Vienintelis rūbas

Įsivaizduokime – atidarome spintą, o ten kabo vienintelis rūbas,

ant kurio užrašyta: „Meilė“.

Tai bent netikėtumas. Stovi ir galvoji – rengtis ar ne...

Pauostai.

Jo skleidžiamas kvapas primena vien kryžių ir...

begalinį, neišsenkantį it

šulinys gerumą.

Įkvepi jo skleidžiamo kvapo

dar kartą...

Jauti, kad apsirengus šį rūbą ims vykti kažkas

nepaprasto....

Pasuksi pas tuos, kuriems reikia tavo

pagalbos.

Eisi pas vargšus, paliegėlius, visuomenės pamirštus, atstumtus....

Daugiau nebepyksi ant savo brolio ar

sesers...

Stebėsies, kur dingo pyktis, kol suprasi: meilė padengia

gausybę nuodėmių (Pat 10, 12).

Šis rūbas taip sušildys tavo sielą,

kad netrukus pajusi – tavo paties širdis

gyja:

nesijausi daugiau vienišas, apleistas, ir pamatysi tuos,

kurie turi gerokai mažiau nei tu...

Stebėsies, patarnaudamas kitiems, koks tapai

reikalingas aplinkiniams ir kiek daug turi, kuo galėtum

pasidalyti.

Kol suprasi – meilė duoda savęs

netausodama...

Su šiuo rūbu negalvosi, kad tave pastebėtų bei

įvertintų kiti, nes daugiau mąstysi apie tai, kaip

pastebėti ir įvertinti juos.

Nepavydėsi, nes būsi susitapatinęs su savo

artimu ir jo sėkmė, laimė bei džiaugsmas bus tavo

laimė ir sėkmė...

Juk meilė nepavydi.

Nemąstysi piktai, o matydamas kitų nuodėmes neteisi, bet užjausi ir melsi

jiems Dievo malonės (Lk 23, 34).

Kiekvieną rytą tas rūbas taip tave paveiks, jog nežiūrėsi į aplinkinius su neapykanta,

bet kiekviename matysi Dievo kūrinį bei širdyje melsies, kad Viešpats jį

laimintų.

Kiekvieną vidudienį šis rūbas padės prisiminti tuos,

kuriems reikalinga tavo malda, pagalba,

parama.

Guldamas į lovą jau nenorėsi nusivilkti

šio rūbo, nes pajusi – kaip gera mylėti...

Net jei nuvargsi po dienos darbų ir rūpesčių, suvoksi – ramybė ilsisi mylinčioje

širdyje.

Ilgainiui pastebėsi, kad šio rūbo dėka išmokai ne tik atleisti, bet ir

neįsižeisti.

Laiminsi savo skriaudėjus,

laiminsi tuos, kurie linki tau bloga bei už juos melsies.

Neapkalbinėsi – juk meilė nedaro pikto

savo artimui...

Pabaigai

Tik... gali kilti klausimas: o ar šis rūbas nenusidėvi?

Ne, nenusidėvi – jei jį nešioji.

Jei jis kabo uždarytas tavo širdies spintoje – po truputį nunyksta, sudyla,

jį suėda kandys...

Šiam rūbui reikia dienos

šviesos, reikia gyvo žmogaus

(Ekl 9, 10).

Kur gauti šį rūbą?

Jis kabo ant kryžiaus.

Medžiaga, foto ir muzika panaudotos iš interneto