valstybinio brandos egzamino užduotis - egzaminai -...

LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA N A C I O N A L I N I S E G Z A M I N Ø C E N T R A S

© Nacionalinis egzaminø centras, 2007 071MBIU1

Valstybinio brandos egzamino užduotis

Pagrindinė sesija

2007 m. gegužės 18 d. Egzamino trukmė 3 val. (180 min.)

071BIVU1 2007 M. BIOLOGIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIS

2

ŽODYNĖLIS

A Aktyvioji pernaða – transport aktywny – активный Lygûs plaukai – proste wùosy – прямые волосы транспорт Lytinis – pùciowy – половой Amarai – mszyce – тля M Medþiagø apykaita – przemiana materii – обмен Aminorûgðtis – aminokwas – аминокислота веществ Anglies dioksidas – dwutlenek wægla – двуокись Mëginys – próbka – проба углерода Mëlynoji (zylë) – modra sikora – лазоревка Apðvietimas – naúwietlenie – освещение Mitybos grandinë – ùañcuch pokarmowy – цепь питания Apuokas – puchacz – филин Mitybos tinklas – sieã pokarmowa – сеть питания Apvaisinimas – zapùodnienie – оплодотворение Musmirës – muchomory – мухоморы Augimas – wzrost – рост N Nesàlyginis – bezwarunkowy – безусловный B Baltymai – biaùka – белки O Odos vëþys – rak skóry – рак кожи Baltosios kraujo làstelës – białe komórki krwi – P Pelë – mysz – мышь леикоциты Paveldima – odziedziczona – наследственная Boruþë – biedronka – божья коровка Pjûvis – przekrój – сечение/разрез Branduolys – jàdro – ядро Plauèiai – pùuca – лёгкие D Daugialàstis – wielokomórkowy – многоклеточный Poveikis – oddziaùywanie – воздействие Dauginimasis – rozmnaýanie siæ – размножение Poþymis – cecha – признак Deguonis – tlen – кислород Pupelë – fasola – фасоль Didþioji (zylë) – duýa sikora – большая синица R Raumenys – miæúnie – мышцы Dirvoþemis – gleba – почва Rûðis – gatunek – вид Dobilai – koniczyna – клевер S Seilës – úlina – слюна Drugiø vikðrai – gàsienica – гусеница Sëkla – nasiono – семя Druska – sól – соль Sienelë – úcianka – стенка Dujø apytaka – obieg gazów – круговорот газов Sirupas – syrop – сироп Dujø mainai – przemiana gazów – обмен газов Skaidytojas – reducent – редуцент Dviburis ðirdies voþtuvas – zastawka ýagielkowa – Skaidrus – przezroczysty – прозрачный двухстворчатый сердечный клапан Sliekas – dýdýownica – дождевой червь Ekologiniai ryðiai – wiæzi ekologiczne – экологические Sodininkystë – sadownictwo – садоводство E связи Stuburas – krægosùup – позвоночник Gentis – ród, nadrodzina – род Svarstyklës – waga – весы G Gimda – macica – матка Š Ðaknis – korzeñ – корень Gyvenamoji aplinka – úrodowisko ýycia – среда Ðeima – rodzina – семейство, семья обитания Ðlapalas – mocznik – мочевина Gumbeliai – kùàcza – клубенки Ðlapimas – mocz – моча Ilgalaikis – dùugotrwaùy – долгосрочный T Trumpalaikis – krótkotrwaùy – кратковременный I Inkstas – nerka – почка Tuðèioji vena – ýyùa czcza – полая вена Jûrø kiaulytë – úwinka morska – морская свинка U Uosis – jesion – ясень J Karalystë – królewstwo – королевство, царство V Varliagyviai – ziemnowodne, pùazy – земноводный K Kiauðidës – jajniki – яичники Vartotojas – uýytkownik – консумент Kiauðinëlis – jajeczko – яичко Verpetais augantys plaukai – wichry we wùosach – Kiauðintakis – jajowód – яйцевод вихри в волосах Kraujotakos ratas – krwiobieg – кровообращение Vidurkis – úrednia – среднее Kûno danga – okrycie ciaùa – покров тела Vienalàstis – jednokomórkowy – одноклеточный Kuoduotoji (zylë) – czubata sikora – хохлатка Vingiuotas kanalëlis – kanalik kræty – извилистый Kvëpavimas – oddech –дыхание каналец Kvëpavimo daþnis – czæstotliwoúã oddechu – частота Vystymasis – rozwój – развитие дыхания Z Zylë – sikorka – синица Làstelë – komórka – клетка Ž Þiedinis (augalas ) – kwiatowa (roúlina) – цветковое/ L Liepsnelë – rudzik – малиновка покрытосеменное (растение) Ligos sukëlëjas – zarazek chorobotwórczy – Þuvis – ryba – рыба возбудитель болезни

2007 M. BIOLOGIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIS 071BIVU1

3

I dalis

Kiekvienas teisingai atsakytas I dalies klausimas vertinamas 1,5 taško. Į kiekvieną klausimą yra tik po vieną teisingą atsakymą. Pažymėkite teisingą atsakymą apvesdami prieš jį esančią raidę.

1. Kokios medþiagos sudëtyje nėra aminorûgðèiø*?

A Insulino. B Glikogeno. C Hemoglobino. D Pepsino.

2. Kur eukariotinëje làstelëje sintetinama informacinë RNR ir baltymai*?

iRNR sintezė Baltymų sintezė

A Citoplazmoje Citoplazmoje B Branduolyje* Branduolyje C Branduolyje Citoplazmoje D Citoplazmoje Branduolyje

3. Replikacijos metu susidaro:

A DNR; B tRNR; C iRNR; D rRNR.

4. Paveiksle pavaizduotas osmosas gyvûno ir augalo làstelëse*. Rodyklës rodo vandens

molekuliø judëjimà. Kuri ið ðiø làsteliø yra distiliuotame vandenyje?

Gyvûno làstelës

A B

Augalo làstelës

C D

NEPAMIRŠKITE pasirinktus atsakymus žyminčių raidžių įrašyti lentelėje, esančioje paskutiniame šio sąsiuvinio puslapyje!


4

5. Kurie teiginiai teisingai apibûdina nervinæ reguliacijà ir humoralinæ reguliacijà?

Nervinė reguliacija Humoralinė reguliacija

A Poveikis* lëtas Poveikis greitas B Negali bûti valdoma valingai Gali bûti valdoma valingai C Signalas perduodamas tik cheminiø

medþiagø pagalba Signalas perduodamas tik elektriniø impulsø pagalba

D Poveikis paprastai trumpalaikis* Poveikis paprastai ilgalaikis* 6. Kur þmogaus organizme vyksta mejozë?

A Kiauðinëlyje*. B Kiauðidëje*. C Kiauðintakyje*. D Gimdoje*.

7. Kuo skiriasi sveiko þmogaus inkstø* kapsulëje susidariusio filtrato sudëtis nuo kraujo plazmos?

A Filtrate nëra mineraliniø druskø*. B Filtrate nëra ðlapalo*. C Filtrate nëra baltymø ir gliukozës. D Filtrate nëra baltymø.

8. Kai trûksta ðviesos, augalas:

A maþiau sunaudoja anglies dioksido*; B daugiau sunaudoja anglies dioksido; C daugiau iðskiria deguonies*; D augalø dujø apykaita nepriklauso nuo apðvietimo*.

9. Paveiksle pavaizduota dujø apykaita plauèiuose*. Kuris teiginys apie dujø* mainus* yra

teisingas?

A Deguonis aktyviosios pernaðos* bûdu per kapiliaro sienelæ* patenka á kraujà. B Deguonis ið kapiliaro per alveolës sienelæ difuzijos bûdu paðalinamas á iðoræ. C Plonos ir besilieèianèios alveolës ir kapiliaro sienelës palengvina dujø mainus. D Dujø mainø greitis nepriklauso nuo alveolës ir kapiliaro sieneliø ypatybiø.

AlveolëKapiliaras

Dujos

Gleivës



5

10. Grafikas rodo bëgiko kvëpavimo daþnio* kitimà. Kuris atsakymas apie sportininko raumenø* làsteliø kvëpavimà bëgimo pabaigoje yra teisingas?

A Gliukozë + deguonis anglies dioksidas +vanduo + energija. B Gliukozë pieno rûgðtis + vanduo + energija. C Gliukozë alkoholis + anglies dioksidas + vanduo + energija. D Gliukozë + anglies dioksidas deguonis + vanduo + energija.

11. Paveiksle pavaizduotas ðirdies pjûvis*. Kuria kraujagysle ið ðirdies iðtekëjæs kraujas iðneðiojamas po visà organizmà?

12. Nesàlyginio* reflekso pavyzdys – seiliø* iðsiskyrimas:

A patekus á burnà maisto; B uþuodus maistà; C pamaèius maistà; D atidarius ðaldytuvà.

13. Paveiksle pavaizduota kvëpavimo* organø sistema. Nuo kuriomis raidëmis paþymëtø organø priklauso ákvëpimas ir iðkvëpimas?

D

A B C

Startas

Finiðas

Ákvë

pim

ai p

er m

in.

Laikas, min.

H

L

G K

E

A E ir G. B K ir G. C H ir K. D H ir L.



6

14. Nuo ko priklauso vienos rûðies gyvûnø poþymiø* ávairovë?

A Tik nuo mitozës. B Tik nuo mitozës ir mejozës. C Tik nuo mejozës ir apvaisinimo*. D Nuo mitozës, mejozës ir apvaisinimo.

15. Kuris teiginys teisingai apibûdina tris zyles*: kuoduotàjà* zylæ, didþiàjà* zylæ, mëlynàjà* zylæ?

A Visos jos priklauso tai paèiai rûðiai*. B Visos jos priklauso skirtingoms gentims*. C Visos jos priklauso skirtingoms ðeimoms*. D Visos jos priklauso tai paèiai ðeimai.

16. Kurie trys poþymiai apibûdina gyvûnø karalystæ*?

A Heterotrofai, daugialàsèiai*, aktyviai ieðko maisto. B Turi stuburà*, daugialàsèiai, eukariotai. C Gyvena sausumoje ir vandenyje, kvëpuoja deguonimi. D Autotrofai, eukariotai, daugialàsèiai.

17. Kokioms grupëms priskiriamos bakterijos gyvena ir dirvoþemyje*?

A Tik autotrofø. B Tik autotrofø ir skaidytojø*. C Tik skaidytojø ir heterotrofø. D Autotrofø, skaidytojø ir heterotrofø.

18. Kokia galëtø bûti antros eilës vartotojø* biomasë (kg ha–1), jei gamintojø biomasë yra

300 kg ha–1?

A 3000. B 300. C 30. D 3.

19. Paveiksle pavaizduotos ekologinës piramidës. Kuri piramidë tinka ðiai mitybos grandinei*:

þolë triuðis lapë ?

A B

C D



7

20. Paveiksle pavaizduotas anglies apytakos ratas gamtoje. Kuriomis raidëmis paþymëtos rodyklës rodo kvëpavimo metu á aplinkà iðsiskiriantá anglies dioksidà?

A K ir F. B E ir F. C G ir F. D G ir E.


E

L

F

G

C

F

KJ


8

II dalis

1 klausimas. Schemoje pavaizduota gyvûno làstelës ciklo fazës. Fazës iðdëstytos ne eilës tvarka.

1. Kiek chromosomø yra schemoje pavaizduotos làstelës branduolyje?

……………… (1 taškas)

2. Kokios làstelës struktûros paþymëtos skaièiais 1, 2, 3?

1 – ………………………………….

2 – ………………………………….

3 – …………………………………. (2 taškai)

3. Kaip reikëtø iðdëstyti schemoje pavaizduotas fazes, kad atsispindëtø nuosekli mitozës eiga?

……………………………………. (1 taškas)

4.1. Remdamiesi schema palyginkite mitozës fazes B ir C ir nurodykite chromo-somø skirtumà.

………………………………………………………………………………………… (1 taškas)

4.2. Kaip tas skirtumas atsiranda?

………………………………………………………………………………………… (1 taškas)

5. Apraðykite, kas vyksta làstelëje fazës D metu.

…………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………… (2 taškai)

6. Apibûdinkite mitozës reikðmæ organizmui.

………………………………………………………………………………………… (2 taškai)

1 KLAUSIMO TAŠKŲ SUMA

Čia rašo vertintojai I II III

1

2

3

A B C

D E


9

2 klausimas. Paveiksle pavaizduotas baltøjø kraujo làsteliø* atsakas á infekcinës ligos sukëlëjà*.

1. Kas paveiksle paþymëta raidëmis?

M – ............................................

N – .............................................

R – .............................................. (2 taškai)

2. Apraðykite, kas vyksta þmogaus organizme patekus infekcinës ligos sukëlëjui.

…………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………… (2 taškai)

3. Kodël persirgæs infekcine liga þmogus ágyja imunitetà?

…………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………… (2 taškai)

4. Nurodykite dvi skirtingas infekciniø ligø sukëlëjø grupes.

....................................... ir ............................................... (1 taškas)

5. Paaiðkinkite, kaip kvëpavimo takai apsaugo plauèius nuo infekciniø ligø

sukëlëjø.

…………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………… (3 taškai)



R M N


10

3 klausimas. Paveiksle schemiðkai pavaizduotas maþasis kraujotakos ratas*.

1. Nurodykite raidëmis paþymëtas ðirdies dalis.

A – ..................................................

B – ...................................................

C – ...................................................

D – ................................................... (2 taškai)

2. Schemoje suraskite maþàjá kraujo apytakos ratà. Rodyklëmis nurodykite ðio rato kraujagysles. Prie rodykliø paraðykite kraujagysliø pavadinimus.

(2 taškai) 3.1. Kaip pasikeièia plauèiuose kraujo dujø sudëtis?

…………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………… (2 taškai)

3.2. Dël kokios prieþasties plauèiuose vyksta dujø apykaita?

………………………………………………………………………………………… (1 taškas)

3.3. Apibûdinkite plauèiø sandaros ypatybes, susijusias su greita dujø apykaita.

…………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………… (3 taškai)

4. Apibûdinkite didþiojo kraujo apytakos rato reikðmæ organizmui.

…………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………… (3 taškai)



Dviburis širdies vožtuvas*

Tuščioji*vena

Aorta


11

4 klausimas. Inkstø nefrono pirmos eilës vingiuo-tame kanalëlyje* atgal á kraujà grà-þinama apie 80 proc. filtrate esan-èiø organizmui naudingø medþiagø.

1. Paaiðkinkite, kaip susidaro filtratas. ………………………………………………………………………………………… ………………………………………………………………………………………… …………………………………………………………………………………………

(3 taškai)

2. Nurodykite vienà organizmui naudingà organinæ medþiagà, kuri gráþta á kraujà pirmos eilës vingiuotame kanalëlyje.

.................................................................. (1 taškas)

Paveiksle pavaizduota pirmos eilës vingiuoto kanalëlio sienelæ sudaranti làstelë.

3. Susiekite ðios làstelës sandaros ypatumus su pirmos eilës vingiuoto kanalëlio funkcija. ………………………………………………………………………………………… ………………………………………………………………………………………… …………………………………………………………………………………………

(4 taškai) 4.1. Paaiðkinkite, kodël pavalgius sûraus maisto ðlapimo* iðsiskiria maþiau.

………………………………………………………………………………………… ………………………………………………………………………………………… …………………………………………………………………………………………

(2 taškai) 4.2. Kuo tai svarbu organizmui?

………………………………………………………………………………………… (1 taškas)



Antros eilëskanalëlis

Kapiliarøkamuolëlis

Pirmos eilëskanalëlis


12

5 klausimas. Juoda jûrø kiaulyèiø* spalva dominuoja baltos spalvos atþvilgiu, o verpetais* augantys plaukai* – lygiø* plaukø atþvilgiu. Buvo sukryþmintos skirtingos spalvos, bet lygiø plaukø jûrø kiaulytës. Visi palikuonys buvo lygiø plaukø, taèiau skyrësi jø spalva.

1. Uþraðykite sàlygoje nurodytø poþymiø alelius. Aleliams žymėti vartokite

pirmąsias abėcėlės raides.

........................................... ...........................................

........................................... ...........................................

(2 taškai) 2. Kokiø genotipø jûrø kiaulytës buvo sukryþmintos?

.................................... ir ................................. (3 taškai)

3. Nurodykite gautø palikuoniø fenotipà ir já lemiantá genotipà.

…………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………

(2 taškai)




13

6 klausimas. Paveiksle pavaizduota, kaip Þemæ supantis ozono sluoksnis nepraleidþia ultra-violetiniø spinduliø.

1. Kokia ozono sluoksnio reikðmë Þemei?

………………………………………………………………………………………… (1 taškas)

2. Kodël ozono sluoksnis plonëja?

………………………………………………………………………………………… (1 taškas)

3. Vienas ið mutagenø yra Þemæ pasiekiantys ultravioletiniai spinduliai, kurie gali

sukelti mutacijas þmoniø làstelëse. Apibûdinkite mutacijà.

………………………………………………………………………………………… (1 taškas)

4. Odos vëþys* yra viena ið ligø, kurias sukelia ultravioletiniai spinduliai. Kodël ði

liga nepaveldima?

…………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………… (2 taškai)

5. Paaiðkinkite paveldimø* mutacijø reikðmæ organizmø evoliucijai.

…………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………… (2 taškai)




14

7 klausimas. Paveiksle pavaizduota pupelës* ðaknys* su gumbeliais*, kuriuose gyvena azotà fiksuojanèios bakterijos.

1. Apibûdinkite ekologinius ryðius* tarp pupelës ir ant jos ðaknø gyvenanèiø

bakterijø.

…………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………… ( 3 taškai)

2. Kokiø junginiø sintezei pupelës naudoja azotà?

……………………………………………… (1 taškas)

3. Nurodykite tris procesus, dël kuriø kinta azoto kiekis dirvoþemyje ir trumpai juos

apibûdinkite.

…………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………… (3 taškai)




15

8 klausimas. Paveiksle pavaizduota mitybos tinklo* dalis.

1. Ið pateiktø organizmø sàraðo paveiksle áraðykite trûkstamus mitybos tinklo

organizmus.

Drugių vikšrai* Pelės* Boružės*

Apuokai* Dobilai* Musmirės*

(2 taškai)

2. Sudarykite šio mitybos tinklo mitybos grandinæ ið 4 organizmø.

………………………………………………………………………………………… (1 taškas)

3. Nubraiþykite paveiksle pavaizduotos mitybos tinklo dalies energijos piramidæ ir nurodykite lygmenø pavadinimus.

IV lygmuo......................................................

III lygmuo......................................................

II lygmuo.......................................................

I lygmuo........................................................

(3 taškai)


II DALIES (1–8 KLAUSIMŲ) TAŠKŲ SUMA


Sliekai*

Liepsnelës*

Uosis* (sëklos*, þali lapai, nukritæ lapai)

Amarai*


16

III dalis 9 klausimas. Bandymu buvo tirta priklausomybë tarp gliukozës ir insulino koncentracijos sveiko

þmogaus kraujyje. Bandyme dalyvavo 34 savanoriai, kurie pradþioje iðgërë po 50 g gliukozës sirupo*. Per 2 valandas 4 kartus buvo imami tø þmoniø kraujo mëginiai* ir juose matuojama gliukozës ir insulino koncentracija. Kiekvienas grafiko taðkas rodo visø tirtø þmoniø gliukozës ir insulino koncentracijos kraujyje vidurkius*.

1. Ið grafiko nustatykite, kokia buvo insulino vidutinë koncentracija praëjus 6 min. nuo bandymo pradþios.

................................................ (1 taškas)

2. Paaiðkinkite, kaip ir kodël keitësi gliukozës koncentracijos vidurkis kraujyje per dvi tyrimo valandas:

a) nuo bandymo pradþios iki 30-os minutës .......................................................... ……………………………………………………………………………………......…… ……………………………………………………………………………………......……

b) nuo 30 iki 120 minutës ........................................................................................ ……………………………………………………………………………………......…… ………………………………………………………………………………......…………

(4 taškai) 3. Remdamiesi grafiku paaiðkinkite gliukozës ir insulino koncentracijos kraujyje

tarpusavio priklausomybæ viso bandymo metu. ……………………………………………………………………………………......…… ………………………………………………………………………………......………… ……………………………………………………………………………………......……

(3 taškai) 4. Koks dar hormonas dalyvauja reguliuojant gliukozës kieká kraujyje?

................................................ (1 taškas)



Gliukozë

Insulinas

Insu

lino

vidu

tinë

konc

entr

acija

, µM

dm

–3

Gliu

kozë

s vi

dutin

ë ko

ncen

trac

ija, µ

M d

m–3

Laikas, min.


17

10 klausimas. Paveiksle pavaizduotas bandymas tos paèios rûðies augalø transpiracijai tirti. Abu vazonai, A ir B, apgaubti polietileniniais maiðeliais. Ant vieno augalo buvo uþmautas skaidrus* polietileninis maiðelis ir jo apaèia sandariai apvyniota lipnia juostele. Bandymo pradþioje abu augalai buvo palieti vienodu kiekiu vandens. Vazonø su augalais masë buvo vienoda. Vazonai su augalais buvo pakabinti ant svarstykliø* ir palikti 24 valandoms. Po 24 valandø nuo bandymo pradþios vienas ið vazonø buvo nusileidæs þemyn.

1. Kas yra transpiracija?

……………………………………………………………………………………......…… (1 taškas)

2.1. Kurio vazono su augalu masë bandymo pabaigoje buvo tokia pati, kaip ir bandymo pradþioje?

…………… (1 taškas)

2.2. Paaiðkinkite kodël.

……………………………………………………………………………………......……

……………………………………………………………………………………......…… (2 taškai)

3. Kas buvo padaryta, kad pradinės bandymo sąlygos būtų vienodos?

……………………………………………………………………………………......……

……………………………………………………………………………………......…… (2 taškai)

4. Kaip pasikeistų bandymo rezultatas, jeigu į augalus nukreiptume plaukų džiovintuvo pučiamą vėsaus oro srovę? Savo atsakymą paaiškinkite.

……………………………………………………………………………………......……

……………………………………………………………………………………......…… (2 taškai)

5. Kuo augalams svarbi transpiracija?

……………………………………………………………………………………......……

……………………………………………………………………………………......…… (2 taškai)



Apgaubta polietilenu

Uþvyniota lipnia juostele

Uþmautas polietileninis maiðelis

A B


18

11 klausimas. Rašinys. Pasirinkite tik vieną iš dviejų pateiktų temų. Rašydami rašinį nenukrypkite nuo pateikto struktūrinio plano.

Vieta rašiniui 19 puslapyje

I tema. ÞIEDINIØ* AUGALØ DAUGINIMOSI* BÛDAI IR JØ RYÐYS SU AUGALØ GENETINE ÁVAIROVE.

A Þiediniø augalø nelytinio ir lytinio* dauginimosi skirtumai. (4 taškai)

B Lytinio dauginimosi reikðmë augalø genetinei ávairovei. (3 taškai)

C Nelytinio dauginimosi svarba sodininkystei*. (3 taškai)

II tema. ÞUVØ* IR VARLIAGYVIØ* PRISITAIKYMO PRIE GYVENAMOSIOS APLINKOS* PALYGINIMAS.

A Pagrindiniai kvëpavimo skirtumai. (3 taškai)

B Þuvø ir varliagyviø kûno dangos* ypatumai. (2 taškai)

C Þuvø ir varliagyviø apvaisinimo ir vystymosi* ypatumai. (5 taškai)

JUODRAŠTIS


19

Vieta rašiniui


III DALIES (9–11 KLAUSIMŲ) TAŠKŲ SUMA

valstybinio brandos egzamino užduotis - egzaminai -...

Documents