• Žemės ūkio paskirties žemė vis dažniau tampa ne gamybos priemone, o investavimo ir net spekuliavimo objektu. Dėl to žem-dirbiai pagrįstai nerimauja.

• Išskirtinių savybių turinčiais augalais – dilgėlėmis – kol kas domisi tik mokslininkai ir vos keli ūkininkai. Jei atsirastų dilgėlių perdirbimu užsiimančių įmonių, jų augintojų būtų daugiau.

• Atvykusi į Lietuvą, buvusi emigrantė turėjo daug altruistinių siekių. Nusivylusi žmonėmis, ji at-sigręžė į gyvūnus, kurie moteriai tapo labai artimi.

• Sportuoti ne itin mėgstantiems žmonėms vasarą atsiveria daugiau galimybių: atšilus orams judėti ga-lima po atviru dangumi, linksmai ir su būriu bendraminčių.

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Lietuvos kiaulių augintojai skel-bia aliarmą – šalyje kiaulių užaugi-nama beveik tiek pat, kiek ir XX a. pradžioje, o netrukus jų gali būti užauginama dar mažiau. Stambiau-sia kiaulių auginimo bendrovė „Sa-erimner“ jau sustabdė investicijas Lietuvoje ir jas nukreipė į Rusiją.

Nauja kryptis – į Rytus

Apie planus investuoti Rusijoje, o ne Lietuvoje UAB „Saerimner“ valdybos pirmininkas Clausas Balt-sersenas pranešė Vilniuje vykusiame Europos kiaulių augintojų kongre-se. „Saerimner“ generalinis direkto-rius Saulius Leonavičius „Valstiečių laik raščiui“ patvirtino, kad įmonė Lietuvoje nesiplės.

Nukelta į 3 p.

Vilnietis Vladimiras buvo priverstas pakeisti beveik naujo BMW valstybinį numerį, mašiną atiduoti vairuoti draugei, o netrukus jam gali tekti vaikščioti pėsčiomis. Ši istorija verta Holivudo scenarijaus.

Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, – dokumentinio fi lmo „Ledo vaikai“ premjera. Jame – sukrečiantys į Sibirą ištremtų vaikų likimai.

Apie tai – 7 p. Apie tai – 6 p.

Nepakenčiantys papildomų mokesčių gyventojai pernai 197 kartus raštu kreipėsi į gydymo įstaigas, prašydami grąžinti jų sumokėtus pinigus už paslaugas. Pagrįsti buvo 183 skundai, o pacientams grąžinta 48 tūkst. Lt.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

Kiaules į Rusiją gena pinigai

Vida TavorienėVL žurnalistė

Valstybinė ligonių kasa skel-bia, kad 85 gydymo įstaigose pa-tikrinimų metu buvo nustatyta, jog už paslaugas, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveika-tos draudimo fondo (PSDF) biu-džeto lėšomis, buvo imami ne-teisėti mokesčiai.

Ragina steigėjus bausti vadovus

Ligonių kasos patikrino 309 vie-šąsias ir 605 privačias asmens svei-katos priežiūros įstaigas. Nustatyta, kad maždaug dešimtadalyje jų paci-entams teko mokėti už paslaugas, už kurias sumoka ligonių kasos. Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, neo-fi cialios priemokos gydymo įstai-gose gali būti dar didesnio masto problema, nei rodo patikrinimų re-zultatas. „Tiek atvejų nustatyta tik tikrinant vyriausiųjų gydytojų įsa-kymus ir vykdant tam tikrą apklau-są. Neteisėtos priemokos gali būti dar labiau paplitusios“, – neabejojo parlamentaras. Neteisėti mokesčiai gydymo įstaigose – opi problema, tai parodė ir Valstybinės ligonių ka-sos užsakymu atlikti tyrimai.

Nukelta į 2 p.

Apie spartų kiaulininkystės ūkių nykimą kalbėta dar prieš keletą metų, bet į tai politikai nekreipė dėmesio. Petro Malūko nuotrauka

Neteisėtos priemokos klibins gydymo įstaigų vadovų kėdes?

2012 m. birželio 13 d., trečiadienis • Nr. 47 (9170) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Už nemokamą gydymą sveikatos priežiūros įstaigose tenka dvigubai susimokėti, tačiau kaltų niekas kol kas neskuba bausti.

Dėl nepalankaus visuomenės požiūrio į kiauli-ninkystę ir biurokratinių kliūčių Lietuvoje kiau-lių užauginama tiek, kiek 1919-aisiais.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

2 2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Kas antras apklausos dalyvis prisipažino, kad per pastaruosius 12 mėnesių yra tekę atsilyginti už sveikatos priežiūros paslaugas. 33,4 proc. apklaustųjų teigė, kad už paslaugas tenka mokėti – legaliai arba nelegaliai.

Už sveikatos reikalus atsakingas Seimo Sveikatos reikalų komitetas kreipėsi į asmens sveikatos priežiū-ros įstaigų, kuriose atliktų patikri-nimų metu buvo nustatyti pažeidi-mai, steigėjus, kad šie atitinkamai įvertintų įstaigų vadovų atsakomy-bę. „Kai kurios savivaldybės ėmė-si rimtai aiškintis, kodėl žmonės turi papildomai mokėti. Dėl to kai kurių gydymo įstaigų vadovų kė-dės gali būti pajudintos“, –tvirtino A.Matulas.

Už prisirašymą prašo tūkstančių

Valstybinė ligonių kasa infor-muoja, kad pacientai sveikatos prie-žiūros įstaigose mokėjo neteisėtas priemokas už PSDF biudžeto lėšo-mis apmokamas gydytojų specialis-tų konsultacijas, fi zinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų paskirtą vienos rūšies procedūrų kursą, už kontrasti-nes medžiagas, naudojamas atliekant radiologinius tyrimus. Taip pat buvo imtas mokestis už recepto, siuntimo

konsultuoti perrašymą, už gydytojų konsultacinės komisijos pažymos ar siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą išdavimą, asmens sveikatos istorijos persiuntimą.

Nustatyta atvejų, kai buvo ima-mas didesnis nei patvirtintas mokes-tis už prisirašymą prie poliklinikos. „Yra tokių atvejų, kai privačios me-dicinos įstaigos už prisirašymą pas šeimos gydytojus reikalauja susimo-kėti po kelis šimtus ar 1 000 ir dau-giau litų. Pacientams sakoma, kad iš PSDF gaunamų pinigų neužtenka, todėl imamas papildomas mokestis. Tai – šiurkštūs pažeidimai“, – tvirtino A.Matulas. Nepakenčiantys papildo-mų mokesčių gyventojai pernai 197 kartus raštu kreipėsi į gydymo įstai-gas, prašydami grąžinti jų sumokėtus pinigus už paslaugas. Pagrįstais buvo pripažinti 183 skundai, o pacientams turėjo būti grąžinta 48 tūkst. Lt.

Gyventojai įtarimus, kad sveika-tos priežiūros įstaigos verčia netei-

sėtai mokėti už gydymo paslaugas, vis dažniau išsako ir ligonių kasoms. Pernai gavus skundų dėl galimų ne-

teisėtų priemokų buvo atlikti 258 patikrinimai. Maždaug pusė šių skundų buvo pripažinta pagrįstais, o grąžintina suma – 68 tūkst. Lt.

„Turime daug pacientų pateiktų lapelių, kuriuose nurodyta, kokias medicinos priemones ar vaistus rei-kia įsigyti gulantis į ligonines. Man žmonės skambina ir skundžiasi, ta-čiau viešai liudyti ir raštiškai nuro-dyti, kas ir kur jiems liepė mokėti, nesutinka. Sako, kad bijo gydytojų keršto“, – tvirtino Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

Tokius pacientų rodomus raštelius nevienareikšmiškai vertina Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) preziden-tas Liutauras Labanauskas. Anot jo, reikėtų išsiaiškinti, kokiomis aplinky-bėmis jų atsiranda. „Kartais ligoniui tenka pasakyti, kad šį mėnesį nega-lime suteikti jam pagalbos todėl, kad, pavyzdžiui, pasibaigė adatos ar kitos medicinos priemonės. Visi žino, kad

nepakanka fi nansavimo turėti jų tiek, kiek reikėtų. Tuomet ligoniai dažnai pasisiūlo jų nusipirkti, o vėliau kai kurie ligoniai pradeda kalbėti apie neteisėtas priemokas. Taip atsitinka suteikiant planinę pagalbą. Jokių pir-kimų negali būti, kai suteikiama bū-tinoji medicinos pagalba“, – aiškino L.Labanauskas.

Ginčas dėl priemokų teisėtumo

LGS prezidentas pabrėžė, kad mo-kestis už sveikatos priežiūros paslau-gas įteisintas Sveikatos sistemos, Svei-katos priežiūros įstaigų įstatymuose. Tačiau nesant įstatymų įgyvendina-mųjų teisės aktų, kurie reglamentuo-tų priemokų mokėjimo tvarką, įvairiai interpretuojama, kas yra teisėtos ir ne-teisėtos priemokos. „Kol nėra aiškiai reglamentuota, galima tik ginčytis, ar tam tikros priemokos yra teisėtos, ar ne“, – pareiškė gydytojams atstovau-jančios organizacijos vadovas.

L.Labanauskas ne kartą yra tvir-tinęs, kad reikėtų baigti apsimeti-nėti, kad visos gydymo paslaugos mūsų šalyje nemokamos. Anot jo, valdžia turėtų pagaliau ryžtis regla-mentuoti, už kurias sveikatos prie-žiūros paslaugas gyventojai turėtų

susimokėti. LGS maždaug prieš dvejus metus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) yra pateiku-si siūlymų, kaip tai padaryti. LGS vadovas atkreipė dėmesį, jog nerei-kėtų painioti esą neteisėtų priemo-kų su pacientų skundais, pagal ku-riuos jiems gydymo įstaigos grąžina sumokėtus pinigus. Tokių problemų esą atsiranda dėl ligoniams neteisin-gai išrašytų sąskaitų.

Siūlo baudas ir pacientams

Neteisėtų mokesčių gydymo įs-taigose problemai aiškintis sudaryta speciali darbo grupė svarsto siūlymus uždrausti bet kokias priemokas pir-miniame sveikatos priežiūros lygyje, o antriniame ir tretiniame lygiuose jas aiškiai apibrėžti. „Daugėja atve-jų, kai šeimos gydytojai pacientams skiria mokamus tyrimus esą jų pačių pageidavimu. Taip atsiranda galimy-bių spekuliuoti. Todėl šiame lygy-je reikėtų uždrausti bet kokias prie-mokas“, – samprotavo minėtai darbo grupei vadovaujantis A.Matulas.

Inicijuojamų įstatymų pakeitimų projektuose taip pat siūloma griežtinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir darbuotojų atsakomybę dėl neteisėtų mokesčių už paslaugas ėmimo. Anot parlamentaro, vertėtų pasekti kaimy-nų latvių pavyzdžiu ir sugriežtinti at-sakomybę ir pacientams, kurie moka neofi cialias priemokas. Skundai apie galimai neteisėtas priemokas jau se-niai pasiekia ir parlamentarus, ir li-gonių kasas, tačiau informacijos apie gydymo įstaigų vadovus, nubaustus už tai, nėra.

„Valstiečių laikraštį“ pasiekė SAM atsakymas, kad numatoma įpareigoti SAM pavaldžias asmens sveikatos priežiūros įstaigas imtis atitinkamų priemonių dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo ir prevenci-jos. Ligonių kasoms numatoma pa-vesti kas ketvirtį teikti SAM infor-maciją apie gydymo įstaigose atliktų planinių ir neplaninių patikrinimų rezultatus (gautų pacientų skundų nagrinėjimą, pagrįstumą, grąžinti-nas pacientams lėšas ir kt.). Dėl pa-žeidimų savivaldybėms pavaldžiose gydymo įstaigose sprendimus turėtų priimti vietos valdžia.

Aktualijos

Neteisėtos priemokos klibins gydymo įstaigų vadovų kėdes?

Sostinei rūpi pliki skaičiaiJonas Jarutis, Kupiškio rajono meras

Centrinė valdžia siūlo bausti gy-dymo įstaigų vadovus dėl priemokų, tačiau pati priima nepalankius spren-dimus, kurie tik aštrina neteisėtų mo-kesčių problemą. Rajonų ligoninėse mažėja paslaugų, mažėja ir fi nansa-vimas, kuris tampa neadekvatus pa-tiriamoms išlaidoms. Sostinei rūpi tik pliki skaičiai, kurie kaimo gyvento-jų nešildo. Nuo jų tolsta vis daugiau paslaugų. Savivaldybė kiek gali rū-pinasi gydymo įstaigomis. Struktūri-niams fondams remiant buvo atnau-jinta konsultacijų poliklinika. Dabar ruošiamės savo lėšomis remontuoti ligoninės vaikų skyrių.

Delčia.Saulė teka 4.42, leidžiasi 21.56.

RytojŠiandien

Šiandien iš pietų priartės dar vienas nedidelis, bet energingas ciklonas. Šį kartą smarkiausios liūtys aplankys Aukštaitiją. Oro temperatūra naktį bus 7–12, dieną – 19–24 laipsniai šilumos.

Ketvirtadienį vietomis pasirodys trumpi lietūs, kai kur lydimi perkūnijos. Pūs nestiprus šiaurės vakarų vėjas. Oro temperatūra naktį bus 9–14, dieną – 21–26 laipsniai šilumos.

Penktadienį slėgis dar išliks žemas, daugelyje rajonų palis, vietomis nugriau-dės perkūnija. Toliau pūs nestiprus šiaurės vakarų vėjas. Oras naktį atvės iki 8–13, dieną sušils iki 18–23 laipsnių šilumos.

orai.lt, VL inf.

PorytDieną: +19 +24o

Naktį: +7 +12o

Dieną: +21 +26o Dieną: +18 +23o

Naktį: +8 +13oNaktį: +9 +14o

Įstatymų pakeitimų projektuose taip pat siūloma griežtinti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atsakomybę dėl neteisėtų mokesčių už paslaugas ėmimo. Raimundo Šuikos nuotrauka

Pasak A.Matulo, neofi cialios priemokos gydymo įstaigose gali būti dar dides-nio masto problema, nei rodo patikrinimų rezultatas. Petro Malūko nuotrauka

Skundai apie galimai neteisėtas priemokas jau seniai pasiekia ir parlamentarus, ir ligonių kasas, tačiau informacijos apie gydymo įstai-gų vadovus, nubaustus už tai, nėra.

32012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

„Pagrindinės sprendimą lėmu-sios priežastys – teisinis netikrumas ir manipuliacijos viešuoju interesu, – sakė jis. – Pirmu atveju kalbame apie veiklos leidimų išdavimą reglamen-tuojančių teisės aktų neaiškumą. Šiandien niekas negali pasakyti, kas galų gale Lietuvoje atsakingas už lei-dimų kiaulių auginimo veiklai išda-vimą.“ Pasak jo, per 19 metų Lietu-voje nebuvo pastatyta nė viena nauja kiaulių ferma, o „Saerimner“ per pas-taruosius 6 metus nepavyko gauti nė vieno naujo leidimo net jau esan-čioms tarybinio palikimo fermoms plėtoti. Įmonė pabrėžia, kad Rusijos Federacijoje kur kas lengviau steigti kiaulininkystės ūkius.

„Kai kurių valdininkų skatina-mas žmonių priešiškumas lemia, kad veiklos negalima plėtoti net itin mažose fermose. Pavyzdžiui, „Sa-erimner“ fermos veiklai Nemakš-čiuose Taršos ir integruotos preven-cijos kontrolės (TIPK) leidimas dėl itin mažų apimčių net nereikalin-gas, tačiau įmonė negauna leidimo rekonstruoti šią seną tarybinę fer-mą“, – sakė S.Leonavičius.

Šiuo metu „Saerimner“ mūsų ša-lyje turi 11 kiaulių kompleksų, į ku-riuos nuo 1999 m. investavo apie 200 mln. Lt. Atsižvelgiant į kiaulių au-ginimo apimtis, gerokai sumažėjusias pastaraisiais metais (Lietuvoje šiemet bus išauginta apie 790 tūkst. kiaulių), galima teigti, kad „Saerimner“ paten-kina apie 65 proc. paklausos. Bendro-vės kompleksuose šiemet bus išaugin-ta 525 tūkst. riestauodegių.

Žiniasklaidą kaltina šališkumu

Lietuvos kiaulių augintojų aso-ciacijos (LKAA) prezidentas Algis

Baravykas pokalbio pradžioje aps-kritai nenorėjo vertinti investicinės aplinkos. „Manęs nedomina emoci-niai dalykai, nes per juos ir taip pada-ryta daug žalos kiaulininkystės sekto-riui“, – teigė jis. Pašnekovo nuomone, daugiausia žalos kiaulininkystei pa-darė žiniasklaida, jau kelerius metus pateikdama vien neigiamas žinias apie kiaulių kompleksų žalą aplin-kai ir žmonių sveikatai. „Pavyzdžiui, į griovį ištekėjo 10 kubinių metrų sru-

tų, o triukšmo sukeliama tiek, tarsi būtų įvykusi tragedija Fukušimoje“, – ironizavo A.Baravykas. Jo teigimu, apie spartų kiaulininkystės ūkių ny-kimą kalbėta dar prieš keletą metų, bet į tai politikai nekreipė dėmesio. „Ir dabar sakau, kad situacija labai bloga, bet kas iš to?! Galbūt žmonės atsitokės tada, kai nebeliks lietuviškos kiaulienos“, – svarstė pašnekovas.

LKAA duomenimis, Lietuvoje kiaulių išauginama tiek, kad paten-kinama tik apie 44 proc. paklausos. „Jei žmonės tikisi, kad kiaulinin-kystės ūkiai netriukšmaus ir ne-smirdės, tai mes jų nenuvilsime. Jų (kiaulių) greitai visai gali nelikti ir kalbu ne tik apie kiaulininkystę“, – sakė A.Baravykas. Panaši situacija – ir paukštininkystės sektoriuje.

Labiausiai nepatenkinti gyventojai

Kiaulininkystės plėtra ypač nepa-tenkinti gyventojai, šalia kurių „Sa-erimner“ ir kitos įmonės planuoja veiklos plėtrą. Pakruojo rajono ben-

druomenės per teismus pasiekė, kad jų rajone nebūtų pramoninių kiauli-ninkystės ūkių. Kalvarijos gyvento-jai su „Saerimner“ vis dar bylinėjasi teismuose, o Nemakščių seniūnijos (Raseinių r.) žmonės dar tik ruošiasi tokiai kovai. „Svarbiausias priekaiš-tas – kvapai, sklindantys iš fermų“, – teigė Nemakščių seniūnas Remigi-jus Laugalis. Raseinių savivaldybės administracijos užsakymu čia buvo atlikta gyventojų apklausa. Iš 865 ap-

klaustųjų tik 4 pritarė UAB „Piglita“ kiaulių komplekso įkūrimui Švendū-nos kaime.

„Tų kvapų nenori nei gyvento-jai, nei kavinių savininkai, o net jei ir veiktų kiaulių ferma, joje darbo tegautų keli žmonės“, – svarstė Ne-makščių seniūnas R.Laugalis. So-vietmečiu Švendūnos kaime veikė kiaulių ūkis. Jame buvo laikoma iki 3 tūkst. kiaulių, o „Piglita“ siekia čia auginti apie 20 tūkst. riestauode-gių. Nemakščių seniūnas taip pat aiškino, kad žmonių nesuvilioja net pažadai, kad ūkininkų laukus „Pig-lita“ srutomis tręštų nemokamai. Esą ūkininkai pastebėjo, kad 3 me-tus taip tręšiant nauda jaučiama, o vėliau reikia net 8 metų, kad žemė atsigautų. „Nesakau, kad kiaulinin-kystė nereikalinga, bet tas fermas jie galėtų statyti atokesniuose ra-jonuose, toliau nuo trobų“, – tei-gė R.Laugalis. Įvairūs teismai yra kontstatavę dešimtis pažeidimų, kuriuos yra padarę kiaulių augin-tojai. Daugiausia esą nukentėdavo aplinka.

Ūkis po truputį atsigauna

Kiaulininkystę žlugdo ne tik gy-ventojų protestai, bet ir ligos. Praė-jusiais metais ūkiams smogė kiaulių maro protrūkis. Dėl to Rusijos Fede-racija buvo net apribojusi lietuviškos kiaulienos importą. Vien Jonavos r. veikianti UAB „Beržų kompleksas“ pernai dėl maro sunaikino 24 tūkst. kiaulių. Bendrovės direktorė Virgini-ja Gudauskienė neatskleidė, kokio dy-džio draudimo išmoką įmonė gavo, kiek pernai įsigijo paršelių, siekdama atnau-jinti veiklą. Anksčiau skelbta, kad „Ber-žų kompleksui“ priklausė 6,8 mln. Lt draudimo išmoka. „Įsigijome daug paršelių ir juos vėl apdraudėme“, – te-pasakė V.Gudauskienė. Ji tikino, kad negali būti kalbos apie įmonės užda-rymą, tačiau nenorėjo plačiau komen-tuoti plėtros planų. „Nenoriu komen-tuoti bendros situacijos kiaulininkystės sektoriuje, tačiau bent jau mes iš jo ne-pasitrauksime“, – patikino pašnekovė.

Vienas svarbiausių įmonės akci-ninkų anksčiau buvo ekspremjeras

Adolfas Šleževičius. Nepatvirtintais duomenimis, kompleksą dabar val-do nauji 4 akcininkai iš Ukrainos, įsigiję 96 proc. akcijų paketą, tačiau V.Gudauskienė jų neįvardijo.

Tikisi didesnių pelnų

„Saerimner“ susidomėjimas Rusi-jos rinka yra pragmatiškas. Bendrovės generalinis direktorius S.Leonavičius pripažino, kad už išaugintą produk-ciją Rusijos Federacijoje bendrovė gaus daugiau lėšų. „Defi citinėse rin-kose ir kaina yra didesnė, todėl ten šį verslą (kiaulininkystę) plėtoti yra patrauk liau, – sakė jis. – Pavyzdžiui, Lietuvoje gyvojo svorio kaina šian-dien yra 1,30 euro už kilogramą, o Rusijoje, Ukrainoje ir Kinijoje – dau-giau kaip 2 eurai.“

Be to, darbo jėga Rusijos Federa-cijoje yra pigesnė nei Lietuvoje, todėl tikėtina, kad Rusijoje „Saerimner“ sutaupys ir darbo užmokesčiui. „Eu-ropoje vis griežtinami tiek aplinko-saugos, tiek, kas dabar ypač aktualu, gyvūnų gerovės reikalavimai, didi-nantys gamybos savikainą. Ne Eu-ropos Sąjungos valstybėse šie reika-lavimai nėra tokie griežti, todėl tose šalyse gamybos savikaina yra mažes-nė“, – kalbėjo „Saerimner“ generali-nis direktorius S.Leonavičius.

Iki 2016 m. „Saerimner“ Rusijoje tikisi išauginti 428 tūkst. kiaulių arba beveik tiek pat, kiek šiuo metu au-ginama Lietuvoje. „Rusija užsibrėžė tikslą apsirūpinti maistu pati, todėl ir atveria rinką investuotojams, o pas mus... Pas mus dabar net reikalauja-ma pažymų, kad tau reikia pažymos, tai ir turime tokią situaciją, kokią tu-rime. Iš rusų pasijuoksime tada, kai pirksime jų kiaulieną“, – sakė LKAA vadovas A.Baravykas.Pagal kiau-lių auginimo apimtis Lietuva šiuo metu jau nublokšta į 1919 m. Tada šalyje buvo užauginta 750 tūkst. kiaulių. 1939 m. ūkininkai išaugino 1,37 mln. kiaulių. Rekordiniais lai-komi 1991-ieji, kai riestauodegių šalyje buvo 2,7 mln.

Aktualijos

Kiaules į Rusiją gena pinigai

Ne tik smarvė kaltaJonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis di-rektorius

Liūdna, kad sveikos ir gardžios mė-sos galime užsiauginti patys, tačiau jos gamintojai traukiasi iš rinkos. Kuo kaltos įmonės, kad žemėtvarkininkai tinkamu laiku neįtraukė į dokumentacijas apsau-ginių zonų. Juk dabar bet kam grąžinus žemę, jos savininkas gali pareikšti pre-tenzijas kompleksui ir faktiškai stabdyti jo veiklą. Tokius žmones vadinu naujai-siais lietuviais, neva besirūpinančiais švaria aplinka. Juk niekada nebuvo ir nėra tokių technologijų, kurios visiškai eliminuotų kvapus. Galvijininkystės jau faktiš-kai neturime, nes iš 1 mln. karvių dabar Lietuvoje tėra apie 350 tūkst. melžiamų karvių. Pieno supirkimo kainos tokios mažos, kad sakoma, jog paprasčiau yra nuvesti karvę į mišką ir ją nušauti nei užsiimti pienininkyste. Jei neliks ir kiauli-ninkystės, kaimai dar labiau ištuštės. Dalį kaltės turėtų prisiimti ir žiniasklaida, nes laikraščiu gali užmušti musę, o žodžiu – žmogų. Nuolatinis kartojimas, kad kiaulininkystė kenkia, nebuvo naudingas.

Iki 2016 m. „Saerimner“ Rusijoje tikisi išau-ginti 428 tūkst. kiaulių arba beveik tiek pat, kiek šiuo metu auginama Lietuvoje.

Prie kiaulininkystės žlugdymo nemažai prisidėjo ir gyventojų protestai. Petro Malūko nuotrauka

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pakeitė leidimų kirs-ti mišką išdavimo tvarką. Šie pa-keitimai – tai papildomi saugikliai siekiant išvengti piktnaudžiavimų aukciono būdu išsimokėtinai par-davinėjant nuosavybės teisėms at-kurti rezervuotus miškus.

Todėl, pasak Aplinkos ministe-rijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjo Neri-jaus Kupstaičio, šiuo metu viešojoje

erdvėje pasigirdę nuogąstavimai, kad nuo vasario Nacionalinei žemės tar-nybai prie Žemės ūkio ministerijos pradėjus aukciono būdu pardavinėti nuosavybės teisėms atkurti rezervuo-tus miškus ir sudarius galimybes įsi-gyti juos išsimokėtinai, gali nukentėti visuomenės interesai, yra nepagrįsti. Mat baiminamasi piktnaudžiavimo, kai išsimokėtinai įsigytame sklype būtų iškertamas miškas, o sklypo pir-kėjas bankrutuotų, palikdamas vals-

tybei skolą už įsigytą sklypą ir neat-kurtą kirtavietę.

Aplinkos ministro patikslintas Lei-dimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas nustato, kad tais atvejais, kai žemės sklypui įregistruota hipoteka, Valstybinės miškų tarnybos teritorinis poskyris, prieš priimdamas sprendimą išduoti leidimą kirsti mišką, privalo gauti hipotekos kreditoriaus raštišką sutikimą. Leidimai kirsti mišką pri-valomi atliekant visus pagrindinius

miško kirtimus, nes jie mažina skly-po vertę. Todėl kiekvienu atveju, kai žemės sklypui įregistruota hipoteka, valstybinis miškų pareigūnas, prieš išduodamas leidimą kirsti mišką pa-grindiniais kirtimais, privalės gauti hi-potekos kreditoriaus raštišką sutikimą. O hipotekos kreditorius galės duoti sutikimą, pavyzdžiui, kirsti tik tokią medyno dalį, už kurią įkeisto miško savininkas yra susimokėjęs.

valstietis.lt inf.

Papildomi saugikliai siekiant išvengti piktnaudžiavimųPapildomi saugikliai siekiant išvengti piktnaudžiavimų

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

4 2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštis

Pirmiausia reikėtų kelti minimalią algą

Juozas Olekas, Seimo narys, Lietu-vos socialdemokratų partijos narys

Seimo narių atlyginimas gana geras. Reikėtų nepamiršti, kad kanceliarinėms išlaidoms skiria-ma papildomų pinigų. O kur dar padėjėjai ir patarėjai, kurie atlieka dalį darbų? Tad gaunamų pinigų tikrai turėtų užtekti. Nepritariu, kad ministrais tapę Seimo nariai gautų dar didesnius atlyginimus. Jie ir dabar gauna ketvirčiu didesnį atlygį nei kiti Seimo nariai. Kiek žinau, Vakarų valstybių vyriausy-bių nariai, kurie yra ir parlamentų nariai, dvigubo atlyginimo tikrai negauna. Man teko eiti sveikatos apsaugos ir krašto apsaugos mi-nistrų pareigas. Darbo netrūko, tačiau atlyginimo užteko. Juk tuo pat metu negali daryti dviejų dar-bų (Seimo posėdyje ministro dar-bo neatlieki), tad kodėl turėtų būti dvigubas atlygis? Šiuo ekonomi-niu sunkmečiu tokie konservatorių pasiūlymai yra tarsi pasityčiojimas iš visuomenės. Dauguma tautie-čių gauna minimalią algą. Mes, socialdemokratai, tvirtai laikomės pozicijos, kad minimali alga turi būti tūkstantis litų. O dabartinė Vyriausybė kalba vos apie 50 Lt didinimą. Ministrai vangiai daly-vauja komitetų posėdžiuose, neva jiems už tai nemokama nė cento. Taip manantys ministrai neturėtų užimti tokių postų.

Toks pasiūlymas tik didintų valstybės išlaidas

Mindaugas Kluonis, politologas

Ministrų postus užimančių Seimo narių nedalyvavimas Sei-mo komitetų posėdžiuose iš tiesų kelia rūpesčių komitetams, nes sunkiau surinkti kvorumą, reika-lingą sprendimams priimti. Dėl ministrų nedalyvavimo sumažė-ja valdančiųjų ir išauga opozi-cijos balsų skaičius komitetuo-se. Tačiau padidinus atlyginimą nebūtų išspręsta ministrų daly-vavimo Seimo darbe problema. Minist rai nedalyvauja, nes netu-ri tam laiko, o ne todėl, kad tie-siog nenori dalyvauti. Be to, jei komitete svarstomas klausimas svarbus ministrų vadovaujamai sričiai, jie paprastai į posėdžius ateina, o kartais, jei turi laiko, da-lyvauja ir svarstant kitus klausi-mus. Papildomi pinigai minist-rams laiko nepridės, todėl toks S.Šedbaro pasiūlymas problemos neišspręstų, tik didintų valstybės išlaidas. Apibendrinant galima sakyti, kad S.Šedbaro siūlymas būtų naudingas tik tokiems Sei-mo nariams, einantiems ir mi-nistrų pareigas, kurie piktybiškai nelanko komitetų posėdžių. To-kių asmenų drausminimo pareiga perkeliama nuo partijų mokesčių mokėtojams. O juk pirmiausia partijos turėtų imtis priemonių, kad Seimo nariai, kuriems rūpi tik pinigai, ministrais netaptų.

Aktualijos

Ant politinių svarstyklių

Ar didesnė alga paskatins ministrų aktyvumą Seime?

Seime svarstomas Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas gali pastorinti parlamentarų, užimsiančių mi-nistrų kėdes kitoje Vyriausybėje, pinigines. Tokį punktą į įstatymo projektą pasiūlė įtraukti konservatorius, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. Pasak jo, papildomas dar-bas turi būti apmokamas, nes dabar ministrai nenoriai lanko ko-mitetų posėdžius. Anot S.Šedbaro, priėmus šį įstatymą, realus ant dviejų – ministro ir parlamentaro – kėdžių sėdinčių politikų darbo užmokestis išaugs, tačiau bus galima pagrįstai tikėtis aktyvesnio Vy-riausybės narių dalyvavimo Seimo darbe. Jei bus pritarta dabartiniam įstatymo variantui, ministrais tapę Seimo nariai įgis teisę į maždaug 2 tūkst. Lt didesnį atlyginimą.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Metiniame pranešime Prezi-dentė kritikavo Vyriausybę dėl užstrigusios pensijų reformos. Yra už ką kritikuoti, nes „Sodros“ skola pasiekė 9 mlrd. Lt. Šį akme-nį ant kaklo dabartinė valdžia pa-liks ateinančiai valdžiai.

Valdantieji pristigo ryžtingumo

Kas nutiko? Kodėl kovo mėnesį politikai ginčijosi, kiek procentų reikė-tų pervesti į privačius pensijų fondus (PF), garsiai kalbėjo apie galimybę iš jų pasitraukti, tačiau pūškuojantis gar-vežys taip ir nepajudėjo iš vietos?

Balandžio pradžioje už pakeitimus valdant privačius PF balsavo net 69 Seimo nariai, susilaikė tik 11 parla-mentarų, o prieštaraujančiųjų nebuvo. Planuota reformos pakeitimus svars-tyti gegužės pabaigoje, vėliau – birže-lio pradžioje. Tačiau birželis įpusėjo, o Seimo Biudžeto ir fi nansų komi-teto pirmininko Kęstučio Glavecko žodžiuose buvusio ryžtingumo neli-ko: „Gal ir pavyks pajudinti šią refor-mą, bet daug darbo liks kitam Seimui. Priežasčių yra daug, svarbiausios – ekonominės. Be to, artėja rinkimai. Iki rinkimų likus metams, juolab pus-mečiui, niekas reformų nebedaro, nes politikai bando įtikti rinkėjams, taigi nebegali priimti realių sprendimų.“

Belieka priminti, kad Vyriausybė pensijų sistemos reformą buvo nuro-džiusi kaip vieną iš Seimo pavasario sesijos prioritetų. Šio prioriteto niekas neatšaukė. Deja, per kadenciją ne tik buvo sumažintos įmokos į antros pa-kopos PF, bet ir nesumažinti mokes-čiai. Pavyzdžiui, buvo siūloma visiškai atsisakyti administracinio mokesčio nuo įmokų ir turto privatiems PF, ku-

ris dabar gali būti iki 10 proc., tiesa, rinkoje paprastai jis siekia 3 proc. Pagal projektą tokie atskaitymai kitais metais būtų 2 proc. ir kasmet mažėtų po pusę procentinio punkto iki nulio. Tačiau visi pasiūlymai liko neįgyvendinti.

Taigi galima daryti liūdną išvadą, kad šios kadencijos Seimas pensijos reformų srityje nieko nenuveikė, jei veikla nelaikytinas pensijų sumažini-mas ir jų grąžinimas į buvusį lygį.

Opozicija kritikuojair siūlo

Seimo narys ir buvęs fi nansų mi-nistras Algirdas Butkevičius žodžio kišenėje neieško: „Ši Vyriausybė daugiau kalbėjo ir žadėjo negu ėmėsi konkrečių darbų keisti padėtį „Sod-roje“ ir antros pakopos PF sistemoje. Norint padėtį „Sodroje“ pagerinti, reikia pradėti nuo minimalaus mė-nesinio atlyginimo didinimo. Žino-ma, tai – tik pirmas žingsnis. Tačiau jį buvo galima žengti jau metų pra-džioje. Jau tada minimalus atlygini-mas turėjo būti 1 000 Lt, o nuo 2013 m. pradžios – 1 200 Lt.“

Kokia privačių PF ateitis?

„Šiuo metu didinti įmokas į pri-vačius PF būtų nusikalstama. Aps-kritai reikia atvirai žmonėms pasaky-ti: jei atlyginimas per mėnesį nesiekia 1 500 Lt, tai privačiuose fonduose dalyvauti neapsimoka, nes tokiais

atvejais įmokas „suvalgo“ mokesčiai. Šiaip PF tegul veikia, bet įmokos šiuo sudėtingu ekonomikai laiku neturė-tų viršyti 0,5–1 proc. Be to, norintie-siems reikėtų leisti grįžti į „Sodros“ sistemą“, – siūlė A.Butkevičius.

Tolesni žingsniai jau girdėti – reikia pažaboti emigraciją, pagaliau pradėti gyvenamųjų namų renova-ciją bei šilumos ūkio pertvarką: ka-

tilinėse apie 30 proc. kuro turi būti biokuras, o žemės ūkio sektoriuje svarbu didinti gamybą. Lengva pa-sakyti, bet sunku padaryti.

PF laimėjimai negrįžtamai tolsta

Kodėl politikai nurimo? Į šį klau-simą taikliausiai atsakė ironijos ir sar-kazmo nestokojantis Seimo narys Ju-lius Veselka: „Džiunglėse ramu, nes artėja dabartinės valdančiosios dau-gumos valdymo pabaiga. Pensijoms mokėti pinigų dar užteks, liks pinigų ir PF, o po to ateis nauja valdžia. Jai ir palikta spręsti susidariusias proble-mas. Be to, PF labai nenori, kad mo-kėjimai jiems nutrūktų. Juk tai labai geras verslas: pinigai ateina be jokių pastangų, tereikia be jokios atsakomy-bės dalį jų pasilikti, o kitus investuoti neprisiimant jokios atsakomybės. Ge-resnį verslą sunku įsivaizduoti.“

Tarptautinė patirtis rodo, kad šlo-vingi PF laimėjimai negrįžtamai tolsta. „Padėtis pasaulyje pasikeitė. Anksčiau PF Vakarų šalyse uždirbo išnaudoda-mi neturtingas vadinamąsias trečiojo pasaulio šalis. Tačiau dabar Meksika, Kinija, Brazilija, Rusija ir kitos vals-tybės atkuto ir pačios bando uždirbti, neatiduoda savo pinigų taip lengvai, kaip tai darydavo anksčiau. Todėl da-rau išvadą, kad PF ateitis labai miglo-ta“, – prognozavo J.Veselka.

O kokia išeitis? Vengrijos vyriausybė vieną dieną pritrūko kantrybės, supra-to, kad PF dirba nuostolingai ir nelieka jokių vilčių, kad jie kada nors atsigaus. Tada vengrai pasielgė labai ryžtingai – nacionalizavo visus PF. Ar tokie veiks-mai galimi Lietuvoje ir kokios būtų pa-sekmės, jei taip pasielgtume?

„Mano nuomone, kitos išeities jau nėra. Atsikratę šių tranų galėtume pa-didinti pensijas, be to, didesnes pen-sija užsitikrintume ir ateityje, nes ne-liktų įmokų, kurias dabar moka PF dalyviai, atgaivintume vidaus rinką, o to labai reikia verslui. Tačiau tokį sprendimą gali priimti tik labai ryž-tinga Vyriausybė ir kietą stuburą tu-rintis premjeras. Ar tokią turėsime kitą kadenciją? Labai abejoju. Neuž-mirškime, kad PF dabar valdo mili-jardus litų ir jie taip lengvai jų neatsi-sakys“, – padarė išvadą J.Veselka.

Pensijų sistemos reformųgarvežys nejuda iš vietosVyriausybė pensijų sistemos reformą buvo nurodžiusi kaip vieną iš Seimo pavasario sesijos prioritetų, tačiau įpusėjus birželiui politikai pirmenybę teikia ne reformai, o artėjantiems rinkimams.

Anksčiau privatūs PF uždirbdavo išnaudodami neturtingas vadinamąsias trečiojo pasaulio šalis, tačiau dabar padėtis pasikeitė – jos pačios bando uždirbti, neatiduoda savo pinigų taip lengvai, kaip tai darydavo anksčiau.

Pasak Seimo nario Algirdo Butkevičiaus, norint pagerinti padėtį „Sodroje“, reikia pradėti nuo minimalaus mėnesi-nio atlyginimo didinimo. Eltos nuotrauka

Parlamentarai pritarė, kad Lie-tuvai reikalingas ir naudingas su-skystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Seimas vakar priėmė Suskystintų gamtinių dujų termi-nalo įstatymo projektą.

Pagal įstatymo projektą numato-ma, kad Lietuvos teritorijoje SGD terminalas ir jo efektyvų veikimą užti-krinanti gamtinių dujų infrastruktūra turi būti įrengta iki 2014 m. gruodžio. SGD terminalas būtų Klaipėdos vals-tybinio jūrų uosto teritorijoje.

SGD terminalas ir SGD termi-nalo jungtis būtų pripažįstami stra-teginę reikšmę nacionaliniam sau-gumui turinčiais įrenginiais, taip pat SGD terminalo operatorius pripa-žįstamas strateginę reikšmę nacio-naliniam saugumui turinčia įmone, kaip nurodyta Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacio-naliniam saugumui užtikrinti svar-bių įmonių įstatyme.

Eltos inf.

Pritarta įstatymo projektui

52012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštis

6 2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštis

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Stalino saulė daugeliui Balti-jos šalių vaikų švietė Sibire, at-šiauriuose užkampiuose, tokiuose kaip ledinės Laptevų jūros pa-krantės. Apie tai Gedulo ir vilties dieną pasakos dokumentinis fi l-mas „Ledo vaikai“. Neseniai įvy-kusiuose Lietuvos kino meno ap-dovanojimuose „Sidabrinė gervė 2012“ jis pripažintas geriausiu metų televizijos fi lmu. Rytoj Jus-tino Lingio kūrinį galės pamatyti visi televizijos žiūrovai.

Pirmi sovietų laikų trėmimai

1940 m. Sovietų Sąjungai oku-pavus tris Baltijos šalis, buvo suda-rinėjami vadinamųjų liaudies prie-šų sąrašai. 1941 m. gegužės 16 d. VKP(b) CK ir SSRS Liaudies ko-misarų taryba priėmė slaptą nutari-mą „Dėl socialiai svetimo elemento iškeldinimo iš Pabaltijo respublikų, Vakarų Ukrainos, Vakarų Baltaru-sijos ir Moldavijos“. Vyriausiuoju akcijos vykdytoju buvo paskirtas SSRS vidaus reikalų liaudies ko-misaras Lavrentijus Berija.

1941 m. birželio 14 d. trečią va-landą nakties Maskvos įsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vienu metu prasidėjo pirma masinė žmo-nių deportacija į Sibirą. Perpildy-ti ešelonai vienas po kito riedėjo į Rytus, išveždami per 40 tūkst. įvai-rių tautybių žmonių, kurių daugu-mai nebuvo lemta sugrįžti. Daugiau kaip 70 proc. tremtinių buvo mote-rys ir vaikai.

Atskirti nuo šeimų vyrai buvo iš-gabenti vergiškam darbui į gulago lagerius, o šeimos – į tolimiausius SSRS rajonus, kur dažnai paliktos likimo valiai turėjo išgyventi atšiau-raus klimato sąlygomis. Į tremties vietas žmones veždavo gyvuliniuo-

se vagonuose antisanitarinėmis są-lygomis. Tremtiniams trūkdavo oro, maisto, jie patirdavo didžiulių dva-sinių sukrėtimų. Pirmiausia žūdavo vaikai, senyvo amžiaus žmonės, nėš-čios moterys, ešelonuose gimę kūdi-kiai. Kiekvienas mėginimas pabėgti buvo slopinamas ginklu.

Apie tremtinių vaikus informacijos nedaug

Apie tremtinius ir jų išgyvenimus tolimose Sibiro platybėse Lietuvoje likę gyventojai sužinojo tik paskuti-niaisiais sovietinės santvarkos metais, kai spaudoje vis dažniau pasirody-davo tremtinių pasakojimų. Vienas didžiausią įspūdį padariusių kūri-nių – tremtinės Dalios Grinkevičiū-tės atsiminimų knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“, kurioje daug dėme-sio skiriama vaikų išgyvenimams.

Iš 15-metės D.Grinkevičiūtės at-siminimų apie 1942–1943 metų žie-mą Trofi movsko saloje: „Mažoji Juzė vis verkė, prisimindama tėvų ir ypač paskutinio, 16 metų brolio mirtį. Mir-damas badu broliukas vis laukė pa-žadėtos duonelės. Bet taip ir mirė

nesulaukęs, ištiesęs rankutę. Juzė vis prašinėjo žmonių nuvesti ją prie bro-liuko kapo. Kartą viena moteris ją nu-vedė. Bet lavonų krūvoje ji broliuko nepamatė, tik visam gyvenimui įstrigo atmintin poliarinių lapių nugraužtos rankos ir kojos, balti kaulai, taip pat vėjo ridenama kažkieno galva.“

Apie tremtinių vaikus buvo ra-šoma palyginti nedaug. Šią spragą šiemet užpildė naujas lietuviškas režisieriaus Justino Lingio doku-mentinis fi lmas „Ledo vaikai“. Jame atskleidžiama totalitarinių režimų aukų istorijoje rečiau nagrinėjama tema – tremtinių vaikų gyvenimas, jų identiteto samprata. Dokumen-tinis fi lmas kviečia permąstyti šį is-torijos puslapį platesniame – Euro-pos – kontekste.

Intymūs buvusių tremtinių pa-sakojimai atskleidžia tremtyje pra-leistos vaikystės tragediją, suasme-nina kraupią statistiką: tūkstančiai ištremtų ar tremtyje gimusių vai-kų mirė šalčio ir bado gniaužtuose, tūkstančiai liko našlaičiai. Drama-tiška mažųjų tremtinių gelbėjimo istorija – viena pagrindinių fi lmo siužetinių linijų.

Vietoje kapo – krūva, vietoje karsto – maišas

Jautrų fi lmą kūrė profesionali kūrybinė komanda: režisierius Justi-nas Lingys, sukūręs ne vieną dešim-tį dokumentinių fi lmų, teatro spek-taklių, įvertintas keliais tarptautinių dokumentinio kino festivalių apdo-vanojimais, scenarijaus autorė Inga Berulienė, radijo ir TV laidų, do-kumentinių fi lmų istorine tematika autorė, prodiuseris Algirdas Žvina-kevičius, VšĮ „TV Europa“ direkto-rius, žurnalistas. Istorinius tyrimus fi lmui atliko švedų rašytojas ir žur-nalistas Jonas Öhmanas ir Latvijos istorikas Edgaras Engizeras.

„Lavonų išvežiotojai dažnai ras-davo ant sniego prie vaikų barako durų padėtus maišus su vaikų lavo-nėliais-skeletėliais. Kiek jų būdavo maiše, niekas neskaičiuodavo – nu-vežę maišus dėdavo į bendrą krū-vą jų neatrišdami. Žiaurūs šalčiai, pūgos, ligos, utėlės – vilties išgy-

venti buvo mažai. Stalinas ledjū-rio pakraščius parinko kaip tinka-miausią vietą Pabaltijo vaikams ir jų motinoms. Sovietiniai poetai dė-kojo vaikų vardu už šviesų gyvenimą ir rytojų“, – tai tik viena ištrauka iš sukrečiančio scenarijaus, kurį šiam dokumentiniam fi lmui parašė žur-nalistė I.Berulienė.

Dar viena fi lmo tema – grįžu-sių vaikų likimai, kurie susiklostė skirtingai: vieni buvo vėl ištremti, kiti augo vaikų namuose. Dalis iš jų tapo garsiais ir nusipelniusiais žmonėmis. Filmo herojai – „ledo vaikai“ – prisimins praeitį, kuri buvo lemtinga formuojantis trem-tyje gimusių vaikų vertybėms, pa-saulėžiūrai.

Įamžino drąsius poelgius

Pasak fi lmo režisieriaus J.Lingio, projektu „Ledo vaikai“ buvo siekia-ma kelių tikslų. „Pirmiausia norėjo-si vaizdinėmis priemonėmis įamžinti stalininių represijų metais iš Lietuvos ir Latvijos ištremtus arba jau tremtyje gimusius vaikus, jų likimus. Tam buvo svarbu surinkti ir išsaugoti dar gyvų liudininkų prisiminimus apie stalini-nio teroro suniokotą vaikystę tremtyje, vaikų išgyvenimus, kurie buvo lem-tingi formuojantis jų vertybėms, pa-saulėžiūrai ir identitetui“, – pasakojo lietuviško kino kūrėjas.

„Filme norėjosi įamžinti drąsius ir pasiaukojamus darbus gelbėjant vaikus iš tremties, taip pat paskatin-ti dalytis atsiminimais apie intymius žmogiškus išgyvenimus, patirtus skaudulius, stalininio režimo pada-rytas istorines skriaudas kelioms gy-ventojų kartoms“, – naujo produkto tikslus ir svarbą dėstė J.Lingys.

Šiais laikais svarbu, kad fi lmas „ne-užsidarytų“ tik Baltijos šalyse, kurių gyventojai patyrė sovietmečio represi-jų, todėl, pasak režisieriaus, stip rinant tapatybės ir bendražmogiškųjų verty-

bių suvokimą, šiuo fi lmu siekiama įtraukti buvu-sių tremtinių liudijimus į bendrą Europos visuome-nės diskursą.

Rytoj, birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną,16.30 val., Lietuvos te-levizija kviečia pasižiū-rėti šio jautraus fi lmo premjerą.

Tėvynėje prisitaikyti nebuvo lengva

Juozas Olekas, Seimo narys, gimęs tremtinių šeimoje Didžiajame Ungute (Krasnojarsko kraštas, Rusija)

Tai tragiškas Lietuvos žmo-nėms istorijos laikotarpis. Tėve-liai pasakojo, kad į Sibirą kartu ke-liavo ir moteris su vos 3 dienų kū-dikiu. Mano mamai tada buvo 13-a, o tėčiui – 16 metų. Sunkūs me-tai buvo, tačiau ir svetimame atšiau-riame krašte žmonės įsimylėdavo, kurdavo šeimas. Gimiau 1955 m.Bandėme žaisti vaikystę, tačiau ji nebuvo lengva – dažnai būdavome alkani. Grįžus į Lietuvą taip pat ne-buvo lengva: mokykloje dėl to, kad esame tremtinių vaikai, buvome pra-vardžiuojami, o būdamas universi-teto šokių ansamblio narys negalė-jau išvykti į užsienį. 1968 m. tėveliai nuvežė mane į gimtąsias vietas – tai buvo auklėjimo priemonė. Paskuti-nį kartą ten lankiausi prieš 6 metus,

nuvežiau ir sūnų. Vaikystę priminė Manos upė. Verta ten nukeliauti dėl gražios gamtos, taip pat dėl ten li-kusių 5 pažįstamų šeimų, kurios dėl įvairių priežasčių į Lietuvą negrįžo. Įdomu tas vietas lankyti ir dėl žmo-nių išsikraustymo procesų – Sibiras tuštėja, užleisdamas vietą natūraliai gamtai. Itin vertinu jaunimo misijas į Sibirą, kurių metu jaunuoliai tvarko apleistas kapines, atstato kryžius ir taip įprasmina ten gyvenusių tautie-čių kančią. Esame 7 pusbroliai, gimę tremtyje. Kitais metais bus 65-osios tėvelių tremties metinės. Ketiname aplankyti gimtąsias vietas.

„Lavonų išvežiotojai dažnai rasdavo ant sniego prie vaikų barako durų padėtus maišus su vaikų lavonėliais-skeletėliais. Stalinas ledjūrio pakraščius parinko kaip tinkamiausią vietą Pabaltijo vaikams ir jų moti noms. Sovietiniai poetai dėkojo vaikų vardu už šviesų gyvenimą ir rytojų”, – tai tik viena ištrauka iš sukrečiančio fi lmo scenarijaus.

Tremtis neaplenkė nė vieno gyventojų sluoksnio, tačiau la-biausiai nukentėjo inteligentija. Tarp tremtinių lietuvių buvo 71,6 proc., žydų – 12,5 proc., lenkų – 11,4 proc., rusų – 1,1 proc., kitų ir nežinomų tautybių – 3,4 proc. Iš viso 1941–1953 m. iš Lie-tuvos į tremtį buvo išvežta 132 tūkst. žmonių, iš jų ne mažiau kaip 32 tūkst. vaikų. Apie 28 tūkst. tremtinių žuvo nuo ligų, bado, ne-pakeliamo darbo. 1963 m. gruodžio mėnesį iš tremties buvo pa-leisti paskutiniai lietuviai, bet apie 50 tūkst. žmonių ilgai neturėjo galimybės sugrįžti arba visiškai negrįžo į Lietuvą.

Ledo vaikai bandė žaisti vaikystę

Kadras iš J.Lingio kino fi lmo „Ledo vaikai”.

Filmo herojė Irena Saulutė Špakauskienė vaikystę praleido Tit Ary saloje už poliarinio rato. LRT archyvo nuotrauka

Daugelis vaikų, tremtyje neiškentusių nuolatinio alkio, žvarbaus šalčio ir sunkaus, alinančio darbo, mirė. LPKTS ir „Drąsinkime ateitį” archyvų nuotraukos

Įsimintinos datos

72012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštis Prieblandos

Daiva NorkienėVL žurnalistė, daiva.norkiene@valstietis.lt

Sostinės gyventojas Vladimi-ras buvo priverstas pakeisti savo beveik naujo BMW automobilio numerį, mašiną atiduoti vairuoti draugei ir persėsti į kuklų, į akis nekrentantį automobilį. O po po-ros savaičių jam gali tekti vaikščioti pėsčiomis ir sumokėti solidžią bau-dą. Vyriškis džiaugiasi, kad kol kas jį kaltina tik viršijus greitį, nemo-kėjus mokesčių Norvegijoje, o ne padarius avariją ar sunkų nusikalti-mą. Advokatas Vidas Vilkas apgai-lestauja, kad nuo tokios Holivudo fi lmo scenarijų primenančios isto-rijos neapsaugotas nė vienas.

Nesijaučia turįs antgamtinių galių

Į „Valstiečių laikraščio“ redakciją at-vykęs vyriškis papasakojo jam nutikusią neįtikėtiną istoriją. Birželio 1 d. Kauno rajono apylinkės teismas nusprendė iš vilniečio 3 metams atimti teisę vairuoti bei skyrė 3 500 Lt baudą.

Netekęs vilties įrodyti savo teisu-mą, viename paskutinių teismo posė-džių Vladimiras susijaudinęs teisėjams pasiūlė imti jo automobilio raktelius, sėsti prie vairo ir atlikti eksperimen-tą, kad patys įsitikintų, ar įmanoma padaryti nusižengimą Kaune, per 38 minutes grįžti namo į Vilnių taip, kad automobilio neužfiksuotų nė vienas Vilniaus–Kauno greitkelyje įrengtas radaras. Ir dar spėti panai-kinti automobilių stiklų tamsinimą bei prisistatyti sostinės policijai.

„Tas, kas tai sugeba, tikriausiai yra Džeimsas Bondas, – liūdnai juokavo pašnekovas ir sakė nesijaučiantis su-peragentu. – Tačiau teismo nesudo-mino mano pateikti įrodymai, nes aš neva turiu motyvą neigti pažeidimą, o mane neteisingai kaltinantys pa-reigūnai tokio motyvo neturi.“

Nustebino netikėtas skambutis

Ši paini istorija prasidėjo 2012 m.kovo 4 d., sekmadienį. Vladimiras tvirtina buvęs namuose Lazdynų mik rorajone, Vilniuje, kai jam pa-skambino susirūpinusi močiutė ir pranešė, kad jo ieško Kauno polici-jos pareigūnas. Močiutė skambučio iš Kauno sulaukė 15 val. 57 min. Ji iš pareigūnu prisistačiusio asmens išgir-do, kad jos anūkas ką tik Kaune, vai-ruodamas BMW, nepakluso pareigū-nų reikalavimui sustoti ir pabėgo.

Močiutė pamanė, kad skambi-na apgavikai. Po dešimties minučių (16 val. 8 min.) suskambo Vladimiro telefonas. Kauno rajono policijos ko-misariato pareigūnu prisistatęs vyras pasakė, kad Vladimiro automobilis apie 15 val. 30 min. nesustojo stab-domas Kaune ir pabėgo.

Pranešė apie apgavystę

Netrukus vilnietis jau skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad jį bando apgauti pa-reigūnu prisistatantis asmuo. Vėliau paaiškėjo, kad pabėgimas automobi-liu BMW, kurio valstybinis numeris sutampa su Vladimiro automobi-lio numeriu, iš tiesų užregistruo-tas. „Nuskubėjau įsitikinti, ar mano BMW nėra pavogtas. Laimei, auto-mobilis ir jo numeriai buvo vieto-je“, – pasakojo Vladimiras.

O paskui įsisuko tikras skambučių, kelionių į įvairias institucijas marato-nas. „Supratau, kad galiu būti apkaltin-tas nebūtais dalykais, todėl nieko kito neliko, kaip rinkti savo buvimo Vil-

niuje įrodymus. Paskambinau pagalbos tarnybos telefonu, paaiškinau situaci-ją. Man patarė kreiptis į Kelių policiją Giraitės gatvėje. 16 val. 38 min. taip ir padariau. Man patarė vykti pas nota-rą ir užfi ksuoti buvimo Vilniuje faktą. Tačiau notarai sekmadieniais nedir-ba“, – pasakojo Vladimiras. Po dešim-ties minučių jis jau buvo Giraitės gat-vėje. Įbėgęs į komisariatą susijaudinęs reikalavo surasti su juo neseniai telefo-nu kalbėjusį pareigūną, kad būtent jis apžiūrėtų BMW ir įsidėmėtų tiek au-tomobilio, tiek Vladimiro buvimo faktą Vilniuje. 16 val. 51 min. vilnietis parei-gūnas patikrino BMW valstybinį nu-merį, kėbulo numerį, patikrino Vladi-miro asmens tapatybės dokumentus.

Įrašas ir liudijimas – prieštaringi

„Pamaniau, kad Kaune galbūt pažeidimą padarė automobilį dvy-nį vairuojantis asmuo, – pasakojo Vladimiras. – Mat anksčiau jau esu gavęs pranešimų iš Norvegijos, ku-rioje, beje, niekada nebuvau, kad tu-riu ten sumokėti kelių mokesčius. Norvegai taip pat nurodydavo mano automobilio markę ir tokį patį, kaip maniškio, valstybinį numerį. Jei ga-

vęs pirmą tokį pranešimą iš Nor-vegijos būčiau susipratęs pakeisti valstybinį mašinos numerį, rūpes-čių neturėčiau. Deja, nepagalvojau, kad tai gali būti svarbu.“

Tą pačią dieną vilnietis nusku-bėjo į Kauno rajono policijos ko-misariatą, susirado jam ir močiutei skambinusį pareigūną, mobiliuoju telefonu įrašė pokalbį su juo.

Pareigūnas, Vladimiro paklaus-tas, ar yra įsitikinęs, kad automobilį vairavo būtent jis, atsakė: „Aš nesu įsitikinęs, kad jūs vairavote, bet kad tas automobilis jūsų, įsitikinęs šimtu procentų.“ Vėliau jis ėmė tvirtinti, kad matė ir puikiai prisimena Vla-dimiro veidą, kai automobilis pra-važiavo pro jį nesustojęs.

„Pažeidimo, kurį padarius mane kaltino, aplinkybes sužinojau tik teisme“, – pasakojo Vladimiras.

Pareigūnai pamatė Kaune, ties Akademijos miesteliu, dideliu grei-čiu važiuojantį ir pavojingai manev-ruojantį BMW, jį stabdė, šis sulėti-no greitį, pravažiavo pro pareigūnus, sustojo toliau priekyje. Kai parei-gūnas pradėjo eiti prie BMW ir buvo likę apie 6 metrus, automo-bilis staiga pradėjo greitai važiuo-ti. Pareigūnai policijos automobiliu nesėkmingai jį vijosi, kol galiausiai BMW, pasukęs kelio Kaunas–Ma-rijampolė–Suvalkai link, dingo iš pareigūnų akiračio.

Pasisamdė advokatą

Teisme Vladimiras gynėsi be advo-kato. Jam atrodė, kad nesunkiai įrodys tiesą. Juk jo draugė, močiutė paliudijo, kad jis tą dieną buvo namie, o telefo-ninių pokalbių išklotinė rodė, kad tą sekmadienį telefonu vykę pokalbiai, kai jis skambindavo ar priimdavo te-lefono skambučius, fi ksuoti Vilniuje. Advokato Vido Vilko tinklalapyje, kuriame taip pat paviešinta ši istori-ja, skelbiama, kad 16 val. 8 min. vykęs Vladimiro pokalbis su Kauno parei-

gūnu, remiantis mobiliojo ryšio ben-drovės pateiktais duomenimis, įro-do, kad tuo metu Vladimiras buvo Vilniuje, Lazdynų mikrorajone. Mat mobiliojo ryšio operatoriaus bokštas, per kurį vyko pokalbis, yra Vilniaus mieste, Lazdynuose. „Taip pat yra už-fi ksuotos Vladimiro pokalbių mobi-liuoju telefonu vietovės žymos – prieš pat įvykį 15 val. 8 min. ir iš karto po įvykio 15 val. 59 min. – rodo, kad tuo metu vilnietis buvo Lazdynuose sosti-nėje, – pasakojo advokatas V.Vilkas. – Bylos nagrinėjimo metu Vladimiras pateikė maždaug prieš mėnesį iki Kauno įvykių iš Norvegijos bendrovės pradėtas gauti sąskaitas, kuriose nuro-dyta, kad jam priklausantis automobi-lis važiavo Norvegijoje mokamais ke-liais ir turi sumokėti kelių mokesčius. Sąskaitose nurodytos datos: 2011 m. pabaiga, o po Kauno įvykių gauto-se sąskaitose nurodyta, kad Vladimi-ro automobilis važiavo Norvegijoje 2012 m. kovo 3 d. netrukus po vidur-nakčio, tai yra Kauno įvykių išvakarė-se.“ Anot advokato V.Vilko, paanaliza-vus, kur automobilis buvo užfi ksuotas Norvegijoje, paaiškėjo, kad Kauno įvy-kių išvakarėse 2012 m. kovo 3 d. jis užfi ksuotas kelyje, kuriuo galima nu-vykti į Karlshamną. O iš ten vakare, 18 val., plaukia keltas į Klaipėdą. Jis į Klaipėdą atplaukia kitos dienos ryte 9 val., t. y. 2012 m. kovo 4 d. rytą.

Argumentus ignoravo

Kauno rajono apylinkės teis-mas Vladimiro argumentus kol kas ignoravo. Įrašytą pokalbį su parei-gūnu, kai jis prisipažino nesąs visai tikras, jog prie vairo matė Vladimi-rą, teismas įvertino kaip „paimtą iš konteksto“. Teismo neįtikino ir pa-teiktos pokalbių telefonu išklotinės: esą telefonu galėjo naudotis kažkas kitas, o Vladimiras tuo metu galėjęs Kaune bėgti nuo policijos.

Kaip per 38 minutes nuo gau-dynių atsidurti Vilniuje (mat nu-statyta, kad po 38 minučių nuo jų telefonu Vilniuje tikrai kalbėjo Vla-dimiras), per tą patį laiką spėti pa-siimti iš kito asmens savo mobilųjį telefoną, kaip panaikinti stiklų tam-sinimą (Kauno policijos pareigūnai patvirtino, kad Kaune stabdomas automobilis buvo su tamsintais stik-lais, o Vladimiro automobilio stik-lai niekada nebuvo tamsinti ir per

apžiūrą Vilniaus kelių policijoje tai patvirtinta), Temidės tarnams buvo neįdomu.

Nustatyta, kad 2004 m. Vladi-miras buvo baustas už greičio vir-šijimą. Daugiau jokių šio žmogaus nusikaltimų ar nusižengimų neap-tikta: nei teistas, nei su kriminaliniu pasauliu susijęs.

„Taigi koks motyvas nestoti, kai policijos pareigūnai stabdo? Buvau visiškai blaivus, tai matė tą dieną ne kartą su manimi bendravę pareigū-nai. Greičio viršijimas? Tačiau kokia prasmė bėgti ir padaryti dar sunkesnį pažeidimą, jei žinai, kad automobi-lio numeris užfi ksuotas?“ – stebėjosi vilnietis. O štai jei pažeidimą padarė automobilį dvynį vairuojantis asmuo, motyvų galėjo būti: juk ne šiaip sau sukuriami realiai egzistuojančių au-tomobilių antrininkai. Vadinasi, kaž-kas tais automobiliais galbūt vykdo pažeidimus ar net nusikaltimus.

Dvynys tikrai egzistuoja?

„Kai buvo priimtas teismo spren-dimas pripažinti Vladimirą kaltu, jis kreipėsi į mane ir šioje, atrodo, vi-siškai beviltiškoje situacijoje štai ką pavyko išsiaiškinti. Pasiūliau Vladi-mirui patikrinti, kada jis kirto Lie-tuvos ir Baltarusijos sieną. Paaiškė-jo, kad pase yra Baltarusijos pasienio spaudai, jog 2011 m. gruodžio 3 d. ryte jis su tuo pačiu savo BMW tuo pačiu valstybiniu numeriu įvažiavo į Baltarusiją (šioje ne ES valstybėje pasienyje tikrinamas ir automobilio numeris, ir vairuotojo tapatybė), o kitą dieną grįžo į Lietuvą. O Norve-gijos bendrovės atsiųstose sąskaitose ir nuotraukose užfi ksuota, kad jo au-tomobilis taip pat tą pačią dieną ryte 10 val. yra Norvegijoje.“

Advokatas vilniečio BMW vaiz-dingai pavadino „skrajojančiu olandu“. „Juk tas BMW kažkaip sugebėjo būti vienu metu dviejose per tūkstančius kilometrų nutolusiose vietose“, – teigė advokas V.Vilkas. Jam pavyko surinkti ir daugiau kliento teisumą padėsiančių įrodyti faktų, tad rengia skundą aukš-tesnės instancijos teismui.

Teisėtvarka privertė pasijusti Džeimsu BonduVilnietis nubaustas už pažeidimus, galimai padarytus automobilį antrininką vairuojančio žmogaus.

Automobiliai dvyniai Lietuvoje – ne naujiena. Neseniai kaunietis per vargus įrodė nebuvęs Norvegijoje, nors sąskaitos už naudojimąsi tos ša-lies keliais jį pasiekdavo, ir niekas ne-norėjo tikėti, kad toks pat kaip kau-niečio „Peugeot“ automobilis, kuris buvo užfi ksuotas Skandinavijoje, vis dėlto yra ne tas pats automobilis. To-kių atvejų daugėja, o teisėsauginin-kai neseniai išsiaiškino automobilių dvynių gamybos schemą. Anksčiau žmones stebindavo, kodėl iš JAV į Lie-tuvą gabenama tiek daug avarijose visiškai sumaitotų ir net atvežimo iš-laidų nevertų automobilių. Paaiškėjo, kad panaudojant tik šių automobilių fragmentus sukuriamas visiškai kitas automobilis ir jam pritaikomi „amži-natilsio“ dokumentai. Tokius „dvy-nius“ galima pelningai parduoti. Be to, sumaitotų iš JAV atgabentų auto-mobilių dokumentai gali būti panau-dojami vogtiems automobiliams įtei-sinti, tereikia perkalti kėbulo numerį. O štai nusikalsti linkę asmenys meis-triškai gaminasi Lietuvos keliais rie-dančių automobilių kopijas, suklas-toja valstybinį numerį ir net perkala kėbulo ženklinimą.

Advokatas vilniečio BMW vaizdingai pavadino „skrajojančiu olandu“. VL archyvo nuotrauka

Pareigūnas, Vladimiro paklaustas, ar yra įsitikinęs, kad automobilį vairavo būtent jis, atsakė: „Aš nesu įsitikinęs, kad jūs vairavote, bet kad tas automobilis jūsų, įsitikinęs šimtu procentų.“ Vėliau jis ėmė tvirtinti, kad matė ir puikiai prisimena Vladimiro veidą, kai automobilis pravažiavo pro jį nesustojęs.

8 2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštis

Marius EidukonisVL žurnalistas, marius.eidukonis@valstietis.lt

Lenkijoje ir Ukrainoje prasidė-jusiame futbolo čempionate fut-bolas žaidžiamas tik stadionuose, o už jų ribų populiariausios kovi-nio sporto šakos.

Pasisveikino kumščiais

Praėjusį penktadienį, ofi cialiai nu-griaudėjus Europos futbolo čempio-nato atidarymo ceremonijai, pasipylė ir naujienos apie rusų bei kitų šalių sirgalių kumščiais liejamą džiaugsmą. Jie į aikštę svaidė sprogstamuosius užtaisus, sumušė Vroclavo stadiono darbuotojus, o nepatenkinti policijos sulaikytų draugų likimu, Lenkijos pa-reigūnus užpuolė Kroatijos sirgaliai. Rusų ir ukrainiečių sirgalių muštynės buvo kilusios ir Lvove, o Varšuvos ka-vinėje sulaikyti keli Rusijos sirgaliai už peštynes su turkais.

Rusijos sirgalių elgesį ir sank-cijas šios šalies futbolo federacijai šiandien kaip tik ir svarstys Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA), o po tokių įvykių Rusijos Federaci-jos užsienio reikalų ministerija iš-platino pranešimą, raginantį sirga-lius elgtis padoriai.

Sirgaliai aršūs ir namuose

Kaip teigiama Rusijos aukščiau-siosios lygos interneto puslapyje, 2011-aisiais už sirgalių padarytus nusižengimus klubams teko pakloti apie 900 tūkst. dolerių – daugiau kaip 2,5 mln. Lt. Pernai Rusijos stadio-nuose buvo sužaistos 256 rungtynės, iš jų tik 68 baigėsi neskyrus baudų.

Daugiausia kartų buvo nubausti Maskvos „Spartak“ klubo aistruoliai. Už jų padarytus nusižengimus teko sumokėti beveik 200 tūkst. dolerių. Rusijos futbolo federacijos (RFF) tei-gimu, daugiausia nusižengimų padaro būtent sirgaliai, o sportininkai nusi-žengia labai retai. Nuo 2011-ųjų RFF itin sugriežtino bausmes klubams už netinkamą sirgalių elgesį. Už piro-technikos ir ugnies naudojimą klubui gali grėsti daugiau kaip 3 tūkst. dole-rių bauda, ne ką mažesnę pinigų sumą tektų atseikėti ir už įžeidžiančias sir-galių skanduotes ar plakatus.

Sporto komentatorius ir Vilniaus apskrities futbolo federacijos atsa-kingasis sekretorius Aurimas Bud-raitis teigė, kad tokių aistruolių sir-galiais pavadinti negalima. „Tokie aistruoliai yra paprasčiausi banditai. Futbolo aistruoliai, skirtingai nei daugumos kitų sporto šakų gerbėjai,

rungtynes stebi po atviru dangumi, taigi jų ir susirenka daug daugiau. Susidaro įspūdis, kad futbolo ais-truoliai kažkokie išskirtiniai, tačiau taip nėra“, – sakė A.Budraitis, pri-dūręs, kad neužfi ksuota jokių dide-lių Lietuvos futbolo sirgalių nusi-žengimų. „Atsimenu, kaip kažkada rungtynėse su Prancūzijos koman-da aistruoliai iškėlė plakatą, o rung-

tynėse su Italija įžiebė ugnį. Tarp kiekvienos sporto šakos sirgalių at-siranda tokių, kurie nusiteikę radi-kaliai“, – argumentus dėstė sporto komentatorius.

Lietuvos patirtis

Dėl Lenkijos futbolo sirgalių siautėjimo daug darbo pernai turėjo Lietuvos policijos bei apsaugos fi rmų pareigūnai. Todėl net per sekmadienį vykusias 2013-ųjų pasaulio rankinio čempionato atrankos rungtynes Vil-niaus „Siemens“ arenoje buvo subur-tos gausesnės tiek apsaugos darbuo-tojų, tiek policininkų pajėgos.

Lietuvos rankinio rinktinei, ku-riai sekmadienio rungtynėse nepa-gelbėjo 8 traumuoti pagrindinės su-dėties žaidėjai, pergalės nepavyko išplėšti, tačiau jau baigiantis antram kėliniui, baimindamiesi neramumų, apsaugos darbuotojai daugiau dė-mesio skyrė raudonos ir baltos spal-vos apranga pasidabinusiems kai-mynų sirgaliams.

Neseniai neramumais spor-to aikštėse susirūpino ir Europos Parlamentas. Jis priėmė rezoliuciją, kurioje, be kitų priemonių, ragina-ma sudaryti europinį smurtavusiųjų ir kitataučius įžeidinėjusių sirgalių juodąjį sąrašą, kuriuo remiantis sir-galiai nebū-tų įleidžiami į visus Euro-pos Sąjungos šalių stadio-nus ir sporto arenas.

Sportas

Turnyrinė lentelė po pirmo turoKomanda Taškai Sužaista

rungty-nių

Laimėta Lygiosios Pralai-mėta

A grupė

Rusija 3 1 1 0 0Graikija 1 1 0 1 0Lenkija 1 1 0 1 0Čekija 0 1 0 0 1

B grupė

Danija 3 1 1 0 0Vokietija 3 1 1 0 0Portugalija 0 1 0 0 1Nyderlandai 0 1 0 0 1

C grupė

Kroatija 3 1 1 0 0Ispanija 1 1 0 1 0Italija 1 1 0 1 0

Airija 0 1 0 0 1

D grupė

Ukraina 3 1 1 0 0Anglija 1 1 0 1 0Prancūzija 1 1 0 1 0Švedija 0 1 0 0 1

Šį savaitgalį nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė žais pirmas draugiškas rungtynes su Make-donijos ir Graikijos rinktinėmis.

Lietuvos vyrų krepšinio rinkti-nė, treniruojama Kęstučio Kemzū-ros, birželio 16-ąją baigs treniruočių stovyklą Lietuvos pajūryje ir Klai-pėdos arenoje sužais pirmas drau-giškas rungtynes su Europos krep-šinio čempionate pernai lietuvius nuskriaudusiais makedonais, o kitą dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje iš-bandys jėgas su Graikijos rinktine.

Likus savaitei iki pirmų rinktinės rungtynių, dėl traumos iš komandos pasitraukė Renaldas Seibutis, kuris per treniruotę susidūrė su rinktinės kapitonu Robertu Javtoku. „Atrodo, kad Renaldo olimpiniame atrankos

turnyre nebus. Ir tai ganėtinai liūdna žinia, nes šis sportininkas buvo geros formos ir visi komandos nariai jautė, kad jis mums gali daug padėti. Bet ką padarysi, toks gyvenimas. Turime eiti toliau“, – apie krepšininko trau-mą pasakojo K.Kemzūra.

Kalbėdamas apie rinktinės pa-siruošimą artėjančioms varžyboms, treneris teigė, kad dabar jau vyksta ne tik fi zinės, bet ir taktinės treni-ruotės. „Daugiau dėmesio šioje sto-vykloje skiriame gynybai ir puo-limui. Druskininkuose mokėmės naujų elementų, o dabar juos tobuli-name, pridedame greičio, šlifuojame atskiras detales. Ateityje dėmesį su-telksime į zoninę gynybą ir specifi -nes situacijas, tačiau žaidimo karkasą jau turime“, – teigė K.Kemzūra.

VL inf.

Apgynė tituląLietuvos irkluotojos Milda Val-

čiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė ap-gynė Europos jaunių čempionių titulą. Jos triumfavo Blede vyku-sio antrojo Europos jaunių irkla-vimo čempionato porinių dvivie-čių valčių varžybose. Lietuvės pa-grindiniame fi nale 2 000 m distan-ciją įveikė per 7 min. 28,42 sek. ir antrą vietą užėmusias Rumu-nijos atstoves aplenkė 4,34 sek.Bronzą pelnė Vengrijos irkluotojos. Finale dar dalyvavo Kroatijos, Švei-carijos ir Ukrainos atstovės.

Pirmoji pergalė

Lietuvos beisbolo čempionė Vil-niaus „Sporto vilkų“ komanda pir-mose Europos taurės atrankos tur-nyro rungtynėse Slovakijoje 5:1 nugalėjo Slovėnijos čempionus – „Kranjski Lisjaki“ beisbolininkus. Su-sitikimo metu ypač aktyvūs buvo metikas Eimantas Žičkus ir mušė-jas Evaldas Žarkaitis. Turnyre iš viso dalyvauja 4 komandos.

Futbolininkės – antros

Savaitgalį Estijoje vykusiame tra-diciniame Baltijos šalių moterų fut-bolo taurės turnyre Lietuvos rinkti-nė užėmė antrą vietą. Pirmose tur-nyro rungtynėse mūsų šalies atsto-vės 0:3 pralaimėjo estėms, o antrą mačą su latvėmis baigė lygiosiomis 1:1. Paskutinėse turnyro rungty-nėse estės 6:0 sutriuškino Latvijos komandą ir tapo varžybų nugalė-tojomis.

Sėkmingas startas

„Formulės-1“ automobilių lenk-tynių čempionato septintą etapą – Kanados „Didžiojo prizo“ lenkty-nes – sekmadienį laimėjo „McLa-ren Mercedes“ komandos pilotas britas Lewisas Hamiltonas. Tai pir-ma 27-erių Didžiosios Britanijos lenktynininko pergalė šį sezoną ir 18-a per visą karjerą. 2012 m. se-zone visus pirmus septynis etapus laimėjo septyni skirtingi sportinin-kai. Aštuntas čempionato etapas – Europos „Didžiojo prizo“ lenktynės Valensijoje – įvyks birželio 24 d.

Eltos inf., EPA-Eltos nuotraukos

Krepšinio rinktinės laukia pirmi išbandymai

Sirgalių riaušės gali tapti skaudžiu smūgiu klubams

Baiminantis sirgalių išpuolių, saugumo pajėgos buvo sustiprintos ir per sekmadienį Vilniuje vykusias rankinio rungtynes. fotodiena.lt nuotrauka

Dėl traumos iš komandos pasitraukė Renaldas Seibutis. fotodiena.lt nuotrauka

Žinių sprintas

Lina Žalienė

Gerokai pabrangusios gyvulių produktyvumo kontrolės paslau-gos, ypač dabar, kai mažėja pieno supirkimo kaina, ūkininkus pri-vertė sunerimti. Daugelis jų ėmė svarstyti, ar nevertėtų visai atsi-sakyti šios paslaugos. Kokia GPK nauda, ar verta tam skirti lėšų, klausiame UAB „Gyvulių produk-tyvumo kontrolė“ direktorės Ire-nos TABAKAJEVIENĖS.

Kiek šalies pieno ūkių kontro-liuoja gyvulių produktyvumą? Kaip pastaraisiais metais kito GPK pas-laugų populiarumas?

Gegužės pradžioje šalyje iš viso kontroliuota 4,7 tūkst. pieninių gal-vijų bandų, iš viso 142,5 tūkst. kar-vių. Tai yra 43,3 proc. visų šalyje laikomų galvijų. Ūkiuose, kuriuo-

se laikoma daugiau kaip 50 karvių, kontroliuojamų karvių skaičius vir-šija 84 proc. Per pastaruosius me-tus kontroliuojamų gyvulių skai-čius nekinta. Stambiose bandose jų skaičius didėja, stambėja ir kontro-liuojamos bandos dydis. Šiuo metu vidutinė kontroliuojama banda – 30 karvių.

Karvių skaičius mažėja smul-

kiuose ūkiuose. Smulkių bandų sa-vininkai yra vyresnio amžiaus, todėl kai kurie iš jų traukiasi iš prekinės žemės ūkio gamybos. Kita priežas-tis – smulkūs, nerentabilūs pieno ūkiai, kurie negali investuoti į pa-žangias technologijas, nors jų labai reikia griežtėjantiems reikalavi-mams pieno kokybei įgyvendinti.

Nukelta į 11 p.

Mokestis ne pagal kišenęNuo šių metų balandžio mėnesio gyvulių produktyvumo kontrolė (GPK) prily-ginta ekonominei veiklai, todėl jos paslaugoms pradėtas taikyti 21 proc. PVM.

Ūkininkų žinios Redaktorė Meilė Taraškevičienėmeile.taraskeviciene@valstietis.lt

Išeina trečiadieniais

2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)PRIEDAS APIE ŽEMĖS ŪKĮ, EKONOMIKĄ, RINKĄ

Pasak I.Tabakajevienės, gyvulių produktyvumo kontrolės naudą dažniau-siai tenka aiškinti tik smulkių bandų savininkams. Petro Malūko nuotrauka

Jolita ŽurauskienėVL žurnalistė

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) fi lialo Upytės bandymų stoties vyres-nioji mokslo darbuotoja Elvyra Gruzdevienė teigė, kad dilgėlių pluoštas puikiai pakeistų linus.

Susidomėjo neatsitiktinai

LAMMC fi lialo Upytės bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja Elvyra Gruzdevienė pasakojo, kad sumažėjus linų plotams buvo pradė-ta ieškoti kitų pluošto turinčių au-galų rūšių, kurios galėtų augti ir būti produktyvios Lietuvoje. Pasirinktos pluoštinės dilgėlės. LAMMC fi liale bandymai buvo pradėti 2007 m., kai juos užsakė Žemės ūkio ministerija. Bandymams buvo skirtos kelios ban-dymų lauko eilutės, vėliau auginamų dilgėlių plotas padidėjo.

„Tyrėme, kaip dilgėlės auga, vys-tosi, koks jų derlius. Sodinome dil-gėles nevienodo pločio – 60 cm ir 100 cm – tarpueiliais, o tarp auga-lų palikdavome 60 cm. Šiuo metu dilgėlių bandymai atliekami 15 arų plote“, – sakė E.Gruzdevienė.

Nukelta į 10 p.

Dilgėlės kantriai laukia perdirbėjųIšskirtinių savybių turinčiais auga-lais – dilgėlėmis – kol kas domi-si tik mokslininkai ir vos keli ūki-ninkai. Jei atsirastų dilgėlių per-dirbimu užsiimančių įmonių, jų augintojų būtų daugiau.

VL archyvo nuotrauka

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Premjero potvarkiu praėju-sių metų liepos mėnesį sudaryta darbo grupė turėjo išsiaiškinti, ar iš tikrųjų žemė supirkinėjama siekiant ją brangiau perparduoti ar perleisti užsieniečiams. Praė-jus beveik metams, darbo grupė pagaliau pasidomėjo, ką apie tai galvoja ir patys žemdirbiai.

Siūloma nustatyti pirmumo eilę

Nuo pasaulinės ekonomikos kri-zės pradžios fi nansų rinkose buvo

įvairiausių prognozių, kol galiau-siai paaiškėjo, kad padėtis – ne itin optimistinė. Tada ne tik maklerių, bet ir daugelio pinigingų fi zinių asmenų žvilgsniai nukrypo į bene stabiliausią sektorių – žemės ūkį. Vieni pradėjo investuoti, dalyvau-ti sudarant išankstinius žemės ūkio ir maisto produktų supirkimo bei pardavimo sandorius, o kiti – pirk-ti žemę ateityje tikintis ją brangiau parduoti. Taigi žemę vis dažniau imta traktuoti ne kaip gamybos priemonę, o kaip investavimo ir net spekuliavimo objektą. Tai žemdir-biams sukėlė pagrįstą nerimą.

„Pastebėjome, kad į šią sritį vis daugiau patenka užsienio arba ne-

aiškios kilmės kapitalo, kuris daro įtaką žemės vertei, taigi ir žemės ūkio produktų gamybai“, – sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius. Darbo grupė turėjo rasti prieš-nuodį. Perkantiesiems žemę ban-dyta nustatyti naujus reikalavi-mus. Pavyzdžiui, buvo numatyta pirmumo teise leisti žemę pirkti bendraturčiams (Civilinio kodek-so 4.79 straipsnyje nustatyta tvar-ka). ŽŪM siūlė pirmenybę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę teikti valstybei, jei jos neperka bendra-turčiai. Trečioje vietoje liktų kai-myninių žemės sklypų savininkai,

o ketvirtoje – parduodamo skly-po naudotojai, t. y. nuomininkai. Jei niekas nepasinaudotų pirmu-mo teise, žemės savininkas galėtų žemę parduoti bet kuriam kitam asmeniui.

Kliūtis nesunku įveikti

Norintiesiems įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės ke-tinama kelti specifi nius reikalavi-mus. Pavyzdžiui, siūloma nusta-tyti, kad minėtos paskirties žemę galės įsigyti tik tie fi ziniai asme-nys, kurie Ūkininko ūkio įstaty-mo nustatyta tvarka bus įregistra-vę ūkininko ūkį arba turės žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesi-nį pasirengimą ūkininkauti. Juri-diniai asmenys galės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, jei bus pri-pažinti žemės ūkio produkcijos ga-mintojais, kurių metinės įplaukos už realizuotą prekinę žemės ūkio produkciją sudarytų daugiau nei 50 proc. visų gautų pajamų.

Tiesa, numatyta išimtis, pagal kurią minėti reikalavimai netaiko-mi asmenims (ir juridiniams, ir fi -ziniams), vieną kartą įsigyjantiems iki 1 ha žemės ūkio paskirties že-mės. „Taip siekiama išvengti padė-ties, kuri yra šiuo metu, kai daug akcinių bendrovių įsteigta tik že-mei įsigyti ir uždarbiauti ją nuo-mojant ar perparduodant“, – teigė A.Petkevičius.

Ar akcinės bendrovės neįveiks šios kliūties? „Šį reikalavimą nesun-ku įvykdyti – tereikia, pavyzdžiui, per metus parduoti ritinį šieno ir daugiau nieko nedaryti. Štai ir at-siras teisė pirkti žemės ūkio paskir-ties žemę“, – priekaištavo projekto rengėjams ūkininkas Saulius Da-niulis.

A.Petkevičius ūkininko argu-mento nesugebėjo paneigti. Beliko pagąsdinti ūkininkus: „Jei mes ne-susitarsime, tai darbo grupėje daly-vaujantys liberalai gali pasiūlyti aps-kritai netaikyti jokių apribojimų.“

Nukelta į 10 p.

Bando pažaboti žemės spekuliantus

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Žemės ūkio paskirties žemė vis dažniau tampa ne ga-mybos priemone, o investavimo ir net spekuliavimo objektu. Dėl to žemdirbiai pagrįstai nerimauja.

(Užs. 147)

10 2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 9 p.

Paprasta mūsų patvoryje augan-ti dilgėlė stiebe turi apie 5 proc. pluošto, o jos pluoštingas klonas gali turėti net iki 16 proc. pluošto.

Mokslininkai atrinko augalus su di-desniu pluošto kiekiu stiebe ir sukū-rė pluoštingų dilgėlių klonus. Todėl dauginti pluoštines dilgėles reko-menduojama ne sėklomis, o vegeta-tyviniu būdu – stiebo auginiais.

Atsparus ligoms augalas

Pasak vyresniosios mokslo dar-buotojos, dilgėlė – išskirtinių sa-vybių turintis daugiametis augalas. Jis vienoje vietoje gali augti ir būti produktyvus apie 10 metų. Pasak mokslininkės, dilgėlės puikiai stel-bia piktžoles, beveik neturi pavo-jingų produkcijai kenkėjų (išskyrus dilgėlinukų vikšrus). Dilgėlės gana atsparios įvairioms augalų ligoms. Iš šių augalų pagamintas pluoštas turi gerų šilumos izoliacijos savy-bių, puikiai sugeria prakaitą, ypač tinka alergiškiems žmonėms. Pasau-

lyje dilgėlių pluoštas laikomas vienu švelniausių ir ekologiškiausių pluoš-tų, galinčių tikti audinių gamybai. „Taigi, pirmiausia dilgėlių pluoštas naudojamas tekstilės pramonėje. Natūralaus dilgėlių pluošto panau-

dojimo niša yra didelė: pradedant apatiniu trikotažu ir baigiant džin-sais bei patalyne viešbučiams, ligo-ninėms“, – sakė vyresnioji mokslo darbuotoja. E.Gruzdevienė pridūrė, kad dilgėlių pluoštas galėtų būti pi-gesnis už linų, nes dilgėlėms reikia mažiau priežiūros.

Nežino, kur realizuos

LAMMC fi lialo Upytės bandy-mų stoties vyresnioji mokslo dar-buotoja pasakojo, kad ūkininkai ne itin domisi šia kultūra, nes Lietuvoje nėra dilgėlių stiebų perdirbimu užsi-imančių įmonių. Ūkininkai, pradėję auginti dilgėles, suka galvas dėl jų realizavimo. Švenčionių rajone gy-venantis Darius pasakojo susigundęs auginti šią kultūrą. Todėl pernai 1 ha plote jis pasodino dilgėles.

„Kai pasodinau daigus, stipriai lijo, todėl nemažai jų išmirko ir su-nyko. Ši kultūra labai jautri, kol ne-sustiprėja, ypač mūsų nederlingose žemėse“, – sakė ūkininkas. Lietu-voje niekas dilgėlių nesuperka, tad Darius nežino, kur jas galėtų re-alizuoti. „Prieš metus, kai pradė-

jau auginti dilgėles, internete radau informacijos, kad jas supirks danai, bet kai jas pasodinau, danai dingo kaip į vandenį. Bendravimas nutrū-ko, todėl nežinau, kur jas ateityje reikės dėti“, – atviravo pašnekovas.

Ūkininkas viliasi, kad jo auginamas dilgėles, kaip vaistažoles, supirks Švenčionių vaistažolių fabrikas.

Verta rimtai pagalvoti

Vyresnioji mokslo darbuotoja Elvyra Gruzdevienė ūkininkams, nusprendusiems auginti pluošti-nes dilgėles, pataria pirmiausia ap-sispręsti, ar tikrai nori tai daryti, nes pirmus dvejus trejus metus jas pa-dauginus galima negauti norimo derliaus. Šių augalų nerekomen-duojama sodinti labai sunkiose, užmirkstančiose dirvose. „Užsie-nyje dilgėlių klonai dauginami šil-tnamiuose, sodinami į nuolatinę augimo vietą pavasarį, jų tarpu-eiliai bent pirmus dvejus metus

kultivuojami. Mūsų krašte dilgė-lių stiebų dalys sodinamos iškart į auginimo vietą liepos pabaigoje arba rugpjūtį. Jei būna pakankamai kritulių, jos įsišaknija“, – pasakojo E.Gruzdevienė. Dauginti sėklo-mis dilgėlių nepatariama, nes už-augę sėjinukai gali neturėti pluošto. Todėl vegetatyvinis būdas patiki-mesnis. Dilgėlės tręšiamos pagal au-ginimo technologiją. Siūloma nor-ma – 100 kg veikliosios medžiagos azoto hektarui. Pasak LAMMC fi lialo Upytės bandymų stoties vy-resniosios mokslo darbuotojos, mi-nėtų augalų ligų nebuvo nustatyta. Kenkėjai dilgėles puola epizodiš-kai. Tai – dilgėlinuko vikšrai, tačiau jų paprastai nebūna daug, ypač jei orai lietingi: vikšrus nuplauna lie-tus ir jie sunyksta.

Atkelta iš 9 p.

Ūkininkus išgąsdino korupcijos galimybė

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) iš pradžių palaikė ŽŪM pasiūlymą,

kad valstybė žemę, atsisakius pirkti bendraturčiams, galėtų įsigyti antra, bet ne ketvirta pagal nustatytą tvarką. Prieš tris savaites LŪS posėdyje labai griežtai buvo kritikuotas Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Sigitas Dimaitis, darbo grupės diskusijose

nepalaikęs ŽŪM pasiūlymo. Tačiau šį kartą LŪS pirmininkas Jonas Tal-mantas laikėsi neutralios pozicijos. Kodėl pasikeitė ne tik jo, bet ir kai kurių kitų ūkininkų nuomonė?

Žinia, valdžios keičiasi, taigi nie-kas nežino, kas ŽŪM vadovaus po

naujų rinkimų į Seimą. Kita vertus, juk išliktų dar vienas dalykas – val-dininkų korupcija. Niekas negali garantuoti, kad šiuo atveju korup-cijos nebus. ŽŪR pirmininkas An-driejus Stančikas priminė atvejus, kai dėl valdininkų kaltės valsty-binę žemės ūkio paskirties žemę nuomoję ūkininkai ją vieną dieną prarado. Įstatymai nebuvo pažeis-ti, tačiau valdininkai pasinaudojo jiems prieinama informacija ir ga-limybėmis. Ar tokia grėsmė nekil-tų ir perkant bei parduodant pri-vačią žemę?

Be to, ŽŪM atstovai negalė-jo pateikti jokios informacijos apie Žemės ūkio fondą. Kiek jis turės lėšų, kiek kainuos jo tarpininka-vimas? Juk labai tikėtina, kad tik dėl tokio tarpininkavimo žemė pa-brangtų. Kas tada ją nupirks – ūki-ninkas ar žemvaldys?

A.Petkevičius dar metė gelbėji-mosi ratą: „Net jei valstybei suteik-sime pirmenybę, tai nemanykime, kad ji kiekvieną kartą tokia galimy-be pasinaudos. Tai būtų tik įrankis. Jei valstybę paliksime tik ketvirtoje vietoje, tai ji nebegalės sukliudyti neaiškios kilmės akcinėms bendro-vėms, kurios šiuo metu sėkmingai supirkinėja žemės ūkio paskirties žemę.“

Tačiau ŽŪR prezidiumo nariai absoliučia balsų persvara valstybę nustūmė iš antros į ketvirtą vietą pirmenybės eilėje. Ar ŽŪM atsi-žvelgs į ūkininkų nuomonę, o gal darbo grupėje laimės liberalūs pa-siūlymai?

Ūkininkų žinios

Bando pažaboti žemės spekuliantus

(Ka. 10)

Pasitaikė ne vienas atvejis, kai dėl valdininkų kaltės valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nuomoję ūkininkai ją vieną dieną prarado. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Dilgėlės kantriai laukia perdirbėjų

Agurkai nepigs iki Joninių

Už trumpavaisių agurkų kilogramą birželį 4 Lt turguje ir mažiau nei 5 Lt nekrentančios kainos prekybos cen-truose pirkėjams atrodo per didelės.

Panevėžio centriniame turguje kalbinti agurkų pardavėjai greito at-pigimo neprognozuoja. Sigitas Mise-vičius, agurkus auginantis Panevėžio rajono Švaininkų kaime, nė neabejo-ja, kad kaina nukris po Joninių. „Tuo-met lietuviškus agurkus nustoja pirk-ti latviai. Joninės Latvijoje – didžiulė šventė, todėl jai ruošdamiesi latviai agurkus vilkikais vežasi iš Lenkijos ir Lietuvos. Po Joninių jau būna užsiau-ginę savų agurkų, todėl lietuviškais nesidomi“, – tvirtino jis.

Lietuvos šiltnamių asociacijos pre-zidento Antano Šležo manymu, au-gintojus žlugdo itin brangi energeti-ka, nes už šiltnamių šildymą dujomis tenka mokėti brangiausiai Europoje: „Grūdinių ir kitų kultūrų augintojai gauna dideles išmokas, o mes jau-čiamės pasmerkti, nes 400 Lt išmoka už 1 hektarą šiltnamių yra pasityčio-jimas. Dirbame nuostolingai, neturi-me lėšų šiltnamiams atnaujinti. Mū-siškiai statyti prieš ketvirtį amžiaus ir tokius laužus turime šildyti. Netu-rėdami lėšų investicijoms, negalime pasinaudoti europiniais projektais ir modernizuoti šiltnamių ūkio.“

Eltos inf.

Dilgėlių pluoštas galėtų būti pigesnis už linų, nes dilgėlėms reikia mažiau priežiūros. VL archyvo nuotrauka

Dilgėlės gana atsparios įvairioms augalų ligoms. Iš šių augalų pa-gamintas pluoštas turi gerų šilumos izoliacijos savybių, puikiai su-geria prakaitą, ypač tinka alergiškiems žmonėms.

Raimundo Šuikos nuotrauka

112012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 9 p.

Kokia GPK nauda gyvulių au-gintojams?

GPK duomenys naudingi ne tik kontroliuojamų bandų savininkams tvarkant bandos valdymą, užtikrinant pieno kokybę ir kovojant su karvių mastitais, jais naudojasi ir valstybės valdymo, savivaldos, mokslo ir studi-jų institucijos, gyvulininkystės kon-sultantai, galvijų asociacijos, įmonės, kurių veikla susijusi su veislininkyste ir gyvulininkyste.

Ar privaloma kontroliuoti gyvu-lių produktyvumą?

GPK privaloma tik tų bandų sa-vininkams, kurie dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. progra-mos priemonės „Agrarinės aplinko-saugos išmokos“ programoje „Nyks-tančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“. GPK turi vykdyti ir pieninių veislių galvijų veislynai.

GPK naudą dažniausia tenka aiškinti smulkių bandų savininkams. Stambiems ūkiams įrodinėti GPK svarbos nereikia: jos duomenis jie naudoja veisliniame darbe vykdyda-mi gyvulių paranką ir atranką, ruoš-dami šėrimo racionus ir t. t. Tačiau realūs gamybos rezultatai priklauso tik nuo ūkio savininko laiku priimtų tinkamų sprendimų.

Balandį GPK paslaugos kaina padidėjo daugiau nei penktadaliu. Kam tenka didžiausia išlaidų dalis?

GPK paslaugos kainą sudaro dar-bo užmokestis – 61 proc., išlaidos už pieno mėginių ištyrimą – 29 proc., kitos išlaidos (transporto) – 10 proc.

GPK fi nansavimą reglamentuoja Europos ir šalies teisės aktai: 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos regla-mentas (EB Nr. 1857/2006) ir Pagal-

bos veislininkystei taisyklės, patvir-tintos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-290, ku-riose numatyta valstybės parama iki 70 proc. Kitose ES šalyse gyvulių augin-tojai už šias paslaugas moka įvairiai.

Ką atsakytumėte į ūkininkų skundus dėl didelės GPK paslaugos kainos – 6 Lt per mėnesį už kiek-vieną melžiamą karvę?

GPK paslaugos kainos suskirs-tytos pagal kontrolės metodą, pieno apskaitos būdą ir bandų stambumą. Pagal pateiktą informaciją 6 Lt (su PVM) už GPK moka bandų savinin-kai, kurie kontroliuoja savo gyvulius A4 metodu ir kurių bandos dydis yra 6–100 karvių. Šis metodas yra pats tiksliausias, jį taiko mūsų bendrovės kontrolės asistentai, todėl jis bran-giausias. Noriu priminti, kad priim-tiniausią karvių bandos kontrolės me-todą pasirenka pats savininkas.

Ūkininkų žinios

Vida TavorienėVL žurnalistė

Anksčiau laukuose puvę šiaudai tampa vis paklausesne alternaty-vaus kuro žaliava. Tą patvirtina ir granulių gamybos įrangą projek-tuojanti bei gaminanti Radviliškio mašinų gamykla, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pardavusi daugiau nei pusę šimto šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įrengimų komplektų.

Gavo papildomų pajamų

Mokslininkų duomenimis, iš Lietu-voje kasmet susidarančių maždaug 4 mln. tonų šiaudų apie pusę galima būtų panaudoti energetikoje ir pa-pildyti vietinio kuro išteklius. Skai-

čiuojama, kad jei pastatams šildyti naudojamas gamtines dujas pakeis-tų šiaudai, daugiau nei milijardas litų liktų vidaus rinkoje. Tačiau šis poten-cialas neišnaudojamas.

Lietuvos ūkininkai neieško, kam parduoti atliekamus šiaudus, o patys imasi alternatyvios veiklos. Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovė jau gali įvertinti, ar apsimokėjo investuoti į Radviliškio mašinų gamyklos šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įrengimus ir imtis „žaliojo“ kuro gamybos.

„Kol kas esame patenkinti – per žiemą gavome papildomų pajamų, įdarbinome žmones. O tai labai svar-bu augalininkystės ūkyje, kur šaltuo-ju metų laiku gamyba nevyksta“, – sakė Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovas Gytis Giedraitis.

Bendrovė šiaudų granulių cechą paleido praėjusių metų gruodžio pra-džioje, kai visi lauko darbai jau buvo baigti. Ėriškiečiai augina 470 ha cu-krinių runkelių, tad darbų užtenka iki žiemos.

Ištisą parą pusmetį veikę šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įrengimai buvo sustabdyti gegužės pabaigoje. „Darbuotojai išleisti atostogų. Liepą ce-che tęsime gamybą“, – paaiškino stam-baus augalininkystės ūkio direktorius.

Šiaudų granulių ceche įdarbinta dešimt žmonių, vyrai dirba 4 pamai-nomis. Per 6 mėnesius pagaminta 2 200 tonų granulių. Tam sunaudota apie 2 500 tonų šiaudų.

Ėriškių žemės ūkio bendrovė rin-kosi vietos gamintojus. Jų šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įrengi-mų komplektas pigesnis nei analo-giška vakarietiška technika. Be to, ir dėl įrengimų priežiūros mažiau rū-pesčių: čia pat ir atsarginės dalys, ir gamyklos specialistų konsultacijos.

Lietuviškas kuras šildo kaimynus

Šiaudų granulės tinka ir automa-tizuotoms stambioms katilinėms, ir individualiems namams šildyti. Spe-cialistai tvirtina, kad šiaudai – eko-nomiškas kuras, tačiau daug iš lie-tuviškų šiaudų pagamintų granulių ir briketų keliauja į užsienio šalis. Mūsų šalyje panaudoti atsinaujinantį kurą kol kas kyla dar nemažai kliūčių.

Ir Ėriškių žemės ūkio bendrovėje pagamintos granulės Lietuvoje neuž-siliko. Pasak G.Giedraičio, kiek paga-mino, viskas atsidūrė Lenkijoje. Kai-

mynai šiaudų granules naudoja ne tik kurui. Dalį produkcijos pakratams pirko žirgynai. Šie prašė po 20 kg su-fasuotų granulių pakuočių.

Ėriškiečiai viliasi, kad jų investicijos atsipirks, o atsinaujinantis kuras prasi-skins kelią ir mūsų šalyje. Šiaudų granu-lių gamybos cecho įrengimas bendro-vei atsiėjo per 900 tūkst. Lt. Be šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įrengi¬mų komplekto dar teko nemažai išlaidų pastatui, kur įrengtas cechas, remon-tuoti. Be to, ketinama įsigyti specialų šiaudų presą, kuriuo bus surenkami šiaudai laukuose.

2 200 ha rapsų ir grūdinių kultū-rų auginanti bendrovė šiemet ketina šiaudų pasidairyti ir kaimynų ūkininkų laukuose. G.Giedraitis užsiminė, kad ketinama išbandyti presuoti šieną ir gaminti šieno granules gyvulių paša-rui. „Jau yra tai išbandžiusiųjų. Gyvu-lininkystės ūkiai perka šią produkci-ją“, – teigė bendrovės vadovas.

Kanadoje granuliuos atliekas

Šiemet Radviliškio mašinų gamykla ir toliau žengia į naujas rinkas. Du šiaudų smulkinimo ir granulių gamybos įrengi-mų komplektai iškeliavo į Suomiją. Suo-miai šiaudų granules naudoja žirgų krai-kui. Pernai metais tokie įrengimai buvo sumontuoti bei paleisti ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Lenkijoje, Ukrainoje. Len-kai per pastaruosius metus iš Radviliškio mašinų gamyklos įsigijo dvi dešimtis gra-nulių gamybos įrengimų komplektų.

Lietuviški šiaudų granulių gamybos įrengimai veikia ir Baltarusijoje, Bulga-rijoje, Vokietijoje. Iš viso radviliškiečiai yra pardavę daugiau nei pusšimtį tokios įrangos komplektų. Šiemet gamyklos specialistų komanda savo granuliavimo įrangą lydėjo ir į Kanadą. Šioje šalyje jie sumontavo du granulių gamybos kom-plektus, pritaikytus gaminti granules iš popieriaus bei plastiko atliekų.

Šiaudai neša dvigubą naudąŠalyje daugėja šiaudų granulių gamintojų, tačiau jų pagaminta žalioji energija iškeliauja iš Lietuvos.

Pasak Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovo Gyčio Giedraičio, šiaudų granulių gamyba suteikė papildomų pajamų ir galimybę žiemos metu įdarbinti žmones.

Radviliškio mašinų gamyklos šiaudų smulkinimo ir granulių gamybos lini-jas noriai perka ir kaimynai latviai, lenkai, baltarusiai. Autorės nuotraukos

(Užs. 344)

Mokestis ne pagal kišenę

Lietuvos ir kitų šalių* gyvulių produktyvumo kontrolės duomenų palyginimas 2010–2011 m.

Šalis Kontroliuo-jamų kar-

vių skaičius, tūkst.

Kontroliuo-jamų kar-

vių skaičius, proc.

Kontroliuo-jamų karvių bandų skai-čius, tūkst.

Kontroliuo-jamų karvių bandų skai-čius, proc.

Kontroliuoja-mos bandos vidutinis dy-

dis, vnt.

GPK paslaugos kai-nos dalis (proc.), kurią sumoka bandos savi-

ninkasLenkija 598,402 23,93 19,323 4,29 31 85Lietuva 145,693 43 5,024 6 29 32Latvija 119,043 72,5 6,244 20,4 19,1 –Vengrija 181,085 72,7 0,515 3 352 100Austrija 394,787 74,2 23,177 49 17 60Vokietija 3 493,812 84,2 59,064 67,1 59,2 40Olandija 1 292,378 87,5 16,419 84,1 78,7 100Danija 522,000 91 3,700 90 143 100Estija 88,414 92 1,024 23,5 86,3 80Čekija 357,658 94,5 1,782 – 201 100

* Šaltinis: www.icar.org.

Produktyvumo kontrolės tikslas – nustatyti kiekvienos karvės primilžį, o iš pieno ėmimo – sudėtį ir kokybę. Raimundo Šuikos nuotrauka

Neseniai patvirtintos Lietuvos kai-mo plėtros 2007–2012 m. programos naujos priemonės melioracijos grio-viams tvarkyti „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyk lės. Paraiškos paramai gauti renkamos iki liepos 10 d.

Įgyvendinant šią priemonę siekia-ma išsaugoti kraštovaizdį, užtik rinti tvarų ūkininkavimą, siekiant page-rinti sausinimo sistemų veikimą, kai-mo vandentvarkos infrastruktūrą. Naudojantis šios priemonės parama, galima sutvarkyti apie 6 500 km arba ketvirtadalį prastos būklės meliora-cijos magistralinių griovių.

Priemonei įgyvendinti šiemet ūki-ninkams, žemės ūkio bendrovėms ar kitiems ūkio subjektams numatyta leisti panaudoti net 10 mln. Lt (2012–2013 m. šiai priemonei numatyta per 20 mln. Lt). Paramos gavėjai gali būti fi ziniai ir juridiniai asmenys, ne jau-nesni kaip 18 metų amžiaus.

Pagal šią priemonę kompensuo-jama 100 proc. tinkamų fi nansuoti išlaidų. Didžiausia paramos suma, kurią galės gauti vienas pareiškė-jas, – 50 tūkst. Lt.

Pagal numatytą paramos išmo-kėjimo tvarką priemonei taikomas išlaidų kompensavimo būdas. Tai-gi, paramos gavėjas pradeda įgy-vendinti projektą savo lėšomis, o paskui gali jas susigrąžinti.

ŽŪM inf.

Parama melioracijos grioviams tvarkyti

Martyno Vidzbelio nuotrauka

12 2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštis

Irmina JuškėnienėLietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Zarasų r. biuro augalininkystės konsultantė

Birželio 15-ąją baigiasi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių dekla-ravimas. Vėluojantieji dar galės teikti paraiškas iki liepos 10 d., tačiau už kiekvieną uždelstą dar-bo dieną parama bus mažinama 1 procentu. Priminsime kai ku-riuos deklaravimo pakeitimus.

Šiais metais ūkininkai galės daly-vauti naujoje programoje „Tausojan-ti aplinką vaisių ir daržovių augini-mo sistema“. Ši programa priklauso Kaimo plėtros programos priemonei „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, tad dalyvaujantieji joje turės laikytis ne

tik privalomų agrarinės aplinkosaugos reikalavimų, bet ir naujų apribojimų:• antroje augalų vegetacijos pusėje

piktžoles naikinti tik mechaninė-mis priemonėmis;

• pesticidų, turinčių tą pačią veiklią-ją medžiagą, nenaudoti daugiau kaip 2 kartus per vegetaciją;

• draudžiama vaisių, uogų, daržovių apsaugai naudoti toksiškus ir labai toksiškus pesticidus, kurie ženkli-nami T ir T+;

• naudoti tik minimalius trąšų kiekius: vaisiams ir uogoms azoto ne dau-giau kaip 96 kg/ha, bulvėms ir daržo-vėms – ne daugiau kaip 122 kg/ha.Dalyvaujantiesiems šioje progra-

moje vaisių ir daržovių plotus būtina sertifi kuoti. Iki birželio 15 dienos ser-tifi kavimo įmonėms „Ekoagros“ arba Lietuvos žemės ūkio ir maisto produk-tų rinkos reguliavimo agentūrai būtina pateikti nustatytos formos prašymą. Parama mokama tik už sertifi kuotus ir deklaruotus išskirtinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių plotus: daržo-vių ir bulvių – 1091 Lt už ha, vaisių ir uogų – 1 188 Lt už ha.

Šiemet balandžio 6 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-251 „Dėl Žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 3D-327 „Dėl že-mės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ at-naujinti Geros agrarinės ir aplinko-saugos būklės (GAAB) reikalavimai.

Jeigu pareiškėjų deklaruotos pievos (ganyklos), įrašytos šiame GAAB įsakyme, už kurias prašoma tiesio-ginių išmokų, sudarys daugiau nei 30 proc. visų deklaruojamų žemės ūkio naud menų, bus tikrinama, ar šių pievų (ganyklų) hektarui šiais metais tenka bent 0,1 sąlyginio gyvulio. Svar-bu, kad sankcija už GAAB pažeidi-mus visada taikoma atsižvelgiant į visą paraišką, o ne į atskirus laukus, ku-riuose nėra gyvulių.

Pareiškėjams, nelaikantiems gyvulių ir deklaruojantiems pievas bei ganyklas, verta žinoti pakeitimą, nustatytą 2012 m. gegužės 23 d. Žemės ūkio ministro įsa-kyme Nr. 3D-359 „Dėl Žemės ūkio mi-nistro 2012-03-15 įsakymo Nr. 3D-171 „Dėl paramos už žemės ūkio naud menų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių iš-mokų administravimo bei kontrolės tai-syklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 21.13 punkte: neliko pievų ir ganyklų ploto apribojimo – ne mažiau kaip 10 ha. To-dėl žemės ūkio subjektai gali deklaruoti kodu 5PP-2 „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinės, žolinės produkcijos gamybai“. Parama skiriama gaminantiesiems par-duoti žolės produkciją: presuotą šieną, šienainį, silosą, žolės miltus ir jų granu-les, žolės granules kurui. Nacionalinei mokėjimo agentūrai iki kitų metų kovo 1 d. reikia pateikti produkcijos pardavi-mo ir apmokėjimo dokumentų kopijas. Pardavimą įrodančiuose dokumentuose realizuotos produkcijos vertė turi būti ne mažesnė negu 250 Lt už ha.

Ūkininkų žinios

Lietuvos bankas nuo 2012 metų birželio 12 dienos nustato tokius lito ir užsienio valiutų santykius. * – ofi cialus lito kursas – 3,4528 lito už 1 eurą, galiojantis nuo 2002 m. vasario 2 d., patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Žin., 2002, Nr.12-417) ir Lietuvos banko valdybos (Žin., 2002, Nr.12-453) nutarimais.

Pavadinimas Kodas Valiutos kiekis Santykis

Euras* EUR* 1 3,4528

Baltarusijos rublis BYR 10 000 3,3137

Čekijos krona CZK 10 1,3642

Didžiosios Britanijos svaras sterlingų GBP 1 4,2505

JAV doleris USD 1 2,7338

Latvijos latas LVL 1 4,9539

Lenkijos zlotas PLN 10 8,0978

Rusijos rublis RUB 100 8,5278

Ukrainos grivina UAH 10 3,3836

Švedijos krona SEK 10 3,8810

Norvegijos krona NOK 10 4,5527

Lito ir užsienio valiutų santykiai

Praėjusią savaitę „Pieno žvaigž-džių“ fi liale „Pasvalio sūrinė“ įvyko Pieno tarybos (PT) posėdis, kuria-me aktualiausius pieno sektoriaus klausimus aptarė pieno gamintojai, perdirbėjai ir valstybės bei mokslo institucijų ir įstaigų atstovai.

Pigo tik žaliava

Pasak pasaulio ir Lietuvos pieno rinkas analizavusio Lietuvos agrari-nės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio, situaciją pieno sektoriuje labai sunku prognozuoti. Kasmet atėjus vasarai ir padidėjus pieno ga-mybai, pasiūlos ir paklausos san-tykis turi įtakos pieno supirkimo kainoms. Pieno produktų paklausa išlieka didelė, tačiau ir pieno gamy-ba didėja visose šalyse, tad pasaulinė pieno produktų rinka nėra stabili.

Aukščiausios žaliavinio pieno su-pirkimo kainos 2012 m. kovą ES buvo Kipre, Graikijoje, Maltoje, mažiau-sios – Rumunijoje, Lietuvoje ir Lenki-joje. Lietuvoje bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2012 m. balandį buvo 11,4 proc. mažesnė negu prieš me-tus. A.Gapšys teigė, kad mažmeninės pieno produktų kainos mūsų šalyje 2012 m. sausį–balandį beveik ne-pasikeitė ir liko tokios pat, kaip ir 2011 m. II pusmetį. Pastebimai padi-dėjo tik varškės kaina. O pieno supir-kimo kaina sumažėjo apie 9,5 proc.

Turimą informaciją apie Lietuvos ir kitų šalių pieno perdirbimo įmonių mokamas standartizuoto pieno kai-nas pateikė ir AB „Pieno žvaigždės“ žaliavos supirkimo direktorius Algi-mantas Paspirgėlis. Įmonės specia-

listas pabrėžė, kad Lietuvos įmonių pieno supirkimo kainų politika visai nesiskiria nuo ES bendrovių. „Mūsų mokama kaina atitinka rinkos ten-dencijas“, – teigė A.Paspirgėlis. Jo nuomone, didelė problema yra ta, kad Lietuvoje, kaip niekur kitur, vyrauja smulkūs pieno ūkiai ir dėl to pieno supirkimo išlaidos yra labai didelės.

Naudojasi padėtimi

„Pieno perdirbėjai drastiškai ma-žina kainas, naudodamiesi tuo, kad pieno gamyba padidėjo, o eksporto sąlygos suprastėjo“, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas. Pasak jo, didžiulis kainų, už pieną mokamų ūkininkams, par-duodantiems pieną tiesiogiai perdir-bėjams, ir kainų, mokamų kooperaty-

vams, skirtumas rodo, kad perdirbėjai nutarė sunaikinti kooperaciją Lietu-voje. „Matome akivaizdžius veiks-mus – stengiamasi nuvilioti kai ku-riuos kooperatyvų narius, jiems už

superkamą pieną siūloma 10–20 ct daugiau, kad tik jie išeitų iš koope-ratyvo“, – tokių savo partnerių pieno perdirbėjų veiksmų nesuprato žem-dirbių atstovas.

Pasak PT pirmininko, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktoriaus Rimanto

Krasuckio, Europos Komisija, anali-zuodama ES rinką ir ekonominius rodiklius, nemato priežasties, kodėl turėtų labai mažėti pieno supirkimo kainos. ES nesiruošia įjungti papil-

domų pieno rinkos reguliavimo me-chanizmų.

Kurs pieno gamintojų organizacijas

PT posėdyje buvo pristatyta nau-jovė – pieno gamintojų organizacijų

(GO) ir asociacijų kūrimosi galimy-bės. ES, siekdama užtikrinti stabi-lią pieno sektoriaus plėtrą ir stiprin-ti pieno gamintojų pozicijas, priėmė naują reglamentą dėl pieno sektoriaus GO ir jų asociacijų pripažinimo. Šios pripažintos GO ir jų asociacijos turės teisę savo narių vardu derėtis dėl par-duodamo pieno sutarčių sąlygų.

Kiekviena šalis turi nustatyti savo GO pripažinimo kriterijus, tad Že-mės ūkio ministerija PT nariams pri-statė jau parengtų taisyklių projektą. Jose numatyta, kad pieno gamintojas galės pasirinkti, kas jam atstovaus de-rybose. ŽŪM siūlo, kad GO būtų ne mažiau kaip 20 narių, bendras mel-žiamų karvių skaičius – ne mažesnis kaip 200, o narių parduodamas pieno kiekis per metus – ne mažesnis kaip 1 000 tonų. Pripažintos GO galės jungtis į asociacijas. Pagrindinis rei-kalavimas – asociacijoje turi būti ne mažiau kaip trys GO.

Pagal naujojo ES reglamento rei-kalavimus keisis ir šiuo metu Lietu-voje galiojantys reikalavimai pieno

pirkimo–pardavimo sutartims. Išliks privaloma raštiška forma, apimanti pagrindinius elementus: kainą, kie-kį, pristatymo ir atsiskaitymo sąlygas, tačiau dėl visų sutarties sąlygų pieno gamintojas ir supirkėjas galės laisvai derėtis.

ŽŪM inf.

Situacija pieno rinkoje neprognozuojama

Atėjus vasarai ir padidėjus pieno gamybai, pieno supirkimo kaina sumažėjo apie 9,5 proc. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Iki pasėlių deklaravimo pabaigos lieka kelios dienos

Pasak B.Markausko, didžiulis kainų, už pieną mokamų ūkininkams, parduo-dantiems pieną tiesiogiai perdirbėjams, ir kainų, mokamų kooperatyvams, skirtumas rodo, kad perdirbėjai nutarė sunaikinti kooperaciją Lietuvoje.

Pareiškėjams, nelaikantiems gyvulių ir deklaruojantiems pievas bei ganyklas, verta žinoti, kad neliko pievų ir ga-nyklų ploto apribojimo – ne mažiau kaip 10 ha. Martyno Vidzbelio nuotrauka

132012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštis

Jolita ŽurauskienėVL žurnalistė

Lietuvos žemės ūkio konsulta-vimo tarnybos Ukmergės biuro vadovė Vilma Kačinskienė sako, kad ūkininkai turi stengtis neleis-ti kenkėjams plisti ir tinkamai ap-saugoti pasėlius nuo ligų.

Gausu kenkėjų

Pasak V.Kačinskienės, sušilus orams žieminiuose rapsuose atsiran-da rapsinių žiedinukų. Butonizacijos tarpsniu kenkėjai persikelia ir į vasa-rinius rapsus. Jie rapsų pumpuruose išgraužia angas ir taip juos pažeidžia. Todėl žiedai ir ankštaros neišsivysto. Pavasarį į žieminių rapsų pasėlius at-skrenda ir kiti vabzdžiai – dirviniai paslėptastraubliai, kurie pažeidžia au-galų stiebus. Šie išsikraipo, susprogi-nėja, lėčiau auga. Tokie augalai tampa jautrūs įvairioms grybinėms ligoms.

Lietuvos žemės ūkio konsultavi-mo tarnybos Ukmergės biuro vadovė pasakojo, kad vasarinius rapsus daž-nai puola spragės. Jos lapuose išgrau-žia skylutes ir pažeidžia augimo kū-gelį. Spragės pavojingiausios daigams ir jauniems augalams. Spragių lervos, esančios dirvoje, maitinasi augalų šak-nimis. „Norint apsaugoti rapsus nuo kenkėjų, būtina naudoti insekticidus. Parenkant juos ir purškimo laiką, la-bai svarbu žinoti kenkėjų plitimo pe-riodus“, – pabrėžė V.Kačinskienė.

Tikimybė užsikrėsti baltuoju puviniu

Rapsų pasėlyje jau randama bal-tojo puvinio pažeistų augalų. Lietu-vos žemės ūkio konsultavimo tarny-bos Ukmergės biuro vadovė pabrėžė, kad ligos sukėlėjų skleročių yra dirvoje, kur jie gyvybingi išlieka daugiau kaip

10 metų ir plinta tada, kai labai drėgna. Vėlyvas pavasaris, drėgna dirva skle-ročiams buvo palankios sąlygos dyg-ti. Pasak V.Kačinskienės, rapsai gerai peržiemojo, pasėliai tankūs ir vešlūs, todėl drėgmė juose išsilaiko dar ilgiau. „Tikėtina, kad grybo sukėlėjo askospo-roms plisti oru bus palankios sąlygos ir jos pateks ant žiedlapių. Jiems nu-kritus, rapsų lapų augimo vietose bus

paranku askosporoms sudygti. Priklau-somai nuo meteorologinių sąlygų, už-sikrėsti rapsai gali žydėjimo pradžioje, viduryje arba viso žydėjimo metu“, – pabrėžė Ukmergės biuro vadovė.

Pirmųjų matomų ligos simpto-mų gali pasirodyti iš karto po rap-sų žydėjimo, tačiau dažniausiai liga pastebima jiems bręstant. Sutrikus pažeistų augalų stiebų funkcijoms, nepasisavinamos maisto medžiagos. Kai infekcija labai stipri, augalai gali žūti, o išlikę subrandina mažą derlių ir smulkesnes sėklas.

Padės fungicidai

V.Kačinskienė pabrėžė, kad no-rint apsaugoti rapsų pasėlius nuo sklerotinio puvinio būtina steng-tis nesudaryti sąlygų šiai ligai plisti. „Sklerotinis puvinys – dėl sėjomai-nos atsiradusi liga, todėl labai svarbu, kad jautrūs ligai augalai nebūtų daž-nai sėjami tame pačiame lauke kele-rius metus iš eilės. Šia liga neserga javai, kukurūzai, varpinės žolės. To-dėl auginant minėtus augalus dirvoje galima sumažinti skleročių gyvybin-gumą“, – sakė V.Kačinskienė.

Lietuvos žemės ūkio konsultavi-mo tarnybos Ukmergės biuro vadovė rekomenduoja sėti rapsus optimalio-mis normomis, kad jų pasėliai nebūtų per tankūs. Jei jie per tankūs, sąlygos ligoms plisti yra itin palankios. Sklero-tinio puvinio sukėlėjo sporos lengvos, todėl sklando ore. Ligos išplitimo ri-zika dar didesnė tuose pasėliuose, kur dirva dirbama be plūgo. Žemę dirbant beverstuviniu būdu, daugiau skleročių išlieka viršutiniame dirvos sluoksnyje, o kai dirva drėgna, rapsų žydėjimo pra-džioje jie sudygsta. Šiuo metu skleroti-niam puviniui atsparių rapsų veislių dar nesukurta, todėl tenka naudoti aktyvias apsaugos priemones – fungicidus. Pasak V.Kačinskienės, fungicidai nuo skleroti-nio puvinio efektyviai apsaugo tik tada, kai naudojami užkrato metu, t. y. žydint rapsams. Tuo metu panaudoti fungici-dai sunaikina dygstančias sporas ir ne-leidžia ligos sukėlėjo grybienai įaugti į augalų audinius ir sukelti ligą.

Rapsams reikia pagalbosŽieminių ir vasarinių rapsų pasėliuose jau ka-raliauja kenkėjai ir plinta ligos.

Ūkininkų žinios

(Užs. 343)

(Užs. 294)

(Ka. 115)

Rinka

Prikuls mažiau nei prognozuota

Vokietijos kompanijos „Oil World“ analitikų duomenimis, ES rapsų der-lius 2012 m. dėl nepalankių mete-orologinių sąlygų gali sumažėti 0,1 mln. t ir tai būtų mažiausias der-lius per pastaruosius šešerius me-tus – 18,1 mln. t. Prancūzijoje rapsų derlius gali sumažėti iki 5,15 mln. t, o Lenkijoje – iki 1,6 mln. t.

Tačiau Vokietijoje rapsų der-lius 2012 m. turėtų padidėti iki 4,45 mln. t, o Didžiojoje Britanijoje tikimasi rekordo – 2,72 mln. t. Nu-matomas mažesnis rapsų derlius ES gali lemti importo padidėjimą.

„Oil World“ duomenimis, 2012 m. rapsų derlius Ukrainoje taip pat gali sumažėti iki 0,95 mln. t. Ukraina yra viena pagrindinių rapsų eksportuo-tojų į ES.

Eksportuoja daugiau pieno produktų

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, šiais pieno gamybos metais (2011 m. bir-želio mėn. – 2012 m. gegužės mėn.), palyginti su 2010–2011 gamybos me-tais, Naujoji Zelandija eksportavo apie 8 proc. daugiau pieno gaminių, per-skaičiuotų į pieno ekvivalentą, o pa-lyginti su 2009–2010 gamybos me-tais, šių gaminių eksportas išaugo apie 20 proc. Tokiam sparčiam pieno ga-minių eksporto padidėjimui įtakos turėjo tuo metu pasaulinėje rinkoje vyravusios vis dar aukštos pieno ga-minių kainos ir šių gaminių paklausos didėjimas. Išankstiniais duomenimis, dėl susidariusių gerų klimato sąlygų ir augusių pieno gaminių kainų 2011–2012 gamybos metais šalyje paga-minta apie 19,9 mln. t pieno, tai yra apie 10 proc. daugiau nei 2010–2011 pieno gamybos metais.

Svarbiausi Naujosios Zelandijos eksportuojami pieno gaminiai yra nenugriebto pieno milteliai, nugrieb-to pieno milteliai, sviestas ir sūriai. Iš pastarųjų pieno gaminių paklausiausi yra nugriebto pieno milteliai.

ES išaugo kiaulienos gamyba

2011 m. ES valstybėse kiaulie-nos pagaminta 22,3 mln. t, o tai – 343 tūkst. t, arba 1,6 proc., daugiau nei 2010 m. Apžvelgiant ES kiaulie-nos gamintojų penketuką matyti, kad didžiausia kiaulienos gamintoja Vo-kietija 2011 m. kiaulienos pagamino 5,56 mln. t, o antroje vietoje esan-ti Ispanija – 3,48 mln. t, atitinkamai 2,2 ir 3,3 proc. daugiau nei 2010 m. Analizuojamu laikotarpiu Prancū-zija gamybos apimtis sumažino 12 tūkst. t, arba 0,6 proc., o Lenkija ir Danija gamybos apimtis padidino atitinkamai 4,4 ir 3,1 proc.

ŽŪMPRIS inf.

Rapsai tankūs ir vešlūs, todėl drėgmė juose išsilaiko ilgiau, o tai sudaro są-lygas įvairioms ligoms plisti.

Sklerotinį puvinį būtina nedelsiant sustabdyti. VL archyvo nuotraukos

Martyno Vidzbelio nuotraukos

14 2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštis

Filomena TaunytėGydytoja, rašytoja

Neringoje, palaimintame Lietu-vos kampelyje, sėdėjau ant var-dinio Vytauto Kernagio suolelio. Sėdėjome abudu su bronziniu Vy-tautu Kernagiu vieniši ir tylūs, o žvilgsniai buvo prikaustyti prie baltomis burėmis pasipuošusių marių grožybės.

Kaip aš ieškojau kankinio

„Pažįstu tave. Ilsėtis atvažia-vai?“ – prie mūsų prisėdo liesas ne-blaivus žmogelis. „Rašau knygą apie Marijos žemės šventuosius. Tai tu-rėtų būti žinomas, neapsivogęs, gy-

venantis iš savo darbo kankinys. Gal jūs tiktumėte?“ – paklausiau.

„Esu žinomas, o gerdamas alų ir kitus tautinius gėrimus remiu krep-šinį, bet iki šventojo nepatempsiu, – atsakė suolelio kaimynas. – Nesu kankinamas, nes nei žmonos, nei

darbo neturiu. Gyvenu iš bedarbio pašalpų, o geriu iš poilsiautojų pa-ramos. Tau labiau tiktų krepšinin-kas Sabonis. Sunkiai dirbdamas – dengdamas, puldamas, šokdamas, perduodamas ir mėtydamas tritaš-kius bei dvitaškius, jis užsidirbo pi-nigų ir pasistatė Preiloje namelius su visais leidimais. Tai pamačiusi mūsų valdžia su teisėsauga pradė-jo jį kankinti, nes Marijos žemėje žmogus, praturtėjęs iš savo darbo, yra įtartinas ir pavojingas.“

Tuo metu žmogelis pamėlynavo, užsikosėjo ir neatsisveikinęs dingo. „Tai turbūt vizija ar haliucinacija“, – pagalvojau.

Iš spaudos ir televizijos laidų ži-nojau, kad Sabonio nameliai suga-dino Neringos, Preilos ir visos Lie-tuvos landšaftą, kad jais piktinasi Europos Sąjunga ir partijos, dėl to krepšininką imta kankinti grasini-mais: Gamtos apsaugos komitetas ir Aukščiausiasis Teismas ketina na-melius nugriauti, vienu žodžiu, mo-teris ruošiasi pribaigti vieną iš ga-lingiausių Lietuvos vyrų.

Pasmerkti nameliai raudonais stogais

„Buvau Neringoje prieš trisde-šimt penkerius metus, viskas čia pa-sikeitė, – pratariau mane į Preilą ve-žusiai poniai. – Lygūs, gražūs keliai, švarus miškas, aptverti skruzdėlynai, nudažyti suoleliai poilsiui, puošnūs tamsiai raudoni, mėlyni namai ir baltos burės mariose.“

„Tvarka – mero nuopelnas, – at-sakė moteris. – Jau šeštą ryto jis vaikšto Nidos paplūdimiais, gatvė-mis, su jokiais vietiniais ponais ne-puotauja ir iš nieko dovanų nepri-ima... O štai ir Preila, čia ir mūsų kelionės tikslas.“

Sustojome prie usnimis ir dil-gėlėmis apžėlusių tuščių namelių. Miškas aplink kuklius namelius raudonais stogais sausas, tačiau už keliolikos metrų medžiai skęsta pel-kėje ir antys ką tik išperėtus ančiu-kus plaukti moko.

„Kodėl miško negelbėjate? Van-duo namelius apsems“, – pasido-mėjau. „Skęstam, – prisipažino moteris. – Nebūtų ponai pradėję kovoti su padoriais žmonėmis, ku-rie čia pasistatė namus, turėdami visus reikalingus ir teisėtus doku-mentus, būtų ir pelkė nusausinta, ir medžiai išgelbėti. Aplink namelius

gėlės žydėtų, vaikai žaistų ir žmo-nės tokiais ponų darbais nesipik-tintų.“ „O dabar parodykit man Sa-

bonio rūmus“, – paprašiau. „Prie jų ir stovime. Namelius nugriaus, nes kažkam parūpo iš pelkės atkovotas žemės lopinėlis. Kitaip tokios kvai-lystės nepaaiškinsi. Galiu prisiekti, kad nugriovus Sabonio namelius po poros metų čia stovės koks nors

daugiaaukštis. Važiuokime, dar vie-ną šventą kankinę parodysiu“, – pa-sisiūlė mano vairuotoja.

Turi bobutė žilų ožkelių

Ir parodė man dviejų galų namą. Viena jo dalis priklauso miesto po-nams, atvažiuojantiems tik šven-tėms ir atostogoms. Ten švaru, nei šapų, nei gyvulių, nei šeimininkų. Kita namo pusė – su sklypu, priklau-santi pensininkei Onutei, prastesnė, tačiau labai gyva: prie namo tvoros būriuojasi pulkelis ožkų, šalia styp-so pora jomis besidominčių vaikų.

Kieme striksi vos kelių dienų ir šiek tiek vyresni ožiukai, invalido veži-mėliu važinėja bekojis senelis. Virš verandos susisukę lizdą gandrai, peri patelė. Vienas Onutės šunelis loja prie būdos, o sena šluba kalytė, pri-šliaužusi prie šeimininkės, stengiasi palaižyti jai veidą. Yra už ką. Kalytę, šlapią ir sušalusią, prieš savaitę kaž-kas įmetė į Onutės kiemą.

Kiekvieną įvykį ir pasikeitimą moters valdose įdėmiai stebi an-tros namo pusės savininkai. Atsira-dus šlubai kalytei, tuoj pat atsirado skundas, prisistatė policija. „Kalytę teks sunaikinti, dviejų šunų laiky-ti negalima“, – įspėjo pareigūnas, įdėmiai žvilgterėjęs į invalido ve-žimėlyje sėdintį senelį. Jį, niekam nebereikalingą ir nebeturintį kur gyventi, Onutė taip pat neseniai priglaudė.

Sodybos puošmena – geros veis-lės ožkos, kasdien duodančios po penkis litrus pieno. Jos domina ne tik vietinius, bet ir su tėvais atosto-gaujančius vaikelius.

„Ožkos pienas gydo, – pagy-riau Onutės augintinius. – Skysti-na kraują, tad tinka bronchinei ast-mai, širdies ir alerginėms ligoms gydyti. Ypač vaikams, negalintiems gerti karvės pieno. Toks pienas la-biau nei mišiniai tinka mažų vaikų mitybai, nes turi daug ir įvairesnių mineralinių medžiagų bei lengvai pasisavinamo baltymo.“

„Turėjau ir karvę, – atsakė Onu-tė. – Juodkrantėje priespaudos me-tais ganėsi septyniasdešimt karvių. Da bar – nė vienos. Visas nepriklau-somybė sunaikino. Mano karvutę bendraturtis skundais pribaigė, o dabar jam ožkos smirdi. Stengiuo-si nesipainioti jiems po kojomis, anksti rytą išvedu ožkas ganytis už dviejų kilometrų. Bet skundai nesi-liauja... Ožkų pieno dar ir poilsiau-tojams parduodu.“

Koks prasmingas gyvenimas! Bai-gusi aukštąjį mokslą, ilgai gyvenusi ir dirbusi Rusijoje, į gimtąją Lietuvą Onutė sugrįžo gyvenimo rudenį. Rū-pindamasi mažaisiais mūsų broliais gyvulėliais, moteris, apsupta jų mei-lės, gyvena įdomų gyvenimą. Onutės įkurtas natūrinis ūkis praverstų kaip nemokamas muziejus vaikams ir su-augusiesiems, norintiems susipažin-ti su skurdžiu, sunkiu, bet prasmin-gu mūsų prosenelių gyvenimu. Jos kiemą iššluoti, tvartą iškuopti, žolę nupjauti ar darželį išravėti galėtų ir gaunantieji bedarbio pašalpas.

Gera išeitis visada yra

Taigi, ką daryti? Sabonio name-lių griauti negalima. Aukščiausiojo Teismo narių, priėmusių sprendimą juos nugriauti, dėl nepakaltinamu-mo tardyti ir teisti taip pat nega-lima. Bet paklausti, kodėl nebuvę ir nematę tų namelių priėmė tokį sprendimą, galima. Atgailaudami jie galėtų panaikinti savo pačių nutari-mą griauti namelius. Ir priimti tei-singą, leidžiantį Sabonio nameliais vadinamus pastatus naudoti kaip sa-natoriją nepakaltinamųjų kūnams gydyti ir sielai nuskaidrinti.

Visiems atvykusiesiems į sanato-riją 10 dienų ryte dera labai gerai iš-laisvinti vidurius karčiąja, arba Glau-berio, druska. Tą dieną visi turės ką veikti, todėl valgyti nenorės. Kitas devynias dienas besigydantieji keltų-si šeštą ryto ir pasimeldę eitų melžti Onutės ožkų. Paskui apmąstytų savo gyvenimą ir darbus, sausintų pel-kę, padėtų ganyti ožkas ir skaitytų Šventąjį Raštą bei „Gulivero kelio-nes“, kuriose didis anglų rašytojas Džonatanas Sviftas aprašė, keista, mūsų teismų, teisėjų, prokurorų ir valdžios darbą. Duodu šimtaprocen-tinę garantiją, kad visų taip gydytų kūnų ir sielų sveikata labai pagerėtų, duodama gaires tolesniam jų gyve-nimui. Žinios, sklindančios apie to-kio gydymo efektyvumą, garsintų Neringą ir didintų toleranciją dorai dirbantiems Lietuvos žmonėms.

Taip gydytis savo namuose, beje, gali ir nuo medžiagų apykaitos su-trikimo bei nutukimo kenčiantys mūsų tautiečiai.

Vasaros skaitiniai

Žodis ožkų ir namelių užtarimui

„Ožkos pienas gydo, – pagyriau Onutės gyvūną. – Skystina kraują, tad tinka bronchinei astmai, širdies ir alerginėms ligoms gydyti. Ypač vaikams, negalintiems gerti karvės pieno. Toks pienas labiau nei mišiniai tinka mažų vaikų mitybai, nes turi daug ir įvairesnių mineralinių medžiagų bei lengvai pasisavinamo baltymo.“

Sodybos puošmena – ožkos, kasdien duodančios po penkis litrus pieno.

Lygūs, gražūs keliai, švarus miškas, nudažyti suoleliai poilsiui, puošnūs tamsiai raudoni, mėlyni namai ir baltos burės mariose... Tai – Neringa.Klaudijaus Driskiaus ir Raimundo Šuikos nuotraukos

Moters pasaulis Redaktorė Eglė Valionienėegle.valioniene@valstietis.lt

Išeina trečiadieniais

2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)PRIEDAS APIE MOTERŲ POMĖGIUS, ŠEIMĄ IR BUITĮ

Nukelta į 17 p.

Nukelta į 16 p.

Namų ruoša padeda atsipalaiduoti

Kas trečia apklausta dailiosios ly-ties atstovė teigia, kad namų ruoša padeda jai atsipalaiduoti ir net pa-keičia visavertę terapiją. Paaiškėjo, kad moteris per savaitę namų ruošai skiria vidutiniškai keturias valandas, o tvarkytis dažniausiai pradeda vos tik atsiranda netvarka. „Gali būti, jog tei-giamas namų ruošos poveikis susijęs su rutinos faktu. Be to, moteris jau-čiasi kontroliuojanti situaciją ir grei-tai mato teigiamus rezultatus. Todėl nieko keisto, kad kas dešimta moteris pasirengusi tvarkytis net ir svetimuo-se namuose“, – apklausos duomenis komentavo psichologė Jane MacCart-hy. Remiantis apklausos duomenimis, galima teigti, kad moterims labiausiai patinka siurbti ir valyti dulkes. O štai viryklės, tualeto valymas ir indų plo-vimas – nemalonios užduotys.

Nauji tyrimai vertinami prieštaringai

Pirmą kartą mokslininkams pa-vyko nustatyti beveik visą embri-ono genomą, naudojant vien nėš-čios moters kraujo ir tėvo seilių mė-ginius. Šis mokslo laimėjimas rodo, kad jau artimoje ateityje tėvai galės žinoti visą vaiko DNR grandinę dar jam negimus. Tai leistų dar prena-talinėje stadijoje nustatyti tūkstan-čius genetinių ligų. Tačiau atsiradus galimybei tiek daug žinoti apie dar negimusį vaiką, gali kilti rimtų etinių klausimų. Be to, tai galėtų paskatinti abortus, kurių priežastys susijusios ne tiek su medicinos klausimais, kiek su tėvų norais, kad vaikas būtų vie-noks ar kitoks. Mokslininkai apskai-čiavo, kad jau po 3–5 metų ši proce-dūra gali būti prieinama daugeliui.

Kasdien pakelia apie 900 kg

Australų tyrėjai apskaičiavo, kad jaunos mamos kasdien pakelia apie 900 kg svorio, todėl dažnai jaučiasi pavargusios. Anksčiau manyta, kad svarbiausia nuovargio priežastis – miego trūkumas. Dabar teigiama, jog tai gali būti rimtas fi zinis nuovar-gis, kylantis dėl nuolat kilojamų vaikų, jų nešiojimo ant rankų, vežimėlio ki-lojimo ir t. t. Būtent dėl šių priežasčių moterims ir pradeda skaudėti nugarą. Be to, keičiasi svorio centras. Nėštumo ir gimdymo metu daugiausiai svorio tenka pilvo raumenims, o įstrižiniai nugaros raumenys silpsta. Atgauti bu-vusią formą ne taip lengva. Jei moteris maitina krūtimi, negali gerti nuskaus-minamųjų, o fi zioterapijos procedūros ne kiekvienai prieinamos. Mokslinin-kai pataria naudoti raumenų spazmus švelninančius tepalus, pleistrus ir tuo pat metu pamažu didinti fi zinį krūvį, kad raumenys prisitaikytų.

VL inf.

Eglė ValionienėVL žurnalistė, egle.valioniene@valstietis.lt

Tobulėjančios technologijos daro gyvenimą patogesnį. Kei-čiasi žmonių įpročiai, judėti reikia vis mažiau. Net maisto produktų jau galima nusipirkti nepakilus nuo kompiuterio ir neišvažiavus iš namų. Tereikia pakrutinti pirš-tus ir nuspausti kelis klavišus. Ta-čiau toks gyvenimo būdas kenkia žmonių sveikatai. Sveiką gyveni-mo būdą propaguojančios šalies garsenybės nusprendė prisijungti prie sportuoti skatinančios inicia-tyvos ir raginti žmones kuo dau-giau judėti.

Eglė ValionienėVL žurnalistė, egle.valioniene@valstietis.lt

Net 30 šunų, 18 kačių ir vienas triušis – tiek gyvūnų šiuo metu prižiūri netoli Vilniaus gyvenan-ti 75-erių Danguolė Valentinai-tė. Rūpintis beglobiais šunimis moteris pradėjo prieš 14 metų. Ji buvo viena iš pirmųjų, Lietuvoje pradėjusių tokią veiklą. Moteris pripažįsta, kad globoti gyvūnus dar niekada nebuvo taip sunku, o beglobių gyvūnų – tiek daug.

Ilgą laiką gyveno Amerikoje

Per Antrąjį pasaulinį karą kartu su tėvais iš Lietuvos išvykusi Danguolė išsaugojo meilę tėvynei. Kiek laiko gyvenusi Argentinoje, ji emigravo į JAV, kur gyveno beveik 30 metų. Sve-timoje šalyje moteris aktyviai daly-vavo visuomeninėje veikloje, skatino lietuvybę, kūrė lietuviškas įstaigas, pa-dėjo į šalį atvykstantiems tautiečiams. Tačiau vos Lietuvai atkūrus Nepri-klausomybę, ji ryžosi viską mesti ir grįžti. „Grįžau namo. Tėvai dar vai-kystėje įskiepijo patriotizmą, todėl vi-sada žinojau, kad atsiradus galimybei grįšiu gyventi į gimtąjį kraštą. Taip ir atsitiko. Lietuvoje esu nuo 1992-ųjų“, – pasakojo Klevinėje (Vilniaus r.) gyvenanti moteris. Tiesa, ji pripa-žino, kad iš pradžių gyvenimą gim-tojoje šalyje įsivaizdavo visai kitaip.

Šunys tapo geriausiais draugaisAtvykusi į Lietuvą, bu vusi emigrantė turėjo daug altruis-tinių siekių. Nusivylusi žmonėmis, ji atsigręžė į gyvūnus, kurie mote -riai tapo labai artimi.

Gulėdami lovoje raumenų neužsiauginsiteSportuoti ne itin mėgstantiems žmonėms vasarą atsiveria daugiau galimybių: atšilus orams po atviru dangumi galima judėti linksmai ir su būriu bendraminčių.

Būrys scenos, televizijos ekrano ir sporto žvaigždžių Vilniuje, o vėliau – ir kituose didžiuosiuose miestuose šią va-sarą gryname ore nemokamai ves mankštas, kuriose galės dalyvauti visi norintieji. Petro Malūko nuotrauka

VL archyvo nuotraukos

Danguolė Valentinaitė prisiriša prie savo globotinių, todėl stengiasi atiduoti juos tik geriems žmonėms.Autorės nuotrauka

Trumpai

16 2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštis

Sraigių mėsos paruošimas

Surinktas sraiges nemaitina-mas 3–5 paras laikykite medinė-je ar plastikinėje gerai vėdinamoje dėžutėje sausoje vėsioje vietoje (jos negali užimti trečdalio dėžutės tū-rio). Po to jas pasūdykite (kad sulįs-tų į kiautus) ir sumeskite į verdantį vandenį (vandens turi būti 2 kartus daugiau nei sraigių). Po 5 min. srai-ges kiaurasamčiu išgriebkite ir ša-kute išlupkite iš kiautų. Aštriomis žirklėmis nukirpkite jų žarnyną, o mėsą nuplaukite ir 3–4 val. virkite su prieskoniais, druska.

Sraigės mėsos padaže

150 g sraigių, 400 g maltos mėsos, 1 česnako galvutė, 3 supjaustyti po-midorai, petražolės, druska, pipirai, aliejus, baltos bandelės.

Maltą mėsą apkepkite alieju-je, pasūdykite, pagal skonį įdėki-te pipirų. Sudėkite sraiges ir troš-kinkite ant mažos ugnies 30 min. Pabaigoje įdėkite pomidorus ir supjaustytas petražoles. Patiekite baltose bandelėse.

Sraigių ir grybų sriuba

200 g nevirtos sraigių mėsos, 0,5 stiklinės sauso baltojo vyno, 1 taure-lė brendžio, 1 morka, 1 saliero stie-bas, 1 svogūnas, 300 g šviežių grybų, 1–2 skiltelės česnako, petražolės, mė-sos sultinys, 1 kiaušinio trynys, aly-vuogių aliejus, druska.

Sraiges 15–20 min. virkite vandenyje, nugraibydami susida-riusias putas, išimkite jas ir su-pjaustykite gabalėliais. Juos pa-skrudinkite alyvuogių aliejuje kartu su susmulkinta morka, sa-lieru ir svogūnu. Viską užpilkite baltuoju vynu ir brendžiu, įpil-kite kelis samčius sultinio ir vis pamaišydami virkite apie 3 val. Grybus nuvalykite ir supjausty-kite gabaliukais, paskrudinkite

alyvuogių aliejuje, leiskite nuga-ruoti. Verdant sraigėms, sudėkite grybus, viską išmaišykite ir virki-te dar valandą, vis papildydami sultiniu. Baigdami virti įmeskite smulkintą česnaką ir petražoles. Sriuba turi būti gana tiršta. Puodą nuimkite nuo ugnies ir atvėsin-kite. Į sriubą įmaišykite suplaktą kiaušinio trynį ir vėl pašildykite ant mažos ugnies. Patiekite ma-žuose moliniuose dubenėliuose su skrudinta duona ir sviestu.

Virtos sraigės kevaluose

50 g sraigių, 3 proc. acto marina-tas, 3 svogūnai, 2 šaukštai aliejaus, 200 g dešros, 2 pomidorai, 2 skiltelės česnako, 1 stiklinė raudonojo vyno, 1 šaukštas džiūvėsėlių.

Sraiges nuplaukite ir užmerkite 12 valandų į 3 proc. acto marinatą. Po to jas išvirkite kartu su geldelė-mis. Išpilkite vandenį ir kitoje „na-melio“ pusėje peiliu pradurkite sky-lutę. Svogūnus apkepinkite aliejuje. Suberkite smulkintą dešrą, česnaką ir žalumynus. Supilkite vyną ir įmes-kite sraiges. Jei vandens per mažai, įpilkite jo dar, kad sraigės būtų ap-semtos. Virkite 1 valandą. Suber-kite džiūvėsėlius. Sraiges valgykite iščiulpdami per kiaurymę.

VL inf.

Moters pasaulis

Jei norisi ko nors egzotiško, paragaukite sraigių. Mėgstan-tiesiems šį delikatesą nebūtina važiuoti į Prancūziją ar ieškoti jo prabangiuose Lietuvos restora-nuose – sraigių galima prisirinkti ir Lietuvos miškuose, o patiekalus iš jų paruošti savo virtuvėje.

Sraigės ypač mėgstamos Pran-cūzijoje, Burgundijoje. Vynuoginės sraigės dar vadinamos burgundiš-komis. Iš tikrųjų burgundai srai-gių valgo daugiausiai. Prieš keletą šimtmečių vynuoginių sraigių buvo atvežta ir į Lietuvos dvarų parkus, tačiau iki šiol daugeliui lietuvių jos – tik dailūs šliaužiantys gyvūnėliai, o ne maistas.

Sraigių mėsa ir ikrai yra labai skanūs, o dėl didelio kiekio lengvai pasisavinamų baltymų, vitaminų ir mikroelementų yra itin naudin-gi organizmui. Be to, iš sraigių ga-

minami įvairūs medicinos prepara-tai, padedantys aktyvinti gyvybinius procesus, atjauninantys organizmą. Reguliarus sraigių valgymas, t. y. va-dinamoji sraigių dieta, yra naudinga skrandžio ligų profi laktikai, padeda iš organizmo pašalinti radionukli-dus. Sraigių mėsa ypač vertinga, nes ją valgant iš organizmo pašalina-mas cholesterolio perteklius. Šiuos moliuskus rekomenduojama valgy-ti nėščioms ir maitinančioms mo-terims, vaikams ir suaugusiesiems, sergantiems ligomis, kai būtina kau-linio-kremzlinio audinio regenera-cija ir sutvirtinimas. Be kalcio, srai-gių mėsoje yra daug magnio ir kitų žmogui būtinų mikroelementų. Ta-čiau šie moliuskai gali maitintis ir tokiais augalais, kurie yra nuodingi žmogui, todėl jų negalima valgyti iš karto. Ant stalo sraigės tiekiamos tik gerai apdorotos.

Prancūziško skanėsto Prancūziško skanėsto gali pasigaminti kiekvienasgali pasigaminti kiekvienas

Trūksta laiko ir valios

Neseniai atlikta Lietuvos gyven-tojų apklausa parodė, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų sportą įvardi-ja kaip vieną svarbiausių veiksnių, lemiančių gerą žmogaus sveikatą. 52 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad fi zinis aktyvumas svarbus sveika-tai, svarbiau už jį, anot respondentų, tik sveika mityba (70 proc.) ir gebė-jimas suvaldyti stresą (55 proc.). Vis dėlto net 42 proc. apklaustųjų teigė

sportuojantys nereguliariai, o beveik kas penktas (18 proc.) nesportuoja visai. Dažniausiai lietuviams regu-liariai sportuoti trūksta laiko ir va-lios, o penktadaliui šalies gyvento-jų – ir kompanijos. Kad ir kaip būtų, visi sutaria, jog judėti yra labai svarbu. Tai ne tik lemia geresnę savijautą bei nuotaiką, bet ir padeda išvengti tam tikrų ligų. „Judėjimas yra prigimtinė žmogaus būsena. Tačiau net mokyk-loje vaikai skatinami kuo mažiau ju-dėti, o už nesugebėjimą ramiai išsė-dėti 45 min. trunkančią pamoką ne vienam iš mūsų buvo nusukta ausis. Dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, kai nuolat skubame, patiriame daug stre-so ir netaisyklingai maitinamės, daž-nai kyla sveikatos problemų. Dau-

geliui mūsų atsisakyti skanaus, bet įvairiais priedais ir papildais prifarši-ruoto maisto sunku. Bent dalį žalos galima kompensuoti mankštinantis, judant“, – sakė sveikatos apsaugos vi-ceministras Audrius Klišonis.

Pervertina savo sveikatą

Net 62 proc. Lietuvos gyvento-jų įsitikinę, kad jų sveikata yra labai gera, tačiau 66 proc. gydytojų mano, jog žmonių sveikata yra vidutiniška. „Lietuvoje žmonės juda mažai. Tai rodo ir toks didelis sergančiųjų širdies bei kraujagyslių ligomis skaičius ša-lyje. Nuo jų žmonės miršta 2,5 karto dažniau nei Vakarų Europos valsty-bėse. Be to, daugėja nutukusių žmo-

nių“, – sakė socialinės sveikatingumo iniciatyvos „Geros sveikatos klubas“ steigėjas Kęstutis Čereška. Jo many-mu, pirmiausia reikėtų keisti savo po-žiūrį į sveikatą. „Visi žino, kad spor-tuoti – sveika ir naudinga. Bet dažnai tuo viskas ir baigiasi. Juk daug pa-prasčiau nueiti į vaistinę ir nusipirkti vaistų nei aktyviai sportuojant gerinti sveikatą. Tokį požiūrį būtina keisti“, – neabejojo K.Čereška.

Vienas iš mankštų po atviru dan-gumi iniciatorių tikisi, kad garsūs šalies žmonės sveikos gyvensenos pavyzdžiais padės užkrėsti ir kitus, tad visuomenė taps aktyvesnė ir sveikesnė. Būrys scenos, televizijos ekrano ir sporto žvaigždžių Vilniu-je, o vėliau – ir kituose didžiuosiuo-

se miestuose šią vasarą gryname ore nemokamai ves mankštas, kuriose galės dalyvauti visi norintieji.

Sportuoti ragina ir įžymybės

Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė ir aerobikos pradininkė ša-lyje Joana Bartaškienė neįsivaizduoja nė dienos be sporto. „Sportas leidžia ilgiau išlikti jaunoms, gražioms, lai-mingoms. Jaunimas neįsivaizduoja, kad ir močiutės gali sportuoti. Galiu patikinti, kad amžius – ne riba. Jaunų žmonių, kurie skundžiasi sveikata, yra daug daugiau nei senų. Jeigu būčiau darbdavė, sumažinčiau atlyginimus tiems darbuotojams, kurie nesportuo-ja“, – šypsojosi J.Bartaškienė. Euro-pos ir pasaulio čempionatų prizinin-kas, parolimpietis Tomas Kairys gerai žino, kaip sunku pradėti sportuoti, ta-čiau tikina, kad dėl geros sveikatos verta stengtis. Savo pavyzdžiu kitus užkrėsti sieks ir sportininkas bei neį-galiųjų teatro aktorius Viktoras Topal. „Jaunimas šiandien yra labai tingus. Daugiau sporto ir mažiau alaus!“ – entuziazmo nestokojo V.Topal. O te-levizijos žvaigždė Aistė Paškevičiūtė prisipažino, kad yra tinginė ir ši ini-ciatyva jai bus puiki galimybė vėl pra-dėti sportuoti. „Būkite tikri, kad kojų kilnojimas gulint lovoje nėra sportas. Raumenų nuo to neatsiras“, – žais-mingai tikino mergina.

Gulėdami lovoje raumenų neužsiauginsite

VL archyvo nuotraukos

Kontroliuoti savo svorį ypač svarbu.

Savo pavyzdžiu kitus užkrėsti sieks ir sportininkas bei neįgaliųjų teatro aktorius Viktoras Topal.

Televizijos žvaigždė A.Paškevičiūtė neslėpdama prisipažino, kad yra tingi-nė ir ši iniciatyva bus puiki galimybė vėl pradėti sportuoti.

Petro Malūko nuotraukos

Atkelta iš 15 p.

172012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštis

„Grįžau jau būdama pensininkė. Tikėjausi daug keliauti, pamatyti kraštą, aplankyti visas žymiausias ir gražiausias vietas – tiesiog gra-žiai ir gerai gyventi. Tačiau vos grį-žusi pasinėriau į visuomeninę vei-klą. Tikėjausi, kad trumpam, bet tai darau iki šiol“, – apie netikėtai susiklosčiusias aplinkybes pasakojo D.Valentinaitė.

Keturkojų globos pradininkė

Prieš daugiau nei 14 metų Lietu-voje mažai kas buvo girdėję apie ne-vyriausybines organizacijas, jų veiklą, fi nansavimo galimybes, savanorišką darbą. Amerikoje šioje srityje daug patirties įgijusi Danguolė tapo tarsi kelrode žvaigžde tiems, kurie norėjo

imtis tokios veiklos. „Manęs paprašė, kad padėčiau susigaudyti, parodyčiau, kas ir kaip daroma. Sutikau manyda-ma, kad tai tęsis ne ilgiau nei dvejus metus. Tačiau klydau. Ši veikla tapo priverstiniu mano gyvenimo būdu. Nors gyvūnų globa besirūpinančių organizacijų šiandien jau yra ne viena ir ne dvi, pačiai nuo to pabėgti nebe-išeina“, – teigė pirmos šalyje gyvūnų globos įstaigos „Gyvūnų namai“ įkū-rėja. Moteris džiaugiasi, kad rūpintis benamiais gyvūnais ima vis daugiau jaunų žmonių. Tačiau ji gerai pamena, kokia sunki buvo pati pradžia. Būtent Danguolė buvo tokių masinių akcijų, kaip nemokamas gyvūnų skiepijimas nuo pasiutligės bei jų sterilizavimas ar kastravimas, iniciatorė. „Dabar šios procedūros tapo norma, o anksčiau Lietuvoje to niekas nedarydavo. At-simenu, koks ažiotažas kilo – per pir-

mas dvi akcijos dienas nuo pasiutligės buvo paskiepyta 6 tūkst. šunų“, – pa-sakojo šunų mylėtoja.

Kovoti reikia darbais

D.Valentinaitė džiaugiasi, kad Lietuvoje daugėja siekiančiųjų rū-pintis beglobiais gyvūnais. Tačiau jai nepriimtini kai kurie šios srities įs-taigų tarpusavio bendravimo būdai.

Ne vienos gyvūnais besirūpinan-čios įstaigos darbuotojai kategoriš-kai pasisako prieš liūdnai pagarsė-jusios Vilniaus sanitarinės tarnybos „Grinda“ darbo priemones, gyvūnų migdymą ir t. t. Tam nepritaria ir pati D.Valentinaitė, tačiau ji ragina į problemą žiūrėti plačiau. „Kad ir kaip būtų gaila, kažin ar įmanoma visiškai išvengti gyvūnų migdymo, nes jų sparčiai daugėja. Tačiau jei įmanoma, tai reikėtų stengtis įro-dyti konkrečiais darbais, vykdoma veikla, o ne žeminančiais ir piktais žodžiais. Jei visi dirbtų susivieniję, „Grinda“ savaime išnyktų“, – įsiti-kinusi gyvūnų globėja.

Ilgą laiką gyvūnų globa užsiimanti moteris konstatuoja liūdną tiesą – dar niekada beglobių gyvūnų Lietuvoje ne-buvo tiek daug. Vis daugiau šalies gy-ventojų be jokių skrupulų savo augin-

tinius išmeta į gatvę ir palieka likimo valiai. Pagrindinės tokio žiauraus elge-sio priežastys, anot D.Valentinaitės, yra gyventojų emigracija ir alergijos, nes dėl pastarųjų žmonės dažnai kaltina savo augintinius.

Rūpi globotinių likimas

Gyvūnų mylėtoja pastebi ir dar vieną blogą tendenciją – gyvūnus iš

globos namų auginti ima vis mažiau žmonių. „Anksčiau pas mane atsiradę beglobiai šunys išbūdavo ne ilgiau nei savaitę, juos greitai kas nors priglaus-davo. Dabar per metus norinčiųjų au-ginti tokius šunis atsiranda vos vienas

kitas. Kai kurie šunys kartu su mani-mi gyvena jau daugiau nei septynerius metus“, – atviravo moteris. Ji pripažino, kad prisiriša prie savo augintinių, to-dėl stengiasi atiduoti juos tik geriems žmonėms. „Taip gera širdyje, kai žinau, kad vienas ar kitas mano priglaustas gyvūnas gyvena pas gerus šeimininkus, yra prižiūrėtas ir mylimas. Būtent to-dėl atvykusiuosius reikliai kamantinė-ju, kam jiems reikia šuns, kaip jį žada auginti“, – pasakojo Danguolė. Mote-riai svarbus augintinių likimas, todėl ji žada pasirūpinti, kad, ją ištikus bėdai, šunimis ir katėmis būtų tinkamai pa-sirūpinta. Rūpintis tokiu kiekiu gyvū-nų moteriai vis sunkiau. Per metus jų priežiūrai iš 2 proc. paramos ji gauna tik 4 500 Lt. „Šių pinigų tikrai neuž-tektų, jei nemokamai negaučiau šunų ėdalo. Juk kainuoja viskas: skiepai, ste-rilizacija, veterinaro priežiūra, būdos ir kita“, – pasakojo pašnekovė.

Kad patikėtų, reikia įrodymų

„Vyras mokėjo alimentus savo bu-vusiai žmonai, tačiau pinigus duoda-vo grynaisiais. Nuo šiol norime ali-mentus mokėti legaliai, banko pa-vedimu. Tačiau buvusi žmona ir vai-ko motina grasina kreiptis į teismą ir sakyti, kad alimentų iš viso negavo. Mat anksčiau vyras mokėjo daugiau nei priklausė. Kaip įrodyti, kad pini-gus jis mokėjo ir anksčiau?“ – klausia Laima V. iš Klaipėdos.

Atsako UAB „Teisinių paslaugų grupė“ direktorė advokatė Karoli-na Charlampova.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais rem-damasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių išlaikymo mokėjimo faktą, arba jų nėra. Tas faktas gali būti nustatomas šiomis priemonėmis:– šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais;– liudytojų parodymais;– rašytiniais įrodymais;– vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų.

Taigi šiuo konkrečiu atveju vaiko motinai kreipusis į teismą, vaiko tė-vas, norėdamas įrodyti, kad mokėjo alimentus, turėtų remtis išvardytais įrodymais.

Klausiate – atsakome

Moters pasaulis

Eglė ValionienėVL žurnalistė, egle.valioniene@valstietis.lt

Šią vasarą maudymosi kostiu-mėlių pasirinkimas dar didesnis. Lietuvės jau gali įsigyti ir vizua-liai fi gūras dailinančių bei dvipu-sių paplūdimio apdarų. Tačiau la-biausiai moterys mėgsta gyvūnų kailio raštais margintus maudy-mosi kostiumėlius.

Kasmet vis paprasčiau įsigyti fi gūrai labiausiai tinkantį maudy-nių apdarą, nes apatinio trikotažo ir maudymosi kostiumėlių gamin-

tojai nuolat pasiūlo ką nors naujo. Šiemet lietuvėms siūlomos dvi nau-jienos – vizualiai siluetą mažinantys maudymosi kostiumėliai ir dvipusiai maudymosi kostiumėliai, kuriuos dėvėti galima abiem pusėmis. Ap-darai pasiūti iš daug elastano turin-čių audinių, todėl tvirtai priglunda prie prob leminių kūno vietų ir jos atrodo dailiau. Audiniai – margų raštų, su įvairiais jų deriniais, ku-rie vizualiai dailina fi gūrą. Tokių audinių maudymosi kostiumėlius dėvinčios moterys atrodo lieknes-nės nei yra iš tikrųjų. Šiemet itin populiarios ir krūtinę pakeliančios maudymosi kostiumėlių liemenėlės, kurias itin pamėgo mažą krūtinę tu-rinčios moterys. Dėl sparčiai tobu-lėjančių technologijų dabar tokiose

liemenėlėse esančios specialios pa-galvėlės neprisigeria vandens, todėl jų nereikia gręžti išlipus iš vandens. Dvipusiai maudymosi kostiumėliai yra itin praktiški, nes vienas apdaras atstoja du, todėl ne taip greitai nu-sibosta. Dar labiau lietuvės pamėgo vadinamąją „mix & match“ sistemą, kai galima pirkti ir derinti įvairių linijų, įvairių dydžių ma udymosi kostiumėlių dalis. Tai ypač aktualu toms moterims, kurių fi gūros ne itin proporcingos.

Pastaraisiais metais lietuvės pa-mėgo paaukštintu liemeniu ir šortu-kų tipo klubus dengiančias maudy-mosi kostiumėlių kelnaites. Tačiau mažo ūgio moterims tokių rinktis nederėtų, nes vizualiai jos dar labiau „trumpina“ kojas. Mažaūgėms ge-

riau rinktis atviresnes, mažiau kūno dengiančias maudymosi kostiumė-lių kelnaites.

Maudymosi kostiumėlių spalvų gama įvairi, tačiau karaliauja oran-žinė ir rožinė spalvos bei jų deriniai. Populiarūs ir jūros atspalviai: tur-kio, mėlyna, žibuoklių. Keista, bet iki šiol iš mados neišeina ir gyvū-nų kailio bei odos raštais marginti maudymosi kostiumėlių audiniai. Ypač paklausūs tigro ir zebro kailį imituojantys raštai. Prie maudynėms skirtų apdarų moterys derina ryškias permatomas tunikas, įvairiaspalves skaras ar paplūdimio suk neles. Ta-čiau palyginti su kitų Europos šalių gyventojomis, lietuvės yra gana kon-servatyvios, linkusios slėpti fi gūrų trūkumus. O Lietuvos vyrai tampa vis drąsesni – renkasi vis ryškesnių spalvų maudymosi šortus. Itin po-puliari jų spalva – raudona.

Šunys tapo geriausiais draugais

Moters kieme įrengti ne tik voljerai, bet ir pastatytas specialus namelis, kuriame šunys glaudžiasi žiemą Eglės Valionienės nuotraukos

Ilgą laiką gyvūnų globa užsiimanti moteris konstatuoja liūdną tiesą – dar niekada beglobių gyvūnų Lietuvoje nebuvo tiek daug.Kai kurie šunys pas Danguolę gyvena

jau daugiau nei septynerius metus.

Gyvūnų kailio raštai vis dar populiarūs

Prie maudynėms skirtų apdarų moterys derina ryškias permato-mas tunikas, įvairiaspalves skaras ar paplūdimio sukneles.

Iki šiol iš mados neišeina gyvūnų kailio bei odos raštais marginti maudy-mosi kostiumėlių audiniai. VL archyvo ir Martyno Vidzbelio nuotraukos

Maudymosi kostiumėlių spalvų gama įvairi, tačiau karaliauja oran-žinė ir rožinė spalvos bei jų deriniai.

Atkelta iš 15 p.

į yy

Rimanto Dovydėno piešinys

18 2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštisIstorijos vingiai

Lietuvos valstybės atkūri-mo šimtmečiui paminėti 2018 m. „Versmė“ ketina išleisti šimtą „Lie-tuvos valsčių“ monografi jų. Gražiš-kiuose (Vilkaviškio r.) jau prasidėjo pirma šiemet leidyklos organizuo-jama vasaros ekspedicija. Tokių kūrybinių išvykų šią vasarą bus dvidešimt. Bendras „Versmės“ leidyklos nuo 1999 m. rengiamų ekspedicijų skaičius bus net 114. Ekspedicijų tikslas – būsimų mo-nografi jų apie miestų ir miestelių, kaimų ir vienkiemių, apylinkių is-toriją nuo seniausių laikų pradžia. Parengtos ir išleistos 22 „Lietuvos valsčių“ serijos monografi jos, ren-giama dar 80 knygų.

Daiva Červokienė

Gražiškių istorijos štrichai

Ekspedicijos į Gražiškius vado-vas architektas Antanas Rupeika pa-stebėjo, kad šios gyvenvietės pradžia įvairiuose šaltiniuose nurodoma ne-vienodai. Tiesa, ji siejama su XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštys-tėje vykdyta Užnemunės kolonizaci-ja. Kuriamą kaimą sudarė kalnas su aplinkinėmis žemėmis, jam duotas Gražos arba Gražių pavadinimas. Yra istorinių duomenų, kad 1598 m. Nemunaičio girininkas Jonas Naru-ševičius pirmuoju gyvenvietės savi-ninku paskyrė Vaitiekų Gintautą, kuris įkūrė Gražių dvarą. Jo inici-

atyva apie 1600 m. buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1623 m.paminėta, kad prie bažnyčios vei-

kė parapinė mokykla, 1746 m.Gražiškiai gavo savaitinių turgų ir 4 metinių prekymečių privilegiją. Beje, parapijai tapus viena turtin-giausių Užnemunėje, jos klebonais XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžio-je buvo skiriami vyskupai.

Tyrinės kaimo turizmo sodybas

Birželio 10–16 d. į Gražiškius atvyks 10 mokslininkų ir kraštoty-rininkų: geografai tyrinės apylin-kes, etnologai domėsis papročiais, švenčių tradicijomis ir kulinariniu paveldu, architektai, dailininkė-di-zainerė ieškos įdomesnių sodybų ir jas aprašys, chemijos mokslų dakta-ras domėsis audimu ir audinių, siū-lų dažymu, kalvyste, o sociologė – švietėjiška veikla.

Architektų Marijos ir Antano Rupeikų (Marija yra ir humanita-rinių mokslų daktarė) tyrinėjimo

sritis – miestų ir miestelių, dvarų sodybų, sakralinių pastatų ir para-pijos trobesių architektūra. Gražiš-

kių apylinkėse architektai tyrinės ir kaimo turizmo sodybas.

Kaip architektas Antanas Rupeika ryžosi vadovauti ekspedicijai ir tap-ti monografi jos apie buvusį Gražiš-kių valsčių sudarytoju? Šio valsčiaus Bambinių kaimas – Antano Rupei-kos gimtinė. Beje, A.Rupeikos sene-lis Pijus Jasulaitis (gimęs Lankeliškių valsčiuje) buvo drožėjas, dėstė Seirijų, o vėliau – ir Panevėžio amatų moky-klose. Be kitų darbų, jis sukūrė šoni-nius altorius Bartninkų ir Lankeliškių bažnyčioms, sakyklą Lankeliškių baž-nyčiai ir pan. Deja, tie kūriniai sudegė per Antrąjį pasaulinį karą, tėra išlikęs jo darytas šoninio altoriaus paveikslo rėmas Gražiškių bažnyčioje.

Artėja gyvenvietės jubiliejus

Labai daug pagalbos ekspedicijos dalyviai tikisi iš Vilkaviškio muzie-jaus darbuotojų. Jau prieš ekspedici-

ją bendrauta su Gražiškių seniūnija, sulaukta paramos iš šaunios Gražiš-kių seniūnės Ramutės Didvalienės ir seniūnijos darbuotojų. Rengiant monografi ją noriai talkininkauja ir Gražiškių bendruomenės pirminin-kė Alesė Jankauskienė, kuri patei-kė daug vertingos informacijos apie Gražiškių praeitį. Sutiko bendra-darbiauti ir iš Gražiškių kilę, šiuo metu kitur gyvenantys kraštiečiai. Vos pasibaigus ekspedicijai, liepos mėnesį miestelis minės 410 metų įkūrimo jubiliejų.

Laukia vietos gyventojų pagalbos

Ekspedicijų dalyviai ir „Versmės“ leidyklos darbuotojai nuoširdžiai prašo visų gyvenusiųjų ar gyvenan-čiųjų buvusio valsčiaus teritorijoje talkinti, padėti rasti gerus vietos įvy-kių, įdomesnių vietų žinovus, švie-sios atminties žmones.

Pateikta medžiaga bus fi ksuoja-ma, apibendrinama monografi jos straipsniuose, nurodant pateikėjų vardus ir pavardes, o vėliau – per-duodama mokslo institucijų saugy-kloms. Tad nuo kiekvieno ekspe-dicijos dalyvio ir buvusio valsčiaus teritorijoje gyvenančio žmogaus pri-klausys, ką dar sužinosime apie šį kraštą, ką apie jį galės sužinoti kiti.

Birželio 18–24 d. Vilkaviškio r. vyks dar viena „Versmės“ leidyklos organizuojama ekspedicija Bartnin-kuose ir Lankeliškiuose.

Lietuvos paštas stiprina pozicijas

Atsinaujinanti ir veiklą ple-čianti akcinė bendrovė Lietu-vos paštas, stiprindama po-zicijas rinkoje, įsigijo siuntų savitarnos terminalus SIUN-TOS24 valdančią bendrovę „Baltic Post“.

„Vienas iš svarbiausių strategi-nių tikslų, iškeltų Lietuvos paštui iki rinkos liberalizavimo 2013-ai-siais, – kaip įmanoma labiau įsi-tvirtinti Lietuvos pašto ir siuntinių rinkoje. Bendrovės „Baltic Post“ įsigijimas yra vienas iš daugelio projektų, kuriuose šiais metais ke-tina dalyvauti Lietuvos paštas“, – teigė susisiekimo viceministras, Lietuvos pašto valdybos pirmi-ninkas Rimvydas Vaštakas.

„Lietuvos paštas siekia stiprin-ti pozicijas siuntų pristatymo rin-koje, todėl ir žengėme šį žings-nį. Galėdami visapusiškai valdyti tiek terminalų diegimo, tiek siun-tų pristatymo procesą, užtikrinsi-me geresnę paslaugų kokybę“, – sakė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.

Po kelerių metų siuntinių pri-statymas ir išsiuntimas per savi-tarnos terminalus turėtų būti vie-na populiariausių ir pelningiausių pašto paslaugų, todėl įsigyti savi-tarnos terminalus valdančią „Bal-tic Post“ Lietuvos paštui yra stra-tegiškai svarbu.

Pasak L.Minderienės, Lie-tuvos paštas yra vienintelė ben-drovė šalyje, kuri klientui sutei-kia tokį didelį siuntų pristatymo būdų pasirinkimą. Išsiųsti ir at-siimti siuntas galima iš daugiau kaip 700 Lietuvos pašto skyrių, taip pat į bet kurį šalies miestą išsikvietus Lietuvos pašto kurjerį ar naudojantis visą parą veikian-čiais siuntų terminalais.

Naujuoju bendrovės „Baltic Post“ direktoriumi paskirtas iki šiol Lietuvos pašte Pašto opera-cijų tarnyboje vadovaujamas par-eigas ėjęs Domas Sabaitis.

„Lietuvos paštui įsigijus ben-drovę „Baltic Post“ ir toliau bus plečiamas terminalų tinklas. Ar-timiausiu metu ketiname įrengti dar keletą naujų terminalų, pa-siūlyti lankstesnes sąlygas per terminalus siųsti siuntas tiek Lietuvoje, tiek į užsienio šalis“, – teigė bendrovės „Baltic Post“ di-rektorius Domas Sabaitis.

Lietuvos pašto inf.

ŽiniosMokslininkų ir kraštotyrininkų žvilgsnis nukrypo į Vilkaviškio rajoną

2009 m. liepos 19 d. iš Gražiškių kilu-sių žmonių iniciatyva prie vidurinės mokyklos buvo atidengtas į tėviškę grįžti kviečiančio angelo paminklas.

Ekspedicijos į Gražiškius vadovas architektas Antanas Rupeika pastebėjo, kad šios gyvenvietės pradžia įvairiuose šaltiniuose nurodoma nevienodai. Autorės nuotraukos

Ekspedicijų dalyviai ir „Versmės“ leidyklos darbuotojai nuoširdžiai prašo visų gyvenusiųjų ar gyvenančiųjų buvusio valsčiaus teritorijoje talkinti, padėti rasti gerus vietos įvykių, įdomes-nių vietų žinovus, šviesios atminties žmones.

(Užs. 327)

192012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštis

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Lietuvoje vis labiau įsibėgėja akcija „Daugiau erdvės kiemuo-se“. Iki liepos pradžios šalies gy-ventojai gali be didelių rūpesčių atsikratyti senais, nebevažiuojan-čiais automobiliais ir išvengti ke-lių tūkstančių litų dydžio baudos, kuri gresia už aplinkos taršą.

Tūkstantinės baudos

Seniems automobiliams Lietu-vos kiemuose vietos nėra! Taip ga-lima būtų perfrazuoti populiaraus amerikiečių vesterno pavadinimą. Imtis ryžtingų veiksmų ėmėsi Ga-mintojų ir importuotojų (GIA) bei Vilniaus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos. Joms talkins Lietuvos savivaldybių asociacija ir Policijos departamentas.

Šios organizacijos ir instituci-jos visoje Lietuvoje, organizavusios akciją „Daugiau erdvės kiemuose“, ragina gyventojus sutvarkyti savo kiemus ir pašalinti iš jų senus, ne-bevažiuojančius automobilius. Iš-gabenus juos, atsiras daugiau vietos kitiems automobiliams, nebus ter-šiama aplinka, o savininkai išvengs gresiančių baudų.

Pagal Administracinių teisės pa-žeidimų kodeksą už atliekų tvar-kymo taisyklių nevykdymą senų, nebevažiuojančių automobilių sa-vininkams gali būti skirta nuo 3 iki 6 tūkst. Lt bauda. GIA direktorius

Alfredas Skinulis tikisi, kad bausti „seno laužo“ savininkų neteks. „Da-bar pats metas pasinaudoti galimy-be ir susitvarkyti“, – teigė jis.

Užima vietą ankštuose kiemuose

„Vilniečiai jau turėjo progų išva-lyti savo kiemus, o šiemet norime paraginti tą padaryti visos šalies gy-ventojus, nes matydami statistinius

duomenis pradedame baimintis, kad netrukus Lietuva taps automobilių dalių kapinėmis“, – sakė GIA di-rektorius A.Skinulis.

O kaunietis Egidijus Masiulis pa-stebi, kad šalikelėse vis dar stovi dau-gybė į gatves jau neišriedančių auto-mobilių. „Tokios akcijos Kaune jau seniai reikėjo. Ar ji bus veiksminga, parodys rezultatai. Man ir daugumai mano pažįstamų nepatinka, kad tiek daug nusidėvėjusių, aptriušusių auto-

mobilių stovi miesto gatvėse, – sakė 12 metų vairuotojo stažą turintis Kalniečių mikrorajono gyventojas. – Tokios neprižiūrimos „griuvenos“ nepuošia miesto ir užima vietą aikš-telėse, siaurose gatvėse.“

Pagal teisės aktų reikalavimus, seni, nenaudojami automobiliai Lie-tuvoje turi būti saugiai ir nekenkiant aplinkai išardyti, susidariusios atlie-kos perdirbamos, o tinkamos naudo-ti dalys naudojamos pakartotinai.

Klesti nelegalūs supirkėjai

Valstybės įmonės „Regitra“ duo-menimis, vien pernai į Lietuvą buvo įvežta daugiau kaip 216 tūkst. leng-vųjų automobilių, o baigta eksplo-atuoti ir tinkamai sutvarkyta tik 34 tūkst.

Aplinkos apsaugos specialistai spėja, kad daugybė senų, nebenau-dojamų automobilių pakliūva nele-galiems, licencijų neturintiems au-tomobilių supirkėjams, kurie juos nupirkę išardo, vertingas dalis ir su-perkamas atliekas parduoda, o deta-les, kurių negali pelningai parduoti, tiesiog išmeta pamiškėse, pakelė-se ar sudegina tam nepritaikytose vietose.

Taigi nelegalūs ardytojai teršia aplinką, nemoka mokesčių, nusi-žengia teisės aktų reikalavimams ir neleidžia atliekas sutvarkyti iki galo, perdirbant visas įmanomas dalis arba panaudojant jas dar kartą.

Kelyje

Su mafija kovojantys tyrė-jai, vykdantys tyrimą dėl pinigų plovimo ir sukčiavimo, paprašė uždaro Vatikano banko suteikti daugiau informacijos apie vieno kunigo banko sąskaitą.

Tyrėjai nori sužinoti daugiau apie didžiules sumas, kurios, ma-noma, buvo atsidūrusios kunigo sąskaitoje, ir išsiaiškinti, ar tai buvo pinigų plovimo operacijos, kurias vykdė šiuo metu besislapstantis mafi jos bosas Matteo Messina De-naras. Pranešimai apie tyrėjų pra-šymą Italijos žiniasklaidoje pasi-

rodė praėjus vos dviem savaitėms po to, kai Vatikano banko vadovas Ettorė Gottis Tedeschis buvo at-leistas dėl įtarimų korupcija, susi-jusia su slaptų popiežiui Benedik-tui XVI priklausančių dokumentų atskleidimu.

Didžiausias Italijos dienraštis „Corriere della Sera“ teigia, kad E.G.Tedeshis žinojo apie sąskai-tas, priklausiusias „politikams, ne-aiškiems tarpininkams, rangovams ir aukštas pareigas einantiems Itali-jos pareigūnams, taip pat asmenims, kurie, manoma, veikė kaip mafi jos bosų priedanga“.

Užsienyje

Lietuviai raginami atsikratyti senų automobiliųDaugiau kaip mėnesį trunkančios akcijos metu gyventojai ir įmonės, norintys atsikratyti senų, nenau-dojamų automobilių, gali skambin-ti tel. 8 600 90 030 arba rašyti el. paštu atliekos@gia.lt ir paprašy-ti, kad nenaudojamas automobilis būtų nemokamai išgabentas iš kie-mo, išrašyti visi būtini dokumen-tai, o jo atliekos sutvarkytos pagal visus teisės aktų reikalavimus. Už teigiamą rinkos vertę turinčią trans-porto priemonę savininkui bus su-mokama.

Kiemuose yra ir niekada į gatves neišvažiuojančių transporto priemonių. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Albanijos parlamentas pirma-dienį nauju šalies prezidentu iš-rinko vidaus reikalų ministrą, nors opozicija ir boikotavo balsavimą.

Bujaro Nishani kandidatūra buvo pasiūlyta po to, kai ankstesnis val-dančiosios partijos kandidatas Ar-tanas Hoxha dėl neaiškių priežas-čių atsisakė kandidatūros. Opozicija skundėsi, kad su ja nebuvo pakanka-mai tariamasi dėl kandidatų į pre-zidentus. 45-erių B.Nishani surin-ko 73 parlamentarų balsus iš 140. Trys ankstesni balsavimai žlugo, nes

kandidatas nesurinko net 84 balsų. Pagal Konstituciją, vėlesniuose bal-savimuose kandidatas į prezidentus turi surinkti bent 71 balsą.

Opozicinės Socialistų partijos na-riai pirmadienį dalyvavo parlamen-to posėdyje, bet nebalsavo. Jų lyde-ris sakė, kad vienašališkas prezidento paskyrimas kenkia šalies ketinimams įstoti į ES. Ir B.Nishani, ir A.Hoxhos kandidatūras pasiūlė valdančioji De-mokratų partija be opozicijos prita-rimo. Opozicijos atstovai teigia, kad naujas prezidentas akivaizdžiai ats-tovauja Demokratų partijai. Albanija pateikė prašymą dėl ES kandidatės statuso. Briuselis šį prašymą du kar-tus atmetė, bet šalis tikisi šį rudenį sulaukti teigiamo atsakymo.

Jungtinės Tautos (JT) pranešė, jog Sirijos vaikai apkaltino ka-rius, kad šie juos naudoja kaip gyvuosius skydus. Kai kurie vai-kai pasakojo, jog buvo verčiami važiuoti ant tankų, kad opozicijos kovotojai į juos nešaudytų.

JT atstovė vaikų ir ginkluotų konfl iktų klausimais teigė, kad vai-kai yra nelaisvėje kankinami ir žu-domi per masines žudynes. Atstovė Radhika Coomaraswamy sakė, kad jos komanda išgirdo šiurpių pasa-kojimų. Pasak atstovės, ji niekuo-

met nesusidūrė su tokia situacija, kai vaikų ne tik nepasigailima, bet į juos taikomasi.

R.Coomaraswamy tvirtino, kad buvę kareiviai pasakojo apie susišau-dymus civilių teritorijose ir ten žu-vusius vaikus, jos komanda taip pat matė vaikų su kankinimų žymėmis. Atstovė kritikavo ir opozicinę Lais-vosios Sirijos armiją už tai, kad ši stato vaikus į pavojų. JT komandai liudininkai pasakojo, kad Laisvoji Si-rijos armija naudoja vaikus kaip me-dicinos darbuotojus fronto linijoje.

JT atstovė sakė, kad vaikų žū-tys ir sužalojimai per susišaudymus nėra neįprastas reiškinys, bet jai anksčiau niekuomet neteko matyti, kad vaikai būtų sulaikomi, kankina-mi ir žudomi per masines žudynes.

Albanijoje išrinktas naujas prezidentas

Sirijoje vaikai naudojami kaip gyvieji skydai

Eltos, „Associated Press“, BBC, telegraph.co.uk inf.

Tiriami Vatikano banko ryšiai su mafi ja

Už kruopščiai saugomų Vatikano sienų nepavyko paslėpti Italijos mafi jos pinigų. gonzoj.wordpress.com nuotrauka

45-erių buvęs vidaus reikalų mi nis t -ras B.Nishani išrinktas Albanijos va-dovu. panorama.com.al nuotrauka

Per savaitgalį vyriausybės surengtas žudynes Hulos mieste žuvo 108 žmo-nės, tarp jų net 49 vaikai. bikyamasr.com nuotrauka

20 2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštisSkelbimai

(Užs. 342)

ĮMONĖ PARDUODA NAUDOTUS: 3–6 m pločio diskinius ir noraginius skutiklius, trąšų barstytuvus, javų bei kukurūzų sėjamąsias, tankinimo volus, vartomus ir paprastus plugus, įvairaus galingumo traktorius, kom-bainus, pakabinamus, prikabinamus ir savaeigius purkštuvus, rotacines šienapjoves su plaušintuvais ir be jų, plėvelės vyniotuvus, ritininius presus šienui, šiaudams ir žaliai masei, prik-abinamus žolės ir kukurūzų smulkin-tuvus, mėšlo kratytuvus, ritinių vežimo priekabas bei kitą techniką. Pristato į bet kurią Lietuvos vietą savo trans-portu. Joniškėlis, Pasvalio r. 8-620 66089.

www.agrarines.lt(Ka. 146)

(Užs. 272)

(Užs. 303)

(Užs. 78)

PARDUODATransportą, žemės ūkio techniką

Traktorius T-25A, bulvių kasamąsias, bulvių nuėmimo kombainą, chemikalų purkštuvą, šieno ir šiaudų presus (ritininius ir ryšulinius), žolės smulkintuvus ORKAN ir kitą techniką.Skambinti tel.: 8 696 31 654, 8 624 90 324.

(P.p)

Parduodu šieno ir šiaudų presą (kaina 5 500 Lt), bulvių kasamąją (kaina 3 000 Lt).Skambinti tel. 8 612 57 648.

(Aln. 57)

Parduodu čekišką šieno rinktuvą NTVS-4, pramoninį oro kompresorių (dviejų cilindrų), žolės smulkintuvą KIR-1,5.Skambinti tel. 8 615 54 851.

(Ud. 36)

Bankrutuojanti UAB „Eurotransport“ (įmonės kodas 300974679), per varžytinės parduoda autotransportą. Varžytinės įvyks 2012 06 14, Gedimino pr. 28/2, 308 kab. 10 val. Banko s-ta LT427400040071723810.Kreiptis tel. 8 687 43 506, faks. (8 5) 212 3407, el. paštas uab.abadona@gmail.com.

(P.p)

Parduodame naujai parvežta že-mės ūkio techniką: DRONNINGBORG D-7200, JOHN DEERE-1075, JOHN DEERE-8240 (traktorius), LAVER-DA-3750, LAVERDA-3890, CLAAS DOMINATOR-118 MAXI, NEW HOL-LAND-8070, FORTSCHRITT E-514.Nuotraukas rasite www.autoplius.lt.www.kombainai.lt.Skambinti tel. 8 686 87 559, Serdo-kų k., Vilkaviškis.

(P. p)

Parduodu MTZ-920.3, MTZ-820, MTZ-82UK, T-40, MASSEY FERGUSON-699 (107 AG), frontalinius krautuvus, traktorių priekabas.Skambinti tel. 8 656 42 963.

(P.p)

Parduodu FORD TRANSIT (2005 m., dviguba kabina, 6 pavarų dėžė, dvigubi ratai, rida 118 000 km, 102 AG, kūzavas 3,85×2,2 m, kaina 27 500 Lt).Skambinti tel. 8 630 93 471.

(M. 2085)

Parduodu bulvių kombainą ANNA.Skambinti tel. 8 671 59 972, Andrius.

(SM. 350)

Parduodu traktorių BELARUS MTZ-952 (2003 m., 2 000 darbo valandų, sijinis tiltas, sustiprinta vilktis, labai geros būklės). 861287721Skambinti tel. 8 612 87 721.

(SM. 351)

Parduoda geros būklės javų kombai-nus JOHN DEERE-1177, -1075, -1076, -630, CLAAS DOMINATOR-96, -88, -76, NEW HOLLAND-TF44, -8070, -8030, -1550, DRONNINBORG-2800, -900, LAVERDA-3700, -3600, DEUCH FAHR-1302, SAMPO-650, -600, MAS-SEY FERGUSON-206, VOLVO-830, -800, traktorius: JOHN DEERE-7600, -6600, -4350, -4255, -2130, CASE-7130, -JX100U, -956, -785, MAS-SEY FERGUSON-8160, -6180, -3645, -3060, VALMET-2105 (krautuvas), FIAT-1180, teleskopinius krautuvus MANITOU-93, UNITRAC-726, plūgus (paprasti ir vartomieji, 3–8 korp.), KVERNELAND, OVERUM, frezas, vo-lus, kultivatorius, skutikus, lėkš-tes, sėjamąsias VADERSTAD, NORDS-TEN, TUME (2–6 m), ritininius pre-sus CLAAS-255, -250, -46, -44, WELGER-200, -12, NEW HOLLAND-BR740, -654, 644, JOHN DEERE-575, -580 ir k.t., ryšulinius presus, šiena-pjoves (pakabinamas ir prikabina-mas), vartytuvus, ritinių vyniotu-vus, žolės smulkintuvus, purkštuvus HARDI (600–2 500 l), trąšų barstytu-vus, mėšlo kratytuvus (8 t), srutve-žius (5–12 m3). Prekyba išsimokėti-nai, lizingas, pristatymas.Vievis, Statybininkų g. 9A, tel.: (8 5) 282 5181 (8–17 val.), 8 699 68 814 (technika), 8 699 68 813 (at-sarginės dalys).Šiauliai, Lingailių g. 5, tel.: (8 41) 51 91 16 (8–17 val.), 8 699 30 380 (techni-ka), 8 681 33 309 (atsarginės dalys).www.agrotaka.lt.

(P. p)

UAB „Mototecha“ – melžimo agregatus (dyzelinius ir benzininius), mobilias nerūdijančio plieno 200–1 200 l pieno talpyklas tiesioginiam melžimui, mobilias (tandemo tipo) melžimo aikšteles, siurblius (vandens, purvo, cheminius), varomus traktoriaus darbiniu velenu, dyzelinius 2–75 kW generatorius, generatorius, varomus traktoriaus darbiniu velenu.Montuojame melžimo linijas. Taisome variklius, siurblius, generatorius. Tiekiame atsargines dalis.Prekes pristatome visoje Lietuvoje.Skambinti tel.: 8 699 97 517, (8 45) 553 418.www.agregatai.lt, el. paštas agregatai@yahoo.com

(Pa. 58)

Parduodu grūdų valomąsias PETKUS GIGANT K-531, -541, OVS-25, grūdų pūstuvą, grėblį-vartytuvą DOBILAS-3, juostinį transporterį (6 m), pieno šaldytuvo vonią (2 t), traktorinę priekabą gyvuliams vežti.Skambinti tel. 8 629 68 392.

(Ud. 34)

Nebrangiai traktorines šienapjoves, bulviakases, šieno vartytuvus, grūdų sėjamąsias, pakinktus, akėčias, rankinius ravėtuvus, arklinius grėblius, šienapjoves, šieno vartytuvus. Skambinti tel.: (8 346) 59 144, 8 612 20 892.

(P. p)

Parduodu dvivagę lenkišką bulvių kasamąją (kaina 2 200 Lt).Skambinti tel. 8 687 30 734.

(P. p)

Didelį našų arpą sėkloms ir grūdams rūšiuoti bei valyti.Skambinti tel. 8 687 66 870.

(An. 21)

Gerus šieno ir šiaudų presus KRO-NE, CLAAS WELGER ir plėvelės vy-niotuvus.Skambinti tel. 8 699 54 941.

(P. p)

Parduodu traktorių T-25 (1989 m., tvarkingas, su kabina, kaina 8 600 Lt), traktorių RS-09 (priekyje verčiamas kuzavas, kaina 3 500 Lt), olandišką rotacinę šienapjovę (kaina 1 700 Lt), kauptuką (3 vagų, kaina 350 Lt).Skambinti tel. 8 645 59 550.

(Ka. 137)

Parduodame naujus ir naudotus mel-žimo aparatus, jų detales. Taisome. Skambinti tel.: 8 685 26 204, (Taura-gės r.).

(P. p)

Parduodu naujas lenkiškas rotorines šie na pjoves, purkštuvus (kaina 1 450Lt), var ty tuvus (kaina 900 Lt), bulviasodes (kaina 1 500 Lt), barstytuvus (kainas 750 Lt), plūgus, kul ti vatorius (kaina 1 100 Lt), purkštuvus, bulvių kasamąsias (kaina 3 000 Lt), kauptuvus (kaina 650 Lt). Pristatau nemokamai.Skambinti tel. 8 688 79 036.

(K. 27)

MTZ-920 (su krautuvu), MTZ-82UK (su krautuvu), MTZ-80 (1995 m., su krautuvu), MTZ-820, MTZ-820 (maža kabina), MTZ-82, MTZ-550, MTZ-82UK, LTZ-55 (1995 m.), MTZ-80 va-riklį, tarpinę, greičio dėžę, priekinį ir užpakalinį tiltus, maža kabina, MTZ daržinius siaurus ratus.Skambinti tel. 8 699 48 991.

(P.p)

Pigiai – frezas, krautuvus, lėkš-tes, kultivatorius, plūgus, barsty-tuvus, purkštuvus (300–1 000 l), grūdų ir šieno pūstuvus, valomą-sias, malūnus, traiškytuvus, bulvių sodinamąsias, kasamąsias, srutve-žius, rūšiuotuvus, šutintuvus, dal-gines ir rotacines žoliapjoves, žo-lės smulkintuvus, įvairius presus ir jų adatas, vartytuvus, plėvelės vy-niotuvus, mėšlo kratytuvus, špa-gatą, elektrinius piemenis, atsargi-nes dalis, agregatus japoniškiems traktoriams, traktorių MTZ ir T-25 kabinas. Pristatome. Tvarkome do-kumentus gautai ES paramai.Skambinti tel.: 8 682 38 101, 8 346 60 092, 8 674 87 028. (P. p)

Traktorius iš Vokietijos: MTZ-920, MTZ-820, MTZ su krautuvu, MTZ-82UK, MTZ-80UK, MTZ-82, MTZ-80, MTZ-550, MTZ-52, MTZ-50, svorius prie MTZ, frontalinį krau-tuvą prie MTZ, daržinius ratus, va-riklį. Galime atvežti. Skambinti tel. 8 608 77 432.

(Ka. 126)

2–7 korpusų plūgus KVERNELAND, universalias sėjamąsias, purkštu-vus HARDI (800–2 600 l), trąšų bars-tytuvus BOGBALLE, AMAZONE, šie-no presus (ritininius ir ryšulinius), žo-lės smulkintuvus, kultivatorius, vo-lus-tankintuvus, lėkštes, srutvežį (6,5 t), traktorius: CASE-5150, JOHN DE-ERE-3040, -7800, -7810, FIAT-135, MTZ-1025, javų kombainus: DRON-NINGBOGG-1200, -3000, -4000, -4500, -7000, -7500, JOHN DEER-1052, CLAAS DOMINATOR-78, -85, -88, -99, -108, VOLVO-800, -830, -1130, LAVER-DA-3650, -3790, SAMPO-500, -600, -690, kombainus (dalimis): DRON-NINGBORG, CLAAS DOMINATOR-76, -106, -108, NEW HOLLAND-1540, -8080, JOHN DEERE, VOLVO.Kaišiadorys, tel.: 8 687 77 448, 8 612 19 775.www.gudienostechnika.lt

(P. p)

Javų kombainą CLASS MERCATOR-75 (4,2 m kuliamoji, kabina, smulkintuvas), padargus: akėčias, kultivatorių, trąšų barstytuvą, plūgus, 5 t statinę su rėmu ir ratais.Skambinti tel. 8 612 67 887.

(P. p)

Parduodame naujas ir naudotas rotacines šienapjoves, purkštuvus (kaina 1 450 Lt), vartytuvus, (kaina 900 Lt), bulviasodes (kaina 1 300 Lt), barstytuvus (kaina 750 Lt), plūgus, kultivatorius (kaina 1 100 Lt), purkštuvus, bulvių kasamąsias (kaina 3 000 Lt), kauptuvus (kaina 450 Lt). Pristatome nemokamai.Skambinti tel. 8 631 98 633.

(K. 26)

Naujus ir naudotus: žolės smulkin-tuvus, šienapjoves, grėblius-varty-tuvus, šieno rinktuvus, traktorius T- 25, mėšlo kratytuvus, plūgus, kultivatorius, volus, frezas, lėkš-tines akėčias, bulviasodes, bulvia-kases, bulvių kombainus ANNA, rū-šiuotuvus, kauptuvus, elektrinius piemenis, atsargines dalis ir kitą žemės ūkio techniką. Pristatome.Skambinti tel. 8 682 94 733.

(Ka. 49)

Traktorius T-25, MTZ-82, JUMZ-6M, vagotuvus, šienapjoves, grėblius, presus, rinktuvus, smulkintuvą ORKAN, kombainą FAHR-2,7K, ritinių nešiotuvą CLAAS GIGANT (dalimis) ir kitą žemės ūkio techniką.Skambinti tel.: (8 315) 42 399, 8 685 58 025, Alytus.

(Aln. 46)

GyvuliusSuaugusių stručių šeimyną (galima atskirai po vieną) ir sveikus kiaušinių lukštus. Skambinti tel. 8 698 29 909.

(P. p)

Nekilnojamąjį turtąParduodamas 2 kambarių butas Kaune, Laisvės al. (45 m 2, 4 aukštas, visi patogumai, galimi įvairūs keitimo variantai).Skambinti tel. 8 675 14 637.

(Ka. 150)

212012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštis Skelbimai

(Užs. 238)

(Užs. 34)

(Užs. 4)

KreditaiLizingassGarantijaKreditai

T E C H N I K A I Š S I M O K Ė T I N A I !

Traktoriai Belarus 320.4, 820, 892, 952.4, 952.3, 1221.4, 1025.4, 1523.4 – nuo 680 Lt/mėn.,frontaliniai krautuvai FAUCHEUX (kaušai, šakės, griebtuvai) prie BELARUS, CASE, JOHN DEERE, VALTRA ir kitų traktorių – 470 Lt/ mėn.,puspriekabė Palms 307 (7 t, 11 m3, verčia į 3 puses, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 354 Lt/mėn.,puspriekabė Palms 125 (10 t, 13 m3, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 354 Lt/mėn.,puspriekabė Palms 150 (13 t, 16 m3, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 617 Lt/mėn.,puspriekabė Palms 190 (15 t, 19 m3, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 820 Lt/mėn.,puspriekabė Palms 1217 (14 t, 18 m3, hidraulinis galinis bortas) – 656 Lt/mėn.,puspriekabė Palms 1620 (21 t, 27 m3, hidraulinis galinis bortas) – 850 Lt/mėn.,priekabos HM 2-6 ir HM 2-10 (6 t ir 10 t, 9 m3 ir 13 m3, verčia į 3 puses) – nuo 482 Lt/mėn.,mėšlo kratytuvai RUR-60, tinka ganykloms (6 t, 14 m) – 744 Lt/mėn.,vartomieji plūgai VOGEL&NOOT (3, 4, 5 korp.) – 440 Lt/ mėn.,sėjamosios Berestje 4 MD, 6 MD su trašadėžėmis – 623 Lt/ mėn.,germinatoriai (darbinis plotis 3, 3, 6, 4, 5, 6, 7, 8 m) – nuo 372 Lt/mėn.,tankinimo volai 6 ir 10 m pločio – 431 ir 628 Lt/mėn.,diskiniai skutikliai TL 3,0 – 280 Lt/mėn., TL 4,0 – 324 Lt/mėn.,žemės dirbimo frezos „Tonutti“ (2 m) – 218 Lt/mėn.,cisternos vandeniui 10 t – 765 Lt/mėn, 15 t – 942 Lt/mėn.,šienapjovės EXACT (darbinis plotis – 241, 283, 325 cm) – nuo 311 Lt/mėn.,grėbliai „Repossi“ (darbinis plotis – 350, 460, 650 cm) – nuo 215 Lt/ mėn., šienui, žaliajai masei, sniego buldozeris (nuo 2,5 m) – 80 Lt/mėn.,augalinių atliekų smulkintuvas (mulčeris) Orsi – nuo 230 Lt/mėn.,augalinių atliekų smulkintuvas (mulčeris) Maxio (plotis 2-3,6 m) – nuo 221 Lt/mėn.,savikrovės miško priekabos PALMS (10 t, siekis – 6,7 m) – 763 Lt/mėn.,medienos atliekų smulkintuvai FARMI CH 160, CH 260 (šakų storis – iki 16/26 cm) – 215 Lt/ mėn.,traktorinė malkų skaldyklė „Farmi Mastersplit“ – nuo 458 Lt/mėn.,purkštuvai MOSKIT (talpa – nuo 400 iki 4000 l, plotis – 10-24 m) – nuo 186 Lt/mėn.,medžių persodinimo technika – nuo 514 Lt/mėn.,prikabinamas greideris žvyrkeliams Stark TL4030 – 2167 Lt/mėn.pašarų dalytuvai ALIMIX (talpa – nuo 5 iki 24 kub.m) – nuo 943 Lt/mėn., ekologinės akėčios (nuo 2,5 iki 9 m) – nuo 275 Lt/mėn.,vakuuminė cisterna (nuo 4 kub. m) – nuo 198 Lt/mėn.

LizingassGarantijaaKrKrededititaaiLizingasLi iGarantijaKreditaiLizingasGarantijaKreditaiLizingasGarantijaKreditaiLizingas

KreditaiLizingasLizingas

KrKrKrKrededededititititaaiaiaii

g

KreditaiGarantijaGarantijaKreditaiKreditaiGarantijaGarantija

puspriekabė PALMS 2226, 3-jų ašių, 26 t – 1650 Lt/mėn.;8610 universali puspriekabė su manipuliatoriumi – 1150 Lt/mėn.;mechaninės sėjamosios BM 28, 4,0 m, prikabinamosios, diskinės, su trąšų įterpimu – 318 Lt/mėn.,trąšų barstytuvas GS2 1200 (plotis – 24-36 m, talpa – 1200 l) – 196 Lt/mėn.,N

AU

JOS

P

RE

KĖ

S:

HORO MECHANIKA, J.Basanavičiaus g. 101a, Šiauliai. Kontaktinis telefonas 8 611 41466. www.horomechanika.lt

(Užs. 307)

(Ka. 129)

PARDUODAGyvulius

Parduodu 2 kumeles (Kauno r.).Skambinti tel. 8 658 36 156.

(SM. 347)

ĮvairūsParduodu metalinį garažą nusikelti (kaina 1 600 Lt, galiu atvežti, tinka laikyti malkas, grūdus).Skambinti tel. 8 645 79 484.

(SM. 348)

INKUBATORIAI!Pavasarinis automatinių inkubatorių išpardavimas! Telpa 63 vištų arba 42 žąsų, arba 143 putpelių kiaušiniai. Buvusi kaina 750 Lt. Akcinė kaina 450 Lt. Siunčiame po visą Lietuvą.Skambinti tel. 8 674 20 669.

(P. p.)

PERKATransportą, žemės ūkio techniką

Perku rusišką grūdų valomąją OVS-25, sietus, sandėlio diržą. Skambinti tel.: 8 698 29 019, 8 656 11 292.

(Ka. 143)

Skubiai superkame automobilius, gali būti važiuojantys, daužti, su defektais. Atsiskaitome iš karto, pasiimame pa tys.Skambinti tel. 8 645 21 067.

(Vln. 8)

Perku rusiškų lengvųjų ir krovininių automobilių detales. Skambinti tel.: 8 698 36 995, (8 5) 269 9519.

(Vln. 41)

Brangiai superkame automobilius (gali būti su defektu). Tvarkome dokumen-tus. Atsiskaitome iš karto.Skambinti tel. 8 604 71 716.

(Vln. 25)

Superkame automobilius (1970–2011 m.), gali būti su defektais, atsiskaitome iš karto. Skambinti tel. 8 675 71 801.

(Vln. 32)

Perku šieno presą KIRGIZSTAN, traktorių MTZ, šienapjovę FORTSCHRITT ir dalis.Skambinti tel. 8 683 52 144.

(Ka. 17)

Superkame įvairios būklės automobilius. Sutvarkome dokumentus.Skambinti tel. 8 611 33 626.

(Vln. 27)

AugalusSuperkame grikius, pasiimame patys, atsiskaitome iš karto.Skambinti tel. 8 653 49 779, Valdas.

(SM. 346)

Kviečius, miežius, kvietrugius, žirnius, avižas. Skambinti tel. 8 675 97 996.

(Pa. 112)

Perku miežius, kviečius, kvietrugius, žirnius, avižas, kukurūzus ir t.t. Atsiskaitau iš karto, galiu pasiimti savo transportu. Skambinti tel. 8 699 75 570.

(Ka. 142)

GyvuliusĮmonė nuolat superka įvairaus įmi-timo arklius, pasiima savo trans-portu, moka PVM. Skambinti tel.: (8 440) 73 535, 8 686 40 593.

(P.p)

Įvairaus įmitimo arklius (galimas keitimas). Skambinti tel. 8 611 16 161.

(Ka. 33)

Galvijus. Sveria, moka už gyvąjį svorį. Atsiskaito iš karto.Skambinti tel.: 8 687 59 906, 8 686 07 974, 8 611 27 965.

(Vr.

Brangiai įmonė – karves, bulius, telyčias. Sveria, moka priedus.Skambinti tel. 8 616 24 730.

(Pa. 24)

Skerdykla – bulius, telyčias, karves. Sveria, moka priedus. Pasiima.Skambinti tel. 8 612 08 756.

(Pa. 23)

ĮvairūsUAB „Expomet“ perka spal vo tųjų ir juodųjų metalų laužą. Dirbame ir šeš-tadieniais. Išsiveža.Savanorių pr. 174 A, Vilnius, skambinti tel.: (8 5) 267 2536, 8 676 00 777.Kalvarijų g. 125 („Sigmos“ teritorija), Vilnius, skambinti tel. 8 655 99 001.Pelėsos g. 1/2, Vilnius, skambinti tel. 8 676 38 348.Aušros g. 14, Rudamina, skambinti tel. 8 609 79 503.

(Vln. 45)

Nekilnojamąjį turtąBrangiai perka mišką. Prekyba mediena.Skambinti tel.: 8 655 21 778, 8 612 53 375.

(Pa. 107)

Brangiai perkame mišką išsikirsti arba su žeme, atsiskaitome iš karto. Miškovežio paslaugos.Skambinti tel.: 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

(Ka. 74)

Brangiai perka mišką. Pigiai rengia miš-kotvarkos projektus. Skambinti tel.: 8 610 08 437, 8 655 29 683.

(Pa. 22)

Perku arba išsinuomoju žemės ūkio paskir ties žemę. Skambinti tel. 8 682 61 459.

(Ka. 131)

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje (ne brandų, malkinį, rąstus). Rengiame pro jek tus. Skambinti tel. 8 677 42 222.

(P.p)

STATYBOS PASLAUGOS

Įrengiame ventiliacijos, ekonomiškas rekuperacines sistemas. Dirbame su savo ir kliento medžiagomis. Dei man tinėmis karūnomis gręžiame skyles. Montuojame kondicionierius, elektros instaliaciją.Skambinti tel. 8 673 06 342.

(Vr. 49)

Viskas iš metalo: šarvuotos durys, grotos, vartai, garažo vartai ir kt.Skambinti tel. 8 674 08 237, Vilniaus r.

(Vln. 18)

GILUMINIAI VANDENS GRĘŽINIAIKokybiškai ir nebrangiai gręžia-me vandens gręžinius, priveda-me vandenį prie namo, suteikiame nuolaidas bei garantijas. Nemoka-mai atvažiuojame į vietą, konsul-tuojame www.hidrogela.lt.Skambinti tel. 8 640 75 555.

(Ka. 133)

JŪSŲ VIZIJA–MŪSŲ PROJEKTAS. Pastatų projektavimas, modernizavimas, staty-bos leidimų gavimas.www.projektuok.lt, info@projektuok.lt. Skambinti tel. 8 683 05 450.

(P. p)

Projektuojame įvairius statinius, ūki nin-ko so dybas, rengiame detaliuosius pla-nus. Na mas – 3 000 Lt (kaina su statybos lei dimu). Skambinti tel. 8 677 27 472.

(Vln. 4)

22 2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštisSkelbimai

Renault Thalia 0420568Hyundai i20 0057395Fiat Grande Punto 0208068

Pakvietimai į TV:034*479, 026*897, 016*646.

52 62 70 26 69 47 75 02 22 21 15 11 1614 53 34 23 68 42 54 66 24 56 41 74 3325 65 20 01 03 29 08 06 55 >> keturi kampai61 60 49 18 32 >> eilutė13 59 04 63 35 >> įstrižainės50 37 57 36 72 05 31 46 >> visa lentelė

TELELOTO lošimo Nr. 844 (2012 06 10) Visa lentelė – 50 564 (2 x 25 282) LtĮstrižainės – 7 LtEilutė – 3 LtKeturi kampai – 2 LtPrognozė: Aukso puode bus – 300 000 Lt.

* – bet koks skaičius

5 000 Lt (tel. 1634, birželio 4 d.) – Irina Gelbūdienė iš Kauno5 000 Lt (tel. 1634, birželio 4 d.) – Asta Paur ienė iš Rokiškio5 000 Lt (tel. 1634, birželio 4 d.) – Gintautas Rakauskas iš Šiaulių5 000 Lt (tel. 1634, birželio 4 d.) – Dalė Petrauskienė iš Telšių5 000 Lt (tel. 1634, birželio 4 d.) – Jūratė Binisevičienė iš Kudirkos Naumiesčio

Papildomi prizai:

(Ka. 147)

(Užs. 132)

(Užs. 276)

WILD - SHWEIN

STOPP

REPELENTASREPELENTASPASĖLIŲ APSAUGAI NUO ŠERNŲ.

Produktą galima įsigyti UAB „Explore Baltija“ parduotuvėje „Prisiekusiems medžiotojams“, esančioje A.Juozapavičiaus pr. 38, Kaune (tel./faks. +370 37 33-14-43, mob. 8 686 15 700)bei UAB „Litagros prekyba“ prekybos taškuose.

Prekyba internete ir platinimas www.mkds.lt tel. 370 5 272 6727.

(Užs. 111)

(Užs. 49)

(Užs. 5)

UAB „ Dzūkijos miškas“ Lietuvos miško savininkų asociacija

PERKAME MIŠKĄ

SU ŽEME ARBA IŠKIRTIMUI Darome miškotvarkos projektus Rėžiame biržes Konsultuojame miško

savininkusKreiptis tel. : 8-686 57593. Faksas 8-37 200787,El. paštas ausra@dzukijosmiskas.lt

(Užs. 6)

(Užs. 64)

Grūdų beica vimo mašinos, naujos sunkio-sios diskinės lėkštės BDT-3 ir BDT-7,

šiaudų smulkintuvai kombainams DON ir NIVA, dalginių šienapjovių KSF atsarginės

dalys. Remontuojame, balansuojame šiaudų smulkintuvų velenus. Skambinti tel. 8 687 15 183.

(Užs. 316)

(Užs. 2)

Betoninės pramoninės grindys.

Skambinti tel. 8 655 66 888.(Užs. 131)

(Užs. 41)

(Užs. 111)

PASLAUGOSMobiliu juostiniu gateriu pjaunu medieną, atvykstu į jums patogią vietą.Skambinti tel. 8 674 05 837.

(Ka. 145)

Kilnojamuoju gateriu pjauna medieną. At vyksta į namus. Padeda įsigyti me-die nos. Parduoda pjautą statybinę me-dieną. Priima užsakymus.Skambinti tel. 8 687 30 551.

(K. 74)

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠIL-DYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje išti sus metus! Garantija, priežiūra.Skambinti tel.: 8 616 08 020 Linas, 8 686 83 265, Rolandas.www.melkerlita.lt.

(Ka.23)

Iš įmonių ir ūkininkų surenkame, nemokamai išvežame didmaišius nuo trąšų, plastikinę tarą, įvairią plėvelę. Išrašome atliekų dekla-racijas. Skambinti tel.: 8 612 45 594, 8 686 85 914.

(P. p)

PRANEŠIMAIVadovaudamiesi žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintomis „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis“, pranešame,

kad yra rengiamas žemės sklypo (kad. Nr. 4154/2700:0115), esančio Beržiškių k., Marijampolio sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas.Planavimo tikslas: žemės ūkio paskirties žemės sklypo padalijimas į du sklypus.Planavimo organizatoriai: Nikolajus Potapovas ir Agafi ja Umbrasienė.Projekto rengėjas: „UAB „Geovisata“, Kal-varijų g. 124, Vilnius. Mob. 8 674 51 218,tel./faksas (8 5) 276 089 el.paštas vilma@geovisata.ltSusipažinti su parengtu projektu sprendiniais galima nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 25 d. UAB „Geovisata“ patalpose.

(P.p)

SIŪLO DARBĄSkubiai reikalingi traktorininkai.Skambinti tel. 8 699 14 092.

(Ud. 13)

Ieškome žmogaus dirbti ir prižiūrėti ūkį Vilkaviškio r. (neturintis žalingų įpročių, mokantis melžti karves).Skambinti tel. 8 679 88 044.

(SM. 349)

Pieno ūkyje reikalingi traktorininkas ir melžėja (gali būti šeima). Apgyvendiname sodyboje, suteikiame visas socialines garantijas.Skambinti tel.: 8 682 49 787, 8 698 73 413.

(P.p)

Panevėžio r. reikalingi melžėja ir šėrikas.Skambinti tel. 8 689 69 053.

(Pa. 123)

232012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštis Skelbimai

Vyriausioji redaktorėMeilė Taraškevičienė (8 5) 210 0080Vyriausiosios redaktorės pavaduotoja Daiva Norkienė (8 5) 210 0044Administratorė (8 5) 210 0110Atsakingasis sekretoriusRimantas Dovydėnas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Asta Geibūnienė 8 616 45 921ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0080 MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082UŽSIENYJE, KELYJEVismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092SPORTAS, GAMTAMarius Eidukonis 8 640 25 652KOMENTARAI, PRIEBLANDOSDaiva Norkienė (8 5) 210 0044

KRAŠTO KORESPONDENTAI:KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797UKMERGĖJolita Žurauskienė 8 640 30 767

INTERNETINIS PORTALASVyr. redaktorė Lilija Valatkienė (lilija.valatkiene@valstietis.lt)

Vyr. redaktorės pavaduotojas Tadas Vasiliauskas (tadas.vasiliauskas@valstietis.lt) SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0070, faks. (8 5) 242 1281. (skelbimai@krastospauda.lt), Laisvės pr. 60 (Spaudos rūmai, 12 aukštas), kab. 1211.Tel./faksas: (8 5) 242 8065(slavija777@gmail.com),darbo laikas I, III, V nuo 9.30 iki 18.00 val.Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt).

Reklama (8 5) 210 0070reklama@valstietis.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060(prenumerata@krastospauda.lt)

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 14 790 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 566. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova (8 5) 210 0110

Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

(Užs. 5)

Priekabos šienapjovės-

rinktuvės

Teleskopiniai ir frontaliniai KRAUTUVAI

Priekabos, puspriekabės

Mėšlo kratytuvai, srutvežiai

Ruloniniai presai,vyniotuvai

Plūgai, skutikai,kultivatoriai

Bulvių kasamosios,sodinamosios

Trąšų barstytuvai Sodo ir lauko purkštuvai

Tel.: (8-5)2306178, 2306125, Vilnius

www.agrot iek imas. l tTel.: (8-37) 787022, Kaunas

Augalų smulkintuvai,šienapjovės

AB „Vilniaus Lytagra“

TraktoriaiVTZ „Vladimirec“

(Užs. 290)

(Užs. 320)

(Užs. 5)

(Užs. 49)

(Ka. 135)

SIŪLO DARBĄNedideliame ūkyje reikalingas dar bi-nin kas. Apgyvendinu, maitinu, mokų atlyginimą.Skambinti tel. 8 698 02 355, Kaunas.

(Ka. 139)

SIŪLO MOKYTISGydytojas V.Jonson organizuoja kursus „Grožis, sveikata aktualiausia“.Gedimino pr. 46, Vilnius.Skambinti tel.: 8 624 27 829, 8 602 71 559.

(Vln. 61)

Visoje šalyje organizuojami masažuotojų kursai turintiems medicininį išsilavinimą ir neturintiems jo. Skambinti tel.: (8 5) 262 7069, 8 699 99 772.

(Vln. 17)

SVEIKATAGydytojas V.Jonson gydo stuburą, sąnarius, nervų sistemą, viršsvorį (rezultatas 98%).Gedimino pr. 46, Vilnius.Skambinti tel. 8 624 27 829.

(Vln. 62)

ĮVAIRŪSBrangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitome iš karto.Teikiame miško ruošos, traukimo ir miškovežio paslaugas.Vežame nestandartinę, didelių ga-baritų techniką. Rengiame miško-t varkos projektus.Skambinti tel. 8 687 77 425.

(P. p)

Perku mišką išsikirsti arba su žeme, medieną. Traukiame, kertame mišką.Skambinti tel. 8 655 57 358.

(Ka. 144)

Juostiniu gateriu (elektra, dyzelinu) pjaunu medieną pas klientą. Parduodu naudotą mobilų gaterį.Skambinti tel.: 8 685 69 805, 8 652 42 961.

(Ka. 105)

Perduoda T-40 AM, 2-PTS-4, GKB-819, MAZ (dalimis). Perka presą KIRGISTAN.Skambinti tel. 8 603 74 080.

(An. 23)

24 2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)Valstiečių laikraštis

Holivudo aktorė Lindsay Lohan vairuodama naktį pateko į avariją greitkelyje netoli Los Andželo – jos automobilis rėžėsi į sunkvežimį. Aktorė per incidentą nenukentėjo. Santa Monikos policijos puskari-ninkis Richardas Lewisas teigė, kad pareigūnai ištirs, dėl kokių automo-bilio gedimų galėjo kilti avarija.

Piniginis atlygis, kurį gauna Nobe-lio premijos laureatai, bus sumažintas 20 procentų. Nuo šiol premijos laure-atai vietoj 1,4 mln. JAV dolerių gaus 1,1 mln. dolerių. Kaip aiškina fondo direktorių taryba, toks sprendimas pri-imtas dėl ekonominės krizės. Pareiš-kime pabrėžiama, kad pastaruosius metus dėl sunkumų pasaulio ekono-mikoje išlaidos Nobelio komitetų vei-klai ir laureatų premijoms viršijo paja-mas, gaunamas iš investicijų. Nobelio premijos mokamos iš lėšų, kurias tes-tamentu paliko premijų įsteigėjas Alf-redas Nobelis. Premijos skiriamos už svarbius mokslo laimėjimus arba svarų indėlį į kultūros ir visuomenės plėtrą.

Pasaulis margas

Parengė VL žurnalistas Marius Eidukonis,

VL, Eltos inf. ir nuotraukos

Didžiojoje Britanijoje archeo-logai aptiko Elizabethos laikų te-atro, kuriame buvo pirmą kartą su-vaidintos Williamo Shakespeare’o pjesės, liekanas. „Curtain“ teatro, kuris buvo pastatytas 1577 m., griuvėsiai buvo atkasti Rytų Lon-

dono teritorijoje, kurioje vyko at-statymo darbai. Tikimasi, kad tea-tras ateityje bus atidarytas ir jame bus galima žiūrėti spektaklius. „Curtain“ teatre pirmą kartą buvo suvaidinta „Romeo ir Džuljeta“ ir „Henrikas V“.

Didžiosios Britanijos princas Philipas po penkių dienų, praleis-tų ligoninėje, kur buvo gydomas jo šlapimo pūslės uždegimas, paleistas namo. Edinburgo hercogas, kuriam

sekmadienį sukako 91-eri, pirma-dienį buvo paguldytas į Karaliaus Edwardo VII ligoninę po savaitgalį vykusių karalienės deimantinio val-dymo jubiliejaus iškilmių.

Kinija pranešė ketinanti birželio viduryje į kosminės stoties modulį siųsti tris astronautus. Nešančioji ra-keta su kosminiu laivu „Shenzhou 9“

buvo nugabenta į paleidimo aikš-telę šiaurės vakarinėje šalies dalyje. Valstybinė naujienų agentūra „Xin-hua“ pranešė, kad raketa į Kinijos

kosminės stoties modulį „Taingong 1“ gabens tris astronautus. Tai bus ket virtas kinų pilotuojamo kosmi-nio laivo skrydis į kosmosą.

Archeologai Bulgarijoje rado dvejus viduramžiais palaidotų žmo-nių griaučius su geležiniais virbais, styrančiais iš krūtinių: pagal senovi-nį pagonišką ritualą taip buvo ban-dyta sukliudyti jiems tapti vampy-rais. Teigiama, kad Bulgarijoje iš viso buvo rasta apie 100 „vampyrų griaučių“. Viduramžiais tikėta, kad „blogi“ žmonės po mirties tampa vampyrais ir toliau kelia nemalo-numų gyviesiems. Manyta, kad to galima išvengti prieš laidojimą kū-nus pervėrus mediniu arba geleži-niu kuolu.

Rostoko zoologijos sode Vo-kietijoje gyvenanti dramblė Sara atšventė 50-ąjį gimtadienį. Ji yra seniausias afrikietiškas dramblys, gyvenantis Europoje. Dabar 2,8

tonos sverianti dramblė į Rosto-ką buvo atgabenta 1964 m. rugsė-jį, kai jai buvo maždaug dveji me-tai. Saros nekamuoja jokios ligos, tik artrozė.

Kinai jau ketvirtą kartą skris į kosmosą

Dar viena L.Lohan avarija

Britanijos princas pasveiko

Seniausias perlas

Aptiko teatro griuvėsius

Rado vampyrų griaučių

Vokietijoje narai pradėjo opera-ciją, kurios metu siekiama iš Baltijos jūros dugno iškelti Antrojo pasau-linio karo laikų bombonešio „Jun-kers Ju–87“ (dar vadinamo „Stuka“) nuolaužas. Pasaulyje yra išlikę tik du nepažeisti vienu varikliu varomi viensparniai lėktuvai „Stuka“. Bom-

bonešio nuolaužos pirmą kartą buvo aptiktos 1990 m. 18 metrų gylyje apie 10 kilometrų atstumu nuo Riu-geno salos krantų, kai žvejo tinklas užsikabino už jų. „Junkers Ju–87“ bombonešis buvo pradėtas naudoti 1936–1939 m. per Ispanijos pilie-tinį karą.

Mažinama premija

Iškels bombonešio nuolaužas

Dramblės jubiliejus

Neolito laikų kapavietėje Jung-tiniuose Arabų Emyratuose moks-lininkai rado seniausią žinomą pa-saulio perlą. Jam – jau 7 500 metų. Iki šiol seniausiu buvo laikomas 5 500 metų japoniškas perlas. Radi-nys rodo, kad šiame pasaulio regione jau neolito laikais buvo ieškoma perlų. Perlamutriniai perlai dėl grožio buvo labai mėgstami. Su jais žmonės net būdavo laidojami. Dažnai perlai bū-davo uždedami ant mirusiojo veido, ypač virš viršutinės lūpos.