vytauto didŽiojo universitetas · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis...

65
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS ŠVIETIMO AKADEMIJA SOCIALINIO UGDYMO PROGRAMŲ GRUPĖ Asta Milevičiūtė SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ ĮMONIŲ STRATEGINĖJE PLĖTROJE Magistro baigiamasis darbas Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas studijų programa, valstybinis kodas 6211LX010 Verslas studijų kryptis Vadovas (-ė) doc. dr. Romualdas Stankaitis _______________ _____________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta prof. dr. Vytas Navickas _____________ __________ (Programų grupės vadovas) (Parašas) (Data) Vilnius, 2019

Upload: others

Post on 23-Aug-2020

2 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

ŠVIETIMO AKADEMIJA

SOCIALINIO UGDYMO PROGRAMŲ GRUPĖ

Asta Milevičiūtė

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ ĮMONIŲ STRATEGINĖJE PLĖTROJE

Magistro baigiamasis darbas

Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas studijų programa, valstybinis kodas 6211LX010

Verslas studijų kryptis

Vadovas (-ė) doc. dr. Romualdas Stankaitis _______________ _____________

(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta prof. dr. Vytas Navickas _____________ __________ (Programų grupės vadovas) (Parašas) (Data)

Vilnius, 2019

Page 2: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

ŠVIETIMO AKADEMIJA

Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas studijų programa

STUDENTO (-ĖS) Astos Milevičiūtės (vardas, pavardė)

PARENGUSIO BAIGIAMĄJĮ MAGISTRO DARBĄ

Socialinė atsakomybė įmonių strateginėje plėtroje

(darbo tema)

DEKLARACIJA

Garantuoju, kad baigiamąjį darbą parengiau savarankiškai, nepažeisdamas (-a) kitų

asmenų autorinių teisių.

Baigiamajame darbe tiesiogiai ar netiesiogiai panaudotos kitų autorių mintys yra

pažymėtos, pateikiant nuorodas į šaltinius.

Garantuoju, kad darbe nėra neskelbtinos informacijos arba informacijos, kuriai būtų

taikomi teisės aktuose numatyti skelbimo apribojimai.

Studentas.................................................. Asta Milevičiūtė (Parašas) (vardas, pavardė)

Page 3: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

3

TURINYS

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 4

SUMMARY ........................................................................................................................................ 5

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 6

1. SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS SAMPRATA VISUOMENĖJE, REIKŠMĖ IR

ANALIZĖ ........................................................................................................................................... 8

1.1 Socialinės atsakomybės sąvokos apibrėžimas ............................................................................... 8

1.2 Socialinės atsakomybės lygiai ir rūšys ........................................................................................ 12

1.3 Socialinė atsakomybė įmonių strategijoje ................................................................................... 18

2. SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ KAIP STRATEGINĖ PLĖTROS DALIS ............................ 25

2.1 Lietuvoje atliktų tyrimų analizė ................................................................................................... 25

2.2 Praktinių atvejų analizė, taikant socialinės atsakomybės diegimą įmonių plėtroje ..................... 28

2.3 ĮSA praktiką Lietuvoje skatinantys veiksniai .............................................................................. 34

3. SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ ĮMONĖSE TYRIMO METODIKA, REZULTATAI IR JŲ

APTARIMAS ................................................................................................................................... 38

3.1 Tyrimo pristatymas ...................................................................................................................... 38

3.2 Tyrimo metodai ........................................................................................................................... 39

3.3 Tyrimo rezultatai ......................................................................................................................... 39

3.4 Tyrimo apibendrinimas................................................................................................................ 50

IŠVADOS ......................................................................................................................................... 51

REKOMENDACIJOS .................................................................................................................... 53

LITERATŪRA ................................................................................................................................ 54

PRIEDAI .......................................................................................................................................... 58

Page 4: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

4

SANTRAUKA

Socialinė atsakomybė įmonių strateginėje plėtroje

Šiandieniniame pasaulyje, kuriame vis dažniau yra kalbama apie darnų vystymąsi,

konkurencingumą, įmonių reputaciją suinteresuotųjų šalių atžvilgiu, iškyla socialinės atsakomybės

įmonėse temos svarba. Auganti visuomenės poreikių kaita tampa ne tik valstybės rūpesčiu, bet ir

privataus sektoriaus interesu. Ekonomiškai stipriose šalyse socialinės atsakomybės iniciatyvos tampa

įmonių verslo strategijos dalimi. Socialinės atsakomybės sąvoka visame pasaulyje yra gerai

suprantama ir taikoma, tačiau Lietuvoje apie jos svarbą dar tik yra pradedama kalbėti ir kuriamos

pirmosios socialinės atsakomybės įgyvendinimo iniciatyvos. Remiantis atliktais tyrimais galima

teigti, kad Lietuvoje socialinės ataskomybės principai suprantami gana menkai, o verslo įmonėse

vyrauja nuomonė, kad socialinė atsakomybė yra per daug brangus procesas, kuris neatneša realios

naudos. Lietuvos įmonės, diegiančios socialinės atsakomybės principus, dažniau konkuruoja dėl

kokybės, kainų, rečiau dėl konkurencinio pranašumo, todėl šio darbo tikslas ir yra ištirti socialinės

atsakomybės diegimo svarbą įmonių strateginėje plėtroje.

Atlikus mokslinės literatūros analizę, pateikta socialinės atsakomybės samprata ir jos reikšmė,

pateikiami strategijos ir socialinės atsakomybės teoriniai aspektai. Siekiant ištirti socialinės

atsakomybės diegimo svarbą įmonių strateginėje plėtroje, atlikta Jungtinių Tautų Pasauliniam

susitarimui priklausančių Lietuvos įmonių atstovų anketinė apklausa. Įmonių atstovų anketinės

apklausos duomenų analizė atlikta pasitelkiant Microsoft Office ir Excel programas.

Ištyrus socialinės atsakomybės diegimo svarbą ir jos teikiamą naudą įmonėms, pateikti

pasiūlymai ir rekomendacijos socialinei atsakomybei skatinti. Empirinio tyrimo rezultatais nustatyta,

kad įmonės pastebi socialinės atsakomybės naudą, susijusią su ilgalaikėmis perspektyvomis, įmonės

reputacijos ir teikiamų paslaugų, prekių kokybės gerėjimu, prekės ženklo stiprėjimu, didėjančiu

konkurenciniu pranašumu. Tyrimo rezultatai rodo, kad pagrindiniai veiksniai skatinantys socialinės

atsakomybės diegimą yra susiję su darbuotojų lojalumu ir teigiamu psichologiniu klimatu darbo

aplinkoje, gerėjančiais finansiniais rodikliais bei didesniu patrauklumu investuotojams. Apibendrinus

tyrimo rezultatus pastebėta, kad įmonės diegiančios socialinės atsakomybės iniciatyvas atsižvelgia į

darbuotojų gerovę į juos investuodami, dėl to gerėja prekių kokybė, paslaugų teikimas ir kūrimas.

Daugelis įmonių į savo strategiją įtraukia socialinės atsakomybės principus, nes yra sukuriamos

palankios perspektyvos verslui, gerėja įmonės žinomumas, konkurencingumas rinkoje, didėja įmonės

prekės ženklo vertė ir paslaugų bei prekių kokybė.

Raktiniai žodžiai: socialinė atsakomybė, strategija, strateginė plėtra, įmonių strategija, plėtra,

įmonių socialinė atsakomybė.

Page 5: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

5

SUMMARY

Social responsibility as corporate strategic development

In today‘s global world, the subject of social responsibility in corporates importance is

increasing, since many talks about sustainable development, competitiveness, the reputation of

companies in relation to stakeholders. The growing changes in society needs is not only a matter of

countries, but also of the private sectors. In economically strong countries social responsibility

initiative became a part of corporate business strategy. The concept of social responsibility is well

understood and applied around the world, but in Lithuanias case the inportance of social responsibility

is only beginning to arise. The help of study cases shows that guidline of social responsibility in

Lithuania are understood rather little, companies think that social responsibility is expensive process

and does not bring any benefits. Lithuanian companies implement the principles of social

responsibility more often to compete for quality or prices and less often for competitive advantages.

Therefore, the purpose of thesis is to research the aim of social responsibility in strategic development

of companies.

The survey of scientific literature presents the concept of social responsibility and its meaning,

also are given theoretical aspects of strategy and social responsibility. In order to explore the

importance of corporate social responsibility implementation in strategic development the Lithuanian

companies that are members of United Nations Global Compact opinion poll was made. The analysis

of survey data of companies representatives was analyzed using Microsoft Office and Excel

programs.

The help of survey results of the importance of social responsibility implementation and its

benefits for companies, suggestions and recommendations for promoting social responsibility have

been made. The results of the empirical study found that companies see the benefits of social

responsibility in terms of long-term prospects, corporate reputation and service delivery, product

quality improvement, brand strength, and the advantage of increasing competitives. The results of the

poll show that the main factors contributing to the implementation of social responsibility are related

to employee loyalty and a positive psychological climate in the work environment, improved financial

indicators and are more benficial for investors. Summarizing the results of the survey, are noticed

that many companies incorporate the principles of social responsibility into their strategy, because

they create favorable prospects for business, increase company awareness, competitiveness in the

market, increase the company's brand value and quality of services and goods.

Key words: social responsibility, strategy, strategic development, corporate strategy,

development, corporate social responsibility.

Page 6: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

6

ĮVADAS

Temos aktualumas. Per pastaruosius kelis dešimtmečius socialinė atsakomybė įmonių veikloje

tapo viena iš labiausiai diskutuojamų temų verslo, mokslo ir visuomenės kontekste. Vis dažniau

šiandieniniame pasaulyje yra susiduriama su įvairiomis, kompleksiškomis aplinkos apsaugos ir

socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių

pažeidimai. Dėl šių, mus supančių problemų, šiuolaikinės įmonės tampa pagrindiniu prieštaringos

kritikos taikiniu, ypač dėl daromos žalos aplinkai – neatsakingo gamtinių išteklių naudojimo, jų

švaistymo ir natūraliai aplinkai daromo neigiamo poveikio. Šių socialinių problemų kiekis ir jų

sudėtingumas nulemia tai, kad problemų sprendimo būdų paieška tampa ne tik valstybės rūpesčiu,

bet taip pat ir privataus sektoriaus tikslu. Įmonių veiklai plėtoti yra naudojami gamtiniai ir žmogiškieji

ištekliai. Dėl šių priežasčių yra privaloma prisiimti atsakomybę, kad visais įmanomais būdais būtų

užtikrinta būsimų kartų gerovė. Kovaliovo, Snieškos ir Simanavičiaus (2009) teigimu, įmonių

socialinė atsakomybė yra neišvengiama šiandienos būtinybė. Šimankienė (2009) teigia, kad socialinė

atsakomybė yra bendrosios veiklos sąlygų užtikrinimas ilgalaikėje įmonių perspektyvoje. Be viso to,

yra pastebima socialinės atsakomybės nauda``` pačiose įmonėse. Socialinė atsakomybė yra diegiama

kaip įmonių strategijos dalis, nes didėja įmonių konkurencinis pranašumas, gerėja įmonės reputacija

viuomenės akyse, taip pat yra užtikrinamas klientų bei suinteresuotųjų šalių palankumas įmonės

atžvilgiu, gerėja darbo našumas. 2015 metų atliktame „Cone Communications/Ebiquity“ Pasaulinio

įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) tyrimo metu, buvo nustatyta, kad net 91 proc. pasaulio vartotojų

tikisi, kad įmonės daro daug daugiau nei tik siekia pelno, bet ir atsakingai reaguoja į socialines bei

aplinkos apsaugos problemas. Taigi, socialinės atsakomybės diegimas įmonėse yra vienas iš

pagrindinių sprendimo būdų, kuris leidžia kontroliuoti ir gerinti ekonomikos globalizaciją, aplinkos

apsaugos ir socialine rizikas, o svarbiausia išlieka tai, kad socialinė atsakomybė yra laikoma

pagrindine darnaus vystymosi nuostata.

Objektas. Socialinė atsakomybė kaip įmonių strateginis plėtros elementas.

Tikslas. Ištirti socialinės atsakomybės diegimo svarbą įmonių strateginėje plėtroje.

Problema. Socialinės atsakomybės aktualumas įmonių veikloje tampa vis svarbesnis, o jo svarbą

akcentuoja tokie autoriai, kaip Kovaliov, Snieška, Simavičius, 2009; Paužuolienė, Simavičienė 2010;

Mauricienė 2013, savo atliktuose tyrimuose. Lietuvoje verslo įmonės retai pasitelkia socialinės

atsakomybės iniciatyvas, skatinant verslo plėtrą, galvodami, kad turimas lėšas yra patogiau ir

naudingiau investuoti į pagrindinę įmonės atliekamą veiklą, o ne socialinei atsakomybei kurti ir

skatinti. Todėl ir iškyla problema, susijusi su nepakankamu įmonių skiriamu dėmesiu socialinės

atsakomybės idėjų diegimui ir įtraukimui į įmonių strategiją.

Page 7: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

7

Uždaviniai:

1. Apibrėžti socialinę atsakomybę teoriniu aspektu.

2. Nustatyti socialinės atsakomybės reikšmę įmonių strateginėje plėtroje.

3. Išanalizuoti užsienyje ir Lietuvoje atliktų tyrimų medžiagą socialinės atsakomybės

tematika ir įvertinti socialinės atsakomybės inkorporavimo svarbą įmonių strateginėje plėtroje.

4. Ištirti socialinės atsakomybės diegimo svarbą įmonių vidiniuose bei išoriniuose

procesuose.

Hipotezė. Šiuolaikinės įmonės siekia diegti socialinės atsakomybės principus tam, kad

įgyvendintų įmonės strateginius tikslus.

Darbo metodai. Literatūros analizės metodas, nagrinėjant pagrindinius socialinės atsakomybės

sampratos aspektus. Darbe remiamasi moksliniais straipsniais, atliktų tyrimų duomenimis.

Nagrinėjami pirminiai šaltiniai – oficialių dokumentų analizė, nagrinėjami Lietuvoje priimti

dokumentai, kuriais apibrėžiamos įmonių socialinės atsakomybės veiklos gairės ir priemonės. Darbo

tyrimas atliekamas taikant kiekybinį metodą (anketinė apklausa), kuris padėjo išsiaiškinti socialiai

atsakingų įmonių požiūrį į socialinės atsakomybės strateginį diegimą įmonių plėtroje.

Darbo struktūra. Magistro darbą sudaro santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, įvadas, trys

skyriai, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai.

Page 8: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

8

1. SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS SAMPRATA VISUOMENĖJE,

REIKŠMĖ IR ANALIZĖ

1.1 Socialinės atsakomybės sąvokos apibrėžimas

Mokslinės literatūros šaltiniuose galima rasti be galo daug socialinės atsakomybės sąvokos

apibrėžimų. Nagrinėjant įvairių autorių supratimą, kas yra socialinė atsakomybė, vis dar nėra prieita

prie vieningos nuomonės. Daugelis autorių ir mokslininkų socialinę atsakomybę apibūdina skirtingai.

Vieni autoriai – Stein, Book (2011), Murray, Dainty (2013), Belak, Duh (2017) ir kt. – socialinę

atsakomybę apibūdina kaip vieną iš etikos struktūrų, kuri siūlo, kad visuomenė, nesvarbu, ar tai būtų

įmonė ar atskiras individas, privalo veikti visos esančios visuomenės labui ir naudai. Kiti

mokslininkai – Best (2009), Mulej, Dyck (2014), ir kt. – socialinę atsakomybę išskiria kaip atitinkamą

pareigą, kurios metu įmonės privalo išlaikyti pusiausvyrą tarp ekonominių ir aplinkosauginių

veiksnių, atsižvelgiant į visuomenės ir suinteresuotųjų šalių poreikius. Galima pastebėti ir tai, kad

socialinei atsakomybei yra priskiriami ir papildomi terminai. Autoriai – Alucha, Idowu (2016),

Pruskus (2002), Grundey (2008), Kleinaitė (2007), ir kt. – socialinę atsakomybę įvardija kaip:

„socialiai atsakinga korporacija“, „socialiai atsakingas verslas“, „įmonių socialinė atsakomybė“ ar

„bendroji socialinė atsakomybė“. Šių sąvokų bendrumą parodo suinteresuotųjų šalių įtraukimas, jų

pastangos ir veiksmai, pasireiškiantys per organizacijos misiją bei suinteresuotųjų šalių lūkesčius

(Lapinskienė, 2013, p. 12), o tai leidžia suprasti, kad socialinė atsakomybė yra daugialypė ir gali būti

įvardijama įvairiai, nors jos koncepcija išlieka tokia pati.

Žodis „socialinė“ lietuvių kalbos žodyne (2011) reiškia visuomeninis ir yra apibūdinamas kaip

susijęs su visuomeniniu gyvenimu, visuomene. Dėl šios priežasties, tai puikiai atspindi nagrinėjamos

sąvokos pobūdį. Leonavičius (1993) apibūdina socialinę atsakomybę kaip sąmoningai formuojamų

ekonominių, politinių, teisinių, dorovinių santykių tarp organizacijos ir visuomenės ir įvairių jos

struktūrų formą; pasirengimas atsakyti už savo poelgius ir veiksmus; gebėjimas atlikti pareigą ir

prisiimti sau visuomenines sankcijas, esant tam tikroms teisingumo arba kaltumo sąlygoms.

Apibendrinus Pruskaus (2002) ir Gruževskio (2006) apibrėžimus galima teigti, kad socialinė

atsakomybė yra savanoriškas organizacijų paklusimas visuotinai pripažintoms moralės normoms bei

savanoriškos įmonių pastangos įtraukti socialines ir aplinkos apsaugos problemas į jų bendras veiklas

bei ryšius su suinteresuotomis šalimis. Tai reiškia, kad įmonės privalo būti atsakingos už kiekvieną

savo veiksmą, kuris paveikia žmones, jų bendruomenę ir aplinką. Panašiai įmonių socialinės

atsakomybės (ĮSA) koncepciją pateikia Juknaitė ir Lazdauskaitė (2013). Moksliniame straipsnyje

autorės teigia, kad įmonių socialinė atsakomybė yra savanoriškas, įstatymų nenulemtas, verslo

organizacijų įsipareigojimas visose savo veiklos srityse atsižvelgti ir derinti savo interesus su

vartotojų, darbuotojų, visų akcininkų, aplinkos, bendruomenės ir kitų susijusių asmenų interesais.

Page 9: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

9

Kiti autoriai – Gruževskis, Vasiljevienė, Moskvina, Kleinaitė (2006) – įmonių socialinės

atsakomybės (atsakingo verslo) koncepciją apibūdina kaip labai plataus spektro procesą, kuris apima

visą produkto ar paslaugos gamybos kūrimo ciklą ir su tuo susijusius aplinkosauginius, socialinius,

finansinius bei etinius aspektus. Vėliau autorė Kleinaitė (2007) padarė išvadą, kad įmonių socialinė

atsakomybė yra darnaus vystymosi principų praktinis taikymas savo veikloje.

Išnagrinėjus lietuvių autorių mintis apie socialinę atsakomybę galima teigti, kad socialinė

atsakomybė, kaip procesas, apima labai platų spektrą. Tai reiškia, kad įmonės, įsitraukdamos į

socialiai atsakingą veiklą, turi sugebėti suderinti savo veiklą taip, kad būtų gerbiami suinteresuotųjų

šalių ir visuomenės poreikiai. Taip pat įmonės turi įtraukti į savo veiklą aplinkosauginius,

ekonominius, socialinius klausimus.

Labai svarbu apžvelgti ir palyginti užsienio autorių socialinės atsakomybės sąvokos apibrėžimus

tam, kad galima būtų praplėsti koncepcijos suvokimą. Fallon (2015) teigia, kad įmonių socialinės

atsakomybės įtraukimas į organizaciją, taip pat yra būdas pratęsti tos kompanijos veiklą. Tai leidžia

pastebėti, kad įmonės, kurios įsitraukia į socialinę atsakomybę yra labiau sėkmingos, nes gerėja

įmonių reputacija ir visuomenė žvelgia į tokias įmones palankiau. Kadangi daugiau kompanijų dirba

siekdamos įtvirtinti tvarumą savo verslo pagrinde, įmonių socialinė atsakomybė tapo labiau

integruojančia, nes įmonės siekia pasidalyti su visuomene vertybėmis. Pasak autoriaus Demmerling

(2014), įmonių socialinės atsakomybės terminas ir koncepcija apskritai reiškia, kad kompanijos

savanoriškai prisiima atsakomybę už skirtingus ekonominius, ekologinius, socialinius bei kultūrinius

klausimus. Autoriai Alucha ir Idowu (2016, p. 305) priėjo išvadą, kad per įmonių socialinę

atsakomybę, dar kitaip vadinamą socialine atsakomybe, įmonės turi galimybę atsakingai naudoti

gamtinius išteklius ir taip prisidėti prie tvaraus vystymosi, o kartu ir aplinkosaugos. Išnagrinėjus

Mullerat (2010), Duckworth ir Moore (2010) įmonių socialinės atsakomybės sąvokas galima teigti,

kad įmonių socialinė atsakomybė yra įmonės įsipareigojimas valdyti savo veiklą taip, kad būtų

apsaugoti visų suinteresuotųjų šalių poreikiai. Taigi galime daryti prielaidą, kad socialiai atsakingos

įmonės savanoriškai nusprendžia gerbti ir apsaugoti daugelio suinteresuotųjų šalių poreikius,

prisijungiant prie švaresnės aplinkos bei propaguojant skaidrų ir etišką elgesį, kartu prisidedant prie

tvarios ir sveikos visuomenės vystymosi bei gerovės.

Kiti autoriai – Mulej ir Dyck (2014) – interpretuoja socialinę atsakomybę, kaip sistemingo

mąstymo, vadovavimo ir veikimo būdą, kurio metu yra siekiama socialinio vieneto misijos ir

strateginių bei taktinių tikslų, kai visos veiklos rūšys yra nukreiptos į visų socialinių vienetų poreikių

ir lūkesčių koordinavimą ir tenkinimą suinteresuotoms šalims. Toks autorių požiūris leidžia manyti,

kad į socialinę atsakomybę reikia žvelgti ne tik kaip į filantropinę veiklą, bet ir pamatyti socialinės

atsakomybės naudą artimai aplinkai, visai gamtai ir kad socialinė atsakomybė apima visą visuomenę

kaip nedalomą vienetą.

Page 10: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

10

Visame pasaulyje gerai žinomų kompanijų, tokių kaip Pasaulio Bankas, OECD (Tarptautinė

ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) ar Europos Komisija, labai aktyviai palaiko ir

skatina įmonių socialinės atsakomybės koncepciją. Pasak Tarptautinės standartizacijos organizacijos

(ISO) 26000 (2010) standarto, socialinę atsakomybę yra sutariama apibrėžti tarptautiniu mastu, kaip

dalyką, kuris turi ekonominį poveikį visuomenei. Be viso to yra teigiama, kad socialinė atsakomybė

yra daug daugiau nei labdaringa veikla ir apima atsakomybę (pareigą) už poveikį visuomenei,

nesvarbu, ar tai būtų organizacija ar žmogus. Panašiai, tačiau daug plačiau, socialinės atsakomybės

sampratą aiškina Europos Komisija (2011)1, kuri teigia, kad socialinė atsakomybė tai veikla,

atsakinga už savo poveikį visuomenei ir gamtai. Taip pat yra raginama, kad Europos Sąjungos

valstybės narės ir jos didžiosios kompanijos skatintų socialinę atsakomybę kaip savo sektiną pavyzdį

– dėl įvairių ekonominių priežasčių, kurios padėtų išspręsti socialinę bei ekonominę krizę.

Išnagrinėjus šias dvi sampratas, galima teigti, kad socialinės atsakomybės suvokimas yra tapatinamas

su įmonių įtraukimu į klausimus, susijusius su aplinkosauginiais bei socialiniais veiksniais, kartu

rodant, kokie yra svarbūs santykiai su suinteresuotomis šalimis, nes atsakingas įmonių elgesys veda

prie darnios verslo sėkmės. Socialinę atsakomybę galima apibūdinti, kaip organizacijos atsakomybę

už jos sprendimų ir veiklos poveikį visuomenei ir aplinkai per skaidrų ir etišką elgesį. Šį teiginį

sukonkretina Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) 26000 (2011)2 ir išskiria keturis

punktus, kurie detalizuoja socialinės atsakomybės organizacijose sampratą:

• Prisideda prie tvaraus vystymosi, įskaitant visuomenės sveikatą bei gerovę;

• Atsižvelgia į suinteresuotųjų šalių poreikius;

• Atitinka taikomus įstatymus ir tarptautines elgesio normas;

• Yra integruotas visoje organizacijoje ir praktikuojamas verslo santykiuose.

Remiantis šiomis gairėmis galima teigti, kad organizacijos, kurios įgyvendina ir laikosi

tarptautinių standartų, susijusių su socialine atsakomybe, prisideda prie visuomenės gerovės ir

organizacijos tampa patrauklesnės suinteresuotoms šalims bendradarbiavimo atžvilgiu. Be viso to,

įmonės turėtų rūpintis ne tik uždirbtu pelnu, bet ir socialiniais bei aplinkosauginiais klausimais.

Dažnai pastebima, kad socialinė atsakomybė (SA) ir įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) yra

tapatinamos su bendrąją socialine atsakomybe. Bendrosios socialinės atsakomybės sąvoka buvo

suformuota bei paskelbta Europos Komisijos dokumente „Europos struktūrų sistemų skatinimas dėl

bendrosios socialinės atsakomybės“ COM 2001 (366)3. Šiame dokumente įvardijama, kad bendroji

1 Europos Komisija (2011). Komisijos komunikatas Europos parlamentui, tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių

reikalų komitetui ir regionų komitetui. [žiūrėta 2018 09 10]. Prieiga per internetą: https://eur-lex.europa.eu/legal-

content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52011DC0681&from=EN 2 Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) 26000 [žiūrėta 2018 09 10] Prieiga per internetą:

https://www.iso.org/files/live/sites/isoorg/files/store/en/PUB100418.pdf 3 Europos Komisija (2001). Green paper. Promoting a European framework for Corporate Social Responsibility. [žiūrėta

2018 09 10]. Preiga per internetą: http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2001/EN/1-2001-366-EN-F1-1.Pdf

Page 11: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

11

socialinė atsakomybė (BSA) yra savanoriškas poveikio aplinkai ir socialinių aspektų komponavimas

į verslą, teisiniai reikalavimai ir sutartiniai įsipareigojimai. Suomijos energetikos pramonės įmonių

federacija FINERGY (2002) priėjo prie išvados, kad įmonių socialinė atsakomybė yra subalansuotos

plėtros ir investicijų į ateities darbo sąlygas įgyvendinimas. Taip pat, ši federacija išskyrė tris

subalansuotos plėtros aspektus (1 pav.) – ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius.

1.1 pav. Bendrosios socialinės atsakomybės aspektai

Paveikslas sudarytas remiantis Suomijos energetikos pramonės įmonių federacija FINERGY, 2002, p. 4

Remiantis pateiktu paveikslu galima teigti, kad ekonominis atsakingumas reiškia įmonių

atsižvelgimą ir požiūrį į suinteresuotųjų šalių pelningumo siekius bei indėlį plėtojant ekonominę

gerovę visuomenėje. Aplinkos apsaugos atsakomybė apima aplinkos, gamtos ir gamtinių išteklių

tausojimą bei atsakingą jų naudojimą. Socialinis atsakingumas apima rūpinimąsi darbuotojais ir

parodo, kaip atvirai dirba įmonė, ar yra laikomąsi geros praktikos santykiuose su suinteresuotomis

šalimis, ar atsakingai bei etiškai yra atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių nuomonę. Sėkmingai

dirbanti įmonė gali įtvirtinti visus šiuos socialinio atsakingumo aspektus taip, kad jie veiktų

tarpusavyje.

Apibendrinant Lietuvos ir užsienio autorių įvairiai nagrinėtas socialinės atsakomybės mintis

galima teigti, kad socialinė atsakomybė nėra tik labdaringa įmonių veikla, bet ir įmonių įnašas į darnų

vystymąsi bei aplinkos apsaugą. Nors socialinės atsakomybės terminas yra apibrėžiamas įvairiai,

tačiau išnagrinėjus autorių pateiktų sąvokų apibrėžimus, galima prieiti prie išvados, kad įmonių

socialinė atsakomybė – tai tokia įmonių praktika, kurios metu korporacijos savanoriškai prisiima

atsakomybę socialinėje, ekonominėje bei aplinkos apsaugos srityse bei įtraukia į savo veiklą

skaidraus verslo principus.

Page 12: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

12

1.2 Socialinės atsakomybės lygiai ir rūšys

Dėl nesugebėjimo prieiti prie vieningos nuomonės kas yra socialinė atsakomybė ir skirtingas

suvokimas apie įmonių socialinės atsakomybės veikimo ypatumus šiuolaikinėje visuomenėje, išlieka

labai daugiareikšme ir skirtingai interpretuojama tema. Taip yra todėl, kad įmonių socialinės

atsakomybės esminių principų įgyvendinimas įmonių veikloje yra neatskiriamas procesas, kuris

jungia tiek įmonių politiką, tikslų, vertybių, siekių konstravimą, tiek praktiką ekonominėje,

socialinėje, visuomeninių nuostatų įtvirtinimo veikloje. Dėl šios priežasties, mokslinėje literatūroje

yra išskiriamos keturios pagrindinės socialinės atsakomybės rūšys: ekonominė atsakomybė, teisinė

atsakomybė, etinė atsakomybė, diskrecinė (filantropinė) atsakomybė. Autoriai Blowfield ir Murray

(2008) apibūdina šias atsakomybes taip:

1. Ekonominė atsakomybė – tai pagrindinė priemonė, kuri leidžia gaminti tokias prekes,

kurių visuomenė nori ir už tai yra gaunamas pelnas.

2. Teisinė atsakomybė – tai reiškia įmonių pareigą vykdyti savo ekonominę misiją

įstatymo ribose.

3. Etinė atsakomybė – yra susijusi su kompanijų etinėmis pareigomis ir ar kompanijos

laikosi teisės aktų reikalavimų.

4. Diskrecinė (filantropinė) atsakomybė yra susijusi su savanoriška veikla, tokia kaip

filantropija, kurią įmonės gali prisiimti vykdyti savo noru net jei to nereikalauja visuomenė.

Visos šios atsakomybės persipina viena su kita ir yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, tačiau

visas jas įgyvendinti vienu metu yra labai sudėtinga, todėl dauguma autorių – Blowfield, Murray

(2008), Haski-Leventhal (2018), Mayer (2015) ir kt. – pateikia Carroll (1991) įmonių socialinės

atsakomybės piramidę, kurios pagalba yra atskleidžiama socialiai atsakingos įmonės veikimo

principas. Socialinės atsakomybės piramidė vaizduojama 1.2 paveiksle.

1.2 pav. Socialinės atsakomybės rūšys Paveikslas sudarytas remiantis D. Haski- Leventhal, 2018, p. 32, Carroll, 1991, p. 42

Filantropinė

atsakomybė

Etinė atsakomybė

Teisinė atsakomybė

Ekonominė atsakomybė

Suteikti pinigų labdarai,

savanoriška veikla, ĮSA projektai

Atlikti teisingus darbus, priimti

savarankiškus valdymo ir etikos

kodeksus

Įstatymų laikymasis

Teikti investicijas, sukurti

darbo vietas, mokėti mokesčius

Visuomenė

pageidauja

Visuomenė tikisi

Visuomenė reikalauja

Visuomenė reikalauja

Page 13: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

13

Pirmasis atsakomybių rinkinys, kuris vaizduojamas piramidėje yra ekonominė atsakomybė.

Visser (2012) teigia, kad ekonominė atsakomybė yra pats akivaizdžiausias ir svarbiausias ĮSA

akcentas. Įmonių socialinė atsakomybė yra linkusi pabrėžti „ekonominio gerbūvio“ svarbą, įskaitant

gebėjimą generuoti investicijas ir pajamas, kurti papildomas darbo vietas, investuoti į žmogiškąjį

kapitalą, užmegzti ryšius su vietinėmis verslo įmonėmis, plėtoti tarptautinius verslo standartus, kurti

fizines ir institucines infrastruktūras. Haski – Leventhal (2018) padarė išvadą, kad patys didžiausi

visuomenės lūkesčiai yra susiję su verslu, kuris finansiškai turėtų būti sėkmingas. Tuo metu, Lober

(2012) įvardija, kad ekonominė atsakomybė yra pamatas likusioms atsakomybėms, nes verslas

neišliks nesant ekonomiškai sėkmingai įmonei.

Antroji atsakomybė yra teisinė. Verslas ne visada patenkina visuomenės lūkesčius ir dėl šios

priežasties įsiterpia Vyriausybė, kuri reguliuoja verslą per teisės aktus. Tai yra verslo įmonių pareiga

žinoti ir vykdyti jiems paskirtus įstatymus. Lober (2012) apibūdina teisinę atsakomybę kaip įstatymų

ir kitų teisės aktų laikymąsi, kuriuos nustato šalis, kurioje veikia įmonė. Vyriausybė sudaro taisyklių

sistemą, kurios įmonės turi laikytis visuose savo verslo sprendimuose. Tai reiškia, kad be pelno

gavimo, visuomenė tikisi, kad kompanija vykdys savo verslą vadovaudamasi vyriausybės

nurodymais.

Trečioji atsakomybė esanti piramidėje yra etinė atsakomybė. Pasak Haski – Leventhal (2018)

būti etiškai atsakinga įmone, reiškia socialinių bei etinių normų vykdymą ir visuomenės lūkesčių

įgyvendinimą. Reikia mokėti atpažinti ir gerbti naujas ar tik besivystančias etines/moralines normas,

kurios yra priimtos visuomenės. Detaliau etinę atsakomybę aprašo Lober (2012). Jis teigia, kad etinis

atsakingumas apima visą įmonės veiklą ir praktiką, kurios tikisi ir reikalauja visuomenė, bet toji

veikla ir praktika neturi būti teisiškai įtvirtinta. Tai reiškia, kad įmonė laikosi normų, standartų ar

lūkesčių, kurie atspindi vartotojų, darbuotojų, suinteresuotųjų šalių interesus ir tuos interesus laiko

sąžiningais. Be viso to, įmonė gerbia suinteresuotųjų šalių moralines teises.

Paskutinioji atsakomybė yra diskrecinė atsakomybė, kuri pasak Haski – Leventhal (2018) reiškia

savanorišką ir paremtą gera valia kompanijos ir jos vadovų veiklą, kuri daugiausiai yra pagrįsta

filantropija. Verslo filantropija vadovaujasi noru dalyvauti visuomenės veikloje, nors yra

neprivaloma pagal įstatymus. Visser (2013) išskyrė kelis svarbiausius filantropinės atsakomybės

aspektus ir dėl ko ji yra svarbi: pirmoji priežastis – stiprios vietinės ir religinės filantropijos tradicijos;

antroji – besivystančių šalių socialiniai ir ekonominiai poreikiai yra tokie dideli, kad filantropija yra

visuomenės labai laukiamas standartas, kurį įmonės gali sėkmingai vykdyti; trečioji – įmonės

suvokia, kad be filantropijos joms negali pasisekti, todėl ši atsakomybė yra matoma, kaip pats

geriausias būdas pagerinti bendruomenių, kuriose veikia įmonių verslas, perspektyvas.

Remiantis įmonių socialinės atsakomybės piramide, darosi aišku, kad kiekvienos atsakomybės

pagrindinis aspektas yra laisvas įmonių pasirinkimas ir jų noras būti savanoriškomis. Tiek

Page 14: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

14

ekonominiame tiek ir teisiniame atsakomybės lygmenyje, įmonių laisvo pasirinkimo ar

savanoriškumo lygis yra žemas arba jo visiškai gali nebūti, kadangi įmonių verslo politika yra

paremta visų ekonominių bei teisinių reikalavimų pagrindu. Be šių pagrindinių normų įmonė

egzistuoti negalėtų. Įmonės, vykdydamos ekonominę ir juridinę atsakomybes, pereina į etinę bei

filantropinę atsakomybes, dėl to įmonių savanoriškumas didėja, kuris leidžia įmonėms priimti

savarankiškus sprendimus, įsilieti/neįsilieti į etinę ir filantropinę atsakomybes. Įmonės nėra

įpareigotos remtis kitomis atsakomybėmis, apart ekonominės ir teisinės, kadangi tai jos daro laivai,

savo noru.

Labai svarbų vaidmenį užima socialinės atsakomybės įmonėse lygiai, kurių yra trys (1.3 pav).

Kiekvienas lygis yra skirstomas nuo žemiausio iki aukščiausio, o tai leidžia lengviau identifikuoti,

kokiam socialinės atsakomybės lygmeniui įmonė priklauso, leidžia lengviau pamatyti įmonių

skiriamus pagrindinius prioritetus, vykdant socialinę atsakomybę. Gibson, Donnely (1989), Coombs

ir Holladay (2011) įvardijo tris socialinės atsakomybės lygius, kurie yra:

1) Socialinis įsipareigojimas (įmonė vykdo ekonominius ir su įstatymais susijusius

įsipareigojimus);

2) Socialinė atsakomybė (reagavimas į visuomenės poreikius);

3) Socialinis jautrumas (savanoriškai sprendžiamos visuomenės socialinės problemos).

1.3 pav. socialinės atsakomybės lygiai

Paveikslas sudarytas remiantis J. M. Ivancevich, J. H. Donnely, J. L. Gibson (1989). Management: Principles and

Functions, p.635

Pirmajam socialinės atsakomybės lygmeniui yra priskiriamos tokios įmonės, kurios vykdo visus

teisinius bei ekonominius įsipareigojimus ir rūpinasi savo darbuotojais. Pasak Fox (2007), įmonės

socialiniu įsipareigojimo požiūriu siekia socialinių tikslų tiek, kiek jie patys prisideda prie savo

Page 15: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

15

socialinės ar ekonominės gerovės. Daugelis autorių pirmąjį lygmenį vertina prieštaringai, kadangi

visos įmonės privalo vykdyti savo ekonominius įsipareigojimus lygiai taip pat, kaip ir laikytis visų

įstatymų.

Antrajam socialinės atsakomybės lygmeniui priskiriamos tokios įmonės, kurios ne tik vykdo

visus teisinius ir ekonominius įsipareigojimus, bet ir atsižvelgia į visuomenės lūkesčius (Coombs ir

Holladay, 2011). Tokios įmonės dalį savo uždirbamo kapitalo skiria įvairioms gamtos saugojimo

programoms, labdaros organizacijoms ir pan.

Trečiajam socialinės atsakomybės lygiui priskiriamos tokios įmonės, kurios be visų jau

išvardintų įsipareigojimų iniciatyviai sprendžia iškylančias problemas visuomenėje. Fox (2007) šį

lygį apibūdina kaip organizacijos gebėjimą jautriai reaguoti į visuomenės poreikius ir prisitaikyti prie

besikeičiančių socialinių sąlygų.

Svarbu paminėti, kad įmonėms, norinčioms diegti socialinę atsakomybę strategijoje, yra įkurtos

įvairios organizacijos, kurios palengvina įsitraukimą į socialinę atsakomybę. Taip pat yra sukurti

įvairūs vadybos standartai, kurie turi nemažą naudą verslo įmonėms. Taigi įmonės, kurios siekia

įsitraukti į socialinę atsakomybę, visų pirma turėtų įstoti į Jungtinių Tautų organizacijas arba diegti

standartus ir iniciatyvas savo darbo veikloje. Pati socialinės atsakomybės įmonėse idėja yra

grindžiama tarptautine iniciatyva – Jungtinių Tautų Pasauliniu susitarimu (Global Compact), kuris

yra vienas iš labiausiai paplitusių socialiai atsakingo verslo judėjimų bei yra neatsiejamas nuo

socialiai atsakingų organizacijų veiklos.

Jungtinių Tautų Pasaulinis susitarimas gyvuoja du dešimtmečius ir pirmą kartą buvo pristatytas

1999 metais, Pasaulinio ekonomikos forumo metu. Jungtinių Tautų generalinis direktorius Kofi

Annanas pakvietė verslo lyderius jungtis prie šios iniciatyvos, kuri vienija veikti kartu verslo įmones

ir organizacijas, Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO) ir pilietinę visuomenę, remiantis dešimčia

universalių principų – žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkos apaugos ir kovos prieš korupciją

srityse (Gruževskis, Moskvina, Vasiljevienė, Kleinaitė, 2006).

Svarbu suprasti kas yra Pasaulinis susitarimas ir kuo ši iniciatyva yra svarbi ir naudinga įmonėms

bei organizacijoms. Rosche ir Kell (2010) pateikė atsakymą, kad Pasaulinis susitarimas yra labai

svarbus įmonėms, kadangi jos savanoriškai prisiima suderinti savo veiklą ir kartu integruoti ir laikytis

dešimties universalių principų – žmogaus teisių, darbo standartų, aplinkos apsaugos ir antikorupcijos

srityse. Kiti autoriai – Gruževskis, Moskvina, Vasiljevienė, Kleinaitė (2006) – Pasaulinį susitarimą

apibūdina kaip didžiausią savanorišką socialinės atsakomybės (ĮSA) iniciatyvą, kurios pagalba yra

siekiama dviejų pagrindinių tikslų:

- Padėti įmonėms įdiegti Pasaulinio susitarimo principus į įmonės verslo strategiją;

- Skatinti bendradarbiavimą ir partnerystę tarp įvairių sektorių, valstybėje ir už jos ribų,

siekiant universalių pasaulio plėtros tikslų.

Page 16: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

16

Hasan (2017) taip pat išskiria du pagrindinius Pasaulinio susitarimo tikslus, kurie yra:

1) Raginti privatų sektorių įtraukti, remti ir įgyvendinti pagrindines žmogaus teisių vertybes

darbo, aplinkos apsaugos ir antikorupcijos srityse ne tik verslo viduje, bet ir skatinant įmonių

pilietiškumą;

2) Sukurti bendrą vietą, kuri palengvintų įvairių ekonominių ir socialinių dalyvių

bendradarbiavimą pasauliniame kontekste, skatinant Jungtinių Tautų iškeltas vertybes.

Taigi, JT Pasaulinio susitarimo principai pagal Information Recourses Management Association

(IRMA) (2018), Jungtinių Tautų Pasauliniu susitarimu (2015), yra pagrįsti: visuotine žmogaus teisių

deklaracija, Tarptautinės darbo organizacijos deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, Rio

deklaracija dėl aplinkos apsaugos ir jos vystymosi ir Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją. Šie

principai yra išskaidyti į 10 atskirų principų, kurie yra:

1.1 lentelė. Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo principai

Žmogaus teisės

1 Principas. Remti ir gerbti tarptautines žmogaus teises.

2 Principas. Neprisidėti prie žmogaus teisių pažeidimų.

Darbuotojų teisės

3 Principas. Remti asociacijų laisvę ir pripažinti teisę į veiksmingas derybas.

4 Principas. Atsisakyti bet kokio priverstinio darbo.

5 Principas. Panaikinti vaikų darbą.

6 Principas. Panaikinti diskriminaciją, susijusią su įdarbinimu ar profesija.

Aplinkos apsauga

7 Principas. Remti programas, užtikrinančias aplinkos apsaugą.

8 Principas. Aktyviai skatinti didesnę atsakomybę aplinkosaugos srityje.

9 Principas. Skatinti aplinkai palankių technologijų plėtrą bei diegimą.

Kova su korupcija

10 Principas. Kovoti su kyšininkavimu, papirkinėjimu ir kitomis korupcijos rūšimis.

Lentelė sudaryta remiantis United Nations Global Compact (2015), Management Association Information

Resources (IRMA), (2018), p. 627.

Socialinės atsakomybės idėja įmonėse yra grindžiama tarptautine iniciatyva, kuri šiuo metu yra

pagrindinė plėtros priemonė ir įmonėms padeda įsitraukti į socialinę atsakomybę. Įmonių požiūris į

darnų verslą prasideda nuo įmonės vertės sistemos ir įmonės požiūrio vykdant savo verslą. Tai reiškia,

kad pritariama yra tokiam verslui, kuris atitinka minimalius socialinės atsakomybės standartus, kurie

yra susiję su darbo, antikorupcijos ir žmogaus teisių sritimis. Atsakingos įmonės veikia taip, kad

nekenktų kitiems. Įmonės integruodamos Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo principus į įmonės

kultūrą, strategijas, politiką ir darbo tvarką ne tik vykdo atsakingą verslą, bet ir gerina savo reputaciją.

Page 17: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

17

Pagal Jungtinių Tautų Global Compact internetinio puslapio duomenis nuo 2005 metų iki 2019 metų,

į Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą yra įsitraukusios 33 Lietuvoje veikiančios įmonės4.

Dar vienas svarbus aspektas įmonėms, norinčioms gerinti konkurencingumą, įvaizdį ir padėtį

savo veikloje, yra socialinės atsakomybės standartų diegimas įmonėse. ĮSA neteikia konkrečių

reikalavimų, tačiau siūlo strategines nuorodas, todėl siekiant socialinės atsakomybės įgyvendinimo

įmonių veikloje yra sukurtas ne vienas pasauliniu mastu pripažintas veiklos valdymo standartas, kurio

pagalba įmonės gerina konkurencingumo lygį, įvaizdį visuomenės atžvilgiu bei pagerina savo

atliekamos veiklos rodiklius (1.2 lentelė).

1.2 lentelė. Pagrindiniai sertifikuotų aplinkos apsaugos ir socialinės atsakomybės standartų

aspektai, kurie teikia naudą įmonėms.

STANDARTAS NAUDA ĮMONEI

SA 8000 Privalomas etikos ir teisinių normų atitikimas;

Geresnė įmonės reputacija ir įvaizdis;

Įmonės vertybių kūrimas, palankesnis įmonės klimatas, palankesnės ir patrauklesnės

darbo sąlygos darbuotojams;

Papildomas rizikų vertinimas.

EMAS/ISO

14001

Privalomas teisinių normų atitikimas;

Geresnis patikimumas, skaidrumas ir reputacija;

Vadovų ir darbuotojų įtraukimas į aplinkos apsaugos rizikų ir problemų valdymą;

Vadybos sistema padeda pasiekti užsibrėžtus tikslus, sumažėja kaštai dėl geresnio

efektyvumo bei sumažintų išteklių.

OHSAS

18001/ILO

OSH

Įmonė įsigalioja palaikyti darbuotojų sveikatos ir saugos poreikį, sukuriama sistema

pagal galiojančius nacionalinius ir tarptautinius įstatymus;

Padidinamas darbdavio patrauklumas, nes rūpinamasi darbuotojų sauga ir sveikata;

Stiprus darbuotojų pasitikėjimas ir komunikacija įmonėje;

Lentelė sudaryta remiantis viešai prieinama informacija: SA8000, ISO14001, OHSAS 18001 ir EMAS

standartizuotos vadybos sistemos.

Galima pastebėti, kad įmonėms, norinčioms įtraukti į savo veiklą socialinę atsakomybę, tampa

svarbu diegti standartus, kurie užtikrina įmonę laikytis socialinių ir aplinkosauginių principų.

Pagrindiniai aspektai, kurie teikia naudą įmonėms įsidiegus standartus, yra organizacijos, kaip

atsakingos įmonės, teigiamos reputacijos bei įvaizdžio kūrimas, geresnės ir palankesnės darbo

sąlygos darbuotojams, įvairių procesų peržiūrėjimas ir sistemų kūrimas, kontrolės įvedimas, kurios

4 Jungtinių Tautų Pasauliniam susitarimui priklausančios Lietuvos įmonės. [žiūrėta: 2019 02 12 ].Prieiga per internetą:

https://www.unglobalcompact.org/what-is-

gc/participants/search?page=4&search%5Bcountries%5D%5B%5D=115&search%5Bkeywords%5D=&search%5Bper

_page%5D=10&search%5Bsort_direction%5D=asc&search%5Bsort_field%5D=&utf8=%E2%9C%93

Page 18: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

18

pagalba pagerėja procesų valdymas. Geresnis įmonės įvaizdis pritraukia daugiau vartotojų, o

pagerėjęs klimatas darbo aplinkoje padeda išlaikyti darbuotojus, įstatymų laikymasis – išvengti

įvairių išlaidų dėl nenumatytų nuobaudų.

Akivaizdu, kad socialinė atsakomybė kaip veikla yra labai plati, kompleksiška ir remiasi

keturiomis pagrindinėmis atsakomybėmis: ekonomine, teisine, etine ir filantropine. Tačiau įmonės

pačios nusprendžia, kiek stipriai jos nori įsitraukti į socialinę atsakomybę, todėl ir yra išskiriami trys

SA lygiai. Šie lygiai leidžia atpažinti organizacijas, kurios yra socialiai jautrios visuomenei ir kurios

vykdo preliminarius socialinės atsakomybės įsipareigojimus. Pastebėta, kad tik ekonomiškai stiprios

įmonės įsitraukia į diskusijas dėl socialinių ir aplinkosauginių klausimų ir prisideda prie socialinių

problemų sprendimo. Kad įmonėms SA teiktų naudą, reikia jungtis prie Jungtinių Tautų Pasaulinio

susitarimo bei diegti socialinės atsakomybės standartus. Tai privers įmonių vadovus atsakingiau

žvelgti į socialinę atsakomybę, kuri suteiks konkrečios naudos verslo įmonėms (geresnis įvaizdis,

didesnis konkurencingumas, geresnė darbo kokybė, efektyvesnis įmonės valdymas). Socialinė

ataskomybė yra puiki galimybė įmonėms praktiškai pritaikyti atsakingo verslo vystymąsi tam tikroje

jos vykdomoje veikloje, leidžia lengviau integruoti aplinkos apsaugos, socialinius aspektus,

klausimus į įmonės strategiją bei jos praktiką.

1.3 Socialinė atsakomybė įmonių strategijoje

Įmonės norėdamos plėsti savo veiklą dažnai į pagalbą pasitelkia įvairius metodus, skatinančius

įmonės augimą. Šiam tikslui pasiekti reikalinga peržvelgti ir keisti įmonės strategiją. Pats strateginis

valdymas, pasak Svetiko ir Arimavičiūtės (2012), yra procesas, kurio metu įmonė sugeba nusistatyti

misiją, viziją, tikslus ir uždavinius, geba numatyti ir įvykdyti strategijas įvairiais įmonės hierarchijos

lygmenimis taip, kad sukurtų tvarų konkurencinį pranašumą. Dransfield (2001) teigia, kad įmonių

strategija yra ilgalaikis įmonės planas, kuris padeda įmonei pasiekti savo tikslus besikeičiančioje

aplinkoje. Autoriai Ven Bert ir Jeurissen (2005) pabrėžia, kad įmonės, kurios integruoja socialinę

atsakomybę savo verslo strategijoje, lengviau gali patenkinti suinteresuotųjų šalių poreikius ir

atitinkamus jų reikalavimus, tačiau Žiogelytė ir Gineitienė (2010) teigia, kad socialinės atsakomybės

iniciatyvų įgyvendinimo įmonėje lygį nulemia patys įmonės vadovai, jų etinės nuostatos, verslo

kultūra ir filosofija. Svarbu paminėti, kad įtaką verslo orientacijai daro ir visuomenės interesai ir ne

tik tiesioginiams ekonominiams, bet ir socialiniams, aplinkosauginiams įmonės tikslams, siekiant

padidinti įmonės plėtros galimybes.

Dėl sparčiai augančio populiarumo dažnai yra pasitelkiama socialinė atsakomybė kaip

strateginė įmonės plėtros dalis, kuri padeda plėsti ir gerinti įmonės veiklą ir rezultatus. Nesenai

Page 19: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

19

publikuotame The Economist straipsnyje „Corporate Social Responsibility: The Halo Effect“ (2015)5

atsispindi didėjantis ĮSA populiarumas. Yra pažymima, kad didžiosios Amerikos ir Britanijos įmonės

investuoja socialinės atsakomybės veiklai daugiau nei 15 mlrd. dolerių per metus, su tikslu, kad

verslas įgaus didesnės pridėtinės vertės. Strategija yra verslo įmonių kūrimo pagrindas, tuo pačiu

metu nustatant įmonės pozicijas rinkoje, jos konkurencingumą ir nuolatinį jos egzistavimą. Norint

pasiekti teigiamus šių veiksnių aspektus, įmonėms yra reikalingas planavimas, tam kad būtų galima,

vis besikeičiant sąlygoms, suformuoti ir atnaujinti arba pakeisti esamą strategiją bei plėsti įmonės

veiklą. Toks įmonių planavimas dažniausiai vyksta atsižvelgiant į 6 strategijos aspektus, o SA galima

įtraukti į kiekvieną strategijos sudedamąją dalį (žr. 1.4 pav.). Galbreath (2009) teigia, kad socialinė

atsakomybė yra glaudžiai susijusi su įmonės strategija ir, derinant strateginius elementus su ĮSA

principais, gali padėti plėtoti konkurencinį pranašumą. Hooley, Piercy ir Nicoulaud (2008) priėjo prie

išvados, kad įmonės neturėtų tiesiogiai vertinti socialinės atsakomybės ir iškelti ją kaip pagrindinį

savo tikslą, bet įtraukti į strategiją. Tokiu atveju, socialinės atsakomybės integravimas padės

sustiprinti įmonės ilgalaikį konkurencingumą.

1.4 pav. Ryšys tarp strategijos elementų ir įmonių socialinės atsakomybės Paveikslas sudarytas remiantis Galbreath, J., 2009, p. 113.

5The Economist (2015). Corporate Social Responsibility: The Halo Effect [žiūrėta 2019 03 21 ]. Prieiga per internetą:

https://www.economist.com/business/2015/06/25/the-halo-effect

Page 20: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

20

Jeigu įmonė kuria strategiją, siekdama suderinti ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius

klausimus su ilgalaikėmis įmonės vertybėmis, socialinė atsakomybė tampa įmonės strategijos dalimi

ir taip suteikia ilgalaikę reikšmę įmonei ir visuomenei (Gazzola, Kolombo, 2014, p. 334). Dėl šios

priežasties, siekiant įtraukti ĮSA į strategiją, reikia atsižvelgti į šešis įmonės strategijos aspektus

(Galbreath, 2009):

1. Misija;

2. Strateginiai klausimai;

3. Rinka;

4. Vartotojų/pirkėjų poreikiai;

5. Ištekliai;

6. Konkurencinis pranašumas.

Socialinė atsakomybė suteikia įmonėms išskirtinius pranašumus, o jie kuria įmonėms naujas

galimybes siekiant tikslų, kurie yra numatyti bendroje įmonės strategijoje. Pasak Audretsch,

Lehmann, Meoli ir Vismara (2015), SA ir konkurencingumo sąsają akcentuoja akademikai ir

specialistai, kurie pastebi, kad SA iškilo kaip „nauja verslo būtinybė“. Tuo pačiu mokslininkai

užduoda klausimą: „kodėl įmonės laikosi socialinės atsakomybės?“. Dėl šios priežasties neretai yra

diskutuojama ar įmonė gali įtraukdama socialinius ir aplinkosauginius klausimus į savo strateginį

planą, pagerinti savo darbo našumą ir ar įmonė gali įtraukti SA klausimus į savo pagrindinius įmonės

tikslus.

2012 metais autoriai Hinson ir Kodua atliko tyrimą „Examining the marketing-corporate social

responsibility nexus6“, kurio tikslas buvo ištirti, kaip įmonių socialinė atsakomybė yra įtraukiama į

įmonių strategiją. Tyrimas parodė, kad SA diegimas priklauso nuo įmonės noro diegti SA, o tik vėliau

ieškoti būdų kaip SA integruoti į įmonės strategiją ir dažnai įmonių vadovai susiduria su socialinės

atsakomybės diegimo problemomis, kurios yra susijusios su socialinės atsakomybės integravimu į

įmonės strategiją, tikslų ir veiklos ribų nustatymu. Dėl šios priežasties, autoriai pateikia Maignan ĮSA

įgyvendinimo struktūrą (žr. 1.5 pav.), kuria remiantis galima paprasčiau integruoti SA savo įmonės

veikloje.

6 Hinson, R. E., ir Kodua, P. (2012). Examining the marketing-corporate social responsibility nexus. [žiūrėta 2019 03 15].

Prieiga per internetą: https://www-emeraldinsight-com.ezproxy.vdu.lt:2443/doi/full/10.1108/17542431211264223

Page 21: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

21

1.5 pav. Maignan ĮSA įgyvendinimo struktūra Paveikslas sudarytas remiantis Hinson, R. E., Kodua, P. (2012), p. 337.

ĮSA įgyvendinimo struktūra prasideda nuo įmonės normų ir vertybių apibrėžties. Toliau seka

įmonės ir suinteresuotųjų šalių identifikavimas. Trečiasis žingsnis yra susijęs su suinteresuotų šalių

problemų identifikavimu, o ketvirtas ir penktas – skirti įvertinti ĮSA svarbą ir tikrinti esamą ĮSA

praktiką. ĮSA įgyvendinimo modelio 6–8 žingsniai yra susiję su iniciatyvų įgyvendinimu, socialinės

atsakomybės skatinimu ir gaunamu suinteresuotųjų šalių grįžtamuoju ryšiu.

Dabartinės įmonės turi suprasti, kad globalios konkurencijos sąlygomis, joms yra naudinga į savo

strategiją įtraukti socialinę atsakomybę. Dėl šios priežasties, įmonės turi nusistatyti socialinės

atsakomybės sritis, kuriose galėtų tobulėti, įvertinti savo padėtį ir vystymosi poreikį, sukurti tokį

veiksmų planą, kuris leistų sistemingai įtraukti socialinę atsakomybę į įmonės valdymą. ĮSA padeda

įmonėms sukurti socialiai atsakingos, aplinką tausojančios įmonės įvaizdį bei sklandžiau valdyti

organizacinius pokyčius. Apibendrinus galima teigti, kad įmonės, kurios diegia socialinę atsakomybę,

visapusiškai tobulėja ir juda pirmyn.

Įmonėms, norinčioms lengviau taikyti savo strategijoje socialinę atsakomybę, svarbu žinoti, kad

yra išskiriamos keturios socialinės atsakomybės sritys. Jos yra pateikiamos leidinyje „Įmonių

socialinė atsakomybė: gerosios praktikos pavyzdžiai ir rekomendacijos“ (2013) ir nurodo, kad ĮSA

apimančios sritys yra: aplinka, darbo praktikos (žmogiškieji ištekliai), socialinė veikla bei geras

administravimas (žr. 1.6 pav.)

1 žingsnis Išsiaiškinti ir apibrėžti

įmonės normas ir

vertybes

2 žingsnis Suinteresuotų šalių

identifikavimas

3 žingsnis Suinteresuotų šalių

problemų

identifikavimas

4 žingsnis Įvertinti ĮSA

svarbą

5 žingsnis Tikrinti dabartinę

ĮSA praktiką

6 žingsnis ĮSA iniciatyvų

įgyvendinimas

7 žingsnis

Skleisti ĮSA

8 žingsnis Suinteresuotų

šalių atsiliepimų

įvertinimas

Ilgojo laikotarpio grįžtamasis ryšys

Trumpojo laikotarpio grįžtamasis ryšys

Page 22: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

22

1.6 pav. Įmonės socialinę atsakomybę apimančios sritys

Sudaryta remiantis Įmonių socialinė atsakomybė: gerosios praktikos pavyzdžiai ir rekomendacijos (2013), p. 17.

Įmonių socialinės atsakomybės leidinyje pirmoji išskirta sritis yra aplinka. Šia sritimi įmonės

rengia ir įgyvendina tokią politiką, kuria siekia sumažinti savo veiklos poveikį aplinkai. Kita

išskiriama sritis yra darbo praktika (žmogiškieji ištekliai). Šiai sričiai priskiriama organizacijos

vidaus politika ir procesai, kurie yra taikomi įmonės darbuotojams, siekiant patobulinti jų darbą

saugioje ir sveikoje aplinkoje, užtikrinti lygias galimybes, skatinti išsaugoti darbo ir asmeninio

gyvenimo pusiausvyrą, sudaryti sąlygas mokytis, dalyvauti dialoge, užtikrinant nuolatinį tobulėjimą.

Trečioji išskiriama sritis – socialinė veikla. Šia sritimi siekiama sieti įmonės dalyvavimą jos aplinkoje

rengiamuose kultūriniuose, socialiniuose ir sporto projektuose. Paskutinioji sritis yra geras

administravimas. Šią sritį sudaro taisyklių ir praktikų rinkiniai, kurių paskirtis yra užtikrinti tinkamą

sprendimų priėmimo procesą įmonės viduje (sutarimas, atsakomybė, efektyvumas, skaidrumas,

dalyvavimas įgyvendinant teisės aktus) taip, kad būtų atsižvelgiama ir į visos organizacijos ir į

visuomenės interesus. Šių išvardintų sričių pagalba įmonės gali pamatuoti savo galimybes ir diegti

socialinę atsakomybę kaip savo strategijos dalį. Integruojant šias sritis į įmonės aplinką, įmonės gali

padidinti savo pelningumą diegdamos naujus socialiai atsakingus produktus ar paslaugas, mažinti

atliekų ir išlaidų sąnaudas ir prijungti naują „socialinę“ vertę tiek įmonėje, tiek kuriamiems

produktams ir paslaugoms.

Page 23: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

23

Kaip socialinės atsakomybės įmonės veikloje įgyvendinimo gerąją praktiką, galima pateikti

Kleinaitės (2007)7 pavyzdį, kuriame yra nagrinėjama BT (britų telekomunikacijų) bendrovė. Ši įmonė

kiekybiškai įvertino savo socialinės atsakomybės programos teikiamą naudą. Įmonė įvertino teigiamą

socialinės atsakomybės praktikos poveikį savo reputacijai, darbuotojų lojalumui ir įdarbinimui,

veiklos efektyvumui ir pardavimų lygiui. Atlikti išsamūs tyrimai įmonėje parodė, kad SA praktika

pagerino bendrovės įvaizdį tiek vartotojų, tiek visuomenės akyse. Tokia praktika, kaip lankstus darbo

grafikas, darbas namuose, darbas nepilna darbo dieną, darbo pasidalinimas, motinystės/tėvystės

atostogos ir kita, teigiamai daro įtaką darbuotojų pasitenkinimui ir jų produktyvumui. BT bendrovės

aplinkosauginė programa, kuri buvo pradėta taikyti nuo 1990 metų, ženkliai sumažino bendrovės

žalingas atliekas, šiltnamio efektą sukeliančias emisijas, ozoną ardančias substancijas. Nuo 1996

metų BT 42 proc. sumažino anglies dvideginio emisijas, nuo 2000 metų – 23 proc. sumažino atliekų,

patenkančių į sąvartynus kiekį, o 2003 metais bendrovė uždirbo 4 mln. svarų sterlingų perdirbdama

atliekas ir kartu su sumažėjusių atliekų mokesčiu, 45 proc. sumažino savo atliekų išlaidas. Viską kartu

sudėjus, nuo 1994 m. iki 2004 m., ekoefektyvumą skatinančių priemonių įdiegimas sutaupė įmonei

600 mln. svarų sterlingų. Taigi galima daryti išvadą, kad tinkamai integravus socialinę atsakomybę

įmonės veikloje yra pasiekiami puikūs rezultatai. Svarbu yra tai, kad įmonei pradėjus analizuoti

teikiamą socialinės atsakomybės naudą, bendrovės ne tik gerina visus socialinius ir aplinkosauginius

aspektus visuomenės atžvilgiu, bet taip pat gerina savo ekonominę padėtį, o suinteresuotosios šalys

ir visuomenė palankiau mato įmonės teikiamą naudą.

Be socialinės atsakomybės sričių ir jos sąveikos tarp įmonių yra įmanoma identifikuoti penkis

socialinės atsakomybės integracijos į įmonės strategiją etapus. Galima pamatyti kaip socialinės

atsakomybės vystymasis yra susijęs su įmonių diegiama kultūra ir kaip ji pereina nuo vieno etapo

prie kito. Todėl įmonės, norinčios įgyvendinti savo strategijoje socialinės atsakomybės principus,

dažnai turi pereiti penkis etapus, kuriuos išskiria Zadek (2004):

1. Gynybos etapas. Įmonės dažnai susiduria su netikėta kritika ar kaltinimais, kuriuos

paprastai išreiškia žiniasklaida, suinteresuotosios šalys (klientai, darbuotojai, investuotojai ir kt.), taip

pat įmonės dažnai neigia, savo padarytą neigiamą žalą ar gautą neigiamą rezultatą. Kaip pavyzdį

galima pateikti gamtinių dujų ir naftos gavybos bendrovės Royal Dutch Shell atsakomybės neigimą

dėl anglies dvideginio išskyrimo į aplinką, platinant ir gaminant energetikos produktus. Šiai dienai

bendrovė prisiemė atsakomybę ir pripažįsta dalį kaltės dėl padarytos žalos gamtai.

2. Reikalavimų atitikimų laikymosi etapas. Šiame etape įmonės paiso visuomenės

interesų, saugodamos savo reputaciją ir sumažina įvairių teisinių ginčų riziką.

7 Kleinaitė, I. (2007). Atsakingo verslo praktika [žiūrėta 2019 03 13]. Prieiga per internetą:

https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/1290_atsakingo_aktika_2007.pdf

Page 24: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

24

3. Vadybos etapas. Šiame etape įmonė susiduria su ilgalaikėmis socialinių problemų

sprendimais, todėl visi socialiniai klausimai yra įtraukiami į pagrindinius įmonės vadybos procesus.

4. Strateginis etapas. Šiame etape įmonė pradeda suvokti, kaip įmonės strategiją suderinti

su socialinės atsakomybės praktika, ko pasekoje visi visuomenėje aktualūs klausimai yra įtraukiami

į įmonės strategiją. Tai leidžia įmonei konkuruoti su kitomis įmonėmis ir prisidėti prie organizacijos

ilgalaikės sėkmės.

5. Pilietinis etapas. Paskutiniame etape įmonės skatina kolektyvinius veiksmus, kuriais

siekiama spręsti visuomenės problemas. Dažnai tai tiesiogiai yra susiję su įmonės strategija.

Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad socialinė atsakomybė yra strateginis įrankis įmonių

valdymo tvarumui stiprinti. Integruojant socialinę atsakomybę įmonių strategijos veikloje, yra svarbu

išsiaiškinti, ką įmonės nori pasiekti įsidiegusios socialinę atsakomybę. Todėl yra labai svarbu, prieš

nusprendžiant diegti socialinės atsakomybės principus savo veikloje, peržvelgti esamą strategiją,

viziją, tikslus bei suinteresuotųjų šalių poreikius. Kaip teigia Aagaard (2016), tiek socialinė

atsakomybė, tiek ir tvarus verslas yra tiesiogiai susijęs su bendra verslo strategija ir suinteresuotųjų

šalių bei visuomenės poreikių įgyvendinimu.

Strategija yra verslo kūrimo pagrindas, o norint į strategiją įtraukti socialinę atsakomybę, turi

būti apimami ir įtraukiami socialiniai, ekonominiai bei aplinkos apsaugos veiksniai. Tačiau socialinės

atsakomybės integravimas į strategiją nėra lengvas ir paprastas, todėl dažna organizacija susiduria su

SA įtraukimo į strategiją sunkumais. Kad sunkumų organizacijoms pavyktų išvengti, yra sukurta

Maignan ĮSA įgyvendinimo struktūra. Ja siekiama parodyti, kaip lengviausiu keliu integruoti

socialinę atsakomybę į įmonių strategiją. Įmonės turi atsižvelgti į keturis socialinės atsakomybės

sritis, kurios yra susijusios su aplinka, žmogiškaisiais ištekliais, socialine veikla ir geru

administravimu. Šių sričių pagalba įmonės gali sukurti naują „socialinę“ vertę ne tik savo aplinkoje,

bet ir gaminamiems produktams ar paslaugoms, įgyti konkurencinį pranašumą, atrasti naujų

galimybių ir padėti sumažinti veiklos kaštus.

Page 25: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

25

2. SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ KAIP STRATEGINĖ PLĖTROS

DALIS

2.1 Lietuvoje atliktų tyrimų analizė

Publikacijų socialinės atsakomybės Lietuvoje tematika yra išties nemažai (Jusčius, 2012;

Vasiljevienė, 2006; Šimanskienė, Paužuolienė, 2010 ir kt.), tačiau Bagdonienės ir Paulavičienės

(2010, p. 369) teigimu, nepaisant didėjančio mokslinių publikacijų skaičiaus, ypač vadybos, etikos ir

ekonomikos periodiniuose žurnaluose, organizacijų socialinės atsakomybės tyrimai tebėra pradinėje

stadijoje. Dažniau Lietuvoje yra publikuojami tokie tyrimai, kuriais yra siekiama nustatyti socialinės

atsakomybės naudą, ĮSA koncepcijos suvokimą bei plėtojimo galimybes.

2008 metais Lietuvoje buvo parengtas tyrimas pagal bendrą Lietuvos Respublikos Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ir Jugtinių Tautų vystymo programos (JTVP) projektą, skirtą

skatinti įmonių socialinės atsakomybės praktiką Lietuvoje. Leidinyje „Įmonių socialinė atsakomybė

Lietuvoje: praktiniai atsakingo verslo pavyzdžiai“8, buvo pateikti atlikto kiekybinio tyrimo rezultatai.

Šiame tyrime dalyvavo 39 įmonės priklausančios Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimui ir pirmojo

Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo dalyviai iš kurių 55 proc. sudarė lietuviško kapitalo

įmonės, o į pateiktus klausimus atsakinėjo įmonių bei jų padalinių vadovai, komunikacijos

darbuotojai. Šiuo tyrimu buvo siekta įvertinti socialiai atsakingų veiklų diegimo praktiką ir

strateginius veiksnius verslo įmonėse. Kiekybinio tyrimo pagalba buvo atskleista, kad lietuviško ir

užsienio kapitalo ĮSA tikslai skiriasi. Net 60 proc. apklausoje dalyvavusiu lietuviško kapitalo įmonių

nurodė, kad ĮSA yra labai svarbi siekiant pelno, gerinant įmonės įvaizdį, prekės ženklo reputacijai

bei viešiesiems ryšiams. Užsienio kapitalo įmonėse daugiau svarbos yra teikiama veikloms,

susijusioms su darbuotojų motyvacija, kurią nurodė 60 proc. respondentų. Taip pat 28 proc.

respondentų išskyrė aplinkosaugos ir socialinių problemų sprendimų bei patrauklumo užsienio

investuotojams svarbą. Tai rodo, kad užsienio kapitalo įmonėms yra svarbūs įmonės vidiniai aspektai,

susiję su darbuotojų gerove ir kompetencija, gerų santykių su suinteresuotomis šalimis puoselėjimu,

tačiau Lietuvos įmonės ĮSA sieja su pelno gavimu, įvaizdžio ir prekės ženklo reputacijos gerinimu.

Socialinė atsakomybė yra suprantama visiškai skirtingai tarp užsienio ir Lietuvos kapitalo įmonių.

Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnė dalis apklaustųjų įmonių, kurios sudarė 56 proc., nuolatos

atlieka ĮSA veiklos stebėseną ir tik 18 proc. jų yra įsteigusios specialią pareigybę. Įmonių socialinės

atsakomybės politika dažnoje įmonėje nėra dokumentuojama. Daugeliu atvejų, nėra sudarytas ĮSA

veiklos planas, nenumatyti veiklos rodikliai (56 proc.). 59 proc. respondentų viešai neskelbia ĮSA

8 SADM ir JTVP (2008). Įmonių socialinė atsakomybė Lietuvoje: praktiniai atsakingo verslo pavyzdžiai [žiūrėta 2019

03 20] prieiga per internetą:

https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/1288_imoniu_soc_atsakomybe2008.pdf

Page 26: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

26

ataskaitų. Atliktos apklausos duomenimis, vienas iš pagrindinių ĮSA skatinančių veiksnių yra

atsakingas verslumas (21 proc.). Taip pat, 17 proc. respondentų mano, kad ĮSA veiklos pasitelkiamos

siekiant sukurti papildomą motyvaciją, o 16 proc. respondentų pasitelkia ĮSA kaip korporatyvinę

verslo ir rinkodaros strategiją. Apklaustų įmonių nuomone, labiausiai ĮSA trukdantys veiksniai yra

trumpalaikiai finansiniai tikslai (36 proc.) ir, kad taikant ĮSA, stinga darbuotojų sąmoningumo (35

proc.). Atlikto tyrimo duomenimis, didžioji dalis įmonių (78 proc.), diegdamos ĮSA principus,

naudoja projektinės veiklos metodus, o 48 proc. įmonių naudoja tarptautines vadybos sistemas

(standartus). Tad galima daryti išvadą, kad sėkmingai klestinčios įmonės yra įsteigusios specialią

pareigybę, kurios dėka yra kuruojami, įtraukiami ir prižiūrimi socialinės atsakomybės klausimai ir

principai. Didžiausias ĮSA diegimo skatinantis veiksnys yra atsakingo verslo siekimas.

Bernatonytė, Vilkė ir Keizerienė 2009 metais atliko tyrimą: „Ekonominės krizės poveikio

Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių socialinei atsakomybei kryptys“9. Tyrimo metu dalyvavo 91

įmonė: 21 respondentų sudarė mikroįmonės (iki 10 darbuotojų), 29 respondentai iš smulkių įmonių

(10 – 49 darbuotojai) ir 41 iš vidutinių įmonių (iki 250 darbuotojų). Pagal lytį 79,9 proc. respondentų

sudarė moterys ir 23,1 proc. vyrai. Tyrimo metu respondentų buvo paklausta, kaip jie vertina kai

kuriuos krizės palankumo ĮSA diegimui smulkių ir vidutinių įmonių atžvilgiu aspektus. Didžioji dalis

respondentų (64 proc.) vertina ekonominės krizės situaciją kaip galimybę susirasti naujų klientų dėl

kuriamos geros vertės. 69 proc. apklaustųjų atsakė, kad tiki konkurencingo produkto galimybėmis

bei teigiamu poveikiu. Tačiau, 78 proc. respondentų teigė, jog ekonominė krizė privers juos pažvelgti

kitaip į santykius su partneriais, o 76 proc. atsakė, kad paskatins optimizuoti įmonės valdymą,

atsisakant neefektyvių dalykų. Daugiau nei pusė respondentų teigė, kad krizė vargiai gali daryti įtaką

smulkių ir vidutinių įmonių nusistovėjusiai valdymo strategijai bei santykiams su darbuotojais, kas

rodo, kad ĮSA principų ar priemonių įgyvendinimas įmonėse neatlieka labai svarbaus vaidmens

vadovų požiūriu.

Naujesniuose tyrimuose yra siekiama išsiaiškinti įmonių ir visuomenės požiūrį į SA svarbos lygį.

Tyrimai parodo, kokios priežastys skatina įtraukti įmones SA į savo strategijas ir kokią naudą jos

gauna. Visuomenės požiūris svarbus, nes įmonės diegdamos SA iniciatyvas savo strategijose turi

atsižvelgti ir į tai, ko tikisi suinteresuotosios grupės, ko pasekoje, yra matomi įmonių rezultatai,

diegiant socialinės atsakomybės iniciatyvas. 2010 metais Šimanskienė ir Paužuolienė (2010) atliko

tyrimą: „Įmonių socialinės atsakomybės svarba Lietuvos organizacijoms“10. Tyrimo tikslas buvo

įrodyti ĮSA svarbą organizacijų veikloje. Šiame tyrime dalyvavo 48 įmonės, kurios yra pasiskelbusios

9 Bernatonnytė, D., Vilkė, R., Keizerienė, E. (2009) Ekonominės krizės poveikio lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių

socialinei atsakomybei kryptys [žiūrėta 2019 03 20] prieiga per internetą:

https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-

0001:J.04~2009~1367168438794/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content 10 Šimanskienė, L., Paužuolienė, L., (2010) įmonių socialinės atsakomybės svarba Lietuvos organizacijoms [žiūrėta 2019

03 20] prieiga per internetą: http://vadyba.asu.lt/20/138.pdf

Page 27: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

27

kaip socialiai atsakingos. Kiekviena įmonė turėjo išrinkti po vieną asmenį, kuris užpildė anketą visos

organizacijos vardu. Apklausoje dalyvavo 20,8 proc. vyrų ir 79,2 proc. moterų. Amžiaus vidurkis

siekė nuo 26 iki 56 metų. Tyrimo apklausoje dalyvavo 16,7 proc. aukščiausios grandinės vadovų,

vidurinės grandinės vadovų sudarė 25 proc., žemiausios grandinės vadovų – 8,3 proc., o darbuotojų

procentas buvo didžiausias ir sudarė 50 proc. visų apklaustųjų respondentų. Tyrimo pagalba buvo

nustatyta, kad socialinės atsakomybės nauda įmonėms yra įvairiapusė, padeda išlaikyti ir pritraukti

geriausius darbuotojus, padeda gerinti įmonės įvaizdį, sumažinti energijos ir atliekų kiekį bei joms

skiriamas išlaidas, prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, gali padėti atverti naujas rinkas. Taip

pat respondentams buvo užduotas klausimas apie tai, kokios yra jų manymu didžiausios klaidos,

įgyvendinat įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA) (žr. 2.1 pav.).

2.1 pav. Didžiausios klaidos įgyvendinant ĮSA

Paveikslas sudarytas remiantis Šimanskienė ir Paužuolienė (2010)

Respondentų teigimu, didžiausios klaidos įgyvendinant ĮSA, yra – paviršutiniškas požiūris į

socialinę atsakomybę (58,3 proc.); 56,3 proc. respondentų atsakė, kad strateginio plano nebuvimas

bei ĮSA „nuleidimas iš viršaus“, dalyvaujant ne visiems darbuotojams; 45,8 procentai respondentų

mano, kad ilgalaikės vizijos nebuvimas. Išanalizavus tyrimo pateiktus duomenis, autorės priėjo prie

išvados, kad socialiai atsakingų įmonių prekių ženklai ir reputacija labiau vertinami, jos patrauklesnės

partneriams, klientams, aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams, turi geriau išplėtotą valdymo

struktūrą, yra lankstesnės, puoselėja ryšius su visuomene ir valdymo struktūromis. Taip pat, autorės

skatina įmones diegti vadybos sistemas, kurios padeda gerinti įmonės įvaizdį visuomenėje, išauga

darbuotojų lojalumas ir motyvacija, kas skatina aukštesnę darbo kokybę bei teigiamus pokyčius

organizacijoje ir veiksmingesnį jos valdymą.

45.80%

18.80%

56.30% 58.30%

37.50%

56.30%

37.50%

0.00%

10.00%

20.00%

30.00%

40.00%

50.00%

60.00%

70.00%

Ilgalaikės

vizijos

nebuvimas

Permainų

būtinumo ir jų

skalės

nesuvokimas

Strateginio

plano

nebuvimas

Paviršutiniškas

požiūris į

socialinę

atsakomybę

Taikymas

pasenusių

valdymo

metodų

ĮSA

"nuleidimas iš

viršaus"

nedalyvaujant

visiems įmonės

darbuotojams

Nesugebėjimas

vertinti

socialinės

atsakomybės

kaip naujovės

Page 28: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

28

Vėliau 2013 m. Mauricienė ir Paužuolienė atliko tyrimą „Įmonių socialinės atsakomybės svarba:

visuomenės požiūris“11. Kiekybinio tyrimo pagalba buvo apklausti 314 Lietuvos gyventojų ir buvo

nustatyta, kad 62,2 proc. yra dirbantys, o 11,3 proc. dirba socialiai atsakingose įmonėse. 18,6 proc.

sudarė studentai ir 2,9 proc. apklaustųjų buvo bedarbiai. Respondentams buvo pateikti teiginiai,

kuriais jie turėjo įvertinti kiek, jų manymu, organizacijos turėtų skirti dėmesio tam tikroms sritims,

kurios yra susijusios su socialine atsakomybe. Beveik visi apklausoje dalyvavę respondentai sutinka,

kad organizacijos turėtų orientuotis į savo vartotojų poreikių tenkinimą, tiekti kokybiškas prekes ir

paslaugas, kurti patikimos įmonės reputaciją, gerinti jos įvaizdį, tačiau šiek tiek mažiau sutinka su

tokiais teiginiais, kaip – įmonės privalo tausoti aplinką, mažinti bet kokį neigiamą poveikį, kovoti su

kyšininkavimu ir kitomis korupcijos rūšimis. Iš dalies respondentai pritaria, kad įmonės turi skirti

lėšų labdarai, paramai. Kitu klausimu siekta sužinoti, kokioms sritims įmonės turėtų skirti daugiau

dėmesio. Respondentų pateikti atsakymai leidžia spręsti, kad socialinė atsakomybė yra susijusi su

įmonės vidine aplinka (darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, darbuotojų motyvacija). Taip pat nemaža

dalis apklaustųjų sieja socialinę atsakomybę su žmonių gerove, etinių vertybių puoselėjimu. Atlikto

tyrimo rezultatai atskleidė, kad įmonės turėtų orientuotis į vartotojų poreikių tenkinimą, tiekti

kokybiškas prekes ir paslaugas, kurti patikimos įmonės reputaciją, gerinti įmonės įvaizdį. Įmonės

turėtų daugiau dėmesio skirti darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, didinti darbuotojų motyvaciją, gerinti

įvaizdį, prekių ir paslaugų kokybę.

Lietuvoje atliktų tyrimų analizės rezultatai rodo, kad dauguma įmonių diegdamos socialinę

atsakomybę naudoja projektinės veiklos metodus, taip pat tarptautines vadybos sistemas, standartus.

Įmonės dažnai pasitelkia socialinę atsakomybę kaip verslo ir rinkodaros strategiją, siekiant atsakingo

verslumo, įgauti papildomos motyvacijos, siekiant pelno, gerinti įmonės įvaizdį, reputaciją, prekės

ženklo žinomumą. Naujesniuose tyrimuose yra analizuojamos įmonių ir visuomenės požiūriai į

socialinę atsakomybę. Tai leidžia prieiti prie išvados, kad visuomenės požiūris sutampa su įmonių

veiksmais, siekiant socialinės atsakomybės integracijos į strategiją (vartotojų poreikių tenkinimas,

kokybiškų prekių ir paslaugų teikimas, vidinė įmonės aplinka susijusi su darbuotojų kvalifikacijos

kėlimu, motyvacijos didinimu).

2.2 Praktinių atvejų analizė taikant socialinės atsakomybės diegimą įmonių

plėtroje

Analizuojant įmonių patirtį, diegiant socialinę atsakomybę įmonių veikloje ir įvairiose jų srityse,

galima pastebėti, kad socialinės atsakomybės principus įgyvendina įvairios įmonės, nepriklausomai

11 Mauricienė, I., Paužuolienė, J. (2013). Įmonių socialinės atsakomybės svarba: visuomenės požiūris

https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-

0001:J.04~2013~1407326794431/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content

Page 29: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

29

nuo bendrovių dydžio, turimo kapitalo ar veiklos pobūdžio. Remiantis Europos komisija (2003),

Desur (2013), Bagdoniene ir Paulavičiene (2010), įmonių įgyvendinama socialinė atsakomybė

atsispindi tokiose įmonių srityse, kaip:

• Socialinė atsakomybė rinkoje: socialiai atsakinga rinkodara, kuri nepiktnaudžiauja

atskirų socialinių grupių silpnybėmis, pareigingi mokėjimai pagal gaunamas sąskaitas, atsižvelgimas

į specialių poreikių turinčias grupes (žmonės su negalia, jaunimas, nėščiosios);

• Socialinė atsakomybė darbo vietoje: saugios ir sveikos darbo vietos darbuotojams,

pagarba žmogaus teisėms, lygių darbo sąlygų sudarymas įvairių grupių atstovams, darbuotojų

sąmoningumo skatinimas darbo aplinkoje;

• Socialinė atsakomybė visuomenėje: vietinės bendruomenės poreikių ir interesų

derinimas, jaunimo įsitraukimo į verslą ir profesinę veiklą skatinimas, praktikos galimybių

sudarymas;

• Socialinė atsakomybė aplinkosaugoje: efektyviai ir atsakingai naudojami ištekliai

įmonės veikloje, aplinkos saugojimas, „žalių“ produktų (tinkamų perdirbti, sunaudojančių mažiau

išteklių gamybos procese) kūrimas ir gamyba.

Be viso to, socialinės atsakomybės temos aktualumas yra svarbus daugeliui pasaulio valstybių.

Įvairiose pasaulio šalyse vyrauja visokeriopos problemos, dėl šios priežasties kiekvienos šalies

situacija yra unikali, o jose ir akcentuojami skirtingi socialinės atsakomybės aspektai. Todėl, toliau

bus pateikti konkretūs socialinės atsakomybės įgyvendinimo atskirose srityse pavyzdžiai. Analizei

įmonės yra pasirinktos atsitiktiniu būdu, buvo išanalizuotos skirtingų šalių, skirtingų sektorių bei

skirtingus socialinės atsakomybės aspektus ir sritis akcentuojančios įmonės. Tokia analizė išplečia

socialinės atsakomybės įmonėse įgyvendinimo ir diegimo praktikoje suvokimą, kadangi yra

atskleidžiamos socialinės atsakomybės platumas, taip pat yra matomos galimybės kaip socialinę

atsakomybę galima pritaikyti konkrečiam atvejui ir pasinaudoti jos teikiama nauda.

Puikiu socialinės atsakomybės įgyvendinimo pavyzdžiu yra Austrijos bendrovės „Worthington

Cylinders“ atvejis (2.2 lentelė), kai įmonė susidūrė su ekonomine krize ir dėl šios priežasties reikėjo

priimti svarbius sprendimus. Problemoms spręsti buvo pasirinktas „Great workplace – great business“

metodas. Juo remiantis daugiausiai dėmesio buvo skiriama darbuotojams, nes bendrovė tikėjo, kad

nuo darbuotojų priklauso verslo sėkmė. Siekiant išlaikyti verslą, buvo būtina atleisti nemažai

darbuotojų. Bendrovė norėjo išlaikyti darbuotojų pasitikėjimą, jiems buvo diegiamos įmonės vertybės

ir misija, siekta veikti sąžiningai ir skaidriai, buvo akcentuojamos teikiamos perkvalifikavimo

galimybės ir parama, ko pasekoje, bendrovė sėkmingai pasiekė norimų rezultatų.

Page 30: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

30

2.2 lentelė. Įmonės „Worthington Cylinders“ socialinės atsakomybės atvejo pavyzdys

Įmonė: Worthington Cylinders, Austrija

Situacija:

o Austrijoje įsikūręs slėgio cilindrų

gamintojas.

o 440 darbuotojai.

o Pajamos sumažėjo 80% nuo krizės pradžios.

o Reikėjo atleisti dalį darbuotojų, siekiant

išsilaikyti rinkoje.

Įmonės veiksmai:

o Pripažino realią situaciją.

o Tikslas – gerinti darbuotojų pasitikėjimą

atleidimo iš darbo metu.

o Sustiprėjęs bendravimas.

o Nustatytas teisingas ir skaidrus procesas

darbuotojams, kurie turės būti atleisti.

o Teikiama atleidimo iš darbo

perkvalifikavimo parama.

Rezultatas:

o Padidėjo darbuotojų pasitikėjimas.

o Pagerėjęs reitingas Austrijos geriausių darbo vietų sąraše.

o 2009 m. bendrovė pirmą kartą pateko į geriausių Europos darbdavių sąrašą.

o 2010 m. bendrovė vėl pateko į geriausių darbdavių sąrašą Europoje.

Lentelė sudaryta remiantis Palle Ellemann (2010) Great workplace – Great business konferencijos medžiaga12

Crane, Matten, Spence (2019) teigimu, tai, kaip įmonės veikia rinkoje, yra esminis rodiklis,

kadangi įmonės privalo integruoti į savo pagrindinę organizacinę struktūrą ir procesuose socialinius,

etinius ir aplinkosauginius aspektus. Tai rodo, kad verslo veikla, kaip pavyzdžiui produktų gamyba,

tiekimo grandinės valdymas, pardavimų praktika, turėtų atsispindėti įmonės įsipareigojimui

atsakingai veiklai. Puikus to pavyzdys alaus daryklos bendrovės „Gulpener bier“ įsikūrusioje

Olandijoje atvejis (2.3 lentelė).

12Palle Ellemann (2010) Great Workplace Great Business UNDP Global Compact Network Lithuania [žiūrėta: 2019 04

11]. Prieiga per internetą: http://csrbaltic.lt/wp-content/uploads/2013/04/Prezentation_Elleman_CSR-conference-

2010.pdf

Page 31: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

31

2.3 lentelė. Įmonės Gulpener bier praktinis socialinės atsakomybės pavyzdys

Įmonė: GULPENER BIER, Olandija

Socialinės atsakomybės sritys: atsakingas tiekimo grandinės valdymas

Praktinis pavyzdys: alaus darykla „Gulpener Bier“ iš kitų įmonių išsiskiria savo ekologiniu

ambicingumu. Tvarumas ir socialinė atsakomybė yra pagrindinis įmonės motyvas ir tikslas, todėl

visi ingredientai alaus gamybai yra ekologiškai išauginti vietiniame regione, o visam gamybos

procesui naudojama energija yra išgaunama saulės baterijų pagalba. 70 ūkininkų yra suformavę

kooperatyvą „Triligran“ ir už tai, kad nenaudoja pesticidų gauna už savo produktus 10% aukštesnę

nei vyraujanti rinkoje kainą. Įmonė kiekviename žingsnyje stengiasi mažinti neigiamą poveikį

aplinkai, butelius ragina perdirbti ir naudoja kiek įmanoma mažiau pakuočių.

Rezultatas:

o Gera reputacija;

o Aukštas vartotojų pasitenkinimas preke;

o Mažas darbo jėgos apyvartos pokytis ir geros darbo sąlygos;

o Teigiama nauda aplinkai;

o Nauda vartotojams (atsakingas produktas)

Lentelė sudaryta remiantis Europos komisija (2003). Responsible entrepreneurship A collection of good practice

cases among small and medium-sized enterprises across Europe 13

Kadangi socialinė atsakomybė Didžiojoje Britanijoje yra jau senai žinoma ir plačiai taikoma,

galima išskirti ir šios šalies socialinės atsakomybės įgyvendinimo praktikos atvejį, kuriame taikomos

socialinės atsakomybės iniciatyvos galėtų būti geras pavyzdys ir Lietuvos įmonėms. Bakker (2016)

įvardijo, kad socialinės atsakomybės sklaida yra susijusi su verslo veikla ir nuo senų laikų verslo

įmonės orientuojamos padėti spręsti visuomenines problemas, tiekti socialiai atsakingus produktus ir

procesus bei kurti socialiai atsakingus santykius su darbuotojais. Idowu, Filho (2008) pastebėjo, kad

Didžiosios Britanijos vyriausybė skatina socialinę atsakomybę įvairiose sferose, todėl yra skatinami

įvairūs judėjimai, iniciacijos, pavyzdžiui „Business in the Community“ iniciatyvoje dalyvauja

daugiau nei 700 verslo įmonių. Šios iniciacijos pagrindinė paskirtis yra spręsti visuomeninius

klausimus, problemas ir taip parodyti įmonių pozityvų poveikį visuomenei. Be viso to, viena iš

Didžiosios Britanijos iniciatyvų yra skatinti įmones skirti savo darbuotojams apmokamų dienų

savanoriškai dirbti visuomenės labui. Todėl, norint suprasti vykdomų iniciatyvų svarbą, yra

pateikiamas praktinis atsakingo verslo pavyzdys (2.4 lentelė).

13Europos komisija (2003). Responsible entrepreneurship A collection of good practice cases among small and medium-

sized enterprises across Europe. Prieiga per internetą: https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-

/publication/07238c6f-fba4-4271-a9aa-68c3ca9f1909/language-en

Page 32: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

32

2.4 lentelė. Įmonės „Happy computers“ praktinis socialinės atsakomybės pavyzdys

Įmonė: HAPPY COMPUTERS, Didžioji Britanija

Socialinės atsakomybės sritys: socialinė integracija, ekonominis vystymasis ir įdarbinimas

Praktinis pavyzdys: IT mokymo organizacija kiekvienais metais skiria 20% viso savo pelno

labdarai, taip pat diegia „timebank“ schemą, kuri leidžia kiekvienam darbuotojui dalyvauti

įvairiuose projektuose, kurie atnešą abipusę naudą, tiek įmonei, tiek bendruomenei. Vienas iš

pavyzdžių yra projektas Ugandoje. „Happy Computers“ darbuotojai bendradarbiavo su PADEAP

(Afrikos vystymo, švietimo ir gynimo programa), organizacija, kurios tikslas padėti skurstantiems

ir su socialine atskirtimi susiduriantiems žmonėms visoje Afrikoje. Du įmonės darbuotojai

mėnesiui išvyko į Kampalą dirbti su PADEAP IT mokymo centru. Šio projekto tikslas buvo

visuotinis darnus vystymasis: ne tik mokyti, bet ir didinti įmonės darbuotojų įgūdžius bei plėsti

mokymosi išteklius. Taigi darbuotojai ne tik vedė mokymus, bet ir gavo naudos įgaudami praktikos

bei parsiveždami mokymosi medžiagos.

Rezultatas:

• Išaugusi darbuotojų motyvacija ir įgūdžių lavinimas.

Projekto poveikio nauda ir rezultatas:

• Padidėjo bendruomenės centro pajėgumas Kampaloje;

• Labiau kvalifikuoti vietos darbuotojai;

• Aukštesnės kokybės kursų pasirinkimo spektras;

• Tiesioginė nauda, baigus kursus galimybė gauti darbo vietą; Lentelė sudaryta remiantis Europos komisija (2003). Responsible entrepreneurship A collection of good practice

cases among small and medium-sized enterprises across Europe 14

Lietuvoje puikiu pavyzdžiu įtraukiant socialinės atsakomybės principus į įmonės strategiją gali

būti „Telia“ atvejis, kuomet bendrovė nesilaikė tarptautinių etinių standartų, o socialinės atsakomybės

trūkumas lėmė įmonės finansinius ir moralinius nuostolius. 2004 m. publikuotame Vasiljevo ir

Pučėtaitės straipsnyje „Suinteresuotųjų grupių vadybos problemos privatizacijos ir tarptautinio verslo

kontekstuose: „Lietuvos telekomo“ atvejis“15, autorių atliktame tyrime dabartinė „Telia“ bendrovė

iki 2003 m. patyrė 300 mln. litų įsiskolinimą, taip pat nuo 2002 m. iki 2003 m. „Lietuvos telekomo“

grynasis pelnas sumažėjo 105,1 proc., o kitų mobiliojo ryšio operatorių abonementų skaičius tik

didėjo. Vasiljevas ir Pučėtaitė (2004) padarė išvadą, kad verslo etika daro įtaką finansiniams

ekonominės kompanijos veiklos rezultatams. Netinkamas visuomenės gerovės supratimas, prastas jos

14Europos komisija (2003). Responsible entrepreneurship A collection of good practice cases among small and medium-

sized enterprises across Europe. [žiūrėta: 2019 04 11]. Prieiga per internetą:

https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/07238c6f-fba4-4271-a9aa-68c3ca9f1909/language-en 15 Vasiljevas, A., Pučėtaitė, R. (2004). Suinteresuotųjų grupių vadybos problemos privatizacijos ir Tarptautinio verslo

kontekstuose: „Lietuvos telekomo" Atvejis [žiūrėta 2019 03 21]. Prieiga per internetą:

https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-

0001:J.04~2004~1367181917107/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content

Page 33: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

33

pasitikėjimas, paprastų žmonių bei vietos bendruomenės interesų nepaisymas darė žalą bendrovei.

Nepagarba suinteresuotoms grupėms, akcininkų pirmumas vartotojų atžvilgiu, atvirų ryšių su

visuomene trūkumas lėmė visuomenės pasitikėjimo ir klientų praradimą. Taigi moraliniai praradimai,

kuriuos ignoravo kompanija, lėmė finansinius nuostolius. Patirti įmonės nuostoliai vertė keisti savo

elgesį, todėl buvo keičiamas įmonės strateginis veiklos tikslas. 2001 m. įmonės veiklos tikslas buvo

optimizuoti veiklą didinant pelną bei akcininkų vertę, o 2002 m. strateginis veiklos tikslas buvo

pakeistas socialine gerove.

Šiandien telekomunikacijų bendrovė „Telia“ koncentruojasi ties etišku elgesiu, korupcijos

prevencija, žmogaus teisėmis, darbuotojų sauga ir sveikata ir aplinkosauginiais reikalavimais16. Taip

pat diegia geriausius tarptautinius ISO standartus: kokybės valdymo (ISO 9001), aplinkosaugos

valdymo (ISO 14001), darbo saugos ir sveikatos valdymo (OHSAS 18001) standartus. Tačiau

svarbiausiu tikslu savo strategijoje iškelia visuomenės ir bendrą šalies skaitmeninės pažangos

didinimą bei technologinės atskirties mažinimą17. Kad to pasiektų, bendrovė „Telia“ plėtoja

technologijų prieinamumą kiekvienam žmogui, pritaiko technologijas saugiai ir sveikai visuomenei,

dalinasi technologijų žiniomis ir skatiną inovacijų kūrimą.

„Telia“ norėdama integruoti visą visuomenę, tuo tarpu ir regos negalią turinčius asmenis

naudotis išmaniosiomis technologijomis, pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių

sąjunga (LASS). „Telia“ specialistai bendradarbiaudami su LASS atstovais išbandė ir atrinko

labiausiai tinkančius išmaniuosius telefonus regos negalią turintiems žmonėms. Atrinkti modeliai yra

žymimi specialiais ženklais. Juose įdiegus specialią programinę įrangą visa telefono ekrane rodoma

informacija gali būti įgarsinama ir pateikiama balsu. Tokiu būdu regos sutrikimą turintis žmogus gali

sužinoti tikslų laiką, perskaityti gaunamas žinutes, naršyti internete ir sužinoti kas skambina.

2017 m. „Telia“ darbuotojai savanoriškai skyrė dėmesio senjorams, tam kad būtų mažinama

socialinė atskirtis. Kelis mėnesius Vilniaus centrinėje bibliotekoje buvo rengiami susitikimai su

senjorais ir jie buvo mokomi naudotis mobiliuoju internetu ir jo suteikiamomis galimybėmis.

2017 m. Vilniuje duris atvėrė analogų Europoje neturintis virtualus muziejus „Telia Vilniaus

istorijos Nemuziejus“, kuriame daugiasluoksnės kompiuterinės grafikos, lazerių ir projekcijų pagalba

atkurta 700 m. Lietuvos sostinės istorija. Šis projektas Vilniaus svetingumo 2017 m.

apdovanojimuose buvo paskelbtas nominacijos „Metų atradimu“ nugalėtoju.

Tai leidžia daryti išvadą, kad įmonė, integruodama socialinę atsakomybę savo strategijoje, turi

teikti visuomenei pozityvų poveikį, nesvarbu, ar tai yra savanoriška veikla ar sukurta nauja inovacija,

16 „Telia Lietuva“ tvarios veiklos ataskaita 2017. [žiūrėta 2019 03 21]. Prieiga per internetą:

https://www.telia.lt/documents/20184/34947/2017_Telia_Lietuva_tvaraus_verslo_ataskaita.pdf/8486b7a0-8e5d-e1f2-

8e92-cb007bc5cc92 17 „Telia Lietuva“ tvarios veiklos ataskaita 2017. p. 38 - 46. [žiūrėta 2019 03 21]. Prieiga per internetą:

https://www.telia.lt/documents/20184/34947/2017_Telia_Lietuva_tvaraus_verslo_ataskaita.pdf/8486b7a0-8e5d-e1f2-

8e92-cb007bc5cc92

Page 34: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

34

gerinanti žmonių pragyvenimo lygį, tokiu atveju į įmonės veiklą visuomenė žiūrės palankiau ir didės

įmonės reputacija ir įvaizdis.

Išanalizuoti įmonių pavyzdžiai rodo, kad socialinės atsakomybės įgyvendinimo praktika tiek

užsienio šalyse, tiek Lietuvoje skiriasi – vienose šalyse socialinė atsakomybė yra įsitvirtinusi labai

senai, o kitose – praktika dar tik yra pradedama taikyti. Be viso to, kiekvienoje šalyje galima išvysti

skirtingas socialinės atsakomybės praktikos įgyvendinimo iniciatyvas, tačiau visos jos turi vieną

bendrą požiūrį, kad socialinė atsakomybė kaip strateginė dalis yra labai reikalinga ir net būtina

kiekvienai šiuolaikinei įmonei. Siekiant būti sėkmingais ir konkurencingais, sugebėti išvengti

ekonominės krizės padarinių ir kitų įvairiose šalyse vyraujančių problemų, kurių įmonės

nepaisydamos gali sutrikdyti įmonės egzistavimą ir taip pat sukelti įvairias problemas ją supančioje

aplinkoje, yra privaloma paisyti socialinės atsakomybės įgyvendinimo principų bei ieškoti tinkamų

ir geriausių būdų pritaikyti ją įmonių veikloje.

2.3 ĮSA praktiką Lietuvoje skatinantys veiksniai

Nagrinėjant įmonių socialinės atsakomybės plėtros įtvirtinimą Lietuvoje yra pastebima, kad

užsienio šalių ir Lietuvos socialinės atsakomybės patirtis turi tam tikrų skirtumų. Lietuvos įmonės

dažnai įtraukia į savo veiklą socialinės atsakomybės principus raginamos užsienio įmonių, o užsienio

įmonių atsakingą požiūrį skatina visuomenės spaudimas.

Lietuvoje ĮSA principų įgyvendinimas įmonėse ir organizacijose suaktyvėjo šaliai įstojus į

Europos Sąjungą. Ruošiantis stojimui į Europos Sąjungą, Lietuvoje jau 2003 m. patvirtintoje

Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje18 buvo užsibrėžtas tikslas: „sudaryti sąlygas plėtoti

įmonių socialinę atsakomybę ir skatinti taikyti jos principus savo veikloje, kad jos norėtų svariai

prisidėti prie valstybės darnaus vystymosi: socialinės gerovės didinimo, ekonominės plėtros ir

aplinkos tausojimo. Strategijos pagrindinių nuostatų perkėlimas į regionų plėtros planus – viena

svarbiausių jos sėkmingo įgyvendinimo sąlygų“ (Žin., 2003, Nr.89-4029). Taip pat strategijoje

pažymimas siekis – „sustiprinti socialinį dialogą, įmonių socialinę atsakomybę, privataus ir viešojo

sektorių partnerystę – skatinti jų bendradarbiavimą ir bendrą atsakomybę, kad būtų užtikrintas darnus

vartojimas ir gamyba“. Galima teigti, kad vis dar nėra konkretaus dialogo tarp įmonių ir valstybės

institucijų, kas dažnai sukelia įmonių nenorą įtraukti socialinius klausimus į savo įmonės strategiją.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino ir išleido 2009–2013 metų nacionalinės įmonių

socialinės atsakomybės plėtros programą19. Plėtros programa pripažįsta, kad socialiai atsakingas

verslas atitinka visuomenės gerovės lūkesčius ir yra visuomenės socialinės ir ekonominės plėtotės

18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2003 m. rugsėjo 11 d. Nr. 1160., [žiūrėta 2019 03 29]. Prieiga per

internetą:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.217644/WPqyZkDuCy 19Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos projektas 2009 m. spalio 4 d. [žiūrėta 2019 03 29]. Prieiga per internetą:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAPIS.11525

Page 35: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

35

pagrindas, todėl yra plėtojamos būtinos sąlygos socialinei atsakomybei ir ĮSA principų taikymo

įmonių veikloje skatinimas (Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2009). Programoje yra iškeliami

tikslai ir uždaviniai skirti įmonių socialinei atsakomybei skatinti. Pirmuoju iškeltu tikslu norima kurti

palankią teisinę ir institucijų aplinką įmonių socialinės atsakomybės plėtrai, o tam įgyvendinti

iškeliami uždaviniai, kuriais norima parengti teisės aktų pakeitimus, kurie skatintų ĮSA plėtrą ir

panaikintų kliūtis ĮSA plėtrai bei sukurti vieningą valstybės institucijų valdymo struktūrą,

užtikrinančią ĮSA plėtrą ir efektyvų institucijų bendradarbiavimą ĮSA skatinimo srityje. Antrasis

tikslas yra skatinti geresnį ĮSA suvokimą ir socialinį bei aplinkosaugos sąmoningumą. Norint to

pasiekti reikia: užtikrinti, kad valstybė pripažintų įmones, veikiančias socialiai atsakingai, aktyviai

remiančias ir savo pavyzdžiu propaguojančias ĮSA, padidinti ĮSA skaidrumą ir patikimumą,

įtraukti nevyriausybines organizacijas ir asocijuotas verslo struktūras į ĮSA įdiegimo įmonėse

procesą ir ugdyti tausojantį ir atsakingą vartojimą. Trečiasis tikslas – didinti įmonių ir suinteresuotųjų

šalių ĮSA klausimais kompetenciją, dėl to reikia parengti ĮSA principų taikymo metodines priemones

ir užtikrinti jų sklaidą ir keitimąsi gerąja patirtimi ir taip pat sukurti formaliojo, neformaliojo švietimo

ir tyrimų bei savišvietos ĮSA tema prielaidas.

2016 m. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės

programos20“ pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir patvirtino „Septynioliktosios Lietuvos

Respublikos Vyriausybės programą“, kuria norima kurti darnią Lietuvą 5 lygmenimis: darnaus

žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos ir darnaus valstybės

valdymą (Lietuvos Respublikos Seimas, 2016). Antro skirsnio 198 punkte pabrėžiama, kad

tausojančios ir įtraukios plėtros koncepciją apima teisingumo, lygių galimybių, orių darbo sąlygų ir

aplinką tausojančių ekonominės veiklos principai. Nutarime pažymima, kad svarbiausioji

tausojančios ir įtraukios plėtros sąlyga yra socialinė verslo atsakomybė – verslo suvokimas, kad jis

taip pat reikšmingai formuoja visuomenės mikroklimatą ir todėl, greta pelno siekimo, ilgalaikiam ir

darniam verslui, būtina ne tik nepažeisti įstatymų, bet ir laikytis jų dvasios, etinių standartų, siekti

teisines normas viršijančių visuomeninių tikslų, tokių kaip sveikesnė, draugiškesnė visuomenė,

laimingesni darbuotojai, gyvenimas palankesnėje aplinkoje. Antro skirsnio 200 punkte, nurodoma,

kad tausojančios ir įtraukios plėtros objektas yra ne tik įmonė, bet ir žmogus su savo poreikiais. Jos

tikslas – konkurencingos ekonomikos kūrimas, aprėpiant visus gyventojų sluoksnius, skurdo ir

įvairiapusės atskirties mažinimas. Tvari plėtra ir skurdo bei atskirties mažinimas įmanomas, kai

plėtros šaltiniai yra įvairūs ir apima kuo daugiau darbingų gyventojų, todėl šioms nuostatoms

įgyvendinti yra išskiriami 3 punktai. 201.1 punktu siekiama veiksmingai įtraukti gyventojus į darbo

20 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ Nr. XIII-82, 2016 m.

gruodžio 13 d., Vilnius. [žiūrėta 2019 04 25] prieiga per internetą: https://www.e-

tar.lt/portal/lt/legalAct/ed6be240c12511e6bcd2d69186780352

Page 36: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

36

rinką, 201.2 punkto pagalba siekiama skatinti konkurencingų darbo vietų kūrimą, ypač nuo didžiųjų

miestų nutolusiuose šalies regionuose, o 201.3 punktas sako, kad Vyriausybė skatins verslo socialinę

atsakomybę. Galima išskirti ir 203.6 punktą, kuriuo bus skatinamas verslo socialinės atsakomybės

svarbos suvokimas. Tam pasiekti bus raginami darbdaviai, verslo atstovai prisidėti prie socialinės ir

fizinės aplinkos, kurioje verslas veikia, gerinimo, vyriausybė skatins darbdavių sąmoningumą

darbuotojų gerovės srityje, ypač sprendžiant tokias kasdienes problemas kaip neformalus raginimas

eiti į darbą sergantiems darbuotojams.

Dagilienė, Leitonienė ir Grencikova (2014)21 padarė išvadą, kad Lietuvoje vis dar vyrauja tik

socialinės atsakomybės idėjos. Tai reiškia, kad, nors pati ĮSA turėtų būti formuojama pagal šalies

teisinę sistemą ir suinteresuotųjų šalių poreikius, Lietuvoje specialaus privalomo teisinio įstatymo

reguliuojančio socialinės atsakomybės sklaidą įmonėse nėra. Kadangi Lietuvoje įmonės gana

pasyviai įsitraukia į socialinės atsakomybės veiklą ir vykdo jos principus, Lietuvos Respublikos ūkio

ministerija parengė Lietuvos verslumo veiksmų 2014–2020 metų planą22, kuriuo skatina verslo

įmones įsitraukti į socialinę atsakomybę. 3.20 skirsnyje, pabrėžiama, kad reikia didinti įmonių ir

organizacijų socialinę atsakomybę bei skatinti verslo įmones diegti su socialine atsakomybe

susijusius tarptautinius standartus, organizuoti mokymus, konsultavimą ir informuoti visuomenę.

Galima pastebėti, kad yra skatinama ne tik pati socialinė atsakomybė, tačiau ir verslo įmonės savo

viduje yra raginamos diegti įvairius standartus, kurių pagalba yra užtikrinama, kad įmonė,

priklausomai nuo standarto paskirties, įsipareigoja gerinti darbuotojų kompetencijas, gerinti darbo

aplinką ir saugą, įtraukti aplinkos apsaugos rizikos valdymą ir pan.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija išleido Įmonių socialinės

atsakomybės 2016– 2020 metų veiksmų planą23, kuriuo yra siekiama įtraukti įmonių socialinę

atsakomybę šalyje. Veiksmų plane yra įvardijamos priemonės, asignavimai, atsakingi asmenys, taip

pat iškelti konkretūs uždaviniai ir tikslai. Pirmuoju tikslu yra siekiama užtikrinti įmonių socialinės

atsakomybės plėtros koordinavimą tarp valstybės institucijų ir socialinių partnerių (Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2016). Antrasis tikslas yra sukurti įmonių

socialinės atsakomybės motyvacijos skatinimo ir kompetencijos didinimo mechanizmą. Trečiuoju –

užtikrinti įmonių socialinės atsakomybės pažangos ir rezultatų stebėseną ir tobulinti vertinimo

priemones bei metodus įmonių ir šalies lygiu. Europos parlamento ir Tarybos direktyvoje

21 Dagilienė, L., Leitonienė, Š., Grencikova, A. (2014). Increasing Business Transparency by Corporate Social Reporting:

Development and Problems in Lithuania, 2014, 25(1), p. 54 – 61. https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-

0001:J.04~2014~1453307645755/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content 22 Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įsakymas, 2014 m. lapkričio 26 d. Nr. 4-850, p. 33. https://e-

seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/311ec59075b811e4b615a833d6e7da3d/wiPOrZtDum [apsilankyta 2019 03 29] 23 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymas, 2016 m. balandžio 29 d. [žiūrėta 2019 03

29]. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ca98b7600dd511e687e0fbad81d55a7c

Page 37: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

37

2013/34/ES24 26 punkte yra aiškinama, kad „informacija neturėtų apsiriboti finansiniais įmonės

veiklos aspektais ir turėtų būti išanalizuoti veiklos poveikio aplinkai ir socialiniai aspektai, būtini

norint suprasti įmonės pokyčius, veiklos rezultatus ar būklę“ (Europos parlamentas ir ES taryba,

2013). Taigi, Vyriausybė, kaip valstybės atstovė socialinės atsakomybės klausimais, nutarimu

patvirtino veiksmų planą skatinti bei puoselėti socialiai atsakingą verslą. Plane yra nurodomos

priemonės padėsiančios įmonėms tapti socialiai atsakingomis (atnaujinti metodinius leidinius,

vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo veiklas, sukurti veiksmingas socialinės atsakomybės

viešinimo visuomenei produktus, daugiau dėmesio skirti gerosios praktikos sklaidai ir pan.). Tokiu

būdu valstybė įsipareigoja skatinti bei plėsti socialiai atsakingą verslą, tačiau šių instrumentų

panaudojimas didžiąją dalimi priklauso nuo įmonės vykdomos praktikos ir tikslų.

Apibendrinant galima teigti, kad verslo aplinka yra formuojama valstybės politikos, o tai

atsispindi ir ĮSA plėtros šalyje galimybių spektre. Privataus sektoriaus įsitraukimas gali būti

produktyvus, kuomet socialinės atsakomybės veiksniai yra subalansuoti su teisiniais instrumetais,

tačiau Lietuvoje to dar pasigendama. Atsižvelgiant į pateiktus LR Vyriausybės teisės aktus ir

nutarimus galima teigti, kad Lietuvoje vis dar trūksta ilgalaikės valstybės įsitraukimo ĮSA klausimais

ir jo derinimu su kitomis tarptautinėmis strategijomis. Valstybės įsitraukimas socialinės atsakomybės

plėtros klausimais padėtų privačiam sektoriui tapti produktyvesniais, derinant įmonių strategijas ir

socialinės atsakomybės principus, jos veiklas. Dėl šios priežasties valstybė kurdama ir balansuodama

reguliuojamąsias bei skatinamąsias priemones, gali sukurti efektyvią aplinką socialinės atsakomybės

įmonėse plėtrai.

24 EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/34/ES, 2013 m. birželio 26 d., „dėl tam tikrų rūšių

įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB.“

[žiūrėta 2019 03 29]. Prieiga per internetą: https://eur-lex.europa.eu/legal-

content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32013L0034&from=LT

Page 38: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

38

3. SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ ĮMONĖSE TYRIMO METODIKA,

REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1 Tyrimo pristatymas

Tyrimo problema. Dabartinėms įmonėms, norinčioms išsilaikyti konkurencinėje aplinkoje

ilguoju laikotarpiu yra būtina įtraukti į savo veiklą darnaus vystymosi filosofiją, veikti socialiai

atsakingai ir taikyti socialinės atsakomybės metodus. Be to, reikia atkreipti dėmesį į visuomenės

poreikius, etikos reikalavimus, natūralios gamtos išsaugojimą, užtikrinti darbuotojų gerovę, numatyti

darbuotojams perspektyvas darbo srityje, juos motyvuoti ir suteikti galimybę augti darbo srityje,

atkreipti dėmesį ir spręsti aplinkos apsaugos problemas, įtraukti socialinius klausimus į įmonės veiklą

ir strategiją. Dėl šios priežasties, įmonės savo veikloje, veikdamos konkurencingoje verslo srityje, vis

labiau stengiasi diegti bei kurti naujus socialinės atsakomybės principus, paremtus verslo modelius.

Pateikti veiksniai pagrindžia analizuojamą socialinės atsakomybės ir jos principų įgyvendinimo

įmonių veikloje klausimų aktualumą.

Pasirinktos Jungtinių Tautų Pasauliniam susitarimui priklausančios Lietuvos įmonės, kadangi

JTPS yra strateginė įmonių iniciatyva, kurios savanoriškai įsipareigoja savo veiklas vykdyti

laikydamosis 10 visuotinai priimtų principų žmogaus teisių, darbo, aplinkosaugos ir kova su

korupcija srityse. Be viso to, įmonės įsipareigoja teikti socialinės atsakomybės ataskaitas, kadangi

ataskaitos yra pagrindinis viešai prieinamas šaltinis, kuris atspindi įmonės socialinės veiklos daromą

pažangą. Svarbu paminėti, kad į apklausą yra netikslinga įtraukti tų įmonių, kurios nėra JTPS narės,

nes tokios įmonės nebūtinai skelbia, kad vykdo socialiai atsakingas veiklas ar laikosi socialinės

atsakomybės principų ir ne visada pateikia socialinės atsakomybės veiklos rezultatus. Tokiu būdų

neįmanoma sužinoti tikslaus socialiai atsakingų ar socialiai atsakingą veiklą vykdančių verslo įmonių

skaičiaus, o gauti rezultatai būtų chaotiški ir netikslūs.

Tyrimo objektas. Lietuvoje veikiančios įmonės, kurios priklauso Jungtinių Tautų Pasauliniam

susitarimui.

Tyrimo tikslas. Ištirti socialinės atsakomybės teikiamą naudą įmonių strateginėje plėtroje.

Tyrimo uždaviniai:

1. Atlikti Jungtinių Tautų Pasauliniam susitarimui priklausančių įmonių kiekybinį tyrimą;

2. Ištirti socialinės atsakomybės svarbą įmonių vidiniuose bei išoriniuose procesuose;

3. Nustatyti socialinės atsakomybės reikšmę įmonių strateginėje plėtroje.

Page 39: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

39

3.2 Tyrimo metodai

Tyrimo rezultatams gauti buvo naudotas kiekybinis tyrimas. Kaip teigia Žukauskienė (2008)

kiekybinis tyrimas tai - struktūrizuotas, besiremiantis iš mokslinės problemos kylančia hipoteze

tyrimas, taikant matematinius analizės metodus tyrimo duomenims apdoroti bei nagrinėjamam

reiškiniui aprašyti. Populiariausias ir dažniausiai taikomas kiekybinis tyrimo metodas yra apklausa.

Todėl anketinės apklausos pagalba siekiama išsiaiškinti socialinės atsakomybės teikiamą naudą

įtraukus socialinę atsakomybę į verslo įmonių strategiją ar jos dalį, kokia yra gaunama vertė įmonėms,

kas skatina diegti socialinės atsakomybės iniciatyvas ir principus.

Šiems rezultatams gauti įtrauktos tos įmonės, kurios yra Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo

iniciatyvos narės. Ši iniciatyva yra didžiausia savanoriška įmonių/korporacijų socialinės ataskomybės

iniciatyva, kurios pagalba yra siekiama padidinti įmonėms įdiegti Pasaulinio susitatimo principus į

įmonės verslo strategiją bei skatinti bendradarbiavimą ir partnerystę tarp įvairių sektorių, valstybėje

ir už jos ribų, siekiant univeralių pasaulio plėtros tikslų.

Tyrimo imtis, respondentų atranka.

Tyrimo generalinė aibė – tai tyrimo vienetų (žmonių, organizacijų, bendruomenių,

grupių, įvykių, rašytinių bei vaizdo dokumentų ir pan.), atstovaujančių tyrimo objektui, visuma.

(Rupšienė, 2007). Šio tyrimo generalinę aibę sudaro – Jungtinių Tautų Pasauliniam susitarimui

priklausančios įmonės.

Tyrime buvo taikyta tikslinė imtis, nes iš anksto žinoma kiek respondentų sudaro tiriamają

visumą. „Čia tyrėjas į formuojamą grupę įtraukia asmenis, kurie, jo manymu, yra tipiškiausi

tiriamojo požymio atžvilgiu. Kitaip tariant, tyrėjas formuoja grupę, priklausomai nuo savo specifinių

tikslų“ (Kardelis, 2002).

Todėl šiame tyrime 26 įmonėms, kurios priklauso Jungtinių Tautų Pasauliniam susitarimui buvo

išsiųstos elektroniniu paštu nuorodos į anketinę apklausą. Kiekviena įmonė turėjo išrinkti po 1

asmenį, kuris ir užpildė anketą visos įmonės vardu. Iš viso į anketos klausimus atsakė 24 įmonės.

Duomenų analizės metodas.

Tyrimo duomenys buvo surinkti manoapklausa.lt pagalba ir apdoroti Microsoft Office ir Excel

programomis.

Šiais rezultatais buvo siekta išsiaiškinti socialinės atsakomybės teikiamą naudą, jos privalumus,

kas skatina įmones diegti socialinę atsakomybę savo strategijoje.

Kiekybinį tyrimą sudarė anketa, kurioje buvo pateikti 23 klausimai. Šių klausimų sudarymas ir

pagrindimas yra pateiktas 3.1 lentelėje.

Page 40: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

40

3.1 lentelė. Į JT Pasaulinį susitarimą įsitraukusių įmonių anketos klausimų pagrindimas

1–5 klausimai Skirti išsiaiškinti pagrindines įmonės veiklos sritis ir ar jos atitinka

strategiją diegiant SA, ar tai sukelia įmonėms nuostolių.

6 klausimas Skirtas išsiaiškinti, kokie yra populiariausi standartai diegiant SA.

7–12 klausimai Skirti išsiaiškinti kaip yra atliekama SA, kas ją formuoja įmonėje, kas

skatina įmones įtraukti SA ir kokia yra gaunama iš to nauda.

13–17 klausimai Skirti išsiaiškinti pagrindines problemas diegiant SA, kaip ilgai trunka

SA diegimas ir kokie yra įmonės užsibrėžti tikslai įtraukus SA.

18–23 klausimai Skirti išsiaiškinti kvalifikacinius požymius: lyti, amžių, išsilavinimą,

veiklos sritį, darbuotojų skaičių, užimamas pareigas.

Lentelė sudaryta autoriaus

Sudarant klausimyną buvo atsižvelgiama į nagrinėjamas problemas: siekta išsiaiškinti

respondentams teikiamą naudą įtraukus socialinę atsakomybę į įmonės veiklą, kokios priežastys

skatina diegti socialinę atsakomybę įmonės veikloje, ar įmonėms gaunama iš to kokia nors vertė, su

kokiomis pagrindinėmis problemomis yra susiduriama plėtojant socialinę atsakomybę, kokie

veiksniai skatina įmones įtraukti socialinę atsakomybę kaip strateginę dalį.

Tyrimo laikas ir vieta. Anketinė apklausa buvo siunčiama elektroniniu paštų socialiai

atsakingoms įmonėms, o ją užildyti įmonės galėjo www.manoapklausa.lt tinklapyje, anketos

duomenys buvo renkami 2019 m. balandžio mėnesį.

3.3 Tyrimo rezultatai

Norint išanalizuoti socialinės atsakomybės įmonių strateginėje plėtroje daromą įtaką, buvo

remtasi anketine apklausa, kurioje savo nuomones apie socialinės atsakomybės kaip strateginės dalies

elementą pateikė Jungtinių Tautų Pasauliniam susitarimui priklausančių įmonių atstovai. Tyrimas

atliktas 2019 metų balandžio mėnesį, o anketa buvo pildoma internetu. Tyrime dalyvavo 24 įmonės:

17,4 proc. (4) sudarė iki 50 darbuotojų turinčios įmonės, nuo 51 iki 100 darbuotojų sudarė 17,4 proc.

(4), nuo 101 iki 250 darbuotojų turinčios įmonės – 21,7 proc. (5), o didžiausią dalį – virš 251

darbuotojų turinčios įmonės, kurių buvo 10 arba 43,5 proc. visų dalyvavusių įmonių. Vykusiame

kiekybiniame tyrime dalyvavo 63,2 proc. moterų ir 36,8 proc. vyrų. Pagal užimamas pareigas

didžiausią respondentų dalį sudarė „darbuotojai“: iš viso 89,5 proc. visų kiekybiniame tyrime

dalyvavusių respondentų, 5,3 proc. buvo skyriaus vadovai ir 5,3 proc. – įmonės vadovo pavaduotojai.

Šiais rezultatais norėta išsiaiškinti respondentų lytį, užimamas pareigas bei įmonės dydį. Remiantis

gautais rezultatais galima teigti, kad socialiai atsakingos įmonės dažniau būna didesnės, o mažoms

įmonėms nėra taip aktualu diegti socialinės atsakomybės principus savo strategijoje.

Page 41: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

41

Pirmasis anketos klausimas respondentams buvo apie tai, kokias sritis jų įmonėse apima socialinė

atsakomybė. Buvo pateikta dvylika atsakymų variantų, iš kurių kiekvienas respondentas galėjo

pasirinkti po kelis. Daugiausiai apklaustųjų (17,9 proc.) nurodė, kad įmonė apima sritį, susijusią su

kokybiškų prekių ir paslaugų gamyba. 13,2 proc. respondentų nurodė investicijas į personalo vystymą

ir socialines garantijas darbuotojams, o 9,4 proc. – pinigų investavimą į gamybą. Mažesnė dalis,

kurią sudarė 8,5% apklausoje dalyvavusių asmenų nurodė, kad socialinė atsakomybė įmonėse apima

sritis, susijusias su darbo sąlygų gerinimu bei valstybės nustatytų reikalavimų laikymusi (darbo,

mokesčių, ekologinių ir pan.). Taip pat 8,5 proc. įmonių palaiko socialiai remiamas sritis, t.y. sportą,

kultūrą, švietimą ir pan. 7,5 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų įmonėse socialinės atsakomybės sritys

apima visuomenės lūkesčių paisymą ir visuotinai priimtų etinių normų diegimą praktikoje. Kiti 7,5

proc. respondentų teigė, kad įmonė apima indėlį į visuomenės vystymą ekonominėje, socialinėje ir

ekologinėje sferose. Tik maža dalis respondentų – 5,7 proc. – pažymėjo, kad jų įmonėse socialinės

atsakomybės sritį apima legalus, aukštas atlyginimų mokėjimas. Mažiausiai, t.y. 1,9 proc. dalyvių,

pasirinko labdarą ir filantropiją, o 3,8 proc. – regioninę pagalbą, sprendžiant socialinius klausimus.

Atsakymų pasiskirstymas, rodo, kad socialiai atsakingoms įmonėms svarbiausia yra investuoti į

personalo vystymą, ko pasekoje yra stengiamasi teikti kokybiškas prekes ir paslaugas bei investuoti

pinigus į gamybą.

3.1 pav. Įmonių socialinės atsakomybės apimančios sritys

Paveikslas sudarytas autoriaus

17.9%;

5.7%

13.2%

8.5%

9.4%

8.5%

7.5%

1.9%

3.8%

8.5%

7.5%

7.5%

Kokybiškų prekių ir paslaugų gamyba

Legalių, aukštų atlyginimų mokėjimas

Investicijos į personalo vystymą ir socialinės garantijos darbuotojams

Darbo sąlygų gerinimas

Pinigų investavimas į gamybą

Valstybės nustatytų reikalavimų laikymasis (darbo, mokesčių, ekologinių ir kt.)

Sąžiningumas, atskaitingumas

Labdara ir filantropija (pagalba vargšams, neįgaliesiems, našlaičiams ir kt.)

Regioninė pagalba (vietinėms bendruomenėms) sprendžiant socialinius klausimus

Socialiai remiamų sričių palaikymas (kultūra, švietimas, sportas ir kt.)

Visuomenės lūkesčių paisymas ir visuotinai priimtų etinių normų įdiegimas

praktikoje

Verslo įmonės indėlis į visuomenės vystymą (ekonominėje, socialinėje ir ekologinėje

sferose), susijęs su pagrindine įmonės veikla ir viršijantis įstatymais nustatytus

minimalius reikalavimus

Page 42: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

42

3.2 pav. Socialinės atsakomybės diegimas strategijoje remiantis kitų įmonių patirtimi

Paveikslas sudarytas autoriaus

Kitu klausimu norėta išsiaiškinti ar įmonei įtraukiant socialinę atsakomybę į vykdomą veiklą,

buvo remiamasi kitų verslo įmonių patirtimi. Pateikus tris atsakymo variantus, respondentai galėjo

pasirinkti labiausiai tinkantį (3.2 pav.). 50 proc. visų apklaustųjų teigia, kad diegiant socialinę

atsakomybę įmonės strategijoje buvo remiamasi kitų įmonių patirtimi tik „iš dalies“. 29,2 proc.

dalyvių pažymėjo, kad kitų įmonių patirtis nebuvo svarbi. Mažiausią procentą respondentų (20,8

proc.) sudarė tie, kurie teigė, jog kitų įmonių patirtis yra svarbi, įtraukiant socialinę atsakomybę į

plėtros strategiją. Pasirinkti atsakymai leidžia pastebėti, kad didžioji dalis įmonių tik iš dalies

vadovaujasi kitų įmonių patirtimi.

3.3 pav. Socialinės atsakomybės įtraukimas į strategiją, dėl sukurto/pasiūlyto produkto/

paslaugos

Paveikslas sudarytas autoriaus

Vertinant gautus rezultatus į klausimą, kuris glaudžiai siejasi su ankstesniuoju ir kuriuo siekiama

išsiaiškinti sąlygą ar įmonė yra socialiai atsakinga dėl sukurto produkto ar paslaugos (3.3 pav.), gauti

rezultatai parodė, kad net 58,3 proc. visų apklaustųjų teigė, jog socialinė atsakomybė buvo

planuojama įmonės strategijoje. Palyginti nemaža dalis respondentų (41,7 proc.) sakė, kad socialinė

20.8%

29.2%

50%

Taip

Ne

Iš dalies

58.3%

41.7%Taip Ne

Page 43: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

43

atsakomybė nebuvo planuojama įmonės startegijoje dėl sukurto/pasiūlyto produkto/paslaugos.

Atsakymų pasiskirstymas rodo, kad įmonės diegia socialinės atsakomybės principus savo

strategijose, dėl įvairių priežasčių, ne tik dėl paslaugų ar produkto kokybės.

3.4 pav. Socialinės atsakomybės ir ekologijos valdymo standartų diegimas įmonėse

Paveikslas sudarytas autoriaus

Toliau buvo siekta sužinoti, kokius tarptautinius vadybos standartus įmonės diegia savo verslo

įmonių viduje. Nors buvo pateikti septyni atsakymo variantai, susiję su tarptautinių standartų

diegimu, verslo įmonių atstovai rinkosi pagrindinius keturis, kurie nurodyti 3.4 paveiksle.

Populiariausi socialinės atsakomybės ir ekologijos standartai tarp įmonių yra ISO 14001

(aplinkosaugos ir vadybos sistema) ir ISO 9001 (kokybės vadybos standartas). Juos pasirinko po 37,8

proc. apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų. Mažesnis procentas respondentų rinkosi OHSAS

(darbuotojų sveikatos ir saugos vadyba) standartą (16,2 proc.), o mažiausiai (8,1 proc.) apklaustų

įmonių atstovų įvardijo SA 8000 (socialinio atskaitingumo standartas). Šio klausimo atsakymai

padėjo įvertinti, kokie standartai yra populiariausi tarp verslo įmonių ir priveda prie išvados, kad

norint būti socialiai atsakingais, neužtenka tik įsitraukti į Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą ir

laikytis 10 tarptautinių principų.

Toliau buvo nagrinėtas klausimas apie tai, kiek laiko truko socialinės atsakomybės įtraukimas į

įmonės plėtros strategiją (3.5 pav.). Išanalizavus respondentų atsakymus, paaiškėjo, kad vidutiniškai

įmonėms įdiegti socialinę atsakomybę į savo strategiją trunka nuo 6 mėnesių iki vienerių metų (41,7

proc.). Taip pat, gana dažnai (25 proc.) respondentai rinkosi atsakymą “iki 6 mėnesių“ ir manė, kad

galima gana greitai įtraukti socialinės atsakomybės principus. 20,8 proc. respondentų teigė, kad jų

įmonės užtruko dar ilgesnį laiko tarpą ir rinkosi atsakymą „nuo 2 metų ir daugiau“. Mažiausia dalis

(12,5 proc.) respondentų nurodė, kad socialinės atsakomybės įtraukimas užtruko nuo 1 metų iki 2

metų. Šie atsakymai leidžia spręsti, kad įmonės, norinčios diegti socialinę atsakomybę savo

strategijoje, rezultatų gali pasiekti per palyginti trumpą laiką.

37.8%

37.8%

16.2%

8.1%

ISO 14001

ISO 9001

OHSAS

SA 8000

Page 44: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

44

3.5 pav. Socialinės atsakomybės įtraukimo į įmonės veiklą laiko tarpas

Paveikslas sudarytas autoriaus

Toliau buvo analizuota ar gaunama nauda iš socialiai atsakingos veiklos atitinka įmonės misiją,

tikslus, ar įmonės keičia bei derina savo strategiją įtraukiant socialinės atsakomybės principus ir

klausimus į veiklą (3.6 pav.). Didžioji dauguma apklaustųjų, kurią sudarė 83,3 proc., teigia, kad

socialinė atsakomybė atitinka įmonės tikslus ir misiją, o 16,7 proc. pažymėjo, jog įmonės išsikeltus

tikslus ir misiją atitinka tik iš dalies.

3.6 pav. Gaunamos naudos iš socialiai atsakingos veiklos atitikimas įmonės tiksluose/misijoje

Paveikslas sudarytas autoriaus

Jungtinių Tautų Pasauliniam susitarimui priklausančių įmonių atstovams buvo pateiktas

klausimas apie tai, kaip yra atliekamos socialinės atsakomybės veiklos (3.7 pav.). Buvo pateikti keturi

galimi atsakymo variantai. Šiuo klausimu buvo norima sužinoti, kaip yra vykdomos socialinės

atsakomybės veiklos.

25.0%

41.7%

12.5%

20.8%

Iki 6 mėn.

Nuo 6 mėn. iki 1 metų

Nuo 1 metų iki 2 metų

Nuo 2 metų ir daugiau

83.3%

16.7%

Taip Iš dalies

Page 45: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

45

3.7 pav. Atliekamos socialinės atsakomybės veiklos

Paveikslas sudarytas autoriaus

Didžioji dauguma respondentų (70,8 proc.) nurodė, kad įmonės atliekamos socialinės

atsakomybės veiklos yra sistemingos, planuojamos, joms yra numatytas biudžetas. 16,7 proc.

apklaustųjų atsakė, kad atlikus veiklą yra daromas jos naudos įvertinimas, o 8,3 proc. respondentų

pažymėjo, kad atliekamos socialinės atsakomybės veiklos yra siejamos su įmonės viešųjų ryšių

veikla, yra viešinamos ir reklamuojamos. Tik 4,2 proc. apklaustųjų teigė, kad socialinės atsakomybės

veiklos yra vykdomos atsitiktinai, atsiradus poreikiui. Rezultatai rodo, kad didžioji dauguma įmonių

įtraukia socialinę atsakomybę į savo veiklą labai rimtai – specialiai šiai sričiai numato biudžetą,

planuoja kokius tikslus pasieks ir sistemingai to laikosi.

Taip pat buvo aiškintasi, kas turėtų formuoti socialinės atsakomybės politiką įmonėje. Gauti

rezultatai pasiskirstė įvairiai (3.8 pav.).

3.8 pav. Socialinės atsakomybės politikos formavimas įmonėse

Paveikslas sudarytas autoriaus

45,8 proc. visų apklaustų respondentų pažymėjo, kad kiekvienas įmonės darbuotojas gali įnešti

savo indėlį formuojant socialinės atsakomybės politiką įmonės veikloje. 29,2 proc. respondentų

teigia, kad kiekvienas įmonės darbuotojas turi įnešti savo indėlį ir tik 25 proc. visų dalyvavusių

nurodė, kad visų lygių įmonės vadovai turi formuoti socialinės atsakomybės politiką įmonėje.

Išanalizavus gautus rezultatus paaiškėjo, kad kiekvienas įmonėje dirbantis žmogus yra atsakingas už

70.8%

4.2%

16.7%

8.3%Sistemingos, planuojamos, joms yra

numatytas biudžetas

Vykdomos atsitiktinai/atsiradus

poreikiui

Atlikus veiklą daromas jos naudos

įvertinimas

Siejamos su įmonės viešųjų ryšių

veikla/viešinamos,reklamuojamos

25%

45.8%

29.2%Visų lygių įmonės vadovai

Kiekvienas įmonės darbuotojas gali

įnešti savo indėlį

Kiekvienas įmonės darbuotojas turi

įnešti savo indėlį

Page 46: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

46

socialinės atsakomybės formavimą įmonės veikloje. Taip pat galima pastebėti, kad nuo darbuotojų

priklauso prekės ar paslaugos kokybė.

Toliau buvo analizuojama, kokia nauda atkeliauja įmonėms, kurios įtraukia socialinę atsakomybę

į savo vykdomą veiklą (3.9 pav.). Dėl šios priežasties respondentai galėjo rinktis kelis atsakymo

variantus, kas leido tiksliau panagrinėti esamą situaciją.

3.9 pav. Įmonių gaunama nauda įtraukus socialinės atsakomybės principus į strategiją

Paveikslas sudarytas autoriaus

Dauguma respondentų (22,2 proc.) atsakė, kad diegiant SA įmonių veikloje yra sukuriamos

ilgalaikės perspektyvos palankios verslui bei nemaža dalis (14,8 proc.) atsakiusiųjų nurodė, kad

pagerėjo įmonės reputacija ir įmonės teikiamų paslaugų ar prekių kokybė. Respondentai aktyviai

rinkosi ir atsakymą dėl prekės ženklo vertės sustiprėjimo (13,6 proc.), pradėjus diegti socialinę

atsakomybę. 11,1 proc. dalyvavusiųjų nurodė, kad yra sukuriamas konkurencinis pranašumas, kiek

mažiau – 9,9 proc. – dalyvių nurodė, kad atsirado stipresnės galimybės išsaugoti gerus darbuotojus.

Mažesnė dalis respondentų (6,2 proc.) atkreipė dėmesį į įmonės veiklos produktyvumo padidėjimą,

galimybę pritraukti naujus darbuotojus (4,9 proc.) ir išlaidų sumažėjimą (2,5 proc.). Toks atsakymų

dėsningumas rodo, kad socialinės atsakomybės privalumai yra siejami su įmonės ilgalaikėmis

perspektyvomis, reputacijos augimu ir teikiamų paslaugų ir prekių kokybės gerinimu.

Taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai labiausiai trugdo įmonėms plėtoti socialinę

atsakomybę savo veikloje, todėl įmonių atstovai galėjo pasirinkti kelis atsakymo variantus. Gauti

rezultatai pasiskirstė įvairiai (3.10 pav.).

22.2%

2.5%

13.6%

14.8%6.2%

14.8%

11.1%

4.9%

9.9%

Sukuriamos palankios verslui ilgalaikės

perspektyvosSumažėjo einamosios išlaidos

Sustiprėjo prekės ženklo vertė

Pagerėjo įmonės reputacija

Padidėjo įmonės veiklos produktyvumas

Pagerėjo įmonės teikiamų paslaugų/prekių

kokybėKonkurencinio pranašumo sukūrimas

Padidėjo galimybė pritraukti naujus darbuotojus

Padidėjo galimybė išsaugoti gerus darbuotojus

Page 47: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

47

3.10 pav. Socialinės atsakomybės veiklos plėtojimo problemos

Paveikslas sudarytas autoriaus

Išanalizavus pateiktus atsakymus paaiškėjo, kad plėtodamos socialinės atsakomybės veiklą,

įmonės su problemomis išvis nesusiduria (33,3 proc.) arba pasigenda konkrečių įstatymų dėl

socialinės atsakomybės (30,6 proc.). 16,7 proc. respondentų teigė, kad trūksta institucijų pagalbos

arba, kad visuomenė apskritai nėra suinteresuota įmonės veikla (30,6 proc.). Šie atsakymai leidžia

spręsti, kad įmonėms socialinę atsakomybę diegti savo veikloje nėra sunku, tačiau atitinkamų

institucijų pagalba, įstatymai bei visuomenės palaikymas išlieka labai svarbūs veiklos plėtroje.

Kitas klausimas yra susijęs su tikslais ir su sukuriama pridėtine verte, kurią įmonės nori pasiekti

įtraukusios socialinę atsakomybę į savo strategijas (3.11 pav.). Respondentai turėjo galimybę rinktis

kelis atsakymo variantus, parinktus pagal verslo įmonių tikslų užsibrėžimą, įtraukus socialinės

atsakomybės klausimus, principus ir veiklas.

3.11 pav. Įmonių užsibrėžti tikslai įtraukiant SA į plėtros strategiją

Paveikslas sudarytas autoriaus

16.7%

30.6%

19.4%

33.3%

Institucijų pagalbos trūkumas

Konkrečių įstatymų dėl socialinės

atsakomybės trūkumas

Visuomenės nesuinteresuotumas įmonės

veikla

Su problemomis nesusidūrėme

38.5%

20.5%

23.1%

5.1%

10.3%

2.6%Pagerinti produktų/paslaugų poveikį aplinkai

Sukurti naujus produktus/paslaugas, kurie sumažintų

socialines arba aplinkosaugines problemasGerinti darbo veiklos rezultatyvumą

Pagerinti darbo sąlygas

Pagerinti įmonės reputaciją

Padidinti klientų lojalumą

Page 48: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

48

Gauti rezultatai parodė, kad įmonės, įtraukusios SA į plėtros strategiją, nori pagerinti produktų

arba paslaugų poveikį aplinkai (38,5 proc.) ir darbo veiklos rezultatyvumą (23,1 proc.). Taip pat

respondentų teigimu (20,5 proc.), labai svarbu siekti sukurti naujus produktus arba paslaugas, kurie

sumažintų socialines arba aplinkosaugines problemas. Kita respondentų dalis (10,3 proc.) norėtų

pagerinti įmonės reputaciją, o 5,1 proc. – pagerinti darbo sąlygas, 2,6 proc. – padidinti klientų

lojalumą. Galima daryti išvadą, kad pati didžiausia įmonių vertybė yra gerinti arba kurti tokius

produktus arba paslaugas, kurie sumažintų neigiamą poveikį aplinkai ir socialines problemas.

Norint sužinoti įmonės sričių vertę, įtraukus socialinę atsakomybę į plėtros strategiją, buvo

pateiktas likerto skalės tipo klausimas, į kurį respondentai galėjo atsakyti įvairiai – nuo „labai

padidėjo“ iki „visiškai nepadidėjo“ (3.12 pav).

3.12 pav. Įmonių veiklų vertės pokyčiai įtraukus SA į strategiją

Paveikslas sudarytas autoriaus

Dėl šios priežasties buvo išvardintos septynios įmonių veiklos sritys, kuriose įmonių atstovų

manymu yra matomi didžiausi pokyčiai pradėjus diegti socialinę atsakomybę. Respondentai visas

sritis vertina gana pozityviai ir beveik visose srityse didėja įmonių veiklų vertė. Labiausiai išriškėja

„įmonės konkurencinis pranašumas“, kurį įvardijo net 70,8 proc. įmonių atstovų. 62,5 proc. įmonių

atstovų teigia, kad padidėjo klientų pasitikėjimas ir lojalumas. 58,3 proc. respondentų mano, jog

padidėjo įmonės įvaizdis visuomenės atžvilgiu, tačiau nemaža respondentų dalis (50 proc.) teigia, kad

galimybė plėstis naujose rinkose nedaro jokios įtakos būnant socialiai atsakingais. Respondentų

atsakymai parodo, kad pradėjus diegti socialinę atsakomybę įmonės veikloje ir strategijoje, didėja

įmonės vertė visose veiklos srityse. Tai leidžia spręsti, kad socialinės atsakomybės principų

laikymąsis atneša daugiau naudos įmonėms.

29.2%

12.5%

8.3%

12.5%

4.2%

4.2%

33.0%

58.3%

62.5%

54.2%

70.8%

50.0%

41.7%

37.5%

12.5%

25.0%

37.5%

16.7%

45.8%

50.0%

29.2%

4.2%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Geresnis įmonės įvaizdis visuomenės atžvilgiu

Įgytas klientų pasitikėjimas ir lojalumas

Geriausių darbuotojų pritraukimas ir išlaikymas

Įmonės konkurencinis pranašumas

Geresni pardavimai ir pelnas

Galimybė plėstis naujose rinkose

Inovacinių produtų ir procesų kūrimas

Labai padidėjo Padidėjo Nei padidėjo nei sumažėjo Visiškai nepadidėjo

Page 49: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

49

3.13 pav. Veiksniai skatinantys SA įtraukimą į įmonių veiklą

Paveikslas sudarytas autoriaus

Kitu klausimu norima sužinoti, kas labiausiai skatina įmones savo veikloje įtraukti socialinės

atsakomybės iniciatyvas (3.13 pav.). Gauti rezultatai rodo, kad įmones skatinantys veiksniai įtraukti

socialinę atsakomybę į savo veiklą yra susiję su ilgalaikiu verslo konkurenciniu pranašumu (37,5

proc.) ir geresniais santykiais su vietos bendruomene (41,7 proc.). Taip pat įmones skatina diegti

socialinę atsakomybę pagereję įmonės finansiniai rodikliai (79,2 proc.), o 70,8 proc. įmonių teigia,

kad didesnis darbuotojų lojalumas bei darbe vyraujanti geresnė psichologinė atmosfera yra veiksnys,

kuris skatina diegti socialinės atsakomybės idėjas. Tačiau, išriškėja ir nemažas procentas įmonių (41,7

proc.), kurios mano, kad klientų lojalumas didelės įtakos nedaro, norint įtraukti socialinę atsakomybę

kaip papildomą veiklą įmonėje. Tai leidžia prieti prie išvados, kad didžioji dalis išvardintų veiksnių

daugiau ar mažiau skatina diegti socialinės atsakomybės iniciatyvas įmonių veikloje bei kuriamoje

strategijoje.

Apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus galima teigti, kad įmonėms, įtraukus į savo strategijas

socialinės atsakomybės iniciatyvas, nauda yra įvairiapusė. Dažna įmonė apima tokias socialinės

atsakomybės sritis, kurios yra susijusios su žmogiškaisiais ištekliais, t.y. investuoja į darbuotojus,

atsižvelgia į suinteresuotąsias grupes bei siekia kurti ir teikti kokybiškas paslaugas ir prekes. Didžioji

dalis įmonių integruoja socialinės atsakomybės principus derindamos ją su savo strategijomis ir

veiklomis, o pačios socialinės atsakomybės įtraukimas į įmonės veiklą užtrunka tik iki vienerių metų.

Įmonės įtraukia socialinę atsakomybę kaip strateginės plėtros elementą, nes dėka jos yra sukuriamos

verslui palankios ilgalaikės perspektyvos, didėja prekės ženklo vertė bei paslaugų ir prekių kokybė.

Visų tyrime dalyvavusių įmonių atstovų pateikti rezultatai leidžia pastebėti, kad socialinė atsakomybė

turi daug privalumų kitų įmonių atžvilgiu, ypač – galimybės plėstis ir didinti savo konkurencingumą

rinkoje.

20.8%

4.2%

41.7%

37.5%

33.3%

8.3%

58.3%

79.2%

58.3%

58.3%

54.2%

66.7%

70.8%

20.8%

16.7%

41.7%

8.3%

20.8%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Didesnis patrauklumas investuotojams

Pagerėję įmonės finansiniai rodikliai

Išaugęs klientų lojalumas

Geri santykiai su vietos bendruomene/ iš jos gaunamas

palaikymas

Ilgalaikis verslo konkurencinis pranašumas

Geresnė įmonės reputacija/ įvaizdis

Didesnis darbuotojų lojalumas/ geresnė darbo

nuotaika/ komandinis darbas

Labai skatina Skatina Nei skatina nei neskatina

Page 50: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

50

3.4 Tyrimo apibendrinimas

Empirinio tyrimo metu buvo siekiama surinkti kuo daugiau informacijos apie įmonių patirtį

diegiant socialinę atsakomybę bei gautus rezultatus palyginti tarpusavyje, kad galima būtų suprasti

socialinės atsakomybės naudą įmonėms ir sužinoti skatinančius veiksnius, diegiant socialinę

atsakomybę.

Darnaus verslo kriterijai yra susiję su ekonominiais, socialiniais ir aplinkos apsaugos veiksniais.

Įvairiose pasaulio šalyse svarbiausi veiksniai yra laikomi socialinės atsakomybės standartų diegimas,

inovacijų kūrimas, vartotojų poreikių tenkinimas, aplinkosaugos bei pozityvios darbo aplinkos

kūrimas. Empirinio tyrimo rezultatų pagalba buvo nustatyta, kad įmonių socialinės atsakomybės

sritys apima ir yra susijusios su kokybiškų prekių ir paslaugų gamyba/teikimu, investicijomis į

personalo vystymą ir socialines garantijas darbuotojams, darbo sąlygų gerinimą bei geresnių

galimybių atsiradimą, tad ne tik didelės, bet ir mažos ar vidutinės verslo įmonės siekia būti socialiai

atsakingomis ir įtraukti socialinės atsakomybės principus į savo veiklą.

Beveik visų tyrime dalyvavusių įmonių atstovai teigia, kad skatinantys veiksniai, įtraukti

socialinę atsakomybę į įmonės strategiją, yra susiję su didesniu patrauklumu investuotojams, dėl to

įmonės yra patikimesnės. Kitas skatinantis veiksnys – konkurencinis pranašumas, gerėjanti įmonės

reputacija ir įvaizdis. Taip pat įmonės išskiria ir vidinį veiksnį, skatinantį socialinės atsakomybės

diegimą strategijoje – didesnis darbuotojų lojalumas ir darbo klimatas. Taigi įmonės, įtraukdamos

socialinės atsakomybės principus (tapdamos Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo narėmis,

diegdamos tarptautinius standartus), gerina darbo psichologinę aplinką, gaunami geresni darbo

rezultatai, gerėja prekių ir paslaugų kokybė, o įmonės įvaizdis bei reputacija gerėja vartotojų ir

suinteresuotųjų šalių atžvilgiu, didėja galimybės įmonės veiklai lengviau plėstis rinkoje.

Nors verslo įmonės įtraukia socialinės atsakomybės iniciatyvas, jų laikosi bei stengiasi kuo

geriau įgyvendinti išsikeltus tikslus, neretai jos vis dar susiduria su institucijų pagalbos ir konkrečių

įstatymų trūkumu. Vyriausybė tik pradeda kurti teisinius nutarimus ir veiksmų planus, kurie skatintų

socialinės atsakomybės diegimo įmonėse svarbą. Kuriami socialinės atsakomybės skatinimo ir

kompetencijų didinimo mechanizmai, kviečia diegti tarptautinius standartus, kurti konkurencingą

ekonomiką, suvokti socialinės atsakomybės svarbą ir įtraukti į įmonių vidinius ir išorinius klausimus.

Page 51: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

51

IŠVADOS

Iškelta hipotezė, kurioje teigiama, kad įmonės siekia diegti socialinės atsakomybės principus,

tam kad įgyvendintų įmonės strateginius tikslus, pasitvirtino. Socialinės atsakomybės idėjos turi būti

suderinamos su įmonės strateginiais tikslais ir tik tokiu būdu socialinė atsakomybė yra naudinga ir

efektyvi įmonėms. Nauda pasireiškia konkurencijos pranašumu, didesniu patrauklumu

investuotojams, reputacijos ir įvaizdžio augimu bei darbe gerėjančiu psichologiniu klimatu.

Apibendrinant šio darbo medžiagą galima daryti tokias išvadas:

1. Socialinės atsakomybės sąvoka interpretuojama įvairiai ir tai yra plačios reikšmės

terminas, apimantis aplinkos apsaugos, ekonominių, socialinių ir etinių sričių integravimą į įmonės

veiklą. Skirtingos įmonės pabrėžia vis kitus šio įvairiapusiško termino aspektus.

2. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad norint užtikrinti sėkmingą įmonės

funkcionavimą, reikia atsižvelgti į įmonę supančias suinteresuotąsias šalis, stengtis derinti

ekonominius ir socialinius tikslus, taip pritaikant socialinę atsakomybę įmonių strategijoje. Tai rodo,

kad SA įmonių veikloje gali būti progresyvus procesas, kurio metu įmonė sugeba keistis, tobulėti bei

didinti savo ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą.

3. Planingai įtraukiant įvairius socialinės atsakomybės aspektus į įmonės strategiją ar

veiklą, verslo įmonėms padėtų pritraukti ir išlaikyti geriausius darbuotojus, palaikytų geresnį

kontaktą su suinteresuotomis šalimis (tiekėjai, partneriai, akcininkai ir kt.), įgyvendintų aukštus

socialinės atsakomybės standartus, kurie yra keliami užsienio pirkėjų ir tiekėjų, padedų išvengti

rizikų, kurios susijusios su darbuotojų teisių pažeidimais, aplinkosauginėmis problemomis. Šie

faktoriai turi įtakos didesnių įmonių konkurencingumui ir sudaro platesnes galimybes, siekiant plėtoti

verslą ateityje.

4. Socialinė atsakomybė, kaip atitinkama įmonės proceso dalis, turi būti reikšminga

pagrindiniams išsikeltoms įmonės strategijos įgyvendinimo uždaviniams ir tikslams, kadangi

socialinės atsakomybės veiksmingumas priklauso nuo sąveikos su įmonės kuriama strategija. Dėl šios

priežasties yra išskiriamos keturios socialinės atsakomybės sritys, susijusios su aplinka,

žmogiškaisiais ištekliais, socialine veikla ir geru administravimu. Šių sričių pagalba įmonės lengviau

gali sukurti „socialinę vertę“ savo aplinkoje, produktams ir paslaugoms bei paspartinti įmonės tikslų

įgyvendinimo procesą.

5. Išanalizuoti tyrimai ir praktiniai socialinės atsakomybės įgyvendinimo pavyzdžiai rodo,

kad SA kaip strateginė dalis yra labai reikalinga ir būtina kiekvienai šiuolaikinei įmonei. Siekiant būti

sėkmingais, gerinti įmonės reputaciją ir didinti konkurencingumą, sugebėti išvengti įvairių neigiamų

padarinių ir vyraujančių problemų yra privaloma paisyti socialinės atsakomybės įgyvendinimo

principų bei ieškoti tinkamiausių ir geriausių būdų pritaikyti ją įmonių veikloje.

Page 52: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

52

6. Lietuvoje įsikūrusioms įmonėms yra naudinga taikyti kitų šalių praktinius pavyzdžius,

diegiant socialinės atsakomybės iniciatyvas. Atsižvelgiant į kitų šalių praktiką, įmonės gali pamatyti

įvairių problemų panašumą ir kaip jos buvo pašalintos, kokias socialinės atsakomybės idėjas yra

vertinga įmonei diegti. Tinkamai pritaikius SA iniciatyvas yra lengviau pasiekiami finansiniai tikslai,

matomas įmonių reputacijos ir konkurencingumo augimas, didėja darbuotojų ir klientų pasitikėjimas

ir lojalumas, kas suteikia sąlygas įmonei toliau sėkmingai plėtoti socialinę atsakomybę savo

strategijoje ir veikloje.

7. Apibendrinus atlikto empirinio tyrimo rezultatus, buvo nustatyta socialinės

atsakomybės teikiama nauda pradėjus ją diegti įmonių veikloje. Didelė dalis respondentų pastebėjo

gaunamą naudą, susijusią su ilgalaikėmis perspektyvomis, įmonės reputacijos ir teikiamų paslaugų,

prekių kokybės gerėjimu, prekės ženklo vertės stiprėjimu, didėjančiu konkurenciniu pranašumu.

8. Tyrimo rezultatai atskleidė pagrindinius veiksnius skatinančius įmones diegti SA savo

veikloje. Veiksniai yra susiję su darbuotojų lojalumu ir teigiamu psichologiniu klimatu darbo

aplinkoje, gerėjančiais finansiniais rodikliais. Didelė dalis respondentų taip pat teigė, kad įmonės

darosi patrauklios investuotojams.

9. Atlikto tyrimo rezultatų pagalba sužinota, kad visų įmonės sričių vertė didėja, kuomet

jos į veiklą įtraukia socialinę atsakomybę. Labiausiai išryškėjo įmonės konkurencinis pranašumas,

kurį įvardijo didžiausia dalis respondentų.

10. Socialinės atsakomybės diegimo svarba įmonių vidiniuose ir išoriniuose procesuose yra

labai svarbi, kadangi yra gaunama įvairiapusė nauda. Atlikto tyrimo metu pastebėta, kad įmonės

diegiančios socialinės atsakomybės iniciatyvas atsižvelgia į darbuotojų gerovę į juos investuodami,

dėl to gerėja prekių kokybė, paslaugų teikimas ir kūrimas. Daugelis įmonių į savo strategiją įtraukia

socialinės atsakomybės principus ir iniciatyvas, todėl yra sukuriamos palankios perspektyvos verslui,

didėja įmonės prekės ženklo vertė ir paslaugų bei prekių kokybė. Taigi įmonėms diegiant socialinės

atsakomybės iniciatyvas, tarptautinius standartus ir įsitraukiant į Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą,

didėja įmonės teikiamų paslaugų ir prekių kokybė, gerėja įmonės žinomumas bei konkurencingumas

rinkoje.

Page 53: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

53

REKOMENDACIJOS

Atsižvelgiant į gautus tyrimų rezultatus, praktinių atvejų analizę, galima pasiūlyti šias

rekomendacijas, skatinančias socialinės atsakomybės įtraukimą į įmonių strategiją:

1. Lietuvoje privalo būti viešinami socialinės atsakomybės gerosios praktikos pavyzdžiai,

kuriais įmonės galėtų remtis ir šiuos pavyzdžius pritaikyti arba įtraukti į savo veiklą.

2. Kiekviena socialiai atsakinga įmonė privalo įsteigti specialią pareigybę, kuri kuruotų ir

būtų atsakinga už socialinės atsakomybės klausimus, jos plėtrą įmonės viduje ir išorėje bei teiktų

nuodugnias tvaraus verslo ataskaitas.

3. Norint skatinti SA kaip priemonę įmonių strateginei plėtrai didinti, reikia įkurti

struktūruotą fondą, kurio pagalba įmonės, kurios kuria žaliąsias technologijas arba naudoja žaliuosius

pirkimus, galėtų pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis.

4. Įkurti konkrečią instituciją, kuri nustatytų atitinkamas gaires, reikalavimus socialiai

atsakingoms įmonėms, kauptų, sistemintų ir analizuotų įmonių teikiamus duomenis ir gautus

rezultatus, o kiekvienais metais būtų teikiamos ataskaitos ir rekomendacijos dar geresniems

rezultatams pasiekti.

5. Švietimo įstaigose įtraukti ir skleisti socialinės atsakomybės sampratą, siekiant ugdyti

socialinės atsakomybės supratimą ir svarbą visos visuomenės atžvilgiu.

6. Įmonėms į savo veiklą įtraukti tarptautinius standartus ir vadybos sistemas, kurios gali

būti kaip viena iš pagrindinių priemonių, įgalinanačių socialinės atsakomybės integraciją įmonių

veikloje.

Page 54: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

54

LITERATŪRA

1. Aagaard, A. (2016). Sustainable Business. River Publishers.

2. Aluchna, M., & Idowu, S. O. (2016). The Dynamics of Corporate Social Responsibility:

A Critical Approach to Theory and Practice. Springer.

3. Arimavičiūtė, M., Svetikas, K. Ž. (2012). Strateginis valdymas: Vadovėlis. Vilnius:

Mykolo Riomerio universitetas.

4. Audretsch, D., Lehmann, E., Meoli, M., Vismara, S. (2015). University Evolution,

Entrepreneurial Activity and Regional Competitiveness. Springer.

5. Bagdonienės, D., Paulavičienės, E. (2010). Socialinės atsakomybės ir organizacijos

vadybos sistemos integravimas. Ekonomika ir vadyba, Nr. 15, p. 366–373.

6. Bakker, F. (2016). Managing Corporate Social Responsibility in Action: Talking, Doing

and Measuring. CRC Press

7. Bernatonytė, D., Vilkė, R., Keizerienė, E. (2009). Ekonominės krizės poveikio lietuvos

smulkių ir vidutinių įmonių socialinei atsakomybei kryptys. Ekonomika ir vadyba, Nr. 14, p. 229-

236.

8. Blowfield, M., & Murray, A. (2008). Corporate Responsibility– A Critical Introduction.

OUP Oxford.

9. Coombs, W. T., & Holladay, S. J. (2011). Managing Corporate Social Responsibility–

A Communication Approach. John Wiley & Sons.

10. Dagilienė, L., Leitonienė, Š., Grencikova, A. (2014). Increasing Business Transparency

by Corporate Social Reporting: Development and Problems in Lithuania, 25(1), p. 54 – 61.

11. Demmerling, T. (2014). Corporate Social Responsibility Overload? Intention, Abuse,

Misinterpretation of CSR from the Companies‘ and the Consumers‘ Point of View. Anchor Academic

Publishing.

12. DESUR (2013). Įmonių socialinė atsakomybė: gerosios praktikos pavyzdžiai ir

rekomendacijos.

13. Dransfield, R. (2001). Corporate Strategy: Studies in economics and business:

Heinemann.

14. Duckworth, H. A., Moore, R. A. (2010). Social Responsibility– Failure Mode Effects

and Analysis. CRC Press.

15. Europos komisija (2003). Responsible entrepreneurship: A collection of good practice

cases among small and medium-sized enterprises across Europe. [žiūrėta: 2019 04 11]. Prieiga per

internetą: https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/07238c6f-fba4-4271-

a9aa-68c3ca9f1909/language-en

Page 55: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

55

16. FINERGY (2002). Corporate social responsibility of the energy industry. Guide to

business. Prieiga per internetą: http://www.lsta.lt/files/projects/CSR_guidebook.pdf

17. Fox, W. (2007). Managing Organisational Behaviour. Juta and Company Ltd.

18. Galbreath, J. (2009). Building corporate social responsibility into strategy: European

Business Review, Vol. 21 Issue: 2, p.109 – 12.

19. Gazzola, P., Colombo, G. (2014). CSR integration into the corporate strategy, Cross-

Cultural Management Journal, Vol. 16, Issue: 2, p. 332 – 338.

20. Gruževskis, B., Vasiljevienė, N., Moskvina, J., ir Kleinaitė, I. (2006). Įmonių socialinė

atsakomybė. Vilnius: Trišalės tarybos sekretoriatas.

21. Hasan, S. (2017). Corporate Social Responsibility and the Three Sectors in Asia: How

Conscious Engagement Can Benefit Civil Society. Springer.

22. Haski-Leventhal, D. (2018). Strategic Corporate Social Responsibility: Tools and

Theories for Responsible Management. SAGE.

23. Hinson, R. E., Kodua, P. (2012). Examining the marketing‐corporate social

responsibility nexus: International Journal of Law and Management, Vol. 54 Issue: 5, p.332 – 344.

24. Idowu, S. O., Filho, W. L. (2008). Global Practices of Corporate Social Responsibility:

Business and Economics. Springer Science & Business Media

25. Information Recources Management Association, (2018). Corporate Social

Responsibility: Concepts, Methodologies, Tools, and Applications: Concepts, Methodologies, Tools,

and Applications. IGI Global.

26. Introduction to ISO 14001:2015. (2015). [žiūrėta 2019 02 11]. Prieiga per internetą:

www.iso.org/iso/introduction_to_iso_14001.pdf

27. Ivancevich J. M., Donnely J. H., Gibson J. L. (1989). Management: Principles and

Functions. Boston: Irvin.

28. Juknaitė, G., Lazdauskaitė, J. (2013). Organizacijų socialinė atsakomybė: vystymosi

kryptys ir nauda verslui.

29. Kardelis, K.(2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Šiauliai.

30. Kleinaitė, I. (2007). Atsakingo verslo praktika // Įmonių socialinės atsakomybės gairės

mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai. Vilnius: Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija.

31. Kovaliov, R., Snieška, V., Simanavičius, A. (2009). Lietuvos autoverslo įmonių

požiūrio į ĮSA vertinimas. Ekonomika ir vadyba. Kaunas: Technologija, Nr. 14.

32. Leonavičius J. (1993). Sociologijos žodynas. Vilnius: Academia.

33. Lober, H. (2012). Corporate Management, Corporate Social Responsibility and

Customers: An Empirical Investigation. Diplomica Verlag.

Page 56: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

56

34. Mayer, R. (2015). Perspectives and Instruments of Corporate Citizenship. GRIN

Verlag.

35. Mulej, M., & Dyck, R. G. (2014). Social Responsibility Beyond Neoliberalism and

Charity Volume 2: Social Responsibility - Sustainability, Education and Management. Bentham

Science Publishers.

36. Mullerat, R. (2010). International Corporate Social Responsibility: The Role of

Corporations in the Economic Order of the 21st Century. Kluwer Law International B.V.

37. Palle Ellemann (2010). Great Workplace Great Business UNDP Global Compact

Network Lithuania. Prieiga per internetą: http://csrbaltic.lt/wp-

content/uploads/2013/04/Prezentation_Elleman_CSR-conference-2010.pdf

38. Practical overview of the linkages between ISO 26000:2010, Guidance on social

responsibility, and OECD Guidelines for Multinational Enterprises (2011)

39. Pruskus, V. (2002). Verslo etika. Vilnius.

40. Rosche, A., ir Kell, G. (2010). The united nations global compact – achievements,

trends and challenges. Cambridge University Press.

41. SADM ir JTVP (2008). Įmonių socialinė atsakomybė Lietuvoje: praktiniai atsakingo

verslo pavyzdžiai. Prieiga per internetą:

https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/1288_imoniu_soc_atsakomybe2008.pdf

42. Social Accountability 8000. International Standard. SA800:2014. Social Accountability

International. (2014). Prieiga per internetą:

http://www.saintl.org/index.cfm?fuseaction=Page.ViewPage&PageID=937

43. Šimanskienė, L., Paužuolienė, L., (2010). Įmonių socialinės atsakomybės svarba

Lietuvos organizacijoms. Prieiga per internetą: http://vadyba.asu.lt/20/138.pdf

44. The Economist (2015). Corporate Social Responsibility: The Halo Effect. [žiūrėta 2019

03 21] Prieiga per internetą: https://www.economist.com/business/2015/06/25/the-halo-effect

45. Vasiljevas, A., Pučėtaitė, R. (2004). Suinteresuotųjų grupių vadybos problemos

privatizacijos ir Tarptautinio verslo kontekstuose: „Lietuvos telekomo" Atvejis

46. Ven, B., Jeurissen, R. (2005). Business Ethics Quarterly, Vol. 15 Issue: 2, p. 299 – 317.

47. Visser, W. (2012). Corporate Sustainability & Responsibility: An Introductory Text on

CSR Theory & Practice - Past, Present & Future. BookBaby.

48. Zadek, S (2004). The Path to Corporate Responsibility. Harvard Business Review

[žiūrėta: 2019 03 16] priega per internetą: https://hbr.org/2004/12/the-path-to-corporate-

responsibility.

DOKUMENTAI:

Page 57: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

57

1. EMAS informacija Europos Komisijos informacinėje svetainėje. EMS Fact Sheet.

(2016). [žiūrėta 2019 02 11]. Prieiga per internetą:

http://ec.europa.eu/environment/emas/pdf/StepUp/EMAS_BIO_EMSFS_EMAS_FIN AL_Feb.pdf

2. Europos Komisija (2001). Green paper. Promoting a European framework for Corporate

Social Responsibility. [žiūrėta 2018 09 10]. Preiga per internetą:

http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2001/EN/1-2001-366-EN-F1-1.Pdf

3. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/34/ES, 2013 m.

birželio 26 d., „dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių

ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB.“ [žiūrėta 2019 03 29].

Prieiga per internetą: https://eur-lex.europa.eu/legal-

content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32013L0034&from=LT

4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymas, 2016 m.

balandžio 29 d. [žiūrėta 2019 03 29]. Prieiga per internetą: https://e-

seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ca98b7600dd511e687e0fbad81d55a7c

5. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įsakymas, 2014 m. lapkričio 26 d. Nr. 4-850, p.

33. [žiūrėta 2019 03 29]. Prieiga per internetą:

https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/311ec59075b811e4b615a833d6e7da3d/wiPOrZtDum

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2003 m. rugsėjo 11 d. Nr. 1160., [žiūrėta

2019 03 29]. Prieiga per internetą: https://e-

seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.217644/WPqyZkDuCy

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2006 m. spalio 17 d. Nr. 1020. [žiūrėta

2019 03 29]. Prieiga per internetą: https://e-

seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.284564/QdVgXnUwEf

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos projektas 2009 m. spalio 4 d. [žiūrėta

2019 03 29]. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAPIS.11525

9. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės

programos“ Nr. XIII-82, 2016 m. gruodžio 13 d., Vilnius. [žiūrėta 2019 04 25] prieiga per internetą:

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ed6be240c12511e6bcd2d69186780352

10. OHSAS 18001:2007 Occupational Health and Safety Management guidelines. Prieiga

per internetą: https://www.nsai.ie/download/certification/MD-19-02-Rev-4--OHSAS-18001-

Occupational-Health-and-Safety.pdf [žiūrėta 2019 02 11 d.]

11. „Telia Lietuva“ tvarios veiklos ataskaita 2017. [žiūrėta 2019 03 21]. Prieiga per

internetą:https://www.telia.lt/documents/20184/34947/2017_Telia_Lietuva_tvaraus_verslo_ataskait

a.pdf/8486b7a0-8e5d-e1f2-8e92-cb007bc5cc92

Page 58: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

58

PRIEDAI

Page 59: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

59

1 PRIEDAS

Anketa įmonėms.

Tyrimas. Socialinė atsakomybė įmonių strateginėje plėtroje.

Gerbiamas respondente!

Kviečiu Jus dalyvauti apklausoje, kuri yra susijusi su socialinės atsakomybės supratimu ir diegimu

įmonių plėtros strategijoje. Perskaitykite anketoje pateiktus klausimus ir pažymėkite tą atsakymo

variantą, kuris Jūsų nuomone tinka labiausiai arba pateikite savo atsakymo variantą.

Anketa yra anoniminė.

Ačiū už Jūsų kantrybę ir atsakymus.

1. Kokias sritis apima Jūsų įmonės socialinė atsakomybė? (pažymėkite ne daugiau kaip 5

variantus)

Kokybiškų prekių ir paslaugų gamyba;

Legalių, aukštų atlyginimų mokėjimas;

Investicijos į personalo vystymą ir socialinės garantijos darbuotojams;

Darbo sąlygų gerinimas;

Pinigų investavimas į gamybą;

Valstybės nustatytų reikalavimų laikymasis (darbo, mokesčių, ekologinių ir kt.);

Sąžiningumas, atskaitingumas;

Labdara ir filantropija (pagalba vargšams, neįgaliesiems, našlaičiams ir kt.);

Regioninė pagalba (vietinėms bendruomenėms) sprendžiant socialinius klausimus;

Socialiai remiamų sričių palaikymas (kultūra, švietimas, sportas ir kt.);

Visuomenės lūkesčių paisymas ir visuotinai priimtų etinių normų įdiegimas

praktikoje;

Verslo įmonės indėlis į visuomenės vystymą (ekonominėje, socialinėje ir

ekologinėje sferose), susijęs su pagrindine įmonės veikla ir viršijantis įstatymais

nustatytus minimalius reikalavimus.

Kita (įrašykite)

2. Ar diegiant socialinę atsakomybę įmonės plėtros strategijoje buvo remtasi kitų įmonių

patirtimi?

Taip

Ne

Iš dalies

3. Ar sąlyga, jog esate socialiai atsakinga įmonė, dėl sukurto/pasiūlyto produkto/paslaugos

buvo planuojama įmonės strategijoje?

Taip

Ne

4. Ar Jūsų įmonė įtraukusi socialinę atsakomybę į įmonės plėtros strategijos planą patyrė

nenumatytų išlaidų/investicijų savo veikloje?

Taip

Ne

5. Jeigu į 4 klausimą atsakėte „Taip“, tai kokiose veiklos srityse patyrėte nenumatytu

nuostolių?

Gamybos;

Darbuotojų;

Page 60: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

60

Reklamos;

Pardavimų;

Žaliavų;

Kita (įrašykite)

6. Pažymėkite, kokios socialinės atsakomybės ir/arba ekologijos valdymo sistemos ir

standartai yra diegiami Jūsų įmonėje:

ISO 14001 standartas (aplinkosaugos ir vadybos sistema)

EMAS (aplinkosaugos vadybos sistema)

ISO 9001 (Kokybės vadybos standartas)

ISO 26000 (Socialinės atsakomybės vadyba)

OHSAS (darbuotojų sveikatos ir saugos vadyba)

SA 8000 (socialinio atskaitingumo standartas)

Įmonė šiuo metų nėra įdiegusi standartų

Kita (įrašykite)

7. Jūsų įmonės atliekamos socialinės atsakomybės veiklos yra: (pažymėkite 1 variantą)

Sistemingos, planuojamos, joms yra numatytas biudžetas

Vykdomos atsitiktinai/atsiradus poreikiui

Atlikus veiklą daromas jos naudos įvertinimas

Siejamos su įmonės viešųjų ryšių veikla/viešinamos, reklamuojamos

8. Kas formuoja socialinės atsakomybės politiką Jūsų įmonėje? (pažymėkite 1 variantą)

Įmonės savininkas ir/arba įmonės aukščiausio lygio vadovybė;

Visų lygių įmonės vadovai;

Kiekvienas įmonės darbuotojas gali įnešti savo indėlį;

Kiekvienas įmonės darbuotojas turi įnešti savo indėlį.

9. Iš žemiau išvardintų teiginių, kokiose Jūsų manymu srityse padidėjo ar visiškai nepadidėjo

Jūsų įmonės vertė įtraukus socialinę atsakomybę į įmonės plėtros strategiją?

Labai

padidėjo

Padidėjo Nei

padidėjo

nei

sumažėjo

Nepadidėjo Visiškai

nepadidėjo

Inovacinių produktų ir procesų

kūrimas

Galimybė plėstis naujose rinkose

Geresni pardavimai ir pelnas

Įmonės konkurencinis pranašumas

Geriausių darbuotojų pritraukimas ir

išlaikymas

Įgytas klientų pasitikėjimas ir

lojalumas

Geresnis įmonės įvaizdis visuomenės

atžvilgiu

Page 61: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

61

10. Iš išvardintų teiginių, kas labiausiai ir kas mažiausiai paskatino Jūsų įmonę įtraukti

socialinę atsakomybę į įmonės vykdomą veiklą?

Labai skatina Skatina Nei skatina nei

neskatina

Neskatina Visiškai

neskatina

Didesnis patrauklumas

investuotojams

Pagerėję įmonės finansiniai rodikliai

Išaugęs klientų lojalumas

Geri santykiai su vietos

bendruomene/ iš jos gaunamas

palaikymas

Ilgalaikis verslo konkurencinis

pranašumas

Geresnė įmonės reputacija/ įvaizdis

Didesnis darbuotojų lojalumas/

geresnė darbo nuotaika/ komandinis

darbas

11. Kokią naudą gauna Jūsų įmonė įtraukusi socialinę atsakomybę į įmonės vykdomą veiklą?

(pažymėkite ne daugiau kaip 4 variantus)

Sukuriamos palankios verslui ilgalaikės perspektyvos

Sumažėjo einamosios išlaidos

Sustiprėjo prekės ženklo vertė

Pagerėjo įmonės reputacija

Padidėjo įmonės veiklos produktyvumas

Pagerėjo įmonės teikiamų paslaugų/prekių kokybė

Konkurencinio pranašumo sukūrimas

Padidėjo pardavimai

Padidėjo vartotojų lojalumas

Padidėjo galimybė pritraukti naujus darbuotojus

Padidėjo galimybė išsaugoti gerus darbuotojus

Kita (įrašykite)

12. Ar gaunama nauda iš socialiai atsakingos veiklos atitinka Jūsų įmonės tikslus/ misiją?

Taip

Ne

Iš dalies

13. Kokios, Jūsų nuomone yra problemos, susijusios su Jūsų įmonės socialinės atsakomybės

veiklos plėtojimu? (pažymėti ne daugiau kaip 3 variantus)

Žinių stoka

Institucijų pagalbos trūkumas

Konkrečių įstatymų dėl socialinės atsakomybės trūkumas

Įmonės įgūdžių stoka įtraukiant socialinę atsakomybę kaip įmonės strategijos dalį

Visuomenės nesuinteresuotumas įmonės veikla

Negreita verslo nauda

Page 62: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

62

Didelis konkurencingumas tarp įmonių

Su problemomis nesusidūrėme

Kita (įrašykite)

14. Su kokiais sunkumais susidūrė Jūsų įmonė įtraukdama socialinės atsakomybės principus į

įmonės misiją? (pažymėkite ne daugiau kaip 3 variantus)

Finansiniai sunkumai;

Žinių/informacijos stoka;

Institucijų pagalbos/bendradarbiavimo trūkumas;

Įmonės tikslų/misijos ir socialinės atsakomybės suderinimo problemos;

Įmonės įgūdžių stoka įtraukiant socialinę atsakomybę kaip įmonės plėtros strateginę

dalį;

Sunkumas suvienodinti įtakos grupių požiūrius (suinteresuotos šalys, visuomenė,

vartotojai ir kt.)

Su sunkumais nesusidūrėme;

Kita (įrašykite)

15. Jeigu Jūsų įmonėje vykdant įmonės plėtros strategijos planą, liktų papildomų lėšų, kur jas

investuotumėte, siekdami socialiai atsakingos įmonės įvertinimo? (pažymėkite ne daugiau

kaip 2 variantus)

Padėtumėte vietos bendruomenei/ teiktumėte paramą vietos bendruomenei

Tobulintumėte produktus/ paslaugas

Lėšas investuotumėte į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą (kursai, mokymai kt.)

Socialiai remiamų sričių palaikymas (kultūra, sportas, švietimas ir kt.)

Kita (įrašykite)

16. Kokį tikslą įtraukiant SA į įmonės plėtros strategiją norėtumėte pasiekti per artėjančius

metus? (pažymėkite ne daugiau kaip 2 variantus)

Pagerinti produktų/paslaugų poveikį aplinkai

Sukurti naujus produktus/paslaugas, kurie sumažintų socialines arba aplinkosaugines

problemas

Gerinti darbo veiklos rezultatyvumą

Pagerinti darbo sąlygas

Pagerinti įmonės reputaciją

Gauti finansinę naudą

Padidinti klientų lojalumą

Kita (įrašykite)

17. Kiek laiko trūko socialinės atsakomybės įtraukimas į Jūsų įmonės veiklą?

Iki 6 mėn.;

Nuo 6 mėn. iki 1 metų;

Nuo 1 metų iki 2 metų;

Nuo 2 metų ir daugiau.

18. Nurodykite įmonės, kurioje dirbate veiklos sritį:

Page 63: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

63

19. Įmonė, kurioje Jūs dirbate, dirba:

Iki 50 darbuotojų

Nuo 51 iki 100 darbuotojų

Nuo 101 iki 250 darbuotojų

Virš 251 darbuotojų

20. Nurodykite savo išsilavinimą:

Vidurinis;

Profesinis;

Aukštasis neuniversitetinis;

Aukštasis universitetinis;

21. Nurodykite savo statusą:

Įmonės savininkas;

Įmonės vadovas;

Skyriaus vadovas;

Darbuotojas;

Kita (įrašykite savo pareigas).

22. Jūsų amžius:

Iki 29;

30-39;

40-49;

50-59;

Virš 60.

23. Jūsų lytis:

Moteris;

Vyras.

Page 64: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · socialinėmis problemomis, tokiomis kaip oro tarša, globalinis atšilimas, skurdas ar žmogaus teisių pažeidimai. Dėl šių, mus supančių

64

2 PRIEDAS

„Jungtinių Tautų Pasauliniam susitarimui“ priklausančios įmonės

Įmonė Tipas Sritis Kontaktai

1. AB "Kauno energija" Įmonė

Energetika; inžineriniai

tinklai ir sistemos [email protected]

2. AB Energijos skirstymo

operatorius (ESO)

Įmonė Elektros paslaugos [email protected]

3. Adwisery, JSC

Mažos ir vidutinės

įmonės

kompiuteriai ir programinė

įranga, paslaugos [email protected]

4.

Electronic House UAB

Mažos ir vidutinės

įmonės

Elektros dalys ir įranga;

elektros instaliacijos darbai;

elektros montavimo

medžiagos; gamyba

[email protected]

5. Grand Partners, Ltd.

Mažos ir vidutinės

įmonės Konsultacijų paslaugos [email protected]

6. Interlux, Ltd.

Mažos ir vidutinės

įmonės

įranga; mažmeninė prekyba;

medicininė įranga, paslaugos [email protected]

7.

Investors' Forum

Vietinė verslo

asociacija

Netaikoma [email protected]

8. Konekesko Lietuva UAB

Mažos ir vidutinės

įmonės

Mažmeninės prekybos

paslaugos ir aptarnavimas [email protected]

9. KOPZI - Center Against

Human Trafficking and

Exploitation

Nevyriausybinė

organizacija

Netaikoma

centras@anti-

trafficking.lt

10. Kvalitetas, Ltd.

Mažos ir vidutinės

įmonės Konsultacijų paslaugos [email protected]

11. Lietuvos Draudimas AB Įmonė

Finansinės paslaugos

[email protected]

12. Lietuvos Energija Įmonė Energetika [email protected]

13. Lietuvos kreditas

Vietinė verslo

asociacija Netaikoma

valdyba@lietuvoskredit

as.lt

14. OVC Consulting

Mažos ir vidutinės

įmonės Konsultacijų paslaugos [email protected]

15. Pakmarkas

Mažos ir vidutinės

įmonės Didmeninė prekyba, gamyba [email protected]

16. PR Service/Edelman

Affiliate (UAB PIAR)

Mažos ir vidutinės

įmonės

Konsultacijų, reklamos

paslaugos [email protected]

17. Swedbank Lithuania Įmonė

Finansinės paslaugos

[email protected]

18. Šiaulių Bankas, AB

Įmonė

Finansinės paslaugos [email protected]

19. TeleSoftas

Mažos ir vidutinės

įmonės

Kompiuteriai ir techninės

įrangos paslaugos [email protected]

20. UAB "Lords LB Asset

Management"

Mažos ir vidutinės

įmonės Finansinės paslaugos [email protected]

21. UAB Ekonomines

Konsultacijos Ir Tyrimai

Mažos ir vidutinės

įmonės Konsultacijų paslaugos [email protected]