyklos dvasia, seniau-sios Utenoje mokyklos šviesa. Ne veltui ji buvo pervadinta „Saulės“ gimnazija. Nuo pradinių klasių mokykloje mačiau daugybę šviesos spindulių – tiek mokytojų, tiek mokinių. Turbūt todėl visada sten-giausi „Saulei“ duoti kuo daugiau, nes ji man davė nepakartojamus dvylika metų. (Marija Š)Kūno kultūros pamokos, kurios prabėgdavo be galo greit. Ir ėjimas ten kažkur, kur nemato budrios mokyklos vadovų akys... (Andrius K.)Labiausiai įstrigo laikas, praleistas su bendraklasiais per organizuojamus gimnazijos renginius ar repeticijas. (Kotryna Š.)Kas įstrigo „Saulėje“ labiausiai - tai

jos valgykla. Nustebau, kad ji įsikūrusi rūsyje, o jos dydis prilygsta vienai kla-sei. Kartą net neradau kur atsisėsti, tai kotletuką suvalgiau stovėdamas. Beje, kartais eilės ilgumas sugadindavo apetitą. Kaip bebūtų, apsipratau ir ne-praleisdavau progos nulėkti bandelių... (Domantas N.)Visos dienos, praleistos ,,Saulės“ gim-

nazijoje, įsimintinos, kiekviena saulėta ir šilta – tai draugų šypsenos, mokytojų supratingumas ir padrąsinimai, koncertų jaudulys; jaukus suolas, žvilgsnis į medžio šakas už lango rudenį, žiemą ir pavasarį; kankorėžiai po kojomis ant keliuko, išminto į biblioteką; mėgstamiausia bandelė, mokyklos skambutis ir visuomet per trumpos pertraukos; gimnazijos lenta su užrašu ,,Sveiki sugrįžę! Su Rugsėjo 1-ąja!“; žodis – AČIŪ!.. (Silvija K.)Man labiausiai atmintyje įstrigęs lai-kas, kuomet dar buvau pradinukė. Pa-menu, kaip koridoriuose šokinėdavom

su šokdynėm, žaisdavom tuomet dar labai populiariais „kepsais“. Šį laiką, manau, prisiminsiu visados. (Lina Ž.)Šioje mokykloje mokiausi neilgai, bet labiausiai man į atmintį įsirėžė jos šventiniai koncertai. Gausus gimnazistų būrys visuomet nustebina naujais pasirodymais. (Ingrida A.)Niekada nepamiršiu „Saulės“ gim-

nazijos renginių, švenčių, ypač k a s m e t i n i o Madų šou, kuris kaskart vis ki-toks. Taip pat atmintyje išliks ir visi draugiški, t a l e n t i n g i , n u o š i r d ū s žmonės, sutikti šioje mokykloje. (Lina M.)

Mano atmintyje labiausiai įstrigo 2007 m. rugsėjo 1d., nes tada atėjau į šią mokyklą. Prieš tai labai bijojau, kad manęs klasė nepriims, o aš joje nepritapsiu. Bet tos pirmosios dienos gimnazijoje buvo labai linksmos, nes suradau draugų, kuriuos dabar galiu pavadinti savo šeimos nariais – į juos galiu kreiptis bet kada ir visuomet gausiu visapusišką pagalbą. (Virginija M.)1999-ųjų rugsėjo pirmoji – mano pirmoji diena mokykloje. Prisi-menu besišypsančią mamą, aksominį raudoną savo kostiumėlį, kaspiną

Šių metų abiturientų laida nėra išskirtinė: gimnaziją baigia 178 abi-turientai - 107 merginos ir 71 vaiki-nas. Visi jie turi svajonių ir siekių.Nuoširdžiai noriu ir linkiu, kad siekiai ir svajonės būtų pamatuoti, realūs, kad tai, ką davė jiems gimnazija, būtų tik teigiami potyriai, tik tai, kas padėtų tobulėti.Aš, kaip direktoriaus pavaduotoja ugdymui, labiausiai prisiminsiu tuos, kurie buvo aktyvūs, gerai mokėsi, dalyvavo olimpiadose, sportavo, dai-navo, šoko ar kitaip garsino „Saulės“

gimnazijos vardą. Jiems nuolat dėkosiu.Visada džiaugsiuosi Marija Šaraite, mokinių prezidente. Jos visur buvo pilna: geranoriškos, mandagios, ak-tyvios, rūpestingos. Kiek daug laiko ji paskyrė gimnazijos reikalams!Geru žodžiu minėsiu įvairių olimpiadų ir konkursų dalyvius bei prizininkus, garsinusius mūsų gimnaziją: Laurą Blažytę, Jūratę Drazdauskaitę, Liuciją Cibaitę, Justiną Dargužaitę, Ievą Raišytę, Augustę Šutinytę, Aureliją Puodžiukaitę, Gretą

Zabulytę, Matą Kalinauską.Prisiminsiu geriausią mūsų sportininkę Ingridą Ardišauskaitę. Linkėsiu sėkmės sporto, slidinėjimo srityje, juk gera pradžia jau yra.Prisiminsiu ir tuos, kuriuos teko svarstyti, kviestis ir barti, auklėti... Juos ir toliau mintyse pabarsiu, bet džiaugsiuosi, jei už gimnazijos sienų jiems seksis geriau, nei čia.Šioje laidoje buvo ir tokių, su kuriais teko atsisveikinti mokslo metų eigoje, nes neradome bendros kalbos nei mokytojai, nei klasės auklėtojai, nei

gimnazijos vadovai. Bet ir visiems palikusiems gimnaziją linkiu sėkmės, ieškant savęs.Manau, kad 84 laidos absoliučiai daugumai abiturientų gimnazija išliks atmintyje ne tik kaip gražus mūras, pastatas, bet ir kaip ieškojimų bei atradimų terpė. Linkiu sėkmės visiems be išimčių ir noriu vėliau apie kiekvieną išgirsti tik gerų žinių.

Birutė Juodvalkienė,Direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Paskutinis redaktorės Gretos Zabulytės žodisĮdomiausi ir keisčiausi jausmai būna dvilypiai. Šį kartą „Langas“ ir yra toks – kupinas atsisveikinimo nuotaikų, tačiau jos nėra vien su ašaromis akyse... Juk kiekvienas išeidamas mato naujas ateities galimybes, būsimas džiaugsmo akimirkas ir kartu liūdnai žiūri per petį, prisiminęs savo kelią į mokyklą. Niekada nebus lengva pamiršti (o kam ir stengtis?) paskutinio skambučio, paskutinės auklėtojos pamokos, vaikinų kostiumų, merginų suknelių, pavargusių draugų veidų... Atrodo, daug laiko buvo skirta atsisveikinimams, gražiems žodžiams, nostalgijai. Tačiau, kai finišo tiesioji jau čia pat, norisi paskutinį „Lango“ numerį papuošti žodžiais „ačiū“ ir „ilgėsiuos“. Ačiū už viską, kas buvo ir nebuvo, o ilgėsiuos to, kas buvo... Esu tikra, kad „Lango“ jaunosios sesutės ir broliukas įamžins savo kartos džiaugsmus ir rūpesčius taip, kaip esame įamžinusios mes, 84 laidos žurnalistės.

Nr. 3(52)

2011Birželis

Miglės Saladžiutės karpinys

84 laidos abiturientų mintys paliekant mokyklą

Nepasakyta atsisveikinimo kalba

2011 m. birželis2

plaukuose, baimę bei nerimą širdyje, kuriuos vėliau pakeitė smagi šventinė nuotaika. Prisimenu pirmąją mokytoją, klasės draugus. Dar ir dabar labai ryškiai regiu gražią elegantišką abiturientę, su kuria žengiau pirmuo-sius žingsnelius „Saulės“ gimnazijoje. Žiūrint į ją, tokią rimtą ir pasitempusią, man nekilo nė mintis, jog ir aš kažkada būsiu dvyliktokė. Bet pasirodo tai atėjo greičiau nei gali tikėtis... Atrodo, dar visai neseniai nešiojau mėlyną kuprinę su snieguolėmis, o mokytoja į sąsiuvinius vietoj pažymių piešdavo veidukus... (Ieva R.)Niekada nepamiršiu savo klasės draugų. Kartu su jais „Saulės“ gim-nazijoje praleistas laikas buvo pilnas įspūdžių ir gerumo. (Deividas G.)Man labiausiai įstrigo mūsų mokyk-los žalioji aplinka. Po sunkios pamokos per pertraukas galėdavome susėsti, pailsėti ir vėl dirbti lengva pasidarydavo. (Renatas K.)„Saulės“ gimnaziją visada gražiausiai atsiminsiu, nes čia daug išmokau ir išgyvenau. Niekada nepamiršiu pertraukų šurmulio ir visų gimnazi-jos renginių, nes jie buvo be galo įspūdingi ir įdomūs. Nepamiršiu mokytojų, tapusių man didžiausiais autoritetais. Nepamiršiu aplinkos, skleidusios jaukumą bei šilumą. „Saulės“ gimnazija tartum antri namai ir joje patirtus įspūdžius atsiminsiu visą gyvenimą. (Augustė P.)

Mokytojas, kurio ir uždarę mokyklos duris nepamiršite. Kuo patraukė jo asmenybė?Nepamiršiu mokyt. V. Jonuškienės – už draugystę, išmintį, pastabas. (Greta Z.)Drąsiai galiu sakyti, jog tai mokytoja Vilija Jonuškienė. Iki tol, kol atėjau į „Saulę“, tokio žmogaus dar nebuvau sutikusi. Ji – žmogus, turintis stiprų charakterį, tačiau kartu jautrią ir be galo gerą sielą. Ji tapo ne tik moky-toja iš didžiosios raidės, bet ir mūsų drauge. (Ermina K.)Rusų kalbos mokytojos Rožės Lapašinskienės, kuri visuomet žavėjo savo elegancija, nuoširdumu, įdomiai vedamomis pamokomis. Jos dėka ne tik išmokau rusų kalbą, bet ir sužinojau daugiau apie gyvenimą. (Aurelija P.)Tai mokytojas Valentinas Eismantas. Jis visada sugeba sudomnti, padrąsinti. Tikras eruditas, tačiau kartu ir papras-tas žmogus, kuris moka, kai reikia, būti griežtas, sarkastiškas ir šmaikštus. (Julija R.)Paradoksas, jog niekada nepamiršiu mokytojo, kuris mokė mane bene trumpiausią laiką – vos vienerius me-tus, bet „Saulėje“ buvo tikra šviesa ir jį visada laikysiu autoritetu. Jį gerbiu dar nuo pradinių klasių, kai pradėjau žavėtis stipriomis, charizmatiškomis asmenybėmis. Jis mokė ne pamokoje, bet gyvenime – mokyklos kori-doriuje, miesto renginyje – savo pavyzdžiu. Kaip iki šiol, taip ir visą likusį gyvenimą lenksiu galvą prieš savo mokytojų mokytoją V.Eismantą. (Marija Š.)Muzikos mokytojos Vilijos

Jonuškienės. Ji psichologiškai labai stipri, sugebanti sutramdyti pačius nepaklusniausius mokinius, kurie blo-gai elgiasi per jos pamokas. (Augis R.) Mokytojas V. Ribokas visada su šmaikščiais pokštais ir posakiais, turintis kažką, kas traukia visus moki-nius eiti į jo pamokas. (Andrius K.)Savaime suprantama, artimiausia mokytoja buvo klasės auklėtoja, nes daugiausia laiko praleista kartu ir la-bai atvirai bendrauta. (Kotryna Š.)Niekas niekada ir niekaip iš mano širdies ir atminties neištrins mokyto-jos Vilijos Jonuškienės. Ji 0 šilumos, tvirtybės ir energijos šaltinis. Tai ne paprasta mokytoja – tai gyvenimo mokytoja, kurią pamačius, kad ir už

dešimties metrų – viduje pasidaro šilta šilta. (Augustė Š.)Niekada nepamiršiu rusų kalbos mokytojos Rožės Lapašinskienės. Ji stebindavo savo požiūriu, visada viską išsakydavo be užuolankų. Retas ir ypatingas žmogus. ( Eglė R. )Niekada nepamiršiu vokiečių kal-bos mokytojos J. Kavaliauskaitės. Ją pamilau nuo pat pirmos pamokos, kuri prasidėjo su tikrai gera juoko doze. Pamokos niekada nebuvo nuobodžios, sunkios, o prabėgdavo tarsi kelios minutės. Tai žmogus, į kurio pamokas tiesiog norėdavosi eiti. Esu dėkinga už žinias, kurias ji mums suteikė, už sma-gius ir prasmingus pasisėdėjimus prieš šventes ir už tai, jog buvo supratinga bei atlaidi. (Iveta P.)Muzikos mokytojos V.Jonuškienės, nes ji be galo kultūringa, griežta, nebi-janti nieko, o kartu ir draugiška, links-ma. (Ramūnas P.)Nepamiršiu mokytojo V.Garalio, kuris visada pasidalindavo savo žiniomis apie sportą, kasdien buvo geros nuotai-kos ir pats buvo daug sportiškesnis negu būtų galima tikėtis. (Lukas G.)Prisiminsiu mokytoją Pranciškų Aleknavičių, buvusį mano auklėtoją devintoje klasėje, labai supratingą žmogų, lyg labai gerą draugą, kuris visada padėdavo ir niekada nesaky-davo „ne“. (Robertas L.)Iš daugelio išskirčiau mokytoją V. Garalį – supratingą, nepasipūtusį, tikrą sporto žinovą. (Žydrūnas B.)Manau, kad nepamiršiu mokytojo Pranciškaus Aleknavičiaus, nes jis buvo draugiškas. Per jo vedamas muz-ikos pamokas visada gerai praleis-davom laiką, o po pamokos iš klasės visi išeidavom su šypsena. (Giedrius R.)V. Tumėnas – super mokytojas, links-

mas ir su geru humoro jausmu. (Adolis K.)Nepamiršiu niekada mokytojo Valdo Tumėno dėl jo motyvuojančių juokų klasėje. (Domas Č.)

Apibūdinkite savo klasės draugus, auklėtoją - šeimą, kurioje užaugote.Klasės draugai – gyvenimo drau-gai, pasižymintys geru humoro jausmu. Auklėtoja – jautri nelaimėms ir džiaugsmams, tačiau visada pasiruošusi ištiesti pagalbos ranką. (Greta Z.)Per gana trumpą laiką su klasės drau-gais tapome tikra šeima, na, o klasės auklėtoja – antroji mama. Sužavėjo visų gerumas, mokėjimas pagelbėti ir užjausti, taip pat smagiai praleisti laiką

ne pamokų metu. (Ermina K.)D ž i a u g i u o s i , kad turėjau tokią nuostabią klasę ir auklėtoją, kuri visada mumis rūpinosi. Mes kar-tu patyrėme visko: buvo ir pykčių, ašarų, barnių, tačiau greit viską išsiaiškindavome ir tapdavom dar

artimesni. Kartu patirtos akimirkos buvo pačios nuostabiausios. Jie tik-rai tapo mano šeima, kurios niekada nepamiršiu. (Aurelija P.)Tai žmonės, su kuriais praleidau daugiau laiko nei namuose. Taip jie išmokė pakantumo ir paruošė tole-sniems gyvenimo išbandymams. Auklėtoja visada mus saugo po savo sparnu, kai reikia, pabara ir padrąsina ir visada kantriai laukia teigiamų savo sunkaus darbo rezultatų – kaip tikra mama. (Julija R)Mano klasė – visus dvylika metų branduolį išlaikę a'kai. Tai tikra šeima, pradinėse klasėse dūkusi pirmojo aukšto koridoriuje, o nuo penkto-sios – pagausėjusi ir pradėjusi bręsti rūpestingiausios „Saulėje“ auklėtojos prieglobstyje. Dievaži, per dvylika metų buvo visko visko visko... Tačiau manyje išlieka tik tai, kas gera, kas šviesu. Tikiu, kad pasibaigus mok-slo metams mes visi išsinešime tik tai, kas buvo teigiama, ir kartas nuo karto susibėgsim prisiminti bendrų šeimyninių metų, praleistų kartu „Saulės“ gimnazijoje. (Marija Š)Klasės draugai yra draugiški. Jei iškyla kokių klausimų ar neaiškumų, į juos galiu kreiptis ir jie visada at-sakys ir padės išspręsti problemas. Auklėtoja yra mūsų klasės ,,galva“, ji mus užstoja, kai iškyla problemų dėl pažymių ar dėl blogo elgesio su kitais mokytojais. (Augis R.)Klasė rami, tvarkinga, susigyvenusi. Auklėtoja darbšti, siekianti idealo savo darbe, norinti pateikti savo žinias mums tiesiai ant lėkštutės... (Andrius K.)Savo klasę galiu apibūdinti kaip pačią geriausią, kokia man galėjo pakliūti. Su dauguma mokomės nuo pat pir-mosios klasės, todėl per dvylika metų

būdami kartu tapome kaip tikri šeimos nariai. Visi ir kiekvienas atskirai išskirtiniai ir savotiškai žavūs, kaip ir mūsų spin-duliuojanti energija klasės auklėtoja – tokios šeimos niekada nepamiršiu! (Greta P.)Prabėgus dvylikai mokslo metų mano santykiai su klasės draugais išliko tok-ie pat šilti, kokie buvo pirmoje klasėje. Bendraklasiai niekada nepaliko ištikus bėdai, o auklėtoja visada stengėsi dėl visos klasės, atidavė visą dėmesį mums – tad savo klasę drąsiai galiu vadinti antrąja šeima. (Donata Č.)

4B klasė4B klasė – tai 30 asmenybių (21 mergina ir 9 vaikinai), kurios tokios skirtingos ir įvairiaspalvės tarsi vely-kiniai margučiai. Kartu mes ben-draujame jau ketverius metus, todėl, manau, kad vieni kitus daugiau ar mažiau pažįstame.Tarp klasės mokinių yra tikrų stropuo-lių, labai pareigingų ir darbščių. Gru-pelė auklėtinių yra visuomenininkai, aktyvistai, įvairių renginių, akcijų or-ganizatoriai ir dalyviai. Klasėje yra ne viena meniška siela, tikrai kūrybiška asmenybė. 4B klasėje mokosi grojan-tys, dainuojantys,šokantys, kuriantys filmus, puikiai žaidžiantys krepšinį jaunuoliai.Yra klasėje ir tokių, kurie stengiasi užduočių atlikimą atidėti paskutinei minutei (o gal kaip nors prasmuksiu). Kartais tai pavyksta, o jei ne...Vis tik absoliuti dauguma auklėtinių yra puikūs, nuoširdūs, paslaugūs ir jautrūs bei patikimi žmonės. (Regina Motiejūnienė)

Linksmiausias, nepamirštamas nuo-tykis, nutikęs „Saulės“ gimnazijoje per mokslo metus.Įsimintiniausią įvykį galėčiau apibūdinti taip: ketveri beprotiškiausi metai. Negalėčiau išskirti nei vieno, nes prisimenant viską, ką nuveikėme su klasiokais kartu, veiduose at-siranda šypsena, apima maloni nos-talgija. Galima tik sugraduoti juos nuo mažiausio iki didžiausio, nuo paprasčiausio plakato piešimo iki kelionių kartu. Klasės draugai labai veiklūs ir išradingi žmonės, tad kiek-viena minutė, praleista su jais, būna pati geriausia. (Justas J.)Šiemet nieko ypatingo neįvyko. O kal-hbant apie ankstesnius mokslo metus, tai aštuntoje arba septintoje klasėje su klasioke Migle Čerškute vietoj pirmos chemijos pamokos nuėjau į valgyklą, bet ten sėdėdama per langelį pamačiau greitai žingsniuojančią savo tuometinę auklėtoją Miglę Saladžiūtę, apėmė bloga nuojauta, kad jinai ateina būtent į valgyklą. Vėliau mano nuojauta pa-sitvirtino. Tada su klasioke bandėm sprukt pro valgyklos darbuotojų išėjimą, bet, mūsų nelaimei, jisai buvo užrakintas. O koridoriuje jau girdėjom auklėtojos žingsnius ir mums nebebu-vo kur dėtis. Taigi patyrėm porą šiurpių akimirkų ir neišvengėm aiškinimosi, kodėl pabėgom iš pamokos. (Roma Z.)

LANGAS 3

Sukurtas vaizdo klipas, dėl kurio turėjome problemų mokykloje. (Jus-tas V.)Nepamirštamų nuotykių buvo labai daug, todėl net nežinau, galbūt USG filmukas... (Julius Leika)Visas „Saulės“ gimnazijoje praleis-tas laikas ir yra linksmas nuotykis, susidedantis iš mažų smulkmenų, kurios priverčia nusišypsoti. Daug gerų dalykų čia patirta, daugybė nesusipratimų išaiškinta, šiek tiek „karčių prieskonių“ paragauta... Tačiau džiaugiuosi įsitraukusi į šį nuotykį, kuris tęsėsi dvylika metų ir kurį, abejoju, kad kada pavyktų pamiršti.(Ramunė S.)Buvo labai daug įvykių, linksmų ir nelinksmų, sunku ir prisiminti, kiek visko įvyko. Diena, kurios nepamiršiu, – tai Šimtadienis. Tą dieną apie prastą nuotaiką net pagalvoti buvo sunku. Renginys mokykloje buvo nuostabus. Tai buvo įžanga viso Šimtadienio, vienuoliktokai puikiai jį organizavo. Na, o vakaro kulminacija buvo šventė Alantos viloje su klase. Buvo tiesiog nepakartojama. Tokių įvykių negali pamiršti. Aišku, mokslo metai dar ne-baigti, taigi visko dar gali atsitikti ir labai tikiuosi, kad iki išleistuvių dar bus nepamirštamų akimirkų. (Tadas G.)

Emocijos artėjant paskutiniam skambučiui.Kuo arčiau paskutinis skambutis, tuo arčiau ir egzaminai. Taigi, truputi jaudinuos. (Justas V.)Mintis apie paskutinį skambutį labai didelių emocijų nesukelia, manau, tas tikrasis jausmas atsiras tik pačią šventės dieną, nes dabar galime tik įsivaizduoti, ką reiškia pabaigti vieną gyvenimo etapą ir pradėti kitą. Tik mokyklos baigimo dieną iš tikrųjų suvoksime, koks svarbus momentas tai yra, ir šis suvokimas, manau, suteiks mums be galo stiprių ir dar niekad nepatirtų emocijų. Kol kas galvoti apie mokykloje pra-leistus metus, jos palikimą, kas laukia ateityje ir t.t. net neišeina, nesinori per daug svajoti, kol neįveikta svarbiausia dalis - eg-zaminai. Tačiau iš viso, manau, reikia mažiau galvoti ir mąstyti, atsiranda dar didesnė baimė, svarbu išlaikyti ramybę ir priimti iššūkius be streso. (Domantė J.)Darosi baisu pagalvojus, kiek nedaug laiko liko iki mokyklos baigimo ir kiek daug laiko prašvaisčiau nesimo-kydama. (Roma Z.) Prieš brandos egzaminus nesijaudinu, nes, kaip byloja lietuvių liaudies išmintis: „Neprivalgei, neprilaižysi“. Puikiai žinau, ką moku ir ko ne, tad pasitikiu savimi ir į egzaminus žingsniuosiu drąsiai. (Justas J.)Kol kas jaučiuosi rami, nes tai didžiulė šventė, tačiau žinau, kad po paskutinio skambučio prasidės egzaminai, ir tai kelia jaudulį. Tačiau tikiu, kad viskas

bus gerai. (Simantė K.)Artėjant paskutiniam skambučiui darosi baisu, nes už kelių dienų prasidės egzaminai ir daugiau niekada nebesimokysiu mokykloje, kurią vis dėlto gaila palikti. (Dovilė D.) Nerimas, džiaugsmas, liūdesys... (Ju-lius Leika)Džiaugiuosi, kad greitai baigsiu mokyklą, tačiau mane kamuoja ir baimė, nes nepastebimai artėja egzaminų laikymas. Taip pat kyla abejonių dėl kai kurių jų išlaikymo. (Gintarė R.)Daug jaudulio dėl artėjančių egzaminų bei nerimas dėl ateities. Reikės moky-tis būti savarankiškai, kurti savo ateitį. (Miglė Č.)Seniai lauktas, bet kartu ir nemalonus paskutinis skambutis. Visi vaikystėje svajojome greičiau pabaigti mokyklą, bet aš dabar supratau, kad mokykloje praleisti metai yra patys nuostabiausi. Su vis didėjančia nostalgija dar noriu pasakyti, kad pasiilgsiu mokytojų, mokyklos draugų, bendraklasių ir visų įsimintiniausių mokykloje praleistų akimirkų. (Paulius B.)Nerimas, jaudulys, džiaugsmas – šios emocijos pinasi tarpusavyje. Linksmos, nebepasikartosiančios šventės lauki-mas neužgožia gana niūrių minčių, kad su „Saule“ vis dėlto tuoj teks at-sisveikinti jau visam laikui ir pradėti kurti jau gana rimtą gyvenimo planą, pamiršus vaikiškus išsisukinėjimus.(Ramunė S.)Labai geros emocijos, nes laukiu nesu-

laukiu, kada egzaminai ir kada galėsiu baigti mokyklą. (Norgilė Š.)Kiekvieną dieną nuotaika tampa vis geresnė, nes žinai, kad netrukus galėsi įvertinti save po dvylikos metų mok-slo. Aišku, kuo toliau, tuo labiau gaila. Pagalvoju, kad dar tikrai ne viską patyriau mokykloje. Norėtųsi dar bent metus pasimokyti ir kažką pa- keisti. Prieš egzaminus bandau išlikti ramus, tačiau kartais per kūną nubėga šiurpuliai. (Tadas G.)

Su kuo labiausiai bus gaila atsis-veikinti užbaigus mokslo metus?Labiausiai bus gaila atsisveikinti su mokytojais, kurie mane mokė. Juk jie man padėjo gyvenimo pamatus. (Au-rimas S.)Manau, kiekvienas atsakytų, kad sunkiausia bus išsiskirti su klase. Juk

tiek laiko praleista kartu. Per tą laiką su daugeliu tapom gerais draugais. Netgi visą laisvalaikį leidžiame kar-tu. Bet, manau, kad pasibaigus mok-slams, mes vieni kitų nepamiršime. Manau, su auklėtoja atsisveikinimas nebus labai sunkus, nes kiekvienos mokytojos darbas – mokyti, taigi po mūsų ateis kiti mokiniai. Tai įprasta. Tačiau auklėtojos pastangos dėl mūsų begalinės. Labai vertinu jos rūpestį ir tikiuosi, kad auklėtojos atsiminimai apie mus bus tik geri. (Tadas G.)Sunkiausia bus atsisveikinti su moky-tojomis. Anglų kalbos mokytoja A. Palskiene, nes ši mokytoja dirba ne iš reikalo, o nuoširdžiai, neskirsto į „gerus“ ir „blogus“ mokinius, tie-siog padeda visiems vienodai. Dailės mokytoja R.Breiviene, nes ji laisvai bendrauja su mokiniais, nediskrimi-nuoja, moka išaiškinti savo dėstomą dalyką, yra kūrybinga, meniškos sie-los asmenybė. (Norgilė Š.)Su bendraklasiais, su mokyklos kie-mu. (Justas V.)Su viskuo – mokytojais, auklėtoja, draugais, puikiai pažįstama mokykla. (Julius Leika)Manau, labiausiai pasiilgsiu klasės kolektyvo, bent didžiosios jo dalies. Žinoma, ir auklėtojos, kurios charak-teris buvo visiška priešprieša mūsiš-kiams, tačiau tai mūsų bendravimą padarė tik įdomesnį. (Justas J.)Sunku įvardinti vieną dalyką, ko gero, viską palikti bus gana gaila... Manau, net kontrolinių kartais pasiilgsiu. Apie

draugus jau net ne- kalbu... Manau, pasi-ilgsiu lietuvių moky-tojos Z. Treinienės nesąmonių (sveiko juoko dozė dar niekam nepakenkė). Anglų mokytojos A. Palskienės at-laidumo, va, čia tai mokytoja! Visada gera ateiti į jos pamokas, nes net jos ironiškos replikos kažkaip teigiamai veikia. Ir auklėtojos R. Motiejūnienės truputį perdėto rūpinimosi viskuo

pasiilgsiu. Kas gi vėliau lakstys paskui mus su priminimais, paskatinimais ir kartais „smaugiančiu“ dėmesingumu? Ačiū Jums. (Ramunė S.)Labiausiai gaila bus atsisveikinti su geriausių mokytojų triumvyratu (spe-ciali klaida): mokytojais V. Tumėnu, V. Riboku ir V. Eismantu; auklėtoja; informatikos ir anglų k. mokyto-jomis, su kuriomis neretai galima pa-juokauti ir pasijuokti, na, ir susipykti. Manau, viskas, nes su draugais dar susirašysime ir po mokyklos, o ir su-sitikti progų bus. (Andrius T.)Labiausiai bus gaila atsisveikinti su muzikos mokytoja Vilija Jonuškiene. Man ji buvo pati nuoširdžiausia ir linksmiausia mokytoja iš visų. Mo-kiniai galėdavo tiesiog pasikalbėti ir išsipasakoti. Taip pat labai gaila atsis-veikinti su klasės auklėtoja. (Miglė J.)

Sunkiausia bus išsiskirti su geografijos mokytoju V. Riboku. (Mantas K.)Bus labai gaila atsisveikint su visa mokyklos aplinka, prasimokius 12 metų toje pačioje mokykloje. Bus gaila atsisveikint su auklėtoja ir visais mokytojais, ypač su pakančiąja bio-logijos mokytoja A.Šukevičiene, kuri niekad nepyksta, kai kas nors vėluoja į jos pamokas. (Roma Z.)Su klasiokais ir mokyklos valgykla :) (Eglė R.)Labiausiai gaila bus atsisveikinti su nuostabiais dėstančiais mokytojais, ku-rie daug padėjo, su be galo rūpestinga auklėtoja, kuri visus mokslo metus buvo lyg tikra mama. (Miglė Č.)Su bendraklasiais ir pažįstamais, kurių galbūt nebepamatysiu. Dar pasiilgsiu valgyklos... (Miglė R.)Labiausiai gaila bus atsisveikinti su savo klasės draugais, auklėtoja bei mokytojais, kurie buvo geranoriški ir padėdavo iškilus įvairiems sun-kumams. Taip pat su mokykla – kuri tapo antraisiais namais (jos supančia ramia aplinka). Bus sunku atėjus į naują biblioteką nerasti puikių, nuolat besišypsančių ir visada pasirengusių padėti bibliotekininkių. Valgykloje nebesutiksim puikių šeimininkių, kurios nebepaklaus, kaip šiandieną sekėsi ar nepasidomės, kaip laikaisi. Gaila taip greit palikti man antrais na-mais tapusią mokyklą. (Justina K.)Labiausiai bus gaila atsisveikinti su pačia mokyklos aplinka, jos pastatais, taip pat ir su man dėstančiais mokyto-jais. (Kristina R.)Ne kartą juokavau, kad norėčiau pra-leisti dar vienus metus mokykloje, nes labai gaila palikti bendraklasius, naujus sutiktus draugus ir mokytojus, kurie mus paruošė ar bent stengėsi paruošti skrydžiui iš mokyklos į tolimesnį gyvenimą. Ypač gaila palikti dvi mokytojas, kurios suteikė stiprybės pasitikėti savimi ir savo jėgomis. Ačiū joms už nuoširdų darbą. (Vilma D.)Labiausiai gaila turbūt bus atsisveikin-ti su mokykla ir klasės draugais, nors ne visas 12 klasių čia mokiausi, o tik ketverius metus, tačiau atmintyje liks geri prisiminimai... (Vygintė L.)Atsisveikinti bus sunku su daug kuo: ir su mokytojais, ypač tais, kurie įdeda daug pastangų dėl kuo geresnių mūsų egzaminų išlaikymo rezultatų, ir su auklėtoja, ir, žinoma, su pačia mokykla, kurioje prabėgo daug gražių akimirkų, bet, manau, sunkiausia bus atsisveikinti su klasės draugais. (In-grida M.)Gaila atsisveikinti su mokytojais: V. Meidiene, V. Nenėnu, R. Bubuliene, Auklėtoja, R. Vaišnoriene ir V. Ri-boku. (Donata K.)Labiausiai pasiilgsiu mokytojos Zi-tos Treinienės, nes ši mokytoja mane atvedė į literatūros pasaulį. Niekada neleido nuleisti rankų, ragino savimi pasitikėti, įveikti savo baimes. Šios mokytojos dėka dar labiau pami-lau poeziją, kitaip pradėjau suprasti ir matyti realų pasaulį. Jos tvirtas charakteris padėjo man net ir sunkiau-siomis gyvenimo dienomis neišklysti iš kelio. Įrodė, kad tik daug ir atsa-

kingai dirbdamas gali pasiekti geriausių rezultatų. (Aina Ž.) Labiausiai bus gaila atsisveikinti su matematikos mokytoja P. Rudėniene. (Sonata J.)Bus gaila atsisveikinti tiek su pačia mokykla, tiek su draugais bei dėstančiais mokytojais... Juk čia mokausi jau dvyliktus metus. (Janina D.)

4c klasėDauguma klasės mokinių „Saulės“ gimnazijoje mokosi nuo penktos klasės. Todėl vieni kitus gerai pažįsta ir supranta – yra atidūs ir geranoriški. Mano auklėtiniai smalsūs ir stropūs – tvirtai siekiantys savo užsibrėžto tikslo. Džiaugiuosi jų kūrybingumu, savarankiškumu bei aktyviu dalyva-vimu klasės ir mokyklos gyvenime. Tikiu, kad ateityje šie mokiniai įveiks visas kliūtis, išliks tokie pat išradingi ir kūrybingi. Ačiū, kad buvome ir esa-me kartu. ( Audronė Šukevičienė)

Pagrindiniai epitetai, apibūdinantys jūsų klasės auklėtoją Audronę.Mūsų 4c nuostabioji vis jaunėjanti auklėtoja Audronė yra viena iš šauniausių per tuos dvylika metų sutiktų mokytojų ir auklėtojų... Ji mus visokeriopai palaiko visuose mūsų su-manymuose, skatina stengtis mokytis. Retai kada ją pamatysi nusiminusią ar piktą, ji visada geros nuotaikos, links-ma ir energinga. (Arnas)Besirūpinanti savo auklėtiniais, nuoširdi, gera. ( Monika)Mūsų klasės auklėtoja yra vie-na iš tų nepakartojamų, tiesiog sutvertų būti mokytojomis, auklėtoja. Ji darbšti ir rūpestinga it bitutė ir visokia kitokia tik geriausiomis prasmėmis! (Ieva)Mūsų klasės auklėtoja yra kūrybinga, unikali, gera. (Pau-lius)Esu labai patenkinta mūsų auklėtoja. Man ji labai gera, nuoširdus ir šiltas žmogus. (Raimonda)

Žaviausios akimirkos, praleistos gim-nazijoje.„Saulės“ gimnazijoje prabėgo 8 mano mokymosi metai. Teko patirti begalę nuotykių, kuriuos prisiminsiu visą savo gyvenimą. Nepamiršiu čia sutiktų žmonių, ne tik mano bendramokslių, bet ir mokytojų, kurie visus tuos me-tus kovojo su manim stengdamiesi man padėti... Nepamiršiu ir „kovų“ su mokytojais ir direktorium bandant įtikinti, jog mokyklos uniforma ne man. (Marius B.)Žaviausios akimirkos gimnazijoje man buvo renginių ar kitų veiklų metu. Tada visa klasė tapdavo „vie-nu kumščiu“, viena didele šeima, galėdavau nors trumpam atitrūkti nuo mokslų. (Indrė)Atmintyje turbūt visada išliks mokyk-los gimtadieniai ir nuostabieji madų šou. Tas visas procesas kuriant, gal-vojant, ieškant naujų idėjų, kaip padaryti gražiau, įdomiau, subtiliau. Ir pats gautas rezultatas, pripažinimas ir įvertinimas pakelia ir atperka visą

įdėtą sunkų darbą. Aišku, madų šou – tai tik vienas iš pavyzdžių, tačiau visi praleisti metai šioje mokykloje buvo būtent tokie (siekti, daryti, tobulėti). Atokvėpio dienomis ar valandomis visada smagu nueiti į valgyklą, kur virėjos visada pasitinka su šypsena, žino, ką mėgsti ir ko ne... Aišku, tai tėra smulkmena, tačiau man labai mie-la širdžiai, nes čia tarsi mano antrieji namai, o virėjos ir mokytojos – tai tarsi Mamos, žinančios, pažįstančios tave tokį, koks tu esi – su visais pliu-sais ir minusais. (Rūta)Patys smagiausi visada yra mokyk-los gimtadienio dienų renginiai, ypač Madų ir Talentų šou. Visuomet įdomu pamatyti, ką sukuria visi „Saulės“ mokiniai, bei pačiam parodyti, ką pats sugalvojai. Šiuose renginiuose niekada netrūksta teigiamų emocijų – šypsenų, juoko. (Laura)Žaviausios akimirkos mokykloje – tai visas laikas, nes, mano many-mu, mokyklos laikai yra patys ge-riausi ir juos bus galima atsiminti su šypsena veide. Tačiau labiausiai patiko mokyklos dienos, kurių metu visi šypsodavosi ir dalyvaudavo ren-ginyje. O iš atsitikimų su klase, tai gal atsiminčiau mūsų istorijos pamokas, kada mes būnam labiausiai susikaupę ir suaugę, dėl to didžiausias ačiū mokytojai A.Mikalaičiūnienei, nes ji išliks atmintyje ilgai, o ką jau kalbėti apie jos įdomias pamokas. (Reda)

„Saulės“ gimnazijoje teko patirti nemažai malonių bei žavių akimirkų. Vienos iš jų buvo šimtadienis, gimnazi-jos gimtadieniai, kurių metu džiugino gana įdomi programa. Taip pat pa-tiko ir pilietiškumo jausmą ugdančios dienos – Vasario 16-osios ar Kovo 11-osios paminėjimai. (Agnė)Žaviausios praleistos akimirkos „Saulės“ gimnazijoje yra Madų šou ir mūsų mokyklos 90 metų jubiliejaus renginiai. Juk ne visuomet gali daly-vauti tokioje gražioje šventėje ir nepa-kartojamuose Madų šou. (Aušrinė)Pačios įsimintiniausios akimirkos yra iš madų šou, nuostabios vakarinės repeticijos mokyklos aktų salėje. Neprailgstančios šokių būrelio repeticijos, praleistos su nuostabia mokytoja ir geru kolektyvu. Taip pat kiekviena mokyklos gimtadienio aki-mirka liko man įsimintina. (Justina I.)Tokių akimirkų tiek daug, kad net būtų sunku visas išvardinti. Kadangi dalyvavau mokyklos renginiuose dažniausiai ir kaip dalyvė, ir kaip žiūrovė, yra ką prisiminti. Mokyk-los gimtadieniai, o ypač Madų šou: paskutinė naktis ir rytas su adata ranko-se bei medžiagų kalnu siuvant naujus

šedevrus pasirodymui, visas kūrybos procesas ir galiausiai pasirodymas, kuris atperka visą triūsą ir pastangas. O kai dar esi įvertinamas: aplodismen-tai, nuotraukos, geri žodžiai paglosto širdį. Šokių šventės, koncertai kultūros rūmuose, varginančios repeticijos, nesklandumai užkulisiuose ir scenoje, kai paslysti, užkliūni šokio metu, per pasirodymą dainuoji į išjungtą mikrofoną, sumaišai žodžius ar paskutinę akimirką netyčia susiplėšai pėdkelnes... Nepakartojamos pertrau-kos: kvailystės, juokas, šokiai, dainos, nepakartojamas valgyklos maistas, nusirašinėjimai, pokalbiai... Rugsėjo pirmosios, kai išvysti seniai matytus draugų, mokytojų veidus ir supranti, kad atėjo dar vieni metai, atnešiantys dar ne vieną žavingą ir nepamirštamą akimirką, kurią baigus mokyklą pri-siminsiu ilgesingai su šypsena veide... (Jūratė)Mano nuomone, visi keturi metai, ku-riuos praleidau šioje mokykloje, buvo žavūs. (Emilis)Manau, kad pačios žaviausios aki-mirkos buvo, kai atėjau į šią mokyklą, ir tai, jog galėjau stebėti pačius įdomiausius renginius, organizuotus mokinių, bei padėti juos kurti. (Iveta)Išeidami iš gimnazijos išsinešate nemažą patirties bagažą. Kokiems dalykams Jūsų „lagaminuose“ tenka prioritetas?Labiausiai vertinu tai, kad sutikau daug skirtingų žmonių ir išmokau su jais sutarti. (Marius U.)Susipažinau su daug naujų žmonių. Įgavau be galo daug žinių, išmokau įsiklausyti bei gerbti kitų nuomonę. (Monika)Visos žinios ir visi dalykai, kuriuos išmokau gimnazijoje yra vienodai vertingi ir naudingi. Kiekvieno dalyko prisiminimas pravers tolimesniame gyvenime, todėl negalėčiau išskirti vieno ar net keleto. (Aurimas)Prioritetas tenka viskam (buvau palikęs „Saulės“ gimnaziją kuriam lai-kui, bet niekur geriau nebuvo nei čia) – geriausi mokytojai, geriausias klasės kolektyvas. (Arnoldas) Išeidamas iš gimnazijos išsinešiu viską, ką tik galėjau įsisavinti – mok-slo žinias, bendravimo įgūdžius, o svarbiausia – patirtį, kuri pravers ateities etapuose. (Faustas)Šioje mokykloje praleidau nei daug, nei mažai – ketverius metus. Per tuos metus išmokau ne tik įvairiausių dalykų ar kur panaudoti mokslines žinias, bet ir kaip gyventi... Kiekvienas mokytojas sugeba pagelbėti atsitikus nelaimei, kurių nereikia pasisakyti, jas pastebi mūsų veiduose; klasė tampa lyg šeima, kurioje kiekvienas yra svar-bus; tad išeidama iš šios gimnazijos išsinešiu patarimus, pastabas, kurias kiekvienu atveju, net ir po daugelio metų galėsiu pritaikyti. (Justina D.)Prioritetus atiduodu ekonomikos bei matematikos pamokoms, kadangi iš jų aš labai daug ko naujo išmokau. Per ekonomiką pirmą kartą oficialiai turėjau verslą, kurį galėjau vystyti „Saulės“ gimnazijos mokykloje įgavau pagrindus, padariau bendras išvadas,

kas gerai, kas ne, ką dar galima tobu-linti. Per matematiką išmokau daugybę naudingų skaičiavimų ir įgavau naujų žinių, kaip galima išmąstyti loginius uždavinius. (Deimantas) Prioritetai tenka kalboms, kurių mokausi (anglų, lietuvių, rusų). Kalbų žinojimas pravers gyvenime. Ką žinosiu – ant pečių nenešiosiu. (Mo-nika) Gimnazijoje skiriamas dėmesys ne tik mokslui. Draugai, pažįstami, gyvenimiška patirtis, išugdytas požiūris į tam tikrus dalykus – taip pat yra mūsų patirties bagažo dalis. Bet vis tiek, manau, kad svarbiausia yra įgytos žinios, nes tai raktas į šviesesnę ateitį. (Liucija)Išeidama iš gimnazijos pirmiau-sia teikiu pirmenybę žinioms, kurių pasisėmiau mokykloje. Išmokau daugybės dalykų. Labai didelį Ačiū galiu pasakyti mokytojams, kurie padėjo man įgyti tų taip reikalingų žinių. Dar manau, kad tie mokyk-loje pragyventi 12 metų, buvo yra ir bus gražiausi mano gyvenime. Taigi pirmenybė žinioms ir pačiai mokyklai, kuri buvo lyg antri namai ir mokė pa-garbos, stiprybės, užsispyrimo ir viso, kas geriausia. (Skaistė)Išties per visus nuo 5 klasės praleis-tus metus mokykloje įgavau daug žinių, kurios mane lydės tolimesniame gyvenime. Vis dėlto prioritetas tenka dalykams, kurių egzaminus ruošiuosi laikyti. Tai yra matematikai, istorijai, lietuvių ir anglų kalboms. (Jurgita)Iš mokyklos išsinešu nemažą patirties bagažą – žinias, kurių man tikrai pri-reiks tolesniame gyvenime. (Aivaras)

4D klasėKiekvienas žmogus yra kitoks. Taip ir auklėtiniai. Kiekvienas – savitas. Bet jie – nuostabūs. Ir brangūs, nes per ketverius metus tapo kaip savi. Skauda dėl jų nesėkmių. Džiaugiuosi pasieki-mais. Ir žinau, kad tokių auklėtinių jau nebebus. Bus kiti ir kitokie. (Audronė Katilienė)

Kuo naudingi buvo gimnazijoje pra-leisti metai?Įgijau daug žinių. Susipažinau su nau-jais žmonėmis. (Aistė B.)Gimnazijoje išmokau daug naujų dalykų, kurių dar buvau nežinojusi. Turėjau galimybę susipažinti su įvairiais žmonėmis. (Deimantė)Šioje gimnazijoje daug ko išmokau ir daug ką sužinojau. (Karolis)Gimnazijoje praleisti metai buvo naudingi mano išsimokslinimui, mano žinių praplėtimui. (Šarūnas)Išmokau naujų dalykų. (Žygimantas)Gimnazijoje praleisti metai naudingi tuo, kad aš čia išmokau įvairių dalykų, kurių man reikės toliau mokantis. Taip pat pravers ir gyvenime. Nors mokytis ir nelengva, bet tai naudinga, jei nori kažką gyvenime pasiekti. (Kristina)Gimnazijoje praleisti metai naudingi įgautomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, sutiktais žmonėmis, ku-rie visada liks mano širdyje. Ir aš kalbu ne tik apie klases draugus ar bendraamžius, bet ir apie savo

2011 m. birželis4

auklėtoją ir kitus nuostabius mokyto-jus. (Neringa)Naudingi buvo tuo, kad išmokau to, ko dar nemokėjau. (Otilija J.)Įgijau daug naujų žinių. (Paulius)

Koks, Jūsų nuomone, turėtų būti tikras mokytojas?Mokytojas turi būti sąžiningas, mokinį vertinti ne pagal jo elgesį, o žinias. Turi linksmai bendrauti su mokiniais, ieškoti kompromisų ir el-gtis kaip su draugais, nes jei moky-tojas nebus draugas, mokinys jo gali nemėgti. Mokytojas turi laikytis ribų, visada gerbti mokinį, kaip ir mokinys mokytoją. (Gytautas Ž.)Tikras mokytojas turėtų būti draugiškas, geras, supratingas. Jis turėtų patarti įvairiose situacijose. (Deividas)Tikras mokytojas turėtų būti „savas“. Tas žmogus, kurį gerbia mokiniai, jo nebijo. (Skaistė)Išklausantis, suprantantis mokinį, patariantis. (Ma-tas)Mano nuomone, moky-tojas turėtų būti, griežtas, santūrus, mėgstantis, kai reikia, papokštauti, kad mokiniai galėtų laisvai jaustis jo pamokoje, nes tokiu būdu mokiniai mažiau bėgiotų iš pamokų. (Laura)Mokytojas turėtų būti išklausantis, padėti, kai reikia to mokiniui. Manau, tikras mokytojas turėtų būti griežtas, bet supratingas. (Lukas K.)Mokytojas turėtų džiaugtis mokinio pastangomis ir nežiūrėti atgal, kas buvo prieš keletą dienų ar savaičių. Pavyzdžiui, jei mokinys nesimoko ir turi 4, 5, 6, o pasimokęs gauna 8 ar 9, mokytojo žodžiai: „Nusirašei“. Dau-guma mokytojų vertindami atsižvelgia į asmenybę, o ne į tavo žinias. (Lukas V.)Manau, mokytojas turėtų būti mylin-tis savo darbą ir vaikus. Toks kaip „Saulės“ mokytojai. (Merita)Tikras mokytojas turėtų stengtis dėl mokinio, turėtų būti geras, nuoširdus ir suprantantis mokinį kiekvieną pamoką. (Modestas K.)Tikras mokytojas turėtų ne tik išdėstyti pamoką, bet ir sudominti mokinius, kad įdomiau būtų mokytis. Jis neturėtų būti nei per daug griežtas, nei per daug nuolaidus. (Rūta)Geras, rašantis gerus pažymius, neužduodantis daug namų darbų arba neužduodantis jų visai. Mokytojas turėtų stengtis viską išaiškinti per pamokas. Neturėtų skirstyti vaikų pa-gal stipresnius ir silpnesnius. (Rokas)

„Saulės“ gimnazija tai... (dviem sa-kiniais užbaikite mintį).* mokykla, kurioje praleidau ketver-ius metus mokslo. Joje baigiau vieną mokymosi etapą. (Aistė B.) * antri namai, nes čia praleidau daugiausiai savo laiko. Tai tobulėjimo mokykla. (Deimantė)* tai mokykla, kuri man suteikė daug įsimintinų akimirkų. (Deividas)

* mokykla, kurioje aš mokiausi. Ji liks mūsų galvoje visiems laikams. (Gy-tautas Ž.)* mokykla, mano manymu, geresnė už kitas Utenoje esančias mokyklas. (Karolis)* mokymo įstaiga, kurioje daug išmokau ir supratau. (Šarūnas)* mano vienintelė mokykla. Džiaugiuosi, kad mokiausi visus me-tus čia. (Skaistė)* mokykla, kurioje aš mokiausi. Eilinė mokykla. (Žygimantas)* mokykla, kurioje aš ketverius metus mokiausi ir tuo džiaugiuosi, nes daug išmokau, ko man reikės. (Kristina)* vieta, kurioje išmokau daug naujovių. Tai lyg mano antrieji namai. (Matas)* antroji mano mokykla, kurioje mo-kiausi. Tai viena iš geriausių mano

mokyklų: nauji kabinetai, suolai. To-kioje mokykloje jauku ir gera moky-tis. (Laura)* mano antrieji namai. Šioje mokyk-loje mokiausi 6 metus. (Lukas K.)* mokykla, kuri buvo mūsų antri na-mai. Ir visi žmonės joje yra didelė šeima. (Lukas V.)* mokykla, kurioje praleidau dalį savo laiko ir kurioje smagu būti. (Merita)* mano ir mano šeimos mokykla. Ji puikiai prisideda prie svajonių išsipildymo. (Modestas K.)* mokslo namai, kuriuose aš gyvenau dvylika metų ir esu tuo labai paten-kinta. „Saulės“ gimnazijos mokytojai ir darbuotojai padėjo man suaugti kaip asmenybei. (Neringa)* mokykla, kurioje nesigailiu, kad mokiausi. Čia man labai patiko. (Oti-lija J.)* mano vienintelė mokykla, kurią atsiminsiu visados. (Paulius)* vieta, kur galima ne tik įgauti žinių, bet ir praleisti laiką. (Rūta)* mokymo įstaiga, kurioje smagu mokytis. Žinoma, ji turi ir trūkumų, bet kas jų neturi. (Rokas)

4E klasėKą galėtumėte pasakyti apie savo auklėjamąją klasę? Kuo ypatingi Jūsų vaikai?Mes bendraujame tik antri metai, o kad gerai pažintum žmones, reikia būti kartu pakankamai ilgai. Kokius aš juos pamačiau?.. Nedrąsūs, nepatiklūs, labai giliai slepiantys savo emocijas... Norėjau pažinti juos, geriau suprasti, stengiausi apie kiekvieną iš jų sužinoti kuo daugiau. Skirtingos gyvenimo istorijos, skirtingai besiklostantys li-kimai... Kokie jie, auklėtiniai? Mažai bendraujantys, bet ir nuoširdūs, bejausmiai ir giliai išgyvenantys,

nesavarankiški ir jau suaugę, pajautę gyvenimo kartumą, nieko nenorin-tys ir nestokojantys kūrybiškumo, pasiduodantys, bet ir stiprūs. Ir labai panašūs į savo tėvus.Noriu padėkoti jiems už nuoširdumą, atvirumo akimirkas, gražius žodžius, geras akis, šypsenas. Aš tikrai noriu, kad jie rastų tai, ko ieško... (Giedrė Balytė Clarke)

Dėl kokių priežasčių jau uždarius „Saulės“ gimnazijos duris, nepavyks šios ugdymo įstaigos pamiršti?Nepavyks pamiršti „Saulės“ gimnazi-jos, nes joje prabėgo didžioji dalis mano vaikystės ir paauglystės. Lanky-dama ją įgijau daugiau žinių bei pat-irties. Visi šie 7 metai – neįkainojama patirtis, neįkainojami prisiminimai. (Šarūnė)Nepavyks užmiršti šios mokyklos, nes joje įvyko visko – ir gero, ir blo-go. Dveji metai – tai nemažas laiko tarpsnis, todėl šis laikas niekada ne-liks užmarštyje. (Indrė) „Saulės“ gimnazijoje sutikau tikrų Draugų, su kuriais praleidau didžiausią dalį savo laiko, patyriau daugybę nuotykių, linksmų ir nepamirštamų akimirkų. Taip pat nepamiršiu ir mokytojų, kurie suteikdavo ne tik pagalbą, bet ir šypseną. Ačiū Jiems net už menkiausią šypsnį. Taip pat sunku būtų pamiršti ir skanų valgyk-los maistą, ypač roksus. (Rasa)Nepavyks pamiršti šios ugdymo įstaigos, nes šauniai vykusios pamokos išliks visam likusiam gyvenimui, šaunūs mokytojai, kurie labai atidžiai į viską žvelgia, ir vertinimai už atliktus namų darbus, šaunūs draugai klasėje ir ne vien klasėje, bet ir už mokyklos ribų. Šioje mokymo įstaigoje aš daug ko išmokau, ko tikrai reikės ateityje. (Saulius) Klasės draugai ir paskutinis skambučio aidas ilgai neleis pamiršti savo kelio pradžios. Praleistos pamokos, kurių su metais vis daugėjo, ir ilgesys klasiokų, kuriems pasipasakoti visada buvo ką. Auklėtoja ir mokytojos, kurios tvirtai tikėjo mūsų vaikiškais naiviais no-rais bei svajonėmis, o dar tas kelias ir daugybė keliukų, pramintų pertraukos metu. (Neringa) Dėl įvykusių švenčių, susirinkimų, draugų, mokytojų... Ir dėl mokyklos pastato... (Gražvydas)Patys nuoširdžiausi ir tikriausi drau-gai, pačios mieliausios ir smagiausios akimirkos, pats įsimintiniausias lai-kas – tai gimnazija. Čia praleistų metų niekad neįmanoma pamiršti ir labai gaila, kad jie nebesugrįš. (Justina G.)Visų pirma tai mūsų antri namai, čia mes praleidome pakankamai daug laiko. Mokykla ne vien nuobodžios pamokos ir panašiai, čia nutiko ir daug gerų dalykų. Manau, uždaręs „Saulės“ gimnazijos duris kiekvienas iš mūsų prisimins mokykloje patirtus nuotykius, linksmus įvykius, bėgimus iš pamokų... Visa tai, ką brangaus nešėme per mokyklos slenksčius. Visa tai ilgai išliks mūsų visų širdyse. (Martyna)Nepavyks pamiršti, nes daug liks

atsiminimų – gražių ir nelabai gražių. Daug gražių akimirkų, praleistų su draugais, mokytojais. Pasiilgsiu tų akimirkų, kai pamoka beveik eidavo į pabaigą ir tuojau turėdavo nuskambėti skambutis, o jo sulaukus būdavo labai gera ir linksma. Pasiilgsiu pertraukų, per kurias sėdėdavome su draugais mašinoje ir klausydavome muzikos ir žiūrėdavome į gražias paneles, kurios eidavo iš mokyklos. (Eugenijus) Nepamiršiu dėl to, kad čia buvo pačios juokingiausios matematikos pamokos. (Tomas)Pirmoji priežastis, kodėl bus sunku pamiršti savo mokyklą – tai dėl savo klasės... Kokia ji bebūtų, aš ją la-bai myliu. Sunku bus pamiršti ir kasdieninį šurmulį per pertraukas, skanias bandeles valgykloje, moky-tojus, kurie mus vedė žinių ir mok-slo keliu, jų pastabas ir pagyrimus. Man labai trūks kasdienių pokalbių su draugais, mažyčių mūsų paslapčių, išdaigų, juokelių... Su kai kuriais savo draugais dar ne kartą susitiksime, o kai kuriuos matau paskutinį kartą.... Nesinori užverti mokyklos durų, noris dar pabūti paauglystėje. (Eglė L.)Aš manau, kad sunkiausia bus palikti čia sutiktus naujus draugus, su kuriais turbūt jau niekada daugiau nepasima-tysim... Taip pat bus sunku pamiršti mokytojus, kurie taip stengėsi mus pakęsti ir išmokyti net tada, kai patys net nesistengdavome jų klausytis. Visa-da prisiminsiu mūsų šmaikščiuosius direktorių ir direktoriaus pavaduotoją, kurie mūsų pasigailėdavo net tada, kai smarkiai prisidirbdavom.. Ši gimnazi-ja yra labai šauni, visada ją minėsiu tik teigiamai. (Jurgita) Nelengva bus pamiršti „blogus“ ir „gerus“ mokytojus, tačiau kelias turi tęstis tolyn į ateitį. (Domas)Nepamiršiu šios gimnazijos, nes čia buvo nuostabūs, supratingi, užjaučiantys mokytojai; nepamiršiu ir draugiškų klasiokų. „Saulės“ gim-nazijos nepavyks pamiršti, nes joje įsigyvenau, „įleidau šaknis“, o jau reikia išeiti. (Inga)Šią gimnaziją sunku bus pamiršti visiems, kurie joje mokėsi. Juk daug metų joje praleido, daug išmoko, stengėsi ją išgarsinti, ir štai staiga jos nebėra... Šią gimnaziją visada primins jos pastatai, tie patys takai, kai kiekvieną rytą eidavome su šypsena į ją. Gimnazijoje pilna gabių mokinių, kurie garsino gimnaziją, ku-rie ir gyvenime sieks to paties... Juk kiekvieną kartą matydami jų veidus prisiminsime, kas jiems padėjo tokiais tapti... Šioje įstaigoje praleidome savo gražiausius metus ir niekada nebus įmanoma jų pamiršti. Mokykla tapo lyg antri mūsų namai, kurių niekada ir niekas neištrins iš mūsų širdžių! (Laura)Manau, kad nepavyks „Saulės“ gim-nazijos pamiršti, nes joje aš ketve-rius metus mokiausi, patyriau daug linksmų akimirkų. Todėl sunku bus palikti mokytojus, o ypač draugus... (Indrė)

LANGAS 5

Mintys ir emocijos žvelgiant į perspektyvą... Ar nebaisu palikti sau-gaus mokyklos kiemo?Kuo toliau, tuo laikas bėga greičiau, ir kartais, atrodo, dar tik pradėję eiti, suprantame, kad jau atėjome. Atėjome iki kryžkelės ir vėl teks kažkur pasuk-ti. Baisu pakelti akis ir žvelgti į ateitį, į nežinią, žvelgti į kažką, ko nei akys,

nei mintys dar nėra pažinę. Kiekvienais metais besimokydami mokykloje su nekantrumu laukėme mokslo metų pabaigos, laukėme vasaros. Dabar kiekvienas su nerimu žiūrime į ateitį, nes žinome, kad ten, kur prabėgo mūsų vaikystė, gražiausios mūsų dienos, jau nebesugrįšime. Gal tik mintimis ir širdimis kaskart atsigręšime atgal į mokyklą, į vaikystę, ir šildžiusią mūsų „Saulę“. (Kristina) Baisu, nes nežinau, kur eisiu toliau gyvenime, nežinau, kur būsiu kitą rudenį. Iki šiol visi žinojome – rudenį vėl į mokyklą. O dabar?.. Laukia dar neatrasti keliai, daugybė išbandymų, kurie ir traukia, ir gąsdina. Jau tam-pame suaugusiais, atsakingais už save, ir niekas mums nebepadės, kaip padėdavo ir rūpinosi iki šiol. Paliksime saugų mokyklos kiemą ir iškeliausime į gyvenimo platybes susidurdami su išbandymais, kurių dar neteko patir-ti. Todėl palikti mokyklos kiemą yra baisu. (Kristina)Kaip buvo baisoka palikti mokyklą prieš ateinat į „Saulės“ gimnaziją, taip ir dabar baisoka palikti jos saugų kiemą ir išvykti į kitą vietą. Tačiau kaip pripratai prie šios mokyklos ki-emo, taip priprasi ir prie kito, ir dar kito... Susipažinsi geriau ir jis tau palaipsniui taps savas. Baisoka, tačiau kartu ir įdomu, smalsu sužinoti, kaip viskas atrodo iš kitos vietos. (Rasa)Kiekvieną rytą atsibudusi sumąstau vis kažką naujo, ką norėčiau veikti gyve- nime. Rodos, daugelis pasakytų, dar viena neapsisprendusi abiturientė, tačiau suklysite. Aš tiksliai žinau, ku-riuo keliu turiu eiti, o tos vis besis-kverbiančios mintys – tai tarsi stotelės, kuriose aš turėsiu sustoti ir nuveikti šį tą naudingo visuomenei ir, be abejonės, sau. Kartais apima baimė... O kas, jei man nepasiseks? Kas bus, jei paprasčiausiai „susimausiu“? Tomis akimirkomis imi panikuoti, net pats dorai nesuprasdamas kodėl. Kar-tais širdį užlieja beveik euforijos jaus-mas, kai manai, jog esi pats geriausias ir gali išlaikyti visus egzaminus vos ne 100 balų. Bet greitai šis jausmas praei-na, kai suvoki tikrąsias savo žinias.

Visada yra nelengva pradėti naują gyvenimo etapą. Širdyje dažnai kirba jausmas, o kaip bus toliau. Tačiau juk negalime amžinai likti abiturientai, tu-rime žengti pirmyn, nors ir kaip bau-giai ta ateitis atrodytų. (Simona)Tikrai nebaisu, o kodėl turėtų būti baisu? Pasitinku su džiaugsmu naująjį savo gyvenimo etapą. (Indrė)

Žinoma, baisu, juk mokykloje visi mokytojai stengiasi dėl mokinių, kad tik mums būtų geriau, o palikus šį saugų kiemą, taip nebebus. Kiekvienas žiūrės, kad tik pačiam būtų geriau, o ne kitam. Tapsime la-biau savarankiški, ir turėsime viską spręsti sava galva, o tai ir gąsdina. (Iveta)

Baisu palikti mokyklą, nes mes čia bu-vome saugūs, mumis rūpinosi, o išėjus iš mokyklos laukia tamsi nežinia, už viską turėsime atsakyti patys... (Sil-vija)

Svarbiausios vertybės, kurias įsisąmoninote mokydamiesi „Saulės“ gimnazijoje?Vertybės, kurios liko mano mintyse, yra meilė artimam žmogui, užjausti silpnesnį žmogų, suprasti kitų padary-tas nuodėmes. Manau, kad tai yra svar-biausia kiekvienam žmogui. (Sigita)Svarbiausia vertybė, kad gal reikia būti savimi ir nebijoti išreikšti savęs. (Loreta)

Kodėl sunku užverti mokyklos duris?Čia mokytis buvo gera ir malonu. Visi ketveri mokslo metai praėjo labai greitai. Sunku palikti šią mokyklą kar-tu su jos mokytojais, kurie buvo lyg draugai, o ne priešai. (Eligijus)

4F klasėKeletą metų esu 4f auklėtoja. Mano auklėtiniai yra nuoširdūs, atviri, draugiški. Su jais visada malonu ben-drauti. Labai miela, kai pertraukų metu jie ateina pasikalbėti, pasida-linti savo džiaugsmais ir rūpesčiais bei svajonėmis apie ateitį. Žvelgdama į juos, aš tikiu, kad mano auklėtiniai gyvenime išliks tokie pat dvasingi, jautrūs, dėmesingi, geri žmonės.Mieli, vaikai, aš jums linkiu visokerio-pos sėkmės siekiant užsibrėžto tikslo. (Daiva Jasaitienė)

Kodėl kada nors į šią mokyklą būtų gera sugrįžti? Kartais pagalvoju, kaip pasiilgsiu šios mokyklos. Ateidama į 9 klasę nesitikėjau, kad čia mane pasitiks to- kie šilti bei malonūs žmonės: prade-dant mokyklos administracija ir baigiant puikiais mokytojais bei klasės draugais. Per visus savo mokslo metus pakeičiau 3 mokyklas. Visą tuštumą bei atsiminimus atgaivino „Saulės” gimnazija – „paskutinieji“ namai į ateitį. Nežinau, kur baigus mokyklą mane

nuves gyvenimo kelias, tačiau visuo-met žinosiu, kad yra mieste tokia vieta, kurios visuomet ilgėsiuosi ir atsimin-siu tik geru žodžiu.Norėčiau sugrįžti į šią mokyklą, kad pamatyčiau, ar vis dar vyrauja tokia pati aura bei šiluma. Čia, sakyčiau, verta, net BŪTINA sugrįžti, kad pa-matytume, ką palikome po savęs.Nėra geresnės vietos už mūsų vieningą bei šiltą buveinę – „Saulės“ gimnaziją. Ji visuomet lauks savo mokinių, kurie čia paliko dalelę savęs. (Vitalija)Todėl, kad liks prisiminimai apie kažkada šioje mokykloje trintus suolus, apie nuostabius mokytojus, kurie mus mokė ir ugdė per tuos me-tus, kuriuos čia praleidome. Liks prisiminimai apie praleistas aki-mirkas kartu su draugais, apie links-mas ir darbingas dienas.Norėtųsi sugrįžti ir susitikti su klasės auklėtoja, mokytojais, kurie mus mokė. Net dėl skanaus valgio mūsų mokyklos valgykloje verta sugrįžti ir vėl pajausti ta nuostabų kvapą. (Inga)Į šią mokyklą būtų gera sugrįžti dėl klasės auklėtojos ir pačių geriausių mokytojų. (Karolis)Pamatyti mokytojus, pabendrauti, pažiūrėti, kaip pasikeitė visi. Labiau-siai pasiilgsiu auklėtojos, mokytojų: V. Meidienės, R. Motiejūnienės, R. Musteikienės, V. Eismanto, A. Mikalaičiūnienės ir kitų. Bus įdomu pamatyti, kaip pasikeitė mokiniai. Bus gera sugrįžti į šią mokyklą, nes man labai patiko čia mokytis, sutikau labai gerų žmonių. Gaila bus išsiskirti su klasės draugais, tačiau žinau, kad ben-drausime ir baigę mokyklą, nes jie yra nuostabūs. (Dovilė A.)Sugrįžti į namus visada malonu ir gera, o per šiuos ketverius metus ši mokyk-la tapo lyg antrieji namai, todėl į juos taip pat norėsis sugrįžti. Prisiminus mokytojus, jų pamokas, kurios mokė gyventi, norisi atsukti laiką atgal, kad ištaisytume praeities klaidas. Tačiau to padaryti dar niekam nepavyko. Todėl tik su šypsena prisimename patirtus

džiaugsmus bei klaidas. Sugrįžimas į mokyklą tik praskaidrins dieną. O mokytojų šypsenos ir akys padės eiti toliau gyvenimo keliu. (Jurgita) Sakoma, kad mokykla – tai geriausia vieta, kur prabėga gražiausi gyvenimo metai. Iš tikrųjų būtent šioje mokyk-loje man buvo geriausia, nes čia mokytojai labai daug stengiasi padėti, esu dėkinga už kantrybę. Čia moki-niai yra labai linksmi, neapsimetinėja. Norėčiau čia sugrįžti ir dėl neįprastos mokyklos išvaizdos – juk ne kiek- viena gimnazija turi du pastatus, kurių vienas – buvęs dvaras. Būtent dėl šios

mokyklos savitumo į ją gera sugrįžti.(Miglė)Nesu iš tų žmonių, kurie mėgsta mokyklą… Bet vis dėlto čia gera mokykla, ne veltui aš į ją atėjau moky-tis. Vien tas, kad gali kasdien matytis su draugais, yra šaunu, aš to pasiilg-siu. Pasiilgsiu mūsų mokytojų, kurie suteikė daug žinių. (Egidijus) Aš į „Saulės“ gimnaziją norėčiau sugrįžti, kad prisiminčiau senus lai-kus. (Vaidotas),,Saulės“ gimnazija – mūsų gyveni-mo dalis. Kai mes išeisim savo keliu, norėsis kas kartą sugrįžti ir pasidžiaugti savo mokykla. (Ringailė P.)Todėl, kad tai mūsų ateities pagrin-das, kurį mes pasistatėme per dvylika metų. (Martynas) Į šią mokyklą būtų gera sugrįžti dėl mokytojų, dėl draugų, dėl veiklos.(Rimvydas)Į mokyklą labiausiai norėčiau sugrįžti, nes čia patyriau gražiausias akimir-kas, susiradau daug naujų draugų ir gavau daug gyvenimiškų pamokų. ,,Saulės“ gimnazijos mokytojai pa-tys nuoširdžiausi, jie niekada mums nelinkėjo blogo, štai kodėl aš dar ne kartą, baigusi šią mokyklą, ją aplanky-siu. (Dovilė)Mūsų ,,Saulės“ gimnazija visada turėjo kažką ypatingo. Kad ir kas nutiktų, vertėtų grįžti atgal. Galbūt dėl puikių, linksmų mokytojų, kurie visada padėdavo išspręsti vieną ar kitą uždavinį, pravesti nuobodžią pamoką juokaudami. Šie mokytojai bei kiti darbuotojai tikrai puikiai atliko savo ir ne savo darbą. Jie išmokė ne tik kaip padalinti, taisyklingai rašyti ar orien-tuotis istoriniuose įvykiuose, bet ir išmokė gyventi. (Tomas)

Kuo labiausiai per pastaruosius me-tus pasikeitė ,,Saulės” gimnazija ?Labiausiai pasikeitė tuo, kad ją renovavo. Ji tapo daug gražesnė, šiuolaikiškesnė. Daugiau modernios technikos, kuri vaikams palengvina darbą. (Akvilė)

Mūsų mokykla pasikeitė tiek išore, tiek vidumi. Klasėse įrengtos modernios len-tos. Informatikos kabinete patys naujausi kompiu-teriai. (Adolis)Ji renovuota, tapo modernesnė. Ji dabar daug

gražesnė. (Kamilė)Mano manymu, per pastaruosius metus mūsų mokykla nedaug kuo ir pasikeitė. Aišku, pagražėjo, nes yra sutvarkyta.Labiausia džiugina sutvarkyta sporto salė ir kabinetai. Gražioje klasėje maloniau būti bei mokytis. Manau, pasikeitė tik mokyklos išorė, išvaizda, o ne mokytojai ar mokiniai. (Paulius)Mano manymu, ,,Saulės” gimnazija pasikeitė išvaizda, jaukesnė aplinka, modernesnė. (Brigita)Į „Saulės“ gimnaziją atėjau 6 klasėje ir galiu pasakyti, ji man iškart nepa-tiko savo išvaizda. Bet laikui bėgant

2011 m. birželis6

ją sutvarkė ir dabar mūsų mokykla yra viena geriausių Utenoje. (Saidingas)

4G klasė4G klasė – didžiausias „kokteilis“... Į šią klasę pakliuvo beveik visų Utenos rajono mokyklų atstovai ir net keletas anykštėnų. Auklėtojui, siekiančiam sužiūrėti ir sugainioti kelių parapijų vienas kito nepažįstančius sportiškus jaunuolius bei merginas, nejuokais krito svoris ir žilo barzda... Tačiau palaipsniui, ypač pastaraisiais metais, susiformavo gana draugiškas kolek-tyvas. Galima sakyti, kad 4G klasė ypatinga tuo, kad tai – sportiškiausia dvyliktokų klasė. (Vytautas Ribokas)

„Saulės“ gimnazijoje buvo gera mokytis, nes......jaučiau mokytojų rūpestį, draugų pagalbą, klasės palaikymą. (Asta B.)...susiradau daug naujų draugų, pažinau mokytojus, kurie mane su-pranta, įgijau daug reikalingų žinių, kurios man bus naudingos gyvenime. (Jovita B.)...dėsto šaunūs mokytojai, dirba pui-kios valgyklos darbuotojos ir mokosi geriausi mokiniai. (Viktorija Z.)...joje praleistos paskutinės „katino“ dienos. (Ilona K.)

...susiradau daug naujų draugų, įgavau naudingų žinių. (Edita V.)...dirba šaunūs mokytojai, kurie sten-giasi bendradarbiauti ir padėti mo-kiniams. Daug savų, šiltų žmonių. Nejaučiau diskomforto. Nepamiršiu čia praleistų akimirkų!.. (Tautė)...čia sutikau daug pažįstamų žmonių, susiradau naujų draugų. Mokyto-jai darbštūs ir nuoširdūs. Pamokos įdomios ir daug išmokančios. (Alma R.)...čia buvo geras kolektyvas, kuriuo galima pasitikėti ir sulaukti pagalbos. Patiko mokytojai, besistengiantys dėl mūsų. Įvairūs renginiai, šventės – įsimenantys. (Greta)...įgavome daug žinių, kurias galėsime panaudoti savo gyvenime, pažinome įvairaus plauko žmonių, pamatėme, kokių mokytojų gausu – kiekvienas su savo tikslais ir principais. Buvo akimirkų, kada visi be paliovos juokėmės, šventėme bendras šventes, smagiai leidome laiką. (Miglė P.)...kiekvieną dieną galima susitikti, pabendrauti, pabūti su draugais. La-biausiai patiko šilta aplinka, kurioje gali jaustis ramus, nieko nebijoti, nes žinai, kad mokykloje nieko negali atsitikti blogo.(Darius G.)

Akimirkos mokykloje, kurias norėjosi sustabdyti...

Tai buvo kai kurios pamokos: istori-jos, lietuvių kalbos. Patiko mokytojai, jų linksmumas, kuris pagyvindavo pamokas, kartais rimti pokalbiai, pata-rimai. (Rita K.)Nieko gero nebuvo, tik kad ilgoji per-trauka... (Evaldas Š.)Norėjosi sustabdyti paskutines šimtą dienų... Kai jos pasibaigė, baigėsi ir mokslo metai... (Edgaras M.)Norėjosi sustabdyti tas akimirkas, kai mokyklos valgykloje gaudavau skanų, sultingą kepsnį ar kotletą. Patiko valgyklos maistas... (Eivinas P.)

Kas buvo ypač patrauklu šioje įstaigoje? Dalykai, išskiriantys ją iš kitų Utenos rajono gimnazijų...„Saulės“ gimnazijoje man patiko nesuvaržyti mokiniai, vadinasi, mokyklos „Galvos“ gerai dirba savo darbą... (Lukas G.)Šioje įstaigoje buvo patrauklu moky-tis. Čia aplink atsiveria labai gražus vaizdas, gimnaziją supa graži gamta. Pavasarį ypač gražu. Šalia stūkso di-dingas pastatas – buvusio dvaro rūmai, kurie puošia Uteną. (Paulius L.)Mokykloje per paskutinius dvejus metus labiausiai patiko ar buvo pa-traukliausios geografijos, matematikos bei lietuvių kalbos pamokos. (Ignas G.)

Gera buvo eiti į mokyklą kiekvieną dieną nesukant galvos, kas bus ar kas nutiks, nes „Saulė“, manau, yra pati draugiškiausia, kultūringiausia gim-nazija visoje Utenoje. (Edita V.)

Paskut in io skambučio aidai

Sudie, gimnazija!

LANGAS 7

82011 m. birželis

Adresas: „Lango” redakcija K. Ladygos g. 18, Utena el. p.-saules.langas@gmail.com Spausdino UAB „Utenos Indra“ Tiražas 190 egz

Redakcinė kolegija: Greta Zabulytė, Ieva Raišytė, Marija Šaraitė, Kotryna Šakalytė, Augustė Šutinytė, Donata Černiauskaitė, Julija Ruzgutė (4a), Simona Burbulytė (4e),

Reda Klivickaitė (4c), Monika Siniauskaitė, Gilvilė Stankevičiūtė (3a), Jurga Markūnaitė (2a), Jonė Nargelaitė, Evelina Jansevičiūtė, Paulius Puodžiūnas (1c),

Maketuotoja mokytoja J. Pakalnytė.

Šiemet Paskutinis skambutis nuskambėjo ir dramos mokytojai Staselei Riliškienei. Liūdna, nes visi mokiniai jaučia, kad iš mokyklos išeis nuostabi mokytoja. Juk mūsų Staselė niekada nebuvo žmogus iš šalies, niekada nestovėjo po medžiu – jai rūpėjo kiekviena renginių smulkmenėlė, ji tiesiog visą parą gyveno gimnazijos rūpesčiais, puoselėjo teatro tradicijas, išsaugojo daugelį mokyklos relikvijų... Todėl ir nutarėme pratęsti paskutinę pamoką – prisiminti mūsų mokytojos darbo pradžią, aptarti veiklos ypatumus, išgirsti jos patarimus...Kokį kelią Jums teko nueiti, kol atsidūrėte „Saulės“ gimnazijoje?Jį tiesiog teko nubristi... Pradėjau spektakliu pagal pjesę „Vargas dėl proto“ – tai buvo mano diplomi-nis darbas Saldutiškio zoniniuose kultūros namuose. Čia gyvendama sukūriau šeimą, pagimdžiau dukrą. Po penkerių metų perėjau į Marytės Melnikaitės trikotažo ir galanteri-jos gamybinio susivienijimo (dabar AB „Utenos trikotažas“) klubą, ku- riame dirbau septyniolika metų. Vėliau įstojau į Klaipėdos muzikos akademiją, baigiau lietuvių kalbą ir režisūrą,dar tęsiau mokslus, kad galėčiau dirbti pedagoginį darbą. Įsidarbinau Utenos Krašuonos pagrindinėje mokykloje, kurioje ketverius metus buvau renginių režisierė, o vėliau pradėjau dirbti čia, „Saulės“ gimnazijoje.Kas ir kodėl labiausiai įsiminė atėjus čia?Tai, kad kartu su vaikais į sceną vaidinti išėjo ir mokytojai. Buvo pastatyta įsimintinų spektaklių: „Auk-so obuolys“, „Mūsų gyvenimai“, K.Binkio „Atžalynas“...Ar buvo sunkumų atėjus į naują vietą?Labai sunku buvo adaptuotis, pritapti, perprasti kitų žmonių psichologiją ir rasti savo darbui būtinas patalpas.Jūs režisavote begalę renginių. Iš kur semtis įkvėpimo, kad kiekviena šventė būtų kitokia? Ką daryti, jei įkvėpimo maža?Stengtis nedirbti tada, kai matai, kad nieko „neišsunksi“. O tada visai netikėtai (naktį sapne, dieną darže ar gatvėje) ateis išganinga mintis, atsi-vers būtent tas knygos puslapis, kurio reikėjo...Teko dalyvauti, vesti ir rengti daug renginių, manau, nepavyko apseiti be netikėtumų, gal kokį papasakosite?Vyko respublikinis konkursas, vai-dinimo metu reikėjo nualpusią stambią moterį išnešti kitoms aštuonioms mo-terims. Bandant pakelti jos chalatas nugaroje suplyšo... Mums buvo labai

juokinga, bet pavyko ją išnešti taip, kad nei žiūrovai, nei komisija defek-to nepastebėtų. Komisija vertindama mūsų pasirodymą davė pastabą, kad iš nualpusio žmogaus juoktis negalima.Visi žino, jog esate ne tik puiki moky-

toja, bet ir aktorė. Koks Jūsų kada nors atliktas vaid-muo labiausiai įsiminė?Nenoriu kalbėti apie savo vaid-menis. Svarbiausia būti savimi ir išlikti žmogumi bet ko- kioje situacijoje, nes gyvenimas, nori tu ar nenori, vis tiek uždeda kaukes.Kas, Jūsų nuo-mone, svarbu ge-

ram aktoriui?Geram aktoriui svarbu nesužvaigždėti.Ar įmanoma teatre, įsijautus į personažo vaidmenį, pamiršti save, persikūnyti?Ne. Tu turi jausti save, bet gyventi tuo metu kitų žmonių gyvenimus.Koks, Jūsų manymu, yra ryšys tarp teatro ir gyvenimo?Gyvenimas ir yra teatras, ypač dabartinėje Lietuvoje.Kas teikia daugiau malonumo – drama ar kasdienio gyvenimo džiaugsmai?Visa, ką išgyveni, tai yra būtina, nes tuo ir gražus mūsų gyvenimas. Vien gyventi jau yra malonumas!Ką ir kodėl keistumėte savo darbe, jei būtų galima atsukti atgal laiką?Apsistočiau ties konkretesne veikla – spektaklių statymu, būčiau tik dramos būrelio vadovė, nes toks ir buvo mano gyvenimo tikslas.Užvėrusi gimnazijos duris niekada nepamiršite...Mokinių, mokytojų, kolegų, kurie prieš mane buvo be kaukių.Ko galėtumėte palinkėti visiems čia pasiliekantiems?Vaikams linkiu įdomaus, jauno, kūrybingo, supratingo, gero naujo(s) mokytojo(s). O savo įpėdiniui(ei) linkiu sulaukti, kad šioje gimnazijoje būtų aktų salė su apranga (užuolaidomis), užtemdytais langais, geru apšvietimu, įgarsinimu, avanscena... Bet vis dėlto didžiausias turtas yra geri ir gabūs mo-kiniai.O mes mielajai dramos mokyto-jai linkime visada būti beprotiškai fantastiškų gyvenimo spektaklių ge-riausia režisiere. Evelina Jansevičiūtė, Jonė Nargelaitė, 1c

PASKUTINĖ DRAMOS MOKYTOJOS PAMOKA: „MANO GYVENIMAS – TEATRAS“ Dar visai neseniai, tik prieš metus,

įgyvendinant projektą „Dvi šalys: viena istorija“, vienuolika gimnazistų iš mūsų gimnazijos, lydimi kelių mokytojų, buvo išvykę į Lenkiją, Dzialdovo miestą, Karalienės Jad-vygos gimnaziją. Šiemet mokiniai iš Lenkijos atvyko pas mus, į Uteną.Ilgai laukėme svečių, kurie vėlavo net kelias valandas. Gimnazistus ir mokinius iš Lenkijos priėmėme mūsų gimnazijoje, o vėliau išsiskirstėme į šeimas. Šeimose dar ilgai netilo kal- bos, nors tiek mes, tiek svečiai bu-vome pavargę. Pagaliau vis dėlto miegas nugalėjo naująsias emocijas... Kadangi užmigome vėlai, todėl ryte daug kas nespėjo atsikelti iki aštuntos ryto ir vėlavo, buvo mieguisti, tačiau miegai greit išsilakstė. Susirinkę pažiūrėjome trumpus filmukus apie „Saulės“ gimnaziją bei Utenos miestą ir svečiai patraukė į savivaldybę, kur juos priėmė miesto meras. Grįžę iš mero su dovanomis lipome į autobusą ir pajudėjome Anykščių link. Kelionėje netrūko gražių vaizdų, linksmų šūksnių, nes autobuse visi bandė vieni su kitais susipažinti, įsiminti ar bent jau išmokti tarti vieni kitų vardus. Tą dieną visiems bene labiausiai įsiminė pasivažinėjiomas kartingais, į kuriuos įlipti nepritrūko drąsos ne tik mokiniams, bet ir mokytojoms. Tądien Anykščiuose dar aplankėme vienintelį Lietuvoje Angelų muziejų, svečiavomės Antano Vienuolio gimnazijoje, buvome užlipę į Laimės žiburį. Grįžtant autobuse tvy-rojo ramesnės nuotaikos: pavargę, ku-pini puikių emocijų riedėjome namo, tačiau dar ne ilsėtis. Jau žinojome, kad Dzialdovo mieste nėra ežerų, tad didžiuodamiesi nuvedėme draugus prie Dauniškio ežero, kur smagiai pra-leidome laiką žaisdami tinklinį ar šiaip žiūrėdami į ežere besimurkdančias an-tis.Antroji diena buvo šauni: ryte, be abejo, ne visi atsikėlė laiku, tačiau sulaukę draugų lipome į autobusą ir važiavome į Ignaliną. Tądien įspūdžiai buvo ne ką menkesni: plaukiojimas

baidarėmis, edukacinė šakočių ke-pimo pamoka, ekskursija Molėtų ob-servatorijoje. Džiaugėmės, kad niekas neišvirto iš baidarių ir nenusisvilino kepdami šakotį, kurį jau kitą rytą degustavome mokykloje. Tai buvo trečias ir paskutinis rytas, kai visi kar-tu ruošėmės keliauti. Besmaližiaudami šviežutėlį šakotį dar spėjome pažiūrėti pristatymą apie Karalienės Jadvygos gimnaziją ir nieko nelaukdami sulipę į autobusą vėl išvažiavome. Šįkart į Rokiškį, kur mūsų laukė edukacinė pamoka „Sūrio kelias”, aplankėme dabartinio Lenkijos prezidento senelių kapus ir susipažinome su žmonėmis, kurie vaikystėje augo su dabartiniu Lenkijos prezidentu Komarovskiu.Deja, tačiau išaušo ir paskutinioji – atsisveikinimų bei padėkų diena. Vieni kitiems nuoširdžiai dėkojome už šiltą sutikimą, draugiškumą, geranoriškumą. Na, o prasidėjus pas-

kutiniams apsika-binimams pabiro ir pirmosios ašaros. At-sisveikinti buvo išties sunku, tačiau svečiai mus pakvietė kitąmet vėl apsilankyti pas juos, tad tikimės, kad bendravimas su šia šalimi nenutrūks. Tai

patvirtina ir svečių laiškas, kurį jie mums atsiuntė jau grįžę namo:

„Dear friends,Thanks to all of you for the exciting ex-periences of the visit, for your warm-ness and hospitality! We have had a great time and all of us are looking for-ward to the next meeting in Poland!!! It’s been nice to be with you again, to talk and make our friendship stronger! Thank you for the nice presents, smil-ing faces and wonderful ideas you shared with us all! Great thanks to the host families, teachers, who have done everything they could to make the meeting a success. And also spe-cial thanks from our students who are also under impression of your hospi-tality and kindness.We are safe and sound home and we have to start thinking about creative ideas connected with our next visit.P.S. As I promised I’m sending you the photos. we’ve got so many so prop-ably I will be sending them in more then one e-mail.

Be patient :)HugsDaria, Sylwia, Bea-ta and Jacek”

Taigi belieka džiau-gtis pavykusiu sve-čių viešnagės orga-nizavimu ir laukti vizitų tęsinio.

Jurga Markūnaitė, 2a

A n t r a s d u b l i s : l e n k a i L i e t u v o j e