2015 m. balandžio 18 d., šeštadienis • Nr. 34 (9466) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 0,72 Eur (2,49 Lt)

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

• Ukmergės rajone gyvenanti Bronė Zarembienė teigė, kad ūkyje dirbti – labai sunku. Todėl rezultatų pasiekia tik darbštūs žmonės, turin-tys geležinę kantrybę.

• Praėjusį savaitgalį Valstybinia-me jaunimo teatre įvyko spektaklio „Geras žmogus iš Sezuano“ premje-ra. Tai būtų buvusi eilinė premjera, jei ne keli faktai..

• Panevėžyje gyvenantis Vaidas Arbutavičius laiko daugiau nei 80 bičių šeimų. Jaunas vyras ketina plėsti bityną, pirkti šiuolaikiškus medaus tvarkymo įrenginius..

Šiandien skaitykite:

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

SODYBA, 7 p.

BIČIŲ AVILYS, 21 p.

UŽSIENYJE, 21 p.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Pieno perdirbimo įmonių vadovai ir savininkai sunerimo: artėja paraiš-kų teikimo ES paramai gauti laikas, o dar neaišku, ar į šią paramą įmo-nės galės pretenduoti. Tokia padėtis susiklostė, nes Lietuvos pieno ga-mintojų asociacija (LPGA) Vyriausy-bę įspraudė į kampą reikalaudama, kad pieno perdirbėjams ES parama nebūtų skiriama, kol šie už superka-mą pieną nemokės tiek, kiek viduti-niškai mokama ES rinkoje.

Renka parašus

LPGA narys ir buvęs šios orga-nizacijos vadovas ūkininkas Viktoras Ročka sakė sulaukęs AB „Rokiškio sūris“ pasiūlymo pakeisti savo nuomo-

nę ir nepritarti LPGA reikalavimams. „Pasakiau, kad negaliu taip elgtis ne-pasitaręs su LPGA taryba. Tačiau jau-čiu, kad kai kurie pieno gamintojai pasirašė peticiją. Jie baiminasi, kad ar-tėjant vasaros sezonui perdirbėjai iš jų ūkio pieno nesupirks arba už jį mokės dar mažiau, todėl pasirašo, gal net ne-sigilindami, dėl kokios priežasties ren-kami parašai“, – sakė V.Ročka.

Nenorėjęs minėti savo pavardės ūkininkas iš Jonavos rajono prisipa-žino pasirašęs peticiją: „Stambių ūkių savininkai gali priešintis, o aš teturiu 60 karvučių, be to, perdirbimo įmo-nė man suteikė paskolą, todėl negaliu priešintis.“ Jeigu galima pasikliauti perdirbimo įmonių paskleista infor-macija, iki šios savaitės ketvirtadie-nio buvo surinkta per 7 tūkst. parašų.

Nukelta į 2 p.

Vida TavorienėVL žurnalistė

Matininkus ir geodezininkus vienijančių organizacijų vado-vams kyla įtarimas, kad dabar bus norima ant jų sukarti visus kreivos ir šleivos žemės reformos šunis: „Kodėl Žemės ūkio minis-terija (ŽŪM) dabar imasi per 25 nepriklausomos Lietuvos metus negirdėtos iniciatyvos? Kodėl ne-

buvo griežtos atsakomybės prieš 10–15 metų, kai sparčiai vyko darbai ir buvo pridaryta daug klaidų?“

Siūlo finansinę bausmę

Dabar už geodezininko ir ma-tininko veiklos pažeidimus taiko-ma kvalifikacinė atsakomybė – iš jų atimamas kvalifikacijos pažymė-jimas arba sustabdomas jo galioji-

mas. Žemės ūkio ministerija siūlo įvesti ir finansinę bausmę – 50–200 eurų. Siekiant nustatyti matininkų ir geodezininkų administracinę at-sakomybę už tai, kad nesilaiko tei-sės aktų nuostatų, atlikdami žemės sklypų ar kitų nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus ar geodezi-jos ir kartografijos darbus, Vyriausy-bei siūlomas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įsta-tymo projektas.

Pasak žemės ūkio ministrės Virgi-nijos Baltraitienės, negalima leisti, kad žmonės būtų apgaudinėjami nesąži-ningų specialistų, tam reikia užkirsti kelią. „Pagrindinis įstatymo pakeitimo projekto uždavinys – sumažinti ma-tininkų ir geodezininkų daromų pa-žeidimų, paspartinti ir pagerinti darbų kokybę“, – pabrėžė įstatymo pataisas siūlančios ministerijos vadovė.

Nukelta į 3 p.

Dreba pieno perdirbėjų kinkosĮ kampą įspeisti pieno perdirbėjai sugalvojo, kaip prispausti žaliavos tiekėjus, kad šie pasirašy-tų po reikalavimu jiems skirti paramą. Ko gero, labiau pasityčioti iš paprastų kaimo žmonių jau neįmanoma: pieno perdirbėjai nori gauti ES paramą, o daugelis ūkininkų priversti atsisakyti dalyvauti ES paramos programose dėl itin mažų perdirbėjų mokamų pieno supirkimo kainų.

Žemės reformai nuėjus vingiuotą, pykčiais, prakeiksmais ir teismais pažymėtą kelią, Žemės ūkio ministerija susizgribo griežtinti matininkų ir geodezininkų atsakomybę ir už jų nusižen-gimus numatyti administracines baudas.

Dėl kreivos žemės reformos nori prigriebti matininkus

• Krizė iš esmės pakeitė gyve-nimo sąlygas Europoje. Produk-tai, paslaugos, darbo ir gyvenimo standartai vis blogėja, ir daug kas mano, kad negrįžtamai.

Perdirbėjai nė nesileidžia į kalbas su ūkininkais apie pieno supirkimo kainų didinimą. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2 2015 m. balandžio 25 d. • Nr. 34 (9466) Valstiečių laikraštis

kesnės šalies vadovų pozicijos, tačiau taip ir nepaaiškino, kokios jų pozicijos jis tikisi. Neišgirdu-si racionalių pasiūlymų, ministrė

siūlė dar kartą susitikti su perdir-bimo įmonių vadovais, nors aky-lesnis vertintojas galėjo įžvelgti, kad didelių vilčių ministrė to-kiems susitikimams neteikė. „Aš nesu įsitikinusi, kad ES paramą gavę perdirbėjai tikrai padidin-tų pieno supirkimo kainas“, – ga-liausiai atvirai prasitarė ministrė V.Baltraitienė.

Skaičiavimai laidoja viltis

Akivaizdu, kad pieno perdirbėjai nori gauti ES paramą. Todėl pieno gamintojai mano, kad dabar yra reta proga perdirbėjus priversti tartis dėl pieno supirkimo kainų padidinimo. Tačiau atmerkime akis ir neapgau-dinėkime savęs: elementarūs skai-čiavimai rodo, kad pieno gamintojai klysta, taip manydami. Kodėl pada-rėme tokią išvadą?

ES paramą gali gauti ne visos, o tik kelios pieno perdirbimo įmo-nės. Tarkime, kad viena iš jų gaus 3 mln. eurų paramą. Apskaičiuoki-me, per kiek laiko šią sumą įmonė gautų, jei nedidintų supirkimo kai-nos. Jei tokia įmonė per parą super-ka 800 t pieno, nesunku suskaičiuo-ti, kad, padidinusi supirkimo kainą 10 ct už kilogramą, t. y. supirkdama

po 32 ct už kilogramą, 3 mln. eurų (tiek, tikėtina, įmonė gautų ES pa-ramos) sumokėtų maždaug per 40 dienų. Taigi per tiek dienų perdir-

bimo įmonė gali pati užsidirbti ES paramą, net neteikdama paraiškos. Taigi drįstame teigti, kad ES para-ma – ne toks gardus kąsnis, kad pie-no perdirbėjai prieš pieno gamin-

Atkelta iš 1 p.

Tačiau dauguma LPGA narių nusiteikę neatsisakyti pieno gamin-tojų visuotiniame suvažiavime pri-imto nutarimo.

„Perdirbėjai nori gauti ES para-mą, o štai aš ir daugelis kitų pieno gamintojų atsisakėme dalyvauti ES paramos programose, nes negalime rizikuoti – esant dabartinėms pie-no supirkimo kainoms, mes nega-lėsime įvykdyti ES reikalavimų ir gal net turėsime pasitraukti iš rin-kos“, – liūdnomis prognozėmis da-lijosi Alytaus rajone Raitininkų se-niūnijoje ūkininkaujanti Audronė Miškinienė.

Rinkas diversifikavo iš dalies

Pieno perdirbėjų norus pasinau-doti ES parama galima paaiškinti, ypač dabar, kai aiškėja, kad ekspor-to į Rusiją planus reikia atidėti labai tolimai ateičiai. Taigi naujoms rin-koms reikia naujų produktų, kitaip eksportas bus nuostolingas. Kodėl nuostolingas? Todėl, kad perdirbi-mo įmonės apie naujas rinkas visus 25 valstybės nepriklausomybės me-tus negalvojo, todėl produktų rea-lizavimas diversifikuotas tik iš da-lies. Kokybiškus produktus, žinoma, šalies įmonės gali parduoti, tačiau ne taip pelningai, kaip iki šiol. Štai UAB „Marijampolės pieno konser-vai“ net apie 98 proc. gaminamos produkcijos eksportuoja.

„Mes konkuruojame su vokie-čiais, olandais, prancūzais ir mūsų kainodara yra visiškai atvira: laimi-me tik tada, kai produktus patei-kiame pigiau nei konkurentai“, – sakė įmonės generalinis direktorius Aristidas Kulvinskas. Tačiau direktorius pripažino, kad Vakarų Europos perdirbi-mo įmonių įranga yra našes-nė, technologijos efektyves-nės, todėl įmonei gyvybiškai svarbu investuoti.

„Kreipėmės pagalbos į Ūkio ministeriją, ta-čiau ji paramą skyrė pynėjams iš vytelių, o mums patarė kreip-tis pagalbos į Žemės ūkio ministeriją. Tu-rime parengę du in-vestavimo projektus. Jei jų neįgyvendinsi-me, didinti supirkimo kainos negalėsime“, – sakė A.Kulvinskas.

Konkurencija bus aštri

Į kokio storio pi-niginę perdirbėjai pre-

tenduoja? Pasak žemės ūkio minis-trės Virginijos Baltraitienės, iš viso iki 2020 m. pieno, grūdų, mėsos perdirbimo, pašarus bei konservus gaminančioms įmonėms numaty-ta skirti 90 mln. eurų. Nedaug. Pa-vyzdžiui, žemdirbiams numatyta skirti 150 mln. eurų vien pagal vei-klos sritį „Parama investicijoms į že-mės ūkio valdas“. Šįmet perdirbimo įmonėms bus rengiamas pirmas pa-raiškų teikimas – visos perdirbimo įmonės konkuruos dėl 45 mln. eurų. Didžiausiam projektui bus leidžia-ma skirti iki 3 mln. eurų. Taigi iš viso šįmet ES paramą gaus apie 15 perdirbimo įmonių. Akivaizdu, kad konkurencija bus aštri.

„Kol kas pieno perdirbimo įmo-nės į paramos gavėjų sąrašą neį-trauktos“, – išplėstiniame LPGA posėdyje sakė ministrė. Žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė jau ne kartą viešai yra pasakiusi, kad ES paramą perdirbimo įmonėms su-tiks teikti tik tokiu atveju, jei tam pritars pieno gamintojai. Tiesa, ne-aišku, kaip jie turi pritarti ar kaip nepritarti? Ministrė dar nekomen-tuoja, kaip vertins perdirbėjų ren-kamus pieno gamintojų parašus, pavyzdžiui, ar bus tikrinamas jų autentiškumas?

Apie kainas nenori kalbėti

Šiuo metu pieno gamintojai kri-tiškai vertino perdirbėjų elgesį, ta-čiau galimybių su jais derėtis neat-metė. Štai V.Ročka siūlė dar kartą

sudaryti kelias derybininkų komandas ir vykti patiems pas perdirbėjus tartis dėl ateities planų. Tačiau LPGA vado-vas J.Vilionis sakė, kad su pie-no perdirbėjais jau tarėsi tiek LPGA, tiek ŽŪR vadovai.

Kokie rezultatai? „Su kiekvienos perdir-

bimo įmonės atstovais susitikome atskirai, ta-čiau susidarė įspūdis, kad jie buvo susitarę dėl bendros pozicijos. Jie jau pirmomis mi-nutėmis mus įspėjo, kad galime tartis dėl įvairių sąlygų, tačiau tik ne dėl pieno su-pirkimo kainų didini-mo. Ar yra prasmė dar kartą su jais susitikti?“ – svarstė J.Vilionis.

Kubilių ŽŪB va-dovas Alvydas Mi-liūnas pasigedo aiš-

Aktualijos

Jaunatis.Saulė teka 5.56, leidžiasi 20.39.

RytojŠiandien

Šiandien kai kur galimi trumpi lietūs. Naktį – iki 2–7 laipsnių šilumos, dieną oras šils jau iki 16–21. Sekmadienį sulauksime trumpų liūčių. Naktis bus vasariš-kai šilta – 6–11 laipsnių šilumos. Dieną 11–13 laipsnių. Pirmadienį bus dar šiltesni orai, bet trumpo lietaus, vietomis lydimo perkūnijos, išvengti nepavyks.

orai.lt, VL inf.

Dieną: +11 +13°

Naktį: +6 +11°

Dieną: +2 +7°

Naktį: +16 +21°

PorytDieną: +18 +23°

Naktį: +5 +10°

Šįmet visos perdirbimo įmonės konkuruos dėl 45 mln. eurų, tačiau kol kas pieno perdirbimo įmonės neįtrauktos į pretendentų gauti paramą sąrašą.

Dreba pieno perdirbėjų kinkos tojus nulenktų galvas. Pagrindinė lietuviškų pieno perdirbimo įmonių išsilaikymo sąlyga – žemos pieno supirkimo kainos, todėl pieno ga-mintojams reikia ieškoti kitų ginklų.

Užduotis Konkurencijos tarybai

Konkurencijos taryba turėtų su-sidomėti LPGA susirinkime pa-teikta ūkininkų informacija apie tai, kaip stambiosios pieno perdirbimo įmonės priverčia mažąsias įmones sumažinti pieno supirkimo kainas. Apie tokį atvejį, girdint žemės ūkio ministrei V.Baltraitienei, papasa-kojo Alytaus rajone ūkininkaujanti Audronė Miškinienė: „Daug Dzū-kijos ūkininkų atsisakė pieną tiek-ti stambiausioms perdirbimo įmo-nėms ir sudarė sutartis su pieną brangiau supirkusia Alytaus pieni-ne. Tačiau neilgai džiaugėmės: labai greitai stambiosios įmonės privertė Alytaus pieninės vadovus sumažinti supirkimo kainas.“

Kantrybė trūko ir šiaip ramaus charakterio Pauliukų ŽŪB direk-toriui Andriejui Štombergui. „Per-dirbėjai mums priekaištauja, kad, nesutikdami jiems skirti ES para-mos, mes pjauname šaką, ant kurios sėdime. Tačiau yra kaip tik atvirkš-čiai – tai jie pjauna šaką, ant kurios sėdi, mums mokėdami mažiausias ES rinkoje kainas. Jie meluoja tei-sindamiesi, kad Lietuvoje už pieną moka mažiau tik todėl, kad yra daug smulkių pieno gamintojų. Tiek pat mažai jie moka ir kooperatyvams, kurie patys didelį kiekį pieno gali pristatyti į įmonę. Kaip paaiškinti tokius jų veiksmus?“ – svarstė jis.

Paminėti atvejai turėjo patek-ti į Konkurencijos tarybos akiratį. Ar tikrai pateko? Tyrimas dar ne-baigtas.

Alytaus rajono ūkininkės Audronės Miškinienės teiginiais apie pieno per-dirbėjų piktnaudžiavimą padėtimi rinkoje turėtų susidomėti Konkurencijos taryba. Vidos Tavorienės nuotraukos

„Turime parengę du investavimo projektus. Jei jų neįgyvendinsime, didinti supirkimo kainų negalėsime“, – sakė UAB „Marijampolės pieno konservai“ generalinis direktorius Aristidas Kulvinskas.

Vyriausybės siūlomas naujo so-cialinio modelio projektas Seimą pasieks gegužės pabaigoje, žada premjeras Algirdas Butkevičius. Šią savaitę posėdžiavusi Trišalė taryba iš esmės pritarė idėjai, kad išeitinės išmokos atleistiems darbuotojams galėtų būti mokamos iš specialaus fondo, kurį kauptų visi darbdaviai.

Dalis Seimo narių viešai pri-pažino, kad už kai kurias mode-lio nuostatas nebalsuos. Tuo, kad modelį gali patvirtinti šios kaden-cijos Seimas, suabejojo Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Ar-lauskas. Mokslininkų grupė siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso per-

kelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodin-ti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduo-jama palikti 40 darbo valandų per savaitę.

BNS inf.

Vyriausybėje neužsigulės

32015 m. balandžio 25 d. • Nr. 34 (9466) Valstiečių laikraštis Aktualijos

(Užs. 184)

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“ informuoja, kad naudodamiesi žemės sklypais, esančiais magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje, privalote laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Jas pažeidus, kyla grėsmė suga-dinti magistralinį dujotiekį, kuriuo aukštu slėgiu yra transportuojamos gamtinės dujos, nutraukti jų tiekimą, sukelti pavojų žmonių gyvybei bei turtui. Tam, kad būtų išvengta nuostolių ir nelaimingų atsitikimų, visada pasitikslinkite, ar Jūsų jau turimuose, naujai įsigyjamuose, taip pat ir gretimuose žemės sklypuose yra nutiesti magistraliniai dujotie-kiai, ar yra nustatyti žemės naudojimo apribojimai, kurie šiuose sklypuose gali trukdyti Jūsų numatytai veiklai.

Atkreipiame dėmesį, kad be raštiško AB „Amber Grid“ sutikimo magistralinio dujo-tiekio apsaugos zonoje (po 25 metrus į abi puses nuo vamzdžio ašies) draudžiama gi-liau kaip 0,3 metro kasti žemę, sodinti medžius, krūmus, sandėliuoti pašarus, trąšas bei medžiagas, vykdyti kitą veiklą. Naujų pastatų statyba yra ribojama 200 metrų atstumu į abi puses nuo magistralinių dujotiekių vamzdyno ašies. Dujų skirstymo stočių sanitari-nės apsaugos zonoje taip pat negalima statyti tam tikros paskirties pastatų ir objektų. Planuojant bet kokių pastatų, įrenginių ar kitų objektų statybą 350 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio trasos, projektinius pasiūlymus ir projektinę dokumentaciją bū-tina suderinti su AB „Amber Grid“.

Informacija apie magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje taikomus apribojimus teikiama AB „Amber Grid“ interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt, taip pat ga-lite kreiptis į AB „Amber Grid“ Eksploatavimo departamentą tel. (8 5) 236 03 12, el. p. a.persakovaite@ambergrid.lt, info@ambergrid.lt.

Gerbiami žemės sklypų savininkai,

Atkelta iš 1 p.

Keiksnos visą šimtmetį

Tikėtina, kad dar ne vieną de-šimtmetį ar visą šimtmetį Lietuvos gyventojai keiksnos žemėtvarkos specialistus, matininkus, geodezi-ninkus ir visą nesibaigiančią žemės reformą. „Valstiečių laikraščio“ re-dakcija per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį bene daugiau-sia skundų sulaukė iš skaitytojų, kurie buvo nepatenkinti dėl žemės grąžinimo, neteisingų žemės mata-vimų ir pan. Vieni vylėsi, kad tei-sybė dar bus atkurta, kiti neteko ir šios vilties.

Šią savaitę žemės grąžini-mo istoriją papasakojo į redakciją paskambinęs Petras Mikalauskas iš Radviliškio. Garbaus amžiaus vyras išliejo širdgėlą dėl neteisybės grąži-nant žemę: „Man negrąžino dėdės turėtos 8,5 ha žemės, dar 2002 m. vietos žemėtvarkos specialistė raštu nurodė, kad man ta žemė nepriklau-so. Prezidentas Algirdas Brazaus-kas 1997 m. liepą pasirašė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekil-nojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, pagal kurį netekau teisės paveldėti dėdės žemės, ją nusavino valstybė, nors kiti iki šios datos galėjo atgauti dėdžių, tetų turtą.“

P.Mikalauskas, gerai išstudija-vęs Lietuvos Konstituciją, jaučia-si nukentėjęs: „Štai 23 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybė neliečia-ma, nuosavybės teises saugo įstaty-mai, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuo-menės poreikiams ir teisingai atly-ginta. Ar to laikomasi?“

Problemų šaknys – netikslioje sąvokoje?

Žemės reformos vykdytojai patys pripažįsta, kad jau 25 metus besitę-siantis procesas paliko daug negy-jančių žaizdų. Vykdytojams trūko kompetencijos, kai kurie iš jų, dir-vos nematę, raitė parašus ant svarbių dokumentų, o už jų padarytas klai-das niekas neskubėjo bausti. Gal ir nenorėjo, nes, kaip byloja žvejų iš-mintis, drumstame vandenyje len-gviau žuvauti. Ne vienam gyven-tojui susidarė įspūdis, kad žemės reformą reglamentuojantys teisės aktai buvo rašomi ir keičiami tarsi pagal užsakymą.

Lietuvos geodezininkų ir matinin-kų sąjungos vadovas Kazys Pleskis įsitikinęs, kad problemų šaknys glū-di pačioje sąvokoje „žemės reforma“: „Mums nereikėjo nieko reformuoti – turėjome grąžinti savininkams žemę, t. y. atlikti žemės restituciją. Visą tai pavadinus žemės reforma, nukentėjo ir proceso turinys.“

Visus šunis sukars ant matininkų?

Lietuvos matininkų asociaci-jos prezidentė Jolanta Česnauskie-nė įsitikinusi, kad dabar nereikėtų skelbti raganų medžioklės, o atsa-kingai visiems ieškoti efektyviau-sių sprendimų ir išgryninti teisinį reguliavimą. „Matininkai – tik vieni iš to proceso dalyvių. Nesąžininga dabar būtų visas reformos klaidas, padarytas tiek dėl valdininkų spren-dimų, tiek dėl prieštaringų metodi-kų, tiek dėl kompetencijos stokos, suversti vienai pusei ir matininko vardą maišyti su purvais. Aiški at-sakomybė turi būti numatyta ir kitai pusei, kuri kontroliuoja“, – pareiškė matininkams atstovaujančios orga-nizacijos vadovė.

Ji pabrėžė, kad daug problemų kyla dėl tinkamai nesureguliuoto teisinio reglamentavimo. Matavi-mų veiklą reglamentuoja daugiau kaip 350 teisės aktų, kai kurie iš jų prieštarauja vieni kitiems. „Vienur nurodyta, kad pasirašydamas doku-mentus atsakomybę prisiima mati-ninkas. O kitur yra tokia nuostata: jei matininkas, matuodamas geo-deziniais prietaisais, nustato, kad matuojamo sklypo konfigūracija neatitinka tos, kuri buvo suformuo-ta žemės grąžinimo metu, jis turi kreiptis į žemėtvarkos specialistą. Jis, beje, dažniausiai neturi nacio-naliniu lygiu pripažintos matinin-ko kvalifikacijos, kuri, vadovaujantis ES Paslaugų direktyva, be papildo-mų kvalifikacinių reikalavimų sutei-kia teisę dirbti ir kitose Bendrijos šalyse. Šis žemėtvarkos specialis-tas turi nurodyti, kokį sprendimą priimti matininkui. Taigi nurodo žemėtvarkos specialistas, o atsako-mybė tenka matininkui. Ką tokiu atveju reikėtų bausti?“ – prieštarin-gų teisės nuostatų pavyzdį pateikė J.Česnauskienė.

Lietuvos matininkų asociacija ne-pritaria, kad būtų griežtinama mati-ninkų ir geodezininkų atsakomybė,

kol taikomi prieštaringi teisės aktai ir aiškiai neapibrėžta matavimo vei-klą prižiūrinčių specialistų atsako-mybė. Panaikinus apskričių viršinin-kų administracijas, žemės tvarkymo ir administravimo darbus perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM.

Reforma – šakėmis ant vandens?

„Kodėl ŽŪM dabar imasi per 25 nepriklausomos Lietuvos metus ne-girdėtos iniciatyvos? Kodėl 10–15 metų atgal, kai sparčiai vyko darbai, buvo pridaryta daug klaidų, nebu-vo griežtos atsakomybės?“ – klausė kitos matininkus ir geodezininkus vienijančios organizacijos vadovas K.Pleskis. Jis pabrėžė, kad Lietu-vos geodezininkų ir matininkų są-jungos nariai neprieštarautų griežtai atsakomybei, tačiau nenorėtų tapti visų žemės reformos klaidų atpirki-mo ožiais: „Žemės reforma šakėmis ant vandens daryta, per tuos dešim-tmečius kas kaip mokėjo, taip ir dir-bo, labai stigo kompetencijos. Da-bar mes taisome ir taisome broką, o žmonėms jau kelintą kartą tenka mokėti. Jie mokėjo už žemės refor-mos darbus, didžiulės sumos tam buvo skirtos iš biudžeto ir dabar tenka sumokėti geodezininkui, ku-ris taiso klaidas.“ Matininkų ir ge-odezininkų interesus ginančių orga-nizacijų vadovai turėjo priekaištų ir dėl to, kad su šiomis organizacijo-mis nebuvo aptartas siūlymas keis-ti Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas.

Žemę matavo iš kabinetų

Anot K.Pleskio, matininkų ir geodezininkų, kuriems siūloma nustatyti administracines baudas, bendruomenei rūpi, ar griežtesnė atsakomybė bus taikoma valstybės tarnautojams, kurie priima spren-dimus ir tvirtina visą medžiagą. „Tarkime, dokumente parašyta, kad sklypo ilgis – 300 metrų, o natūro-je mes randame tik 200 metrų. Tai kas bus kaltas – matininkas, kuris mato, kas yra natūroje, ar projek-to autorius, kuris parengė „kreivus“ dokumentus. Ir be šiuolaikinių ge-odezinių prietaisų buvo galima gana tiksliai matuoti sklypus. Tačiau per reformos vajų daug kas dirbo be ati-tinkamos kvalifikacijos, be deramos kontrolės, neretai, matyt, net neišei-

Dėl kreivos žemės reformos nori prigriebti matininkus

nat iš kabineto, o tik vadovaujantis sovietine medžiaga atkūrinėjo sa-vininkams nuosavybę į žemę. Tad dabar nėra ko stebėtis rezultatais“, – kritikos žemės reformos vykdyto-jams negailėjo Lietuvos geodezinin-kų ir matininkų sąjungos vadovas.

K.Pleskis minėjo, kad esą dėl valdininkų nekompetencijos ten-ka ginti savininkus, kurie patenka į jų nemalonę: „Kažkada tikrino, ar neužimta valstybinė žemė, ir sura-šė daug teisės pažeidimų protokolų. Žmonės buvo baudžiami dėl neva užimtų 10, 15, 20 centimetrų vals-tybės žemės. Iš tikrųjų neįvertinta, kad, atsiradus kitai matavimo koor-dinačių sistemai, atsirado ir leistinų paklaidų. Mes bandėme apginti sa-vininkus, kurie turėjo dėl to nema-lonumų.“

Nori savikontrolės

Dabar matininkai ir geodezi-ninkai už padarytus nusižengi-

mus baudžiami stabdant jų vei-klą arba iš jų atimant kvalifikacijos pažymėjimus. Juos išduoda, stabdo bei atima Nacionalinė žemė tarnyba prie ŽŪM, tiksliau, jos sudaryta ko-misija. „Mes norėtume dalyvauti komisijoje, bet mūsų nekviečia“, – pastebėjo K.Pleskis, įsitikinęs, kad kompetencijos kontrolė turėtų būti patikėta pačiai profesinei bendruo-menei. Taip, anot jo, yra kaimyninė-je Latvijoje ir kitose ES šalyse, kur ir licencijas dalija, ir kolegas kontro-liuoja matininkų bei geodezininkų organizacijos.

„O pas mus darosi įdomūs dalykai. Vienos ŽŪM pavaldžios tarnybos (NŽT) specialistai kvali-fikacijos pažymėjimus išduoda, o ki-tos (Valstybės žemės fondo) – juos gauna ir dirba. Neteko girdėti, kad iš jų būtų atimami tie pažymėjimai. Susidaro įspūdis, kad labiau skriaudžia tik privačiai dirbančius matininkus ir geodezininkus“, – dėstė K.Pleskis.

Dar ne vieną dešimtmetį ar visą šimtmetį Lietuvos gyventojai keiksnos že-mėtvarkos specialistus, matininkus, geodezininkus ir visą nesibaigiančią žemės reformą. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Žemės reformos vykdytojai patys pripažįsta, kad jau 25 metus besitęsiantis procesas paliko daug negyjančių žaizdų. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

Bičių avilys

8 p.7 p.

21 p.

Ukmergės rajone gyve-nanti Bronė Zarembienė teigė, kad ūkyje dirbti – labai sunku. Todėl rezul-tatų pasiekia tik darbštūs žmonės, turintys geležinę kantrybę.

Jolita Žurauskienė

Kas dešimtas Valstybi-nės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTP-SI) statybos valstybinės priežiūros pareigūnų per-nai surašytas savavališkos statybos aktas – dėl įvai-rių užtvarų.

Rapolas Tamošiūnas

Puoselėja svajonių sodą

Panevėžyje gyvenantis Vaidas Arbutavičius laiko daugiau nei 80 bičių šei-mų. Jaunas vyras ketina plėsti bityną, pirkti šiuo-laikiškus medaus tvarky-mo įrenginius. Vasarą Vai-das pluša bityne, o žiemą prekiauja medumi.

Nijolė Baronienė

11 p.

Vido Bareikio kovos

21 p.

Bityne jaučiasi tarsi kurorte

Gegužės medus iš pirmų žiedų

Praėjusį savaitgalį Valstybiniame jaunimo teatre įvyko spektaklio „Geras žmogus iš Sezuano“ premjera. Tai būtų buvusi eilinė premjera, jei ne keli faktai.

Rūta Klišytė

Iš namų išeiti vilioja lauko baldai

Užsitęsus žiemai, bitėms ėmė stigti maisto. Laiku bi-čių nepamaitinus, nema-žai šeimų žuvo iš bado. Bi-tės masiškai apsiskraidė tik antroje balandžio pusėje.

Klementina Puolikaitė-Guobė

Jei bijote stiprių išgyveni-mų, norėtumėte tik ma-lonios egzotikos, kelionė į Armėniją jums – netinka-mas maršrutas. Mat su šia šalimi, kurios žila istorija siekia 3–4 tūkstantmetį pr. m. e., neišeis susipažinti paviršutiniškai: ji neišven-giamai įkris jums į širdį su visais savo skausmais ir džiaugsmais.

Rūta Klišytė

Armėnijos skausmas Lietuvai nesvetimas

19 p.