valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimai...
TRANSCRIPT
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimai ūkio subjektams, gaminantiems ir parduodantiems gyvūninės kilmės žemės ūkio
produkciją vietinėje rinkoje
Pranešėjas:
Vytenis Galubauskas,
Raseinių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius
Mokymų vykdytojas:
UAB „VERSLO FORUMAS“ 2016-05-19, Raseiniai
Mob. +370 611 51513
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
reikalavimai ūkio subjektams, gaminantiems
ir parduodantiems gyvūninės kilmės žemės
ūkio produkciją vietinėje rinkoje
VMVT Raseinių VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius Vytenis Galubauskas
• Pirminė gamyba – tai pirminių produktų gamyba,
veisimas arba auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą,
melžimą ir naminių gyvūnų auginimą iki skerdimo.
Pirminė gamyba taip pat apima ir medžiojimą,
žvejojimą bei laukinių produktų auginimą.
Pirminei gamybai taikomos taisyklės išdėstytos Reglamento (EB)
Nr. 852/2004 I priedo A dalies I skirsnio 1 dalis.
Su pirmine gamyba susijusios veiklos:
- Pirminių produktų transportavimas, sandėliavimas ir kitas
pirminių produktų tvarkymas iš esmės nekeičiant jų savybių.
„Pirminė gamyba“ yra terminas, kuris apibrėžia veiklą
ūkyje ir apima:
• augalinės kilmės produktų, pvz., grūdų, vaisių, daržovių ir
prieskoninių žolių gamyba, veisimą ar auginimą bei jų
transportavimą į sandėlį ar į įmonę;
• gyvulių veisimą ar auginimą bei jų transportavimą į turgų,
skerdyklą arba iš vieno ūkio į kitą;
• sraigių gamybą, veisimą ir auginimą ūkyje ir galimą jų
transportavimą į perdirbimo įmonę ar turgų.
• kiaušinių gamybą ir surinkimą, bet ne pakavimą;
• žuvies veisimą, auginimą ir žvejybą žuvininkystės ūkiuose bei
jos transportavimą į įmonę;
• grybų, uogų, sraigių rinkimą gamtoje ir jų transportavimą į
įmonę.
„Pirminiai produktai“ - tai pirminės gamybos metu
pagaminti produktai:
•užauginti dirvožemyje (grūdai, vaisiai, daržovės,
prieskoninės žolės);
•išauginti ūkyje (kiaušiniai, žalias pienas, medus,
žuvininkystės produktai, mėsa ir jos produktai);
•sumedžioti;
•sužvejoti;
•surinkti (grybai, uogos, sraigės).
1.1. Vaisiai, daržovės, grūdai
užauginti ūkyje (plovimas, lapų
nupjovimas, rūšiavimas, javų
džiovinimas ir pan.).
1.2. Gyvūnų auginimas.
1.3. Melžimas.
1.4. Kiaušinių surinkimas.
2.1. Perdirbti vaisiai ir daržovės:
Raugintos daržovės;
Vaisių, uogų džemai , uogienės;
Džiovinti vaisiai;
Šaldyti vaisiai, daržovės;
Vaisių, uogų sulčių spaudimas;
Miltinės konditerijos gamyba ir kt.
2.2. Gyvūnų skerdimas, išpjaustymas,
gaminių gamyba.
2.3. Pieno produktų gamyba (sūris,
grietinė, sviestas, grietinėlė ir kt.).
2.4. Kiaušinių pakavimas.
1. Pirminės gamybos pvz.: 2. Pirminių produktų
perdirbimo pvz.:
• Gyvūniniai maisto produktai – iš gyvūnų
gauti ir (ar) pagaminti maisto produktai: mėsa
ir valgomieji jos subproduktai, paukštiena,
žuvys ir iš jų pagaminti gaminiai, pienas ir jų
gaminiai, naminių paukščių kiaušiniai,
natūralus medus.
• Visi gyvūninio maisto tvarkymo subjektai
yra įregistruojami veterinarinį
patvirtinimą turinčių maisto tvarkymo
subjektų registre.
• Informacinė sistema (VEPRAS) yra
bendra ir vienintelė visoje LR;
Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto
įregistravimas.
Gyvūninio maisto tvarkymo subjektui
suteikiamas atpažinimo numeris.
Subjektas norėdamas būti įregistruotas, turi
atitikti teisės aktuose nustatytus gyvūninio
maisto saugos ir kokybės reikalavimus ir
pateikti atitinkamai teritorinei VMVT:
•Laisvos formos prašymą;
•Patalpų išdėstymo planą;
•ŠGP tvarkymo aprašymą;
•Kenkėjų kontrolės aprašymą;
•Valymo, dezinfekavimo aprašymą;
•Personalo higienos aprašymą;
INTER
NET,
INTRA
NET
INTER
NET,
INTRA
NET
INTER
NET,
INTRA
NET
INTER
NET,
INTRA
NET
INTER
NET,
INTRA
NET
INTER
NET,
INTRA
NET
Apskričių
VMVT
Rajonų ir
miestų
VMVT
INTERNE
T,
INTRANE
T
INTE
RNE
T,
INTR
ANE
T
Valstybinė
MVT
INTE
RNE
T,
INTR
ANE
T
Reikalavimai pirminių gyvūninių produktų perdirbimui
Pieno ir pieno produktų gamyba ir pardavimas ūkiuose
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2010 m. Balandžio 7 d.
Įsakymu Nr. B1-143 patvirtinti REIKALAVIMAI PIENO PRODUKTŲ
GAMYBAI ŪKIUOSE IR JŲ PARDAVIMUI.
• Žalias pienas – natūralus karvių, ožkų, avių pienas, kuris nebuvo pašildytas iki
aukštesnės nei 40 °C temperatūros ir neapdorotas kitu tos pat vertės efektyvumo
metodu, be priedų, nepakeistos pirminės sudėties.
• Reikalavimai taikomi pieno produktų gamintojams, gaminantiems ne daugiau
kaip 1000 kg žalio pieno per dieną bei parduodantiems savo ūkyje pagamintus
pieno produktus tiesiogiai vartotojams.
• Pieno ir pieno produktų gamintojai turi būti registruoti teritorinėje VMVT.
• Prieš įregistruojant pieno ir pieno produktų gamintoją Teritorinės VMVT
pareigūnas patikrina, ar ūkyje laikomasi melžimo, pieno paruošimo, apskaitos,
higienos, sanitarijos, gaminių gamybos reikalavimų, ar atsižvelgta į GHP
taisyklių nuostatas.
Pieno ir pieno produktų gamyba ir pardavimas ūkiuose
REIKALAVIMAI ŽALIAM PIENUI:
1. Žalias pienas turi atitikti pieno sudėties ir kokybės rodiklius, turi būti gaunamas
iš sveikų gyvulių;
2. Leidžiama parduoti tik atšaldytą iki +6 °C temperatūros žalią pieną;
3. Žalio pieno, atšaldyto iki +6 °C temperatūros, tinkamumo vartoti terminas – ne
ilgesnis kaip 24 valandos po melžimo;
4. Žalio pieno kokybės ir sudėties rodikliai turi būti tiriami vieną kartą per metų
ketvirtį įgaliotojoje laboratorijoje;
5. Mėginius žalio pieno sudėties ir kokybės (1x/ketv.) bei mikrobiologiniams
rodikliams (1x/metuose) nustatyti ima teritorinės VMVT pareigūnas.
REIKALAVIMAI PIENO GAMINIŲ GAMYBAI:
•Leidžiama naudoti pieno gaminių gamybai šiltą žalią pieną, primelžtą prieš 2 valandas
arba atšaldytą iki +8 °C.
•Pieno gaminius gamintojas gali gaminti tik iš savo ūkyje arba kooperatyvo narių
ūkiuose laikomų gyvulių žalio pieno.
•Pieno gaminių mikrobiologiniai rodikliai turi būti tiriami vadovaujantis Lietuvos higienos
norma HN 26:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“, vieną kartą per metus.
•Jeigu ūkyje perdirbama ne daugiai kaip 200 kg ūkyje primelžto pieno per dieną bei
vienerius metus atitinka laboratorinius tyrimu, tirti pieno gaminių mikrobiologinius
rodiklius tik patikrinimo metu nustačius pažeidimus. Tačiau vieną kartą per metų
ketvirtį patikrina pieno sudėties ir kokybės rodiklius.
•Vandens mikrobiologiniai bei cheminiai tyrimai atliekami vieną kartą per metus
atestuotojoje laboratorijoje.
Pieno ir pieno produktų gamyba ir pardavimas ūkiuose
REIKALAVIMAI PIENO PRODUKTŲ GAMYBOS PATALPOMS:
Pieno produktų tvarkymo ir gamybos patalpos turi būti pakankamo dydžio, švarios, kad
jose atliekami maisto tvarkymo darbai atitiktų higienos reikalavimus. Jos turi būti
suprojektuotos ir įrengtos taip, kad būtų išvengta žaliavų ir pieno gaminių užteršimo.
Pieno ir pieno produktų gamyba ir pardavimas ūkiuose
REIKALAVIMAI PIENO PRODUKTŲ GAMYBOS PATALPOMS:
Patalpose turi būti:
• Įrengtas pakankamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas;
• Priemonės darbo įrankiams, įrengimams ir inventoriui valyti bei dezinfekuoti.
• Šalto/karšto vandens tiekimas, nuotekų sistema;
• Užtikrintas žaliavų ir pieno gaminių laikymas numatytoje temperatūroje;
• Patalpa/vieta pieno produktams pakuoti/fasuoti.
Pieno ir pieno produktų gamyba ir pardavimas ūkiuose
REIKALAVIMAI PIENO PRODUKTŲ PARDAVIMUI:
• Pieną ir pieno gaminius leidžiama parduoti tik tam tikslui įrengtose
pardavimo vietose, kurios atitinka higienos reikalavimus ir kuriose yra
šaldymo įrenginys.
• Pardavimo metu pienas ir pieno gaminiai turi būti atšaldyti ir laikomi ne
aukštesnėje kaip +6 °C temperatūroje. Tinkamumo vartoti terminas – ne
ilgesnis kaip 24 valandos po gamybos proceso pabaigos, jeigu nėra atlikto
tyrimo rezultatų, įrodančių kitą tinkamumo vartoti terminą.
• Pieno produktai turi būti supakuojami ir suženklinami iš karto juos
pagaminus ūkyje. Ženklinimo etiketėje turi būti nurodytas gamintojo
vardas, pavardė / juridinio asmens teisinė forma.
“Varškės sūris“
(Produkto pavadinimas)
Grynasis svoris: 0,5 kg
Tinka vartoti iki ...xx-xx-xxx
Laikymo sąlygos: 0;+6ºC.
Ūkininkas Vardenis Pavardenis,
Gruzdiškės k.,Raseinių raj.
(Gamintojas)
Pieno ir pieno produktų gamyba ir pardavimas ūkiuose
REIKALAVIMAI PIENO PRODUKTŲ PARDAVIMUI
• Gamintojai, parduodantys žalią pieną viešojo maitinimo įmonėms,
darželiams, ligoninėms ir prekiaujantys juo iš pieno automatų pardavimo
vietose, turi informuoti teritorinę VMVT, kurios teritorijoje vykdoma
prekyba, užtikrinti taros, kurioje laikomas žalias pienas, higieną ir registruoti
taros plovimo ir dezinfekcijos procedūras žurnale.
• Pirkėjui prašant, žalias pienas gali būti jam atvežamas. Pardavėjas (gamintojas)
turi sudaryti tinkamas žalio pieno transportavimo sąlygas, užtikrinti tinkamą
cisternų (talpyklų) plovimą ir dezinfekciją.
• Gamintojas savo ūkyje pagamintą žalią pieną gali parduoti tik paženklintą ir
supakuotą arba iš paženklintų ženklinimo etiketėmis cisternų (talpyklų).
Pieno ir pieno produktų gamyba ir pardavimas ūkiuose
REIKALAVIMAI PIENO PRODUKTŲ PARDAVIMUI:
• Ženklinimo etiketėje būtina nurodyti:
• gamintojo vardą, pavardę / juridinio asmens teisinę formą ir pavadinimą,
• registracijos numerį;
• pieno laikymo sąlygas;
• melžimo laiką;
• pateikti nuorodas:
• „žalias pienas“ ir „vartoti tik virintą“.
“Žalias pienas“
„Vartoti tik virintą“
Registarcijos Nr. xx xx
Grynasis svoris: 1 l
Tinka vartoti iki ...xx-xx-xxx
Melžimo data:....xx-xx-xx
Laikymo sąlygos: 0;+6ºC.
Ūkininkas Vardenis Pavardenis,
Gruzdiškės k., Raseinių sen., Raseinių r.
Pieno ir pieno produktų gamyba ir pardavimas ūkiuose
REIKALAVIMAI PIENO PRODUKTŲ PARDAVIMUI:
• Parduodant pirkėjui pieną, perpiltą į jo tarą, turi būti raštu pateikta informacija, nurodant gamintojo vardą, pavardę / juridinio asmens teisinę formą ir pavadinimą, pieno laikymo sąlygas, tinkamumo vartoti terminą su nuoroda „vartoti tik virintą“. Ši informacija gali būti surašyta pieno važtaraštyje.
• Pieno produktų transportavimo metu turi būti laikomasi higienos reikalavimų, temperatūros režimų, užtikrinančių saugų pieno produktų pristatymą.
• Gamintojai, parduodantys pieno produktus tiesiogiai vartotojams, turi tvarkyti pieno apskaitą (kiekvieno mėnesio) bei pieninių gyvulių kaitos apskaitą, saugoti šiuos bei kitus pieno produktų pardavimą įrodančius dokumentus 3 metus.
„Vartoti tik virintą“
Registracijos Nr. xx xx
Grynasis svoris: 1 l
Tinka vartoti iki ...xx-xx-xxx
Laikymo sąlygos: 0;+6ºC.
Ūkininkas Vardenis
Pavardenis,Gruzdiškės k., Raseinių r.
Pieno ir pieno produktų gamyba ir pardavimas ūkiuose
Pieno ir pieno produktų pardavimas
Tara..? (panaudota)
Ženklinimas..? (nėra)
Pardavėjas..? (ne
ūkininkas)
Pieno ir pieno produktų pardavimas
Tara..? (panaudota)
Ženklinimas..? (nėra)
Pardavėjas..? (ne
ūkininkas)
Pieno ir pieno produktų pardavimas
Tara..? (panaudota)
Ženklinimas..? (nėra)
Pardavėjas..? (ne
ūkininkas)
Pieno ir pieno produktų pardavimas
Tara..tinkama
Ženklinimas..yra
Laikymo sąlygos..tinkamos
(šaldymo kasetės)
Gamintojas..? (nenurodytas)
Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų mėsos gaminių ir pusgaminių veterinarijos reikalavimai
VMVT dir. įsak. Nr.B1-723 2015 m. liepos 23 d.
• 1. Reikalavimai taikomi mažais kiekiais gaminamų mėsos gaminių ir (ar) pusgaminių tiekėjams, kurių patalpose per savaitę pagaminama ir patiekiama vietinei rinkai ne daugiau kaip 500 kg mėsos gaminių ir ne daugiau kaip 200 kg mėsos pusgaminių.
• 2. Reikalavimai netaikomi:
• 2.1. su asmeniniu namų ūkio vartojimu susijusiam mėsos gaminių ir pusgaminių tvarkymui.
Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų mėsos gaminių ir pusgaminių veterinarijos reikalavimai
VMVT dir. įsak. Nr.B1-723 2015 m. liepos 23 d.
VETERINARIJOS REIKALAVIMAI MĖSOS PRODUKTŲ TIEKĖJŲ GAMYBOS PATALPOMS • 6. Mėsos produktų tiekėjas privalo turėti: • 6.1. pakankamo dydžio mėsos gaminių ir pusgaminių gamybos patalpas (toliau – mėsos
produktų gamybos patalpos): • 6.1.1. šviežiai mėsai išpjaustyti ir mėsos gaminiams ir pusgaminiams (toliau – mėsos
produktai) gaminti (faršui paruošti, mėsos produktams formuoti ir kt.), • 6.1.2. šviežios mėsos žaliavai saugoti, • 6.1.3. mėsai sūdyti, • 6.1.4. mėsai rūkyti, • 6.1.5. mėsos produktams pakuoti, • 6.1.6. mėsos produktams saugoti, • 6.1.7. prieskoniams, maisto priedams ir kitoms žaliavoms laikyti ir tvarkyti (sverti, mišiniams
sudaryti ir kt.); • 6.2. patalpą ar tinkamai įrengtą vietą apyvartinei tarai ir inventoriui plauti; • 6.3. patalpą ar tinkamai įrengtą spintą valymo, plovimo ir dezinfekavimo priemonėms
laikyti; • 6.4. patalpą ar tinkamai įrengtą spintą pakavimo ir fasavimo medžiagoms laikyti; • 6.5. patalpą ar talpą atskiroje vietoje šalutiniams gyvūniniams produktams laikyti ir
sandėliuoti iki išvežimo; • 6.6. personalui persirengti skirtą patalpą su rankų praustuvu, dušu ir tualetu; jeigu yra
galimybė pasinaudoti netoli mėsos produktų gamybos patalpų esančiais dušu ir tualetu, jų tame pastate, kuriame yra įrengtos šiame skyriuje minimos patalpos, gali ir nebūti.
Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų mėsos gaminių ir pusgaminių veterinarijos reikalavimai
VMVT dir. įsak. Nr.B1-723 2015 m. liepos 23 d.
• 7. Jeigu 6.1.1 papunktyje nurodyta patalpa yra pakankamo dydžio ir šviežios mėsos išpjaustymo ir mėsos produktų gamybos metu užtikrinama, kad mėsos produktai nebus užteršti, tuomet:
• 7.1. 6.1.2 ir 6.1.3 papunkčiuose nurodytų patalpų turėti nebūtina. Šviežios mėsos žaliava gali būti saugoma ir mėsa sūdoma tam tikslui skirtame šaldymo įrenginyje, esančiame šviežios mėsos išpjaustymo ir mėsos produktų gamybos patalpoje;
• 7.2. 6.1.7 papunktyje nurodytų patalpų turėti nebūtina. Prieskoniai, maisto priedai ir kitos žaliavos gali būti laikomos tam tikslui skirtose spintose ir tvarkomos tam tikslui skirtose vietose, esančiose mėsos išpjaustymo ir mėsos produktų gamybos patalpoje.
• 8. Mėsos gaminiai turi būti rūkomi tam skirtoje patalpoje arba specialioje vietoje, kurioje įrengta ventiliacinė sistema, kad dūmai nepatektų į kitas mėsos produktų gamybos patalpas.
• 9. Jei rūkyklos yra įrengtos lauke atskirai nuo kitų gamybos patalpų, būtina užtikrinti, kad mėsos gaminiai pervežimo iki rūkyklos ir iš rūkyklos bei rūkymo metu būtų apsaugoti nuo užteršimo ir atmosferos poveikio. Pvz., galima įrengti pervežimo koridorius arba pervežti tik apsaugotus nuo galimo aplinkos poveikio bei užteršimo (supakuotus, uždengtus plėvele) mėsos gaminius į prie rūkyklų įrengtas higienos reikalavimus atitinkančias patalpas.
• 10. Rūkymo dūmams išgauti draudžiama naudoti dažytą, lakuotą, klijuotą ar kitaip chemiškai apdorotą medieną.
Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų mėsos gaminių ir pusgaminių veterinarijos reikalavimai
VMVT dir. įsak. Nr.B1-723 2015 m. liepos 23 d.
• 1. Mėsos produktų gamybos patalpose privalo būti: • 1.1. lengvai valoma, plaunama, dezinfekuojama grindų danga; švarios, lengvai
valomos, plaunamos, dezinfekuojamos lubos; lengvai valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos sienos;
• 1.2. tinkamas apšvietimas; • 1.3. tinkamas vėdinimas; • 1.4. įranga rankoms ir įrankiams, talpykloms plauti ir dezinfekuoti; privalo būti
įtaisyti šalto ir karšto arba reguliuojamos temperatūros tekančio vandens įrenginiai rankoms plauti, įrenginys ar priemonės rankoms dezinfekuoti ir sausinti;
• 1.5. tinkamos priemonės ir įranga apsisaugoti nuo kenkėjų (pvz.: vabzdžių, graužikų ir kt.);
• 1.6. langai apsaugoti nuo vabzdžių patekimo (pvz., įrengti nuo vabzdžių saugantys tinkleliai), jei jie darinėjami.
• 2. Įvertinus taršos riziką, mėsos produktų gamybos patalpose gali būti įrengtos medinės durys ir langai, jei jų paviršius padengtas lengvai plaunama ir dezinfekuojama danga (dažais) ir mėsos produktų gamybai naudojamos supakuotos žaliavos gali būti atvežamos ir pagaminti supakuoti produktai išvežami per tas pačias duris.
Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų mėsos gaminių ir pusgaminių veterinarijos reikalavimai
VMVT dir. įsak. Nr.B1-723 2015 m. liepos 23 d.
• VETERINARIJOS REIKALAVIMAI MĖSOS PRODUKTŲ TIEKĖJŲ VYKDOMAM MĖSOS PRODUKTŲ TVARKYMUI
• 1. Žaliava mėsos produktų gamybai turi būti transportuojama tinkamomis higienos sąlygomis ir saugoma ne aukštesnėje kaip 7 °C temperatūroje, subproduktai – ne aukštesnėje kaip 3 °C temperatūroje, ir paukštiena – ne aukštesnėje kaip 4 °C temperatūroje.
• 2.. Mėsos produktai turi būti gaminami pagal mėsos produktų tiekėjo patvirtintus technologinio gamybos proceso aprašą ir receptūras. 3. Mėsos produktų gamybai turi būti naudojamas tik geriamasis vanduo. Geriamasis vanduo turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtinimo“, nuostatas. Geriamojo vandens mikrobiniai ir cheminiai rodikliai turi būti tiriami ne mažiau kaip vieną kartą per metus minėtiems tyrimams laboratorijoje.
• 4. Pagaminti mėsos gaminiai turi būti laikomi tokioje temperatūroje, kaip nurodyta standarte. Atšaldytus mėsos pusgaminius galima laikyti ne aukštesnėje kaip 4 °C, sušaldytus – ne aukštesnėje kaip –18 °C temperatūroje.
• 5. Išimtiniais atvejais ribotą laiką leidžiama nesilaikyti temperatūros kontrolės režimo ruošiant, kraunant, vežant į sandėlius, dedant į vitrinas ar patiekiant maistą vartotojams, jeigu toks temperatūros kontrolės režimo nesilaikymas nekelia rizikos mėsos produktų saugai ir jeigu temperatūra mėsos produktų viduje nepakils daugiau kaip 3 °C.
Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų mėsos gaminių ir pusgaminių veterinarijos reikalavimai
VMVT dir. įsak. Nr.B1-723 2015 m. liepos 23 d.
• 6. Mėsos gaminių mikrobiologinius tyrimus turi atlikti ne mažiau kaip du kartus per metus.
• 7. Mėsos produktus leidžiama vežti tokiomis transporto priemonėmis, kuriose jie būtų apsaugoti nuo užteršimo ir jiems būtų užtikrintas temperatūrinis rėžimas.
• 8. Mėsos produktų tiekėjas turi užtikrinti gautos mėsos žaliavos ir pagamintų mėsos produktų atsekamumą ir tvarkyti jų apskaitą (registruoti pagamintų mėsos produktų ir gaunamos mėsos žaliavos kiekius, technologinio gamybos proceso pradžią, gaminamų mėsos produktų pavadinimus, naudojamos mėsos produktų gamybai žaliavos pavadinimus, svorį ir tinkamumo naudoti datą, technologinio gamybos proceso pabaigą, mėsos produktų tinkamumo vartoti datą ir kt.).
• 9. Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti tvarkomi pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinantį reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1).
Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų mėsos gaminių ir pusgaminių veterinarijos reikalavimai
VMVT dir. įsak. Nr.B1-723 2015 m. liepos 23 d.
• REIKALAVIMAI MĖSOS PRODUKTŲ TIEKĖJŲ MĖSOS PRODUKTUS TVARKANTIEMS ASMENIMS
• 1. Asmenys, tvarkantys mėsos produktus, turi:
• 1.1. vilkėti švarius darbo drabužius ir laikytis asmens higienos reikalavimų;
• 1.2. turėti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ nustatyta tvarka išduotą asmens medicininę knygelę, kuria patvirtinamas leidimas dirbti su maisto produktais;
• 1.3. būti atestuoti pagal Privalomojo higienos įgūdžių mokymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-69 „Dėl Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programos, Privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos patvirtinimo“ ir turėti sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą.
ŠVIEŽIOS MĖSOS TVARKYMO PATALPOS
Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų mėsos gaminių ir
pusgaminių veterinarijos reikalavimai
ŠVIEŽIOS MĖSOS TVARKYMO PATALPOS
Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų mėsos gaminių ir
pusgaminių veterinarijos reikalavimai
ŠVIEŽIOS MĖSOS TVARKYMO PATALPOS
Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų mėsos gaminių ir
pusgaminių veterinarijos reikalavimai
MEDAUS TECHNINIS REGLAMENTAS nustato apibrėžties, sudėties, įvairių medaus rūšių ir ženklinimo reikalavimus medui.
SĄVOKOS:
• Nektaro medus – medus iš augalų nektaro.
• Lipčiaus medus – medus, gautas iš augalais mintančių vabzdžių
(Hemiptera būrio) išskyrų, likusių ant augalų gyvųjų dalių arba iš
augalų gyvųjų dalių išskyrų.
PAGAL GAMYBOS IR/ARBA PATEIKIMO BŪDĄ:
• Korinis medus – medus, užakuotame koryje.
• Medus su korinio medaus gabaliukais – medus, kuriame
yra vienas ar keli gabaliukai korinio medaus.
• Nuvarvėjęs medus – surinktas nuo korių nuvarvėjęs medus,
paprastai supilamas į medsukį ir sumaišomas su pagrindiniu medumi.
• Išsuktas medus – medus, gaunamas medsukyje sukant atakuotus korius be perų.
• Išspaustas medus – medus, gaunamas presuojant nepašildytus
arba pašildytus iki 45 oC korius be perų.
• Filtruotas medus – medus, iš kurio filtru pašalintos žiedadulkės.
• Konditerinis medus – medus, naudojamas kaip sudedamoji kitų maisto produktų dalis.
Gali būti perkaitintas arba pradėjęs fermentuotis, turėti pašalinį skonį ir kvapą.
Medaus tiekimo į rinką reikalavimai
MEDUS
PAGRINDINIAI MEDAUS SUDĖTIES IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI:
• Medus susideda iš įvairių cukrų, daugiausia fruktozės ir gliukozės, taip pat ir kitų medžiagų: organinių rūgščių, fermentų ir kietųjų dalelių, patekusių renkant medų.
• Medaus spalva įvairuoja nuo bespalvės iki tamsiai rudos.
• Konsistencija gali būti skysta, klampi, iš dalies ar visiškai
susikristalizavusi.
• Skonis ir kvapas gali būti įvairus, tai priklauso nuo augalo kilmės.
• Medus, teikiamas į rinką ar dedamas į kokį nors produktą, skirtą žmonėms vartoti, neturi turėti jokių pridėtų maistinių sudedamųjų dalių, tarp jų maisto ar kitų priedų. Meduje, neturi būti jokių organinių ar neorganinių medžiagų, svetimų jo sudėčiai.
• Medus, išskyrus konditerinį, neturi turėti jokio pašalinio skonio ar kvapo, neturi būti pradėjęs rūgti arba būti dirbtinai pakeisto rūgštingumo, arba pakaitintas tokiu būdu, kad natūralūs fermentai būtų sunaikinti arba smarkiai inaktyvinti.
• Išskyrus filtruotą medų, iš medaus neturi būti pašalintos žiedadulkės ar medui būdinga sudedamoji dalis.
Medaus tiekimo į rinką reikalavimai
Medus, tiekiamas į rinką ar dedamas į kokį nors produktą, skirtą žmonėms vartoti, privalo atitikti šiuos sudėties kriterijus:
1. Fruktozės ir gliukozės kiekis (abiejų suma):
nektaro meduj – ne mažiau kaip 60 g/100 g;
lipčiaus meduje, lipčiaus ir nektaro medaus mišinyje – ne mažiau kaip 45 g/100 g.
2. Sacharozės kiekis:
bendras kiekis meduje – ne daugiau kaip 5 g/100 g;
meduje iš dekoratyvinių augalų – ne daugiau kaip 10 g/100 g;
3. Drėgmės kiekis:
bendras kiekis meduje – ne daugiau kaip 20 %;
4. Vandenyje netirpių medžiagų kiekis:
bendras kiekis meduje – ne daugiau kaip 0,1 g/100 g;
5. Elektrinis laidumas:
meduje ir jo mišinyje – ne daugiau kaip 0,8 mS/cm;
6. Laisvosios rūgštys:
bendras kiekis meduje – ne daugiau kaip 50 mekv/kg;
7. Diastazės aktyvumas:
bendras kiekis meduje, išskyrus konditerinį medų – ne mažiau kaip 8 vienetai;
8. Hidroksimetilfurfurolas (HMF):
bendras kiekis meduje, išskyrus konditerinį medų – ne daugiau kaip 40 mg/kg;
Medaus tiekimo į rinką reikalavimai
Medaus ženklinimas:
Medaus tiekimo į rinką reikalavimai
• Pavadinimas „Medus“.
• Konditerinio medaus etiketėje prie pavadinimo turi būti žodžiai „Skirtas tiktai konditeriniams gaminiams“.
• Prie pavadinimo „Medus“ gali būti nurodyta:
- biologinė medaus kilmė;
- regioninis, teritorinis regiono
pavadinimas.
• Medus – saldi medžiaga, naminių bičių (Apis
mellifera) gaminama iš augalų nektaro, augalų
gyvųjų dalių išskyrų arba ant augalo gyvųjų
dalių likusių augalais mintančių vabzdžių
išskyrų, kurias bitės surenka, perdirba,
papildydamos specifinėmis savo medžiagomis,
suneša į korius, padeda išgarinti drėgmę ir
palieka koriuose subręsti“.
• Konditerinis medus – medus, naudojamas kaip
sudedamoji kitų maisto produktų dalis.
• Biologinė medaus kilmė (augalinė), jei medus
yra rinktas vien ar daugiausia iš nurodyto
šaltinio ir turi jo juslines, fizikines, chemines bei
mikroskopines savybes;
• Regioninis, teritorinis ar topografinis regiono
pavadinimas, jei medus surinktas vien tiktai iš
nurodyto regiono;
Medaus ženklinimas:
Medaus tiekimo į rinką reikalavimai
• Etikėte
Nevartotini terminai:
• Tikras;
• Grynas ir kt. ;
Laikymo sąlygas Geriausias iki
Pavadinimas
Gamintojas, adresas
Grynasis svoris
Ačiū už dėmesį