LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

2014 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2015 m. kovo 10 d. Nr. 1VN-3Vilnius

1

I SKYRIUSSTRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija, ministerija, VRM) formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą viešojo saugumo, viešojo administravimo, vietos savivaldos, regionų plėtros, valstybės tarnybos, elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) bei kūno kultūros ir sporto srityse.

Vidaus reikalų ministerija 2014 metais savo veiklą planavo ir organizavo pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau – vidaus reikalų ministras) įsakymu patvirtintus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2014–2016 metų strateginį veiklos planą (toliau – Strateginis veiklos planas), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas prie VRM) 2014–2016 metų strateginį veiklos planą, Valstybės tarnybos departamento 2014–2016 metų strateginį veiklos planą, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Kūno kultūros ir sporto departamentas) 2014–2016 metų strateginį veiklos planą, Vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie ministerijos 2014 metų veiklos planus.

Strateginiame veiklos plane Vidaus reikalų ministerija ir pagal kompetenciją vidaus reikalų ministro valdymo srityse veikiančios įstaigos per įstaigų strateginius ir (ar) 2014 metų veiklos planus įgyvendino keturis vidaus reikalų ministro 2014 metų strateginius tikslus:

pirmąjį strateginį tikslą „Įgyvendinti viešojo saugumo politiką ir siekti, kad šalies gyventojai jaustųsi saugesni“ (kodas 01), strateginio tikslo koordinatorius – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas, įgyvendino daugiau nei dvyliką Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2014–2016 metų strateginio veiklos plano programų ir vieną Policijos departamento prie VRM 2014–2016 metų strateginio veiklos plano programą;

antrąjį strateginį tikslą „Formuoti valstybės politiką vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse, sudaryti sąlygas efektyviam viešajam valdymui“ (kodas 02), strateginio tikslo koordinatorius – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamentas, įgyvendino daugiau nei dvi Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2014–2016 metų strateginio veiklos plano programas ir vieną Valstybės tarnybos departamento 2014–2016 metų strateginio veiklos plano programą;

trečiąjį strateginį tikslą „Sudaryti sąlygas tolygiai ir darniai regionų plėtrai“ (kodas 03), strateginio tikslo koordinatorius – Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentas, įgyvendino daugiau nei keturias Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2014–2016 metų strateginio veiklos plano programas;

ketvirtąjį strateginį tikslą „Sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią visuomenę, profesionaliai rengti talentingus sportininkus atstovauti šaliai svarbiausiuose tarptautiniuose sporto renginiuose“ (kodas 04), strateginio tikslo koordinatorius – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamentas, įgyvendino daugiau nei dvi Kūno kultūros ir sporto departamento 2014–2016 metų strateginio veiklos plano programas.

Strateginio veiklos plano tikslus, uždavinius, 2014 metų Vyriausybės ir vidaus reikalų ministro prioritetus pagal kompetenciją įgyvendino vienuolika Vidaus reikalų ministerijos administracijos padalinių, trylika įstaigų prie ministerijos, dvi vidaus reikalų ministro valdymo srityje

2

veikiančios Vyriausybės įstaigos, viena biudžetinė įstaiga, dvi viešosios įstaigos ir dvi valstybės įmonės, kurių savininko (dalininko) teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija.

PIRMASIS SKIRSNISVYRIAUSYBĖS IR VIDAUS REIKALŲ MINISTRO VEIKLOS PRIORITETŲ

ĮGYVENDINIMAS

2014 metais per Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2014–2016 metų strateginio veiklos plano penkis vidaus reikalų ministro 2014 metų veiklos prioritetus pagal kompetenciją buvo vykdoma septyniolika Vyriausybės programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių (Vyriausybės prioritetinės priemonės ataskaitoje pažymėtos indeksu VPP) ir septyni Vyriausybės 2014 metų prioritetiniai darbai (metų prioritetiniai darbai ataskaitoje pažymėti indeksu MPD):

PIRMASIS PRIORITETAS – Didinti vidaus reikalų statutinių įstaigų veiklos, užtikrinant viešąjį saugumą, efektyvumą Prioriteto koordinatorius – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas.

1.1. Parengti Viešojo saugumo plėtros programos projektą, 2014 m. II ketv., koordinatorius ???

ĮVYKDYTA. Vyriausybei pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nutarimo „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ projektas, kurio tikslas – nustatyti ilgalaikius viešojo saugumo plėtros tikslus ir uždavinius, jų įgyvendinimo kryptis bei vertinimo kriterijus ir jų reikšmes.

1.2.(VPP.333) Persvarstyti vidaus reikalų statutinių įstaigų funkcijas – nustatyti nebūdingas ir pasikartojančias funkcijas, prireikus parengti sprendimų dėl jų optimizavimo projektus, 2014 m. IV ketv., įgyvendina Vyriausybės 2012–2016 metų programos prioritetinę priemonę Nr. 333.. NEĮVYKDYTA. Ministro Pirmininko 2013 m. liepos 11 d. potvarkiu Nr. 228 sudaryta darbo grupė atliko policijos ir kitų susijusių įstaigų funkcijų peržiūrą (administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo, migracijos, karo prievolininkų paieškos, techninių eismo įvykių tyrimo ir kt. srityse). 2014 m. sausio 6 d. darbo grupės patikslinta ataskaita ir rekomendacijos pateiktos VRM Viešojo valdymo tobulinimo grupei (toliau – VVTG). Dėl funkcijų peržiūros migracijos srityje – 2014 m. spalio 28 d. Vyriausybės pasitarimo protokoliniu sprendimu Nr. 57 pritarta, kad tikslinga optimizuoti migracijos procesų valdyme dalyvaujančių institucijų atliekamas funkcijas ir migracijos procesus. Pažymėtina, kad optimizavimo procesai vykdomi ir policijos atliekamų ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijų ir licencijavimo srityje. 2014 m. rugsėjo 25 d. Vyriausybės strateginis komitetas pritarė Ministro Pirmininko 2014 m. balandžio 24 d. potvarkiu Nr. 72 sudarytos Visuomenės saugos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimo procesų darbo grupės pasiūlymams centralizuoti ginklų, šaudmenų bei sprogmenų apyvartos priežiūrą vienoje institucijoje – Policijos departamente prie VRM. Šiuo metu rengiami atitinkami Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Ginklų ir šaudmenų kontrolės, Sprogmenų apyvartos kontrolės ir Ginklų fondo įstatymų pakeitimo įstatymų projektai.

1.3.(VPP.334; MPD.2.2.1) Nustatyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos lygius – atlikti nacionalinį rizikos vertinimą, pagal galimybes į pagalbą pasitelkus Pasaulio banką. Sukurti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų matricą, specializuotus klausimynus skirtingiems respondentams, surinkti ir apibendrinti duomenis, 2015 m. III ketv., įgyvendina Vyriausybės 2012–2016 metų programos prioritetinę priemonę Nr. 334; Vyriausybės 2014 metų veiklos prioritetinis darbas Nr. 2.2.1.

VYKDOMA (tęstinė 2015 metų priemonė). 2014 m. liepos 4 d. pasirašyta sutartis su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą dėl nacionalinio rizikos vertinimo paslaugos pateikusia įmone. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM organizavo kompetentingų ekspertų grupę, sudarytą

3

iš Lietuvos banko, Muitinės departamento prie FM, Policijos departamento prie VRM, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Generalinės prokuratūros atstovų, kuri prižiūri, kaip vykdomi darbai. Parengtas klausimynas, siekiant surinkti informaciją, reikalingą rizikų analizei atlikti, ir išplatintas pinigų plovimo prevencijos subjektams. 2014 m. gruodžio 14 d. įvyko ekspertų grupės susirinkimas, kuris pritarė rizikos vertinimą atliekančios įmonės pateiktai tarpinei ataskaitai.

1.4.(VPP.335) Atlikti savivaldybių institucijų ir policijos veiksmų, skirtų viešajai tvarkai užtikrinti, koordinavimo analizę ir prireikus parengti sprendimų dėl jo tobulinimo projektus, 2014 m. IV ketv., įgyvendina Vyriausybės 2012–2016 metų programos prioritetinę priemonę Nr. 335.

ĮVYKDYTA. Parengta savivaldybių institucijų ir policijos veiksmų, skirtų viešajai tvarkai užtikrinti, koordinavimo analizė, išvados ir rekomendacijos savivaldybėms ir policijai. Jos svarstytos VVTG ir išsiųstos Policijos departamentui prie VRM bei Lietuvos savivaldybių asociacijai susipažinti ir vykdyti. Rekomendacijų vykdymas bus analizuojamas 2015 m. I ketvirtį kartu su Saugios savivaldybės koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184, įgyvendinimo 2014 metais rezultatais.

1.5.(VPP.336) Tobulinti bendrą dviejų lygių gelbėjimo tarnybų sistemą: persvarstyti priešgaisrinės apsaugos, ekstremaliųjų situacijų valdymo, civilinės saugos ir gelbėjimo funkcijas, parengti sprendimų, padėsiančių kurtis savanoriškosioms ugniagesių formuotėms, projektus, 2014 m. IV ketv., įgyvendina Vyriausybės 2012–2016 metų programos prioritetinę priemonę Nr. 336.

ĮVYKDYTA. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2014 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1-252 nustatyti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų atliekami darbai – patvirtintas Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų atliekamų gaisrų gesinimo ir pirminių žmonių bei turto gelbėjimo darbų aprašas. Įvertinus tai, kad savivaldybių darbuotojų, atliekančių civilinės saugos funkcijas, mokymo valandų skaičiaus nepakanka praktiniams užsiėmimams organizuoti ir probleminiams klausimams aptarti, Vyriausybės 2014 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 391 atitinkamai pakoreguotas Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašas. Dviejų lygių civilinės saugos ir gelbėjimo tarnybų sistema buvo stiprinama ir kitais būdais: Vilniaus ir Širvintų rajonų savivaldybėms perduota patikėjimo teise valdyti gaisrinių pastatus, Akmenės, Radviliškio, Panevėžio, Plungės ir Šiaulių rajonų savivaldybėms perduota gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika su įranga. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2014 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1-140 „Dėl Panevėžio apsk. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos struktūros pakeitimo“ nuo 2014 m. birželio 1 d. Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Subačiaus komanda perduota AB „Klaipėdos naftai“.

1.6.(VPP.340) Plėsti Bendrojo pagalbos centro funkcionalumą – integruoti greitosios medicinos pagalbos tarnybų pajėgų valdymą į bendrojo pagalbos telefono numerio 112 tinklą, 2014 m. I–IV ketv., siektina reikšmė – 40 proc., įgyvendina Vyriausybės 2012–2016 metų programos prioritetinę priemonę Nr. 340.

VYKDOMA (tęstinė 2016 metų priemonė). YRA RIZIKA, KAD RODIKLIO REIKŠMĖ 2016 METAIS NEBUS PASIEKTA. Iš planuotų 24 savivaldybių, kurių teritorijose Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) tarnybų pajėgos turėtų būti valdomos per Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC), GMP tarnybų pajėgos valdomos tik 8 savivaldybėse.

Vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1V-118/V-253 patvirtintas Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros plėtros 2014–2016 m. veiksmų planas. Minėtame plane numatytos priemonės, kuriomis siekiama sudaryti teisines ir technines galimybes visuomenei medicinos pagalbos kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112, teisės aktų nustatyta tvarka integruoti pagalbos tarnybų turimą specializuotą techninę ir programinę įrangą ir aprūpinti pagalbos tarnybas reikalinga specializuota technine ir programine įranga, užtikrinti tinkamą bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros veikimą ir plėtrą, tobulinti profesinį Bendrojo pagalbos centro (BPC) darbuotojų parengimą. Vidaus reikalų

4

ministerija kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie VRM ir BPC įvykdė visas jų kompetencijai priskirtas priemones (parengti numatyti teisės aktai, BPC įdarbinti papildomi darbuotojai, baigiama aprūpinti savivaldybių komandas skaitmeninėmis ryšio priemonėmis), tačiau greitosios medicinos pagalbos tarnybų pajėgų valdymo integravimo į bendrojo pagalbos telefono numerio 112 tinklą darbai užtruko dėl greitosios medicinos pagalbos tarnybų vadovų pasipriešinimo ir Sveikatos apsaugos ministerijos neveiklumo. Vidaus reikalų ministerija 2015 m. sausio mėn. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, prašydama spręsti dėl viešojo intereso gynimo užtikrinant laiku greitosios medicinos pagalbos tarnybų pajėgų valdymo integravimą į BPC numerio 112 tinklą ir imtis priemonių užkertant kelią dar didesnės materialinės žalos valstybei atsiradimui dėl Sveikatos apsaugos ministerijos vengimo bendradarbiauti plėtojant teisės aktuose numatytą BPC infrastuktūros modelį.

ANTRASIS PRIORITETAS – Padidinti viešojo valdymo efektyvumą, taikant sistemines viešojo valdymo tobulinimo priemones.Prioriteto koordinatorius – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamentas.

2.1.(VPP.307) Parengti masto ekonomijos efektą sukuriančius centralizuoto mokymo projektinius pasiūlymus dėl aukštesniųjų kategorijų ir vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų raktinių / strateginių kompetencijų tobulinimo, 2014 m. I–IV ketv. (2014–2016 metų tęstinė priemonė), įgyvendina Vyriausybės 2012–2016 metų programos prioritetinę priemonę Nr. 307.

VYKDOMA (tęstinė 2014–2016 metų priemonė). Patvirtinta Valstybės tarnautojų mokymo 2014–2017 metų strategija, kurioje nustatyti prioritetiniai valstybės tarnautojų mokymo tikslai ir prioritetinės valstybės tarnautojų mokymo grupės naujajam ketverių metų laikotarpiui.

Mokymo strategija, kaip ex ante vertinimo sąlyga, yra numatyta 2014–2020 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų veiksmų programos 10-ojo prioriteto programavimo dokumentuose. Lietuvos viešojo administravimo institutas rengiasi įgyvendinti centralizuoto mokymo valstybės projektą „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidurinės grandies vadovų vadybinių ir lyderystės kompetencijų stiprinimas“.

2.2.(VPP.308) Parengti pasiūlymus dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio ir motyvavimo sistemų tobulinimo, 2014 m. III ketv., įgyvendina Vyriausybės 2012–2016 metų programos prioritetinę priemonę Nr. 308.

NEĮVYKDYTA. 2014 m. balandžio 29 d. parengtas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas su pasiūlymais dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio ir motyvavimo sistemų tobulinimo, kurio nepavyko suderinti su suinteresuotomis institucijomis.

Priimtas sprendimas sustabdyti įstatymo projekto pateikimą Vyriausybei, kol Seime nebus apsispręsta dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo užmokesčio reglamentavimo, numatyto Seimo valdybos sudarytos darbo grupės parengtame Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekte.

2.3.(VPP.309) Sustiprinti valstybės institucijų ir įstaigų vykdomų funkcijų peržiūrų koordinavimą, 2014 m. IV ketv., įgyvendina Vyriausybės 2012–2016 metų programos prioritetinę priemonę Nr. 309.

VYKDOMA (tęstinė 2014–2016 metų priemonė). 2014 metų suplanuoti darbai atlikti. Atlikta KKSD prie LRV, jam pavaldžių sporto medicinos centrų ir kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų funkcijų peržiūra. Funkcijų peržiūros ataskaita, rekomendacijos ir jų įgyvendinimo priemonių planas 2014 m. gruodžio 17 d. buvo apsvarstytas Viešojo valdymo tobulinimo komisijos posėdyje.

2.4.(VPP.316,VPP.317) Organizuoti savivaldybėse seminarus-diskusijas su seniūnais ir seniūnaičiais, siekiant įvertinti aktualias jų veiklos problemas ir numatyti šių problemų sprendimo būdus, 2014 m. IV  ketv., įgyvendina Vyriausybės 2012–2016 metų programos prioritetines priemones Nr. 316 ir Nr. 317.

5

NEĮVYKDYTA. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pataisos, siekiant sudaryti teisines salygas tobulinti vietos gyventojų atstovų ir bendruomenių veiklą (VPP.317 priemonė), tobulinti seniūnijų ir seniūnų veiklos teisinį reglamentavimą (VPP.316 priemonė), tikliau paskirstyti seniūnų funkcijas, nustatyti jų pareigas, teises ir atsakomybę, taip pat patikslinti seniūnų veiklos planavimo procedūras, neparengtos.

Vidaus reikalų ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1V-255 sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kurios parengtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pataisų projektas svarstytas ir tobulintas darbo grupės posėdžiuose. Projekto svarstymai užtruko, nes nebuvo apsispręsta dėl seniūnų ir seniūnijų veiklos tobulinimo krypčių, paties seniūno statuso. Priemonę žadama įgyvendinti 2015 m. I ketvirtį.

Vykdant priemonę Kėdainių ir Kelmės rajonų savivaldybėse buvo organizuoti seminarai-diskusijos su seniūnais ir seniūnaičiais aktualiais jų veiklos klausimais, siekiant įvertinti problemas ir numatyti jų sprendimo būdus.

2014 m. gegužės mėn. Kėdainių rajono savivaldybės Pelėdnagių seniūnijoje organizuota diskusija dėl Vietos savivaldos įstatymo tobulinimo. 2014 m. lapkričio 28 d. Kelmės rajono savivaldybės Užvenčio kultūros namuose įvyko Šiaulių apskrities savivaldybių seniūnų dienos renginys, kuriame buvo pristatyti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai.

2014 m. gruodžio 12–16 d. Kėdainiuose vyko seminaras-diskusija tema „Gyventojų dalyvavimas sprendžiant vietos reikalus“. Seminare dalyvavo daugelio šalies savivaldybių merai, administracijų direktoriai, seniūnai ir seniūnaičiai. Renginyje aptarti seniūnams ir seniūnaičiams aktualūs klausimai, pristatytas ministerijos parengtas metodinis-praktinis leidinys seniūnaičiams „Seniūnaičio žinynas“.

2.5.(MPD.2.6.1) Pagal kompetenciją užtikrinti, kad Vyriausybei atskaitingų institucijų strateginių veiklos planų dalyje „Veiklos efektyvumo didinimo kryptys“ būtų numatyti konkretūs darbai, skirti bendrųjų funkcijų atlikimo efektyvumui didinti; užtikrinti nuolatinę (ne rečiau kaip kas ketvirtį) jų (konkrečių darbų) vykdymo kontrolę, 2014 m. II ketv., Vyriausybės 2014 metų veiklos prioritetinis darbas Nr. 2.6.1.

ĮVYKDYTA. Atlikta Vyriausybei atskaitingų institucijų bendrosios veiklos efektyvumo vertinimo rodiklių analizė, vertinimas ir parengta Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų 2013 m. efektyvumo vertinimo ataskaita.

Duomenys apie bendrosios įstaigos veiklos efektyvumo vertinimo rodiklius surinkti iš Vyriausybei atskaitingų institucijų. Atlikta ir Vyriausybei atskaitingų institucijų strateginių veiklos planų dalies „Veiklos efektyvumo didinimo kryptys“ analizė ir vertinimas. Atliktų analizių rezultatai pateikti Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų 2013 metų efektyvumo vertinimo ataskaitoje.

2.6.(MPD.3.3.1.1) Įtvirtinti aukštesniųjų kategorijų ir vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų specialiąsias tarnybos sąlygas, reglamentuojant jų atranką, tarnybinės veiklos vertinimą, mokymą, kaitumą, 2014 m. II ketv., Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 programos įgyvendinimo 2013–2015 metų veiksmų plano 3.3.1.1. priemonė.

NEĮVYKDYTA. Nebaigtas su suinteresuotomis institucijomis derinti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame įtrauktos ir aukštesniųjų kategorijų ir vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų specialiosios tarnybos sąlygos, reglamentuojančios jų atranką, tarnybinės veiklos vertinimą, mokymą, kaitumą.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (TAIS Nr.14-5103) 2014 m. balandžio 29 d. pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms. Priimtas sprendimas sustabdyti įstatymo projekto pateikimą Vyriausybei, kol Seime nebus apsispręsta dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo užmokesčio reglamentavimo, numatyto Seimo valdybos sudarytos darbo grupės parengtame Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekte.

2.7. Inventorizuoti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administruojamas ir teikiamas viešąsias ir administracines paslaugas, sukurti paslaugų katalogą, nustatyti jų teikimo vertinimo metodiką ir rodiklius (2014 m. IV ketv.).

6

ĮVYKDYTA. Pagal patvirtintą aprašą valstybės ir savivaldybių institucijos aprašė savo ir įstaigų teikiamas viešąsias ir administracines paslaugas, sukurtas šių paslaugų katalogas ir įdiegta centralizuota šių paslaugų stebėsenos sistema.

Centralizuota viešųjų ir administracinių paslaugų sistema įdėta interneto portale adresu www.lietuva.gov.lt. Tai leidžia el. būdu pateikti / tikslinti paslaugų aprašus, rinkti rodiklius, formuoti ataskaitas, yra sukurtos visos numatytos sąsajos su kitomis sistemomis. Gyventojams, verslui, kitoms suinteresuotoms šalims yra sudaryta galimybė vienoje vietoje rasti norimą informaciją apie Lietuvoje teikiamas paslaugas.

2.8.(VPP.312; PMD.149) Sukurti priemones centralizuotai tvarkyti administracinių teisės pažeidimų duomenis, vykdyti baudų, paskirtų už administracinius teisės pažeidimus, mokėjimo kontrolę ir išieškojimą, užtikrinti efektyvesnį ir greitesnį ne ginčo tvarka skirtų administracinių baudų surinkimą valstybės mastu (e. bauda), terminas atidėtas iki 2015 m. III ketv.; Vyriausybės 2014 metų veiklos prioritetinis darbas Nr. 2.6.4., įgyvendina Vyriausybės 2012–2016 metų programos prioritetinę priemonę Nr. 312.

VYKDOMA. Sukurtos priemonės centralizuotai tvarkyti administracinių teisės pažeidimų duomenis, vykdyti baudų, paskirtų už administracinius teisės pažeidimus, mokėjimo kontrolę ir išieškojimą, užtikrinti efektyvesnį ir greitesnį ne ginčo tvarka skirtų administracinių baudų surinkimą valstybės mastu.

Vykdant projektą „Elektroninių paslaugų informacinės sistemos, skirtos ne ginčo tvarka paskirtų baudų fiziniams ir juridiniams asmenims administravimui, sukūrimas“ (e.bauda) parengti būtini įstatymų pakeitimai, poįstatyminiai teisės aktai. Įsteigtas Administracinių teisės pažeidimų registras. Vykdomi Administracinių teisės pažeidimų registro, Eismo įvykių registro, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos ir Mokesčių mokėtojų elektroninio švietimo, informavimo ir konsultavimo paslaugų sistemos modernizavimo darbai. Tai leis centralizuoti ir standartizuoti administracinių teisės pažeidimų duomenų tvarkymą, baudų, skirtų už administracinius teisės pažeidimus, administravimą ir išieškojimą, perkeliant šiuos procesus į elektroninę erdvę ir išplečiant teikiamas administracines paslaugas gyventojams.

2.9.(MPD.5.3.1) Nustatyti palankesnes atvykimo ir gyvenimo sąlygas teisėtai atvykstantiems valstybės poreikius atitinkantiems užsieniečiams, 2014 m. IV ketv.; Vyriausybės 2014 metų veiklos prioritetinis darbas Nr. 5.3.1.

ĮVYKDYTA. 2014 m. birželio 26 d Seimas priėmė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymą ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymą, kuriais siekiama sustiprinti nelegalios migracijos kontrolę, diferencijuoti atskiroms užsieniečių kategorijoms taikomas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nustatyti palankesnes atvykimo ir gyvenimo sąlygas valstybės poreikius atitinkantiems užsieniečiams.

2.10.(MPD.5.3.2) Užtikrinti, kad trečiųjų šalių piliečiams leidimai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje būtų išduodami laikantis vieno langelio principo, 2014 m. IV ketv.; Vyriausybės 2014 metų veiklos prioritetinis darbas Nr. 5.3.2.. ĮVYKDYTA. Priimti būtini teisės aktų pakeitimai. 2014 m. gruodžio 9 d. Seimas priėmė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymą, Baudžiamojo kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymą, Baudžiamojo proceso kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymą, Notariato įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymą, Rinkliavų įstatymo 6 ir 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriais supaprastinta leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo procedūra, nustatyti bendri asmenų priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų standartai.

TREČIASIS PRIORITETAS – Tobulinti Lietuvos regioninę politiką, siekiant padidinti jos įgyvendinimo efektyvumą ir rezultatų tvarumą.Prioriteto koordinatorius – Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentas.

7

3.1.(VPP.318) Nustatyti tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus, dalyvaujant regionų plėtros taryboms išskirti tikslines teritorijas 2014–2020 metams, 2014 m. II ketv., įgyvendina Vyriausybės 2012–2016 metų programos prioritetinę priemonę Nr. 318.

ĮVYKDYTA. Nustatyti tikslinių teritorijų išskyrimo iš miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažesnių savivaldybių centrų išskyrimo kriterijai ir principai ir išskirtos tikslinės teritorijos (miestai) 2014–2020 metams.

Tikslinių teritorijų išskyrimo iš miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažesnių savivaldybių centrų išskyrimo kriterijai ir principai nustatyti vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr.1V-428, miestų tikslinės teritorijos išskirtos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr.1V-429.

3.2.(VPP.319) Nustatyti 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuojamų projektų atrankos kriterijus 2014 metais pradedamoms įgyvendinti priemonėms, kurie skatintų projektų, turėsiančių didžiausią socialinę ir ekonominę naudą regionams, įgyvendinimą, 2014 m. II ketv., įgyvendina Vyriausybės 2012–2016 metų programos prioritetinę priemonę Nr. 319.

NEĮVYKDYTA. 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuojamų projektų atrankos kriterijai 2014 metais pradedamoms įgyvendinti priemonėms nenustatyti. 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamų projektų atrankos kriterijus (bendruosius, specialiuosius ir prioritetinius) tvirtins Veiksmų programos Stebėsenos komitetas ir jie bus įtraukiami į konkrečių priemonių finansavimo sąlygų aprašus, tvirtinamus atsakingų ministerijų.

Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 954 patvirtino 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto institucinę sudėtį. Finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-323 patvirtinta Veiksmų programos stebėsenos komiteto personalinė sudėtis.

Pagal Veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090, 63 p. projektų atrankos kriterijai turi būti pateikti Veiksmų programos stebėsenos komitetui ir jo patvirtinti iki atitinkamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo dienos. Finansų ministerija 2014 m. spalio 22 d. raštu Nr. (24.32-07)-6K-1408255 pateikė išaiškinimą, kad projektų atrankos kriterijų nustatymo tvirtinimas galimas tik tuo atveju, kai parengti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planų projektai yra suderinti su vadovaujančiąja institucija ir jie nebus keičiami.

Šiuo metu yra parengti, suderinti su suinteresuotomis institucijomis ir pateikti Finansų ministerijai derinti priemonių „Pereinamojo laikotarpio tikslinių teritorijų vystymas. I“ ir „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“ įgyvendinimo plano projektas ir priemonių įgyvendinimo plano pagrindimo dokumentai ir šių priemonių projektų atrankos kriterijai. Gavus Finansų ministerijos pritarimą priemonių įgyvendinimo plano projektui, priemonių projektų atrankos kriterijai bus pateikti Stebėsenos komitetui.

. 3.3. (VPP.320) Stiprinti regionų plėtros tarybų vaidmenį Europos Sąjungos struktūrinės paramos planavimo procese priimant sprendimus dėl regionų investicinio patrauklumo didinimo, naujų darbo vietų kūrimo, modernių technologijų diegimo ir regionų infrastruktūros modernizavimo, 2014 m. III ketv., įgyvendina Vyriausybės 2012–2016 metų programos prioritetinę priemonę Nr. 320:

3.3.1. regionų plėtros taryboms suteikti daugiau savarankiškumo priimant sprendimus dėl Europos Sąjungos paramos dalies, skiriamos regionų projektams;

3.3.2. pertvarkyti Regioninės plėtros departamentą.ĮVYKDYTA. Parengtas ir Seimo priimtas Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo

VIII-1889 pakeitimo įstatymas (2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094), pagal kurį regionų plėtros tarybos nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įgis naujų įgaliojimų: nustatys regioninės svarbos projektus, išskirs tikslines teritorijas gyvenamosiose vietovėse (išskyrus savivaldybių centrus) iki 6 tūkst.

8

gyventojų, darys sprendimus dėl tarptautinio bendradarbiavimo. 2014 m. spalio 21 d. pasirašytas vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 1V-711 ,,Dėl Regioninės plėtros departamento prie VRM administracijos struktūros pakeitimo“.

3.4. Parengti kartu su savivaldybėmis mažų ir vidutinių miestų, susiduriančių su demografinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis problemomis kompleksines atgaivinimo programas ir penkių didžiųjų miestų kompleksinės plėtros programas, skirtas silpniau išvystytų (probleminių) dalių integravimui, 2014 m. III ketv.

NEĮVYKDYTA. Neparengtos tikslinių teritorijų (mažų ir vidutinių miestų, susiduriančių su demografinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis problemomis) integruotos vystymo programos. Šias programas rengia ir tikslina savivaldybių administracijos, kurioms techninę pagalbą teikia Regioninės plėtros departamentas prie VRM. Priemonės vykdymas tęsiamas 2015 metais.

KETVIRTASIS PRIORITETAS – Didinti elektroninės informacijos saugą (kibernetinį saugumą). Prioriteto koordinatorius – Vidaus reikalų ministerijos Elektroninės valdžios politikos skyrius.

4.1.(VPP.145.1, MPD.4.3.1.) Parengti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų identifikavimo metodiką ir sąrašą, 2014 m. IV ketv., įgyvendina Vyriausybės 2012–2016 metų programos prioritetinę priemonę Nr. 145.1, Vyriausybės 2014 metų veiklos prioritetinis darbas Nr. 4.3.1.

NEĮVYKDYTA. Nebaigtos 2014 m. II ketv. pradėtos viešojo pirkimo procedūros, po kurių turėjo būti parengta ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų identifikavimo metodika ir sąrašas pagal ją, nes pirkimo procedūros apskųstos teisme.

Pradėjus pirkimo procedūras, įvertinti įmonių pateikti pasiūlymai. 2014 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas ieškinys dėl viešojo pirkimo procedūrų apskundimo. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pirkimo procedūros buvo tęsiamos iki 2015 m. sausio 2 d., o gavus UAB „NRD CS“ apeliacinį skundą, teismo sprendimu pirkimo procedūros buvo sustabdytos.

4.2. (VPP.145.3) Parengti Lietuvos Respublikos elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) įstatymo projektą;

ĮVYKDYTA. 2014 m. gruodžio 11 d. Seimas priėmė Kibernetinio saugumo įstatymą Nr. XII-1428.

4.3.(VPP.313) Naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis sukurti patogias priemones, leidžiančias valstybės institucijoms disponuoti vidaus reikalų srities informaciniais ištekliais (nusikalstamų veikų duomenys, duomenys apie įtariamuosius, kaltinamuosius, nuteistuosius ir nukentėjusiuosius), sprendžiant ikiteisminio tyrimo kontrolės, vaikų teisių apsaugos, asmenų tinkamumo eiti tam tikras pareigas ar užsiimti tam tikra veikla, taip pat regreso teisių į žalą padariusius asmenis įgyvendinimo klausimus, 2014 m. IV ketv., įgyvendina Vyriausybės 2012–2016 metų programos prioritetinę priemonę Nr. 313.

ĮVYKDYTA. Sukurtos priemonės, leidžiančios valstybės institucijoms, naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis, disponuoti vidaus reikalų srities informaciniais ištekliais.

Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM, atnaujinęs įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų Elektroninių paslaugų portalo funkcionalumą, elektroniniu būdu priima fizinių ir juridinių asmenų, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų prašymus dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro pažymos ar išrašo išdavimo. Paslaugos gavėjas gali peržiūrėti šių dokumentų rengimo eigą, savo pateiktų ankstesnių prašymų duomenis, taip pat elektroniniu būdu gauti parengtą šio registro pažymą ar išrašą, pasirašytą elektroniniu parašu. 2014 metais pasirašius Asmens duomenų teikimo sutartis, prieigos prie Elektroninių paslaugų portalo buvo suteiktos 5 savivaldybėms (paslauga naudojasi visos 60 savivaldybių) vaikų teisių apsaugos ir licencijavimo

9

funkcijoms vykdyti, Lošimų priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos, Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Turto vertinimo priežiūros tarnybai, Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie VRM ir Lietuvos bankui asmens nepriekaištingai reputacijai vertinti. Naudojantis Elektroninių paslaugų portalo paslaugomis Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos rengia konsulines pažymas.

2014 metais sukurta programinė priemonė ir 2014 m. lapkričio 20 d. pasirašyta asmens duomenų teikimo sutartis su Valstybės tarnybos departamentu, duomenys šiai institucijai teikiami asmenų tinkamumui eiti valstybės tarnautojo pareigas tikrinti.

4.4.(MPD.4.3.2) Atlikti Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimams stebėsenos sistemos (ARSIS) konstravimo etapo darbus, 2014 m. IV ketv.; Vyriausybės 2014 metų veiklos prioritetinis darbas Nr. 4.3.2.

ĮVYKDYTA. Baigti Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimams stebėsenos sistemos (ARSIS) konstravimo etapo darbai.

Užbaigti ARSIS specifikavimo ir projektavimo etapų darbai, parengtas ir 2014 m. gruodžio 19 d. su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos suderintas ARSIS techninis aprašymas (specifikacija); parengta sistemos architektūrinė specifikacija, atlikti ARSIS konstravimo etapo darbai, kurie buvo suplanuoti 2014 m., sukurta, sukonstruota ir ištestuota sistemos pirmoji iteracija.

4.5. Sudaryti teisines prielaidas, suteikiančias Vidaus reikalų skaitmeninei mobiliojo radijo ryšio sistemai nacionalinį / valstybinį statusą, leidžiantį šiuo tinklu naudotis visoms pagalbos tarnyboms, nepriklausančioms Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai (pvz.: greitosios medicininės pagalbos tarnybos, Lietuvos bankas), 2014 m. IV ketv.

NEĮVYKDYTA. Priemonė nebaigta vykdyti dėl užtrukusio skaitmeninės sistemos nuostatų derinimo.

Parengti bendrieji valstybinės sistemos nuostatai, suteikiantys Vidaus reikalų skaitmeninei mobiliojo radijo ryšio sistemai nacionalinį / valstybinį statusą, leidžiantį šiuo tinklu naudotis visoms pagalbos tarnyboms, nepriklausančioms Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai, šiuo metu derinami su atitinkamomis institucijomis.

PENKTAS PRIORITETAS – Sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią visuomenę.Prioriteto koordinatorius – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamentas.

5.1.(VPP.192) Atlikti regioninių sporto centrų (sporto gimnazijų) poreikio studiją ir prireikus priimti sprendimus dėl tokių centrų steigimo skatinimo, 2014 m. I ketv.; Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinė priemonė Nr. 192.

ĮVYKDYTA. Atlikus sporto centų (sporto gimnazijų) poreikio studiją, 2014 m. rugsėjo 1 d. Šiauliuose ir Panevėžyje įsteigtos dvi specializuoto sportinio ugdymo krypties vidurinės mokyklos, kuriose mokosi 368 mokiniai – būsimieji sportininkai. Nuo 2015 metų rudens šios mokyklos sieks tapti sporto gimnazijomis. Kūno kultūros ir sporto departamentas tęsia studiją dėl antro gimnazijų steigimo etapo, t. y. dėl sporto gimnazijų plėtros.

5.2. (VPP.193) Atlikti sportininkų draudimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis galimybių studiją ir remiantis jos rezultatais parengti pasiūlymus dėl sportininkų draudimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis įgyvendinimo, 2014 m. IV ketv.; Vyriausybės 2012–2016 metų programos prioritetinė priemonė Nr. 193.

NEĮVYKDYTA. Galimybių studija nebus atliekama, nes vietoje jos apsispręsta rengti tik prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimą (LRV 2014 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 258), apimsiantį ir galimybių studiją. Taip nebus dubliuojami darbai. Užsitęsus esamos situacijos dėl sportininkų draudimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis analizei, prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimas nebaigtas.

10

5.3. Atlikti paruošiamuosius darbus dėl Daugiafunkcio sveikatingumo, švietimo ir užimtumo komplekso Vilniuje projekto įgyvendinimo, 2014 m. I–IV ketv.

ĮVYKDYTA. Vidaus reikalų ministerijai parengus Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gaires, Vilniaus miesto savivaldybė galėjo baigti rengti integruotos teritorijų vystymo programos projektą ir taip užtikrinti, kad Daugiafunkcio centro projektas būtų tinkamas bendrai finansuoti ES lėšomis.

5.4. Parengti Klaipėdos miesto baseino (50 m.) su sveikatingumo centru techninį projektą, 2014 m. I–IV ketv.

NEĮVYKDYTA. Neparengtas techninis projektas, nes Klaipėdos miesto savivaldybė pagal 2014 m. gegužės 15 d. Kūno kultūros ir sporto departamento ir savivaldybės pasirašytą sutartį iš skirtų 1,58 mln. Lt įsisavino tik 474 tūkst. Lt. Projektą planuojama parengti 2015 metų I pusmetį.

5.5.(MPD.4.5.3) Kurti palankią aplinką ir galimybes sportuoti visiems – savivaldybėse įrengti 10 universalių dirbtinės dangos sporto aikštelių, baigti statyti Universalią sporto salę Palangos mieste, 2014 m. I–IV ketv; Vyriausybės 2014 metų veiklos prioritetinis darbas Nr. 4.5.3.

ĮVYKDYTA. 2014 m. balandžio mėn. Palangoje atidaryta nauja universali sporto salė, talpinanti daugiau kaip 1000 žiūrovų ir skirta keletui skirtingų sporto šakų. Svivaldybėse įrengta 14 universalių dirbtinės dangos sporto aikštelių.

ANTRASIS SKIRSNISVIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS TEISĖKŪROS INICIATYVOS

1. 2014 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas. (Įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinė priemonė Nr. 145 (3) „Užtikrinti ypatingos svarbos IRT infrastruktūros apsaugą ir visuomenės saugumą elektroninėje erdvėje“).

2. 2014 m. gruodžio 9d. priimtas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. XII-1396 pakeitimo įstatymas kartu su lydimaisiais įstatymais (Rinkliavų įstatymo pakeitimo įstatymu, Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymu, Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymu, Notariato įstatymo pakeitimo įstatymu ir Administracinių bylų teisenos pakeitimo įstatymu), kuriais supaprastinta leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti ir gyventi LR išdavimo procedūra, nustatyti bendri asmenų priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų standartai.2014 m. gruodžio 23 d. priimtas Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas Nr. XII-1519 kartu su lydimaisiais įstatymais (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo pakeitimo įstatymu, Lietuvos Respublikos konsulinio statuto pakeitimo įstatymu, Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymu), kuriais nuo 2015 m. kovo 2 d. įteisinta galimybė užsienio valstybėse gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams gauti asmens tapatybės korteles, Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai išduoti laikiną kelionės dokumentą – laikiną pasą (šis pasas būtų išduodamas tais atvejais, kai piliečio asmens tapatybės kortelė ar pasas prarandami, tampa netinkami naudoti, pasibaigia jų galiojimo laikas, tačiau pilietis, esantis užsienio valstybėje, pageidauja tęsti kelionę), supaprastintos asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo procedūros, palengvinta našta vyresnio amžiaus žmonėms ir nustatytas ilgesnis asmens tapatybės kortelės galiojimo laikas (20 m.) piliečiams nuo 75 m. amžiaus.

3. Parengti ir Seimui pateikti Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektai, siekiant sudaryti galimybes policijai efektyviau reaguoti į smurtą artimoje aplinkoje ir nedelsiant imtis priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį nuo smurtautojo. Pakeitimais siūloma įtvirtinti, kad ikiteisminis tyrimas dėl minėtos nusikalstamos veikos turi būti pradedamas, nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, visais smurto artimoje aplinkoje atvejais (t. y. ne tik tada, kai veika padaryta artimajam giminaičiui ar

11

šeimos nariui, bet ir buvusiam sutuoktiniui ar partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais susietam asmeniui).

4. 2014 m. rugsėjo 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo VIII-1889 pakeitimo įstatymas Nr. XII-1094, siekiant stiprinti regionų plėtros tarybų vaidmenį Europos Sąjungos struktūrinės paramos planavimo procese priimant sprendimus dėl regionų investicinio patrauklumo didinimo, naujų darbo vietų kūrimo, modernių technologijų diegimo ir regionų infrastruktūros modernizavimo. Regionų plėtros tarybos nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įgijo naujų įgaliojimų: nustato regioninės svarbos projektus, išskiria tikslines teritorijas gyvenamosiose vietovėse (išskyrus savivaldybių centrus) iki 6 tūkst. gyventojų, priima sprendimus dėl tarptautinio bendradarbiavimo.

5. Parengti Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir lydimųjų įstatymų (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo pakeitimo įstatymo, Administracinių teisės pažeisimų kodekso pakeitimo įstatymo, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo) projektai, siekiant sustiprinti Europos Sąjungos išorės sienų apsaugą didinant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos darbo efektyvumą.

. 6. Patikslinti seniūnų funkcijas, nustatyti jų pareigas, teises ir atsakomybę, patikslinti seniūnų veiklos planavimo procedūras, taip pat detaliau reglamentuoti jų statusą ir santykius su vietos valdžia – parengti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pataisas, 2014 m. II ketv., rengėjas – Viešojo valdymo politikos departamentas, Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinės priemonės Nr. 316 ir Nr. 317.

NEĮVYKDYTA. Vidaus reikalų ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1V-255 sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kurios parengtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pataisų projektas svarstytas ir tobulintas darbo grupės posėdžiuose.

Projekto svarstymai užtruko, nes išsiskyrė darbo grupės narių pozicijos dėl seniūnijų modelių ir seniūnijų funkcijų reglamentavimo, taip pat nebuvo apsispręsta dėl seniūnaičių ir vietos bendruomenių santykio vietos savivaldos sistemoje. Projektą planuojama parengti 2015 metų I ketvirtį.

. 7.. Atlikti sportininkų draudimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis galimybių studiją ir remiantis jos rezultatais parengti pasiūlymus dėl sportininkų draudimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis įgyvendinimo, 2014 m. IV ketv., rengėjas – Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinė priemonė Nr. 193.

NEĮVYKDYTA. Galimybių studija nebus atliekama, vietoje jos apsispręsta rengti tik prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimą (Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 258), apimsiantį ir galimybių studiją. Taip nebus dubliuojami darbai. Užsitęsus esamos situacijos dėl sportininkų draudimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis analizei, prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimas dar atliekamas.

Kitos teisėkūros iniciatyvos, įgyvendintos kūno kultūros ir sporto srityje:Parengtas Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo

bus išspręstos galiojančio įstatymo taikymo praktikoje kylančios problemos. Taip pat atliktas šios prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimas. Projektai derinami nustatyta tvarka.

Parengtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo bus sudarytos prielaidos vystyti šaudymo iš lankų sportą, palengvinti šios sporto šakos varžybų organizavimą ir vykdymą.

Parengtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo prisijungta prie Europos Tarybos Išplėstinio dalinio susitarimo dėl sporto, kas leis Lietuvai instituciškai aukštesniu lygiu dalyvauti Europos

12

Tarybos sporto srities projektuose.

TREČIASIS SKIRSNISVEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMAS

Veiklos efektyvumo didinimo kryptis

Atlikti darbai ir pasiekti rezultatai (kokybine ir kiekybine ( kryptys nr. 4 ir 5) išraiška)

1. Persvarstyti vidaus reikalų statutinių įstaigų funkcijas (koordinatorius – Viešojo saugumo politikos departamentas).

Iš dalies įvykdyta (vykdoma). Atlikta policijos ir kitų susijusių įstaigų funkcijų peržiūra (administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo, migracijos, karo prievolininkų paieškos, techninių eismo įvykių tyrimo ir kt. srityse). 2014 m. sausio 6 d. darbo grupės patikslinta ataskaita ir rekomendacijos pateiktos Viešojo valdymo tobulinimo grupei. Dėl funkcijų peržiūros migracijos srityje – 2014 m. spalio 28 d. Vyriausybės pasitarimo protokoliniu sprendimu Nr. 57 pritarta, kad tikslinga optimizuoti migracijos procesų valdyme dalyvaujančių institucijų atliekamas funkcijas ir migracijos procesus. Optimizavimo procesai vykdomi ir policijos atliekamų ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijų ir licencijavimo srityje. 2014 m. rugsėjo 25 d. Vyriausybės strateginiame komitete pritarta Ministro Pirmininko 2014 m. balandžio 24 d. potvarkiu Nr. 72 sudarytos Visuomenės saugos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimo procesų darbo grupės pasiūlymams centralizuoti ginklų, šaudmenų bei sprogmenų apyvartos priežiūrą vienoje institucijoje – Policijos departamente prie VRM. Šiuo metu rengiami atitinkami ATPK, Ginklų ir šaudmenų kontrolės, Sprogmenų apyvartos kontrolės ir Ginklų fondo įstatymų pakeitimo įstatymų projektai.

2. Optimizuoti Vidaus reikalų informacinės sistemos infrastruktūrą (koordinatorius – Elektroninės valdžios politikos skyrius).

ĮVYKDYTA (priemonė tęstinė). Įgyvendinant projektą „Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) infrastruktūros optimizavimas“, Informatikos ir ryšių departamente buvo įdiegti technologiniai debesų kompiuterijos sprendimai, leidžiantys automatizuoti techninės VRIS infrastruktūros valdymo procesus.

3. Atlikti Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jam pavaldžių sporto medicinos centrų ir kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų funkcijų peržiūrą sportininkų ir sportuotojų sveikatos priežiūros srityje.(koordinatorius – Viešojo valdymo politikos departamentas).

ĮVYKDYTA.Atlikta Kūno kultūros ir sporto departamento (toliau – KKSD), jam pavaldžių sporto medicinos centrų ir kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų funkcijų peržiūra. Parengtos išvados ir rekomendacijos pateiktos Vyriausybės Viešojo valdymo tobulinimo komisijai. Komisijai pritarus ataskaitai, bus parengti teisės aktų pakeitimai, kuriais bus išgryninta KKSD kompetencija, atsisakyta valstybei nebūdingų KKSD funkcijų (pvz., atsisakoma nuostatų, kad KKSD pripažįsta nacionalines sporto (šakos) federacijas, joms suteikia leidimus organizuoti Lietuvoje tarptautinius sporto renginius, tvirtina sportininkų rengimo mokymo programas, kt.), sumažinta administracinė našta kūno kultūros

13

Veiklos efektyvumo didinimo kryptis

Atlikti darbai ir pasiekti rezultatai (kokybine ir kiekybine ( kryptys nr. 4 ir 5) išraiška)

ir sporto organizacijoms (pvz., atsisakyta kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų išdavimo), išgrynintos ir aiškiai reglamentuotos sporto medicinos centrų funkcijos bei racionaliau naudojami žmogiškieji ištekliai ir valstybės biudžeto lėšos.

4. Sustiprinti vidaus reikalų ministro valdymo srityje veikiančių valstybės įmonių veiklos kontrolę (koordinatorius – Ekonomikos ir finansų departamentas).

Iš dalies įvykdyta (vykdoma). Vidaus reikalų ministro valdymo srityje veikia 2 valstybės įmonės.2014 m. sausio 16 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-12 buvo patvirtintas Valstybės įmonės „Infostruktūra“ 2014–2018 metų strateginis veiklos planas.2014 m. sausio 15 d. vidaus reiklų ministro įsakymu Nr. 1V-11 buvo patvirtintas Valstybės įmonės „Regitra“ 2014–2017 metų strateginis veiklos planas.

5. Stiprinti kovą su korupcija. Siekti, kad elektroniniai pirkimai (iš visų skelbiamų pirkimų) vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse veikiančiose įstaigose sudarytų ne mažiau kaip___ procentų (koordinatorius – Bendrasis departamentas):5.1. Turto valdymo ir ūkio departamente, planinis rodiklis – ne mažiau kaip 95 proc.

ĮVYKDYTA. Rodiklio reikšmė pasiekta (100 proc.).Turto valdymo ir ūkio departamentas prie VRM vykdo

vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse veikiančių įstaigų –Asmens dokumentų išrašymo centro prie VRM, Informatikos ir ryšių departamento prie VRM, Migracijos departamento prie VRM, Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM, Regioninės plėtros departamento prie VRM, Gyventojų registro tarnybos prie VRM (iki 2014-07-01), Vidaus reikalų ministerijos ir TVŪD prie VRM – centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas.

5.2. Policijos įstaigose, planinis rodiklis – ne mažiau kaip 90 proc.

ĮVYKDYTA. Rodiklio reikšmė pasiekta ir viršyta: Policijos įstaigose – 90 proc.;Policijos departamente prie VRM – 100 proc.

5.3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigose, planinis rodiklis – ne mažiau kaip 80 proc.

ĮVYKDYTA. Rodiklio reikšmė pasiekta (100 proc.) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM ir jam pavaldžiose įstaigose 2014 m. atlikti 139 elektroniniai pirkimai Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis (109 prekių pirkimai, 27 paslaugų ir 4 darbų pirkimai). Bendra elektroninių pirkimų suma – 4 807 835,3 Lt.

5.4. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, planinis rodiklis – ne mažiau kaip 70 proc.

Iš dalies įvykdyta (vykdoma). Rodiklio reikšmė nepasiekta (64 proc. ).2014 m. Išorės sienų fondo 2013 m. metinės programos lėšomis buvo planuojama vykdyti pakrančių patrulinio laivo pirkimą (12 000 000 Lt vertės projektas). Pirkimą planuota atlikti elektroniniu būdu, tačiau paaiškėjo, kad užsienio šalių tiekėjai negali prisijungti ir pateikti pasiūlymų per Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą informacinę sistemą. Atsižvelgiant į tai buvo atsisakyta vykdyti elektroninį pirkimą ir planuojamas elektroninių pirkimų 70 proc. planas nebuvo įvykdytas.

5.5. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, planinis rodiklis – ne

ĮVYKDYTA. Rodiklio reikšmė pasiekta ir viršyta (125 proc.).

14

Veiklos efektyvumo didinimo kryptis

Atlikti darbai ir pasiekti rezultatai (kokybine ir kiekybine ( kryptys nr. 4 ir 5) išraiška)

mažiau kaip 80 proc.5.6. Vadovybės apsaugos departamente, planinis rodiklis – ne mažiau kaip 55 proc.

ĮVYKDYTA. Rodiklio reikšmė pasiekta ir viršyta (100 proc.)

5.7. Lietuvos Respublikos ginklų fonde, planinis rodiklis – ne mažiau kaip 85 proc.

Skelbiamų pirkimų nebuvo vykdyta.

5.8. Viešojo saugumo tarnyboje, planinis rodiklis – ne mažiau kaip 95 proc.

ĮVYKDYTA. Rodiklio reikšmė pasiekta ir viršyta (99 proc.)Atlikti 74 viešieji pirkimai elektroninėmis priemonėmis. Vykdymas padidėjo 2 procentais palyginus su 2013 m. Elektroninėmis priemonėmis atlikta perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų bendroji vertė sudarė 98 proc.

5.9. Valstybės tarnybos departamente, planinis rodiklis – ne mažiau kaip 90 proc.

ĮVYKDYTA. Rodiklio reikšmė pasiekta ir viršyta (100 proc.).

5.10. Kūno kultūros ir sporto departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos reguliavimo srityje veikiančiose įstaigose, planinis rodiklis – ne mažiau kaip 75 proc.

ĮVYKDYTA. Rodiklio reikšmė pasiekta ir viršyta (80,96 proc.)

KETVIRTASIS SKIRSNISSVARBIAUSI DARBAI IR PASIEKTI REZULTATAI VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI

PAVESTOSE VALDYMO SRITYSE

2.1. Viešasis saugumas

Vyriausybei pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ projektas, kurio tikslas – nustatyti ilgalaikius viešojo saugumo plėtros tikslus ir uždavinius, jų įgyvendinimo kryptis bei vertinimo kriterijus ir jų reikšmes.

Atlikta savivaldybių institucijų ir policijos veiksmų, skirtų viešajai tvarkai užtikrinti, koordinavimo analizė, kuriai pritarė Viešojo valdymo tobulinimo grupė. Ataskaita ir siūlymai 2014 m. lapkričio 20 d. pateikti Lietuvos savivaldybių asociacijai ir Policijos departamentui prie VRM vykdyti.

Siekiant sudaryti galimybes policijai efektyviau reaguoti į smurtą artimoje aplinkoje ir nedelsiant imtis priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį nuo smurtautojo, parengti ir Seimui pateikti BK ir BPK pakeitimo įstatymų projektai, kuriais siūloma įtvirtinti, kad ikiteisminis tyrimas dėl minėtos nusikalstamos veikos turi būti pradedamas, nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, visais smurto artimoje aplinkoje atvejais (t. y. ne tik tada, kai veika padaryta artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, bet ir buvusiam sutuoktiniui ar partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais susietam asmeniui).

Pasiruošta euro įvedimui. Parengtas ir įgyvendinamas Rizikų vartotojų apsaugai ir saugumui euro įvedimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu šalinimo planas, sudaryta koordinacinė tarpžinybinė komisija.

15

Parengti pasiūlymai priežiūros funkcijas, susijusias su ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis, sutelkti vienoje institucijoje – Policijos departamente prie VRM. Pasiūlymams pritarė Vyriausybės Strateginis komitetas. Rengiami reikalingi teisės aktų projektai.

Pasirengta AB „Klaipėdos nafta“ suskystintųjų gamtinių dujų terminalo fizinei apsaugai. Nuo 2014 m. spalio 25 d. AB „Klaipėdos nafta“ suskystintųjų dujų terminalo fizinę saugą vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie VRM.

Parengti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydinčiųjų įstatymų projektai (Rinkliavų įstatymo pakeitimo įstatymo, Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymo, Notariato įstatymo pakeitimo įstatymo ir Administracinių bylų teisenos pakeitimo įstatymo projektai), kuriais supaprastinta leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti ir gyventi LR išdavimo procedūra, nustatyti bendri asmenų priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų standartai (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymai priimti Seime).

Seimas priėmė Vidaus reikalų ministerijos parengtus Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektą ir lydimųjų įstatymų (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos konsulinio statuto pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo) projektus. Įstatymais įteisinta galimybė užsienio valstybėse gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams gauti asmens tapatybės korteles, Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai išduoti laikiną kelionės dokumentą – laikiną pasą, supaprastintos asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo procedūros, palengvinta našta vyresnio amžiaus žmonėms ir nustatytas ilgesnis asmens tapatybės kortelės galiojimo laikas.

Parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo užtikrinamas autentiškas vardo ir pavardės rašymas užsieniečiams išduodamuose teisę atkurti LR pilietybę patvirtinančiame pažymėjime ir lietuvių kilmę patvirtinančiame pažymėjime: suteikta galimybė šiuose dokumentuose vardą ir pavardę rašyti lietuviškais rašmenimis, kai užsieniečio kelionės ar kitame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente vardas ir pavardė įrašyti lietuviškais rašmenimis (2014 m. spalio 3 d. Vyriausybė priėmė nutarimą).

Parengtas VRM ir Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro sutarties dėl Migracijos informacijos centro, skirto teikti informaciją ir konsulinę pagalbą visais su grįžimu į Lietuvą ir gyvenimu Lietuvoje susijusiais klausimais, funkcionavimo projektas.

Nuo 2014 m. vasario 1 d. Lietuvoje pradėjo veikti karštoji linija 116000, skirta pranešimams apie dingusius vaikus. Per BPC informacija perduodama policijai ir Dingusių žmonių šeimų paramos centrui.

Plečiamas Bendrojo pagalbos centro (BPC) funkcionalumas, siekiant į bendrojo pagalbos telefono numerio 112 tinklą integruoti greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybų pajėgų valdymą. Vidaus reikalų ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1V-118/V-253 patvirtintas Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros plėtros 2014–2016 metų veiksmų planas. 2014 m. Panevėžio ir Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stočių dispečerinių padaliniuose įdiegta BPC informacinės sistemos programinė įranga, skirta pagalbos pranešimų perdavimui pajėgoms, naudojant VRM Motorola Dimetra skaitmeninio radijo ryšio tinklą.

Baigta gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos (toliau – GPIS) plėtra į 3G (UMTS) tinklus. GPIS veikia visų trijų Lietuvoje veikiančių viešojo judriojo telefono ryšio operatorių UAB ,,Bitė Lietuva“, UAB ,,Omnitel“, UAB ,,Tele2“ 2G (GSM) ir 3G (UMTS) tinkluose.

Civilinės saugos įstatymo ir Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymų projektai pateikti Vyriausybei. Šiais projektais siekiama įpareigoti Lietuvos Respublikoje viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas teikiančius ūkio subjektus savo lėšomis palaikyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM įdiegtoms techninėms perspėjimo priemonėms naudojamą infrastruktūrą ir (ar) technologinę paslaugą. Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimais nustatyta pareiga viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams neatlygintinai bei

16

operatyviai skelbti ne tik valstybės, bet ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, taip pat paskelbus mobilizaciją.

Priimtas Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 1, 2, 7, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo V 1 skyriumi įstatymas, kuris aiškiau reglamentuos savanorių ugniagesių veiklą. 2015 metais bus rengiami minėto įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.

2.2. Viešasis administravimas

Parengtas Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros 2014 metų planas ir 2013 metais vykdytų funkcijų peržiūrų ataskaita. Planui Vyriausybė pritarė 2014 m. kovo 31 d. pasitarime (protokolo Nr. 17), jame numatyta 12 funkcijų peržiūrų.

Parengta 2013 metų viešojo sektoriaus ataskaita. Ataskaitoje apžvelgti viešajame sektoriuje 2013 metais įvykę pokyčiai ir bendrosios viso viešojo sektoriaus vystymosi tendencijos. Ataskaitai parengti surinkta informacija apie daugiau nei 4300 valstybės ir savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijų, jų darbuotojų skaičių, darbo užmokesčio fondą, vidutinį vadovų ir darbuotojų darbo užmokestį. Ataskaita apsvarstyta Viešojo valdymo tobulinimo komisijos 2014 m. rugsėjo 11 d. posėdyje ir 2014 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime. Ataskaitai ir Vyriausybės pasirinktoms viešojo sektoriaus tobulinimo priemonėms 2014 m. gruodžio 3 d. posėdyje pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Pradėti pasirengimo Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (OECD) darbai. 2014 m. liepos 10 d. įvyko Lietuvos viešojo valdymo institucijų atstovų ir OECD ekspertų seminaras, skirtas Viešojo valdymo peržiūrai aptarti. Viešojo valdymo peržiūra – tai viena iš iniciatyvų, kurią Lietuva, siekdama sėkmingų derybų su OECD, yra įsipareigojusi įgyvendinti. Jos tema – „Atvira valdžia: viešojo valdymo rezultatų gerinimas, valdžios ir visuomenės bendradarbiavimo stiprinimas“. Atliekant peržiūrą bus išanalizuota Lietuvos viešojo valdymo situacija, atviros valdžios iššūkiai ir parengtos rekomendacijos, kaip efektyviau įgyvendinti atviros valdžios iniciatyvas, kad būtų sustiprinta visuomenės ir valdžios sąveika, paskatintas aktyvesnis visuomenės dalyvavimas viešojo valdymo procesuose ir pagerinta visuomenei teikiamų paslaugų kokybė.

Parengtas Viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvų katalogas. Šiame kataloge pateikiama susisteminta informacija apie pagrindines Lietuvos viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvas, jų taikymo tikslus, procesą, rezultatus ir teikiamą naudą, nurodomi šių iniciatyvų taikymo metodiniai dokumentai, už jų įgyvendinimo koordinavimą atsakingos institucijos, gerieji iniciatyvų įgyvendinimo pavyzdžiai. Katalogas paskelbtas VRM interneto svetainėje www.vakokybe.vrm.lt.

Vykdant projektą „Centralizuotos viešųjų ir administracinių paslaugų sistemos kūrimas ir diegimas įgyvendinant vieno langelio principą“ surinktos ir inventorizuotos Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administruojamos ir teikiamos viešosios ir administruojamos paslaugos, pagal patvirtintą metodiką sudaryti šių paslaugų aprašymai, taip pat sukurta ir įdiegta centralizuota viešųjų ir administracinių paslaugų sistema, pasiekiama adresu lietuva.gov.lt. Sistema leidžia el. būdu pateikti paslaugų aprašus, rinkti rodiklius, formuoti ataskaitas, yra sukurtos visos numatytos sąsajos su kitomis sistemomis. Gyventojams, verslui, kt. suinteresuotoms šalims yra sudaryta galimybė vienoje vietoje rasti norimą informaciją apie Lietuvoje teikiamas paslaugas. Projektas išviešintas pagal ES finansuojamų projektų reikalavimus.

2.3. Vietos savivalda

Tvarkomos gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos ir pavadinimai – įvertinus savivaldybių pateiktus dokumentus, parengti ir pateikti Vyriausybei 6 nutarimų projektai dėl Kaišiadorių,

17

Žiežmarių miestų, Ukmergės r., Plungės r., Radviliškio r., Pakruojo r., Šakių r. savivaldybių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų pakeitimo.

Parengta 2013 metų savivaldybių viešojo sektoriaus ataskaita. Ataskaitai parengti surinkta informacija apie:

3571 savivaldybių viešojo sektoriaus organizaciją (savivaldybių įmones, akcines bendroves, uždaras akcines bendroves, viešąsias įstaigas, biudžetines įstaigas);

jų darbuotojų skaičių; darbo užmokesčio fondą; vidutinį darbuotojų darbo užmokestį.

Atskaita atspindi savivaldybių viešojo sektoriaus būklę. Tai išeities taškas tolesniam savivaldybių viešojo sektoriaus vertinimui, leidžiantis numatyti šios srities tendencijas ir siūlyti tobulinimo kryptis.

Parengtas informacinis-metodinis leidinys seniūnaičiams (seniūnaičių veiklos praktinis vadovas) „Seniūnaičio žinynas“, kuriame gyventojams suprantama ir priimtina forma pateikta seniūnaičio veiklai būtina informacija.

Koordinuota ministerijų atliekama Valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų ir jų priežiūros peržiūra. Peržiūros tikslas – gerinti savivaldybėms perduotų valstybinių funkcijų atlikimo kokybę ir didinti jų efektyvumą; įvertinti, kaip funkcionuoja savivaldybėms perduotų valstybinių funkcijų priežiūros ir tokioms funkcijoms atlikti reikalingų valstybės biudžeto ir kitų valstybės išteklių lėšų apskaičiavimo ir naudojimo mechanizmas.

Naujai reglamentuotas adresų suteikimas. 2014 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-178 išdėstyti nauja redakcija Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašai.

2.3. Valstybės tarnyba

Parengtas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas, kuris 2015 m. kovo mėn. bus teikiamas svarstyti Vyriausybei. Projektu numatoma sudaryti teisines sąlygas valstybės tarnybos modernizavimui, siekiant spręsti lyderystės, kompetencijos ir motyvacijos trūkumo problemas.

Siekiant kryptingai formuoti profesionalią ir skaidrią valstybės tarnybą bei kelti jai nuoseklius reikalavimus sukurtas kompetencijomis grįstas žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje modelis, kuris ateityje integruos pagrindinius personalo valdymo procesus valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose.

Sudarytos sąlygos pretendentams į valstybės tarnautojo pareigas nemokamai pasitikrinti užsienio kalbų mokėjimą. 2014 m. birželio 16 d. pakeitus Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1V-447, „Dėl Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas taisyklių patvirtinimo“, įteisinta galimybė pretendentams į valstybės tarnautojo pareigas nemokamai pasitikrinti užsienio kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių) mokėjimą Valstybės tarnybos departamente.

Pateikti projektiniai pasiūlymai valstybės tarnautojų strateginėms kompetencijoms tobulinti ir tuo sudarytos teisinės sąlygos efektyviai naudoti mokymui skirtas ES investicinių fondų lėšas. Vyriausybė 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr.481 patvirtino valstybės tarnautojų mokymo

18

2014–2017 metų strategiją, kurioje įtvirtino artimiausio laikotarpio valstybės tarnautojų prioritetinius mokymo tikslus ir prioritetines mokymo grupes. Strategija yra viena iš ex-ante sąlygų, numatytų 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.5 uždavinio „Pagerinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje“ dokumentuose. Planuojama, kad, priėmus 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti reikalingus teisės aktus, 2015 m. IV ketvirtį sisteminiu lygiu bus pradėti rengti valstybės projektai, skirti valstybės tarnautojų strateginėms kompetencijoms tobulinti (VPP.307).

2.4. Regionų plėtra

2014 m. vasario 19 d. Vyriausybės patvirtintas regioninės plėtros tarpinstitucinis veiklos planas, kuriuo regionuose planuojama ES struktūrinių fondų lėšų dalis padidinta nuo 10,5 proc. (2007–2013 m.) iki 15,1 proc. (2014–2020 m.).

Europos Komisija patvirtino 2014–2020 m. Lietuvos Respublikos partnerystės sutartį ir Veiksmų programą, kurioms Vidaus reikalų ministerija parengė dalis, skirtas ES remiamoms teritorijų vystymo priemonėms (Integruotoms teritorinėms investicijoms, Bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai), bei Veiksmų programos prioritetus bei konkrečius uždavinius, skirtus viešojo valdymo tobulinimui, kompleksiniam miestų ir miestelių vystymui, bendruomeninių iniciatyvų rėmimui socialinės įtraukties ir užimtumo srityse.

Parengti ir patvirtinti teisės aktai, reikalingi integruotoms teritorinėms investicijoms įgyvendinti: nustatyti tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijai ir išskirtos tikslinės teritorijos, patvirtintos Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairės.

Savivaldybės parengė visų 15-os integruotų teritorijų vystymo programų (5 didžiųjų miestų ir 10 regionų) projektus, kurie šiuo metu derinami.

2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo VRM parengto Regioninės plėtros įstatymo nauja redakcija. Regionų plėtros tarybos įgijo naujų funkcijų – pripažinti projektus regioninės svarbos projektais, išskirti tikslines teritorijas (1–6 tūkst. gyventojų grupėje); priimti sprendimus dėl regionų tarptautinio bendradarbiavimo.

2.5. Elektroninės informacijos sauga (kibernetinis saugumas)

2014 m. gruodžio 11 d. Seimas priėmė Kibernetinio saugumo įstatymą Nr. XII-1428.

Nebaigti rengti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų identifikavimo metodika ir sąrašas. 2014 m. II ketvirtį pradėtos viešojo pirkimo procedūros ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų identifikavimo metodikai ir sąrašui parengti apskųstos teisme. Pradėjus pirkimo procedūras, įvertinti įmonių pateikti pasiūlymai. 2014 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas ieškinys dėl viešojo pirkimo procedūrų apskundimo. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pirkimo procedūros buvo tęsiamos iki 2015 m. sausio 2 d. 2015 m sausio 2 d. gavus UAB „NRD CS“ apeliacinį skundą, teismo sprendimu pirkimo procedūros buvo sustabdytos.

2.6. Kūno kultūra ir sportas

Tobulintas kūno kultūros ir sporto srities teisinis reglamentavimas. Parengtas Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo nustatoma nauja valstybės skatinimo už sporto laimėjimus sistema (vietoje rentos buvusiam sportininkui ir sportininko stipendijos siūloma mokėti periodines išmokas) ir kūno kultūros ir sporto renginių saugumo užtikrinimo priemonės (organizatorius turės patvirtinti saugumo taisykles, dėl kurių tinkamumo

19

rekomendacijas teiks policija ir kt.), tikslinama valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų skyrimo tvarka (numatoma, kad projektus galės teikti ne tik NVO, bet ir kiti juridiniai asmenys, taip pat – projektų ir programų bendrasis finansavimas valstybės biudžeto lėšomis) ir valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijos (Vyriausybė nustatys kūno kultūros ir sporto plėtros prioritetus, KKSD nebepripažins nacionalinių sporto šakų federacijų, neišduos joms leidimų organizuoti Lietuvoje tarptautinius sporto renginius ir kt.), didinama Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos svarba ir nustatoma aiški jos kompetencija (teiks siūlymus ne tik KKSD, bet ir VRM dėl kūno kultūros ir sporto strategijos, strateginių sporto šakų ir kt.). Be kita ko, nustatyta tvarka atliktas šios prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimas.

Sudarytos sąlygos talentingų sportui vaikų ir jaunuolių ugdymui. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Šiauliuose ir Panevėžyje pradėjo veikti specializuoto sportinio ugdymo krypties vidurinės mokyklos, kuriose ugdomi 368 mokiniai – būsimieji sportininkai. Nuo 2015 m. rudens mokyklos sieks tapti sporto gimnazijomis. Šių mokyklų tikslas – rengti olimpinių sporto šakų, tokių kaip futbolas, krepšinis, regbis, rankinis, tinklinis, dziudo, imtynės, irklavimas ir kt., pamainą, derinant pamokų ir treniruočių grafikus: sporto vidurinių mokyklų auklėtiniai turi rytines ir vakarines treniruotes – iš viso 12 specializuoto ugdymo valandų per savaitę. Iš jų 10 valandų skiriama sporto šakos treniruotei, t. y. judesių ir atletiniam lavinimui, sporto šakai bei varžybinei raiškai, ir 2 valandos skiriamos teoriniams dalykams – sporto pažinimui, sportui ir sveikatai. Mokslo metų eigoje ir pabaigoje moksleiviai dalyvauja įvairiose sporto varžybose, mokomosiose treniruočių stovyklose.

Stiprinta kova su manipuliacijomis sporto varžybomis. 2014 m. rugsėjo 18 d. Lietuva kartu su kitomis 14 Europos Tarybos valstybių narių pasirašė Konvenciją dėl manipuliacijų sporto varžybomis, kuri sudarys sąlygas tarptautiniu mastu kovoti su viena didžiausių grėsmių sporte („Sportradar“ 2012 m. duomenimis, Lietuva patenka tarp 10-ies valstybių, kuriose užfiksuota daugiausia sutartomis laikomų futbolo rungtynių. 2014 m. „Transparency International“ atlikto tyrimo „Nesąžiningi susitarimai sporte Lietuvoje“ duomenimis, 55 proc. futbolininkų ir 30,9 proc. krepšininkų teigė, jog nesąžiningi susitarimai dėl rungtynių yra paplitę). Konvenciją Lietuva turės ratifikuoti1. Be to, manipuliacijų sporte problemas sprendė vidaus reikalų ir teisingumo ministrų sudaryta2 darbo grupė, kuri pateikė siūlymus dėl šio reiškinio prevencijos ir užkardymo priemonių: pasiūlyta atskirame Baudžiamojo kodekso straipsnyje kriminalizuoti šią veiką (parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 ir 230 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 2282

straipsniu įstatymo projektas), taip pat – numatyti priemones Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme (parengtas Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektas) ir kreiptis į sporto (šakos) federacijas ir sporto organizacijas siūlant joms peržiūrėti savo veiklos dokumentus, etikos kodeksus ir kt.

Stiprintas tarptautinis bendradarbiavimas. 2014 m. rugsėjo 18 d. Lietuva prisijungė prie Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. spalio 13 d. Išplėstinio dalinio susitarimo dėl sporto, kuris Lietuvai leis instituciškai aukštesniu lygiu dalyvauti Europos Tarybos sporto srities projektuose ir aktyviai bendradarbiauti su suinteresuotomis institucijomis valstybės viduje ir Europos mastu.

Pagerinta kūno kultūros ir sporto infrastruktūra. 2014 metais įrengta 14 universalių dirbtinės dangos sporto aikštelių Kauno, Klaipėdos, Pasvalio, Raseinių, Rokiškio, Šilalės ir Vilniaus

1 2014 m. liepos 11 d. Maltos Respublika kreipėsi į ES Teisingumo Teismą (TT) dėl Konvencijos suderinamumo su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis. Kadangi šioje byloje TT priimti sprendimai gali būti reikšmingi Lietuvai dėl Konvencijos taikymo ar įsigaliojimo, Konvencijos ratifikavimo veiksmų Lietuva imsis sulaukusi TT sprendimo.2 2014-05-26 įsakymu Nr. 1V-355/ 1R-158.

20

rajonų bei Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybėse (per 2006–2014 m. laikotarpį iš viso įrengtos 105 tokios sporto aikštelės 51 šalies savivaldybėje). Atnaujintas stadionas „Vingis“ Vilniuje. Jis galės būti naudojamas ne tik sporto pratyboms, bet ir sporto varžybų vykdymui, nes atitinka tarptautinius standartus. Per 2012–2014 m. stadione pakeista bėgimo takų ir sektorių sportinė danga, įrengti šuolių ir metimų sektoriai, atitinkantys Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos keliamus reikalavimus. Stadiono tribūnose įrengta 2 000 sėdimų vietų žiūrovams, sutvarkyta didžioji dalis aplinkos, visiškai atnaujintas stadiono administracinis pastatas, kuriame įrengtos persirengimo patalpos sportininkams kartu su dušais pritaikytais ir neįgaliesiems, taip pat trenerių ir personalo darbo patalpos, treniruoklių salė. 2014 m. taip pat pastatyta ir atidaryta universali sporto salė Palangos mieste, talpinanti daugiau kaip 1 000 žiūrovų ir skirta keletui skirtingų sporto šakų. Ja galės naudotis tiek profesionalūs sportininkai, tiek ir sportininkai mėgėjai. 2014 m. pabaigoje įrengta vieno didžiausio Baltijos šalyse ir svarbiausio profesionaliam sportui infrastruktūros objekto – Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro Druskininkuose, pagrindinė dalis – universali sporto salė, pastatytas 8 takų 25 m baseinas, įrengtos modernios persirengimo patalpos bei administracinė pastato dalis. Salė yra unikali Lietuvoje – nuleidus specialias užuolaidas ją galima padalyti į dvi atskiras sales. Vykstant svarbioms varžyboms, specialios užuolaidos gali būti pakeltos ir pristatytos mobilios žiūrovų tribūnos, talpinančios iki 600 vietų. Pastatytą 8 takų 25 m baseiną, specialias sales kovinių sporto šakų – bokso, imtynių – treniruotėms, taip pat treniruoklių salę planuojama įrengti per 2015 m.

Skatintas fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena. 2014 m. kovo mėn. paskelbtos Eurobarometro apklausos „Sportas ir fizinis aktyvumas“ duomenimis, Lietuvoje reguliariai sportuoja ir mankštinasi 37 procentai šalies gyventojų (2010 m. – 36 proc.). Tyrimo duomenimis, 22 procentai lietuvių sportuoja mažiausiai vieną kartą per savaitę, 15 procentų – penkis kartus per savaitę ir daugiau. Pagal reguliariai sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų skaičių Lietuva yra 15-a iš 28-ių Europos Sąjungos valstybių narių (2010 m. atitinkamai 16-a iš 27-ių), tačiau vis dar nesiekia Europos Sąjungos vidurkio – 41 proc. (2010 m. – 40 proc.).

Siekiant didinti fizinį aktyvumą, 2014 m. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis buvo finansuotas 91 iš 173 pateiktų Sporto visiems sąjūdžio plėtotės krypties projektų (10,2 proc. programos asignavimų). Įgyvendinant šiuos projektus organizuotos Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės, Lietuvos mokinių olimpinis festivalis, Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynės, Lietuvos sveikuolių ir kiti renginiai. Per metus tokių renginių suorganizuota net 499 (78 renginiais daugiau nei 2013 m.), juose dalyvavo 233 046 šalies gyventojai (62 904 dalyviais daugiau nei 2013 m.). Taip pat 2014 m. buvo įgyvendinama Lietuvos kūno kultūros ženklo programa, kurioje testus išlaikė (įsivertino fizinį parengtumą) 1 424 mokiniai. Be to, 2014 m. 33 šalies savivaldybėse pradėtas įgyvendinti projektų finansavimo konkursas „Sporto klubai bendruomenėms“ – atrinkti 65 projektai, kuriuos įgyvendinant į sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą buvo įtraukta daugiau nei 16 000 šalies gyventojų, iš kurių virš 11 000 vaikai ir jaunimas. Konkurso metu šalies gyventojai sporto klubų kūno kultūros ir sporto specialistų buvo mokinami taisyklingai atlikti tam tikrus pratimus, konsultuojami apie pratimų poveikį atsižvelgiant į savo amžiaus ypatumus ir fizinio parengtumo lygį, kad vėliau galėtų juos atlikti patys, savarankiškai. Be sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo, konkursu taip pat buvo siekiama kuo plačiau paskleisti informaciją apie įvairias, galbūt kai kam ir visai nežinomas sporto šakas.

Siekiant mažinti mirtingumą nuo išorinių mirties priežasčių, buvo įgyvendinama Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programa, pagal kurią vietoje planuotų apmokyti 2 200 moksleivių plaukti ir saugiai elgtis vandenyje bei prie vandens buvo apmokyta 2 414 moksleivių.

2014 m. taip pat dalyvauta organizuojant kitus vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą skatinančius konkursus, tokius kaip „Sportas ir aplinka“, „Sveikuolių sveikuolis“, „Sportiškiausia mokykla“, „Geriausias kūno kultūros mokytojas“ bei Lietuvos mokinių olimpinį festivalį ir mokslines bei informacines konferencijas – „Valstybės finansuojami projektai, skatinantys sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą“, „Kūno kultūros aktualijos valstybės politikoje“, „Sveiki, fiziškai aktyvūs, sportiškai išprusę vaikai ir jaunuoliai – moderni, ekonomiškai stipri ir saugi valstybė“.

21

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis remti projektai. 2014 m. Fondo lėšomis taip pat finansuoti dar 209 kūno kultūros ir sporto organizacijų projektai (iš viso 300 projektų iš 726 pateiktų (2013 m. – 279 projektai iš 737 pateiktų): didelio sportinio meistriškumo plėtotės krypties – 99 iš 175 pateiktų (68,7 proc. programos asignavimų), sporto bazių priežiūros ir statybos plėtotės krypties – 20 iš 89 pateiktų (4,0 proc. programos asignavimų), sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo krypties – 69 iš 237 pateiktų (10,3 proc. programos asignavimų), sporto mokslo ir sporto specialistų rengimo bei jų tobulinimo plėtotės krypties – 21 iš 52 pateiktų (6,8 proc. programos asignavimų) projektas.

2014 m. Fondo biudžetą sudarė 19 400 tūkst. litų, t. y. 2 300 tūkst. litų daugiau nei 2013 m. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į nepakankamą kūno kultūros ir sporto programų biudžetinį finansavimą3, nuo 2009 m. Fondo lėšomis pradėta finansuoti nacionalinių sporto (šakos) federacijų veikla (programos). 2014 m. didžioji Fondo lėšų dalis buvo skirta didelio sportinio meistriškumo plėtotės krypties projektams finansuoti – 10,4 mln. litų iš 19,4 mln. Lt finansuota 65 sporto (šakos) federacijų veikla. 2014 m. Fondo lėšomis taip pat buvo finansuojami didelio sportinio meistriškumo plėtotės projektai, susiję su įvairių čempionatų, turnyrų organizavimu ir vykdymu Lietuvoje (pvz., Fondo lėšomis finansuotos tarptautinės dviračių lenktynės „Baltic Chain Tour 2014“; A. Šociko vardo bokso turnyras; V tarptautinis Zigmo Katiliaus vardo bokso turnyras; Rankinio turnyras, skirtas Janio Grinbergo atminimui, Vilniaus dviračių maratonas „Velomaratonas 2014“ ir kt.). Iš viso didelio sportinio meistriškumo plėtotės krypties projektams 2014 m. skirta – beveik 13 484 tūkst. litų.

2014 metais prioritetas buvo teikiamas projektams, susijusiems su gyventojų fizinio aktyvumo skatinimu ir sveika gyvensena. Kaip minėta, 2014 m. Fondo lėšomis buvo finansuoti 91 toks projektas. Įgyvendinant šiuos projektus organizuotos Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės, Lietuvos mokinių olimpinis festivalis, Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynės, Lietuvos sveikuolių renginiai ir kt. Iš viso suorganizuoti 499 renginiai (2013 m. – 421 renginys), kuriuose dalyvavo daugiau kaip 233 046 šalies gyventojai (2013 m. – 170 142 šalies gyventojai). Sporto visiems sąjūdžio plėtotės krypties projektams 2014 m. skirta 2 000 tūkst. litų.

2014 m. Fondo lėšomis taip pat buvo remiami projektai, skirti sporto salėms, aikštelėms, mokyklų persirengimo kambariams rekonstruoti ir įrengti, sporto inventoriui ir įrangai įsigyti, sporto specialistų dalyvavimui konferencijose, seminaruose, sporto informacijos sklaidai, nusipelniusių sportininkų, trenerių ir kitų sporto darbuotojų skatinimui bei socialinei paramai. Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui 2014 m. skirta daugiau kaip 2 000 tūkst. litų; kiek daugiau nei 1 300 tūkst. litų skirta sporto mokslo ir sporto specialistų rengimo projektams ir beveik 790 tūkst. litų – sporto bazių priežiūros ir statybos plėtotės krypties projektams.

Nuo 2012 m. vykdomas Fondo paraiškų ekspertinis vertinimas. 2014 m. vertinant projektus ir priimant sprendimus dėl lėšų skyrimo / neskyrimo projektui įgyvendinti buvo atsižvelgiama į tai, kiek prie projekto įgyvendinimo prisideda atitinkama savivaldybė ar ministerija, kai projektas atitinka šios institucijos veiklos prioritetus, ir privataus sektoriaus subjektai. Tokiu būdu skatinamos viešojo ir privataus sektorių partnerystės iniciatyvos bei tarpinstitucinis požiūris į sporto plėtrą ir Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo bei sveikos gyvensenos skatinimą.

Parengtos sporto palydovinės sąskaitos, kurios parodo sporto sektoriaus poveikį ekonomikai: paskaičiuota, kad sporto sektoriuje 2010 m. sukurta pridėtinė vertė sudarė 0,8 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės.

Pasiekimai aukšto meistriškumo sporte. 2014 m. buvo itin sėkmingi jauniesiems Lietuvos olimpiečiams. 2014 m. rugpjūčio 16–28 d. Lietuvos jaunieji sportininkai dalyvavo II Jaunimo olimpinėse žaidynėse Nandzinge, Kinijos Liaudies Respublikoje. Šiose žaidynėse šalies sportininkai iškovojo aštuonis medalius – tris aukso, du sidabro ir tris bronzos (prieš keturis metus vykusiose I Jaunimo olimpinėse žaidynėse Singapūre Lietuvos sportininkai iškovojo penkis medalius – tris aukso

3 Pagal Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 15 straipsnio 3 dalį Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Departamentas) pripažintų sporto (šakos) federacijų programos turi būti finansuojamos Departamento valdomomis valstybės biudžeto lėšomis, bet ne Fondo lėšomis.

22

ir du bronzos). Komandinėjė įskaitoje Lietuvos rinktinė užėmė devynioliktą vietą.Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos

olimpiniame sporto centre rengiami olimpinių rinktinių kandidatai 2014 m. pasaulio ir Europos suaugusiųjų čempionatuose iškovojo 11 medalių – 4 medalius pasaulio čempionatuose ir 7 medalius Europos čempionatuose.

Iš viso 2014 m. šalies sportininkai pasaulio ir Europos čempionatuose iškovojo 268 medalius: 103 medalius pasaulio čempionatuose ir 165 Europos čempionatuose. Neįgalieji sportininkai Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos neįgaliųjų čempionatuose – 13 medalių.

23

II SKYRIUSSTRATEGINIŲ TIKSLŲ IR PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNISPIRMOJO STRATEGINIO TIKSLO ĮGYVENDINIMAS

Pirmasis strateginis tikslas – Įgyvendinti viešojo saugumo politiką ir siekti, kad šalies gyventojai jaustųsi saugesni.Koordinatorius – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas.

Vidaus reikalų ministerija, formuodama valstybės politiką viešojo saugumo srityje ir organizuodama jos įgyvendinimą, pirmiausia siekia apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo nusikalstamų kėsinimųsi, gaisrų, ekstremaliųjų įvykių bei situacijų.

Gyventojų apklausų duomenimis, 2014 metais saugiai savo gyvenamojoje vietovėje besijaučiančių gyventojų dalis padidėjo iki 80 proc. (2013 metais – 72 proc.).

2014 metais Lietuvoje:- užregistruotos 82 872 nusikalstamos veikos, tai 2,2 proc. mažiau nei 2013 m. Mažiau

užregistruota tyčinių nužudymų, sunkių sveikatos sutrikdymų, plėšimų, automobilių vagysčių, turto prievartavimo atvejų, viešosios tvarkos pažeidimų;

- užregistruoti 3 325 įskaitiniai eismo įvykiai, tai 1,9 proc. mažiau nei 2013 m.. Eismo įvykiuose žuvo 265 žmonės, tai 3,5 proc. daugiau negu 2013 m.;

- dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 303 eismo įvykiai, tai 6 įvykiais mažiau nei 2013 m.;- kilo 13 324 gaisrai. Gaisruose žuvo 125 žmonės (2013 m. – 160), o 193 gyventojai (2013 m.

– 209) patyrė traumų. Pernai žuvusiųjų gaisruose skaičius yra mažiausias per 20 metų. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 181 žmonių gyvybes (iš jų 9 vaikų), 159 transporto priemones, 983 pastatus, 1977 gyvūnus.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje užregistruota 1 135 nusikalstamų veikų finansų sistemai, iš jų 281 veikos (24,8 proc.) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Ištirtos 775 nusikalstamos veikos finansų sistemai, tai 9,5 proc. mažiau nei ištirta 2013 metais. Iš visų ištirtų nusikalstamų veikų finansų sistemai net 137 – sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, t. y. toks pat skaičius, kaip ir 2013 metais.

Pagal Pinigų plovimo prevencijos įstatymą, nustačius įtartinas pinigines operacijas kredito įstaigose, sustabdytos lėšos sąskaitose įvairia valiuta sudarė daugiau kaip 21 mln. Lt (atitinkamai 2013 metais – 15 mln. Lt, t.y. 40 proc. daugiau), o apribotos nuosavybės teisės į turtą (įvairia valiuta) už daugiau kaip 17 mln. Lt (atitinkamai 2013 metais – 12 mln. Lt, t.y. 41 proc. daugiau).

Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatyta 312 valstybės sienos pažeidimų, sulaikyti 542 valstybės sienos pažeidėjai. 2014 metais suintensyvėjo nelegalių migrantų, kurie bandė patekti į Lietuvą, neteisėtai kertant valstybės sieną tarp PKP, skaičius: 2014 m. tokių asmenų buvo nustatyta 375 (2013 m. – 329). Daugiausia neteisėtai bandžiusių patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją asmenų buvo sulaikyta pasienyje su Baltarusijos Respublika – 345 arba 92 proc. visų sulaikytų trečiųjų šalių piliečių, neteisėtai kirtusių valstybės sieną tarp pasienio kontrolės punktų.

Vertinimo kriterijaus

kodas

Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir mato vienetas

Metinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas

E-01-01 Viešojo saugumo lygis, ne mažiau kaip, balais 8,0 8,4 105Rodiklis pasiektas ir viršytas. Pagrindinės šio vertinimo kriterijaus sudedamosios dalys yra: gyventojų saugumo jausmas (30 proc. kriterijaus reikšmės) ir ministerijai pavaldžių viešojo saugumo įstaigų veiklos efektyvumas, matuojamas apskaičiuojant šių įstaigų suplanuotų ir pasiektų efekto kriterijų dalį (70 proc. kriterijaus reikšmės) (1 pav.).

.

24

2012 m. 2013 m. 2014 m. 0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

8.4

7

8

6.8

88.4

PlanasĮvykdymas

1 pav. Viešojo saugumo lygis, ne mažiau kaip, balais

Vertinimo kriterijaus

kodas

Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir mato vienetas

Metinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas

E-01-02 Visuomenės pasitikėjimas policija, ne mažiau kaip, proc. 63 70 111,1

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Rodiklio rezultatas yra vienas didžiausių nuo 2004 metų, kai buvo pradėti daryti visuomenės nuomonės tyrimai pagal Vidaus reikalų ministerijos parengtą vienodą metodiką. Policijos departamentas, įgyvendindamas strateginio plano priemones, efektyviai vykdė policijai priskirtas funkcijas, didelį dėmesį kreipė į korupcijos prevenciją, glaudesnį bendradarbiavimą tarp policijos ir nevyriausybinių organizacijų, policijos ir gyventojų (2 pav.).

E-01-03 Visuomenės pasitikėjimas valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, ne mažiau kaip, proc.

88 90 102,3

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Operatyviai teikiama kokybiška, plataus spektro pagalba gaisrų, ekstremalių įvykių, įvairių nelaimingų atsitikimų metu lėmė, kad valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba sulaukė geriausių visuomenės vertinimų, smarkiai aplenkdama kitas institucijas (3 pav.).

E-01-04 Visuomenės pasitikėjimas Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ne mažiau kaip, proc. 56 57 101,8

Rodiklis pasiektas. Rodiklio rezultatas yra vienas didžiausių nuo 2004 metų, kai buvo pradėti daryti visuomenės nuomonės tyrimai pagal Vidaus reikalų ministerijos parengtą vienodą metodiką. Palyginant tyrimų rezultatus, matyti tam tikri gyventojų nuomonės apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbą svyravimai (4 pav.). Taip yra todėl, kad su šia tarnyba reikalų turi maža dalis respondentų ir šios tarnybos specifika nėra gyventojams tokia akivaizdi kaip kitų tarnybų, atitinkamai – nemaža respondentų dalis (nuo ketvirtadalio iki trečdalio) iš viso negalėjo įvertinti šios tarnybos darbo (4 pav.).

25

2012 m. 2013 m. 2014 m. 0

10

20

30

40

50

60

70

80

5660 6362

69 70

PlanasĮvykdymas

2 pav. Visuomenės pasitikėjimas policija, ne mažiau kaip, procentais

2012 m. 2013 m. 2014 m. 0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

80 838887 90 90

PlanasĮvykdymas

3 pav. Visuomenės pasitikėjimas Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, ne mažiau kaip, procentais

2012 m. 2013 m. 2014 m. 0

10

20

30

40

50

60

70

54 54 5651

6357

PlanasĮvykdymas

4 pav. Visuomenės pasitikėjimas Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ne mažiau kaip, procentais

26

Vertinimo kriterijaus

kodasEfekto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir mato vienetas Metinis

planas Įvykdymas Įvykdymo procentas

E-01-05 Išaiškintų valstybės sienos pažeidimų dalies didėjimas, ne mažiau kaip, proc. 49 52 106,1

Rodiklis pasiektas ir viršytas. 2014 metais Valstybės sienos apsaugos tarnyba planavo išaiškinti 49 procentus visų valstybės sienos pažeidimų. Planinė reikšmė parinkta pagal paskutinių penkerių metų išaiškintų valstybės sienos pažeidimų vidurkį. Iš viso 2014 metais buvo išaiškinta 52 proc. visų užfiksuotų valstybės sienos pažeidimų, t.y. 3 proc. daugiau nei planuota. 2014 metais buvo imtasi papildomų (neplanuotų) aktyvių veiksmų stiprinant valstybės sienos apsaugą prie sienos su Baltarusijos Respublika (buvo pasitelktos papildomos Viešojo saugumo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos rinktinių, saugančių mažiau pažeidžiamus valstybės sienos ruožus, pajėgos), taip pat valstybės sienos pažeidimų išaiškinamumo didėjimui turėjo įtakos nuo 2014 m. liepos 1 d. įdiegtos sienos stebėjimo sistemos prie valstybės sienos Baltarusijos Respublikos (iš viso papildomai 66 km. ruože) (5 pav.).

2013 m. 2014 m. 0

10

20

30

40

50

60

43

4948.552

PlanasĮvykdymas

5 pav. Išaiškintų valstybės sienos pažeidimų dalies didėjimas, ne mažiau kaip, procentais

Vertinimo kriterijaus

kodas

Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir mato vienetas

Metinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas

E-01-06Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ištirtų nusikalstamų veikų finansų sistemai dalis, proc.

84 68,3 81,3

Rodiklis nepasiektas. Pasirinktą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijų ne visada galima tinkamai prognozuoti. Jis planuojamas atsižvelgiant į praėjusio laikotarpio pasiektus dydžius. Rodikliui įtaką turiir ikiteisminių tyrimų apimtis, sudėtingumas, objektų tyrimų trukmė, ekspertizių atlikimas, teisinės pagalbos prašymų gavimas, procesinių dokumentų vertimo trukmė bei kiti procesiniai veiksmai, reikalingi nusikalstamų veikų ištyrimui. Šių veiksnių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tiesiogiai negali įtakoti. Pagrindinė priežastis, kodėl nepasiekta planinė vertinimo kriterijaus reikšmė – Tarnybos veiklos prioritetai buvo nukreipti į rezonansinių, platų atgarsį visuomenėje sukėlusių bei didelė žalą valstybės finansų sistemai darančių nusikalstamų veikų atskleidimui, kurių ištyrimas reikalauja didelių darbo sąnaudų ir žmogiškųjų resursų. Vien tik 2014 m. 328 baigtuose tyrimuose (perduodant į teismą ir nutraukiant pagal BK 38 ir 40 str.) įtarimai pareikšti 531 fiziniam asmeniui ir 26 juridiniams asmenims (6 pav).

27

2012 m. 2013 m. 2014 m. 0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

84 84 8478.1

73.268.3

PlanasĮvykdymas

6 pav. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ištirtų nusikalstamų veikų finansų sistemai dalis, procentais

28

01.02 PROGRAMA „SAUGOMŲ ASMENŲ IR OBJEKTŲ APSAUGOS VYKDYMAS“

Programą vykdo Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Programos tikslas – apsaugoti saugomus asmenis nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir (ar) sveikatą.

Vykdant šią programą Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas) pagal kompetenciją užtikrino saugomų asmenų – vadovybės (Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko), Lietuvos Respublikos oficialių svečių ir kitų asmenų, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga, bei saugomų objektų – Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų ir teritorijų, saugomų asmenų gyvenamųjų, darbo ir kitų vietų, kuriose lankosi saugomi asmenys bei transporto priemonių, kuriomis vežami saugomi asmenys, saugumą.

Per 2014 metus užtikrintas 5-ių nuolat saugomų asmenų saugumas jų darbo ir gyvenamosiose zonose; saugomų asmenų 55-ių vizitų į užsienio šalis saugumas; 72-iejų Lietuvos Respublikos oficialių svečių vizitų ir renginių saugumas bei 1599 saugomų asmenų lankomų objektų saugumas. Buvo apsaugoti 7 nuolatiniai ir 27 papildomi objektai (viešbučiai, kuriuose lankėsi saugomi asmenys) ir užtikrintas leidimų sistemos tvarkos funkcionavimas bei leidimų išdavimas 5 leidimų išdavimo postuose, 72-iems Lietuvos Respublikos oficialių svečių vizitams buvo paruošta ir užtikrinta leidimų sistema.

Buvo bendradarbiaujama su aštuoniolika giminingų šalies ir su vienuolika užsienio valstybių institucijų.

Vykdant strateginę žvalgybą buvo analizuota grėsmė saugomiems asmenims, grėsmės pobūdis bei mastas, atlikti 72 grėsmės vertinimai LR oficialiems svečiams. Nustatyto grėsmės lygio pagrindu kiekvienam Lietuvos respublikos oficialiam svečiui taikytos atitinkamos apsaugos priemonės.

Pagal pavienių asmenų įspėjamojo elgesio kriterijus buvo užregistruota 420 įvykių, kuriuos sukėlė 242 asmenys. Atlikta 410 pavienių asmenų keliamos grėsmės saugomiems asmenims ir kitiems visuomenės nariams vertinimų. Su padidintos rizikos asmenų smurtinių išpuolių ir kitos rizikos Lietuvoje problematika supažindintos 53 valstybinės valdžios, teisėsaugos ir kitos suinteresuotos šalys.

Vadovybės apsaugos departamentas buvo pripažintas efektyviu Bendrojo vertinimo modelio taikytoju ir suteiktas tai patvirtinantis sertifikatas. Taikant Bendrąjį vertinimo modelį buvo nustatytos VAD prie VRM vertybės, apibrėžta vizija ir strateginiai tikslai, patvirtintos žmogiškųjų išteklių gairės, nustatyti trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai jų įgyvendinimui.

01.02 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI:

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

proentas1-asis tikslas: siekti veiksmingos ir aukščiausio lygio standartus atitinkančios saugomų asmenų ir

objektų apsaugos

R-01-02-01-01 Užtikrintas saugomų asmenų saugumas Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrintas 100

1-ojo tikslo 1-asis uždavinys: užtikrinti saugomų asmenų ir objektų apsaugos vykdymą

P-01-02-01-01-01 Užtikrinta apsauga saugomų asmenų lankomuose objektuose

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

P-01-02-01-01-02 Užtikrintas specialus režimas nuolat saugomuose objektuose

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

P-01-02-01-01-03 Atlikta grėsmių saugomiems asmenims 50 79 158

29

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

proentasvertinimų (kriminalinės žvalgybos procese), skaičius

Rodiklis ženkliai viršytas. Grėsmių saugomiems asmenims vertinimas atliekamas ne tik nuolat VAD prie VRM saugomiems asmenims, bet ir laikinai saugomiems Lietuvos Respublikos oficialiems svečiams, kurių skaičiaus iš anksto suplanuoti nėra galimybės.P-01-02-01-01-04 Atlikta pavienių asmenų smurtinio išpuolio

grėsmių saugomiems asmenims ir kitiems visuomenės nariams vertinimų (kriminalinės žvalgybos procese), skaičius

80 410 512,5

Rodiklis ženkliai viršytas. Vadovybės apsaugos departamento Kriminalinės žvalgybos skyrius, informuodamas įvairias institucijas apie pavienių asmenų smurtinio išpuolio grėsmę Lietuvoje, asmenų, priskirtinų rizikos grupei, atpažinimą remiantis įspėjamojo elgesio koncepcija, akcentuoja ir būtinybę (turint informacijos apie asmenis, galimai turinčius įspėjamojo elgesio bruožų) perduoti šią informaciją VAD prie VRM, tolimesniam grėsmės vertinimui. Taipogi atlikus pavienio asmens grėsmės vertinimą (ir esant poreikiui valdymą) bet vėliau atsiradus naujų aplinkybių didinančių smurtinio ir (ar) kito destruktyvaus elgesio riziką ir minėto asmens veiksmuose pastebėjus įspėjamajam elgesiui būdingų požymių, siekiant nustatyti ar neatsirado naujų rizikos veiksnių, atliekamas pakartotinis grėsmės vertinimas. Šių aplinkybių visuma tiesiogiai įtakoja pavienių asmenų smurtinio išpuolio grėsmės saugomiems asmenims ir kitiems visuomenės nariams vertinimų (kriminalinės žvalgybos procese), skaičiaus didėjimą.P-01-02-01-01-05 Atlikta techninių priemonių pagalba

saugomų asmenų patalpų patikrinimų dėl galimo informacijos nutekėjimo, skaičius

60 81 135

Rodiklis ženkliai viršytas. Objektų patikrų nuo nesankcionuoto informacijos rinkimo techninėmis priemonėmis skaičių sudaro periodinės ir papildomos patikros. Dėl saugomam asmeniui keliamų papildomų saugumo reikalavimų ataskaitiniu laikotarpiu ženkliai išaugo papildomai tikrintų patalpų skaičius, kuris įtakojo rodiklio perviršį.P-01-02-01-01-06 Organizuota fizinio pasirengimo užsiėmimų

ir užsiėmimų, reikalingų pasirengti statutiniams valstybės tarnautojams, kad atitiktų papildomus reikalavimus, valandų skaičius per savaitę

2 2 100

1-ojo tikslo 2-asis uždavinys: užtikrinti Vadovybės apsaugos departamento finansinį ir materialinį veiklos aprūpinimą siekiant įgyvendinti priskirtus uždavinius

P-01-02-01-02-01Materialinės techninės bazės išlaikymui ir atnaujinimui skiriamų asignavimų dalis nuo visų skirtų asignavimų, proc.

0,33 0,33 100

P-01-02-01-02-02Kompiuterinių darbo vietų, aprūpintų ne senesne nei 5 metų technika, dalis nuo bendro naudojimo, procentais

3829,3

77,1

Rodiklis nepasiektas. Planuotam kompiuterinių darbo vietų atnaujinimui nepakako materialinės bazės išlaikymui ir atnaujinimui skiriamų asignavimų.

P-01-02-01-02-03

Autotransporto priemonių saugomiems asmenims pervežti ir lydėti, naudojamų ne ilgiau kaip 5 metus, dalis nuo bendro šiai veiklai skirto tarnybinio transporto kiekio, procentais

57 60 105,3

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Planuojant minėtą rodiklį nebuvo galimybės numatyti, kad 2014 m. saugomam asmeniui bus reikalingas naujas automobilis.

P-01-02-01-02-04Elektroniniai pirkimai (iš visų skelbiamų pirkimų) sudarys ne mažiau kaip, procentais (2013 metais – 0; 2016 metais – 90)

55 100 181,8

Rodiklis ženkliai viršytas. Buvo siekiama, kad elektroniniai pirkimai (iš visų skelbiamų pirkimų) sudarytų ne mažiau kaip 55 proc. Atlikus vieną elektroninį pirkimą (iš vieno skelbiamo pirkimo), buvo įvykdyta

30

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

proentassąlyga, kad 2014 m. elektroniniai pirkimai (iš visų skelbiamų pirkimų) sudarytų ne mažiau kaip 55 proc.

01.02 PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS:

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 27.215,1 27.208,0 100,0Iš jų pagal finansavimo šaltinius:      1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 27.215,1 27.208,0 100,0

iš jo:      1.1. bendrojo finansavimo lėšos      1.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos      

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 5,1 5,1 100

1.4. valstybės biudžeto lėšos 27.210,0 27.202,9 100,02. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

   

31

01.04 PROGRAMA „YPATINGŲ SITUACIJŲ KONTROLĖS, KONVOJAVIMO IR SVARBIŲ VALSTYBĖS OBJEKTŲ APSAUGOS VYKDYMAS“

Programą vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.

Programos tikslas – siekti veiksmingos ypatingų situacijų kontrolės, konvojavimo ir svarbių valstybės objektų apsaugos.

Vykdant šią programą Viešojo saugumo tarnyba pagal kompetenciją užtikrino viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, ypatingų situacijų kontrolę, vykdė suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimą, užtikrino priskirtų valstybinės reikšmės objektų apsaugą.

Per 2014 metus Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai įvykdė 5315 konvojaus sargybas, kurių metu buvo konvojuoti 43409 suimtieji ir nuteistieji asmenys, įvykdyta 18 ypatingojo konvojaus sargybų ir pervežta 18 konvojuojamųjų asmenų. 186-ių sutiktinių konvojų metu pervežti 192 konvojuojamieji, 29 kartus perimti iš užsienio valstybių ir konvojuoti į Lietuvos Respubliką 31 nuteistasis asmuo, pareiškęs nuteisusiai užsienio valstybei norą likusią bausmės dalį atlikti Lietuvos Respublikoje.

Visiškai užtikrinta 7 svarbių valstybės objektų apsauga. Nuo 2014 m. spalio 25 d. užtikrinama AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminalo fizinė apsauga. Vidaus reikalų ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 1V-538 patvirtintas Viešojo saugumo tarnybos padalinio steigimo Klaipėdoje ir papildomų funkcijų perėmimo planas. Nauja Viešojo saugumo tarnybos struktūra patvirtinta vidaus reikalų ministro 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1V-653 ir įsteigta Klaipėdos rinktinė, kuriai pavesta vykdyti svarbių valstybės objektų AB ,,Klaipėdos nafta“ suskystintų dujų terminalo, VĮ Tarptautinio Palangos oro uosto apsaugą bei asmenų konvojavimą tarpmiestiniais planiniais maršrutais Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse.

Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai padėjo kitoms teisėsaugos institucijoms užtikrinti viešąjį saugumą futbolo varžybų Vilniuje ir jūros šventės Klaipėdoje metu. Viešojo saugumo tarnybos pajėgos 2014 m. liepos 31 d. – rugpjūčio 28 d., paskelbus ekstremaliąją situaciją, padėjo užtikrinti nepertraukiamą kontrolės postų, aplink Afrikinio kiaulių maro, nustatyto Ignalinos rajono savivaldybėje, veiklą; padėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM padaliniams atlikti spacialiasias užduotis, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM sustiprinti valstybinės sienos apsaugos teisinį režimą; dalyvavo kompleksinėse valstybės sienos priedangos pratybose Varėnos pasienio ruože.

Per 2014 metus 10 kartų Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka dalyvavo dingusių asmenų paieškose (viso 627 pareigūnai).

Užtikrinta veiksminga ypatingų viešosios tvarkos situacijų kontrolė: 2014 metais 6 kartus buvo vykdoma prevencinė veikla galimiems masiniams neramumams užkardyti laisvės atėmimo vietose (Marijampolės, Alytaus ir Kybartų pataisos namuose bei Kauno tardymo izoliatoriuje), iš viso dalyvavo 420 pareigūnų. Dalyvauta bendruose mokymuose su Kauno tardymo izoliatoriaus ir Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnais, o 2014 m. vasario 5-6 d. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai padėjo Marijampolės pataisos namų administracijai užtikrinti vidaus tvarką, nuslopino grupinį pasipriešinimą laisvės atėmimo vietų administracijai ir užkardė nuteistųjų asmenų tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius laisvės atėmimo vietų vidaus tvarką (dalyvavo 562 pareigūnai).

Prisidėta prie bendradarbiavimo su visuomeninėmis organizacijomis, viešosiomis įstaigomis, ugdant piliečių, moksleivių patriotiškumą, pilietiškumą, gebėjimą reaguoti į ekstremalias ir ypatingąsias situacijas.

2014 m. gegužės 17 d. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai dalyvavo partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginyje. 2014 m. rugpjūčio 26 d., siekiant skatinti jaunimą domėtis Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis, jų veikla, priimamais sprendimais ir dalyvauti politiniuose sprendimuose, Viešojo saugumo tarnyboje lankėsi du Lietuvos Respublikos Vyriausybės projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ baigiamųjų klasių moksleiviai. Per ataskaitinį

32

laikotarpį Viešojo saugumo tarnyba dalyvavo organizuojant Generolo P. Plechavičiaus kadetų mokyklos reprezentacinius renginius „Kadetų priesaika“, „Aukščiausių Lietuvos Respublikos vadovų vizitai“ bei dalyvavo organizuojant vyrų ir moterų santykių instituto prevencinį darbą su jaunimu „Stabdyk nusikalstamumą“.

Bendradarbiauta su Europos žandarmerijos pajėgomis, dalyvauta bendruose veiksmuose užtikrinant Europos Sąjungos regioninio saugumo politiką ir specialiųjų pajėgų tarptautinėse pratybose EUPST (European Union Police Services Training).

Per 2014 metus bendradarbiaujant su Europos žandarmerijos pajėgomis dalyvauta 4 kartus darbo grupės posėdžiuose Varšuvoje, Paryžiuje, Vičenzoje bei 2 kartus Tarpministerinio komiteto posėdyje Paryžiuje. Viešojo saugumo tarnybos atstovas kartu su kitų NATO valstybių atstovais dalyvavo 1-ojoje NATO SP COE konferencijoje (angl. 1st Conference on the Establishment of NATO Stability Policing COE) Vičenzoje, Italijoje. 17 Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų būrys dalyvavo Europos Sąjungos teisėsaugos pajėgų pratybose EUPST „Lowlands Grenade 2014“ Marnewaard, Nyderlanduose, 27 pareigūnai dalyvavo Europos Sąjungos teisėsaugos pajėgų pratybose (European Union Police Services Training (EUPST 2014)) Italijos žandarmerijos pajėgų mokymo centre (Centre of Excellence for Police Stability) Vičenzoje, o vienas pareigūnas Rumunijos žandarmerijos „Ochiuri“ tobulumo mokymo centre dalyvavo tarptautinėse pratybose „ISTE 2014“ (angl. International Staff Training Exercise). Pagrindinis pratybų tikslas buvo parengti personalą dalyvauti Europos Sąjungos misijos multinacionaliniame štabe. Taipogi vienas Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas dalyvavo seminare ,,Viešoji tvarka“ Prancūzijos žandarmerijos pajėgų mokymo centre Saint-Astier, Prancūzijoje.

Plėtojant bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene bei siekiant įgyvendinti Lietuvos kariuomenės ir Viešojo saugumo tarnybos 2014 metų bendradarbiavimo priemonių plano priemones dalyvauta Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke baziniuose kariniuose mokymuose, Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre štabų pratybose „Gintarinė valia 2014“, tarptautinėse priimančiosios šalies paramos pratybose „Baltijos šeimininkas 2014“, taikos meto užduočių pratybose „Vieningas atsakas 2015“, pratybų ,,Žaibo kirtis 2015“ pradinėje planavimo konferencijoje, Divizijos Generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje Bazinio logistikos karininko kursuose, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centre karinės taktikos pratybose, pradiniuose patrulio bei sprogdinimo darbų kursuose ir snaiperių seminare „Snaiperių diena – 2015“.

Per ataskaitinį laikotarpį Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai kartu su Lietuvos civilinių institucijų atstovais dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje vykusiose štabų vadaviečių taikos meto užduočių strateginio ir operacinio lygmens stalo pratybose „Vieningas atsakas 2014“, kompleksinėse pratybos tema: „Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai įvykus teroro aktui Būtingės naftos terminale ir taršalams išsiliejus į Lietuvos Respublikos teritorinius vandenis Baltijos jūroje“, Taikos meto užduočių vykdymo pratybose, Intervencinės grupės pareigūnų pratybose, Neteisėtų ginkluotų grupuočių keliančių grėsmę Lietuvos valstybei bei visuomenės saugumui neutralizavimo pratybose bei taktinėse pratybose, kurių tikslas - patikrinti Tarnybos gebėjimą greitai reaguoti, veikti bei priimti sprendimus.

Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje dalyvavo seminare „Šaudymo ypatumai mieste“ ir pėstininko gelbėtojo kursuose, Lietuvos kariuomenės organizuotose Specialiųjų operacijų pajėgų pratybų planavimo konferencijoje „Liepsnojantis kalavijas 2015“, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centre šaudymo varžybose „Snaiperių diena – 2014“, Kauno parašiutininkų klube parašiutininkų kursuose ir Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje Telekomunikaciniu tinklu kursą pagal CCNA programą (kas suteikia galimybe integruotis į KAM ryšio tinklus bei pretenduoti į įrangos, suderinamos su KAM ryšio tinklais, gavima).

Viešojo saugumo tarnybos instruktoriai Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos batalione, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininko batalione ir vedė kariams riaušių malšinimo pratybas.

33

Siekiant pasirengti ginti valstybę karo atveju bei išmėginti struktūrinių padalinių perdislokavimo į laikinas dislokacijos vietas galimybes 2014 m. gegužės 2 d. buvo šalia Kauno surengtos Viešojo saugumo tarnybos pajėgų mobilizacinės pratybos.

Siekiant tobulinti tarpinstitucinius veiksmus Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Vilniaus rinktinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centro bei UAB ,,Gelsauga“ atstovais dalyvavo bendrų veiksmų taktinėse pratybose reaguojant į Specialiojo tranzito schemos pažeidimus Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat kartu su Policijos departamentu prie VRM organizavo ir dalyvavo bendrosiose specialaus rengimo taktinėse stalo pratybose.

Tarnybos pareigūnai vykdė Jungtinių Tautų Organizacijos taikos palaikymo misijas Kipre, Liberijoje, Europos Sąjungos teisės viršenybės misiją Kosove ir Europos Sąjungos karinę operaciją Centrinės Afrikos Respublikoje (atliekant civilines funkcijas Europos žandarmerijos pajėgų sudėtyje).

Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kovos su korupcija programos įgyvendinimo 2014 metų priemonių planą (patvirtintą vidaus reikalų ministro 2014 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 1V-229) buvo dalyvauta mokymuose dėl teisės aktų projektų vertinimo valstybės korupcijos, socialiniu, ekonomikos, finansų ir kitais požiūriais pagal projekto „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas korupcijos prevencijos srityje“, mokymuose apie valstybės valdymą ir kovą su korupciją, mokymuose apie teisės aktų ar jų projektų antikorupcinį vertinimą, mokymuose apie korupcijos prevenciją ir kontrolę ir Specialiųjų tyrimo tarnybos vedamame seminare antikorupcijos tema. Per ataskaitinį laikotarpį Viešojo saugumo tarnyba atliko korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą (2014 m. rugsėjo 9 d. raštas Nr. 47SD-1265 VRM VSPD) bei atliko 74 viešuosius pirkimus elektroninėmis priemonėmis vykdymas padidėjo 2 procentais palyginus su 2013 metais (2014 m. - 99 proc.). Elektroninėmis priemonėmis atlikta perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų bendroji vertė sudarė 98 procentus.

01.04 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI:

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas1-asis tikslas: siekti veiksmingos ypatingų situacijų kontrolės, konvojavimo ir svarbių valstybės objektų apsaugos

R-01-04-01-01Užtikrintas sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų konvojavimui nustatytų reikalavimų vykdymas

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

R-01-04-01-02 Užtikrintas svarbių valstybės objektų apsaugai nustatytų reikalavimų vykdymas

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

R-01-04-01-03

Užtikrinta ypatingų ar ekstremaliųjų situacijų, grupinių veiksmų, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka masinių renginių metu ir vidaus tvarka laisvės atėmimo vietose, kontrolė

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

R-01-04-01-04Užtikrintas Viešojo saugumo tarnybai nustatytų reikalavimų valstybės ginkluotos gynybos pasirengimo srityje vykdymas

Iš dalies užtikrinta

Iš dalies užtikrinta 100

1-ojo tikslo 1-asis uždavinys: užtikrinti tinkamą teisės aktais Viešojo saugumo tarnybai pavestų funkcijų vykdymą

P-01-04-01-01-01Viešojo saugumo tarnybos kovotojo kvalifikaciją įgijusių pareigūnų dalis, procentais

98 96 98

Rodiklis pilnai nepasiektas. Ne visi kandidatai atitiko keliamus reikalavimus (Mokymo programos

34

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentasvalstybinis kodas 360086117, programos kodas pagal ISCED 33386).

P-01-04-01-01-02 Kvalifikacijos tobulinime dalyvavusių pareigūnų dalis, procentais 64 27 42,2

Rodiklis nepasiektas. Dėl tarnybos apimties ne visi pareigūnai galėjo kelti kvalifikaciją.

P-01-04-01-01-03Užtikrintas įvykių, susijusių su saugomais svarbiais valstybės objektais, kontrolės veiksmingumas

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

P-01-04-01-01-04Ne ilgiau kaip 7 metus naudojamų tarnybinio transporto priemonių, skirtų pavestoms funkcijos užtikrinti, dalis, procentais

33 30,2 91,5

Rodiklis nepasiektas. Dėl neplanuotai didėjančio senstančio transporto skaičiaus (Valstybinė mokesčių inspekcija perdavė 4 naudotas ir daugiau kaip 7 metų senumo transporto priemones) bei atnaujintos 3 daugiau kaip 7 metus naudojamos transporto priemonės skirtos konvojuojamiesiems vežti.Per ataskaitinį laikotarpį pagal parengtus projektus atnaujintos transporto priemonės už 565,0 tūkst. Lt (įsigyta 1 operatyviosios paskirties transporto priemonė, 1 autobusas pareigūnams vežti ir įsigyta autopriekaba (mobilus pareigūnų postas)), ginkluotė, specialiosios ir individualios apsaugos priemonės už 581,9 tūkst. Lt bei kitas ilgalaikis turtas (Specialioji programinė įranga ir ryšio priemonės) už 265,3 tūkst. Lt. Įsigytas specialusis transportas skirtas suimtiesiems ir nuteistiesiems konvojuoti už 964 tūkst. Lt.

P-01-04-01-01-05 Atnaujinta pareigūnų asmens apsaugos priemonių dalis, procentais 72 69,2 96,1

Rodiklis nepasiektas. Dėl nepakankamo finansavimo dalis asmens apsaugos priemonių nebuvo atnaujinta.Įgyvendinant priemonę „Užbaigti 2013 metų pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai susitikimų Lietuvoje darbus pagal Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos kompetenciją“ buvo įsigyti 6 antiriaušiniai komplektai ir ryšio priemonės (2 vaizdo stebėjimo sistemos) už 39 tūkst. Lt.

P-01-04-01-01-06

Organizuota fizinio pasirengimo užsiėmimų ir užsiėmimų, reikalingų pasirengti statutiniams valstybės tarnautojams, kad atitiktų papildomus reikalavimus, valandų skaičius per savaitę

2 2 100

P-01-04-01-01-07Elektroniniai pirkimai (iš visų skelbiamų pirkimų) sudarys ne mažiau kaip, procentais (2013 metais – 98; 2016 metais – 95)

95 99 104,2

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Numatomų 2014 metais pirkimų plano priemonės buvo papildytos neatidėliotinais ir skubiais elektroniniais pirkimais.

01.04 PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS:

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 51.320,1 51.256,1 99,9Iš jų pagal finansavimo šaltinius:      1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 51.320,1 51.256,1 99,9

iš jo:      1.1. bendrojo finansavimo lėšos      1.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos      

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 221,1 164,5 74,44

4 nesurinktos planuotos pajamų įmokos

35

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentas1.4. valstybės biudžeto lėšos 51.099,0 51.091,6 100,02. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

     

36

01.05 PROGRAMA „VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS GELBĖJIMO TARNYBOS VEIKLOS VYKDYMAS“

Programą vykdo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Programos tikslai:1. Teikti visuomenei operatyvią ir kokybišką pagalbą gaisrų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų atvejais bei vykdyti šių įvykių ir situacijų prevenciją.

2. Teikti veiksmingą pagalbą pavojinguose objektuose, teikti specialiąsias mokamas paslaugas civilinės ir gaisrinės saugos užtikrinimo srityje.

3. Koordinuoti kuruojamų valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD), įgyvendindamas programos priemones, užtikrino nuolatinę parengtį vykdyti gaisrų gesinimo, gelbėjimo darbus, vykdė prevencinę veiklą.

2014 metais Lietuvoje kilo 13 324 gaisrai (17,6 proc. daugiau nei 2013 metais). Gaisruose žuvo 125 žmonės (2013 m. – 160), o 193 gyventojai (2013 m. – 209) patyrė traumas. Tai pats mažiausias žuvusiųjų gaisruose skaičius per 20 metų. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 181 žmonių gyvybes (iš jų 9 vaikų), 159 transporto priemones, 983 pastatus, 1977 gyvūnus. Be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko 8261 gelbėjimo darbą (17,9 proc. daugiau nei 2013 metais). Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 327 gyventojus, iš jų 22 vaikus.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai 2014 metais atliko 14 152 ūkio subjektų priešgaisrinius techninius patikrinimus: 11 159 planinius ir 2 993 operatyvius. Planinių patikrinimų dalis, lyginant su visais atliktais patikrinimais, sudarė apie 79 proc. Kitą dalį sudarė patikrinimai pagal skundus, ūkio subjektų prašymus bei vykdytas gaisrų prevencijos akcijas. Patikrinimų metu 1 620 ūkio subjektų nustatyti gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimai. Už tai jų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims buvo taikytos administracinio poveikio priemonės – skirtos administracinės baudos, o dar 9-ų objektų vadovams įteikti įspėjimai dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės.

Departamento specialistai tam skirtu konsultacijų telefono numeriu ūkio subjektams suteikė 693 konsultacijas: 354 – eksploatuojamiems objektams nustatytų gaisrinės saugos reikalavimų taikymo klausimais ir 339 – normatyviniais projektavimo ir statybos klausimais.

Patvirtinti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimai, įgalinantys gerinti verslo aplinkos sąlygas ir aiškiau reglamentuoti gaisrinės saugos reikalavimus eksploatuojamuose objektuose.

Tęsiamas greitosios medicinos pagalbos tarnybų pajėgų valdymo integravimas į bendrojo pagalbos telefono numerio 112 tinklą. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. prie Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) informacinės sistemos reikėjo prijungti 3 Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) stotis. Kadangi Sveikatos apsaugos ministerija tik 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-1223 patvirtino integravimo grafiką, o GMP stočių vadovai nepritaria integracijai, nespėta iki 2014 m. pabaigos integruoti GMP stotis į BPC. Siekiant išspręsti susidariusią situaciją pasiūlytas nuotolinių darbo vietų diegimas GMP stotyse. Tikimasi šiuos darbus atlikti per pirmąjį 2015 m. pusmetį. Panevėžio ir Marijampolės GMP padaliniuose įdiegta BPC informacinės sistemos programinė įranga, skirta pagalbos pranešimų perdavimui pajėgoms, naudojant VRM „Motorola Dimetra“ skaitmeninį radijo ryšį.

Iš planuotų 24 savivaldybių, kurių teritorijose GMP tarnybų pajėgos turėtų būti valdomos per BPC, valdoma tik 8 savivaldybėse.

Sveikatos apsaugos ministerijai buvo pasiūlyta iki 2014 m. gruodžio 12–30 d. įdiegti BPC informacinės sistemos darbo vietas Utenos, Alytaus ir Klaipėdos GMP padaliniuose. Šios darbo vietos neįsteigtos bei kiti integracijos darbai stringa dėl minėtų miestų GMP tarnybų nenoro ir

37

Sveikatos apsaugos ministerijos neveiklumo.Optimizuotos valdymo išlaidos. Sumažintas vadovaujančiųjų pareigybių skaičius Visagino

priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje panaikinus 1 komandą. Tobulinant bendrą dviejų lygių gelbėjimo tarnybų sistemą Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Subačiaus komanda perduota AB „Klaipėdos naftai.

Baigta gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos (toliau – GPIS) plėtra į 3G (UMTS) tinklus. GPIS veikia visų trijų Lietuvoje veikiančių viešojo judriojo telefono ryšio operatorių UAB ,,Bitė Lietuva“, UAB ,,Omnitel“, UAB ,,Tele2“ 2G (GSM) ir 3G (UMTS) tinkluose.

Civilinės saugos įstatymo ir Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymų projektai pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Šiais projektais siekiama įpareigoti Lietuvos Respublikoje viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas teikiančius ūkio subjektus savo lėšomis palaikyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įdiegtoms techninėms perspėjimo priemonėms naudojamą infrastruktūrą ir (ar) technologinę paslaugą. Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimais nustatyta pareiga viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams neatlygintinai bei operatyviai skelbti ne tik valstybės, bet ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, taip pat paskelbus mobilizaciją.

Tobulinama dviejų lygių gelbėjimo tarnybos sistema. 2014 m. liepos 2 d. PAGD direktoriaus įsakymu Nr. 1-252 nustatyti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų atliekami darbai – patvirtintas Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų atliekamų gaisrų gesinimo ir pirminių žmonių bei turto gelbėjimo darbų aprašas. 2014 m. įvertinus tai, kad savivaldybių darbuotojų, atliekančių civilinės saugos funkcijas, mokymo valandų skaičiaus nepakanka praktiniams užsiėmimams organizuoti ir probleminiams klausimams aptarti, buvo parengtas ir patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. 391 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 718 „Dėl civilinės saugos mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

Dviejų lygių civilinės saugos ir gelbėjimo tarnybos buvo stiprinama ir kitais būdais: Vilniaus ir Širvintų r. savivaldybėms perduota patikėjimo teise valdyti gaisrinių pastatus, taip pat Akmenės, Radviliškio, Panevėžio, Plungės ir Šiaulių r. savivaldybėms perduota gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika su įranga. PAGD direktoriaus 2014 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1-140 „Dėl Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos struktūros pakeitimo“ nuo 2014 m. birželio 1 d. Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Subačiaus komanda perduota AB „Klaipėdos naftai.

Priimtas Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 1, 2, 7, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo V 1 skyriumi įstatymas, kuris aiškiau reglamentuos savanorių ugniagesių veiklą. 2015 metais bus rengiami minėto įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.

PAGD prie VRM direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 1- 348 patvirtinta Žmogaus saugos tęstinio civilinės saugos mokymo programa, skirta bendrojo lavinimo mokyklų pedagogams.

Gaisrinių tyrimų centras teikė tarnybinę pagalbą Lietuvos teisėsaugos institucijų pareigūnams, atliekantiems ikiteisminį tyrimą bylose dėl gaisrų. Centras teikė ir specialiąsias mokamas paslaugas Lietuvos ir užsienio užsakovams, teikiantiems gaminius ir medžiagas į Lietuvos rinką, siekiant užtikrinti šių gaminių ir medžiagų saugą gaisrinės saugos atžvilgiu.

Vykdomi gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbai, prevencinė ir administracinė veikla AB „ORLEN Lietuva“, Lietuvos elektrinėje ir VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje.

01.05 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI:

38

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas1-asis tikslas: teikti visuomenei operatyvią ir kokybišką pagalbą gaisrų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų atvejais bei vykdyti gaisrų, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją

R-01-05-01-01Gaisruose žuvusių asmenų skaičiaus santykis su paskutiniųjų penkerių metų vidurkiu, ne didesnis nei, koeficientas

0,88 0,71 119,3

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Atsižvelgiant į 5 paskutinių metų gaisrų statistikos tendencijas, buvo prognozuojama, kad 2014 metais gaisruose gali žūti apie 155 asmenis. Praėjusiais metais gaisruose žuvusių asmenų skaičius buvo pats mažiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį, t.y. 125 asmenys.

R-01-05-01-02Savivaldybių, kuriose užtikrinamas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų visavertis reagavimas pagal nustatytus reikalavimus dalis, procentais

65 65 100

1-ojo tikslo 1-asis uždavinys: užtikrinti nuolatinę priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtį bei vykdyti ekstremalių įvykių (gaisrų) prevencijąP-01-05-01-01-01

Objektų, kuriuose atlikti planiniai priešgaisriniai techniniai patikrinimai, dalis, procentais 48 47 98

Rodiklis nepilnai pasiektas. Vykdant valstybinę priešgaisrinę priežiūrą yra numatytos funkcijos, kurių apimtys yra sunkiai prognozuojamos dėl išorinių veiksnių, tokių kaip skundų, pranešimų nagrinėjimas (virš 400 atvejų), statinių projektų tikrinimas (10760 projektų), dalyvavimas statinių statybos užbaigimo procedūrose (1477 statiniai), gaisrų tyrimas. Siekiant laikytis Viešojo administravimo bei Statybos įstatymų nuostatų atitinkamai atliekama mažiau planinių patikrinimų.

P-01-05-01-01-02

Gaisrų gyvenamajame, visuomeniniame ir pramoniniame sektoriuose skaičiaus santykis su paskutiniųjų penkerių metų vidurkiu, ne didesnis nei, koeficientas

0,96 0,92 104,2

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Gaisrų prevencinės veiklos rezultatai yra labai inertiški laiko atžvilgiu. 2004 metais pradėjus vykdyti gaisrų prevencines švietimo priemones mokyklose, o nuo 2010 metų ypatingai suaktyvinus švietėjišką veiklą gyvenamajame sektoriuje (prevencinių akcijų organizavimas, lankymasis socialiai remtinų šeimų ir piliečių būstuose, darbas su žiniasklaida ir t. t.) pasiekti rezultatai viršija ankstesnius lūkesčius.

P-01-05-01-01-03

Laikas nuo pagalbos prašymo priėmimo pradžios Bandrajame pagalbos centre iki perdavimo pajėgoms, ne ilgesnis, minutėmis

< 2 2 100

P-01-05-01-01-04

Greitosios pagalbos tarnybų pajėgų valdymas per Bendrąjį pagalbos centrą, procentinė dalisVyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo vertinimo kriterijus 18.3 (2016 m. reikšmė – 100)

40 13 32,5

Rodiklis nepasiektas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. prie BPC informacinės sistemos reikėjo prijungti 3 GMP stotis. Kadangi Sveikatos apsaugos ministerija tik 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-1223 patvirtino integravimo grafiką, o GMP stočių vadovai nepritaria integracijai, nespėta iki 2014 m. pabaigos integruoti GMP stočių į BPC. Siekiant išspręsti susidariusią situaciją pasiūlytas nuotolinių darbo vietų diegimas GMP stotyse. Tikimasi šiuos darbus atlikti per pirmąjį 2015 m. pusmetį.P-01-05-01-01-05

Naujai apmokytų ugniagesių gelbėtojų skaičius valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje 115 124 107,8

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Sudėtinga įvertinti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – VPGT) išduotų siuntimų skaičių į mokymus pagal VPGT ugniagesio gelbėtojo įvadinio mokymo programą ir VPGT ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos kėlimo programą.

Vertinimo Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų Vertinimo kriterijų reikšmės

39

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas

kriterijaus kodas pavadinimai ir mato vienetai Metinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas

P-01-05-01-01-06

Organizuota fizinio pasirengimo užsiėmimų ir užsiėmimų, reikalingų pasirengti statutiniams valstybės tarnautojams, kad atitiktų papildomus reikalavimus, valandų skaičius per savaitę

2 2 100

P-01-05-01-01-07

Elektroniniai pirkimai (iš visų skelbiamų pirkimų) sudarys ne mažiau kaip, procentais (2013 metais – 70; 2016 metais – 90)

80 80 100

1-ojo tikslo 2-asis uždavinys: užtikrinti tinkamą valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų saugojimą, jų tinkamos kokybės išlaikymą

P-01-05-01-02-01

Atlikta saugomų valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų techninė priežiūra, procentinė dalis

96 96 100

2-asis tikslas: Teikti veiksmingą pagalbą pavojinguose objektuose, – teikti specialiąsias mokamas paslaugas civilinės ir gaisrinės saugos užtikrinimo srityje

R-01-05-02-01 Gauta pajamų už suteiktas mokamas paslaugas, procentas nuo planuotų 96 123,8 129

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Gauta daugiau nei planuota gauti pajamų už teikiamas paslaugas.

R-01-05-02-02 Gaisrų ir incidentų, kurių bendras reagavimo ir  likvidacijos laikas didesnis nei 10 min., ne daugiau kaip, skaičius

7 3 157,1

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Kilo mažiau gaisrų, kurių bendras reagavimo ir likvidacijos laikas didesnis nei 10 minučių.

2 tikslo 1 uždavinys: užtikrinti specialiųjų mokamų paslaugų teikimą civilinės ir gaisrinės saugos užtikrinimo srityje

P-01-05-02-01-01

Apmokyta, atestuota valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių organizacijų ir kitų ūkio subjektų darbuotojų, skaičius

1100 1239 112,6

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Atestacijos ir mokymai vykdomi pagal gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių organizacijų ir kitų ūkio subjektų apmokyti ir atestuoti darbuotojus, prašymus, kurių kiekį įvertinti sudėtinga.

P-01-05-02-01-02

Įvykdyta užsakymų atlikti statybos produktų ir gaminių gaisrinius bandymus, gaisrinės įrangos atitikties įvertinimus ir gaisrinius tyrimus bei ekspertizes, procentas

95 87,9 92,6

Rodiklis nepilnai pasiektas. Dėl ypač didelio užsakymų bandymams ir sertifikavimui skaičiaus. Nėra galimybių išpildyti užsakymų 100 proc. dėl įvairių priežasčių (tarkim užsakė, bet nesumokėjo, arba neatvežė tyrimo objekto, arba nepateikė papildomų duomenų, arba tyrimas vis dar atliekamas ir nėra užbaigtas ir pan.).

2-ojo tikslo 2-asis uždavinys: užtikrinti vykdomų priemonių, užtikrinančių pavojingų objektų priešgaisrinę saugą, įgyvendinimą

P-01-05-02-02-01

Užtikrinta nuolatinė priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, skirtų valstybinės reikšmės objektų apsaugai, parengtis

Pilnai užtikrinta

Pilnai užtikrinta 100

3-asis tikslas: koordinuoti kuruojamų valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymą

R-01-05-03-01Užtikrintas valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų finansavimo koordinavimas

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

40

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas3-ojo tikslo 1-asis uždavinys: užtikrinti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklą ir savivaldybių civilinės saugos funkcijų vykdymą

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas

P-01-05-03-01-01

Lėšų, skirtų savivaldybėms vykdyti priešgaisrinės saugos funkcijas, pervedimas savivaldybėms per nustatytus terminus, procentais

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

P-01-05-03-01-02

Lėšų, skirtų savivaldybėms vykdyti civilinės saugos funkcijas, pervedimas savivaldybėms per nustatytus terminus, procentais

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

01.05 PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS:

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 264.516,7 263.165,7 99,5Iš jų pagal finansavimo šaltinius:      1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 263.899,7 262.548,7 99,5

iš jo:      1.1. bendrojo finansavimo lėšos      1.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos      

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 12.354,5 11.280,2 91,35

1.4. valstybės biudžeto lėšos 251.545,2 251.268,5 99,92. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

617,0 617,0 100,0

5 nespėta panaudoti pajamų įmokų, gautų 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje (nepanaudotų lėšų likutis teisės aktų nustatyta tvarka bus perkeltas ir naudojamas 2015 m.

41

01.06 PROGRAMA „LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENOS APSAUGA SAUSUMOJE, TERITORINĖJE JŪROJE IR KURŠIŲ MARIOSE“

Programą vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Programos tikslai:1. Užtikrinti veiksmingą valstybės sienos apsaugą. 2. Užtikrinti Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės ir gabenamų branduolinių

medžiagų fizinę apsaugą.3. Efektyviai panaudoti lėšas, gaunamas už tarnybos valdomą turtą.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) vykdydama šią programą siekė užtikrinti Šengeno teisyno reikalavimus atitinkančios valstybės sienos apsaugą.

Pažeidžiamiausiuose valstybės sienos ruožuose buvo diegiama moderniomis technologijomis pagrįsta išorės sienos stebėjimo sistema, kaip Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) dalis, skirta stebėti sienas ir palaikyti ryšius su kitomis teisėsaugos institucijomis.

Įgyvendinant ISF programos projektus prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika Vilniaus rinktinės Padvarionių, Lavoriškių ir dalyje G. Žagunio užkardų apie 66 km ruože buvo įdiegta sienos stebėjimo sistema, susidedanti iš skirtingų sienos apsaugos technologijų (vaizdo stebėjimo kameros ir termovizoriai, seisminiai davikliai, sensorinis kabelis, įrengti sienos stebėjimo centrai). Projekto vertė 16 561 050,99 Lt.

Šiuo metu sienos stebėjimo sistemomis kontroliuojama 32 proc. išorės sienos ilgio (345 km), iš jų: 133 km ilgio sausumos sienos ruožo (18,5 km – Kuršių mariomis) prie sienos su Rusijos federacija; 119,6 km jūros sienos ir 92,5 km Lietuvos Respublikos – Baltarusijos Respublikos valstybių sienos. Panaudojant 2007-2013 m. išorės sienų fondo 2013 m. metinės programos lėšas, 2015 m. planuojamos diegti sienos stebėjimo sistemos Purvėnų, Druskininkų ir dalinai Tribonių užkardų ruožuose. Tokiu būdu iš viso sistemomis bus stebimas iki 162 km ilgio valstybės sienos ruožas su Baltarusija.

2014 metais, vykdant valstybės sienos apsaugą buvo užfiksuota 312 valstybės sienos pažeidimų, t.y. 10,6 proc. mažiau valstybės sienos pažeidimų, lyginant su 2013 metais. Sulaikyti 542 valstybės sienos pažeidėjai. 2014 metais suintensyvėjo nelegalių migrantų, kurie bandė patekti į Lietuvą, neteisėtai kertant valstybės sieną tarp pasienio kontrolės punktų, skaičius: 2014 m. tokių asmenų buvo nustatyta 375 (2013 m. – 329).

Valstybės sienos pažeidimai, kuomet nustatyti pažeidimą padarę asmenys, 2014 metais sudarė 52 proc. (atitinkamai 2013 m. − 48,5 proc., 2012 m. − 51,6 proc.). Per 2014 metus buvo nustatyti ir neįleisti į LR 3 448 asmenys, tai – 20,3 proc. daugiau, negu 2013 m. (2 865). Vidutiniškai neįleidžiama apie 0,12 proc. iš viso atvykstančių trečiųjų šalių piliečių srauto. Didžiausias neįleistų asmenų skaičius buvo dėl vizos ar leidimo gyventi neturėjimo (ŠSK priežastis „C“, 40,1 proc. – 2014 m., 50,1 proc. – 2013 m.), neturint buvimo tikslą pateisinančių dokumentų (ŠSK priežastis „E“, 21,8 proc. – 2014 m., 22,1 proc. – 2013 m.), atvejais, kai asmuo kėlė grėsmę viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams (ŠSK priežastis „I“, 18,5 proc. – 2014 m., 9,7 proc. – 2013 m.,).

2014 metais realizuota 76,5 proc. kriminalinės žvalgybos tyrimų, ištirta 72 proc. užregistruotų nusikalstamų veikų.

Aktyviai prisidėta prie kontrabandos ir šešėlinio verslo ekonomikoje pažabojimo. 2014 m., palyginus su 2013 m., sulaikytos kontrabandos ir akcizinių prekių tvarkos pažeidimų atvejų skaičius

42

sumažėjo 4,9 proc. (nuo 410 iki 390). 89,3 proc. VSAT užfiksuotų kontrabandos atvejų sudaro tabako gaminių tabako gaminių kontrabanda.

Užkardyta tabako kontrabandos žala valstybei – 14,1 mln. litų privalomos sumokėti mokesčių sumos (2013 m. – 16,9 mln. Lt). VSAT 2014 m. sulaikė 22 proc. visų šalies teisėsaugos institucijų sulaikytų tabako gaminių. 89,3 proc. visų VSAT užfiksuotų kontrabandos atvejų sudaro tabako gaminių kontrabanda. Per 2014 metus sulaikytų gaminių kiekis, lyginant su 2013 m., sumažėjo daugiau negu penktadaliu (21,9 proc.). Įtariant kontrabanda ar nelegaliu akcizinių prekių gabenimu 2014 metais sulaikyti 497 asmenys (2012 m. – 644, 2013 m. – 542).

Kontrabandos atvejų mažėjimo tendencija išlieka prie sienos su Rusijos Federacija (nuo 50 atvejų 2013 metais iki 34 atvejų 2014 metais, t.y. 35 proc. mažiau), prie sienos su Baltarusijos Respublika kontrabandos atvejų skaičius išaugo 7 proc. (nuo 256 atvejų 2013 metais iki 276 atvejų 2014 metais). Pagal pastarųjų trejų metų (2012 – 2014 m.) rezultatus, prie Lietuvos Respublikos ES išorės sienos matoma bendra kontrabandos atvejų mažėjimo tendencija. Svarbi kontrabandos atvejų skaičiaus mažėjimo priežastis – nuolatiniai aktyvūs pareigūnų veiksmai, kurių dėka buvo sunaikintos organizuotos nusikalstamos grupuotės, sistemingai užsiimančioms didelio kiekio tabako gaminių kontrabanda tiek per pasienio kontrolės punktus, tiek ir per „žaliąją“ sieną. Baltarusijos pasienyje, kur buvo nustatomi stambūs cigarečių kontrabandos mastai, nuo 2014 m. liepos 1 d., įdiegus modernias sienos stebėjimo sistemas, trumpuoju laikotarpiu stebimi reikšmingi pokyčiai – atskiruose valstybės sienos ruožuose kontrabandos atvejų ir sulaikomų cigarečių kiekiai sumažėjo keletą kartų. Šešėlinė tabako gaminių rinka traukiasi – Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis cigarečių pardavimų apimtys lyginant su 2013 m. išaugo 4,6 proc.

VSAT rengė personalą ir ugdė jo gebėjimus vykdyti valstybės sienos kontrolę. 2014 metais Pasieniečių mokyklą baigė ir pasieniečio kvalifikaciją įgijo 93 asmenys (93 proc. planuoto skaičiaus). Organizuoti 497 kvalifikacijos tobulinimo renginiai, kuriuose dalyvavo 3 324 tarnybos darbuotojai, arba beveik 85 proc. viso dirbančio personalo (planuota, kad kvalifikacijos tobulinimo renginiuose dalyvaus iki 70 proc. tarnybos darbuotojų). Kvalifikacijos tobulinimo kursuose dalyvavusių darbuotojų skaičius auga dėl efektyvaus ES struktūrinių paramos fondų lėšų, skirtų administracinių ir profesinių gebėjimų stiprinimui, įsisavinimo.

Nuolat vykdoma Ignalinos AE pastatų, patalpų ir pagalbinių objektų fizinė apsauga. Branduolinės energetikos objektų izoliuojančios teritorijos kontrolė buvo vykdoma techninių apsaugos priemonių (televizijos ir apsaugos signalizacijos sistemų) bei kitų fizinės apsaugos būdų. Branduoliniame energetikos objekte patikrinti per 2 mln. asmenų, transporto praleidimo postuose buvo patikrinta per 12 tūkst. transporto priemonių.

VSAT už valdomą turtą gauta 342 900 Lt pajamų (planuota – 355 200 Lt). Gautos lėšos panaudotos darbo užmokesčiui, infrastruktūros priežiūrai ir funkcionavimui.

01.06 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI:

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdytmas Įvykdymo

procentas1-asis tikslas: užtikrinti veiksmingą valstybės sienos apsaugą

R-01-06-01-01 Išorės sienos, stebimos naudojant modernias sienos stebėjimo technologijas, procentais 32 32 100

1-ojo tikslo 1-asis uždavinys: Užkardyti valstybės sienos kirtimus nenustatytose vietose, užtikrinti sklandų ir teisėtą asmenų ir transporto priemonių vykimą per valstybės sieną, tinkamą migracinių procesų kontrolę

P-01-06-01-01-01 Akcizinių prekių, sulaikytų pagal kriminalinės žvalgybos informaciją, dalis, procentas 67 65 97

43

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdytmas Įvykdymo

procentasRodiklis nepilnai pasiektas. Minėto kriterijaus rodiklio skaičius planuojamas kasmet, atsižvelgiant į ankstesnių metų rezultatus, tačiau rodiklio reikšmę suplanuoti ir įvykdyti labai sudėtinga, kadangi dažniausiai kriminalinės žvalgybos tyrimai trunka iki vienų metų, o kartais ir ilgiau, todėl sunku prognozuoti, kada bus realizuotas kriminalinės žvalgybos tyrimas. 2014 m. buvo atliekama keletas sudėtingų kriminalinės žvalgybos tyrimų organizuotų grupių, užsiimančių didelio kiekio cigarečių kontrabanda, atžvilgiu. Tačiau jų realizacija 2014 m. neįvyko, todėl kriminalinės žvalgybos veiksmai bus atliekami ir 2015 m.

P-01-06-01-01-02 Realizuotų kriminalinės žvalgybos tyrimų dalis, procentas 70 76,5 109,3

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Rodiklis viršytas dėl aktyvios kriminalinės žvalgybos veiklos. Planuojant rodiklių reikšmes, buvo atsižvelgta į šių rodiklių pastarųjų kelerių metų kitimo tendencijas bei įvertintos aplinkybės, kad kriminalinės žvalgybos padaliniuose įvyko personalo kaita, pradėjo dirbti daug naujų, nepatyrusių pareigūnų, o dalis patyrusių kriminalinės žvalgybos pareigūnų paliko tarnybą. Buvo prognozuojama, kad personalo kaita darys įtaką kriminalinės žvalgybos efektyvumui ir siekiamiems rezultatams, tačiau šios prognozės nepasitvirtino. Be to, kriminalinės žvalgybos veiklos efektyvumas priklauso ne vien tik nuo aktyvių pareigūnų veiksmų, bet ir nuo nusikalstamas veikas vykdančių asmenų veiksmų, tyrimo eigos ir pan., todėl sudėtinga tiksliai suplanuoti siekiamas reikšmes.

P-01-06-01-01-03Realizuotų kriminalinės žvalgybos tyrimų korupcinio pobūdžio nusikalstamose veikose dalis, procentas

60 82 136,7

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Rodiklis viršytas dėl aktyvios kriminalinės žvalgybos veiklos. Planuojant rodiklių reikšmes, buvo atsižvelgta į šių rodiklių pastarųjų kelerių metų kitimo tendencijas bei įvertintos aplinkybės, kad kriminalinės žvalgybos padaliniuose įvyko personalo kaita, pradėjo dirbti daug naujų, nepatyrusių pareigūnų, o dalis patyrusių kriminalinės žvalgybos pareigūnų paliko tarnybą. Buvo prognozuojama, kad personalo kaita darys įtaką kriminalinės žvalgybos efektyvumui ir siekiamiems rezultatams, tačiau šios prognozės nepasitvirtino. Be to, kriminalinės žvalgybos veiklos efektyvumas priklauso ne vien tik nuo aktyvių pareigūnų veiksmų, bet ir nuo nusikalstamas veikas vykdančių asmenų veiksmų, tyrimo eigos ir pan., todėl sudėtinga tiksliai suplanuoti siekiamas reikšmes.

P-01-06-01-01-04 Vidutinė ikiteisminio tyrimo trukmė kalendorinėmis dienomis 180 134 134,3

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Rodiklis viršytas, nes 2014 metais net 72 proc. pabaigtų ikiteisminių tyrimų buvo užbaigta taikant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriaus nuostatas, t. y. užbaigiant ikiteisminius tyrimus supaprastinto proceso tvarka.

P-01-06-01-01-05

Atskleistų narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrabandos atvejų skaičius, ne mažiau kaip x vienetų

2 3 150

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Rodiklis planuotas atsižvelgiant į ankstesnių metų tendencijas ir veiklos rezultatus. Kriminalinės žvalgybos metu gavus informacijos apie vykdomas nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda ir ją sėkmingai realizavus, planuotas rezultatas buvo viršytas.

P-01-06-01-01-06

Iš neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos įgyto turto nustatymo ir konfiskavimo atvejų skaičius, ne mažiau kaip x vienetų

1 1 100

P-01-06-01-01-07 Užtikrinta, kad pasienio kontrolės punktuose dirbtų pakankamai personalo (procentais) 100 100 100

1-ojo tikslo 2-asis uždavinys: Rengti personalą ir ugdyti jo gebėjimus vykdyti valstybės sienos kontrolę

P-01-06-01-02-01 Pasieniečio kvalifikaciją įgijusių Pasieniečių mokyklos kursantų dalis, procentais 100 93 93

44

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdytmas Įvykdymo

procentasRodiklis nepilnai pasiektas. Planuojant rodiklį buvo prognozuojama, kad Pasieniečių mokyklą užbaigs visi įstoję mokytis kursantai. Tačiau siekiant, kad pasieniečio kvalifikaciją įgytų tik nepriekaištingos reputacijos ir pažangūs kursantai metų eigoje dėl įvairių priežasčių dalis kursantų buvo pašalinta. Atsižvelgiant į tai, pasieniečio kvalifikaciją įgijusių kursantų dalis 2014 metais sudarė 93 proc.

P-01-06-01-02-02 Kvalifikaciją tobulinusių darbuotojų dalis, procentais 70 84,9 121,3

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Kai kuriose iš Išorės sienų fondo 2012 m. programos finansuojamose kvalifikacijos tobulinimo priemonėse buvo apmokytas didesnis nei planuotas valstybės tarnautojų skaičius (galimybės leido apmokyti didesnį skaičių, nedidinant skirtų lėšų /išlaidų).1-ojo tikslo 3-asis uždavinys: Užtikrinti finansinį ir materialinį veiklos aprūpinimą siekiant įgyvendinti priskirtus uždavinius ir demarkuoti valstybės sieną

P-01-06-01-03-01Demarkuotos valstybės sienos sausumoje ir pasienio vandenyse su Rusijos Federacija dalis, procentais

70 76,3 109

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Dėl papildomo valstybės sienos demarkavimo darbų finansavimo bei susiklosčiusių palankių gamtinių sąlygų demarkavimo darbų buvo atlikta už 101 tūkst. Lt. daugiau negu planuota, atitinkamai išaugo demarkuotos valstybės sienos su Rusijos federacija dalis.

P-01-06-01-03-02

Sulaikytų trečiųjų šalių piliečių ir prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo ir priėmimo sąlygų Užsieniečių registracijos centre atitiktis nustatytiems reikalavimams, procentais

52 52 100

P-01-06-01-03-03

Pasienio kontrolės punktai, aprūpinti tinkama radiacinei kontrolei atlikti reikalinga įranga ir techninėmis priemonėmis (vienetais)Pasienio kontrolės punktų plėtros TVP

8 14 175

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Rodiklis viršytas dėl JAV Energetikos departamento suteiktos paramos (2014 m. reikalinga radiacinei kontrolei atlikti įranga ir techninėmis priemonėmis buvo aprūpinta 14 PKP).

P-01-06-01-03-04Elektroniniai pirkimai (iš visų skelbiamų pirkimų) sudarys ne mažiau kaip, procentais (2013 metais – 63; 2016 metais – 90)

70 64 91,4

Rodiklis nepilnai pasiektas. 2014 metais Išorės sienų fondo 2013 m. programos lėšomis buvo planuojama vykdyti pakrančių patrulinio laivo pirkimą (12 000 000 Lt. vertės projektas). Pirkimą planuota atlikti elektroniniu būdu, tačiau paaiškėjo, kad užsienio šalių tiekėjai negali prisijungti ir pateikti pasiūlymų per Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą informacinę sistemą. Atsižvelgiant į tai buvo atsisakyta vykdyti elektroninį pirkimą ir elektroninių pirkimų 70 proc. planas nebuvo įvykdytas.2-asis tikslas: užtikrinti Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės ir gabenamų branduolinių medžiagų fizinę apsaugą

R-01-06-02-01Užtikrinta saugomo branduolinės energetikos objekto, branduolinių ir branduolinio kuro ciklo medžiagų fizinė apsauga

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

2-ojo tikslo 1-asis uždavinys: organizuoti branduolinės energetikos objekto, branduolinio kuro medžiagų, pervežamų elektrinės saugomoje zonoje ir vežamų į saugyklas, gabenamų per valstybės teritoriją branduolinių medžiagų krovinių, fizinę apsaugą

P-01-06-02-01-01

Užtikrinta nuolatinė Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės pajėgų, skirtų branduolinės energetikos objekto, branduolinių ir branduolinio kuro ciklo medžiagų fizinei apsaugai, parengtis

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

3-asis tikslas: efektyviai panaudoti lėšas, gaunamas už tarnybos valdomą turtą

45

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdytmas Įvykdymo

procentas

R-01-06-03-01

Infrastruktūros bei techninių priemonių funkcionavimui užtikrinti skirtų biudžeto asignavimų dalis, padengta pajamomis, gautomis už patikėjimo teise valdomą turtą, proc.

2 2 100

3-ojo tikslo 1-asis uždavinys: Pasieniečių mokyklos ir Viešvilės bendrabučiuose apgyvendintiems asmenims sudaryti kokybiškas darbo ir poilsio sąlygas, nuomoti valdomą turtą ir panaudoti gautas lėšas

P-01-06-03-01-01 Gauta lėšų, nuomojant patikėjimo teise valdomą turtą, tūkst. Lt. 355,2 342,9 96,5

Rodiklis nepilnai pasiektas. 2014 metais VSAT gavo 22,9 tūkst. Lt. mažiau pajamų nei planavo už baudžiamųjų bylų kopijas, šaudyklų ir sporto aikštynų paslaugas bei patalpų nuomą, skrydžių paslaugas.

01.06 PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS:

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentas

Iš viso asignavimų programai (1+2) 186.971,1 186.395,2 99,7Iš jų pagal finansavimo šaltinius:      1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 185.612,1 185.131,8 99,7

iš jo:      1.1. bendrojo finansavimo lėšos      1.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos      

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 14551,1 14072,7 96,76

1.4. valstybės biudžeto lėšos 171.061,0 171.059,1 100,02. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

1359,0 1263,4 937

6 negautos planuotos pajamų įmokos7 lėšos sutaupytos įvykdžius viešųjų pirkimų procedūras

46

01.09 PROGRAMA „NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ FINANSŲ SISTEMAI ATSKLEIDIMAS IR IKITEISMINIS TYRIMAS, MOKESČIŲ IŠIEŠKOJIMO PRIEMONIŲ VYKDYMAS“

Programą vykdo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.

Programos tikslas – atskleisti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus valstybės finansų sistemai ir tinkamai taikant teisės aktus siekti užtikrinti nustatytos žalos valstybei atlyginimą, galimą civilinį ieškinį bei turto konfiskavimą.

Vykdant šią programą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Viduas reikalų ministerijos (toliau – FNTT, Tarnyba) veikla buvo nukreipta į veiklos metodų tobulinimą, siekiant mažinti finansinių nusikaltimų neigiamą poveikį valstybės finansams, nusikalstamų veikų atskleidimo bei tyrimo efektyvinimą. Buvo siekiama užtikrinti, kad kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo bylose būtų atliekamas ir finansinis tyrimas. Užtikrinama veiksminga ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų apsauga nuo neteisėto gavimo ir panaudojimo.

Didinamas finansinių nusikaltimų prevencijos ir kontrolės sistemos veiksmingumas. Tai mažina finansinių nusikaltimų neigiamą poveikį valstybės finansų sistemai ir sukuria šalyje saugesnę aplinką.

Kriminalinės žvalgybos pozicijų stiprinimas – 2014 metų FNTT prioritetas. Tai įgalina atskleisti ir tirti tas nusikalstamas veikas, kurios daro didžiausią žalą valstybės biudžetui ir labiausiai kenkia Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui (didelės vertės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įgijimas iš valstybės biudžeto ar jo išvengimas apgaule, ES paramos lėšų neteisėtas gavimas ir panaudojimas, neteisėtas praturtėjimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, šešėline ekonomika).

Sustiprinta kova su organizuotu nusikalstamumu, pagerėjo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ištyrimas. Daugiausia dėmesio skiriant nusikalstamų grupuočių ekonominio pagrindo sunaikinimui.

Tarnyboje užregistruotos 1 135 nusikalstamos veikos, iš jų 281 veikos dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (tai sudaro 24,8 proc.).

Ištirta 775 nusikalstamos veikos, iš jų 137 veikos dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.Ištirta 68,3 proc. visų užregistruotų nusikalstamų veikų (šalies vidurkis – 55,6 proc.), iš jų

48,8 proc. nuo užregistruotų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Iš viso užbaigti 328 ikiteisminiai tyrimai. Baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose nustatyta

nusikalstama veika padaryta žala – 72,5 mln. Lt, iš jų PVM – virš 20 mln. Lt, pelno mokestis – 7,7 mln. Lt, BK 38 ir 40 str. pagrindu atlyginta 697 tūkst. Lt, viso savanoriškai atlyginta 4,6 mln. Lt žala. Šiuose baigtuose tyrimuose laikinai apribota teisė į 29,8 mln. Lt vertės nuosavybę.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo padaliniuose buvo gauta 718 užduočių ūkinės finansinės veiklos tyrimams atlikti, iš jų 394 užduotys (55 proc.) iš FNTT pareigūnų, 324 užduotis (45 proc.) iš kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų. Tarnybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo padalinių specialistai, atlikę tyrimus, 2014 metais pateikė 739 specialisto išvadas bei paaiškinimus, iš jų: 678 specialisto išvadas, surašytas atskiru dokumentu, 58 specialisto išvadas, įrašytas į tyrimo veiksmo protokolą, 3 specialisto paaiškinimus. 2014 metais atliktų ūkinės finansinės veiklos tyrimų metu specialistai išaiškino 33,5 Lt į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių. Didžiąją dalį 2014 metais visų išaiškintų mokesčių sudaro PVM – 58,5 procentų (19,6 mln. Lt).

Tinkamas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimas, kova su nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu. 2014 metais gauti 328 (2013 metais – 393) pranešimai apie įtartinas pinigines operacijas. Atlikus analizę tolesniam tyrimui atlikti išsiųsti 154 (2013 metais – 143) pranešimai, kurių pagrindu FNTT padaliniai pradėjo 18 (2013 metais – 24) ikiteisminių tyrimų, iš jų 13 (2013 metais – 12) pagal LR BK 216 str. („Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas“).

Dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo patikrinta 21 finansų įstaigų ir kitų subjektų (2013 metais – 20). Nustatyta 13 pažeidimų, kurių pagrindu surašyta 13 ATP protokolų pagal ATPK 172 (14) str.  Bendra paskirtų baudų suma – 69 250 Lt.

47

Aktyviai bendradarbiauta su užsienio finansinės žvalgybos padaliniais – išsiųsta 214 paklausimų į užsienio finansinės žvalgybos padalinius ir kitas institucijas, gauta 160 paklausimų iš užsienio finansinės žvalgybos padalinių ir kitų institucijų.

Pagal Nusikalstamų veikų žinybinio registro statistinius duomenis, Lietuvos teisėsaugos institucijose per 2014 m. buvo užregistruota 64 (2013 metais – 56) nusikalstamos veikos pagal BK 216 str. („Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas“), ištirta 21 (2013 m. – 15) nusikalstamų veikų. Atitinkamai FNTT per 2014 m. buvo užregistruota 29 (2013 metais – 33) nusikalstamos veikos pagal BK 216 str., ištirtos 5 (2012 metais – 3) nusikalstamos veikos.

Nustačius įtartinas pinigines operacijas kredito įstaigose sustabdytos lėšos sąskaitose įvairia valiuta sudarė daugiau kaip 21 mln. Lt (2013 metais - 15 mln. Lt), apribotos nuosavybės teisės į turtą (įvairia valiuta) už daugiau kaip 17 mln. Lt (2013 metais - 12 mln. Lt), pateiktos tolesniam tyrimui kitoms institucijoms 77 medžiagos, iš jų 50 – Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Tarnybos pareigūnai, užtikrino ES finansinių interesų apsaugą nuo kriminalinio poveikio: išanalizavo informaciją dėl ES paramos lėšomis finansuojamų projektų, kuriems bendrai skirta daugiau nei 500,5 mln. litų ES paramos fondų ir valstybės biudžeto lėšų; patikrinta informacija apie 285 rangovus, subrangovus, prekių tiekėjus bei paslaugų teikėjus, susijusius su įgyvendinamais projektais. Dėl nustatytų pažeidimų pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl 143,6 mln. litų dydžio bendros ES finansinės paramos lėšų, kurių metu nustatyta, kad projektų vykdytojai pasikėsino neteisėtai gauti apie daugiau nei 6,8 mln. litų ES paramos lėšų bei neteisėtai gavo beveik 58 mln. litų ES paramos lėšų.

01.09 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI:

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas1-asis tikslas: atskleisti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus valstybės finansų sistemai ir tinkamai taikant teisės aktus siekti užtikrinti nustatytos žalos valstybei atlyginimą, galimą civilinį ieškinį bei turto konfiskavimą.

R-01-09-01-01

Turto, į kurį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose laikinai apribota nuosavybės teisė, vertės ir savanoriškai valstybei atlygintos žalos bendros sumos santykis su atskleistų nuslėptų mokesčių suma, proc.

93 115 123,7

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Kiekviename ikiteisminiame tyrime būtina imtis maksimalių priemonių padarytos žalos atlyginimo ir civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti. Pasiektas aukštas kriterijaus įvykdymo procentas suteikia galimybę tolesnio teisminio proceso metu visiškai atlyginti valstybės biudžetui ar ES finansiniams interesams padarytą žalą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminiuose tyrimuose laikinai apribojant nuosavybės teises į turtą, šio turto vertė dažnai viršija padarytą žalą, tačiau šis turtas yra nedalomas (pvz. nekilnojamojo turto objektas, automobilis ir pan.).

1-ojo tikslo 1-asis uždavinys: užtikrinti tinkamą kovos su nusikaltimais ir pažeidimais finansų sistemai priemonių įgyvendinimą

P-01-09-01-01-01Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis, procentais

70 48,8 69,7

48

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentasRodiklis nepasiektas dėl objektyvių priežasčių. Tarnyboje per 2014 m. buvo užregistruota 281 veika dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (kas sudaro 24,8 proc. nuo visų užregistruotų nusikalstamų veikų). Ištirtos 137 veikos dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (kas sudaro 17,7 proc. nuo visų ištirtų nusikalstamų veikų), tai yra 48,8 proc. nuo užregistruotų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Pagrindinė kriterijaus nepilno įvykdymo priežastis yra tai, kad Tarnyboje 2014 m. padidėjo užregistruotų veikų dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (2014 m. užregistruota 281, 2013 m. – 259), t.y. užregistruota 22 nusikalstamomis veikomis daugiau, o ištirtų nusikalstamų veikų skaičius išliko toks pat (2014 m. ištirta 137 ir 2013 m. – 137). Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad ištirtų veikų dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičiui likus tokiam pat, užregistruotų veikų padidėjimas sąlygojo procentinį kriterijaus mažėjimą.

P-01-09-01-01-02

Vidutinė ikiteisminio tyrimo trukmė, ne ilgiau (iki), kalendorinėmis dienomisVertinimo kriterijus suderintas su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros SVP vertinimo kriterijumi P-01-01-01-11

460 485 95

Rodiklis nepilnai pasiektas. Rodiklis nepasiektas, nes pasirinktą vertinimo kriterijų ne visada galima tinkamai prognozuoti. Jis planuojamas atsižvelgiant į praėjusio laikotarpio pasiektus dydžius. Kriterijaus reikšmei tiesiogiai ar netiesiogiai daro įtaką daugelis išorinių veiksnių. Tai ir ikiteisminių tyrimų apimtis, sudėtingumas, objektų tyrimų trukmė, ekspertizių atlikimas, teisinės pagalbos prašymų gavimas, procesinių dokumentų vertimo trukmė bei kiti procesiniai veiksmai, reikalingi nusikalstamų veikų ištyrimui. Šių veiksnių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tiesiogiai negali įtakoti. Pagrindinė priežastis, kodėl nepasiekta planinė vertinimo kriterijaus reikšmė – 2014 m. Tarnybos veiklos prioritetai buvo nukreipti į rezonansinių, platų atgarsį visuomenėje sukėlusių bei didelė žalą valstybės finansų sistemai darančių nusikalstamų veikų atskleidimui, kurių ištyrimas reikalauja didelių darbo sąnaudų ir žmogiškųjų resursų. Tarnyba taip pat didesnį dėmesį skyrė daugiaepizodžių, organizuotų grupių padarytų nusikaltimų valstybės finansų sistemai, ištyrimui, juos darančių asmenų nustatymui, kurių metu buvo nustatyti sudėtingi nusikalstamų veikų padarymo mechanizmai, tame tarpe tyrimai, susiję su sukčiavimu bei turto pasisavinimu finansų įstaigose (bankai, kredito unijos ir kt.), energetikos sektoriuje ir su į LR Vyriausybės prioritetus įtrauktų nusikalstamų veikų dėl neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo atskleidimu ir ištyrimu. Vien tik 2014 m. 328 baigtuose tyrimuose (perduodant į teismą ir nutraukiant pagal BK 38 ir 40 str.) įtarimai pareikšti 531 fiziniam asmeniui ir 26 juridiniams asmenims.Pažymėtina, kad šis vertinimo kriterijus suderintas su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros SVP vertinimo kriterijumi P-01-01-01-11 ir yra vienodas ikiteisminio tyrimo įstaigoms, neatsižvelgiant į atliekamų ikiteisminių tyrimų specifiką.

P-01-09-01-01-03

Teismo negrąžintų tyrimui papildyti baudžiamųjų bylų dalis, procentaisVertinimo kriterijus suderintas su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros SVP vertinimo kriterijumi P-01-01-01-28

98 95 96,9

Rodiklis nepasiektas dėl objektyvių priežasčių, kurios ne visuomet priklauso nuo Tarnybos. Galutinį sprendimą dėl bylos atidavimo teismui priima ikiteisminį tyrimą kuruojantis prokuroras. 2014 m. į teismą buvo perduota 260 ikiteisminio tyrimo bylų, kurių tyrimą atliko FNTT pareigūnai, iš kurių 13 buvo grąžinta tyrimui papildyti. Pašalinus grąžinimo priežastis šios bylos buvo arba bus perduotos teismui.P-01-09-01-01-04 Organizuota fizinio pasirengimo užsiėmimų ir

užsiėmimų, reikalingų pasirengti statutiniams valstybės tarnautojams, kad atitiktų papildomus reikalavimus, valandų skaičius per savaitę

2 2 100

P-01-09-01-01-05 Surengta mokymų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo subjektams, skaičius

10 11 110

49

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentasRodiklis pasiektas ir viršytas. 2014 m. pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (toliau – PPITFP) srityje  buvo priimti teisės aktų pakeitimai, bei buvo ruošiamasi euro įvedimui Lietuvos Respublikoje, dėl to PPITFP subjektams išreiškus pageidavimus, buvo organizuoti papildomi apmokymai.P-01-09-01-01-06 Ištirta neteisėto praturtėjimo (BK 1891 str.)

veikų, skaičiusVertinimo kriterijus suderintas su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros SVP vertinimo kriterijumi P-01-01-01-15, TVP 10 vertinimo kriterijus

10 7 70

Rodiklis nepasiektas. 2014 metais Tarnyboje pagal BK 1891 str. 1 d. (neteisėtas praturtėjimas) pradėti 27 ikiteisminiai tyrimai dėl 28 nusikalstamų veikų ir 12 ikiteisminių tyrimų gauti iš kitų teisėsaugos institucijų (prokuratūros) tolimesnio ikiteisminio tyrimo atlikimui. Šių nusikaltimų tyrimo specifika reikalauja nustatyti aplinkybes, ar asmuo turimo turto įsigijimą gali pagrįsti teisėtomis pajamomis. Dėl šios priežasties tyrimai būna didelės apimties, kadangi būtina patikrinti įtariamojo pateiktas pajamų įgijimo versijas, bei atlikti objektų tyrimą.P-01-09-01-01-07 Įsigyta įrangos, skirtos Finansinių nusikaltimų

tyrimo tarnybos operatyvinei (žvalgybinei) veiklai tobulinti (pagal HERCULE II programą), komplektų skaičius

3 6 200

Rodiklis ženkliai viršytas. Priemonė skirta atnaujinti bei stiprinti Tarnybos turimą žvalgybinę bazę. Priemonė finansuojama LR biudžeto ir ES lėšomis pagal Herkulio II programą, skatinančią veiklą Bendrijos finansų interesų apsaugos srityje (Europos Parlamento ir Tarybos 2007-07-23 sprendimas Nr. 878/2007/EB). Produkto kriterijus numatomas tik vieniems metams, todėl kiekvienais metais jis planuojamas kitoks, atsižvelgiant į planuojamas pirkti žvalgybiniam darbui skirtas priemones.P-01-09-01-01-08 Elektroniniai pirkimai (iš visų skelbiamų

pirkimų) sudarys ne mažiau kaip, procentais (2013 metais – 75; 2016 metais – 90)

80 100 125

Rodiklis ženkliai viršytas. Vadovaujantis Tarnybos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, patvirtintomis Tarnybos direktoriaus 2014-01-06 įsakymu Nr. V-5, 123.1.4.2. p. Tarnyba privalėjo skelbti pirkimus, kai sudaromos prekių ar paslaugų sutarties vertė didesnė kaip 100 tūkst. Lt (be PVM); darbų pirkimo sutarties vertė didesnė kaip 300 tūkst. Lt (be PVM). Visi pirkimai, kurių vertės viršijo anskčiau paminėtas sumas, buvo vykdomi CVP IS priemonėmis (elektroniniai pirkimai).

01.09 PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS:

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentas

Iš viso asignavimų programai (1+2) 22.508,2 22.504,5 100,0Iš jų pagal finansavimo šaltinius:      1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 22.451,2 22.449,1 100,0

iš jo:      1.1. bendrojo finansavimo lėšos 82,0 82,0 100,01.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos      

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 238,2 238,1 100,0

1.4. valstybės biudžeto lėšos 22.131,0 22.129,0 100,0

50

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentas

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

57,0 55,4 97,28

8 lėšos sutaupytos įvykdžius viešųjų pirkimų procedūras

51

01.12 PROGRAMA „ELEKTRONINĖS INFORMACIJOS SAUGOS (KIBERNETINIO SAUGUMO) IR ELEKTRONINĖS VALDŽIOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS, VIDAUS REIKALŲ INFORMACINIŲ IR RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA“

Programą pagal kompetenciją vykdo: Vidaus reikalų ministerijos Elektroninės valdžios politikos skyrius; Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Programos tikslai: Įgyvendinti elektroninės informacijos saygos (kibernetinio saugumo) valstybės politiką,

siekti efektyvaus ir patikimo vidaus reikalų informacinių bei ryšių technologijų veikimo; Plėsti informacinių technologijų naudojimą viešajame administravime.

Užtikrinta Lietuvos Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos sąsaja (N.SIS) su Centrine Šengeno informacine sistema. Modernizuota N.SIS ir su ja susijusių informacinių sistemų sąsajų programinė įranga, modernizuota Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE formų keitimosi informacinė sistema, sukurta N.SIS administravimo grafinė sąsaja, suteiktos programinės įrangos testavimo, įdiegimo, galutinių sistemos naudotojų konsultavimo (apmokymo), dokumentacijos atnaujinimo paslaugos. Įsigytos sisteminės programinės įrangos (DBVS Oracle) licencijos ir techninė įranga (SAN komutatoriai), skirta plėsti N.SIS techninę infrastruktūrą, didinant N.SIS patikimumą, prieinamumą ir plečiamumą.

Užtikrinta Lietuvos Nacionalinės vizų informacinės sistemos sąsaja su Centrine vizų informacine sistema. Įsigytos techninės ir programinės priemonės užtikrinančios biometrinių duomenų surinkimą išduodant Šengeno vizas pasienio kontrolės punktuose ir policijos įstaigų migracijos padaliniuose. Vizų informacinės sistemos plėtra vykdyta pagal Europos Komisijos nustatytą grafiką (iki 16 regiono). Buvo atliktas Lietuvos Nacionalinės vizų informacinės sistemos ir Užsieniečių registro Vizų modulio programinės įrangos modernizavimas pagal įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos konsulinių įstaigų poreikius: sukurta elektroninio prašymo svetainė, leidžianti išoriniams paslaugų teikėjams bei vizų prašytojams suvesti anketinius duomenis. Išoriniams paslaugų teikėjams sudaryta galimybė anketinius duomenis papildyti biometriniais identifikatoriais (veido nuotrauką ir dešimt pirštų atspaudų) bei perduoti juos elektronine forma į Užsieniečių registro Vizų modulį, vystyta konsultacijų sistema VISMail pagal VISMail 2 fazės dokumentaciją, atliktas programinės įrangos testavimas ir diegimas.

Siekiant centralizuoti ir standartizuoti administracinių teisės pažeidimų duomenų tvarkymą, baudų, skirtų už administracinius teisės pažeidimus, administravimą ir išieškojimą, plėsti teikiamas administracines paslaugas gyventojams, užtikrinti efektyvų ne ginčo tvarka skirtų administracinių baudų surinkimą valstybės mastu (E-bauda projektas) atlikti įstatyminės bazės pakeitimai ir papildymai – 2014 m. gruodžio 18 d. priimti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų registro įstatymo ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai ir papildymai. Įstatymų įsigaliojimo data atidėta iki 2015 m. liepos 1 d. Pagal Įstatymų nuostatas valstybės mastu centralizuojamas administracinių teisės pažeidimų registravimas, informacijos apie šiuos pažeidimus tvarkymas, baudų, paskirtų už administracinius teisės pažeidimus, administravimas, taip pat šie procesai perkeliami į elektroninę erdvę, o baudų administravimo procesas perduodamas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Parengtas ir 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1408 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių žinybinio registro reorganizavimo ir Administracinių teisės pažeidimų registro nuostatų patvirtinimo“. Užbaigti modifikuojamų Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro ir Mokesčių apskaitos informacinės sistemos analizės ir projektavimo etapai, pradėti programinės įrangos kūrimo ir testavimo etapai, vykdomas modifikuojamos Mokesčių mokėtojų elektroninio švietimo, informavimo ir konsultavimo paslaugų sistemos analizės ir projektavimo etapas.

52

Vykdant 2014 m. vidaus reikalų ministro IV veiklos prioritetą “Didinti elektroninės informacijos saugą (kibernetinį saugumą)“, buvo atliekami Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimams stebėsenos sistemos (ARSIS) kūrimo darbai. Sudarius viešojo pirkimo-pardavimo sutartį dėl ARSIS įdiegimo, buvo įvykdyti ARSIS reikalavimų analizės ir prototipo tobulinimo etapo, valstybės informacinių sistemų ir registrų informacijos saugumo priemonių (įrankių) analizės etapo darbai, kurie pateikti Saugumo įrankių analizės ataskaitoje. Užbaigti ARSIS specifikavimo etapo darbai – parengtas ARSIS techninis aprašymas (specifikacija) teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos, ARSIS projektavimo darbai – parengtas sistemos detalaus projektavimo dokumentas, pradėti vykdyti konstravimo etapo darbai, sukurta sistemos pirmoji iteracija. Sudaryta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis dėl ARSIS techninės įrangos tiekimo, vykdant sutartį įsigytos ARSIS tarnybinės stotys ir kita techninė įranga.

Informatikos ir ryšių departamentas atnaujinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro Elektroninių paslaugų portalo funkcionalumą, elektroniniu būdu priima fizinių ir juridinių asmenų, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų prašymus dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro pažymos ar išrašo išdavimo. Paslaugos gavėjas gali peržiūrėti šių dokumentų rengimo eigą, savo pateiktų ankstesnių prašymų duomenis, taip pat elektroniniu būdu gauti parengtą šio registro pažymą ar išrašą, pasirašytą elektroniniu parašu. 2014 m. pasirašius Asmens duomenų teikimo sutartis, prieigos prie Elektroninių paslaugų portalo buvo suteiktos 5 savivaldybėms (paslauga naudojasi visos 60 savivaldybių) vaikų teisių apsaugos ir licencijavimo funkcijoms vykdyti, Lošimų priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos, Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Turto vertinimo priežiūros tarnybai, Ginklų fondui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos bankui asmens nepriekaištingai reputacijai vertinti. Naudojantis Elektroninių paslaugų portalo paslaugomis Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos rengia konsulines pažymas. Taip pat sukurta programinė priemonė ir pasirašyta asmens duomenų teikimo sutartis su Valstybės tarnybos departamentu, duomenys šiai institucijai teikiami asmenų tinkamumui eiti valstybės tarnautojo pareigas tikrinti.

Išplėstas Vidaus reikalų skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos funkcionalumas, juo naudotis pradėjo naujos tarnybos (Lietuvos bankas, Krašto apsaugos ministerija). Vykdant euro įvedimo darbus, Informatikos ir ryšių departamentas užtikrino Vidaus reikalų skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos paslaugų teikimą Lietuvos banko tarnyboms, sudarant galimybę šioms sklandžiai bendradarbiauti su Policijos departamento pareigūnais užtikrinant saugų pinigų gabenimą.

Atliktas I kategorijos Vidaus reikalų informacinės sistemos, Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos ir Lietuvos nacionalinės vizų informacinės sistemos kurių valdytoja yra Vidaus reikalų ministerija, o pagrindinis tvarkytojas – Informatikos ir ryšių departamentas, rizikos vertinimas, informacinių technologijų saugos reikalavimų atitikties vertinimas ir veiklos tęstinumo valdymo planų išbandymas, parengtos ataskaitos, rekomendacijos ir siūlymai dėl saugos stiprinimo. Atliktas Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo pažeidžiamumų vertinimas, parengta analizė ir rekomendacijos dėl kibernetinių grėsmių valdymo.

Įgyvendinus projektą „Vidaus reikalų ministerijos informacinių technologijų sauga“, įsigytos ir Informatikos ir ryšių departamente įdiegtos techninės ir programinės informacijos saugumo valdymo priemonės, skirtos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valdomų pirmos kategorijos informacinių sistemų bei Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo informacijos saugos užtikrinimui.

Įgyvendinant projektą „Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) infrastruktūros optimizavimas“, Informatikos ir ryšių departamente buvo įdiegti technologiniai debesų kompiuterijos sprendimai, leidžiantys automatizuoti techninės VRIS infrastruktūros valdymo procesus.

Įgyvendinant projektą „Bendrojo pagalbos centro padalinių ir apskričių centrų įstaigų, vykdančių pagalbos funkcijas, prijungimas prie Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo“, buvo įsigyta ir įdiegta telefono ryšio įranga 5-iuose Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos padaliniuose, taip pat, įsigyti ir diegiami duomenų perdavimo įrenginių komponentai, kurie leis iki

53

10-ies kartų padidinti duomenų perdavimo greitaveiką Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo centriniuose ryšių mazguose ir Vilniaus m. pagalbos funkcijas vykdančiose įstaigose.

Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo srities registrai – Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras, Nusikalstamų veikų žinybinio registras – pritaikyti darbui su euru. Atliktas Vidaus reikalų informacinės sistemos specialios programinės įrangos „VRIS naršyklė“ funkcionalumo pakeitimų, susijusių su euru, suderinimas.

01.12 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI:

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas

R-01-12-01-01 Saugos reikalavimus atitinkančių valstybės informacinių išteklių dalis, procentais 30 Reikšmė

nežinoma -

Rodiklio reikšmė nežinoma. Rodiklio reikšmę bus galima apskaičiuoti tik pasibaigus 2015 metų I ketvirčiui, kadangi derinamas Vyriausybės nutarimas dėl elektroninių ryšių tinklo saugumo lygio reikalavimų nustatymų. Juo remiantis bus galima pateikti vertinimo kriterijaus reikšmę.

R-01-12-01-02

Vidaus reikalų ministro valdymo sričių įstaigoms teikiamų saugių informacinių ir ryšių technologijų paslaugų efektyvumo pokytis, koeficientas

15,74 16,93 107,56

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Nenumatytas besikreipiančių asmenų (Informatikos ir ryšių departamento viešosios paslaugos gavėjų) skaičius įtakojo rezultato vertinimo kriterijaus rodiklio vertės viršijimą.

1-ojo tikslo 1-asis uždavinys: Stiprinti elektroninės informacijos saugą (kibernetinį saugumą), informacinių technologijų pagalba kurti ir plėtoti priemones viešajam saugumui užtikrinti

P-01-12-01-01-01 Saugią infrastruktūrą naudojančių informacinių išteklių dalis, procentais 50 Reikšmė

nežinoma -

Rodiklio reikšmė nežinoma. Rodiklio reikšmę bus galima apskaičiuoti tik pasibaigus 2015 metų II ketvirčiui, kadangi atliekamas Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimams stebėsenos sistemos (ARSIS) konstravimo etapo darbai, kurie turėtų bųti baigti 2015 m. balandžio 20 d. (pagal sutartį). Jais remiantis bus galima pateikti vertinimo kriterijaus reikšmę.

P-01-12-01-01-03 Teisėsaugos institucijoms elektroniniu būdu pateiktų teistumo duomenų dalis, procentais 97 97 100

P-01-12-01-01-04

Informacinių technologijų pagalba ikiteisminio tyrimo įstaigoms parengtų priemonių (analizių, ataskaitų, duomenų rinkinių) skaičiaus didėjimas, procentais

9,4 9,4 100

1-ojo tikslo 2-asis uždavinys: Užtikrinti vieningą Vidaus reikalų, Lietuvos nacionalinės Šengeno ir Lietuvos nacionalinės vizų informacinių sistemų kūrimą, tvarkymą, plėtrą, suderinamumą bei saugą

P-01-12-01-02-01Užtikrintas Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko prieinamumas

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

P-01-12-01-02-02Viešosios paslaugos gavėjų, naudojančių teistumo (neteistumo) pažymų elektroninio užsakymo sistemą, dalis, procentais

68 67,7 99,6

Rodiklis nepilnai pasiektas. Rodiklis nepilnai pasiektas, nes išaugus besikreipiančių viešosios paslaugos gavėjų skaičiui, pasinaudojusių teistumo (neteistumo) pažymų elektroninio užsakymo sistema skaičius liko tas pats.

54

P-01-12-01-02-03 Užtikrintas Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos prieinamumas

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

1-ojo tikslo 3-asis uždavinys: Užtikrinti Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo tvarkymą, plėtrą ir saugą bei jo komponentų suderinamumą

P-01-12-01-03-01Užtikrintas incidentų Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo kamieninėje dalyje šalinimas per nustatytą terminą

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

P-01-12-01-03-02Užtikrintas Vidaus reikalų skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos incidentų sprendžiamumas

Visiškai užtikrinta Užtikrinta Nepilnai

pasiektas

Rodiklis nepilnai pasiektas. Rodiklis nepilnai pasiektas dėl užtrukusių remonto darbų atsarginiame Vidaus reikalų skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos valdiklyje.2-asis tikslas: Plėsti informacinių technologijų naudojimą viešajame administravime

R-01-12-02-01Gyventojų, kurie naudojasi el. būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis, procentais

46 Reikšmė nežinoma

Rodiklio reikšmė nežinoma. Rodiklio reikšmę bus galima apskaičiuoti tik pasibaigus 2015 metų II ketvirčiui, kadangi šio vertinimo kriterijaus reikšmė yra pateikiama remiantis Europos Komisijos atliekamo tyrimo duomenimis, kurie Lietuvai bus pateikti 2015 m. gegužės mėn.

2-ojo tikslo 1-asis uždavinys: Užtikrinti elektroninės valdžios projektų įgyvendinimą, elektroninio tapatumo nustatymo ir pasirašymo priemonių prieinamumą

P-01-12-02-01-01 Užtikrintas elektroninio tapatumo nustatymo ir pasirašymo priemonių panaudojimas

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

P-01-12-02-01-01 Įgyvendinta elektroninės valdžios projektų, skaičius 1 1 100

01.12 PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS:

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo procentas

Iš viso asignavimų programai (1+2) 28.037,1 27.173,5 96,9Iš jų pagal finansavimo šaltinius:      1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 27.268,1 27.105,0 99,4

iš jo:      1.1. bendrojo finansavimo lėšos      1.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos      

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 1.657,1 1.528,5 92,29

1.4. valstybės biudžeto lėšos 25.611,0 25.576,5 99,92. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

769,0 68,5 8,910

9 nespėta panaudoti pajamų įmokų, gautų 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje (nepanaudotų lėšų likutis teisės aktų nustatyta tvarka bus perkeltas ir naudojamas 2015 m.)10 užsitęsus projekto vykdymui (projektas buvo pratęstas 18 mėn.) ir to pasekoje pasikeitus ES finansavimo taisyklėms, buvo pakeistas Lietuvos ir ES lėšų indėlio santykis, dėl kurio nebuvo galimas suplanuotų ES lėšų įsisavinimas.

55

01.15 PROGRAMA „VALSTYBĖS REMIAMA TEISĖSAUGOS IR TEISINGUMO INSTITUCIJŲ PAREIGŪNŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA IR BUVUSIŲ VIDAUS

TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNŲ PENSINIS APRŪPINIMAS“

Programą vykdo: Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

ir Vidaus reikalų ministerijos įsteigtos asmens sveikatos priežiūros įstaigos: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras; Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Trakų medicininės

reabilitacijos centras.

Programos tikslas − įgyvendinti iš valstybės biudžeto finansuojamą teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų sveikatos priežiūrą ir buvusių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų socialinės apsaugos priemones, jų aprūpinimo pareigūnų ir karių valstybinėms pensijomis srityje.

Programos įgyvendinimas apėmė profesinės sveikatos priežiūros ir atstatomosios medicinos pagalbos priemonių, skirtų teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnams, vykdymą, kad formuojama viešojo saugumo politika būtų efektyviai įgyvendinama, bei pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, kitų socialinių išmokų skyrimą ir mokėjimą buvusiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir kitiems šių pensijų bei išmokų gavėjams.

Vykdytos sveikatinimo priemonės užtikrino apie 23 500 teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų sveikatos atitiktį keliamiems reikalavimams vykdyti jiems pavestas funkcijas.

Užtikrintas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas šios pensijos gavėjams. 2014 m. pradžioje buvo 13520, o 2014 m. gruodžio 31 d. – 14012 pensijų gavėjų. Sklandžiai ir laiku atliktas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo nuo 2015 m. sausio 1 d. funkcijos perdavimas SODRAI, įgyvendinant Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 12, 15, 16 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 15-1 straipsniu ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymui,

Įgyvendintos dvi Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-07-13 nutarimu Nr. 888, priemonės, kurias įgyvendinanti institucija yra Vidaus reikalų ministerija. Įgyvendinant minėto plano 2.2 priemonę parengta vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skirta Streso, nerimo, lėtinio nuovargio įveikimo programa, o įgyvendinant 3.1 priemonę parengta speciali policijos areštinių sveikatos priežiūros specialistams skirta Sveikatos priežiūros specialistų psichikos sveikatos priežiūros kvalifikacijos tobulinimo 36 val. programa ir pagal ją apmokyti 22 areštinių sveikatos priežiūros specialistai. Išvardytų priemonių įgyvendinimui panaudota 87 tūkst. Lt.

01.15 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI:

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas1-asis tikslas: įgyvendinti iš valstybės biudžeto finansuojamą teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų sveikatos priežiūrą ir buvusių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų socialinės apsaugos priemones, jų aprūpinimo pareigūnų ir karių valstybinėmis pensijomis srityje

R-01-15-01-01

Papildomų sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vidutiniškai tenkančių vienam teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnui, skaičius

1,95 2,3 118,1

56

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentasRodiklis pasiektas ir viršytas. Programos įgyvendinimo metu asmens sveikatos priežiūros paslaugų pareigūnams poreikis buvo didesnis už planuotą ir buvo patenkinami visi teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų profesinės sveikatos priežiūros poreikiai. Be to, rodiklio perviršį sąlygojo ir tai, kad programos įgyvendinimo metu sumažėjo teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų, kuriems buvo numatyta teikti sveikatinimo paslaugas, skaičius.

R-01-15-01-02Pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms panaudotų valstybės biudžeto lėšų dalis, vidutiniškai tenkanti vienam šios pensijos gavėjui, tūkst. Lt

11,05 11,13 100,7

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams 2014 metais mokėtos ir papildomos išmokos, iš viso – 4606,7 tūkst. Lt, pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus dėl neišmokėtų pensijų dalies.1-ojo tikslo 1-asis uždavinys: užtikrinti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą, netekto darbingumo, našlių, našlaičių ir kitų socialinių išmokų mokėjimą

P-01-15-01-01-01 Vidutinis valstybinės pareigūnų ir karių pensijos gavėjų skaičius 13750 13766 100,1

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Išeinančių į pensiją pareigūnų skaičius 2014 metais buvo 16 asmenų didesnis už ankstesnių metų vidutinį skaičių ir atitinkamai prognozuotąjį ataskaitiniams metams.1-ojo tikslo 2-asis uždavinys: užtikrinti valstybės remiamų ir valstybės laiduojamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą, teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų profesinę sveikatos priežiūrą ir vidaus reikalų įstaigose vykdomos sveikatos priežiūros veiklos koordinavimą bei kontrolę

P-01-15-01-02-01Suteikta prevencinės medicinos pagalbos paslaugų teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnams, skaičius (tūkst.)

16,7 15,7 94,1

Rodiklis nepasiektas. Profilaktiniams sveikatos patikrinimams į asmens sveikatos priežiūros įstaigas atvyko 5 proc., o pasiskiepyti sutiko 18 proc. pareigūnų mažiau, nei buvo nurodyta planavimo metu pateiktose vidaus reikalų įstaigų paraiškose.

P-01-15-01-02-02 Suteikta valstybės remiamų ambulatorinių gydytojo konsultacijų, skaičius (tūkst.) 40 42 105

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Dėl didėjančio pareigūnams būtino papildomo sveikatinimo ir ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikio bei patrauklumo sprendžiant sveikatos problemas.

P-01-15-01-02-03

Pareigūnų, buvusių pareigūnų, kuriems suteiktos valstybės remiamos stacionarinės diagnostikos, gydymo ar medicininės reabilitacijos paslaugos, skaičius

2 300 2197 95,5

Rodiklis nepasiektas. Dėl mažesnio pareigūnų, buvusių pareigūnų stacionarinio gydymo poreikio ir atitinkamos dalies VRM Medicinos centro išteklių panaudojimo ambulatorinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimui.

P-01-15-01-02-04 Pacientų, užsiregistravusių pirminei asmens sveikatos priežiūrai, skaičius 14 000 13865 99

Rodiklis nepilnai pasiektas. Dėl privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamųjų pacientų priimtų sprendimų pasinaudojant teise rinktis pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą bei atlikto pacientų skaičiaus patikslinimo pagal draudžiamųjų pacientų sąrašus.

P-01-15-01-02-05Pacientų, kuriems suteikta valstybės laiduojama stacionarinė asmens sveikatos priežiūra, skaičius

900 861 95,7

Rodiklis nepasiektas. Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro sutartiniai įsipareigojimai teritorinėms ligonių kasoms pilnai įvykdyti esant mažesniam ligonių, gydytų stacionare, skaičiui.

P-01-15-01-02-06Vidaus reikalų įstaigų sveikatos priežiūros padalinių, kuriuose atliktas vykdomos veiklos įvertinimas, skaičius

10 100 100

57

01.15 PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS:

AsignavimaiPatvirtinti (patikslinti)

asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo procentas

Iš viso asignavimų programai (1+2) 169.666,9 169.636,9 100,0Iš jų pagal finansavimo šaltinius:      1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 169.666,9 169.636,9 100,0

iš jo:      1.1. bendrojo finansavimo lėšos      1.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos      

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 6.999,4 6.978,8 99,7

1.4. valstybės biudžeto lėšos 162.667,5 162.658,1 100,02. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

     

58

01.17 PROGRAMA „LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ IR UŽSIENIEČIŲ MIGRACIJOS PROCESŲ VALDYMAS“

Programą vykdo: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos.

Programos tikslai: užtikrinti migracijos politikos įgyvendinimą laisvo asmenų judėjimo, vizų, imigracijos,

prieglobsčio ir kitose užsieniečių teisinės padėties srityse; spręsti klausimus, susijusius su Lietuvos Respublikos pilietybe; gerinti teikiamų paslaugų kokybę;

tvarkyti gyventojų registrtą ir užtikrinti jo funkcionalumą bei vykdyti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų valdytojo bei sertifikavimo funkcijas11;

užtikrinti teisės aktų ir tarptautinių standartų reikalavimus atitinkančių Lietuvos Respublikos asmens dokumentų išrašymą.

Migracijos departamentas.Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –

Migracijos departamentas), vykdydamas programą, įgyvendino 2014 m. birželio 26 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. sudarytos palankesnės atvykimo ir gyvenimo sąlygos teisėtai atvykstantiems valstybės poreikius atitinkantiems užsieniečiams, taip pat pradėtos taikyti priemonės, kurios sustiprino kovą su fiktyviomis įmonėmis ir užsieniečių piktnaudžiavimu leidimų gyventi procedūromis.

Trumpinami dokumentų išdavimo terminai. Nuo 2014 m. vasario 1 d. užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje gali būti nagrinėjami įforminami skubos tvarka, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, pakeistas 2013 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1212 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

Plečiamas elektroninių paslaugų spektras. Nuo 2014 m. vasario 3 d. pradėjo veikti Viešųjų paslaugų, susijusių su asmens ir kitų dokumentų išdavimu, konsultavimu, teikimo Lietuvos Respublikoje piliečiams ir užsieniečiams informacinė sistema, kurioje kai kurios Migracijos departamento ir teritorinių policijos įstaigų migracijos padalinių interesantams teikiamos paslaugos, susijusios su asmens ir kitų dokumentų išdavimu bei konsultavimu, yra perkeltos į elektroninę erdvę. Migracijos departamento interneto svetainėje elektroninis konsultantas konsultuoja interesantus Lietuvos Respublikos pilietybės, asmens dokumentų ir užsieniečių teisinės padėties klausimais Lietuvos Respublikoje 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir ši paslauga teikiama lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.

Gerinamas asmenų aptarnavimas, jų poreikių tenkinimas. Pakeitus teisės aktų nuostatas, užsieniečiams suteikta galimybė vardus ir pavardes rašyti lietuviškais rašmenimis išduodamuose dokumentuose: teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiame pažymėjime ir lietuvių kilmę patvirtinančiame pažymėjime, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti pažymoje, Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo nuolat gyventi šalyje kortelėje, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti pažymoje ir Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje

11 Nuo 2014 m. spalio 1 d. Gyventojų registro tarnybos savininko teises įgyvendinančios institucijos funkcijas iš Vidaus reikalų ministerijos perėmė Teisingumo ministerija.

59

kortelėje. Tokia pati galimybė, artimiausiu metu patvirtinus atitinkamų teisės aktų nuostatų pakeitimus, bus sudaryta ir užsieniečiams, kuriems išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje.

Mažinama administracinė našta. Vykdant Administracinės naštos mažinimo 2014–2015 metais priemonių planą, parengtas teisės aktas, kuriuo supaprastinta prašymų dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje pateikimo procedūra ir sumažintas privalomų užsieniečio atvykimų į migracijos padalinį skaičius, t. y. užsienietis į migracijos padalinį turi atvykti tik 2 kartus vietoj 3 kartų.

Asmens dokumentų išrašymo centras.Didinama Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau –

Asmens dokumentų išrašymo centras) teikiamų paslaugų kokybė. 2014 m. buvo atlikta asmenų ir asmens dokumentus išduodančių tarnybų apklausa. Lyginant

su praėjusiais metais, išaugo ne tik bendras pasitenkinimas asmens dokumentų kokybe, bet ir veido atvaizdo (nuotraukos) kokybe.

Pasirengta duomenų apie tautybę įrašymui į Lietuvos Respublikos pasą.Įgyvendinant 2014-07-10 LR paso įstatymo Nr. IX-590 4 straipsnio 4 straipsnio papildymo

įstatymą Nr. XII-1015, parengtos Asmens dokumentų išdavimo sistemos programinės ir techninės įrangos priemonės, užtikrinančios, kad nuo 2015-01-01 duomenys apie tautybę būtų įrašomi Lietuvos Respublikos paso vidiniame 1 puslapyje.

2014 metais Asmens dokumentų išrašymo centre išrašyti 571 607 asmens dokumentai. Atnaujinta 3996 Valstybės tarnautojo pažymėjimų sertifikatų.

Pasirengta diplomatinių pasų išrašymui.Įgyvendintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 1157

„Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinio paso pavyzdžio (dokumento blanko privalomosios formos) patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 1V-10 „Dėl įgaliojimų suteikimo“: atliktos procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatyme, įvykdytas Lietuvos Respublikos diplomatinių pasų blankų ir Lietuvos Respublikos pasų blankų gamybos paslaugos pirkimas. Parengtos techninės ir programinės priemonės diplomatinių pasų išrašymui.

2014 m. lapkričio mėnesį pradėta išrašinėti Lietuvos Respublikos diplomatinius pasus. Ruošiamasi Bendrojo ryšių palaikymo centro (SPOC) įkūrimui.

Įgyvendinant ES teisės aktus, siekiant sukurti Bendrojo ryšių palaikymo punktą (toliau – SPOC), veikiantį kaip ES valstybių narių ryšių sąsaja, įvykdytas pirkimas dėl SPOC informacinės sistemos techninės specifikacijos parengimo, SPOC veiklos dokumentacijos parengimo ir informacinės sistemos diegimo techninės priežiūros paslaugų.

Pasirengta vietinio eismo per sieną leidimų išrašymui. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės

susitarimui dėl Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pasienio gyventojų tvarkos, bus pradėtas vietinio eismo per sieną leidimų išrašymas ir išdavimas.

01.17 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI:

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas1-asis tikslas: Užtikrinti migracijos politikos įgyvendinimą laisvo asmenų judėjimo, vizų, imigracijos, prieglobsčio ir kitose užsieniečių teisinės padėties srityse; spręsti klausimus, susijusius su Lietuvos Respublikos pilietybe; gerinti teikiamų paslaugų kokybę

R-01-17-01-01Įsiteisėję teismų sprendimai palikti galioti Migracijos departamento sprendimus pagal išnagrinėtus asmenų skundus, procentais

94 94,4 100,4

Rodiklis pasiektas, tyačiau nėraviršytas. Šiuo atveju iš 71 įsiteisėjusiio teismų sprendimo palikti galioti 67 Migracijo departamento sprendimai pagal išnagrinėtus asmenų skundus, įvykdymas – 94, 4 proc. Jeigu

60

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentasbūtų palikti galioti 66 Migracijos departamento sprendimai, tuomet rodiklis būtų nepasiektas, įvykdymas būtų 93 proc.

R-01-17-01-02 Pasitenkinimas Migracijos departamento teikiamomis paslaugomis, procentais 95,5 95,5 100

1-ojo tikslo 1-asis uždavinys: Tobulinti užsieniečių teisinės padėties, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimų administravimą, gerinti interesantų aptarnavimą, kelti teikiamų paslaugų kokybęP -01-17-01-01-01

Priimta Migracijos departamento sprendimų per nustatytus terminus, procentais 98 99,3 101,3

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Sumažėjo sprendimų, pažeidžiant teisės aktų nustatytus terminus.

P-01-17-01-01-02

Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams teikiamų paslaugų, dėl kurių sumažinta administracinė našta, ir visų teikiamų paslaugų, skaičiaus santykis, procentais

95,5 42,9 44,9

Rodiklis nepasiektas , kadangi teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą, iki 2015 m. sausio 1 d. nebuvo patvirtinti.

P-01-17-01-01-03

Laiku išnagrinėtų prašymų išduoti arba pakeisti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą ar lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, procentais (2013 metais – 95)

100 99,8 99,8

Rodiklis nepilnai pasiektas dėl žmogiškojo faktoriaus (trūksta žmogiškųjų išteklių).

P-01-17-01-01-04

Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, išnagrinėtų nustatytais terminais, dalis, procentais

100 86,9 86,9

Rodiklis nepasiektas dėl žmogiškojo faktoriaus (trūksta žmogiškųjų išteklių).

P-01-17-01-01-05Užtikrintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir vertimo paslaugų teikimas prieglobsčio prašytojams

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

2-asis tikslas: Tvarkyti Gyventojų registrą ir užtikrinti jo funkcionavimą bei vykdyti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų valdytojo bei sertifikavimo funkcijas

R-01-17-02-01 Užtikrintas Lietuvos Respublikos gyventojų registro prieinamumas

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

2-ojo tikslo 1-asis uždavinys: Plėtoti Gyventojų registro tarnybos elektroniniu būdu teikiamas paslaugas

P-01-17-02-01-01 Užtikrintas Sertifikatų valdymo informacinės sistemos prieinamumas

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

P-01-17-02-01-02 Aptarnauta asmenų naudojant informacines technologijas, procentais 23 21,7 94,4

Nuo 2014 m. spalio 1 d. Gyventojų registro tarnybos savininko teises įgyvendinančios institucijos funkcijas iš Vidaus reikalų ministerijos perėmė Teisingumo ministerija.3-asis tikslas: Užtikrinti teisės aktų ir tarptautinių standartų reikalavimus atitinkančių Lietuvos Respublikos asmens dokumentų išrašymą

R-01-17-03-01

Pagrįstų pretenzijų ir gautų pretenzijų dėl asmens dokumento kokybės santykis, procentais 40 40 100

3-ojo tikslo 1-asis uždavinys: Tobulinti kompiuterizuotą Lietuvos Respublikos asmens dokumentų išrašymo sistemą ir užtikrinti asmens dokumentų išrašymą laiku

P-01-17-03-01-01 Laiku įvykdyta prašymų išrašyti asmens dokumentus, procentais 100 100 100

61

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas

P-01-17-03-01-02

Pagrįstų užklausų dėl Lietuvos Respublikos Asmens dokumentų išrašymo sistemos sutrikimų santykis su gautomis užklausomis, procentais

30 30 100

01.17 PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS:

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 79.576,4 79.155,1 99,5Iš jų pagal finansavimo šaltinius:      1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 79.576,4 79.155,1 99,5

iš jo:      1.1. bendrojo finansavimo lėšos      1.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos      

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 4.544,7 4.137,3 91,012

1.4. valstybės biudžeto lėšos 75.031,7 75.017,8 100,02. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

     

12 užsitęsė viešųjų pirkimų procedūros

62

01.42 „SPECIALAUS STATUSO SUBJEKTŲ, KITŲ JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ APRŪPINIMAS GINKLAIS, JŲ PRIEDAIS, ŠAUDMENIMIS BEI SPECIALIĄJA

TECHNIKA“

Programą vykdo Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Programos tikslai:1. Užtikrinti savalaikį specialaus statuso subjektų aprūpinimą kokybiška, tarptautinius

standartus atitinkančia ginkluote.2. Užtikrinti įstatymais leistas galimybes fiziniams ir juridiniams asmenims apsirūpinti

ginklais ir šoviniais.

Vykdydamas programą Lietuvos Respublikos Ginklų fondas (toliau – Ginklų fondas) užtikrino savalaikį specialaus statuso subjektų ir kitų asmenų aprūpinimą kokybiška, tarptautinius standartus atitinkančia ginkluote. Per 2014 metus Ginklų fondas daugiausia viešųjų pirkimų atliko pagal Lietuvos kariuomenės, Policijos departamento ir Viešojo saugumo tarnybos paraiškas.

Įvykdyta Lietuvos kariuomenės paraiška ginkluotei už 50 mln. litų įsigyti. Siekiant efektyvinti veiklą vykdyti viešuosius pirkimus, skirtus įsigyti ginkluotę Lietuvos kariuomenei, į Ginklų fondo viešųjų pirkimų komisiją specialisto teisėmis buvo pakviesti dalyvauti Lietuvos kariuomenės atstovai.

Ginklų fondas už 6,8 mln. Lt atliko viešųjų pirkimų ginkluotei, skirtai Policijos departamento reikmėms, įsigyti.

Su Viešojo saugumo tarnyba Ginklų fondas pasirašė sutarčių ir atliko viešųjų pirkimų už beveik 0,5 mln. Lt.

Paraiškas ginkluotei įsigyti, nors ir mažesnei sumai, Ginklų fondui be minėtų valstybės institucijų teikė ir Vadovybės apsaugos departamentas bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įgyvendintas projektas „Lietuvos Respublikos ginklų fondo informacijos saugumo valdymo tobulinimas“. Ginklų fondo informacijos saugumo valdymo tobulinimo projektas skirtas užtikrinti kuo saugesnį informacijos tvarkymą, įdiegiant informacijos saugumo valdymo sistemą pagal LST ISO/IEC 27001:2013 standarto reikalavimus. Projektas įgyvendintas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ priemonę VP1-4.3-VRM-01-V „Viešųjų paslaugų kokybės iniciatyvos“ Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Šiuo metu Ginklų fondo informacijos saugos valdymo sistema atitinka LST ISO/IEC 27001:2013 standarto reikalavimus.

2014 metais pradėtas įgyvendinti investicinis projektas „Ginklų registro modernizavimas“. Projekto įgyvendinimui iš valstybės biudžeto 2014 metais skirta ir panaudota 50 tūkst. litų.

Plečiamas tarptautinis bendradarbiavimas. 2014 metais Ginklų fondo atstovai dalyvavo Briuselyje, Hagoje darbo grupių posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi bendri ES svarbūs klausimai sprogmenų pirmtakų apyvartos srityje.

Per 2014 metus iš specialaus statuso subjektų pretenzijų dėl parduotų ginklų, suteiktų paslaugų, taip pat dėl vėluojamų įvykdyti ar neįvykdytų paraiškų, negauta.

01.42 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI:

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas1-asis tikslas: užtikrinti savalaikį specialaus statuso subjektų aprūpinimą kokybiška, tarptautinius standartus atitinkančia ginkluote

63

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas

R-01-42-01-01Užtikrintas paslaugų, produktų tiekimas specialaus statuso subjektams nustatytais terminais

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

1-ojo tikslo 1-asis uždavinys: aprūpinti specialaus statuso subjektus jų poreikius tenkinančiu ginkluotės asortimentu

P-01-42-01-01-01Specialaus statuso subjektų pretenzijų dėl vėluojamų įvykdyti ar neįvykdytų paraiškų skaičius (ne didesnis kaip)

1 0 100

P-01-42-01-01-02 Surengta ginkluotės pristatymų, seminarų specialaus statuso subjektams, skaičius 3 4 133

Rodiklis pasiektas ir viršytas. 2014 m. Ginklų fondas suplanavo surengti ne mažiau kaip 3 seminarus, ginkluotės pristatymus specialaus statuso subjektams. Per 2014 m. buvo surengti 4 tokie seminarai. Vertinimo kriterijus buvo viršytas, kadangi specialaus statuso subjektų atstovai 2014 metų eigoje išreiškė didesnį poreikį ginkluotės pristatymui. Be to, seminarų metų eigoje buvo suplanuota daugiau, tačiau dėl techninių, finansinių ar kitokių priežasčių į Lietuvą negalėjo atvykti ginkluotės gamintojų, tiekėjų atstovai.2-asis tikslas: užtikrinti įstatymais leistas galimybes fiziniams ir juridiniams asmenims apsirūpinti ginklais ir šoviniais

R-01-42-02-01 Užtikrintas fizinių ir juridinių asmenų paraiškų įvykdymas per nustatytus terminus

Visiškai užtikrinta

Dalinai užtikrinta 75

Rodiklis nepasiektas. Ginklų fondo klientai, neradę Ginklų fondo parduotuvėje (nors pateikta virš 150 vnt. skirtingų pavadinimų ginklų) norimo įsigyti ginklo, gali jį užsisakyti individualiai. Tokiais atvejais pateikti laiku prekę Ginklų fondo klientui vėluojama išimtinai dėl prekių gamintojo, tiekėjo kaltės. Dažnai pasitaiko atvejų, kad ginklų gamintojas, tiekėjas laiku negauna licencijų išvežti ginklus, todėl atitinkamai vėluojama pristatyti Ginklų fondui prekes. Tačiau pažymėtina, kad Ginklų fondas nuolat bendrauja su savo klientais ir iš anksto informuoja apie galimus prekių vėlavimus. Nusiskundimų iš fizinių asmenų, kitų juridinių asmenų (ne valstybės institucijų) dėl prekių vėlaimo Ginklų fondas per 2014 m. negavo.2-ojo tikslo 2-asis uždavinys: aprūpinti juridinius ir fizinius asmenis jų poreikius tenkinančiu ginkluotės asortimentu

P-01-42-02-01-01Ginklų fondo Ginklų parduotuvėje esantis trumpųjų šaunamųjų ginklų asortimentas, ginklų modelių ir modifikacijų skaičius

128 154 120

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Ginklų fondas, turėdamas išimtinę teisę Lietuvos Respublikoje prekiauti trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, privalo klientams užtikrinti kuo didesnį trumpųjų šaunamųjų ginklų asortimentą. 2014 m. buvo suplanuota klientams pateikti, užtikrinti ne mažiau kaip 128 vnt. skirtingų ginklų modelių ir modifikacijų asortimentą. Kadangi asortimentas dėl nuolatinės kasdienės prekybos nuolat kinta, todėl sunku prognozuoti konkretų ginklų asortimento skaičių. Tiesiog Ginklų fondas stengiasi, kad numatyta kriterijaus reikšmė nebūtų nepasiekta, o Ginklų fondo klientai atitinkamai būtų visuomet patenkinti Ginklų fondo pateikta produkcija.

P-01-42-02-01-02Elektroniniai pirkimai (iš visų skelbiamų pirkimų) sudarys ne mažiau kaip, procentais (2013 metais – 80; 2016 metais – 90)

85 - -

Skelbiamų pirkimų nebuvo vykdoma

01.42 PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS:

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 4.085,0 3.041,4 74,5Iš jų pagal finansavimo šaltinius:      

64

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentas1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 4.085,0 3.041,4 74,5

iš jo:      1.1. bendrojo finansavimo lėšos      1.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos      

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 3.092,0 2.049,0 66,313

1.4. valstybės biudžeto lėšos 993,0 992,4 99,92. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

     

13 negautos planuotos pajamų įmokos

65

01.55 PROGRAMA „IŠORĖS SIENŲ FONDO PROGRAMA“

Programą vykdo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentas.

Programos tikslas – siekti Šengeno teisyno reikalavimus atitinkančios Europos Sąjungos išorės sienos apsaugos užtikrinimo.

Išorės sienų fondas 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 574/2007/EB įsteigtas 2007–2013 m. laikotarpiui, siekiant prisidėti prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo bei solidarumo tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių principo taikymo, ir yra viena iš keturių Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosios programos dalių.

Išorės sienų fondo programa siekiama padėti valstybės institucijoms pagal jų kompetencijai priskirtas funkcijas:

- tinkamai organizuoti išorės sienų patikrinimus ir priežiūrą;- veiksmingai valdyti žmonių srautus prie išorės sienų;- užtikrinti, kad pasieniečiai vienodai taikytų sienų kirtimą reglamentuojančias Bendrijos

teisės nuostatas, atsižvelgiant į pagarbaus elgesio ir žmogiškojo orumo principus;- gerinti valstybių narių konsulinių įstaigų trečiosiose šalyse veiklą, susijusią su trečiųjų

šalių piliečių judėjimo į valstybių narių teritorijas srautais;- užtikrinti Specialiosios tranzito schemos, susijusios su supaprastinto tranzito dokumento

(STD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumento (STGD) sistemos, nustatytos Tarybos 2003 m. balandžio 14 d. reglamentuose (EB) Nr. 693/2003 ir Nr. 694/2003, įgyvendinimu, sklandų funkcionavimą.

Išorės sienų fondo programa yra tęstinė.2014 metais baigti įgyvendinti Išorės sienų fondo 2012 m. metinės programos projektai ir

tęsėsi paskutinės per šį 2007–2013 m. programavimo laikotarpį fondo 2013 m. metinės programos projektų įgyvendinimas. Minėtų programų projektus įgyvendino Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentas, Informatikos ir ryšių departamentas, Viešojo saugumo tarnyba, Lietuvos policijos mokykla, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos ambasada Kazachstano Respublikoje, Lietuvos Respublikos generaliniai konsulatai Kaliningrade ir Sankt Peterburge, AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Pasirašyti 35 vidaus reikalų ministro įsakymai, susiję su administruojamos programos įgyvendinimu, parengti ir pasirašyti 26 susitarimai dėl paramos skyrimo sutarčių pakeitimo, atliktas 30 paraiškų administracinės atitikties vertinimas, organizuota 11 Išorės sienų fondo priežiūros komiteto posėdžių (rašytinės sprendimų priėmimo procedūrų).

Atliekant atsakingosios institucijos funkcijas, parengta ir Europos Komisijai per informacinę sistemą SFC2007 pateikta Išorės sienų fondo 2011 m. metinės programos įgyvendinimo galutinė ataskaita (šios metinės programos projektų įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.) kartu su prašymu išmokėti programai skirtos sumos likutį (10,14 mln. eurų) ir šios lėšos buvo gautos.

Projektų, finansuojamų Išorės sienų fondo lėšomis, įgyvendinimas ir toliau gerina Europos Sąjungos išorės sienų apsaugą ir jos integruotą valdymą Lietuvos Respublikoje, užtikrina veiksmingą išorės sienos kontrolę ir sklandų išorės sienų kirtimą pagal Šengeno acquis bei išorės sieną kertančių asmenų profesionalų aptarnavimą.

66

01.55 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI:

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas1-asis tikslas: siekti Šengeno teisyno reikalavimus atitinkančios Europos Sąjungos išorės sienos apsaugos užtikrinimo

R-01-55-01-01Įgyvendintų kontroliuojamų veiksmų, skirtų Europos Sąjungos išorės sienų apsaugai užtikrinti, skaičius

15 15 100

1-ojo tikslo 1-asis uždavinys: užtikrinti Išorės sienų fondo daugiametės 2007–2013 m. nacionalinės programos projektų įgyvendinimąP-01-55-01-01-01 Parengtų projektų paramos sutarčių skaičius 21 21 100

01.55 PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS:

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 93.884,0 53.632,1 57,1Iš jų pagal finansavimo šaltinius:      1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 93.884,0 53.632,1 57,1

iš jo:      1.1. bendrojo finansavimo lėšos 7.868,0 7.787,3 991.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos 86.016,0 45.844,8 53,314

1.3. specialiųjų programų lėšos ir pajamų įmokos      

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

     

14 dėl įgyvendinamų projektų specifikos užsitęsė viešųjų pirkimų procedūros bei ilgiau nei planuota užtruko išlaidų tinkamumo vertinimas

67

01.56 PROGRAMA „EUROPOS GRĄŽINIMO FONDO PROGRAMA“

Programą vykdo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentas.

Programos tikslas – remti kompetentingų institucijų veiksmus, gerinant trečiųjų šalių piliečių grąžinimo arba savanoriško grįžimo valdymą visais jo aspektais, naudojant integruoto grąžinimo valdymo koncepciją.

Europos grąžinimo fondas 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 575/2007/EB įsteigtas 2008–2013 m. laikotarpiui, siekiant prisidėti prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo bei solidarumo tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių principo taikymo, ir yra viena iš keturių Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosios programos dalių.

Programa siekiama padėti užtikrinti: - ilgalaikį trečiųjų šalių piliečių, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo ir buvimo

Lietuvoje sąlygų, grąžinimą (tiek savanorišką, tiek priverstinį);- vienodą bendrų grąžinimo standartų taikymą bei tarptautiniuose dokumentuose numatytų

įsipareigojimų, turinčių poveikio elgesiui su grąžinamais asmenimis, laikymąsi. Europos grąžinimo fondo programa yra tęstinė.Ataskaitiniais metais buvo užbaigtas Europos grąžinimo fondo 2012 m. metinės programos

projektų įgyvendinimas ir tęsėsi paskutinės per šį 2008–2013 m. programavimo laikotarpį fondo 2013 m. metinės programos įgyvendinimas. Minėtų programų valstybinius projektus įgyvendino Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Migracijos departamentas ir Policijos departamentas. Konkursinius projektus pagal Europos grąžinimo fondo 2012 m. metinę programą įgyvendino Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (3 projektus), Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centras (1 projektą) ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (1 projektą). Pagal Europos grąžinimo fondo 2013 m. metinę programą konkursinius projektus įgyvendina Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (4 projektus).

Pasirašyti 7 vidaus reikalų ministro įsakymai, susiję su administruojamos programos įgyvendinimu, parengta ir pasirašyta 10 susitarimų dėl paramos skyrimo sutarčių pakeitimo, atliktas 15 valstybinių projektų paraiškų administracinės atitikties vertinimas, parengtas ir paskelbtas atviras kvietimas teikti paraiškas Europos grąžinimo fondo paramai gauti pagal Europos grąžinimo fondo 2013 m. metinę programą, organizuoti 7 Europos grąžinimo fondo priežiūros ir projektų atrankos komiteto posėdžiai (rašytinės sprendimų priėmimo procedūros).

Atliekant atsakingosios institucijos funkcijas, Europos Komisijai per informacinę sistemą SFC2007 buvo pateiktos patikslinta Europos grąžinimo fondo 2012 m. metinė programa (peržiūrėta metinė programa patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. C(2014) 3742) ir Europos grąžinimo fondo 2011 m. metinės programos įgyvendinimo galutinė ataskaita (šios metinės programos projektų įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.) kartu su prašymu išmokėti programai skirtos sumos likutį (apie 249 tūkst. eurų) ir šios lėšos buvo gautos.

Europos grąžinimo fondo lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas padeda operatyviau teikti suinteresuotiems asmenims informaciją grąžinimo klausimais, užtikrinti kvalifikuotą ir saugų užsieniečių savanorišką grąžinimą bei priverstinį išsiuntimą į jų kilmės valstybę ar į kitą valstybę, į kurią jie turi teisę vykti, laikantis bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų, nepažeidžiant žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, numatytų tarptautiniuose

68

dokumentuose, grąžinimo srityje.

01.56 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI:

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas1-asis tikslas: remti kompetentingų institucijų veiksmus, gerinant trečiųjų šalių piliečių grąžinimo arba savanoriško grįžimo valdymą visais jo aspektais, naudojant integruoto grąžinimo valdymo koncepciją

R-01-56-01-01Savanoriškai grįžusių ir išsiųstų asmenų, pasinaudojusių Europos grąžinimo fondo parama, skaičius

240 427 177,9

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Reikšmė viršyta dėl ženkliai padidėjusio užsieniečių skaičiaus, priverstinai išsiųstų, naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą (Europos grąžinimo fondo lėšas).1-ojo tikslo 1-asis uždavinys: užtikrinti Europos grąžinimo fondo daugiametės 2008–2013 m. nacionalinės programos projektų įgyvendinimąP-01-56-01-01-01 Parengtų projektų paramos sutarčių skaičius 12 12 100

01.56 PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS:

AsignavimaiPatvirtinti (patikslinti)

asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo procentas

Iš viso asignavimų programai (1+2) 6480,0 4120,3 63,6Iš jų pagal finansavimo šaltinius:      1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 6480,0 4120,3 63,615

iš jo:      1.1. bendrojo finansavimo lėšos 1270,0 1008,3 79,41.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos 5210,0 3112,0 59,71.3. specialiųjų programų lėšos ir pajamų įmokos      

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

     

15 dėl įgyvendinamų projektų specifikos užsitęsė viešųjų pirkimų procedūros bei ilgiau nei planuota užtruko išlaidų tinkamumo vertinimas

69

01.57 PROGRAMA „VIDAUS SAUGUMO FONDO PROGRAMA“

Programą vykdo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentas.

Programos tikslas – padėti užtikrinti aukštą apsaugos prie išorės sienų lygį, veiksmingą ir vienodą Europos Sąjungos sienų kontrolę bei aukštą vidaus saugumo lygį.

Vidaus saugumo fondas užtikrina Išorės sienų fondo programos tęstinumą ir yra įsteigtas 2014–2020 m. laikotarpiui.

Vidaus saugumo fondą sudaro 2 priemonės: - Išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė (2014 m. balandžio 16 d. Europos

Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 515/2014);- Policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo

finansinės paramos priemonė (2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 513/2014).

Vidaus saugumo fondo programa bus siekiama prisidėti prie aukšto saugumo lygio užtikrinimo Europos Sąjungoje, taip pat prie teisėto keliavimo palengvinimo, vykdant vienodo ir aukšto lygio išorės sienų kontrolę ir veiksmingą Šengeno vizų tvarkymą.

Vidaus saugumo fondo programa yra tęstinė.Vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m.

rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 826 „Dėl Vidaus saugumo fondo administravimo“ suteiktais įgaliojimais administruoti Vidaus saugumo fondą, 2014 m. lapkričio 10 d. Europos Komisijai per informacinę sistemą SFC2007 buvo oficialiai išsiųstas nacionalinės Vidaus saugumo fondo 2014–2020 m. programos projektas.

Atsižvelgiant į tai, kad Specialioji tranzito programa yra Išorės sienų fondo 2007–2013 m. laikotarpio vykdytos Specialiosios tranzito schemos, kurios funkcionavimas negali būti stabdomas, tęsinys, 2014 metais vidaus reikalų ministras pasirašė 4 įsakymus dėl Vidaus saugumo fondo finansinės paramos lėšų skyrimo projektams papildomoms veiklos sąnaudoms finansuoti 2014 ir 2015 metais bei patvirtino šių lėšų mokėjimo ir apskaitos taisykles. Paramos sutartys dėl minėtos finansinės paramos lėšų skyrimo buvo pasirašytos su Užsienio reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentu, Informatikos ir ryšių departamentu, AB „Lietuvos geležinkeliai“.

01.57 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI:

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas1-asis tikslas: remti kompetentingų institucijų veiksmus, gerinant trečiųjų šalių piliečių grąžinimo arba savanoriško grįžimo valdymą visais jo aspektais, naudojant integruoto grąžinimo valdymo koncepciją

R-01-57-01-01Įgyvendinta nacionalinės Vidaus saugumo fondo programos veiksmų, (ne mažiau kaip), skaičius

6 5 83,3

Rodiklis nepasiektas. Kriterijaus reikšmė buvo prognozuojama remiantis ankstesnių metų Išorės sienų fondo programos projektų papildomoms veiklos sąnaudoms finansuoti įgyvendinimo statistika. Tačiau paraiškų dėl Vidaus saugumo fondo dalies „Specialioji tranzito schema“ finansinės paramos lėšų skyrimo projektams papildomoms veiklos sąnaudoms finansuoti buvo gauta mažiau nei planuota.1-ojo tikslo 1-asis uždavinys: užtikrinti Europos grąžinimo fondo daugiametės 2008–2013 m. nacionalinės programos projektų įgyvendinimą

P-01-57-01-01-01 Parengta sutarčių dėl projektams įgyvendinti skirto finansavimo, skaičius 5 5 100

70

01.57 PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS

AsignavimaiPatvirtinti (patikslinti)

asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 81.211,0 41.673,3 51,3Iš jų pagal finansavimo šaltinius:      1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 81.211,0 41.673,3 51,316

iš jo:      1.1. bendrojo finansavimo lėšos 211,0   0,01.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos 81.000,0 41.673,3 51,4

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos      

1.4. valstybės biudžeto lėšos      2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

     

16 programa pradėta vykdyti tik 2014 m., be to, užsitęsė Vidaus saugumo fondo srities finansinių reglamentų tvirtinimo procedūros

71

ANTRASIS SKIRSNISANTROJO STRATEGINIO TIKSLO ĮGYVENDINIMAS

Antrasis strateginis tikslas – Formuoti valstybės politiką vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse, sudaryti sąlygas efektyviam viešajam valdymui.Koordinatorius – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamentas.

Vidaus reikalų ministerija formuoja valstybės politiką viešojo administravimo, vietos savivaldos ir valstybės tarnybos srityse ir įgyvendina sistemines nacionalinio lygmens priemones, kuriomis siekiama padidinti viešojo valdymo atvirumą, sudaryti sąlygas aktyvesniam visuomenės dalyvavimui viešojo valdymo procesuose, kurti geresnės kokybės ir lengviau prieinamas viešąsias ir administracines paslaugas, viešojo administravimo institucijų veiklą labiau orientuoti į rezultatus, didinti valstybės tarnybos profesionalumą ir kompetenciją.

Nors kai kurių efekto kriterijų, rodančių pažangą siekiant antrojo strateginio tikslo, planuotos 2014 metų reikšmės nebuvo pasiektos, tačiau lyginant su 2013 metais jos buvo geresnės. Be to, 2014 metais pasiektos efekto kriterijų reikšmės toliau rodo gana aukštą gyventojų aptarnavimo efektyvumo lygį ir gerą valstybės tarnautojų veiklos vertinimą.

Vertinimo kriterijaus

kodas

Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir mato vienetas

Metinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas

E-02-01Administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų aptarnavimo efektyvumas, koeficientas

0,86 0,84 97,7

Rodiklis nepilnai pasiektas17. Ši reikšmė nustatoma tiriant Lietuvos gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių kreipėsi į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, nuomonę apie šių institucijų veiklą ir aptarnavimo kokybę.

Administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančiųjų asmenų aptarnavimo efektyvumo koeficientas yra kompleksinis efekto kriterijus, kurį apskaičiuojant vertinami 9 aptarnavimo aspektai. Pažymėtina, kad bendrą koeficiento reikšmės mažėjimą gali įtakoti bent vieno iš vertinamų aptarnavimo aspektų blogesnis vertinimas.

2014 metų spalio mėnesį atliktos Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad 2014 metais septyni iš devynių tiriamų aptarnavimo aspektų buvo įvertinti labiau teigiamai ir palankiau nei 2013 metais:

4 proc. daugiau apklaustųjų nurodė, kad sutrumpėjo jų priėmimo laikas (78 proc., 2013 metais – 74 proc.),

4 proc. padaugėjo apklaustųjų, nurodžiusių, kad jiems buvo suteikta aiški ir suprantama informacija (90 proc., 2013 metais – 86 proc.),

5 proc padaugėjo apklaustųjų, kurie buvo patenkinti atsakymais į prašymus (86 proc., 2013 metais – 81 proc.),

9 proc. išaugo atsakiusių, kad juos visiškai patenkino institucijų atsakymai į jų prašymus, t.y. atsakymai buvo visiškai aiškūs ir išsamūs,

5 proc. padaugėjo apklaustųjų, kurie buvo patenkinti aptarnavimo kokybe (86 proc., 2013 metais – 81 proc.),

3 proc. padaugėjo manančių, kad jie buvo mandagiai aptarnauti (95 proc., 2013 metais – 92 proc.),

3 proc. padaugėjo nurodžiusių, kad jų problemos buvo išspręstos iš karto (60 proc., 2013 metais – 57 proc.),

1 proc. daugiau apklaustųjų nurodė, kad jiems buvo suteikta visa reikiama informacija (90 proc., 2013 metais – 89 proc.).

17 Vidaus reikalų ministerijos užsakymu uždarosios akcinės bendrovės „RAIT“ 2014 metų spalį atlikto pasitikėjimo valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis ir aptarnavimo kokybės vertinimo duomenys.

72

Bendrą apklausos rezultatą neigiamai įtakojo tai, kad 2014 metais šiek tiek prasčiau buvo įvertinti 2 aptarnavimo aspektai – 3 proc. sumažėjo manančių, kad jie buvo aptarnauti greitai (81 proc., 2014 metais – 84 proc.) ir 1 proc. – manančių, kad jiems buvo suteikta visa reikiama informacija.

Nepaisant to, 2014 metais administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų aptarnavimo efektyvumas augo 2 proc. (84 proc., 2013 metais – 82 proc.). (7 pav.)

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

0.830000000000001

0.850000000000001

0.850000000000001

0.8600000000000010.85000000000

00010.85000000000

0001 0.820000000000001

0.840000000000001

PlanasĮvykdymas

7 pav. Administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų aptarnavimo efektyvumas, koeficientas

Vertinimo kriterijaus

kodas

Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir mato vienetas

Metinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas

E-02-02

Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis, procentais

46 nežinoma nežinoma

Rodiklio reikšmė nežinoma. Rodiklis pateikiamas remiantis Europos Sąjungos elektroninės valdžios stebėsenos rezultatais. Praėjusių metų rezultatai pateikiami einamųjų metų balandžio-gegužės mėn.

E-02-03Gyventojų, manančių, kad valstybės tarnautojų veikla gerėja, dalis, proc. [NPP.R-5.1.3](VTD SVP E-01-01)

23 23 100

Rodiklio reikšmė pasiekta. (8 pav.)

2012 m. 2013 m. 2014 m. 05

10152025 21 22 2321

15

23

PlanasĮvykdymas

8 pav. Gyventojų, manančių, kad valstybės tarnautojų veikla gerėja, dalis, proc.

73

02.01 PROGRAMA „VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI PAVESTŲ VALDYMO SRIČIŲ VALSTYBĖS POLITIKOS FORMAVIMAS, ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMAS IR

KONTROLĖ“

Programą pagal kompetenciją vykdo Vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniai.

Programos tikslas – siekti veiksmingos valstybės politikos vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse.

Įgyvendinant šią programą Vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniai vykdė jiems priskirtas funkcijas pagal vidaus reikalų ministrui pavestas valdymo sritis.

Viešasis saugumas.2014 metais Vidaus reikalų organizuotas devintasis Nacionalinis nusikaltimų ir kitų

teisės pažeidimų prevencijos projektų (programų) konkursas ir išrinkti geriausi praeitais, 2013 metais Lietuvoje vykdyti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektai. Komisija, įvertinusi konkursui pateiktus projektus, nusprendė konkurso laimėtoju paskelbti projektą „Sąmoninga visuomenė augina saugų žmogų“ (rengėjas – Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija) ir paskatinti jo rengėjus 3 tūkst. Lt premija, taip pat skirti paskatinamąsias 2 tūkst. Lt premijas šių projektų rengėjams: „Konstrokturiada“ (Alytaus r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras) ir „Trys viename“ (Vilniaus Simono Daukanto progimnazija). Papildomai vidaus reikalų ministro padėkos raštais už originalumą ir naujas idėjas buvo apdovanoti šių projektų – „Savanorių grupių „Nemunas“ bei „Pagėgių kraštas“ parengimas ir paslaugų kaimo jaunimui teikimas“ (Vietos veiklos grupė „Nemunas“) ir „Laimingas, laisvas ir saugus“ (Lietuvos „Carito“ projektas vaikų dienos centras „Vaikų stotelė“) rengėjai.

Atliktas Lietuvos gyventuojų nuomonės tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai vertina viešojo saugumo būklę šalyje, kaip suvokia saugumo jausmą, kokia yra jų patirtis tapus nusikaltimo auka, koks jų požiūris į teisėsaugos institucijas. Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento iniciatyva reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2014 m. rugpjūčio–spalio mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, jos metu visose Lietuvos savivaldybėse individualių interviu būdu apklausta daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų. Tyrimo rezultatai parodė, kad, lyginant pastarojo dešimtmečio (2005–2014 m.) duomenis, nuo 47 iki 80 proc. išaugo saugiai savo gyvenamojoje vietovėje (mieste ar rajone) besijaučiančių gyventojų dalis; nuo 40 iki 66 proc. išaugo gyventojų, manančių, jog jų gyvenamojoje vietovėje (mieste ar rajone) rizika tapti nusikaltimo auka yra maža, dalis, o nuo 29 iki 61 proc. išaugo gyventojų, kriminogeninę situacijų savo gyvenamojoje vietovėje gerai vertinančių, dalis. Tai yra vieni geriausių rodiklių tiriamuoju laikotarpiu. Svarbu ir tai, kad dauguma nukentėjusiųjų nurodė, kad pranešė policijai apie nusikaltimus nuo kurių jie nukentėjo (2014 m. tokių buvo 77 proc.).

Atlikta statistinių duomenų apie nusikalstamas veikas, kurių padarymu įtariami (kaltinami) nepilnamečiai, apie įtariamus (kaltinamus) nusikalstamų veikų padarymu nepilnamečius ir vaikus, nukentėjusius nuo nusikalstamų veikų, analizė bei statistinių duomenų apie neblaivių asmenų padaromas nusikalstamas veikas ir jų sukeltus kelių eismo įvykius analizė.

Parengta viešojo saugumo būklės Lietuvoje 2005–2013 metų ataskaita.Atlikta pareigūnų (policijos, gaisrininkų-gelbėtojų, pasieniečių, prokurorų ir teisėjų)

apklausa. Iš viso apklausta 9410 pareigūnų. Apklausos rezultatai bus pristatyti 2015 m. I ketvirtį.Aktyviai dalyvauta Europos nusikaltimų prevencijos tinklo (EUCPN) veikloje. Parengta ir Europos Komisijai išsiųsta Europos Sąjungos šalių narių nacionalinių pranešėjų

arba lygiaverčių mechanizmų prekybai žmonėmis ataskaita. 2014 m. gegužės 6–7 d. ir 2014 m. spalio 20–21 d. dalyvauta Europos Sąjungos šalių narių nacionalinių pranešėjų arba lygiaverčių mechanizmų prekybai žmonėmis susitikimuose Briuselyje ir apsikeista naujausia informacija kovos su prekyba žmonėmis srityje.

Dalyvauta Baltijos jūros valstybių tarybos darbo grupės kovai prekyba žmonėmis veikloje.

74

2014 m. lapkričio mėnesį inicijuotas tarptautinis projektas, skirtas stiprinti bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis savivaldybėse (Lietuvoje projektas įgyvendamas bendradarbiaujant su Lietuvos savivaldybių asociacija).

2014 m. birželio 30 d. baigtas įgyvendinti tarptautinis projektas „ADSTRINGO: kova su prekyba žmonėmis priverstiniam darbui plėtojant partnerystę, tobulinant identifikavimą ir įgyvendinant organizacines priemones“ 9 Baltijos jūros regiono šalyse – Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Islandijoje, Vokietijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Projektas buvo finansuojamas Europos Komisijos Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu programos, TF-THB, VRM ir HEUNI lėšomis. Šiuo projektu įgyvendinta Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plano kovos su nusikalstamumu prioriteto priemonė „Imtis prekybos žmonėmis prevencijos priemonių“, už kurios įgyvendinimą buvo atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

2014 m. balandžio 30 d. Vidaus reikalų ministerija Europos Tarybos ekspertų grupei GRETA pateikė Lietuvos ataskaitą dėl 2005 m. Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis įgyvendinimo Lietuvoje. 2014 m. gegužės mėnesį surengti GRETOS ekspertų susitikimai su atsakingų institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovais Lietuvoje.

Pasirašyta deklaracija dėl Europos migracijos tinklo Lietuvos nacionalinio informacijos centro 2015 m. veiklos bendrojo finansavimo.

2014 m. vasario 25 d. organizuotas seminaras „Teisėsaugos institucijų ir teismų veiklos vertinimas. Visuomenės nuomonė ir lūkesčiai“, kuriame teisėsaugos ir teisingumo institucijų vadovai ir specialistai gilinosi į institucijų įvaizdžio ir veiklos tobulinimo problemas.

2014 m. gruodžio mėn. išleisti 2 leidiniai - Europos nusikaltimų prevencijos tinklo leidinys „EUCPN nusikalstamumo prevencijos iniciatyvų vertinimo gairės Nr. 3 „Nusikalstamumo prevencijos iniciatyvų vertinimas“ ir Lietuvos teisės instituto mokslo darbuotojo S. Nikarto monografija „Gyventojų dalyvavimas užtikrinant saugumą vietos bendruomenėse: kriminologinės ir teisinės prielaidos“.

Organizuoti nusikaltimų prevencijos programų rengimo ir efektyvumo vertinimo, nusikalstamumo kontrolės stiprinimo mokymai policijos pareigūnams, rengiantiems bei vykdantiems nusikalstamumo prevencijos programas bei projektus penkiuose apskrities vyriausiuose policijos komisariatuose.

Išleistas leidinys „Geroji 2013 m. Europos nusikaltimų prevencijos apdovanojimų konkurso praktika“ – vadovas specialistams, vykdantiems smurto artimoje aplinkoje prevenciją ( po 300 egz. lietuvių k. ir anglų k.).

2014 m. vasario 1 d. Lietuvoje pradėjo veikti 116000 karštoji linija, skirta pranešimams apie dingusius vaikus (Vilniaus BPC skyriuje pradėta atsakyti į skambučius numeriu 116000 naudojant BPC informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrą ir reaguoti į gautus pranešimus perduodant informaciją policijai ir Dingusių žmonių šeimų paramos centrui). 2014 m. rugsėjo 1d. – spalio 1 d. vyko karštosios linijos 116 000 numerio dėl dingusių vaikų viešinimo kampanija, kurios metu 3 didžiuosiuose Lietuvos miestuose ant 5 viešojo transporto priemonių buvo iškabinta informacija apie minėtą karštąją liniją.

Vyriausybei pateiktas Seimo nutarimo „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ projektas, kurio tikslas – nustatyti ilgalaikius viešojo saugumo plėtros tikslus ir uždavinius, jų įgyvendinimo kryptis bei vertinimo kriterijus ir jų reikšmes.

Ministro Pirmininko 2013 m. liepos 11 d. potvarkiu Nr. 228 sudaryta darbo grupė atliko policijos ir kitų susijusių įstaigų funkcijų peržiūrą (administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo, migracijos, karo prievolininkų paieškos, techninių eismo įvykių tyrimo ir kt. srityse). 2014 sausio 6 d. darbo grupės patikslinta ataskaita ir rekomendacijos pateiktos VVTG. Dėl funkcijų peržiūros migracijos srityje – 2014 m. spalio 28 d. Vyriausybės pasitarimo protokoliniu sprendimu Nr. 57 pritarta, kad tikslinga optimizuoti migracijos procesų valdyme dalyvaujančių institucijų atliekamas funkcijas ir migracijos procesus. Optimizavimo procesai vykdomi ir policijos atliekamų ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijų ir licencijavimo srityje. 2014 m. rugsėjo 25 d. Vyriausybės strateginis komitetas pritarė Ministro Pirmininko 2014 m. balandžio 24 d. potvarkiu Nr. 72 sudarytos

75

Visuomenės saugos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimo procesų darbo grupės pasiūlymams centralizuoti ginklų, šaudmenų bei sprogmenų apyvartos priežiūrą vienoje institucijoje – Policijos departamente prie VRM. Rengiami atitinkami ATPK, Ginklų ir šaudmenų kontrolės, Sprogmenų apyvartos kontrolės ir Ginklų fondo įstatymų pakeitimo įstatymų projektai.

Siekiant sudaryti teisėsaugos institucijoms sąlygas greitai ir efektyviai reaguoti į iškilusią grėsmę smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, parengti Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, kuriems pritarė Vyriausybė 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 282 ir pateikė juos Lietuvos Respublikos Seimui.

Parengti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydinčiųjų įstatymų projektai (Rinkliavų įstatymo pakeitimo įstatymo, Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymo, Notariato įstatymo pakeitimo įstatymo ir Administracinių bylų teisenos pakeitimo įstatymo projektai), kuriais supaprastinta leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti ir gyventi LR išdavimo procedūra, nustatyti bendri asmenų priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų standartai (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymai priimti Seime).

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Vidaus reikalų ministerijos parengtus Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymą ir jį lydinčiuosius įstatymus (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos konsulinio statuto pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektai). Įstatymais įteisinta galimybė užsienio valstybėse gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams gauti asmens tapatybės korteles, Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai išduoti laikiną kelionės dokumentą – laikiną pasą, supaprastintos asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo procedūros, palengvinta našta vyresnio amžiaus žmonėms ir nustatytas ilgesnis asmens tapatybės kortelės galiojimo laikas.

Pasiruošta euro įvedimui. Parengtas ir įgyvendintas Rizikų vartotojų apsaugai ir saugumui euro įvedimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu šalinimo planas, sudaryta koordinacinė tarpžinybinė komisija.

Viešasis administravimas.Atliktos funkcijų peržiūros procesą koordinuojančios institucijos funkcijos: parengtas

2014 metų funkcijų peržiūros plano projektas ir 2013 metais vykdytų funkcijų peržiūrų ataskaita, vertinta funkcijų peržiūrų atlikimo kokybė (Vyriausybės kanceliarijai pateiktos išvados dėl 4 atliktų funkcijų peržiūrų ataskaitų), teikta metodinė pagalba funkcijų peržiūras atliekančioms institucijoms (dalyvauta septyniose funkcijų peržiūrų darbo grupėse), vykdyta funkcijų peržiūrų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena .

Parengta 2013 metų viešojo sektoriaus ataskaita. Ataskaitoje apžvelgti viešajame sektoriuje 2013 metais įvykę pokyčiai ir bendrosios viso viešojo sektoriaus vystymosi tendencijos. Ataskaitai parengti surinkta informacija apie daugiau nei 4300 valstybės ir savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijų, jų darbuotojų skaičių, darbo užmokesčio fondą, vidutinį vadovų ir darbuotojų darbo užmokestį. Ataskaita apsvarstyta Viešojo valdymo tobulinimo komisijos 2014 m. rugsėjo 11 d. posėdyje ir 2014 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime. Ataskaitai ir Vyriausybės pasirinktoms viešojo sektoriaus tobulinimo priemonėms 2014 m. gruodžio 3 d. posėdyje pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Pradėti pasirengimo Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (OECD) darbai. 2014 m. liepos 10 d. įvyko Lietuvos viešojo valdymo institucijų atstovų ir OECD ekspertų seminaras, skirtas Viešojo valdymo peržiūrai aptarti. Viešojo valdymo peržiūra – tai viena iš iniciatyvų, kurią Lietuva, siekdama sėkmingų derybų su OECD, yra įsipareigojusi įgyvendinti. Jos tema – „Atvira valdžia: viešojo valdymo rezultatų gerinimas, valdžios ir visuomenės bendradarbiavimo stiprinimas“. Atliekant peržiūrą bus išanalizuota Lietuvos viešojo valdymo situacija, atviros valdžios iššūkiai ir parengtos rekomendacijos, kaip efektyviau įgyvendinti atviros valdžios iniciatyvas, kad būtų sustiprinta visuomenės ir valdžios sąveika, paskatintas

76

aktyvesnis visuomenės dalyvavimas viešojo valdymo procesuose ir pagerinta visuomenei teikiamų paslaugų kokybė.

Parengtas Viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvų katalogas. Šiame kataloge pateikiama susisteminta informacija apie pagrindines Lietuvos viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvas, jų taikymo tikslus, procesą, rezultatus ir teikiamą naudą, nurodomi šių iniciatyvų taikymo metodiniai dokumentai, už jų įgyvendinimo koordinavimą atsakingos institucijos, gerieji iniciatyvų įgyvendinimo pavyzdžiai. Katalogas paskelbtas VRM interneto svetainėje www.vakokybe.vrm.lt.

Parengtas ir vidaus reikalų ministro 2014 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-47 patvirtintas Bendrojo vertinimo modelio taikymo išorinio vertinimo tvarkos aprašas. Šis aprašas kartu su išleistu 2013 metų Bendrojo vertinimo modelio leidiniu viešojo valdymo institucijoms buvo pristatytas organizuoto seminaro „Bendrasis vertinimo modelis: efektyvaus taikymo patirtis ir galimybės“ metu. Pagal šiame apraše nustatytą procedūrą bus įvertinama kaip viešojo sektoriaus organizacijos diegia joms pritaikytą kokybės vadybos metodą – Bendrąjį vertinimo modelį.

Atlikti trys Bendrojo vertinimo modelio taikymo išorinis vertinimai. Vidaus reikalų ministras, atsižvelgdamas į Viešojo valdymo politikos departamento pasiūlymus ir Bendrojo vertinimo modelio taikymo išorinio vertinimo ataskaitose pateiktą informaciją Bendrojo vertinimo modelio efektyviais taikytojais pripažino Vadovybės apsaugos departamentą prie VRM, Socialinių paslaugų priežiūros departamentą prie SADM ir Valstybinę geležinkelio inspekciją prie SM. Šioms įstaigoms išduoti tai patvirtinantys pažymėjimai.

Atlikta gyventojų apklausa siekiant nustatyti jų pasitikėjimo valstybės institucijomis lygį. Apklausos rezultatai parodė, kad daugiau negu pusė apklaustų Lietuvos gyventojų (53 proc.) pasitiki institucijomis. Lyginant su 2013 metų apklausos duomenimis, šis reikšmė išliko nepakitusi.

Nuolat teikta institucijoms aktuali informacija apie viešojo valdymo tobulinimą Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje www.vakokybe.vrm.lt.

Atlikta vietos gyventojų apklausų 2013-2014 metais savivaldybėse stebėsena, kurios rezultatai paskelbti Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.

Didinamas Lietuvos gyventojų ir verslo subjektų pasitenkinimas viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis. Didinant visiškai interaktyvių viešųjų paslaugų skaičių ir gyventojų ir verslo subjektų pasitenkinimo teikiamomis paslaugiomis lygį vykdomas projektas „Centralizuotas savivaldybės paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“. Projekto metu (iki 2015 metų) bus perkeltos 42 savivaldybės institucijų teikiamos paslaugos į elektroninę erdvę bei realizuotos sąsajos, kuriomis paslaugų teikimui reikalingi duomenys būtų perduodami automatiniu būdu. 2013 metais įvykdyti vieni iš pagrindinių projekto pirkimų, parengti nuostatai, teisės aktų atnaujinimui reikalingi dokumentai.

Vykdant projektą „Centralizuotos viešųjų ir administracinių paslaugų sistemos kūrimas ir diegimas įgyvendinant vieno langelio principą“ Nr. VP1-4.3-VRM-01-V-01-059 surinktos ir inventorizuotos Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administruojamos ir teikiamos viešosios ir administruojamos paslaugos, pagal patvirtintą metodiką sudaryti šių paslaugų aprašymai, taip pat sukurta ir įdiegta centralizuota viešųjų ir administracinių paslaugų sistema, pasiekiama adresu lietuva.gov.lt. Sistema įgalina el. būdu pateikti paslaugų aprašus, rinkti rodiklius, formuoti ataskaitas, yra sukurtos visos numatytos sąsajos su kitomis sistemomis. Gyventojams, verslui, kt. suinteresuotoms šalims yra sudaryta galimybė vienoje vietoje rasti norimą informaciją apie Lietuvoje teikiamas paslaugas. Projektas išviešintas pagal ES finansuojamų projektų reikalavimus.

Vykdant projektą „Sukurti Integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą (IBPS), siekiant skatinti ir plėsti teisėsaugos ir kitų institucijų bendradarbiavimą, tarpusavio supratimą, šių institucijų veiksmų koordinavimą“ (eByla) 2014 m. vykdyti IBPS sukūrimo ir įdiegimo darbai, atliktas ikiteisminių institucijų informacinių sistemų modernizavimo veiklos, į institucijas pristatyta techninė ir programinė įranga.

Vykdant projektą STORK2 baigta paskutinės programinės įrangos versijos integracija Lietuvoje ir vykdyti aktyvūs tarpvalstybinio testavimo bandymai kartu su kitomis projekte dalyvaujančiomis šalimis. Lietuva dalyvauja e.universiteto ir e.verslo srityse.

77

Vykdant projektą „Centralizuotas savivaldybių paslaugų perkėlimas į el. erdvę“ buvo atlikta 42 savivaldybių  paslaugų analizė, sudarytos perkėlimo į el. erdvę schemos bei peržiūrėtos vidinės procedūros. Taip pat pradėti  el. paslaugų konstravimo, sąsajų kūrimo su projekte numatytais registrais ir sistemomis darbai, pagal reikalavimus pradėtos VIISP platformos pritaikymo veiklos.

02.01 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI:

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas1-asis tikslas: siekti veiksmingos valstybės politikos vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityseViešojo saugumo politikos departamentasR-02-01-01-01 Viešojo saugumo lygis, balai 8,0 8,4 100

R-02-01-01-02

Užregistruotų nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami nepilnamečiai, skaičiaus mažėjimas, palyginti su pastarųjų 5 metų vidurkiu, procentais

18 1,3 7,2

Rodiklis nepasiektas. Užregistruotų nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami nepilnamečiai, skaičiaus mažėjimas, palyginti su pastarųjų 5 metų vidurkiu, priklauso nuo visų penkerių metų rodiklių. 2014 m. rodiklis buvo skaičiuotas pradedant nuo 2009 m. ir 2008 m. reikšmė, anksčiau turėjusi didelės įtakos rodiklio dydžiui, nebuvo įtraukta.

R-02-01-01-03Užregistruotų turtinių nusikalstamų veikų skaičiaus mažėjimas, palyginti su pastarųjų 5 metų vidurkiu, procentais

9 9,5 105,6

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Organizuotų turtinių nusikalstamų veikų prevencijos priemonių skaičius viršytas 8 proc., nes teritorinės policijos įstaigos organizavo 2 prevencinėm priemonėm daugiau nei buvo numatyta.

R-02-01-01-04 Saugią infrastruktūrą naudojančių informacinių išteklių dalis, procentais 50 Reikšmė

nežinoma -

Reikšmė nežinoma. Atliekamas Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimams stebėsenos sistemos (ARSIS) konstravimo etapo darbai, kurie turėtų būti baigti 2015 m. balandžio 20 d. (pagal sutartį). Jais remiantis bus galima pateikti vertinimo kriterijaus reikšmę.

R-02-01-01-05 Teikiamų administracinių paslaugų efektyvumas, koeficientas 0,86 0,84 97,7

Rodiklis nepilnai pasiektas. Rodiklį neigiamai įtakojo tai, kad 2014 metais apklausti Lietuvos gyventojai šiek tiek prasčiau įvertino 2 aptarnavimo aspektus – 3 proc. sumažėjo manančių, kad jie buvo aptarnauti greitai (81 proc., 2014 metais – 84 proc.) ir 1 proc. – manančių, kad jiems buvo suteikta visa reikiama informacija. Nepaisant to, 2014 metais administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų aptarnavimo efektyvumas augo 2 proc. (84 proc., 2013 metais – 82 proc.).

R-02-01-01-06

Europos Sąjungos paramos dalis skiriama regionų projektams, kai sprendimus dėl Europos Sąjungos paramos priima regionų plėtros tarybos, nuo visos skirtos paramos bus ne mažesnė, procentais

15 15,08 100,5

R-02-01-01-07

Paslaugas teikiančios valstybės institucijos ir įstaigos, kurių veiklos kokybė įvertinta pagal nustatytus vertinimo kriterijus, procentais (2012 metais – 0; 2016 metais – 10)Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo vertinimo kriterijus 16.2.2

0 Reikšmė nežinoma -

78

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentasReikšmė nežinoma. Vertinimo kriterijaus reikšmė 2014 m. nebuvo nustatinėjama, kadangi įgyvendinant Viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 metų programos 2013-2015 metų veiksmų planą, paslaugas teikiančių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos kokybės vertinimo kriterijus planuojama parengti 2015 m. II ketvirčio pabaigos ir tik po to bus pradėtas šių institucijų ir įstaigų veiklos vertinimas.

R-02-01-01-08Įgytomis žiniomis ir mokymo kokybe patenkintų OLYMP programos dalyvių, procentais

94 94 100

1-ojo tikslo 1-asis uždavinys: Koordinuoti (organizuoti) ir kontroliuoti priemonių viešajam saugumui stiprinti įgyvendinimą

P-02-01-01-01-01 Atliktų tyrimų ir analizių, skirtų viešojo saugumo būklei įvertinti, skaičius 6 5 83,3

Rodiklis nepilnai pasiektas. Atliktas policijos pareigūnų sociologinis tyrimas, tačiau nespėta laiku parengti analizės.

P-02-01-01-01-02Suplanuotų priemonių, skirtų viešajam saugumui stiprinti, įgyvendinimas, procentais

100 92 92

Rodiklis nepilnai pasiektas. Rezultatas nepilnai pasiektas, nes iš suplanuotų priemonių, 2 priemonės nebaigtos vykdyti.

P-02-01-01-01-03Organizuotų nusikalstamumo ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektų (programų) konkursų skaičius

1 1 100

P-02-01-01-01-04

Dalyvavusių nusikaltimų prevencijos programų rengimo ir efektyvumo vertinimo, nusikalstamumo kontrolės stiprinimo mokymuose dalyvių skaičius

30 60 200

Rodiklis pasiektas ir ženkliai viršytas. Dalyvavusių nusikaltimų prevencijos programų rengimo ir efektyvumo vertinimo, nusikalstamumo kontrolės stiprinimo mokymuose dalyvių skaičius buvo padidintas dvigubai dėl didelio policijos pareigūnų susidomėjimo šiais mokymais ir poreikio juose dalyvauti.

P-02-01-01-01-05 Išplatintos metodinės medžiagos, gerosios patirties informacijos pranešimų skaičius 50 50 100

P-02-01-01-01-06 Užkardyta prekyba žmonėmis, pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius 12 24 200

Rodiklis pasiektas ir ženkliai viršytas. Bendras pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis skaičiaus rodiklis viršytas du kartus dėl pernai atskleistų prekybos žmonėmis kitoms - ne tik seksualinio - išnaudojimo formoms atvejų. 2014 m. ypač daug buvo atskleista prekybos žmonėmis įvairioms nusikalstamoms veikoms daryti atvejų.

P-02-01-01-01-07 Dalyvauta tarptautiniuose renginiuose ir priemonėse, renginių ir priemonių skaičius 6 6 100

P-02-01-01-01-08

Organizuota fizinio pasirengimo užsiėmimų ir užsiėmimų, reikalingų pasirengti statutiniams valstybės tarnautojams, kad atitiktų papildomus reikalavimus, valandų skaičius per savaitę

2 2 100

1-ojo tikslo 2-asis uždavinys: Koordinuoti (organizuoti) ir kontroliuoti priemonių viešajam administravimui gerinti įgyvendinimą

79

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas

P-02-01-01-02-01

Gyventojų įtrauktis į sprendimų priėmimą (gyventojų, pareiškusių nuomonę apie vietos viešųjų reikalų sprendimą), procentais (2012 metais – 17; 2016 metais – 19)Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo vertinimo kriterijus 16.3.2

18 10 55,6

Rodiklis nepasiektas, nes vietos valdžia nepakankamai deda pastangas įtraukti vietos gyventojus į sprendimų priėmimą, oir patys gyventojai taip pat nėra pakankamai aktyvūs.

P-02-01-01-02-02

Seniūnijų stiprinimas (savivaldybių biudžetų dalies, skiriamos seniūnijų veiklos programoms, vidurkio pokytis), procentais (2012 metais – 3; 2016 metais –5)Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo vertinimo kriterijus 16.3.1

4 4,24 106

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Savivaldybių paslaugų gyventojams teikimas, įvertinus vietos gyventojų poreikius, buvo decentralizuojamas, todėl seniūnijų veiklos programoms skiriamas finansavimas padidėjo.

P-02-01-01-02-03

Viešojo valdymo institucijos, taikančios kompetencijų modelį, procentaisVTD SVP vertinimo kriterijus R-01-07-01-01, Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo vertinimo kriterijus 16.1.2

1,6 2,4 150

Vertinimo kriterijus viršytas dėl padidėjusio įstaigų susidomėjimo kompetencijų modelio taikymo galimybėmis. Nustatyta, kad valstybės tarnautojų kompetencijų modelius žmogiškųjų išteklių valdyme taiko 12 įstaigų: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Lietuvos statistikos departamentas, Kauno teritorinė ligonių kasa, Panevėžio teritorinė ligonių kasa, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, Vilniaus visuomeninės sveikatos centras, Lietuvos muitinė, Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Šiaulių teritorinė ligonių kasa, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Transporto investicijų direkcija.

P-02-01-01-02-04

Einamaisiais metais įgyvendinta valstybės institucijų ir įstaigų funkcijų peržiūrų rekomendacijų, procentais (2012 metais –13; 2016 metais – 25)Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo vertinimo kriterijus 16.2.1

18 Reikšmė nežinoma -

Reikšmė nežinoma. Vertinimo kriterijaus reikšmė bus nustatyta 2015 m. I ketv. Kol kas nėra galimybės apskaičiuoti šio vertinimo kriterijaus 2014 metų reikšmės, kadangi nėra baigtos 2014 metų plane numatytos funkcijų peržiūros, taip pat nėra pateikta visa Vidaus reikalų ministerijos prašyta informacija apie patvirtintus 2013 metais atliktų funkcijų peržiūrų rekomendacijų įgyvendinimo planus ir jų vykdymą.

P-02-01-01-02-05

Per metus administruotų mokymo renginių aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojams pagal privalomąją OLYMP programą, skaičius

24 24 100

80

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas

P-02-01-01-02-06

Ministerijų surengtos viešosios konsultacijos visuomenei svarbiais klausimais, skaičius (2012 metais –8; 2016 metais –ne mažiau kaip 10)Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo vertinimo kriterijus 16.2.3

8 40 500

Rodiklis pasiektas ir ženkliai viršytas. Rodiklis viršytas, nes kad ministerijos pakankamai atsakingai įgyvendina Viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 metų programos 9.2. punkte nustatytą uždavinį „Skatinti visuomenę, ypač nevyriausybines organizacijas ir vietos bendruomenes, dalyvauti viešojo valdymo procesuose“.

P-02-01-01-02-07

Gyventojų, turinčių asmens tapatybės kortelę su aktyviais sertifikatais ir naudojančių ją asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams duomenims pasirašyti, dalis, procentais (2012 metais – nežinoma reikšmė; 2016 metais – 20)Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo vertinimo kriterijus 8.4.5

10 Reikšmė nežinoma -

Reikšmė nežinoma. Vertinimo kriterijaus reikšmė bus nustatyta 2015 m. I ketv. Vertinimo kriterijaus reikšmė bus pateikiama remiantis IVPK atliekamo tyrimo/ apklausos duomenimis.1-ojo tikslo 3-asis uždavinys: Užtikrinti Vidaus reikalų ministerijai priskirtų funkcijų pagal valdymo sritis ir bendrųjų administravimo funkcijų vykdymą, specialiųjų atašė veiklą

P-02-01-01-03-01

Laiku įvykdytų Vyriausybės kontroliuojamų pavedimų pokytis, palyginti su paskutinių dviejų metų vidurkiu, ne mažiau kaip, procentais

1 1 100

P-02-01-01-03-02

Laiku įvykdytų kontroliuojami pavedimų parengti teisės aktų projektus pokytis, palyginti su paskutinių dviejų metų vidurkiu, ne mažiau kaip, procentais

1 1 100

P-02-01-01-03-03

Pilnai įvykdyta (užbaigta) Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai tarpinstitucinio veiklos plano priemonių pagal Vidaus reikalų ministerijai priskirtą kompetenciją, procentais

100 100 100

P-02-01-01-03-04 Išplatinta pranešimų spaudai, ne mažiau kaip, skaičius 250 315 126

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Dėl visuomenėje platų atgarsį susilaukusių įvykių, susijusių su VRM viešaisiais pirkimais; Dėl vidaus reikalų ministro ir ministerijos vadovybės pasikeitimo;  VRM vadovybės sprendimu pranešimai apie vidaus reikalų ministro įsakymus dėl ES paramos skyrimo buvo platinami atskirai – kiekvieno pasirašyto įsakymo atveju.1-ojo tikslo 4-asis uždavinys: Užtikrinti Vidaus reikalų ministerijos kuruojamų valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų atlikimą

P-02-01-01-04-01

Užtikrintas lėšų, skirtų savivaldybėms perduotai Gyventojų registro tvarkymo ir duomenų teikimo valstybės registrams funkcijai vykdyti, pervedimas per nustatytus terminais

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

81

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdymas Įvykdymo

procentas

P-02-01-01-04-02

Užtikrintas lėšų, skirtų savivaldybėms perduotai Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenų tvarkymo funkcijai vykdyti, pervedimas savivaldybėms per nustatytus terminus

Visiškai užtikrinta

Visiškai užtikrinta 100

02.01 PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS:

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 17.627,9 17.570,6 99,7Iš jų pagal finansavimo šaltinius:      1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 17.627,9 17.570,6 99,7

iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos      

1.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos      

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos      

1.4. valstybės biudžeto lėšos 17.627,9 17.570,6 99,72. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

   

82

02.11 PROGRAMA „VIDAUS REIKALŲ INFRASTRUKTŪROS IR PASLAUGŲ PLĖTRA“

Programą pagal kompetenciją vykdo: Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos; Vidaus reikalų ministerijos Autoūkis; Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Reprezentacinis pučiamųjų

orkestras; Specialieji atašė teisėsaugos klausimais.

Programos tikslai:1. Didinti vidaus reikalų įstaigų turto administravimo efektyvumą; 2. Didinti vidaus reikalų įstaigoms teikiamų paslaugų plėtrą ir efektyvumą.

Turti valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau –

TVŪD prie VRM) įgyvendindamas veiklos optimizavimo priemonių plano, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-726 (su vėlesniais pakeitimais) trečiąjį tikslą „Nekilnojamojo turto valdymas“, palaipsniui turi perimti valdyti patikėjimo teise nekilnojamąjį turtą iš vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių įstaigų, centralizuotai jį administruoti bei perduoti šioms įstaigoms pagal panaudos sutartis funkcijų vykdymui. Planuotas rezultatas įgyvendintas iš dalies dėl objektyvių priežasčių. Ne visose įstaigose sutvarkyti nekilnojamojo turto registro duomenys. Duomenų tvarkymas užėmė pakankamai didelę laiko sąnaudų dalį ir reikalavo papildomų lėšų, kurių įstaigos nebuvo suplanavę. Taip pat įstaigos turėjo skirti papildomą finansavimą panaudos pagrindais naudojamo nekilnojamojo turto draudimui. Dėl šių priežasčių 2 metams atidėtas Valstybės sienos tarnybos prie VRM ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM turto perdavimas TVŪD prie VRM valdyti patikėjimo teise. TVŪD prie VRM, atsižvelgdamas į įstaigų poreikį, dalį nekilnojamojo turto perduoda Valstybės įmonei turto bankui vykdyti valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo programą. TVŪD prie VRM centralizuotai vykdo nekilnojamojo turto priežiūros paslaugų aprūpinimą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Autoūkis.

VRM Autoūkio transportui išlaikyti skirti (panaudoti) asignavimai nuo VRM Autoūkiui skirtų (panaudotų) bendrųjų asignavimų sudaro 47 procentai.

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Reprezentacinis pučiamųjų orkestras.

2014 metais sukurtos 4 naujos meno programos: „Operetė kitaip“, „Saldžioji Šveicarija“, „Perlų vėrinys“, koncerto „Vario audra“ programa. 2014 metų planas – 4 propgramos, pilnai įvykdytas.

2014 metais meno programos atliktos 109-se orkestro koncertuose viešųjų renginių metu. (planas – 102,0, įvykdyta 109, įvykdymo procentas - 106,9).

Meno programose kartu su orkestru muzikos kūrinius atliko 2 aukšto meninio lygio solistai – vokalistai: Egidijus Bavikinas ir Liudas Mikalauskas. Meno programą „Saldžioji Šveicarija“ dirigavo šveicarų kompozitorius ir dirigentas Oliwer Waespi, solo trombonu ir alpių ragu grojo Armin Bachman. Iškilmingame policijos dienos minėjimo koncerte Dž. Geršvino kūrinį „Rapsodija bliuzo stiliuje“ kartu su orkestru atliko Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas Petras Geniušas. 02.11 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI:

2014 metais Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Autoūkis (toliau VRM Autoūkis) aptarnavo 279 Vidaus reikalų ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos įstaigoms skirtas transporto priemones, iš jų Policijos departamento ir jam pavaldžių policijos įstaigų – 175 automobilius.

83

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdyta Įvykdymo

procentas1-asis tikslas: Didinti vidaus reikalų įstaigų turto administravimo efektyvumą

R-02-11-01-01

Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių įstaigų, kurių patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas administruojamos centralizuotai, skaičius (siektina reikšmė 15)

13 10 76,9

Rodiklis nepasiektas. Buvo planuota, kad 2014 m. Priešgaisrinės apsaugos departamentas prie VRM ir jam pavaldžios įstaigos bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM ir jai pavadžios įstaigos perduos TVŪD prie VRM valdyti patikėjimo teise nekilnojamąjį turtą, tačiau dėl neplanuotų papildomų finansinių išlaidų, susijusias su nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir registro duomenų tvarkymu, draudimu bei, įvertinant tai, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. įsteigiamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, šių įstaigų nekilnojamojo turto perdavimo terminas atidėtas 2017 m. (vidaus reikalų ministro įsakymai – 2014-04-11 Nr. 1V-268 ir 2014-12-17 Nr. 1V-865).1-ojo tikslo 1-asis uždavinys: Pagal kompetenciją užtikrinti tinkamą vidaus reikalų įstaigų ūkio valdymą, centralizuoti ir optimizuoti jo administravimą

P-02-11-01-01-01

Patikėjimo teise valdomų ir centralizuotai administruojamų vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių įstaigų panaudos pagrindais naudojamo nekilnojamo turto vienetų skaičius

300 137 45,7

Rodiklis nepasiektas. Įvertinus Priešgaisrinės apsaugos departamentas prie VRM ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM argumentus dėl papildomų lėšų poreikio nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir registro duomenų sutvarkymui, draudimui bei centralizuotai valdomo valstybės turto teisinį reglamentavimą, nekilnojamojo turto perdavimo procedūros atidėtos iki 2017 m.

P-02-11-01-01-02Per www.cpo.lt atliktų pirkimų vertė nuo bendros viešųjų pirkimų vertės, ne mažiau kaip, proc.

10 4,6 46

Rodiklis nepasiektas. 2014 m. buvo vykdomi specifiniai didelės vertės pirkimai, kurių vykdymas per www.cpo.lt negalimas.

P-02-11-01-01-03Elektroniniai pirkimai (iš visų skelbiamų pirkimų) sudarys ne mažiau kaip, procentais (2013 metais – 90; 2016 metais – 95)

95 100 100

2-asis tikslas: Didinti vidaus reikalų įstaigoms teikiamų paslaugų plėtrą ir efektyvumą

R-02-11-02-01Vidaus reikalų ministerijos Autoūkio paraiškos (užsakymai), įvykdytos laiku, procentais (2012 metais – 90)

93 93 100

R-02-11-02-02Vidaus reikalų ministerijos Reprezentacinio pučiamųjų orkestro parengtų naujų meno programų skaičius

4 4 100

2-ojo tikslo 1-asis uždavinys: Pagal kompetenciją aprūpinti autotransportu ir teikti autotransporto paslaugas Vidaus reikalų ministerijai ir vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigoms

P-02-11-02-01-01

Techniškai tvarkingomis pirminės valstybinės techninės apžiūros metu pripažintos Vidaus reikalų ministerijos Autoūkio transporto priemonės, proc. (2012 metais – 90) 93 93 100

2-ojo tikslo 2-asis uždavinys: Reprezentuoti vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių įstaigas, atstovauti jas šventiniuose renginiuose ir puoselėti profesionaliojo muzikos meno atlikimo pučiamaisiais

84

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdyta Įvykdymo

procentasinstrumentais kultūrą ir tradicijas

P-02-11-02-02-01

Atlikta meno programų oficialiuose renginiuose, formuojančiuose gerą vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių įstaigų įvaizdį, skaičius

102 109 106,9

Rodiklis pasiektas ir viršytas. Atlikta meno programų daugiau, kadangi oficialių renginių scenarijuose (programose), kurias rengia jų organizatoriau, buvo numatyti papildomi atlikimai, negu planuota.

02.11 PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS:

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 10.519,6 10.435,7 99,2

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:      1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 10.519,6 10.435,7 99,2

iš jo:      1.1. bendrojo finansavimo lėšos      1.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos      

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 322,6 245,9 76,218

1.4. valstybės biudžeto lėšos 10.197,0 10.189,8 99,92. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

    #DIV/0!

18 negautos planuotos pajamų įmokos

85

TREČIASIS SKIRSNISTREČIOJO STRATEGINIO TIKSLO ĮGYVENDINIMAS

Trečiasis strateginis tikslas – Sudaryti sąlygas tolygiai ir darniai regionų plėtrai.Koordinatorius – Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentas.

Siekiant sudaryti sąlygas tolygiai ir darniai regionų plėtrai ir vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsakingos už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą, funkcijas, Vidaus reikalų ministerija parengė strateginius ir įgyvendinimo dokumentus bei teisės aktus, reikalingus nacionaliniai regioninei politikai įgyvendinti.

Buvo dalyvaujama panaudojant Europos Sąjungos paramą Lietuvoje, administruojant 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (ETBT) ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės bendradarbiavimo per sieną (EKPP) programų priemonių, skirtų tolygiai ir darniai regionų plėtrai, įgyvendinimą. Buvo teikiama metodinė pagalba savivaldybėms, rengiant projektines paraiškas ir projektinę dokumentaciją Europos Sąjungos paramai gauti.

Vykdyta Norvegijos finansinio mechanizmo subsidijų schemos „Patirties perdavimo ir bendradarbiavimo ryšių tarp vietinio, regioninio ir euroregioninio lygio partnerių Lietuvoje ir Norvegijoje plėtojimas“ ir Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų subsidijų schemos „Vietinės ir regioninės valdžios bei jos institucijų administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo gebėjimų stiprinimas“ paprojekčių, baigtų įgyvendinti 2010 metais, įsipareigojimų vykdymo pasibaigus paprojekčių įgyvendinimui stebėsena.

Vertinimo kriterijaus

kodas

Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir mato vienetas

Metinis planas Įvykdyta Įvykdymo

procentas

E-03-01

Sanglauda pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui, procentiniais punktais (2013 metais – -0,5; 2016 metais – 0,5)

0,5 Reikšmė nežinoma -

Reikšmė nežinoma. Sanglaudos rodiklis nurodo skirtumų pokytį. Teigiama rodiklio reikšmė reiškia vidutinių skirtumų mažėjimą, neigiama – didėjimą. Rodiklio reikšmę bus galima apskaičiuoti tik 2015 metų pabaigoje, Statistikos departamentui pateikus reikiamus statistinius duomenis. (9 pav).

2012 m. 2013 m. 2014 m.

-0.8

-0.6

-0.4

-0.2

0

0.2

0.4

0.6

0.8

0.5 0.5 0.5

-0.5 -0.5

PlanasĮvykdymas

9 pav. Sanglauda pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui, procentiniais punktais

2013 metais šio rodiklio neigiama reikšmė susidarė dėl to, kad mažesnių, silpniau išsivysčiusių regionų ekonomikai didesnę įtaką turi užsienio prekybos rodikliai. Pastaruoju metu žemės ūkio ir maisto produktų eksportas  lėtėja, kaip ir ir kitų produktų užsienio prekyba, nes mažiau auga užsienio paklausa, prastėjo Rusijos ūkio perspektyvos. Pastaruosius 2 metus labiau prie

86

ekonomikos augimo prisideda vidaus (privatus) vartojimas, kuris reikšmingesnę dalį sudaro Vilniaus, Klaipėdos regionuose (kur ekonomikoje dominuoja prekyba ir paslaugos). Taip pat įtakos turėjo tai, kad po IAE uždarymo blogėja Utenos regiono situacija ir su ekonominėmis problemomis susiduria AB „Mažeikių nafta“ (nuo kurios labai priklauso Telšių regiono BVP apimtys). Tai lėmė, kad vidutiniai skirtumai tarp regionų, pagal BVP/gyv. nežymiai didėjo.

Vertinimo kriterijaus

kodas

Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir mato vienetas

Metinis planas Įvykdyta Įvykdymo

procentas

E-03-02

Regionų socialinė sanglauda (regionų socialinių skirtumų pokytis), palyginti su praėjusiais metais, ne mažiau kaip, procentinių punktų. (2013 metais – -1,3; 2016 metais – 0,5)

0,5 Reikšmė nežinoma -

Reikšmė nežinoma. Sanglaudos rodiklis nurodo skirtumų pokytį. Teigiama rodiklio reikšmė reiškia vidutinių skirtumų mažėjimą, neigiama – didėjimą. Galutinę rodiklio reikšmę bus galima apskaičiuoti tik 2015 metų viduryje, Statistikos departamentui pateikus reikiamus statistinius duomenis. 2014 m. reikšmė negalutinė (pagal paskelbtus 2014 m. registruoto nedrabo duomenis ir 2014 m. III ketvirčio darbo užmokesčio duomenis).(10 pav.)

2012 m. 2013 m. 2014 m.

-2.5

-2

-1.5

-1

-0.5

0

0.5

11

0.5 0.5

-2.2

-1.3

-0.7000000000

00001

PlanasĮvykdymas

10 pav. Regionų socialinė sanglauda (regionų socialinių skirtumų pokytis), palyginti su praėjusiais metais, ne mažiau kaip, procentinių punktų

Socialinės sanglaudos rodiklio neigiama reikšmė 2013 metais susidarė dėl to, kad šis rodiklis apskaičiuojamas pagal registruoto nedarbo lygio rodiklį ir darbo užmokesčio rodiklį apskrityse ir rodo, kaip kinta socialiniai skirtumai tarp regionų. Toliau mažėjo nedarbas, ir santykiniai skirtumai tarp regionų padidėjo. Pirmiausiai dėl to, kad nedarbas dėl ekonominės krizės buvo išaugęs visoje šalyje, ypač miestuose, ir santykiniai skirtumai susiniveliavo. Dabar nedarbas pamažu grįžta į natūralų lygį (2014 m. – 9,5 proc., o natūralus nedarbo lygis turėtų siekti 5-6 procentus), todėl išryškėja teritorijos, kuriose problemų daugiau. Pagal darbo užmokesčio rodiklį skirtumai mažėja antrus metus iš eilės, todėl situacija, lyginant su 2012 m., turi tendenciją gerėti.

87

03.03 PROGRAMA „REGIONŲ PLĖTROS IR EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO UŽTIKRINIMAS“

Programą pagal kompetenciją vykdo: Regioninės politikos departamentas Regioninės plėtros departamentas

Programos tikslas − skatinti tolygią ir tvarią bei į socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimą orientuotą Lietuvos regionų plėtrą.

Siekiant sudaryti sąlygas tolygiai ir darniai regionų plėtrai ir vykdant Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsakingos už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą, funkcijas, Vidaus reikalų ministerija parengė strateginius ir įgyvendinimo dokumentus bei teisės aktus, reikalingus nacionaliniai regioninei politikai įgyvendinti: priimta ministerijos parengta Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 nauja redakcija, patvirtintas Regionų plėtros planų rengimo metodikos pakeitimas, nustatyti ir Vidaus reikalų ministro įsakymais patvirtinti Tikslinių teritorijų išskyrimo iš miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažesnių savivaldybių centrų išskyrimo kriterijai ir principai ir išskirtos tikslinės teritorijos, parengtos 2014–2020 metų ES struktūrinių ir investavimo fondų Partnerystės sutarties dalys, nustatant naujojo finansinio laikotarpio instrumentus integruotam teritorijų vystymui, tvariai miestų plėtrai, bendruomenių inicijuojamoms priemonėms miestų vietovėse įgyvendinti, numatant investicijas viešojo valdymo tobulinimo, gelbėjimo pajėgų, reikalingų valdyti dėl klimato kaitos kylančias nelaimes, stiprinimo srityse, parengtos ir patvirtintos integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairės, pagal kurias savivaldybės rengia integruotas teritorijų vystymo programas, reikalingas kompleksinei tikslinių teritorijų plėtrai, naudojant 2014–2020 m. finansinio laikotarpio ES paramą, parengti 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos konkretūs uždaviniai ir jų aprašymai (patvirtinta Stebėsenos komiteto ir Europos Komisijos), Vidaus reikalų ministro patvirtintas Iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų regionų projektų atrankos tvarkos aprašas.

Baigiama vykdyti Regionų socialinių ir ekonominiu skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programa, patikslintos probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metų programos, kordinuojamas regioninių centrų kompleksinė plėtros 2008–2013 metų investicinės programų vykdymas.

Buvo siekiama vykdyti Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 110 patvirtintą ES fondų lėšų naudojimo planą, kuriuo yra nustatytos siektinos metinės pripažintinos deklaruotinomis EK ES fondų lėšų sumos. Pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamas Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemones, plano įvykdymo dalis 2014 m. sudarė 99,81 proc. ir pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemones, planas buvo įvykdytas 100,19 proc. Planuojama, kad per 2015 m. bus panaudotos visos ES lėšos, kurios skirtos įgyvendinti 2007–2013 metų ES finansavimo laikotarpiu Vidaus reikalų ministerijos administruojamas veiksmų programų priemones.

Didelė pažanga padaryta įgyvendinant Vidaus reikalų ministerijos administruojamas 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemones. Per 2014 metus įgyvendinta 112 projektų. Projektams, kuriais siekiama mažinti gyvenimo aplinkos ir kokybės skirtumus tarp pagrindinių ir likusių šalies miestų ar sudaryti prielaidas spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse, įgyvendinti išmokėta 41,80 mln. Eur ES lėšų (t. y. 16,54 proc. tokiems projektams 2007–2013 m. laikotarpiu numatytų ES paramos lėšų), o daugiabučių namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros probleminėse teritorijose projektams įgyvendinti – 14,95 mln. Eur (t. y. 25,65 proc. tokiems projektams 2007–2013 metų laikotarpiu numatytų ES paramos lėšų). Iš viso per 2014 metus projektams, įgyvendinamiems pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamas 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemones, finansuoti išmokėta 18,25 proc. visų šioms priemonėms finansuoti numatytų ES lėšų ir iš viso nuo programavimo periodo pradžios išmokėta 90,64 proc. visų šioms priemonėms finansuoti numatytų ES lėšų.

88

Įgyvendinant Vidaus reikalų ministerijos administruojamas Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ (toliau – 4 prioritetas) priemones, per 2014 metus baigti įgyvendinti 169 projektai. Projektų įgyvendinimui, kurie didina valstybės tarnybos administracinius gebėjimus, gerina valstybės tarnybos valdymą, plėtoja institucinį bendradarbiavimą ir partnerystę, per 2014 metus išmokėta 4,23 mln. Lt Eur ES lėšų (t. y. 10,36 proc. nuo 2007–2013 m. laikotarpiu šio uždavinio priemonėms skirto ES finansavimo), projektams, kurie tobulina viešojo administravimo struktūrą, gerina veiklos valdymą, geriau įgyvendinant viešąsias ir Europos Sąjungos politikas, išmokėta – 11,20 mln. Eur ES lėšų (t. y. 13,60 proc. nuo 2007–2013 m. laikotarpiu šio uždavinio priemonėms skirto ES finansavimo) ir projektams, kurie gerina viešųjų paslaugų prieinamumą gyventojams ir verslui, diegia geresnio reglamentavimo principus, išmokėta – 5,79 mln. Eur ES lėšų (t. y. 18,57 proc. nuo 2007–2013 metų laikotarpiu šio uždavinio priemonėms skirto ES finansavimo). Iš viso per 2014 metus projektams finansuoti išmokėta 21,22 mln. Eur ES lėšų (t. y. 13,75 proc. nuo 2007–2013 metų laikotarpiu 4 prioriteto priemonėms skirto ES finansavimo) ir iš viso nuo programavimo periodo pradžios išmokėta 136,78 mln. Eur (t. y. 88,60 proc. nuo 2007–2013 metų laikotarpiu 4 prioriteto priemonėms skirto ES finansavimo).

Per 2014 metus taikytos intensyvios projektų stebėsenos priemonės padėjo užtikrinti Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo pažangą.

Vykdant šią programą buvo koordinuojama, formuojama ir įgyvendinama nacionalinė regioninė politika apskrityse.

Suorganizuoti 7 viešieji aptarimai su valstybės ir savivaldybių institucijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais ir pateikta informacija apie regionų plėtros planų rengimą ir įgyvendinimą. Viešųjų aptarimų informacija publikuota interneto svetainėje.

Suorganizuota 52 regionų plėtros tarybų posėdžiai ir 44 rašytinės procedūros, kurių metu buvo svarstomi aktualūs regionams klausimai ir priimta beveik 500 sprendimų, susijusių su ES paramos lėšų planavimu ir panaudojimu, sutaupytų lėšų, įgyvendinant ES fondų lėšomis ir šalies valstybės biudžeto lėšomis finansuojamus regioninius projektus, suplanavimu, regionų plėtros planų rengimu, atnaujinimu, įgyvendinimu, tikslinių teritorijų kriterijų nustatymu ir tikslinių teritorijų išskyrimu, integruotų teritorijų vystymo programų rengimu, tarptautiniu bendradarbiavimu, atliekų tvarkymu ir pan. Apie regionų plėtros tarybų veiklą, priimtus sprendimus buvo informuotos suinteresuotos įstaigos ir institucijos bei visuomenė (parengti 65 pranešimai spaudai, kurie patalpinti kartu ir internetinėje svetainėje www.lietuvosregionai.lt).

Parengti (patikslinti) ir regionų plėtros tarybose patvirtinti 6 regionų plėtros planai 2014–2020 metams, buvo parengti ir likusių 4 regionų plėtros planų 2014–2020 metams projektai, tačiau dar jie nebuvo pateikti tvirtinti regionų plėtros taryboms, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1V-543 pakeitus Regionų plėtros planų rengimo metodiką, buvo nuspręsta, kad juos jau neaktualu teikti, nepatikslinus pagal naujai įsigaliojusią Regionų plėtros planų rengimo metodiką. Visų regionų plėtros planus reikės parengti (patikslinti) pagal naujai įsigaliojusią Regionų plėtros planų rengimo metodiką 2015 metais.

Vykdomas valstybės projektas „Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos veiklos procesų valdymo informacinės sistemos diegimas” finansuojamas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto priemonę „Viešojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas”. Projekto įgyvendinimo metu parengta Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos veiklos procesų analizė ir pradėta diegti Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos procesų valdymo informacinė sistema. Šio pagalba bus sukurta nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo stebėsenos informacinėmis technologijomis sistema.

03.03 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI:

89

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdyta Įvykdymo

procentas1-asis tikslas: skatinti tolygią ir tvarią bei į socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimą orientuotą Lietuvos regionų plėtrą

R-03-03-01-01

Apskričių, kuriose vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis ne mažesnis nei 80 procentų šalies vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, skaičius

10 Reikšmė nežinoma -

Reikšmė nežinoma. Rodiklis neįvertintas, nes Statistikos departamentas informaciją apie 2014 metų reikalingus statistinius rodiklius šiam rezultato kriterijui įvertinti skelbs tik 2015 metų I ketvirčio pabaigoje.

R-03-03-01-02Apskričių, kuriose vidutinis metinis nedarbo lygis ne didesnis kaip 135 procentai šalies vidutinio metinio nedarbo lygio, skaičius

10 9 90

Rodiklio reikšmė nepilnai pasiekta. Alytaus apskrities rodiklis viršijo 135 proc. šalies vidurkio. Tam, kad santykiniai skirtumai galėtų iš esmės sumažėti, visos šalies nedarbo lygis turėtų stabilizuotis tie 5-6 procentais. Tol, kol bendras nedarbo lygis sparčiai mažėja, santykiniai skirtumai (santykio su šalies vidurkiu) auga.

R-03-03-01-0319

Gyvenamosios aplinkos indeksas (2012 metais – reikšmė nežinoma; 2016 metais – 5,3) Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo vertinimo kriterijus 16.4.2

4,95 Reikšmė nežinoma -

Reikšmė nežinoma. Rodiklis neįvertintas, nes Statistikos departamentas informaciją apie 2014 metų reikalingus statistinius rodiklius šiam rezultato kriterijui įvertinti skelbs tik 2015 metų I ketvirčio pabaigoje.1-ojo tikslo 1-asis uždavinys: Užtikrinti veiksmingą Regioninės plėtros įstatymo, su juo susijusių teisės aktų bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą

P-03-03-01-01-01

Įgyvendinta projektų pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos Vidaus reikalų ministerijos administruojamas priemones, skaičius

190 169 89

Rodiklio reikšmė nepasiekta. Projektų vykdytojai pratęsė veiklų įgyvendinimo terminus, todėl projektai bus baigti įgyvendinti 2015 m.

P-03-03-01-01-02

Įgyvendinta tikslinių teritorijų kompleksinės plėtros projektų, finansuojamų pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos Vidaus reikalų ministerijos administruojamas priemones, skaičius

192 112 58,3

Rodiklio reikšmė nepasiekta. Projektų vykdytojai pratęsė veiklų įgyvendinimo terminus, todėl projektai bus baigti įgyvendinti 2015 m. 1-ojo tikslo 2-asis uždavinys: Užtikrinti efektyvų nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą apskrityse

P-03-03-01-02-01 Parengta (patikslinta) regionų plėtros planų, skaičius 10 6 60

Rodiklio reikšmė nepasiekta. Įsigaliojus naujai Regionų plėtros planų rengimo metodikos redakcijai buvo neaktualu teikti regionų plėtros taryboms tvirtinti pagal anksčiau galiojusią Regionų plėtros planų rengimo metodiką parengtus regionų plėtros planų projektus, kurie nebuvo pateikti regionų plėtros taryboms tvirtinti iki naujos Regionų plėtros planų rengimo metodikos redakcijos įsigaliojimo.19 Rodiklis neįvertintas, nes Statistikos departamentas informaciją apie 2014 metų reikalingus statistinius rodiklius šiam rezultato kriterijui įvertinti skelbs tik 2015 metų I ketvirčio pabaigoje.

90

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdyta Įvykdymo

procentas

P-03-03-01-02-02 Suorganizuota regionų plėtros tarybų posėdžių, skaičius 40 52 130

Rodiklio reikšmė pasiekta ir ženkliai viršyta. Regionų plėtros tarybos atsakingos už tinkamą ir savalaikį ES struktūrinių fondų lėšų, numatytų skirti regioninėms priemonėms įgyvendinti, suplanavimą, todėl buvo organizuojami neplanuoti (pagal poreikį) regionų plėtros tarybų posėdžiai, kad ES struktūrinių fondų lėšos būtų suplanuotos laiku ir nebūtų prarastos pagal Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 93 straipsnio nuostatas.

03.03 PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS:

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 345.751,0 301.257,4 87,1Iš jų pagal finansavimo šaltinius:      1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 345.751,0 301.257,4 87,120

iš jo:      1.1. bendrojo finansavimo lėšos

23.273,5 21.499,092,4

1.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos 319.511,5 276.792,7 86,6

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos      

1.4. valstybės biudžeto lėšos 2.966,0 2.965,7 100,02. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

     

20 dalis projektų vykdytojų pratęsė projektų įgyvendinimo laikotarpius, lėšų išmokėjimą perkeliant į 2015 metus, kadangi pritrūko nuosavų lėšų, užsitęsė viešųjų pirkimų procedūros, taip pat buvo sutaupyta lėšų ir planuojamos naujos ir tęstinės veiklos

91

03.53 PROGRAMA „EUROPOS TERITORINIO BENDRADARBIAVIMO TIKSLO PROGRAMA“

Programą vykdo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentas

Programos tikslas − skatinti Lietuvos regionų socialinę ir ekonominę plėtrą, mažinti netolygumus tarp Lietuvos regionų ir Europos Sąjungos valstybių regionų.

Lietuva dalyvauja septyniose Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programose: bendradarbiavimo per sieną programose tarp Lietuvos ir Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos ir Pietų Baltijos; tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoje „2007–2013 m. Baltijos jūros regiono programa“, tarpregioninio bendradarbiavimo INTERREG IVC programoje; veiksmų programoje URBACT II (miesto plėtros tinklo programa) ir INTERACT 2007–2013 metų veiksmų programoje „Tinkamas teritorinio bendradarbiavimo programų valdymas“.

Įgyvendintos planuotos su jų administravimu susijusios priemonės: parengti ETBT programų įgyvendinimo 6 dokumentų pakeitimai, dalyvauta rengiant 3 teisės aktų projektus, taip pat parengti 2 teisės aktų projektai dėl 2014-2020 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų. Parengti projektų ir tikrintojų tikrinimo vietoje planai ir atliktos patikros. Išnagrinėta ir patvirtinta 101 paraiška vadovaujančiajai institucijai, pagal kurias Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną projektų vykdytojams išmokėta 10,5 mln. eurų paramos lėšų, priimti 57 sprendimai dėl bendrojo finansavimo lėšų skyrimo Lietuvos partneriams, išnagrinėti 95 avansinio/galutinio mokėjimo prašymai, pagal kuriuos išmokėta virš 975 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, organizuotos 7 visuomenės supažindinimo procedūros apie būsimas programas, 7 programų dokumentų projektai dėl 2014-2020 m. suderinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, 2014-11-17 2014-2020 m. Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programa pateikta derinti Europos Komisijai. Dalyvauta 16 2014-2020 m. programų programavimo komitetų posėdžiuose/darbo grupėse, 7 programų stebėsenos komitetų posėdžiuose. Teikta informacija ir konsultacijos projektų vykdytojams ir kt. organizacijoms, administruojamas internetinis puslapis www.esbendradarbiavimas.lt ir reguliariai atnaujinama informacija.

03.53 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI:

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdyta Įvykdymo

procentas1-asis tikslas: Skatinti Lietuvos regionų socialinę ir ekonominę plėtrą, mažinti netolygumus tarp Lietuvos regionų ir Europos Sąjungos valstybių regionų

R-03-53-01-01

Baigta įgyvendinti Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų projektų, kuriuose dalyvauja Lietuvos partneriai, skaičius

15 12 80

Rodiklio reikšmė nepasiekta. Daugumos Lietuvos-Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos projektų įgyvendinimo terminas buvo pratęstas.1-ojo tikslo 1-asis uždavinys: Užtikrinti Europos Sąjungos sanglaudos politikos ir Lietuvos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą (ETBT)

P-03-53-01-01-01

Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programas atrinkta finansuoti projektų, kuriuose dalyvauja Lietuvos partneriai, skaičius

1 4 400

92

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdyta Įvykdymo

procentasRodiklio reikšmė pasiekta ir ženkliai viršyta. 2014 metais dėl turimų programų lėšų sutaupymų toliau vyko  projektų atranka, kurių metu iš potencialių pareiškėjų sulaukta didesnio susidomėjimo ir daugiau paraiškų, todėl finansavimą gavo didesnis projektų skaičius nei buvo planuota.

P-03-53-01-01-02

Parengta nacionalinių teisės aktų, reikalingų įgyvendinti 2014–2020 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programas, skaičius

2 2 100

03.53 PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS:

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 53.042,0 41.856,1 78,9Iš jų pagal finansavimo šaltinius:      1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 53.042,0 41.856,1 78,921

iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos

     6.765,0 3.871,6 57,2

1.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos 46.277,0 37.984,5 82,1

1.3. specialiųjų programų lėšos ir pajamų įmokos      

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

     

21 dėl užsitęsusių projektų viešųjų pirkimų procedūrų ir projektų veiklų sezoniškumo daugelis projektų vykdytojų pratęsė projektų įgyvendinimo laikotarpius, lėšų išmokėjimą perkeliant į 2015 metus

93

03.54 PROGRAMA „EUROPOS KAIMYNYSTĖS IR PARTNERYSTĖS PRIEMONĖS PROGRAMA“

Programą vykdo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentas

Programos tikslas − skatinti Lietuvos regionų socialinę ir ekonominę plėtrą ir mažinti plėtros netolygumus tarp Lietuvos regionų ir Europos Sąjungos kaimyninių valstybių regionų.

Įgyvendinant Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programą pasienio regionuose, siekiama didinti Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos pasienio regionų sanglaudą, mažinant regioninius skirtumus ir užtikrinant ekonominę ir socialinę gerovę bei kultūrinį identitetą jų gyventojams.

Atlikti 37 avansiniai ir galutiniai mokėjimai projektams sudarė daugiau kaip 8 800 tūkst. eurų ES paramos lėšų.

Parengta ir Europos Komijos patvirtinta 2013 metų programos įgyvendinimo ataskaita. Buvo įgyvendinamos Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos reikalavimų nuostatos: suteikta informacija reikalinga programos vidaus srautų ir tinkamo procedūrų taikymo audito ataskaitai bei išorės audito ataskaitai parengti, suorganizuoti informaciniai seminarai projektų pareiškėjams ir paramos gavėjams visose trijose programą įgyvendinančiose valstybėse, parengta ir išleista programos leidinių.

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdyta Įvykdymo

procentas1-asis tikslas: Skatinti Lietuvos regionų socialinę ir ekonominę plėtrą ir mažinti plėtros netolygumus tarp Lietuvos regionų ir Europos Sąjungos kaimyninių valstybių regionų

R-03-54-01-01

Pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programas atrinkta finansuoti ir įgyvendinamų projektų, kuriuose dalyvauja Lietuvos partneriai, skaičius

34 34 100

1-ojo tikslo 1-asis uždavinys: Užtikrinti Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės bendradarbiavimo per sieną programų įgyvendinimą (EKPP)

P-03-54-01-01-01

Pateiktos ir Europos Komisijos patvirtintos Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programų metinės įgyvendinimo ataskaitos, skaičius

2 2 100

P-03-54-01-01-02

Parengta nacionalinių teisės aktų, reikalingų įgyvendinti 2014-2020 metų Europos kaimynystės priemonės bendradarbiavimo per sieną programas, skaičius

2 1 50

Rodiklio reikšmė nepasiekta. Vyksta programos tarp Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos dokumento rengimas ir derinimas.

94

03.54 PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 64.050,0 33.128,2 51,7Iš jų pagal finansavimo šaltinius:    1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 64.050,0 33.128,2 51,722

iš jo:      1.1. bendrojo finansavimo lėšos 550,0 204,7 37,21.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos 63.500,0 32.923,5 51,81.3. specialiųjų programų lėšos ir pajamų įmokos      

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

     

22 užsitęsusios viešųjų pirkimų procedūros, projektų vykdytojų personalo kaita, nuosavų lėšų trūkumas, prasta kai kurių projektų vykdytojų rengiamų ataskaitų kokybė lėmė ilgą jų derinimo procesą ir vėlesnį paramos lėšų išmokėjimą

95

03.58 PROGRAMA „NORVEGIJOS FINANSINĖS PARAMOS PROGRAMA“

Programą vykdo Regioninės politikos departamentas

Programos tikslai:- skatinti Lietuvos regionų socialinę ir ekonominę plėtrą bendradarbiaujant su

partneriais iš Norvegijos- stiprinti viešąjį saugumą šalies regionuose ir plėtoti Lietuvos ir Norvegijos policijos

įstaigų ir muitinių bendradarbiavimą.

Šiomis programomis bus įgyvendinami Valstybės ilgalaikės raidos strategijos regionų plėtros krypties prioritetai, sudarytos sąlygos Lietuvos regionams pasinaudoti Norvegijos finansinio mechanizmo paramos lėšomis plėtojant regionus. Plėtojami policijos įstaigų ryšiai, gerinamas bendradarbiavimas su Norvegijos policija. Įgyvendinus programas sustiprės Lietuvos ir Norvegijos regionų ir institucijų ryšiai, bus pasidalinta gerąja patirtimi, ji pritaikyta praktikoje.

Įgyvendinant Norvegijos finansinio mechanizmo programas bus siekiama dviejų tikslų:- skatinti ir kelti Lietuvos regionų socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį

bendradarbiaujant su partneriais iš Norvegijos;- stiprinti viešąjį saugumą šalies regionuose ir plėtoti Lietuvos ir Norvegijos policijos įstaigų

ir muitinių bendradarbiavimą.2014 metais derantis dėl programų ir procedūrų vadovo turinio nuolat teikta informacija

Finansinių mechanizmų biurui Briuselyje, glaudžiai bendradarbiauta su Finansų ministerija, VšĮ CPVA, Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir programos Nr. 25 partneriais-donorais iš Norvegijos, taip pat dalyvauta įvairiuose susitikimuose bei pasitarimuose.

03.58 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI:

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdyta Įvykdymo

procentas1-asis tikslas: Skatinti Lietuvos regionų socialinę ir ekonominę plėtrą bendradarbiaujant su partneriais iš Norvegijos

R-03-58-01-01Projektų, finansuojamų pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą Nr. 25, skaičius

15 3 20

Rodiklio reikšmė nepasiekta. Tik 2014 m. pabaigoje buvo suderintos gairės projektų pareiškėjams, kurios patvirtintos 2015 m. sausio mėnesį.1-ojo tikslo 1-asis uždavinys: Užtikrinti Europos Sąjungos sanglaudos politikos ir Lietuvos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą

P-03-58-01-01-01

Konsultuota paramos gavėjų, įgyvendinančių projektus, finansuojamus pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą Nr. 25, skaičius

15 3 20

Rodiklio reikšmė nepasiekta. Tik 2014 m. pabaigoje buvo suderintos gairės projektų pareiškėjams, kurios patvirtintos 2015 m. sausio mėnesį.2-asis tikslas: Stiprinti viešąjį saugumą šalies regionuose ir plėtoti Lietuvos ir Norvegijos policijos įstaigų ir muitinių bendradarbiavimą

R-03-58-02-01Projektų, finansuojamų pagal Norvegijos finansinės paramos programinę sritį Nr. 30, skaičius

2 2 100

96

2-ojo tikslo 1-asis uždavinys: Užtikrinti Norvegijos finansinės paramos programinės srities Nr. 30, skirtos Šengeno bendradarbiavimui ir kovai su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, įgyvendinimą

P-03-58-02-01-01

Konsultuota paramos gavėjų, įgyvendinančių projektus, finansuojamus pagal Norvegijos finansinės paramos programinę sritį Nr. 30, skaičius

2 2 100

03.58 PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS:

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 13.297,0 8,9 0,1Iš jų pagal finansavimo šaltinius:    1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 13.297,0 8,9 0,123

iš jo:      1.1. bendrojo finansavimo lėšos 1.250,0 1,3 0,11.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos 12.047,0 7,6 0,1

1.3. specialiųjų programų lėšos ir pajamų įmokos      

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

     

23 programos tiesioginio finansavimo aprašai buvo patvirtinti tik 2014 m. gegužės 8 d. (programos įgyvendinimo pradžia buvo numatyta 2014 m. antroje pusėje), tačiau dėl užsitęsusių vidinio ir išorinio įgyvendinimo sutarčių derinimo lėšų išmokėjimai tiesioginio finansavimo projektams bus pateikti po trišalio sutarčių pasirašymo 2015 m. I ketvirtyje.

97

KETVIRTASIS SKIRSNISKETVIRTOJO STRATEGINIO TIKSLO ĮGYVENDINIMAS

Ketvirtasis strateginis tikslas – sudaryti salygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią visuomenę, profesionaliai rengti talentingus sportininkus atstovauti šaliai svarbiausiuose tarptautiniuose renginiuose

Koordinatorius – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas, įgyvendina – Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Ketvirtajam strateginiam veiklos tikslui įgyvendinti 2014 metais buvo vykdomos šios Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos:

- Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo programa (kodas 01.10); - Kūno kultūros ir sporto plėtra (kodas 01.14).

Programa „Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo programa“.Kūno kultūros ior sporto rėmimo fondo (toliau –Fondas) programos lėšomis finansuoti 300 iš

726 pateiktų (2013 metais – 279 projektai iš 737 pateiktų) kūno kultūros ir sporto organizacijų projektų:

– Sporto visiems sąjūdžio plėtotės krypties 91 projektas iš 173 pateiktų (10,2 proc. programos asignavimų).

– Didelio sportinio meistriškumo plėtotės krypties 99 projektai iš 175 pateiktų (68,7 proc. programos asignavimų).

– Sporto bazių priežiūros ir statybos plėtotės krypties 20 projektų iš 89 pateiktų (4,0 proc. programos asignavimų).

– Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo krypties 69 projektai iš 237 pateiktų (10,3 proc. programos asignavimų).

– Sporto mokslo ir sporto specialistų rengimo bei jų tobulinimo plėtotės krypties 21 iš 52 pateiktų (6,8 proc. programos asignavimų) projektas.

2014 metais Fondo biudžetą sudarė 19 400 tūkst. litų, t. y. 2 300 tūkst. litų daugiau nei 2013 metais

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į nepakankamą kūno kultūros ir sporto programų biudžetinį finansavimą24, nuo 2009 metų Fondo lėšomis pradėta finansuoti nacionalinių sporto (šakos) federacijų veikla (programos). 2014 metais didžioji Fondo lėšų dalis buvo skirta didelio sportinio meistriškumo plėtotės krypties projektams finansuoti – 10,4 mln. litų iš 19,4 mln. Lt, finansuota 65 sporto (šakos) federacijų veikla. 2014 metais Fondo lėšomis taip pat buvo finansuojami didelio sportinio meistriškumo plėtotės projektai, susiję su įvairių čempionatų, turnyrų organizavimu ir vykdymu Lietuvoje (pvz., Fondo lėšomis finansuotos tarptautinės dviračių lenktynės „Baltic Chain Tour 2014“; A. Šociko vardo bokso turnyras; V-asis tarptautinis Zigmo Katiliaus vardo bokso turnyras; Rankinio turnyras, skirtas Janio Grinbergo atminimui, Vilniaus dviračių maratonas „Velomaratonas 2014“ ir kt.). Iš viso didelio sportinio meistriškumo plėtotės krypties projektams 2014 metais skirta – beveik 13 484 tūkst. litų.

2014 metais prioritetas buvo teikiamas projektams, susijusiems su gyventojų fizinio aktyvumo skatinimu ir sveika gyvensena. Fondo lėšomis buvo finansuoti 91 projektai. Įgyvendinant šiuos projektus organizuotos Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės, Lietuvos mokinių olimpinis festivalis, Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynės, Lietuvos sveikuolių renginiai ir kt. Iš viso suorganizuoti 499 renginiai (2013 metais – 421 renginys), kuriuose dalyvavo daugiau 233 046 šalies gyventojai (2013 metais – 170 142 šalies gyventojai). Sporto visiems sąjūdžio plėtotės krypties projektams 2014 metais skirta 2 000 tūkst. litų.

Fondo lėšomis taip pat buvo remiami projektai, skirti sporto salėms, aikštelėms, mokyklų

24 Pagal Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 15 straipsnio 3 dalį Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Departamentas) pripažintų sporto (šakos) federacijų programos turi būti finansuojamos Departamento valdomomis valstybės biudžeto lėšomis, bet ne Fondo lėšomis.

98

persirengimo kambariams rekonstruoti ir įrengti, sporto inventoriui ir įrangai įsigyti, sporto specialistų dalyvavimui konferencijose, seminaruose, sporto informacijos sklaidai, nusipelniusių sportininkų, trenerių ir kitų sporto darbuotojų skatinimui bei socialinei paramai. Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui 2014 m. skirta daugiau kaip 2 000 tūkst. litų; kiek daugiau nei 1 300 tūkst. litų skirta sporto mokslo ir sporto specialistų rengimo projektams ir beveik 790 tūkst. litų – sporto bazių priežiūros ir statybos plėtotės krypties projektams.

Nuo 2012 metų vykdomas Fondo paraiškų ekspertinis vertinimas. 2014 metais vertinant projektus ir priimant sprendimus dėl lėšų skyrimo / neskyrimo projektui įgyvendinti buvo atsižvelgiama į tai, kiek prie projekto įgyvendinimo prisideda atitinkama savivaldybė ar ministerija, kai projektas atitinka šios institucijos veiklos prioritetus, ir privataus sektoriaus subjektai. Tokiu būdu skatinamos viešojo ir privataus sektorių partnerystės iniciatyvos bei tarpinstitucinis požiūris į sporto plėtrą ir Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo bei sveikos gyvensenos skatinimą.

2014 metais buvo atliktas visų Fondo lėšų naudojimo sutarčių, sudaromų su kūno kultūros ir sporto organizacijomis, kurių projektų įgyvendinimui Fondo tarybos sprendimu buvo skirtos Fondo lėšos, atitikties pateiktoms paraiškoms vertinimas. Taip pat buvo atliktas Fondo lėšų, skirtų šešių sporto (šakos) federacijų projektų administravimui – projektų vykdytojų darbo užmokesčiui, panaudojimo vertinimas. Dalis iš vertinimo metu nustatytų netinkamai panaudotų lėšų Kūno kultūros ir sporto departamentui grąžinta 2014 metais, likusi – 2015 metais.

Programa „Kūno kultūros ir sporto plėtra“.Gerinant kūno kultūros ir sporto infrastruktūrą, 2014 metais įrengta 14 universalių dirbtinės

dangos sporto aikštelių Kauno, Klaipėdos, Pasvalio, Raseinių, Rokiškio, Šilalės ir Vilniaus rajonų bei Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybėse. Per 2006–2014 metų laikotarpį iš viso įrengtos 105 tokios sporto aikštelės 51 šalies savivaldybėje. Taip pat pastatyti ar rekonstruoti šie kūno kultūros ir sporto objektai:

- atnaujintas stadionas „Vingis“ Vilniuje. Stadionas atitinka tarptautinius standartus, todėl gali būti naudojamas ne tik sporto pratyboms, bet ir sporto varžybų vykdymui. Per 2012–2014 metus stadione pakeista bėgimo takų ir sektorių sportinė danga, įrengti šuolių ir metimų sektoriai, atitinkantys Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos keliamus reikalavimus. Stadiono tribūnose įrengta 2 000 sėdimų vietų žiūrovams, sutvarkyta didžioji dalis aplinkos, visiškai atnaujintas stadiono administracinis pastatas, kuriame įrengtos persirengimo patalpos sportininkams kartu su dušais pritaikytais ir neįgaliesiems, taip pat trenerių ir personalo darbo patalpos, treniruoklių salė.

- Palangoje atidaryta universali sporto salė, talpinanti daugiau kaip 1 000 žiūrovų ir skirta keletui skirtingų sporto šakų. Bendromis valstybės investicijų programos, Europos Sąjungos paramos bei savivaldybės lėšomis per 1,5 m. pastatytas objektas skirtas tiek profesionaliems sportininkams, tiek ir sportininkams mėgėjams.

- įrengta vieno didžiausio Baltijos šalyse ir svarbiausio profesionaliam sportui infrastruktūros objekto – Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro Druskininkuose, pagrindinė dalis – universali sporto salė, pastatytas 8 takų 25 metrų baseinas, įrengtos modernios persirengimo patalpos bei administracinė pastato dalis. Salė yra unikali Lietuvoje – nuleidus specialias užuolaidas ją galima padalyti į dvi atskiras sales. Vykstant svarbioms varžyboms, specialios užuolaidos gali būti pakeltos ir pristatytos mobilios žiūrovų tribūnos, talpinančios iki 600 vietų. Pastatytą 8 takų 25 metrų baseiną, specialias sales kovinių sporto šakų – bokso, imtynių – treniruotėms, taip pat treniruoklių salę planuojama įrengti per 2015 metus.

Buvo statomi ir (ar) rekonstruojami šie sporto ir sveikatingumo infrastruktūros objektai: Pramogų, sporto ir sveikatingumo kompleksas Jonavoje; Laisvalaikio ir sporto komplekso Šilalėje baseinas, Varėnos miesto daugiafunkcio sporto, pramogų, konferencijų, parodų, turizmo ir aktyvaus poilsio centro baseinas; Kelmės sporto centro salė; Kėdainių miesto stadionas; stadionas Molėtų mieste; Alytaus miesto stadionas; sporto salė Tauragėje ir kt.

Skatinant Lietuvos gyventojų sveiką gyvenseną per fizinį aktyvumą, kūno kultūrą ir sportą, buvo įgyvendinamos Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose ir Lietuvos kūno kultūros ženklo programos. Pagal Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programą vietoje planuotų apmokyti 2 200 moksleivių plaukti ir saugiai elgtis vandenyje bei prie vandens, buvo

99

apmokyta 2 414 moksleivių. Lietuvos kūno kultūros ženklo programoje 2014 metais dalyvavo ir programos testus išlaikė (fizinį parengtumą įsivertino) 1 424 mokiniai. 33 šalies savivaldybėse pradėtas įgyvendinti projektų finansavimo konkursas „Sporto klubai bendruomenėms“. Konkurse atrinkti 65 projektai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 16 000 sportuotojų, iš kurių virš 11 000 vaikai ir jaunimas. Konkurso metu šalies gyventojai sporto klubų kūno kultūros ir sporto specialistų buvo mokinami taisyklingai atlikti tam tikrus pratimus, konsultuojami apie pratimų poveikį atsižvelgiant į savo amžiaus ypatumus ir fizinio parengtumo lygį, kad vėliau galėtų juos atlikti patys, savarankiškai. Be sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo, konkursu taip pat buvo siekiama kuo plačiau paskleisti informaciją apie įvairias, galbūt kai kam ir visai nežinomas sporto šakas. Dalyvauta organizuojant kitus vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą skatinančius konkursus, tokius kaip „Sportas ir aplinka“, „Sveikuolių sveikuolis“, „Sportiškiausia mokykla“, „Geriausias kūno kultūros mokytojas“ bei Lietuvos mokinių olimpinį festivalį bei mokslines ir informacines konferencijas – „Valstybės finansuojami projektai, skatinantys sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą“, „Kūno kultūros aktualijos valstybės politikoje“, „Sveiki, fiziškai aktyvūs, sportiškai išprusę vaikai ir jaunuoliai – moderni, ekonomiškai stipri ir saugi valstybė“.

Įgyvendinama Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programa. Finansuotos 5 nacionalinių neįgaliųjų sporto organizacijų – Lietuvos parolimpinio komiteto, Lietuvos aklųjų sporto federacijos, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos, Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto ir Specialiosios olimpiados komiteto – programos, 60 parolimpinių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkų buvo mokamos valstybės stipendijos. Siekiant užtikrinti optimalų neįgaliųjų sportininkų rengimą, nuo 2014 metų pradėta tiesiogiai skirti lėšų neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto organizacijų, rengiančių parolimpinės rinktinės kandidatus ir parolimpinės pamainos sportininkus, treneriams, dirbantiems su šiais sportininkais, darbo užmokesčiui.

Siekiant tobulinti talentingų sportui vaikų ugdymo sistemą, atlikta regioninių sporto centrų (sporto gimnazijų) poreikio studija ir įsteigtos nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pradėjusios veikti specializuoto sportinio ugdymo krypties vidurinės mokyklos Šiauliuose ir Panevėžyje, kuriose ugdomi 368 mokiniai – būsimieji sportininkai. Nuo 2015 metų rudens mokyklos sieks tapti sporto gimnazijomis. Šių mokyklų tikslas – rengti olimpinių sporto šakų, tokių kaip futbolas, krepšinis, regbis, rankinis, tinklinis, dziudo, imtynės, irklavimas ir kt., pamainą, derinant pamokų ir treniruočių grafikus: sporto vidurinių mokyklų auklėtiniai turi rytines ir vakarines treniruotes – viso 12 specializuoto ugdymo valandų per savaitę. Iš jų 10 valandų skiriama sporto šakos treniruotei, t. y. judesių ir atletiniam lavinimui, sporto šakai bei varžybinei raiškai, ir 2 valandos skiriamos teoriniams dalykams – sporto pažinimui, sportui ir sveikatai. Mokslo metų eigoje ir pabaigoje moksleiviai dalyvauja įvairiose sporto varžybose, mokomosiose treniruočių stovyklose.

Siekiant užtikrinti tinkamą profesionalių sportininkų rengimą, 2014 metais olimpinių komandinių žaidimų sporto šakų federacijoms (krepšinio, rankinio, futbolo, tinklinio, vandensvydžio, žolės riedulio, kerlingo ir regbio) papildomai skirti 2 mln. litų programos „Kūno kultūros ir sporto plėtra“ sporto šakų sportininkų rengimui ir pasiruošimui dalyvauti svarbiausiose tarptautinėse sporto varžybose. Papildomos valstybės biudžeto lėšos skirtos atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto lėšomis Kūno kultūros ir sporto departamento pavaldžioje biudžetinėje įstaigoje – LOSC – rengiami tik olimpinių individualių sporto šakų (irklavimas, biatlonas, šiuolaikinė penkiakovė, imtynės, boksas, lengvoji atletika ir pan.) sportininkai. Taip pat siekiant sudaryti optimalias sąlygas rengti irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo sporto šakų didelio sportinio meistriškumo sportininkus (šiuo metu LOSC yra rengiami 28 irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo olimpinių rinktinių kandidatai ir olimpinės pamainos sportininkai) bei vykdyti minėtų sporto šakų tarptautines sporto varžybas, 2014 m. liepos 1 d. iš Lietuvos policijos mokyklos perimta Trakų irklavimo bazės dalis (gyvenamosios patalpos, dvi konferencijų salės, kompiuterių klasė, kavinės patalpos ir administracinis pastatas). Nuo šiol irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo sportininkai gali naudotis ne tik Tarptautinės irklavimo federacijos sertifikuota irklavimo varžybų trasa, bet mokomųjų treniruočių stovyklų ir varžybų metu apsistoti Trakų irklavimo bazėje (t.y. sportininkams užtikrinamos apgyvendinimo paslaugos mokomųjų treniruočių stovyklų ir varžybų metu).

100

Buvo užtikrintas tinkamas talentingiausių olimpinės pamainos sportininkų pasirengimas ir dalyvavimas svarbiausiuose tarptautiniuose renginiuose. 2014 m. buvo itin sėkmingi jauniesiems Lietuvos olimpiečiams. 2014 m. rugpjūčio 16-28 d. Lietuvos jaunieji sportininkai dalyvavo II Jaunimo olimpinėse žaidynėse Nandzinge, Kinijos Liaudies Respublikoje. Šiose žaidynėse šalies sportininkai iškovojo aštuonis medalius – tris aukso, du sidabro ir tris bronzos (prieš keturis metus vykusiose I Jaunimo olimpinėse žaidynėse Singapūre Lietuvos sportininkai iškovojo penkis medalius – tris aukso ir du bronzos). Komandinėjė įskaitoje Lietuvos rinktinė užėmė devynioliktą vietą.

Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpiniame sporto centre rengiami olimpinių rinktinių kandidatai 2014 m. pasaulio ir Europos suaugusiųjų čempionatuose iškovojo 11 medalių – 4 medalius pasaulio čempionatuose ir 7 medalius Europos čempionatuose.

Iš viso 2014 m. šalies sportininkai pasaulio ir Europos čempionatuose iškovojo 268 medalius: 103 medalius pasaulio čempionatuose ir 165 Europos čempionatuose. Neįgalieji sportininkai Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos neįgaliųjų čempionatuose – 13 medalių.

Vertinimo kriterijaus kodas

Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir mato vienetas

Metinis planas Įvykdyta Įvykdymo

procentas

E-04-01

Sportuojančių ir besimankštinančių Lietuvos gyventojų dalis (Eurobarometro ar Lietuvos gyventojų sociologinės apklausos duomenimis), proc. [TVP 15] (11 pav)Kūno kultūros ir sporto departamento SVP vertinimo kriterijus E-01-01, Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo vertinimo kriterijus 11.1.1, TVP.15 vertinimo kriterijus

38 nežinoma nežinoma

Rodiklio reikšmė nežinoma. Eurobarometro sociologinės apklausos duomenų dėl sporto ir fizinio aktyvumo už 2014 m. nėra, tačiau pagal 2014 m. kovo mėn. paskelbtos Eurobarometro apklausos „Sportas ir fizinis aktyvumas“, atliktos 2013 m. lapkričio-gruodžio mėn., rezultatus Lietuvoje reguliariai sportuoja ir mankštinasi 37 procentai šalies gyventojų (2010 m. – 36 proc.) (12 pav.) Pagal reguliariai sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų skaičių, Lietuva yra 15-a iš 28-ių Europos Sąjungos valstybių narių (2010 m. atitinkamai 16-a iš 27-ių), tačiau vis dar nesiekia Europos Sąjungos vidurkio – 41 proc. (2010 m. – 40 proc.). Informacija apie sportuojančių Lietuvos gyventojų dalį 2014-2015 m. bus patiklinsta, gavus Eurobarometro ar Lietuvos gyventojų sociologinės apklausos duomenis. (11 pav.)

11 pav. Eurobarometro apklausos „Sportas ir fizinis aktyvumas“ duomenys

101

Vertinimo kriterijaus kodas

Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir mato vienetas

Metinis planas Įvykdyta Įvykdymo

procentas

E-04-02

Laimėta medalių olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių čempionatuose, skaičiusKūno kultūros ir sporto departamento SVP vertinimo kriterijus E-01-02

290 268 92

Rodiklio reikšmė nepilnai pasiekta. 2014 metais šalies sportininkai pasaulio ir Europos čempionatuose iškovojo 268 medalius – 103 medalius pasaulio čempionatuose ir 165 medalius Europos čempionatuose. 2014 m. nebuvo tokie sėkmingi kaip 2013 m. olimpinių sporto šakų atstovams (pvz., medalių buvo tikimasi iš šalies irkluotojų, tačiau pasaulio čempionate užėmę 4 vietą šalies irkluotojai liko be medalių; taip medaliai buvo planuoti pasaulio ir Europos šiuolaikinė penkiakovės čempionatuose, tačiau 2014 m. L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir J. Kinderis Europos bei pasaulio čempionais tapo tik mišrių estafečių varžybose ir pan.) (12 pav.)

2012 m. 2013 m. 2014 m. 240

250

260

270

280

290

300

310

320

290

280

290

268

314

268

PlanasĮvykdymas

12 pav. Olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos suaugusiųjų, jaunimo ir jauniųčempionatuose laimėtų medalių skaičius, vnt.

(Šaltinis – Sporto statistika)

Vertinimo kriterijaus kodas

Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir mato vienetas

Metinis planas Įvykdyta Įvykdymo

procentas

E-04-03

Šalies savivaldybių, turinčių bent po vieną pastatytą ir (ar) rekonstruotą šiuolaikinį ir tarptautinius standartus atitinkantį daugiafunkcį sporto ir sveikatingumo kompleksą, skaičiusKūno kultūros ir sporto departamento SVP vertinimo kriterijus E-01-03, Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo vertinimo kriterijus 11.1.2 (13 pav.)

17 17 100

Rodiklio reikšmė pasiekta. 2014 m. Palangoje pastatyta ir atiduota naudojimui nauja universali sporto salė, talpinanti daugiau kaip 1000 žiūrovų ir skirta keletui skirtingų sporto šakų. Iki šiol Palangos miesto savivaldybė neturėjo šiuolaikinio ir tarptautinius standartus atitinkančio sporto infrastruktūros objekto (2013 m. vertinimo kriterijaus įvykdymo reikšmė – 16. Tarptautinius standartus atitinkantį daugiafunkcį sporto ir sveikatingumo kompleksą turi šios savivaldybės: 2012 m. – Alytaus m., Anykščių r., Elektrėnų r., Ignalinos r. Kauno m., Kauno r., Klaipėdos m., Marijampolės r., Panevėžio m., Pasvalio r., Prienų r., Radviliškio r. Šalių r. Šiaulių m. ir Vilniaus m., 2013 m. – Trakų r., 2014 m. – Palangos m.).

102

2012 m. 2013 m. 2014 m. 13.5

14

14.5

15

15.5

16

16.5

17

17.5

18

15

16

17

16

17

PlanasĮvykdymas

13 pav. Šalies savivaldybių, turinčių bent po vieną pastatytą ir (ar) rekonstruotą šiuolaikinį ir tarptautinius standartus atitinkantį daugiafunkcį sporto ir sveikatingumo kompleksą, skaičius

103

III SKYRIUSVIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS KOORDINUOJAMŲ TARPINSTITUCINIŲ VEIKLOS

PLANŲ, PROGRAMŲ IR VEIKSMŲ PLANŲ ĮGYVENDINIMAS

VIEŠOJO VALDYMO TOBULINIMO 2012–2020 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2013–2015 METŲ VEIKSMŲ PLANAS

Koordinatorius – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamentas.

Įgyvendinimo laikotarpis: 2013–2015 metai.

Dalyvaujančios institucijos – ministerijos, įstaigos prie ministerijų, Vyriausybės įstaigos ir Vyriausybei atskaitingos įstaigos, taip pat Vyriausybės kanceliarija, Seimo kanceliarija, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Vyriausioji rinkimų komisija, Lietuvos viešojo administravimo institutas.

Eil. Nr.

Tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai ir matavimo vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės Įgyvendinanti institucija2014 m.

planas įvykdyta Įvykdymo procentas

1. Tikslas – užtikrinti viešojo valdymo procesų atvirumą ir skatinti visuomenę aktyviai juose dalyvauti

1 Gyventojų, žinančių apie galimybes ir būdus teikti siūlymus viešojo valdymo institucijoms jiems svarbiais klausimais, dalis (procentais).

40 Reikšmė nežinoma

Reikšmė nežinoma

Vidaus reikalų ministerija

Rodiklio reikšmė nežinoma. Gyventojų apklausa bus atliekama 2015 metais.1.1. Uždavinys – užtikrinti viešojo valdymo institucijų veiklos skaidrumą ir viešosios informacijos

prieinamumą visuomenei1.1.1 Gyventojų, kurie lankėsi valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų interneto svetainėse, teigiamai vertinančių šiose interneto svetainėse pateikiamos informacijos kokybę, dalis (procentais). 70 Reikšmė

nežinomaReikšmė nežinoma

Informacinės visuomenės

plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos

Rodiklio reikšmė nežinoma. Gyventojų apklausa bus atliekama 2015 metais.1.1.2 Gyventojų, per metus gavusių ar sužinojusių

informaciją apie savivaldybės ar seniūnijos veiklą jiems svarbiais klausimais, dalis (procentais).

41 Reikšmė nežinoma

Reikšmė nežinoma

Vidaus reikalų ministerija

Rodiklio reikšmė nežinoma. Gyventojų apklausa bus atliekama tik 2015 metais.1.2. Uždavinys – skatinti visuomenę, ypač nevyriausybines organizacijas ir vietos bendruomenes,

dalyvauti viešojo valdymo procesuose1.2.1 Ministerijų surengtų viešųjų konsultacijų

visuomenei svarbiais klausimais, skaičius.Kasmet iki 10 10 100 Vidaus reikalų

ministerija1.2.2 Gyventojų, per metus pareiškusių nuomonę,

sprendžiant viešuosius vietos reikalus jiems svarbiu klausimu, dalis (procentais).

18 10 56 Vidaus reikalų ministerija

Vertinimo kriterijus nepasiektas, nes vietos valdžia nepakankamai deda pastangas įtraukti vietos gyventojus į sprendimų priėmimą, o ir patys gyventojai taip pat nėra pakankamai aktyvūs.2. Tikslas – užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančių paslaugų teikimą2. Administracinių paslaugų teikimo ir

aptarnavimo efektyvumo koeficientas. 0,86 0,84 97,7 Vidaus reikalų ministerija

Vertinimo kriterijus nepilnai pasiektas. Lietuvos gyventojai prasčiau įvertino 2 iš 9 jų aptarnavimo kokybę charakterizuojančius aspektus – 3 proc. sumažėjo manančių, kad jie buvo aptarnauti greitai (81 proc., 2014 metais – 84 proc.) ir 1 proc. – manančių, kad jiems buvo suteikta visa reikiama informacija . Nepaisant to, 2014 metais administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų aptarnavimo efektyvumas augo 2 proc. (84 proc., 2013 metais – 82 proc.).

104

Eil. Nr.

Tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai ir matavimo vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės Įgyvendinanti institucija2014 m.

planas įvykdyta Įvykdymo procentas

2.1. Uždavinys – gerinti paslaugų kokybę taikant subsidiarumo principą ir kuo aktyviau į tai įtraukiant visuomenę

2.1.1 Savivaldybių, turinčių piliečių chartijas, dalis (procentais). 10 Reikšmė

nežinomaReikšmė nežinoma

Vidaus reikalų ministerija

Rodiklio reikšmė nežinoma. Tyrimas bus atliekamas 2015 metais.2.1.2 Viešojo valdymo institucijų, atliekančių asmenų

apklausas dėl paslaugų kokybės, dalis (procentais).

50 Reikšmė nežinoma

Reikšmė nežinoma

Vidaus reikalų ministerija

Rodiklio reikšmė nežinoma. Tyrimas bus atliekamas 2015 metais.2.1.3 Mažėjanti fizinio ar juridinio asmens

dalyvavimo našta, gaunant gyvenimo įvykių elektronines paslaugas (procentais).

-5 Reikšmė nežinoma

Reikšmė nežinoma

Vidaus reikalų ministerija

Rodiklio reikšmė nežinoma. Tyrimas bus atliekamas 2015 metais.2.2. Uždavinys – gerinti asmenų aptarnavimo viešojo valdymo institucijose kokybę ir didinti

teikiamų paslaugų prieinamumą visuomenei2.2.1 Prašymams išnagrinėti ir sprendimams priimti

reikalinga informacija, kurią gauna pats asmens prašymą nagrinėjantis valstybės tarnautojas (procentais).

71 Reikšmė nežinoma

Reikšmė nežinoma

Vidaus reikalų ministerija

Rodiklio reikšmė nežinoma. Tyrimas bus atliekamas 2015 metais.3. Tikslas – stiprinti strateginį mąstymą viešojo valdymo institucijose ir gerinti jų veiklos

valdymąValdymo efektyvumo indeksas. 19 Reikšmė

nežinomaReikšmė nežinoma

Vyriausybės kanceliarija

Rodiklio reikšmė nežinoma. Tyrimas bus atliekamas 2015 metais.Gyventojų, manančių, kad viešojo valdymo institucijų veikla gerėja, dalis (procentais). 31 Reikšmė

nežinomaReikšmė nežinoma

Vidaus reikalų ministerija

Rodiklio reikšmė nežinoma. Tyrimas bus atliekamas 2015 metais.3.1. Uždavinys – diegti į rezultatus orientuotą ir įrodymais grįstą valdymą3.1.1 Viešųjų išlaidų, kurias apima asignavimų

valdytojų programų vertinimas ir funkcijų peržiūra, dalis (procentais kasmet). Kasmet 5 Reikšmė

nežinomaReikšmė nežinoma

Vidaus reikalų ministerija,

Finansų ministerija

Rodiklio reikšmė nežinoma. Tyrimas bus atliekamas 2015 metais.3.1.2 Vyriausybės priimtų sprendimų, kurių poveikis

vertinamas, dalis (procentais). 19 Reikšmė nežinoma

Reikšmė nežinoma

Vyriausybės kanceliarija

Rodiklio reikšmė nežinoma. Tyrimas bus atliekamas 2015 metais.3.1.3 Valstybės tarnautojų, dalyvaujančių

kompetencijų tinkluose, dalis (procentais). 4 Reikšmė nežinoma

Reikšmė nežinoma

Vidaus reikalų ministerija

Rodiklio reikšmė nežinoma. Tyrimas bus atliekamas 2015 metais.3.1.4 Viešojo valdymo institucijų, taikančių

projektinio ar procesų valdymo metodus, dalis (procentas).

3 Reikšmė nežinoma

Reikšmė nežinoma

Vidaus reikalų ministerija

Rodiklio reikšmė nežinoma. Tyrimas bus atliekamas 2015 metais.3.1.5 Viešojo valdymo institucijų, įdiegusių ir

diegiančių kokybės vadybos metodus / sistemas, dalis (procentais).

59 Reikšmė nežinoma

Reikšmė nežinoma

Vidaus reikalų ministerija

Rodiklio reikšmė nežinoma. Tyrimas bus atliekamas 2015 metais.3.1.6 Atliktų tam tikrų sektorių teisinio reguliavimo

peržiūrų –tinkamumo patikrų skaičius. 0 Reikšmė nežinoma

Reikšmė nežinoma Ūkio ministerija

Rodiklio reikšmė nežinoma. Tyrimas bus atliekamas 2015 metais.

105

Eil. Nr.

Tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai ir matavimo vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės Įgyvendinanti institucija2014 m.

planas įvykdyta Įvykdymo procentas

3.1.7 Viešojo valdymo institucijų atliktų poveikio vertinimų, skirtų administracinei naštai ūkio subjektams nustatyti, didėjimas (procentais).

2 Reikšmė nežinoma

Reikšmė nežinoma Ūkio ministerija

Rodiklio reikšmė nežinoma. Tyrimas bus atliekamas 2015 metais.3.2. Uždavinys – nuolat didinti viešojo valdymo institucijų veiklos efektyvumą3.2.1 Pagerėjusių Vyriausybei atskaitingų institucijų

bendrųjų funkcijų veiklos efektyvumo vertinimo kriterijų dalis (procentais).

55 Reikšmė nežinoma

Reikšmė nežinoma

Finansų ministerija

Rodiklio reikšmė nežinoma. Tyrimas bus atliekamas 2015 metais.3.2.2 Sukurta ir paskelbta valstybės IRT sąveikumo

sistema. 0 0 0 Vidaus reikalų ministerija

3.2.3 Viešojo valdymo institucijų, įdiegusių konsoliduotus informacinių technologijų valdymo standartus, dalis (procentais).

10 Reikšmė nežinoma

Reikšmė nežinoma

Vidaus reikalų ministerija

Rodiklio reikšmė nežinoma. Tyrimas bus atliekamas 2015 metais.3.3. Uždavinys – didinti valstybės tarnybos patrauklumą – orientuoti ją į visuomenės poreikius ir

veiklos rezultatus, diegti naujoves, didinti jos lankstumą ir kompetenciją3.3.1 Gyventojų, manančių, kad valstybės tarnautojų

veikla gerėja, dalis (procentais).23 23 100

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės tarnybos

departamentas3.3.2 Viešojo valdymo institucijų, taikančių

kompetencijų modelį, dalis (procentais).1,6 1,6 100

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės tarnybos

departamentas3.3.3 Valstybės tarnautojų, tobulinusių kvalifikaciją,

dalis (procentais).51 46 92

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės tarnybos

departamentasRodiklio reikšmė nepasiekta. Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojų mokymą valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose organizuoja ir už jį atsako valstybės tarnautojus į pareigas priimantys asmenys pagal valstybės ir savivaldybių biudžetuose numatytas lėšas.

ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS:

Plano priemonės yra finansuojamos: 1. Europos Sąjungos paramos lėšomis pagal: 2007–2013 metais žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto

„Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ priemones;

2007–2013 metais Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ priemones.

2. Valstybės biudžeto lėšomis.Už asignavimų panaudojimą yra atsakingos dalyvaujančios institucijos.

106

NACIONALINĖS NUSIKALTIMŲ PREVENCIJOS IR KONTROLĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TARPINSTITUCINIS VEIKLOS PLANAS

Koordinatorius – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas.

Pagal Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą, patvirtintą Vyriausybės 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1381 (toliau – Planas), 2014 metais buvo tęsiamas dviejų prioritetinių veiklos krypčių - nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės sistemos tobulinimo bei kovos su prekyba žmonėmis stiprinimo vykdymas.

2014 metais kaip ir praėjusiais metais buvo numatyta vykdyti 20 priemonių, jos visos buvo tęstinės.

2014 metų Plano priemones įgyvendino šios 7 valstybės institucijos: Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie VRM, Nacionalinė teismų administracija, Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM), Lietuvos darbo birža prie SADM, Užsienio reikalų ministerija.

Nusikaltimų prevencijos ir kontrolės sistemos tobulinimo srityje užsibrėžta įvykdyti keturis uždavinius – stiprinti vaikų ir jaunimo nusikalstamumo, turtinių nusikalstamų veikų prevenciją, plėtoti nusikalstamumo kontrolės sistemą, plėtoti nacionalinį ir tarptautinį bendradarbiavimą nusikalstamumo prevencijos srityje bei tobulinti nuteistųjų elgesio prevencijos ir kontrolės laisvės atėmimo vietose sistemą.

Vykdant prevencijos ir kontrolės sistemos tobulinimo priemones policijos įstaigos savarankiškai arba kartu su socialiniais partneriais vykdė įvairias prevencines bei užimtumo programas, organizavo prevencinius renginius, pavyzdžiui, kartu su Lietuvos šaulių sąjunga bei Mykolo Romerio universitetu vaikams organizuotos vasaros stovyklos. Teritorinės policijos įstaigos taip pat įgyvendino savo rengtus projektus ir organizavo renginius, skirtus propaguoti teisines žinias, prasmingai užimti vaikų laisvalaikį (konkursai, viktorinos, žygiai, sporto varžybos, stovyklos), supažindinti juos su policijos įstaigų darbu ir policininko profesija (atvirų durų dienos, policijos ir bendruomenės šventės, susitikimai ir pan.).

Vykdant turtinių nusikalstamų veikų prevenciją, teritorinės policijos įstaigos organizavo 27 priemones bendruomenėse, buvo skatinamos saugios kaimynystės iniciatyvos. Priemonių metu buvo teikiama informacija, kaip apsisaugoti nuo nusikalstamų veikų, aiškinta apie savisaugos būdus, žymėti vertingi daiktai, sodo ir daržo technika. Gyventojai informuojami apie kriminogeninę padėti jų gyvenamojoje vietovėje, aktyviau bendradarbiauti su policijos pareigūnais. Policijos departamento ir teritorinių policijos įstaigų svetainėse yra teikiami patarimai ir aktuali informacija, susijusi su gyventojų ir jų turto saugumu, ji nuolat atnaujinama.

Plėtojant nusikalstamumo kontrolės sistemą, Nacionalinės teismų administracijos Mokymo centre vyko jau nuolatiniais tapę mokymai pagal tarpinstitucinę kvalifikacijos kėlimo programą „Turtinių nusikalstamų veikų tyrimas ir turto išieškojimas“ teisėjams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Policijos departamentas įsigijo techninių priemonių, naudojamų operatyvinei veiklai ir ikiteisminiam tyrimui. Policijos pareigūnams buvo organizuoti nusikaltimų prevencijos programų rengimo ir efektyvumo vertinimo, nusikalstamumo kontrolės stiprinimo mokymai, kurie buvo efektyvūs ir sukėlė didelį pareigūnų susidomėjimą.

2014 m. vasario 1 d. Lietuvoje pradėjo veikti 116000 karštoji linija, skirta pranešimams apie dingusius vaikus. Vilniaus Bendrojo pagalbos centro (BPC) skyriuje pradėta atsakyti į skambučius numeriu 116000 naudojant BPC informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrą ir reaguoti į gautus pranešimus perduodant informaciją policijai ir Dingusių žmonių šeimų paramos centrui. 2014 m. rugsėjo 1d. – spalio 1 d. vyko karštosios linijos 116 000 numerio dėl dingusių vaikų viešinimo kampanija, kurios metu 3 didžiuosiuose Lietuvos miestuose ant 5 viešojo transporto priemonių buvo iškabinta informacija apie minėtą karštąją liniją. Taip pat 2014 m. spalio mėn. padengtos karštosios linijos 116000 išlaidos už patirtas ryšio paslaugas už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn.

107

Vystant nacionalinį bei tarptautinį bendradarbiavimą nusikalstamų veikų prevencijos srityje VRM ir Policijos departamento prie VRM atstovai dalyvavo Europos nusikalstamumo prevencijos tinklo veikloje Graikijos bei Italijos organizuotuose renginiuose korupcijos, nelegalios migracijos bei prekybos žmonėmis prevencijos temomis. Nacionaliniai prevencijos vykdytojai buvo nuolat informuojami apie šių renginių eigą bei supažindinami su išvadomis bei rezultatais.

Siekiant pabrėžti nusikalstamų veikų prevencijos svarbą ir propaguoti projektų, kuriais siekiama užkirsti kelią nusikaltimams ir kitiems teisės pažeidimams bei mažinti nusikalstamumą, rengimą ir vykdymą, 2014 m. VRM organizuotas devintasis Nacionalinis nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektų (programų) konkursas ir išrinkti geriausi praeitais, 2013 m. Lietuvoje vykdyti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektai. Komisija, įvertinusi konkursui pateiktus projektus, nusprendė konkurso laimėtoju paskelbti projektą „Sąmoninga visuomenė augina saugų žmogų“ (rengėjas – Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija) ir paskatinti jo rengėjus 3 tūkst. Lt premija, taip pat skirti paskatinamąsias 2 tūkst. Lt premijas šių projektų rengėjams: „Konstrokturiada“ (Alytaus r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras) ir „Trys viename“ (Vilniaus Simono Daukanto progimnazija). Papildomai vidaus reikalų ministro padėkos raštais už originalumą ir naujas idėjas buvo apdovanoti šių projektų – „Savanorių grupių „Nemunas“ bei „Pagėgių kraštas“ parengimas ir paslaugų kaimo jaunimui teikimas“ (Vietos veiklos grupė „Nemunas“) ir „Laimingas, laisvas ir saugus“ (Lietuvos „Carito“ projektas vaikų dienos centras „Vaikų stotelė“) rengėjai.

Tęsiant nusikalstamumo prevencijos subjektų švietimą ir organizuojant gerosios praktikos bei mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą 2014 metais VRM išleido Lietuvos teisės instituto mokslo darbuotojo S. Nikarto monografiją „Gyventojų dalyvavimas užtikrinant saugumą vietos bendruomenėse: kriminologinės ir teisinės prielaidos“ (leidinys skirtas bendruomenės policijos pareigūnų mokymams apie bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis) bei Europos nusikaltimų prevencijos tinklo leidinį “EUCPN nusikalstamumo prevencijos iniciatyvų vertinimo gairės Nr. 3 “Nusikalstamumo prevencijos iniciatyvų vertinimas” (leidinys skirtas policijos pareigūnų mokymams apie nusikaltimų prevencijos projektų rengimą ir efektyvumo vertinimą). Šie leidiniai dalinti per pareigūnų mokymus, platinti teritorinėse policijos įstaigose, taip pat per organizuotus seminarus bei konferencijas.

Tobulinant nuteistųjų elgesio prevencijos ir kontrolės laisvės atėmimo vietose sistemą buvo organizuotas 13 savaičių trukmės tęstinis profesinis mokymas 32 Panevėžio pataisos namų nuteistosioms, po mokymų kiekvienai nuteistajai buvo išduoti kvalifikacijos, profesinio mokymo ir kompetencijų pažymėjimai. Taip pat organizuota tęstinė prevencinė priemonė „Teistų asmenų priežiūra“ bei kartu su policijos ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovais aplankyti 5476 probacijos tarnybų priežiūroje esantys asmenys.

Kovos su prekyba žmonėmis stiprinimo srityje buvo įgyvendinami keturi uždaviniai: vykdyti prekybos žmonėmis nusikaltimų prevenciją, tobulinti viešosios policijos pareigūnų ir teritorinių darbo biržų darbuotojų kvalifikaciją prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės klausimais, užtikrinti kompleksinės pagalbos nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos teikimą ir jų teisių apsaugą ir užtikrinti veiksmingą tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis.

Įgyvendinant prekybos žmonėmis prevenciją, Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir teritorinės policijos įstaigos kartu Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM organizavo ir vykdė prevencines policines priemones, siekiant nustatyti asmenis – potencialias prekybos žmonėmis aukas bei išaiškinti nusikaltimus, susijusius su prekyba žmonėmis. Šioje bendroje operacijoje dalyvavo 34-ių valstybių teisėsaugos ir tarptautinės organizacijos. Bendros kriminalinės ir viešosios policijos pareigūnų policinės priemonės, skirtos nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, prevencijai, buvo organizuotos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse.

Siekdama tobulinti viešosios policijos pareigūnų prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės klausimais, 2014 m. gruodžio 11-12 dienomis Lietuvos policijos mokykla organizavo kvalifikacijos tobulinimo kursus „Prekybos žmonėmis prevencija ir tyrimas“ (16 akad. val.). Kursuose dalyvavo 16 policijos pareigūnų (14 viešosios policijos ir 2 kriminalinės policijos pareigūnai).Teritorinių darbo biržų darbuotojų kvalifikacija buvo tobulinama 2014 m. spalio 29–30 d.

108

Kaune bei 2014 m.lapkričio 5–6 d. Šiauliuose visos Lietuvos teritorinių darbo biržų darbuotojams. Apie aukų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, integracijos į darbo rinką praktinius ir psichologinius aspektus dėstė NVO „Caritas“ atstovai.

Siekdama užtikrinti kompleksinės pagalbos nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos teikimą ir jų teisių apsaugą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014 m. organizavo projektų, skirtų socialinei pagalbai nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos teikti ir jų grąžinimui į visuomenę ir darbo rinką, konkursą ir skyrė 149,4 tūkst. litų finansuoti 5 atrinktus nevyriausybinių organizacijų („Lietuvos Caritas“, Dingusių žmonių šeimų  paramos centro, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro, Asociacijos Vyrų krizių centras ir ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos) projektus, skirtus socialinei pagalbai nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos teikti ir jų grąžinimui į visuomenę ir darbo rinką, įgyvendinimui. Kompleksinė pagalba suteikta 133 asmenims (iš jų 50 vyrų ir 83 moterims). Dažniausiai buvo teikiamos informavimo ir konsultavimo paslaugos, psichologinė bei teisinė pagalba, aprūpinimas būtiniausiais daiktais. Taip pat buvo organizuota neatidėliotina medicinos pagalba, profesinis mokymasis, pagalba ieškant darbo. Projekto vykdytojai organizavo ir švietėjišką veiklą, užsiėmimus rizikos grupės asmenims, viešino informaciją socialiniuose tinkluose, tiekė konsultacijas telefonu.

Užsienio reikalų ministerija skyrė 5,7 tūkst. litų pagalbos grįžtantiems į Lietuvos Respubliką nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis užsienio valstybėse asmenims teikimui – pagalba suteikta 14 asmenų.

Siekdama organizuoti veiksmingo tarptautinio bendradarbiavimo kovojant su prekyba žmonėmis priemones VRM tęsė dalyvavimą Baltijos jūros valstybių tarybos darbo grupės kovai su prekyba žmonėmis veikloje, dalyvavo šios darbo grupės iniciatyvose ir renginiuose. 2014 m. Vidaus reikalų ministerija taip pat tęsė atstovavimą Lietuvai Europos Sąjungos neformaliame nacionalinių pranešėjų prekybai žmonėmis tinkle. Policijos departamentas prie VRM 2014 metais dalyvavo Europolo ir Interpolo organizuotuose renginiuose.

Vertinimo kriterijaus

kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinisplanas Įvykdyta Įvykdymo

procentas1 tikslas – tobulinti nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės sistemą

R-1Užregistruotų nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami nepilnamečiai, skaičiaus mažėjimas, palyginti su pastarųjų 5 metų vidurkiu, procentais

18 1,3 7,2

Rodiklis nepasiektas. Užregistruotų nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami nepilnamečiai, skaičiaus mažėjimas, palyginti su pastarųjų 5 metų vidurkiu, priklauso nuo visų penkerių metų rodiklių. 2014 m. rodiklis buvo skaičiuotas pradeadant nuo 2009 m. ir 2008 m. reikšmė, anksčiau turėjusi didelės įtakos rodiklio dydžiui, nebuvo įtraukta.

R-2 Užregistruotų turtinių nusikalstamų veikų skaičiaus mažėjimas, palyginti su pastarųjų 5 metų vidurkiu, procentais 9 9,5 105

1 tikslo 1 uždavinys – stiprinti vaikų ir jaunimo nusikalstamumo, turtinių nusikalstamų veikų prevenciją

P-1-1-1 Organizuotų vaikų ir jaunimo prevencinių renginių skaičius 3 3 100

P-1-1-2 Organizuotų turtinių nusikalstamų veikų prevencijos priemonių skaičius 25 27 108

Rodiklis viršytas. Organizuotų turtinių nusikalstamų veikų prevencijos priemonių skaičius viršytas 8 proc., nes teritorinės policijos įstaigos organizavo 2 prevencinėm priemonėm daugiau nei buvo numatyta.1 tikslo 2 uždavinys – plėtoti nusikalstamumo kontrolės sistemą

P-1-2-1 Asmenų, dalyvavusių bendruose prokurorų, teisėjų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų mokymuose dalyvių skaičius 50 46 92

Rodiklis nepasiektas. Dalyvavusių bendruose prokurorų, teisėjų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų mokymuose dalyvių skaičiaus rodiklis nepasiektas, nes į mokymus dėl pateisinamų priežasčių neatvyko 4 pareigūnai.

109

Vertinimo kriterijaus

kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinisplanas Įvykdyta Įvykdymo

procentas

P-1-2-2Asmenų, dalyvavusių nusikaltimų prevencijos programų rengimo ir efektyvumo vertinimo, nusikalstamumo kontrolės stiprinimo mokymuose dalyvių skaičius

30 60 200

Rodiklis ženkliai viršytas. Dalyvavusių nusikaltimų prevencijos programų rengimo ir efektyvumo vertinimo, nusikalstamumo kontrolės stiprinimo mokymuose dalyvių skaičius buvo padidintas dvigubai dėl didelio policijos pareigūnų susidomėjimo šiais mokymais ir poreikio juose dalyvauti.1 tikslo 3 uždavinys – plėtoti nacionalinį ir tarptautinį bendradarbiavimą nusikalstamumo prevencijos srityje

P-1-3-1 Organizuotų nusikalstamumo ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektų (programų) konkursų skaičius 1 1 100

P-1-3-2 Išplatintos metodinės medžiagos, gerosios patirties informacijos pranešimų skaičius 50 50 100

1 tikslo 4 uždavinys – tobulinti nuteistųjų elgesio prevencijos ir kontrolės laisvės atėmimo vietose sistemąP-1-4-1 Nuteistųjų, įgijusių paklausą turinčias profesijas, skaičius 35 32 91Rodiklis nepasiektas. Nuteistųjų, įgijusių paklausą turinčias profesijas, skaičiaus rodiklis nepasiektas, nes 13 savaičių trukmės nuteistųjų mokymus baigė 32 nuteistosios, nors buvo priimtos 35.P-1-4-2 Aplankytų nuteistųjų jų gyvenamosiose vietose skaičius 4 500 5 476 122Rodiklis viršytas. Bendras aplankytų nuteistųjų, esančių probacijos tarnybų registruose, jų gyvenamosiose ar mokymosi vietose skaičiaus rodiklis viršytas, nes asmenys lankyti kartu su policijos pareigūnais ir vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojais vykdant ir kitas tikslines prevencines priemones.2 tikslas – stiprinti kovą su prekyba žmonėmis

R-3 Užkardyta prekyba žmonėmis, pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius 12 24 200

Rodiklis ženkliai viršytas. Bendras pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis skaičiaus rodiklis viršytas du kartus dėl pernai atskleistų prekybos žmonėmis kitoms - ne tik seksualinio - išnaudojimo formoms atvejų. 2014 m. ypač daug buvo atskleista prekybos žmonėmis įvairioms nusikalstamoms veikoms daryti atvejų. 2 tikslo 1 uždavinys – vykdyti prekybos žmonėmis nusikaltimų prevenciją

P-2-1-1 Surengtų bendrų kriminalinės ir viešosios policijos pareigūnų policinių priemonių skaičius 5 5 100

2 tikslo 2 uždavinys – tobulinti viešosios policijos pareigūnų ir teritorinių darbo biržų darbuotojų kvalifikaciją prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės klausimaisP-2-2-1 Apmokytų viešosios policijos pareigūnų skaičius 20 16 80Rodiklis nepilnai pasiektas. Dėl mokymo bazės perkėlimo į Mastaičius (Kauno r.) mokymai viešosios policijos pareigūnams organizuoti metų pabaigoje, gruodžio mėn. antroje pusėje, kai vyko daug kitų prevencinių renginių, todėl dėl objektyvių priežasčių ne visi pareigūnai galėjo atvykti.P-2-2-2 Apmokytų teritorinių darbo biržų darbuotojų skaičius 12 81 675Rodiklis ženkliai viršytas. Apmokytų teritorinių darbo biržų darbuotojų skaičius buvo viršytas dėl galimybės išklausyti NVO „Caritas“ mokymus.2 tikslo 3 uždavinys – užtikrinti kompleksinės pagalbos nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos teikimą ir jų teisių apsaugą

Finansuotų projektų, skirtų socialinei pagalbai nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos teikti ir jų grąžinimui į visuomenę ir darbo rinką, skaičius

5 5 100

2 tikslo 4 uždavinys – užtikrinti veiksmingą tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis

P-2-4-1 Dalyvauta tarptautiniuose renginiuose ir priemonėse, renginių ir priemonių skaičius 6 6 100

110

ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS:

Tikslo, uždavinio ir priemonės pavadinimasAsignavimai, tūkst. litų

patvirtinti panaudoti panaudojimo procentas

Iš viso asignavimų planui (1+2) 443 429,2 97Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 443 429,2 97Iš jo:1.1. bendrojo finansavimo lėšos1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

Planuojamoms vykdyti priemonėms Plane buvo numatytas 443 tūkst. Lt lėšų poreikis: 363 tūkst. bendroms išlaidoms ir 80 tūkst. turtui įsigyti. Apibendrinus įgyvendinančių institucijų pateiktą informaciją apie priemonių vykdymą 2014 m., pažymėtina, kad vykdant šias priemones buvo panaudoti 429,2 tūkst. Lt (97 proc.). Lėšų sutaupyta organizuojant policijos pareigūnų bei teritorinių darbo biržų darbuotojų mokymus dėl galimybių pasinaudoti papildomais mokymo šaltiniais bei teikiant pagalbą pagal poreikį grįžtantiems į Lietuvos Respubliką nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis užsienio valstybėse.

ELEKTRONINĖS INFORMACIJOS SAUGOS (KIBERNETINIO SAUGUMO) PLĖTROS 2011-2019 METAIS PROGRAMA

Koordinatorius – Vidaus reikalųministerijos Elektroninės valdžios politikos skyurius.

Baigtas rengti ir 2014 m. gruodžio 11 d. priimtas Kibernetinio saugumo įstatymas. Parengtas Veiksmų planas, rengiantis euro įvedimui Lietuvoje, įvykus kibernetinei atakai euro įvedimo laikotarpiu.

2014 m. vasario mėn. Vilniuje surengtas Baltijos valstybių kibernetinio saugumo atstovų pasitarimas;

Vidaus reikalų ministerijos atstovai dalyvavo Ryšių reguliavimo tarnybos CERT padalinio surengtose tarptautinėse tarpinstitucinėse kibernetinėse pratybose „X14“. Apie minėtas pratybas daugiau informacijos galima rasti šiuo adresu: https://www.cert.lt/pranesimai/prasidejo_tarptautines_tarpinstitucines__ca6.html.

Vidaus reikalų ministro 2014 m. kovo m. 21 d. įsakymu Nr. 1V-213 sudarytos galimų kibernetinio saugumo incidentų pasekmių valdymo grupės posėdžiuose buvo aptariama aktuali elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) informacija, incidentų valdymo praktika, taip pat koordinuojama grupės narių atstovaujamų institucijų ir bankų atstovų kibernetinio saugumo užtikrinimo veikla euro įvedimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu.

Buvo kuriama ir diegiama Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimams stebėsenos sistemą (ARSIS).

111

KLAIPĖDOS IR TAURAGĖS APSKRIČIŲ PASIRENGIMO POTVYNIAMS IR POTVYNIŲ PADARINIAMS ŠALINTI 2007−2015 METŲ PROGRAMA

Programą koordinuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM 2014 metais koordinavo Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti 2007–2015 metų programą (toliau – programa). Programoje numatyta, kad vykdytojai 2007–2015 m. įgyvendins 35 priemones (Šilutės rajono savivaldybė – 11, Pagėgių savivaldybė – 9, Klaipėdos rajono savivaldybė – 8, Kretingos rajono savivaldybė – 2, Susisiekimo ministerija – 2, Aplinkos ministerija ir Hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos – 1, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – 1, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM – 1), kurios išskirtos į ilgalaikes priemones (planuojamas įgyvendinti per 5–6 metus) ir trumpalaikes priemones (planuojamas įgyvendinti per 1 arba 2 metus).

Šioms priemonėms įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos Sąjungos sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos regioninės plėtros fondo lėšų buvo numatyta skirti apie 69000 tūkst. litų.

Iš šios sumos, ilgalaikėms priemonėms įgyvendinti planuota skirti apie 53500 tūkst. litų ir trumpalaikėms priemonėms įgyvendinti – apie 15500 tūkst. litų.

Pasiekti rezultatai:Programos priemonėms įgyvendinti iki 2015 m. skirta ir panaudota 20872,2 tūkst. litų.

Programa įgyvendinta 30,2 proc. (nuo visų planuotų lėšų poreikio programos priemonėms įgyvendinti).

Programos ilgalaikėms priemonėms įgyvendinti skirta ir panaudota 16814,8 tūkst. litų. Programos ilgalaikės priemonės įgyvendintos 31,4 proc. (nuo planuotų lėšų poreikio programos ilgalaikėms priemonėms įgyvendinti).

Programos trumpalaikėms priemonės įgyvendinti skirta ir panaudota 4057,4 tūkst. litų. Programos trumpalaikės priemonės įgyvendintos 26,2 proc. (nuo planuotų lėšų poreikio programos trumpalaikėms priemonėms įgyvendinti).

Įgyvendintos programos priemonės iš dalies užtikrino, kad Klaipėdos ir Tauragės apskrityse būtų pasirengta potvyniams ir jų padarinių šalinimui, užtikrintas nenutrūkstamas susisiekimas autotransportu su Rusnės sala, kurioje apie 2000 gyventojų. Iš dalies pasiektas ir programos tikslas – sumažinti ekonominiai potvynių Klaipėdos ir Tauragės apskrityse daromi nuostoliai, užtikrinta polderių sistemos veikla, apsaugota žmonių gyvybė, sveikata turtas ir aplinka nuo neigiamo potvynių poveikio.

Vertinant programos įgyvendinimą, akivaizdu, kad geresni rezultatai, remiantis programos įgyvendinimo vertinimo kriterijais, būtų pasiekti, jeigu ši programa nuo pradžios būtų tinkamai finansuojama.

Programos nevykdymo (arba vykdymo iš dalies) svarbiausios priežastys – neskiriamos lėšos programos priemonėms įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Rengdami atitinkamų metų savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, ne visi vykdytojai numato lėšas programos priemonėms įgyvendinti, taip pat neišnaudoja visų galimybių programos priemonių įgyvendinimą finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

112

BENDROJO PAGALBOS TELEFONO NUMERIO 112 PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS 2014–2016 METŲ VEIKSMŲ PLANAS

Plano koordinatorius – Vidaus reikalų ministerijosm Viešojo saugumo politikos departamentas, vykdo – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM ir departamento įstaigą – Bendrasis pagalbos centras.

Vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 20 d. bendru įsakymu Nr. 1V-118/V-253 patvirtintas Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros plėtros 2014–2016 m. veiksmų planas (toliau – Plėtros veiksmų planas) skirtas užtikrinti Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros plėtros veiksmų tęstinumą. Minėtame plane numatytos priemonės, kuriomis siekiama sudaryti teisines ir technines galimybes visuomenei medicinos pagalbos kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112, teisės aktų nustatyta tvarka integruoti pagalbos tarnybų turimą specializuotą techninę ir programinę įrangą, užtikrinti tinkamą bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros veikimą ir plėtrą, tobulinti profesinį Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) darbuotojų parengimą.

Įgyvendinimo laikotarpis: 2014–2016 metai. Priemonių vykdymo rezultatai:Priemonės 1.1.1. ir 1.1.2. (įgyvendinimo laikotarpis 2014 m. III ketv.) neįvykdytos. Už teisės

aktų, susijusių su greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) teikimo teisiniu reguliavimu, parengimą pagal kompetenciją atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM). 2015 m. sausio 7 d. Vyriausybės pasitarimo protokoliniu sprendimu SAM įpareigota iki 2015 m. vasario 1 d. parengti ir nustatyta tvarka Vyriausybei pateikti Plėtros veiksmų plano 1.1.1 ir 1.1.2 punktuose numatytus teisės aktų projektus.

Priemonė 1.1.4. Patvirtinti atsakymo į medicinos pagalbos skambučius trumpaisiais pagalbos telefono numeriais funkcijos ir greitosios medicinos pagalbos tarnybų pajėgų operatyviojo valdymo funkcijos integravimo BPC grafiką (įgyvendinimo laikotarpis 2014 m. IV ketv.)įvykdyta. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-1233 „Dėl atsakymo į medicinos pagalbos skambučius trumpaisiais pagalbos telefono numeriais funkcijos ir greitosios medicinos pagalbos tarnybų pajėgų operatyviojo valdymo funkcijos integravimo BPC grafiko patvirtinimo“ patvirtintas medicinos pagalbos skambučių trumpaisiais pagalbos telefono numeriais ir GMP tarnybų pajėgų operatyviojo valdymo funkcijų perdavimo grafikas.

Priemonė 1.1.5. Nustatyti BPC darbuotojo atsakymo į medicinos pagalbos skambučius reikalavimus (įgyvendinimo laikotarpis 2015 m. II ketv.)– tęstinė, vykdoma.. Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgdama į Europos Sąjungos finansuojamame projekte VP2-3.1-IVPK-03-V-01-007, kurį įgyvendina BPC, nustatytus terminus bei į kai kuriose savivaldybėse jau prasidėjusios BPC ir GMP tarnybų integracijos poreikius, 2014 m. birželio 13 d. raštu Nr. 1D-4429(12) pasiūlė SAM svarstyti galimybę 2014 m. III–IV ketvirtyje patvirtinti BPC darbuotojo atsakymo į medicinos pagalbos skambučius reikalavimus. Atsakymas iš SAM negautas.

Priemonė 1.1.6. Parengti BPC darbuotojo, atsakančio į medicinos pagalbos skambučius ir atliekančio greitosios medicinos pagalbos tarnybų pajėgų operatyvųjį valdymą, pareigybės aprašymą (įgyvendinimo laikotarpis 2014 m. IV ketv.) įvykdyta. Pareigybės aprašymas patvirtintas BPC viršininko 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 41V-97.

Priemonė 1.1.7. BPC įsteigti papildomas nestatutines pareigybes, numatyti lėšas joms išlaikyti (įgyvendinimo laikotarpis 2014 m. IV ketv.–2016 m.)tęstinė, vykdoma. Nuo 2014 m. sausio 1 d. BPC papildomai įsteigta 20, o nuo 2014 m. birželio 1 d. – 40 nestatutinių pareigybių, skiriamos lėšos joms išlaikyti. Šiose pareigybėse dirbantys asmenys administruoja visus įeinančius skambučius.

Priemonė 1.1.8. Sudaryti galimybes greitosios medicinos pagalbos tarnybų dispečerinių darbuotojams įsidarbinti BPC (įgyvendinimo laikotarpis 2014 m. IV ketv.) neįvykdyta.. 2014 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 9.4.-1196 (1.40) „Dėl atrankos organizavimo“ išsiųsta informacija SAM apie

113

įsidarbinimo galimybes, tačiau GMP tarnybų dispečerinių darbuotojai nedalyvavo BPC skelbtose atrankose.

Priemonė 1.1.9. Perduoti BPC atsakymo į medicinos pagalbos skambučius trumpaisiais pagalbos telefono numeriais ir greitosios medicinos pagalbos tarnybų pajėgų operatyviojo valdymo funkcijas (įgyvendinimo laikotarpis 2014–2015 m.) tęstinė, vykdoma.. Priemonės įvykdymą apsunkina tai, kad iki šiol nėra nustatyti BPC darbuotojo atsakymo į medicinos pagalbos skambučius reikalavimai (1.1.5 priemonė), nes jų nepatvirtinus, taip pat nesukūrus naujos BPC darbuotojų mokymo programos, papildytos GMP tarnybų dispečerio rengimo mokomaisiais dalykais (1.4.1 priemonė) nėra realios galimybės nesukeliant rizikos perimti atsakymo į medicinos pagalbos skambučius trumpaisiais pagalbos telefono numeriais funkcijos. Perimti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus dispečerinių vykdomos GMP tarnybų pajėgų operatyviojo valdymo funkcijas nėra galimybių dėl šių dispečerinių valdomų pajėgų naudojimosi kito nei BPC naudojamu standarto radijo ryšiu (BPC naudoja Tetra radijo ryšį).

Priemonė 1.1.10. Sudaryti galimybę asmenims kreiptis skubios medicinos pagalbos trumpaisiais pagalbos telefono numeriais 03, 033 ir 103 ir teikti jiems reikalingas medicinos konsultacijas (įgyvendinimo laikotarpis nuo 2014 m. IV ketv., neįvykdyta). Priemonė yra užtikrinama, nes situacija iš esmės nepasikeitusi – numerius 03, 033 ir 103 iki šiol administruoja GMP dispečerinės.

Priemonė 1.2.2. Aprūpinti savivaldybių priešgaisrines tarnybas judriojo skaitmeninio radijo ryšio terminalais ir juos įdiegti (įgyvendinimo laikotarpis nuo 2014 m. IV ketv.), neįvykdyta. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM 2014 m. nepirko ir neperdavė savivaldybėms skaitmeninių radijo ryšio terminalų. Savivaldybės terminalus pagal galimybes įsigijo iš savo lėšų.

Priemonė 1.3.1. Užtikrinti BPC informacinės sistemos palaikymą, priežiūrą ir vystymą (įgyvendinimo laikotarpis 2014–2016 m.), tęstinė, vykdoma. BPC užtikrina BPC informacinės sistemos palaikymą, priežiūrą, yra pasirašyta sistemos palaikymo ir priežiūros sutartis. 2014 m.pasirašytos sutartys dėl BPC informacinės sistemos modernizavimo, kurį atlikus, bus užtikrinta BPC informacinės sistemos atitiktis automobilinės pagalbos iškvietos (angl. eCall) techniniams standartams.

Priemonė 1.3.2. Įgyvendinti bandomąjį projektą pagalbos prašymams iš neįgaliųjų priimti, apie rezultatus informuoti visuomenę. Esant teigiamiems bandomojo projekto rezultatams teikti Vidaus reikalų ministerijai naujos sistemos sprendimo projektą (įgyvendinimo laikotarpis 2014 m. IV ketv), tęstinė, vykdoma. 2014 m. buvo parengtas ir įgyvendintas pilotinis projektas pagalbos prašymams iš neįgaliųjų priimti. Projekto vykdymo pabaiga – 2015 m. vasario mėn. Šiuo metu analizuojami pilotinio projekto rezultatai, paslaugos veikimo galimybės ir efektyvumas. Išnagrinėjus pilotinio projekto rezultatus bus priimtas sprendimas dėl tolimesnio projekto vykdymo.

Priemonė 1.3.3. Inicijuoti BPC Šiaulių regioninio padalinio tolesnės veiklos tikslingumo ir BPC Klaipėdos regioninio padalinio pastato rekonstrukcijos bei įrengimo tikslingumo klausimo svarstymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiame komitete (įgyvendinimo laikotarpis 2014 m. II ketv.), neįvykdyta. 2014 m. birželio 26 d. raštu Nr. 1D-4751(12) Vyriausybės Strateginiam komitetui pateikta medžiaga (skaidrės), susijusi (-ios) su BPC Šiaulių ir Klaipėdos regioninių padalinių tolesne veiklos perspektyva. Vyriausybės Strateginio komiteto 2014 m. spalio 2 d. posėdžio protokoliniu sprendimu minėto klausimo svarstymas atidėtas.

Nr. / kodas Tikslo ir uždavinių vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Vertinimo kriteriųų reikšmės

Metinis planas Įvykdyta Įvykdymo

procentas

1.Tikslas – integruoti BPC greitosios medicinos pagalbos tarnybų atliekamas atsakymo į pagalbos skambučius trumpaisiais pagalbos telefono numeriais visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir pagalbos tarnybų pajėgų operatyviojo valdymo funkcijas.

114

Nr. / kodas Tikslo ir uždavinių vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Vertinimo kriteriųų reikšmės

Metinis planas Įvykdyta Įvykdymo

procentas

R-1.1 Greitosios medicinos pagalbos tarnybų pajėgų operatyviojo valdymo per BPC dalis, proc.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinės priemonės Nr. 340 įgyvendinimo rodiklis, Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių strateginio veiklos plano rodiklis P-01-05-01-01-05

40 13,3 33

Kriterijus nepasiektas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. prie BPC informacinės sistemos reikėjo prijungti 3 GMP stotis. Kadangi SAM tik 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-1223 patvirtino integravimo grafiką, o GMP stočių vadovai nepritaria integracijai, nespėta iki 2014 m. pabaigos integruoti GMP stotis į BPC. Siekiant išspręsti susidariusią situaciją pasiūlytas nuotolinių darbo vietų diegimas GMP stotyse. Tikimasi šiuos darbus atlikti per pirmąjį 2015 m. pusmetį.

1.1. Uždavinys – sudaryti teisines ir technines galimybes visuomenei medicinos pagalbos kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112.

P-1.1.1Užimtos pareigybės BPC medicinos pagalbos skambučiams priimti ir greitosios medicinos pagalbos tarnybų pajėgų operatyviajam valdymui atlikti, skaičius

60 60 100

1.2.Uždavinys – teisės aktų nustatyta tvarka integruoti pagalbos tarnybų turimą specializuotą techninę ir programinę įrangą ir aprūpinti pagalbos tarnybas reikalinga specializuota technine ir programine įranga

P-1.2.1Greitosios medicinos pagalbos tarnybos aprūpintos operatyviajam jų pajėgų valdymui atlikti reikalinga specializuota technine ir programine įranga, dalis proc.

60 15,0 25

Kriterijus nepasiektas. Tik Panevėžio ir Marijampolės apskričių GMP padaliniuose įdiegta BPC informacinės sistemos programinė įranga, skirta pagalbos pranešimų perdavimui pajėgoms, naudojant VRM „Motorola Dimetra“ skaitmeninį radijo ryšį. Kitos GMP naudoja skirtingus nei BPC programinius sprendimus ir atsisako jungtis prie BPC.

P-1.2.2 Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos aprūpintos judriojo skaitmeninio radijo ryšio terminalais, dalis proc. 10 74 740

Kriterijus ženkliai viršytas. Nors iš valstybės biudžeto nebuvo skirta lėšų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM skaitmeniniams radijo ryšio terminalams, skirtiems savivaldybėms, įsigyti, tačiau dauguma savivaldybių pačios įsigijo šiuos terminalus iš savo lėšų.

1.3.Uždavinys – užtikrinti tinkamą bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros veikimą ir plėtrą.

P-1.3.1 Užtikrintas BPC informacinės sistemos nepertraukiamas veikimas, dalis proc. 100 100 100

P-1.3.2Įgyvendintas bandomasis projektas pagalbos prašymams iš neįgaliųjų priimti, vnt. 1 1 100

ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS:

Eil. Nr. Priemonės pavadinimas

Skirta lėšų,

tūkst. Lt

Panaudota lėšų,

tūkst. Lt

Įvykdymo procentas Pastabos

1. 1.1.7. BPC įsteigti papildomas nestatutines pareigybes, numatyti lėšas joms išlaikyti 1725,0 1725,0 100 Lėšos gautos ir

įsisavintos2. 1.2.2. Aprūpinti savivaldybių priešgaisrines

tarnybas judriojo skaitmeninio radijo ryšio terminalais ir juos įdiegti (papildomas lėšų poreikis)

500,0 0 0 Lėšos nebuvo skirtos

3. 1.3.1. Užtikrinti BPC informacinės sistemos 1814,0 907,0 50 Negavus papildomų

115

Eil. Nr. Priemonės pavadinimas

Skirta lėšų,

tūkst. Lt

Panaudota lėšų,

tūkst. Lt

Įvykdymo procentas Pastabos

palaikymą, priežiūrą ir vystymą(papildomas lėšų poreiksi)

lėšų už IV ketv. suteiktas paslaugas bus apmokėta iš 2015 m. skirtų asignavimų

4. Įgyvendinti bandomąjį projektą pagalbos prašymams iš neįgaliųjų priimtu, apie rezultatus informuoti visuomenę. 120,0 118,0 100,0

Bandomojo projekto diegimas kainavo 118,0 tūkst. Lt (vietoje planuotų 120,0 tūkst. Lt)

116

IV SKYRIUSINFORMACIJA VYRIAUSYBĖS 2014 METŲ VEIKLOS ATASKAITAI

XI. SVEIKATOS TAUSOJIMO IR STIPRINIMO, ASMENS IR VISUOMENĖS SVEIKATOS APSAUGOS POLITIKA

11.3. Sporto politika

Talentingų sportui vaikų ir jaunuolių ugdymas. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Šiauliuose ir Panevėžyje pradėjo veikti specializuoto sportinio ugdymo krypties vidurinės mokyklos, kuriose rengiama olimpinių sporto šakų (futbolo, krepšinio, regbio, rankinio, tinklinio, dziudo, imtynių, irklavimo ir kt.), pamaina – mokyklose, derinant pamokų ir treniruočių grafikus (viso 12 specializuoto ugdymo valandų per savaitę (10 valandų skiriama sporto šakos treniruotei ir 2 valandos – teoriniams dalykams), ugdomi 368 mokiniai, būsimieji Lietuvos olimpinės rinktinės nariai. Mokslo metų eigoje ir pabaigoje moksleiviai dalyvauja įvairiose sporto varžybose, mokomosiose treniruočių stovyklose.

Gyventojų fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos skatinimas. 2014 m. kovo mėn. paskelbtos Eurobarometro apklausos „Sportas ir fizinis aktyvumas“ duomenimis Lietuvoje reguliariai sportuoja ir mankštinasi 37 procentai šalies gyventojų (2010 m. – 36 proc.). Tyrimo duomenimis, 22 procentai lietuvių sportuoja mažiausiai vieną kartą per savaitę, 15 procentų – penkis kartus per savaitę ir daugiau. Pagal reguliariai sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų skaičių, Lietuva yra 15-a iš 28-ių Europos Sąjungos valstybių narių (2010 m. atitinkamai 16-a iš 27-ių), tačiau vis dar nesiekia Europos Sąjungos vidurkio – 41 proc. (2010 m. – 40 proc.).

Siekiant didinti fizinį aktyvumą, organizuotos Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės, Lietuvos mokinių olimpinis festivalis, Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynės, Lietuvos sveikuolių ir kiti renginiai. Per metus tokių renginių suorganizuota net 499 (78 renginiais daugiau nei 2013 m.), juose dalyvavo 233 046 šalies gyventojai (62 904 dalyviais daugiau nei 2013 m.). Taip pat buvo įgyvendinama Lietuvos kūno kultūros ženklo programa, kurioje testus išlaikė (įsivertino fizinį parengtumą) 1 424 mokiniai. Be to, 2014 m. 33 šalies savivaldybėse pradėtas įgyvendinti projektų finansavimo konkursas „Sporto klubai bendruomenėms“ – atrinkti 65 projektai, kuriuos įgyvendinant į sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą buvo įtraukta daugiau nei 16 000 šalies gyventojų, iš kurių virš 11 000 vaikai ir jaunimas.

Siekiant mažinti mirtingumą nuo išorinių mirties priežasčių, buvo įgyvendinama Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programa, pagal kurią vietoje planuotų apmokyti 2 200 moksleivių plaukti ir saugiai elgtis vandenyje bei prie vandens apmokyta 214 moksleivių daugiau.

Sąžiningas sportas. 2014 m. rugsėjo 18 d. Lietuva kartu su kitomis 14 Europos Tarybos valstybių narių pasirašė Konvenciją dėl manipuliacijų sporto varžybomis, kuri sudarys sąlygas tarptautiniu mastu kovoti su viena didžiausių grėsmių sporte („Sportradar“ 2012 metų duomenimis, Lietuva patenka tarp 10-ies valstybių, kuriose užfiksuota daugiausia sutartomis laikomų futbolo rungtynių. 2014 metais „Transparency International“ atlikto tyrimo „Nesąžiningi susitarimai sporte Lietuvoje“ duomenimis 55 proc. futbolininkų ir 30,9 proc. krepšininkų teigė, jog nesąžiningi susitarimai dėl rungtynių yra paplitę). Konvencija bus teikiama ratifikuoti Seimui. Manipuliacijų sporte problemas sprendė ir darbo grupė25, kuri pasiūlė atskirame Baudžiamojo kodekso straipsnyje kriminalizuoti šią veiką (parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 ir 230 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 2282 straipsniu įstatymo projektas), taip pat – numatyti priemones Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme (parengtas Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektas) ir kreiptis į sporto (šakos) federacijas ir sporto organizacijas siūlant joms peržiūrėti savo veiklos dokumentus, etikos kodeksus ir kt.

Sporto infrastruktūros plėtojimas. Siekiant pagerinti didelio meistriškumo sportininkų

25 Sudaryta vidaus reikalų ir teisingumo ministrų 2014-05-26 įsakymu Nr. 1V-355/ 1R-158.

117

rengimo ir sporto varžybų vykdymo sąlygas bei padidinti galimybes sportuoti visiems 2014 m. įrengta 14 universalių dirbtinės dangos sporto aikštelių Kauno, Klaipėdos, Pasvalio, Raseinių, Rokiškio, Šilalės ir Vilniaus rajonų bei Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybėse. Taip pat atnaujintas stadionas „Vingis“ Vilniuje, atitinkantis tarptautinius standartus. Per 2012–2014 metus stadione pakeista bėgimo takų ir sektorių sportinė danga, įrengti šuolių ir metimų sektoriai, atitinkantys Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos keliamus reikalavimus. Stadiono tribūnose įrengta 2 000 sėdimų vietų žiūrovams, sutvarkyta didžioji dalis aplinkos, visiškai atnaujintas stadiono administracinis pastatas, jame įrengtos persirengimo patalpos sportininkams kartu su dušais pritaikytais ir neįgaliesiems, taip pat trenerių ir personalo darbo patalpos, treniruoklių salė. 2014 metais baigta statyti universali sporto salė Palangos mieste, talpinanti daugiau kaip 1 000 žiūrovų ir skirta keletui skirtingų sporto šakų. Metų pabaigoje įrengta vieno didžiausio Baltijos šalyse bei svarbiausio profesionaliam sportui infrastruktūros objekto – Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro Druskininkuose, pagrindinė dalis – universali sporto salė, pastatytas 8 takų 25 m baseinas, įrengtos modernios persirengimo patalpos bei administracinė pastato dalis. Salė yra unikali Lietuvoje – nuleidus specialias užuolaidas ją galima padalyti į dvi atskiras sales. Vykstant svarbioms varžyboms, specialios užuolaidos gali būti pakeltos ir pristatytos mobilios žiūrovų tribūnos, talpinančios iki 600 vietų. Pastatytą 8 takų 25 m baseiną, specialias sales kovinių sporto šakų – bokso, imtynių – treniruotėms, taip pat treniruoklių salę planuojama įrengti per 2015 metus.

Tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimas. 2014 m. rugsėjo 18 d. Lietuva prisijungė prie Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. spalio 13 d. Išplėstinio dalinio susitarimo dėl sporto, kuris Lietuvai leis instituciškai aukštesniu lygiu dalyvauti Europos Tarybos sporto srities projektuose ir aktyviai bendradarbiauti su suinteresuotomis institucijomis valstybės viduje ir Europos mastu.

Aukšto meistriškumo sportas. 2014 metai buvo itin sėkmingi jauniesiems Lietuvos olimpiečiams. 2014 m. rugpjūčio 16–28 d. Lietuvos jaunieji sportininkai dalyvavo II Jaunimo olimpinėse žaidynėse Nandzinge, Kinijos Liaudies Respublikoje. Šiose žaidynėse šalies sportininkai iškovojo aštuonis medalius – tris aukso, du sidabro ir tris bronzos (prieš keturis metus vykusiose I Jaunimo olimpinėse žaidynėse Singapūre Lietuvos sportininkai iškovojo penkis medalius – tris aukso ir du bronzos). Komandinėjė įskaitoje Lietuvos rinktinė užėmė devynioliktą vietą.

Iš viso 2014 metais šalies sportininkai pasaulio ir Europos čempionatuose iškovojo 268 medalius: 103 medalius pasaulio čempionatuose ir 165 Europos čempionatuose. Neįgalieji sportininkai Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos neįgaliųjų čempionatuose – 13 medalių.

Probleminės sritys – tolesni darbai.Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (toliau – Fondas) lėšų skirstymo problema:

valstybės biudžeto lėšas skirsto Fondo taryba, kurios didžiąją dalį sudaro 4 nevyriausybinių organizacijų atstovai (iš 5 Fondo tarybos narių), veikiantys visuomeniniais pagrindais, tačiau šiems asmenims atsakomybė už priimamų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą nėra numatyta. Be to, pažymėtina, kad atsižvelgiant į nepakankamą sporto (šakos) federacijų biudžetinį finansavimą, šio Fondo lėšomis nuo 2009 metų pradėtos remti ir nacionalinių sporto (šakos) federacijų programos, kurios iki 2009 metų buvo finansuojamos iš Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtų asignavimų pagal Kūno kultūros ir sporto įstatymo 15 str. 3 d. Pagal galiojantį Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą Fondo lėšomis gali būti remiami tik kūno kultūros ir sporto srities projektai, o ne programos. Tačiau didžioji Fondo lėšų dalis (10,4 mln. litų iš 19,4 mln. litų (t. y. 54 proc.) 2014 metais buvo skirta sporto (šakos) federacijų veiklai finansuoti – finansuota 65 sporto (šakos) federacijų veikla. Siekiant spręsti šias problemas, bus rengiamas Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas bei kiti teisės aktai, kuriais nuo 2016 metų būtų nustatyta nauja kūno kultūros ir sporto finansavimo tvarka – nacionalinių sporto (šakos) federacijų programos būtų finansuojamos Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės valdomomis valstybės biudžeto lėšomis, o Fondo lėšomis – projektai, skatinantys Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą.

118

XVI. VALSTYBĖS VALDYMAS

16.1. Valstybės tarnybos pertvarka

Įdiegus iš dalies centralizuotą valstybės tarnautojų atranką buvo sudarytos tinkamos prielaidos modernizuoti valstybės tarnybą. Nauji valstybės tarnautojų atrankos instrumentai leido pritraukti ne tik geriausius įvairių sričių specialistus, padaryti atranką profesionalesnę ir skaidresnę, bet ir padidino visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba. Naujos atrankos sistemos praktinis taikymas parodė, kad ji yra naudinga tiek vartotojams, tiek ir įstaigoms, kadangi yra funkcionali ir užtikrina didesnes pretendentų eiti valstybės tarnautojų pareigas pasirinkimo galimybes. 2014 metais konkursuose ar pakaitinio valstybės tarnautojo atrankose vidutiniškai dalyvavo 9 pretendentai, kurie buvo išlaikę bendrųjų gebėjimų testą.

Atlikta apklausa parodė, kad 62 proc. asmenų, pretenduojančių į pareigas valstybės tarnyboje, naująją atrankos sistemą vertina gerai ir labai gerai, o 81,6 proc. atvejų vadovai yra patenkinti naujai atrinktais valstybės tarnautojais. Teigiamai vertinamas atrankos administravimas elektroninėje erdvėje, užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo kokybė, bendrųjų ir vadovavimo gebėjimų tikrinimo turinys. 2014 metais buvo organizuotos 585 bendrųjų gebėjimų testavimo sesijos, kurių metu ištestuoti 7 621 asmenys, iš jų 75,9 proc. asmenų sėkmingai išlaikė bendrųjų gebėjimų testą. Trečdalis  testavimo sesijų vyko Klaipėdos, Kauno, Šiaulių, Panevėžio apskrityse.

Vartotojai ypač palankiai vertina vadovavimo gebėjimų centralizuotą tikrinimą ir sudarytas sąlygas pretendentams nemokamai pasitikrinti užsienio kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių) mokėjimą Valstybės tarnybos departamente. Minėtu laikotarpiu įvykdyti 462 pretendentų vadovavimo gebėjimų patikrinimai. Daugumos pretendentų (71,8 proc.) vadovavimo gebėjimai buvo įvertinti teigiamai.

Buvo sudarytos tinkamos prielaidos efektyviai naudoti Europos Sąjungos paramos lėšas, skirtas valstybės tarnautojų mokymui. Vyriausybė 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr.481 patvirtino valstybės tarnautojų 2014–2017 metų strategiją, kurioje įtvirtino artimiausio laikotarpio valstybės tarnautojų prioritetinius mokymo tikslus ir prioritetines mokymo grupes. Tikimasi, kad ilguoju periodu Vyriausybės patvirtinti konkretūs mokymo prioritetai ir tikslingos investicijos atitinkamoms tikslinėms grupėms sukurs masto ekonomijos efektą ir užtikrins kryptingą investicijų panaudojimą.

Probleminės sritys – tolesni darbai.Lietuvos valstybės tarnyba vis dar per daug orientuota į veiklos procesus, darbo

apmokėjimo ir motyvavimo sistemos neskatina valdymo efektyvumo ir darbo kokybės, trūksta vieningos reikalavimų valstybės tarnautojų žinioms, įgūdžiams ir gebėjimams sistemos, vadovų lyderystės ir bendradarbiavimo su suinteresuotomis grupėmis. Šie trūkumai iš dalies lemia palyginti žemą valstybės tarnybos konkurencingumą su privačiu sektoriumi ir daro valstybės tarnybą nepatrauklią kvalifikuotiems specialistams.

2015 metais bus atliekami kompleksiniai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veiksmai, kuriais numatoma sudaryti tinkamas prielaidas modernizuoti valstybės tarnybą, sprendžiant lyderystės, kompetencijos ir motyvacijos trūkumo valstybės tarnyboje problemas. Bus nustatytas paprastesnis ir mažiau administracinių sąnaudų reikalaujantis valstybės tarnybos teisinis reguliavimas, susijęs su aukščiausio lygmens vadovų (valstybės įstaigų vadovų) efektyvesniu valdymu, kompetencijų modelio įtvirtinimu, naujomis darbo užmokesčio ir motyvavimo sąlygomis.

16.2. Valstybės valdymo tobulinimas

Įvertinta vykdomosios valdžios sistemoje veikiančių ir mažiau negu 20 darbutojų turinčių įstaigų veikla ir pateikti pasiūlymai dėl tolimesnės šių įstaigų veiklos tęstinumo ar tobulinimo.

Atlikta 10 Vyriausybei atskaitingų viešojo valdymo institucijų funkcijų peržiūrų.Parengta 2013 metų viešojo sektoriaus ataskaita. Ataskaitoje apžvelgti viešajame sektoriuje

2013 metais įvykę pokyčiai ir bendrosios viso viešojo sektoriaus vystymosi tendencijos. Ataskaitai parengti surinkta informacija apie daugiau nei 4300 valstybės ir savivaldybių viešojo sektoriaus

119

organizacijų, jų darbuotojų skaičių, darbo užmokesčio fondą, vidutinį vadovų ir darbuotojų darbo užmokestį. Ataskaitai ir Vyriausybės pasirinktoms viešojo sektoriaus tobulinimo priemonėms 2014 m. gruodžio 3 d. posėdyje pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Parengtas Viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvų katalogas. Šiame kataloge pateikiama susisteminta informacija apie pagrindines Lietuvos viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvas, jų taikymo tikslus, procesą, rezultatus ir teikiamą naudą, nurodomi šių iniciatyvų taikymo metodiniai dokumentai, už jų įgyvendinimo koordinavimą atsakingos institucijos, gerieji iniciatyvų įgyvendinimo pavyzdžiai. Katalogas paskelbtas Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje www.vakokybe.vrm.lt.

2014 metais viešojo valdymo institucijos, pasinaudodamos Europos Sąjungos struktūrine parama, įgyvendino projektus, kuriais buvo tobulinamas jų veiklos valdymas ir vidaus administravimas, diegiami kokybės vadybos metodai, gerinamas piliečių aptarnavimas ir veiksmingiau taikomas vieno langelio principas. Iš viso buvo įgyvendinami 96 projektai (baigti įgyvendinti 29 projektai).

Siekiant centralizuoti ir standartizuoti administracinių teisės pažeidimų duomenų tvarkymą, baudų, skirtų už administracinius teisės pažeidimus, administravimą ir išieškojimą, plėsti teikiamas administracines paslaugas gyventojams, užtikrinti efektyvų ne ginčo tvarka skirtų administracinių baudų surinkimą valstybės mastu (E-bauda projektas) atlikti įstatyminės bazės pakeitimai ir papildymai – 2014 m. gruodžio 18 d. priimti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų registro įstatymo ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai ir papildymai. Įstatymų įsigaliojimo data atidėta iki 2015 m. liepos 1 d. Pagal įstatymų nuostatas valstybės mastu centralizuojamas administracinių teisės pažeidimų registravimas, informacijos apie šiuos pažeidimus tvarkymas, baudų, paskirtų už administracinius teisės pažeidimus, administravimas, taip pat šie procesai perkeliami į elektroninę erdvę, o baudų administravimo procesas perduodamas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Parengtas ir 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1408 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių žinybinio registro reorganizavimo ir Administracinių teisės pažeidimų registro nuostatų patvirtinimo“. Užbaigti modifikuojamų Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro ir Mokesčių apskaitos informacinės sistemos analizės ir projektavimo etapai, pradėti programinės įrangos kūrimo ir testavimo etapai, vykdomas modifikuojamos Mokesčių mokėtojų elektroninio švietimo, informavimo ir konsultavimo paslaugų sistemos analizės ir projektavimo etapas.

2014 metais įgyvendintų viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvų dėka išliko gana aukštas Lietuvos gyventojų pasitikėjimas viešojo valdymo institucijomis. 2014 metais atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad institucijomis pasitikėjo 53 proc. gyventojų (14 pav.)

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 0

20

40

6039

51 53 53

14 pav. Pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis (proc.)(Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos užsakymu uždarosios akcinės bendrovės „RAIT“ 2014 metų spalį atlikto

pasitikėjimo valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis ir aptarnavimo kokybės vertinimo duomenys)

Probleminės sritys – tolesni darbai.

120

Nepakankamas viešojo administravimo procesų atvirumas ir visuomenės dalyvavimas šiuose procesuose.

Numatoma atlikti viešojo valdymo peržiūrą (siekiant Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje). Viešojo valdymo peržiūra – tai viena iš iniciatyvų, kurią Lietuva, siekdama sėkmingų derybų su OECD, yra įsipareigojusi įgyvendinti. Jos tema – „Atvira valdžia: viešojo valdymo rezultatų gerinimas, valdžios ir visuomenės bendradarbiavimo stiprinimas“. Atliekant peržiūrą bus išanalizuota Lietuvos viešojo valdymo situacija, atviros valdžios iššūkiai ir parengtos rekomendacijos, kaip efektyviau įgyvendinti atviros valdžios iniciatyvas, kad būtų sustiprinta visuomenės ir valdžios sąveika, paskatintas aktyvesnis visuomenės dalyvavimas viešojo valdymo procesuose ir pagerinta visuomenei teikiamų paslaugų kokybė.

Nepakankama gyventojams teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų kokybė.Didinant gyventojams teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų kokybę, numatoma

nustatyti paslaugas teikiančių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos kokybės vertinimo kriterijus ir pagal juos pradėti kasmet šias institucijas ir įstaigas vertinti ir viešinti vertinimo rezultatus. Numatoma parengti paslaugų kokybės standartų ir piliečių chartijų rengimo rekomendacijas.

Taip pat bus didinama atskirų viešojo valdymo institucijų teikiamų paslaugų kokybė mažinant administracinę naštą asmenims, paslaugų teikimo procesams gerinti panaudojant informacines ir ryšių technologijas.

Nepakankamai efektyvus viešojo administravimo institucijų ir įstaigų veiklos valdymas.Bus siekiama, kad daugiau viešojo valdymo institucijų taikytų įrodymais grįsto valdymo

priemones, diegtų įvairias veiklos valdymo / kokybės vadybos sistemas, vykdytų vidaus administravimo tobulinimo iniciatyvas, susijusias su bendrųjų funkcijų analize, vertinimu, centralizavimu, standartizavimu. Toliau bus atliekamos pasirinktų viešojo valdymo institucijų funkcijų peržiūros, teikiami pasiūlymai dėl perteklinių funkcijų atsisakymo, racionalesnio jų paskirstymo. Numatoma atlikti valstybės institucijų ir įstaigų vykdomų funkcijų peržiūros, kaip viešojo valdymo tobulinimo priemonės, taikymo praktikos analizę ir įvertinti šios priemonės taikymo perspektyvas.

Užtikrinant viešojo valdymo tobulinimo tęstinumą, numatoma atnaujinti Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 programos įgyvendinimo veiksmų planą.

Tęsiant pokyčių viešajame sektoriuje stebėsenos iniciatyvą, numatoma parengti 2014 metų viešojo sektoriaus ataskaitą.

Probleminės sritys – tolesni darbai.Siekiant užtikrinti įsteigto Administracinių teisės pažeidimų registro funkcionavimą, iki

2015 m. liepos 1 d. būtina priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo formos, jos pildymo taisyklių ir nutarimų administracinio teisės pažeidimo byloje formų patvirtinimo“. Teisinėmis priemonėmis – patvirtinant vienodas administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje formas – siekiama užtikrinti, kad administracinių teisės pažeidimo protokolus surašantys bei nutarimus administracinio teisės pažeidimo byloje priimantys subjektai į Administracinių teisės pažeidimų registrą teiktų vienodus duomenis. Taip bus suvienodintas bei standartizuotas administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo procesas.

Iki 2015 m. liepos 1 d. būtina parengti ir patvirtinti poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius Administracinio teisės pažeidimų registro saugumo politiką bei duomenų tvarkymą, ir užbaigti Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos ir Mokesčių mokėtojų elektroninio švietimo, informavimo ir konsultavimo paslaugų sistemos modifikavimo darbus ir pradėti modifikuotų Mokesčių apskaitos informacinės sistemos, Mokesčių mokėtojų elektroninio švietimo, informavimo ir konsultavimo paslaugų sistemos ir sukurtų Administracinių teisės pažeidimų registro ir Eismo įvykių registro veiklą.

16.3. Savivaldos plėtojimas ir savivaldybių atsakomybės didinimas 

121

Siekiant įvertinti vietos gyventojų dalyvavimo vietos reikalų tvarkyme pokyčius, vykdoma vietos gyventojų apklausų organizavimo ir vykdymo stebėsena. Gauti rezultatai leidžia daryti išvadą, kad ir esant pakankamoms teisinėms prielaidoms, savivaldybės nepakankamai dažnai konsultuojasi su gyventojais svarbiais vietos klausimais. Tačiau pažymėtina, kad konsultuotis su bendruomene dėl teritorinių klausimų jau tapo įprasta.

Vidaus reikalų ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1V-255 sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kurios parengtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pataisų projektas svarstytas ir tobulintas darbo grupės posėdžiuose. Projekto svarstymai užtruko, nes nebuvo apsispręsta dėl seniūnaičių ir vietos bendruomenių santykio vietos savivaldos sistemoje, nes išsiskyrė darbo grupės narių pocijos dėl seniūnijų modelių ir seniūnijų funkcijų reglamentavimo. Priemonę planuojama įgyvendinti 2015 m. I ketvirtį.

Vykdant Vyriausybės 2013 m. liepos 22 pasitarimo protokolą, parengta 2013 metų savivaldybių viešojo sektoriaus ataskaita. Ataskaitai parengti surinkta informacija apie 3571 savivaldybių viešojo sektoriaus organizaciją (savivaldybių įmones, akcines bendroves, uždaras akcines bendroves, viešąsias įstaigas, biudžetines įstaigas), jų darbuotojų skaičių, darbo užmokesčio fondą, vidutinį darbuotojų darbo užmokestį.

Atskaita atspindi savivaldybių viešojo sektoriaus būklę. Tai išeities taškas tolesniam savivaldybių viešojo sektoriaus vertinimui, leidžiantis numatyti šios srities tendencijas ir siūlyti tobulinimo kryptis.

Parengtas informacinis-metodinis leidinys seniūnaičiams (seniūnaičių veiklos praktinis vadovas) „Seniūnaičio žinynas“, kuriame gyventojams suprantama ir priimtina forma pateikta seniūnaičio veiklai būtina informacija.

Pakankamai sklandžiai ministerijose buvo atliekama Valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų ir jų priežiūros peržiūra. Peržiūros tikslas – gerinti savivaldybėms perduotų valstybinių funkcijų atlikimo kokybę ir didinti jų efektyvumą; įvertinti, kaip funkcionuoja savivaldybėms perduotų valstybinių funkcijų priežiūros ir tokioms funkcijoms atlikti reikalingų valstybės biudžeto ir kitų valstybės išteklių lėšų apskaičiavimo ir naudojimo mechanizmas.

Naujai reglamentuotas adresų suteikimas. 2014 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-178 išdėstyti nauja redakcija Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašai. Įgyvendinant Vietos savivaldos įstatymo pataisas, nustatyta numerių suteikimo, pakeitimo ar panaikinimo tvarka žemės sklypams, kuriose leidžiama pastatų statyba, taip pat privalomas išankstinis gyventojų informavimas apie numatomus keisti ir jau pakeistus adresus.

Gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų tvarkymas – įvertinus savivaldybių pateiktus dokumentus, parengti ir pateikti Vyriausybei nutarimų projektai dėl Kaišiadorių, Žiežmarių miestų, Ukmergės r., Plungės r., Radviliškio r., Pakruojo r., Šakių r. savivaldybių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų pakeitimo.

Probleminės sritys – tolesni darbai.Nepakankama gyventojų ir vietos valdžios sąveika, gyventojų įtrauktis į vietos reikalų

sprendimą. Būtina tikslinti savivaldybių veiklos rezultatų vertinimo metodiką, nėra nustatytų savivaldybių veiklos vertinimo kriterijų. Būtina kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija paengti savivaldybėms rekomenduojamų veiklos vertinimo kriterijų sąrašą. Parengti rekomendacijas savivaldybėms dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus nustatymo savivaldybės administracijoje. Parengti 2014 metų. savivaldybių viešojo sektoriaus ataskaitą.

Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir tinkamą teisės akto inkorporavimą į teisės aktų sistemą, aiškiai apibrėžiant įstatymo sąvokas ir jas suderinant su kituose teisės aktuose vartojamomis sąvokomis, nustatant naujas sąvokas, atsisakant nebeaktualių ir ne šio įstatymo reguliuojamų teisinių santykių sričiai priskirtų nuostatų, bus rengiamas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

122

16.4. Regionų politika

2014 metais tolygiai augo Europos Sąjungos struktūrinės paramos regionų plėtrai panaudojimas. Iki 2015 metų pradžios panaudota daugiau nei 667,2 mln. Eur (vien per 2014 metus – 106,5 mln. Eur) tarpinstitucinėje Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje numatytos struktūrinių fondų paramos.

Geriausi rezultatai pasiekti paramą gavusiuose ir ją sėkmingai panaudojusiuose regioniniuose centruose (esančiuose mažiau išsivysčiusiuose apskrityse) – materialinių investicijų apimtys auga gerokai sparčiau, negu vidutiniškai Lietuvoje (2013 m. materialinių investicijų indeksas, lyginant su šalies indeksu 1,10 (10 proc. spartesnis augimas)) be Visagino savivaldybės, kurioje investicijų svyravimus lemia atominės elektrinės uždarymo darbai.

Buvo vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 110 patvirtintas Europos Sąjungos fondų lėšų naudojimo planas, kuriuo nustatytos siektinos metinės pripažintinos deklaruotinomis Europos Komisijos Europos Sąjungos fondų lėšų sumos. Pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamas Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemones, plano įvykdymo dalis 2014 m. sudarė 99,81 proc. ,pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemones, planas buvo įvykdytas 100,19 proc. Planuojama, kad per 2015 metus bus panaudotos visos Europos Sąjungos lėšos, kurios skirtos įgyvendinti 2007–2013 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiu Vidaus reikalų ministerijos administruojamas veiksmų programų priemones.

Regioniniai pajamų ir nedarbo lygio netolygumai išlieka santykinai nedideli, registruotas nedarbas neviršijo šalies vidurkio daugiau kaip 35 proc. 9 iš 10 regionų, bruto darbo užmokestis buvo aukštesnis negu 80 proc. šalies vidurkio visuose 10 regionų.

Naujuoju Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo periodu prioritetas bus skiriamas integruotam teritorijų vystymui – bus remiamos integruotosios teritorinės investicijos (ITI), tvarios miestų plėtros veiksmai, bendruomenės inicijuojama vietos plėtra. Šių instrumentų pagalba skiriama parama kompleksinei miesto ir kaimo vietovių plėtrai (apleistų teritorijų, mažiau išvystytų miestų ar jų dalių investicinio patrauklumo didinimui, sąlygų verslui sudarymui), bendruomenės inicijuojamos vietos plėtros principais įgyvendinamoms užimtumo ir socialinės atskirties mažinimo iniciatyvos. Minėtoms priemonėms 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu planuojama skirti apie 375 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų vien pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamas priemones.

2014 m. vasario 19 d. Vyriausybė patvirtino regioninės plėtros tarpinstitucinis veiklos planą, kuriuo regionuose planuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų dalis padidinta nuo 10,5 proc. (2007-2013 m.) iki 15,1 proc. (2014–2020 m.).

Europos Komisija patvirtino 2014–2020 metų Lietuvos Respublikos Partnerystės sutartį ir Veiksmų programą, kurioms Vidaus reikalų ministerija parengė dalis, skirtas Europos Sąjungos remiamoms teritorijų vystymo priemonėms (Integruotoms teritorinėms investicijoms, Bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai), bei Veiksmų programos prioritetus bei konkrečius uždavinius, skirtus viešojo valdymo tobulinimui, kompleksiniam miestų ir miestelių vystymui, bendruomeninių iniciatyvų rėmimui socialinės įtraukties ir užimtumo srityse.

Parengti ir patvirtinti teisės aktai, reikalingi Integruotoms teritorinėms investicijoms įgyvendinti: nustatyti tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijai ir išskirtos tikslinės teritorijos, patvirtintos Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairės.

Savivaldybės parengė visų 15-os integruotų teritorijų vystymo programų (5 didžiųjų miestų ir 10 regionų) projektus, kurie šiuo metu derinami.

2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Vidaus reikalų ministerijos parengtos Regioninės plėtros įstatymo pataisos (nauja redakcija). Regionų plėtros tarybos įgijo naujų funkcijų – pripažinti projektus regioninės svarbos projektais, išskirti tikslines teritorijas (1–6 tūkst. gyventojų grupėje); priimti sprendimus dėl regionų tarptautinio bendradarbiavimo.

Probleminės sritys – tolesni darbai.Būtina baigti derinti ir patvirtinti visas integruotas teritorijų vystymo programas. Patvirtinti

123

vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisykles, suteikti paramą šias stretegijas rengiančioms vietos veiklos grupėms.

Patvirtinti 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos konkrečių uždavinių įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planus ir projektų finansavimo sąlygų aprašus

XVIII. TEISĖ IR TEISĖTVARKA

Gyventojų apklausų duomenimis, kasmet didėja saugiai besijaučiančių Lietuvos gyventojų dalis (pav.). 2014 metais 80 proc. apklaustųjų nurodė, kad jie jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje vietovėje (mieste ar rajone). Gyventojų, manančių, kad rizika tapti nusikaltimo auka jų gyvenamojoje vietovėje yra maža, dalis, lyginant su 2008 metais, padidėjo nuo 33 iki 66 procentų.

16 pav. Saugiai besijaučiančių Lietuvos gyventojų dalis(Šaltinis – gyventojų apklausų duomenys)

Išlieka opi smurto artimoje aplinkoje problema. 2014 metais policija užregistravo 29 339 pranešimus apie galimą smurtą artimoje aplinkoje (36 procentais daugiau nei 2013 metais). Siekiant sudaryti galimybes policijai efektyviau reaguoti į tokį smurtą, parengti ir Seimui pateikti Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektai, kuriais siūloma įtvirtinti, kad ikiteisminis tyrimas dėl tokios nusikalstamos veikos turi būti pradedamas, nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, visais smurto artimoje aplinkoje atvejais (t. y. ir tada, kai veika padaryta buvusiam sutuoktiniui ar partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais susietam asmeniui).

Nuo 2014 m. vasario 1 d. Lietuvoje pradėjo veikti karštoji linija 116000, skirta pranešimams apie dingusius vaikus. Informacija per Bendrąjį pagalbos centrą perduodama policijai ir Dingusių žmonių šeimų paramos centrui. Iki metų pabaigos gauta daugiau kaip 900 tokių pranešimų.

Įgyvendinant tarptautinį projektą, parengtos įdarbinimo paslaugas teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir darbdaviams skirtos rekomendacijos, kaip nustatyti ir užkardyti prekybos žmonėmis priverstiniam darbui ir priverstinio darbo atvejus.

Siekiant, kad būtų labiau koordinuojami ir derinami policijos ir savivaldybių institucijų veiksmai užtikrinant viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, atlikta šių veiksmų koordinavimo analizė ir jos pagrindu parengtos rekomendacijos pateiktos policijai ir Lietuvos savivaldybių asociacijai įgyvendinti.

124

Plėtojant policijos bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir gyventojais, nuo 2014 m. vasario 1 d. visose teritorinėse policijos įstaigose veiklą pradėjo specializuoti bendruomenės pareigūnai (iš viso įsteigta 91 tokia pareigybė).

Siekiant, kad policijos veikla taptų labiau specializuota ir efektyvesnė, pertvarkyta Lietuvos kriminalinės policijos organizacinė sistema – sustambinti policijos įstaigų struktūriniai padaliniai, perskirstyti žmogiškieji resursai, sustiprinta kriminalinės žvalgybos funkcija.

Siekiant nustatyti ilgalaikius viešojo saugumo plėtros tikslus ir uždavinius, parengtas ir Seimui pateiktas tvirtinti Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos projektas. Projekte numatyti tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo kryptys, skirti: kurti gyvenamąją aplinką, saugią nuo nusikalstamų veikų; stiprinti kovą su sunkiais bei organizuotų nusikalstamų grupių daromais nusikaltimais, tarp jų prekyba žmonėmis ir nusikaltimais elektroninėje erdvėje; mažinti teroro aktų tikimybę; taip pat užtikrinti veiksmingą Europos Sąjungos išorės sienos kontrolę.

Probleminės sritys – tolesni darbai.2014 metais atliktos Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir valstybinės

priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų apklausos duomenimis, savo darbu tarnyboje patenkinti tik 56 procentai pareigūnų. Siekiant didinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų motyvaciją, būtina tobulinti tarnybos teisinių santykių reguliavimą (darbo užmokesčio, socialinių garantijų ir kitose srityse). Tam svarbu neatidėliojant priimti atitinkamas Vidaus tarnybos statuto pataisas.

Siekiant toliau didinti vidaus reikalų statutinių įstaigų veiklos viešojo saugumo srityje efektyvumą ir rezultatyvumą, bus tęsiama šių įstaigų funkcijų peržiūra ir optimizavimas. Bus siekiama užtikrinti sklandžią tolesnę bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros plėtrą. Dėl Sveikatos ministerijos neveiklumo ir kai kurių greitosios medicinos pagalbos tarnybų atsisakymo bendradarbiauti su Bendruoju pagalbos centru (BPC), 2015 m. sausio 1 d. tik 13 procentų minėtų tarnybų pajėgų buvo valdoma per BPC (vietoj planuotų 40 proc.). Vidaus reikalų ministerija 2015 m. sausio mėn. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, prašydama spręsti dėl viešojo intereso gynimo užtikrinant savalaikį greitosios medicinos pagalbos tarnybų pajėgų valdymo integravimą į BPC numerio 112 tinklą ir imtis priemonių užkertant kelią dar didesnės materialinės žalos valstybei atsiradimui dėl Sveikatos apsaugos minsiterijos vengimo bendradarbiauti plėtojant teisės aktuose numatytą BPC infrastuktūros modelį.

18.2. Migracijos politikaParengti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas ir jį

lydinčiųjų įstatymų projektai, kuriais supaprastinama leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo procedūra, nustatomi bendri asmenų priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų standartai (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymai priimti Seime).

Parengti Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektas ir jį lydinčiųjų įstatymų projektai, kuriais įteisinama galimybė užsienio valstybėse gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams gauti asmens tapatybės korteles, Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai išduoti laikiną kelionės dokumentą – laikiną pasą, supaprastinamos asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo procedūros, palengvinama našta vyresnio amžiaus žmonėms, nustačius ilgesnį asmens tapatybės kortelės galiojimo laiką (2014 m. gruodžio 23 d. įstatymai priimti Seime).

Priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo užtikrinamas autentiškas vardo ir pavardės rašymas užsieniečiams išduodamuose teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiame pažymėjime ir lietuvių kilmę patvirtinančiame pažymėjime: suteikta galimybė šiuose dokumentuose vardą ir pavardę rašyti lietuviškais rašmenimis, kai užsieniečio kelionės ar kitame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente vardas ir pavardė įrašyti lietuviškais rašmenimis.

Buvo gerinamos sulaikytų trečiųjų šalių piliečių ir prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo sąlygos Užsieniečių registracijos centre – atlikti dalies centro pastatų remonto darbai.

Probleminės sritys – tolesni darbai.Siekiant didesnio migracijos procesų valdymo efektyvumo, bus rengiami sprendimai dėl

125

migracijos procesų valdyme dalyvaujančių institucijų atliekamų funkcijų optimizavimo.

126

V SKYRIUSPLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI PAGAL

VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI PAVESTAS VALDYMO SRITIS

1. Viešojo saugumo užtikrinimo srityje:1.1. Tęsti vidaus reikalų statutinių įstaigų funkcijų peržiūrą ir optimizuoti įstaigų skaičių ir

veiklą;1.2. Stiprinti vidaus reikalų statutinių įstaigų vidaus ir išorės kontrolę, siekiant užtikrinti jų

veiklos skaidrumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo galimybę;

1.3. Tobulinti statutinių valstybės tarnautojų tarnybos santykių reglamentavimą (darbo užmokesčio sistemą, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą, spręsti socialinių garantijų klausimus), taip pat šių tarnautojų sveikatos priežiūros ir pareigūnų, išleidžiamų į pensiją, medicininės reabilitacijos ir profesinio perorientavimo organizavimą.

1.4. Optimizuoti migracijos procesų valdyme dalyvaujančių institucijų atliekamas funkcijas ir migracijos procesus, užtikrinti jų skaidrumą.

1.5. Plėtoti vidaus reikalų statutinių įstaigų bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene tiek krašto gynybos, teik kovos su terorizmu srityje.

1.6. Plėsti vidaus reikalų sistemos ir kitų pagalbos tarnybų pajėgų savitarpio bendradarbiavimą. Sudaryti galimybes pagalbos tarnyboms, nepriklausančioms vidaus reikalų sistemai, naudotis vidaus reikalų skaitmenine mobiliojo ryšio sistema.

1.7. Užtikrinti dviejų lygių gelbėjimo tarnybų sistemos funkcionalumą ir jos materialinį - techninį aprūpinimą, skatinti savanoriškų ugniagesių formuočių kūrimąsi ir savanorystės patrauklumą.

2. Viešojo valdymo srityje:2.1. Gerinti valstybės institucijų ir įstaigų informacinį aprūpinimą – užtikrinti naudojamų

registrų, informacinių išteklių prieinamumą, ryšių technologijų sistemų tobulinimą, plėtrą, suderinamumą ir saugą.

2.2. Didinti asmenų aptarnavimo viešojo valdymo institucijose ir jiems teikiamų paslaugų kokybę. Remiantis Viešųjų ir administracinių paslaugų stebėsenos sistemoje (PASIS) sistemoje sukaupta informacija, parengti pasiūlymus dėl pasirinktų visuomenei aktualių administracinių paslaugų kokybės didinimo.

2.3. Skatinti gyventojų dalyvavimą, sprendžiant viešuosius vietos reikalus.3. Regioninės plėtros srityje:3.1. Įgyvendinant socialinės ir ekonominės skatinimo priemones prioritetą teikti

savivaldybėms, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos.3.2. Tobulinti Lietuvos teritorinę administracinę ir teritorinę statistinę struktūrą sudarant

NUTS 2 lygmens regionus siekiant, kad regionams skiriama parama proporcingai atitiktų jų socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį.

4. Kūno kultūros ir sporto plėtros srityje.4.1. Sudaryti sąlygas olimpinių rinktinių kandidatams tinkamai pasirengti ir dalyvauti

Olimpinėse ir Parolimpinėse vasaros žaidynėse Rio de Žaneire.4.2. Gerinti profesionalių sportininkų rengimo sąlygas – pradėti Sportininkų rengimo ir

reabilitacijos centro Druskininkuose II etapo statybą.

127

VI SKYRIUSVALSTYBĖS ĮMONIŲ PASIEKTI PAGRINDINIAI VEIKLOS RODIKLIAI IR

SVARBIAUSI VEIKLOS REZULTATAI

Valstybės įmonė „Regitra“ per 2014 metus pasiekė šiuos suplanuotus pagrindinius veiklos rodiklius:

Rodiklio pavadinimas 2014 metais planuota reikšmė

Pasiekta reikšmė

Įvykdymo procentas

Pardavimų apimtys ml. Lt 74,29 82,857 111,5 Rodiklio reikšmė viršyta. Reikšmė viršyta išlikus pakankamai pastoviam transporto priemonių registravimo ir vairuotojų egzaminavimo paslagų skaičiui. Be to, pasikeitus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui, buvo pradėtos teikti naujos paslaugos (pvz., leidimo transporto priemonei dalyvauti eisme suteikimas, jo sustabdymas ir pan.)Grynasis pelnas, mln. Lt 7,0 8,165 116,6 Rodiklio reikšmė viršyta. Reikšmė viršyta dėka padidėjusių pardavimų apimčių bei šiek tiek sumžinus įmonės sąnaudas, įskaitant kiek vėlesniam terminui nukeltą kai kurių investicinių (statybų) projektų įgyvendinimąGrynasis pelningumas, procentais 8 9,85 123,1Rodiklio reikšmė viršyta. Šią reikšmę lemia grynojo pelno ir pardavimų apimčių santykis. Padidėjus šiems rodikliams, kiek padidėjo (lyginant su planuotu) ir pelningumo procentas

Užtikrintas įstatymo pakeitimų taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo liepos 1 d. turėjo įsigalioti kai kurios naujos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos, parengti pasiūlymai dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių ir Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių projektų. Taisykles patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Taip pat suderintos ir įgyvendintos keitimosi elektroniniais duomenimis su Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuru sąsajos, užtikrinančios minėto įstatymo vykdymą (ledimą transporto priemonėms dalyvauti eisme arba tokio leidimo sustabdymą).

Pasirengta euro įvedimui. Darbui su eurais apmokyti darbuotojai. Atitinkamai perskaičiuoti paslaugų įkainiai, bei atlikti būtini programavimo darbai, kad visos įmonės informacinės sistemos būtų adaptuotos dirbti įvedus eurą.

Mažinama administracinė našta gyventojams. Sukurta keitimosi būtinais duomenimis sąsaja su Muitinės departamento informacine sistema. Diegiama analogiška sąsaja su VĮ Registrų centras administruojama informacine sistema ESBLIS dėl keitimosi duomenimis apie medicinines pažymas ir teisės vairuoti suteikimą.

PLANUOJAMI PAGRINDINIAI VEIKLOS RODIKLIAI:

Rodiklio pavadinimas Planinė 2015 metų reikšmė

Planinė 2016 metų reikšmė

Planinė 2017 metų reikšmė

Planinė 2018 metų reikšmė

Pardavimų apimtys, EUR 21 976 21 982 21 997 21 998Grynasis pelnas, EUR 2 027 1 998 2 013 2 015Grynasis pelningumas, procentais 8 8 8 8

128

Valstybės įmonė „Infostruktūra“ per 2014 metus pasiekė šiuos suplanuotus pagrindinius veiklos rodiklius:

Rodiklio pavadinimas 2014 metais planuota reikšmė

Pasiekta reikšmė

Įvykdymo procentas

Kapitalo grąža, procentais 5,1 6,4 125Rodiklio reikšmė viršyta.

PLANUOJAMI PAGRINDINIAI VEIKLOS RODIKLIAI:

Rodiklio pavadinimas Planinė 2015 metų reikšmė

Planinė 2016 metų reikšmė

Planinė 2017 metų reikšmė

Planinė 2018 metų reikšmė

Kapitalo grąža, procentais 5,5 5,5 6 6

__________________________