vytauto didŽiojo universitetas · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis...
TRANSCRIPT
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
ŠVIETIMO AKADEMIJA
SOCIALINIO UGDYMO PROGRAMŲ GRUPĖ
Asta Milevičiūtė
SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ ĮMONIŲ STRATEGINĖJE PLĖTROJE
Magistro baigiamasis darbas
Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas studijų programa, valstybinis kodas 6211LX010
Verslas studijų kryptis
Vadovas (-ė) doc. dr. Romualdas Stankaitis _______________ _____________
(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Apginta prof. dr. Vytas Navickas _____________ __________ (Programų grupės vadovas) (Parašas) (Data)
Vilnius, 2019
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
ŠVIETIMO AKADEMIJA
Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas studijų programa
STUDENTO (-ĖS) Astos Milevičiūtės (vardas, pavardė)
PARENGUSIO BAIGIAMĄJĮ MAGISTRO DARBĄ
Socialinė atsakomybė įmonių strateginėje plėtroje
(darbo tema)
DEKLARACIJA
Garantuoju, kad baigiamąjį darbą parengiau savarankiškai, nepažeisdamas (-a) kitų
asmenų autorinių teisių.
Baigiamajame darbe tiesiogiai ar netiesiogiai panaudotos kitų autorių mintys yra
pažymėtos, pateikiant nuorodas į šaltinius.
Garantuoju, kad darbe nėra neskelbtinos informacijos arba informacijos, kuriai būtų
taikomi teisės aktuose numatyti skelbimo apribojimai.
Studentas.................................................. Asta Milevičiūtė (Parašas) (vardas, pavardė)
3
TURINYS
SANTRAUKA .................................................................................................................................... 4
SUMMARY ........................................................................................................................................ 5
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 6
1. SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS SAMPRATA VISUOMENĖJE, REIKŠMĖ IR
ANALIZĖ ........................................................................................................................................... 8
1.1 Socialinės atsakomybės sąvokos apibrėžimas ............................................................................... 8
1.2 Socialinės atsakomybės lygiai ir rūšys ........................................................................................ 12
1.3 Socialinė atsakomybė įmonių strategijoje ................................................................................... 18
2. SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ KAIP STRATEGINĖ PLĖTROS DALIS ............................ 25
2.1 Lietuvoje atliktų tyrimų analizė ................................................................................................... 25
2.2 Praktinių atvejų analizė, taikant socialinės atsakomybės diegimą įmonių plėtroje ..................... 28
2.3 ĮSA praktiką Lietuvoje skatinantys veiksniai .............................................................................. 34
3. SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ ĮMONĖSE TYRIMO METODIKA, REZULTATAI IR JŲ
APTARIMAS ................................................................................................................................... 38
3.1 Tyrimo pristatymas ...................................................................................................................... 38
3.2 Tyrimo metodai ........................................................................................................................... 39
3.3 Tyrimo rezultatai ......................................................................................................................... 39
3.4 Tyrimo apibendrinimas................................................................................................................ 50
IŠVADOS ......................................................................................................................................... 51
REKOMENDACIJOS .................................................................................................................... 53
LITERATŪRA ................................................................................................................................ 54
PRIEDAI .......................................................................................................................................... 58
4
SANTRAUKA
Socialinė atsakomybė įmonių strateginėje plėtroje
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame vis dažniau yra kalbama apie darnų vystymąsi,
konkurencingumą, įmonių reputaciją suinteresuotųjų šalių atžvilgiu, iškyla socialinės atsakomybės
įmonėse temos svarba. Auganti visuomenės poreikių kaita tampa ne tik valstybės rūpesčiu, bet ir
privataus sektoriaus interesu. Ekonomiškai stipriose šalyse socialinės atsakomybės iniciatyvos tampa
įmonių verslo strategijos dalimi. Socialinės atsakomybės sąvoka visame pasaulyje yra gerai
suprantama ir taikoma, tačiau Lietuvoje apie jos svarbą dar tik yra pradedama kalbėti ir kuriamos
pirmosios socialinės atsakomybės įgyvendinimo iniciatyvos. Remiantis atliktais tyrimais galima
teigti, kad Lietuvoje socialinės ataskomybės principai suprantami gana menkai, o verslo įmonėse
vyrauja nuomonė, kad socialinė atsakomybė yra per daug brangus procesas, kuris neatneša realios
naudos. Lietuvos įmonės, diegiančios socialinės atsakomybės principus, dažniau konkuruoja dėl
kokybės, kainų, rečiau dėl konkurencinio pranašumo, todėl šio darbo tikslas ir yra ištirti socialinės
atsakomybės diegimo svarbą įmonių strateginėje plėtroje.
Atlikus mokslinės literatūros analizę, pateikta socialinės atsakomybės samprata ir jos reikšmė,
pateikiami strategijos ir socialinės atsakomybės teoriniai aspektai. Siekiant ištirti socialinės
atsakomybės diegimo svarbą įmonių strateginėje plėtroje, atlikta Jungtinių Tautų Pasauliniam
susitarimui priklausančių Lietuvos įmonių atstovų anketinė apklausa. Įmonių atstovų anketinės
apklausos duomenų analizė atlikta pasitelkiant Microsoft Office ir Excel programas.
Ištyrus socialinės atsakomybės diegimo svarbą ir jos teikiamą naudą įmonėms, pateikti
pasiūlymai ir rekomendacijos socialinei atsakomybei skatinti. Empirinio tyrimo rezultatais nustatyta,
kad įmonės pastebi socialinės atsakomybės naudą, susijusią su ilgalaikėmis perspektyvomis, įmonės
reputacijos ir teikiamų paslaugų, prekių kokybės gerėjimu, prekės ženklo stiprėjimu, didėjančiu
konkurenciniu pranašumu. Tyrimo rezultatai rodo, kad pagrindiniai veiksniai skatinantys socialinės
atsakomybės diegimą yra susiję su darbuotojų lojalumu ir teigiamu psichologiniu klimatu darbo
aplinkoje, gerėjančiais finansiniais rodikliais bei didesniu patrauklumu investuotojams. Apibendrinus
tyrimo rezultatus pastebėta, kad įmonės diegiančios socialinės atsakomybės iniciatyvas atsižvelgia į
darbuotojų gerovę į juos investuodami, dėl to gerėja prekių kokybė, paslaugų teikimas ir kūrimas.
Daugelis įmonių į savo strategiją įtraukia socialinės atsakomybės principus, nes yra sukuriamos
palankios perspektyvos verslui, gerėja įmonės žinomumas, konkurencingumas rinkoje, didėja įmonės
prekės ženklo vertė ir paslaugų bei prekių kokybė.
Raktiniai žodžiai: socialinė atsakomybė, strategija, strateginė plėtra, įmonių strategija, plėtra,
įmonių socialinė atsakomybė.
5
SUMMARY
Social responsibility as corporate strategic development
In today‘s global world, the subject of social responsibility in corporates importance is
increasing, since many talks about sustainable development, competitiveness, the reputation of
companies in relation to stakeholders. The growing changes in society needs is not only a matter of
countries, but also of the private sectors. In economically strong countries social responsibility
initiative became a part of corporate business strategy. The concept of social responsibility is well
understood and applied around the world, but in Lithuanias case the inportance of social responsibility
is only beginning to arise. The help of study cases shows that guidline of social responsibility in
Lithuania are understood rather little, companies think that social responsibility is expensive process
and does not bring any benefits. Lithuanian companies implement the principles of social
responsibility more often to compete for quality or prices and less often for competitive advantages.
Therefore, the purpose of thesis is to research the aim of social responsibility in strategic development
of companies.
The survey of scientific literature presents the concept of social responsibility and its meaning,
also are given theoretical aspects of strategy and social responsibility. In order to explore the
importance of corporate social responsibility implementation in strategic development the Lithuanian
companies that are members of United Nations Global Compact opinion poll was made. The analysis
of survey data of companies representatives was analyzed using Microsoft Office and Excel
programs.
The help of survey results of the importance of social responsibility implementation and its
benefits for companies, suggestions and recommendations for promoting social responsibility have
been made. The results of the empirical study found that companies see the benefits of social
responsibility in terms of long-term prospects, corporate reputation and service delivery, product
quality improvement, brand strength, and the advantage of increasing competitives. The results of the
poll show that the main factors contributing to the implementation of social responsibility are related
to employee loyalty and a positive psychological climate in the work environment, improved financial
indicators and are more benficial for investors. Summarizing the results of the survey, are noticed
that many companies incorporate the principles of social responsibility into their strategy, because
they create favorable prospects for business, increase company awareness, competitiveness in the
market, increase the company's brand value and quality of services and goods.
Key words: social responsibility, strategy, strategic development, corporate strategy,
development, corporate social responsibility.
6
ĮVADAS
Temos aktualumas. Per pastaruosius kelis dešimtmečius socialinė atsakomybė įmonių veikloje
tapo viena iš labiausiai diskutuojamų temų verslo, mokslo ir visuomenės kontekste. Vis dažniau
šiandieniniame pasaulyje yra susiduriama su įvairiomis, kompleksiškomis aplinkos apsaugos ir
socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių
pažeidimai. Dėl šių, mus supančių problemų, šiuolaikinės įmonės tampa pagrindiniu prieštaringos
kritikos taikiniu, ypač dėl daromos žalos aplinkai – neatsakingo gamtinių išteklių naudojimo, jų
švaistymo ir natūraliai aplinkai daromo neigiamo poveikio. Šių socialinių problemų kiekis ir jų
sudėtingumas nulemia tai, kad problemų sprendimo būdų paieška tampa ne tik valstybės rūpesčiu,
bet taip pat ir privataus sektoriaus tikslu. Įmonių veiklai plėtoti yra naudojami gamtiniai ir žmogiškieji
ištekliai. Dėl šių priežasčių yra privaloma prisiimti atsakomybę, kad visais įmanomais būdais būtų
užtikrinta būsimų kartų gerovė. Kovaliovo, Snieškos ir Simanavičiaus (2009) teigimu, įmonių
socialinė atsakomybė yra neišvengiama šiandienos būtinybė. Šimankienė (2009) teigia, kad socialinė
atsakomybė yra bendrosios veiklos sąlygų užtikrinimas ilgalaikėje įmonių perspektyvoje. Be viso to,
yra pastebima socialinės atsakomybės nauda``` pačiose įmonėse. Socialinė atsakomybė yra diegiama
kaip įmonių strategijos dalis, nes didėja įmonių konkurencinis pranašumas, gerėja įmonės reputacija
viuomenės akyse, taip pat yra užtikrinamas klientų bei suinteresuotųjų šalių palankumas įmonės
atžvilgiu, gerėja darbo našumas. 2015 metų atliktame „Cone Communications/Ebiquity“ Pasaulinio
įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) tyrimo metu, buvo nustatyta, kad net 91 proc. pasaulio vartotojų
tikisi, kad įmonės daro daug daugiau nei tik siekia pelno, bet ir atsakingai reaguoja į socialines bei
aplinkos apsaugos problemas. Taigi, socialinės atsakomybės diegimas įmonėse yra vienas iš
pagrindinių sprendimo būdų, kuris leidžia kontroliuoti ir gerinti ekonomikos globalizaciją, aplinkos
apsaugos ir socialine rizikas, o svarbiausia išlieka tai, kad socialinė atsakomybė yra laikoma
pagrindine darnaus vystymosi nuostata.
Objektas. Socialinė atsakomybė kaip įmonių strateginis plėtros elementas.
Tikslas. Ištirti socialinės atsakomybės diegimo svarbą įmonių strateginėje plėtroje.
Problema. Socialinės atsakomybės aktualumas įmonių veikloje tampa vis svarbesnis, o jo svarbą
akcentuoja tokie autoriai, kaip Kovaliov, Snieška, Simavičius, 2009; Paužuolienė, Simavičienė 2010;
Mauricienė 2013, savo atliktuose tyrimuose. Lietuvoje verslo įmonės retai pasitelkia socialinės
atsakomybės iniciatyvas, skatinant verslo plėtrą, galvodami, kad turimas lėšas yra patogiau ir
naudingiau investuoti į pagrindinę įmonės atliekamą veiklą, o ne socialinei atsakomybei kurti ir
skatinti. Todėl ir iškyla problema, susijusi su nepakankamu įmonių skiriamu dėmesiu socialinės
atsakomybės idėjų diegimui ir įtraukimui į įmonių strategiją.
7
Uždaviniai:
1. Apibrėžti socialinę atsakomybę teoriniu aspektu.
2. Nustatyti socialinės atsakomybės reikšmę įmonių strateginėje plėtroje.
3. Išanalizuoti užsienyje ir Lietuvoje atliktų tyrimų medžiagą socialinės atsakomybės
tematika ir įvertinti socialinės atsakomybės inkorporavimo svarbą įmonių strateginėje plėtroje.
4. Ištirti socialinės atsakomybės diegimo svarbą įmonių vidiniuose bei išoriniuose
procesuose.
Hipotezė. Šiuolaikinės įmonės siekia diegti socialinės atsakomybės principus tam, kad
įgyvendintų įmonės strateginius tikslus.
Darbo metodai. Literatūros analizės metodas, nagrinėjant pagrindinius socialinės atsakomybės
sampratos aspektus. Darbe remiamasi moksliniais straipsniais, atliktų tyrimų duomenimis.
Nagrinėjami pirminiai šaltiniai – oficialių dokumentų analizė, nagrinėjami Lietuvoje priimti
dokumentai, kuriais apibrėžiamos įmonių socialinės atsakomybės veiklos gairės ir priemonės. Darbo
tyrimas atliekamas taikant kiekybinį metodą (anketinė apklausa), kuris padėjo išsiaiškinti socialiai
atsakingų įmonių požiūrį į socialinės atsakomybės strateginį diegimą įmonių plėtroje.
Darbo struktūra. Magistro darbą sudaro santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, įvadas, trys
skyriai, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai.
8
1. SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS SAMPRATA VISUOMENĖJE,
REIKŠMĖ IR ANALIZĖ
1.1 Socialinės atsakomybės sąvokos apibrėžimas
Mokslinės literatūros šaltiniuose galima rasti be galo daug socialinės atsakomybės sąvokos
apibrėžimų. Nagrinėjant įvairių autorių supratimą, kas yra socialinė atsakomybė, vis dar nėra prieita
prie vieningos nuomonės. Daugelis autorių ir mokslininkų socialinę atsakomybę apibūdina skirtingai.
Vieni autoriai – Stein, Book (2011), Murray, Dainty (2013), Belak, Duh (2017) ir kt. – socialinę
atsakomybę apibūdina kaip vieną iš etikos struktūrų, kuri siūlo, kad visuomenė, nesvarbu, ar tai būtų
įmonė ar atskiras individas, privalo veikti visos esančios visuomenės labui ir naudai. Kiti
mokslininkai – Best (2009), Mulej, Dyck (2014), ir kt. – socialinę atsakomybę išskiria kaip atitinkamą
pareigą, kurios metu įmonės privalo išlaikyti pusiausvyrą tarp ekonominių ir aplinkosauginių
veiksnių, atsižvelgiant į visuomenės ir suinteresuotųjų šalių poreikius. Galima pastebėti ir tai, kad
socialinei atsakomybei yra priskiriami ir papildomi terminai. Autoriai – Alucha, Idowu (2016),
Pruskus (2002), Grundey (2008), Kleinaitė (2007), ir kt. – socialinę atsakomybę įvardija kaip:
„socialiai atsakinga korporacija“, „socialiai atsakingas verslas“, „įmonių socialinė atsakomybė“ ar
„bendroji socialinė atsakomybė“. Šių sąvokų bendrumą parodo suinteresuotųjų šalių įtraukimas, jų
pastangos ir veiksmai, pasireiškiantys per organizacijos misiją bei suinteresuotųjų šalių lūkesčius
(Lapinskienė, 2013, p. 12), o tai leidžia suprasti, kad socialinė atsakomybė yra daugialypė ir gali būti
įvardijama įvairiai, nors jos koncepcija išlieka tokia pati.
Žodis „socialinė“ lietuvių kalbos žodyne (2011) reiškia visuomeninis ir yra apibūdinamas kaip
susijęs su visuomeniniu gyvenimu, visuomene. Dėl šios priežasties, tai puikiai atspindi nagrinėjamos
sąvokos pobūdį. Leonavičius (1993) apibūdina socialinę atsakomybę kaip sąmoningai formuojamų
ekonominių, politinių, teisinių, dorovinių santykių tarp organizacijos ir visuomenės ir įvairių jos
struktūrų formą; pasirengimas atsakyti už savo poelgius ir veiksmus; gebėjimas atlikti pareigą ir
prisiimti sau visuomenines sankcijas, esant tam tikroms teisingumo arba kaltumo sąlygoms.
Apibendrinus Pruskaus (2002) ir Gruževskio (2006) apibrėžimus galima teigti, kad socialinė
atsakomybė yra savanoriškas organizacijų paklusimas visuotinai pripažintoms moralės normoms bei
savanoriškos įmonių pastangos įtraukti socialines ir aplinkos apsaugos problemas į jų bendras veiklas
bei ryšius su suinteresuotomis šalimis. Tai reiškia, kad įmonės privalo būti atsakingos už kiekvieną
savo veiksmą, kuris paveikia žmones, jų bendruomenę ir aplinką. Panašiai įmonių socialinės
atsakomybės (ĮSA) koncepciją pateikia Juknaitė ir Lazdauskaitė (2013). Moksliniame straipsnyje
autorės teigia, kad įmonių socialinė atsakomybė yra savanoriškas, įstatymų nenulemtas, verslo
organizacijų įsipareigojimas visose savo veiklos srityse atsižvelgti ir derinti savo interesus su
vartotojų, darbuotojų, visų akcininkų, aplinkos, bendruomenės ir kitų susijusių asmenų interesais.
9
Kiti autoriai – Gruževskis, Vasiljevienė, Moskvina, Kleinaitė (2006) – įmonių socialinės
atsakomybės (atsakingo verslo) koncepciją apibūdina kaip labai plataus spektro procesą, kuris apima
visą produkto ar paslaugos gamybos kūrimo ciklą ir su tuo susijusius aplinkosauginius, socialinius,
finansinius bei etinius aspektus. Vėliau autorė Kleinaitė (2007) padarė išvadą, kad įmonių socialinė
atsakomybė yra darnaus vystymosi principų praktinis taikymas savo veikloje.
Išnagrinėjus lietuvių autorių mintis apie socialinę atsakomybę galima teigti, kad socialinė
atsakomybė, kaip procesas, apima labai platų spektrą. Tai reiškia, kad įmonės, įsitraukdamos į
socialiai atsakingą veiklą, turi sugebėti suderinti savo veiklą taip, kad būtų gerbiami suinteresuotųjų
šalių ir visuomenės poreikiai. Taip pat įmonės turi įtraukti į savo veiklą aplinkosauginius,
ekonominius, socialinius klausimus.
Labai svarbu apžvelgti ir palyginti užsienio autorių socialinės atsakomybės sąvokos apibrėžimus
tam, kad galima būtų praplėsti koncepcijos suvokimą. Fallon (2015) teigia, kad įmonių socialinės
atsakomybės įtraukimas į organizaciją, taip pat yra būdas pratęsti tos kompanijos veiklą. Tai leidžia
pastebėti, kad įmonės, kurios įsitraukia į socialinę atsakomybę yra labiau sėkmingos, nes gerėja
įmonių reputacija ir visuomenė žvelgia į tokias įmones palankiau. Kadangi daugiau kompanijų dirba
siekdamos įtvirtinti tvarumą savo verslo pagrinde, įmonių socialinė atsakomybė tapo labiau
integruojančia, nes įmonės siekia pasidalyti su visuomene vertybėmis. Pasak autoriaus Demmerling
(2014), įmonių socialinės atsakomybės terminas ir koncepcija apskritai reiškia, kad kompanijos
savanoriškai prisiima atsakomybę už skirtingus ekonominius, ekologinius, socialinius bei kultūrinius
klausimus. Autoriai Alucha ir Idowu (2016, p. 305) priėjo išvadą, kad per įmonių socialinę
atsakomybę, dar kitaip vadinamą socialine atsakomybe, įmonės turi galimybę atsakingai naudoti
gamtinius išteklius ir taip prisidėti prie tvaraus vystymosi, o kartu ir aplinkosaugos. Išnagrinėjus
Mullerat (2010), Duckworth ir Moore (2010) įmonių socialinės atsakomybės sąvokas galima teigti,
kad įmonių socialinė atsakomybė yra įmonės įsipareigojimas valdyti savo veiklą taip, kad būtų
apsaugoti visų suinteresuotųjų šalių poreikiai. Taigi galime daryti prielaidą, kad socialiai atsakingos
įmonės savanoriškai nusprendžia gerbti ir apsaugoti daugelio suinteresuotųjų šalių poreikius,
prisijungiant prie švaresnės aplinkos bei propaguojant skaidrų ir etišką elgesį, kartu prisidedant prie
tvarios ir sveikos visuomenės vystymosi bei gerovės.
Kiti autoriai – Mulej ir Dyck (2014) – interpretuoja socialinę atsakomybę, kaip sistemingo
mąstymo, vadovavimo ir veikimo būdą, kurio metu yra siekiama socialinio vieneto misijos ir
strateginių bei taktinių tikslų, kai visos veiklos rūšys yra nukreiptos į visų socialinių vienetų poreikių
ir lūkesčių koordinavimą ir tenkinimą suinteresuotoms šalims. Toks autorių požiūris leidžia manyti,
kad į socialinę atsakomybę reikia žvelgti ne tik kaip į filantropinę veiklą, bet ir pamatyti socialinės
atsakomybės naudą artimai aplinkai, visai gamtai ir kad socialinė atsakomybė apima visą visuomenę
kaip nedalomą vienetą.
10
Visame pasaulyje gerai žinomų kompanijų, tokių kaip Pasaulio Bankas, OECD (Tarptautinė
ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) ar Europos Komisija, labai aktyviai palaiko ir
skatina įmonių socialinės atsakomybės koncepciją. Pasak Tarptautinės standartizacijos organizacijos
(ISO) 26000 (2010) standarto, socialinę atsakomybę yra sutariama apibrėžti tarptautiniu mastu, kaip
dalyką, kuris turi ekonominį poveikį visuomenei. Be viso to yra teigiama, kad socialinė atsakomybė
yra daug daugiau nei labdaringa veikla ir apima atsakomybę (pareigą) už poveikį visuomenei,
nesvarbu, ar tai būtų organizacija ar žmogus. Panašiai, tačiau daug plačiau, socialinės atsakomybės
sampratą aiškina Europos Komisija (2011)1, kuri teigia, kad socialinė atsakomybė tai veikla,
atsakinga už savo poveikį visuomenei ir gamtai. Taip pat yra raginama, kad Europos Sąjungos
valstybės narės ir jos didžiosios kompanijos skatintų socialinę atsakomybę kaip savo sektiną pavyzdį
– dėl įvairių ekonominių priežasčių, kurios padėtų išspręsti socialinę bei ekonominę krizę.
Išnagrinėjus šias dvi sampratas, galima teigti, kad socialinės atsakomybės suvokimas yra tapatinamas
su įmonių įtraukimu į klausimus, susijusius su aplinkosauginiais bei socialiniais veiksniais, kartu
rodant, kokie yra svarbūs santykiai su suinteresuotomis šalimis, nes atsakingas įmonių elgesys veda
prie darnios verslo sėkmės. Socialinę atsakomybę galima apibūdinti, kaip organizacijos atsakomybę
už jos sprendimų ir veiklos poveikį visuomenei ir aplinkai per skaidrų ir etišką elgesį. Šį teiginį
sukonkretina Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) 26000 (2011)2 ir išskiria keturis
punktus, kurie detalizuoja socialinės atsakomybės organizacijose sampratą:
• Prisideda prie tvaraus vystymosi, įskaitant visuomenės sveikatą bei gerovę;
• Atsižvelgia į suinteresuotųjų šalių poreikius;
• Atitinka taikomus įstatymus ir tarptautines elgesio normas;
• Yra integruotas visoje organizacijoje ir praktikuojamas verslo santykiuose.
Remiantis šiomis gairėmis galima teigti, kad organizacijos, kurios įgyvendina ir laikosi
tarptautinių standartų, susijusių su socialine atsakomybe, prisideda prie visuomenės gerovės ir
organizacijos tampa patrauklesnės suinteresuotoms šalims bendradarbiavimo atžvilgiu. Be viso to,
įmonės turėtų rūpintis ne tik uždirbtu pelnu, bet ir socialiniais bei aplinkosauginiais klausimais.
Dažnai pastebima, kad socialinė atsakomybė (SA) ir įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) yra
tapatinamos su bendrąją socialine atsakomybe. Bendrosios socialinės atsakomybės sąvoka buvo
suformuota bei paskelbta Europos Komisijos dokumente „Europos struktūrų sistemų skatinimas dėl
bendrosios socialinės atsakomybės“ COM 2001 (366)3. Šiame dokumente įvardijama, kad bendroji
1 Europos Komisija (2011). Komisijos komunikatas Europos parlamentui, tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių
reikalų komitetui ir regionų komitetui. [žiūrėta 2018 09 10]. Prieiga per internetą: https://eur-lex.europa.eu/legal-
content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52011DC0681&from=EN 2 Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) 26000 [žiūrėta 2018 09 10] Prieiga per internetą:
https://www.iso.org/files/live/sites/isoorg/files/store/en/PUB100418.pdf 3 Europos Komisija (2001). Green paper. Promoting a European framework for Corporate Social Responsibility. [žiūrėta
2018 09 10]. Preiga per internetą: http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2001/EN/1-2001-366-EN-F1-1.Pdf
11
socialinė atsakomybė (BSA) yra savanoriškas poveikio aplinkai ir socialinių aspektų komponavimas
į verslą, teisiniai reikalavimai ir sutartiniai įsipareigojimai. Suomijos energetikos pramonės įmonių
federacija FINERGY (2002) priėjo prie išvados, kad įmonių socialinė atsakomybė yra subalansuotos
plėtros ir investicijų į ateities darbo sąlygas įgyvendinimas. Taip pat, ši federacija išskyrė tris
subalansuotos plėtros aspektus (1 pav.) – ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius.
1.1 pav. Bendrosios socialinės atsakomybės aspektai
Paveikslas sudarytas remiantis Suomijos energetikos pramonės įmonių federacija FINERGY, 2002, p. 4
Remiantis pateiktu paveikslu galima teigti, kad ekonominis atsakingumas reiškia įmonių
atsižvelgimą ir požiūrį į suinteresuotųjų šalių pelningumo siekius bei indėlį plėtojant ekonominę
gerovę visuomenėje. Aplinkos apsaugos atsakomybė apima aplinkos, gamtos ir gamtinių išteklių
tausojimą bei atsakingą jų naudojimą. Socialinis atsakingumas apima rūpinimąsi darbuotojais ir
parodo, kaip atvirai dirba įmonė, ar yra laikomąsi geros praktikos santykiuose su suinteresuotomis
šalimis, ar atsakingai bei etiškai yra atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių nuomonę. Sėkmingai
dirbanti įmonė gali įtvirtinti visus šiuos socialinio atsakingumo aspektus taip, kad jie veiktų
tarpusavyje.
Apibendrinant Lietuvos ir užsienio autorių įvairiai nagrinėtas socialinės atsakomybės mintis
galima teigti, kad socialinė atsakomybė nėra tik labdaringa įmonių veikla, bet ir įmonių įnašas į darnų
vystymąsi bei aplinkos apsaugą. Nors socialinės atsakomybės terminas yra apibrėžiamas įvairiai,
tačiau išnagrinėjus autorių pateiktų sąvokų apibrėžimus, galima prieiti prie išvados, kad įmonių
socialinė atsakomybė – tai tokia įmonių praktika, kurios metu korporacijos savanoriškai prisiima
atsakomybę socialinėje, ekonominėje bei aplinkos apsaugos srityse bei įtraukia į savo veiklą
skaidraus verslo principus.
12
1.2 Socialinės atsakomybės lygiai ir rūšys
Dėl nesugebėjimo prieiti prie vieningos nuomonės kas yra socialinė atsakomybė ir skirtingas
suvokimas apie įmonių socialinės atsakomybės veikimo ypatumus šiuolaikinėje visuomenėje, išlieka
labai daugiareikšme ir skirtingai interpretuojama tema. Taip yra todėl, kad įmonių socialinės
atsakomybės esminių principų įgyvendinimas įmonių veikloje yra neatskiriamas procesas, kuris
jungia tiek įmonių politiką, tikslų, vertybių, siekių konstravimą, tiek praktiką ekonominėje,
socialinėje, visuomeninių nuostatų įtvirtinimo veikloje. Dėl šios priežasties, mokslinėje literatūroje
yra išskiriamos keturios pagrindinės socialinės atsakomybės rūšys: ekonominė atsakomybė, teisinė
atsakomybė, etinė atsakomybė, diskrecinė (filantropinė) atsakomybė. Autoriai Blowfield ir Murray
(2008) apibūdina šias atsakomybes taip:
1. Ekonominė atsakomybė – tai pagrindinė priemonė, kuri leidžia gaminti tokias prekes,
kurių visuomenė nori ir už tai yra gaunamas pelnas.
2. Teisinė atsakomybė – tai reiškia įmonių pareigą vykdyti savo ekonominę misiją
įstatymo ribose.
3. Etinė atsakomybė – yra susijusi su kompanijų etinėmis pareigomis ir ar kompanijos
laikosi teisės aktų reikalavimų.
4. Diskrecinė (filantropinė) atsakomybė yra susijusi su savanoriška veikla, tokia kaip
filantropija, kurią įmonės gali prisiimti vykdyti savo noru net jei to nereikalauja visuomenė.
Visos šios atsakomybės persipina viena su kita ir yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, tačiau
visas jas įgyvendinti vienu metu yra labai sudėtinga, todėl dauguma autorių – Blowfield, Murray
(2008), Haski-Leventhal (2018), Mayer (2015) ir kt. – pateikia Carroll (1991) įmonių socialinės
atsakomybės piramidę, kurios pagalba yra atskleidžiama socialiai atsakingos įmonės veikimo
principas. Socialinės atsakomybės piramidė vaizduojama 1.2 paveiksle.
1.2 pav. Socialinės atsakomybės rūšys Paveikslas sudarytas remiantis D. Haski- Leventhal, 2018, p. 32, Carroll, 1991, p. 42
Filantropinė
atsakomybė
Etinė atsakomybė
Teisinė atsakomybė
Ekonominė atsakomybė
Suteikti pinigų labdarai,
savanoriška veikla, ĮSA projektai
Atlikti teisingus darbus, priimti
savarankiškus valdymo ir etikos
kodeksus
Įstatymų laikymasis
Teikti investicijas, sukurti
darbo vietas, mokėti mokesčius
Visuomenė
pageidauja
Visuomenė tikisi
Visuomenė reikalauja
Visuomenė reikalauja
13
Pirmasis atsakomybių rinkinys, kuris vaizduojamas piramidėje yra ekonominė atsakomybė.
Visser (2012) teigia, kad ekonominė atsakomybė yra pats akivaizdžiausias ir svarbiausias ĮSA
akcentas. Įmonių socialinė atsakomybė yra linkusi pabrėžti „ekonominio gerbūvio“ svarbą, įskaitant
gebėjimą generuoti investicijas ir pajamas, kurti papildomas darbo vietas, investuoti į žmogiškąjį
kapitalą, užmegzti ryšius su vietinėmis verslo įmonėmis, plėtoti tarptautinius verslo standartus, kurti
fizines ir institucines infrastruktūras. Haski – Leventhal (2018) padarė išvadą, kad patys didžiausi
visuomenės lūkesčiai yra susiję su verslu, kuris finansiškai turėtų būti sėkmingas. Tuo metu, Lober
(2012) įvardija, kad ekonominė atsakomybė yra pamatas likusioms atsakomybėms, nes verslas
neišliks nesant ekonomiškai sėkmingai įmonei.
Antroji atsakomybė yra teisinė. Verslas ne visada patenkina visuomenės lūkesčius ir dėl šios
priežasties įsiterpia Vyriausybė, kuri reguliuoja verslą per teisės aktus. Tai yra verslo įmonių pareiga
žinoti ir vykdyti jiems paskirtus įstatymus. Lober (2012) apibūdina teisinę atsakomybę kaip įstatymų
ir kitų teisės aktų laikymąsi, kuriuos nustato šalis, kurioje veikia įmonė. Vyriausybė sudaro taisyklių
sistemą, kurios įmonės turi laikytis visuose savo verslo sprendimuose. Tai reiškia, kad be pelno
gavimo, visuomenė tikisi, kad kompanija vykdys savo verslą vadovaudamasi vyriausybės
nurodymais.
Trečioji atsakomybė esanti piramidėje yra etinė atsakomybė. Pasak Haski – Leventhal (2018)
būti etiškai atsakinga įmone, reiškia socialinių bei etinių normų vykdymą ir visuomenės lūkesčių
įgyvendinimą. Reikia mokėti atpažinti ir gerbti naujas ar tik besivystančias etines/moralines normas,
kurios yra priimtos visuomenės. Detaliau etinę atsakomybę aprašo Lober (2012). Jis teigia, kad etinis
atsakingumas apima visą įmonės veiklą ir praktiką, kurios tikisi ir reikalauja visuomenė, bet toji
veikla ir praktika neturi būti teisiškai įtvirtinta. Tai reiškia, kad įmonė laikosi normų, standartų ar
lūkesčių, kurie atspindi vartotojų, darbuotojų, suinteresuotųjų šalių interesus ir tuos interesus laiko
sąžiningais. Be viso to, įmonė gerbia suinteresuotųjų šalių moralines teises.
Paskutinioji atsakomybė yra diskrecinė atsakomybė, kuri pasak Haski – Leventhal (2018) reiškia
savanorišką ir paremtą gera valia kompanijos ir jos vadovų veiklą, kuri daugiausiai yra pagrįsta
filantropija. Verslo filantropija vadovaujasi noru dalyvauti visuomenės veikloje, nors yra
neprivaloma pagal įstatymus. Visser (2013) išskyrė kelis svarbiausius filantropinės atsakomybės
aspektus ir dėl ko ji yra svarbi: pirmoji priežastis – stiprios vietinės ir religinės filantropijos tradicijos;
antroji – besivystančių šalių socialiniai ir ekonominiai poreikiai yra tokie dideli, kad filantropija yra
visuomenės labai laukiamas standartas, kurį įmonės gali sėkmingai vykdyti; trečioji – įmonės
suvokia, kad be filantropijos joms negali pasisekti, todėl ši atsakomybė yra matoma, kaip pats
geriausias būdas pagerinti bendruomenių, kuriose veikia įmonių verslas, perspektyvas.
Remiantis įmonių socialinės atsakomybės piramide, darosi aišku, kad kiekvienos atsakomybės
pagrindinis aspektas yra laisvas įmonių pasirinkimas ir jų noras būti savanoriškomis. Tiek
14
ekonominiame tiek ir teisiniame atsakomybės lygmenyje, įmonių laisvo pasirinkimo ar
savanoriškumo lygis yra žemas arba jo visiškai gali nebūti, kadangi įmonių verslo politika yra
paremta visų ekonominių bei teisinių reikalavimų pagrindu. Be šių pagrindinių normų įmonė
egzistuoti negalėtų. Įmonės, vykdydamos ekonominę ir juridinę atsakomybes, pereina į etinę bei
filantropinę atsakomybes, dėl to įmonių savanoriškumas didėja, kuris leidžia įmonėms priimti
savarankiškus sprendimus, įsilieti/neįsilieti į etinę ir filantropinę atsakomybes. Įmonės nėra
įpareigotos remtis kitomis atsakomybėmis, apart ekonominės ir teisinės, kadangi tai jos daro laivai,
savo noru.
Labai svarbų vaidmenį užima socialinės atsakomybės įmonėse lygiai, kurių yra trys (1.3 pav).
Kiekvienas lygis yra skirstomas nuo žemiausio iki aukščiausio, o tai leidžia lengviau identifikuoti,
kokiam socialinės atsakomybės lygmeniui įmonė priklauso, leidžia lengviau pamatyti įmonių
skiriamus pagrindinius prioritetus, vykdant socialinę atsakomybę. Gibson, Donnely (1989), Coombs
ir Holladay (2011) įvardijo tris socialinės atsakomybės lygius, kurie yra:
1) Socialinis įsipareigojimas (įmonė vykdo ekonominius ir su įstatymais susijusius
įsipareigojimus);
2) Socialinė atsakomybė (reagavimas į visuomenės poreikius);
3) Socialinis jautrumas (savanoriškai sprendžiamos visuomenės socialinės problemos).
1.3 pav. socialinės atsakomybės lygiai
Paveikslas sudarytas remiantis J. M. Ivancevich, J. H. Donnely, J. L. Gibson (1989). Management: Principles and
Functions, p.635
Pirmajam socialinės atsakomybės lygmeniui yra priskiriamos tokios įmonės, kurios vykdo visus
teisinius bei ekonominius įsipareigojimus ir rūpinasi savo darbuotojais. Pasak Fox (2007), įmonės
socialiniu įsipareigojimo požiūriu siekia socialinių tikslų tiek, kiek jie patys prisideda prie savo
15
socialinės ar ekonominės gerovės. Daugelis autorių pirmąjį lygmenį vertina prieštaringai, kadangi
visos įmonės privalo vykdyti savo ekonominius įsipareigojimus lygiai taip pat, kaip ir laikytis visų
įstatymų.
Antrajam socialinės atsakomybės lygmeniui priskiriamos tokios įmonės, kurios ne tik vykdo
visus teisinius ir ekonominius įsipareigojimus, bet ir atsižvelgia į visuomenės lūkesčius (Coombs ir
Holladay, 2011). Tokios įmonės dalį savo uždirbamo kapitalo skiria įvairioms gamtos saugojimo
programoms, labdaros organizacijoms ir pan.
Trečiajam socialinės atsakomybės lygiui priskiriamos tokios įmonės, kurios be visų jau
išvardintų įsipareigojimų iniciatyviai sprendžia iškylančias problemas visuomenėje. Fox (2007) šį
lygį apibūdina kaip organizacijos gebėjimą jautriai reaguoti į visuomenės poreikius ir prisitaikyti prie
besikeičiančių socialinių sąlygų.
Svarbu paminėti, kad įmonėms, norinčioms diegti socialinę atsakomybę strategijoje, yra įkurtos
įvairios organizacijos, kurios palengvina įsitraukimą į socialinę atsakomybę. Taip pat yra sukurti
įvairūs vadybos standartai, kurie turi nemažą naudą verslo įmonėms. Taigi įmonės, kurios siekia
įsitraukti į socialinę atsakomybę, visų pirma turėtų įstoti į Jungtinių Tautų organizacijas arba diegti
standartus ir iniciatyvas savo darbo veikloje. Pati socialinės atsakomybės įmonėse idėja yra
grindžiama tarptautine iniciatyva – Jungtinių Tautų Pasauliniu susitarimu (Global Compact), kuris
yra vienas iš labiausiai paplitusių socialiai atsakingo verslo judėjimų bei yra neatsiejamas nuo
socialiai atsakingų organizacijų veiklos.
Jungtinių Tautų Pasaulinis susitarimas gyvuoja du dešimtmečius ir pirmą kartą buvo pristatytas
1999 metais, Pasaulinio ekonomikos forumo metu. Jungtinių Tautų generalinis direktorius Kofi
Annanas pakvietė verslo lyderius jungtis prie šios iniciatyvos, kuri vienija veikti kartu verslo įmones
ir organizacijas, Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO) ir pilietinę visuomenę, remiantis dešimčia
universalių principų – žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkos apaugos ir kovos prieš korupciją
srityse (Gruževskis, Moskvina, Vasiljevienė, Kleinaitė, 2006).
Svarbu suprasti kas yra Pasaulinis susitarimas ir kuo ši iniciatyva yra svarbi ir naudinga įmonėms
bei organizacijoms. Rosche ir Kell (2010) pateikė atsakymą, kad Pasaulinis susitarimas yra labai
svarbus įmonėms, kadangi jos savanoriškai prisiima suderinti savo veiklą ir kartu integruoti ir laikytis
dešimties universalių principų – žmogaus teisių, darbo standartų, aplinkos apsaugos ir antikorupcijos
srityse. Kiti autoriai – Gruževskis, Moskvina, Vasiljevienė, Kleinaitė (2006) – Pasaulinį susitarimą
apibūdina kaip didžiausią savanorišką socialinės atsakomybės (ĮSA) iniciatyvą, kurios pagalba yra
siekiama dviejų pagrindinių tikslų:
- Padėti įmonėms įdiegti Pasaulinio susitarimo principus į įmonės verslo strategiją;
- Skatinti bendradarbiavimą ir partnerystę tarp įvairių sektorių, valstybėje ir už jos ribų,
siekiant universalių pasaulio plėtros tikslų.
16
Hasan (2017) taip pat išskiria du pagrindinius Pasaulinio susitarimo tikslus, kurie yra:
1) Raginti privatų sektorių įtraukti, remti ir įgyvendinti pagrindines žmogaus teisių vertybes
darbo, aplinkos apsaugos ir antikorupcijos srityse ne tik verslo viduje, bet ir skatinant įmonių
pilietiškumą;
2) Sukurti bendrą vietą, kuri palengvintų įvairių ekonominių ir socialinių dalyvių
bendradarbiavimą pasauliniame kontekste, skatinant Jungtinių Tautų iškeltas vertybes.
Taigi, JT Pasaulinio susitarimo principai pagal Information Recourses Management Association
(IRMA) (2018), Jungtinių Tautų Pasauliniu susitarimu (2015), yra pagrįsti: visuotine žmogaus teisių
deklaracija, Tarptautinės darbo organizacijos deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, Rio
deklaracija dėl aplinkos apsaugos ir jos vystymosi ir Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją. Šie
principai yra išskaidyti į 10 atskirų principų, kurie yra:
1.1 lentelė. Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo principai
Žmogaus teisės
1 Principas. Remti ir gerbti tarptautines žmogaus teises.
2 Principas. Neprisidėti prie žmogaus teisių pažeidimų.
Darbuotojų teisės
3 Principas. Remti asociacijų laisvę ir pripažinti teisę į veiksmingas derybas.
4 Principas. Atsisakyti bet kokio priverstinio darbo.
5 Principas. Panaikinti vaikų darbą.
6 Principas. Panaikinti diskriminaciją, susijusią su įdarbinimu ar profesija.
Aplinkos apsauga
7 Principas. Remti programas, užtikrinančias aplinkos apsaugą.
8 Principas. Aktyviai skatinti didesnę atsakomybę aplinkosaugos srityje.
9 Principas. Skatinti aplinkai palankių technologijų plėtrą bei diegimą.
Kova su korupcija
10 Principas. Kovoti su kyšininkavimu, papirkinėjimu ir kitomis korupcijos rūšimis.
Lentelė sudaryta remiantis United Nations Global Compact (2015), Management Association Information
Resources (IRMA), (2018), p. 627.
Socialinės atsakomybės idėja įmonėse yra grindžiama tarptautine iniciatyva, kuri šiuo metu yra
pagrindinė plėtros priemonė ir įmonėms padeda įsitraukti į socialinę atsakomybę. Įmonių požiūris į
darnų verslą prasideda nuo įmonės vertės sistemos ir įmonės požiūrio vykdant savo verslą. Tai reiškia,
kad pritariama yra tokiam verslui, kuris atitinka minimalius socialinės atsakomybės standartus, kurie
yra susiję su darbo, antikorupcijos ir žmogaus teisių sritimis. Atsakingos įmonės veikia taip, kad
nekenktų kitiems. Įmonės integruodamos Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo principus į įmonės
kultūrą, strategijas, politiką ir darbo tvarką ne tik vykdo atsakingą verslą, bet ir gerina savo reputaciją.
17
Pagal Jungtinių Tautų Global Compact internetinio puslapio duomenis nuo 2005 metų iki 2019 metų,
į Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą yra įsitraukusios 33 Lietuvoje veikiančios įmonės4.
Dar vienas svarbus aspektas įmonėms, norinčioms gerinti konkurencingumą, įvaizdį ir padėtį
savo veikloje, yra socialinės atsakomybės standartų diegimas įmonėse. ĮSA neteikia konkrečių
reikalavimų, tačiau siūlo strategines nuorodas, todėl siekiant socialinės atsakomybės įgyvendinimo
įmonių veikloje yra sukurtas ne vienas pasauliniu mastu pripažintas veiklos valdymo standartas, kurio
pagalba įmonės gerina konkurencingumo lygį, įvaizdį visuomenės atžvilgiu bei pagerina savo
atliekamos veiklos rodiklius (1.2 lentelė).
1.2 lentelė. Pagrindiniai sertifikuotų aplinkos apsaugos ir socialinės atsakomybės standartų
aspektai, kurie teikia naudą įmonėms.
STANDARTAS NAUDA ĮMONEI
SA 8000 Privalomas etikos ir teisinių normų atitikimas;
Geresnė įmonės reputacija ir įvaizdis;
Įmonės vertybių kūrimas, palankesnis įmonės klimatas, palankesnės ir patrauklesnės
darbo sąlygos darbuotojams;
Papildomas rizikų vertinimas.
EMAS/ISO
14001
Privalomas teisinių normų atitikimas;
Geresnis patikimumas, skaidrumas ir reputacija;
Vadovų ir darbuotojų įtraukimas į aplinkos apsaugos rizikų ir problemų valdymą;
Vadybos sistema padeda pasiekti užsibrėžtus tikslus, sumažėja kaštai dėl geresnio
efektyvumo bei sumažintų išteklių.
OHSAS
18001/ILO
OSH
Įmonė įsigalioja palaikyti darbuotojų sveikatos ir saugos poreikį, sukuriama sistema
pagal galiojančius nacionalinius ir tarptautinius įstatymus;
Padidinamas darbdavio patrauklumas, nes rūpinamasi darbuotojų sauga ir sveikata;
Stiprus darbuotojų pasitikėjimas ir komunikacija įmonėje;
Lentelė sudaryta remiantis viešai prieinama informacija: SA8000, ISO14001, OHSAS 18001 ir EMAS
standartizuotos vadybos sistemos.
Galima pastebėti, kad įmonėms, norinčioms įtraukti į savo veiklą socialinę atsakomybę, tampa
svarbu diegti standartus, kurie užtikrina įmonę laikytis socialinių ir aplinkosauginių principų.
Pagrindiniai aspektai, kurie teikia naudą įmonėms įsidiegus standartus, yra organizacijos, kaip
atsakingos įmonės, teigiamos reputacijos bei įvaizdžio kūrimas, geresnės ir palankesnės darbo
sąlygos darbuotojams, įvairių procesų peržiūrėjimas ir sistemų kūrimas, kontrolės įvedimas, kurios
4 Jungtinių Tautų Pasauliniam susitarimui priklausančios Lietuvos įmonės. [žiūrėta: 2019 02 12 ].Prieiga per internetą:
https://www.unglobalcompact.org/what-is-
gc/participants/search?page=4&search%5Bcountries%5D%5B%5D=115&search%5Bkeywords%5D=&search%5Bper
_page%5D=10&search%5Bsort_direction%5D=asc&search%5Bsort_field%5D=&utf8=%E2%9C%93
18
pagalba pagerėja procesų valdymas. Geresnis įmonės įvaizdis pritraukia daugiau vartotojų, o
pagerėjęs klimatas darbo aplinkoje padeda išlaikyti darbuotojus, įstatymų laikymasis – išvengti
įvairių išlaidų dėl nenumatytų nuobaudų.
Akivaizdu, kad socialinė atsakomybė kaip veikla yra labai plati, kompleksiška ir remiasi
keturiomis pagrindinėmis atsakomybėmis: ekonomine, teisine, etine ir filantropine. Tačiau įmonės
pačios nusprendžia, kiek stipriai jos nori įsitraukti į socialinę atsakomybę, todėl ir yra išskiriami trys
SA lygiai. Šie lygiai leidžia atpažinti organizacijas, kurios yra socialiai jautrios visuomenei ir kurios
vykdo preliminarius socialinės atsakomybės įsipareigojimus. Pastebėta, kad tik ekonomiškai stiprios
įmonės įsitraukia į diskusijas dėl socialinių ir aplinkosauginių klausimų ir prisideda prie socialinių
problemų sprendimo. Kad įmonėms SA teiktų naudą, reikia jungtis prie Jungtinių Tautų Pasaulinio
susitarimo bei diegti socialinės atsakomybės standartus. Tai privers įmonių vadovus atsakingiau
žvelgti į socialinę atsakomybę, kuri suteiks konkrečios naudos verslo įmonėms (geresnis įvaizdis,
didesnis konkurencingumas, geresnė darbo kokybė, efektyvesnis įmonės valdymas). Socialinė
ataskomybė yra puiki galimybė įmonėms praktiškai pritaikyti atsakingo verslo vystymąsi tam tikroje
jos vykdomoje veikloje, leidžia lengviau integruoti aplinkos apsaugos, socialinius aspektus,
klausimus į įmonės strategiją bei jos praktiką.
1.3 Socialinė atsakomybė įmonių strategijoje
Įmonės norėdamos plėsti savo veiklą dažnai į pagalbą pasitelkia įvairius metodus, skatinančius
įmonės augimą. Šiam tikslui pasiekti reikalinga peržvelgti ir keisti įmonės strategiją. Pats strateginis
valdymas, pasak Svetiko ir Arimavičiūtės (2012), yra procesas, kurio metu įmonė sugeba nusistatyti
misiją, viziją, tikslus ir uždavinius, geba numatyti ir įvykdyti strategijas įvairiais įmonės hierarchijos
lygmenimis taip, kad sukurtų tvarų konkurencinį pranašumą. Dransfield (2001) teigia, kad įmonių
strategija yra ilgalaikis įmonės planas, kuris padeda įmonei pasiekti savo tikslus besikeičiančioje
aplinkoje. Autoriai Ven Bert ir Jeurissen (2005) pabrėžia, kad įmonės, kurios integruoja socialinę
atsakomybę savo verslo strategijoje, lengviau gali patenkinti suinteresuotųjų šalių poreikius ir
atitinkamus jų reikalavimus, tačiau Žiogelytė ir Gineitienė (2010) teigia, kad socialinės atsakomybės
iniciatyvų įgyvendinimo įmonėje lygį nulemia patys įmonės vadovai, jų etinės nuostatos, verslo
kultūra ir filosofija. Svarbu paminėti, kad įtaką verslo orientacijai daro ir visuomenės interesai ir ne
tik tiesioginiams ekonominiams, bet ir socialiniams, aplinkosauginiams įmonės tikslams, siekiant
padidinti įmonės plėtros galimybes.
Dėl sparčiai augančio populiarumo dažnai yra pasitelkiama socialinė atsakomybė kaip
strateginė įmonės plėtros dalis, kuri padeda plėsti ir gerinti įmonės veiklą ir rezultatus. Nesenai
19
publikuotame The Economist straipsnyje „Corporate Social Responsibility: The Halo Effect“ (2015)5
atsispindi didėjantis ĮSA populiarumas. Yra pažymima, kad didžiosios Amerikos ir Britanijos įmonės
investuoja socialinės atsakomybės veiklai daugiau nei 15 mlrd. dolerių per metus, su tikslu, kad
verslas įgaus didesnės pridėtinės vertės. Strategija yra verslo įmonių kūrimo pagrindas, tuo pačiu
metu nustatant įmonės pozicijas rinkoje, jos konkurencingumą ir nuolatinį jos egzistavimą. Norint
pasiekti teigiamus šių veiksnių aspektus, įmonėms yra reikalingas planavimas, tam kad būtų galima,
vis besikeičiant sąlygoms, suformuoti ir atnaujinti arba pakeisti esamą strategiją bei plėsti įmonės
veiklą. Toks įmonių planavimas dažniausiai vyksta atsižvelgiant į 6 strategijos aspektus, o SA galima
įtraukti į kiekvieną strategijos sudedamąją dalį (žr. 1.4 pav.). Galbreath (2009) teigia, kad socialinė
atsakomybė yra glaudžiai susijusi su įmonės strategija ir, derinant strateginius elementus su ĮSA
principais, gali padėti plėtoti konkurencinį pranašumą. Hooley, Piercy ir Nicoulaud (2008) priėjo prie
išvados, kad įmonės neturėtų tiesiogiai vertinti socialinės atsakomybės ir iškelti ją kaip pagrindinį
savo tikslą, bet įtraukti į strategiją. Tokiu atveju, socialinės atsakomybės integravimas padės
sustiprinti įmonės ilgalaikį konkurencingumą.
1.4 pav. Ryšys tarp strategijos elementų ir įmonių socialinės atsakomybės Paveikslas sudarytas remiantis Galbreath, J., 2009, p. 113.
5The Economist (2015). Corporate Social Responsibility: The Halo Effect [žiūrėta 2019 03 21 ]. Prieiga per internetą:
https://www.economist.com/business/2015/06/25/the-halo-effect
20
Jeigu įmonė kuria strategiją, siekdama suderinti ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius
klausimus su ilgalaikėmis įmonės vertybėmis, socialinė atsakomybė tampa įmonės strategijos dalimi
ir taip suteikia ilgalaikę reikšmę įmonei ir visuomenei (Gazzola, Kolombo, 2014, p. 334). Dėl šios
priežasties, siekiant įtraukti ĮSA į strategiją, reikia atsižvelgti į šešis įmonės strategijos aspektus
(Galbreath, 2009):
1. Misija;
2. Strateginiai klausimai;
3. Rinka;
4. Vartotojų/pirkėjų poreikiai;
5. Ištekliai;
6. Konkurencinis pranašumas.
Socialinė atsakomybė suteikia įmonėms išskirtinius pranašumus, o jie kuria įmonėms naujas
galimybes siekiant tikslų, kurie yra numatyti bendroje įmonės strategijoje. Pasak Audretsch,
Lehmann, Meoli ir Vismara (2015), SA ir konkurencingumo sąsają akcentuoja akademikai ir
specialistai, kurie pastebi, kad SA iškilo kaip „nauja verslo būtinybė“. Tuo pačiu mokslininkai
užduoda klausimą: „kodėl įmonės laikosi socialinės atsakomybės?“. Dėl šios priežasties neretai yra
diskutuojama ar įmonė gali įtraukdama socialinius ir aplinkosauginius klausimus į savo strateginį
planą, pagerinti savo darbo našumą ir ar įmonė gali įtraukti SA klausimus į savo pagrindinius įmonės
tikslus.
2012 metais autoriai Hinson ir Kodua atliko tyrimą „Examining the marketing-corporate social
responsibility nexus6“, kurio tikslas buvo ištirti, kaip įmonių socialinė atsakomybė yra įtraukiama į
įmonių strategiją. Tyrimas parodė, kad SA diegimas priklauso nuo įmonės noro diegti SA, o tik vėliau
ieškoti būdų kaip SA integruoti į įmonės strategiją ir dažnai įmonių vadovai susiduria su socialinės
atsakomybės diegimo problemomis, kurios yra susijusios su socialinės atsakomybės integravimu į
įmonės strategiją, tikslų ir veiklos ribų nustatymu. Dėl šios priežasties, autoriai pateikia Maignan ĮSA
įgyvendinimo struktūrą (žr. 1.5 pav.), kuria remiantis galima paprasčiau integruoti SA savo įmonės
veikloje.
6 Hinson, R. E., ir Kodua, P. (2012). Examining the marketing-corporate social responsibility nexus. [žiūrėta 2019 03 15].
Prieiga per internetą: https://www-emeraldinsight-com.ezproxy.vdu.lt:2443/doi/full/10.1108/17542431211264223
21
1.5 pav. Maignan ĮSA įgyvendinimo struktūra Paveikslas sudarytas remiantis Hinson, R. E., Kodua, P. (2012), p. 337.
ĮSA įgyvendinimo struktūra prasideda nuo įmonės normų ir vertybių apibrėžties. Toliau seka
įmonės ir suinteresuotųjų šalių identifikavimas. Trečiasis žingsnis yra susijęs su suinteresuotų šalių
problemų identifikavimu, o ketvirtas ir penktas – skirti įvertinti ĮSA svarbą ir tikrinti esamą ĮSA
praktiką. ĮSA įgyvendinimo modelio 6–8 žingsniai yra susiję su iniciatyvų įgyvendinimu, socialinės
atsakomybės skatinimu ir gaunamu suinteresuotųjų šalių grįžtamuoju ryšiu.
Dabartinės įmonės turi suprasti, kad globalios konkurencijos sąlygomis, joms yra naudinga į savo
strategiją įtraukti socialinę atsakomybę. Dėl šios priežasties, įmonės turi nusistatyti socialinės
atsakomybės sritis, kuriose galėtų tobulėti, įvertinti savo padėtį ir vystymosi poreikį, sukurti tokį
veiksmų planą, kuris leistų sistemingai įtraukti socialinę atsakomybę į įmonės valdymą. ĮSA padeda
įmonėms sukurti socialiai atsakingos, aplinką tausojančios įmonės įvaizdį bei sklandžiau valdyti
organizacinius pokyčius. Apibendrinus galima teigti, kad įmonės, kurios diegia socialinę atsakomybę,
visapusiškai tobulėja ir juda pirmyn.
Įmonėms, norinčioms lengviau taikyti savo strategijoje socialinę atsakomybę, svarbu žinoti, kad
yra išskiriamos keturios socialinės atsakomybės sritys. Jos yra pateikiamos leidinyje „Įmonių
socialinė atsakomybė: gerosios praktikos pavyzdžiai ir rekomendacijos“ (2013) ir nurodo, kad ĮSA
apimančios sritys yra: aplinka, darbo praktikos (žmogiškieji ištekliai), socialinė veikla bei geras
administravimas (žr. 1.6 pav.)
1 žingsnis Išsiaiškinti ir apibrėžti
įmonės normas ir
vertybes
2 žingsnis Suinteresuotų šalių
identifikavimas
3 žingsnis Suinteresuotų šalių
problemų
identifikavimas
4 žingsnis Įvertinti ĮSA
svarbą
5 žingsnis Tikrinti dabartinę
ĮSA praktiką
6 žingsnis ĮSA iniciatyvų
įgyvendinimas
7 žingsnis
Skleisti ĮSA
8 žingsnis Suinteresuotų
šalių atsiliepimų
įvertinimas
Ilgojo laikotarpio grįžtamasis ryšys
Trumpojo laikotarpio grįžtamasis ryšys
22
1.6 pav. Įmonės socialinę atsakomybę apimančios sritys
Sudaryta remiantis Įmonių socialinė atsakomybė: gerosios praktikos pavyzdžiai ir rekomendacijos (2013), p. 17.
Įmonių socialinės atsakomybės leidinyje pirmoji išskirta sritis yra aplinka. Šia sritimi įmonės
rengia ir įgyvendina tokią politiką, kuria siekia sumažinti savo veiklos poveikį aplinkai. Kita
išskiriama sritis yra darbo praktika (žmogiškieji ištekliai). Šiai sričiai priskiriama organizacijos
vidaus politika ir procesai, kurie yra taikomi įmonės darbuotojams, siekiant patobulinti jų darbą
saugioje ir sveikoje aplinkoje, užtikrinti lygias galimybes, skatinti išsaugoti darbo ir asmeninio
gyvenimo pusiausvyrą, sudaryti sąlygas mokytis, dalyvauti dialoge, užtikrinant nuolatinį tobulėjimą.
Trečioji išskiriama sritis – socialinė veikla. Šia sritimi siekiama sieti įmonės dalyvavimą jos aplinkoje
rengiamuose kultūriniuose, socialiniuose ir sporto projektuose. Paskutinioji sritis yra geras
administravimas. Šią sritį sudaro taisyklių ir praktikų rinkiniai, kurių paskirtis yra užtikrinti tinkamą
sprendimų priėmimo procesą įmonės viduje (sutarimas, atsakomybė, efektyvumas, skaidrumas,
dalyvavimas įgyvendinant teisės aktus) taip, kad būtų atsižvelgiama ir į visos organizacijos ir į
visuomenės interesus. Šių išvardintų sričių pagalba įmonės gali pamatuoti savo galimybes ir diegti
socialinę atsakomybę kaip savo strategijos dalį. Integruojant šias sritis į įmonės aplinką, įmonės gali
padidinti savo pelningumą diegdamos naujus socialiai atsakingus produktus ar paslaugas, mažinti
atliekų ir išlaidų sąnaudas ir prijungti naują „socialinę“ vertę tiek įmonėje, tiek kuriamiems
produktams ir paslaugoms.
23
Kaip socialinės atsakomybės įmonės veikloje įgyvendinimo gerąją praktiką, galima pateikti
Kleinaitės (2007)7 pavyzdį, kuriame yra nagrinėjama BT (britų telekomunikacijų) bendrovė. Ši įmonė
kiekybiškai įvertino savo socialinės atsakomybės programos teikiamą naudą. Įmonė įvertino teigiamą
socialinės atsakomybės praktikos poveikį savo reputacijai, darbuotojų lojalumui ir įdarbinimui,
veiklos efektyvumui ir pardavimų lygiui. Atlikti išsamūs tyrimai įmonėje parodė, kad SA praktika
pagerino bendrovės įvaizdį tiek vartotojų, tiek visuomenės akyse. Tokia praktika, kaip lankstus darbo
grafikas, darbas namuose, darbas nepilna darbo dieną, darbo pasidalinimas, motinystės/tėvystės
atostogos ir kita, teigiamai daro įtaką darbuotojų pasitenkinimui ir jų produktyvumui. BT bendrovės
aplinkosauginė programa, kuri buvo pradėta taikyti nuo 1990 metų, ženkliai sumažino bendrovės
žalingas atliekas, šiltnamio efektą sukeliančias emisijas, ozoną ardančias substancijas. Nuo 1996
metų BT 42 proc. sumažino anglies dvideginio emisijas, nuo 2000 metų – 23 proc. sumažino atliekų,
patenkančių į sąvartynus kiekį, o 2003 metais bendrovė uždirbo 4 mln. svarų sterlingų perdirbdama
atliekas ir kartu su sumažėjusių atliekų mokesčiu, 45 proc. sumažino savo atliekų išlaidas. Viską kartu
sudėjus, nuo 1994 m. iki 2004 m., ekoefektyvumą skatinančių priemonių įdiegimas sutaupė įmonei
600 mln. svarų sterlingų. Taigi galima daryti išvadą, kad tinkamai integravus socialinę atsakomybę
įmonės veikloje yra pasiekiami puikūs rezultatai. Svarbu yra tai, kad įmonei pradėjus analizuoti
teikiamą socialinės atsakomybės naudą, bendrovės ne tik gerina visus socialinius ir aplinkosauginius
aspektus visuomenės atžvilgiu, bet taip pat gerina savo ekonominę padėtį, o suinteresuotosios šalys
ir visuomenė palankiau mato įmonės teikiamą naudą.
Be socialinės atsakomybės sričių ir jos sąveikos tarp įmonių yra įmanoma identifikuoti penkis
socialinės atsakomybės integracijos į įmonės strategiją etapus. Galima pamatyti kaip socialinės
atsakomybės vystymasis yra susijęs su įmonių diegiama kultūra ir kaip ji pereina nuo vieno etapo
prie kito. Todėl įmonės, norinčios įgyvendinti savo strategijoje socialinės atsakomybės principus,
dažnai turi pereiti penkis etapus, kuriuos išskiria Zadek (2004):
1. Gynybos etapas. Įmonės dažnai susiduria su netikėta kritika ar kaltinimais, kuriuos
paprastai išreiškia žiniasklaida, suinteresuotosios šalys (klientai, darbuotojai, investuotojai ir kt.), taip
pat įmonės dažnai neigia, savo padarytą neigiamą žalą ar gautą neigiamą rezultatą. Kaip pavyzdį
galima pateikti gamtinių dujų ir naftos gavybos bendrovės Royal Dutch Shell atsakomybės neigimą
dėl anglies dvideginio išskyrimo į aplinką, platinant ir gaminant energetikos produktus. Šiai dienai
bendrovė prisiemė atsakomybę ir pripažįsta dalį kaltės dėl padarytos žalos gamtai.
2. Reikalavimų atitikimų laikymosi etapas. Šiame etape įmonės paiso visuomenės
interesų, saugodamos savo reputaciją ir sumažina įvairių teisinių ginčų riziką.
7 Kleinaitė, I. (2007). Atsakingo verslo praktika [žiūrėta 2019 03 13]. Prieiga per internetą:
https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/1290_atsakingo_aktika_2007.pdf
24
3. Vadybos etapas. Šiame etape įmonė susiduria su ilgalaikėmis socialinių problemų
sprendimais, todėl visi socialiniai klausimai yra įtraukiami į pagrindinius įmonės vadybos procesus.
4. Strateginis etapas. Šiame etape įmonė pradeda suvokti, kaip įmonės strategiją suderinti
su socialinės atsakomybės praktika, ko pasekoje visi visuomenėje aktualūs klausimai yra įtraukiami
į įmonės strategiją. Tai leidžia įmonei konkuruoti su kitomis įmonėmis ir prisidėti prie organizacijos
ilgalaikės sėkmės.
5. Pilietinis etapas. Paskutiniame etape įmonės skatina kolektyvinius veiksmus, kuriais
siekiama spręsti visuomenės problemas. Dažnai tai tiesiogiai yra susiję su įmonės strategija.
Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad socialinė atsakomybė yra strateginis įrankis įmonių
valdymo tvarumui stiprinti. Integruojant socialinę atsakomybę įmonių strategijos veikloje, yra svarbu
išsiaiškinti, ką įmonės nori pasiekti įsidiegusios socialinę atsakomybę. Todėl yra labai svarbu, prieš
nusprendžiant diegti socialinės atsakomybės principus savo veikloje, peržvelgti esamą strategiją,
viziją, tikslus bei suinteresuotųjų šalių poreikius. Kaip teigia Aagaard (2016), tiek socialinė
atsakomybė, tiek ir tvarus verslas yra tiesiogiai susijęs su bendra verslo strategija ir suinteresuotųjų
šalių bei visuomenės poreikių įgyvendinimu.
Strategija yra verslo kūrimo pagrindas, o norint į strategiją įtraukti socialinę atsakomybę, turi
būti apimami ir įtraukiami socialiniai, ekonominiai bei aplinkos apsaugos veiksniai. Tačiau socialinės
atsakomybės integravimas į strategiją nėra lengvas ir paprastas, todėl dažna organizacija susiduria su
SA įtraukimo į strategiją sunkumais. Kad sunkumų organizacijoms pavyktų išvengti, yra sukurta
Maignan ĮSA įgyvendinimo struktūra. Ja siekiama parodyti, kaip lengviausiu keliu integruoti
socialinę atsakomybę į įmonių strategiją. Įmonės turi atsižvelgti į keturis socialinės atsakomybės
sritis, kurios yra susijusios su aplinka, žmogiškaisiais ištekliais, socialine veikla ir geru
administravimu. Šių sričių pagalba įmonės gali sukurti naują „socialinę“ vertę ne tik savo aplinkoje,
bet ir gaminamiems produktams ar paslaugoms, įgyti konkurencinį pranašumą, atrasti naujų
galimybių ir padėti sumažinti veiklos kaštus.
25
2. SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ KAIP STRATEGINĖ PLĖTROS
DALIS
2.1 Lietuvoje atliktų tyrimų analizė
Publikacijų socialinės atsakomybės Lietuvoje tematika yra išties nemažai (Jusčius, 2012;
Vasiljevienė, 2006; Šimanskienė, Paužuolienė, 2010 ir kt.), tačiau Bagdonienės ir Paulavičienės
(2010, p. 369) teigimu, nepaisant didėjančio mokslinių publikacijų skaičiaus, ypač vadybos, etikos ir
ekonomikos periodiniuose žurnaluose, organizacijų socialinės atsakomybės tyrimai tebėra pradinėje
stadijoje. Dažniau Lietuvoje yra publikuojami tokie tyrimai, kuriais yra siekiama nustatyti socialinės
atsakomybės naudą, ĮSA koncepcijos suvokimą bei plėtojimo galimybes.
2008 metais Lietuvoje buvo parengtas tyrimas pagal bendrą Lietuvos Respublikos Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ir Jugtinių Tautų vystymo programos (JTVP) projektą, skirtą
skatinti įmonių socialinės atsakomybės praktiką Lietuvoje. Leidinyje „Įmonių socialinė atsakomybė
Lietuvoje: praktiniai atsakingo verslo pavyzdžiai“8, buvo pateikti atlikto kiekybinio tyrimo rezultatai.
Šiame tyrime dalyvavo 39 įmonės priklausančios Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimui ir pirmojo
Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo dalyviai iš kurių 55 proc. sudarė lietuviško kapitalo
įmonės, o į pateiktus klausimus atsakinėjo įmonių bei jų padalinių vadovai, komunikacijos
darbuotojai. Šiuo tyrimu buvo siekta įvertinti socialiai atsakingų veiklų diegimo praktiką ir
strateginius veiksnius verslo įmonėse. Kiekybinio tyrimo pagalba buvo atskleista, kad lietuviško ir
užsienio kapitalo ĮSA tikslai skiriasi. Net 60 proc. apklausoje dalyvavusiu lietuviško kapitalo įmonių
nurodė, kad ĮSA yra labai svarbi siekiant pelno, gerinant įmonės įvaizdį, prekės ženklo reputacijai
bei viešiesiems ryšiams. Užsienio kapitalo įmonėse daugiau svarbos yra teikiama veikloms,
susijusioms su darbuotojų motyvacija, kurią nurodė 60 proc. respondentų. Taip pat 28 proc.
respondentų išskyrė aplinkosaugos ir socialinių problemų sprendimų bei patrauklumo užsienio
investuotojams svarbą. Tai rodo, kad užsienio kapitalo įmonėms yra svarbūs įmonės vidiniai aspektai,
susiję su darbuotojų gerove ir kompetencija, gerų santykių su suinteresuotomis šalimis puoselėjimu,
tačiau Lietuvos įmonės ĮSA sieja su pelno gavimu, įvaizdžio ir prekės ženklo reputacijos gerinimu.
Socialinė atsakomybė yra suprantama visiškai skirtingai tarp užsienio ir Lietuvos kapitalo įmonių.
Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnė dalis apklaustųjų įmonių, kurios sudarė 56 proc., nuolatos
atlieka ĮSA veiklos stebėseną ir tik 18 proc. jų yra įsteigusios specialią pareigybę. Įmonių socialinės
atsakomybės politika dažnoje įmonėje nėra dokumentuojama. Daugeliu atvejų, nėra sudarytas ĮSA
veiklos planas, nenumatyti veiklos rodikliai (56 proc.). 59 proc. respondentų viešai neskelbia ĮSA
8 SADM ir JTVP (2008). Įmonių socialinė atsakomybė Lietuvoje: praktiniai atsakingo verslo pavyzdžiai [žiūrėta 2019
03 20] prieiga per internetą:
https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/1288_imoniu_soc_atsakomybe2008.pdf
26
ataskaitų. Atliktos apklausos duomenimis, vienas iš pagrindinių ĮSA skatinančių veiksnių yra
atsakingas verslumas (21 proc.). Taip pat, 17 proc. respondentų mano, kad ĮSA veiklos pasitelkiamos
siekiant sukurti papildomą motyvaciją, o 16 proc. respondentų pasitelkia ĮSA kaip korporatyvinę
verslo ir rinkodaros strategiją. Apklaustų įmonių nuomone, labiausiai ĮSA trukdantys veiksniai yra
trumpalaikiai finansiniai tikslai (36 proc.) ir, kad taikant ĮSA, stinga darbuotojų sąmoningumo (35
proc.). Atlikto tyrimo duomenimis, didžioji dalis įmonių (78 proc.), diegdamos ĮSA principus,
naudoja projektinės veiklos metodus, o 48 proc. įmonių naudoja tarptautines vadybos sistemas
(standartus). Tad galima daryti išvadą, kad sėkmingai klestinčios įmonės yra įsteigusios specialią
pareigybę, kurios dėka yra kuruojami, įtraukiami ir prižiūrimi socialinės atsakomybės klausimai ir
principai. Didžiausias ĮSA diegimo skatinantis veiksnys yra atsakingo verslo siekimas.
Bernatonytė, Vilkė ir Keizerienė 2009 metais atliko tyrimą: „Ekonominės krizės poveikio
Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių socialinei atsakomybei kryptys“9. Tyrimo metu dalyvavo 91
įmonė: 21 respondentų sudarė mikroįmonės (iki 10 darbuotojų), 29 respondentai iš smulkių įmonių
(10 – 49 darbuotojai) ir 41 iš vidutinių įmonių (iki 250 darbuotojų). Pagal lytį 79,9 proc. respondentų
sudarė moterys ir 23,1 proc. vyrai. Tyrimo metu respondentų buvo paklausta, kaip jie vertina kai
kuriuos krizės palankumo ĮSA diegimui smulkių ir vidutinių įmonių atžvilgiu aspektus. Didžioji dalis
respondentų (64 proc.) vertina ekonominės krizės situaciją kaip galimybę susirasti naujų klientų dėl
kuriamos geros vertės. 69 proc. apklaustųjų atsakė, kad tiki konkurencingo produkto galimybėmis
bei teigiamu poveikiu. Tačiau, 78 proc. respondentų teigė, jog ekonominė krizė privers juos pažvelgti
kitaip į santykius su partneriais, o 76 proc. atsakė, kad paskatins optimizuoti įmonės valdymą,
atsisakant neefektyvių dalykų. Daugiau nei pusė respondentų teigė, kad krizė vargiai gali daryti įtaką
smulkių ir vidutinių įmonių nusistovėjusiai valdymo strategijai bei santykiams su darbuotojais, kas
rodo, kad ĮSA principų ar priemonių įgyvendinimas įmonėse neatlieka labai svarbaus vaidmens
vadovų požiūriu.
Naujesniuose tyrimuose yra siekiama išsiaiškinti įmonių ir visuomenės požiūrį į SA svarbos lygį.
Tyrimai parodo, kokios priežastys skatina įtraukti įmones SA į savo strategijas ir kokią naudą jos
gauna. Visuomenės požiūris svarbus, nes įmonės diegdamos SA iniciatyvas savo strategijose turi
atsižvelgti ir į tai, ko tikisi suinteresuotosios grupės, ko pasekoje, yra matomi įmonių rezultatai,
diegiant socialinės atsakomybės iniciatyvas. 2010 metais Šimanskienė ir Paužuolienė (2010) atliko
tyrimą: „Įmonių socialinės atsakomybės svarba Lietuvos organizacijoms“10. Tyrimo tikslas buvo
įrodyti ĮSA svarbą organizacijų veikloje. Šiame tyrime dalyvavo 48 įmonės, kurios yra pasiskelbusios
9 Bernatonnytė, D., Vilkė, R., Keizerienė, E. (2009) Ekonominės krizės poveikio lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių
socialinei atsakomybei kryptys [žiūrėta 2019 03 20] prieiga per internetą:
https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-
0001:J.04~2009~1367168438794/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content 10 Šimanskienė, L., Paužuolienė, L., (2010) įmonių socialinės atsakomybės svarba Lietuvos organizacijoms [žiūrėta 2019
03 20] prieiga per internetą: http://vadyba.asu.lt/20/138.pdf
27
kaip socialiai atsakingos. Kiekviena įmonė turėjo išrinkti po vieną asmenį, kuris užpildė anketą visos
organizacijos vardu. Apklausoje dalyvavo 20,8 proc. vyrų ir 79,2 proc. moterų. Amžiaus vidurkis
siekė nuo 26 iki 56 metų. Tyrimo apklausoje dalyvavo 16,7 proc. aukščiausios grandinės vadovų,
vidurinės grandinės vadovų sudarė 25 proc., žemiausios grandinės vadovų – 8,3 proc., o darbuotojų
procentas buvo didžiausias ir sudarė 50 proc. visų apklaustųjų respondentų. Tyrimo pagalba buvo
nustatyta, kad socialinės atsakomybės nauda įmonėms yra įvairiapusė, padeda išlaikyti ir pritraukti
geriausius darbuotojus, padeda gerinti įmonės įvaizdį, sumažinti energijos ir atliekų kiekį bei joms
skiriamas išlaidas, prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, gali padėti atverti naujas rinkas. Taip
pat respondentams buvo užduotas klausimas apie tai, kokios yra jų manymu didžiausios klaidos,
įgyvendinat įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA) (žr. 2.1 pav.).
2.1 pav. Didžiausios klaidos įgyvendinant ĮSA
Paveikslas sudarytas remiantis Šimanskienė ir Paužuolienė (2010)
Respondentų teigimu, didžiausios klaidos įgyvendinant ĮSA, yra – paviršutiniškas požiūris į
socialinę atsakomybę (58,3 proc.); 56,3 proc. respondentų atsakė, kad strateginio plano nebuvimas
bei ĮSA „nuleidimas iš viršaus“, dalyvaujant ne visiems darbuotojams; 45,8 procentai respondentų
mano, kad ilgalaikės vizijos nebuvimas. Išanalizavus tyrimo pateiktus duomenis, autorės priėjo prie
išvados, kad socialiai atsakingų įmonių prekių ženklai ir reputacija labiau vertinami, jos patrauklesnės
partneriams, klientams, aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams, turi geriau išplėtotą valdymo
struktūrą, yra lankstesnės, puoselėja ryšius su visuomene ir valdymo struktūromis. Taip pat, autorės
skatina įmones diegti vadybos sistemas, kurios padeda gerinti įmonės įvaizdį visuomenėje, išauga
darbuotojų lojalumas ir motyvacija, kas skatina aukštesnę darbo kokybę bei teigiamus pokyčius
organizacijoje ir veiksmingesnį jos valdymą.
45.80%
18.80%
56.30% 58.30%
37.50%
56.30%
37.50%
0.00%
10.00%
20.00%
30.00%
40.00%
50.00%
60.00%
70.00%
Ilgalaikės
vizijos
nebuvimas
Permainų
būtinumo ir jų
skalės
nesuvokimas
Strateginio
plano
nebuvimas
Paviršutiniškas
požiūris į
socialinę
atsakomybę
Taikymas
pasenusių
valdymo
metodų
ĮSA
"nuleidimas iš
viršaus"
nedalyvaujant
visiems įmonės
darbuotojams
Nesugebėjimas
vertinti
socialinės
atsakomybės
kaip naujovės
28
Vėliau 2013 m. Mauricienė ir Paužuolienė atliko tyrimą „Įmonių socialinės atsakomybės svarba:
visuomenės požiūris“11. Kiekybinio tyrimo pagalba buvo apklausti 314 Lietuvos gyventojų ir buvo
nustatyta, kad 62,2 proc. yra dirbantys, o 11,3 proc. dirba socialiai atsakingose įmonėse. 18,6 proc.
sudarė studentai ir 2,9 proc. apklaustųjų buvo bedarbiai. Respondentams buvo pateikti teiginiai,
kuriais jie turėjo įvertinti kiek, jų manymu, organizacijos turėtų skirti dėmesio tam tikroms sritims,
kurios yra susijusios su socialine atsakomybe. Beveik visi apklausoje dalyvavę respondentai sutinka,
kad organizacijos turėtų orientuotis į savo vartotojų poreikių tenkinimą, tiekti kokybiškas prekes ir
paslaugas, kurti patikimos įmonės reputaciją, gerinti jos įvaizdį, tačiau šiek tiek mažiau sutinka su
tokiais teiginiais, kaip – įmonės privalo tausoti aplinką, mažinti bet kokį neigiamą poveikį, kovoti su
kyšininkavimu ir kitomis korupcijos rūšimis. Iš dalies respondentai pritaria, kad įmonės turi skirti
lėšų labdarai, paramai. Kitu klausimu siekta sužinoti, kokioms sritims įmonės turėtų skirti daugiau
dėmesio. Respondentų pateikti atsakymai leidžia spręsti, kad socialinė atsakomybė yra susijusi su
įmonės vidine aplinka (darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, darbuotojų motyvacija). Taip pat nemaža
dalis apklaustųjų sieja socialinę atsakomybę su žmonių gerove, etinių vertybių puoselėjimu. Atlikto
tyrimo rezultatai atskleidė, kad įmonės turėtų orientuotis į vartotojų poreikių tenkinimą, tiekti
kokybiškas prekes ir paslaugas, kurti patikimos įmonės reputaciją, gerinti įmonės įvaizdį. Įmonės
turėtų daugiau dėmesio skirti darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, didinti darbuotojų motyvaciją, gerinti
įvaizdį, prekių ir paslaugų kokybę.
Lietuvoje atliktų tyrimų analizės rezultatai rodo, kad dauguma įmonių diegdamos socialinę
atsakomybę naudoja projektinės veiklos metodus, taip pat tarptautines vadybos sistemas, standartus.
Įmonės dažnai pasitelkia socialinę atsakomybę kaip verslo ir rinkodaros strategiją, siekiant atsakingo
verslumo, įgauti papildomos motyvacijos, siekiant pelno, gerinti įmonės įvaizdį, reputaciją, prekės
ženklo žinomumą. Naujesniuose tyrimuose yra analizuojamos įmonių ir visuomenės požiūriai į
socialinę atsakomybę. Tai leidžia prieiti prie išvados, kad visuomenės požiūris sutampa su įmonių
veiksmais, siekiant socialinės atsakomybės integracijos į strategiją (vartotojų poreikių tenkinimas,
kokybiškų prekių ir paslaugų teikimas, vidinė įmonės aplinka susijusi su darbuotojų kvalifikacijos
kėlimu, motyvacijos didinimu).
2.2 Praktinių atvejų analizė taikant socialinės atsakomybės diegimą įmonių
plėtroje
Analizuojant įmonių patirtį, diegiant socialinę atsakomybę įmonių veikloje ir įvairiose jų srityse,
galima pastebėti, kad socialinės atsakomybės principus įgyvendina įvairios įmonės, nepriklausomai
11 Mauricienė, I., Paužuolienė, J. (2013). Įmonių socialinės atsakomybės svarba: visuomenės požiūris
https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-
0001:J.04~2013~1407326794431/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content
29
nuo bendrovių dydžio, turimo kapitalo ar veiklos pobūdžio. Remiantis Europos komisija (2003),
Desur (2013), Bagdoniene ir Paulavičiene (2010), įmonių įgyvendinama socialinė atsakomybė
atsispindi tokiose įmonių srityse, kaip:
• Socialinė atsakomybė rinkoje: socialiai atsakinga rinkodara, kuri nepiktnaudžiauja
atskirų socialinių grupių silpnybėmis, pareigingi mokėjimai pagal gaunamas sąskaitas, atsižvelgimas
į specialių poreikių turinčias grupes (žmonės su negalia, jaunimas, nėščiosios);
• Socialinė atsakomybė darbo vietoje: saugios ir sveikos darbo vietos darbuotojams,
pagarba žmogaus teisėms, lygių darbo sąlygų sudarymas įvairių grupių atstovams, darbuotojų
sąmoningumo skatinimas darbo aplinkoje;
• Socialinė atsakomybė visuomenėje: vietinės bendruomenės poreikių ir interesų
derinimas, jaunimo įsitraukimo į verslą ir profesinę veiklą skatinimas, praktikos galimybių
sudarymas;
• Socialinė atsakomybė aplinkosaugoje: efektyviai ir atsakingai naudojami ištekliai
įmonės veikloje, aplinkos saugojimas, „žalių“ produktų (tinkamų perdirbti, sunaudojančių mažiau
išteklių gamybos procese) kūrimas ir gamyba.
Be viso to, socialinės atsakomybės temos aktualumas yra svarbus daugeliui pasaulio valstybių.
Įvairiose pasaulio šalyse vyrauja visokeriopos problemos, dėl šios priežasties kiekvienos šalies
situacija yra unikali, o jose ir akcentuojami skirtingi socialinės atsakomybės aspektai. Todėl, toliau
bus pateikti konkretūs socialinės atsakomybės įgyvendinimo atskirose srityse pavyzdžiai. Analizei
įmonės yra pasirinktos atsitiktiniu būdu, buvo išanalizuotos skirtingų šalių, skirtingų sektorių bei
skirtingus socialinės atsakomybės aspektus ir sritis akcentuojančios įmonės. Tokia analizė išplečia
socialinės atsakomybės įmonėse įgyvendinimo ir diegimo praktikoje suvokimą, kadangi yra
atskleidžiamos socialinės atsakomybės platumas, taip pat yra matomos galimybės kaip socialinę
atsakomybę galima pritaikyti konkrečiam atvejui ir pasinaudoti jos teikiama nauda.
Puikiu socialinės atsakomybės įgyvendinimo pavyzdžiu yra Austrijos bendrovės „Worthington
Cylinders“ atvejis (2.2 lentelė), kai įmonė susidūrė su ekonomine krize ir dėl šios priežasties reikėjo
priimti svarbius sprendimus. Problemoms spręsti buvo pasirinktas „Great workplace – great business“
metodas. Juo remiantis daugiausiai dėmesio buvo skiriama darbuotojams, nes bendrovė tikėjo, kad
nuo darbuotojų priklauso verslo sėkmė. Siekiant išlaikyti verslą, buvo būtina atleisti nemažai
darbuotojų. Bendrovė norėjo išlaikyti darbuotojų pasitikėjimą, jiems buvo diegiamos įmonės vertybės
ir misija, siekta veikti sąžiningai ir skaidriai, buvo akcentuojamos teikiamos perkvalifikavimo
galimybės ir parama, ko pasekoje, bendrovė sėkmingai pasiekė norimų rezultatų.
30
2.2 lentelė. Įmonės „Worthington Cylinders“ socialinės atsakomybės atvejo pavyzdys
Įmonė: Worthington Cylinders, Austrija
Situacija:
o Austrijoje įsikūręs slėgio cilindrų
gamintojas.
o 440 darbuotojai.
o Pajamos sumažėjo 80% nuo krizės pradžios.
o Reikėjo atleisti dalį darbuotojų, siekiant
išsilaikyti rinkoje.
Įmonės veiksmai:
o Pripažino realią situaciją.
o Tikslas – gerinti darbuotojų pasitikėjimą
atleidimo iš darbo metu.
o Sustiprėjęs bendravimas.
o Nustatytas teisingas ir skaidrus procesas
darbuotojams, kurie turės būti atleisti.
o Teikiama atleidimo iš darbo
perkvalifikavimo parama.
Rezultatas:
o Padidėjo darbuotojų pasitikėjimas.
o Pagerėjęs reitingas Austrijos geriausių darbo vietų sąraše.
o 2009 m. bendrovė pirmą kartą pateko į geriausių Europos darbdavių sąrašą.
o 2010 m. bendrovė vėl pateko į geriausių darbdavių sąrašą Europoje.
Lentelė sudaryta remiantis Palle Ellemann (2010) Great workplace – Great business konferencijos medžiaga12
Crane, Matten, Spence (2019) teigimu, tai, kaip įmonės veikia rinkoje, yra esminis rodiklis,
kadangi įmonės privalo integruoti į savo pagrindinę organizacinę struktūrą ir procesuose socialinius,
etinius ir aplinkosauginius aspektus. Tai rodo, kad verslo veikla, kaip pavyzdžiui produktų gamyba,
tiekimo grandinės valdymas, pardavimų praktika, turėtų atsispindėti įmonės įsipareigojimui
atsakingai veiklai. Puikus to pavyzdys alaus daryklos bendrovės „Gulpener bier“ įsikūrusioje
Olandijoje atvejis (2.3 lentelė).
12Palle Ellemann (2010) Great Workplace Great Business UNDP Global Compact Network Lithuania [žiūrėta: 2019 04
11]. Prieiga per internetą: http://csrbaltic.lt/wp-content/uploads/2013/04/Prezentation_Elleman_CSR-conference-
2010.pdf
31
2.3 lentelė. Įmonės Gulpener bier praktinis socialinės atsakomybės pavyzdys
Įmonė: GULPENER BIER, Olandija
Socialinės atsakomybės sritys: atsakingas tiekimo grandinės valdymas
Praktinis pavyzdys: alaus darykla „Gulpener Bier“ iš kitų įmonių išsiskiria savo ekologiniu
ambicingumu. Tvarumas ir socialinė atsakomybė yra pagrindinis įmonės motyvas ir tikslas, todėl
visi ingredientai alaus gamybai yra ekologiškai išauginti vietiniame regione, o visam gamybos
procesui naudojama energija yra išgaunama saulės baterijų pagalba. 70 ūkininkų yra suformavę
kooperatyvą „Triligran“ ir už tai, kad nenaudoja pesticidų gauna už savo produktus 10% aukštesnę
nei vyraujanti rinkoje kainą. Įmonė kiekviename žingsnyje stengiasi mažinti neigiamą poveikį
aplinkai, butelius ragina perdirbti ir naudoja kiek įmanoma mažiau pakuočių.
Rezultatas:
o Gera reputacija;
o Aukštas vartotojų pasitenkinimas preke;
o Mažas darbo jėgos apyvartos pokytis ir geros darbo sąlygos;
o Teigiama nauda aplinkai;
o Nauda vartotojams (atsakingas produktas)
Lentelė sudaryta remiantis Europos komisija (2003). Responsible entrepreneurship A collection of good practice
cases among small and medium-sized enterprises across Europe 13
Kadangi socialinė atsakomybė Didžiojoje Britanijoje yra jau senai žinoma ir plačiai taikoma,
galima išskirti ir šios šalies socialinės atsakomybės įgyvendinimo praktikos atvejį, kuriame taikomos
socialinės atsakomybės iniciatyvos galėtų būti geras pavyzdys ir Lietuvos įmonėms. Bakker (2016)
įvardijo, kad socialinės atsakomybės sklaida yra susijusi su verslo veikla ir nuo senų laikų verslo
įmonės orientuojamos padėti spręsti visuomenines problemas, tiekti socialiai atsakingus produktus ir
procesus bei kurti socialiai atsakingus santykius su darbuotojais. Idowu, Filho (2008) pastebėjo, kad
Didžiosios Britanijos vyriausybė skatina socialinę atsakomybę įvairiose sferose, todėl yra skatinami
įvairūs judėjimai, iniciacijos, pavyzdžiui „Business in the Community“ iniciatyvoje dalyvauja
daugiau nei 700 verslo įmonių. Šios iniciacijos pagrindinė paskirtis yra spręsti visuomeninius
klausimus, problemas ir taip parodyti įmonių pozityvų poveikį visuomenei. Be viso to, viena iš
Didžiosios Britanijos iniciatyvų yra skatinti įmones skirti savo darbuotojams apmokamų dienų
savanoriškai dirbti visuomenės labui. Todėl, norint suprasti vykdomų iniciatyvų svarbą, yra
pateikiamas praktinis atsakingo verslo pavyzdys (2.4 lentelė).
13Europos komisija (2003). Responsible entrepreneurship A collection of good practice cases among small and medium-
sized enterprises across Europe. Prieiga per internetą: https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-
/publication/07238c6f-fba4-4271-a9aa-68c3ca9f1909/language-en
32
2.4 lentelė. Įmonės „Happy computers“ praktinis socialinės atsakomybės pavyzdys
Įmonė: HAPPY COMPUTERS, Didžioji Britanija
Socialinės atsakomybės sritys: socialinė integracija, ekonominis vystymasis ir įdarbinimas
Praktinis pavyzdys: IT mokymo organizacija kiekvienais metais skiria 20% viso savo pelno
labdarai, taip pat diegia „timebank“ schemą, kuri leidžia kiekvienam darbuotojui dalyvauti
įvairiuose projektuose, kurie atnešą abipusę naudą, tiek įmonei, tiek bendruomenei. Vienas iš
pavyzdžių yra projektas Ugandoje. „Happy Computers“ darbuotojai bendradarbiavo su PADEAP
(Afrikos vystymo, švietimo ir gynimo programa), organizacija, kurios tikslas padėti skurstantiems
ir su socialine atskirtimi susiduriantiems žmonėms visoje Afrikoje. Du įmonės darbuotojai
mėnesiui išvyko į Kampalą dirbti su PADEAP IT mokymo centru. Šio projekto tikslas buvo
visuotinis darnus vystymasis: ne tik mokyti, bet ir didinti įmonės darbuotojų įgūdžius bei plėsti
mokymosi išteklius. Taigi darbuotojai ne tik vedė mokymus, bet ir gavo naudos įgaudami praktikos
bei parsiveždami mokymosi medžiagos.
Rezultatas:
• Išaugusi darbuotojų motyvacija ir įgūdžių lavinimas.
Projekto poveikio nauda ir rezultatas:
• Padidėjo bendruomenės centro pajėgumas Kampaloje;
• Labiau kvalifikuoti vietos darbuotojai;
• Aukštesnės kokybės kursų pasirinkimo spektras;
• Tiesioginė nauda, baigus kursus galimybė gauti darbo vietą; Lentelė sudaryta remiantis Europos komisija (2003). Responsible entrepreneurship A collection of good practice
cases among small and medium-sized enterprises across Europe 14
Lietuvoje puikiu pavyzdžiu įtraukiant socialinės atsakomybės principus į įmonės strategiją gali
būti „Telia“ atvejis, kuomet bendrovė nesilaikė tarptautinių etinių standartų, o socialinės atsakomybės
trūkumas lėmė įmonės finansinius ir moralinius nuostolius. 2004 m. publikuotame Vasiljevo ir
Pučėtaitės straipsnyje „Suinteresuotųjų grupių vadybos problemos privatizacijos ir tarptautinio verslo
kontekstuose: „Lietuvos telekomo“ atvejis“15, autorių atliktame tyrime dabartinė „Telia“ bendrovė
iki 2003 m. patyrė 300 mln. litų įsiskolinimą, taip pat nuo 2002 m. iki 2003 m. „Lietuvos telekomo“
grynasis pelnas sumažėjo 105,1 proc., o kitų mobiliojo ryšio operatorių abonementų skaičius tik
didėjo. Vasiljevas ir Pučėtaitė (2004) padarė išvadą, kad verslo etika daro įtaką finansiniams
ekonominės kompanijos veiklos rezultatams. Netinkamas visuomenės gerovės supratimas, prastas jos
14Europos komisija (2003). Responsible entrepreneurship A collection of good practice cases among small and medium-
sized enterprises across Europe. [žiūrėta: 2019 04 11]. Prieiga per internetą:
https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/07238c6f-fba4-4271-a9aa-68c3ca9f1909/language-en 15 Vasiljevas, A., Pučėtaitė, R. (2004). Suinteresuotųjų grupių vadybos problemos privatizacijos ir Tarptautinio verslo
kontekstuose: „Lietuvos telekomo" Atvejis [žiūrėta 2019 03 21]. Prieiga per internetą:
https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-
0001:J.04~2004~1367181917107/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content
33
pasitikėjimas, paprastų žmonių bei vietos bendruomenės interesų nepaisymas darė žalą bendrovei.
Nepagarba suinteresuotoms grupėms, akcininkų pirmumas vartotojų atžvilgiu, atvirų ryšių su
visuomene trūkumas lėmė visuomenės pasitikėjimo ir klientų praradimą. Taigi moraliniai praradimai,
kuriuos ignoravo kompanija, lėmė finansinius nuostolius. Patirti įmonės nuostoliai vertė keisti savo
elgesį, todėl buvo keičiamas įmonės strateginis veiklos tikslas. 2001 m. įmonės veiklos tikslas buvo
optimizuoti veiklą didinant pelną bei akcininkų vertę, o 2002 m. strateginis veiklos tikslas buvo
pakeistas socialine gerove.
Šiandien telekomunikacijų bendrovė „Telia“ koncentruojasi ties etišku elgesiu, korupcijos
prevencija, žmogaus teisėmis, darbuotojų sauga ir sveikata ir aplinkosauginiais reikalavimais16. Taip
pat diegia geriausius tarptautinius ISO standartus: kokybės valdymo (ISO 9001), aplinkosaugos
valdymo (ISO 14001), darbo saugos ir sveikatos valdymo (OHSAS 18001) standartus. Tačiau
svarbiausiu tikslu savo strategijoje iškelia visuomenės ir bendrą šalies skaitmeninės pažangos
didinimą bei technologinės atskirties mažinimą17. Kad to pasiektų, bendrovė „Telia“ plėtoja
technologijų prieinamumą kiekvienam žmogui, pritaiko technologijas saugiai ir sveikai visuomenei,
dalinasi technologijų žiniomis ir skatiną inovacijų kūrimą.
„Telia“ norėdama integruoti visą visuomenę, tuo tarpu ir regos negalią turinčius asmenis
naudotis išmaniosiomis technologijomis, pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių
sąjunga (LASS). „Telia“ specialistai bendradarbiaudami su LASS atstovais išbandė ir atrinko
labiausiai tinkančius išmaniuosius telefonus regos negalią turintiems žmonėms. Atrinkti modeliai yra
žymimi specialiais ženklais. Juose įdiegus specialią programinę įrangą visa telefono ekrane rodoma
informacija gali būti įgarsinama ir pateikiama balsu. Tokiu būdu regos sutrikimą turintis žmogus gali
sužinoti tikslų laiką, perskaityti gaunamas žinutes, naršyti internete ir sužinoti kas skambina.
2017 m. „Telia“ darbuotojai savanoriškai skyrė dėmesio senjorams, tam kad būtų mažinama
socialinė atskirtis. Kelis mėnesius Vilniaus centrinėje bibliotekoje buvo rengiami susitikimai su
senjorais ir jie buvo mokomi naudotis mobiliuoju internetu ir jo suteikiamomis galimybėmis.
2017 m. Vilniuje duris atvėrė analogų Europoje neturintis virtualus muziejus „Telia Vilniaus
istorijos Nemuziejus“, kuriame daugiasluoksnės kompiuterinės grafikos, lazerių ir projekcijų pagalba
atkurta 700 m. Lietuvos sostinės istorija. Šis projektas Vilniaus svetingumo 2017 m.
apdovanojimuose buvo paskelbtas nominacijos „Metų atradimu“ nugalėtoju.
Tai leidžia daryti išvadą, kad įmonė, integruodama socialinę atsakomybę savo strategijoje, turi
teikti visuomenei pozityvų poveikį, nesvarbu, ar tai yra savanoriška veikla ar sukurta nauja inovacija,
16 „Telia Lietuva“ tvarios veiklos ataskaita 2017. [žiūrėta 2019 03 21]. Prieiga per internetą:
https://www.telia.lt/documents/20184/34947/2017_Telia_Lietuva_tvaraus_verslo_ataskaita.pdf/8486b7a0-8e5d-e1f2-
8e92-cb007bc5cc92 17 „Telia Lietuva“ tvarios veiklos ataskaita 2017. p. 38 - 46. [žiūrėta 2019 03 21]. Prieiga per internetą:
https://www.telia.lt/documents/20184/34947/2017_Telia_Lietuva_tvaraus_verslo_ataskaita.pdf/8486b7a0-8e5d-e1f2-
8e92-cb007bc5cc92
34
gerinanti žmonių pragyvenimo lygį, tokiu atveju į įmonės veiklą visuomenė žiūrės palankiau ir didės
įmonės reputacija ir įvaizdis.
Išanalizuoti įmonių pavyzdžiai rodo, kad socialinės atsakomybės įgyvendinimo praktika tiek
užsienio šalyse, tiek Lietuvoje skiriasi – vienose šalyse socialinė atsakomybė yra įsitvirtinusi labai
senai, o kitose – praktika dar tik yra pradedama taikyti. Be viso to, kiekvienoje šalyje galima išvysti
skirtingas socialinės atsakomybės praktikos įgyvendinimo iniciatyvas, tačiau visos jos turi vieną
bendrą požiūrį, kad socialinė atsakomybė kaip strateginė dalis yra labai reikalinga ir net būtina
kiekvienai šiuolaikinei įmonei. Siekiant būti sėkmingais ir konkurencingais, sugebėti išvengti
ekonominės krizės padarinių ir kitų įvairiose šalyse vyraujančių problemų, kurių įmonės
nepaisydamos gali sutrikdyti įmonės egzistavimą ir taip pat sukelti įvairias problemas ją supančioje
aplinkoje, yra privaloma paisyti socialinės atsakomybės įgyvendinimo principų bei ieškoti tinkamų
ir geriausių būdų pritaikyti ją įmonių veikloje.
2.3 ĮSA praktiką Lietuvoje skatinantys veiksniai
Nagrinėjant įmonių socialinės atsakomybės plėtros įtvirtinimą Lietuvoje yra pastebima, kad
užsienio šalių ir Lietuvos socialinės atsakomybės patirtis turi tam tikrų skirtumų. Lietuvos įmonės
dažnai įtraukia į savo veiklą socialinės atsakomybės principus raginamos užsienio įmonių, o užsienio
įmonių atsakingą požiūrį skatina visuomenės spaudimas.
Lietuvoje ĮSA principų įgyvendinimas įmonėse ir organizacijose suaktyvėjo šaliai įstojus į
Europos Sąjungą. Ruošiantis stojimui į Europos Sąjungą, Lietuvoje jau 2003 m. patvirtintoje
Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje18 buvo užsibrėžtas tikslas: „sudaryti sąlygas plėtoti
įmonių socialinę atsakomybę ir skatinti taikyti jos principus savo veikloje, kad jos norėtų svariai
prisidėti prie valstybės darnaus vystymosi: socialinės gerovės didinimo, ekonominės plėtros ir
aplinkos tausojimo. Strategijos pagrindinių nuostatų perkėlimas į regionų plėtros planus – viena
svarbiausių jos sėkmingo įgyvendinimo sąlygų“ (Žin., 2003, Nr.89-4029). Taip pat strategijoje
pažymimas siekis – „sustiprinti socialinį dialogą, įmonių socialinę atsakomybę, privataus ir viešojo
sektorių partnerystę – skatinti jų bendradarbiavimą ir bendrą atsakomybę, kad būtų užtikrintas darnus
vartojimas ir gamyba“. Galima teigti, kad vis dar nėra konkretaus dialogo tarp įmonių ir valstybės
institucijų, kas dažnai sukelia įmonių nenorą įtraukti socialinius klausimus į savo įmonės strategiją.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino ir išleido 2009–2013 metų nacionalinės įmonių
socialinės atsakomybės plėtros programą19. Plėtros programa pripažįsta, kad socialiai atsakingas
verslas atitinka visuomenės gerovės lūkesčius ir yra visuomenės socialinės ir ekonominės plėtotės
18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2003 m. rugsėjo 11 d. Nr. 1160., [žiūrėta 2019 03 29]. Prieiga per
internetą:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.217644/WPqyZkDuCy 19Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos projektas 2009 m. spalio 4 d. [žiūrėta 2019 03 29]. Prieiga per internetą:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAPIS.11525
35
pagrindas, todėl yra plėtojamos būtinos sąlygos socialinei atsakomybei ir ĮSA principų taikymo
įmonių veikloje skatinimas (Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2009). Programoje yra iškeliami
tikslai ir uždaviniai skirti įmonių socialinei atsakomybei skatinti. Pirmuoju iškeltu tikslu norima kurti
palankią teisinę ir institucijų aplinką įmonių socialinės atsakomybės plėtrai, o tam įgyvendinti
iškeliami uždaviniai, kuriais norima parengti teisės aktų pakeitimus, kurie skatintų ĮSA plėtrą ir
panaikintų kliūtis ĮSA plėtrai bei sukurti vieningą valstybės institucijų valdymo struktūrą,
užtikrinančią ĮSA plėtrą ir efektyvų institucijų bendradarbiavimą ĮSA skatinimo srityje. Antrasis
tikslas yra skatinti geresnį ĮSA suvokimą ir socialinį bei aplinkosaugos sąmoningumą. Norint to
pasiekti reikia: užtikrinti, kad valstybė pripažintų įmones, veikiančias socialiai atsakingai, aktyviai
remiančias ir savo pavyzdžiu propaguojančias ĮSA, padidinti ĮSA skaidrumą ir patikimumą,
įtraukti nevyriausybines organizacijas ir asocijuotas verslo struktūras į ĮSA įdiegimo įmonėse
procesą ir ugdyti tausojantį ir atsakingą vartojimą. Trečiasis tikslas – didinti įmonių ir suinteresuotųjų
šalių ĮSA klausimais kompetenciją, dėl to reikia parengti ĮSA principų taikymo metodines priemones
ir užtikrinti jų sklaidą ir keitimąsi gerąja patirtimi ir taip pat sukurti formaliojo, neformaliojo švietimo
ir tyrimų bei savišvietos ĮSA tema prielaidas.
2016 m. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
programos20“ pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir patvirtino „Septynioliktosios Lietuvos
Respublikos Vyriausybės programą“, kuria norima kurti darnią Lietuvą 5 lygmenimis: darnaus
žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos ir darnaus valstybės
valdymą (Lietuvos Respublikos Seimas, 2016). Antro skirsnio 198 punkte pabrėžiama, kad
tausojančios ir įtraukios plėtros koncepciją apima teisingumo, lygių galimybių, orių darbo sąlygų ir
aplinką tausojančių ekonominės veiklos principai. Nutarime pažymima, kad svarbiausioji
tausojančios ir įtraukios plėtros sąlyga yra socialinė verslo atsakomybė – verslo suvokimas, kad jis
taip pat reikšmingai formuoja visuomenės mikroklimatą ir todėl, greta pelno siekimo, ilgalaikiam ir
darniam verslui, būtina ne tik nepažeisti įstatymų, bet ir laikytis jų dvasios, etinių standartų, siekti
teisines normas viršijančių visuomeninių tikslų, tokių kaip sveikesnė, draugiškesnė visuomenė,
laimingesni darbuotojai, gyvenimas palankesnėje aplinkoje. Antro skirsnio 200 punkte, nurodoma,
kad tausojančios ir įtraukios plėtros objektas yra ne tik įmonė, bet ir žmogus su savo poreikiais. Jos
tikslas – konkurencingos ekonomikos kūrimas, aprėpiant visus gyventojų sluoksnius, skurdo ir
įvairiapusės atskirties mažinimas. Tvari plėtra ir skurdo bei atskirties mažinimas įmanomas, kai
plėtros šaltiniai yra įvairūs ir apima kuo daugiau darbingų gyventojų, todėl šioms nuostatoms
įgyvendinti yra išskiriami 3 punktai. 201.1 punktu siekiama veiksmingai įtraukti gyventojus į darbo
20 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ Nr. XIII-82, 2016 m.
gruodžio 13 d., Vilnius. [žiūrėta 2019 04 25] prieiga per internetą: https://www.e-
tar.lt/portal/lt/legalAct/ed6be240c12511e6bcd2d69186780352
36
rinką, 201.2 punkto pagalba siekiama skatinti konkurencingų darbo vietų kūrimą, ypač nuo didžiųjų
miestų nutolusiuose šalies regionuose, o 201.3 punktas sako, kad Vyriausybė skatins verslo socialinę
atsakomybę. Galima išskirti ir 203.6 punktą, kuriuo bus skatinamas verslo socialinės atsakomybės
svarbos suvokimas. Tam pasiekti bus raginami darbdaviai, verslo atstovai prisidėti prie socialinės ir
fizinės aplinkos, kurioje verslas veikia, gerinimo, vyriausybė skatins darbdavių sąmoningumą
darbuotojų gerovės srityje, ypač sprendžiant tokias kasdienes problemas kaip neformalus raginimas
eiti į darbą sergantiems darbuotojams.
Dagilienė, Leitonienė ir Grencikova (2014)21 padarė išvadą, kad Lietuvoje vis dar vyrauja tik
socialinės atsakomybės idėjos. Tai reiškia, kad, nors pati ĮSA turėtų būti formuojama pagal šalies
teisinę sistemą ir suinteresuotųjų šalių poreikius, Lietuvoje specialaus privalomo teisinio įstatymo
reguliuojančio socialinės atsakomybės sklaidą įmonėse nėra. Kadangi Lietuvoje įmonės gana
pasyviai įsitraukia į socialinės atsakomybės veiklą ir vykdo jos principus, Lietuvos Respublikos ūkio
ministerija parengė Lietuvos verslumo veiksmų 2014–2020 metų planą22, kuriuo skatina verslo
įmones įsitraukti į socialinę atsakomybę. 3.20 skirsnyje, pabrėžiama, kad reikia didinti įmonių ir
organizacijų socialinę atsakomybę bei skatinti verslo įmones diegti su socialine atsakomybe
susijusius tarptautinius standartus, organizuoti mokymus, konsultavimą ir informuoti visuomenę.
Galima pastebėti, kad yra skatinama ne tik pati socialinė atsakomybė, tačiau ir verslo įmonės savo
viduje yra raginamos diegti įvairius standartus, kurių pagalba yra užtikrinama, kad įmonė,
priklausomai nuo standarto paskirties, įsipareigoja gerinti darbuotojų kompetencijas, gerinti darbo
aplinką ir saugą, įtraukti aplinkos apsaugos rizikos valdymą ir pan.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija išleido Įmonių socialinės
atsakomybės 2016– 2020 metų veiksmų planą23, kuriuo yra siekiama įtraukti įmonių socialinę
atsakomybę šalyje. Veiksmų plane yra įvardijamos priemonės, asignavimai, atsakingi asmenys, taip
pat iškelti konkretūs uždaviniai ir tikslai. Pirmuoju tikslu yra siekiama užtikrinti įmonių socialinės
atsakomybės plėtros koordinavimą tarp valstybės institucijų ir socialinių partnerių (Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2016). Antrasis tikslas yra sukurti įmonių
socialinės atsakomybės motyvacijos skatinimo ir kompetencijos didinimo mechanizmą. Trečiuoju –
užtikrinti įmonių socialinės atsakomybės pažangos ir rezultatų stebėseną ir tobulinti vertinimo
priemones bei metodus įmonių ir šalies lygiu. Europos parlamento ir Tarybos direktyvoje
21 Dagilienė, L., Leitonienė, Š., Grencikova, A. (2014). Increasing Business Transparency by Corporate Social Reporting:
Development and Problems in Lithuania, 2014, 25(1), p. 54 – 61. https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-
0001:J.04~2014~1453307645755/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content 22 Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įsakymas, 2014 m. lapkričio 26 d. Nr. 4-850, p. 33. https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/311ec59075b811e4b615a833d6e7da3d/wiPOrZtDum [apsilankyta 2019 03 29] 23 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymas, 2016 m. balandžio 29 d. [žiūrėta 2019 03
29]. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ca98b7600dd511e687e0fbad81d55a7c
37
2013/34/ES24 26 punkte yra aiškinama, kad „informacija neturėtų apsiriboti finansiniais įmonės
veiklos aspektais ir turėtų būti išanalizuoti veiklos poveikio aplinkai ir socialiniai aspektai, būtini
norint suprasti įmonės pokyčius, veiklos rezultatus ar būklę“ (Europos parlamentas ir ES taryba,
2013). Taigi, Vyriausybė, kaip valstybės atstovė socialinės atsakomybės klausimais, nutarimu
patvirtino veiksmų planą skatinti bei puoselėti socialiai atsakingą verslą. Plane yra nurodomos
priemonės padėsiančios įmonėms tapti socialiai atsakingomis (atnaujinti metodinius leidinius,
vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo veiklas, sukurti veiksmingas socialinės atsakomybės
viešinimo visuomenei produktus, daugiau dėmesio skirti gerosios praktikos sklaidai ir pan.). Tokiu
būdu valstybė įsipareigoja skatinti bei plėsti socialiai atsakingą verslą, tačiau šių instrumentų
panaudojimas didžiąją dalimi priklauso nuo įmonės vykdomos praktikos ir tikslų.
Apibendrinant galima teigti, kad verslo aplinka yra formuojama valstybės politikos, o tai
atsispindi ir ĮSA plėtros šalyje galimybių spektre. Privataus sektoriaus įsitraukimas gali būti
produktyvus, kuomet socialinės atsakomybės veiksniai yra subalansuoti su teisiniais instrumetais,
tačiau Lietuvoje to dar pasigendama. Atsižvelgiant į pateiktus LR Vyriausybės teisės aktus ir
nutarimus galima teigti, kad Lietuvoje vis dar trūksta ilgalaikės valstybės įsitraukimo ĮSA klausimais
ir jo derinimu su kitomis tarptautinėmis strategijomis. Valstybės įsitraukimas socialinės atsakomybės
plėtros klausimais padėtų privačiam sektoriui tapti produktyvesniais, derinant įmonių strategijas ir
socialinės atsakomybės principus, jos veiklas. Dėl šios priežasties valstybė kurdama ir balansuodama
reguliuojamąsias bei skatinamąsias priemones, gali sukurti efektyvią aplinką socialinės atsakomybės
įmonėse plėtrai.
24 EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/34/ES, 2013 m. birželio 26 d., „dėl tam tikrų rūšių
įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB.“
[žiūrėta 2019 03 29]. Prieiga per internetą: https://eur-lex.europa.eu/legal-
content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32013L0034&from=LT
38
3. SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ ĮMONĖSE TYRIMO METODIKA,
REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Tyrimo pristatymas
Tyrimo problema. Dabartinėms įmonėms, norinčioms išsilaikyti konkurencinėje aplinkoje
ilguoju laikotarpiu yra būtina įtraukti į savo veiklą darnaus vystymosi filosofiją, veikti socialiai
atsakingai ir taikyti socialinės atsakomybės metodus. Be to, reikia atkreipti dėmesį į visuomenės
poreikius, etikos reikalavimus, natūralios gamtos išsaugojimą, užtikrinti darbuotojų gerovę, numatyti
darbuotojams perspektyvas darbo srityje, juos motyvuoti ir suteikti galimybę augti darbo srityje,
atkreipti dėmesį ir spręsti aplinkos apsaugos problemas, įtraukti socialinius klausimus į įmonės veiklą
ir strategiją. Dėl šios priežasties, įmonės savo veikloje, veikdamos konkurencingoje verslo srityje, vis
labiau stengiasi diegti bei kurti naujus socialinės atsakomybės principus, paremtus verslo modelius.
Pateikti veiksniai pagrindžia analizuojamą socialinės atsakomybės ir jos principų įgyvendinimo
įmonių veikloje klausimų aktualumą.
Pasirinktos Jungtinių Tautų Pasauliniam susitarimui priklausančios Lietuvos įmonės, kadangi
JTPS yra strateginė įmonių iniciatyva, kurios savanoriškai įsipareigoja savo veiklas vykdyti
laikydamosis 10 visuotinai priimtų principų žmogaus teisių, darbo, aplinkosaugos ir kova su
korupcija srityse. Be viso to, įmonės įsipareigoja teikti socialinės atsakomybės ataskaitas, kadangi
ataskaitos yra pagrindinis viešai prieinamas šaltinis, kuris atspindi įmonės socialinės veiklos daromą
pažangą. Svarbu paminėti, kad į apklausą yra netikslinga įtraukti tų įmonių, kurios nėra JTPS narės,
nes tokios įmonės nebūtinai skelbia, kad vykdo socialiai atsakingas veiklas ar laikosi socialinės
atsakomybės principų ir ne visada pateikia socialinės atsakomybės veiklos rezultatus. Tokiu būdų
neįmanoma sužinoti tikslaus socialiai atsakingų ar socialiai atsakingą veiklą vykdančių verslo įmonių
skaičiaus, o gauti rezultatai būtų chaotiški ir netikslūs.
Tyrimo objektas. Lietuvoje veikiančios įmonės, kurios priklauso Jungtinių Tautų Pasauliniam
susitarimui.
Tyrimo tikslas. Ištirti socialinės atsakomybės teikiamą naudą įmonių strateginėje plėtroje.
Tyrimo uždaviniai:
1. Atlikti Jungtinių Tautų Pasauliniam susitarimui priklausančių įmonių kiekybinį tyrimą;
2. Ištirti socialinės atsakomybės svarbą įmonių vidiniuose bei išoriniuose procesuose;
3. Nustatyti socialinės atsakomybės reikšmę įmonių strateginėje plėtroje.
39
3.2 Tyrimo metodai
Tyrimo rezultatams gauti buvo naudotas kiekybinis tyrimas. Kaip teigia Žukauskienė (2008)
kiekybinis tyrimas tai - struktūrizuotas, besiremiantis iš mokslinės problemos kylančia hipoteze
tyrimas, taikant matematinius analizės metodus tyrimo duomenims apdoroti bei nagrinėjamam
reiškiniui aprašyti. Populiariausias ir dažniausiai taikomas kiekybinis tyrimo metodas yra apklausa.
Todėl anketinės apklausos pagalba siekiama išsiaiškinti socialinės atsakomybės teikiamą naudą
įtraukus socialinę atsakomybę į verslo įmonių strategiją ar jos dalį, kokia yra gaunama vertė įmonėms,
kas skatina diegti socialinės atsakomybės iniciatyvas ir principus.
Šiems rezultatams gauti įtrauktos tos įmonės, kurios yra Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo
iniciatyvos narės. Ši iniciatyva yra didžiausia savanoriška įmonių/korporacijų socialinės ataskomybės
iniciatyva, kurios pagalba yra siekiama padidinti įmonėms įdiegti Pasaulinio susitatimo principus į
įmonės verslo strategiją bei skatinti bendradarbiavimą ir partnerystę tarp įvairių sektorių, valstybėje
ir už jos ribų, siekiant univeralių pasaulio plėtros tikslų.
Tyrimo imtis, respondentų atranka.
Tyrimo generalinė aibė – tai tyrimo vienetų (žmonių, organizacijų, bendruomenių,
grupių, įvykių, rašytinių bei vaizdo dokumentų ir pan.), atstovaujančių tyrimo objektui, visuma.
(Rupšienė, 2007). Šio tyrimo generalinę aibę sudaro – Jungtinių Tautų Pasauliniam susitarimui
priklausančios įmonės.
Tyrime buvo taikyta tikslinė imtis, nes iš anksto žinoma kiek respondentų sudaro tiriamają
visumą. „Čia tyrėjas į formuojamą grupę įtraukia asmenis, kurie, jo manymu, yra tipiškiausi
tiriamojo požymio atžvilgiu. Kitaip tariant, tyrėjas formuoja grupę, priklausomai nuo savo specifinių
tikslų“ (Kardelis, 2002).
Todėl šiame tyrime 26 įmonėms, kurios priklauso Jungtinių Tautų Pasauliniam susitarimui buvo
išsiųstos elektroniniu paštu nuorodos į anketinę apklausą. Kiekviena įmonė turėjo išrinkti po 1
asmenį, kuris ir užpildė anketą visos įmonės vardu. Iš viso į anketos klausimus atsakė 24 įmonės.
Duomenų analizės metodas.
Tyrimo duomenys buvo surinkti manoapklausa.lt pagalba ir apdoroti Microsoft Office ir Excel
programomis.
Šiais rezultatais buvo siekta išsiaiškinti socialinės atsakomybės teikiamą naudą, jos privalumus,
kas skatina įmones diegti socialinę atsakomybę savo strategijoje.
Kiekybinį tyrimą sudarė anketa, kurioje buvo pateikti 23 klausimai. Šių klausimų sudarymas ir
pagrindimas yra pateiktas 3.1 lentelėje.
40
3.1 lentelė. Į JT Pasaulinį susitarimą įsitraukusių įmonių anketos klausimų pagrindimas
1–5 klausimai Skirti išsiaiškinti pagrindines įmonės veiklos sritis ir ar jos atitinka
strategiją diegiant SA, ar tai sukelia įmonėms nuostolių.
6 klausimas Skirtas išsiaiškinti, kokie yra populiariausi standartai diegiant SA.
7–12 klausimai Skirti išsiaiškinti kaip yra atliekama SA, kas ją formuoja įmonėje, kas
skatina įmones įtraukti SA ir kokia yra gaunama iš to nauda.
13–17 klausimai Skirti išsiaiškinti pagrindines problemas diegiant SA, kaip ilgai trunka
SA diegimas ir kokie yra įmonės užsibrėžti tikslai įtraukus SA.
18–23 klausimai Skirti išsiaiškinti kvalifikacinius požymius: lyti, amžių, išsilavinimą,
veiklos sritį, darbuotojų skaičių, užimamas pareigas.
Lentelė sudaryta autoriaus
Sudarant klausimyną buvo atsižvelgiama į nagrinėjamas problemas: siekta išsiaiškinti
respondentams teikiamą naudą įtraukus socialinę atsakomybę į įmonės veiklą, kokios priežastys
skatina diegti socialinę atsakomybę įmonės veikloje, ar įmonėms gaunama iš to kokia nors vertė, su
kokiomis pagrindinėmis problemomis yra susiduriama plėtojant socialinę atsakomybę, kokie
veiksniai skatina įmones įtraukti socialinę atsakomybę kaip strateginę dalį.
Tyrimo laikas ir vieta. Anketinė apklausa buvo siunčiama elektroniniu paštų socialiai
atsakingoms įmonėms, o ją užildyti įmonės galėjo www.manoapklausa.lt tinklapyje, anketos
duomenys buvo renkami 2019 m. balandžio mėnesį.
3.3 Tyrimo rezultatai
Norint išanalizuoti socialinės atsakomybės įmonių strateginėje plėtroje daromą įtaką, buvo
remtasi anketine apklausa, kurioje savo nuomones apie socialinės atsakomybės kaip strateginės dalies
elementą pateikė Jungtinių Tautų Pasauliniam susitarimui priklausančių įmonių atstovai. Tyrimas
atliktas 2019 metų balandžio mėnesį, o anketa buvo pildoma internetu. Tyrime dalyvavo 24 įmonės:
17,4 proc. (4) sudarė iki 50 darbuotojų turinčios įmonės, nuo 51 iki 100 darbuotojų sudarė 17,4 proc.
(4), nuo 101 iki 250 darbuotojų turinčios įmonės – 21,7 proc. (5), o didžiausią dalį – virš 251
darbuotojų turinčios įmonės, kurių buvo 10 arba 43,5 proc. visų dalyvavusių įmonių. Vykusiame
kiekybiniame tyrime dalyvavo 63,2 proc. moterų ir 36,8 proc. vyrų. Pagal užimamas pareigas
didžiausią respondentų dalį sudarė „darbuotojai“: iš viso 89,5 proc. visų kiekybiniame tyrime
dalyvavusių respondentų, 5,3 proc. buvo skyriaus vadovai ir 5,3 proc. – įmonės vadovo pavaduotojai.
Šiais rezultatais norėta išsiaiškinti respondentų lytį, užimamas pareigas bei įmonės dydį. Remiantis
gautais rezultatais galima teigti, kad socialiai atsakingos įmonės dažniau būna didesnės, o mažoms
įmonėms nėra taip aktualu diegti socialinės atsakomybės principus savo strategijoje.
41
Pirmasis anketos klausimas respondentams buvo apie tai, kokias sritis jų įmonėse apima socialinė
atsakomybė. Buvo pateikta dvylika atsakymų variantų, iš kurių kiekvienas respondentas galėjo
pasirinkti po kelis. Daugiausiai apklaustųjų (17,9 proc.) nurodė, kad įmonė apima sritį, susijusią su
kokybiškų prekių ir paslaugų gamyba. 13,2 proc. respondentų nurodė investicijas į personalo vystymą
ir socialines garantijas darbuotojams, o 9,4 proc. – pinigų investavimą į gamybą. Mažesnė dalis,
kurią sudarė 8,5% apklausoje dalyvavusių asmenų nurodė, kad socialinė atsakomybė įmonėse apima
sritis, susijusias su darbo sąlygų gerinimu bei valstybės nustatytų reikalavimų laikymusi (darbo,
mokesčių, ekologinių ir pan.). Taip pat 8,5 proc. įmonių palaiko socialiai remiamas sritis, t.y. sportą,
kultūrą, švietimą ir pan. 7,5 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų įmonėse socialinės atsakomybės sritys
apima visuomenės lūkesčių paisymą ir visuotinai priimtų etinių normų diegimą praktikoje. Kiti 7,5
proc. respondentų teigė, kad įmonė apima indėlį į visuomenės vystymą ekonominėje, socialinėje ir
ekologinėje sferose. Tik maža dalis respondentų – 5,7 proc. – pažymėjo, kad jų įmonėse socialinės
atsakomybės sritį apima legalus, aukštas atlyginimų mokėjimas. Mažiausiai, t.y. 1,9 proc. dalyvių,
pasirinko labdarą ir filantropiją, o 3,8 proc. – regioninę pagalbą, sprendžiant socialinius klausimus.
Atsakymų pasiskirstymas, rodo, kad socialiai atsakingoms įmonėms svarbiausia yra investuoti į
personalo vystymą, ko pasekoje yra stengiamasi teikti kokybiškas prekes ir paslaugas bei investuoti
pinigus į gamybą.
3.1 pav. Įmonių socialinės atsakomybės apimančios sritys
Paveikslas sudarytas autoriaus
17.9%;
5.7%
13.2%
8.5%
9.4%
8.5%
7.5%
1.9%
3.8%
8.5%
7.5%
7.5%
Kokybiškų prekių ir paslaugų gamyba
Legalių, aukštų atlyginimų mokėjimas
Investicijos į personalo vystymą ir socialinės garantijos darbuotojams
Darbo sąlygų gerinimas
Pinigų investavimas į gamybą
Valstybės nustatytų reikalavimų laikymasis (darbo, mokesčių, ekologinių ir kt.)
Sąžiningumas, atskaitingumas
Labdara ir filantropija (pagalba vargšams, neįgaliesiems, našlaičiams ir kt.)
Regioninė pagalba (vietinėms bendruomenėms) sprendžiant socialinius klausimus
Socialiai remiamų sričių palaikymas (kultūra, švietimas, sportas ir kt.)
Visuomenės lūkesčių paisymas ir visuotinai priimtų etinių normų įdiegimas
praktikoje
Verslo įmonės indėlis į visuomenės vystymą (ekonominėje, socialinėje ir ekologinėje
sferose), susijęs su pagrindine įmonės veikla ir viršijantis įstatymais nustatytus
minimalius reikalavimus
42
3.2 pav. Socialinės atsakomybės diegimas strategijoje remiantis kitų įmonių patirtimi
Paveikslas sudarytas autoriaus
Kitu klausimu norėta išsiaiškinti ar įmonei įtraukiant socialinę atsakomybę į vykdomą veiklą,
buvo remiamasi kitų verslo įmonių patirtimi. Pateikus tris atsakymo variantus, respondentai galėjo
pasirinkti labiausiai tinkantį (3.2 pav.). 50 proc. visų apklaustųjų teigia, kad diegiant socialinę
atsakomybę įmonės strategijoje buvo remiamasi kitų įmonių patirtimi tik „iš dalies“. 29,2 proc.
dalyvių pažymėjo, kad kitų įmonių patirtis nebuvo svarbi. Mažiausią procentą respondentų (20,8
proc.) sudarė tie, kurie teigė, jog kitų įmonių patirtis yra svarbi, įtraukiant socialinę atsakomybę į
plėtros strategiją. Pasirinkti atsakymai leidžia pastebėti, kad didžioji dalis įmonių tik iš dalies
vadovaujasi kitų įmonių patirtimi.
3.3 pav. Socialinės atsakomybės įtraukimas į strategiją, dėl sukurto/pasiūlyto produkto/
paslaugos
Paveikslas sudarytas autoriaus
Vertinant gautus rezultatus į klausimą, kuris glaudžiai siejasi su ankstesniuoju ir kuriuo siekiama
išsiaiškinti sąlygą ar įmonė yra socialiai atsakinga dėl sukurto produkto ar paslaugos (3.3 pav.), gauti
rezultatai parodė, kad net 58,3 proc. visų apklaustųjų teigė, jog socialinė atsakomybė buvo
planuojama įmonės strategijoje. Palyginti nemaža dalis respondentų (41,7 proc.) sakė, kad socialinė
20.8%
29.2%
50%
Taip
Ne
Iš dalies
58.3%
41.7%Taip Ne
43
atsakomybė nebuvo planuojama įmonės startegijoje dėl sukurto/pasiūlyto produkto/paslaugos.
Atsakymų pasiskirstymas rodo, kad įmonės diegia socialinės atsakomybės principus savo
strategijose, dėl įvairių priežasčių, ne tik dėl paslaugų ar produkto kokybės.
3.4 pav. Socialinės atsakomybės ir ekologijos valdymo standartų diegimas įmonėse
Paveikslas sudarytas autoriaus
Toliau buvo siekta sužinoti, kokius tarptautinius vadybos standartus įmonės diegia savo verslo
įmonių viduje. Nors buvo pateikti septyni atsakymo variantai, susiję su tarptautinių standartų
diegimu, verslo įmonių atstovai rinkosi pagrindinius keturis, kurie nurodyti 3.4 paveiksle.
Populiariausi socialinės atsakomybės ir ekologijos standartai tarp įmonių yra ISO 14001
(aplinkosaugos ir vadybos sistema) ir ISO 9001 (kokybės vadybos standartas). Juos pasirinko po 37,8
proc. apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų. Mažesnis procentas respondentų rinkosi OHSAS
(darbuotojų sveikatos ir saugos vadyba) standartą (16,2 proc.), o mažiausiai (8,1 proc.) apklaustų
įmonių atstovų įvardijo SA 8000 (socialinio atskaitingumo standartas). Šio klausimo atsakymai
padėjo įvertinti, kokie standartai yra populiariausi tarp verslo įmonių ir priveda prie išvados, kad
norint būti socialiai atsakingais, neužtenka tik įsitraukti į Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą ir
laikytis 10 tarptautinių principų.
Toliau buvo nagrinėtas klausimas apie tai, kiek laiko truko socialinės atsakomybės įtraukimas į
įmonės plėtros strategiją (3.5 pav.). Išanalizavus respondentų atsakymus, paaiškėjo, kad vidutiniškai
įmonėms įdiegti socialinę atsakomybę į savo strategiją trunka nuo 6 mėnesių iki vienerių metų (41,7
proc.). Taip pat, gana dažnai (25 proc.) respondentai rinkosi atsakymą “iki 6 mėnesių“ ir manė, kad
galima gana greitai įtraukti socialinės atsakomybės principus. 20,8 proc. respondentų teigė, kad jų
įmonės užtruko dar ilgesnį laiko tarpą ir rinkosi atsakymą „nuo 2 metų ir daugiau“. Mažiausia dalis
(12,5 proc.) respondentų nurodė, kad socialinės atsakomybės įtraukimas užtruko nuo 1 metų iki 2
metų. Šie atsakymai leidžia spręsti, kad įmonės, norinčios diegti socialinę atsakomybę savo
strategijoje, rezultatų gali pasiekti per palyginti trumpą laiką.
37.8%
37.8%
16.2%
8.1%
ISO 14001
ISO 9001
OHSAS
SA 8000
44
3.5 pav. Socialinės atsakomybės įtraukimo į įmonės veiklą laiko tarpas
Paveikslas sudarytas autoriaus
Toliau buvo analizuota ar gaunama nauda iš socialiai atsakingos veiklos atitinka įmonės misiją,
tikslus, ar įmonės keičia bei derina savo strategiją įtraukiant socialinės atsakomybės principus ir
klausimus į veiklą (3.6 pav.). Didžioji dauguma apklaustųjų, kurią sudarė 83,3 proc., teigia, kad
socialinė atsakomybė atitinka įmonės tikslus ir misiją, o 16,7 proc. pažymėjo, jog įmonės išsikeltus
tikslus ir misiją atitinka tik iš dalies.
3.6 pav. Gaunamos naudos iš socialiai atsakingos veiklos atitikimas įmonės tiksluose/misijoje
Paveikslas sudarytas autoriaus
Jungtinių Tautų Pasauliniam susitarimui priklausančių įmonių atstovams buvo pateiktas
klausimas apie tai, kaip yra atliekamos socialinės atsakomybės veiklos (3.7 pav.). Buvo pateikti keturi
galimi atsakymo variantai. Šiuo klausimu buvo norima sužinoti, kaip yra vykdomos socialinės
atsakomybės veiklos.
25.0%
41.7%
12.5%
20.8%
Iki 6 mėn.
Nuo 6 mėn. iki 1 metų
Nuo 1 metų iki 2 metų
Nuo 2 metų ir daugiau
83.3%
16.7%
Taip Iš dalies
45
3.7 pav. Atliekamos socialinės atsakomybės veiklos
Paveikslas sudarytas autoriaus
Didžioji dauguma respondentų (70,8 proc.) nurodė, kad įmonės atliekamos socialinės
atsakomybės veiklos yra sistemingos, planuojamos, joms yra numatytas biudžetas. 16,7 proc.
apklaustųjų atsakė, kad atlikus veiklą yra daromas jos naudos įvertinimas, o 8,3 proc. respondentų
pažymėjo, kad atliekamos socialinės atsakomybės veiklos yra siejamos su įmonės viešųjų ryšių
veikla, yra viešinamos ir reklamuojamos. Tik 4,2 proc. apklaustųjų teigė, kad socialinės atsakomybės
veiklos yra vykdomos atsitiktinai, atsiradus poreikiui. Rezultatai rodo, kad didžioji dauguma įmonių
įtraukia socialinę atsakomybę į savo veiklą labai rimtai – specialiai šiai sričiai numato biudžetą,
planuoja kokius tikslus pasieks ir sistemingai to laikosi.
Taip pat buvo aiškintasi, kas turėtų formuoti socialinės atsakomybės politiką įmonėje. Gauti
rezultatai pasiskirstė įvairiai (3.8 pav.).
3.8 pav. Socialinės atsakomybės politikos formavimas įmonėse
Paveikslas sudarytas autoriaus
45,8 proc. visų apklaustų respondentų pažymėjo, kad kiekvienas įmonės darbuotojas gali įnešti
savo indėlį formuojant socialinės atsakomybės politiką įmonės veikloje. 29,2 proc. respondentų
teigia, kad kiekvienas įmonės darbuotojas turi įnešti savo indėlį ir tik 25 proc. visų dalyvavusių
nurodė, kad visų lygių įmonės vadovai turi formuoti socialinės atsakomybės politiką įmonėje.
Išanalizavus gautus rezultatus paaiškėjo, kad kiekvienas įmonėje dirbantis žmogus yra atsakingas už
70.8%
4.2%
16.7%
8.3%Sistemingos, planuojamos, joms yra
numatytas biudžetas
Vykdomos atsitiktinai/atsiradus
poreikiui
Atlikus veiklą daromas jos naudos
įvertinimas
Siejamos su įmonės viešųjų ryšių
veikla/viešinamos,reklamuojamos
25%
45.8%
29.2%Visų lygių įmonės vadovai
Kiekvienas įmonės darbuotojas gali
įnešti savo indėlį
Kiekvienas įmonės darbuotojas turi
įnešti savo indėlį
46
socialinės atsakomybės formavimą įmonės veikloje. Taip pat galima pastebėti, kad nuo darbuotojų
priklauso prekės ar paslaugos kokybė.
Toliau buvo analizuojama, kokia nauda atkeliauja įmonėms, kurios įtraukia socialinę atsakomybę
į savo vykdomą veiklą (3.9 pav.). Dėl šios priežasties respondentai galėjo rinktis kelis atsakymo
variantus, kas leido tiksliau panagrinėti esamą situaciją.
3.9 pav. Įmonių gaunama nauda įtraukus socialinės atsakomybės principus į strategiją
Paveikslas sudarytas autoriaus
Dauguma respondentų (22,2 proc.) atsakė, kad diegiant SA įmonių veikloje yra sukuriamos
ilgalaikės perspektyvos palankios verslui bei nemaža dalis (14,8 proc.) atsakiusiųjų nurodė, kad
pagerėjo įmonės reputacija ir įmonės teikiamų paslaugų ar prekių kokybė. Respondentai aktyviai
rinkosi ir atsakymą dėl prekės ženklo vertės sustiprėjimo (13,6 proc.), pradėjus diegti socialinę
atsakomybę. 11,1 proc. dalyvavusiųjų nurodė, kad yra sukuriamas konkurencinis pranašumas, kiek
mažiau – 9,9 proc. – dalyvių nurodė, kad atsirado stipresnės galimybės išsaugoti gerus darbuotojus.
Mažesnė dalis respondentų (6,2 proc.) atkreipė dėmesį į įmonės veiklos produktyvumo padidėjimą,
galimybę pritraukti naujus darbuotojus (4,9 proc.) ir išlaidų sumažėjimą (2,5 proc.). Toks atsakymų
dėsningumas rodo, kad socialinės atsakomybės privalumai yra siejami su įmonės ilgalaikėmis
perspektyvomis, reputacijos augimu ir teikiamų paslaugų ir prekių kokybės gerinimu.
Taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai labiausiai trugdo įmonėms plėtoti socialinę
atsakomybę savo veikloje, todėl įmonių atstovai galėjo pasirinkti kelis atsakymo variantus. Gauti
rezultatai pasiskirstė įvairiai (3.10 pav.).
22.2%
2.5%
13.6%
14.8%6.2%
14.8%
11.1%
4.9%
9.9%
Sukuriamos palankios verslui ilgalaikės
perspektyvosSumažėjo einamosios išlaidos
Sustiprėjo prekės ženklo vertė
Pagerėjo įmonės reputacija
Padidėjo įmonės veiklos produktyvumas
Pagerėjo įmonės teikiamų paslaugų/prekių
kokybėKonkurencinio pranašumo sukūrimas
Padidėjo galimybė pritraukti naujus darbuotojus
Padidėjo galimybė išsaugoti gerus darbuotojus
47
3.10 pav. Socialinės atsakomybės veiklos plėtojimo problemos
Paveikslas sudarytas autoriaus
Išanalizavus pateiktus atsakymus paaiškėjo, kad plėtodamos socialinės atsakomybės veiklą,
įmonės su problemomis išvis nesusiduria (33,3 proc.) arba pasigenda konkrečių įstatymų dėl
socialinės atsakomybės (30,6 proc.). 16,7 proc. respondentų teigė, kad trūksta institucijų pagalbos
arba, kad visuomenė apskritai nėra suinteresuota įmonės veikla (30,6 proc.). Šie atsakymai leidžia
spręsti, kad įmonėms socialinę atsakomybę diegti savo veikloje nėra sunku, tačiau atitinkamų
institucijų pagalba, įstatymai bei visuomenės palaikymas išlieka labai svarbūs veiklos plėtroje.
Kitas klausimas yra susijęs su tikslais ir su sukuriama pridėtine verte, kurią įmonės nori pasiekti
įtraukusios socialinę atsakomybę į savo strategijas (3.11 pav.). Respondentai turėjo galimybę rinktis
kelis atsakymo variantus, parinktus pagal verslo įmonių tikslų užsibrėžimą, įtraukus socialinės
atsakomybės klausimus, principus ir veiklas.
3.11 pav. Įmonių užsibrėžti tikslai įtraukiant SA į plėtros strategiją
Paveikslas sudarytas autoriaus
16.7%
30.6%
19.4%
33.3%
Institucijų pagalbos trūkumas
Konkrečių įstatymų dėl socialinės
atsakomybės trūkumas
Visuomenės nesuinteresuotumas įmonės
veikla
Su problemomis nesusidūrėme
38.5%
20.5%
23.1%
5.1%
10.3%
2.6%Pagerinti produktų/paslaugų poveikį aplinkai
Sukurti naujus produktus/paslaugas, kurie sumažintų
socialines arba aplinkosaugines problemasGerinti darbo veiklos rezultatyvumą
Pagerinti darbo sąlygas
Pagerinti įmonės reputaciją
Padidinti klientų lojalumą
48
Gauti rezultatai parodė, kad įmonės, įtraukusios SA į plėtros strategiją, nori pagerinti produktų
arba paslaugų poveikį aplinkai (38,5 proc.) ir darbo veiklos rezultatyvumą (23,1 proc.). Taip pat
respondentų teigimu (20,5 proc.), labai svarbu siekti sukurti naujus produktus arba paslaugas, kurie
sumažintų socialines arba aplinkosaugines problemas. Kita respondentų dalis (10,3 proc.) norėtų
pagerinti įmonės reputaciją, o 5,1 proc. – pagerinti darbo sąlygas, 2,6 proc. – padidinti klientų
lojalumą. Galima daryti išvadą, kad pati didžiausia įmonių vertybė yra gerinti arba kurti tokius
produktus arba paslaugas, kurie sumažintų neigiamą poveikį aplinkai ir socialines problemas.
Norint sužinoti įmonės sričių vertę, įtraukus socialinę atsakomybę į plėtros strategiją, buvo
pateiktas likerto skalės tipo klausimas, į kurį respondentai galėjo atsakyti įvairiai – nuo „labai
padidėjo“ iki „visiškai nepadidėjo“ (3.12 pav).
3.12 pav. Įmonių veiklų vertės pokyčiai įtraukus SA į strategiją
Paveikslas sudarytas autoriaus
Dėl šios priežasties buvo išvardintos septynios įmonių veiklos sritys, kuriose įmonių atstovų
manymu yra matomi didžiausi pokyčiai pradėjus diegti socialinę atsakomybę. Respondentai visas
sritis vertina gana pozityviai ir beveik visose srityse didėja įmonių veiklų vertė. Labiausiai išriškėja
„įmonės konkurencinis pranašumas“, kurį įvardijo net 70,8 proc. įmonių atstovų. 62,5 proc. įmonių
atstovų teigia, kad padidėjo klientų pasitikėjimas ir lojalumas. 58,3 proc. respondentų mano, jog
padidėjo įmonės įvaizdis visuomenės atžvilgiu, tačiau nemaža respondentų dalis (50 proc.) teigia, kad
galimybė plėstis naujose rinkose nedaro jokios įtakos būnant socialiai atsakingais. Respondentų
atsakymai parodo, kad pradėjus diegti socialinę atsakomybę įmonės veikloje ir strategijoje, didėja
įmonės vertė visose veiklos srityse. Tai leidžia spręsti, kad socialinės atsakomybės principų
laikymąsis atneša daugiau naudos įmonėms.
29.2%
12.5%
8.3%
12.5%
4.2%
4.2%
33.0%
58.3%
62.5%
54.2%
70.8%
50.0%
41.7%
37.5%
12.5%
25.0%
37.5%
16.7%
45.8%
50.0%
29.2%
4.2%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Geresnis įmonės įvaizdis visuomenės atžvilgiu
Įgytas klientų pasitikėjimas ir lojalumas
Geriausių darbuotojų pritraukimas ir išlaikymas
Įmonės konkurencinis pranašumas
Geresni pardavimai ir pelnas
Galimybė plėstis naujose rinkose
Inovacinių produtų ir procesų kūrimas
Labai padidėjo Padidėjo Nei padidėjo nei sumažėjo Visiškai nepadidėjo
49
3.13 pav. Veiksniai skatinantys SA įtraukimą į įmonių veiklą
Paveikslas sudarytas autoriaus
Kitu klausimu norima sužinoti, kas labiausiai skatina įmones savo veikloje įtraukti socialinės
atsakomybės iniciatyvas (3.13 pav.). Gauti rezultatai rodo, kad įmones skatinantys veiksniai įtraukti
socialinę atsakomybę į savo veiklą yra susiję su ilgalaikiu verslo konkurenciniu pranašumu (37,5
proc.) ir geresniais santykiais su vietos bendruomene (41,7 proc.). Taip pat įmones skatina diegti
socialinę atsakomybę pagereję įmonės finansiniai rodikliai (79,2 proc.), o 70,8 proc. įmonių teigia,
kad didesnis darbuotojų lojalumas bei darbe vyraujanti geresnė psichologinė atmosfera yra veiksnys,
kuris skatina diegti socialinės atsakomybės idėjas. Tačiau, išriškėja ir nemažas procentas įmonių (41,7
proc.), kurios mano, kad klientų lojalumas didelės įtakos nedaro, norint įtraukti socialinę atsakomybę
kaip papildomą veiklą įmonėje. Tai leidžia prieti prie išvados, kad didžioji dalis išvardintų veiksnių
daugiau ar mažiau skatina diegti socialinės atsakomybės iniciatyvas įmonių veikloje bei kuriamoje
strategijoje.
Apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus galima teigti, kad įmonėms, įtraukus į savo strategijas
socialinės atsakomybės iniciatyvas, nauda yra įvairiapusė. Dažna įmonė apima tokias socialinės
atsakomybės sritis, kurios yra susijusios su žmogiškaisiais ištekliais, t.y. investuoja į darbuotojus,
atsižvelgia į suinteresuotąsias grupes bei siekia kurti ir teikti kokybiškas paslaugas ir prekes. Didžioji
dalis įmonių integruoja socialinės atsakomybės principus derindamos ją su savo strategijomis ir
veiklomis, o pačios socialinės atsakomybės įtraukimas į įmonės veiklą užtrunka tik iki vienerių metų.
Įmonės įtraukia socialinę atsakomybę kaip strateginės plėtros elementą, nes dėka jos yra sukuriamos
verslui palankios ilgalaikės perspektyvos, didėja prekės ženklo vertė bei paslaugų ir prekių kokybė.
Visų tyrime dalyvavusių įmonių atstovų pateikti rezultatai leidžia pastebėti, kad socialinė atsakomybė
turi daug privalumų kitų įmonių atžvilgiu, ypač – galimybės plėstis ir didinti savo konkurencingumą
rinkoje.
20.8%
4.2%
41.7%
37.5%
33.3%
8.3%
58.3%
79.2%
58.3%
58.3%
54.2%
66.7%
70.8%
20.8%
16.7%
41.7%
8.3%
20.8%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Didesnis patrauklumas investuotojams
Pagerėję įmonės finansiniai rodikliai
Išaugęs klientų lojalumas
Geri santykiai su vietos bendruomene/ iš jos gaunamas
palaikymas
Ilgalaikis verslo konkurencinis pranašumas
Geresnė įmonės reputacija/ įvaizdis
Didesnis darbuotojų lojalumas/ geresnė darbo
nuotaika/ komandinis darbas
Labai skatina Skatina Nei skatina nei neskatina
50
3.4 Tyrimo apibendrinimas
Empirinio tyrimo metu buvo siekiama surinkti kuo daugiau informacijos apie įmonių patirtį
diegiant socialinę atsakomybę bei gautus rezultatus palyginti tarpusavyje, kad galima būtų suprasti
socialinės atsakomybės naudą įmonėms ir sužinoti skatinančius veiksnius, diegiant socialinę
atsakomybę.
Darnaus verslo kriterijai yra susiję su ekonominiais, socialiniais ir aplinkos apsaugos veiksniais.
Įvairiose pasaulio šalyse svarbiausi veiksniai yra laikomi socialinės atsakomybės standartų diegimas,
inovacijų kūrimas, vartotojų poreikių tenkinimas, aplinkosaugos bei pozityvios darbo aplinkos
kūrimas. Empirinio tyrimo rezultatų pagalba buvo nustatyta, kad įmonių socialinės atsakomybės
sritys apima ir yra susijusios su kokybiškų prekių ir paslaugų gamyba/teikimu, investicijomis į
personalo vystymą ir socialines garantijas darbuotojams, darbo sąlygų gerinimą bei geresnių
galimybių atsiradimą, tad ne tik didelės, bet ir mažos ar vidutinės verslo įmonės siekia būti socialiai
atsakingomis ir įtraukti socialinės atsakomybės principus į savo veiklą.
Beveik visų tyrime dalyvavusių įmonių atstovai teigia, kad skatinantys veiksniai, įtraukti
socialinę atsakomybę į įmonės strategiją, yra susiję su didesniu patrauklumu investuotojams, dėl to
įmonės yra patikimesnės. Kitas skatinantis veiksnys – konkurencinis pranašumas, gerėjanti įmonės
reputacija ir įvaizdis. Taip pat įmonės išskiria ir vidinį veiksnį, skatinantį socialinės atsakomybės
diegimą strategijoje – didesnis darbuotojų lojalumas ir darbo klimatas. Taigi įmonės, įtraukdamos
socialinės atsakomybės principus (tapdamos Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo narėmis,
diegdamos tarptautinius standartus), gerina darbo psichologinę aplinką, gaunami geresni darbo
rezultatai, gerėja prekių ir paslaugų kokybė, o įmonės įvaizdis bei reputacija gerėja vartotojų ir
suinteresuotųjų šalių atžvilgiu, didėja galimybės įmonės veiklai lengviau plėstis rinkoje.
Nors verslo įmonės įtraukia socialinės atsakomybės iniciatyvas, jų laikosi bei stengiasi kuo
geriau įgyvendinti išsikeltus tikslus, neretai jos vis dar susiduria su institucijų pagalbos ir konkrečių
įstatymų trūkumu. Vyriausybė tik pradeda kurti teisinius nutarimus ir veiksmų planus, kurie skatintų
socialinės atsakomybės diegimo įmonėse svarbą. Kuriami socialinės atsakomybės skatinimo ir
kompetencijų didinimo mechanizmai, kviečia diegti tarptautinius standartus, kurti konkurencingą
ekonomiką, suvokti socialinės atsakomybės svarbą ir įtraukti į įmonių vidinius ir išorinius klausimus.
51
IŠVADOS
Iškelta hipotezė, kurioje teigiama, kad įmonės siekia diegti socialinės atsakomybės principus,
tam kad įgyvendintų įmonės strateginius tikslus, pasitvirtino. Socialinės atsakomybės idėjos turi būti
suderinamos su įmonės strateginiais tikslais ir tik tokiu būdu socialinė atsakomybė yra naudinga ir
efektyvi įmonėms. Nauda pasireiškia konkurencijos pranašumu, didesniu patrauklumu
investuotojams, reputacijos ir įvaizdžio augimu bei darbe gerėjančiu psichologiniu klimatu.
Apibendrinant šio darbo medžiagą galima daryti tokias išvadas:
1. Socialinės atsakomybės sąvoka interpretuojama įvairiai ir tai yra plačios reikšmės
terminas, apimantis aplinkos apsaugos, ekonominių, socialinių ir etinių sričių integravimą į įmonės
veiklą. Skirtingos įmonės pabrėžia vis kitus šio įvairiapusiško termino aspektus.
2. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad norint užtikrinti sėkmingą įmonės
funkcionavimą, reikia atsižvelgti į įmonę supančias suinteresuotąsias šalis, stengtis derinti
ekonominius ir socialinius tikslus, taip pritaikant socialinę atsakomybę įmonių strategijoje. Tai rodo,
kad SA įmonių veikloje gali būti progresyvus procesas, kurio metu įmonė sugeba keistis, tobulėti bei
didinti savo ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą.
3. Planingai įtraukiant įvairius socialinės atsakomybės aspektus į įmonės strategiją ar
veiklą, verslo įmonėms padėtų pritraukti ir išlaikyti geriausius darbuotojus, palaikytų geresnį
kontaktą su suinteresuotomis šalimis (tiekėjai, partneriai, akcininkai ir kt.), įgyvendintų aukštus
socialinės atsakomybės standartus, kurie yra keliami užsienio pirkėjų ir tiekėjų, padedų išvengti
rizikų, kurios susijusios su darbuotojų teisių pažeidimais, aplinkosauginėmis problemomis. Šie
faktoriai turi įtakos didesnių įmonių konkurencingumui ir sudaro platesnes galimybes, siekiant plėtoti
verslą ateityje.
4. Socialinė atsakomybė, kaip atitinkama įmonės proceso dalis, turi būti reikšminga
pagrindiniams išsikeltoms įmonės strategijos įgyvendinimo uždaviniams ir tikslams, kadangi
socialinės atsakomybės veiksmingumas priklauso nuo sąveikos su įmonės kuriama strategija. Dėl šios
priežasties yra išskiriamos keturios socialinės atsakomybės sritys, susijusios su aplinka,
žmogiškaisiais ištekliais, socialine veikla ir geru administravimu. Šių sričių pagalba įmonės lengviau
gali sukurti „socialinę vertę“ savo aplinkoje, produktams ir paslaugoms bei paspartinti įmonės tikslų
įgyvendinimo procesą.
5. Išanalizuoti tyrimai ir praktiniai socialinės atsakomybės įgyvendinimo pavyzdžiai rodo,
kad SA kaip strateginė dalis yra labai reikalinga ir būtina kiekvienai šiuolaikinei įmonei. Siekiant būti
sėkmingais, gerinti įmonės reputaciją ir didinti konkurencingumą, sugebėti išvengti įvairių neigiamų
padarinių ir vyraujančių problemų yra privaloma paisyti socialinės atsakomybės įgyvendinimo
principų bei ieškoti tinkamiausių ir geriausių būdų pritaikyti ją įmonių veikloje.
52
6. Lietuvoje įsikūrusioms įmonėms yra naudinga taikyti kitų šalių praktinius pavyzdžius,
diegiant socialinės atsakomybės iniciatyvas. Atsižvelgiant į kitų šalių praktiką, įmonės gali pamatyti
įvairių problemų panašumą ir kaip jos buvo pašalintos, kokias socialinės atsakomybės idėjas yra
vertinga įmonei diegti. Tinkamai pritaikius SA iniciatyvas yra lengviau pasiekiami finansiniai tikslai,
matomas įmonių reputacijos ir konkurencingumo augimas, didėja darbuotojų ir klientų pasitikėjimas
ir lojalumas, kas suteikia sąlygas įmonei toliau sėkmingai plėtoti socialinę atsakomybę savo
strategijoje ir veikloje.
7. Apibendrinus atlikto empirinio tyrimo rezultatus, buvo nustatyta socialinės
atsakomybės teikiama nauda pradėjus ją diegti įmonių veikloje. Didelė dalis respondentų pastebėjo
gaunamą naudą, susijusią su ilgalaikėmis perspektyvomis, įmonės reputacijos ir teikiamų paslaugų,
prekių kokybės gerėjimu, prekės ženklo vertės stiprėjimu, didėjančiu konkurenciniu pranašumu.
8. Tyrimo rezultatai atskleidė pagrindinius veiksnius skatinančius įmones diegti SA savo
veikloje. Veiksniai yra susiję su darbuotojų lojalumu ir teigiamu psichologiniu klimatu darbo
aplinkoje, gerėjančiais finansiniais rodikliais. Didelė dalis respondentų taip pat teigė, kad įmonės
darosi patrauklios investuotojams.
9. Atlikto tyrimo rezultatų pagalba sužinota, kad visų įmonės sričių vertė didėja, kuomet
jos į veiklą įtraukia socialinę atsakomybę. Labiausiai išryškėjo įmonės konkurencinis pranašumas,
kurį įvardijo didžiausia dalis respondentų.
10. Socialinės atsakomybės diegimo svarba įmonių vidiniuose ir išoriniuose procesuose yra
labai svarbi, kadangi yra gaunama įvairiapusė nauda. Atlikto tyrimo metu pastebėta, kad įmonės
diegiančios socialinės atsakomybės iniciatyvas atsižvelgia į darbuotojų gerovę į juos investuodami,
dėl to gerėja prekių kokybė, paslaugų teikimas ir kūrimas. Daugelis įmonių į savo strategiją įtraukia
socialinės atsakomybės principus ir iniciatyvas, todėl yra sukuriamos palankios perspektyvos verslui,
didėja įmonės prekės ženklo vertė ir paslaugų bei prekių kokybė. Taigi įmonėms diegiant socialinės
atsakomybės iniciatyvas, tarptautinius standartus ir įsitraukiant į Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą,
didėja įmonės teikiamų paslaugų ir prekių kokybė, gerėja įmonės žinomumas bei konkurencingumas
rinkoje.
53
REKOMENDACIJOS
Atsižvelgiant į gautus tyrimų rezultatus, praktinių atvejų analizę, galima pasiūlyti šias
rekomendacijas, skatinančias socialinės atsakomybės įtraukimą į įmonių strategiją:
1. Lietuvoje privalo būti viešinami socialinės atsakomybės gerosios praktikos pavyzdžiai,
kuriais įmonės galėtų remtis ir šiuos pavyzdžius pritaikyti arba įtraukti į savo veiklą.
2. Kiekviena socialiai atsakinga įmonė privalo įsteigti specialią pareigybę, kuri kuruotų ir
būtų atsakinga už socialinės atsakomybės klausimus, jos plėtrą įmonės viduje ir išorėje bei teiktų
nuodugnias tvaraus verslo ataskaitas.
3. Norint skatinti SA kaip priemonę įmonių strateginei plėtrai didinti, reikia įkurti
struktūruotą fondą, kurio pagalba įmonės, kurios kuria žaliąsias technologijas arba naudoja žaliuosius
pirkimus, galėtų pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis.
4. Įkurti konkrečią instituciją, kuri nustatytų atitinkamas gaires, reikalavimus socialiai
atsakingoms įmonėms, kauptų, sistemintų ir analizuotų įmonių teikiamus duomenis ir gautus
rezultatus, o kiekvienais metais būtų teikiamos ataskaitos ir rekomendacijos dar geresniems
rezultatams pasiekti.
5. Švietimo įstaigose įtraukti ir skleisti socialinės atsakomybės sampratą, siekiant ugdyti
socialinės atsakomybės supratimą ir svarbą visos visuomenės atžvilgiu.
6. Įmonėms į savo veiklą įtraukti tarptautinius standartus ir vadybos sistemas, kurios gali
būti kaip viena iš pagrindinių priemonių, įgalinanačių socialinės atsakomybės integraciją įmonių
veikloje.
54
LITERATŪRA
1. Aagaard, A. (2016). Sustainable Business. River Publishers.
2. Aluchna, M., & Idowu, S. O. (2016). The Dynamics of Corporate Social Responsibility:
A Critical Approach to Theory and Practice. Springer.
3. Arimavičiūtė, M., Svetikas, K. Ž. (2012). Strateginis valdymas: Vadovėlis. Vilnius:
Mykolo Riomerio universitetas.
4. Audretsch, D., Lehmann, E., Meoli, M., Vismara, S. (2015). University Evolution,
Entrepreneurial Activity and Regional Competitiveness. Springer.
5. Bagdonienės, D., Paulavičienės, E. (2010). Socialinės atsakomybės ir organizacijos
vadybos sistemos integravimas. Ekonomika ir vadyba, Nr. 15, p. 366–373.
6. Bakker, F. (2016). Managing Corporate Social Responsibility in Action: Talking, Doing
and Measuring. CRC Press
7. Bernatonytė, D., Vilkė, R., Keizerienė, E. (2009). Ekonominės krizės poveikio lietuvos
smulkių ir vidutinių įmonių socialinei atsakomybei kryptys. Ekonomika ir vadyba, Nr. 14, p. 229-
236.
8. Blowfield, M., & Murray, A. (2008). Corporate Responsibility– A Critical Introduction.
OUP Oxford.
9. Coombs, W. T., & Holladay, S. J. (2011). Managing Corporate Social Responsibility–
A Communication Approach. John Wiley & Sons.
10. Dagilienė, L., Leitonienė, Š., Grencikova, A. (2014). Increasing Business Transparency
by Corporate Social Reporting: Development and Problems in Lithuania, 25(1), p. 54 – 61.
11. Demmerling, T. (2014). Corporate Social Responsibility Overload? Intention, Abuse,
Misinterpretation of CSR from the Companies‘ and the Consumers‘ Point of View. Anchor Academic
Publishing.
12. DESUR (2013). Įmonių socialinė atsakomybė: gerosios praktikos pavyzdžiai ir
rekomendacijos.
13. Dransfield, R. (2001). Corporate Strategy: Studies in economics and business:
Heinemann.
14. Duckworth, H. A., Moore, R. A. (2010). Social Responsibility– Failure Mode Effects
and Analysis. CRC Press.
15. Europos komisija (2003). Responsible entrepreneurship: A collection of good practice
cases among small and medium-sized enterprises across Europe. [žiūrėta: 2019 04 11]. Prieiga per
internetą: https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/07238c6f-fba4-4271-
a9aa-68c3ca9f1909/language-en
55
16. FINERGY (2002). Corporate social responsibility of the energy industry. Guide to
business. Prieiga per internetą: http://www.lsta.lt/files/projects/CSR_guidebook.pdf
17. Fox, W. (2007). Managing Organisational Behaviour. Juta and Company Ltd.
18. Galbreath, J. (2009). Building corporate social responsibility into strategy: European
Business Review, Vol. 21 Issue: 2, p.109 – 12.
19. Gazzola, P., Colombo, G. (2014). CSR integration into the corporate strategy, Cross-
Cultural Management Journal, Vol. 16, Issue: 2, p. 332 – 338.
20. Gruževskis, B., Vasiljevienė, N., Moskvina, J., ir Kleinaitė, I. (2006). Įmonių socialinė
atsakomybė. Vilnius: Trišalės tarybos sekretoriatas.
21. Hasan, S. (2017). Corporate Social Responsibility and the Three Sectors in Asia: How
Conscious Engagement Can Benefit Civil Society. Springer.
22. Haski-Leventhal, D. (2018). Strategic Corporate Social Responsibility: Tools and
Theories for Responsible Management. SAGE.
23. Hinson, R. E., Kodua, P. (2012). Examining the marketing‐corporate social
responsibility nexus: International Journal of Law and Management, Vol. 54 Issue: 5, p.332 – 344.
24. Idowu, S. O., Filho, W. L. (2008). Global Practices of Corporate Social Responsibility:
Business and Economics. Springer Science & Business Media
25. Information Recources Management Association, (2018). Corporate Social
Responsibility: Concepts, Methodologies, Tools, and Applications: Concepts, Methodologies, Tools,
and Applications. IGI Global.
26. Introduction to ISO 14001:2015. (2015). [žiūrėta 2019 02 11]. Prieiga per internetą:
www.iso.org/iso/introduction_to_iso_14001.pdf
27. Ivancevich J. M., Donnely J. H., Gibson J. L. (1989). Management: Principles and
Functions. Boston: Irvin.
28. Juknaitė, G., Lazdauskaitė, J. (2013). Organizacijų socialinė atsakomybė: vystymosi
kryptys ir nauda verslui.
29. Kardelis, K.(2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Šiauliai.
30. Kleinaitė, I. (2007). Atsakingo verslo praktika // Įmonių socialinės atsakomybės gairės
mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai. Vilnius: Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija.
31. Kovaliov, R., Snieška, V., Simanavičius, A. (2009). Lietuvos autoverslo įmonių
požiūrio į ĮSA vertinimas. Ekonomika ir vadyba. Kaunas: Technologija, Nr. 14.
32. Leonavičius J. (1993). Sociologijos žodynas. Vilnius: Academia.
33. Lober, H. (2012). Corporate Management, Corporate Social Responsibility and
Customers: An Empirical Investigation. Diplomica Verlag.
56
34. Mayer, R. (2015). Perspectives and Instruments of Corporate Citizenship. GRIN
Verlag.
35. Mulej, M., & Dyck, R. G. (2014). Social Responsibility Beyond Neoliberalism and
Charity Volume 2: Social Responsibility - Sustainability, Education and Management. Bentham
Science Publishers.
36. Mullerat, R. (2010). International Corporate Social Responsibility: The Role of
Corporations in the Economic Order of the 21st Century. Kluwer Law International B.V.
37. Palle Ellemann (2010). Great Workplace Great Business UNDP Global Compact
Network Lithuania. Prieiga per internetą: http://csrbaltic.lt/wp-
content/uploads/2013/04/Prezentation_Elleman_CSR-conference-2010.pdf
38. Practical overview of the linkages between ISO 26000:2010, Guidance on social
responsibility, and OECD Guidelines for Multinational Enterprises (2011)
39. Pruskus, V. (2002). Verslo etika. Vilnius.
40. Rosche, A., ir Kell, G. (2010). The united nations global compact – achievements,
trends and challenges. Cambridge University Press.
41. SADM ir JTVP (2008). Įmonių socialinė atsakomybė Lietuvoje: praktiniai atsakingo
verslo pavyzdžiai. Prieiga per internetą:
https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/1288_imoniu_soc_atsakomybe2008.pdf
42. Social Accountability 8000. International Standard. SA800:2014. Social Accountability
International. (2014). Prieiga per internetą:
http://www.saintl.org/index.cfm?fuseaction=Page.ViewPage&PageID=937
43. Šimanskienė, L., Paužuolienė, L., (2010). Įmonių socialinės atsakomybės svarba
Lietuvos organizacijoms. Prieiga per internetą: http://vadyba.asu.lt/20/138.pdf
44. The Economist (2015). Corporate Social Responsibility: The Halo Effect. [žiūrėta 2019
03 21] Prieiga per internetą: https://www.economist.com/business/2015/06/25/the-halo-effect
45. Vasiljevas, A., Pučėtaitė, R. (2004). Suinteresuotųjų grupių vadybos problemos
privatizacijos ir Tarptautinio verslo kontekstuose: „Lietuvos telekomo" Atvejis
46. Ven, B., Jeurissen, R. (2005). Business Ethics Quarterly, Vol. 15 Issue: 2, p. 299 – 317.
47. Visser, W. (2012). Corporate Sustainability & Responsibility: An Introductory Text on
CSR Theory & Practice - Past, Present & Future. BookBaby.
48. Zadek, S (2004). The Path to Corporate Responsibility. Harvard Business Review
[žiūrėta: 2019 03 16] priega per internetą: https://hbr.org/2004/12/the-path-to-corporate-
responsibility.
DOKUMENTAI:
57
1. EMAS informacija Europos Komisijos informacinėje svetainėje. EMS Fact Sheet.
(2016). [žiūrėta 2019 02 11]. Prieiga per internetą:
http://ec.europa.eu/environment/emas/pdf/StepUp/EMAS_BIO_EMSFS_EMAS_FIN AL_Feb.pdf
2. Europos Komisija (2001). Green paper. Promoting a European framework for Corporate
Social Responsibility. [žiūrėta 2018 09 10]. Preiga per internetą:
http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2001/EN/1-2001-366-EN-F1-1.Pdf
3. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/34/ES, 2013 m.
birželio 26 d., „dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių
ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB.“ [žiūrėta 2019 03 29].
Prieiga per internetą: https://eur-lex.europa.eu/legal-
content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32013L0034&from=LT
4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymas, 2016 m.
balandžio 29 d. [žiūrėta 2019 03 29]. Prieiga per internetą: https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ca98b7600dd511e687e0fbad81d55a7c
5. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įsakymas, 2014 m. lapkričio 26 d. Nr. 4-850, p.
33. [žiūrėta 2019 03 29]. Prieiga per internetą:
https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/311ec59075b811e4b615a833d6e7da3d/wiPOrZtDum
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2003 m. rugsėjo 11 d. Nr. 1160., [žiūrėta
2019 03 29]. Prieiga per internetą: https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.217644/WPqyZkDuCy
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2006 m. spalio 17 d. Nr. 1020. [žiūrėta
2019 03 29]. Prieiga per internetą: https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.284564/QdVgXnUwEf
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos projektas 2009 m. spalio 4 d. [žiūrėta
2019 03 29]. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAPIS.11525
9. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
programos“ Nr. XIII-82, 2016 m. gruodžio 13 d., Vilnius. [žiūrėta 2019 04 25] prieiga per internetą:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ed6be240c12511e6bcd2d69186780352
10. OHSAS 18001:2007 Occupational Health and Safety Management guidelines. Prieiga
per internetą: https://www.nsai.ie/download/certification/MD-19-02-Rev-4--OHSAS-18001-
Occupational-Health-and-Safety.pdf [žiūrėta 2019 02 11 d.]
11. „Telia Lietuva“ tvarios veiklos ataskaita 2017. [žiūrėta 2019 03 21]. Prieiga per
internetą:https://www.telia.lt/documents/20184/34947/2017_Telia_Lietuva_tvaraus_verslo_ataskait
a.pdf/8486b7a0-8e5d-e1f2-8e92-cb007bc5cc92
58
PRIEDAI
59
1 PRIEDAS
Anketa įmonėms.
Tyrimas. Socialinė atsakomybė įmonių strateginėje plėtroje.
Gerbiamas respondente!
Kviečiu Jus dalyvauti apklausoje, kuri yra susijusi su socialinės atsakomybės supratimu ir diegimu
įmonių plėtros strategijoje. Perskaitykite anketoje pateiktus klausimus ir pažymėkite tą atsakymo
variantą, kuris Jūsų nuomone tinka labiausiai arba pateikite savo atsakymo variantą.
Anketa yra anoniminė.
Ačiū už Jūsų kantrybę ir atsakymus.
1. Kokias sritis apima Jūsų įmonės socialinė atsakomybė? (pažymėkite ne daugiau kaip 5
variantus)
Kokybiškų prekių ir paslaugų gamyba;
Legalių, aukštų atlyginimų mokėjimas;
Investicijos į personalo vystymą ir socialinės garantijos darbuotojams;
Darbo sąlygų gerinimas;
Pinigų investavimas į gamybą;
Valstybės nustatytų reikalavimų laikymasis (darbo, mokesčių, ekologinių ir kt.);
Sąžiningumas, atskaitingumas;
Labdara ir filantropija (pagalba vargšams, neįgaliesiems, našlaičiams ir kt.);
Regioninė pagalba (vietinėms bendruomenėms) sprendžiant socialinius klausimus;
Socialiai remiamų sričių palaikymas (kultūra, švietimas, sportas ir kt.);
Visuomenės lūkesčių paisymas ir visuotinai priimtų etinių normų įdiegimas
praktikoje;
Verslo įmonės indėlis į visuomenės vystymą (ekonominėje, socialinėje ir
ekologinėje sferose), susijęs su pagrindine įmonės veikla ir viršijantis įstatymais
nustatytus minimalius reikalavimus.
Kita (įrašykite)
2. Ar diegiant socialinę atsakomybę įmonės plėtros strategijoje buvo remtasi kitų įmonių
patirtimi?
Taip
Ne
Iš dalies
3. Ar sąlyga, jog esate socialiai atsakinga įmonė, dėl sukurto/pasiūlyto produkto/paslaugos
buvo planuojama įmonės strategijoje?
Taip
Ne
4. Ar Jūsų įmonė įtraukusi socialinę atsakomybę į įmonės plėtros strategijos planą patyrė
nenumatytų išlaidų/investicijų savo veikloje?
Taip
Ne
5. Jeigu į 4 klausimą atsakėte „Taip“, tai kokiose veiklos srityse patyrėte nenumatytu
nuostolių?
Gamybos;
Darbuotojų;
60
Reklamos;
Pardavimų;
Žaliavų;
Kita (įrašykite)
6. Pažymėkite, kokios socialinės atsakomybės ir/arba ekologijos valdymo sistemos ir
standartai yra diegiami Jūsų įmonėje:
ISO 14001 standartas (aplinkosaugos ir vadybos sistema)
EMAS (aplinkosaugos vadybos sistema)
ISO 9001 (Kokybės vadybos standartas)
ISO 26000 (Socialinės atsakomybės vadyba)
OHSAS (darbuotojų sveikatos ir saugos vadyba)
SA 8000 (socialinio atskaitingumo standartas)
Įmonė šiuo metų nėra įdiegusi standartų
Kita (įrašykite)
7. Jūsų įmonės atliekamos socialinės atsakomybės veiklos yra: (pažymėkite 1 variantą)
Sistemingos, planuojamos, joms yra numatytas biudžetas
Vykdomos atsitiktinai/atsiradus poreikiui
Atlikus veiklą daromas jos naudos įvertinimas
Siejamos su įmonės viešųjų ryšių veikla/viešinamos, reklamuojamos
8. Kas formuoja socialinės atsakomybės politiką Jūsų įmonėje? (pažymėkite 1 variantą)
Įmonės savininkas ir/arba įmonės aukščiausio lygio vadovybė;
Visų lygių įmonės vadovai;
Kiekvienas įmonės darbuotojas gali įnešti savo indėlį;
Kiekvienas įmonės darbuotojas turi įnešti savo indėlį.
9. Iš žemiau išvardintų teiginių, kokiose Jūsų manymu srityse padidėjo ar visiškai nepadidėjo
Jūsų įmonės vertė įtraukus socialinę atsakomybę į įmonės plėtros strategiją?
Labai
padidėjo
Padidėjo Nei
padidėjo
nei
sumažėjo
Nepadidėjo Visiškai
nepadidėjo
Inovacinių produktų ir procesų
kūrimas
Galimybė plėstis naujose rinkose
Geresni pardavimai ir pelnas
Įmonės konkurencinis pranašumas
Geriausių darbuotojų pritraukimas ir
išlaikymas
Įgytas klientų pasitikėjimas ir
lojalumas
Geresnis įmonės įvaizdis visuomenės
atžvilgiu
61
10. Iš išvardintų teiginių, kas labiausiai ir kas mažiausiai paskatino Jūsų įmonę įtraukti
socialinę atsakomybę į įmonės vykdomą veiklą?
Labai skatina Skatina Nei skatina nei
neskatina
Neskatina Visiškai
neskatina
Didesnis patrauklumas
investuotojams
Pagerėję įmonės finansiniai rodikliai
Išaugęs klientų lojalumas
Geri santykiai su vietos
bendruomene/ iš jos gaunamas
palaikymas
Ilgalaikis verslo konkurencinis
pranašumas
Geresnė įmonės reputacija/ įvaizdis
Didesnis darbuotojų lojalumas/
geresnė darbo nuotaika/ komandinis
darbas
11. Kokią naudą gauna Jūsų įmonė įtraukusi socialinę atsakomybę į įmonės vykdomą veiklą?
(pažymėkite ne daugiau kaip 4 variantus)
Sukuriamos palankios verslui ilgalaikės perspektyvos
Sumažėjo einamosios išlaidos
Sustiprėjo prekės ženklo vertė
Pagerėjo įmonės reputacija
Padidėjo įmonės veiklos produktyvumas
Pagerėjo įmonės teikiamų paslaugų/prekių kokybė
Konkurencinio pranašumo sukūrimas
Padidėjo pardavimai
Padidėjo vartotojų lojalumas
Padidėjo galimybė pritraukti naujus darbuotojus
Padidėjo galimybė išsaugoti gerus darbuotojus
Kita (įrašykite)
12. Ar gaunama nauda iš socialiai atsakingos veiklos atitinka Jūsų įmonės tikslus/ misiją?
Taip
Ne
Iš dalies
13. Kokios, Jūsų nuomone yra problemos, susijusios su Jūsų įmonės socialinės atsakomybės
veiklos plėtojimu? (pažymėti ne daugiau kaip 3 variantus)
Žinių stoka
Institucijų pagalbos trūkumas
Konkrečių įstatymų dėl socialinės atsakomybės trūkumas
Įmonės įgūdžių stoka įtraukiant socialinę atsakomybę kaip įmonės strategijos dalį
Visuomenės nesuinteresuotumas įmonės veikla
Negreita verslo nauda
62
Didelis konkurencingumas tarp įmonių
Su problemomis nesusidūrėme
Kita (įrašykite)
14. Su kokiais sunkumais susidūrė Jūsų įmonė įtraukdama socialinės atsakomybės principus į
įmonės misiją? (pažymėkite ne daugiau kaip 3 variantus)
Finansiniai sunkumai;
Žinių/informacijos stoka;
Institucijų pagalbos/bendradarbiavimo trūkumas;
Įmonės tikslų/misijos ir socialinės atsakomybės suderinimo problemos;
Įmonės įgūdžių stoka įtraukiant socialinę atsakomybę kaip įmonės plėtros strateginę
dalį;
Sunkumas suvienodinti įtakos grupių požiūrius (suinteresuotos šalys, visuomenė,
vartotojai ir kt.)
Su sunkumais nesusidūrėme;
Kita (įrašykite)
15. Jeigu Jūsų įmonėje vykdant įmonės plėtros strategijos planą, liktų papildomų lėšų, kur jas
investuotumėte, siekdami socialiai atsakingos įmonės įvertinimo? (pažymėkite ne daugiau
kaip 2 variantus)
Padėtumėte vietos bendruomenei/ teiktumėte paramą vietos bendruomenei
Tobulintumėte produktus/ paslaugas
Lėšas investuotumėte į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą (kursai, mokymai kt.)
Socialiai remiamų sričių palaikymas (kultūra, sportas, švietimas ir kt.)
Kita (įrašykite)
16. Kokį tikslą įtraukiant SA į įmonės plėtros strategiją norėtumėte pasiekti per artėjančius
metus? (pažymėkite ne daugiau kaip 2 variantus)
Pagerinti produktų/paslaugų poveikį aplinkai
Sukurti naujus produktus/paslaugas, kurie sumažintų socialines arba aplinkosaugines
problemas
Gerinti darbo veiklos rezultatyvumą
Pagerinti darbo sąlygas
Pagerinti įmonės reputaciją
Gauti finansinę naudą
Padidinti klientų lojalumą
Kita (įrašykite)
17. Kiek laiko trūko socialinės atsakomybės įtraukimas į Jūsų įmonės veiklą?
Iki 6 mėn.;
Nuo 6 mėn. iki 1 metų;
Nuo 1 metų iki 2 metų;
Nuo 2 metų ir daugiau.
18. Nurodykite įmonės, kurioje dirbate veiklos sritį:
63
19. Įmonė, kurioje Jūs dirbate, dirba:
Iki 50 darbuotojų
Nuo 51 iki 100 darbuotojų
Nuo 101 iki 250 darbuotojų
Virš 251 darbuotojų
20. Nurodykite savo išsilavinimą:
Vidurinis;
Profesinis;
Aukštasis neuniversitetinis;
Aukštasis universitetinis;
21. Nurodykite savo statusą:
Įmonės savininkas;
Įmonės vadovas;
Skyriaus vadovas;
Darbuotojas;
Kita (įrašykite savo pareigas).
22. Jūsų amžius:
Iki 29;
30-39;
40-49;
50-59;
Virš 60.
23. Jūsų lytis:
Moteris;
Vyras.
64
2 PRIEDAS
„Jungtinių Tautų Pasauliniam susitarimui“ priklausančios įmonės
Įmonė Tipas Sritis Kontaktai
1. AB "Kauno energija" Įmonė
Energetika; inžineriniai
tinklai ir sistemos [email protected]
2. AB Energijos skirstymo
operatorius (ESO)
Įmonė Elektros paslaugos [email protected]
3. Adwisery, JSC
Mažos ir vidutinės
įmonės
kompiuteriai ir programinė
įranga, paslaugos [email protected]
4.
Electronic House UAB
Mažos ir vidutinės
įmonės
Elektros dalys ir įranga;
elektros instaliacijos darbai;
elektros montavimo
medžiagos; gamyba
5. Grand Partners, Ltd.
Mažos ir vidutinės
įmonės Konsultacijų paslaugos [email protected]
6. Interlux, Ltd.
Mažos ir vidutinės
įmonės
įranga; mažmeninė prekyba;
medicininė įranga, paslaugos [email protected]
7.
Investors' Forum
Vietinė verslo
asociacija
Netaikoma [email protected]
8. Konekesko Lietuva UAB
Mažos ir vidutinės
įmonės
Mažmeninės prekybos
paslaugos ir aptarnavimas [email protected]
9. KOPZI - Center Against
Human Trafficking and
Exploitation
Nevyriausybinė
organizacija
Netaikoma
centras@anti-
trafficking.lt
10. Kvalitetas, Ltd.
Mažos ir vidutinės
įmonės Konsultacijų paslaugos [email protected]
11. Lietuvos Draudimas AB Įmonė
Finansinės paslaugos
12. Lietuvos Energija Įmonė Energetika [email protected]
13. Lietuvos kreditas
Vietinė verslo
asociacija Netaikoma
valdyba@lietuvoskredit
as.lt
14. OVC Consulting
Mažos ir vidutinės
įmonės Konsultacijų paslaugos [email protected]
15. Pakmarkas
Mažos ir vidutinės
įmonės Didmeninė prekyba, gamyba [email protected]
16. PR Service/Edelman
Affiliate (UAB PIAR)
Mažos ir vidutinės
įmonės
Konsultacijų, reklamos
paslaugos [email protected]
17. Swedbank Lithuania Įmonė
Finansinės paslaugos
18. Šiaulių Bankas, AB
Įmonė
Finansinės paslaugos [email protected]
19. TeleSoftas
Mažos ir vidutinės
įmonės
Kompiuteriai ir techninės
įrangos paslaugos [email protected]
20. UAB "Lords LB Asset
Management"
Mažos ir vidutinės
įmonės Finansinės paslaugos [email protected]
21. UAB Ekonomines
Konsultacijos Ir Tyrimai
Mažos ir vidutinės
įmonės Konsultacijų paslaugos [email protected]
65
22. UAB Girteka Logistics Įmonė
Logistikos ir transporto
paslaugos [email protected]
23. UAB Raminora - SPA
VILNIUS Druskininkai
Įmonė Viešbučiai ir spa paslaugos [email protected]
24. UAB Scandye
Mažos ir vidutinės
įmonės Gamyba, pramonė [email protected]
25. UAB Traidenis
Mažos ir vidutinės
įmonės
Mažmeninė prekyba,
gamyba, pramonės įrengimai [email protected]
26. Utenos Vandenys
Mažos ir vidutinės
įmonės
Inžineriniai tinklai ir
sistemos, paslaugos. [email protected]