1

Bendruomeninės organizacijos mokymosi sėkmės istorija : atvejo analizė

J. Kasperiūnienė

Įvadas .......................................................................................................................................... 1

Metodai ....................................................................................................................................... 3

Bendras tyrimo dizainas ......................................................................................................... 3

Bendruomeninės organizacijos charakteristika ...................................................................... 4

Tyrimo instrumentas ............................................................................................................... 6

Duomenų rinkimas ................................................................................................................. 6

Rezultatų analizė ........................................................................................................................ 7

Bendruomenės centro strategija ir vadyba ............................................................................. 9

Ištekliai ................................................................................................................................. 11

Bendruomenės centro marketingas ir verslo planas ............................................................. 12

Mokymų turinys ................................................................................................................... 13

Tęstinis profesinis rengimas ................................................................................................. 14

Kokybės užtikrinimas ........................................................................................................... 15

Paramos sistema ................................................................................................................... 15

Bendruomenės centro TGM plėtros gairės ............................................................................... 16

Literatūra .................................................................................................................................. 20

Įvadas

Kaimo bendruomeninė organizacija – tai savarankiškai besitvarkanti

nevyriausybinė organizacija, kaimo savivaldos institucija, kurios veiklą reglamentuoja 2004

m. įsigaliojęs LR asociacijų įstatymas ir organizacijos įstatai. 2011 m., vykdant bendruomenių

socialinės plėtros 2011- 2013 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės

2

apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. A1-31 (Žin., 2011, Nr. 10-455)

priemonę 3.3 „Parengti Bendruomenės centro veiklos vietos bendruomenėje tipinio modelio

aprašą“, buvo sudarytas bendruomeninių organizacijų aprašas, nusakantis bendruomenės

centrų veiklą, jų funkcijas, administravimą, finansinius šaltinius, santykį su kitomis

organizacijomis. Bendruomenės centras vykdo kultūrinę, šviečiamąją, socialinę, ekologinę ir

aplinkosauginę, ekonominę ir kitas veiklas vietos bendruomenėje. Bendruomenės centro

atliekama šviečiamoji veikla remiasi neformaliojo švietimo ir mokymosi visą gyvenimą

idėjomis bei apima visas vietos bendruomenei aktualias švietimo sritis. Neformalusis

švietimas suprantamas kaip švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo,

pilietiškumo, iniciatyvumo ir sveikatingumo skatinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomų

kompetencijų įgijimo programas, organizuojamas bendruomenės centro ar kitų organizacijų ir

institucijų (Bendruomenės centro veiklos vietos bendruomenėje tipinio modelio aprašas, 18.2

punktas).

Šiuolaikinės organizacijos savo veiklą grindžia besimokančios organizacijos

charakteristikomis, kurių didžioji dalis susijusi su mokymu bei mokymusi – tai nuolatinis

darbuotojų informavimas, gero mokymosi mikroklimato kūrimas; galimybių tobulintis

sudarymas; mokymo požiūrio taikymas organizacijos strategijai; mokymasis iš kitų

organizacijų. Organizacinis mokymasis – tai gebėjimas keistis. Kaitą organizacijoje įtakoja

technologijų progresas ir greita plėtra; globalizacija ir kultūrų homogenizacija, gyvenimo

kokybė ir žmogiškasis mentalumas (Pilipavičius 2012).

Šiame darbe nagrinėsime vieną iš kaitos kaimo bendruomeninėje organizacijoje

veiksnių – technologijomis grįstą mokymą ir mokymąsi. Technologijomis grįstas mokymasis

(TGM arba angl. Technology enhanced learning) – tai bet kokia technologijomis pagrįsta

mokymosi veikla. TGM dažnai vartojamas kaip e. mokymosi sinonimas, nors tai skirtingos

sąvokos. Didžiausias skirtumas tarp šių dviejų sąvokų yra tas, kad TGM didžiausias dėmesys

yra skiriamas technologijų naudojimui, taikant įvarius aktyvius mokymo metodus.

Technologijomis grįstas bei į besimokančiuosius orientuotas mokymasis yra plačiai ištirtas

(Salmon 2013, Beetham, Sharpe 2013, Park 2011, D‘angelo, Kasperiuniene, Rutkauskiene

2010, Targamadzė, Petrauskienė 2010, Volungevičienė, Tereseviciene 2009, Marquardt

1996), tačiau išsamiausi tyrimai yra vykdomi švietimo (Beetham, Sharpe 2013, Mandinach,

Cline 2013, Pedler 2011) ir verslo organizacijose (Griffin, Moorhead 2011), kai tuo tarpu

technologijomis grįstas mokymasis bendruomeninėse organizacijose yra ištirtas mažai. Iki

3

šiolei nėra vieningai sutariama dėl bendruomenės ir bendruomeninės organizacijos sampratos

(Lyon, Driskell, 2011, Sadauskas, Leliūgienė, 2011, Astrauskas 2010). Šiame darbe

priimsime, jog bendruomenė – grupė žmonių, gyvenančių ir veikiančių apibrėžtoje teritorijoje,

susijusių bendru interesu ir vidiniu jausmu, kad jie priklauso tai žmonių grupei

(Aleksandravičius, Žukovskis, 2011, Atkočiūnienė 2009, Atkočiūnienė ir kt. 2007, Nefas,

2007, Baršauskienė, Leliūgienė 2002), o bendruomeninė organizacija – asociacija, kurios

steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų

vietovių) gyventojai (jų atstovai), ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius

interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. (Astrauskas, Česonis 2008, Astrauskas,

2004).

Toliau pristatome tyrimo, atlikto Kauno rajono kaimiškoje bendruomeninėje

organizacijoje, rezultatus. Pagrindinis tyrimo tikslas – geriau suprasti, kaip vyksta

technologijomis grįstas mokymasis bendruomeninėje organizacijoje bei išsiaiškinti, kas daro

esminę įtaką organizacijos narių mokymo bei mokymosi procesui.

Metodai

Bendras tyrimo dizainas

Empirinio tyrimo metodologija yra paremta atvejo studijos (analizės) strategija,

akcentuojant kokybinį tyrimą (Yin 2011, Creswell 2012). Kadangi bendruomeninės

organizacijos narių mokymo bei mokymosi proceso tyrimas reikalauja išlaikyti didelę dalį

natūralios aplinkos, yra naudojama vieno atvejo tyrimo strategija (kokybinė vieno atvejo

analizė, angl. individual case study). Atvejo studija – aprašomoji analizė, atvejo analizės

vienetas yra mokymosi vienoje kaimo bendruomeninėje organizacijoje procesas, artimiausias

kontekstas yra rajonas, tolimesnis kontekstas – apskritis. Prieš pradedant tyrimą, tam, kad

išskirti pagrindinius tyrimo veikėjus bei suprasti esmines tyrimo savybes, buvo atlikta pradinė

intuityvi situacijos analizė - parengti socialinių pasaulių ir arenų žemėlapiai (Clarke 2005).

Analizuojant bei interpretuojant gautus rezultatus, ieškant esminių tiriamos besimokančios

bendruomeninės organizacijos diskursų, nubraižytas pozicinis žemėlapis, išskiriant stipriąsias

ir silpnąsias, matomas, paslėptas, deklaruojamas ir nematomas bendruomenės centro pozicijas

(Clarke 2005).

Situacijų analizė gali būti naudojama aprašyti bei grafiškai pavaizduoti

socialinius procesus bei esmines nagrinėjamos situacijos charakteristikas (Clarke 2005, p. 31).

4

Pagrindinis šios analizės tikslas – įvertinti arenos, kurioje egzistuoja socialiniai pasauliai,

sudėtingumą ir pradėti analizuoti gautus duomenis. Socialinių pasaulių ir arenų koncepciją

pirmasis aprašė A. Strauss, socialinius pasaulius įvardindamas kaip individualias ar bendras,

jungtines, susijusias, įtinklintas tiriamojo objekto ar subjekto veiklas, procesus ar subjektus;

tuo tarpu areną apibrėždamas kaip fizinę ar virtualią vietą, kurioje veikia ar sąveikauja tie

socialiniai pasauliai (Strauss 1987). Socialiniai pasauliai gali būti skirtingo dydžio, tipo,

organizacinio, technologinio, geografinio, ideologinio sudėtingumo. A. Strauss rekomendavo

socialinius pasaulius vaizduoti grafiškai, vėliau juos naudojant duomenų aprašymui matricose

bei lentelėse. A. Clarke papildė A. Strauss sukurtą socialinių pasaulių ir arenų koncepciją,

įvesdama galingus bei mažiau galingus dalyvius, žmogiškus bei nežmogiškus aktorius (angl.

human and non-human actors and actants), tyliuosius, užtildytus, ignoruojamus,

dalyvaujančius bei nedalyvaujančius veikėjus. Socialinių pasaulių bei arenų žemėlapiai

padeda nustatyti tiriamojo reiškinio problemas, dalyvaujančius veikėjus, diskutuotinus

klausimus.

Poziciniai žemėlapiai leidžia grafiškai atvaizduoti pozicijas, kurios yra

deklaruojamos ar nedeklaruojamos, matomos ar paslėptos. Šios pozicijos nėra siejamos su

asmenimis, grupėmis ar institucijomis. Tai yra pagrindinių tiriamų diskursų pozicijos.

Veikėjai ar kolektyviniai veikėjai bei kiti veikiantys asmenys gali užimti vieną, kitą ar kelias

pozicijas vienu metu (netgi prieštaraujančias viena kitai). Svarbiausias tyrėjo uždavinys yra

surasti paslėptas, trūkstamas, tyliąsias ar tylinčias pozicijas (Clarke 2005).

Atliekant empirinį tyrimą, naudoti šie duomenų rinkimo metodai: pusiau

struktūruotas interviu, dalyvaujantis stebėjimas interneto tinkle Facebook (Fb), dokumentų bei

interneto šaltinių analizė, diskusija.

Bendruomeninės organizacijos charakteristika

Gyvenvietė, kurioje veikia tiriamoji bendruomeninė organizacija, yra įsikūrusi

antro pagal didumą Lietuvos rajono pakraštyje, miškų masyve, kompaktiška, uždara,

nepravažiuojama. Nuo didmiesčio ji nutolusi per 30 km ir ribojasi su dviem mažesniais

rajonais. Gyventojų – apie du tūkstančius tris šimtus, iš jų apie 70 proc. yra buvę tremtiniai

ar jų palikuonys. Apie 35 proc. gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą, daug jaunimo.

Gyvenvietė jauna, pradėjo kurtis Pirmojo Pasaulinio karo metais, kai vokiečiai šiame plote

ėmė sausinti durpyną ir kasti durpes. Vėliau durpyną valdė švedai, o nuo 1927 m. durpynas

priklausė didmiesčio savivaldybei, leidusiai durpyno darbininkams statytis gyvenamuosius

5

namus. 1933 m. buvo įkurta pradinė mokykla, pradėjo veikti ambulatorija, klubas. 1994 m.

įkurta religinė parapija. Šiuo metu gyvenvietėje veikia paštas, vidurinė mokykla,

bendruomenės namai ir kultūros centras, biblioteka, ambulatorija, slaugos namai, vaistinė, 8

parduotuvės. Gyventojai didžiuojasi, jog jų miestelis turi miesto statusą. Ūkininkaujančių

nėra, kaimo turizmo sodybų taip pat nėra. Yra nemažai daugiabučių namų, tačiau didžioji

dauguma gyventojų gyvena privačiame sektoriuje. Gyvenvietėje yra apie 200 – 250 darbo

vietų, daugelis gyventojų dirba didmiestyje.

Bendruomenės centras (BC) – bendruomeninė organizacija, veikianti gyvenvietėje

nuo 2005 m. Bendruomenės centras įsikūrė Jaunimo ir suaugusiųjų ugdymo centro bazėje,

atsiradus poreikiui mokytis, ugdytis, keistis. Pagrindinis bendruomenės centro tikslas – telkti

ir aktyvinti vietos bendruomenę, sudaryti kiekvienam bendruomenės nariui sąlygas tobulėti

bet kuriame amžiaus tarpsnyje, gerinti bendruomenės gyvenimo kokybę. 2001 – 2010 m.

Centro veiklos programoje numatyta BC veiklos misija – skatinti bendruomenės narius

aktyviai įsijungti į visuomeninį gyvenimą, skatinti gerąją kaimynystę, visų bendruomenės

organizacijų partnerystę, stiprinti savanoriškumo tradicijas, atstovauti bendruomenės interesus

valdžios institucijose. Pagrindinės BC veiklos kryptys yra šios: bendruomenės telkimas ir

aktyvinimas; visuomeninės veiklos ir pilietinio aktyvumo skatinimas bendruomenėje;

bendruomenės darnaus vystymo politikos formavimas; neformalaus suaugusių švietimo

sistemos formavimas; bendruomenės lyderių palaikymas ir skatinimas; klubų pagal amžiaus

grupes, interesus, veiklos organizavimas; užsienio šalių bendruomeninio gyvenimo patirties

adaptavimas; projektinio darbo organizavimas. BC organizuoja paskaitas, seminarus, kursus,

yra kasmetinės respublikinės suaugusių švietimo savaitės renginių organizatorius. Gyventojų

tarpe populiarūs BC organizuojami kompiuterinio raštingumo kursai, paskaitos ir seminarai

psichologijos, politologijos, sveikos gyvensenos ir kitomis temomis. Bendruomenės centras

bendradarbiauja su įvairiomis gyvenvietėje įsikūrusiomis įstaigomis ir organizacijomis, rajono

švietimo centru, klubais, centrais, neįgaliųjų draugijomis, bendruomeninėmis organizacijomis;

yra rajono vietos veiklos grupės narys, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos narys. BC

sudaro 5 struktūriniai padaliniai (klubai) – jaunimo, roko, sporto, teatro mėgėjų, savisaugos.

Šiuo metu BC jungia 49 narius, mokančius nario mokestį. (informacija iš BC tinklapio, įstatų

bei BC dokumentų).

Bendruomenės centre samdomų darbuotojų nėra, visi dirba savanoriškais

pagrindais. Aktyvūs bendruomenės centro nariai sėkmingai sprendžia bendruomenines

6

problemas, padeda gyvenvietei atrasti savo konkurencinį pranašumą, todėl ekonominė ir

socialinė būklė vietovėje yra palanki. Gyvenvietė yra gerai integruota į bendrąją regiono

ekonomiką ir pasižymi ekonomikos ir gyventojų skaičiaus augimu.

Tyrimo instrumentas

Empiriniam tyrimui buvo parinktas TGM projekte aprobuotas vieningas

technologijomis grįsto mokymosi integracijos į organizaciją instrumentas. Tas pats

instrumentas taikytas tiriant švietimo, verslo bei bendruomeninę organizaciją (atliekant atvejo

analizę). Tirtos septynios TGM kriterijų grupės: 1) strategija ir vadyba; 2) mokymo turinys ir

didaktika; 3) ištekliai; 4) tęstinis profesinis rengimas; 5) kokybės užtikrinimas; 6)

besimokančiųjų paramos sistema; 7) marketingas ir verslo planas. Naudojant projekto

mokslininkų aprobuotą instrumentą, kiekvieną TGM kriterijų grupę sudarė nuo 4 iki 10

teiginių, į kuriuos pagal respondento atsakymus tyrėjas nustatė institucinio lygmens kokybės

kriterijaus įgyvendinimo lygmenį. Be to, technologijomis grįsto mokymosi integracijos į

organizaciją instrumento pagrindu parengti kokybinio tyrimo klausimai.

Duomenų rinkimas

Kokybinio tyrimo respondentai buvo parinkti iš 49 bendruomenės centro narių

tikslinės atrankos būdu, tai yra parinkti tie respondentai, kurie gali, tyrėjų, bendruomenių

ekspertų ar kitų tiriamųjų nuomone, pateikti daugiausiai tyrimui reikalingos informacijos.

Apibendrinta respondento charakteristika – moteris, vidutinio amžiaus, su aukštuoju

išsilavinimu, dirbanti samdomą darbą, ilgiau nei penkis metus savanoriškais pagrindais

aktyviai dalyvaujanti bendruomenės centro veikloje. Interviu vyko respondento darbo vietoje

nedarbo metu. Interviu trukmė nuo 0 val. 58 min. iki 1 val. 45 min. Kiekvieno respondento

buvo teirautasi, ar jis nori dalyvauti interviu ar diskusijoje. Pasibaigus interviu, respondento

buvo prašoma rekomenduoti kitą asmenį, su kuriuo svarbu būtų tęsti diskusiją. Dažnai

respondentai patys rekomenduodavo kitą asmenį, kuris galėtų papildyti tyrimą naujais

duomenimis. Buvo atlikti keturi individualūs pusiau struktūruoti interviu bei dalyvaujantis

stebėjimas vienoje Fb paskyroje, dviejuose Fb puslapiuose (vienas jų turi 93 gerbėjus, kitas –

180 gerbėjų (angl. likes). Dalyvaujantis stebėjimas interneto tinkle Facebook vyko 2014 m.

birželio – rugsėjo mėn. viešai prieinamose tinklo grupėse ar paskyrose, kuriose apsilankyti

rekomendavo respondentai.

Interviu respondentų sutikimu buvo įrašomi, duomenys transkribuojami bei

koduojami.

7

Rezultatų analizė

Bendruomenės centro narių mokymasis – tai pagrindinė arena, kurioje vyksta

tiriami procesai, kurioje „susitinka“ bendruomenės mikroklimato, organizacijos strategijos,

finansinio bendruomenės centro pajėgumo bei technologinio raštingumo socialiniai pasauliai.

Pagrindinis arenos veikėjas – Bendruomenės centro tikrasis narys, mokantis nario mokestį bei

besinaudojantis Bendruomenės centro nario privilegijomis. Jis turi teisę nemokamai naudotis

sporto ir treniruoklių sale Bendruomenės centro namuose, o svarbiausia – turi pirmumą

dalyvauti visuose BC organizuojamuose mokymuose, seminaruose, kursuose. Kitas svarbus

tyrimo dalyvis – pati miestelio bendruomenė, turinti aktyvų sprendžiamąjį ar patariamąjį balsą

BC ir TGM plėtrai bendruomenėje. Bendruomenės centro veiklos vietos bendruomenėje

modelis remiasi nuostata, kad visos interesų grupės (bendruomenės nariai, bendruomeninės

organizacijos, verslo ir vietos valdžios atstovai) turi bendrą tikslą vietos bendruomenėje ir

siekia vieningai bei tarpusavyje koordinuotai vykdyti veiklą šiam tikslui pasiekti.

Pradinis supratimas apie tiriamąjį reiškinį leidžia numatyti, jog Bendruomenės

centro narių mokymąsi bei nuolatinį augimą lemia vietos bendruomenės mikroklimatas -

veiksniai, įtakojantys efektyvią bendruomenišką veiklą, veiklų produktyvumą, bendruomenės

narių pasitenkinimą vykdomomis veiklomis, norą bei motyvaciją dalyvauti kitose BC

iniciatyvose. Bendruomenės mikroklimatą lemia organizacinė aplinka, bendruomeninėje

organizacijoje glaudžiai susijusi su kultūrine- socialine aplinka bei finansinis bendruomenės

stabilumas. Svarbu sukurti bendruomenei palankią BC strategiją, turėti plėtros planą.

Bendruomeninės organizacijos dažniausiai yra save išlaikančios organizacijos, neturinčios

darbuotojų, tačiau nuolat veikiančios bendruomenėje. Todėl norint išlaikyti esamą

infrastruktūrą bei BC narių motyvaciją, neužtenka narių mokamo nario mokesčio – reikia

vykdyti projektines veiklas, palaikyti glaudžius ryšius su socialiniais partneriais. Manoma, jog

šiuolaikiniame kompiuterizuotame pasaulyje technologinis BC narių raštingumas taip pat turi

didelę įtaką bendruomeninės organizacijos narių nuolatiniam mokymuisi.

8

Bendruomenės centro narių mokymasis Bendruomenės

mikroklimatas

Technologinisraštingumas

FinansinisBC pajėgumas

Finansinėaplinka

Organizacinėaplinka

Kultūrinė-socialinėaplinka

Projektinės veiklos

Infrastruktūra

Socialiniaipartneriai

Organizacijosstrategija

1 pav. Bendruomenės centro narių mokymosi socialinių pasaulių / arenų žemėlapis

Oficialūs dokumentai rodo, jog bendruomenės centras įsisteigė 2005 m. bei aktyviai

gyvuoja. Tačiau respondentai pasakojo, jog iš tiesų Bendruomenės centras įsikūrė daug

anksčiau – 2000 m. Pradžioje jis vadinosi Jaunimo ir suaugusiųjų ugdymo centru, nes

gyventojai dar nežinojo, kad yra tokie Bendruomenių centrai. BC veiklas inicijavo patys

bendruomenės nariai, nes vietovė yra izoliuota, tačiau yra netoli didmiesčio, daug jaunimo,

gyventojų su aukštuoju išsilavinimu, studentų, kitų iniciatyvių žmonių, kuriems norėjosi

veiklos.

... dėl to, kad norėjom mokytis, ugdytis kažkaip, keistis į gerąją pusę. Žmonės, tie, kurie

steigė ugdymo centrą, tai buvo kultūros darbuotojai, mokytojai, na tokie tikrai išsilavinę

žmonės, kurie žino – kol žmogus mokosi, tol jis jaunas. O jauni nori būti visi. Ilgai. (R1)

BC nariai nuolat mokosi, kelia kvalifikaciją, įgyja naujų gebėjimų. Pirmieji

mokymai prasidėjo dar prieš oficialiai įsteigiant Bendruomenės centrą. Mokymus inspiravo

Atviros Lietuvos fondas 2004 m. vykdęs programą „Skaitmeninių bendruomenių link“.

Pasinaudoję šios programos teikiamomis galimybėmis, bendruomenės nariai parengė projektą

„Kompiuteri gelbėk bedarbį“. Personaliniai kompiuteriai buvo naujovė, namų ūkiuose

kompiuterius turėjo tik labai nedidelė gyventojų dalis. Tuo metu gyvenvietėje buvo apie 700

suaugusių bedarbių žmonių, kurie turėjo galimybę įgyti kompiuterio valdymo pradžiamokslį.

... visi, kas norėjo, galėjo eit, mokytis ir tikrai išmoko ir po šiai dienai žmonės yra

dėkingi. „Va nuo tada pradėjau ir tai buvo tikrai postūmis mokymuisi iš viso – įpročiui

9

sužinoti, mokytis“ – sako jie. Dauguma žmonių iki tolei galvojo, kad tiktai mokykloje

pasimokino, pabaigė, išėjo ir tuo viskas baigėsi. Šie mokymai buvo tiesiog motyvacija

tolimesnei bendruomeninei veiklai. (R1)

Šie pirmieji dideli mokymai tapo aktyvios bendruomeninės veiklos pradžia.

Vėliau vykusių mokymų metu gyventojai turėjo galimybę burtis pagal pomėgius, bendrauti,

tartis, dalintis. Gyventojai pradėjo patys domėtis, inicijuoti naujas mokymų, seminarų, kursų

temas. Visuose projektuose, o jų buvo 32 per paskutinių 12 m. laikotarpį, BC vykdė jaunimo

ar suaugusiųjų mokymus. Į mokymus buvo kviečiami įvairūs lektoriai, savo srities

profesionalai.

Lektorius samdom. Nes lėšos. Aukščiausios klasės lektoriai. Lektoriai, kurie yra tikri

profesionalai, o ne „kažkur kažkas kažką girdėjo“. Ir taip jau „užvesta“ nuo pradžių,

kad ne kažkas, kažkaip, bet labai aiškiai, konkrečiai ir tikrai specialistas, kuris tikrai tai,

ką moko, tai žino. ... ne savi. Jokiais būdais. Tiktai aukščiausios klasės lektoriai. Niekuo

nenusileidžiantys Vilniui. (R1)

Bendruomenės centro strategija ir vadyba

Kiekvienas bendruomenės centras savarankiškai organizuoja, valdo ir

administruoja savo veiklą vietos bendruomenėje pagal savo strateginius tikslus ir prioritetus,

poreikius ir galimybes, vadovaudamasis savo įstatais bei Lietuvos Respublikos teisiniais

aktais. Tiriamasis centras turi aiškiai suformuluotą viziją, misiją, iškeltus tikslus. BC savo

gyvenvietę mato kaip saugų, jaukų, ekonomiškai stiprų ir patogų gyventi miestelį, kurio

sąmoninga, sveika ir išsilavinusi bendruomenė rūpinasi miestelio aplinka ir buitimi.

Pagrindinis BC tikslas - telkti ir aktyvinti vietos bendruomenę, sudaryti kiekvienam

bendruomenės nariui sąlygas tobulėti bet kuriame amžiaus tarpsnyje, gerinti bendruomenės

gyvenimo kokybę. Bendruomenės centro misija - skatinti bendruomenės narius aktyviai

įsijungti į visuomeninį gyvenimą, skatinti gerąją kaimynystę, visų bendruomenės organizacijų

partnerystę, stiprinti savanoriškumo tradicijas, atstovauti bendruomenės interesus valdžios

institucijose. BC vizija ir tikslai skatina inovacijas bei naujus sprendimus, remiama IKT

plėtra.

... didžiausias pasiekimas yra tai, kad išėjus vienam žmogui (t.y. pasikeitus BC

pirmininkui) nenumirė viskas, o vyksta toliau ir veikia. Ir dabar jau trečias pirmininkas

dirba, o viskas kaip vyko, taip ir vyksta. ... politika organizacijos labai aiški ir

suprantama. Uždaviniai, tikslai... Ir jų laikosi. Kiekvienas. ... stengiamės ne dėl

10

paukščiuko ką nors daryti. Tikrai visą laiką stengiamės tą poreikį išaiškinti ir atliepiant

tą poreikį padaryti, kas yra geriausio šiuo metu Lietuvoje. Ir kad mūsų žmonės turėtų

lygiai tokią pačią galimybę, kaip Vilniuje. Ar dar ten kur nors... tai va ir rengiam

projektus, kad niekuo nesiskirti nuo vilniečių, nuo kauniečių ir nuo visokių ten pažangių

žmonių. (R1)

Bendruomenės centro veiklos pagrindas vietos bendruomenėje yra glaudus jos ir

kitų toje pačioje teritorijoje veikiančių dalyvių – bendruomenės narių, bendruomeninių

organizacijų, interesų grupių, verslo ir vietos valdžios atstovų – tarpusavio bendradarbiavimas

visais bendruomenės centro veiklos organizavimo etapais: planuojant veiklą, ją vykdant bei

vertinant veiklos rezultatus. Bendruomenės centro strategija yra orientuota į bendradarbiavimą

su įvairiomis mokymosi visą gyvenimą grupėmis. Centras aktyviai bendradarbiauja su vietos

verslu, socialiniais partneriais, kitomis kaimiškomis bendruomenėmis. Verslo įmonės nuolat

remia tradicinius miestelio renginius. Bendruomenės nariai kviečiasi į renginius aplinkinių

bendruomenių atstovus, organizuoja bendrus mokymus ar seminarus. Pagrindiniai BC

partneriai – seniūnija, kultūros centras, biblioteka, policija. Bendruomenės centrui vadovauja

pirmininkas. BC nėra nei vieno samdomo darbuotojo, visi 49 BC nariai dirba savanoriškais

pagrindais. Bendruomenės centro nariai moka nario mokestį.

... tie keturiasdešimt devyni žmonės tai yra visi kaip vienas. Jie yra visi organizatoriai,

jie yra visi aktyvūs, jie pašvilpi, ir visi gali subėgti bet kurią minutę, kai tik yra reikalas.

... tai yra pagrindas, tai yra tie žmonės, kurie dirba. Ne tiktai nori kokių tai gėrybių, bet

pirmiausia duoda. (R1)

Bendruomenės centro strategijoje nėra aiškiai pasakyta apie IKT integracijos

įgyvendinimo institucijos veiklose priemones bei nėra reglamentuota tvarka, kaip integruoti

IKT kasdieninėse veiklose, tačiau bendruomenės nariai nuolat dalyvauja projektuose.

Dalyvaudami Viešosios interneto prieigos taškų (VIPT) plėtros projektuose bei programoje

„Skaitmeninių bendruomenių link“, BC darbuotojai turėjo galimybę įsteigti bendruomenėje

VIPT centrą, vėliau – atnaujinti savo kompiuterių ūkį. Todėl, kad tiriama institucija nėra vien

su technologijomis susijusio švietimo paslaugas teikianti įstaiga, atskiros tvarkos (plano), kaip

integruoti IKT kasdieninėse veiklose, sukurta nėra. Tačiau BC darbuotojai yra iniciatyvūs,

priima naujoves bei jas skatina, dalyvauja projektuose. Yra tikėtina, jog atsiradus būtinybei,

toks planas gali būti sukurtas. Institucinė strategija remia įvairius inovatyvius aktyvius

mokymo metodus, tame tarpe ir e. mokymą bei mokymąsi internetu. Darbuotojų ir

11

besimokančiųjų vaidmenys yra aiškūs, tačiau pakeisti visas mokymo formas e. mokymusi

nėra siekiama. Bendruomenės nariai gyvena kompaktiškoje teritorijoje, yra kaimynai, matosi

kasdien, todėl jiems priimtini yra tradiciniai mokymosi metodai (auditoriniai susitikimai,

darbas interesų grupėse, bendravimas ir bendradarbiavimas susitikus gyvai).

Mes gyvai mėgstame bendrauti. Neturim laiko, kada sėdėti facebooke ir rašinėti. ...

labiau kažkaip prie gyvo kontakto pripratę. Stengiamės kartą per savaitę susitikti.

Kasdien matomės, labinamės. Susirinkimai kas savaitę vyksta. Tikrai nėra poreikio dar

vizualizuotis. (R1)

Plačiausiai taikomi informacijos sklaidos šaltiniai yra šie: skelbimų lentos

(juose kabinami plakatai, informaciniai pranešimai); skrajutės, žodiniai pranešimai;

telefonas; internetinė svetainė. Bendruomenės centro vadovai remia bei patys

inicijuoja veiklas, susijusias su inovacijų (tame tarpe ir IKT) plėtra. Finansavimas

šioms veikloms iš biudžeto nėra skiriamas, tačiau dalyvaujant projektuose, esant

poreikiui, yra galimybė atsinaujinti.

Ištekliai

Bendruomenės centras turi reikiamus struktūrinius, finansinius, techninius,

informacinius komunikacinius išteklius savo veiklos vietos bendruomenėje organizavimui

bei kompetentingą personalą veiklai vietos bendruomenėje vykdyti ir, pagal galimybes,

sudaryti jam profesinio tobulėjimo sąlygas. Tiriamos bendruomenės centras turi savo

patalpas, kuriose įsikūrusi Centro administracija, taip pat veikia treniruoklių salė. Kultūros

centro patalpose yra įsikūręs jaunimo klubas, roko klubas, veikia mėgėjų teatras. Patalpos

suremontuotos, jose yra malonu susibėgti, pabendrauti prie kavos ar arbatos puodelio. Taip

pat čia gali vykti susitikimai su įdomiais žmonėmis, seminarai, diskusijos. Muzikos mėgėjai

gali repetuoti. Sporto salėje vyksta kultūrizmo, savigynos užsiėmimai, linijiniai šokiai. BC

yra susibūrę šie mėgėjų meno kolektyvai – moterų ir vyrų ansambliai, vokalinis tercetas,

moterų tautinių šokių grupė, mėgėjų teatras, jaunimo ir vaikų teatro grupės, vaikų roko

grupė.

Turim labai gražius bendruomenės namus. Atremontuoti, sutvarkyti... (R2)

Prie bendruomenės centro yra įrengta pavėsinė bei sporto aikštelė. Čia vyksta

miestelio bendruomenės renginiai, susitikimai, šventės. Bendruomenė gali naudotis atviros

prieigos kompiuteriais. Tai prieš kelis metus buvo labai populiaru. Šiuo metu gyventojai

kompiuteriais naudojasi namuose. Vienas iš bendruomenės centro narių yra atsakingas už

12

BC kompiuterių ūkį, esant poreikiui, į šį asmenį galima kreiptis su klausimais, jis taip pat

taiso, reguliuoja, tvarko gedimus.

... čia pas mus buvo įrengtas Viešasis interneto prieigos taškas, tai nuo 2004 m. žmonės

labai juo naudojosi. Labai. ... pirmiausia tai ateidavo laikraščius perskaityti. (R2)

Mes kompiuterių turime iš tikrųjų daug, tai yra buvo visa klasė kompiuterinė įrengta...

Čia 2003 m. gal... Mes turėjom... dabar aš galvoju, gal dvylika kompiuterių, darėm

kursus. Žmonės turėjo galimybę mokytis, buvo kompiuteriai, jie buvo laisvai prieinami...

dabar tai nėra to ir poreikio atvirai pasakius... ir tie kompai nusigyveno. Va mums

naują davė tik vieną kompiuterį, kai jau praėjo penki metai po VIPTo projekto. ... ir

namuose ne po vieną stovi, sakyčiau, devyniasdešimt penki procentai namų ūkių turi

kompiuterius. (R1)

Aš matau, kad namuose žmonės jau turi kompiuterius. Bent jau to poreikio mokytis

kompiuterinio raštingumo, koks buvo prieš šešis metus, prieš septynis metus ir dar prieš

kokius tris, tikrai dabar jau nėra. (R2)

Bendruomenės centre egzistuoja kompiuterių panaudos tvarka (tvarka buvo

įdiegta pagal VIPT projektą), ji yra vieša. Norintieji naudotis kompiuteriais, turi užsirašyti

kompiuterių naudojimo lape. Šiuo metu viešosios prieigos kompiuteriais naudojimasis yra

prigesęs, nes nėra poreikio. Nuotolinio mokymosi elementai yra diegiami projektuose,

kuriuose dalyvauja bendruomenės centro nariai. Organizacija savo asmeninės nuotolinio

mokymo aplinkos neturi, tačiau gali naudotis kitų socialinių partnerių teikiamomis

paslaugomis be paslaugos mokesčio. Esant poreikiui, gali būti naudojamos sinchroninės ar

asinchroninės komunikacijos priemonės, tačiau bendruomenės centro nariai teikia pirmenybę

gyvam bendravimui tarpusavyje bei su lektoriumi. Dėl to, kad Bendruomenės centras yra

maža organizacija, be to, BC kompiuterių parkas nėra atnaujinamas (nėra tokio poreikio),

todėl ir nėra poreikio diegti tvarkas, susijusias su TGM sprendimų valdymu, koordinavimu,

bibliotekų, duomenų bazių išteklių automatizavimu.

Bendruomenės centro marketingas ir verslo planas

Bendruomenės centro veikla vietos bendruomenėje organizuojama trimis

pagrindiniais etapais: poreikių įvertinimas ir veiklos planavimas; veiklos vietos

bendruomenėje įgyvendinimas; veiklos rezultatyvumo įvertinimas. Bendruomenės centro

veiklai vietos bendruomenėje reikalingų lėšų apimtį ir naujų lėšų pritraukimo strategiją

Bendruomenės centras nustato savarankiškai Centro įstatuose nustatyta tvarka, atsižvelgdamas

į šių lėšų poreikį ir galimybes. Bendruomenės centro finansines lėšas sudaro lėšos iš

13

ekonominės veiklos, taip pat narių mokesčiai, vietinės bendruomenės parama (miestelio

bendruomenės nariai turi galimybę skirti savo 2 proc. pajamų mokesčio BC), Lietuvos bei

Europos sąjungos fondų nevyriausybinių organizacijų ir LR institucijų, taip pat savivaldybės

bei vietos verslininkų skiriamos lėšos. BC aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, kurių

metu vykdomi įvairaus tipo mokymai, tačiau iš besimokančiųjų pajamų negaunama. IKT

konsultacinėmis paslaugomis nesiverčiama. Lektoriai, esant būtinybei, yra samdomi,

naudojant projektines lėšas.

Mokymų turinys

Bendruomenės centras nuolat organizuoja paskaitas, seminarus, kursus

technologijomis grįsto mokymo srityje, yra kasmetinės respublikinės Suaugusių švietimo

savaitės dalyvis. Mokymai, kursai bei seminarai organizuojami ne tik bendruomenės nariams,

bet taip pat miestelio ir aplinkinių vietovių gyventojams. Bendruomenės centro nariai nuolat

tobulėja su kiekviena nauja veikla, tikslu, užduotimi, rengiamu projektu.

Pas mus tai durys atidarytos nuo ryto iki dešimtos vakaro būna, tai žmonėms labai

patogu. Rengėm mokymus internetinės bankininkystės. Žmonės ateidavo savo bankinius

reikalus susitvarkyti. Paskui rengėm mokymus, kaip galima naudotis ten „skaipu“, tai

ateidavo žmonės kalbėtis su užsieniu. (R2)

Mes mokomės ištisus metus. Pas mus ir projektai, ir renginiai ir mokymai vyksta. (R1)

Mokomės ne todėl, kad mums trūksta kompetencijos, tiesiog žinių niekada nebus mažai

ir vis atsiranda metodika, kuri gali būti naudinga ir veiksminga. (R4)

Bendruomenės centras ne tik pats organizuoja ar inicijuoja TGM mokymus, bet

sudaro galimybes nariams dalyvauti įvairiuose kituose Respublikoje vykstančiuose mokymo

renginiuose. Dažniausiai į mokymus vyksta atstovai, kurie vėliau grįžę pasidalina informacija

su bendruomenės nariais. Mokymus bendruomenėje veda įvairūs aukštos kvalifikacijos

specialistai.

Ne vien tik mes vykdom mokymus. Vykdo ir biblioteka.... čia yra bent keturi kompiuteriai

bibliotekoje. Bibliotekininkė mokymus vykdo pastoviai. Kompiuterinio raštingumo

mokymus. Tai vyksta ne pagal projektą. Tiesiog žmonės žino, kad jeigu ateis į

biblioteką, tai ji visą laiką padės. Tai žinot, kokius penkis šešis kartus padėjo, o septintą

žmogus ir pats moka. (R2)

Bendruomenės centras identifikuoja bendruomenės poreikius, problemines sritis

bei grėsmes ir numato būtinus veiksmus šiai situacijai gerinti. Bendruomenės centro

planuojama vykdyti veikla yra aprašyta Centro strateginiame veiklos plane. Šiuo metu naujų

14

kursų, mokymo temų poreikio analizės yra atliekamos tik tam tikrų projektų rėmuose. Nesant

projektinių veiklų, naujų mokymų poreikis intuityviai nujaučiamas, aptariamas bendruomenės

narių susirinkimuose.

Paskutiniu metu apklausos kaip ir nedarėm. Bet tą foną mes čia vietoj gyvenantys ir

vietoj dirbantys kažkaip jaučiam. Iš tiesioginio bendravimo. (R2)

Galbūt, jei pamatysim, kad kažkoks yra kvietimas, tai būtinai ir pasinaudosim. (R2)

Mokymai vyksta ne vien tik kompiuterinio raštingumo srityje. Vykdomi mokymai

ir kvalifikacijos kėlimas sveikatos srityje, šviečiami vaikai bei jų tėvai, mokymus vesti

kviečiami medikai specialistai, psichologai. Vyksta mokymai karjeros planavimo, savęs

pažinimo, savęs vertinimo srityje. Po bendruomenėje vykusių mokymų įkurta savisaugos

grupė. Kitos mokymų temos – pirmoji pagalba, priešgaisrinė apsauga, darbų sauga, verslumo

skatinimas, šeimos verslas.

Tęstinis profesinis rengimas

Bendruomenės centro nariai ne tik planuoja, organizuoja bei koordinuoja

seminarus, kursus, mokymus bei įvairias technologijomis grįsto mokymo iniciatyvas

bendruomenei, tačiau ir patys aktyviai juose dalyvauja. Nariai turi pirmumo teisę patys

mokytis, kelti kvalifikaciją.

Kas liečia seminarus, tobulinimo kursus, mes mielai dalyvaujame, kadangi rašant

projektus paramai gauti labai svarbu išmanyti visa dokumentaciją. (R3)

Todėl, kad Bendruomenės centre nėra samdomų darbuotojų, nariai dirba

savanoriškais pagrindais, taip pat Centras neturi centralizuotų nuolat gaunamų lėšų

(pagrindinės lėšos ateina iš laimimų projektų), tęstinis profesinis rengimas vyksta pačių narių

iniciatyva.

... tai nėra apmokamas etatinis darbas, ir mūsų bendruomenės centro nariai neprivalo

dirbti visai bendruomenei, Bendruomenės centro nariai siekia tik gerovės miestelyje,

užimtumo ir proto lavinimo. (R3)

Norint tobulėti, keistis, BC nariams yra reikalinga specialistų, tam tikro dalyko

ekspertų pagalba. Centras yra stiprus ir vienijantis gyventojus. Kiekvienais metais vyksta

įvairūs bendruomenių renginiai, kuriuose aktyviausi ar daugiausiai bendruomenei prisidėję jos

nariai yra apdovanojami už triūsą bei ryžtą, naujų idėjų bei iniciatyvų įgyvendinimą, sklaidą.

Šiuose renginiuose kviečiama dalyvauti ne tik savo, bet ir aplinkinių bendruomenių nariai,

vyksta dalinimasis informacija, mokymasis vieniems iš kitų.

15

Turėdami nemažą patirtį bendruomeninėje veikloje, mielai dalinamės su kitomis

bendruomenėmis, taip pat semiamės patirties ir iš jų pačių. (R3)

Šiuose renginiuose bei viešuose susibūrimuose gimsta naujos idėjos, iniciatyvos,

temos naujiems mokymams, kvalifikacijos plėtrai, dalinamasi patirtimi, gerosios praktikos

pavyzdžiais.

Kokybės užtikrinimas

Bendruomenės centro veiklos kokybė tiesiogiai siejasi su jos ir kitų toje pačioje

teritorijoje veikiančių dalyvių – bendruomenės narių, bendruomeninių organizacijų, interesų

grupių, verslo ir vietos valdžios atstovų – tarpusavio bendradarbiavimu visais bendruomenės

centro veiklos organizavimo etapais: planuojant veiklą, ją vykdant bei vertinant veiklos

rezultatus. Tiriamasis BC turi pakankamai kompetentingą personalą veiklai vietos

bendruomenėje vykdyti bei sudaryti jam profesinio tobulėjimo sąlygas.

Kiekvienas ateina su savo patirtimi, yra įvairių specialybių profesionalų pas mus. Yra

gydytojų, yra teisininkų, yra inžinierių, yra įvairiausių profesijų žmonės, kurie savo

savanoryste prisideda. Dailininkų turime, turime medijų, reklamos žmones. Žmones,

kurie yra profesionalai savo reikalo. Kiekvienas prisideda tuo, ką moka geriausiai,

profesionaliai. (R1)

Jeigu mokymai vyksta, naudojant Europos sąjungos lėšas, organizacija yra

įsipareigojusi atlikti apklausas, vertinant mokymų kokybę. Dažnai tokio tipo apklausos būna

elektroninės. Dėl to, kad nuotolinio mokymo ir mokymosi aplinka pačioje organizacijoje nėra

įdiegta, tai ar yra grįžtamojo ryšio formos, priklauso nuo mokymo kurso.

Bendruomenės centras pats savarankiškai renkasi priemones, būdus ir procedūras

veiklos organizavimo reikalavimų (tame tarpe ir mokymo veiklų) kokybės užtikrinimui,

numato veikimo būdus bei išteklius, padedančius užtikrinti vykdomų mokymų kokybę. TGM

vertinimo ekspertų darbo grupė nėra sudaryta, nes iki šiolei nebuvo tam poreikio. Kursų,

mokymų, seminarų, kitų renginių kokybės užtikrinimas yra horizontalus prioritetas šioje

organizacijoje. Renginius netiesiogiai vertina socialiniai partneriai, verslo atstovai, skirdami

finansavimą vienam ar kitam renginiui. Tačiau svarbiausias kokybės vertintojas yra

bendruomenės narys, edukacinių renginių, kursų, seminarų, mokymų dalyvis.

Paramos sistema

Besimokančiųjų paramos sistema yra įdiegta bei vykdoma nuo pirmųjų

bendruomenės centre įgyvendintų projektų laikų. Gyvenvietė išsidėsčiusi kompaktiškoje

16

erdvėje, visi bendruomenės nariai yra pažįstami, nuolat matosi, todėl pirmiausia informacija

yra sužinoma ir tarpusavio parama yra teikiama iš lūpų į lūpas.

Pirmiausia tai mūsų miestelis toks labai uždaras yra. Tai mes čia labai greitai sužinom

vieni per kitus. Skelbimus rašom. Skelbimų lentose. Yra daug skelbimų lentų. Dabar jau

tai nėra bėdos. Yra svetainės. Paskelbiame Bendruomenės centro svetainėje. Per

seniūniją. Seniūnijoje labai daug žmonių lankosi. Ir žinokit, nėra sudėtinga sudaryti

tuos sąrašus, jeigu yra žmonių, norinčių mokytis. (R2)

... yra grandinė – vienas nuo kito. Vienam paskambinai, pasakei, jis žino, kam kitam

paskambinti, kitam kaip skambinti. Mes turime svetainę. Visa informacija viskas eina

per svetainę, visi žino, visi žiūri, kiekvieną dieną atsiverčia ir skaito, ir pas mus ji

populiari. ... o šiaip mes matomės kasdien. Visi susitinkam. Visi esam kaimynai.

Nedidelis miestelis, ne problema. Ne miestas... Nereik po laukus lakstyt. (R1)

Dar labai efektinga – „Tik niekam nesakyk“. Mes dažnai naudojamės. (R1)

Esant galimybei besimokantieji patys sprendžia, kokiu tempu mokytis, sudaromi

lankstūs kursų ir mokymų tvarkaraščiai. Vykdant mokymus, organizuojamos dieninės bei

vakarinės suaugusių besimokančiųjų grupės. Dienines grupes turi galimybę lankyti šiuo metu

nedirbantys bendruomenės nariai, mamos, auginančios vaikučius, studentiško amžiaus

jaunimas, tuo tarpu dirbantieji renkasi vakarines grupes.

Dėl to, jog organizacija bendruomeninė, maža, joje nėra samdomų darbuotojų,

todėl nėra poreikio diegti internetines besimokančiųjų priėmimo, darbo krūvio apskaitos

sistemas, ką daro didelės organizacijos. Besimokantieji dirba organizacijoje savanoriškais

pagrindais, todėl jie įvairias prieigas prie išteklių, įrankių bei kitų resursų gauna savo darbo

vietoje arba namuose. Organizacija nesiorientuoja į individualių strateginių sprendimų,

susijusių su e. mokymu, priėmimą. Organizacijos nariams, taip pat ir visai bendruomenei

kursai ir mokymai šiuo metu yra teikiami nemokamai. Tikrieji bendruomenės centro nariai

naudojasi pirmumo teise patekti į mokymus. Asmeninis narių konsultavimas vykdomas

savanoriškais pagrindais.

Bendruomenės centro TGM plėtros gairės

Šio darbo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip vyksta mokymasis mažame miestelio

bendruomenės centre (rajoninėje bendruomeninėje organizacijoje) bei ištirti, kas daro esmines

įtakas bendruomeninės organizacijos narių, dirbančių savanoriškais pagrindais,

technologijomis grįsto mokymosi procesui.

17

Tyrimas parodė, jog visos vietos bendruomenės narių nuolatinis mokymasis –

viena pagrindinių Bendruomenės centro vertybių. Atliktas tyrimas leidžia teigti, jog

Bendruomenės centras turi aktyvius bei iniciatyvius savanorius, dirbančius Centre bei

koordinuojančius Centro veiklą; bendruomenėje jau daugiau nei dešimt metų nuolat vykdomi

aukštos kokybės mokymai, kursai, paskaitos; yra susiformavę geri bendruomeninės ir

projektinės veiklos įgūdžiai (Centras pagrįstai yra laikomas vienu konkurencingiausių rajono

bendruomenės centru); BC palaiko glaudžius ryšius su kitomis organizacijomis, socialiniais

partneriais, verslo įmonėmis, kitomis bendruomenėmis; rengia originalias, tradicijomis

tapusias kasmetinės šventes, kurios tiesiogiai skatina gyventojų motyvaciją keistis; Centre

aktyviai veikia įvairūs meno kolektyvai ir klubai; vyksta nuolatinis savanoriškas darbas,

mokymasis bei dalinimasis gerąja patirtimi. 2 pav. pateiktas technologijomis grįsto mokymo

įgyvendinimo tiriamoje bendruomeninėje organizacijoje pozicinis žemėlapis, grafiškai

iliustruojantis institucinio lygmens kokybės kriterijų įgyvendinamumą.

Įgyv

end

inim

as

Netaikoma--

++

Pilnai įgyvendinta

Planuota, bet neįgyvendinta

Dalinaiįgyvendinta

1 2 3 4 5 6 7Institucinio lygmens

kokybės kriterijai

2 pav. Technologijomis grįsto mokymo įgyvendinimo bendruomeninėje organizacijoje pozicinis

žemėlapis. Institucinio lygmens kokybės kriterijai (x ašyje): 1 – Strategija ir vadyba; 2 – Mokymų

turinys; 3 – Ištekliai; 4 – Tęstinis profesinis rengimas; 5 – Kokybės užtikrinimas; 6 – Paramos sistema;

7 – Marketingas ir verslo planas.

Bendruomenės centro strategijoje yra pažymėta, jog Centras vykdo įvairaus tipo

mokymus, tačiau tik nedidelė dalis Centro vykdomų mokymų susiję su TGM. Centras daugiau

orientuojasi į bendruomenės kultūrinį bei meninį švietimą, įvairių bendruomeninių renginių,

švenčių bei susibūrimų organizavimą. Bendruomenės centro vizija ir tikslai skatina diegti

18

inovacijas, siekia gerinti organizacijos valdymą ir teikiamas paslaugas. Organizacijos

strategija yra iš dalies orientuota į mokymosi visą gyvenimą paslaugų teikimą. Organizacija

dalyvauja tinklaveikoje, tačiau gyventojai labiau vertina tiesioginį bendravimą. 2 pav. pirmas

kriterijus “Strategija ir vadyba” užima poziciją „Iš dalies įgyvendinta“.

Mokymai nėra tikslingai orientuoti į technologijomis grįstą mokymą. BC nariai

ypatingai vertina tiesioginį bendravimą, tradicinio tipo kursus ar seminarus, auditorinį

mokymą. Didžioji dauguma tiriamos bendruomenės narių yra vyresnio amžiaus žmonės,

kuriems yra priimtini tradiciniai mokymo ir mokymosi metodai. Kiti bendruomenės nariai,

inovatyvūs suaugusieji ir jaunimas technologijas naudoja. Nors galima teigti, jog TGM

bendruomenės centro strategijoje ir vadyboje įgyvendintas iš dalies, BC nariai pilnai diegti

TGM nėra suinteresuoti. Mokymų turinys yra iš dalies orientuotas į technologijomis grįstą

mokymą, todėl kriterijus „Mokymo turinys“ užima poziciją „Iš dalies įgyvendinta“.

Bendruomenės nariai tuo yra patenkinti ir nemato poreikio keisti.

Kokybės kriterijus “Ištekliai” užima dvi vieną kitai prieštaraujančias pozicijas –

“netaikoma” bei “pilnai įgyvendinta”. Šios diametraliai priešingos pozicijos kaip svarbiausios

pažymėtos todėl, kad organizacijoje egzistuoja kompiuterių panaudos tvarka, tačiau ji labai

retai naudojama, nes ypatingai retai kyla poreikis mokymams naudoti būtent BC stovinčius

kompiuterius. Tiriamoji bendruomenė gyvena kompaktiškoje teritorijoje, be to, bendruomenės

centre esantys kompiuteriai jau yra seni, neatitinka kompiuterių, skirtų šiuolaikiniams TGM

mokymams, reikalavimų, todėl mokymams yra naudojami bendruomenės narių namų

kompiuteriai arba, esant poreikiui, kompiuteriai mokymams yra nuomojami. Didžioji dalis BC

kompiuterių, gautų, kai čia veikė Viešosios interneto prieigos taškas, jau yra nurašyti bei

morališkai pasenę. Todėl nėra tikslo kurti bei tobulinti tvarkas, reglamentuojančias panaudą ar

kitų išteklių bei kompiuterinių programų, virtualios mokymosi aplinkos diegimą ir naudojimą,

rengti naudotojų vadovus ar lydinčius dokumentus.

Tęstinis profesinis rengimas (4 kriterijus) užima dvi pozicijas – nuo “Iš dalies

įgyvendinta” stebimas poslinkis į “Pilnai įgyvendinta”. Bendruomenės centras – aktyvus

projektinių veiklų iniciatorius, vykdytojas ir dalyvis. Vykdant šias veiklas nuolat mokomąsi,

nariai yra motyvuoti ir aktyviai dalyvauja šio tipo veiklose.

Kokybės užtikrinimas (5 kriterijus) yra “Pilno įgyvendinimo” pozicijoje. Tai

patvirtina BC gauti apdovanojimai už mokymų veiklas, lektorių- ekspertų kvalifikacija,

socialinių partnerių dalyvavimas, rajono savivaldybės bei visos bendruomenės nuomonė.

19

Paramos sistema (6 kriterijus) yra “Iš dalies įgyvendinimo“ pozicijoje. Technologinės

priemonės mokymo ir mokymosi paramai yra iš dalies įdiegtos. Dažniausiai mokymai yra

inicijuojami įvairių tarptautinių ar struktūrinių fondų projektų. Tokiu atveju paramą

besimokantiesiems užtikrina projekto komanda bei projekto TGM priemonės. Vykdant

neprojektinius mokymus, besimokantieji teikia tarpusavio paramą. Dažniausiai parama

teikiama tradicinėmis priemonėmis (nenaudojant technologijų). Jaunimas ar kiti informacines

technologijas įvaldę gyventojai, esant poreikiui, teikia tarpusavio paramą socialiniais tinklais.

Bendruomenės nariai esamos situacijos keisti nenori.

Organizacijos marketingas ir verslo planas TGM atžvilgiu užima dvi pozicijas - „Iš

dalies įgyvendinta“ su stipriu postūmiu į „Pilną įgyvendinimą“. Bendruomenės stiprybė -

besimokančios organizacijos principų taikymas centro veiklai.

Tyrimas parodė šiuos bendruomeninės organizacijos vadybos, organizavimo, TGM

įgyvendinimo privalumus ir trūkumus:

1. Besimokančios organizacijos principų taikymas Bendruomenės centre pasireiškia taip:

parengta bei nuolat pagal poreikį atnaujinama organizacijos misija, vizija, tikslai,

uždaviniai; tikslams ir uždaviniams įgyvendinti buriamos BC ekspertų, kitų

bendruomenės narių komandos ir grupės, esant poreikiui, kreipiamasi į išorės

ekspertus; problemoms spręsti bei mokymams įgyvendinti kreipiamasi į lyderius,

ekspertus, žinovus; kuriama iš dalies tinklinė organizacija (palaikomi partnerystės

ryšiai su kitomis organizacijomis, verslu, rėmėjais, sponsoriais); bendruomenės nariai

nuolat mokosi, ieško, atsinaujina, keičiasi; diegiamos ir palaikomos naujos

technologijos ir inovatyvūs sprendimai. Bendruomenės mikroklimatas geras,

organizacijos strategija orientuota į įvairaus tipo mokymus bei nuolatinę kaitą.

2. Atliekant atvejo analizę, svarbiausia rasta problema - iki galo nesuvokta

technologijomis grįsto mokymosi vertė. Technologinis bendruomenės centro narių

raštingumas įvairus, dažnai į TGM priemonių privalumus nėra kreipiama reikiamo

dėmesio. Finansinis bendruomenės pajėgumas (ir su tuo susijusi mokymų

bendruomenės nariams pasiūla) labai smarkiai priklauso nuo inicijuojamų, laimėtų bei

įgyvendinamų projektų, todėl negali būti iš anksto planuojama.

Norint bendruomenės centrui išlikti konkurencingam, reikalinga diegti

technologijomis grįstą mokymąsi, jo įgyvendinimui pritraukti kuo daugiau aktyvių

bendruomenės narių, iniciatyvaus jaunimo, studentų; skatinti bendrauti ir bendradarbiauti ne

20

tik vietos bendruomenės narius, bet ir įvairius socialinius partnerius. Tam reikalinga kurti

sąlygas jaunimui burtis BC patalpose, organizuojant renginius, įtraukti kuo daugiau

iniciatyvių bendruomenės narių, savo dalyko ekspertų, nuolat aktyvinti jau esamus

Bendruomenės centro narius; diegti naujoves ir iniciatyvas, skatinti bei palaikyti inovatyvias

idėjas.

Literatūra

1. Aleksandravičius, A., Žukovskis, J. (2011). Kaimo bendruomenių raida ir jų veiklos

tikslai: siekiant darnumo visuomenėje. Management theory and studies for rural

business and infrastructure development. Research papers, 1(25), 7-15.

2. Astrauskas, A. (2004). Optimalaus Lietuvos savivaldybių institucinės struktūros

modelio paieška. Viešoji politika ir administravimas, 8, 9-24.

3. Astrauskas, A., Česonis, G. (2008). Strateginio planavimo principų diegimo Lietuvos

vietos savivaldybėse etapai. Viešoji politika ir administravimas, 26, 25-33.

4. Atkočiūnienė, V. (2004). Kaimo bendruomenių plėtra Kaunas: LŽŪU.

5. Atkočiūnienė, V. (2009). Kaimo vietovių konkurencingumą lemiantys veiksniai.

Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 3 (16), 49–59.

6. Atkočiūnienė, V., Albrektaitė, D., Aleksandravičius, A. (2007). Kaimo

bendruomeninių organizacijų narių konsultavimo ir mokymo kokybė ir mokymų

poreikis 2007–2013 metais. Ekonomikos ir vadybos fakulteto 2007 metų mokslinių

tyrimų rezultatai. 1(4), 14-18.

7. Baršauskienė V., Leliūgienė I. (2002) Bendruomeninio ugdymo metodai ir principai:

užsienio šalių mokslininkų požiūris. Specialusis ugdymas. 2 (7), 67-74.

8. Beetham, H., Sharpe, R. (Eds.). (2013). Rethinking pedagogy for a digital age:

Designing for 21st century learning. Routledge.

9. Clarke, A. (2005). Situational analysis: Grounded theory after the postmodern

turn Sage.

10. Creswell, J. W. (2012). Qualitative inquiry and research design: Choosing among five

approaches. Sage.

11. Crowe, S., Cresswell, K., Robertson, A., Huby, G., Avery, A., & Sheikh, A. (2011).

The case study approach. BMC Medical Research Methodology, 11, 100-2288-11-100.

12. D’angelo, G., Kasperiūnienė, J., Rutkauskienė, D. (2010). Nuo didaktikos e.

didaktikos link. Kaunas: Technologija.

13. Griffin, R., Moorhead, G. (2011). Organizational behavior. Cengage Learning.

14. Lyon, L., Driskell, R. (2011). The community in urban society. Waveland Press.

21

15. Mandinach, E. B., Cline, H. F. (2013). Classroom dynamics: Implementing a

technology-based learning environment. Routledge.

16. Marquardt, M. J. (1996). Building the learning organization. McGraw-Hill

Companies.

17. Merriam, S. B. (1988). Case study research in education: A qualitative

approach. Jossey-Bass.

18. Moore, M. G., Kearsley, G. (2011). Distance education: A systems view of online

learning. Cengage Learning.

19. Nefas, S. (2007). Savivaldžių (vietos) bendruomenių raida ir perspektyva šiuolaikinėje

Lietuvoje. Viešoji politika ir administravimas 20(70), 70-81.

20. Nefas, S. (2007) Funkcionali vietos bendruomenė Lietuvos kaimuose ir miesteliuose.

Daktaro disertacija. - Vilnius: MRU leidykla

21. Palloff, R. M., Pratt, K. (2010). Collaborating online: Learning together in

community (Vol. 32). John Wiley & Sons.

22. Park, Y. (2011). A pedagogical framework for mobile learning: Categorizing

educational applications of mobile technologies into four types. The International

Review of Research in Open and Distance Learning, 12(2), 78-102.

23. Pedler, M. (Ed.). (2011). Action learning in practice. Gower Publishing, Ltd.

24. Pilipavičius, V. (2007). Bendruomenė ir organizacinės bendruomeninės veiklos

formos. Ekonomikos ir vadybos fakulteto 2007 metų mokslinių tyrimų rezultatai. 1(4),

48-55.

25. Porter, C. E. (2004). A typology of virtual communities: A multi‐disciplinary

foundation for future research. Journal of Computer‐Mediated Communication,10(1),

00-00.

26. Poviliūnas, A. (2003). Kaimo atskirties profiliai. – Vilnius: Kronta.

27. Sadauskas, J., Leliūgienė, I. (2011). Bendruomenės sampratos traktuotės ir

tipologija. Socialinių Mokslų Studijos, 3 (4), 1281-1297.

28. Salmon, G. (2013). E-tivities: The key to active online learning. Routledge.

29. Strauss, A. L. (1987). Qualitative analysis for social scientists. Cambridge University

Press.

30. Visgirdaitė, J. (2013) Studentų mokymosi bendradarbiaujant universitetinėse studijose

edukacinis įgalinimas. Daktaro disertacija. – Kaunas: KTU.

31. Volungeviciene, A., Teresevičienė, M., Laužackas, R. (2009). Nuotolinio mokymo (si)

turinio projektavimo modelis: kokybės vertinimo dimensijos ir veiksniai. Acta

Pedagogica Vilnensia, (23), 9-20.

32. Targamadzė, A., Petrauskienė, R. (2010). Impact of information technologies on

modern learning. Information Technology and Control, 39(3), 169-175.

33. Yin, R. K. (2011). Applications of case study research. Sage.