BABTŲ GIMNAZIJA

2013– 2014 METŲ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO

UGDYMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pateikiamas ugdymo planas reglamentuoja pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo,

specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams pritaikytų ir neformaliojo švietimo programų

įgyvendinimą Kauno rajono Babtų gimnazijoje. Babtų gimnazijos ugdymo planas parengtas

remiantis 2013 – 2014 ir 2014 – 2015 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų Bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2013 metų gegužės 27 d. įsakymais Nr. V-459 ir Nr. V-460. Ugdymo planas sudarytas

2013- 2014 mokslo metams.

2.Babtų gimnazijos ugdymo plano tikslai:

2.1. suformuoti gimnazijos ugdymo turinį ir ugdymo procesą organizuoti taip, kad gimnazijoje

besimokantys mokiniai pasiektų įmanomai geriausių individualių ugdymosi rezultatų ir įgytų

mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų;

2.2. pasiekti rezultatyvesnius ugdymo kokybės rodiklius, tobulinant ir plėtojant gimnazijos

bendruomenės kompetencijas.

3. Babtų gimnazijos ugdymo plano uždaviniai:

3.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą dalykų programoms įgyvendinti mokantis pagal

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;

3.2. pasiekti asmenybės raidos vientisumą ir perimamumą ugdymo procese;

3.3. ugdymo turinį ir ugdymo procesą pritaikyti prie mokinių mokymosi poreikių;

3.4.patobulinti dalykų ryšius ir tarpdalykinę integraciją akcentuojant mokinių karjeros

galimybes;

3.5. pagerinti bendrą mokinių užimtumą ir poreikių tenkinimą;

4.Babtų gimnazijos ugdymo plane vartojamos sąvokos ir terminai:

Dalyko modulis - apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis;

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinio žinioms,

gebėjimams įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne

mažiau kaip 30 minučių;

Išlyginamoji klasė - klasė, sudaryta iš mokinių, nutraukusių mokymąsi ar nesimokiusių kai

kurių bendrojo ugdymo dalykų;

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui .pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis

dalyko ar mokymosi pagalbai teikti;

Gimnazijos ugdymo planas - gimnazijoje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo

aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais;

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma;

Specialioji pamoka - pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdimosi poreikių, skirta

įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti;

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems

specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus;

Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos

švietimo įstatyme ( Žin., 1991, Nr 23-593; 2011 , Nr. 38 – 1804) ir kituose švietimą

reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokos.

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS

NUOSTATOS

I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

5. Ugdymo procesas 2013- 2014 m.m. organizuojamas:

Klasės 1 - 5 6 7 8 1 gimn. 2 gimn. 3 gimn. 4 gimn.

Ugdymo proceso pradžia

09-02

Pusmečių trukmė

1-asis pusmetis 2013-09-01 – 2014-01-19

2-asis pusmetis 2014-01-20 - mokslo metų pabaiga

Rudens atostogos

10-28 - 10-31

Žiemos (Kalėdų) atostogos

12-23 - 01-03

Žiemos atostogos

02-17 - 02-18

Pavasario (Velykų) atostogos

04 -14 - 04-18

Ugdymo proceso pabaiga

05-30 06-06 05-29

Ugdymo proceso trukmė

32 35 34

savaitėmis

Vasaros atostogos

06-02 - 08-31

06-09 - 08-31 05-30 – 08-31

IV gimn. klasės mokiniams, laikantiems kalbų įskaitas, atostogos perkeliamos į 04-22 – 04-23dienas, II gimn. klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, per kurias jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.

6. Ugdymo procesas gimnazijoje vykdomas pusmečiais. Pusmečių datos nustatytos

gimnazijos direktoriaus įsakymu ( Priedas Nr. 2).

7. Gimnazija dirba penkias darbo dienas per savaitę;

8. 1 -5 klasių mokiniams skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos ( po 5

mokymosi dienas 2 kartus per mokslo metus). Babtų gimnazijoje papildomos

atostogos skiriamos ( Priedas Nr. 2 ):

8.1. 2013-2014 mokslo metais:

Atostogos prasideda Atostogos baigiasi

2014-02-17 2014-02-21

2014-04-07 2014-04-11

9. Esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei oro temperatūrai gimnazijoje pamokos

nevyksta 1 - 5 klasių mokiniams. Esant žemesnei nei 25 laipsniai šalčio

temperatūrai gimnazijoje pamokos nevyksta ir 6 – 12 klasių mokiniams. Šios

dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. Dienynuose pažymima, kad

pamokos nevyko dėl šalčio.

10. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei,

gimnazija priima sprendimus dėl ugdymo proceso eigos. Gimnazijos sprendimu

nutraukus ugdymo procesą šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

Dienynuose pažymima, kad pamokos nevyko dėl epidemijos ar kitos priežasties.

II. BABTŲ GIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS

11. Gimnazijos darbo planą parengė gimnazijos direktoriaus įsakymu patvirtinta

darbo grupė. Gimnazijos ugdymo planas parengtas remiantis demokratiškumo,

prieinamumo, bendradarbiavimo principais, įtraukiant gimnazijos bendruomenės

narius. Ugdymo turinys suformuotas atsižvelgus į Bendrųjų ugdymo planų ir

gimnazijos suderintus tikslus gimnazijos mokinių ugdymosi poreikius, Lietuvos

visuomenės vertybes. ( Priedas Nr.1)

Babtų gimnazijos 2013 - 2014 m.m. ugdymo planas suderintas su gimnazijos steigėju –

Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriumi. Babtų

gimnazijos 2013 - 2014 m.m. ugdymo planas patvirtintas gimnazijos direktoriaus įsakymu

( Priedas Nr.3)

12. Gimnazijos ugdymo plano forma ir struktūra atitinka Bendrųjų ugdymo planų formą ir

struktūrą. Ugdymo plano turinys suformuotas atsižvelgiant į gimnazijos disponuojamas

mokinio krepšelio lėšas, Bendrųjų ugdymo planų nuostatas, vadovaujantis Pradinio ir

pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr.ISAK. – 2433, Vidurinio

ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2011m. vasario 21 d. įsakymu Nr.V-269, Mokymosi pagal formaliojo švietimo

programas formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V- 1049.

13. Gimnazijos ugdymo turinys ir ugdymo planas parengtas remiantis ugdymo proceso

stebėsenos,, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ir tyrimo informacija, gimnazijos

veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis.

14. Babtų gimnazijos ugdymo planas sudaromas 2013 - 2014 mokslo metams.

15. Gimnazijos ugdymo turinio dalį sudarančios veiklos: - kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė,

sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ir kitos - gimnazijoje vykdomos laikantis

nepamokinės mokinių veiklos atlikimo tvarkos ir grafikų. Šioms veikloms atlikti skiriama 10

dienų, veiklos atliekamos per mokslo metus gimnazijos ugdymo plane nustatytu laiku.

( Priedas Nr. 4; priedas Nr. 5).

16. Gimnazijoje ugdymo procesas įgyvendinamas laikantis kolegialių visų gimnazijos savivaldos

institucijų sprendimų :

16.1. mokinių kompetencijos ugdomos visų privalomų ir pasirenkamųjų dalykų pamokose,

neformaliojo ugdymo užsiėmimuose ;

16.2. gimnazijoje vykdomos bendrosios ugdymo programos, jų vykdymui rengiami ilgalaikiai

planai. Kiekvieniems mokslo metams gimnazijos mokytojai teikia pasirenkamųjų dalykų ir

dalykų modulių programų pasiūlą. Mokiniams pasirinkus jų poreikius atitinkančias programas,

sudaroma gimnazijos ugdymo plano pasirenkamoji dalis. Pasirenkamiesiems dalykams ir

moduliams mokytojai parengia programas;

16.3. visų mokomųjų dalykų programų įgyvendinimui skiriamas Bendruosiuose ugdymo

planuose numatytas pamokų skaičius. Matematikos išplėstiniam kursui Vidurinio ugdymo

pakopoje 3 ir 4 gimnazijos klasėse skiriama ne 9, o 10 pamokų, nes tai leidžia gimnazijos

mokinio krepšelio lėšos. Pradinio ugdymo programoje 2 klasės lietuvių kalbos ir kūno

kultūros mokomiesiems dalykams skiriama po 1 papildomą pamoką, 4 klasei skiriama 1

papildoma pamoka matematikos mokomajam dalykui. Papildomos valandos skirtos iš

mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamų valandų.

Užtikrinant bendrosiose programose numatytus mokinių pasiekimus, gimnazijoje 2013/2014

m.m. 5-8 ir I-II gimnazijos klasių mokiniai atskirų dalykų pamokose dalijami į srautus ar grupes.

(Priedas Nr.6; Priedas Nr.7; Priedas Nr.8)

16.3.1. Mokinių dalijimas į grupes ir srautus dorinio ugdymo pamokose: Mokiniai dorinio

ugdymo pamokų metu mokomi srautais ir dalijami į grupes.. Srautinis metodas ( jungiant paralelias

klases) taikomas 6 klasėse, 7 klasėse, 8 klasėse, I gimnazijos klasėse ir II gimnazijos klasėse. 5 klasė

dalijama į grupes;

16.3.2. Mokinių dalijimas į grupes ir srautus anglų kalbos pamokose: Mokiniai anglų

kalbos pamokose mokomi srautais ir dalijami į grupes. Srautinis metodas ( jungiant paralelias klases)

taikomas 8 klasėse ir I gimnazijos klasėse. 5 klasės mokiniai anglų kalbos mokomi klasę dalijant į

grupes. 6, 7 ir II gimnazijos klasėse mokiniai į srautus skirstomi atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus

ir mokymosi stilius. Papildomų laikinųjų grupių anglų kalbai mokyti šiose klasėse neskiriama;

16.3.3. Mokinių dalijimas į grupes ir srautus rusų kalbos pamokose. Mokiniai rusų kalbos

pamokų metu mokomi srautiniu metodu ( jungiant paralelias klases) 8 klasėse, I gimnazijos klasėse ir

II gimnazijos klasėse. Papildomų laikinųjų grupių rusų kalbai mokyti šiose klasėse neskiriama.

16.3.4. Mokinių dalijimas į grupes ir srautus vokiečių kalbos pamokose. Mokiniai vokiečių

kalbos mokomi srautiniu būdu kartu su rusų kalba 8 klasėje. Minimalus mokinių skaičius vokiečių

kalbos grupėje 7 mokiniai;

16.3.5 Mokinių dalijimas į grupes ir srautus informacinių technologijų pamokose. Mokiniai

informacinių technologijų pamokų metu į 2 grupes dalijami 5, 8a, 8b, Ia gimnazijos klasėje ir I b

gimnazijos klasėje, srautinis metodas ( jungiant paralelias klases) taikomas 6 klasėse ir II gimnazijos

klasėse.

16.3.6. Mokinių dalijimas į grupes ir srautus technologijų pamokose. Mokiniai technologijų

pamokų metu į grupes dalijami 5, 7a, 7b, 8a, 8b klasėse ir Ia , Ib gimnazijos klasėse. Srautinis metodas (

jungiant paralelias klases) taikomas 6 klasėse ir II gimnazijos klasėse.

16.3.7. Mokinių dalijimas į grupes ir srautus kūno kultūros pamokose. Mokiniai kūno

kultūros mokomi 5 klasę dalijant į grupes, o srautiniu metodu mokiniai mokomi 6 -8 ir I –II

gimnazijos klas4se ( sudarant mergaičių ir berniukų grupes).

16.3.8. Mokinių dalijimas į grupes ir srautus lietuvių kalbos ir matematikos pamokose.

Lietuvių kalbos ir matematikos mokymas I ir II gimnazijos klasėse vyksta srautiniu būdu, bet

nesudarant papildomų laikinųjų grupių. Mokiniai į srautus skirstomi atsižvelgiant į jų mokymosi

rezultatus ir mokymosi stilius.

Srautiniu būdu sudarant papildomas laikinas grupes lietuvių kalba ir matematika I -II

gimnazijos klasėse mokoma tik kai klasėse mokosi daugiau nei 50 mokinių.

Babtų gimnazijos pagrindinio ugdymo programos klasių dalijimas į grupes ir papildomų grupių bei

valandų skaičius:

Grupės

Dalykai

5 6a 6b 7a 7b 8a 8b Iag Ibg IIa

g

IIb

g

Viso

papildomų

grupių:

Viso papildomų

valandų:

Dorinis

ugdymas1 1 1

I užsienio

kalba (anglų)1 .....1...... ......1..... 3 9

II užsienio

kalba (rusų)0 0

II užsienio

kalba

(vokiečių)

........1...... 1 2

Lietuvių

kalba0 0

Matematika 0 0Technologijo

s1 1 1 1 1 1 1 7 10

Kūno

kultūra1 1 3

Informacinės

technologijos1 ......1..... 1 1 1 1 .......1....... 7 7

Viso

papildomų

grupių

5 1 1 1 3 3 3 2 1 20 32

16.4. individualų savo ugdymosi planą sudaro vidurinio ugdymo programą besimokantys

mokiniai. Individualus ugdymosi planas sudaromas laikantis Vidurinio Ugdymo Aprašo

nuostatų ir Bendrųjų ugdymo planų reikalavimų. Pasirenkamoji vidurinio ugdymo

programos dalis 2013/2014 m.m. sudaryta iš gimnazijos pateiktos pasiūlos ir mokinių

pasirinkimo. Laikinoji grupė sudaroma pasirenkamą dalyką ar dalyko modulį pasirinkus 10 ir

daugiau mokinių:

Eil. Nr.

Klasė Skirta valandų

Mokinių pasirinkimasPasirenkamieji dalykai Dalykų moduliai

1 IV g 1 Realaus turinio uždaviniai2 IV g 1 Samprotaujamo rašinio

kūrimas3 IV g 1 Istorinių šaltinių analizė4 IV g 1 Deeper English Knowledge5 IV g 1 Psichologija

III g 1 "Rašytinės kalbos ugdymas"

III g 1 " Uždavinių sprendimo metodai"

III g 2 "Istorinių šaltinių analizė"

III g 1 PsichologijaIII g 1 "Braižyba"

III g 1 "Programavimas"

Viso: 12

16.5. gyvenimo įgūdžių ugdymo, prevencinės ar kitos švietimo ir mokslo ministro

patvirtintos programos integruojamos į giminingų mokomųjų dalykų turinį. Vidurinio ugdymo

programoje žmogaus sauga integruojama į kūno kultūros ir pasirinktų sporto šakų turinį;

16.6. vertinant mokinių pasiekimus ir daromą pažangą laikomasi gimnazijos apsibrėžtų

Vertinimo kriterijų. Dalykų ( išskyrus dorinio ugdymo) kuriems parengtos bendrosios programos,

mokinių pasiekimai ir daroma pažanga vertinama pažymiais dešimtbalėje vertinimo sistemoje. Dorinio

ugdymo, pasirenkamųjų vidurinio ugdymo programos dalykų, dalykų modulių gimnazinėse klasėse

pasiekimai ir mokinių daroma pažanga vertina „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Vertinami mokinių

pusmečių ir metiniai pasiekimai. Dalykų moduliai 5-8 klasėse ir neformalaus ugdymo užsiėmimai

nevertinami. 5 klasių mokiniams mokslo metų pradžioje skiriamas vieno mėnesio trukmės adaptacinis

laikotarpis, Į gimnaziją atvykusiems mokslo metų bėgyje mokiniams skiriamas vienos savaitės

trukmės adaptacinis laikotarpis. Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pasiekimai ir pažanga nevertinami.

(Priedas Nr.6; Priedas Nr.7; Priedas Nr.8)

16.7. 5-8 ir I – IV gimn. klasių mokiniai gali pasirinkti mokytis dalykų modulius iš

gimnazijos siūlomos modulių pasiūlos. III ir IV gimnazinių klasių mokiniai iš gimnazijos siūlomos

pasiūlos gali rinktis mokytis pasirenkamuosius dalykus. Neformalaus švietimo veiklą mokiniai renkasi

iš gimnazijos pasiūlos. Neformalusis švietimas gimnazijoje turi užtikrinti meninio, sportinio lavinimo ir

kitų veiklų tradicijas ir tenkinti naujai atsirandančius mokinių poreikius.

Neformaliam mokinių švietimui Babtų gimnazijoje 2013/2014 m.m. skiriamos valandos:

Eil.

Nr.

Veiklos pavadinimas Bendras

skirtų val.

skaičius

Skirta

valandų 1-

4 klasėse

Skirta valandų

5-8 ir I –II

gimn. klasėse

Skirta

valandų III

– IV gimn.

klasėse

1 Drama ir raiškusis

skaitymas

3 3

2 Maironiečių draugija 1 1

3 Dailės studija 2 2

4 Gitaros pradžiamokslio

būrelis

1 1

5 Rankdarbių būrelis 1 1

6 Kraštotyros būrelis 1 1

7 Pučiamųjų orkestras 8 4 4

8 Sporto būreliai: 7 4 3

9 Saviveiklos būreliai: 6 2 4

10 Šokių būreliai: 5 5

11 „Žaidžiame teatrą“ 2 2

12 „Rankdarbių kraitė“ 2 2

13 „Meno pasaulis“ 1 1

14 ‚Mažieji

korespondentai“

1 1

15 „Vikruoliai“ 2 2

16 ‚Jaunieji gamtininkai“ 1 1

17 ‚Darbščiosios rankos“ 1 1

18 ‚Molinukai“ 1 1

19 ‚Saugus eismas“ 1 1

20 „Spalvų magija“ 2 2

Viso

:

49 14 23 12

16.8. laikinos grupės gimnazijoje sudaromos mokytis pasirenkamiems dalykams ir dalykų

moduliams, lankyti neformalaus švietimo užsiėmimus. Laikinosios grupės vidurinio ugdymo

programos klasėse sudaromos pagal mokinių pasirinkimą, o pagrindinio ugdymo programos klasėse

laikinosios grupės formuojamos laikantis gimnazijos nustatytos laikinųjų (mobiliųjų) grupių

formavimo tvarkos, atsižvelgiant į nustatytus mokinių mokymosi stilius, užsienio kalbų testų rezultatus

ir pn.; Modulį, pasirenkamą dalyką ar neformalaus švietimo užsiėmimą pasirinkus 10 ir daugiau

mokinių suformuojama laikinoji grupė. Laikinųjų grupių formavimui skiriamos pamokos, skirtos

mokinių ugdymo poreikiams tenkinti.

Eil. Nr.

Klasė Dėstomas dalykas

Skirta valandų

Teikiami pasiūlymai pasirenkamajai ugdymo plano daliai

Pasirenkami dalykai

Dalykų moduliai

1 5 Matematika 1 „ Skaitau, skaičiuoju, mastau“2 6 Anglų kalba 1 " Parts of the speech world"

3 6 Matematika 1 „Kelias į matematinę sėkmę“

4 7 Anglų kalba 1 "Read, write and speak English"

5 7 Matematika 1 „“Įdomioji matematika“6 7 Istorija 1 " Senovės istorijos paslaptys"

7 8 Lietuvių kalba 1 " Gramatikos pasaulyje"

8 8 Anglų kalba 1 "Let`s keep talking"

9 8 Istorija 1 "Vidurinių amžių istorijos paslaptys"

10 1 gimn Istorija 1 " Naujųjų amžių istorijos keliais"

11 1 gimn Matematika 1 " Lygtys ir jų sprendimo metodai"

12 I gimn. Anglų kalba 1 " Live and learn"

13 II gimn Lietuvių kalba 1 „Sakytinės ir rašytinės kalbos mokymas"

14 II gimn Matematika 1 "Pagrindinės mokyklos kurso matematikos uždavinių sprendimas "

15 II gimn. Matematika 1 "Pakartokime pagrindinės mokyklos matematikos kursą"

Viso: 15

16.9. švietimo pagalbą teikia gimnazijos specialistai. Gimnazijoje mokiniams gali būti

teikiama logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo ir socialinio pedagogo pagalba. Švietimo ir

specialioji pagalba Babtų gimnazijos mokiniams teikiama pagal gimnazijos nustatytą pagalbų teikimo

tvarką;

16.10. siekiant pagerinti mokinių pasiekimus, rengiant mokinius olimpiadoms, konkursams

laikotarpiui iki 2 mėnesių gali būti formuojamos tikslinės laikinosios grupės. Mokinių pasiekimai per

šiuos laikotarpius gali būti vertinami tik formuojamuoju vertinimu;

16.11. pagilintas dalykų, užsienio kalbų mokymas, dalykų mokymo intensyvinimas

gimnazijoje 2013/2014 m.m. nevykdomas;

16.12. mokinio pasirinkti dalykai, dalykų mokymosi kursai, pasirenkamieji dalykai ir

mokomųjų dalykų moduliai keičiami laikantis gimnazijos nustatytos keitimo tvarkos ( priedas Nr.10);

16.13. mokinių socialinė, pažintinė ir kultūrinė veiklos gimnazijoje vykdomos laikantis šių

veiklų atlikimo tvarkų ir gimnazijos nustatytų grafikų (priedai Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13);

16.14. mokinių mokymas ir neformalaus švietimo veikla vykdoma gimnazijoje;

16.15. mokinių elgesys gimnazijoje reglamentuojamas gimnazijos nuostatais, vidaus

tvarkos taisyklėmis, kitomis gimnazijoje priimtomis tvarkomis ir taisyklėmis;

16.16. Ugdymo turinys gimnazijoje planuojamas 1 metams, ugdymo plano dalykams ,

kurie turi bendrąsias programas, rašomi ilgalaikius planus, o ugdymo plano pasirenkamosios dalies

dalykams, dalykų moduliams ir neformaliojo švietimo dalykams sudaromos programos.;

17. Ugdymo procesas gimnazijoje vykdomas pamokų forma. Pamokos trukmė pagrindinio ir

vidurinio ugdymo programų klasėse ir pradinio ugdymo programos 2-4 klasėse - 45 minutės,

pradinio ugdymo programos 1 klasėse ----35 minutės..

III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

18. Mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, dviems mokymosi vidurinio ugdymo

programos metams pasirengia individualų ugdymosi planą. Individualus ugdymosi planas

parengiamas laikantis Vidurinio ugdymo Aprašo reikalavimų. Pasirenkamoji individualaus

ugdymosi plano dalis pasirenkama iš gimnazijos teikiamos pasirenkamųjų dalykų ir dalykų

modulių pasiūlos;

19. Mokymas namuose gali būti vykdomas tik jį rekomendavus gydytojų komisijai. Individualus

ugdymosi planas parengiamas bendradarbiaujant švietimo pagalbos specialistams;

20. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, individualus ugdymo planas

sudaromas tik išimtinais atvejais labai gabių mokinių ugdymui ar gydytojų komisijos siūlymu.

Individualus ugdymo planas sudaromas rašytine forma 1 metų laikotarpiui.

21. Individualus ugdymo planas sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant visoms

suinteresuotoms pusėms - mokiniams, mokinių tėvams, mokytojams, švietimo pagalbos

specialistams ir gimnazijos vadovams.

IV. MOKYMOSI APLINKOS KŪRIMAS

22. Už atviros, ramios, kūrybingos, vertybines nuostatas puoselėjančios, mokinių ir mokytojų

mokymuisi palankios edukacinės kultūros kūrimą ir jos palaikymą gimnazijoje atsakinga visa

gimnazijos bendruomenė.

23. Babtų gimnazijos mokymosi aplinka – gimnazijos patalpos ir erdvės. Atskiras pamokas

gimnazijos mokytojams rekomenduojama pravesti Babtų kraštotyros muziejuje, Lietuvos

sodininkystės – daržininkystės instituto bazėje, rekomenduojamos mokomosios-pažintinės

ekskursijos į Lietuvos Respublikos muziejus, institutus, universitetus, gamyklas.

24. Visos gimnazijos patalpos, kuriose mokiniai mokomi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio

ugdymo programas., privalo būti aprūpintos šiuolaikinėmis mokymo technologijomis, jose turi

būti interneto ryšys.

V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

25. Gimnazija, siekdama sudaryti geresnes sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis, vykdo

ugdymo proceso diferencijavimą.

26. Gimnazijoje taikomas diferencijavimas:

30.1. individualus – taikomas kiekvienoje pamokoje. Individualų diferencijavimą vykdo pamoką

vedantis mokytojas. Vidurinio ugdymo programoje mokoma pagal individualius ugdymo

planus;

30.2. mokinių grupei – 5-8 klasėse vykdomas užsienio kalbų mokymas srautais, I-II gimnazijos

klasėse srautais mokoma lietuvių kalba, matematika ir užsienio kalbos.

30.3. ugdymo proceso diferencijavimo rezultatus, mokinių daromą pažangą analizuoja

gimnazijoje veikiančio MST projekto struktūros.

31. Diferencijuotam mokymui vykdyti mokiniai į laikinas grupes skirstomi vienerių metų laikotarpiui,

atsižvelgus į mokinių pasiekimus ir mokymosi stilius. Dėl pasiskirstymo reikalui esant tariamasi ir

su mokinių tėvais.

32. Mokinių diferencijuoto mokymosi rezultatus analizuoja ir seka pagal MST programą gimnazijoje

veikiantys padaliniai ir specialistai;

VI. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

33. Mokinių pasiekimus ir daromą pažangą gimnazijoje stebi, analizuoja pokyčius ugdymo ir

stebėsenos skyrių vedėjai ir pagalbos mokiniui specialistai.

34. Mokymosi pagalba suteikiama skiriant trumpalaikes individualias ir grupines dalykų mokytojų

konsultacijas gretimų klasių mokiniams. Konsultacijos vedamos laikantis sudarytų grafikų,

mokinius konsultuoja visi to dalyko mokytojai.

35. Už mokinių mokymosi analizę ir konsultacijų organizavimą gimnazijoje atsakingi skyrių vedėjai.

VII. GIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMAS

36. Gimnazijoje ugdomasis procesas fiksuojamas elektroniniu dienynu. Apie mokinių pasiekimus,

elgesį, gimnazijos įvykius tėvai ar globėjai informuojami laikantis elektroninio dienyno nuostatais

apibrėžtos tvarkos.

37. Informacija apie renginius gimnazijoje, mokinių elgesio ir mokymosi problemas gali būti

skelbiama gimnazijos internetinėje svetainėje, mokytojai ir klasių auklėtojai gali pasinaudoti

visomis gimnazijos disponuojamomis komunikavimo priemonėmis , laikantis gimnazijoje

priimtos „Mokinių tėvų informavimo tvarkos“ nuostatų.

VIII. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

38. 2013/2014 m.m. gimnazijoje pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų dalykų

mokymas neintensyvinamas.

IX. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

39. 2013/2014 m.m. gimnazijoje mokokųjų dalykų turinio integravimas nevykdomas, išskyrus

„Žmogaus saugos“ mokomąjį dalyką vidurinio ugdymo programoje. III ir IV gimnazijos klasėse

„Žmogaus sauga“ integruojama su kūno kultūra ir pasirinktomis sporto šakomis.

40. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2007 m. vasario 7d. įsakymu Nr. ISAK - 179 , Alkoholio, tabako ir kitų

psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK – 494, integruojamos į

giminingų dalykų programas.

41. Pradinio ugdymo programoje žmogaus saugos bendroji programa integruojama į lietuvių kalbos

ir pasaulio pažinimo mokomuosius dalykus.

X. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

42. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra gimnazijos ugdymo turinio dalis. Vertinant

gimnazijos mokinių pasiekimus ir daromą pažangą vadovaujamasi Bendrosiomis programomis,

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2004 m. vasario 25d. įsakymu Nr. ISAK – 256.

43. Mokinių pasiekimai gimnazijoje vertinami laikantis gimnazijos Vertinimo kriterijų nuostatų,

gimnazijoje naudojami įvairūs vertinimai – diagnostinis, formuojamasis, apibendrinamasis

vertinimai.

44. Gimnazija, siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales siekti aukštesnių ugdymo

rezultatų:

44.1. užtikrina gimnazijos Vertinimo kriterijų taikymo visuotinumą, tęstinumą ir perimamumą

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų klasėse;

44.2. informuoja mokinių tėvus (globėjus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus

elektroninio dienyno tvarkymo nuostatuose nustatyta tvarka;

44.3. užtikrina galimybes ir būdus mokinių ir jų tėvų (globėjų) pageidavimu peržiūrėti gautus

pasiekimų įvertinimus laikantis gimnazijos nustatytos tvarkos

45. Gimnazijoje mokinių pasiekimai ir daroma pažanga vertinama 10 balų vertinimo sistema. Atskiri

ugdymo plano dalykai vertinami:

45.1. menų ir technologijų dalykai, kurių yra brandos egzaminai, vertinami pažymiais 10

– bale vertinimo sistema;

45.2.. kūno kultūros ir pasirinktų sporto šakų pasiekimai 5 – 8 ir I – IV gimnazijos klasėse

vertinami 10 balų vertinimo sistema;

45,3. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiekimai I – IV klasėse vertinami

įskaitomis;

45.4. dalykų moduliai 5 - 8 klasėse ir neformaliojo ugdymo užsiėmimai nevertinami;

45.5. pilietiškumo pagrindų ir ekonomikos pasiekimai pagrindinio ugdymo programoje

vertinami pažymiais 10 - bale vertinimo sistema ( Priedas Nr. 6, Priedas Nr. 7 ir Priedas

Nr. 8).

46 Dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio pabaigoje vertinami pažymiu ar įrašais „Įskaityta“

arba „Neįskaityta“ . Įrašas „Atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojų

rekomendaciją ar gimnazijos direktoriaus įsakymą., įrašas „Neatestuota“ – jeigu mokinio

pasiekimai nėra įvertinti.

47. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros

pratybose vertinami įrašu „Įskaityta“ arba „Neįskaityta“.

48. Pradinio ugdymo programos mokinių mokymosi pasiekimai vertinami lygiais

„Patenkinamas“, „Pagrindinis“ ir „Aukštesnysis“. Mokiniui nepasiekus „Patenkinamo“ lygio

įrašoma „Nepatenkinamas“

49. Pradinio ugdymo programos dorinio ugdymo mokinių pasiekimai vertinami pp – padarė

pažangą arba np – nepadarė pažangos.

50. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo

individualizuotą programą, pažanga fiksuojama pp arba np

XI. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

51. Mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę,

mokytojų bendradarbiavimą optimizuojant mokinių mokymosi krūvį, kontrolinių darbų

rašymą gimnazijoje vykdo gimnazijos direktoriaus įsakymu paskirtas ugdymo skyriaus

vedėjas .

52. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, skiriama

minimalus privalomų pamokų skaičius. Maksimalus pamokų skaičius skiriamas mokiniams,

pasirinkusiems mokytis dalykų modulius.

53. Mokiniai, besimokantys ar baigę sporto, dailės, choreografijos, muzikos ar meno mokyklas

nuo atitinkamų dalykų mokymosi gimnazijoje neatleidžiami.

54. Mokinys , gydytojų sprendimu atleistas nuo kūno kultūros pamokų, stebi pamokas arba

užsiima dalyko mokytojo numatyta veikla. Už atleistų nuo kūno kultūros pamokų mokinių

užimtumą ir saugumą atsako dalyko mokytojai.

55. Mokiniams per dieną negali būti daugiau nei 7 pamokos. pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programos klasėse ir ne daugiau 5 pamokų pradinio ugdymo programos klasėse.

56. Mokiniai, besimokantys pagal vidurinio ugdymo programą ir turintys laisvus laiko tarpus tarp

pamokų, gali naudotis gimnazijos bibliotekos, skaityklos paslaugomis ir informacinių

technologijų priemonių baze.

XII. NEFORMALIOJO MOKINIŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS GIMNAZIJOJE

57. Atsižvelgiant į neformaliojo švietimo ypatumus, neformalusis vaikų švietimas :

57.1. vykdomas aplinkose, kurios padeda įgyvendinti neformaliojo švietimo

tikslus;

57.2. neformaliajam vaikų švietimui skirtos valandos numatomos mokslo metams

kiekvienai ugdymo programai. Neformaliajam švietimui skiriamų valandų paskirstymas

pateikiamas gimnazijos ugdymo plane.

58. Gimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų

mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje

ir, atsižvelgusi į pasiūlymus, siūlo neformaliojo švietimo programas.

59. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgus į bendruosius iš

valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus , tvirtinamus

švietimo ir mokslo ministro.

60. Neformaliojo ugdymo grupės mokinių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 10

mokiniai.

XIII. KARJEROS UGDYMO ORGANIZAVIMAS

61. Karjeros ugdymas gimnazijoje vykdomas pagal parengtą profesinio informavimo,

orientavimo ir švietimo, profesinio informavimo ir konsultavimo programą .

62. Karjeros ugdymui ir profesiniam orientavimui kasmet skiriama 1 diena iš ugdymo

proceso dienų, skirtų kultūrinei, meninei, pažintinei veiklai.

63..Karjeros ugdymo veiklą gimnazijoje koordinuoja ugdymo karjerai koordinatorė,

bendradarbiaujant su vaiko Gerovės komandos specialistais ir vyresniųjų klasių

auklėtojais.

XIV. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE IR SAVARANKIŠKO MOKYMOSI

ORGANIZAVIMAS

64. Mokiniams, negalintiems mokytis gimnazijoje, švietimo ir mokslo ministro nustatyta

tvarka gali būti sudarytos sąlygos įvairioms mokymosi formoms (grupiniam arba

pavieniam mokymuisi).

65. Vidurinio ugdymo programos klasėse nesusidarius pakankamam mokinių skaičiui,

mokiniai savarankiškai gali mokytis atskirus dalykus ar dalykų kursus. Savarankiškas

mokymasis mokiniams skiriamas gimnazijos direktoriaus įsakymu laikantis savarankiško

mokymosi skyrimo tvarkos.

XV. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

66. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas esant

reikiamam klasės mokinių skaičiui dalija klases į grupes ir srautus per dorinio ugdymo,

užsienio kalbų, technologijų, informacinių technologijų ir kūno kultūros pamokas. Klasių

dalijimas į grupes ir srautus pateikiamas gimnazijos ugdymo plane.

67. Klasių dalijimas į grupes per informacinių technologijų pamokas vykdomas laikantis

Lietuvos higienos normų HN 21:2011” Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas.

Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10d. įsakymu Nr. V - 773

.

III. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

I. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS IR ATSKIRŲ DALYKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS 68. Bendroji programa įgyvendinama vadovaujantis joje nustatytomis

bendrosiomis ugdymo nuostatomis ir principais, didaktinėmis mokinių pasiekimų

vertinimo nuostatomis panaudojant ugdymo turinio integravimo galimybes ir laikantis

ugdymo aplinkos kūrimo reikalavimų.

69. Bendrosios programos ugdymo dalykams skiriamos ugdymo valandas per

savaitę (pridedama lentelė).

70. Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: privalomų ugdymo valandų

skaičius visiems mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams

tenkinti, neformalaus švietimo programos ugdymo valandos.

71.Valandos, skirtos mokinių ugdymo (si) poreikiam tenkinti:

71.1. kūno kultūrai mokyti;

71.2. grupinėms konsultacijoms (moduliai)

72. Klasės į grupes nedalijamos.

73. Laikinosios grupės nesudaromos.

74.Ugdymo procesas gali būti organizuojamas pamoka ir kitomis ugdymo

organizavimo formomis:

74.1 per dieną ne daugiau kaip 5 pamokos;

74.2, ugdomoji veikla (formaliojo ir neformaliojo) ne ilgesnė nei 6 ugdymo

valandos.

75. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.

76. Gimnazija gali koreguoti ugdymo procesą išlaikydama ugdymo valandų

skaičių.

77. Dorinio ugdymo organizavimas:

77.1. tėvai (globėjai) raštu parenka savo vaikui dorinio ugdymo dalyką;

77.2. grupė dalykui mokyti skiriama tik esant ne mažiau 10 mokinių;

77.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais

pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą.

78.Kalbinis ugdymas:

78.1. 2 klasėse pridedama po vieną pamoką (modulį)

79. Pirmosios užsienio kalbos mokymas:

79.1. užsienio (anglų ) kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo

programos metais;

79.2. užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 pamokas per

savaitę.

80. Kūno kultūra :

80.1. viena kūno kultūros pamoka per savaitę 1 klasėse skiriama šokiui;

80.2.viena papildoma pamoka (modulis) skirta 2 klasėms;

80.3.specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja

pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo

rekomendacijas.. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą;

81.Matematinis ugdymas:

81.1. 4 klasėse pridedama po vieną pamoką (modulį)

82. Meninis ugdymas :

82.1. 2013-2014m. m. tęsti dramos būrelio veiklą;

82.2. veiklai organizuoti skirti po 2 val. per savaitę..

83. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama :

83.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintų

integruojamųjų Mokėjimo mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio

sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai. Šių programų atskirai

vykdyti nereikia.

83.2. mokyklos pasirinktos prevencinės programos;

83.3. informacinių komunikacinių technologijų ugdymas:

83.3.1 .informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos

kaip ugdymo priemonė;

83.3.2. mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų.

84. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr.

89-4668).

IV. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO

BENDROSIOS NUOSTATOS

85. Babtų gimnazija , 2013 – 2014 m.m. vykdydama pagrindinio ugdymo programą

vadovaujasi Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro,

Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK – 2433.

86. Naujai į gimnaziją atvykstantiems mokiniams taikomas adaptacinis laikotarpis. Atvykusiems

į 5 klasę mokiniams nustatomas 1 mėn. trukmės adaptacinis laikotarpis, naujai atvykusiems į

kitas klases mokiniams taikomas 1 savaitės trukmės adaptacinis laikotarpis. Adaptaciniu

laikotarpiu mokinių pasiekimai ir daroma pažanga nevertinama.

87. Pagrindinio ugdymo programoje socialinė mokinių veikla yra privaloma. Minimali socialinės

veiklos trukmė – 5 pamokos ( valandos). Socialinė veikla organizuojama laikantis Babtų

gimnazijos mokinių socialinės veiklos organizavimo tvarkos.

II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

88. Visų mokomųjų dalykų mokytojais privalo pamokose skatinti mokinius taisyklingai vartoti

gimtąją kalbą, visą ugdomąją raštvedybą ( išskyrus užsienio kalbų pamokas) rašyti naudojant

lietuviškas aplinkas.

89. Dorinį ugdymą mokiniui iki 14 metų parenka tėvai ar globėjai, nuo 14 metų dorinio

ugdymo dalyką – tikybą arba etiką - savarankiškai renkasi mokinys. Dorinio ugdymo dalyką

mokinys renkasi dvejiems metams. Dorinio ugdymo pasirinkimai rašytine forma pateikiami

5, 7 ir I gimn. klasėse.

90. Visų gimnazijoje 2013/2014 m.m besimokančių mokinių gimtoji kalba yra lietuvių. Lietuvių

kalba mokoma laikantis Bendrųjų ugdymo planų .

91. Per mokslo metus į gimnaziją atvykus mokytis mokiniams iš užsienio valstybių arba

tautinių mažumų mokyklų lietuvių kalbos mokymas jiems organizuojamas pagal Bendrųjų

ugdymo planų nuostatas. Lietuvių kalbos mokymas suderinamas sudarant mokymosi

sutartis;

92. Antroji užsienio kalba gimnazijoje pradedama mokyti nuo 6 klasės. Antrąją užsienio kalbą

mokiniai renkasi iš rusų, prancūzų arba vokiečių kalbų. Mokinių pasirinktos antrosios

užsienio kalbos gimnazijoje – rusų (6-8 ir I-II gimn. klasėse) ir vokiečių (8 klasėje).

Mokiniams antrąją užsienio kalbą parenka tėvai arba globėjai.

Per mokslo metus į gimnaziją atvykus mokytis mokiniams iš užsienio valstybių arba

tautinių mažumų mokyklų užsienio kalbų mokymas jiems organizuojamas pagal

Bendrųjų ugdymo planų nuostatas ir rekomendavimus. Užsienio kalbų mokymas

suderinamas sudarant mokymosi sutartis;

93. Pirmosios užsienio kalbos mokymo programa 5-6 klasėse orientuojama į A2 lygį, 7-8 ir I-

II gimn. klasėse orientuojama į B1 kalbos mokėjimo lygius pagal Bendruosius Europos

kalbų metmenis.

94. Antrosios užsienio kalbos mokymo programa 5-6 klasėse orientuojama į A1 lygį, 7-8 ir I-II

gimn. klasėse orientuojama į A2 kalbos mokėjimo lygius pagal Bendruosius Europos kalbų

metmenis.

95. II gimn. klasėje gimnazijos mokiniams vykdomas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas

naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais.

96. Informacinių technologijų nemokoma 7 klasėje. Informacinių technologijų kursui išeiti

kitose pagrindinio ugdymo programos klasėse skiriama 1 savaitinė pamoka.

96.1. I – II gimnazijos klasėse informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir

vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių

kūrimo pradmenų modulių. Modulį renkasi pats mokinys.

97. Socialinių mokslų pasirenkamųjų dalykų pagrindinio ugdymo programos klasių mokiniai

nesirenka. Pilietiškumo pagrindai mokomi kaip atskiras dalykas I -II gimnazijos klasėse.

98. Gamtos mokslai mokomi laikantis Bendrųjų ugdymo planų .

99. Menų dalykai mokomi atskirai, jų neintegruojant į neformalųjį ugdymą. Meninio ugdymo

srities dalykai 2013/2014 m.m. – dailė ir muzika;

100. Technologijų mokoma laikantis Bendrųjų ugdymo planų. I gimnazijos klasėje mokiniai

technologijų mokyti pradedami pagal privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso

programą.. Pabaigus integruotą technologijų kurso programą, mokiniai renkasi vieną iš

penkių technologijų programų. Mokiniai pasirinktas technologijų programas keičia

pasibaigus pusmečiams;

101. Kūno kultūrai mokyti 6-8 ir I-II gimn. klasėse skiriama 2 savaitinės pamokos, 5 klasėje – 3

savaitinės pamokos. Fizines galias mokiniai gali ugdyti ir neformaliojo švietimo metu.

101.1. 5-8 ir I- II gimn. klasėse, per kūno kultūros pamokas sudaromos berniukų ir

mergaičių grupės iš paralelinių klasių mokinių.

101.2. Negalintys dalyvauti kūno kultūros pamokose mokiniai ją stebi. Už gimnazijos

mokinių, laikinai atleistų nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos sutrikimų ar ligų, užimtumą ir

saugumą atsakingi kūno kultūros mokytojai.

102. Žmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo programoje organizuojamas vadovaujantis

Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2012m. liepos18d. įsakymu Nr. V- 1159

V. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS

NUOSTATOS

103. Vidurinio ugdymo programa 2013-2014 mokslo metais III - IV gimnazijos klasėse

įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011m. vasario 21d. Įsakymu Nr.V-269;

104. Vidurinis ugdymas III – IV gimnazijos klasėse organizuojamas pagal Vidurinio

ugdymo programos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m.

birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK – 1387.

105.Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama gimnazijos ugdymo turinį :

105.1. visų dalykų mokymą organizuoja srautais;

105.2. užtikrina mokinių polinkius ir interesus atitinkančią pasirenkamųjų dalykų ir dalykų

modulių pasiūlą;

105.3. supažindina mokinius su profesinės veiklos ir karjeros įvairove ir rinkimosi

galimybėmis panaudodama profesinio informavimo tašką;

105.4. vykdo mokinių socialinę veiklą pagal galiojančią socialinės veiklos atlikimo tvarką .

106.Į kūno kultūros dalyko ir pasirinktų sporto šakų ( tinklinio, krepšinio ir lengvosios

atletikos) turinį integruojama :

106.1.bendrojo lavinimo mokyklų Civilinės saugos mokymo programa, patvirtinta

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005m. spalio 24 d. įsakymu Nr. ISAK – 21117;

106.2. bendrojo lavinimo mokyklų Priešgaisrinės saugos mokymo programa, patvirtinta

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2003 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. ISAK – 820/IV – 208;

107. 2013 - 2014 m.m. ugdymo proceso kultūrinei, meninei, pažintinei ir kitokiai veiklai III

gimnazijos klasei skiriama 10 dienų ( Priedas Nr.4, Priedas Nr.5);

II. UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

108. Mokinys renkasi dorinio ugdymo dalyką – tikybą arba etiką dvejiems mokslo metams.

109. Lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinio kurso laikinose grupėse gali mokytis ne daugiau 31

mokinys;

110. Užsienio kalbų mokymas:

110.1. vykdomas mokinių užsienio kalbų pasiekimus pagrindinio ugdymo programoje

nustačius centralizuotais lygio nustatymo testais;

110.2. pirmosios užsienio kalbos (anglų) mokymas bendruoju kursu orientuojamas į B1

kalbos mokėjimo lygį;

110.3. pirmosios užsienio kalbos ( anglų) mokymas išplėstiniu kursu orientuojamas į B2

kalbos mokėjimo lygį, diferencijuojant mokymą pamokose. Šio mokėjimo lygio programos yra

papildomos privalomu pasirenkamuoju moduliu ;

110.4. antrosios užsienio kalbos ( rusų) mokymas bendruoju kursu orientuojamas į B1

kalbos mokėjimo lygį, diferencijuojant mokymą pamokose.

111. Menų mokymas:

111.1. Gimnazijoje integruotas meninis ugdymas nemokomas. Meninio ugdymo programą

mokiniai renkasi iš gimnazijos siūlomos meninio ugdymo dalykų pasiūlos;

111.2. Mokinių pasirinktoms meninio ugdymo dalykų programoms skiriamas

Bendruosiuose ugdymo planuose numatytas pamokų skaičius. Meninė raiška mokiniams

neprivaloma.

112. Technologijas III gimnazijos klasės mokiniai renkasi iš gimnazijos siūlomos techologijų

programų pasiūlos.

113. Kūno kultūros mokymas:

113.1. III gimnazijos klasės mokinys renkasi bendrąją kūno kultūrą arba kūno kultūros

mokytojų siūlomą sporto šaką. Kūno kultūros pamokos su kitais mokomais dalykais ir

neformaliuoju ugdymu neintegruojamos;

113.2. medicininių fizinio pajėgumo ir parengiamųjų medicininių fizinio pajėgumo grupių

III- IV gimn. klasėse nėra;

113.3. bendrosios kūno kultūros ir pasirenkamos sporto šakos pasiekimai vertinami

pazymiais 10 balų sistemoje.

113.4. Atleistų nuo kūno kultūros mokinių užimtumą organizuoja ir už atleistų nuo kūno

kultūros mokinių saugumą atsako kūno kultūrą mokantis mokytojas.

114. Informacinių technologijų kursas yra pasirenkamas.

VI. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ UGDYMAS

115. Gimnazija, rengiamame ugdymo plane numato sąlygas mokiniui, turinčiam

specialiųjų ugdymosi poreikių, lavintis ir mokytis pagal gebėjimus ir galias, teikti

pagalbą ir paslaugas, kurios padėtų didinti ugdymosi veiksmingumą, įveikti ugdymosi

sunkumus ir plėtoti mokinio gebėjimus. Specialiųjų poreikių mokiniams teikimo tvarka

pridedama.

116. Organizuodama mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių , ugdymą,

gimnazija atsižvelgia į:

116.1. pagalbos ir paslaugų ugdymosi procese reikmes, atsirandančias dėl įgimtų ar

įgytų sutrikimų arba ( ir ) nepalankių aplinkos veiksnių;

116.2. ugdymosi sunkumų pobūdį ir jų reikmę ;

116.3. mokymosi formą (ugdosi bendrojo ugdymo mokykloje integruotai, namie ar

klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių);

116.4. ugdymo programą;

116.5. turimas mokymo lėšas;

116.6. ugdymo ( - si ) aplinką.

117. Bendrojo ugdymo dalykų programas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi

poreikių, pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, bei

specialiojo pedagogo ir kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas. Taip pat

mokytoją gali konsultuoti pedagoginės, psichologinės tarnybos specialistai.

118. Gimnazija :

118.1.vadovaujasi Bendruosiuose ugdymo planuose pagrindinio ar vidurinio

ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi ,

nurodytu Bendrųjų ugdymo planų 83, 84, 127, 128, 160, 161 punktuose ;

118.2. pagal pritaikytą viduriniojo ugdymo programą besimokančiam mokiniui

koreguojamas dalykų programoms įgyvendinti savaitinių pamokų skaičius nuo 20 iki 30

procentų, išskyrus tą, kuris nurodytas Bendrųjų ugdymo planų 128, 160, ar 161

punktuose;

118.3.pagal pritaikytą vidurinio ugdymo programą besimokančiam mokiniui

keičiamas pagrindiniams dalykams skirtų pamokų skaičius didinant pamokas meniniam

ugdymui ir socialinei adaptacijai.

118.4. per mokslo metus mokyklos specialiojo ugdymo komisijai ar pedagoginei

psichologinei tarnybai įvertinus ir rekomendavus , gali keisti specialiųjų pamokų,

pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų ( pamokų skaičių).

118.5. mokiniui skiria Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytą minimalų

pamokų skaičių pagrindinio ir vidurinio ugdymo programai įgyvendinti. Nežymų ir

vidutinį intelekto sutrikimą turintiems ir besimokantiems pagal pritaikytą pagrindinio

ugdymo Pagrindinio ugdymo specialiųjų poreikių mokiniams, kurių ugdymas

organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 83 ar 84 punktu , mokykla

minimalaus privalomų pamokų skaičiaus nekeičia;

118.6. bendrąjį maksimalų pamokų skaičių mokiniui ir neformaliojo švietimo

pamokų skaičių nekeičia; užtikrina specialiųjų poreikių mokinių ugdymo nuoseklumą ir

tęstinumą.

119. Bendrosiose klasėse pagal specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikytą

Pagrindinio ugdymo bendrąją programą besimokantiems specialiųjų poreikių

mokiniams , kurių ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo

planų 83 ar 84 punktu, gimnazija rengia mokiniui jo poreikius atitinkantį

individualų ugdymo planą.

120. Turintiems kompleksinių sutrikimų , kurių intelekto sutrikimas yra kitų

sutrikimų derinimo dalis, yra teikiama specialioji ir specialioji pedagoginė pagalba

kitoms sutrikusioms funkcijoms šalinti.

121. Visi gimnazijoje besimokantys specialiųjų poreikių mokiniai mokosi I ir II

užsienio kalbos;

122. Visi besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programą ir turintys specialiųjų

poreikių mokiniai mokosi fizikos ir chemijos; besimokantys pagal vidurinio ugdymo

programą ir turintys specialiųjų poreikių mokiniai fizikos ir chemijos nesimoko;

123. Gimnazijos specialiojo ugdymo komisijos ar pedagogines tarnybos siūlymu,

tėvų pritarimu

123.1 judesio ar padėties sutrikimų turintys mokiniai gali būti atleidžiami

nuo technologijų pamokų;

123.2. mokinys, mokęsis pagal specialiąją pagrindinio ugdymo programą,

priimamas mokytis pagal pritaikytą vidurinio ugdymo programą, o pagal pritaikytą

pagrindinio ugdymo programą mokęsis mokinys priimamas mokytis pagal pritaikytą

vidurinio ugdymo programą.

124. Mokinio , kuriam rekomenduojama mokytis pagal bendrąją ar modifikuotą

specialiųjų poreikių mokiniui pritaikytą bendrąją programą, mokymosi pažanga ir

pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir

vadovaujantis Bendrųjų ugdymo programų 27-34 punktų nuostatomis.

125 . Mokinio, kuris mokosi pagal mokytojo parengtą individualią, specialiesiems

ugdymosi poreikiams pritaikytą Pagrindinio ugdymo bendrąją programą ar specialiąją

pagrindinio ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal šioje

programoje numatytus pasiekimus.

126 .Specialioji pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pedagoginės

pagalbos teikimo tvarkos aprašu , patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2005m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1780 ( Žin. , 2005, Nr. 107-3938 ).