Ūkininkų žinios

• Tikrintojai pripažįsta, kad ūkiuose gali būti naudojami nele-galūs veterinariniai vaistai, tačiau tai įrodyti esą nėra paprasta.

• Už galvijų nepriežiūrą šeimi-ninkė gali netekti dalies tiesioginių išmokų.

Moters pasaulis

• Mokėjimas naudotis informa-cinėmis technologijomis palen-gvina kaimo žmonių integraciją į šiuolaikinę visuomenę.

Tėviškės šviesa

• Švietimo ir mokslo ministeri-joje paskelbtas M.Lukšienės pre-mijos laureatas. Juo tapo Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos chemijos mokytojas R.Skaudžius.

2011 m. lapkričio 30 d., trečiadienis • Nr. 95 (9114) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais:

Vida Tavorienė, Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Apie tai – 19 p.

Be elektros likę tūkstančiai šalies gyventojų piktinosi, kad elektros tiekimo sutrikimai šalinami nepakankamai operatyviai. Eltos nuotrauka

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Prieš penkerius metus Lietuvo-je rimtai svarstyta užauginti 350 ir net 700 tūkst. t rapsų, juos per-dirbti ir pagamintą biodyzeliną eksportuoti. Svajota ne tik gamin-ti didesnės pridėtinės vertės pro-

duktą, bet ir ūkininkams mokėti daugiau, nei tuo metu mokėjo ža-liavos eksportuotojai. Tačiau pas-taraisiais metais padėtis pasikeitė iš esmės – pasaulio rinkose gerokai pakilo grūdų kainos, todėl biode-galų paklausa krito, o perdirbėjai balansuoja ant išlikimo ribos.

Nukelta į 3 p.

Rapsų perdirbimo įmonės šį sezoną tikisi bent išgyventi, o pelno sieks tolimoje ateityje.

Biodyzelino gamintojai atsidūrė aklavietėje

Smurtaujantys pareigūnai žlugdo pasitikėjimą teisėsauga

Visuomenė reikalauja didesnės komisarų atsakomybės dėl vis dažnesnių pareigūnų išpuolių prieš gyventojus.

Jeigu žaliavos dar pabrangs, gaminti biodyzeliną bus nuostolinga.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Apie tai – 6 p.

Po vėtros siautulio – tūkstančiai be elektrosPajūryje pirmadienio naktį siautęs uraganinis vėjas padarė milijoninių nuostolių ir patikrino elektros tiekėjų bei gelbėjimo tarnybų pasirengimą operatyviai likviduoti stichijų padarinius.

Iš Prezidentės kabineto – į studentų auditoriją

Pasitraukęs iš Prezidentūros Linas Balsys pasitraukė ir iš tele-vizijos ekranų, ir iš laikraščių ant-raščių, tačiau neatsuko nugaros aktyviai visuomeninei veiklai.

2 2011 m. lapkričio 30 d. • Nr. 95 (9114)Valstiečių laikraštisAktualijos

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Be elektros ir šilumos likę tūks-tančiai vartotojų piktinosi, kad elek-tros tiekimo sutrikimai šalinami ne-pakankamai operatyviai. Ne vienas svarsto, ar elektros tiekėjai visur tinkamai prižiūri tinklus ir pasiruo-šia audroms. Po šių metų sausio ir vasario pradžioje siautusių vėtrų, kai tūkstančiams gyventojų taip pat buvo nutrūkęs elektros ener-gijos tiekimas, Valstybinė energeti-kos inspekcija (VEI) konstatavo, kad pagerinus elektros oro linijų apsau-ginių zonų priežiūrą būtų galima gerokai sumažinti gausius elektros tinklų gedimus per audras.

Paskelbė ekstremalią situaciją

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį nemažoje Lietuvos dalyje prasiautęs stiprus vėjas vartė medžius, plėšė sto-gus, niokojo pastatus, reklamos sten-dus, kelio ženklus, nutraukė elektros tinklus. Gyventojai, įmonės ir įstai-gos skaičiuoja nuostolius, o draudimo kompanijos planuoja atlyginti milijo-ninę žalą.

„Lesto“ duomenimis, pirmadienio rytą be elektros buvo likę 59 tūkst. vartotojų. Daugiausia nukentėjo pa-jūrio kraštas, Kauno, Šakių ir Prienų rajonai. Ugniagesiai gelbėtojai iki pir-madienio ryto buvo kviesti daugiau nei 160 kartų šalinti vėtros padari-nių. Apie nukentėjusius gyventojus nepranešama.

Antradienio rytą elektros dar ne-turėjo 8,9 tūkst. vartotojų. Daugiau-sia jų buvo Klaipėdos ir Kauno re-gionuose.

Pirmadienio darbo dienos pabai-goje „Lesto“ bendrovė pranešė, kad gedimus šalino 327 operatyvinės bri-gados, kurios elektros tiekimą atkūrė daugiau kaip 38 tūkst. vartotojų. Dar tūkstančiai gyventojų vakarą turėjo praleisti žvakių šviesoje.

Dėl gausių elektros tinklų gedi-mų bendrovė „Lesto“ paskelbė eks-tremalią situaciją. Pasak „Lesto“ Dis-pečerinio centro Režimų planavimo skyriaus vadovo Ervino Pareigio, pa-gal bendrovėje patvirtintą ekstremalių situacijų likvidavimo tvarką gedimai šalinami atidedant einamuosius tin-klo renovacijos projektus, maksima-liai pasitelkiant tiek bendrovės, tiek ir rangovų organizacijų personalą bei naudojamą techniką.

Karves nutrenkė elektra

Tūkstantinius nuostolius skai-čiuoja Šilutės rajono Pašyšių kaimo

ūkininkas, netekęs 5 karvių. Tvarte negyvus gyvulius šeimos ūkio savi-ninkas A.Macikas rado pirmadienio rytą. Ūkininkas neabejoja, kad kar-ves nutrenkė elektra. Paprastai gyvu-lius draudęs vyras šiemet draudimo paslaugų atsisakė. Tad smūgis šeimos ūkio pajamoms didžiulis.

Skelbiama, kad smarkus vėjas Klaipėdoje nugriovė apleisto pasta-to sieną, apniokojo „Švyturio“ areną. Nukentėjo ne tik arenos stogas, bet ir fasadas.

Pirminiais duomenimis, didesnių nuostolių išvengė Klaipėdos uostas, Palanga. Smarkų vėją atlaikė jūros til-tas, nenuplautos kopos. Kretingos miš-kų urėdijos urėdas Antanas Baranaus-kas tvirtino, kad prasiautęs uraganinis vėjas miškui didelės žalos nepadarė.

„Preliminariais duomenimis, iš-vartyta 1 000–1 500 medžių. Būna išlaužo ir išvarto dešimtis ar šimtus tūkstančių medžių, tad šie nuosto-liai nedideli“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė A.Baranauskas.

Vėtrą lydėjo griaustiniai ir žaibai

Sinoptikų duomenimis, aktyvaus ciklono Yodos pajūryje sukeltas smar-kus vėjas siekė iki 35 m/sek. Žemy-ne – Klaipėdoje ir Šilutėje – didžiau-sias vėjo greitis siekė 31 m/sek. Kitur vėjai buvo silpnesni.

Pasak Lietuvos hidrometeorologi-jos tarnybos Meteorologinių progno-zių skyriaus vedėjos Vidos Ralienės, jei vėjas viršija 33 m/sek., stichija va-dinama uraganu.

„Pajūryje tokio stiprumo vėjas pa-sitaiko vidutiniškai kartą per 1–2 me-tus. Pernai ir užpernai smarkių audrų nebuvo, išskyrus didelius 2010-ųjų rugpjūčio škvalus Pietų Lietuvoje. 2008-aisiais užfi ksuotas smarkiau-sias vėjas pajūryje siekė 29 m/sek., o 2007 metais – 32 m/sek. Pirmadienio naktį siautusio vėjo stiprumas kiek pranoko vėtrą Erviną, tačiau nepri-lygo uraganui Anatolijui, kurio metu buvo užfi ksuotas 40 m/sek. vėjo stip-rumas“, – teigė V.Ralienė.

Stiprų vėją kai kur lydėjo griaus-tiniai ir žaibai. Sinoptikės tvirtinimu, tokiam metui šie reiškiniai nebūdin-gi, tačiau buvo tipiški susiklosčiusiai sinoptinei situacijai.

Ir užsienio, ir mūsų klimatologai vis dažniau tvirtina, kad gamtos sti-chijos dažnėja ir stiprėja. Kai kurie globalius klimato kaitos reiškinius na-grinėjantys mokslininkai prognozuo-ja, kad po 20 metų dėl gamtos poky-čių gali prasidėti pasaulinė krizė.

Tiriamos gedimų priežastys

„Lesto“ atstovė ryšiams su visuo-mene Edita Sirutienė tvirtino, kad dažnėjančios gamtos stichijos daugiau bėdų pridaro ir elektros tinklams. Dėl to esą dažniau pasitaiko gedimų ir ne-patogumų gyventojams.

Po šių metų sausio ir vasario pra-džioje siautusių vėtrų VEI ir „Lesto“ aptarė avaringumo elektros sektoriuje problemas.

VEI konstatavo, kad pagerinus elektros oro linijų apsauginių zonų

priežiūrą būtų galima gerokai suma-žinti gausius elektros tinklų gedimus per audras.

Elektros vartotojai piktinasi, kad elektra pradingsta ir nesiaučiant vė-troms ar pūgoms.

Kaip skelbia VEI, šiemet lapkričio 9 d. be elektros buvo likę per 15 tūkst. Rokiškio miesto ir rajono vartotojų. O lapkričio 14 d. elektra buvo pra-dingusi daugiau nei 30 tūkst. Kauno miesto ir rajono vartotojų. Šių sutriki-mų priežastims nustatyti VEI sudarė komisiją, kuri tyrimo išvadas planuoja pateikti iki gruodžio 10 d.

„Kai užklumpa stichinė nelaimė, vartotojai neturėtų piktintis. Tačiau galima būtų svarstyti, ar ilgalaikės elektros tinklų reorganizacijos, keiti-mai neturėjo įtakos elektros tiekimo paslaugos kokybei“, – svarstė Nacio-nalinės dujų, elektros ir šilumos var-totojų gynimo lygos prezidentas Kęs-tutis Grinius.

Anot vartotojams atstovaujančios organizacijos vadovo, valstybinės ins-titucijos turėtų stebėti, ar įmonėms mažinant sąnaudas ir taupant neblo-gėja jų teikiamų paslaugų kokybė.

„Atrodytų, kad taupant turėtų pigti paslaugos teikimas, neturėtų prastėti ir kokybė. Tačiau mūsų valstybėje at-sitinka taip, kad paslaugų kokybė ma-žai kam rūpi, nors už ją tenka mokėti vis brangiau. Vakarų pasaulyje spren-džiamos abi problemos: ir sąnaudų mažinimas, ir vartotojų interesai“, – dėstė K.Grinius.

Atmeta reorganizacijos įtaką paslaugoms

„Lesto“ atstovė E.Sirutienė užtik-rino, kad skirstomųjų tinklų bendro-vių reorganizacija neturėjo jokios įtakos tinklų priežiūrai ir elektros tiekimo paslaugų kokybei.

Nuo šių metų pradžios pradėju-si veikti bendrovė „Lesto“ sujungė Rytų skirstomuosius tinklus ir Vaka-rų skirstomuosius tinklus.

„Darbuotojai, kurie šalino gedi-mus, niekur nedingo. Jie išėjo į antri-nes mūsų įmones, kurios esant reika-lui užtikrina reikiamą brigadų skaičių, kad būtų galima kuo greičiau tvarkyti gedimus“, – tvirtino E.Sirutienė.

„Lesto“ atstovė ryšiams su visuo-mene pabrėžė, kad bendrovė nevir-šija suplanuotų bei Valstybinės kai-nų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytų elektros energijos tiekimo rodiklių.

Kiek bendrovė investuoja į elek-tros tinklų infrastruktūros atnaujini-mą, E.Sirutienė negalėjo pasakyti.

„Lapkričio pabaigoje bendrovė paskelbs 9 mėnesių fi nansinius re-zultatus – ten bus nurodyta, kiek in-vestuota į modernizavimą, renovaci-jas“, – teigė „Lesto“ atstovė.

VEI viršininko pavaduotojo Ri-čardo Žoramskio tvirtinimu, inves-tavimas į infrastruktūrą, jos atnauji-nimas daro įtaką elektros kainai.

„Galima padaryti labai patikimas elektros tiekimo sistemas, tačiau kiek tuomet kainuos elektra? Ar norės var-totojai mokėti brangiau? Reikia rasti kainos ir paslaugos patikimumo ba-lansą“, – pareiškė R.Žoramskis.

Nuo 2012 m. buitiniams vartoto-jams elektra brangs 1–4 centais už kilovatvalandę.

Komisija neturi priekaištų „Lesto“

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovė Lore-

ta Kimutytė „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad nuo kitų metų didėsian-ti elektros kaina nesusijusi su „Les-to“ investicijomis į elektros pastotes ir tinklą.

„Bendrovė ir taip nemažai yra in-vestavusi į elektros skirstymo infras-truktūrą, – kalbėjo L.Kimutytė. – Be to, elektros nutraukimų vartotojams skaičius neviršija nustatytų minima-lių ribų.“

Pasak pašnekovės, jei gedimų būtų daugiau nei leistinas minima-lus jų skaičius, „Lesto“ grėstų dide-lės baudos.

Komisija nustatė, kad SAIFI (elektros nutraukimų skaičius vie-nam vartotojui) 2011 m. neturi vir-šyti 1,82 karto per metus.

Pernai ši riba siekė 2,06 karto. Va-dovaujantis „Lesto“ pateiktais duo-menimis, 2010 m. vienam vartotojui teko tik 1,63 elektros nutraukimo. Vartotojas be elektros buvo paliktas vidutiniškai 117 minučių. 2009 m. elektros energijos nutraukimų rodi-klis siekė 1,62 karto, o gyventojui be elektros teko gyventi 105 minutes.

L.Kimutytė taip pat aiškino, kad kaltinti „Lesto“ elektros įtampos svy-ravimais nederėtų.

„Palyginti su Latvija, kur beveik visur elektros laidai nutiesti virš že-mės ir ant medinių stulpų, Lietuvoje situacija nepalyginti geresnė“, – sakė L.Kimutytė.

Ir užsienio, ir mūsų klimatologai vis dažniau tvirtina, kad gamtos stichijos dažnėja ir stiprėja. Kai kurie globalius klimato kaitos reiškinius nagrinėjantys mokslininkai prognozuoja, kad po 20 metų dėl gamtos pokyčių gali prasidėti pasaulinė krizė.

Stichijoms turėtų ruoštis visiVygandas Kurkulis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas

Stichijų pobūdis ir padariniai verčia mus susirūpinti ir atsižvelgiant į fi -nansines galimybes pakoreguoti rei-kiamos įrangos, technikos įsigijimą, ugniagesių mokymo programas. Gel-bėtojai padarinius šalina dažnai tuo metu, kai audra dar nėra nurimusi. Tam reikia ir tinkamų apsaugos prie-monių, ir pasirengimo. Dažnėjantys stichiniai gamtos reiškiniai verčia kal-bėti apie bendrą visuomenės pasiren-gimą įveikti pasekmes ar jų išvengti. Tiek gyventojai, tiek savivaldybės tu-rėtų įvertinti pavojus. Galima būtų iš-pjauti kritinės būklės medžius, tinka-mai įrengti reklaminių stendų kons-trukcijas, paisyti visų reikalavimų den-giant stogus ir pan.

Elektros linijoms pavojingiausi medžiaiVladas Paškevičius, Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas

Elektros linijos daugiausia nukenčia dėl lūžtančių medžių ir šakų. Laukuo-se, kur nėra medžių, per audras avari-jų pasitaiko viena kita. Ar tinklai prižiū-rimi gerai, nusako Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvir-tintų patikimumo rodiklių laikymasis. Tačiau energetikos sritis – gana iner-tiška. Prastos tinklų priežiūros pase-kmės išryškėja tik po kelerių metų.

Po vėtros siautulio – tūkstančiai be elektros

Dėl gausių elektros tinklų gedimų buvo paskelbta ekstremali situacija. Martyno Vidzbelio nuotrauka

32011 m. lapkričio 30 d. • Nr. 95 (9114)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Ne visų įmonių viltys pasiteisino

Per pastaruosius šešerius me-tus prie pirmos biodyzelino įmonės „Rapsoila“ viena po kitos rajonuo-se kūrėsi aštuonios rapsų perdirbi-mo įmonės ir įmonėlės, kol galiau-siai Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje iškilo didžiausia Baltijos re-gione moderni biodyzelino įmonė „Mestilla“. Dideli planai puoselėti ir su skambiai pavadinta bendrove „Bal-tijos biodyzelino centras“.

Dabar jau žinome, kad ne visų įmonių viltys pasiteisino. Vienos įmo-nės sugebėjo išvengti skolų ir laukia geresnių laikų, o kitos susidūrė su sunkumais. Štai UAB „Baltijos bio-dyzelino centras“ pateko į nepavydė-tiną padėtį – užsitęsus teismams dėl pasiklydusių pervestų milijonų kredi-torių kantrybė išseko ir šįmet jie pra-dėjo reikalauti, kad bendrovei būtų iškelta bankroto byla.

Bankrutavusį „Obelių rapsą“, ku-ris gamino maistinį aliejų, prieš pen-kerius metus įsigijo UAB „Šiaurės vilkas“ ir su rapsų augintojais įsteigė kooperatinę bendrovę „SV Obeliai“. Įmonė kantriai gamino biodyzeliną, tačiau žaliavoms nuolat brangstant sa-vininkų kantrybė dirbti nuostolingai išseko. Dabar įmonė vėl gamina tik maistinį aliejų. Tiesa, vartotojai nere-tai suklysta manydami, kad ši įmonė gamina aliejų, pavadintą „Obelių alie-jus“. Šį pavadinimą nusipirko ukrai-niečiai, taigi šiuo ženklu pažymėtas aliejus yra importuojamas.

Nuostolių išvengti nelengva

Tvirčiau jaučiasi stiprų užnugarį turinti UAB „Rapsoila“. Statant įmo-

nę planuota, kad ji per metus gamins 30 tūkst. t biodyzelino, tačiau šis tiks-las kasmet atidedamas. Pasak įmonės direktoriaus Edvardo Čaplinsko, šį se-zoną įmonė pagamins 12–15 tūkst. t biodyzelino. Beveik visą pagamintą biodyzeliną įmonė parduoda vidaus rinkoje.

„Jeigu žaliavos dar pabrangs, ga-minti biodyzeliną bus problemiška. Jau dabar dirbame nuostolingai“, – sako E.Čaplinskas.

Kokia išeitis?

„Reikia valstybės paramos, kitaip biodyzelino įmonėms gresia bankro-tas. Štai Estijoje biodyzelino įmonė jau bankrutavo, Ventspilyje įmonė irgi vegetuoja“, – pasakojo įmonės direk-torius.

ŽŪK „Jaros rapsas“ direktoriaus Alvydo Gudelio skaičiavimais, nuos-tolių galima būtų išvengti, jeigu rap-sai kainuotų iki 1400 Lt už t, o aliejų būtų galima parduoti po 950 eurų už t ir rapsų išspaudas – po 750 Lt už t.

„Kai prieš šeše rius metus kūrėme verslą, valstybė žadėjo paramą. Pa-naudojome ES struktūrinių fondų lė-šas ir skaičiavome, kad nupirkę rapsų toną ir pavertę ją aliejumi, už kiekvie-ną toną gausime 160 Lt valstybės pa-ramos. Dabar gauname tik už trečdalį, be to, sunku ir skaičiuoti – rapsus per-

kame iki spalio mėnesio, o kiek gau-sime paramos, geriausiu atveju suži-nome tik gruodžio mėnesį“, – aiškino A.Gudelis.

Gamins ir maistinį aliejų

Didžiausia ir moderniausia įmo-nė Baltijos šalyse „Mestilla“ šįmet apyvartinėms lėšoms, t. y. atsiskaityti už žaliavas, skolinosi 146,7 mln. Lt. Ši įmonė per metus pagamina apie 100 tūkst. t biodyzelino, iš kurio apie 80 proc. produkcijos yra eksportuo-jama į Skandinavijos ir Vakarų Eu-

ropos šalis, apie 10 proc. – į Latvi-ją, o likusi dalis tenka vidaus rinkai.Iš viso apie 70 proc. Lietuvoje paga-mintų biodegalų iškeliauja į užsienį, o šalyje pagrindiniai klientai yra „Orlen Lietuva“ ir terminalai, galintys patys maišyti biodegalus į dyzeliną. Praėju-siais fi nansiniai metais įmonė paga-mino apie 73 tūkst. t biodyzelino, šį sezoną planuoja pagaminti apie 100 tūkst. t. „Mestilla“ kasmet perdirba apie 200 tūkst. t rapsų ne tik iš Lie-tuvos – įsiveža jų ir iš Baltarusijos, Ukrainos bei Rusijos.

Artimiausiu laiku įmonėje pradės veikti maistinio aliejaus gamybos ce-chas, o investuoti į biodyzelino gamy-bą kol kas neplanuojama.

Pasiūlymai liko neįgyvendinti

Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai rugsėjo mėnesį biodyzelino ga-mintojams be pagrindo buvo suteikę vilčių, kad jau nuo 2012 m. pradžios degalų pardavimo vietose bus pradėta prekiauti dyzelinu, kuriame būtų ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų.

„Siūlėme, kad rengiant 2012 metų valstybės biudžetą biodegalų gamin-tojams būtų numatytos lėšos ne tik už 2011-uosius, bet ir už 2012 me-tus, siekiant kompensuoti žaliavos įsigijimo išlaidas“, – pasakoja Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Bro-nius Pauža.

Bet pasiūlymai ir liko pasiūly-mais.

„Vis dėlto prognozuoju šviesią biodyzelino gamybos ateitį. Buvau konferencijoje Vokietijoje, kurioje da-lyvavo Vakarų Europos žemės ūkio ministrai. Štai Švedijos ministras labai rimtai pasakojo apie planus sukurti naujus variklius „Volvo“ automobi-liams, kurie galės naudoti daugiau nei 25 proc. biodyzelino. Susidariau nuo-monę, kad šios šalys veikia kryptin-giau nei mes“, – pasakojo B.Pauža.

Lieka pridurti, kad biodyzelinu varomus automobilius kuria ir VW, „Audi“, „Renault“ bei „Seat“ gamin-tojai.

Seimo nariai šį rudenį biodyzelino gamintojams be pagrindo buvo suteikę vilčių, kad jau nuo 2012 m. pradžios degalų pardavimo vietose bus pradėta prekiauti dyzelinu, kuriame būtų ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų.

(Užs. 793)

Biodyzelino gamintojai atsidūrė aklavietėje

Rinka nepaiso mūsų norųJonas Jagminas, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys

Pokyčiams rinkoje negalime priešintis – rapsų kaina pakilo į aukštumas, nes kilo energetikos kainos, brango ir trąšos. Dėl šios priežasties nepavyko įvykdyti anks-tesnių įsipareigojimų 10 proc. degalų maišyti su biodegalais. Visur sunku, štai Vokietijoje ir Belgijoje nebuvo tokių dide-lių svyravimų, tačiau ir jose biodyzelino gamintojai išgyvena ne pačius geriau-sius laikus. Seimo Kaimo reikalų komi-tetas Vyriausybei pateikė pasiūlymus, tačiau nesistebiu, kad jiems nepritarta – pinigų nėra. Be to, pas mus neprigyja šie dalykai. Norai buvo geri, ES pinigai pa-naudoti, tačiau rinka veikia nepaisyda-ma norų. Kalbėkime realiai – labai abe-joju, kad rapsų kaina ateityje kris.

Džiaugčiausi, jeigu išvengtume nuostoliųGiedrius Linkevičius, UAB „Pasvalio agrochemija“ direktorius

Blogai, kad negalime nupirkti žaliavos ateities sandoriais – per maži tokiems dalykams, todėl turime apsirūpinti rap-sais tada, kai nuimamas derlius. Taigi investuojame metams ir niekas neži-no – laimėsime ar pralaimėsime. Tačiau ar galiu pasirinkti? Nesitikėti geresnių laikų ir nedirbti? Jeigu nusprendžiau im-tis verslo, tai ir turiu dirbti. Pavyzdžiui, pernai kainos augo ir mes sugebėjome šiek tiek užgydyti kai kurias krizės pada-rytas žaizdas. Bet didžiosios žaizdos dar liko. Šįmet džiaugčiausi, jeigu išvengtu-me nuostolių. Juk sukurtos darbo vietos, žmonės gauna atlyginimus.

Jaunatis.Saulė teka 8.16, leidžiasi 15.59.

RytojŠiandien

Šiandien orai bus debesuoti su pragiedruliais, be didesnių kritulių. Pūs gūsingas piet-vakarių vėjas. Žemiausia oro temperatūra naktį bus nuo 2 laipsnių šilumos iki 3 laipsnių šalčio, pajūryje bus apie 4–6 laipsnius šilumos. Dieną numatoma 2–7, pajūryje – 8–10 laips-nių šilumos. Ketvirtadienį, gruodžio 1-ąją, iš vakarų artės ciklono debesys, bet pajūrį lietus pasieks tik vakare. Toliau pūs nerimstantis ir gūsingas pietvakarių vėjas. Oro temperatūra naktį bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 5 laipsnių šilumos, dieną laukiama 3–8 laipsnių šilumos. Penktadienį daugelyje rajonų numatomas lietus, pūs smarkokas pie tų, pietvakarių vėjas. Oro temperatūra naktį bus panaši į ketvirtadienio, dieną oras sušils iki 3–8 laipsnių šilumos.

PorytDieną: +2 +7o

Naktį: -3 +2o

Dieną: +3 +8o Dieną: +3 +8o

Naktį: -1 +5oNaktį: -1 +5o

orai.lt, VL inf.

Atkelta iš 1 p.

Beveik visą pagamintą biodyzeliną UAB „Rapsoila“ parduoda

vidaus rinkoje.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

4 2011 m. lapkričio 30 d. • Nr. 95 (9114)Valstiečių laikraštisAktualijos

Vyriausioji redaktorėMeilė Taraškevičienė

Administratorė (8 5) 210 0110 Atsakingasis sekretoriusRimantas Dovydėnas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0080

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092

SPORTAS, ŽVEJYBAMarius Eidukonis 8 640 25 652

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

INTERNETINIS PORTALAS

Vyr. redaktorė Lilija Valatkienė (lilija.valatkiene@valstietis.lt) Vyr. redaktorės pavaduotojas Tadas Vasiliauskas (tadas.vasiliauskas@valstietis.lt)

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 15 667 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1470. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Nors gruodžio 22 d. Seimo plenariniame posėdyje žadama svarstyti opozicinių partijų frak-cijų projektą papildyti Darbo ko-deksą ir susieti minimalią mėne-sinę algą su vidutiniu atlyginimu, tačiau profesinės sąjungos jau kitą savaitgalį prie Vyriausybės rūmų pademonstruos raumenis – išvardys trylika reikalavimų.

Siekia didesnio atlygio

Profesinių sąjungų lyderiai gruo-džio 10 d. kalbas rėš prie Vyriausy-bės langų, kur dar kartą pareikalaus iki 1 000 Lt padidinti minimalią mėnesinę algą (MMA).

„Jeigu socialiniai partneriai ir profsąjungos susitaria, kad galima didinti atlyginimus, tai čia jų rei-kalas“, – dar ankstyvą pavasarį įgė-lė premjeras ir pridūrė neketinan-tis didinti ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD), kuris sie-kė 470 Lt.

Vasarą profesinės sąjungos pa-lyginti tyliai pasiūlė MMA padi-dinti iki 900 Lt. Tačiau premjeras ir tada sakė, jog tai daryti dar ne laikas. Dabar profesinės sąjungos reikalavimą padidino dar 100 Lt – iki 1 000 Lt. Kol kas biudžete to-kie pakeitimai nenumatyti. Tiesa, premjeras puse lūpų pasiūlė nuo kitų metų liepos minimalią algą padidinti 50 Lt. Tokiu atveju po mokesčių ji padidėtų nuo 680 iki 715 Lt, t. y. tik 35 litais.

Ekonomistas Gitanas Nausėda siūlo MMA didinti nors 100 Lt ir kartu padidinti NPD tikintis, kad išaugs vartojimas vidaus rinkoje. Tik riausiai išaugtų, nes šias lėšas gyventojai išleistų būtiniausioms prekėms.

„Tai yra paskutinis mūsų ekono-mikos arkliukas, kuris dar gali vež-ti“, – sako G.Nausėda.

Vidaus rinka paskutiniu „arkliu-ku“ vadinama todėl, kad euro zonai,

į kurią Lietuva itin sparčiai didino eksportą ir taip augino savo ekonomiką, prognozuo-jamas sąstingis.

Nori atlaisvinti užveržtus diržus

Kokie Vyriausybės argu-mentai? Tie patys. Premjeras ti-kina, kad 50 Lt padidinti MMA gali prireikti daugiau nei 100 mln.

Lt papildomų valstybės išlaidų. Dau-giau didinti negalima, nes dar sun-kiau būtų išsaugoti 3 proc. BVP fi s-kalinį defi citą. Premjeras kalba apie prastą padėtį Graikijoje, prastėjančią padėtį Italijoje ir Ispanijoje bei didė-jančias šių valstybių skolinimosi pa-lūkanas. Tačiau paprasti žmonės žiūri į kitus duomenis. Jie klausia ir neiš-girsta atsakymo, kodėl MMA dides-nė net kur kas gilesnę krizę išgyve-nusioje Latvijoje (877 Lt) ir Estijoje (959 Lt). ES rinkoje pagal šį rodiklį mes lenkiame tik Bulgariją ir Rumu-niją, kuriose MMA yra atitinkamai 424 ir 490 Lt.

Atsakymo į šiuos klausimus nėra. Ekonomikos gaivinimo eksperi-mentas užsitęsė, žmonės pavargo laukti. Jie nori nors šiek tiek atlais-vinti užveržtus diržus. Tai siūlo ir opozicinės Seimo partijos.

Siūlo minimalią algą „pririšti“ prie vidutinės

Darbo, Socialdemokratų, Krikš-čionių bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijų frakcijų nariai Seimui patei-kė Darbo kodekso pataisų projektą. Jame siūloma papildyti Darbo ko-dekso įstatymo 187 straipsnį nuos-tata, kad MMA dydis kiekvienais

metais negalėtų būti mažesnis kaip pusė praėjusių metų vidutinės al-gos dydžio, kurį nustato ir paskel-bia Statistikos departamentas. To-kiu atveju MMA kitąmet siektų jau 1052 Lt.

„Darbo partijos frakcija sieks dar didesnių rodiklių – kad MMA būtų ne mažesnis kaip 1 500 Lt. Siūlysime ko-reguoti ir neapmokestinamųjų pajamų dydį, kad smulkusis ir vidutinis verslas kuo geriau prisitaikytų prie MMA di-dinimo“, – žada Darbo partijos frakci-jos seniūnas Vytautas Gapšys.

Be kita ko, siūlomas dar vienas papildymas – jeigu Trišalė taryba nepateiktų Vyriausybei pasiūlymo dėl MMA dydžio iki atitinkamų metų vasario 1d., tuomet nuo šios datos, be atskiro Vyriausybės nuta-rimo, įsigaliotų MMA dydis, kuris sudarytų pusę Statistikos departa-mento paskelbto praėjusių metų vi-dutinės mėnesinės algos dydžio.

Po pateikimo projektui pritarė 51, prieš balsavo 16, susilaikė 33 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klau-simo svarstyme paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o pro-jektą numatoma svarstyti gruodžio 22 d. plenariniame posėdyje.

Pasirašytam susitarimui pritarė ir profesinių sąjungų vadovai.

Reikalavimų sąrašas

Leidimu eitynėms savotišku kry-žiaus keliu nuo Seimo iki Vyriausy-bės gruodžio 10 d. profesinės sąjun-gos jau pasirūpino. Tiesa, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas ironizuoja, kad šios eitynės galėtų tapti ne protes-to, bet padėkos eitynėmis, jeigu Vy-riausybė įvykdytų visus 13 reikala-vimų. Ko reikalaujama?

Devynių profesinių sąjungų ar su-sivienijimų atstovai, be MMA didini-mo, dar reikalaujama padidinti ir biu-džetinio sektoriaus darbuotojų bazinę mėnesio algą bei valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį. Reika-laujama atkurti valstybines pensijas pareigūnams, kariams bei kompen-sacines išlaidas teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams. Reikalaujama mažinti komunalinių paslaugų kai-nas (šilumos bei elektros) ir būtiniau-sių maisto produktų kainas, grąžinti Vaiko pinigus mažas pajamas gau-nančioms šeimoms.

Taip pat reikalaujama didinti už-imtumą, skatinant naujų darbo vietų kūrimą, be to, mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Dar siūloma įvesti progresinių mokesčių sistemą.

Kiti reikalavimai susiję ne su ma-terialiniais reikalavimais, bet su tei-sėmis streikuoti, rengti demonstra-cijas ir net referendumus.

Tačiau akivaizdu, kad šiandien nei pozicija, nei opozicija negalėtų visų reikalavimų įvykdyti, nes kai kurie prieštarauja vieni kitiems. Todėl tikėtina, kad mitinge bus protes-tuojama, o ne dėkojama. Šį kar-tą profesinės sąjungos mitingo dalyviams net parengė atmin-

tinę, kurioje rašoma, kaip negalima elgtis, o iš tikrųjų bandoma atsiriboti nuo Mindaugo Murzos bei Algirdo Paleckio vadovaujamų judėjimų su jų kraujo spalvos vėliavomis, transparan-tais ir kitais atributais.

Kryžiaus žygis dėl didesnės algosProfesinių sąjungų atstovai ironizuoja, kad jų planuojamos eitynės nuo Seimo iki Vyriausybės galėtų tapti ne protesto, bet padėkos eity-nėmis, jeigu būtų įvykdyti visi 13 reikalavimų.

Devynių profesinių sąjungų ar susi-vienijimų atstovai Vyriausybei patei-kė 13 reikalavimų.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Tikėtina, kad mitinge bus protestuojama, o ne dėkojama, nes akivaizdu, kad šiandien nei pozicija, nei opozicija negalėtų įvykdyti visų reikalavimų, nes kai kurie prieštarauja vieni kitiems.

Ekonomikos gaivinimo eksperimentas užsitęsė, žmonės pavargo laukti. Jie nori nors šiek tiek atlaisvinti užveržtus diržus ir nesupranta, kodėl minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra mažesnė nei kur kas gi-lesnę krizę išgyvenančioje Latvijoje.

52011 m. lapkričio 30 d. • Nr. 95 (9114)Valstiečių laikraštis Užsienyje

(Užs. 781)

Prie Italijos krantų nuskendo pabėgėlių pilnas laivas. Burinis laivas šeštadienį per audrą prie Apulijos šalies pietryčiuose rėžė-si į uolą.

Žuvo mažiausiai trys žmonės. Pa-bėgėlių duomenimis, laive buvo apie 60 žmonių. Gelbėtojai ieško katas-trofą galbūt išgyvenusių aukų. Italų naujienų agentūra „Ansa“, remdama-si liudininkais, pranešė, kad vande-nyje plaukiojo keliolika kūnų. Apie 20 žmonių patys išplaukė į kran-tą. Laikraštis „La Repubblica“ savo interneto numeryje rašo, kad buvo „daug sužeistųjų“. Dauguma pabėgė-lių laive buvo pakistaniečiai. Jie prieš dvi dienas į laivą įlipo Turkijoje. Pabė-gėlių laivai į Apuliją atvyksta dažnai. Dauguma jų plaukia į piečiau esan-čias salas ar pakrantės ruožus.Pastarąjį kartą Italijos pakrantės apsauga laivą su daugiau kaip 170 pabėgėlių, kurių dauguma buvo egiptiečiai, prie Apuli-jos sustabdė prieš kelias savaites.

Per artimiausius trisdešimt metų Japonijoje gali įvykti maždaug 9 balų žemės drebėjimas – tokio pat stiprumo, kaip ir šių metų pa-vasarį. Jo tikimybė – 30 procentų.

Ekspertų nuomone, galingo že-mės drebėjimo epicentras gali būti Ramiajame vandenyne, ruože nuo Ivatės prefektūros pakrantės Honsiu salos šiaurės rytuose iki Boso pusia-

salio, kuris yra netoli sostinės Tokijo. Anot seismologų, požeminius smū-gius gali sukelti tektoninių plokščių energija, kuri nebuvo visiškai išlais-vinta per stichinę nelaimę, ištikusią pavasarį.

Specialistai taip pat apskaičiavo silpnesnių žemės drebėjimų įvairiose šalies vietose tikimybę. Manoma, kad jie artimiausiais metais purtys Japo-

nijos šiaurę. Pavyzdžiui, daugiau kaip 7,6 balų požeminių smūgių prie Iva-tės ir Aomorio prefektūrų krantų tiki-mybę ekspertai vertina net 90 proc.

Be to, seismologai nustatė, kad smarkūs žemės drebėjimai, tokie kaip šių metų kovą, Japonijoje įvyks-ta maždaug kartą per 600 metų, o ne kartą per 10 00 metų, kaip manyta anksčiau.

Vokietijos policija per daugiau nei dešimtmetį sulaikė trečią neo-nacių grupuotės, atsakingos už de-šimties žmonių nužudymą, narį.

Kaip informavo prokurorai, Vokie-tijos elitinis kovos su terorizmu būrys GSG 9 sulaikė 32-ejų įtariamąjį ry-tiniame Potsdamo mieste, kuriame buvo apieškoti keturi namai. Pasak prokurorų, vyras įtariamas „parama teroristų tinklui“. Šie teroristai įtaria-

mi aštuonių turkų, graiko ir policijos pareigūnės nužudymu. Apie mažai žinomą nacionalsocialistų pogrindžio grupuotę buvo išsiaiškinta tik šį mė-nesį. Tyrėjai rado sąrašą, kuriame buvo ne tik politikų, bet ir Vokietijos turkų bei musulmonų didelių bendruome-nių vadovai. Policija aiškinasi, ar gru-puotė kūrė realius planus nužudyti sąraše esančius žmones. Anot proku-rorų, Potsdame sulaikytas vyras, kuris

vadinamas tiesiog Andrė E, artimai bendradarbiavo su nacionalsocialis-tų pogrindžio grupuotės nariais nuo 2003-iųjų. Manoma, kad jis 2007 m. padarė vaizdo įrašą, kuriame teroris-tai prisipažįsta įvykdę žmogžudystes.

Ši neonacių grupuotė taip pat įtaria-ma įvykdžiusi išpuolį Kelne, per kurį buvo sužeisti 23 žmonės, bei dar ke-liais banko apiplėšimais.

Eltos, AFP, BBC inf. Eltos, EPA-Eltos nuotraukos

Nuskendo laivas su pabėgėliais

Japonija laukia žemės drebėjimo

Sulaikytas neonacių grupuotės narys

Į Izraelį paleistos raketos. Iš Li-bano paleistos raketos antradienį ap-gadino kelis pastatus Izraelyje. Į tai Izraelis atsakė ugnimi. Izraelio ir Liba-no pasienyje 2006 m. vyko 34 dienų karas tarp Izraelio ir Irano remiamų „Hezbollah“ partizanų Libane. Pasta-raisiais metais Izraelio ir Libano pasie-nyje buvo ramu, tačiau baiminamasi, kad gali prasiveržti įtampa dėl sukili-mo Sirijoje ir Vakarų sankcijų Iranui.

Smurtas sutrikdė rinkimus Kon-ge. Trys žmonės žuvo, ginkluotiems užpuolikams surengus išpuolį prieš balsavimo punktus antrame pagal dydį Lubumbašio mieste, informavo pareigūnai. Keliose apygardose bal-savimas buvo atidėtas, nes pritrūko rinkimų biuletenių. Tai antri preziden-to rinkimai Konge po to, kai baigėsi 1996–2003 m. karas, per kurį žuvo 4 mln. žmonių.

Prie Velso nuskendo rusų laivas. Krovininis laivas „Swanland“ plukdė 3 tūkst. t klinčių. Laivo įgula sekmadie-nį apie 4 val. ryto Lietuvos laiku išsiun-tė nelaimės signalą. Nuo didelių bangų skilo 81 m ilgio laivo korpusas. Vienas jūreivis žuvo, penki dingo, o du pa-vyko išgelbėti ir nugabenti į ligoninę. Krovininis laivas nuskendo už 32 km nuo Lino pusiasalio Šiaurės Velse. Prie netoliese esančios salelės gelbėtojai rado tuščią gelbėjimosi valtį. Didžio-sios Britanijos princas Viljamas buvo antras jūreivius išgelbėjusio sraigtas-parnio pilotas. Pirmadienį Britanijos pakrantės apsauga pranešė, kad laivo įgulos paieškos ir gelbėjimo operacija baigėsi nesėkme – dingę jūreiviai ne-rasti, paieška buvo nutraukta.

Eltos, BBC, RIA Novosti inf.

Planetos pulsas

6 2011 m. lapkričio 30 d. • Nr. 95 (9114)Valstiečių laikraštisPrieblandos

Moteris su mažamete dukra gy-veno lūšnelėje. Policijos pareigūnai buvo šokiruoti, nedidelėje lūšnelėje miške aptikę joje gyvenančią mote-rį su dukryte. Praėjusio penktadienio pavakarę Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnai gavo prane-šimą, kad netoli Pabradės miestelio, miške suręstoje lūšnoje, gyvena mote-ris su vaiku. Atvykę į vietą policijos pa-reigūnai išties nedidelėje suklypusioje pašiūrėje pamatė čia besiglaudžian-čias jauną moterį su mažamete du-kra. Mergaitė apgyvendinta Švenčio-nių vaikų globos namuose. Apie mo-ters likimą kol kas nepranešama.

Pareigūnų elgesys su protestuo-tojais – teisėtas. Trakų rajono apy-linkės prokurorai atsisakė pradėti iki-teisminį tyrimą dėl pareigūnų veiksmų prie Kazokiškių sąvartyno. Spalio 19-ąją prie įvažiavimo į Kazokiškių sąvar-tyną įvyko nesankcionuotas susirinki-mas, kuriame dalyvavo apie 20-30 as-menų, reikalavusių uždaryti sąvarty-ną. Prokurorai įvertino pareiškimuose nurodytas aplinkybes ir kitą surinktą medžiagą bei padarė išvadą, kad Elek-trėnų policijos komisariato pareigūnai veikė teisėtai, tai yra siekė užkirsti ke-lią daromiems teisės pažeidimams ir savo įgaliojimų neviršijo. Prie Kazo-kiškių sąvartyno piketavęs A. D., rei-kalavęs uždaryti sąvartyną, labiausiai besipriešinęs ir agitavęs kitus dalyvius neklausyti policijos pareigūnų reikala-vimų, nubaustas 400 Lt bauda.

Kruvinasis pirmadienis šalies ke-liuose. Pirmadienį per avarijas Šakių rajone ir Kazlų Rūdos savivaldybėje žuvo trys žmonės, du iš jų – Rusijos pi-liečiai, dar trys žmonės žuvo keliuose, partrenkti automobilių Kauno mieste ir rajone bei Prienų rajone, o Pravie-niškių ir Palemono ruože traukinys su-važinėjo nepilnametį.

Sulaikyti moldavai su ispaniš-kais pasais. Naktį į antradienį Valsty-bės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Druskininkų užkardos pasieniečiai Rai-gardo pasienio kontrolės punkte pa-tikrino į Lietuvą vykusį „Ford Galaxy“ automobilį baltarusiškais valstybiniais registracijos numeriais. Jį vairavęs Bal-tarusijos pilietis pasieniečiams patei-kė tvarkingus asmens bei transporto priemonės dokumentus. Kartu vykusi 39 metų Moldovos pilietė ir du molda-vai paaugliai, 15 bei 16 metų, pareigū-nams taip pat pateikė tvarkingus pa-sus, tačiau pasieniečius sudomino jų turėti leidimai gyventi Ispanijoje. Toks dokumentas trečiųjų šalių piliečiams atstoja Šengeno vizą bei suteikia teisę įvažiuoti ir būti ES teritorijoje. Išsiaiš-kinta, kad keleivių turėti ispaniško pa-vyzdžio leidimai – klastotės. Padirbtus dokumentų blankus bandyta dirbtinai sendinti lamdant ir braižant, įrašai juo-se daryti paprastu rašaliniu spausdin-tuvu. VSAT pareigūnai užsieniečiams, kurie taip pat turėjo lėktuvo bilietus į Ispaniją, neleido vykti toliau. Mašiną vairavusiam baltarusiui leista vykti per valstybės sieną, o visi trys moldavai tuoj pat grįžo į Baltarusiją.

Eltos, PD, VSAT inf.

Įvykiai trumpai

Saulius TvirbutasVL žurnalistas saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Pastaruoju metu į viešumą vis iškyla faktų, kai policininkai įtariami peržengę savo įgalioji-mų ribas. Policijos darbu skun-džiasi ne kokie nors agresyvūs jaunuoliai, o pagyvenę žmonės, menininkai, taikių protestų akci-jų dalyviai. Dėl įtartinų pareigū-nų veiksmų ir dabar tebevyksta nemažai policijos vidaus tyrimų, nagrinėjamos bylos teisme.

Nukenčia senoliai

Kaune surengtoje konferencijo-je, kurioje dalyvavo nuo policinin-kų nukentėję žmonės ir jų artimieji, policijos vadovai, miesto valdžios ir Seimo atstovai, buvo išsakyta daug nuoskaudų bei emocijų. „Kodėl me-dumi turgelyje prekiavęs mano 87 metų tėvas kaip koks nusikaltėlis buvo nugabentas į nuovadą, o iš ten dėl patirto streso atsidūrė ligoninė-je?“ – piktinosi Valerijus Cariovas.

Olimpietė Rita Ramanauskai-tė pasakojo neseniai nuskambėju-sią istoriją apie savo mamą, 72 metų Agotą Ramanauskienę. Ji Žaliakal-nio turgavietės prieigose šią vasarą prekiavo obuoliais. Po policijos rei-do prieš nelegalius prekeivius seno-lei buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Moteris buvo rasta gulinti ant šaligat vio be sąmonės. Tikslios aplinkybės nežinomos, nes liudy-tojai nenori turėti reikalų su teisė-sauga. Policija po įvykio ofi cialiai pranešė, kad senolė pasipriešino pa-reigūnams, bet nutylėjo, kad šis va-

dinamasis pasipriešinimas moteriai baigėsi savaitės trukmės koma ligo-ninės reanimacijoje.

Dukra išsiaiškino tik tiek, kad senolė, sprukdama nuo policininkų, įbėgo į vieno privataus namo kiemą. „Iš paskos atbėgusi pareigūnė šei-mininkams pasakė, kad gaudo va-gilę. Kas įvyko paskui, nežinoma. Daug kartų skambinau policijos ty-rėjai. Klausiau, kas įvykio metu su-plėšė močiutės drabužius. Atsakė, kad gal tai padarė medikai. O kai pasidomėjau, ar galėjo tai padaryti policininkai, taip pat atsakė, kad gali būti ir taip. Po šių klausimų tyrėja dar pridūrė, kad ji jaučiasi tardoma. Bet mes tik norime paprastų atsa-kymų: kas įvyko, kad mano mama po komos dabar nė minutei negali būti palikta viena, nes sutrikęs jos aplinkos suvokimas. Jos, kaip asme-nybės, mes jau neturime“, – pasako-jo R.Ramanauskaitė.

Patyrė patyčias

Policininkų elgesiu skundėsi ir kaunietė Regina Asipauskienė, kuri sugėdino pareigūnus, kai šie netin-

kamai elgėsi su išgėrusia moteri-mi. „Man šiurkščiai liepė eiti savais keliais, o kai pasakiau, kad apie jų elgesio kultūrą informuosiu virši-ninkus, mane sulaikė ir nuvežė į nuovadą. Kai pareiškiau, kad noriu pasikviesti savo advokatą, pareigū-nai tik pasišaipė: sakė, esu per daug prisižiūrėjusi fi lmų, – guodėsi mo-

teris. – Buvau apkaltinta policinin-kų garbės ir orumo įžeidimu. Nieko negelbėjo ir aiškinimasis su komi-sariato vadovais. Galiausiai buvau priversta pasirašyti, kad nuoširdžiai gailiuosi, ir gavau tik įspėjimą. Tai, ką patyriau pas mūsų teisėtvarkos gynėjus, buvo baisus košmaras.“

Kauno menininkai Kazimieras Žaltauskas ir Linas Hermanas te-bėra kaltinami pasipriešinimu pa-reigūnams. Menininkai neigia, kad priešinosi įsiveržusiems be jokio teis-mo leidimo į L.Hermano butą parei-gūnams, kurie atvyko gavę kaimynų skundą. Pastarieji kaltino K.Žaltauską apibraižius jų automobilį. Ekspertizė paneigė šiuos kaltinimus, tačiau byla dėl pasipriešinimo pareigūnams te-benagrinėjama, dar vienas procesas pradėtas dėl jų smurto.

Tiriant bylą L.Hermanas prieš dvejus metus buvo sulaikytas ir įkalintas tardymo izoliatoriuje. Vė-liau dvi savaites praleido uždary-tas Utenoje, kol ekspertizių cen-tre buvo tiriama jo psichikos būklė. K.Žaltauskas taip pat apie du mė-nesius išbuvo uždarytas Kauno tar-dymo izoliatoriuje, paskui – Lukiš-

kėse, Utenoje laukdamas ekspertų išvadų. Jis teigia, kad dėl bylų, užsi-tęsusių iki šiol, negali išvykti į už-sienį, jam pašlijusi sveikata.

Policijos elgesiu piktinosi ir į kon-ferenciją atvykę šį rudenį surengto piketo prie Kazokiškių sąvartyno dalyviai. Vienas iš jų skundėsi, kad policininkas, tyčia provokuodamas

pasipriešinimą, išsuko jam pirštą, stumdė piketavusią moterį, sulaikė pagyvenusį vyriškį. Įvairias istorijas, kurios nepuošia policijos munduro, pasakojo ir daugiau nukentėjusiųjų.

Dvigubi standartai?

Konferenciją organizavusio visuo-meninių organizacijų – Jungtinio de-mokratinio judėjimo ir Tautos atei-ties forumo – nariai parodė neseniai

nufi lmuotą medžiagą prie vieno pre-kybos centro. Ten atvykę pirkėjai ne-paisė draudžiančio statyti automobi-lius ženklo, taip pat dar vieno ženklo, kuris žymėjo vietą greitosios medi-cinos pagalbos automobiliams. Ten yra ir būtina šiems automobiliams elektros įkrovimo stotelė.

Jungtinio demokratinio judėjimo Kauno skyriaus pirmininkė Rūta Za-bielienė stebėjosi, kad policininkai nereagavo į iškvietimą, nors pripaži-no pažeidimus. „Jie siūlė rasti elek-tros laido ilgintuvą greitosios auto-mobiliui, nes sutramdyti pažeidėjus neva neturėjo galimybių, – stebėjosi R.Zabielienė. – Negi policija yra la-bai uoli tik gaudydama niekam ne-kenkiančius senolius, o prieš akivaiz-džius tvarkos pažeidimus yra bejėgė? Tai panašu į dvigubus standartus.“

Atsiprašė nukentėjusiųjų

Kauno apskrities vyriausiojo po-licijos komisariato viršininkas Al-girdas Kaminskas policijos vardu atsiprašė visų nukentėjusiųjų nuo galimo smurto. „Visi atvejai bus objektyviai ištirti, vengsime kištis ir į prekybos vietų veiklą, kontroliuoti jas turėtų savivaldybės, o ne polici-ninkai“, – žadėjo A.Kaminskas.

Viršininkas taip pat minėjo, kad bus perklausyti pareigūnų pokalbiai, kai jie buvo kviečiami atvykti prie prekybos centro. Tačiau jis mano, kad pareigūnams tokiais atvejais, per ap-sipirkimo bumus, sudėtinga nubausti visus pažeidėjus, nes jų reikia sulauk-ti grįžtant iš prekybos centrų.

A.Kaminskas priminė, kad nėra lengva ir policininkų duona. „Šie-met turime 108 bylas už pasiprie-šinimą pareigūnams, surašyta apie 400 protokolų už teisėtų policijos reikalavimų nevykdymą, taigi ne-maža visuomenės dalis ignoruo-ja įstatymus, nepaklūsta pareigū-nams“, – sakė A.Kaminskas.

Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje reikalavo, kad Policijos departamentas prisiimtų atsakomybę už neteisėtus policinin-kų veiksmus, reikalavo iškelti bau-džiamąsias bylas ir atleisti iš pareigų įgaliojimų ribas peržengusius parei-gūnus. Rezoliucijoje taip pat siūlo-ma skirti policijai tinkamą materi-alinį aprūpinimą, atlyginimus bei socialines garantijas. „Visuomenė ir policija nėra priešai, visi dirbame tai pačiai valstybei, todėl susikalbėti ir gerbti vieniems kitus yra labai svar-bu“, – įsitikinusi R.Zabielienė.

Smurtaujantys pareigūnai žlugdo pasitikėjimą teisėsaugaVisuomenė reikalauja didesnės komisarų atsakomybės dėl vis dažnesnių pareigūnų išpuolių prieš gyventojus.

Gėdingų poelgių negalima toleruotiNaglis Puteikis, Seimo narys

Policijos savivalė itin suvešėjo. Prisiminkime situaciją, kai buvo nutempta ir nuvežta į nuovadą amžiną atilsį ra-šytoja Jurga Ivanauskaitė, išreiškusi ramų protestą lankan-tis užsienio pareigūnams. Prisiminkime ir policijos mašinos bagažinėje vežtą ir dėl to galėjusį mirti mokslininką Gintarą Beresnevičių. Nuskambėjus šiems faktams visi tylėjo ir todėl ši slogi tyla peraugo į „vėžį“. Dabar policija be jokio teismo sprendimo įsiveržia į žmogaus butą, smurtauja prieš jį, paskui dar pa-duoda į teismą už neva pasipriešinimą pareigūnams, kaip buvo menininkams K.Žaltauskui ir L.Hermanui. Stulbina ir tai, kaip pareigūnai galėjo ištempti iš privataus kiemo senolę, prieš tai apšaukę ją vagile, naudoti jėgą prieš ra-mius piketuotojus prie Kazokiškių sąvartyno. Tai – šiurkščiausi Konstitucijos pažeidimai. Jie atsirado tylint vidaus reikalų ministrui, policijos viršininkams, visai politikų grietinėlei. Liudyti bijo ir visuomenė. Privalome visi netoleruoti tokių atvejų, kai policija jėgą naudoja ne prieš tvirtus chuliganus, o moteris, senolius, taikius žmones.

Pastaruoju metu į viešumą vis iškyla faktų, kai policininkai įtariami per-žengę savo įgaliojimų ribas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

„Visuomenė ir policija nėra priešai, visi dirbame tai pačiai valstybei, todėl su-sikalbėti ir gerbti vieniems kitus yra labai svarbu“, – įsitikinusi R.Zabielienė.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Eltos nuotrauka

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

11 psl.

Seimas pritarė žemdirbių interesus ginančiai rezoliu-cijai, tačiau balsuojant susi-laikė net keli Kaimo reikalų komiteto nariai.

Albinas Čaplikas

11 psl.

Liūdnos lietuviško nuolankumo pasekmės

Moters pasaulis

7 psl.

Mokėjimas naudotis infor-macinėmis technologijomis palengvina kaimo žmonių integraciją į šiuolaikinę vi-suomenę.

Eglė Valionienė

Internetu labiau domisi moterys

7 psl.

Be pusryčių – nė iš vietos

Tėviškės šviesa

15 psl.

Švietimo ir mokslo minis-terijoje paskelbtas Meilės Lukšienės premijos laure-atas. Juo tapo Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos che-mijos mokytojas RamūnasSkaudžius.

Elona Bagdanavičienė

Jaunajam pedagogui – išskirtinė premija

17 psl.

Spalio 30 d. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius visuomenei pranešė, kad Lietuvoje mo-kytojų per daug, nes šalyje sparčiai mažėja vaikų, o kai kurios savivaldybės nesi-ryžta priimti sprendimų dėl mokyklų pertvarkos.

Antanas Kiveris

Ar tikrai Lietuvoje per daug mokytojų?

Veterinarinius vaistus Veterinarinius vaistus traukia iš „šešėlio“traukia iš „šešėlio“Tikrintojai pripažįsta, kad ūkiuose gali būti naudoja-mi nelegalūs veterinariniai vaistai, tačiau tai įrodyti esą nėra paprasta.

Vida Tavorienė

Svarbu ne tik valgyti pus-ryčius, bet ir tinkamai pa-sirinkti, ką valgyti. Ryte or-ganizmui reikia visaverčio maisto, kurį lengva virškinti ir kuris suteikia energijos.

Žana Antonova