Šv. jono boskobosko.lt/wp-content/uploads/2014/08/sz-2014-nr-4-5.pdfnr. 1–2 (154), 2014 m. Šv....

Nr. 1–2 (154), 2014 m.

Šv. Jono Bosko relikvijų viešnagė Lietuvoje!

16 000 egz. tiražas

2014 m. kovo 1–16 d. šv. Jono Bosko relikvijų piligriminės kelionės aprašymas

2

„Saleziečių žinios“ visame pasaulyje išeina dvidešimt ke-turiomis kalbomis, iš viso – dešimties milijonų egzempliorių tiražu. Tai – šv. kun. Jono Bosko 1877 m. įsteigtas kultūros ir religinės auklybos žurnalas.

Lietuvių kalba šis žurnalas leidžiamas nuo 1927 m. Lie-tuvoje jis pasirodo keturis kartus per metus. SŽ rengia ir leidžia Lietuvos šv. kun. J. Bosko draugija.

„Saleziečių žinios“ pasaulyje

„Saleziečių žinios“, 2014 Nr. 1–2

Viršelyje: Šv. Jono Bosko relikvijų piligriminės kelionės Lietuvoje metu daugybė tikinčiųjų – jaunų ir senų, turtingų ir vargšų – turėjo galimybę prieiti prie šio šventojo, melstis Dievui ir prašyti Dangaus malonių (L. Periotto nuotrauka)

Saleziečių žinios, 2014 m. gegužė – liepa, Nr. 1–2 (154)Saleziečių leidinysVyriausiasis redaktorius: kun. P. Dumbliauskas SDBAdministratorius ir atsakingasis leidinio redaktorius: kun. A. Barelli SDBRedakcinė kolegija: kun. M. Petravičius SDB, kun. J. Paszenda SDB, kun. M. Bianco SDB, ses. D. Bučinskaitė FMAStilistė ir korektorė: I. HilbigNuotraukos: L. Periotto.Redakcijos adresas: Erfurto g. 3, LT-04220, Vilnius-49, LIETUVAEl. paštas: [email protected] pasilieka teisę savo nuožiūra taisyti ir trumpinti rankraščius. Jų negrąžina ir nerecenzuoja.SL 1977. Tiražas 16 001 egz. Užs. Nr. 2014/118ISSN 1392-5067Spausdino UAB „Petro Ofsetas“, Savanorių pr. 174 D, LT – 03153 Vilnius

T U R I N Y S

Malonės metai sielai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3

Kun. Jono Bosko vizitas į Lietuvą . . . . . . . . . . 4–33

Kaip padėti „Saleziečių žinioms“ . . . . . . . . . . . . . 34

Saleziečiai Lietuvoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35

Giesmė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36

2014 m. vasarį išleista kun. A. Barelli parengta knygelė „Meilės takas“ – trumpa šv. Jono Bosko biografija su dvasią pakylėjančiais jo gyvenimo epizodais. Leidinys paštu išsiuntinėtas visiems nuolatiniams „Saleziečių žinių“ lietuvių kalba skaitytojams. Taip pat jis buvo platinamas bažnyčiose, į kurias keliavo šv. J. Bosko relikvijos.

Knygelių tiražas dar nesibaigęs. Jos mums kiekviena kainavo po 2 lt, tačiau galite paaukoti laisvai pasirinktą sumą. Tie, kurie norėtų gauti leidinėlį, gali:

1) parašyti laišką „Saleziečių žinių“ redakcijai su prašymu gauti knygelę paštu į namus (šiuo atveju auką galite siųsti kaip pašto perlaidą, pridėdami ir pašto siuntos mokestį). Laiške nurodykite, kiek knygelių norite gauti. Iš anksto dėkojame gerbiamiems parapijų klebonams, kurie panorės platinti knygelę savo parapijose;

2) atvykti į Vilniaus Šv. J. Bosko parapijos raštinę (Vilnius, Erfurto g. 3). Raštinė dirba: I, III–VI nuo 9 iki 10 val.; I–V nuo 17 iki 17.45 val.

Knygelę skaičiusieji teigė, kad ji jiems patikusi. Tapkite ir jūs leidinio, padedančio geriau pažinti šį jaunimo šventąjį, platintojais!

3

Re

da

kc

ij

os

ž

od

is


Brangūs bičiuliai,Tai ypatingas „Saleziečių žinių“ lie-

tuvių kalba numeris. Mūsų redakcija jau gavo laiškų ir sulaukė skambučių, kuriais žmonės teiravosi, kada gi pa-sirodys antrasis 2014 m. žurnalo nu-meris. Tačiau, kaip daugelis jau žino, vietoje pirmojo šiųmečio numerio išė-jo knygelė „Meilės takas“, kurioje ap-rašomas kun. J. Bosko gyvenimas. Ši knygelė sulaukė didelio susidomė-jimo: iki šios dienos išplatinome net 18 000 jo egzempliorių! Šis žurnalo numeris, kurį laikote savo rankose, yra įprastinio formato, bet jo turinys kitoks. Vietoje įvairių straipsnių religi-nėmis, ugdymo, kitomis salezietiško-mis temomis čia rasite, galime tarti, nuotraukų su aprašymais albumą, mat norėjome jums išsamiai ir vaiz-džiai papasakoti apie šv. J. Bosko re likvijų kelionę po Lietuvą, vykusią š. m. kovo 1–16 d.

Tai buvo dvi Dievo malonių kupinos savaitės Lietuvos saleziečiams, sale-zietėms, tūkstančiams kitų tikinčiųjų, kurie prisiartino prie mūsų šventojo relikvijų, meldėsi, prašė Dievo malo-nių per šio jaunimo šventojo užtarimą. Aš pats visur lydėjau urną su relikvi-jomis ir savo akimis mačiau, koks gi-lus ir nuoširdus yra žmonių tikėjimas. Neįmanoma suskaičiuoti, kiek daug tikinčiųjų per visą piligriminę kelionę buvo priėję prie manęs pasikalbėti, liudijo savo tikėjimą.

Galiu tvirtinti, kad ši kelionė vi-siems iki vieno padėjo dar labiau pa-gilinti savo tikėjimą, geriau pažinti šv. J. Bosko gyvenimą ir jo ugdymo

Malonės Metai sielaiŠv. Jono Bosko relikvijų piligriminė kelionė po Lietuvą. Atsivertimo vaisiai ir nepapras-tas puikiųjų Lietuvos žmonių svetingumas. Kelias, kuriuo žengsime iki 2015 m. rugpjū-čio 16 d.

dvasią. Konkretūs atsivertimo vaisiai ne visada pastebimi akims, tačiau tie, kurie tikėdami ir atvira širdimi prisiar-tino prie relikvijų, negali nesutikti, kad šv. J. Bosko ir Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, padarė stebuklų.

Kelionė atpasakota dienoraščio forma – tarsi pats kun. J. Bosko as-meniškai būtų jį rašęs. Prieš tekstus publikuodami keletą mėnesių luktelė-jome, nes norėjome, kad prisiminimai ir dvasiniai įspūdžiai „susigulėtų“.

2014 m. rugpjūčio 16 d. praside-da metai, skirti pasirengti 200osioms šv. J. Bosko gimimo metinėms, kurios bus švenčiamos 2015 m. rugpjūčio 16 d. Šventojo relikvijų piligrimyste po pasaulį kaip tik ir siekiama iš anksto pasiruošti šiai reikšmingai sukakčiai.

Taip pat ir Lietuvoje mes laukiame šio jubiliejaus – ne tik tam, kad gra-žiai prisimintume praeitį, bet ypač dėl to, kad su dar didesniu užsidegimu puoselėtume salezietišką ugdymo sistemą, padarytume ją dar veiksmin-gesnę ir gyvybingesnę. Kun. J. Bos-ko gimtadienį švenčia ne dėl savęs, bet dėl viso pasaulio jaunimo. Jis ra-gina mus kiekvieną savo gyvenimo dieną puoselėti tvirtą vienybę su Kris-tumi. Jis mus kviečia sekti juo tikint ir veikiant.

Brangūs bičiuliai, vartykite šį albu-mą, peržvelkite nuotraukas, paskai-tinėkite tekstus, o ypač apmąstykite savo asmeninį susitikimą su relikvi-jomis, su šv. J. Bosko dvasia. Leis-kite, kad jus asmeniškai užkalbintų Jėzus, kviečiantis sekti paskui save ir atsakyti meile į jo Meilę – ne kaip nors

itin ypatingai ir kvapą gniaužiančiai, o kasdieniais gerais darbais. Gero skaitymo! Ir džiugios mūsų brangaus šventojo J. Bosko 199ųjų gimimo me tinių šventės!

Teol. m. lic. kun. Alessandro Barelli

„Saleziečių žinių“ atsakingasis redaktorius ir administratorius

Žurnalo puslapiuose rasite QR ko-dus, kuriuos įkėlę į savo išmaniuo-sius telefonus (turinčius interneto ryšį) galėsite peržiūrėti ir filmuotą medžiagą apie šv. J. Bosko relik-vijų piligriminę kelionę Lietuvoje. Kas neturi tokios galimybės, gali pažiūrėti tuos pačius filmukus in-terneto svetainėje www.youtube.com, įrašę paieškos žodžius „Bos-ko relikvijų kelionė“.

Šv. Jono Bosko relikvijos aplankė visas Lietuvos vyskupijas

Prieiti prie relikvijų – proga atnaujinti savo tikėjimą į Dievą, šventumo šaltinį ir mūsų gyvenimo centrą

4 „Saleziečių žinios“, 2014 Nr. 1–2

Jau nemažai laiko prabėgo nuo tos įsimintinos 2009 m. balandžio 25 d., kai prasidėjo piligriminė mano kelionė po platųjį pasaulį. Troškau aplankyti savo dvasinius brolius ir seseris, dvasiškai juos sustiprinti, susitikti su visų tautų žmonėmis, kurie yra apie mane girdėję ir mane myli.

Pastaruosius kelis mėnesius buvau pagautas didžiulio smalsumo, kas gi manęs laukia tolesniame kelionės eta-pe – per viešnagę Lietuvoje. Daugybę sykių savęs klausiau, ką rasiu toje Viešpaties mylimoje šalyje, turinčioje ilgą ir seną, kančių bei išbandymų kupiną istoriją, paženklintą pasiryžimo ginti ir saugoti savo tapatumą.

Lietuviai gerai mane pažinojo prieš Antrąjį pasaulinį karą dėl tuometės saleziečių kunigų ir se serų veiklos, jų suburto didelio sa leziečių pasauliečių bendradarbių bei kitų jų veiklos gerbėjų būrio. Tačiau po karo „didy-sis speigas“ negailestingai nukando sudygusius gėrio daigus...

Tačiau štai atėjo nauji laikai. Pa-siaukojamas, nuoširdus saleziečių kunigų bei seserų vienuolių triūsas ir vėl atvėrė man kelius į Lietuvą. Šie Dievo tarnautojai yra saleziečių charizmos dabartis bei ateitis. Ir ne tik jie, bet ir visi jų bendradarbiai, bendraminčiai, sielos bičiuliai.

Maniau, kad Lietuvoje bus balta, vi-skas užklota sniegu. Tačiau sniego ne-buvo! Kadangi norėjau atkakti čia kuo greičiau, keliavau specialiu lėktuvu at-sidarančiu „pil vu“, pavadinimu „Anto-nov“. Ant žemės nusileidome po trijų

Atvykstu į Kaunąpenkiolika Lietuvos laiku. Su manimi atvyko keli bičiuliai iš Italijos: ke turi vairuotojai, koordinatorius (jis keliavo drauge net iš Brazilijos) ir fotografas. Taip pat ir dėl nuolatinio šių žmonių triūso galiu keliauti po platųjį pasaulį.

Oro uosto darbuotojai liko prit renkti išvydę stiklo urną, kurioje saugomos mano relikvijos. Jie tuč tuojau puolė traukti mobiliuosius telefonus ir fotogra-fuoti. Šie žmonės irgi buvo patenkinti, kad atvykau. Oro uosto vadovybė lei-do nemokamai privažiuoti prie lėktuvo manęs paimti. Išniręs iš lėktuvo „pil-vo“ pamačiau manęs laukiančius du sa leziečius – kun. Luką ir kun. Aleksandrą, ir jaunuolį Vytautą. Jie at-vyko specialiu lietuviškais užrašais išmargintu furgonu, skirtu mano kelionei po Lietuvą. Kaip jie buvo susijaudinę!

Vos tik palikome oro uosto te ritoriją, mus pasitiko nedidelė Kauno

saleziečių seserų ir kunigų grupė. Jie ėmė klausinėti: „Ar viskas ge-rai? Atvyko?“ Neilgai trukus, lydimi kelių policijos, atvažiavome į Kauno Palemoną, į saleziečių namus. Ten šeštą valandą vakaro susirinko visi saleziečių šeimos Lietuvoje nariai: saleziečiai, salezietės, bendradar-biai ir kiti.

Tame vakare panoro dalyvauti ir Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Ačiū, brangus Sigitai, už tavo širdingumą ir dvasinį artumą mano charizmai. Palaiminau tave ir nesiliau-ju iš Dangaus toliau lai minęs!

Kaip nuostabu buvo jus matyti visus kartu, susikaupusius maldoje aplink savo dvasinį tėvą. O su kokia meile bei pagarba seserys taisė mano li-turginius drabužius, kelionėje truputį susiglamžiusius... Ačiū jums visiems! Jaučiuosi čia kaip namie. Esame vie-na šeima!

1 d. šeštadienis

2014 kovas

Lėktuvas, atskraidinęs į Lietuvą šv. J. Bosko relikvijas

5„Saleziečių žinios“, 2014 Nr. 1–2

Kovo 1 d . : a tvykstu į Kauną

5. Palemono vienuolynas. Saleziečių brolių malda savo steigėjo garbei

6. Kauno arkivysk. S. Tamkevičius prie urnos su Kauno saleziečių bendruomene

7. Arkivysk. S.Tamkevičius veda saleziečių šeimos narių maldą

8. Lietuvos saleziečių seserų įžadų atnaujinimas prie urnos

1. Kun. L. Barone ir kun. A. Barelli lėktuve prie urnos

4. Šv. J. Bosko įeina pro saleziečių vienuolyno Palemone duris. Jį sutinka Palemono parapijos klebonas kun. J. Paszenda ir seserys salezietės su savo inspektore (antra iš kairės)

3. Urna keliama į automobilį, kuriuo dvi savaites keliaus po Lietuvą

2. Urna paliečia Lietuvos žemę


Priėmimas Kauno arkikatedroje

2 d. sekmadienis

Šiandien prasideda pati tikriausia pi-ligriminė kelionė. Nuo pat ankstyvo ryto Kauno saleziečių bendruomenės direktorius kun. Jacekas uoliai ruošia-si mane priimti Kauno senamiestyje. Jis labai anksti išvyksta iš bendruo-menės namų kartu su Vytautu. Aš dviem furgonais artėju prie Kauno ro-tušės, lydimas ištikimųjų savo „ginkla-nešių“ kun. Luka ir kun. Aleksandro, seserų saleziečių ir jų inspektorės ses. Majkos Tkadelkovos, kuri spe-cialiai atvyko iš Prahos (Čekija), kad pabūtų šalia manęs. Per mano kelio-nę Lietuvoje mane lydi įvairūs kelių policijos ekipažai, nes reikia visur su-spėti laiku ir nukakti visiškai saugiai. Iš visos širdies dėkoju kelių policijos pareigūnams ir jų viršininkui p. Ginta-rui Aliksandravičiui!

Kaip džiugu, kai atvykus į Rotušės aikštę išvystu didelį manęs laukian-čiųjų būrį! Čia ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas, Kauno miesto savi-valdybės meras Andrius Kupčinskas, Kauno arkivyskupijos kancleris mons. Adolfas Grušas, Kauno miesto savi-valdybės ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius, daugybė kitų žmonių. Netvėriau džiaugsmu minioje išvydęs daug jaunimo. Ačiū Kauno arkivys-kupijos jaunimo centrui ir jo vadovei Vaidai SpangelevičiūteiKneižienei už surengtą tikrą salezietišką sutiki-mą. Katedros choro balsų skambe-sys man primena angelų giesmes. Tiek arkivyskupas, tiek miesto meras mane sutinka kaip kokį aukštą parei-

gūną, nors aš juk esu tik kuklus kuni-gas, pasaulyje tarnavęs Viešpačiui, o dabar užtariantis tikėjimo brolius ir seseris iš Dangaus. Tačiau ačiū už gražius man išsakytus žodžius. Ypač miela buvo girdėti, kad esu dovana visai Bažnyčiai. Tai pakartojo ir kun. Jacekas, dėkodamas susirinkusiems valdžios atstovams.

Po įspūdingos procesijos iš rotu-šės į katedrą visą dieną praleidžiu šioje gražioje šventovėje. Visose se-kmadienio šv. Mišiose, kurias aukojo arkivysk. S. Tamkevičius, vysk. augzi-liaras K. Kėvalas, katedros klebonas Evaldas Vitulskis ir kiti kunigai, daly-vauja labai daug tikinčiųjų. Ypač per 12 val. šv. Mišias ir jaunimui skirtas vakaro šv. Mišias, organizuotas arki-vyskupijos jaunimo centro. Gausybė žmonių nori pagerbti mano relikvijas, eina prie manęs artyn, klaupiasi, mel-džiasi. Daugybė nori įsigyti paveikslė-

lių su mano atvaizdu ir ieško knygelės „Meilės takas“, kurioje trumpai išdės-tyta mano biografija. Po pietų jau-nimas kviečiamas į susitikimą, kad daugiau sužinotų apie mane, mano prevencinę sistemą, šiandienę sale-ziečių veiklą Lietuvoje ir visame pa-saulyje.

Ačiū, kunige Luka, už tavo gražius daugybę sykių kartotus žodžius, ku-riais pristatei mane tikintiesiems: iš-ties malonu jaustis laukiamam. Po vakaro šv. Mišių vyko nuostabi mal-dos vigilija, kuriai vadovavo ir kurioje dalyvavo gausus vaikinų ir merginų būrys. Ačiū, brangūs jaunuoliai, kad atėjote, kad kartu su manimi skyrė-te laiko Jėzui: jis jus myli dar labiau negu aš, ir esu tikras, kad savo šir-dyse girdite jo balsą. Būkite drąsūs, žvelkite aukštyn, siekite aukštų daly-kų ir idealų, kuriuos jums siūlo Vieš-pats!

2014 kovas

Kauno rotušė. Minia laukia urnos

7„Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 3 7„Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 4 77„Saleziečių žinios“, 2014 Nr. 1–2

Kovo 2 -o j i : p r i ėmimas Kauno ark ikatedro j e

2. Procesija iš Rotušės į Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką

1. Kauno valdžios atstovai ir Kauno arkivyskupijos vyriausieji ganytojai iškilmingai sutinka šv. J. Bosko prie Rotušės

3. Relikvijos įvežamos pro Kauno arkikatedros vartus

5. Kauno arkivysk. S.Tamkevičius atiduoda pagarbą relikvijoms Kauno arkikatedroje

6. Vysk. augz. K. Kėvalo malda prie relikvijų

4. Maldininkai prie urnos Kauno arkikatedroje

7. Arkivysk. S.Tamkevičius ir būrys tikinčiųjų išlydi urną iš Kauno arkikatedros bazilikos

8. Relikvijos įvežamos į Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčią


Ankstyvą pirmadienio rytą būrelis tikin-čiųjų susirenka atsisveikinti su manimi, nes atėjo metas keliauti į kitą Kauno šventovę. Mane lydi pats arkivysku-pas. Ačiū jums visiems. Su savo dviem „angelais sargais“ atvykstu į pamin-klinę Kauno Prisikėlimo bažnyčią, kur manęs laukia klebonas mons. Vytau-tas Grigaravičius. Ir čia esu iškilmingai priimamas, sutinkamas nuostabiomis giesmėmis, giedamomis katalikiškos „Vyturio“ vidurinės mokyklos choro. Sutiktuvėse taip pat dalyvauja daug šios mokyklos mokytojų ir jos direktorė p. Aleksandra Bancevičienė.

Po trumpos liturgijos, per kurią kun. Luka kalba apie mano relikvijų kelio-nės prasmę, susirinkusieji gali asme-niškai prie manęs prieiti, pasimelsti prie urnos. Tuo pat metu po bažny-čia esančioje salėje kun. Luka skai-to pranešimą kunigams, vienuoliams

Kelionė per Kauną į Palemoną

3 d. pirmadienis

ir vienuolėms. Ačiū Kauno saleziečių seserų bendruomenės direktorei ses. Lucijai Grybaitei už vertimą į lietuvių kalbą. Jų susirenka išties daug, visi atidžiai klausosi, užduoda klausimų. Po to švenčiama Eucharistija, kuriai vadovauja arkivysk. S. Tamkevičius. Per homiliją arkivyskupas kalba apie visiems skirto pašaukimo į šventumą grožį, kreipiasi į iš įvairių miesto mo-kyklų susirinkusį jaunimą.

Pasibaigus šv. Mišioms mane iškil-mingai ir džiugiai išlydi iš bažnyčios su giesmėmis bei maldomis. Po trum-po atsisveikinimo automobilių ir fur-gonų kortežas pajuda Palemono link, į Švč. Mergelės Marijos Rožinio Ka-ralienės bažnyčią. Čia klebonas kun. Jacekas mane pasveikina ir kartu su kun. Petru Dumbliausku, kun. Vincen-tu Nguyenu stiklo urną įstumia į baž-nyčią – taigi įžengiu į dar vieną miesto

šventovę. Mane lydi seserys salezie-tės, įvairių parapijos bei saleziečių šeimos grupių atstovai, Palemono ti-kintieji, daug saleziečių oratorijos bei parapijos jaunimo, seserų salezie-čių vadovaujamo dienos centro vai-kai. Kaip karštai ir kaip susikaupus mane pasitinkant meldžiamasi! Žmo-nės vienas po kito be paliovos eina prie manęs, patiki man savo maldos intencijas, prašo užtarimo.

Vakare aukojamos šv. Mišios. Ku-nigo Luka homilija sušildo visų širdis. Taip, mano nueitas kelias, kurį ro-dau ir saleziečių šeimai, – tai meilės vargstantiems vaikams ir jaunimui ke-lias, tarnystė, pasiaukojimas iš tiesų veda į šventumą. Iki vėlumos tikintie-ji plūsta į bažnyčią pasimelsti tyloje, kontempliuoti prie mano relikvijų. Kiek daug išgirstu šnabždamų maldų! Kiek intencijų išklausau!

Mons. V. Grigaravičiaus ir parapijos kunigų malda prie urnos Prisikėlimo bažnyčioje

2014 kovas

Vaikai prie relikvijų Prisikėlimo bažnyčioje

9„Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 3 9


Kovo 3 -o j i : ke l i onė pe r Kauną į Pa l emoną

1. Kun. L. Barone katechezė vienuoliams ir kunigams

2. Prisikėlimo bažnyčia. Iškilmingos šv. Mišios

3. Kun. L. Barone pamokslas šv. Mišių metu

4. Vysk. augz. K. Kėvalas ir kun. K. Rugevičius veža urną iš Kristaus Prisikėlimo bažnyčios

5. Relikvijų sutiktuvės Kauno Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės (Palemono) bažnyčios šventoriuje

6. Palemono vaikai sveikina relikvijas

7. Procesija lydint relikvijas į Palemono bažnyčią

8. Palemono saleziečiai įveža urną į Palemono bažnyčią

10 „Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 310 „Saleziečių žinios“, 2014 Nr. 1–2

Kovo 3 -o j i : ke l i onė pe r Kauną į Pa l emoną

9. Tikintieji prie urnos Palemone

10. Šv. J. Bosko su Palemono vaikais

11. Kunigų ir parapijiečių malda prie urnos Palemone

12. Šv. Mišių Palemono bažnyčioje akimirka

13. Palemono klebonas kun. J. Paszenda ir vaikai mojuoja relikvijoms

14. Vaikai atsisveikina su šv. J. Bosko prie Palemono bažnyčios

11„Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 3

UgDyToJAS KAIP KUN. J. BoSKAS


4 d. antradienis

Kovo 4 d. švenčiama liturginė Lietu-vos ir šalies jaunimo globėjo Šv. Ka-zimiero šventė. Nieko nėra gražiau kaip švęsti jaunimo globėjų šventes. Tarp šventųjų konkurencijos nebūna, nes mes siekiame patraukti žmonių dėmesį ne į save, o į Dievą, bet kokio šventumo šaltinį.

No ryto Palemono bažnyčia pilna vaikų. Klebonas kun. J. Paszenda aukoja šv. Mišias. Jose dalyvaujan-tiems mokiniams jis padeda suvokti, kad šventojo gyvenimas – tai lai-mingas gyvenimas. Kiek vaikų priei-na prie mano relikvijų! Ir kiek daug jų savo širdyse atsiveria raginimui tap-ti šventais. Kiek susijaudinimo regiu jaunimo veiduose, kai urna išnešama iš bažnyčios, kad keliautų toliau, į ki-tas Lietuvos vietas. Negaliu pamiršti atsisveikinant iškeltų rankų, kurios tarsi bičiuliškai mojo: „Iki pasimaty-mo!“ Taip, mieli bičiuliai, iki pasimatymo! Iki pasimatymo su jumis visais Danguje! Ir tai tariu ne tik jums, bet ir jūsų šeimoms bei visiems, atėjusiems pagerbti mano relikvijų: seserims salezietėms, mokyklos direktorei Onai Dičkienei, mokytojams ir kitiems mokyklos darbuotojams, Petrašiūnų komisarui, parapijiečiams...

Kelionė į Marijampolę vyko labai sklandžiai. Mane lydėjo Kauno polici-jos pareigūnai, o vėliau – Marijampolės policija. Apie vienuoliktą ryto atvykęs į Marijampolės Šv. Mykolo Arkange-lo baziliką, išvydau didžiulę minią manęs laukiančių tikinčiųjų. Pirmoje eilėje stovėjo Vilkaviškio vyskupas

Šv. Kazimiero šventėemeritas Juozas Žemaitis, parapijos klebonas kun. Andrius Šidlauskas MIC, generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, kuris uoliai darbavo si rengdamas mano viešnagę Vilkaviškio vyskupijoje. Vietos tikintieji mane sutiko nepaprastai šiltai. Ku-nigas Lukas išdėstė iškalbingą ka techezę apie urnos su mano re-likvijomis atvykimo reikšmę. Maldą pabaigė vyskupas emeritas. Po neil-gos pertraukėlės švęsta Eucharistija, kuriai vadovavo Vilkaviškio vysk. Ri-mantas Norvila, o koncelebravo vysk. emeritas J. Žemaitis ir dar bene 59 vyskupijos kunigai! Kunigas Aleksan-dras pasakė homiliją, per kurią kvietė tikinčiuosius į šv. Kazimierą ir į mane žiūrėti kaip į sektinus pavyzdžius. Visi esame pašaukti šventumui! Koks puikus sutapimas, kad mano relikvi-jos į Marijampolę atvyko Šv. Kazi-miero šventės dieną. Bazilika buvo pilnutėlė.

Po šv. Mišių visus jose dalyvavu-sius kunigus ir mane lydėjusių italų grupę vyskupas pakvietė broliškos agapės, o tikintieji tuo metu galėjo individualiai pasimelsti, pabūti susikaupę prie mano relikvijų. Kokie jūs man visi esate brangūs! Girdėjau jūsų maldas, perdaviau jas šv. Kazi-mierui ir dangiškajam mūsų Tėvui, prašiau, kad jas išklausytų ir kad tai pasitarnautų jūsų bei viso pasau-lio gerovei. Ypač dėkoju tiems, ku-rie atvyko į Marijampolę iš tolimesnių vietovių. Ačiū visiems dalyvavusiems iškilmėse!

Po pietų pajudėjome į Alytų. Pake-liui neplanuotai stabtelėjome Simne – pasveikinti miestelio vaikus, kurie, lydimi kelių tėvų ir tikybos mokytojos, manęs laukė su vėliavėlėmis ranko-se. Tegu Dievas laimina jus ir jūsų miestelį! Mane labai sujaudino tai, kad taip nekantriai laukėte manęs pravažiuojančio pro šalį.

Alytuje buvau sutiktas Šv. Angelų Sargų parapijoje, kuriai vadovauja klebonas Arūnas Užupis. Jis laukė manęs prie medinės bažnyčios įėjimo. Šventovėje buvo gausu tikinčiųjų, tarp jų – ir daug Alytaus dekanato jaunimo, susirinkusio Šv. Kazimiero šventės proga. Kunigas Lukas vedė meditaciją, visi nuoširdžiai meldėmės. Mums padėjo ir puikiai giedojęs choras.

Po pertraukėlės, šeštą vakaro, prasidėjo šv. Mišios, kuriose gau-siai dalyvavo jaunimas. Eucharistiją šventęs Vilkaviškio vyskupas tarė žodį. Mišias koncelebravo daugybė kunigų. Homiliją sakė kunigas Alek-sandras. Jis kalbėjo jaunimui apie tai, kad jei nesiekiama šventumo, krikščionio gyvenimas yra bepra-smis. Aš, kunigas Jonas Bosko, pats nepadariau nieko ypatingo: mano didybė glūdi tame, kad pasitikėjau Dievu ir leidau jam veikti savo gyve-nime, visuomet leidausi jo vadovau-jamas. Mišioms pasibaigus buvau iškilmingai išlydėtas iš bažnyčios. Kiek ašarų išvydau! Ačiū, gerieji žmo nės! Viešpats yra šalia jūsų ir jus myli! Ačiū kunigui Arūnui už tai, kad surengė tokį gražų priėmimą.

2014 kovas


Ir štai prasideda dar vienas mano viešnagės Lietuvoje etapas – atvykstame į Alytaus Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčią. Jau vėlu, beveik devynios vakaro, tačiau bažnyčios choras ir klebonas mons. Leonas Jakimavičius mūsų laukia kaip viena

šeima. Tačiau susiduriame su kei-stu ir nenumatytu keblumu: mane vežantis automobilis prie šventovės įklimpsta, taigi relikvijas toliau tenka gabenti vežimėliu. Mane iškėlus iš automobilio laukia didelė staigmena: atsiduriu šalia kunigo saleziečio Pra-

no Gavėno, daug metų dirbusio šioje parapijoje, kapo! Šio pasišventusio kunigo palaikai taip pat norėjo pabūti šalia mano relikvijų. Brangusis ku-nige Gavėnai, mes esame kartu Danguje, bet minutėlę dar drauge praleidome ir šioje žemėje!

Kovo 4 -o j i : Šv . Kazimie ro šventė

1. Vysk. M. J. Žemaitis ir kiti tikintieji sutinka urną prie Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos

2. Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika. Tikintieji pagerbia relikvijas asmeniškai

3. Šv. Ark. Mykolo bazilika. Tikintieji apsupa urną

4. Iškilmingos šv. Mišios, vadovaujamos vysk. R. Norvilos

13„Saleziečių žinios“, 2008 Nr. 3 13„Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 3 13„Saleziečių žinios“, 2014 Nr. 1–2

Kovo 4 -o j i : Šv . Kazimie ro šventė

5. Alytaus Šv. Angelų Sargų parapija. Relikvijos džiaugsmingai sutinkamos bažnyčios šventoriuje

7. Alytaus Šv. Angelų Sargų parapijos klebonas g. kan. A. Užupis priima šv. J. Bosko urną

6. Pamaldų pradžia Šv. Angelų Sargų parapijoje

8. Vaikai taip pat dalyvauja pamaldose

10. Kun. L. Barone katechezė po šv. Mišių

11. Kunigų vienybė su vyskupu

9. Minia tikinčiųjų dalyvauja iškilmingose šv. Mišiose


Visą naują dieną praleidau Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje. Daugybė žmonių dalyvavo Pelenų dienos liturgijoje, meldėsi prie mano re likvijų. Šventumas ir atgai-la ne at s kiriami: neatgailaujant ne-galima atsiversti, taigi neįmanoma pasiekti šventumo, o jei nesiekiame

Pelenų diena Alytuje

5 d. trečiadienis

šventumo, nekyla poreikis ir atgailau-ti, nes pagal krikščionišką mąs tyseną atgaila niekuomet nebūna savitikslė.

Per ryto ir vakaro šv. Mišias homiliją sakė kunigas Aleksandras. Pats įs pūdingiausias laikas buvo tarp šv. Mišių, kai daugybė tikinčiųjų be palio-vos meldėsi prie mano relikvijų. Kai ku-

rie atvyko iš kitų Suvalkijos ir Dzūkijos kaimų bei miestelių. Suvažiavo ir kai kurių mokyklų mokinių grupės. Iš klausiau daugybę karštų maldų! Tai buvo gilių apmąstymų ir atgailos diena, ku-pina Viešpaties artumo.

2014 kovas

1. Asmeninės tikinčiųjų maldos Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje

2. Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia. Kun. L. Barone sveikinimo žodis tikintiesiems

3. Ir kovo 6 d. urna vežama pro kun. P. Gavėno kapą. Simbolinis susitikimas bažnyčios šventoriuje


2014 kovas6 d. ketvirtadienis

Labai ankstyvą ketvirtadienio rytą palieku brangųjį Alytų. Nepaisydami ankstyvo meto, manęs išlydėti susi-renka būrelis tikinčiųjų. Dėkoju jums visiems, ypač mons. L. Jakimavičiui, kad su tokiu atsidavimu rengėsi mano viešnagei ir taip gražiai priėmė mane savo parapijoje.

Lydimi Lietuvos kelių policijos laiku atvykstame į Vilniaus arkikatedrą bazi-liką, kur prie paradinių durų mane pa-sitinka vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, kardinolas Audrys Juo-zas Bačkis, katedros administratorius mons. Robertas Šalaševičius, Vilniaus saleziečiai su savo direktoriumi kun. Massimo Bianco, daug vyskupijos ku-nigų, vienuolių vyrų ir moterų, didelis būrys tikinčiųjų pasauliečių.

Po trumpo pasveikinimo procesija žengiame į katedrą. Vežimėlį, ant ku-rio stovi urna su relikvijomis, tempia pats vyskupas. Skamba graži muzi-ka, tikintieji yra pagauti įkarščio – kaip nuostabu! Kun. Luka papasakoja apie giliąją mano piligrimystės Lietuvoje prasmę. Po to stoja tylos pertraukėlė, per kurią žmonės gali pagerbti mano relikvijas individualiai.

Neilgai trukus prasideda iškilmin-gos šv. Mišios, kurioms vadovauja vysk. augziliaras A. Poniškaitis ir da-lyvauja kardinolas bei visi susirinkę kunigai. Homiliją sako kun. Luka. Jis kalba apie tai, kaip maža sėkla (t. y. salezietiškojo mano ugdymo nuojau-ta), gimusi dėl nuolankumo ir Šventa-jai Dvasiai veikiant, išaugo į didžiulį medį, po kuriuo daugelis – ne tik sa-

Lietuvos sostinė Vilniusleziečiai – randa sau vietą ir toliau brandina jo vaisius.

Po šv. Mišių, tikintiesiems stojant į eilę ir einant pasimelsti prie mano re-likvijų, kun. Aleksandras susitinka su vaikais ir jaunimu Šv. Kazimiero ko-plyčioje. Čia jis dėsto katechezę apie mano gyvenimą, mano krikščioniško gyvenimo planą jaunimui, mano dva-singumą, kuris leidžia lengvai priartė-ti prie Kristaus. Nors yra susirinkę per 180 įvairaus amžiaus vaikų iš įvairių miesto mokyklų, reikėjo pamatyti, su kokiu susidomėjimu jie visi klausėsi pasakojimo! O po to tvarkinga eile, tylomis traukė pasimelsti prie mano relikvijų. Kiek gilių širdingų jų maldų išklausiau!

Po pietų kun. Massimo Bianco va-dovauja Švč. Sakramento adoraci-jai, kurioje dalyvauja daug žmonių. Brangūs bičiuliai, niekuomet nepa-mirškite, kad dvasinio mūsų gyveni-me centras yra Jėzus Kristus. Tai jis mums vadovauja ir palaiko mus gyve-nimo kelyje! Po to tariamas trumpas katedros administratoriaus mons. R. Šalaševičiaus atsisveikinimo žodis. Nuoširdžiai dėkoju, brangus Robertai, už tavo įsipareigojimą ir pastangas mane kuo gražiau priimti. Tegu Vieš-pats Jėzus Tau už tai atlygina.

Ir štai jau keliauju į Vilniaus Lazdy-nų parapiją, kurioje darbuojasi sale-ziečiai ir kuri vienintelė Lietuvoje yra pavadinta mano vardu. Atvykęs lygiai 17 val. pamatau didžiulę minią žmo-nių, laukiančių manęs prie bažnyčios. Furgonui sustojus ir vairuotojams iš-

kėlus urną, nuaidi patrankų salvės – mane sutinka kaip karalių! Minioje išvystu kun. Aleksandrą, kuris yra šios parapijos klebonas, bendruomenės direktorių kun. Massimo, kun. Myko-lą Petravičių, kun. Quoc Ky Frančesko Doan, taip pat miesto merą Artūrą Zuo-ką, vicemerą Jaroslavą Kaminskį, Sei-mo narius Gintarą Steponavičių, Algį Strelčiūną, Italijos ambasados Lietu-voje atstovę p. Laurą Ranalli, Australi-jos garbės konsulą Antonio Meschino, beveik visų mikrorajono mokyklų vado-vus, kitus svarbius svečius. Ypač daug susirinkę tikinčiųjų pasauliečių, para-pijiečių, jaunimo, vaikų, mosuojančių spalvotais balionais. Sutikimo liturgija vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis – skir-tingų Vilniuje ir Vilniaus krašte gyvuo-jančių tautinių bei kultūrinių tradicijų ženklan. Urnos pagerbimo procesiją lydi religinės giesmės abiem kalbomis, vežimėlį su urna drauge stumia visi Vil-niaus bendruomenės saleziečiai. Tai iškalbingas simbolinis veiksmas: ko negalima padaryti vienam pačiam, įmanoma bendruomenėje.

Vos tik urna atsiduria bažnyčio-je, giesmės nutyla ir užgroja Kraš-to apsaugos ministerijos savanorių orkestras: suskamba mano himnas „Kunigas Bosko sugrįžta“, sukurtas 1929 m. Kaip puikiai orkestras jį at-lieka! Kun. Aleksandras ir kun. Mas-simo, išgirdę šį himną tokia proga atliekant Lietuvoje, lieka sujaudinti iki ašarų. Iš tiesų aš grįžtu – ir grįžtu dėl pasiaukojamo kasdienio savo dvasi-nių sūnų bei dukterų triūso.


Liturgijoje aktyviai dalyvauja visi ti-kintieji, nepaisant kalbinių ir tautinių jų skirtumų. Homilijoje dviem kalbomis kun. Aleksandras pabrėžia, kad iš tie-sų verta sutelkti dėmesį į tai, kas vie-

nija, o ne į tai, kas skiria. Ir aš jaučiau, kaip stipriai visus čia vienija tikėjimas į vienintelį Išganytoją Jėzų Kristų.

Po neilgos pertraukos, skirtos relikvijas pagerbti asmeniškai, prasideda

šv. Mišios: iš pradžių lenkų, po to – lietuvių kalba. Per abejas šv. Mišias bažnyčia pilnutėlė. Kiek daug čia pa-maldumo, kiek daug tikėjimo!

Kovo 6 -o j i : L i e tuvos sos t inė Vi ln ius

1. Automobilis su relikvijomis prie Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos

2. Minia prie Vilniaus arkikatedros durų

3. Relikvija iškeliama iš automobilio prie Arkikatedros

4. Susidomėjimas šv. J. Bosko

5. Prie Vilniaus arkikatedros durų relikviją pasitinka kard. A.J.Bačkis ir vysk. augz. A. Poniškaitis

6. Vysk. augz. A. Poniškaitis įveža urną į arkikatedrą

7. Kardinolas A. J. Bačkis prie relikvijos

8. Iškilmingos šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje

9. Kun. L. Barone sveikinimo žodis vilniečiams

17„Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 3 1717„Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 1 17„Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 3 17„Saleziečių žinios“, 2014 Nr. 1–2

Kovo 6 -o j i : L i e tuvos sos t inė Vi ln ius

10. Asmeninės mažųjų maldos prie urnos

11. Laukiantys tikintieji prie Vilniaus Šv. J. Bosko (Lazdynų) bažnyčios

12. Laukiančiųjų akyse urna nuleidžiama iš automobilio. Patrankos iššauna salvę

13. Vilniaus Šv. J. Bosko parapijos klebonas, kunigai ir tikintieji sulaukė globėjo relikvijos

14. Klebonas kun. A. Barelli ir Vilniaus saleziečių bendruomenės direktorius kun. M. Bianco įveža relikvijas į bažnyčią

15. Šv. J. Bosko grįžo į savo namus Vilniuje. Relikvijos lankosi vienintelėje Lietuvoje šiam šventajam dedikuotoje bažnyčioje

16. Iškilmingos sutikimo pamaldos: parapijiečiai, šventojo gerbėjai, valdžios atstovai...


Penktadienio rytas tarp jaunimo man prabėga labai greitai. Nuo 8.30 val. kas 45 minutės prie mano relikvijų eina ir eina įvairių mokyklų mokinių grupelės. Iš viso per tą vieną dieną prie urnos prisiartino per 3 500 jau-nuolių! Kuo nuoširdžiausiai dėkoju Lazdynų vidurinės mokyklos, „Vers-mės“ katalikiškos gimnazijos ir mokyklos, Šv. Juozapo mokyklos, „Žėručio“ pradinės mokyklos, „Ąžuolyno“ pro-gimnazijos, Sausio 13osios vidurinės mokyklos, „Minties“ gimnazijos, Šv. Jono Bosko vidurinės mokyklos va-dovams, administracijai, mokytojams bei mokiniams. Atvykus naujai moki-nių grupei, kun. Aleksandras ir kun. Luka juos pasitikdavo bažnyčioje, pa-

Vilniuje susitinku su daugybe žmonių

7 d. penktadienis

pasakodavo apie krikščionių puoselė-jamą relikvijų gerbimo tradiciją.

Po to kunigai pakviesdavo kiekvie-ną klasę atskirai prieiti prie urnos ir pasimelsti. Žiūrėjau į tų vaikų ir paau-glių veidus ir turiu jums prisipažinti, kad jaučiausi nepaprastai pamalo-nintas. Kai kas prieidavo nutaisę pa-šaipius ar kiek abejingus veidelius, tačiau visiems drauge uždėjus ran-kas ant urnos stiklo, pasimatydavo išoriniai bei vidiniai pokyčiai: pašai-pios šypsenėlės dingdavo, paauglių veidai tapdavo susikaupę ir pamal-dūs. Ačiū, brangus jaunime, – jūs esate mano paguoda ir tikėjimo Lie-tuvoje viltis. Būkite ne tik mano, bet ir Jėzaus draugai! Žinokite, kad Kristus

palaiko ir stiprina kiekvieną, kuris juo pasikliauja.

Po pietų pasimelsti prie urnos ren-kasi įvairios grupės ir atskiri žmonės. Daugybė dalyvauja iškilmingose šv. Mišiose lietuvių ir lenkų kalbomis. 19 val., vykstant šv. Mišioms lietuvių kal-ba, daugiau nei 40 lenkakalbių pa-rapijos jaunuolių, pakviestų klebono kun. Aleksandro, susirenka pasimels-ti. Jie nori dalyvauti ne tik šv. Mišiose, bet ir maldos budėjime.

Tai buvo ypač salezietiška diena, skirta puoselėti jaunimo tikėjimą. Kaž-kada esu sakęs, kad nuo gero arba blogo jaunimo ugdymo priklauso vil-tinga arba liūdna visuomenės ateitis. Esu tikras, kad taip yra!

2014 kovas

Viena iš katechezių, skirtų vaikams Vaikų maldos prie urnos


8 d. šeštadienis

Šeštadienis, kovo 8oji, praeina la-bai ramiai. Tai diena, skirta tikin-tiesiems – tiek šios parapijos, tiek atvykusiems iš toliau, norintiems in-dividualiai pasimelsti prie relikvijų. Labai dėkoju Šalčininkėlių parapijos klebonui kun. Zdislavui Bochniachui už tai, kad savo parapijos piligri-mams netgi užsakė autobusą. Mane ypač paveikė tądien bažnyčioje tvy-rojusi tyla tarp šv. Mišių, katechezės valandėlių. Žmonės klausėsi, mąstė, siekė išsaugoti širdyse tai, ką išgir-do, pamatė ir suvokė. Ištisą dieną bažnyčioje buvo gausu tikinčiųjų. Klausiausi jūsų maldų, tegu Vieš-pats jas irgi išklauso ir suteikia jums

Ne tik Moters dienatai, ko esate reikalingi pagal jo Mei-lės planą.

Vakare, po šv. Mišių lietuvių kal-ba, vyksta gražus maldos budėjimas, skirtas jaunimui ir pačių jaunuolių pa-rengtas. Puiki jaunimo grupė jauna-tviškai karštai meldžiasi, gilina savo tikėjimą. Dėkoju Vilniaus diecezinės seminarijos dvasios tėvui, kad po re-kolekcijų visus klierikus subūrė pasi-melsti prie urnos kaip tik per maldos budėjimą. Budėjime dalyvavęs jau-nimas, kaip ir aš, buvome sužavėti tų jaunuolių, jaučiančių kunigystės pašaukimą ir trokštančių pasišvęsti Viešpačiui. Kiekvienas kunigas yra dovana Bažnyčiai, o pati Bažnyčia

turi žadinti naujų šventų pašaukimų, duodama švento gyvenimo, paskirto Dievui, pavyzdį. Laiminu jus visus, brangūs Lietuvos klierikai. Pasitikėki-te Dievu, atsiduokite į jo rankas!

Pasibaigus maldos budėjimui jau-nuoliai procesija palydi mane į sale-ziečių namų koplyčią, kad sekmadienį žmonės tarp šv. Mišių galėtų patogiai ir neskubėdami čia pasimelsti. Pro-cesija man priminė rudeninius mano pasivaikščiojimus su jaunimu bičiuliš-kai kartu žygiuojant, dainuojant, gie-dant, meldžiantis. Tuomet kiekvienas žinojo, kad dalyvauja nepaprastame, nekasdieniame įvykyje. Žinokite, kad visuomet esu su jumis!

2014 kovas

Urna įvežama į koplyčią asmeniniam lankymui

Lazdynų jaunimas šlovinimo vakare

„Saleziečių žinios“, 2012 Nr. 32020 „Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 32020 „Saleziečių žinios“, 2014 Nr. 1–2

Žinoma, sekmadienio kulminacija, branduolys, ypač per Gavėnią, yra šv. Mišios. Taigi mano brangieji sa-leziečiai ragino tikinčiuosius ypa-tingą dėmesį skirti šv. Mišių aukai, taip pat – relikvijų pagerbimui. Visų šešių šv. Mišių homilijų tema buvo ta pati: kun. J. Bosko ir autentiškas krikščioniškas gyvenimas. Aš – tik ži-burys, kuris nieko neskleidžia savai-me, pats iš savęs. Aš nešu Jėzaus

Sekmadienis su Dievu

9 d. sekmadienis

šviesą, kuri apšviečia juo pasikliau-jančius, juo sekančius kasdienia-me savo gyvenime žmones. Atgaila, pasninkas, įveikiamos kliūtys čia yra labai prasmingos.

Kiek daug žmonių tarp vienų ir kitų šv. Mišių ateina į koplyčią prie urnos! Po 11 val. sumos sulaukiu ir labai ypa-tingo svečio – Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo. Grįžęs iš kelionės po užsienį, jis panoro asmeniškai mane

aplankyti. Ačiū Tau už šį pamaldumo ir pagarbos ženklą! Tegu Viešpats lydi Tave tavo tarnystės Bažnyčiai kelyje, o Tavo širdis tebūna tokia kaip Kris-taus, Gerojo Ganytojo!

Iki vakaro pas mane be paliovos plūsta žmonės. Tarp jų jaučiuosi kaip namie, noriu tarp jų likti. Ir iš tiesų mano dvasia, ne tik mano vardas, lie-ka Lazdynuose, Šv. Jono Bosko pa-rapijoje.

2014 kovas

Gausus tikinčiųjų būrys Lazdynų parapijos koplyčioje

Sekmadienio šv. Mišios Vilniaus Šv. Jono Bosko bažnyčioje

Kovo 10 d. lazdyniečiai atsisveikina su relikvijomis


10 d. pirmadienis

Ankstyvą kovo 10 d. rytą Lazdynų Šv. Jono Bosko bažnyčia pilna į šv. Mišias susirinkusių žmonių. Jų pa-baigoje vyksta trumpas atsisveikini-mas koplytėlėje, kurioje stovi urna su mano relikvijomis. Lydimas gausaus tikinčiųjų būrio, varpų skambesio ir dviejų kelių policijos automobilių, pa-lieku Lietuvos sostinę ir iškeliauju į Panevėžį.

Prie Panevėžio katedros mane asmeniškai pasitinka vysk. Lion-ginas Virbalas, katedros klebonas kun. Eugenijus Troickis ir daug kitų dvasininkų. Visi drauge įžengiame į šventovę – drauge su dideliu būriu tikinčiųjų, tarp kurių – ne tik miestelėnai, bet ir iš toliau atvyku-sieji. Gerieji klebonai net užsakė tam autobusų: tegu jums Viešpats dosniai atlygina už jūsų rūpestį dvasiniu tikinčiųjų gėriu.

Vidurdienį prasideda šv. Mišios, kurias aukoja vyskupas ir daug kunigų. Sakydamas homiliją kuni-gas Aleksandras kalba apie mano gyvenimą, mano ugdymo stilių, dėmesį jaunimui ir dvasiniams jų poreikiams. Po šv. Mišių kuni-gas Lukas išdėsto katechezę apie tai, kaip relikvijų gerbimas suar-tina mus su šventaisiais ir įkvepia siekti šventumo. Žmonės klausosi sulaikę kvapą. Po to norintieji gali pagerbti relikvijas asmeniškai: iki vakaro be pertraukos šimtai plūsta prie mano urnos – ne tik iš smal-sumo, bet ypač iš nuoširdaus pa-maldumo. Tikintieji dega troškimu

Panevėžysprisiartinti prie Dievo žmogaus, kad šis perduotų Tėvui jų maldas. Kaip nuostabu matyti daugybę paprastų žmonių, susitelkusių maldoje! Ir ko-kia tyla tvyro bažnyčioje!

Vakare klebonas kunigas Euge-nijus aukoja šv. Mišias, į kurias su-kviestas miesto ir visos vyskupijos jaunimas. Liturgines giesmes gie-da puikus vyskupijos Jaunimo sie-

lovados centro choras. Eucharistijos pabaigoje Panevėžio vyskupijos cen-tras jaunuoliams pasiūlo apmąstymų ir maldos valandėlę. Per ją apie savo gyvenimą liudija ir kunigas Lukas. Jis su įkarščiu kartoja, kaip nuo-stabu nuostabu yra pašvęsti savo gyvenimą kitų žmonių labui. Daug susirinkusiųjų priima Susitaikymo sakramentą.

2014 kovas

2. Mažieji panevėžiečiai laukia šv. J. Bosko

3. Vyskupas L. Virbalas veža urną į katedrą

4.Vyskupo aukojamos iškilmingos šv. Mišios Panevėžio katedroje ›

1. Prie Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros relikviją sutinka vyskupas L. Virbalas ir kunigai

„Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 322

Nors tądien Lietuvoje švenčiama valstybinė šventė ir visų žmonių dėmesys būna sutelktas į meilę Tėvynei bei jos laisvę, per iškilmingas šv. Mišias vyskupas Lionginas Virba-las kalba ir apie tai, kad Panevėžiui yra didelė garbė priimti, nors ir trum-pam, iškilaus šventojo Jono Bosko re-likvijas.

Mišiose dalyvauja daugybė žmonių, kai kuriuos relikvijų urna labai nu-stebina ir žadina smalsumą. Matau, kaip jie fotografuoja ją mobiliaisias telefonais, kad po to galėtų parodyti

Kovo 11-oji: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena Panevėžyje...

11 d. antradienis

nuotraukas namiškiams ir draugams. Tačiau visus susirinkusiuosius vienija dvasingumo troškis. Kaip per homiliją kalbėjo vyskupas, visi žinome, kad ti-kroji laisvė – tai širdžių laisvė, tikroji nepriklausomybė – nepriklausomybė nuo nuodėmės, nes nuodėmė žmogų padaro vergu, ir visos pasaulyje egzistuojančios vergovės – nuodėmės padarinys. Pabaigoje visiems šiltai dėkoja kunigas Aleksandras, išskirtinį padėkos žodį skirdamas liturgijoje dalyvavusiam Panevėžio merui Vita-lijui Satkevičiui.

Po šv. Mišių iš bažnyčios mane išlydi didžiulė iškilminga vyskupo va-dovaujama procesija. Žmonės gie-da giesmes, kalba maldas, sveikina mane mojuodami rankomis, mesdami gėles, kai kurių moterų akyse matau jaudulio ašaras. Ačiū jums, brangūs panevėžiečiai, ačiū vyskupui ir klebo-nui kunigui Eugenijui – tegu Viešpats jus visus laimina! Ir tegu būna palai-minta jūsų Tėvynės bei jūsų širdžių laisvė!


2014 kovas

1. Asmeninės maldos prie relikvijų

2. Kovo 10 d. maldos vakaras jaunimui: kun. L. Barone dalijasi savo gyvenimo liudijimu

3. Katechezėje aktyviai dalyvauja jaunimas

4. Maldos vakaro pabaiga prie urnos

5. Kovo 11 d. Panevėžio katedros adm. E. Troickis išlydi urną

6. Palydėtuvės katedros šventoriuje

23„Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 3 23„Saleziečių žinios“, 2014 Nr. 1–2

Kovo 11 d. turiu atsisveikinti su kun. Luka, kuris dėl svarbaus įsipareigoji-mo turi grįžti į Italiją, į Turiną. Toliau po Lietuvą mane lydės kunigas Aleksan-dras, gerasis Vytautas, furgonų vai-ruotojai ir fotografas Lukas.

Visą tos dienos rytą praleidžiu Pa-nevėžio katedroje, kur iš pradžių daug žmonių ateina individualiai pasimelsti prie relikvijų, o po to visi dalyvauja iš-kilmingose šv. Mišiose, vadovaujamo-se vysk. Liongino Virbalo. Tai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventė, todėl Mišiose dalyvauja įvairios pa-triotinės organizacijos su vėliavomis. Tarp jų – ir vėliava su mano atvaiz-du. Man tai labai malonu, nes iš tiesų čia, Lietuvoje, su jumis visais, ypač su jaunimu, jaučiuosi išties puikiai.

Pasibaigus šv. Mišioms kun. Alek-sandras dėkoja visiems jų dalyviams ir valdžios atstovams. Akyla jo akis pa-stebi, kad tarp tikinčiųjų yra ir Panevė-

Kovo 11-oji: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena Molėtuose ir Kaišiadoryse

žio miesto meras Vitalijus Šidlauskas. Jam įteikiamas atminimo medalis, skirtas visiems miesto gyventojams.

Po to iki furgono mane lydi vys-kupas, kunigai ir kiti tikintieji. Palie-ku šį gražų darbščių žmonių miestą, leidžiuosi kalnuotu keliu į Molėtus ir ten praleidžiu kelias valandas. Kai-šiadorių vyskupijos vyskupas norėjo suteikti galimybę ir savo vyskupijos šiaurinėje dalyje gyvenantiems tikin-tiesiems pasimelsti prie mano reli-kvijų, taigi buvau labai laukiamas ir šiame miestelyje. Klebonas mons. Kęstutis Kazlauskas, vikaras kun. Egidijus Kazlauskas, daugybė aplin-kinių parapijų kunigų ir tikinčiųjų su-rengia man išskirtinai šiltą priėmimą.

Po to aukojamos nuostabios šv. Mi-šios su daugybe tikinčiųjų, kuriems pasiūlomas ir laikas prie relikvijų pa-simelsti individualiai. Nedidelių mies-telių, kaimelių žmonės yra išties

nepaprastai šilti, ir kai priima svečią, daro tai iš visos širdies! Ačiū jums vi-siems, kurie atėjote manęs pagerbti. Kaip per pamokslą pasakojo kunigas Aleksandras, aš gimiau kaime ir visą gyvenimą širdyje nešiojau valstietiš-kas vertybes. Esu vienas iš jūsų!

Ir vėl kelyje: dabar važiuojame į Kaišiadoris, kur manęs taip pat ne-kantriai laukia. Aikštėje priešais ka-tedrą mane pasitinka vysk. Jonas Ivanauskas, vysk. emeritas Juozas Matulaitis, generalinis vikaras Algir-das Jurevičius, katedros administra-torius mons. Rimvydas Jurkevičius, daug kitų dvasininkų, šiame mieste gyvenančios ir dirbančios seserys salezietės, tikintieji pasauliečiai, tarp kurių – ir miesto meras Romualdas Urmilevičius. Sutikimo kalbos skamba labai nuoširdžiai. Po to aukojamos šv. Mišios, meldžiamasi už mylimą Lietu-vą švenčiant valstybinę šventę.

1. Klebonas mons. K. Kazlauskas pagerbia relikvijas

2. Urna įvežama į bažnyčią 3. Iškilmingos šv. Mišios Molėtų Šv. apašt. Petro ir Povilo bažnyčioje


Kovo 11-oji: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena Molėtuose ir Kaišiadoryse

4. Maldininkai prie urnos Molėtų bažnyčioje

5. Molėtai išlydi relikvijas

6. Kaišiadorių vyskupas J. Ivanauskas ir vysk. M. J. Matulaitis sutinka relikvijas Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedros šventoriuje

7. Urna vežama į Kaišiadorių katedrą

8. Urna Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje

9. Kaišiadorių vyskupai ir kunigai pagerbia relikvijas


Visą rytą mane lanko ypač daug vai-kų ir jaunimo. Mons. R. Jurevičius su seserimis salezietėmis surengia dau-gybę susitikimų prie mano relikvijų su įvairių mokyklų moksleiviais – ir ne tik Kaišiadorių, bet ir aplinkinių miestelių. Man malonu prisiminti ir iš Žiežmarių, Antakalnio, kitų vietovių suvažiavu-sius vaikus bei paauglius. Ačiū jums visiems ir jūsų mokytojams, kurie jus čia atlydėjo. Visada sakydavau: ugdy-mas – tai širdies dalykas. Kai moky-tojas rūpinasi, kad mokinys puoselėtų

Kaišiadorių katedroje

12 d. trečiadienis

didžiąsias tikėjimo vertybes, jis ugdo ne tik protines jo galias, bet ir moki-na laimingai gyventi laike bei amži-nybėje!

Vidurdienį vyskupas aukoja šv. Mi-šias, kuriose dalyvauja daug suaugu-siųjų, o vakaro šv. Mišios buvo skirtos Kaišiadorių dekanato jaunimui. Po to vyksta jaunimo maldos budėjimas, kuriam vadovauja seserys salezie-tės. Per budėjimą žodį taria ir kun. Aleksandras: jis pristato mano pre-vencinės sistemos „šedevrą“ – Domi-

nyką Savijų, kuris nepabijojo kadaise manęs paprašyti: „Kunige Bosko, padėkite man tapti šventuoju!“ Taip, brangus jaunime, aš jums padėsiu, bet jūs pasitikėkite Jėzumi, leiskite jam įžengti į jūsų širdis, veikti jūsų gy-venimuose.

Diena buvo kupina susitikimų ir maldų. Prie manęs ėjo ir ėjo žmonės. Daugybė puikių, garbingų, darbščių žmonių, išsakiusių man įvairiausias savo maldos intencijas. Laiminu jus visus iš Dangaus!

2014 kovas

3. Atsisveikinimas prie Kaišiadorių katedros2. Asmeninė vyskupų ir kunigų malda

1. Šv. Mišių Kaišiadorių katedroje akimirka


Tryliktą mėnesio dieną, kuomet su jautrumu prisimename Fatimos Švč. Mergelę Mariją, su savo palyda pa-lieku Kaišiadoris ir keliauju į Lietu-vos Vakarus. Ankstų rytą su manimi atsisveikinti į katedrą atskuba sese-rys salezietės, kurių bendruomenė įsikūrusi šiame mieste, vysk. J. Iva-nauskas, vysk. emeritas J. Matulaitis, generalinis vikaras mons. A. Jurevi-čius, katedros administratorius mons. R. Jurkevičius, nedidelis tikinčiųjų bū-rys. Visi taip šiltai šypsosi ir karštai meldžiasi, kad atrodo, jog nenori ma-nęs iš čia išleisti. Jūs tikrai laimėjote mano širdį! Ir aš pasiliksiu su jumis, jūsų vyskupijoje, kaip ir kitose Lietu-vos vietose, bei užtarsiu jus Danguje.

Kelių policijos lydimi mes laiku pa-siekiame brangią Švč. Mergelės Mari-jos šventovę Šiluvoje. Visi žinote, kaip myliu Mergelę Mariją ir kiek daug ma-lonių mes gauname dėl motiniško jos užtarimo. Šiluvoje manęs jau laukia arkivysk. S. Tamkevičius, vysk. aug-ziliaras K. Kėvalas, Šiluvos klebonas Erastas Murauskas, brangus salezie-tis kun. J. Paszenda, daug Kauno vys-kupijos ir aplinkinių parapijų kunigų.

Po sutikimo prie šventovės para-dinių durų suformuojame procesiją ir žengiame vidun. Choras ir giliai su-jaudinti tikintieji gieda giesmes. Po trumpos maldos ir individualaus mano relikvijų pagerbimo prasideda iškilmin-ga Eucharistija, vadovaujama arkivys-kupo, kuris maloniai pakviečia kunigą Jaceką pasakyti pamokslą. Pastarasis kalba apie tai, kad šventieji yra pavyz-

Lietuvos Vakaruose. Šiluva ir Šiauliai

13 d. ketvirtadienis

dys visiems, kurie gyvena šioje že-mėje, ir kad dangiškąją bei žemiškąją Bažnyčią sieja didžiulė bendrystė. Ta-čiau labai svarbu, kad tikintieji kasdien stengtųsi siekti Dangaus gyvendami iš tiesų krikščioniškai ir ištikimai. Kuni-gas kalbėjo, kad šv. Jonas Bosko mus moko kaip tik šito: keliauti gyvenimo keliu žvilgsnį nukreipus į Mariją, nesi-leisti tempiamiems žemyn nuodėmės pagundų. Dievui padedant galime tapti šventi! Dėkui, kun. Jacekai, dėkoju vi-siems, atvykusiems susitikti su manimi Šiluvoje. Laiminu jūsų maldos intenci-jas. Po šv. Mišių dar skiriamas laikas asmeninei maldai.

Popietę palieku Šiluvą ir tęsiu savo piligrimystę. Pasiekiu Žemaitiją. Kelio-nės tikslas – Šiauliai. Nesitikėjau, kad popietę čia būriuosis tiek daug žmo-nių! Priešais Šiaulių katedrą mane pasitinka vysk. Eugenijus Bartulis, ge-neralinis vikaras mons. Saulius Ma-tulis, katedros administratorius kun. Remigijus Čekavičius, kurijos kancle-

ris ir mano atvykimo į vyskupiją refe-rentas kun. Evaldas Alūza, daug kitų kunigų, vienuolių ir pasauliečių. Kartu įžengiame į katedrą pasimelsti. Kun. Aleksandras kalba apie mano relikvi-jų piligrimystės prasmę, apie tai, kaip svarbu priimti į savo gyvenimą gėrio ir Viešpaties Jėzaus artumo ženklus, ku-riuos jis mums siunčia kiekvieną dieną. Tai Jėzaus buvimas suteikia mūsų gy-venimui pilnatvę ir padaro jį prasmingą.

Po to tikintiesiems suteikiama ga-limybė pasimelsti individualiai. Va-karop vyskupas E. Bartulis aukoja šv. Mišias. Per homiliją ganytojas su įkarščiu kalba: „Šv. Jonas Bosko su-gebėjo tapti šventuoju – kodėl nega-lėtume džiugiai to padaryti ir mes?“ Mišioms pasibaigus surengiamas jaunimui skirtas maldos budėjimas. Bažnyčia visą naktį lieka atidaryta ir tikintieji iš viso miesto gali ateiti ma-nęs aplankyti. Daugybė žmonių pasi-naudoja tokia galimybe ir išsako man savo maldos intencijas.

2014 kovas

Kauno arkivysk. S. Tamkevičius sutinka relikvijas prie Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos durų

27„Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 3 27„Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 1 27„Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 3 2727„Saleziečių žinios“, 2014 Nr. 1–2

Kovo 13 d . : L ie tuvos Vakaruose . Š i luva i r Š iau l ia i

1. Maldininkai prie urnos Šiluvos bazilikoje

2. Maldos Šiluvoje

3. Iškilmingos šv. Mišios Šiluvos bazilikoje, vadovaujamos Kauno arkivysk. S. Tamkevičiaus. Dalyvauja 56 kunigai

5. Šiluva atsisveikina su kun. J. Bosko relikvijų urna

6. Šiaulių vysk. E. Bartulis ir kunigai prie Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedros

7. Procesija su urna juda į katedrą

8. Į Šiaulių katedrą

9. Iškilmingos sutikimo pamaldos Šiauliuose

10. Šv. Mišių akimirka

11. Įvairių Šiaulių mokyklų moksleiviai dalyvauja ryto šv. Mišiose

12. Išlydėjimas iš katedros4. Iškilminga relikvijos išvežimo iš bazilikos procesija


Kovo 14 d., ankstų penktadienio rytą, Šiaulių vyskupas E. Bartulis auko-ja šv. Mišias, kuriose dalyvauja įvai-rių miesto mokyklų mokiniai. Kaip malonu matyti katedrą pilną vaikų. Daugelis jų atvykę su mokytojais, tė-vais, giminėmis. Mišiose visi karštai meldžiasi, aktyviai dalyvauja. Kuni-gas Aleksandras iš širdies padėkoja vyskupui, katedros administratoriui, kurijos kancleriui, kitiems dalyvau-jantiems kunigams ir visiems tikintie-siems: kai esi priimamas tarsi savo šeimoje, kaip buvau priimtas aš, negali neišreikšti didžiulio dėkingu-mo. Po to – paskutiniai atsisveikini-mai ir išlydėjimas. Žmonės susiburia lauke, norėdami dar sykį pažvelgti į mano relikvijas, išsakyti paskutines savo maldas. Žinokite, brangūs bičiu-liai, kad aš nesiliauju jus laiminęs iš Dangaus.

Kelių policijos lydimas kortežas lei-džiasi į Telšius, į Žemaitijos sostinę. Ten pirmasis mūsų vizitas – katalikiš-koje Vincento Borisevičiaus gimnazi-joje. Taigi šiame mieste pirmiausiai susitinku su tais, kuriuos myliu labiau-siai – su jaunimu. Vos mums priartė-jus, visi gimnazijos mokiniai sustoja į dvi eiles, besidriekiančias nuo gim-nazijos pastato iki pat gatvės. Mane pasitinka Telšių vyskupas Jonas Bo-ruta, vysk. augziliaras Linas Vodopja-novas, kiti garbūs asmenys.

Džiugiai skambant giesmėms pro-cesija įžengiame į mokyklos sporto salę. Čia vysk. J. Boruta, mokyklos direktorius Robertas Ežerskis, moky-

Į Žemaitijos sostinę Telšius

14 d. penktadienis

klos kapelionas prel. Juozas Šiurys ir kanauninkas Andriejus Sabaliauskas iškilmingai mane pasveikina. Visi la-bai susijaudinę. Priima mane lyg ko-kią žvaigždę! Mokiniai pasidalija į dvi grupes: vyresnieji eina į aktų salę, kur prenovicijus Vytautas su jauna-tvišku užsidegimu jiems papasakoja apie mano gyvenimo ir misijos grožį. Jaunesnieji išsirikiuoja klasėmis prie urnos – jiems žodį taria kunigas Alek-sandras. Tačiau pamatyti relikvijas yra viena, o pasimelsti prie jų – kas kita, tad visiems mokiniams suteikiama galimybė kelioms minutėms stabtelė-ti prie urnos ir asmeniškai pasimels-ti. Kiek daug vaikų širdyse tikėjimo! Kiek daug pasitikėjimo Dievo gerumu! Ačiū, mano brangūs jaunieji bičiuliai.

Vėliau ir vyresniųjų klasių mokiniai gali su savo maldomis ateiti prie ur-nos. O dar vėliau, gimnazijos moki-niams nuėjus pietauti, čia atvyksta kitų miesto mokyklų mokiniai. Kuni-gas Aleksandras jiems papasako-ja apie relikvijas ir jie prisiartina prie manęs pasimelsti. Jaunuolių veiduo-se matau ne tik smalsumą – jie atrodo jautrūs ir susikaupę. Po pietų – trum-pas atsisveikinimo žodis sporto salėje ir džiaugsmu trykštanti procesija išlydi mane iš mokyklos į katedrą.

Už bažnytinės vėliavos su mano at-vaizdu išsirikiuoja per 500 viso mies-to mokinių ir daug suaugusiųjų. Groja Telšių muzikos mokyklos orkestras, plėvesuoja vėliavos, ir drauge sma-giai žingsniuojama miesto gatvėmis. Kaip nuostabu: tik žemaičiai gali suor-

ganizuoti tokią gyvybingą eiseną! Prie paradinių katedros durų manęs laukia administratorius kan. Domas Gataus-kas su daug kitų kunigų ir tikinčiųjų iš viso miesto ir aplinkinių vietovių. Įžen-giame į gražią Telšių katedrą ir cho-ras užgieda giesmę „Kunigas Bosko sugrįžta“. Labai susijaudinu: ir šiame mieste jaučiuosi kaip namie! Kanau-ninkas Domas vadovauja įžengimo į katedrą liturgijai, kunigas Aleksandras taria pristatymo žodį. Tačiau žmonės labiausiai laukia po liturgijos stojan-čios tylos, kuomet kiekvienas, didelis ir mažas, gali prieiti prie relikvijų ur-nos ir melstis. Mane aplanko ir mies-to ateitininkų grupelė. Ačiū, mielieji, būkite krikščioniško gyvenimo drus-ka pasaulyje, neškite visiems tikėjimo Kristumi džiaugsmą.

Vakare vyskupas augziliaras vado-vauja iškilmingai Eucharistijai, kurioje dalyvauja Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva, administra-cijos direktorius Saulius Urbonas. Homilijoje kunigas Aleksandras pa-brėžia, kad pjemontietiškas (Pjemon-tas – Italijos regionas) kun. J. Bosko charakteris buvo labai panašus į že-maitišką: šis kunigas buvęs tvirtas, darbštus, atkaklus daryti gera, visiš-kai atsidėjęs krikščioniškiems princi-pams žmogus. Ir tai tiesa: jei būčiau gimęs Lietuvoje, būčiau buvęs žemaitis!

Po šv. Mišių sveikinimo žodį tarė miesto meras. V. Kleiva teigė, kad jam be galo malonu, jog atkeliavau į Telšius, nes esu dovana visiems

2014 kovas


Kovo 14-o j i : į Žemait i j o s sos t inę Te l š ius

ugdytojams, tėvams ir jaunimui. Jis pats visų pirmiausia jaučiasi esąs tė-vas, o tik paskui politikas, viešas as-muo. Taigi jam kun. J. Bosko ugdymo sistema esanti pavyzdys ir paskata. Ačiū, brangus Vytautai. Aš laiminu ne tik visus darbščiuosius Tavo miesto žmones, bet ir konkrečiai Tavo šei-

mą. Širdingai dėkoju ir Telšių muzikos mokyklos mokiniams, kuriuos kunigas Domas pakvietė groti ir bažnyčioje.

Po šv. Mišių vyksta dar du svarbūs susitikimai. Katedros choras gieda „Žemaičių kalnus“, nes juk šiandien penktadienis ir prisimename Jėzaus kančią bei mirtį, o naktį parapijos jau-

nimo grupė su katedros administra-toriumi kanauninku Domu surengia maldos budėjimą. Jaunimas budi ir meldžiasi ne tik už save, bet ir už savo vyskupijos bei visos Lietuvos jaunimą. Ačiū, kunige Domai, ačiū, brangūs jaunuoliai! Jūsų maldas per-daviau Dangiškajam Tėvui.

1. Telšių vyskupas J. Boruta ir vysk. augzil. L. Vodopjanovas veža relikviją į Telšių V. Borisevičiaus katalikišką gimnaziją

2. Jaunimas įdėmiai klauso

3. Prie kun. J. Bosko relikvijų ėjo visos gimnazijos klasės

4. Katechezę veda kun. A. Barelli

5. Džiaugsminga jaunimo eisena iš gimnazijos į katedrą Telšių gatvėmis

6. Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros administratorius kun. D. Gatautas sutinka urną

7. Relikvijų sutikimo pamaldos Telšių katedroje

30 „Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 230 „Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 330 „Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 130 „Saleziečių žinios“, 2011 Nr. 330 „Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 230 „Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 330 „Saleziečių žinios“, 2014 Nr. 1–2

Šeštadienį labai subjuro orai: stip rus vėjas, sniegdraba, lietus, geliantis šal-tis. Tačiau žemaičių tai negąsdina. Nuo ankstyvo ryto jie plūsta melstis prie reli-kvijų. 11 val. vyskupas L. Vodopjanovas aukoja šv. Mišias su administratoriumi kan. Domu, vyskupijos prelatais. Po šv. Mišių numatyta iškilminga proce-sija iš katedros į Švč. Mergelės Mari-jos ėmimo į dangų bažnyčią, vadinamą „mažąja“. Deja, siaubingos oro sąlygos tam sutrukdo. Urna palydima iki kate-dros durų, įkeliama į furgoną ir į „mažą-ją“ bažnyčią vežama.

Turėjote pamatyti, kaip didžiulis būrys tikinčiųjų iš katedros per visą miesto centrą skubėjo į bažnyčią ne-norėdami pavėluoti. Tarp jų buvo ir jau nųjų kariuomenės savanorių, ku-rie buvo įsipareigoję stumti bei traukti urnos vežimėlį nuo gatvės į bažnyčią. Patikėkite: 800 kg – ne taip jau mažai, ypač kai praėjimas yra labai siauras. Dėkoju jums, brangūs kariai!

Bažnyčioje įvyksta sutikimo liturgi-ja, vadovaujama klebono prel. Juozo Šiurio. Po to prasideda individualiai maldai skirta popietė. 17 val. kunigas Aleksandras dėsto katechezę tema „Švč. Mergelė Marija kunigo Bosko gyvenime ir veikloje“. Mieli bičiuliai, aš dažnai sakydavau: „Norite daug malonių iš Dangaus? Melskitės daug Švč. Mergelei Marijai. Norite mažai malonių? Melskitės mažai Švč. Mer-gelei. Nenorite Dangaus malonių? Tuomet visai nesimelskite Švč. Mer-gelei“. Neįmanoma suprasti visos mano veiklos, mano darbų, ugdymo

Karšta malda – šaltas oras

15 d. šeštadienis

dvasios, jei iš akių išleidžiamas mano pamaldumas Dangiškajai Mamai.

Po katechezės švenčiama iškilmin-ga Eucharistija, kuriai vadovauja vysk. J. Boruta, koncelebruoja vysk. aug-ziliaras L. Vodopjanovas, klebonas prel. J. Šiurys, katedros administra-torius D. Gatauskas, kan. Andriejus Sabaliauskas, daug kitų dvasininkų. Telšių muzikos mokyklos mokiniai ir vėl pagražina šventimą nuostabiomis instrumentinėmis melodijomis. Kuni-gas Aleksandras homilijoje išreiškia džiaugsmą, kad „mažojoje“ bažny-čioje esama šv. J. Bosko dedikuoto altoriaus. Taigi aš lieku Telšiuose, ir kie-kvieną sykį, kai kas nors trokšta mano užtarimo, tegu drąsiai į mane kreipiasi!

Tačiau grįžkime prie esminio klau-simo: ar sunku tapti šventais? Ne, brangūs bičiuliai, mano „receptas“ paprastas: gyvai tikėti Jėzumi, nuo-širdžiai vykdyti savo pareigas, gyven-ti džiaugsminga širdimi ir dvasia. Tie, kurie taip gyveno, tapo šventais!

Po šv. Mišių mane palydi į furgo-ną. Susirinkusiesiems gaila išsiskirti su relikvijomis. Viena geraširdė po-nia netgi sako: „Bet kodėl nepaliekate relikvijų pas mus? Mes niekam ne-sakytume!..“ Vis dėlto reikia keliauti toliau: nors jau vakaras, manęs lau-kia Kretingoje. Oras ir toliau bjaurus: tai sninga, tai kyla pūga, pučia atšiau-rus vėjas. Tačiau kelių policijos lydimi tikslą pasiekiame saugiai.

Kretingoje prie pranciškonų baž-nyčios paradinių durų manęs kantriai laukia klebonas br. Antanas Blužas

OFM su parapijiečiais. Jie jau trupu-tį buvo meldęsi bažnyčioje, nes mes vėluojame atvykti. Sutikimas prie pa-radinių durų – trumpas dėl blogo oro, tačiau greitai prasideda nuostabi li-turgija bažnyčioje. Lauke šalta, bet viduje karšta nuo daugybės karštai plakančių širdžių. Čia susirinkę piligri-mų iš Klaipėdos, Priekulės, Tauragės, Šilutės, kitų miestelių.

22.30 val. prasideda jaunimo mal-dos budėjimas, kuriam vadovauja pranciškonų parapijos jaunuoliai. Su-sitikimas su mano relikvijomis tampa proga prisiartinti prie Jėzaus Kristaus Švč. Sakramente. Štai čia glūdi mano paslaptis: vieni mes nieko negalime nuveikti, bet kartu su Kristumi galime padaryti stebuklus! Savo pačių ranko-mis! Ačiū, brangus jaunime, už jūsų troškimą pasikliauti Kristumi, ačiū už tai, kad jūsų namai – tikri Dievo Namai!

2014 kovas

Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos („mažosios“ bažnyčios) klebonas prel. J. Šiurys laukia urnos

31„Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 2 31„Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 3 31„Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 1 31„Saleziečių žinios“, 2011 Nr. 3 31„Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 2 31„Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 3 31„Saleziečių žinios“, 2010 Nr. 1


Kovo 15-o j i : kar š ta malda – ša l tas o ras

4. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas br. A. A. Blužas OFM sutinka relikvijas

5. Iškilmingos šv. Mišios

6. 16 d. katechezė vaikams. Veda kun. A. Barelli3. Jau sutemus relikvijos išlydimos iš Telšių

2. Iškilmingos šv. Mišios „mažojoje“ bažnyčioje

1. Telšių vysk. J.Boruta pagerbia relikviją „mažojoje“ bažnyčioje


Šiandien sekmadienis, Viešpaties diena. Kretingoje pranciškonų bažny-čioje šv. Mišios vyksta įprastine tvar-ka, tik susirenka daugiau nei įprasta tikinčiųjų. Po kiekvienų šv. Mišių žmo-nės eina prie urnos su relikvijomis, meldžiasi, kartais net pasistumdyda-mi... Visi nori patikėti man savo in-tencijas.

Kunigas Aleksandras veda kateche-zę, per vaikų Mišias sako pamokslą, o po jų pasakoja vaikams apie mane ir mano relikvijų kelionę. Jis primena, kad turime būti tarsi minkšti plastilino gabalėliai Dievo rankose, turime leis-ti Dievo meilei mus keisti – taip, kaip savo gyvenime tai dariau aš. Taip tap-sime tikrais šedevrais, skleidžiančiais Dievo meilę pasaulyje. Negalvokime vien apie save pačius – galvokime, kaip dovanoti Jėzų kitiems. Tas, ku-ris Dievui daug atiduoda, viską gau-na iš Tėvo.

Po antrųjų ryto Mišių, kuriose daly-vauja labai daug žmonių, prasideda jaudinanti atsisveikinimo ceremonija. Visi, maži ir dideli, lydi mane iki fur-gono. Vaikai kartoja: „Pasilik! Pasilik!“ Brangūs bičiuliai, aš iš tiesų lieku su jumis! Ir ačiū jums visiems už brolišką pranciškonišką priėmimą. Tegu Vieš-pats atlygina geriesiems broliams pranciškonams, uoliai ir pasišventu-siai besidarbuojantiems šiame mies-te. Ramybės ir Gėrio jums!

Tačiau mano kelionė dar nesibai-gia. Manęs laukia dar vienas, labai simbolinis etapas – Žemaičių Kal-varija. Žemaitija paskutinė Europo-

Dar dvi bažnyčios ir atsisveikinimas

16 d. sekmadienis

je priėmė krikščionybę, todėl ir mano piligrimystė Lietuvoje simboliškai bai-giasi būtent Žemaičių Kalvarijoje. At-vykau į Lietuvą kaip piligrimas, visus kviečiau mylėti Viešpatį Jėzų, su dar didesniu užsidegimu jam tarnauti. Ir štai Žemaičių Kalvarijos Švč. Merge-lės Marijos apsilankymo bazilikoje jau atsisveikinu su šia šalimi, su nuos-tabiais jos žmonėmis. Tačiau Lietu-vos aš neapleidžiu. Viešpats Jėzus myli Lietuvą ir tiek per jos šventųjų, tiek ir mano užtarimą laimina ją bei globoja.

Bazilikos šventoriuje mane pasitin-ka būrelis tikinčiųjų – ne tik vietos pa-rapijos, bet ir iš kitų Žemaitijos vietų. Jiems vadovauja bazilikos rektorius kan. Jonas Ačas, kan. Andriejus Sa-baliauskas, kuris bažnyčioje prave-da nuostabią meditaciją, ragindamas pamąstyti apie tai, koks vertingas ir svarbus krikščionio gyvenime yra šventųjų pavyzdys. Viešnagė bazili-koje trunka tik pusantros valandos, tačiau palieka neišdildomas žymes tikinčiųjų širdyse. Kun. J. Bosko iš-vyksta, tačiau jo kvietimas tapti šven-tais, atsiduoti viską perkeičiančiai Dievo meilei, lieka.

Paskutinės valandos Lietuvoje. Naktį mano relikvijos lieka seserų saleziečių namuose Kaune – Pale-mone. Ten irgi išgyventa daug gražių akimirkų dvasinėje šeimoje. Salezie-čiai, salezietės, vairuotojai, fotografas visi kartu vakarieniauja. Visi dėkoja Viešpačiui už neišmatuojamą jo Ma-lonę, nes prie mano relikvijų galėjo

prieiti, prie jų pasimelsti tūkstančiai lietuvių tikinčiųjų.

Pirmadienį, kovo 17 d. 5 val. ryto, du furgonai palieka Kauną ir iškeliau-ja Italijos link...

Mano piligriminės kelionės Lietuvo-je apibendrinimas? Nelabai išmanau, ką galėčiau pasakyti. Tik Viešpats žino, kiek stebuklų įvyko daugybės jaunų žmonių ir suaugusiųjų širdyse, kiek atsivertimų, kiek kūno ir sielos pagijimų, kiek atnaujinto įkarščio būti tikrais krikščionimis, degančiais Die-vo meile, patirta!

Brangūs bičiuliai, baigiu savo die-noraštį šiais keliais žodžiais: aš tik ku-klus kunigas, kuris pasitikėjo Dievo gailestingumu ir jam padedant suge-bėjo nuveikti kai ką gera. O tolesnius darbus dirba mano dvasiniai sūnus ir dukros – saleziečiai ir salezietės. Kartu su jais ir jūs tęskite mano pra-dėtą kelią šioje žemėje ir melskitės – iš tiesų daug melskitės, kad Lietuvoje daug jaunų žmonių pajustų salezie-tišką pašaukimą – kunigystei, vienuo-lystei arba šeimai, kurioje vaikai būtų auklėjami salezietiškai. Išmokykime jaunimą mylėti Dievą, ir taip pakeisi-me Žemės veidą.

Laiminu jus visus Viešpatyje!

Karštai jus mylintiskun. Jonas Bosko

2014 kovas


Kovo 16-o j i : dar dv i bažnyč ios i r a t s i sve ik in imas

5. Šv. J. Bosko palydos Žemaičių Kalvarijoje

4. Žemaičių Kalvarijos tikintieji bažnyčioje prie urnos

3. Kan. A. Sabaliauskas atiduoda pagarbą relikvijoms

2. Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos parapijos tikintieji sutinka urną

1. Kretingiškiai išlydi šv. J. Bosko relikvijas

„Dievas telaimina visus mūsų geradarius“ (kun. J. Boskas)

34

Lietuvoje

1. Pašto perlaida adresu:Saleziečių Vilniaus namams,Erfurto g. 3, LT–04220 Vilnius–49(būtina nurodyti aukos tikslą – „Saleziečių žinioms“)

2. Banko pavedimas į sąskaitą litais. „Saleziečių Vilniaus namai“a/s LT08 7044 0600 0774 3076AB SEB bankas, Banko kodas: 70440BIC (SWIFT kodas): CBVILT2X(būtina nurodyti – „Saleziečių žinioms“)

Iš užsienio

1. Tarptautiniu banko čekiu kun. AlessandroBarelli vardu. Čekis gali būti siunčiamas paštu(geriausia – registruotu laišku) šiuo adresu:Kun. Alessandro BarelliErfurto g. 3, LT–04220 Vilnius–49Lithuania(laiške taip pat reikia nurodyti, kam skiriami pini-gai – „Saleziečių žinioms“)

2. Banko pavedimas į sąskaitą valiuta. „Saleziečių Vilniaus namai“a/s LT08 7044 0600 0774 3076AB SEB bankas, Banko kodas: 70440BIC (SWIFT kodas): CBVILT2X(būtina nurodyti – „Saleziečių žinioms“)

Pinigus galima pervesti pagrindinėmis pasaulio valiutomis.

Patvirtinant, kad pinigai, kuriuos paaukojote „Sa-leziečių žinioms“, pasiekė tikslą, jums bus išsiųs-tas padėkos atvirlaiškis.

Prašome paramos, kad galėtume toliau leisti ir tobulinti savo ir jūsų žurnalą. Dievas nėra abejingas dosnumui – jis jums atlygins su kaupu.

Kaip padėti „Saleziečių žinioms“:

Šis „Saleziečių žinių“ numeris yra išskirtinis, nes pateikia

fotoreportažą apie šv. J. Bosko relikvijų viešnagę Lietuvo-

je. Leidinio tiražas įspūdingas – 16 000 egzempliorių. Kaip

visada, saleziečių žurnalas yra platinamas nemokamai –

toks buvo šv. J. Bosko noras. Tačiau kaip visi suprantate,

leidyba turi savo kaštus, o kur dar pašto išlaidos... Todėl

drįstame kreiptis į jus su prašymu pagal turimas galimybes

mus paremti. Bet kokia auka yra priimtina ir šv. J. Bosko

neliks skolingas tiems, kurie nuoširdžiai nori prisidėti prie

gerų saleziečių darbų.

Esate vienintelis mūsų pajamų šaltinis: žurnale nerasi-

te reklamos, negauname ir valstybės ar kokių institucijų

paramos.

Dėkojame ir gerbiamiems klebonams, kurie leidžia savo

bažnyčiose platinti šį katalikišką žurnalą. Visi platintojai ir

skaitytojai gali pasinaudoti toliau pateikiama informacija ir

atsiųsti mums piniginių savo aukų.

Už jas iš anksto kuo nuoširdžiausiai jums dėkojame!


35

LIETUVoS SALEZIEČIAI (SDB)

Kaune:Marių g. 20a, LT–52247, Kaunas–23,PalemonasTel. (8 37) 37 36 02Faks. (8 37) 37 35 52

http://kaunas.lcn.lt/parapijos/palemonas/

El. paštas: [email protected] * Oratorija *Katechezė * Bendradarbių ir buvusių auklėtiniųorganizacijos

Kun. Jacek Paszenda (dir.)Kun. Petras DumbliauskasKun. Hoan Kim Vincent Nguyen

Vilniuje:Erfurto g. 3, LT–04220, Vilnius–49Tel. (8 5) 244 76 66Faks. (8 5) 249 92 33

http://www.bosko.lt

El. paštas (bendruomenės):[email protected] „Saleziečių žinių“ redakcijos:[email protected] * Oratorija * Katechezė * Apaštalavimasmokyklose * Koplyčios * „Saleziečių žinių“ redakcija* Darbas su kandidatų pašaukimais

Kun. Massimo Bianco (dir.)Kun. Alessandro BarelliKun. Mykolas PetravičiusKun. Quoc Ky Francis Doan

SESERyS SALEZIETĖS (FMA)

Kauno bendruomenė:Marių g. 20b, LT–52247, KaunasTel. (8 37) 37 35 33, faks. (8 37) 37 36 00El. paštas: [email protected]

Kaišiadorių bendruomenė:Birutės g. 9, LT–56124, KaišiadorysTel./faks. (8 346) 54 073El. paštas: [email protected]

Jaunuoliai ir vyrai, norintys geriau

pažinti salezietišką gyvenimą, reli-

ginį pašaukimą, sekti Jėzumi taip,

kaip tai darė kun. J. Boskas, trokš-

tantys įgyti salezietiško bendruo-

meninio gyvenimo patirties arba

tiesiog bandantys suvokti savo

pašaukimą, gali kreiptis į Vilniaus

saleziečių bendruomenę. Prieš tai

reikėtų telefonu paskambinti jos

direktoriui kun. M. Biancui.


Žurnalo redakcijos adresas / Magazine`s address:Erfurto g. 3

04220 Vilnius Lietuva / Lithuania

Tau, kunige Bosko Tau, kunige Bosko, mes pavedam širdis, Būk angelu sargu, būk mūsų globa. Ne kartą ištroškusias sielas pagirdei, Ne kartą jas stiprinai meilės kalba.

Globoki kaip tėvas našlaičius, benamius. Kantrybės jėgų jiems atsiųsk iš dangaus. Pažvelk, prieš tave mes visi čia suklaupę, Pagerbt atskubėjom, globėjau brangus.

O kunige Bosko, jaunų sielų tėve, Patrauk mūsų širdis prie Dievo arčiau. Duok ranką mums šiandien ir būk užtarėjas, Kad būtume meilės ir gėrio pilni.

(Tradicinė giesmė)

Šv. jono boskobosko.lt/wp-content/uploads/2014/08/sz-2014-nr-4-5.pdfnr. 1–2 (154), 2014 m. Šv....

Documents