VARPELIS LINKUVOS GIMNAZIJOS LAIKRAŠTIS | 2015 birželis | Nr. 100 | Leidžiamas nuo 2000 m. ————————————————————————————————————————–

Šiemet visų mylima lietuvių kalbos mokytoja Aldona Ašmonavičienė palieka Linkuvos

gimnaziją. Liekant paskutinėms dienoms mokykloje nusprendėme pakalbinti mokytoją ir paprašėme

pasidalinti mintims ir atsiminimais apie darbą mūsų mokykloje. Esame įsitikinę, kad daugeliui labai trūks

mokytojos skardaus juoko ir padrąsinančio žodžio. Aldona Ašmonavičienė gimnazijoje buvo tikra savo

srities specialistė, menininkė ir tiesiog gera ir nuoširdi draugė, kiekvienam radusi gerą žodį...

1. Kartu su šių metų abiturientų laida mokyklą paliekate ir Jūs. Ką labiausiai gaila palikti?

2. Linkuvos gimnazijoje ilgus metus dirbote lietuvių kalbos mokytoja. Kokie atsiminimai ryškiausi? Kas

buvo linksmiausia, o galbūt ir sunkiausia?

3. Jums dažnai teko būti paskutinio skambučio programų režisiere, šiemet jis – paskutinis... Kokie

prisiminimai, nusivylimai, jausmai?

4. Ką Jums reiškia Linkuvos gimnazija?

5. Kokią Linkuvos gimnaziją norėtumėte matyti ateityje?

6. Ką norėtumėte palinkėti kolegoms mokytojams, gimnazijoje liekantiems mokiniams?

1. Taip, 4gb abiturientus mokiau nuo pat penktos klasės – per

aštuonerius metus jie užaugo, subrendo, tapo šauniais jaunais žmonėmis.

Manau, kad maža dalele ir aš prisidėjau prie jų brandos... Visada mokytojams

gaila išeinančių, bet man šįkart labiausiai gaila mano padūkėlių auklėtinių

aštuntokų, kuriuos palieku pusiaukelėje: ketverius metus bendravę su manim,

dar ketverius turės jau kitą auklėtoją. Na, šiaip ar taip tegul ir ne atestatus, bet

pažymėjimus dar įteiksiu...

2. Linkuvoje dirbu dvidešimt šešti metai, išleidau tris abiturientų

laidas, viena už kitą šaunesnes...

Keitėsi lietuvių kalbos programos, metodika, vyko įvairios

reformos, todėl tų atsiminimų būtų tikrai nemažai. Ryškiausi ir linksmiausi

įvykiai, suvieniję visą mokyklos bendruomenę, buvo akreditacija ir

gimnazijos vardo grąžinimas Linkuvai, kas dešimt metų švenčiami mokyklos

jubiliejai. Na, o sunkiausia, kai netekome Direktoriaus A. Dičpetrio,

Pavaduotojo A. Abromavičiaus, Mokytojų O. Štarevičienės, S. Lovčikaitės.

3. Režisiere „pakrikštijot“ jūs, šiemetiniai trečiokai, su kuriais

kūriau jau vienuoliktą meninę kompoziciją „Skrenda paukštė baltaplunksnė“.

Žinot, jūs turbūt ir neįsivaizduojate, kiek reikia perskaityti poezijos, kol randi

tinkamus žodžius, kol išsikristalizuoja idėja... Aš pati esu parašiusi tik vieną

eilėraštį (ir tą apie rudenį...), tačiau poezija visada buvo man prie širdies, taigi

taip darbą derinau su malonumu, o išeidavo kartais geriau, kartais blogiau...

Bet visada tai būdavo šventė, o kam nemalonu prisidėti prie šventės? Dėkoju

muzikos mokytojoms Daivai Kacilevičienei ir Vaivai Klupšienei, šokių

vadovei Nijolei Mikalajūnienei, dailės mokytojai Almai Zajarskienei ir,

žinoma, klasių vadovėms, kurios padėdavo tą šventę kurti.

4. Džiaugiuosi, kad teko dirbti seniausioje Šiaurės Lietuvos

gimnazijoje, išugdžiusioje tiek daug žymių žmonių, turinčioje gilias ir prasmingas tradicijas. Esu laiminga, jog buvau

dalelė puikaus mokytojų kolektyvo, su kuriuo daug keliauta, dirbta, linksmintasi ir liūdėta...

5. Pasipuošusi, išgražėjusi gimnazija netruks sutikti šimtmetį. Norėtųsi, kad ir aplinka trauktų akį – kiemas

ir pėsčiųjų takas būtų grįsti trinkelėmis, taip ilgai neteliūškuotų vanduo parkelyje , kuris pamažu turėtų tapti ošiančiu

ąžuolynu, menančiu, kiek daug gimnazistų čia mokėsi... Jau dabar jubiliejui pamažu ruošiamasi, gimsta įvairių

minčių, idėjų... Brandinkime, aptarkime ir išdiskutuokime jas, pasidalinkime jomis... Manau, kad mūsų Direktorius

bus visiems tik dėkingas.

6. Pirmiausiai norėčiau palinkėti visiems... MEILĖS! Daug problemų išsispręstų, jei ir mokiniai, ir

mokytojai mylėtų mokyklą ir vieni kitus... Neužmirškime sakyti, kad mylime, neužmirškime šypsotis vieni kitiems...

Tai juk tiek nedaug ir nieko nekainuoja!

Džiaugiuosi visa „Varpelio“ komanda, kuri sumanė išleisti šį, ŠIMTĄJĮ, laikraštuko numerį, linkiu ir toliau

kūrybinės ugnelės ir sėkmės visur ir visada! Ačiū Jums!

Austėja Lipskytė, 3gb kl.

Mėnesio interviu 2015 m. birželis

„VARPELIS“

Atsiminimai 2015 m. birželis

„VARPELIS“

Paprašėme A. Ašmonavičienės buvusių ir esamų mokinių pasidalyti prisiminimais apie mokytoją ir

pamokas pas ją. Daugelis buvo nustebę ir sakė, kad šiai mokytojai dar tikrai ne laikas palikti

gimnaziją... Kviečiame paskaityti mokinių mintis ir palinkėjimus gerbiamai mokytojai!

„Mokytojas, sugebantis įkvėpti mokinius nors vienam geram poelgiui, nors vienam puikiam eilėraščiui, padaro

daugiau nei tas, kuris mūsų atmintį užpildo daugybe pagal pavadinimą ir formą suklasifikuotų dalykų“, – rašė Johanas

Volfgangas Gėtė. Ačiū už kantrybę, už šiltas emocijas, už šypseną ir padrąsinantį žodį. „Viena raštingiausių klasėje“ – prieš

kelerius metus ištarti žodžiai vis dar primena lietuvių kalbos pamokas...

Violeta Valuntinaitė, LXXXVIII laida

Atsiminimai apie šią mokytoją labai geri. Visada apie viską pasakodavo ar paaiškindavo rimtai, bet esant progai ir

pajuokaudavo. Jos labai geras humoro jausmas! Mudvi labai mėgdavome pasiginčyti literatūrinėmis temomis ir ne tik...

Labiausiai įstrigo ir patiko jos šmaikštūs, bet geranoriški manęs pašiepimai, kai likdavau neteisi po mūsų diskusijų Bet tai

tik į naudą, nes po jų geriau įsidėmėdavau, kas yra tiesa, o kur buvau suklydusi. Ji visada buvo ir liks viena mano

mylimiausių mokytojų!

Asta Leimontaitė, XC laida

Mokytoja Aldona Ašmonavičienė yra vienas šilčiausių žmonių, kuriuos man kada nors teko pažinti. Retai kada sutiksi

ją be šypsenos veide ar malonaus, garsaus juoko. Džiaugiuosi, kad galiu pažinti ją ne tik kaip lietuvių kalbos mokytoją, bet ir

rūpestingą auklėtoją. Pamokų metu ji nuoširdžiai ir suprantamai aiškina naujus dalykus, o po jų visada paklausia, kaip

jaučiamės šiandien, ir palinki geros dienos. Jei kokia bėda ištinka, visada mielai išklauso, pataria, kaip elgtis, ir pasirūpina

kaip savu vaiku. Labai gera su ja bendrauti. Niekada nepamiršiu šiltų pokalbių po pamokų, kurie leido dar artimiau pažinti

brangią auklėtoją. Ačiū Jums už viską.

Austėja Makarevičiūtė, 8a kl.

Ši šauni mokytoja mane išmokė nesipykti su galininku Tik patys geriausi atsiminimai!

Vidas Židonis, XC laida

Šios mokytojos pamiršti tiesiog neįmanoma... Ji visada kupina geros nuotaikos ir idėjų! Pagalvokit patys, juk 15 metų

rūpintis mokyklos laikraštuko leidimu reikalauja tikrai nemažo kūrybiškumo ir išradingumo. Ačiū, mokytoja, kad leidote

įsilieti į „Varpelio“ komandą, nebardavote už klaidas, o mielai pataisydavote ir kitam kartui tikėdavotės geresnių rezultatų.

Dar artimiau galėjome su Jumis susipažinti rengiant Paskutinio skambučio šventę ir režisiere praminėm ne šiaip sau!

Pasiilgsime Jūsų skambaus juoko ir nuoširdaus bendravimo

Goda Mockūnaitė, 3gb kl.

Man labiausiai įstrigęs dalykas – jos užkrečiantis juokas. Jo niekada nesupainiosi su kitu, visada jį atsiminsiu...

Mokytoja visada būdavo su plačia šypsena veide, nors ir blogos nuotaikos būdavo ar mes ko nors nepadarydavome. Ant 90-

os laidos jį nesugebėdavo pykti. Šią mokytoją visada minėsiu tik geruoju ir linkiu geros kloties!

Raminta Bajalytė, XC laida

Nuostabi mokytoja ir puikus žmogus. Mokyklai didžiulis nuostolis, kai ją palieka tikrai mylima mokytoja ir puiki

specialistė. Mūsų klasė ją vadino Aldute, o lietuvių pamokos būdavo visada pilnos juoko ir gerų įspūdžių. Iki pat dvyliktos

klasės ir ruošiantis egzaminui nei karto neteko pajusti streso, niekada nemačiau mokytojos piktos ar liūdnos, ji mokėjo

kiekvieną išklausyti, kiekvienam patarti. Su šypsena visada ją prisimenu, o susitikusios visada pasidaliname geromis

naujienomis!

Simona Lipskytė, LXXXVIII laida

Labai gera mokytoja, niekada rimtai neužpykdavo, visada padėdavo, jei reikėdavo pagalbos, rūpestinga... Pas

mokytoją Aldutę labai geros pamokos būdavo, o ypač užklasinis skaitymas...

Domantas Marcinkevičius, LXXXVIII laida

Visada menu gerbiamos auklėtojos šypseną ir skardų jos juoką...

Vyginta Pėželytė, LXXXVII laida

Ji buvo gera auklėtoja, puiki mokytoja – savo srities žinovė. Viena geriausių gimnazijos mokytojų!

Gerda Juozapaitytė, LXXXVII laida

2015 m. birželis

„VARPELIS“

Redkolegija: A. Lipskytė, E. Pukevičiūtė, G. Plačakytė, B. Povilionytė, G. Strockytė, M. Kacilevičiūtė. Maketuoja G. Mockūnaitė.

Gimnazijos g. 32, Linkuvos m., Pakruojo r. sav., LT-83435. El. p. linku@takas.lt, http://linkuvosgimnazija.lt Tel. (8 421) 64296

Su mokytoja A. Ašmonavičiene ne vienerius metus teko bendradarbiauti

leidžiant „Varpelį“, o šiemet ir rengiant Paskutinio skambučio programą abiturientams. Visada

prisiminsiu užkrečiantį mokytojos optimizmą visais gyvenimo atvejais, skardų juoką...

Mokytoja, Jūsų labai labai trūks mokykloje. Buvote ne tik savo srities specialistė, bet ir

daugeliui geriausia draugė. Ačiū Jums už bendrus darbus, pasidalintas idėjas ir pagalbą!

Austėja Lipskytė, 3gb kl

.

Mokytoja Aldute, norėčiau Jums palinkėti geriausios kloties ir visa širdimi džiaugiuosi, kad turėjau progą būti Jūsų mokine.

Visada prisiminsiu Jūsų per lietuvių pamokas suteiktas žinias, bendradarbiavimą rengiant laikraštuką ir didelį palaikymą.

Nenustokite džiuginusi aplinkinių savo nuostabiu, visus užkrečiančiu juoku!

Inesa Šlevaitė, XC laida

Ašmonavičienė mano lietuvių kalbos mokytoja buvo tik dvejus metus. Mokyklą baigiau ne taip seniai – prieš trejus metus,

tačiau iki šiol mano atmintyje mokytoja išliko kaip nuoširdus, šiltas, visada besišypsantis žmogus. Jos skiepyta meilė gimtajai kalbai

ir literatūrai, padrąsinimai, patarimai pamokose leido sukaupti ne tik naudingų žinių, bet ir iš naujo atrasti lietuvių kalbos grožį.

Linkiu Jai kuo didžiausios sėkmės ateityje.

Aurelija Vaičiulytė, LXXXVIII laida

Mokytoją Aldutę visada atsiminsiu su šypsena veide. Smagu buvo leisti kartu laikraštuką, o ypač 11 klasėje, kai laikraštuko

leidyba buvo mano ir Inesos projektinis darbas. Tada tai buvo visokių „cirkų“... Taip pat ir lietuvių pamokos neprailgdavo ar 11

klasėje Paskutinio skambučio rengimas 12-okams. Su mokytoja galėdavome ir papokštauti, ir pajuokauti, ir rimtai pasimokinti ar

pakalbėti mums aktualiomis temomis. Tad mokytoja Aldute, norėčiau Jums palinkėti gero užsidirbto poilsio, niekada nepamiršti Jus

mylinčių vaikų ir tikiuosi, kad kai mus prisiminsite, Jūsų veidą visada puoš šypsena, o Jūs taip pat išliksite mūsų širdyse!

Vilija Dzevečkaitė, XC laida

Pasidalinsiu prisiminimais apie lietuvių kalbos pamokas pas mokytoją Aldoną. Kartais pritrūkdavau noro mokytis ir

elgdavausi tikrai netinkamai. Taigi, „Išpažįstu savo nuodėmes ir prašau išrišimo“. Pavyzdžiui: Kiekvieną pamoką mokytoja

užduodavo namų darbų parašyti pastraipą apie nagrinėjamą autorių. Kadangi nebuvau pats stropiausias mokinys, todėl kaip ir

pridera tokiam mokiniui, ne visada atlikdavau namų darbus. Dažnai užsirašydavau tai, ką išgirsdavau ir perskaitydavau lyg tai būtų

mano namų darbai... Aišku, nusirašydavau su klasiokų klaidomis... Mokytoja greitai perkando mano sistemą ir nebegaudavau

pliusų. Kitas pavyzdys – užklasinis skaitymas. Neperskaičiau beveik nei vienos atsiskaitytos knygos... Tai būdavo filmai arba mano

išgalvotos knygos. Mokytoja suprasdavo ir tai. Bet manimi Ji pasitikėjo ir manau, kad suprato jog namų darbų nedarymas namie, o

greitas nusirašymas pravertė mano studijose, nes tenka greitai užsirašinėti informaciją ir atsirinkti tai kas reikalinga. Taip pat, toks

mano „užklasinis skaitymas“ dabar praverčia mano kūryboje. Todėl atsiprašau ir dėkoju už pasitikėjimą ir supratingumą.

Giedrius Arlauskas, LXXXVIII laida

Išdalinti save – didelė laimė

Sako, kad nepakeičiamų žmonių nėra. Tiesa, vieni išeina, kiti ateina, bet Tavęs pakartoti niekas negali, nes

Tokia esi viena ir nepakartojama. Taip mąstau apie savo kolegę Aldoną Ašmonavičienę (mes, lituanistės, ją vadinome

Aldute). Ar gali kitas būti toks nerūpestingai brandus, kokia buvo mokytoja Aldona? Tik iš šalies galėjo atrodyti, kad ji

nerūpestinga, atsipalaidavusi, į viską žvelgianti lengvai. Čia ir slypėjo jos žavesys. Viską daryti taip, kad atrodytų

lengva. Darbų gausa: pamokos, klasė, laikraštuko redagavimas, programos, konkursai ir begalė darbų darbelių, apie

kuriuos žino tik mokytojai. Kaip tas J. Tumo-Vaižganto Mykoliukas vilko dvigubą, ne, trigubą „lažą“ gerąja prasme.

Juk jei nieko neveiki, tai niekam ir nereikalingas. O jei dirbi, aukojiesi, visi tave mato, atsimena, nepasidaro gėda, kaip

M. Martinaičio Kukučiui, kad esi, kad gyveni. O kiek meilės išdalinta... O kas gauta atgal? Manau, maža dalelė, nes

niekada neatsiimsi tiek, kiek duodi. O Aldutė meilę dalino ir mokiniams, ir kolegoms – visiems, kas tos meilės buvo

reikalingas.

Kaip gera būdavo žinoti, kad yra žmogus mokykloje, kuris nuramins, paguos, patars, „nuleis tavo garą“.

Keli dešimtmečiai prabėgo kartu dirbant, ieškant, kuriant, svarstant, guodžiantis, palaikant viena kitą. Ačiū likimui,

kad galėjau dirbti kartu, mokytis ne tik mokytoja būti, bet ir Žmogumi.

Lietuvių kalbos mokytoja Rasa Ašmenavičienė

Atsiminimai