vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. juknaičių sen., domaičių k. … · 2017-08-16 ·...
TRANSCRIPT
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav.
Juknaičių sen., Domaičių k.
įrengimo poveikio aplinkai
vertinimo ataskaita
PAV organizatorius: UAB „SV PROJEKTAI“
PAV dokumentų rengėjas: UAB „Infraplanas“
Kaunas 2017
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
1
Darbo pavadinimas: Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen.,
Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius:
UAB „SV PROJEKTAI“
Dokumentų rengėjas: UAB „Infraplanas“
Paslaugų tiekimo sutartis: Nr. 2014/11/19-01 2014-11-19
Rengėjų sąrašas:
Vardas Pavardė Pareigos Parašas
Aušra Švarplienė, Vykdančioji direktorė Chemijos inžinerijos bak., Aplinkos inžinerijos mag. Tel. 8–37–407548
Projekto koordinavimas, programos/ataskaitos rengimas
Gediminas Brazaitis prof. Dr.
Saugomų teritorijų, bioįvairovės dalys.
Darius Pratašius, PAV grupės vadovas Ekologijos ir aplinkotyros mag. Tel. 8–37–407548
Triukšmo, oro kokybės vertinimas, GIS analizė, grafinė dalis
Lina Anisimovaitė, Aplinkosaugos vyriausioji specialistė Aplinkotyros mag. Tel. 8–37–407548
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas
Tadas Vaičiūnas, Aplinkosaugos specialistas, Taikomosios ekologijos mag. Tel. 8–37–407548
Ataskaitos rengimas, grafinė dalis
Kaunas 2017
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
2
Turinys Netechninė santrauka ...................................................................................................... 5
Darbo grupės išvados ....................................................................................................... 9
1 Santrumpos ir sąvokos ............................................................................................. 11
2 Įvadas ..................................................................................................................... 12
3 Informacija apie organizatorių (užsakovą) ir PAV dokumentų rengėją ...................... 13
3.1 Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ___________________________________ 13
3.2 Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas _______ 13
4 Informacija apie planuojamą ūkinę veiklą ................................................................ 13
4.1 Bendrinė informacija apie vėjo jėgaines ______________________________________ 13
4.2 Projekto (PŪV) aprašymas ir variantai _______________________________________ 14
4.3 Vietos parinkimo aprašymas _______________________________________________ 17
4.4 Susiję planavimo dokumentai ______________________________________________ 19
5 Galimo poveikio aplinkos komponentams vertinimas. Poveikį aplinkai mažinančios
priemonės ...................................................................................................................... 20
5.1 Įvadas _________________________________________________________________ 20
5.2 Klimato kaita ___________________________________________________________ 21 5.2.1 Poveikis klimato kaitai .................................................................................................................... 21 5.2.2 Rizika dėl klimato kaitos ir prisitaikymo galimybės......................................................................... 22
5.3 Paviršiniai vandens telkiniai, potvyniai _______________________________________ 23 5.3.1 Metodas .......................................................................................................................................... 23 5.3.2 Esamos situacijos įvertinimas ......................................................................................................... 23 5.3.3 Galimas poveikis ir priemonės ........................................................................................................ 25
5.4 Dirvožemis _____________________________________________________________ 25 5.4.1 Metodas .......................................................................................................................................... 25 5.4.2 Esama situacija ................................................................................................................................ 25 5.4.3 Galimas poveikis ir priemonės ........................................................................................................ 25
5.5 Biotopai. Augalija ir gyvūnija _______________________________________________ 26 5.5.1 Metodas .......................................................................................................................................... 26 5.5.2 Esama situacija ................................................................................................................................ 26 5.5.3 Galimas poveikis ir priemonės ........................................................................................................ 32
5.6 Saugomos teritorijos _____________________________________________________ 34 5.6.1 Metodas .......................................................................................................................................... 34 5.6.2 Esama situacija ................................................................................................................................ 34 5.6.3 Ornitologinių tyrimų teritorijoje ir jos apylinkėse rezultatai .......................................................... 38
5.6.3.1 Migracijos metu perskrendančių paukščių Aptariamoje bei gretimose teritorijose stebėjimų
rezultatai 38 5.6.3.2 Retų ir saugomų paukščių rūšių migracijos metu praskrendančių per Aptariamą teritoriją ir
jos apylinkes stebėjimų rezultatai ........................................................................................................... 40 5.6.3.3 Informacija apie Aprašomoje teritorijoje ir artimoje jai aplinkoje sutinkamus perinčias retas
ir saugomas paukščių rūšis (plėšriuosius paukščius ir baltuosius gandrus) ............................................. 43
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
3
5.6.4 Galimas poveikis ir priemonės ........................................................................................................ 44
5.7 Kraštovaizdis ir žemėnauda ________________________________________________ 46 5.7.1 Metodas .......................................................................................................................................... 46 5.7.2 Esama situacija ................................................................................................................................ 47 5.7.3 Žemės naudojimas, žemėvalda ....................................................................................................... 47 5.7.4 Kraštovaizdis ................................................................................................................................... 47 5.7.5 Poveikio kraštovaizdžiui ir vizualinės įtakos zonų vertinimas saugomų teritorijų aspektu ............ 51 5.7.6 Galimas poveikis ir priemonės ........................................................................................................ 57
5.8 Kultūros paveldo objektai _________________________________________________ 57 5.8.1 Metodas .......................................................................................................................................... 57 5.8.2 Esama situacija ................................................................................................................................ 58 5.8.3 Galimas poveikis ir priemonės ........................................................................................................ 60
6 Visuomenės sveikata ............................................................................................... 60
6.1 Metodas _______________________________________________________________ 60
6.2 Vietos analizė, aplinkos kokybės įvertinimas __________________________________ 61
6.3 Populiacijos analizė ______________________________________________________ 62 6.3.1 Gyventojų demografiniai rodikliai .................................................................................................. 63 6.3.2 Išvados ............................................................................................................................................ 64 6.3.3 Gyventojų sergamumo rodikliai ...................................................................................................... 64 6.3.4 Išvados ............................................................................................................................................ 65 6.3.5 Rizikos grupės populiacijoje ............................................................................................................ 65
6.4 Planuojamo objekto analizė, rizikos veiksnių nustatymas ________________________ 66
6.5 Rizikos sveikatai darančių įtaką veiksnių įvertinimas ____________________________ 67 6.5.1 Rizikos veiksnių nustatymas............................................................................................................ 67
6.6 Rizikos veiksnių įvertinimas ________________________________________________ 68 6.6.1 Triukšmas ........................................................................................................................................ 68
6.6.1.1 Įvadas ..................................................................................................................................... 68 6.6.1.2 Triukšmas ir sveikata .............................................................................................................. 68 6.6.1.3 Vėjo jėgainių keliamo triukšmo pobūdis ................................................................................ 72 6.6.1.4 Vėjo jėgainių triukšmo poveikio sveikatai išvados ................................................................. 73 6.6.1.5 Planuojamų jėgainių triukšmo modeliavimas ........................................................................ 74 6.6.1.6 Triukšmo lygio vertinimas ...................................................................................................... 78
6.6.2 Vibracija .......................................................................................................................................... 79 6.6.3 Infragarsas ir žemo dažnio garsas ................................................................................................... 80 6.6.4 Elektromagnetinė spinduliuotė ...................................................................................................... 82 6.6.5 Šešėliai ir mirgėjimo efektas ........................................................................................................... 84 6.6.6 Trikdžiai statybos metu ................................................................................................................... 88 6.6.7 Galimi konfliktai su visuomene, stresas. ......................................................................................... 89 6.6.8 Profesinė rizika................................................................................................................................ 90
6.7 Rizikos sveikatai įvertinimo išvados _________________________________________ 90
7 REKOMENDUOJAMA SANITARINĖ APSAUGOS ZONA ................................................ 91
7.1.1 SAZ apibūdinimas ............................................................................................................................ 91 7.1.2 SAZ pagrindimas ............................................................................................................................. 92 7.1.3 SIŪLOMOS SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS RIBOS ...................................................................... 93
8 Socialinė ekonominė aplinka .................................................................................... 94
8.1 Bendroji dalis ___________________________________________________________ 94
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
4
8.1.1 Tikslas, užduotis .............................................................................................................................. 94 8.1.2 Socialinė-ekonominė aplinka. Esama situacija ............................................................................... 94 8.1.3 Socialinė-ekonominė aplinka. Planuojama situacija ...................................................................... 97
8.2 VISUOMENĖS ASPEKTAS __________________________________________________ 98 8.2.1 Visuomenės dalyvavimo procese aprašymas ir įvertinimas ........................................................... 98
8.2.1.1 Visuomenės informavimas programos ruošimo etape .......................................................... 98 8.2.1.2 Informavimas ataskaitos rengimo etape ............................................................................... 98 8.2.1.3 Informavimas apie sprendimo priėmimą ............................................................................... 98
9 Ekstremalios situacijos ............................................................................................. 98
10 Elektros energijos perdavimas ............................................................................ 100
11 Tarpvalstybinis poveikis ..................................................................................... 100
12 Atliekos ir rekultivacija ....................................................................................... 100
13 Priemonės neigiamam poveikiui sumažinti ......................................................... 100
14 Poveikio aplinkai vertinimo sprendinių kontrolė ir monitoringo planas ............... 102
14.1 Sprendinių kontrolė _____________________________________________________ 102
14.2 Rekomendacijos žūvančių paukščių monitoringo įrengto VE parko ribose metodikai _ 102
14.3 Monitoringo planas _____________________________________________________ 103
15 Galimi netikslumai ............................................................................................. 104
16 Darbo grupės išvados ......................................................................................... 104
17 Literatūros sąrašas ............................................................................................. 105
18 Priedai ............................................................................................................... 107
18.1 PAV programa ir jos derinimas, rengėjų kvalifikaciniai dokumentai _______________ 107
18.2 SRIS išrašas ____________________________________________________________ 107
18.3 Triukšmo sklaidos žemėlapiai _____________________________________________ 107
18.4 Šešėliavimo žemėlapiai __________________________________________________ 107
18.5 Infragarso matavimo rezultatai ____________________________________________ 107
18.6 Visuomenės informavimo medžiaga ________________________________________ 107
18.7 Kadastro žemėlapiai ir rekomenduojamos SAZ ribos ___________________________ 107
18.8 Jėgainių duomenys ______________________________________________________ 107
18.9 Registro išrašai _________________________________________________________ 107
18.10 Kariuomenės pritarimas _______________________________ Klaida! Žymelė neapibrėžta.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
5
Netechninė santrauka
Planuojama veikla, vieta – UAB „SV PROJEKTAI“ planuoja 5 vėjo jėgainių parko Šilutės r. sav.
Juknaičių sen., Domaičių kaime statybą. Planuojamų statyti 5 vienodas vėjo jėgaines pasirenkant
vieną iš dviejų NORDEX modelių variantų, kurie skiriasi pagal aukštį 199,5-206,5 m ir galingumą
3000-3600 KW.
Planuojamoje teritorijoje numatoma įrengti priklausomai nuo pasirinkto varianto 15 - 18 MW
bendros galios vėjo elektrinių parką. Prisijungimas prie „Litgrid“ 330 kW elektros linijos numatomas
požemiais kabeliais į maždaug už 3,7 km esantį elektros linijų tinklą.
PŪV organizatorius – UAB „SV projektai“ (Darbo g. 9, Kaunas) .
Projekto aplinka. PŪV teritorija yra Šilutės rajono pietrytinėje dalyje, Šilutės rajono sav.
Juknaičių seniūnijoje, Domaičių kaime, apie 12 km rytų-pietryčių kryptimi nuo Šilutės, apie 5 km į
pietryčius nuo Juknaičių miestelio ir apie 5 km nuo Lietuvos Respublikos sienos su Rusija. Artimiausi
gyvenami kaimai: Leitgiriai, Domaičiai ir Kūgeliai. Kūgelių kaimas, nuo planuojamų statyti vėjo
jėgainių yra nutolęs apie 580 metrų, Leitgiriai nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių nutolę apie ~1,5 –
3,4 km. Artimiausios gyvenamos sodybos nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių yra nutolusios 510 –
776 metrų atstumu. Jėgainės nepatenka į rekreacines ar urbanistinės plėtros teritorijas,
kraštovaizdžio draustinius, nėra didelių vandens telkinių. Artimiausi vandens telkiniai tai siauri upeliai
tokie kaip: Leitalė (kadastrinis Nr. 10012583), Leitė (kadastrinis Nr. 10012580), Veižas (kadastrinis Nr.
10012560) kurie nuo jėgainių nutolę apie 150-300 m. Registruotų kultūros paveldo vertybių
planuojamoje teritorijoje nėra, visos jos nutolę ~624-2,3 km atstumu. 5 VE nepatenka nei
Nacionalinės nei į Europinės svarbos („Natura 2000“) saugotinų teritorijų ribas. Nuo planuojamos
artimiausios vėjo jėgainės didesniu nei 800 m atstumu yra nutolęs Nemuno deltos regioninis parkas
ir šiame parke esančios saugomos teritorijos: Leitgirių hidrografinis draustinis, Leitgirių botaninis
draustinis, Galzdonių botaninis draustinis ir paukščių bei buveinių apsaugai svarbios „Natura 2000“
teritorijos. Apie 2,7 km PR kryptimi yra aptinkamas Pleinės telmologinis draustinis persidengiantis su
buveinių apsaugai svarbia teritorija.
PAV pagrindas ir procedūros. Jėgainių planavimo procesas pradėtas 2014 metais. Pagal UAB
„Archstudija“ parengtą informaciją Atsakinga institucija – Aplinkos apsaugos agentūros taršos
prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyrius pateikė išvadas 2014-07-21 Nr. (15.3.)-A4-
3335, kad būtina atlikti ir poveikio įsteigtoms ir potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms
reikšmingumo vertinimą. Reikšmingumo vertinimą atliko Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir
priėmė išvadą 2014-08-13 Nr. (4)-V3-2052(7.20), kad PŪV įgyvendinimas gali daryti reikšmingą
neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms ir todėl privaloma atlikti planuojamos veiklos poveikio
aplinkai vertinimą. PAV procedūros pradėtos 2015 metais. PAV dokumentų rengėjas UAB
Infraplanas.
Poveikio aplinkai vertinimo programa buvo parengta planuojamai veiklai - 7 vėjo jėgainėms 2015
metais. Tuo metu veiklą planavo vykdyti UAB Agrokryptys. Apie parengtą programą, PAV dokumentų
rengėjas, prieš pateikdamas ją nagrinėti PAV subjektams, informavo visuomenę , tačiau pastabų
programai nebuvo gauta. Programa derinta su PAV subjektais. Visi subjektai PAV programai pritarė.
Šilutės rajono savivaldybės administracija pritarė programai (raštu 2015-06-17 Nr. R3-(4.1.14)-4585)
su sąlyga, kad PAV ataskaita atitiktų Šilutės rajono bendrojo plano reikalavimus. Klaipėdos
visuomenės sveikatos centras (raštu 2015-03-12 Nr. (7.27) V4-754) pritarė be pastabų. Klaipėdos
apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (raštu 2015-03-10 Nr. 1-21-46) pritarė be pastabų ir PAV
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
6
ataskaitos nagrinėti nepageidauja. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
Klaipėdos teritorinis padalinys (raštu 2015-03-09 Nr. (9.38-Kl)2Kl-313) pritarė be pastabų ir PAV
ataskaitos nagrinėti nepageidauja. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
pritarė PAV programai be pastabų raštu Nr. 2015-06-19 Nr.(4)-V3-1250(7.21).
Atsakinga institucija – Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento
Klaipėdos skyrius raštu 2015-07-08 Nr.(15.9)-A4-7468 patvirtino PAV programą ir nurodė PAV
ataskaitoje pateikti informaciją apie gretimoje aplinkoje eksploatuojamus ir planuojamus vėjo
elektrinių parkus bei galimą jų bei PŪV suminį poveikį aplinkai.
Rengiant ataskaitą atsižvelgta į visų subjektų ir atsakingos institucijos pastabas:
Planuojamos veiklos užsakovas atsisakė dviejų jėgainių statybos, kadangi jų teritorijos pagal bendrojo plano sprendinius nėra priskirtos potencialioms vėjo jėgainių statybos teritorijoms, todėl veiklos vystymas prieštarautų Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams.
Įvertintas kitais projektais gretimai planuojamų jėgainių suminis poveikis.
Įvertintas poveikis „Natura 2000“ teritorijoms ir saugomoms bei migruojančioms paukščių rūšims. Vertinimą pagal atliktus natūrinius tyrimus 2015 m. atliko prof. dr. Gediminas Brazaitis. Tyrimų programa buvo derinama su Saugomų teritorijų tarnybos specialistais dar PAV programos derinimo eigoje.
Atsižvelgiant į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštu 2015-03-09 Nr. (4)-V3-481(7.21) pateiktas pastabas, atliktas planuojamų vėjo elektrinių vizualinės įtakos zonų vertinimas saugomų teritorijų aspektu, panaudojant vėjo elektrinių poveikio kraštovaizdžiui vertinimo metodiką pagal Kauno technologijos universitete parengtą disertaciją tema „Vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas“ (J. Abromas, 2014). Vertinimai pateikti skyriuose „5.6 Saugomos teritorijos“ ir „ 5.7.5 Poveikio kraštovaizdžiui ir vizualinės įtakos zonų vertinimas saugomų teritorijų aspektu“.
2017 metais pasikeitė planuojamos veiklos užsakovas-organizatorius. UAB Agrokryptys žemės
nuomos pagrindu veiklos organizavimą perdavė UAB SV PROJEKTAI.
PŪV teritorija įvertinta aplinkos kokybės (oro, dirvožemio, vandens tarša, triukšmo lygis,
šešėliavimas), gamtinės aplinkos (biologinės įvairovė, saugomos teritorijos, miškai, kraštovaizdis) ir
gyventojų atžvilgiu. Planuojama ūkinės veiklos (PŪV) vieta buvo parinkta įvertinus alternatyvių vietų
analizę numatomai ūkinei veiklai vykdyti. Įvertintos gamtinės sąlygos (reljefas, vyraujančių vėjų
kryptys, kraštovaizdis), esama infrastruktūra (galimybė prisijungti prie elektros tinklų bei esamą kelių
tinklą), atsižvelgta į galimą ūkinės veiklos padėtį urbanizuotų (gyvenamųjų), saugomų teritorijų ir
teritorijų, kuriose yra istorinių, kultūros arba archeologinių vertybių, atžvilgiu. Teritorija parinkta kaip
tinkama numatomai ūkinei veiklai vykdyti. PAV ataskaitoje nagrinėjama 1-a PŪV vietos alternatyva ir
2- i technologinės alternatyvos priklausomai nuo jėgainių modelio, kuris pateiktas 1 lentelėje. PŪV
lyginama su „O“ alternatyva, t.y. nieko nedarymo alternatyva. „0“ alternatyva apibūdina aplinkos
sąlygas bei natūralius aplinkoje vyksiančius pokyčius veiklos nevykdymo atveju. Atliekant PAV,
laikomasi gerosios praktikos pavyzdžių, metodikų. Poveikiai įvertinami kiekybiškai (triukšmo lygiui,
šešėliavimui), o kurių kiekybiškai įvertinti neįmanoma kokybiškai t.y. aprašomuoju būdu. Atlikus
PAV, numatytas monitoringo planas.
Atliekos. Veikla susijusi su ekologiškos, atsinaujinančios, nuo vėjo priklausomos energijos
gamyba, todėl gamybinės atliekos nesusidarys. Statybos darbų metu susidarysiančios statybinės
atliekos (nedideli kiekiai metalo ir mišrių statybinių atliekų) bus tvarkomos, vadovaujantis Atliekų
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
7
tvarkymo taisyklėmis (LR aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 722) ir Statybinių
atliekų tvarkymo taisyklėmis (LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. D1-637). Šios
atliekos bus komplektuojamos į specialius konteinerius ir pagal sutartis su atliekų tvarkytojais
išvežamos tolimesniam tvarkymui. Tikslūs atliekų kiekiai bus žinomi tik parengus vėjo jėgainių
techninį projektą.
Oro tarša. PŪV priklausoma nuo vėjo energijos. Tai švari, atsinaujinanti energijos gavybos šaka,
prisidedanti prie klimato kaitos mažinimo.
Paviršiniai vandens telkiniai, potvyniai. Vėjo jėgainės patenka į didelės tikimybės potvynių
teritorijas, kur nustatyta 10 % potvynių tikimybė, o tai reiškia, kad teritorija gali būti užliejama 1
kartą per 10 metų. Siekiant išvengti VE apačios užsėmimo jos bus statomos ant sankasų kurios
numatomos iki 7 m aukščio virš jūros lygio, tai padės išvengti potvynio net ir su 1% pasikartojimo
tikimybe. Visoje ataskaitoje buvo atsižvelgta į tai, kad VJ bus statomos nuo 7 metrų virš jūros lygio
altitudės. Hidrologiniai pokyčiai dėl PŪV nenumatomi. Paviršinį (lietaus) vandenį nuo vėjo elektrinių
aptarnavimo aikštelių numatoma nuvesti ant esamų ir projektuojamų paviršių (neorganizuotai).
Paviršinių nuotekų kiekiai bus nežymūs, taršos šaltiniai eksploatacijos metu nenumatomi. Paviršinis
vanduo nuo kelių bus nuvedamas per paviršinio vandens nuleistuvus į rekonstruoto drenažo
surinktuvus.
Melioracija. Didžioji dalis planuojamos teritorijos yra melioruota bendro naudojimo melioracijos
sistemomis. Planuojamoje teritorijoje esančias melioracijos sistemas ir įrenginius numatoma saugoti,
tačiau esant poreikiui, melioracijos įrenginiai bus perklojami (atstatomi). Sprendiniai, susiję su
melioracijos sistema, bus sprendžiami jėgainių techniniame projekte.
Požeminis vanduo. Vandenviečių 1 km atstumu nuo jėgainių nėra. Jos nutolusios toliau kaip 1 km
ir yra Leitgirių ir Kanteriškių kaimuose.
Dirvožemis ir rekultivacija. Ataskaitoje pasiūlytos priemonės apsaugai nuo dirvožemio taršos dėl
tepalų išsiliejimo iš mechanizmų statant vėjo jėgaines, apsaugai nuo erozijos. Po statybų aplinką
numatoma rekultivuoti panaudojant prieš statybas nuimtą ir saugotą derlingą dirvožemio sluoksnį.
Žemės gelmės. Žemės gelmių resursai naudojami nebus, o statybos metu nukasama žemė bus
panaudojama vietos reljefo lyginimui, formuojant įvažiavimų ir privažiavimo kelių pylimus.
Biologinė įvairovė. Teritorijoje yra aptinkama dvi skirtingų tipų potencialiai vertingos pievų
buveinės kurioms neigiama įtaka dėl PŪV nėra numatoma. Remiantis Žemaitkiemio girininkijos
girininko - Vaclovo Šiaudvydžio daugiamečių stebėjimų metu sukauptais duomenimis, nustatyta gana
intensyvi žvėrių migracija planuojamų vėjo jėgainių teritorijoje, tačiau ilgalaikis neigiamas poveikis
žvėrių migracijai nėra numatomas. VJ galima įtaka žinduoliams ataskaitoje nagrinėjama remiantis
Švedijos ir Lenkijos mokslininkų atliktais tyrimais ir jų analizėmis.
Saugomos teritorijos. 5 VE nepatenka į Nacionalinės ar Europinės svarbos („Natura 2000“)
saugotinų teritorijų ribas, tačiau atstumas nuo planuojamo VE parko iki artimiausios saugomos
teritorijos yra 850 m, todėl atsižvelgiant į netoliese esančias saugomas teritorijas ir Valstybinės
saugomų teritorijų ternybos prie Aplinkos ministerijos pastabas, rengiant PAV ataskaitą buvo atlikti
išsamūs ornitologiniai tyrimai (atliko prof. dr. G. Brazaitis), pateiktos išvados ir rekomendacijos.
Įrengus vėjo jėgainių parką, siekiant akivaizdžiai įsitikinti ar įrengtos VE parko dirbančios jėgainės
nedaro neigiamo poveikio migruojantiems paukščiams, rekomenduojama bent trejus metus vykdyti
žūvančių paukščių monitoringą įrengto VE parko ribose. Kadangi tyrimų metu nebuvo nustatytas
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
8
galimas reikšmingas akivaizdus poveikis vietinėms gamtinėms vertybėms, negalima tiksliai pasiūlyti ir
jį mažinančių priemonių. Jei ateityje vykdomas žūstančių paukščių monitoringas parodytų reikšmingą
migruojančių paukščių žūtį dėl vėjo jėgainių veiklos, reikėtų aktualiais laikotarpiais laikinai stabdyti
šių jėgainių darbą. Dabartiniu metu galima rekomenduoti tik vėjo jėgainių darbo stabdymą
pavasarinių žąsų sankaupų laikotarpiu, t.y. kovo paskutinę dekadą – balandžio mėn., tačiau tai
numatant tik rytinėmis ir vakarinėmis valandomis. Taip pat VE teritorijoje nerekomenduotina sėti
grūdines žemės ūkio kultūras bei kukurūzus, kurie pritraukia migruojančius vandens paukščius kaip
palanki maitinimosi vieta.
Kraštovaizdis. Atsižvelgiant į Valstybinės saugomų teritorijų prie Aplinkos ministerijos pastabas,
buvo atliktas vizualinio poveikio saugomoms teritorijoms modeliavimas abiems galimiems vėjo
jėgainių modeliams, kurio rezultatai parodė kad visos jėgainės (visos dalys) daugiausia bus matomos
apie 2 km spinduliu ir iš saugomų teritorijų pakraščių (Nemuno regioninio parko ir jame esančių
„Natura 2000 teritorijų“ rytinių pakraščių, Leitgirių hidrografinio draustinio pakraščio, nuo Leitgirių
botaninio draustinio pakraščio; nuo Galzdonių botaninio draustinio pakraščio ir nuo Pleinės
telmologinio draustinio pakraščio). Tačiau dėl vyraujančio lyguminio reljefo gana toli (iki 8-10 km
spinduliu), taip pat ir nuo saugomų teritorijų bus matomi vėjaračiai (rotoriai), o mentės (sparnai) bus
matomi daugiau kaip 10 km spinduliu. Vasarą ir rudenį matomumą iš saugomų teritorijų apribos
esantys miškai ir aukštų medžių lajos juose.
Žemėnauda. Įgyvendinus PŪV teritorija išliks žemės ūkio ir bus galima žemės ūkio veiklą vystyti
toliau, tačiau sklypai skirti jėgainių statybai buvo atidalinami, pakeičiant pagrindinę tikslinę Žemės
ūkio naudojimo paskirtį į Kitos paskirties žemę ir priskiriant Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų
aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdą.
Nekilnojamosios kultūros vertybės. Poveikis kultūros paveldui nenumatomas.
Poveikis socialinei ekonominei aplinkai. PŪV atitinka Šilutės rajono savivaldybės teritorijos
bendrojo plano sprendinius, Šilutės rajono savivaldybės 2015-2024 metų strateginio plėtros plano
sprendinius, nacionalinius šalies interesus energetikos srityje. Veikla neturės reikšmingo teigiamo ar
neigiamo poveikio socialiniams ekonominiams veiksniams: gyventojų gyvenimo kokybei, būsto
sąlygoms, nekilnojamojo turto vertei, darbo vietų pokyčiui. Šilutės rajono savivaldybei planuojama
veikla sukurs ekonominę naudą per nekilnojamo turto mokestį.
Poveikis visuomenės sveikatai dėl triukšmo ir vibracijos. Pastačius 5 naujas vėjo jėgaines
pasirenkant vieną iš dviejų galimų modelių, triukšmo viršijimai pagal HN 33:2011 neprognozuojami.
Vertinimo metu nustatyta, kad didesnis triukšmo lygis aplinkoje būtų pastačius aukštesnes ir
triukšmingesnes vėjo jėgaines - Nordex 3 MW.
Vėjo elektrinių mechaninė vibracija yra labai maža: žeme perduodamos vibracijos bangos
amplitudė siekia milijoninę milimetro dalį ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai. Taigi, vėjo jėgainės,
dėl ypač silpnos vibracijos, neigiamo poveikio artimiausiems gyventojams neturi. Vėjo jėgainių
vibracija apskritai nėra priskiriama vėjo elektrinių sveikatos aspektams.
Infragarsas ir žemio dažnio garsas. Iš užsienyje ir Lietuvoje atliktų matavimų matyti, kad vėjo
jėgainių keliamo infragarso lygis yra žymiai mažesnis nei ribiniai ar girdimumo lygiai pagal HN
30:2009, todėl jis neigiamo poveikio žmonių sveikatai nekels.
Poveikis visuomenės sveikatai dėl šešėliavimo. Atliekant poveikio visuomenei sveikatai vertinimą
dėl galimo šešėliavimo ir mirgėjimo buvo įvertintos planuojamos statyti 5 vėjo jėgainės bei kitais
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
9
projektais numatytos statyti vėjo jėgainės. Vadovaujantis Airijos vėjo jėgainių šešėlių vertinimo
normatyvu rekomenduojama 30 valandų per metus norma viršytų prie 7 arčiau planuojamų jėgainių
esančių sodybų. Siekiant sumažinti mirgėjimo/šešėliavimo problemą, siūloma namų gyventojams
(kuriems prognozuojamas viršijimas) įrengti langų žaliuzes ir pageidaujant namo/sklypo savininkui
apželdinti sklypo ribą pasirinktais greitai augančiai (geriausiai spygliuočiais) želdiniais.
Vėjo elektrinių parkui nustatyta SAZ zona. VJ sanitarinė apsaugos zona prie kiekvienos
numatomos vėjo jėgainės skiriasi ir svyruoja didžiausi rekomenduojami atstumai nuo PŪV ~228 iki
305 metrų.
Rizikos sveikatai veiksnių įvertinimas. Įvertinus rizikos sveikati veiksnius – triukšmą, šešėlių
mirgėjima, infragarsą, elektromagnetinį spinduliavimą, vibraciją, ektremalias situacijas, psichologinį
nepasitenkinimo galimybes, neigiamas poveikis gyventojų sveikatai dėl PŪV neprognozuojamas.
Priemonių įvertinimas. Priemonės nuo šešėliavimo – VJ stabdymas intensyvaus šešėliavimo
laikotarpiu, arba šešėliavimą užstosiančių apsauginių žaliuzių įrengimas būtinas.
Biologinės įvairovės apsaugai yra siūlomi projektiniai sprendiniai (VE stabdymas tam tikru metu ir
monitoringas, siekiant apsaugoti paukščius nuo žūties bei barjero efektui sušvelninti). Priemonės
rekomenduojamos atlikus ornitologinius tyrimus ir poveikio reikšmingumą. Taip pat pasiūlytas laikas
projekto įgyvendinimui, siekiant išvengti saugomų ar vertingų rūšių trikdymo.
Pasiūlytos priemonės paviršinio ir požeminio vandens bei dirvožemio apsaugai statybos metu
galimam poveikiui sumažinti: priemonės apsaugai nuo dirvos erozijos (rekultivavimas), taršos
sumažinimui (atidirbtų tepalų surinkimas).
Monitoringas. Numatyta monitoringo programa ornitologiniu aspektu, 3 metų laikotarpiui po
vėjo jėgainių paleidimo. Apskaitos laikas gali būti pratęstas, nustačius ženklią VE įtaką paukščiams.
Informacija apie PAV ataskaitą ir viešą supažindinimą. Visa informacija apie viešo susirinkimo
laiką, vietą bei apie tai, kur galima susipažinti su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita paskelbta
visuomenės informavimo priemonėse (respublikiniame ir rajono laikraščiuose), savivaldybėje,
seniūnijose. PAV ataskaita bus taisoma atsižvelgiant į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus.
Sprendimo dėl veiklos galimybių viešinimas. PAV dokumentų rengėjas, gavęs atsakingos
institucijos (Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos
skyriaus) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, per 10 darbo
dienų praneš visuomenei, paskelbdamas apie priimtą sprendimą visuomenės informavimo
priemonėse (respublikiniame ir rajoniniame laikraščiuose), savivaldybėje, seniūnijose.
Darbo grupės išvados
Veikla atitinka strateginius Lietuvos Respublikos energetikos politikos tikslus (atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra), atitinka Šilutės rajono savivaldybės 2015-2024 metų strateginio plėtros plano tikslus (vėjo ir saulės energijos panaudojimo plėtimas Savivaldybės bendrajame plane pažymėtose teritorijose) ir Šilutės raj. Sav. bendrojo plano reikalavimus ir Alternatyvios energijos šaltinių – vėjo jėgainių (pavienių, grupių, parkų) plėtros Klaipėdos rajone specialiojo plano koncepcijos pagrindinius aspektus.
Atliktas poveikio aplinkai vertinimas, tyrimai, įvertintas suminis kitais projektais planuojamų VE poveikis, pateiktos prevencinės, poveikį mažinančios priemonės (kaip
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
10
išvengti migruojančių paukščių žūčių, pateiktas monitoringo planas) reikšmingo poveikio aplinkai nenustatė.
Atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas nustattė, kad planuojamo parko veikla nepažeidžia LR teisės aktais reglamentuojamų normų sveikatos apsaugai. Nustatyta 5 vėjo elektrinių parko SAZ zona, prie kiekvienos VJ ji skiriasi ir, svyruoja didžiausi rekomenduojami atstumai nuo PŪV ~228 iki 305 metrų.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
11
1 Santrumpos ir sąvokos
VJ – vėjo jėgainė.
VE – vėjo elektrinė.
PŪV – planuojama ūkinė veikla.
PAV – planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas.
Vėjo energija – oro judėjimo energija, naudojama energijai gaminti.
Atsinaujinančių išteklių energija – energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės
energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija,
biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų
atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus
galimas ateityje, energija.
Aptariama teritorija – teritorija, kurioje planuojama ūkinė veikla.
ŠESD - Šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
12
2 Įvadas
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra yra vienas iš
strateginių valstybės energetikos politikos tikslų [6]. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamentas ir
Taryba priėmė direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies
keičiančią bei vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16).
Direktyvoje kiekvienai ES valstybei narei nustatyti individualūs privalomi nacionaliniai planiniai
rodikliai, kuriais apibrėžiama, kokią bendro galutinio energijos suvartojimo dalį 2020 m. turi sudaryti
atsinaujinančių išteklių energija. Pagal Direktyvą, Lietuva turi užtikrinti, kad 2020 m. atsinaujinančių
išteklių energijos dalis bendrajame galutiniame energijos suvartojime sudarytų ne mažiau kaip 23
proc. Šiuo tikslu ir planuojama ūkinė veikla – 5 vėjo elektrinių parkas Šilutės r. sav. Juknaičių sen.,
Domaičių kaime.
Pagrindiniai poveikio aplinkai vertinimo tikslai yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą vėjo
elektrinių poveikį, informuoti visuomenę, optimizuoti planavimo ir projektavimo procesą, nustatyti
ar veikla galima pasirinktoje vietoje, numatyti neigiamo poveikio mažinimo priemones. PAV ataskaita
parengta vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-363 „Dėl
Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo
pakeitimais (Žin., 2006, Nr.6-225; 2010, Nr.89-4729) ir „Vėjo jėgainių įrengimo poveikio aplinkai
vertinimo rekomendacijomis R 44-03“, patvirtintomis LR aplinkos ministro įsakymu 2003-07-31 Nr.
406 ir pakeistomis 2010-11-29 Nr. D1-955.
PAV programa patvirtinta 2015 metais septynių jėgainių statybai. 2017 metais Planuojamos
veiklos užsakovas atsisakė dviejų jėgainių statybos, kadangi jų teritorijos pagal bendrojo plano
sprendinius nėra priskirtos potencialioms vėjo jėgainių statybos teritorijoms ir veiklos vystymas
prieštarautų Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams.
2017 metais pasikeitė planuojamos veiklos organizatorius. UAB Agrokryptys žemės nuomos
pagrindu veiklos organizavimą perdavė UAB „SV PROJEKTAI”.
PAV subjektai, kurie teikia išvadas dėl PAV ataskaitos yra: Šilutės rajono savivaldybės
administracija; Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie
Aplinkos ministerijos. Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ir Kultūros paveldo
departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys pritarė PAV programai ir PAV
ataskaitos nepageidavo nagrinėti.
Sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje priima atsakinga
institucija – Aplinkos apsaugos agentūra.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
13
3 Informacija apie organizatorių (užsakovą) ir PAV dokumentų
rengėją
3.1 Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius
UAB „SV projektai“.registracijos adresas: (Darbo g. 9,), Kaunas, tel. 8068604134.
3.2 Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų
rengėjas
UAB „Infraplanas“, registracijos adresas: K. Donelaičio g. 55–2, Kaunas LT–44245, tel. (8~37) 40 75
48; faks. (8~37) 40 75 49; el. p.: [email protected].
Juridinio asmens licencija Nr. VSL–260 Visuomenės sveikatos priežiūros veiklai išduota 2010 m.
gruodžio 06 d.
4 Informacija apie planuojamą ūkinę veiklą
4.1 Bendrinė informacija apie vėjo jėgaines
Vėjo energija – vienas perspektyviausių atsinaujinančios energijos šaltinių. Tačiau ji labai priklauso
nuo geografinės padėties ir žemės dangos reljefo. Vėjo greičiai didėja kylant aukštyn virš žemės
paviršiaus, o išgaunamas galingumas yra proporcingas vėjo greičio kūbui, taigi greičiui padvigubėjus,
galingumas padidėja aštuonis kartus. Todėl, vėjas, kurio vidutinis greitis 5 m/s, turi dvigubai didesnį
galingumą už vėją, kurio vidutinis greitis 4 m/s. Šiuolaikinės vėjo jėgainės - atsparios ir ilgaamžės
mašinos. Jos labai našiai paverčia vėjo energiją elektra. Vėjo jėgainių konstrukcija pateikta 1 pav.,
veikimo principas 2 pav.
1. pav. Vėjo jėgainės konstrukcija [14]
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
14
2. pav. Vėjo jėgainės veikimo principas [14]
Sparnuotė. Gaminama iš epoksidinės stiklo pluošto dervos. Tai patentuotas produktas gaminamas
presavimo būdu. Kiekvienas sparnas gaminamas atskirai, po to suklijuojamas po 2-3 pagal poreikį.
Sparno kraštas padengiamas specialia antierozine medžiaga, nudažomas. Jėgainės posūkio sparnas
naudojamas ne tik generatoriaus orientavimui į vėjo kryptį. Originali sparno konstrukcija veikia kaip
jegainės apsauga nuo per didelio (uraganinio) vėjo. Esant darbiniam vėjo srautui, posūkio sparnas yra
lygiagretus generatoriaus ašiai. Kai vėjo srautas per didelis, posūkio sparnas pasuka generatoriaus ašį
atitinkamu kampu nuo vėjo srauto krypties, taip apsaugodamas generatorių nuo perkrovos.
Stiebas. Stiebai gaminami įvairių rūšių ir pageidaujamo aukščio. Stiebai būna vientisų sujungiamų
plieno vamzdžių ir konstrukciniai – suvirinti blokais iš plieno kampuočio detalių. Aukštis
pasirenkamas pagal vietovę. Montavimas nesudėtingas. Blokai (vamzdžiai) sujungiami tarpusavyje
ant žemės horizontalioje padėtyje, tvirtinamas generatorius, sparnuotė, kabeliai ir konstrukcija
pakeliama (atverčiama) i vertikalią padėtį bei pritvirtinama ankeriniais varžtais prie pamato.
Tvirtinamos atatampos.
Veiksniai įtakojantys vėjo jėgainių produkciją:
Vėjas. Vėjo turbinų produkcija labiausiai priklauso nuo vėjo. Tiek vėjo greitis, tiek jo stiprumas yra ypač stiprūs faktoriai. Kuo didesnis vėjo greitis ir jėga, tuo daugiau energijos generuoja vėjo turbinos.
Aukštis. Dideliame aukštyje daugiau vėjo dėl įvairių atmosferos veiksnių. Be to, aukštoms vėjo jėgainėms yra mažiau kliūčių iš aplinkinių kalvų, medžių ir pastatų.
Rotoriai. Energijos kiekis, pagamintas vėjo turbinų yra proporcingas naudojamo rotoriaus dydžiui. Didesnis rotorius generuoja daugiau elektros energijos.
4.2 Projekto (PŪV) aprašymas ir variantai
UAB „SV PROJEKTAI“ planuoja 5 vėjo jėgainių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių kaime
statybą. Ataskaitoje nagrinėjami du jėgainių modeliai, kurie skiriasi pagal aukštį ir galingumą. iš kurių
užsakovas pasirinks vieną visoms penkioms jėgainėms (žr. Klaida! Nerastas nuorodos šaltinis.
lentelė).
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
15
1. Lentelė. Galimi jėgainių modeliai ir techninės charakteristikos
Vėjo jėgainių skaičius
Gamintojas Stiebo
aukštis, m Rotorius,
m Galingumas,
kW Bendra galia,
kW Bendras jėgainės
aukštis
5 Nordex 134 131 3600 18000 199,5
ARBA
5 Nordex 141 131 3000 15000 206,5
Planuojamoje teritorijoje numatoma įrengti priklausomai nuo pasirinkto varianto 15 - 18 MW
bendros galios vėjo elektrinių parką. Prisijungimas prie „Litgrid“ 330 kW elektros linijos numatomas
požemiais kabeliais į maždaug už 3,7 km esantį elektros linijų tinklą (žr. 3 pav.).
3. pav. Kabelių tiesimo/klojimo schema
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
16
4. pav. Planuojamų VJ situacijos schema su numatomais privažiavimais
Numatomi pajėgumai. Lietuvoje vėjo metinis vidurkis yra nuo 4 m/s iki 6.5 m/s. Tad Lietuvoje
vidutiniškai naujos vėjo jėgainės dirba 24-25 proc. efektyvumu [12]. Priimant, kad planuojamos
jėgainės dirbs 20% pajėgumu, jos pagamins apie 31536 MW arba 26280 MW elektros energijos per
metus (priklausomai nuo pasirinkto VJ modelio).
PŪV įgyvendinimo etapai:
techninis projektas ir PAV procedūros 2017
statybos vietos parengimas (kelių, pamatų įrengimas) -2018;
vėjo elektrinių montavimas ir įjungimas - 2018.
Tiek statybos vykdymo metu, tiek ją pabaigus, nebus trukdoma vykdyti žemės ūkio darbus ir kitas
būtinas ūkines veiklas projekto bei gretimybėse esančiose teritorijose. O po statybų teritorija bus
rekultivuojama (plačiau žiūr. skyrius 12 „Atliekos ir rekultivacija“).
Eksploatacijos laikas. Vėjo elektrinių statybai bus naudojami gatavi produktai, o sklypuose
atliekami tik atskirų įrenginių sumontavimas ir tam reikalingi parengiamieji darbai, kurie bus
numatomi techninio projekto rengimo metu. Planuojama vykdyti ūkinė veikla neterminuota. Vėjo
jėgainių eksploatacijos laikas sudaro 20-25 metus, tačiau pakeitus detales ir atidirbusius
mechanizmus, vėjo elektrinių eksploatacinį laikotarpį būtų galima pratęsti.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
17
5. pav. Planuojamos veiklos vieta
4.3 Vietos parinkimo aprašymas
PAV ataskaitoje nenagrinėjamos alternatyvios jėgainių statybos vietos. Planuojama ūkinės veiklos
(PŪV) vieta buvo parinkta atikus alternatyvių vietų analizę pirminėje veiklos vystymo stadijoje,
rengiant atrankos dėl PAV dokumentą.
Vėjo elektrinėms numatytos teritorijos buvo parinktos atsižvelgiant į šiuos pagrindinius kriterijus:
Pagrindinė sąlyga vėjo energetikai vystyti yra teritorijos vėjuotumas. Pagal 2000 – 2003
metais atliktų tyrimų ataskaitą „The UNDP/GEF Regional Baltic Wind Energy Programme.
Risoe National Laboratory. Roskilde. Denmark. October 2003“ buvo parengtas ir
sudarytas Baltijos šalių vėjo atlasas. Jis pagrindė anksčiau atliktų tyrimų prielaidas, kad
Baltijos šalyse pakanka vėjo šiai energetikos šakai plėtoti. Pagal bendrą Lietuvos vėjų
žemėlapį, vidutinis metinis greitis 10 m. aukštyje ties Šilutės rajonu siekia nuo 5,0 iki 6,0
m/s atviroje lygioje vietovėje. Racionalu vėjo elektrinių parkui parinkti vietas su
minimaliu želdinių kiekiu, nes vėjo stiprumą sąlygoja ir konkrečios teritorijos žemės
paviršiaus šiurkštumas, o didelis želdinių kiekis, aukštų statinių gausa silpnina vėjo
stiprumą žemės paviršiui artimuose sluoksniuose.
Dėl galimo fizinio ir psichologinio poveikio žmogui didelė gyventojų gausa šalia
planuojamų vėjo elektrinių nėra pageidautina. Lietuvoje gyventojų tankumas siekia 52
žm./km², Šilutės rajone – 32,5 žm./km², Juknaičių sen. – 22,5 žm./km². Parenkant vietas
vėjo elektrinėms reikia vengti tankiai apgyvendintų vietovių artumo bei teritorijų su
tankiu sodybiniu užstatymu. Vėjo elektrinėms įrengti parenkamos retai apgyvendintos
teritorijos, kur dominuoja agrarinio pobūdžio kraštovaizdis, žemės ūkio paskirties žemės.
Atstumai iki gyvenamųjų aplinkų - galimo neigiamo poveikio riba gyventojams ir aplinkai
turi atitikti planuojamų VE bokštų nustatytų VTZ (viršnorminių triukšmo zonų) ribas.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
18
Siekiant įvertinti planuojamų vėjo elektrinių galimą fizikinę taršą, pradinėje projektavimo
stadijoje (nustatant planuojamo VE taško koordinates ir kt.) buvo atlikti prognozuojami
ūkinės veiklos sukeliamo triukšmo skaičiavimai. PAV ataskaitoje šie skaičiavimai yra
tikslinami (pagal tikslius techninius duomenis). Triukšmas negali viršyti HN 33:2011
"Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų
aplinkoje" (Žin., 2011, Nr. 75-3638) nustatyto leistino nakties ekvivalentinio triukšmo
lygio artimiausioje gyvenamoje teritorijoje, t.y. 45 dBA).
Vėjo elektrinių grupės taip pat turi nepatekti į saugomų teritorijų ribas. Siekiant išvengti
galimo poveikio saugomoms rūšims, vėjo elektrinių parkas turi nepatekti į saugomų
teritorijų ribas bei turi būti išlaikytas pakankamas atstumas nuo jų zonų.
Vietovės kraštovaizdžio kokybė – kuo kraštovaizdis ryškesnis ir įvairesnis (atsižvelgiant į jį
sudarančių elementų gausumą), tuo jis svarbesnis bendram Lietuvos kraštovaizdžio
identitetui. Numatant potencialias VE vietas, buvo remiamasi atlikta Lietuvos
kraštovaizdžio įvairovės studija (2006 m., VU GMF Geografijos ir kraštotvarkos katedra),
taip pat atsižvelgiama į tokius kriterijus: vietovės rekreacinis potencialas, kraštovaizdžio
pobūdis ir pan.
Kultūros paveldo objektai ir jų apsaugos zonos – vėjo elektrinių vietos parenkamos tose
vietovėse, kur yra minimalus kultūros paveldo objektų skaičius, bei, siekiant sumažinti
galimą VE fizinį ar vizualinį poveikį pasirinktoje teritorijoje esamiems nekilnojamo
kultūros paveldo objektams, išlaikomas optimalus atstumas nuo vėjo elektrinių iki jų.
Svarbus ir esamos ūkinės veiklos suderinamumas. Priimtiniausia, kad planuojamoje
teritorijoje dominuotų žemės ūkio paskirties žemė. Tos pačios teritorijos panaudojimas ir
žemės ūkiui, ir vėjo energetikai yra racionalus sprendimas.
Galimybė jungtis prie esamo elektros tinklo – racionaliausia iki 10 km atstumu. Kuo
toliau planuojamos vėjo elektrinės, tuo didesnių investicijų reikalaus prisijungimas prie
esamo elektros tinklo. Vėjo elektrinių parkai dažniausiai planuojami greta 110kV - 330kV
elektros perdavimo linijų, o tos linijos privalo turėti pakankamų resursų būsimai VE
parko apkrovai priimti. Taigi numatoma energetiškai vystyti teritorija optimaliai atitinka
minėtą sąlygą.
Investuotojų lūkesčiai. Teritorijų pasirinkimą taip pat sąlygoja ir investuotojų lūkesčiai -
konkrečių sklypų, kurių savininkai neprieštarauja atsinaujinančios energetikos plėtrai,
numatymas.
Trumpas pasirinktos vietos aprašymas. PŪV teritorija yra Šilutės rajono pietrytinėje dalyje, Šilutės
rajono sav. Juknaičių seniūnijoje, Domaičių kaime, apie 12 km rytų-pietryčių kryptimi nuo Šilutės,
apie 5 km į pietryčius nuo Juknaičių miestelio ir apie 5 km nuo Lietuvos Respublikos sienos su Rusija.
Artimiausi gyvenami kaimai: Leitgiriai, Domaičiai ir Kūgeliai. Kūgelių kaimas, nuo planuojamų statyti
vėjo jėgainių yra nutolęs apie 580 metrų, Leitgiriai nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių nutolę apie
~1,5 – 3,4 km. Artimiausios gyvenamos sodybos nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių yra nutolusios
510 – 776 metrų atstumu. Jėgainės nepatenka į rekreacines ar urbanistinės plėtros teritorijas,
kraštovaizdžio draustinius, nėra didelių vandens telkinių. Artimiausi vandens telkiniai tai siauri upeliai
tokie kaip: Leitalė (kadastrinis Nr. 10012583), Leitė (kadastrinis Nr. 10012580), Veižas (kadastrinis Nr.
10012560) kurie nuo jėgainių nutolę apie 150-300 m. Registruotų kultūros paveldo vertybių
planuojamoje teritorijoje nėra, visos jos nutolę ~624-2,3 km atstumu. 5 VE nepatenka nei
Nacionalinės nei į Europinės svarbos („Natura 2000“) saugotinų teritorijų ribas. Nuo planuojamos
artimiausios vėjo jėgainės didesniu nei 800 m atstumu yra nutolęs Nemuno deltos regioninis parkas
ir šiame parke esančios saugomos teritorijos: Leitgirių hidrografinis draustinis, Leitgirių botaninis
draustinis, Galzdonių botaninis draustinis ir paukščių bei buveinių apsaugai svarbios „Natura 2000“
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
19
teritorijos. Apie 2,7 km PR kryptimi yra aptinkamas Pleinės telmologinis draustinis persidengiantis su
buveinių apsaugai svarbia teritorija (žiūr. 5 pav.).
4.4 Susiję planavimo dokumentai
Numatoma ūkinė veikla planuojama vadovaujantis žemiau pateiktais planavimo dokumentais:
Alternatyvios energijos šaltinių – vėjo jėgainių (pavienių, grupių, parkų) plėtros 110442S0TL-STP.K-AR Klaipėdos rajone specialiojo plano koncepcija (UAB „Energetikos linijos“, UAB „Sweco”, 2012), kurioje rekomenduojama, kad galimų vėjo parkų ir vėjo jėgainių įrengimo vietos būtų ne arčiau kaip 500 metrų atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų. Veikla atitinka reikalavimus: artimiausias gyvenamasis namas Domaičių kaime, nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių yra nutolęs apie 510 metrų.
Šilutės rajono savivaldybės 2015-2024 metų strateginiu plėtros planu (patvirtintas Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T1-922). Kaip vienas iš strateginių tikslų ir įsipareigojimų nurodomas alternatyvaus energijos šaltinio – vėjo ir saulės energijos panaudojimo plėtimas Savivaldybės bendrajame plane pažymėtose teritorijose (žiūr. 6 pav.), derinant darnoje su gamtine aplinka. Planuojamos VE ir jų vietos atitinka šiuos tikslus.
Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (patvirtintas 2010-11-25 Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-1586). Vadovaujantis Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų, Rekreacijos ir turizmo plėtojimo, gamtos ir kultūros paveldo, Teritorijos vystymo ir erdvinės struktūros, Miškų išdėstymo, Teritorijos inžinerinės infrastruktūros ir susiekimo brėžiniais planuojama ūkinė veikla (PŪV) Plano sprendiniams neprieštarauja, kadangi planuojamos veiklos teritorijoje nėra registruotų kultūros paveldo objektų, saugomų teritorijų, miškų, rekreacinių zonų, urbanizuotų teritorijų. Pagal potencialių vėjo jėgainių statybos teritorijų išsidėstymą Bendrajame plane UAB “Agrokryptys” planuojamos vėjo elektrinės VE1, VE2, VE3, VE4, VE5 patenka į potencialių vėjo jėgainių statybos teritoriją.
Šiuo metu yra rengiamas jėgainių techninis projektas.
6. pav. Jėgainės planuojamos žemės ūkio teritorijose (ištrauka iš Šilutės raj. BP sprendinių „Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinys M 1:50000“)
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
20
5 Galimo poveikio aplinkos komponentams vertinimas. Poveikį
aplinkai mažinančios priemonės
5.1 Įvadas
Poveikio aplinkai vertinimo variantai:
Poveikio aplinkai vertinime numatoma lyginti projekto alternatyvą su nieko nedarymo („0“) alternatyva. Projekto alternatyva buvo parinkta priešprojektinėje stadijoje (žiūr. 4.2 sk.). Analizuojami du projekto alternatyvos variantai, kurie skiriasi pagal jėgainių technines charakteristikas (žiūr. 1 lentelę).
Poveikio aplinkai nagrinėjimo laikotarpis:
Esama situacija 2017 metai;
Prognozė – situacija įgyvendinus PŪV.
Poveikio aplinkai šaltiniai:
5 Vėjo jėgainių eksploatacija;
Privažiavimo prie VJ keliai;
VJ prijungimo prie esamų elektros tinklų sistema;
Statybos darbai.
Aplinkos komponentai:
Žmogus ir socialinė aplinka: triukšmas (girdimas, infragarsas ir žemo dažnio garsas), šešėliavimas, žemėnauda ir jos sąskaida, nekilnojamosios kultūros vertybės, visuomenės sveikata.
Fizinė ir gyvoji gamta: dirvožemis, paviršinis ir požeminis vanduo, kraštovaizdis, biologinė įvairovė, saugomos teritorijos, gyvosios ir negyvosios gamtos ištekliai.
PAV programoje, atlikus esamos situacijos analizę ir nustatant PAV ataskaitos turinį buvo
nuspręsta, kad:
Požeminis vanduo PAV ataskaitoje plačiau nagrinėjamas nebus, kadangi vandenviečių 1 km atstumu nuo jėgainių nėra. Jos nutolusios toliau kaip 1 km ir yra Leitgirių ir Kanteriškių kaimuose: Leitgirių I (Šilutės r.) vandenvietė (NUMERIS: 3124), Leitgirių II (Šilutės r.) (NUMERIS: 3163), Kanteriškių (Šilutės r.) NUMERIS: 3137. Dėl PŪV nenumatoma požeminio vandens tarša, vėjo jėgainių veiklai vanduo nebus naudojamas. Statybų metu apsaugai nuo dirbančių mechanizmų galimo poveikio (pvz. tepalų išsiliejimo) yra rekomenduojamos aplinkosauginės priemonės (žiūr. skyriuose „Paviršinis vanduo“, „Dirvožemis“).
Detaliau žemės gelmių nagrinėti nenumatoma. Vėjo jėgainės nepatenka į karstines ar kitas reikšmingų geologinių procesų zonas ar naudingųjų iškasenų išteklių teritorijas. Pagal geologines sąlygas jėgainės planuojamos Nemunas (ledyno), Baltijos stadijos, limnoglacialinių nuogulų paplitimo teritorijoje, kurios litologija: smulkutis smėlis (Lietuvos geologijos tarnybos duomenys „Kvartero geologinis žemėlapis M 1:200 000“). Įvertinus naudingąsias iškasenas nustatyta, kad artimiausias yra Usėnų druskų telkinys, nutolęs apie 930 m (tai pats didžiausias druskų telkinys Lietuvoje, tačiau jos nekasamos, nes yra labai giliai, manoma, kad 515-536 m gylyje). Leitgirių žvyro telkinys nutolęs 1,7 km atstumu, Leitgirių durpių telkinys 1,85 km, Naujapievių (Pleinės) durpių telkinys apie 3,1 km (Lietuvos Geologijos tarnybos duomenys „Naudingųjų iškasenų telkiniai M 1:200
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
21
000“). Planuojami vėjo jėgainių statybos darbai žemės gelmių apsaugą reglamentuojančių įstatymų nepažeidžia.
Nagrinėjamos teritorijos dydis PAV ataskaitoje parinktas atsižvelgiant į vertinamos aplinkos
komponentus (gamtinės aplinkos komponentai, saugomos teritorijos, nagrinėjamos ne mažesnėje
kaip 1 km skersmens zonoje aplink PŪV). Projekto aplinka vertinama remiantis esamais duomenų
šaltiniais (bendruoju planu, skaitmeninėmis duomenų bazėmis, kadastrais, kt.) bei lauko tyrimais.
PŪV poveikio vertinimą „Natura 2000“ teritorijoms ir saugomoms bei migruojančioms paukščių
rūšims atliko bei rekomendacijas teikė prof. Dr. Gediminas Brazaitis.
5.2 Klimato kaita
5.2.1 Poveikis klimato kaitai
Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas įgalina gaminti energiją minimizuojant poveikį
aplinkai. Ši aplinkybė, atsižvelgus į KIOTO protokolo reikalavimus bei Europos Sąjungos
aplinkosaugos politiką Lietuvai yra ypač aktuali. Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra alternatyva
iškastiniam kurui ir jų problemoms, susijusioms su tarša, CO2 išmetimais ir žinoma gamtos išteklių
atsargomis, spręsti. Vėjo jėgainės gamina elektros energiją iš kinetinės vėjo energijos, tiesiogiai
neišskiriant teršalų, bet tai nereiškia, kad ji yra absoliučiai netarši ir neišskiria CO2. Poveikis aplinkai
yra vėjo turbinų gamybos proceso metu ir vėjo turbinų gyvavimo ciklo pabaigoje
šalinimo/perdirbimo proceso metu.
Siekiant įvertinti planuojamų vėjo jėgainių potencialą švelninant klimato kaitos poveikį,
apskaičiuotas CO2 kiekis jėgainių gyvavimo ciklui. Įvairioje užsienio literatūroje [7,8, 9] pateikiami
duomenys, kad anglies dvideginio emisija yra 5,0--45 g CO2 / kWh pagamintos elektros energijos.
Lyginant su konkuruojančiomis technologijomis, gyvavimo ciklo išmetamųjų ŠESD yra 8-45 g / kWh
branduolinės energetikos, 3-7 g / kWh hidroenergetikos, 14-32 g / kWh saulės energetikos.
Gyvavimo ciklo išmetamųjų ŠESD kiekis, gaminat elektros energiją iš anglies ir gamtinių dujų
(kuomet vykdomas anglies dioksido dujų surinkimas ir saugojimas (CCS) ) yra atitinkamai - 180-220 g
CO2e / kWh ir 140-160 g / kWh, kai nevykdomas surinkimas - 1000 g/kWh angliai ir 500-600 g/kWh
gamtinėms dujoms.
2. Lentelė. Įvairių technologijų energijos gamybos CO2 kiekio skaičiavimas gyvavimo ciklui
Energijos gamybos technologija Vėjo Saulės Hidro Atominė
Gamtinės dujos Anglis Biomasė
CO2 g 1kWh 20 32 14 45 600 1000 360
Pagaminamas energijos kiekis, kWh per metus 17500000 17500000 17500000 17500000 17500000 17500000 17500000
CO2 t 350 560 245 787,5 10500 17500 6300
CO2 t per 25 metus 8750 14000 6125 19687,5 262500 437500 157500
CO2 ekonomija t/1 metus 210 -105 437,5 10150 17150 5950
CO2 ekonomija t/25 metus 5250 -2625 10937,5 253750 428750 148750
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
22
5.2.2 Rizika dėl klimato kaitos ir prisitaikymo galimybės
Vėjo jėgainių pažeidžiamumo/rizikos dėl klimato kaitos poveikio analizė atlikta pagal užsienio
literatūrą [10], o klimato kaitos prognozės vertintos pagal Aplinkos ministerijos pateikiamą
informaciją [11, 12].
Rizikos veiksniai įtakojantys vėjo energetiką. Pagaminamos vėjo energijos kiekis yra proporcingas
vėjo greičiui. Net jei vidutinis metinis vėjo greitis lieka nepakitęs, paros vėjo greičio pokytis gali
paveikti vėjo energijos gamybą. Nors inžinerijos konstrukcijose yra įvertinamos didesnės apkrovos,
tačiau, ekstremalūs klimato pokyčiai, apledėjimai ar labai stiprūs vėjai, kelia rimtą pavojų pamatams,
bokštui ir kitiems jėgainių komponentams. Kiti klimato veiksniai, kurie įtakoja vėjo energijos gamybą
yra atmosferos slėgis, aplinkos temperatūra, drėgmė, ir oro tankis, nors jų poveikis yra minimalus:
pakilus temperatūrai 1 ° C sumažėja oro tankis ir galia maždaug 0,33%.
Klimato kaitos prognozė Lietuvoje. Prognozuojama, kad vidutinis vėjo greitis Lietuvoje keisis labai
nežymiai, tačiau gali didėti vėjo greičio fluktuacijos susijusios su galimu dažnesniu audrų
pasikartojimu. Tai labiau aktualu vakarinėje Lietuvos dalyje. Remiantis Lietuvos mokslininkų tyrimų
rezultatais [11], XXI a. didžiausi kritulių kiekio pokyčiai numatomi žiemą, tuo tarpu vasarą kritulių
kiekis keisis mažai. Dvigubai daugiau kritulių iškris Klaipėdoje - XXI amžiaus pabaigoje kritulių norma
bus 123–163 mm (arba 16–22 %) didesnė negu buvo XX amžiaus pabaigoje. Gausių kritulių atvejų
skaičius labiausiai išaugs (> 30 %) pajūryje bei Žemaičių aukštumoje. Sniego storis ir dienų su sniego
danga skaičius sumažės (ypač vakarinėje Lietuvos dalyje). Todėl galimi vis dažnesni trumpalaikio
stipraus žiemos šalčio įsiveržimai į sniegu nepadengtą teritoriją.
Pajūris yra vienas iš klimato kaitai jautriausių regionų Lietuvoje. Lietuvos pajūris priklauso
pietryčių Baltijos regionui, kuris dėl sausumos grimzdimo ir jūros lygio kilimo patirs didžiausius
pokyčius XXI amžiuje. Galimai pavojingų meteorologinių reiškinių, tokių kaip lijundra, kruša, viesulas
ir kt. skaičiaus didėjimas [13]. Todėl norint išvengti neigiamų padarinių reikia numatyti prisitaikymo
priemones.
Lentelėje pateikiama rizikos dėl klimato kaito analizė ir rekomendacijos prisitaikymui
3. Lentelė. Rizikos dėl klimato kaito analizė ir rekomendacijos prisitaikymui
Klimatiniai veiksniai, galintys įtakoti vėjo jėgaines
Jėgainės komponentai, kurie gali būti veikiami klimatinių veiksnių
Poveikiai Rekomendacijos prisitaikymui
Vėjo greičio pokyčiai Rotoriaus mentės/velenas Bokštas/pamatai Generatorius
Vėjo greičio pokyčiai gali sumažinti energijos gamybą (turbinos nedirba prie labai mažo ir labai didelio vėjo greičio)
Turbinos turėtų būti projektuojamos, kad atlaikytų didesnius vėjo greičius, gūsius;
Statyti bokštus, pritaikytus stipresniam vėjui didesniame aukštyje.
Oro temperatūra Rotoriaus mentės/velenas Generatorius
Ekstremaliai šaltu periodu gali sumažėti energijos gamyba
Įvertinti ekstremalaus šalčio tikimybę energijos gamybai
Pavojingi meteorologiniai reiškiniai: lijundra, kruša, viesulas, potvyniai.
Rotoriaus mentės/velenas Bokštas/pamatai
Žala infrastruktūrai Sunkus priėjimas
Pasirengti ekstremalių situacijų likvidavimo planą Siekiant išvengti VE apačios užsėmimo jos bus
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
23
Klimatiniai veiksniai, galintys įtakoti vėjo jėgaines
Jėgainės komponentai, kurie gali būti veikiami klimatinių veiksnių
Poveikiai Rekomendacijos prisitaikymui
statomos ant sankasų kurios numatomos iki 7 m aukščio virš jūros lygio, tai padės išvengti potvynio net ir su 1% pasikartojimo tikimybe.
5.3 Paviršiniai vandens telkiniai, potvyniai
5.3.1 Metodas
Skyriuje pateikiama informacija apie esamą hidrologinį tinklą bei poveikį melioracijos sistemoms
dėl PŪV. Pagal PAV programą detaliau PAV ataskaitoje panagrinėtos potvynių teritorijos, kadangi
vėjo jėgainės į jas patenka. Tam naudojama informacinė „Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių
bazė“ (adresas: http://potvyniai.aplinka.lt/potvyniai/). Įvertinamas galimas poveikis jėgainių
naudojimo ir statybų metu. Vertinant galimą poveikį atsižvelgiama į šiuos teisės aktus:
LR Vandens įstatymo pakeitimo įstatymas 2003 m. kovo 25 d. Nr. IX-1388 (Žin., 2003, Nr.36-1544);
Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos Nr. 343, patvirtintos 1992 m. gegužės 12 d. ir pakeistos 2008 m. balandžio 2 d. Nr. 319 (Žin., 1992, Nr. 22-6522008; 2008, Nr.44-1643);
„Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisykles”, patvirtintos 2001 m. lapkričio 7 d. Nr. 540, ir pakeistos 2007 m. vasario 14 d. Nr. D1-98 (Žin., 2007, Nr.23-892);
Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas 2007 m. balandžio 2 d. Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594);
„Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ MTR 1.12.01:2008.
5.3.2 Esamos situacijos įvertinimas
Paviršinis vanduo. Nagrinėjamoje vietovėje teka siauri upeliai Leitalė (kadastrinis Nr. 10012583),
Leitė (kadastrinis Nr. 10012580), Veižas (kadastrinis Nr. 10012560). Artimiausios VJ nuo upelių
nutolę apie 150-300 m. Paviršinio vandens telkiniai pateikti 7 paveiksle.
Melioracija. Planuojamuose žemės sklypuose (kurių kad. Nr.: 8820/0003:190, 8820/0003:176,
8820/0003:180, 8820/0003:178, 8820/0003:191, 8820/0003:172) yra valstybei priklausančios
melioracijos sistemos ir įrenginiai. Planuojamoje teritorijoje esančias melioracijos sistemas ir
įrenginius numatoma saugoti, dalis melioracijos sistemų bus rekonstruojamos ir atstatomos,
techninio projekto rengimo stadijoje parengiant pažeistų ar dėl vykdomų darbų pertvarkomų
melioracijos statinių projekto dalį.
Potvyniai. Vėjo jėgainės patenka į didelės tikimybės potvynių teritorijas, kur nustatyta 10 %
potvynių tikimybė, o tai reiškia, kad teritorija gali būti užliejama 1 kartą per 10 metų. Siakiant
išvengti VE apačios užsėmimo jos bus statomos ant sankasų kurios numatomos iki 7 m aukščio virš
jūros lygio, tai padės išvengti potvynio net ir su 1% pasikartojimo tikimybe.
(http://potvyniai.aplinka.lt/potvyniai/).
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
24
7. pav. Paviršiniai vandens telkiniai: ištrauka iš Upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro, 2014 [39]
8. pav. Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapis. Sniego tirpsmo ir liūčių potvyniai (pagal www.gamta.lt).
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
25
5.3.3 Galimas poveikis ir priemonės
Paviršinis vanduo. Vėjo jėgainių statyba neturės įtakos vietos hidrologiniam režimui, nekeis upelių vagų. Eksploatacijai vanduo taip pat nenumatomas naudoti, todėl nesusidarys gamybinės nuotekos. Dėl šių priežasčių vandens tarša nenumatoma. Susidarys tik lietaus nuotekos nuo jėgainių, kurios bus nuvedamos ir paskirstomos teritorijoje. Jėgainių priežiūrai numatoma įrengti jungiamuosius kelius (žr. 4 pav.), nuo kurių lietaus nuotekas numatoma nuvesti į drenažo surinktuvus (melioracijos sistemas).
Melioracija. Vėjo elektrinių teritorijoje yra melioracijos įrenginių, todėl melioracijos sistemos įrenginius numatoma saugoti, o kai kur rekonstruoti arba atstatyti. Tuo tikslu jėgainių techniniame projekto numatoma parengti melioracijos sistemų projekto dalį pagal melioracijos įrenginius reglamentuojantį dokumentą MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“.
Potvyniai. Vėjo jėgainės patenka į didelės tikimybės potvynių teritorijas, kur nustatyta 10 % potvynių tikimybė, o tai reiškia, kad teritorija gali būti užliejama 1 kartą per 10 metų. Siakiant išvengti VE apačios užsėmimo jos bus statomos ant sankasų kurios numatomos iki 7 m aukščio virš jūros lygio, tai padės išvengti potvynio net ir su 1% pasikartojimo tikimybe.
Aplinkosauginės priemonės statybų metu. Statybų metu taršos šaltiniais gali būti nafta ir jos produktai, tai išsipylę iš statybinės įrangos degalai, tepalai ar hidrauliniai skysčiai. Šiai taršai išvengti rekomenduojamos priemonės išsiliejusių tepalų surinkimui (birus smėlis, smėlio maišai, sorbentai). Statybinių medžiagų laikymo aikštelių rekomenduojama neįrengti arčiau kaip 25 m nuo aplinkinių upelių.
5.4 Dirvožemis
5.4.1 Metodas
Ataskaitoje atsižvelgta į dirvožemio apsaugą reglamentuojančius teises aktus, reglamentuojančius
derlingąjį dirvožemio sluoksnio išsaugojimą, atliekant žemės kasybos darbus, jų laikiną sandėliavimą
ir vėlesnį panaudojimą aplinkos tvarkymo darbams; reglamentuoja statybos darbų metu kaip
apsaugoti dirvožemį nuo cheminės taršos (avarinės) iš mobilių transporto priemonių:
LR Vyriausybės nutarimą 1995-08-14 Nr. 1116 „Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo“ (Žin., 1995, Nr. 68-1656);
STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ (Žin., 2005, Nr. 151-5569);
PŪV objekto statybos darbų metu siekiant išvengti cheminės taršos (avarinės) iš mobilių transporto priemonių ir įrengimų dirvožemio apsaugą reglamentuoja STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ (Žin., 2005, Nr. 151-5569).
Pateikiamas dirvožemio tipas ir granuliometrinė sudėtis pagal Lietuvos dirvožemių žemėlapį.
5.4.2 Esama situacija
Nagrinėjamoje vietovėje vyrauja velėniniai jauriniai glėjiški dirvožemiai (smėliai, priesmėlis).
Derlingasis sluoksnis 20-25 cm.
5.4.3 Galimas poveikis ir priemonės
Vėjo jėgainių veikla dirvožemio taršos nekels, tačiau tarša galima statybų metu, dirbant
mechanizmams, todėl PAV ataskaitoje rekomenduojamos priemonės apsaugai statybų metu tos
pačios kaip ir paviršiniam vandeniui (žiūr. „5.3 Paviršiniai vandens telkiniai“), taip pat ir šios:
derlingojo dirvožemio sluoksnis (ne mažiau 25 cm) turi būti nukasamas prieš pradedant
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
26
kitus statybos darbus;
nenaudoti sunkiosios technikos, esant šlapiai dirvai, tose vietose, kuriose dar nenuimtas derlingasis dirvožemio sluoksnis. Kadangi teritorijoje vyrauja žemės ūkio teritorijos, dėl to gali suprastėti dirvos imlumas absorbuoti nuotekas;
po statybos aikšteles būtina rekultivuoti, panaudojant prieš statybas nuimtą derlingą dirvožemio sluoksnį ir apželdinant žole.
5.5 Biotopai. Augalija ir gyvūnija
5.5.1 Metodas
Biologinės įvairovės, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių, įtrauktų į Lietuvos raudonąją knygą,
„Natura 2000“ teritorijų vertinimas atliktas pagal vykdytus tyrimus vietoje ir esamas duomenų bazes
tokias kaip geoportal.lt. Biologinė įvairovė aprašoma pagal saugomų teritorijų valstybiniame ir
valstybiniame miškų kadastruose pateikiamus duomenis, saugomas teritorijas aprašančius teisės
aktus ir atliktus lauko botaninius tyrimus. Informacija apie gyvūnų migraciją buvo pateiktą remiantis,
Žemaitkiemio girininkijos girininko - Vaclovo Šiaudvydžio (tel. nr. 8 44 140 380) daugiamečių
stebėjimų metu sukauptais duomenimis.
Poveikiai, kurie vertinami dėl planuojamo objekto:
Galimas poveikis natūralioms buveinėms, dėl jų užstatymo ar suskaidymo, hidrologinio režimo pokyčio, želdinių sunaikinimo ir pan.
Galimas poveikis augalų rūšių augavietėms, dėl urbanizuojamos aplinkos pokyčių.
Galimas poveikis laukinių gyvūnų rūšių susitelkimui, veisimuisi, maitinimuisi, poilsiui, nakvynės, žiemojimo vietoms, sezoninių migracijų keliams dėl gyvenamosios aplinkos erdvės sumažėjimo, elektromagnetinių laukų, triukšmo ir kitų neigiamų veiksnių.
Galima gyvūnų žūtis dėl susidūrimo su vėjo jėgainėmis.
5.5.2 Esama situacija
Augalija. Planuojamos teritorijos priskiriamos užliejamoms kartą per 10 metų, augalų rūšių
mėgstančių drėgmę, teritorijoje negausu. Vyrauja kultūrinėms pievoms būdingos rūšys: svidrės
(Lolium sp)., pašarinis motiejukas (Phleum pratense), pievinė miglė (Poa pratensis). Keliuose
sklypuose auginami energetiniai žilvičiai (Salix viminalis). Kiek natūralesnė botanine prasme krūmais
užželianti teritorija ties Leitgirių hidrografiniu draustiniu, tarp vietinės reikšmės kelio ir kanalo (žr. 9
pav.). Teritorijoje aptinkamos pelkinės vingiorykštės (Filipendula vulgaris), Didžiagalvė bajorė
(Centaurea scabiosa), Karklavijai (Solanum dulcamara). Vis dėlto, teritorija ušželia krūmais, kurie
mažina jos ekologinę vertę.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
27
9. pav. Nedirbamos savaiminio žėlimo teritorijos greta planuojamų VE
EB svarbos natūralių buveinių inventorizacijos metu buvo surinkti tkslūs buveinių plotų
lokalizacijos duomenys, nurodantys gamtos būklę ne tik Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“
teritorijose, bet ir už jų ribų visoje šalyje. PŪV teritorijoje aptinkami trys potencialiai vertingų
buveinių plotai [27, 28] (žr. 10 pav.):
6510 Šienaujamos mezofitų pievos – tai vidutinio drėgnumo pievos, pasižyminčios didele
rūšių įvairove. Buveinę sudaro vidutinio aukščio ir aukštos žolės. Žolynas tankus, žymi
dalis – skroteliniai augalai. Vyraujančios auglų bendrijos: Avižuolės - Arrhenatherion
elatioris, pievinio pašiaušėlio - Alopecurion pratensis ir Purienynų - Calthion palustris.
6270 Rūšių turtingų ganyklų buveinės – tai vidutinio drėgnumo, menkai maisto medžiagų
turinčių, paprastai rūgščių dirvožemių augavietėse susidarę žemaūgiai ir vidutinio aukščio
pieviniai žolynai. Buveinėse gausu rūšių, kurių įvairovė priklauso nuo augavietės
drėkinimo ypatumų ir naudojimo režimo. Vyraujančios augalų bendrijos: kietavarpių -
Cynosurus cristatus ir purienynų – Calthion.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
28
10. pav. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizacijos metu surinkti duomenys atspindintys šalies gamtos būklę [41]
Miškai. Jėgaines numatoma statyti tarp dviejų miškų: Leitgirių ir Kavolių priklausančių Šilutės
miškų urėdijai - Žemaitkiemio girininkijai. Leitgirių miškas vakaruose jungiasi į didesnius miškų
masyvus. Beveik visi miškai išskirti kaip valstybiniai, tik ties upelio Leitė pakrante esantys miškai
išskirti kaip nevalstybiniai. Pagal savo paskirtį artimiausi miškai priskirti III grupės apsauginiams
miškams: III 31 – Draustinių miškams, III 38 – vandens telkinio apsaugos zonų miškams. Didžioji dalis
Kavolių miško išskirta kaip IV grupės – ūkinis miškas.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
29
11. pav. Miškai pagal grupes ir pogrupius
Kertinės miško buveinės. Planuojamų vėjo jėgainių teritorijoj kertinių miškų buveinių nėra.
Artimiausia kertinė miško buveinė yra už 1,1 km (žr. 12 pav.).
4. Lent. Artimiausių kertinių miško buveinų kodas, tipas ir atstumas iki PŪV
Kodas Tipas Atstumas ir kryptis nuo
VE
304510 A1 - Eglynai ir mišrūs
miškai su eglėmis
~1,1 km į šiaurės rytus
304404 B2 - Kiti lapuočių miškai ~1,2 km į rytus
304509 B1 - Plačialapių miškai ~1,7 km į rytus
304508 B1 - Plačialapių miškai ~2,12 km į rytus
304403 K1 - Pavienis medis
milžinas
~2,95 km į rytus
304505 B1 - Plačialapių miškai ~3 km į šiaurės rytus
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
30
12. pav. Planuojamos vėjo elektrinės ir kertinės miško buveinės
Gyvūnija. Kaip ir didelėje šio regiono dalyje ir aplinkinėse pievose, dalis teritorijos prie Leitės
upelio pavasarinio atlydžio metu būna užliejama. Būtent šiuose užliejamuose plotuose yra stebimos
pavasarinės vandens paukščių sankaupos. Esama situacija, tyrimo metodai, detalūs ornitologiniai
tyrimai, išsamiai aprašytas poveikis ir siūlomos priemonės, pateikiama žemiau esančiame skyriuje 5.6
„Saugomos teritorijos“.
Laukinių žverių migracija PŪV teritorijoje yra gana intensyvi. Leitgirų miškas yra miško masyvo
dalis, todėl šis miškas ir aplinkinės jo teritorijos pasižymi didele gausa stambiųjų ir smukiųjų
žinduolių, tokių kaip: briedžių (Alces alces), šernų (Sus scrofa), stirnų (Capreolus capreolus), rudūjų
lapių (Vulpes vulpes), usūrinių šunų (Nyctereutes procyonoides), pilkūjų kiškių (Lepus europaeus),
kiaunių (Martes), pelių (Muridae) ir kt. Todėl, pastebima intensyvi žverių migracija iš Leitgirių miško į
mažesnį Kavolių mišką ir atvirkščiai, kuri ypač suintensyvėja žvėrių rujos metu. Pamegti gyvūnų
migracijos koridoriai ribojasi arba kertasi su PŪV teritorija, pagal Šilutės miškų urėdijos Žemaitkiemio
girininko Vaclovo Šiaudvydžio (kontaktinis tel. nr 844 140 380) duomenis sudarytas migracijos
koridorių žemėlapis, iš dalies sutampa su gamtinio karkaso žemėlapyje pažymėtu migracijos
koridoriumi (žr. 13 - 24 pav.).
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
31
13. Žvėrių migracijos koridoriai (pagal Žemaitkiemio girininkijos girininką Vaclovą Šiaudvydį)
Pagal vėjo energetikos plėtros ir biologinei įvairovei svarbių (VENBIS) teritorijų duomenų bazę
planuojamoje statybų vietoje saugomų paukščių rūšių nėra aptinkama (žr. 14 pav.). Atstumai iki
artimiasių perinčių paukščių radimviečių yra didesnis kaip 500 m. Kita vertus VENBIS duomenų bazė
nurodo, kad PŪV yra labai jautriose ir biologinei įvairovei svarbiose teritorijos (žr. 15 pav.). Detali
teritorijos analizė paukščių atžvilgiu, atlikti tyrimai ir rekomenduojamos priemonės aprašytos 5.6
Saugomų teritorijų skyriuje.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
32
14. Pav. Planuojamos vėjo jėgainės ir paukščiams svarbių vietų radimvietės (pagal VENBIS duomenų bazę)
15. Pav. Biologinės įvairovės teritorijų jautrumo žemėlapis (pagal VENBIS duomenų bazę)
5.5.3 Galimas poveikis ir priemonės
Augalija – galimas išvažinėjimas ar pievinės dangos suslėgimas statybos darbų metu, todėl
rekomenduojamas statybinės technikos judėjimas jau esamais arba technikos judėjimui bei laikymui
numatytais ir paženklintais takais ar aikštelėmis. Augalija yra ganėtinai atspari suslėgimui, kadangi
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
33
šios pievos yra šienaujamos ir ganomos. Atropogeninio poveikio veikiamos pievų ekosistemos turi
gebėjimą greitai atsistatyti po fizikinio poveikio.
Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizavimo metu nustatytoms potencialiai
vertingoms pievoms (nepriskiriamoms „Natura 2000“ teritorijoms) laikantis aukščiau išvardintų
rekomendaciju augalijos apsaugai reikšmingas neigiams poveikis nėra prognozuojamas.
Miškai ir kertinės miško buveinės – PŪV nesikerta ir nesiriboja nei su miškais, nei su kertinėmis
miško buveinėmis, todėl joks neigiamas paveikis nėra numatomas.
Gyvūnija – poveikis paukščiams detaliai aprašytas skyriuje 5.6 „Saugomos teritorijos“.
Žinduoliams galimas neigiamas poveikis dėl statybos darbų metu sukeliamo triukšmo. Siekiant
sumažinti laukinių gyvūnų trikdymą ir galimą neigiamą poveikį jų susitelkimui, veisimuisi,
maitinimuisi, poilsiui, nakvynės, žiemojimo vietoms, sezoninių migracijų keliams rekomenduojama
darbus atlikti kuo greičiau, sutrumpinant statybos darbų laikotarpį.
Vejo jėgainių eksploatacijos metu galimas tiek stambiųjų tiek smulkiųjų žinduolių natūralios
gyvensenos pakitimai tokie kaip:
Buveinių fragmentacija.
Elninių žvėrių migracijos sutrikimas PŪV teritorijoje.
Netiesioginis PŪV poveikis žinduoliams dėl padežnėjusio žmonių lankymosi teritorijoje.
Plėšriųjų paukščių sumažėjimas netoli vėjo jėgainių, dėl ko galimas pirminių vartotojų
pagausėjimas (pelių, kirstukų, pilkųjų kiškių ir kt.).
Plėšriųjų žvėrių populiacijos augimas dėl sutrikusių smulkiųjų žinduolių savisaugos
instinktų (garsas gali sutrikdyti gyvūnų verbalinių pranešimų perdavimą arba pabloginti
gyvūnų gebėjimą išgirsti artėjantį grobuonį).
Remiantis Švedijos ir Lenkijos mokslininkų atliktais tyrimais ir jų analizėmis, galima numatyti jog
prasidėjus vėjo jėgainių eksploatacijai galimi laikini ekosistemos sutrikimai, dėl staigaus sąlygų
pasikeitimo (šešėliavimas, triukšmas, statybos darbai ir kt.), tačiau ilgainiui situacija stabilizuojasi,
gyvūnai įpranta prie aplinkos pasikeitimų ir į esančias VJ praktiškai visiškai nereaguoja. Pagal
mokslininkų atliktus tyrimus žinduolių populiacija VJ teritorijoje nepakinta [29, 30].
Detali teritorijos analizė paukščių atžvilgiu, atlikti tyrimai ir rekomenduojamos priemonės
aprašytos 5.6 Saugomų teritorijų skyriuje.
Išvados:
Veikla planuojama žemės ūkio teritorijoje, todėl želdinių ar miško kirtimai nenumatomi. Statybos technikai judant jau esamais arba technikos judėjimui bei laikymui numatytais ir paženklintais takais ar aikštelėmis reikšmingas neigiamas poveikis žolinei augalijai nebus daromas.
Kertinėms miško buveinėm, dėl didelio atstumo iki jų, neigiamas poveikis neprognozuojamas.
Atsižvelgus į planuojamas 5 VE, galimas reikšmingas poveikis yra migruojantiems ir praskrendantiems paukščiams (dėl galimų žūčių atsitrenkus į jėgaines). Šis poveikis plačiai išnagrinėtas tolesniame skyriuje „5.6 Saugomos teritorijos“.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
34
Smulkiajai faunai ir stambiesiems žinduoliams, dėl VE statybos ir ekploatacijos galimas momentinis neigiamas poveikis dėl staigaus sąlygų pasikeitimo (šešėliavimas, triukšmas, statybos darbai ir kt.). Tačiau jis neturėtų būti letalus ar ilgalaikis, ilgainiui situacija stabilizuojasi, gyvūnai įpranta prie aplinkos pasikeitimų. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį statybos darbų metu rekomenduojama sutrumpinti statybos darbų laikotarpį.
5.6 Saugomos teritorijos
5.6.1 Metodas
Poveikis „Natura 2000“ teritorijoms ir saugomoms bei migruojančioms paukščių rūšims vertintas
pagal Lietuvos ornitologų draugijos 2011 metais atliktus paukščių stebėjimus ir prof. dr. Gedimino
Brazaičio 2015 metais atliktus tyrimus. Ornitologinių tyrimų programa buvo derinama su Saugomų
teritorijų tarnybos specialistais dar planuojamos veiklos PAV programos derinimo metu. Tik
patikslinus PAV programą pagal 2015-03-09 Nr. (4)-V3-481(7.21) pastabas, Valstybinė saugomų
teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pakartotinai išnagrinėjo pataisytą programą ir jai pritarė
raštu Nr. 2015-06-19 Nr.(4)-V3-1250(7.21).
Prof. dr. Gedimino Brazaičio papildomi ornitologiniai tyrimai buvo atliekami pikinės, pavasarinės
paukščių migracijos metu, ne mažesniu nei 1 km spinduliu nuo planuojamo VEJ parko, vertinant tik
retų ir saugomų paukščių perskridimus per nagrinėjamą teritoriją. Paukščių perskridimų tyrimams
naudojami duomenys pagal Edmundo Greimo atliktos 2010 m. planuojamų vėjo elektrinių Užlieknių
k., Šilutės r. poveikio paukščiams studijos metodiką. Vertinimas atliktas:
atsižvelgiant į dabartinį planuojamos teritorijos ir jos gretimybių bei toliau esančių teritorijų, kurioms poveikis tikėtinas, naudojimą;
remiantis publikuota, nepublikuota, bet laisvai prieinama ir oficialiai pasiekiama informacija apie teritorijos ir jos gretimybių gamtines vertybes bei teritorijos pavasarinės perskrendančių paukščių tyrimų medžiaga;
galimas poveikis įvertintas, atsižvelgiant į esamą gamtosauginę patirtį Lietuvoje ir užsienio valstybėse.
5.6.2 Esama situacija
Remiantis Valstybinės saugomų teritorijų kadastro bazės duomenimis planuojamos jėgainės
nepatenka į Nacionalinės ar Europinės svarbos („Natura 2000“) saugotinų teritorijų ribas. Atstumas
nuo planuojamo VE parko iki artimiausios saugomos teritorijos yra 850 metrai. PŪV padėtis saugomų
teritorijų atžvilgiu pateikiama 5 lentelėje ir 16 paveiksle.
5. Lentelė. Artimiausios planuojamoms VE saugomos teritorijos įtrauktos į Valstybinį saugomų teritorijų kadastrą.
Pavadinimas Svarba
Bendras
saugomos
teritorijos
plotas, ha
Steigimo tikslas
Atstumas ir
kryptis nuo
VE
Nemuno deltos
regioninis
parkas
Nacionalinės
svarbos
29069,1 išsaugoti Nemuno deltos kraštovaizdį, jo
gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo
vertybes
850 m į
vakarus
Nemuno delta
(LTSIU0013)
Europinės
svarbos
buveinių
23906,2 Teritorijoje aptinkami: 1130, Upių žiotys;
2330, Nesusivėrusios žemyninės
smiltpievės; 3160, Natūralūs distrofiniai
850 m į
vakarus
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
35
Pavadinimas Svarba
Bendras
saugomos
teritorijos
plotas, ha
Steigimo tikslas
Atstumas ir
kryptis nuo
VE
apsaugai svarbi
teritorija
ežerai; 3270, Dumblingos upių pakrantės;
6120, Karbonatinių smėlynų smiltpievės;
6450, Aliuvinės pievos; 7110, Aktyvios
aukštapelkės; 7120, Degradavusios
aukštapelkės; 9080, Pelkėti lapuočių
miškai; 91D0, Pelkiniai miškai; 91E0,
Aliuviniai miškai; Baltijos lašiša; Kartuolė;
Kūdrinis pelėausis; Paprastasis kirtiklis;
Salatis; Skiauterėtasis tritonas; Šarvuotoji
skėtė; Ūdra; Vijūnas.
Nemuno delta
(LTSLUB001)
Europinės
svarbos
paukščių
apsaugai svarbi
teritorija
26310,3 Didžiųjų baublių (Botaurus stellaris),
nendrinių lingių (Circus aeruginosus),
pievinių lingių (Circus pygargus), jūrinių
erelių (Haliaeetus albicilla), švygždų
(Porzana porzana), plovinių vištelių
(Porzana parva), griežlės (Crex crex),
avocetės (Recurvirostra avosetta),
juodkrūčių bėgikų (Calidris alpina),
gaidukų (Philomachus pugnax), stulgių
(Gallinago media), mažųjų kirų (Larus
minutus), upinių žuvėdrų (Sterna hirundo),
mažųjų žuvėdrų (Sterna albifrons), juodųjų
žuvėdrų (Chlidonias niger), baltaskruosčių
žuvėdrų (Chlidonias hybridus), didžiųjų
apuokų (Bubo bubo), balinių pelėdų (Asio
flammeus), meldinių nendrinukių
(Acrocephalus paludicola), paprastųjų
medšarkių (Lanius collurio), sodinių startų
(Emberiza hortulana); paukščių migracinių
srautų susiliejimo vietos, taip pat
migruojančių gulbių giesmininkių (Cygnus
cygnus) ir mažųjų gulbių (Cygnus
columbianus), baltakakčių (Anser
albifrons) ir pilkųjų (Anser anser) žąsų,
baltaskruosčių berniklių (Branta
leucopsis), ausuotųjų kragų (Podiceps
cristatus), cyplių (Anas penelope),
smailiauodegių (Anas acuta), pilkųjų (Anas
strepera), šaukštasnapių (Anas clypeata) ir
kuoduotųjų (Aythya fuligula), ančių,
didžiųjų (Mergus merganser) ir mažųjų
(Mergus albellus) dančiasnapių, tilvikinių
paukščių, jūrinių erelių sankaupų vietos
apsaugai
850 m į
vakarus
Leitgirių
hidrografinis
draustinis
Nacionalinės
svarbos
56,9 išsaugoti savitą mažo upelio hidrografinę
struktūrą su mažiesiems slėniams
būdingomis biocenozėmis, saugomų rūšių
(kūdrinio pelėausio, paprastojo kirtiklio,
850 m į
vakarus
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
36
Pavadinimas Svarba
Bendras
saugomos
teritorijos
plotas, ha
Steigimo tikslas
Atstumas ir
kryptis nuo
VE
šarvuotosios skėtės, vijūno) buveinėmis
Leitgirių
botaninis
draustinis
Nacionalinės
svarbos
246,6
išsaugoti pelkėto miško bendrijas su
saugomais augalais (stačiuoju atgiriu,
įvairialape usnimi) ir Europos Bendrijos
svarbos miškų (kodai – 91D0, 91E0)
buveinėmis
1,52 km į
pietvakarius
Nemuno žiogių
hidrografinis
draustinis
Nacionalinės
svarbos
813,9 išsaugoti Nemuno deltai būdingą
senvagių, įlankėlių ir protakų kompleksą,
prievagines kopas su saugomų rūšių
(kampuotojo ir porinio česnakų, kūdrinio
pelėausio, paprastojo kirtiklio, salačio,
šarvuotosios skėtės, ūdros, vijūno) ir kt.
5 km į
pietvakarius
Pleinės pelkė
(LTSIU0001)
Europinės
svarbos
buveinių
apsaugai svarbi
teritorija
277,5 7110 Aktyvios aukštapelkės; 7120
Degradavusios aukštapelkės; 91D0
Pelkiniai miškai
2,7 km į
pietryčius
Pleinės
telmologinis
draustinis
Nacionalinės
svarbos
277,5
išsaugoti pelkinių augalų kompleksą su
retų rūšių augalų augimvietėmis
2,7 km į
pietryčius
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
37
16. pav. Artimiausios saugomos teritorijos
Nuo planuojamos artimiausios vėjo jėgainės didesniu nei 800 m atstumu yra Nemuno deltos
regioninis parkas ir šiame parke esantys: Leitgirių hidrografinis draustinis, į PV daugiau nei 1700 m
atstumu esantis Leitgirių botaninis draustinis, o PV kryptimi apie 4,2 km nutolęs Galzdonių botaninis
draustinis. Apie 2,7 km PR kryptimi yra Pleinės telmologinis draustinis.
Nemuno deltos regioninis parkas yra paukščių apsaugai svarbi teritorija, kuri yra reikšminga
didiesiems baubliams, nendrinėms lingėms, pievinėms lingėms, jūriniams ereliams, švygždoms,
plovinėms vištelėms, griežlėms, avocetėms, juodkrūčiams bėgikams, gaidukams, stulgiams,
mažiesiems kirams, upinėms žuvėdroms, mažosioms žuvėdroms, juodosioms žuvėdroms,
baltaskruostėms žuvėdroms, didiesiems apuokams, balinėms pelėdoms, meldinėms nendrinukėms,
paprastosioms medšarkėms, sodinėms startoms. Paukščių migracinių srautų susiliejimo vietose taip
pat migruojančioms gulbėms giesmininkėms, mažosioms gulbėms, baltakakčių ir pilkųjų žąsų,
baltaskruosčių berninklių, ausuotųjų kragų, cyplių, smailiauodegių, pilkųjų, šaukštasnapių ir
kuoduotųjų ančių, didžiųjų ir mažųjų dančiasnapių, tilvikinių paukščių, jūrinių erelių sankaupų vietos.
Nagrinėjama teritorija yra į rytų pusę nuo Leitgirių ir į šiaurės pusę nuo Leitės upelio. Planuojama
veikla yra žemės ūkio paskirties žemėje, kurioje yra kultūrinės pievos ir ganyklos. Kaip ir didelėje šio
regiono dalyje ir aplinkinėse pievose, nedidelė dalis teritorijos prie Leitės upelio pavasarinio atlydžio
metu būna užliejama. Esant nedideliems pavasario potvyniams teritorija išlieka sausa. Būtent šiuose
užliejamuose plotuose yra stebimos pavasarinės vandens paukščių sankaupos. Kadangi planuojamoje
teritorijoje nėra apsistojančias žąsis traukiančių pasėlių plotų, todėl nagrinėjamoje teritorijoje
nesiformuoja reguliarios tarptautinės svarbos vandens paukščių sankaupos, kurių apsaugai turi būti
kreipiamas išskirtinis gamtosauginis dėmesys. Vandens paukščių sankaupų plotai yra tolimesnėje
aplinkoje – teritorijoje tarp Kanteriškių k. ir Juknaičių gyvenvietės bei į šiaurę nuo Jakštelių ir
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
38
Domaičių kaimų. Todėl planuojamoje teritorijoje aptinkamų migruojančių paukščių ir jų sankaupų
gausą galima nagrinėti tik atsižvelgiant į aplinkinių teritorijų ypatumus. Be to, agrariniame
kraštovaizdyje esančias paukščių buveines bei sąlygas jose stipriai įtakoja žmogaus ūkinė veikla –
ypač žemdirbystė, priklausomai nuo konkrečiais metais auginamų kultūrų bei atliekamų darbų.
5.6.3 Ornitologinių tyrimų teritorijoje ir jos apylinkėse rezultatai
Pastaraisiais metais Aprašomoje teritorijoje ir greta jos vyko intensyvūs pavasarinės paukščių
migracijos stebėjimai, kuriuos atliko suinteresuotos organizacijos bei asmenys. Šiame vertinime
apžvelgiama, bei naudojama informacija iš šių šaltinių:
Lietuvos ornitologų draugijos (toliau LOD) 2011 metais vykdytų stebėjimų rezultatai, kurie apėmė Aptariamą teritoriją bei gretimas teritorijas;
Netoli esančios teritorijos E. Greimo ir M. Mačiulio 2010 metais atlikta planuojamų vėjo jėgainių poveikio aplinkai studija;
2009 metais analizuojamos teritorijos bei jos plačių apylinkių tyrimų rezultatai pateikti UAB „Energijos grupė“ ir UAB „Šilutės vėjo projektai“ vėjo elektrinių parko Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje;
2015m. kovo-balandžio mėnesiais vykę praskrendančių paukščių stebėjimai atlikti prof. dr. G. Brazaičio .
2009-2011 ir 2015 metais atlikti tyrimai apėmė pavasarinio paukščių parskridimo laikotarpį nuo
kovo 15 iki gegužės 5 dienos, ir visais tyrimų metais priklausomai nuo pavasario ankstyvumo truko
apie 1 mėn., apskaitas vykdant maksimaliu paukščių aktyvumo laikotarpiu.
Rudeninės paukščių migracijos tyrimai nebuvo atliekami, nes aptariama teritorija nėra
padidėjusios tranzitinės paukščių migracijos zonoje. Aptariamos teritorijos apylinkės nėra patrauklios
perskrendantiems vandens paukščiams dėl netinkamų buveinių struktūros (pelkėtų ar laikinai
užtvindytų vietų nebuvimo). Šį teiginį patvirtina Lietuvos ornitologų draugijos turima informacija bei
2014m. rudenį atlikti vienkartiniai paukščių stebėjimai Aptariamoje teritorijoje.
Ataskaitoje naudojama keletas sąvokų siekiant geriau apibūdinti teritoriją. Aptariama teritorija –
teritorija, kurioje planuojama ūkinė veikla. Artima jai aplinka (t.y. Aptariamai teritorijai) yra laikoma
besiribojanti teritorija, kuri driekiasi daugiau nei 1 km nuo jos ribos (iki 1,5 (2) km), priklausomai nuo
kraštovaizdžio ypatybių. Gretima arba kaimyninė teritorija tęsiasi iki 5 ir daugiau km.
5.6.3.1 Migracijos metu perskrendančių paukščių Aptariamoje bei gretimose teritorijose stebėjimų rezultatai
Žemiau bus apibendrintai apžvelgti ankstesniais metais atlikti perskrendančių paukščių tyrimai bei
atskirai išanalizuoti 2015 m. pavasarį atliktų perskrendančių paukščių stebėjimų rezultatai, pateikta
informacija apie Aptariamoje teritorijoje ir gretimoje aplinkoje aptiktas įprastas paukščių rūšis.
Pastaraisiais metais aprašomos teritorijos apylinkėse atliktų tyrimų metu buvo registruojama 36-
85 paukščių rūšys (2011 ir 2009 m. stebėjimų duomenys). Skaitlingiausiai registruotos želmeninės bei
baltakaktės žąsys (Anser fabalis, A.albifrons), paprastieji ir sidabriniai kirai (Larus canus ir L.
argentatus). 2009 m. – pilkosios žąsys (Anser anser), baltaskruostės berniklės (Branta leucopsis),
didžiosios kuolingos (Numenius arquata), paprastieji varnėnai (Sturnus vulgaris). Įvairios sugrįžtančių
įprastų žvirblinių ir kitų būrių paukščių rūšys skrido negausiai. Be to 2011 m. gausiai stebėti kikiliai
(Fringilla coelebs), dirviniai sėjikai (Pliuvialis apricaria). Likusių traukiančių paukščių gausa buvo
palyginti nedidelė bei atitiko foninę įprastų paukščių gausą bei sudėtį Lietuvoje.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
39
2015 m. pavasarinės migracijos ir perskridimų tyrimai buvo atliekami nuo kovo 15 iki balandžio 12
d., apimant masiškiausią paukščių perskridimo laikotarpį. Migruojančių ir perskrendančių paukščių
stebėjimai vykdyti 4 valandų po saulės patekėjimo ir 2 valandų prieš saulės leidimąsi laikotarpyje.
Stebėjimai vykdyti kas 5-8 dienos, iš viso 4 rytus bei 4 vakarus. Stebėjimų vieta – Aprašomą teritoriją
ribojantis ar per ją einantis kelias. Daugiausiai laiko praleista šiaurės vakariniame bei pietrytiniame
sklypo pakraščiuose stebėjimams pasirinktuose taškuose (pažymėta žvaigždutėmis 17 pav.).
Paukščiai registruoti Aptariamoje teritorijoje bei artimoje jai aplinkoje (1-1,5(2) km). Stebėjimo taškai
pasirinkti vietose, kuriose patogu apžvelgti didelę teritoriją aplinkui bei siekiant tolygiai
reprezentatyviai įvertinti visą Aptariamą teritoriją bei jos artimą aplinką. Abiejuose taškuose
stengtasi būti vienodą laiko tarpą.
2015 m. tyrimai patvirtino ankstesniais metais suformuotą teiginį, jog per Aprašomą teritoriją ir
artimoje jai aplinkoje gausiausiai perskrenda ir laikosi Lietuvoje neperinčios žąsų rūšys – baltakaktė
bei želmeninė žąsis (iki 1500 vnt. per vieną stebėjimo laikotarpį). Iš retų ir saugomų Lietuvoje bei ES
rūšių reikėtų paminėti baltaskruostes bernikles (Branta leucopsis) (iki 50 vnt.), gerves (iki 40 vnt.),
baltuosius gandrus (Ciconia ciconia) (iki 20 vnt.), didžiąsias kuolingas (Numenius arquata), dirvinius
sėjikus (Pliuvialis apricaria) (7 vnt.), gaidukus (Philomachus pugnax) (3 vnt.). Paprastoji berniklė
(Branta bernicla) ir rudakaklė berniklė (Branta ruficollis) stebėta vieną kartą įsimaišiusi į kitų žąsų
pulką. Iš dažnųjų rūšių paminėtini varnėnai (Sturnus vulgaris) ir kikiliai (Fringilla coelebs) (iki 400 ir
150 vnt.), pempės (Vanellus vanellus) (iki 50 vnt.), didžiosios antys (Anas platyrhynchos) (iki 30 vnt.),
kormoranai (Phalacrocorax carbo), pilkieji garniai (Ardea cinerea) (iki 15 vnt.), įvairių rūšių kirai (iki
80 vnt.), klykuolės (Bucephala clangula) (iki 15 vnt.), smulkieji žvirbliniai paukščiai (varnėnai (Sturnus
vulgaris), kikiliai (Fringilla coelebs), strazdai (Turdus sp.) iki 800 vnt.) ir kt. Plėšriųjų paukščių migracija
per aprašomą teritoriją nevyksta, pavieniui skraidant stebėtas suopis (Buteo buteo), nendrinė lingė
(Circus aeruginosus). Iš viso stebėta 41 rūšis. Dalis stebėjimų buvo neatpažinti, tai smulkūs ir įprasti
mūsų krašto paukščiai. Tokie stebėjimai sudarė nedidelę bendro registruoto paukščių skaičiaus dalį
(<10 %).
Visos registruotos perskrendančių paukščių rūšių registracijos Aprašomoje teritorijoje ir ne
mažesniu nei 1 km atstumu (t.y. artimoje jai aplinkoje) buvo apibendrintos parengiant jų
pasiskirstymo aprašomoje teritorijoje žemėlapį. Visas plotas buvo suskirstytas 25 ha ploto kvadratais
(pateikta 17 pav.). Didžiausias paukščių tankumas registruotas Kanteriškių kaimo apylinkėse, kur
žąsys apsistodavo dideliais kiekiais maitintis (>100 paukščių/1 val. kvadrate). Gausesnės paukščių
registracijos (50-100 paukščių/1 val. kvadrate) buvo į vakarus nuo Aptariamos teritorijos (iš esmės
dėl šiaurės-pietų kryptimi praskrendančių žąsų) bei Kovalių miško prieigose į rytus (30-50 paukščių/1
val. kvadrate) nuo aprašomos teritorijos. Čia dažniau nei likusioje dalyje stebėtos žvirblinių paukščių
būrio ir miško ekosistemoms būdingos rūšys. Praktiškai visoje aprašomos teritorijos dalyje buvo
vidutiniškai registruojami 10-30 paukščių/1 val. kvadrate.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
40
17. pav. 2015 m. pavasarinės migracijos metu registruotų paukščių perskridimų intensyvumo pasiskirstymas Aprašomoje teritorijoje ir jai artimoje aplinkoje. Juodomis žvaigždutėmis pažymėtos stebėjimo vietos (žemėlapis sudarytas pirminiam projektiniam sprendiniui su 7 vėjo jėgainėmis, šiai
dienai bus statomos 5 vėjo jėgainės, atsisakyta dviejų rytinių vėjo jėgainių)
5.6.3.2 Retų ir saugomų paukščių rūšių migracijos metu praskrendančių per Aptariamą teritoriją ir jos apylinkes stebėjimų rezultatai
2009-2011 m. vykdyti migruojančių paukščių stebėjimai išryškino teritorijos svarbą
perskrendančioms Lietuvoje neperinčių baltakakčių ir želmeninių paukščių žąsų rūšims, bei
patvirtino, jog per Aprašomą teritoriją nevyksta plėšriųjų paukščių, kurie ypač pažeidžiami vėjo
jėgainių veikloje dėl paukščių žūties, migracija. Analizuojamos teritorijos apylinkėse vykstantys žąsų
pavasariniai tranzitiniai bei maitinimosi perskridimai yra pateikiami 18 paveiksle. Tyrimai rodo, kad
artimiausias nuo aprašomos teritorijos žąsų tranzitinių perskridimų takas (2009 m. stebėjimai) yra
0,5-0,8 km į pietų pusę nuo Aprašomos teritorijos. Per aprašomą teritoriją neaukštai virš žemės
paviršiaus vyksta neintensyvūs maitinimosi skrydžiai šiaurės-pietų kryptimi (2011 m. stebėjimo
duomenimis).
2015 m. pavasarinio parskridimo laikotarpiu gausiausios buvo baltakaktės bei želmeninės žąsys
(iki 1500 vnt.), Kartu su jomis laikėsi baltaskruostės berniklės (iki 50 vnt.), pilkosios žąsys (iki 40 vnt.),
žąsų pulkuose stebėtos po vieną paukštį paprastosios ir rudakaklės berniklės. Aprašomoje
teritorijoje ir jos apylinkėse 2015m. pavasarį buvo dvi pagrindinės žąsų perskridimų vietos.
Masiškiausiai žąsys perskridinėdavo tarp Sausgalvių ir Kavolių apylinkių (500-1200 vnt.). Nuolat
tačiau mažiau intensyviai buvo registruojami perskridimai išilgai Nemuno panemunės pievomomis
vakarų-rytų kryptimis (200-500 vnt.) (20 pav.). Ženklių perskridimų Plaškių – Leitgirių – Sausgalvių
pievų kryptimis, priešingai ankstesniems stebėjimams, 2015 m. pavasarį nebuvo užfiksuota,
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
41
greičiausiai dėl daug sausesnio pavasario ir mažiau apsemtų teritorijų upelių Veižo bei Vilkos
žemupiuose. Šį pavasarį buvo ženkliai žemesnis polaidžio vandens lygis, o tai lėmė ženkliai sausesnes
pievas bei gerokai mažesnius potvynio apimtus plotus. Potvynio apsemtose pievose pavasarį
anksčiau pradeda vegetuoti žoliniai augalai ir žąsys gali čia maitintis bei saugiai nakvoti. Nesant
potvynio keičiasi žąsų įpročiai, jų išgyvenimui gerokai svarbesni tampa žiemkenčių plotai. 2015 m.
pavasarį daug labiau nei ankstesniais metais žąsys pamėgo Kanteriškių kaimo apylinkes dėl ten
pasėtų didelių teritorijų žiemkenčių. Intensyviausiu žąsų perskridimų laikotarpiu Kanteriškių kaimo
apylinkėse buvo registruojama iki 1500 vnt. besimaitinančių žąsų. Į šią teritoriją nuolat atskrisdavo
100-400 žąsų iš Veižo žemupio – Galazdonių pievų (Leitgirių miško pakraščiu ir virš Leitgirių). Šis žąsų
mitybinių perskridimų srautas praeina greta Aprašomos teritorijos (dažniausiai 150-300 m atstumu,
mažiausiai 100 m atstumu). Virš aprašomos teritorijos žąsų perskridimai (50-140 žąsų) daugiausiai
registruoti joms skrendant iš šiaurės į pietus vakarinėmis valandomis į nakties poilsio vietą Veižo
žemupyje – Galazdonių pievose iš tolimesnių teritorijų esančių šiauriau automagistralės Šilutė-
Pagėgiai. Įvertinus migruojančių žąsų perskridimo intensyvumo pasiskirstymą aprašomoje teritorijoje
bei artimoje jai aplinkoje matome (18, 19 pav.), jog didžiausia migruojančių žąsų gausa yra 1,3-2 km
atstumu į ŠV nuo aprašomos teritorijos. Per aprašomą teritoriją perskrenda foninis (neišsiskiriantis
gausa) migruojančių žąsų kiekis (10-30 žąsų/1val.), o dalyje kvadratų jis yra dar mažesnis (iki 10
žąsų/1val.).
18. pav. 2009-2011m. pagrindinės registruotos žąsų sankaupų bei tranzitinių perskridimų vietos
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
42
19. pav. 2015 m. pagrindinės registruotos žąsų sankaupų bei tranzitinių perskridimų vietos
Dauguma Aprašomoje teritorijoje stebėtų praskrendančių žąsų buvo registruotos mažesniame nei
šimto metrų aukštyje. Tik mažiau nei 20 % stebėtų individų skrido didesniame nei šimto metrų
aukštyje. Žemą skrydimo aukštį galime paaiškinti vietiniais žąsų perskridimais, kuomet stebimi ne
tranzitu skrendantys, o iš arti esančių poilsio vietų pakylantys ir skrendantys į maitinimosi vietas
paukščiai. Kadangi poilsio vietos yra palyginti nedideliu atstumu nuo stebėjimų posto (nuo mažiau
nei vieno km iki 5 km), o maitinimosi plotai, daugumoje atveju yra dar mažesniu atstumu, žąsims
netikslinga kilti į didesnį aukštį. Jos skrenda tokiame aukštyje, kad išvengti įprastų antžeminių kliūčių
neviršijančių 30-40 metrų aukščio. Vakarinių stebėjimų metu nesunku pastebėti, kad ties stebėjimo
postu dalis atskrendančių žąsų jau sklendžia žemyn, žemėdamos artėjant prie netoliese esančių
poilsio vietų. Įvertinus išdėstytus dėsningumus, tikėtina, kad toks žąsų perskridimų aukštis išliks ir
ateityje, todėl į tai būtina atsižvelgti vertinant galima vėjo jėgainių poveikį migruojančioms žąsims.
Nustatyti du registruojamų žąsų pikai: vienas rytinėmis valandomis (dažniausiai dviejų valandų
laikotarpyje po saulės patekėjimo), kuomet žąsys skrenda iš nakvynės vietų į maitinimosi plotus, o
kitas vakarinis, kuomet žąsys grįžta į nakvynės vietas.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
43
20. pav. 2015 m. pavasarinės migracijos metu registruotų migruojančių žąsų perskridimų intensyvumo pasiskirstymas aprašomoje teritorijoje ir greta jos (žemėlapis sudarytas pirminiam projektiniam
sprendiniui su 7 vėjo jėgainėmis, šiai dienai bus statomos 5 vėjo jėgainės, atsisakyta dviejų rytinių vėjo jėgainių)
Be žąsų Aprašomoje teritorijoje buvo stebėtos kitos retų ir saugomų paukščių rūšys: pilkoji gervė
(iki 40 vnt.), baltasis gandras (iki 20 vnt.), didžioji kuolinga, dirvinis sėjikas (iki 7 vnt.), gaidukas (3
vnt.). Šios paukščių rūšys buvo neskaitlingos ir Aprašoma teritorija šioms rūšims nėra kuo nors
svarbesnė ar vertingesnė nei aplinkinės.
5.6.3.3 Informacija apie Aprašomoje teritorijoje ir artimoje jai aplinkoje sutinkamus perinčias retas ir saugomas paukščių rūšis (plėšriuosius paukščius ir baltuosius gandrus)
Remiantis išrašu iš saugomų rūšių informacinės sistemos (toliau SRIS) Nr. SRIS-2013-00001 (žr.
PRIEDAS „18.2 SRIS išrašas".) aprašomoje teritorijoje perint retų ir saugomų paukščių rūšių
neaptikta. Aplink Aprašomą teritoriją apie 1,5 km atstumu 2009-2010 m. buvo registruotos 7 baltųjų
gandrų lizdavietės, tačiau tik dvi lizdavietės patenka į zoną, esančią arčiau nei 1 km nuo aprašomos
teritorijos ribos.
Leitgirių miške SRIS sistemoje registruotas 2012 m. liepos pabaigoje stebėtas mažasis erelis
rėksnys. Tai suaugęs individas aptiktas tinkamoje veistis aplinkoje. Registracijos vieta >1,5 km nuo
artimiausios vėjo jėgainės – pakankamai didelis ir saugus atstumas.
Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis gretimuose miškuose registruoti pavieniai plėšrieji
paukščiai. Gretimame Kavolių miške galimai peri viena rudojo peslio (Milvus milvus) pora, tikėtina,
kad maitinasi aplinkinėse pievose, kurių dalyje yra numatoma vėjo jėgainių statyba. Tačiau tai tik
prielaida vienos poros atveju. Be jos, Kavolių, Kulynų ir Leitgirių miškuose taip pat galimai peri
saugomi juodieji gandrai (Ciconia nigra), mažieji ereliai rėksniai (Aquila pomarina), juodieji pesliai
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
44
(Milvus nigra), kurie taip pat gali skristi maitintis į Aprašomą teritoriją, nors tai daugiau prielaida, nes
šios rūšys čia reguliariai nestebimos, ir SRIS sistemoje nebuvo registruotos.
5.6.4 Galimas poveikis ir priemonės
Planuojamų vėjo jėgainių parko poveikis paukščiams. Išvada remiasi tiek kitų šalių praktine
patirtimi, tiek 2009-2015 metais atliktais praskrendančių paukščių stebėjimais. Lygumų ir agrarinio
kraštovaizdžio atveju reikšmingas vėjo jėgainių poveikis ornitofaunai galimas sekančiais atvejais:
migruojančių paukščių sankaupoms, jei jos sutinkamos vėjo jėgainių įrengimo vietose bei artimoje aplinkoje sankaupas formuojančių paukščių perskridimams;
plėšriesiems paukščiams ir baltiesiems gandrams: perintiems artimoje teritorijai aplinkoje, o besimaitinantiems vėjo jėgainių plotuose arba čia praskrendantiems migracijų metu;
tranzitu praskrendančių migruojančių paukščių skaitlingiems srautams.
Galimas poveikis migruojančių paukščių sankaupoms. Skirtingais metais, šiame regione
apsistojančių migruojančių žąsų pulkai priklausomai nuo pavasarinio potvynio lygio, mitybai
tinkamiausių žiemkenčių plotų išsidėstymo ir kitų veiksnių elgiasi skirtingai. Žąsys telkiasi šviežiai po
potvynio atsiveriančiose šlapiose vietose bei joms patrauklių žiemkenčių kultūrų laukuose.
Aprašomoje teritorijoje tokių buveinių ir žąsų susitelkimo vietų nebuvo užregistruota. Vis dėl to
Aprašoma teritorija, priklausomai nuo pavasarinio potvynio intensyvumo gali būti traktuojama kaip
svarbi migruojančių vandens paukščių apsaugos požiūriu, kadangi į rytus nuo Leitgirių ir į pietus nuo
Aprašomos teritorijos, Leitės ir Veižo upelių slėniuose, esant dideliam pavasariniam potvyniui
formuojasi apsemtų pievų plotai, kuriuose poilsiui (dažniausiai nakvynei) apsistoja migruojančių žąsų
būriai. Didesnio potvynio metais ši teritorija yra identifikuota kaip migruojančių žąsų sankaupų vieta.
2011 m. tyrimų metu nustatyta, kad čia minėti paukščiai apsistoja trumpam (tik pavasarinio potvynio
metu) ir laikosi tik tamsiu paros metu (nakvynės-poilsio vieta), o dienos metu skrenda maitintis į
toliau esančias žemės ūkio naudmenas. Be to, visais stebėjimų metais, pagrindiniai žąsų srautai buvo
stebėti už Aprašomos teritorijos ribų – plotuose tarp Kanteriškių ir Juknaičių, o šioje planuojamos
teritorijos dalyje, žąsys tik išskrenda iš čia esančių nakvynės vietų.
Aprašomoje teritorijoje planuojama ūkinė veikla neturės reikšmingo poveikio saugant Nemuno
žemupio vandens paukščių sankaupų vietas bei migruojančius vandens paukščius, kadangi čia
nakvynei apsistoja santykinai nedidelė šiame regione pavasarį sutinkamų žąsų dalis. Be to, čia
dažniausiai apsistoja ne Nemuno deltos paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) sankaupas
sudarančios žąsys, todėl planuojamas vėjo jėgainių parkas neturės įtakos šios saugomos teritorijos
migruojančių žąsų populiacijai. Iš Nemuno deltos PAST esančių nakvynės vietų perskrendančios į
maitinimosi vietas žąsys renkasi perskridimo kelius parodytus 19, 20 paveiksluose, esančius į pietus
bei į šiaurę daugiau nei 2 kilometrų atstumu nuo aprašomos teritorijos. Per Aprašomą teritoriją
daugiausiai skrenda žąsys Š-P ar P-Š kryptimis, ir tupia nakvoti ar maitintis nesiekdamos Nemuno
deltos PAST teritorijos. Galiausiai, žąsų sankaupų naudojamas mitybines teritorijas galima įtakoti per
ūkininkavimo pobūdį, auginamas kultūras ir sėjos laiką. Šiuo atveju svarbu, kad pavasarinės
migracijos laikotarpiu greta vėjo jėgainių parkų nebūtų pasėtos/sėjamos žąsims bei kitiems vandens
paukščiams patrauklios grūdinės ir ankštinės kultūros, kurios pritraukia labai skaitlingus paukščių
būrius. Toks poveikis yra lengvai reguliuojamas įprastinės žemės ūkio veiklos planavimo ir
įgyvendinimo priemonėmis: žemdirbystės plotuose auginant atitinkamas, migruojantiems
paukščiams nepatrauklias kultūras. Per žemės ūkio veiklų planavimą galima įtakoti ir žąsų
perskridimų maršrutus.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
45
Aprašomoje teritorijoje potencialus neigiamas poveikis laikinai apsistojančioms
migruojančioms žąsims tikėtinas tik mėnesio ar truputi ilgesniu laikotarpiu (kovo pab. – balandžio
mėn., priklausomai nuo pavasario pradžios ir eigos), tačiau šią prielaidą būtina patikslinti vykdant
paukščių monitoringą jau pradėjus veikti vėjo jėgainėms. Jei butų registruojama paukščių žūtis,
reikėtų laukinių žąsų pavasarinio perskridimo laikotarpiu stabdyti vėjo jėgainių darbą. Todėl įvertinus
galimą planuojamo vėjo jėgainių parko poveikį migruojančių žąsų poilsio/nakvynės vietoms, padaryta
išvada, kad jeigu monitoringo duomenys parodytų jog jis yra reikšmingas, galimos šio poveikio
sumažinimo ar net visiško panaikinimo priemonės, aktualiu laikotarpiu stabdant vėjo jėgainių darbą.
Galimas poveikis plėšriesiems paukščiams ir baltiesiems gandrams bei jų populiacijoms.
Remiantis išrašu iš saugomų rūšių informacinės sistemos bei Lietuvos ornitologų draugijos turima
informacija aprašomoje teritorijoje perint retų ir saugomų paukščių rūšių neaptikta. Gretimose
teritorijose peri baltieji gandrai, Kavolių, o Kulynų ir Leitgirių miškuose – stebėti pavieniai juodieji
gandrai (Ciconia nigra), mažieji ereliai rėksniai (Aquila pomarina), rudieji pesliai (Milvus milvus) ir
juodieji pesliai (Milvus nigra), tikslių lizdaviečių nėra žinoma. Šie paukščiai maitinasi aplinkinėse
pamiškių pievose, tačiau galimai perinčias pavienes poras skiria pakankamai didelis atstumas nuo
artimiausių planuojamų VEJ, bei aplink yra daug alternatyvių maitinimosi plotų. Paukščiai gali skristi
maitintis į Aprašomą teritoriją, t tai daugiau prielaida, nes šios rūšys čia reguliariai nestebimos.
Galimas poveikis migruojančių paukščių srautams bei jų populiacijoms. Per Nemuno deltos
regioninį parką eina paukščių migracijos kelias. Nemuno delta, kaip ir Kuršių nerija, yra Europos
Sąjungos reikšmės migruojančių paukščių srautų susiliejimo vieta Lietuvoje. Siaurame Kuršių nerijos
pakrantės ruože per intensyvų rudens traukimą per dieną praskrenda daugiau nei 1000 plėšriųjų bei
100000 žvirblinių paukščių. Panašus migruojančių paukščių gausumas tikėtinas ir Nemuno deltoje,
tačiau čia sunkiau įvertinti migruojančių paukščių gausumą, nes jie skrenda daug platesniu Kuršių
marių rytinės pakrantės ruožu. Tačiau jis yra tikrai siauresnis nei 10 km pločio, todėl Aprašoma
teritorija jau nebepatenka į migracinių srautų susitelkimo vietas. Tai patvirtina ir pastaraisiais metais
migruojančių paukščių stebėjimai, kurių metu, išskyrus vandens paukščių (ypač žąsų) perskridimus,
intensyvi paukščių migracija Aprašomoje teritorijoje nebuvo stebima.
Išvados ir priemonės:
5 VE nepatenka į Nacionalinės ar Europinės svarbos („Natura 2000“) saugotinų teritorijų ribas. Atstumas nuo planuojamo VE parko iki artimiausios saugomos teritorijos yra 850 m. Nuo planuojamos artimiausios vėjo jėgainės didesniu nei 800 m atstumu yra Nemuno deltos regioninis parkas ir šiame parke esantys: Leitgirių hidrografinis draustinis, į PV daugiau nei 1500 m atstumu esantis Leitgirių botaninis draustinis, o PV kryptimi apie 4,2 km nutolęs Galzdonių botaninis draustinis. Apie 2,7 km PR kryptimi yra Pleinės telmologinis draustinis.
Atsižvelgiant į Valstybinės saugomų teritorijų prie Aplinkos ministerijos pastabas PAV programai, rengiant PAV ataskaitą buvo atlikti išsamūs ornitologiniai tyrimai, pateiktos išvados ir rekomendacijos. Tyrimus 2015 m. atliko prof. dr. G. Brazaitis.
Monitoringas. Įrengus vėjo jėgainių parką, siekiant akivaizdžiai įsitikinti ar įrengtos VE parko dirbančios jėgainės nedaro neigiamo poveikio migruojantiems paukščiams, rekomenduojama bent trejus metus vykdyti žūvančių paukščių monitoringą įrengto VE parko ribose. Monitoringas detaliai išnagrinėtas (pateikiant tikslą, paieškos teritoriją, paieškos laikotarpius ir periodiškumą, informacijos rinkimą ir apdorojimą, VE poveikio vertinimą, priemones taikomas siekiant sumažinti ženklą VE įtaką) skyriuje „14. Poveikio aplinkai vertinimo sprendinių kontrolė ir monitoringo planas“.
Poveikis vandens paukščiams. Tinkamai planuojant žemdirbystės veiklą vėjo jėgainių parko teritorijoje, galima mažinti ploto patrauklumą migruojantiems vandens
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
46
paukščiams, tuo pačiu pasiekiant, jog šie paukščiai mitybos tikslais neformuotų sankaupų arti planuojamo vėjo jėgainių parko. Monitoringo metu nustačius reikšmingą migruojančių paukščių žūtį ir sustabdžius vėjo jėgainių darbą migruojančių sankaupų formavimosi metu, galima išvengti neigiamo poveikio į nakvynės vietas susirenkantiems paukščiams.
Poveikis plėšriems paukščiams. Stebėtų plėšriųjų paukščių ypatingai maža gausa leidžia teigti, kad planuojamos statyti VE nedarys reikšmingos įtakos nei jų vietinėms perinčioms, nei migruojančių individų populiacijoms.
Priemonės ekslpoatacijos metu. Kadangi šiuo metu nėra nustatytas galimas reikšmingas akivaizdus poveikis vietinėms gamtinėms vertybėms, negalima tiksliai pasiūlyti ir jį mažinančių priemonių. Jei ateityje vykdomas žūstančių paukščių monitoringas parodytų reikšmingą migruojančių paukščių žūtį dėl vėjo jėgainių veiklos, reikėtų aktualiais laikotarpiais laikinai stabdyti šių jėgainių darbą. Dabartiniu metu galima rekomenduoti tik vėjo jėgainių darbo stabdymą pavasarinių žąsų sankaupų laikotarpiu, t.y. kovo paskutinę dekadą – balandžio mėn., tačiau tai numatant tik rytinėmis ir vakarinėmis valandomis. Be to Aprašomoje teritorijoje nerekomenduotina sėti grūdines žemės ūkio kultūras bei kukurūzus, kurie pritraukia migruojančius vandens paukščius kaip palanki maitinimosi vieta.
Priemonės statybos metu. Papildomai galima nurodyti tik bendrus reikalavimus, kurie susiję su vėjo jėgainių statyba. Šiuo atveju, siekiant sumažinti Aprašomoje ir gretimose teritorijose apsistojančių migruojančių paukščių trikdymą, siūlytumėm statybos darbų nevykdyti pavasarinės migracijos metu, t.y. kovo-balandžio mėn. Optimalus jų laikas būtų lapkričio – vasario mėn., kuomet Aprašomoje teritorijoje nesutinkamos nei perinčios rūšys, nei migruojančių paukščių sankaupos.
5.7 Kraštovaizdis ir žemėnauda
5.7.1 Metodas
Kraštovaizdis, gamtinis karkasas, rekreacinės teritorijos, turizmas. Vėjo jėgainės yra nauji
inžineriniai statiniai keičiantys esamą kraštovaizdį, ypač vietovės siluetą, todėl vertinant
nagrinėjamos vietovės kraštovaizdį atliekamas vizualinis ir struktūrinis kraštovaizdžio vertinimas,
išnagrinėjamas gamtinis karkasas, rekreacinių teritorijų išsidėstymas. Atliekama teritorijos foto-
fiksacija, esamų ir kartografinėje medžiagoje vaizduojamų objektų sutikslinimas. Nagrinėjamas
galimas poveikis vietovės gamtiniam karkasui, rekreacinėms teritorijoms, esminiams kraštovaizdžio
sąrangos komponentams ir kraštovaizdžio vizualiniams pokyčiams.
Atsižvelgiant į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštu 2015-
03-09 Nr. (4)-V3-481(7.21) pateiktas pastabas, PAV ataskaitos dokumente atliktas planuojamų vėjo
elektrinių vizualinės įtakos zonų vertinimas saugomų teritorijų aspektu, panaudojant vėjo elektrinių
poveikio kraštovaizdžiui vertinimo metodiką pagal Kauno technologijos universitete parengtą
disertaciją tema „Vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas“ (J. Abromas, 2014).
Buvo atliktas vizualinio poveikio zonų nustatymas, poveikio pobūdžio, reikšmingumo ir kontrasto
vertinimas, elektrinių matomumo modeliavimas. Vertinimui panaudota ArcGIS programa, rastriniai
reljefo, miškų duomenys. Pagal disertaciją nustačius vizualinės įtakos zonų dydžius, įvertinamas
planuojamos teritorijos ir gretimybių kraštovaizdis, sudaroma GIS duomenų bazė. Duomenų bazėje
suvedami vėjo elektrinių vizualiniai parametrai ir naudojant teritorijos reljefo žemėlapį nustatomos
vietos, iš kurių matomos vėjo elektrinės bei atskiros elektrinių dalys (bokštas, vėjaratis, mentės).
Galiausia, PAV ataskaitoje atliktas galimas vizualinės įtakos zonų vertinimas saugomų teritorijų
aspektu.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
47
Kitos naudojamos metodikos ir žemėlapiai, literatūra, susijusi su vėjo jėgainių vizualiniu
poveikiu kraštovaizdžiui:
Abromas J., Baravykaitė D. Alternatyvios energetikos objektai vakarų Lietuvoje, jų poveikis vizualinei aplinkai ir poveikio optimizavimo galimybės, KTU, Klaipėdos universitetas, 2011;
Lietuvos kraštovaizdžio įvairovės studija, 2006 – VU GMF Geografijos ir kraštotvarkos katedra;
Šilutės raj. savivaldybės bendrasis planas [1];
Lietuvos Respublikos georeferencinis pagrindas GDB10LT (skaitmeninis žemėlapis), kurio mastelis 1:10000, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM;
Lietuvos skaitmeninis ortofotografinis M 1:10000 matematinis pagrindas ORT10LT,©(skaitmeninis žemėlapis), Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 2012.
Žemėnauda, žemėvalda. Įvertinama esama žemėnauda ir jos pokyčiai dėl vėjo jėgainių statybos.
Žemės ūkio paskirtis yra pakeista į Kitos paskirties žemę – Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų
aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdą.
5.7.2 Esama situacija
5.7.3 Žemės naudojimas, žemėvalda
Vėjo jėgainės bus statomos 5 žemės sklypuose, kurie nuosavybės teise priklauso UAB
„Agrokryptys“. Žemės sklypų nustatytas naudojimo būdas- Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų
aptarnavimo objektų teritorijos. Sklypų plotai po 0,15 ha: Unik. Nr. 4400-4142-9794, 400-4143-
2488, 4400-4143-0371, 4400-4143-3341, 4400-4143-1936. Registrų išrašai pateikti Ataskaitos
prieduose.
5.7.4 Kraštovaizdis
Reljefas. Vietovėje vyrauja atviros agrarinės teritorijos, kurias formuoja išskirtinai lyguminis
reljefas, nes teritorija patenka į Vakarų Žemaičių lygumos Šilutės limnoglacialinę lygumą.
Kraštovaizdis. Kraštovaizdis monotoniškas, savitumo suteikia tik tai, kad vietovėje periodiškai yra
užliejamos pievos (apie užliejimus plačiau aprašyta skyriuje „Paviršinis vanduo ir potvyniai“).
Planuojamos VE patenka į V0H1-b struktūros tipą, t.y.: pagal erdvinį vietovės despektiškumą:
vietovėje vertikalioji sąskaida neišreikšta (vyrauja lyguminis kraštovaizdis, pagal erdvinį atvirumą:
vyrauja pusiau uždarų, iš dalies pražvelgiamų erdvių kraštovaizdis, pagal vizualinį dominantiškumą:
kraštovaizdžio erdvinėje struktūroje išreikšti tik horizontalūs dominantai. Tačiau labiausia aplinkoje
dominuoja gerai pražvelgiamų erdvių kraštovaizdis, kurį formuoja į šiaurę nuo jėgainių esantis V0H2-
c struktūros tipas.
Teigiamas aspektas: pagal Lietuvos kraštovaizdžio estetinio potencialo žemėlapį, jėgainės
planuojamos labai mažo kraštovaizdžio vaizdingumo teritorijoje (tai pats žemiausias kraštovaizdžio
vaizdingumo laipsnis) (žiūr. 22 pav.).
Rekreacinės teritorijos. Rekreacinių objektų ar rekreacinių teritorijų prie planuojamų jėgainių
nėra, jos nutolusios apie 3,5 km pietų kryptimi. PŪV vieta, rekreacinių teritorijų atžvilgiu pagal Šilutės
raj. BP pateikiama 21 paveiksle.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
48
Saugomi kraštovaizdžio objektai. Gamtos paveldo objektai į vėjo jėgainių teritoriją nepatenka.
Artimiausios saugomos teritorijos, draustiniai, atstumas nuo PŪV aprašyti skyriuje „Saugomos
teritorijos“.
Gamtinis karkasas. Dalis planuojamų jėgainių patenka į rajoninį ir vietinį slėninės bei
dubakloninės migracijos koridorių, kuris driekiasi agrarinėmis teritorijomis ir Leitės upelio slėniu.
Gamtinio karkaso teritorijos pateiktos 24 paveiksle.
21. pav. PŪV vieta rekreacinių teritorijų atžvilgiu (ištrauka iš Šilutės raj. BP sprendinių „Rekreacijos ir turizmo plėtojimo brėžinys M 1:50000“)
22. pav. Ištrauka iš Lietuvos kraštovaizdžio estetinio potencialo vertinimo žemėlapio (Kavaliauskas, 2011)
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
49
23. pav. Planuojamų jėgainių vieta pagal Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studiją, 2006
(http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=13398). Ištrauka iš Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros brėžinio M 1:400 000
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
24. pav. Gamtinio karkaso teritorijos (ištrauka iš Šilutės raj. BP sprendinių „Gamtos ir kultūros paveldo brėžinys M 1:50000“)
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
5.7.5 Poveikio kraštovaizdžiui ir vizualinės įtakos zonų vertinimas saugomų teritorijų
aspektu
Vėjo jėgainės yra nauji inžineriniai statiniai keičiantys esamą kraštovaizdį, ypač vietovės siluetą,
tačiau tuo pačiu – tai ir ekologiški, atsinaujinantys energijos šaltiniai. Be to, siekiant sumažinti įtaką
kraštovaizdžiui, vėjo jėgainės dažomos šviesiomis spalvomis. Speciali dažų sudėtis leidžia išvengti
konstrukcijų blizgėjimo ir atspindžių susidarymo. Žemiau pateikiamas planuojamų vėjo elektrinių
vizualinės įtakos zonų vertinimas saugomų teritorijų aspektu pagal disertaciją „Vėjo elektrinių
vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas“ (Abromas, 2014 [5]).
Vizualinės įtakos zonų nustatymas ir stebėjimo taškai. Vėjo elektrinės – ypatingų statinių
kategorija, statytojai akcentuoja, kad vėjo elektrinių bokštai keičia, tačiau nedarko vietovės
kraštovaizdžio. Aukštai esančios (apie 134 m ir 141 m priklausomai nuo pasirinkto jėgainių modelio)
vėjo elektrinių kabinos ir vėjaračiai nudažyti šviesiai pilka spalva, o bokštai iš šviesiai pilkos
pereinančia į žalsvą spalvą, kuri susilieja su dangaus ir žalumos fonu ir sudaro į akį nekrintantį,
natūralios gamtos ir bokštinių statinių derinį, taip esamas kraštovaizdis įgyja naują išraišką. Tačiau
aukštas bokštas su vėjaračiu tampa kraštovaizdžio dominante (Abromas, 2014). Anot studijų
(Abromas, Baravykaitė, 2011; Abromas, 2014, susijusių su vėjo jėgainių (150-200 m aukščio) poveikiu
kraštovaizdžiui vertinimu siūlomi šie vėjo elektrinių vizualinės įtakos zonų intervalai (planuojamų VE
zonas žiūr. 25 pav.):
Dominavimo zona (0-1 km). Vėjo elektrinės matymo lauke dominuoja dėl didelio mastelio. Iš esmės keičia artimiausios aplinkos vaizdą. Vėjaračio judėjimas yra aiškus.
Dalinio dominavimo zona (1-3 km). Elektrinės atrodo didelio mastelio ir yra reikšmingos kraštovaizdžio elementas. Tačiau nebūtinai dominuoja stebėjimo lauke. Menčių judėjimas aiškiai suprantamas ir atkreipia dėmesį.
Akcentų zona (3-7 km). Vėjo elektrinės yra aiškiai matomos, bet nebėra vizualiai nepageidaujamos. Vėjo elektrinių parkas yra pastebimas kaip kraštovaizdžio elementas. Judėjimas pastebimas esant geram matomumui. Elektrinės atrodo nedidelės bendrame matymo lauke. Kai kurie (dėl elektrinių) atsiradę kraštovaizdžio pasikeitimai yra tinkami. Stebėjimą labai įtakoja oro sąlygos.
Subdominančių zona (7-10 km). Vėjo elektrinės mažiau aiškios, dydis vizualiai sumažėjęs, bet judėjimas pastebimas. Didėjant atstumui elektrinės tampa kraštovaizdžio bendrais elementais.
Nutolusių kraštovaizdžio elementų (foninių elementų) zona (>10 km). Elektrinės tampa mažai reikšmingomis, smulkios formos. Menčių judėjimas pastebimas tik esant geram matomumui. Bendras elektrinių dydis labai mažas. Stebint iš foninių elementų zonos, matomumas labai priklauso nuo pačių elektrinių vizualinių parametrų (vėjaračio skersmens, bokšto aukščio) (Kamicaityte-Virbašienė, Abromas, 2012; Jallouli, Moreau, 2009).
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
52
25. pav. Šilutės raj. planuojamų 5 VE vizualinės įtakos intervalų zonos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 0- 6 km yra psichologinio efekto kraštovaizdyje zona.
Vėjo elektrinių poveikio pobūdžio, matomumo ir reikšmingumo vertinimas. Detalizuotos 5 vėjo
elektrinių vizualinio poveikio zonos:
artimoji zona (spindulys mažesnis nei 1 km). Vėjo elektrinės suvokiamoje erdvėje dominuoja, matomos visos pagrindinės elektrinės konstrukcijos dalys (Jallouli, Moreau 2009). Jėgainės aiškiai matomos iš aplinkinių teritorijų ir yra dominantės agrarinėje aplinkoje. Tuo tikslu buvo atlikta nagrinėjamos vietos fotofiksacija ir vertintas vizualinis pasikeitimas iš dviejų taškų: nuo Leitgirių kaimo ir nuo kelio link Domaičių kaimo (žiūr. 26 pav.). Nuo Leitgirių kaimo fotografavimo vietos artimiausia jėgainė nutolusi apie 880 m, o nuo Domaičių kaimo artimiausia jėgainė nutolusi apie 650 m. 26 paveiksle pavaizduotos ne tik jėgainės, tačiau ir 1 km spinduliu esantis buferis, kad būtų aiškiai suvokiama, kokie objektai patenka į šią teritoriją. Fotofiksacija atlikta 2014 m. lapkričio 25 d., esant tokiam sezonui, kai medžiai ir krūmai yra be lapų ir teritorijoje atsiveria vasarą įprastai uždengiami vaizdai, pastatai. Tiek nuo pirmo, tiek nuo antro taško matosi, kad jėgainės planuojamos atviroje erdvėje ir bus nauji aiškiai dominuojantys statiniai aplinkoje. Jėgainės bus aiškiai matomos nuo artimiausių pavienių sodybų, Leitgirių bei Domaičių kaimų. Esamos situacijos pavaizduotos 27 ir 0 paveiksluose, o galimos 5 vėjo jėgainių vizualizacijos 28 ir 29 paveiksluose.
tarpinė zona (spindulys 1–10 km). Tyrimais nustatyta, kad stebint vėjo elektrines iš tokio atstumo, gali būti matomas vėjo elektrinių vaizdas, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Nagrinėjamoje teritorije vyrauja lyguminis reljefas, miškų nedaug, užstatymas taip pat nėra intensyvus, todėl jėgainės gali pakankamai aiškiai matytis kraštovaizdyje, ypač giedrą saulėtą dieną.
tolimoji zona (spindulys didesnis nei 10 km). Mokslinėmis studijomis nustatyta, kad šioje zonoje vizualinis poveikis yra silpnas.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
53
26. pav. Artimoji zona. Taškai nuo kurių buvo atliekama fotofiksacija į planuojamų jėgainių vietas: 1 taškas – nuo Leitgirių kaimo, 2 taškas – nuo kelio link Domaičių kaimo.
27. pav. 1 taško fotofiksacija: Esamas kraštovaizdis be vėjo jėgainių nuo Leitgirių kaimo (fotofiksacija atlikta 2014-11-25)
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
54
28. pav. 1 taško 5 jėgainių vizualizacija: Kraštovaizdis su planuojamomis vėjo jėgainėmis vizualiniu aspektu atviriausiu periodu, kuomet medžiai, krūmai savo lapais neuždengia pastatų ir tolimo
vaizdo, t. y. tokiu sezonu, kuomet būna vizualiai atviriausias kraštovaizdis.
pav. 2 taško fotofiksacija nuo kelio link Domaičių k.: esamas kraštovaizdis be vėjo jėgainių (fotofiksacija atlikta 2014-11-25)
29. pav. 2 taško 5 jėgainių vizualizacija: kraštovaizdis su planuojamomis vėjo jėgainėmis
30. pav. Pavyzdys: realiai jėgainių parkas bus dar blyškesnis nei vizualizacijose, kadangi tolstant spalvos blanksta ir vaizdas susilieja su aplinka (nuotraukos iš jėgainių parko Klaipėdos rajone, 2014 m.).
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
55
Vėjo elektrinių matomumo žemėlapis nuo saugomų teritorijų. GIS sistemos pagalba atliktas
būsimų abiejų galimų VE modelių matomumo kraštovaizdyje modeliavimas. Parengtuose
žemėlapiuose išskiriamos zonos, kuriose pagal matomumo schemas matoma: visa elektrinė; tik
elektrinės mentės; elektrinės vėjaratis (žiūr. 31 ir 32 pav.).
Modeliavimas atliktas panaudojant vektorinį teritorijos žemėlapį GDB50 bei Lietuvos Respublikos
teritorijos erdvinį reljefo modelį. GIS sistemoje įvedamos elektrinių koordinatės ir bokšto, bendro
aukščio parametrai. Tokiu būdu nubraižomas teritorijos žemėlapis atsižvelgiant į vietos reljefą. Vėjo
elektrinių matomumą kraštovaizdyje įtakoja ne tik vietos reljefas, bet ir miško masyvai, gyvenviečių
struktūros ir kiti elementai.
Modeliavimas parodė, kad vėjo jėgainės kurių modelis Nordex 3.6 yra šiek tiek mažiau matomos,
tačiau skirtumai tarp abiejų modelių vizualinio matomumo yra minimalūs. Visos jėgainės (visos dalys)
daugiausia bus matomos apie 2 km spinduliu ir tik iš saugomų teritorijų pakraščių (t.y. Nemuno
regioninio parko ir jame esančių „Natura 2000 teritorijų“ rytinių pakraščių). Tačiau dėl vyraujančio
lyguminio reljefo gana toli (iki 8-10 km spinduliu), taip pat ir nuo saugomų teritorijų bus matomi
vėjaračiai (rotoriai) ir mentės (sparnai) bus matomi daugiau kaip 10 km spinduliu (žr. 31 ir 32 pav.).
Atsižvelgus į GIS modeliavimą, vietos reljefą, mokslinius vizualinės įtakos zonų vertinimus ir į tai,
kad pagal mokslinius tyrimus, kad vaizdo dominavimo zona siekia iki 3,5 km (nors už šios ribos
esančių objektų paskirtis dar suvokiama, kraštovaizdyje jie praranda regimąjį raiškumą, susilieja su
fonu ir nebetraukia dėmesio), bei tuo, kad vaizdo dominavimo riba dažnai vadinama efektyvaus
stebėjimo riba. Taip pat įvertinus, kad psichologinio efekto zona siekia iki 6,0 km, o toliau objektas,
nors ir matomas, kraštovaizdžio fone tampa beasmenis (Bučas, 2001) bei naujausia VE disertacija
daromos prielaidos, kad:
VE pilnai (visos jėgainės dalys) matysis nuo už 850 m atstumu esančio Nemuno deltos regioninio parko pietinių pakraščių ir šiame parke esančio Leitgirių hidrografinio draustinio pakraščio. Taip pat yra vietų, kur iš šio draustinio VE – nesimatys.
VE pilnai (visos jėgainės dalys) matysis nuo už 1700 m atstumu Leitgirių botaninio draustinio pakraščio; nuo už 4,2 km esančio Galzdonų botaninio draustinio pakraščio ir nuo už 2,7 km Pleinės telmologinio draustinio pakraščio.
VE vėjaračiai (rotoriai) ir mentės (sparnai) matysis apytiksliai 8 km spinduliu nuo VE esančiose saugomose teritorijose (t.y. dalyje Nemuno deltos regioninio parko ir jame esančių Natura 2000 teritorijų).
Įvertinus mokslinius tyrimus, atstumą ir tai, kad šios teritorijos daugiausia skirta floros ir faunos apsaugai, VE bokštai ir viršuje esantys sparnai paįvairins kraštovaizdį, tačiau neturėtų tapti vizualinės taršos objektais, kurie iš esmės neigiamai pakeistų vietovės charakterį ar darytų reikšmingą neigiamą vizualinį poveikį saugomoms teritorijoms.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
56
31. pav. Nordex 3 MW VJ modelių atskirų dalių matomumo zonos Saugomų teritorijų aspektu
32. Nordex 3.6 MW VJ modelių atskirų dalių matomumo zonos Saugomų teritorijų aspektu
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
57
5.7.6 Galimas poveikis ir priemonės
Išvados:
Kraštovaizdžio vertingumo atžvilgiu jėgainės planuojamos labai mažo kraštovaizdžio vaizdingumo teritorijoje (tai pats žemiausias kraštovaizdžio vaizdingumo laipsnis Lietuvoje), taip pat jėgainės nepatenka į rekreacines ar urbanistinės plėtros teritorijas, kraštovaizdžio draustinius, šalia nėra didelių vandens telkinių.
Gamtinio karkaso teritorija, į kurią patenka kai kurios planuojamos jėgainės yra išskirta kaip – „potencialių vėjo jėgainių statybos teritorija“ pagal Šilutės raj. rajono savivaldybės bendrąjį planą.
Artimojoje zonoje (1 km spinduliu) jėgainės bus aiškiai matomos iš aplinkinių teritorijų ir dominuos agrarinėje aplinkoje. Vėjo jėgainės bus nauji inžineriniai statiniai kaimiškajame lyguminiame kraštovaizdyje. Jėgainės bus matomos nuo šalia esančių agrarinių teritorijų ir aplinkinių sodybų, Leitgirių, Domaičių, Juknaičių ir Usėnų ir kitų artimiausių kaimų.
Vizualinio poveikio saugomoms teritorijoms modeliavimas pagal disertaciją „Vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas“ (Abromas, 2014 [5]) parodė, kad visos jėgainės (visos dalys) daugiausia bus matomos apie 2 km spinduliu ir tik iš saugomų teritorijų pakraščių (Nemuno regioninio parko ir jame esančių „Natura 2000 teritorijų“ rytinių pakraščių, Leitgirių hidrografinio draustinio pakraščio, nuo Leitgirių botaninio draustinio pakraščio; nuo Galzdonių botaninio draustinio pakraščio ir nuo Pleinės telmologinio draustinio pakraščio). Tačiau dėl vyraujančio lyguminio reljefo gana toli (iki 8-10 km spinduliu), taip pat ir nuo saugomų teritorijų bus matomi vėjaračiai (rotoriai), o mentės (sparnai) bus matomi daugiau kaip 10 km spinduliu. Matomumą vasarą ir rudenį apribos saugomose teritorijose esantys miškai ir aukštų medžių lajos juose. Naujų dominančių vaizdas dėl neryškios jėgainių spalvos, susiliejimo su dangaus fonu ir debesimis preliminariai ties 3,5-6 km atstumu praras regimąjį aiškumą ir esminių vizualinių kraštovaizdžio pokyčių nekels.
VJ modelių palyginimas parodė kad vėjo jėgainės kurių modelis Nordex 3.6 yra šiek tiek mažiau matomos dėl 7 metrais mažesnio stiebo aukščio, tačiau skirtumas tarp abiejų modelių vizualinio matomumo yra itin mažas, tai patvirtina ir atliktas vizualinio poveikio saugomoms teritorijoms modeliavimas.
Neigiamas estetinis poveikis kraštovaizdžiui galimas statybų metu, kol bus vykdomi jėgainių montavimo darbai. Po statybų teritoriją numatoma rekultivuoti.
Žemėnauda. PŪV atitinka Šilutės rajono bendrojo plano sprendinius. Įgyvendinus PŪV teritorija išliks žemės ūkio ir bus galima žemės ūkio veiklą vystyti toliau, tačiau kai kurie sklypai jėgainėms bus atidalinami, pakeičiama pagrindinė tikslinė Žemės ūkio naudojimo paskirtis į Kitos paskirties žemę – Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdą.
Žemėvalda. VE numatomos statyti penkiuose UAB „Agrokryptys“ nuosavybės teise priklausančiuose sklypuo
se, skirtuose susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų naudojimui.
5.8 Kultūros paveldo objektai
5.8.1 Metodas
Atliekami nagrinėjamos teritorijos natūriniai tyrimai (vietovės apžvalga). Pagal atstumą iki
kultūros vertybių, jų fizinės, vizualinės apsaugos zonų bei remiantis teisine baze, bus įvertinamas
galimas poveikis, suformuluotos išvados. Naudojama duomenų bazė:
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
58
Nekilnojamųjų kultūros vertybių registras: http://kvr.kpd.lt/heritage/
Šilutės raj. sav. bendrasis planas [1];
LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas 2004 m. rugsėjo 28 d. Nr. IX–2452 (Žin., 2004, Nr.153–5571), kuriame nustatyti vertybių individualios apsaugos pozoniai.
Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos Nr. 343, patvirtintos 1992 m. gegužės 12 d. ir pakeistos LR Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 319 (Žin., 1992, Nr. 22–6522008; 2008, Nr.44–1643), kuriuose pateikiami apsaugos zonų draudimai.
6. Lentelė. Teisės aktai, nuostatos kultūros paveldo apsaugai
Teisės aktas Nuostatos
LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas 2004 m. rugsėjo 28 d. Nr. IX–2452 (Žin., 2004, Nr.153–5571)
Nustatyti šie nekilnojamųjų kultūros vertybių individualios apsaugos pozoniai:
apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis;
vizualinės apsaugos pozonis.
Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos Nr. 343, patvirtintos 1992 m. gegužės 12 d. ir vėlesni pakeitimai (Žin., 1992, Nr. 22–6522008; aktuali redakcija nuo 2014-07-15)
Apsaugos nuo fizinio poveikio zonoje draudžiama:
atlikti darbus, deformuojančius gruntą ir sukeliančius jo vibraciją;
laikyti aktyviąsias chemines, lengvai užsidegančias bei sprogstamąsias medžiagas;
statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti;
atlikti kitokius darbus, galinčius pakenkti nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų teritorijoms.
Vizualinės apsaugos zonoje draudžiami darbai, kurie gali pakenkti nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliai jų apžvalgai.
5.8.2 Esama situacija
Registruotų kultūros paveldo vertybių planuojamoje teritorijoje nėra. Artimiausios nekilnojamųjų
kultūros paveldo registre esančios vertybės, Jakštelių k. trečiosios evangelikų liuteronų senosios
kapinės (unik. objekto kodas 24316) esančios ~660 m nuo planuojamų jėgainių (VJ), Domaičių k.
evangelikų liuteronų senosios kapinės (unik. objekto kodas 24310), nutolusios nuo VJ ~624 m.
Kitos vertybės nutolusios toliau kaip ~1,4-2,3 km. Vertybių vieta ir atstumas nuo VJ, pateikiamas 7
lentelėje ir 33 paveiksle.
Remiantis Šilutės raj. sav. bendruoju planu į nagrinėjamą teritoriją patenka neišlikę buvusio dvaro
sodybos fragmentai (neregistruoti Kultūros vertybių registre) (pateikta 24 paveiksle skyriuje
„Kraštovaizdis ir žemėnauda“). Buvusios sodybos vietoje šiuo metu yra dirbami laukai (vietos apžiūra
atlikta 2014 m. lapkričio 24 d.). Vietovės nuotraukos, vizualizacijos pateiktos skyriuje „Kraštovaizdis ir
žemėnauda“.
7. Lentelė. Artimiausių kultūros paveldo vertybių vieta VJ atžvilgiu
Unikalus
objekto kodas
Pavadinimas Adresas Atstumas
iki
artimiausios
VJ
24310 Domaičių k. evangelikų liuteronų
senosios kapinės
Šilutės r., Domaičių k. (Juknaičių
sen.) 624 m
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
59
24316 Jakštelių k. trečiosios evangelikų
liuteronų senosios kapinės
Šilutės r., Jakštelių k. (Juknaičių
sen.) 660 m
24328 Leitgirių k. pirmosios evangelikų
liuteronų senosios kapinės
Šilutės r., Leitgirių k. (Juknaičių
sen.) 1495 m
24317 Jakštelių k. ketvirtosios evangelikų
liuteronų senosios kapinės
Šilutės r., Jakštelių k. (Juknaičių
sen.) 1603 m
24315 Jakštelių k. antrosios evangelikų
liuteronų senosios kapinės
Šilutės r., Jakštelių k. (Juknaičių
sen.) 2143 m
24314 Jakštelių k. pirmosios evangelikų
liuteronų senosios kapinės
Šilutės r., Jakštelių k. (Juknaičių
sen.) 2273 m
24455 Šėrių k. trečiosios evangelikų
liuteronų senosios kapinės Šilutės r., Šėrių k. (Juknaičių sen.) 1456 m
24453 Šėrių k. pirmosios evangelikų
liuteronų senosios kapinės Šilutės r., Šėrių k. (Juknaičių sen.) 2122 m
24454 Šėrių k. antrosios evangelikų
liuteronų senosios kapinės Šilutės r., Šėrių k. (Juknaičių sen.) 2105 m
24327 Kūgelių k. evangelikų liuteronų
senosios kapinės
Šilutės r., Kūgelių k. (Juknaičių
sen.) 1790 m
33. pav. VJ vieta ir artimiausios vertybės - senosios liuteronų kapinės (ištrauka iš Kultūros vertybių registro www.kpd.lt)
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
60
5.8.3 Galimas poveikis ir priemonės
Registruotų kultūros paveldo vertybių planuojamoje teritorijoje nėra, o visos ~624-2,3 km
atstumu esančios kultūros vertybės – tai evangelikų liuteronų kapinės. Planuojamo statyti vėjo
jėgainės nekilnojamųjų kultūros vertybių reglamentų (pateikti 6 lentelėje), nepažeidžia:
Artimiausios vertybės – kapinės (kodai 24316 ir 24310) nutolusios toliau kaip 624 m nuo jėgainių.
Kitos kapinės nutolusios toliau kaip ~1,4-2,3 km.
Išvada: Neigiamas poveikis kultūros paveldo vertybėms dėl planuojamos veiklos įgyvendinimo –
nenumatomas. Galimas vizualinis kraštovaizdžio pokytis pavaizduotas vėjo jėgainių vizualizacijose
(žiūr. skyriuje „ 5.7 Kraštovaizdis ir žemėnauda“ 26- 29 paveiksluose).
6 Visuomenės sveikata
6.1 Metodas
Atliekant 5 vėjo jėgainių parko, poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris yra sudėtinė
poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis yra nustatoma ir 5 vėjo jėgainių parko sanitarinė apsaugos
zona (SAZ). Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas ir sanitarinės apsaugos zonos nustatymas
atliktas, vadovaujantis įstatyminiais dokumentais ir rekomendacijomis (3, 16, 17,18,19,20).
Vertinimas atliktas pagal 34 paveiksle pateiktą schemą.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
61
34. pav. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo schema
6.2 Vietos analizė, aplinkos kokybės įvertinimas
5 vėjo jėgainių parkas planuojamas statyti Šilutės rajone, Juknaičių seniūnijoje, Domaičių kaime,
kaimiškoje aplinkoje. Sklypų, kuriuose numatoma statytyti vėjo jėgaines pagrindinė naudojimo
paskirtis – kita, o žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų
aptarnavimo objektų teritorijos. Aplinkui esančių žemės sklypų esama pagrindinė tikslinė žemės
sklypų paskirtis – žemės ūkio, teritorijos neužstatytos, vyrauja ariamos žemės plotai, užliejamos
pievos, kurios šiltuoju metu laiku yra nuganomos arba panaudojamos pašarų gamybai, atviros
agrarinės teritorijos, kurias formuoja išskirtinai lyguminis reljefas. Kraštovaizdis monotoniškas,
savitumo suteikia tik tai, kad vietovėje periodiškai yra užliejamos pievos. Rekreacinių objektų ar
saugomų objektų planuojamų jėgainių teritorijoje nėra.
Vienintelis taršos ir triukšmo objektas nagrinėjamoje teritorijoje yra valstybinės reikšmės kelias
Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
62
5 vėjo jėgainių parkas planuojamas statyti Juknaičių seniūnijoje, esančių Domaičių bei Leitgirių
kaimų netolimoje gretimybėje. Ši teritorija yra kaimiško tipo, mažai apgyvendinta - gyventojų
tankumas siekia 22,5 žm./km2 (Lietuvoje – 52 žm./km2). Remiantis paskutiniais 2011 metų gyventojų
surašymo duomenimis Juknaičių seniūnijoje iš viso gyveno 892 gyventojai, iš kurių 34 gyventojai
Domaičių kaime ir 123 gyventojai Leitgirių kaime.
Artimiausios gyvenamosios teritorijos – Domaičių kaimas, nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių
yra nutolęs apie 510 - 639 metrų atstumu, o Leitgirių kaimas, nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių
yra nutolęs apie 731 - 837 metrų atstumu. Leitgiriai nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių nutolę ~1,5
– 3,4 km. Artimiausios gyvenamos sodybos nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių yra nutolusios 510 –
837 metrų atstumu. 1000 metrų spinduliu aplink planuojamas statyti vėjo jėgaines yra 6
gyvenamosios paskirties pastatai. Visuomeninių pastatų 1 km spinduliu nėra.
35. pav. Planuojamų vėjo jėgainių vietos ir arčiausiai esantis gyvenamieji pastatai
6.3 Populiacijos analizė
Populiacija ― tai žmonių grupių, kurios skiriasi savo jautrumu žalingiems sveikatai veiksniams,
visuma. Populiacija analizuota pagal pasirinktą schemą:
Gyventojų demografinių ir sergamumo rodiklių analizė. Gyventojų demografinių rodiklių analizė atlikta, vadovaujantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybės ir Lietuvos sveikatos informacijos centro rodiklių duomenų bazės duomenimis. Nagrinėjimas vykdomas Šilutės rajono savivaldybės statistinius duomenis lyginant su Lietuvos Respublikos vidurkiais.
Gyvenamosios ir visuomeninės aplinkos nustatymas planuojamo objekto atžvilgiu. Analizė atlikta naudojant GIS metodus. Duomenys pateikti lentelėje ir paveiksle.
Rizikos grupių išskyrimas populiacijoje. Žmonių grupės jautrumą sveikatai darantiems įtaką veiksniams lemia keli faktoriai: amžius, lytis, esama sveikatos būklė. Atliekant poveikio
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
63
visuomenės sveikatai vertinimą, išskiriama viena ar kelios rizikos grupės, patiriančios planuojamos ūkinės veiklos poveikių ir jų sąlygotų aplinkos pokyčių ekspoziciją bei esančios jautresnės už likusią populiacijos dalį.
6.3.1 Gyventojų demografiniai rodikliai
Gyventojų skaičius. Remiantis statistiniais duomenimis Šilutės raj. savivaldybėje 2015 metų
pradžioje gyveno 41 814 gyventojai (36 paveikslas). Atsižvelgiant į 2011–2015 metų statistinius
duomenis matome, jog Šilutės raj. savivaldybėje gyventojų skaičius sumažėjo 7,9 proc., o Lietuvoje
gyventojų skaičius sumažėjo 4,3 proc., tačiau vis tiek beveik du kartus didesnis lyginant su esančiu
rajone.
Pasiskirstymas pagal amžių ir lytį. Didžiausią gyventojų dalį Šilutės raj. savivaldybėje sudarė
darbingo (15–60 metų) amžiaus asmenys (61,8 proc.). 16,7 proc. Šilutės raj. savivaldybėje buvo
gyventojų iki 15 metų amžiaus, vyresnių nei 60 metų gyventojų analizuotame rajone buvo 21,5 proc.
2015 m. pradžios duomenimis, 53,1 proc. Šilutės raj. savivaldybės gyventojų buvo moterys, 46,9
proc. – vyrai. Vyrų ir moterų skirstinys atsižvelgiant į amžių Šilutės raj. savivaldybėje 2015 metų
pradžioje pateiktas 36 paveiksle.
36. pav. Šilutės raj. savivaldybėje gyventojų skaičiaus pokytis 2011–2015 metų pradžioje; vyrų, moterų pasiskirstymas pagal amžių Šilutės raj. savivaldybėje 2015 metų pradžioje
Gimstamumas. 2014 metais Šilutės raj. savivaldybėje gimė 493 naujagimiai. 1000–iui gyventojų
tenkantis gimusiųjų skaičius analizuotoje savivaldybėje – 11,6 naujagimio. Lietuvoje šis rodiklis
mažesnis (10,3 naujagimiai/1000 gyv.). 1000 gyventojų tenkantis gimusiųjų skaičius Šilutės raj.
savivaldybėje bei Lietuvoje pateiktas 37 paveiksle.
Natūrali gyventojų kaita. 2014 metais Šilutės raj. savivaldybėje natūrali gyventojų kaita buvo
neigiama (-2,2/1000gyv.), tai reiškia, jog Šilutės raj. savivaldybėje didesnis gimusiųjų skaičius nei
mirusiųjų. Lietuvoje natūralios gyventojų kaitos tendencijos tokios pat, tačiau šis rodiklis 1,5 karto
didesnis (–3,4/1000gyv.).
Mirtingumas. Šilutės raj. savivaldybėje 2014 metais mirė 587 asmenys. Savivaldybės mirčių
skaičius 1000–iui gyventojų ir visos Lietuvos mirčių skaičius skiriasi minimaliai (atitinkamai 13,8
mirtys/1000 gyv. ir 13,7 mirtys/1000 gyv.).
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
64
37. pav. 1000 gyventojų tenkantis gimusiųjų ir mirusiųjų skaičius Šilutės raj. savivaldybėje bei Lietuvoje
Mirties priežasčių struktūra Šilutės raj. savivaldybėje bei Lietuvoje. Šilutės raj. savivaldybėje
didžiąją dalį mirties priežasčių kvalifikacijoje sudaro kraujotakos sistemos ligos (I00-I99) (761,9
atvejo/100 000 gyv.), Lietuvoje situacija tokia pati, daugiausia gyventojų miršta dėl kraujotakos
sistemos ligų (I00-I99) (768,1 atvejo/100 000 gyv.). Antroje vietoje mirties priežasčių kvalifikacijoje
piktybiniai navikai (C00-C97) (Šilutės raj. savivaldybėje – 275,3 atvejis/100 000 gyv., o Lietuvoje –
273,8 atvejai/100 000gyv.). Rečiausiai fiksuojamos mirtys nuo kvėpavimo sistemos ligų (J00-J99).
Mirties priežasčių pokytis 100 000 gyventojų pateiktas 38 paveiksle.
38. pav. Mirties priežasčių pokytis Šilutės raj. savivaldybėje bei Lietuvoje tenkantis 100 000 gyventojų
6.3.2 Išvados
Išanalizavus Šilutės raj. savivaldybės bei Lietuvos demografinius rodiklius, matome, jog demografinė situacija tiek analizuojamoje savivaldybėje, tiek Lietuvoje labai panaši.
6.3.3 Gyventojų sergamumo rodikliai
Vadovaujantis Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, atlikta Šilutės raj.
savivaldybėje ir Lietuvos sergamumo 100 000–ių gyventojų rodiklių analizė. Analizuojamoje
teritorijoje didžiausią skaičių sudarė traumų ir kitų išorinių priežasčių padariniai (C00-C97) (18483,1
atvejo/100 000–ių gyv.). Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis (J00-J99) (kvėpavimo sistemos
ligos, sergamumas pneumonija, sergamumas astma, sergamumas lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių
ligomis) (9567,9 atvejo/100 000–iui gyv.), kraujotakos sistemos ligomis (I00-I99) (7270,3 atvejo/100
000–ių gyv.). Mažiausias sergamumas savivaldybėje buvo: piktybiniais navikais (C00-C97) (683
atvejai/100 000 gyv.). Lietuvoje sergamumo tendencijos tos pačios.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
65
39. pav. Sergamumo rodiklis 100 000–iui gyventojų Lietuvoje bei Šilutės raj. savivaldybėje
6.3.4 Išvados
Išanalizavus Šilutės raj. savivaldybės bei bendruosius Lietuvos sergamumo rodiklius, matome, jog pagrindinės sergamumo tendencijos yra panašios, tačiau konkretūs atvejų skaičiai daugeliu atvejų skiriasi (pastebimi didesni skirtumai sergamumu nervų sistemos ligomis, kvėpavimo sistemos ligomis, traumų ir kitų išorinių priežasčių padariniais; mažesni – piktybinių navikų, ausų ligomis).
6.3.5 Rizikos grupės populiacijoje
Žmonių grupės jautrumą sveikatai darantiems įtaką veiksniams lemia keli faktoriai: amžius, lytis,
esama sveikatos būklė. Atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, išskiriama viena ar kelios
rizikos grupės, patiriančios planuojamos ūkinės veiklos poveikių ir jų sąlygotų aplinkos pokyčių
ekspoziciją bei esančios jautresnės už likusią populiacijos dalį.
Rizikos sveikatai aplinkos veiksniams jautriausi gali būti1:
vaikai (21,1 %), vyresnio amžiaus žmonės (23,8 %), visų amžiaus grupių ligoniai ir nusiskundimų dėl sveikatos turintys žmonės (3,1 %).
Taigi, rizikos grupes sudaro gretimybėje gyvenantys žmonės: vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės
bei visuomeninius pastatus lankantys žmonės. Šių grupių atstovai galėtų jautriau reaguoti į pakitusios
aplinkos ir/ar gyvensenos rodiklius.
Rizikos grupių įvertinimas atliekamas 1 000 metrų spinduliu nuo analizuojamų vėjo jėgainių
statybos teritorijų ribų. Šioje teritorijoje yra 6 pastatai gyvenamosios paskirties pastatai (8 lentelė).
8. lentelė. Rizikos grupės nustatymas.
1 Procentinė išraiška paskaičiuota pagal bendrą Šilutės rajono tendenciją. 2 Priimta, kad viename name gyvena 3 gyventojai
Atstumas nuo sklypo ribos
Pastatų skaičius Bendras žmonių skaičius2
Tame tarpe rizikos grupės žmonių
0-100 m 0 gyv. pastatų 0 visuomeninių pastatų
0 0 vaikų; 0 gyv. > 60 m.; 0 nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimų turintis
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
66
Analizuojama ūkinė veikla – 5 vėjo jėgainių statyba ir eksploatacija, labiausiai gali paveikti
artimiausioje gretimybėje esančias padidintos rizikos grupes – vaikus, sveikatos sutrikimų turinčius
asmenis, gyventojus, kurių amžius didesnis nei 60 metų (analizuojamo objekto artimiausioje
gretimybėje, 1000 metrų spinduliu, iš viso yra 10 padidintos rizikos žmonės, iš kurių 4 vaikų, 5
vyresnių nei 60 metų ir 1 statistiškai galintys turėti sveikatos sutrikimų).
40. pav. Artimiausios apgyvendintos teritorijos
6.4 Planuojamo objekto analizė, rizikos veiksnių nustatymas
Planuojamas objektas yra aprašytas 4 sk.
Vėjo energetikai būdingi sveikatos rizikos veiksniai nustatyti atsižvelgiant į Lietuvoje parengtas
rekomendacijas [3, 16], užsienio mokslininkų tyrimus [15], praktine patirtimi paremta tiriant ir
atliekant vėjo jėgainių PVSV Lietuvoje (eksperto metodas).
asmenuo.
100-300 m 0 gyv. pastatų 0 visuomeninių pastatų
0
0 vaikų; 0 gyv. > 60 m.; 0 nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimų turintis asmenuo.
300-500 m 0 gyv. pastatų 0 visuomeninių pastatų
0
0 vaikų; 0 gyv. > 60 m.; 0 nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimų turintis asmenuo.
500-1000 m 6 gyv. pastatai 0 visuomeninių pastatų
18
4 vaikai; 5 gyv. > 60 m.; 1 nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimų turintys asmenys.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
67
6.5 Rizikos sveikatai darančių įtaką veiksnių įvertinimas
6.5.1 Rizikos veiksnių nustatymas
Atliekamas kompleksinis poveikio visuomenės sveikatai vertinimas t.y. – pagrindinių sveikatai
darančių įtaką veiksnių ir jų sukeliamų poveikių analizė. Svarbiausi veiklos, susijusios su planuojama
ūkine veikla, visuomenės sveikatai įtaką darantys veiksniai pateikti žemiau esančioje lentelėje.
Fizinės aplinkos veiksniai (oro tarša, kvapai ir triukšmas) įvertinami kiekybiškai, nustatomi
prognozuojami taršos kiekiai, kokybinė teršalų sudėtis, jų atitiktis teisės norminiams aktams.
1. lentelė. Analizuojami poveikį sveikatai įtakojantys veiksniai
Veiksniai Statyba Eksploatacija
1. Fizinės aplinkos veiksniai:
1.1 Triukšmas + Artimiausias gyventojas už >500 m, poveikis trumpalaikis, sveikatos požiūriu nėra reikšmingas, toliau neanalizuojama
+ Poveikis gali būti reikšmingas, atliekamas modeliavimas
1.2 Infragarsas, žemo dažnio garsas - + Poveikis analizuojamas
1.3 Šešėlių mirgėjimas - + Poveikis gali būti reikšmingas, atliekamas modeliavimas
1.4 Elektromagnetinis spinduliavimas - + Poveikis analizuojamas
1.5 Vibracija + Artimiausias gyventojas už >500 m, poveikis trumpalaikis, sveikatos požiūriu nėra reikšmingas, toliau neanalizuojamas
+ Poveikis analizuojamas
1.6 Oro tarša + Poveikis trumpalaikis, galima tarša dėl transporto judėjimo, sveikatos požiūriu nėra reikšmingas, toliau neanalizuojama
2. Socialiniai ir ekonominiai veiksniai3
2.1 Darbo vietos Nesukuriamos
Nesukuriamos
2.2 Sauga, nelaimingų atsitikimų rizika, ekstremalių situacijų įvertinimas
+
+
2.3 Nekilnojamas turtas - +
2.4 Bendruomenių gyvenimo kokybė + +
2.5 Laisvalaikis, poilsis, rekreacija + +
3. Profesinės rizikos veiksniai
3.1 Darbo sauga + poveikis analizuojamas + poveikis analizuojamas
4. Psichologiniai veiksniai
4.1 Galimi konfliktai, stresas + poveikis trumpalaikis, neanalizuojama
+ poveikis analizuojamas
3 Socialiniai-ekonominiai veiksniai analizuojami atskirame skyriuje.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
68
Atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą buvo naudoti kiekybinis ir kokybinis aprašomasis
vertinimo metodai. Reikšmingiausi planuojamos ūkinės veiklos veiksniai ― triukšmas, šešėlių
poveikis – įvertinti kiekybiškai, kiti veiksniai įvertinti kokybiniu aprašomuoju būdu. Detaliau
6.6 Rizikos veiksnių įvertinimas
6.6.1 Triukšmas
6.6.1.1 Įvadas
Vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai, remsimės užsienio patirtimi, Lietuvoje
parengtomis „Vėjo energetikos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinės rekomendacijos“
[16] ir atliktomis mokslinėmis studijomis [15]. PAV ataskaitoje yra pateiktas triukšmo poveikio
žmonių sveikatai metodų aprašymas, apibūdinti vėjo jėgainių generuojamo triukšmo tipai,
apibendrinti esami įrodymai apie VE triukšmo poveikį žmonių sveikatai, pateiktos rekomendacijas ir
išvados dėl vėjo jėgainių triukšmo.
6.6.1.2 Triukšmas ir sveikata
Garso suvokimas. Žmonės su normalia klausa gali suvokti garsus tikrame dažnių diapazone,
priklausomai nuo garso intensyvumo. Žmogaus ausis paprastai gali girdėti dažnius nuo 20 iki 20 000
Hz, ir mūsų ausys yra ypač priderintos prie dažnių tarp 1000 ir 6000 Hz. Garsas, kurio dažnis žemiau
250 Hz paprastai apibūdinamas kaip žemo dažnio garsas; o žemiau 20 Hz, vadinamas infragarsu ir
nėra girdimas žmonėms. Garsas, kurio dažnis virš 1000 Hz yra laikomas aukšto dažnio garsu, o garsas
kurio dažnis virš 20,000 Hz (žinoma kaip ultragarsu) nėra girdimas žmogaus ausies. Garsai, kurių
dažnis mažesnis turi būti garsesni siekiant, kad žmogus juos išgirstų. Pavyzdžiui, vidutinis klausos
slenkstis 7 - 8 Hz, yra 100 dB, 20 Hz yra 80 dB,, o esant 200 Hz yra 14 dB.
Garso sklidimas. Garsas mažėja (arba sušvelnėja), kai garso bangos aplinkoje tolsta nuo šaltinio.
Pagrindiniai veiksniai, kurie turi įtakos garso sklidimui aplinkoje yra: aplinkos reljefas, kliūtys,
atmosferinis slopinimas (absorbcija). Atmosferinis slopinimas yra įtakojamas tokių faktorių, kaip oro
temperatūra, drėgmė, slėgis, vėjo greitis ir kryptis. Žemesnio dažnio garsai yra mažiau slopinami
atmosferos veiksnių nei aukštesnio dažnio garsai. Kieta žemės danga (pvz., asfaltas arba vanduo) yra
linkus atspindėti daugiau garso, o porėtas žemės paviršius šiek tiek sugerti garsą.
Fizinės ar aplinkos veiksniai įtakoja, kaip garso lygiai tam tikrose vietose yra suvokiami. Tai apima
tokius veiksnius, kaip: pozicija ir atstumas nuo garso šaltinio. Garso lygis paprastai mažėja atstumui
didėjant. Garsas pavėjui nuo šaltinio yra didesnis nei prieš vėją. Fono triukšmo lygis skiriasi
priklausomai nuo vietos, paros laiko ir sezono, ir paprastai yra mažesnės nakties metu ir kaimo
vietovėse.
Triukšmas ir sveikata. Mokslininkai nustatė tris triukšmo poveikio žmonių sveikatai kategorijas:
subjektyvus poveikis, pavyzdžiui, susierzinimas;
sutrikimai - miego, bendravimo, koncentracijos ir kt.;
fiziologiniai poveikiai, tokie kaip nerimas, klausos praradimas ir spengimas ausyse.
Šie reiškiniai dažnai yra tarpusavyje susiję, pavyzdžiui, sutrikus bendravimui ar miegui, individui
gali kilti susierzinimas, arba atvirkščiai.
Susierzinimas nuo triukšmo apima platų žmogaus reakcijų spektrą. Žmonės gali tapti irzlūs, nes iš
tikrųjų triukšmas trukdo veiklai arba miegui, arba jis yra tiesiog suvokiamas. Nors susierzinimas
daugiau gali būti apibūdinamas kaip silpnas dirginimas, tačiau jis gali reikšti reikšmingą gyvenimo
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
69
kokybės blogėjimą. Pagal PSO apibrėžimą tai yra sveikatos – bendros fizinės ir psichinės gerovės
blogėjimas.
Remiantis moksliniais tyrimais, ilgalaikiai vidutiniai dienos triukšmo lygiai, susiję su padidėjusiu
susierzinimu yra nuo 50 iki 55 dBA aplinkoje ir 35 dBA patalpose (matuojant Leq). Mažiausi vidutiniai
nakties aplinkos triukšmo lygiai, susiję su miego pokyčiais ar miego sutrikimais yra tarp 30-40 dBA
(išmatuotas kaip Lnakties, aplinkos). Aplinkos triukšmas retai pasiekia lygį, kad sukelti klausos
praradimą ar sumažėjusį klausos jautrumą. Šie reiškiniai pasitaiko kai ilgalaikio triukšmo lygiai viršija
85 dBA, ar trumpalaikis triukšmas yra ≥120 dBA.
Vis daugėja įrodymų susijusių su aplinkos triukšmo nedidele rizika hipertenzijos, širdies ir
kraujagyslių ligoms. Šie įrodymai yra iš Europos bendrijos triukšmo tyrimų, kurie buvo orientuoti į
orlaivių ir eismo triukšmą. Mokslininkai nenustatė šio poveikio slenksčio arba dozės. Laboratoriniai
tyrimai užfiksavo trumpalaikius kraujospūdžio ir streso hormonų pokyčius dėl triukšmo poveikio,
tačiau tyrimai neįrodė, jog šie fiziologiniai pokyčiai išlieka kai triukšmas nuslopsta.
Mokslininkai ne visiškai dar supranta gana sudėtingą mechanizmą, pagal kurį triukšmas kelia
poveikį žmonių sveikatai. 42 paveiksle parodytas vienas iš galimų modelių, kaip triukšmas gali
paveikti sveikatą tiesioginiu ir netiesioginiu būdu. Be tiesioginio kelio, triukšmo poveikis aktyvuoja
nervų ir endokrininę sistemas ir sukelia trumpalaikį fiziologinio streso atsaką. Netiesioginiu keliu,
žmogus suvokia garsą, kaip triukšmą ir susierzina, kas sukelia trumpalaikį fiziologinio streso atsaką.
Fiziologinė reakcija į abu tiesioginius ir netiesioginius poveikius apima streso hormonų, širdies ritmo,
kraujospūdžio ir kitų veiksnių trumpalaikius pokyčius. Šie pokyčiai daugumoje išnyksta kai triukšmo
poveikis baigiasi. Esant ilgalaikei triukšmo ekspozicijai, žmonės dažniausiai įpranta prie pastovių
triukšmo šaltinių, įsijungia poveikio įveikimo mechanizmai, mažinantys streso atsaką. Jei tai
neįvyksta, nuolatinis stresas, kaip atsakas į triukšmą, gali prisidėti prie ilgalaikės rizikos sveikatai dėl
širdies ir kraujagyslių ligų. Kaip minėta anksčiau, mokslininkai nenustatė ilgalaikio žalingo poveikio
slenksčio ar dozės.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
70
41. pav. Vienas iš modelių, paaiškinančių galimą poveikį sveikatai dėl triukšmo
Kiti streso faktoriai:
Laiko įtampa;
Aukšti reikalavimai
Žema kontrolė
Garso rodikliai:
lygis;
dažnumas
trukmė
dinamika
Nervų aktyvavimas Garso suvokimas
Situacijos rodikliai:
komunikavimas;
koncentracija
poilsis
Individualūs rodikliai:
Įveikimo potencialas;
Vegetacinis labilumas/nepastovumas
Jautrumas triukšmui
Poveikiai: Fiziologiniams ir psichologiniams reguliavimo mechanizmams (vegetacinė, endokrininė, pažintinė ir emocinė sistemos)
Triukšmo suvokimas
Kiti rizikos faktoriai:
Rūkimas;
Viršsvoris
Fizinis pasyvumas
Ūmūs sveikatos sutrikimai
Įtampa – padidėję streso hormonai
Susierzinimas – padidėjęs magnio sunaudojimas
Elgesio sutrikimai:
Trumpalaikiai atminties, koncentracijos sutrikimai;
Ilgalaikiai sveikatos sutrikimai:
Padidinta rizika miokardo infarktui, hipertenzijai
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
71
9. lentelė. Veiksniai, įtakojantys žmogaus suvokimą ir garso kaip triukšmo priėmimą.
Triukšmo kriterijai Garsumas arba intensyvumas; Dažnis, Nuolatinis triukšmas, Impulsyvus ar svyruojantis triukšmas (laikui bėgant kinta); Triukšmas kartu vibracija; Laukiamas/numatymas triukšmas
Asmeniniai kriterijai Jautrumas, triukšmui, Baimė dėl triukšmo šaltinio keliamo pavojaus; Gebėjimas kontroliuoti ar susidoroti su triukšmu; Susierzinimas dėl kitų šaltinio aspektų (ne triukšmo), Įsitikinimai apie šaltinio naudą ir svarbą; Lūkesčiai apie triukšmo tipus ir lygius, priimtinus bendruomenei
Socialiniai ir aplinkosaugos kriterijai
Galimybė izoliuotis nuo triukšmo, Foninis triukšmo lygis; Aplinkos tipas (pvz., kaimo, priemiesčio, miestų)
10. lentelė. Poveikis sveikatai priklausomai nuo triukšmo lygio, pagal PSO.
Poveikis sveikatai Aplinka Triukšmo lygiai, dBA
Miego trikdymas Miegamieji kambariai Leq,T = 30
Miego trikdymas Už miegamojo patalpų kai
atidarytas langas
Leq,T = 45
Susikalbėjimo trikdymas, vidutinis
susierzinimas
Gyvenamosios patalpos Leq,T = 35
Vidutinis susierzinimas Gyvenamoji aplinka Leq,T = 50
Stiprus susierzinimas Gyvenamoji aplinka Leq,T = 55
11. lentelė. Triukšmo poveikis nakties metu.
Nakties triukšmo lygis aplinkoje, Leqnakties
Poveikis sveikatai
≤30 dBA
Nors atskirų individų jautrumas gali skirtis, atrodo, kad iki šio lygio jokių esminių biologinių pakitimų nepastebėta.
30 to 40 dBA
Šiame diapazone stebimi šie miego pakitimai: kūno judesiai, prabudimai. Poveikio intensyvumas priklauso nuo šaltinio pobūdžio ir įvykių skaičiaus. Pažeidžiamos grupės (pvz, vaikai, lėtinėmis ligomis sergantys, vyresnio amžiaus žmonės) yra labiau linkusios. Tačiau net ir blogiausiais atvejais poveikis nedidelis t.y. mažiausias pastebimas neigiamo poveikio lygmuo.
40 iki 55 dBA
Neigiamas poveikis sveikatai pastebimas tarp veikiamų gyventojų. Daugelis žmonių turi pritaikyti savo gyvenimus ir susidoroti su nakties triukšmu. Pažeidžiamos grupės yra labiau veikiamos.
> 55 dBA
Situacija yra laikoma keliančia pavojų visuomenės sveikatai. Nemaža dalis gyventojų yra labai susierzinę, daugelio miegas sutrinka. Yra įrodymų, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja.
Švedijos mokslininkai [21] apklausę daugiau kaip 1000 respondentų, nustatė žmonių susierzinimo
priklausomai nuo vėjo jėgainių triukšmo dydžio kreivę.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
72
42. pav. Susierzinimo dėl triukšmo poveikio kreivė
Triukšmo šaltinio atsiradimo pradžioje, triukšmas labiau erzina žmones. Vėliau žmonės pripranta
prie triukšmo ir jo poveikis šiek tiek slopsta (žiūr. 12 lentelę).
12. lentelė. Žmonių reakcija į padidėjusį triukšmą, pagal [22].
Atsiradus naujam triukšmo šaltiniui Ilgalaikis triukšmo šaltinio poveikis
Ekvivalentinio
triukšmo lygio
padidėjimas, dBA
Poveikio dydis
Ekvivalentinio
triukšmo lygio
padidėjimas, dBA
Poveikio dydis
0 nėra poveikio 0 nėra poveikio
0,1-0,9 nežymus 0,1-2,9 nežymus
1,0-2,9 mažas 3,0-4,9 mažas
3,0-4,9 vidutinis 5,0-9,9 vidutinis
5+ didelis 10+ didelis
6.6.1.3 Vėjo jėgainių keliamo triukšmo pobūdis
Vėjo jėgainių keliamas mechaninis ir aerodinaminis triukšmas yra plačiajuostis. Vėjo jėgainės
keliamo triukšmo diapazonas yra nuo infragarso iki vidutinių dažnių garso. Dominuojantis yra
aerodinaminis triukšmas. Vėjo jėgainėms yra būdingas vidutinių dažnių garsas (350–700 Hz didelėms
vėjo jėgainėms ir 1000 Hz mažesnėms vėjo jėgainėms) moduliuojamas apie 1 Hz dažniu. Moduliuotas
garsas kinta 10 dB amplitude. Šis moduliuotas garsas girdisi kaip „banguotas švilpimas“ ir dažnai yra
klaidingai vadinamas žemo dažnio garsu ar net infragarsu ar vibracijomis. Vėjo jėgainių keliamo
moduliuoto vidutinių dažnių triukšmo lygis bus vertinamas kaip girdimas triukšmas.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
73
43. pav. Garso klasifikacija pagal dažnį
Mechaninis triukšmas. Mechaninis triukšmas generuojamas mechaninių vėjo turbinos dalių,
pavyzdžiui, pavarų dėžės, aušinimo ventiliatorių ir generatoriaus. Mechaninį triukšmą įtakoja
jėgainės dydis, medžiagos ir konstrukcinės detalės. Šiuolaikinės turbinos naudoja konstrukcinius
elementus, mažinančius mechaninį triukšmą.
Aerodinaminis triukšmas. Aerodinaminis triukšmas paprastai yra labiausiai jaučiamas vėjo
jėgainių generuojamas triukšmas. Vienas iš aerodinaminio triukšmo tipų yra pasikartojantis garsas
susijęs su judančiomis turbinų mentėmis. Vėjo jėgainė generuoja plačiajuostį aerodinaminį triukšmą
nuo infragarso iki ultragarso (<20 Hz iki> 20 kHz), ir paprastai neturi skirtingų toninių komponentų.
Vėjo turbinos generuoja triukšmą (ir elektros energiją), kai yra pakankamas vėjo greitis ir sukuria
didžiausią triukšmo lygį esant didelio vėjo greičio sąlygomis. Esant dideliam vėjo greičiui, mentės ir
vėjo sąveika sukuria oro turbulenciją. Šiuolaikinės vėjo turbinos yra pritaikytos, siekiant mažinti
turbulenciją (pvz., fiksuojamas greitis, valdomas menčių polinkio kampas), tačiau šios technologijos
taip pat sumažina jėgainių galią. Veiksniai, kurie dar gali padidinti turbulenciją, o tuo pačiu triukšmą –
yra šiurkštus mentės paviršius ir rotorius, esantis pavėjui nuo turbinos bokšto. Triukšmas
generuojamas nuo to paties dydžio vėjo turbinų, gali gerokai skirtis priklausomai nuo modelių.
Viena aerodinaminio triukšmo formų yra „šiurenimas“ t.y. triukšmas, kuris atsiranda maždaug
kartą per 1 s. ir didėja, kai turbinų mentes juda žemyn. Šiurenimas yra labiausiai jaučiamas šalia
turbinos. Didėjant atstumui, šiurenimas tampa mažiau atpažįstamas, ir gali būti suvokiamas kaip
pvz., lėktuvo garsas.
Esant tam tikroms sąlygoms, vėjo turbinos taip pat gali generuoti „pulsuojantį“ garsą. Šis garsas
generuojamas tuomet, kai vėjo greičiai įvairiuose aukščiuose nuo žemės paviršiaus skiriasi. Esant
šioms sąlygoms, turbinos mentės sukasi pereidamos skirtingus atmosferos oro sluoksnius su didesniu
vėju viršuje ir mažesniu vėju šalia žemės. Tai gali sukelti aerodinaminio triukšmo svyravimus.
Mokslininkai teigia, kad yra sunku prognozuoti pulsuojantį triukšmą, kuris daugeliu atveju yra labiau
erzinantis, nei šiurenantis triukšmas.
6.6.1.4 Vėjo jėgainių triukšmo poveikio sveikatai išvados
Apibendrinant mokslinius tyrimus, pateikiamos šios išvados:
Vėjo turbinos negeneruoja triukšmo lygio, kuris gali sukelti klausos sutrikimus.
Susierzinimas ir poveikis gyvenimo kokybei yra dažniausi reiškiniai nustatyti vėjo jėgainių generuojamo triukšmo epidemiologinių tyrimų metu. Šis poveikis yra dėl garso amplitudės, sukeliančios skirtingas triukšmo formas (švytuojantis, pulsuojantis).
Kai kurie žmonės, gyvenantys šalia vėjo jėgainių skundėsi galvos svaigimu, galvos skausmu, miego sutrikimais, stresu ir nerimu. Tačiau nėra epidemiologinės analizės
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
74
tyrimų įrodymo, kad šie simptomai yra arba nėra tiesiogiai susiję su vėjo turbinos triukšmu.
Žmonių požiūris ir susirūpinimas dėl galimo poveikio sveikatai nuo vėjo jėgainių sukeliamo triukšmo yra įtakojamas tokių faktorių, kaip: matomumas ir vizualinis poveikis, susirūpinimas dėl sąžiningo ir teisingo požiūrio į bendruomenės narių interesus; ir bendruomenės dalyvavimo lygis planavimo proceso metu.
6.6.1.5 Planuojamų jėgainių triukšmo modeliavimas
Metodas
Triukšmo modeliavimas atliktas kompiuterine programa CADNA A 4.0. Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir
Lnakties rodiklių vertės skaičiavimais nustatytos, taikant šias metodikas (13 lentelė):
Pramoniniam triukšmui ISO 9613-2 (Bendroji skaičiavimo metodika);
Kelių transporto triukšmui XPS 31-133 (Prancūzijos nacionalinę skaičiavimo metodiką).
Atliktas išsamus triukšmo modeliavimas nagrinėjamoje teritorijoje, įvertinant kaip triukšmas
veikia atskirus būstus, modeliuotas triukšmas prie pastatų fasadų ir jų aplinkoje. Įvertintas pastatų
aukštingumas, reljefas, vietovės triukšmo absorbcinės savybės, esamų ir prognozinių triukšmo
šaltinių duomenys. Triukšmo lygio modeliavimas atliktas 2 m aukštyje, naudotas 10 m2 dydžio
modelio tinklelis.
Triukšmo skaičiavimai atlikti prie arčiausiai esančių gyvenamųjų aplinkų ir pastatų.
13. lentelė. Teisinių dokumentų sąlygos ir rekomendacijos.
14. lentelė. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje (HN 33:2011)
Objekto pavadinimas
Paros laikas, val. Ekvivalentinis garso
slėgio lygis (LAeqT),
dBA
Maksimalus garso
slėgio lygis (LAFmax),
dBA
Gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, 6–18 45 55
Dokumentas Sąlygos, rekomendacijos
Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymas,
2004 m. spalio 26 d. Nr.IX–2499, (žin., 2004, Nr.
164–5971).
Triukšmo ribinis dydis – Ldienos, Lvakaro arba Lnakties rodiklio
vidutinis dydis, kurį viršijus triukšmo šaltinio valdytojas privalo
imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ir (ar) mažinti.
2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir
Komisijos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos
triukšmo įvertinimo ir valdymo.
II priedas. Triukšmo rodiklių įvertinimo metodika.
Pramoninis triukšmas: ISO 9613-2: „Akustika. Atvirame ore
sklindančio garso slopinimas. 2 dalis. Bendroji skaičiavimo
metodika“.
Kelių transporto triukšmas: Prancūzijos nacionalinė skaičiavimo
metodika „NMPB–Routes–96 (SETRA–CERTU–LCPC–CSTB),
nurodyta „Arrėtė du 5 mai 1995 relatif au bruit des
infrastructures routières, Journal Offieciel du 10 mai 1995,
Article 6“ ir Prancūzijos standartas „XPS 31–133“.
Aukščiau paminėtą metodiką taip pat rekomenduoja Lietuvos
higienos normos HN 33:2011 dokumentas.
Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo
ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės
paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta
Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2011
birželio 13 d. įsakymu Nr. V–604
Ši higienos norma nustato triukšmo šaltinių skleidžiamo
triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės
paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant
triukšmo poveikį visuomenės sveikatai.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
75
Objekto pavadinimas
Paros laikas, val. Ekvivalentinis garso
slėgio lygis (LAeqT),
dBA
Maksimalus garso
slėgio lygis (LAFmax),
dBA
visuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai,
stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatos
18–22
22–6
40
35
50
45
Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties
pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties
pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą
triukšmą
6–18
18–22
22–6
55
50
45
60
55
50
Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties
pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties
pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo
triukšmo
6–18
18–22
22–6
65
60
55
70
65
60
Planuojami triukšmo šaltinia
Analizuojamoje teritorijoje planuojama statyti 5 vnt. identiškas vėjo elektrines. Kadangi užsakovas
renkasi vėjo elektrines statyti iš dviejų galimų variantų, triukšmo modeliavimas atliktas abiem
variantams.
Planuojamų statyti vėjo jėgainių techniniai ir akustiniai parametrai pateikti žemiau esančioje
lentelėje.
15. lentelė. Planuojamų vėjo jėgainių techniniai duomenys.
Vėjo jėgainių skaičius
Gamintojas Stiebo
aukštis, m Rotorius,
m Galingumas,
kW Bendra galia,
kW Skleidžiamas
triukšmo dydis, dB
5 Nordex 134 131 3600 18000 104,9
ARBA
5 Nordex 141 131 3000 15000 106
Šiuo metu teritorija yra atvira, arčiausias gyvenamas pastatas nuo planuojamų vėjo jėgainių
nutolęs 510 m atstumu, adresu Domaičių k. 2. Didžiausias pokytis (triukšmo atžvilgiu) numatomas
būtent šio namo gyventojams, todėl akustiniai skaičiavimai atlikti tik prie šio namo ir jo aplinkos.
Atstumai nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių iki artimiausių gyvenamųjų namų pateikti 40
paveiksle.
Foniniai triukšmo šaltiniai
Kaip foninis triukšmo šaltinis buvo įtrauktas valstybinės reikšmės keliu važiuojantis transporto
srautas. Vadovaujantis Valstybinės reikšmės kelių informacine sistema (www.lakis.lakd.lt) 2015-2016
m. vidutinis metinis paros eismo intensyvumas šiuo keliu Nr. 141 siekia 18335 automobiliai per parą.
16. lentelė. Foninio šaltinio informacija.
Kelio Nr. VMPEI Aut./parą Sunkaus dalis sraute, %
Greitis, km/val
141 1833 11,67 90
Taip pat buvo surinkta informaciją apie šalia planuojamas statyti vėjo jėgaines 3 km spinduliu,
vadovaujantis UAB „Energijos grupė“ ir UAB „Šilutės vėjo projektai“ vėjo elektrinių parkas Šilutės
rajone, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
76
Nustatyta, kad visų vėjo jėgainių stiebo aukštis lygus 110 m, o maksimalus triukšmingumas siekia
106 dB.
Planuojamų vėjo jėgainių vietos naujai planuojamų vėjo jėgainių teritorijos atžvilgiu pateiktos 44
pav.
44. pav. Patvirtintos vėjo jėgainių vietos 3 km spinduliu nuo planuojamų vėjo jėgainių
Vertinimo metu priimta:
Modeliavimo metu buvo priimta, kad visos vėjo jėgainė dirbs visu pajėgumu ir skleis patį
triukšmingiausią lygį (104,9-106 dBA), nors toks triukšmo lygis pasiekiamas esant tik labai
stipriam vėjui 9 m/s. Vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktais 5
metų laikotarpio (2010-2015 m) duomenimis, 7-10 m/s vėjo greitis Klaipėdos apskrityje
sudarė tik 4,9 %, o didesnis kaip 10 m/s vėjo greitis sudarė tik 0,5. Tokiu atveju, triukšmo
vertinimas priimtas blogiausiam scenarijui: visus metus analizuojamoje teritorijoje
vyrauja 9-10 m/s ir didesnis vėjo greitis. Toks vertinimo būdas neatspindės realios
akustinės situacijos.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
77
45. pav. 2010-2015 m laikotarpio LHMT Klaipėdos stoties duomenys apie vėjo greitį
46. pav. Vėjo rožė LHMT duomenys 2010-2015 m., Klaipėda
Įvertinta esama ir prognozuojama akustinės situacijos;
Įvertinti abu vėjo jėgainių galimi variantai;
Atsižvelgta į kitu projektu planuojamas statyti vėjo jėgaines;
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
78
Vertinant tik planuojamų objektų (vėjo jėgainių) skleidžiamą triukšmo įtaką gyvenamajai
aplinkai, vertinime pateikiamą tik nakties (griežčiausios ribinės vertės) ir L(dvn) triukšmo
sklaidos žemėlapiai, kadangi vertinime priimta, jog vėjo jėgainės skleidžia maksimalų
triukšmo dydį, todėl paros intervalas triukšmo sklaidai įtakos neturi.
Įtraukius foninius triukšmo šaltinius (kitu projektu planuojamos elektrinės, keliai),
ataskaitoje pateikiami visi (diena, vakaras, naktis) paros intervalų sklaidos žemėlapiai.
6.6.1.6 Triukšmo lygio vertinimas
Esama situacija
Atliktas esamos akustinės situacijos triukšmo modeliavimą, iš sklaidos žemėlapių matyti, kad
triukšmo viršijimų prie gyvenamojo pastato ar jo aplinkos adresu Domaičių k. 2 nėra, L(dvn) <40
dB(A). Detalūs triukšmo sklaidos žemėlapiai pateikti ataskaitos priede.
Prognozuojama situacija
Įgyvendinus vieną iš galimų projektų variantų t.y. pastačius 5 vėjo jėgaines Nordex 3 MW arba
Nordex 3,6 MW, atliktas išsamus triukšmo vertinimas be ir su foniniais triukšmo šaltiniais, rezultatai
rodo, kad prie arčiausiai planuojamų elektrinių esančio gyvenamojo pastato ir jo aplinkos pagal HN
33:2011 ribinės vertės nebus viršijamos.
Atlikta analizė parodė, kad didesnis triukšmo lygis būtų jaučiamas statant aukštesnes ir
triukšmingesnes vėjo jėgaines.
Detalūs triukšmo sklaidos žemėlapiai be ir su foniniais triukšmo šaltiniais pateikti ataskaitos
priede.
17. lentelė. Prognoziniai triukšmo lygiai prie gyvenamojo pastato adresu Domaičių k. 2 sienų kiekviename aukštyje ir aplinkoje pastačius Nordex 3 MW.
Namo adresas Aukštis, m
Be fono Su fonu
Naktis L(dvn) Diena Vakaras Naktis L(dvn)
(dBA) (dBA) (dBA) (dBA) (dBA) (dBA)
Domaičių k. 2 1,8 37,9 44,4 39,1 39 39,1 45,6
4,8 41 47,6 42,6 42,7 42,6 49,2
40 m aplinka 1,8 38,5 45 40,2 40,2 40,2 46,7
18. lentelė. Prognoziniai triukšmo lygiai prie gyvenamojo pastato adresu Domaičių k. 2 sienų kiekviename aukštyje ir aplinkoje pastačius Nordex 3.6 MW.
Namo adresas Aukštis, m
Be fono Su fonu
Naktis L(dvn) Diena Vakaras Naktis L(dvn)
(dBA) (dBA) (dBA) (dBA) (dBA) (dBA)
Domaičių k. 2 1,8 37,3 43,8 38,5 38,5 38,5 45
4,8 40,5 47 42,1 42,2 42,1 48,7
40 m aplinka 1,8 37,9 44,4 39,7 39,7 39,7 46,2
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
79
47. pav. Apskaičiuota skirtinga triukšmo zona pagal skirtinga modelį
Išvada
Nei vienas iš pasirinktų jėgainių modelių nesukels triukšmo lygio viršijimų artimiausioje
gyvenamojoje aplinkoje pagal HN 33:2011.
Nustatyta, kad didesnis triukšmo lygis aplinkoje būtų pastačius aukštesnes ir
triukšmingesnes vėjo jėgaines Nordex 3 MW.
6.6.2 Vibracija
Vibracija – kieto kūno pasikartojantys judesiai apie pusiausvyros padėtį. Vibracija perduodama
per stovinčio, sėdinčio ar gulinčio žmogaus atramos paviršius į jo kūną. Žmogaus sveikatai pavojingos
vibracijos dydžiai reglamentuojami higienos normomis HN 50:2003 ir HN 51:2003.
Bendrąja prasme visam kūnui perduodama vibracija sveikatai turi tokį poveikį:
sukelia diskomforto ir nuovargio jausmą;
kelia nerimą dėl statinio konstrukcijų pažeidimo;
gali pabloginti matymą.
Minėtus poveikius dažniausiai sukelia tik gana stiprią vibraciją skleidžiantys įrenginiai jų
operatoriams: transporto priemonės (oro, geležinkelio transporto), sunki mobili technika.
Dėl santykinai mažo svorio tenkančio ploto vienetui, langai yra vibracijai jautriausias pastatų
elementas. Langų vibracija paprastai juntama, kuomet vibracijos dažnis siekia 1 - 10 Hz, o infragarso
1/3 oktavos vidurkio garso slėgis yra apytikriai 52 dB.
Vėjo elektrinėse vibraciją gali sukelti generatorius, besisukančios mentės ir kitos judančios dalys,
kuomet yra nesubalansuotas atskirų dalių sukimosi judesys. Vibraciją gali sukelti ir netinkamas
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
80
atskirų įrenginio dalių išdėstymas arba gedimai, kuomet išbalansuojamas besisukančių detalių
darbas. Įrenginių vibraciją galima sumažinti specialiomis izoliacinėmis tarpinėmis, besisukančių dalių
subalansavimu.
Vėjo jėgainių vibracijos tyrimai paprastai atliekami, siekiant nustatyti konstrukcijos vibracijos įtaką
jos veikimo efektyvumui, konstrukcijų ir mechanizmų atsparumui, ar įtaka esamiems esminiams
prietaisams. Vėjo jėgainių konstrukcijos vibracija yra per silpna4, kad būtų juntama artimiausiuose
gyvenamuose pastatuose. Pagrįstų įrodymų apie vėjo jėgainių vibracijos poveikį žmogaus sveikatai
nėra, vibracijos poveikis žmogaus organizmui nėra nagrinėjamas literatūros šaltiniuose, susijusiuose
su vėjo jėgainių poveikio sveikatai vertinimu.
Išvada
Vėjo elektrinių mechaninė vibracija yra labai maža: žeme perduodamos vibracijos bangos
amplitudė siekia milijoninę milimetro dalį ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai.
6.6.3 Infragarsas ir žemo dažnio garsas
Žemo dažnio triukšmas paprastai yra žemiau 250 Hz. Žemo dažnio triukšmas žemiau 20 Hz
vadinamas infragarsu ir paprastai nėra girdimas žmonėms. Didesnių gabaritų vėjo elektrinės skleidžia
daugiau žemo dažnio garsų, kurie išorinėje aplinkoje yra mažiau sugeriami negu aukšto dažnio garsai.
Dėl didelio garso bangų ilgio jis gali sklisti dideliu atstumu ir praktiškai nesusilpnėjęs gali praeiti pro
sienas ir langus. Infragarsą galima tik išmatuoti. Jis nėra modeliuojamas.
Eilėje mokslinių publikacijų pažymima, kad šiuolaikinės vėjo elektrinės, turinčios vėjaračio mentes
atgręžtas prieš vėją, sukelia nereikšmingus infragarso ir žemo dažnio garsų lygius, skirtingai nuo
elektrinių, kurių vėjaračiai montuojami kolonos užnugaryje, t.y. pavėjui. Be to, infragarsas yra
natūralus gamtinės aplinkos veiksnys, susidarantis dėl oro turbulencijos, jūros bangavimo, vulkanų
išsiveržimų. Infragarsą skleidžia ir eilė dirbtinių šaltinių, pvz., lėktuvai, automobiliai, įvairų
mechaniniai įrenginiai.
Lietuvoje infragarsas ir žemo dažnio garsas yra reglamentuojamas pastatuose higienos norma HN
30:2009: Infragarsas ir žemo dažnio garsai. Ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės
paskirties pastatuose“ (19 lentelė).
4 Styles P., Stimpson I., Toon S., England R., Wright M. 2005. Microseismic and Infrasound Monitoring of Low
frequency Noise and Vibrations from Windfarms. Recommendations on the Siting of Windfarms in the Vicinity
of Eskdalemuir, Scotland. Keel, Staffs, UK: School of Physical and Geographical Sciences, Keele University
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
81
19. lentelė. Infragarso ir žemo dažnio garso lygių ribiniai dydžiai.
Trečdalio oktavos dažnių juostos vidutinis dažnis, Hz
Infragarso ir žemo dažnio garso lygių ribiniai dydžiai, dB
8 103
10 95
12,5 87
16 79
20 71
25 63
31,5 56
40 48
50 41
63 34
80 28
100 24
125 21
160 17
200 14
*Infragarso ir žemo dažnio garsų, kuriuose pasireiškia toniniai garsai, ribiniai dydžiai sumažinami 5 dB.
Vertinant planuojamų vėjo jėgainių infragarso ir žemo dažnio garso poveikį, panaudoti Lietuvoje
atlikti infragarso matavimai, jų rezultatus lyginant su ribinėmis vertėmis, nustatytomis HN 30:2009.
Lyginimui naudoti infragarso matavimai atlikti 2014 metų lapkričio 25 dieną (Nacionalinės
visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius, protokolo Nr. F-KL-TO-2), šalia
„Vydmantai wind park“ vėjo jėgainių parko, artimiausiame, apie 405 metrus nutolusiame
gyvenamajame name, adresu Ežero g. 45, Rūdaičių km., Kretingos sen., Kretingos r. Iš ataskaitos
prieduose pateikiamo infragarso matavimo protokolo matyti, kad infragarso normos nėra viršijamos,
todėl ir šioje ataskaitoje nagrinėjamų vėjo jėgainių atveju infragarso normos taip pat nebus
viršijamos. Palyginimui pasirinkto vėjo jėgainių parko, galingumo ir artimiausio gyvenamojo namo
atžvilgiu, situacija (bendra parko galia 30 MW, artimiausias gyvenamas namas nutolęs apie 405
metrus) yra žymiai blogesnė lyginant su šioje ataskaitoje nagrinėjamų vėjo jėgainių situacija (bendra
galia gali siekti 15-18 MW, artimiausias gyvenamasi namas nutolęs apie 510 metrų). Palyginimui
pasirinktas blogesnis variantas parodo, kad mūsų nagrinėjamų vėjo jėgainių atžvilgiu infragarso
normos nebus viršijamos.
Užsienyje atliktais matavimais įrodyta5;6, kad vėjo jėgainės neskleidžia girdimo infragarso (20
lentelė). Lyginant ribinius dydžius (HN 30:2009) su pavyzdžiu 20 lentelėje, galima daryti išvadas, kad
5 A Study of Low Frequency Noise and Infrasound from Wind Turbines. Prepared for NextEra Energy Resources, LLC, 700 Universe Boulevard, Juno Beach, FL 33408. 2009 6http://www.cpuc.ca.gov/environment/info/dudek/ecosub/E1/D.8.2_AStudyofLowFreqNoiseandInfrasound.pdf
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
82
neigiamos įtakos arčiausiai prie planuojamos vėjo jėgainės gyvenantiems žmonėms (artimiausi - 510
metrų atstumu) nuo infragarso nebus.
20. lentelė. Ribinių dydžių patalpose, girdimumo ribos ir vėjo jėgainių skleidžiamo infragarso (matavimų užsienyje) palyginimas.
Infragarso lygių ribiniai dydžiai (pagal HN 30:2009)
Girdimumo riba, dB
Išmatuotas triukšmo lygis nuo 10 jėgainių parko 100 m atstumu, dB
Trečdalio oktavos dažnių juostos vidutinis dažnis, Hz
Infragarso ir žemo dažnio garso lygių ribiniai dydžiai, dB
8 103 108 63
10 95 – –
12,5 87 98 60
16 79 88 60
20 71 79 60
Išvada
Iš užsienyje ir Lietuvoje atliktų matavimų matyti, kad vėjo jėgainių keliamo infragarso lygis yra žymiai mažesnis nei ribiniai ar girdimumo lygiai pagal HN 30:2009, todėl jis neigiamo poveikio žmonių sveikatai nekels.
Poveikis sveikatai
Pasaulio praktikoje yra tyrimų, kurie vertino vėjo turbinų įrenginių generuojamą infragarso ir
žemo dažnio triukšmą ir jo poveikį žmonių sveikatai. Vokietijoje ir kitose Europos šalyse nebuvo nei
vieno atvejo, kad vėjo jėgainių projektas būtų sustabdytas dėl neatitikimo infragarso ir žemo dažnio
garso reikalavimams. Taip pat nebuvo nei vieno atvejo, kad veikiančios vėjo jėgainės būtų viršiję
nustatytus infragarso ribinių dydžių reikalavimus. Europos šalyse vėjo jėgainių sukeliamas infragarsas
ir žemo dažnio garsas nekelia diskusijų, nes kompetentingų ekspertų yra nustatyta, kad šiuolaikinės
vėjo jėgainės skleidžia tik nereikšmingo stiprumo infragarsą. Mokslininkai padarė išvadą, kad nors
žemo dažnio triukšmas gali būti jaučiamas šalia jėgainių tačiau jis dažniausiai yra žemiau poveikio,
sukeliančio dirglumą, ribos.
6.6.4 Elektromagnetinė spinduliuotė
Elektromagnetinis laukas – tai elektrinių krūvių sukuriamas fizinis laukas, susidedantis iš laike
kintančių elektrinių ir magnetinių laukų. Kisdamas laike elektrinis laukas sukuria magnetinį lauką,
kuris savo ruožtu sukuria elektrinį lauką. Elektrinis ir magnetinis laukai vienas be kito egzistuoti
negali. Elektromagnetinis laukas gali būti natūralus (gamtinis) arba sukurtas žmogaus veiklos.
Gamtiniai elektromagnetinių laukų pavyzdžiai - tai žemės atmosferos elektrinis ir žemės magnetinis
laukai, atmosferos iškrovų sukuriamos elektromagnetinės bangos, saulės ir kitų dangaus kūnų
skleidžiamas elektromagnetinis spinduliavimas.
Pagrindiniai elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai analizuojamoje teritorijoje yra orinės
elektros perdavimo linijos ir transformatorinės (žiūr. 48 pav.). Vietovėje vyrauja 110 kV ir 10 kV
linijos, bei kelios 0,4 kV linijos nutiestos nuo 10->0,4 kV transformatorinių. Kabeliu tekėdama srovė
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
83
sukuria silpną magnetinį lauką. Visos elektros perdavimo linijos turi išskirtas apsaugos zonas: 0,4 kV –
po 2 m į abi puses nuo linijos, 10 kV – 10 m, 110 kV – 20 m.
48. pav. Elektros perdavimo linijos analizuojamoje teritorijoje
Mokslinėse studijose teigiama, kad vėjo elektrinių elektromagnetinio lauko sklaida nėra
visuomenės sveikatos aspektas, nes jų įrenginių skleidžiamas elektromagnetinis laukas yra labai
mažas.
Vėjo jėgainių elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai yra generatoriai. Tai pramoninio dažnio 50
Hz elektrotechniniai įrenginiai, generuojantys žemos įtampos iki 3,6 MW galios elektros energiją.
Panašaus tipo generatoriai yra naudojami transporte: troleibusuose „Solaris“ sumontuoti 250 kW
generatoriai, lokomotyvuose „Siemens“ – 6,4 MW. Vėjo jėgainių montavimo ir eksploatavimo
taisyklėse7 elektromagnetinis laukas neminimas kaip žmogui pavojų keliantis veiksnys – žmonėms
joje dirbti ar būti jų aplinkoje galima ir veikiant generatoriams. Jų kuriamas elektromagnetinio lauko
intensyvumas prie pat jėgainės generatorių nesiekia didžiausių leistinų verčių pagal HN 104:2011
„Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko “Elektromagnetinio lauko
intensyvumo parametrų leidžiamosios vertės gyvenamojoje aplinkoje pateikiamos 21 lentelėje.
7 Nordex for the Wind turbine generator N54-Mk 3 Erection Instructions Detailed Description. I202_200_EN. 2004
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
84
21. lentelė. Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamos vertės.
HN 104:2011
Eil. Nr.
Objekto pavadinimas
Elektromagnetinio lauko parametrų leidžiamos vertės (ne daugiau kaip)
Elektrinio lauko stipris (E), kV/m
Magnetinio lauko stipris (H), A/m
Magnetinio srauto tankis (B), µT
1. Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpos
0,5 16,0 20,0
2. Gyvenamoji aplinka 1,0 32,0 40,0
Išvados:
Vėjo elektrinių elektromagnetinio lauko sklaida nėra visuomenės sveikatos aspektas, nes jų įrenginių skleidžiamas elektromagnetinis laukas yra labai mažas. Sveikatos sutrikimai dėl elektromagnetinės spinduliuotės nenumatomi.
6.6.5 Šešėliai ir mirgėjimo efektas
Šviečiant saulei, vėjo jėgainė, kaip ir visi aukšti statiniai, saulės spindulių sklidimo kryptimi
formuoja šešėlį. Sukantis sparnams, sukeliamas mirgėjimo efektas: kintančio intensyvumo šviesa
pasiekia žemę ir stacionarius objektus (pvz. gyvenamųjų pastatų langus). Rotoriui nesisukant, saulę
dengiant debesims, esant rūkui, mirgėjimo efekto nebūna. Mirgėjimo trukmė atskirame taške
priklauso nuo erdvinio kelio tarp vėjo jėgainės ir priėmėjo bei vėjo krypties (kokiu kampu pasukta
jėgainės sparnuotė). Šešėlių vieta kinta priklausomai nuo metų ir paros laiko. Žiemos metu, kai saulė
pakyla neaukštai, šešėliai būna ilgiausi.
Veiksniai, įtakojantys šešėlių tikimybę ir mirgėjimo poveikio mąstą yra:
Geografinė padėtis. Kuo žemiau saulė, tuo šešėliai būna ilgesni.
Atstumas. Tikimybė ir šešėlių mirgėjimas mažėja didėjant atstumui nuo turbinos.
Gyvenamojo pastato vieta jėgainės atžvilgiu. Šešėlių mirgėjimo poveikis pasireiškia drugelio formos plotu aplink turbiną. Šiaurės pusrutulyje ši sritis tęsiasi į rytus-šiaurės rytus ir į vakarus-šiaurės vakarus nuo turbinos ir neturi įtakos receptoriams, esantiems turbinos pietuose.
Laikas diena/metai. Šešėlių mirgėjimas yra labiau tikėtinas, kai saulė pozicija yra arti horizonto t.y. saulėtekio, saulėlydžio, žiemos periodais.
Šviesos intensyvumas. Saulę dengiant debesims, esant rūkui, mirgėjimo efekto nebūna.
Jėgainės konstrukcija, vėjo greitis ir kryptis. Didėjant vėjo greičiui didėja šešėlio mirgėjimo dažnis. Jėgainės aukštis turi ženkliai mažesnę reikšmę negu vėjaračio dydis. Esant didesniam bokšto aukščiui, bet mažesniam rotoriui, šešėlis krenta ant didesnio paviršiaus ploto, tačiau trumpiau. Ir atvirkščiai dėl mažesnio bokšto, bet didesnio vėjaračio šešėlis kris ant mažesnio ploto, bet mirgėjimas truks ilgiau. Mirgėjimo trukmė atskirame taške priklauso ir nuo vėjo krypties (kokiu kampu pasukta jėgainės sparnuotė).
Vizualinės kliūtys: Želdiniai ir pastatai gali sumažinti šešėlių mirgėjimą objekte.
Šešėlių mirgėjimas yra matuojamas hercais (Hz), arba blyksniais per sekundę, kurį lemia vėjo
turbinų menčių sukimosi greitis. Pavyzdžiui, trijų menčių jėgainė su 20 apsisukimų per minutę greičiu
generuoja 1 Hz dažnio šešėlių mirgėjimą. Dauguma šiuolaikinių didelių vėjo jėgainių generuoja 0,3 ir
1 Hz dažnio šešėlių mirgėjimą. Ilgalaikis šešėlių mirgėjimas matuojamas min./val., dienomis/metus.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
85
Mirgėjimo poveikis sveikatai
Kuomet šešėlis krenta ant gyvenamųjų pastatų mirgėjimas gali trukdyti gyventojams. Mirgėjimas
susidaro tik pastatų viduje ir yra matomas pro atidaryto lango plyšį. Taigi, šešėliavimas arba šešėlių
mirgėjimas yra reiškinys, kuomet besisukančios vėjo jėgainės mentės periodiškai meta šešėlį, kuris į
pastatų vidų patenka per langus.
Mokslininkai nagrinėja du galimus mirgėjimo poveikius žmogui: susierzinimas ir epileptinių
priepuolių pavojus.
Susierzinimas yra subjektyvus matas labai priklausantis nuo asmens reakcijos į poveikį.
Susierzinimas gali svyruoti nuo paprasto dirginimo jausmo iki gyvenimo kokybės blogėjimo.
Jungtinės karalystės mokslininkai (UK Department of Energy and Climate Change, Update of UK
Shadow Flicker Evidence Base. 2011) tyrę šešėlių mirgėjimo poveikį žmonių sveikatai, pateikia
duomenis, kad maždaug 10% suaugusiųjų ir 15-30% vaikų bendroje populiacijoje gali būti sutrikdyti
15-20 Hz dažnio šviesos mirgėjimo iš bet kokio šaltinio. Yra tikėtina, kad vaikus labiau erzina šviesos
mirgėjimas, nei suaugusius, labiau trikdo jų koncentraciją. Tai pat pabrėžiama, kad labai mažai
žmonių erzina 2,5 Hz dažnio šviesos mirgėjimas.
Kitas diskutuojamas poveikis yra epileptinių priepuolių pavojus šviesai jautriems asmenims. Ši
epilepsijos forma yra santykinai reta, pasitaikanti vienam asmeniui iš 4000. Priepuolius gali
išprovokuoti tamsos ir šviesos kaita didesniu kaip 3 Hz dažniu, o paprastai net didesniu kaip 10 Hz
dažniu. Šis principas taikomas ir televizijos transliacijoms, t.y. kad transliacijos metu mirgėjimas
nebūtų dažnesnis negu 3 kartai per sekundę. Nurodytas mirgėjimo dažnis taikytinas ir apsaugai nuo
vėjo elektrinių šešėlių mirgėjimo.
Šiuolaikinės vėjo elektrinės mirgėjimą sukelia mažesniu kaip 1,5 Hz dažniu. Tokį mirgėjimo dažnį
galėtų sukelti trijų menčių vėjo elektrinės, besisukančios 60 aps./min. greičiu. Tačiau šiuolaikinės vėjo
jėgainės sukasi gerokai mažesniu greičiu, t.y. iki 20 aps./min. Didelės galios vėjo jėgainės turi
pranašumą prieš mažesnes, nes jų menčių sukimosi greitis yra dar mažesnis, todėl sukeliamas
šešėliavimas ir galimas menčių blykčiojimas būna per retas, kad išprovokuotų epilepsijos priepuolį.
Šiuo metu rekomenduojama statyti tik tokias vėjo elektrines, kurių mirgėjimas nebūtų dažnesnis kaip
2.5 Hz.
Be šešėliavimo galimas ir vėjo jėgainės menčių blykčiojimas, kuomet saulės spindulys krenta ant
besisukančių menčių atspindinčio paviršiaus. Blikčiojimas gali erzinti artimiausius gyventojus, tačiau
jo išvengti galima specialia neatspindinčia menčių danga.
Metodas
Nei Lietuvos, nei Europos teisinėje bazėje šešėliavimo, kaip aplinkos veiksnio, įtaka žmogaus
sveikatai nereglamentuojama, todėl vertinant šešėlius, paprastai vadovaujamasi pasauline praktika.
Airijos vėjo jėgainių šešėlių vertinimo normatyvuose pateiktose rekomendacijose numatyta, kad
šešėliavimas 500 metrų atstumu nuo vėjo jėgainės turbinos neturėtų viršyti 30 valandų per metus
arba 30 minučių per dieną.
Vokiečių dokumentas „Hinweise zur Ermittlung und Beurteilung der optischen Immissionen von
Windnergianlagen“, kuriuo vadovaujamasi daugelyje šalių8, atliekant vėjo jėgainių šešėliavimo
8 Superior Health Council of Belgium. Public Health Effects of Siting and Operating Onshore Wind Turbines. 2013. Publication No.8738
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
86
skaičiavimus, rekomenduoja šešėlius skaičiuoti kai saulė pakilusi mažiausiai 3 laipsnius nuo horizonto
(saulei esant žemiau, šešėlis išsisklaido).
Didžiausias leidžiamas šešėliavimo poveikis pagal Vokietijos normatyvus yra vertinamas taikant
du metodus (Notes on the Identification and Evaluation of the Optical Emissions of Wind Turbines,
States Committee for Pollution Control – Nordrhein-Westfalen (2002)):
Astronominį blogiausio atvejo scenarijų, kuomet šešėlių mirgėjimas ribojamas iki 30 val./metus, arba 30 min./dieną. Blogiausio atvejo scenarijus tai:
nuolat giedras dangus nuo saulėtekio iki saulėlydžio;
pakankamas vėjo greitis, kad nuolat suktųsi turbinos mentės;
saulės kampas virš horizonto turi sudaryti mažiau 3 laipsnių;
rotorius yra statmenai saulės kritimo krypčiai;
vėjo jėgainės mentės turi uždengti ne mažiau 20 proc. saulės.
Realistinis scenarijų, kuomet įvertinus meteorologinius parametrus, šešėlių mirgėjimas ribojamas iki 8 val./metus.
Vėjo jėgainių šešėliavimo modeliavimas gyvenamos aplinkos teritorijoje
Šešėlių mirgėjimo skaičiavimai atlikti kompiuterine programa WindPRO 2.7 pagal blogiausią
scenarijų – priimant, kad dienos metu visada švies saulė, jėgainės nuolat dirbs. Atsižvelgiant į tai, kad
programinėje įrangoje nėra galimybės pasirinkti norimų vėjo jėgainių modelių (Nordex 3 ar Nordex
3.6 MW), buvo pasirinktas didžiausias ir galingiausias siūlomas variantas iš siūlomo sąrašo
programinėje įrangoje REpower 5MW, kurių stiebo aukštis atskiru variantu priimtas 134 m ir 141 m.
Skaičiavimo rezultatai pateikiami ataskaitos priede.
Atlikti vėjo jėgainių mirgėjimo skaičiavimai/modeliavimai be foninių t.y kitų planuojamų vėjo
jėgainių ir kartu su jomis kiekvienam variantui. Nagrinėjant suminį (bendrą) vėjo jėgainių
mirgėjimą/šešėliavimą, rezultatai parodė, kad šešėlių mirgėjimo trukmės prie analizuojamų sodybų
neįtakoja. Detalūs skaičiavimo rezultatai ir šešėliavimo žemėlapis pateiktas ataskaitos priede.
Vėjo jėgainių šešėliavimas be foninių jėgainių
Atliktas tik analizuojamų vėjo jėgainių skaičiavimas, parodė, kad nepriklausomai nuo projekto
įgyvendinimo, šešėlių mirgėjimo 30 dienų viršijimai prognozuojami prie 7 sodybų. Didžiausias
poveikis numatomas artimiausiam gyventojui esančiam už 510 m, adresu Domaičių k. 2. Skaičiavimo
rezultatai prie gyventojų kuriems nustatytas viršijimai pateikti žemiau esančioje lentelėje. Detalūs
skaičiavimo rezultatai ir šešėliavimo žemėlapis pateiktas ataskaitos priede.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
87
22. lentelė. Nustatytas šešėlių mirgėjimas sodybose, pastačius visas vėjo jėgaines, kurių modelis Nordex 3,6 Mw, o stiebo aukštis 134 m.
Žymėjimas
schemoje
Adresas Šešėlių kiekis (min/dieną) Šešėlių kiekis (h/metus)
Apskaičiuota Leidžiama Viršijimo
dydis
Apskaičiuota Leidžiama Viršijimo
dydis
Z Šilutės r. sav., Juknaičių
sen., Domaičių k.2 1:13 30 0:43 94:40 30 64:40
AA Šilutės r. sav., Juknaičių
sen., Domaičių k.1 1:00 30 0:30 86:18 30 56:18
AB Šilutės r. sav., Juknaičių
sen., Kūgelių k.9 0:43 30 0:13 57:10 30 27:10
W
Šilutės r. sav., Juknaičių
sen., Leitgirių k.,
Paupio g. 20
0:42 30 0:12 56:45 30 26:45
X
Šilutės r. sav., Juknaičių
sen., Leitgirių k.,
Paupio g. 22
0:40 30 0:10 54:36 30 24:36
V
Šilutės r. sav., Juknaičių
sen., Leitgirių k.,
Paupio g. 18
0:28 30 - 33:30 30 3:30
U
Šilutės r. sav.,
Juknaičių sen., Leitgirių
k., Paupio g. 16
0:27 30 - 31:16 30 1:16
23. lentelė. . Nustatytas šešėlių mirgėjimas sodybose, pastačius visas vėjo jėgaines, kurių modelis, kurių modelis Nordex 3 Mw, o stiebo aukštis 141 m
Žymėjimas
schemoje
Adresas Šešėlių kiekis (min/dieną) Šešėlių kiekis (h/metus)
Apskaičiuota Leidžiama Viršijimo
dydis
Apskaičiuota Leidžiama Viršijimo
dydis
Z Šilutės r. sav., Juknaičių
sen., Domaičių k.2 1:12 30 0:42 92:00 30 62:00
AA Šilutės r. sav., Juknaičių
sen., Domaičių k.1 1:00 30 0:30 89:03 30 59:03
AB Šilutės r. sav., Juknaičių
sen., Kūgelių k.9 0:42 30 0:12 59:28 30 29:28
W
Šilutės r. sav., Juknaičių
sen., Leitgirių k.,
Paupio g. 20
0:42 30 0:12 59:05 30 29:05
X
Šilutės r. sav., Juknaičių
sen., Leitgirių k.,
Paupio g. 22
0:39 30 0:09 52:10 30 22:10
V
Šilutės r. sav., Juknaičių
sen., Leitgirių k.,
Paupio g. 18
0:28 30 - 35:29 30 2:29
U
Šilutės r. sav.,
Juknaičių sen., Leitgirių
k., Paupio g. 16
0:27 30 - 32:26 30 2:26
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
88
Rekomenduojamos priemonės mirgėjimui/šešėliavimui mažinti
Siekiant sumažinti mirgėjimo/šešėliavimo poveikį gyventojams, kuriems numatomi mirgėjimo/
šešėliavimo viršijimai siūloma įrengti langų žaliuzes. Žaliuzes siūloma įrengti ant langų, kurie yra
nukreipti į vėjo jėgainių statybų pusę. Taip pat, gyventojams pageidaujant rekomenduojama
apželdinti sklypo dalį želdiniais, kurie taip pat leistų sumažinti mirgėjimo/šešėliavimo poveikį tiek
vidaus tiek išorės aplinkoje.
Įgyvendinus vieną iš projekto variantų ( t.y. pastačius visas jėgaines Nordex 3 MW arba pastačius
visas jėgaines Nordex 3,6 MW) priemonės siūlomos tos pačios.
24. lentelė. Siūlomos priemonės.
Žymėjimas
schemoje
Adresas Rekomenduojamos priemonės
Vidaus aplinkai Išorės aplinkai
Z Šilutės r. sav., Juknaičių sen.,
Domaičių k.2 Langų žaliuzės
Želdiniai pageidaujantis sklypo
savininkui suderintose vietose
AA Šilutės r. sav., Juknaičių sen.,
Domaičių k.1
Langų žaliuzės Želdiniai pageidaujantis sklypo savininkui suderintose vietose
AB Šilutės r. sav., Juknaičių sen., Kūgelių
k.9
Langų žaliuzės Želdiniai pageidaujantis sklypo savininkui suderintose vietose
W Šilutės r. sav., Juknaičių sen., Leitgirių
k., Paupio g. 20
Langų žaliuzės Želdiniai pageidaujantis sklypo savininkui suderintose vietose
X Šilutės r. sav., Juknaičių sen., Leitgirių
k., Paupio g. 22
Langų žaliuzės Želdiniai pageidaujantis sklypo savininkui suderintose vietose
V Šilutės r. sav., Juknaičių sen., Leitgirių
k., Paupio g. 18
Langų žaliuzės Želdiniai pageidaujantis sklypo savininkui suderintose vietose
U Šilutės r. sav., Juknaičių sen.,
Leitgirių k., Paupio g. 16
Langų žaliuzės Želdiniai pageidaujantis sklypo savininkui suderintose vietose
Išvados:
Nei Lietuvos, nei Europos teisinėje bazėje šešėliavimas nereglamentuojamas.
Vadovaujantis Airijos vėjo jėgainių šešėlių vertinimo normatyvu rekomenduojama 30 valandų per metus šešėlių mirgėjimo norma viršytų prie 7 arčiau planuojamų jėgainių esančių sodybų.
Siekiant sumažinti mirgėjimo/šešėliavimo problemą, siūloma namų gyventojams (kuriems prognozuojamas viršijimas) įrengti langų žaliuzes ir pageidaujant namo/sklypo savininkui apželdinti sklypo ribą pasirinktais želdiniais.
6.6.6 Trikdžiai statybos metu
Kaip ir bet kurio kito statomo objekto atveju vėjo elektrinių statyba įtakoja artimiausių gyventojų
gyvenimo kokybę. Statybos darbai didina krovininio autotransporto srautą, kelia triukšmą ir didina
aplinkos oro užterštumą. Šis poveikis yra trumpalaikis. Statybos ir jėgainių priežiūros darbus vykdys
jėgainių gamintojai. Gyventojai yra daugiau kaip už 0,5 km nuo statybvietės, todėl grėsmė jų
saugumui labai minimali.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
89
6.6.7 Galimi konfliktai su visuomene, stresas.
Mokslininkai pastebėjo, kad konfliktai dėl vėjo jėgainių statybos yra panašūs į tuos, kurie kyla dėl
mobilaus telefono ryšio bokštų, elektros perdavimo linijų, vamzdynų, ir kitų įrenginių išdėstymo.
Paprastai konfliktai kyla iš šių klausimų ir problemų:
įtampa tarp regioninių / nacionalinių prioritetų ir vietos interesų ir vertybių;
neapibrėžtumas arba skirtingos nuomones apie riziką ir naudą;
nepasitikėjimas vystytojais ir sprendimų priėmėjais;
bejėgiškumo suvokimas, kad yra ribotos galimybes daryti įtaką priimant sprendimus;
įsitraukimas į daugelio suinteresuotų šalių interesų gynimą;
tradicinių nusistovėjusių socialinių sampratų suardymas.
Atsinaujinanti energija turi paramą iš visuomenės, vyriausybės, pramonės ir aplinkosaugos grupių,
kurie ją palaiko kaip tvarios ir švarios energijos šaltinį, būtiną žingsnį į energetinę nepriklausomybę ir
saugumą, ir kaip investicijų ir ekonominės naudos šaltinį. Vietiniai gyventojai gali oponuoti projektą
iš esmės ir palaikydami šią energetikos rūšį, bet turėdami rimtų abejonių dėl jo vietinio poveikio.
Vietinių konfliktų pobūdis:
Vietinė rizika prieš naudą pasauliniu mastu: Žmonėms, gyvenantiems netoli vėjo jėgainių potenciali rizika yra labiau apčiuopiama ir matoma, nei ilgalaikė nauda nacionaliniu ar globaliniu mastu. Pavyzdžiui, gyventojų susirūpinimas dėl klimato kaitos gali būti gerokai nusvertas susirūpinimu dėl turto vertės ar poveikio sveikatai ir aplinkai.
Vystytojo nuosavybė: vietinės bendruomenės nariai gali būti labiau linkę priešintis vėjo energetikos įrenginiams, kurie visiškai priklauso "pašaliečiams“, net ne jų bendruomenei iš dalies dėl įtarimų išnaudojant bendruomenę.
Vieta ir tapatybė: Individo ir bendruomenės identitetą formuoja socialiniai, kultūriniai, istoriniai ir aplinkosaugos aspektai. Vėjo energetika gali būti suvokiama kaip didelio masto technologija besibraunanti į įprastą erdvę, kultūrą, įprastą gyvenimo būdą ir kelianti grėsmę bendruomenės tapatumui.
Poveikis kraštovaizdžiui: kaip pažymėjo daugelis mokslininkų, vizualinis ir kraštovaizdžio poveikis nuo vėjo energetikos objektų yra bendruomenių rūpestis. Tai dažnai turi mažai ką bendro su pačių jėgainių vizualiniu poveikiu. Vietoj to, jis yra susijęs su tuo, kaip žmonės vertina ir identifikuoja vietos kraštovaizdį, ir ar jie jaučia, kad vėjo energijos įrenginys sutrikdys ar sugadinti svarbius bendruomenės išteklius. Šis klausimas sutampa su susirūpinimu dėl poveikio laukinei gamtai (ypač dėl migruojančių paukščių žuvimo).
Konsultacijų lygmuo: pobūdis ir mastas. Bendrijos narių konsultacijos ir dalyvavimas sprendimų priėmimo procese gali paveikti sprendimo rezultatą.
Stresas dėl bendruomenės konfliktų. Stresas gali būti pirminis ir antrinis. Pirminį stresą gali
sukelti reali ar įsivaizduojama rizika dėl pavojaus aplinkai, o antrinį stresą sukelia bendruomenės ir
visuomenės reakcija. Mokslininkai taip pat atskiria ūmų ir lėtinį stresą. Ūmus stresas atsiranda
reaguojant į staigius pasikeitimus. Lėtinis stresas atsiranda iš nuolatinio nerimo jausmo ir kontrolės
stokos, ar besikartojančių stresinių situacijų. Klinikiniai tyrimai parodė, kad lėtinis stresas mažina
imuninės sistemos funkciją, didina riziką širdies ir kraujagyslių ligoms ir endokrininės sistemos
sutrikimams ir paveikia smegenų ir kūno senėjimo procesus. Be to jis susilpnina pažintines funkcijas,
tokias kaip atmintis ir koncentracija, ir gali sukelti arba pabloginti psichikos ligas, tokias kaip
depresija, nerimo sutrikimai.
Veiksnių, galimai įtakojančių stresą ir konfliktus įvertinimas
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
90
Vietinė rizika: PŪV poveikis turto vertei ar gyventojų sveikatai ir aplinkai nenustatytas. Rizika, kad gyventojams šie veiksniai sukels stresą yra minimali.
Vystytojo nuosavybė: rizika dar tikrinama užsakovui bendraujant su gyventojais ir susitikimo metu.
Vieta ir tapatybė: rizika dar tikrinama užsakovui bendraujant su gyventojais ir susitikimo metu.
Poveikis kraštovaizdžiui: galimas stresa dėl vizualinio poveikio.
Konsultacijos vykdomos.
Išvados: Bus pateiktos po susitikimo.
6.6.8 Profesinė rizika
Pagrindiniai profesinės rizikos veiksniai yra darbas aukštyje statybos ir techninės priežiūros metu
[26]. Organizuojant statybos darbus būtina laikytis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo
inspektoriaus 2000 12 22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų SAUGOS IR SVEIKATOS TAISYKLIŲ STATYBOJE
[31]. Statybos ir priežiūros darbus atliks jėgaines gaminanti įmonė.
6.7 Rizikos sveikatai įvertinimo išvados
25. lentelė. Rizikos sveikatai veiksnių vertinimo santrauka.
Rizikos sveikatai veiksnys
Poveikio šaltiniai Veiksnio analizės išvados
Rizika/teigiamas poveikis visuomenės sveikatai
Fizinės aplinkos veiksniai
Triukšmas
Jėgainių eskploatacija Pastačius planuojamus objektus (5 naujas vėjo jėgaines), triukšmo viršijimų gyvenamojoje aplinkoje pagal HN 33:2011 neprognozuojama
Rizika nenustatyta
Šešėlių mirgėjimas
Jėgainių eskploatacija Nustatytas šešėlių mirgėjimas daugiau kaip 30 dienų per metus prie 7 sodybų.
Rekomenduojamos priemonės. Želdiniai pageidaujantis sklypo savininkui suderintose vietose. Rizika minimali
Infragarsas, žemo dažnio garsas
Jėgainių eskploatacija vėjo jėgainių keliamo infragarso lygis yra žymiai mažesnis nei ribiniai ar girdimumo lygiai pagal HN 30:2009, todėl jis neigiamo poveikio žmonių sveikatai nekels.
Rizika nenustatyta
Elektromagnetinis spinduliavimas
Elektros linijos Vėjo elektrinių elektromagnetinio lauko sklaida nėra visuomenės sveikatos aspektas, nes jų įrenginių skleidžiamas elektromagnetinis laukas yra labai mažas
Rizika nenustayta
Vibracija Jėgainių eskploatacija Vėjo elektrinių mechaninė vibracija yra labai maža: žeme
Rizika nenustatyta
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
91
Rizikos sveikatai veiksnys
Poveikio šaltiniai Veiksnio analizės išvados
Rizika/teigiamas poveikis visuomenės sveikatai
perduodamos vibracijos bangos amplitudė siekia milijoninę milimetro dalį ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai.
Ekstremalios situacijos
Jėgainių eskploatacija Ekstremalios situacijos dėl klimato kaitos padarinių.
Rizika minimali. Siūlomos priemonės
Nekilnojamas turtas
Jėgainių eskploatacija Poveikis nenustatytas Rizika nenustatyta
Poilsis, rekreacija Jėgainių eskploatacija Poveikis nenustatytas Rizika nenustatyta
Poveikis statybos metu dėl triukšmo, taršos, saugumo
Statybvietė, transportas Statybos ir jėgainių
priežiūros darbus vykdys
jėgainių gamintojai.
Gyventojai yra daugiau kaip
už 0,5 km nuo statybvietės,
todėl grėsmė jų saugumui
labai minimali.
Rizika minimali
Psichologiniai veiksniai
Jėgainių eskploatacija Veiksnys tiriamas
Įvertinus rizikos sveikati veiksnius – triukšmą, šešėlių mirgėjima, infragarsą, elektromagnetinį
spinduliavimą, vibraciją, ektremalias situacijas, psichologinį nepasitenkinimo galimybes, neigiamas
poveikis gyventojų sveikatai dėl PŪV neprognozuojamas.
Išvados:
Įvertinus rizikos sveikati veiksnius – triukšmą, šešėlių mirgėjima, infragarsą, elektromagnetinį
spinduliavimą, vibraciją, ektremalias situacijas, psichologinį nepasitenkinimo galimybes, neigiamas
poveikis gyventojų sveikatai dėl PŪV neprognozuojamas.
7 REKOMENDUOJAMA SANITARINĖ APSAUGOS ZONA
7.1.1 SAZ apibūdinimas
SAZ – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo
neigiamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Vyriausybės
nutarimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
SAZ ribos turi būti tokios, kad taršos objekto keliama akustinė ir oro tarša, kurių rodiklių ribinės
vertės reglamentuotos teisės norminiuose aktuose, už SAZ ribų neviršytų teisės norminiuose aktuose
gyvenamajai aplinkai ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų aplinkai nustatytų ribinių taršos verčių.
Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR vyriausybės 1992 m. gegužės 12
d. Nr. 343, XIV skyriaus, 621 punktą „30 kW ir didesnės įrengtosios galios vėjo elektrinių sanitarinės
apsaugos zonos dydis nustatomas pagal triukšmo sklaidos ir kitos aplinkos taršos skaičiavimus
atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą“.
Sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama:
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
92
statyti gyvenamuosius namus, sporto įrenginius, vaikų įstaigas, mokyklas, medicinos įstaigas, sanatorijas ir profilaktoriumus bei kitas panašias įstaigas, taip pat įrengti parkus.
7.1.2 SAZ pagrindimas
Sanitarinė apsaugos zonų ribos šiuo atveju nustatomos pagal triukšmo sklaidos žemėlapius.
Apskaičiuota, kad didesnės sanitarinės apsaugos zonų ribos būtų pastačius aukštesnes vėjo
jėgaines t.y. Nordex 3 MW. Didžiausia SAZ būtų jėgainės, kurios Nr. 3, to priežastis, kad šią jėgainę
supa kitos jėgainės ir pasireiškia suminis jėgainių poveikis. Tuo tarpu mažiausia SAZ riba numatoma
jėgainės kurios Nr. 5, kadangi ji planuojama toliau nuo kitų jėgainių, dėl šios priežasties, suminis
poveikis yra mažesnis.
Atkreipiant dėmesį į apskaičiuotas vėjo jėgainių SAZ ribų linijas, matyti jog jos yra netaisyklingos
formos, ovalų formų, daug lūžio taškų. Todėl yra rekomenduojama stačiakampio formos SAZ ribos,
kurios turi 4 arba 6 lūžio taškus.
49. Pav. Apskaičiuotos ir rekomenduojamos SAZ ribos
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
93
7.1.3 SIŪLOMOS SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS RIBOS
Apskaičiuoti SAZ ribų plotai pateikti žemiau esančioje lentelėje.
26. lentelė. Apskaičiuota kiekvienu variantu kiekvienos jėgainės SAZ riba ir rekomenduojama SAZ riba
VE nr.
plane
Apskaičiuotas
SAZ plotas ha
Nordex 3,6 MW
Apskaičiuotas SAZ
plotas Nordex ha
3MW
Rekomenduojamas
SAZ plotas ha
Apskaičiuotas didžiausias SAZ
atstumas pagal
rekomenduojamą SAZ plotą
1 8,23 9,80 12,69 287 m
2 8,89 10,8 13,73 287 m
3 9,85 12,13 15,81 305 m
4 8,26 9,71 12,45 270 m
5 7,16 8,12 9,86 228 m
27. Lentelė. Rekomenduojamų sanitarinių apsaugos zonų ribų kampų koordinatės
Rekomenduojamos sanitarinės apsaugos zonų kampų koordinatės
VE nr. plane Kampas X Y
1
1 347648,83 6124969,45
2 348002,08 6125057,97
3 348045,58 6124709,58
4 347692,32 6124621,06
2
1 347904,01 6125358,49
2 348199,38 6125573,95
3 348417,21 6125267,81
4 348121,83 6125052,36
3
1 348189,64 6124770,09
2 348395,67 6125071,20
3 348705,70 6124892,89
4 348556,34 6124496,35
4
1 348621,70 6125359,09
2 348983,41 6125517,35
3 349055,64 6125179,50
4 348761,83 6125033,82
5
1 348900,52 6124415,95
2 349007,30 6124628,78
3 349120 6124634,68
4 349284,81 6124601,38
5 349264,22 6124290,64
6 349057,45 6124320,83
Įgyvendinus vieną iš dviejų projektų variantų, t.y pastačius visas 5 jėgainės Nordex 3 MW arba
visas 5 jėgaines Nordex 3,6 MW, sanitarinė apsaugos zonų ribos siūlomos tos pačios.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
94
50. Pav. Rekomenduojamos SAZ ribos įgyvendinus bet kurį projekto variantą
8 Socialinė ekonominė aplinka
8.1 Bendroji dalis
8.1.1 Tikslas, užduotis
Socialinio poveikio vertinimas – tai procesas, kurio metu prognozuojamas socialinių pasekmių
visuomenei poveikis (tiek teigiamų, tiek neigiamų) įgyvendinus/nevykdant planuojamą veiklą.
Socialinės pasekmės gali paliesti žmonių gyvenimo būdą, darbą, santykius, poreikių tenkinimą,
nekilnojamą turtą ir panašiai. Pagrindinis vertinimo tikslas nustatyti reikšmingus socialinius pokyčius,
kurie gali įvykti po projekto įgyvendinimo. Visuomenei mažai žinomi projektai, didelės apimties
projektai paprastai sukelia didesnį susirūpinimą ar susierzinimą tarp visuomenės grupių, ypatingai,
jeigu planuojama veikla susijusi su nekilnojamo turto rinka ar žmonių sveikata. Nagrinėjamo projekto
atveju, planuojamo statyti vėjų jėgainių parko veikla bus vykdoma mažai apgyvendintose teritorijose,
kuriose intensyviai vykdoma žemės ūkio veikla. Naujų vertikalių objektų – vėjo jėgainių atsiradimas,
nusistovėjusio lyguminio kraštovaizdžio fone, gali sukelti aplinkinių apgyvendintų teritorijų gyventojų
nepasitenkinimą. Viena iš socialinio vertinimo užduočių yra nustatyti visuomenės nepasitenkinimo
priežastis ir pasiūlyti sprendimo būdus.
8.1.2 Socialinė-ekonominė aplinka. Esama situacija
Veikla numatoma Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių kaime.
Šilutės r. sav. Juknaičių sen., seniūnija įkurta 1959 m. Iš pradžių ši vietos valdžios institucija turėjo įvairius kitokius pavadinimus, o nuo 2000 m. pavadinta Juknaičių seniūnija. Seniūnijos teritorijoje yra
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
95
26 kaimai, 11 seniūnaitijų, 2 gyvenvietės - Juknaičių ir Pašyšių, kuriose gyvena 65% seniūnijos gyventojų. Iš viso seniūnijoje gyvena 3348 gyventojai. Seniūnijos teritorijoje yra 2 pagrindinės
mokyklos, VšĮ Juknaičių skyrius Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras. Prie Juknaičių pagrindinės mokyklos veikia 2 ikimokyklinės ir 1 priešmokyklinė grupė. Yra VšĮ Juknaičių ambulatorija, vaistinė. Seniūnijos teritorijoje veikia 7 parduotuvės. Seniūnijoje gyvena 55 % darbingo amžiaus gyventojų, 28 % – iki 15 metų, 17 %; – pensininkų (2004 m.). Vyrauja smulkūs gyvulininkystės ūkiai, plėtojami ir netradiciniai verslai – kaimo turizmas, eglaičių auginimas ir
kt..Seniūnijoje aktyviai veikia Juknaičių bendruomenė, plinta iniciatyva steigti saugios kaimynystės grupes – saugios kaimynystės grupės veikia Juknaičiuose. Domaičiuose gyvena apie 34 gyventojus (pagal VIKIPEDIJA).
51. Pav. Juknaičių seniūnija
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
96
52. Pav. Domaičių kaimas
PŪV teritorija yra Šilutės rajono pietrytinėje dalyje, Šilutės rajono sav. Juknaičių seniūnijoje,
Domaičių kaime, apie 12 km rytų-pietryčių kryptimi nuo Šilutės, apie 5 km į pietryčius nuo Juknaičių
miestelio ir apie 5 km nuo Lietuvos Respublikos sienos su Rusija. Artimiausi gyvenami kaimai:
Leitgiriai, Domaičiai ir Kūgeliai. Kūgelių kaimas, nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių yra nutolęs apie
580 metrų, Leitgiriai nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių nutolę apie ~1,5 – 3,4 km. Artimiausios
gyvenamos sodybos nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių yra nutolusios 510 – 776 metrų atstumu.
Jėgainės nepatenka į rekreacines ar urbanistinės plėtros teritorijas, kraštovaizdžio draustinius, nėra
didelių vandens telkinių. Artimiausi vandens telkiniai tai siauri upeliai tokie kaip: Leitalė (kadastrinis
Nr. 10012583), Leitė (kadastrinis Nr. 10012580), Veižas (kadastrinis Nr. 10012560) kurie nuo jėgainių
nutolę apie 150-300 m. Registruotų kultūros paveldo vertybių planuojamoje teritorijoje nėra, visos
jos nutolę ~624-2,3 km atstumu. 5 VE nepatenka nei Nacionalinės nei į Europinės svarbos („Natura
2000“) saugotinų teritorijų ribas. Nuo planuojamos artimiausios vėjo jėgainės didesniu nei 800 m
atstumu yra nutolęs Nemuno deltos regioninis parkas ir šiame parke esančios saugomos teritorijos:
Leitgirių hidrografinis draustinis, Leitgirių botaninis draustinis, Galzdonių botaninis draustinis ir
paukščių bei buveinių apsaugai svarbios „Natura 2000“ teritorijos. Apie 2,7 km PR kryptimi yra
aptinkamas Pleinės telmologinis draustinis persidengiantis su buveinių apsaugai svarbia teritorija.
Jėgainės bus statomos veiklos vystytojui priklausančiuose sklypuose vėjo jėgainių potencialios
Poveikis socialinei-ekonominei aplinkai
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
97
8.1.3 Socialinė-ekonominė aplinka. Planuojama situacija
Poveikio aplinkai vertinimo sudėtinė dalis yra analizuojamo objekto ir jo turimo poveikio
socialiniai bei ekonominiai aplinkai įvertinimas. Socialinis ekonominis vertinimas gali būti atliekamas
dviem aspektais - lokaliniu ir bendru. Pradedant socialinio ekonominio poveikio nagrinėjimą, reikia
nustatyti objekto daromo poveikio teritoriją. Dažniausiai praktikoje teritorijų ribomis laikomos
administracinių vienetų ribos, objekto ar objektų grupių daromo poveikio įtakos zonos. Atliekama
tiriamos teritorijos esamos būklės analizė, nustatant charakteristikas, kurioms projektas galėtų turėti
įtaką. Palyginus visus galimus poveikius daroma išvada apie projekto socialinį ekonominį poveikį.
Analizuojamo objekto detalesnis nagrinėjimas vykdomas aptariant šiuos aspektus:
Vietinis – seniūnijos/kaimo lygmuo
o Gyvenimo kokybė;
o Teritorijos vystymosi darna.
o Ekonominė nauda
Nacionalinis
o Nacionalinių interesų tenkinimas.
Vėjo jėgainių parko artimiausioje gretimybėje nėra svarbių visuomeninės paskirties objektų
viešųjų paslaugų užtikrinimo įstaigų, neatidėliotinų tarnybų (priešgaisrinės apsaugos, greitosios
medicininės pagalbos, policijos) veiklos užtikrinimo įstaigų, jos yra išsidėstę, tolimesnėse
apgyvendintose teritorijose, todėl socialiniu ekonominiu neatžvilgiu, Ataskaitoje nebus nagrinėjami.
Gyvenimo kokybė ir rekreacija
Planuojamo statyti vėjo jėgainių parko artimiausioje gretimybėje nėra gausiai apgyvendintų
vietovių. Artimiausi namai yra už daugiau kaip 500 m. Nustatyta, kad veikla gali įtakoti tam tikrą
mirgėjimą ir šešėlius. Veikla planuojama saugiu atstumu nuo gyventojų. Rekreacinių objektų
gretimybėje nenustatyta. Veikla planuojama nuosavybės teise veiklos vystytojui priklausančiuose
sklypuose.
Teritorijos vystymosi darna
Remiantis Šilutės rajono savivaldybės bendrojo plano žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų
brėžiniu, planuojamas statyti vėjo jėgainių parkas patenka į teritoriją skirtą potencialioms vėjo
jėgainių statybos teritorijoms.
Ekonominė nauda
Šilutės raj. Savivaldybė gaus ekonominę naudą per nekilnojamojo turto mokestį.
Darbo vietų nebus sukurta.
Nacionalinis lygmuo
Atitinka atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtros strategiją.
Išvados:
Planuojamas objektas neturės reikšmingo teigiamo ar neigiamo poveikio gyvenimo kokybei, būsto sąlygoms ir nekilnojamojo turto vertei.
Veiklos sukurs ekonominę naudą Šilutės rajono savivaldybei per nekilnojamo turto mokestį.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
98
Veikla atitinka bendrojo plano sprendinius ir nacionalinius šalies interesus energetikos srityje.
8.2 VISUOMENĖS ASPEKTAS
8.2.1 Visuomenės dalyvavimo procese aprašymas ir įvertinimas
8.2.1.1 Visuomenės informavimas programos ruošimo etape
Apie parengtą programą, PAV dokumentų rengėjas, prieš pateikdamas ją nagrinėti PAV
subjektams, paskelbė spaudoje (Respublikiniame laikraštyje „Lietuvos žinios“ 2015-02-04; Vietiniame
laikraštyje „Pamarys“ 2015-02-06), savivaldybės ir seniūnijos skelbimų lentose/internetiniuose
puslapiuose (Šilutės rajono savivaldybės skelbimų lentoje ir internetiniame puslapyje 2015-02-04;
Juknaičių seniūnijoje 2015-02-05), UAB „Infraplanas“ internetiniame puslapyje adresu
www.infraplanas.lt (2015-02-02) (visuomenės informavimo apie parengtą programą suvestinė
pateikiama prieduose). Su PAV programa buvo galima susipažinti Juknaičių seniūnijoje, ir pas PAV
dokumentų rengėją, PAV dokumentų rengėjo internetiniame puslapyje. Per dešimt darbo dienų nuo
paskutinio skelbimo išėjimo visuomenės pastabų nebuvo gauta. Atsakingai institucijai (Aplinkos
apsaugos agentūrai) informacija apie parengtą poveikio aplinkai (PAV) programą pateikta
elektroniniu paštu.
8.2.1.2 Informavimas ataskaitos rengimo etape
Visa informacija apie viešo susirinkimo laiką, vietą bei apie tai, kur galima susipažinti su poveikio
aplinkai vertinimo ataskaita bus paskelbta visuomenės informavimo priemonėse (respublikiniame ir
rajonų laikraščiuose), savivaldybėse, seniūnijose.
PAV ataskaita bus taisoma atsižvelgiant į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus.
8.2.1.3 Informavimas apie sprendimo priėmimą
PAV dokumentų rengėjas, gavęs atsakingos institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos
leistinumo pasirinktoje vietoje, per 10 darbo dienų praneš visuomenei, paskelbdamas apie priimtą
sprendimą visuomenės informavimo priemonėse (respublikiniame ir rajonų laikraščiuose),
savivaldybėse, seniūnijose.
9 Ekstremalios situacijos
Priešgaisrinis aspektas. Vadovaujantis LR AM 1999-07-19 patvirtintu įsakymu Nr. 221 “Lietuvos
ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribiniai kiekiai”, lentelėje 1 išvardintos medžiagos
planuojamoje teritorijoje naudojamos nebus, todėl numatomi statybos objektas priskiriamas prie
nepavojingų. Pagal atsparumo ugniai kategoriją įrenginiai turi būti įrengti vadovaujantis Gaisrinės
saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento
prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-12-07 įsakymu Nr. 1-338, Bendrosiomis gaisrinės
saugos taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus
reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 ir Energetikos objektų
priešgaisrinių saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministro 1999 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 80/121 (Žin., 1999, Nr. 22-631),
reikalavimais.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
99
Galima rizika dėl klimato kaitos pokyčių ir rekomendacijos prisitaikymui pateikta 5.2.2 skyriuje.
Struktūriniai pažeidimai. Vėjo elektrinių konstrukcija turi įtakos struktūrinių pažeidimų rizikai,
dėl kurių galimi darbuotojų ar gyventojų susižalojimai. Nelaimingų atsitikimų pavojus kyla dėl
ekstremalių klimatinių sąlygų, uraganų ar stiprių vėjų ar pan. Pagrindinės struktūrinių pažeidimų
priežastys:
Menčių ar jų dalių atitrūkimai. Nutrūkusi mentė gali būti nusviesta net iki 1 km atstumo. Paprastai mentės gaminamos iš kompozicinių medžiagų be varžtų.
Gaisrai dėl išorinių ar pačios elektrinės elektros sistemos darbo priežasčių.
Konstrukcijos pažeidimai (pvz. turbinos nukritimas ar bokšto sugriuvimas).
Ledo švaistymas.
Transporto avarijos, gabenant didelių gabaritų dalis.
Kitos priežastys (žaibas, elektros perdavimo sistemos gedimai ir kt.).
Dėl struktūrinių pažeidimų dažniausiai nukenčia elektrinių priežiūrą ir remontą vykdantys
darbuotojai.
Kai kuriose šalyse vėjo elektrinės priskiriamos prie pavojingų įrenginių, kurių eksploatavimui
išduodami leidimai. Lietuvoje vėjo elektrinės nepriskiriamos prie potencialiai pavojingų įrenginių
(Lietuvos respublikos Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-
1116 su pakeitimais).
Vėjo elektrinės priskiriamos aukštybiniams pastatams. Užtikrinant vėjo elektrinių stabilumą
iki aukštybinių pastatų statybos darbų atliekami žvalgybiniai inžineriniai geologiniai tyrimai pagal
statybos techninio reglamento STR 1.04.02: 2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai)
tyrimai“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 703 „Dėl
statybos techninio reglamento STR 1.04.02: 2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai)
tyrimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 25-779) reikalavimus. Yra įvertinamos teritorijos
inžinerinės geologinės sąlygos ir gruntų fizinės mechaninės savybės.
Aviacinė sauga. Vėjo elektrinės gali turėti poveikį radijo ryšio perdavimui. Dėl to kyla ryšio
sutrikimų su civilinės ar karo aviacijos radarais pavojus. Veikiančios vėjo elektrinės gali iškreipti
radarų ekranų vaizdą ir apsunkinti orlaivių eismo kontrolę. Yra žinoma, kad kai kurie oro uostai taiko
priemones šių trukdžių prevencijai, t.y. nustato saugius atstumus iki oro uostų, bei įdiegia
programinę įrangą, kuri filtruoja trukdžius. Šios rizikos mažinimo priemonės užtikrina, kad vėjo
elektrinių keliama rizika būtų sumažinta iki priimtinos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės
ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr.22-652 su pakeitimais) nustato aerodromų
apsaugos zonas, kuriose nesuderinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka su Civilinės
aviacijos administracija ir (ar) kariuomenės vadu (karinių aerodromų apsaugos zonoje), draudžiama
statyti, rekonstruoti ir įrengti oro ryšių, aukštos įtampos elektros tiekimo linijas, objektus,
skleidžiančius radijo bei elektromagnetines bangas, pramonės ir kitus objektus, dėl kurių veiklos
blogėja matomumas, taip pat objektus, spinduliuojančius šviesą ir galinčius kelti pavojų orlaivių
skrydžių saugai bei bet kokius kitus objektus, esančius iki 300 metrų atstumu nuo aerodromo kilimo
ir tūpimo tako ir aerodromų prieigų zonose – nepriklausomai nuo objektų aukščio; iki 5,1 kilometro
atstumu – 45 metrų ir aukštesnius (aerodromo kontrolės taško atžvilgiu); iki 15 kilometrų atstumu –
100 metrų ir aukštesnius (aerodromo kontrolės taško atžvilgiu).
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
100
Kadangi planuojamos vėjo elektrinės jėgainės galimai iškils virš 100 m, jos bus paženklintos
dienos ženklais ir žiburiais pagal Aukštų statinių ženklinimo taisyklių, patvirtintų Civilinės
aviacijos administracijos 2009-03-27 įsakymu Nr. 4R-72 (Žin., 2009, Nr. 37-1432) IV. Vėjo jėgainių
ženklinimas dienos ženklais ir žibintais skyriaus reikalavimus. Alternatyvios energijos šaltinių -
vėjo jėgainių (pavienių, grupių, parkų) plėtros 110442S0TL-STP.K-AR Klaipėdos rajone specialiojo
plano koncepcija Lapas 27 Lapų 27 Laida A. Vėjo jėgainių išdėstymo vietos suderintos su Lietuvos
kariuomenės administracija 2015-11-26 raštu Nr. KV8-471, o vėjo jėgainių statybos projektai bus
derinami su Lietuvos kariuomenės administracija papildomai (žr. 10 PRIEDAS).
10 Elektros energijos perdavimas
Elektros energijos perdavimas numatomas požeminiais kabeliais. Vėjo elektrinių valdymas
numatomas distancinis bevielis (bevielių telekomunikacijų metodu). Transformatorinės pastotės ir jų
parametrai – bus projektuojama pagal AB „Litgrid“ išduotas projektavimo sąlygas.
11 Tarpvalstybinis poveikis
Planuojama veikla negali daryti neigiamo tarpvalstybinio poveikio.
12 Atliekos ir rekultivacija
Atliekos. Planuojamos ūkinės veiklos metu atliekų susidarymas nenumatomas, kadangi PŪV
susijusi su ekologiškos, atsinaujinančios, nuo vėjo priklausomos energijos gamyba. Nedideli kiekiai
metalo ir mišrių statybinių atliekų gali susidaryti numatomų vėjo elektrinių įrengimo – statybos
metu, pamatų statybos darbų metu. Šios atliekos bus komplektuojamos į specialius konteinerius ir
pagal sutartis su atliekų tvarkytojais išvežamos tolimesniam tvarkymui. Atliekos bus tvarkomos
vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis (LR aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymas
Nr. 722) ir Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis (LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d.
įsakymas Nr. D1-637). Tikslus atliekų susidarymas, kiekiai ir kategorijos bus žinomi tik techninio
projekto rengimo metu.
Rekultivacija. Teritorijos rekultivavimas yra neatskiriama projekto įgyvendinimo dalis. Įprastai
aplinka yra rekultivuojama panaudojant prieš statybas nuimtą derlingą dirvožemio sluoksnį ir
apželdinant žole. Derlingasis dirvožemio sluoksnis, kuris turi būti nukasamas prieš pradedant statybų
darbus ir saugomas visą statybų laikotarpį, baigus darbus bus panaudojamas vietovės rekultivacijai.
Dirvožemio išsaugojimą, laikiną sandėliavimą ir vėlesnį panaudojimą aplinkos sutvarkymo darbams
reglamentuoja LR Vyriausybės nutarimas 1995-08-14 Nr. 1116 „Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir
derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo“ (Žin., 1995, Nr. 68-1656).
13 Priemonės neigiamam poveikiui sumažinti
VJ vietos parinktos taip, kad nebūtų viršijamos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai
dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" (Žin. 2011, Nr. 75-
3638) ir būtų nutolę toliau kaip 500 nuo gyvenamųjų teritorijų, kaip rekomenduojama „Alternatyvios
energijos šaltinių – vėjo jėgainių (pavienių, grupių, parkų) plėtros 110442S0TL-STP.K-AR Klaipėdos
rajone specialiojo plano koncepcijoje“ (UAB „Energetikos linijos“, UAB „Sweco”, 2012).
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
101
Priemonės nuo šešėliavimo – VJ stabdymas intensyvaus šešėliavimo laikotarpiu, arba šešėliavimą
užstosiančių apsauginių žaliuzių įrengimas būtinas.
Biologinės įvairovės apsaugai yra siūlomi projektiniai sprendiniai (VE stabdymas tam tikru metu ir
monitoringas, siekiant apsaugoti paukščius nuo žūties bei barjero efektui sušvelninti). Priemonės
rekomenduojamos atlikus ornitologinius tyrimus ir poveikio reikšmingumą. Taip pat pasiūlytas laikas
projekto įgyvendinimui, siekiant išvengti saugomų ar vertingų rūšių trikdymo.
Pasiūlytos priemonės paviršinio ir požeminio vandens bei dirvožemio apsaugai statybos metu
galimam poveikiui sumažinti: priemonės apsaugai nuo dirvos erozijos (rekultivavimas), taršos
sumažinimui (atidirbtų tepalų surinkimas). Rekomenduojamų priemonių suvestinė pateikiama 28
lentelėje.
28. Lentelė. Aplinkosauginių priemonių suvestinė
Saugomas
aplinkos
komponentas
Aplinkosauginės priemonės
Statybos metu Naudojimo metu (pastačius vėjo elektrines)
Žmogus (apsauga nuo triukšmo)
Rekomenduojame su triukšmą skleidžiančia darbų įranga arti gyvenamųjų pastatų nedirbti švenčių ir poilsio dienomis, o darbo dienomis nedirbti vakaro (18:00–22:00 val.) ir nakties (22:00–06:00 val.) metu.
-
Žmogus (infragarsas ir žemo dažnio garsas)
- -
Žmogus (šešėliavimo poveikis)
- Įgyvendinus projektą, pastatams, kurie patenka į vėjo
jėgainių sudaromų intensyvių šešėlių zonas (7 gyvenamieji
pastatai), gyventojams šešėlių ir mirgėjimo mažinimui
rekomenduojame gyventojams įrengti apsaugines žaliuzes
ir gyventojui pageidaujant apželdinti sklypą.
Dirvožemis, paviršinis ir požeminis vanduo
Rekomenduojamas derlingojo dirvožemio sluoksnio nukasimas, saugojimas ir rekultivavimas. Statybos metu rekomenduojama laikyti naftos produktus absorbuojančias medžiagas birų smėlį, smėlio maišus, sorbentus. Statybinių medžiagų laikymo aikštelių rekomenduojama neįrengti arčiau kaip 25 m nuo aplinkinių upelių. Nenaudoti sunkiosios technikos, esant šlapiai dirvai, tose vietose, kuriose dar nenuimtas derlingasis dirvožemio sluoksnis. Kadangi teritorijoje vyrauja žemės ūkio teritorijos, dėl to gali suprastėti dirvos imlumas absorbuoti nuotekas.
–
Biologinė įvairovė ir saugomos teritorijos
VE Į saugomas teritorijas nepatenka, tačiau siekiant sumažinti Aprašomoje ir gretimose teritorijose apsistojančių migruojančių paukščių trikdymą, rekomenduojama statybos darbų nevykdyti pavasarinės migracijos metu, t.y. kovo-balandžio mėn. Optimalus jų laikas būtų lapkričio – vasario mėn., kuomet Aprašomoje teritorijoje nesutinkamos nei perinčios rūšys, nei migruojančių paukščių sankaupos. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį augalijai
rekomenduojamas technikos judėjimas jau
esamais arba technikos judėjimui, bei laikymui
numatytais ir paženklintais takais ar aikštelėmis.
Jei ateityje vykdomas žūstančių paukščių monitoringas parodytų reikšmingą migruojančių paukščių žūtį dėl vėjo jėgainių veiklos, reikėtų aktualiais laikotarpiais laikinai stabdyti šių jėgainių darbą. Dabartiniu metu galima rekomenduoti tik vėjo jėgainių darbo stabdymą pavasarinių žąsų sankaupų laikotarpiu, t.y. kovo paskutinę dekadą – balandžio mėn., tačiau tai numatant tik rytinėmis ir vakarinėmis valandomis. Be to Aprašomoje teritorijoje nerekomenduotina sėti grūdines žemės ūkio kultūras bei kukurūzus, kurie pritraukia migruojančius vandens paukščius kaip palanki maitinimosi vieta.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
102
Saugomas
aplinkos
komponentas
Aplinkosauginės priemonės
Statybos metu Naudojimo metu (pastačius vėjo elektrines)
Užtikrinant minimalų poveikį žinduoliams
rekomenduojama kiek įmanoma sutrumpintį
statybos darbų laikotarpį.
14 Poveikio aplinkai vertinimo sprendinių kontrolė ir monitoringo
planas
14.1 Sprendinių kontrolė
Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) sprendinių kontrolė susideda iš šių procesų:
Monitoringas arba dar kitaip vadinamas poveikio aplinkai vertinimo auditas – tai periodinis tikslinis duomenų tikrinimas, lyginimas su standartais ar prognozėmis.
Įvertinimas – tai poveikio aplinkai vertinimo sprendinių įvertinimas pagal monitoringo duomenis.
Vadyba – priimami sprendimai ir numatomi veiksmų planai.
Bendradarbiavimas – užsakovo ir ypatingais atvejais visuomenės informavimas.
Poveikio aplinkai vertinimo sprendinių kontrolė yra numatoma tais atvejais, kai:
reikia patikslinti poveikius;
norima pagilinti mokslines ir technines žinias;
kontrolė yra reglamentuojama teisės aktais;
yra jautrios teritorijos;
abejojama dėl siūlomų priemonių efektyvumo.
Šiame projekte poveikio aplinkai vertinimo sprendinių kontrolės motyvacija galėtų būti:
Poveikių tikslinimas gyventojų sveikatai ir paukščių migracijai.
Priemonių efektyvumo tikslinimas.
14.2 Rekomendacijos žūvančių paukščių monitoringo įrengto VE parko
ribose metodikai
Tikslas: Nustatyti metines paukščių mirtingumo apimtis , kurios gali kilti dėl susidūrimo su
veikiančiomis arba neveikiančiomis VE.
Paieškos teritorija: Žuvusių paukščių paieška yra vykdoma apskritimo formos aikštelėse, kurių
spindulys yra 100 m. apie kiekvieną VE. Teritorijoje apskaita vykdoma ją apeinant lygiagrečiai kas 4-5
m. (priklausomai nuo žolės aukščio).
Paieškos laikotarpiai ir periodiškumas: bendras numatomas monitoringo laikotarpis – 3 metai.
Apskaitos laikas gali būti pratęstas, nustačius ženklią VE įtaką paukščiams. Paukščių paieškos
intensyvumas priklauso nuo paukščių perskridimo intensyvumo, kuris skirtingais metų laikais skiriasi
(pateikta 29 lentelėje).
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
103
29. Lentelė. Paukščių perskridimo intensyvumas skirtingais metų laikais.
Laikotarpis Paieškos periodiškumas Iš viso
apskaitų
Tikslinės paukščių grupės
Kovo 15-gegužės 15 d. 1 kartą per savaitę 8-9 Pavasarinė paukščių migracija
Gegužės 16- rugpjūčio 1 d. 1 kartą per dvi savaites 5-6 Jauniklių perskridimai
Rugpjūčio 2 – lapkričio 1 d. 1 kartą per savaitę 13-14 Rudeninė paukščių migracija
Lapkričio 2 – kovo 14 d. 1 kartą per mėnesį 4-5 Žiemojančių paukščių perskridimai
Iš viso: 30-34
Didžiąją metų dalį VE parke lankomasi kas 1-2 savaitės. Iš viso numatoma atlikti 30-34 paukščių
apskaitas kasmet, apie 100 apskaitų per 3 metus.
Informacijos rinkimas ir apdorojimas. Radus žuvusį paukštį nustatoma jo rūšis, apytikslis
žuvimo laikas, sužalojimo pobūdis bei priskiriama konkrečiai vėjo jėgainei. Pasibaigus monitoringo
metams duomenys yra apdorojami statistiškai, siekiant išryškinti periodus, kurių metu labiausiai
pažeidžiami paukščiai, bei jėgainės, kurios turi didžiausią poveikį.
VE poveikio vertinimas: Vėjo jėgainių parko (susidedančio iš 5 VE) poveikis paukščių
populiacijai laikomas:
neturinčiu įtakos, jeigu vidutiniškai per mėnesį bus aptikti mažiau nei 3,0 žuvę paukščiai;
turinčiu nedidelę įtaką, jeigu vidutiniškai per mėnesį bus aptikti 3,1-5,0 žuvę paukščiai;
turinčiu ženklią įtaką , jeigu vidutiniškai per mėnesį bus aptikti daugiau nei 5,0 paukščiai;
retų ir saugomų rūšių žuvimo atvejai turi būti aptariami atskirai, atsižvelgiant į jų populiacijos būklę bei gamtosauginį statusą.
Priemonės taikomos siekiant sumažinti ženklą VE įtaką: išaiškinus ženklią VE įtaką turi būti
taikomos įtakos mažinimo priemonės bei sekančiais metais atliekamas priemonių taikymo
monitoringas. Išaiškinus, jog tam tikru metų laiku yra kritiškas laikotarpis, kai žūsta neproporcingai
daug paukščių, VE darbas stabdomas anksti ryte (1 val. prieš patekant saulei – 4 val. po jos
patekėjimo) ir vakare (3 val. iki saulės laidos iki 1 val. po jos). Be to gali būti montuojami blyksintys
švyturėliai atbaidantys paukščius naktį. Pakartotinai vykdomas žuvusių paukščių monitoringas
vykdomas. Išaiškinus, jog didelę žalą daro dalis VE, gali būti ribojamas tik šių VE darbas kritiškais
laikotarpiais.
14.3 Monitoringo planas
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme rašoma, kad ataskaitoje yra
numatomi aplinkos stebėsenos metmenys, todėl įvertinus pagrindinius aspektus rekomenduojamas
preliminarus monitoringo planas, kuris pateiktas 30 lentelėje.
Atsižvelgiant į monitoringo programą ornitologiniu aspektu, reikalinga vykdytis monitoringą 3
metų laikotarpiui po vėjo jėgainių paleidimo. Apskaitos laikas gali būti pratęstas, nustačius ženklią
VE įtaką paukščiams. Tolimesni poveikio aplinkai vertinimo kontrolės etapai yra:
Įvertinimas – monitoringo duomenų (poveikių bei priemonių efektyvumo) įvertinimas pagal galiojančius Lietuvoje standartus, poveikio aplinkai prognozinius vertinimus.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
104
Vadyba – numatomi tolimesni veiksmai t.y. papildomos aplinkosauginės, techninės priemonės (jeigu būtina).
Poveikio aplinkai vertinimo sprendinių kontrolę turėtų organizuoti PŪV užsakovas.
30. lentelė. Preliminarus monitoringo planas
PAV sprendinių kontrolės motyvacija Monitoringo atlikimo periodas
Žūvančių paukščių monitoringas Po vėjo jėgainių paleidimo
15 Galimi netikslumai
Šešėliavimo modeliavimas atliktas pačiam blogiausiam scenarijui WindPRO 2.7 programa, laikant,
kad visada švies saulė ir nebus debesuotumo ir, kad jėgainės visada veikia. Įvertinant šiuos galimus
netikslumus, realiai šešėliavimo poveikis bus žymiai mažesnis.
Modeliuojant galimą triukšmą buvo įvertinti veiksniai, nuo kurių priklauso vėjo jegainių
generuojamas triukšmo lygis (stiebo aukštis, maksimalus jėgainių skleidžiamas triukšmo dydis) ir
aplinkos veiksniai, nuo kurių priklauso triukšmo sklidimas aplinkoje (reljefas, absorbcinės savybės,
pastatų aukštingumas, meteorologinės sąlygos), foninis triukšmo lygis. Šiuo aspektu neatmetama
nedidelių nukrypimų galimybė.
16 Darbo grupės išvados
Veikla atitinka strateginius Lietuvos Respublikos energetikos politikos tikslus (atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra), atitinka Šilutės rajono savivaldybės 2015-2024 metų strateginio plėtros plano tikslus (vėjo ir saulės energijos panaudojimo plėtimas Savivaldybės bendrajame plane pažymėtose teritorijose) ir Šilutės raj. Sav. bendrojo plano reikalavimus ir Alternatyvios energijos šaltinių – vėjo jėgainių (pavienių, grupių, parkų) plėtros Klaipėdos rajone specialiojo plano koncepcijos pagrindinius aspektus.
Atliktas poveikio aplinkai vertinimas, tyrimai, įvertintas suminis kitais projektais planuojamų VE poveikis, pateiktos prevencinės, poveikį mažinančios priemonės (kaip išvengti migruojančių paukščių žūčių, pateiktas monitoringo planas) reikšmingo poveikio aplinkai nenustatė.
Atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas nustattė, kad planuojamo parko veikla nepažeidžia LR teisės aktais reglamentuojamų normų sveikatos apsaugai. Nustatyta 5 vėjo elektrinių parko SAZ zona, prie kiekvienos VJ ji skiriasi ir, svyruoja didžiausi rekomenduojami atstumai nuo PŪV yra ~228 iki 305 metrų.
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
105
17 Literatūros sąrašas
1. Šilutės rajono bendrasis planas (patvirtintas 2010-11-25 Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-1586 „Dėl Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“);
2. Lietuvos kraštovaizdžio įvairovės studija, 2006 – VU GMF Geografijos ir kraštotvarkos katedra;
3. Vėjo jėgainių įrengimo poveikio aplinkai vertinimo rekomendacijos R 44-03, patvirtintos LR aplinkos ministro įsakymu 2003-07-31 Nr. 406 ir pakeistos 2010-11-29 Nr. D1-955;
4. Abromas J., Baravykaitė D. „Alternatyvios energetikos objektai vakarų Lietuvoje, jų poveikis vizualinei aplinkai ir poveikio optimizavimo galimybės”, KTU, Klaipėdos universitetas, 2011;
5. Abromas J. (2014). Disertacija: Vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas, Kauno technologijos universitetas.
6. LR Atsinaujinančių išteklių įstatymas, 2011-05-12 Nr. XI-1375
7. http://www.nrel.gov/analysis/sustain_lca_wind.html;
8. Assessing the life cycle environmental impacts of wind power: A review of present knowledge and research needs. , 2012, Anders Arvesen and Edgar G. Hertwich . Industrial Ecology Programme and Department of Energy and Process Engineering, Norwegian University of Science and Technology;
9. Renewable Energy, Vol. 43, Life cycle assessment of CO2 emissions from wind power plants: Methodology and case studies.
10. Climate Risk and Adaptation in the Electric Power Sector. Asian Development Bank, 2012.
11. http://www.meteo.lt/klim_kaita.php.
12. http://www.am.lt/VI/files/File/Klimato%20kaita/Galutine%20ataskaita-2014-09-17.pdf
13. Rimkus E., Bukantis A., Stankūnavičius G. 2006. Klimato kaita: faktai ir prognozės. Geologijos akiračiai 1: 10-20.
14. http://www.jegaines.lt; http://www.jegaines.lt/index.php?lang=lt&page=duk; http://www.vejojegaines.lt/content/view/44/30/;
15. Strategic health impact assessment on wind energy development i Oregon, Prepared by: Public Health Division Oregon Health Authority, 2013;
16. Vėjo energetikos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinės rekomendacijos. Sveikatos mokslo ir ligų prevencijos centras (parengė UAB SWECO Lietuva), 2013.
17. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56–2225, 2007, Nr. 64–2455, 2010, Nr. 57–2809, 2011, Nr. 153–7194);
18. Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo, 2004 m. liepos 5 d. Nr. V–511 (Žin. 2004, Nr.109–4091; 2011, Nr.61–2923, 2012, Nr. 71–3682);
19. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniai nurodymai, patvirtinti 2004 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V–491 (Žin. 2004 Nr.106–3947);
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
106
20. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 ir pakeistos 2012-07-04 (Žin., 2012, Nr. 80-4168;
21. Eja Pedersen, Kerstin Persson Waye, Wind turbine noise, annoyance and self‐reported health and well‐being in different living environments, Occup Environ Med. 2007 Jul; 64(7): 480–486. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2078467/;
22. Kelių transporto infrastruktūros poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinės rekomendacijos. Sveikatos mokslo ir ligų prevencijos centras (parengė UAB Infraplanas), 2013;
23. Greimas (2011), Eksploatuojamų vėjo elektros jėgainių poveikio biologinei įvairovei nustatymo metodika;
24. Alternatyvios energijos šaltinių – vėjo jėgainių (pavienių, grupių, parkų) plėtros 110442S0TL-STP.K-AR Klaipėdos rajone specialiojo plano koncepcija (UAB „Energetikos linijos“, UAB „Sweco”, 2012);
25. Šilutės rajono savivaldybės 2015-2024 metų strateginis plėtros planas (patvirtintas Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T1-922);
26. Health, and Safety Guidelines. Wind Energy 2007, World Bank Group;
27. Oficialus LR aplinkos ministerijos puslapis http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=15332;
28. V. Rašomavičius „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas“ Vilnius, 2012.
29. An assessment of non-volant terrestrial vertebrates response to wind farms—a study of small mammals, 2016 January 06, Rafał Łopucki and Iwona Mróz, this article is published with open access at Springerlink.com
30. The impacts of wind power on terrestrial mammals, a synthesis J. O. Helldin, J. Jung, W. Neumann, M. Olsson, A. Skarin, F. Widemo, This report is a translation of the previous report in Swedish ”Vindkraftens effekter pa landlevande daggdjur” (Naturvardsverket report no 6499).
31. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 12 22 įsakymas Nr. 346 SAUGOS IR SVEIKATOS TAISYKLĖS STATYBOJE DT 5-00
32. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO N U T A R I M A S DĖL NACIONALINĖS ENERGETINĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO 2012 m. birželio 26 d. Nr. XI-2133
33. ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS 2015-2024 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS, PATVIRTINTAS Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T1-922
Žemėlapiai, schemos:
34. Lietuvos Respublikos georeferencinis pagrindas GDB10LT (skaitmeninis žemėlapis), kurio mastelis 1:10000, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM;
35. Lietuvos skaitmeninis ortofotografinis M 1:10000 matematinis pagrindas ORT10LT,© (skaitmeninis žemėlapis), Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 2012;
36. Nekilnojamųjų kultūros vertybių registras: http://kvr.kpd.lt/heritage/;
37. Lietuvos dirvožemių žemėlapis. Nacionalinės žemės tarnybos duomenys, 2012;
38. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacinės bazės „Geolis“ duomenys (www.lgt.lt): „Vandenviečių žemėlapis“; „Naudingųjų iškasenų telkiniai“;
Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
107
„Kvartero geologinis žemėlapis M 1:200 000“; „Lietuvos pelkių ir durpynų žemėlapis M 1:200 000“; „Kvartero geologinis žemėlapis M 1:200 000“) 2012;
39. Upių ežerų ir tvenkinių valstybės kadastras, Aplinkos ministerija, 2014/ https://uetk.am.lt/portal/startPageForm.action;jsessionid=6B4C874524DA914500F27AF472ACD8A9;
40. UK Department of Energy and Climate Change, Update of UK Shadow Flicker Evidence Base. 2011: London.
41. Lietuvos erdvinės informacijos portalas (geoportal.lt).
18 Priedai
18.1 PAV programa ir jos derinimas, rengėjų kvalifikaciniai dokumentai
18.2 SRIS išrašas
18.3 Triukšmo sklaidos žemėlapiai
18.4 Šešėliavimo žemėlapiai
18.5 Infragarso matavimo rezultatai
18.6 Visuomenės informavimo medžiaga
18.7 Kadastro žemėlapiai ir rekomenduojamos SAZ ribos
18.8 Jėgainių duomenys
18.9 Registro išrašai
18.10 Lietuvos kariuomenės pritarimas