LIETUVOS NEĮGALIŲJŲ DRAUGIJOS PIRMININKO IR VALDYBOS

2016 M. VEIKLOS ATASKAITA KONFERENCIJAI

TURINYS

1. LIETUVOS NEĮGALIŲJŲ DRAUGIJOS STRUKTŪRA.....................................................2

2. INFORMACIJA APIE LND NARIUS.....................................................................................3

3. LND ĮMONĖS.............................................................................................................................6

4. LND DARBUOTOJAI IR SUTEIKTOS PASLAUGOS........................................................7

5. NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ GYNIMAS..........................................................................................7

5.1. Darbas su Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos institucijomis.......................................7

5.2. Neįgaliųjų reikalų taryba ir Lietuvos neįgaliųjų forumas..........................................................9

5.3 Socialinių įmonių reikalų komisija...........................................................................................10

5.4. Būsto pritaikymo neįgaliesiems 2016–2018 programa...........................................................10

5.5. Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų stebėsena.............11

6. LND 2016 METŲ VEIKLA.....................................................................................................15

6.1. Neįgaliųjų savarankiškumo ugdymas......................................................................................15

6.2. Aktyvaus poilsio renginiai.......................................................................................................16

6.3. Kultūros renginiai....................................................................................................................16

6.4. Žmogiškųjų resursų stiprinimas...............................................................................................17

6.5. Fizinė ir informacinė aplinka...................................................................................................17

6.6. Transporto paslaugų teikimas..................................................................................................18

7. FINANSUOJAMI PROJEKTAI.............................................................................................18

8. VISUOMENĖS ŠVIETIMAS..................................................................................................19

8.1. Informacijos sklaida.................................................................................................................19

8.2. Leidiniai ir skaitytojai..............................................................................................................19

9. VILNIAUS MIESTO TIKSLINĖS TERITORIJOS VIETOS VEIKLOS GRUPĖS........19

1

1. LIETUVOS NEĮGALIŲJŲ DRAUGIJOS STRUKTŪRA

Lietuvos neįgaliųjų draugija nuo 1988 m. aktyviai dalyvauja Nacionalinės neįgaliųjų

socialinės integracijos programos priemonių vykdyme. Vadovaudamasi asociacijos įstatais, LND

atstovauja ir gina savo organizacijose esančių neįgaliųjų asmenų pilietines, socialines ir ekonomines

teises, siekia, kad būtų įgyvendinamos tarptautiniuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose

įtvirtintos nediskriminavimo, socialinės atskirties, lygių galimybių ir kt. neįgaliųjų asmenų teisių

gynimą reglamentuojančios nuostatos.

LND vykdo tęstines veiklas, skirtas neįgaliųjų atstovavimui ir jų teisių gynimui, neįgaliųjų

telkimui bendroms veikloms dalyvaujant įvairiuose renginiuose, stovyklose. Bendradarbiaudama su

atsakingomis valstybės valdžios ir valdymo institucijomis, privataus sektoriaus atstovais bei kitomis

visuomeninėmis organizacijomis, asociacija teiks siūlymus, padėsiančius spręsti fizinę negalią

turinčių asmenų problemas. Rūpinantis neįgaliesiems bendruomenėje teikiamų socialinės

reabilitacijos paslaugų kokybe, LND skiria didelį dėmesį organizacijose dirbančių specialistų, jų

tarpe ir meno srities, kvalifikacijos tobulinimui. Organizuojant neįgaliesiems savarankiško

gyvenimo įgūdžių stovyklas, aktyvaus poilsio ir kultūros renginius, siekiama ne tik didinti

neįgaliųjų socialinį aktyvumą, bet ir atkreipti visuomenės atstovų dėmesį į specialiuosius poreikius

turinčių žmonių problemas, formuoti sveikųjų žmonių sąmonėje teigiamas nuostatas neįgaliųjų

atžvilgiu.

Mūsų prioritetinės grupės – fizinių negalių turintieji, neįgalūs vaikai ir jaunuoliai, atokiau

nuo savivaldybių centrų gyvenantys specialiųjų poreikių turintys žmonės, jų artimieji ir šeimos

nariai.

Per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) struktūra nepasikeitė. 2016 m.

LND jungė 63 asocijuotus narius 57 savivaldybėse, ir valdė akcinę bendrovę „Puntukas“, 2 LND

įsteigtas viešąsias įstaigas – VšĮ „Vislida“, VšĮ „Bičiulystė“ bei 3 uždarąsias akcines bendroves:

UAB „Negalia“, UAB „Alinva“, UAB „Dangija“.

2016 metais įvyko 6 Lietuvos neįgaliųjų draugijos valdybos posėdžiai, 5 valdybos posėdžiai

surengti nuotoliniu būdu, gegužės mėnesį vyko ataskaitinė-rinkiminė konferencija.. Posėdžiuose

buvo svarstomos 2016 m. neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projekto veiklos, patvirtinti poilsio

namų Nidoje ir Šventojoje nuostatai, svarstyti LND įmonių valdymo klausimai, priimti sprendimai

dėl VšĮ „Vislida“ audito, priimtas sprendimas poilsio namų Nidoje nuomos sutarties nutraukimo su

Pavelu Gulbinovičiumi, savaitraščio „Bičiulystė“ metinės prenumeratos įkainių didinimo ir dėl

prenumeratos lengvatinėmis kainomis suteikimo kitų organizacijų nariams, dėl leidimo parduoti AB

„Puntukas“ poilsio namus, esančius Mėguvos g. 15, Palanga, dėl leidimo parduoti UAB „Dangija“

nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – garažą ir kita.

2

2. INFORMACIJA APIE LND NARIUS

LND vienija 63 asocijuotus narius iš visos Lietuvos.

2012 metais LND priklausė 27629 nariai, o 2016 m. bendras narių skaičius sumažėjo iki 23

927. Nors LND narių skaičius tendencingai mažėja, tačiau vis dar išlaikome didžiausios neįgaliųjų

nevyriausybinės organizacijos statusą.

Norėčiau atkreipti visų dėmesį, kad priežastis, kodėl taip vyksta, turite įvardinti kiekvienas

sau. Be abejo, nemažą įtaką narių skaičiaus mažėjimui turi valstybės vykdoma politika, valstybės ir

savivaldybės požiūris į neįgaliųjų organizacijų vykdomą veiklą, jų vietą bendruomenės gyvenime,

tačiau ir organizacijų vadovai turi aiškiai įsivardinti, kam ir kokias paslaugas jie teikia, ar pateisina

neįgalių asmenų jų rajone ar mieste poreikius, ar atsižvelgia į besikeičiančias aplinkybes ir

technologijas.

Lentelė Nr.1 Narių pasiskirstymas 2016 metais.

Reikia pripažinti, kad didžioji dalis neįgaliųjų LND narių yra vyresnio amžiaus. Turime

skirti šiam aspektui daugiau dėmesio – privalome imtis veiksmų siekiant įtraukti į asocijuotų narių

bei LND veiklas daugiau darbingo amžiaus asmenų, turinčių negalią. Teikiant projektus kaip

prioritetinę numatyti būtent darbingo amžiaus neįgaliųjų tikslinę grupę.

Svarbu paminėti, kad ne tik mūsų draugija susiduria su šia problema. Nors pagal gyventojų

amžių Lietuva kol kas išlieka viena jauniausių ES šalių narių, tačiau šiuo metu valstybėje stebimas

3

Lengva negalia

Vidutinė negalia

Sunki negalia

0-25 %

30-40 %

45-55 %

Šeimos nariai

Maži spec.poreikiai

Vidutiniai spec.poreikiai

Dideli spec. poreikiai

Pensiinio amžiaus

0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 9000

175

204

98

1611

5259

2719

586

1082

8194

1931

2068

Narių paskirstymas 2016 m.

itin spartus gyventojų senėjimo procesas, dėl to šio amžiaus viduryje (2050 m.) Lietuva pereis į kitą

šalių grupę, kuri gyventojų senatvės lygio požiūriu užima vidurinę poziciją ES šalių kontekste.

Nemažai įtakos gyventojų senėjimui turi ir šiuo metu vykstanti migracijos banga. Tačiau, nepaisant

visko, turime imtis veiksmų ir įtraukti į vykdomas veiklas jaunesnius žmones, vaikus.

Labai gaila, tačiau visų asocijuotų narių, kurie apima visą Lietuvą, sąrašuose, turime tik 477

vaikus su negalia, o tai yra mažiau nei 2 procentai visų narių.

Asocijuoti nariai teikia paraiškas savivaldybėms ir gauna finansavimą Socialinės

reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektams įgyvendinti. Asocijuotų narių

gautą finansavimą atspindi lentelės Nr. 2 ir Nr.3

Akmenės rajono neįgaliųjų draugija

Alytaus miesto neįgaliųjų draugija

Alytaus rajono neįgaliųjų draugija

Anykščių rajono neįgaliųjų draugija

Birštono savivaldybės neįgaliųjų draugija

Biržų rajono neįgaliųjų draugija

Druskininkų savivaldybės neįgaliųjų draugija

Elektrėnų neįgaliųjų draugija

Garliavos neįgaliųjų draugija

Grigiškių neįgaliųjų draugija

Ignalinos rajono neįgaliųjų draugija

Jonavos rajono neįgaliųjų draugija

Joniškio rajono neįgaliųjų draugija

Jurbarko rajono neįgaliųjų draugija

Kaišiadorių rajono neįgaliųjų draugija

Kalvarijos savivaldybės neįgaliųjų draugija

Kauno miesto neįgaliųjų draugija

Kauno rajono neįgaliųjų draugija

Kazlų Rūdos savivaldybės neįgaliųjų draugija

Kelmės rajono neįgaliųjų draugija

Kėdainių rajono neįgaliųjų draugija

Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugija

Kretingos rajono neįgaliųjų draugija

Kupiškio rajono neįgaliųjų draugija

0 10000 20000 30000 40000

10105

30000

15000

21500

13467

24000

4020

17180

18120

4992

15175

13350

6800

18700

15791

25076

24000

24937

19989

13000

26368

11754

13840

12586

Gautas finansavimas 2016 m. Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems

bendruomenėje projektams

Lentelė Nr.2 Asocijuotų narių finansavimas 2016 m. per Soc. reabilitacijos projektus

4

Lazdijų rajono neįgaliųjų draugija

Marijampolės miesto I gr. neįgaliųjų draugija

Marijampolės savivaldybės neįgaliųjų draugija

Mažeikių rajono neįgaliųjų draugija

Neringos miesto neįgaliųjų draugija

Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugija

Pakruojo rajono neįgaliųjų draugija

Palangos neįgaliųjų draugija

Panevėžio miesto neįgaliųjų draugija

Panevėžio rajono neįgaliųjų draugija

Pasvalio rajono neįgaliųjų draugija

Plungės rajono neįgaliųjų draugija

Prienų rajono neįgaliųjų draugija

Radviliškio rajono neįgaliųjų draugija

Raseinių rajono neįgaliųjų draugija

Rietavo savivaldybės neįgaliųjų draugija

Rokiškio rajono neįgaliųjų draugija

Skuodo rajono neįgaliųjų draugija

Šakių rajono neįgaliųjų draugija

Šalčininkų rajono neįgaliųjų draugija

Šeduvos neįgaliųjų draugija

Šiaulių miesto neįgaliųjų draugija

Šiaulių rajono neįgaliųjų draugija

Šilutės rajono neįgaliųjų draugija

Širvintų rajono neįgaliųjų draugija

Švenčionių rajono neįgaliųjų draugija

Tauragės rajono neįgaliųjų draugija

Telšių rajono neįgaliųjų draugija

Telšių neįgaliųjų ir neįgaliųjų pensininkų draugija

Trakų rajono neįgaliųjų draugija

Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija

Utenos rajono neįgaliųjų draugija

Varėnos rajono neįgaliųjų draugija

Vievio neįgaliųjų draugija

Vilkaviškio rajono neįgaliųjų draugija

Vilniaus miesto neįgaliųjų draugija

Vilniaus rajono neįgaliųjų draugija

Visagino neįgaliųjų draugija

Zarasų rajono neįgaliųjų draugija

0 10000 20000 30000 40000 50000

14470

10500

10000

40418

0

13850

16035

6700

12000

22000

13185

15800

14771

12888

4100

12930

17611

10546

16011

20800

12180

12000

16995

23531

13716

10187

21512

10000

13785

20000

22476

10688

11514

13000

14750

23000

15000

15357

0

Gautas finansavimas 2016 m. social-inės reabilitacijos paslaugų neį-

galiesiems bendruomenėje projek-tams

5

Lentelė Nr. 3 Asocijuotų narių finansavimas 2016 m. per Soc. reabilitacijos projektus

3. LND ĮMONĖS

UAB „Alinva“

Kaip žinia, 2013 m. pabaigoje LND pradėjo teisminius ginčus su UAB „Alinva“

direktoriumi Petru Lauciumi, kuris visas LND turėtas akcijas Juridinių asmenų registre persirašė

savo vardu ir taip tapo šios įmonės vieninteliu akcininku ir savininku. 2016 metais vasario 15 d.

Lietuvos Apeliacinis teismas pripažino P. Laucių pažeidus įstatymus ir UAB „Alinva“ grąžinta šios

įmonės steigėjui ir vieninteliam akcininkui Lietuvos neįgaliųjų draugijai. P. Laucius nesutiko su

teismo sprendimu, todėl iki šios dienos vyksta teisminiai ginčai.

AB „Puntukas“

LND valdybos sprendimu įsigijusi 61,82 proc. AB „Puntukas“ akcijų, draugija susidūrė su

nemažais iššūkiais. Pasirašant įmonės patalpų nuomos sutartį buvo neatsižvelgta į jos finansinius

resursus. Vadovų kaita ir lėšų trūkumas tik blogino padėtį (nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2016

m. pabaigos pasikeitė 5 AB „Puntukas“ vadovai).

2016 m. lapkričio 7 d. visuotinis AB „Puntukas“ akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą

kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos AB „Puntukas“ iškėlimo bei patvirtino parengtus

restruktūrizavimo plano metmenis. Apie priimtą sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo

bylos iškėlimo buvo informuoti visi kreditoriai. 2016 m. lapkričio 11 d. bendra įsipareigojimų suma

kreditoriams sudarė 614,6 tūkst. Eur.

Restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir priėmimo stadijoje, po to, kai kreditoriams buvo išsiųsti

atitinkami pranešimai ir teismui nutarus pašalinti ieškinio trūkumus, UAB „EPTS“ pateikė teismui

ieškinį dėl bankroto bylos AB „Puntukas“ iškėlimo. Teismas priėmė šį pareiškimą ir nustatė

posėdžio datą, įpareigodamas AB „Puntukas“ pateikti reikiamą informaciją. Metų pabaigoje teismui

buvo pateikti papildomi dokumentai ir informacija, patvirtinanti, kad įsipareigojimai neviršijo

balansinio turto vertės, kad toliau galioja susitarimas su didžiausiu kreditoriumi – Lietuvos

neįgaliųjų draugija, kurios reikalavimas sudaro 289,6 tūkst. eurų arba 38 proc. visų kreditorinių

įsipareigojimų sumos, taip pat duomenys apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus.

UAB „Dangija“

UAB „Dangija“ direktorius kreipėsi į LND dėl įmonei kylančių pavojų bei tolimesnės

veiklos. Padidinus minimalų darbo užmokestį įmonei teko atsisakyti kai kurių užsakymų. Siuvimo

paslaugų kainos kinta daugelyje šalių, todėl pakėlus įkainį, užsakymai buvo neįvykdyti. Atsiradus 6

naujiems užsakovams, paslaugų įkainius pavyksta pakelti, tačiau ne tiek, kiek išaugo darbo

užmokestis. Šiuo metu įmonė dirba su dviem tiesioginiais užsienio užsakovais, 5 užsienio atstovų

partneriais ir 17 Lietuvos mokyklų . Siekiant ateityje išvengti dar didesnių finansinių ir žmogiškųjų

išteklių nuostolių, LND valdyba svarstė įvairias tolimesnės įmonės veiklos perspektyvas. Ieškoma

naujų investuotojų, jų neradus bus ieškoma kitų sprendimų, kurie neleistų įmonei prarasti paskutinių

lėšų.

4. LND DARBUOTOJAI IR SUTEIKTOS PASLAUGOS

2016 m. gruodžio 31 d. Lietuvos neįgaliųjų administracijoje pagal terminuotas darbo sutartis

dirbo 13 darbuotojų, iš jų 5 turintys negalią . LND asocijuotos narės 2016 metais įdarbino 402

darbuotojus -, iš jų – 262 neįgaliuosius bei 108 savanorius. Džiugu, kad kiekvienais metais

skyriuose įdarbinami specialistai su negalia, taip sukuriamos naujos darbo vietos.

Mūsų darbuotojai kasdien rūpinosi LND nariais, teikė jiems kultūrines, laisvalaikio

užimtumo ir kitas paslaugas. Atstovavo ir gynė negalią turinčių asmenų teises vietinėse valstybės ir

savivaldos institucijose, bendradarbiavo su kitais asocijuotų narių veiklos teritorijose veikiančiais

juridiniais bei fiziniais asmenimis. Vykdydami Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektus teikė

LND asocijuotiems nariams metodinę pagalbą, organizavo pasitarimus ir individualias

konsultacijas, sprendė problemas su valdžios institucijomis.

Per ataskaitinį laikotarpį LND administracijos nariai vyko į 65 komandiruotes, iš jų 20 buvo

skirta metodinei pagalbai skirtingose savivaldybėse teikti (Zarasų r.; Širvintų r.; Pakruojo r.;

Elektrėnų r. (Vievis); Vilkaviškio r.; Ukmergės r.; Kauno r.; Šalčininkų r.; Kaišiadorių r.; Mažeikių

r.; Raseinių r.; Kretingos r.; Telšių r.; Skuodo r.; Kupiškio r.; Vilniaus m. (Grigiškės); Visagino;

Kalvarijos sav.; Vilniaus r.; Švenčionių r.), dalyvauta 7 rinkiminėse konferencijose.

Džiugu, kad LND darbuotojų ir asocijuotų narių vadovų nuoširdus rūpestis ir darbas

neįgaliųjų labui pastebimas ir vis dažniau įvertinamas.

5. NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ GYNIMAS

5.1. Darbas su Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos institucijomis

Ginant neįgaliųjų teises, bendradarbiauta su Lietuvos neįgaliųjų forumu, savivaldybėmis,

LR Seimu, ministerijomis ir joms pavaldžiomis įstaigomis. Tarptautiniu mastu – su Lietuvoje

išrinktais Europos Parlamento nariais.

Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

(SADM), Techninės pagalbos neįgaliesiems centro (TPNC) prie SADM ir neįgaliųjų NVO

7

susitikime aptarti neįgaliųjų asmenų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis klausimai.

Atsižvelgiant į techninės pagalbos priemonių kokybę ir aprūpinimo jomis tvarkos trūkumus, buvo

teikiami siūlymai naujai rengiamam Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių

priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo projektui.

Judėjimo negalią turintys asmenys daugiausia pasinaudojo čiužinio praguloms išvengti bei

aktyvaus tipo vežimėlių įsigijimo išlaidų kompensacija. Pažymėtina, kad lyginant su 2015 m.

padidėjo išmokėtų kompensacijų už asmenų įsigytus per įmones aktyvaus tipo vežimėlių bei

tetraplegikams skirtų vežimėlių skaičius, o palydovo valdomų rankinių neįgaliojo vežimėlių

asmeniui iki 18 metų skaičius išliko beveik toks pat.

Lietuvos neįgaliųjų draugija dalyvavo pasitarimuose įvairiose institucijose dėl:

LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, LR Respublikos transporto lengvatų

įstatymo ir LR tikslinių kompensacijų įstatymo pataisų aptarimo;

Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A1-338 „Dėl neįgaliųjų aprūpinimo

techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo

patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto;

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo

įgyvendinimo bei neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos rezultatų stebėsenos tvarkos aprašo ir

rodiklių aptarimo;

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo 201–2020

metų priemonių plano projekto;

LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1426 „Dėl Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Socialinės ir

darbo ministerijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projekto;

Dėl Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų atrankos

konkurso nuostatų;

Neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sporto projektų įgyvendinimo ir

finansavimo;

Įmonių socialinės atsakomybės 2016-2020 metų veiksmų plano;

Alternatyviosios ataskaitos dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo

Lietuvoje;

Nėries upės krantinių tarp Žaliojo tilto ir Mindaugo tilto (Vilniuje), paprastojo

remonto projekto;

Nemuno ir Mituvos prieplaukų, stovyklaviečių, poilsiaviečių ir kitų lankytinų vietų

bei turizmo objektų pritaikymo neįgaliesiems.

8

Kupiškio r. neįgaliųjų draugijos iniciatyva įvyko susitikimas su Kupiškio rajono

savivaldybės meru, Neįgaliųjų reikalų departamento direktore bei kitomis Kupiškio rajone

veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Organizacijų atstovai išsakė vadovams

problemas bei poreikius susijusius su Socialinės reabilitacijos projektų įgyvendinimu, finansavimo

paskirstymu.

Neįgaliųjų draugija taip pat turi teisininką, kuris tiesiogiai atstovauja neįgaliesiems ir gina jų

teises. 2016 metais tiesiogiai buvo atstovaujamos 177 neįgalių asmenų iš visos Lietuvos: (47

savivaldybėse (Akmenės r., Alytaus m., Anykščių r., Birštono, Biržų r., Druskininkų, Ignalinos r.,

Jonavos r., Jurbarko r., Kaišiadorių r., Kalvarijos, Kauno m., Kauno r., Kazlų Rūdos, Kelmės r.,

Kėdainių r., Klaipėdos m., Kretingos r., Kupiškio r., Lazdijų r., Marijampolės, Mažeikių r., Pagėgių

r., Pakruojo r., Panevėžio m., Pasvalio r., Plungės r., Radviliškio r., Raseinių r., Rietavo, Rokiškio

r., Skuodo r., Šakių r., Šalčininkų r., Šiaulių m., Šiaulių r., Šilutės r., Širvintų r., Švenčionių r.,

Tauragės r., Telšių r., Ukmergės r., Utenos r., Vilniaus m., Vilkaviškio r., Visagino m., Zarasų r.).

5.2. Neįgaliųjų reikalų taryba ir Lietuvos neįgaliųjų forumas

Neįgaliųjų reikalų taryba prie SADM (Taryba) – kolegiali institucija, sudaryta iš valstybės

institucijų ir neįgaliųjų asociacijų atstovų. 2016 m. Tarybą sudarė 14 narių. Pusė jų deleguoti

ministerijų, kita dalis – neįgaliųjų asociacijų atstovai. LND atstovavo Zigmantas Jančauskis.

2016 m. įvyko 3 Tarybos posėdžiai. Aptartos Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–

2019 metų programos įgyvendinimo 2016-2018 metų priemonių plano 2016 metų priemonės,

neįgaliuosius atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų parengta Jungtinių Tautų Organizacijos

Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje alternatyvioje ataskaitoje iškeltos problemos

ir siūlymai, kaip jas spręsti.

2016 m. vyko 7 LNF tarybos posėdžiai. LND atstovavo pirmininkė Jelena Ivančenko.

Svarstyti klausimai: neįgaliųjų teisių įgyvendinimas Lietuvoje, alternatyvių finansavimo šaltinių

paieškos, šešėlinės (alternatyvios) ataskaitos apie Konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje pristatymas,

socialinių įmonių finansavimas. LND aktyviai bendradarbiauja su LNF rengiant raštus įvairioms

institucijoms, dalyvaujant darbo grupėse, posėdžiuose, komitetuose, organizuojant renginius.

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga kartu su LND surengė po visą šalį pasklidusią akciją

„Mes esame“, kurios metu domėjosi viešosios aplinkos pritaikymu negalią turintiems asmenims. 18

miestų ir miestelių bei nevyriausybinės neįgaliųjų organizacijos vertino jiems svarbių medicinos,

kultūros, prekybos bei kitų objektų pritaikymo sąlygas, prie apskritojo stalo diskutavo, ką reikėtų 9

padaryti, kad žmonės su negalia visur galėtų judėti laisvai ir nevaržomai. Išskirtinis akcijos „Mes

esame“ bruožas – didelė renginių įvairovė. Akcijoje dalyvavusios nevyriausybinės neįgaliųjų

organizacijos galėjo pasirinkti joms priimtinesnę, aktualesnę renginių organizavimo formą:

sukviesti visus prie apskritojo stalo, subūrus komandą imtis neįgaliesiems svarbių objektų patikros

ar pasirinkus maršrutą pakeliauti po savo miestą ir įvertinti, ar jis draugiškas visiems.

Labai gaila, kad mūsų nariai labai neaktyviai dalyvavo organizuojant akciją, nepasinaudojo

galimybe dar kartą atkreipti dėmesį į JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas dėl aplinkos

prieinamumo. Tam, kad žmonių su negalia gyvenimas, aplinkos prieinamumas Lietuvoje gėrėtų,

turime visi bendrai to siekti aktyviai prisidėdami prie žmonių su negalia problemų viešinimo ir jų

matomumo, lygių galimybių užtikrinimo.

5.3 Socialinių įmonių reikalų komisija

Vadovaudamasi Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašo,

patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. A1-225 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymui

įgyvendinti, patvirtinimo“ sudaryta Socialinių įmonių reikalų komisija. Komisijoje Lietuvos

neįgaliųjų draugijai atstovauja teisininkė Evelina Kelmelienė.

Komisija veikia visuomeniniais pagrindais. Jos tikslas – teikti rekomendacijas

Lietuvos darbo biržos prie SADM (toliau – Lietuvos darbo birža) direktoriui apie socialinės įmonės

statuso suteikimo/nesuteikimo bei jo panaikinimo/nenaikinimo situaciją, sąlygas ir galimybes. 2016

metais buvo organizuoti 8 darbo posėdžiai, kuriuose buvo nagrinėjami pareiškėjų pateikti prašymai

dėl socialinės įmonės statuso suteikimo.

5.4. Būsto pritaikymo neįgaliesiems 2016-2018 programa

Vadovaujantis Būsto pritaikymo neįgaliesiems 2016-2018 m. tvarkos aprašo, patvirtinto LR

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. A1 460, „Dėl būsto

pritaikymo neįgaliesiems 2016-2018 m. tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo pasirašyta sutartis dėl

asociacijos atstovų dalyvavimo savivaldybių būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijų darbe.

Būsto pritaikymui savivaldybėse prižiūrėti ir dalyvauti komisijų darbe atrinkti 25 LND

atstovai iš: Akmenės rajono savivaldybės, Anykščių rajono savivaldybės, Biržų rajono

savivaldybės, Jonavos rajono savivaldybės, Jurbarko rajono savivaldybės, Kaišiadorių rajono

savivaldybės, Kalvarijos savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės, Kazlų Rūdos savivaldybės,

10

Kėdainių rajono savivaldybės, Marijampolės savivaldybės, Neringos savivaldybės, Pakruojo rajono

savivaldybės, Palangos savivaldybės, Pasvalio rajono savivaldybės, Radviliškio rajono

savivaldybės, Raseinių rajono savivaldybės, Šakių rajono savivaldybės, Šilalės rajono savivaldybės,

Šilutės rajono savivaldybės, Širvintų rajono savivaldybės, Švenčionių rajono savivaldybės,

Tauragės rajono savivaldybės, Vilkaviškio rajono savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės. Per

ataskaitinį laikotarpį pritaikytų būstų skaičius – 190.

Akmenės rajono savivaldybė

Biržų rajono savivaldybė

Jurbarko rajono savivaldybė

Kalvarijos savivaldybė

Kazlų Rūdos savivaldybė

Marijampolės savivaldybė

Pakruojo rajono savivaldybė

Pasvalio rajono savivaldybė

Raseinių rajono savivaldybė

Šilalės rajono savivaldybė

Širvintų rajono savivaldybė

Tauragės rajono savivaldybė

Vilniaus miesto savivaldybė

0 10 20 30 40 50 60

813

85

76

125

37

911

25

75

73

51

54

349

Pritaikyti būstai savivaldybėse

5.5. Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų stebėsena

Lietuvos neįgaliųjų draugija pateikė Neįgaliųjų reikalų departamentui prie SADM Socialinės

reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų stebėsenai deleguotų neįgaliųjų

skėtinių organizacijų atstovų sąrašą. Departamentas į kiekvieną savivaldybę delegavo ne daugiau

kaip tris skėtinių neįgaliųjų asociacijų atstovus. Projektų vertinimo ir atrankos stebėseną neįgaliųjų

asociacijos vykdo įgyvendindamos Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektuose numatytą

neįgaliųjų teisių gynimo ir atstovavimo veiklą. Ataskaitiniu laikotarpiu iš Lietuvos neįgaliųjų

draugijos deleguoti šie atstovai:

11

Eil

.Nr

.

Savivaldybės

pavadinimasDeleguojamas atstovas

1 AKMENĖS RAJONO

Edvardas Najulis Mažeikių rajono neįgaliųjų draugijos

pirmininkas

2 BIRŽŲ RAJONO

Bronė Kaleinikovienė Kupiškio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė

3 DRUSKININKŲ

Onutė Černiauskienė Lazdijų rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė

4 IGNALINOS RAJONO

Tadeuš Šimkovič Švenčionių rajono neįgaliųjų draugijos

pirmininkas

5 JONAVOS RAJONO

Marijona Pacevičienė Vievio neįgaliųjų draugijos pirmininkė

6 JONIŠKIO RAJONO

Zofija Švažienė Akmenės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė

7 JURBARKO RAJONO

Janė Stasevičienė Raseinių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė

8 KAIŠIADORIŲ RAJONO

Ignas Mačiukas Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkas

9 KALVARIJOS

Kristina Vainienė Lietuvos neįgaliųjų draugijos projektų

koordinatorė

10 KAUNO RAJONO

Kristina Vainienė Lietuvos neįgaliųjų draugijos projektų

koordinatorė

11 KAZLŲ RŪDOS

Vitalija Gabartienė Garliavos neįgaliųjų draugijos pirmininkė

12 KĖDAINIŲ RAJONO

Valerija Lopatienė Jonavos neįgaliųjų draugijos pirmininkė

13 KELMĖS RAJONO12

Eil

.Nr

.

Savivaldybės

pavadinimasDeleguojamas atstovas

Roma Pranskietienė Šeduvos miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkė

14 KRETINGOS RAJONO

Vladas Alsys Klaipėdos rajono neįgaliųjų draugijos

pirmininkas

15 LAZDIJŲ RAJONO

Daiva Rentelytė Kalvarijos savivaldybės neįgaliųjų draugijos

pirmininkė

16 MAŽEIKIŲ RAJONO

Raminta Zabitienė Skuodo rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė

17 PAGĖGIŲ

Kęstutis Petkus Tauragės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkas

18 PAKRUOJO RAJONO

Rolanda Petronienė Šiaulių miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkė

19 PANEVĖŽIO RAJONO

Augenija Lipienė Pakruojo rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė

20 PLUNGĖS RAJONO

Martynas Poškevičius Telšių neįgaliųjų ir neįgaliųjų pensininkų

draugijos pirmininkas

21 RIETAVO

Zosė Gintalienė Plungės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė

22 ROKIŠKIO RAJONO

Aurelija Petronienė  Panevėžio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė

23 SKUODO RAJONO

Antanas Šiupinys Palangos neįgaliųjų draugijos pirmininkas

24 ŠALČININKŲ RAJONO

Rima Kaliukevičiūtė  Trakų rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė

25 ŠIAULIŲ RAJONO

13

Eil

.Nr

.

Savivaldybės

pavadinimasDeleguojamas atstovas

Elena Kančiauskaitė Kelmės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė

26 ŠILUTĖS RAJONO

Loreta Stašisnskienė Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugijos

pirmininkė

27 ŠIRVINTŲ RAJONO

Zita Kviklienė  Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė

28 ŠVENČIONIŲ RAJONO

Regina Slabadienė Ignalinos neįgaliųjų draugijos pirmininkė

29 TAURAGĖS RAJONO

Vida Pieniutienė Jurbarko rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė

30 TELŠIŲ RAJONO

Elena Kačinskienė  Šiaulių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė

31 TRAKŲ RAJONO

Jadvyga Rastovskaja Vilniaus miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkė

32 UTENOS RAJONO

Aldona Šerėnienė Anykščių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė

33 VARĖNOS RAJONO

Raimundas Tenenis Druskininkų savivaldybės neįgaliųjų draugijos

pirmininkas

34 VILNIAUS MIESTO

Jelena Ivančenko Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė

35 VISAGINO

Galina Dunovskaja Vilniaus rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė

36 ZARASŲ RAJONO

Jelena Ivančenko Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė

14

Kaip matyti pateiktoje lentelėje, 2016 m. Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems

bendruomenėje projektų atrankos stebėsena buvo vykdoma 36 savivaldybėse, kurioje dalyvavo 34

asmenys, iš jų 33 neįgalieji. Stebėtojų pareiga – užtikrinti organizuojamų projektų vertinimo bei

atrankos konkursų skaidrumą ir viešumą.

6. LND 2016 METŲ VEIKLA

6.1. Neįgaliųjų savarankiškumo ugdymas

2016 m. II ketvirtyje Šventosios mokymo ir reabilitacijos centre (Mėguvos g. 13, Palanga)

vyko neįgalių vaikų ir mamų, auginančių neįgalius vaikus, vasaros stovykla. Jos trukmė – 7 dienos.

Stovykloje dalyvavo 30 asmenų (15 neįgalių vaikų, ir 15 tėvų). Vasaros stovyklų nauda neįgaliems

vaikams neabejotina – tai ir užimtumas, smagus laikas gryname ore, naujos pažintys, stovyklose

lavinamas kūrybiškumas, kalbos bei bendravimo įgūdžiai, savarankiškumo, atsakingumo,

pasitikėjimo savimi jausmas. Tai – puiki galimybė tėvams, auginantiems neįgalius vaikus stebėti

savo vaikus iš šalies, džiaugtis jų pasiekimais ir tuo pačiu metu gauti psichologinę pagalbą.

Stovyklai vadovavo 2 kompetentingi specialistai. Ši stovykla yra labai populiari ir laukiama, tai

parodo aktyvi dalyvių registracija bei pozityvūs tėvų ir vaikų atsiliepimai gaunami po stovyklos.

Stovykla finansuota iš Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projekto bei rėmėjų lėšų.

III ketvirtyje Ukmergės švietimo centro Veprių laisvalaikio užimtumo ir turizmo filiale,

Slabados kaime buvo organizuotos fotografų ir dailininkų kūrybinės stovyklos. Stovykloje dalyvavo

36 asmenys iš visos Lietuvos, iš jų 31 su negalia. Stovyklos trukmė – 6 dienos. Informacija apie

kūrybinę stovyklą buvo skelbiama Draugijos internetiniame puslapyje, platinama per asocijuotus

narius.

III ketvirtyje Šventosios mokymo ir reabilitacijos centre buvo surengta literatų kūrybinė

stovykla. Stovykloje dalyvavo 45 asmenys iš visos Lietuvos, iš kurių – 40 su negalia. Stovyklos

trukmė – 6 dienos. Temas derino ir bendrą veiklą organizavo 2 grupių moderatoriai, kurie nurodė

veiklos kryptis, sudarė dienos programas. Stovykla buvo organizuojama iš Neįgaliųjų asociacijų

veiklos rėmimo projekto lėšų.

Kūrybinės stovyklos suteikia neįgaliesiems galimybę realizuoti savo meninius gebėjimus,

įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, susirasti bendraminčių, pakeisti aplinką.

15

6.2. Aktyvaus poilsio renginiai

VšĮ „Vislida“, bendradarbiaudama su Lietuvos neįgaliųjų draugija, kiekvienais metais

sudaro lengvatines sąlygas žmonėms su negalia ilsėtis pajūryje. Pagal patvirtintus įkainius (6,50 Eur

per parą ne sezono metu ir 7,50 Eur per parą sezono metu) mūsų organizacijos nariai nuvežami ir

parvežami į poilsio vietą. Tai – išties puiki galimybė negalią turinčiam žmogui pailsėti, pataisyti

sveikatą, aktyviai praleisti laiką. II–III ketvirčiuose organizuota 50 aktyvaus poilsio stovyklų

neįgaliesiems ir specialiuosius poreikius turintiems asmenims. Šiose stovyklose dalyvavo 2018

asmenų, iš jų 1800 neįgaliųjų. Poilsis buvo iš dalies finansuojamas neįgaliųjų asociacijų veiklos

rėmimo projekto lėšomis.

6.3. Kultūros renginiai

Lietuvos neįgaliųjų draugijai pradžią davęs neįgaliųjų judėjimo pradininkų įkurtas

„Draugystės“ būrelis 2016 m. minėjo 45-ąsias metines. Šiai sukakčiai buvo skirtas ir LND

rengiamas tradicinis susitikimas Talačkoniuose. Į jį susirinko beveik 2 tūkstančiai negalią turinčių

žmonių iš visos Lietuvos. Tarp jų – daugiau kaip 30 „Draugystės“ būrelio veteranų.

Visam neįgaliųjų judėjimui svarbios sukakties proga už prasmingą veiklą padėkojo Lietuvos

Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Jo padėkas neįgaliųjų judėjimo

veteranams į jubiliejinį renginį atvežė Premjero padėjėja Genovaitė Paliušienė ir visuomeninis

Premjero patarėjas Aleksandras Pacevičius. Puoselėjama gražia tradicija pasidžiaugė neįgaliųjų

reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė, susitikimo su senais bičiuliais jaudulio

neslėpė buvusi ilgametė LND pirmininkė Zita Valaitytė ir kiti garbingi svečiai.

IV ketvirtį buvo organizuoti 6 neįgaliųjų meno kolektyvų šventės-koncertai „Vilties paukštė

2016“. Jie vyko Alytaus m. teatre; Švenčionių miesto kultūros centre; Tauragės kultūros centre;

Polifonijos kamerinėje salėje Šiauliuose; Kaišiadorių  kultūros  ir meno centre; Kretingos rajono

kultūros centre.

Profesionalumo siekiantys neįgaliųjų meno mėgėjų kolektyvai savo dainomis džiugina ne tik

į šventinius renginius susirinkusius žiūrovus, be jų neapsieina ir vietinės bei respublikinės šventės.

Koncertuose kūrybą demonstravo 55 meno kolektyvai, iš viso juose dalyvavo 693 asmenys,

iš jų 547 neįgalieji. Šventė-koncertas iš dalies finansuojamas iš Neįgaliųjų asociacijų veiklos

rėmimo projekto.

Lietuvos neįgaliųjų draugija, siekdama įtraukti į kultūrinę veiklą vaikus iš visos Lietuvos,

neišskiriant jų negalių, organizavo vaikų piešinių konkursą „Lietuvos tautinis kostiumas“. Šis 16

konkursas sulaukė didelio susidomėjimo. Tai dar kartą parodė, kad vaikams itin svarbi jų tautos

kultūra, meniškas jos įprasminimas. Šiuo konkursu siekta ugdyti kūrybinius ir meninius vaikų

sugebėjimus, puoselėti vertybines nuostatas. Dalyviai buvo kviečiami domėtis Lietuvos istorija, taip

pat  skirtingų Lietuvos regionų tautinio kostiumo puošybos motyvais ir simboliais, dizaino

stiliumi, tradicijomis puošiantis tautiniais kostiumais skirtingais laikmečiais. Atrinkti darbai pateko

į 2017 m. kalendorių. Ši veikla buvo vykdoma savanoriškais pagrindais.

6.4. Žmogiškųjų resursų stiprinimas

Viena iš prioritetinių LND veiklos sričių – kvalifikacijos kėlimas. 2016 m. LND organizavo

4 kvalifikacijos kėlimo mokymus LND asocijuotų narių vadovams Vilniuje, Šventojoje, Kupiškyje,

Kauno r. Juose dalyvavo 47 asocijuotų narių pirmininkai. Mokymai buvo finansuojami iš

Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projekto lėšų.

Manau, kad sėkmingai veikiančias, inovatyvias organizacijas gali sukurti vadovai, gebantys veikti

naujai įžvelgti svarbiausias NVO raidos tendencijas, reflektuoti savo veiklas, kurti partnerystes,

pasitelkti naujas technologijas. Stengsimės ir ateityje stiprinti mūsų asocijuotus narius, organizuoti

jiems daugiau kvalifikacijos kėlimo seminarų ir mokymų.

Seminarų dalyviai susipažino su komandinio kūrybiškumo skatinimo ir valdymo principais,

išklausė rekomendacijas, padėsiančias pagerinti santykius kolektyvuose, sukurti pozityvią aplinką ir

pasiekti darbovietėse geresnių rezultatų. Kiek šie mokymai padarė įtakos LND sistemoje dirbančių

žmonių patenkinimui darbo sąlygomis, parodys laikas.

Lietuvos neįgaliųjų draugijos administracijos darbuotojai dalyvavo įvairiose konferencijose:

„Neįgaliųjų teisių konvencijos ir konvencijos prieš kankinimą reikšmė įtvirtinant šalyje siektinus

žmogaus teisių standartus“, „Pagarba kiekvienam žmogui: žmogaus teisių pasiekimai ir iššūkiai

Lietuvoje“, „2016 metai žmogus su negalia ir aplinka“, „Bibliotekos įtraukiai visuomenei“.

6.5. Fizinė ir informacinė aplinka

Ataskaitiniu laikotarpiu viešojoje erdvėje atstovauta neįgaliųjų interesams dėl universalaus

dizaino ir fizinės bei informacinės aplinkos pritaikymo.

2015 m. pabaigoje NRD įsteigta visuomeninė aplinkos pritaikymo komisija tęsė savo darbus

ir 2016 m. Joje kartu su kitų neįgaliųjų organizacijų atstovais dirbo pirmininkė Jelena Ivančenko.

Komisija sprendė probleminius aplinkos prieinamumo klausimus, svarstė ir vertino įvairius

aplinkos pritaikymo projektus, teikė rekomendacijas ministerijoms, savivaldybėms ir kt.

17

institucijoms. Komisija turi padėti užkirsti kelią ir nepalikti vietos interpretacijoms vykdant statinių,

fizinės aplinkos objektų rekonstrukcijų bei remontų darbus.

6.6. Transporto paslaugų teikimas

2002 m. gegužės 30 d. pagal panaudos sutartį su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautas automobilis Ford Transit, valst. Nr. RVZ 135.

Automobilis per ataskaitinį laikotarpį nuvažiavo 22 848 km. Buvo suteikta transporto paslaugų:

159 vienkartinės paslaugos (žmonės su negalia buvo vežami į gydymo

bei reabilitacijos įstaigas, renginius, remiantis jų atskirais prašymais ir sutartimis).

80 nuolatinių paslaugų

Per ataskaitinį laikotarpį transporto paslaugomis pasinaudojo 61 asmuo, iš jų: vienkartinėmis

paslaugomis – 59 asmenys, nuolatinėmis paslaugomis – 2 asmenys.

Automobilis apdraustas iš nebiudžetinių lėšų. Vairuotojo atlyginimas ir kuro išlaidos per

ataskaitinį laikotarpį finansuojami iš neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projekto lėšų, kito

automobilio išlaidos – iš nebiudžetinių lėšų.

Informacija apie LND teikiamas transporto paslaugas neįgaliesiems viešinta savaitraštyje

„Bičiulystė“, LND facebook paskyroje, internetinėje svetainėje www.draugija.lt, kontaktiniai

telefonų numeriai pateikti Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių socialinės paramos centrams.

7. FINANSUOJAMI PROJEKTAI

Nuo 2016 m. sausio iki 2016 m. gruodžio LND įgyvendino Neįgaliųjų asociacijų

veiklos rėmimo projektą, Šiaulių miesto Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems

bendruomenėje projektą, Šiaulių r. Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje

projektą, Klaipėdos miesto Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje

projektą, „16 aktyvumo dienų prieš smurtą“ – „Sustok Mes visi lygūs“ projektą. LND gavo

Lietuvos kultūros tarybos finansavimą „Vilties paukštės“ baigiamajam renginiui Vilniuje surengti,

Deja, ne visada pavyksta gauti finansavimą. Ataskaitiniu laikotarpiu pateikėme

projektą į Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo priemonę Nr.

08.3.2-ESFA-K-415 „54. Šios priemonės konkursas buvo atšauktas. Teikėme projektą Lietuvos

kultūros tarybai dėl neįgaliųjų kūrybos almanacho leidybos finansavimo. Nesurinkus pakankamai

balų projektas nebuvo finansuotas. Taip pat nepavyko gauti lėšų Sveikatos apsaugos ministerijos

finansuojam Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo projektui „Neįgaliųjų fizinio

18

aktyvumo skatinimas inovatyviomis priemonėmis“.

8. VISUOMENĖS ŠVIETIMAS

8.1. Informacijos sklaida

Naujausia informacija apie LND veiklą atsispindėjo veikiančiose internetinėse svetainėse

www.draugija.lt ir www.biciulyste.lt, taip pat asociacijos profilyje facebook paskyroje.

2016 m. informaciją apie LND veiklą skleidė respublikinė, regioninė, rajoninė spauda bei

internetino portalai. Juose nušviesta Lietuvos neįgaliųjų draugijos bei asocijuotų narių organizacinė,

sociokultūrinė veikla. Straipsniuose apžvelgtos negalia turinčių asmenų švietimo ir užimtumo

problemos, teikiamos paslaugos ir kt. temos.

2016 metais buvo tęsiamas NRD finansuojamas informacijos rengimo ir sklaidos internete

projektas – „Lietuvos ryto“ interneto svetainės rubrikoje „Aš galiu“ buvo skelbiami straipsniai apie

neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų veiklą, žmonės su negalia pasakojo apie savo gyvenimą ir

dalijosi patirtimi. Iš viso per metus šiame portale publikuota daugiau nei 90 Aldonos Milieškienės ir

Aurelijos Babinskienės straipsnių. Jos yra deleguotos atstovauti Lietuvos neįgaliųjų draugijai.

8.2. Leidiniai ir skaitytojai

VšĮ „Bičiulystė“ per 2016 m. išleido 50 savaitraščio „Bičiulystė“ numerių. Savaitraštis buvo

leidžiamas dviem formatais – spausdintu bei elektroniniu. Savaitraštis „Bičiulystė“ buvo leidžiamas

vidutiniu 2800 egz. tiražu.

Leidybą 2016 m. palengvino Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamas projektas

„Lygios galimybės – atviros visuomenės pamatas“ ir jo rubrikos: „Aplinka visiems“, „Integracijos

keliu“. „Tolerancijos link“, „Prie kūrybos šaltinio“.

9. VILNIAUS MIESTO TIKSLINĖS TERITORIJOS VIETOS VEIKLOS GRUPĖS

Vilniaus miesto tikslinės teritorijos vietos veiklos grupės: Vilniaus miesto savivaldybė,

Vilniaus jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritas stalas“, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų

rūmai, Lietuvos neįgaliųjų draugija įsteigė Vilniaus miesto tikslinių teritorijų vietos veiklos

grupę.

VVG veiklos pagrindinis tikslas – įgyvendinti ES veiksmų programos (patvirtinta Europos

komisijos 2014-09-08 sprendimu Nr. C92014 4234 – toliau ES veiksmų programa) 8.6.1 konkretų 19

uždavinį: pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją,

išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius. Dėl to, bus parengta vietos plėtros

strategija (toliau – Strategija), kuri bus įgyvendinama per bendruomenių nevyriausybinių

organizacijų, verslo ir verslo struktūrų vykdomus projektus Žirmūnų ir Šnipiškių, su jomis

besiribojančių Verkių, Šeškinės, Žvėryno ir Antakalnio seniūnijose.

Apibendrinant 2016 metų veiklą noriu pasakyti, kad visi projektai, kuriuose dalyvauja

Lietuvos neįgaliųjų draugija, skirti įgyvendinti mūsų pagrindinį tikslą – sukurti palankią aplinką ir

sąlygas oriam ir visaverčiam neįgaliųjų gyvenimui Lietuvoje, užtikrinti lygias galimybes ir

neįgaliųjų gyvenimo kokybę.

Pirmininkė Jelena Ivančenko

20