verslo pagrindai -...

VERSLO PAGRINDAI

Lektorė © dokt. Rasa Paulienė

VERSLO PAGRINDAI. DALYKO PROGRAMA (1)

• Ekonomikos samprata. Rinkos samprata. Pagrindinės ekonomikos teorijos sąvokos.

• Paklausa ir pasiūla. Paklausos ir pasiūlos dėsniai. Veiksniai,

įtakojantys paklausą ir pasiūlą. Rinkos pusiausvyra.

• Verslo samprata. Pagrindinės verslo funkcionavimo sąlygos. Verslo subjektas - įmonė. Verslo vertės kūrimas. Teisiniai įmonių tipai Lietuvoje ir jų palyginimas.

• Vadybos esmė ir uždaviniai. Vadybos funkcijos. Vadovo vaidmuo įmonėje.

• Verslo finansai. Įmonės turtas ir jo finansavimo šaltiniai.

• Apskaitos organizavimas verslo įmonėje. Pagrindinės finansinės ataskaitos ir jų turinys. Apskaitos principai.

VERSLO PAGRINDAI. DALYKO PROGRAMA (2)

• Pagrindiniai įmonės ekonominės veiklos rodikliai. Likvidumo, pelningumo, finansų struktūros, rinkos vertės rodiklių grupės.

• Verslas ir mokesčiai. Mokesčių esmė. Jų įtaka ūkinės veiklos efektyvumui.

• Marketingas. Rinkos tyrimai. Samprata, organizavimo principai, funkcijos, tipai, formos. Išorinė ir vidinė marketingo aplinka. Rinkos segmentavimas.

• Verslo logistika: samprata, uždaviniai, funkcijos.

• Verslo rizika. Rizikos klasifikavimas. Rizika ir nuostoliai. Rizikos mažinimo būdai.

• Verslo planas. Bendrieji reikalavimai, struktūra ir trumpas turinys.

VERSLO PAGRINDAI

• Verslo pagrindų bei verslo organizavimo žinių pagrindu ugdyti studento gebėjimus analizuoti bei vertinti ekonominius ir socialinius reiškinius, vykstančius verslo valdymo, įmonių vadybos aplinkoje.

• Suteikti studentams žinių, mąstymo, sprendimų priėmimo bei praktinių verslo organizavimo įgūdžių, kurie yra svarbūs ir būtini visuomeninėje ar politinėje bei profesinėje veikloje.

Dalyko tikslas

VERSLO PAGRINDAI

Įsisavinę Verslo pagrindų dalyką: • Remiantis moksline bei verslo literatūra, studentai

susipažins su verslo kūrimo, organizavimo, valdymo ypatumais bei teisinio reglamentavimo sritimis ir metodais, gebės įvertinti skirtumus bei supras teorijos svarbą praktiniam verslo organizavimui;

• Praktinių užsiėmimų metu išmoks atsakyti į klausimus, savitai juos iliustruojant bei interpretuojant, bus ugdomas gebėjimas kūrybiškai mąstyti, siūlyti novatoriškus problemų sprendimo būdus.

• Savarankiško darbo bei referato (verslo plano) atlikimo ir pristatymo metu studentai mokysis analizuoti, sisteminti tiriamojo objekto informaciją, generuoti ekspertines verslo įžvalgas, išvadas, siūlymus, atskleisti naujas efektyvaus verslo organizavimo galimybes.

Žinios ir kompetencijos

VERSLO PAGRINDAI

• Dalyko teorinės medžiagos įsisavinimui skaitomos paskaitos, derinamos su seminarais.

• Seminarų metu atliekamos užduotys, tiesiogiai

susietos su paskaitose nagrinėjamomis temomis (atvejų analizė, eksperimentinės/patyriminės užduotys, prezentacijos, diskusijos, imitacinis modeliavimas).

• Vieną kartą, dėstomam dalykui įpusėjus, rašysime

kontrolinį darbą. • Dalyko dėstymo antroje pusėje studentai ruošia

referatus (verslo planas), kurių temos suderinamos su dalyko dėstytoja ne vėliau nei 4 savaitės po dalyko studijų pradžios.

• Prieš egzaminą siūloma konsultacija.

Mokymo metodai

VERSLO PAGRINDAI

Lankomumo reikalavimas atitinka studijų nuostatų reikalavimus (lankyti įvadines paskaitas, pratybas, dirbti savarankiškai bei konsultuotis su dėstytoja užsiėmimų metu).

Lankomumo reikalavimai

Atsiskaitymo reikalavimai

• Kontrolinis darbas semestro viduryje (4 atviri klausimai raštu);

• Savarankiškas darbas – Verslo idėja (planas).

• Verslo plano pristatymas auditorijai.

• Egzaminas (4 atviri klausimai raštu).

VERSLO PAGRINDAI

Vertinimo būdas

Galutinis dalyko vertinimas semestro pabaigoje: GV = 0,1Verslo plano pristatymas + 0.2 Verslo planas + 0,7 Egzaminas

• Galutinis vertinimas pripažįstamas įskaitytu, jei studentas

surenka 4,5 ir daugiau balo.

• Studentams, lankantiems paskaitas, seminarus bei aktyviai dalyvaujantiems diskusijose, praktinių užduočių atlikime, galutinis dalyko vertinimas (GV) gali būti pakeltas 1 balu (arba egzamino metu reikės atsakyti į 3 klausimus).

• Jei kurso viduryje parašyto kontrolinio darbo įvertinimas bus ne mažesnis nei 8, galutiniame egzamine klausimų iš pirmosios kurso dalies temų nebebus.

VERSLO PAGRINDAI

• Paunksnienė, J.; Antanavičienė, J-G.; Peleckis, K. Verslo pagrindai. Mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2011.

• Gineitienė, Z. Verslo kūrimas ir valdymas. Vilnius: Rosma, 2005.

• Martinkus B., Žičkienė S. Verslo organizavimas. Šiaulių universiteto leidykla, 2006.

• Langvinienė N., Vengrauskas P.V., Žitkienė R. Tarptautinis verslas. 2 knyga. – Kaunas, 2011.

Pagrindinė literatūra

Papildoma literatūra

• Neel, A. and oth. Business Performance measurement: unifying theories and integrating practice. Cambridge: Cambridge University Press, 2011.

• Scarborough, Norman M. Essentials enterpreneurship and small business management. Harlow: Pearson Education, 2011.

• Šapalienė, L. Lietuvos mokesčių sistema: teoriniai ir praktiniai pagrindai. Vilnius, 2010.

• Verslo steigimas Europos Sąjungos šalyse: verslininko vadovas. Vilnius (Europos komitetas prie LRV), 2002.

10

PAGRINDINĖ LITERATŪRA

http://www.patogupirkti.lt/out/pictures/z1/tarptautinisverslas_z1.jpeg

VERSLO PAGRINDAI

? ?

?

Paskaita: Ekonomikos samprata. Rinkos samprata. Pagrindinės ekonomikos teorijos sąvokos. Poreikiai ir ištekliai. Rinkos atsiradimo ir funkcionavimo sąlygos. Rinkos funkcijos ir struktūra.

13

EKONOMIKOS SAMPRATA

• Ekonomika gr. oikos – būstas, ūkis; nomos – valdymo, tvarkymo menas.

• Ekonomika – tai materialinės visuomenės egzistavimo ir funkcionavimo pagrindas; sfera, kurioje vyksta visuomeninė gamyba (ūkinė veikla).

• Ūkinė žmonių veikla – visų ekonomikos mokslų tyrimų objektas.

• Ekonomikos teorija – mokslas apie tai, kaip objektyviai paskirstyti, naudoti ir valdyti ribotus išteklius, siekiant maksimaliai patenkinti materialius žmonių poreikius.

• Ekonomikos teorija – mokslas apie tai, kaip žmonės ar visuomenė pasirenka vieną iš

galimų ribotų gamybinių išteklių vartojimo variantų, siekdami gaminti įvairius einamajam ar būsimajam vartojimui reikalingus produktus ir paskirstyti juos tarp visuomenės narių ir jų grupių /Polas Samuelsonas/.

• Ekonomikos teorija sprendžia, kaip efektyviausiai patenkinti poreikius sunaudojant

mažiausiai išteklių. • Ekonomikos teorija ekonomikoje nagrinėjama kaip sistema, turinti savo elementus ir

ryšius tarp jų.

Šaltinis: Antanavičienė J., Paunksnienė J., Peleckis K. Verslo pagrindai. Vilnius: Technika, 2011.

14

EKONOMIKOS SAMPRATA

• Ekonomikos teoriją domina žmonių santykiai, kylantys iš gamybos veiksnių nuosavybės, nes nuosavybė – tai visada ekonominė nauda ir atsakomybė, nuo jos priklauso žmogaus padėtis visuomenėje, jo suinteresuotumas dalyvauti gamyboje ar kitoje veikloje, gaunamos naudos apimtis ir kt.

• Visi ekonomikos elementai – ūkiniai vienetai – susieti įvairiais ekonominiais ryšiais ir santykiais, kurie savo ruožtu susiję su ekonomikos objekto turto judėjimu.

• Socialiniai mokslai yra susiję su žmonių elgsena, kuri nuolat keičiasi. • Ekonomikos teorijoje vartojama daugiau skaičių, diagramų nei kituose socialiniuose

moksluose, nes tai materialinio gyvenimo sfera. • Bet kuri teorija siekia logiškai numatyti tam tikro realaus reiškinio ateitį. Pagrindinis

ekonomistų tikslas – suprasti, kaip funkcionuoja ekonomika, o tai ypač vertinga todėl, kad mechanizmo supratimas padeda atsakyti į klausimą: kas bus, jeigu...?

• Ekonomistai, remdamiesi realaus gyvenimo stebėjimais, stengiasi suformuluoti ekonominius principus, kurie taikomi konstruojant ekonominę politiką.


15

MOKSLINIAI METODAI, TAIKOMI EKONOMIKOS MOKSLE

Tiriant ekonomikos procesus ir reiškinius taikomi įvairūs metodai. Metodai – tai reiškinių tyrimo būdai. Pagrindiniai moksliniai metodai, taikomi ekonomikos moksle, yra šie:

Mokslinės abstrakcijos metodas

Abstrahavimas suprantamas kaip tiriamojo objekto mažiau reikšmingų laikinų atsitiktinių bruožų ryšių bei veiksnių ignoravimas norint išskirti ir susikoncentruoti į svarbiausius tipiškus ir pastovius

objekto bruožus bei veiksnius. Abstrakcijos lygis gali būti skirtingas (priklauso nuo tikslo).

Funkcinės analizės

(kintami dydžiai, priklausantys nuo kitų kintamų dydžių). Ekonomikoje visi dėsniai, veiksmai yra susiję. Taip pat yra daug susijusių reiškinių, kuriuos lemia dėsningumai.

Indukcija ir dedukcija

Indukcija – tai metodas, kai einama nuo atskirų faktų prie bendrų, nuo faktų prie teorijos. Faktai surenkami, o vėliau sisteminami ir analizuojami.

Dedukcija – kai tyrinėtojas pradeda nuo teorijos sudarymo, kurią jis tikrina, atsižvelgdamas į faktus.


16

MOKSLINIAI METODAI, TAIKOMI EKONOMIKOS MOKSLE

Ekonominiai eksperimentai

Juos labai sunku naudoti ir jie ne visada padeda tiksliai prognozuoti rezultatus. Svarbiausia, kad ekonominiai eksperimentai neturi keisti jau susiklosčiusių ekonominių ryšių ir mechanizmų

ar bandyti apriboti stichiškai vykstančius rinkos procesus. Pagrindinis vaidmuo tenka netiesioginiams eksperimentams. Jie vykdomi ne su realiais tyrimo

objektais, o su modeliais.

Sisteminės analizės metodas

Nagrinėja ekonomiką kaip sistemą.

Matematiniai metodai taikomi kiekybinių parametrų analizei

Jie padeda formalizuoti tam tikrus ekonominius dėsningumus, ekonomikos subjektų elgseną, įvertinti realią padėtį ekonomikoje. Labai svarbu tai, kad matematiniai metodai leidžia atlikti ekonomines

prognozes.

Grafikų metodas

Ekonomistai grafikus naudoja teorijoms ir sukurti, ir paaiškinti.

Šiuolaikinėje ekonomikos teorijoje labai dažnai taikomi matematinis programavimas ir lošimų teorija. Juos taikant pagal pradinius duomenis modeliuojami skirtingi ekonomikos valdymo metodai, nustatoma optimali elgsenos strategija konfliktinėse situacijose.


17

EKONOMIKOS TEORIJA: MIKRO- IR MAKROEKONOMIKA Mikroekonomika nagrinėja namų ūkio, įvairių organizacijų, valstybės įstaigų, ūkio šakų bei kitų savarankiškai sprendimus priimančių ūkio subjektų veiklą ir elgseną rinkoje, atskirų rinkų funkcionavimą, išteklių ir pajamų paskirstymo problemas. Pagrindinis mikroekonomikos tikslas – taikant individualių ekonominių subjektų elgsenos teoriją, nustatyti, kokios bus šios elgsenos pasekmės bei rezultatai įvairiose rinkose.

Mikroekonomikos teorijos objektai: • Namų ūkis – tai žmonių, kurie bendrai naudoja turimas pajamas, turi

bendrą nuosavybę ir kartu priima ekonominius sprendimus grupė; namų ūkiai teikia gamybos veiksnius verslo organizacijoms, gauna pajamas, kurias išleidžia prekėms ir paslaugoms pirkti.

• Įmonės, organizacijos – perka gamybos veiksnius ir naudoja juos prekėms gaminti ir paslaugoms teikti.

• Vyriausybės objektų veikla – Seimas ir kitos institucijos, kurios reglamentuoja ekonominę veiklą; teismai.

• Rinkos mechanizmas – ūkio subjekto veiklos koordinatorius. Rinka – ekonominė sistema, užtikrinanti prekių ir paslaugų pirkimą bei pardavimą; tai sudėtingas mechanizmas, koordinuojantis ekonominių subjektų veiklą.

Mikroekonomika

Makroekonomika

Makroekonomika tiria bendrą ekonomikos veikimą, naudojant suvestinius (agreguotus) rodiklius, nagrinėja ekonominę sistemą kaip visumą (the big picture). Objektai: ekonominis augimas; nedarbas; infliacija; pinigų politika.

Makroekonomikos turinys – suprasti ir paaiškinti ekonomikos kaip bendros sistemos, kuriai būdingi specifiniai dėsniai ir dėsningumai, funkcionavimą.


18

A. MASLOW POREIKIŲ PIRAMIDĖ

Poreikiai – tai žmonių socialinės ir biologinės prigimties nulemtos reikmės, tenkinamos įvairiomis gėrybėmis.

• Abraham Harold Maslow sukūrė poreikių hierarchijos teoriją, kurioje žmogaus poreikiai yra suskirstyti į penkis lygius: fiziologinius, saugumo, socialinius, pagarbos ir savirealizacijos.

• Poreikiai sudaro pakopų sistemą, t.y. aukštesnio lygmens poreikiai neatsiranda, nepatenkinus žemesnio lygmens poreikių, pavyzdžiui, tik patenkinus fiziologinius poreikius, atsiranda saugumo poreikiai, ir pan.

A. Maslow išskirtas poreikių grupes sujungė į hierarchiją, kuri atspindima poreikių piramide:

Savireali -

zacijos

Pagarbos

Socialiniai

Saugumo

Fiziologiniai


19

A. MASLOW POREIKIŲ PIRAMIDĖ

1. Fiziologiniai poreikiai. Tai poreikiai, būtini žmogaus egzistavimui: oras, vanduo, maistas, šiluma, poilsis, aktyvumas, seksas.

2. Saugumo poreikiai. Tai emocinio ir fizinio saugumo, priklausomumo, stabilumo, tvarkos, normų, atsiribojimo nuo rūpesčių ir pan. poreikiai.

3. Socialiniai poreikiai. Tai poreikis priklausyti kokiai nors socialinei grupei, bendravimo, prisirišimo, draugystės, meilės poreikiai.

4. Pagarbos poreikiai. Tai pagarbos, pripažinimo, įvertinimo, savigarbos, kompetencijos, asmeninių pasiekimų poreikiai.

5. Savirealizacijos poreikiai. Tai savo galimybių realizavimo, kūrybingumo, asmenybės augimo poreikiai. Tai poreikis būti tuo, kuo žmogus privalo būti pagal savo prigimtį. Aukštesniojo lygmens (augimo) poreikiams A. Maslow priskiria pagarbos ir

savirealizacijos poreikius, o žemesniojo lygmens (deficitiniai) poreikiai yra fiziologiniai, saugumo bei socialiniai poreikiai. A. Maslow poreikių teorija remiasi šiomis prielaidomis: • Žmonės linkę tenkinti savo poreikius, tačiau, kadangi visus poreikius patenkinti

yra neįmanoma, stengiamasi juos mažinti. Poreikis turi motyvuojančios jėgos tik tol, kol jis nepatenkinamas.

• Visi žmonės turi tuos pačius poreikius.


20

PAGRINDINĖ EKONOMIKOS PROBLEMA IR EKONOMINIŲ SISTEMŲ ĮVAIROVĖ

Ekonomika – tai ūkinių vienetų, tarpusavyje susijusių gamybiniais, vartojimo, mainų, finansiniais ryšiais, sistema. Nesvarbu, kokį ūkį bepaimtume, visada iškils pasirinkimo problema: • Ką gaminti? Kokias gaminti prekes ir kiek, kokias teikti paslaugas ir kiek jų

reikia? • Kaip bus šios prekės ir paslaugos gaminamos, naudojant turimus (dažniausiai

ribotus) išteklius? • Kam bus gaminamos prekės ir paslaugos? Kas jas vartos?

Nuo ekonomikos sistemos priklauso atsakymas į pagrindinius ekonomikos klausimus Ką? Kaip? ir Kam gaminti? Pagal tai ekonomikos sistemos gali būti: • Papročių (tradicinė). • Grynasis kapitalizmas (laisvoji rinka). • Komandinė ekonomika. • Mišrioji ekonomika.


21


Papročių (tradicinė) ekonomika

Šioje sistemoje problemos sprendžiamos remiantis religiniais ar socialiniais papročiais ir tradicijomis. Šios ekonomikos sistemos paprastai egzistuoja atkampiausiose pasaulio

vietose, jos būdingos izoliuotoms nuo pasaulio gentims ar grupėms. Tradicinės ekonomikos sistemos viešpatauja ten, kur dauguma žmonių gyvena kaimo vietovėse

ir verčiasi žemės ūkiu ar kita primityvia veikla – žūkle, medžiokle. Jų kuriamos prekės ar paslaugos nesikeitė ištisais dešimtmečiais ar net šimtmečiais. Ką ir kaip kuria papročių

(tradicinė) ekonomika, nulemia labai lėtai besikeičiančios tradicijos.

Komandinė ekonomika

Jai esant visus sprendimus (ką, kaip, kam gaminti) lemia vienas centras. Jos bruožai: kolektyvinė (valstybinė) nuosavybė;

centralizuotas ekonominis planavimas: centrinė valdžia kontroliuoja gamybos veiksnius bei jais operuoja, įvertina žmonių poreikius ir nustato, kuriuos iš jų reikia patenkinti ir kokiomis

gamybos priemonėmis bei metodais tai bus daroma.

Komandinėje sistemoje atsiranda neįveikiamos problemos, bandant viename centre apdoroti visą informaciją, kuri būtina koordinuojant daugybės ekonominių vienetų veiklą. Taigi centrinė valdžia vykdo tas funkcijas, kurias grynojo kapitalizmo sąlygomis atlieka rinkos mechanizmas, konkurencija bei kainų sistema.


22


Grynoji kapitalistinė ekonomika

Pagrindiniai sistemos bruožai: ekonominė sistema remiasi privačia nuosavybe; vyrauja ekonominė subjektų laisvė; rinkos mechanizmas ir kainų sistema

koordinuoja ekonominę veiklą bei valdo ją; kiekvienas ekonomikos subjektas siekia gauti maksimalias savo pajamas ir naudą, grindžiamas tik savo individualiais interesais ir

sprendimais; valstybės organai nesikiša į ekonomiką.

Mišrios ekonomikos

Mišrių sistemų bruožai: vyrauja privati nuosavybė; ekonominė laisvė; asmeninis interesas ir nauda kaip elgsenos motyvas; konkurencija; rinkos ir kainų sistema

kaip ekonomikos funkcionavimo ir reguliavimo mechanizmas; dalinis valstybinis ekonomikos reguliavimas.

Grynasis kapitalizmas, kaip ir komandinė ekonomika – teorinės sistemos. Realiai egzistuoja mišrios ekonomikos.

Dabartinio pasaulio šalyse yra mišri – rinkos ir valstybės – ekonomika. Čia pasireiškia abiejų mechanizmų elementai, kurių santykis skirtingose šalyse yra nevienodas (paprastai kiekvienos šalies ūkyje svarbiausias vaidmuo tenka vienam kuriam nors mechanizmui). Mišrioje ekonomikoje viešpatauja ekonominė laisvė, tačiau dalį sprendimų priima grupės, dažniausiai – vyriausybės.


23

RINKOS SAMPRATA IR FUNKCIJOS EKONOMIKOJE

Rinka – tai prekinių ir piniginių santykių visuma, prekių ir paslaugų mainai tarp pirkėjų ir pardavėjų, vykstantys pagal prekinės gamybos ir cirkuliacijos dėsnius.

Supaprastintas ekonomikos modelis išryškina rinkos vietą. Ji būdama tarp verslo įmonių, namų ūkių užtikrina pagrindinių ekonominių klausimų (ką, kaip ir kam gaminti) sprendimą. Modelio prielaidos: 1)uždara ekonomika – nėra eksporto; 2)namų ūkiai išleidžia visas pajamas; 3)grynai privati ekonomika; 4)visi produktai suvartojami; 5)procesas nuolat kartojasi.

Išteklių rinka

Namų ūkiai Įmonės, organizacijos

Produktų rinka

Gamybos veiksniai

Prekės ir paslaugos

Ištekliai

Prekės ir paslaugos

Išlaidos

Vartotojų pajamos Firmų pajamos

Piniginės pajamos (renta, darbo

užmokestis, palūkanos)


24


• Ekonomistai rinką supranta kaip sudėtingą ekonominį reiškinį, apimantį visus ekonominius ryšius tarp pirkėjo ir pardavėjo, bei įvairias organizacijas, kurios padeda prekės pirkėjui ir pardavėjui susitikti vienam su kitu.

• Rinka – tai sudėtingas mechanizmas, kuris padeda koordinuoti ekonomikos subjektų veiklą. A. Smitas dar 1776 m. teigė, kad „nematomoji ranka“ kontroliuoja ir koordinuoja ekonomikos subjektų veiklą, kiekvienas siekia tik maksimizuoti savo naudą; pagrindinis orientyras – kainų svyravimai.

• Būtent kainų mechanizmas priverčia žmones veikti taip, kaip būtina visai visuomenei. Visuomenėje nusistovi tvarka, visuomeninio produkto struktūra daugiau ar mažiau sutampa su visuomenės poreikiais.

Rinkoje pirkėjas sprendžia, kiek jis nori ar gali mokėti už prekę, priklausomai nuo jos naudingumo, o pardavėjas – už kokią kainą jam apsimoka gaminti ir parduoti tą prekę. Kainos nusistovi tokios, kad rinka susibalansuoja, t. y. norimų pirkti ir parduoti prekių kiekiai susilygina. Galima pasakyti, kad rinka – tam tikras tarpininkas tarp pirkėjo ir pardavėjo. Pirkėjai – vartotojai, kurie perka prekes ir paslaugas, bei organizacijos, įmonės, perkančios ekonominius išteklius. Pardavėjai – tai organizacijos, parduodančios savo prekes ir paslaugas, namų ūkiai, parduodantys savo darbo jėgą bei kitų gamybos veiksnių savininkai, parduodantys savo gamybos veiksnius.


25


• Kainos, nusistovėjusios produktų ir išteklių rinkoje, padeda išspręsti klausimą „Ką gaminti?“.

• Rinka išsprendžia ir klausimą „Kaip gaminti?“. Jeigu tam tikroje rinkoje kyla

kainos, tai reikia laukti šios rinkos gamybos pagyvėjimo. Į tokią rinką bus perkeliami ištekliai iš kitų rinkų, jei mažėja – atvirkščiai.

• Taigi, rinkos mechanizmas nukreipia išteklius į tas rinkas, kurių

produkcija turi paklausą, pakankamą gamybos pelningumui užtikrinti. • Rinka užtikrina ir trečiojo klausimo „Kam gaminti?“ sprendimą: bet koks

produktas paskirstomas tarp vartotojų atsižvelgiant į jų galimybes ir norus sumokėti už šį produktą tam tikrą rinkos kainą.

• Vartotojo galimybės sumokėti nusistovėjusią kainą priklauso nuo gaunamų pajamų.

• Pajamos savo ruožtu priklauso nuo to, kiek yra ekonominių išteklių (gamybos veiksnių) rinkoje ir už kokią kainą juos pardavė namų ūkis.

• Taigi kaina atlieka svarbų vaidmenį ekonomikoje.


26

PAGRINDINĖS KAINŲ FUNKCIJOS

Pagrindinės kainų funkcijos: • kainos suteikia informaciją ekonomikos subjektams; • kainos suderina ekonomikos subjektų sprendimus, lemiančius gamybą ir

vartojimą; • kainos apriboja vartojimą ir signalizuoja apie netobulą visuomenės išteklių

naudojimą; • kainos atlieka skatinimo funkciją, parodo, kur gamintojas, investuodamas pinigus,

gali gauti didesnį pelną, o vartotojas – sutaupyti pinigų, pradėjęs vartoti kitą prekę.

Rinka kainų mechanizmu užtikrina išteklių, produktų ir pajamų paskirstymą ir naudojimą ekonomikoje. Rinkos funkcijos ekonomikoje yra tokios: • Rinka užtikrina racionalų ekonominių išteklių paskirstymą ekonomikoje. • Rinka kaip tarpininkas tarp vartotojų ir gamintojų susieja gamybą ir vartojimą į bendrą reprodukcijos

procesą (nuolat kartojasi). • Rinka suderina vartotojo ir gamintojo interesus. • Rinkoje išryškėja prekių ir paslaugų visuomeninis naudingumas ir jų gamybos išlaidų visuomeninis

pripažinimas. • Rinka „rūpinasi ekonomikos sveikata“, nes pašalina nekonkurencingas, nuostolingas įmones. • Rinka kainų mechanizmu užtikrina gamybos apimties ir struktūros atitiktį vartotojų paklausai. • Rinka skatina techninę pažangą, nes sukelia konkurenciją tarp gamintojų.


27

RINKOS STRUKTŪROS

Rinkos ekonomiką sudaro įvairių rinkų visuma. Išskiriami rinkos subjektai (gyventojai–vartotojai, įmonės, organizacijos, įvairios įstaigos, valstybinės institucijos) ir rinkos objektai (įvairios prekės, intelektuali produkcija, paslaugos).

Pagal funkcinę paskirtį: • prekių rinka; • pramoninės paskirties (gamybos priemonių) rinka; • paslaugų rinka (turizmas, konsultavimas).

Pagal rinkos kriterijus: • automobilių rinka; • kompiuterių rinka; • investicijų rinka; • nekilnojamo turto rinka.

Pagal geografinius kriterijus: • vietinė rinka; • regioninė rinka; • tarptautinė rinka.

Kiekvienoje šalyje susiformuoja rinkos struktūra, kuri gali būti skirstoma pagal įvairius kriterijus:


28

RINKOS STRUKTŪROS

Pagal konkurencijos laipsnį: • tobulos konkurencijos rinka; • monopolinė rinka • oligopolinė rinka • monopolinės konkurencijos rinka.

Pagal pardavimo pobūdį: • didmeninė • mažmeninė.

• Ekonomikoje išskirti kiekvieną rinką neįmanoma, nes jų yra labai daug ir skirtingų, todėl ekonomistai išskiria keletą rinkos modelių arba vadinamųjų rinkos struktūrų.

• Rinkos struktūra – tai rinkos organizavimo ir konkurencijos charakteristikos, tai yra

svarbiausių rinkos požymių visuma, apibūdinanti įmonių, organizacijų elgseną. • Svarbiausi rinkos struktūros elementai – įmonių, organizacijų skaičius ir dydis,

gaminamos produkcijos pobūdis, firmos poveikis kainai, įėjimo į rinką ir išėjimo iš jos sąlygos.

• Pagal šiuos bruožus skiriamos 4 pagrindinės struktūros (lentelė).


29

RINKOS STRUKTŪROS IR BRUOŽAI

Specifiniai

bruožai

Grynoji

konkurencija

Monopolinė

konkurencija

Oligopolija

Grynoji

monopolija

Įmonių skaičius

Labai daug

mažų

Daug

Keletas stambių įmonių

Viena

Produktų tipas

Homogeniški (vienarūšiai)

Diferencijuoti Homogeniški /

diferencijuoti

Unikalūs

Kainų kontrolės galimybės

Nėra

Labai maža

Didelė

Labai didelė

Nekaininė konkurencija

Nėra

Yra

Yra labai plati

Nėra


30

RINKOS STRUKTŪROS. TOBULA KONKURENCIJA

Grynoji konkurencija

Tai kraštutinis ir daugiau teorinis modelis, tačiau artimų rinkų yra, pvz.: kai kurių žemės ūkio produktų rinkos, vertybinių popierių birža, užsienio valiutos rinka.

Šis modelis turi didelę teorinę prasmę, nes grynosios konkurencijos rinka – tai standartas, kuris leidžia įvertinti kitų rinkos struktūrų bei realiosios ekonomikos

efektyvumą.

Grynosios (tobulosios) konkurencijos bruožai: • Daug dalyvių. Rinkoje yra labai daug įmonių, organizacijų, jos visos mažos, todėl jos gamina ir parduoda

tik mažą rinkos produkcijos dalį. • Produkto homogeniškumas (vienarūšiškumas). Visi pardavėjai siūlo standartizuotą produkciją, t. y. visų

įmonių produkcijos kokybė, pakuotė, dizainas, pardavimo sąlygos ir kt. yra vienodos. • Pardavėjai tokiu atveju turi vienodas produkcijos realizavimo galimybes, nes pirkėjams nesvarbu, iš ko ją

pirkti. • Produkto homogeniškumas lemia tai, kad tobulos konkurencijos rinkoje nėra nekaininės konkurencijos. • Rinkos dalyviai neturi įtakos rinkos kainai. Kiekviena įmonė ar pardavėjas rinkoje yra kainų gavėjas, t. y.

pardavėjas rinkoje randa nusistovėjusią kainą, prie kurios turi prisitaikyti ir kurios negali pakeisti. • Įėjimo ir išėjimo laisvė.


31

RINKOS STRUKTŪROS. MONOPOLISINĖ KONKURENCIJA

Monopolistinė konkurencija

Tai tokia rinkos struktūra, kai veikia gana daug nedidelių įmonių, gaminančių

diferencijuotą tos pačios paskirties produkciją.

Monopolinės konkurencijos bruožai: • Gana didelis įmonių skaičius. • Produkto diferenciacija: vieno pardavėjo siūloma prekė kuo nors skiriasi nuo konkurento tos pačios

paskirties prekės. • Atskira įmonė turi nedidelę įtaką produkto kainai. • Įėjimo į rinką ir išėjimo iš jos laisvė.

• Kad prekė taptų unikali ir pritrauktų pirkėjus, o gamintojas (pardavėjas) taptų monopolistu, įmonės, organizacijos plačiai naudoja reklamą, pakuotes, prekės ženklus (logo), pirkėjų kreditavimą, papildomas paslaugas (garantinė priežiūra ir pan.).

• Parduodamos prekės turi daug substitutų, todėl daug monopolizuoti negali.


32

RINKOS STRUKTŪROS. OLIGOPOLIJA

Oligopolija

Tai tokia rinkos struktūra, kurioje didelė pasiūlos dalis tenka kelioms stambioms

įmonėms.

Oligopolijos bruožai: • Rinkoje dominuoja keletas tarpusavy konkuruojančių įmonių. • Gaminamas produktas gali būti arba homogeniškas (aliuminio, plieno produkcija), arba diferencijuotas ir

skirtis techniniais parametrais, pakuote, dizainu ir pan. (automobilių, buitinės technikos gamyba).

• Oligopolinės įmonės gali labai kontroliuoti kainas, bet dažniausiai nenori jų keisti. • Įėjimas į oligopolinę rinką yra labai sudėtingas: nauja įmonė į oligopolinę rinką gali įeiti tik gamindama

didelį produkcijos kiekį, tai jai leistų sumažinti bendrąsias vidutines išlaidas. Tam savaime reikia labai didelių finansinių išteklių.

• Yra ir tokios rinkų struktūros, kaip monopsonija, oligopsonija, duopolija ir dvipusė (dvišalė) monopolija.

• Monopsonija – rinka, kurioje vyrauja vienintelis pirkėjas, oligopsonija – keli stambūs pirkėjai, duopolija – du pardavėjai, dvipusė monopolija – egzistuoja tik vienas pardavėjas ir vienas pirkėjas.

• Efektyvios rinkos funkcionavimas be konkurencijos praktiškai yra neįmanomas (lot. concurrerre – bėgti drauge).


33

RINKOS STRUKTŪROS. GRYNOJI MONOPILIJA

Grynoji monopolija

Tai antrasis kraštutinis rinkos modelis. Teisiniu požiūriu monopolija – išimtinė teisė tam tikram objektui (gr. mono – vienas, polio – parduoti).

Monopolijos bruožai • Vienintelis pardavėjas. Tokiu atveju viena kompanija atstovauja tam tikrai ekonomikos šakai (rinkai). • Monopolistas gamina unikalų produktą. Unikalus jis ta prasme, kad neturi artimų substitutų. Tokiu atveju

pirkėjas neturi alternatyvų, jis arba turi pirkti prekę, arba jos atsisakyti. • Monopolinė firma gali labai kontroliuoti produkto kainą, nes ji gamina ir kontroliuoja bendrą produkcijos

pasiūlos kiekį. • Monopolinė firma nustato kainą ir prie jos priderina tam tikrą apimtį. • Pasireiškia monopolinė (rinkos) galia, kurios esmė – galimybė kontroliuoti kainų lygį ir produktų

prieinamumą rinkoje. • Įeiti į monopolinę rinką praktiškai neįmanoma.


34

Daugiau informacijos nagrinėjama tema: http://gtf09.files.wordpress.com/2011/09/a-jakutis-ekonomikos-teorijos-pagrindai.pdf

http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:B.03~2007~ISBN_978-9955-18-188-0/DS.013.0.01.ESSPG Papildoma literatūra: 1. Bagdonas E., Patašienė I., Skvernys V. Verslo įvadas: verslumo įgūdžių ugdymas. Kaunas: Kauno technologijos universitetas.

2003. 2. Juozaitienė L., Staponkienė J. Verslo ir vadybos įvadas. Šiauliai: Šiaulių universitetas. 2008. 3. Jewell B.R. Integruotos verslo studijos (iš anglų kalbos vertė Česynienė R., Čičinskas J., Diskienė D. et al.). Vilnius. 2002.. 4. Business performance measurement: unifying theories and integrating practice (edited by Andy Neel). Cambridge. 2011.

http://gtf09.files.wordpress.com/2011/09/a-jakutis-ekonomikos-teorijos-pagrindai.pdf









http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:B.03~2007~ISBN_978-9955-18-188-0/DS.013.0.01.ESSPG













verslo pagrindai -...

Documents