vilniaus miesto visuomenĖs sveikatos stebĖsenos 2011 … · 2015-04-09 · 4 demografinė...
TRANSCRIPT
Vilniaus miesto savivaldybės
Visuomenės sveikatos biuras
VILNIAUS MIESTO
VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS
2011 METŲ ATASKAITA
(už 2010 metus)
2
TURINYS
Demografinė situacija.............................................................................................................. 3 psl.
Mirtingumas............................................................................................................................. 8 psl.
Sveikatos būklė...................................................................................................................... 12 psl.
Vaikų sveikatos būklė............................................................................................................ 44 psl.
Mokinių gyvensena.................................................................................................................46 psl.
Fizinės aplinkos veiksniai...................................................................................................... 60 psl.
Sveikatos priežiūros sistemos raida....................................................................................... 73 psl.
Visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių apibendrinimas ir rekomendacijos......................97 psl.
3
DEMOGRAFINĖ SITUACIJA
4
Demografinė situacija
Lietuvos statistikos departamento duomenimis Vilniaus mieste 2010 m. gyveno 557126
žmonės. Nepaisant pastaraisiais metais mažėjančio gyventojų skaičiaus Lietuvoje, Vilniuje
gyventojų skaičius augo nuo 2004 m., tik 2009 m. jis šiek tiek sumažėjo (2042 žmonėmis) (1 pav.).
1 pav. Gyventojų skaičiaus kaita 2001-2010 m. Vilniaus m.
Vaikai nuo 0 iki 17 m. sudarė 17,5 % visų gyventojų Vilniaus mieste, vaisingo amžiaus mo-
terys (15 - 49 m.) sudarė 27,7 % moterų. Vyrų iš viso buvo 251494 (45 %), moterų 305632 (55%).
1000 vyrų teko 1214 moterų.
Pastarąjį dešimtmetį gimstamumo rodikliai Vilniaus mieste didėja, mirtingumas nuo 2007 m.
mažėja. 2010 m. Vilniaus m. gimstamumas buvo 26 proc. didesnis negu Lietuvoje, o mirtingumas -
21 proc. mažesnis (2 pav.). Vilniuje vyrų mirtingumas buvo 25 proc. didesnis nei moterų (atitinka-
mai 1137,6/100000 gyv. ir 911,9/100000 gyv.).
2 pav. Gimstamumo ir mirtingumo 1000 gyv. pokyčiai 2001-2010 m. Vilniaus m. ir Lietuvoje
Moterys gyvena ilgiau, todėl jų mirtingumas vyresnėse amžiaus grupėse (75 ir vyresni)
didesnis negu vyrų. Vyrų mirtingumas didesnis visose amžiaus grupėse iki 74 m. (3 pav.).
552500
553500
554500
555500
556500
557500
558500
559500
560500
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Gy
ven
toja
i
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
GIMSTAMUMAS (Vilnius) 8.2 8.4 8.7 8.9 9.47 10.3 10.8 12.2 13.2 13.6
GIMSTAMUMAS (Lietuva) 9.1 8.6 8.9 8.8 8.94 9.2 9.6 10.5 11 10.8
MIRTINGUMAS (Vilnius) 9.1 9.3 9.7 9.4 9.97 11 11.1 10.6 10.3 10.1
MIRTINGUMAS (Lietuva) 11.6 11.8 11.9 12 12.8 13.2 13.5 13.1 12.6 12.8
8
9
10
11
12
13
14
5
3 pav. Mirtingumas paga lytį ir amžiaus grupes 2010 m. Vilniaus m.
Natūralus gyventojų prieaugis Vilniuje jau nuo 2008 m. yra teigiams ir 2010 m. sudarė
3,5/1000 gyventojų, kai Lietuvoje buvo neigiamas ir sudarė -2/1000 gyv. (4 pav.).
4 pav. Natūralaus gyventojų prieaugio pokyčiai 1000 gyv. 2001-2010 m. Vilniaus m. ir Lietuvoje
Iš viso 2010 m. Vilniuje gimė 7613 kūdikių. Daugiausiai kūdikių pagimdė 25-29 m. amžiaus
moterys (39 %) ir 30-34 m. amžiaus moterys (34 %) (5 pav.).
01–4 5–9 10–14 15–19 20–24 25–29 30–34 35–39 40–44 45–49 50–54 55–59 60–64 65–69 70–74 75–79 80–84
85 ir
vyresni
Vyrai 163111426284482104156190228316312365375364236
Moterys 132014691716336688116141186316389603781
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
VILNIUS -0.9 -0.9 -1 -0.5 -0.5 -0.7 -0.3 1.64 2.9 3.5
LIETUVA -2.5 -3.2 -3 -3.2 -3.88 -4 -3.9 -2.6 -1.6 -2
-5
-4
-3
-2
-1
0
1
2
3
4
6
5 pav. Gimusieji pagal motinos amžių 2010 m. Vilniaus mieste.
Iš 1000 gimusių kūdikių Vilniaus mieste 3,8 nesulaukė 1 metų. Nors dėl mažo mirusiųjų
kūdikių skaičiaus kūdikių mirtingumo rodiklis šokinėja, Vilniuje kaip ir visoje Lietuvoje pastebimos
mažėjimo tendencijos (6 pav.).
6 pav. Kūdikių iki 1 metų mirtingumas 1000 gimusių 2001-2010 m. Vilniaus m. ir Lietuvoje
Vilniaus teritorinės darbo biržos duomenimis, nuo 2010 m. spalio 1 d. per metus, Vilniuje
nedarbas sumažėjo 4 % (7 pav.).
0 87
811
2974
2581
980
163 12 0
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
Iki 15 m. 15-19 m. 20-24 m. 25-29 m. 30-34 m. 35-39 m. 40-44 m. 45-49 m. 50 ir
vyresni
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
VILNIUS 6.1 7.8 5.5 5.3 6.5 8.1 6.2 3.2 5 3.8
LIETUVA 7.8 7.9 6.8 7.9 6.8 6.8 5.9 5 5 4.3
3
4
5
6
7
8
9
7
7 pav. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus žmonių Vilniaus regione 2010 – 2011 m.
13.1
19.3
12.1
19.6
14.3
9.1
15.1
7.5
13
9.9
0
5
10
15
20
25
VILNIUS VILNIAUS
RAJONAS
TRAKŲ
RAJONAS
ŠALČININKŲ
RAJONAS
VILNIAUS
APSKRITIS
2010.10.01
2011.10.01
8
MIRTINGUMAS
9
Gyventojų mirtingumas
Higienos instituto sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, Vilniaus mieste 2010
m. mirė 5648 gyventojų (100000 gyventojų teko 1013,8 mirusio) – 1,3 karto mažiau lyginant su
Lietuvos vidurkiu (100000 gyventojų teko 1281,5 mirusio). Vilniaus mieste mirtingumas yra vienas
mažiausių Lietuvoje, ką iš dalies lemia didesnis darbingo amžiaus gyventojų skaičius Vilniuje.
2010 m. sostinėje mirė 2861 vyras ir 2787 moterys. Lyginant standartizuotą Vilniaus miesto
gyventojų mirtingumą pagal lytį, vyrų (1226,4/100000 gyv.) mirtingumas 2 kartus didesnis negu
moterų (592,1/100000 gyv.), Lietuvoje atitinkamai 100000 gyventojų teko 1394,5 mirusieji vyrai ir
652,7 mirusios moterys.
Kaip ir visoje Lietuvoje, Vilniaus gyventojų pagrindinės mirties priežastys jau daug metų
išlieka nepakitusios. Pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai
ir išorinės mirties priežastys 2010 m. sudarė 83,8 proc. visų mirties priežasčių (1 pav.).
1 pav. Vilniaus miesto gyventojų mirties priežasčių struktūra 2010 m. (proc.)
Kraujotakos sistemos ligos yra dažniausia Lietuvos gyventojų mirties priežastis. Tokia pati
situacija stebima ir Vilniaus mieste. 2010 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 2987 sostinės
gyventojai (52,9 proc. visų mirusiųjų), tai sudarė 536,1 mirusiųjų 100000 gyventojų (Lietuvoje
718,8/100000 gyv.).
Daugiausiai sostinės gyventojų (84,0 proc.), mirusių nuo kraujotakos sistemos ligų buvo 65
m. amžiaus ir vyresni. Šioje amžiaus grupėje kraujotakos sistemos ligos sudarė 63,9 proc. jų
mirtingumo (Lietuvoje atitinkamai 61,7 proc.). 45-64 m. amžiaus grupėje nuo kraujotakos sistemos
ligų mirė 14,2 proc. Vilniaus miesto gyventojų (Lietuvoje – 13,3 proc.). Šioje amžiaus grupėje
mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų sudarė 32,6 proc. (Lietuvoje – 34,1 proc.).
2010 m. duomenimis, standartizuotas Vilniaus miesto vyrų (587,7/100000 gyv.) mirtingumas
nuo kraujotakos sistemos ligų didesnis negu moterų (330,5/100000 gyv.).
Kraujotakos sistemos ligų struktūroje mirtys nuo išeminės širdies ligos Vilniaus mieste sudarė
didžiausią dalį – 54,4 proc. (Lietuvoje – 64,0 proc.), antroje vietoje – mirtys nuo cerebrovaskulinės
ligos, jos sudarė 33,9 proc. (Lietuvoje – 24,4 proc.).
52,9%
21,2%
9,7%
6,3% 2,3%
7,7%
Kraujotakos sistemos ligos
Piktybiniai navikai
Išorinės mirties priežastys
Virškinimo sistemos ligos
Kvėpavimo sistemos ligos
Kitos mirties priežastys
10
2010 m. Vilniaus mieste mirtys nuo piktybinių navikų sudarė 21,2 proc. visų mirčių
(Lietuvoje – 19,6 proc.), 100000 sostinės gyventojų teko 214,9 mirusieji (Lietuvoje – 251,2/100000
gyv.). Analizuojant standartizuotą mirtingumą nuo piktybinių navikų pagal lytį Vilniaus mieste
100000 vyrų teko 259,9 mirusieji (Lietuvoje – 290,2/100000 vyrų), tuo tarpu moterų 2 kartus
mažiau – 126,7/100000 moterų (Lietuvoje – 128,4/100000 moterų).
Vilniaus mieste kaip ir visoje šalyje daugiausiai vyrų mirė nuo bronchų ir plaučių, priešinės
liaukos ir kt. piktybinių navikų, tuo tarpu moterų – nuo krūties, storosios žarnos ir kt. piktybinių
navikų (1 lentelė).
1 lentelė. Vilniaus miesto vyrų ir moterų pagrindinės mirties nuo piktybinių navikų priežastys
Nr. Vyrų Rodiklis
100000
gyv.
Nr. Moterų Rodiklis
100000
gyv. Piktybiniai navikai Piktybiniai navikai
1. Bronchų ir plaučių 42,9 1. Krūties 31,1
2. Priešinės liaukos 35,4 2. Storosios (gaubtinės) žarnos 18,3
3. Skrandžio 19,9 3. Skrandžio 15,4
4. Storosios (gaubtinės) žarnos 17,1 4. Kiaušidžių ir gimdos priedų 12,1
5. Tiesiosios žarnos 15,5 5. Kasos 12,1
6. Kasos 12,7 6. Gimdos kaklelio 10,1
Vilniaus mieste 2010 m. nuo išorinių priežasčių mirė 546 asmenys, mirtingumo rodiklis
siekė 98,0/100000 gyv. (9,7 proc. visų mirusiųjų) – 1,3 karto mažiau lyginant su Lietuvos rodikliu
(123,1/100000 gyv.), kurioje mirtys nuo išorinių priežasčių sudarė 9,6 proc. visų mirusiųjų. Tyčiniai
susižalojimai, apsinuodijimai alkoholiu bei transporto įvykiai – tai pagrindinės išorinių mirčių
priežastys Vilniaus mieste, atitinkamai 100000 gyventojų teko 15,8, 14,4 ir 7,5 mirusieji (Lietuvoje
– 31,0, 9,4 ir 11,3/100000 gyv.).
Vyrų mirtingumas nuo išorinių priežasčių sudarė 14,2 proc. visų mirčių, 100000 vyrų teko
161,4 mirusieji (Lietuvoje – 204,6/100 tūkst. vyrų). Pagrindinės išorinių mirčių priežastys tarp vyrų
buvo tyčiniai susižalojimai, jie sudarė 15,8 proc. (Lietuvoje – 26,5 proc.) visų išorinės mirties
priežasčių ir apsinuodijimai alkoholiu – 15,0 proc. (Lietuvoje – 7,8 proc.), 100000 vyrų atitinkamai
teko 25,5 mirusieji nuo tyčinių sužalojimų ir 24,3 mirusieji nuo apsinuodijimo alkoholiu (Lietuvoje
– 54,3 ir 15,9 mirusieji). Transporto įvykiai užėmė 3-čią vietą sostinės vyrų mirtingumo nuo
išorinių priežasčių struktūroje ir sudarė 6,7 proc. (Lietuvoje – 9,0 proc.), 100000 vyrų teko 10,7
mirusieji (Lietuvoje – 18,3/100000 vyrų).
2010 m. vyrų nuo išorinių priežasčių mirė 3,5 karto daugiau (161,4/100000 gyv.) negu
moterų, jų mirtingumas nuo išorinių priežasčių siekė 45,8/100000 moterų (Lietuvoje – 52,3/100
tūkst. moterų). Išorinės mirties priežastys moterų tarpe sudarė 5 proc. visų mirčių (Lietuvoje – 4,5
proc.). Tyčiniai susižalojimai (7,9/100000 moterų), apsinuodijimai alkoholiu (6,2/100000 moterų)
bei transporto įvykiai (4,9/100000 moterų) – taip pat buvo pagrindinės išorinių mirčių priežastys
moterų tarpe 2010 m. Vilniaus mieste, jie sudarė atitinkamai 17,1 proc., 13,6 proc. ir 10,7 proc. visų
išorinių mirties priežasčių.
Nors Vilniuje vyrų ir moterų tyčinių susižalojimų (savižudybių) buvo mažiau negu Lietuvoje,
tačiau santykinai daugiau mirčių nuo apsinuodijimų alkoholiu.
2010 m. sostinės gyventojų mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų užėmė ketvirtą vietą
(6,3 proc.) mirties priežasčių struktūroje, iš jų 28 proc. sudarė mirtys nuo kepenų cirozės ir
fibrozės, 20,7 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos bei 13,9 proc. sudarė mirtys nuo skrandžio,
dvylikapirštės žarnos ir pepsinės opos.
11
Lyginant standartizuotą mirtingumą nuo virškinimo sistemos ligų pagal lytį, 2010 m. nuo šių
ligų daugiau mirė vyrų (80,2/100000 gyv.) negu moterų (37,3/100000 gyv.). Nuo alkoholinės
kepenų ligos vyrų mirė beveik 3 kartus daugiau negu moterų (100000 gyv. teko 19,1 mirusių vyrų
ir 7 mirusios moterys), nuo kepenų cirozės ir fibrozės – 2 kartus daugiau (100000 gyv. teko 24,7
mirusių vyrų ir 10,7 mirusios moterys).
12
SVEIKATOS BŪKLĖ
13
Sergančių asmenų pasiskirstymo struktūra pagal ligų grupes
HI SIC sergamumą Lietuvoje skaičiuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės
sistemos SVEIDRA. Nepaisant šios sistemos privalumų: personalizuotų duomenų, ypač detalios
informacijos, apimančius iš esmės visus Lietuvos gyventojus, SVEIDRA, kaip ir bet kuri
administracinė sistema, turi savo trūkumų: didesnę klaidų tikimybę, nes su sistema dirba daugybė
žmonių; sergamumo duomenims didelę įtaką daro apmokėjimo už paslaugas bei vaistus tvarka.
Taip pat svarbu suprasti, kad ši sistema apima tik ligas, užregistruotas sveikatos priežiūros įstaigose.
Jei asmuo gydosi pats ir nesilanko pas gydytojus, tokios ligos neužregistruojamos ir neatsispindi
sergamumo rodikliuose. Gyventojų apklausos duoda didesnius sergamumo rodiklius, bet tokiu būdu
galima gauti duomenis tik apie kai kurias ligas, dažniau – simptomus; be to, reikia prisiminti, kad
šie duomenys atspindi subjektyvią žmonių nuomonę apie savo sveikatą ir ligas, kas ne visada
sutampa su objektyvia gydytojo nuomone.
HI SIC duomenimis, 2010 m. Vilniaus mieste ambulatorines ir stacionarines paslaugas
teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruoti 408017 (Lietuvoje – 2189023)
sergantys asmenys, kuriems diagnozuota bent viena liga ar susirgimas, 1000 gyventojų teko 732,4
(Lietuvoje – 666,0) sergantys asmenys, 2009 m. – 733,6 sergantys asmenys (Lietuvoje – 671,0/1000
gyv.).
1-ame paveiksle pateikta sergančių asmenų pasiskirstymo pagal ligų grupes struktūra
procentais. Pirmąsias vietas Vilniaus mieste ir Lietuvoje užima ligotumas kvėpavimo, kraujotakos ir
virškinimo sistemos ligomis.
1 pav. Sergančių asmenų pasiskirstymo pagal ligų grupes struktūra Vilniaus mieste 2010 m.
14
Kraujotakos sistemos ligos
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, Vilniaus mieste, kaip
ir visoje Lietuvoje, asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičius kiekvienais metais
didėja. Vilniaus mieste 2010 m. 1000 gyventojų teko 179,9 kraujotakos sistemos ligomis sergantys
asmenys (Lietuvoje – 194,2/1000 gyv.), tuo tarpu 2001 m. jų buvo mažiau – 131,9/1000 gyv.
(Lietuvoje – 130,7/1000 gyv.). Sostinėje 2002 – 2010 m. laikotarpiu stebimas mažesnis šiomis
ligomis sergančių asmenų skaičius lyginant su Lietuvos vidurkiu (1 pav.).
2010 m. Vilniaus mieste moterų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis buvo užregistruota
daugiau negu vyrų: 1000 vyrų teko 149,8 (Lietuvoje – 152,2) sergantys kraujotakos sistemos
ligomis, 1000 moterų – 202,9 (Lietuvoje – 230,6).
1 pav. Asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičiaus pokyčiai 2001 – 2010 m.
Kraujotakos sistemos ligos yra aktuali problema vyresnės amžiaus kategorijos gyventojams.
Su amžiumi sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis skaičius ženkliai didėja (2 pav.),
Pastaraisiais metais stebimas vyresnių nei 65 metų amžiaus Vilniaus miesto gyventojų, sergančių
kraujotakos sistemos ligomis, skaičiaus didėjimas, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis: 2010 m.
jų buvo 2,6 karto daugiau negu 45-64 m. amžiaus asmenų.
131.9
133.8
141.1
146.5
153.1 154.5
154.0
162.2
171.3
179.9
130.7
136.0
143.0
153.4
159.4
166.1
171.6
181.9
186.9 194.2
120
130
140
150
160
170
180
190
200
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Ro
dik
lis
10
00
gy
ven
tojų
Vilniaus m.
Lietuva
15
2 pav. Asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičiaus pokyčiai 2001 – 2010 m. pagal
amžiaus grupes.
Vilniaus mieste 2010 m. iš viso buvo užregistruoti 134886 susirgimai kraujotakos sistemos
ligomis (Lietuvoje – 962192), 1000 gyventojų teko 242,1 atvejai (Lietuvoje – 292,7), 2009 metais jų
buvo užregistruota mažiau – 225,89 atv./1000 gyv. (Lietuvos – 275,04).
Kiekvienais metais tiek Lietuvoje, tiek ir Vilniaus mieste vis daugiau užregistruojama naujų
kraujotakos sistemos ligų atvejų. 2010 metais sergamumas šiomis ligomis sostinėje siekė 35 naujus
atvejus 1000 gyventojų (2009 m. – 33,4): daugiau negu pernai užregistruota naujų išeminės širdies
ligos atvejų 1000 gyventojų (2010m. – 3,2, 2009 m. – 2,8), iš jų, miokardo infarkto (2010 m. – 0,7,
2009 m. – 0,6) bei cerebrovaskulinių ligų (2010 m. – 4,8, 2009 m. – 4,5), iš jų, sergamumas insultu
šiais metais šiek tiek sumažėjo (2010 m. – 1,8, 2009 m. – 1,9).
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
18-44 m. 32.4 31.6 33.8 36.7 38.2 37.7 39.1 42.2 44.9 48.3
45-64 m. 215.9 213.1 224.3 227.4 231.0 230.2 228.9 239.1 253.8 259.7
Vyresni nei 65 m. 520.6 517.4 535.7 539.7 556.0 559.9 547.7 570.6 593.8 665.1
Visi gyventojai 131.9 133.8 141.1 146.5 153.1 154.5 154.0 162.2 171.3 178.9
0.0
100.0
200.0
300.0
400.0
500.0
600.0
700.0
Ro
dik
lis
10
00
g
yv
ento
jų
16
3 pav. Sergamumas kai kuriomis kraujotakos sistemos ligomis Vilniaus mieste bei Lietuvoje, 2009 ir 2010 metais
Vilniaus mieste, 2010 metų duomenimis, sergamumo kraujotakos sistemos ligomis struktūroje
daugiausiai buvo užregistruota naujų hipertenzinės ligos atvejų, jos sudarė 71,4 proc. (2009 m. –
74,8 proc.) visų naujai užregistruotų kraujotakos sistemos ligų. 1000 Vilniaus miesto gyventojų teko
8,1 šios ligos atvejų, Lietuvoje – 10,1 atvejų.
Hipertenzinės ligos dažniausiai diagnozuojamos pagyvenusių žmonių tarpe. 2010 m. 65 m. ir
vyresnių Vilniaus miesto gyventojų amžiaus grupėje šios ligos sudarė 50,8 proc. (2009 m. – 50,0
proc.) lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, 1000 gyventojų teko 502,1 sergantieji hipertenzinėmis
ligomis (Lietuvoje – 511,6 sergantys asmenys).
Taip pat šioje amžiaus grupėje vyravo išeminė širdies liga – 185,7 sergantieji 1000 sostinės
gyventojų (Lietuvoje – 220,7), iš jos miokardo infarktas – 12,3/1000 gyv. (Lietuvoje – 10,2) bei
cerebrovaskulinės ligos – 164,9/1000 gyv. (Lietuvoje – 156,8), iš jų insultas – 41,3/1000 gyv.
(Lietuvoje – 33,1).
0.0 2.0 4.0 6.0 8.0 10.0 12.0
Hipertenzinės ligos
Išeminė širdies liga
Miokardo infarktas
Cerebrovaskulinės ligos
Insultas
Hipertenzinės ligos
Išeminė širdies liga
Miokardo infarktas
Cerebrovaskulinės ligos
Insultas
Lie
tuv
aV
ilnia
us
m.
10.9
4.8
0.6
4.6
1.5
8.6
2.8
0.6
4.5
1.9
10.1
4.9
0.6
5.0
1.6
8.1
3.2
0.7
4.8
1.8
Rodiklis 1000 gyventojų
2010
2009
17
Onkologiniai susirgimai
Nors sergamumo struktūroje onkologiniai susirgimai yra ganėtinai nutolę nuo pirmojo
trejetuko, tačiau mirtingumo struktūroje jie užima antrąją vietą ir yra viena aktualiausių visuomenės
sveikatos problemų tiek mūsų šalyje, tiek ir visame pasaulyje.
PSO duomenimis, kasmet pasaulyje apie 10 milijonų žmonių suserga įvairių lokalizacijų
piktybiniais navikais, apie 6 milijonai iš jų nuo šios ligos miršta. Jei ir ateityje susirgimų piktybiniais
navikais daugės taip sparčiai, prognozuojama, kad 2020 m. pasaulyje šia liga sirgs apie 15 milijonų
žemės gyventojų ir apie 10 milijonų nuo jos mirs. Nerealu būtų tikėtis, kad ši onkologinė situacija
aplenks ir Lietuvą, tuo labiau kad ir pastarąjį dešimtmetį gyventojų sergamumo bei mirtingumo
struktūroje vėžys užima vieną pirmaujančiųjų vietų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.
Remiantis HI SIC duomenimis, paskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo
informacinės sistemos SVEIDRA, sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje tolygiai didėja. Ne
išimtis ir Vilniaus miestas. 2010 m. Vilniaus mieste užregistruoti 19199 (34,5 atv./1000 gyv.) nauji
navikų atvejai – tai 1412 atvejų daugiau negu 2009 metais. Vilniaus mieste vyrų sergamumas
onkologinėmis ligomis siekė 25,8 atv./1000 vyrų, moterų – 41,6 atv./1000 mot. (tuo tarpu Lietuvos
mastu 2010 m. 1000 vyrų teko 15,81 onkologinių ligų atvejis, 1000 moterų - 29,4 atvejai). 73,5
proc. visų naujai užregistruotų atvejų Vilniaus mieste sudarė gerybiniai navikai, 20,7 proc. –
piktybiniai navikai ir 2,7 proc. – navikai in situ (Lietuvoje analogiškai 69,5 proc. 24,8 proc. ir 2,4
proc.).
Analizuojant piktybinių navikų struktūrą Vilniaus mieste 2010 m., daugiausiai naujai
užregistruotų susirgimų buvo priešinės liaukos vėžiu (15,8 proc.), kiaušidžių vėžiu (2,5 proc.), odos
piktybiniais navikais (22,2 proc.) ir storosios žarnos vėžiu (5,3 proc.) (1 pav.).
1 pav. 2010 m. naujai užregistruotų piktybinių navikų atvejų pasiskirstymas Vilniuje (proc.)
Vyrai Vilniaus mieste 2010 m. dažniausiai susirgo priešinės liaukos (prostatos) (31,9 proc.
naujų atvejų), odos (17,1 proc.), plaučių ir bronchų (8,1 proc.), storosios žarnos (5,5 proc.),
limfomomis ir leukozėmis (4,6 proc.), šlapimo pūslės (3,3 proc.) vėžiais (tuo tarpu Lietuvoje vyrai
dažniausiai susirgo priešinės liaukos (28,8 proc. naujų atvejų), odos (14,2 proc.), plaučių ir bronchų
vėžiais (10,7 proc.), limfomomis ir leukozėmis (5 proc.) ir storosios žarnos vėžiu (4,6 proc. naujų
0 5 10 15 20 25
storosios žarnos
plaučių ir bronchų
odos
krūties
gimdos kaklelio, gimdos kūno, gimdos
kiaušidžių
priešinės liaukos
šlapimo pūslės
limfomos ir leukozės
5,3
5,6
22,2
8,0
4,7
2,5
15.8
2.09
5,4
Procentai
18
atvejų)). Moterys Vilniaus mieste 2010 m. dažniausiai susirgo odos (27 proc. naujų atvejų), krūties
(15,8 proc.), gimdos kaklelio, kūno ir gimdos (9,3 proc.) piktybiniais navikais, limfomomis ir
leukozėmis (6,2 proc.), storosios žarnos (5,1 proc.) ir kiaušidžių (4,9 proc.) vėžiais. Situacija
Lietuvoje moterų tarpe 2010 m. buvo analogiška kaip Vilniaus mieste (moterys dažniausiai susirgo
odos (23,9 proc. naujų atvejų), krūties (17,2 proc.), gimdos kaklelio, kūno ir gimdos (11,8 proc.)
piktybiniais navikais, limfomomis ir leukozėmis (6 proc.) ir storosios žarnos vėžiu (5,2 proc.).
Visose amžiaus grupėse stebimas sergančių asmenų daugėjimas. Nors ir jaunėjantis, vėžys
išlieka vyresnių žmonių liga. Sparčiausiai augantis sergamumas piktybiniais navikais stebimas 65 m.
ir vyresnio amžiaus asmenų grupėje (2001 m. 1000 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenims teko 43,7
piktybinių navikų atvejai, 2010 m. rodiklis išaugo iki 89,6 atv./1000 gyv.) (2 pav.).
2 pav. Sergančių piktybiniais navikais asmenų skaičius skirtingose amžiaus grupėse Vilniaus mieste 2001 – 2010
metų laikotarpiu (rodiklis 1000 gyventojų)
Piktybiniai navikai pagrindinių mirties priežasčių struktūroje 2010 m. užėmė antrąją vietą
tiek Vilniuje (21,2 proc. visų mirčių), tiek ir Lietuvoje (19,4 proc. visų mirčių).
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
0-17 m. 0.5 0.6 0.6 0.7 0.7 0.7 0.7 0.7 0.7 0.8
18-44 m. 2 2.3 2.6 2.8 3.1 3 3 3.1 3.4 3.9
45-64 m. 16.4 19.4 21 21.1 22.8 24.6 26.3 28.1 29.8 31.9
65 + m. 43.7 49.6 57.6 56 66.4 66.9 74.9 78 82.8 89.6
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Ro
dik
lis
10
00
gyven
tojų
19
Traumos ir apsinuodijimai
Traumos Lietuvoje yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis. Nuo nelaimingų atsitikimų ir
traumų dažniausiai žūsta jauni ir darbingo amžiaus gyventojai.
HI SIC duomenimis asmenų skaičius, kuriems buvo užregistruota trauma ar kita išorinė
priežastis (apsinuodijimas, nudegimas ar kt.) nuo 2008 m. Vilniaus mieste pradėjo mažėti
(1 pav.), nors 2010 m. išlaikė lyderio pozicijas suaugusiųjų (nuo 18 m.) amžiaus grupėje.
Naujų atvejų 2010 m. Vilniuje buvo 122,5/1000 gyv., kai Lietuvoje 86,9 /1000 gyv.
1 pav. Asmenų, kuriems užregistruota trauma Vilniuje ir Lietuvoje 2001 – 2010 m., skaičius 100000 gyv.
Nemirtinų sužeidimų įvykusių asmenims kelių transporto įvykiuose, skaičius Vilniuje nuo
2009 m. didėjo ir sudarė 103,9 atv./100000 gyv., kai Lietuvoje buvo 131,7 atv./100000 gyv. (2
pav.).
2 pav. Nemirtinų sužeidimų, įvykusių asmenims, kelių transporto įvykiuose, skaičius 100000 gyv. Vilniuje ir
Lietuvoje 2001-2010 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Lietuva 8583.0 8964.0 9452.3 9625.8 9927.6 9593.0 9458.7 9338.1 8821.1 8778.8
Vilnius 10829.9 11104.6 11922.1 11854.5 12224.5 12320.5 12512.5 12892.2 12049.7 11522.2
8000
9000
10000
11000
12000
13000
14000
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Lietuva 204.0 214.1 210.4 229.8 248.0 243.2 238.3 173.3 132.5 131.7
Vilnius 224.8 193.0 208.9 257.5 263.7 212.8 185.7 135.0 94.1 103.9
80
100
120
140
160
180
200
220
240
260
280
Ro
dik
lis
10
00
00
gy
v.
20
Vilniuje tiek vyrams, tiek moterims užregistruota daugiau traumų ir apsinuodijimų negu
vidutiniškai Lietuvoje: vyrams Vilniuje 14233 atv./100000, Lietuvoje 11047,9 atv./100000;
moterims Vilniuje 9290,9 atv./100000, Lietuvoje 6808,8 atv./100000 gyventojų. (3 pav.).
3 pav. Vyrai ir moterys, kuriems užregistruota trauma Vilniuje ir Lietuvoje 2001 – 2010 m.,
skaičius 100000 gyv.
2010 m. Vilniuje užregistruota 9784 ligoniai, gydyti stacionare nuo traumų ir apsinuodijimų
(17,6/1000 gyv.). Tarp stacionare gydytų atvejų transporto įvykiai sudarė 4,5 %, tyčiniai sužalojimai
15,3 %, pasikėsinimai 2,7 % visų traumų priežasčių.
Daugiausiai traumų ir apsinuodijimų patiria 0-17 m. amžiaus vaikai (9338,9/100000 gyv.).
Per pastarąjį dešimtmetį vaikų traumų skaičius didėjo, tik nuo 2008 m. jis pradėjo sumažėti. 18-64
m. amžiaus grupėse asmenų patyrusių traumas mažėjo nuo 2005 m., tačiau 2010 m. vėl buvo
stebimas nežymus padidėjimas. 65 m. amžiaus ir vyresnių žmonių grupėje traumų kiekis išlieka
gana stabilus (4 pav.).
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Vyrai (Lietuva) 10959.4 11501.5 12182.9 12568.4 12992.3 12515.6 12502.9 12163.4 11170.5 11047.9
Vyrai (Vilnius) 13314.9 13813.5 14814.2 14980.7 15779.8 15853.3 16341.5 16674.9 15173.4 14233.7
Moterys (Lietuva) 6496.2 6738.6 7060.1 7050.6 7249.0 7042.1 6805.6 6877.8 6777.6 6808.8
Moterys (Vilnius) 8749.1 8838.7 9504.5 9244.1 9260.5 9379.7 9333.3 9758.9 9469.8 9290.9
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
18000
Ro
dik
lis
10
0 0
00
gy
v.
21
4 pav. Įvairių amžiaus grupių asmenų, kuriems užregistruota trauma, skaičius 100000 gyv. Vilniuje 2010 m.
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, lengvų nelaimingų
atsitikimų Vilniaus miesto įmonėse 2010 m. užregistruota 416, tai sudarė 113,5/100000 gyv.; sunkių
8,2/100000 gyv.; mirtinų 2,2/100000 gyv.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
0-17 m. 6933.6 7894.6 8834.4 9617.9 10027.5 9460.1 9722.6 10096.8 9984.2 9338.9
18-44 m. 9600.6 9777.8 10209.2 10368.5 10478.3 10034.3 9959.5 9548.8 8689.7 8850.8
45-64 m. 9048.8 9320.9 9684.2 9597.5 10065.3 9928.5 9633.9 9401.3 8782.4 8821.0
65+ m. 7822.3 7926.8 8036.5 7731.5 8138.5 8118.4 7586.0 7775.9 7804.0 7887.6
6500
7000
7500
8000
8500
9000
9500
10000
10500
11000
Ro
dik
lis
10
00
00
gyven
tojų
22
Kvėpavimo sistemos ligos
HI SIC duomenimis kvėpavimo sistemos ligomis 2010 m. Lietuvoje sirgo 23806,7/100000
gyv., Vilniuje sergančių asmenų kiekis buvo didesnis ir 2010 m. siekė 26032,2/100000 gyv. Nuo
2005 m. tiek Lietuvoje, tiek Vilniuje stebima kvėpavimo sistemos ligų mažėjimo tendencija (1 pav.).
1 pav. Ligotumas kvėpavimo sistemos ligomis 100000 gyv. Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2010 m.
Tiek Lietuvoje, tiek ir Vilniuje vaikams (0-17 m.) užregistruojam apie 3 kartus daugiau
kvėpavimo sistemos ligų negų suaugusiems (atitinkamai Lietuvoje 52770,6/100000 gyv. ir
17027,6/100000 gyv., Vilniuje (59729,6/100000 gyv. ir 18873,3/100000 gyv.) (2 pav.).
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Lietuva 25328.1 26522.3 26901.1 27712.7 28088.7 26706.3 28158.6 25352.7 26666.7 23806.7
Vilnius 29556.7 30881.2 31325.1 31978.2 32615.9 29522.1 31308.8 27082.9 29223.4 26032.2
22400
24400
26400
28400
30400
32400
34400
Ro
dik
lis
10
00
00
gyven
tojų
23
2 pav. Ligotumas kvėpavimo sistemos ligomis 0-17m. ir 18+ m. amžiaus grupėse 100000 gyv. Vilniuje ir Lietu-
voje 2001-2010 m.
Astma Vilniaus mieste vaikai iki 17 m. sirgo dažniau (3626,1/100000 gyv.) lyginant su
Lietuvos vidurkiu (3088,1/100000 gyv.). 0-17 m. amžiaus grupėje Vilniuje, astma diagnozuota 3,5
karto dažniau, nei suaugusiųjų (18+ m. ) grupėje (3 pav.).
3 pav. Ligotumas astma 0-17 m. ir 18+ m. amžiaus grupėse 100000 gyv. Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2010 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
0-17 m. (Lietuva) 50436.7 55129.8 55626 57273.8 56824.6 56676.9 55538.2 51522.1 56776.3 52770.6
0-17m (Vilnius) 63239.3 66807.7 67059.1 68373.9 67050.8 63812.7 61792.5 55947 63207.1 59729.6
18+ m. (Lietuva) 17347.1 17736 18401 19305.4 20239.4 18818.5 21192 18905.2 19460.6 17027.6
18+ m.(Vilnius) 20615.2 21688.2 22547.7 23413.2 24813.6 21968 24732.7 20959.7 22061.8 18873.3
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
80000
Ro
dik
lis
10
00
00
gyven
toja
i
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
0-17 m. (Lietuva) 976.95 1269.63 1446.22 1663.26 1792.68 2003.96 2313.73 2590.36 2783.85 3088.11
0-17 m. (Vilnius) 1106 1461.81 1727.55 1993.6 2308.86 2489.68 2892.42 3247.91 3353.4 3626.12
18+ m. (Lietuva) 605.91 640.93 710.91 781.95 844.71 888.6 948.19 1001 1039.32 1107.04
18+ m. (Vilnius) 673.39 696.39 748.28 748.01 839.31 863.73 905.46 932.83 1019.41 1049.21
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
Ro
dik
lis
10
00
00
gy
v.
24
Infekcinės ir parazitinės ligos
HI SIC duomenimis, sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis Vilniaus mieste
2001 – 2010 metų laikotarpiu buvo didesnis, lyginant su Lietuvos vidurkiu (1 pav.). 2009 metais
1000 Vilniaus miesto gyventojų teko mažiau infekcinių ir parazitinių ligų atvejų negu 2010-aisiais
(analogiškai 51,4 atv./1000 gyv. 2009 metais ir 53,6 atv./1000 gyv. 2010 metais). Nors Lietuvoje
pastarąjį dešimtmetį sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis mažėja, Vilniuje nuo 2007
m. jis didėja.
1 pav. Sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis (rodiklis 1000 gyventojų) 2001 – 2010 metų laikotarpiu
Daugiausiai asmenų, sergančių infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis Vilniaus mieste, kaip ir
ankstesniais metais, buvo amžiaus grupėje iki 17 m. (2 pav.). Šioje grupėje, lyginant su 2009 m.,
kuomet 1000 gyv. teko 99,9 atv. ir 2008 m., kuomet 1000 gyv. teko 101,7 infekcinių ir parazitinių
ligų atv., 2010 m. stebėtas sergančių asmenų sumažėjimas. Visose kitose amžiaus grupėse stebėtas
nežymus sergančių infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis asmenų padidėjimas.
Analizuojant pagal lytį, daugiau sergančių infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis asmenų tiek
Vilniuje, tiek ir Lietuvos mastu, buvo moterų tarpe. Ir vyrų ir moterų tarpe sergančiųjų infekcinėmis
ir parazitinėmis ligomis asmenų 2010 m. Vilniaus mieste buvo daugiau negu Lietuvoje (1000
Vilniaus miesto vyrų teko 55,1 infekcinių ir parazitinių ligų atv., Lietuvoje – 41,5 atv., 1000
Vilniaus miesto moterų - 67,2 atv., Lietuvoje – 51,5 atv.) (3 pav.).
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Vilnius 61.9 54.8 58 58.5 52.6 56.2 49 50.6 51.4 53.6
Lietuva 46.7 42.9 43.2 43.6 41.9 42.5 39.8 38.5 37.9 37.6
35
40
45
50
55
60
65
Ro
dik
lis
10
00
gyven
tojų
25
2 pav. Skirtingo amžiaus asmenys, sergantys infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis Vilniaus mieste (rodiklis 1000-
iui gyventojų) 2001 – 2010 metų laikotarpiu
3 pav. Sergančių infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis asmenų skaičius pagal lytį (rodiklis 1000-iui gyventojų)
Vilniaus mieste ir Lietuvoje 2010 m.
Parazitinių ligos
Remiantis 2010 metų Vilniaus visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos
ir kontrolės skyriaus duomenimis, Vilniaus mieste buvo užregistruoti 296 žmonės, sergantys
įvairiomis parazitinėmis ligomis. Lyginant su praėjusiais metais, sergamumas parazitinėmis ligomis
sumažėjo 5,4 proc. (2009 m. užregistruota 313 atvejų). Vilniaus gyventojų užsikrėtimo
parazitozėmis dažnumas priklauso nuo skirtingų gyvenimo, darbo, poilsio sąlygų, nuo ligų
diagnostikos galimybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, gyventojams teikiamų medicininių
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
0-17 m. 91.8 86.8 97.5 98.4 89.4 108.5 84 101.7 99.9 97.6
18-44 m. 68.1 63.2 64.2 63.7 59.3 58.7 55 55.7 57.5 62.9
45-64 m. 59.6 51.9 48.8 47.4 44 44.4 43.3 41.5 41.7 43.6
> 65 m. 69.7 60.6 56.2 52.6 51.1 49.6 47.9 46.4 44.8 47
35
45
55
65
75
85
95
105
115
Ro
dik
lis
10
00
gyven
tojų
0
10
20
30
40
50
60
70
Vyrai Moterys
55,1
67,2
41,5
51,5
Ro
dik
lis
10
00
gyven
tojų
Vilnius Lietuva
26
paslaugų kokybės, susirgimų registracijos ir informacijos apie juos perdavimo visuomenės sveikatos
centrui.
Sergamumas tuberkulioze
2010 metais Vilniaus mieste buvo užregistruoti 178 naujai susirgę asmenys (be recidyvų),
tuo tarpu 2009 metais buvo užregistruoti 225 naujai susirgę asmenys tuberkulioze. Lyginant su
praėjusiais metais, sergamumas šiek tiek sumažėjo, nes 2009 metais 100000 gyv. teko 40,4
tuberkuliozės atvejai, 2010 metais - 31,8 atv.
Ligotumo rodiklis 2010 metais buvo 10,7 atv./10000 gyv. (Tuberkuliozės registro
duomenys).
Sergamumo lytiškai plintančiomis infekcijomis
Remiantis Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (toliau ULAC) duomenimis, Lietuvoje
sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPL) 2010 metais stabilizavosi, o sergamumo
rodikliai tarp atskirų infekcijų (sifilio, gonorėjos ir chlamidiozės) skyrėsi nežymiai (sergamumas
gonorėja 2008 – 2010 metais mažėjo (nuo 15,7 (2008 m.) iki 9,4 (2010 m.) atvejo 100000 gyv.),
sergamumas sifiliu padidėjo (nuo 9,6 (2008 m.) iki 10,3 (2010 m.) atvejo 100000 gyv.),
sergamumas chlamidioze 2008 – 2009 metais mažėjo, bet 2010 metais padidėjo ir tapo dažniausia
lytiškai plintančia infekcija (sergamumas pasiekė 11 atvejų 100000 gyv.) (4 pav.). 2008 – 2010 metų
laikotarpiu LPL situacija Vilniaus mieste buvo panaši kaip ir Lietuvoje: sergamumas gonorėja
mažėjo, sifiliu – padidėjo, o 2008 – 2009 metais mažėjęs sergamumas chlamidioze, 2010 m. tapo
dažniausia lytiniu keliu plintančia infekcija Vilniuje (5 pav.). Analizuojant pagal lytį, moterų tarpe
stebėtas didesnis LPL paplitimas lyginant su vyrais Vilniaus mieste tiek 2010-aisiais metais, tiek ir
anksčiau.
4 pav. Sergamumas sifiliu, gonorėja ir chlamidioze Lietuvoje 2008 – 2010 metais
9.6
9.6 10.3
15.7
11.5
9.4
11.9
9.6
11
9
10
11
12
13
14
15
16
2008 2009 2010
Atv
ejai
10
0 0
00
gyven
tojų
Sifilis Gonorėja Chlamidiozė
27
5 pav. Sergamumas sifiliu, gonorėja ir chlamidioze Vilniuje 2008 – 2010 metais
2010 metais Lietuvoje užregistruoti 347 susirgimai sifiliu, iš kurių 2 atvejai (moteriškos
lyties naujagimiams) Vilniaus ir Panevėžio apskrityse – įgimti. Analizuojant sergamumo sifiliu
rodiklius savivaldybėse, daugiausiai susirgimo atvejų – 176 užregistruoti Vilniaus mieste. Lyginant
su 2009-aisiais, užfiksuotų atvejų skaičius Vilniuje išaugo penktadaliu (25 proc.). 2010 metais
Lietuvoje užregistruota 315 gonorėjos atvejų, dažniausiai šia infekcija sirgo Vilniaus ir Panevėžio
miestų, Šalčininkų ir Mažeikių rajonų bei Marijampolės savivaldybės gyventojai. Lyginant su 2009-
aisiais, 2010 metais Vilniaus mieste gonorėjos atvejų skaičius sumažėjo 36 proc. 2010 metais
Lietuvoje užregistruoti 367 chlamidiozės atvejai, chlamidijų sukelta infekcija dažniausiai
diagnozuota Vilniaus ir Klaipėdos miestų, Vilkaviškio ir Trakų rajonų gyventojams.
Sergamumas ŽIV infekcija
ULAC duomenimis, sergamumas ŽIV infekcija Lietuvoje 2010 metais siekė 3,6 atv./100000
gyv., tai mažiau negu 2009-aisiais, kuomet sergamumas buvo 4,9 atv./100000 gyv., tačiau daugiau
negu 2008-aisiais, kada 100000 gyv. teko 2,7 ŽIV atvejai. Tuo tarpu Vilniaus mieste 2010 m. 10000
gyv. teko 0,6 ŽIV atvejai, 2009 metais – 0,7 atv., o 2008 metais – 0,4 atv.
Sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis ir gripu
Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) – dažniausias patologija, kuria serga
žmonės. Ji sudaro apie 50 proc. visų populiacijos ligų ir apie 75 proc. visų vaikų ligų. 2010 m.
Vilniuje buvo užregistruoti 146855 ŪVKTI ir gripo atvejai, ir tai buvo 13 proc. mažiau negu 2009
m., kuomet buvo registruoti 168733 ŪVKTI ir gripo atvejai. Kaip ir ankstesniais metais, taip ir
2010-aisiais metais, sergamumas ŪVKTI ir gripu Vilniaus mieste buvo didesnis negu Lietuvoje.
Lyginant su 2009-aisiais metais, 2010 metais sergamumas ŪVKTI ir gripu tiek Vilniuje, tiek ir
Lietuvoje ženkliai sumažėjo (1000-iui Vilniaus miesto gyventojų 2010 m. teko 263,6 ŪVKTI ir
gripo atvejai, 2009 m. rodiklis buvo 301,8 atv./1000 gyv., Lietuvoje 2010 m. 1000-iui gyv. teko
222,2 ŪVKTI ir gripo atvejai, 2009 m. – 259,1 atv./1000 gyv.), greičiausiai taip nutiko ne tik
natūraliai, bet ir dėl atsakingesnio diagnozės rašymo (6 pav.).
2,1 2,5
3,2
3,4
2,9
1,8
4,3
2,9
4,4
1.5
2
2.5
3
3.5
4
4.5
2008 2009 2010
Atv
ejai
10
00
0 g
yven
tojų
Sifilis Gonorėja Chlamidiozė
28
6 pav. Sergamumas ŪVKTI ir gripu Vilniaus mieste ir Lietuvoje 2001 – 2010 metų laikotarpiu (rodiklis 1000-iui
gyventojų)
Analizuojant gripo ir ŪVKTI rodiklius 2010 m. pagal amžiaus grupes, daugiausiai asmenų,
sirgusių gripu užregistruota 18 – 44 m. amžiaus grupėje (7 pav.), ūminėmis viršutinių kvėpavimo
takų infekcijomis 2010-aisiais, taip pat kaip ir ankstesniais metais, užregistruota amžiaus grupėje iki
17 m. (7 pav.). Šie rodikliai byloja, jog vaikų kvėpavimo takų infekcijos yra didelė problema tiek
išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse dėl vaikų imlumo virusams. Kadangi galimybės nustatyti
tikslią besikartojančių kvėpavimo takų infekcijų diagnozę ir skirti patogenezinį gydymą yra ribotas,
reikia efektyvių profilaktikos priemonių (svarbiausios jų – tėvų švietimas bei aktyvi imunizacija).
7 pav. Skirtingo amžiaus asmenys, sergantys ŪVKTI ir gripu Vilniaus mieste 2010 m. (rodiklis 1000-iui
gyventojų)
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Vilnius 328.2 351.1 350.4 354.4 353.4 313.6 320.3 265.1 301.6 263.6
Lietuva 250.8 275.3 279.5 282.8 282.7 269.8 275 236.5 259.1 222.2
200
220
240
260
280
300
320
340
360
380
Ro
dik
lis
10
00
gyven
tojų
0 100 200 300 400 500 600
65+ m.
45 - 64 m.
18 - 44 m.
0 - 17 m.
43,4
74.5
162,2
534,0
0,6
1,5
2,0
1.9
Rodiklis 1000 gyventojų
Gripas
ŪVKTI
29
Sergamumas ūminėmis žarnyno infekcijomis
Vilniaus visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus
duomenimis (toliau – Centras) Vilniaus mieste 2010 metais buvo užregistruota 4951 asmenys, sirgę
ūminėmis žarnyno infekcijomis (toliau – ŪŽI) (2009 m. – 4815, 2008 m. – 4985). Daugiausiai
užregistruotų atvejų jų struktūroje sudarė bakteriniai enterokolitai – 66,2 proc., virusinės kilmės
enterokolitai sudarė – 33,4 proc., maisto toksinės infekcijos (MTI) – 0,4 proc.
Bendras gyventojų sergamumo 2010 m. ŪŽI rodiklis padidėjo 2,8 proc. padidėjo sergamumas
šigelioze – 5,8 proc., kampilobakterioze – 3,7 proc., ešerichioze – 2 kartus, nepatikslintomis
bakterinėmis žarnyno infekcijomis – 17,5 proc., nepatikslintomis virusinėmis žarnyno infekcijomis
– 38,6 proc. Sumažėjo sergamumas salmonemioze – 21,5 proc., jersinijoze – 9,12 proc., rotavirusine
infekcija – 28,2 proc., norovirusine infekcija – 40,3 proc., adenovirusine infekcija – 35,1 proc.
Salmoneliozė
Sergamumas salmonelioze nuo 2008 m.turi tendenciją mažėti (1 pav.). Vilniaus mieste 2010
m. užregistruoti 423 salmonelioze susirgę asmenys (2009 m. – 539). Net 75 proc. visų susirgusiųjų
buvo hospitalizuoti. Sergamumo rodiklis Vilniaus mieste 7,55/10 000 gyventojų (2009 m. – 9,66),
šalies – 5,29. Lyginant su 2009 m. sergamumas salmonelioze sumažėjo 21,5 proc.
1 pav. Sergamumo salmonelioze dinamika Vilniaus mieste ir šalyje 2002 – 2010 metais (rodiklis 10 tūkst.
gyventojų)
Sergamumas salmonelioze didesnis už vidutinį mėnesinį (35 atvejai) buvo registruotas
gegužės-spalio mėnesiais.Šis sezoninis pakilimas sudarė 60,2 proc. metinio sergamumo.
Didžiausias sergamumas salmonelioze buvo registruotas vaikų nuo vienerių iki trejų metų
amžiaus grupėje (rodiklis – 6,03/1000 vaikų) (1 lentelė), taip pat aukštas sergamumo rodiklis buvo
vaikų iki 1 metų tarpe (rodiklis – 5,28/1000). Maži vaikai turi silpnesnį imunitetą, jiems užtenka
mažesnės užkrato dozės.
1 lentelė. Sergamumas salmonelioze pagal amžių 2010 m. Vilniaus mieste (rodiklis 1000 vaikų ir suaugusiųjų)
Susirgusių
skaičius
Iš
viso
Iki 1 m. 1-3 m. 4-6 m. 7-17 m. Suaugusieji
Abs.
sk. Rod.
Abs.
sk. Rod.
Abs.
sk. Rod.
Abs.
sk. Rod.
Abs.
sk. Rod.
423 39 5,28 111 6,03 43 2,92 38 0,66 192 0,41
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Vilniuje 5.73 5.44 11.57 8.48 17.63 9.4 14.21 9.71 7.55
Lietuvoje 3.8 3.34 5.41 6.9 10.42 6.86 9.31 6.13 5.29
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
20
Ro
dik
lis
10
00
0 g
yv
.
30
Salmoneliozės protrūkiai
2010 metais užregistruoti du salmoneliozės protrūkiai kolektyvuose ir keturi namuose, iš viso
susirgo 24 asmenys, iš jų, 18 ligonių buvo hospitalizuoti, 5 gydėsi ambulatoriškai.
Nagrinėjant rizikos veiksnius, išaiškėjo, kad susirgimai salmoneliozėmis dažniausiai buvo
susiję su šių maisto produktų vartojimu:
Netinkamai terniškai apdoroti ar žali kiaušiniai – 38,6 proc.;
Vištiena ir jos produktai – 27,9 proc.;
Mėsa ir jos kulinarijos gaminiai – 13,1 proc.;
Kita paukštiena ir jos produktai – 7,1 proc.;
Kreminiai konditerijos gaminiai – 3,1 proc.;
Kiti maisto produktai – 10,2 proc.
Šigeliozės
Sergamumas šigelioze pastaraisiais metais išlieka beveik vienodas (2 pav.). 2010 m. Vilniuje
užregistruota 18 susirgimų, sergamumo rodiklis 0,3/10 000 gyventojų (2009 m. – 17 atvejų).
2 pav. Sergamumo šigelioze dinamika Vilniaus mieste ir šalyje 2002 – 2010 metais (rodiklis 10 tūkst. gyventojų)
Susirgimų šigelioze lyginamasis svoris bendroje ūminių žarnyno infekcijų struktūroje nuo
2005 m. sumažėjo 12,2 karto nuo 3,7 proc. iki 0,3 proc.
Šigelioze 2010 m. persirgo 15 suaugusių asmenų ir 3 vaikai.
Užregistruotas vienas šigeliozės protrūkis Vilniaus lopšelyje/darželyje. Susirgo du darželio
auklėtiniai, lankantys vieną grupę, vienas jų buvo hospitalizuotas. Vienas vaikas vartojo nevirintą
pieną, kitas vaikas šigelioze užsikrėtė darželyje buitinio kontakto keliu.
Kampilobakteriozė
Centro duomenimis Vilniaus mieste 2010 m. užregistruoti 305 kampilobakterioze susirgę
asmenys. Sergamumo rodiklis 10 000 gyventojų – 5,4 (2009 m. užregistruoti 294 ligoniai, rodiklis –
5,3), šalies – 2,7. Lyginant su 2009 m. sergamumas padidėjo nežymiai – 3,7 proc.
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Vilniuje 0.9 3.54 3.71 3.11 0.69 0.69 0.49 0.31
Lietuvoje 1.5 2.25 2.29 1.39 0.59 0.44 0.24 0.11
0
0.5
1
1.5
2
2.5
3
3.5
4
Ro
dik
lis
10
00
0 g
yv
.
31
Dauguma susirgusiųjų – vaikai, net 81,6 proc.Didžiausi susirgimo rodikliai vaikų iki trejų
metų amžiaus grupėse, lyginant su vyresnio amžiaus vaikais bei suaugusiaisiais (2 lentelė).
Rementis židinių epidemiologinių tyrimų duomenimis išaiškėjo, kad susirgimai
kampilobakterioze susiję su šių maisto produktų vartojimu:
Mėsa ir jos produktai – 54,4 proc.;
Vištiena ir jos produktai – 22,5 proc.;
Kita paukštiena ir jos produktai – 5,0 proc.;
Nepasterizuotas pienas ir jo produktai – 1,9 proc.;
Kiti produktai – 16,2 proc.
2 lentelė. Sergamumas kampilobakterioze pagal amžiaus grupes 2010 metais Vilniaus mieste (rodiklis 1000
gyventojų)
Iki 1 metų 1-3 metų 4-6 metų 7-17 metų Suaugusieji
Absoliutus
skaičius 45 112 42 50 56
Rodiklis 6,1 6,08 2,85 0,87 0,12
Jersinijozės
Vilniuje kaip ir šalyje nuo 1997 metų stebima sergamumo jersinijoze augimo tendencija. 2010
m. užregistruoti 128 susirgę jersinijoze asmenys (2009 m. – 141). Sergamumo rodiklis 2,28/10000
gyventojų (2009 m. – 2,53), šalies – 1,28. Net 66 proc. susirgusiųjų buvo hospitalizuoti.
Žarnyno jersinijoze susirgo 89 vaikai (70 proc.) ir 39 suaugusieji. Didžiausias sergamumo rodiklis
vaikų iki trejų metų amžiaus grupėje – 2,25/1000 vaikų.
Rementis židinių epidemiologinių tyrimų duomenimis paaiškėjo, kad 49,6 proc. visų
jersinijozės atvejų susiję su šių maisto produktų vartojimu:
Žalios daržovės ir jų produktai – 77,0 proc.;
Mėsa ir jos produktai – 8,0 proc.;
Kiti produktai – 15,0 proc.
Susirgimų priežasčių nepavyko nustatyti – 53,1 proc.
Ešerichijozė
Sergamumas ešerichijozėmis palyginus su 2009 m. padidėjo 2 kartus. 2010 m. Vilniuje
užregistruoti 106 susirgimai, sergamumo rodiklis 1,89/10 000 gyventojų (2009 m. – 53 atvejai,
rodiklis – 0,95/10 000 gyventojų). Ešerichijozėmis sirgo 105 vaikai ir vienas suaugęs. Daugiausiai
sirgo vaikai iki 3 metų amžiaus (rodiklis 3,22/1000 vaikų).
Maisto toksinės infekcijos
Vilniuje 2010 m. kaip ir 2009 m. užregistruota 18 maisto toksinės infekcijos atvejų, iš kurių
trys – botulizmo, kiti – bakteriologiškai nepatvirtinti. Sergamumo rodiklis 10 000 gyventojų – 0,32,
šalies – 1,46. Užregistruotas botulizmo namų židinys su dviem atvejais. Epidemiologinio tyrimo
metu nustatyta, kad ligoniai namuose valgė savos gamybos konservuotus grybus.
32
Nepatikslintos bakterinės žarnyno infekcijos
2010 m. nepatikslintos bakterinės žarnyno infekcijos sudarė 45 proc. visų žarnyno infekcijų.
Užregistruoti 2228 susirgimai, sergamumo rodiklis 39,7/10 000 gyventojų. Lyginant su 2009 m.
sergamumas padidėjo 17,5 proc. (2009 m. rodiklis 33,9/10 000 gyventojų). Daugiau nei pusė (57,9
proc.) ligonių buvo hospitalizuoti.
Daugiau sirgo vaikai iki trejų metų amžiaus (rodiklis 25,53/1000 vaikų), t. Y. 2,4 karto
dažniau negu 4 – 6 metų amžiaus vaikai (rodiklis 10,67/1000) ir 6 kartusdažniau negu 7 – 17 metų
(rodiklis 4,56/1000).
Virusinės žarnyno infekcijos (VŽI)
Sergamumas VŽI pastaraisiais metas išlieka gana didelis, 2010 m. užregistruoti 1654 virusinės
kilmės infekcijų atvejai, sergamumo rodiklis 29,5/10 000 gyventojų. Palyginus su 2009 m.
sergamumas sumažėjo 7,9 proc. (2009 m. – 32,2/10 000 gyventojų). Šios infekcijos sudaro 33,4
proc. nuo visų žarnyno infekcijų. Didžiausią dalį sudaro nepatikslintos kilmės VŽI – 50,36 proc. (3
lentelė).
3 lentelė. Sergamumo virusinėmis žarnyno infekcijomis Vilniaus mieste struktūra 2009 – 2010 m.
Metai 2009 metai 2010 metai
Absoliutus sk. Procentai Absoliutus sk. Procentai
Rotavirusinė infekcija 868 48,5 623 37,67
Norovirusinė infekcija 248 14 148 8,95
Adenovirusinė infekcija 77 4,1 50 3,02
VŽI nepatikslinta 601 33,4 833 50,36
Iš viso 1795 100 1654 100
Rotavirusinė infekcija
Vilniaus mieste 2010 m.rotavirusine infekcija susirgo 539 vaikai ir 84 suaugusieji (sergamumo
rodiklis 11,35/10 000 gyventojų), net 95 proc. visų susirgusiųjų buvo hospitalizuoti. Palyginus su
2009 m. sergamumas rotavirusine infekcija sumažėjo 28 proc. (2009 m. rodiklis 15,5/10 000
gyventojų). Dažniausiai sirgo vaikai iki 3 metų amžiaus, tai sudarė 69 proc. visų susirgusių asmenų.
Ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų tarpe rotavirusinės infekcijos paplitimas iki trejų metų
amžiaus grupėje buvo 6,3 karto didesnis negu 4-6 metų amžiaus vaikų (rodiklis atitinkamai
32,1/1000 ir 5,1/1000 vaikų). Nelankančių ugdymo įstaigų atitinkamo amžiaus vaikų tarpe
rotavirusinės infekcijos paplitimas buvo mažesnis (rodiklis atitinkaimai 14,24/1000 ir 6,11/1000
vaikų).
Rotavirusinės infekcijos sezoniškumas ryškus, nors kiekvienais metais šiek tiek skiriasi.
Vidutinis daugiametis (2000 – 2010 m.) sezoninis pakilimas apima 5 mėnesius (I-V), kuriems tenka
86 proc. viso metinio sergamumo, tačiau 2005, 2007 ir šiais metais sergamumo pakilimas buvo
užregistruotas ir XI bei XII metų mėnesiais.
Norovirusinė infekcija
Lietuvoje norovirusinė infekcija pradėta diagnuozuoti nuo 2005 m. pradžios. Vilniaus mieste
2010 m. užregistruoti 148 ligoniai, sergamumo rodiklis 2,6/10 000, šalies – 1,3/10 000 gyventojų.
Palyginus su 2009 m. (4,4/10 000 gyventojų), sergamumas sumažėjo 40 proc. Norovirusine
33
infekcija dažniausiai sirgo vaikai iki trejų metų amžiaus, sergamumo rodiklis 3,6.1000 vaikų, tai
sudarė 62 proc. visų susirgusių asmenų.
Norovirusinės infekcijos sezoniškumas ryškus, sezoninis pakilimas apima 4 mėnesius (sausį –
balandį), kuriems dažniausiai tenka 93 proc. viso metinio sergamumo.
Adenovirusinė infekcija
Vilniaus mieste nuo 2004 m. pradėta diagnuozuoti adenovirusinė infekcija. 2010 m. vilniuje
užregistruota 50 ligos atvejų, sergamumo rodiklis 0,9/10 000 gyventojų. Palyginus su 2009 m.
(rodiklis 1,38/10 000 gyventojų), sergamumas sumažėjo 35 proc. Vilniuje 2010 m., kaip ir
praėjusiais adenovirusine infekcijasirgo tik vaikai, dažniausiai iki trejų metų amžiaus – 40 atvejų (80
proc.), sergamumo rodiklis 1,6/1000 vaikų.
Nepatikslinta virusinė žarnyno infekcija (VŽI)
Nuo 2005 m. stebima sergamumo nepatikslintos kilmės VŽI augimo tendencija. Sergamumo
rodiklis Vilniaus mieste išaugo 10 kartų – nuo 1,5 iki 15,2/10 000 gyventojų. Vilniaus mieste 2010
m. nepatikslinta VŽI susirgo 805 vaikai ir 28 suaugę, sergamumo rodiklis 15,2/10 000 gyventojų.
Dažniausiai sirgo vaikai iki trejų metų amžiaus (rodiklis 16,9/1000 vaikų), tai sudarė 52 proc. visų
susirgusių asmenų.
Virusinis hepatitas A
Vilniaus mieste 2010 metais užregistruoti 3 hepatitu A susirgę asmenys, sergamumo rodiklis
0,05/10 000 gyventojų (2009 metais – 0,16, 9 asmenys). Sergamumas sumažėjo 3 kartus.
34
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) duomenimis, psichikos ir elgesio sutrikimų
turinčių asmenų skaičius Lietuvoje sparčiai augo ir 2010 m. sudarė 3085,7 /100000 gyv., kai
Vilniuje buvo 2723,4 /100000 gyv. (1 pav.).
1 pav. Ligotumas psichikos ligomis 100000 gyv. Vilniuje ir Lietuvoje 2002-2010 m.
VPSC duomenimis, naujų atvejų skaičius (sergamumas) Vilniuje nuo 2008 m. mažėjo ir
2010 m. buvo 167,5/100000 gyv., kai Lietuvoje didėjo ir 2010 m. sudarė 201,2/100000 gyv. (2
pav.).
2 pav. Sergamumas psichikos ligomis 100000 gyv. Vilniuje ir Lietuvoje 2002-2010 m.
Nuo 2004 iki 2007 m. sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį
Vilniuje sparčiai augo ir 2007 m. pasiekė 124 atvejus 100000 gyventojų. Nuo 2007 m. naujų
35
psichikos ligų atvejų skaičius, vartojančių alkoholį grupėje, mažėjo ir Lietuvoje, ir Vilniuje. (3 pav.),
tačiau 2004 m. lygio vis dar nepasiekė.
3 pav. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį 100000 gyv. 2001-2010 m.
VPSC duomenimis, narkomanijos ir toksikomanijos naujų ligos atvejų skaičius 2010 m.
Vilniuje sudarė 30,9/100000 gyv., kai Lietuvoje buvo 3 kartus mažesnis (10/100000 gyv.).
(4 pav.). Vilniuje jau daugelį metų sergamumas priklausomybe nuo psichotropinių medžiagų yra
vienas didžiausių Lietuvoje (Vilnių lenkia tik Visaginas).
4 pav. Sergamumas narkomanija, toksikomanija 100000 gyv. Vilniuje ir Lietuvoje 2002-2010 m.
36
Akies ir jos priedinių organų ligos
Nuo 2002 metų akių ligos sudaro vis mažesnę dalį (procentais) naujai užregistruojamų ligų
atvejų bendrame visų ligų kontekste Vilniaus mieste. Tačiau daugėja suaugusiųjų, sergančių su
gyventojų senėjimu susijusiomis akių ligomis, tokiomis kaip glaukoma ir katarakta.
HI SIC duomenimis, akies ir jos priedinių organų ligomis Vilniaus mieste 2010 metais sirgo
83840 asmenų, iš jų - 30639 vyrai ir 53201 moteris. 20,5 proc. sergančių asmenų sudarė sergantys
trumparegyste, 15,8 proc. – toliaregyste, 13,8 proc. – vokų, ašarų sistemos, akiduobės ir junginės
ligomis sirgę asmenys (1 pav.).
1 pav. Sergančių akies ir jos priedinių organų ligomis asmenų struktūra Vilniaus mieste 2010 m. (proc.)
Analizuojant labiausiai paplitusias akių ligas pagal amžiaus grupes Vilniaus mieste 2010 m.
pastebėjome, jog asmenys iki 17 m. dažniausiai sirgo toliaregyste, 18 – 44 m. amžiaus asmenų tarpe
labiausiai paplitusi buvo trumparegystė, na o 65 m. amžiaus ir vyesnių asmenų tarpe labiausiai
paplitę su senėjimu susijusios ligos – glaukoma ir katarakta (2 pav.).
2 pav. Labiausiai paplitusių akies ir jos priedinių organų ligų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2010 m.
Vilniaus mieste
20.5
15.8
13.8 12.3
12
2.6
0.9
22.1
miopija (trumparegystė)
hipermetropija (toliaregystė)
vokų, ašarų sistemos, akiduobės,
junginės ligos
senatvinė ir kitos kataraktos
glaukoma
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
8000
9000
0 - 17 m. 18 - 44 m. 45 - 64 m. 65+ m.
vokų, ašarų sistemos, akiduobės,
junginės ligos3244 2906 2570 2890
senatvinė ir kitos kataraktos 16 130 1587 8588
glaukoma 30 293 2447 7305
hipermetropija (toliaregystė) 6147 991 3221 2870
miopija (trumparegystė) 5966 6996 3299 911
Ser
gan
čių a
smen
ų s
kai
čius
37
Virškinimo sistemos ligos
Vilniaus mieste 2010 m. iš viso buvo užregistruoti 53387 susirgimai virškinimo sistemos
ligomis (be dantų ligų), Lietuvoje – 303659 atvejai, 1000 gyventojų teko 95,8 atvejai (Lietuvoje –
92,4), 2009 metais jų buvo užregistruota mažiau – 89,3 atv./1000 gyv. (Lietuvoje – 90,2) (1 pav.).
Naujų šių ligų atvejų 2010 metais Vilniaus mieste buvo užregistruota 35268 (Lietuvoje –
198797), 1000 gyventojų teko 63,3 šios ligos atvejai (Lietuvoje – 60,5).
1 pav. Nauji ir visi užregistruoti virškinimo sistemos ligų atvejai 1000-čiui Vilniaus miesto ir Lietuvos gyventojų,
2001 – 2010 metais
2010 metais daugiausiai Vilniaus miesto gyventojų sirgo dantų ligomis (tarp jų – kariesu)
(43,7 proc.), gastritu ir duodenitu (10,7 proc.), stemplės (7,5 proc.) ir kitomis virškinimo sistemos
ligomis (2 pav.).
2 pav. Asmenų, sergančių virškinimo sistemos ligomis, struktūra (procentais)
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Nauji atvejai Vilnius 44.7 49.3 52.6 54.2 57.7 55.7 55.9 58.6 59.8 63.3
Nauji atvejai Lietuva 46.4 51.3 51.6 56.9 58.9 57.0 56.1 61.3 59.3 60.5
Visi atvejai Vilnius 83.4 81.6 83.8 84.0 88.8 83.9 83.0 88.0 89.3 95.8
Visi atvejai Lietuva 78.2 80.5 78.8 84.7 88.2 85.4 84.6 92.5 90.2 92.4
40.0
50.0
60.0
70.0
80.0
90.0
100.0
Ro
dik
lis
10
00
gy
ven
tojų
43,7 %
7,5 % 3,0 %
10,7 %
5,2 %
2,7 %
3,2 %
2,1 %
21,9 %
Dantų ligos
Stemplės ligos
Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ir
gastrojejuninė oposGastritas ir duodenitas
Dispepsija ir kitos skrandžio ir
dvylikapirštės žarnos ligosKepenų ligos
Tulžies pūslės akmenligė
Kasos ligos
Kitos virškinimo sistemos ligos
38
Virškinimo sistemos ligomis labiau linkusios sirgti moterys negu vyrai. 2010 metais 1000
sostinės gyventojų teko 90,4 sergančios moterys ir 80,7 vyrai.
Vilniaus mieste 2001 – 2010 metų laikotarpiu virškinimo sistemos ligomis dažniau sirgo 0 –
17 metų amžiaus asmenys (2010 m. – 124,8/1000 gyv.) bei 65 metų amžiaus ir vyresni gyventojai
(2010 m. – 116,0/1000 gyv.). Mažiausias sergamumas šiomis ligomis stebimas 18 – 44 metų
amžiaus asmenų grupėje (2010 m. – 61,0/1000 gyv.). Asmenų, sergančių virškinimo sistemos
ligomis daugiametė dinamika (2001 – 2010 m.) buvo didėjanti visose Vilniaus miesto gyventojų
amžiaus grupėse (3 pav.).
3 pav. Asmenų, sergančių virškinimo sistemos ligomis, skaičius 1000-iui Vilniaus miesto gyventojų 2001 – 2010
metais pagal amžiaus grupes
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
0-17 107.0 122.8 129.2 123.0 119.9 110.9 102.5 107.7 117.3 124.8
18-44 46.3 46.5 48.3 51.3 56.4 54.6 55.9 60.3 58.4 61.0
45-64 82.7 75.6 76.0 76.0 82.3 76.8 77.3 82.3 81.5 84.7
65+ 128.2 115.1 110.2 108.1 122.6 111.8 110.2 111.5 109.6 116.0
40.0
50.0
60.0
70.0
80.0
90.0
100.0
110.0
120.0
130.0
140.0
Ro
dik
lis
10
00
gy
ven
tojų
39
Endokrininės sistemos ligos
Asmenų, sergančių endokrininės sistemos ligomis, iš jų cukriniu diabetu (CD), skaičius 2001
– 2010 metų laikotarpiu Vilniaus mieste kaip ir visos Lietuvos mastu tolygiai didėjo (1 pav.).
Vilniaus mieste 2010 m. 1000 gyventojų teko 82 endokrininės sistemos ligomis sergantys asmenys
(Lietuvoje – 80,3/1000 gyv.), tuo tarpu 2001 m. jų buvo 2,1 karto mažiau – 39,5/1000 gyv.
(Lietuvoje – 2,4 karto mažiau ir siekė 33,8/1000 gyv.).
Endokrininės sistemos ligų grupėje sostinės gyventojai, sergantys cukriniu diabetu 2010 m.
sudarė 30,5 proc. 2001 – 2010 metų laikotarpiu cukriniu diabetu sergančių asmenų skaičius nuolat
didėjo. 2010 metais 1000 sostinės gyventojų teko 25 CD sergantieji, Lietuvoje jų buvo šiek tiek
mažiau – 23,1/1000 gyv. (1 pav.).
1 pav. Asmenų, sergančių endokrininės sistemos ligomis, iš jų cukriniu diabetu, skaičiaus pokyčiai 2001 – 2010 m.
Vilniaus mieste 2010 m. iš viso buvo užregistruoti 53782 susirgimai endokrininės sistemos
ligomis (Lietuvoje – 318421), iš jų cukriniu diabetu – 13906 atvejai (Lietuvoje – 75777).
2010 metais 1000 gyventojų teko 96,5 endokrininės sistemos ligų atvejai (Lietuvoje – 96,9),
2009 metais jų buvo užregistruota mažiau – 89,1 atv./1000 gyv. (Lietuvos – 87,3).
Vilniaus mieste 2010 metais naujų endokrininės sistemos ligų buvo užregistruota šiek tiek
mažiau negu 2009 metais (atitinkamai 14642 ir 14813), tačiau daugiau užregistruota CD atvejų
skaičius (atitinkamai 1821 ir 1800). 2010 metais sostinėje sergamumas endokrininės sistemos
ligomis 1000 gyventojų siekė 26,3 atvejus (2009 metais – 26,5), CD – 3,3 atvejus (2009 metais –
3,2).
Cukrinis diabetas – sparčiai plintanti liga. Kasmet vis daugiau diagnozuojama naujų šios ligos
atvejų. Dalis žmonių net neįtaria, kad serga cukriniu diabetu, nors jau kenčia nuo jo sukeltų
komplikacijų.
Vilniaus mieste endokrininės sistemos ligomis moterys serga dažniau negu vyrai (2 pav.).
2010 metų duomenimis 1000 vyrų teko 51,2 sergantys vyrai, tuo tarpu 1000 moterų 2,1 karto
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Endokr. ligos Vilnius 39.5 43.2 50.5 54.0 57.9 58.8 61.9 70.9 75.8 82.0
Endokr. ligos Lietuva 33.8 37.0 41.2 45.7 48.9 53.5 59.6 68.1 73.0 80.3
CD Vilnius 13.9 14.8 17.4 18.1 18.9 19.2 19.7 21.6 23.5 25.0
CD Lietuva 10.9 12.5 14.0 15.5 16.3 17.5 18.5 20.3 21.7 23.1
0.0
10.0
20.0
30.0
40.0
50.0
60.0
70.0
80.0
90.0
Ro
dik
lis
10
00
g
yv
.
40
daugiau – 107,4 sergančios moterys. Tai susiję su žymiai didesniu moterų sergamumu skydliaukės
ligomis.
2010 metais cukriniu diabetu sergančių moterų buvo daugiau negu vyrų, atitinkamai 27,6 ir
21,9 sergantieji 1000 gyventojų.
2 pav. Sergančiųjų endokrininės sistemos ligomis, iš jų CD skaičius 1000-iui gyventojų pagal lytį Vilniaus mieste
2001-2010 m.
2010 metų duomenimis, endokrininės sistemos ligomis daugiausiai serga vyresnio amžiaus
žmonės: šiomis ligomis sirgo 178 iš tūkstančio 65 metų amžiaus ir vyresnių Vilniaus miesto
gyventojų, 45 – 64 metų amžiaus – 125,9/1000 gyv., 18 – 44 metų amžiaus – 43,4/1000 gyv., vaikai
(0-17 m.) – 34,0/1000 gyv. (3 pav.).
3 pav. Sergančiųjų endokrininės sistemos ligomis, iš jų CD skaičius 1000-iui gyventojų pagal lytį Vilniaus mieste
2001-2010 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Endokr. ligos Vyrai 19.8 20.9 25.1 27.1 29.9 31.4 35.1 42.3 46.6 51.2
Endokr. ligos Moterys 56.0 61.9 71.8 76.5 81.3 81.7 84.2 94.5 99.9 107.4
CD Vyrai 10.8 11.3 13.5 14.4 15.4 15.9 16.5 18.5 20.5 21.9
CD Moterys 16.6 17.8 20.6 21.2 21.8 21.9 22.3 24.1 25.9 27.6
0.0
20.0
40.0
60.0
80.0
100.0
120.0R
od
ikli
s 1
00
0 g
yv
ento
jų
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
0-17 24.5 25.6 26.9 26.2 27.0 27.3 25.5 28.4 31.5 34.0
18-44 24.7 27.2 29.9 30.8 34.5 32.6 33.5 38.8 41.9 43.4
45-64 55.2 60.6 73.6 81.9 84.2 87.2 94.1 110.1 115.7 125.9
65+ 91.2 97.7 116.3 122.6 131.3 135.2 141.3 153.6 163.5 178.0
0.0
20.0
40.0
60.0
80.0
100.0
120.0
140.0
160.0
180.0
Ro
dik
lis
10
00
gy
ven
tojų
41
Kraujo ir kraujodaros organų ligos
Vilniaus mieste 2010 m. iš viso buvo užregistruoti 6131 susirgimai kraujo ir kraujodaros
organų ligomis (Lietuvoje – 33654), 1000 gyventojų teko 11 atvejų (Lietuvoje – 10,2), 2009 metais
jų buvo užregistruota mažiau – 8,7 atv./1000 gyv. (Lietuvos – 9,1).
Naujų kraujo ir kraujodaros organų ligų atvejų buvo užregistruota 3529 (Lietuvoje – 19294),
1000 gyventojų teko 6,3 sergantieji (Lietuvoje – 5,9).
Pastaraisiais metais Vilniaus mieste stebimas sergančiųjų kraujo ir kraujodaros organų
ligomis, iš jų, sergančių anemijomis, skaičiaus didėjimas: 2010 metais jis viršijo Lietuvos vidurkį
(Vilniaus mieste – 11,0/1000 gyv., Lietuvoje – 11/1000 gyv.) (1 pav.).
2010 metais kraujo ir kraujodaros organų ligų sergamumo struktūroje anemijos sudarė 83,7
proc. Moterys sudarė 80,2 proc. sergančiųjų anemijomis, vyrai – 19,8 proc., 1000 gyventojų teko 4
sergantys anemija vyrai ir 13,5 moterų. Daugiausiai sergančiųjų anemijomis buvo 65 m. amžiaus ir
vyresnių asmenų tarpe (13/1000 gyv.), kiek mažiau 0-17 m. (10,8/1000 gyv.), 18-44 m. (8,3/1000
gyv.) ir 45-64 m. amžiaus asmenų (7,6/1000 gyv.).
1 pav. Asmenų, sergančių kraujo ir kraujodaros organų ligomis, iš jų anemijomis skaičius 1000 gyventojų
Vilniaus mieste ir Lietuvoje 2001 – 2010 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Kraujodaros org. ligos Vilnius 5.71 6.4 6.74 6.86 6.77 6.99 7.02 8.12 8.85 11.0
Kraujodaros org. ligos Lietuva 7.66 8.62 8.33 8.45 8.67 8.8 8.51 8.97 9.49 10.5
Anemijos Vilnius 5.19 5.84 6.2 6.23 6.03 6.27 6.2 7.25 7.91 9.2
Anemijos Lietuva 7.08 8.02 7.72 7.79 7.89 7.94 7.66 8.13 8.59 9.4
5
6
7
8
9
10
11
12
Ro
dik
lis
10
00
gy
ven
tojų
42
Ausies ir jos speninės ataugos ligos
HI SIC duomenimis, 2010 m. Vilniaus mieste užregistruoti 38953 ausies ir jos speninės
ataugos ligų atvejai, iš jų – 26125 – ūmūs arba pirmą kartą gyvenime. Net 45,1 proc. ūmių arba
pirmą kartą gyvenime registruotų susirgimų sudarė vidurinės ausies ir speninės ataugos ligos, 29,2
proc. – išorinės ausies ligos (1 pav.).
1 pav. Sergamumo ausies ir jos speninės ataugos ligomis struktūra Vilniaus mieste 2010 m. (proc.)
Jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos susirgimai
Iš 2010 m. naujai užregistruotų susirgimų atvejų Vilniaus mieste, 7,4 proc. sudarė
jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos susirgimai (Lietuvoje analogiškai 4,2 proc.).
Vilniuje 61,2 proc. naujai užregistruotų jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos susrigimų
teko moterims, 38,8 proc. – vyrams (Lietuvoje atitinkamai 61,8 proc. ir 38,9 proc.). Sergančių
jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligomis asmenų tarpe 34,1 proc. visų sergančiųjų
sudarė artropatijos, 19,8 proc. – dorsalgija, 17,7 proc. – dorsopatijos ir spondilopatijos, 15,6 proc.
sergančiųjų – minkštųjų audinių ligos.
Urogenitalinės sistemos ligos
Iš visų 398492 2010 m. Lietuvoje užregistruotų urogenitalinės sistemos ligų atvejų, 239262
atvejai buvo ūmūs arba registruoti pirmą kartą. Iš visų 87592 2010 m. Vilniaus mieste užregistruotų
urogenitalinės sistemos ligų atvejų, 53355 atvejai buvo ūmūs arba registruoti pirmą kartą, vertinant
procentaliai, tai sudarė 22 proc. visų Lietuvoje registruotų urogenitalinės sistemos ligų ir 22,3 proc.
– ūmių ir pirmą kartą gyvenime registruotų atvejų. Sergančių urogenitalinės sistemos ligomis
asmenų tarpe net 19,2 proc. asmenų, 2010 metais sirgusių urogenitalinės sistemos ligomis, sirgo
šlapimo organų ligomis, 14,7 proc. – moters dubens uždegiminėmis ligomis, 14,5 proc. – prostatos
ligomis, 12 proc. – krūties ligomis (1 pav.).
29.2
45.1
4.8
5.9
7.4 7.6
išorinės ausies ligos
vidurinės ausies ir speninės ataugos
ligos
vidinės ausies ligos
kurtumas ir prikurtimai
kochleariniai neuritai
kitos ligos
43
1 pav. Sergančių urogenitalinės sistemos ligomis asmenų struktūra Vilniaus mieste 2010 m. (proc.)
Įgimtų formavimosi ydų, deformacijų ir chromosomų anomalijos
Įgimtos ligos yra susijusios su gemalo ir vaisiaus raidos sutrikimais iki gimdymo.
Nepaveldimoms įgimtoms ligoms priklauso virusinės, bakterinės, pirmuonių sukeltos ligos (sifilis,
raudonukė, toksoplazmozė, listeriozė, įgimtas hepatitas), dėl kurių gali atsirasti organų f-jos
sutrikimų (gelta, traukuliai, karščiavimas), sklaidos defektų (griaučių, akių anomalijų, įgimtų širdies
ydų). Nepaveldimas įgimtas ligas taip pat sukelia fiziniai ir cheminiai veiksniai, veikiantys vaisių.
Paveldimoms įgimtoms ligoms priklauso geninės, chromosominės ir genominės ligos.
Chromosominės ligos – tai įgimtos ligos, kurias sukelia ligonio ląstelių chromosomų skaičiaus arba
struktūros pakitimai. Jomis serga ~ 0,6% naujagimių.
Remiantis HI SIC duomenimis, sergamumas įgimtomis formavimosi ydomis,
deformacijomis ir chromosomų anomalijomis 2001 – 2010 metų laikotarpiu Vilniaus mieste buvo
didesnis, lyginant su Lietuva. 2010 m. 1000 Vilniaus miesto gyventojų teko 10,3 įgimtų
formavimosi ydų atvejai, tuo tarpu Lietuvoje – 7 atv. (analogiškai 8,7 atv./1000 gyv. Vilniaus mieste
2009 m. ir 6,4 atv./1000 gyv. Lietuvoje). Iš visų 2010 metais Vilniaus mieste registruotų ūmių ir
pirmą kartą gyvenime diagnozuotų susirgimų, įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir
chromosomų anomalijos sudarė vos 0,8 proc. (Lietuvos mastu įgimtos formavimosi ydos sudarė 0,6
proc. visų naujų atvejų).
19.2
14.7
14.5 12
9.9
6.4
5.3
18
šlapimo organų ligos
moters dubens organų uždegiminės
ligos
priešinės liaukos (prostatos) ligos
krūties ligos
mėnesinių sutrikimai ir būklės,
siejamos su moters lytiniais
organais ir mėnesinių ciklupremenopauziniai, menopauziniai
ir postmenopauziniai sutrikimai
gimdos kaklelio erozija ir ektopija
kitos ligos
44
VAIKŲ SVEIKATOS BŪKLĖ
45
Vaikų sergamumo struktūra
HI SIC duomenimis, 2010 m. Vilniaus mieste amžiaus grupėje iki 17 m. 29 proc. sergančių
asmenų sudarė kvėpavimo sistemos ligomis sergantys vaikai, 11 proc. – akies ir jos priedinių organų
ligomis sergantieji, 9,7 proc. – simptomai, pakitimai ir nenormalūs klinikiniai ir laboratoriniai
radiniai (tokie kaip gerklės ir krūtinės skausmas, pilvo ir dubens skausmas, padidėjęs gliukozės
kiekis kraujyje ir kt.) (1 pav.).
1 pav. Vaikų sergamumo struktūra Vilniaus mieste 2010 metais (proc.)
SVEIDROS duomenimis, ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2010 m. Vilniaus
mieste užregistruoti 96059 apsilankę vaikai (amžiaus grupė iki 17 m.). Vaikams daugiausiai
užregistruota regėjimo sutrikimų – 18,8 proc. nuo apsilankiusiųjų, nenormali laikysena – 3,7 proc.,
deformuojančios dorsopatijos – 3,2 proc., skoliozėm – 2,5 proc., klausos defektai – 0,2 proc., kalbos
sutrikimai – taip pat 0,2 proc. apsilankiusiųjų. Daugiausia regėjimo sutrikimų nustatyta 7 – 14 metų
amžiaus grupėje (22,6 proc.), toje pačioje amžiaus grupėje nustatyta ir daugiausia nenormalios
laikysenos atvejų (6,6 proc.), daugiausia skoliozės atvejų nustatyta 15 – 17 metų amžiaus vaikams
(6,0 proc.), deformuojančių dorsopatijų – taip pat 15 – 17 metų amžiaus grupėje (5,4 proc.).
Daugiausia kalbos sutrikimų registruota amžiaus grupėje iki 6 m. (0,3 proc.), klausos defektų
užregistruota visose amžiaus grupėse po lygiai – po 0,2 proc.
29 ,0%
11,0%
9,7% 9,0%
6,2%
6,1%
5,5%
4,7%
3,9%
3,6% 11,3%
KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS
AKIES IR JOS PREIDINIŲ ORGANŲ LIGOS
SIMPTOMAI, PAKITIMAI IR NENORMALŪS KLINIKINIAI IR LABORATORINIAI RADINIAI
VIRŠKINIMO SISTEMOS LIGOS
JUNGIAMOJO AUDINIO IR SKELETO-RAUMENŲ SISTEMOS LIGOS
ODOS IR POODŽIO LIGOS
TRAUMOS, APSINUODIJIMAI IR KITI IŠORINIŲ PRIEŽASČIŲ PADARINIAI
INFEKCINĖS IR PARAZITINĖS LIGOS
ĮGIMTOS FORMAVIMOSI YDOS, DEFORMACIJOS IR CHROMOSOMŲ ANOMALIJOS
AUSIES IR SPENINĖS ATAUGOS LIGOS
KITOS LIGOS
46
MOKINIŲ GYVENSENA
47
Vilniaus miesto mokinių gyvensena 2010 metais
2010 metais 12-oje Vilniaus miesto ugdymo įstaigų buvo atliktas tarptautinis tyrimas
„Mokyklinio amžiaus vaikų sveikata ir gyvensena“ (Health Behaviour in Schoolaged Children,
HBSC).
Tyrimo tikslas – geriau pažinti jaunų žmonių gyvenseną, elgesį ir sveikatą. Išanalizuoti
aktualias jaunų žmonių gyvensenos problemas: mitybos įpročius, plintantį rūkymo bei alkoholio
vartojimo įprotį, mažėjantį fizinį aktyvumą ir kt. Tyrimo duomenys pasitarnaus ieškant būdų gerinti
mokinių fizinę bei psichinę sveikatą, rengiant ir įgyvendinant sveikatos ugdymo programas
mokykloje.
Apklausai buvo naudotas vieningas tarptautinis klausimynas – anketa. Anketą sudarė beveik
100 klausimų apie mokinio savijautą, higieninius ir sveikatai žalingus įpročius, mitybą, nelaimingus
atsitikimus, santykius su tėvais, mokytojais ir draugais, šeimos ir mokyklos aplinką ir kt.
Remiantis tarptautiniu tyrimo protokolu, apklausoje dalyvavo mokiniai, kurių amžius 11, 13 ir
15 metų. Mūsų šalies sąlygomis tokio amžiaus mokinių daugiausia yra 5-oje, 7-oje ir 9-oje klasėse.
Tyrimo imtį sudarė atsitiktinai atrinkti 738 Vilniaus miesto 5-ų, 7-ų ir 9-ų klasių ugdymo
įstaigų mokiniai.
Mokinių subjektyvus savo sveikatos vertinimas
Tyrimo duomenimis, iš 735-ių respondentų, įvertinusių savo sveikatą, daugiausia mokinių ją
vertino gerai (48,4 proc.) (1 pav.), iš jų: 48,7 proc. berniukų ir 48,1 proc. mergaičių. Berniukai savo
sveikatą linkę vertinti geriau nei mergaitės. Puikiai savo sveikatą įvertino statistiškai reikšmingai (p
< 0,05) daugiau berniukų (40,6 proc.) negu mergaičių (30,2 proc.) ir atvirkščiai – daugiau mergaičių
(18,2 proc.) negu berniukų (8,3 proc.) savo sveikatą vertino patenkinamai (2 pav.).
1 pav. Mokinių, savo sveikatos vertinimas (proc.)
35,6 %
48,4 %
13,1 % 2,9 %
Puiki
Gera
Patenkinama
Bloga
48
χ
2 = 20,106; df = 3; p < 0,0001
2 pav. Mokinių savo sveikatos vertinimas pagal lytį (proc.)
Statistiškai reikšmingai (p < 0,05) jaunesni mokiniai savo sveikatą vertino geriau negu
vyresnieji. Puikiai savo sveikatą įvertino daugiau 5-ų klasių mokinių (49,2 proc.) nei 7-ų (32,2
proc.) ir 9-ų (26,6 proc.) klasių.
Mokinių mityba
Vaisiai ir daržovės, kaip ir grūdinės kultūros produktai, sudaro „Maisto pasirinkimo
piramidės“ pagrindą, svarbiausią rekomenduojamų didesnės biologinės vertės maisto produktų dalį.
Apklausos duomenimis, daržoves kartą ar kelis kartus per dieną vartojo tik 22,4 proc. mokinių
(1 lentelė), mergaitės dažniau negu berniukai (atitinkamai 29,5 proc. ir 15,7 proc.) (p < 0,05) (3
pav.).
χ
2 = 29,786; df = 6; p < 0,0001
3 pav. Daržovių vartojimo dažnis pagal lytį (proc.)
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Puiki Gera Patenkinama Bloga
40.6
48.7
8.3
2.3
30.2
48.1
18.2
3.4
Pro
cen
tai
Berniukai
Mergaitės
0
5
10
15
20
25
30
Niekada Rečiau nei
kart./sav.
Kart./sav. 2-4
kart./sav.
5-6
kart./sav.
Kasdien,
kart./d.
Kasdien,
kelis
kart./d.
3.7
12.5
20.2
29.3
18.6
8.8 6.9
2.0
9.7
14.0
21.2 23.5
18.3
11.2
Pro
cen
tai
Berniukai
Mergaitės
49
Vaisius kasdien vartojo trečdalis (30,7 proc.) apklaustųjų, mergaitės dažniau negu berniukai
(atitinkamai 37,3 proc. ir 24,4 proc.) (p < 0,05) (4 pav.).
Visu klasių mokiniai vaisius ir daržoves vartojo panašiai: statistiškai reikšmingo skirtumo
nebuvo nustatyta (p > 0,05).
χ
2 = 22,951; df = 6; p < 0,001
4 pav. Vaisių vartojimo dažnis pagal lytį (proc.)
Nevisavertę vaikų mitybą atskleidė toks faktas, jog dalis jų kasdien vartojo mažos maistinės
vertės maisto produktus, kurie sudaro „Maisto pasirinkimo piramidės“ viršūnę ir kurių vartojimą
reikėtų riboti (1 lentelė).
Apklausos duomenimis kartą ar kelis kartus per dieną saldainius ir šokoladą valgė kas
ketvirtas (23,3 proc.) mokinys, tortą, pyragaičius ir sausainius – 7,5 proc., bulvių traškučiais
užkandžiavo 5,4 proc. vaikų, kokokolą ir kitus gazuotus gėrimus kasdien vartojo kas dešimtas
mokinys (10,2 proc.) (1 lentelė).
1 lentelė. Maisto produktų vartojimo dažnis (proc.)
Maisto produktai Niekada
Rečiau
nei
kart./sav
.
Kart./sav.
2-4
d./sav
.
5-6
d./sav
.
Kasdien,
kart./d.
Kasdien,
kelis
kart./d.
Vaisius 1,4 9,2 12,0 28,8 17,9 13,0 17,7
Daržoves 2,9 11,2 17,2 25,4 21,0 13,4 9,0
Saldainius,
šokoladą 1,4 18,1 18,1 24,6 14,6 11,7 11,6
Tortą,
pyragaičius,
sausainius
6,5 43 23,1 13,9 6,0 3,6 3,9
Kokakolą ir kitus
gazuotus saldžius
gėrimus
17,7 36,5 17,3 12,6 5,8 4,4 5,8
Bulvių traškučius 15,4 45,6 19,8 9,9 3,9 3,3 2,1
0.0
5.0
10.0
15.0
20.0
25.0
30.0
35.0
Niekada Rečiau nei
kart./sav.
Kart./sav. 2-4
kart./sav.
5-6
kart./sav.
Kasdien,
kart./d.
Kasdien,
kelis
kart./d.
1.9
9.6
14.6
33.0
16.5
9.0
15.4
0.9
8.9 9.2
24.4
19.5 17.2
20.1
Pro
cen
tai
Berniukai
Mergaitės
50
Greito maisto
produktus
(mėsainius,
spurgas,
čeburėkus ir kt.)
23 49,9 11,6 8,7 2,5 1,8 2,5
Pusryčiai – vienas svarbiausių dienos valgymų. Jie turi sudaryti 25 – 30 proc. per parą
suvartojamo maisto energinės vertės. Vaikai, valgantys sočius pusryčius jaučiasi žvalesni,
energingesni, geriau mokosi.
Apklausos duomenimis, kas rytą, išeidami į mokyklą pusryčiavo tik 61,0 proc. mokinių.
Penktadalis (21,0 proc.) apklausoje dalyvavusių vaikų pripažino niekada nevalgantys pusryčių.
Fizinio išsivystymo (svorio) vertinimas
Apklausos metu tiriamieji buvo suskirstyti į normalaus svorio, per mažo svorio ir per didelio
svorio (antsvorio ir nutukimo) grupes.
Atlikus Vilniaus miesto mokinių anketinės apklausos duomenų analizę, buvo nustatyta, kad
normalų kūno svorį turi tik šiek tiek daugiau negu pusė (53,1 proc.) apklaustų mokinių. Mokiniai,
kurie turėjo per mažą kūno svorį, sudarė net 41,0 proc., iš jų statistiškai reikšmingai daugiau
mergaičių (46,9 proc.), negu berniukų (35,5 proc.) ir daugiau 5-ų (57,1 proc.) ir 7-ų klasių (50,0
proc.) mokinių negu 9-ų klasių (21,4 proc.) (p < 0,05). Antsvorį turėjo 3,6 proc. mokinių, o buvo
nutukę 2,3 proc. apklaustųjų (5 pav.).
5 pav. Mokinių fizinis (svorio) išsivystymas (proc.)
Savo ūgį ir svorį nurodė 71,7 proc. visų apklausoje dalyvavusių mokinių, tad neatsakiusių
mokinių fizinis išsivystymas galėjo stipriai pakoreguoti esamus rezultatus.
Mokinių fizinis aktyvumas
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas vaikas kiekvieną dieną turėtų
būti fiziškai aktyvus ne mažiau vieną valandą.
41,0 %
53,1 %
3,6 % 2,3 %
Per mažas
Normalus
Antsvoris
Nutukimas
51
Apklausos duomenimis tik 15,5 proc. mokinių fizinis aktyvumas atitiko rekomenduojamą
normą (6 pav.), iš jų 17,3 proc. berniukų ir 13,6 proc. mergaičių. Pagal PSO rekomendacijas fiziškai
aktyvūs buvo penktadalis (20,8 proc.) 5-ų klasių mokinių, 15,0 proc. – 7-ų klasių ir tik 11,2 proc. 9-
ų klasių mokinių.
Didžiausia mokinių dalis (20,1 proc.) buvo fiziškai aktyvūs tik tris dienas per savaitę (6 pav.).
6 pav. Mokinių fizinio aktyvumo dažnis (proc.)
Žalingų įpročių paplitimas mokinių tarpe
Beveik pusė (46,9 proc.) apklausoje dalyvavusių mokinių teigė, kad yra rūkę mažiausiai vieną
cigaretę, likusi mokinių dalis (53,1 proc.) niekada nebandė rūkyti. Rūkymo paplitimas pagal lytį
pasiskirstė panašiai (p > 0,05). Lyginant mokinių rūkymo paplitimą pagal amžių, daugiausiai
rūkančiųjų buvo tarp 9-ų klasių mokinių (79,5 proc.), beveik per pusę mažiau 7-ose (43,9 proc.), ir
kelis kartus mažiau (13,9 proc.) 5-ose klasėse (p < 0,05) (7 pav.).
χ
2 = 217,177; df = 2; p < 0,0001
8,0 % 8,9 %
12,6 %
20,1 % 15,8 %
10,8 %
8,3 %
15,5 % Nė vienos dienos
1 dieną
2 dienas
3 dienas
4 dienas
5 dienas
6 dienas
7 dienas
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
5 klasė 7 klasė 9 klasė
13.9
43.9
79.5 86.1
56.1
20.5 Pro
cen
tai
Taip
Ne
52
7 pav. Rūkančių mokinių dalis pagal klasę (proc.)
Apklausos duomenimis kas dešimtas (10,6 proc.) mokinys rūkė kiekvieną dieną (8 pav.).
8 pav. Mokinių rūkymo dažnis (proc.)
Apklausos duomenimis alkoholinius gėrimus vartoja jau vienuolikmečiai (5-ų klasių
mokiniai). Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas didėja su amžiumi (9 pav.). 9-ų klasių mokinių
tarpę populiariausi buvo silpni alkoholiniai gėrimai (sidras, kokteilis su alkoholiu), juos vartojo net
74,5 proc. mokinių, antroje vietoje – alus (68,0 proc.). Šampanas – dažniausiai vartojamas gėrimas
5-ų (32,5 proc.) ir 7-ų (55,1 proc.) klasių mokinių tarpe (9 pav.).
9 pav. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas pagal klasę (proc.)
10,6 %
5,4 %
6,0 %
78,0 %
Kiekvieną dieną
Mažiausiai kartą per savaitę, bet
ne kiekvieną dieną
Rečiau nei kartą per savaitę
Aš visai nerūkau
Alų
Vyną
Šampaną
Likerį
Degtinę ir kitus stiprius gėrimus
Silpnus alkoholinius gėrimus
15.3
10.7
32.5
3.0
2.1
18.7
33.5
25.9
55.1
19.0
17.3
47.9
68.0
49.0
73.1
33.5
55.1
74.5
9 klasė 7 klasė 5 klasė
53
10 pav. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas pagal lytį (proc.)
Mergaitės ir berniukai alkoholinius gėrimus vartojo panašiai (10 pav.), išskyrus alų, kurį
statistiškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau vartojo berniukai (46,4 proc.) negu mergaitės (32,9
proc.).
11 pav. Alkoholinių gėrimų vartojimo dažnis (proc.)
Iš apklausoje nurodytų gėrimų kievieną diena ar kiekvieną savaitę mokiniai daugiausiai
vartojo alų (9,6 proc.) ir silpnus alkoholinius gėrimus, tokius kaip sidras, kokteiliai su alkoholiu (9,2
proc.) (11 pav.).
Alų
Vyną
Šampaną
Likerį
Degtinę ir kitus stiprius gėrimus
Silpnus alkoholinius gėrimus
46.4
28.3
50.7
17.4
27.6
45.5
32.9
30.3
58.1
20.7
23.9
50.6
Mergaitės Berniukai
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Alų
Vyną
Šampaną
Likerį
Degtinę ir kitus stiprius gėrimus
Silpnus alkoholinius gėrimus
Alų Vyną Šampaną Likerį
Degtinę ir
kitus stiprius
gėrimus
Silpnus
alkoholinius
gėrimus
Kiekvieną dieną 2.9 1.4 1.5 1.5 2.2 2.9
Kiekvieną savaitę 6.9 1 1.4 0.3 2.1 6.4
Kiekvieną mėnesį 6.1 3.2 4.4 1.2 5.7 9.3
Retai 24.1 23.7 47 16 15.8 29.3
Niekada 60.1 70.8 45.7 81 74.2 52.1
54
Tyrimo duomenimis, net 42,6 proc. apklausoje dalyvavusių Vilniaus miesto mokinių buvo
išgėrę tiek alkoholinių gėrimų, kad pasijuto apsvaigę.
Mokinių, save laikančių laimingais, dalis
Galvodami apie savo dabartinį gyvenimą dauguma (62,4 proc.) mokinių jautėsi pakankamai
laimingi, beveik kas penktas apklaustasis (19,4 proc.) – labai laimingais. Labai laimingu jautėsi tik
kas penktas (19,4 proc.) mokinys, 16,4 proc. – nesijautė laimingais, 1,8 proc. apklaustųjų nurodė,
kad jie visiškai nelaimingi.
Labai laimingais jautėsi daugiau 5-ų klasių mokiniai (33,5 proc.) negu 7-ų (12,8 proc.) ir 9-ų
klasių (12,7 proc.). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyties ir jautimosi laimingu nebuvo
nustatyta (12 pav.).
χ
2 = 46,244; df = 6; p < 0,0001
12 pav. Mokinių, save laikančių laimingais, dalis pagal klasę (proc.)
Patyčios mokykloje
Tyčiojimasis – labiausiai paplitusi destruktyvaus elgesio forma jaunų žmonių tarpe. Jis gali
pasireikšti fiziniais veiksmais, žodiniais įžeidimais, netinkamu elgesiu. Dažnai mokiniai patiria
patyčias ar patys tyčiojasi mokyklų aplinkoje.
Apklausos duomenimis per pastaruosius du mėnesius patyčias patyrė daugiau negu pusė (52,3
proc.) apklaustų mokinių. Tarp patiriančių patyčias berniukų (53,7 proc.) ir mergaičių (50,7 proc.)
statistiškai reikšmingo skirtumo (p > 0,05) nenustatyta. Keletą kartų per savaitę patyčias daugiau
patyrė 5-ų klasių mokiniai (16,2 proc.) negu 7-ų (6 proc.) ir 9-ų klasių (8,5 proc.), nustatytas
statistiškai reikšmingas skirtumas (p < 0,05).
Kas dešimtas (10,2 proc.) mokinys teigė, jog per pastaruosius du mėnesius iš jo buvo
tyčiojamasi keletą kartų per savaitę (13 pav.).
0
10
20
30
40
50
60
70
Jaučiuosi labai
laimingas
Jaučiuosi
pakankamai
laimingas
Nesijaučiu
laimingas
Esu visiškai
nelaimingas
33.5
53,0
12.7
0.8
12.8
66,0
19.6
1.7
12.7
67.7
16.9
2.7
Pro
cen
tai
5 klasė
7 klasė
9 klasė
55
13 pav. Patiriamų patyčių mokykloje dažnis per pastaruosius du mėnesius (proc.)
Daugiau negu pusė (54,0 proc.) mokinių pripažino, kad per pastaruosius du mėnesius yra
tyčiojąsi iš kitų, statistiškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau tai darė berniukai (60,3 proc.) negu
mergaitės (47,1 proc.) (14 pav.). Pagal amžių statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p >
0,05).
χ
2 = 18,864; df = 4; p < 0,001
14 pav. Tyčiojimosi iš kitų dažnis per pastaruosius du mėnesius pagal lytį (proc.)
Apklausos duomenimis, daugiau negu trečdalis mokinių (34,5 proc.) mokykloje visada
jaučiasi saugūs, panaši apklaustųjų dalis (36,0 proc.) taip jaučiasi dažnai. Niekada arba retai
nesijaučia saugus kas dešimtas mokinys (10,0 proc.) (15 pav.).
47,7 %
27,0 %
9,2 %
5,9 % 10,2 %
Nepatyriau patyčių
Iš viso kartą ar du kartus
2 ar 3 kartus per mėnesį
Maždaug kartą per savaitę
Keletą kartų per savaitę
0 10 20 30 40 50 60
Nesityčiojau iš kitų
Iš viso kartą ar du kartus
2 ar 3 kartus per mėnesį
Maždaug kartą per savaitę
Keletą kartų per savaitę
39.7
35.5
10.8
5.3
8.7
52.9
28.6
5.5
7.2
5.8
Mergaitės
Berniukai
56
15 pav. Jautimosi saugiu mokykloje dažnis (proc.)
34,5 %
36,0 %
19,5 %
6,4 % 3,6 %
Visada
Dažnai
Kartais
Retai
Niekada
57
Gaiviųjų energinių gėrimų vartojimo paplitimas Vilniaus miesto 5-10 klasių mokinių
tarpe ir jų žinios apie šiuos gėrimus 2010/2011 metais
2010/2011 metais buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 13 Vilniaus miesto ugdymo
įstaigų, iš jų: 10 vidurinių mokyklų, 2 pagrindinės mokyklos ir 1 gimnazija.
Tyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos būdu. Apklausti 1837 trylikos Vilniaus
miesto ugdymo įstaigų 5 – 10 klasių mokiniai, iš jų 948 (51,6 proc.) berniukai ir 889 (48,4 proc.)
mergaitės.
Tyrimo tikslas – nustatyti gaiviųjų energinių gėrimų vartojimo paplitimą Vilniaus miesto 5-
10 klasių mokinių tarpe ir įvertinti jų žinias apie šiuos gėrimus.
Energinių gėrimų vartojimo paplitimas mokinių tarpe
Tyrimo duomenimis, energinius gėrimus vartojo 602 (32,8 proc.) mokiniai, jų nebevartojo, bet
buvo vartoję anksčiau 632 (34,4 proc.) respondentai ir niekada nevartojo – 603 (32,8 proc.)
apklaustieji.
Lyginant energinių gėrimų vartojimą pagal lytį, buvo nustatyta, kad statistiškai reikšmingai
šiuos gėrimus vartojo ir buvo anksčiau vartoję (p < 0,05) daugiau berniukų (atitinkamai 36,5 proc. ir
36,6 proc.) negu mergaičių (28,8 proc. ir 32,1 proc.). Statistiškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau
mergaičių (26,9 proc.) negu berniukų (39,1 proc.) jų nevartojo (1 pav.).
χ
2 = 32,019; df = 2; p < 0,0001
1 pav. Energinių gėrimų vartojimo paplitimas mokinių tarpe pagal lytį (proc.)
Lyginant energinių gėrimų vartojimo paplitimą pagal klases, buvo nustatyta, kad juos
statistiškai reikšmingai daugiau vartojo 7 – 10-ų klasių mokinių (atitinkamai 35,4 proc., 37,2 proc.,
42,1 proc. ir 38,1 proc.) negu 5-ų (19,9 proc.) ir 6-ų (26,7 proc.) klasių, kurių, priešingai, buvo
daugiau nevartojančių (p < 0,05).
0
5
10
15
20
25
30
35
40
vartoju vartojau, dabar
nevartoju
niekada
nevartojau
36,5 36,6
26,9 28,8
32,1
39,1
Pro
cen
tas
Berniukas
Mergaitė
58
Informacijos apie energinius gėrimus ir jų poveikį sveikatai poreikis mokiniams
Daugiau negu pusei (59,8 proc.) iš 1821 respondentų informacijos apie energinius gėrimus ir
jų poveikį sveikatai užtenka. Statistiškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau jos užtenka berniukams
(62,8 proc.) negu mergaitėms (56,6 proc.).
Apie energinius gėrimus informacijos neužtenka ketvirtadaliui (25,6 proc.) mokinių.
Statistiškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau jos neužtenka mergaitėms (28,0 proc.) negu berniukams
(23,3 proc.), taip pat daugiau (p < 0,05) 9-ų ir 10-ų klasių mokiniams (30,1 proc.) negu 5-ų ir 6-ų
klasių mokiniams (22,6 proc.).
14,5 proc. mokinių nežinojo ar jiems užtenka informacijos apie energinių gėrimų poveikį
sveikatai juos vartojant.
Daugiausiai mokinių informacijos apie energinius gėrimus ir jų poveikį sveikatai gavo iš
tėvų (43,5 proc.) ir interneto (43,3 proc.). Kad šią informaciją gauna mokykloje, t.y., iš mokytojų ir
sveikos gyvensenos pamokose, nurodė atitinkamai tik 28,5 ir 15,9 proc. (2 pav.).
2 pav. Informacijos šaltiniai apie energinius gėrimus ir jų neigiamą poveikį sveikatai (proc.)
39,9 proc. mokinių norėtų gauti daugiau informacijos apie energinius gėrimus ir jų poveikį
sveikatai, iš jų, statistiškai reikšmingai (p < 0,0001) daugiau 5-ų, 6-ų klasių mokinių (46,3 proc.)
negu 7-ų, 8-ų (36,3 proc.) ir 9-ų, 10-tų (36,6 proc.) klasių, daugiau (p < 0,05) mergaičių (42,3 proc.)
negu berniukų (37,6 proc.).
Daugiau negu trečdalis (36,9 proc.) mokinių šios informacijos nenorėtų gauti, o 23,2 proc.
respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Daugiausiai mokinių (36,9 proc.) nurodė, kad norėtų gauti informacijos apie energinius
gėrimus ir jų poveikį sveikatai sveikos gyvensenos pamokose, 36,0 proc. respondentai – internete. (3
pav.).
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Kita
Internetas
Spec. literatūra
TV laidos
Sv. gyv. pamokos
Draugai
Tėvai
Mokytojai
6.6
43.3
12.4
35.1
15.9
24.7
43.5
28.5
%
59
3 pav. Informacijos apie energinius gėrimus ir jų poveikį sveikatai gavimo forma (proc.)
0.0 5.0 10.0 15.0 20.0 25.0 30.0 35.0 40.0
Kita
Internetas
Spec. literatūra
TV laidos
Sv. gyv. pamokos
7.8
36.0
9.6
33.2
36.9
%
60
FIZINĖS APLINKOS VEIKSNIAI
61
Vilniaus m. maudyklų vandens kokybė 2011 m.
Vilniuje tyrimai atliekami oficialiai įteisintose penkiose maudyklose: Neries (Valakupių I ir
II, Žirmūnų), Salotės bei Žaliųjų ežerų. Nuo 2009 m. pradėti stebėti dažnai žmonių lankomi Tapelių
bei Baldžio (Šilo) ežerai.
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė UAB ,,Grinda” nuo 2011 m. prižiūri Vilniaus m. paplū-
dimius.
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras stebi maudyklų vandens tyrimų
rezultatus vadovaudamasis HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė”, bei infor-
muoja visuomenę taršos atvejais.
Tyrimai atliekami maudymosi sezono metu (birželio 1 d. - rugsėjo 15 d.) kas dvi savaites.
Apie stebimų vandens telkinių tinkamumą maudytis galite sužinoti virtualiame žemėlapyje,
adresu www.vvsb.lt
STEB IMI RODIKLIAI
Mikrobiologiniai:
Žarniniai enterokokai (kas dvi savaites)
Žarninės lazdelės (kas dvi savaites)
Salmonelių skaičius (susidarius išskirtinei situacijai)
Fizikiniai-cheminiai:
Atliekos, nuolaužos ir plūduriuojančios medžiagos (kas dvi savaites)
Amonio azotas (esant eutrofikacijos tendencijoms)
Kjeldalio azotas (esant eutrofikacijos tendencijoms
Bendrasis fosforas (esant eutrofikacijos tendencijoms)
2011 m. maudymosi sezono metu, tiriami mikrobiologiniai vandens kokybiniai rodikliai atitiko
higienos normas visuose oficialiuose Vilniaus m. paplūdimiuose. (1;2 pav.)
62
1 pav. Žarninių enterokokų kolonijas sudarančių
vienetų skaičiaus norma -100
36 28
1 1 0
17 10
14 25
4 10
7 17
63 3
7 13 12
19 0 1
7 11
4 8
0 4
1 63
0 3
11 19
0 7
4 13
1 0 2 3
0 20 40 60 80
2011.05.17
2011.06.07
2011.07.01
2011.08.17
2011.09.08
2011.05.17
2011.06.07
2011.07.01
2011.08.17
2011.09.08
2011.05.17
2011.06.07
2011.07.01
2011.08.17
2011.09.08
2011.05.17
2011.06.07
2011.07.01
2011.08.17
2011.09.08
2011.05.17
2011.06.07
2011.07.01
2011.08.17
2011.09.08
2011.05.17
2011.06.07
2011.06.17
2011.07.01
2011.07.19
2011.08.01
2011.08.17
2011.09.01
2011.05.17
2011.06.07
2011.06.17
2011.07.01
2011.07.19
2011.08.01
2011.08.17
2011.09.01
Sal
otė
s ež
ero
pap
lūd
imy
s
Žir
mūn
ų
pap
lūd
imy
s
1 V
alak
up
ių
pap
lūd
imy
s
2 V
alak
up
ių
pap
lūd
imy
s
Žal
iųjų
eže
rų
pap
lūd
imy
sB
aldži
o e
ž.T
apel
ių e
ž.
Kolonijas sudarančių vienetų skaičius
72 250
21 21
3 85
56 102
330 82
156 19
122 480
119 57
36 106
320 52
3 6
33 7
93 4 8 7
166 2 3
142 0 2
44 5
43 3 3
37 4
0 200 400 600
2011.05.17
2011.06.07
2011.07.01
2011.08.17
2011.09.08
2011.05.17
2011.06.07
2011.07.01
2011.08.17
2011.09.08
2011.05.17
2011.06.07
2011.07.01
2011.08.17
2011.09.08
2011.05.17
2011.06.07
2011.07.01
2011.08.17
2011.09.08
2011.05.17
2011.06.07
2011.07.01
2011.08.17
2011.09.08
2011.05.17
2011.06.07
2011.06.17
2011.07.01
2011.07.19
2011.08.01
2011.08.17
2011.09.01
2011.05.17
2011.06.07
2011.06.17
2011.07.01
2011.07.19
2011.08.01
2011.08.17
2011.09.01
Sal
otė
s ež
ero
pap
lūd
imy
s
Žir
mūn
ų
pap
lūd
imy
s
1 V
alak
up
ių
pap
lūd
imy
s
2 V
alak
up
ių
pap
lūd
imy
s
Žal
iųjų
eže
rų
pap
lūd
imy
sB
aldži
o e
ž.T
apel
ių e
ž.
Kolonijas sudarančių vienetų skaičius
2 pav. Žarninių lazdelių kolonijas sudarančių
vienetų skaičiaus norma -1000
63
2011 M. TYRIMŲ REZULTATŲ SUVESTINĖ
Savivaldyb
ė
Maudyklos
pavadinimas
Bandinio
ėmimo
data
Žarniniai
enterokokai
(ksv/100 ml)
Paklaid
a
Žarninės
lazdelės
(ksv/100 ml)
Paklaid
a
Norma 100 1 000
Vilniaus
sav.
Salotės
ežero
paplūdimys
2011.05.1
7 36 ±12 72 ±24
2011.06.0
7 28 ±11
250 ±140
2011.07.0
1 1 ±2 21 ±13
2011.08.1
7 1 ±2 21 ±13
2011.09.0
8 0 ± 3 ±5
Žirmūnų
paplūdimys
2011.05.1
7 17 ±8 85 ±27
2011.06.0
7 10 ±6 56 ±21
2011.07.0
1 14 ±8 102 ±40
2011.08.1
7 25 ±10 330 ±160
2011.09.0
8 4 ±4 82 ±26
1 Valakupių
paplūdimys
2011.05.1
7 10 ±6 156 ±50
2011.06.0
7 7 ±5 19 ±12
2011.07.0
1 17 ±8 122 ±44
2011.08.1
7 63 ±16 480 ±200
2011.09.0
8 3 ±3 119 ±32
2 Valakupių
paplūdimys
2011.05.1
7 7 ±5 57 ±22
2011.06.0
7 13 ±7 36 ±17
2011.07.0
1 12 ±7 106 ±42
2011.08.1
7 19 ±9 320 ±160
2011.09.0
8 0 ± 52 ±21
64
Žaliųjų
ežerų
paplūdimys
2011.05.1
7 1 ±2 3 ±5
2011.06.0
7 7 ±5 6 ±7
2011.07.0
1 11 ±7 33 ±16
2011.08.1
7 4 ±4 7 ±7
2011.09.0
8 8 ±6 93 ±28
Baldžio ež.
2011.05.1
7 0 ± 4 ±6
2011.06.0
7
4 ±4
8 ±8
2011.06.1
7
1 ±2 7 ±7
2011.07.0
1
63 ±16
166 ±32
2011.07.1
9
0 ±
2 ±4
2011.08.0
1
3 ±3
3 ±5
2011.08.1
7
11 ±7
142 ±34
2011.09.0
1
19 ±2
0 ±
Tapelių ež.
2011.05.1
7
0 ± 2 ±4
2011.06.0
7
7 ±5
44 ±19
2011.06.1
7
4 ±4
5 ±6
2011.07.0
1
13 ±7
43 ±19
2011.07.1
9
1 ±2
3 ±5
2011.08.0
1
0 ±
3 ±5
2011.08.1
7
2 ±3
37 ±17
2011.09.0
1
3 ±3
4 ±6
65
Centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybė Vilniaus mieste 2010 m.
Remiantis AB “Vilniaus vandenys” pateikta informacija, Vilnius yra viena iš nedaugelio
Europos sostinių, kurioje gyventojams centralizuotai tiekiamas požeminis vanduo iš giluminių
gręžinių, kai tuo tarpu švedai, lenkai ar estai ir daugelis kitų geria išvalytą paviršinį cheminiu būdu
apdorotą vandenį, kurio kokybė ir skonis niekada neprilygs mūsų vandeniui.
Kokios vandenvietės eksploatuojamos Vilniaus mieste, kokiems mikrorajonams tiekiamas
vanduo ir kokie geriamojo vandens kokybiniai rodikliai, galite susipažinti šiame žemėlapyje.
http://www.vv.lt/lt/vandens_kokybe/zemelapis.php
Didžiausia vandens tiekimo sistema sostinėje – Antavilių. Ji vandeniu aprūpina šių
mikrorajonų gyventojus: Šnipiškių, Žirmūnų, Antakalnio, Dvarčionių, Turniškių, Santariškių,
Valakampių, Jeruzalės, Fabijoniškių, Baltupių, Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių.
Vilniuje 2009 m. 531,4 tūkst. gyventojų (95 %) vartojo centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį.
Pagal Lietuvos higienos normą HN 24: 2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės
reikalavimai” geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, kai:
- jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracija
galinčių kelti didelį pavojų žmonių sveikatai;
- geriamasis vanduo atitinka šios higienos normos nustatytus minimalius mikrobinius
ir toksinius (cheminius) rodiklius;
- užtikrinama vandens išteklių ir tiekiamo geriamojo vandens apsauga nuo taršos, o
vandens programinė priežiūra geriamojo vandens tiekėjų vykdoma taip, kad būtų galima
įvertinti ir nustatyti, ar vanduo atitinka šioje higienos normoje nustatytus mikrobinius ir
toksinius (cheminius) rodiklius geriamojo vandens vartojimo vietose.
Vyrauja nuostata, kad indikatoriniai rodikliai tiesiogiai nesietini su kenksmingu poveikiu
žmonių sveikatai, tačiau neatsiejamai parodo geriamojo vandens savybes, jo ruošimo ir tiekimo
technologijų trūkumus. Kai aptinkami padidinti bendrosios geležies, mangano, amonio kiekiai ar
didesnis drumstumas, leistinų normų viršijimo priežastimis gali būti geriamojo vandens ruošimo ir
tiekimo technologijų pažeidimai.
Geriamojo vandens, kurio indikatorinio rodiklio (bendrosios geležies) vertė ženkliai
viršijama, kokybė bei juslinės savybės yra blogesni, toks vanduo gali kelti riziką vartotojų sveikatai.
Tokį teiginį įvertino ir patvirtino Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas.
Geležies perteklius žmogaus organizme gali sukelti ligą, vadinamą hemochromatoze, o trūkumas -
anemiją.
66
1 pav. Bendrosios geležies kiekiai centralizuotai tiekiamame geriamajame vandenyje, Vilniaus m.
2009-2010 m. laikotarpiu (norma – 200 µg/l)
2010 m. Bičių Korio, Daniliškių, Trakų Vokės, Žemųjų Panerių, Bukčių vandenvietėse
bendrosios geležies koncentracijos viršijo HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės
reikalavimai” nustatytas normas. Vandenvietėse stebimas bendrojo geležies kiekio didėjimas.
0 200 400 600 800 1000 1200 1400
Antavilių
Bukčių
Tupatiškių
Vingio parko
Sereikiškių
Naujosios Vilnios
Naujųjų Verkių
Grigiškių
Žemųjų Panerių
Aukštųjų Panerių
Trakų Vokės
Daniliškių
Salininkų
Kirtimų
Bičių korio
2010
2009
67
2 pav. Mangano kiekiai centralizuotai tiekiamame geriamajame vandenyje, Vilniaus m., 2009-2010 m.
laikotarpiu (norma – 50 µg/l)
2010 m. Bičių Korio, Daniliškių, Trakų Vokės, Žemųjų Panerių, Vingio parko, Bukčių
vandenvietėse mangano koncentracijos viršijo HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės
reikalavimai” nustatytas normas. (2 pav.) Dideli mangano kiekiai žmogaus organizme gali būti
siejami su kvėpavimo, reprodukcinės sistemos sutrikimais.
Dėl didelio geležies kiekio vamzdynuose susidaro nuosėdos, susiaurinančios vamzdžio
skerspjūvį, todėl pasikeitus vandens tekėjimo krypčiai ar slėgiui, vartotoją pasiekia drumzlinas
vanduo. Per didelis geriamojo vandens drumstumas 2010 m. buvo Bičių korio, Daniliškių, Trakų
Vokės vandenvietėse (3 pav.)
0 20 40 60 80 100 120 140 160
Antavilių
Bukčių
Tupatiškių
Vingio parko
Sereikiškių
Naujosios Vilnios
Naujųjų Verkių
Grigiškių
Žemųjų Panerių
Aukštųjų Panerių
Trakų Vokės
Daniliškių
Salininkų
Kirtimų
Bičių korio
2010
2009
68
3 pav. Drumstumas centralizuotai tiekiamame geriamajame vandenyje, Vilniaus m., 2009-2010 m. laikotarpiu
(norma – 4 DV pagal formaziną)
Centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybę galimų būtų gerinti įdiegiant
nugeležinimo įrenginius, rekonstruojant senus vandens tiekimo tinklus, bei atliekant daugiau tyrimų.
Šulinių vandens kokybė Vilniaus m. 2010 m.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr.250 “Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais
diagnostikos ir profilaktikos“ 2010 m. Vilniaus m. ištyrė 22 šulinius, buvo paimti 44 mėginiai.
Nitratų skaičius viršijo normas 7 mėginiuose, E.coli ir enterokokai 4 mėginiuose.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis: iš 11 paimtų mėginių, 8-iuose
žarninių lazdelių ir (ar) žarninių enterokokų skaičius viršijo ribinį mikroorganizmų skaičių, tai
sudarė 73 % ir 5 mėginiuose buvo viršytos cheminių medžiagų koncentracijos ribinės vertės, tai
sudarė 45%.
Mikrobiologinę taršą (E.coli, eneterokokai) galima pašalinti virinant vandenį. Nitratų
skaičius verdant vandenį nesumažėja. Todėl ypač nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn.
nerekomenduojama vartoti nitritais ir nitratais užteršto vandens. Žmogaus organizme nitratai
redukuojasi iki nitritų, ir sukelia methemoglobinemiją, kuri pasireiškia: pykinimu, mėlynavimu,
0 2 4 6 8 10 12
Antavilių
Bukčių
Tupatiškių
Vingio parko
Sereikiškių
Naujosios Vilnios
Naujųjų Verkių
Grigiškių
Žemųjų Panerių
Aukštųjų Panerių
Trakų Vokės
Daniliškių
Salininkų
Kirtimų
Bičių korio
2010
2009
69
traukuliais, uždusimu. Jautriausi yra dirbtinai maitinami kūdikiai. Šulinių vandenį naudojantys
piliečiai, vandenį turėtų išsitirti savo iniciatyva.
Oro tarša Vilniaus mieste 2010 m. duomenys
Oro tarša pasaulyje kasmet sukelia apie 2 mln. priešlaikinių mirčių.
Vilniaus mieste oro kokybė tiriama automatinėse oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse –
Žirmūnų, Savanorių prospekto, Senamiesčio ir Lazdynų. Automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse
nepertraukiamai matuotos koncentracijos teršalų, kurių vertinimą reglamentuoja ES direktyvos ir
Lietuvos teisės aktai.
Kietosios dalelės
Kietosios dalelės - tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio
sudėtyje gali būti įvairių komponentų - rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų,
dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine
ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai.
2010 m. didesnis nei leidžiamas oro užterštumas kietosiomis dalelėmis fiksuotas
Senamiesčio OKT stotyje – 41 dieną per metus, kai norma yra 35 dienos. Visose OKT užfiksuota
didesnė tarša nei 2009 metais. (1 pav.)
1 pav. Parų skaičius per metus, kai KD10 koncentracijos viršijo leistinas normas Vilniaus mieste 2007-2010 m.
(leistina 35 d. ribinė vertė)
Užterštumas kietosiomis dalelėmis dažniausiai padidėja esant šaltiems orams, sausio -
vasario mėn., bei ištirpus sniegui, kovo - balandžio mėnesį. Įsivyravus sausiems orams, daugiau
kietųjų dalelių į orą patenką nuo tinkamai nenuvalytų gatvių. (2 pav.) Komunalinės tarnybos dažnai
nespėja operatyviai iš gatvių pašalinti per žiemą susikaupusius nešvarumus. Todėl padidinta kietųjų
dalelių koncentracija stebima, net esant palankioms teršalams išsisklaidyti oro sąlygoms. Kietosios
dalėlės gali skatinti įvairius kvėpavimo takų susirgimus, kraujagyslių sistemos ligas, bronchinės
astmos priepolius.
21
5
14
41
8 5
12
18
45
30
19 23
20
10
22
35
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
200
7m
.
200
8m
.
200
9m
.
201
0m
.
200
7m
.
200
8m
.
200
9m
.
201
0m
.
200
7m
.
200
8m
.
200
9m
.
201
0m
.
200
7m
.
200
8m
.
200
9m
.
201
0m
.
Senamiestis Lazdynai Žirmūnai Savanorių pr.
Par
ų s
kai
čius
70
2 pav. Parų skaičius per metus pagal mėnesius, kai KD10 koncentracijos viršijo leistinas normas Vilniaus mieste
2007-2010 m.
Nuo 2007 metų Žirmūnų oro kokybės tyrimų (OKT) stotelė matuoja ir smulkesnes kietąsias
daleles, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis nei 2,5 µm. Pastaraisiais metais vidutinė metinė
koncentracija didėjo, ribinė vertė yra 29 µg/m3. (3 pav.)
3 pav. Vidutinė metinė KD2,5 koncentracija Vilniaus mieste 2007-2010 m.
(leistina ribinė vertė - 29 µg/m3)
Į žmogaus organizmą smulkios kietosios dalelės patenka kvėpuojant. Stambesnės dalelės
sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl didelio pavojaus sveikatai jos nekelia. Turimi
duomenys rodo, kad smulkiosios dalelės (KD2,5) yra pavojingesnės už didesnes, nors stambesnės
frakcijos (2,5-10 µm skersmens) dalelių nepaisyti negalima. KD10 (iki 10 mikronu skersmens)
dalelės gali nusėsti bronchuose ir plaučiuose, sukeldamos plaučių ligas. Tuo tarpu mažesnes nei 2,5
mikrono dydžio KD2,5 dalelės, patenkančios į plaučius ar kraujotakos sistemą, gali skatinti
kvėpavimo takų, kardiovaskulinės sistemos ligas, infarktą ar net sukelti priešlaikinę mirtį. Ilgalaikis
buvimas tokių dalelių turinčioje aplinkoje didina plaučių vėžio riziką.
0
2
4
6
8
10
12S
ausi
s
Ko
vas
Geg
užė
Lie
pa
Ru
gsė
jis
Lap
kri
tis
Sau
sis
Ko
vas
Geg
užė
Lie
pa
Ru
gsė
jis
Lap
kri
tis
Sau
sis
Ko
vas
Geg
užė
Lie
pa
Ru
gsė
jis
Lap
kri
tis
Sau
sis
Ko
vas
Geg
užė
Lie
pa
Ru
gsė
jis
Lap
kri
tis
Senamiestis Lazdynai Žirmūnai Savanoriu pr.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m.
11 11
12
14
8
9
10
11
12
13
14
15
2007m. 2008m. 2009m. 2010m.
Žirmūnai
KD
2,5
µ
g/m
3
71
NO2
Azoto dioksidas NO2 yra rudos spalvos, slogaus kvapo dujos. Patekę į žmogaus organizmą,
jie dirgina kvėpavimo takus ir gali sukelti sveikatos pablogėjimą. NO2 gali pažeisti giliuosius
plaučių audinius ir sukelti plaučių edemą. Kai šis azoto dioksidas įkvepiamas su kitais teršalais,
efektas būna suminis.
2010 m. vidutinė metinė NO2 koncentracija Vilniaus OKT stotyse svyravo nuo 9 iki 25
µg/m3. Žirmūnų OKT stotyje, įrengtoje prie intensyvaus eismo gatvės NO2 vidutinė metinė
koncentracija buvo didžiausia, bet neviršijo ribinės vertės. (4 pav.)
4 pav. Vidutinės NO2 metinės koncentracijos Vilniaus mieste 2005-2010 m. (leistina ribinė vertė 40
µg/m3)
28 29 29
32
9
17
14 14 13
11 13
32 34
30 32 32
25
22 21
18 16
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
200
5m
.
200
6m
.
200
7m
.
200
8m
.
200
9m
.
200
5m
.
200
6m
.
200
7m
.
200
8m
.
200
9m
.
201
0m
.
200
5m
.
200
6m
.
200
7m
.
200
8m
.
200
9m
.
201
0m
.
200
7m
.
200
8m
.
200
9m
.
201
0m
.Senamiestis Lazdynai Žirmūnai Savanorių pr.
NO
2
µg/m
3
72
Ozonas
Didžiausia ozono koncentracija stebima priemiesčių zonose pavasarį ir vasarą, kai saulės
aktyvumas didžiausias. Lazdynuose 2010 m. užfiksuotos 2 dienos, kai 8 valandų ozono
koncentracijos vidurkis viršijo siektiną vertę. (5 pav.)
5 pav. Parų skaičius, kai buvo viršyta O3 8 val. siektina verte (120 µg/m3), leistina ribinė vertė 25 paros,
imant 3 metų vidurkį
Esant atmosferoje pakankamam aktyvių nemetaninių angliavandenilių ir azoto oksidų kiekiui
ir intensyviam saulės spinduliavimui, prasideda naujų junginių, kaip ozonas ir peroksiacetilnitratai,
formavimasis. Natūraliai ozonas žemutiniuose atmosferos sluoksniuose gali susidaryti esant elektros
iškrovai. Šis procesas nedaug įtakoja pažeminio ozono koncentracijas. Ozonas yra plaučių dirgiklis,
veikiantis plaučių gleivinės membraną ir kitus plaučių audinius bei kvėpavimo funkcijas.
Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad ozonas susilpnina plaučių mechaninį atsparumą, sukeliantį
kvėpavimo sistemos pakitimus, kaip skausmą ryjant, padažnėjusį kvėpavimą ir kt. Ozono poveikyje
pasireiškia klinikiniai simptomai, kaip krūtinės suveržimas, kosėjimas, dusimas. Kvėpavimo
sutrikimai lengviausiai pasireiškia žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų ligomis (astma,
bronchitu, emfizema).
SO2, CO
2010 m. sieros dioksido, anglies monoksido koncentracijos neviršijo ribinių verčių.
Benzopirenas
Vilniaus Žirmūnų OKT stebima benzopireno koncentracija 2010 m. siekė 1,1 ng/m3.
Siektina vertė yra 1 ng/m3 (įsigaliojimo data - 2012.12.31).
Benzopirenas - išsiskiria degant anglims, naftai, benzinui ir kitiems angliavandeniliams. Taip
pat jis yra pagrindinis kancerogenas (vėžį sukelianti medžiaga) randamas tabako dūmuose.
9
26
2
12
5
2 2
14
0 0 1 0 0
5
10
15
20
25
30
2005m. 2006m. 2007m. 2008m. 2009m. 2010m. 2005m. 2006m. 2007m. 2008m. 2009m. 2010m.
Lazdynai Žirmūnai
O3
p
arų s
kai
čius
73
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS
SISTEMOS RAIDA
74
Vilniaus miesto sveikatos priežiūros sistemos raida 2010 m.
Sveikatos sistema - valstybės sveikatos reikalų, institucijų, sveikatinimo veiklos bei jos
išteklių tvarkymo sistema. Gyventojų sveikatos požiūriu svarbu būtų vertinti sveikatos sistemos
paslaugų prieinamumą gyventojams. Vilniuje asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas lyginant su
kitais Lietuvos rajonais, gana gerai išvystytas, todėl galima teigti, kad vilniečiams pasirinkimo
galimybės yra didesnės.
Gydytojų skaičius
1 pav. Gydytojų skaičius Vilniaus m. 2001 – 2010 m.
Vilniaus mieste gydytojų skaičius išlieka didėjantis. Vilniaus ir Kauno miestuose
sukoncentruotas didžiausias Lietuvoje sveikatos priežiūros įstaigų tinklas, veikia aukštosios
univeristetinės mokyklos, rengiančios gydytojus.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Vilniaus r. 14.52 13.63 12.91 13.05 12.71 12.85 12.83 12.79 11.71 12.4
Kaunas 63.33 62.03 62.43 64.69 65.94 68.16 69.38 80.96 83.47 92.3
Vilnius 57.97 57.44 56.58 56.68 57.81 59.05 60.23 64.48 65.73 67.3
Lietuva 33.66 33.44 33.13 32.88 33.23 33.85 34.35 36.11 36.46 37.9
0102030405060708090
100
75
Šeimos gydytojų skaičius
2 pav. Šeimos gydytojų skaičius 10 000 gyventojų 2001 -2010 m.
Šeimos gydytojų skaičius turi didėjančias tendencijas Vilniuje, tačiau jų dar vis trūksta,
todėl pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas
teikia ir komandos (vidaus, vaikų ligų gydytojai, chirurgai, ginekologai).
Odontologų skaičius
3 pav. Odontologų skaičius 10 000 gyventojų 2001 – 2010 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Vilniaus r. 5.63 5.48 5.58 5.82 5.88 5.95 6.42 6.45 5.7 5.63
Kaunas 3.53 4.63 5.15 6.26 6.35 6.79 7.34 7.38 8.09 8.16
Vilnius 1.68 2.73 3.44 3.89 4.12 4.35 4.52 5.48 5.78 5.99
Lietuva 2.77 3.53 4.18 4.7 4.86 5.07 5.26 5.44 5.52 5.7
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Vilniaus r. 4.61 4.02 4.38 3.88 3.74 3.82 3.89 3.43 3.83 4.6
Kaunas 14.39 12.04 12.98 12 12.95 11.64 12.51 10.9 13.28 13.9
Vilnius 8.98 8.5 9.24 9.42 10.53 9.47 9.3 8.35 9.64 10.4
Lietuva 6.8 6.31 6.52 6.33 6.83 6.26 6.48 5.95 6.69 7.2
0
2
4
6
8
10
12
14
16
76
Odontologų skaičius 10 000 gyventojų taip pat didėja. Gydytojai odontologai dirba
tiek valstybinėse pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tiek privačiose. Vis dar
nepakankamas dėmesys burnos higienai ir profilaktikai bei ugdymui lemia gyventojų dantų prastą
būklę. Vaikams nebeliko valstybinės ortodontinės pagalbos, senjorai ilgai laukia eilėje dantų
ortopedinei paslaugai gauti.
Chirurgų, vidaus ligų gydytojų, akušerių ginekologų, psichiatrų skaičius
4 pav. Gydytojų chirurgų skaičius 10 000 gyventojų 2001 – 2010 m.
Gydytojų chirurgų dvigubai daugiau Kaune ir Vilniuje lyginant su Lietuvos rodikliu.
6 pav. Vidaus ligų gydytojų skaičius 10 000 gyventojų 2001 – 2010 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 1.28 1.29 1.29 1.3 1.31 1.32 1.33 1.34 1.35 1.38
Trakų r. 1.61 1.62 1.62 1.62 1.63 1.65 1.38 1.39 1.4 1.71
Vilniaus r. 0.56 0.56 0.55 0.43 0.43 0.32 0.42 0.42 0.31 0.31
Kaunas 4.38 4.52 4.72 4.89 5.02 5.39 5.37 5.93 5.94 6.23
Vilnius 4.75 4.79 4.65 4.57 4.66 4.96 5 5.39 5.41 5.22
Lietuva 2.47 2.47 2.47 2.46 2.48 2.58 2.61 2.72 2.73 2.79
0
1
2
3
4
5
6
7
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 5.88 5.41 4.66 3.64 3.93 3.96 3.73 4.02 3.78 3.58
Trakų r. 9.4 6.73 6.46 4.59 4.08 3.29 2.77 3.06 3.36 3.13
Vilniaus r. 3.71 3.24 2.84 3.02 2.78 2.87 2.42 2.39 2.38 2.4
Kaunas 20.79 19.64 19.87 19.31 18.94 18.77 19.26 21.12 19.94 21.58
Vilnius 16.99 16.45 15.58 14.72 14.49 15.42 14.67 17.24 16.87 15.68
Lietuva 10.59 9.86 9.36 8.78 8.59 8.76 8.62 9.27 9.06 9.01
0
5
10
15
20
25
77
Dėl didelės įvairaus pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų koncentracijos, didieji
Lietuvos miestai dominuoja tiek gydytojų chirurgų, tiek vidaus ligų gydytojų skaičiumi.
7 pav. Gydytojų akušerių ginekologų skaičius 1000 gyventojų 2001 – 2010 m.
Vilniuje akušerių ginekologų skaičius 2010 m. sumažėjo. Kadangi eilėje mažų
ligoninių restruktūrizacijos pasekoje nebeliko gimdymo skyrių, tikėtina, kad gimdyvės vyksta
gimdyti į didesnius artimesnius miestus. Vilnietės gimdyvės vyksta ir į Trakų raj. ligoninę, dėl to
Trakų rajono rodikliai didesni.
8 pav. Gydytojų psichiatrų skaičius 10 000 gyventojų 2001 – 2010 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 1.53 1.54 1.55 1.56 1.31 1.32 1.33 1.34 1.62 1.38
Trakų r. 1.34 1.62 1.62 2.43 2.17 2.75 3.6 2.78 2.52 3.13
Vilniaus r. 0.79 0.78 0.77 0.75 0.64 0.85 0.84 0.62 0.62 0.73
Kaunas 4.36 4.36 4.39 4.48 4.55 4.78 4.75 4.83 4.7 4.72
Vilnius 3.27 3.07 3.02 3.04 3.02 3.17 3.1 3.21 2.98 2.92
Lietuva 2.33 2.29 2.24 2.22 2.24 2.32 2.28 2.22 2.15 2.17
0
1
2
3
4
5
6
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 0.51 0.51 0.52 0.52 0.52 0.53 0.53 0.54 0.54 0.55
Trakų r. 0.81 0.81 0.81 0.81 0.82 0.82 0.55 1.11 1.12 1.14
Vilniaus r. 0.45 0.45 0.44 0.65 0.53 0.64 0.63 0.62 0.52 0.63
Kaunas 2.6 2.38 2.44 2.64 2.55 2.68 2.64 2.64 2.75 2.91
Vilnius 3.67 3.83 3.96 3.85 3.88 3.9 3.98 4.07 3.86 3.68
Lietuva 1.59 1.61 1.65 1.64 1.67 1.67 1.67 1.73 1.71 1.73
00.5
11.5
22.5
33.5
44.5
78
Gydytojų psichiatrų skaičius Vilniaus mieste lenkia Lietuvos rodiklius, nes Vilniuje
yra dvi psichiatrijos ligoninės, neskaitant dirbančiųjų ambulatorinėje grandyje.
Specialistų su aukštuoju ir aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) skaičius
9 pav. Specialistų su aukštuoju ir aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) skaičius
10 000 gyventojų 2001 – 2010 m.
Specialistų su aukštuoju ir aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų)
daugiausia Kaune ir Vilniuje.
Slaugytojų skaičius
10 pav. Slaugytojų (įsk.akušerius) skaičius 10 000 gyventojų 2001 – 2010 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Vilniaus r. 35.34 34.31 31.18 31.06 30.88 30.48 29.55 29.43 28.81 27.8
Kaunas 142.1 136.14 134.23 135.5 136.18 137.69 138.56 137.48 138.57 141.5
Vilnius 127.78 123.96 122.25 120.69 121.22 121.5 121.25 120.95 120.32 121.7
Lietuva 99.76 97 95.07 93.3 92.98 92.53 91.96 91.8 90.98 91.5
0
20
40
60
80
100
120
140
160
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 53.47 52.27 49.4 47.36 46.43 45.7 45.54 46.38 47.31 47.1
Trakų r. 45.91 45.52 45.79 44.32 43.76 42 42.06 40.29 40.06 40.9
Vilniaus r. 25.55 24.47 22.32 22.54 22.33 21.88 21.14 21.32 20.73 20.4
Vilnius 94.35 92.55 90.38 88.91 89.49 90.28 87.61 90.69 89.27 91.3
Lietuva 76.79 75.04 73.23 72.15 71.83 71.66 71.02 71.71 70.41 71
0102030405060708090
100
79
Slaugytojų skaičius Vilniuje yra didesnis lyginant su Lietuvos vidurkiu. Slaugytojų
vaidmuo sveikatos sistemoje nepakankamai įvertintas. Pirminėje grandinėje jos dažnai atlieka
sekretorių – administratorių funkcijas. Stacionarioms įstaigoms taupant lėšas, dažnai atleidžiamos
pirmosios, dėl ko didėja krūviai ir atitinkamai prastėja slaugos kokybė stacionaruose. Todėl nuo
2010 m. teritorinės ligonių kasos įvedė siektiną rodiklį pirminiame asmens sveikatos priežiūros
lygyje, kad 1 gydytojo etatui tektų 1,5 slaugytojos etato.
Hospitalizuotų asmenų skaičius
11 pav. Hospitalinis sergamumas 2001 – 2010 m.
Hospitalinis sergamumas turi tendenciją augti tiek Vilniuje, tiek Lietuvoje. Nežiūrint plataus
ligoninių tinklo Vilniaus rodiklis žemesnis nei Lietuvos ar Kauno rodikliai. Pastaruoju metu
skatinama daugiau paslaugų teikti ambulatoriškai bei dienos terapijos/chirurgijos padaliniuose.
Apsilankymų pas gydytojus skaičius
12 pav. Apsilankymai pas gydytojus 100 gyventojų 2001 – 2010 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Vilniaus r. 179.95 183.53 181.66 182.35 179.2 177.15 190.42 192.94 194.72 196.2
Kaunas 228.43 220.58 226.11 232.62 233.2 226.31 230.2 241.12 251.14 259
Vilnius 208.68 197.9 193.43 194.5 198.79 197.32 209.49 216.66 224.52 232.7
Lietuva 235.24 229.68 229.02 232.39 233.43 227.59 235.09 239.41 242.97 245.2
150
170
190
210
230
250
270
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Vilniaus r. 436.75 440.1 455.75 493.91 539.02 538.41 554.85 545.04 511.79 506
Kaunas 539.78 572.73 597.04 654.62 664.73 657.29 691.03 716.65 726.38 730
Vilnius 671.54 673.65 712.12 721.09 737.58 715.05 744.75 748.37 752.18 749
Lietuva 534.69 547.76 571.54 603.48 620.61 616.99 642.99 654.49 652.71 645
300
350
400
450
500
550
600
650
700
750
800
80
Apsilankymų pas gydytojus skaičius 2010 m. nežymiai sumažėjo. Jam įtaką galėjo
turėti pokyčiai kompensuojamųjų vaistų išrašymo tvarkoje, vaistai gali būti išrašomi iki 3 mėnesių.
Apsilankymų pas pirminio lygio gydytojus skaičius
13 pav. Apsilankymai pas pirminio lygio gydytojus 100 gyventojų 2001 – 2010 m.
Apsilankymų skaičius pas pirminio lygio gydytojus Vilniuje 2010 m. išaugo ir yra
didesnis nei Lietuvoje. Tam įtakos galėjo turėti sunkiau prieinamos specialistų paslaugos ir
paslaugos stacionaruose be šeimos gydytojo siuntimo ir ištyrimo, taip pat vykdomi profilaktiniai
patikrinimai, prevencijos programos.
Apsilankymų pas odontologą skaičius
14 pav. Apsilankymai pas odontologus 1-am gyventojui 2001 – 2010 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Vilniaus r. 293.99 306.15 322.22 355.59 391.85 392.7 399.32 388.35 361.93 380
Kaunas 292.74 329.11 350.22 401.04 416.37 413.66 436.4 453.62 459.98 520
Vilnius 395.62 414.18 452.04 460.36 468.07 454.26 476.12 475.9 479.06 510
Lietuva 351 370.97 392.93 420.82 434.66 430.48 446.93 452.95 450.13 460
250
300
350
400
450
500
550
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Vilniaus r. 1.4 1.4 1.41 0.97 1.29 0.78 0.72 0.67 0.64 0.66
Kaunas 1.86 1.58 1.55 1.43 1.64 1.34 1.89 1.24 1.31 1.41
Vilnius 1.43 1.28 1.39 1.41 1.45 1.37 1.33 1.24 1.33 1.37
Lietuva 1.25 1.17 1.18 1.13 1.16 0.98 1.06 0.92 0.94 1
0.6
0.8
1
1.2
1.4
1.6
1.8
2
81
Apsilankymų pas gydytojus odontologus skaičius 2010 m. išaugo. 2008 m. rodiklio kritimą
galėjo įtakoti finansinis sunkmetis, sumažėjo gyventojų galimybės susimokėti ar primokėti už
paslaugas.
Greitosios medicinos pagalbos suteiktų paslaugų apimtis ir struktūra
15 pav. Suteikta greitosios medicinos pagalbos paslaugų 1000 gyventojų 2001 – 2010 m.
2010 m. lyginant su 2009 m. GMP paslaugų 1000 gyventojų suteikta šiek tiek daugiau
visuose lyginamuose rajonuose. Iškvietimų struktūroje Vilniuje kaip ir visoje Lietuvoje 2010 m.
vyrauja ūmūs susirgimai ir būklės, sudaro 75,8% visų kvietimų.
16 pav. Suaugusiems suteikta greitosios medicinos pagalbos paslaugų 1000 suaugusių 2001 –
2010m.
2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 179.5 202.19 191.15 186.05 193.67
Trakų r. 185.63 199.52 172.37 154.28 171.85
Vilniaus r. 210.54 207.05 167.25 149.01 164.82
Kaunas 242.37 233.33 216.62 213.23 229.09
Vilnius 208.53 214.24 175.14 165.38 173.3
Lietuva 215.96 216.17 191 182.61 190.22
120
140
160
180
200
220
240
260
2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 212.74 221.23 209.35 203.76 212.57
Trakų r. 201.13 214.05 186.87 165.85 184.31
Vilniaus r. 217.08 213.34 178.8 158.12 174.13
Kaunas 253.36 244.88 230.14 220.91 241.38
Vilnius 204.53 212 178.41 167.49 177.21
Lietuva 228.61 229.51 205.17 193.51 203.36
150160170180190200210220230240250260
82
Vilniuje 2010 m. suaugusiems suteikta daugiau GMP paslaugų nei 2009 m.
17 pav. Vaikams suteikta greitosios medicinos pagalbos paslaugų 1000 vaikų 2001 – 2010 m.
Vilniuje 2010 m. vaikams suteikta greitosios medicinos pagalbos paslaugų buvo
daugiau nei Lietuvoje, tačiau rodiklis sumažėjo lyginant su 2009 m. Nebeliko specializuotų brigadų,
sumažėjo dirbančių gydytojų šioje grandyje, sumažėjo kvietimų šeimos gydytojo normos ribose.
Kvietimų struktūroje kaip suaugusiems vyrauja ūmūs susirgimai ri būklės.
Profilaktiniai patikrinimai
Profilaktinių patikrinimų statistiniai duomenys LSIC,o duomenų bazėje rutiniškai
nekaupiami, nes nėra realiai atspindintys teikiamas profilaktines paslaugas. Jei gyventojas kreipiasi į
įstaigą dėl sveikatos sutrikimo, bet tuo pačiu ir profilaktiškai, žymima liga, o ne profilaktinis
apsilankymas. Teritorinė ligonių kasa apmoka II lygio gydytojų specialistų profilaktines
konsultacijas, jų duomenimis 2010 m. tokių profilaktinių konsulatcijų buvo – 43,84 - 1000
gyventojų (abs. skč. - 24427), vaikams – 26,07 - 1000 – iui vaikų (abs.skč. - 2545), suaugusiems –
47,62 – 1000 –iui suaugusių (abs.skč. – 21882). Profilaktinių tikrinimų tvarka apibrėžta SAM 2000
05 31 įsakymu Nr. 301 ,,Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ numato
eilės profesinių grupių profilaktinius sveikatos tikrinimus, dalis jų yra apmokami darbdavių ir nėra
apskaitomi centrinėse duomenų bazėse. Pagal minėto įsakymo 6 priede numatytą gyventojų
neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarką, šeimos gydytojai (ar komandos) turėtų
profilaktiškai patikrinti ir atlikti eilę tyrimų kiekvienam bent kartą į metus/2 metus. Pagal TLK
duomenis, tokių apsilankymų Vilniaus miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo – 81,34 –
1000 – iui gyventojų (abs.skč. – 45316).
Pastaba. Rodikliai skaičiuoti naudojant vidutinį statistinį Vilniaus m. gyventojų skaičių
2010 m. Vilniaus mieste prisirašiusių prie piminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų yra daugiau
nei statistinis gyventojų skaičius.
2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 24.19 110.56 101.66 90.75 100.37
Trakų r. 107.33 123.23 93.82 85.63 103.21
Vilniaus r. 178.07 174.81 106.94 108.24 117
Kaunas 180.02 165.85 135.61 152.65 155.09
Vilnius 232.79 228.11 154.9 157.09 150.19
Lietuva 150.42 144.15 112.05 115.22 115.87
0
50
100
150
200
250
83
Paskiepytų vaikų dalis (vakcinacijos apimtys pagal vakcinas ir amžių)
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis 2010 m. vakcinacijos apimtys Vilniaus
mieste:
1 lentelė. Vakcinacijos apimtys pagal vakcinas ir amžių.
Eil.Nr. Vakcina Ligos 2009 m. 2010 m.
1. BCG
(naujagimiai) Tuberkuliozė 99 98,4
2. DtaP/IPV/Hib (1
metų)
Difterija/stabligė,kokliušas, poliomielitas,
hemofilus 98,8 95,2
3. DtaP/IPV/Hib (7
metų)
Difterija/stabligė,kokliušas, poliomielitas,
hemofilus 92,1
4. MMR (2 metų) Tymai, epideminis parotitas, raudonukė 95,6 95,3
5. MMR (7 metų) Tymai, epideminis parotitas, raudonukė 93,1
6. HepB
(naujagimiai) Hepatitas B 97,1 97,5
Visuomenės sveikatos priežiūros finansavimas
2010 m. visuomenės sveikatos veiklai skirta:
Visuomenės sveikatos biuro veiklai finansuoti – 442,3 tūkst. Lt savivaldybės biudžeto
lėšų ir 322,3 tūkst. Lt SAM lėšų.
Mokyklose dirbantiems visuomenės sveikatos priežiūros specialistams – iš
Savivaldybės biudžeto skirta – 628300 Lt, iš PSDF – 1162700 Lt.
Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios sprogramos lėšos – skirta 1026300 Lt
visuomenės programoms finansuoti, iš PSDF – 329890 Lt.
84
Suteiktų paslaugų, apmokamų iš valstybinių programų įgyvendinimui skirtų lėšų, mastas
18 pav. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos
vykdymas 2010 m., informavimo paslauga
Vilniaus mieste informuota 17,59 % moterų, galinčių dalyvauti programoje. Programa
skirta 50-69 metų moterims kas 2 metus.
19 pav. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programos vykdymas 2010 m.,
informavimo paslauga
2.29
22.96
15.73 17.59
0
5
10
15
20
25
Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius
9.62
21.76
17.59 15.89
0
5
10
15
20
25
Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius
85
20 pav. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programos vykdymas 2010 m.,
tepinėlio paėmimo paslauga
Gimdos kaklelio prevencijos programa skirta 25 – 60 moterims kartą į 3 metus. Pagal
ją 2010 m. 15,89 % moterų nuo galinčių dalyvauti programoje informuotos apie galimybę gauti
paslaugą, 12,05 % moterims buvo paimtas gimdos kaklelio tepinėlis ir nusiųstas įvertinti.
21 pav. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas 2010 m.,
informavimo paslauga
Ši prevencijos paslauga skirta vyrams 50-75 m. vyrams ar nuo 45 m., jei šeimos
anamnezėje buvo sirgusių prostatos vėžiu, kas 2 metus. Informuota 21,49 % vyrų, galinčių dalyvauti
programoje.
9.54
10.88
12.22 12.05
0
2
4
6
8
10
12
14
Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius
8.98
21.16 21.19 21.49
0
5
10
15
20
25
Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius
86
22 pav. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas 2010 m.,
informavimo paslauga
23 pav. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas 2010 m.,
nusiųsta pacientų kolonoskopijai
Programa skirta 50-75 m. vyrams ir moterims kartą per dvejus metus. Apie galimybę
dalyvauti programoje informuoti 25,67 % nuo galinčių dalyvauti, kolonoskopijai nusiųsta 1,11 %
gyventojų.
3.96
24.47
19.87
25.67
0
5
10
15
20
25
30
Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius
0.63
1.63
0.46
1.11
0
0.2
0.4
0.6
0.8
1
1.2
1.4
1.6
1.8
Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius
87
24 pav. Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir
prevencijos priemonių programos vykdymas
Vykdant šią programą informuota 21,23 % asmenų galinčių dalyvauti programoje.
Programa skirta 40-55 m. vyrams ir 50-65 m. moterims kartą į metus.
25 pav. Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programos vykdymas 2010m.
Vykdant šią programą, Vilniaus mieste 15,51 % vaikų nuo galinčių dalyvauti
programoje, dantys padengti silantinėmis medžiagomis.
6.41
28.28
16.36
21.23
0
5
10
15
20
25
30
Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius
27.74
22.06 23.97
15.51
0
5
10
15
20
25
30
Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius
88
Laikinojo nedarbingumo atvejų skaičius ir nedarbingumo trukmė
26 pav. Apmokėtų laikino nedarbingumo dienų skaičius 1 – am apdraustajam
Pagal pateiktus duomenis Vilniuje mažiausia nedarbingumo trukmė 1-am
apdraustajam asmeniui. Tai greičiau atspindi pokyčius darbo rinkoje nei realų gyventojų
sergamumą. (Duomenys pateikti pagal Sodros teritorinius skyrius, o ne pagal gyventojų gyvenamąją
vietą).
Laikinojo nedarbingumo atvejų skaičiaus Valstybinio socialinio darudimo fondo
valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti negalėjo (2011 11 02 raštas
Nr.(11.3)I-6590), nes teritoriniai skyriai nefiksuoja nedarbingumo atvejų skaičiaus pagal teritorinį
principą. Nuo 2010 m. liepos 1 d. įdiegta elektroninė nedarbingumo pažymėjimų sistema apskaito
ne atvejus, o epizodus – t.y. 1- am atvejui jie gali būti keli. Šios sistemos duomenimis nuo 2010 07
01 tokių pažymėjimų išduota Vilniuje (kartu su Vilniaus rajonu) – 207498. Lyginti jų su ankstesnių
metų informacija, jei tokia buvo, negalima. Reiktų svarstyti ir siūlyti, kad šis rodiklis nebūtų
stebimas.
Savivaldybės vykdytos programos ir joms skirto lėšos
2 lentelė. Vilniaus m. savivaldybės Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2010
m. sveikatos programų, finansuojamų iš Vilniaus m.savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo
specialiajai programai patvirtintų asignavimų, lėšų panaudojimo ataskaita
Eil
.
Nr. Programos pavadinimas
Programos
vykdytojas
Skirtos
lėšos (Lt)
Panaudoto
s lėšos (Lt)
Įsiskolinima
s
(Lt)
1. „Sveiki ir žvalūs“ Vilniaus lopšelis-
darželis
4000 4000
2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 6.79 8.95 10.41 11.45 7.45
Trakų r. 9.49 10.85 12 12.35 9.86
Kaunas 5.59 6.04 6.54 6.82 4.98
Vilnius 5.05 5.72 5.81 5.5 3.75
Lietuva 6.28 7.03 7.34 7.16 5.43
2
4
6
8
10
12
14
89
„Delfinukas“
2. Sveikatingumo mankšta
vilniečiams
BĮ Vilniaus
sveiko miesto
biuras
27000 27000
3. Socialiai remtinų ir rizikos
grupei priklausančių vaikų
ir jaunimo socialinio
atsparumo ugdymas
stovykloje „Šaunuolis 10“
BĮ Vilniaus
sveiko miesto
biuras
63000 63000
4. Sveiko gyvenimo būdo
ugdymas (sveika mityba,
fizinio aktyvumo
skatinimas, asmens higienos
įgūdžių ugdymas)
Lietuvos žmonių
su negalia
sąjunga
15000 15000
5. Saugaus elgesio ir
pirmosios pagalbos
mokymas
Lietuvos
Raudonojo
Kryžiaus
draugijos
Vilniaus
komitetas
29000 29000
6. „Gyvenkime draugiškai“ VšĮ „Vaiko
labui“
10000 10000
7. „Sportuoju aš, sportuok ir
tu, sportuokim mes kartu“
Vilniaus lopšelis-
darželis
„Gervelė“
3000 3000
8. Sveika mityba ir svorio
terapija neįgaliesiems
Lietuvos žmonių
su stuburo
pažeidimais
asociacija
9000 9000
9. Diabeto kontrolės mokymas
ir profilaktika suaugusiems
ir vaikams
VšĮ Antakalnio
poliklinikos
diabetu
sergančiųjų
„Beta“ klubas
4000 4000
10. „Saugūs ir sveiki vaikai“ Vilniaus saugaus
eismo mokykla
6000 6000
11. „Būk sveikas ir aktyvus“ Vilniaus Jono
Pauliaus II
gimnazija
4000 4000
90
12. „Lenk medį, kol jaunas“ Vilniaus darželis-
lopšelis
„Sveikuolis“
3000 3000
13. Jaunimo ir paauglių
socialinio atsparumo
ugdymas Vilniaus miesto
mokyklose, taikant Forumo
teatro metodą
VšĮ Menų ir
mokymo namai
10000 10000
14. „Saugi draugystė – saugi
vaikystė“
VšĮ Paramos
vaikams centras
13000 13000
15. Sunkiai auklėjamų vaikų
sveikatingumo programa
Vilniaus miesto
vyresniojo
amžiaus žmonių
asociacija
25000 25000
16. Ikimokyklinio ir pradinio
mokyklinio amžiaus vaikų
elgesio sutrikimų prevencija
VšĮ Paramos
vaikams centras
13000 13000
17. „Gyvenkim aktyviai –
mąstykim pozityviai“
Vilniaus miesto
„Artrito“
bendrija
13000 13000
18. „Tvirta dvasia išgelbsti
silpną kūną“
LPS „Bočiai“
Vilniaus miesto
bendrijos
Naujamiesčio
skyrius
5000 5000
19. „Kam per 70...“ LPS „Bočiai“
Vilniaus miesto
bendrijos
Naujamiesčio
skyrius
5000 5000
20. Pagyvenusių žmonių ir jų
šeimos narių sveikatos
stiprinimas, sveiko
gyvenimo būdo
propagavimas, dvasinis
tobulėjimas
LPS „Bočiai“
Vilniaus miesto
bendrijos
Šnipiškių skyrius
4000 4000
21. „Sveikas, saugus, stiprus“ VšĮ „Grijos
vaikai“
28000 28000
22. Priešinės liaukos (prostatos)
vėžio prevencijos ir
Lietuvos
sergančiųjų
20000 19957,93
91
ankstyvos diagnostikos
organizacinių priemonių ir
viešųjų iniciatyvų
parengimas ir
įgyvendinimas Vilniaus
mieste
prostatos vėžiu
draugija
23. Sveikas ir stiprus.
Taisyklingos laikysenos
įgūdžių formavimas
VšĮ Antakalnio
poliklinika
45000 45000
24. „Sveikatos šalyje“ (Sveiko
gyvenimo būdo ugdymas
(sveika mityba, fizinio
aktyvumo skatinimas,
asmens higienos įgūdžių
ugdymas)
Vilniaus lopšelis-
darželis „Pasaka“
3000 3000
25. Vaikų sveikatos stiprinimo
ir fizinio aktyvumo
skatinimo Vilniaus mieste
programa 2010 metams
Vilniaus miesto
savivaldybės
visuomenės
sveikatos biuras
50000 49429,45
26. Saugaus elgesio mokymas
kelyje
UAB „Dorkanas“ 3000 3000
27. „Sveikas, saugus, stiprus“ Vilniaus lopšelis-
darželis
„Lokiukas“
3000 3000
28. „Sveikatos vaivorykštė“ Vilniaus Simono
Daukanto
pagrindinė
mokykla
4000 4000
29. Dviratininkų, riedlentininkų
ir riedutininkų ar
važiuojančių motoroleriais
saugaus elgesio gatvėse ir
keliuose mokymas ir jų
socialinio atsparumo
ugdymas
VšĮ „Vairoseta“ 5000 5000
30. Psichikos negalės asmenų
užimtumas dienos centre
VšĮ Vilniaus
miesto neįgaliųjų
žmonių
užimtumo
centras
4000 4000
31. Kartų solidarumas, kuriant, LPS „Bočiai“ 7000 7000
92
puoselėjant ir propaguojant
sveikos mitybos ir aktyvios
gyvensenos tradicijas
Vilniaus miesto
bendrija
32. „Aš sveikas – tėveliai
laimingi“
Vilniaus Trakų
Vokės vidurinė
mokykla
4000 4000
33. Organų donorystės
propagavimas, dializuojamų
ir transplantuotų ligonių
gyvenimo kokybės
gerinimas
Lietuvos
nefrologinių
ligonių asociacija
„Gyvastis“
25000 25000
34. Vilniaus „Atgajos“
specialiosios mokyklos
mokinių elgesio sutrikimų
prevencija bei
psichologinio-socialinio
atsparumo ugdymas
Vilniaus
„Atgajos“
specialioji
mokykla
5000 5000
35. „Sveikas ir stiprus“ Vilniaus
„Atgajos“
specialioji
mokykla
1400 1400
36. „Sveikame kūne – sveika
siela“
Vilniaus
„Atžalyno“
pradinė mokykla
5000 5000
37. Psichologinių krizių
intervencijos bei
savižudybių prevencijos
taikymas
VšĮ Jaunimo
psichologinės
paramos centras
30000 30000
38. Psichinių ligų paūmėjimų ir
savižudybių prevencija
neįgaliesiems
Vilniaus miesto
šeimų, turinčių
psichikos ligonių,
bendrija
„Būkime kartu“
4000 4000
39. Jaunųjų dviratininkų ir
motociklininkų saugumas –
sveikatos ir stiprybės
garantas
Motoklubas
„Vorai“
4000 4000
40. Telefoninė bei internetinė
pagalba vaikams ir
paaugliams linijoje
VšĮ „Vaikų
linija“
45000 45000
93
41. „Padėkime vieni kitiems“ Vilniaus Vytauto
Didžiojo
gimnazija
10000 10000
42. Vilniaus miesto
savivaldybės triukšmo
kartografavimo, prevencijos
ir mažinimo 2009–2013
metų programa
SĮ „Vilniaus
planas“
130000 130000
43. „Šeimos akademija – vaikų
elgesio sutrikimų
prevencija“
VšĮ Vilniaus
vaikų ligoninės
filialo Vaiko
raidos centras
40000 11800
44. Sveiko gyvenimo būdo
ugdymas
Vilniaus
Santariškių
konsultacinis
mokymo centras
10000 0 10000
45. „Funkcionali šeima –
sveikos visuomenės
pamatas“
VšĮ Pal. J.
Matulaičio
šeimos pagalbos
centras
30000 8600 21400
46. „Sveikata visiems XXI a.“ Visuomeninė
organizacija ŽIV
ir AIDS paveiktų
moterų bei jų
artimųjų
asociacija
30000 3000 27000
47. „Linksma ir sveika vaikystė
darželyje „Žiedas“
Vilniaus lopšelis-
darželis „Žiedas“
3000 3000
48. „Mes kartu esame sportiški,
sveiki, kūrybingi ir
laimingi“
VšĮ „Gelbėkit
vaikus“
Fabijoniškių
vaikų dienos
centras „Svajonių
laivas“
10000 1300 8700
49. Holistinis sveikatos
ugdymas vaikų ir jaunimo
tarpe
VšĮ „Fitonika“ 4000 1800 2200
50. „Maratonas – „Mes kartu“ Vilniaus Simono
Stanevičiaus
vidurinė mokykla
10000 10000
94
51. Paciento patikėtinis
Vilniaus miesto psichikos
sveikatos įstaigoms
VšĮ „Globali
iniciatyva
psichiatrijoje“
74000 18500 55500
52. Neįgaliųjų sveiko gyvenimo
būdo ugdymas
Neįgaliųjų sporto
ir dienos
užimtumo klubas
„Draugystė“
10000 8000 2000
53. Fizinis aktyvumas – sveikas
gyvenimo būdas nuo
vaikystės
Vilniaus
Fabijoniškių
vidurinė mokykla
4500 4500
54. Mokyklinio amžiaus vaikų,
kurių vienas arba du tėvai
yra išvykę arba ketina
išvykti dirbti ir gyventi į
užsienio šalis, socialinio
atsparumo ir elgesio
sutrikimų prevencija,
taikant psichologinį šokio ir
judesio terapijos metodą ir
kitus psichologinius
metodus
VšĮ „GEBU“ 25000 7100 17900
55. Fizinio aktyvumo ugdymas
„Augu sveikas ir stiprus
savo tėvynėje Lietuvoje
Vilniaus lopšelis-
darželis
„Atžalėlės“
3000 3000
56. Sveikos šeimos ugdymas
Pilaitės mikrorajone
UAB „Alicija ir
partneriai“
10000 7000 3000
57. „Augu sveikas“ Vilniaus Filaretų
pradinė mokykla
4000 3623,05
58. Visuomenės sveikatos
radijo laidų programa
„Būkime sveiki“
VšĮ Kūrybinių
galimybių
centras
25000 10000 15000
59. Santariškių radijo
transliavimo sistemos
įrengimas Vilniaus miesto
gydymo įstaigose
VšĮ Kūrybinių
galimybių
centras
25000 21300 3700
60. „Pažink negalią“ Vilniaus krašto
žmonių su
negalia sąjunga
5400 2400 3000
61. „Sportuokime kartu“ tęstinis
projektas „Augu sveikas“
Vilniaus lopšelis-
darželis
3000 3000
95
„Pakalnutė“
Iš viso 1026300 827710,43 197600
3 lentelė. Vilniaus m. savivaldybės visuoemnės sveikatos rėmimo specialiosios programos,
sveikatos programų, finansuojamų PSDF 2010 m. lėšomis, lėšų panaudojimo ataskaita
Eil.
Nr.
Programos pavadinimas Programos
vykdytojas
Skirtos lėšos
(Lt)
Panaudotos
lėšos (Lt)
1. Pneumokokinės infekcijos
paplitimo ir jos komplikacijų
mažinimas VšĮ Centro
poliklinikos pacientų tarpe
VšĮ Centro poliklinika 33890 33890
2. Lytiškai plintančios infekcijos
profilaktika
VšĮ Centro poliklinika 40000 40000
3. ŽIV ir virusinių hepatitų B ir C
infekcijų profilaktika tarp
švirkščiamųjų narkotikų
vartotojų Vilniaus mieste
BĮ Vilniaus
priklausomybės ligų
centras
20000 20000
4. Sveikos šeimos ugdymas.
„Sveika pradžia“
VšĮ Antakalnio
poliklinika
20000 20000
5. Neinfekcinių ligų profilaktika.
Diabetinės pėdos prevencija
VšĮ Antakalnio
poliklinika
20000 20000
6. Traumatizmo prevencija vaikų
tarpe
VšĮ Antakalnio
poliklinika
8000 8000
7. Lytiškai plintančių ligų
prevencija paauglių tarpe
VšĮ Antakalnio
poliklinika
8000 8000
8. Odos ir lytiškai plintančių
infekcijų profilaktika ir
kontrolė socialinės atskirties
grupėse, neapdraustų
privalomuoju draudimu
sanitarinis apšvarinimas
VšĮ Vilniaus odos ir
veneros ligų centras
70000 70000
9. Užimtumo programa rizikos
grupės vaikams „Ištiesk ranką“
BĮ Vilniaus
priklausomybės ligų
centras
15000 15000
10. Pneumokokinės infekcijos VšĮ Naujininkų 20000 20000
96
profilaktika poliklinika
11. Pneumokokinės infekcijos
paplitimo ir sergamumo
pneumokokinėmis ligomis
mažinimas VšĮ Karoliniškių
poliklinikos pacientų tarpe
VšĮ Karoliniškių
poliklinika
35000 34856,84
12. „Sveikas vaikas – didžiausias
šeimos ir visuomenės turtas“
VšĮ Šeškinės
poliklinika
15000 15000
13. „Bendraujantis, pasitikintis
savimi, atsakingas vaikas – tai
brandi visuomenė“
VšĮ Šeškinės
poliklinika
15000 15000
14. Sergančiųjų diabetu diabetinės
pėdos priežiūra
VšĮ Karoliniškių
poliklinika
10000 9982,19
Iš viso 329890 329729,03
Duomenys iš Vilniaus miesto savivaldybės tinklapio, detali veiklų atsakiata pateikta nebuvo.
97
Visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių apibendrinimas ir
rekomendacijos
SVEIKATOS BŪKLĖ
Kraujotakos sistemos ligos
Šiuo metu neabejojama, kad netinkama mityba, riebus, daug sočiųjų riebalų rūgščių bei
cholesterolio turintis maistas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, nuolatinė nervinė įtampa yra
svarbūs kraujotakos sistemos ligų rizikos veiksniai. Kraujotakos sistemos ligos buvo ir tebėra
pagrindinė Lietuvos, tuo pačiu ir Vilniaus miesto gyventojų mirties priežastis. Šios ligos sudarė
didžiausią Vilniaus miesto gyventojų mirtingumo struktūros dalį (52,9 proc.) 2010 metais. 2001 –
2010 metų laikotarpiu sergančių asmenų skaičius šiomis ligomis nuolat didėjo.
Rekomendacijos:
Rengti nuolatines asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei,
atrankos ir prevencijos programas Vilniaus miesto savivaldybėje;
Didinti Vilniaus miesto gyventojų informuotumą apie kraujotakos sistemos ligas, jų rizikos
veiksnius bei profilaktikos priemones;
Skatinti Vilniaus miesto gyventojus reguliariai tikrinti kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį
kraujyje bei nustatyti kūno masės indeksą;
Vykdyti kraujotakos sistemos ligų prevencines akcijas, kurių metu būtu atliekami tyrimai šių
ligų diagnostikai bei žmonių sveikos gyvensenos ugdymas;
Didinti gyventojų informuotumą apie sveiką gyvenimo būdą: visavertę mitybą, fizinį
aktyvumą bei neigiamą žalingų įpročių (rūkymą, alkoholio vartojimą) poveikį sveikatai
(plačiau skaityti mitybos, fizinio aktyvumo, psichoaktyviųjų medžiagų rekomendacijas).
Onkologiniai susirgimai
PSO duomenimis, apie 30 – 50 proc. visų piktybinių navikų galima išvengti vykdant vėžio
profilaktiką, tad reiktų:
Rekomendacijos:
Šviesti visuomenę (didinti gyventojų žinių apie sveikatą lygį);
Mažinti vėžio rizikos veiksnius ugdant sveiką visuomenę, propaguojant sveiką gyvenseną,
kalbant apie rūkymo žalą, taisyklingą mitybą, kenksmingus profesinius rizikos veiksnius, nes
gyvensena ir aplinkos veiksniai (žalingi įpročiai, profesiniai veiksniai, aplinkos tarša
cheminėmis medžiagomis, jonizuojančioji spinduliuotė ir kita) taip pat skatina atsirasti
navikus;
Skleisti onkologijos žinias ne tik medicinos darbuotojams, bet ir gyventojams;
Vykdyti pirminę profilaktiką – organizuoti renginius, bendradarbiaujant su visuomenės
informavimo priemonėmis, rengti leidinius, radijo ir televizijos laidas;
98
Gerinti žmonių informuotumą apie valstybines patikrų programas, siekiant diagnozuoti
piktybinius navikus ankstyvose stadijose.
Traumatizmas
Asmenų skaičius, kuriems buvo užregistruota trauma ar kita išorinė priežastis
(apsinuodijimas, nudegimas ar kt.) nuo 2008 m. Vilniaus mieste pradėjo mažėti , nors 2010 m.
Lietuvoje išlaikė lyderio pozicijas suaugusiųjų (nuo 18 m.) amžiaus grupėje.
Rekomendacijos:
Saugaus eismo prevencijos priemonės:
užtikrinti eismo dalyvių švietimą saugaus eismo srityje: leidiniai, akcijos, mokymai, socialinė
reklama;
organizuoti eismo dalyvių kontrolę: greičio, neblaivių asmenų, saugos priemonių naudojimo
automobilyje, šviesos atšvaitų naudojimo pėstiesiems.
Alkoholio vartojimo mažinimas:
Švietimas alkoholio prevencine tema: leidiniai, akcijos, mokymai, socialinė reklama;
Mažinti alkoholio pardavimo vietų skaičių (parduotuvės daugiabučiuose namuose, kioskeliai);
Pardavėjams kontroliuoti perkančių asmenų amžių;
Drausti išsinešti alkoholį iš viešo maitinimo įstaigų “barų” po 22 h.;
Saugaus elgesio formavimas mokyklinio amžiaus vaikams.
Kvėpavimo sistemos ligos
Astma Vilniaus mieste jaunimas iki 17 m. sirgo dažniau (3824,48/100000 gyv.) lyginant su
Lietuvos vidurkiu (3356,6/100000 gyv.). Vilniuje - 0-17 m. amžiaus grupėje, astma diagnozuota 3,6
karto daugiau asmenų, nei suaugusiųjų (18+ m. ) grupėje (1049/100000 gyv.).
Rekomendacijos:
Švietimo priemonių organizavimas: leidiniai, akcijos, mokymai, socialinė reklama;
Mokyti astmos pacientus, kaip atpažinti ir išvengti astmos dirgiklių ir kaip elgtis kritinėse
situacijose naudojantis asmeniniu astmos gydymo planu;
Sveika gyvensenos principų taikymas kasdieniniame gyvenime.
Kvėpavimo takų infekcijos:
Kadangi vaikų kvėpavimo takų infekcijos yra didelė problema tiek išsivysčiusiose, tiek
besivystančiose šalyse, o galimybės nustatyti tikslią besikartojančių kvėpavimo takų
infekcijų diagnozę ir skirti patogenezinį gydymą yra ribotas, reikia efektyvių profilaktikos
priemonių (svarbiausios jų – tėvų švietimas bei aktyvi imunizacija).
Gripas:
efektyviausia gripo profilaktikos ir kontrolės priemonė – vakcinacija;
99
žmonių švietimas apie vakcinacijos svarbą, rankų higieną ir kitas gripo profilaktines
priemones.
Tuberkuliozė:
Vykdyti TB profilaktiką, informuoti gyventojus apie tuberkuliozės epidemiologinę būklę ir
apsisaugojimo nuo jos būdus.
ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančios infekcijos
Vykdyti nenutrūkstamą ŽIV prevenciją jaunimo tarpe, rengti daugiau tikslinių informacinių
kampanijų ir reguliariai atlikti jaunimo elgsenos apklausas;
Gerinti visuomenės informuotumą, ypač jaunimą, ir didelės rizikos užsikrėsti ŽIV ir LPI
grupes apie ŽIV/AIDS ir LPI profilaktiką, ugdyti socialinę toleranciją asmenims,
gyvenantiems su ŽIV;
Gerinti sveikatos ir kitų sektorių specialistų žinias ir kompetenciją ŽIV/AIDS ir LPI
prevencijos klausimais;
Informavimas, švietimas ir konsultavimas, propaguojant atsakingą lytinę elgseną ir
veiksmingą LPI, ŽIV prevenciją;
Rengti mokytojus kalbėti apie lytinę – reprodukcinę sveikatą, apie lyčių klausimus bei
lytiškai plintančias infekcijas.
Kadangi daugelis vyresnio mokyklinio amžiaus jaunuolių dažnai nepatenkinti informacija,
gaunama mokyklose lytinės – reprodukcinės sveikatos klausimais, todėl būtina atkreipti
dėmesį į lytinio švietimo svarbą mokyklose ir sekti Vakarų šalių pavyzdžiu: skiriant daugiau
dėmesio reprodukcinei sveikatai Nacionalinėje visuomenės sveikatos strategijoje; planuojant
ir diegiant pažangias lytinės reprodukcinės sveikatos ir lyčių mokymo programas mokyklose
apimant visas amžiaus grupes (Vakarų šalių patirtis rodo, jog integruotos, bendradarbiavimu
tarp institucijų pagrįstos profilaktinės programos gali būti veiksmingos mažinant
ankstyvosios ir nesaugios lytinės elgsenos pasekmių paplitimą); formuojant supratimą ir
atsakomybę ne tik dėl savo, bet ir dėl kito asmens sveikatos, daugiau dėmesio skiriant
informacinėms kampanijoms bei ligų prevencijai; stiprinant tėvų vaidmenį, įtraukiant juos į
prevencinę veiklą, suteikiant žinių apie lytinio ugdymo ypatumus; plačiau nušviečiant lytinio
gyvenimo pasekmes tiek medicininiu, tiek ir doroviniu aspektu.
Ūminės žarnyno infekcijos (ŪŽI)
Nepaisant maisto gamybos technologijų tobulinimo, tiekiamo geriamojo vandens kokybės
gerinimo, didesnio visuomenės higieninio išprusimo, ūminių žarnyno infekcijų problema tiek
Lietuvoje, tiek ir Vilniaus mieste išlieka aktuali.
Vilniaus mieste 2010 metais buvo užregistruota 4951 asmenys, sirgę ūminėmis žarnyno
infekcijomis (2009 m. – 4815). Bendras gyventojų sergamumo 2010 m. ŪŽI rodiklis padidėjo 2,8
proc.
Rekomendacijos:
Sugriežtinti maisto gaminimo kontrolę maisto gamybos įmonėse (tikrinti darbuotojų
kvalifikaciją, maisto kokybę ir patalpų bei maisto tvarkymo inventoriaus atitikimą juos
reglamentuojančioms higienos normoms);
100
Didinti Vilniaus miesto gyventojų informuotumą apie ūmines žarnyno infekcijas, jų
perdavimo kelius;
Mokyti gyventojus maisto laikymo namuose ir jo gaminimo taisyklių bei higienos įgūdžių;
Organizuoti švietimo priemones (mokymus, renginius, akcijas, leidinius bei socialines
reklamas) šių ligų prevencijos tema;
Mokyti vaikus ugdymo įstaigose higienos įgūdžių;
Kelti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių Vilniaus miesto ugdymo
įstaigose, kvalifikaciją ūminių žarnyno infekcijų prevencijos srityje;
Informuoti gyventojus apie antimikrobinių vaistų vartojimo paskirį (šiais vaistais gydomos
tik bakterinės kilmės ligos) ir tvarką (šiuos vaistus gali paskirti tik gydytojas).
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Segamumas psichikos ir elgesio sutrikimais nuo 2008 m. Vilniaus mieste mažėja. Šiuos
susirgimus dažnai sukelia alkoholio, psichoaktyvių maedžiagų vartojimas. Didžiausias ligotumas
narkomanija 2010 m. užregistruotas Vilniuje.
Rekomendacijos:
Alkoholio vartojimo mažinimas:
Švietimas alkoholio prevencine tema: leidiniai, akcijos, mokymai, socialinė reklama;
Mažinti alkoholio pardavimo vietų skaičių (parduotuvės daugiabučiuose namuose, kioskeliai);
Pardavėjams kontroliuoti perkančių asmenų amžių;
Drausti išsinešti alkoholį iš viešo maitinimo įstaigų “barų” po 22 h.;
Psichoakatyvių medžiagų vartojimo prevencija:
stabdyti ir mažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir jų paklausą
ugdant neigiamą požiūrį į narkotines ir psichotropines medžiagas tarp vaikų ir jaunimo,
šeimose, bendruomenėse ir visuomenėje, diegiant žmogaus gyvenimo reikšmės ir vertybinių
nuostatų bei sveikos gyvensenos sampratą;
užtikrinti ir stiprinti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą ir koordinavimą
narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse.
Akių ligos
Rekomendacijos:
Norint išvengti apakimo nuo glaukomos, labai svarbu ją diagnozuoti pradinėse ligos
stadijose, todėl gyventojai turėtų profilaktiškai tikrintis akis (kiekvienam žmogui, turinčiam
daugiau kaip 50 metų, akispūdis turi būti matuojamas vieną kartą per metus), informuoti apie
tai gyventojus;
Labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų regėjimą bent kartą metuose;
Tėvų švietimas vaikų regos klausimais. Kad normaliai funkcionuotų vaikų regos
organai, kiekvieną dieną reiktų laikytis pagrindinių taisyklių: 1) higienos normų; 2)
pakankamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo; 3) pratinti vaiką laikytis vaikų įstaigos
101
rekomenduojamo režimo; 4) maitinti vaiką kuo įvairesniu maistu (teigiamai regėjimą veikia
A ir B vitaminų grupės, kurių yra šiuose maisto produktuose: morkose, žirniuose,
kopūstuose, svogūnuose, pupose, pomidoruose, bulvėse); 5) stengtis, kad vaikas daug judėtų
gryname ore; 6)vaiko kambarys turi būti labai gerai apšviestas. Be to, būtina laikytis bendrų
higieninių reikalavimų. Vaikai turi miegoti ne mažiau kaip 8 valandas. Kasdien būti gryname
ore 1,5 – 2 valandas. Maitintis vaikai turi ne rečiau kaip 4 kartus per dieną. Labai kenkia kai
vaikai neribotą laiką praleidžia prie televizoriaus. Ypač reikia reguliuoti vaikų, kurių rega jau
yra sutrikusi, televizoriaus žiūrėjimo laiką. Regimasis suvokimas labai pablogėja, jei
žmogaus sėdi labai arti ar per toli nuo ekrano. Kenksminga žiūrėti gulomis, nepaisant to,
kaip bus pastatytas televizorius. Akių raumenys bus be reikalo įtempti, o tai neigiamai gali
paveikti regą. Geriausia, kai šviesos šaltinis yra už nugaros ir šviesa nekrinta į akis,
neatsispindi televizoriaus ekrane.
Cukrinis diabetas
Cukrinis diabetas – sparčiai plintanti liga. Kasmet vis daugiau diagnozuojama naujų šios ligos
atvejų. Dalis žmonių net neįtaria, kad serga cukriniu diabetu, nors jau kenčia nuo jo sukeltų
komplikacijų.
Rengti nuolatines asmenų, priskirtinų II tipo cukrinio diabeto didelės rizikos grupei, atrankos
ir prevencijos programas Vilniaus miesto savivaldybėje;
Didinti Vilniaus miesto gyventojų informuotumą apie I ir II tipo cukrinį diabetą, jo rizikos
veiksnius, simptomus, profilaktikos priemones bei komplikacijas (priemonės – renginiai,
akcijos, mokymai, dalomoji medžiaga);
Skatinti Vilniaus miesto gyventojus reguliariai tikrinti gliukozės kiekį kraujyje, bei nustatyti
kūno masės indeksą, priklausantiems cukrinio diabeto rizikos grupei – atlikti gliukozės
tolerancijos mėginį;
Mokyti sergančiuosius cukriniu diabetu savikontrolės (tinkamas gydymas ir gyvensena).
Virškinimo sistemos ligos
2010 metų duomenimis, Vilniaus miesto gyventojų mirtys nuo virškinimo sistemos ligų buvo
ketvirtoje vietoje (6,3 proc.).
2001 – 2010 metų laikotarpiu sergamumas virškinimo sistemos ligomis (išskyrus dantų ligas)
nuolat didėjo. 2010 metais didžiausią Vilniaus miesto gyventojų, sergančių virškinimo sistemos
ligomis, struktūros dalį (43,7 proc.) sudaro dantų ligomis (tarp jų ir kariesu).
Skatinti Vilniaus miesto gyventojus reguliariai lankytis pas odontologą;
Didinti tėvų informuotumą apie vykdomą „Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis
medžiagomis” programą bei skatinti joje dalyvauti;
Didinti gyventojų prieinamumą pas odontologą;
Mokyti vaikus ir suaugusiuosius higienos (taisyklingo dantų valymosi, rankų plovimo) bei
sveikos gyvensenos (taisyklingai maitintis, būti fiziškai aktyviu, atsisakyti žalingų įpročių)
įgūdžių (plačiau skaityti mitybos, fizinio aktyvumo, psichoaktyviųjų medžiagų
rekomendacijas);
Kurti ir įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybėje psichoaktyvių medžiagų (alkoholio)
vartojimo prevencijos programas.
102
GYVENSENA
Mityba
Mityba – vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių, darančių poveikį sveikatai. Daugelio lėtinių
neinfekcinių ligų, o ypač širdies ir kraujagyslių sistemos, endokrininės ir medžiagų apykaitos
sistemos (II tipo cukrinis diabetas, nutukimas), vystymasis siejamas su nevisaverte Vilniaus miesto
gyventojų mityba.
2010 m. HBSC tyrimo duomenimis, nevisavertę vaikų mitybą atskleidžia toks faktas, kad
daržoves kartą ar kelis kartus per dieną vartojo tik 22,4 proc. mokinių, vaisius – trečdalis (30,7
proc.) apklaustųjų, mergaitės dažniau negu berniukai. Dalis vaikų kasdien renkasi mažos maistinės
vertės maisto produktus (greito maisto produktus, bulvių traškučius, kokakolą ir kitus gazuotus
gėrimus, sausainius bei šokoladą).
Rekomendacijos:
Siekti, kad Vilniaus miesto gyventojų mityba butų visavertė ir atitiktų PSO rekomendacijas:
riebalų kiekis 15 – 30 proc., sočiųjų riebalų rūgščių mažiau negu 7 proc., paprastųjų
angliavandenių mažiau negu 10 proc. paros maisto energinės vertės, maistinių skaidulų – 25
– 30 gramų; daržoves ir vaisius vartoti kiekvieną dieną po 400 – 500 gramų; riebius mėsos ir
pieno produktus keisti liesais, daugiau vartoti žuvų; mažiau konditerijos ir kitų daug cukraus
turinčių produktų, tai pat keptų, rūkytų ir sūrių maisto produktų;
Didinti Vilniaus miesto gyventojų informuotumą apie sveiką mitybą, suformuoti sveikos
mitybos įgūdžius;
Rengti nuolatines sveikos mitybos programas, skirtas įvairioms tikslinėms Vilniaus miesto
bendruomenių grupėms;
Organizuoti švietimo priemones: mokymus, renginius, akcijas, leidinius bei socialines
reklamas;
Siekti, kad vaikų ir paauglių maitinimas ugdymo įstaigose atitiktų jį reglamentuojančių
teisinių aktų reikalavimus bei rekomendacijas;
Kelti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių Vilniaus miesto ugdymo
įstaigose, kvalifikaciją.
Fizinis aktyvumas
Vilniaus miesto vaikams tampa būdingas sėdimas gyvenimo būdas. Pagal PSO
rekomendacijas fiziškai aktyvūs tik 15,5 proc. sostinės mokinių, iš jų 17,3 proc. berniukų ir 13,6
proc. mergaičių, penktadalis (20,8 proc.) 11 m. amžiaus mokinių, 15,0 proc. – 13 m. ir tik 11,2 proc.
15 m. amžiaus mokinių.
Fizinis pasyvumas yra vienas svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų (kraujotakos sistemos ligos,
II tipo cukrinis diabetas, nutukimas) rizikos veiksnys.
Rekomendacijos:
Siekti, kad Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas atitiktų PSO rekomendacijas (pusė
valandos kasdien – suaugusiesiems ir valanda kasdien – vaikams);
Skatinti gyventojų fizinį aktyvumą tiek socialinėje aplinkoje, tiek sveikatos priežiūros
įstaigose;
103
Gerinti Vilniaus miesto rekreacinių zonų infrastruktūrą;
Didinti dviračių ir pėsčiųjų takų kiekį ir kokybę;
Didinti vaikų ir paauglių užimtumą, įskaitant įvairias fizinio aktyvumo formas, taip mažinant
jų sveikatą žalojantį elgesį (rūkymą ar kitą psichoaktyvių medžiagų vartojimą);
Vykdyti fizinį aktyvumą skatinančią socialinės reklamos kampaniją, skirtą visoms Vilniaus
miesto gyventojų amžiaus grupėms;
Rengti nuolatines fizinio aktyvumo programas Vilniaus miesto savivaldybėje, skirtas
įvairioms tikslinėms bendruomenių grupėms;
Didinti Vilniaus miesto visų amžiaus grupių gyventojų informuotumą fizinio aktyvumo tema
vykdant fizinio aktyvumo renginius, mokymus bei skleidžiant informacinę medžiagą kitomis
formomis (prevenciniai filmai, plakatai, dalomoji medžiaga).
Psichoaktyviosios medžiagos (rūkymas, alkoholis)
Rūkymas – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligų rizikos
veiksnių 20 – 64 metų amžiaus žmonėms.
Daugiausia nerimo kelia rūkantis jaunimas. Apklausos duomenimis, beveik pusė (46,9 proc.)
mokinių rūkė (bent vieną cigaretę), iš jų, kas dešimtas (10,6 proc.) apklausos dalyvis rūkė kiekvieną
dieną.
Svarbiausi veiksniai, lemiantys tabako vartojimą tarp vaikų ir jaunimo, yra: tėvų rūkymas,
rūkančių bendraamžių įtaka, žiniasklaidos priemonėse vaizduojamas teigiamas rūkančių žmonių
įvaizdis.
Alkoholio vartojimas didina traumų, nelaimingų atsitikimų ir apsinuodijimų pavojų, gali
sukelti priklausomybę bei yra daugelio lėtinių neinfekcinių ligų, tarp jų ir kraujotakos sistemos,
rizikos veiksnys.
Mokinių gyvensenos tyrimo duomenimis alkoholinius gėrimus vartojo jau vienuolikmečiai.
Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas didėja su amžiumi. Net 42,6 proc. apklausoje dalyvavusių
Vilniaus miesto mokinių buvo išgėrę tiek alkoholinių gėrimų, kad pasijuto apsvaigę.
Rekomendacijos
Vykdyti socialinės reklamos kampaniją, nukreiptą prieš psichoaktyviųjų medžiagų
vartojimą, kuri būtų skirta visoms Vilniaus miesto gyventojų amžiaus grupėms;
Organizuoti kitas švietimo priemones (mokymus, renginius, akcijas, leidinius), skirtas
ugdymui ir mokymui, informacijos apie neigiamą psichoaktyvių medžiagų poveikį sveikatai
skleidimui;
Šviesti mokinių tėvus ir skatinti juos aktyviai dalyvauti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo
prevencijoje;
Stiprinti šeimos vaidmenį ugdant gebantį sveikai gyventi, alkoholio, tabako ir kitų
psichoaktyviųjų medžiagų nevartojantį asmenį;
Sugriežtinti psichoaktyvių medžiagų vartojimo kontrolę viešose vietose bei ugdymo įstaigų
teritorijose;
Bendradarbiauti su kitomis institucijomis bei NVO psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos
srityje;
Didinti nerūkymo zonų Vilniaus miesto savivaldybėje skaičių, išskiriant jas draudžiamaisiais
ženklais, nurodant daugiau informacijos apie administracinę atsakomybę;
Didinti akcizą alkoholiniams gėrimams;
104
Mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą: sugriežtinti kontrolę asmenų, perkančių
alkoholinius gėrimus; mažinti įmonių, turinčių licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais,
skaičių;
Patikslinti „MAITINIMO ĮSTAIGOS” apibrėžimą taip užkertant kelią nelegaliai alkoholinių
gėrimų prekybai po 22 val.;
Drausti visapusišką alkoholinių gėrimų reklamavimą.
Energiniai gėrimai
Energinius gėrimus vartojo nemaža dalis (32,8 proc.) Vilniaus miesto 5 – 10 klasių mokinių.
Nustatyta, kad mokiniams trūksta informacijos apie energinius gėrimus ir jų poveikį sveikatai, todėl
šios informacijos norėtų gauti daugiau.
Rekomendacijos
Vykdyti mokymus jaunimui apie energinių gėrimų poveikį sveikatai;
Parengti metodines rekomendacijas apie energinių gėrimų poveikį vaikų ir paauglių sveikatai
kūno kultūros mokytojams, treneriams, mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros
specialistams bei tėvams.
Siekiant apriboti vaikų ir jaunimo energinių gėrimų vartojimą bei jų pratinimą prie šių produktų, ir
taip apsaugoti jaunų žmonių sveikatą, siūlome:
Drausti neatlygintiną energinių gėrimų platinimą paauglių žaidimo ir sporto aikštelėse,
pasilinksminimo vietose ir viešuose renginiuose, skirtuose jaunimui ir pan. (pvz.: reklaminių
akcijų metu; kaip priedą prie kitos prekės; kaip loterijos ar žaidimo prizą).
Patyčios
Tyčiojimasis – labiausiai paplitusi destruktyvaus elgesio forma jaunų žmonių tarpe. Patyčios
yra vienas iš pagrindinių veiksnių, smarkiai žalojančių vaikų psichikos sveikatą ir trukdančių saugiai
jaustis mokykloje, namuose, gatvėje.
2010 m. atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius du mėnesius patyčias patyrė daugiau
negu pusė (52,3 proc.) Vilniaus miesto mokinių, dalyvavusių apklausoje. Daugiau negu pusė (54,0
proc.) mokinių pripažino, kad per pastaruosius du mėnesius yra tyčiojąsi iš kitų.
Rekomendacijos:
Kurti ir įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybėje patyčių prevencijos pragramas (ypač
orientuotas į paauglius);
Siekiant užtikrinti sveiką aplinką mokykloje, į prevencinių programų diegimą ir mokyklos
aplinkos kūrimą įtraukti pačius mokinius;
Bendradarbiauti su kitomis institucijomis, NVO bei privačiu sektoriumi patyčių prevencijos
srityje;
Vykdyti socialinės reklamos kampaniją, patyčių prevencijos tema, kuri būtų skirta įvairioms
Vilniaus miesto gyventojų grupėms – vaikams, tėvams ir kt.;
Organizuoti kitas švietimo priemones (mokymus, renginius, akcijas, leidinius), skirtas
patyčių prevencijai ugdymo įstaigų ir namų aplinkoje.
105
FIZINĖS APLINKOS VEIKSNIAI
Maudyklos
Vilniuje 2011 m., tyrimai buvo atliekami oficialiai įteisintose penkiose maudyklose: Neries
(Valakupių I ir II, Žirmūnų), Salotės bei Žaliųjų ežerų. Atlikta po 5 tyrimus.
Didelė problema išlieka šiukšlių tvarkymas, alkoholio vartojimo kontrolė, šunų maudymas.
Rekomendacijos:
Vadovaujantis HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė”reiktų atlikti po 8
vandens kokybinius tyrimus oficialiai įteisintose maudyklose;
Prižiūrint tvarką ir švarą paplūdimiuose vadovautis HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų
vandens kokybė”;
Pastatyti ženklus matomoje vietoje (šalia vandens), draudžiančius vestis ir maudyti šunis;
Nerūkymo zonų steigimas;
Organizuoti akcijas, prevencinius kontrolinius patikrinimus su viešosios tvarkos pareigūnais
dėl alkoholio vartojimo, šunų.
Centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo
2010 m. Bičių Korio, Daniliškių, Trakų Vokės, Žemųjų Panerių, Bukčių vandenvietėse
bendrosios geležies, mangano koncentracijos viršijo HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir
kokybės reikalavimai” nustatytas normas.
Rekomendacijos:
Centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybę galimų būtų gerinti įdiegiant
nugeležinimo įrenginius, rekonstruojant senus vandens tiekimo tinklus.
Šulinių vandens kokybė
Pakankamai dažnai pasitaikanti problema - tarša nitratais išlieka aktuali. Todėl ypač
nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. nerekomenduojama vartoti nitritais ir nitratais užteršto
vandens.
Rekomendacijos:
Informuoti žmones apie nitratų ir nitritų pavojų;
Skatinti vartotojus tikrintis šulinių geriamojo vandens kokybę.
Oro tarša
Užterštumas kietosiomis dalelėmis dažniausiai padidėja esant šaltiems orams, sausio - vasario
mėn., bei ištirpus sniegui, kovo - balandžio mėnesį. Įsivyravus sausiems orams, daugiau kietųjų
dalelių į orą patenką nuo tinkamai nenuvalytų gatvių. Oro taršai jautrios grupės: vaikai, nėščios
106
moterys, ligoniai sergantys kvėpavimo, kraujotakos ligomis bei bronchine astma.
Rekomendacijos:
Esant padidėjusiai taršai, būtina pirmiausiai valyti drėkinti intensyvias gatves, šalia kurių
išsidėsčiusios: ikimokyklinės įstaigos, mokyklos, bei gydymo įstaigos.
Vadovaujantis Vilniaus miestos svivaldybės tarybos 2011 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. A1-
299 „Tvarkymo ir švaros taisyklės“, sprendimo 18.4. punktu “šiltuoju metų laikotarpiu
(balandžio–spalio mėnesiais) vyraujant sausiems orams, esant kietųjų dalelių nustatytų
ribinių verčių viršijimui, pasikartojus taršai, kitą dieną pradėti pagrindinių gatvių laistymo ir
(ar) drėkinimo darbus centrinėje miesto dalyje (Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno,
Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijose). Šie darbai turi būti tęsiami, kol susidarys palankios
teršalams išsisklaidyti meteorologinės sąlygos, o taršos rodikliai sumažės iki nustatytų
leistinų verčių.”.
Siūlome keisti sprendimo 18.4. punktą, išplečiant pagrindinių gatvių valymo,
drėkinimo darbų teritorijas ir į kitas tankiai apgyvendintas Vilniaus miesto seniūnijas,
nes po žiemos likę nešvarumai gali daryti didelę įtaką žmonių sveikatai. Siūloma pataisa gali būti taikoma pavasarį, nutirpus sniegui, ir tai neabejotinai turi būti
vertinama, kaip kvėpavimo sistemos susirgimų prevencinė priemonė.
Informuoti ugdymo įstaigų vadovus, visuomenę, apie oro taršos pavojų sveikatai,bei
taikytinas prevencijos priemones.
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOS RAIDA
IŠVADOS, APIBENDRINIMAI, REKOMENDACIJOS
Vilniaus mieste dirbančių gydytojų, slaugytojų, kitų medicinos specialistų skaičius
lenkia Lietuvos vidurkį ir atsilieka tik nuo Kauno specialistų skaičiaus. Tačiau norint įvertinti ar
paslaugos gyventojams pasiekiamos, vertinamas jų prieinamumas (pvz. TLK stebi eiles paslaugoms
gauti, kiek laiko reikia laukti, norint patekti pas gydytoją specialistą ir t.t., g.b. atliekami atskiri
tyrimai įvertinti gyventojų pasitenkinimui esama sveikatos sistema).
Aspilankymų pas gydytojus ir pirminio lygio gydytojus skaičiai didesni nei Lietuvos
vidurkis, tačiau atsilieka pagal hospitalizuotų asmenų rodiklį bei greitosios medicinos pagalbos
paslaugų apimtį. Teigti, kad daugumą gyventojų sveikatos problemų išsprendžia ambulatorinė
grandis, negalėtume, tačiau tendencija daugiau paslaugų teikti/gauti ambulatorinėje grandyje išlieka.
Stebimas vaikų skiepijimo pagal kalendorinį grafiką skaičiaus mažėjimas. Ši neigiama
tendencija ateityje gali atsiliepti padidėjusia imlių užkrečiamosioms ligoms vaikų populiacija bei
ligų protrūkiais. Antiskiepijimo tendencijos madingos tarp dalies šiuolaikinių tėvų. Vaikų
ligų/šeimos gydytojai turėtų ugdyti tėvus, suteikti būtiną informaciją.
Vykdomos valstybines prevencinės programos leidžia nustatyti ligas ankstyvose
stadijose, išvengti galimų susirgimų ir jų komplikacijų, išvengti ankstyvų mirčių, tuo pačiu ir
mažinti gydymuisi skirtų išlaidų dalį. Nedidelės įstaigos, turinčios mažesnę prisirašiųsių gyventojų
dalį, aktyviau dalyvauja programų įgyvendinime. Pagal informuotų apie paslaugos gavimą
gyventojų procentą nuo visų galinčių dalyvauti toje amžiaus grupėje, manome, kad Vilniaus mieste
dar yra potencialių galimybių šiems skaičiams didėti, t.y. gyventojams paslaugų galėtų būti suteikta
daugiau. Svarbu retai besilankančius gydymo įstaigose pakviesti dalyvauti programose, tam tinka
įvairios socialinės akcijos/reklamos. Taip pat reiktų skatinti tėvelius dažniau vaikų dantukus tikrinti
profilaktiškai.
107
Apsvarstyti ir siūlyti keisti Stebėsenos programoje rodiklį ,,Laikino nedarbingumo
atvejų skaičius“, jei duomenų valdytojas jo negali pateikti. Taip pat reiktų patisklinti rodiklį
,,profilaktiniai tikrinimai“.
Savivaldybės vykdomoms visuomenės sveikatos programoms vertinti siūlytume
patvirtinti tų programų vertinimo kriterijus ir veiklos ataskaitos formas, kad matytųsi kas ir kokias
paslaugas gavo. Kol kas jų nei lyginti nei vertinti neturime galimybių.