VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS ŠILUMOS IR VANDENS DEPARTAMENTO

ŠILUMOS SKYRIUS

Teikti Komisijos posėdžiui

Komisijos narys Donatas Jasas Komisijos narė Viktorija Sankauskaitė Komisijos pirmininkė Inga Žilienė 2017-03-28

PAŽYMA DĖL UAB „LITESKO“ FILIALO „ALYTAUS ENERGIJA“ ŠILUMOS BAZINĖS KAINOS

IR KARŠTO VANDENS KAINOS DEDAMŲJŲ NUSTATYMO

2017 m. kovo 28 d. Nr. O5-75 Vilnius

I. BENDRA ĮMONĖS APŽVALGA

UAB „Litesko“ (toliau – Bendrovė) įregistruota 1998 m. gruodžio 18 d. Bendrovė priklauso

Prancūzijos energetikos paslaugų įmonių grupei „Veolia“. Bendrovė veiklą vykdo Alytuje, Marijampolėje, Kazlų Rūdoje, Telšiuose, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Biržuose ir Kelmėje. 2001 m. rugpjūčio 2 d. Alytaus centralizuoto šildymo sistemos 15 metų laikotarpiui buvo išnuomotos Bendrovei, 2005 m. birželio mėnesį sutartį pratęsiant dar 10 metų.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) 2004 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. O3-25 „Dėl šilumos tiekimo licencijos uždarajai akcinei bendrovei „Litesko““ Bendrovei išdavė šilumos tiekimo licenciją Nr. L4-ŠT-27 tiekti šilumą Alytaus miesto (Alytaus rajono savivaldybė), Biržų miesto, Rinkuškių kaimo (Biržų rajono savivaldybė), Druskininkų miesto, Leipalingio miestelio, Viečiūnų kaimo (Druskininkų savivaldybė), Kazlų Rūdos miesto (Kazlų Rūdos savivaldybė), Kelmės ir Tytuvėnų miestų, (Kelmės rajono savivaldybė), Marijampolės miesto, Daukšių, Kumelionių, Meškučių, Patašinės, Trakiškių, Triobiškių, Igliaukos, Paežerės kaimų (Marijampolės savivaldybė), Telšių miesto, Rainių kaimo (Telšių rajono savivaldybė), Vilkaviškio, Kybartų ir Virbalio miestų, Pilviškių miestelio, Paežerių kaimo (Vilkaviškio rajono savivaldybė) teritorijoje, išskyrus kitose atitinkamų savivaldybių ar Komisijos išduotose licencijose apibrėžtas teritorijas.

Pagrindinė Bendrovės filialo „Alytaus energija“ (toliau – Filialas) veikla – šilumos energijos gamyba, perdavimas ir pardavimas vartotojams bei elektros energijos gamyba.

Alytaus mieste sukurtas integruotas centralizuoto šilumos tiekimo tinklas, kuriame pagrindiniai šaltiniai yra Alytaus rajoninė katilinė, kurioje veikia kogeneracinė jėgainė, Alyčio, Sodžiaus ir Pramonės katilinės. Avariniams atvejams yra numatyta ir gali būti eksploatuojama mobili katilinė. Bendra katilinių instaliuota galia 2014 m. sudaro 266,11 MW.

Aptarnaujamoje teritorijoje 2014 m. šiluma tiekiama 138,08 kms ilgio šilumos tinklais, kuriais šiluma aprūpinami 19 779 vartotojai, iš kurių 19 383 arba 98 proc. yra gyventojai.

2

Pagal realizuojamos šilumos kiekį Bendrovės Filialas priklauso I šilumos tiekimo įmonių grupei1, pagal gamtinių dujų suvartojimą – C pogrupiui.

Remiantis Bendrovės teiktomis investicijų plano vykdymo ataskaitomis, Bendrovė per šilumos bazinės kainos laikotarpį į šilumos ūkį investavo 5 831,1 tūkst. Eur. Bendrovės atliktos investicijos į šilumos ūkį 2012–2015 metais ir jų finansavimo šaltiniai pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Bendrovės atliktos investicijos į šilumos ūkį 2012–2015 metais ir jų finansavimo šaltiniai Eil. Nr. Investicijos Suma, tūkst. Eur

1. Investicijų finansavimo šaltiniai 5 831,1 1.1. iš to sk. nusidėvėjimas 2 437,0 1.2. investicijų grąža 1 595,9 1.3. įvairių fondų lėšos 1 222,7 1.4. kiti finansavimo šaltiniai 575,5 2. Investicijos 5 831,1

2.1. iš to sk. šilumos gamybos verslo vienetas 1 072,6 2.2. šilumos perdavimo verslo vienetas 3 220,0 2.3. paskolų, paimtų investicijų finansavimui, grąžinimas 1 538,5

Pastaba: investicijų suma be bendrosios ir administracinės veiklos investicijų, kurios sudaro 5,0 tūkst. Eur

II. ŠILUMOS BAZINĖS KAINOS DEDAMŲJŲ SKAIČIAVIMAS

Bendrovė 2016 m. kovo 10 d. raštu Nr. 1.2-164 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos bazinės kainos dedamųjų (projekto I dalis)“ pateikė Komisijai ir Alytaus miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė) šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto I dalį (toliau – I Projektas), 2016 m. kovo 22 d. raštu Nr. 1.2-206 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos bazinės kainos dedamųjų (projekto II dalis)“ – šilumos bazinės kainos projekto II dalį (toliau – II Projektas) ir dokumentus, reikalingus kainų skaičiavimams pagrįsti. 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1.2-309, 2016 m. liepos 28 d. raštu Nr. 1.2-671, 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 1.2-720, 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 1.21-747, 2016 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 1.21-801, 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 1.2-935, 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.21-1223, 2016 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 1.21-1227, 2016 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 1.21-1257, 2017 m. sausio 30 d. raštu Nr. 1.21-147, 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. 1.2-205, 2017 m. kovo 27 d. raštu Nr. 1.2-327 Bendrovė pateikė papildomus duomenis ir (ar) paaiškinimus šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) 32 straipsnio 6 dalimi ir Šilumos kainų nustatymo metodikos aktualios redakcijos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – Metodika), 82.1.2 papunkčio nuostatomis, šilumos bazinės kainos dedamąsias nustato Komisija, o savivaldybė teikia Komisijai tik šilumos bazinės kainos dedamųjų suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Savivaldybė 2016 m. balandžio 4 d. raštu Nr. SD-3071(6.16) pateikė pastabas dėl Bendrovės pateiktų I ir II Projektų, 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. SD-3715(6.16) pateikė papildomas pastabas bei nurodė, kad nederina Bendrovės pateiktų I ir II Projektų. Savivaldybė 2016 m. gegužės 23 d. raštu Nr. SD-2085(6.16) ir 2016 m. spalio 3 d. raštu Nr. SD-9776(6.16) pateikė papildomas pastabas dėl Bendrovės filialo projekto.

Įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje numatyta, kad ilgalaikė šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios ir kintamosios šilumos bazinės kainos dedamųjų, apskaičiuotų pagal Metodiką, nustatoma ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, o minėtą laikotarpį pasirenka savivaldybių tarybos. Savivaldybė 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T-22 „Dėl šilumos

1 I šilumos tiekimo įmonių grupė – įmonės per metus realizuojančios nuo 150 tūkst. MWh šilumos. Šiai grupei priklauso: UAB „Vilniaus energija“, AB „Klaipėdos energija“, AB „Panevėžio energija“, AB „Kauno energija“, VĮ „Visagino energija“, UAB „Litesko“ fil. „Alytaus energija“, AB „Šiaulių energija “.

3

bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpio“ nustatė 3 metų šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpį.

Šilumos kainos dedamosios nustatomos, vadovaujantis Metodika. Kogeneracinės jėgainės šilumos ir elektros energijos gamybos rodikliai nustatomi pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką, patvirtintą Komisijos 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-107 „Dėl Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos“ (toliau – Sąnaudų atskyrimo metodika).

Pažymėtina, kad I ir II Projektų rengimo metu nebuvo paskelbti Šilumos gamybos, perdavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo, patvirtinto Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-219 „Dėl Šilumos gamybos, perdavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo patvirtinimo“ 2015 m. rodikliai. Todėl skaičiavimuose naudojami 2013 m. ir 2014 m. lyginamieji rodikliai.

Skaičiuojant šilumos bazinės kainos kintamąją dedamąją, yra nustatomi efektyvumo rodikliai: lyginamosios kuro sąnaudos (kgne/MWh), lyginamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos (kWh/MWh), vandens technologinėms reikmėms sąnaudos (m³/kms) ir šilumos perdavimo nuostoliai.

Šilumos gamybos kogeneracinių jėgainių rodikliai nustatomi pagal faktinius duomenis, tačiau ne didesnius už Sąnaudų atskyrimo metodikoje nustatytus normatyvus, šilumos gamybos ne kogeneraciniuose įrenginiuose, perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo veiklose – pagal paskutinių praėjusių trejų metų (2012–2014 m.) būtinųjų sąnaudų apimtį, taip pat taikant lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių vertes, atsižvelgiant į suplanuotus pokyčius, po ataskaitinio laikotarpio įvykusius reikšmingus įvykius, Komisijos nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus ir kitas efektyvumo užduotis (Metodikos 56 punktas).

Bendrovės bazinės kainos ataskaitinis laikotarpis – 2014 m. 2012–2015 m. faktinių, Bendrovės projekte suplanuotų ir Komisijos Šilumos ir vandens

departamento Šilumos skyriaus (toliau – Skyrius) apskaičiuotų šilumos tiekimo veiklos sąnaudų ir nustatytų efektyvumo rodiklių palyginimas pateiktas 2 lentelėje. 2 lentelė. Šilumos bazinės kainos dedamųjų skaičiavime įvertintų sąnaudų ir nustatytų našumo rodiklių palyginimas Eil. Nr. Rodiklis 2012 m. 2013 m.

2014 m. (ataskaitinis laikotarpis)

2015 m. Bendrovės projektas

Skyriaus projektas

Skirtumas (8-7)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 Pagrindiniai našumo rodikliai

1. Patiektas šilumos kiekis į tinklą:

tūkst. MWh 244,6 231,0 219,8 212,4 231,8 229,3 -2,5

1.1. iš to sk. pagamintas šilumos kiekis

tūkst. MWh 244,6 228,40 166,4 149,8 172,2 169,7 -2,5

1.2. įsigytas šilumos kiekis

tūkst. MWh - 2,6 53,4 62,6 59,6 59,6 -

2. Realizuotas šilumos kiekis

tūkst. MWh 205,8 194,5 182,4 174,9 190,9 191,8 0,9

3.

Šilumos nuostoliai tinkle

tūkst. MWh 38,8 36,5 37,4 37,5 40,9 37,5 -3,4

MWh/kms

278 264 271 273 297 273 -24

4. Lyginamosios kuro sąnaudos

kgne/MWh 90,6 84,4 84,4 81,6 85,4 84,6 -0,8

5. Elektros energija technologinėms reikmės

tūkst. kWh 4 182,1 4 142,4 2 950,4 3 018,7 3 380,9 3 201,6 -179,3

6. Lyginamosios elektros energijos sąnaudos

kWh/MWh 17,10 18,07 16,35 19,92 19,44 18,67 -0,77

4

Eil. Nr. Rodiklis 2012 m. 2013 m.

2014 m. (ataskaitinis laikotarpis)

2015 m. Bendrovės projektas

Skyriaus projektas

Skirtumas (8-7)

1 2 3 4 5 6 7 8 9

7. Vandens technologinėms reikmėms sąnaudos

tūkst. m3 93,9 93,0 94,7 89,2 81,9 57,8 -24,1

8.

Lyginamosios vandens sąnaudos šilumos perdavimo technologinėms reikmėms

m3/ kms

177 154 158 149 153 153 -

Būtinosios šilumos tiekimo sąnaudos, tūkst. Eur 9. Kintamosios sąnaudos 10 323,1 8 404,4 6 873,6 5 480,6 7 444,5 6 654,8 -789,7

9.1. kuro sąnaudos 9 774,4 7 707,7 4 562,0 3 228,8 5 256,9 4 533,7 -723,2

9.2. elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos

469,3 520,6 208,9 206,5 344,3 318,7 -25,6

9.3. vandens technologinėms reikmėms sąnaudos 79,4 83,6 97,6 89,1 139,3 55,5 -83,8

9.4 pelenų tvarkymo (išvežimo, utilizavimo) sąnaudos - - 187,3 64,4 77,3 120,2 42,9

9.5. šilumos įsigijimo sąnaudos - 92,5 1 817,8 1 891,8 1 626,7 1 626,7 - 10. Pastoviosios sąnaudos 3 998,2 4 747,2 5 211,8 - 5 415,8 2 995,0 -2 420,8

10.1. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos 1 090,3 1 886,8 2 069,2 - 2 073,7 709,1 -1 346,6

10.2. personalo sąnaudos 1 415,9 1 383,7 1 535,5 - 1 531,7 1 086,5 -445,2

10.3. einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos 1 180,3 1 132,1 831,9 - 1 027,1 671,5 -355,6

10.4. mokesčių sąnaudos 205,7 227,1 292,6 - 293,7 285,6 -8,1 10.5. finansinės sąnaudos - - 2,8 - 2,8 0,7 -2,1 10.6. administracinės sąnaudos - - 314,9 - 301,5 80,3 -221,2

10.7. rinkodaros ir pardavimų sąnaudos 106,0 117,5 83,5 - 103,8 83,5 -20,3

10.8. kitos paskirstomos sąnaudos - - 81,4 - 81,5 77,8 -3,7 11. Investicijų grąža - 2 081,6 712,1 -1 369,5 12. Iš viso: 14 321,3 13 151,6 12 085,4 14 941,9 10 361,9 -4 580,0

Pastabos: 1. Lentelėje pateikti Bendrovės Komisijai teiktose ataskaitose nurodyti 2012–2015 m. duomenys. 2. Bendrovės projekte šilumos įsigijimo ir kuro sąnaudos apskaičiuotos, taikant 2017 m. sausio mėn. kainas. 3. Auditorius nepareiškė nuomonės dėl 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės reguliuojamos veiklos ataskaitų, todėl 2015 m. pastoviosios sąnaudos nenurodytos.

Skyrius, vadovaudamasis Metodika ir Sąnaudų atskyrimo metodika, išanalizavęs Bendrovės šilumos bazinės kainos projektą ir papildomai gautą informaciją, pritaikęs lyginamosios analizės rodiklius, apskaičiavo 10 361,9 tūkst. Eur būtinųjų šilumos tiekimo sąnaudų, įskaitant investicijų grąžą. Detalesni šilumos kainos skaičiavimai pateikti tolesniuose pažymos skyriuose.

1. ŠILUMOS KIEKIO SKAIČIAVIMAS

Bendrovė planuoja kasmet į šilumos perdavimo tinklą patiekti 231,84 tūkst. MWh šilumos. 25,7 proc. minėto šilumos kiekio planuojama pirkti iš nepriklausomo šilumos gamintojo (toliau – NŠG) UAB gamybinės-komercinės firmos „Fonas“, likusį šilumos kiekį Bendrovė planuoja gaminti pati. Kogeneraciniuose įrenginiuose (Alytaus rajoninėje katilinėje) planuojama pagaminti 168,53 tūkst. MWh, t. y. 97,8 proc. Bendrovės gamintino šilumos kiekio.

Bendrovė planuoja realizuoti 190,94 tūkst. MWh šilumos. Planuojamas realizuoti šilumos kiekis apskaičiuotas pagal 2012–2014 m. vartotojams priskirtų apmokėti šilumos kiekių (eliminavus atsijungusių vartotojų šilumos kiekį) vidurkį bei įvertinus planuojamos realizacijos pokyčius dėl

5

naujų vartotojų pajungimo (padidėjimas 110 MWh) ir renovacijos efekto (sumažėjimas 645 MWh), iš viso įvertinus 535 MWh sumažėjimą. Pagal Metodikos 61.2 papunktį, jei ūkio subjekto „faktiniai šilumos nuostoliai ataskaitiniu laikotarpiu buvo didesni už nuostolių kiekį, nustatomą pagal Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodiką, tokiu atveju, šilumos nuostolių apimčiai nustatyti naudojamas nuostolių kiekis, nustatomas pagal Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodiką“.

Bendrovė projekte numatė, kad šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu vidutiniai šilumos nuostoliai tinkle sudarys 40,90 tūkst. MWh (297 MWh/kms), kurie yra apskaičiuoti pagal Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 262 „Dėl Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“. Bendrovė 2016 m. liepos 28 d. rašte Nr. 1.2-671 nurodo, kad Bendrovės projekte įvertintų šilumos perdavimo nuostolių skaičiavimams buvo pritaikytas algoritmas, kuris atitinka Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1–26 „Dėl Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodikos reikalavimus (toliau – Nuostolių metodika).

Bendrovės projekte numatyti šilumos nuostoliai tinkle (40,90 tūkst. MWh) yra atitinkamai 3,54 tūkst. MWh ir 3,35 tūkst. MWh didesni nei faktiniai 2014 m. ir 2015 m. šilumos nuostoliai tinkle. Kadangi norminai šilumos perdavimo nuostoliai, apskaičiuoti pagal Nuostolių metodiką yra didesni nei faktiniai Bendrovės nuostoliai šilumos kainos dedamųjų galiojimo laikotarpiu (žr. 2 lentelės 3.1 eil.), Skyrius, atsižvelgęs į Metodikos 61.2 papunktį, šilumos nuostolių apimčiai nustatyti naudoja faktinį 2015 m. šilumos nuostolių kiekį (37,55 tūkst. MWh), kuris yra 3,35 tūkst. MWh mažesnis nei Bendrovės projekte. Bendrovės faktinių ir planuojamų realizuotos šilumos ir šilumos nuostolių palyginimas pateiktas 3 lentelėje.

3 lentelė. Bendrovės faktinių ir planuojamų bei Skyriaus nustatytų pagaminto, įsigyto ir patiekto į tinklą šilumos kiekių palyginimas, tūkst. MWh

Eil. Nr. Pavadinimas Mato vnt. 2012 m. 2013 m.

2014 m. (ataskaitinis laikotarpis)

2015 m. Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5 6 7 8 9

1. Pagamintas šilumos kiekis tūkst. MWh 244,6 228,4 166,4 149,8 172,2 169,7

2. Įsigytas šilumos kiekis tūkst. MWh - 2,6 53,4 62,6 59,6 59,6

3. Patiektas į tinklą šilumos kiekis tūkst. MWh 244,6 231,0 219,8 212,4 231,8 229,3

3.1. šilumos nuostoliai tinkle

tūkst. MWh 38,8 36,5 37,4 37,5 40,9 37,5 MWh/kms 278 264 271* 273 297 273

3.2. realizuotas šilumos kiekis tūkst. MWh 205,8** 194,5** 182,4** 174,9** 190,9 191,8**

* 2014 m. I grupės šilumos tiekėjų šilumos nuostoliai perdavimo tinkluose 269 MWh/kms ** Šilumos kiekis ties gyvenamųjų namų ir kitų pastatų tiekimo–vartojimo riba.

Skyriaus pagal 2012–2014 m. vidurkį (eliminavus atsijungusių vartotojų šilumos kiekį) ir Bendrovės numatomą naujų vartotojų pajungimo ir renovacijos efektą įvertintas realizuotas šilumos kiekis (191,76 tūkst. MWh), lyginant su Bendrovės apskaičiuotu, skiriasi dėl atlikto skaičiavimo neatitikties Metodikos 59.1 papunkčio nuostatoms (Bendrovės skaičiavimuose nebuvo įvertintas visas realizuotas šilumos kiekis, t. y. šilumos kiekis ties gyvenamųjų namų ir kitų pastatų tiekimo–vartojimo riba). Skyriaus skaičiavimais, planuojamas realizuoti šilumos kiekis, lyginant su 2012–2014 m. vidurkiu, mažėja 1,3 proc., o lyginant su ataskaitiniu laikotarpiu (2014 m.) ir 2015 m. – atitinkamai didėja 5,1 proc. ir 9,6 proc.

Skyriaus skaičiavimais, šilumos bazinis kiekis, patiektas į šilumos perdavimo tinklą, per metus sudaro 229,31 tūkst. MWh (2,53 tūkst. MWh mažiau nei Bendrovės projekte):

- realizuotas šilumos kiekis – 191,76 tūkst. MWh (83,6 proc.);

6

- papildomas šilumos kiekis – 37,55 tūkst. MWh (16,4 proc.).

2. KINTAMOSIOS SĄNAUDOS

Kintamąsias sąnaudas sudaro šilumos gamybai sunaudoto kuro, elektros energijos ir vandens technologinės reikmėms sąnaudos. Šios sąnaudos nustatomos įvertinus lyginamąsias kuro sąnaudas (kgne/MWh), katilų naudingo veikimo koeficientus (NVK), lyginamąsias elektros energijos sąnaudas (kWh/MWh) ir šilumos gamybos bei perdavimo verslo vienetams sunaudoto vandens sąnaudas. Šios sąnaudos apskaičiuojamos, vadovaujantis Metodikos 58 punkto nuostatomis.

Pažymėtina, kad Bendrovės projekte, skaičiuojant kintamąsias sąnaudas, alternatyvus šilumos šaltinis suformuotas visai Alytaus rajoninei katilinei, nors šioje katilinėje yra biomasės kogeneracinė jėgainė ir kiti šilumos šaltiniai, naudojantys gamtines dujas. Skyriaus projekte, formuojant alternatyvų šilumos šaltinį, kogeneracinės jėgainės kintamosios sąnaudos skaičiuojamos tik biomasės kogeneracinei jėgainei, o kiti Alytaus rajoninėje katilinėje ir kitose Bendrovės Filialo katilinėse esantys gamtinėmis dujomis kūrenami katilai traktuojami kaip esami šilumos šaltiniai.

2.1. Kuro sąnaudos šilumai gaminti

Bendrovės Filialo 2011 m. nustatytoje šilumos bazinėje kainoje kuro struktūrą sudarė gamtinės dujos (99,6 proc.) ir mazutas (0,4 proc.). Šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo metu 2012 m., atsižvelgus į tai, kad 2012 m. II ketv. Filialas pradėjo eksploatuoti naują biomasės kogeneracinę jėgainę, buvo pakeista Filialo kuro struktūra, nustatant, kad ją sudaro gamtinės dujos (54,8 proc.) ir biokuras (45,2 proc.). 2015 m. kuro struktūra buvo koreguojama šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo metu, kai įvertinus mažesnį nuosavuose Filialo šilumos šaltiniuose pagamintą šilumos kiekį dėl perkamos šilumos iš NŠG UAB gamybinės-komercinės firmos „Fonas“, buvo sumažintas gamtinių dujų kiekis. Bendrovės planuojamą kuro struktūrą sudaro gamtinės dujos (41,3 proc.) ir biokuras (58,7 proc.).

Pagal Metodikos 58.4.1 papunktį šilumos bazinių kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu šilumos tiekėjo kuro struktūra sudaroma atsižvelgiant į optimalią kuro struktūrą ataskaitiniu laikotarpiu, užtikrinančią mažiausias sąnaudas ir teikiant prioritetą atliekų deginimui bei atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui.

Metodikos 58.4.6. papunktyje numatyta, kad kuro šilumai gaminti sąnaudų atveju naudojami sąlyginio kuro kiekio (tne) įverčiai, nustatyti pagal atitinkamų kuro rūšių šiluminę vertę, šilumos generavimo šaltinių efektyvumo rodiklius, o 58.4.7 papunktyje – lyginamųjų kuro sąnaudų (kgne/MWh) rodikliai. Komisija, atsižvelgusi į tai ir įvertinusi, kad 2014 m. ir 2015 m. faktinėje kuro struktūroje biokuras sudarė didesnę dalį nei Bendrovės projekte, bei siekdama įsitikinti sąnaudų pagrįstumu, 2016 m. spalio 31 d. raštu Nr. R2-(Š)-2763 kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti 2014 m. ir 2015 m. kogeneracinėje jėgainėje pagamintos šilumos kiekį pagal kuro rūšis. Bendrovė 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.21-223 pateikė paaiškinimą, kodėl tokių duomenų pateikti negali ir pagal kuro rūšis detalizavo tik planuojamą pagaminti šilumos kiekį kogeneracinėje jėgainėje.

Atsižvelgęs į tai, kad Bendrovė Komisijos 2016 m. spalio 31 d. raštu Nr. R2-(Š)-2763 prašomų duomenų nepateikė, ir į tai, kad Bendrovė nepateikė skaičiavimų, pagrindžiančių biokuro kiekio mažėjimą, Skyrius, vadovaudamasis Metodikos 58.4.1 papunkčiu didina Bendrovės planuojamą biokuro kiekį iki 2014 m. faktiškai suvartoto biokuro kiekio (9 652,9 tne).

Bendrovės ir Skyriaus planuojama, faktinė 2014 m. ir 2015 m. bei galiojanti kuro struktūra bei nustatytas kuro kiekis pateiktas 4 lentelėje. 4 lentelė. Bendrovės galiojančios, faktinės 2014 m. ir 2015 m. bei planuojamos kuro struktūros palyginimas

7

Eil. Nr. Kuro rūšis

Galiojanti kuro struktūra2

2014 m. (ataskaitinis laikotarpis)

2015 m. Bendrovės projektas

Skyriaus projektas

tne proc. tne proc. tne proc. tne proc. tne proc.

1. Gamtinių dujų kiekis 7 585,0 42,0 4 385,3 31,2 2 584,9 21,1 6 076,7 41,3 4 713,0* 32,5

2. Medienos kilmės biokuras

10 470,0 58,0 9 652,9 68,8 9 646,6 78,9 8 635,0 58,7 9 652,9 67,5

3. Iš viso 18 055,0 100,0 14 038,2 100,0 12 231,5 100,0 14 711,7 100,0 14 365,9 100 * gamtinių dujų kiekis 60 765 MWh apskaičiuotas, vadovaujantis Komisijos 2015 m. vasario 23 d. raštu Nr. R2-(Š)-633 pateiktu išaiškinimu, taikant 10,3905 kWh/m3.

Bendrovės skaičiavimais, planuojamam pagaminti 172,2 tūkst. MWh šilumos kiekiui numatyta sunaudoti 14 711,7 tne sąlyginio kuro kiekio, kai vidutinės lyginamosios kuro sąnaudos sudaro 85,4 kgne/MWh.

Skyrius planuojamam pagaminti 169,7 tūkst. MWh šilumos kiekiui apskaičiavo 14 365,9 tne kuro kiekį, t. y. 2,4 proc. mažiau nei Bendrovės projekte. Skirtumas tarp Skyriaus ir Bendrovės skaičiavimų susidarė dėl skirtumų šilumos kiekių skaičiavimuose, Skyriaus įvertinto didesnio biokuro kiekio kuro struktūroje ir mažesnių lyginamųjų kuro sąnaudų.

Bendrovė 2016 m. liepos 28 d. raštu Nr. 1.2-671 pateikė planuojamą pagamintos šilumos kiekį pagal katilines ir kuro kiekių skaičiavimą. Skyriaus skaičiavimuose planuojamas gamtinių dujų kiekis esamuose šilumos šaltiniuose įvertintas, taikant Bendrovės planuojamas lyginamąsias kuro sąnaudas. Skyriaus apskaičiuotas gamtinių dujų kiekis esamuose šilumos šaltiniuose sudaro 4 713,0 tne ir, lyginant su Bendrovės planuojamu bendru gamtinių dujų kiekiu kogeneracinėje jėgainėje ir kitose katilinėse, mažėja 1 363,7 tne arba 22,4 proc.

Kaip jau buvo minėta, Bendrovė 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.21-223 detalizavo planuojamą pagaminti šilumos kiekį kogeneracinėje jėgainėje, nurodant kiek šilumos kogeneracinėje jėgainėje planuojama pagaminti naudojant biokurą ir gamtines dujas. Skyrius, remdamasis šiais duomenimis, Bendrovės 2016 m. liepos 28 d. raštu Nr. 1.2-671 pateiktais duomenimis ir Bendrovės I Projekte planuojamu biokuro kiekiu, apskaičiavo, kad Bendrovės planuojamos alternatyvaus šilumos šaltinio, kūrenamo biokuru, lyginamosios kuro sąnaudos yra mažesnės3 nei numatyta Sąnaudų atskyrimo metodikos 4 priede (82,0 kgne/MWh). Atsižvelgdamas į šią aplinkybę ir į tai, kad Bendrovė nepateikė faktinių 2014 m. ir 2015 m. duomenų apie pagamintą šilumos kiekį kogeneracinėje jėgainėje pagal kuro rūšis, Skyrius skaičiavimuose taiko Bendrovės planuojamas alternatyvaus šilumos šaltinio, kūrenamo biokuru, lyginamąsias kuro sąnaudas (80,9 kgne/MWh).

Dėl nurodytų priežasčių Skyriaus apskaičiuotos vidutinės lyginamosios kuro sąnaudos sudaro 84,6 kgne/MWh, t. y. 0,8 kgne/MWh mažiau nei numatyta Bendrovės projekte. Bendrovės ir Skyriaus apskaičiuotų sąlyginio kuro kiekio, kainų ir sąnaudų palyginimas pateiktas 5 lentelėje.

5 lentelė. Sąlyginio kuro kiekio, kainų ir sąnaudų palyginimas Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas Mato vnt. 2012 m. 2013 m.

2014 m. (ataskaitinis laikotarpis)

2015 m. Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5 6 7 8 9

1. Pagamintos šilumos kiekis

tūkst. MWh 244,6 228,4 166,4 149,8 172,2 169,7

2. Sąlyginio kuro kiekis tne 22 162,1 19 285,3 14 038,2 12 231,5 14 711,7 14 365,9

3. Vidutinė sąlyginio kuro kaina

Eur/ tne

441,0 399,7 325,0 264,0 357,3 315,6

4. Kuro sąnaudos tūkst. Eur 9 774,4 7 707,6 4 562,0 3 228,8 5 256,9 4 533,7

2 Patvirtinta Komisijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. O3-476 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“. 3 8 635,0 / 106,74 = 80,9 kgne/MWh

8

5. Lyginamosios kuro sąnaudos kgne/MWh 90,6 84,4 84,4* 81,6 85,4 84,6

* 2014 m. I grupės C pogrupio šilumos tiekėjų lyginamosios kuro sąnaudos 84,8 kgne/MWh.

Skaičiuojant projekcinę 2017 m. kovo mėn. šilumos kainą, Skyrius taikė 2017 m. sausio mėnesio Bendrovės faktines kuro įsigijimo kainas. Pažymėtina, kad kuro sąnaudos yra projekcinės, t. y. kiekvieną mėnesį jos gali kisti, priklausomai nuo kuro kainų pasikeitimo. Kuro sąnaudos sudaro 4 533,7 tūkst. Eur, t. y. 13,8 proc. mažiau nei Bendrovės projekte.

2.2. Šilumos įsigijimo sąnaudos

Šilumos įsigijimo sąnaudos nustatomos, vadovaujantis Metodikos 58.3 papunkčiu. Kaip minėta (pažymos 1 skyriuje), Bendrovė projekte numatė įsigyti 59,6 tūkst. MWh perkamos šilumos per metus iš NŠG UAB „Fonas“. Skyrius šiems skaičiavimams pritaria. Skyrius, taikydamas 2017 m. sausio mėn. vidutinę pirktos šilumos kainą – 2,73 ct/kWh, apskaičiavo 1 626,7 tūkst. Eur pirktos šilumos sąnaudų. Pažymėtina, kad šilumos įsigijimo sąnaudos yra projekcinės, t. y. kiekvieną mėnesį jos gali kisti, priklausomai nuo perkamos šilumos kainų pasikeitimo.

2.3. Elektros energija ir vanduo technologinėms reikmėms

Kogeneracinėje jėgainėje šilumai gaminti reikiamos elektros energijos sąnaudos skaičiuojamos pagal Sąnaudų atskyrimo metodikoje numatytus normatyvus, šilumos gamybai katilinėse – pagal lyginamuosius rodiklius.

Bendrovės planuojamos vidutinės lyginamosios elektros energijos sąnaudos sudaro 19,44 kWh/MWh. Bendrovė 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 1.2-747 pateikė alternatyvaus šilumos šaltinio sąnaudų skaičiavimo detalizavimą, kuriame nurodyta, kad elektros energijos sąnaudos kogeneracinėje jėgainėje gaminamai šilumai apskaičiuotos pagal Sąnaudų atskyrimo metodikos 3 ir 4 prieduose nurodytus normatyvus.

Metodikos 56.2 papunktyje numatyta, kad nustatant šilumos bazinę kainą, atsižvelgiama į faktiškai suteiktų paslaugų (produktų) kiekius paskutiniais trejais metais. Remiantis tuo, Komisija 2016 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. R2-(Š)-2470 prašė nurodyti, kiek 2012–2015 m. laikotarpiu (kiekvienų metų atskirai) elektros energijos ir vandens kiekio tenka šilumai, pagamintai naudojant esamus šilumos šaltinius ir kiek, kogeneracinę jėgainę. Bendrovė 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 1.2-935 pateikė elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms suvartojimą pagal katilines, tačiau nurodė bendrą šilumos gamybai ir šilumos perdavimui priskirtiną elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms kiekį.

Bendrovė 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.21-1223 pateikė 2012–2015 m. elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms suvartojimą pagal katilines ir verslo vienetus. Pažymėtina, kad Bendrovės 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.21-1223 pateikti 2014 m. duomenys neatitinka Bendrovės 2015 m. kovo 31 d. raštu Nr. 1.2-227 pateikto Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3-80 „Dėl Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės), 34 priedo už 2014 m., o 2015 m. duomenys – Bendrovės 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. 1.2-189 pateikto Taisyklių 34 priedo už 2015 m.

Bendrovė 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.21-1223 informavo, kad nustatė ir minėtu raštu pateiktiems 2015 m. duomenims pritaikė elektros energijos kiekių skaidymo metodą, pagal kurį Bendrovė, atskirdama elektros energijos sąnaudas tarp šilumos gamybos ir šilumos perdavimo veiklų, nuo bendrai sunaudoto elektros energijos kiekio šilumos perdavimo veiklai priskiria tinklo siurblių ir tinklo siurblinių sunaudotą elektros energijos dalį, o likusią dalį priskiria šilumos gamybai.

Pažymėtina, kad toks Bendrovės elektros energijos sąnaudų skirstymas nėra pateiktas nei 2014 m., nei 2015 m. Reguliavimo apskaitos sistemos aprašuose. Paminėtina ir tai, kad analizuojant 2012–2014 m. Bendrovės Filialo lyginamąsias elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudas, nustatyta, kad atskirais metais buvo taikomas skirtingas metodas (žr. 6 lentelę).

9

Bendrovė 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.21-1223 informavo, kad atsižvelgiant į naują elektros energijos kiekių skirstymo metodą, planuojamas elektros energijos kiekis sudaro 3 334,7 tūkst. kWh. Remiantis šiais duomenimis, Bendrovės planuojamos lyginamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos sudaro 17,18 kWh/MWh, iš jų esamuose šilumos šaltiniuose – 17,66 kWh/MWh, kogeneracinėje jėgainėje – 10,73 kWh/MWh, o šilumos perdavimo veikloje – 6,3 kWh/MWh. Vadinasi, lyginant su pirminiu Bendrovės projektu, elektros energijos sąnaudos technologinėms reikmėms šilumos gamybos veikloje mažėja, o šilumos perdavimo veikloje – didėja. Taip pat paminėtina, kad taikant Bendrovės minėtame rašte pateiktą elektros energijos kiekių skaidymo metodą, elektros energijos sąnaudos šilumos gamybos kogeneracinėje jėgainėje technologinėms reikmėms būtų mažesnės nei apskaičiuota pagal Sąnaudų nustatymo metodikos prieduose taikomus normatyvus, o elektros energijos sąnaudos šilumos perdavimo technologinėms reikmėms viršytų lyginamuosius I grupės rodiklius ir pagal Metodikos 56.3 papunktį šios sąnaudos perdavimo veikloje turėtų būti ribojamos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Skyrius, Bendrovės Filialo atveju, skaičiavimuose netaiko Bendrovės siūlomo elektros energijos kiekio skaidymo metodo.

Remiantis 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 1.2-747, Bendrovės projekte planuojamos lyginamosios šilumos gamybos elektros energijos sąnaudos (15,42 kWh/MWh) kitose katilinėse viršija I grupės C pogrupio šilumos tiekėjų lyginamąjį rodiklį (11,30 kWh/MWh). Atsižvelgiant į tai, Skyrius savo skaičiavimuose sumažino lyginamąsias šilumos gamybos elektros energijos sąnaudas esamuose šilumos šaltiniuose iki lyginamojo rodiklio.

Bendrovės I Projekte planuojamos lyginamosios šilumos perdavimo elektros energijos sąnaudos (0,55 kWh/MWh) neviršija I grupės C pogrupio šilumos tiekėjų lyginamųjų rodiklių (2,70 kWh/MWh), todėl jos taikomos ir Skyriaus skaičiavimuose.

Remiantis 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 1.2-747, Bendrovės projekte planuojamos lyginamosios elektros energijos sąnaudos kogeneracinėje jėgainėje sudaro 18,97 kWh/MWh. Skyrius elektros energijos sąnaudas kogeneracinėje jėgainėje gaminamai šilumai apskaičiavo taikydamas Sąnaudų atskyrimo metodikos 3 priede nurodytą normatyvą biokuru kūrenamiems katilams – 21,0 kWh/MWh.

Iš viso Skyriaus skaičiavimais, vidutinės lyginamosios elektros energijos sąnaudos sudaro 18,67 kWh/MWh, t. y. 0,77 kWh/MWh mažiau nei numatyta Bendrovės I Projekte. Skirtumas tarp Bendrovės ir Skyriaus skaičiavimų susidarė, nes Skyriaus skaičiavimuose kogeneracinei jėgainei nepriskiriami gamtinėmis dujomis kūrenami katilai – jie vertinami kaip esami šilumos šaltiniai, kurių elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos ribojamos pagal lyginamuosius rodiklius. Bendrovės ir I grupės C pogrupio lyginamųjų elektros energijos sąnaudų palyginimas pateiktas 6 lentelėje.

6 lentelė. Bendrovės faktinių, I grupės C pogrupio, Bendrovės ir Skyriaus planuojamų lyginamųjų elektros energijos sąnaudų palyginimas, kWh/MWh Eil. Nr. Rodiklis 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. Lyginamieji

rodikliai Projektas

Bendrovės Skyriaus 1 2 3 4 5 6 7 8 9

1. Šilumos gamybos verslo vienetas 16,57 12,33 12,06 19,37 11,30 18,89 18,12

2. Šilumos perdavimo verslo vienetas 0,53 5,74 4,30 0,55 2,70 0,55 0,55

3. Iš viso 17,10 18,07 16,36 19,92 14,00 19,44 18,67

Bendrovė Projekte numatė, kad šilumos gamybai ir perdavimui suvartos 3 380,9 tūkst. kWh

elektros energijos, o 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 1.2-747 detalizavo, kad iš jų kogeneracinei jėgainei priskiriama 3 196,3 tūkst. kWh. Kaip minėta, Bendrovė 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.21-1223 informavo, kad planuojamas elektros energijos technologinėms reikmėms kiekis sudaro 3 334,7 tūkst. kWh, iš jų 1 808,7 tūkst. kWh kogeneracinėje jėgainėje. Skyriaus skaičiavimais, elektros energijos sąnaudos technologinėms reikmėms sudaro 3 201,6 tūkst. kWh, iš

10

jų kogeneracinėje jėgainėje – 2 506,1 tūkst. kWh. Skirtumas tarp Bendrovės ir Skyriaus skaičiavimų susidarė dėl skirtumų šilumos kiekių skaičiavimuose ir įvertintų mažesnių lyginamųjų elektros energijos sąnaudų šilumai, pagamintai esamuose šilumos šaltiniuose.

Bendrovės I Projekte elektros energijos kaina šilumos gamybos verslo vienetui sudaro 9,94 ct/kWh, o šilumos perdavimo verslo vienetui – 16,44 ct/kWh. Bendrovė 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1.2-309 Savivaldybei ir Komisijai pateikė elektros energijos sąnaudų skaičiavimo detalizavimą pagal verslo vienetus, kuriame nurodyta, kad Projekte elektros energijos sąnaudos apskaičiuotos įvertinus faktines 2015 m. elektros energijos kainas.

Skyriaus skaičiavimuose taikomos Bendrovės 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. 1.2-189 pateiktame Taisyklių 34 priede nurodytos 2015 m. vidutinės elektros energijos kainos. Įvertinus vidutines 2015 m. šilumos gamybos (9,69 ct/kWh) ir perdavimo (16,44 ct/kWh) verslo vienetams nustatytas elektros energijos kainas, Skyriaus apskaičiuotos elektros energijos sąnaudos sudaro 318,7 tūkst. Eur, t. y. 25,6 tūkst. Eur mažiau nei Bendrovės projekte.

Elektros energijos technologinėms reikmėms kiekių ir sąnaudų palyginimas pateiktas 7 lentelėje.

7 lentelė. Elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudų palyginimas Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Mato

vnt. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

(ataskaitinis laikotarpis)

2015 m. Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5 6 7 8 9

1. Elektros energija technologinėms reikmėms

tūkst. kWh 4 182,1 4 142,4 2 950,4 3 018,7 3 380,9 3 201,6

1.1. iš to sk. šilumos gamybos verslo vienete

tūkst. kWh 4 051,7 2 816,8 2 006,3 2901,9 3 253,798 3 075,4

1.2. šilumos perdavimo verslo vienete

tūkst. kWh 130,4 1 325,6 944,1 116,8 127,151 126,1

2. Elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos

tūkst. Eur 469,3 520,6 208,9 206,5 344,3 318,7

Planuojamu laikotarpiu Bendrovė numato 81,9 tūkst. m3 vandens technologinėms reikmėms. Bendrovės lyginamosios vandens sąnaudos perdavimo technologinėms reikmėms sudaro 153 m3/kms ir neviršija šilumos tiekėjų I grupės lyginamųjų vandens sąnaudos perdavimo technologinėms reikmėms (217,0 m3/kms). Skyrius neprieštarauja Bendrovės apskaičiuotoms vandens šilumos perdavimo technologinėms reikmėms sąnaudoms.

Remiantis Bendrovės 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 1.21-747 pateiktais duomenimis, Bendrovė planuoja 60,9 tūkst. m3 vandens sąnaudų šilumos gamybos technologinėms reikmėms, iš kurių 60,8 tūkst. m3 priskirta kogeneracinei jėgainei ir 0,1 tūkst. m3 priskirta esamiems šilumos šaltiniams.

Kaip minėta, Bendrovės projekte, skaičiuojant kogeneracinės jėgainės kintamąsias sąnaudas, alternatyvus šilumos šaltinis suformuotas visai Alytaus rajoninei katilinei, o Skyriaus skaičiavimuose – tik biomasės kogeneracinei jėgainei. Pažymėtina, kad Bendrovė vandens šilumos gamybos kogeneracinėje jėgainėje sąnaudas apskaičiavo įvertinusi 2012–2014 m. faktinį vandens suvartojimą (m3/MWh), t. y. nesilaikydama Sąnaudų atskyrimo metodikos 22.3 papunkčio. Skyrius vandens technologinėms reikmėms kiekį kogeneracinėje jėgainėje gaminamai šilumai apskaičiavo taikydamas Sąnaudų atskyrimo metodikos 3 priede numatytą normatyvą biokuru kūrenamiems katilams – 0,16 m3/MWh. Skyriaus skaičiavimais, vandens šilumos gamybos kogeneracinėje jėgainėje technologinėms reikmėms kiekis sudaro 19,1 tūkst. m3.

Bendrovė projekte vandens šilumos gamybos esamuose šilumos šaltiniuose technologinėms reikmėms kiekį apskaičiavo įvertinusi 2012–2014 m. faktinį vandens suvartojimą (m3/MWh). Skyriaus skaičiavimuose, kaip ir Bendrovės projekte, vandens šilumos gamybos esamuose šilumos šaltiniuose technologinėms reikmėms kiekis apskaičiuotas įvertinus 2012–2014 m. vidutines vandens technologinėms reikmėms sąnaudas, tenkančias 1 MWh pagamintos šilumos, t. y.

11

0,35 m3/MWh. Taikant minėtą rodiklį ir Skyriaus apskaičiuotą gamintiną šilumos kiekį esamuose šilumos šaltiniuose (50,4 tūkst. MWh) Skyrius apskaičiavo 17,6 tūkst. m3 vandens sąnaudų, priskirtinų esamiems šilumos šaltiniams.

Skyriaus skaičiavimais, iš viso vandens technologinėms reikmėms sąnaudos sudaro 57,8 tūkst. m3, t. y. 24,1 tūkst. m3 mažiau nei Bendrovės projekte.

Bendrovė 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 1.2-720 nurodė, kad planuojamos 139,3 tūkst. Eur vandens technologinėms reikmėms sąnaudos apskaičiuotos, įvertinus faktines 2015 m. vandens kainas (1,70 Eur/m3). Skyrius skaičiavimuose taikė vidutinę faktinę 2015 m. vandens technologinėms reikmėms kainą (0,96 Eur/m3), nurodytą Bendrovės 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. 1.2-189 pateiktame Taisyklių 34 priede, ir apskaičiavo 55,5 tūkst. Eur sąnaudų, t. y. 83,8 tūkst. Eur mažiau nei Bendrovės projekte dėl įvertinto mažesnio vandens technologinėms reikmėms kiekio ir kainos.

Vandens technologinėms reikmėms kiekių ir lyginamųjų elektros energijos sąnaudų skaičiavimas pateiktas 8 lentelėje.

8 lentelė. Vandens technologinėms reikmėms sąnaudų palyginimas Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Mato

vnt. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

(ataskaitinis laikotarpis)

2015 m. Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5 6 7 8 9

1. Vandens technologinėms reikmėms kiekis

tūkst. m3 93,9 93,0 94,7 89,2 81,9 57,8

1.1. iš to sk. šilumos gamybos verslo vienete

tūkst. m3 69,2 71,69 72,9 68,7 60,9 36,73

1.2. šilumos perdavimo verslo vienete

tūkst. m3 24,7 21,35 21,8 20,5 21,0 21,05

m3/ kms 177 154 158* 149 153 153

2. Vandens technologinėms reikmėms sąnaudos

tūkst. Eur 79,4 83,6 97,6 89,1 139,3 55,5

* 2014 m. I grupės šilumos tiekėjų lyginamosios vandens sąnaudos šilumos perdavimo technologinėms reikmėms 217 m3/ kms.

Skyriaus apskaičiuotos elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms sąnaudos sudaro 374,2 tūkst. Eur, t. y. 109,4 tūkst. Eur mažiau nei suplanavo Bendrovė. Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuotų elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms sąnaudų palyginimas pateiktas 9 lentelėje.

9 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms sąnaudų palyginimas Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt.

Projektas Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5 1. Elektros energija technologinėms reikmėms tūkst. kWh 3 380,9 3 201,6 2. Vanduo technologinėms reikmėms tūkst. m3 81,9 57,8

3. Elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms sąnaudos tūkst. Eur 483,6 374,2

2.4. Pelenų tvarkymo (išvežimo, utilizavimo) sąnaudos

Bendrovės II Projekte planuojamos pelenų tvarkymo sąnaudos sudaro 77,3 tūkst. Eur. Bendrovė 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1.2-309 patikslino planuojamas pelenų tvarkymo sąnaudas, atsižvelgdama į 2016 m. vasario 5 d. sutartyje su paslaugų teikėju numatytus įkainius. Patikslintos Bendrovės pelenų tvarkymo sąnaudos sudaro 107,5 tūkst. Eur, kurios apskaičiuotos

12

įvertinus 2015 m. pelenų ir smėlio iš pseudoverdančių sluoksnių procentinę dalį nuo sudeginto biokuro (3,15 proc.).

Skyriaus skaičiavimais, taikant minėtoje sutartyje numatytus įkainius ir apskaičiuotą pelenų ir smėlio iš pseudoverdančių sluoksnių procentinę dalį nuo sudeginto biokuro (3,15 proc.), pelenų tvarkymo sąnaudos sudaro 120,2 tūkst. Eur, t. y. dėl įvertinto didesnio biokuro kiekio 12,7 tūkst. Eur daugiau nei patikslino Bendrovė 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1.2-309. Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuotų pelenų tvarkymo (išvežimo, utilizavimo) sąnaudų palyginimas pateiktas 10 lentelėje. 10 lentelė. Pelenų tvarkymo (išvežimo, utilizavimo) sąnaudos Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt.

Projektas Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5 1. Pelenų kiekis t - 1 414,3 2. Pelenų tvarkymo supirkimo kaina Eur/t - 85,0

4. Pelenų tvarkymo sąnaudos tūkst. Eur 77,3* 120,2 ct/kWh 0,05 0,07

* II Projekte pateikta planuojama sąnaudų apimtis. Bendrovė 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1.2-309 pateikė pakoreguotą planuojamą pelenų tvarkymo sąnaudų apimtį (107,5 tūkst. Eur).

Skyriaus apskaičiuotos pelenų tvarkymo sąnaudos (120,2 tūkst. Eur) sudaro 0,07 ct/kWh.

3. PASTOVIOSIOS SĄNAUDOS Pastoviąsias sąnaudas sudaro nusidėvėjimo (amortizacijos), personalo, einamojo remonto

bei aptarnavimo, mokesčių, finansinės, administracinės, rinkodaros ir kitos paskirstomos sąnaudos bei investicijų grąža. Šios sąnaudos įvertinamos, atsižvelgus į paskutinių trejų metų Bendrovės faktines bei planuojamas sąnaudas ir I šilumos tiekėjų grupės lyginamuosius rodiklius. Šios sąnaudos apskaičiuojamos, vadovaujantis Metodikos 57 punktu.

3.1. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos

Bendrovė I Projekto 10 priede pateikė ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto (nuosavo, nuomojamo, centrinės būstinės), priskirto šilumos gamybai, perdavimui, pardavimui išklotinę, tačiau nenurodė reguliuojamo turto vertės, nuo kurios Bendrovės šilumos bazinės kainos projekte skaičiuojamos nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos. II Projekto aiškinamajame rašte Bendrovė paaiškino, kad šios sąnaudos apskaičiuotos, vertinant ilgalaikį turtą ataskaitinio laikotarpio pabaigai ir įsigytą iki bazinės kainos dedamųjų rengimo pradžios, tačiau taip pat nenurodė reguliuojamo turto vertės, nuo kurios apskaičiavo nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas.

Pagal pateiktas Bendrovės 2014 m. Reguliavimo apskaitos (toliau – RAS) ataskaitas (Metodikos 4 priedas), šilumos tiekimo veikloje (įskaitant administracinį turtą, kuris pagal nešiklius yra priskiriamas visiems Bendrovės verslo vienetams) Bendrovės Filialo eksploatuojamo turto vertė 2014 m. gruodžio 31 d. nusidėvėjimui (amortizacijai) skaičiuoti sudaro 41 147,5 tūkst. Eur. Skyrius planuojamoms nusidėvėjimo sąnaudoms skaičiuoti taikė 16 355,9 tūkst. Eur reguliuojamo turto vertę, priskirtą šilumos tiekimui. Šiai vertei nustatyti Skyrius naudojo Bendrovės Komisijai pateiktus duomenis, t. y. 2014 metų ilgalaikio turto vertės ir nusidėvėjimo ataskaitoje (Metodikos 4 priedas) nurodytą šilumos tiekimui priskirtą turto vertę (41 147,5 tūkst. Eur), atsižvelgus į Metodikos 20.3 papunktyje nustatytus ribojimus, į Metodikos 57.1 papunktyje įtvirtintus skaičiavimo principus ir pakoregavus ilgalaikio turto vertę dėl šių aplinkybių:

- mažinama ilgalaikio turto, kuris jau yra nusidėvėjęs, verte – 8 935,3 tūkst. Eur; - mažinama ilgalaikio turto, kuris nusidėvės iki naujos šilumos bazinės kainos įsigaliojimo,

verte – 1 953,9 tūkst. Eur; - mažinama ilgalaikio turto, kuris 2014 m. RAS ataskaitoje (Metodikos 4 priedas)

priskirtas šilumos tiekimo veiklai, nors priklauso kitai, verte – 13,6 tūkst. Eur; - mažinama ilgalaikio turto, kuris nėra suderintas su Komisija, verte – 332,9 tūkst. Eur;

13

- mažinama ilgalaikio turto (kapitalizuotų palūkanų) verte – 25,3 tūkst. Eur (atsižvelgus į Metodikos 39.2.2 papunktį, kuriame numatyta, kad patirtos palūkanų sąnaudos nepripažįstamos būtinosiomis sąnaudomis);

- mažinama ilgalaikio turto, viršijančio rezervinės galios užtikrinimo poreikį, verte – 564,8 tūkst. Eur.

- didinama po ataskaitinio laikotarpio įvesto ir su Komisija suderinto turto verte – 24,0 tūkst. Eur (pagal Bendrovės Filialo I Projekto 10 priedą ir atsižvelgus į Komisijos suderintą turto vertę).

Pažymėtina ir tai, kad Bendrovės nuosavo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos RAS ataskaitose apskaičiuotos, nesilaikant Metodikos 29 papunkčio, kuriame numatyta, kad nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos skaičiuojamos, taikant Komisijos nustatytą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį (Metodikos 6 priedas), o jei ilgalaikio turto vienetams Metodikos 6 priede nėra nustatyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpio, ūkio subjektas turi pasirinkti ir taikyti ekonomiškai pagrįstą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį, suderinęs tai su reguliuojančia institucija. Skyrius, vadovaudamasis Metodikos 29 papunkčiu, Bendrovės Filialo nuosavo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas įvertino, taikydamas Metodikos 6 priede numatytus ir Komisijos 2014 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. O3-39 „Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpių“ patvirtintus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų skaičiavimo normatyvus.

Taip pat Metodikos 29 papunktyje numatyta, kad, jei ūkio subjektas koncesijos, šilumos ūkio turto nuomos sutartį yra sudaręs iki 2008 m. kovo 15 d., ūkio subjektas išnuomotam ilgalaikiam turtui taiko koncesijos, šilumos ūkio turto nuomos sutartyje numatytą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį ir nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodą. Pažymėtina, kad Bendrovė 2017 m. kovo 27 d. raštu Nr. 1.2-327 pateikė 2001 m. rugpjūčio 2 d. Alytaus miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo sutarties Nr. 1-08-02-013 kopiją bei priedus ir 2001 m. rugpjūčio 2 d. Turto nuomos sutarties Nr. 01-08-02-014 kopiją su priedais. Skyriaus skaičiavimuose nuomojamo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos apskaičiuotos pagal Bendrovės pateiktus nuomojamo turto normatyvus.

Bendrovės Filialas 2012 m. II ketv. Alytaus rajoninėje katilinėje pradėjo eksploatuoti biomasės kogeneracinę elektrinę. Ši investicija suderinta su Komisija 2009 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. O3-35 „Dėl uždarosios akcines bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ investicijų, iš dalies finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų“ ir 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. O3-224 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. O3-57 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ 2010–2014 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ pakeitimo“.

Komisija 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. O3-268 nustatė, kad Bendrovės Filialo šilumos kainos dedamosios iki 2019 m. rugsėjo 30 d. perskaičiuojamos ir nustatomos, atsižvelgiant į Komisijos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. O3-35 ir Komisijos 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. O3-224 lentelės 2 eilutėje su Komisija suderintą bei šilumos gamybai priskirtą biomasės kogeneracinės elektrinės turto vertę.

Tačiau pagal Metodikos 14 punktą, jei ūkio subjektas valdo (eksploatuoja) bendro technologinio šilumos ir elektros energijos gamybos ciklo sistemą, tokios sistemos pajamos, sąnaudos, turtas ir įsipareigojimai atskiriami į šilumos gamybos verslo vienetą ir elektros energijos gamybos verslo vienetą pagal Metodiką ir Sąnaudų atskyrimo metodiką. Sąnaudų atskyrimo metodikos 10 punkte numatyta, kad sąnaudų tarp šilumos ir elektros energijos gamybos atskyrimui taikomas Alternatyvaus šilumos šaltinio metodas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Šilumos Skyrius Bendrovės Filialo kogeneracinės jėgainės turtą paskirstė šilumos gamybos ir elektros gamybos veikloms pagal alternatyvaus šilumos šaltinio metodą. Iš viso Skyriaus apskaičiuota šilumos gamybos veiklai priskiriama investicijos vertė sudaro 6 014,0 tūkst. Eur.

Metodikos 20.3.11 papunktis numato, kad ūkio subjektui, vykdančiam ilgalaikio turto paskirstymą verslo vienetams draudžiama priskirti ilgalaikio turto vienetų vertės dalį, sukurtą už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, taip pat už dotacijų, subsidijų ir apyvartinių taršos

14

leidimų teigiamo prekybos rezultato lėšas. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinko ministerijos 2012 m. veiklos vykdytojų lėšų, gautų už perleistus apyvartinius taršos leidimus ir Kioto vienetus, paskirstymo ir panaudojimo ataskaita, Bendrovės Filialas skyrė 823,3 tūkst. Eur, gautus už perleistus apyvartinius taršos leidimus (toliau – ATL) ir Kioto vienetus, biomasės kogeneracinės elektrinės statybai. Pažymėtina, kad Bendrovė Komisijai teiktose ataskaitose nenurodė, kad minėta investicija būtų finansuota ATL pardavimo lėšomis.

Skyriaus skaičiavimais, iš viso šilumos gamybos veiklai priskiriama pradinė investicijos vertė be Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų (3 909,9 tūkst. Eur) ir ATL lėšų (823,3 tūkst. Eur), nuo kurios skaičiuojamos nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, sudaro 1 271,8 tūkst. Eur. Pažymėtina, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. šilumos gamybos veiklai priskirta investicijos vertė sudarė 10 986,0 tūkst. Eur, o nuo 2017 m. sausio 1 d. perskirsčius investicijos vertę pagal Sąnaudų atskyrimo metodiką, šilumos gamybos veiklai priskirta investicijos vertė sudaro 1 271,8 tūkst. Eur. Kogeneracinės jėgainės metinės nusidėvėjimo sąnaudos, apskaičiuotos taikant 16 metų nusidėvėjimo laikotarpį, sudaro 79,5 tūkst. Eur.

Iš viso Skyriaus apskaičiuota reguliuojamo turto vertė, įskaitant administracinio turto vertę, nusidėvėjimui (amortizacijai) skaičiuoti sudaro 16 355,9 tūkst. Eur, nuo kurios priskaičiuota 709,1 tūkst. Eur nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, t. y. 1 364,6 tūkst. Eur mažiau nei Bendrovės projekte.

Bendrovės ir Skyriaus reguliuojamo turto vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimų palyginimas pateiktas 11 lentelėje.

11 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės reguliuojamo turto vertės ir nusidėvėjimo sąnaudų palyginimas Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt. Projektas

Bendrovė Skyrius 1 2 3 4 5 1. Reguliuojamo ilgalaikio turto vertė tūkst. Eur nenurodė 16 355,9

2. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos tūkst. Eur 2 073,7 709,1 ct/kWh 0,93 0,33

Pastaba: Bendrovė nenurodė turto vertės, nuo kurios skaičiuojamos nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos.

Skyriaus apskaičiuotos nusidėvėjimo sąnaudos sudaro 0,33 ct/kWh arba 23,7 proc. pastoviųjų sąnaudų.

3.2. Einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos

Einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas sudaro žaliavų ir medžiagų, mažaverčio inventoriaus, einamojo remonto, rezervinio kuro saugojimo, atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų eksploatavimo, transporto priemonių eksploatavimo ir kuro, komunalinių paslaugų ir kitos sąnaudos. Šios sąnaudos apskaičiuojamos, vadovaujantis Metodikos 57.3 papunkčiu.

Bendrovė Projekte numatė 1 027,1 tūkst. Eur einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų, t. y. 195,2 tūkst. Eur arba 23,5 proc. didesnes nei ataskaitiniu laikotarpiu (831,9 tūkst. Eur), nevertinant pelenų tvarkymo sąnaudų.

Bendrovės planuojamos einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos priskirtos kogeneracinei jėgainei sudaro 455,3 tūkst. Eur. Pagal Sąnaudų atskyrimo metodikos 4 priede numatytą alternatyvaus šilumos šaltinio sąnaudų IV įmonių kategorijos materialinių sąnaudų rodiklį 3,59 Eur/MWh, pastarosios sąnaudos sudarytų 428,4 tūkst. Eur. Skyrius, vadovaudamasis Sąnaudų atskyrimo metodikos 15 punktu, kogeneracinės jėgainės einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas sumažino iki ataskaitiniu laikotarpiu (2014 m.) faktiškai kogeneracinei jėgainei priskirtos sąnaudų apimties, t. y. iki 138,9 tūkst. Eur.

Pažymėtina, kad 2013 m. I šilumos tiekėjų grupės C pogrupiui priklausė tik Bendrovės Filialas. Siekiant įvertinti remonto ir aptarnavimo (materialinių) sąnaudų rodiklius, Skyriaus

15

skaičiavimuose Bendrovės šilumos gamybos esamuose šilumos šaltiniuose rodikliai lyginami su I šilumos tiekėjų grupės B pogrupio rodikliais.

Bendrovės planuojamos esamų šilumos šaltinių šilumos gamybos remonto sąnaudos yra mažesnės nei I šilumos tiekėjų grupės B pogrupio rodiklis, o šilumos perdavime – viršija I šilumos tiekėjų grupės rodiklį. Atsižvelgęs į tai, Skyrius formuoja Bendrovei užduotį perdavimo veikloje, t. y. per šilumos bazinės kainos laikotarpį pasiekti 610,9 Eur/kms remonto sąnaudas (I šilumos tiekėjų grupės lyginamojo rodiklio ir Bendrovės projekto planuojamų sąnaudų vidurkis).

Bendrovės planuojamų ir Skyriaus apskaičiuotų remonto sąnaudų palyginimas pateiktas 12 lentelėje.

12 lentelė. Bendrovės planuojamų, Skyriaus apskaičiuotų ir I šilumos tiekėjų grupės remonto sąnaudų palyginimas Eil. Nr. Rodiklis Gamyba Perdavimas

1 2 3 4 1. Mato vienetai Eur/MW Eur/kms 2. Lyginamieji rodikliai 397,94* 483,38 3. Bendrovės projektas 183,51** 738,51***

4. Skyriaus projektas 183,51** 610,9 * 2013 m. I šilumos tiekėjų grupės B pogrupio lyginamasis rodiklis ** siekiant palyginti rodiklius, Bendrovės planuojamų sąnaudų rodiklis apskaičiuotas, taikant Skyriaus skaičiavimuose naudojamą 180,37 MW *** apskaičiuota, įvertinus 137,67 kms tinklų ilgį

Bendrovės planuojamos esamų šilumos šaltinių šilumos gamybos aptarnavimo

(materialinės) sąnaudos yra mažesnės nei I šilumos tiekėjų grupės B pogrupio rodiklis, o šilumos perdavime – viršija I šilumos tiekėjų grupės rodiklį. Atsižvelgęs į tai, Skyrius formuoja Bendrovei užduotį perdavimo veikloje, t. y. per šilumos bazinės kainos laikotarpį pasiekti 1 562,5 Eur/kms aptarnavimo (materialines) sąnaudas (I šilumos tiekėjų grupės lyginamojo rodiklio ir Bendrovės projekto planuojamų sąnaudų vidurkis).

Bendrovės planuojamų ir Skyriaus apskaičiuotų aptarnavimo (materialinių) sąnaudų palyginimas pateiktas 13 lentelėje.

13 lentelė. Bendrovės planuojamų, Skyriaus apskaičiuotų ir I šilumos tiekėjų grupės aptarnavimo (materialinių) sąnaudų palyginimas Eil. Nr. Rodiklis Gamyba Perdavimas

1 2 3 4 1. Mato vienetai Eur/MW Eur/kms 2. Lyginamieji rodikliai 1 274,62* 1 085,21 3. Bendrovės projektas 414,70** 2 039,88*** 4. Skyriaus projektas 414,70** 1 562,5

* 2013 m. I šilumos tiekėjų grupės B pogrupio lyginamasis rodiklis * siekiant palyginti rodiklius, Bendrovės planuojamų sąnaudų rodiklis apskaičiuotas, taikant Skyriaus skaičiavimuose naudojamą 180,37 MW *** apskaičiuota, įvertinus 137,67 kms tinklų ilgį

Bendrovės planuojamos mažmeninio aptarnavimo einamojo remonto ir aptarnavimo

sąnaudos sudaro 2,9 tūkst. Eur. Pažymėtina, kad Bendrovė 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. 1.2-205 patikslino, kad administracinių ir bendrųjų transporto priemonių kuro, eksploatacijos ir registracijos sąnaudas klaidingai priskyrė administracinių sąnaudų grupei ir prašė šias sąnaudas įvertinti skaičiuojant einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas. Skyrius, atsižvelgęs į tai, Bendrovės planuojamas mažmeninio aptarnavimo einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas didina iki 5,0 tūkst. Eur.

Skyriaus skaičiavimais, pritaikius apskaičiuotus lyginamuosius rodiklius bei atsižvelgus į Bendrovės 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. 1.2-205 pateiktą informaciją, einamojo remonto ir

16

aptarnavimo sąnaudos sudaro 671,5 tūkst. Eur, t. y. 355,6 tūkst. Eur mažiau nei numatyta Bendrovės projekte.

Skyriaus planuojamų ir Bendrovės apskaičiuotų einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų palyginimas pateiktas 14 lentelėje 14 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų palyginimas Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Mato

vnt. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

(ataskaitinis laikotarpis)

Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5 6 8 9

1. Einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos*

tūkst. Eur 588,2 836,8 831,9 1 027,1 671,5

ct/kWh - 0,48 0,32

1.1. iš to sk. remonto sąnaudos tūkst. Eur 118,8 181,5 343,0 402,9 202,9 Pastaba: Atkreiptinas dėmesys, kad 2012–2013 m. laikotarpiu taikyti kitokie sąnaudų atskyrimo ir paskirstymo principai nei 2014 m.

Bendrovė I Projekto prieduose pateikė 2016–2018 m. valdomo turto priežiūros ir

eksploatavimo darbų planą, kuriame einamojo remonto ir aptarnavimo vidutinės metinės sąnaudos sudaro 1 027,1 tūkst. Eur. Skyriaus apskaičiuotos einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos sudaro 671,5 tūkst. Eur, todėl Skyrius siūlo nederinti Bendrovės turto priežiūros ir eksploatavimo plano 2016–2018 m. ir įpareigoti Bendrovę per 30 kalendorinių dienų pateikti Komisijai pakoreguotą 2017–2019 m. valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planą už vidutinę metinę 671,5 tūkst. Eur sumą.

Skyriaus apskaičiuotos einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos sudaro 0,32 ct/kWh arba 22,4 proc. pastoviųjų sąnaudų.

3.3. Personalo sąnaudos

Personalo sąnaudas sudaro darbo užmokesčio, privalomojo socialinio draudimo, garantinio fondo įmokų ir kitos su personalu susijusios sąnaudos.

2014 m. vidutinis darbuotojų skaičius Bendrovėje sudarė 97, iš jų 15 veiklos (administracijos) darbuotojai. Planuojamu laikotarpiu Bendrovė numatė vidutiniškai 90,2 darbuotojus, iš kurių 30 priskirta šilumos gamybos, 42 – šilumos perdavimo, 3 – mažmeninio aptarnavimo veiklai ir 15,2 – administracijai. Bendrovės planuojami našumo rodikliai šilumos perdavimo bei bendrosios ir administracinės veiklos verslo vienetuose yra blogesni nei rodikliai, apskaičiuoti pagal lyginamuosius rodiklius. Bendrovės planuojamų ir 2014 m. I grupės C pogrupio darbuotojų našumo rodikliai pateikti 15 lentelėje.

15 lentelė. Bendrovės planuojami ir šilumos tiekėjų I grupės C pogrupio darbuotojų našumo rodikliai Eil. Nr. Rodiklis Šilumos gamybos

verslo vienetas

Šilumos perdavimo

verslo vienetas

Mažmeninio aptarnavimo

verslo vienetas

Bendroji ir administracinė

veikla 1 2 3 4 5 6 1. Mato vienetai MW/darb. kms/darb. vart./darb. darb./adm. 2. Lyginamasis rodiklis 7,95 3,87 3 563 7,67 3. Bendrovės projektas 19,77* 3,28 6 594 4,93 4. Skyriaus projektas 14,93** 3,87 6 594 7,67

* Rodiklis apskaičiuotas, taikant Bendrovės 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.21-1223 nurodytą įrenginių instaliuotą galią be kogeneracinės jėgainės – 205,6 MW ** Rodiklis apskaičiuotas, taikant Skyriaus apskaičiuotą instaliuotą galią be kogeneracinės jėgainės – 155,3 MW

17

Vadovaujantis Metodikos 56.3 ir 57.4 papunkčiais, Skyriaus apskaičiuotas siektinas darbuotojų skaičius, nevertinant kogeneracinės jėgainės sudaro 65,8. Darbuotojų skaičių šilumos perdavimo bei bendrosios ir administracinės veiklose Skyrius apskaičiavo pagal lyginamąjį rodiklį. Skyriaus apskaičiuotas darbuotojų skaičius šilumos gamybos (10,4) ir mažmeninio aptarnavimo (3,0) veiklose atitinka Bendrovės Projektą.

Bendrovė Projekte numatė 19,6 kogeneracinės jėgainės darbuotojus, priskirtus šilumos veiklai. Bendrovė II Projekte pažymėjo, kad kogeneracinės jėgainės darbuotojų skaičius ir jų darbo užmokesčio sąnaudos paskirstytos tarp šilumos ir elektros gamybos proporcingai kogeneracinių įrenginių instaliuotai šilumos ir elektros generavimo norminei galiai. Bendrovė 2012 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.21-1223 pateikė planuojamą kogeneracinės jėgainės darbuotojų pareigybių sąrašą ir paskirstymą tarp elektros ir šilumos veiklų. Skyrius neprieštarauja Bendrovės planuojamam 19,6 kogeneracinės jėgainės darbuotojų skaičiui.

Skyriaus ir Bendrovės planuojamo šilumos tiekimo veiklos darbuotojų skaičiaus palyginimas pateiktas 16 lentelėje. 16 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės darbo užmokesčio sąnaudų palyginimas Eil. Nr. Rodiklis Mato

vnt.

2014 m. (ataskaitinis laikotarpis)

2015 m. Bendrovės projektas

Skyriaus projektas

Skirtumas (7-6)

1 2 3 4 5 6 7 8 1. Tiesioginė šilumos veikla: vnt. 97,0 91,8 90,2 76,5 -13,7

1.1. iš t. sk. gamybos verslo vienetas: vnt. 35,4 33,6 30,0 30,0 -

1.1.1 iš to sk. tiesioginė veikla vnt. 11,1 10,1 10,4 10,4 - 1.1.2 kogeneracija vnt. 24,3 23,5 19,6 19,6 - 1.2. perdavimo verslo vienetas vnt. 42,5 41,4 42,0 35,6 -6,4

1.3. mažmeninio aptarnavimo verslo vienetas vnt. 4,1 3,0 3,0 3,0 -

1.4 administracija vnt. 15,0 13,8 15,2 7,9 -7,3 Bendrovės apskaičiuotos metinės darbo užmokesčio sąnaudos sudaro 1 137,6 tūkst. Eur, iš

kurių 199,3 tūkst. Eur priskirta kogeneracinei veiklai. Pagal Metodikos 57.4.2 papunktį, jei ūkio subjekto darbuotojų skaičius mažesnis už

atitinkamos ūkio subjektų grupės lyginamuosius rodiklius, darbuotojų vidutinis darbo užmokestis gali būti didesnis už Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vidutinius minėtos veiklos darbo užmokesčio duomenis. Tačiau tokiu atveju planuojamas darbo užmokesčio fondas negali viršyti pagal lyginamuosius rodiklius paskaičiuoto. Taikant Bendrovės planuojamą darbo užmokestį šilumos perdavimo ir administracijos veiklos darbuotojams ir Skyriaus apskaičiuotą siektiną darbuotojų skaičių, darbo užmokesčio fondas viršija pagal lyginamuosius rodiklius apskaičiuotą.

Skyrius, atsižvelgęs į Metodikos 57.4.2 papunktį, apskaičiavo 503,2 tūkst. Eur šilumos veiklos darbo užmokesčio sąnaudų, nevertinant kogeneracinės jėgainės ir administracijos darbuotojų, t. y. 81,6 tūkst. Eur mažiau nei numatyta Bendrovės projekte (584,8 tūkst. Eur). Skirtumas tarp Skyriaus ir Bendrovės skaičiavimų susidarė, nes Skyrius skaičiavimuose taikė siektiną šilumos perdavimo darbuotojų skaičių ir I grupės šilumos tiekėjų vidutinį darbo užmokestį.

Bendrovės planuojamas kogeneracinės jėgainės darbuotojų darbo užmokesčio fondas sudaro 199,3 tūkst. Eur. Skyrius apskaičiavo, kad pagal Sąnaudų atskyrimo metodiką apskaičiuotas kogeneracinės jėgainės darbuotojų darbo užmokesčio fondas sudaro 415,3 tūkst. Eur. Atsižvelgus į tai, kad Bendrovės planuojamas kogeneracinės jėgainės darbuotojų darbo užmokesčio fondas neviršija apskaičiuoto pagal Sąnaudų atskyrimo metodiką, Skyrius sutinka su Bendrovės skaičiavimais. Teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotos kogeneracinės jėgainės darbuotojų socialinio draudimo sąnaudos sudaro 61,7 tūkst. Eur, o garantinio fondo įmokų sąnaudos – 0,4 ūkst. Eur.

Bendrovės planuojamas administracijos darbuotojų darbo užmokesčio fondas sudaro 353,5 tūkst. Eur. Skyriaus skaičiavimais, pagal lyginamuosius I šilumos tiekėjų grupės darbo našumo rodiklius, siektinas administracijos darbuotojų skaičius sudaro 7,9. Skyrius, taikydamas

18

2016 m. II ketv. Lietuvos statistikos departamente skelbiamą vidutinį mėnesinį elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklos darbo užmokestį (1 041,9 Eur), apskaičiavo 98,8 tūkst. Eur administracijos darbuotojų darbo užmokesčio fondą. Teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotos administracinės veiklos socialinio draudimo sąnaudos sudaro 30,6 tūkst. Eur, o garantinio fondo įmokų sąnaudos – 0,2 tūkst. Eur.

Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuotų darbo užmokesčio sąnaudų palyginimas pateiktas 17 lentelėje.

17 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės darbo užmokesčio sąnaudų palyginimas Eil. Nr. Rodiklis Mato

vnt. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

(ataskaitinis laikotarpis)

Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5 6 8 9 1. Darbuotojai vnt. 90,0 88,1 97,0 90,2 76,5

1.1. iš t. sk.: šilumos veiklos vnt. 61,5 42,7 57,7 55,4 49,0 1.2. kogeneracinės jėgainės vnt. - 18,3 24,3 19,6 19,6 1.3. administracijos vnt. 28,5 27,1 15,0 15,2 7,2

2. Vidutinis darbo užmokestis

Eur/ mėn. 1 001 998 982 1 051 873

3. Metinis darbo užmokesčio fondas

tūkst. Eur 1 081,2 1 054,9 1 143,4 1 137,6 801,2

3.1. iš to sk. kogeneracinės jėgainės

tūkst. Eur - - 202,5 199,3 199,3

3.2. administracijos darbuotojų

tūkst. Eur 465,2 449,6 317,4 353,5 98,8

4. Privalomojo socialinio draudimo sąnaudos

tūkst. Eur 334,7 328,8 352,4 352,4 248,2

5. Garantinio fondo įmokų sąnaudos

tūkst. Eur - - 2,3 2,3 1,6

Kitos Bendrovės apskaičiuotos personalo (papildomo darbuotojų draudimo, mokymų,

apsauginių ir darbo drabužių) sąnaudos, įskaitant administracijos, sudaro 39,5 tūkst. Eur. Pažymėtina, kad papildomo darbuotojų draudimo sąnaudos nėra privalomos pagal galiojančius teisės aktus, todėl nėra pripažįstamos būtinosiomis sąnaudomis ir Skyriaus skaičiavimuose nevertinamos. Skyrius neprieštarauja Bendrovės planuojamoms išeitinių pašalpų, kompensacijų ir kelionės sąnaudoms, kurios atitinka 2014 m. patirtas sąnaudas. Tačiau Skyrius mažina Bendrovės planuojamas kvalifikacijos kėlimo, studijų bei apsauginių darbo drabužių sąnaudas iki 2014 m. lygio, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė nepateikė šių sąnaudų didėjimo pagrindimo. Skyriaus skaičiavimais, kitos personalo sąnaudos sudaro 35,4 tūkst. Eur.

Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuotų personalo sąnaudų palyginimas pateiktas 18 lentelėje.

18 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės personalo sąnaudų palyginimas Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt. 2012 m. 2013 m.

2014 m. (ataskaitinis laikotarpis)

Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5 6 8 9

1. Personalo sąnaudos tūkst. Eur 1 415,9 1 383,7 1 535,5 1 531,7 1 086,5

ct/kWh - 0,74 0,53

Skyriaus skaičiavimais, planuojamos personalo sąnaudos sudaro 0,53 ct/kWh arba 36,3

proc. pastoviųjų sąnaudų.

3.4. Mokesčių sąnaudos

19

Bendrovės planuojamas 293,7 tūkst. Eur mokesčių sąnaudas sudaro žemės mokesčio, nekilnojamo turto mokesčių, aplinkos taršos mokesčių, žyminio mokesčio, energetikos įstatyme numatytų mokesčių ir kitų mokesčių valstybei sąnaudos.

Bendrovės planuoja 161,2 tūkst. Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 4,9 tūkst. Eur žemės mokesčio sąnaudų, iš kurių atitinkamai 146,6 tūkst. Eur ir 4,8 tūkst. Eur sudaro mokesčių sąnaudos pagal sudarytas šilumos ūkio valdymo / turto nuomos sutartis su Savivaldybe ir UAB „Alytaus šilumos tinklai“. Pažymėtina, kad Bendrovės planuojamos nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio sąnaudos, lyginant su ataskaitiniu laikotarpiu (2014 m.), didėja 4,1 tūkst. Eur, tačiau Bendrovė nepateikė sąnaudų didėjimo pagrindimo. Atsižvelgęs į tai, Skyrius Bendrovės planuojamas nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių sąnaudas mažina iki ataskaitinio laikotarpio sąnaudų lygio, t. y. iki 162,0 tūkst. Eur.

Bendrovė Projekte planuoja 0,9 tūkst. Eur aplinkos taršos mokesčio sąnaudų. Skyriaus planuojamas gamtinių dujų kiekis mažesnis nei Bendrovės projekte, todėl Skyrius proporcingai mažina aplinkos taršos mokesčio sąnaudas iki 0,7 tūkst. Eur.

Bendrovės planuojamos žyminio mokesčio sąnaudos sudaro 19,5 tūkst. Eur, t. y. 3,9 tūkst. Eur mažiau nei vidutiniškai 2012–2014 m. Skyrius sutinka su Bendrovės planuojama žyminio mokesčio sąnaudų apimtimi.

Bendrovė 2016 m. liepos 28 d. raštu Nr. 1.2-671 nurodė, kad planuoja 107,2 tūkst. Eur kitų mokesčių valstybei sąnaudų, tačiau nedetalizavo, kas sudaro šias sąnaudas. Pažymėtina, kad Komisija 2016 m. spalio 31 d. raštu Nr. R2-(Š)-2763 kreipėsi į Bendrovę su prašymu detalizuoti, kokią planuojamų mokesčių sąnaudų dalį sudaro bendrosios sąnaudos ir šią informaciją pateikti pagal atskirus verslo vienetus ir sąnaudų straipsnius. Bendrovė 2016 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 1.21-1227 pateikė prašomą informaciją, tačiau nedetalizavo, kokios sąnaudos sudaro kitas planuojamas mokesčių sąnaudas.

Atsižvelgdama į tai, Komisija 2017 m. vasario 8 d. raštu Nr. R2-(Š)-396 kreipėsi į Bendrovę, prašydama detalizuoti planuojamas kitas mokesčių sąnaudas valstybei. Bendrovė 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. 1.2-250 detalizavo minėtas sąnaudas, nurodydama, kad jas sudaro valstybės rinkliavos, neatskaitomas PVM iš likutinio pelno, neatskaitomas PVM iš sąnaudų, akcizo mokestis, mokesčiai nuo pajamų natūra, aplinkos taršos mokestis (mobilūs), praėjusių metų pelno mokestis ir Energetikos įstatyme numatytų mokesčių sąnaudos. Skyrius mokesčių nuo pajamų natūra nepripažįsta būtinosiomis sąnaudomis. Atsižvelgus į tai, Skyriaus skaičiavimais, kitų mokesčių valstybei sąnaudos be Energetikos įstatyme numatyto mokesčio, sudaro 60,2 tūkst. Eur.

Bendrovės skaičiavimais, remiantis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 15 dalimi, numatytų mokestinių įsipareigojimų sąnaudos nuo 2015 m. pajamų sudaro 41,8 tūkst. Eur. Skyrius, atsižvelgęs į tai, kad Bendrovės 2017 m. sausio 16 d. raštu Nr. 1.21-53 pateiktame 2015 m. reguliacinės apskaitos 2015 m. ataskaitų rinkinyje su nepriklausomo auditoriaus išvada nepareikšta audito nuomonė, Energetikos įstatymo 8 straipsnio 15 dalimi numatyto mokesčio sąnaudas (43,2 tūkst. Eur) apskaičiavo nuo 2014 m. pajamų.

Skyriaus skaičiavimais, planuojamos mokesčių sąnaudos sudaro 285,6 tūkst. Eur, t. y. 8,1 tūkst. Eur mažiau nei Bendrovės projekte. Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuotų mokesčių sąnaudų palyginimas pateiktas 19 lentelėje.

19 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės mokesčių sąnaudų palyginimas Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt. 2012 m. 2013 m.

2014 m. (ataskaitinis laikotarpis)

Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5 6 8 9

1. Mokesčių sąnaudos tūkst. Eur 205,7 227,1 292,6 293,7 285,6

ct/kWh - 0,14 0,14

Skyriaus apskaičiuotos mokesčių sąnaudos sudaro 0,14 ct/kWh arba 9,5 proc. pastoviųjų sąnaudų.

20

3.5. Finansinės sąnaudos

Bendrovės planuojamas finansines sąnaudas sudaro mokesčiai už finansines paslaugas. Bendrovės planuojamos finansinės sąnaudos sudaro 2,8 tūkst. Eur ir atitinka 2014 m. finansinių sąnaudų apimtis. Bendrovė 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. 1.2-250 paaiškino, kad 2015 m., palyginus su 2014 m., finansinės sąnaudos sumažėjo iki 0,7 tūkst. Eur, nes 2014 m. Bendrovė patyrė vienkartinių finansinių sąnaudų. Atsižvelgęs į tai, Skyrius Bendrovės planuojamas finansines sąnaudas mažina iki 2015 m. lygio, t. y. iki 0,7 tūkst. Eur.

Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuotų finansinių sąnaudų palyginimas pateiktas 20 lentelėje. 20 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės finansinių sąnaudų palyginimas Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt. 2012 m. 2013 m.

2014 m. (ataskaitinis laikotarpis)

Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5 6 8 9

1. Finansinės sąnaudos tūkst. Eur - - 2,8 2,8 0,7

ct/kWh - 0,00 0,00

Skyriaus apskaičiuotos finansinės sąnaudos neturi įtakos šilumos kainos dedamajai.

3.6. Administracinės sąnaudos

Administracines sąnaudas sudaro teisinės, konsultacinės, ryšių, pašto, pasiuntinių paslaugos, kanceliarinės sąnaudos, profesinė literatūra, spauda, komunalinės paslaugos, patalpų priežiūros sąnaudos ir kitos administravimo sąnaudos. Bendrovės II Projekte planuojamos administracinės sąnaudos sudaro 301,5 tūkst. Eur, iš kurių 196,4 tūkst. Eur arba 64,0 proc. sudaro konsultacinės sąnaudos.

Pažymėtina, kad 196,4 tūkst. Eur arba 64,0 proc. visų Bendrovės planuojamų administracinių sąnaudų sudaro konsultacinės sąnaudos. Skyrius atliko I šilumos tiekėjų grupės administracinių sąnaudų ekonominį vertinimą, kurio metu nustatė, kad 2014 m. Bendrovės Filialo konsultacinės sąnaudos, tenkančios 1 MWh realizuotos šilumos, buvo vienos didžiausių (neįskaitant kitų „Veolia“ grupės įmonių). Atsižvelgiant į tai, Komisija 2016 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. R2-(Š)-2470 kreipėsi į Bendrovę, prašydama detalizuoti, kokios paslaugos Bendrovės projekte priskiriamos konsultacinių sąnaudų straipsniui, nurodant paslaugų pavadinimus, sąnaudų apimtį, sutartis, kurių pagrindu šios paslaugos yra ar bus teikiamos, ir pateikti šių sutarčių, paslaugų priėmimo-perdavimo aktų bei sąskaitų kopijas. Bendrovė 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 1.2-935 detalizavo planuojamas konsultacines sąnaudas ir pateikė galiojančių konsultacinių paslaugų sutarčių kopijas. Pažymėtina, kad Bendrovė nepateikė pagal šias sutartis atliktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktų bei sąskaitų kopijų.

Bendrovė 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.21-1223, atsakydama į Komisijos 2016 m. spalio 31 d. raštą Nr. R2-(Š)-2763, kuriuo buvo prašoma pateikti pagal Bendrovės ir UAB „Vilniaus energiją“ 2007 m. sausio 5 d. sutartį Nr. 506 teikiamų paslaugų užsakymo, PVM sąskaitų-faktūrų ir atliktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktų kopijas, pateikė 2016 m. spalio 31 d. raštu Nr. R2-(Š)-2763 minėtą informaciją.

Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovė nepateikė paslaugų priėmimo-perdavimo aktų ir sąskaitų kopijų, kurios susidarė dėl paslaugų, atliktų pagal Bendrovės ir „Veolia Environnement“ 2014 m. rugsėjo 15 d. sutartį ir Bendrovės ir UAB „Verslo plėtros ir administravimo agentūra“ 2003 m. gruodžio 19 d. sutartį. Paminėtina ir tai, kad Bendrovė nepateikė ne tik minėtų paslaugų priėmimo-perdavimo aktų ir sąskaitų kopijų, kuriose būtų aiškiai matyti šilumos tiekimo veiklai priskirta paslaugų dalis, bet nepateikė ir kitų dokumentų, susijusių su minėtomis paslaugomis, kurie leistų įsitikinti šių sąnaudų pagrįstumu. Pažymėtina, kad 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 1.2-935 Bendrovė buvo informuota, kad Metodikos 52 punkte numatyta, jog reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) kainos lygios reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimo būtinosioms (valstybės

21

normuojamoms) sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą, ir ūkio subjektas, teikdamas reguliuojamų kainų projektus, reguliuojančiajai institucijai turi pateikti išsamią informaciją, reikalingą ir pakankamą reguliuojančiajai institucijai įsitikinti sąnaudų pagrįstumu ir būtinumu, o jeigu ūkio subjektas nepateikia reikiamos informacijos ir neįrodo sąnaudų pagrįstumo, laikoma, kad ūkio subjekto sąnaudos yra nepagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės pateiktų minėtų sutarčių kopijų, sudarytų su „Veolia Environnement“ ir su UAB „Verslo plėtros ir administravimo agentūra“, nepakanka įsitikinti sąnaudų pagrįstumu, Skyrius, vadovaudamasis Metodikos 52 punktu šias Bendrovės planuojamas 163,1 tūkst. Eur konsultacines sąnaudas laiko nepagrįstomis ir nevertina. Skyriaus apskaičiuotos konsultacinės sąnaudos sudaro 33,3 tūkst. Eur.

Skyriaus skaičiavimuose įvertintos ryšių paslaugų pašto, pasiuntinių paslaugų, komunalinių paslaugų sąnaudos, kanceliarinės sąnaudos, profesinė literatūra, spauda, ir patalpų priežiūros sąnaudos atitinka Bendrovės projekte planuojamas ir sudaro 36,0 tūkst. Eur.

Bendrovė 2016 m. liepos 28 d. raštu Nr. 1.2-671 detalizavo planuojamas administracines sąnaudas, tačiau nenurodė, kas sudaro planuojamas 58,6 tūkst. Eur kitas administravimo sąnaudas. Komisija, 2017 m. vasario 8 d. raštu Nr. R-(Š)-396 kreipėsi į Bendrovę, prašydama detalizuoti, kas sudaro kitas administravimo sąnaudas. Bendrovė 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. 1.2-250 pateikė planuojamas kitas administracines sąnaudas ir patikslino, kad 2015 m. buvo pakeistas sąnaudų priskyrimas RAS pogrupiams, todėl administracinių ir bendrųjų transporto priemonių kuro, remonto, eksploatacijos, registracijos sąnaudas prašė įvertinti skaičiuojant einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas (žr. 3.2 pažymos poskyrį). Atsižvelgus tai, Bendrovė 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. 1.2-250 nurodė, kad kitas administracines sąnaudas sudaro tik automobilių techninės apžiūros, priežiūros ir mokesčių už stovėjimą sąnaudos (0,6 tūkst. Eur). Atsižvelgiant į Bendrovės pateiktą informaciją, Skyriaus skaičiavimuose kitos administravimo sąnaudos sudaro 0,6 tūkst. Eur.

Skyriaus apskaičiuotos administracinės sąnaudos sudaro 80,3 tūkst. Eur, t. y. 221,2 tūkst. Eur mažiau nei numatyta Bendrovės projekte.

Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuotų administracinių sąnaudų palygimas pateiktas 21 lentelėje

21 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės administracinių sąnaudų palyginimas Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt. 2014 m. (ataskaitinis

laikotarpis) Projektas

Bendrovė Skyrius 1 2 3 6 8 9

1. Administracinės sąnaudos tūkst. Eur 314,9 301,5 80,3

ct/kWh - 0,14 0,04

Skyriaus apskaičiuotos administracinės sąnaudos sudaro 0,04 ct/kWh arba 2,7 proc. pastoviųjų sąnaudų.

3.7. Rinkodaros ir pardavimų sąnaudos

Rinkodaros ir pardavimų sąnaudas sudaro privalomo vartotojų informavimo, įskaitant tinklalapio palaikymą, sąskaitų vartotojams parengimo ir pateikimo sąnaudos bei vartotojų mokėjimų administravimo ir surinkimo sąnaudos.

Bendrovės planuojamos rinkodaros ir pardavimų sąnaudos sudaro 103,8 tūkst. Eur, t. y. 20,3 tūkst. Eur daugiau nei ataskaitiniu laikotarpiu. Skyrius, atsižvelgęs į tai, kad Projekte nepateikti argumentai, pagrindžiantys rinkodaros ir pardavimų sąnaudų didėjimą, Bendrovės planuojamas sąnaudas mažina iki ataskaitinio laikotarpio dydžio, t. y. iki 83,5 tūkst. Eur.

Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuotų rinkodaros ir pardavimų sąnaudų palyginimas pateiktas 22 lentelėje.

22

22 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės rinkodaros ir pardavimų sąnaudų palyginimas Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Mato

vnt. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

(ataskaitinis laikotarpis)

Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5 6 8 9

1. Rinkodaros ir pardavimų sąnaudos

tūkst. Eur 106,0 117,5 83,5 103,8 83,5

ct/kWh - 0,05 0,04

Skyriaus apskaičiuotos rinkodaros ir pardavimų sąnaudos sudaro 0,04 ct/kWh arba 2,8 proc. pastoviųjų sąnaudų.

3.8. Kitos paskirstomos sąnaudos

Bendrovės 81,5 tūkst. Eur planuojamas kitas paskirstomas sąnaudas sudaro turto draudimo, audito (finansinio, reguliavimo apskaitos), skolų išieškojimo, likviduoto, nurašyto turto sąnaudos ir kitos paskirstomos sąnaudos. Metodikos 39.2.7 papunktis numato, kad likviduoto, nurašytos, esančio atsargose, užkonservuoto ilgalaikio turto sąnaudos nepripažįstamos būtinosiomis sąnaudomis, todėl Skyriaus skaičiavimuose likviduoto, nurašyto turto sąnaudos nevertinamos. Bendrovė 2016 m. sausio 30 d. raštu Nr. 1.2.1-147 pateikė 2016 m. draudimo sutarčių ir polisų kopijas.

Skyrius neprieštarauja Bendrovės planuojamoms turto draudimo, audito (finansinio, reguliavimo apskaitos), skolų išieškojimo ir kitoms paskirstomoms sąnaudoms (77,8 tūkst. Eur). Skyriaus ir Bendrovės kitų paskirstomųjų sąnaudų palyginimas pateiktas 23 lentelėje. 23 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės kitų paskirstomų sąnaudų palyginimas Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt. 2014 m. (ataskaitinis

laikotarpis) Projektas

Bendrovė Skyrius 1 2 3 6 8 9

1. Kitos paskirstomos sąnaudos tūkst. Eur 81,4 81,5 77,8 ct/kWh - 0,04 0,04

Skyriaus apskaičiuotos kitos paskirstomos sąnaudos sudaro 0,04 ct/kWh arba 2,6 proc. pastoviųjų sąnaudų.

3.9. Investicijų grąža

Vadovaujantis Komisijos 2015 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. O3-542 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-73 „Dėl Valstybinio kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ pakeitimo“ 1.1. papunkčiu, nustatant šilumos bazines kainas (kainos dedamąsias), kurių projektai pateikti iki 2016 m. liepos 1 d., vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC) ir investicijų grąža skaičiuojama naudojant ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio balanso (ne pagal atskirus verslo vienetus) rodiklius. Tai pat minėto nutarimo 1.2 papunkčiu įtvirtinta, kad šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo projektams, pateiktiems iki 2016 m. liepos 1 d., investicijų grąža skaičiuojama nuo atitinkamo verslo vieneto reguliuojamo turto likutinės vertės (mažmeninio aptarnavimo paslaugai – nuo būtinųjų sąnaudų), taikant investicijų grąžos normą, apskaičiuotą pagal Metodikos 57.7.2 papunktį.

Bendrovės skaičiavimuose investicijų grąžos norma sudaro 6,03 proc., o pagrindinė investicijų grąža – 1 422,5 tūkst. Eur.

Bendrovė, vadovaudamasi Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijos grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“, 7 punktu apskaičiavo 1,93 proc. skolinto kapitalo kainą. Skyriaus

23

skaičiavimais, vadovaujantis Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos 7 punktu, Bendrovės faktinė skolinto kapitalo kaina (0,84 proc.4) didinama 1,07 proc.5 ir sudaro 1,91 proc.

Pagal Bendrovės 2014 m. balanso duomenis apskaičiuota investicijų grąžos norma sudaro 6,33 proc., taikant 56,9 proc. skolinto ir 43,1 proc. nuosavo kapitalo struktūrą bei 1,91 proc. skolinto kapitalo kainą.

Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos 11 punkte numatyta, kad ūkio subjektui investicijų grąžos norma nustatoma, taikant optimalią kapitalo struktūrą, jei pagal faktinę Ūkio subjekto kapitalo struktūrą investicijų grąžos norma yra didesnė, nei apskaičiuota pagal optimalią kapitalo struktūrą. Kapitalo struktūra laikoma optimalia, kai skolintas kapitalas sudaro 60 proc., nuosavas – 40 proc. Taikant optimalią kapitalo struktūrą, 1,91 proc. skolinto kapitalo kainą ir Komisijos skelbiamą 10,35 proc. nuosavo kapitalo kainą, investicijų grąža sudaro 6,02 proc. Atsižvelgiant į tai, kad investicijų grąžos norma, apskaičiuota pagal faktinę kapitalo struktūrą yra didesnė nei apskaičiuota pagal optimalią, Skyrius, remdamasis Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos 11 punktu, skaičiavimuose taiko 6,02 proc. investicijų grąžos normą.

Bendrovės skaičiavimais, reguliuojamo turto vertė, įskaitant mažmeninio aptarnavimo būtinąsias sąnaudas, pagrindinei investicijų grąžai skaičiuoti sudaro 23 590,0 tūkst. Eur. Skyriaus skaičiavimais, iš viso reguliuojamo turto vertė, pakoreguota pagal šios pažymos 3.1 poskyryje nurodytas aplinkybes, ir mažmeninio aptarnavimo būtinosios sąnaudos sudaro 10 413,9 tūkst. Eur.

Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-73 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainos nustatymo metodikos“ pakeitimo“ 4 punktas numato, kad šilumos tiekėjams, iki 2014 m. birželio 1 d. investicijas į kuro iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą suderinusiems su atitinkamos savivaldybės taryba, taikomas Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 80.2.1.1 papunktyje numatytas skatinimas – investicijos vertei skiriami papildomi 6 proc. investicijų grąžos, priimant, kad jie bus taikomi 7 metus.

Bendrovės Filialas 2012 m. II ketv. Alytaus rajoninėje katilinėje pradėjo eksploatuoti biomasės kogeneracinę elektrinę. Ši investicija suderinta Komisijos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. O3-35 ir 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. O3-224. Bendrovė, taikydama 6 proc. investicijų grąžos normą, apskaičiavo 659,2 tūkst. Eur papildomos investicijų grąžos nuo 10 986,0 tūkst. Eur investicijos į atsinaujinančius energijos išteklius. Kaip minėta pažymos 3.1 poskyryje, Skyriaus skaičiavimais, pradinė investicijos vertė sudaro 1 271,8 tūkst. Eur, nuo kurios apskaičiuota 76,3 tūkst. Eur papildomos investicijų grąžos.

Detalesni investicijų grąžos skaičiavimai pateikti 24 lentelėje.

24 lentelė. Investicijų grąžos skaičiavimas Eil. Nr. Rodiklis Mato vnt. Bendrovės

projektas Skyriaus projektas

1 2 3 4 5

1. Vertė, nuo kurios skaičiuojama pagrindinė investicijų grąža (įskaitant mažmeninio aptarnavimo būtinąsias sąnaudas)

tūkst. Eur 23 590,0 10 561,1

1.1. reguliuojamo turto likutinė vertė (2014-12-31) tūkst. Eur 23 404,2 - 1.2. reguliuojamo turto likutinė vertė (2016-12-31) tūkst. Eur - 10 413,9 1.3. mažmeninio aptarnavimo būtinosios sąnaudos tūkst. Eur 185,8 147,2 2. Investicijų grąžos norma (WACC) proc. 6,03 6,02

2.1. Skolinto kapitalo kaina proc. 1,93 1,91 2.2. Nuosavo kapitalo grąža proc. 10,35 10,35 2.3. Skolinto kapitalo dalis vnt. dalimis 0,6 0,6 2.4. Nuosavo kapitalo dalis vnt. dalimis 0,4 0,4 3. Investicijų grąža tūkst. Eur 1 422,5 635,8

4. Vertė nuo kurios skaičiuojama papildoma investicijų grąža tūkst. Eur 10 986,0 1 271,8

4 Remiantis Bendrovės 2015 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 1.2-841 „Dėl faktinių ilgalaikių paskolų palūkanų normų duomenų pateikimo“ 5 (2,98-0,84)/2=1,07

24 4.1. Papildoma investicijų grąžos norma proc. 6,0 6,0 4.2 Papildoma investicijų grąža tūkst. Eur 659,2 76,3 5. Investicijų grąža tūkst. Eur 2 081,7 712,1

Skyriaus skaičiavimais, šilumos bazinėje kainoje įvertinta investicijų grąža sudaro 712,1 tūkst. Eur arba 0,34 ct/kWh.

3.9.1. Dvejų metų faktinės ir ūkio subjektui nustatytos investicijų grąžos koregavimas

Metodikos 74.9 papunktis numato paskutinių dvejų metų faktinės ir ūkio subjektui nustatytos investicijų grąžos koregavimą, kai vidutinė faktinė dviejų paskutinių ataskaitinių laikotarpių, ėjusių prieš šilumos bazinės kainos (kainos dedamosios) perskaičiavimo ataskaitinį laikotarpį, investicijų grąža viršija reguliuojančiosios institucijos nustatytą investicijų grąžą daugiau kaip 1 procentiniu punktu.

Skyrius 2017 m. vasario 8 d. raštu Nr. R2-(Š)-396 kreipėsi į Bendrovę su prašymu pateikti dviejų paskutinių laikotarpių (2013 m. ir 2014 m.) faktinės ir nustatytos investicijų grąžos skaičiavimus. Bendrovė 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. 1.2-205 (gauta 2017 m. vasario 17 d.) pateikė prašomą informaciją. Bendrovės skaičiavimais, galiojančioje kainoje nustatyta investicijų grąža sudaro 8,0 proc., o vidutinė 2013 m. ir 2014 m. investicijų grąža – 7,8 proc. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė koregavimo neatlieka.

Skyriaus skaičiavimais, galiojančioje kainoje įvertinta investicijų grąža sudaro 5,0 proc., o vidutinė 2013 m. ir 2014 m. investicijų grąža – 3,5 proc. Skirtumai tarp Bendrovės ir Skyriaus skaičiavimų susidarė dėl neatitikimų nepadengtų kuro sąnaudų ir (ar) papildomų pajamų skaičiavimuose (žr. pažymos 6 dalį), dėl Bendrovės skaičiavimuose 2014 m. kitų susigrąžintų nepadengtų sąnaudų įvertinimo litais, kai kiti rodikliai išreikšti eurais ir dėl kitų skaičiavimų neatitikimų.

Atsižvelgiant į tai, kad faktinė vidutinė 2013 m. ir 2014 m. investicijų grąžos norma yra mažesnė nei įvertinta galiojančioje kainoje, Skyriaus skaičiavimuose koregavimas neatliekamas.

Bendrovės 2013 m. ir 2014 m. vidutinės faktinės ir galiojančioje kainoje investicijų grąžos palyginimas pateiktas 25 lentelėje.

25 lentelė. Bendrovės 2013 m. ir 2014 m. vidutinės faktinės ir galiojančioje kainoje investicijų grąžos palyginimas Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt. Galiojančioje kainoje

vidutinė investicijų grąža 2013 m. ir 2014 m. vidutinė

faktinė investicijų grąža Skirtumas

(5-4)

1 2 3 4 5 6

1. Investicijų grąža tūkst. Eur 2 227,3 1 540,3 -687,0

proc. 5,0 3,5 -1,5

4. REZERVINĖS GALIOS UŽTIKRINIMO SĄNAUDOS

Vadovaujantis Metodikos 62.1.1.1.2 papunkčiu, pastoviųjų sąnaudų suma per metus rezervinei galiai užtikrinti sudaro nusidėvėjimo (amortizacijos), galios rezervo įsigijimo iš kitų asmenų, personalo, mokesčių, finansinės, administracinės, rinkodaros ir pardavimų, kitos paskirstomos bei investicijų grąžos sąnaudos. Pažymėtina, kad pažymos 3 dalyje aprašytos pastoviosios sąnaudos apima sąnaudas rezervinei galiai užtikrinti.

Bendrovė 2016 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 1.21-801 pateikė rezervinės galios užtikrinimo sąnaudų skaičiavimus ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugos ilgalaikio turto sąrašą. Bendrovė rezervinės galios užtikrinimo paslaugai priskyrė 35,8 proc. šilumos gamybos verslo vienetui priskirtų pastoviųjų sąnaudų, pagal šilumos gamybos (įsigijimo) ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugoms priskirto turto galių proporcijas disponuojamai galiai.

25

Skyriaus skaičiavimais, įvertinus Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo, patvirtinto Komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 „Dėl Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“, 3 punktą, rezervinei galiai užtikrinti faktiškai tenka 20,4 proc. visos instaliuotos šilumos generavimo galios, o galia viršijanti, maksimalų sistemos galios poreikį ir rezervinės galios užtikrinimo poreikį eliminuojama. Atsižvelgiant į tai, Skyrius rezervinei galiai priskyrė 20,4 proc. šilumos gamybos (įsigijimo) verslo vienetui priskirtų pastoviųjų sąnaudų, išskyrus nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas.

Pažymėtina, kad dalis Bendrovės 2016 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 1.21-801 pateikto rezervinės galios užtikrinimo paslaugos ilgalaikio turto nevertinama, nes viršija rezervinės galios užtikrinimo poreikį, dalis šio turto yra nusidėvėjusi ar nusidėvės iki naujos šilumos bazinės kainos įsigaliojimo, o likęs turtas priklauso bendriems katilinės įrenginiams ir jam nesuteiktas atskiras inventorinis numeris ir sudaro 0,1 proc. visos Skyriaus apskaičiuotos instaliuotos šilumos generavimo galios. Skyrius nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas ir investicijų grąžą, tenkančius rezervinės galios užtikrinimo paslaugai, apskaičiavo kaip 0,1 proc. nuo šilumos gamybos (įsigijimo) verslo vienetui priskirtų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų ir investicijų grąžos. Iš viso Skyrius apskaičiavo 208,0 tūkst. Eur rezervinės galios užtikrinimo sąnaudų, iš jų:

• nusidėvėjimo (amortizacijos) – 0,5 tūkst. Eur; • einamojo remonto ir aptarnavimo – 61,1 tūkst. Eur; • personalo – 100,9 tūkst. Eur; • mokesčių – 26,6 tūkst. Eur; • finansinės – 0,1 tūkst. Eur; • administracinės – 9,0 tūkst. Eur; • rinkodaros ir pardavimų – 0,4 tūkst. Eur; • kitos paskirstomos – 9,0 tūkst. Eur; • investicijų grąžos – 0,4 tūkst. Eur. Skyriaus apskaičiuotos šilumos bazinėje kainoje rezervinės galios užtikrinimui sąnaudos

sudaro 207,7 tūkst. Eur arba 0,09 ct/kWh.

5. INVESTICIJOS

Bendrovė 2016 m. planuoja atlikti Alytaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstrukciją, kurios vertė 868,9 tūkst. Eur, iš jų 49 proc. bus finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, 36 proc. – Bendrovės nuosavų lėšų ir 15 proc. – paskolos. Investicija suderinta Savivaldybės 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-257 „Dėl pritarimo UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ 2016 m. investicijų į Alytaus miesto šilumos ūkį planui“ ir Komisijos 2016 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. O3-35 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ 2016 metų investicijų“.

6. ŠILUMOS KAINOS DEDAMŲJŲ GALIOJIMO LAIKOTARPIU ŠILUMOS KAINOJE ĮSKAITYTŲ IR FAKTIŠKAI PATIRTŲ KURO IR (AR) PIRKTOS ŠILUMOS SĄNAUDŲ

VERTINIMAS

Vadovaujantis Metodikos 76 punktu, skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos kainos dedamąsias, įvertinamas ūkio subjekto sąnaudų skirtumas susidaręs tarp per ataskaitinį laikotarpį šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui:

1. Komisija 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. O3-392 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ per 2012 m. birželio 1 d. – 2013 m. gegužės 31 d. ir per 2011 m. lapkričio 1 d. – 2012 m. rugsėjo 30 d.

26

laikotarpius susidariusias kuro sąnaudas 161,83 tūkst. Eur paskirstė 12 mėn. laikotarpiui, didinant šilumos kainą 0,078 ct/kWh. Dėl faktiškai mažesnio 2013 m. spalio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu realizuoto šilumos kiekio nei bazinėje kainoje nustatytas kiekis, Bendrovė minėtu laikotarpiu susigrąžino 136,73 tūkst. Eur kuro sąnaudų, t. y. 25,1 tūkst. Eur mažiau nei turėjo susigrąžinti. Skyriaus skaičiavimais, minėtu laikotarpiu realizuotas šilumos kiekis yra 175,7 tūkst. MWh, todėl Bendrovė susigrąžino 137,1 tūkst. Eur kuro sąnaudų, t. y. 24,7 tūkst. Eur mažiau, nei turėjo susigrąžinti. Skirtumas tarp Bendrovės ir Skyriaus skaičiavimų susidarė, nes Skyrius skaičiavimuose taiko šilumos kiekį ties gyvenamųjų namų ir kitų pastatų tiekimo–vartojimo riba. Ši 24,7 tūkst. Eur suma įvertinama šio bazinės šilumos kainos dedamųjų skaičiavimo metu.

2. Komisijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. O3-476 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ šilumos kainos dedamųjų galiojimo laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. – 2014 m. gegužės 31 d. dėl šilumos kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai įsigyti iš nepriklausomų šilumos gamintojų neatitikimo faktiškai patirtoms sąnaudoms kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų dydžiui susidariusios nepadengtos sąnaudos – 632,73 tūkst. Eur, taip pat 2012 m. lapkričio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. kainos dedamųjų taikymo laikotarpiu nesusigrąžintas 38,49 tūkst. Eur nepadengtos kuro sąnaudos buvo paskirstytos 12 mėnesių laikotarpiui, didinant šilumos kainą 0,32 ct/kWh.

Komisijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. O3-476 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ šilumos kainos dedamųjų galiojimo laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. susidariusios nepadengtos nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos nusidėvėjimo sąnaudos – 62,79 tūkst. Eur ir nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos priežiūros sąnaudos – 227,6 tūkst. Eur, iš viso – 290,4 tūkst. Eur, buvo paskirstytos 12 mėnesių laikotarpiui, didinant šilumos kainą 0,14 ct/kWh.

Komisijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. O3-476 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ 12 mėnesių laikotarpiui buvo paskirstytos gautos papildomos 2012 m. rugsėjo 1 d. – 2012 m. rugsėjo 30 d. šilumos punktų normatyvinio pelno pajamos ir 2012 m. spalio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d laikotarpiu nesugrąžintos šilumos punktų normatyvinio pelno pajamos, iš viso 3,79 tūkst. Eur, mažinant šilumos kainą 0,002 ct/kWh.

Atsižvelgiant į tai, kad šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto pateikimo metu nepadengtų kuro sąnaudų, nepadengtų nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos nusidėvėjimo ir nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos priežiūros sąnaudų, šilumos punktų normatyvinio pelno pajamų taikymo laikotarpis dar buvo nepasibaigęs, jų susigrąžinimas turi būti įvertintas kito šilumos kainos dedamųjų nustatymo metu.

3. Bendrovės kuro ir (ar) šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų ar pajamų neatitikimo dedamajai apskaičiuoti vertinamas 2014 m. balandžio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis. Bendrovės skaičiavimais, šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydis minėtu laikotarpiu buvo 7 687,2 tūkst. Eur, o apribotos faktiškai patirtos sąnaudos kuro ir (ar) šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigijimui tuo pačiu laikotarpiu sudarė 11 211,3 tūkst. Eur, t. y. dėl kuro ir šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų ar pajamų neatitikimo susidarė 3 524,1 tūkst. Eur nepadengtų sąnaudų.

Skyrius skaičiavimuose rėmėsi Metodikos 76 punktu ir Komisijos 2017 m. kovo 17 d. viešuoju išaiškinimu Nr. R5-1336 (toliau – Išaiškinimas), kuriame paaiškinta, kad, atliekant papildomos kuro ir (ar) šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų ir pajamų neatitikimo dedamosios skaičiavimus, ūkio subjekto faktinėms sąnaudoms kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti taikomi Metodikos 76.9 papunktyje nustatyti ribojimai, kurių tikslas yra užtikrinti, kad dengiamose sąnaudose neatsidurtų nebūtinosios sąnaudos ir jų 6 Paskelbta Komisijos tinklalapyje, adresu: http://www.regula.lt/Puslapiai/naujienos/2017-metai/2017-kovas/2017-03-17/del-papildomos-kuro-ir-silumos-isigijimo-i-nsg-sanaudu.aspx

27

nedidintų. Atsižvelgus į tai, kad pagal bazinę kuro struktūrą, vadovaujantis Metodikos 58.4.1 papunkčiu, apskaičiuotos kuro įsigijimo sąnaudos yra didesnės nei Bendrovės Filialo faktiškai patirtos sąnaudos kurui įsigyti, Metodikos 58.4.1 papunktyje numatytas ribojimas nėra taikomas.

Skyriaus skaičiavimais, šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydis atitinkamu laikotarpiu buvo 10 725,4 tūkst. Eur, o pagal patikslintą informaciją, įvertinus biokuro transportavimo sąnaudas, apribotos faktiškai patirtos sąnaudos kuro ir (ar) šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigijimui atitinkamu laikotarpiu buvo 8 100,1 tūkst. Eur, t. y. dėl kuro ir šilumos įsigijimo iš nepriklausomų gamintojų sąnaudų ar pajamų neatitikimo dedamajai Bendrovė gavo 2 625,3 tūkst. Eur papildomų pajamų. Skirtumas tarp Bendrovės ir Skyriaus skaičiavimų susidarė, nes Skyrius skaičiavimuose rėmėsi Metodika ir Išaiškinimu bei atsižvelgė į lyginamųjų kuro sąnaudų rodiklius. Taip pat skirtumas susidarė todėl, kad Skyrius, vertindamas šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžio per 2014–2015 m. laikotarpį Bendrovės faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžiui, atsižvelgė į Metodikos 58.4.5 papunktyje nustatytus apribojimus Komisijos skelbiamomis kuro rinkos (žaliavos) kainomis, kaip numatyta Metodikos 76 punkte.

Skyriaus skaičiavimais, Bendrovės papildomai gautos pajamos sudaro 2 600,6 tūkst. Eur, (2 625,3 tūkst. Eur - 24,7 tūkst. Eur), kurias paskirsčius 12 mėnesių baziniam realizuotam šilumos kiekiui (191,8 tūkst. MWh), šilumos kaina mažėja 1,36 ct/kWh. Šias sąnaudas savivaldybės taryba turi įvertinti nustatydama šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos kainos dedamųjų galiojimo metams.

7. ŠILUMOS KAINOS DEDAMŲJŲ GALIOJIMO LAIKOTARPIU ŠILUMOS KAINOJE ĮSKAITYTŲ IR FAKTIŠKAI PATIRTŲ ŠILUMOS PUNKTŲ, ŠILUMOS TIEKIMO

VEIKLAI TENKANČIŲ NUOTOLINĖS DUOMENŲ NUSKAITYMO IR PERDAVIMO SISTEMOS SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS

1. Komisija 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. O3-392 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės

„Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ per 2011 m. lapkričio 1 d. – 2012 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį nesusigrąžintas 27,5 tūkst. Eur nepadengtas tiekėjui nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų priežiūros sąnaudas paskirstė 12 mėn. laikotarpiui, didinant šilumos kainą 0,01 ct/kWh. Dėl faktiškai mažesnio 2013 m. spalio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu realizuoto šilumos kiekio nei bazinėje kainoje nustatytas kiekis, Bendrovė minėtu laikotarpiu susigrąžino 15,0 tūkst. Eur kuro sąnaudų, t. y. 12,5 tūkst. Eur mažiau nei turėjo susigrąžinti. Minėtas sąnaudas paskirsčius 12 mėnesių baziniam realizuotam šilumos kiekiui (191,8 tūkst. MWh), šilumos kaina didėja 0,01 ct/kWh.

2. Bendrovė, vadovaudamasi Įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, įsigaliojusia nuo 2011 m. lapkričio 1 d. bei atsižvelgdama į Komisijos 2014 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. O3-54 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo“, savo skaičiavimuose įvertino faktiškai patirtas, bet nepadengtas būtinąsias nuotolinės sistemos sąnaudas, susidariusias už 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį imtinai. Bendrovės skaičiavimais, susidariusios nepadengtos nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos sudaro 18,8 tūkst. Eur, o nepadengtos nuotolinės duomenų nuskaitymo ir priežiūros sąnaudos sudaro 274,6 tūkst. Eur, iš viso 293,4 tūkst. Eur. Dėl nesusigrąžintų 293,4 tūkst. Eur nuotolinės duomenų nuskaitymo sistemos sąnaudų įvertinimo šilumos kaina didėja 0,15 ct/kWh. Skyrius pritaria Bendrovės skaičiavimams.

8. NESUSIGRĄŽINTŲ MOKESTINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ SĄNAUDŲ IR KITŲ SĄNAUDŲ

SKAIČIAVIMAS

28

1. Bendrovės šilumos kainos dedamų perskaičiavimo metu, buvo įvertinta 50,4 tūkst. Eur apskaičiuotų mokestinių įsipareigojimų sąnaudų nuo 2012 m. perdavimo pajamų7. Skyrius savo skaičiavimuose įvertino, kad per 2013 m. spalio 1d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį, buvo susigrąžinta 40,4 tūkst. Eur mokestinių įsipareigojimų sąnaudų, t. y. nepadengtos mokestinių įsipareigojimų sąnaudos sudaro 10,0 tūkst. Eur. Skyrius pažymi, kad Bendrovės praėjusio šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo metu8, pastoviosiose sąnaudose buvo įvertinta 49,0 tūkst. Eur (46,3 tūkst. Eur + 2,7 tūkst. Eur) apskaičiuotų mokestinių įsipareigojimų sąnaudų nuo 2013 m. perdavimo pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad šios kainos dalies taikymo laikotarpis nepasibaigęs, šių sąnaudų susigrąžinimas turi būti įvertintas kito perskaičiavimo metu. Mokestinių įsipareigojimų sąnaudos nuo 2014 m. perdavimo pajamų sudaro 43,2 tūkst. Eur. Skyrius savo skaičiavimuose įvertino, kad per 2014 m. spalio 1 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį, buvo susigrąžinta 41,3 tūkst. Eur mokestinių įsipareigojimų sąnaudų, t. y. nesusigrąžintos mokestinių įsipareigojimų sąnaudos sudaro 1,9 tūkst. Eur. Iš viso nepadengtos mokestinių įsipareigojimų sąnaudos sudaro 11,9 tūkst. Eur (10,0 tūkst. Eur + 1,9 tūkst. Eur), Bendrovės skaičiavimais – 12,1 tūkst. Eur (dėl mažesnio realizuoto šilumos kiekio). Skyriaus skaičiavimais, nepadengtos mokestinių įsipareigojimų sąnaudas (11,9 tūkst. Eur) paskirsčius 12 mėnesių bazinei realizacijai (191,8 tūkst. MWh), jos šilumos kainą didina 0,01 ct/kWh. Šias nepadengtas sąnaudas Savivaldybės taryba turėtų įvertinti nustatydama šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos kainos dedamųjų galiojimo metams.

2. Bendrovė II Projekte pateikė vertinti 19,2 tūkst. Eur papildomų, šilumos kainos dedamosiose neįvertintų būtinųjų šilumos tiekimo veiklos sąnaudų, susidariusių 2014–2016 m. laikotarpiu, įgyvendinant imperatyvius teisės aktų reikalavimus (euro įvedimas, SEPA sistema, RAS ataskaitos). Bendrovė nurodo, kad šias sąnaudas sudaro Bendrovės apskaitos sistemos pritaikymas naujai valiutai bei SEPA reikalavimams, reguliacinės apskaitos modelio parengimas, dėl Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-73 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainos nustatymo metodikos“ pakeitimo“ įtvirtintų reikalavimų padidėjusi reguliacinio audito apimtis. Pažymėtina, kad Bendrovė II Projekto prieduose pateikė PVM sąskaitas-faktūras, kurių pagrindu patyrė minėtas sąnaudas. Skyrius atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pripažįsta 19,2 tūkst. Eur būtinosiomis šilumos tiekimo veiklos sąnaudomis, kurias paskirsčius 12 mėnesių bazinei realizacijai (191,8 tūkst. MWh), jos šilumos kainą didina 0,01 ct/kWh. Šias nepadengtas sąnaudas Savivaldybės taryba turėtų įvertinti nustatydama šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos kainos dedamųjų galiojimo metams.

9. PAPILDOMAI GAUTŲ PAJAMŲ DĖL GALIOJUSIOSE ŠILUMOS KAINOS

DEDAMOSIOSE ĮSKAIČIUOTOS REGULIUOJAMO TURTO VERTĖS NESUMAŽINIMO UŽ ATL PARDAVIMĄ GAUTOMIS PAJAMOMIS SKAIČIAVIMAS

Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2012 m. veiklos vykdytojų lėšų, gautų

už perleistus apyvartinius taršos leidimus ir Kioto vienetus, paskirstymo ir panaudojimo ataskaita, Bendrovės Filialas skyrė 823,3 tūkst. Eur, gautus už perleistus ATL ir Kioto vienetus, biomasės kogeneracinės elektrinės statybai. Pažymėtina, kad Bendrovė Komisijai teiktose ataskaitose nenurodė, kad ši investicija būtų finansuota ATL pardavimo lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija neįvertino šių pajamų, Komisijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. O3-267 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ nustatydama šilumos kainos dedamąsias antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams ir 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. O3-392 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litekso“ filialo „Alytaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“

7 Komisijos 2013 m. rugsėjo 11 d. pažyma Nr. 05-309 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“. 8 Komisijos 2015 m. rugpjūčio 13 d. pažyma Nr. O5-284 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo ir vienašališko nustatymo“.

29

nustatydama šilumos kainos dedamąsias tretiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, nors Metodikos 80.1.2 papunktis9 numatė, kad reguliuojamo turto verte nepripažįstamas su šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo veikla nesusijęs, nenaudojamas, esantis atsargose, užkonservuotas, su Komisija nesuderintas turtas, nebaigta statyba, taip pat vartotojų sumokėtos lėšos už prijungimą prie tinklų, turtui įsigyti skirtos subsidijos, dotacijos, Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei ATL pardavimo lėšos.

Taip pat Komisija neįvertino šių pajamų 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. O3-476 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ nustatydama šilumos kainos dedamąsias ketvirtiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, nors pagal Metodikos 20.3.11 papunktį ūkio subjektui, vykdančiam ilgalaikio turto paskirstymą verslo vienetams draudžiama priskirti ilgalaikio turto vienetų vertės dalį, sukurtą už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, taip pat už dotacijų, subsidijų ir apyvartinių taršos leidimų teigiamo prekybos rezultato lėšas.

Pažymėtina, kad 2011 m. skaičiuojant Bendrovės filialo šilumos bazinės kainos dedamąsias kogeneracinės jėgainės statyba buvo įvertinta kaip planuojama investicija. Skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad neturi duomenų, ar šiai planuojamai investicijai atlikti buvo naudojamos ATL lėšos, ir remdamasis Aplinkos ministerijos 2012 m. ataskaita, koregavimą atlieka nuo 2012 m. spalio mėn., kai minėta investicija buvo įvertinta kainoje.

Atsižvelgiant į tai, kad ATL pardavimo pajamos nebuvo įvertintos nustatant šilumos kainos dedamąsias, t. y. už parduotus ATL gautų ir biomasės kogeneracinės elektrinės statybai panaudotų pajamų suma nebuvo sumažinta reguliuojamo turto vertė, Skyriaus skaičiavimais, Bendrovė laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. gavo 351,6 tūkst. Eur papildomų nusidėvėjimo ir investicijų grąžos pajamų. Šias pajamas paskirsčius 12 mėnesių bazinei realizacijai (191,8 tūkst. MWh), jos šilumos kainą mažina 0,18 ct/kWh. Šias papildomai gautas pajamas Savivaldybės taryba turėtų įvertinti nustatydama šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos kainos dedamųjų galiojimo metams.

Pažymėtina, kad Komisijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. O3-476 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ nustatytų šilumos kainos dedamųjų taikymo laikotarpis nėra pasibaigęs, todėl laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki minėtu nutarimu nustatytų šilumos kainos dedamųjų taikymo pabaigos papildomai gautos pajamos dėl galiojusioje šilumos kainos dedamojoje įskaičiuotos reguliuojamo turto vertės nesumažinimo už ATL pardavimą gautomis lėšomis turi būti įvertintos pirmo šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo metu.

Apskaičiuotos nesusigrąžintos ir (ar) papildomai gautos pajamos, nurodytos šios pažymos

3.9.1 poskyryje ir 6–9 dalyse, pateiktos 26 lentelėje. 26 lentelė. Apskaičiuotų nesusigrąžintų ir (ar) papildomai gautų pajamų palyginimas

Eil. Nr. Šilumos kaina Bendrovės

projektas Skyriaus projektas

Pokytis (4-3)

1 2 3 4 5

1. ∆THG&H Nesusigrąžintos ir (ar) papildomai gautos pajamos, ct/kWh 2,04 -1,36 -3,40

1.1. ∆THG&H

2013 m. spalio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu nesusigrąžintos kuro įsigijimo sąnaudos, susidariusios 2012 m. birželio 1 d. – 2013 m. gegužės 30 d. ir 2011 m. lapkričio 1 d. – 2012 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu ir šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti ir faktiškai patirtų sąnaudų skirtumas, susidaręs 2014 m. balandžio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu

ct/kWh 1,86 -1,36 -3,22

tūkst. Eur 3 549,2 -2 600,6 -6 149,8

9 Metodikos redakcija, galiojusi šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo metu.

30

Eil. Nr. Šilumos kaina Bendrovės

projektas Skyriaus projektas

Pokytis (4-3)

1 2 3 4 5

1.2. ∆THG&H

2013 m. spalio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu nesusigrąžintos šilumos punktų priežiūros sąnaudos, susidariusios 2011 m. lapkričio 1 d. – 2012 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu

ct/kWh 0,01 0,01 -

tūkst. Eur 12,5 12,5 -

1.3. ∆THG&H

Nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos nusidėvėjimo (amortizacijos) ir priežiūros sąnaudos, susidariusios 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu

ct/kWh 0,15 0,15 -

tūkst. Eur 293,4 293,4 -

1.4. ∆THG&H Nepadengtos mokestinių įsipareigojimų sąnaudos, susidariusios 2013 m. spalio 1 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu

ct/kWh 0,01 0,01 -

tūkst. Eur 12,1 11,9 -0,2

1.5. ∆THG&H 2014–2016 m. laikotarpiu susidariusios kitos nepadengtos sąnaudos

ct/kWh 0,01 0,01 -

tūkst. Eur 19,2 19,2 -

1.6. ∆THG&H

2012 m. lapkričio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. papildomai gautos pajamos dėl galiojusiose šilumos kainos dedamosiose įskaičiuotos reguliuojamo turto vertės nesumažinimo už ATL pardavimą gautomis pajamomis

ct/kWh - -0,18 -0,18

tūkst. Eur - -351,6 -351,6

Savivaldybė nustatydama šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos

galiojimo metams turi įvertinti, kad šios pajamos būtų paskirstytos užtikrinant pakankamus Bendrovės finansinius srautus šilumos tiekimo veiklai vykdyti bei patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą vartotojams.

10. BIOKURO KIEKIO ĮSIGIJIMO ENERGIJOS IŠTEKLIŲ BIRŽOJE VERTINIMAS

Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 14 d., 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad energetikos įmonėms įsigyjant energijos išteklius elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti, šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose reglamentuojamam energijos išteklių, skirtų elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti, įsigijimo energijos išteklių biržoje būdui turi būti teikiama pirmenybė prieš kitus teisės aktuose numatytus energijos išteklių įsigijimo būdus. Energijos išteklių rinkos įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai ir šilumą ir elektros energiją bendrame technologiniame cikle gaminantys gamintojai, kurie elektros ir (ar) šilumos energijos gamybai naudoja biokurą, privalo energijos išteklių biržoje 2015 metais įsigyti ne mažiau kaip 50 procentų elektros ir (ar) šilumos energijos gamybai reikalingo biokuro kiekio dalį. Energijos išteklių rinkos įstatymo 191 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 191 straipsnio 1 dalyje išdėstyti reikalavimai nurodytoms energetikos įmonėms netaikomi, jeigu energijos išteklių biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamos biokuro rūšies kiekio ar jo dalies arba kitais būdais įsigyti biokurą yra ekonomiškai naudingiau.

Pažymėtina, kad Bendrovė 2015 m. energijos išteklių biržoje įsigijo 62,6 proc. reikiamo biokuro kiekio.

III. KARŠTO VANDENS KAINOS DEDAMŲJŲ SKAIČIAVIMAS

Komisija 2016 m. liepos 19 d. raštu Nr. 1.2-616 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų

nustatymo“ gavo Bendrovės Filialo karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo projektą. Skyrius Bendrovės pateiktą karšto vandens kainos dedamųjų projektą patikrino vadovaudamasis Įstatymo 32 straipsnio 11 dalimi ir Karšto vandens kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos

31

2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 „Dėl Karšto vandens kainų nustatymo metodikos“ (toliau – Karšto vandens metodika).

Vadovaujantis Karšto vandens metodikos 23.2 papunkčiu, savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų teikia Komisijai karšto vandens kainų suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Savivaldybė dėl karšto vandens kainos dedamųjų projekto pastabų nepateikė.

Šiuo metu galiojančios karšto vandens kainos dedamosios nustatytos Komisijos 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. O3-467 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ nustatymo“. Karšto vandens kainos dedamųjų ataskaitinis laikotarpis – 2015 m. II ketv. – 2016 m. I ketv.

Kintamoji karšto vandens kainos dedamoji

Remiantis Karšto vandens metodikos 37 punktu, planuojamas geriamojo vandens, reikalingo karštam vandeniui ruošti, kiekis nustatomas pagal per ataskaitinį laikotarpį karštam vandeniui ruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį. Bendrovės planuojamas geriamojo vandens, reikalingos karštam vandeniui ruošti, kiekis sudaro 362,0 tūkst. m3 ir atitinka ataskaitiniu laikotarpiu faktiškai nupirktą geriamojo vandens, reikalingo karštam vandeniui ruošti, kiekį. Skyrius sutinka su Bendrovės skaičiavimais.

Pagal Karšto vandens metodikos 39 punktą, nustatant planuojamą realizuoti karšto vandens kiekį, kai įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo sistema, taikomos faktinės, tačiau ne didesnės kaip 5 proc. karšto vandens netektys daugiabučių namų tinkluose. Ataskaitiniu laikotarpiu faktinės karšto vandens netektys daugiabučių namų tinkluose sudarė 2,8 proc. Bendrovės planuojamos karšto vandens netektys daugiabučių namų tinkluose atitinka ataskaitiniu laikotarpiu patirtas (2,8 proc.). Skyrius neprieštarauja Bendrovės skaičiavimams.

Bendrovės ir Skyriaus skaičiavimais, planuojamas realizuoti karšto vandens kiekis sudaro 351,7 tūkst. m3 ir atitinka ataskaitiniu laikotarpiu realizuotą karšto vandens kiekį.

Galiojančioje karšto vandens kainoje nustatytų ir planuojamų realizuoti karšto bei geriamojo vandens kiekių palyginimas pateiktas 27 lentelėje. 27 lentelė. Realizuoto karšto ir geriamojo vandens kiekių palyginimas, tūkst. m3

Eil. Nr. Rodiklis Galiojanti

kaina Ataskaitinis laikotarpis

Bendrovės projektas

Skyriaus projektas

Pokytis (6-3)

1 2 3 4 5 6 7

1. Geriamojo vandens, reikalingo karštam vandeniui ruošti, kiekis 369,7 362,0 362,0 362,0 -34,7

2. Realizuoto karšto vandens kiekis 357,9 351,7 351,7 351,7 -6,2

2.1. iš t. sk. vartotojams daugiabučiuose namuose 357,90 351,70 351,70 351,70 -6,2

2.2. kitiems vartotojams 0,04 0,04 0,04 0,04 -

3. Karšto vandens netektys daugiabučių namų tinkluose, proc. 3,2 2,8 2,8 2,8 -0,4

Skyriaus ir Bendrovės skaičiavimais, taikant nustatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų ir geriamojo vandens pardavimo kainas, projekcinė 2017 m. kovo mėn. karšto vandens kainos kintamoji dedamoji (šilumos kaina – 7,32 ct/kWh) daugiabučių namų vartotojams yra 5,46 Eur/m3, o kitiems vartotojams – 5,30 Eur/m3.

Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuota kintamoji kainos dedamoji daugiabučių namų vartotojams 5,46 Eur/m3, lyginant su galiojančia 5,47 Eur/m3, mažėja dėl įvertintų mažesnių karšto vandens netekčių daugiabučių namų tinkluose (2,8 proc.), lyginant su galiojančioje karšto vandens kainoje įvertintomis netektimis (3,2 proc.).

Pastovioji karšto vandens kainos dedamoji

32

Bendrovė Filialo karšto vandens kainos projekte numatė 328,1 tūkst. Eur pastoviųjų sąnaudų.

Vadovaujantis Savivaldybei 2012 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 1.61-825 pateiktu patikslintu karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo veiklos planu, Bendrovė 2016 m. kovo 31 d. yra įrengusi 17 163 skaitiklius. Bendrovė planuoja likusius 3 738 karšto vandens apskaitos prietaisus su nuotoline duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema įrengti iki 2018 m. gruodžio 31 d. Šios investicijos vertė – 124,5 tūkst. Eur. Remiantis Bendrovės karšto vandens kainos nustatymo aiškinamajame rašte pateikta informacija, iki 2016 m. kovo 31 d. įgyvendintų nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo įrangos investicijų vertė sudaro 594,6 tūkst. Eur. Bendrovė 2016 m. į nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo įrangą buvo suplanavusi investuoti 90,3 tūkst. Eur. Nuo 2016 m. pradžios iki 2015 m. kovo 31 d. Bendrovė jau investavo 66,6 tūkst. Eur. Atsižvelgus į iki 2015 m. kovo 31 d. atliktų investicijų nusidėvėjimą, Bendrovė apskaičiavo 59,8 tūkst. Eur nusidėvėjimo sąnaudų, iš kurių 59,1 tūkst. Eur vartotojų butuose esančios nuotolinės duomenų perdavimo sistemos nusidėvėjimas ir 0,7 tūkst. Eur šilumos punktuose įrengtos nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos nusidėvėjimas. Bendrovės projekte metinės šilumos punktuose esančios nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos nusidėvėjimo sąnaudos 11,4 tūkst. Eur paskirstytos atskiroms veikloms, o karšto vandens tiekimo veiklai tenkanti minėtų sąnaudų dalis sudaro 0,7 tūkst. Eur. Skyrius, taikydamas Metodikoje nustatytus nusidėvėjimo normatyvus ir įvertinęs įvykdytų investicijų nusidėvėjimą (59,1 tūkst. Eur), karšto vandens kainos pastoviosios dedamosios skaičiavimuose įvertino 59,4 tūkst. Eur nusidėvėjimo sąnaudų, apskaičiuotų nuo nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo įrangos investicijos vertės bei šilumos punktuose įrengtos nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos vertės. Skirtumas tarp Bendrovės ir Skyriaus skaičiavimų susidarė, nes Skyrius nevertino šilumos punktuose įrengtos nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos sąnaudų, apskaičiuotų nuo pagal 2014 m. RAS ataskaitas nusidėvėjusio ar iki naujos šilumos bazinės kainos įsigaliojimo nusidėvėsiančio turto.

Karšto vandens apskaitos prietaisų su nuotoline duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema investicijas Bendrovė planuoja įgyvendinti iš skolintų lėšų, todėl projekte numatyta 43,6 tūkst. Eur palūkanų, kurios paskaičiuotos nuo 618,3 tūkst. Eur paskolos dydžio 2016 m. pabaigai. Kadangi didesnė dalis investicijų į nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo įrangą jau yra faktiškai atlikta iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos ir faktinių palūkanų nebuvo patirtas, Skyrius apskaičiavo 0,8 tūkst. Eur palūkanų dar Bendrovės neįvykdytoms, tačiau planuojamoms investicijoms (23,7 tūkst. Eur), tolygiai paskirstant šias investicijas dvylikai mėnesių. Bendrovės skaičiavimuose taikyta palūkanų norma (7,56 proc.) atitinka Lietuvos banko skelbiamą suteiktų naujų paskolų nefinansinėms bendrovėms ir namų ūkiams, ilgesnių nei 1 m., vidutinę 2015 m. II ketv. – 2016 m. I ketv. palūkanų normą (7,56 proc.).

Bendrovė planuoja 185,1 tūkst. Eur materialinių ir joms prilygintų sąnaudų, t. y. 25,8 tūkst. Eur daugiau nei ataskaitiniu laikotarpiu ir 43,3 tūkst. Eur daugiau nei įvertinta galiojančioje kainoje. Šios sąnaudos didėja dėl didesnių paslaugų ir darbų pagal sutartis sąnaudų, kurios įvertintos pagal 2015 m. faktinius duomenis ir planuojamas nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos sąnaudas. Skyrius sutinka su Bendrovės skaičiavimais. Bendrovės planuojamos sąskaitų parengimo ir patikimo bei gyventojų įmokų administravimo sąnaudos atitinka ataskaitiniu laikotarpiu patirtas ir sudaro 21,2 tūkst. Eur, t. y. 1,4 tūkst. Eur mažiau nei įvertinta galiojančioje kainoje. Bendrovės planuojamos kitos materialinės ir joms prilygintos sąnaudos yra 0,3 tūkst. Eur mažesnės nei įvertinta galiojančioje kainoje ir sudaro 9,7 tūkst. Eur. Skyrius neprieštarauja Bendrovės skaičiavimams.

Bendrovė planuoja 39,7 tūkst. Eur veiklos sąnaudų. Karšto vandens kainos projekto 2 priede Bendrovė paaiškino, kad šias sąnaudas įvertino pagal galiojančioje kainoje Komisijos įvertintas sąnaudas. Skyrius neprieštarauja Bendrovės planuojamoms veiklos sąnaudoms.

Karšto vandens kainos projekte Bendrovė nurodo, kad planuojama 19,8 tūkst. Eur investicijų grąža apskaičiuota, taikant 6,02 proc. investicijų grąžos normą. Kaip minėta pažymos 3.9 poskyryje, Skyrius, vadovaudamasis Investicijų grąžos normos nustatymo metodika, apskaičiavo

33

6,02 proc. investicijų grąžos normą. Skyriaus skaičiavimais, investicijų grąža sudaro 17,2 tūkst. Eur.

Galiojančioje kainoje įvertintų, ataskaitiniu laikotarpiu faktiškai patirtų bei Bendrovės ir Skyriaus apskaičiuotų pastoviųjų sąnaudų ir investicijų grąžos palyginimas pateiktas 28 lentelėje. 28 lentelė. Galiojančioje karšto vandens kainoje įvertintų, Bendrovės planuojamų ir Skyriaus apskaičiuotų pastoviųjų sąnaudų ir investicijų grąžos palyginimas, tūkst. Eur

Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt. Galiojanti

kaina Ataskaitinis laikotarpis

Bendrovės projektas

Skyriaus projektas

Pokytis (7-4)

1 2 3 4 5 6 7 8 1. Pastoviosios sąnaudos tūkst. Eur 232,1 222,7 328,2 285,0 52,9

1.1. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos tūkst. Eur 47,1 63,5 59,8 59,4 12,3

1.2. Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos tūkst. Eur 141,8 159,3 185,1 185,1 43,3

1.3. Veiklos sąnaudos tūkst. Eur 39,7 - 39,7 39,7 -

1.4. Palūkanų sąnaudos tūkst. Eur 3,5 - 43,6 0,8 -2,7

2. Investicijų grąža tūkst. Eur 11,8 - 19,8 17,2 5,4 Skyriaus apskaičiuotas būtinąsias pajamas (302,2 tūkst. Eur) paskirsčius numatomam

realizuoti karšto vandens kiekiui (351,7 tūkst. m3), karšto vandens kainos pastovioji dedamoji yra 0,86 ct/m3.

Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuotų 2017 m. kovo mėn. projekcinių karšto vandens kainos pastoviųjų ir kintamųjų dedamųjų palyginimas su galiojančiomis kainomis pateiktas 29 lentelėje, taikant 2017 m. kovo mėn. šilumos kainą (7,32 ct/kWh).

29 lentelė. 2017 m. kovo mėn. galiojančių ir projekcinių karšto vandens kainų dedamųjų palyginimas, Eur/m3

Eil. Nr. Karšto vandens kaina Galiojanti

kaina Bendrovės projektas

Skyriaus projektas

Pokytis (5-3)

1 2 3 4 5 6

1. Vartotojams daugiabučiuose namuose 6,15 6,45 6,32 0,17

1.1. pastovioji dedamoji 0,68 0,99 0,86 0,18 1.2. kintamoji dedamoji 5,47 5,46 5,46 -0,01 1.3. Kitiems vartotojams 5,98 6,29 6,16 0,18

1.3.1. pastovioji dedamoji 0,68 0,99 0,86 0,18 1.3.2. kintamoji dedamoji 5,30 5,30 5,30 -

Skyriaus apskaičiuota projekcinė 2017 m. kovo mėn. karšto vandens kaina vartotojams

daugiabučiuose namuose yra 6,32 Eur/m3, t. y. 0,17 Eur/m3 didesnė nei galiojanti. Pastovioji kainos dedamoji, palyginti su galiojančios kainos pastoviąja dedamąja, didėja 0,18 Eur/m3 dėl nusidėvėjimo bei paslaugų ir darbų pagal sutartis sąnaudų didėjimo. Kintamoji kainos dedamoji, palyginti su galiojančios kainos kintamąja dedamąja, mažėja 0,01 Eur/m3 dėl leistinų karšto vandens netekčių daugiabučių namų tinkluose mažėjimo.

IV. IŠVADOS Skyrius, išanalizavęs Bendrovės 2012–2014 m. faktines sąnaudas bei pateiktą šilumos

bazinės kainos dedamųjų projektą, vadovaudamasis Metodika ir šilumos tiekėjų lyginamaisiais rodikliais, 2017–2019 m. šilumos bazinės kainos laikotarpiui apskaičiavo 10 361,9 tūkst. Eur būtinųjų metinių sąnaudų, t. y. 4 580,0 tūkst. Eur arba 30,7 proc. mažiau nei Bendrovės projekte.

34

Skyrius sumažino Bendrovės planuojamas pastoviąsias sąnaudas 2 420,8 tūkst. Eur arba 44,7 proc.:

– 1 3466 tūkst. Eur arba 65,8 proc. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos; – 445,2 tūkst. Eur arba 29,1 proc. personalo sąnaudos; – 355,6 tūkst. Eur arba 34,6 proc. einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos; – 221,2 tūkst. Eur arba 73,4 proc. administracines sąnaudos. Bendrovės planuojamos kintamosios sąnaudos mažinamos 789,7 tūkst. Eur arba 10,6 proc. – 732,2 tūkst. Eur arba 13,8 proc. kuro sąnaudos.

Bendrovės projekcinė 2017 m. kovo mėn. šilumos kaina, apskaičiuota pagal pateiktą bazinės

šilumos kainos projektą, šilumos kainos skaičiavime taikytas 2017 m. sausio mėn. kuro ir įsigytos šilumos kainas, yra 9,87 ct/kWh (įvertinus papildomą dedamąją). Skyriaus apskaičiuota projekcinė šilumos kaina, įvertinus papildomą dedamąją ir ją paskirsčius trejų metų laikotarpiui, sudaro 4,95 ct/kWh (žr. 30 lentelę). 30 lentelė. Bendrovės 2017 m. kovo mėn. galiojančių ir projekcinių šilumos kainų dedamųjų palyginimas, ct/kWh

Eil. Nr. Šilumos kaina

2017 m. kovo mėn. galiojanti

kaina

Apskaičiuotos projekcinės kainos

Pokytis (proc.)

(3 / 5 eil.) Bendrovės Skyriaus 1 2 3 4 5 6

1. Šilumos bazinės kainos dedamosios: 7,32 7,83 5,40 -26,2

1.1. pastovioji dedamoji 2,99 3,47 1,78 -40,5 1.2. kintamoji dedamoji 4,33 4,36 3,62 -16,4

2. Šilumos kainos dedamosios (įvertinus papildomą dedamąją) 7,32 9,87 4,95 -32,4

2.1. pastovioji dedamoji 2,99 3,47 1,78 -40,5 2.2. kintamoji dedamoji 4,33 4,36 3,62 -16,4

2.3. nesusigrąžintos ir (ar) papildomai gautos pajamos - 2,04 -0,45* x

*papildoma dedamoji, papildomai gautas pajamas paskirsčius 36 mėnesių laikotarpiui Skyriaus skaičiavimais, Bendrovės papildomai gautos pajamos sudaro 2 600,6 tūkst. Eur

(1,36 ct/kWh) arba 76,4 proc. pastoviųjų sąnaudų, reikalingų šilumos tiekimo veiklai. Minėtų papildomų pajamų (2 600,6 tūkst. Eur) sugrąžinimas vartotojams per vienerius metus, gali neužtikrinti subalansuotų piniginių srautų įvykdant savo įsipareigojimus darbuotojams, tiekėjams, valstybei, kredito įstaigoms ir pan. ir užtikrinti saugų ir patikimą šilumos tiekimą vartotojams. Skyrius, atsižvelgdamas į tai kad šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpis yra 3 metai ir į Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tikslą mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, siekiant sugrąžinti vartotojams 2 600,6 tūkst. Eur papildomai gautas pajamas, siūlo nustatant šilumos kainą pirmiesiems šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams papildomai gautas pajamas paskirstyti trejiems metams, t. y. šilumos kainą mažinti 0,45 ct/kWh, neviršijant į naujo periodo šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias) įskaičiuoto nusidėvėjimo ir investicijų grąžos apimties, t. y. 0,67 ct/kWh.

Skyriaus skaičiavimais, šilumos bazinė kaina sudaro 5,40 ct/kWh, o projekcinė 2017 m.

kovo mėn. šilumos kaina, lyginant su dabar galiojančia (apskaičiuota, taikant 2017 m. sausio mėn. kuro ir įsigytos šilumos kainas), mažėja nuo 7,32 ct/kWh iki 4,95ct/kWh, t. y. 2,37 ct/kWh arba 32,4 proc.

Skyrius, vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymu, Metodika ir Karšto vandens metodika,

siūlo Komisijai:

35

1. Pritarti Skyriaus pateiktam nutarimo projektui „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“;

2. Pritarti Skyriaus pateiktam nutarimo projektui „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo“;

3. Pritarti Skyriaus pateiktam nutarimo projektui „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2017–2019 metams“.

PRIDEDAMA: 1. Šilumos bazinės kainos skaičiavimo lentelės, 4 lapai. 2. Karšto vandens kainų skaičiavimo lentelės, 3 lapai. 3. Nutarimo projektas „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos bazinės

kainos dedamųjų nustatymo“, 3 lapai. 4. Nutarimo projektas „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ karšto vandens kainos

dedamųjų nustatymo“, 1 lapas. 5. Nutarimo projektas „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ valdomo turto

priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2017–2019 metams“, 1 lapas.

Šilumos skyriaus vyresnioji specialistė Eglė Goculenko Į posėdį kviečiami:

1. UAB „Litesko“ atstovai, info@litesko.lt; 2. Alytaus miesto savivaldybės atstovai, info@alytus.lt.

1

2017 m. kovo d. pažymos Nr. O5- „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo“ 1 priedas

ARGUMENTAI Į ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS PATEIKTAS PASTABAS

Eil. Nr. Pastaba Skyriaus argumentai

1. 2016 m. balandžio 18 d. raštas Nr. SD-3715(6.16) 1.1. Elektros energijos kaina 9,94 ct/kWh. Labai didelės elektros energijos

sąnaudos šilumos gamyboje. Elektros energijos kaina tiesiogiai panaudota iš biokuro kogeneracinės jėgainės (toliau – BKJ) turėtų būti žemesnė nei perkant iš tinklo. Bendrovės prašoma pateikti skaičiuotę, kokie įrenginiai ir kiek naudoja elektros energijos ir kokia jos kaina.

Sąnaudų atskyrimo metodikos 22.2 papunktyje numatyta, kad elektros energijos kainos nustatomos pagal objekto prijungimo prie elektros tinklų sąlygas vadovaujantis galiojančiais tarifais. Bendrovė 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1.2-309 informavo Savivaldybę ir Komisiją, kad elektros energijos sąnaudos apskaičiuotos, įvertinant faktines 2015 m. elektros energijos kainas. Kaip rašyta pažymos 2.3 poskyryje Skyrius elektros energijos sąnaudas apskaičiavo pagal Bendrovės 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. 1.2-189 pateiktame Taisyklių 34 priede nurodytas vidutines elektros energijos kainas 2015 m.

1.2. Vandens sąnaudos technologinėms reikmėms šilumos gamyboje sudaro 103 525 Eur. Gaminant šiluma vandens šildymo katiluose (jiems prilyginamos ir sąnaudos, susidarančios kogeneracinėje jėgainėje) vandens technologijai naudojama labai mažai. Mechaniškai ir chemiškai apdorotas vanduo ir panaudotas tinklų papildymui turėtų būti priskirtas šilumos perdavimo veiklai, o jeigu tai reikia garo gamybai – atitinkamai elektros generavimo veiklai. Siūloma perskirstyti vandens technologines sąnaudas pagal tiesioginę paskirtį. Bendrovės prašoma nurodyti, kiek vandens nuperka kiek sumoka bendrovei UAB „Fonas“. Dėl to sumažės šilumos tiekimo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, kurios riboja NŠG kainas atskirais mėnesiais.

Bendrovė 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 1.2-720 Komisijai ir Savivaldybei pateikė paaiškinimus dėl vandens technologinėms reikmėms sąnaudų. Kaip rašyta pažymos 2.3 poskyryje, Skyrius vandens technologinėms reikmėms kiekį, priskirtą kogeneracinei jėgainei, apskaičiavo, vadovaudamasis Sąnaudų atskyrimo metodikos 22.3 papunkčiu, o esamiems šilumos šaltiniams, įvertinus 2012–2014 m. faktinį vandens technologinėms reikmėms suvartojimą, kaip numatyta Metodikos 56.1 papunktyje.

1.3. Visos šilumos perkamos iš NŠG „Fonas“ kaina įskaičiuota tokia, kaip buvo pasiūlyta 2016 m. kovo mėn. (dėl informacijos konfidencialumo konkreti kaina nenurodoma). Šilumos, perkamos iš NŠG, kaina negali viršyti palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų paties šilumos tiekėjo įrenginiuose. Atskirais mėnesiais, kai šilumos gamyboje dominuoja biokuras, ši kainų riba turėtų būti ir mažesnė (dėl informacijos konfidencialumo konkreti kaina nenurodoma). Pagal faktinę nupirktos šilumos kainą, bus patikslinta galutinė šilumos kaina mėnesiniuose perskaičiavimuose. Siūloma patikslinti perkamos šilumos kainą atskirais mėnesiais, sulyginant su šilumos gamybos savikaina nuosavuose šaltiniuose.

Paaiškiname, kad kaip rašyta pažymos 2.2 poskyryje, apskaičiuotos šilumos įsigijimo sąnaudos yra projekcinės, t. y. kiekvieną mėnesį jos gali kisti, priklausomai nuo perkamos šilumos kainų pasikeitimo. Paminėtina, kad, siekiant palyginti įsigytos šilumos sąnaudas, Skyrius perskaičiavo Bendrovės projekte planuojamas šilumos įsigijimo sąnaudas, taikydamas 2017 m. sausio mėn. kainas.

2

Eil. Nr. Pastaba Skyriaus argumentai 1.4. Metinės išlaidos pelenų ir smėlio utilizavimui 77 300 Eur. Neaišku ar pelenų ir

smėlio utilizavimo išlaidos priskiriamos šilumos gamybai. Jos turėtų būti paskirstomos proporcingai kuro sunaudojimui šilumos ir elektros gamybai. Prašoma pateikti pelenų ir smėlio utilizavimo išlaidų paskirstymo tarp šilumos ir elektros veiklų skaičiuotę.

Bendrovė 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1.2-309 Komisijai ir Savivaldybei pateikė pelenų tvarkymo sąnaudų skaičiavimo paaiškinimus. Savivaldybė papildomų pastabų nepateikė.

1.5. Santykinai didelės vertės turtas naudojamas reguliuojamoje veikloje, nes mažai panaudota ES paramos ar dėl kitų priežasčių. Didelė įskaičiuoto turto vertė (ypač šilumos gamyboje) išaugina amortizacijos dedamąją ir pelną. Savivaldybės skaičiavimais, į šilumos bazinę kainą įskaičiuota BKJ vertė yra didesnė nei apskaičiuota pagal Sąnaudų atskyrimo metodiką (dėl informacijos konfidencialumo konkreti suma nenurodoma). Nuo šios vertės paskaičiuota amortizacija, norminis pelnas ir dar pelno premija – tai labai didina galutinę šilumos kainą. Prašoma patikslinti biokuro kogeneracinės jėgainės turto vertės paskirstymą tarp šilumos ir elektros gamybos veiklų, griežtai laikantis alternatyvaus šilumos šaltinio principų.

Atsižvelgta. Kaip rašyta pažymos 3.1 dalyje, Skyrius, vadovaudamasis Metodikos 14 punktu, Bendrovės Filialo kogeneracinės jėgainės turtą paskirstė šilumos ir elektros gamybos veikloms pagal Sąnaudų atskyrimo metodiką, taikant Alternatyvaus šilumos šaltinio metodą.

1.5.1. Kelia abejonių prie šilumos bazinės kainos projekto pridėtas turto sąrašas. Abejotina ar didelės vertės turtas pilnai naudojamas reguliuojamai šilumos veiklai. Savivaldybės skaičiavimais, vandens šildymo katilinė kainuotų mažiau nei Bendrovė šilumos bazinės kainos projekte priskiria šilumos veiklai (dėl informacijos konfidencialumo konkreti suma nenurodoma). Dėl nepagrįstai šilumos veiklai priskirto turto vertės gali reikšmingai padidėti amortizacijos dedamoji ir pelnas. Iš pateiktų dokumentų neaišku, kas iš šio sąrašo įskaičiuota į šilumos kainą (amortizacijos sąnaudose, pelno skaičiavimuose), kiek su šio turto eksploatavimo priskaičiuota papildomų snaudų ir t.t.). Siūloma detalizuoti ir patikslinti turto priskiriamo reguliuojamai šilumos tiekimo veiklai pozicijas ir jų funkcinį ryšį su šilumos tiekimo procesu.

Skyrius reguliuojamo turto vertę įvertino, remdamasis 2014 metų RAS ataskaitomis (Metodikos 4 priedas), eliminuodamas turtą, kuris nusidėvėjęs ar nusidėvės iki naujos šilumos bazinės kainos įsigaliojimo, nepriskirtas šilumos tiekimo veiklai, nėra suderintas su Komisija, viršija rezervinė galios užtikrinimo poreikį ir kt. (išsami informacija pateikta pažymos 3.1 dalyje).

1.5.2. Išnuomoto turto nusidėvėjimo normatyvai taikomi, kaip numatyta nuomos sutartyje. Gali būti taikomi tik tuo atveju, jeigu nusidėvėjimo laikotarpiai ne trumpesni, kaip nustatyti minimalūs Pelno mokesčio įstatyme, Komisijos ar reglamentuojami kitais teisės aktais. Bendrovės prašoma pateikti viso reguliuojamoje veikloje naudojamo turto nusidėvėjimo skaičiuotę.

Bendrovė 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 1.2-935 pateikė Komisijai patikslintus 2014 m. ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpius. Kaip minėta 3.1 pažymos poskyryje, Metodikos 29 papunktyje numatyta, kad, jei ūkio subjektas koncesijos, šilumos ūkio turto nuomos sutartį yra sudaręs iki 2008 m. kovo 15 d., ūkio subjektas taiko koncesijos, šilumos ūkio turto nuomos sutartyje numatytą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį ir nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodą. Pažymėtina, kad Savivaldybė 2016 m. birželio 27 d. raštu Nr. SD-6395(6.16) informavo Komisiją, jog 2001 m. rugpjūčio 2 d. Alytaus miesto šilumos ūkio

3

Eil. Nr. Pastaba Skyriaus argumentai modernizavimo ir renovavimo sutartyje Nr. 01-08-02-02-013 nėra numatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai. Bendrovė 2017 m. kovo 27 d. raštu Nr. 1.2-327 Komisijai pateikė 2001 m. rugpjūčio 2 d. Alytaus miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo sutarties Nr. 1-08-02-013 kopiją bei priedus ir 2001 m. rugpjūčio 2 d. Turto nuomos sutarties Nr. 01-08-02-014 kopiją su priedais. Bendrovės 2017 m. kovo 27 d. rašto Nr. 1.2-327 prieduose pateiktas turto sąrašas, pagal kurį skaičiuojamas nuomojamo turto nusidėvėjimas. Skyriaus skaičiavimuose nuomojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos apskaičiuotos pagal Bendrovės pateiktus nuomojamo turto normatyvus.

1.6. Personalas tarp šilumos ir elektros veiklų paskirstomas proporcingai įrengtajai galiai. Tai neteisingas principas. Reguliuojamai šilumos veiklai iš BKJ aptarnaujančių žmonių turėtų būti priskirta tik tiek personalo, kiek reikia paprastos vandens šildymo katilinės eksploatavimui. Bendrovės prašoma pateikti detalų sąrašą ir pagrindimą pareigybių priskiriamų šilumos gamybos veiklai kogeneracinėje ir kitose jėgainėse.

Atsižvelgta iš dalies. Sąnaudų atskyrimo metodikoje numatytas darbo užmokesčio fondo ribojimas, tačiau darbuotojų skaičius nėra ribojamas. Remiantis Sąnaudų atskyrimo metodikos 23.3.2 papunktyje numatyta, kad darbo užmokesčio ir įmokų socialiniam draudimui sąnaudos nustatomos pagal Sąnaudų atskyrimo metodikos prieduose numatytus normatyvus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Sąnaudų atskyrimo metodikos 15 punktą, alternatyvaus šilumos šaltinio turtas ir sąnaudos nustatomos naudojant faktinius esamų šilumos gamybos šaltinių duomenis, jei jie neviršija Komisijos nustatytų techninių – ekonominių rodiklių, kurie skelbiami viešai. Kaip rašyta pažymos 3.3 dalyje, atsižvelgus į tai, kad Bendrovės planuojamas kogeneracinės jėgainės darbuotojų darbo užmokesčio fondas neviršija apskaičiuoto pagal Sąnaudų atskyrimo metodiką, Skyrius sutinka su Bendrovės skaičiavimais

1.7. Neaiškus (kelia labai rimtų abejonių) sąnaudų paskirstymas tarp šilumos ir elektros gamybos veiklų – priedas „Alternatyvaus šilumos šaltinio skaičiavimas“. Bendrovės prašoma pateikti sąnaudų detalizavimą.

Bendrovė 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 1.2-790 Komisijai ir Savivaldybei pateikė paaiškinimus dėl alternatyvaus šilumos šaltinio sąnaudų skaičiavimo. Savivaldybė papildomų pastabų nepateikė.

1.8. Turto priežiūros eksploatavimo plane pateikti tik suvestiniai dydžiai. Bendrovės prašoma pateikti brangiausių pozicijų darbų detalizavimą.

Bendrovė 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 1.2-790 Komisijai ir Savivaldybei pateikė didžiausių vidutinių metinių sumų darbų detalizavimą. Savivaldybė papildomų pastabų nepateikė.

2. 2016 m. balandžio 18 d. raštas Nr. SD-3715(6.16)

4

Eil. Nr. Pastaba Skyriaus argumentai 2.1. Šilumos perdavimo nuostoliai 40 899 MWh. Faktiniai šilumos perdavimo

nuostoliai tinkluose paskutinius trejus metus buvo 40 370 MWh, 36 430 MWh ir 37 360 MWh. Į šilumos bazinę kainą įtraukti teoriniai (skaičiuotini) šilumos perdavimo nuostoliai maždaug 9,5 proc. didesni nei faktiniai. Jeigu faktiniai nuostoliai mažesni negu skaičiuotini, jie ir turėtų būti įskaičiuoti į šilumos bazinę kainą. Norminiai nuostoliai naudojami tik tuo atveju, kai realūs yra per dideli. Komisijos taikomos skatinamosios kainodaros principas – sutaupymus nuo sekančio reguliacinio laikotarpio perduoti šilumos vartotojų naudai. Tai reiškia, kad šilumos bazinės kainos skaičiavimuose turi būti naudojami mažesni – t. y. faktiniai šilumos perdavimo nuostoliai. Siūloma šilumos bazinės kainos skaičiavimuose naudoti faktinius šilumos perdavimo nuostolius ar net mažesnius, t. y. tuos, kuriuos Bendrovė pateikė Komisijai ir Savivaldybės administracijai 2015 m. kovo 13 d. raštu Nr, 004-01-181 (24 puslapių dokumentas).

Atsižvelgta. Skyrius, remdamasis Metodikos 61.2 papunkčiu, šilumos nuostolių apimčiai nustatyti taikė 2015 m. faktinius šilumos nuostolius, kurie yra mažesni nei šilumos perdavimo nuostoliai, apskaičiuoti pagal Nuostolių metodiką.

2.2. Planuojama vidutinė biokuro kaina didesnė nei vidutinė biokuro kaina Baltpool biržoje 2015 m. IV ketvirtį (dėl informacijos konfidencialumo konkreti kaina nenurodoma). Atliekant kintamųjų sąnaudų mėnesinius skaičiavimus kuro išlaidos bus tikslinamos pagal faktinius pirkimų duomenis. Pagal Metodikos 76.6 papunkčio nuostatas turi būti patikslinto faktiškai patirtos sąnaudos kurui, nes Bendrovė nesilaikė Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų įsipareigojimų. Dėl įstatymų pažeidimų Bendrovei buvo skirtas įspėjimas. Siūloma šilumos bazinės kainos skaičiavimuose naudoti naujausią žinomą vidutinę biokuro kainą biržoje.

Paaiškiname, kad kaip rašyta pažymos 2.1 dalyje, apskaičiuotos kuro sąnaudos yra projekcinės, t. y. kiekvieną mėnesį jos gali kisti, priklausomai nuo kuro kainų pasikeitimo. Paminėtina, kad, siekiant palyginti kuro sąnaudas, Skyrius perskaičiavo Bendrovės projekte planuojamas kuro sąnaudas, taikydamas 2017 m. sausio mėn. kainas.

2.3. Lyginamosios kuro sąnaudos 85,4 kgne/MWh. I grupės C pogrupio ir Bendrovės Filialo faktinis vidurkis 84,4 kgne/MWh. Pagal Sąnaudų atskyrimo metodiką turėtų būti 82,0 kgne/MWh – taikomas kogeneracinėms jėgainėms su instaliuotais kondensaciniais ekonomaizeriais, taip pat jėgainėms, iš kurių elektra superkama taikant skatinamąjį tarifą. Siūloma taikyti mažesnį lyginamojo kuro sunaudojimo rodiklį.

Atsižvelgta. Patiksliname, kad 2014 m. I grupės C pogrupio lyginamosios kuro sąnaudos sudaro 84,8 kgne/MWh. Skyriaus skaičiavimuose, remiantis Sąnaudų atskyrimo metodikos 15 punktu, kogeneracinėje jėgainėje gaminamai šilumai taikomos Bendrovės planuojamos lyginamosios kuro sąnaudos, kurios yra mažesnės nei numatyta Sąnaudų atskyrimo metodikos 4 priede. Skyrius esamuose šilumos šaltiniuose taip pat taikė Bendrovės planuojamas lyginamąsias kuro sąnaudas. Kaip rašyta pažymos 2.1 poskyryje, Skyriaus apskaičiuotos vidutinės lyginamosios kuro sąnaudos yra mažesnės nei I šilumos tiekėjų C pogrupio nustatytas ir Bendrovės planuojamas rodiklis.

2.4. Lyginamosios elektros sąnaudos 17,55 kWh/MWh. Grupės vidurkis 12,3 kWh/MWh. Pagal Sąnaudų atskyrimo metodiką – 21,00 KWh/MWh.

Atsižvelgta iš dalies. Skyrius, remiantis Sąnaudų atskyrimo metodikos 22.2 papunkčiu,

5

Eil. Nr. Pastaba Skyriaus argumentai Siūloma naudoti I grupės vidurkį, nes Alytaus šilumos vartotojai neturėtų permokėti dėl to, kad Bendrovė Alytuje gamina elektros energiją, o šios veiklos pelas nereguliuojamas.

elektros energijos sąnaudos technologijai apskaičiavo taikydamas Sąnaudų atskyrimo metodikos 4 priede numatytą normatyvą. Skyrius lyginamąsias elektros energijos sąnaudas esamuose šilumos šaltiniuose apribojo, vadovaudamasis Metodikos 56.3 papunkčiu, kuriame numatyta, kad nustatant šilumos bazinę kainą, atsižvelgiama į lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių vertes ir, jei atitinkamos ūkio subjektų grupės efektyvumas yra didesnis nei ūkio subjekto, ūkio subjektui nustatoma jo grupės efektyvumą atitinkanti šių sąnaudų apimtis.

2.5. Planuojamas realizuoti šilumos kiekis 190 937 MW. Faktiškai realizuotas šilumos kiekių vidurkis (2012–2014 m.) yra 193 418 MWh, 2015 m. realizuota 174 776 MWh ir su kiekvienais metais suvartojimas mažėja dėl pastatų atnaujinimo. Siūloma naudoti 2015 m. kovo 13 d. raštu Nr. 004-01-181 pateiktame dokumente šilumos realizavimo metinius kiekius.

Neatsižvelgta. Skyrius, vadovaudamasis Metodikos 61 punktu, planuojamą realizuoti šilumos kiekį apskaičiavo kaip trejų metų (2012–2014 m.) vidurkį ir įvertino faktinius ir būsimus pokyčius, kurie turės įtakos realizuoto kiekio apimčiai, t. y. vartotojų atsijungimą ir prisijungimą bei renovacijos įtaką.

2.6. Dalis turto nenaudojama reguliuojamai šilumos veiklai nors šis turtas įvardintas Bendrovės materialaus ir nematerialaus turto išklotinėje (dėl informacijos konfidencialumo konkretūs turto vienetai ir likutinės vertės nenurodomos). Prie Bendrovės Filialo ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto (nuosavo) priskirtas turtas, kuris nenaudojamas šilumos tiekimo veiklai Alytuje arba naudojamas visuose Bendrovės filialuose (dėl informacijos konfidencialumo konkretūs turto vienetai nenurodomi). Siūloma Bendrovei projekte naudojamą turtą pašalinti iš reguliuojamos šilumos veiklos ir tuo pačiu iš šilumos kainos. Administracijos nuomone, nenaudojamo turto vertė sudarytų apie 1 315 522 Eur.

žr. į šio priedo 1.5.1 eilutę.

2.7. Dėl apyvartinių taršos leidimų. Nuo 2015 m. sausio 1 d. gautas ATL teigiamas prekybos balansas (rezultatas) bus laikomas pagrįstai didinančiu nustatytą ūkio subjekto investicijų grąžą. Skaičiuojant į šilumos kainą įskaičiuotinų ATL įsigijimo sąnaudas, bus atsižvelgiama į nemokamai skiriamų ATL kiekį. Informuojama, kad šilumos tiekėjas klaidina valstybines institucijas ir tiekia, kad planuoja pagaminti 340 000 MW šiluminės energijos katilinėje. Ši informacija pateikta rpie prie Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. 15.9A4-8447. Savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į šilumos tiekėją raštu Nr. SD-10077(6.16) dėl ATL ir klausė, kiek gauta nemokamų ATL, kiek gauta lėšų už ATL, kaip Bendrovė panaudojo gautas lėšas. Tačiau konkretaus

Atsižvelgta. Komisija 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. R2-(Š)-1725 kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti išsamią informaciją apie nemokamai gautų, pirktų ir parduotų ATL kiekius, gautas pajamas ar patirtas išlaidas 2009–2015 m. laikotarpiu ir, esant teigiamam prekybos ATL rezultatui, nurodyti konkrečias investicijas (ilgalaikio turto vienetus), kurioms panaudotos lėšos. Bendrovė 2016 m. liepos 28 d. Nr. 1.2-671 atsakė į paklausimą, tačiau prašomų duomenų nepateikė. Pakartotinai dėl minėtų duomenų Komisija į Bendrovę kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. R2-(Š)-2041 ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. R2-(Š)-2172, tačiau Bendrovė prašomų duomenų nepateikė.

6

Eil. Nr. Pastaba Skyriaus argumentai atsakymo iš jų negavo (2015 m. gruodžio 17 d. atsakymas raštu Nr. 15-932). Siūloma paprašyti Bendrovės, kad pateiktų išsamią informaciją apie gautų nemokamai, pirktų ir parduotų ATL kiekius bei gautas pajamas ar patirtas išlaidas ir tinkamai įvertinti šias lėšas projekte.

Skyrius, apskaičiuodamas reguliuojamo turto vertę, rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2012 m. veiklos vykdytojų lėšų, gautų už perleistus apyvartinius taršos leidimus ir Kioto vienetus, paskirstymo ir panaudojimo ataskaita, pagal kurią Bendrovės Filialas skyrė 823,3 tūkst. Eur biomasės kogeneracinės elektrinės statybai. Ši suma eliminuota iš reguliuojamos turto vertės nusidėvėjimo (amortizacijos) ir investicijų grąžos skaičiavimuose (atitinkamai pažymos 3.1 ir 3.9 poskyriai) bei įvertintos papildomai gautos pajamos, kai galiojusiose šilumos kainos dedamosiose ATL lėšos nebuvo įvertintos.

2.8. Dėl Komisijos nepripažintų investicijų. Nuotolinės duomenų stebėjimo ir kontrolės sistema nepagrįstai vartotojams didina šilumos kainą. Ji reikalinga tik atsiskaitomųjų karšto vandens skaitiklių duomenų nuskaitymui. Bendrovė ilgalaikiame investicijų plane (2010–2014 m.) buvo numačiusi investicijas į šią sistemą, tačiau nei Savivaldybės administracijos speciali komisija, nei Savivaldybės taryba ar meras, taip pat ir Komisija nebuvo pritarusi šiai investicijai (Komisijos pažyma 2014 m. balandžio 7 d. Nr. O5-64). Siūloma paprašyti Bendrovės, kad pateiktų išsamią informaciją šiuo klausimu (kiek kainuoja per metus šios sistemos eksploatacija) ir siūlome patikrinti ar nepripažintos nėra įskaičiuotos į šilumos tarifą.

Atsižvelgta. Skyrius patikslina, kad Savivaldybės minėta investicija buvo aprašyta Komisijos 2010 m. balandžio 7 d. pažymoje Nr. O5-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ 2010–2014 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad nepateiktas investicijos pagrindimas, todėl tuo metu investicija nebuvo suderinta. Pažymėtina ir tai, kad dalis minėtos investicijos tenka karšto vandens tiekimo ir kitai veiklai, nors 2014 m. RAS ataskaitose Bendrovė visą investicijos sumą priskiria šilumos tiekimui. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, kaip rašyta pažymos 3.1 poskyryje, Skyrius nevertina ilgalaikio turto, kuris nėra suderintas su Komisija, vertės bei nevertina ilgalaikio turto, kuris priskirtas kitoms nei šilumos tiekimo veikloms, vertė.

2.9. Šilumos sąnaudos savoms reikmėms (garas į mazuto ūkį). Savivaldybės administracijai žinoma informacija, kiek Bendrovė deklaravo sąnaudų savoms reikmėms MWh (iš UAB „Vilniaus energija“ patikrinimų). 2010 m. sunaudojo 25 950 MWh, 2011 m. – 26 223 MWh. Šios sąnaudos yra įtraukiamos skaičiuojant kuro lyginamąsias sąnaudas per bendrąjį efektyvumą. Bendrovė 2013 m. lapkričio 12 d. administracijai pateikė informaciją, kad mazuto šildymui sąnaudos ženkliai sumažėjo ir dabar yra vidutiniškai apie 874 MWh per metus. Informuojama, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. pasikeitė Energetikos įstatymas ir pasikeitė kuro atsargų laikymo laikotarpis, kuris sumažėjo nuo 30 iki 10 dienų, t. y. 3 kartus mažiau reikia laikyti ir šildyti rezervinio kuro. Bendrai, kitos šilumos tiekimo įmonės mazuto šildymą perdarė į šildymą kartu vandeniu, taip sumažindami išlaidas. Savivaldybės administracija mano, kad įvertinus šiuos objektyvius pokyčius turėjo ženkliai sumažėti Bendrovės kuro

Paaiškinimą dėl lyginamųjų kuro sąnaudų žr. į šio priedo 2.3 eilutę. Primename, kad Skyriaus skaičiavimuose lyginamosios kuro sąnaudos apskaičiuotos įvertinus tik šilumai gaminti planuojamas kuro rūšis – biokurą ir gamtines dujas.

7

Eil. Nr. Pastaba Skyriaus argumentai lyginamosios sąnaudos, o tuo pačiu ir šilumos savikaina apie 0,116 ct/kWh. Arba priimti tokį rodiklį, kurį patiria kitos pažangios šilumos tiekimo bendrovės. Savivaldybės administracija vadovavosi 2012 m. spalio 29 d. parengta studija Nr. S2012/10, kurią užsakė LŠTA.

3. 2016 m. gegužės 23 d. raštas Nr. SD-5085(6.16) 3.1. Bendrovės šilumos tiekimo veiklai priskiriamos biomasės kogeneracinės

elektrinės vertė be Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų (10 986,0 tūkst. Eur) didesnė nei apskaičiuota pagal Sąnaudų atskyrimo metodiką. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl nėra taikomos Sąnaudų atskyrimo metodikos nuostatos dėl biokuro katilų skaičiuojamos maksimalios turto vertės (318,58 Eur/kWh). Atsižvelgiant į tai, kad katilo galia yra 20,2 MW, skaičiavimuose šilumos gamybai priskirtos investicijos dalis turėtų būti apskaičiuojama taip: 20,2 * 0,31858 -3,90987 = ~2,53 mln. Eur. Savivaldybė mano, kad būtent tokia biomasės kogeneracinės elektrinės vertė turėtų būti priskiriama Bendrovės šilumos tiekimo veiklai. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovei nustatytos ankstesniojo laikotarpio šilumos bazinės kainos skaičiavimuose taip pat buvo galimai netinkamai įvertinta biomasės kogeneracinės elektrinės vertė, t. y. nebuvo taikytas tuo metu Sąnaudų atskyrimo metodikoje numatytas maksimalus 1000 LT/kWh turto dydis.

Atsižvelgta iš dalies. Kaip rašyta pažymos 3.1 dalyje, Skyrius, vadovaudamasis Metodikos 14 punktu, Bendrovės Filialo kogeneracinės jėgainės turtą paskirstė šilumos ir elektros gamybos veikloms pagal Sąnaudų atskyrimo metodiką, taikant Alternatyvaus šilumos šaltinio metodą.

4. 2016 m. spalio 3 d. raštas Nr. SD-9776(6.16) 4.1. Bendrovė nurodė, kad 2014 m. balandžio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d.

laikotarpiu dėl kuro ir šilumos įsigijimo iš NŠG snaudų ir pajamų neatitikimo susidarė 3 524 tūkst. Eur nepadengtų sąnaudų. Metodikos 76 punkte nustatyta, kad, jeigu ūkio subjekto šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydis per ataskaitinį laikotarpį neatitiko ūkio subjekto faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžio, šis skirtumas įvertinamas šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) nustatymo ir jų perskaičiavimo metu:

76.1 papunktis teigiamas skirtumas (kai surinkta daugiau pajamų, išskyrus pajams pagal Metodikos 58.4.5.21 punktą, nei patirta sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti0 kompensuojamas vartotojų naudai, nustatant papildomą šilumos pajamų dedamąją, mažinančią šilumos kainą, išdėstant skirtumą 12 mėnesių laikotarpiui (skirtumą paskirstant baziniam realizuotinos šilumos kiekiui);

76.2.neigiamas skirtumas (kai surinkta mažiau pajamų nei patirta

Atsižvelgta iš dalies. Žr. pažymos 6 dalį.

8

Eil. Nr. Pastaba Skyriaus argumentai sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti) kompensuojamas ūkio subjekto naudai, nustatant papildomą šilumos sąnaudų dedamąją, didinančią šilumos kainą, išdėstant skirtumą 12 mėnesių laikotarpiui (skirtumą paskirstant baziniam realizuotinos šilumos kiekiui). Savivaldybė patikrino Bendrovės pateiktus duomenis. Savivaldybės skaičiavimais, priešingai nei nurodo Bendrovė, skirtumas tarp kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų yra teigiamas ir sudaro 2 833 tūkst. Eur, todėl vadovaujantis Metodikos 76.1 papunkčiu, šis teigiamas skirtumas turi būti kompensuojamas vartotojų naudai, nustatant papildomą šilumos pajamų dedamąją, mažinančią šilumos kainą, išdėstant skirtumą 12 mėnesių laikotarpiui (skirtumą paskirstant baziniam realizuotinam šilumos kiekiui).

4.2. Komisija 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. O3-476 nusprendė paskirstyti 12 mėnesių laikotarpiui 2013 m. birželio 31 d. – 2014 m. gegužės 31d. dėl kuro sąnaudų neatitikimo dedamajai susidariusias 632 tūkst. Eur nepadengtas sąnaudas. Ši suma buvo paskirstyta ir įtraukta į šilumos kainą laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Savivaldybė įvertinusi 2016 m. spalio 3 d. raštu Nr. SD-9776(6.16) pateiktus skaičiavimus, mano, kad šilumos kainos dedamųjų nustatymui Bendrovė pateikė Komisijai neteisingus duomenis (skaičiavimus), kurie nepagrįstai buvo įvertinti priimant minėtą 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. O3-476. Savivaldybės skaičiavimu, minėtu laikotarpiu susidarė 590 tūkst. Eur teigiamas skirtumas. Ši suma turi būti kompensuojama vartotojų naudai, nustatant papildomą dedamąją, mažinančią šilumos kainą. Taip pat Savivaldybė mano, kad reiktų nustatyti, kiek iš Komisijos paskirstyto nepadengtų sąnaudų dydžio Bendrovė faktiškai susirinko iš vartotojų. Šią sumą taipogi reikėtų kompensuoti vartotojų naudai, nustatant papildomą dedamąją, mažinančią šilumos kainą.

Neatsižvelgta. Komisija nevertina ankstesniais laikotarpiais priimtų Komisijos sprendimų dėl nepadengtų kuro sąnaudų įvertinimo šilumos kainoje. Komisijos nutarimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

4.3. 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. O3-268 Komisija nustatė, kad Bendrovės šilumos kainos dedamosios iki 2019 m. rugsėjo 30 d. perskaičiuojamos ir nustatomos, atsižvelgiant į Komisijos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. O3-35 ir Komisijos 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. O3-224 lentelės 2 eilutėje su Komisija suderintą bei šilumos gamybai priskirtą biomasės kogeneracinės elektrinės turto vertę. Tokiu būdu Komisija nustatė, kad šilumos gamybai priskiriama biomasės kogeneracinės elektrinės turto vertė yra 51 432,3 tūkst. Lt. Kaip buvo paskirstytos elektrinės šilumos ir elektros energijos gamybos sąnaudos aprašyta Komisijos 2012 m. rugsėjo 20 d. pažymos Nr. O5-229 (toliau – Pažyma) 3 psl. Pažymoje suformuluotas siūlymas šilumos gamybai

Neatsižvelgta. Komisija nevertina ankstesniais laikotarpiais priimtų Komisijos sprendimų dėl kogeneracinės jėgainės turto vertės įvertinimo šilumos kainoje. Komisijos nutarimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

9

Eil. Nr. Pastaba Skyriaus argumentai priskirti 51 432,3 tūkst. Lt. Buvo grindžiamas Metodikos 70 punkto nuostatomis, kurios numatė galimybę atskirti šilumos ir elektros gamybos sąnaudas pagal tiekėjo nustatytas ir suderintas su Komisija taisykles, tačiau tik kol nėra patvirtinta Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika.2012 m. galiojusios Šilumos kainų nustatymo metodikos redakcijos 75 punkte buvo įtvirtinta analogiškai nuostata, tačiau Sąnaudų atskyrimo metodika jau buvo patvirtinta ir galiojo nuo 2009 m. Savivaldybė mano, kad Komisija turėjo vadovautis Sąnaudų atskyrimo metodika, pagal kurią sąnaudų tarp šilumos ir elektros gamybos atskyrimui turėjo būti taikomas Alternatyvaus šilumos šaltinio metodas. Maksimalus naujo turto biokuro katilams rodiklis 2012 m. buvo 1000 Lt/kWh. Todėl šilumos gamybai tiekėjas ir Komisija galėjo priskirti ne daugiau nei 20 200, tūkst. Lt kogeneracinės jėgainės investicijų vertės. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad komisija nurodė pakoreguoti nustatytą bazinės kainos skaičiavimuose Šiaulių kogeneracinės jėgainės turto vertė, priskirtą šilumos gamybai taip ,kad šilumos gamybai prikirto turto vertė neviršytų 1000 Lt/kWh. Savivaldybė mano, kad Alytaus kogeneracinės jėgainės turto dalis, priskirta šilumos gamybai, turėjo būti ne didesnė nei 20 200,0 tūkst. Lt. Kadangi projektas buvo dalinai finansuojamas ES lėšomis (13 500,0 tūkst. Lt), šilumos gamybos reguliuojamo turto vertė turėjo būti didinama 6 700,0 tūkst. Eur ir nuo šios vertės skaičiuojamas normatyvinis pelnas, papildomas normatyvinis pelnas bei nusidėvėjimas. Komisija tuo tarpu normatyvinį pelną bei papildomą normatyvinį pelną skaičiavo nuo 37 932,3 tūkst. Lt investicijų vertės ir įtraukė į šilumos kainą 4 172,6 t šių sąnaudų per metus, kas šilumos kainos pastoviąją dedamąją padidino 1,66 ct/kWh. Tokiu būdu į šilumos kainą per ketverius metus (2012–2016) nepagrįstai buvo įskaičiuota 13 7420 tūkst. Lt (3 980,0 tūkst. Eur) normatyvinio pelno ir papildomo normatyvinio pelno sąnaudų. Taip pat netinkamai buvo įvertintos ir nusidėvėjimo sąnaudos, skaičiuojamos nuo šilumos gamybai priskirto turto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Savivaldybė prašo Komisijos pagal kompetenciją priimti sprendimą grąžinti vartotojams nepagrįstai į šilumos kainą įskaičiuotų Bendrovės sąnaudų dalį.

Pastaba: dėl informacijos konfidencialumo konkrečios sumos ar kainos nepateikiamos.