vytautas.landsbergis. .lietuvos.perspektyva.2014.lt

8/10/2019 Vytautas.landsbergis. .Lietuvos.perspektyva.2014.LT

1/68


2/68


3/68

Vilnius, 2014

Vytautas Landsbergis

LIETUVOSPERSPEKTYVA

2014


4/68

UDK 332.2(474.5)

La241

ISBN 978-609-8140-01-9 Vytautas Landsbergis, 2014


5/68

5

TURINYS

Antieuropa ............................................................................6

Pkui .................................................................................8

Sudirbti Lietuv ....................................................................9

Referendmai ......................................................................12

laisv ar nelaisv.............................................................17

Kame tiesa? ..........................................................................20

Rusija prie Europos Sjung ............................................27

Loiam V. Putino pulk? ................................................29

TS-LKD Tarybos posdyje ...............................................35

Nemesim Europos kelio

(Prie Signatar nam, 2014-02-16)...................................43

Kreipimasis dl referendumo ............................................49

Dl para ataukimo ........................................................50

Laikas Lietuvos Sjdio kareiviui A. Patackui ............5227 pasiuntiniai ....................................................................56

Lietuvos perspektyvos .......................................................60

Tautinink panieka tautai .................................................65


6/68

6

ANTIEUROPA

Jau laikas kalbti aikiai ir iki galo. Jei yra Lietuvojmstani ir neapimt psichozs, tegu pasisako aikiai

ir iki galo. Nemeluokite lengvatikiams ir gsdinamiems

Europa.

Lietuvos buvimo Europos Sjungoje prieininkai

kur laik slapstsi po ukampio patriotizmo vliava

em, jei kas parduos, gali priklausyti tik ms pai tur-iams dvarininkams, taigi daugiausia dviem procentams

gyventoj; o jei dar anonimams i neinia kur, pasisl-

pusiems po juridini asmen vliavytmis, tai vl nieko

bloga. Kad tik nebt skaidrios, vieos rinkos.

Nespjate susipirkti, kas dar liko, ponai didieji em-

valdiai, ramiai, dedam pastangas dar ir dar pratsti ES

termino iimt, gal spsite susipirkti pigiau, be konkuren-

cijos. Nespjate? k gi, jei treisyk neprats, tai jums

veriau istoti su visa alimi i Europos Sjungos, negu

mokti u norimo pelno em brangiau. Turto mat norisi

vis daugiau, tad ir udarame turgely pigiau sigyjamo.

Tikriausiai ir vidutinis kininkas natraliai nort

prisipirkti pigiau, ir jis pavyds olandui nusipirkusiam

brangiau pardavusio kaimyno em; bet sutartiniai vals-

tybs sipareigojimai, kuriems ansyk pritarte, yra tokie:

jei atsiranda pardavjas, tai pirkti gali ir olandas.


7/68

7

K reikt Europos sutarties atsisakymas ir grimas

padt buvusi prie ES narysts referendum? ia daug

esmingesni dalykai, negu tik ems sklypai. Prisimin-kime, kaip M. Gorbaiovas reikalavo ir terorizavo, kad

grtume kovo 10-j. Dabar kaimyn Rusija to siekia

nebe tankais, o minktomis antieuropins propagandos

ir papirkimo priemonmis. Tik neinom, ar agitatoriai ir

para rinkjai u antieuropin referendum paaikino

monms, kaip atrodys i naujo vestas viz Airij re-imas, vis dar per ma subsidij emdirbiams aklas at-

sisakymas, perjimas i engeno erdvs Lukaenkos-Pu-

tino erdv. Eurazij, beje.

V. Putino replms tarp Maskvos ir Kaliningrado

nieko daugiau nereikt, kaip vienios Lietuvos iteimo

paklusn minktakn. Didiulius medalius tokiemsantieuropiniams referendumininkams ukabins ant nuo-

lanki kakl, tuo neabejoju.

Lietuvos inios, 2014-02-07


8/68

8

PKUI

Laidos vedjas Kstutis Pkas: /.../ Dar vien irpaskutin klausim noriau pateikti dl ems parda-

vimo usienieiams. Kokia js nuomon labai trumpai?

/.../ Ar gerai, kad em parduodama, ar i tikrj jau

draskoma Lietuvos teritorija?

V.L.: Lietuva yra didelje Europos Sjungos teisinje

ir nuosavybs teisi sistemoje. Tad bdama ten Lietuvanegali viena turti kitokio teisinio reguliavimo. Pagaliau

tai buvo viena slyg mums stojant Europos Sjung,

kad ems rinka irgi bt atvira, o ne ublokuota tik sa-

viems. Be to, Lietuvoje yra ir nenaudojamos, ir apleistos

ems. Todl tie, kurie mano kitaip, sakys: tegu tik perka,

tegu naudoja em. Tada bus produkcijos ir bus mokami

mokesiai. O kad em nebt superkama piktybiniais

valstybins ekspansijos tikslais, galima sukurti filtr ar

prieiros institucij. /.../ Visur reikia proto, ir valdiose,

ir statym leidyboje. Reikia valgumo ir kontroliavimo,

analizavimo, kas kur kaip galvoja ir koki tiksl ms

atvilgiu turi. I kur dabar ateina naujas didysis brolis,

kuris mus neimananius vargelius priglaus, nurodys,

kaip mums elgtis, kad elgtums teisingai? Tai ateina ne

i Europos, o i labai konkrei centr Rytuose, kurie

mums nurodinja, kaip k reikia daryti, ir pyksta, bau-

dia, jeigu neklausom, reikalauja atsiprayti.

Televizijos Pkas-TV laidoje Kontaktas, 2013-02-17


9/68

9

SUDIRBTI LIETUV

Raau, kaip matau.Didel kaimynin alis, kuri ididiai atmeta Eu-

ropos geranorikos kaimynysts politik, ivirkiai r-

pinasi savo artimiausiais europiniais kaimynais. Tas r-

pestis pasireikia geismu ir veiksmu, kad nedkingieji,

bgantys nuo motinos globos, klupt ir lugt.

Norjot nepriklausomybs? tai ekit, matykit, kdabar turit. Gal pasiilgsit buvusio kolonijinio bvio.

Toks tat generalinis vaizdelis, o jame vieta ir ms

tvynei Lietuvai.

Kratts pavergtosios alies tikrovs ir statuso.

Dabar vergaujat sukiams ir niekintojams. ioje eigoje

paangos daug. Jai prieinasi Prezident, taiau partin

valdininkij nea nevari srov. /.../

Taigi mus okupuoja ne tankais, o paproiais. Kol kas.

Vergyst sukiams jau vieia kaip santvarka. Talkina i-

manioji teis. Sukius pakeit vard sukius nebekaltas.

Kaltas prie teism buvo vardas, o ne pats sukius. Suk-

iai sukti gebjimas apsukti ar isisukti. Po to ir visus

sukti.

Prisimintina kienvagi moral jokio sukiavimo!

Tai bt negarbinga. Bet nnai Lietuvos Respublikoje

sukiauti negda. Nei bankininkystje, nei superkant rin-


10/68

10

kimus. Tik Dalia Grybauskait, nesistemin, dar peikia:

gda! /.../

Pavelkim dar priepaskutin Lietuvos afer.Europos pinigus besot darbiei virnls

rykl! V. Uspaskichas jau seniai adjo paversti Lietuv

savo UABu. Dabar sulipd spding UAB kaip siurblin

Europos pinigams siurbti. Du ministrai pasirao uspaskin

tvark ubgdami u aki galbt egzistuojaniai premjero

valiai. Vykdys treiasis UABo ministras. Pakako dienos arporos valand, ir vsio zakonno! Nekomentuosim, kam

ankstesnij vadov priklaus toks poiris. uvis pva

nuo seniau. Taip dabar numatyta semti didiul Europos

l naud monopolinio darbo UABo rankomis. Kartu

ia ir politin nauda Maskvos konsultantams bjauri Lie-

tuvos kompromitacija pirmininkavimo ES metu. Pirmi-nink valstyb lupa Europos pinigus dar neregto -

lumo metodais! Jei Seimo dauguma darbo marionets,

tai sukiai pasidarys statym dar ir kompensacijai u pa-

eist nekaltyb. O k msto vargai socialdemokratai,

kuriuos koalicijos partneriai ibado turgaus aiktje? Gal

visikas itiimas, o gal brko ir vlesnis nuomilis (ot-

katas). Bet Lietuvos prestiui juoda duob.

Valstybs kompromitavimo pavyzdi apskritai ne-

pristigtume. Antai per Egls Kusaits byl norta paro-

dyti, kad Lietuva tai prie Rusij kariaujani terorist

kratas. /.../


11/68

11

Labai tiktasi susirmim per gj parad Vilniuje.

Bet miesto gyventojai j praktikai ignoravo, galing

ginkluotj pajg neteko naudoti. Tradicikai atidirboekran herojus Petras Graulis, ir tiek. Dar pasitampys

su policija teismuose. R. Paksas pabus referi. Vis dlto

Lietuvos purvinimui tai mizeris. /.../

Sulugdyti europin Ryt kaimynysts politik

tai didysis, todl nesunkiai velgiamas, kaimyno ne

kaimyno tikslas. Europa mat liai ksinasi vent b-simos Eurazijos erdv, klaidindama jos pokolonijines

tautas, o dar tai nenaudlei Lietuvai pirmininkaujant!

Todl nei ES, nei Lietuvos skm jokiu bdu neleistina.

Lietuv btina sudirbtivisais apraytais ir dar kitokiais

bdais. O laikas ribotas... /.../

Ukraina, spaudiama dl Muit sjungos rytus,gan gudriai itemp laik, ir dabar, tik irkit, sunerimo

Baltarusija. Pirmoji kiusi koj spstus jau protestuoja,

bent jos smulkieji verslininkai. Es, muit sjunga su

Maskva, tai naujas niokojimas, ala be kakokios adtos

naudos Baltarusijai. Gyvenimas mua raktu (bjot kliu-

iom), nieko nepadarysi. Bet muamieji, gal gale, mo-

kosi. Stebk, Lietuva, ir nors pati nesileisk manipuliuo-

jama.

lzinios.lt, 2013-08-11


12/68

12

REFERENDMAI

Turime galimyb daryti privalomuosius statymi-nius ir patariamuosius politinius sprendimus tautos re-

ferendum bdu. Turime galimyb referendumo metu

tapti ir manipuliuojamais nemaiau nei populistiniuose

arba perkamuose rinkimuose. Skirtumas tas, kad rin-

kim rezultatas, jeigu netenkina, gali bti taisomas per

kitus eilinius rinkimus. Referendumas lemtingesnis, iareikia ir proto, ir atsargumo.

Ar galima referendumais pakeisti Lietuvos konstitu-

cin santvark, pavyzdiui, sivesti nebepakeiiam ma-

nipuliatori valdi? Toks bandymas buvo, r. toliau.

Ar galima referendumais apversti vakarietik a-

lies krypt? O kaipgis. jo antai, rinko paraus: ar tu

nori, kad Lietuvoje bt kuriama brangi kariuomen,

kurios reikalauja NATO, ar kad tavo vaikas eit mo-

kykl? Tokio referendumo skms atveju, dar ir vaikams

negimstant, kai mokykl maiau belieka, iandien mus

besenstanius gint Raudonoji armija.Panaiems poktams tereikia visuomens tolesnio

byrjimo nevisuomen ir gerai finansuojamo jos mul-

kinimo.

Dar svarbu, kad silomuose balsuoti klausimuose

mons neatskirt pel nuo grd, nevelgt tikrojo

turinio. Tuo tikslu uleidia (referen)dm akims, kad


13/68

13

springtume ir nesusivoktume, u k i tikrj balsuo-

jama.

Ar nori, kad sprogt Ignalina? tai balsuok u pa-tarim, kad veriau tesprogsta Astravas ir Ragain, bet

iapus ms sienos niekur Lietuvoje branduolini j-

gaini niekad nebt statoma. Pasiskaldysim balan,

pirksim elektr i Rusijos.

Ar myli pauktelius? Tai balsuok prie tas negraias

alto vjo jgaines. Ir taip toliau.Su mintuoju politiniu valstybs uvaldymu buvo

toks antai Viktoro tikslas, mginimas gauti referendm.

Seimas visuomet blogas, nors patys gerai renkame,

tad veskime irinktj ataukim bet kada. Pavyzdiui,

jeigu blogai balsavo. Tebus jie renkami ir ataukiami tik

apygardose, o pinig maiai, sumokj u irinkim irvaldantys vietin spaud, prireikus paleidia straipsnel

ir gand, pradeda rinkti ataukimo paraus. Vyrai, k

darot, susijaudina deputatas. A juk u Lietuv. Ki-

tsyk prie balsavim pasiskambinsiu, kad nesuklysiau...

Nuo ios smegduobs rinkos aiktje tada mus i-

gelbjo auktoji para kvota 300.000 nesurinko. Su-

mainkim iki 100.000, ir tursim referendm sport,

lietuvik bgim maiuose. Kas mnes klausim tautos

patarimo, kur organizatoriai skelbs kaip sprendim.

io sporto mgj vis daugiau, galt steigti federa-

cij.


14/68

14

Beje, auktoji kvota, jei gerai prisimenu, ir buvo

nustatyta apsisaugoti nuo bgik maiuose, tarkim, ko-

lki raudotoj, kad nepakiint Lietuvos vl, kur jaubuvome.

Dabar kyla naujas didelis dmas. Dl ems Lie-

tuvos. Jos daug yra nenaudojamos ir nenaudingos. Ir

broliai artojai airikai neka, ir kaimai sensta, nyksta. Tik

tai kai kuriems mieste atrodo, kad jei t em nusipirks

ir puosels olandas, Lietuvos nebeliks. Gabalas jos hek-tar virs Olandija. Uuot Sosnovskio bari ims augti

ydti tulps ir kiti nemalonumai.

Todl skamba balsai ir kaupiami paraai: neparduoti

Lietuvos ems nei europieiams, nei kinieiams, nei dar

kokiem usienieiams! tvirtinkim t udraudim refe-

rendumu! Ms em venta, o bjaurybs olando nuo-savyb j iniekint.

ia jau verta pamstyti kur apskritai esame, ir kas i

to triukmelio ieina.

Ogi esame ir Europos Sjungos pilieiai, lygiai su

olandais ir ispanais. Turime Europos sutart, paremt

net ms pai referendumu, pagal kuri vis ES piliei

teiss lygios keliauti, dirbti, apsigyventi be joki viz,

sigyti nuosavybi, kur kam patinka ms bendroje teisi-

nje erdvje. Todl kai kuri nerimas ir silomas referen-

dumas, lyg dar neudrausiantis lietuviui nusipirkti ems

Latvijoj ir Ispanijoj, skms atveju udraust diskrimi-


15/68

15

nuojamam latviui ar ispanui sigyti k Lietuvoje. i keis-

tuoli teatro situacija i tikrj reikt esmingesn da-

lyk bei sprendim. Tai bt referendmasu atsisakymms pasiraytos Europos sutarties su atvira ES bendra

vidaus rinka taip pat ems nuosavybei. Deimiai met

buvom isiderj iimi ilyg, kad msikiai stamb-

jantys emvaldiai galt nusipirkti silom em pigiau,

be europins konkurencijos (nors parduodaniam vals-

tieiui ji kaip tik bt naudinga). Dabar tie iimi laikaibaigsi, sigalios ES tvarka. Dl kiniei ir kit Rusijos

piliei galim nesikariuoti, jie ir toliau pirks em, jei

nors, per papirktus vietinius statytinius; o tai ispanui

nebeudrausi pirkti ems Lietuvoje tiesiogiai, savo

vardu.

Taip tat atrodo padtis, jei tik nemistifikuojam vi-siems vienodo baisaus odio usienietis. Laikas pra-

dti suprasti, kad ir ms mons Ispanijoj arba Airijoj,

kol neplikauja, nra iurp keliantys ir su pagaliu lauk

vejami usienieiai, o tiesiog europieiai. Alban statusas

kol kas kitoks.

Apsidairykime, ar tik nesigilin ir susijaudin pa-

triotiki mons, ar ir kokie gudrs interesantai agituoja

nnai u nepardavimo referendum. Tebnie, atseit,

em Lietuvoje parduodama tik turintiems pas, kad ir

be kastuvo, be meils emei, net keikiantiems j. Manau,

tai visai nerealus sivaizdavimas, kuris nebent skatins lai-


16/68

16

kino neteisto tarpininkavimo versl, savitai korupcin.

O jei Lietuva ities sivest sovietinio modelio u-

dar rink, trenktai ikrisdama i Europos Sjungos, taiKremliuj bt puota. Mes juk sakm, kad jie klysta, bet

susipras ir sugr! Jau susiprato!

Entuziazmo tokiai padiai paioje Lietuvoje iau-

iama nemaai, todl paraiau.



17/68

17

LAISV AR NELAISV

Esam vis dar energetinj vergijoj, o ir i jos einantpirmiausiai reikia ilaisvinti prot. Antai jau pamatm,

kad turim ne vien Maskv ir Gazprom, kurie diktuoja

nemonikas duj kainas. Randasi ir kit pardavj, tik

reikia kabeli ir vamzdi, jungi nebe su Rusija, ir ne-

bijoti Maskvos rkavim. Kaip drstat! Ogi drstam, po-

nuli, rpinams jungtimis su vedija ir Lenkija, atsivea-momis skystomis dujomis per jau usakyt laiv ter-

minal, reikia rpintis ir savais resursais. Einam toliau

laisv. /.../

Kaimynai Rytuose Ukraina, Moldova, Kaukazas

pavydi vis dl mados verklenaniai Lietuvai, klausinja:

kaip js taip toli nujot, sitvirtinot ir gaunat nuolatin

param; kokie Lietuvos keliai, parduotuvs, o dabar jus

net gina!

Atrodyt, tik sitvirtinkim, lietuviai, dar labiau vie-

nybje su Europos Sjunga, nepaisydami smulkmen, ir

dar priglauskim nors Ukrain, Gruzij.

iandien Lietuva vl vaidina nema vaidmen kaip

tada, kai laisvinoms i Stalino sukurtos sovietijos, Bet

galim ir susiniekinti, nueiti kitu keliu. Vl ivarinjam

didiausias investuojanias kompanijas. Neveltui ir ne u

veltui dygsta nauji jedinstveninkai su portalais Bkim

vieningi su Jedinaja Rosija, alin Europ. Siloma:


18/68

18

spjaukim tai ES veid, paskelbkim pasauliui, kad pa-

grindin Europos sutart irim lygiai kaip motina Rusija

savo sutartis: mano paraas nieko nevertas, jei nenorim,tai ir nevykdom, papskit. Taigi referendumo keliu galim

paskelbti, kad nesilaikysim sutarties punkt dl europie-

iams bendros ems rinkos, ir jausims auns vaikzai,

kas kad apsijuok.

Ko gera, daug kas Lietuvoje jau apgauti kiu prie

blogieius usienieius. Neva aplink mus tik prieai,krugom vragi, tai kaip tik Rusijos paveldo vin liga.

Juk nedtume turbt lygybs tarp Latvijos, Kinijos ir

Zimbabvs usieniei o referendumininkai tyia ne-

skiria Europos Sjungos, kurioje patys esame, ir viso li-

kusio pasaulio.

Pasitaiko net, kad neskiria privaios nuosavybs irsuvereniteto, gsdina, neva nusipirks k olandas pri-

jungs j prie Olandijos, sumas Lietuvos teritorija. Apie

tokias pasakas paklauskit para rinkj. Ir ar tikrai

jiems geriau, kad tame apleistame kyje elt Sos-

novskio bariai, o ne olandas tulpes augint.

Kitas dalykas, kad ioje srityje nesam susitvark rei-

kiam statym, ir tai reikia padaryti nedelsiant. Kol kas

perskaitykit bent Lietuvos Sjdio pareikimus. tai i-

trauka.

Kvietimai atsisakyti ES bendrosios rinkos prin-

cip ems nuosavybei, jei toks referendumas pavykt,


19/68

19

reikt, kad Lietuva paeidia savo laisva valia ( ir anks-

tesnio referendumo rezultatais) pagrst narysts Europos

Sjungoje sutart, ... bema istoja i Europos Sjungos. O kur? skurd be subsidij, vienatv tarptautinje are-

noje arba strategikai alkanos Rusijos glob, tad laisvs

kov idavyst. iandien alternatyvos Europos Sjungai,

kaip ir NATO, nra.

O ia pat juk turim tikr pavoj, nuo kuri nei-

gelbs n Europos Sjunga.Tai kyininkaujanti ir mones atstumianti admini-

stracija, vis didjanti girtuoklyst ir alkoholizmas, siau-

tjanti patyi ir eminimo kultra, suiaurjimas ir su-

vrjimas prie silpnesn i kokios barbarysts tai eina?

Kur ms pasiprieinimas tautos miriai? Jei em liks be

moni, tai ar svarbu, kas j perka? /.../

Mintys i jubiliejinio LPKTS suvaiavimo Kaune,

2013-10-12


20/68

20

KAME TIESA?

Tiesos.lt redaktor Ramut Bingelien: GerbiamasProfesoriau, kai pirm kart tarms dl susitikimo, a

Jus kvieiau Tiesos.lt klub pasikalbti dl referendumo,

ypa dl vieno klausimo ems pardavimo usienie-

iams. Bet sakte, jog reikia kalbti i esms: kodl gi

lietuviams ia nelabai gera ir jie palieka Lietuv ir em,

kodl jiems nesinori ia bti? Taigi kodl?V.L.: Per LDDP valdymo laikotarp buvo nepaprastai

sujaukti ems nuosavybs pripainimo ir grinimo

principai. Kairieji, btent vadinamieji agrarininkai, ko-

lki pirminink blokelis Seime, pasitvirtino statymus,

kurie nors ir nebesugrino kolki, bet leido padaryti,

kad grinimas tiesioginiams savininkams bt kuo la-

biau blokuojamas, ikeliant visokias slygas, klitis: turi

toj vietoj gyventi, turi bti baigs ems kio mokslus ir

panaiai. Kad tiktai kuo daugiau negalt atsiimti savo

tv ems. Dargi juos meiiant arba propagandikai

eminant, neva tai ateina miestieiai ir ivaro kolkie-

ius, nors ateit buv tremtiniai, apsigyven miestuose.

Ivaro tuos, kas dirba em ia tiesiogins Lenino ci-

tatos: em priklauso tam, kas j dirba, o ne tam, i ko

j atm. Visokia demagogija buvo naudojama. itoj srity

bta daug prietarybi. Ir nors atjo ms Vyriausyb,

ms Seimo dauguma reguliavo ir perirjo tuos ems


21/68

21

reformos statymus, deja, nepavyko arba nebuvo pakan-

kamai apsisprsta ataukti an LDDP laikais priimt sta-

tym, leidiant perkelti grinam em. Persikelti, kurtau patogu.

I pradi mes buvom nusistat ataukti t statym

visikai. O paskui teisininkai, matyt, tikino Seimo spe-

cialij komisij, kuriai vadovavo Andrius Kubilius. A

atsimenu pasikalbjimus su juo, jis i pradi taip pat

buvo sitikins, kad statym reikia naikinti, nes tai vi-sika neteisyb: mogus atgauna savo em ten, kur jo

ir buvo, bet jeigu jis turi takos valdioje, galbt atgauna

kaip paveldtojas, bet bdamas nomenklatrininkas,

neima ems ten, kur jo, o pasidaro galimyb pasiimti

prie eero, prie jros arba ten, kur derlinga... koki nors

dvar arba kitiems dar negrinama em... Sugebi tie-siog pasiimti em dar negrint kitam, tikram savi-

ninkui. Ir pasidar moni suprieinimas tarpusavyje

vieniems atiduodant kit em.

Buvo nueita perklimo keliu, berods, motyvuojant

tuo, kad kadangi LDDP laikais dalis jau pasitvark pagal

aling statym, dabar kitiems to neleisti bus jau ne-

teisyb. Vieni bus pasinaudoj, o kiti, kurie lauk anso,

nebegals pasinaudoti, ir j lkesiai bus apvilti. Atsirado

kartais labai bjauriai naudojamas teist lkesi ter-

minas. Neteisyb gali bti paversta teistu lkesiu! Ir

kai i tos neteisybs negalsi sau naudos pasidaryti, tai


22/68

22

tavo teisti lkesiai apvilti. Per tokias demagogijas

mes tikrai klimpom ilgai besitsianias problemas.

Taiau, gal gale, iaip taip, tai buvo kakaip i-sprsta: nors ir su neteisybm, mons vis tiek bent kom-

pensacijas atsim... Dabar nra bent masinio ems ne-

grinimo: ji arba grinta, arba kompensuota. /.../

R.B.: Turint omeny t Js aptart neskaidrum,

susiprieinim, t statymin marmal, ar Lietuvai dabar

prasminga sutikti su imperatyviu leidimu parduoti emusienieiams?

V.L.: ia nra nei leidimas, nei koks nors naujas

reguliavimas. Tas reguliavimas yra Europos lygmens.

em yra rinkos objektas, rinka yra laisva. Yra bendra

rinka. Nra atskiros vienos valstybs ems rinkos

yra Europos Sjungos. Tie, kurie aitrina klausim, tyiakalba apie usienieius, lyg viso pasaulio usienieiai

ia supuls, galimai supuls, tad viso pasaulio usienie-

iai yra grsm, nors i tikrj kalbama tik apie Europos

Sjung. Taigi ia pirmas moni klaidinimas. Dabar Eu-

ropos Sjungoje... inoma, tai gali bti ir ms kaimynai,

pavyzdiui, latviai. A inau lietuvi, kurie Latvijoje turi

emi nusipirk. Neinau, ar yra latvi, kurie nusipirko

vien kit k Lietuvoje, bet ar tai yra tokia didioji pro-

blema, dl kurios reikia istoti i Europos Sjungos? Arba

rizikuoti savo ikiu Ne? Ir mes veriau lauom Eu-

ropos sutart. Ar taip nra? Tad nereikia nei moni klai-


23/68

23

dinti, nei aitrinti tos statymins puss. Kitas dalykas: kas

beateit ar ispanas, ar olandas jisai turt pirkti savo

vardu, atvirai, nepasislps, juolab, kad pasislps ateisems savininkas ir ne i Europos Sjungos.

R.B.: Jau yra atjusi.

V.L.: Tai inoma. Jie per treiuosius asmenis superka

ir gana seniai

R.B.: Ir btent i treij ali Rusijos, Baltaru-

sijosV.L.: Taip Valstyb tuo turi rpintis, konkreiai

inoti. Gal gale, Sjdis dav aik signal: dar yra laiko

priimti statymus, kad, pavyzdiui, ems pirkimas pasi-

slpus, ne savo vardu, o per statytinius, bt negaliojantis.

Tas klausimas i karto bt aikiai sureguliuotas ir ne-

sklist jokio bauginimo, kad negeros jgos per kak, perkakokius papirktus vietinius supirks Lietuvos em. /.../

Gana ilgai buvo tradicikai vienapusikai irima

t problem, vis tikintis, kad tai mums pavyko vien

kart, pavyko antr kart pratsti termin. Tegu kai-

mynai kaime supirkinja em be konkurencijos. Ir visos

pastangos buvo dedamos tikintis, kad galbt ir dar pra-

tsim termin, o kitkuo pernelyg rpintis nereikia. Tai

buvo lengvabdikumas.

R.B.: Bet tas lengvabdikumas gali blogai baigtis?

V.L.: Gali... Todl dabar kyla tam tikras aliarmas, ir

jis turt bti labai konkretus. Ne toks gsdinimas u-


24/68

24

drauskim parduoti em, nors Europos Sjungos sutartis

numato, kad rinka Europos Sjungoje yra atvira. Kitaip

sakant, eikim prie Europos Sjung! Kai kas, matyt, noribtent taip pakreipti, kad Lietuva Europos Sjungoje at-

rodyt kakokia nesusivokl, nesusipratl, isiokl,

kuri ima didel naud i Europos Sjungos, bet sutarties

vykdyti nenori. /.../

R.B.: Ities manote, kad reikia gaivinti Sjd? O a

matau, kaip jau daug met Sjdis stovi nuoalyje ir iuometu visai nepajgus sutelkti Taut veiksmui. Sjdio

taryba net skilo.

V.L.: Neskilo Sjdio taryba, keli mons paskelb

atskir nuomon. Portalas patriotai nujo apgavysts

keliu.

R.B.: Atsirado vienuolika moni.V.L.: Kad reikia spjauti Europos Sjung?

R.B.: Mano supratimu, jie ne t paskelb...

V.L.: Kaip ne t?

R.B.: Kad vis dlto bt leista paiai Tautai pasisa-

kyti tuo klausimu, kad Tautos nuomon bt igirsta.

V.L.: Klausykit, tai yra tas pats. Graiais odiais

pasakyta, kad Tauta galt, turbt nesuprasdama, u k

balsuos, kad pabalsuot prie Europos Sjung. /.../

R.B.: Dar noriau igirsti Js nuomon apie bals,

reikaling suaukti referendum, sumainim iki imto

tkstani.


25/68

25

V.L.: Mano nuomon yra inoma. Tai atvers duris

sumaiiai. Surinkti imt tkstani bus daug lengviau,

ir tada visokios Pro Patrios, Bkim vieningi, rasiskit gaujeli bei samdini, visaip pasivadinusi, prads

kepti tuos referendumus ir lengviau rinks paraus tik-

damiesi, kad ko gero... O jeigu bus tokia Seimo dauguma,

atsipraau, sumauta, tai jinai dar kai k ir patvirtins ir leis

tuos referendumus, skirs ir vaistys pinigus, ir Lietuvoj

bus visikas chaosas, o mons gal gale u kai k ir pa-balsuos. /.../

Ar inot, kodl buvo priimta tokia aukta kvota?

R.B.: Ne.

V.L.: Priimdami Referendumo statym, mes irgi su-

pratom, kad referendumu priiminti statymus labai pa-

vojingas dalykas. Gali bti imesta visoki populistinipasilym, gali bti ir palikim kolkius, gali bti ir vi-

soki ryi su mums labai naudingomis Rusijos rinkomis

ir lengvatomis, kur mes gerai udirbsim. O tai, k i Va-

kar silo, ten vieni idavikai, visi prie mus jiems tik

reikia pigios darbo jgos, o tai i Rusijos mes naudos

turim! Tai ia jums gali tiek prisilyti referendum, kad

tik iaudsit. Ir vis dl to, gal protas laims? /.../

R.B.: Europos Sjungos sutartyje nra numatyta

bausm bti imestam.

V.L.: Europos Sjungos sutartis numato slygas, si-

pareigojimus ir taip toliau, ir prie kiekvieno dalyko ne-


26/68

26

parayta, kad jeigu pasiras tu nevykdysi, tai mes tave

imesim. Toki absurd niekas nedaro. Bet nereikia

moni mulkinti: kadangi neparayta, tai ir neimes.Gali neimesti. O js norit dabar subsidij Visagino u-

darymui, js norit nuo 2014 m. tai tokio biudeto, o

mums, ES, juk trksta pinig. Tai kam jums, lauantiems

sutart, turim duoti, gal geriau skirkim tuos pinigus Ki-

prui ar kam nors kitam. /.../

Kalbta 2013-12-09. Publikuota: Tiesos.lt, 2013-12-15,

Bernardinai.lt, 2013-12-15


27/68

27

RUSIJA PRIE EUROPOS SJUNG

Pasaulis vislaik kinta. Kartais galime sakyti, kadtarptautin padtis atrja, eina tam tikr isirykinim,

ir nevisai aiku, kas i to bus. Bet yra vienas gerumas

maiau miglos, maiau savs apgaudinjimo. Toks ms

vaidmuo, Lietuvos vaidmuo. Nedidel alis, bet kai su

aikia politika, ji matoma. Pasakoma: js teisingai

kalbat. O kartais pasako: js prie deimt met taip sakt,bet mes tada netikjom, o dabar matom, kad teisingai

sakt. odiu, ms vaidmuo Europoje yra, mes ten

t reikiame ir galime kai k padaryti. Tuo paiu ir sau,

ir Europai, nes esame jos dalis. Taiau buvs strateginis

partneris, o i tikrj strateginis varovas dabar yra pa-

ms labai atri propagandin linij ir net neslepia prie-

ikumo. Anksiau j prieas ir varovas buvo Jungtins

Amerikos Valstijos. Europa buvo artimasis usienis,

su kuriuo galima aisti, kabinti makaronus ir panaiai.

Dabar jau Europos Sjunga yra negera. Tai varovas,

kur reikia diskredituoti, niekinti, pakirsti pasitikjim

juo. K gi, Europos Sjungoje yra visoki dalyk. Yra

labai ger, teigiam dalyk, kurie pakeit Europos isto-

rij, taiau pakeit tokiu bdu, kuris nenaudingas kon-

kurentui, nenaudingas Ryt hegemonijai. Todl ta Ryt

hegemonija stengiasi suniekinti Europos Sjung, nutei-

kinti tai atskir valstybi mones, tai atskiras partijas,


28/68

28

per kokius nors kultrinius momentus nuteikinti prie

pernelyg centralizuot, per daug suvienyt Europ. Ge-

riau tegul visi vl isilaksto, tegul pykstasi, o tada mes iono inosim kaip pareguliuoti. Ta politika labai gerai

matoma. Net Lietuvoje. irkit, kiek yra akcij prie Eu-

rop, prie Europos Sjung. Jeigu paskaitysi laikraius,

o juolab rusikus portalus ar visokias ru. propagandas,

tai visas blogis eina i Europos. Kaip Stalino laikais: tegu

supuv Vakarai eina prat, mes juos pribaigsime, irnuvis laiminga monijos ateitis. /.../

2013-12-29, Klaipdos Universiteto men fakultetas


29/68

29

LOIAM V. PUTINO PULK?

Europ adina ais Kremliaus kurant garsai. Jigal gale bunda i prorusiko iliuzionizmo. Buvusij

carins ir stalinins imperijos taut nepriklausomyb ir

europin kryptis, vienareikmikai Europos Sjung,

paskatino Kremli juolab atsiskleisti visa groybe, nebesi-

slapstyti. Senosioms valdoms ilaikyti satelitiniame paval-

dume naudojamos ir ekonomins, ir korupcins, ir karinspriemons. Antai atsikariavo gabalus Gruzijos. Itin daug

investuojama (dez)informacines smegen plovyklas.

Tai likiminis egzaminas eioms bendrosios kaimy-

nysts alims: Europa ar Eurazija?

Lygia greta anoms agresijoms eina strategikai pa-

rengtas informacinis ardomasis karas jau paskelbtas Eu-

roatlantiniam aljansui ir Europos Sjungai, kurie knija

demokratij vienyb prie nedemokratijas. Todl nede-

mokratijos j taip nekenia natralu.

ES, pavertusi savo telkiam Europ taikos (nekaria-

vimo) ir teisinio ekonominio bendrabvio erdve, turi ir

neabejotin ilepimo yd bei silpnybi, praradinja tapa-

tyb. ios negerovs taisytinos, reikia ten bti. Rusijai

prieingai, tai maistas niekinti ir smerkti ES, arinti savo

antieuropin propagandin kar, kad rytins kandidats

ES nebt viduje vieningos. Tesvyruoja... Jos skelbiamos

kandidatmis Eurazij ir prievartaujamos, skaitant pa-


30/68

30

pirkimus, ten atsidurti. Kitaip Rusija pyks, visiems at-

sirgs.

Tas pat taigojama Lietuvai. Ji lyg Europos Sjungoje,bet dar neinia ko kandidat. Umirkit, lietuviai, kokia

buvo car Rusija ir Stalino sovietija abi iaurios uka-

riautiesiems, tad alin js neumirtuoles, irkit

apspang galimai viesi Kremliaus satelito ateit ir da-

bartinius liaudies linksmintojus. Svarbiausia, neerzinkit

eimininko ir mokkit u dujas dvigubai, nes gali ukeltitrigubai. O tai i Vakar visada js blogis ir inaudo-

jimas. Dabar dar gjai ir neaikios eimos. Gerai, kad

prie tuos baubus kovoja Graulis ir Putinas. J politika,

vyrai, mums artima.

Beje, tvas ir mokytojas Stalinas pusimt met skie-

pijo, kad Vakarai aminai supuv, o tai jo raudonoji tiro-nija viso pasaulio proletariato laiminga tvyn. Belieka

ivaduoti likusi pasaulio dal. T virus Putinas nnai ir

gaivina. Pustinai pasiduodam.

Nesupykit u pasakym, kaip tuos dalykus matau:

Lietuvos euroskeptikai smoningai ar nesmoningai

loia Putino pulk-preferans. Nusigrim nuo Europos

(sakiau jums, pribaltai, ten eidami suklydote!), tad slapt

meil senajai eimininkei, neva maitintojai.

I kur begausim duonels visai neseniai dar

vaitojo kakuris i SSRS baudiaunink, o juk Lietuvos

Seimo narys.


31/68


32/68

32

nistro pirmininko lpomis Strasbre sako aikiau: dau-

giau ir geresns Europos. Geresns reikia. Konkretus

ingsnis, ES jau daromas, yra Bank sjunga. Daugiaukontrols? Taip, bankams spekuliantams. Ar tai bloga pi-

lieiams? Gal tokiems bankams nepatiks ir jie kovos u

spekuliacij nepriklausomyb. Kairysis sparnas grietai

pasisako prie Bank sjung. V. Putinas stebi pro tvoros

ply.

Arus posovietini kort ir estradini dadu-ledmtymas vl stumia Lietuv, jos gyventojus, izoliuotis

kultrikai ir politikai nuo Europos, tad atsidurti ant

Eurazijos mauryno krato. Grsmingiausias susirmimas

u Europ prie Europ atslinko nnai ardantis dl

P. A. liuo koordinuojamo naujo referendumo. Jis vl

apgaulingai rodomas, neva tik dl ems pardavimo i-imtinai Lietuvos, jokiu bdu ne Latvijos ar Ispanijos

pilieiams, nors patys Latvijoje mielai nusiperkam. (Ot,

bsim gudrs ir nedori leiiai! J em pirksim, o jiems

pirkti neleisim!) I tikrj ten prikita, t referendum,

ne tik Europos sutarties sulauymas, bet ir dar keliolika

paralyiuojani spst. Lyg dar negana atsilik nuo est,

jau ir latvi, savais kiemais klampojam.

Visika demagogija ir klaidinimas lyginti referen-

dumins tampos klim Lietuvoje su padtimi Ukrai-

noje. Ten paangioji visuomens dalis, pavadinkim, Mai-

danas u Europ ir Europos Sjung. Retrogradikieji


33/68

33

oligarchai ir V. Janukoviiaus klanas u senj korup-

cij ir ssting. Tai Putino pulka.

Lietuvoje padtis prieinga. Pagrindins politinspartijos ir Prezident u tstin vakarietik, pava-

dinkim, Kovo 11-osios krypt. Populistai populiukai nuo

raudonj paleckinink iki trumparegi (turbt) tauti-

nink prie Europ ir Europos Sjung. Tai atagarei-

vika kryptis, vl Putino pulka. Smoninga ar nesmo-

ninga tokia svaigstani lietuvi veikla, jam tai vienodairodo. Kartu ygiuojantys Paleckis ir Panka ko geriau

bereikia. Kur dingo politikas Murza? Bet visa tai bt

niekai, jei ne daugelio nuoirdi moni angaavimasis.

ia man ir sako: ar nematei, kokie paraai lydi tekst

reikalaujant ventos referendumo teiss nors be-

dugn?Maiau ir tuos garbingus 25 paraus, ir pstos re-

torikos tekst, kurio vienuolikoje sakini atuoniskart

terptas uburis odis Tauta btinai didija raide. Per-

dozavimas. Kain, ar pasiraantieji dmiai skait ir ar

patys taip rayt. Tikriausiai, raomasi u idj neleisti

parduoti ems Europos usienieiui. UABui, kurio ak-

cininkai nors i Senegalo labai praom, tik suspkit.

Praneama, kad jau gruodio mnes vyko didiulis ven-

tosios ems pardavimas neinia kam. Gaitame laik

patriotinms aistroms, uuot nedelsiamai prim, pavyz-

diui, ems fondo vieumo statym. Spekuliantams jis


34/68

34

nepatikt, esamoji padtis ikilt vieum, todl geriau

yra nukreipiantis dmes triukmas.

Gal dar visuomenei pavyks ukirsti keli bendruo-menins reikms ikasen (molio, vyro) naudojimui

be specialaus referendumo, nes tiksluose taip rayta

tik referendumu! Gal pavyks ir atsiverti azartiniam pa-

lengvint referendum kazino bet kuriuo klausimu.

Negausim toj koj n separuotos tvyns, ne tik Eu-

ropos kelio, utat vyks Vikondos balsuotoj permanen-tins vais.

Dvideimt penki. Ne avantiristai (beveik visi). Ne

agentra. Ne Paleckis su Panka, tie apdairiai palikti e-

lyje. Tad jeigu 25 rimti mons prisiima atsakomyb

u pasekmes, man lengviau. Gal gale, perspjau. Nebal-

suosiu. Isikasiu kibir molio paeisdamas Tautos valipo p. liuo referendumo, kad biau teisiamas.

Rykja generalinis tautos pasirinkimas.

Europ mesti ar taisyti?

O Lietuv mesti ar taisyti?

Saviudybi madai privalome prieintis visuose ly-

gmenyse. Gal gale, nors Dievas nepritaria, bet pavargs

Europos mogus turi toki lidn teis. Turbt ir tauta,

pasakys kai kurie filosofai.


Lzinios.lt, 2014-01-19


35/68

35

TSLKD TARYBOS POSDYJE

Andrius daug k pasak ir labai aikiai, ir truputvienpusikai. Bandysiu papildyti primindamas, kad ne

vien tie, kurie valdioje, yra kalti dl visoki neger da-

lyk. Mes turime nepamirti ir savo atsakomybs ir u

ankstesn laik, ir kai kada u dabartin elges. Jeigu bt

toks nuolatinis monitoringas ms partijoje, vertinantis

ir balsavimus Seime ir visokias kitokias akcijas, ne tik ak-cijas, o pasisakymus, kurie ne visada patys geriausi, tai

mes maiau klaid darytume. Viena i bd yra polinkis

abejingum ir vis negerovi priskyrimas politiniams

oponentams. Kitaip sakant, jeigu j nebt arba jeigu

mes pasistengtumme juos nuluoti, tai jau tada Lietuva

klestt, ms valdoma. T labai lengva pajuokti, todl

toki klaid nedarykime.

Apskritai kai kalbame apie padt, tai padtis ne-

turi rib. Yra padtis viso pasaulio, ir pasaulis yra labai

problemikas. Pasaulis galt daniau susimstyti, ar jis

apskritai nori ilikti ir kaip jis gyvens po imto met. O

iaip tai padtis turt bti matoma tam tikrais koncen-

trikais ratais. Lietuva yra ariausiai, mes esame Lietuva,

jos dalis. Ir Lietuva yra dalis ms atsakomybs. Ms

veiklumas ar neveiklumas, ms teisingas sprendimas

ar besiblakantis ir prietaringas sprendimas, tai kas

turt bti ms svarstym dalykas ir galimai kuo da-


36/68

36

niau, nebijant panagrinti padties. skaitant ms vai-

dmen toje padtyje. Kad ir ia k tik pamintas pavo-

jingasis referendumas, dl kurio gal gale KonstitucinisTeismas pasak tai, k mes bandm sakyti ir anksiau,

o referendumo alininkai bandydavo isisukinti, kad

yra ne taip, ia ne prie Europos Sjung. Aiku, kad tai

prie Europos Sjung, prie ms sutart. Kitaip sakant,

mes paeidiame sutart, ir net tie propagandistai bandy-

davo sakyti: tai dar neaiku ar mus imes, gal neimes iEuropos Sjungos, gal kaip nors kitaip. O kaip? Bsim

apsijuok, bsim eminami, neteksime vairi Europos

Sjungos paramos bd, kurie yra ne vien finansin

parama, bet ir politin parama, politin apsauga ms

nestabilioje, labai trapioje geopolitinje situacijoje. Tad

mums numoti ranka ar mus remia, ar mus gerbia Eu-ropos Sjunga, bt saviudyb. A esu saks anksiau,

galbt partijos dokumentuose yra, gal gale, tai pasak

Konstitucinis Teismas, nes ko gero draugas Z.Vaigauskas

bus prispaustas pripainti tuos negudrius paraus, kad

jau j kaip ir netrkt. Bet ar tai tokia fatalika padtis,

kad po to einame rizik visuotinio populistinio referen-

dumo, kuris atvert duris neribotiems lengvai skelbia-

miems referendumams bet kokiu klausimu, kad kitos val-

dios struktros darytsi net maai reikalingos. Kas ten

i tos Vyriausybs ar i to Seimo, jeigu galima parinkti

para ir visk pakabinti su klaustuku, k jie ten svarsto.


37/68

37

O ia galbt Tauta pabalsuos, inoma, Tauta raoma i

didiosios raids.

tai toks naujas altorius dabar statomas, nors kaipinome, pus Lietuvos tautos neina rinkimus ir nebal-

suoja. Aiki brandos stoka, mes turtumm tuo rpintis,

nes ia irgi ms atsakomyb, kad mons nebt nusi-

vyl politika apskritai, kad nebt nusivyl visais politi-

kais. Mes turtume bti tie, kuriais maiau nusiviliama ir

kurie gali parodyti skirtum, kodl reikia palaikyti tamtikr krypt ir kodl verta eiti rinkimus ir balsuoti ir

apginti ir padt savivaldybse, sakysim, Ryt Lietuvoje

ir Vilniuje ir kitur, inoma, ir Seime. Rinkimai Europos

Parlament turi veikiau simbolin ir prestio reikm,

kuo pasitiki rinkjai Lietuvoje tie rinkjai, kurie ap-

skritai ateina balsuoti, nes kiti, kurie moja ranka visk,tai net neaiku apie k reikt kalbti. tai tas dualizmas,

referendumo klasta dabar vardinta, kad tai referen-

dumas prie ms buvim Europos Sjungoje. Ir dabar

tegul ten ponai liuas su Paleckiu ir Panka ginijasi su

Konstituciniu Teismu, kad jie u Europos Sjung.

ioks toks aikumas vienu klausimu, bet jis mums

primena, kad t klausim yra daug ir kad grsms ne

tik iorins. Jos yra labai aikios, danai vardijamos, bet

ir bandomos suniekinti: Ai, js vis bijote Rusijos! Na,

pairkim, k Rusija daro Gruzijoje, Ukrainoje? Tad ar

verta bijoti toki veiksm, gal neverta, gal tai fain? Tegul


38/68

38

daro ir su mumis, tegul ateina, prievartauja, paperka, su-

jaukia, o ko ia bijoti? Gal gerai bus po tokiu eimininku

kaip ponas Putinas? O k, geras vyras, ar ne? it propa-gand mes matome, ir ji dabar atvira. Rusijos dabartin

valdia atvirai antidemokratin, atvirai antieuropietika.

Kakada buvo aidiama prie Amerik, bet atskiriant

Europ kaip geresn gal bus ms duj satelit, pri-

sitrauksim j per berluskonius ar per rioderius, ir bus

gerai mums su tokia Europa. Deja, Europa nepateisinopono Putino vili ir net paband nuskriausti Rusij

viliodama tokias Rusijos poiriu nestabilias gretimas

valstybes, kurios tartum gali bti Europos suvediotos.

Jas reikia apsaugoti naudojant ekonomin ar net diver-

sin, smurtin jg. Tas aikumas yra atjs, ir nors lai-

koms kartu, savo Lietuvos moni tarpe turime nebi-joti kalbti aikiai ir laikytis nuostatos, kad Europa yra

ms atrama, ms vertyb, mes jos dalis. Ir k reikia

puldinjimai, netiesioginiai per referendumus arba tie-

siogiai niekinant kokius Europos trkumus ar silpnybes,

turime matyti visum.

U Europos padt, jos ateit mums taip pat tenka

dalis atsakomybs. Mes ten turime k veikti. Ir Europos

Parlamente, kur dabar kelsime ir rinksime kandidatus,

irgi yra k veikti. T monms per maai aikiname,

ia ms neveiklumas. Viena partija visko neiaikins,

bet ms partija galjo padaryti daugiau, kad bsimas


39/68

39

rinkjas, kuris turt rpti ne kaip rinkjas, o kaip

Lietuvos ir Europos pilietis, suprast reikm, kad mes

esame Europoje, ir tai yra gerai, o kad mes stengiamsgerinti Europ, tai irgi yra gerai. Tai irgi ms misija.

Mes toli grau nesame tobuli ar kokie nors mokytojai vi-

siems europieiams, bet kai kur ms patirtis ir ms

principingumo likutis yra reikalingi, jie nuskamba ir turi

reikms.

Ir Lietuva plaiuose koncentriniuose ratuose, irms partija. Reikia suvokti, kad ir partijoje vyksta tam

tikri pokyiai bei pasirinkimai, partija keiiasi ir gali dar

labiau keistis. Matau buvusi, dar tebejuntam vertybin,

idealistin krypt, bet matau ir vis stiprjani pragma-

tin, karjeristin ar dar koki nors partijos vidini su-

maii ir makalyni krypt. Gal tai neivengiami da-lykai, bet reikia juos matyti ir vardyti. Mano jau tokia

lemtis, kad a imu k nors ir vardiju.

Antrasis ms problem ratas aplink Lietuv, tai

u js ir u ms laisv. Geriau sakyti pirmoje vie-

toje u js, nes js laisv yra ms laisvs garantas.

ia mes rpindamiesi kitais, paslapiomis, pragmatikai

rpinams ir savimi. Taip kakada skelbdami savo laisv

j matme kaip pavyzd ir paskatinim kitiems. Dabar

Ukraina yra toks artimas, jaudinantis pavyzdys, ir jos

likimas dar tikrai neaikus. Dar neaiku, ar Maidanas

negali bti paverstas 1905 met Dvorcovaja ploiad


40/68

40

su masinmis skerdynmis ir visikos diktatros vedimu

Ukrainoje, arba bent bandymu tai vesti. Kad ne tik no-

menklatros ir vis blog jg valdia bt isaugota,bet kad ir Ukraina prastokai mstanio europieio akyse

bt sukompromituota. Tartum tai Ukraina ateit, iu-

dyt savo protestuotojus, savo demokratijos kovotojus.

[V. Janukoviiaus] Ukraina atjo, iud, todl mes dau-

giau su Ukraina nekalbame, nusigriame nuo jos am-

iams. To nori ponas Putinas. Ukrainieiai pakankamaitai supranta, bet jie karto bdo mons, yra radikali

organizacij, kurios arba kas nors j tarpe nori mutis,

yra ir infiltruot toki, kurie ragina eiti mutis: arba jie

mus itratins, arba mes juos! ia kaip tik Kremliaus sce-

narijus.Tad ir Europos ateitis, ir tuo paiu ms atsako-

myb ten esant, jokiu bdu ne bgant, nes suprantam,kas u ko slepiasi. Reikia ten bti ir aikinti tuos dalykus,

kurie ms supratimu bt nukrypimai, kratutinumai

neatsakomyb. Gal gale, aikinkim apie ilikimo ver-

tybi saugojim, tarp j pirmoji yra eima. Nes Europa

yra visikai demografikai nusilpusi, ir ji tartum nenori

gyventi. Bet ar Lietuva nori gyventi, man nra aiku. Apie

tai reikia nebijoti garsiai kalbti. Ir tai nra pesimizmo

skleidimas. Tai signalas. Signalas nemiegokim ir ne-

kikim galvos po pagalve. Kas gali pasakyti, jeigu ne mes;

mat kiti bijos o, mes ia neteksim bals, suerzinsim ko-

kius nors mieganius, tada jie tikrai u mus nebalsuos...


41/68

41

Yra ir globalus dalykas ekonomin civilizacija. A

bandau apie tai kalbti kaip balsas tyruose, bet galiu ir ia

pasakyti. Ar nevaiuoja visas bendras pasaulinis reikalasklaidingais bgiais? Mes nieko naujo negirdime aplinkui

svarstant, ar tai bt Amerika, Europa ar pasauliniai da-

lykai tik ekonomika, ekonomika, ekonomika... Mark-

sistai, visi marksistai. Ir niekas nepasako ar gyvenimas

tai ekonomika? Ar tik ekonomika? Ar ekonomika ities

pirmoje vietoje? Mes to prisiklausm per bolevikmet ikibegalybs, pasiteisinant, kodl kitose srityse blogai. Blogai

atrodo mogikumas, blogai kultroj, blogai dvasin-

gumas. Tai ia mat vliau, vliau, pirmiau reikia pamai-

tinti mog, pirmiau reikia j aprengti. ita primityvaus

materializmo demagogija tebegyva. Ir ne tik Lietuvoje,

visa Europa yra kakokia posovietin. Matykime tai. Kaikada pagalvokime, ar patys nesame apsvaig pirmiausiai

kalbdami kaip gi mums pataisyti ekonomik, ir tada jau

viskas bus gerai. O kokioje padtyje yra moni dvasia,

j noras gyventi, j gebjimas diaugtis gyvenimu ne tik

per kien? Va, dsim deimt lit kien, ir visi bus lai-

mingi. Nieko panaaus, pus j nueis nusipirkti svaigal,

atsipraau Tautos didija raide. Realyb yra truput ki-

tokia, negu ten t susitelkusi pseudopatriotines organi-

zacijas. Mes bkime reals patriotai, adinkime miegant

lietuv ir ne tik lietuv. A ukrainieiams sakau pasiekit,

kad js rusakalbiai bt ukrainieiai, antai rusikai kal-


42/68

42

bantis ukrainietis, totorius ukrainietis, kad visi pasijust

ukrainieiai, tik tada js iliksite, ilipsite i tos skyls,

kuri jus grdo sovietizmas. Tad mes irgi apie tai tu-rime galvoti ir btent itaip. Nors ms vietiniai lenk

veikjai kai kuriuos ir rus veikjus prisivilioja, elg-

tsi ir bjauriai, ir nemandagiai, ir nekultringai, turime

matyti, kad jie irgi ms mons. Mes tempiam visi kartu

t nat ir turim vieni kitiems padti, o padti, tai neb-

tinai mutis tarpusavyje ar spirti upakal. tai manosamprotavimai.

2014-01-25,Tvyns sjungos inios, 2014-01-29


43/68

43

NEMESIM EUROPOS KELIO

Prie Signatar nam,

20140216

Sveiki, pilieiai pilnai, Pilies gatvs brolija!

Sveikinu Jus, dar kart ia susirinkusius.

Nutariau pasidalyti mintimis apie achmatus ir

dmus.

Mano geroji iniasklaida, jauiu, tuoj daro ivad:

tas Landsbergis jau visai. Juk achmatai ir dmai neturi

nieko bendra.

Klystate, brangieji, labai daug bendra. Prisimenu

savo studentik jaunyst, kai daug vyresni strateginiai

partneriai prie languotos lentos psdavo man veid

Belomor dm kamuolius, kad apsvaigs, nebevelg-

damas net vieno jimo priek, padaryiau koki istorin

klaid.

Igrau! bdavo mano atsakymas. Bet rkyti ne-

pradjau.

Taiau iandien daugelis jau pamiro, o mokyklojen nebemoko, kas tas Belomor kanalas ir jo geleinkelis

tundroje, kur po kiekvienu pabgiu guli nukankintas

vergas. Todl pasisekimo kai kuriose auditorijose susi-

laukia dainos: A padarytas vergijoje. Naujieji keisti

patriotai dsauja: Ilgu, ilgu man taryb, alin bjauryb


44/68

44

Europ! ir svaiginasi jau ne dmais, o referendmais.

Deja, agitatori judesius traukta daug suklaidint nuo-

irdi moni, turbt neskaiiusi pono Juliaus teksto,kur parm. Menininkai, dvasininkai... Jausmai dl t-

vyns ima vir, bet tvyn pavelkim ir i proto po-

zicij. Ir bent pora jim priek. Ir nereikia pykti ant

kitataui.

Esam novatoriai. Lietuvoje stumiamas dar negir-

dtas antieuropinis referendmas. Tokia jo esm, tik sle-piama apgavystmis, pradedant nuo tos, kai ms sjun-

gininkai europieiai gudriai suplakami su viso pasaulio

usienieiais.

O jei kalbam siningai apie europieius, tai valstyb

uuot paskelbusi Tomui Ilvesui parduoti draudiama!,

galt mandagiai naudotis pirmumo teise. Pati pirkti. Poto parduoti Ramnui. Bet juk tikslas kitas. Tikslas yra

susipykti su Europos Sjunga, o dar geriau, k skelbia p.

liuas, istoti i jos. Putinas net Soi sapnuoja apie toki

Lietuv.

Daug kalbantys apie em pamirta apie emlap.

Lyg mokykl nelank. O emlapis primint kur de-

mokratin Europa, kur putinin Eurazija, tad k toliau

renkasi Lietuva. Nereikia Europos, tai krenti Eurazij.

Atgal narv.

Daug kalbantys apie Taut Didija Raide savo si-

lomais klvirsiais nebent paspartins realios tautos per-


45/68

45

sikraustym kur geriau. O kaip vertinti, kai tyia arba i

neratingumo Petro sklyp vadina valstybs teritorija?

Mat jeigu Petras parduos latviui, tai Lietuva sumas, oLatvija padids. Yra tuo poktu patikjusi. Gal auklyts

paaikint darelyje, jog demokratin valstyb savo suve-

renios teritorijos parduoti negali net vyriausybei norint.

Juolab kininko Petro sprendimu, nes jis parduoda tik

sklyp, ne valstybs gabal.

Vyresnieji gal atsimenate, kaip univermage nor-dami atsikratyti preki lamtu sudarydavo dovan pa-

ket, kur gali pirkti tik vis.

Dabar irasta bdas, kaip teikti pilieiams balsavim

taip arba ne u kelet konstitucini dalyk i karto.

Tuo keliu einant, js ir ms greit lauks toks trij spren-

dim paketas:

(1) Minimal atlyginim dvigubai!

(2) Nacionalizuoti skandinav bankus, atkurti

Snor, parsikviesti okj Romanov.

(3) Gerbiant kultros paveld, sugrinti Stalino

paminkl tradicin viet Vilniuje priegeleinkelio stoties.

Arba ir toks paketas:

(1) Minimal atlyginim trigubai!

(2) Atkurti draugikus santykius, kaip anie sako,

su V. Putino vadovaujama Rusija.


46/68


47/68

47

iam, bet patys usimoj kai kurie balsuoti prie Eu-

rop! Ne viskas joje ir mane avi, bet tai reikt u bv

vakuume ir laukiani Eurazij, i kurios lino atrodmisiver.

Savo televizijose matom aktuali debat: kaip apsau-

goti mokyklas ir vaikus nuo narkoverslinink ir kit kri-

minal skverbimosi? Kitur nevisproiai atsinea ginkl ir

audo mokytojus, mokinius... Yra parengtas Lietuvai mo-

kykl saugumo planas, bet tai pinig jam gyvendintinra, gausim nebent i ES. T sako policija, vietimas ir

TV. Gudrs referendumininkai tyli.

Kaip gelbti grivanias ligonines, kad jos nevirst

tik numarinimo staigomis? Turim ger program, sako

ministras, gal pads Europa, ir nebereiks balkiais rams-

tyti lub. Tikrai, pats laikas istoti i Europos Sjungos irtoliau ramstytis balkiais.

Nenustebiau, jei antieuropiniam referendumui pa-

vykus, igirstume ir toki diagnozi i nelemtojo Briu-

selio: pasisiuskit su savo senom branduolinm atliekom.

Nors dabar Europos biudete numatm jums gausiai pa-

dti, bet jeigu einat lauk, tai ir eikit, ir eikit, ir eikit.

Ukrainieiai vis dar iri mus su pavydu, ima Sj-

dio pavyzd, tai tegul p. liuas nuvaiuoja ten su Putino

propaganda, kad Europos Sjunga yra blogis. Ir apstulb

ukrainieiai gal susivoks, nepadarys klaidos, atsuks Eu-

ropai nugar. O ponai Panka ir liuas atsiims Raudo-


48/68

48

nosios vaigds ordinus i paties kunigaikio Murzos

rank.

Taip klostytsi, kadangi dviej nugar niekas ne-turi; nusigr nuo Europos ypsosims ir lankstysims

Kremliaus kurantams. Sakiau, emvaldiai, pasiirkite

emlap. Raudonas kylis nuo Maskvos iki Karaliau-

iaus perkirst Europos Sjungos erdv tarp Latvijos ir

Lenkijos. Lietuvos vaidmuo tapt iauriai istorinis. ioje

vietoje, Pilies gatvje, daugiau mums nebt ko rinktis.Todl nemiegokime kaip isigands draugas Vai-

gauskas, bet galvokime tam darbui skirta kno dalimi

galva. Tsyk bsim atj ia ne paskutin kart. Nesisvai-

ginkime odeliais ir bgneliais, ilikim blaivs ir, jeigu

reiks, ramiu referendmo boikotu apginkim europietik

Lietuv. Yra ir toks bdas gintis.Toks bus ir Vasario 16-osios pareigojimas: nepri-

klausomyb nuo imtamei car, europin kryptis ir

demokratija.

Su Apvaizdos padjimu nepameskim kelio.

Alfa.lt, 2014-02-16


49/68

49

KREIPIMASIS DL REFERENDUMO

Vyriausiajai rinkim komisijai blakantis dl antieu-ropinio ir antikonstitucinio referendumo, jos vadovui

lemtingai balsuojant ne teisinse pozicijose, pilieiai pra-

deda susivokti, kas itikt Lietuv tautinio socializmo,

tai yra nacionalsocialist laimjimo atveju. Ne vienas

pasisako buvs suklaidintas, neatsispyrs patriotinms

grabylystms prainjant parao, dmiai neperskaitsteksto iki galo, nemsts apie Lietuvos pasirinkt naryst

Europos Sjungoje. Taip susivokusius kvieiu veikti

sisti telegramas VRK arba Seimui su tais paiais asmens

duomenimis ir ankstesniojo parao atsisakymu.

Kas jau pamat tvynei rengiam politins vienatvs

duob ir nenori tapti demokratijos duobkasiu, ataukite

paraus, itaisykite savo klaid.

Js


Lietuvos Sjdio garbs pirmininkas,

buvs Aukiausiosios Tarybos

Atkuriamojo Seimo vadovas

ir Aukiausias valstybs pareignas,

Konstitucijos signataras

2014-02-18



50/68

50

DL PARA ATAUKIMO

Suklaidint piliei teis pareikti, kad jie pakeitsavo nuomon dl referendumo negali bti paneigta.

Klausimas toks, ar j pareikta valia bus pripastama

ir paraai anuliuoti, ar suklyds pilietis jausis pateks

spstus, kaip aikinama, be teisini galimybi tarti ki-

taip: nepritariu. Netiesa, tarti visada galima ir btina, jei

mogus sitikino, kad Lietuvos referendumas atsisakytiEuropos sutarties, jei pavykt, gresia pilieiams ir aliai

visokeriopais nuostoliais, o pasiraiusieji likt moraliai

atsakingi. Valdikos institucijos, kaip VRK, teismai arba

Seimas gali tarti ir prastai: ne, dabar jau liekate pilietins

atsakomybs spstuose, nereikjo suklysti. Ataukiate,

bet mes js ataukimo nepriimame.

Manau, tai bt neteisinga, ginytina, taiau pilie-

iai, pareik atsisakymo vali, bent savyje nusiimt mo-

ralin atsakomyb u galimas pasekmes. VRK privalo

kaupti ir saugoti tokius pareikimus.

Visai kitas klausimas, nors neinia ar svarstomas,

tai masinis para klastojimas. Paaikjo, kad tariamai to

paties asmens paraas referendumo lape ir papildomai

patikrinus tapatyb ne syk raikiai skiriasi.

Kuriuo parao atveju vyko klastojimas tad ir bau-

diamasis nusikaltimas nustatys Generalin prokura-

tra, kaip ir galim para rinkjo atsakomyb; taiau


51/68

51

tokie vieno pilieio skirtingi paraai turt bti atmesti

i karto vos pastebjus. Kakieno problema, kad j daug.

VRK narys, dalyvavs tikrinime, neitvrs paskelb:septyni procentai! I 300.000 tai bt jau 20.000 nai-

kintin (arba aldyt su dvigubais klaustukais) neinia

kieno para. Toliau apie atsakomyb tekomentuoja tei-

sininkai. Pavieinta, kad referendumo organizatoriai

mgino ariai prieintis j surinkt para patikrinimui.

Kodl?


Delfi.lt, 2014-02-22


52/68

52

LAIKAS LIETUVOS SJDIOKAREIVIUI A. PATACKUI

Gerbiamas Algirdai,

I papratimo dar noriu vadinti vardu. Su bendray-

giais visuomet taip kalbdavau.

Matau skleidiam susirpinim galimais sklyp

pirkjais i usienio, todl yra siloma suriti savininkus-

pardavjus. Tam pakakt statymini priemoni ir ne-lauant Konstitucijos. A rpinuosi kitu pavojum Lie-

tuvos izoliacija nuo Vakar skiepijant palankum bei at-

sidavim Rytams. Atsigulti po skitais.

O dabar konkretybs dl Algirdo laiko, jei nori, Vy-

tautui.

Su daug kuo galiu sutikti. Antai, kad sudegus iaud

liepsnai alin kininkus usienieius!, tikriausiai liks

apsinuogin avantiristai, slapti kenkjai ir svetim

idj statytiniai. ia tik cituoju Algird Patack. Jis taip

velgia. Skaitykit, referendumininkai. O kas dar bus lik

ms svajotos nepriklausomos europietikos (vis dlto ne

eur-azijatikos) Lietuvos pelenuose?

Istorijoje bna visokeriop domybi. papildykim

kits kit. Dar prie Liublin ir Treij Statut, kuriuo

bene norta apsaugoti LDK priklausiusias ukrainiei

emes, kad j pernelyg nesupirkt maskvnai ir lenkai,

turjom Gedimin. viesusis lietuvi ir rusn karalius


53/68


54/68

54

girdui. Beje, ar ne Pankos vedami vaikinai pagal usa-

kym surikdavo Juden raus! o vadai j neuiaupdavo,

nesutvarkydavo? Su Hitleriu tiek bdos, kad jis savo dik-tatrines galias pasidar tyrosios tautos referendumais,

apavtiems vokieiams rkiant Heil ir balsuojant u

bet k. Neveltui Vokietija yra pasimokius, joki referen-

dum.

Dabar P. liuas, berods, jau afiuoja savo nauj kons-

titucij kakokiai Lietuvai 2, Treiajai Respublikai(ia paksinink vizija alin Antrj Respublik!) ar tie-

siog laisvn bendruomens tvarkomai aliai. Silau pa-

sidomti tuo projektu, Algirdai, jis atsirado prie metus

kartu su referendumu.

Ten jau nebra vento odio Tauta. Bus kakas, k

valdys tli Laisvi, isilavin ir atsakingi mons, o kuriedar nelaisvi (nuo prietar), netinkamai isilavin ir nesi-

imantys atsakomybs, regis, tie bus padti jiems deram

viet. Laisvnai valdys savo prigimtini teisi visk val-

dyti pagrindu. Gerai apsisvaiginus kiais, tai pranoksta

pat Adolf. Vienas ultraliberalus filosofas, jaunimo au-

kltojas, silo nesutinkanius i karto statyti prie sienos,

ir jis pats audysis.

Beje, P. liuo konstitucij galima bt greit stumti

pirmyn teisinus 100.000 para kvot. Ir konstitucijoje

ta kvota jau rayta greta su principu, kad referendumas

pagrindinis valdymo organas, o kiekvieno referendumo


55/68

55

sprendimas automatikai traukiamas konstitucij. Isto-

rikai, patikrinkit Adolfo H. konstitucinius kelius.

Sjdio veteranas Patackas kakodl feisbukikainegraiai pravardiuoja disident Andri Tuk, buvus

Antano Terlecko bendrayg ir Vyio kryiaus ordinink;

o savo ruotu pripasta, kad alia bsimo politiko Ju-

liaus Pankos mko figros, su kuriomis jis, Algirdas,

valgyb neit. Bet Panka eina, tad gal nebuvo kam jo

perspti?Todl a neiekau laikratienos pasak (Algirdo o-

diai) nei apie save, nei apie kitus, tiesiog iriu, kas k

daro. Ano asmens darbai pavojingi Lietuvai, kokios mes

su Algirdu norjom. Linkiu geriau siirti, gal ir per-

spti ger mog, jei ne per vlu.


Delfi.lt, 2014-02-25


56/68

56

27 PASIUNTINIAI

Yra mstani, dar mstani ir yra tik rkiani.Tai dl referendumo, kuriuo Lietuvai siloma atmesti

Europos sutart. Atmesti kartu su Europos Sjungos

(ES) parama nnai teikiama per daugyb finansini pro-

gram kininkams, energijos vartotojams, terminalo

statytojams ir IAE branduolini atliek paveldtojams,

mokykloms, ligoninms ir taip toliau. ia ir politin pa-rama sunkiais tarptautiniais atvejais, gal jos reiks kur

kas daugiau.

Gerbiamas Linas Zasimaviius, k tik paras

straipsn Atviras laikas profesoriui V. Landsbergiui

(XXI amius, 2014-02-028) priklauso dar mstani

referenduminink briui. Jis dsto, gal kaip ir kiti ms-

tantieji, kad j referendumui laimjus, atsiversi trys to-

lesni Lietuvos-ES santyki keliai. Pirmas: persiderti ir

pakeisti Europos sutart (t.y. Lietuvos sutart su kitomis

27 valstybmis narmis, kurios kiekviena atskirai yra

dabartin sutart ratifikavusios). Tam reikt, tiesiai ne-

kant, kad ES atsisakyt kai kuri steigimo ir Romos bei

Lisabonos sutari princip, tai yra, keistsi ne Lietuvos

priversta ir pamokyta (nerealu), o pati nutart bti ki-

tokia. Taip ivedioja patriotinis jaunimo aukltojas Ju-

lius Panka. Anot jo, mes ne prie Europos Sjung, bet

tegu ji persitvarko, kad tikt poreferenduminei Lietuvai.


57/68

57

Manau, tai vinguriavimas dmuose, bet tiek to.

Antrasis kelias: nebevinguriuojant istoti i Europos

Sjungos, ididiai atsisakant esam narysts ryi ir pa-ramos. tai kvieia ideologas Prancikus liuas.

Treiasis kelias: keisti Konstitucij, kad ji prieta-

raut ES sutariai (dabar neprietarauja), o tai ir yra ant-

rasis kelias, ia nereikia nei apsigaudinti, nei apgaudi-

nti. Anot Atviro laiko autoriaus, referendumininkai

trokta, kad bt pasirinktas kelias Nr. 1.Dalykas tas, kad naujoji poreferendumin Lietuvos

valdia (Laisvj moni partija per savo atstovus) im-

tsi troktamo pirmojo atvejo silym ir darbjau atme-

tusiES sutart, tad veikdama ne i vidaus Sjungoje, bet

i iors, kad pasiekusi norim pokyi, galt i naujo

stoti J. Pankos ir kit pagerint Europos Sjung.Tok trejop vaizd galimoje Lietuvos krykelje

mato dar mstantys referendumininkai, a tik patogiau

idsiau. Rkiantieji alin!, lauk!, udarysim ir kri-

minalizuosim kitaip kalbanius tai sunkesnis atvejis,

ten jau buvome.

Taigi, broliai ir seserys, mstantieji u, laikas imtis

darb laukiani po Js siekiamos pergals. Antrasis

ir treiasis atvejai ne darb, o idykavimo aunam

degal statin ir irim, kas bus. Pirmasis, geresnis ke-

lias, deja, ne Lietuvos vad laisvn jgoms. K perside-

rsit, jeigu referenduminio pasialinimo i ES sutarties


58/68

58

veiksmas bus jau vyks? Sdsit ir lauksit praneimo. Po

to, bet ne i anksto, silysit steigti kitoki Sjung. Vien,

beje, silo i Ryt, kur broliai ukrainieiai triukinami unepaklusnum.

Dl kakieno pasirenkamo pirmojo atvejo, sutar-

ties pakeitimo, raysit laikus Briusel gal jau turit pro-

jekt, tad paskelbkit. Taip pat sisit naujosios laisvosios

Lietuvos pasiuntinius. Kur? ES vadovaujanias struk-

tras: Komisij, Parlament, Taryb ir dar bent po vienpasiuntin 27 valstybes nares, nes kiekviena atskirai

svarstys, tvirtins, jei tvirtins, bei ratifikuos Js naujj

ES sutart kitok drsios Lietuvos parengt projekt.

Laiko tursim labai nedaug, todl tikiuosi, kad naujojo

sutarties projekto darbai virte verda.

27 pasiuntini vaidmen galt atlikti ir dabarti-niai ambasadoriai. Su jais reikia dirbti. Nra garantijos,

kad kiekvienas sutiks vaiuoti 27 vyriausybes bei par-

lamentus, kur juos gali irti ir kaip ligoni atstovus.

Todl Laisvj moni Bendruomen, pagal palen-

gvintas referendumo slygas nedelsdama prastmusi

nauj P. liuo konstitucij (projektas jau yra), turt i

anksto numatyti kitus paskirtinus alies ambasadorius

iai derybinei uduoiai. Verta sudaryti darbo grup jau

dabar.

Kai kurie, beje, galt bti skiriami i dabartini

kandidat Europos Parlament. J toje staigoje, EP, ne-


59/68

59

bereiks kaip ne nars alies atstov, nors ir bt irinkti

su referendumo banga.

tai, pone Zasimaviiau, ir kiti geros valios monsLietuvoje mstykim tikrovikai. Paaikinau, kaip ga-

ljau. kiai kiais, o valstybi gyvenimas tarp vals-

tybi yra toks.


P.S.ia Jums asmenikai dar pora patikslinim, kuri jau esu

dars, dl nuolat sutinkam pasukt propagand.

Niekas nesako, kad em usienieiams (pagal Sutart tik

sjungininkams europieiams) privaloma arba reikia parduoti.

Tik nedraudiama. Sakykit visiems, kad reikia arba reikt ne-

parduoti, ir a Jums pritarsiu. Neparduokit, mons! Joki sa-

kym parduoti nra ir nebus. Bet parduodaniam sklypo savi-

ninkui nereikia visko udrausti, veikiausiai skatinant pardavim

tik didiajam Lietuvos dvarininkui. Europins arba mirios

kompanijos turi bti tinkamai veiksmingai reguliuojamos sta-

tymais, nebtinai istojant i ES. Taip jau dabar Konstitucijoj pa-

sakyta: pagal konstitucin statym. Jeigu ities manote, kad tai

tas pat, k bria referendumas, tai kam jis reikalingas?Ogi ne dl ems. Supraskit svarbiausia kad ems dalykai

bei jausmai, tai skminga udanga prakiti santvarkos perversm

ir vesti numatyt valdym populistiniais referendumais.

V.L.

XXI amius, 2014-03-07


60/68

60

LIETUVOS PERSPEKTYVOS

Ar gali Lietuva tapti izoliuota valstyble, laikinaisibuojania tarp Rusijos ir Europos Sjungos, ir bti

grindiama primityviomis pasiiauusio populizmo dok-

trinomis? Ar yra, kas to nort?

Atsakym paiekosime, o kol kas verslo projektas.

Jis mano rankose, pavelkim.

Jau metai, kaip surayta nauja konstitucija kitokiaiLietuvai. Su ja vaiktinja kininkas Prancikus liuas.

Sukrus revoliucin politin mechanizm entuziastai,

pasaul sen iardysim, odis gali tapti knu. Nejau va-

dinsim liuo konstitucija?

Buvo juk Stalino konstitucija, demokratikiausia

pasaulyje. Buvo Brenevo konstitucija, ta pati, bet mau-

ml pamodernizuota kito didio mstytojo. Kodl nega-

lt rastis liuo?

Slygikai ymsiu j K.

Daug teksto perrayta i esamosios LR Konstitu-

cijos, tik viena valdios grandis imesta totaliai. Tuoj pa-aiks kodl. Utat esminiai dalykai yra ir sen tekst

terpti nauji. kiai be skaidrumo. odi dariniai, ku-

riuos vliau galsi dti bet kok turin. Bet is tas vieia.

Visa valdia ir net suverenitetas Lietuvoje priklausy-

sis Laisvj moni bendruomenei. Nuo to doktrina

prasideda ir eina kiaurai per visus 154 K straipsnius, tik


61/68

61

niekur neapibriant, kas tie laisvieji mons. Ar visi

pilieiai, jau totaliai ilaisvinti, ar koks nors elitas vir

nelaisvj? O jei laisvieji arba kaip raoma K str.2, i prigimties Laisvi, isilavin ir atsakingi tvarkys

neisilavinusius ir neatsakingus, tai kas iai bendruo-

menei, nelyginant vieningajai Partijai, suteikia neribotas

atrankos ir valdios galias? Pasirodo, gali pagrindas

ess prigimtins mistik laisvj teiss. Ir viskas, joki

kvail demokratij, rinkj ir mandat.Pavadinkime tuos laisvnus pagal bsimj konsti-

tucij LB, ir bus lengviau aikintis. (Dabartinje Kons-

titucijoje, tuose paiuose straipsniuose, raoma Tauta; bet

K i svok totaliai inaikino. Tautos n paduj nera-

site. Tautininkai ploja.) Tiesa, jokio LB teisi srao K

nra, arba tik principas, kad visas teises urmu ir pavieniuinustatinja pati LB. Be abejo, LB neposdiaus kasdien

visa nari mase, tad jos vardu al valdys politbiuras arba

fiureris. Kandidat yra. LB ir suteiks jam teises. Kaip

kadaise Vokietijoj.

Pagal projekt LB kai kada veikia kaip aukiau-

sioji teisingumo instancija, r. K str. 29, 30, 31, 110, 112;

kai kada nelyginant Irano ajatol Revoliucijos sargy-

bini gvardija, auktesn ir u valstybs vadov.

Prigimtin LB gali bet kada ataukti bet kuriuos

atstovus (K str. 4) ir j priimtus statymus, o statymai

prietaraujantys prigimtinms laisvo mogaus teisms


62/68

62

negalioja savaime (K str. 7). Nereikia n ataukti, nevyk-

dykite savo nuoira sijaut prigimt. Kas nustatys val-

dingai, jei reikt, ar esami dabar statymai prietaraujaprigimiai ir sveikam protui? be abejo, pati LB. Prak-

tikai turbt per savo atstovus btent taip SSRS liaudis

gerdavo ampan per savo atstovus. O gal tiesiogiai re-

ferendumu, kuris yra pagrindinis LB valdymo organas

(K str. 55a)? ia, sykiu su norma, kad klausimus spren-

dia bei reikalus LB tvarko referendumais, randame irkonstitucin garantij, kad visi dar esami statymai lai-

kini, tik pereinamajam laikotarpiui. Kai jau bsim pe-

rj, pagal K str. 7 i demokratijos pilietin visuomen

(plg. i socializmo komunizm), panaikintus statymus

pakeis moralins normos. Be abejo, visuotinai pripas-

tamos. Laisvai privalomos. Kokie nors Deimt LB sta-tym.

LB nustatins bausmes ir atsakomyb dl asme-

niui padarytos alos. Tikinij laisvs ribojamos tik

LB sprendimu. Streikai draudiami. Ir taip toliau. Vals-

tybs vliav nustato LB, vadovaudamasi sveiko proto

ir moralinmis nuostatomis (K str. 15). Panaiai LB

mons atostogas nustato susitarimo bdu vadovauda-

miesi sveiku protu (K str. 49). Pasirinkusiems LBen-

druomenei reikalingas profesijas auktosiose mokyklose

skiriamos papildomos vardins stipendijos (K str. 41).

Jokia eima negali perduoti kitai (?) LBendruomenei


63/68

63

savo natos rpintis j negaliais eimos nariais, jei yra

nors vienas gyvas (K str. 38)...

Mielieji, ar bereikia tsti? ia tikrai ne feljetonas.Vis dlto verta pratsti, kai k net adjau.

Daug triukmo keliama dl ems, dl jos sklyp

pardavimo teiss, bet pagal K, jei pabalsuosime, viskas

bus paprasta. em, Oras ir Vanduo negali bti nuosa-

vybs objektais, todl em, vidaus vandenis ir mikus

sigyti nuosavybn Lietuvos Respublikoje niekas neturiteiss (K str. 47). Niekas! o mes ardoms isigand

kokio priklystanio vedo arba pranczo. Bet neturs to-

kios nuosavybs n lietuvis.

Sakiau, viena dabartin valstybs valdymo grandis

K imesta kaip mus i bari. Tai Prezidento staiga su

visu Prezidentu arba Prezidente. Tos pareigybs nelieka,jos funkcijos ir galios priskiriamos Seimo pirmininkui,

kuris yra valstybs vadovas darantis visa, k jam spren-

dimais paveda auktesn instancija LB (K str. 77). Bet

vistiek valstybs galva! Kadangi ja galima bt tapti be

joki rinkim tiesiog pasiauksavus esam Seimo kd

(jei LB ir pilieiai nubalsuos kitame referendume u K,

bet kuris vos irinktas prezidentas lekia lauk!), nesunku

suprasti, kodl dar viena galvel ioje vietoje taip apsi-

suko. O, ponas Viktoras tikrai ne psias.

Dabar stumiamas trilypis referendumas, kuriame

ems nuosavyb kaip drgnu pirties lapeliu dengia pa-


64/68

64

grindin tiksl, valstybs santvarkos pakeitim val-

dym nuolatiniais referendumais. Jei is verslo planas

praeis skmingai jo sumanytojams pirmiausiai palen-gvinus para kvot, dar iemet sulauksime 100 000 pa-

ra grindiamo referendumo patvirtinti K.

Apie tok boktuose parengt pokt verta kiek-

vienam inoti bent kiek i anksto. Todl apraiau. Atsi-

imkit paraus.



65/68

65

TAUTININK PANIEKA TAUTAI

Per jg grdamo referendumo iorje tartum tikdraudimas parduoti ems sklypus europieiams, ms

sjungininkams i ES. Tartum.

Velniop t Europ ir nuodmingus sjungininkus

net pribaltus, nes mums, skaistuoliams lietuvaiiams, u

spygliuotos vielos buvo geriau!

ia prasiskleidia ir tikrasis motyvas, bet kol kasgrkim prie atvirosios iors. Taigi.

Draudimas tautai, kad neparduot. Pati tauta turi

balsavimu usidrausti. Nevesk ms pagund, negeras

pasauli.

Tautinink ir jedinstvinink poiris toks, kad jei

leisim, tai visi patriotai parduos hektarus ir sklypus bjau-

rybms europieiams ir patys ivaiuos gerov linksmu-

iai, kaip em pardav. Juk jeigu ne ta konkreti grsm

tautinink ir jedinstvenink poiriu tai nereikt n

draudimo. Juolab tokio kategoriko, absoliutaus, imu-

anio mus i blogosios Europos Sjungos. Gal VladimirasVladimiroviius ir ne be pagrindo j keikia, bet jei mums

rpt tik sklypo kaimyno tautyb ir kalbos mokjimas,

galtume problem pasisprsti paprastais statymais.

Ir ia mogus imi stebtis: i kur t referendumi-

nink irdyse tiek paniekos tautieiui lietuviui, paverstam


66/68

66

aminu tariamuoju. Jeigu leisim btinai parduos!

Todl geriausia neleisti, ir tegu aria, gal bent Sosnovskio

barius augina.Arba teparduoda tik Ramnui, na, nebent kitam

einaniam super dvarininkus ir prijunkusiam prie

Europos papo, taiau btinai su lietuviku pasu. em

nemgsta, jeigu artojo kienj koks nors europietikas

pasas, tada ji dreba. Tad reikia ginti tvyns em pir-

miausiai nuo lietuvi, kad neparduot savo sklypo ko-kiam latviui, ispanui, estui.

Beje, dl est. Jie pripasta, sveikina mus, kad ei-

name teisingu keliu. Apgailestauja, kad patys leido Estijos

em pirkinti visokiems ten suomiams, danams. Tie su-

pirko, supirko ir isive.

Dabar estai kuiiasi likusiose estikos ems salelseir okinja nuo vienos kit per usieniei emes, kur

net mikai ir akmenys pakeit spalv.

Kalbjo taip vienas neseniai apsilanks inomas

estas, ir net aar nubrauk... dl ms, lietuvi. Taip

smarkiai buvo susiriets i juoko.

Apie tai, kokia ia koordinacija su V. Putino agre-

syvaus imperializmo plipsniais, nebereikia n kalbti.

Faktai ant veido. Susivok ponai Pankos ir Songailos tu-

rt ataukti savo referendumo torped.

Taiau bgninink koncertai tsiasi. Drg. Z. Vai-

gauskas kapituliuoja, nes mgsta muzik. Juk tai jo asme-


67/68

67

ninio balso persvara tsiasi nesmon. Vartoju od at-

sivelgdamas Seimo ir kit teisinink, pakviest kons-

titucinink ekspert ivadas. Neratingas referendumotekstas, tad ir pats referendumas prietarauja Konstitu-

cijai. Taipgi sveikam protui. Antai nustatoma, kad nei

vyro savame lauke pasikasti, nei ulinio sirengti nega-

lsi be referendumo. VRK ioplyst, jeigu tik. Turjo kas

nors pasitikrinti, analizuoti, neregistruoti nesmoni.

Buvo gal gale jau saus pasilyta taisyti logikai: daromdu referendumus vienu metu, vienu atjimu. Vien dl

Europos sutarties atsisakymo. Nereikia mums briuselini

imok ir program. (Melagiai melavo, neva vengrai su

tuo paiu gegus terminu udraud parduoti em ir

nebsi nubausti netiesa, gerb. Tautos melagiai, vengrai

su protu nesusipyk.) Kit sinchronin referendum dlems rinkos udarymo europieiams su visais vienodais

blogieiais. Be apgavysts, tegu pilieiai ino, u k si-

loma balsuoti. U abu dalykus, kurie susij. Ne. Tikslas

juk ne tas. Darykim nesmon, atrodykim ir estams, ir

visai Europai tikrieji proto boktai. Lm drg. Z. Vai-

gausko balsas.

Ir vis dlto kodl tautininkai taip taria taut, kad

btinai parduos?

Delfi.lt, 2014-03-21


68/68

vytautas.landsbergis. .lietuvos.perspektyva.2014.lt

Documents